Download pdf - LIETUVOS PARTIZANŲ BUNKERIŲ IR ŽEMINIŲ ATSTATYMAS … · Tačiau reali bunkerių ir že-minių, kaip fortifikacinių įrenginių, įvairovė būtų pastebima tik juos ... ryšininko

44 KULTŪROS PAVELDAS

Partizaninio karo palikimas šiandien yra tapęs paveldu, nepri-klausomybę atgavusios tautos kovos už laisvę simboliu. Atgimi-mo metais galimybė ne tik mintimis sugrįžti į partizaninio karo metus tapo pagrindine jėga ieškant, fiksuojant, įamžinant artimų-jų ar bendražygių atmintį saugančias vietas. Analogiški procesai Vakarų Europoje vyko po Antrojo pasaulinio karo ir visoje Rytų Europoje po Geležinės uždangos griuvimo, kai žmonės galėjo atsigręžti į praeitį ir susigrąžinti „uždraustą atmintį“1.

Partizaninio karo vietos – tai tik siaura kultūrinio kraštovaizdžio dalis, tačiau svarbi dėl įtaigumo auginant pilietinę visuomenę. Šiandieninėje valstybėje analizuojant kultūros paveldą svarbiau-sias dėmesys teikiamas įtaigiam pasakojimui. Interpretavimas ar tam tikrų dalykų perinterpretavimas (kaip kad įvyko su partiza-ninio karo vietomis pasikeitus valdymo sistemoms) yra galingas įrankis, leidžiantis geriau suprasti skaudžios patirties įvykius.

Teoriniuose darbuose iškeliamas tautinis naratyvas, kuriame pabrėžiama, kad nuo Atgimimo pradžios partizaninio karo istorijai paveldosaugos srityje buvo rodomas išskirtinis dėmesys4. Empi-rinė duomenų analizė keičia tokius teiginius5. Tik 2014 m. sukurta penktoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba. Jos spe-cializacijos sritis – memorialinis paveldas, todėl partizaninio karo vietų įpaveldinimo problemą imta pamažu spręsti. Iki tol partizani-nio karo vietos sudarė nedidelę dalį (nesiekė 2 proc.) visų kultūros vertybių registre esančių objektų. Panašu, kad dėl vieningos pozi-cijos nebuvimo partizaninio karo paveldas sunkiai rado savo vietą visų įpaveldinamų objektų sąraše. Taigi paveldo klausimas visada liko šalia pagrindinių istorinių partizaninio karo temų.

Partizaninio karo vietų visumą sudaro ne tik bunkeriai ir žemi-nės, tačiau būtent jos nuo pat Atgimimo pradžių tapo pagrindi-niu traukos objektu. Didžiąja dalimi trauką lėmė žūties veiksnys. Įamžinimas prie išlikusių bunkerių duobių buvo siejamas su jame žuvusiais asmenimis. Įpaveldinant bunkerius analogiškai lemiamą svertą turėjo partizanų žūties aspektas. Tačiau reali bunkerių ir že-minių, kaip fortifikacinių įrenginių, įvairovė būtų pastebima tik juos deramai užfiksavus. Žinoma, kad partizanų vadovybė kiekvieną bunkerį ragino statyti vis kitokį. Antai 1947 m. lapkričio 17 d. Tau-ro apygardos vado Jono Baltūsio-Žvejo įsakyme rašoma: Pakeisti vietas ir bunkerių statymo būdus, kad nebūtų vieno formato3.

Bunkerių ir žeminių vietų įamžinimo, įpaveldinimo, atkūrimo darbai iki 2010 m. nekėlė jokių didesnių klausimų. Po kruopš-čiai atliktų archeologinių (vad. G. Petrauskas) Daugėliškių miš-ko bunkerio tyrimų į viešumą imtos kelti su atstatymo darbais susijusios problemos. Visuomenės nariams asmenine iniciatyva pradėjus buvusių slėptuvių įamžinimo darbus, atitinkamos vals-tybinės institucijos liko nuošalyje, taigi natūraliai nuo pat nepri-klausomybės pradžios partizaninio karo paveldo politiką forma-vo ne specialistai, bet mėgėjai visuomenininkai.

Aistė Petrauskienė

LIETUVOS PARTIZANŲ BUNKERIŲ IR ŽEMINIŲ ATSTATYMAS 1991–2011 M.

Šiame straipsnyje pirmą kartą skelbiamas detalus 1991–2011 m. atstatytų bunkerių ir žeminių katalogas. Siekiama parodyti jų visumą ir mastą, palengvinti sąlygas norintiems juos aplankyti.

BUNKERIŲ IR ŽEMINIŲ ATKŪRIMO PROBLEMIŠKUMAS

Autentiškos įvykio vietos panaudojimas rekonstruojant praeity-je buvusius pastatus – gilias tradicijas turintis reiškinys. Nuola-tos buvo atkuriamos sugriautos pilys, miestai, bažnyčios ir kiti visuomenei reikšmingi objektai. Žeminių atkūrimo ištakų reikia ieškoti dar sovietmečiu. 1974 m. Rūdninkų girioje (Šalčininkų r.) ir 1975 m. Antanų miške (Švenčionių r.) buvo atkurtos pogrindi-nio komiteto „raudonųjų partizanų“ bazės naudojant jas masinei propagandai. Jos abi, išplėtojus vidinę infrastruktūrą, papildo-mai įrengus muziejinius paviljonus, tapo Lietuvos SSR Revoliuci-jos muziejaus filialais6. Jose buvo rengiamos masinės moksleivių ir suaugusių grupių ekskursijos, įrengtose bazėse rinkdavosi ir laisvalaikį leisdavo LKP nariai, buvę „raudonieji partizanai“7.

Įvardinti pavyzdžiai yra pagrindiniai to meto atkurtų žemi-nių centrai. Antrojo pasaulinio karo metais veikusių „raudonųjų partizanų“ žeminių buvo ir kituose rajonuose. Akivaizdu, kad mintis, kurią siekiama perteikti atkuriamais bunkeriais ar žemi-nėmis, nepasikeitė nuo sovietinių laikų. Abi pusės siekė paro-dyti didvyriškas ir pasiaukojančias žūtis kovoje su priešu. Siekė atstatyti tai, kas priešo buvo sugriauta ir sunaikinta. Pagrindinis skirtumas, kad sovietmečiu atkuriamų „raudonųjų partizanų“ žeminių iniciatoriai buvo politikai, užimantys svarbią vietą to meto šalies valdyme. Sovietų sistema, skirdama daug dėmesio įtaigiai propagandai, sugebėjo net nepagrįstai veikusių „raudo-nųjų partizanų“ žemines panaudoti ir jų pagrindu sukurti nebū-tas istorijas. Nepriklausomos Lietuvos metais atkuriamų bun-kerių ir žeminių iniciatoriai daugiausia yra privatūs asmenys ar visuomeninės organizacijos, tačiau šių objektų lankymas dėl informacijos trūkumo ir nelanksčios jų interpretacijos dažniau-siai lieka tik mažumos susidomėjimo sritimi.

Idėja atkurti Lietuvos partizanų bunkerius ar žemines auten-tiškose vietose imta puoselėti nuo pirmųjų Nepriklausomybės dienų. Tai buvo suprasta kaip dar viena įamžinimo forma, kuri, priešingai, nei, pavyzdžiui, paminklų statymas, padarė didžiu-lę žalą autentiškai partizaninio karo paveldo vietai. Šią proble-mą galima įžvelgti ir analizuoti žinomus 37 autentiškoje vietoje atstatytus ir 10 imitacinių bunkerių bei žeminių (1 pav.), tačiau nuosekli vieno bunkerio rekonstrukcijos analizė leis išryškinti au-tentiško atkūrimo sudėtingumą ir problemiškumą.

Remiantis visoje Lietuvoje partizaninio karo metais buvusiu bunkerių ir žeminių skaičiumi, atstatytieji autentiškoje vietoje at-rodytų tik maža viso šio paveldo dalis. Tačiau dažniausiai atkur-ti buvo pasirenkami svarbiausi štabo bunkeriai ar vadavietės.

45

Laikytasi nuomonės, kad rajone turi būti bent vienas atstatytas bunkeris. Ši graži idėja ir vizija dažnai neturi jokios išliekamo-sios vertės, o bunkerius atkasant sunaikinama autentiška par-tizaninio karo vieta. Tokios vietos išsaugojimui prioritetas nie-kada nebuvo teikiamas, todėl nuostatos dėl būtino archeologo dalyvavimo atkūrimo darbuose visuomenėje palankiai buvo priimtos ne iš karto.

Partizaninio karo paveldo klausimas praktine jo fiksacijos ir populiarinimo prasme pirmiausia buvo paliestas pilietinės inici-atyvos. Žmonės, pirmieji ėmęsi šių darbų, visus savo veiksmus suprato kaip pagarbos rodymą žuvusiems praeityje. Tai, kad į partizaninio karo paveldo vietas akademinė bendruomenė atsi-gręžė pakankamai vėlai, lėmė priešpriešą tarp jų populiarinimo ir mokslinių tyrimų. Dėl dar pakankamai aktyviai besireiškiančios gyvosios istorijos puoselėtojų iniciatyvos ši erdvė pirmiausiai ski-riama ne mokslui, o viešajai atminčiai.

Esminė problema, atkuriant bunkerius ir žemines autentiš-koje vietoje, yra archeologinių tyrimų nebuvimas ir autentiškos vietos (kraštovaizdžio) suardymas. Naujausiųjų laikų konfliktų archeologijos tyrimai, įgaunantys vis didesnius mastus Vaka-ruose, Lietuvoje pakankamai sunkiai ir pavėluotai bandomi integruoti į partizaninio karo vietų tyrinėjimus8. Iš autentiškoje vietoje atstatytų bunkerių ir žeminių archeologiniai tyrimai vyk-dyti tik dviem atvejais9.

DAUGĖLIŠKIŲ MIŠKO BUNKERIS

Daugėliškių miško bunkerio atkūrimo darbai tapo priežastimi, ko-dėl šioje vietoje dirbo archeologų komanda. Sumanymas rekons-truoti bunkerį remiantis tiksliais archeologiniais ir gyvo liudininko pasakojimais būtų pirmą kartą realizuotas atkuriamų bunkerių istorijoje. Nuo pirmos tyrimų dienos vyko diskusijos apie būsimo bunkerio išvaizdą, medžiagiškumą ir kitus esminius klausimus. Pasibaigus archeologiniams tyrimams gauti duomenys korega-

vo iš anksto suplanuotą būsimo bunkerio vaizdą. Numatytam bunkerio įsivaizdavimui jau reikėjo naujos rekonstrukcijos.

Vykdyti archeologiniai tyrimai leido patikslinti tam tikras su bunkerio įrengimu susijusias detales, kurios neišlieka liudinin-kų prisiminimuose. Gyvojoje atmintyje įsitvirtinusi nuostata, kad bunkeriuose partizanai dažniausiai tilpdavo stačiomis. Daugė-liškių miško bunkerio viduje, ryšininko Albino Kęstučio Bersėno teigimu, partizanai galėjo vaikščioti stačiomis, ir tik tyrimų metu pasiekus grindų lygį buvo nustatyta, kad tikrasis bunkerio aukštis negalėjo viršyti 1,5 m. Tačiau tai nemenkina gyvų liudininkų reikš-mės. Kaip pastebi G. Moshenska, sakytinė istorija naujausiųjų laikų konfliktų tyrimuose vaidina labai svarbų vaidmenį. Tai vienas iš esminių dalykų, išskiriantis šio periodo archeologinius tyrimus iš kitų, gyvosios atminties nebeturinčių laikotarpių. Vyresnio am-žiaus pateikėjai gali tiksliai nurodyti reikiamas vietas, identifikuoti artefaktus, kurie jaunosios kartos tyrėjams dažnai būna mįslė10.

Atlikta Daugėliškių miško bunkerio rekonstrukcija nesirė-mė nei gyvo liudininko prisiminimais, nei archeologinių tyrimų duomenimis. Bunkeriui atstatyti naudota iš anksto paruošta mediena, laikytasi suplanuotos darbų eigos. Todėl toliau bus aptariami trys gana skirtingi Daugėliškių miško bunkerio vari-antai: pirmasis remiantis gyvo liudininko prisiminimais; antrasis – archeologinių tyrimų metu surinktais duomenimis; trečiasis – šiandien toje vietoje pastatytu bunkeriu.

Partizaninio karo įvykių rekonstrukcija remiantis vien tik gyvą-ja atmintimi – kritiško vertinimo reikalaujantis reiškinys. Šiandien atliktas ne vienas trauminę patirtį išgyvenusių žmonių sociolo-ginis ir psichologinis tyrimas11. Iš jų matyti, kad skaudžią patirtį vaikystėje ar jaunystėje patyrę asmenys tam tikrus savo gyveni-mo epizodus linkę užmiršti, tarsi jų nė nebuvę. Taip pat praeities įvykių paveikslą partizaninį karą išgyvenusių žmonių prisimini-muose keitė sudėtingas sovietinis laikotarpis, kurio metu buvo prarastas svarbus tradicinis istorijos perdavimas iš kartos į kar-

KULTŪROS PAVELDAS

Imitacinių ir autentiškoje vietoje atstatytų bunkerių ir žeminių paplitimo žemėlapis. A. Petrauskienės schema

46

tą12. Atgavus nepriklausomybę, po 40–50 metų pertraukos buvo galima susigrąžinti prisiminimus, tačiau ne visais atvejais tai pa-daryti buvo labai paprasta. Vieni nebuvo linkę kalbėti, kiti, net ir norėdami, negalėjo prisiminti jiems svarbių gyvenimo akimirkų.

Atgimimo metais pradėti aktyviai rinkti partizaninio karo žiau-rumus išgyvenusių asmenų prisiminimai. Žmonių istorijos iš po-grindžio išėjo į viešąją erdvę – imta jas analizuoti, vertinti, žavėtis ar, priešingai – kritikuoti. Itin didelį indėlį šioje srityje davė ilga-metė Romo Kauniečio patirtis. Jis pirmasis, dar 1997 m., pakal-bino, o po kelerių metų ir išspausdino pagrindinio Daugėliškių miško bunkerio įvykių liudininko A. K. Bersėno prisiminimus13.

Prakalbinti A. K. Bersėną 2010 m. nebuvo sunku. Tai šviesios atminties pateikėjas, kuris jau ne kartą buvo pasakojęs Daugė-liškių miško bunkerio istoriją. Prieš prasidedant tyrimams greta nuoseklios Daugėliškių miško bunkerio istorijos A. K. Bersėno buvo prašoma rekonstruoti bunkerio vaizdą. Stovint netoli išliku-sios bunkerio duobės bandyta suvokti, koks jis galėjo būti, iš ko padarytas, kodėl būtent tokio dydžio ir tokios konstrukcijos.

A. K. Bersėnas gana nesunkiai atgaivino bunkerio, kuria-me prieš 60 metų ne kartą teko lankytis, vaizdą. Remiantis ryšininko prisiminimais, bunkeris buvo 2 m pločio ir 3 m ilgio. Ilgosiose sienose kas 70 cm į žemę buvo įkasti ąžuoliniai kuo-liukai, prie jų horizontaliai prikaltos lentos. Lubų konstrukcijos pagrindas taip pat buvo iš ąžuolinių rąstų, virš jų prikaltos len-tos. Tarp rąsto ir lubų lentų susidariusi ertmė buvo panaudota lentynėlėms. Grindys buvo išklotos lentomis, tačiau be jokio pakėlimo nuo žemės. Ryšininkas pamena, kad partizanai bun-keryje galėjo vaikščioti stačiomis.

Gana nesunkiai A. K. Bersėnas prisiminė ir bunkerio vi-daus detales: gultų padėtį (40–45 cm nuo žemės), staliuką (sukryžiuotomis kojomis, vadinamą „ožiuku“), žibalinės lem-pos vietą (pietinė siena). Įdomu tai, kad gultai buvo padaryti iš dviejų neprikaltų lentų, kurios buvo išskleidžiamos tik einant miegoti. Dirbant bunkeryje viena lenta būdavo atlenkiama ir padaromas suolas, taip sutaupoma vietos. Dviejuose bunke-rio kampuose (pietvakariniame ir šiaurės vakariniame) buvo įrengtos ventiliacijos angos, taip pat drenažas. Pakankamai tiksliai ryšininkas atkūrė bunkerio dangčio padėtį ir konstruk-ciją. Tai piltuvo formos dėžė, kuri 90 laipsnių kampu atsivers-

davo į šiaurinę pusę. Nusileisti į bunkerio vidų buvo palikti du laipteliai iš nenukasto molio.

Antrasis bunkerio maketas parengtas remiantis archeologinių tyrimų metu gautais duomenimis. Atkasus bunkerio konstrukci-jas, nustatyta, kad bunkeris, kaip ryšininkas ir minėjo, buvo 2 m pločio ir 3 m ilgio, kas 65–70 cm palei ilgąsias sienas buvo įkalti ąžuoliniai kuoliukai. Taip pat archeologinių tyrimų metu pavyko užčiuopti šiaurinėje sienoje buvusią ventiliacijos angą. Drenažo ir antrosios ventiliacijos angos, kuriuos mini A. K. Bersėnas, ty-rimų metu užčiuopti nepavyko. Grindų lentų orientacija ir iškloji-mas sutapo su ryšininko prisiminimais.

Dalį ryšininko prisiminimais pateiktų duomenų, atlikus ar-cheologinius tyrimus, buvo galima pakoreguoti. Visų pirma nesutapo bunkerio aukštis. Daugėliškių miško bunkerio aukštis negalėjo viršyti 1,5 m, taigi vaikščioti jame stačiomis suaugę vyrai neturėjo jokių galimybių. Pastebėtina, kad bunkerių aukš-čiai liudininkų prisiminimuose dažnai būna padidinami14. Taip pat nesutapo lentų iškalimo kryptis. Priešingai nei teigė ryši-ninkas, vakarinė, pietinė ir rytinė sienos buvo iškaltos lentomis išorinėje rąstų pusėje. Vidinėje bunkerio dalyje lentomis buvo iškalta tik šiaurinė siena. Taip pat vakarinė siena, priešingai nei visos kitos, buvo orientuota tiek horizontaliomis, tiek vertikalio-mis lentomis. Išorinis lentų iškalimas (arba tiesiog įklojimas) galėjo būti nulemtas vinių taupymo arba siekiant išvengti molio spaudimo iš šono (rąstai turėjo sulaikyti spaudimą).

Šiandien autentiškoje vietoje turime trečiąjį bunkerio variantą, kardinaliai skirtingą nei prieš atkūrimą besiremdamas ryšininko prisiminimais ir archeologiniais duomenimis atkūrė archeologinių tyrimų vadovas G. Petrauskas. Net ir po išsamių tyrimų šiandieni-nis bunkeris nesutampa su istoriniais ir archeologiniais duome-nimis pagrįsta rekonstrukcija, kadangi dydis, aukštis, medžia-giškumas, konstrukcija buvo atkurta pagal iš anksto suplanuotą brėžinį ir iš turimų dar prieš tyrimus numatytų resursų. Naujasis Daugėliškių miško bunkeris yra aukštesnis, nei archeologiniai ty-rimai parodė buvus bunkerio aukštį, taip pat jis didesnis. Visiškai kitaip sudaryta bunkerio konstrukcija ir įrengtas vidus.

APIBENDRINIMAS IR IŠVADOS

Bunkerių ir žeminių atkūrimas tapo svarbia visuomeninių ar pri-vačių iniciatyvų įamžinimo politikos dalimi. Tam pasirinktos au-tentiškos vietos, todėl drąsiai kalbėta, kad ir atkurti bunkeriai yra atitinkantys buvusius. Daugėliškių miško bunkerio pavyzdys rodo, kad autentiškai atkurti bunkerį ar žeminę yra sudėtingas uždavinys. Be išsamių istorinių ir archeologinių tyrimų partiza-ninio karo paveldo vietos yra sunaikinamos, radiniai, vykdant jų reikšmingumo atrankos principą, išskaidomi ir patenka į muzie-jus arba privačias kolekcijas (dalis kaip „nevertingi“, paliekami atkasimo vietoje), jokia tiksli radinių, konstrukcijų fiksacija ir fo-tofiksacija in situ nevykdoma. Taigi archeologijos mokslo inte-gravimas į partizaninio karo tyrimus (greta archyvinių ir įvykių liudininkų atsiminimų) yra dar vienas naujas šaltinis, leidžiantis įvairiapusiškiau pažvelgti į šį laikotarpį.

Laisvės kovos kolektyvinėje atmintyje įgis kitą pavidalą, kai par-tizaninio karo paveldo vietos visuotinai bus pripažintos kaip moks-linių tyrimų objektas, bus sukurta nuosekli jų saugojimo ir edukaci-nių veiklų programa. Atsigręžimas į artimiausią supančią aplinką ir jos istoriją sustiprins ryšį ir domėjimąsi svarbiu tautai pasakojimu.

KULTŪROS PAVELDAS

Daugėliškių miške atidaryto bunkerio vidus. 2010. G. Petrausko nuotrauka

47

SANTRUMPOS:

† – žuvoAkm. – akmeninis Apyg. – apygarda atm. – atminimob. – būrys bet. – betoninis LGGRTC – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų

centrasLKA – Laisvės kovų archyvasLPKTS – Lietuvos politinių kalinių tremtinių sąjungamarm. – marmurinismed. – medinis met. – metalinis past. – pastatytasrinkt. – rinktinė tėv. – tėvūnija tip. – tipinis (LGGRTC paminklas)

N u o r o d o s :1 Varbanova L. Dissonant Cultural Heritage: a Modern and Complex Re-search Area: a Short Talk with Daniela Simeonova-Koroudjieva [interak-tyvus], 2011. Prieiga internetu: http://www.labforculture.org/en/groups/open/young-researchers-forum/voices-and-viewpoints/87243 [žiūrėta 2012 lapkričio 26 d.].

2 Tunbridge J. E., Ashworth G. J. Dissonant Heritage: The Management of the Past as a Resource in Conflict, Chichester: John Wiley and Sons, 1996, p. 128.

3 Tauro apygardos štabo ir Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio vadovybės dokumentai (Antano Baltūsio-Žvejo vadovavimo periodas), LKA, 1998, 23, p. 95.

4 Šėmienė D. Istoriniai naratyvai Lietuvos paveldosaugoje 1990–2010 m. Vilniaus universitetas, Istorijos fakultetas, Istorijos teorijos ir kultūros isto-rijos katedra, magistro darbas, 2012; Vaitkuvienė A. Nuo nacionalistinės link socialinės paveldosaugos – du paveldo bumai posovietinėje Lietu-voje, Kultūros paminklai, 2008, 13, p. 43–50.

5 Plačiau žr. Čepulytė A. Ginkluota rezistencija: nuo palikimo sovietmečiu prie paveldo posovietmečiu. Vilniaus universitetas, Istorijos fakultetas, Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedra, magistro darbas, 2012.

6 Kasperavičius J. Čia gyveno partizanai, Kultūros barai, 1974, 11, p. 18–20; Kasperavičius J. Žeminės vėl gyvena, Kultūros barai, 1975, 9, p. 52–54; Kuzmienė I. Partizanų šlovės ir buities muziejai, Muziejai ir paminklai, 1979, 1, p. 27–32 ir kt.

7 Pečiūraitė A. Revoliucija tęsiasi, Lietuvos Aidas, 1991 06 21, Nr. 121, p. 7.8 Petrauskas G., Petrauskienė A. Naujausiųjų laikų konfliktų archeologija: Lietuvos partizaninio karo tyrimų atvejis, Lietuvos archeologija, 2014, 40, p. 221–253.

9 Tai straipsnyje aptariami Daugėliškių miško bunkerio tyrimai ir 2010 m. gegužės 1–14 d. LGGRTC užsakymu vykdyti archeologiniai partizanų bunkerio, esančio Minaičių k. (Radviliškio r.), tyrimai (vadovas G. Vėlius). Šis bunkeris partizaninio karo metu buvo po klėtele: Vėlius G. Partizanų vadavietės bunkerio Mėnaičių kaime tyrinėjimai, Archeologiniai tyrinėji-mai Lietuvoje 2010 metais, Vilnius, 2011, p. 527–531.

10 Moshenska G. Contested Pasts and Community Archaeologies: Public Engagement in the Archaeology of Modern Conflict, Europe’s Deadly Century. Perspectives on 20th Century Conflict Heritage. Swindon: En-glish Heritage, 2009, p. 76.

11 Plačiau žr.: Gailienė D. Ką jie mums padarė. Lietuvos gyvenimas trau-mų psichologijos žvilgsniu. Vilnius, 2008; Krukauskienė A., Šutinienė I., Trinkūnienė I., Vosyliūtė A. Socialinė atmintis: minėjimai ir užmarštys. Vil-nius, 2003.

12 Gailius B. 1944–1953 m. partizanų karas šiuolaikinėje Lietuvos istori-nėje, politinėje ir teisinėje kultūroje. Daktaro disertacija, humanitariniai mokslai, istorija (05 H), Vilnius, 2009, p. 67.

13 Aukštaitijos partizanų prisiminimai. Sud. R. Kaunietis, D. 3, Vilnius, 2001, p. 328–339.

14 Analogiškai didesnį bunkerio aukštį liudininkai nurodė buvus Minaičių k. (Radviliškio r.) Miknių sodybos klėtelėje įrengtame bunkeryje: Vė-lius G. Partizanų vadavietės bunkerio Mėnaičių kaime tyrinėjimai, Arche-ologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2010 metais, Vilnius, 2011, p. 531.

1991–2011 M. ATSTATYTŲ PARTIZANŲ BUNKERIŲ IR ŽEMINIŲ KATALOGAS

Katalogas sudarytas remiantis 2011 m. straipsnio autorės atlik-to tyrimo pagrindu. Nuo Nepriklausomybės atgavimo atkurti 37 bunkeriai ir žeminės autentiškoje vietoje (5 pav.) ir 10 imitacinių bunkerių, kurie pastatyti netoli tikrosios ar su istoriniu įvykiu ne-susijusioje vietoje. Kataloge svarbus dėmesys skiriamas tiksliai vietos lokalizacijai, kadangi daugelis bunkerių ir žeminių neturi jokių nuorodų, sunku rasti keliaujantiems pavieniui. Kartu su girininkija nurodomas miško kvartalo numeris. Išskiriamos trys pagrindinės bunkerio ar žeminės istorijos datos. Pirmoji nurodo pastatymo datą, antroji – sunaikinimo ar užvertimo, trečioji – at-statymo po nepriklausomybės atkūrimo (nurodoma pirmoji at-statymo data). Pateikiamos operacijų metu žuvusių ir sulaikytų asmenų pavardės.

Aprašomos šalia bunkerio esančios įamžinimo formos, juose įrašyti žodžiai. Nenurodomas tik LGGRTC tipinio paminklo teks-tas, kadangi tai didžiąja dalimi sudaryta iš žuvusiųjų pavardžių, todėl informacija nebekartojama. Prie visiškai sunykusių anksčiau atstatytų bunkerių ar žeminių nurodoma 2011 m. buvusi būklė.

AUTENTIŠKOJE VIETOJE ATSTATYTI BUNKERIAI IR ŽEMINĖS:

Al toniškių miškas, Kuro g-ja (6), Kauno r., 473059, 6088669. Med. Tauro apygardos Žalgirio rinktinės partizanų bunkeris (? | 1951 | apie 2000, V. Mašanauskas). † D. Poškutė-Danutė, J. Toto-raitis-Čigonas, B. Trumpys-Rytas, M. Žindžiuvienė-Tigrienė.

Past. met. kryžius su atm. lenta: ŠIOJE VIETOJE 1951.05.20 / ŽUVO PARTIZANAI: / LEGENDINIS ŽVALGAS / BENEDIKTAS TRUMPYS - RYTIS / JUOZAS TOTORAITIS - ČIGONAS / MARCE-LĖ ŽINDŽIUVIENĖ - TIGRIENĖ / DANUTĖ - MIŠKŲ GĖLĖ; Švč. Mergelės Marijos paminklas ir metalinis kryžius su Gedimino stulpais. Senoje pušyje išraižyta data ir kryžius: 1951 / +.

KULTŪROS PAVELDAS

Atkurta Šilų miško žeminė (Rietavo sav.). G. Petrausko nuotrauka

48

Memorialas Daunoravos mūšyje 1950 08 18–19 žuvusiems Prisikėlimo apygardos partizanams atminti. 2005. VD ŽL

Antazavės ši las, Antazavės g-ja (23), Zarasų r., 618708, 6188407. Med. Lokio rinkt. Vyties kuopos partizanų žeminė (1944 | 1944 | 1999, J. Nemanis). † J. Kairys.

Past. atm. lentos: 1) PARTIZANŲ KOVOS / SU SOVIETŲ OKU-PANTAIS / VIETA 1944.12.26; 2) ŠIAME GYNYBINIAME APKA-SE, / KOVODAMAS SU SOVIETINIAIS / OKUPANTAIS ŽUVO / VYTIES KUOPOS PARTIZANAS / JONAS KAIRYS / 1927–1944.

Balel ių miškas, Raguvos g-ja (518), Panevėžio r., 539655, 6152302. Med. Vyčio apyg. Krikštaponio rinkt. partizanų bun-keris (1949 | 1949 | 1994, LPKTS). † J. Baltušnikas-Vienuolis, K. Tvaska-Rugelis, J. Tumšys-Kytras.

Past. akm. paminklas: ČIA 1949.07.30 ŽUVO / LIETUVOS PARTIZANAI: / KRIŠTAPONIO RINKTINĖS / VADAS / J. BALTUŠ-NIKAS–„VIENUOLIS“ / ŠTABO VIRŠININKAS / K. T VASKA–„RU-GELIS“ / J. TUMŠYS–„KITRAS“.

Atstatytas bunkeris sunykęs.

Bestraigiškės miškas, Leipalingio g-ja (2), Lazdijų r., 485216, 6004829. Dainavos apyg. partizanų bunkeris (? | 1951 | 2000, artimieji). † J. Gegužis-Diemedis, G. Urmanavičius-Pavasaris, B. Šalaševičius-Žilvitis, S. Krukonis-Žvaigždikis, A. Salinis-Skir-mantas, B. Vainionis-Narsuolis. Suimtas J. Karpavičius-Medelis.

Past. akm. paminklas su met. kryžiumi: 1951–09–27 / Žuvę Dainavos apyg. Partizanai / Dainavos apyg. Vadas / Juozas Ge-gužis – Diemedis g. 1923 m. / Šarūno rinktinės vadas / Bronius Šalaševičius – Žilvitis, g. 1916 m. / Štabo narys Bolius Vailionis – Narsuolis g. 1922 m. / Štabo narys Algirdas Salinis – Skirmantas g. 1926 m. / Partizanas Gediminas Urmanavičius – Pavasaris g. 1929 m. / Partizanas Stasys Krukonis – Žvaigždikis g. 1931 m.

Dabužių miškas, Kavarsko g-ja (147), Anykščių r., 557156, 6151762. Med. Algimanto apyg. Šarūno rinkt. partizanų bunkeris (1950 | – | 2009, J. Kadžionis). Bunkeris neišaiškintas. Jame gyveno partizanai J. Kadžionis-Bėda ir M. Gedžiūnaitė-Kadžionienė-Sesutė.

Daugėl iškių miškas, Paliepių g-ja (125), Raseinių r., 471930, 6121521. Med. LLKS prezidiumo pirmininko L. Gri-gonio bunkeris (1948 | 1950 | 2010, A. Bautronis). † L. Grigo-nis-Užpalis, A. Meškauskas-Elytė, V. Kuzmickas-Sakaliukas, J. Tomkus-Gabrys, nežinomas partizanas Banga. Suimtas J. Zi-nius-Nemunėlis.

Past. tip. paminklas; informacinis stendas.Dievo Krėslo miškas, Žarėnų g-ja (19), Telšių r., 385022,

6198265. Med. Žemaičių apyg. Šatrijos rinkt. Žarėnų kuopos partizanų bunkeris (1947 | 1949 | 1998, A. ir R. Jonušai). † I. Belazaraitė-Žibuoklė, A. Mažutis-Šarūnas, J. Greivys-Bielskis, R. Bijeika-Kriukis, A. Parimskis-Malūnininkas, P. Bartkus-Zuikis, T. Bartkutė-Teosė. Suimti: S. Rekašius-Drugys, B. Vaišė, Z. Ba-ginskaitė-Rekašienė-Rūta, S. Mockus-Kiaunė.

Past. akm paminklas su metaliniu kryžiumi: 1949.5.21 ČIA APSU– / PTI ŽUVO PARTIZANAI / MAŽUTIS JONAS / GREINIS JUOZAS / BIJEIKA RAIMONDAS / PARIMSKIS / MOKYTOJA IRENA / BARTKUS P. / BARTKUTE TAVOSE. Pušyje įkeltas med. kryžius su atm. lenta: ČIA 1949.V.21 ŽUVO / PARTIZANĖ MOJY-TOJA / IRENA BELAZORAITĖ.

Past. tip. paminklas; informacinis stendas.

Gulbino miškas, Gruzdžių g-ja (73), Šiaulių r., 444020, 6209415. Bet., med. Prisikėlimo apygardos Kunigaikščio Žvel-gaičio rinktinės partizanų bunkeris (1951 | 1952 | 1998, O. Kriš-čiūnaitė-Gutkauskienė). † B. Kriščiūnas-Klajūnas, I. Miškūnas-Barzda, S. Šepkus-Šernas.

Past. met. kryžius: ČIA 1952 M. / KOVO 19 D. / ŽUVO KUNI– / GAIKŠČIO ŽV– / ELGAIČIO RIN– / KTINĖS VADAS / BOLESLO-VAS / KRIŠČIŪNAS – / KLAJŪNAS, / ŠTABO NARIAI: / IZIDO-RIUS / MISKŪNAS – / BARZDA IR / STASYS ŠEPKUS / – ŠERNAS. Bunkeryje atm. lenta: ČIA PRIEGLOBSTĮ RADO PARTIZANAI / BOLESLOVAS KRIŠČIŪNAS - „KLAJŪNAS“ 1926-1952.03.19 / IZIDORIUS MIŠKŪNAS – „BARZDA“ 1906-0952.03.19 / STASYS ŠEPKUS - „ŠERNAS“ - 1952.03.19 / ALFONSAS PADERVINS-KAS - „ŽILVITIS“ 1928-1952.09.22 / IGNAS SABULIS - „APICI-RIUS“ – 1953 m. Lukiškių k–me.

Past. informacinis stendas.

Joskaudų miškas (Vi l imo kalnel is) , Darbėnų g-ja (67), Kretingos r., 322130, 6206120. Med. Žemaičių apyg. Kardo rinkt. partizanų bunkeris (1948 | 1949 | 2009, LPKTS). † P. Budrys-Ša-rūnas, V. Daugintis-Bagūnas, V. Gricius-Žilvinas, A. Knystautas-Ragūnas ir S. Lisauskas-Antanas.

Past. akm. paminklas: ŽUVUSIEMS UŽ LIETUVOS LAISVĘ / 1949 M. / ALFONSAS KNISTAUTAS–RAGŪNAS / STASYS LI-SAUSKAS–ANTANAS / VYTAUTAS GRICIUS–ŽILVINAS / VYTAU-TAS SARMONTIS–GINTARAS / PRANAS BUDRYS–ŠARŪNAS / VYTAUTAS DAUGINTIS–BAGŪNAS. BENDRAŽYGIAI 1995.

Kalv ių miškas, Išlaužo g-ja (4), Prienų r., 505792, 6059765. Med. Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės partizanų bun-keris (1946 | 1947 | 2006, LPKTS). † J. Rušinskas-Beržas, J. Žu-kauskas-Broliukas, A. Virbickas-Lapinas.

Past. marm. paminklas: 1947 M. RUGSĖJO 30 D. / ČIA ŽUVO TRYS NARSŪS SŪNŪS / KOVOTOJAI UŽ LIETUVOS LAISVĘ.

Kasčiūnai , Merkinės sen., Varėnos r., 518289, 5997745. Med. Dainavos (tuomet A) apyg. vadovybės bunkeris (1945 | 1946 | 1997, LPKTS). Bunkeris neišaiškintas.

KULTŪROS PAVELDAS

49

Pakabinta atm. lenta: ČIA NUO 1945.02.28 IKI 1946.05.01 / BUVO ADOLFO RAMANAUSKO–VANAGO VADAVIETĖ / SODY-VOS ŠEIMININKAI KOTRYNA IR JULIUS JAKAVONIAI. Past. tip. paminklas, informacinis stendas.

Krakiai , Mažeikių apylinkės sen., Mažeikių r., 403370, 6237219. Bet., med. Žemaičių apygardos Alkos rinktinės parti-zanų bunkeris (? | 1948 | 2010, LŠS). † A. Švažas-Vilkas, P. Šiui-pys. Suimtas: L. Jonuškis.

Past. med. kryžius; akm. paminklas: ATMINTI / PARTIZA-NAMS / ALBERTUI ŠVAŽUI / PRANUI ŠIUIPIUI.


Latežer io miškas, Latežerio g-ja (272), Druskininkų sav., 505415, 5984067. Bet., med. Dainavos apyg. Merkio rinkt. par-tizanų bunkeris (1947 | – | 1997, LPKTS). Bunkeris neišaiškintas.


Mantvi l ių miškas, Mantvilių g-ja (35), Jurbarko r., 410944, 6110557. Med. Kęstučio apyg. Jurbarko, Pavidaujo ir Girdžių partizanų, vad. P. Paulaičio, stovyklos žeminė (1945 | 1946 | 1997, LPKTS). † B. Galvonas-Untis ir J. Povilaitis-Ąžuolas.

Past. met. kryžius: ŠIOJE VIETOVĖJE ŽUVO: / PARTIZANAS / BRONIUS GALVONAS-UNTIS / 1918–1946 / RYŠININKAS / JUO-ZAS POVILAITIS-ĄŽUOLAS / –1946.

Mardasavas, Merkinės sen., Varėnos r., 520694, 6002151. Med. Dainavos apygardos Geležinio Vilko rinktinės partizanų bunkeris (1945 | 1945 | 1993, A. Bernatavičienė). † L. P. Šval-kus-Šernas, A. Bilinskas-Jurginas, T. Kondrotas-Briedis, M. Na-vickas-Kardas.

Už 200 m nuo bunkerio past. med. kryžius: O KRISTAU, KAIP NEŠEI / TU SUNKŲ KRYŽIŲ, O / MOTINA TAU ĖJO IŠ PASKOS / TAI MŪSŲ MOTINOS / GULINČIŲ ANT GATVĖS / NEGALĖJO IŠ-LIETI / NET RAUDOS / ŠIOJE VIETOJE ŽUVO / GELEŽINIO VIL-KO / RINKTINĖS PARTIZANAI / PRANAS ŠVALKUS-ŠERNAS / MARTYNAS NAVICKAS-KARDAS / TOMAS KONDRATAS-BRIE-DIS / ADOLFAS BILINSKAS-JURGINAS.


Mardasavo miškas, Puvočių g-ja (38), Varėnos r., 519568, 6002843. Med. Dainavos apygardos partizanų bunkeris (1946 | ? | 2011, Jaunieji Lietuvos patriotai). Tai vienas iš A. Ramanausko bunkerių, kuris nebuvo saugumo surastas.

Mažeik ių miškas, Obelių g-ja (40), Rokiškio r., 613031, 6198267. Med. Lokio rinkt. Vyties kuopos partizanų bunkeris (1945 | 1945 | 2003, A. Dručkus).

Past. tip. paminklas.

Meišt inės miškas, Kuro g-ja (17), Kauno r., 472837, 6086928. Med. J. Misevičiaus b. partizanų bunkeris (1944 | 1945 | 2002, V. Balsys). † Z. Balsys, J. Čeičys-Aras.

Past. met. kryžius: ČIA 1944–45 m. ŽIEMOJO J. MISEVIČIAUS / PARTIZANŲ BŪRYS / ČIA 1945.08.28 ŽUVO: / ZIGMAS BAL-SYS 49 m. / JURGIS „ARAS“ 24 m. / GARBĖ JUMS DIDVYRIAI.

Minaičiai , Grinkiškio sen., Radviliškio r., 471863, 6165946. Bet., med. LLKS Vyriausiosios vadovybės bunkeris (1948 | 1953 | 2010, LGGRTC). Bunkeris neišaiškintas.

Past. bet. paminklas: 1949 M. VASARIO 10–20 D. / RADVILIŠ-KIO RAJONO MINAIČIŲ / KAIME ĮVYKO VISOS LIETUVOS / PAR-TIZANŲ VADŲ SUVAŽIAVIMAS, / KURIAME ĮKURTAS LIETUVOS

LAIS– / VĖS KOVOS SĄJŪDIS IR VASARIO / 16 D. PASKELBTA DEKLARACIJA- / KONSTITUCINĖS REIKŠMĖS DOKU– / MEN-TAS, LIUDIJANTIS LIETUVOS / VALSTYBĖS TĘSTINUMĄ OKU-PACIJOS SĄLYGOMIS. VYTAUTAS / JONAS ŽEMAITIS / FAUS-TAS / ALEKSANDRAS GRYBINAS / MERAINIS / JUOZAS ŠIBAI-LA / KARDAS / VYTAUTAS GUŽAS / NAKTIS / BRONIUS LIESYS / UŽPALIS / LEONARDAS GRIGONIS / VANAGAS / ADOLFAS RAMANAUSKAS / ŽADGAILA / PETRAS BARTKUS.

Norul ių miškas, Norulių g-ja (141), Varėnos r., 516992, 5995398. Bet., med., Dainavos apyg. Kazimieraičių rinkt. Vana-go tėv. Milžino b. partizanų bunkeris (? | 1949 | 2010, LPKTS). † J. Klimavičius-Milžinas, J. Klimavičius-Klevas, V. Pačkauskas-Vasaris, V. Valentukevičius-Aras, V. Volungevičius-Lakūnas.

Past. met. paminklas: 1948 04 18 / ŽUVO KAZIMIERAIČIO RINKTINĖS / PARTIZANAI / JONAS KLIMAVIČIUS – KLEVAS 1927 / VACLOVAS PAČKAUSKAS – VASARIS 1919 / VYTAS VALENTU-KEVIČIUS – ARAS 1923 / VACLOVAS VOLUNGEVIČIUS – LAKŪ-NAS 1933 / BŪRIO VADAS – JUOZAS KLIMAVIČIUS – MILŽINAS 1922 / PAMINKLO AUTORIUS – GINTARAS ŽILYS / 2009 M.


Norul ių miškas, Norulių g-ja (152), Varėnos r., 515169, 5994181. Bet., med. Dainavos apyg. Kazimieraičio rinkt. Gardi-no tėv. partizanų bunkeris (1946 | 1947 | 1997, LPKTS). † J. Bal-čius-Balutis, J. Karsokas-Šermukšnis, B. Jurkevičius-Putinas, A. Čaplikas-Paukštis.

Virš įėjimo atm. plokštė: ŠIAME BUNKERYJE 1947 04 11 ŽUVO 4 LIETUVOS / PARTIZANAI: JUOZAS BALČIUS–BALU-TIS, / BOLESLOVAS JURKEVIČIUS–PUTINAS, / JONAS KARSO-KAS–ŠERMUKŠNIS, / ADOLFAS ČAPLIKAS–PAUKŠTIS.

Past. tip. paminklas; informacinis stendasNot igalės termologinis draust in is, Skapiškio g-ja (27),

Kupiškio r., 581906, 6202842. Med. 3-os LLA Vytauto apyg.

KULTŪROS PAVELDAS

Daunoravos mūšio vieta: dešinėje – įėjimas į bunkerį. 2011. Dariaus Vičo nuotrauka

50

Šarūno rinkt. Algirdo kuopos „Bermonto pulko“ partizanų že-minė (1946 | 1946 | 1996, LPKTS). † J. Šiupinys-Bermontas, B. Adomonis-Uosis, F. Blažys-Batiuška, I. Blažys, J. Kaunietis-Joniukas, J. Mikėnas-Ponulis, B. Naujikas-Žiogelis, J. Pului-kis-Auksaburnis, J. Viduolis, V. Zolūba, V. Žalkauskas-Nastras, S. Hofmann-Jumba.

Virš įėjimo prikalta atm. lenta: LIETUVOS PARTIZANŲ BUN-KERIS / STATYTAS –1946·08, IŠDUOTAS 1946·12·12 / ATSTA-TYTAS–1996·08 / ŽUVO 12, PASITRAUKĖ 3 PARTIZANAI. Šalia žeminės į beržą įkeltas medinis kryžius su skaičiumi 12.

Paši l ių miškas, Ramygalos g-ja (4), Panevėžio r., 513353, 6156953. Med. S. Eitminavičiaus-Rupūžėno vadovaujamų parti-zanų žeminė (1944 | 1945 | 2004, A. Kavaliauskas). Partizanai iš stovyklos pasitraukė be nuostolių.


Plunksnuočių miškas, Plunksnuočių g-ja (171), Rokiškio r., 591212, 6216044. Med. Algimanto apyg. Kunigaikščio Margio rinkt. Gedimino kuopos partizanų bunkeris (1949 | 1949 | 2004, J. Čypienė, E. Vilimas). † J. Bulovas-Iksas, D. Glemžaitė-Bulovie-nė, A. Bulovas-Budrys, P. Indriškevičius-Dainius, J. Katelė-Pu-kas, K. Kirstukas-Mukas.

Past. met. kryžius; tip. paminklas. Prie keliuko past. bet., met., med. paminklas: 1949 M. / LAPKRIČIO 14 D. / ŠIAME / KVARTALE / ŽEMYNĖJE / ŽUVO / ŠIE / PARTIZANAI: / JUOZAS / BULOVAS / DI-ANA GLEMŽAITĖ / – BULOVIENĖ / ANTANAS / BULOVAS / PETRAS / INDRIUŠKEVIČIUS / JONAS / KATELĖ / KAZYS / KIRSTUKAS.

Pr ienų ši las, Prienų g-ja (70), Prienų r., 497383, 6051140. Med. Tauro apyg. Geležinio Vilko rinkt. Algirdo b. partizanų bun-keris (? | 1946 | 1992, LPKTS). † V. Jurkevičius-Plaukas. Suimti: P. Jakulevičius-Uosis, M. Liorantaitė-Narsuolė.

Past. med. kryžius: 1946 M. RUGPJŪČIO 23 D. / ŠIOJE VIE-TOJE ŽUVO LIETUVOS / KARYS - SAVANORIS / VYTAUTAS / JURKEVIČIUS - „PLAUKAS“.

Atstatytas bunkeris sunykęs ir užverstas.

Pr ienų ši las, Prienų g-ja (74), Prienų r., 496575, 6050723. Med. Pietų Lietuvos partizanų srities štabo bunkeris (1952 | 1953 | 1993, SKAT). † S. Staniškis-Litas.

Past. bet. paminklas: ŠIOJE ŽEMINĖJE / 1953.02.04 / IŠDUO-TAS NUSIŠOVĖ / PIETŲ LIETUVOS / SRITIES / PARTIZANŲ VA-DAS / MAJORAS / S. STANIŠKIS / LITAS.


Punios š i las, Punio g-ja (32), Alytaus r., 505315, 6042145. Med. Dainavos apygardos partizanų bunkeris (1945 | 1947 | 1991, LPKTS). † D. Jėčys-Ąžuolis, V. Kavaliauskas-Juodvar-nis, M. Petrauskas-Aras, J. Pilinskas-Krūmas. Suimti: V. Juo-zaitis-Vyturys, A. Macevičius-Linas, J. Petraška-Patrimpas, J. Puškorius-Girinis.

Past. atm. lenta: DAINAVOS APYGARDOS ŠTABO BUN-KERIS / JAME 1947 METAIS RŪGPJŪČIO 11 DIENĄ ŽUVO: / DOMINIKAS JĖČYS-ĄŽUOLIS 1896–1947 / DAINAVOS APYG. VADAS / JONAS PILINSKAS-KRŪMAS 1908–1947 / MARGIRIO GRUPĖS ŠTABO VIRŠININKAS / VACLOVAS KAVALIAUSKAS-JUODVARNIS 1924–1947 / ŠTABO DARBUOTOJAS / APSVAI-GINTI GRANATOMIS IR PAIMTI GYVI: / VINCAS JUOZAITIS-VYTURYS 1922–1989 miręs / AGITACIJOS SKYRIAUS VIRŠI-NINKAS / JUOZAS PUŠKORIUS-GIRINIS 1912 / APYGARDOS

ŠTABO VIRŠININKO PAVADUOTOJAS / ANTANAS MACEVI-ČIUS-LINAS 1915–1948 miręs / RYŠIŲ IR ŽVALGYBOS VIR-ŠININKAS / JUOZAS PETRAŠKA-PATRIMPAS-LAPAITIS 1916 / KUNIG. VAIDOTO GRUPĖS VADAS / LAISVĖS KOVŲ BEN-DRAŽYGIAI. Met. kryžius: KAVALIAUSKAS V. – JUODVARNIS 1924–1947 / JĖČYS D. – ĄŽUOLIS 1896–1947 / PETRAUSKAS M. – ARAS 1910–1947 / – KRŪMAS 1908–1947.

Raguvos miškas, Raguvos g-ja (163), Panevėžio r., 538659, 6162353. Med. Vyčio apyg. partizanų bunkeris (? | 1952 | 1996, A. Šimėnas). Operacijos metu bunkeryje partizanų nebuvo.

Past. met. kryžius; med. kryžius prikaltas medyje.Atstatytas bunkeris sunykęs.

Rūdši l io miškas, Lekėčių g-ja (15), Šakių r., 465881, 6094748. Med. Tauro apygardos Žalgirio rinktinės partizanų bunkeris (? | 1951 | 1994, LPKTS). † J. Būtėnas-Stevė ir P. Jurkšaitis-Beržas.

Past. met. kryžiai: 1) JŪS DĖL MŪSŲ IR TĖVYNĖS / SAVO GYVYBES AUKOJOT. / JAUNI KAIMO BERNELIAI, / PARTIZANAI LIETUVOS; 2) PRIE ŠIO BUNKERIO 1951.04.21 / RUSŲ APSUP-TI ŽUVO / PETRAS JURKŠAITIS - BERŽAS / JULIJONAS BŪ-TĖNAS - STEVĖ ir 3) ŽURNALISTO-ATEITININKO / JULIJONO / BŪTĖNO / 1915–1951 / ATMINIMUI / 1996. Į medį įkelta med. koplytėlė su užrašu: Lietuvos partizanei / žuvusiai už Lietuvos / laisvę. Onutei Guogaitei / atminti / 1928–1951 m.

Sauši l io miškas, Žarėnų g-ja (45), Telšių r., 385811, 6195280. Med. Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės Žarėnų kuopos partizanų žeminė (1948 | 1949 | 2007, R. Jonušas). Ope-racijos metu bunkeryje partizanų nebuvo.

Past. marm. paminklas: ŽARĖNŲ BŪRIO / PARTIZANŲ / AT-MINIMUI.


Ši lų miškas, Girėnų g-ja (43), Rietavo sen., 376624, 6166696. Med. Kęstučio apyg. Butageidžio rinkt. Šalnos tėv. Luksto b. partizanų žeminė (1951 | 1952 | 1996, iniciatyvinė grupė). † A. Liatukas-Vasaris, A. Pūdžemys-Arimantas, J. Ma-tutis-Laimutis, J. Vitkus-Aidas, K. Stankutė-Žilienė-Juodaakė, P. Kromelis-Šalis.

Past. dvi atm. lentos: 1) 1951–1952 ČIA BUVO / ĮSIKŪRĘS „LŪKŠTO“ / (RŪTENIO) BŪRYS; 2) 1952.02.18 / KAUTYNĖSE SU / KGB PAJĖGOMIS / ŠIAME MIŠKE UŽ / LIETUVOS LAISVĘ / ŽUVO IŠ ŠILALĖS / KRAŠTO KILĘ / PARTIZANAI.

Šimkaičių miškas, Šapališkės g-ja (58), Jurbarko r., 427301, 6118391. Med., bet. Kęstučio apyg. Vaidoto rinkt. Mindaugo b. vado J. Palubecko bunkeris (apie 1950 | 1953 | 1995, A. Šulcas). Suimti: J. Žemaitis-Vytautas, M. Žiliūtė-Eglutė ir E. Palubeckaitė-Liudas.

Past. marm. paminklas: LIETUVOS LAISVĖS KOVOS SĄJŪ-DŽIO / PIRMININKO – GENEROLO / JONO ŽEMAIČIO / VADA-VIETĖ 1951–1953 M.

Tyrel io miškas, Mikaičių g-ja (69), Joniškio s., 452731, 6230047. Med. Genio kuopos partizanų žeminė (1944 | 1946 | 2001, B. Bačionis). Partizanai iš stovyklos pasitraukė be nuostolių.

Past. akm. paminklas: ŠIOJE VIETOJE 1945–46 M. / BUVO PARTIZANŲ „GENIO“ / RINKTINĖS, VADOVAUJAMOS / LEITE-NANTO MARTYNO / KLIAUSIAUS-TAUTVYDO / STOVYKLAVIE-TĖ IR ŠTABVIETĖ.

Atstatyta žeminė sunykusi.

KULTŪROS PAVELDAS

51 KULTŪROS PAVELDAS

Vi l iūšų miškas, Novos g-ja (50), Kazlų Rūdos sav., 460421, 6083483. Med. Tauro apygardos štabo bunkeris (? | 1949 | 1996, LŠS). Netoli bunkerio † A. Grybinas-Faustas.

Past. akm. paminklas: JŪS ŽENGĖT Į KOVĄ NEBOJOT MI– / RTIES, KAD PANČIAI NUO RANKŲ / NUKRISTŲ, KAD VILTYS SU-LAUKTI / GRAŽIOS ATEITIES / KIEKVIENO ŠIRDYJE NUŠVIESTŲ.

Žagatpurvių miškas, Švėkšnos g-ja (45), Šilutės r., 345779, 6152731. Med. Kęstučio apyg. Butageidžio rinkt. parti-zanų bunkeris (? | – | 2010, LŠS). Bunkeris neišaiškintas.

Žal io j i g i r ia, Kriklinų g-ja (71), Pasvalio r., 531660, 6194502. Med. Žaliosios rinktinės Daujėnų b. partizanų bunkeris (1946 | – | 2003, LŠS). Po pusmečio nuo bunkerio įrengimo, jis buvo paste-bėtas pašalinio žmogaus, todėl apleistas.


Žal io j i g i r ia, Kriklinų g-ja (85), Pasvalio r., 530528, 6193759. Med. Žaliosios rinktinės partizanų bunkeris (1944 | 1945 | 2004, LŠS). Būdami sargyboje † J. Tamošiūnas-Vyturys ir neatpažintas partizanas. Bunkeris saugumo nesurastas.


IMITACINIAI BUNKERIAI:

Baksčiai , Mosėdžio sen., Skuodo r., 348325, 6229002. Med., pastatytas 2010, LŠS. Bunkeris past. buvusioje P. Baltručio so-dyboje, šalia namo, kuriame jis buvo įrengtas. Dabartinis bunke-ris iš išorės apdėtas akmenimis, kurie imituoja namo kontūrus.

Past. marm. paminklas: PARTIZANŲ BUNKERIS / 1945 · 1955 / PRANO BALTRUČIO / sodyboje / Atkurtas 2010.07.10 / Skuodo Šaulių 7-tos kuopos vado / VALIO VIRŠILOS. Bunkeryje atm. len-ta: PARTIZANAI / J. EIDĖJUS / A. VIRŠILA / J. STASIUS / V. STA-SIENĖ / A. MOCKUS / P. PETRAUSKAS / I. POCIUS / P. DONĖLA / RYŠININKAI / J. PAULAUSKAS / E. ABRUTYTĖ / J. DONĖLA.

Bružai , Tirkšlių sen., Mažeikių r., 393719, 6233523. Med., past. 2009, A. Degutis. Bunkeris past. remiantis gyvų partizanų, veikusių skirtingose Žemaičių apygardos vietose, prisiminimais.

Daunoravos miškas, Joniškio g-ja (1), Joniškio r., 469914, 6243110. Bet., med. Prisikėlimo apyg. Kunigaikščio Žvelgaičio rinkt. štabo bunkeris (? | 1950 | 2000, S. Tautvaiša). † K. Mikėnas-Balandis, B. Leveika-Komaras, J. Kilčiauskas-Merkuras, K. Ga-liauskas-Mėnulis, A. Lukšys-Polka.

Past. penki bet. paminklai: 1) MYLĖK JAUNIME / GIMTĄ ŽEME; 2)MANASIS / PAŠAUKIMAS– / LIETUVA; 3) TĖVYNĖ / MUMS BRANGESNĖ / UŽ GYVENIMĄ; 4) MAMYT, ŽUVAU / UŽ LAISVĘ / LIETUVOS; 5) ATIDAVĖM / VISKĄ TĖVYNEI.

Past. tip. paminklas.Bunkeris įrengtas netoli autentiškos vietos.

Niūronys (Arkl io muziejus), Anykščių sen., Anykščių r., 568385, 6160809. Med., past. 2010 m., LŠS, muziejininkai. Vyks-ta edukacinė programa „Ir tada buvo Žalgiris...“.

Pr iekulė (Laisvės kovų i r t remties istor i jos muzie -jus), Klaipėdos r., 330683, 6161180. Bet., med., past. 2009, LŠS, LPKTS.

Rumšiškės (Lietuvos l iaudies buities muziejus), Kai-šiadorių r., 512598, 6081609. Bet., med., past. 2001, J. Markauskas.

Telšiai (Žemaitiška-japoniška-kiniška sodyba), 389537, 6205307. Įrengtas 2003, A. Jonušas. Bunkeris įrengtas Žemaitiš-

koje-japoniškoje-kiniškoje sodyboje-muziejuje, buvusiame me-džiotojų namelyje. Įrengtas pagal Žemaičių apygardos štabą, buvusį Kūlio Daubos k., Telšių r.

Trakiniai , Kurklių sen., Anykščių r., 573003, 6139305. Med., past. 2010, LŠS.

Past. med. kryžius Trakinių k. žuvusiems partizanams. Vyksta kasmetinis renginys „Trakinių partizanai“.

Veiver ia i (Skausmo kalnel is) , Prienų r., 481331, 6069380. Bet., past. 2008, LPKTS. Bunkeris po koplyčia. Atkurtas pagal Tauro apyg. Birutės rinkt. štabą, buvusį P. Daugirdo sodyboje Veiveriuose.

Žadeikių miškas, Pasvalio g-ja (150), Pasvalio r., 528066, 6206786. Med., pastatytas 1997, LPKTS.

Past. med. kryžius: TAVYJE, / VIEŠPATIE, / MŪSŲ VILTIS.

CULTURAL HERITAGE

Aistė Petrauskienė

RESTORATION OF LITHUANIAN PARTISAN BUNKERS AND DUGOUTS IN 1991–2011 SummaryPartisan war legacy is still looking for its place in Lithuanian heritage protection and management system. Although it has been more than two decades since the date when the partisan war history was recorded in the context of all cultural heritage of Lithuania, no clear perpetuation and inheritance status policy, which would allow to highlight work priorities, was formed. So arbitrary actions were taken – they were ideological, often without prejudice to the laws adopted, but harmful to the authentic sites and the surrounding environment.

Partisan bunkers and dugouts are only a small part of partisan warfare sites, but from the beginning they have become a major attraction. Perpetuation, heritage legalization and restoration work of bunker and dugout sites by the year 2010 did not raise any major issues. During the period of 1991–2011, 37 bunkers and dugouts, and 10 imitative ones were restored in authentic places. After a thorough archaeological Daigėliškiai forest bunker research (leader G. Petrauskas) the restoration work related problems were made public known. When people on private initiative started to memorialize the former bunkers and dugouts, the authorities concerned did not do anything, so naturally from the very beginning of independence restoration the war heritage policy was formed not by professionals but amateurs.

Restoration of bunkers and dugouts became an important part of the memorializing policy of public and private initiatives. The authentic places were chosen, so it was safely said that the restored bunkers corresponded to the former ones. Daugėliškiai forest bunker example shows that to reproduce authentically the bunker or dugout is a difficult task. Without in-depth historical and archaeological investigations the partisan warfare heritage sites are destroyed, the finds are kept in museums or private collections. So integration of archeology into partisan warfare research (in addition to archival and eyewitness memories) is another new source for a multifaceted look at this period.

Struggle for freedom will acquire another form in the collective memory when partisan warfare sites are generally recognized as the research object, and there will be created a program of their preservation and educational activities. Turning to the closest environment and its history will strengthen the relationship and interest in the story significant to the nation.

Aistė PetrauskienėVilniaus universitetasIstorijos fakultetasUniversiteto g. 3, LT-01513, [email protected]

Gauta 2015 10 14Atiduota spausdinti 2016 04 18