liui buvo parodyta, kad Lietuva yra šalis, kurioje aukštojo moks-lo įstaiga – universitetas veikia keletą šimtmečių. Vilniaus uni-versitetas, aukšta mūsų šalies kultūra tapo Lietuvos simboliu, vizitine kortele.

Deja, mūsų meno galerijos nėra per-pildytos žymiausiais Vakarų Europos tapytojų šedevrais. Net mūsų tautos pasididžiavimas M. K. Čiurlionis ei-

liniam europiečiui menkai žinomas. Kaip kalba menotyrininkai, savo laiku nepavyko išgarsinti jo įstabios kūrybos.

Nesame išskirtiniai ir mokslo srity-se. Tik specialistai žino apie išradimus ir inovacijas, kurtas XVII –XVIII am-žiuje. Nors Vilniaus universiteto au-klėtinio K. Simonavičiaus artilerijos vadovėlis, išleistas 1650 m. Amsterda-me, buvo bent šimtmetį naudojamas Europos universitetuose, tačiau už-darius Vilniaus universitetą gamtos

mokslų didžiųjų atradimų periodo me-tu, universiteto profesorių kurtos mo-kyklos išsibarstė. Vilniaus universitete pradėtos orientalistikos studijos buvo tęsiamos Kazanėje, chemijos – Kijeve, astronomijos – Peterburge. Bet mes ne-same ir niekados nebuvome Europos provincija, kaip šmaikščiai mus buvo pavadinęs vienas Lietuvos istorikas –„Europos pauodegiu“. Dabar, kai in-formacija sklinda žaibiškai, pasaulis iš naujo atranda Lietuvą, kaip aukštos

socialdemokratasLaikraštis, tęsiantis šimtametes tradicijas. Leidžiamas nuo 1919 m. rugsėjo 11 d. www.lsdp.lt 2013 m. rugpjūtis Nr. 7 (40)

AnonsAsAktualijos

Lietuvoje p.8

2p.

2p.

p.3

Lietuvoje p.4

Aktualijos p.7

harmoningo žmogaus ir darnios visuomenės pagrindas

Švietimas ir kultūra –

Rimantas VAitkus Švietimo ir mokslo viceministras

Lietuvos pirmininkavimo Eu-ropos Sąjungos Tarybai atida-rymas buvo surengtas Vilniaus universitete. Tai ne tik graži vie-ta ir puiki erdvė. Kameros visam pasauliui siuntė vaizdus iš Di-džiojo kiemo, nuo Šv. Jonų baž-nyčios bokšto varpinės. Pasau-

Kartais kultūra gali daugiau nei diplomatijaDarius MažintasKultūros viceministras

Gimiau skirtingų kultūrų šeimoje. Mano tėvas kilęs iš Lietuvos, o mama ir močiutė iš Sankt Peterburgo. Nuo pat vaikystės su manimi buvo ben-draujama ne tik lietuviškai, bet ir ru-siškai, tad kultūros pažinimo spek-tras neapsiribojo tik Lietuvos kultū-ra. Man buvo diegiamas „panorami-nis“ pasaulio matymas, skiepijamas susidomėjimas skirtingomis tautomis ir kultūromis. Susiejau savo gyvenimą su muzika, teko daug keliauti ir maty-ti, kokios vertybės puoselėjamos kitose pasaulio šalyse. Lankymasis geriausių atlikėjų koncertuose, muziejuose, kon-certų salėse formavo mano asmenybę, svajojau apie panašų kultūrinį gyveni-mą Lietuvoje. Vėliau tai ir lėmė apsis-

prendimą 2010 m. įsteigti koncertinę įstaigą „Culture Live“, kuri galėtų su-teikti galimybę mūsų žmonėms išgirs-ti pasaulinio garso muzikus ne tik už-sienyje, bet ir savoje šalyje.

Menas turi galios gydyti žmogaus sielą. Jei žmogaus siela sveika, tuomet ir kūnas neserga. Kai buvau paauglys, maniau, kad rimtosios muzikos sritis yra skirta labai siauram ratui, tačiau laikui bėgant pamačiau, kad muzi-kos pagalba galima prisidėti prie dau-gybės probleminių sričių sprendimo. Pavyzdžiui, vykdyti švietėjišką vei-klą jaunimui, taip pakeliant jų mąs-tymo lygį, skirti surinktas iš koncerto lėšas sergantiems žmonėms, prisidėti prie emigracijos mažinimo, suteikiant jauniems profesionaliems meninin-kams galimybę realizuoti save. Ir dar daugybę dalykų galima nuveikti, pa-

sitelkiant muzikos galią. Muzika gy-do žmones ir suteikia jiems vilties bei optimizmo.

Lietuvoje klesti masinės kultūros modelis. Tai verslas – svarbu uždirbti „pinigą“, o turinys lieka antrame pla-ne. Įprasta teigti, kad parduodama tai, ko žmonės nori. Kitaip tariant, yra pa-klausa – atsiranda ir pasiūla. Šis šūkis tapo toks populiarus, kad kartais gali-me patikėti, jog taip ir yra. Manau, vis-kas veikia kiek kitaip, žmonės vartoja tai, kas jiems yra brukama per įvairius medijos kanalus, „madinga“, „nema-dinga“ ir t. t. Bandoma atitolinti žmo-gų nuo esminių dalykų. Lietuvoje kal-bama, kad neverta investuoti į kultūrą, nes tai neatsiperka. Čia ir yra proble-mos esmė… Manome, kad viskas turi atnešti greitą pelną. Galbūt, bet tik ne kultūroje. Kultūra yra kaip tikėjimas,

A. Svirsko nuotr. iš D. Mažinto archyvo

Socialdemokratai vėl turi tiesinti kuprą, kurią valstybei užaugino konservatoriai

L. Jonauskas: „Lietuvoje pastebimai mažėja brakonierių“

Apdovanoti geriausi abiturientai ir absolventai

Kiekvienas vaikas turi teisę į kokybišką vasaros poilsį

InfoDarius Mažintas gimė 1982 metais. 2010-aisiais jis bai-gė fortepijono studijas LMTA. 2010 metais organizavo festi-valį „Kalėdos Chodkevičių rū-nuose“, kuris tapo tradiciniu ir rengiamas kasmet, 2011-aisiais – koncertų ciklą „Dialogas“. Su-rengė koncertų ciklą „Muziki-nio paveldo pristatymas Vil-niaus bendrojo lavinimo mo-kyklose“. Už edukacinį projek-tą „F. Šopeno muzikos paveldo pristatymas Lietuvos mokyklo-se“ Lenkijos kultūros ministras apdovanojo D. Mažintą garbės raštu. Savo iniciatyva igyven-dina projektą „Skirtingų tautų muzikinis paveldas Lietuvoje“. Nuo 2013 m. kovo mėnesio ei-na kultūros viceministro parei-gas. LSDP narys – nuo birželio mėnesio.

Lietuvoje2 socialdemokratas 3socialdemokratas 2013 m. rugpjūtis Nr. 7 (40)Aktualijos

Būtina, kad pasikeistų visuomenės požiūris į kultūrą, mokslą.

Atėjus naujai valdžiai, gal dėl nevisavertiškumo komplekso, gal dėl baimės, kad nesusitvarkys su užklupusia krize, buvo nuvertinti Lietuvos ūkio pasiekimai.

Konservatoriai ir liberalai nepaisė kitų valstybių išbandyto principo – per krizę saugoti darbo vietas.

viso gyvenimo variklis, kažkas nepa-aiškinamai šventa... Kultūra – esmi-nis dalykas, suteikiantis teisę vadin-tis žmonėmis.

Gaila, kad rimtos mecenavimo po-litikos pavyzdžių Lietuvoje mažai… Nesakau, kad nėra asmenų, remiančių kultūrą. Yra, tačiau nedaug. Nemece-navimo tradicijas lemia daugybė fak-torių, vienas jų – „panoraminio“ mąs-tymo stoka. Jei rimtas verslininkas ga-li užduoti tokį klausimą: „O kas man iš to, kad aš paremsiu aukščiausio ly-gio kultūros projektą?“ – tuo viskas ir pasakyta. Toks klausimas neturėtų iš-kilti, nes tai yra šalies reprezentacija, o šalies įvaizdį kuriame visi… Deja, daž-nai remti norima tik matomas sritis ir tik tas, kurios gali atnešti greitą pelną – krepšinį, masinius pop renginius ir pan. Mes, menininkai, dažniausiai dirbame iš idėjos, aukodamiesi, norė-dami realizuoti save, kurti kitokį ša-lies įvaizdį. Kartais darome tai, ko ne-gali padaryti net didžiausi diplomatai. Menas gali sutaikyti tautas ir demons-truoja šalies dvasinę galią bei potenci-alą, sakyti, jog jis tik „ryja pinigus“ yra absurdas. Menas atiduoda investicijas šaliai su kaupu.

Viceministro pozicija įpareigoja būti atsakingam ne tik sau, bet ir vi-suomenei. Suprantu, kad ateidamas į šį postą prisiimu rimtus įsipareigoji-mus. Meno, kultūros sritis žmonėms nerūpi taip, kaip turėtų rūpėti, ir kal-tinti dėl to vien ekonominę situaciją būtų išsisukinėjimas. Manau, tai ir požiūrio reikalas. Lietuva, negalin-ti konkuruoti su didžiosiomis vals-tybėmis savo gamtiniais ištekliais, galėtų konkuruoti kultūra. Galime didžiuotis, kad ne tik lietuviai, bet ir kitos Lietuvoje gyvenusios tautos paliko gilų pėdsaką mūsų šalies kul-tūroje. Daugiakultūris paveldas yra

unikalus Lietuvos potencialas, kurį išnaudodami galėtume konkuruoti su kitomis valstybėmis. Ir net pati-kėti, kad šita sritis gali tapti svarbia ekonomikos dalimi.

Kai mokiausi Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, prisimenu, kaip

Kultūra – esminis dalykas, suteikiantis teisę vadintis žmonėmis.su kolegomis kovodavome už publi-ką, suprasdami, kad gyvename lai-kais, kai masinė kultūra traukia žmo-gų link vartojimo, o didžioji dalis me-nininkų kalba, kad aukštasis menas teskirtas siauram žmonių ratui. Ma-nau, kad vadinamam aukštajam me-nui reikia užkariauti auditoriją. Tu-rime siekti, kad žmonės rastų kelią į teatrus, kad jie ateitų į koncertus. Veikti jų mąstymą ir požiūrį į kultū-rą mes galime ir per konkrečias edu-kacines veiklas. Su ta intencija aš ir at-ėjau į ministeriją. Tikiu, kad galima sugrąžinti žmogaus tikėjimą kultū-ra, jos svarba visuomenės gyvenime. Kultūra nėra sritis, kuri gali palauk-ti, ji nėra tik pramoga.

Sakoma, kokia visuomenė, tokia ir valdžia, – tai liūdnokai skamba. Žinau, yra daug intelektualios in-teligencijos ir jaunoji karta daug ža-danti, tik man atrodo, kad kultū-ros žmonės nepakovoja dėl savęs, jie taikstosi. Tos iniciatyvos trūks-ta. Ministerija viena kaip institucija nieko negali padaryti. Situaciją ji gali keisti tik eidama išvien su kultūros bendruomene. Bet visų pirma turi-me gauti europinį finansavimą kul-

kultūros ir išsilavinusią šalį.Pagal daugelį švietimo parametrų

Lietuva seniai lenkia Europos Sąjun-gos vidurkį: pas mus daugiau 30–34 m. amžiaus gyventojų su aukštuoju iš-silavinimu (beveik 50 proc.), kai tuo tarpu Europos siekiamybė 2020 m. – 40 proc. Absoliuti dauguma jaunuolių įgyja vidurinį išsilavinimą. Ne menkes-ni ir kultūros pasiekimai – mūsų solis-tai dainuoja garsiausiose pasaulio salė-se, o dirigentai diriguoja geriausiems or-kestrams. Garsūs fotografų, architektų, kitų meno sričių kūrėjų laimėjimai. Ne vien krepšiniu, bet ir kultūros bei švieti-mo pasiekimais garsi mūsų šalis.

Per pastaruosius ketverius metus de-šiniųjų valdymas padarė didžiulę žalą. 2009 metų taupymo ir diržų veržimo politika ypač skaudžiai smogė kultūros ir švietimo sritims. Štai švietimui ten-ka tik 4,71 proc. šalies bendrojo vidaus produkto – tai bene mažiausias rodiklis ES šalyse ir žymiai mažiau už UNES-CO rekomendacijas skirti švietimui bent 6 proc. BVP. Apie kultūros dar-buotojų atlyginimus sunku net kalbė-

ti. Štai faktas, iliustruojantis dabartinę kultūros darbuotojų padėtį. Bibliotekos darbuotoja, turinti aukštąjį išsilavinimą ir dirbanti su informacinėmis sistemo-mis, taigi, puikiai išmananti kompiu-terius, prie atlyginimo prisiduria... va-karais valydama savo darbovietės pa-talpas – valytojos alga beveik lygi bibli-otekininkės algai.

Socialdemokratams tenka atsakin-ga užduotis – net ir laikantis fiskalinės drausmės palaipsniui didinti šių sričių finansavimą. Gaila, bet pirmieji biu-džeto projekto apmatai dideliam op-timizmui nenuteikia. Vienintelė sritis, kuriai 2014 m. siūloma mažinti finan-savimą yra... švietimas. Matyt, finansų ministerijos valdininkams sunku persi-orientuoti, kad šalyje pasikeitė politinė konjunktūra ir į valdžią atėjo žmonės, kuriems švietimas, mokslas ir kultūra ypač rūpi. Žinoma, didelė pagalba atei-na iš Europos struktūrinių fondų. Bet jie negali staiga išgydyti buvusios poli-tikos skaudulių.

Būtina, kad pasikeistų visuomenės požiūris į kultūrą, mokslą. Dalis gyven-

harmoningo žmogaus ir darnios visuomenės pagrindas Švietimas ir kultūra –

tojų ir politikų galvoja, kad šios sritys „suryja“ surenkamus mokesčius. Tai li-beralus ir siauras supratimas apie tokias svarbias sritis. Pirmiausia, geras išsila-vinimas yra didžiulė šalies vertybė. Tai leidžia verslui kurti naujas darbo vietas, kurioms reikia ypač aukštos kvalifika-cijos. Išsilavinusių žmonių vartojimo kultūra yra žymiai aukštesnė. Išsilavi-nusi visuomenė yra saugesnė, joje daug mažiau smurto ir negatyvių reiškinių.

Pasaulyje kalbama apie kultūrą, kaip svarbią kūrybinę industriją. Geriausias to pavyzdys – JAV sukurtos Holivudo studijos, „aprūpinančios“ pasaulio ki-no teatrus kino juostomis. Pasaulyje kino industrija duoda beveik 35 mlrd. JAV dolerių pajamų, iš kurių trečdalį gaunama JAV. Kiną ES šalyse aplanko beveik 1 mlrd. žiūrovų. O kur koncer-tai, spektakliai ir kiti renginiai. Jei ne-būtų parašytų knygų, neveiktų knygy-nai, nedirbtų leidyklos. Todėl kartais keista girdėti ekonomistų išvedžioji-mus, neva kultūra – tai tik šalies tam tikro prestižo reikalas, kad lėšos kultū-rai – tai išlaidos. Mąstant ekonominė-

mis kategorijomis, kultūra – taip pat verslo rūšis.

Vasarą, atostogų metu dažniau į ran-kas paimame knygą, nueiname į kon-certą, pažiūrime filmą. Moksleiviai ir studentai, dėstytojai ir mokytojai ilsi-si, rengdamiesi naujiems darbams. Tai puiki proga paanalizuoti šių sričių in-dėlį į mūsų valstybės ir visuomenės rai-dą. Socialdemokratams visados rūpė-jo harmoningas žmogus, darni visuo-menė, tvari aplinka. Todėl negalime įsivaizduoti laisvės, solidarumo ir so-cialinio teisingumo principų įgyven-dinimo be didelio valstybės dėmesio švietimui ir kultūrai. Turime įsisąmo-ninti, kad žmogaus gerovė negali bū-ti suvokiama vien tik per naujų darbo vietų kūrimą, ekonomikos augimą ar konkurencingumo skatinimą. Gero-vės valstybė yra ta, kurioje užtikrina-ma švietimo ir kultūros plėtra, puikus šių sričių prieinamumas, galimybė ug-dyti asmenybę. Tik visokeriopai puose-lėdami švietimą bei kultūrą turėsime kūrybišką ir žinių visuomenę, šiuolai-kinės gerovės valstybės pamatą.

atkelta iš 1 p.

atkelta iš 1 p.

Rugpjūčio 23-ioji – Juodojo kaspino ir Baltijos kelio diena

Rugpjūčio 23-iąją Lietuvoje mini-me kaip Juodojo kaspino dieną, prisi-mindami Molotovo– Ribentropo pak-to metines ir jo slaptuosius protokolus, kuriais stalininė Sovietų Sąjunga bei nacistinė Vokietija neteisėtai pasidali-no Europą ir panaikino Baltijos šalių nepriklausomybę.

1939 m. rugpjūčio 23 d. Maskvoje Vokietijos užsienio reikalų ministras J. Ribentropas ir TSRS užsienio reikalų liaudies komisaras V. Molotovas pasi-rašė vadinamąjį Molotovo–Ribentro-po paktą ir jo slaptuosius protokolus. Papildomuose slaptuose protokoluose Estija ir Latvija buvo priskirtos TSRS, o Lietuva – Vokietijai. Rugsėjo 28 d. J. Stalinas ir A. Hitleris pasirašė antrąjį Vidurio Europos padalijimo aktą, pa-gal kurį Lietuva atiteko TSRS. Sovie-tų Sąjungos ir nacių Vokietijos sandė-riai sudarė sąlygas sovietams 50 metų okupuoti Baltijos valstybes.

Pirmą kartą viešai Molotovo–Rib-bentropo pakto metinės buvo pami-nėtos 1987 m. rugpjūčio 23 d. mitin-ge Vilniuje prie paminklo poetui Ado-mui Mickevičiui.

Pasak dr. Algimanto Kasparavičiaus (Lietuvos istorijos institutas), pokarinė Vakarų istoriografija iš esmės neabe-jojo Molotovo–Ribbentropo slaptų-jų protokolų egzistavimu ir jų politi-nėmis pasekmėmis užgniaužiant Bal-tijos šalių valstybingumą. Be to, iš da-

lies ir šie Vakarų istorikams bei politi-kams žinomi dokumentai apsprendė, kad JAV vyriausybė niekada nepripa-žino Baltijos šalių prievartinio inkor-poravimo į SSRS teisėtumo. Panašios politikos vadinamo Baltijos klausimo atžvilgiu pokario tarptautiniuose san-tykiuose laikėsi ir Didžioji Britanija, Prancūzija, Kanada bei kai kurios ki-tos demokratinės Vakarų šalys (Kaspa-ravičius A., „Ribbentropo–Molotovo paktas ir jo pasekmės Lietuvai“, priei-ga per internet: http://www.komisija.lt/Files/www.komisija.lt/File/Tyri-mu_baze/Ivadas/1.2/A.%20Kaspa-raviciaus%20tyrimas.pdf).

Nuo 2005 m. rugpjūčio 23-ioji – taip pat ir Baltijos kelio diena. 1989 metais minint Molotovo–Ribentropo pakto metines per 2 mln. Lietuvos, La-tvijos ir Estijos gyventojų, išreikšdami Baltijos šalių solidarumą ir norą būti laisvais, susikibo rankomis, sudaryda-mi gyvą grandinę per tris Baltijos vals-tybes – nuo Vilniaus iki Talino. Ši gyva grandinė buvo pavadinta Baltijos keliu.

Prisimindami šiuos istorinius įvy-kius, nepamirštame mūsų valstybės skaudžios patirties, o kartu viliamės, kad 1989-aisiais išreikšta Lietuvos, La-tvijos ir Estijos žmonių vienybė gyva ir šiandien.

„Socialdemokrato“ redakcija

Viščiukus skaičiuoja rudenį. Vy-riausybių veiklos pasekmes ga-lima objektyviau vertinti, pra-ėjus laikui po jų pasitraukimo. To reikia, siekiant užtikrinti vals-tybės politikos stabilumą, nuo-seklumą ir tęstinumą, valdžios vairą perėmus naujai vyriausy-bei. Atitinkamai ši turi tikroviš-kai pamatuoti savo galimybes įgyvendinti užsibrėžtus tikslus. Kaip sakoma, devynis kartus pamatuok, dešimtą kirpk... Daugelį buvusios konservato-rių, liberalų ir liberalcentristų Vyriausybės sprendimų ir vyk-dytų reformų Konstitucinis Teis-mas pripažino antikonstituci-niais.

Valstybė atitinkamai turės grąžinti gyventojams 1–5 mlrd. litų. Tai, ką dešinieji vadina kri-zės suvaldymu, nubloškė 33% gyventojų į skurdą ir tapo kliūti-mi dabartinei Vyriausybei page-rinti šalies ekonominę ir sociali-nę padėtį. Su Seimo Pirmininko pavaduo-toju ir Europos reikalų komiteto pirmininku, ekspremjeru Gedi-

socialdemokratai vėl turi tiesinti kuprą, kurią valstybei užaugino konservatoriai

Kartais kultūra gali daugiaunei diplomatija pusia krize, buvo nuvertinti Lietuvos

ūkio pasiekimai. Buvo sukelta didelė finansinė pani-

ka. Prie to ypač prisidėjo komerciniai bankai ir jų ekspertai, viešoje erdvėje save įvardiję kaip nepriklausomus fi-nansų ekspertus.

Atsakomybė už krizę tada buvo su-versta mano Vyriausybei, kad neva ne-pasiruošėme. Kodėl neturėjome lėšų rezervo kaip Estija? Todėl, kad ankstes-nioji konservatorių Vyriausybė (1996–2000) užkrovė socialdemokratams įsi-pareigojimus grąžinti gyventojų indė-lius, kompensacijas už žemę, teisėjų atlyginimus.

minu KirKiLu, sveikatos apsau-gos ministru Vyteniu Povilu AN-DriuKAičiu ir Seimo Pirminin-ko pavaduotoju Algirdu SySu kalbasi politologė Morta ViDū-NAiTė.

Palikome gerus makroekonominius rodiklius2008 m. gruodį darbą pradėjusi An-driaus Kubiliaus Vyriausybė kalti-no G. Kirkilo Vyriausybę (2006–2008) nepasiruošimu krizei. Ar ti-krai Lietuva buvo nepasiruošusi krizei?

G. Kirkilas: Į artėjančią krizę vy-riausybės reaguoja įvairiai. Vienos gąsdina, kitos – ramina, nekelia pani-kos. Mano vadovaujama Vyriausybė 2008 m. pasirinko antrąjį variantą.

Mes palikome gerus makroekono-minius rodiklius: 2007 m. bendrasis vidaus produktas (BVP) augo 10%, biudžeto deficitas tesiekė 1%, o ne-darbas – vos 4,3%, 2008 m. valsty-bės skola – tik 15,5% BVP.

Atėjus naujajai valdžiai, gal dėl ne-visavertiškumo komplekso, gal dėl baimės, kad nesusitvarkys su užklu-

kas didesnį kritimą, lyginant su Latvija ir Estija. Nors krizė Latvijoje buvo gi-lesnė, Lietuvoje BVP nuosmukis galė-jo būti kokiais 5% mažesnis.

A. Sysas: Konservatoriai tradiciš-kai paliko valstybei didelę kuprą, ku-rią mums, socialdemokratams, vėl rei-kia tiesinti. Kodėl reikėjo taip skubiai daryti naktinę mokesčių reformą, dėl kurios iki šiol tebesitęsia Konstitucinio Teismo procesai?

Konservatorių ir liberalų antikons-titucinė politika Lietuvos žmonėms kainuos 215 mln. litų per metus, dar 53 mln. litų nuo spalio 1 d. reikės kom-pensacijoms. O visų konstitucinių Vy-riausybės įsipareigojimų vykdymas kai-nuos 1–2 mlrd. litų.

V. P. Andriukaitis: Realiai suma ga-li siekti 4–5 mlrd. litų.

G. Kirkilas: Dabar pasaulyje suta-riama, kad dėl šios pasaulinės krizės, prasidėjusios JAV, kalti bankai, o ne vy-riausybės. Dėl to ir ES siekia sugriež-tinti bankų priežiūrą.

Lietuvos dešinieji laikėsi griežtos taupymo politikos. Tačiau koks buvo jų mokesčių reformos tikslas? Surinkti daugiau mokesčių? Nesurinkta. Padėti smulkiajam ir vidutiniam verslui? Pusė tokių įmonių bankrutavo.

Be to, konservatoriai ir liberalai ne-paisė kitų valstybių išbandyto princi-po – per krizę saugoti darbo vietas. Jie ne tik nekūrė darbo vietų, bet jų net neišsaugojo, remdami verslą, kuris jas naikino. Mes, kairieji, pasisakome už ekonomikos skatinimą, naujų darbo vietų kūrimą.

A. Sysas: A. Kubilius savo Vyriau-sybę vadina „valstybės gelbėjimo ko-manda“, bet net Latvija krizės sąlygo-mis sugebėjo pakelti žmonėms atlygi-nimus, pensijas. O Lietuva sumažino atlyginimus, socialines išmokas ir, be-je, vienintelė demokratinėje Europo-je – pensijas.

Konservatorių ir liberalų „atves-tos“ IBM „investicijos“ Lietuvai jau kainavo 6 mln. litų, o nuostoliams

padengti ir atsiskaityti su kredito-riais gali prireikti dar 18,9 mln. litų. Tačiau daugiabučių renovacijai, ga-lėjusiai sukurti naujų darbo vietų ir gaivinti ekonomiką, nei pinigų, nei valios jie nerado...

V. P. Andriukaitis: Didžiausias skaudulys – padidėjęs nedarbas, so-cialinė nelygybė ir emigracija. 2010 m. bedarbių skaičius pasiekė net dau-giau nei 300 tūkst. (apie 17.8%). Nuo 2008 m. atotrūkis tarp 20% turtin-giausių ir 20% skurdžiausių Lietuvos gyventojų išaugo nuo 5,9 iki 7,3 kar-to, kai ji mažėjo net kur kas vargin-gesnėse Bulgarijoje ir Rumunijoje.

2006–2008 m. iš Lietuvos kas ke-tvirtį išvažiuodavo apie 3 tūkst. gy-ventojų. 2011-aisiais emigracija buvo beveik 3 kartus didesnė nei iki A. Ku-biliaus Vyriausybei paimant valdžią.

A. Kubiliaus Vyriausybė sąmoningai darė antikonstitucinius sprendimusKokie yra konservatorių ir liberalų an-tikonstituciniai sprendimai?

V. P. Andriukaitis: Tarp Konsti-tucinio Teismo paskelbtų antikons-titucinių konservatorių, liberalų ir li-beralcentristų sprendimų – aukštojo mokslo reforma, apribojusi aukštųjų mokyklų autonomiją ir pažeidusi teisę į nemokamą mokslą; motinystės pašal-pų skyrimo tvarka; pensijų sumažini-mas valstybės tarnautojams, teisėjams ir dirbantiems pensininkams bei kt.

Nuotrauka iš www.lrs.lt

Algirdas Sysas, Gediminas Kirkilas ir Vytenis Povilas Andriukaitis

Valdant konservatoriams, situaci-ja labai pablogėjo. Ir ne tik dėl krizės. Kodėl jie nesiskolino iš Tarptautinio valiutos fondo, o triskart brangiau iš privačių bankų? Valstybės skola 2012 m. buvo didžiausia nepriklausomos Lietuvos istorijoje – net 40,7% BVP, nors ankstesnių pastangų dėka išlieka-me valstybe su viena iš mažiausių sko-lų Europos Sąjungoje (ES). Tačiau da-bar skolą grąžinti bus žymiai sunkiau.

Krizė galėjo būti švelnesnėTačiau ar dabar analogiškai nėra kalti-nami konservatoriai ir liberalai? Kaip vertinate jų antikrizinę politiką?

V. P. Andriukaitis: A. Kubiliaus Vyriausybės sprendimai nulėmė kur

Vienas svarbiausių – 2010 m. balan-džio 20 d. KT nutarimas, jog krizės są-lygomis galima mažinti pensijas, parei-gūnų ir valstybės tarnautojų atlygini-mus, bet turi būti laikomasi proporcin-gumo principo ir reikia numatyti kom-pensavimo mechanizmą. Tačiau kon-servatoriai ir liberalai sąmoningai ne-paisė šio sprendimo. Todėl apkalta A. Kubiliui – rimtų svarstymų objektas.

Socialdemokratai, būdami opozi-cijoje, padarė viską, kad pakeistų arba užkirstų kelią antikonstituciniams A. Kubiliaus Vyriausybės sprendimams: kreipėmės į Konstitucinį Teismą ir į Prezidentę, rengėme diskusijas Seime, siūlėme patarimus, bandėme atkalbėti, įspėdami apie konstitucines pasekmes.

Ar sunkiau bus gaivinti ekonomiką?Kaip tai gali paveikti socialdemokratų vadovaujamos Vyriausybės politiką?

A. Sysas: Dėl šių konstitucinių įsi-pareigojimų sunkiau bus kelti pensi-jas, atlyginimus.

V. P. Andriukaitis: Galbūt reikės pristabdyti ekonomikos augimą skati-nančias priemones, bus sunkiau skirti reikiamų lėšų sveikatai, švietimui, kul-tūrai, socialinėms reikmėms.

G. Kirkilas: Tačiau apie tai svarbu kalbėti, aiškinti žmonėms susiklosčiu-sią padėtį. Tai yra demokratinės val-džios sąlyga.

tūrai ir jo neišsklaidyti kultūros lauke dalijant visiems, bet po ne-daug, o vykdyti reikšmingas tęs-tines programas. Atėjau nusitei-kęs pozityviems darbams, ir, net nepaklausęs, kokia viceministro alga. Ne sėdėti gražiam kabine-te gražiausioj ministerijoj atė-jau, o dirbti.

Pagal D. Mažinto interviu (www.bernardinai.lt

ir dienraštis „Respublika“) parengė Ridas Viskauskas

Vilnius-Briuselis-Strasbūras 5socialdemokratas 2013 m. rugpjūtis Nr. 7 (40)Lietuvoje4 socialdemokratas

Aikštelėje, kaip ir gyvenime, turi kovoti

Rengta kartu su Europos Parlamentosocialistų ir demokratų pažangiojoaljanso grupės Lietuvos delegacija.

Vilija BlinkeVičiūtė Europos Parlamento narė, LSDP pirmininko pavaduotoja

bolą, krepšinį ar šachmatus?Visą gyvenimą, nuo pat vaikystės,

nuolat mėgėjiškai žaidžiau futbo-lą, krepšinį, stalo tenisą, išbandžiau ir boksą, laisvąsias imtynes, sambo. Bet gyvenau 20 km nuo Šilutės, bu-vo nelengva važinėti, sportą derinti su mokslais. Teko rinktis: mokytis, kad galėtum įgyti aukštąjį išsilavini-mą, ar sportuoti.

Lauko tenisą rinkausi, kai kontak-tinis sportas jau tapo neįmanomas, prasidėjo traumos. Lauko tenisu ga-lima užsiimti ir pakankamai bran-džiame amžiuje.

Lauko tenisas Jums – laisvalaikis, fizinis krūvis, kova su varžovu akis į akį?

Pirmiausia – fizinis krūvis, kurio reikia norint palaikyti gerą fizinę for-mą. Antra, tai didelė pramoga, nes dalyvauju įvairiuose mėgėjiškuose turnyruose, į kuriuos susirenka pui-kūs žmonės, kolegos, su kuriais ma-lonu sportuoti ir bendrauti. Žinoma, žavi ir kova su varžovais akis į akį.

Aikštelėje nelieka jokių regalijų, pareigų, politikos – tik sportas, gra-žius ir geras žaidimas. Tai man svar-biausia. Tie, kurie yra įsimylėję tenisą, kitos sporto šakos nebeieško.

Ar žaisdamas siekiate tik pergalės?Ir politikoje, ir sporte vienas iš tiks-

lų yra pergalė. Man svarbu ne tik da-lyvauti, bet ir laimėti. Partneriai ir varžovai mane pažįsta – žino, kad

dėl pergalės kausiuosi iki paskutinio kamuoliuko. Ir tai man yra padėję iš-plėšti pergales net, regis, beviltiškose situacijose.

Ar dalyvaujate turnyruose? Taip, kasmet dalyvauju turnyruo-

se Nidoje, Druskininkuose, Alytuje, Dubingiuose, žurnalistų ir politikų, Kauno medikų varžybose.

Anksčiau dalyvaudavau vienetų ir dvejetų turnyruose, šiuo metu daly-vauju tik dvejetų, kurie suteikia daug adrenalino. Man jie patinka. Daug sprendimo variantų. Kaip šachmatuo-se. Turi ne tik tiksliai smūgiuoti, bet ir gerai įvertinti savo partnerio ir varžo-vų situaciją, greitai priimti sprendimą.

Turnyrai žavi ir skiriasi nuo treni-ruočių. Tik turnyruose atsiskleidžia kiekvieno sportininko charakteris.

Kokie Jūsų pasiekimai teniso aikš-telėje?

Esu laimėjęs ir pirmąsias, ir antrą-sias vietas. Būdavo ir pralaimėjimų, juos kiekvienas stengiasi kuo greičiau pamiršti...

Mūsų atkaklumas dėl ES biudžeto nenuėjo veltui

Baltarusija neprarasta Europai

Kai prieš gerą pusmetį pasiūliau parengti pranešimą apie ES ir Baltarusijos santykius ir gavau įpareigojimą, galvojau, kad imuosi mis-sion impossible (neįmanomos misijos). Per de-vyniolika A. Lukašenkos valdymo metų Eu-ropos Parlamentas priėmė 108 rezoliucijas dėl Baltarusijos. Visos jos reagavo į blogus įvykius toje šalyje. Šio pranešimo – rekomendacijos ES Tarybai, Komisijai ir Išorinių veiksmų tarny-bai – uždavinys buvo kitoks. Ne tiek kalbėti apie žmogaus teisių padėtį Baltarusijoje – ži-nome, kad ji bloga – kiek siūlyti kelius, kaip ją pagerinti, apmąstyti ES santykių su Balta-rusija strategiją.

Apmąsčiau dvi pagrindines mintis. Net da-bar, kai iš Baltarusijos ateina ir blogos žinios, reikia kalbėtis ir su opozicijos, pilietinės vi-suomenės atstovais, ir su oficialiais pareigū-nais – su sąlyga, jei būtų paleisti politiniai ka-liniai. Reikia atverti visas galimybes kontak-tams tarp žmonių, panaikinti visus dirbtinius barjerus prie sienos perėjimo punktų, konsu-latuose, vienašališkai sumažinti baltarusiams didelį vizos mokestį.

Metų pradžioje, pradėdamas ruošti šį doku-mentą, galvojau, kad dauguma kolegų palaikys tokią liniją. Pritars, spėjau, gal 70 proc. Užsie-nio reikalų komiteto narių.

Liepos 2 d. balsavome Užsienio reikalų ko-mitete dėl 292 papildymų ir pataisų, pateiktų dokumentui. Švieslentėje sužibo skapto balsa-vimo rezultatų skaičiai: 55 – už, 5 susilaikė, 1 – prieš. Sekė plojimai – ne tik aš, bet ir dauge-lis kolegų nesitikėjo tokio pritarimo. Paprastai balsuojančių prieš ar susilaikiusių būna dau-giau, o kartais darbas nueina perniek – doku-mentas nepatvirtinamas.

Plojimai buvo skirti ne tik pranešėjui, bet ir komandai, dirbusiai ruošiant šį dokumen-tą, 25 kolegoms, pateikusiems papildymus ir pataisas. Suradau bendrą kalbą su „šešėliniais pranešėjais“, paskirtais kiekvienos EP frakcijos. Diskutavome su jais, ar verta rekomendacijoje minėti skaičius ir statistiką. Niekas nepriešta-ravo, kai siūliau pateikti duomenis, kurie liudi-jo, jog pagal žiniasklaidos laisvės indeksą, ko-rupciją Baltarusija pasaulio šalių fone – viena

Tą ypatingą Lietuvai dieną, kai Euro-pos Parlamente Strasbūre buvo pristaty-ti Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetai, balsavome už svarbų visiems ES piliečiams dokumentą – ES biudžetą 2014–2020 m.

Pritarėme ne tik biudžetui, prioriteti-nėms ES finansavimo sritims, bet ir Euro-pos Parlamento reikalavimu įtrauktam ilga-mečio biudžeto lankstumo mechanizmui. Prieš pat Lietuvai perimant pirmininkavi-mo ES Tarybai vairą, Airija sugebėjo Eu-ropos Parlamentui pasiūlyti esminių kom-promisų, kurių dėka didžiausios politinės jėgos Parlamente 2014–2020 m. finansa-vimo programai pagaliau galėjo pritarti.

Europos Parlamente daug diskusijų ir ne-rimo kėlė ES finansavimas neseniai sukur-tai Europos jaunimo garantijų iniciatyvai, kuri taps svarbia priemone kovojant su vis dar rekordus kai kuriose šalyse mušančiu jaunimo nedarbu. Vien Graikijoje ir Ispa-nijoje jaunimo nedarbas yra virš 56 proc., Italijoje ir Portugalijoje – virš 40 proc., Ki-pre ir Slovakijoje – virš 30 proc.

Mes, Europos Parlamento nariai, baimi-nomės, kad šiuo metu numatytų 6 mlrd. eurų Jaunimo garantijų iniciatyvai gali pa-kakti tik būsimiems dvejiems metams. To-dėl paraginome Europos Komisiją pareng-ti naują Jaunimo užimtumo iniciatyvos re-glamentą, kuriuo būtų siekiama padidinti Jaunimo užimtumo iniciatyvai skiriamą fi-nansinį paketą, kad ši iniciatyva būtų veiks-minga ir nuolatinė.

Aš, Lietuvos atstovė, džiaugiuosi, kad Lie-tuva jau nebėra tarp šalių lyderių pagal jau-nimo nedarbą, mūsų šalyje jaunimo nedar-bas pamažu mažėja. Nuo 35,3 proc. nedar-bo 2010 m. iki 21,2 proc. šį pavasarį. Visa Europa daug tikisi iš Jaunimo garantijų ini-

paskutiniųjų. Arba apklausų Baltarusijoje rezul-tatus: integracijos su ES nori šiek tiek daugiau gy-ventojų negu su Rusija.

Kai kurie kolegos iš pradžių nesutiko, kai siū-liau pasitelkti Jungtinių Tautų žmogaus sociali-nės raidos indekso rodiklius. Pagal juos Baltaru-sija užima 50-ą vietą iš 189-ių valstybių, aplenk-dama ne tik visas ES Rytų partnerystės šalis, bet ir kai kurias ES valstybes (Lietuva yra 41-oji). Pa-vyko įrašyti ir tokį kai kurių europarlamentarų abejones sukėlusį teiginį: apklausos rodo, kad 70 proc. baltarusių nori permainų, tačiau daugelis jų bijo nestabilaus pereinamojo laikotarpio, gy-venimo lygio sumažėjimo. Pranešime išliko tei-ginys, kad vykdant Baltarusijoje reformas rei-kėtų išsaugoti pozityvius socialinius elementus, kurie įsitvirtinę dabar. Pasak rekomendacijos, demokratiniai pokyčiai šalyje įvyktų greičiau, jei prie jų prisijungtų ir pareigūnai, nors pagrin-diniai permainų iniciatoriai turėtų būti pilietinė visuomenė ir verslo bendruomenė. Šie ir kiti tei-giniai bus naujiena menkai dėl kontaktų stokos padėtį Baltarusijoje žinantiems kolegoms ir kitų ES institucijų pareigūnams.

Dokumente ne kartą paminėta Lietuva. 47 Lietuvos miestai ir savivaldybės turi partnerius Baltarusijoje. Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos ir Kaliningrado srities bendradarbiavimas Nemu-no euroregione – sveikintinas geros praktikos pavyzdys. Rekomenduojama ES šalims rengti su Baltarusija dvišalius ekonominius forumus – Lietuva čia yra daug nuveikusi.

URK patvirtinta rekomendacija atspindi Lie-tuvos, pirmininkaujančios ES Tarybai, poziciją. Tai svarbu Rytų partnerystės aukščiausio lygio susitikimo Vilniuje sėkmei. Santykių kaita su Baltarusija iki lapkričio pabaigos gali ir neįvyk-ti. Tačiau reikės bandyti vėl. Turėti nuspėjamą, patikimą, demokratijos keliu žengiantį kaimy-ną – tai visų ES šalių, ypač kaimyninių Baltaru-sijai, interesas.

Dėl Užsienio reikalų komitete patvirtintos re-komendacijos diskutuosime Europos Parlamen-to plenarinėje sesijoje rugsėjo mėn., po to balsuo-sime. Jei ES ir Baltarusijos santykiai dramatiškai nepasikeis, ši rekomendacija turėtų susilaukti vie-ningo pritarimo ir didžiojoje EP salėje. Kol kas vi-sos parlamentinės frakcijos palaiko tai, kas iš pra-džių atrodė sunkiu uždaviniu: reformų, žmogaus teisių įgyvendinimo pagerėjimo Baltarusijoje ga-lime pasiekti kalbėdamiesi su visais.

ciatyvos, kuri turi būti pradėta įgyvendinti jau šių metų pabaigoje.

Iniciatyvos tikslas – užtikrinti, kad jauni žmonės per 4 mėnesius po mokymo įstaigos baigimo ar darbo netekimo susirastų dar-bą arba būtų įtraukti į tolimesnes mokymo ar perkvalifikavimo programas, stažuotes ir gamybinę praktiką. Lietuvai šios iniciatyvos įgyvendimui gali tekti apie 700 milijonų li-tų, jie Lietuvą pasieks per 2014–2015 metus.

Dėl šio biudžeto vyko įtemptos derybos. Džiaugiuosi, kad mūsų, Europos Parlamen-to narių, atkaklumo dėka pirmą kartą priim-ta daug priemonių, kurios bus naudingos už-tikrinant, kad naujoji daugiametė finansinė programa būtų veiksminga, nuosekli, skaidri ir atitiktų ES piliečių interesus. Lietuvai per kitus šešerius metus iš šio biudžeto teks be-veik 44.5 mlrd. litų.

ES biudžete nuo šiol bus nustatyti griežtes-ni reikalavimai ES finansinių įsipareigojimų vykdymui. Dar svarbiau, kad mums pavyko iškovoti didesnį ir nuoseklesnį finansavimą švietimo, mokslinių tyrimų bei paramos la-biausiai skurstantiems žmonėms sritims. Tai ne tik leis didinti investicijas šiose ES konku-rencingumą lemiančiose bei užimtumą ska-tinančiose srityse, bet ir padės geriau pasi-rūpinti labiausiai nuo krizės nukentėjusiais piliečiais. Negaliu nepaminėti ir Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo, kurio finansavimas tik Parlamento dė-ka sieks 3.5 mlrd. eurų, o ne Komisijos siūly-tus 2.5 mlrd. eurų.

Kalbėdama per mūsų šalies pirmininka-vimo prioritetų pristatymą Europos Parla-mente pabrėžiau, kad Lietuvai tenka pirmi-ninkauti per vieną atsakingiausių laikotar-pių, kai Europa, pasiekusi lemiamą tašką, po ką tik išgyventų ekonominių audrų turi pa-sirinkti kelią, vedantį stabilesnės ir geresnės ateities link. Esu tikra, kad mums pavyks ir Lietuva puikiai susitvarkys su iššūkiais. Dar-bų laukia daug. Net ir su daugiamete finan-sine programa susiję darbai dar nesibaigė ir per būsimus kelis mėnesius nuo mūsų šalies derybinių sugebėjimų priklausys, ar laiku ir kaip sėkmingai bus susitarta dėl pavienių ES programų biudžetų ir jų sandaros. Neabejoju, jog konstruktyviai bendradarbiaujant su Eu-ropos Parlamentų, mums pavyks sėkmingai parengti 2014–2020 m. ES biudžetą.

Justas Vincas PAleckisEuropos Parlamento narys

Džiugina galimybė bendrauti. Esu vieno Vilniaus teniso klubo narys. Jame susibūrę puikūs žmonės ir di-deli sporto mėgėjai, kai kurie ve-teranų pasaulio reitinguose užima net garbingas vietas. Klubas turi sa-vo dvasią: du kartus per savaitę su-sitinkame ne tik pasportuoti, bet ir pabendrauti.

Ar dažnai treniruojatės Vilniuje, Briuselyje, Strasbūre?

Treniruojuosi tik Vilniuje, žaidžiu tik Lietuvoje. Briuselyje ir Strasbūre nėra laiko žaisti teniso dėl sudėtin-gos darbotvarkės. Nors žinau, kad Europos Parlamente yra neblogai tenisą žaidžiančių politikų iš Latvi-jos, Čekijos, Slovakijos, Vengrijos.

Ką darote, kai kamuoliukas „ne-klauso“?

(Šypsosi). Pykstu. Kaltinu varžo-vus, partnerius, teisėjus. Jei rimtai, niekas nėra apsaugotas nuo nesė-kmių. Visiems būna netikusių die-nų. Treniruojuosi ir laukiu geres-nės dienos. Ir geresnė diena ateina.

Europarlamentaras Zigmantas Povilas Balčytis paėmė į rankas lauko teniso raketę prieš dešim-tmetį. Puikiai prisimena pirmąją treniruotę. Nuo tos dienos lauko tenisas Z. P. Balčyčiui – ir laisva-laikis, ir fizinis krūvis, ir dar viena galimybė siekti pergalių.

Kodėl rinkotės lauko tenisą, o ne fut-

L. Jonauskas: „Lietuvoje pastebimai mažėja brakonierių“

COsaC – tiltas, vienijantis es, parlamentus ir žmones

Kiekvienas turime savo idealių atostogų scenarijų. Neretam iš mūsų atostogos, savaitgalis ar kelios poilsio dienos neatsieja-mos nuo vandens telkinio. Vie-nas vandens teikiamų malonu-mų – žvejyba. Net ir tie, kurie nesame prisiekę žvejai, vasarą prisimename šią pramogą. Val-džios priimami vis nauji įstaty-mai ar jų pakeitimai neretai pa-sėja nerimą. O gal ko nors neži-nau, gal žvejodamas darau nu-sižengimą ir galiu būti nubaus-tas? Ką reikia žinoti žvejui mėgė-jui, ar privalu turėti leidimą, kur galima žvejoti?.. Apie vandens pramogas ir ne tik jas kalbamės su Aplinkos ministerijos vicemi-nistru Linu Jonausku.

Morta ViDūnaitėpolitologė

Pokalbis

Pokalbis

Interviu

Pokalbis su Seimo Pirmininko pavaduotoju ir Europos reikalų komiteto pirmininku Gediminu Kirkilu apie Lietuvos pirminin-kavimo Europos Sąjungos (ES) Tarybai parlamentinį matmenį.

Liepos 7–8 d. Vilniuje vyko pirma-sis parlamentinio matmens renginys – COSAC pirmininkų susitikimas. Kas yra COSAC?

COSAC (angl. Conference of Par-liamentary Committees for Union Affairs) yra ES valstybių narių parla-mentinių komitetų, atsakingų už ES reikalus, ir Europos Parlamento atsto-vų konferencija.

COSAC pirmą kartą vyko 1989 m. Paryžiuje, o 2009 m. įsigaliojus Lisabo-nos sutarčiai, kuri padidino Europos Parlamento ir ES nacionalinių par-lamentų galias, priimant ES sprendi-mus, išaugo ir COSAC įtaka. COSAC gali priimti bet kokį, jos nuomone, tin-

kamą pasiūlymą Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai.

COSAC išlieka ypač svarbi kaip dis-kusijų forumas, suteikianti galimybę ES reikalų parlamentinių komitetų nariams reguliariai susitikti, diskutuoti, generuo-ti idėjas, pasikeisti gerąja praktika ir prisi-dėti prie to, kad ES taptų artimesnė Eu-ropos piliečiams.

Kaip COSAC veikia? Tradicinis COSAC darbo formatas

yra toks. Prasidėjus atskiros valstybės narės pirmininkavimui, vyksta COSAC pirmininkų susitikimas, neformaliai dar vadinamas mažuoju COSAC.

Toks ir vyko Vilniuje liepos pradžioje. Jam, kaip pirmininkaujančios valstybės parlamento Europos reikalų komiteto pirmininkas, pirmininkavau.

Vėliau vyksta vadinamas didysis CO-SAC, t. y., COSAC plenarinis posėdis, į kurį jau susirenka ne tik ES reikalų parla-mentinių komitetų pirmininkai, bet ir jų nariai bei Europos Parlamento atstovai.

Vilniuje spalio 27–29 d. vyks jubilie-jinis – 50-asis COSAC.

Per COSAC pirmininkų susiti-kimą apsispręsta dėl 50-ojo CO-SAC posėdžio darbotvarkės. Ko-kiems klausimams bus skiriamas prioritetas?

Tai – 2014 m. Europos Parla-mento rinkimai, kuriuos bus sie-kiama paversti platforma diskusijai su piliečiais dėl ES ateities, strategi-jos ,,Europa 2020“ įgyvendinimas, demokratinis ES teisėtumas ir par-lamentų vaidmuo.

Taip pat nuspręsta išskirtinį dė-mesį skirti skaitmeninei darbotvar-kei – kibernetiniam saugumui ir in-ternetiniam verslui. Man, kaip bu-vusiam krašto apsaugos ministrui ir premjerui, tai ypač aktualus klausi-mas. Manau, kad Lietuva tam turi atrasti ypatingą vietą ir savo nacio-nalinėje politikoje, ne tik per pirmi-ninkavimą ES Tarybai.

Į COSAC pakvietėme ir Ilją Laursą – žinomą jauną Lietuvos verslininką, sėkmę atradusį mobi-liųjų aplikacijų gamyboje.

Ar COSAC pirmininkai sutarė sti-printi moterų vaidmenį ES reikalų svarstyme?

Spalį ketinama steigti moterų grupę, kuri veiktų COSAC viduje. Iš pradžių bandysime apjungti ES valstybių na-rių parlamentares, dirbančias ES rei-kalų komitetuose. O vėliau turbūt na-tūraliai pereisime prie to, kad vyktų visapusiškas bendradarbiavimas tarp moterų iš specializuotų parlamenti-nių komitetų ir nacionalinių parla-mentų apskritai.

Tai svarbu, nes negerai, kai XXI a. svarbiausiuose politiniuose susitiki-muose dominuoja vyriški balsai. Par-lamentai yra ta vieta, kur galima vyk-dyti pokyčius, palankius moterims po-litikoje.

Per pirmininkavimą dėl efektyvu-mo Lietuvos Vyriausybei yra suteik-tas išankstinis mandatas pusmečiui.

Kas dar svarbaus bus nuveikta? Reikėtų paminėti rugsėjo 4–6 d.

vyksiančią tarpparlamentinę ben-dros užsienio ir saugumo politikos bei bendros saugumo ir gynybos po-litikos konferenciją.

Spalio 16–17 d. pirmą kartą ES istorijoje vyks tarpparlamentinė ES ekonomikos ir finansų valdysenos konferencija. Dar ji vadinama ES Fiskalinės sutarties 13-ojo straips-nio konferencija. Šiuo ES Sutarties dėl Stabilumo, koordinavimo ir val-dysenos ekonominėje ir pinigų są-jungoje straipsniu siekiama stiprinti įstatymų leidžiamosios valdžios ga-lias, priimant ES sprendimus, susi-jusius su ES ekonomikos koordina-vimu ir valdymu.

Turbūt svarbiausias Lietuvos pir-mininkavimo renginys – lapkričio 28–29 d. rengiamas trečiasis ES Ry-tų partnerystės viršūnių susitiki-mas, kuriame ketina dalyvauti 28 ES valstybių narių ir 6 Rytų partnerių (Armėnijos, Azerbaidžano, Baltaru-sijos, Gruzijos, Moldovos ir Ukrai-nos) aukščiausių valdžios institucijų atstovai bei ES institucijų vadovai.

Lietuva tikisi, kad tada ES pasi-rašys Asociacijos sutartį su Ukrai-na. Tai būtų labai reikšminga, ypač turint galvoje, kad Kroatija tapo 28-ąja ES valstybe nare liepos 1-ąją, per pirmąją Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai dieną.

Ar aktyvesnis nacionalinių parla-mentų dalyvavimas, priimant ES sprendimus, priartins ES prie eu-ropiečių?

Esu tuo įsitikinęs. Nuoširdžiai tikiu, kad Lietuvos pirmininkavi-mas ES Tarybai padarys ES arti-mesnę ir geriau suprantamą Lietu-vos žmonėms.

Dėkoju už pokalbį.

svarbiausias Lietuvos pirmininkavimo renginys – lapkričio 28–29 d. rengiamas trečiasis Es Rytų partnerystės viršūnių susitikimas.

Koks Seimo vaidmuo, svarstant ES reikalus ir pirmininkaujant ES Ta-rybai?

Lietuvoje veikia labiau skandina-viškas ES reikalų parlamente svars-tymo modelis, kai Europos reikalų komitetas suteikia mandatą dėl po-zicijų įvairiais klausimais ministrų kabinetui, prieš jo nariams vykstant į ES Tarybas.

Suomijoje Europos reikalų komite-tas yra didžiausias parlamente ir va-dinamas didžiuoju komitetu (angl. Grand Committee). Lietuvoje Eu-ropos reikalų komitetas yra unika-lus tuo, kad jame vyrauja konsensuso svarbiausiais užsienio ir nacionalinės politikos klausimais tradicija.

Žvejyba – malonus užsiėmimas. Bet ar jo negali apkartinti įstatymų pasikeitimų ne-žinojimas? Ar kiekvienam žvejui mėgėjui reikia turėti leidimą?

Visiems, norintiems Lietuvoje žvejoti, rei-kia įsigyti žvejo mėgėjo leidimą, kuris metams kainuoja 50 litų. Įsigytas leidimas suteikia tei-sę žvejoti visuose Lietuvos valstybiniuose van-dens telkiniuose – upėse, ežeruose, mariose, tam tikruose tvenkiniuose... Vaikams iki 16 metų, neįgaliesiems ir pensininkams leidimo pirkti nereikia. Jie gali žvejoti visus metus ne-mokamai. Tereikia laikytis žvejo mėgėjo tai-syklių. Žvejo mėgėjo leidimą galima įsigyti beveik kiekvienoje parduotuvėje, kurioje yra „Perlo“ terminalas, arba internetu. Bendra lei-dimų įsigijimo tvarka ir drausmė vienija visus žvejus mėgėjus. Tad taisyklių privalu laikytis kiekvienam.

Garsiai nuvilnijo Aplinkos ministerijos sie-kis kovoti su neteisėta žvejyba. Uždraus-ta nekontroliuojama prekyba žvejybiniais tinklais. Kokių dar priemonių buvo imtasi kovai su brakonieriais?

Gal ir per skambiai pasakyta – „kova“ su

brakonieriais, tačiau šis žodis itin tinka. Užsi-brėžėme ambicingą tikslą. Šiais metais vienas iš Aplinkos ministerijos prioritetų – gyvosios gamtos kontrolė, apsauga. Siekiame patikrin-ti kuo daugiau žvejų mėgėjų ir įsitikinti, ar jie žvejoja turėdami leidimus. Ligi šiol daug žvejų nėra nė karto susitikę su gyvosios gamtos ins-pektoriumi; vyravo nuomonė, kad nebūtina pirkti žvejo mėgėjo leidimą, nes vis tiek niekas nepatikrins. Tad šiais metais užsibrėžtas tiks-las (ir mano skambiai duotas pažadas per ži-niasklaidos priemones) – jei ne kiekvieną žveją mėgėją, tai bent kas antrą tikrai patikrinsime! Ir panašu, kad pažado mūsų inspektoriai lai-kosi, žvejų mėgėjų kontrolė yra sustiprinta. Pa-skelbtas karas brakonieriavimui ir, mano ver-tinimu, mes tą karą laimime. Padidinti įkai-niai už gamtai padarytą žalą – už tam tikras žuvis net iki dešimties kartų! Pavyzdžiui, už neteisėtai sugautą lašišą anksčiau tekdavo su-mokėti 200 litų, šiandien už šios žuvies netei-sėtą sugavimą bauda sieks daugiau kaip 2 000 litų. Bauda už neteisėtai, su tinklu pagautą ly-deką siekia daugiau kaip 500 litų. Tai yra di-džiulis prevencinis žingsnis. Ne vienas pažei-dėjas pagalvos, kad geriau tą žuvį nusipirkti 7p.

kornelija PetRaVičienė

Aktualijos 7socialdemokratas 2013 m. rugpjūtis Nr. 7 (40)Lietuvoje6 socialdemokratas

Tik suvieniję bendras pajėgas galime tikėtis realaus postūmio sprendžiant jaunimo nedarbo problemą.

Britų klubo nariai manė, kad pas mus lauko teniso apskritai beveik niekas nežaidžia…

Dar yra vaikų, kurie nėra matę jūros ar niekada neturėjo asmeninės lovos su balta patalyne.

Prieš dešimt metų įsteigėme „socialdemokratų taurę“, pirmąsias jos varžybas atidarė Prezidentas A. M. Brazauskas.

lauko tenisas Gediminui kirkilui – kiekvienas vaikas turi teisę į kokybišką vasaros poilsį

„Gailiuosi, kad vėlai pradėjau žaisti tenisą. Tai – protingas žai-dimas, ugdantis mąstymą, rei-kalaujantis taktikos. Politikams jis būtinas. Matau savo kole-gas – tie, kurie nesportuoja, pa-prastai būna mažiau ištvermin-gesni, psichologiškai nestiprūs, dažniau praranda pusiausvy-rą diskusijose“, – sakė Seimo vicepirmininkas, Europos rei-kalų komiteto vadovas social-demokratas Gediminas KirKi-LAS, kalbėdamasis su žurnalistu Stasiu JOKūBAičiu.

Artimiau pažįstantys sunkiai Jus įsivaizduoja be trijų dalykų – pyp-kės, spiningo ir teniso. Kam teik-tumėte pirmenybę?

Tenisui, nors žvejoju seniau – gal apie penkiasdešimt metų, o tenisą žaidžiu apie 15–16. Susidomėjau juo, kai supratau, kad sulaukus mano am-žiaus, toliau žaisti futbolą ar krepšinį tampa sunkiau, padažnėja traumos. Tenisas – sporto šaka, kuria nebijo-damas susižeisti gali užsiiminėti ir

vyresniame amžiuje, susirasti par-tnerių, klubą.

Kokiuose klubuose Jūs dalyvaujate? Jau daug metų esu „Excellence LT“

klubo narys. Čia žaidžia, treniruoja-si nemažai socialdemokratų, žinomų politikų – europarlamentarai Justas Paleckis ir Zigmantas Balčytis, Ne-rijus Germanas. Neseniai į klubą įsi-jungė krašto apsaugos ministras Juo-zas Olekas. Žaidžiame, dalyvaujame įvairiose varžybose, pažymime gim-tadienius. Daugiau kaip dešimt me-tų bendraujame su panašiu Latvijos prezidento Gunčio Ulmanio lauko teniso klubu. Vieną kartą varžomės Lietuvoje, kitą – Latvijoje, susitinka-me du kartus per metus. Esu taip pat ir Lietuvos gydytojų teniso sąjungos, kurioje yra daug stiprių varžovų, gar-bės narys. Padėjau organizuoti kai ku-riuos jos turnyrus, viename laimėjau antrą vietą.

Latviai – ne vieninteliai Jūsų tarp-tautiniai varžovai?

Kai prieš kelerius metus Deviso tau-rės varžybose Lietuva 3:2 įveikė Angli-ją, mus per interneto svetainę susira-

Kiek tieko girdėti, galynėjatės ir su žurnalistais?

Kasmet rengiamas teniso turnyras „Purpurinė rožė“, kuriame varžosi politikai, dažniausiai socialdemokra-tai, ir žurnalistai. Visus tuos septyne-rius metus laimėjome mes, politikai, nors žurnalistų komanda būdavo ir jaunesnė. Patirtis kartais stipresnė už jaunystę.

Tenisas ir pypkė, atrodo, yra nela-bai suderinami dalykai. Ar Jums ne-trukdo toks derinys?

Aš laikausi garsaus australų bėgi-ko, keturis kartus olimpinio čempi-ono Artūro Lidjardo pozicijos. Savo knygoje „Bėgioti sveika“ jis retoriškai klausė: „Kuo mano siūloma sistema skiriasi nuo tarybinės sveiko gyve-nimo būdo sistemos? Tarybinė sako: „Iš pradžių mesk rūkyti, gerti, atsisa-kyk žalingų įpročių ir tik tada pradėk sportuoti.“ O aš sakau: „Pirma pradėk sportuoti, o paskui bandyk atsisaky-ti žalingų įpročių.“ Bet kuriuo atveju

Su kuo Jūs dažniausiai varžotės, ar dažnai treniruojatės?

Viskas priklauso nuo užimtumo ir laisvalaikio. Būnant Seimo opozi-cijoje laisvo laiko buvo daugiau. Žie-mą žaidžiame du tris kartus, vasarą – tris keturis kartus per savaitę, kartais ir daugiau. Turnyrai paprastai vyksta savaitgaliais. Mūsų klube dabar yra 18 narių, išsiperkame 4 aikšteles ir daž-niausiai žaidžiame poromis. Žaidėjų pajėgumas skirtingas – pvz., kardio-chirurgas Tadas Tarasevičius, turintis tarptautinį reitingą, gerokai stipresnis. Kartu su juo laimėjome turnyrą „Nida Jazz Tennis Cup“. Dažnai teniso kor-tuose susitinkame su tenisą žaidžian-čiais Seimo nariais, esu žaidęs su krep-šinio žvaigžde Šarūnu Marčiulioniu ir verslininku Dariumi Mockumi. Pasi-skirstome pagal panašų pajėgumą, kad visi smūgiai nesibaigtų vienoje aikšte-lės pusėje, ir žaidžiame. Net atostogau-damas nepamirštu teniso.

Sakoma, kad iš miško išėję medžio-tojai neretai aptaria ir svarbesnius dalykus negu medžioklė, kartais net valstybinius. Ar nebūna taip ir teni-so kortuose?

Pačiuose kortuose to nebūna, tačiau po varžybų ar treniruočių visko pasi-taiko, daug ką aptariame, bet dažniau-siai tai, kas yra susiję su tenisu – būsi-mas varžybas, dalyvius, organizacinius dalykus. Nėra uždraustų temų. Tačiau kokių nors slaptų susitarimų nebūna.

kaip meilė iš pirmo žvilgsnio

geriau sportuoti, net ir turint žalin-gų įpročių, negu nesportuoti ir toliau neatsisakyti tų įpročių. Beje, Artūras Lidjardas mėgdavo išlenkti ir ne vieną alaus bokalą, tai jam nesutrukdė ke-lis kartus laimėti olimpines žaidynes.

Po teniso varžybų ir treniruočių ir Jūs tikriausiai nevengiate atsigai-vinti alumi?

Taip, ypač jei karšta. Bokalas alaus, pabėgiojus kelias valandas teniso aikš-tėje, ir atgaivina, ir suartina, leidžia at-sipalaiduoti, atviriau pasikalbėti, ap-tarti varžybas, kitus dalykus.

Kas Jus paakino žaisti lauko tenisą? Mane pakvietė partijos bičiulis Ro-

manas Paulauskas. Po eilinės mano traumos krepšinio aikštelėje jis man pasakė: „Atėjo laikas tau baigti kon-taktinį sportą, kuo toliau, tuo dažniau teks gydytis. Geriau ateik pas mus žais-ti lauko tenisą.“ Ir padovanojo man ra-ketę. Gal metus ji kabojo ant sienos. Po dar vienos traumos susimąsčiau: gal iš tiesų jau reikia baigti žaisti futbolą bei krepšinį ir imtis lengvesnės sporto ša-kos. Nusprendžiau pamėginti. Patiko. Tai buvo kaip meilė iš pirmo žvilgsnio.

Pradėjote nuo kamuoliuko daužy-mo į sieną ar kas nors rimčiau mokė šio žaidimo paslapčių?

Pirmasis mano treneris buvo Ro-manas Paulauskas, vėliau paprašiau, kad mane patreniruotų daugkartinis Lietuvos čempionas Vytautas Mažei-ka. Jo pamokos buvo svarbios, iš jo daug ko išmokau ir esu jam dėkingas. Tačiau nemažai dirbau ir pats, dau-žydamas kamuoliuką į sienelę. Sie-nelė – labai geras treneris, tik reikia netingėti. Labiau patyrę klubo nariai man patarė: pradėk dalyvauti turny-ruose, tada pamatysi, ko jau išmokai ir ką sugebi, nes treniruotės – viena, o varžybos – kita. Paklausiau, pradė-jau dalyvauti turnyruose, iš pradžių dažnai pralaimėdavau, paskui įgijau žaidimo patirties, sekėsi geriau. Prieš dešimt metų įsteigėme „Socialdemo-kratų taurę“, pirmąsias jos varžybas atidarė Prezidentas Algirdas Myko-las Brazauskas. Kasmet sulaukiame vis daugiau dalyvių.

do panašus klubas iš Londono. Prieš varžybas anglai juokavo, kad užmėtys Lietuvą kepurėmis, nes neva ji turi tik vieną teniso raketę. Vėliau mūsų kvie-timu šio klubo nariai, kurių dauguma žaisti pradėjo dar teniso mokyklose, atvykę į Vilnių varžytis, stebėjosi mū-siškių žaidimo lygiu. Mes, mėgėjai, su-tvarkėme juos kaip šiltą vilną. Iki tol britų klubo nariai manė, kad pas mus lauko teniso apskritai beveik niekas nežaidžia, gal yra vienas kitas prade-dantysis... Tai paskatino juos pasido-mėti Lietuva. Tada to britų klubo na-riai ir sužinojo, kad Lietuva turi ir Vitą Gerulaitį, ir Teniso akademiją, ir dau-gybę šio žaidimo entuziastų.

Ar nebijote, kad kas nors Jums pri-kiš, jog žaidžiate tenisą su kokiu nors prieštaringai vertinamu žmo-gumi? Juk buvo kalbų, kad žaidžia-te su „Lietuvos dujų“ generaliniu direktoriumi Viktoru Valentuke-vičiumi...

Gediminas KIRKILAS tarp klubo „Excellence LT“ narių

10p.

inesa kArstenLietuvos sakaliukų sąjungos vadovė

Nuotr. iš Inesos Karsten archyvo

Nuotr. iš G. Kirkilo asmeninio archyvo

Pastaruoju metu nevyriausybinėms organizacijoms gauti paramą stovy-klų organizavimui sekasi vis sunkiau. Valstybė jau ketvirti metai iš eilės ne-beskelbia konkursų Vaikų socializaci-jos programų projektams vasaros me-tu, kuriuos laimėjusi Lietuvos saka-liukų sąjunga nemokamai ar žymiai pigiau į stovyklas galėdavo pakviesti nuo 20 iki 50 vaikų iš socialinės rizi-kos, neturtingų, daugiavaikių šeimų, o bendras stovyklautojų skaičius siek-davo net 400 įvairaus amžiaus vaikų ir paauglių. Situaciją kiek švelnina už-augę „sakalai“, kurie remia organizaci-ją finansiškai ir kasmet padengia apie 15 vaikų kelialapius į mūsų stovyklas. Deja, ir šiemet paramos iš valstybės ne-sulaukėme, todėl nepavyko sumažinti stovyklavimo kainos – į stovyklą susi-rinko tik 93 vaikai. Džiaugiamės, kad šiemet LSDP vėl skyrė mums nemažą paramą, vis daugiau partijos narių lei-džia savo vaikus į mūsų organizuotas stovyklas – šiais metais jų stovyklavo net 33. Stovyklos metu mums talkino ir 11 vadovų-savanorių.

Mūsų organizacija jau dvidešimt vienerius metus organizuoja vaikų ir jaunimo vasaros stovyklas. Mes sten-giamės įtraukti kuo daugiau vaikų iš socialinės rizikos šeimų, gyvenančių pažinimui nepalankiomis sąlygomis, taip pat neturtingų šeimų vaikus. Šiais metais stovykla buvo pavadinta „10 dienų be tėvų“ ir tapo didžiausiu or-ganizacijos metų renginiu, kurio metu buvo galima ne tik pramogauti, bet ir išmokti daug kitokių naudingų daly-

kų. Pagrindinės šios stovyklos temos – vaikų dalyvavimas priimant spren-dimus ir lyčių vaidmenys – aktualios visai Lietuvai. Neformalių pratybų metu, remdamiesi Tarptautinio sa-kalų judėjimo – Tarptautinio socialis-tų ugdymo judėjimo metodine litera-tūra, kartu su vaikais mokėmės, kaip priiminėti sprendimus ne tik asmeni-niame gyvenime, bet ir valstybės mas-tu. Pavyzdžiui, simuliacinių žaidimų metu mokėmės įtikinti „vaikų vyriau-sybę“, kodėl svarbu finansuoti ir išlai-kyti vaikų stovyklavietes. Pratybose, skirtose lyčių vaidmenims, aptarėme įvairius šeimų modelius, daug kalbė-jome apie tai, kad pomėgiai ir asme-ninės žmogaus savybės nepriklauso nuo žmogaus lyties. Pratybų vadovus

maloniai nustebino tai, kad vaikai seka šių dienų aktualijas, politikų diskusijas apie šeimas bei lyčių vaidmenis. Stovy-klos programoje vaikai taip pat daly-vavo įvairiose darbo grupėse pagal sa-vo pomėgius, o savo talentus demons-travo įvairiuose renginiuose. Siekėme stiprinti skirtingo amžiaus sakaliukų

draugystę, po truputį auginti naujus organizacijos lyderius.

Organizuotas vasaros poilsis vai-kams ir jaunimui – tai ne tik turinin-gas laisvalaikio užimtumas, bet ir ga-limybė mokytis bei tobulėti neforma-lioje aplinkoje, susirasti naujų draugų visoje šalyje. Tokios stovyklos yra ir vienas veiksmingiausių įrankių nusi-kalstamumo mažinimui šalyje. Vyk-dydami šiuos projektus pastebėjome, kad Lietuvoje skurdo ir socialinės at-skirties problema yra stipriai įsišakni-jusi, o nuo jos labiausia kenčia vaikai. Sunkiai suvokiama, kad vis dar yra vaikų, kurie nėra matę jūros ar nieka-da neturėjo asmeninės lovos su balta patalyne. Stovyklavimo galimybė to-kiam vaikui – tai ne tik ištrūkimas iš

sudėtingos savo namų aplinkos, bet ir galimybė patirti geresnę gyvenimo ko-kybę. Organizacijos sudaryta paramos sistema skatina tokius vaikus gerai mo-kytis, būti aktyviais ir atverti sau kelią į mūsų rengiamas stovyklas. Lietuvos sakaliukų sąjunga, nuolat remdama ir ugdydama tuos pačius vaikus, stengia-si jiems padėti tobulėti ir siekti geres-nio išsilavinimo.

Mūsų ilgametė patirtis sako, kad valstybės politika vaikų ugdymo klau-simais turėtų apimti ir stovyklavimo galimybių kiekvienam vaikui suteiki-mą, ne tik finasuojant įvairių organi-zacijų stovyklines programas, bet ir ge-rinant bei pritaikant kiekvienam vai-kui vaikų stovyklavietes. Suteikime vaikams turiningas ir smagias vasaras.

L. Jonauskas: „Lietuvoje pastebimai mažėja brakonierių“parduotuvėje, ji kainuos pigiau, nei ne-teisėtai pasigauti.

Vieną ambicingą žings-nį lydėjo kiti. Nuo gegužės 1 d, Lietuvoje uždrausta laisva prekyba žvejybiniais tinklais. Atkreip-tas dėmesys ir į valčių konfiskavimą. Puikiai žinome, kad vadinami „etati-niai“ pažeidėjai be valties nesugebėtų užtempti tinklų ežeruose. Tad jei pa-darytas toks grubus pažeidimas, tai ir valtis turėtų būti besąlygiškai konfis-kuojama. Tai ir prevencija, ir gamtos saugojimas. Prevencinių priemonių yra ir daugiau. Šiais metais pasirašyta ben-dradarbiavimo sutartis su policija. Ska-tiname neetatinius inspektorius. Nori-me, kad jų Lietuvoje būtų ne 500, o 5 000. Tie pakeitimai, kurie dabar vyks-ta Lietuvoje, siekiant apsaugoti gyvąją gamtą, žvejybą, medžioklę, iš esmės yra perversmas, jo reikėjo seniai.

Gal jau pastebėjote kokių pasikeitimų?

Pastaruoju metu Lietuvoje pastebi-mai mažėja brakonieriaujančių žmo-nių. Tai sustiprintos kovos su gamtos apsaugos reikalavimų pažeidėjais rezul-tatas. Nors šiemet aplinkosaugininkai

Surengė pusšimčiu daugiau reidų nei per tą patį laiką pernai, brakonierių su-laikyta keliomis Dešimtimis mažiau. Jų sumažėjo. Budri aplinkos apsaugos pareigūnų akis, stebinti ne tik darbo metu, bet ir naktį, poilsio bei švenčių

dienomis, grėsmė už kelias neteisė-tai sugautas Žuvis sumokėti net kelis tūkstančius litų už gamtai padarytą ža-lą, taip pat netekti valties, Medžioklės ginklų ir net automobilių, jei jais buvo pasinaudota brakonieriaujant, aktyvė-jantys žvejų ir medžiotojų bendruome-nių, gyventojų pranešimai apie paste-bėtus ar galimus pažeidimus – visa tai padeda rauti brakonieriavimo šaknis, užkirsti jam kelią.

Kai kuriuose Lietuvos vandens tel-kiniuose sparčiai nyksta žuvys. Ar Aplinkos ministerija imasi priemo-nių šiai problemai spręsti?

Kai kuriuos vandens telkinius reikia labiau saugoti. Kai kur dėl objektyvių gamtinių priežasčių sumažėjo žuvų žiemos metu, trūkstant deguonies. Ta-čiau pagrindinė žuvų nykimo priežas-tis – neribota žvejyba, maža kontrolė ir brakonieriavimas. Tikimės, kad ir žve-jų mėgėjų kontrolė, ir kova su brako-nieriais tų žuvų išteklių padės atkurti.

Žengtas dar vienas svarus žingsnis. Pirmą kartą Aplinkos ministerija šiais metais skyrė 1 milijoną 150 tūkstan-čių litų plėšriųjų ir vertingų žuvų iš-tekliams atkurti – joms įveisti. Kon-kursai įvyko, belieka tikėtis, kad arti-miausiu metu žuvies Lietuvos vandens telkiniuose bus daugiau. Žmonės galės ne tik atvažiuoti grožėtis gamta ar pa-plaukioti valtimi, pažvejoti, bet ir rea-liai žuvų paaigauti.

Koks yra idealus žvejys? Ko palin-kėtumėte kiekvienam žvejui mė-gėjui?

Neseniai aplinkos ministras Va-lentinas Mazuronis pasirašė mėgė-jiškos žūklės taisyklių pakeitimus, kur yra apibrėžiama, koks yra tas „idealus žvejys“. Naujas taisyklių

pakeitimas skelbia, kad penkių me-trų spinduliu apie žveją negali būti jokių šiukšlių, atliekų, palikdamas žvejybos vietą, turi ją ir sutvarkyti. Mano manymu, idealus žvejys yra tas, kuris vadovaujasi principu „pa-gavai - paleisk“ (jei tau nereikia tos žuvies), kuris paiso visų taisyklių

reikalavimų, kuris nešiukšlina, myli gamtą, tausoja, gerbia save ir kitus, ateisiančius prie to vandens telkinio ir t. t. Nors ir negalima prieš žvejy-bą linkėti sėkmės, bet aš linkiu vi-siems žvejams sėkmės, gerų akimir-kų, trofėjinių žuvų ir... nei žvyno, nei uodegos!

atkelta iš 4 p.

tiesioginiai mero rinkimai – instrumentas manipuliuoti rinkėjų nuomone

Jaunimas Regionai8 9socialdemokratassocialdemokratas 2013 m. rugpjūtis Nr. 7 (40)

LSDJS Vasaros sąskrydžio sporto varžybų prizininkai – Prienų jaunimiečiai

Europos Parlamento narių įžvalgos apie Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai

Jau ne vieneri metai netyla dis-kusijos dėl tiesioginių merų rinki-mų, tačiau įteisinti šias konstituci-nes pataisas Seimo nariai nesiryž-ta. Tam pritaria daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų. Kodėl sunku priimti sprendimą, kuris vilkina-mas daugiau nei dešimtmetį, dis-kutavo susirinkusieji į Lietuvos socialdemokratinio jaunimo są-jungos organizuojamą Vasaros akademiją, liepos 17– 20 d. vy-kusią Pakruojo dvare.

„Iki šiol vyko du balsavimai dėl tiesio-ginių mero rinkimų Seime. Pirmą kartą merui buvo suteiktos atstovaujamosios valdžios funkcijos, antrą kartą laikyta-si priešingos koncepcijos: meras – vyk-domosios valdžios atstovas. Tačiau abu kartus sprendimui priimti pritrūko Sei-mo narių palaikymo“, – prisiminė Seimo narė Milda Petrauskienė.

Viešojoje erdvėje egzistuoja nuomo-nė, kad tiesioginiai mero rinkimai galė-tų skleisti daugiau demokratijos, įtrauk-tų piliečius į savivaldos valdymą, suteik-tų daugiau pilietinės atsakomybės, užti-krintų greitesnį ir skaidresnį sprendimų priėmimą bei išspręstų atsakomybės už vykdomus veiksmus klausimą. Tačiau nesutariama, kaip realiai veiktų sistema.

„Reikalingas aiškus modelis, kaip bus perskirstytos funkcijos tarp savivaldybės tarybos, mero ir administracijos direkto-

riaus. Tik turėdami aiškią koncepciją, galime kalbėti apie galimas tiesioginių mero rinkimų pasekmes“, – kalbėjo Lie-tuvos socialdemokratinio jaunimo są-jungos pirmininkas Ramūnas Burokas

Svarbus argumentas, kodėl reikia rinkti merus tiesiogiai, yra poreikis tu-rėti nepartinį savivaldos vadovą. Tokia galimybė egzistuoja nuo 2011 m. vyku-sių savivaldybių tarybų rinkimų. Savo kandidatūrą rinkimuose gali kelti ir par-tijoms nepriklausantys asmenys.

Liepos 19–21 d. Pakruojo dvaro so-dyboje vyko Lietuvos socialdemo-kratinio jaunimo sąjungos (LSDJS) sąskrydis. Prienams sąskrydyje atstovavo jaunųjų socialdemo-kratų būrys, kuris pasiskirstė ko-mandomis ir dalyvavo krepšinio, futbolo bei tinklinio varžybose.

Nepaisant lietingo oro, krepšinių varžybų nugalėtojais tapo ir taurę lai-mėjo Prienų skyriaus jaunieji socialde-mokratai: Marius Nenartavičius, Ei-girdas Keblikas ir Daumantas Žida-navičius, kurie sudarė 1–ąją krepšinio komandą. Minėtiems krepšininkams atiteko medaliai, kuriuos įteikė pats LR Ministras Pirmininkas Algirdas But-kevičius. Prienų skyriaus 2–oji krep-šinio komanda (Artūras Kaminskas, Tautvydas Švedas ir Martynas Žida-navičius) iškovojo IV vietą. Pastaroji komanda apdovanota LSDJS rėmėjų dovanomis, jai įteikti diplomai. Ryš-

kiai pasižymėjo krepšinio komandų pakaitiniai žaidėjai Leonas Minkaus-kas ir Simonas Bisikirskas.

Tinklinio varžybose „bronzinę“ III vietą po inirtingos kovos užėmė Prie-nų jaunųjų socialdemokratų tinklinio komanda: Akvilė Švedaitė, Dauman-tas Židanavičius ir Artūras Kamins-kas. Šiems sportininkams buvo įteik-ti medaliai ir LSDJS rėmėjų dovanos.

Pasibaigus sportinėms varžyboms, prieniškiai bendravo su kitais sąskry-džio dalyviais bei klausėsi roko grupės „Biplan“ koncerto.

LSDJS Prienų skyrius reiškia nuo-širdžią padėką pakruojiečiams, LSDJS pirmininkui Ramūnui Burokui už pui-kiai praleistą laiką ir LSDP Prienų sky-riui už pagalbą ir suteiktą galimybę gar-sinti Prienų jaunųjų socialdemokra-tų vardą.

LSDJS Prienų skyriaus informacija

Privalumu laikomas tiesiogiai renka-mo mero galių padidinimas prieš kitas institucijas, net galimybė paleisti savi-valdybės tarybą diskusijos metu buvo su-kritikuota. Lietuva yra ratifikavusi Eu-ropos savivaldos chartiją, kuri numato, kad valdžią savivaldybėje įgyvendina ta-ryba, todėl ji yra aukščiausias valdžios or-ganas, todėl galios santykis keistis negali.

„Diskusija dėl mero galių išplėtimo dažnai neturi pagrindo. Piliečiai į merą kreipiasi dėl pensijų, mokestinių prie-

volių ir kitų klausimų, kuriuos spren-džia ne savivaldybės, o vyriausybė. Kyla baimė, kad šiais klausimais, kurie nėra sprendžiami savivaldos lygmeniu, būtų manipuliuojama per rinkimus, ir popu-listiniai šūkiai užimtų didelę dalį rinki-minės darbotvarkės“, – įsitkinęs Jonavos rajono savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius. Jis pridūrė, kad partijų po-litinius žingsnius ir atstovaujamas ver-tybes galima prognozuoti, o pavieniai populistai keltų grėsmę savivaldos ins-titucijų veiksnumui.

Pasak Savivaldybių asociacijos direk-torės Romos Žakaitienės, tiesioginiai mero rinkimai gali užkirsti kelią efek-tyviam darbui. „Savivaldybės meru ga-li būti išrinktas priešingos partijos atsto-vas arba jokiai partijai nepriklausantis asmuo, o jei savivaldybės tarybos dau-gumą sudarytų oponuojanti politinė jė-ga, tuomet situacija tik komplikuotųsi. Todėl teikiant tiesioginių mero rinkimų modelį, reiktų numatyti visus galimus saugiklius, kurie užtikrintų stabilią sis-temos veiklą“, – vertino ji.

„Savivaldoje yra priimami kolegialūs sprendimai. Tai apsaugo nuo vienasme-nių sprendimų. Kitoks veiksmų tvirti-nimas sunkiai įsivaizduojamas“, – tei-gė R. Burokas.

Mitologizuoti mero, kaip turinčio dideles galias, nereikėtų, nes instituci-nė sąranga suteikia galimybę veikti tik kolegialiai, todėl tolesniam diskusijos tobulinimui reikalingas aiškus funkci-jų perskirstymo modelis bei galimų re-alių pasekmių įvardinimas.

Tik turėdami aiškią koncepciją, galime kalbėti apie galimas tiesioginių mero rinkimų pasekmes

Pakruojo dvare liepos 17– 20 d. vyko didžiausias Lietuvos social-demokratinio jaunimo sąjungos (LSDJS) metų renginys – Vasaros akademija 2013. Kairysis jaunimas kartu su politikos lyderiais, visuo-menės veikėjais gilinosi į šalies ir užsienio politikos problemas.

Pirmąją renginio dieną jaunieji soci-aldemokratai su Europos Parlamento nariais Vilija Blinkevičiūte, Zigman-tu Povilu Balčyčiu ir Justu Vincu Pa-leckiu diskutavo apie Lietuvos pirmi-ninkavimo Europos Sąjungos Tarybai naudą mūsų valstybei ir jaunam žmo-gui, socialinę politiką, energetiką ir Ry-tų partnerystę.

Europos Parlamento narė Vilija Blin-kevičiūtė pabrėžė, kad Lietuvos pirmi-

Ramūnas BurokAsLSDJS pirmininkas

rašą, taip buvo užtkrinta 80% pa-rama iš Europos Sąjungos. Dabar dedamos visos pastangos, kad iki 2020 m. europine geležinkelio vė-že žmonės galėtų patogiai keliauti po visą Europą.

Europos Sąjungos užsienio poli-tikos formavime dalyvaujantis euro-parlamentaras Justas Vincas Palec-kis akcentavo neigiamą euroskep-ticizmo poveikį Lietuvai. Politikas teigė, kad reikia ieškoti naujų, labiau integralių kelių plėtojant ES ir Lie-tuvos politiką Baltarusijos atžvilgiu. Sankcijas ir izoliaciją galėtų pakeisti labiau įtraukianti, bendradarbiavi-mą skatinanti politika, kuri padė-tų pagrindus Baltarusijai pasukti demokratiškesnės politikos keliu.

Ramūnas Burokas

ninkavimas ES Tarybai yra didžiulis iš-šūkis, tačiau Lietuva rimtai tam rengėsi. Pristatydama savo darbo EP aktualijas V. Blinkevičiūtė teigė, kad socialinėje srityje ypač didelis dėmesys yra ir bus skiriamas jaunimo užimtumo didini-mui, socialinės atskirties mažinimui. Pritarus plenarinėje sesijoje, jaunimo problemoms spręsti turėtų būtų skirta ne mažiau kaip 8 mlrd. eurų. Politikė pabrėžė, kad jau seniai atėjo laikas inves-tuoti ne į betoną, bet į jaunus žmones.

Energetikos ir finansų srityje dirban-tis Europos Parlamento narys Zigman-tas Povilas Balčytis paminėjo, kad vie-nas didžiausių iššūkių – greičiau išju-dinti jau įgyvendinimo stadijoje vyk-domą strateginį „Rail Baltica“ projek-tą. Europarlamentaras akcentavo, kad vienas didžiausių iššūkių buvo šį pro-jektą įtraukti į strateginių projektų są-

LsDP Prienų skyriaus sąskrydis

Liepos 12 d. į Telšius skyriaus pirmininko Vytauto Kleivos kvietimu suvažiavo 16 Vakarų Lietuvos LSDP skyrių pir-mininkai. Susitikimo tikslas – geresnės komunikacijos ir

bendradarbiavimo paieška, aptariant spręstinus regiono klau-simus.

Džiugu buvo pasitarime sulaukti ir LR Seimo narės, socialde-mokratų frakcijos Seime seniūnės Irenos Šiaulienės, LSDP pir-mininko pavaduotojų: Europos Parlamento nario Zigmanto Po-vilo Balčyčio, Seimo narės Giedrės Purvaneckienės, LSDP at-sakingojo sekretoriaus Gintauto Palucko, LSDJS pirmininko Ra-mūno Buroko. Pokalbis vyko Telšių rajono savivaldybės salėje.

Liepos 13 d. P. Žigo sodyboje vyko tradicinis LSDP Prienų skyriaus sąskrydis. Visus susirinkusiuosius pasveikino skyriaus pirminin-kas Alvydas Vaicekauskas, Alytaus ir Kauno apskričių skyrių ku-

ratorius Antanas Jodauga. Pasveikinus jubiliatus, buvo padėkota krepšinio komandai, kuri res-

publikiniame LSDP sąskrydyje Klaipėdos r. laimėjo antrąją vietą. Į sąskrydį susirinko gausus būrys bičiulių. Visų Prienų r. regionų at-

stovai smagiai rungėsi smiginio, plaukimo baidarėmis, petankės, baudų metimo ir virvės traukimo rungtyse. Renginys buvo puiki proga paben-drauti neformalioje aplinkoje, labiau pažinti vienas kitą.

Kėdainių r. Josvainių Visų Šventųjų baž-nyčia buvo pilnutė-

lė. Po iškilmingų vidurdie-nio Šv. mišių 22 gimnazijos abiturientams įteikti bran-dos atestatai. Abiturientus pasveikino Lietuvos Res-publikos Seimo narė Ra-minta Popovienė, gimna-zijos direktorius Ramūnas Zigmantavičius, Kėdainių rajono švietimo skyriaus vedėjas Julius Lukoševičius, klasės auklėtoja.

Raminta Popovienė sveikinimo kalboje pabrėžė, kad jaunuoliams 12 metų mokykla buvo saugiu prieglobsčiu, kur ne tik suteiktos žinios, bet ir įskiepytos moralinės vertybės, kad nuo šiol jiems patiems teks priimti gyvenimo iššūkius: „Esate jauni ir ambicingi – drąsiai siekite savo tiks-lų. Jūs reikalingi Lietuvai ir visada būsite laukiami savo gimtuosiuose Josvainiuose“.

Po iškilmių LR Seimo narė pabendravo su Josvainių klebonu kuni-gu Edvinu Rimavičiumi, apžiūrėjo Josvainių gimnaziją, o susipažinimo ir bendradarbiavimo su gimnazijos bendruomene pradžiai bibliotekai pa-dovanojo knygą „Lietuvos fotografijos metraštis „Lietuvos fotografija: vakar ir šiandien“.

Liepos 10 d. krašto apsaugos ministras Juozas Olekas lankėsi Telšiuose vykusioje jubiliejinėje skautų stovykloje „Gėrio pėdomis...“.

„Džiaugiuosi galėdamas būti čia su jumis ir linkiu, kad ateityje savo gerais darbais grįstumėte kelią kitiems ir ne tik eitumėte gėrio pėdomis, bet ir jas paliktumėte po savęs“, – sveikindamas susirinkusius skautus sakė mi-nistras J. Olekas.

Ministras kartu su stovyklautojais apžiūrėjo karinės technikos ir ginkluo-tės parodą. Svečių dienos metu stovyklos dalyviai taip pat galėjo susipažinti su Baziniais kariniais mokymais ir galimybėmis juose dalyvauti.

Krašto apsaugos ministerija plėtoja bendradarbiavimą su Lietuvos skau-tais, prisidėdama prie jaunų žmonių pilietiškumo, patriotiškumo ir tautišku-mo ugdymo.

Stovykla skirta paminėti 95-osioms skautų įkūrimo Lietuvoje bei 600-osioms Žemaitijos krikšto metinėms. Skautų jubiliejinės stovyklos vyksta kas penkerius metus. Stovykloje dalyvauja daugiau nei 2 000 svečių iš Lietuvos ir užsienio valstybių.

Pažintį su Kražiais „Artrito“ bendrija parinko šį neatsitiktinai. Čia mūsų laukė šios bendruo-menės šviesuolis Stanislovas Bružas – Kra-

žių senbuvis pedagogas ir bendruomenės įkūrė-jas, oficialiai įvardijamas kaip Kražių bendruome-nės tijūnas.

Stanislovas Bružas yra mūsų bičiulis, Lietuvos socialdemokratų partijos Kelmės rajono skyriaus narys, Kražiuose subūręs socialdemokratus ir sė-kmingai jiems vadovaujantis. Kartu su bičiule Da-nute iš Kelmės jis mus pasitiko prie Kražių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Parapijos Bažnyčios. Čia jo pakviestas mūsų laukė vietinis kunigas, kuris papasakojo šios bažnyčios istoriją ir joje 1893 m. vykusius Kražių skerdynių įvykius.

Užlipus ant Vytauto kalno, kur kadaise stovėjo graži Vytauto pastatyta katalikų bažnyčia, o šiandiena išlikusi tik varpinė, Stanislovas pasakojo šio kalno istoriją ir puoselėjamas šiandienos tautiškumo tradicijas. Jis yra ir „Kražių“ kraštiečių sambū-rio iniciatorius.

Krašto apsaugos ministras Telšiuose lankė skautusApie Lietuvos miestelių šviesuolius

VILNIUS

Tarėsi Žemaitijos regiono skyriai

JoSVAINIAI

UžPALIAI

PRIENAI

KRAžIAI

TELŠIAI

Liepos mėnesį nuaidėjo nuskardėjo abiturientų išleistuvių šven-tės. Neaplenkė ši šventė ir Užpalių (Utenos r.) gimnazijos. Šiemet su gimnazija atsisveikino 19 jaunųjų užpaliečių. Juos pasveikinti ir

palinkėti sėkmės visuose gyvenimo keliuose atvyko LR Seimo narė Mil-da Petrauskienė. Užpalių gimnazija – gimtoji Seimo narės mokykla, to-dėl Milda Petrauskienė joje yra visada laukiama ir džiugiai sutinkama.

Išleistuvių šventė prasidėjo šv. Mišiomis Užpalių Švč. Trejybės bažny-čioje, kurioje Mišias už abiturientus aukojo klebonas Jonas Bučelis. Vė-liau šventė persikėlė į gimnazijos kiemą. 19 jaunųjų užpaliečių – 65-oji Užpalių gimnazijos laida.

Sveikindama abiturientus Seimo narė linkėjo kuo geriausios kloties, išmintingumo, atkaklumo, didelės meilės ir sumanymų gausos.

Užpalių gimnazija išleido 65-ąją laidą

R. Popovienė dalyvavo abiturientų šventėje

Justo Vinco Paleckio klausosi kairysis jaunimas

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius sveikina varžybų prizininkus

Liepos 4 d. Lydos r. vykdomojo komiteto pirmi-ninko Aleksandro Ostrovskio pakviesti LSDP Vilniaus r. skyriaus pirmininkas Stanislovas

Giedraitis ir Petras Sučyla vyko susipažinti su Ly-dos miesto ir jo rajono žmonių gyvenimu.

Lydos r. vykdomajame komitete mus sutikęs pirmininkas A. Ostrovskis papasakojo apie mies-to ir rajono dabartį bei perspektyvas. Aplankė-me kelias miesto gamyklas. Rajone yra 33 dide-lės pramonės įmonės: krištolo fabrikas „Neman“, aukštų technologijų šviesos kabelių gamykla ir „Belteks Optika“, gaminanti linzes, gamykla „La-kokraska“, Miniotovo remonto gamykla... Mėne-sinis pramonės įmonių pagamintas produktas su-daro 50 milijonu $. Planuojama atnaujinti keleivi-nio traukinio Lyda - Vilnius - Lyda maršrutą.

Lydos rajono valdžia nori glaudžiau bendra-darbiauti visose srityse. Tegu Lyda ir Vilnius bus it broliai dvyniai, gimę tais pačiais 1323 – Gedimi-no metais.

Vilnius – Lyda

Nuotr. iš svetainės www.sxc.hu

Liepos 12 dieną Vilniuje, Val-dovų rūmuose, Ministras Pir-mininkas Algirdas Butkevičius apdovanojo geriausiai valsty-binius brandos egzaminus iš-laikiusius abiturientus ir pro-fesinių mokyklų absolventus.

Jaunuoliai iš visos Lietuvos susipažino su Valdovų rūmais, juos pasveikino Premjeras. Bu-vo surentos kuklios vaišės.

„Socialdemokratas“ pakalbino

vieną pagerbtą abiturientę – Karo-liną Petrauskaitę (jos tėtis – LSDP Lazdijų skyriaus pirmininkas Sau-lius Petrauskas). Ji gimė Lazdijuo-se, augo Staidarų kaime ir lankė Lazdijų Motiejaus Gustaičio gim-naziją. Talentinga mokinė pasa-kojo: „Sunku apibūdinti sėkmin-go mokymosi receptą, nes kiekvie-nam žmogui šis receptas – skirtin-gas, tačiau užsispyrimas bei nuose-klus, ilgametis darbas yra svarbiausi veiksniai. Niekada nepritariau po-žiūriui, kad viską galima išmokti per vieną naktį. Mokymuisi didelę reikšmę turi kompetentingas mo-kytojas, kuris žino, ko reikalauti iš mokinio bei kaip geriausiai pateikti dėstomą medžiagą. Tačiau ir moki-nys turi siekti tikslo ir įdėti nema-žai pastangų. Valandų skaičių, kurį paskirs mokymuisi, mokinys turė-tų nusistatyti atsižvelgęs į savo ge-bėjimus. Vieniems tenka paplušėti kelias valandas, o kitiems užtenka pusvalandžio. Man labiau patikda-vo dirbti pamokose negu namuose. Taip turėdavau pakankamai laisvo

Lietuvoje 11socialdemokratassocialdemokratas 2013 m. rugpjūtis Nr. 7 (40)Lietuvoje10

MoKyMosi sėKMingUs REzULTATUs LEMiA UŽsisPyRiMAs BEi nUosEKLUs, iLgAMETis DARBAs.

Apdovanoti geriausi abiturientai ir absolventai

laiko pomėgiams ir netekdavo sėdė-ti iki išnaktų prie knygų.“

K. Petrauskaitei geriausiai sekė-si humanitariniai mokslai, tačiau merginą domino ir gamtos dalykai. Karolina pažymi, kad namų aplin-ka mokymuisi yra itin svarbi: „Kai kuriems mokiniams dirbti triukš-mo sąlygomis yra neįmanoma. Man niekuomet neteko kovoti dėl kom-piuterio, nes mūsų šeimoje į mokslą žiūrima rimtai. Visuomet, kai no-rėdavosi tylos ir ramybės, kad galė-čiau susikaupti, pavykdavo susitarti su šeimos nariais.“

Karolina geru žodžiu prisimena savo lietuvių kalbos mokytoją Z. Šklėrienę, anglų kalbos mokyto-ją I. Ragelienę bei istorijos moky-

toją A. Vaškelienę. Šios mokytojos puikiai išmanė savo darbą, pakeis-ta egzaminų tvarka jų neišgąsdino.

Mergina ketina studijuoti tarp-tautinės komunikacijos vadybą

Olandijoje, Hagoje. Sprendimą pri-imti buvo sunku, tačiau ši specialy-bė iš karto patraukė jos dėmesį. Ji nori studijuoti ne tai, kas populiaru ar pelninga, o tai, kas geriausiai atsi-skleistų jos asmenybę. Pasak pašne-kovės, studijos užsienyje yra puiki proga pakeliauti, susipažinti su ki-tomis kultūromis, o į tėvynę grįžti esą niekada nevėlu.

K. Petrauskaitė seka politinio gy-venimo naujienas: „Sunku įsivaiz-duoti, kokia Lietuva bus po kelerių metų, bet tikiuosi, kad situacija ša-lyje gerės. Tikiuosi, kad bendradar-biavimas tarp tautos ir politikų tik stiprės. Jei būčiau politikė, visų pir-ma stengčiausi pakeisti šalies švieti-mo sistemą, nes joje šiuo metu įžvel-

Gediminas KIRKILAS, Ričardas BERANKIS (antras iš dešinės) ir žaidimo draugai

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius ir Petrauskų šeima Geriausiai valstybinius brandos egzaminus išlaikę abiturientai ir profesinių mokyklų absolventai

lauko tenisas Gediminui kirkilui – kaip meilė iš pirmo žvilgsnio

Pas mus teniso klube yra įvairių žmonių. Viktoras Valentukevičius – klubo narys, vienas iš jo steigėjų dar nuo tų laikų, kai jis nebuvo mi-nėtos bendrovės vadovu. Ne vieną kartą man yra bandę prikišti įvai-riausių dalykų, nes žaidžiau tenisą su įtakingais verslininkais, aukšto rango politikais iš kitų partijų ar net šalių, pvz., su Izraelio užsienio rei-kalų ministru. Kokią tai turi reikš-mę? Juk tai – sportas teniso aikšte-lėje, daugiau – nieko.

Ar tiesa, kad dabartinei teniso žvaigždei Ričardui Berankiui pa-dėjote žengti į didįjį sportą?

Tada jam buvo gal keturiolika metų. Tuometinis Lietuvos teniso sąjungos prezidentas Liutauras Ra-dzevičius įtikinėjo mane, tada ėju-sį premjero pareigas, priimti talen-tingą vaikiną iš Šiaulių, kuris neto-limoje ateityje gali tapti lauko te-niso pasaulio čempionu. Laiko tuo metu buvo mažai, bet vieną dieną jį priėmiau. Kartu atėjo tėvai ir Ri-čardo treneris Remigijus Balžekas, jie pristatė man savo planus, papra-šė Vyriausybės paramos. Lauko te-nisas – brangi sporto šaka, nei tėvai, nei federacija nepajėgė vaikinui su-daryti sąlygas deramai treniruotis, dalyvauti rimtesnėse varžybose. Pa-tikėjau tada vaikino talentu, iš Vy-riausybės rezervo fondo skyriau te-niso federacijai apie pustrečio šim-to tūkstančių litų. Džiaugiuosi, kad neapsirikau. Jis pateisino mūsų vil-tis, tapo jaunimo pasaulio čempio-

nu, rimtu teniso profesionalu. Kar-tais pajuokauju: tai buvo viena ge-riausių mano investicijų.

Vėliau kartu su juo rungtyniavo-te poroje?

Tai buvo jo sumanymas. Ričardas man pasiūlė sužaisti su juo poroje prieš Liutaurą Radzevičių ir trenerį Remigijų Balžeką. Varžybos buvo įdomios ir permainingos, bet mes laimėjome. Greitis, kokiu jis žaidžia, įspūdingas. Televizoriaus ekrane to nepastebėsi.

O kaip jis tada įvertino Jūsų žai-dimą?

Jis diplomatiškai pasakė, kad pa-gal savo amžių žaidžiu neblogai. Di-delių klaidų tuomet ir nepadariau.

Į treniruotes ir varžybas Jūs visa-da vežiojatės ne vieną, o dvi rake-tes. Kodėl?

Dauguma žaidėjų vejojasi po vieną raketę. Bet po stipresnio smūgio gali sutrūkti jos stygos, tada paėmęs kito-kią greitai neprisitaikysi. Taip man patarė treneris Vytautas Mažeika. Reikalui esant, galima ir paskolinti.

Kokią naudą Jums, politikui, tei-kia tenisas?

Politikams būtina sportuoti, nes veikla kelia nemažai streso. Jei ne-turi galimybės aikštelėje palaiky-ti fizinę formą, negerai. Kas kita, kai žinai, kad po įtemptos darbo-tvarkės, daugybės susitikimų, sun-kių sprendimų tavęs laukia tenisas.

Aš net vykdamas į komandiruotes kartais veždavausi raketes. Kadaise NATO būstinėje Briuselyje vaka-riais žaisdavau su tuo metu ten dir-busiu ambasadoriumi Linu Linke-vičiumi. Tenisas ugdo reakciją ir iš-tvermę, kurios prireikia diskusijose ir derybose, kai tenka numatyti opo-nentų žingsnius ir per anksti nesudė-ti ginklų. Jaunesni žaidėjai – greites-

ni, turi daugiau jėgos, tačiau vyresni – ištvermingesni. Tai galioja ir poli-tikoje. Joje beveik nuolat tvyro dide-lė įtampa, o sportas suteikia galimy-bę atsipalaiduoti, pailsėti.

O šeimą taip pat užkrėtėte šia liga? Vaikai žaidžia mėgėjiškai, bet į šio

sporto aukštumas nesiveržia, turny-ruose nedalyvauja.

Politikams būtina sportuoti, nes veikla kelia nemažai streso.

atkelta iš 6p.

Istoriniai paveikslai kursto žiūrovų vaizduotę Liepos 15 – rugpjūčio 2 d. sostinės galerijoje „JuozasART“ veikė tapytojo ir mūsų bičiulio Antano Beinaravičiaus tapybos paroda, skirta Žalgirio mūšiui (1410).

Į parodos atidarymą galerijoje „JuozasArT“ sugužėjo dailinin-ko Antano Beinaravičiaus drau-gų, kolegų, artimųjų ir LSDP bi-čiulių didelis būrys. Parodos ati-darymas prasidėjo prietemoje: degant žvakei dailininkas atliko performansą „Žalgirisimo“. Vė-liau solistas Danielius Sadaus-kas (baritonas) padainavo ūdrio partiją iš Vytauto Klovos operos „Pilėnai“.

Apie parodos idėją dailininkas A. Beinaravičius pasakojo lankytojams: „Žalgirio mūšio tema susidomėjau

seniai: 2003 metais pateikiau pirmą-jį darbą eskizų konkursui „Lietuvos istorija tapyboje“. Apdovanojimo di-plomas paskatino imtis šio projekto. Tapybos žanras meninėmis, plastinė-mis priemonėmis (per piešinį ir spal-vą) labai tinkamas atkurti istoriškai svarbius praeities įvykius. Taip atsiti-ko, kad Krašto apsaugos ministerija tuo metu susidomėjo mano projektu, kelis darbus įsigijo. Vieno paveikslo čia negalėjau parodyti – netelpa pro du-ris... Iš viso šia tema nutapiau gal 15 pa-veikslų. Kai kurie man jau nepriklau-so. Deja, dėl politinių aplinkybių kai kam jie nepatiko... Dėkoju tapytojui

ir galerijos savininkui Juozui Pranc-kevičiui, kuris man suteikė galimybę čia surengti parodą.“

J. Pranckevičius pašmaikštavo, kad viename paveiksle nutapyta jojanti nuoga moteris panaši į buvusią kraš-to apsaugos ministrę... Tačiau daili-ninkas provokacijai nepasidavė: esą nutapyti „paprasti kaimo žmonės“ iš Panevėžio krašto, kai kurie net už-dengti šarvais... Pasak A. Beinaravi-čiaus, jis stengiasi netapyti konkrečių žmonių. Teniso specialistas Liutauras Radzevičius pastebėjo, kad nepaisant abstraktybių publika vis tiek atpažįs-ta konkrečius žmones, kurie galbūt to

nusipelnė… Specialiai „Socialdemokratui“ ne-

seniai 70-metį šventęs dailininkas A. Beinaravičiaus paliudijo: „Tapyba – mano gyvenimo būdas. Piešiu nuo jaunystės, nors teko dirbti įvairiausius darbus: ir pedagoginį, ir organizacinį. Piešiant istorine tema reikia kruopš-čiai ruoštis, domėtis istoriniais faktais. Be to, Lietuvos tapyba labiau yra „pei-zažinė“. O figūriniai paveikslai labiau būdingi rusų, italų mokykloms. Rei-kėjo lavinti piešinio įgūdžius, galvoti, kaip išreikšti idėją.“

Ridas Viskauskas

InfoAntanas Beinaravičiaus gimė 1943 m. birželio 3 d. Panevėžio r., Raguvos m. 1967–1973 metais jis studijavo tuometiniame Vilniaus dailės institute (dabar – Vilniaus dailės akademija). Nuo 1985-ųjų – Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Tapytojo darbus yra įsigi-ję Lietuvos dailės muziejus, Lietu-vos dailės fondas, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Mas-kvos dailės fondas, valstybinės ir visuomeninės įstaigos, privatūs kolekcininkai.

giu daug spragų. “

Parengė Ridas ViskauskasInfo

Penkis egzaminus šimtukais iš-laikė Justas žemgulys iš Klaipė-dos „Ąžuolyno“ gimnazijos, Ma-riuš Voitkun iš Vilniaus r. Rudami-nos F. Ruščico gimnazijos, Karoli-na Koženiauskaitė iš Panevėžio J. Balčikonio gimnazijos ir Mažeikių „Gabijos“ gimnazijos abiturien-tė Martyna Štakonaitė. Po keturis šimtukus gavo 18 abiturientų, po tris – 69 laikiusieji brandos egza-minus. Dar 226 abiturientai aukš-čiausiais balais išlaikė po du, 1218 – po vieną valstybinį brandos eg-zaminą. Iš viso aukščiausią – 100 balų – įvertinimą gavo per 1,5 tūkst. mokinių. Tai beveik dvigu-bai daugiau nei pernai.

Rūpestis dėl bendrabučiųstasys JOkūBaitis

Lietuvoje yra 106 ugdymo įstai-gos, turinčios mokinių bendra-bučius. Jie veikia 31 gimnazijoje, 21 vidurinėje, vienoje pradinėje ir 53 pagrindinėse mokyklose. Ben-drabučiuose šiais mokslo metais glaudėsi 3609 moksleiviai. Kaip bus toliau? Savivaldybės, kurios dažniausia yra šių bendrabučių steigėjos, skundžiasi, kad neturi lėšų jiems išlaikyti, svarsto gali-mybę juos uždaryti. Gal iš tiesų jie nereikalingi, gal šią problemą ga-lima išspręsti kitaip? Atsakymų į šiuos kausimus ieškojo Seimo na-rių socialdemokračių Vaiko gero-vės parlamentinės grupės pirmi-ninkės rimantės Šalaševičiūtės ir šios grupės narės Orintos Leipu-tės iniciatyva Seime surengtos diskusijos dalyviai.

Po vienu stoguKas dažniausiai gyvena mokyklų ben-drabučiuose? Vaikų teisių apsaugos kontrolierės atliktas tyrimas parodė, kad beveik 70 proc. visų bendrabučiuo-se gyvenančių vaikų čia yra apsistoję dėl to, kad jų mokykla yra toli nuo namų, kasdien važinėti būtų sunku.

Apie 3 proc. vaikų yra iš atokių kai-mų, kurių nepasiekia nei maršrutiniai, nei mokyklų geltonieji autobusai. Apie 2,7 proc. vaikų gyvena bendrabutyje dėl to, kad po pamokų lanko neforma-liojo užsiėmimo būrelius ir tą pačią die-ną sugrįžti į namus neturi galimybių.

7,5 proc. vaikų turi didelių specialiųjų poreikių ir pavėžėjimas iš namų į mo-kyklą yra labai apsunkintas.

415 vaikų, apie 14 proc., ben-drabučiuose įkurdinti atsižvelgus į jų materialinę ir socialinę padė-tį. Dažniausiai jie yra iš socialiai remiamų, daugiavaikių socialinės rizikos šeimų, kuriose yra iškilęs pavojus nepilnamečių fiziniam, protiniam, dvasiniam ir dorovi-niam vystymuisi. Gyvenimas ben-drabučiuose jiems suteikia ne tik daugiau galimybių socializuotis, būti ugdomiems, bet ir turėti nor-

malias gyvenimo sąlygas, gauti ko-kybišką maitinimą.

Pasigesta ministerijų bendradarbiavimo Diskusijos iniciatorės R. Šalaševičiū-tė ir O. Leiputė ragino mokyklų vado-vus neatsisakyti bendrabučių, skatino glaudžiau šioje srityje bendradarbiau-ti Švietimo ir mokslo bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijas, ieško-ti galimybių, kad bendrabučiuose gy-venantiems moksleiviams būtų skirta daugiau lėšų pagal Mokinio krepše-lių metodiką.

„Likvidavus kai kuriuos bendrabu-čius, globos namuose atsidurtų apie 500 vaikų, o tai nepadėtų tėvams iš-saugoti vaikus, o vaikams – tėvus“, – sakė R. Šalaševičiūtė.

Seimo narė O. Leiputė priminė, kad bendrabučiuose gyvena ne tik vaikai iš socialinės rizikos šeimų, kuriems reikia valstybės pagalbos, bet ir vaikai, kurių tėvai išvykę į užsienį. Galbūt jie galė-tų prisidėti prie savo atžalų išlaikymo bendrabučiuose?

Vaikai – iš visur, o pinigai – iš vienos savivaldybėsVarėnos rajono savivaldybės me-ras socialdemokratas Vidas Mika-lauskas pasiguodė, kad mažinamos lėšos mokyklų bendrabučiams iš-laikyti gerokai apsunkina vietos valdžios darbą, nes reikia pasuk-ti galvą, kaip išbristi iš šios padėties.

Po vienu stoguKas dažniausiai gyvena mokyklų ben-drabučiuose? Vaikų teisių apsaugos kontrolierės atliktas tyrimas parodė, kad beveik 70 proc. visų bendrabu-čiuose gyvenančių vaikų čia yra apsi-stoję dėl to, kad jų mokykla yra toli nuo namų, kasdien važinėti būtų sunku.

Apie 3 proc. vaikų yra iš atokių kai-mų, kurių nepasiekia nei maršrutiniai, nei mokyklų geltonieji autobusai. Apie 2,7 proc. vaikų gyvena bendrabutyje dėl to, kad po pamokų lanko neforma-liojo užsiėmimo būrelius ir tą pačią die-ną sugrįžti į namus neturi galimybių. 7,5 proc. vaikų turi didelių specialiųjų poreikių ir pavėžėjimas iš namų į mo-

kyklą yra labai apsunkintas. 415 vaikų, apie 14 proc., ben-

drabučiuose įkurdinti atsižvelgus į jų materialinę ir socialinę pa-dėtį. Dažniausiai jie yra iš socia-liai remiamų, daugiavaikių socia-linės rizikos šeimų, kuriose yra iš-kilęs pavojus nepilnamečių fizi-niam, protiniam, dvasiniam ir do-roviniam vystymuisi. Gyvenimas bendrabučiuose jiems suteikia ne tik daugiau galimybių socializuotis, būti ugdomiems, bet ir turėti nor-malias gyvenimo sąlygas, gauti ko-kybišką maitinimą.

Pasigesta ministerijų bendradarbiavimo Diskusijos iniciatorės R. Šalaševičiūtė ir O. Leiputė ragino mokyklų vado-vus neatsisakyti bendrabučių, skatino glaudžiau šioje srityje bendradarbiau-ti Švietimo ir mokslo bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijas, ieško-ti galimybių, kad bendrabučiuose gy-venantiems moksleiviams būtų skirta daugiau lėšų pagal Mokinio krepšelių metodiką.

„Likvidavus kai kuriuos bendrabu-čius, globos namuose atsidurtų apie 500 vaikų, o tai nepadėtų tėvams iš-saugoti vaikus, o vaikams – tėvus“, – sakė R. Šalaševičiūtė.

Seimo narė O. Leiputė priminė, kad bendrabučiuose gyvena ne tik vaikai iš socialinės rizikos šeimų, kuriems reikia valstybės pagalbos, bet ir vaikai, kurių tėvai išvykę į užsienį. Galbūt jie galė-tų prisidėti prie savo atžalų išlaikymo bendrabučiuose?

Svarbiausia – žmogus12 socialdemokratas

Redaktorius ridas Viskauskas (8 5) 2396230, LSDP infocentras (8 5) 2396327, dizaineris Antanas Brazauskas, fotografas Valdas Šereika socialdemokratas

Raudonos spalvos organzos gėlė

Susitikimas su karių šeimomis

1. Reikalingos medžiagos: raudonos spalvos organzos audinys ar kita gerai degan-ti medžiaga, užsegimas, bi-serio karoliukai ir keletas įvairių karoliukų, žirklės, klijai (gelio arba „karšti“), žvakė, siūvimo adata. Aš naudojau juodos spalvos karoliukus – rondeles, juo-dus ir raudonus kristalus.

2. Iš organzos išsikerpame keliolikos dydžių apskriti-mus (kuo daugiau apskri-timų, tuo gėlė puošnesnė), kurių kraštus apdeginame (laikome prie žvakės lieps-nos; kuo arčiau liepsnos, tuo organza labiau „ban-

guojasi“ ), taip gaudami iš-gaubtą ir banguotą formą.

3.Sudedame organzos apskritimus vieną ant ki-to, pradėdami nuo mažiau-sio ir užbaigdami didžiau-siu apskritimu, keliais dygs-niais sutvirtiname. Tada prisiuvame karoliukus, for-muodami viduriuką (du-riame per visus organzos sluoksnius).

4. Pritvirtiname klijais už-segimą ir džiaugiamės pa-puošalu.

Renata Miliauskienė, www.utcentras.lt

1 2 3

4

Liepos 18 d. krašto apsaugos ministras Juozas Olekas ir Lie-tuvos kariuomenės vadas ge-nerolas leitenantas Arvydas Pocius Kauno įgulos karinin-kų ramovėje susitiko su tarp-tautinėse misijose tarnaujan-čių karių artimaisiais. Susiti-kime dalyvavo Sausumos pa-jėgų štabo viršininkas, laiki-nai einantis sausumos pajėgų vado pareigas, pulkininkas Vaidotas Malinionis, Mecha-nizuotosios pėstininkų bri-gados „Geležinis Vilkas“ va-das pulkininkas raimundas Vaikšnoras, Generolo romu-aldo Giedraičio artilerijos ba-taliono vadovybė.

„Noriu padėkoti už jūsų kantry-bę, už jūsų vyrus, žmonas ir vaikus, kurie šiandien puikiai atstovauja Lietuvai tarnaudami tolimoje ša-lyje. Šios pamainos kariai užbaigia svarbią, daugiau nei aštuonerius metus trukusią misiją Afganista-ne. Afganistane tarnaujančių jūsų vyrų ir žmonų, sūnų ir dukrų dėka mūsų valstybė Lietuva įvykdė svar-bius tarptautinius uždavinius, pa-sirodydama kaip patikima sąjungi-ninkė“, – susitikime kalbėjo krašto apsaugos ministras Juozas Olekas

Lietuvos kariuomenės vadas ge-nerolas leitenantas Arvydas Pocius Afganistano Goro provincijoje tar-naujantiems Lietuvos kariams lin-

kėjo garbingai baigti misiją ir padė-kojo karių artimiesiems už jų para-mą, suteikiančią stiprybės kariams.

„Norėčiau atsiprašyti vaikų už tai, kad jų tėveliams teko ilgam iš-vykti. Bet tikiuosi, kad grįžę, jie pa-seks savo mažiesiems pasakas, kurių nepapasakojo būdami toli nuo na-mų“, – kreipdamasis į karių šeimų narius, sakė kariuomenės vadas gen. ltn. A. Pocius.

Susitikimo metu vyko tiesioginė vaizdo konferencija su Afganistano Goro provincijos atkūrimo grupėje (PAG) tarnaujančia 17-ąja Lietuvos karių pamaina, kurios daugumą su-daro Generolo Romualdo Giedrai-čio artilerijos bataliono kariai. Tai jau paskutinė pamaina, kuriai ten-

ka atsakinga užduotis baigiantis šiai misijai uždaryti karių stovyklą Čagčarane.

Vaizdo konferencijos metu svei-kinimus iš Čagčarano perdavė PAG karinio kontingento vadas pulki-

ninkas Tomas Masaitis. Karių ar-timieji per vaizdo ryšį galėjo asme-niškai pabendrauti su savo kariu.

Šie krašto apsaugos ministro ir Lietuvos kariuomenės vadovybės susitikimai su misijose tarnaujan-čių karių šeimomis yra tapę gra-žia tradicija ir vyksta kiekvieną-kart Afganistano Goro provinci-jos atkūrimo grupėje, kur tarnauja didžioji tarptautinėse operacijose dalyvaujančių Lietuvos karių dalis, pasikeitus Lietuvos karių pamainai. Šių susitikimų metu, kurie papras-tai vyksta baigiantis misijos pamai-nai, šeimos dalijasi laukimo patirti-mi, pokyčiais, kurie įvyko šeimose per tą laiką, išsako savo rūpesčius, džiaugsmus.

Į misiją išvykusių karių šeimas globoja karių šeimų paramos gru-pės, karo psichologai. Jie buria šei-mas į bendruomenę, padeda spręsti įvairius rūpesčius ir problemas, or-ganizuoja įvairias šventes, stovyklas vaikams, rengia ekskursijas. Šeimos bendrauja populiariame „Penelo-pių“ klube ir šio klubo interneti-niame forume, kurį prieš kelerius metus įkūrė viena iš misijoje Afga-nistane tarnavusių karių žmonų. Karininkų žmonas taip pat buria Lietuvos didžiosios kunigaikštie-nės Birutės karininkų šeimų mo-terų sąjunga.

KAM informacija

Ievos Budzeikaitės (KAM) ir kpt. Ainaro Jonaičio (PAG) nuotr.

Krašto apsaugos ministras Juozas olekas (antras iš dešinės)

Į misiją išvykusių karių šeimas globoja karių šeimų paramos grupės, karo psichologai.

Mieli bičiuliai, kviečiame pasimokyti, kaip pasigaminti socialdemokrato rožę.