atrodo kai kurių dešiniųjų politi-kų bandymas nubrėžti takoskyrą: neva kairiesiems Nepriklausomy-bė nėra svarbi, nors istorija įrodo, kad viskas buvo visiškai priešingai. Kartais atrodo, kad dešinieji visas kovas dėl Lietuvos nepriklauso-mybės norėtų tiesiog „privatizuo-ti“. Toks stereotipas peršamas jau kelis dešimtmečius. Galime di-džiuotis, kad socialdemokratai ne tik buvo tarp pasirašiusiųjų Nepri-klausomybės aktą, bet buvo patys svarbiausi visiškos nepriklausomy-

socialdemokratasLaikraštis tęsiantis šimtametines tradicijas. Leidžiamas nuo XX a. pradžios www.lsdp.lt 2013 m. vasaris Nr. 12 (34)

ErškėčiuotasNepriklausomybės keliasMūsų Nepriklausomybės paskelbimo istorija apipinta legendomis

1918 metais krašte, nualin-tame karo, okupacijų, bado ir skurdo, Lietuvos taryba, vienintelė tautos atstovybė

skelbė „atstatanti nepriklausomą de-mokratiniais pamatais sutvarkytą Lie-tuvos valstybę su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybi-nių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis“. Šalis vėl susigrąžino savo tapatybę, kurią buvo praradusi impe-

AnonsAsLietuvoje

Jaunimas p.8Užprogramuota jaunų bedarbių ar-mija: modelis „mokykla-studijos-dar-bas“ nebeveikia

Pradėjusi darbą, Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus vadovaujamašešioliktoji Vyriausybė ėmėsi energin-gai vykdyti užsibrėžtus tikslus.

Grąžiname valstybę žmonėmsVasario 16-oji – tai puiki proga prisiminti, kad mūsų valstybė gimė iš Lietuvos žmonių svajonių, tikėjimo savo jėgomis ir solidarumo. Tai dvasinės stiprybės šventė.

Prieš devyniasdešimt penkerius metus Lietuva žengė į naują demokratijos vertybėmis grįstą nepriklausomos valstybės kelią. Tvirta va-lia, begalinis tikėjimas Lietuva sutelkė šimtmetinės okupacijos išvargintą tautą prisikelti naujam gyvenimui. Rusenanti kibirkštis įsižiebė dvidešimties signatarų lūpose ir nuvilnijo per Lietuvą bei visą pasaulį. Vasario 16-osios Akto signatarai nutiesė kelią tarp ilgai brandinto laisvės jausmo ir laisvės žodžio.

Šis kelias Lietuvai niekada nebuvo lengvas. Ir šiandien nerimą kelia po visą pasaulį išsivaikščiojantys tautiečiai, nedarbas, žmonių nusivy-limas. 1918 – aisiais Vasario 16-osios Akto signatarų pastangos atkurti Lietuvos valstybę šiandien mus įpareigoja savo darbais GRĄŽINTI VALSTYBĘ ŽMONĖMS, atkurti piliečių pasitikėjimą savo valstybe ir pačių kuriama demokratija. Ir šiandieninės mūsų valstybės pamati-nės vertybės nukreiptos į kūrybingos, teisingos ir išsilavinusios Lietuvos ateitį. Didžiuojamės savo šalies darbščiais, talentingais, išradingais ir gabiais žmonėmis. Užimdami garbingą vietą Europoje ir pasaulyje turime nebijoti žengti pirmyn, priimdami naujus iššūkius ir įgyven-dindami naujas idėjas.

Prieš daugiau kaip devynias dešimtis metų prikelti laisvės žygiui, išsaugokime tas vertybes, kuriomis buvo paremtas Lietuvos nepriklau-somybės aktas, kurios ir šiandien mus stiprina, vienija ir sutelkia žengti Nepriklausomybės Akto signatarų nutiestu keliu!

Sveikinu visus Lietuvos žmones Valstybės atkūrimo dienos proga!LR Ministras Pirmininkas

LSDP pirmininkas Algirdas Butkevičius

2p.

Dr. Rimantas vAitkus, VU prof., lsdp vilniaus m. sk. pirmininkas

rijoms pasidalijus Abiejų tautų Res-publiką. Gūdžią vasario 16 dieną dvi dešimtys šviesuolių Lietuvoje uždegė laisvės ugnį, kurios liepsna dega iki šiol.

Mūsų Nepriklausomybės paskelbi-mo istorija apipinta legendomis. Lie-tuviška Vikipedija, rašydama apie Ne-priklausomybės akto atsiradimą, pažy-mi, kad aktas buvo pasirašytas radus „kompromisą tarp dešinesnių ir soci-aldemokratinių pažiūrų politikų“. Mes didžiuojamės, kad vienas iš šio svarbaus dokumento autorių buvo ir Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas

Steponas Kairys. Jis kartu su kitais kai-riaisiais politikais Mykolu Biržiška, Jo-nu Vileišiu ir Stanislovu Narutavičiu-mi buvo priversti pasitraukti iš Lietu-vos tarybos, kol 1918 m. sausio mėn. 26 d. vis tik pasiekė, kad Nepriklauso-mybės akte būtų įrašyta, kad atkuria-ma visiška nepriklausomybė. Štai ko-kie nesutarimai buvo tarp „dešinesnių ir socialdemokratinių pažiūrų“ signa-tarų: kairieji siekė visiškos nepriklau-somybės, o ne kažkokios dalinės, sais-tomos ryšių su Vokietija ar Rusija. To Vikipedija nerašo. Todėl kartais keistai

p.3

Aktualu

2012 m. Panevėžio gyventojų skai-čius krito žemiau 100 tūkst. ribos ir pasiekė 98 tūkst., o tai reiškia, kad miestas netenka didmiesčio statu-so. Šiauliai irgi papuola į tokią riziką – juose gyvena 107 tūkst. žmonių.

p.6

Europa p.4Interviu su Sei-mo Pirmininko pavaduotoju ir Europos reikalų komiteto pirmi-ninkuGediminu Kirkilu apie Lietuvos pir-mininkavimą ES Tarybai

Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signatarai

Aktualijos2 socialdemokratas

Iš tiesų, taip galima pavadinti da-bartinės Vyriausybės užsienio politi-ką. Bet jei pradėjo pūsti naujas vėjas, tai manau daug kam smalsu sužino-ti, kuo jis skiriasi nuo to vėjo, kuris į visas puses blaškė Lietuvos užsienio politikos laivą Kubiliaus (Landsber-gio) valdymo laikais. Skirtumų čia esama. Ir nemažų. Pradžioje pakalbė-kime apie požiūrio į kaimynines vals-tybes pasikeitimo, kartu su juo pasi-keitė ir atitinkama užsienio politika.

Nebeliko TS-LKD labai pamėgto garsaus ir neturinčio jokio realaus tu-rinio šūkio „stabdykime Rusiją“. Rusi-ją bestabdydami sustabdėme ir gam-tinių dujų kainų sumažinimą, be jo-kios perspektyvos dalykiškai ir drau-giškai aptarti šį svarbų kiekvieno Lie-tuvos gyventojo piniginei klausimą. Kubiliaus vyriausybės nerealūs, nors ir teisingi reikalavimai Rusijai, kad ši išmokėtų kompensacijas už okupaci-jos metu padarytą žalą Lietuvai, dar labiau atšaldė Lietuvos-Rusijos san-tykius. Rusija pagrįstai atšauna, kad Lietuvą okupavo ne Rusija, o Tarybų Sąjunga, kurios sudėtyje be Rusijos buvo dar keliolika valstybių, todėl ti-kėtis, kad tik Rusija privalo kompen-suoti žalą – nerealu. Bent jau dabar. Ir vargu ar bus realu ateityje turint galvoje autoritarinę Rusijos santvar-ką ir nematant požymių, kad ji galėtų pasikeisti artimoje ateityje.

Nors mūsų noras teisingas ir reika-lavimai teisiškai pagrįsti. Bet viena yra norėti, o kita – galėti. Ir čia negali pa-dėti jokie politiniai lozungai. Kad Lie-tuvos ir Rusijos santykiai atšils, gali abejoti tik iš anksto nusistatę skepti-kai. Pirmoji kregždė buvo „Gazprom“ vadovo staigus vizitas į Lietuvą. Po to susitiko Rusijos ir Lietuvos užsie-nio reikalų ministrai ir nusprendė, kad šiuos santykius laikas peržiūrėti. Mi-nistrų žodis – ne žvirblis, todėl Lietu-vos-Rusijos santykiai bus peržiūrėti.

Pasikeitė ir požiūris į kitas dvi Bal-tijos valstybes. Jei Kubiliaus vyriausy-bė į šias šalis žiūrėjo truputį iš aukšto, kaip į valstybes, kurios tiek nereikš-mingos, kad neverta su jomis palai-kyti labai glaudžių santykių, tai nau-jasis Vyriausybės premjeras, vos apši-lęs kojas, jau sausio 10 dieną nuvyko ne į Vašingtoną ar Berlyną, bet į Ry-gą, o sausio 24 d. – į Taliną, kur su šių valstybių vadovais aptarė glaudaus bendradarbiavimo labai konkrečias gaires. Šiuo žingsniu premjeras pa-rodė visam pasauliui, kad pirmaei-lis kiekvienos valstybės uždavinys – tai draugiški santykiai su kaimynais. Sprendžiant iš Latvijos ir Estijos va-dovų komentarų laikytina, kad vizitas buvo savalaikis ir sėkmingas.

Nebeliko ir Kubiliaus vyriausybės negatyvaus požiūrio į Lenkiją, dėl ku-rio Lietuvos – Lenkijos santykiai nuo-lat blogėjo. Galima diskutuoti, pažei-džiamos ar ne nacionalinių mažumų

bės iniciatoriai. Tada pačiu svarbiau-siu momentu tautos likimui dešinieji ir kairieji susivienijo. Vardan tos Lie-tuvos, kaip sako mūsų himno žodžiai. Nepriklausomybė buvo ir liko ta verty-bė, dėl kurios aukojosi Lietuvos žmo-nės, nedalindami vienas kitų pagal įsi-tikinimus, priklausomybes partijoms ar kitoms organizacijoms. S.Kairys karo metais tapo Vyriausiojo Lietu-vos išlaisvinimo komiteto (VLIK‘o) pirmuoju pirmininku, o paskutiniuo-ju šias pareigas ėjo krikščionis demo-kratas Kazys Bobelis. Sausio 13-ąją kartu su lietuviais Lietuvos Respubli-kos Seimą saugojo ir rusai, lenkai bei kitų tautybių žmonės. Nepriklauso-mybė buvo ir yra ta vertybė, dėl ku-rios ir dabar esame pasiryžę padary-ti viską, net paaukoti savo gyvybę. Todėl Nepriklausomybės aktas turi ne vien simbolinę reikšmę – tai mūsų bū-ties pagrindas, nuostata, kuria kartu su motinos pienu gauname iš savo Tėvy-nės. Todėl tai nesunaikinama, nes lais-vė yra prigimtinė žmogaus teisė.

Nepriklausomybės akte yra ir ki-tas svarbus žodis: valstybė turi būti „sutvarkyta“ pagal demokratinius pagrindus. Tautininkų organizuotas ir įvykdytas perversmas 1926 metais pamynė šį Nepriklausomybės ak-te įtvirtintą principą. Kad dešinie-siems demokratija nėra vertybė liudi-ja daugybė žingsnių, kurie padaryti jau po 1990-ųjų mūsų Nepriklauso-mybės atkūrimo. „Arbatėlės klubas“ atkuriamajame Seime, kadrų „valy-mas“ 1996-200 ir 2009-2012 valdy-

Erškėčiuotas Nepriklausomybės kelias

Vyriausybė gerina santykius su kaimynais

Tokia diena Lietuvos valstybės gyvenime – Vasario 16-oji. Ji – Lietuvos valsty-bės atkūrimo simbolis.

Šios datos minėjimas – tai galimybė prisiminti ir gilintis į savo krašto is-toriją, kaip prieš 95 metus dvidešimties signatarų Lietuvos Taryba pasirašė

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aktą, pareikšdama savo kaimynėms ir visam pasauliui, kad atkuria (nes Lietuva istorinėje praeityje turėjo savo valstybingumą, kurį panaikino didžiosios valstybės) nepri-klausomą Lietuvos demokratinę valstybę su sostine Vilniumi.

Lietuvos valstybingumo atkūrimas 1918 m. – tai XIX a. antrosios pusės lietuvių tautos naciona-linio išsivaduojamojo judėjimo, aušrininkų ir varpininkų, knygnešių lūkesčių rezultatas. Lietuvių šviesuomenė žinojo, kad Lietuva turėjo valstybę ir gerai suprato jos reikšmę lietuvių tautai.

Kodėl Vasario 16 –oji? Ši data taip pat nebuvo atsitiktinumas, o gili Lietuvos Tarybos įžvalga, su-pratus tarptautinių aplinkybių palankumą nepriklausomybei paskelbti.

Kelias į nepriklausomybę vedė per atkaklias diskusijas pačioje Taryboje, nes dalis jos narių laikė-si nuosaikesnės pozicijos, buvo prieš aiškų ir griežtą nepriklausomybės deklaravimą. Akto dėl ne-priklausomos valstybės atkūrimo politinį turinį nulėmė kairieji Tarybos nariai socialdemokratai S.Kairys, M.Biržiška bei demokratai J.Vileišis ir S.Narutavičius. Jie atkakliai ir ultimatyviai reikala-vo skelbti Lietuvos nepriklausomybę be jokių išlygų, nepaisant rūsčios to meto konjunktūros.

Vasario 16-osios aktas sujungė senojo Lietuvos valstybingumo tradiciją ir modernųjį tautų apsis-prendimo principą, paskelbė piliečių valstybę, kurią turėjo valdyti demokratiškai išrinkta valdžia.

Vasario 16-osios duktė - Kovo 11-oji. Šiandien esame laisvi, o mūsų atkurta nepriklausoma vals-tybė jau skaičiuoja trečią dešimtmetį.

Svarbu ne tik švęsti, svarbu - atminti. Ne blizgesys ir ne triukšmas gali padėti labiau suprasti vie-no ar kito šalies istorinio įvykio prasmę. Tikrasis šventės pajautimas ateina iš minties ir širdies, kai kiekvienas žmogus stengiasi žinoti ir suprasti savo šalies istoriją, išlaiko ryšį su savo gimtąja vie-ta, kai jaučiasi savo šaliai reikalingas ir pats niekieno neverčiamas nori ant savo mašinos ar švar-ko atlapo pasikabinti trispalvę. Tik nuoširdžių mūsų pastangų visuma gimdo širdies virpesį ir meilę savo kraštui, pojūtį, anot J.Marcinkevičiaus, kaip gražiai mus augina laukas, pieva, kelias, upė, kaip gražiai iš jų išauga vienas žodis: LIETUVA.

Su Tauriąja diena – Vasario 16 –ąja! Tegul ji nuskaidrina mūsų sielas.

Irena Šiaulienė LR Seimo Socialdemokratų frakcijos seniūnė

Taurioji diena

Nepriklausomybės akte yra ir kitas svarbus žodis: valstybė turi būti „sutvarkyta“ pagal demokratinius pagrindus.

Nuomonė

teisės Lenkijoje (ten gyvenančios lie-tuvių bendruomenės) ir Lietuvoje ( čionykštės lenkų bendruomenės). Bet jei abiejų šalių vyriausybės sutars, kad Lenkijoje gyvenančios lietuvių ben-druomenės ir Lietuvoje gyvenančios lenkų bendruomenės nacionalinių mažumų teisės būtų vienodos abejo-se šalyse, tai netektų realaus pagrin-do svaidytis abipusiais kaltinimais nei lenkų, nei lietuvių karingoms organi-zacijoms. Galbūt, sutarus dėl nacio-nalinių mažumų vienodo traktavimo abejose valstybėse, tektų pakoreguoti ir įstatymines valstybių bazes. Bet tai jau neesminis, o techninis klausimas.

Gali dar pagerėti ir santykiai su Va-karais. Premjero vizitas į Briuselį lei-džia daryti tokias prielaidas. Jos rea-lizuosis, jei Lietuvai pavyks sudomin-ti Vakarų investitorius palankiomis jiems sąlygomis. Bet tai dar bus ma-tyti ateityje.

Bet reikia paminėti ir Lietuvos san-tykius su kitomis ES valstybėmis, su JAV ir Kinija. Čia pokyčių nedaug. San-tykiai su ES valstybėmis tebėra nor-malūs, su JAV – atsistatė. Lieka tik ko-munistinė Kinija, kurios prisibijojo tiek Kubiliaus užsienio reikalų ministras, tiek ir dabartinis. Lietuvos Užsienio reikalų ministras Kinijos bijo iki tokio laipsnio, kad net nedrįso neoficialio-je aplinkoje išgerti kavos puodelio su atskilusios nuo Kinijos Taivano respu-blikos ambasadoriumi, kuris reziduoja Latvijoje ir neseniai lankėsi Vilniuje. O ministras galėjo aptarti su Taivano at-stovu galimas bendradarbiavimo sri-tis, tokias kaip turizmas, investicijos, mokslinis bendradarbiavimas, stu-dentų mainai ir pan. Ypač turint gal-voje, kad Taivanas yra labai išsivysčiu-si ir labai turtinga demokratinė vals-tybė. Galėjo, bet neaptarė, nes Kinija būtų nepatenkinta

Tuo tarpu Krašto apsaugos minis-tras ir ūkio ministrė neišsigando Kini-jos ir aptarė su Taivano ambasadoriu-mi galimo bendradarbiavimo pagrin-dus. Beje, keletas Lietuvos universi-tetų jau pasirašė mokslinio bendra-darbiavimo sutartis su Taivano univer-sitetais ir, kiek teko girdėti, toks ben-dradarbiavimas jau davė praktinių re-zultatų. Bet būkime optimistai ir tikė-kimės, kad užsienio reikalų ministras laikui bėgant pasidarys drąsesnis, pa-jus, kad jis vadovauja ne Pekino filialui Lietuvoje, o nepriklausomos Lietuvos užsienio politikai ir jam tiesiog nedera šokti pagal Pekino užsakomą muziką.

Niekas nesako, kad reikia visiems pataikauti ar nuolaidžiauti nepagrįs-tiems reikalavimams ir norams, bet ne-galima su kaimynais visai nesikalbėti laikant juos antrarūšiais partneriais.

mo laikotarpiais šluojant visus, kurie yra kitokių, negu dešinieji, pažiūrų tai tik patvirtina. Persekiojimas už įsitikinimus kertasi su demokratija. Mūsų Vyriausybei reikės milžiniškų pastangų atkurti pasitikėjimą Lietu-va, kaip demokratine valstybe. Soci-aldemokratams demokratija yra dar viena didžiulė vertybė, kurios nega-lima paminti.

1944-aisiais žmonės bėgo iš Lietu-vos bijodami tremties ir susidoroji-mų. Pastaraisiais metais – nenorėda-mi vergauti godiems darbdaviams ir murkdytis skurde. Per kelerius me-tus praradome net 700 tūkst. žmo-nių. Tai tokie miestai kaip Klaipė-da ir Kaunas kartu sudėjus. Tokios neteisybės net sapne negalėjai susa-pnuoti: vieni skraido privačiais lėk-tuvais, plaukioja jachtomis šiltose jū-rose, kiti – gulasi ir keliasi su min-timi kaip pamaitinti savo vaikus, aprengti, išleisti į mokslus. Bankai, gaudami milijardinius pelnus ir iš es-

Aloyzas Sakalas, LSDP garbės pirmininkas

Atkelta iš 1psl.

mės būdami patys svarbiausi kilu-sios ekonomikos krizės kaltininkai, gauna išlygas dėl nekilnojamo tur-to mokesčio. O mūsų žmonės pri-versti kuopti tualetus, lenkti nuga-ras fabrikuose ir ūkiuose užsieniuo-se, kad galėtų išlaikyti namuose pa-liktus vaikus ir padėti savo tėvams. Mokytojai dalį savo atostogų lei-džia Norvegijoje rinkdami braškes ir taip sukaupdami lėšų buto šildy-mui tėvynėje žiemos metu. Tokia dabartinė Nepriklausomos Lietu-vos realybė. Ar atkursime sociali-nio teisingumo principą, kai dalis visuomenės jau yra apnuodyta libe-ralizmo nuodais?

Ar čia gyvenantiems ir pasitrau-kusiems iš Lietuvos mūsų tautie-čiams Nepriklausomybė tebėra ver-tybė? Būkime tikri – taip. Kokia bebūtų negera valdžia, kokius kvai-lus ir nepamatuotus sprendimus ji darytų, žinojimas, kad piliečiai ga-li ją pakeisti yra ta stiprybė, kurią mums suteikė Lietuvos Nepriklau-somybė. Tad mūsų prosenelių atlik-tas darbas nenuėjo perniek. Lietu-va dabar yra kaip niekada stipres-nė, visų pripažinta nepriklausoma šalis. Svarbiausia – esame laisvi. O stiprybę mes semiamės iš savo praeities: pradedant Saulės, Žalgi-rio mūšiais ir baigiant kovomis dėl Nepriklausomybės. Tikėjimas, kad mes patys galime keisti savo likimą ir yra ta vertybė, dėl kurios sudėta tiek daug aukų. Su Lietuvos Nepri-klausomybės diena!

Svarbiausi jų – pasiekti, kad žmonių gyvenimo kokybė ge-rėtų ne tik „popieriuje“, o teigia-mus pokyčius pajustų kiekvie-nas namų ūkis.

Atnaujinus namus atsigaus rinkaVasario 7 dieną Ministras Pirminin-kas Algirdas Butkevičius Lietuvos ne-kilnojamojo turto plėtros asociacijos konferencijoje, kurioje buvo disku-tuojama nekilnojamojo turto rinkos mokesčių, finansavimo bei taupios energetikos temomis, atkreipė dė-mesį, jog šios temos atsispindi ir še-šioliktosios Vyriausybės programo-je. Ministras Pirmininkas pabrėžė, kad jį džiugina nekilnojamojo turto rinkoje pastebėti atsigavimo ženklai. „Tikiuosi, kad Vyriausybės skatina-mas naujas būsto renovavimo mo-delis atvers naujas galimybes sunku-mų vis dar patiriančiam statybų vers-lui“, – konferencijoje kalbėjo Minis-tras Pirmininkas. Vyriausybės vado-vo teigimu, atrinkus 500 energetiniu požiūriu labiausiai neefektyvių namų planuojama šiemet pradėti jų atnauji-nimo projektus. Energetiškai taupių namų ūkio didėjimas turės poveikį ir nekilnojamojo turto rinkai.

Kompensuos dalį renovavimo kainos Socialdemokratai mato galimybių gyventojams kompensuoti 40 proc. daugiabučių namų renovavimo kai-nos. Tai buvo pranešta sausio 22 die-ną vykusiame Seimo Lietuvos soci-aldemokratų partijos frakcijos posė-dyje. Jame aptartas savivaldybių vai-dmuo, vykdant Vyriausybės siūlomą naują daugiabučių namų renovacijos programą, savivaldybėms bei gyven-tojams aktualūs su minėta programa susiję klausimai.

Valstybės parama renovavusiems būstus dabar siekia 30 proc. Aplin-kos ministerija žada pirmiesiems projektams iš Klimato kaitos pro-gramos skirti dar 10 proc., tad gy-ventojams tektų mokėti tik 60 proc. paskolos. LSDP frakcijos posėdyje dalyvavęs Premjeras Algirdas But-

Lietuvoje 3socialdemokratas 2013 m. vasaris Nr. 12 (34)

A. Butkevičiaus vadovaujama Vyriausybė atsigręžė į žmogųGruodžio 13 dieną pradėjusi darbą, Ministro Pirmininko socialdemokrato vadovaujama šešioliktoji Vyriausybė ėmėsi energingai vykdyti užsibrėžtus tikslus.

Vyriausybė sieks greitesnio Lietuvos prisijungimo prie euro zonospirmininku Vitu Vasiliausku, apta-rė galimybę 2015 metais įsivesti eu-rą ir pareiškė, kad bus siekiama įgy-vendinti „šį labai ambicingą planą“.

Vyriausybė pritarė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) parengtam nu-tarimo „Dėl 2012 metų papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų“ projektui skirti žemės ūkio veiklos

subjektams 2012 metų papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų už pieną, gyvulius ir pasėlius.

Nors 2013 m. biudžete papildo-moms nacionalinėms tiesioginėms išmokoms buvo numatyta 75 mln. litų, ŽŪM drauge su Finansų minis-terija rado galimybę papildomoms nacionalinėms tiesioginėms išmo-koms trūkstamas lėšas perskirstyti iš ŽŪM skirtų bendrųjų asignavi-mų. Žemdirbius papildomos išmo-kos pasieks šį mėnesį.

Priminsime, kad gruodžio 19 die-ną, vos pradėjusi darbą Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktam nutarimo projektui „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“, kuriuo nuo 2013 m. sausio 1 dienos padidintas

minimalusis darbo užmokestis, nu-statyta 1000 litų minimalioji mėne-sinė alga (MMA) ir 6,06 lito mini-malusis valandinis atlygis.

Projektas parengtas įgyvendinant šešioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų pro-gramos 85 punkto nuostatą – atsi-gaunant ekonomikai nuosekliai di-dinti viešojo sektoriaus, biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimus, ša-lies minimalųjį darbo užmokestį, siekiant, kad jis artėtų prie 50 pro-centų vidutinio darbo užmokesčio.

„Pradedame dirbti įgyvendinda-mi rinkėjams duotus įsipareigoji-mus. Minimalios mėnesio algos pa-didinimas padės naikinti socialinę atskirtį, kuri sparčiai augo pastarai-siais metais“, – pažymėjo Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius.

Kovos prieš šešėlinę ekonomikąŠis sprendimas prisidės prie kovos su šešėline ekonomika – bus legalizuo-ta dalis nelegalaus darbo užmokes-čio, daugės įmokų į Valstybinio soci-alinio draudimo ir Sveikatos draudi-mo fondus, o kartu ir socialinės ga-rantijos darbuotojams.

„Šešėlinės ekonomikos mastai au-ga, dėl to nukenčia rinkos santy-kiai, konkurencingumas, iškreipia-mi darbo rinkos ir patys darbo san-tykiai, valstybės ir savivaldybių biu-džetai netenka lėšų, todėl būtina tęs-ti ir suaktyvinti kovą su šiomis ap-raiškomis. Tam šiandien patvirtin-tas 2013-2014 metų priemonių pla-nas, kuriame numatytos pagrindi-nės kryptys: kova su akcizinių prekių kontrabanda ir nelegalia apyvarta vi-daus rinkoje, kova su neregistruotos ekonominės veiklos vykdymu, ven-gimu apskaityti pajamas. Stabdysi-me ir darbo užmokesčio vokeliuose praktiką“, – sakė Vyriausybės vado-vas, pabrėždamas, kad už neteisėtą veiklą bus griežtinama atsakomybė.

Parengta pagal vyriausybe.lt ir LR Seimo LSDP frakcijos informaciją

Juras Požela:Nors šiuo metu Seime pertrau-ka tarp plenarinių sesijų, Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komi-sija aktyviai dirba bei svarsto vi-suomenei itin aktualius ir svar-bius klausimus: jaunimo nedar-bo problematiką, sportininkės Isabellos Tobias pilietybės su-teikimo klausimą bei kitas ak-tualijas.

Jaunimo ir sporto klausimų sprendimą reikia perkelti į kitą lygmenįJaunimo ir sporto reikalų komisijos surengtame posėdyje, Jaunimo rei-kalų departamentas, atsakingas už jaunimo politikos įgyvendinimą, bei Kūno kultūros ir sporto depar-

tamentas, dirbantis sporto srityje, pristatė savo vykdomas bei planuo-jamas vykdyti veiklas. Po pristatymų komisijos nariai aptarė jiems kylan-čius klausimus. Komisijos pirminin-ko Juro Poželos teigimu, jaunimui šiuo metu skiriamas nepakankamas dėmesys. Tuo tarpu sporto srityje iki šiol vykdyta politika labiau paken-kė nei atnešė realios naudos. Nauja Vyriausybė turi kitokią viziją – in-vestuoti į vieną svarbiausią sporto objektą ir tik baigus vieno objekto statybas pereiti prie kito. „Akivaiz-du, kad sustiprinti jaunimo pozicijas ir išspręsti sporto problemas galima tik apjungus šių klausimų sprendimą ir perkėlus į kitą, aukštesnį, lygme-nį.“ – teigė Seimo narys J. Požela.

Jaunimo nedarbo problematikos aktualijos: būtina peržiūrėti įgy-vendinamas priemones ir stiprin-ti tarpžinybinį bendradarbiavimą

Komisijoje buvo aptartas ir jaunimo nedarbo problemų sprendimas. Posė-dyje pozicijas šiuo klausimu pristatė Lietuvos Respublikos Prezidentūros bei Socialinės apsaugos ir darbo minis-terijos atstovai. Jų manymu, šiuo metu svarbiausia peržiūrėti, kaip pasikeitė si-tuacija, skatinti tarpžinybinį bendra-darbiavimą nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu, peržiūrėti teisės spragas ir at-sisakyti neefektyvių priemonių.

Netrukus po komisijos posė-džio, premjeras pavedė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai sudaryti darbo grupę šiai problemai spręsti.

Jaunimui ir sportui skirsime daugiau dėmesio

7psl.

kevičius akcentavo, kad finansinė našta gyventojams nepadidės, nes renovacijos kaštus galės dengti lė-šomis, likusiomis sutaupius šilumos.

Naujoji socialdemokratų pareng-ta namų renovavimo programa ap-ima ne tik daugiabučių namų reno-vavimą, bet ir šilumos ūkio pertvar-ką, kad gyventojai už šilumą mokė-tų mažiau nei iki šiol. Kad renovacija būtų kokybiška ir ilgaamžė, bus pa-sirenkamos pagal nustatytus regla-mentus kokybiškos medžiagos. Re-novavimo darbus atliekančios sta-tybinės organizacijos privalo būti sertifikuotos ir turinčios draudimą, kad išaiškėjus renovacijos darbų trū-kumams jie būtų šalinami šio drau-dimo sąskaita.

Vasario 4 dieną Vyriausybė pri-tarė Aplinkos ministerijos siūly-mui steigti Būsto energijos taupy-mo agentūrą (BETA). Ši viešoji įstai-ga administruos daugiabučių namų atnaujinimo energinio naudingumo didinimo programas, šiam tikslui skirtos valstybės paramos teikimą, teiks techninę, organizacinę ir me-todinę pagalbą butų ir kitų patal-pų savininkams bei kitas paslaugas.

Dėmesys darbui ir atlyginimui už jįBaigiantis sausiui ministrų kabine-tas nusistatė 2013 metų Vyriausybės veiklos prioritetus. Didžiausią dė-mesį ketinama skirti užimtumo di-dinimui ir socialinės atskirties maži-nimui, finansinio tvarumo užtikri-nimui, energetinio efektyvumo di-dinimui, švietimo, mokslo, kultūros ir sveikatingumo paslaugų kokybės gerinimui ir kitiems klausimams.

„Vyriausybės iškeltais prioritetais vadovausis atskiros ministerijos ir pagal tai koreguos strateginius 2013 m. veiklos planus“, – sakė Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius.

Suprasdama bendrosios Europos valiutos tiesioginę įtaką finansiniam stabilumui, Vyriausybė sieks greites-nio Lietuvos prisijungimo prie euro zonos. A. Butkevičius, apsilankęs Lietuvos banke, su banko valdybos

Valdo Šereikos nuotr.

Vilnius-Briuselis-Strasbūras4 socialdemokratas

Pirmininkavimas ES Tarybai padidins Lietuvos pasitikėjimą savimi

Morta VidūNAiTė

Interviu su Seimo Pirmininko pavaduotoju ir Europos reikalų komiteto pirmininku Gediminu Kirkilu apie Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai Interviu

Nuo 2013 m. liepos 1 d. Lietuva pradeda pirmąjį savo pirminin-kavimą Europos Sąjungos (ES) Tarybai, kuris tęsis iki gruodžio 31 d. Tai bus pirmasis pirminin-kavimas ir trims Baltijos valsty-bėms. Iš 10 pokomunistinių ES valstybių narių ES Tarybai pirmi-ninkavo Slovėnija, Čekija, Ven-grija ir Lenkija. Esate ne kartą sakęs, kad artėjantį pirmininka-vimą galima palyginti su Lietu-vos sėkme, kai 2004 m. pavasa-rį ji įstojo ir į Europos Sąjungą, ir į NATO. Kaip Lietuvos premjeras 2006-2008 m., atstovavęs mūsų valstybei aukščiausiu lygmeniu, kaip manote, kokia turėtų būti svarbiausia žinia, kurią Lietuva turėtų perduoti Europai?

Iš tiesų, Lietuva, jau beveik visą de-šimtmetį būdama ES ir NATO nare, pasiekė ypač daug. Neretai, ypač svar-biomis Lietuvai progomis, kaip Vasa-rio 16-ąją, skundžiamasi, kad ne už tokią nepriklausomą Lietuvą kovota. Tačiau dar kokiais 1995 m., kai Lietu-va tik pateikė oficialų prašymą stoti į ES, narystė ES atrodė kaip labai to-lima perspektyva. O jei palyginsime save su Ukraina ar juo labiau su auto-ritarine Baltarusija - pasiekėme neįti-kėtinai daug.

Todėl manau, kad, pirmininkau-dama ES Tarybai, Lietuva turi paro-dyti pasitikėjimą savimi kaip valsty-bė ir kaip visuomenė. Neabejoju, kad Lietuva įrodys esanti kompetentinga, įdomi ir jauki šalis, sugebanti tarpinin-kauti ir spręsti svarbias europines pro-blemas. Beje, kaip politikos senbuvis, galiu drąsiai pasakyti, kad mūsų poli-tikai, diplomatai ir valstybės tarnauto-jai savo kompetenciją įrodė jau ir per pasirengimo stojimui į ES procesą ir ES narystės derybas.

Lietuva kelia šiuos pagrindinius pir-mininkavimo ES Tarybai priorite-tus: valstybių finansų tvarumo, už-imtumo didinimo ir ekonomikos augimo; energetinio saugumo, ES išorės sienų apsaugos gerinimo, Ry-tų partnerystės stiprinimo ir ES Bal-tijos jūros regiono strategijos įgyven-dinimo bei kt. Kurį iš šių prioritetų laikytumėte pačiu svarbiausiu tiek Lietuvai, tiek visai Europai? Kodėl?

Visi prioritetai svarbūs. Žinoma, energetinio saugumo kūrimas Lietu-vai yra ypač jautrus klausimas. Džiu-gu, kad mums, bendradarbiaujant kar-tu su Lenkija, jau anksčiau pavyko pa-siekti, kad energetinis saugumas aps-kritai atsidurtų ES darbotvarkėje, kad europiniu lygmeniu būtų siekiama pa-naikinti Baltijos valstybių energetinę izoliaciją. Per pirmininkavimą sieksi-me Europos energetikos sistemų in-tegracijos ir bendros ES vidaus ener-gijos rinkos.

Baltijos jūros regiono, kuris apima 9 šalis – Daniją, Estiją, Latviją, Lietuvą, Lenkiją Suomiją, Švediją, Vokietiją ir Rusiją, - strategijos įgyvendinimas irgi prie to prisidėtų. Be to, tai sumažintų

socialinį, ekonominį ir kultūrinį ato-trūkį tarp šių valstybių.

Vis dėlto, išskirčiau Rytų partnery-tės prioritetą, tiek dėl Lietuvos įdirbio šioje srityje, ypač dėl 2005-2008 m. socialdemokratų vadovaujamos Vy-riausybės pastangų, kad Europos kai-mynystės politikoje atsirastų ir atski-ra Rytų partnerystės dimensija, tiek dėl moralinio Lietuvos įsipareigojimo skleisti demokratiją ir žmogaus teises į valstybes, kurios dar susiduria su to-kiomis problemomis. Kaip kažkada Danija ar Švedija rėmė Lietuvą ir kitas Baltijos valstybes, taip dabar Lietuva tiesia ranką Ukrainai, Moldovai, Bal-tarusijai, Armėnijai, Azerbaidžanui ir Gruzijai, kad šios atsitiestų politiškai ir ekonomiškai. Tai yra Europos misi-ja, tai tapo ir Lietuvos misija.

Tikimės, kad per Lietuvos pirmi-ninkavimą Vilniuje bus pasirašyta Ukrainos ES Asocijuotosios narės su-tartis. Žinoma, tai priklausys ir nuo to, ar pati Ukraina parodys reikiamą pasiryžimą spręsti savo demokratijos problemas.

Europos Sąjungoje vyrauja nerašyta tradicija, kad kiekvienos ES valsty-bės narės pirmininkavimas ES Ta-rybai yra skirtas pirmiausia ne savo nacionalinių, o bendrų europinių problemų sprendimui. Lietuva sie-kia nuosekliai laikytis šios tradici-jos. Kurioje tokių bendrų ES reika-lų srityje Lietuva gali palikti žymes-nį pėdsaką?

Labai tikiuosi, kad Lietuvos darbas Rytų kaimynystės politikoje ilgainiui taps ir mūsų šalies išskirtiniu užsienio politikos ženklu. Be abejonės, tikimės, kad per mūsų pirmininkavimą Euro-pa taps saugesnė ir energetiškai.

Lietuvos pirmininkavimo metu nu-matoma priimti virš 200 ES teisės ak-tų įvairiose srityse - kiekybiškai tai di-džiausias ES istorijoje per vienos vals-tybės narės pirmininkavimą planuo-jamas priimti teisės aktų skaičius. Tam bus reikalingas itin sklandus bendra-darbiavimas tarp Seimo, Vyriausybės, Prezidentūros, Lietuvos nuolatinės at-stovybės ES ir kitų institucijų.

Džiugu ir simboliška, kad, tik prasi-

dėjus Lietuvos pirmininkavimui, Kro-atija, antroji po Slovėnijos iš buvusio-sios Jugoslavijos, taps ES nare.

Nuo 2013 m. sausio 1 d. Lietuva jau pradėjo darbą pirmininkavimo ES Tarybai trejete kartu su Airija ir Graikija. Trijų valstybių bendras darbas tęsis iki 2014 m. birželio 30 d. Kaip vertinate šio trejeto partne-rystę?

Trejeto pirmininkavimo programa buvo pristatyta 2012 m. gruodžio 12 d. ES Bendrojoje reikalų taryboje ir apima ekonominės ir pinigų sąjun-gos stiprinimą, ES finansinio stabilu-mo užtikrinimą ir darbų, susijusių su ES 7-erių metų (2014-2020 m.) biu-džeto patvirtinimu, užbaigimą. Be to, 2013-ieji yra paskelbti Europos Pi-liečių metais, už kuriuos atsakinga ir Airija su Lietuva.

Airija, kuri į Lietuvą panaši savo dydžiu ir turimais ištekliais, yra puiki pirmininkavimo partnerė. Tai jau sep-tintasis jos pirmininkavimas ES Tary-bai, ir šiemet Airija švenčia savo narys-tės ES 40-metį. Šalis yra pelniusi efek-tyvios, nešališkos, atviros, skaidrios ir

sugebančios išsiversti su nedideliais iš-tekliais pirmininkaujančios valstybės reputaciją. Lietuva taip pat siekia, kad mūsų pirmininkavimas ES būtų tau-pus, veiksmingas ir patrauklus. Daro-me, kad investicijos, padarytos, ren-giantis pirmininkavimui, turėtų išlie-kamąją vertę, kad ir įsigyta konferenci-jų įranga, kurios Lietuvai labai trūksta.

Airijos pirmininkavimo programa „Už stabilumą, darbą ir augimą,“ (For stability, jobs, growth – angl.) yra rea-listiška ir jautri europiečių lūkesčiams. Lietuva ypač palankiai vertina tokius Airijos prioritetus kaip į žmonių gero-vę orientuotą ir darbo vietų kūrimui palankų tvarų ir ilgalaikį ekonomi-kos augimą ar Europos vaidmens pa-saulyje stiprinimą per naudingumo visiems jos partneriams (win-win – angl.) strategiją.

Žinoma, Airija mums artima tapo ir dėl to, kad ten gyvena tiek daug mū-sų piliečių.

2009 m. įsigaliojus Lisabonos sutar-čiai, Europos Parlamento, o sykiu ir nacionalinių parlamentų vaidmuo ES sprendimų priėmimo procese pa-didėjo. Ką tai reiškia europiečiams?

ES Lisabonos sutartis, kurią man, būnant Lietuvos ministru pirminin-ku, teko didelė garbė pasirašyti kartu su Prezidentu Valdu Adamkumi 2007 m. gruodį, padidino Europos Parla-mento įtaką ES sprendimų priėmime, o tuo pačiu daugiau galios įgavo ir na-cionaliniai parlamentai.

Europos reikalų komitetų vaidmuo tampa itin svarbus. Pavyzdžiui, Suo-mijoje dėl savo reikšmės toks komite-tas vadinamas Grand Committee (liet. – didysis komitetas). Lietuvos Seimo Europos reikalų komitetas yra ypatin-gas tuo, kad jame daugelis sprendimų paprastai yra priimami nacionalinio konsensuso pagrindu, ir jame vyrauja unikali sutarimo dėl bendrų Lietuvos interesų atmosfera.

Kaip Seimo Europos reikalų komite-to pirmininkas priklausau COSAC‘ui - ES šalių narių nacionalinių parlamen-tų komitetų, dirbančių ES reikalų sri-tyje, ir Europos Parlamento atstovų konferencijai. Sausio pabaigoje Dubli-

ne dalyvavau vadinamojo mažojo CO-SAC‘o susitikime, kur suvažiavo ES ša-lių parlamentų Europos reikalų komi-tetų pirmininkai. Ten taip pat akcen-tuotas augantis parlamentų vaidmuo. Tai labai svarbi žinia visiems europie-čiams. Parlamentai leidžia įstatymus, jų sprendimais ES direktyvos perkelia-mos į nacionalinę teisę ir tampa kasdie-ne realybe ES piliečių, t.y., ir Lietuvos žmonių, gyvenime.

Kiekviena ES valstybė narė pati nu-stato savo nacionalinių parlamentų Europos reikalų komitetų kompeten-ciją klausimuose, susijusiuose su ES sprendimų priėmimu. Lietuvoje Seimo Europos reikalų komitetas turi pritarti Lietuvos Vyriausybės pozicijoms, vyks-tant į ES Viršūnių Tarybą, Bendrų-jų reikalų tarybą ir atskiras Ministrų tarybas; kitu atveju, Europos reikalų komitetas pateikia savo argumentuo-tą išvadą, o Vyriausybė turi patikslin-ti savo poziciją.

Vasario 8 d. ES valstybėms narėms Briuselyje pagaliau pavyko susitar-ti dėl ES 2014-2020 m. biudžeto. Kaip vertinate pasiekto susitarimo rezultatus?

Tai labai geras biudžetas Lietuvai – mums pavyko išsikovoti didesnę dalį. Jei jį patvirtins Europos Parlamentas, tai atvers kelią sklandesniam Lietuvos pirmininkavimui. Tada jo jau nereikės svarstyti, galėsime susitelkti į išsikeltus prioritetus.

Lietuva gaus ir padidintas žemės ūkio išmokas, nors ir ne tiek, kiek no-rėta, bet reikia turėti galvoje, kad pa-tvirtintas mažesnis ES biudžetas per visą jos istoriją.

Socialdemokratų partijos vadovau-jama Vyriausybė sieks, kad iš ES biu-džeto gautos lėšos būtų panaudojamos skaidriai ir efektyviai.

Labai tikiuosi, kad Lietuvos darbas Rytų kaimynystės politikoje ilgainiui taps ir mūsų šalies išskirtiniu užsienio politikos ženklu.

Rengta kartu su Europos Parlamentosocialistų ir demokratų pažangiojoaljanso grupės Lietuvos delegacija.

Valdo Šereikos nuotr.

Valdo Šereikos nuotr.

Antroje šių metų pusėje 28 šalių at-stovai bei europarlamentarai, Europos Taryba ir Europos Komisijos darbuo-tojai susidarys įspūdį apie Lietuvos pir-muosius asmenis, ministrus ir kitus mūsų pareigūnus. Jis gali būti pozi-tyvus, neutralus arba negatyvus. Tai vėlgi ilgam laikui lems požiūrį į mū-sų šalį. Antra, tie dešimtys tūkstančių politikų, tarnautojų, žurnalistų, ku-rie atvyks į mūsų šalį, dalyvaus ne tik posėdžiuose ar konferencijose. Kelias nuo oro uosto į viešbutį, pastarojo pa-slaugos, žvilgsnis pro automobilio lan-gą arba ištrūkus bent trumpam pasi-vaikščioti į senamiestį ir naujamies-tį, patalpos kur vyksta konferencijos ar posėdžiai, oficialios vakarienės ar apsilankymas restorane ar kavinėje... Iš tos mozaikos vėl susidarys teigia-mas arba neigiamas įspūdis apie Lie-tuvą ir lietuvius. Per šį pusmetį gali-me laimėti daugiau negu per gerą de-šimtmetį, investuodami šimtus mili-jonų į įvaizdžio formavimą. Žinoma, visad reali galimybė ne tik laimėti...

Vilnius-Briuselis-Strasbūras 5socialdemokratas 2013 m. vasaris Nr. 12 (34)

Regioninės politikos paraštėse

2013- ieji – Europos piliečių metai

Pirmininkavimas mes ilgą šešėlį

klaustukų nemažėja

2012-2016 m. Vyriausybės vei-klos programoje daug vietos skirta žemės ūkiui, kaimo plė-trai ir regioninei politikai.

Pačios opiausios problemos yra išli-kusios būtent regionuose. Todėl bū-tina parama ekonomiškai silpniau-sioms savivaldybėms, kur vyrauja didžiausia socialinė atskirtis, skur-das ir nedarbas, kur jau dabar gyve-na mažiausiai aktyvių gyventojų, ir

reikalingi radikalūs sprendimai si-tuacijai keisti. Rajonų savivaldybės savo jėgomis šių problemų neišspręs.

Lygiai taip pat šių problemų neiš-spręs ir vien tik Europos Sąjungos (ES) paramos milijonai. Kita ver-tus, labai svarbu, kokią ES paramą pavyks išsikovoti 2014-2020 me-tams: kokio dydžio bus struktūrinė parama bei tiesioginės ES išmokos žemdirbiams.

Praėjusių metų lapkričio pabai-goje ES viršūnių susitikime Lietu-vos pasiūlymui didinti tiesiogines išmokas žemdirbiams iš esmės bu-vo pritarta. Į 2014-2020 m. ES biu-džeto projektą buvo įtraukta nauja nuostata, kad tiesioginės išmokos Lietuvos žemdirbiams turėtų di-dėti, ir 2020 m. jos siektų bent 196 eurus (677 litus) už hektarą (dabar išmokos siekia apie 145 eurus arba tik apie 54 proc. ES vidurkio). Ta-

čiau tuomet ES valstybių vadovams nepavyko susitarti dėl galutinio ES 2014-2020 m. biudžeto.

tu mes, socialdemokratai, tiksliai įvardijome Lietuvos rajonų, žemdir-bių problemas. Tai - didžiulė socia-linė atskirtis, nedarbas, nykstantys miesteliai ir kaimai, neasfaltuojami žvyrkeliai, uždaromos mokyklos, merdėjantis verslas ir pramonė. Są-rašą galima tęsti. Jei būsime atviri ir sąžiningi patys sau, daug kur ga-lima pastebėti net vergovinių san-tykių, pagrįstų nuolatine baime ir besąlygišku klusnumu stipresniojo valiai, apraiškų.

Per Seimo rinkimus žmonės pati-kėjo Lietuvos socialdemokratų sie-kiais. Jie patikėjo, kad mes esame pajėgūs keisti situaciją ir kad, būda-mi valdžioje, neužmiršime žemdir-bių, kaimų, miestelių, rajonų centrų gyventojų.

Jau šiandien atėjo laikas priimti sprendimus, kuriuos deklaravome savo rinkimų programoje, susitiki-

muose su gyventojais. Juk vieni iš pagrindinių socialdemokratų sie-kių buvo ir yra skurdo mažinimas, užimtumo didinimas, darbo vietų kūrimas arba sąlygų joms kurti su-darymas.

Jau šiandien rajonų žmonės lau-kia konkrečių atsakymų, kaip vals-tybė skatins verslą ir pramonę ten, kur jie gyvena, t.y., toli nuo didžių-jų miestų. Jie laukia atsakymų į to-kius elementarius klausimus, kaip - kiek žvyrkelių bus asfaltuojama, kas laukia kaimo mokyklų, kiek kainuos verslo liudijimai gyventojams, veiklą vykdantiems kaime.

O viename Lietuvos kaime ne-seniai sulaukiau ir tokio klausimo: „Kaip jūs, socialdemokratai, nu-kreipsite investicijas į pramonę čia, kur gyvenu, kaip skatinsite gyven-tojų privačių santaupų investavimą į ekonomiką? Juk apie tai rašėte sa-vo programoje?“.

Juk mes neužmiršome, kad kai-muose, lygiai taip pat kaip ir mies-tuose, yra daug išmintingų, išsilavi-nusių ir veiklių žmonių, kurie rūpi-nasi savo ir savo vaikų ateitimi?

Mes, socialdemokratai, privalo-me nepamiršti, kad žmonės atsime-na mūsų pažadus ir tikisi sprendimų bei rezultatų.

Mes, socialdemokratai, privalome nepamiršti, kad žmonės atsimena mūsų pažadus

Per šį pusmetį galime laimėti daugiau negu per gerą dešimtmetį, investuodami šimtus milijonų į įvaizdžio formavimą.

Dabar laukia naujos derybos dėl išmokų žemdirbiams. Kai vyksta didžiųjų Europos valstybių tarpu-savio kova, kai norima mažinti visą ES biudžetą, būtų didelis žingsnis į priekį, jei nuo 2014-ųjų Lietuvos žemdirbiams pavyktų išsikovoti di-desnes išmokas nei mokamas dabar.

Seimo rinkimų kampanijos me-

Europos Parlamentas ir Taryba 2013 m. paskelbė Europos piliečių metais. Prieš 20 m. Mastrichto su-tartyje įteisinta Europos Sąjungos pilietybė. Ją įgijo kiekvienos šalies narės pilietis. Ji garantuoja naujas teises ir neprideda naujų pareigų.

Teisė laisvai judėti, įsidarbinti, mokytis ir apsigyventi ES teritori-joje susijusi su migrantų socialine ir sveikatos apsauga, įdarbinimu, neį-galiųjų judrumu, transporto kelei-vių teisėmis, civiliniais santykiais. Politinė teisė yra balsuoti ir kandi-datuoti rinkimuose į Europos Par-lamentą (EP) ir vietos savivaldą. Galima gauti bet kurios ES narės diplomatinių ar konsulinių įstai-gų apsaugą šalyse, kur nėra Lietu-vos diplomatų.

ES piliečiai gali pateikti Euro-pos Parlamentui peticiją, kreiptis į ombudsmeną dėl ES institucijų veiklos, gauti atsakymą iš bet ku-rios ES institucijos vienos iš valsty-bių narių kalba, susipažinti su EP, Tarybos ir Komisijos dokumen-tais. Nuo 2012 m. galime pasinau-doti piliečių iniciatyva teikti pasiū-lymus Europos Komisijai dėl teisės aktų parengimo. Iniciatoriams rei-kia surinkti ne mažiau milijono pa-rašų bent 7 skirtingose ES valsty-bėse. Komisija per 3 mėnesius tu-ri įvertinti iniciatyvą ir nuspręsti, kokių priemonių imtis. Jau renka-mi parašai 14 iniciatyvų.

Pernai EP svarstė Komisijos atas-kaitą, kaip įgyvendinamos ES pi-liečių teisės. Tik mažiau nei 1/3 europiečių pakankamai susipaži-

Pokalbis apie Lietuvos pirminin-kavimą ES Tarybai su Europos Parlamento nariu Justu Vincu Paleckiu

Nuo liepos 1-os iki gruodžio 31-os Lietuva tarsi simboliškai pakvies į svečius 28 ES valstybes nares, įskai-tant ir pirmą mūsų pirmininkavimo dieną į ES įstosiančią Kroatiją. Ar Lietuvos pirmininkavimo ES reikš-mė nėra dirbtinai išpučiama?

J.V. Paleckis: Žinoma, kai kas sa-kytų, kad nieko ypatingo neatsitiks, jei Lietuva pirmininkaus nesėkmin-gai. Taip, nuo to nesugrius nei ES, nei pati Lietuva, bet nepavykęs pirmasis pirmininkavimas ilgam mestų šešėlį. Juk kito pirmininkavimo sulauksim tik po 14 metų.

Kokią įžvelgiate pirmininkavimo naudą Lietuvai?

J.V. Paleckis: Klysta galvojantys, kad pirmininkaujantieji privalės ko-voti už Lietuvos interesus. Ne, intere-sas turės būti bendraeuropinis. Kas ki-ta, kad sumanus politikas sugebės ne-pamiršti ir savo šalies reikalų, bet to nedemonstruos, nes taip labai greitai galima netekti bešališkumo įvaizdžio ir suklupti, ieškant sutarimo. Taigi, pirmininkavimo įvertinimą lems tai, kiek pavyks pastūmėti į priekį ben-draeuropinius reikalus, ypač pasirink-tus prioritetiniais. Lietuvos prioritetai yra svarbūs visai ES ir ypač mums. Tai energetinis saugumas, santykiai su Ry-tinėmis kaimynėmis, bendradarbiavi-mas su Baltijos jūros regiono valstybė-mis bei išorinių ES sienų saugumas. Šiuo metu pirmininkaujanti Airija pa-sirinko svarbius ekonominius priorite-tus. Prieš 15 metų, kai buvau ambasa-dorius Airijoje, buvusi neturtinga ša-lis, kurią sekino emigracija, konfron-tacija su Anglija, ES pagalbos, o taip pat ir sėkmingo pirmininkavimo dė-ka išsiveržė į priekį, ją tuomet vadino Keltų tigru.

Koks krūvis pirmininkavimo metu užguls mūsų valstybės vadovų, tar-nautojų pečius? Kokių gabumų rei-kia turėti norint sėkmingai vadovau-ti ES Tarybai?

J.V. Paleckis: Svarbiausia, kaip Lie-tuvos Prezidentė, Premjeras, ministrai, o taip pat keli tūkstančiai oficialių as-menų pasirodys įvairiausiuose posė-džiuose, susitikimuose, spaudos ir ki-tokiose konferencijose. Lietuvos atsto-vams teks vadovauti 1600 posėdžių. Jų dauguma vyks Briuselyje, tačiau ir Vil-niuje pirmininkausime 180 posėdžių, iš jų 22 – aukščiausio arba ministrų ly-gio. Tai bus nelengvi egzaminai – ne-palyginti su tais, kuriuos LR Preziden-tė užtaisė kandidatams į ministrus, už-davusi kelis klausimus angliškai. Ir ne užsienio kalbų mokėjimas lems, nors, žinoma, gebėjimas diskutuoti angliš-kai, prancūziškai ar vokiškai – priva-lumas. Svarbiausia bus savo srities iš-manymas, sugebėjimas rasti kompro-misą, pateikti pasiūlymus ir suburti daugumą jų įgyvendinimui.

jos revoliucijos laikų skambėjusius laisvės, lygybės, solidarumo šūkius ne-oliberalai pakeistų kitokiais: pelnas, kaina, efektyvumas. XX amžiuje Eu-ropa pergyveno siaubingas katastrofas. Bet kartu ir labai daug pasiekė, vieny-dama tautas. Tačiau tai nereiškia, kad tie pasiekimai yra garantuoti ir negrįž-tami. ES silpnėjimas, nacionalizmo įsi-siūbavimas Europą gali nustumti atgal į XX amžiaus pirmosios pusės laikus, kai viešpatavo stipriojo, kumščio tei-sė, kai vis kildavo konfliktai, karai. Tai būtų pražūtinga visiems žmonėms, ir tautoms, ypač mažosioms.

Interviu

Zigmantas BALčyTiSEuropos Parlamento narys, lsdp pirmininko pavaduotojas

Justas Vincas PALEckiSEuropos Parlamento narys

Jurgis Gurstis

Rengta kartu su Europos Parlamentosocialistų ir demokratų pažangiojoaljanso grupės Lietuvos delegacija.

nę su savo teisėmis. Tarp mažiausiai informuotų ir lietuviai – net 70% pri-pažino tokios informacijos stoką. To-dėl vienas pagrindinių Europos metų tikslų - didinti informuotumą apie ES piliečių teises ir skatinti pilietinį akty-vumą. Tam bus surengta įvairių euro-pinio, nacionalinio, regioninio ar vie-tinio lygio renginių.

Komisija nurodė 25 problemines sri-tis ir pateikė siūlymus. Įgyvendinant juos, EP 2012 m. priėmė daug svarbių sprendimų. Patvirtinome rezoliuciją, raginančią ES nares panaikinti teisi-nes ir praktines laisvo piliečių judėji-mo kliūtis ir nenustatyti apsunkinan-čių administracinių procedūrų. Euro-piečių judrumą palengvintų savanoriš-ka Europos profesinė kortelė.

Paraginome Šveicarijos valdžią at-šaukti diskriminacinį sprendimą grą-žinti ilgalaikių leidimų gyventi šaly-je kvotas Lietuvos ir dar 6 šalių pilie-čiams, o Komisiją - nedelsiant iškelti šį klausimą konsultacijose su Šveicari-jos vyriausybe. Pritarėme direktyvai, kuri leis užtikrinti, kad nusikaltimų aukoms ES būtų užtikrintos būtinos teisės - psichologinė ir teisinė pagalba, vertimas policijos apklausose ir teismo posėdžiuose.

Palengvinome paveldėjimo įformi-nimo procedūras. Užsienyje gyvenan-tys lietuviai ir kitų ES šalių piliečiai turės teisę pasirinkti, pagal kurios ša-lies įstatymus bus tvarkomas jų pali-kimas. Naujajame reglamente numa-tyta įsteigti Europos paveldėjimo pa-žymėjimą.

Griežtai pasmerkėme Nyderlanduo-se įkurtą tinklalapį, nukreiptą prieš ša-lyje gyvenančius Rytų europiečius ir paraginome Tarybą ir Komisiją imtis priemonių stabdyti rasistinių ir kseno-fobinių pažiūrų plitimą. Priimti kiti svarbūs sprendimai dėl keleivių ir var-totojų teisių apsaugos. 2013 m. Komi-sija paskelbs antrąją ES pilietybės atas-kaitą, kurioje bus numatytas veiksmų planas, kaip pašalinti likusias kliūtis. Piliečių teisės bus ir Europos Parla-mento darbotvarkėje.

Vilija BLiNkEVičiūTė, Europos Parlamento narė, LSDP pirmininko pavaduotoja

Lietuvoje6 socialdemokratas

2012 m. Panevėžio gyventojų skaičius krito žemiau 100 tūkst. ribos ir pasiekė 98 tūkst., o tai reiškia, kad miestas netenka didmiesčio statuso. Šiauliai irgi papuola į tokią riziką – juose gyvena 107 tūkst. žmonių.

kaip išsaugoti tuštėjančius didmiesčius – Šiaulius ir Panevėžį?

Vietoj nerealių vizijų kaip kosmodromas reikia spręsti žmonių problemas

Kokias problemas Šiauliuo-se ir Panevėžyje mato Sei-mo LSDP frakcijos nariai, atstovaujantys šiuos mies-

tus ar jų regionus? Kokius sprendi-mus jie siūlo?

Edvardas Žakaris: Šiauliams reikia vizijos ir savo nišos Lietuvoje Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys Edvardas Žakaris, tris kartus iš eilės išrinktas Aušros rinki-mų apygardoje, problemas įžvelgia tri-juose lygmenyse: valstybės, regiono ir vietos savivaldos.

Buvusiai Vyriausybei reikėjo taupyti protingai Anot E. Žakario, konservatorių, libe-ralų ir liberalcentristų Vyriausybė pri-darė daug žalos visai šaliai ir ypač re-gionams: „Taupyti reikia protingai, o buvusi Vyriausybė vadovavosi logika: jei trūksta pinigų - taupyti, o ne ieško-ti galimybių jų uždirbti“.

Seimo nariui ypač užkliuvo pasyvi 2008-2012 m. Vyriausybės užimtumo politika, itin skaudžiai atsiliepusi regi-onų centrams, provincijos miestams ir miesteliams: „Sustabarėjusi konserva-torių kovos su ekonomine krize politi-ka kirto ir kvalifikuotiems, ir kitiems darbuotojams. Šiauliuose atleido apie 1000 valytojų ir sargų. Kur žmogui ta-da belieka eiti? Tik išvažiuoti. Klausi-mas, kur – į Vilnių ar į užsienį.“

„Kai apskritai nėra kur įsidarbin-ti, arba karjeros galimybės yra labai ribotos, kai uždaromos mokyklos, o Šiaulių universitetas buvo ujamas prie ankstesnės valdžios, kai mažėja vado-vų ir patrauklių darbo vietų, ką tada daryti jaunam, ambicingam žmogui, kad liktų Šiauliuose, čia kurtųsi ar galvotų apie šeimos kūrimą?“ - sako E. Žakaris.

Trūksta regioninės politikos E. Žakaris apgailestauja, kad Šiauliai buvo naikinami kaip regioninis cen-tras. Jis vardija 2003 m. į Ruklą iškel-tą Šiaulių motodesantinį batalioną, 2010 m. panaikintą Šiaulių teritorinę muitinę ir Pirminės karių sveikatos priežiūros centro perkėlimą į Panevė-žį: „O juk tai - darbo vietos, kurioms skiriami valstybės pinigai, ten žmo-nės dirbo, gyveno kartu su šeimomis“.

Socialdemokratas įsitikinęs, kad, siekiant padaryti Šiaulius patraukles-nius, būtina sustiprinti Šiaulių univer-sitetą: „Šiauliai – universitetinis mies-tas, bet šiandien Šiaulių universitetas yra be šeimininko. Visiškai nesuvok-ta, kad būtent jis galėtų sulaikyti jau-nus žmones Šiauliuose“.

Vietinė valdžia abejinga E. Žakaris mano, kad Šiaulių miesto valdžia atlieka ne patį geriausią darbą: „Šiauliams jau seniai reikėjo turėti sa-vo viziją. Lietuva yra labai maža, ir kie-kvienas turi atrasti savo nišą – miestai neturi būti vienodi.“

„Vietoj nerealių vizijų kaip kosmo-dromas reikia spręsti žmonių proble-

mas. Ko daugiausia ieškodami atei-na žmonės į Seimo nario priimamąjį? Darbo ir teisybės,“ – teigia jis.

Seimo narys išskyrė dar vieną pro-blemą Šiaulių vietos savivaldoje: „Tai žiedinė savivaldybė. Nemaža dalis Šiaulių rajono gyventojų dirba Šiau-lių mieste ir pridėtinės vertės mokestį moka rajono iždui, bet rajono savival-dybė neprisideda prie darbo vietų kū-rimo mieste. Sprendimu galėtų tapti dalies rajono savivaldybės teritorijos prijungimas prie Šiaulių miesto savi-valdybės.“

Valerijus Simulik: Šiauliai - miestas ne pastatams, o žmogui Seimo Užsienio reikalų komiteto na-rys Valerijus Simulik, ketvirtą kartą iš eilės išrinktas Dainų rinkimų apygar-doje, Šiaulių problemas siūlo spręsti, pirmiausia valdžiai pakeičiant požiū-rį į žmogų.

Reikia požiūrio kaip į regiono centrą „Nuo Nepriklausomybės atkūrimo nebuvo valstybės požiūrio į Šiaulius kaip regiono centrą. Po sovietmečio Šiaulių kaip pramonės ir karinio cen-tro likusi infrastruktūra nepanaudota. Gamyklų šiandien praktiškai neliko. Darbininkija išliko, bet jos potencialas neišnaudojamas, žmonės nevertinami kaip specialistai,“ – sako V. Simulik.

Pasak Seimo nario, „Būtina inves-tuoti į stipriausias Šiaulių vietas, ypač gaivinant gamybą. Kad investicijų pa-daugėtų, reikia, kad daugiau ES struk-tūrinių lėšų būtų nukreiptos į regi-onus“.

„Šiaulių universitetas - didelis pra-našumas. Dėmesys regioniniams uni-versitetams turi būti pakankamas. Jie ir galėtų išlaikyti žmones regionų cen-truose – galėtų mokytis ir pasilikti dirbti. Dabar jauni žmonės išvažiuo-ja į Vilnių, Kauną ar užsienį moky-tis, ir daugelis jų į Šiaulius negrįžta,“ - teigia jis.

Žmonės turi jaustis reikalingi „Šiauliai turi būti miestas ne pasta-

tams, o žmogui – vaikui, jaunuoliui, motinai, tėvui, seneliui. Miesto valdžia stato paminklus (kaip industrinį par-ką) miestui, kur nėra žmonių. Žmo-nės nesijaučia reikalingi. Pirmiausia turi keistis požiūris į žmogų, kad val-dininkai jo nestumdytų, kad jis gau-tų atsakymus į klausimus,“ – įsitiki-nęs V. Simulik.

Anot socialdemokrato, vietos po-litikai užsiciklinę savo problemose, o žmonės jiems nerūpi: „Prieinama iki absurdo: visuomenei naudingas dar-bas už pašalpas yra gerai, bet kai į juos ateina 50 proc. žmonių su negalia, tai labai neišmintinga“.

Politika prasideda nuo valdžios rūpinimosi vaikais V. Simulik atsakymus į problemas ma-to per vaiko problemų sprendimą: „Jei tėvai blogai jaučiasi dėl savo vaikų, nes naikinami darželiai, mokyklos, jie nu-traukia ryšius su Šiauliais. Be to, reikia garantuoti, kad vaikas po pamokų eitų ne į gatvę, o į būrelį. Dabar vaikų už-imtumas neracionalus.“

„Svarbiausia turi būti vaiko gerovė. Viešasis švietimas niekada neatsiper-ka, bet negali būti viskas perkama ir parduodama. Pridėtinė vertė čia grįžta ne pinigais, o ilgalaike investicija į mū-sų vaikus, ateitį, pilietinę visuomenę,“ - tvirtina jis.

Arvydas Mockus: Šiauliai turi su-kurti savo išskirtinumą Seimo Ekonomikos komiteto narys Arvydas Mockus, išrinktas Saulės rin-kimų apygardoje, Šiauliams siūlo įgy-

vendinti nuoseklią politiką ir būti iš-radingiems.

Šiauliai iš naujo galėtų atrasti sa-ve pramonėje ir sporte A. Mockus Šiaulių miesto politikoje pasigenda nuoseklumo ir išradingu-mo: „Laisvoji ekonominė zona kurta besiblaškant, Zoknių oro uosto plėtra vyko pirmyn atgal. Į industrinį parką ir viešąjį logistikos centrą per mažai investuota. Tačiau pirmiausia reikia atrasti ir sukurti savo miesto išskirti-numą, padaryti kažką kitaip nei visi. Tada žmonės ir neišvažiuos“.

„Reikia išlikti didmiesčiu dėl inves-ticijų. Šiaulių galimybė galėtų būti pra-monės ir sporto atgaivinimas. Su kie-kvienu investuotoju reikia tartis atski-rai, kad būtų rezultatai. O duomenis Šiauliai išsaugojo ir šiandien. Sporto infrastruktūrą galima pritaikyti ir žie-mos, ir vasaros sportams. Šiaulių cen-tre esantį Talkšos ežerą galima pritai-kyti Europos lygio lenktynių trasai,“ – teigia A. Mockus.

Kad miestas būtų sveikas ir patogus A. Mockus ypač daug dėmesio skiriam trims savo iniciatyvoms Šiauliuose. Pir-moji – bandymas atkurti pervažą tarp Šimšės, Pabalių ir Zoknių mikrorajo-nų, kad ir pėstieji, ir automobiliai turė-tų patogesnį susisiekimą; patogiau bū-tų ir Rėkyvos mikrorajonui.

Antroji - prisidėti prie Šiaulių reabi-litacinės poliklinikos renovacijos, ku-riai trūksta 1 mln. litų. Ji galėtų tap-ti Šiaulių reabilitacijos centru, kuris pritrauktų žmones iš aplinkinių vie-tovių: „Žmonės tada galėtų važiuo-ti ne į Druskininkus, o į Šiaulius at-gauti jėgų“.

Trečioji – kad viena iš didžiausių mokyklų miesto centre – Jovaro pro-gimnazija – turėtų stadioną: „Dabar vaikai bėgioja po gatves, kai net kaimo mokyklos turi stadionus“.

Domas Petrulis: Panevėžiui reikia stiprių lyderių Seimo Valstybės valdymo ir savivaldy-

bių komiteto narys Domas Petru-lis, išrinktas Aukštaitijos rinkimų apygardoje, mano, kad Panevėžiui reikia stiprinti savo žmogiškuosius išteklius.

Svarbiausia – kompetentingi lyderiai „Didžiausia problema - stiprių lyde-rių trūkumas savivaldoje. Kai vietos valdžia turės kompetentingas spe-cialistų komandas bei įgyvendins sistemingą valdymą, tada ir pavyks sulaikyti žmones Panevėžyje. Iš už-sienio žmonių Panevėžiui gal negrą-žinsime, bet bent jau iš Vilniaus ar Kauno,“ – įsitikinęs jis.

D. Petrulis galvoja, kad Panevė-žiui atsitiesti padėtų Kauno tech-nologijos universiteto filialo, ku-riame prieš penkerius metus mokė-si 1500 studentų, o dabar – mažiau nei 1000, atgaivinimas, bei pritaria minčiai, kad logika „pirk-parduok“ švietime negalioja.

Regionams – daugiau ES lėšų Seimo narys sieks, kad per regionų tarybas praeitų daugiau ES para-mos lėšų: „Iš 2007-2013 m. finansi-nės perspektyvos regionams tekdavo apie 12 proc. Seime planuoju inici-juoti įstatymo projektą, kuriuo būtų siūlomas priemonių paketas, kad re-gionams tektų daugiau ES pinigų“.

D. Petrulis nenusiteikęs pernelyg pesimistiškai dėl Panevėžio miesto ateities: „Didmiesčio statuso prara-dimas atitrauks dalį investicijų, tu-rėtų sumažėti miesto tarybos narių skaičius, bet realiai Panevėžys išlaiko aukštesnį tiesioginių užsienio inves-ticijų lygį nei Šiauliai, kuriama Pane-vėžio plėtros programa 2014-2020 m., veikia laisvoji ekonominė zona, rajone – pramonės parkas. Tai, kad šalia Panevėžio – Via Baltica magis-tralė – labai didelis infrastruktūri-nis pranašumas. Žinoma, jei norime europinio lygio investicijoms patrau-klaus centro, reikia galvoti apie Šiau-lių-Panevėžio, kuriuos skiria 78 km, dvipolio idėjos atgaivinimą“.

Valdo Šereikos nuotr.Morta VidūNAiTė

Lietuvoje 7socialdemokratas 2013 m. vasaris Nr. 12 (34)

Naujasis Neringos meras sieks garsinti kurorto vardą

Interviu

Info

Darius Jasaitis, gimė 1973 m., Ne-ringoje, socialdemokratų partijo-je nuo 2010 m.

Neringos savivaldybės tarybai pritarus savivaldybės mero An-tano Vinkaus prašymui atsista-tydinti, slaptu balsavimu nau-juoju Neringos savivaldybės meru išrinktas socialdemokra-tas Darius Jasaitis. Kalbiname naująjį kurorto merą.

Ei, ar ten dar kas nors yra?Jolanta BiELSkiENė

Pasiklydę tarp daugybės sienų klejoja Lietuvos piliečiai – nepi-liečiai. Vieni dar išlaikę piliety-bę, kiti ją praradę (konservato-riai pasakytų „išmainę į geres-nio valgio šaukštą“), vieni vos vos išmaldavę LR pilietybę savo mišriose tarptautinėse santuo-kose gimusiems palikuoniams, kiti – slapstosi turėdami kartu ir kitos šalies pilietybę.

Sako, reikia saugoti savo šalies piliety-bę kaip sienas (gal kaip sielas?..), kad ži-notumėm, kokia ji brangi. Bet sienas pasistatome mes patys. Patys galėtu-mėm jas ir sugriauti. Viso labo terei-kėtų suprasti, kad net ir svetur gyve-nantys, net ir skirtingų tautų ar rasių santuokas deklaravę piliečiai turi teisę išlikti savo gimtinės piliečiais, jei tik jie to nori ir išreiškia savo lojalumą. Tai-pogi, šiems laikinai ar ilgesniam laikui išvykusiems piliečiams yra svarbu tap-

ti pilnaverčiais kitos valstybės nariais.Kitoje šalyje gyvenau aštuonerius

metus. Iš jų šešerius Lietuvai dar ne-tapus Europos Sąjungos nare. Nors su šeima išvykome ne ekonominių, bet akademinių interesų vedami, patyrė-me, ką reiškia gyventi TARP SIENŲ. Nesaldu. O dar nesldžiau po kiek metų sugrįžus suprasti, kad nesi labai laukia-mas, o greičiau – esi įtartinas.

Kai mūsų valdžia padejuoja dėl emi-gracijos mastų ir toliau tęsia moralizuo-jančią, bet niekuo praktiškai nepade-dančią, politiką emigrantų atžvilgiu tik dar kartą įsitikinu, kad emigraci-ja yra panacėja valdžiai deklaruojan-čiai bedarbių skaičiaus mažėjimą ir diržų veržimosi politikos stabilizuo-jančią galią.

Dviguba pilietybė yra svarbi drastiš-kai mažėjančiai valstybei išlaikant jai lojalių piliečių skaičių ir palaikant jų bendruomenių ryšius su gimtine ir jos politika. Vieną dieną išvykę lietuviai sumanys grįžti (kaip buvo ir mums) ir tuomet nesutraukyti ryšiai su savo šali-mi bus didžiausias jiems paskatinimas. Turintys dvigubą pilietybę kraštiečiai bus suinteresuoti dalintis darbo, dar-bo santykių, socialinės politikos, švie-timo, medicinos politikos patirtimis.

Grįžę į Lietuvą lietuviai dažnai po pusmečio ar metų vėl bėga iš čia, nes su-

pranta, kad nei jų patirties, nei jų vaikų, nei jų pačių čia niekas nelaukia. Pirmi nusivylimai prasideda, kai reikia vai-kams surasti vietą darželyje arba moky-kloje. Darželiuose atsakoma, kad vietų nėra ir nebus, o mokyklose jau gerokai pralavinti vaikai (daugumoje Europos šalių mokytis pradedama jaunesniam amžiuje) yra paskiriami į jaunesnę kla-sę dėl amžiaus. Nelaimingi, pasimetę vaikai su išgąsčiu klausosi rasistinių ir ksenofobinių pareiškimų aplink, o tė-vai tuo tarpu bando prisitaikyti prie „kitaip“ suprantamų darbo santykių.

Norėdami sudaryti geresnes sąlygas sugrįžti piliečiams iš emigracijos, pir-miausia, turime pasirūpinti, kad jie iš-liktų lojalūs mūsų visų valstybei sutei-kiant jiems dvigubą pilietybę. Taip pat mažinant skurdą ir socialinę atskirtį, nes dėl jos sukuriamo depresyvaus psi-chologinio fono žmonės, pirmiausia, ir bėga iš šalies. Švietimo sistemą padary-ti lankstesnę ir labiau palankią priimti įvairias kultūrines ir socialines patirtis turinčius vaikus. Sutvirtinti darbo ko-deksą ir darbo inspekcijų įgaliojimus, kad žmonės galėtų tvirčiau ir saugiau jaustis planuodami savo pajamas. Ir pa-skutinis, bet ne mažiau svarbus paste-bėjimas – visomis jėgomis kovoti su ko-rupcija ir monopolijomis, kurios visus mus varo į energetinį skurdą.

Prisistatykite .... Juk pirmą kartą Ne-ringos meru tapo grynas neringiškis? Ar tai buvo lauktas, nuoseklus, ap-galvotas Jūsų siekis ar tiesiog gyve-nimo „iškrėstas“ netikėtumas, kurį priėmėte, kaip iššūkį?

Iš tiesų, kaip pastebėjo žiniasklaida, iš kitų Neringos savivaldybės vadovų išsiskiriu tuo, kad esu gimęs Neringo-je. Šis kraštas neatsiejamas nuo mano gražiausių vaikystės, jaunystės prisi-minimų. Viliuosi, kad Neringa išliks brangi ir mano vaikams bei bus ta vie-ta, kurioje jie norės kurti ir savo ateitį.

Džiaugiuosi, kad pavyko pelnyti žmonių bei tarybos narių pasitikėji-mą ir šiandien Neringos bendruome-nės interesus galiu atstovauti dirbda-mas Neringos savivaldybės meru. Po-litikoje nesijaučiu naujokas, nes su sa-vivalda, jos veiklos principais bei šio krašto žmonių problemomis susipaži-nau dirbdamas savivaldybės Taryboje.

Žinoma, kvietimą eiti šias pareigas priėmiau kaip iššūkį, kuris man suteiks naujas galimybes būti naudingam savo miestui, šaliai.

Užimti mero kėdę po tokios ryškios asmenybės, lyderio Antano Vinkaus, turėtų būti nelengva...

Neringos savivaldybės garbės pilie-tis gerb. Antanas Vinkus yra asmeny-bė, pasižyminti išskirtinėmis savybė-mis ir gebėjimais. Tai liudija ir tai, kad jis buvo išrinktas geriausiu 2012-ųjų metų šalies meru. Tai mane įpareigoja į mero pareigas žiūrėti su dar didesne atsakomybe. Viliuosi, kad A. Vinkaus, kaip vadovo, patirties pavyks pasisem-ti glaudžiai bendradarbiaujant savival-dybės taryboje.

Kas skatina jauną žmogų tapti poli-tiku, dalyvauti miesto taryboje, siek-ti Seimo nario mandato? Kiek laiko esate politikoje? Kaip toliau dėlioja-te savo, kaip politiko, kelią?

Neringos savivaldybės taryboje dir-bu nuo 2007 m. Siekti atstovauti Ne-ringos žmones taryboje skatina atsa-komybės jausmas bei noras maksima-liai išnaudoti savo galimybes dalyvau-jant bendruomenės, šalies gyvenime.

Šiuo metu atstovauju Neringos žmo-nių interesus, todėl mano, kaip politi-ko, svarbiausias šiandienos uždavinys - siekis susikoncentruoti į šio krašto pro-blemų sprendimą ir kurorto garsinimą. Viliuosi, kad žmonių palaikymo, glau-daus savivaldybės tarybos narių dėka, pavyks sėkmingai tęsti pradėtus dar-bus ir įgyvendinti naujas idėjas.

tina žengti tolimesnius žingsnius, sie-kiant įgyvendinti Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ rekonstrukciją, kuriant Jūros terapijos centro Nidoje koncepciją, ieškant gali-mybių rekonstruoti Nidos tarptautinį keleivinį uostą bei statyti uostą Juod-krantėje. Dar vienas pradedamas įgy-vendinti projektas, kuriam turim šiuo metu skirti tinkamą dėmesį – Kuršių buities muziejus po atviru dangumi Pervalkoje įrengimas.

Suprantame, kad Neringa turi būti vystoma kokybine prasme, todėl turi-me daugiau dirbti vystant sveikatos tu-rizmo galimybes esamoje bazėje, ieško-ti naujų turizmo produktų.

Galbūt Neringa galėtų pasukti ir ekoturizmo kryptimi, kuomet siū-lomos kelionės ir ekskursijos į saugo-

mas gamtines teritorijas stebėti auga-lų ir gyvūnų bei studijuoti gamtą. Pla-nuose - dviračių takų, pėsčiųjų takų tinklo išplėtimas, lauko treniruoklių gyvenvietėse įrengimas, ekologiško transporto, elektromobilių infras-truktūros sukūrimas. Kartu su Ne-ringos sporto mokykla jau aptarėme galimybes vasaros metu organizuoti buriavimo stovyklas. Kurorto gyven-vietėse poilsį vis dažniau renkasi šei-mos su mažais vaikais, todėl pastebiu mažiesiems skirtų žaidimo aikštelių, pramogų trūkumą.

Ką pasakytumėte tiems, kurie tei-gia, kad Neringa tampa prieinama tik išrinktiesiems arba, kad „Nida neapsimoka“ arba kad Nida pama-žu iš išskirtinio kurorto virsta „ne-gražiu Šventosios klonu“?

Neringa tikrai ne kiekvienam prieinama - planuoti savo atostogas šiame krašte „neapsimoka“ tiems, ku-rie ieško į masinį turizmą orientuotų pramogų. Esame orientuoti į išran-kesnį lankytoją, tačiau tai nereiškia, kad galimybę ilsėtis Neringoje turi tik didesnes pajamas turintys žmo-nės. Žinoma, vasaros sezono piko me-tu paklausa diktuoja aukštesnes kai-nas, tačiau šis periodas trunka neilgai ir nesiskiria nuo kitų panašių kuror-tinių vietovių.

Kaip rodo tyrimai, atvykstančius į Neringą tenkina tiek esama infras-truktūra, tiek paslaugų, tiek laisva-laikio praleidimo galimybių gausa.

Turiu pastebėti, kad Neringa tu-ri įvaizdį, kuris neatsiejamas nuo iš-skirtinės laisvės pojūčio, ramybės, at-sipalaidavimo atmosferos. Šia krypti-mi, ieškodami galimybių dar labiau pabrėžti savo išskirtinumą, kurda-mi aplinką kokybiškam poilsiui, ei-sime ir toliau.

Kokių naujų vėjų Neringoje įneš nau-jas meras? Kas laukia neringiškių ir miesto svečių?

Visų pirma, būtina užtikrinti sė-kmingą pradėtų darbų tęstinumą. Bū-

Emigrantai

„Premjeras pavedė sudaryti dar-bo grupę, kuri peržiūrės, kaip bu-vo įgyvendinamos praeitos Vy-riausybės jaunimo užimtumo di-dinimui numatytos priemonės. Džiaugiuosi, kad premjeras pave-dė sudaryti darbo grupę aukštes-niu lygmeniu, nes tik taip galime užtikrinti, kad bus priimti spren-dimai, kurie iš tiesų padės šios pro-blemos sprendimui pajudėti į prie-kį“. – teigė J. Požela.

Pilietybės suteikimo sportinin-kei I. Tobias klausimą bandys spręsti sudaryta darbo grupėKomisija svarstė sporto bendruo-menei bei sporto mylėtojams ypač aktualų klausimą - sportininkės Isabellos Tobias pilietybės sutei-kimo klausimą. Seimo nario Juro Poželos teigimu, pilietybė nebė-ra toks pats institutas, koks buvo prieš 50 metų ir tai vertindami tu-rime daryti atitinkamus žingsnius. Būtina pažymėti, kad pilietybė la-biau reikalinga ne I. Tobias, o mū-sų sportininkui D. Stagniūnui ir mūsų šaliai.

Juras Požela: Jaunimui ir sportui skirsime daugiau dėmesio

Atkelta iš 3 psl.

Lietuvos tautinio olimpinio komi-teto prezidentė Daina Gudzinevičiū-tė iškėlė porinių sporto šakų proble-matiką. Anot jos, mūsų sportininkai, neturėdami poros, praranda galimybę iškovoti medalius, o Deividui Stagniū-nui artimiausiu metu paruošti lietuvę porininkę yra praktiškai neįmanoma.

Komisijos posėdyje nuspręsta suda-ryti darbo grupę, kuri bandys išspręsti šią problemą keičiant Pilietybės įstaty-mą, bet nekeičiant Konstitucijos. Dar-bo grupėje dirba komisijos pirminin-kas Juras Požela, Seimo narys Paulius Saudargas ir LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

„Džiaugiuosi, kad turime tvirtą bendradarbiavimą su Lietuvos tau-tiniu olimpiniu komitetu. Manau, kad mūsų, kaip politikų, svarbiau-sias uždavinys – įsiklausyti į profe-sionalų keliamus klausimus bei pa-bandyti išspręsti kylančias proble-mas. Bandysime rasti pačius greičiau-sius ir geriausius sprendimus.“ – teigė J. Požela.

LR Seimo nario Juro Poželos biuro informacija

Erika GiEdRAiTyTė

Neringos miesto savivaldybės nuotraukos

Marijampolės jaunieji socialdemokratai stiprina savo pozicijas

Užprogramuota jaunų bedarbių armijairma Gudžiūnaitė LSDJS valdybos narė

modelis „mokykla-studijos-darbas“ nebeveikia

Moksleiviai privalo surinkti akademinius kreditus

Lietuvos socialdemokratinio jauni-mo sąjungos (LSDJS) Marijampo-lės skyrius yra didžiausia jaunimo politinė organizacija Marijampolė-je, vienijanti daugiau nei 50 narių. Įvertinus pastarųjų metų skyriaus veiklą galima aiškiai matyti, jog ši organizaciįa tapo įtakingiausia jau-nimo organizacija mieste, formuo-jančia kairiąją jaunimo politiką, ug-dančia pilietišką individą bei sklei-džiančia socialdemokratines idėjas. Tai rodo, jog organizacijoje dirba

brandžios ir atsakingos asmenybės, savo įdirbio dėka, sugebančios da-ryti įtaką Marijampolės miestui bei jo bendruomenei būtinus pozitvius pokyčius bei plėtoti skyriaus vei-klą Marijampolės savivaldybės kon-tekste.

Jaunieji socialdemokratai įsiti-kinę, kad reikia garsiai kalbėti apie tai, jog šiuolaikinėje, nuolat besi-keičiančioje, dinamiškoje visuome-nėje, jaunų žmonių požiūris, idė-jos turi būti išgirstos. Juos būtina

įtraukti formuojant visuomenės vertybes, didinant jaunų žmonių vaidmenį vykstančiuose politiniuo-se procesuose ir visuomeniniame gyvenime. Jaunųjų socialdemokra-tų tikslas – užtikrinti jaunų žmo-nių perspektyvas Marijampolės re-gione.

Lietuvos socialdemokratinio jau-nimo sąjungos (LSDJS) Marijam-polės skyriaus rinkiminės konfe-rencijos metu skyriaus pirminin-ku buvo išrinktas Artūras Visockis.

Pasak naujojo skyriaus pirminin-ko, besikeičiančioje šiandieninė-je aplinkoje jaunimui tenka nuo-lat prisitaikyti prie kintančių sąly-gų bei susidurti su naujais iššūkiais. „Šie procesai nėra lengvi, todėl tik būnant drauge, pilietiškai nusitei-kus, galima įveikti juos lengviau. Mums svarbu sudaryti palankias sąlygas bei tinkamą aplinką žmo-gui, kurioje jis galėtų nevaržomai reikšti savo kultūrinį, intelektuali-nį bei dvasinį potencialą taip sukur-

damas išliekamąją vertę sau ir visai bendruomenei,“- teigia A. Visockis.

Jaunųjų socialdemokratų priori-tetine kryptimi ir toliau išliks ini-ciatyvos, siekiančios atkreipti vi-suomenės dėmesį į labiausiai pažei-džiamų socialinių grupių proble-mas bei jų sprendimo būdus. Taip pat bus išlaikomos kultūrinių ir pi-lietiškumą ugdančių veiklų kryp-tys, kuriomis siekiama padėti žmo-gui formuoti vertybėmis grįstą pa-saulėžiūrą.

Džiugios naujienos dar pernai metų rudenį suskubo apskrie-ti Lietuvą – jaunimo nedarbas ženkliai sumažėjo, o darbdavių pernai mokėtos “Sodros” įmo-kos sumažinimas (nuo 31 % iki netgi 7,7 %) tapo išsigelbėjimo ratu eilėje prie Darbo biržos iš-sirikiavusiai jaunųjų bedarbių armijai (ir visai nesvarbu, kad jų pačių pensijų sąskaita).

Besidžiaugiantieji plojo rankomis: „Viskas, ko reikia galutinai pribaig-ti jaunimo nedarbo problemą – dar-bo rinkos liberalizavimas“. Kad len-gviau būtų priimti į darbą, lengviau, be abejo, ir atleisti (juk darbdavys ne-nori investuoti į jauno žmogaus ap-mokymą, kai apskritai neaišku, ar šis bus geras darbuotojas ir specialistas, o „baisiausia“, kad dėl griežtų darbo teisės įstatymų paskui negalėsi to ne-va lūkesčių nepateisinusio jaunuolio ir varyte išvaryti).

Praėjus porai mėnesių po nuvilni-jusios džiaugsmo bangos, grįžtama prie skaičių ir imčių. Jau sužiūrėta, kad ne tiek labai ir pagerėjo jaunimo nedarbo rodikliai – nuo maždaug 33 % 2011 metais sumažėjo iki maždaug 25 % 2012 metais. Visgi, įvertinant emigrantų skaičių, kurie svečiose ša-lyse uždarbiauja duonai ar šildymo sąskaitoms, jaunimo nedarbo rodi-kliai išlieka grėsmingai dideli. O iš Lietuvoje likusių jaunųjų bedarbių daugiau negu pusė neturi jokios dar-binės patirties. Maždaug pusė tetu-ri vidurinį išsilavinimą. Beveik pusė neturi profesinės kvalifikacijos. Ne-paklausiausių specialybių savininkais Darbo birža tituluoja ekonomistus, verslo vadybininkus, teisininkus, so-cialinius darbuotojus, viešojo admi-nistravimo specialistus. Kaip bebūtų, šie specialistai pernai metais buvo sė-kmingai kepami (o finaliniam potė-piui – kaip kremas ant torto – išlie-jamas diplomas).

Modelis „mokykla – studijos – dar-bas“ – nebepakankamas

Pažvelkime iš arčiau. Petriukas, mokydamasis mokykloje, nelabai su-pranta, ką jis norėtų dirbti, kokią atei-

Jaunimas8

Lietuvos miestai

ties profesiją pasirinkti, o apsispręsti reikia dar mokykloje. Petriukui be-lieka, renkantis ateities studijas ir (ar) profesiją, vadovautis tėvų patarimais, įspūdžiais iš matytų filmų arba per-skaitytų romanų ar detektyvų. Tuo tarpu Antanas, iškritęs iš mokymo-si sistemos dar būdamas mokyklinio amžiaus, neturi reikiamų įgūdžių įsi-jungti į darbo rinką ar profesinio ug-dymo sistemą ir vaduojasi bedarbio pašalpa arba emigracijos keliu. Ta-čiau Teresė – pavyzdinga aukštosios mokyklos studentė; tėvai ja didžiuo-jasi. Visgi, Teresė darbinės patirties ir praktikos neturi, todėl darbo rinko-je dažno darbdavio akimis ji telieka mažai vertinga.

Taigi priežastinis ryšys tarp švieti-mo sistemos ir jaunimo nedarbo yra tiesioginis, jaunų žmonių nedarbo problemos kyla jau nuo tos akimir-kos, kai švietimo ir valdžios instituci-jos griežtai atriboja savo kompetenci-jas, nespręsdamos problemų sistemi-niu bendradarbiavimo keliu. Moky-klos – sau, universitetai – sau, darbo santykius reguliuojantys įstatymai – sau. Akivaizdu, kad modelis „moky-kla – studijos – darbas“ nebeveikia ir tinka, matyt, tik jau užmirštiems so-vietiniams laikams.

Dviguba mokymosi sistema – kombinuojama teorija ir praktika

Viešojoje erdvėje puse lūpų jau bu-vo prakalbėta apie Vokietijos dvigu-bo mokymosi sistemą. Vokietijoje darbo santykius reguliuojantys įsta-tymai yra ganėtinai griežti, neolibe-raliosios įtakos juose labai mažai, o jaunimo nedarbo rodikliai yra vieni geriausių pasaulyje. “Kaip tai?” - su-nerims laisvosios rinkos institucio-nieriai. Vokietijos paslaptis – dviguba mokymosi sistema (taip pat egzistuo-janti Austrijoje, Šveicarijoje). Pagal šią programą mokiniai mokyklose ne tik mokosi teorinių žinių, bet tuo pačiu (dalį laiko, Lietuvoje skiriamo tradi-cinėms pamokoms) atlikinėja profe-sines praktikas bendrovėse, valdžios institucijose.

Moksleiviai privalo surinkti aka-deminius kreditus tiek teorinėse kla-sėse, tiek praktikose ir taip yra prati-nami prie darbo rinkos ir darbinės aplinkos, įgyja profesinių gebėjimų bei, jau baigę mokyklas, sugeba pasi-rinkti ateities profesiją, remdamiesi ne tik nuogirdomis iš aplinkos, bet savo “darbine” patirtimi. Tuo tarpu darbdaviai ugdo ateities darbuotojus.

Griežti Vokietijoje galiojantys dar-bo teisės reguliavimai (pavyzdžiui, sudėtingos darbuotojo atleidimo są-lygos) ir dviguba mokymosi sistema

puikiai dera tarpusavyje. Mat pasta-roji eliminuoja brangiai kainuojan-čių darbuotojų apmokymų juos įdar-binant būtinybę – juk didžioji dalis darbuotojų jau turi reikiamų įgūdžių dvigubos mokymosi sistemos dėka, o darbuotojai tuo tarpu jaučiasi saugūs (dėl valstybės suteikiamų teisės į dar-bą garantijų) ir motyvuoti savo pasi-rinkime dirbti būtent tą darbą (nes

prekybos centrų kasų – negi tam rei-kia aukštojo išsilavinimo? Padavėja ar barmenas su aukštuoju išsilavinimu turėtų patekti į jaunimo nedarbą api-būdinančių rodiklių gretas.

Profesinio ugdymo programų reformos Jaunimo nedarbo mažinimui rei-kalingi sisteminiai pokyčiai, spren-džiantys nedarbo priežastis, o ne su nedarbo pasekmėmis į atvirą mū-šį kovoti išmestos lengvatos darbda-viams, veikiančios lyg pajuodusius paakius maskuojantis kremas. Tokie kosmetiniai patvarkymai neprisidės prie jaunimo emigracijos mažinimo, kitus jaunuolius įpratins būti bedar-biais, o trečius – privers nusikalsti. Buvusi Suomijos premjerė Mari Ki-niviemi vienam Lietuvos dienraš-čiui yra sakiusi: “Didžiausias pavojus laukia jaunų žmonių, kurie baigę pa-grindines mokyklas nepatenka į pro-fesines mokyklas ir iškrenta iš visuo-menės gyvenimo. Kiekvienas toks jaunuolis visuomenei brangiai kai-nuoja – tai ne tik pašalpos, bet ir iš-laidos, jei jis gydomas nuo alkoholiz-mo, patenka įkalėjimą.”

Perspektyva profesines mokyklas identifikuoti kaip labiau patrauklias jaunam žmogui, ypač tam, kuris sus-penduoja mokslą bendrojo lavinimo mokyklose, Lietuvoje brėžiama švie-

siomis spalvomis. Tik belieka tikėtis, kad Lietuvos darbo birža pakeis lig-šiolinį formalų požiūrį į jauną bedar-bį (lyg jį pro langą stebėtų) ir taps rea-liais pagalbininkais kelyje nuo profesi-nio pasirenginimo, praktinių įgūdžių įgijimo iki nuolatinio įsidarbinimo, o Jaunimo darbo centrai užmegs asme-ninį kontaktą su kiekvienu jaunuoliu, kuris nesimoko ir nedirba.

Baigiamasis žodis ir receptai Apibendrinant, Lietuvoje galima su-formuluoti keletą gelbėjimosi ratų, reformuojančių jaunimo įdarbinimo politiką. Pirmuoju gelbėjimosi ratu galėtų tapti kuo ankstyvesnis Petriu-ko supažindinimas su darbo aplinka, tai pradedant dar bendrojo lavinimo mokykloje, joje įvedant dvigubo mo-kymosi (tiek teorinių žinių, tiek prak-tinių įgūdžių) sistemą. Tarp profesi-nės mokyklos ir įpratimo būti bedar-biu dar nepasirinkusiam Antanui pa-gelbėti galėtų profesinių mokyklų su-aktyvėjimas bei Jaunimo darbo centrų pertvarka. O Teresei lyg gelbėjimosi ratas, pereinant iš aukštojo mokslo švietimo sistemos į darbo rinką, pasi-tarnautų į aukštąjį mokslą integruo-tos profesinės praktikos programos.

Vieno recepto nėra, vieno atsaky-mo – irgi, bet akivaizdu, kad nuo abs-trakčių programų turi būti pereinama prie konkrečių žingsnių ir priemonių.

Gytis Ožiūnas nuotr.

Kristinos Janulaitytės nuotr.

socialdemokratas

dar nuo mokyklos turėjo ne vieną ga-limybę pasitikrinti kelias profesijas).

Galima būtų vizualizuoti, nuro-dant, kad jaunimo nedarbo lygis Vo-kietijoje yra bent du kartus mažesnis negu darbo santykius liberaliais įsta-tymais reguliuojančioje Didžiojoje Britanijoje, visgi universitetų absol-ventų Vokietijoje yra du kartus ma-žiau negu, kad Didžiojoje Britanijo-je. Tačiau Didžiojoje Britanijoje tik maždaug ketvirtadalis jaunuolių bent jau savo pirmąjį darbą apibūdina kaip “karjeros” (tokį, kuriam įgijo specia-lybę); likusieji universitetų absolven-tai verda kavą baruose ar šypsosi iš už

Marijampolės jaunieji socialdemokratai stiprina savo pozicijas

Regionai 9socialdemokratassocialdemokratas 2013 m. vasaris Nr. 12 (34)

„Pragiedruliai” turi naują pirmininkę

LSDP Vilniaus miesto Nauja-miesčio poskyrio pirminin-kas Vidmantas Romualdas

Striška, subūręs bendraminčių bičiulių komandą, inicijavo so-cialinę akciją – „Padėkime ma-žiesiems sparnuočiams“. Įkvėpti šios puikios idėjos, nuotaikingai nusiteikę, akcijos dalyviai Anta-kalnio miškuose vieningai iškė-lė pačių pagamintus inkilėlius.

Inga Baranauskaitė – Ringau-duose gimusi ir trijų vaikų šei-moje augusi gabi Kauno rajo-

no studentė. Jau ketvirtus metus ji kremta mokslus Kauno techno-logijos universitete, Ekonomikos studijų programoje pasirinkusi Tu-rizmo ekonomiką. Paskatinti šią talentingą merginą, prisidėti prie

Vilniaus rokiškėnų klu-bo „Pragiedruliai“ pri-ėmė naują klubo įstatų

redakciją bei išsirinko naują 2013-2017 metais klubui va-dovausiančią valdybą. Klubo pirmininke patvirtinta Kristi-na Šmagoriūtė.

Metiniame renginyje da-lyvavę prisiekę rokiškėnai - Seimo narys Vytautas Saulis ir Rokiškio meras Vytautas Vilys dėkojo ilgamečiui klu-bo “Pragiedruliai” vadovui Algiui Naručiui už kruopščiai puoselėjamą glaudų ryšį su

Rokiškio kraštu. Vasario viduryje V. Saulio

iniciatyva Seime pristatyta rokiškėnų Klaudijaus Dris-kiaus, Andriaus Dručkaus ir istorikų paroda „Išsaugota tiesa“.

Daugiau kaip 400 bičiulių susirinko į LSDP Šiaulių miesto skyriaus organi-

zuotą padėkos šventę. Už nuo-širdų darbą per Seimo rinkimus nariams dėkojo skyriaus pirmi-ninkas Seimo narys Edvardas Žakaris, Seimo nariai Valerijus Simulik ir Arvydas Mockus. Vi-si trys šiauliečių išrinkti į Seimą vienmandatėse apygardose.

„Tokio didelio renginio Šiaulių skyriaus istorijoje dar nėra buvę. Už šį puikų, stiprinantį bičiulystę

renginį dėkojame kolegai Vale-rijui Simulik – pagrindiniam šio renginio organizatoriui ir rėmė-jui“, - teigė E. Žakaris.

Į šventę taip pat atvyko Euro-pos Parlamento narys Zigman-tas Balčytis, ūkio ministrė Birutė Vėsaitė, krašto apsaugos minis-tras Juozas Olekas, sveikatos ap-saugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis, kurie nuoširdžiai dėkojo šiauliečiams už puikius veiklos rezultatus ir socialdemo-kratinių idėjų puoselėjimą.

Sausio pabaigoje Vilniu-je, iškilmingai apdova-notas geriausias 2013 m.

Lietuvos meras. Šiemet juo ta-po Utenos rajono savivaldy-bės meras, socialdemokratas Alvydas Katinas. Geriausio me-ro titulas A. Katinui skirtas už rūpinimąsi savo miestu, akty-vią veiklą stengiantis pritrauk-ti investicijų, Utenos vardo gar-sinimą ir uteniškių gyvenimo kokybės gerinimą, taip pat už iniciatyvumą bei profesionalią vadybą.

„Džiaugiuosi, kad mano, ma-no komandos ir visų uteniškių darbas įvertintas aukščiausiu balu. Aš tik gaunu savotišką vė-liavėlę, kaip ženklą, kad mes ei-name teisingu keliu. Jei visus nuopelnus prisiimčiau tik sau, ministrui Vyteniui Andriukai-čiui reikėtų kuo skubiau susirū-pinti mano sveikata, kad vėliau nesumanyčiau pasiskelbti Na-poleonu...“ – juokavo geriau-sias šalies meras.

Specialų ženklą, simbolizuo-jantį mero stiprybę, ryžtą ir rū-pinimąsi savo kraštu, A. Katinui įteikė Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas, merą sveikino Sveika-tos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis, Vidaus rei-kalų ministras Dailis Barakaus-

Padėkos šventėje Šiauliuose – rekordinis dalyvių skaičius

ŠIAULIAI

KAUNAS

UTENA

SARTAI

VILNIUS

Stipendija gabiai Kauno rajono studentei

Pagalba mažiesiems sparnuočiams

Geriausias šalies meras – Alvydas Katinas

Tradicinėse Sartų žirgų lenktynėse

„Sveikinu visus susirinkusius į tradicinę šven-tę. Norėčiau padėkoti šio renginio organizato-riams, taip pat pasveikinti šios šventės lenkty-nių dalyvius. Jiems noriu palinkėti gero vėjo ir puikaus oro, gerų rezultatų, o žiūrovams – ge-rų reginių, nuostabių akimirkų ir visiems geros nuotaikos. Smagu matyti organizatorius, ku-rie ne tik vasarą pakviečia į puikias automobi-lių lenktynes, bet ir žiemą sukviečia pažiūrėti į eikliuosius žirgus“, - kalbėjo Sartų žirgų lenkty-nėse dalyvavęs premjeras, Lietuvos socialde-mokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevi-čius. Socialdemokratų lyderis nestokojo šventi-nės nuotaikos ir visiems linkėjo gerų emocijų.

40 tūkstančių Dusetų hipodrome susirinku-sių žiūrovų plojimais sutiko prieš varžybų ati-darymą ledo take pasirodžiusius Ministrą Pir-mininką Algirdą Butkevičių su žmona Janina, Seimo Pirmininką Vydą Gedvilą, žemės ūkio, vidaus reikalų ir ūkio ministrus V. Jukną, Dai-lį Alfonsą Barakauską ir Birutę Vėsaitę, lenkty-nių organizacinio komiteto pirmininką, žemės ūkio viceministrą Vidmantą Kanopą, Zarasų rajono merą Arnoldą Abramavičių, Seimo kai-mo reikalų komiteto pirmininką Saulių Bucevi-čių, Dusetų seniūną Saulių Kėblį, Dusetų Šven-čiausios trejybės parapijos kleboną kanaunin-

ką Stanislovą Krumpliauską, kuris ir palaimino renginį linkėdamas visiems darnos ir sėkmin-gų varžybų.

Ministrą Pirmininką, socialdemokratų pirmi-ninką A.Butkevičių po mugę lydėjo LSDP kan-didatas į Seimą Zarasų-Visagino apygardoje Nikolajus Gusevas ir būrys bičiulių iš Zarasų, Kauno, Vilniaus, Kazlų Rūdos bei kitų skyrių..

Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius įteikė tarptautinį „Eiklio-jo žirgo“ prizą, kurį įsteigė Lietuvos Respubli-kos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija. Šiame važiavime nugalėjo Sta-sys Kėrys su žirgu Saxon Westwood 1609 m. Distanciją įveikęs per 2:06.432. Šis vadeliotojas taip pat laimėjo ir didįjį žiemos prizą.

Specialųjį, Lietuvos Socialdemokratų Pirmi-ninko Algirdo Butkevičiaus įsteigtą, PREZIDEN-TO ALGIRDO MYKOLO BRAZAUSKO PRIZĄ JAU-NIAUSIAM LIETUVOS VADELIOTOJUI, Lietuvos Socialdemokratų partijos pirmininko pavaduo-tojas Justas Pankauskas įteikė Domui Šuminui, kuris lenktyniavo tame pačiame bėgime („Ei-kliojo žirgo“) kaip ir šio bėgimo nugalėtojas Stasys Kėrys. Jauniausias Lietuvos vadeliotojas šiose lenktynėse startavo su žirgu „Vėtrungė: ir 1609 m. distanciją įveikė per 2:23.246.

kas, Panevėžio prekybos, pra-monės ir amatų rūmų vadovai, premjero Algirdo Butkevičiaus patarėjas, buvęs Neringos me-ras ir 2012 metų geriausias me-ras Antanas Vinkus, šalies savi-valdybių merai ir kt.

Geriausio metų mero rinki-muose antrąją vietą iškovojo Akmenės rajono meras Vitali-jus Mitrofanovas, trečioji ati-teko – Palangos miesto merui Šarūnui Vaitkui.

Geriausio mero rinkimus penktus metus inicijuoja savai-traštis „Veidas“. Savivaldybių merus reitinguoja daugelio ins-titucijų vadovai: šalies savival-dybių merai, verslo asociacijų vadovai, įvairių departamen-tų direktoriai, ministerijų vice-ministrai ir kancleriai, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolie-riai ir kt.

jos studijų atvyko Seimo narys Antanas Nesteckis, įteikęs Ingai 500 litų stipendiją.

A. Nesteckis linkėjo būsima-jai turizmo specialistei ne tik sė-kmingai pabaigti mokslus, bet ir realizuoti save ne kur kitur, o gimtajame Kauno rajone. „Jau ne vienerius metus mūsų rajo-ne vykdomi į turizmą orientuoti projektai, pritraukiama vis dau-giau svečių ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio, skatinama ko-kybiškai aktyviai leisti laisvalai-kį. Manau, kad būtų galima dar intensyviau populiarinti gra-žiausias rajono vietas, ypač tarp jaunų žmonių – studentijos“, – kalbėjo Seimo narys.

12p.

Valdo Šereikos nuotr.

Kazys Grybauskas:

Pakartotiniuose rinkimuose į Seimą – trys socialdemokratų kandidataiKovo 3 d. vyksiančiuose rinkimuose Biržų-Kupiškio apygardoje Nr.48 dėl Seimo nario mandato kovos Aleksandras Zeltinis. Zarasų-Visagino apygardoje Nr.52 kandidatuos Nikolajus Gusevas. Ukmergės apygardoje Nr. 61 socialdemokratai kandidatu pasirinko Kazį Grybauską.

socialdemokratasRinkimai į Seimą10

Aleksandras Zeltinis: „Gyventi ne tik sau“

Kazys Grybauskas: Tikiu, kad socialdemokratams pavyks padaryti lūžį mūsų visuomenės gyvenime

Privalu skirti daugiau dėmesio ir pagarbos žmogui

ATSILIEPIMAIčeslovas Juršėnas Lietuvos Nepriklausomybes Akto signataras,

LSDP Garbės pirmininkas

Šiandien Lietuvos Respublikos Seimui reikalingi profesionalūs, išmintingi politikai, turintys ivai-riapusės profesinės ir gyvenimiš-kos patirties, išmanantys tarp-tautinius reikalus, gerai susipa-žinę su Europos Sajungos aktu-alijomis, gebantys operatyviai ir kryptingai veikti. Aleksandras Zeltinis, kuri kaip padoru žmogu seniai pažįstu, yrakaip tik toks politikas, todėl ragi-nu visus balsuoti ir palaikyti bū-tent šį kandidatą.

InfoAleksandras Zeltinis gimė 1951 m. vasario 19 d. Biržuose. Ekonomistas, socialdemokratų partijos narys.

2012 m. išrinktas į seimą vien-mandatėje Biržų-Kupiškio apy-gardoje Nr. 48, tačiau VRK pa-naikino šios apygardos rinkimų rezultatus dėl rinkimų komisijos padarytų pažeidimų, taigi į Sei-mą A. Zeltinis nebepateko. Ta-čiau tikisi rinkėjų pasitikėjimo per pakartotinius rinkimus ko-vo 3 –iąją.

2012 m. Seimo rinkimuose rinkėjai Jus įvertino, jie balsavo už jus.

Taip. Apmaudu, kad negaliu da-lyvauti Seimo darbe, nors Seimo na-rio pažymėjimas man buvo įteiktas. Gerbiu Konstitucinio teismo ir Sei-mo sprendimus, tačiau savęs ir Jūsų klausiu, kodėl aš, organizavęs sąžinin-gą rinkiminę kampaniją, dėl rinkimų organizatorių kaltės tapau teisinių pin-klių auka ir likau be kaltės kaltas. Dide-lė neteisybė, kad daugiau kaip 3 mėn. Biržų – Kupiškio apygardoje nėra Sei-mo nario. Džiaugiuos, kad tai supran-ta dauguma rinkėjų. Sulaukiu daug palaikančių skambučių, nuoširdžių

palinkėjimų. Esu už tai labai dėkin-gas mane palaikantiems biržiečiams ir kupiškėnams - 6331 rinkėjui, balsa-vusiam už mane.

Išvardinkit keletą svarbiausių savo privalumų, kodėl Jus tikrai reikėtų išrinkti į Seimą?

– Turiu inžinieriaus elektriko ir eko-nomisto aukštojo mokslo diplomus, dirbau įvairiose atsakingose pareigose ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniame versle. Esu susipažinęs su teisine vers-lo organizavimo baze, įgijęs vakarie-tiškos verslo vadybos patirties. Staža-vausi Vokietijoje, Švedijoje, Škotijoje smulkaus ir vidutinio verslo plėtojimo ir jo konkurencingumo didinimo, už-sienio prekybos organizavimo klausi-mais. Žinau ne tik rajono, bet ir šalies problemas, joms spręsti turiu aiškią vi-ziją, žinių ir sukauptą tiek šalyje, tiek užsienyje patirtį. Moku anglų, vokie-čių, rusų kalbas.

Mano socialiai orientuota gyveni-miška pozicija, noras padėti tiems, ku-riems šiandien reikalinga parama, su-kaupta šalies ir vakarietiška darbo pa-tirtis versle, žemės ūkio ir socialinėje sferoje leidžia tikėti, kad, jeigu būčiau išrinktas Lietuvos Respublikos Seimo nariu, galėčiau kvalifikuotai dalyvauti priimant įstatymus, sprendžiant mūsų valstybei svarbius uždavinius, deramai ginti rinkėjų interesus. Moku išgirsti ir suprasti žmogų.

Kurios šalies problemos labiausiai jaudina ir ko siektumėt, būdamas Seimo nariu?

–Jaudina nedarbas, emigracija, skurstančios šeimos, didėjančios sąs-kaitos, maži atlyginimai

ir pensijos, ydingi įpročiai ir papro-čiai, vedantys prie nusikalstamų veiks-mų, patyčių ir smurto. Jaudina ir nepa-sitikėjimas ne tik žmonių santykiuose, bet ir valstybe bei jos institucijomis.

Mano manymu, būtina keisti situa-ciją energetikoje, skatinti pramonės ir gamybos augimą, sudaryti palankias

sąlygas verslui plėtoti ir tuo siekti pa-žaboti emigraciją. Labai svarbu ma-žinti jaunimo nedarbą, įgyvendinant pirmojo gyvenimo starto programą jaunimui. Būtina kelti mažiausiai už-dirbančių žmonių atlyginimus, mažin-ti pensininkų skurdo lygį, augant eko-nomikai didinti pensijas. Privalu skirti daugiau dėmesio ir pagarbos žmogui, vykdyti efektyvią socialinę politiką. Seime priimamais įstatymais svarbu kurti ir stiprinti solidarią ir socialiai teisingą valstybę.

– O kodėl biržiečiams vertėtų Jus rinkti savo atstovu į Seimą?

– Turėtų tikrai savą atstovą. Juk esu Biržų rajono savivaldybės garbės pilie-tis. Gimtinės reikalai man svarbūs. Do-miuosi jais ir žinau spręstinas proble-mas. Pažįstu daugumos įstaigų ir ben-druomenių vadovus, todėl dažnai su jais susitinku, tariuos kuo galiu padėti, išklausau pasiūlymus. Sugebu įsiklau-syti į reikalo esmę, ieškoti kelių ir bū-dų, kaip išspręsti problemą. Išmanau administravimą ir įstatymų leidybą.

Gyvendamas Vokietijoje, kaip savo šalies patriotas, nepamiršau čia sunkiai gyvenančių, todėl aktyviai įsijungiau į humanitarinę pagalbą ne tik Biržams, bet ir visai Lietuvai. Labdaringą veiklą kartu su žmona vykdome jau daugiau kaip 20 metų.

– Ar tą pagalbą galima išreikšti skai-čiais?

– Per šį laikotarpį iš Vokietijos buvo parūpinta ir perduota labdaros verty-bių beveik už 5 mln. eurų. Būdamas Hanzos-Lietuvos draugijos „Draugys-tės vartai“ pirmininko pavaduotoju, o vėliau draugijos pirmininku kartu su žmona ir kitais bendraminčiais orga-nizavome labdarą 35 Lietuvos ligoni-nėms ir daugiau kaip 75 vaikų socia-linėms įstaigoms, senelių globos na-mams ir pagyvenusiems žmonėms.

Kas paskatino pradėti tokią labda-ringą veiklą?

– Mano ir žmonos Simin filosofija – gyventi ne tik sau, bet nepamiršti ki-tų, sunkiau gyvenančių, ir jiems padėti. Mus jaudino ekonominės ir socialinės Lietuvos žmonių gyvenimo sąlygos at-kūrus šalies nepriklausomybę. Išreikš-dami savo humanišką ir socialinę nuos-tatą Lietuvos kraštui ir ėmėmės tokios veiklos. Už palaikymą, kantrybę ir iš-tvermę be galo esu dėkingas žmonai.

– Kokios, jūsų nuomone, pagrin-dinės spręstinos Biržų rajono pro-blemos?

– Tų spręstinų problemų daug. Aš esu su jomis susipažinęs. Įsitikinęs, kad jas gerai žino Savivaldybės vado-vai. Manau, visiems suprantama, kad daug ką lemia Seimo ir Vyriausybės bei ministerijų sprendimai, nuo ku-rių priklauso rajonų plėtra ir, savai-me suprantama, – pinigai. Jei būčiau išrinktas, tai siekčiau kuo glaudžiau bendrauti ir bendradarbiauti su Sa-vivaldybės vadovais ir valstybės ins-titucijomis, kad Seime priimamais įstatymais būtų sprendžiamos ne tik

šalyje, bet ir rajone susikaupusios pro-blemos, kad Biržus pasiektų kuo dau-giau investicijų.

– Kokias vertybes labiausiai bran-ginate?

– Pirmiausia – sąžiningumą. Aš pats visada sakau tiesą į akis, ir man patinka girdėti tiesą, kartais gal ir karčią. Aukštinu atsakingumą, nuo-širdumą ir gailestingumą.

Aleksandras Zeltinis su žmona Simin

InfoUkmergės vienmandatė-je apygardoje Nr. 61 kan-didatuojantis K. Grybaus-kas gimė 1954 m. Ukmer-gės rajone. Dirbo Ukmer-gės miškų urėdijos miškų urėdo pavaduotoju, urė-du, medienos ruošos in-žinieriumi. Nuo 2001 m. yra Lietuvos socialdemo-kratų partijos narys, šiuo metu vadovauja LSDP Ukmergės skyriui.

Kodėl dalyvauti Seimo rinkimuo-se partija iškėlė būtent Jūsų kan-didatūrą?

Esu dėkingas LSDP Ukmergės ra-jono skyriaus partijos bičiuliams ir LSDP tarybai, vieningai palaikiu-siems mano kandidatūrą. Manau, kad šį pasirinkimą lėmė mano ak-tyvus darbas ir bičiulių komandos sutelkimas bendram partijos tikslų įgyvendinimui, didėjanti partijos skyriaus bičiulių įtaka, įtvirtinant socialdemokratines vertybes rajone. Vis daugiau rajono gyventojų palai-ko socialdemokratų iškeltus kandi-datus į Europos parlamentą, Seimą ir rajono savivaldybės tarybą.

Ko sieksite būdamas Seimo nariu? Kaip tai ketinate daryti?

Pagrindinis mano siekis - koky-

biškai ir, svarbiausia, suprantamai šalies gyventojams, parengti įstaty-mų projektus dėl LSDP ir Vyriau-sybės programos įgyvendinimo ir užtikrinti efektyvų ir savalaikį pri-imtų įstatymų vykdymą. Esu pasi-rengęs aktyviai dalyvauti komitetų veikloje, ketinu kartu su Ukmergės rajono bendruomenėmis analizuoti susidariusias problemas ir rengti pa-siūlymus dėl naujų teisės aktų paren-gimo ar pakeitimo.

Kokia Jūsų regioninė politika? Kas Jūsų atstovaujamą rajoną paverstų sėkmingu? Ukmergės rajonas yra geroje, patrau-klioje verslui ir gyvenimui vietoje, čia kertasi svarbūs šalies ir Europos keliai, palankios sąlygos žemdirbys-

tei ir miškininkystei, gera aplinka turizmo plėtrai. Tenka apgailestau-ti, kad rajonas dėl įvairių priežasčių atsiliko nuo kaimyninių rajonų - ne-surenkamas biudžetas, didėja skolos, daug laiko ir lėšų prarasta iki šiol be-siaiškinant su buvusias šilumos tie-kėjais, beveik nepradėta daugiabu-čių namų renovacija, rajone labai daug žmonių neranda darbo ir gy-vena iš pašalpų.

Ukmergės rajone reikia koplek-siškai spręsti gyvenamosioms vieto-vėms - kaimui, miesteliams, mies-tui, - būdingas problemas, didinant konkurencingumą, ekonomikos au-gimą ir gyvenamosios vietos patrau-klumą. Mieste ir kaime reikia dieg-ti modernias energiją tausojančias technologijas: šildymui naudoti vie-

61Apygarda

48Apygarda

Miesto FotoStudija nuotr.

Užtikrinti šalies piliečių gyvenimo kokybę bei tolygią ir tvarią Lietuvos teritorijos plėtrą – esminės mano re-gioninės politikos nuostatos. Labai svarbu, kad vyktų dialogas tarp po-litikų ir gyventojų. Ypatingai dide-lė atsakomybė tenka savivaldai, kuri yra instrumentas diskusijai, nuomo-nių įvairovei ir galimybei jas derinti.

LSDP šūkis – „Svarbiausia – Žmo-gus“. Kokiais būdais galima ginti paprastą žmogų?

Būsiu lakoniškas – manau, kad tik girdint, ką sako žmogus, o ne verti-nant sakantį.

Kokiomis vertybėmis vadovaujatės gyvenime, darbe.......?

Entuziazmas, ypatinga pagarba vy-resniems žmonėms, atsakomybė, sąži-ningumas, žodžio laikymasis, pagarba pašnekovui. Esu tikras, kad vienas ge-ras darbas pasako daugiau nei šimtai ištartų žodžių.

Kodėl žmonės turėtų rinktis Jūsų kandidatūrą?

Išrinktas į Seimą dirbčiau didžiau-sioje ir įtakingiausioje socialdemokra-tų frakcijoje. Esu įsitikinęs, kad tai bū-tų reikšminga perspektyva mūsų re-gionui, nes visaginiečių ir zarasiškių bal¬są geriau gir¬dėtų valdžios insti-tucijos ir įstaigos. Mano, kaip kandi-dato stiprybė - girdėti ir suprasti pa-prastą žmogų, jausti pagarbą jam ir jo nuomonei.

Rinkimai į Seimą 11socialdemokratassocialdemokratas 2013 m. vasaris Nr. 12 (34)

Kazys Grybauskas: Tikiu, kad socialdemokratams pavyks padaryti lūžį mūsų visuomenės gyvenime ATSILIEPIMAIalfredas Galaunė , Valstybinio miškotvarkos instituto direktorius LSDP Kauno skyriaus, Šilainių grupės narys

Kazį Grybauską pažįstu jau 20 me-tų. Abu esame miškininkai, todėl teko nemažai bendrauti ir spręs-ti įvairius klausimus, susijusius su Ukmergės krašto miškais. Supra-tau, jog Kazys yra dalykiškas, prin-cipingas, tačiau kartu ir nuoširdus žmogus. Taip pat žinau, jog gyveni-mo kelyje jis nekaitaliojo savo pa-žiūrų, kurios ne visada buvo popu-liarios.

Tikiuosi, kad mano kraštiečiai balsuos už Kazį Grybauską, kuris būdamas Seimo nariu nuoširdžiai rūpinsis ukmergiečių reikalais.

Būtina kaimo žmonėms sudaryti galimybes sveikatos, kultūros, švietimo bei kitomis paslaugomis naudotis jų gyvenamojoje vietovėje.

Vienas geras darbas pasako daugiau nei šimtai ištartų žodžių

N. Gusevas: „Siekti dėmesio nepamatuotais pažadais – nepadoru“

Po pirmojo rinkimų turo Zara-sų-Visagino apygardoje lyde-rių trejetuke atsidūręs Nikola-jus Gusevas tikisi sėkmės pakar-totiniuose Seimo rinkimuose, kovo 3 d.. Dėl pažeidimų vien-mandatėje apygardoje rezulta-tai buvo panaikinti.

Kodėl dalyvauti Seimo rinkimuo-se partija iškėlė būtent Jūsų kan-didatūrą?

Mano kandidatūra pasiūlyta ne-atsitiktinai. Pirmiausia, tai žmonių ir partijos bičiulių pasitikėjimas ma-nimi ir jų palaikymas. Žinoma, bu-vo įvertinta ir tai, kad aš - ne naujo-kas politikoje, čia esu nuo 2003-ųjų. Didelė politinė atsakomybė vykstan-čiuose pakartotinuose rinkimuo-se dar kartą būti kandidatu ir siekti Seimo nario mandato, kad galėčiau atstovauti daugiau nei 40 tūkst. Vi-sagino savivaldybės ir Zarasų rajono gyventojų. Kadangi šiuo metu ats-tovauju populiariausią ir didžiausią pasitikėjimą tarp Lietuvos gyventojų turinčią Socialdemokratų partiją, iš manęs rinkėjas tikėsis kur kas dau-giau, nei iš opozicijos atstovo. Todėl esu įsitikinęs, kad siekti dėmesio ne-pamatuotais pažadais ar sunkiai įgy-vendinamais įsipareigojimais – tie-siog nepadoru.

Ko sieksite būdamas Seimo nariu? Kaip tai ketinate daryti?

Apmaudu, bet dažnai išsakyti rin-kiminiai politikų pažadai taip ir lie-ka tik deklaratyviais lozungais. Tad, jeigu tapsiu Seimo nariu, pirmiausia, sieksiu nuolatinio dialogo su savo rinkėjais. Tarp mano siekiamybių – ir tiesioginių mero rinkimų įteisini-mas, nusavintų pensijų kompensavi-mas, šildymo kainų mažinimas, soci-alinių garantijų užtikrinimas, aukš-tojo mokslo sistemos pertvarkymas, valstybės regioninės politikos su-formavimas, progresinių mokesčių įvedimas, prioritetų ir paramos sis-temos žemės ūkiui įgyvendinimas, energetinio Lietuvos savarankišku-mo užtikrinimas, daugiabučių namų renovavimo programos gyvybingu-mas, ES lėšų panaudojimo skaidru-mas, jaunimo ir sporto politikos plė-tra, investicijų į Zarasų-Visagino re-gioną pritraukimas.

Kokia Jūsų regioninė politika? Kas Jūsų atstovaujamą rajoną paverstų sėkmingu?

ATSILIEPIMAIalGirdas sysas, LR Seimo pirmininko pavaduotojas

Kiek teko pažinti Nikolajų Gusevą – jis yra tikras savo krašto patriotas, nuoširdžiai mylintis savo kraštą, jo žmones. Tikiu, kad jo darbas LR Seime užtikrins tinkamą Jūsų kraš-to žmonių atstovavimą.

elena čekienė, Visagino mero pavaduotoja

Nikolajų pažįstu seniai. Mano aky-se jis formavosi kaip politikas. Ta-čiau labiausiai Nikolajuje mane žavi jo paprastumas, mokėjimas bendrauti su kiekvienu žmogu-mi, gebėjimas įsigilinti į svarsto-mo klausimo esmę. Esu įsitikinu-si, kad dirbdamas Seime jis savo pagrindiniu darbu laikytų pagar-bą paprastam žmogui, gintų jo in-teresus.

viliJa Blinkevičiūtė, europarlamentarė

Vertinu Nikolajų Gusevą, kaip aktyvų, iniciatyvų žmogų, kuriam yra svarbūs šio krašto gyventojai, jų gyvenimai, likimai bei esama padėtis Lietuvoje. Nikolajus, turėdamas įvairiapusę darbo patirtį, kuri buvo tiesiogiai susijusi su socialine sritimi, žmonių problemų sprendimais, jaunimo užimtumo didinimu, bus labai naudingas LR Seime, siekiant gerovės valstybės, didesnio socialinio teisingumo.interesus.

InfoN. Gusevas gimė 1971 m. Zarasuose. Vadovauja socialdemokratų par-tijos Zarasų skyriui. Turi nemažą patirtį strateginio valdymo ir viešojo administravimo srityje.

tinį biokurą, apšiltinti pastatus, pa-naudoti saulės, vėjo, vandens energi-ją. Manau, kad šilumos, vandens tie-kimo ir kitų infrastruktūros objektų ūkį turi tvarkyti pačios savivaldybės. Stipri valstybė bus tada, kai darniai dirbs visos jos grandys, esančios pro-vincijoje ir centre.

LSDP šūkis – Svarbiausia – žmo-gus. Kokiais būdais galima ginti paprastą žmogų?

Man visada buvo, yra ir bus ak-tualios mane supančių žmonių pro-blemos. Skaudžiai išgyvenu dėl vi-suomenę kamuojančių ydų bei ne-gerovių, socialinės neteisybės, pa-sireiškiančios darbo vietų trūku-mu, mažiausias pajamas gaunančių žmonių skriaudimu, nepakankamu

dėmesiu kultūros, švietimo, sveikatos apsaugos, kaimiškų vietovių gyveni-mo problemoms. Negaliu susitaikyti su įsigalėjusiu perdėtu biurokratizmu bei sprendimų vilkinimu.

Mano manymu, įstatymai turi būti ne tik teisingi, bet ir supran-tami paprastam žmogui, valdžios institucijos - lengvai pasiekiamos žmonėms, sprendimai priimami seniūnijose ar rajone, ir žmogus dėl smulkmenų neturėtų būti siunti-nėjamas į sostinę. Manau, jog bū-tina kaimo žmonėms sudaryti ga-limybes sveikatos, kultūros, švieti-mo bei kitomis paslaugomis nau-dotis jų gyvenamojoje vietovėje, kad kiekvienas jaustųsi pilnaver-tis savo aplinkoje.

Kokiomis vertybėmis vadovauja-tės gyvenime, darbe?

Žmonės sako, kad esu griežtas, bet teisingas. Nemėgstu biurokra-tizmo, žeminančio požiūrio į žmo-

gų, melo. Iš tėvų paveldėjau pareigin-gumą, jie mane mokė prisiimti atsa-komybę už savo sprendimus. Mano garbė yra kolektyvo garbė, rajono, ša-lies ar, ką beatstovaučiau, garbė. Ne priklausymas valdžios institucijoms ar partijoms ir ne užimamos pareigos lemia mano santykius su žmonėmis. Svarbiausia - žmogiškumas, kompe-tencijos, sugebėjimas spręsti ne tik savo, bet ir kitų problemas. Esu idea-listas ir tikiu, kad socialdemokratams pavyks padaryti lūžį mūsų visuome-nės gyvenime, atsiras pareiga ne tik dirbti, bet ir uždirbus oriai elgtis, ga-limybė nejausti nepritekliaus, sulauk-ti gražios senatvės sveikoje aplinkoje, pakeliauti po pasaulį ir džiaugtis gy-venimu. Dalyvaukite rinkimuose ir neleiskite kitiems spręsti už jus.

52Apygarda

Iš manęs rinkėjas tikėsis kur kas daugiau, nei iš opozicijos atstovo

Kviečiu Zarasų krašto ir Visagino miesto gyventojus kovo 3-iąją aktyviai dalyvauti pakartotinuose rinkimuose į Seimą. Nebūkite abejingi, nes renka-te ne tik Jus atstovaujantį Seimo narį, bet kartu balsuojate už savo regiono ateitį, Lietuvos vystymąsi ir plėtrą per artimiausius ketverius metus bei nuo-seklią valstybės politiką. Kviečiu daly-vauti rinkimuose ir vadovaujantis savo vertybėmis bei įsitikinimais išreikš-ti svarbų mūsų regionui sprendimą.

Valdo Šereikos nuotr.

Miesto FotoStudija nuotr.

Šios savaitės žmogus - sveikatos ap-saugos ministras Vytenis Povilas An-driukaitis, sukrėtęs Lietuvos padangę Seimui pateiktomis Sveikatos drau-dimo įstatymo pataisomis, kuriomis siūloma riboti valstybinį finansavimą privačioms sveikatos priežiūros įstai-goms. Nors parlamentarai minėtoms pataisoms nepritarė ir nurodė jas to-bulinti, ministras žada nenuleisti ran-kų ir sugrąžinti žmonėms Konstituci-jos garantuojamą nemokamą gydymą.

- Ar tikėjotės tokio didelio pasiprie-šinimo, pradėjęs, anot kai kurių po-litikų, kryžiaus žygį prieš privačią mediciną?

Aš nebijau jokių skambių žodžių, labiausiai bijau kvailumo ir nekompe-tencijos. Mano stuburas labai kietas, išbandytas pogrindžio, disidentinės veiklos, suėmimų, trėmimo, šmeižtų. Bet kokios viešųjų ryšių akcijos manęs negąsdina - gali vadinti kryžiaus žy-giais ar kitaip. Bet mane stebina, kad visur kyšo keistos viešųjų ir privačių interesų ausys, o visiškai nediskutuo-jama apie esmę.

Pirmas dalykas, teiktos pataisos su-sijusios su sprendimais, kuriuos buvo priėmę ankstesni ministrai Algis Ča-plikas ir Raimondas Šukys ir kuriuos privačios įstaigos užginčijo teisme ir Konkurencijos taryboje. Mat sutarčių su teritorinėmis ligonių kasomis sąly-gos buvo įrašytos žemesniame teisės akte - ministro įsakyme. Įstatyme to nebuvo, ir dabar mes pasiūlėme įrašyti.

Bet žiūrėkite, kaip įdomiai priva-čios įstaigos ginasi: mes norime gauti papildomus pinigus, o kaip juos gau-name ir kur naudojame - tik mūsų rei-kalas. O štai viešosios įstaigos privalo parodyti kiekvieną eilutę, kaip naudo-jami pinigai.

- Teigiama, kad privačiose gydymo įstaigose aukštesnė gydymo kokybė, nėra eilių, bet štai mūsų kolega, susir-gęs savaitgalį ir nuėjęs į privatų medi-cinos centrą, gavo susimokėti 130 litų už konsultaciją, bet nedarbingumo pa-žymėjimo ir kompensuojamųjų vaistų buvo nusiųstas į valdišką polikliniką.

- Gaila, kad neturiu po ranka dviejų

„Grąžinama nemokama medicina“ Interviu

privalėjo atsiskaityti už visas gautas lė-šas, o privačios - ne. Tačiau Konstitu-cinis Teismas (KT) panaikino šią nor-mą ir pasakė: jeigu privačios instituci-jos gauna valstybės lėšas, privalo už jas visuomenei viešai atsiskaityti.

Mes pasiremsime minėtu KT nuta-rimu ir pasakysime: PSDF lėšos, ski-riamos ir viešajam, ir privačiam sek-toriui, turi būti apskaitomos, kontro-liuojamos, visuomenei turi būti žino-ma, kaip jos naudojamos, nes tai yra visuomenės pinigai.

- Kai medicina ne be politikų palai-minimo tapo verslu, natūralu, kad jis nori laisvos rinkos, o valstybinio reguliavimo kratosi.

- Kolegos sako, dabar mes ne gydo-me, o teikiame paslaugas, tai koks skir-tumas, ar jas teikia prekybos centras, ar sveikatos sektorius. Tokia galvose-na mane žemina. Aš manau, kad mes turime atgaivinti ir moralinį požiūrį į žmogų, užtikrinti etinius standartus, kad į sveikatos apsaugą pagaliau sugrįž-tų orumas, ne vien tik pinigai.

Ir ES direktyvos aiškiai nurodo, kad Bendrija savo veikloje visuomenės svei-katos srityje visiškai pripažįsta valsty-bių narių atsakomybę už sveikatos prie-žiūros organizavimą ir šių paslaugų tei-kimą. Visiškai aišku, kad valstybės re-guliavimas šioje sistemoje yra būtinas.

Aš žmonių klausiau, ar jie suvokia, kas yra nemokama pagalba, o kur mo-kamos paslaugos. Niekas negali išsiaiš-

kinti iki galo. Mėginkime ir šitai išsi-aiškinti. Valstybinėse gydymo įstaigose valstybė privalo garantuoti nemokamą medicinos pagalbą žmogui susirgus. Privačiose tokių garantijų nėra. Žmo-nės turi žinoti, kad privačiose jiems teks primokėti. Vadinamajame mokes-tyje „už komfortą“ daug kas paslėpta.

tos sankcijos. Ir mes šį reiškinį turime labai aiškiai įvardyti.

- Ar turite ketinimų drausti gydyto-jams vienu metu dirbti ir viešojoje, ir privačioje gydymo įstaigoje?

- Neturime manyti, kad darbas 2, 3, 4 įstaigose yra normali praktika. Ieško-kime sprendimų, kaip reglamentuoti, kad būtų aukšta darbo kokybė, kad būtų dirbama sąžiningai, nebūtų pik-tnaudžiavimo - vienus ligoniukus pa-sigydau privačiai, kitiems tyrimus vel-tui pasidarau viešojoje įstaigoje. Po tru-putį įvedinėsime aiškias taisykles, kad viešųjų ir privačių interesų painiojimui kelias būtų užkirstas.

- Nemanote, kad atėmus galimybę užsidirbti privačiai gydytojai ims ma-siškai emigruoti?

- Yra sena Sąjūdžio laikų taisyklė: „Tik nereikia mūsų gąsdinti“. Žinau ir tai, kad manęs laukia interpeliaci-jos, nepasitikėjimai ir t.t. Tačiau opo-nentai turės ruoštis kompetentingoms ir atsakingoms diskusijoms. Palinkė-čiau jiems ištvermės - lengva nebus. Aš manau, kad esu atsakingas už kie-kvieną centą sveikatos apsaugos siste-moje ir jis turi būti nukreiptas į kons-titucinių garantijų įgyvendinimą Lie-tuvos žmonėms. Žmonės turi pajus-ti, kad sveikatos apsauga formuojama jiems draugiška, priimtina, humaniš-ka, efektyvi. Mėginsime tuos žingsnius daryti kartu.

- Kaip manote, kodėl Seimas nepa-laikė jūsų teiktų pataisų?

- Seime matyti labai aiški lobistinė įtaka. Ypač tai buvo ryšku svarstant alkoholio ir tabako reklamos regulia-vimą. Štai kur yra viešųjų ir privačių interesų dilema. Kam Seimas turi ats-tovauti - viešajam gėriui ar fiktyviai są-vokai „konkurencija“.

Kalbėsimės, diskutuosime su viso-mis suinteresuotomis pusėmis. Ko-vo mėnesį teiksime patobulintą patai-sų projektą. Tikiu, rasime sprendimą. Arba pradėsime pagaliau įgyvendin-ti mūsų Konstitucijos 53-iąjį straips-nį, arba dar labiau demoralizuosime visuomenę.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"

Aš nebijau jokių skambių žodžių, labiausiai bijau kvailumo ir nekompetencijos.

Svarbiausia – žmogus12 socialdemokratas

Redaktorė Erika Giedraitytė (8 5) 2396230, LSDP infocentras Jolanta Bielskienė (8 5) 2396327, Gediminas Kirkilas (8 5) 2396609

Atkelta iš 9 psl.

Valdo Šereikos nuotr.

Išskirtinis interviu su sveikatos apsaugos ministru V.P.Andriukaičiu

- Akmenys krenta ir į viešųjų įstai-gų daržą, nes ir ten susimokėjęs už paslaugą iš savo kišenės gali ją gau-ti be eilės.

- Nežinau pasaulio valstybėse nei privačios, nei viešosios sveikatos prie-žiūros sistemos, kurioje nebūtų eilių. Eilės kriterijus yra daugiau populisti-nis, tuo tarpu visiškai aišku, kad kai žmogui bėda, jam pagalba valstybinėje įstaigoje suteikiama žaibiškai ir be eilės. O yra planinių procedūrų, kurioms ei-lės būtinos. Daugelis šalių labai griež-tai reguliuoja eilių apėjimą, kadangi tai pažeidžia visuomenės lygybės, solida-rumo jausmą, už tai numatomos griež-

Tradicinėse Sartų žirgų lenktynėse

Valdo Šereikos nuotr.

Alia ZiNkUViENė laiškų. Apie Alytaus atvejį jau skelb-ta, kaip nauja privati įstaiga, vilioda-ma gyventojus prisirašyti, dovanoja įvairias dovanas, ilgalaikes nuolai-das jų verslo grupei priklausančio-se vaistinėse. Viešosios įstaigos to daryti negali.

Gavau laišką ir iš vieno vilniečio, ku-ris po apsilankymo privačioje šeimos klinikoje jau mėnuo siuntinėjamas po 3 gydymo įstaigas atlikti įvairių tyri-mų. Žmogus susiklijavo visus mokė-jimo kvitukus ir klausia, kodėl tokia netvarka. Atsakau - todėl, kad kol kas paslaugų kokybės reikalavimai yra ne visiems privalomi. Pagal 2001 m. pa-tvirtintas normas žmogus, norintis už-siimti privačia asmens sveikatos prie-žiūros praktika, turi turėti tik licenci-ją ir norą - nieko daugiau. Tuo tarpu valstybinėje įstaigoje jam keliami įvai-rūs specialūs reikalavimai. Štai kodėl būtina suvienodinti kokybės reikala-vimus ir numatyti vienodas sutarčių su teritorinėmis ligonių kasomis sąly-gas, nepaisant, ar asmuo dirba priva-čiai, ar valstybinėje įstaigoje. Štai ta-da, kai sąlygos vienodos, ir yra tikroji konkurencija.

- Tačiau tie, kas turi geresnes sąly-gas, ko gero, lengvai pranašumų ne-atsisakys?

- Tikrai taip. Man malonu, kad ši diskusija vystosi, galėsiu pateikti labai daug faktų. Ketvirtadienį Seime per-skaitytas Nacionalinės sveikatos tary-bos metinis pranešimas. Jame nuskam-bėjo, kad gydymo įstaigų tinklas stei-giamas neracionaliai teritoriniu princi-pu, niekas negali daryti įtakos šių įstai-gų išsidėstymui arčiau žmonių ir kad labai dažnai gydytojai priklauso nuo privačių įstaigų savininkų. Čia jau ne mano išvados.

Noriu pasakyti kolegoms liberalams Gintarui Steponavičiui ir Eligijui Ma-siuliui, taip pat jų flango žmonėms pri-vačiame biznyje, kad schema, kaip už-valdyti Privalomojo sveikatos draudi-mo fondo (PSDF) lėšas, yra labai gerai žinoma. Bet priminsiu įdomų dalyką su Mokslo ir studijų įstatymu. Jame pagal G.Steponavičiaus koncepciją bu-vo nustatyta, kad į valstybės lėšas gali pretenduoti ir valstybinės, ir privačios aukštosios mokyklos. Bet valstybinės

socialdemokratas