Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“ Nr. 5 (338) priedas įžvalgos ir gairės
Vals ty bi nės kal bos at ei tis – nau ji iš šū kiai ir po li ti kos gai rės
Kal bos pres ti žas kaip kal bos po li ti kos ob jek tas
Lie tu vių kal bos var to se nos po ky čiai ES kon teks te
Lie tu vių kal ba Lie tu vos mies tuo se ir iš ei vi jo je
Kal bos po li ti ka Da ni jo je ir ki to se Šiau rės ša ly se
Valstybinės kalbos politika:
ĮgyvendinantnacionalinįlituanistikosprioritetąVyriausybėpritarėŠvietimoirmoksloministerijos(ŠMM)inicijuojamosValstybinėslituanistiniųtyrimųirsklaidos2016–2024m.programosrengimui.Šiprogramaleisužtikrintipamatiniųvalstybeiirvisuomeneilituanistikostyrimųtęstinumą.
ProgramojeypatingasdėmesysskiriamaslietuviųdiasporostyrimamsirLietuvosvalstybėsatkūrimošimtmečiosukakčiai.Numatomapabrėžti lituanistikos sklaidą–mokslinių tyrimųrezultatųviešinimą,platinimąirpanaudojimąpraktiniamsvisuomenėssocialiniamsbeikultūriniamsporeikiams.Naujojiprogramaprisidėsprielietuviųtautosiršaliespolitinės
bendruomenėskultūrinėsbrandos,kūrybiškumoirsavarankiškumostiprinimo,prievisaverčioLietuvosdalyvavimopasauliokultūrosirmokslopolitikoje.Sklandusprogramostęstinumasstiprins lituanistikos indėlį į valstybės humanistikos plėtrą,suteiksmokslinįpilietinėssavimonėsugdymoir lituanistiniopaveldosaugojimopagrindą.ProgramąpavestarengtiLietuvosmokslotarybai.Lietuvosmokslo tarybašiuometu įgyvendinaNacionalinę
lituanistikosplėtros2009–2015m.programą,kuriostikslas–telktimokslinį potencialą ir lėšas fundamentiniams ir taikomiesiemslituanistikostyrimamsplėtoti,jųrezultatamsskelbtiirskleistiLietuvojebeiužsienyje.
Kon fe ren ci jos dalyviai
Pa reng ta pa gal pra ne ši mus ir kal bas, sa ky tas LR Sei me vy kusio je tarp tau ti nė je kon fe ren ci jo je „Vals ty bi nės kal bos po li ti ka: įžval gos ir gai rės“
ŠiuometuvykdomaNacionalinėlituanistikosplėtros2009–2015m.programaleidžiaLietuvosiružsieniomokslininkamsatliktilituanistiniustyrimus,skelbtiirpopuliarintijųrezultatus.Kasmetkonkursamspateikiamaper150paraiškų,kuriaspa
rengiaLietuvosmoksloirstudijųinstitucijos,nacionaliniaibeirespublikiniaimuziejai,valstybėsarchyvai,bibliotekos,dalyvaujaapie500–700tyrėjų.Pagalprogramąikišiolfinansuoti339įvairiostematikosirapimtiesprojektai.
Perketveriusmetusprogramoslėšomisišleista210knygų,išjų82monografijos,30straipsniųrinkiniųirtęstiniųmoksloleidinių,62lituanistikosšaltiniai.Pasirodėžodynų,filosofiniopalikimovertimų, lietuviųautoriųveikalųvertimųįužsieniokalbas,mokslopopuliarinimoleidinių,atlasų,moksliniųparodųkatalogų.Remiamaslituanistiniųperiodiniųžurnalųrengimasir leidyba. Finansuojama tarptautinė lituanistikos sklaida –tarptautinėskonferencijos,lietuviųautoriųvertimaiįužsieniokalbas,mokslinėsekspedicijos,komandiruotėsįarchyvusirįtarptautiniustyrimųcentrus.
Numatoma,kadprogramaiįgyvendinti2016–2024m.,negalutiniaisskaičiavimais,reikės60mln.litų.
Pa reng ta pa gal ŠMM Ko mu ni ka ci jos sky riaus inf.
Li tu a nis ti kai – iš skir ti nis vals ty bės dė me sys
Rena
tos Č
esna
viči
enės
nuo
tr.
Valstybinės kalbos politika: įžvalgos ir gairės
2
Yrakeletaspriežasčiųsusitiktiirkalbėtiapielietuviųkalbosateitį:komestikimėsiškalbosirkokalbaireikėtųišmūsų,atliepiantvalstybėspolitikos,verslo,kultūros,švietimoirmoksloraidoskeliamusiššūkius.
Valstybinė lietuviųkalboskomisija šiemetketinaparengti2015–2020m.valstybinėskalbospolitikosgaires–dokumentą,nuosekliaitęsiantįdabartinessvarbiausiaskalbospolitikos
Vals ty bi nės kal bos at ei tis – nau ji iš šū kiai ir po li ti kos gai rės
DaivaVAIŠNIENĖ Vals ty bi nės lie tu vių kal bos ko mi si jos pir mi nin kė
kryptis, numatantį naujus poreikius ir galimybes. Paskutinįkartąkalbospolitikosgairėsbuvoparengtos2008m.irapėmė2009–2013metus,tačiaujostaipirnebuvopatvirtintos,nesnebuvopriimtanaujaValstybinėskalbosįstatymoredakcija.Dabaršisįstatymasjauturėtųbūtikonstitucinis,tačiauiršiandienjamsunkiaiskinamaskelias.Osritys,kuriosebūtinaužtikrintivalstybinėskalbosstatusą,t.y.tinkamąvartojimą,niekurnedingo,jųgausėja,nesatsirandanaujųkalbosvartojimoterpių,kuriomsnebepakankadabartinioteisinioreglamentavimoirpriežiūros.Šį susitikimągalimapavadintikalbospolitikosgairių ren
gimodarbųpradžia.Valstybinėskalbospolitikostemasubūrėgausiąirįvairiąauditoriją–politikus,įvairiųsričiųekspertus,mokslininkus,valstybėsinstitucijų,ministerijųdarbuotojusirvadovus,žiniasklaidosatstovus.Tailabaisvarbusženklas,juknekalbininkaikuriakalbą(deja,taitenkagirdėtinetišfilologinįišsilavinimąturinčiųžmonių):jiejąsaugo,rūpinasijostaisyklingaplėtra.Mokslo,kultūros,verslo,žiniasklaidosaktyviausiir kūrybiškiausi žmonės atranda ir plėtoja kalbosgalimybeskurdaminaujus terminus ar vartojimoerdves.Kalbos ateitispagrįsta visuomenės sutarimu ir bendra nuostata išlaikyti irįtvirtintivalstybinėskalbostelkiamąjągaliąirstatusą.
Svarstydama,kasšiandiensvarbiausiamūsųvalstybėskalbospolitikoje,manau,kadnaujamekalbospolitikosgairiųvariantekalbosprestižostiprinimui reikiakurkasdaugiaudėmesio.Kodėl?Taipaaiškės,kaiatsakysimeįklausimą:„Arlietuviųkalbagerbiamamūsųvalstybėje?“Valstybės,kalbosirjąvartojančiųžmoniųryšysakivaizdus:lietuviųkalbai reikiavalstybės– tai jos išsaugojimoga
rantas;mūsųvalstybeireikialietuviųkalbos,nesjiyravisoviešojo
irdidžiąjadalimiprivačiojogyvenimopagrindas;valstybėirkalbajojegaliklestėtitiktada,kaipiliečiaijas
gerbia.1995m.Valstybinėskalbosįstatymo19asisstraipsnistaip
irpradedamas:„Valstybėrūpinasitaisyklingoslietuviųkalbosprestižu“.
Kal bos pres ti žas kaip kal bos po li ti kos ob jek tas RitaMILIŪNAITĖ
Lie tu vių kal bos ins ti tu to vy riau sio ji moks lo dar buo to ja,
Vals ty bi nės lie tu vių kal bos ko mi si jos na rė
Kaipžmonėssuprantapagarbąkalbai?Kaikuriekalbosspecialistaiteigia,kaddabarlietuviųkalbai
auksoamžius: ji teisiškaiapsaugota,specialiųinstitucijųprižiūrima.Taigalėtųbūtivisiškatiesa,tačiaupaprastižmonėsįšįklausimąnevisadaatsakoteigiamai.Jieklausia:kodėlcentrinėLietuvossostinėsgatvė–Gediminoprospek
tas(ir,žinoma,netikjis)skendiužrašuoseužsieniokalbomis;kodėlžiniasklaidaplatinakalbosklaidas?kodėlmokiniaidarosivisneraštingesni?kodėlpolitikaiblizginatikprašmatniussavoautomobilius,
onesavokalbą?kodėlPietryčiųLietuvojekaikurgatviųpavadinimailen
telėsedvikalbiaiirautobusaivažinėjasudvikalbiaisužrašais,norstaiprieštaraujavalstybinėskalbosįstatymui?Irbūtųdarnevienaskodėl.
Rena
tos Č
esna
viči
enės
nuo
tr.
D. Vaišnienė ir Danų kalbos tarybos pirmininkė Sabina Kišmejer-Andersen
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“ Nr. 5 (338) priedas
3
ValstybinėslietuviųkalbospolitikosnuostatasreikiavertintiirEuroposvalstybiųpatirtiespožiūriu.Kartaisdartenkagirdėti,kadLietuvaperdaugsvarumoteikiantivalstybineikalbai,kitosevalstybėsetaivisainevanesąsvarbuirpakankamokėtipačiąperspektyviausiątarptautiniobendravimokalbą.Šiandienišgirsime,kaippanašiusglobalizacijosiššūkiuspatiriairįveikiakitosEuroposkalbos.Galbūttaipišsklaidysimekaikuriuosmitusapiekitųkalbųnekodifikuotąirneribotą„laisvę“arba,atvirkščiai,–perteklinįreglamentavimą.Mintis rengti tarptautinękonferencijąkilosukolegomis iš
Latvijos aptariant bendraskalbos statuso, valstybinėskalbosvartojimoproblemasirjųsprendimobūdus.Baltijosvalstybėsturilabaiartimąsocialinękalbosistoriją,patiriapanašiussociolingvistiniuspokyčius,todėlpirmiausiasusavokaimynėmisturėtumedalytispatirtimi,derintinetikenergetikos,betirkalbospolitikosnuostatas.Tai,kadvalstybinėkalbatampavissvarbesnedaugiakalbys
tėsirkalbųmokymosipolitikosdalimi,rodoprieškeletąmetųpasibaigusioprojekto„Europoskalbųlobynas“rekomendacijosEuroposSąjungoskalbųpolitikosformuotojams–tikslintinairplėstinaEuroposKomisijostrikalbėformulė(gimtojikalbairdardvi),nesdaugeliopiliečiųgimtojikalbanebesutampasuvalstybinekalba.Kiekvienamvaikuiarsuaugusiajamturibūtiužtikrinta teisė išmokti tos šalies,kuriojegyvena,valstybinękalbąikiakademiniorišlumolygio.Valstybėsinstitucijosturisuteiktivisąreikiamąpagalbąirpašalintitrukdžius,nestiktaipužtikrinamoslygiossąlygosdalyvautipilietinėjevisuomenėje,įsitrauktiįdarborinką.Pernailapkričiomėnesįšventėmevalstybinėskalbosstatuso
suteikimolietuviųkalbai25metį.1988m.–tuometdarsovietinėjeLietuvoje–LietuvosPersitvarkymosąjūdžioiniciatyvabuvoįteisintaslietuviųkalbosvartojimasįstaigoseirorganizacijosegretarusųkalbos.TaibuvovienasišpirmųjųžingsniųįLietuvosNepriklausomybėsatkūrimą,olietuviųkalbaįvertintakaipvienasišsvarbiausiųLietuvosvalstybingumoženklų,pilietinioirkultūriniotapatumopožymis.ValstybiniskalbosstatusasįtvirtintasLietuvosRespublikosKonstitucijoje,o1995metais
priėmusValstybinėskalbosįstatymąlietuviųkalboskūrimas,jospaveldoapsaugairpuoselėjimastapomūsųpolitinioirsocialiniogyvenimodalimi.Šikalbosirvalstybėspolitikossąsajairšiandienliekaaktuali.ŠiemetLietuvosRespublikosKonstitucinisTeismas,pasisakydamasdėlValstybinėslietuviųkalboskomisijoskompetencijos,pabrėžėKalboskomisijossiūlymųirišvadųsvarumąįstatymųleidėjuiapsisprendžiantdėlnuostatų,susijusiųsukalbosdalykais.Politinėįstatymųleidėjovalialabaisusijusisuvisuomenės
kalbinėmisnuostatomis.NeseniaiSeimevykusiojeLietuvosmoksleiviųdiskusijoje–kokiąateitieslietuviųkalbąkuriame,koišjostikimės–vienasišdalyviųpasakė,kadjo,jaunožmogaus,nuomone,kalba,tapatybėirvalstybėtebėraneatsiejamidalykai–kaipvienakitąparemiantys irapglobiantysdelnai.Kadšiosvertybėsvisuomeneisvarbios,rodoirdidelissusidomėjimaskalbosrenginiais.Šiaismetaiskonkurse„Švarikalba–švarigalva“,skatinančiameskaitmeninėjeerdvėjevartotitaisyklingą lietuvių kalbą, dalyvavo apie 11 tūkst.Lietuvos iružsieniolietuviškųmokyklųmoksleivių,nacionalinįdiktantąrašėdvigubaidaugiaudalyviųneipernai.Sukokiaisiššūkiaislietuviųkalbasusiduriašiandien?Kodėl
bent jaukaikuriosevartojimosritysekartais linkstamapasirinktikokiąkitąbendravimokalbą–perspektyvesnę,turinčiąaukštesnįsocialinįprestižą,viliojančiątarptautiškumu?Kodėlkalbakartaistarsitrukdo,onepadedakurti?Konferencijoje turėtųbūtiaptariamos,manonuomone, tos
kalbospolitikoskryptys,kuriomsKalboskomisija jaudabarskiriaypatingądėmesį:kalbosvartojimovisoseviešojogyvenimosrityseužtikrinimas(šiemetprioritetasteikiamasmoksloirstudijųkalbai),lietuviųkalbosvartojimasEuroposSąjungosinstitucijose(kaipoficialiosiosEuroposSąjungoskalbos),kalbos diegimas informacinėse technologijose, lietuvių kalbosmokymas(is)irsklaida.Turimetikvienąvalstybę,kuriojegalimestiprintivalstybi
nėslietuviųkalbosstatusą,įgyvendintivisavertęjospolitiką,irtikvienąerdvę,kuriojegalimevisosevartojimosritysekurtiiraugintisavokalbą.
Stebintvalstybinėslietuviųkalbosgyvavimąirraidą,tiriantvisuomenėskalbinesnuostatas,matyti,kadneužtenkarūpintisteisinevalstybinėskalbosfunkcionavimobaze,leistinorminamuosiusveikalus.Visuomenė turi priimti teikiamasnormas,suvokti bendrinės kalbosmokymosi prasmę, jos santykį sukitomiskalbosatmainomis–tarmėmis,profesiniaisirsocialiniaisdialektais.OkitakalbiaiLietuvospiliečiai–irvalstybinėskalbossvarbąviešajamegyvenime.
Pagarbauspožiūrioįkalbosautoritetusįprasminimas,susirūpinimasviešosioskalbospadėtimi,jaunimoskatinimasdomėtiskalbairjaustiatsakomybęužją,–šiosirpanašiosiniciatyvosrodovisuomenėspastangasišlaikytikalbątradiciškaisusiklosčiusiųvertybiųskalėje.
Kaip žmo nės su pran ta ne pa gar bą kal bai?
Nuotraukos iš interneto
Kaip žmo nės su pran ta pa gar bą kal bai?
Valstybinės kalbos politika: įžvalgos ir gairės
4
Taigi,kadkalbatinkamaifunkcionuotųvisuomenėje,būtininetikžmoniųkalbiniaiįgūdžiai,betirjųsa va no riš kasnu sitei ki mastąkalbąrinktis,jąvartotiirplėtoti.Šisnusiteikimasirsukuriakalbosprestižą.
Arkalbosprestižasvisuomenėjesusiklostosavaime?
Ilgą laiką vyravo nuomonė, kad kalbos prestižo dirbtinaisukurtinegalima.Žmonėspatysdėlįvairiųpriežasčiųsuteikiavienaikalbaiarjosatmainaiišskirtinįstatusą.Šinuostatatinkatomsvisuomenėms,kuriosesusikuriaryškusįtakingas,prestižinęatmainąvartojantissocialinissluoksnis,įkurįžmonėsnorilygiuotis.Tassluoksnistelkiatiekpolitinę,tiekkapitalogalią,neatsiejamąnuosąžinės,padorumoiratsakomybės.Taivertybės,kuriosžmonestraukia.Lietuvoje taip istoriškai susiklostė, kadnebuvo socialinės
klasės, kuri ilgą laikąkalbėtųprestižinekalba.Todėl kalbosetalonaskuriamasirpalaikomaskitokiubūdu–permokyklą,žiniasklaidą,grožinęliteratūrą.Tačiauplečiasiirpuikiabendrinekalbakalbančiosvisuomenėssluoksnis–tonegalimanematyti.Vis dėlto dar praėjusio amžiaus pabaigoje pasaulyje imta
kalbėtiapiesąmoningąirkryptingąkalbosprestižokūrimąkalbospolitikospriemonėmis.Buvosuvokta,kadkalbospolitikaveiksmingatiktada,kaipoveikiskalbaiderinamassupoveikiukalbosvartotojams,betnetiesmukaikąnorsnurodinėjant.Turibūtisudaromakalbaiarjosatmainaipalankiaplinkairbendradarbiaujamasutikslinėmiskalbosvartotojųgrupėmis,kadžmonėspatyssusikurtųvidinęmotyvacijąvartotiirplėtotitąkalbą.Geriausiassąmoningaikuriamokalbosprestižopavyzdys–
jautradicinisLietuvojeNacionalinisdiktantas.Šispuikiosidėjos,parsivežtosišPrancūzijos,vienijamasrenginysžmonesvislabiausudomina.
me,socialiniameirkultūriniamegyvenime,kartumenkėjalietuviųkalbosprestižas,ypačkaikuriosevisuomenėsgrupėse“.Vėlesniame2009–2013m.gairiųprojekte,kuristaipirliko
nepatvirtintas,apiekalbosprestižąkalbamaplačiau,pripažįstamajosvarbalietuviųkalbosišlikimui.Nurodytiirkelisutuosusijęvalstybinėskalbospolitikosuždaviniaibeijųsprendimobūdai,taippatteigiama:„Lietuviųkalbosprestižoformavimasreikalaujaprofesionalesnioirsistemiškesniopožiūrio,pagrįstovisuomenėjevykstančiųkalbinėselgsenos,vertybiniųnuostatųpokyčiųtyrimais.“Šiosmintysnepasenoiršiandien,okasdarsvarbuatnaujin
tomsgairėms?Kalbosprestižokūrimas ir stiprinimasdabarlabiausiaipriklausonuoketuriųjėgųsugebėjimopaveiktitikslinesvisuomenėsgrupes.
Svar biau sios jė gos, ku rian čios kal bos pres ti žą kal bos po li ti kos prie mo nė mis
Valstybėsvaldžiosirvaldymoinstitucijoskuriateisinęiradministracinęterpę,kuriojefunkcionuojakalba.Mokyklojegaunamikalbosvartojimopagrindai irklojami
supratimoapiekalbąirjosvaidmenįpamatai.Žiniasklaida teikia informaciją tam tikros kokybės kalba,
kuriveikiavisuomenę;taippatformuojavisuomenėskalbinesnuostatas.Kadšiųtrijųjėgųryšiaiirdarbaibūtųkryptingi,būtinaaktyvi
kalbosmoksloirpriežiūrosinstitucijųveikla.
Išprezidentūros–aiškiirkryptingažinia
Prezidentūrospozicijakalbosklausimais,reiškiamatiesiogiaipačiosPrezidentės,josspaudosatstovųirpatarėjų,yraaktyvi,matyti nuoseklusdėmesyskalbai.Neišleidžiamosišakiųpagrindinėskalbospolitikos, susijusios su lietuviųkalboskaipvalstybinėsstatusuirsušvietimu,problemos.VienpastaraisiaismetaisPrezidentė–įvairiųkalbosrenginiųdalyvė:Klaipėdoje atidengiapaminkląKalbai, pabrėžia lietuvių
kalbosišsaugojimosvarbąirskelbia:„Puoselėkimekalbą,kalbėkimeirkurkimelietuviškai“;dalyvaujaTarmiųmetųrenginiuose,taipsuteikdamajiems
prestižą;globojaNacionalinįdiktantą;dalyvaujaKnygųmugėjeirskelbia:„Lietuvamyliknygą
irgimtąjąkalbą“.ProPrezidentėspatarėjų akisnepraslysta įtampos židinius
keliantyskitakalbiųšvietimoreikalaiirKonstitucinioTeismoišaiškinimai dėl valstybinėskalbosvartojimo asmensdokumentuose:reakcijaišprezidentūrosperžiniasklaidospriemonesgreita,trumpairtaikli.
Jauniausiai diktanto dalyvei – 11 metų, vyriausiam – 88 metai.
Į finalą balandžio 12 d. atrinkti 104 darbai.
Šiemet pirmajame etape Lietuvoje ir užsienyje jį rašė daugiau nei 7 000 žmonių, pernai – 3 000.
Na cio na li nis dik tan tas Lie tu vo je
Kalbosprestižąpalikusklostytis stichiškai, kai kadaviršųimapriešingiprocesai:bendrinėskalbossvarbanuvertinama,kalbospriežiūrabesirūpinančiosinstitucijosdiskredituojamos,okapitalaskartaisneiškelia,onustumiaįšalįkalbą,nesuvokdamas,kadtaisyklingairgražikalbapatikuriapridėtinęvertę:žmogui,knygai,TVlaidai,reklamuojamaiprekei.
Kalbos prestižostiprinimaskalbospolitikosgairėse
Pirmosiose2003–2008m.valstybinėskalbospolitikosgairėseapiekalbosprestižąbuvotikužsiminta(paryškintaautorės):„<...>stiprėjantanglųkalbosvaidmeniuiLietuvosekonominia
Kas ir kaip turi kurti kalbos prestižą?
Mokykla Žiniasklaida
Valstybės valdžios ir valdymo institucijos
Kalbos moksloir priežiūros institucijos
Prezidentė Dalia Grybauskaitė tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje paskelbė unikalių Kristijono Donelaičio poemos „Metai“ skaitymų pradžią.
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“ Nr. 5 (338) priedas
5
SeimasirVyriausybė–daugiabalsischoras
JeišiuokartnekalbėsimeapieteisiniųpagrindųkūrimąirSeimenuo2006m.įstrigusįatnaujintoValstybinėskalbosįstatymoprojektą,dėmesiokalbaičiataippatnetrūksta.Tailiudijanuolatvykstantyskalbosrenginiai–nuokonferencijųikimoksleiviųdiskusijųapiekalbosateitį.Tai,kadapiekalbąsumokiniaisdiskutuojamaSeime,kadpo
litikairodojaidėmesį,pačiąkalbąmokiniųakyserealiaiiškeliaikivalstybinėssvarbos,nesvienayraišmokti,kadLRKonstitucijos14straipsnyjeparašyta,joglietuviųkalbayravalstybinė,irkita–tiesiaipatirti,kadtainėratuštižodžiai.VyriausybėjeatgaivintaLituanistikosplėtroskomisijosveik
la–taivėlgidėmesiokalbaiirvisailituanistikaiženklas.Žinoma,vienodospolitikųnuomonėskaikuriaiskalbospo
litikosklausimaisnėra, bet demokratijos sąlygomiskitaip irbūtinegali.Tačiaudėlvienodalykopolitikaiturisutarti:savožodžiu,protu,autoritetukurtilietuviųkalbaipalankiąaplinką,padėtiaugintikalbą.Tadakartuaugsirpatys.Apiemokyklą plačiaunekalbėsiu, galiu tik pasakyti, kad
neseniai vykusioje LietuvosRespublikos SeimoŠvietimo,moksloirkultūroskomitetoirValstybinėslietuviųkalboskomisijossurengtojediskusijojesuLietuvosmoksleiviųsąjungosatstovaisišįvairiųLietuvosmokyklųmokiniaipagrįstaireiškėsusirūpinimą,kadviešojikalbinėaplinkanepadedajiemsmokytisgeroskalbos.
Mokiniaitikisiišradijo,televizijos,informaciniųinternetoportalųirišpolitikųprestižinėskalbos–taigisakytesako,kadtaisyklingosbendrinėskalbosetalonasjiemsreikalingas.
Žiniasklaidairvisuomenėskalbinėsnuostatos
Visuomenęneigiamaiveikiaberaštystėsbanga,kuriišmokyklosritasiįžiniasklaidą,nesįjąateinadirbtibuvęmokiniai,studentai.Kalbosprestižuisvarbuirkitkas:pačiosžiniasklaidospožiūrisįlietuviųkalbąirjospuoselėjimą.Štaikelifaktai,kaip žiniasklaidoje atrodo tie, kurie rūpinasi lietuviųkalbosgyvavimu.Kalbosspecialistaineretaimenkinamaivadinamikalbosprie
vaizdais.Galimaparengtineutralųinterviuirdargi,sakyčiau,
įdomiatemaapiekalboskūrybą,naujadarus,betantraštėsakokąkita.Kitojeantraštėjekalbininkaigrasinabaustikalėjimu,norsištiesųstraipsnisapietai,kadKalboskomisijanepritarėgrupėspareiškėjų,tarpkuriųbuvoirkalbininkas,kreipimuisidėl baudžiamojo kodekso papildymobausmėmis už kalbospažeidimus.Darvieno straipsnio antraštė skelbia, kaddabarvykdomakalbospolitikatokiabaisi,jogkalbininkaitebelaikokalbąuždaręįsovietinįkalbosnarvą.Kultūros(!)savaitraštisantkalbininkųprasčiokiškaiišsikeikia.Vienasarduatvejaibūtųniekokeista,bettaikartojasinemetai
irnedveji,irnevienamežiniasklaidosšaltinyje,taitendencinga.Očia–išmanokolekcijos:kaipkalbininkaiviešaibuvovadi
nami2006m.irkieksinonimųprisidėjo2014m.(peržengiantyspadorumoribasčianerodomi).
Reikiapabrėžti,kadkasdieniamedarbekalbosspecialistaisukitųprofesijųžmonėmispuikiausiaibendradarbiauja,teikdamikonsultacijas,rengdamiseminarusarkalbosšventes,irdažniausiaisukuriadraugiškąapibusiškaipalankiąaplinką.Betkuriamaviešojinuomonėtoligražunedžiugina.Pastaraisiaismetaisišryškėjodemokratineivisuomeneibū
dingasįvairiopas–kartaisperdėmliberalusarbapernelygkonservatyvuspožiūrisįlietuviųkalbosraidąirnorminimą.Tačiaureiškiantskirtingasnuomonesdažnaieinamanekonstruktyvausdialogoirprincipingųdiskusijųlinkme,oskleidžiantmažaiargumentuotaspriešingasnuostatas,žaidžiantviešųjųryšiųžaidimus,žongliruojantžodžiaisbaimė,grėsmė,prievarta,kalėjimas,irtaivisuomenėsakysekalbosspecialistųautoritetąsmukdodarlabiau,nesvarbu,kuriaistovyklaijiepriklausytų.Panašiaisatvejaiskylančiąįtampąišsklaidytigalitikgeras
humoras.Bet dažnai vienoje pusėjematome tik lėkštą, netnešvankiąaroganciją,okitoje–suglumimą.Ikigerohumoro,kokiužaižaruojakad irbritų lingvistinispasaulis,mumsdarreikiagerokaiūgtelėti.Kadpatinebūčiautendencingakaipužsipuolantižiniasklaidą,
reikiapasakyti,kadesamairgražiųpavyzdžių,matytižurnalistųdėmesiokalbosdalykams.AntaivienasinternetožiniųportalasklausėžinomųTVžmonių:Arkalbėtitaisyklingairšvarialietuviųkalbayrasvarbuirmadinga?Autoritetaitoneneigė,netgipriešingai,įrodinėjo,kadTVprofesionalasneįsivaizduojamasbetaisyklingoskalbos.Taipaveiku.Osvarbiausia,ko,manoakimis,turėtųsiektižiniasklaida–objektyvumoirkartuvidinioporeikiorūpintiskalba,neskalbayrairjųpačiųdarboįrankis.
Kalbosprestižostiprinimouždaviniaikalbospolitikosgairėse
Kalbos prestižui stiprinti reikia telkti visasminėtas jėgastokiemsdarbams:ugdytikalboselitą,palaikytiprestižinėskalbosetaloną,ieškotipaveikių,moderniųbūdųirpriemoniųlietuviųkal
bosirjosbendrinėsatmainosprestižuistiprintiirvisuomenėskalbiniamsąmoningumuiugdyti.Taigiatsakymasįklausimą,arlietuviųkalbagerbiamamūsų
valstybėje,daugpriklauso ir toliaupriklausysnuodarnios irkryptingosšiųjėgųveiklos.
Kal bi nin ko si no ni mų daugėja
2006 m.
kalbainiaikalbiaikalbos darkytojaikalbos sargaikalbos sargiailietsargiai („lietuvybės sargai“)
2014 m.
kalbuoliaikalbišiaikalbos prievaizdaikalbadirbiaikalbadrožiaikalbakaliaikalbaj...
Lie tu vos moks lei vių są jun gos pro gra mos „Kal bą ku riu AŠ!“ dis ku si ja Lie tu vos Res pub li kos Sei me „At ei ties kal bą ku ria me šian dien“ (2014 03 17, nuotr. iš www.moks lei viai.lt)
Valstybinės kalbos politika: įžvalgos ir gairės
6
Šiemet,kaipgeraižinoma,sueinadešimtmetų,kaiLietuvatapoEuroposSąjungosnare.VisosEuroposSąjungosoficialiosioskalbos(ojųdabarjau24)yralygiavertėsirlygiateisės.TaigilietuviųkalbayralygiavertėirlygiateisėEuroposSąjungoskalba.Irjaudešimtmetų.Simboliška,pirmasisESreglamentas(t.y.1958m.Tarybos
priimtasreglamentas)buvoskirtasnekuriamkitamreikalui,obūtentkalboms–juoESinstitucijomsnustatytapareigaverstiESteisėsaktusįvisasoficialiąsiasESkalbasirįpiliečiųklausimusatsakytitapačiaoficialiąjakalba,kuriajiekreipėsi.TaigiirLietuvospilietisgalikreiptisraštu,tarkim,įEuroposKomisiją,irgautiatsakymąlietuviškai,taippatlietuvisEuroposParlamentonarysarministrasgalilietuviškaikalbėtiposėdžiuose.EuroposSąjungosteisėsaktaiLietuvosgyventojamsyraprieinamivalstybinejųkalba.VisosEuroposSąjungosteisėsaktųkalbinėsversijoslaiko
mosautentiškomisirprivalomomis.Josturivienodągaliąiryralaikomosoriginalais.Man tekogalimybė trejetąmetų padirbėtiLiuksemburge,
EuroposKomisijosVertimo raštu generaliniamedirektorate.Ten įgytaneįkainojamospatirties.Suvisa atsakomybegaliupasakyti, kad tiekLiuksemburge, tiekBriuselyje, tiekStrasbūre,tiekFrankfurteprieMaino,nesvarbu,kurbūtųįsikūrusiEuroposSąjungosinstitucija,vertėjaidirbaatsakingą,sunkųirprasmingądarbą.Jiekasdiensusiduriasunaujomissąvokomis,dar nevartotomis formuluotėmis, jie pirmiejifiksuoja naujuskalbosreiškiniusiryrapirmiejijųvertintojai.Nuojųpožiūrio,atsakomybės jausmo, patirties ir žinių tvirtumodažniausiaipriklausoišEuroposSąjungosinstitucijųįLietuvąateinantinekienokito–mūsų–lietuviųkalbairjosateitis.SutelkusbendrasEuroposSąjungos institucijosedirbančių
vertėjų,teisininkųlingvistų,lietuviųkalbosspecialistų–kalbosekspertų–jėgas,eitaįpagalbąvertėjams.Kurtasbendrastarpinstitucinisvertimoįlietuviųkalbąvadovas,kurislabiausiaitarnautųkaipstiliauspatarėjas ir lengvintųdarbąvienodai irtinkamaiverčiantstandartinesformuluotesįlietuviųkalbą(irnetikstandartines).ŠįdarbąinicijavoLiuksemburgeįsikūręsEuroposKomisijosVertimoraštugeneraliniodirektoratoLietuviųkalbosskyrius.TadajamvadovavoAnikaValen(AnnikaWalén),puikiąkalbos(oteisingiausakant–kalbų)jausenąturintišvedė,tikralietuviųkalbosbičiulė.Bendrotarpinstituciniovertimoįlietuviųkalbąvadovoesmė–
suderintitarpusavyjepagrindiniųvertimovadovų:Bendrijosteisėsaktųrengimobendrojopraktiniovadovo,EuroposSąjungosTarybojeparengtųaktųprecedentųvadovoirInstitucijųleidiniųrengimovadovo–nuostatasiraprėptiaktualiuspraktiniusvertimoklausimus,ypačgramatikos,rašybos,stiliaus.Čia,Lietuvoje,didžiulęparamąteikėirteikiaValstybinėlie
tuviųkalboskomisija.Jojeišskirtinaivertimovadovoreikalamsįkurtapakomisė,subūrusigramatikus(lietuvių,anglų,prancūzųkalbų),administraciniostiliausspecialistus,vertėjus–tiekteoretikus,tiekpraktikus.EuroposSąjungosinstitucijųvertimoįlietuviųkalbąvadovasoficialiaipaskelbtasinternete.Sveikintinasrengėjųapsisprendimasleistielektroninįvarian
tą.Taibusgyvasleidinys,atspindintismūsųkalbos(ypačverstinioadministraciniostiliaus)pokyčius,internetelengvaiprieinamas,oprireikus–greitaitaisomas,pildomas,atnaujinamas.
Lie tu vių kal bos var to se nos po ky čiai ES kon teks te
Reikiatikdžiaugtis,kadbendrasvisųmūsųdarbas–rūpinimasislietuviųkalba,josterminija–duodarealiųrezultatų.BendradarbiaujantEuroposSąjungosirLietuvoskalbospriežiūrosinstitucijoms(ypačdaugčianuveikusiyraKalboskomisija)jaurealiaiveikiavienolangeliosistema,teikiantididžiulępagalbąEuroposSąjungosterminijostvarkybai,sudarytastarpinstitucinisvertimovadovas,kuris,tikėtina,tapsparankinegerostiliausknygaEuroposSąjungosteisėsaktųirdokumentųvertėjams.Tarpdarbų,atliekamųčia,Lietuvoje,atskiraiminėtinasEu
roposSąjungosdokumentųkalbostyrimas.Taimokslinistyrimas,finansuotasValstybinėslietuviųkalbos
komisijosirvykdytaspagalLietuviųbendrinėskalbos,tarmiųirkitųkalbosatmainųfunkcionavimoirkaitostyrimų2011–2020m.programą.Projektovadovė–RasuolėVladarskienė,Lietuvių kalbos instituto vyresniojimokslo darbuotoja. Šiostraipsnioautorė–taippatvienaištoprojektovykdytojų.Tyrimastrukodvejusmetus.Jorezultataiįvertintikalbosko
misijosekspertų.Keletassvarbesniųdalykų,kuriegalbūtbusįdomūsirleidinioskaitytojams.PripažįstantoficialiosiosEuroposSąjungoskalbosstatusoteikiamuspranašumus,visdėltonegalimanematytianglųkalbosįtakos,ypačadministraciniamlietuviųkalbosstiliui,pirmiausia,žinoma,pervertimus.Šiuopožiūriugalimaminėtikeletądalykų:Per pastarąjį dešimtmetį radosi teisės aktų pavadinimų
(žinoma,verstinių),ikišiolbuvusiųvisiškainebūdingųlietuviųkalbai,pvz.,2012m.spalio9d.Komisijosįgyvendinimoreglamentas(ES)Nr.926/2012,ku riuo nu sta to mosstandartinėsimportovertės,skirtostamtikrųvaisiųirdaržoviųįvežimokainai nustatyti (plg.Commission ImplementingRegulation(EU)No926/2012of9October2012establishing thestandardimportvaluesfordeterminingtheentrypriceofcertainfruitandvegetables);Vietoj lietuvių kalbai įprastų linksnių junginių kur kas
dažniauvartojamiprielinksniniaijunginiai,darvisaineseniaibuvęvengtini(bentjaupavadinimuose)kaipšalutiniainormosvariantai,pvz.,KonvencijadėlpietųRamiojovandenynoatvirosjūrosžuvininkystėsištekliųišsaugojimoirvaldymo(plg.Con ven tion ontheConservationandManagementofHighSeasFisheryResourcesintheSouthPacificOcean).Visdažniaunepaisoma tekstopastraipųvientisumo,kas
darvisaineseniaibuvonetoleruojamaadministraciniostiliaustekstuose.Iššiotyrimoradosikeletasmoksliniųstraipsnių,skelbtųdau
giausiaprojektovadovėsR.Vladarskienės„Kalboskultūros“žurnale.Teorinėsdiskusijos–mokslinėtyrimopusė.Praktinė projekto nauda – jau išdiskutuoti irmoksliškai
pagrįstipraktiniaikalbospatarimai,skirtinetikEuroposSąjungosdokumentųvertėjams,betapskritaivisiemslietuviškoadministracinio stiliaus vartotojams.Šia praktinemedžiagaketinamaatnaujintielektroninęKanceliarinėskalbospatarimųbazęirpapildytiKalboskomisijoskalboskonsultacijųbanką.Taip,kaipkeičiasilietuviųkalba,būdamagyvasorganizmas,keičiasiirlietuviškasisadministracinisstilius.Pokyčiusskatinapatsgyvenimas.Svarbužinotiviena:administracinįstiliųmesturėsime–norsirpasikeitusįarbesikeičiantį,tačiaulietuvišką.Orūpinimasislietuviųkalba–bendrasmūsųvisųtikslasir
darbasirtikdirbdamiišvienpasieksimerezultatų.
LinaMURINIENĖLie tu vos edu ko lo gi jos
uni ver si te to do cen tė, Vals ty bi nės lie tu vių kal bos ko mi si jos na rė
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“ Nr. 5 (338) priedas
7
Konferencijospranešimebuvokalbamaapielietuviųkalbosvietąpasauliokalbųkontekste,pristatominaujausiųLietuvossociolingvistiniųtyrimoprojektų,atliktųVilniausuniversitete,duomenys.ĮvairiųpasauliokalbininkųkalbinėsprognozėsXXIa.skamba
ganapesimistiškai–išdaugiaukaip7tūkst.šiuometupasaulyjevartojamųgyvųjųkalbų(išviso7105,pagalduomenųbazęEthnologue–www.ethnologue.com)50–90proc.arnetdaugiauper artimiausią šimtmetį gali išnykti (Crystal, 2000;Krauss,1992;Rannut, 2001).Didžiausios grėsmės kalboms:mažaskalbėtojųskaičius,menkaskalbųpolitinisstatusas,nekonkurencingumasšiuolaikiniųtechnologijųpasaulyje,neperdavimaskalbųarkalbiniųatmainųjaunosiomskartoms.Kaip šiamekonteksteatrodo lietuviųkalba?Beveikvisais
minėtaisaspektaislietuviųkalbayrastipriirsaugi.Klausimasgalikiltitikdėlkalbosperdavimojaunajaikartai.NaujiVilniausuniversiteto supartneriais (Lietuviųkalbos
institutuirVytautoDidžiojouniversitetu)atliktimoksliniaityrimaiLietuvosmiestuoseirišeivijojegaliatskleistidabartineslietuviųkalbosišlikimotendencijas.Taišieprojektai:SociolingvistinisLietuvosžemėlapis.Miestaiirmiesteliai
2010–2012.RėmėLietuvosmokslotaryba(LIT218).KalbųvartojimasirtautinėtapatybėLietuvosmiestuo
se(Miestaiirkalbos) 2007–2009.RėmėValstybinismoksloirstudijųfondas. Emigrantųkalba 2011–2013. RėmėValstybinėlietuvių
kalboskomisija.Tyrimuosebuvosiekiama:ištirtiLietuvosmiestųgyventojų
iremigrantųkalbinįelgesį,kalbinįrepertuarą,kalbiniųatmainųpasirinkimąvartojimuiįvairioseprivatausirviešojogyvenimosrityse,bendraujantsuskirtingaispašnekovais;kalbinesnuostatas;kalbosirtapatybėssantykį,tautinioidentitetoišsaugojimoperspektyvas.2011m.Lietuvosgyventojųsurašymoduomenimis,miestų
gyventojaimūsųšalyjesudaro66,7proc.,taigimaždaugdutrečdalius.Didžiųjųmiestų–Vilniaus,Kauno,Klaipėdos,Šiaulių,Panevėžio–gyventojaisudaro40,2proc.visosLietuvosžmonių.Oardaugžinomeapiejųkalbinįelgesį,kalbųmokėjimąirvartojimą,kalbinesnuostatas?Ikiminėtųprojektųbeveikniekoapietainebuvožinoma.TyrimasLietuvosmiestuose parodė, kokias kalbasmoka
miestųgyventojai, sukuobendraudami jas vartoja įvairiosegyvenimosituacijose,kaipkalbamanamie,darbe,sudraugaisirkaimynais,viešojeerdvėjeirpan.BuvoatliktoskeliosreprezentatyviosapklausosirdaugkokybiniųinterviususuaugusiaisiaisvisuoseLietuvosmiestuose,kuriuosegyvenanemažiaukaip3tūkst.gyventojų,irtrijuosedidmiesčiuose–Vilniuje,KauneirKlaipėdoje–supradiniųklasiųmoksleiviaisapiejųnamievartojamaskalbas.Duomenųanalizėjauišspausdintatrijoseknygose:dviejosekolektyvinėsemonografijoselietuviųkalbairmokslostudijojeanglųkalba:RamonienėM.(moksl.red.),MiestaiirkalbosII,Vilnius:VUleidykla,2013;RamonienėM.(moksl.red.),Miestaiirkalbos,Vilnius:VUleidykla,2010; RamonienėM.,ExtraG.MultilingualisminLithuanianCities.LanguagesathomeandschoolinVilnius,KaunasandKlaipėda.Vilnius/Tilburg,Klaipėda:Klaipėdosuniversitetoleidykla,2011.Kiekybiniųduomenųpagrindumokslininkųbuvoparengtas
Lie tu vių kal ba Lie tu vos mies tuo se ir iš ei vi jo je
sociolingvistinių žemėlapių rinkinys, kuriame aiškiaimatytimiestiečiųkalbinioelgesioregioniniaiaspektai.Plačiajaivisuomeneiparengtasinteraktyvusinternetinismokslopopuliarinimoleidinys–interaktyvausžemėlapiointernetinėsvetainė,kuriosadresaswww.kalbuzemelapis.flf.vu.lt.Čiagalimarastidaugminėtųmiestųtyrimųduomenų,apie60interaktyviųžemėlapių,rodančių,kokiaskalbasirtarmesmokairvartojaLietuvosmiestųgyventojai,kokioskalbinėsnuostatosvyraujavienųarkitųkalbiniųatmainųatžvilgiu,t.y.kokiaskalbasirtarmesmiestiečiailaiko gražiausiomis, prestižiškiausiomis, reikalingiausiomis,kokiastarmesirsukuobendraudamijasvartoja,kokiatarmėsunkiausiairdaugkitųdalykų,susijusiųsukalbomisirtarmėmis.Nepaisantto,kadmūsųmiestiečiaidažniausiaiyradvikalbiaiardaugiakalbiai,kadLietuvosmiestuosenamievartojamakeliosdešimtyskalbų(moksleiviųtyrimoduomenimis,–net37kalbos),lietuviųkalbaužimalabaitvirtaspozicijasvisosenetiklietuvių,betirkitųtautybiųLietuvosgyventojųbendravimosrityse.Mūsųtyrimoduomenimis,lietuviųkalbosnemokatik1proc.miestiečių,jądaugumalaikoreikalingiausia,labaidažnai–gražiausiakalba.Tarpkitųkalbųypatingąvietąšiaislaikaisužimaanglųkalba,kuriądažniaumokajaunesnioamžiaus,aukštesnioišsilavinimo,didesnespajamasgaunantysmiestiečiai.AnglųkalbaLietuvosmiestiečiųlaikomadidelioprestižokalba.TuomesvejamėsEuropąirkitaspasauliošalis.Daugmūsųmiestiečių,ypačvyresnių,mokairvartojarusųkalbą.TyrimasLietuvosmiestuose rodo, kadnerimą turėtųkelti
mūsų tarmių išlikimas.Norsapie60proc.miestųgyventojųteigiamokantyskokiąnorstarmę,tačiaudaugmažiaująsavogyvenimevartoja.Daugiausiatarmesmokavyriausioamžiausmiestiečiai,60metųirvyresni–70proc.,ojauniausiomūsųtirtoamžiaus,15–19m.,– tik40proc.Tarmiškaidaugiausiakalbamašeimoje.Pesimistiškastarmiųišlikimoperspektyvasrodotai,kadmiestuosetarmėsmenkaiperduodamosiškartosįkartą,tik18proc.miestiečiųtarmiškaikalbasisuvaikaisirtikapie6proc.–suanūkais.Jeigutokiostendencijosišliksirateityje,galimespėti,kadtarmiųmūsųmiestuosevismažės.Tačiau tarmės nevienodai vartojamos skirtinguoseLietuvoskraštuose. IšvisųLietuvosetnografiniųregionų tarmės išlaikymuirvartojimugražiausiaiišsiskiriaŽemaitija,kurmiestųgyventojaidaugdažniaubendraujatarmiškainetirsujaunąjakarta(beveik48proc.suvaikais,25proc.–suanūkais).Tadtikėtina,kadŽemaitijosmiestuosedaugilgiaugirdėsimegražiąžemaitiškąšneką.Kitastyrimas–kalbinioelgesioirnuostatųanalizėlietuvių
išeivijoje atskleidėdaug įdomiųdalykų.Tačiauviltingiausiažinialietuviųkalbosišlikimoemigracijojeperspektyvaiyratai,kadišaiškėjoteigiamosemigrantųkalbinėsnuostatoslietuviųkalbosatžvilgiu–daugiaukaip95proc. tyrimorespondentųpareiškė,joglietuviųkalbajiemsyrasvarbu.Taibūtinažinotimums,gyvenantiemsLietuvoje.Aktualusuvoktiemigracijojekylančiaskalbosišlaikymoproblemas,padėtijasspręsti.Apibendrinant tai, kaspasakyta, pabrėžtinikalbųpolitikai
aktualūs aspektai: būtinaugdytiLietuvosgyventojų irmūsųišeiviųkalbinįsąmoningumą;keltitarmiųprestižąirskatintijųvartoseną;išeivijaipadėtiugdytidvikalbystęirišlaikytilietuviųkalbą;sukurtiužsienyjegyvenantiesiemslietuviųkalboskaipantrosiostestavimoirsertifikavimosistemą.
MeilutėRAMoNIENĖ Vil niaus uni ver si te to pro fe so rė,
Vals ty bi nės lie tu vių kal bos ko mi si jos na rė
Valstybinės kalbos politika: įžvalgos ir gairės
8
Danijoskalbostarybateigia:„Mesturimedirbtimoksliniaispagrindaisirbūtikalbosirkultūrosnešėjai.“EsamepavaldūsKultūrosministerijai.Teikiamekonsultacijasirinformacijąapiedanųkalbą,atsakinėjameįįvairiusklausimus.Bendradarbiaujamesuterminologais,leksikografaisirkitaiskalbosspecialistais.Stebimedanųkalbosvystymąsi,kaupiametekstynus.Stengiamėsnagrinėti,kasvykstanaujojoježiniasklaidoserdvėjebei„Twiter“ ar „Facebook“ socialiniuose tinkluose. Socialinėježiniasklaidojereglamentuotikalbąyralabaisudėtinga,nestenreiškiasivisdaugiaužmonių.Svarbiausiamūsųužduotis–standartizuotidanųkalbos rašybą.Teikiamekonsultacijaskalbospolitikosklausimais,kas2–3metusrengiamekalbospolitikosdokumentus.Politikainevisuometįsiklausoįmūsųnuomonę.
Kodėlreikiastandartizuotirašybą?Kaikuriosešalysenėraįstatymų,reglamentuojančiųrašybą,pavyzdžiui,anglųkalbosrašybąreglamentuojatikžodynai.ODanijaturiįstatymą,nurodantį, kadDanųkalbos taryba turi standartizuoti,nustatytibendrąsiasrašybostaisykles.Taipalengvinarašybą,padedajosmokytiirpagerintibendravimąnaujosiosžiniasklaidossrityse.Kasturivartotibendrinędanųkalbą?Visųpirmataisvarbu
viešosiosadministracijossistemai,parlamentui,teismoinstitucijai,versloįmonėms,žiniasklaidaiirpan.Privatiemsasmenimsšiestandartainetaikomi,pavyzdžiui,žurnalistai,t.y.daugybėspaudosleidinių,šioįstatymolaikosi,bettainėrabūtina.Danųkalbayraoficialivalstybinėkalba,tačiauKonstitucijojejineminima.KonstitucijabuvorengiamaXIXa.,tuometmumsnetnekilomintisįjąįrašytidanųkalbąkaipoficialiąšalieskalbą.Reglamentuojant rašybą,netiesiogiaiyra reglamentuojama irdanųkalba.Jeigumokyklospasirenkakitąmokymokalbą,taiįstatymų,kuriegalėtųjasnuotoatgrasyti,nėra.Kalbantapietekstynųkalbą,yratamtikriteisėsaktaidėlrašybos,tačiaudėlgramatikos,tartiesaržodynosudarymojokiosjurisdikcijostaippatneturime.Mokydamikalbos,atliekametikstebėtojųfunkciją.Teikiame
konsultacijas,patarimus,betnegalimekištisįšįprocesą.Naujasisžodynasparengtas2012m.Redaktoriai,rengęšįžodyną,galėjodarytitikneesminiuspakeitimus.Jeiesamažodžių,kurieturiįtakosbendrajaikalbossistemai,taitokiuspakeitimuspriimadirektoriųvaldyba.TaiyramūsųsukurtasistemairDanijojejipasiteisina.Įat
stovųvaldybąįeinamokytojai,žurnalistai,universitetųatstovai,įvairiųsuinteresuotųjųgrupiųatstovai,kurie,tikime,prisidedapriekalbosvystymoirplėtros.Reglamentuodamirašybą,vadovaujamėsdviempagrindiniais
principais:Tradiciniuprincipu siekiamaužtikrinti tradicinį irkul
tūrinįrašybostęstinumą.Žodžiaiiržodžiųformosyrarašomiremiantispraktika,kuriįtvirtinta1892m.parengtamerašybosįstatyme. Žodžių rašyba yra nusistovėjusi, standartizuota.Skoliniaiišlotynų,prancūzųkalbųturibūtipakeistidaniškaisžodžiais, bet skoliniai iškitųkalbų,pavyzdžiui, anglų,danųkalbojevartojaminepakeisti.Vartojimoprincipusiekiamaatspindėtiesamaskultūrines
irsocialinessąlygas.Pagalšįprincipąrašybąlemiaįgudękalbosvartotojai.Mesbandomenuspręsti,kasgalėtųbūtiįgudękalbosvartotojai,t.y.žmonės,ištieslabaigeraimokantyskal
Kal bos po li ti ka Da ni jo je ir ki to se Šiau rės ša ly se SabinaKIŠMEJER-ANDERSEN
(Sa bi ne Kir chmei erAn der sen) Da nų kal bos ta ry bos pir mi nin kė
bąirnedarantysšiurkščiųklaidų.Esamadaugįvairiųrašybosalternatyvų.Nebūna taip, kad pasakytume„nuo šiandien taip rašytinebegalima“.Tiesiogkurįlaiką leidžiamerašytikeliastopatiesžodžioformasir stebime, kaip keičiasižodžiovartosena,kasimalabiauįsigalėti.Iš62tūkst.žodžių žodynemaždaug1,5 tūkst. žodžiųgalibūti vartojami skirtingomisformomis.Atsižvelgiameįesamaskultūrines irsocialinessąlygasirįkalbosvartotojųpožiūrį.Jeigukalbosvartotojainepriimamūsųsiūlomųpokyčių,didelėtikimybė,kadtiesiūlymaibusatmesti.Dažnailaviruojamatarpšiųdviejųesminiųprincipų.Esama
darirfonetikosbeirašybosnuoseklumoprincipų.
KALboSpoLITIKAŠIAURĖSVALSTybĖSE
Skirtingosevalstybėsekylaskirtingųproblemų.Suomiaiiršvedaisutinka,kadtiekviena,tiekkitakalbagalibūtivartojamaskirtingosevalstybėse,t.y.Suomijojegalimakalbėtišvediškai,oŠvedijoje–suomiškai.VokietijojeirDanijojetaippatkylatamtikrųproblemųdėlmažumųkalbųvartojimo.NorvegijojekalbapasikeitėišsilaisvinusišDanijos.Grenlandijojekalbamadanųkalba.FarerųsalostaippatpriklausoDanijai.Danijaapskritaibuvotarsikalbinėimperija,nuokuriospriklausėIslandija,Farerųsalos,Grenlandijairpan.Islandijojedabarjaunėradaugkalbančiųjųdaniškai.Galimasakyti,kaddabarmes,kaipkalbosimperialistai,prarandameteritorijas.Jasatsikovojaanglųkalba.Niekonuostabaus,nesšiostendencijospastebimosvisamepasaulyje.Šiaurėsvalstybėsesėkmingaibendradarbiaujame,todėlyrasukurtaŠiaurėsšaliųkalbųtaryba,kuribendradarbiaujasuvisomiskalbinėmisinstitucijomisŠiaurėsšalyse,teikiaįvairiaskonsultacijas,yrapasirašytaŠiaurėsšaliųministrųdeklaracija,apibrėžiantiŠiaurėskalbųstatusąirdaugiakalbystę.Farerųirgrenlandųkalbosyravadinamosbendruomeniųarbamažumųkalbomisšiosevalstybėse.Šisregionaslaikomasdaugiakalbiu,t. y. tokiu, kuriamežmonėsgebakalbėti keliomiskalbomis.Taippatšiosšalysyraįsipareigojusiossaugotimažesneskalbas,kuriosilgainiuitampaoficialiomiskalbomis.Pavyzdžiui,Švedijoje, jeigukalbagyvavodaugiaunei 100metų, ji galitaptioficialiakalba.Pagrindinėmintisyrata,kadanglųkalbairŠiaurėsšaliųkalbosgalibūtivartojamoslygiomisteisėmis,pavyzdžiui,švietimosrityje.Yraįvairiųkalbosatmainų,skirtųspecialiesiemsporeikiamsirpan.Šiaurėsšalysdažniausiaidėlšiųįsipareigojimųsutaria,betnevisussusitarimuslengvapraktiškaiįgyvendinti.Islandijoje,Švedijoje,Norvegijoje,Suomijojeyrapriimtaskalbosįstatymas,betDanijatokioįstatymoneturi.TuomesišsiskiriameišŠiaurėsšalių.Švedijojeyralabaidaugapsaugospriemonių,taikomųmažumųkalboms,–jossaugomosdauglabiauneiDanijoje.Samiaiirsuomiaiitinrūpinasi
Rena
tos Č
esna
viči
enės
nuo
tr.
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“ Nr. 5 (338) priedas
9
savomažumųkalbomis,ypačtomis,kuriomsgresiaišnykimas.Pavyzdžiui,Suomijojekelioženklairašominetketuriomiskalbomis,įtraukiantirmažumųkalbas.Nemažaidiskusijųvykstadėl gestų kalbos. Stengiamasi jai suteikti svarbesnį statusąŠiaurėsvalstybėse.
EURopoSKALbųSTEbĖSENA
Danijojematematikosirgamtosmokslųdaugiaukaip50proc.mokomaanglųkalba.Vokietijojetaisudaro25–50proc.,Suomijojedaugiaukaip50proc.dėstomaanglųkalba.Suomijoje,ŠvedijojeirNyderlanduosedaugiausiadaktarodisertacijųparašomaanglųkalba.Buvoįvertintosuniversitetųnuostatos.Pastebimospanašios
tendencijosvisoseŠiaurėsvalstybėse.Universitetaiįvairiaisbūdaisstengiasisusidorotisupadidėjusiaanglųkalbosskvarba.Vislabiausuvokiama,kadpernelygdidelisanglųkalbosvartojimasnebūtinai reiškiageresnękokybę.Kyla supratimoproblemų,beto,studentaipasyviaudalyvaujapaskaitose.Vislabiausuvokiama,kadmokslusbaigęstudentaiišvykstaiššalies,jeigupuikiaimokaanglųkalbą.Vadinasi, išinvesticijųįstudentus
šalisnegaunajokiosnaudos.Norintpritrauktistudentusišužsienio,itinsvarbujiemssuteiktiatitinkamosnaudos.Universitetaijau save suvokiakaipdaugiakalbes, tarptautines institucijas,pavyzdžiui,Kopenhagosuniversitetasgaunadaugiauparamoskalbosprogramomsįgyvendinti.Jieyralanksčiainusiteikękitųkalbųatžvilgiu.Taireiškia,kadprogramosvykdomosnetikdanųaranglųkalbomis,bet,pavyzdžiui,turkųgrupeirengiamiprojektaiturkųkalbakartusuAnkarosuniversitetu.Universitetaimąstoplačiauirstengiasiintegruotidaugįvairesniųkalbų.Leidžiamokytisstudentųgimtąjakalba,kadjitaptųdideliuturtuuniversitete.Dideliuoseuniversitetuosenetginesunkurastidėstytojų,kurienorėtųirgalėtųįvertintistudentusjųgimtąjakalbairdirbtisujais.
Nuolatstengiamėsišsiaiškinti,arpernelygdidelisanglųkalbosvartojimas turi įtakosdanųkalbai ar kitoms skandinavųkalboms.Ikišiolaiškiųtendencijų,kadanglųkalbaneigiamaiveikiamūsųkalbą,nepastebima.Tikėtina,kadvisataipriklausonuožmoniųpožiūrio.Jeigujiežino,kaiprūpintissavokalba,taišiyrapatogiirmėgstama.Danijospolitikapagrįstatuo,kadžmonėstiesiogdžiaugiasivartodamisavokalbą.
Estųkalbaperėjo įvisiškainaują sociolingvistinęaplinką,kuriaibūdingaglobalizacijairdaugiakalbiškumasvisuomenėje,mokyklojeiršeimojebeitechnologijųplėtra.Tai,kadšaliakiekvieno išmūsųegzistuojadvi, trys ardaugiaukalbų,yrasituacija, sukuria reikia susitaikyti.PerdešimtmetųEstijosgyventojųgimtųjųkalbųskaičiusišaugonuo100iki175.Daugiakalbisestasyrataisyklė,oneišimtis.Asmensirvalstybėsdaugiakalbystėyradidelisturtas,kurįreikiasaugotiirpalaikyti.Tačiaukaiptokiojenaujojesituacijojeužtikrintiestųkalbosišlikimąirplėtrą?Remiantissociolingvistiniaisapibrėžimais,estųkalba,kuriakaipgimtąjakalbamilijonasvartotojų,nepriklausoišnyktigresiančiųkalbųgrupei,nesji:turivalstybinėskalbosstatusą;yravartojamavisosevisuomenėsgyvenimosritysenuokasdienėsirverslokalbosikimokslo;yrapagrindinėdėstymokalbavisosemokymopakoposenuopradinėsmokyklosikidoktorantūrosstudijų;yravartojamanamuoseirturiprieaugį;turikompiuterinįpalaikymą.Visdėltošiuolaikinisglobaluspasaulisreikalaujaitinsaugotikalbosgyvybiškumąnettuoatveju,jeikalbaturidaugiauneimilijonąvartotojų.
Rengiantkalbosvystymostrateginįplanądaugiausiadėmesioskirtinatrimssvarbiausiemskalbosaspektams:kalbossta tu sui, kalboskorpusui (kalbos sistemai ir vartosenai) irkalbosmokymui. Nacionaliniai teisėsaktai irsąmoningasįvaizdžioformavimaspadedaužtikrinti reikiamąkalbosstatusą,sąmoningairmokslinėkalboskorpusoplėtragarantuojagalimybękalbąkaippaslankiąiršiuolaikinępriemonęvartotivisoseįmanomosegyvenimosrityse,užtikrinavienodąbendrinękalbąirtechninįkalbospalaikymąelektroninėjeterpėje.Labaisvarbukalbarūpintisirkaipištekliumi,nessutvarkytabendrinekalbaremiasiadministracinėkalba,mokymokalba,mokslokalba,viešosiosinformacijoskalbairkitoskalbosvartojimoatmainos,kurios yra būtinos visuomenės ir valstybės veiklos sąlygos.
Es tų kal bos po li ti kos gai rės – 10 stra te gi nių me tų birutėKLAAS-LANG
Es tų kal bos ta ry bos pir mi nin kė, Tar tu uni ver si te to pro fe so rė
Trečiojistrateginiokalbosplanavimo sritis – kalbosmokymas–užtikrinakalbos (būtent bendrinėskalbos, t. y. vientiso sunormintokalbosvarianto)perdavimąiškartosįkartą.EstųkalboskaipoficialiosEuroposSąjungoskalbosstatusaskeliadaugdidesnius reikalavimus estųkalbosvystymui,plėtraiirmokymui.Estijos valstybė jau15
metų rūpinasi strateginiukalbosplanavimu.1998m.balandžio21d. nutarimuVyriausybė įpareigojoŠvietimoministeriją (dabarŠvietimoirmoksloministerija)parengtiestųkalbosvystymostrategiją.2000m.švietimoministroįsakymuįkurtasEuroposkalbųmetųEstijojeorganizavimokomitetas(vėliautapęsEstųkalbostaryba),kuriovienasišuždaviniųirbuvoparengtiminimąstrategiją.PirmasisEstųkalbosplėtrosplanasbuvopriimtas2004m.,oantrasis,irdabargaliojantis,–2011m.Pirmasisplėtrosplanasbuvoišverstasįanglų,rusų,suomiųirvengrųkalbas.Dabartinisplėtrosplanas,tiekspausdintinė,tiekelektroninėjoversija,yraprieinamasestųiranglųkalbomis.Kalbosplėtrosstrategijabuvopriimta2004m.Priešpriimant
strateginįdokumentąbuvoatliktikalboskorpuso,statuso,teisinėsterpės,švietimo,tyrimų,regionųkalbų,kalbostechnologijųplėtrosbūklėstyrimai,taippatišnagrinėtadaugiakalbėsvisuomenėsveiklairkt.Neperdedantgalimateigti,kadtoksdaugialypisestųkalbosirsujasusijęstyrimasmūsųkalbosistorijoje
Rena
tos Č
esna
viči
enės
nuo
tr.
Valstybinės kalbos politika: įžvalgos ir gairės
10
Siekdamaplėtrosplanesuformuluotųtikslų,Kalbostarybaapibrėžėpagrindineskalbossritiesproblemas. Stengiamasinetikaptartiminimasproblemas,betirpateiktipasiūlymų,kaipužtikrintirezultatyviąkalbossritiesplėtrą.Buvoremtasi tiekproblemųaktualumu,tiekvalstybiniuporeikiu.Perdvejusmetussurengtipenkipagrindiniųproblemųseminarai,kuriuosenagrinėtosšiostemos:estųkalbostyrimasirtyrimorezultatųsklaida,estųkalbašvietime(estųkalbabendrojolavinimomokyklojeiraukštajamemoksle),estųkalbospadėtiskitakalbiųmokykloje.Paskutinėseminarųciklotemabuvokalbostvarkyba.ŠiuometuKalbostarybarengiasi2014m.seminarams:„Estų
kalbaEuroposkoridoriuose(EstijospriklausymoESdešimtmečiuipaminėti)“bei„Demografijairmigracija(estųkalbostvarumasgyventojųskaičiausmažėjimoirdaugiakalbėsvisuomenėssąlygomis)“.Šiaisseminaraissiekiama,kadminėtiklausimaitaptųplatesnėsdiskusijosobjektais.Vienaišpagrindiniųdiskusijųproblemųbuvostipriestųkal
boskaipaukštojoišsilavinimoirmokslokalbospozicija,kuriremiažiniųvisuomenėsdarnąiršvietimoestųkalbavertinimąbeigebėjimąišlaikytitęstinumą.Estųkalbaaukštojomokslodėstomojikalbayranuo1919m.
ŠislaimėjimasneabejotinaivienasišdidžiausiųEstijosvalstybėsirtautospasiekimų.Pasaulyjeyraapie100kalbų,kuriomisgalimaįgytiaukštąjįišsilavinimą,irestųkalba–vienaišjų.Per20metųlabaipagausėjostudentų,gerokaisumažėjostu
dijųrusųkalba,ovietojšiųnuolatdaugėjastudijųanglųkalba.
Svarbiestųkalbosirkultūroserdvėstvarumosąlygayragalimybėįgytiišsilavinimąestųkalba;taippatdabartinistarptautiniolygioaukštasisišsilavinimasreikalaujaplačiaivartotianglųkalbątiekmoksliniame,tiekmokymodarbe.Šiosdvisąlygosverčiamus ieškoti įvairiųmokymo irmokslo kalbųvartojimopusiausvyrosirsinergijos.Kalbostarybosmanymu,tokiapusiausvyragalima, jeimokymasestųkalbabūtųužtikrintaskiekvienojebakalauropakoposstudijųprogramojeirkiekvienojemagistropakoposstudijųkryptyje.Netdaktarodisertacijųrašymoirgynimokalbosatžvilgiuįvykodideliųpokyčių.ŠiuoatvejuEstijapanašiįSuomiją,kuriojedarbųanglųkalbayra80proc.,ogimtąjakalba–20proc.Palaikantmokslosričiųfunkcionavimąestųkalbabendrajame
lavinimeirbakalauropakoposstudijose,reikia,kadbūtųsukurtašiuolaikinėestiškaterminija,kadmoksliniųtyrimųrezultatųapžvalgosbūtųrašomosestųkalba.TodėlKalbostarybamano,kadvisosemoksloiraukštojoišsilavinimosritysevisaisatvejaisbūtinaremtisritiesplėtrąirpasiektųmokslorezultatųsklaidąestų kalba, tikslingai plėtojant estišką terminiją, užtikrinant,kadužsieniokalbomisparašytųdaktarodisertacijųsantraukosestųkalbabūtųatitinkamossritiesmoksliniostraipsniodydžio,beto,pasirūpintanemokamaiselektroniniaisaukštojomokslovadovėliais.Taippatbūtinasudarytisąlygas,skatinančiasmokslininkus
labiauneianksčiaupopuliarintisavosritiesmoksliniųtyrimųrezultatusestųkalba.
Remdamairplėtodamaaukštąjįišsilavinimąestųkalba,Kalbostarybakartulaikoreikalingaremtiirdaugiakalbystęaukštosiosemokyklose,gerokaistiprindamakalbinėsparamosveiklą:
buvopirmas.Taippatneperdedantgalimateigti,kad2004m.parengtasstrateginisplėtrosplanas,nepaisantjoobjektyviųirsubjektyviųtrūkumų,buvoypačsvarbiestųkalbosplėtrosgairė.ŠiaestųkalbosplėtrosstrategijaEstijosvalstybėsuformulavoaiškiussavotikslusirkonkrečiųkalbosplėtrosveiksmųplaną.Tiek2004m., tiek2011m.plėtrosplanuosenagrinėjamos
visossvarbiausiosestųkalbossritys:estųkalbostvarkyba,estųkalbostyrimaiirištekliai,technologiniskalbospalaikymas,bendrasislavinimasestųkalba,estųkalbakitakalbiųbendrajamelavinime,profesiniomokymomokiniųestųkalbosžinios,estųkalbamoksle ir aukštajame lavinime, estųkalbos regioninėsatmainos, užsienio estų kalba, specialiųjų kalbinių poreikiųžmoniųkalbosvartosena,estųkalbakitųkalbųkonteksteiratstovavimastarptautiniulygiu,kalbosįstatymolaikymosipriežiūrairinformavimaskalbosklausimais.DabartinėEstųkalbostarybossudėtisVyriausybėspatvirtinta
2011m.Tarybąsudarokalbininkai,ministerijų,departamentųirkūrybiniųsąjungųatstovai,politikaiirkt.Taigitailabaiplatigrupė,kuriaisvarbigeraestųkalbospadėtisirkurioskiekvienonarioindėlis–netikprofesionalios(nebūtinailingvistinės)žinios,betirsocialinisjautrumaskalbosklausimais.SkirtingaineiLietuviųkalboskomisija,Estųkalbostarybaneužsiimakalbosreguliavimu.KalbosnorminimuEstijojerūpinasiGimtosioskalbosdraugija.Estųkalbostarybosdarbasyratikkalbospolitika.BendradarbiaudamasuŠvietimoirmoksloministerijaKal
bostarybakasdvejusmetuspristatoVyriausybeiEstijoskalbospadėtiesirestųkalbosplėtrosplanobeikitųstrateginiųkalbosplanųvykdymoapžvalgas.Iššiandieniniųstrateginiųdokumentų,opirmiausia–išjųkylančiųveiklosplanų,tikimasi,kadperpalygintitrumpąlaikąbūtųpasiektirezultatai,kuriuosgalimaįvertintiirkurieturėtųtamtikrąsritįarorganizacijąkilstelėtiįaukštesnįlygį.Planuojantkalbosplėtrosstrategijąpateiktitokiusįvertinti leidžiančius indikatoriusyra sunku,oglobalizacijosprocese estųkalbos žingsniupirmyngalimavadinti buvusiųpozicijųišsaugojimą,ypačturintgalvojeanglųkalbosįsiveržimą.Tiekplėtrosplane,tiektarpinėseataskaitosekiekvienaipriemoneiyranumatytastamtikrasindikatorius,kuris turėtųrodytikonkrečioskalbosvartojimosritiespažangą.Tačiautuosindikatoriusreikėtųvertintikritiškai.Neviską,kassvarbu,galimaišmatuoti.Otai,kągalimaišmatuoti,nebūtinaiyrasvarbu.Strateginiuose plėtros planuose numatytiems ir sutartiems
veiksmamsįgyvendinti,žinoma,reikalingostamtikrospriemonės.Todėllabaisvarbu,kadplėtrosplanaiirvalstybėsbiudžetoplanavimasbūtųsuderinti.Ryšystarpkalbossritiesfinansavimoirplėtrosplanųyraganaakivaizdus:tiekbuvęs,tiekdabargaliojantisplėtrosplanasyraŠvietimoirmoksloministerijoskalbos sričiai skirto biudžeto planavimopagrindas.Atskiraibuvofinansuotos irvalstybinėsprogramos.Estųkalbosplėtrainumatytosveiklosfinansuojamospervalstybėsirvietiniųsavivaldybiųbiudžetą, per universitetų irmokslo institucijų,valstybiniųprogramų,įvairiųfondų,subsidijų,specialiųjųasignavimųirįvairiųagentūrųbiudžetus.Konkretus2011–2017m.plėtrosbiudžetassiekia61milijonąeurų.Kalbossritisyraremiamašiomisvalstybinėmisprogra
mo mis:Aukštojomokslovadovėliųestųkalbarengimasirleidyba
(2008–2012);naujaprogramatvirtinama;perpenkeriusmetusparengtaarišversta50įvairiųsričiųvadovėlių;Estiškosterminijosrėmimas(2008–2012),(2013–2017);Kalbostechnologija(2006–2010),(2011–2017);Estųkalbosirkultūrosatmintis(2009–2013),(2014–2018);
estųkalbosmoksliniamstyrimamsremti.Naujosiosprogramosprioritetas–remtimonografijųleidimą;Estųkalbosirkultūrosakademiniųstudijųužsienyjepro
grama(2005–2010),(2011–2017).Šiuometutūkstantisstudentųmokosi trisdešimtyje užsieniouniversitetų.Estijos valstybėsparamavisiemsmokymocentrams,išjųdešimtyjedirbaEstijosvalstybėsfinansuojamilektoriai.
Dės to mo ji kal ba 1993 m. 2013 m.
Es tų 20 586 58 716
An glų 176 = 0,85 % 2219 = 3,8 %
Ru sų 4303 = 21 % 3871 = 6,6 %
Iš vi so 25 064 64 806
Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“ Nr. 5 (338) priedas
11
PagrindinismūsųkalbąreguliuojantisdokumentasyraKonstitucija, kurioje numatyta,kadlatviųkalbayraoficialivalstybinėLatvijosRespublikoskalba.TaippatturimeValstybinėskalbosįstatymą,kurispriimtas1999m.,oįsigaliojo2000m.rugsėjį.Ministrų kabinetas yra suformavęsdaugybę reglamentųbeiValstybinės kalbosgairespastarajamdešimtmečiui.LatviųkalbayraLatvijosRespublikosvalstybinėkalba,jiskirtaintegracijaiiryranacionalinėstapatybėspagrindasbeipasauliniokultūriniopaveldodalis.Latvijayraatsakingaužlatviųkalbosišsaugojimą,vystymą,LatvijosvisuomenęirbūsimasLatvijoskartas.Pagrindinėsvalstybinėslatviųkalbosįgyvendinimokryptys:
teisinėkryptis–siekiamaįstatymaisirkitaisteisėsaktaisužtikrintivalstybinėskalbosstatusą;pedagoginėkryptis–susijusisulatviųkalbosmokymuiružtikrinimuLatvijosmažumųgrupėms;lingvistinėkryptis,susijusisuįvairiaistyrimais,švietimu.Pagrindiniaivalstybinėskalboselementaiyrakalbiniaiįgūdžiai,kalbosvartojimasirpožiūrisįkalbą.Pastaruojumetupastebima,kadjaunimasvismažiauvartoja
valstybinękalbą.2008m.buvoužbaigtareforma,susijusisumažumųgrupiųšvietimu,irįtvirtintasdvikalbisšvietimas.Latvijaturivientisąšvietimosistemą.Mokyklosetaikomitiepatysšvietimostandartaidėstantįvairiusdalykusnuo1iki12klasės.Šiuometuplanuojamikitižingsniai,susijęsudvikalbiušvietimu.1995–2004m.įvykonemažaisvarbiųpasikeitimų,susijusių
sunacionaliniošvietimopolitika,švietimosistemosformavimu,plėtra.ĮvykdytaŠvietimoturiniomažumųgrupėmsreforma.Siekiamaužtikrintišvietimąįvairiomsvisuomenėsgrupėms.Tuotikslubuvoatnaujintimokymovadovėliai.Nuo1998m.spaliomėn.buvoįtvirtintasnaujasŠvietimoįstatymas,kuriamepanaikintamokyklųsegregacija.Siekiant,kadmažumųšvietimasbūtųsėkmingas,reikiatinkamaiparengtųmokytojų.Taippatbūtinaišleistivadovėlių,pagalbiniųmokymopriemonių,atlieptimokiniųlūkesčius.Visataipaskatinotaikytikalbųtechnologijas.Kalbosšiandien–patisvarbiausiabendravimopriemonė.
Žodynai, gramatikos, pagalbinėsmokymopriemonės ir pan.turibūtiatnaujintiiratitiktišiuolaikiniusreikalavimus.Trūkstairkokybiškosterminologijosplėtros.Siekiamaišspręstišiąproblemą,priėmusnaująTerminologijosįstatymą,kurisjauyraparengtas.Laukiama,koljįbusgalimapatvirtintiirįgyvendinti.Mūsųtikslas,kadlatviųkalbaplėstųsiirbūtųkonkurencinga
pasaulyje.Kalbųkonkurencijajaučiamairdabar–taivislabiaupastebima,kaikomunikacijaipasirenkamakita,onelatviųkalba.Taigimumsitinsvarbuišsaugotikalbosunikalumą.2009m. buvo apklaustiLatvijos kalbos centro ekspertai.
Nustatytairpabrėžta,kadlatviųkalbąstipriaiveikiašvietimosistemairžiniasklaida.Šieduveiksniaikeliapagrindiniusiššūkiuslatviųkalbai.Kalbosprestižądaugiausiaformuojalatviųpolitikai,valstybinių,kultūrosinstitucijųatstovai,kurielabiaulinkęvartotirusų,onelatviųkalbą.Didžiausiaproblema,susijusisulatviųkalbosvartojimu,pastebimaviešajamesektoriujeirversle.Norslaikomeprioritetutai,kadpaslaugosteikiamosvalstybinekalba,žinoma,mokėtikeletąkalbų–pranašumas.PraėjusiaismetaisAdministracinisteismaspriėmėsprendimą
dėllatgaliųkalbos–taiyravienaišmūsųtarmių.Teismosprendimubuvonutarta,kadžmonėsturiteisębendrautisuinstitucijomisšiuodialektu,tačiauinstitucijosnėraįpareigotosatsakytibesikreipiantiemsasmenimsšiuodialektu.Praėjusiaismetaistaippatbuvopriimtasįstatymas,numatantisreikalavimusparlamentonariamsturėtiaukščiausiusvalstybinėskalbosįgūdžius,ošiemetMinistrųkabinetaspriėmėtamtikrusreglamentusdėlkalbosvartojimoskleidžiantviešąjąinformaciją.Taigimūsų valstybinės kalbos pozicijos yra vystomos ir
stiprinamos įvairiose srityse.Pastebėjome,kad latviųkalbosvartotojųįgūdžiaipastaruojumetupagerėjo.Buvonustatytospagrindinėskalbosvartojimoproblemos,betmanoma,kadlatviųkalbosvartojimokokybėyrapakankamaiaukšta.SėkmingaiįgyvendinomeŠvietimoturinioreformą.Ateityjesieksimeskatintiteigiamąkalbinįpožiūrį,stiprinti
valstybinėskalbosstatusąšvietimosistemojeiružtikrintidvikalbįšvietimą,oLatvijosžiniasklaidojeužtikrintilatviųkalbosvartojimą.
Vals ty bi nė kal ba Lat vi jo je:AgrisTIMUŠKA
Lat vi jos vals ty bi nės kal bos cen tro di rek to riaus
pa va duo to jas
pvz.,informacijąužsieniokalbairestųkalbosmokymą,siekiantpalengvintiužsieniodėstytojųirstudentųintegracijąįestųaukštojomoksloirgyvenimoaplinką,taippatirspecialybėsanglųkalbosarkitųkalbųmokymąaukštosiosemokyklose(specialybėskalbųmokytistudentus,dėstytojusirpagalbinįpersonalą).
Pabaigoje–kelipatarimailietuviųkalbosplėtrosplanorengėjams:Norint išsikelti tikslus ir susiplanuoti veiklas, kaip juos
pasiekti,reikiasusidarytitikslųlietuviųkalbospadėtiesvisosevartojimosritysevaizdą.Vizijosirtikslaituribūtiparemtikonkrečiaisveiklospla
nais, patvirtintais valstybiniu lygmeniu.Turi būti užtikrintafinansinėvalstybėsparamatiemsveiklosplanamsįgyvendinti.Visasplėtrosplanasirkiekvienaveiklaturiturėtikonkretų
atsakingąasmenį.Reikalinganuolatinėstebėsena–artikslailaikuibėgantir
besikeičiantvisuomeneivisdaraktualūs,arveiklospakankamaiužtikrina,kadbūtųpasiektaužsibrėžtųtikslųirpan.Informavimoporeikis–palaikytidiskusijaskalbosklau
simais, informuotimokesčiųmokėtojus, taip užtikrinant visuomenėsiržmoniųpasitenkinimąplanuojamomisveiklomis.
Linkiusėkmėslietuviųkalbosplėtrosplanorengėjams.
pro ble mos ir per spek ty vos
Rena
tos Č
esna
viči
enės
nuo
tr.
Valstybinės kalbos politika: įžvalgos ir gairės
12 Priedą parengė informacinio leidinio „Švietimo naujienos“ vyr. redaktorė Zina Rimgailienė, korespondentė Aušra Židžiūnienė, kalbos redaktorė Ramutė Pinkevičienė, maketuotoja Eglė Lesniauskienė.Tel. (8 5) 264 9455, el. p. – [email protected].
Reikiakalbėtiapieglobalizaciją, skatinančią prieštaringas tendencijas.Vienavertus,mesjaučiametendencijąieškotiuniversalioskalbos,t.y.vartotianglųkalbą,kitavertus,taippatjaučiametendencijąkalbėtisavokalba
tam,kadsutvirtintumetapatybę.Prancūzijojegalimajaustitamtikrąsusierzinimą,kadprancūzųkalbapernelygsaugoma,betkartu labai jautriai reaguojama įanglųkalbosvyravimą.Kaikuriežmonėsitinbranginaprancūzųkalbąiryratikripuristai,okitisako,kadprancūzųkalbayraatgyvenairdarbejinenaudinga.Tam,kadbūtųsuderintitokieprieštaringiteiginiai,turimekalbosvartojimopolitiką, skirtąpiliečiųporeikiams tenkinti.Norime,kadmūsųpiliečiaijaustųryšįsuprancūzųkalbairtasryšysbūtųparemtaspagarbairblaiviuprotu.Yradupagrindiniairamsčiai:teisinėsnuostatos,nurodančios,kaipturibūtivartojamaprancūzųkalbairkaipjituribūtiturtinama–būtinapadarytitaip,kadkalbaatitiktųšiųdienųrealijas.Šieduramsčiaisudarobendrąsistemąirvienaskitąpapildo.Valstybėatliekaypatingąvaidmenį–jaudaugamžiųmesrū
pinamėssavogimtąjakalba.Minėtinidumomentai:1539m.,kaibuvoišleistaspotvarkis,kuriameteigiama,kadprancūzųkalbayraoficialiteisinėiradministracinėkalba,ir1992m.,kaiPrancūzijosKonstitucijojeatsirandanuostata,kadprancūzųkalbayraoficialiPrancūzijosRespublikoskalba.Tarpšiųdviejųdatųkalbanuolatvystėsiirvaidinoitinsvarbųvaidmenįformuojantkalbostapatybę.Konstitucinėstarybosteigimu,po1992m.galimedarytitokiasišvadas:Prancūzijosvaldžiosinstitucijosturivartotiprancūzųkalbą.Taireiškia,kadirasmuo,bendraujantissuvaldžiosinstitucijomis,turėtųvartotiprancūzųkalbą,betmesnegalimejopriverstitaidaryti,todėlgalimaskitasvariantas–dokumentovertimas.Tikprancūziškasdokumentovertimasyratraktuojamaskaiporiginalasirginčoatvejuremiamasibūtentjuo.Kitavertus,šinuostatanegaliribotižodžioirverslolaisvės.Dėl toKonstitucinė taryba išaiškino,kad televizija ir radijasneprivalovartotiministerijųnumatytosterminijos.Darvienasįstatymasteigia,kadvalstybėstarnautojaiturikal
bėtiprancūziškaiirjųprancūzųkalbaprivalobūtipavyzdinė.Galimasakyti,kadteisinėbazėyraišsami,betesamažmonių,kuriešiąsistemąkritikuojairblogaisupranta,aiškindami,kadįstatymaidraudžiakitaskalbas.Ištiesųtaipnėra,betpirmenybęteikiameprancūzųkalbaikultūrinėje,profesinėjeirkitoseplotmėse.Rūpinamės,kadpiliečiaiturėtųteisękalbėtiprancūziškai.Labaisvarbu,kadvartojimosrityje,pavyzdžiui,antproduktų,kuriuosperkame,būtųpateikta informacijaprancūziškai.Taiyramūsųinteresas,nessiekiame,kadžmonėstiksliaižinotųtoproduktosudėtį.Kitavertus,rūpinamėsirdarbuotojųteisėmis,todėldarbotvarkostaisyklėsturibūtipateiktosprancūziškai.Prancūzųkalbaturibūtivartojamaradijujeirtelevizijoje,bet
čia netaikomas kokybinis reikalavimas. Suteikiame visiškąteisęasmeniuipateiktisavetaip,kaipjamatrodotinkamiausia.Kainesilaikomareikalavimų,galibūtitaikomossankcijos.
Pavyzdžiui,750eurųyradidžiausiaibauda,kuriągalimagautiuž tai, kad informacija pateikta neprancūziškai.Vyriausybėvienąkartąpermetusturiatsiskaitytiparlamentuiužtai,kaipyrataikomasteisynas.Susiduriameirsuproblemomis.Dažnaijossusijusiossuži
niųįgijimuirperdavimu.Numatoma,kadprancūzųkalbayrakonkursų,egzaminų,mokymosikalba.Jeigumoksliniaitekstairašomikitakalba,taibentjausantraukabūtinaituribūtiparašytaprancūziškai.Nepaisantšiųnuostatų,mūsųpadėtisnėratokia,kaip, pavyzdžiui,Olandijoje,Vokietijoje ar Skandinavijoje.Šiosešalysemagistrostudijosvykstaužsieniokalba,omūsųšalyjetodarnėra,betaukštosiosmokyklosjaučiastipriąanglųkalbosįtaką.Remiantistyrimais,80proc.verslomokyklųpaskaitasskaitoangliškai.Tam,kaddėstymasanglųkalbabūtųlegalus,reikėjoVyriausybeisušvelnintiįstatymą.Dabarįstatymassuteikiateisępaskaitųklausytisiratsakinėtiangliškai,bettie studentai,kurienegali įrodyti,kadmokaprancūzųkalbą,privalojosmokytis.Čiaiškylakalboskokybės,funkcionalumoirmokymokokybėsklausimai.Verslosrityjetaippatsusiduriamesusunkumais.Šiojesrityje
visdažniaukalbamaanglųkalba.Pasirodo,kad,jeigunorimeužimtipareigas tam tikrojeverslosrityje,yradaromasspaudimaskalbėtiirrašytiangliškai.Pagal2007m.atliktątyrimą,galimasakyti,kadkasketvirtasdarbuotojasprivalokalbėtiarrašytiangliškai.Atrodytų,kadtaiteigiamasdalykas,nesmūsųįmoniųkonkurencingumasdidėja,taippattampameatviresnipasauliui,tačiaususiduriamasusituacijomis,kaiasmenyssakokenčiantysnuodaromospaudimomokėtianglųkalbą.Taippatyra tokiųdarbovietų,kur išesmėsneprireikiaanglųkalbos,betįsidarbinantreikalaujamająmokėti.Paprastaipokalbiaisudarbuotojais,siekiantįvertintijųpadarytąpažangą,vykstaanglųkalba.Taitaippatyraneigiamasdalykas,nesgalipasirodyti,kadtikrinaminedarbuotojogebėjimaiatliktidarbus,ogebėjimaskalbėtiangliškai.Frankofonaireiškiatamtikrąsusirūpinimąprancūzųkalba,
nesmūsųšalyjematomadaugangliškųužrašų,parduotuviųarkitųįstaigųpavadinimų.Atrodo,lygtaireikštų,kadprancūzųkalbanepajėgi atspindėti šiandieninės realybės, todėl būtinaturtintiprancūzųkalbą.Taigiterminologijosdarbasmumsyraypačsvarbus.Kasmetsukuriamaapie300naujųterminų,kurieyraskelbiamiviešai.Jieprivalomivartotivalstybėsinstitucijose,betnebūtiniprivačiojeerdvėje.Jieitinsvarbūsspecialistams,ypačvertėjams,kuriemsbūtina turėti tikslius terminųatitikmenis.Valstybėsirįstatymonepakankašiamdideliamdarbuiatlikti.
Kalbosateitispriklausonuoindividualauspasirinkimoirnuokolektyviosvalios.Turimesaugotisavokalbą,betkartuprancūzųkalbospolitikaturiderėtisukalbųįvairove.
Pran cū zų kal bos po li ti kaŽanasFRANSUAbALDI(Je anFrançois Bal di) Pran cū zų kal bos ir Pran cū zi jos kal bų ge ne ra li nės de le ga ci jos pir mi nin ko pa va duo to jas
glo ba li za ci jos kon teks te
Rena
tos Č
esna
viči
enės
nuo
tr.