VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS

EDUKOLOGIJOS INSTITUTAS

PAGYVENUSIŲ SUAUGUSIŲ ŽMONIŲ GYVENIMO KOKYBĖS

GERINIMAS TEIKIANT MOBILIOSIOS KOSMETOLOGIJOS

PASLAUGAS

THE RESEARCH OF THE IMPROVEMENT OF QUALITY OF LIFE OF

ELDERLY PEOPLE BY PROVIDING MOBILE COSMETOLOGY

SERVICES

Magistro baigiamasis darbas

Švietimo vadybos studijų programa, valstybinis kodas 621X20021

Edukologijos studijų kryptis

Vadovas (-ė) Prof.habil.Dr. Margarita Teresevičienė _________ (Moksl. laipsnis, vardas, pavardė) (Parašas) (Data)

Apginta ___________________ __________ __________ (Fakulteto/studijų instituto dekanas/direktorius) (Parašas) (Data)

Kaunas, 2018

2

TURINYS

ĮVADAS .............................................................................................................................................. 5

1. TEORINIAI PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ GYVENIMO KOKYBĖS ASPEKTAI ....................... 8

1.1. Gyvenimo kokybės samprata ................................................................................................... 8

1.2. Mokymosi visą gyvenimą reikšmė ir motyvacija pagyvenusiam suaugusiam žmogui .......... 12

1.3. Pagyvenusių žmonių pasirengimas mokytis visą gyvenimą: asmenine atsakomybe pagrįsto

mokymosi proceso modelis ............................................................................................................... 15

2. PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ GYVENIMO KOKYBĖS GERINIMAS TEIKIANT

MOBILIOSIOS KOSMETOLOGIJOS PASLAUGAS .................................................................... 19

2.1. Mobiliosios kosmetologijos paslaugos ....................................................................................... 19

2.2. Mobiliųjų kosmetologijos paslaugų ir mokymosi visą gyvenimą ryšys .................................... 21

3. TYRIMO METODOLOGIJA ....................................................................................................... 24

3.1. Tyrimo, duomenų rinkimo ir duomenų analizės metodai....................................................... 24

3.2. Tyrimo imtis ........................................................................................................................... 26

3.3. Tyrimo validumas ................................................................................................................... 27

3.4. Tyrimo etika ir ribotumai ....................................................................................................... 28

3.5. Tyrimo rezultatų analizė ......................................................................................................... 29

3.5.1. Tyrimo dalyvių nuomonė apie mokymosi visą gyvenimą galimybes ................................. 29

3.5.2. Teikiamų mobiliosios kosmetologijos paslaugų, studentų praktikos metu, svarba

pagyvenusiems žmonėms .............................................................................................................. 34

3.5.3. Mobiliosios kosmetologijos paslaugos kaip mokymosi visą gyvenimą proceso dalis ........ 37

3.5.4. Mobiliųjų kosmetologijos paslaugų, kaip mokymosi visą gyvenimą proceso dalies, įtaka

pagyvenusių žmonių gyvenimo kokybei ...................................................................................... 39

4. REZULTATŲ APTARIMAS .................................................................................................... 42

4.1. Tyrimo dalyvių nuomonės apie mokymosi visą gyvenimą galimybes įvertinimas................ 42

4.2. Teikiamų mobiliosios kosmetologijos paslaugų studentų praktikos metu svarbos

pagyvenusiems žmonėms įvertinimas ............................................................................................... 47

4.3. Mobiliųjų kosmetologijos paslaugų, kaip mokymosi visą gyvenimą proceso dalis, įvertinimas

........................................................................................................................................................... 51

4.4. Mobiliųjų kosmetologijos paslaugų, kaip mokymosi visą gyvenimą proceso dalies, įtakos

pagyvenusių žmonių gyvenimo kokybei, įvertinimas ....................................................................... 53

IŠVADOS .......................................................................................................................................... 56

PASIŪLYMAI .................................................................................................................................. 58

LITERATŪROS SĄRAŠAS ............................................................................................................. 59

PRIEDAI ........................................................................................................................................... 67

3

Loreta Valatkevičienė/ Magistro darbas: PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ GYVENIMO KOKYBĖS

GERINIMAS TEIKIANT MOBILIOSIOS KOSMETOLOGIJOS PASLAUGAS. Darbo vadovė: Prof. habil.

dr. Margarita Teresevičienė/ Vytauto Didžiojo universitetas/ Socialinių mokslų fakultetas/ Edukologijos

institutas/ Kaunas, 2018.

SANTRAUKA

Šiuo metu visame pasaulyje daugėja pagyvenusių žmonių. Daugelio pasaulio šalių

praktikoje pagyvenusių žmonių statusas siejamas su žmogaus ekonominio aktyvumo nutraukimu, jo

pasitraukimu iš darbo rinkos, dėl šios priežasties pagyvenusių žmonių gyvenimo kokybė

suprastėja. Jų integraciją visuomenėje riboja ne tik sveikatos problemos, fizinė būklė, liguistumas ir

pažeidžiamumas, bet ir nesugebėjimas laiku prisitaikyti prie nuolatinės technologijų kaitos. Todėl

pagyvenusių žmonių gyvenimo kokybė labai priklauso ne tik nuo pačių žmonių požiūrio į senėjimo

procesą, bet ir nuo valstybės teikiamos paramos, sveikatos politikos efektyvumo bei švietimo

politikos efektyvumo šalyje. Atsižvelgiant į tai, tyrimo problema formuojama klausimais: (1) kokia

mokymosi visą gyvenimą reikšmė pagyvenusių suaugusių žmonių gyvenimo kokybei? (2) Kaip

keičiasi pagyvenusių suaugusių žmonių gyvenimo kokybė, teikiant mobiliosios kosmetologijos

paslaugas studentų praktikos metu? (3) Kaip teikiamos mobiliosios kosmetologijos paslaugos gali

tapti mokymosi visą gyvenimą proceso dalimi pagyvenusiems žmonėms? ir (4) ar tai gali gerinti jų

gyvenimo kokybę? Taigi, tyrimo objektas – pagyvenusių žmonių gyvenimo kokybė, teikiant

mobiliosios kosmetologijos paslaugas. Tyrimo tikslas – pagrįsti teikiamų mobiliosios

kosmetologijos paslaugų svarbą kaip mokymosi visą gyvenimą proceso ir pagyvenusių žmonių

gyvenimo kokybės dalį (indikatorių). Siekiant šio tikslo atliktas kokybinis tyrimas: pusiau

struktūruotas interviu. Tyrimo metu nustatyta, kad pagyvenusių žmonių, gyvenančių senelių

namuose, požiūris į mokymosi visą gyvenimą procesą yra teigiamas. Šie žmonės mano, kad

mokymosi visą gyvenimą procesas yra svarbus ir jiems priimtinas, tačiau jis yra gana izoliuotas nuo

pagyvenusių žmonių, gyvenančių senelių namuose. Tyrimo dalyvių nuomone mobiliosios

kosmetologijos paslaugos gali tapti mokymosi visą gyvenimą proceso dalimi ne tik todėl, kad

siekiant profesionaliai suteikti kosmetologijos paslaugas būtinas specialus išsilavinimas bei žinios,

bet ir todėl, kad šias paslaugas gali suteikti įvairaus amžiaus žmonės, gavę reikiamas žinias ir

įgūdžius tokioms paslaugoms teikti. Be to, mobiliosios kosmetologijos sritis, kaip mokymosi visą

gyvenimą proceso dalis, teigiamai veiktų pagyvenusių žmonių, gyvenančių senelių namuose,

gyvenimo kokybę, nes jos suteiktų galimybes ne tik tenkinti išvaizdos pokyčių poreikius, bet ir

suteiktų prasmę jų gyvenimui.

4

Loreta Valatkevičienė/ Master thesis: THE RESEARCH OF THE IMPROVEMENT OF QUALITY OF LIFE

OF ELDERLY PEOPLE BY PROVIDING MOBILE COSMETOLOGY SERVICES DURING STUDENTS‘

INTERNSHIP: THE ASPECT OF LIFELONG LEARNING. Supervisor: Margarita Teresevičienė, Prof. habil.

PhD, Vytautas Magnus University, Faculty of Social Sciences, The Institute of Education. Kaunas, 2018.

SUMMARY

Nowadays in every part of the world, the number of elderly people is growing. In most

countries, the status and position of an elderly person is associated with the termination of an active

economic life and retiring, which means the decrease of their quality of life. Their involvement and

integration in the society are also limited not only by health problems, physical condition, sickliness

and vulnerability, but also by the lack of the skill to adapt to constant technological change and

progress. The above mentioned reason should be taken into consideration as the quality of life of

the elderly depends not only on the attitude of the society itself but also on the state‘s beneficiary

system, the effectiveness of healthcare and educational policies. Based on the research problem, the

following research questions were raised: (1) What is the effect of lifelong learning on the quality

of life of elderly people? (2) How does the quality of life of elderly people change by providing the

services of mobile cosmetology? (3) How could these services become a part of lifelong learning

and improve elderly people’s quality of life? Accordingly, the same questions are the scientific

problems which this thesis aims to solve. Therefore, the object of the research is the quality of life

of the elderly people by providing them mobile cosmetology services. The goal of this thesis is to

substantiate the importance of such services as a part of the lifelong learning process and the quality

of life of the elderly people. To achieve this goal, a qualitative research has been conducted using

the method of a semi-structured interview, which has led to determine that the attitude toward

lifelong learning among the elderly people is positive. These people think that this learning is

important and they would like to practice it for all their life; however, it is complicated to realize

that in practice while living in retirement homes because of the isolation in such places. In their

opinion, the mobile cosmetology could become a part of lifelong learning because it could be

provided by the people of any age, if they acquire specific knowledge and set of skills to be able to

do that. Moreover, the mobile cosmetology field would have a positive effect on the people living in

the retirement homes and their quality of life because it would not only give them a possibility to

satisfy the need of the change in their appearance but also would give them the purpose and

meaning of life.

5

ĮVADAS

Darbo aktualumą lemia tai, kad šiuo metu visame pasaulyje pastebima gyventojų

senėjimo tendencija. 2005 m. pradžioje 15,8 proc. visų gyventojų buvo 65 metų amžiaus arba dar

vyresni, tuo tarpu 2016 m. pagyvenusių žmonių procentas išaugo iki 19 proc. (Lietuvos sveikatos

statistika, 2016). Lietuvoje taip pat stebima intensyvi gyventojų senėjimo banga: XX pabaigoje –

XXI a. pradžioje demografinės senatvės lygis pasiekė tokį mastą, kad pagyvenusių žmonių skaičius

viršijo vaikų skaičių. Vienas esminių gyventojų senėjimo bruožų yra intensyvesnis 80 m. ir

vyresnių gyventojų skaičiaus didėjimas Lietuvoje. Ilgėjant žmonių pragyvenimo trukmei, daugėja

žmonių, kurie, išėję į pensiją ir palikę darbo rinką, dar pragyvena gana nemažą savo gyvenimo

tarpsnį (Kanopienė ir Mikulionienė, 2006). Šių žmonių gyvenimo kokybė labai priklauso ne tik nuo

pačių žmonių požiūrio į senėjimo procesą, bet ir nuo valstybės teikiamos paramos, sveikatos

politikos efektyvumo bei švietimo politikos efektyvumo šalyje. Pats senėjimas daugelio autorių

apibūdinamas gana skirtingai, tačiau įžvelgiami pagrindiniai senėjimo aspektai, tokie kaip

biologinis aspektas (Mockus ir Žukaitė, 2012), demografinis aspektas (Šurkienė ir kt., 2012),

psichologinis ir socialinis aspektai (Mockus ir Žukaitė, 2012).

Švietimo politika – tai viena iš viešosios politikos sričių. Švietimo kokybė ir edukacinių

paslaugų teikimo efektyvumas - neatsiejama švietimo politikos dalis. Kintant viešajai politikai,

paprastai reformos vyksta ir švietime (Martišauskienė ir Trakšelys, 2013). G. M. Linkaitytė ir D.

Lukšytė (2006) nurodo, kad „šiuolaikinio veiklos pasaulio esminis požymis, itin sparti

technologinių procesų ir pačių technologijų kaita“, kuri iš esmės kelia sąlygas ir reikalauja įvairaus

amžiaus žmonių kvalifikacijos tobulinimo proceso. Dėl šios priežasties švietimo srityje pradeda

ryškėti nauja kryptis - pagyvenusių suaugusių žmonių mokymasis. Pastaruosius penkiasdešimt metų

pagyvenusių žmonių mokymo ir mokymosi tiek teorija, tiek ir praktika tapo savarankiška švietimo

dalimi ir padėjo tvirtus pagrindus naujam požiūriui į pagyvenusių žmonių gyvenimo kokybės

gerinimą. Gyvenimo kokybės kriterijai apima fizinę, emocinę, socialinę, aplinkos bei materialią

sritis (Dykstra, 2009). Tačiau, senstant visuomenei, kintant sveikatos, socialinėms, ekonominėms

sąlygoms, keičiasi gyvenimo kokybės prioritetai (Figueira et al., 2010; Juozulynas ir kt., 2010).

Tobulėjant šiandieninės visuomenės naudojamoms technologijoms, vis didesnis dėmesys

skiriamas mokymosi visą gyvenimą procesui. Norėdami gyventi pilnavertišką gyvenimą mokytis

turi ir pagyvenę suaugusieji žmonės, nors Lietuvoje pagyvenę suaugusieji žmonės į pažangos

procesą reaguoja nelanksčiai, linkę vengti bet kokių naujovių ir žinių. Įvairios mokymo programos

6

suteiktų jiems galimybę padėti rengtis sveikai senatvei, realizuoti save visuomeninėje veikloje,

bendrauti su aplinkiniais, likti aktyviu visuomenės nariu, o tai gerintų jų gyvenimo kokybę.

Problema. Šiuo metu, kuomet intensyvėja senėjimo banga, tarp pagyvenusių suaugusių

žmonių daugėja ilgaamžių. Daugelio pasaulio šalių praktikoje pagyvenusių žmonių statusas

siejamas su ekonominiu veiksniu – žmogaus ekonominio aktyvumo nutraukimu, jo išėjimu į

pensiją. Jų integraciją visuomenėje riboja ne tik sveikatos problemos, fizinė būklė, liguistumas ir

pažeidžiamumas, bet nesugebėjimas laiku prisitaikyti prie technologijų sparčios kaitos.

Nepakankamą Lietuvos pagyvenusių suaugusių žmonių aktyvumą rodo tai, kad savanoriškoje

veikloje dalyvauja tik apie 7 proc. vyresnio amžiaus žmonių (Lesauskaitė ir kt., 2012), mažai

išplėtotas pagyvenusių suaugusių žmonių mokymosi visą gyvenimą tinklas. Didėjant pagyvenusių

suaugusių žmonių populiacijai, būtina užtikrinti, kad visos technologinės inovacijos būtų

prieinamos ir šio amžiaus grupės žmonėms. Tai padėtų jiems lengviau integruotis į techninę, XXI

amžiaus visuomenę, užtikrintų jų nepriklausomumą, socialinę aplinką bei bendravimą, išsaugotų

savarankiškumą bei pagerintų gyvenimo kokybę (Damulevičienė ir kt., 2010).

Šiuo metu ypač populiarėja mobiliosios kosmetologijos paslaugos neįgaliems arba

pagyvenusiems suaugusiems žmonėms, kurios teikiamos namuose arba kitose nespecializuotose

vietose. Šių paslaugų teikimo tikslas – teikiamas mobiliosios kosmetologijos paslaugas sutapatinti

su mokymosi visą gyvenimą procesu, kuomet pagyvenę žmonės turėtų galimybę sužinoti apie

naujas kosmetologijos priemones, technologijas, būdus ir pan. ir kurių pagalba jie užsitikrintų

pilnavertį socialinį funkcionavimą visuomenėje ir taip gerintų savo gyvenimo kokybę. Taigi, tyrimo

problema formuojama klausimais: (1) kokia mokymosi visą gyvenimą reikšmė pagyvenusių

suaugusių žmonių gyvenimo kokybei? (2) Kaip keičiasi pagyvenusių suaugusių žmonių gyvenimo

kokybė, teikiant mobiliosios kosmetologijos paslaugas studentų praktikos metu? (3) Kaip teikiamos

mobiliosios kosmetologijos paslaugos gali tapti mokymosi visą gyvenimą proceso dalimi

pagyvenusiems žmonėms? ir (4) ar tai gali gerinti jų gyvenimo kokybę?

Darbo objektas – pagyvenusių žmonių gyvenimo kokybė, teikiant mobiliosios

kosmetologijos paslaugas.

Darbo tikslas – pagrįsti teikiamų mobiliosios kosmetologijos paslaugų svarbą kaip

mokymosi visą gyvenimą proceso ir pagyvenusių žmonių gyvenimo kokybės dalį (indikatorių).

Tyrimo uždaviniai:

1. Apžvelgti teorinius pagyvenusių žmonių gyvenimo kokybės aspektus, išskiriant

mokymosi visą gyvenimą veiksnį.

2. Charakterizuoti mobiliųjų kosmetologijos paslaugų ir mokymosi visą gyvenimą ryšį,

gerinant pagyvenusių žmonių gyvenimo kokybę.

7

3. Nustatyti sąsajas tarp pagyvenusių žmonių gyvenimo kokybės gerinimo ir teikiamų

mobiliosios kosmetologijos paslaugų studentų praktikos metu, mokymosi visą

gyvenimą aspektu.

Tyrimo metodai

Darbo temos atskleidimui ir uždavinių realizavimui atlikta mokslinės literatūros šaltinių:

knygų, monografijų, mokslinių straipsnių sisteminė ir lyginamoji analizė.

Siekiant apibendrinti pagyvenusių suaugusių žmonių gyvenimo kokybės gerinimo

galimybes mokymosi visą gyvenimą aspektu, teikiant mobiliosios kosmetologijos paslaugas

studentų praktikos metu, atliktas kokybinis tyrimas: pusiau struktūruotas interviu. Tyrimo dalyviai

pasirenkami pagal kokybinio tyrimo metodologijoje nurodytą tikslinės atrankos principą – tipinių

atvejų atranka. Tyrimo instrumentas – interviu.

Reikšminiai žodžiai: pagyvenę suaugę žmonės, gyvenimo kokybė, mokymasis visą

gyvenimą, mobiliosios kosmetologijos paslaugos.

8

1. TEORINIAI PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ GYVENIMO

KOKYBĖS ASPEKTAI

1.1. Gyvenimo kokybės samprata

Frazė „gyvenimo kokybė“ šiuo metu plačiai naudojama tiek akademinėse disciplinose,

tiek ir kasdieninėje veikloje, tačiau ji dar santykinai nauja akademinės literatūros dalis bei tyrimo

sritis. Pirmosios gyvenimo kokybės sampratos užuomazgos aptinkamos A.C. Pigou (1920)

darbuose, kuriuose išskirtinis dėmesys skiriamas ekonomikai ir gyvenimo prasmei. Kita vertus, dar

senovės graikų filosofai, tokie kaip Platonas, Aristotelis, ieškojo gyvenimo prasmės, kurios padėtų

žmonėms pasiekti aukštesnį egzistencijos tašką, pvz. Aristoteliui gyvenimo tikslas buvo

aukščiausiojo gėrio siekimas (Šulcienė ir Lapašinskas, 2001). Vėliau, iki Antrojo pasaulinio karo,

frazė gyvenimo kokybė buvo primiršta.

Gyvenimo kokybės, kaip mokslinių tyrimų sritis, samprata pradeda formuotis 1960 m. (žr.

1 pav.).

1 pav. Gyvenimo kokybės sampratos raidos ypatumai

Šaltinis: G. Vaznonienė (2010, p. 18)

K.F. Schuessler ir G.A. Fisher (1985) nurodo, kad prezidento Dwighto Eisenhowero 1960

m. Nacionalinių tikslų komisija ir R. A Bauerio (1966) knyga apie socialinius rodiklius „Social

9

Indicators“ laikomi pagrindiniais stimulais, plėtojant gyvenimo kokybę kaip mokslinių tyrimų

sritį. L.W. Campbellas (1981) taip pat teigia, kad 1960 m. - tai gyvenimo kokybės tyrimų ir plėtros

metai, kuomet atsiranda tikėjimas, jog žmonės turi analizuoti savo gyvenimo kokybę aplinkoje, kuri

neapsiriboja vien tik materialiais daiktais, skatinančiais individo laimę. Galiausiai 1968 m.

gyvenimo kokybės samprata pateikiama Tarptautinėje socialinių mokslų enciklopedijoje, o 1979 m.

tampa ir indekso įrašu „Index Medicus“ (Encyclopedia of Sociology, 2001). Taigi matome, kad

gyvenimo kokybės samprata dar labai jauna samprata, turinti gana ilgą raidos laikotarpį

(Vaznonienė, 2010), kurios teorija galutinai susiformavo ir į mokslo diskursą įsiliejo tik XX a.

septintajame dešimtmetyje (Staškutė, 2014).

I. Valantinaitė ir R. Dačiulytė (2009) nurodo, jog šiuo metu dauguma gyvenimo kokybės

ekspertų pripažįsta, kad gyvenimo kokybės samprata yra plati ir apima daug sferų bei yra integruota

į daugelį mokslo sričių, todėl ją vertinti reikėtų kaip platų kompleksinį dalyką, išeinantį iš atskiros

disciplinos ribų. Kiekvienoje akademinėje disciplinoje gyvenimo kokybės samprata apibrėžiama

gana skirtingai. Todėl mokslinėje literatūroje aptinkama pakankamai skirtingų gyvenimo kokybės

sampratų (žr. 1 lentelė).

1 lentelė

Gyvenimo kokybės sampratų įvairovė

Autoriai Gyvenimo kokybės samprata

D.Felce ir J. Perry,

1995, cituota iš G.

Vaznonienė, 2010.

Gyvenimo kokybė apima tiek objektyvius veiksnius, tiek subjektyvų vertinimus apie

tokius dalykus, kaip socialinę, emocinę, fizinę gerovę, kuri dažniausiai siejama su

žmogaus tobulėjimu ir tikslų siekimu konkrečioje veikloje.

Pasaulio sveikatos

organizacija (PSO),

1997, cituota iš I.

Staškutė, 2014.

Gyvenimo kokybė – tai asmeninis kiekvieno žmogaus finansinės, fizinės,

psichologinės ir socialinės gyvenimo gerovės suvokimas bei jos vertinimas,

orientuojantis į žmogaus tikslus, lūkesčius ir interesus.

R.Veenhoven,

1997, cituota iš G.

Vaznonienė, 2010.

Gyvenimo kokybė - tai visokeriopos sąlygos, reikalingos užtikrinti sėkmingą

gyvenimą.

P. M. Fayers ir D.

Machin, 2000.

Gyvenimo kokybė apibrėžiama kaip asmens savos pozicijos matymas visuomenėje,

kuri jį supa ir kurioje jis gyvena.

H.H. Nollo, 2000 Gyvenimo kokybė siejama su gerovės koncepcija ir gali būti apibrėžiama kaip jos

variantai, kurie iš esmės skiriasi tarpusavyje gero gyvenimo supratimu.

T.Furmonavičius,

2001, cituota iš G.

Vaznonienė, 2010.

Gyvenimo kokybė - tai kiekvieno žmogaus turimų gyvenimo sąlygų įsivertinimas,

vertybių, visuomenės kultūros, kurioje jis gyvena, požiūriu. Tai subjektyvus gerovės

vertinimas.

A.A. Novik ir T.I.

Ionova, 2002.

Gyvenimo kokybė - tai vientisa emocinė, socialinė, psichologinė, fizinė žmogaus

būklė, kuri grindžiama subjektyviu suvokimu ir pojūčiais.

D. Kahneman,

2003.

Gyvenimo kokybė – tai ekonominė samprata, kuomet gyvenimo kokybė siejama su

materialine žmogaus gerove, dažniausiai pajamomis, kurios skirtos svarbiausių

poreikių tenkinimui ir galimybe rinktis įvairias gyvenimo alternatyvas.

10

Lietuvos gyventojų

politikos strategijos

metmenys, 2004,

cit. iš G.

Vaznonienės,

2010.

Gyvenimo kokybė – tai kultūrinių - socialinių, ekonominių, politinių ir aplinkos

faktorių sąveikos rezultatas.

L.Camfield, 2005. Gyvenimo kokybė – tai skirtumų, tarp individų tikslų bei turimų galimybių pasiekti

tuos tikslus, rezultatas.

E. Vaitkaitienė, J.

Makari ir A.

Zaborskis, 2007.

Gyvenimo kokybės esmė – poreikių ir nematerialių išteklių, tokių kaip visuomenės

tarpusavio ryšiai, sąsaja su aplinka ir pan., suvokimas ir įgyvendinimas.

G. Rakauskienė ir

V. Servetkienė,

2011.

Gyvenimo kokybė atspindi demografinių, socialinių, sveikos aplinkos, finansinių,

kultūrinių, dvasinių poreikių patenkinimo lygį, kuris gali būti matuojamas makrolygiu

(šalies mastu) ir mikrolygiu (individo požiūriu).

B.Stevenson ir

J.Wolfers, 2008.

Gyvenimo kokybė – tai subjektyvi gyvenimo kokybė, kuri labiau sietina su

vyraujančiomis žmogaus savybėmis ir jo gyvenimo įvykių peripetijomis, nei su

sėkmingu finansiniu rezultatu.

S. Krutulienė,

2012.

Gyvenimo kokybės samprata tapatinama su gerovės samprata, kuri iš esmės

apibūdinama kaip gero gyvenimo samprata.

J. Ruževičius,

2013.

Gyvenimo kokybė – tai gana sudėtinga ir daugialypė samprata, apimanti visus

žmogaus gyvenimo veiklos aspektus: asmeninė gyvenimo kokybė, darbinė gyvenimo

kokybė, bendruomeninė gyvenimo kokybė, regioninė gyvenimo kokybė, valstybinė

gyvenimo kokybė, ekologinė gyvenimo kokybė ir pan.

I. Staškutė, 2014. Gyvenimo kokybė nėra statiška, ji kinta laikui bėgant, todėl dažniausiai žmogus savo

gyvenimo kokybę nuolat vertina kitaip, atsižvelgiant į besikeičiančius gyvenimo

įvykius: sveikata, statusas, išsilavinimas ir pan.

Pastaba: sudaryta darbo autorės pagal lentelėje pateiktus autorius.

Pateiktos skirtingos gyvenimo kokybės sampratos, atskleidžiančios žmonių materialinių,

socialinių bei kultūrinių gyvenimo sąlygų ypatybes, rodo, kaip keitėsi požiūris į kiekvieno

asmens/visuomenės gero gyvenimo supratimą per laiką, kaip tam tikrais istorijos laikotarpiais

skirtingos gyvenimo kokybės sampratos įgydavo pranašumo, priklausomai nuo visuomenės

vystymosi tikslų. Kita vertus, nepaisant egzistuojančios gyvenimo kokybės sampratų netvarkos,

galima teigti, kad skirtingos akademinės disciplinos aiškiai apsibrėžia gyvenimo kokybės sampratą,

nukreipdamos dėmesį į specifinius tam tikrai disciplinai svarbius aspektus (Krutulienė, 2012, p. 123

-124):

Psichologijoje, apibrėžiant gyvenimo kokybės sampratą, populiariausios yra

subjektyvistinės gyvenimo kokybės teorijos, analizuojančios žmogaus gerbūvį.

Ekonomikoje, apibrėžiant gyvenimo kokybės sampratą, pasitelkiamos utilitarizmo

teorijos, kuomet gyvenimo kokybė tapatinama su gerovės samprata ir aiškinama pinigų

vertėmis (Phillips, 2008).

11

Sociologijoje, apibrėžiant gyvenimo kokybės sampratą, tyrinėjama struktūrinių

pokyčių įtaka gyvenimo kokybei, taip pat atliekami atskirų grupių (vaikų, vyrų,

moterų, religinių, etninių grupių ir kt.) gyvenimo kokybės tyrimai.

Medicinos moksluose gyvenimo kokybė siejama su žmogaus sveikata, jo fizine būkle.

Matome, kad tradicinė ekonomistų, vertinančių žmonių gerovę, gyvenimo kokybės

samprata yra orientuota į išteklius, kurie paprastai vertinami atsižvelgiant į pinigines pajamas ar

turtą ar į jų vartojamas prekes ir paslaugas. Tačiau, nors ištekliai yra akivaizdžiai svarbūs žmonių

gerovei, jie taip pat yra akivaizdžiai nepakankami. Todėl gyvenimo kokybė yra platesnė sąvoka, nei

ekonominė gamyba ir gyvenimo lygis. Tai apima visą eilę veiksnių, kurie įtakoja tai, ką mes

vertiname gyvenime, pasiekdami daugiau nei materialinė pusė (Stiglitz, Sen, ir Fitoussi, 2017).

J. Ruževičius (2013) teigia, kad žmogaus gyvenimo kokybę pakankamai aktyviai veikia ne

tik vidinės žmogaus nuostatos, bet ir išorinės aplinkybės, tokios kaip būstas, socialinė padėtis,

pajamos, statusas visuomenėje, materialinis gerbūvis, šeimyninis gyvenimas, socialinė parama,

stresas ir krizės darbe, asmeniniame gyvenime ir socialinėje aplinkoje, sveikatos kokybė, sveikatos

priežiūros galimybės, darbo sąlygos, mityba, išsilavinimo galimybės, santykiai su aplinka,

ekologiniai veiksniai ir kita (žr. 2 pav.). Visos paveiksle pateiktos gyvenimo aplinkybės turi įtakos

gyvenimo kokybei ir gali lemti aukštą gyvenimo vertę, pakitus nors vienai iš šių aplinkybių, kinta ir

žmogaus gyvenimo kokybė.

2 pav. Gyvenimo kokybės sudėtinės dalys

Šaltinis: J. Ruževičius (2013)

Apibendrinant gyvenimo kokybės sampratą matome, kad nėra vieno visuotinai pripažinto

gyvenimo kokybės apibrėžimo. Tam įtaką daro skirtingos mokslinės disciplinos, kurios gyvenimo

12

kokybės sampratą apibrėžia nukreipdamos dėmesį į specifinius tam tikrai disciplinai svarbius

aspektus. Šiame darbe, apibrėžiant gyvenimo kokybės sampratą, bus remiamasi Pasaulio sveikatos

organizacijos pateikta gyvenimo kokybės samprata. Gyvenimo kokybė – tai asmeninis kiekvieno

žmogaus finansinės, fizinės, psichologinės ir socialinės gyvenimo gerovės suvokimas bei jos

vertinimas vertybių sistemos, visuomenės kultūros, kurioje jis gyvena, kontekste.

1.2. Mokymosi visą gyvenimą reikšmė ir motyvacija pagyvenusiam

suaugusiam žmogui

Gyvenimo kokybės suvokimas priklauso nuo kiekvieno žmogaus individualių savybių bei

turimos informacijos, tačiau apskritai geresnės gyvenimo kokybės siekis - kasdienė žmogaus

veikla, kuri iš esmės pasikeičia, kai žmogus tampa pagyvenusiu. Statistikos departamento (2008)

bei pasaulinės sveikatos duomenimis pagyvenusiais suaugusiais žmonėmis yra laikomi asmenys,

sulaukę 60 ir daugiau metų amžiaus. V. Černius (2006), teigia, kad senatvė prasideda 65 metų

amžiaus. Šiame darbe bus laikomasi nuomonės, kad pagyvenusiais suaugusiais žmonėmis bus

vadinami žmonės nuo 60 metų.

Pagyvenę suaugę žmonės dažnai turi išmokti gyventi neturėdami svarbios veiklos,

svarbaus vaidmens šiandieninėje visuomenėje. Todėl dažnai jie pradeda jausti mažėjančias fizines

ir psichologines galias ir tik palaikydami socialinius ryšius su aplinkiniais, jie stengiasi išlikti

svarbūs ir reikalingi kitiems. Anot S. Varnelienės (2010), buvo atliktas tyrimas, kurio metu

paaiškėjo, kad 95% pagyvenusių suaugusių žmonių norėtų palaikyti ryšius su bendraamžiais,

giminėmis, draugais, bet 30% iš jų jaučiasi nereikalingais, 44% - nelaimingi. Kaip teigia S.

Mikulionienė (2003), dalis pagyvenusių suaugusių žmonių nori būti nepriklausomi – turėti darbą,

užtikrinti savo materialinę padėtį. Atliktas tyrimas, anot autorės, atskleidė, kad dalis Lietuvos

gyventojų sutiktų, kad prieš išeinant į pensiją, žmonės galėtų palaipsniui mažinti darbo krūvį, bet ne

iškart staiga nutraukti darbinę veiklą. Deja, didelė dalis apklaustųjų išreiškė nuomonę apie

diskriminuojamą pagyvenusių suaugusių žmonių kartą – sulaukę pensinio amžiaus žmonės turi

apleisti savo darbo vietą jaunesniems, naujų idėjų turintiems, mokantiems naudotis šiuolaikinėmis

naujomis technologijomis, žmonėms. Netekę mėgstamo darbo pagyvenę žmonės dažnai pasijunta

bejėgiais, niekam nereikalingais žmonėmis. Netrukus jie susiduria su finansiniais sunkumais, o tai

priverčia pasijusti nepilnaverčiais visuomenės nariais, o tai lemia gyvenimo kokybė prastėjimą.

Siekiant gerinti gyvenimo kokybę ir vis dar užsiimti mėgstama veikla, būtina mokytis ir

ugdyti turimus įgūdžius. Šiandien vyrauja naujas požiūris į mokymąsi: mokymasis nuolat

besikeičiančiame pasaulyje turi tapti visą gyvenimą trunkančiu procesu (Teresevičienė, Gedvilienė

13

ir Zuzevičiūtė, 2006), kuris negali būti izoliuotas nuo visos visuomenės ir turi funkcionuoti

kiekvieno žmogaus gyvenime, nepriklausomai nuo jo amžiaus, lyties, religijos, finansinės padėties

ir pan. P. Jucevičienė (2007) teigia, kad šiuo metu ugdymas tampa svarbia, bet kokio amžiaus,

visuomenės bei individo efektyvios veiklos sąlyga ir galinga priemone. Autorė pabrėžia, kad jeigu

pasiseks įgyvendinti mokymosi visą gyvenimą koncepciją, bus pasiektas visuotinas visuomenės

mokymosi būvis. Ši P. Jucevičienės (2007) mintis leidžia teigti, kad švietimas yra pagrindas tam,

kad žmogus gali save realizuoti ir tapti pilnavertišku visuomenės nariu. Pagyvenusių suaugusių

žmonių švietimui, kaip socialiniam reiškiniui, gali būti suteikiamos trys prasmės (Linkaitytė,

Šuliakaitė ir Navikienė, 2011):

1) pagyvenusių suaugusių žmonių švietimas apibūdinamas kaip ugdymo procesas, kurio

metu pagyvenę žmonės įgyja naujų žinių, įgūdžių, patirties;

2) pagyvenusių suaugusių žmonių švietimas – tai specialiai tik suaugusiems skirta

edukacinė veikla, tai įvairūs kursai, studijų grupės, paskaitos, seminarai, programos,

debatai, konferencijos ir kt.

3) trečioji prasmė apjungia pirmąją ir antrąją prasmes į unikalų socialinės praktikos lauką,

kurį koordinuoja įvairios asociacijos.

Taigi, pagyvenusių žmonių švietimo tikslas – aprūpinti informacijos šaltiniais ir remti

savarankiškas paieškas (Teresevičienė, Gedvilienė ir Zuzevičiūtė, 2006). Pagrindinis pagyvenusių

žmonių mokymo(si) tikslas – suformuoti palankias sąlygas atsiskleisti kiekvienai, norinčiai tobulėti

bei socialiai dalyvauti socialiniame gyvenime, asmenybei (Juozaitis, 2005). Mokymasis kaip

reiškinys taip pat suprantamas trejopai: mokymasis kaip konkretus veiklos rezultatas ar produktas

(galvojama apie mokymosi rezultatus), mokymasis kaip procesas (nusako kas vyksta siekiant

mokymosi rezultato), mokymasis kaip funkcijos (nusakoma jo intencija: motyvacija, žinių

išsaugojimo ir perdavimo poreikis) (Linkaitytė, Šuliakaitė ir Navikienė, 2011). Pasak M.

Barkauskaitės (2006), siekimas mokytis yra užprogramuotas kiekvieno žmogaus prigimtyje.

Žmogui, kaip biologinei būtybei, naujų įgūdžių įsisavinimas reikalingas tam, kad jis išgyventų, o

žmogui, kaip socialinei būtybei naujų įgūdžių įsisavinimas reikalingas kaip priemonė socializuotis,

bendrauti su kitais žmonėmis, psichologine prasme – tik mokymosi dėka žmogus didina savo

kompetenciją, didėja savęs vertinimas, žmogus suvokia save kaip savo veiksmų ir veiklos

šeimininką, suvokia, kad tik nuo jo veiklos priklauso pasiekti tikslai. Tai dar kartą patvirtina, kad be

mokymosi žmogus negali pasiekti karjeros aukštumų, nesuteikia sau galimybės tobulėti ir būti

reikalingu visuomenei. Be to, pagyvenę suaugę žmonės gali patys laisvai pasirinkti, ar dalyvauti

mokymosi procese, ar semtis papildomų žinių, tačiau tai būtų vienas iš būdų ilgiau išlaikyti darbo

vietą ir dalyvauti visuomeniniame gyvenime: tik nuolat atnaujindamas savo informacinių

14

technologijų naudojimo, komunikacinius ir kitus gebėjimus žmogus išlieka visuomenės procesų

dalyviu. Antraip gresia socialinė atskirtis.

Taigi, ugdymasis – tai vienas iš geriausių būdų padedančių prisitaikyti prie pokyčių

gyvenamoje ir darbo aplinkoje. M. Teresevičienė, G. Gedvilienė ir V. Zuzevičiūtė (2006), nurodo,

kad mokymasis – tai žinių kūrimo koncepcija, pagrįsta žinojimu ir patirtimi, kurios pagrindinė

užduotis – skatinti aktyvų ugdytinio dalyvavimą. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministerijos išleistoje knygoje „Suaugusiųjų švietimas Europoje: tendencijos ir problematika“

rašoma, kad bendrų mokymosi visą gyvenimą strategijų kūrimas - tai svarbiausias dalykas beveik

visoms, nors ir skirtingo išsivystymo lygio šalims.

Anot V. Lukošiūnienės (2015) mokymosi visą gyvenimą sąvoka Lietuvos švietimo

bendruomenėje plačiau imta vartoti 2000 – 2001 metais. Pati mokymosi visą gyvenimą idėja

Lietuvoje ir tuo metu nebuvo naujiena: įvairiuose lygmenyse ir iki to meto buvo nagrinėjamos

nuolatinio mokymosi sąlygos, galimybės bei perspektyvos. Tačiau formaliai mokymosi visą

gyvenimą samprata Lietuvoje priimta 2004 metais, patvirtinus „Mokymosi visą gyvenimą

užtikrinimo strategiją“, kurioje nurodoma, kad „mokymasis visą gyvenimą – tai įvairi mokymosi

veikla, vykstanti bet kuriame žmogaus vystymosi raidos etape, siekiant tobulinti tiek asmenines,

tiek pilietines, tiek kultūrines – socialines, tiek profesines kompetencijas“ (Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro

įsakymas, 2008).

Lietuvoje, kalbant apie vyresnio amžiaus žmonių mokymąsi visą gyvenimą, dažniausiai

minimas formalus arba neformalus švietimas. Formalus pagyvenusių žmonių švietimas vyksta

suaugusiųjų mokyklose arba profesinio mokymo įstaigose. Tuo tarpu neformalus suaugusiųjų

švietimas – tai paties asmens profesinis tobulėjimas, pasitelkiant įvairius ugdymosi būdus (UAB

Visionary Analytics, 2015).

V. Zuzevičiūtė ir M. Teresevičienė (2008) išskiria pagrindinius mokymosi visą gyvenimą

tikslus:

organizuoti ir motyvuoti pilietiškumą;

kurti bei plėtoti galimybes panaudoti įgytas žinias ir įgūdžius;

gerinti švietimo paslaugų kokybę.

Šie tikslai apima svarbiausias pagyvenusių suaugusių žmonių veiklas: pilietines pareigas,

dalyvavimą kultūrinėje veikloje, galimybę įsidarbinti ir gauti progą nuolat tobulėti. Anot M.

Teresevičienės G. Gedvilienės ir V. Zuzevičiūtės (2006), „pagyvenusio žmogaus gebėjimas tobulėti

atsiskleidžia biologinės, psichologinės bei kognityvinės raidos sankirtoje ir jos sąveikoje su

aplinka“ (p. 94). Taigi, esant aktyviam senėjimui, mokymasis visą gyvenimą – tai sėkminga

15

socializacija mūsų nuolat besikeičiančioje visuomenėje. Nuolatinis tobulėjimas suteikia naujų

galimybių, naujų žinių, įgūdžių. Čia svarbu, kaip tas žinias ir įgūdžius sugebėsime panaudoti.

Svarbu ir tai, ar mes norime tobulėti, ar siekiame atrasti kažką naujo. Be to, mokymasis visą

gyvenimą sietinas ir su geresnio gyvenimo paieškomis. Švietimo politikos požiūriu šis susietumas

reškia, jog gyvenimo kokybė yra mokymosi visą gyvenimą tikslas, tuo tarpu mokymasis visą

gyvenimą gerina individo gyvenimo kokybę.

Apibendrinant galima teigti, kad mokymasis visą gyvenimą yra neatsiejamas nuo

šiandieninės nuolat tobulėti siekiančios visuomenės. Mokymasis visą gyvenimą tampa būtinybe ir

siekiamu švietimo tikslu, kuomet vis labiau įsivyrauja nuomonė, kad pagyvenusių suaugusių žmonių

gyvenimo kokybė priklausys nuo turimų žinių, įgūdžių, reikalingų sugebėti prisitaikyti kintančiame

pasaulyje, todėl ugdymosi turinys privalo būti nuolat atnaujinamas, siejant jį su mokymosi visą

gyvenimą ugdymu.

1.3. Pagyvenusių žmonių pasirengimas mokytis visą gyvenimą: asmenine

atsakomybe pagrįsto mokymosi proceso modelis

Mokymosi visą gyvenimą memorandume (2001) nurodoma, kad kiekvienas asmuo turi

turėti galimybę mokytis, asmeniškai pasirenkant mokymosi kryptį, o ne vadovaujantis kitų

nurodytomis kryptimis. Tai akcentuojama ir mokymosi paradigmoje: „mokymasis yra konstruktyvi

paties žmogaus priimta veikla, kuriai vystytis turi būti sudarytos tinkamos sąlygos bei suteikiama

parama (Čiužas ir Šiaučiukėnienė, 2007). Šiame kontekste išryškėja savivaldaus mokymosi

koncepcija, kuri orientuojasi į besimokančiojo savarankiškumą, vidinę motyvaciją (Vaivada, 2012)

ir apima proceso (veiklos) teoriją (Pintrich ir kt. 2000, cit. iš Zhong, He ir Liu, 2015), modelio

teoriją (Wensen ir kt.,1999, cit. iš Zhong, He ir Liu, 2015), gebėjimų teoriją (Holec ir kt., 2001, cit.

iš Zhong, He ir Liu, 2015) ir įvairias perspektyvas (Zhong, He ir Liu, 2015). Besimokantis asmuo

kitų padedamas arba vienas inicijuoja, planuoja, organizuoja bei vertina savo paties mokymosi

procesą. Jis pasižymi tam tikromis vadybinėmis kompetencijomis, tam tikru supratimu, įpročiais,

įgūdžiais, naudojamais metodais. Taigi, bendrąja prasme savivaldus mokymasis suprantamas kaip

mokymosi strategija, kuomet pats besimokantysis valdo visą asmeninio mokymosi procesą bei

prisiima atsakomybę už šio proceso rezultatus.

Savivaldaus mokymosi samprata susiformavo XX a. antroje pusėje, kaip andragogikos

konceptas, sulaukęs daug dėmesio ir diskusijų įvairiose mokslo srityse. Savivaldaus mokymosi

sampratą pirmasis pasiūlė H. Holec (1981), apibrėždamas ją kaip sugebėjimą būti atsakingu už savo

16

mokymąsi. Šioje sampratoje gebėjimas atspindi mokymosi tikslus, turinį, planus, mokymosi

metodus, strategijų pasirinkimą, mokymosi stebėjimo procesą, vertinant mokymosi poveikį

besimokančiajam (Zhong, He ir Liu, 2015). H. Holec (1981) atkreipė dėmesį į faktą, kad vyresnio

amžiaus besimokantieji pasižymi didele vidine motyvacija, kuri gali būti skatinama palaikant

besimokančiųjų autonomiškumą ir atsižvelgiant į jų individualią kompetenciją (Linkaitytė ir

Lukšytė, 2006) bei skatinant visišką besimokančiojo laisvę ir autonomiją. Ši H. Holec (1981)

įžvalga tapo pagrindu formuojant suaugusiųjų švietimą Europoje (Council of Europe, 2004).

Savivaldus mokymasis – tai mokymosi projektai, kurių imasi individai (pavieniui,

savarankiškai ar kaip grupės dalis) be ugdytojo (mokytojo, instruktoriaus), tačiau dalyvaujant

„išteklių asmeniui“ (angl. resource person), kuris savęs nelaiko ugdytoju. Tai kartu ir intencionalu,

ir apgalvota. Intencionalu ir tikslinga, nes žmogus turi tikslą ką nors sužinoti prieš prasidedant

mokymosi procesui, kartu sąmoninga ir apgalvota, nes žinoma, jog bus išmokta (pvz., asmuo,

norėdamas daugiau sužinoti apie istorinį įvykį, skaito knygas ir archyvinius dokumentus, žiūri

videofilmus, lanko muziejus ir kalbasi su žmonėmis, kurie dalyvavo tuose įvykiuose ar buvo jų

liudininkai ir pan.) (Židžiūnaitė ir kt., 2012, p. 8). I. Leliūgienė, L.Petrašiūnaitė ir R. Jerušaitienė

(2011) nurodo, kad savivaldus mokymasis – tai procesas, kuris suteikia galimybę savarankiškai

besimokančiam žmogui tapti jo paties mokymosi iniciatoriumi ir vadybininku. E. O' Brien ir L.

Carroll (2015) teigia, kad savivaldus mokymasis apima „mokymąsi per kasdienines patirtis,

neformaliais kanalais ir ne mokymo įstaigose įgytas žinias. Jis yra netiesioginis, nelauktas ir

nesistemingas ir reiškia, kad mokymosi procesą, vietą, tikslą ir nurodymų turinį lemia pats

besimokantysis, kuris, iš dalies, gali suvokti arba nesuvokti, jog vyksta mokymosi procesas“. M.

Reynolds ir R. Vince (2004) atliktu tyrimu išskiria du komponentus, būdingus pagyvenusių

suaugusių žmonių švietimo srityje: kritinio mąstymo koncepcija ir refleksija. Autoriai pateikia

siūlymus, kokią svarbią vietą studijų programose (curriculum) užima refleksija, taip pabrėžia

besimokančiojo apmąstymus, iš vadybinės perspektyvos - akcentuoja, jog mokymosi procese būtina

pasirinkti tinkamus mokymosi metodus ir nusistatyti mokymosi struktūras.

M.S. Knowles, E.F. Holton ir R.A. Swanson (2007) atlikti tyrimai rodo, kad vyresnio

amžiaus žmonės gana intensyviai įsitraukia į savivaldaus mokymosi procesą. R. Arnold (2000),

remdamasis atliktais tyrimais, išskiria vyresnio amžiaus, savivaldžiai besimokančių, žmonių

mokymosi ypatumus (Vaivada, 2012):

mokymasis, paremtas asmeninių kompetencijų vystymu;

noras mokytis visą gyvenimą;

didelis ugdymosi poreikis;

didelė asmeninė motyvacija ir reikalavimai;

17

prisitaikymas prie besimokančios bendruomenės;

pakitęs požiūris į mokymosi rezultatus („from skill to competence");

priimtinos įvairios mokymosi galimybės.

-

P. Jucevičienė (2007), remdamasi savo bei kitų mokslininkų įžvalgomis apie savivaldų

mokymąsi, išskiria tris gana skirtingus požiūrius į savivaldų mokymąsi, tai:

1) besimokančiojo savarankiškai pasirinkta strategija, mokymosi būdas, kai pats

besimokantysis planuoja, valdo, kontroliuoja, vertina visą mokymosi procesą;

2) besimokančiojo kokybė, kuri siejama su individo autonomija, savarankiškumu ir pan.

3) tuo pačiu ir besimokančiojo pasirinkti mokymosi būdai ir jo kokybė.

G.M. Linkaitytė ir D. Lukšytė (2006) pažymi, kad savivalda pagrįsto mokymosi samprata

ir požiūriai yra nevienalyčiai, todėl kai kurie autoriai pripažįsta dichotomiją tarp savivaldos, kaip

mokymo tikslo, ir savivalda pagrįsto mokymosi, kaip proceso. Pastarasis aspektas pabrėžia, kad

pats vykstantis savivaldaus mokymosi procesas turi būti paremtas besimokančiojo savivalda. Tuo

tarpu savivalda, kaip mokymo tikslas, nusako, kad vyresnio amžiaus žmonių mokymo praktika turi

būti paremta besimokančiojo įgytais savivaldos įgūdžiais. R. Hiemstra ir R. Borckett, norėdami

pabrėžti ryšį tarp asmeninės atsakomybės, besimokančiojo individualių savybių bei mokymo

subjektų sąveikos, sudarė asmeninės atsakomybės orientacijos modelį, kuris pagrįstas mokymosi

procesu (žr. 3 pav.) (Linkaitytė ir Lukšytė, 2006).

SOCIALINĖS APLINKOS FAKTORIAI

ASMENINIAI FAKTORIAI

Besimokančiojo savivalda

Savivalda pagrįstas mokymasis

Asmeninė atsakomybė Savivalda mokymęsi

18

3 pav. Besimokančiojo asmeninės atsakomybės orientacijos modelis Šaltinis: R. Hiemstra ir R. Borckett, cituota iš G.M. Linkaitytė ir D. Lukšytė (2006, p. 4)

Remiantis pateiktu paveikslu matome, kad besimokančiojo asmenine atsakomybe pagrįstas

modelis apima socialinės aplinkos faktorius ir asmeninius (vidinius) faktorius. Socialinės aplinkos

faktoriai – tai išorinė besimokančiojo aplinka, kurioje vyksta kiekviena mokymosi situacija. Ši

aplinka besimokantįjį gali veikti tiek teigiamai, tiek neigiamai, bei gali labai apsunkinti savivaldų

mokymąsi. Tai leidžia daryti prielaidą, kad savivaldus mokymasis nėra absoliučiai savarankiškas

procesas ir, kad jis priklausomas nuo išorinės aplinkos sudarytų galimybių savivaldžiam

mokymuisi. Asmeniniai faktoriai – tai asmeniniai besimokančiojo veiksniai, kurie motyvuoja

savivaldų mokymąsi:

besimokančiojo savivalda apima vidines besimokančiojo savybes, įgūdžius,

gebėjimus, atsakomybės už rezultatus prisiėmimą;

savivalda mokymęsi apima tiek išorinius veiksnius, tie vidinius veiksnius,

apsprendžiančius atsakomybę už savo mintis bei veiksmų prisiėmimą. Optimalios

mokymosi sąlygos - balansas tarp besimokančiojo savarankiškumo ir to, kiek

savivaldus mokymasis yra galimas išorinėje aplinkoje;

savivalda pagrįstas mokymasis, tai besimokančiojo apsisprendimas imtis ar

nesiimti mokymosi veiklos. Jeigu besimokantysis apsisprendžia mokytis, jis priima

sprendimus dėl viso mokymosi proceso: kur mokysis, kada mokysis, kiek mokysis

ir pan.

asmeninė atsakomybė apima besimokančiojo požiūrius, mintis, elgesį bei

atsakomybę už jų pasekmes.

R. Arnold, T. C. Gomez ir J. Kammerer (2003) atlikę išsamius tyrimus, išskyrė du

besimokančiojo savivaldumo lygius. Pirmasis lygis - žemas besimokančiojo savivaldumo lygis,

siejamas su žemesniu mokymosi lygiu, kuomet mokymasis paremtas ne loginiu, bet „kalimo“

(mokymosi mintinai) principu, lėtesniais mokymosi tempais. Antrasis lygis - aukštas

savavivaldumo lygis, siejamas su dideliais besimokančiojo gabumais, kuomet besimokantysis

pasižymi perkeliamuoju mąstymu, pozityviu nusiteikimu, aktyviu mokymusi.

Apibendrinant galima teigti, kad mokymosi visą gyvenimą kontekste požiūris į pagyvenusių

žmonių savivaldų mokymąsi atskleidžia ugdomosios paradigmos virsmą iš mokymo į mokymosi

procesą, kuris sietinas su paties besimokančiojo priimamais sprendimais. Taigi, pagyvenusių

suaugusių žmonių galimas pasirengimas mokytis visą gyvenimą yra susijęs su savivaldaus

mokymosi procesu, prisiimant visišką atsakomybę už mokymosi rezultatus.

19

2. PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ GYVENIMO KOKYBĖS

GERINIMAS TEIKIANT MOBILIOSIOS

KOSMETOLOGIJOS PASLAUGAS

2.1. Mobiliosios kosmetologijos paslaugos

Kosmetologija jau daugelį metų yra tapusi multitautinės, multimilijonus uždirbančios

grožio industrijos dalimi. Kosmetologo veikla, jos metodai, kompetencijos ir kvalifikacija yra tapę

visuotinių diskusijų objektu medicinos, psichologijos, sociologijos ir kitų sričių specialistų darbuose

(Black, 2002). Kosmetologai jau kelis dešimtmečius sėkmingai rengiami daugelyje pasaulio šalių.

Pavyzdžiui, daugiau nei prieš 6 dešimtmečius Australijoje įkurtas „E. Lukas grožio terapijos

koledžas“ sėkmingai veikia ir teikia daugiau kaip dvidešimt makiažo, grožio terapijos, masažo,

SPA terapijos mokymo kursų (Jocienė ir Ramanauskaitė, 2015). Vien Didžiojoje Britanijoje dirba

apie 85,5 tūkst. kosmetologų (Jocienė, Navikienė ir Valiulienė, 2014, p. 6). Lietuvoje jų skaičius

kasmet taip pat auga, nes akivaizdžiai matomos grožio paslaugų paklausos augimo tendencijos

(Jocienė ir Ramanauskaitė, 2015).

Kosmetologijos žodis yra kilęs iš graikų kalbos žodžio „kosmetike“, t.y. puošimo menas ir

„logos“, kuris reiškia – mokslas, taigi kosmetologija yra mokslas apie kūno grąžinimą; tai

dermatologijos šaka, gražinanti kūno, ypač veido grožį; tai gydomoji kosmetika (Lietuvių žodynas,

2017). Kosmetologijos samprata gana išsamiai paaiškinta J. C. Segen (2005) sudarytame Medicinos

žodyne – „tai žmogaus grožio priežiūros priemonių, tokių kaip manikiūras, pedikiūras, depiliacija

ir pan., taikymas, siekiant ne tik pagerinti asmens išvaizdą, bet ir didinti jo savivertę.

Remiantis „Praktikos vadovu SPA organizacijoms“ (2010), kosmetologijos specialistas

gali būti apibūdintas kaip grožio terapeutas, higienos ir dekoratyvinės kosmetikos technologas,

kuris, siekdamas pagerinti žmogaus išvaizdą, naudoja įvairias priemones ir būdus (Jocienė ir

Ramanauskaitė, 2015). V. Isiūnienės, G. Adomavičienės ir Ž. Mickienės (2012, p. 188) teigimu,

kosmetologas yra ir savo profesijos menininkas, siūlantis klientui įvairius kūrybinius sprendimus.

Vien talento neužtenka, kad šiandieniniame kosmetologijos pasaulyje grožio specialistą aplankytų

sėkmė. Autorių nuomone, kosmetologai privalo turėti daugelio verslo sričių žinių: bendravimo,

žmonių tarpusavio santykių, prekybos rėmimo. Taigi, kosmetologo siekis – naudojant įvairias

kosmetologines priemones ir būdus pagerinti žmogau išvaizdą, padėti jam pasijusti geriau, neretai

net kilstelėti savivertę, ypač dirbant su pagyvenusiais suaugusiais žmonėmis.

S. E. Bidwell (2000) įsitikinimu, puikių rezultatų mokydamasis kosmetologijos profesijos

studentas gali pasiekti tobulindamas tam tikrus mąstymo įgūdžius (žr. 4 pav.).

20

4 pav. Kosmetologo specialistui būtinos asmeninės savybės ir mąstymo įgūdžiai

Šaltinis: S. E. Bidwell (2000), cituota iš J. Jocienė ir A. Ramanauskaitė (2015, p. 154)

J. Jocienė, Ž. Navikienė ir J. Valiulienė (2014) pateiktas kosmetologo specialistui būdingas

asmenines savybes bei mąstymo įgūdžius dar papildo tokiomis savybėmis, kaip sąžiningumas tiek

prieš save, tiek prieš klientą, dėmesingumas klientui, geranoriškumas teikiant kosmetologijos

paslaugas, gebėjimas priimti sprendimus sprendžiant kliento grožio problemas, kruopštumas,

kūrybingumas.

Kosmetologijos paslaugos gali būti teikiamos specialiose grožio klinikose ir SPA

sveikatingumo, gydymo bei poilsio centruose, kai kurios konkrečios grožio paslaugos gali būti

teikiamos ir tiesiog kliento namuose arba nespecializuotose vietose, ypač tai aktualu neįgaliems bei

pagyvenusiems žmonėms. Pastarosios paslaugos vadinamos mobiliosios kosmetologijos

paslaugomis.

Mobiliosios kosmetologijos paslaugos – tai grožio priežiūros priemonių taikymas, siekiant

pagerinti įvairaus sluoksnio, fizinės būklės ir amžiaus, ypač pagyvenusių suaugusių žmonių, fizinę

išvaizdą, teikiant paslaugas kliento namuose ir kitose nestacionariose, nespecializuotose vietose.

Mobiliųjų kosmetologijos paslaugų teikimas nespecializuotose vietose, tai (Lietuvos

Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, 2004):

1. Gebėti įvertinti neįgalių ir vyresnio amžiaus žmonių poreikius.

2. Atlikti kosmetines procedūras kliento namuose.

KOSMETOLOGIJOS

SPECIALISTAS

Geba samprotauti,

rasti priežasčių

ryšius

Mokydamas taiko

tinkamus metodus

Geba spręsti

problemas

Priima teisingus

sprendimus

Mąsto teisingai

ASMENINĖS

SAVYBĖS

Atsakomybė, savęs

valdymas, savigarba,

komunikabilumas,

sąžiningumas

21

3. Parinkti medžiagas ir priemones mobilioms kosmetinėms procedūroms atlikti.

4. Sudaryti ilgalaikių mobilių kosmetologijos paslaugų programą ir ją vykdyti.

5. Užtikrinti saugų ir kokybišką kosmetinių procedūrų atlikimą nespecializuotose vietose.

Dėl tam tikrų higienos reikalavimų, namuose bei nespecializuotose vietose galima teikti

ne visas mobiliosios kosmetologijos paslaugas. Pavyzdžiui, namuose negalima klientei tiesinti

plaukų keratinu, nes šios procedūros metu yra naudojamos cheminės medžiagos, kurios gali sukelti

sveikatos sutrikdymų arba nemalonių pojūčių. Taigi, mobiliai teikiamos gali būti tik B kategorijos

kosmetologijos paslaugos. B kategorijos paslaugos – tai kosmetologijos paslaugos, kurias teikiant

negali būti pažeidžiama kliento oda bei jo gleivinė (veido, kūno, plaukų priežiūros, manikiūro ir

pedikiūro nekarpant nagų odelių paslaugos, plaukų šalinimo vašku, dekoratyvinės kosmetikos ir

kitos neinvazinės grožio paslaugos) (Jocienė ir kt., 2010).

Apibendrinant galima teigti, kad kosmetologą specialistą galima apibūdinti kaip grožio

terapeutą, higienos ir dekoratyvinės kosmetikos technologą, kuris naudoja įvairias priemones ir

būdus, siekdamas pagerinti žmogaus išvaizdą. Būtent šis asmuo gali teikti mobiliosios

kosmetologijos paslaugas, kurios suprantamos kaip grožio procedūros, siekiant pagerinti žmonių,

fizinę išvaizdą, teikiant paslaugas kliento namuose ir kitose nestacionariose, nespecializuotose

vietose. Mobiliosios kosmetologijos paslaugos sietinos su pagyvenusių suaugusių žmonių savivertės

kėlimu.

2.2. Mobiliųjų kosmetologijos paslaugų ir mokymosi visą gyvenimą ryšys

gerinant pagyvenusių žmonių gyvenimo kokybę

Senėjimo laikotarpis yra susijęs su daugybe iššūkių, kuriuos pagyvenęs žmogus turi įveikti

per gana trumpą savo gyvenimo atkarpą, ypač išėjus į pensiją. Ši situacija gana dažnai kelia įtampą,

nerimą pagyvenusiam žmogui, nes jis gana ilgą laiką dirbęs ir jautęsis reikalingas, staiga turi

prisitaikyti prie naujo, gerokai lėtesnio gyvenimo ritmo, kuomet žmogus tiesiog nežinodamas kaip

save realizuoti šioje naujoje situacijoje, ima socialiai degraduoti, o tai daro neigiamą įtaką ne tik jo

psichologinei savijautai, bet ir sveikatai, be to, blogėja bendra žmogaus gyvenimo kokybė. T.

Furmonavičius pastebėjo, kad literatūroje dažnai sveikatos būklės, funkcinės būklės ir su sveikata

susijusios gyvenimo kokybės terminai vartojami kartu, o su sveikata susijusi gyvenimo kokybė ir

sveikatos būklės sąvokos dažnai vartojamos pakaitomis (Pajamų paskirstymo statistika, 2014). Anot

J. R. Curtis ir kt., ,,su sveikata susijusi gyvenimo kokybė – tai gyvenimo kokybės dalis, kurią

įtakoja sveikata ir sveikatos priežiūros sistema šalyje (Europos Sąjunga, 2014). Anot I. Staškutės

(2014), su sveikata susijusi žmogaus gyvenimo kokybė yra dviprasmiška samprata, sietina tiek su

22

teigiamais (žmogaus savos psichinės ir fizinės gerovės vertinimas, gebėjimas prisitaikyti), tiek su

neigiamais (ligos, traumos, sveikatos sutrikimai) sveikatos faktoriais.

Pripažįstama, kad pagyvenusių žmonių gyvenimo kokybę veikia ne tik žmogaus sveikata,

bet ir jo išvaizda, kuri dažnai būna ne tokia, kokios buvo tikimasi sulaukus vyresnio amžiaus. K.

Trakšelys, A. Jurgutis ir I. Pačiauskaitė (2014) taip pat teigia, kad asmens fizinė išvaizda vaidina

svarbų vaidmenį kiekvieno žmogaus gyvenime, tai sietina su kiekvieno žmogaus regimąja

informacija, kuri formuoja nuomonę tiek apie save, tiek apie kitus žmones. Autoriai nurodo, kad

kartais ši suformuota nuomonė pasiteisina, tačiau dažniausiai ji būna labai ribota ir klaidinga.

Gyvenimo kokybei įtakos turi susiformavusi neigiama nuomonė apie savo išvaizdą. Turbūt

kiekvienas iš mūsų nekartą pažvelgęs į veidrodį patyrė didelį nepasitenkinimą savo išvaizda. Tai

visiškai normalu. Tačiau jei tokios nepasitenkinimo akimirkos kartojasi gana dažnai - tai jau rimtas

signalas, kad žmogaus savivertė krenta. Anot K. Trakšelio, A. Jurgučio ir I. Pačiauskaitės (2014),

nepasitenkinimas savo išvaizda gali tapti socialinių sunkumų padariniu, kuris apriboja žmogaus

socialinį dalyvavimą visuomenėje ir didina socialinę atskirtį. Panašių neigiamų padarinių gali

sukelti ir žmogaus susikurtas išskirtinis įvaizdis. Pavyzdžiui, jei žmogus suformuoja savo įvaizdį,

kuris nėra priimtinas ir suprantamas aplinkinių žmonių, jo gali laukti nusivylimas, kuris gana dažnai

perauga į rimtesnes neigiamas pasekmes. Jungtinėje Karalystėje atlikus tyrimą ir apklausus daugiau

nei 1200 žmonių, daroma išvada, kad daugiau nei 65 proc. žmonių turinčių didelių problemų dėl

savo išvaizdos, patiria nerimą socialinėse situacijose, kurios blogina asmens gyvenimo kokybę

(Trakšelys, Jurgutis ir Pačiauskaitė, 2014).

Teorijoje pateikiamos įvairios priežastys, skatinančios nepasitenkinimą savo išvaizda,

pagrindinės jų (Jeseliūnaitė, 2018):

Asmeninės savybės. Čia svarbu kaip žmogus priima save ir kaip reaguoja į aplinkinių

požiūrį į jo išvaizdą.

Patiriamas stresas, nerimas. Kai kurie žmonės perdėtai rūpinasi savo išvaizda ir jeigu

laikui bėgant ne viskas pavyksta kaip norima, ima jausti nerimą, kuris dažnai perauga

į stresą.

Socialinės aplinkos įtaka. Dažnai socialinėje aplinkoje vyrauja tam tikri išvaizdos

standartai. Jeigu neatitinki šių standartų ir nuolat girdi pastabas, pašaipas dėl savo

išvaizdos, ilgainiui imi nepasitikėti savo išvaizda.

Taigi, žmogaus fizinė išvaizda yra pakankamai svarus veiksnys gerinant gyvenimo kokybę,

ypač pagyvenusiems žmonėms, kurių išvaizda totaliai pakinta: galvą ima puošti žili plaukai, veidą –

pagilėjusios raukšlės, pakinta kūno formos ir pan., sulaukus tam tikro amžiaus tarpsnio.

23

Tačiau jau šiuo metu pagyvenę žmonės turi didelių galimybių keisti savo plaukų spalvą,

ilgį, stilių, koreguoti veido bruožus, juos ryškinti kosmetinėmis priemonėmis, nagus turėti ilgus,

trumpus, smailius, bukus ir pan. Svarbiausia aiškiai žinoti, kaip norima atrodyti ir tai svarbu ne dėl

visuotinių normų ir nuostatų, o tik todėl, kad žiūrėdamas į veidrodį galėtum kasdieną sau šypsotis ir

jausti pasitenkinimą savo išvaizda. Ž. Mickienė akcentuoja, kad kosmetologija jau seniai išaugusi

kaip žmogaus dekoravimo funkcija. Anot jos, šiais laikais kosmetologija ženkliai prisideda prie

žmogaus gyvenimo kokybės gerinimo ir yra glaudžiai susijusi su šiuolaikinės medicinos

pasiekimais (Kauno kolegija, 2017).

Šiuo metu pagyvenę žmonės visas kosmetologijos paslaugas dėl populiarėjančių mobiliųjų

kosmetologijos paslaugų teikimo gali gauti ir namuose arba kitose nespecializuotose vietose. Tai

jiems suteikia galimybę susipažinti su naujomis kosmetologijos priemonėmis, technikomis ir

skatina ne tik rūpintis savo išvaizda, panaudojant šiuolaikiškas kosmetologijos priemones, bet ir

gali tapti mokymosi procesu. Rūpinimasis savo išvaizda, tai nauja patirtis, naujos žinios,

pratęsiančios mokymosi visą gyvenimą procesą. Teikiant mobiliosios kosmetologijos paslaugas

pagyvenusiems žmonėms užtikrinamas pilnavertis socialinis funkcionavimas, socialinis aktyvumas

ne tik artimoje aplinkoje, bet ir visuomenėje.

24

3. TYRIMO METODOLOGIJA

3.1. Tyrimo, duomenų rinkimo ir duomenų analizės metodai

Tyrimo metodas. Siekiant nustatyti pagyvenusių suaugusių žmonių gyvenimo kokybės

gerinimo galimybes mokymosi visą gyvenimą aspektu teikiant mobiliosios kosmetologijos

paslaugas atliekamas kokybinis tyrimas. Kokybinis tyrimas pirmiausia yra tiriamasis tyrimas. Jis

naudojamas siekiant suprasti pagrindines priežastis, nuomones ir motyvus. Tai suteikia įžvalgų apie

problemą arba padeda kurti idėjas ar hipotezes potencialiems kiekybiniams tyrimams (DeFranzo,

2011). Kokybiniai tyrimai yra skirti atskleisti tikslinės auditorijos elgsenos diapazoną ir suvokimą,

kuris skatina jį, atsižvelgiant į konkrečias temas ar problemas (Qualitative Research Consultants

Association [QRCA], 2018). Kokybinis tyrimas pasirinktas todėl, kad jis savo struktūra gali

padėti pasiekti tyrimo tikslą. Tikslui pasiekti sudaroma tyrimo struktūra ir keliami tyrimo klausimai

(žr. 2 lentelė).

2 lentelė

Tyrimo struktūra

Tyrimo temos Tyrimo klausimai 1. Surinkti duomenis apie

tyrimo dalyvį

1. Jūsų amžius, išsilavinimas.

2. Kiek laiko jūs čia gyvenate?

3. Priežastys lėmusios jūsų gyvenimą senelių namuose.

2. Atskleisti tyrimo dalyvių

nuomonę apie mokymosi

visą gyvenimą norą ir

galimybes

4. Kaip jūs reaguojate į pažangos procesą (lanksčiai, vengiu ir pan.)?

5.Teigiama, kad Mokymasis visą gyvenimą – tai visa mokymosi veikla,

vykstanti bet kuriame amžiaus tarpsnyje siekiant tobulinti asmeninės,

pilietinės, socialinės ir profesinės srities kompetencijas. Ar jums tai atrodo

svarbi ir priimtina veikla? Atsakymą pagrįskite.

6. Kaip manote, ar šiuo metu norėtumėte įgyti naujų žinių, sužinoti ką nors

naujo?

7. Išsakykite savo nuomonę apie pagyvenusio žmogaus mokymosi

galimybes visuomenėje.

8. Kaip jūs manote ar mokymosi visą gyvenimą procesas nėra izoliuotas

nuo jūsų šiuose namuose?

9. Kaip jūs galvojate, ar mokymasis visą gyvenimą skatina pokyčius

žmogaus gyvenime? Atsakymą pagrįskite.

3. Atskleisti teikiamų

mobiliosios kosmetologijos

paslaugų, studentų

praktikos metu, svarbą

pagyvenusiems žmonėms

10. Kaip dažnai jums buvo suteiktos mobiliosios kosmetologijos paslaugos?

11. Kokios konkrečiai paslaugos jums buvo suteiktos (manikiūras, masažas

ir pan.)?

12. Kaip dažnai jums buvo suteiktos kosmetologijos paslaugos?

13. Kaip dažnai jūs norėtumėte, kad šios paslaugos būtų suteikiamos?

14. Įvertinkite suteiktų paslaugų svarbą jums.

4. Atskleisti tyrimo dalyvių

nuomonę ar teikiamos

mobiliosios kosmetologijos

paslaugos gali tapti jų

mokymosi visą gyvenimą

15. Kaip jūs galvojate, ar mobiliosios kosmetologijos paslaugos gali tapti

mokymosi visą gyvenimą proceso dalimi?

16. Kiek svarbu būtų jums mokytis teikti kosmetologijos paslaugas sau ir

kitiems savo pažįstamiems? Atsakymą pagrįskite.

25

proceso dalimi

5. Atskleisti mobiliosios

kosmetologijos paslaugų

mokymosi svarbą

pagyvenusių žmonių

gyvenimo kokybei

17. Kaip jūs galvojate, ar mobiliosios kosmetologijos paslaugų teikimas

svarbus pagyvenusių žmonių gyvenimo kokybei?

18. Kaip pasikeičia pagyvenusio žmogaus gyvenimas suteikus mobiliosios

kosmetologijos paslaugas. Atsakymą pagrįskite.

Šaltinis: sudaryta darbo autorės pagal struktūruoto interviu klausimyną.

Duomenų rinkimo metodas. Siekiant pasiekti tyrimo tikslą, pasirinktas pusiau

struktūruotas interviu, kuomet tyrimo klausimai, jų eiga, paties interviu eiga ir struktūra yra iš

anksto apgalvota. Pagrindiniai kriterijai, paskatinę pasirinkti šį duomenų rinkimo metodą:

metodas tinkamas norint atskleisti nagrinėjamo objekto patirtis;

metodas yra lankstus ir leidžia greitai prisitaikyti prie tyrimo situacijos;

metodu galima tyrinėti net labai emociškai jautrias temas.

Duomenų rinkimo instrumentas – interviu. Tyrimui atlikti buvo iš anksto paruošta 19

pusiau struktūruoto interviu klausimų (žr. 1 priedas), tačiau atsižvelgiant į tyrimo dalyvio požiūrį ir

norą atskleisti informaciją apie tiriamą objektą, pokalbio metu galimi ir papildomi klausimai, skirti

patikslinti ir papildyti tyrimo dalyvio atsakymus. Interviu klausimai buvo sudaryti sąvokų

operacionalizacijos būdu, taikant mokslinės literatūros analizės metodą, remiantis R. Arnold (2000);

R. Arnold, T. C. Gomez ir J. Kammerer (2003); S. E. Bidwell (2000); Dohmen (1997), M.S.

Knowles, E.F. Holton ir R.A. Swanson (2007) teorinėmis įžvalgomis. Sudaryti interviu klausimai

apima demografinį ir pagrindinį (diagnostinį) bloką. Pradžioje pateikiami demografiniai klausimai,

susiję su tyrimo dalyvio socialinėmis charakteristikomis, vėliau pateikiami diagnostinio bloko

klausimai, kurie susiję su pagrindiniu tyrimo tikslu ir orientuoti į tokias problemas: pagyvenusio

suaugusio žmogaus nuomonė apie mokymosi visą gyvenimą norą ir galimybes, apie jiems teikiamas

mobiliąsias kosmetologijos paslaugas senelių namuose, apie mobiliųjų kosmetologijos paslaugų

galimybę tapti jų mokymosi visą gyvenimą proceso dalimi ir ar tai gali pagerinti pagyvenusių

žmonių gyvenimo kokybę.

Atsižvelgiant į tyrime analizuojamas problemas diagnostinio bloko klausimai priskiriami

kategorijoms: „Mokymasis visą gyvenimą kaip pažangos procesas“, „Mokymosi visą gyvenimą

svarba ir priimtinumas“, „Noras mokytis ir tobulintis“, „Priežastys stabdančios mokymosi

galimybes visuomenėje“, „Gyvenimo, priklausomai nuo mokymosi visą gyvenimą, pokyčiai“,

„Mobiliosios kosmetologijos paslaugos“, „Mobiliosios kosmetologijos paslaugų poreikis“,

„Mobiliosios kosmetologijos paslaugų svarba“, „Siekis mobiliąsias kosmetologijos paslaugas

tapatinti su mokymosi visą gyvenimą procesu“, „Siekio mokytis kosmetologijos motyvai“ ir

„Gyvenimo kokybės pokyčiai dėl teikiamų mobiliosios kosmetologijos paslaugų“.

26

Pusiau struktūruoto interviu atsakymai fiksuojami juos įrašant į diktofoną. Vėliau

klausantis diktofono įrašo, interviu tekstas yra transkribuojamas, pateikiant jo svarbiausius motyvus

darbe. Pilnas transkribuotas tyrimo dalyvio interviu tekstas pateiktas 2 priede.

Interviu vyko 2017 m. spalio 25 – lapkričio 10 dienomis Panemunės senelių namuose.

Vienas interviu truko nuo 40 iki 60 min.

Duomenų analizės metodas. Interviu metu surinkti duomenys analizuojami pagal J.L.

Krysik ir J. Finn (2010) išskirtus teksto analizės etapus:

duomenų konceptualizavimas. Šiame etape interviu tekstai keletą kartų klausomi,

siekiant atrinkti svarbiausius duomenis ir įvardinti jų ypatybes. Įvardinus kategorijas,

duomenys buvo koduojami pagal teorinį kodavimą. Teorinis kodavimas naudojamas

kada tyrėjas turi mintyje tam tikrą teoriją, modelį, susijusį su temomis pateiktomis

duomenyse (Bitinas, Rupšienė ir Židžiūnaitė, 2008);

unikalios istorijos kūrimas. Šiame etape kiekvienai teksto daliai kuriama unikali istorija,

pasitelkiant tyrimo dalyvių nuomonę. Išskirtos teksto dalys priskiriamos konkrečiai

kategorijai ir subkategorijai, siekiant atskleisti panašumus bei skirtumus tarp tyrimo

dalyvių;

duomenų tikslinimas. Šiame etape priimamas sprendimas ar išskirtos kategorijos ir

subkategorijos yra patikimos ir leidžia pasiekti tyrimo tikslą. Tam visi tyrimo duomenys

yra dar kartą vertinami;

tyrimo rezultatų pateikimas. Šiame etape pateikiami tyrimo rezultatai, kurie paremti

tyrimo dalyvių nuomone, pagrindžiant jas tyrimo dalyvių interviu citatomis ir tyrėjo

interpretacijomis.

3.2. Tyrimo imtis

Tyrimo dalyviai pasirenkami pagal kokybinio tyrimo metodologijoje nurodytą tikslinės

atrankos principą – tipinių atvejų atranka. Tipinių atvejų atranka nurodo, kad tiriami tokie atvejai,

kurie apibūdina tai, kas yra normalu, įprasta ir tipiška (Patton, 2002). Šis atrankos principas

pasirinktas todėl, kad jis leidžia išryškinti tipines atvejo charakteristikas.

Naudojantis tipinių atvejų atrankos principu apklaustos devynios moterys, gyvenančios

senelių namuose ir kurioms, studentų praktikos metu, buvo suteiktos mobiliosios kosmetologijos

paslaugos. Duomenys apie tyrimo dalyvius pateikti 3 lentelėje.

27

3 lentelė

Duomenys apie tyrimo dalyvius

Tyrimo

dalyvis

Amžius Išsilavinimas Laikas, kurį

gyvenate senelių

namuose

Priežastys

Rita 68 Spec. vidurinis, vyr.

buhalterė

4 metai Vyrui mirus, nutariau apsigyventi čia

Vida 67 Universitetinis,

advokatė

2,5 metai Likau visai viena, nemėgstu vienatvės

Siga 72 Aukštasis, mokytoja 4 metai Nenorėjau tapti našta vaikams

Aušra 71 Profesinis, siuvėja 7 metai Vaikai užsienyje, vyro neturiu, pasitaiko

epilepsijos priepuoliai, todėl negaliu

gyventi viena

Lina 75 Profesinis, pardavėja 6 metai Turiu negalią, man reikalinga priežiūra

Aurelija 70 Pagrindinis ugdymas,

pardavėja

7 metai Likau viena

Ona 69 Profesinis, audėja 5 metai Man per sunku gyventi vienai, todėl

nutariau apsigyventi senelių namuose

Nijolė 67 Profesinis, darželio

auklėtoja

3 metai Man liūdna gyventi vienai, o pas vaikus

eiti nenorėjau

Veronika 68 Aukštesnysis,

technologė

4 metai Sveikatai pablogėjus, atvykau gyventi

čia

Iš 3 lentelės matome, kad tyrimo dalyviai skiriasi savo amžiumi, savo išsilavinimu, laiku,

kurį jau praleido senelių namuose bei priežastimis, kurios lėmė apsigyvenimą senelių namuose. Su

tyrimo dalyviais buvo kalbamasi tyrimo dalyvio gyvenamojoje vietoje – Panemunės senelių

namuose. Ši įstaiga pasirinkta todėl, kad čia buvo teikiamos mobiliosios kosmetologijos paslaugos

studentų praktikos metu.

3.3. Tyrimo validumas

Atliktas tyrimas yra validus, nes tenkina tokias pagrindines patikimumui keliamas sąlygas:

atliktame tyrime vadovaujamasi transakciniu ir transformaciniu požiūriu į tyrimo

validumą. Transakcinis validumas (transactional) kokybiniuose tyrimuose, tai

interaktyvus procesas tarp tyrėjos, tyrimo dalyvių ir gaunamų rezultatų, ir kuris leidžia

pasiekti santykinai tikslius rezultatus (Naujanienė ir Motiešienė, 2017). Tuo tarpu

transformacinis požiūris susijęs su tyrėjos refleksyvumu, kuomet tyrėja, laikydamasi

28

šališkumo principo, aprašo pateikia savo individualias įžvalgas, pastebėjimus,

refleksijas;

atliktame tyrime naudojami vidiniai validumo tipai, t.y. naudojamos mechaninės

įrašymo bei saugojimo priemonės, kurios užtikrina tyrimo kokybės validumą.

3.4. Tyrimo etika ir ribotumai

Tyrimo etika. Prieš pradedant tyrimą tyrimo dalyviai buvo supažindinti su tyrimo tikslu,

jo uždaviniais, interviu atlikimo vieta, laiku bei tai, kad tyrimo metu gauti duomenys bus

apibendrinti ir panaudojami rašto darbe. Mažiausias informacijos skleidimas, negavus tyrimo

dalyvio sutikimo, pažeidžia privatumo principą ir yra netoleruotinas, todėl tyrimo metu interviu

dalyviams buvo užtikrinamas privatumas. Pagrindiniai etikos principai, kuriais vadovaujamasi

atliekant tyrimą, tai:

Anonimiškumas, koduojant tyrimo dalyvių vardus (Rita, Vida, Siga, Aušra, Lina,

Aurelija, Sigutė, Veronika, Nijolė) užtikrinant tyrimo dalyvių tapatybės saugumą.

Nuoširdumas ir sąžiningumas. Tyrėja, imdama interviu ir interpretuodama tyrimo

rezultatus, buvo nuoširdi ir sąžininga.

Geranoriškumas, paremtas tyrimo dalyvių geranorišku sutikimu dalyvauti interviu

tyrime. Be to, tyrimo dalyviams buvo paaiškinta, kad yra suteikiama laisvė pasitraukti

bet kuriame tyrimo etape.

Tyrimo ribotumai. Atliekant tyrimą susidurta su šiais ribotumais:

1. Paruošti interviu klausimai turėjo būti suderinti su institucijos, kurioje buvo

atliekamas tyrimas, vadovybe.

2. Nors tyrimo metodikoje nurodyta tipinių atvejų atranka, tačiau atliekant tyrimą buvo

vadovaujamasi ir kitu kriterijumi, tai tyrimo dalyvių prieinamumas ir geranoriškumas.

3. Tyrimo trukmė labai ribota, kad būtų galima apklausti visus pagyvenusius

suaugusiuosius žmones, kuriems buvo suteiktos mobiliosios kosmetologijos paslaugos

studentų praktikos metu.

4. Tyrimo ribotumas susijęs su darbo produktyvumą lemiančių tiesioginių veiksnių

sąrašu. Yra tikimybė, kad liko į tyrimo modelį neįtrauktų veiksnių, kurie galėjo turėti

poveikį galutiniams rezultatams.

29

3.5. Tyrimo rezultatų analizė

3.5.1. Tyrimo dalyvių nuomonė apie mokymosi visą gyvenimą galimybes

Strateginiuose Lietuvos švietimo dokumentuose nubrėžiami svarbiausi tikslai, siekiant

paskatinti esminius visuomenės pokyčius ir sudaryti sąlygas formuotis kūrybingai, atsakingai ir

atvirai asmenybei. Valstybės pažangos strategijoje „Lietuva 2030“ akcentuojama, kad šaliai

reikalingi išsilavinę, besidomintys mokslu ir naujovėmis, lengvai perprantantys ir naudojantys

naujas technologijas, mokantys užsienio kalbų, puoselėjantys mokymosi visą gyvenimą principus

žmonės. O tai įmanoma pasiekti visapusišku asmens ugdymu; sukuriant veiksmingą mokymuisi

visą gyvenimą pritaikytą sistemą, kurioje būtų efektyviai taikomos technologijos, užtikrinančios

dinamiškai visuomenei būtinų žinių bei gebėjimų įgijimą ir tobulinimą (Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministerija, 2016) bei keičiant suaugusių žmonių požiūrį į pažangos procesą.

Atsižvelgiant į tai, interviu klausimu siekta sužinoti koks pagyvenusių žmonių požiūris į pažangą, į

naujoves, pasiekimus technologijos srityje (žr. 4 lentelė).

4 lentelė

Mokymasis visą gyvenimą, kaip pažangos procesas

Kategorija Subkategorija Patvirtinantis teiginys

Mokymasis

visą

gyvenimą

kaip

pažangos

procesas

Pažanga

skatina

tobulėti

„Gana lanksčiai reaguoju į pažangos procesą, kurio dėka galiu ne tik

apmąstyti ir valdyti savo mokymąsi, bet ir priimti sprendimus dėl

tolesnių veiksmų, stiprinant savo mokėjimo mokytis gebėjimus“ (Rita)

„Į pažangos procesą reaguoju teigiamai, kaip į nuolatinį žmonių

skatinimo tobulėti procesą. Trumpai sakant, tai būtina žmogaus branda,

įgytų kompetencijų visuma, kuri apima žmogaus žinias, gebėjimus, gal

net ir nuostatas, kurios dažniausiai įgytos dalyvaujant kažkokioje

veikloje“ (Vida)

„Be pažangos nebūtų nieko, nei naujų vaistų, nei priemonių, kad ir

invalido vežimėlių, todėl pažangą vertinčiau tik teigiamai“ (Veronika)

„Manau, kad pažangos procesas, ypač Lietuvos švietimo sistemoje,

atlieka labai svarbų vaidmenį, kurio pagalba Lietuvos žmonės gali

gauti visapusišką ir pilnavertį išsilavinimą, reikalingą kultūringai ir

save vertinančiai asmenybei.“ (Siga)

„Pažangos procesas labai reikalingas visose srityse“ (Nijolė, Ona)

Naujovės

kuria

problemas

„Niekaip, gal labiau vengiu, tos naujovės daro žmones piktesniais ir

nebendraujančiais. Jūs pažiūrėkite į dabartinį jaunimą, jie visi

neišlenda iš savo namų, nes turbūt sėdi prie kompiuterių, kiemai tušti,

liūdna žiūrėti“(Lina)

„Man tai nesvarbu, aš juo nesidomiu ir net nelabai žinau apie ką mes

čia kalbame“ (Aušra)

„Nei teigiamai, nei neigiamai, tai, kad technologijos skatina tobulėti,

30

manau yra gerai, tačiau gaila ateities kartų, jau dabar neatsitraukiama

nuo televizorių ir telefonų...“ (Aurelija)

Iš pateiktų atsakymų matome, kad didžioji dalis tyrimo dalyvių į pažangos procesą

reaguoja teigiamai, teigdami, kad jis skatina tobulėti. Pastarieji tyrimo dalyviai mano, kad

„pažangos procesas, ypač Lietuvos švietimo sistemoje, atlieka labai svarbų vaidmenį, kurio

pagalba Lietuvos žmonės gali gauti visapusišką ir pilnavertį išsilavinimą, reikalingą kultūringai ir

save vertinančiai asmenybei“. Dalis tyrimo dalyvių nurodo, kad pažangos procesas kuria

problemas. Pastarieji tyrimo dalyviai naujovių nepateisina, jaudindamiesi dėl ateities kartų, kurios,

anot jų, „jau dabar neatsitraukia nuo televizorių ir telefonų“ arba teigia, kad pažangos procesas

jiems nesvarbus, nes jie naujovėmis nesidomi. Pateikti duomenys leidžia teigti, kad dalis senelių

namuose gyvenančių žmonių yra atsiskyrę nuo realybės, nes šiuo metu dauguma naujienų, žinių ir

informacijos pateikiama technologijų pagalba.

Pagyvenusių žmonių mokymasis suteikia naujų galimybių, ne tik pensinio amžiaus

žmonėms, bet ir žmonėms, kurie prarado darbą bei kuriuos paveikė restruktūrizavimas ir asmeninės

karjeros pokyčiai. Be to, mokymasis visą gyvenimą prisideda prie socialinės įtraukties, skatina

pilietiškumą ir asmeninį tobulėjimą (Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programa, 2017).

Interviu klausimu taip pat siekta sužinoti, ar pagyvenusiems žmonėms, gyvenantiems senelių globos

namuose, mokymasis visą gyvenimą atrodo svarbi bei priimtina veikla šiuo metu (žr. 5 lentelė).

5 lentelė

Mokymosi visą gyvenimą (MVG) svarba ir priimtinumas

Kategorija Subkategorija Patvirtinantis teiginys

Pritapti prie

dabarties

iššūkių

„Mokymasis visą gyvenimą yra labai svarbi veikla bet kurio amžiaus

žmogui, ypač šiuo metu, kai technologijų sparta yra sunkiai

prognozuojama, o aplinka kelia tokius iššūkius, į kuriuos be mokslo būtų

sunku tinkamai reaguoti“ (Siga)

„Turint mintyse, kad mokymasis tai yra žinių šaltinis, manau, kad man tai

tikrai svarbi ....veikla“ (Rita)

„Į šį klausimą galėčiau atsakyti įvairiai. Pirmiausia tai, dėl ko svarbu

mokytis? „Manau, kad žmogus nuolat mokosi, nes jaučia aplinkos

poveikį. Tai yra žmogų spaudžia technologijų sparta. Šiuo metu visi

žinome, kad reikia išmokti naudotis kompiuteriu, mobilieji telefonai

tobulėja ne dienom, bet valandom, atsiranda vis naujesnės buitinės

technikos, kurias reikia mokytis valdyti, nes gali likti nevalgęs,

nesiprausęs ar panašiai. Vadinasi svarbu mokytis dėl savęs, kad išliktum“

31

Mokymosi

visą

gyvenimą

svarba ir

priimtinumas

(Vida)

„...aišku priimtina veikla, ypač mūsų amžiaus žmonėms, nes mūsų laikais

mes daug ko nežinojome“ (Rita, Nijolė)

„Taigi, ši veikla man tiek svarbi, tiek labai priimtina“ (Siga)

„Taip pat reikia mokytis ir dėl kitų, ypač tada, jeigu nori išsilaikyti darbo

rinkoje. „Nors man tai šiuo metu jau nėra aktualu, tačiau aš visą

gyvenimą stengiausi mokytis, kad neatsilikčiau nuo naujų aplinkos

reikalavimų. Taigi, mokymosi veikla man yra priimtina tam, kad

pritapčiau prie dabartinių iššūkių“ (Vida)

Per vėlu

tobulinti

gebėjimus

„Na gal jauniems tai ir yra svarbu, tačiau man jau tikrai nėra nei svarbi

veikla, nemanau, kad man iš to bus kokia tai nauda“ (Lina)

„Gal ir svarbi veikla, ypač jauniems žmonėms, tik ne man (Aušra)

„Man jau nesvarbu“ (Veronika, Aurelija)

„..nepriimtina veikla, aš jau atsimokiau savo laiku“ (Lina)

„Manau, kad tai jau per vėlu daryti“ (Ona, Veronika)

„...be to man šiuo metu tai tikrai nepriimtina, nes nežadu tobulinti savo

gebėjimų siūti“ (Aušra)

Lentelėje pateikti tyrimo dalyvių duomenys leidžia teigti, kad didžiajai daliai tyrimo

dalyvių mokymosi visą gyvenimą veikla yra „labai svarbi“, nes „žmogų spaudžia technologijų

sparta“, „o aplinka kelia tokius iššūkius, į kuriuos be mokslo būtų sunku tinkamai reaguoti“.

Pastarieji tyrimo dalyviai nurodo, kad ši veikla yra jiems priimtina, nes leistų „pritapčiau prie

dabartinių iššūkių“. Keli dalyviai teigia, kad jiems mokymosi visą gyvenimą veikla „tikrai nėra nei

svarbi, nei priimtina“, nes jie tiesiog nežada ir nenori tobulinti turimų kompetencijų, anot jų „tai jau

per vėlu daryti“. Pateikti duomenys leidžia daryti prielaidą, kad senelių namuose dalis žmonių yra

aktyvūs, veiklūs, žingeidūs, vis dar atviri naujovėms, tuo tarpu kita dalis - pasyvūs ir sėslūs,

„pasmerkę“ save socialinei izoliacijai.

Lietuvoje yra daug aktyvių pagyvenusių žmonių, kurie būdami ir pensinio amžiaus, nori

bendrauti, pažinti, įgyti naujų žinių, sužinoti kažką naujo, gyventi sveikai ir aktyviai bei dalyvauti

darbo rinkoje. Siekiant tai patvirtinti, interviu klausimu buvo siekiama išsiaiškinti, ar pagyvenę

žmonės, gyvenantys senelių globos namuose, taip pat nori mokytis bei tobulėti (žr. 6 lentelė).

6 lentelė

Noras mokytis ir tobulėti

Kategorija Subkategorija Patvirtinantis teiginys

Noras

mokytis ir

tobulintis

Siekis ką nors

sužinoti ir

išmokti

„Taip, labai norėčiau, man įdomu viskas, ne tik kas vyksta Lietuvoje, bet ir

pasaulyje, kokios naujos technologijos atsiranda, ką dar gali išrasti beribis

žmogaus protas“ (Rita)

„Žinoma, kad norėčiau, pastaruoju metu esu tokia apkiautusi, apsileidusi,

kad tuoj pradėsiu savęs nekęsti, tiesiog nekyla rankos ką nors daryti.

Norėčiau turėti kokią kolegę, kuri palaikytų kompaniją ir sutiktų lankytis

32

kokiuose naujuose kursuose, seminaruose ar panašiai“ (Siga)

„Ne tik norėčiau, bet to ir siekiu. Šiemet pradėjau lankyti taip vadinamą

trečiojo amžiaus universitetą, nes noriu, kad mano visi pragyventi metai

būtų prasmingi“ (Vida)

„Nuolat stengiuosi ką nors išmokti, man padeda ir mano anūkai, neatitrūkti

nuo šiuolaikinių technologijų....“ (Veronika)

„Pati daug skaitau, daug domiuosi...“ (Nijolė)

Remiantis tyrimo dalyvių nuomone matome, kad nemaža dalis tyrimo dalyvių ne tik nori,

bet ir siekia sužinoti ką nors naujo bei įgyti naujų žinių, tobulėti. Šiai veiklai juos skatina noras

sužinoti „ne tik kas vyksta Lietuvoje, bet ir pasaulyje, kokios naujos technologijos atsiranda, ką dar

gali išrasti beribis žmogaus protas“. Kiti tyrimo dalyviai nurodo, kad jie nenori nei įgyti naujų

žinių, nei sužinoti ką nors naujo, nes jie jaučiasi per seni ir „jau nežadu nei darbo ieškotis, nei

anūkus mokyti, kurie jau žino daugiau patys“. Pateikti duomenys leidžia daryti prielaidą, kad dalis

pagyvenusių žmonių, gyvenančių senelių namuose į ateitį žvelgia labai ribotai, jie nepasitiki savimi,

neišnaudoja visų galimybių, kurias jiems suteikia gyvenimas.

Interviu metu siekta išsiaiškinti, ar pagyvenę žmonės, gyvenantys senelių namuose, ne tik

nori, bet ir ar turi galimybių mokytis ir tobulėti tiek už institucijos ribų, tiek gyvenant senelių

namuose. Analizuojant interviu atsakymus paaiškėjo, kad vieni tyrimo dalyviai mano, kad

pagyvenusio žmogaus mokymosi galimybės visuomenėje yra didelės, nes „šiuo metu, ..., kuriasi

įvairios neformalaus ugdymo programos senjorams“, be to, anot jų, jeigu „paieškojus atrastum ir

daugiau programų, skirtų ugdyti vyresnio amžiaus žmonėms“. Tuo tarpu kiti tyrimo dalyviai

nurodo, kad visuomenėje pagyvenusio žmogaus mokymosi galimybės yra nežinomos arba labai

„ribotos, nors ir daug kur rašoma, kad suaugusiųjų švietimas šiuo metu plėtojamas“ ir „gana

sudėtingos“. Tyrimo dalyvių teigimu, tai lemia tam tikros priežastys (žr. 7 lentelė).

7 lentelė

Priežastys, stabdančios mokymosi galimybes visuomenėje

Kategorija Subkategorija Patvirtinantis teiginys

Priežastys

stabdančios

mokymosi

galimybes

visuomenėje

Sunku

papulti į

mokymosi

sistemą

„tačiau į jas papulti yra pakankamai sunku, ypač jeigu tu gyveni senelių

namuose“ (Rita)

„gal jos ir yra, tačiau į jas papulti turbūt labai sunku“ (Veronika)

Maža

reklama

„...ne visiems pasiekiamos ir žinomos, nes mažai apie tai kalbama tiek

televizijoje, tiek šiaip nesu apie tai nieko girdėjusi nei iš slaugyčių, nei iš

kitų čia gyvenančių“ (Aušra)

„niekur nemačiau jokių skelbimų, kad kas kviestų mokytis pagyvenusius

žmones“ (Ona)

Neįdomu „nemanau, kad kam būtų įdomu, seni mes juk jau, kokie čia mokslai jau

gali būti tokiame amžiuje, jau mums tik apie aną pasaulį galvoti beliko“

(Lina)

33

„manau, kad niekam nerūpi, ar mes čia tobulėjame, ar merdime“ (Aurelija)

Neigiama

nuostata

„iki šiol Lietuvos visuomenėje vyrauja neigiama išankstinė nuostata

pagyvenusių žmonių, ypač pensininkų ir tų, kurie gyvena senelių namuose

atžvilgiu. Manau, kad visuomenė senatvę sieja su prarastomis jėgomis,

gebėjimais, reakcija, prasta sveikata ir panašiai, todėl ir nesirūpina jų

ugdymu“ (Vida)

Daugelis tyrimo dalyvių taip pat nurodo, kad mokymosi visą gyvenimą procesas senelių

namuose yra izoliuotas, pagrindiniai argumentai: „oficialiai niekur nėra skelbiama apie mokymosi

galimybes“; „kiek gyvenu man niekas nesiūlė mokytis ar dar kažkokių panašių dalykų“; „apie tai

niekas čia nekalba“. Tačiau viena tyrimo dalyvė nurodo, kad mokymosi visą gyvenimą procesas

senelių namuose tikrai nėra izoliuotas, nes „jau kokius pastaruosius du metus, vis kviečiama, kad tie

kas nori, gali lankyti tam tikras ugdymo programas, kurios organizuojamos visuomenėje“.

Apibendrinant galimybių mokytis tiek visuomenėje, tiek senelių namuose aspektus, galima daryti

prielaidą, kad pagyvenusio žmogaus mokymosi galimybės, didžia dalimi, priklauso nuo paties

žmogaus noro ir poreikio tobulėti, nepaisant kokio amžiaus jis yra.

Mokymasis visą gyvenimą apima mokymąsi nuo ikimokyklinio amžiaus iki laikotarpio

išėjus į pensiją. Suaugusiųjų mokymas yra būtinas mokymosi visą gyvenimą tęstinumui. Tai

prailgina gyvenimą, suteikia orią senatvę, skatina keliauti, pamatyti, įgyti naujų žinių, bendrauti bei

išvengti socialinės atskirties. Visa tai paįvairina žmogaus gyvenimą ir gerina gyvenimo kokybę.

Interviu klausimu siekta išsiaiškinti pagyvenusių žmonių nuomonę apie galimus gyvenimo

pasikeitimus mokantis visą gyvenimą (žr. 8 lentelė).

8 lentelė

Gyvenimo, priklausomai nuo mokymosi visą gyvenimą, pokyčiai

Kategorija Subkategorija Patvirtinantis teiginys

Gyvenimo,

priklausomai

nuo

mokymosi

visą

Naujos žinios „...visų pirma žmogus sužino vis ką nors naujo“ (Rita)

„tik mokslo dėka žmogus įgyja profesiją, kaip gi be mokslo“ (Nijolė,

Veronika)

Galimybė

keliauti

„...pavyzdžiui, tu mokėdama kažkokią kalbą, gali vykti į keliones, ten

aplankyti naujus miestus, bendrauti su vietiniais, susipažinti su naujomis

kultūromis ir nebijoti, kad pasiklydus, negrįši namo. Kelionės paįvairina

gyvenimą bei skatina gerinti savo gyvenimo kokybę“ (Siga)

Galimybė

skaityti

„Arba, pavyzdžiui, be mokslo net negalėtum skaityti knygų, ką tada

reiktų veikti pusei pensinio amžiaus žmonių, ypač tiems, kurie

savarankiškai negali išeiti iš namų“ (Siga)

Žinių

pritaikymas

„...tas žinias gali pritaikyti savo gyvenime“ (Rita)

„Nu pažiūrėkite, tarkime žmogus neturi skalbimo mašinos, nes jis nemoka

jos valdyti, skalbdamas rankomis jis praranda daug laiko, kurį galėtų

skirti, pavyzdžiui, šeimai, savo laisvalaikiu, sportui, o pastarieji kriterijai

tikrai gerina gyvenimo kokybę. Ir tokių pavyzdžių yra daug“ (Vida)

34

gyvenimą,

pokyčiai

„mokymasis suteikia žinių, kurios skatina keisti savo gyvenimą...“ (Ona)

Įvairesnis

gyvenimas

„...tai paįvairina pagyvenusio žmogaus gyvenimą, ypač to, kuris gyvena

senelių namuose“ (Rita)

„Galvoju, kad jaunam žmogui būtina mokytis, va aš, pavyzdžiui, nebuvau

labai mokyta, tais laikais pasibaigiau tik profesinę mokyklą, todėl visą

laiką ir pradirbau svetimiems, nelabai ką ir uždirbau, nelabai kur keliavau,

o dabar jaunimui yra visos galimybės mokytis, keliauti, kažką pamatyti“

(Lina)

Svarbu tik

darbas

„...jeigu mokysiesi visada, tai kada dirbsi ir uždirbsi pinigus, kurie ir

prisideda prie gyvenimo kokybės gerėjimo, taigi svarbu turėti darbą ir

profesiją“ (Aušra)

„Nemanau, kad gyvenimo kokybė priklauso nuo mokymosi visą

gyvenimą, darbas žmogui duoda pinigų, kurie ir skatina pokyčius

gyvenime“ (Aurelija)

Pateikti duomenys rodo, kad dauguma tyrimo dalyvių mano, kad mokymasis visą

gyvenimą skatina pokyčius žmogaus gyvenime: mokymosi dėka „žmogus sužino vis ką nors

naujo“, tas žinias jis „gali pritaikyti savo gyvenime“ arba jų dėka „keisti savo gyvenimą“.

Pavyzdžiui, „mokslo dėka, žmogus įgyja profesiją“, kuri skatina žmogų imtis naujos veiklos, „be

mokslo net negalėtum skaityti knygų“, bendrauti, keliauti ir pan. Tačiau keli tyrimo dalyviai nurodo,

kad ne mokymasis visą gyvenimą skatina pokyčius gyvenime, o darbas, nes „darbas žmogui duoda

pinigų, kurie ir skatina pokyčius gyvenime“. Nepaisant pastarųjų tyrimo dalyvių nuomonės,

atsižvelgiant į tai, kad darbo be mokslo ir žinių taip pat neįgysi, teigiama, kad mokymasis visą

gyvenimą skatina pokyčius gyvenime, o tai gerina žmogaus gyvenimo kokybę.

3.5.2. Teikiamų mobiliosios kosmetologijos paslaugų, studentų praktikos metu, svarba

pagyvenusiems žmonėms

Dažnai žmogus save suvokia lygindamasis su kitais, ypač tais, kurie tenkina visuomenėje

vyraujančius išvaizdos standartus ir tai būdinga ne tik jauniems žmonėms, bet ir pagyvenusio

amžiaus žmonėms. Jeigu žmogus mato save tų standartų rėmuose, jis dažniausiai būna patenkintas

savimi, priešingu atveju, jam dėl savo išvaizdos kyla diskomfortas ir žmogus ima vengti socialinio

ryšio su aplinka. K. Trakšelis ir kt. (2014) teigia, kad „pagyvenusiam žmogui nepasitenkinimas

išvaizda gali tapti stipriai veikiančiu veiksniu ir (ar) padariniu, dėl kurio gali kilti socialinių

sunkumų ypač siekiant integruotis visuomenėje“. Atliekant tyrimą tyrimo dalyvių taip pat buvo

klausiama, ar jos turi priekaištų savo išvaizdai ir ar tai daro įtaką jų gyvenimui. Tyrimas parodė, kad

visos tyrimo dalyvės nėra visiškai patenkintos savo išvaizda. Vienos jų nurodo, kad „visą gyvenimą

kompleksuoju dėl savo didelės nosies“ ar „atsiradusios pigmentinės dėmės veide nuolat neduoda

man ramybės“, kitos teigia, kad joms nepatinka jų odos spalva, raukšlės ant veido, paburkusios

35

akys. Tyrimo dalyvių teigimu, tai „kartais apriboja mano bendravimo galimybes, ypač bendraujant

su vyrais“, ,,kartais dėl savo išvaizdos nepasitikiu savimi, būnu pikta, niurzgli“, kitos dalyvės

nurodo, kad išvaizda neretai apriboja galimybes visuomenėje, nes „jos jaučiasi senos, pamirštos“.

Tai leidžia teigti, jog žmogaus išvaizda turi įtakos jo gyvenimui ir nuotaikai.

Mobiliosios kosmetologijos paslaugos – tai grožio priežiūros priemonių taikymas, siekiant

pagerinti įvairaus sluoksnio, fizinės būklės ir amžiaus, ypač pagyvenusių žmonių, fizinę išvaizdą,

teikiant paslaugas kliento namuose ir kitose nestacionariose, nespecializuotose vietose. J. Jocienė

ir kt. (2010) pažymi, kad mobiliai teikiamos gali būti tik B kategorijos kosmetologijos paslaugos.

Autorių teigimu, B kategorijos paslauga – tai paslauga, kurią teikiant nepažeidžiama oda arba

gleivinė (veido ir kūno, plaukų priežiūros, manikiūro ir pedikiūro nekarpant nagų odelių paslaugos,

plaukų šalinimo vašku, dekoratyvinės kosmetikos ir kitos neinvazinės grožio paslaugos). Tyrimo

metu siekta sužinoti, ar tyrimo dalyviams gyvenant senelių namuose buvo suteiktos mobiliosios

kosmetologijos paslaugos. Tyrimas parodė, kad visos tyrime dalyvavusio moterys yra

išbandžiusios mobiliosios kosmetologijos paslaugas, tokias kaip veido ir kūno masažas, manikiūras,

pedikiūras, makiažas, kirpimas, šukavimas. Kai kurios tyrimo dalyvės yra išbandžiusios visas

mobiliosios kosmetologijos paslaugas, kurias teikė studentės praktikos metu.

Taigi, kuo dažniau bus suteikiamos kosmetologijos paslaugos, tuo dažniau žmogus jausis

geriau, tuo mažiau jam kils socialinių sunkumų. Interviu metu siekta išsiaiškinti, kaip dažnai

pagyvenusiems žmonėms yra suteikiamos mobiliosios kosmetologijos paslaugos. Tyrimo duomenys

parodė, kad mobiliosios kosmetologijos paslaugos pagyvenusiems žmonėms, gyvenantiems senelių

globos namuose, dažniausiai yra suteikiamos kartą arba du kartus per mėnesį. Kelios tyrimo

dalyvės nurodo, kad šios paslaugos yra suteikiamos rečiau, t.y. kas 2 -3 mėn. Turint galvoje, kad

retai kuri ir dirbanti moteris dažniau naudojasi kosmetologijos paslaugomis, galima teigti, kad

pagyvenę žmonės senelių namuose gana dažnai gali mėgautis jiems teikiamomis kosmetologijos

paslaugomis, kurias teikia studentės praktikos metu. Ar teikiamų paslaugų dažnumas tenkina tyrimo

dalyvių poreikius buvo aiškinamasi tyrimo metu (žr. 9 lentelė).

9 lentelė

Mobiliosios kosmetologijos paslaugų poreikis

Kategorija Subkategorija Patvirtinantis teiginys

Mobiliosios

kosmetologijos

paslaugų

Poreikis dėl

išvaizdos ir

bendravimo

„O kas nenorėtų, labai norėčiau, smagu, ne tik gauti tas paslaugas, bet

ir pabendrauti su jaunomis moterimis, kurios puikiai išmano savo

darbą“ (Rita)

„Parodykite moterį, kuri to nenorėtų, norėčiau, kad nagus kasdien

sutvarkytų“ (Vida)

„Kuo dažniau, tuo geriau, tą dieną jaučiuosi tokia graži....“ (Nijolė)

36

poreikis

„Žinoma,....žinoma, o jūs ar nenorėtumėte, ateina, sutvarko,

pabendraujam, pasidalinam patirtimi, o pinigų nereikia mokėti,

smagu ir malonu“ (Siga)

„Man visuomet patikdavo kosmetologijos paslaugos, todėl

mėgaujuosi jomis ir čia, aišku norėtųsi ir dažniau“ (Veronika)

„Manau, kad visoms moterims norisi kosmetologijos paslaugas gauti

kuo dažniau“ (Ona)

Mobiliosios

kosmetologijos

paslaugos

mažai ką keičia

„Nežinau, smagu kai tau kažkas rodo dėmesį, aplanko, bet tai nėra

labai reikalingos paslaugos, mažai ką jos keičia“ (Lina)

„Tai kad ne, man gerai ir taip, niekas čia manęs nemato“ (Aušra)

9 lentelėje pateikti tyrimo atsakymai rodo, kad daugelis tyrimo dalyvių norėtų, kad joms

būtų kuo dažniau teikiamos mobiliosios kosmetologijos paslaugos, nes tai „smagu ir malonu“, nes

„tą dieną jaučiuosi tokia graži“, nes tai suteikia galimybių „pabendrauti su jaunomis moterimis,

kurios puikiai išmano savo darbą“, be to šios paslaugos yra nemokamos. Dalis tyrimo dalyvių

teigia, kad teikiamų paslaugų dažnumas pakankamas, nes tai „nėra labai reikalingos paslaugos“,

juk senelių namuose vis tiek jų niekas nemato. Pateikti duomenys patvirtina anksčiau išsakytas

prielaidas, kad dalis pagyvenusių žmonių, gyvenančių senelių namuose, ne tik laiko save izoliuotais

nuo visuomenės, bet ir nesiekia pokyčių, kurie gali mažinti socialinę atskirtį ir gerinti gyvenimo

kokybę.

Toliau, interviu klausimu siekta išsiaiškinti, ar suteiktos mobiliosios kosmetologijos

paslaugos yra svarbios pagyvenusiems žmonėms, gyvenantiems senelių namuose, ir ką jos

papildomai suteikia tyrimo dalyvėms. Didžioji dauguma tyrimo dalyvių nurodė, kad šios paslaugos

yra labai svarbios, dėl kelių svarbių priežasčių (žr. 10 lentelė).

10 lentelė

Mobiliosios kosmetologijos paslaugų svarba

Kategorija Subkategorija Patvirtinantis teiginys

Mobiliosios

kosmetologijos

paslaugų

svarba

Pasitikėjimas

savimi

„nes bet kurios moters gyvenimas pasikeičia, kai ji pasitiki savimi ir

gerai atrodo“ (Rita)

„...manau didina pasitikėjimą savimi...“ (Ona, Veronika)

„Na moteriai jos svarbios, nes pastebėjau, kad po šių procedūrų moterys

tampa pasitikinčios savimi labiau, aš taip pat būnu labiau patenkinta

savimi“ (Lina)

Atsiranda

noras

komunikuoti

„...man po suteiktų procedūrų, ypač kai sutvarko nagus, norisi lėkti

kažkur, su kažkuo pabendrauti, gal net pašokti....“ (Siga)

„kai aš jaučiuosi graži, man norisi aplankyti ne tik vaikus, bet ir seniai

matytus pažįstamus“ (Nijolė)

Noras

prisitaikyti

„...šiuolaikiškos procedūros skatina norą prisitaikyti“ (Vida)

37

Nebūtinos

paslaugos

„..aš visą gyvenimą retai naudodavausi kosmetologijos paslaugomis, bet

savo gyvenimu nesiskundžiau, na gal tik į kirpyklą dažniau eidavau,

ypač kai pražilau“ (Lina)

„čia gyvenant man jos nėra svarbios“ (Aušra, Aurelija)

Lentelėje pateikti tyrimo dalyvių argumentai rodo, kad mobiliosios kosmetologijos

paslaugos svarbios, nes jos didina pasitikėjimą savimi, atsiranda noras komunikuoti kai „norisi lėkti

kažkur, su kažkuo pabendrauti, gal net pašokti“, didina prisitaikymo galimybes. Nors dauguma

dalyvių teigia, kad mobiliosios kosmetologijos paslaugos yra svarbios, dalis tyrimo dalyvių tam

prieštarauja ir nurodo, kad suteiktos mobiliosios kosmetologijos paslaugos nėra svarbios, ypač

gyvenant senelių namuose.

Apibendrinant pateiktus duomenis, sunku būtų paneigti tiek vienų dalyvių argumentus, tiek

kitų dalyvių, tačiau manoma, kad žmogaus išvaizdos teigiami pokyčiai, ypač moters, tikrai susiję su

geresne nuotaika bei geresne savijauta ir tai tikrai gerina gyvenimo kokybę nors ir laikinai, todėl

daroma išvada, kad mobiliosios kosmetologijos paslaugos yra svarbios pagyvenusiems žmonėms,

gyvenantiems senelių namuose.

3.5.3. Mobiliosios kosmetologijos paslaugos kaip mokymosi visą gyvenimą proceso dalis

Šiuo metu žmonės turi išskirtinę galimybę, pagal savo individualaus grožio suvokimą

keisti savo plaukų spalvą, plaukų ilgį, šukuosenos stilių, savo veido bruožus ryškinti kosmetinėmis

priemonėmis, nagus turėti ilgus, trumpus, smailius, bukus ir pan. Rūpinimasis savo išvaizda, tai

nauja patirtis, naujos žinios, pratęsiančios mokymosi visą gyvenimą procesą. Būtent mobiliosios

kosmetologijos paslaugos galėtų tapti ir pagyvenusių žmonių, gyvenančių senelių namuose,

mokymosi visą gyvenimą tęstinumo dalimi. Atsižvelgiant į tai, tyrimo metu siekta išsiaiškinti

tyrimo dalyvių nuomonę apie mobiliųjų kosmetologijos paslaugų galimybę tapti mokymosi visą

gyvenimą proceso dalimi. Analizuojant interviu atsakymus išskirta kategorija „Siekis mobiliąsias

kosmetologijos paslaugas tapatinti su mokymosi visą gyvenimą procesu“ skaidoma į dvi

subkategorijas (žr. 11 lentelė).

11 lentelė

Mobiliųjų kosmetologijos paslaugų tapimas MVG proceso dalimi

Kategorija Subkategorija Patvirtinantis teiginys

Galima „Manau, kad galėtų, naudojamos priemonės yra kokybiškos ir

pritaikytos pagal žmogaus odą, būdą, todėl reikia labai gerai išmanyti

kas tinka tau, o kas kitiems. Tai būtina tiesiog išmokti“ (Rita)

„Kosmetologija kaip ir bet kokia profesija turi būti ugdoma...“

38

Siekis

mobiliąsias

kosmetologijos

paslaugas

tapatinti su

mokymosi visą

gyvenimą

procesu

(Veronika)

„Manau, kad gali, priemonės tikrai labai keičiasi, lyginant su tuo ką aš

naudojau, ir reikia gerai išmanyti kur kas taikoma ir kaip taikoma“

(Lina)

„Žinoma, kad taip,...., o kaipgi čia be mokslų, juk tai didelis menas ir

atsakomybė, nes tu prisiimi atsakomybę už galutinį variantą, jeigu

žmogus bus nepatenkintas, jis daugiau neateis ir dar kitiems pasakys...“

(Siga)

„Manau, kad galima, nes kosmetologijos paslaugos gali būti teikiamos

esant ir vyresnio amžiaus“ (Ona)

„Kadangi kosmetologijos priemonės taip greitai tobulėja, tai

kosmetologijos paslapčių turi mokytis nuolatos“ (Nijolė)

„Kodėl gi ne, juk kosmetologijos specialybė yra ruošiama mokymosi

įstaigose, nei viena profesionali kosmetologė nėra savamokslė, todėl

šios paslaugos gali tapti mokymosi visą gyvenimą proceso dalimi“

(Vida)

Negalima „Manau, kad tikrai negali, nelabai ten yra ką mokytis visą gyvenimą“

(Aušra)

„Nemanau, kad galima...“ (Aurelija)

Remiantis tyrimo duomenimis, matome, kad dauguma tyrimo dalyvių mano, kad

mobiliosios kosmetologijos paslaugos gali tapti mokymosi visą gyvenimą proceso dalimi,

pagrindiniai argumentai:

„Naudojamos priemonės yra kokybiškos ir pritaikytos pagal žmogaus odą,

būdą, todėl reikia labai gerai išmanyti kas tinka tau, o kas kitiems“

„Reikia gerai išmanyti kur kas taikoma ir kaip taikoma“

„Kosmetologijos specialybė yra ruošiama mokymosi įstaigose, nei viena

profesionali kosmetologė nėra savamokslė“

„Kosmetologijos paslaugos gali būti teikiamos esant ir vyresnio amžiaus“

Nors dalis tyrimo dalyvių nemano, kad kosmetologijos paslaugos gali tapti mokymosi visą

gyvenimą proceso dalimi, nes, anot jų, „nelabai ten yra ką mokytis visą gyvenimą“, daroma išvada,

kad mobiliosios kosmetologijos paslaugos gali tapti mokymosi visą gyvenimą proceso dalimi, nes

kosmetologijos specialybė yra sudėtinga, nuolat kintanti ir priklausoma nuo technologinių iššūkių,

todėl siekiant tenkinti šiuolaikinių klientų poreikius būtina mokytis ir nuolat atnaujinti žinias ne tik

apie naujus kosmetologijos būdus, bet ir apie naujas technologijas, kurios gali būti panaudotos

teikiant profesionalias kosmetologijos paslaugas. Be to, šias paslaugas kaip galimybę tęsiant darbo

patirtį, po specialaus paruošimo, gali teikti ir vyresnio amžiaus žmonės, nes kai kurios iš šių

paslaugų nereikalauja fizinio aktyvumo, kas pagyvenusiems žmonėms dažnai tampa kliūtimi toliau

dalyvauti darbo rinkoje. Atsižvelgiant į pastarąjį argumentą, tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti,

ar pagyvenę žmonės, gyvenantys senelių namuose, norėtų mokytis kosmetologijos paslaugų ir taip

39

pratęsti mokymosi visą gyvenimą procesą savo gyvenime. Tyrimas parodė, kad didžioji dalis tyrimo

dalyvių labai norėtų mokytis kosmetologijos. Pagrindiniai motyvai, galintys skatinanti tyrimo

dalyvius imtis naujos srities, pateikti 12 lentelėje.

12 lentelė

Siekio mokytis kosmetologijos motyvai

Kategorija Subkategorijos Patvirtinantis teiginys

Siekio mokytis

kosmetologijos

motyvai

Paįvairintų

rutiną

„...jos paįvairintų mano kasdienę rutiną, ... jas galėčiau pritaikyti ne tik

sau, bet ir kitiems savo pažįstamiems, ypač tiems, kurių požiūris į save

dėl jų netenkinančios išvaizdos yra neigiamas“ (Rita)

„...tai suteiktų galimybių paįvairinti savo dieną“ (Vida)

„be to, tai suteiktų galimybių man išmokti susitvarkyti save, o ateity gal

net ir kitus senjorus, bent būtų čia kas veikti“ (Siga)

Pagerinti

žmonių

gyvenimą

„...pagerinti kitų pagyvenusių žmonių gyvenimą, kurie neturi galimybių

išeiti už įstaigos ribų“ (Vida)

Noras mokytis „tai galimybė sužinoti kažką naujo, patirti mokymosi džiaugsmus,

seniai jau esu tai patyrusi“ (Veronika)

Nauja profesija „Norėčiau, gal dar įsidarbinčiau, jeigu perprasčiau visas subtilybes“

(Nijolė)

„tai man būtų nauja profesijos sritis, būtų visai įdomu“ (Ona)

Nauja patirtis „...juk tai nauja patirtis ir galimybės sužinoti ką nors naujo“ (Vida)

„....tai būtų nauja patirtis, kuri visiškai skirtųsi nuo mano buvusios visą

gyvenimą veiklos“ (Siga)

Siekiančiųjų mokytis kosmetologijos pagrindiniai motyvai yra: rutinos paįvairinimas,

noras mokytis, nauja patirtis, nauja profesija, noras pagerinti kitų žmonių gyvenimą. Tyrimas taip

pat parodė, kad kelios dalyvės nenorėtų mokytis kosmetologijos, nes „kaip matote esu neįgali ir

man tiesiog būtų sunku teikti tokias paslaugas“ bei tai, kad „nemėgstu dažyti, šukuoti ar kaip kitaip

liestis prie žmonių“.

Apibendrinant galima teigti, kad mokymasis visą gyvenimą tampa svarbiu ir būtinu visose

žmogaus raidos etapuose, ypač pagyvenusiems žmonėms. Mokymasis pagyvenusiems žmonėms

suteikia motyvacijos keisti požiūrį į save, į savo gyvenimą, skatina asmens savigarbą, didina

pasitikėjimą savimi. Taip pat skatina įsitraukti į prasmingą ir naudingą tiek individualią, tiek

visuomeninę veiklą bei suteikia galimybių joje nuolat tobulėti.

3.5.4. Mobiliųjų kosmetologijos paslaugų, kaip mokymosi visą gyvenimą proceso dalies, įtaka

pagyvenusių žmonių gyvenimo kokybei

P. A. Gouthro (2008) pažymi, kad mokymasis visą gyvenimą padeda vyresnio amžiaus

žmonėms išsaugoti psichinę ir fizinę sveikatą, skatina veiklumą, savarankiškumą, socialinį

40

kompetentingumą, pilietinį aktyvumą, bendruomeniškumą ir jausmą, kad esi „savo likimo kalvis“.

J. Fieldo (2009) požiūriu, efektyvi mokymosi visą gyvenimo sistema yra esminis civilizuoto ir

kokybiško gyvenimo bruožas. Siekiant išsiaiškinti tyrimo dalyvių nuomonę apie tai, ką jie mano, ar

mobiliųjų kosmetologijos paslaugų teikimas pagerina pagyvenusių žmonių, gyvenančių senelių

namuose, gyvenimo kokybę, buvo pateiktas klausimas, kurio atsakymai parodė, jog dauguma

tyrimo dalyvių mano, kad suteiktos mobiliosios kosmetologijos paslaugos ne tik pagerintų jų pačių

gyvenimo kokybę, bet ir aplinkinių senelių namų gyventojų gyvenimo kokybę. Kelios tyrimo

dalyvės, akcentavo, kad gyvenimo kokybė dar labiau pagerėtų, jeigu ši patirtis jiems suteiktų

galimybę „sudalyvauti darbo rinkoje“. Kita vertus, tyrime buvo ir teigiančių, kad kosmetologijos

paslaugų teikimas „nieko nekeičia“ ir jų „gyvenimo kokybės negerina“.

Apibendrinant tyrimo rezultatus, paskutiniuoju interviu klausimu buvo siekiama

išsiaiškinti, kaip pasikeičia pagyvenusio žmogaus gyvenimas, suteikus mobiliosios kosmetologijos

paslaugas. Analizuojant interviu atsakymus paaiškėjo, kad dauguma tyrimo dalyvių mano, jog

gyvenimo kokybė ženkliai pagerėtų, nes tai ne tik suteiktų „galimybę neatitolti nuo šiuolaikinių

kosmetologijos technologijų ir naujovių“, bet ir didintų „pasitikėjimą savimi“ bei skatintų likti

„pastebimiems, nepamirštiems“. Pasitikėjimas savimi suteikia galimybių apginti savo teises ir

užsitikrinti norimą padėtį visuomenėje. Be to, tyrimo dalyvės mano, kad nauja patirtis skatintų

„norą ir toliau ne tik gauti, bet plėsti kosmetologijos paslaugų žinias, domėtis naujovėmis, o bet

koks užimtumas gerina gyvenimo kokybę, nes nėra kada galvoti, kad gyvenimas jau eina į

pabaigą“. Nepaisant to, kelios tyrimo dalyvės nurodė, kad suteiktos mobiliosios kosmetologijos

paslaugos mažai ką keičia jų gyvenime ir tikrai negerina jo kokybės, nebent laikinai. Pagrindiniai

pastarųjų tyrimo dalyvių argumentai: „vis tiek turėčiau negalią ir vaikščioti negalėčiau, niekas

manęs nemato“; „gyvenimo kokybė priklauso ne nuo kosmetologijos paslaugų, bet nuo kitų

aplinkybių“.

* * *

Apibendrinant tyrimo rezultatus, negalima daryti vienos išvados, nes tyrimo dalyvių

nuomonė labai skirtinga. Tačiau tyrimo duomenys atskleidė dvi ryškias tendencijas: viena dalis

pagyvenusių žmonių yra pozityvūs mokymosi visą gyvenimą atžvilgiu, nes tai jiems suteikia

galimybių sužinoti, išmokti kažką naujo ir tai gerina jų gyvenimo kokybę, ir kad mobiliosios

kosmetologijos paslaugos gali tapti ta veiklos sritis, kuri skatintų tęsti mokymosi visą gyvenimą

procesą. Kita dalis tyrimo dalyvių yra priešiškai nusiteikę mokymosi visą gyvenimą atžvilgiu, nes

anot jų, tai nieko nekeičia jų gyvenime ir juolab negerina jų gyvenimo kokybės, tačiau dalis jų

nurodo, kad mobiliosios kosmetologijos paslaugos gali tapti mokymosi visą gyvenimą proceso

41

dalimi. Tai leidžia teigti, kad mokymosi visą gyvenimą procesas priklauso nuo kiekvieno žmogaus

požiūrio ir noro kažką keisti savo gyvenime. Tačiau, atsižvelgiant į tai, jog dauguma tyrimo dalyvių

yra pozityviai nusiteikę mobiliųjų kosmetologijos paslaugų teikimo proceso atžvilgiu, daroma

išvada, kad mobiliosios kosmetologijos sritis ne tik gali tapti mokymosi visą gyvenimą proceso

dalimi, bet ir gerina pagyvenusių žmonių gyvenimo kokybę, tiesa, šis poveikis yra trumpalaikis, dėl

ribotų paslaugų teikimo galimybių.

42

4. REZULTATŲ APTARIMAS

4.1. Tyrimo dalyvių nuomonės apie mokymosi visą gyvenimą galimybes

įvertinimas

Daugelio pasaulio šalių praktikoje pagyvenusių žmonių statusas siejamas su ekonominiu

veiksniu – žmogaus ekonominio aktyvumo nutraukimu, jo išėjimu į pensiją. Šioje situacijoje ne

kiekvienas žmogus gali susidoroti su sąlygotais amžiaus iššūkiais, kurie ne tik iki minimumo

apriboja darbinę veiklą, laisvalaikio praleidimo būdus, apsunkina prisitaikymą prie nuolat

kintančios aplinkos, keičia gyvenimo sąlygas, lemia sveikatos pokyčius, bet ir blogina gyvenimo

kokybę. Ypač su iššūkiais sunku susidoroti žmonėms, kurie gyvenime lieka vieni (pvz., mirus

sutuoktiniam, išsituokus, ir pan.) ir dažniausiai patenka į socialinę atskirtį. D. B. Kaplan ir B. J.

Berkman (2016) atlikti tyrimai rodo, kad netektis paveikia daugelį pagyvenusio žmogaus gyvenimo

aspektų: kinta socialinė padėtis, mažėja socialinė sąveika ir bendravimas, žmogus pasineria į

depresiją. Siekiant gerinti pastarųjų žmonių gyvenimo kokybę, praktikoje dažnai taikomos

intervencijos į žmogaus gyvenimą, nukreipiant žmones į tam tikrą veiklą, kuri mažina socialinę

atskirtį bei keičia suaugusių žmonių požiūrį į bendrą pažangos procesą. 2014–2020 metų

nacionalinės pažangos programa, kurioje nurodoma, kad būtina skatinti kiekvieną šalies gyventoją

realizuoti savo galimybes mokantis, kuriant, tiriant, tikslinga veikla prisiimant atsakomybę už save,

už savo sveikatą, valstybę ir aplinką (Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimas, 2014). Tyrimas

parodė, kad didžioji dalis tyrimo dalyvių į pažangos procesą reaguoja teigiamai, teigdami, kad jis

skatina tobulėti ir mano, kad „pažangos procesas, ypač Lietuvos švietimo sistemoje, atlieka labai

svarbų vaidmenį, kurio pagalba Lietuvos žmonės gali gauti visapusišką ir pilnavertį išsilavinimą

reikalingą kultūringai ir save vertinančiai asmenybei“.

Taigi, matome, kad viena iš galimų veiklų – mokymasis. Pažangaus augimo strategijoje

„Europa 2020“ nurodoma, kad žmonių mokymasis visą gyvenimą ir įgūdžių plėtojimas yra esminiai

elementai reaguojant į ekonominę krizę, demografinį senėjimą ir platesnę ekonominę ir socialinę

ES strategiją (Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programa, 2017). Atliktas tyrimas taip pat

43

parodė, kad pagyvenę žmonės pripažįsta mokymosi svarbą jų gyvenime: dauguma tyrime

dalyvavusių žmonių mokymąsi visą gyvenimą pripažįsta kaip svarbią veiklą, kuris ne tik įtraukia į

ugdymąsi, skatina tobulėti, bet ir skatina tobulėti. Trečiojo amžiaus universitete (U3A) Airijoje,

atlikti tyrimai patvirtina atlikto tyrimo teiginį, kad yra daug pranašumų tęsti mokymosi visą

gyvenimą praktiką. Tyrimai rodo, kad pagyvenusiems žmonėms mokantis naujų įgūdžių, pvz., groti

instrumentais, fotografuoti, kirpti plaukus, mokytis naujos kalbos ar naujų technologijų, skatinama

smegenų veikla, o tai lavina ir stiprina žmonių atmintį. Todėl tyrimuose daroma išvada, kad

mokymasis visą gyvenimą, kuris yra pagrindinė suaugusiųjų ir bendruomenės švietimo dalis,

vaidina itin svarbų vaidmenį, nes vyresnio amžiaus žmonės tampa geriau informuoti ir aktyvesni ir

gali dalyvauti visuomenės, socialiniame, ekonominiame ir kultūriniame gyvenime (O'Brien-

Olinger, 2016).

Nepaisant mokymosi visą gyvenimą svarbos žmogaus gyvenimui ir tai, jog Lietuvoje yra

nemažai pagyvenusių aktyvių žmonių, kurie vis dar dalyvauja darbo rinkoje, nori mokėti dirbti su

kompiuteriu, įgyti naujų žinių, sužinoti kažką naujo, gyventi sveikai ir aktyviai, pastebima

tendencija, kad tokių žmonių Lietuvoje mažėja (žr. 5.).

5 pav. Pagyvenusių žmonių užimtumas ir mokymasis kompiuterių kursuose, 2012 –

2016 m., proc.

Šaltinis: Lietuvos Statistikos departamentas (2014, 2016).

Iš pateikto paveikslo matome, kad Lietuvoje pagyvenusių žmonių užimtumo procentas nuo

2012 m. iki 2016 m. sumažėjo 0,8 proc., tuo tarpu mokymosi kompiuterių kursuose sumažėjo net

44

10, 4 proc. turint galvoje, kad pagyvenusių žmonių skaičius Lietuvoje pastaruoju metu išaugo,

teigiama, kad Lietuvoje vis daugiau pagyvenusių žmonių tampa mažiau užimti, o tuo pačiu ir

mažiau mokosi.

Atliktas tyrimas taip pat parodė, kad dalis senelių namuose gyvenančių pagyvenusių

žmonių yra pasyvūs ir teigia, kad „mokytis yra per vėlu“ ir kad neketina to daryti, ypač gyvendami

senelių namuose. Reikia pažymėti, kad vadovaujantis Mokymosi visą gyvenimą memorandumu,

Mokymosi visą gyvenimą programa siūlo mokymosi galimybes įvairaus amžiaus žmonėms ir

skatina formalųjį, neformalųjį ar savaiminį mokymąsi. Mokymasis visą gyvenimą apima tris

pagrindinius tikslus (Laužackas ir Teresevičienė, 2005, cit. Trečiokienė, Gedvilienė ir

Karasevičiūtė, 2011):

pirmasis tikslas – ekonominis augimas, skatinant konkurenciją, tarp valstybių, įmonių

ir individų;

antrasis tikslas - socialinės integracijos ir pilietiškumo skatinimas;

trečiasis tikslas – piliečio asmeninis augimas, jo asmeninės vertės ir gyvenimo kokybės

gerinimas.

Atlikto tyrimo rezultatams prieštarauja 2016 m. Amerikoje tyrimo agentūros „Pew

Research Center“ atliktas tyrimas, kuris rodo, kad Amerikoje nuo 2006 iki 2016 m. ženkliai išaugo

(nuo 14 proc. iki 67 proc.) internetų vartotojų skaičius vyresnių, nei 65 m. žmonių tarpe (žr. 6 pav.).

6 pav. Interneto vartotojų procentas tarp vyresnių nei 65 m. amžiaus žmonių, 2000 – 2016 m.

Šaltinis: A. Matsuura (2017).

45

Pateiktas paveikslas rodo, kad Amerikoje per 10 metų net 53 proc. išaugo interneto

vartotojų skaičius tarp vyresnių, nei 65 m. žmonių, tai leidžia teigti, kad Amerikoje daugėja

pagyvenusių žmonių, kurie yra pozityvūs mokymosi atžvilgiu bei nemano, kad mokytis jau per

vėlu. Atvirkščiai, jie mano, kad internetas labai naudingas ir pagerina žmonių, kurie gyvena

atokiose vietovėse ir turi ribotą prieigą prie tiesioginių informacijos vietų, gyvenimo kokybę. Be to,

tyrimo dalyviai nurodo, kad gebėjimas naudotis internetu yra labai naudingas, ypač jei esi neįgalus.

Taigi, galima teigti, kad Amerikoje pagyvenę žmonės ne tik ženkliai aktyvesni nei Lietuvoje, bet

mokymąsi naudotis technologijomis prilygina gebėjimams.

Nepaisant to, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos ataskaitoje (2015)

nurodoma, kad Lietuvoje suaugusiųjų dalyvavimas mokymosi visą gyvenimą veiklose kol kas yra

vienas žemiausių ir tarp ES šalių (21 vieta). Pvz., 2014 m. tik 5, 7 proc. Lietuvos suaugusiųjų buvo

įsitraukę į mokymosi veiklas, kai ES vidurkis 2014 m. – 10,7 proc. Manoma, kad taip yra todėl, kad

nors Lietuvoje išplėtotas nemažas suaugusiųjų mokymosi galimybių tinklas, AIKOS duomenimis

2014 m. Lietuvoje buvo įregistruota daugiau kaip 12 tūkst. suaugusiųjų neformaliojo švietimo

programų, kurios yra skirtos pagyvenusių žmonių bendriesiems gebėjimams tobulinti (Švietimo ir

mokslo ministerija, 2015), tačiau vis dar yra nepanaudotų galimybių plėtoti lengviau prieinamų

suaugusiųjų švietimo formų, pvz., tokių kaip nuotolinis ir el. mokymas, ypač naudingas fizinę ir

judėjimo negalią turintiems žmonėms ar profesinio mokymo įstaigų, padedančių įgyti konkrečių

profesinių gebėjimų. Tikėtina, kad Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi

įstatymas, numatomos valstybės lėšų investicijos, struktūrinė parama ir skatinamos naujos

iniciatyvos labiau paskatins kokybišką suaugusiųjų mokymosi plėtotę Lietuvoje (Lietuvos

Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, 2015).

Atliktas tyrimas pateikia kur kas kritiškesnius argumentus, kodėl Lietuvoje suaugusiųjų

dalyvavimas mokymosi visą gyvenimą veiklose vis dar yra vienas žemiausių ES. Atliktas tyrimas

parodė, kad dalies tyrimo dalyvių nuomone, mokymosi visą gyvenimą procesas senelių namuose

yra gana izoliuotas, nes oficialiai niekur nėra skelbiama apie mokymosi galimybes: „kiek gyvenu

man niekas nesiūlė mokytis ar dar kažkokių panašių dalykų“; „apie tai niekas čia nekalba“. Kita

vertus, buvo pastebėta, kad pastarąją nuomonę pateikė tyrimo dalyviai, kurie yra negatyviai

nusiteikę mokymosi atžvilgiu, juolab, kad keli tyrimo dalyviai teigia, kad mokymosi visą gyvenimą

procesas senelių namuose nėra izoliuotas. Atsižvelgiant į tai, manoma, kad Lietuvoje kai kurių

pagyvenusių žmonių, gyvenančių senelių namuose, saviaktualizacija yra gana žemo lygio ir kad tai

įtakoja globotinių motyvacijos stoka. Šią retoriką pagrindžia I. Stankūnės (2013) atliktas tyrimas,

kuriame daroma išvada, kad tie kurie yra mažiau motyvuoti, rečiau save aktualizuoja, gyvena

liūdnai ir nieko nenori, jie jaučiasi nereikalingi šeimai ir tuo labiau nenaudingi visuomenei. Tai

46

leidžia daryti prielaidą, kad pagyvenusio žmogaus mokymosi galimybės, didžia dalimi, priklauso

nuo paties žmogaus noro ir poreikio tobulėti bei nuo aplinkinių motyvacijos, pabrėžiant, kad

senėjimas yra tik biologinis procesas, kurį lydi išmintis ir gyvenimiška patirtis.

Pastarąją prielaidą praplečia A. Huffington (2007) mintis, išsakyta knygoje „On Becoming

Fearless“, aprašant graikų tautos pagarbą vyresnio amžiaus žmonėms, kad „senėjimas ne tik

biologinis, bet ir kultūrinis procesas“. Graikų kultūroje „senas žmogus“ tapatinamas su pagarbos ir

išminties sąvokomis. Amerikoje taip pat yra daugiau kaip 500 vietinių amerikiečių tautų, kiekviena

turi savo tradicijas ir požiūrį į senėjimą ir pagyvenusių žmonių priežiūrą. Daugelyje šių genčių

pagyvenę žmonės yra ypač gerbiami dėl savo išminties ir gyvenimo patirties (Dixon, 2016). Tuo

tarpu Lietuvoje pagyvenę žmonės nesusilaukia tiek pagarbos ir dažniausiai lieka vieni bei patiria

psichologinių sunkumų dėl politinių, ekonominių ir socialinių priežasčių. Ir nors 2004 m. buvo

priimta Nacionalinė gyventojų senėjimo pasekmių įveikimo strategija, kuri ragina sukurti į plėtrą

orientuoto senėjimo proceso įvaizdį visuomenėje (Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas,

2004), visuomenės požiūris į pagyvenusius žmones vis dar išlieka nepakankamai objektyvus ir iki

šių dienų.

Kadangi tyrimas mokymosi visą gyvenimą aspektu išryškino dvi tendencijas, viena jų

pagrįsta teigiamu požiūriu į mokymosi visą gyvenimą proceso prieinamumą Lietuvoje nurodant,

kad „šiuo metu, ..., kuriasi įvairios neformalaus ugdymo programos senjorams“, be to, anot jų,

jeigu „paieškojus atrastum ir daugiau programų, skirtų ugdyti vyresnio amžiaus žmonėms“, kita –

neigiamu požiūriu, teigiant, kad šis procesas yra izoliuotas, ypač gyvenant senelių namuose, daroma

išvada, kad nors mokymasis visą gyvenimą yra labai svarbus procesas pagyvenusių žmonių

gyvenime, tačiau jis vis dar nelengvai pasiekiamas pagyvenusiems žmonėms, gyvenantiems senelių

namuose.

Atsižvelgiant į tai, senelių namų personalui siūloma:

aktyviau skatinti tarpinstitucinius santykius ne tik tarp socialinių bei sveikatos

organizacijų, bet ir tarp ugdymo, mokymosi įstaigų;

aktyviau organizuoti švietėjiškas ir ugdymosi veiklas ir renginius pačiuose senelių

namuose;

aktyviau skatinti pagyvenusius žmones „išeiti“ iš socialinės atskirties, pradžioje

įtraukiant juos į visuomeninę veiklą, o vėliau integruojant ir į mokymosi procesą;

išnaudoti visas mokymosi galimybes, kurios suteikiamos Lietuvoje pagal galiojančius

įstatymus.

47

4.2. Teikiamų mobiliosios kosmetologijos paslaugų studentų praktikos metu

svarbos pagyvenusiems žmonėms įvertinimas

Individo domėjimasis savo išvaizda siekia civilizacijos pradžios laikus. Jau nuo senų laikų

įvairių šalių didikai ir jų žmonės ypatingą dėmesį skirdavo savo išvaizdai, naudodami ne tik įvairius

papuošalus ir brangakmenius, bet ir paryškindami veido bruožus, plaukų spalvą ir pan. Nepaisant

garbingos praeities istorijos, žmogaus dėmesys savo išvaizdai nebuvo toks stiprus kaip šiuo metu.

Šiuo metu žmogaus išvaizdai keliami tam tikri standartai, kurių neatitikimas gali turėti

neigiamos įtakos žmogaus socialiniam gyvenimui, jo fizinei ir netgi psichinei sveikatai. D.L.

Patrick ir kt. (2007) pažymi, kad dažniausiai asmenys, turintys įgimtų ar įgytų išvaizdos skirtumų,

susiduria su psichosocialiniais sunkumais ir engimu. Taigi, pirmas dalykas, lemiantis žmonių

nuomonę apie asmenį ir kurį pastebi kiti žmonės, yra išvaizda. Todėl visuomenėje žmonės stengiasi

atrodyti taip, kad kiti susidarytų teigiamą įspūdį. Dažnai kuriant savo įvaizdį visuomenėje žmogus

manipuliuoja visais įmanomais būdais: kalba, poza, gestais ir, žinoma, išvaizda. Gera žmogaus

išvaizda ne tik traukia aplinkinius, bet ir priverčia patį asmenį jaustis geriau, stabiliau, užtikrinčiau,

be to, dažnai manoma, kad gražūs, išvaizdūs žmonės turi ir kitų teigiamų savybių bei yra

laimingesni, nes labiau pasitiki savimi. Socialinės psichologijos tyrimai rodo, kad išoriškai

patraukliems žmonėms iš tiesų labiau sekasi gyvenime: jie sulaukia daugiau dėmesio ir naudingų

pažinčių, jų karjera sėkmingesnė, jie yra populiaresni ir pasižymi geresne fizine bei psichologine

sveikata (Stadnikė, 2017). Tuo tarpu nepatenkintas žmogus savo išvaizda dažnai skundžiasi savo

sutrikusia mityba, padažnėjusiu rūkymu, mažu fiziniu aktyvumu. N. Rumsey ir kt. (2015), teigia,

kad šiuolaikinių tyrimų dėka yra tiksliai nustatytas nepasitenkinimo išvaizda poveikis žmogaus

gyvenimo kokybei, psichologinei gerovei, socialiniams santykiams, švietimui. Atliktas tyrimas taip

pat parodė, kad išvaizda neretai apriboja pagyvenusių žmonių galimybes visuomenėje, nes tyrimo

dalyvės „jaučiasi senos, pamirštos“, be to, kartais dėl savo išvaizdos nepasitiki savimi, būna piktos,

niurzglios, nieko nenori, atsiriboja nuo aplinkinių. Apibendrinus tyrimus galima išskirti pasekmes,

kurios susijusios su pagyvenusių žmonių nepasitenkinimu savo išvaizda (žr. 13 lentelė).

13 lentelė

Pasekmės, susijusios su nepasitenkinimu savo išvaizda

Išsilavinimas Santykiai su aplinkiniais Fizinė sveikata Psichologinė gerovė

Nenoras mokytis Socialinė atskirtis Nemiga Nepasitikėjimas savimi

Nenoras tobulėti Aplinkinių nepalaikymas Valgymo sutrikimai Stresas /depresija

Prastėjanti atmintis Pamirštos aplinkinių Nenoras sportuoti Jautrumas

Prastesni

pasiekimai

Prasti socialiniai įgūdžiai Nesilaikymas sveikatos

specialistų nurodymų

Pyktis

48

Kosmetinių

procedūrų stoka

Higienos stoka Žema savigarba

Nerimas

Pastaba: sudaryta darbo autorės pagal atlikto tyrimo rezultatus ir N. Rumsey ir kt. (2015).

N. Rumsey ir D. Harcourt, (2012) nurodo, kad atlikti tyrimai Jungtinėje Karalystėje, JAV

ir Australijoje rodo, kad nepasitenkinimo išvaizda problema sparčiai plinta tarp pagyvenusių

žmonių, šiose šalyse nepatenkintųjų skaičius svyruoja nuo 61 iki 82 proc. Apklausus 5000

pagyvenusių žmonių buvo įrodyta, kad 29 proc. atsakiusiųjų nuolat pergyvena dėl savo išvaizdos

„pastoviai išgyvenu dėl to – kiekvieną minutę, kol nemiegu” (Diedrichs ir kt., 2011, cit. iš Rumsey

ir kt., 2015, p. 6), daugiau nei 50 proc. respondentų nurodė, kad jie nepatenkinti tuo ką mato

veidrodyje, 60 proc. respondentų jaučia gėdą dėl to, kaip atrodo (Rumsey ir kt., 2015, p. 6).

Atliktas tyrimas taip pat rodo, kad pagyvenę žmonės, gyvenantys senelių namuose, nėra patenkinti

savo išvaizda, tyrime visos dalyvavusios dalyvės nurodo vieną ar kitą savo išvaizdos trūkumą, pvz.,

tyrimo dalyvės nepatenkintos dėl didesnės nosies, odos spalvos, veido raukšlių, paburkusių akių.

Apskritai yra apskaičiuota, kad kas penktas pagyvenęs žmogus turi tam tikrą išvaizdos defektą,

pvz., įgimti defektai (kiškio lūpa, kreiva nosis, skirtinga akių spalva), ligos (aknė), traumų

pasekmės (randas nuo nudegimo ar žaizdos susiuvimo) ar gydymo pasekmės (chemoterapija,

randai) (Rumsey ir kt., 2015, p. 6).

Anot I. Pačiauskaitės ir kt. (2015), kritiškiausia individo kūno dalis - veidas. Atlikti

patrauklumo tyrimų duomenys rodo, jog suvokiant kito asmens patrauklumą vis svarbesniu tampa

veido, o ne kūno patrauklumas. Manoma, kad tam įtakos turi tai, jog veidas yra „įrankis“

socialiniam ryšiui palaikyti (Pačiauskaitė ir kt., 2016). Tyrime dalyvavusios dalyvės taip pat teigia,

kad jų išvaizda „kartais apriboja mano bendravimo galimybes, ypač bendraujant su vyrais“.

Kadangi kaip nurodo I. Pačiauskaitė ir kt., (2016) tarp žmonių, ypač pagyvenusių žmonių, išvaizdos

problemos lokalizuojasi, kartu išsiplečia su tuo susijusių problemų spektras, būtina imtis priemonių

šioms problemoms spręsti, nes tik taip galime užtikrinti pagyvenusių žmonių orią senatvę.

Vienas iš galimų pagalbos būdų – mobiliųjų paslaugų teikimas pagyvenusiems žmonėms.

Lietuvoje šios paslaugos dar tik žengia pirmuosius žingsnius ir dažniausiai teikiamos senelių

namuose. Mobiliosios kosmetologijos paslaugos yra skirtos pagyvenusiems žmonėms,

neįgaliesiems ir jų išvaizdos poreikių tenkinimui, siekiant užkirsti kelią žmonių socialinei atskirčiai

bei išsaugoti pagyvenusių žmonių orumą ir savigarbą. Lietuvoje šias paslaugas dažniausiai teikia

atliekantys praktiką studentai, prižiūrimi kosmetologijos specialistų. Pagrindiniai mobiliosios

kosmetologijos paslaugų, teikiamų studentų praktikos metu, tikslai yra:

Skatinti jaunų žmonių bendravimą su pagyvenusiais žmonėmis;

49

Skatinti visuomenę atkreipti dėmesį į vyresnio amžiaus žmones, pripažįstant juos

didžiausiu „Nacionaliniu lobiu“;

Gerinti pagyvenusių žmonių, kurie gyvena senelių namuose, gyvenimo kokybę,

teikiant jiems profesionalias nemokamas kosmetologijos paslaugas;

Skatinti pagyvenusius žmones įsitraukti į mokymo programą;

Tapti sektinu pavyzdžiu ir kitų sričių specialistams, skatinant pokyčius visoje šalyje.

Taigi, matome, kad mobiliosios kosmetologijos paslaugos yra skirtos ne tik skatinti

visuomenę atkreipti dėmesį į pagyvenusių žmonių socialines problemas, bet ir paįvairinti, pagerinti

pagyvenusių žmonių, gyvenančių senelių namuose, gyvenimo kokybę. Teikiant mobiliosios

kosmetologijos paslaugas, studentų praktikos metus, dažniausiai teikiamos tokios kosmetologijos

paslaugos: viso kūno ir veido masažo terapija, plaukų, kojų ir rankų nagų ir odos priežiūra, makiažo

bei kitos estetinės kosmetologijos paslaugos, kurios, tenkinant nustatytus higienos reikalavimus,

gali būti teikiamos kliento gyvenamojoje vietoje. Atliktas tyrimas parodė, kad visos tyrime

dalyvavusio moterys yra išbandžiusios beveik visas mobiliosios kosmetologijos paslaugas ir, kad

visos teikiamos mobiliosios kosmetologijos paslaugos yra labai reikalingos tyrimo dalyviams,

tačiau tyrimo dalyvių nuomone, šios paslaugos teikiamos per retai, todėl suteikia tik laikiną

pagerėjimą pagyvenusių žmonių, gyvenančių senelių namuose, gyvenime. Kita vertus, dalis tyrimo

dalyvių teigia, kad teikiamų paslaugų dažnumas yra pakankamas, nes tai „nėra labai reikalingos

paslaugos“. Tai leido daryti prielaidą, kad dalis pagyvenusių žmonių, gyvenančių senelių namuose,

nesiekia pokyčių, kurie gali gerinti gyvenimo kokybę, nors ir laikinai.

Įdomu yra tai, kad mobiliosios kosmetologijos paslaugos užsienyje yra žinomos ir

ypatingai vertinamos jau keletą metų, tačiau jų suvokimas šiek tiek skiriasi nuo Lietuvoje teikiamų

mobiliųjų kosmetologijos paslaugų. Mobiliųjų kosmetologijos paslaugų panašumai Lietuvoje ir

JAV:

Tiek Lietuvoje, tiek JAV mobiliųjų paslaugų klientai – vyresnio amžiaus žmonės,

maždaug nuo 60 m. ir vyresni, kurių pajamos yra labai mažos ir kurie dažniausiai

gyvena priežiūros įstaigose, kas iš esmės apriboja gauti profesionalias kosmetologijos

paslaugas (O'Neil, 2015);

Kaip ir Lietuvoje, JAV yra taikomos tokios mobiliosios kosmetologijos paslaugos:

SPA paslaugos, makiažo paslaugos, masažai, nagų priežiūra, plaukų priežiūra.

Populiariausios paslaugos – manikiūras ir pedikiūras (Mallegg, 2015);

Tiek Lietuvoje, tiek JAV prisitaikoma prie kiekvieno kliento poreikių, laiko, vietos.

Tiek Lietuvoje, tiek JAV pagyvenusiems žmonės, gyvenantiems priežiūros įstaigose,

teikiamos nemokamos kosmetologijos paslaugos.

50

Mobiliųjų kosmetologijos paslaugų skirtumai Lietuvoje ir JAV:

JAV mobiliosios kosmetologijos paslaugos gali būti teikiamos ir klientų namuose, ir

gatvėje, ir viešbutyje, ir biure, ir bažnyčioje (vestuvių atveju) ir kitose vietose, išskyrus

kosmetologijos salonus (Mallegg, 2015);

JAV šalia kosmetologijos paslaugų, esant poreikiui ir galimybėms, gali būti teikiamos

ir estetinės priežiūros paslaugos (O'Neil, 2015);

JAV mobiliosios kosmetologijos paslaugos būna ir mokamos. Už paslaugas turi

susimokėti asmenys, kurie negyvena priežiūros įstaigose, tačiau negali dėl neįgalumo,

ar dėl susisiekimo problemų patys nuvykti į kosmetologijos paslaugas teikiančių

salonus (Mallegg, 2015; O'Neil, 2015); Šiuo atveju mobiliosios kosmetologijos

paslaugos tampa verslu.

Nors atliktas tyrimas atskleidžia dvi tendencijas mobiliųjų kosmetologijos paslaugų

teikimo svarbos atžvilgiu: vienos tyrimo dalyvės teigia, kad šios paslaugos yra labai svarbios, kitos

teigia priešingai, kad nesvarbios, atsižvelgiant į kitų autorių pateiktus tyrimų rezultatus bei į tai, kad

kosmetologijos paslaugos turi teigiamą poveikį žmogaus išvaizdai, daroma išvada, kad mobiliosios

kosmetologijos paslaugos yra svarbios pagyvenusiems žmonėms, gyvenantiems senelių namuose.

Vadovaujantis atlikto tyrimo duomenimis, išskiriami argumentai, pagrindžiantys mobiliųjų

kosmetologijos paslaugų svarbą pagyvenusiems žmonėms (žr. 14 lentelė).

14 lentelė

Argumentai, pagrindžiantys mobiliųjų kosmetologijos paslaugų svarbą

pagyvenusiems žmonėms

Išsilavinimas Santykiai su aplinkiniais Fizinė sveikata Psichologinė gerovė

Naujos žinios apie

kosmetologijos paslaugas

Noras komunikuoti Pagerėjęs miegas Pasitikėjimas savimi

Naujos žinios apie naujas

technologijas

Noras prisitaikyti Geresnis apetitas Didėjanti savigarba

Nauji įgūdžiai Sulaukia daugiau dėmesio Noras judėti Laimės jausmas

Populiarūs tarp bendraamžių Geresnė fizinė

sveikata

Užtikrintesni

Daugiau naujų pažinčių Geresnė psichologinė

sveikata

Pastaba: sudaryta darbo autorės pagal atlikto tyrimo rezultatus

Atsižvelgiant į tai, kad mobiliosios kosmetologijos paslaugos yra svarbios pagyvenusiems

žmonėms, senelių namų personalui siūloma:

išplėsti kosmetologijos paslaugų tinklą, sudarant sutartis su įvairiomis mokymo

įstaigomis, kurios skatina studentus atlikti praktiką;

51

atlikti pagyvenusių žmonių apklausą, siekiant išsiaiškinti pagyvenusių žmonių

poreikius;

skatinti kuo daugiau pagyvenusių žmonių įsitraukti į teikiamų mobiliųjų

kosmetologijos paslaugų procesą.

4.3. Mobiliųjų kosmetologijos paslaugų, kaip mokymosi visą gyvenimą proceso

dalis, įvertinimas

Mokymasis visą gyvenimą gali būti siejamas su asmeniniu arba su profesiniu tobulėjimu.

Asmeninis tobulėjimas, tai mokymasis ugdant savo asmenybę. Asmeninis tobulėjimas gali tenkinti

įvairius asmens poreikius kaip antai asmenybės išraiška (sugebėjimai, gabumų realizavimas,

poreikių patenkinimas, tikslų pasiekimas), pilietinis ugdymas, kultūra ar socializacija,

saviaktualizacija (pastangos atskleisti savo įgūdžius). S.S. Freudo (2004, cit. iš Stankūnė, 2013)

augimo ir savęs aktualizavimo teorijose teigiama, kad „ateitis egzistuoja žmoguje dabar – idealų,

svajonių, pareigų, užduočių, planų, tikslų, nerealizuoto potencialo, vizijos, likimo pavidalu.

Didžiąją dalį žmogaus veiklos lemia pastangos, kurias ignoruojantis žmogus lieka dezorganizuotas

ir dezintegruotas“. Asmens pastangos yra svarbios mokymosi motyvacijai, žinių siekimui,

užimtumo didinimui ir asmenybės kontaktui su realybe. Anot A.H. Maslow (2011) žmonių

kontaktas su realybe yra tiesioginis procesas, todėl tokie žmonės gyvena efektyviau; jie dažniausiai

būna orientuoti į problemą, o ne į savo ego; jų santykiai su aplinkiniais yra gilesni; jie linkę mylėti,

aukotis. Asmeninio tobulėjimo sėkmė priklauso nuo asmens įsitikinimų, kad jo įgytos žinios,

įgūdžiai bus praktiškai panaudojami. Tuo tarpu profesinis tobulėjimas labiau siejamas su naujo

verslo kūrimu arba jo išlaikymu, plėtra. Kadangi atliekamo tyrimo atveju buvo laikomasi

nuomonės, jog tyrimo dalyviai mobiliųjų kosmetologijos paslaugų, kaip mokymosi visą gyvenimą

procesą sieja tik su pirmuoju tikslu, apie profesinį tobulėjimą plačiau nekalbėsime.

Mokymosi visą gyvenimą galimybių galima atrasti įvairiose srityse. Atliktas tyrimas

parodė, kad senelių namuose gyvenantys žmonės mobiliosios kosmetologijos paslaugas laiko

svarbiomis, be to, daugelis jų šias paslaugas taip pat tapatina su mokymosi visą gyvenimą procesu,

nes čia „reikia gerai išmanyti kur kas taikoma ir kaip taikoma“, be to, „kosmetologijos priemonės ir

technologijos taip greitai tobulėja, jog kosmetologijos paslapčių turi mokytis nuolatos“. J. Jocienė

ir A. Ramanauskaitė (2015) taip pat teigia, kad kosmetologijos paslaugos gali tapti mokymosi visą

gyvenimą proceso dalimi, nes „tai ne tik grožio procedūrų atlikimas pagal taisykles, bet ir

gebėjimas sudaryti sąlygas klientui atsipalaiduoti, pabūti malonioje aplinkoje, užmegzti su juo

glaudų ryšį“ (p. 149). Todėl grožio terapeutui būtina ugdyti ne tik profesines kompetencijas, bet ir

52

įgyti psichologijos, užsienio kalbos, bendravimo žinių. Tai pat, grožio terapeutai, siekiant tenkinti

klientų poreikius ir išsilaikyti darbo rinkoje, turi mokėti greitai reaguoti į nuolat aplinkos keliamus

iššūkius. „Beauty Academy“ atlikti tyrimai (2016) rodo, kad nors grožio specialisto praktika kinta

nedaug, tačiau saugos standartai ir įstatymai atnaujinami nuolatos, todėl būtinas tolesnis

tobulinimasis kosmetologijos srityje. Pvz., Amerikoje Teksaso valstijoje kosmetologai kas dvejus

metus privalo pateikti atnaujintą kosmetologijos paslaugų teikimo sertifikatą. Panaši situacija yra ir

Floridos valstijoje. Čia kosmetologijos specialistai kas du metus turi išklausyti šešiolikos valandų

tęstinio mokymo kursus. Lietuvoje šiuo metu nėra keliami tokie reikalavimai sertifikatų

atnaujinimui, tačiau siekiant savo veikloje klientams suteikti kokybiškas paslaugas, kosmetologai

patys, savo iniciatyva, lanko įvairius seminarus bei kursus.

Lietuvoje grožio terapijos profesinio bakalauro studijas galima įgyti keletoje aukštųjų

mokyklų. Studijų tikslas: paruošti studentus gebėti pritaikyti įgytas teorines žinias praktiškai,

mokėti atlikti tyrimus, būti įgijus būtinus socialinius gebėjimus, tokius kaip: komunikabilumas,

konstruktyvus bendravimas, kūrybiškumas, atsakomybė bei asmeninius gebėjimus, tokius kaip:

kultūringumas, vertybių sistema, profesinės nuostatos, gebėjimas nuolat atnaujinti žinias ir tobulėti

(Jocienė ir Ramanauskaitė, 2015), „adaptuotis kintančioje aplinkoje, kurioje esminis faktorius yra

asmens kompetencija ir jos plėtojimo potencialas“ (Lasauskienė ir Juvonen, 2005, p. 29).

Taigi, mobiliąsias kosmetologijos paslaugas teikiantys žmonės yra tikri profesionalai savo

srityje, ne tik gebantys užmegzti ryšį su klientu, būti psichologais, bet ir greitai reaguoti tiek į

kliento poreikius, tiek į nuolat kintančią technologinę aplinką, todėl ir teoriniu požiūriu mobiliosios

kosmetologijos paslaugos gali būti tapatinamos su mokymosi visą gyvenimą procesu.

Kosmetologijos specialybė yra paranki įvairaus amžiaus žmonėms, nes ši specialybė

nereikalauja didelio fizinio aktyvumo, kas pagyvenusiems žmonėms dažnai tampa kliūtimi siekiant

save realizuojant darbo rinkoje. Atsižvelgiant į tai, tyrimo metu buvo siekta sužinoti, ar pagyvenę

žmonės, gyvenantys senelių globos namuose, norėtų susipažinti su kosmetologijos specialybe ir taip

asmeniškai patobulėti. Tyrimo rezultatai nustebino ir atskleidė, kad beveik visos, išskyrus dvi,

tyrimo dalyvės norėtų išbandyti save kosmetologijos srityje, pagrindinis argumentas: „gebėti

susitvarkyti save“. Tyrimo dalyvių pagrindiniai kriterijai, dėl kurių jos norėtų išbandyti

kosmetologijos srities, pateikti 15 lentelėje.

15 lentelė

Kriterijai, pagrindžiantys tyrimo dalyvių norą mokytis kosmetologijos paslaugų

Išsilavinimas Santykiai su aplinkiniais Fizinė sveikata Psichologinė gerovė

Nauja patirtis Pagerinti aplinkinių gerovę Padidėjęs aktyvumas Paįvairintų rutiną

Nauja profesija Susipažinti Geresnis apetitas Pasitikėjimas savimi

53

Noras mokytis Susilaukti daugiau dėmesio Lavinama atmintis

Naujos žinios

Mokymosi džiaugsmas

Pastaba: sudaryta darbo autorės pagal atlikto tyrimo rezultatus

Remiantis pateikta lentele matome, kad mokymasis kosmetologijos paslapčių

pagyvenusiems žmonėms suteiktų galimybę patirti kažką naujo, gauti išsilavinimą, pagerinti

santykius su aplinkiniais, gerina tiek fizinę, tiek psichologinę sveikatą. Tai rodo, kad mokymasis

teikti kosmetologijos paslaugas gali tapti svarbia veikla ne tik jaunystėje, bet ir pagyvenusių

žmonių gyvenime. E. Munsch (2015) teigia, kad nesvarbu, ar esate patyręs profesionalas, ar tiesiog

asmeniškai tobulėjate, mokymasis yra svarbus tęstiniam augimui ir sėkmei.

Atsižvelgiant į pateiktus duomenis bei į tai, kad kai kurie tyrimo dalyviai ne tik mobiliųjų

paslaugų teikimo atžvilgiu, bet ir mokymosi visą gyvenimą atžvilgiu yra negatyvūs, siūloma

mobiliąsias kosmetologijos paslaugas teikiantiems studentams:

prieš pradedant teikti mobiliąsias kosmetologijos paslaugas motyvuoti paslaugų gavėjus,

tai galima padaryti pravedant seminarą, kurio metu pasakojama ne tik apie kosmetologijos

paslaugas, bet ir apie galimybę patiems išmokti šios specialybės, atskleidžiant jos svarbą

pagyvenusio žmogaus gyvenime.

4.4. Mobiliųjų kosmetologijos paslaugų, kaip mokymosi visą gyvenimą proceso

dalies, įtakos pagyvenusių žmonių gyvenimo kokybei, įvertinimas

Lietuvoje atlikti pagyvenusių žmonių tyrimai rodo, kad Lietuvoje gyvenimo kokybė tarp

pagyvenusių žmonių yra ženkliai prastesnė, nei kitose valstybėse. Pvz. Anglijoje, atlikus didelės

apimties tyrimą (imtis 11234 respondentai), nustatyta, kad gyvenimo kokybė 50–64 m. amžiaus

grupėje įvertinta 43,0 balo, 65–74 grupėje – 42,9 balo, 75+ grupėje – 40,0 balų. Tai rodo, kad šioje

šalyje 50–64 ir 65–74 m. žmonių gyvenimo kokybė yra gera, tik vyriausioje, 75+, grupėje

gyvenimo kokybė šiek tiek prastesnė. Švedija apklausus 100 Pietų Švedijos šimtamečių, paaiškėjo,

kad jie savo gyvenimą apibūdina kaip „gerą“ ar „labai gerą“. Šimtamečių viso gyvenimo įvertinimai

buvo aukštesni, nei daugumos jaunesnio amžiaus grupių tiriamųjų įvertinimai. Amerikoje atlikti

tyrimai rodo, kad visose pagyvenusių žmonių amžiaus grupėse gyvenimo kokybė yra labai gera,

tiesa nurodoma, kad su amžiumi rodiklis šiek tiek mažėja, tačiau vis tiek išlieka labai aukštas (virš

50,0 balų). Tuo tarpu Lietuvoje pagyvenusių žmonių kokybė yra vertinama tik apie 9,0 balus

(Stepukonis ir Svensson, 2007). Tai rodo, kad Lietuvoje pagyvenę žmonės nėra patenkinti savo

gyvenimo kokybe. G. Vaznonienė (2010) tyrė veiksnius, kurie lemia prastesnę pagyvenusių žmonių

54

gyvenimo kokybę. Tyrimas atskleidė, kad amžiaus, kuomet pereinama nuo vieno socialinio statuso

prie kito, veiksnys vienaip ar kitaip lemia gyvenimo kokybę. Tyrime, buvo daroma išvada, kad

pagrindiniai veiksniai, įtakojantys pagyvenusių žmonių gyvenimo kokybę yra asmeninės savybės,

mikro aplinka ir materialinės gerovės veiksniai (p. 201).

Ne vienas mokslininkas (Juozulynas ir kt., 2009; Reklaitienė ir Juozulynas, 2003; Lasheras

ir kt., 2001) tyrinėjo gyvenimo kokybės priklausomybę nuo mokymosi bei išsilavinimo. Tyrėjai

pateikė išvadą, kad mokymasis visą gyvenimą ir gyvenimo kokybė yra glaudžiai tarpusavyje susiję

dalykai. Žmonių gyvenimo kokybė yra „efektyvios švietimo politikos tikslas“ (Monkevičius, 2010,

p. 32). Atliekant tyrimą buvo laikomasi nuomonės, kad įgytas išsilavinimas yra svarbūs

indikatoriai, galintys tiesiogiai ar netiesiogiai įtakoti gyvenimo kokybę per ekonominį statusą

visuomenėje, nes aukštesnio išsilavinimo žmonės paprastai turi daugiau žinių apie galimybes

visuomenėje, apie sveiką gyvenseną, apie galimą fizinį aktyvumą ir pan. (Reklaitienė ir Juozulynas,

2003; Lasheras ir kt., 2001). Atliktas tyrimas parodė, kad žemesnis išsilavinimo lygis siejasi su

nepasitenkinimu, skurdžiais socialiniais santykiais, menku aplinkos suvokimu, neigiamo požiūriu į

mokymąsi visą gyvenimą ir prasta gyvenimo kokybe. Tuo tarpu aukštesnio išsilavinimo tyrimo

dalyviai siejami su pozityviu mokymosi visą gyvenimą atžvilgiu, teikiamų mobiliųjų

kosmetologijos paslaugų atžvilgiu, didesniu aktyvumu, komunikabilumu ir geresne gyvenimo

kokybe. Tai leidžia teigti, kad asmens išsilavinimas, t.y. per visą gyvenimą padėtas tvirtas ugdymosi

pamatas, teigiamai įtakoja žmonių gyvenimo kokybę ne tik dabartyje, bet ir ateityje.

Kaip pagyvenusių žmonių, gyvenančių senelių namuose, gyvenimo kokybę įtakoja

teikiamos mobiliosios kosmetologijos paslaugos studentų praktikos metu, atspindi 16 lentelė.

16 lentelė

Argumenta,i pagrindžiantys mobiliųjų kosmetologijos paslaugų teigiamą įtaką

gyvenimo kokybei

Išsilavinimas Santykiai su aplinkiniais Fizinė sveikata Psichologinė gerovė

Galimybė neatitolti nuo

šiuolaikinių kosmetologijos

technologijų

Pastebimi Padidėjęs

aktyvumas

Didėja pasitikėjimas

savimi

Galimybė susipažinti su

naujomis kosmetologijos

priemonėmis

Nepamirštami Geresnis

apetitas

Nėra laiko galvoti, kad

gyvenimas eina į pabaigą

Toliau plėsti kosmetologijos

žinias

Apginti savo teises Lavinama

atmintis

Užsitikrinti norimą padėtį

bendruomenėje

Pastaba: sudaryta darbo autorės pagal atlikto tyrimo rezultatus

55

Taigi, nors tyrimo rezultatai neleidžia vienareikšmiškai teigti, jog pagyvenusių žmonių

kokybė gerėja jiems mokantis visą gyvenimą, tačiau vadovaujantis tuo, kad didesnė dalis tyrimo

dalyvių nurodo, kad mokymasis visą gyvenimą gerina jų gyvenimo kokybę, daroma išvada, kad

pagyvenusio žmogaus gyvenimo kokybė priklauso nuo mokymosi, kuris trunka visą žmogaus

gyvenimą. Čia svarbu yra pačio žmogaus nusiteikimas, požiūris, poreikiai. Taigi, siekiant geresnės

gyvenimo kokybės - būtinos ne tik valstybės bei visuomenės, bet ir paties žmogaus pastangos.

1991 m. Jungtinių Tautų Generalinės asamblėjos patvirtintoje rezoliucijoje pateikiama nuostata, kad

kiekvieni pragyventi metai turi būti ne tik prasmingi, bet ir kokybiški (Bajorūnienė ir Sirunavičiūtė,

1999, cit. Rimdeikienė ir Zdanienė, 2005). Todėl tikslinga valstybėje kurti tokią švietimo politiką,

kuri skatintų pagyvenusių žmonių mokymąsi visą gyvenimą ir suteiktų galimybes plėtoti naujai

įgytus įgūdžius. Bendros visų pastangos gali padėti pagyvenusiems žmonėms įveikti senėjimo

iššūkius ir pagerinti gyvenimo kokybę.

56

IŠVADOS

1. Apžvelgti teoriniai pagyvenusių suaugusių žmonių gyvenimo kokybės aspektai, išskiriant

mokymosi visą gyvenimą veiksnį, leido pateikti gyvenimo kokybės sampratą, kuri siejama su

žmonėms teikiamomis galimybėmis, pagal jų gyvenimo prasmę ir tikslą, taip pat tiek, kiek jie

naudojasi jiems suteiktomis galimybėmis. Gebėjimas paversti galimybes į gerą, kokybišką

gyvenimą priklauso nuo pačių žmonių. Tuo tarpu mokymasis visą gyvenimą tampa būtinybe ir

siekiamu švietimo politikos tikslu, kuomet vis labiau įsivyrauja nuomonė, kad pagyvenusio

suaugusio žmogaus gyvenimo kokybė priklauso nuo turimų žinių, įgūdžių, reikalingų sugebėti

prisitaikyti kintančiame pasaulyje, todėl ugdymosi turinys privalo būti nuolat atnaujinamas,

siejant jį su mokymosi visą gyvenimą ugdymu. Pagyvenusių žmonių pasirengimas mokytis

visą gyvenimą yra susijęs su savivaldos mokymusi, kuris palaiko ryšį tarp asmeninės

atsakomybės, besimokančiojo individualių savybių bei mokymo – mokymosi subjektų

sąveikos.

2. Charakterizuotas mobiliųjų kosmetologijos paslaugų ir mokymosi visą gyvenimą ryšys,

gerinant pagyvenusių suaugusiųjų žmonių gyvenimo kokybę, leido teigti, kad mobiliosios

kosmetologijos paslaugos sietinos su pagyvenusių suaugusių žmonių savivertės kėlimu. Be to,

teikiant mobiliosios kosmetologijos paslaugas, pagyvenę suaugę žmonės pratęsia mokymosi

visą gyvenimą procesą, analizuodami naujas kosmetologijos priemones, technikas, būdus ir

pan. bei keičiant savo išvaizdą užsitikrini pilnavertį socialinį funkcionavimą visuomenėje, kas

sietina su geresne gyvenimo kokybe. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, jog mobiliosios

kosmetologijos paslaugos gali tapti mokymosi visą gyvenimo proceso dalimi, gerinant

pagyvenusių žmonių gyvenimo kokybę.

3. Atliktas pagyvenusių žmonių gyvenimo kokybės gerinimo gairių mokymosi visą gyvenimą

aspektu, teikiant mobiliosios kosmetologijos paslaugas studentų praktikos metu tyrimas

parodė, kad daugumos pagyvenusių žmonių, gyvenančių senelių namuose, požiūris į

mokymosi visą gyvenimą procesą yra teigiamas. Šie žmonės mano, kad mokymosi visą

gyvenimą procesas yra svarbus ir jiems priimtinas, tačiau jis yra gana izoliuotas nuo

pagyvenusių žmonių, gyvenančių senelių namuose. Mobiliosios kosmetologijos paslaugos,

kurios teikiamos pagyvenusiems žmonėms senelių namuose studentų praktikos metu, yra

svarbios ir pageidautinos, tačiau jos teikiamos per retai, todėl suteikia laikiną gėrio efektą.

Taip pat, tyrimo dalyvių teigimu, mobiliosios kosmetologijos paslaugos gali tapti mokymosi

visą gyvenimą proceso dalimi, nes siekiant profesionaliai suteikti kosmetologijos paslaugas

būtinas specialus išsilavinimas bei žinios. Mobiliosios kosmetologijos sritis, kaip mokymosi

57

visą gyvenimą proceso dalis, teigiamai veiktų pagyvenusių žmonių, gyvenančių senelių

namuose, gyvenimo kokybę, nes jų dėka pagyvenę žmonės labiau pasitikėtų savimi ir taptų

mažiau izoliuoti nuo visuomenės.

58

PASIŪLYMAI

Pasiūlymai senelių namų personalui:

aktyviau skatinti tarpinstitucinius santykius ne tik tarp socialinių bei sveikatos

organizacijų, bet ir tarp ugdymo, mokymosi įstaigų;

aktyviau organizuoti švietėjiškas ir ugdymosi veiklas ir renginius pačiuose senelių

namuose;

aktyviau skatinti pagyvenusius žmones „išeiti“ iš socialinės atskirties, pradžioje

įtraukiant juos į visuomeninę veiklą, o vėliau integruojant ir į mokymosi procesą;

išnaudoti visas mokymosi galimybes, kurios suteikiamos Lietuvoje pagal galiojančius

įstatymus;

išplėsti kosmetologijos paslaugų tinklą, sudarant sutartis su įvairiomis mokymo

įstaigomis, kurios skatina studentus atlikti praktiką;

atlikti pagyvenusių žmonių apklausą, siekiant išsiaiškinti pagyvenusių žmonių poreikius;

skatinti kuo daugiau pagyvenusių žmonių įsitraukti į teikiamų mobiliųjų kosmetologijos

paslaugų procesą.

Pasiūlymai kosmetologijos paslaugas teikiantiems studentams:

prieš pradedant teikti mobiliąsias kosmetologijos paslaugas motyvuoti paslaugų gavėjus,

tai galima padaryti pravedant seminarą, kurio metu pasakojama ne tik apie kosmetologijos

paslaugas, bet ir apie galimybę patiems išmokti šios specialybės, atskleidžiant jos svarbą

pagyvenusio žmogaus gyvenime.

Pasiūlymai švietimo politikos kūrėjams:

kurti tokią švietimo politiką, kuri motyvuotų pagyvenusių žmonių mokymąsi visą

gyvenimą tęstinumą ir suteiktų galimybes panaudoti naujai įgytas žinias ir įgūdžius.

59

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Arnold, R., Gomez, T. C. ir Kammerer J. (2003). Selbstlernfahigkeit, padagogische

Professionalitat und Lernkulturwandel. Universitat Kaiserslautern.

2. Barkauskaitė, M. (2006). Suaugusiųjų pedagogikos gairės. Vilnius.

3. Beauty Academy (2016). Why Do I Need Continuing Educaton in Cosmetology? Texas:

Refund and General Polices.

4. Bitinas, B., Rupšienė, L. ir Židžiūnaitė, V. (2008). Kokybinių tyrimų metodologija. Socialinių

mokslų kolegija.

5. Black, P. (2002). Ordinary People Come Through Here: Locating the Beauty Salon in Women’s

Lives. Prieiga internete:

<http://www.jstor.org/discover/10.2307/1396018?sid=21106392434233&uid=2&uid=3738480

&uid=2129&uid=4&uid=70>.

6. Camfield, L. (2005). Researching Quality of Life in Developing Countries. Newsletter of the

ESRC Research Group on Wellbeing in Developing Countries. Prieiga per internetą:

<http://www.welldev.org.uk/news/newsletter-april-05.htm>.

7. Council of Europe (2004). European Language Portfolio (ELP): Principles and Guidelines.

With added explanatory notes. Strasbourg: Council of Europe. (DGIV/EDU/LANG (2000) 33

rev.1)

8. Černius, V. (2006). Žmogaus vystymosi kelias. Kaunas: Pasaulio lietuvių centras.

9. Damulevičienė, G., Lesauskaitė, V., Knašienė, J. ir Macijauskienė, J. (2010). Technologijų

pritaikymas pagyvenusio amžiaus žmonių savarankiškumui palaikyti. Medicina, 46

10. DeFranzo, S. E. (2011). What’s the difference between qualitative and quantitative research?

Prieiga per internetą: <https://www.snapsurveys.com/blog/qualitative-vs-quantitative-

research/>.

11. Dixon, G. (2016). 7 cultures that celebrate the elderly. Prieiga per internetą:

<http://www.oversixty.co.nz/health/caring/2016/08/7-cultures-that-celebrate-the-elderly>.

12. Dykstra, P. (2009). Older adult loneliness: Myths and realities. European Journal of Ageing, 6,

91-100.

13. Encyclopedia of Sociology (2001). Quality Of Life. Prieiga per internetą:

<https://www.encyclopedia.com/social-sciences/encyclopedias-almanacs-transcripts-and-

maps/quality-life>.

60

14. Fayers, P.M. ir Machin D. (2000). Quality of life. Assessment, analysis and interpretation.

England: John Wiley & Sons.

15. Field, J. (2009). Well-being and Happiness. National Institute of Adult Continuing Education.

16. Gouthro, P. A. (2008). Lifelong Learning and the Pursuit of Happiness: Questioning the Agenda

for Adult Education. Mount Saint Vincent University.

17. Isiūnienė, V., Adomavičienė, G. ir Mickienė, Ž. (2012). Dirbančiųjų kosmetologijos specialistų

kvalifikacijos kėlimo poreikis. Sveikatos mokslai, 22 (5), 188–191.

18. Jeseliūnaitė, G. (2018). Psichologės patarimai: kaip pamilti savo išvaizdą? Lietuvos Rytas,

2018, vasario 20 d.

19. Jocienė, J. ir kt. (2010). Projektas „profesijos mokytojų ir dėstytojų technologinių kompetencijų

tobulinimo sistemos sukūrimas ir įdiegimas“ (Nr. VP1-2.2-ŠMM-02-V-02-001). Prieiga per

internetą:

<http://www.pmdtkt.upc.smm.lt/dokumentai/Medziaga/komunaline/mm8/komunaline-

8medziaga.pdf>.

20. Jocienė, J., Navikienė, Ž. ir Valiulienė, J. (2014). Kosmetologijos ir grožio terapijos

kompetencijų vertinimo metodika. Metodinė priemonė. Panevėžys: UAB „Riprosetas“.

21. Jocienė, J. ir Ramanauskatė, A. (2015). Grožio terapijos specialistų rengimas Lietuvoje: grožio

terapeuto kompetencijų grupė. Tiltai, 3, 149 -160.

22. Jucevičienė, P. (2007). Besimokantis miestas. Kaunas: Technologija.

23. Juozaitis, A. (2005). Besimokantieji suaugusieji. Prieš einant į suaugusiųjų auditoriją. Vilnius:

LSŠA.

24. Juozulynas, A. ir kt. (2009). Pensijinio amžiaus žmonių gyvenimo kokybės tyrimai Vilniaus

mieste. Gerontologija, 10(2), 83 -91.

25. Kahneman, D. (2003). Puzzles of well-being. Paper presented at the annual meeting of the

American Economics Association, Washington, DC.

26. Kanopienė, V. ir Mikulionienė, S. (2006). Gyventojų senėjimas ir jo iššūkiai sveikatos apsaugos

sistemai. Gerontologija, 7 (4), 188 – 200.

27. Kaplan, D. B. ir Berkman, B. J. (2016). Effects of Life Transitions on the Elderly. Consumer

Version. Prieiga per internetą: <https://www.merckmanuals.com/professional/geriatrics/social-

issues-in-the-elderly/effects-of-life-transitions-on-the-elderly>.

28. Knowles M. S., Holton III, E. F. ir Swanson, R. A. (2007). Suaugęs besimokantysis: klasikinis

požiūris į suaugusiųjų švietimą. Vilnius: Danieliaus leidykla.

29. Krysik, J. L. ir Finn, J. (2010). Research for Effective Social Work Practice. New York:

London.

61

30. Krutulienė, S. (2012). Gyvenimo kokybė: sąvokos apibrėžimas ir santykis su gero gyvenimo

terminais. Socialinių tyrimų žurnalas, 3 (2), 117 – 130.

31. Lasauskienė, J. ir Juvonen, A. (2005). Muzikos mokytojų profesinė kompetencija: Lietuvos ir

Suomijos studentų požiūris. Pedagogika, 78, 29–35

32. Lasheras, C. ir kt. (2001). Effects of education on the quality of life, diet, and cardiovascular

risk factors in an elderly Spanish community population. Experimental Aging Research, 27,

257–70.

33. Leliūgienė I., Petrašiūnaitė L. ir Jerušaitienė, R. (2011). Lietuvių imigrantų savivaldaus

mokymosi patirtis. Pedagogika, 104, 70-78.

34. Lesauskaitė, V. ir kt. (2012). Pagyvenusių žmonių sveikatos, fiziniai, psichologiniai ir

socialiniai gyvenimo aspektai, sukeliantys integracijos visuomenėje problemas. Vilnius:

Nacionalinės sveikatos taryba.

35. Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programa (2017). Mokymasis visą gyvenimą

senjorams. Prieiga per internetą: <http://sidmc.org/msys/course/view.php?id=6>.

36. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos

ir darbo ministro įsakymas (2008). Dėl švietimo ir mokslo ministro ir socialinės apsaugos ir

darbo ministro 2004 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. isak-433/a1-83 „dėl mokymosi visą gyvenimą

užtikrinimo strategijos ir jos įgyvendinimo veiksmų plano tvirtinimo“ pakeitimo. Prieiga per

internetą: <https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.329216>.

37. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (2004). Kosmetologo rengimo standartas.

Vilnius: Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo bei socialinė apsauga.

38. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (2015). Suaugusiųjų mokymasis: kiek

mokosi, ką moka, ar turi galimybių mokytis? Vilnius: UAB „Smiltainis ir Ko“. Prieiga per

internetą: <https://ec.europa.eu/epale/sites/epale/files/2016-epale-lt-00011.pdf>.

39. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (2016). Kodėl ir kaip keičiame mokinių

mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimo sistemą bendrajame ugdyme. Vilnius: UAB

„Lodvila“. Prieiga per internetą:

<https://www.smm.lt/uploads/lawacts/docs/575_d00d063ff189e1e599454219912e26f5.pdf>.

40. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas (2004) „Dėl nacionalinės gyventojų senėjimo

pasekmių įveikimo strategijos patvirtinimo“. Vilnius. Prieiga per internetą: <https://www.e-

tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.82CB15F53E0B>.

41. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimas (2014). „Dėl 2014–2020 metų nacionalinės

pažangos programos horizontaliojo prioriteto „Regioninė plėtra“ tarpinstitucinio veiklos plano

62

patvirtinimo“. Vilnius. Prieiga per internetą: <https://www.e-

tar.lt/portal/lt/legalAct/30c9aa509e2811e39cc2db29b1fd528f>.

42. Lietuvos sveikatos statistika. (2016). Metinis pranešimas. Prieiga per internetą:

<http://sic.hi.lt/html/lss.htm>.

43. Lietuvos Statistikos departamentas (2014). Pagyvenę žmonės Lietuvoje. Prieiga per internetą:

<https://osp.stat.gov.lt/services-portlet/pub-edition-file?id=3030>.

44. Lietuvos Statistikos departamentas (2016). Lietuvos statistikos darbai. Prieiga per internetą:

<https://osp.stat.gov.lt/gyventoju-uzimtumo-tyrimo-duomenys>.

45. Lietuvių žodynas (2017). Kosmetologija. Prieiga per internetą:

<http://www.lietuviuzodynas.lt/terminai/Kosmetologija>.

46. Linkaitytė, G.M., ir Lukšytė, D. (2006). Pasirengimas mokytis visą gyvenimą: savivada

pagrįsto mokymosi modelis. Prieiga per internetą:

<http://ssc.vdu.lt/senas_puslapis/download/savivada.pdf>.

47. Linkaitytė, G.M., Šuliakaitė, A. ir Navikienė, Ž. (2011). Neformaliojo suaugusiųjų mokymosi

sampratų analizė mokymosi visą gyvenimą kontekste. Prieiga per internetą:

<http://www.upc.smm.lt/svietimas/tyrimai/Neformaliojo_suaugusi%C5%B3j%C5%B3_mokym

osi_samprat%C5%B3_mokymosi_vis%C4%85_gyvenim%C4%85_kontekste_analiz%C4%97.

pdf>.

48. Lukošiūnienė, V. (2015). Penkiolika mokymosi visą gyvenimą metų Lietuvoje: švietimo

bendruomenės požiūris. Prieiga per internetą: <https://ec.europa.eu/epale/lt/content/penkiolika-

mokymosi-visa-gyvenima-metu-lietuvoje-svietimo-bendruomenes-poziuris>.

49. Martišauskienė, D. ir Traškelys, K. (2013). Švietimo politikos, ugdymo kokybės ir paslaugų

vartotojų poreikių tenkinimo sąsajos. Prieiga per internetą:

<https://www.mruni.eu/upload/iblock/2d9/SMS-13-5-4-11.pdf>.

50. Matsuura, A. (2017). How social media and technology are changing the lives of the elderly.

Prieiga per internetą: https://www.deseretnews.com/article/865685302/How-social-media-and-

technology-are-changing-the-lives-of-the-elderly.html.

51. Mallegg, K. (2015). Mobile Hair Salon Business. Business Plans Handbook. Farmington Hills,

MI: Gale, 34, 91-96.

52. Maslow, A. H. (2011). Būties psichologija. Vilnius. Vaga.

53. Mikulionienė, S. (2003). Pagarba, diskriminacija, neišprusimas? Požiūrio į pagyvenusius

žmones analizė. Prieiga per internetą: <http://www.ebiblioteka.lt/resursai/LMA/Filosofija/F-59-

1.pdf>.

63

54. Mockus, A. ir Žukaitė, A. (2012). Sėkmingas senėjimas: psichologinis aspektas. Gerontologija,

13 (4), 228–234.

55. Monkevičius, A. (2010). Mokymasis visą gyvenimą: kūrybiškumo ir laimės aspektas. Socialinis

darbas, 9(2), 32 – 39.

56. Munsch, E. (2015). Industry Experts Explain Why Education is So Important. Prieiga per

internetą: <https://www.americansalon.com/business-career/industry-experts-explain-why-

education-so-important>.

57. Naujanienė, R. ir Motiečienė, R. (2017). Kokybinių tyrimų validumo kriterijai. Kaunas: VDU

universitetas.

58. Noll, H. H. (2000). Social Indicators and Social Reporting: The International Experience.

Prieiga per internetą: <http://www.ccsd.ca/noll1.html>.

59. Novik, A.A. ir Ionova, T.I. (2002). Rukovodstvo po issledovaniju kachestva zhizni v medicine.

(Manual for assessment of quality of life in medicine.) Moskva: Olma-Press Zvezdnij mir.

60. O'Brien, E. ir Carroll, L. (2015). Kaip probleminis mokymasis ir IKT gali padėti Europos MVĮ.

Prieiga per internetą:

<http://www.archimedes2014.eu/doc/reports/European%20report%20on%20SMEs_Lithuania.p

df>.

61. O'Brien-Olinger, S. (2016). The vital importance of lifelong learning. The University of the 3rd

Age.

62. O‘Neil, A. (2015). Programs offered by Beauty Becomes You. Prieiga per internetą:

<http://beautybecomesyou.org/programs/>.

63. Pačiauskaitė, I. ir kt. (2015). Pacientų išvaizdos ir kūno įvaizdžio problemos: sveikatos

priežiūros specialistų patirtis ir kompetencija. Sveikatos mokslai, 25 (6), 38-43.

http://doi.org/10.5200/sm-hs.2015.113

64. Pačiauskaitė, I., Stepukonis, F. ir Jurgutis, A. (2016). Nepasitenkinimo kūno įvaizdžiu rizikos

veiksniai ir jų poveikis sveikatai bei psichosocialiniam gyvenimui: specialistų ugdymo poreikis

ir galimybės. Visuomenės sveikata, 2, 70 -74.

65. Pajamų paskirstymo statistika (2014). European Commission, Eurostat. Prieiga per internetą: <

http://epp.eurostat.ec.europa.eu/statistics_explained/index.php/Income_distribution_statistics/lt>

66. Patrick, D.L. ir kt.(2007). Measuring the quality of life of youth with facial differences. The

Cleft Palate-Craniofacial Journal, 44(5), 538-547. http://dx.doi.org/10.1597/06-072.1

67. Patton, M. Q. (2002). Qualitative Research & Evaluation Methods. 3d Edition. Thousand Oaks,

CA: Sage Publications.

68. Phillips, D. (2008). Quality of Life: Concept, Policy and Practice. New York: Routledge.

64

69. Rakauskienė, O. G. ir Servetkienė, V. (2011). Lietuvos gyventojų gyvenimo kokybė: dvidešimt

metų rinkos ekonomikoje. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas.

70. Reynolds, M. ir Vince, R. (2004). Critical management education and action-based learning:

synergies and contradictions. Academy of Management Learning & Education, 3(4), 442-456.

71. Reklaitienė, R. ir Juozulynas, A. (2003). Sergančiųjų išemine širdies liga gyvenimo kokybės

įvertinimas. Sveikatos mokslai, 7(13), 2–7.

72. Rimdeikienė, S. ir Zdanienė, I. (2005). Pagyvenusio amžiaus žmonių požiūris į trečiojo amžiaus

universiteto veiklą. Edukologija, Jaunųjų mokslininkų darbai, 1 (5), 43 – 50.

73. Rumsey, N. ir D. Harcourt (2012). The Oxford handbook of the psychology of appearance

Milton Keynes. Oxhord University Press.

74. Rumsey, N. ir kt. (2015). Išvaizdos reikšmė, optimizuojant profesinio konsultavimo ir mokymo

pasiekimus. Bristol, Melbourne: Centre for Appearance Research,

75. Ruževičius, J. (2013). Gyvenimo kokybė. Prieiga per internetą:

<http://www.kvalitetas.lt/index.php?id=716%20J.%20Ru%C5%BEevi%C4%8Dius%20apie%2

0gyvenimo%20kokyb%C4%99>.

76. Europos Sąjunga (2014). Santrauka ,,Apie sveikatą glaustai: Europa“. Prieiga per internetą:

<http://ec.europa.eu/health/reports/docs/health_glance_2012_exs_lt.pdf>.

77. Segen, J. C. (2005). Concise Dictionary of Modern Medicine. McGraw-Hill Professional

Publishing.

78. Stadnikė, U. (2017). Ką lemia išorinis žmogaus grožis? Prieiga per internetą:

<https://www.tv3.lt/naujiena/587210/www.tv3krepsinis.lt>.

79. Stankūnė, I. (2013). Pagyvenusių žmonių, globos namų gyventojų, saviaktualizacijos ypatumai.

Magistro darbas. Vilnius: Lietuvos edukologijos universitetas.

80. Staškutė, I. (2014). Su sveikata susijusios gyvenimo kokybės samprata, stebėsenos ir vertinimo

metodai bei reikšmė sveikatos politikoje. Prieiga per internetą:

<https://www.mruni.eu/upload/iblock/b0f/SPV-14-1-6-01.pdf>.

81. Statistikos departamentas (2008). Suaugusiųjų, besimokančių mokyklose ir mokymo centruose

2006–2007 mokslo metais. Prieiga per internetą: <https://osp.stat.gov.lt/informaciniai-

pranesimai?articleId=291765>.

82. Stepukonis F. ir Svensson, T. (2007). Gyvenimo kokybė vyresniame amžiuje. Gerontologija,

8(1), 55 – 65.

83. Stevenson, B. ir Wolfers, J. (2008). Economic Growth and Subjective Well-Being: Reassessing

the Easterlin Paradox. Brookings Papers on Economic Activity.

65

84. Stiglitz, J. E, Sen, A. ir Fitoussi, J. P. (2017). The Concept of Quality of Life. Global Finance.

Prieiga per internetą:< https://www.gfmag.com/the-concept-of-quality-of-life/>.

85. Šulcienė, L. ir Lapašinskas, L. (2001). Filosofijos chrestomatija. Kaunas: Technologija.

86. Šurkienė, G. Stukas, R. ir Melvidaitė, A. (2012). Populiacijos senėjimas kaip visuomenės

sveikatos problema. Gerontologija, 13 (4), 235–239.

87. Švietimo ir mokslo ministerija (2015). Ar Lietuvos suaugusieji turi pakankamai galimybių

mokytis? Vilnius: kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras

88. Teresevičienė M, Gedvilienė G. ir Zuzevičiūtė V. (2006). Andragogika. Kaunas: Vytauto

Didžiojo universitetas.

89. Trakšelys, K., Jurgutis, A. ir Pačiauskaitė, I. (2014). Klaipėdos universiteto studentų ir dėstytojų

pasitenkinimo išvaizda ir su sveikata susijusios elgsenos vertinimas. Prieiga per internetą:

<http://www.hi.lt/uploads/pdf/visuomenes%20sveikata/2014.priedas1/VS%202014%20Priedas

%20Nr1%20ORIG%20Pasitenkinimas%20isvaizda.pdf>.

90. Trečiokienė, E., Gedvilienė, G. ir Karasevičiūtė, S. (2011). Pagyvenusių žmonių saviraiškos

galimybės mokymosi visą gyvenimą Grundtvig programoje. Andragogika, 2, 230 -242.

91. Qualitative Research Consultants Association (2018). What is Qualitative Research? Prieiga

per internetą: <http://www.qrca.org/?page=whatisqualresearch>.

92. UAB Visionary Analytics (2015). Mokomės visą gyvenimą. Teminio tyrimo ataskaita. Prieiga

per internetą:

<http://www.esparama.lt/documents/10157/490675/MVG_teminio+tyrimo+ataskaita_2015.pdf/

28d20d9b-a93a-47a5-ad20-50568454c317>.

93. Vaitkaitienė, E., Makari, E. ir Zaborskis, A. (2007). Gyvenimo kokybės samprata ir sveikatos

nulemtos vaikų gyvenimo kokybės tyrimai. Medicina (Kaunas), 43 (7), 746 – 755.

94. Vaivada, S. (2012). Savivaldžiai besimokančiojo charakteristikos mokymosi visą gyvenimą

kontekste. Prieiga per internetą: <https://ec.europa.eu/epale/sites/epale/files/2014-epale-lt-

00114.pdf>.

95. Valantinaitė, I. ir Dačiulytė, R. (2009). Gyvenimo kokybės samprata ir jos sąsajos su vartojimo

kultūros ugdymu technologijų programoje. Jaunųjų mokslininkų darbai, 1(22), 200 – 2006.

96. Varnelienė, S. (2010). Socializacijos svarba pagyvenusio žmogaus bendravimui. Kaunas:

LŽŪU.

97. Vaznonienė, G. (2010). Subjektyvios pagyvenusių žmonių gyvenimo kokybės socialiniai

ekonominiai veiksniai. Gerontologija. Sociologija. Mintis ir veiksmas, 2(27), 186 -204.

66

98. Zhong, J., He, J. ir Liu, Z. (2015). On Self-learning Ability of College Students and Its

Cultivation. 3rd International Conference on Management, Education, Information and Control

(MEICI). Shanghai: East China Normal University Press.

99. Zuzevičiūtė, V. ir Teresevičienė M. (2008). Suaugusiųjų mokymasis. Andragoginės veiklos

perspektyva.

100. Žydžiūnaitė, V. ir kt. (2012). Savaiminis mokymasis darbo aplinkoje: bendrosios

kompetencijos vystymosi kontekstualumas. Prieiga per internetą:

<http://moodle.liedm.net/pluginfile.php/717/mod_resource/content/5/savaiminis%20mok..pdf>.

67

PRIEDAI

68

1 priedas

Pusiau struktūruoto interviu klausimai:

1. Jūsų amžius, išsilavinimas.

2. Kiek laiko jūs čia gyvenate?

3. Priežastys lėmusios jūsų gyvenimą senelių namuose.

4. Kaip jūs reaguojate į pažangos procesą (lanksčiai, vengiu ir pan.)?

5.Teigiama, kad Mokymasis visą gyvenimą – tai visa mokymosi veikla, vykstanti bet kuriame

amžiaus tarpsnyje siekiant tobulinti asmeninės, pilietinės, socialinės ir profesinės srities

kompetencijas. Ar jums tai atrodo svarbi ir priimtina veikla? Atsakymą pagrįskite.

6. Kaip manote ar šiuo metu norėtumėte įgyti naujų žinių, sužinoti ką nors naujo?

7. Išsakykite savo nuomonę apie pagyvenusio žmogaus mokymosi galimybes visuomenėje.

8. Kaip jūs manote ar mokymosi visą gyvenimą procesas nėra izoliuotas nuo jūsų šiuose namuose?

9. Kaip jūs galvojate ar mokymasis visą gyvenimą skatina pokyčius žmogaus gyvenime? Atsakymą

pagrįskite.

10. Kaip jūs vertinate savo išvaizdą šiuo metu? Kaip jūs galvojate ar išvaizda turi įtakos jūsų

gyvenimui? Kodėl taip manote?

11. Kaip dažnai jums buvo suteiktos mobiliosios kosmetologijos paslaugos?

12. Kokios konkrečiai paslaugos jums buvo suteiktos (manikiūras, masažas ir pan.)?

13. Kaip dažnai jums buvo suteiktos kosmetologijos paslaugos?

14. Kaip dažnai jūs norėtumėte, kad šios paslaugos būtų suteikiamos?

15. Įvertinkite suteiktų paslaugų svarbą jums.

16. Kaip jūs galvojate ar mobiliosios kosmetologijos paslaugos gali tapti mokymosi visą gyvenimą

proceso dalimi?

17. Kiek svarbu būtų jums mokytis teikti kosmetologijos paslaugas sau ir kitiems savo

pažįstamiems? Atsakymą pagrįskite.

18. Kaip jūs galvojate ar mobiliosios kosmetologijos paslaugų teikimas svarbus pagyvenusių

žmonių gyvenimo kokybei.

19. Kaip pasikeičia pagyvenusio žmogaus gyvenimas suteikus mobiliosios kosmetologijos

paslaugas. Atsakymą pagrįskite.

69

2 priedas

Transkribuotas tyrimo dalyvio interviu tekstas

Tyrimo dalyvis - Rita

Laba diena, esu Loreta Valatkevičienė, atlieku tyrimą, kurio apibendrinti rezultatai bus

skelbiami magistro baigiamajame darbe. Dėl pokalbio su Jumis aptarta su Jūsų įstaigos vadovu ir

gautas jo leidimas. Interviu bus įrašomas į diktofoną, tačiau po teksto transkribavimo, Jums

susipažinus su tekstu, elektroninė laikmena bus sunaikinta.

Jūsų amžius, išsilavinimas. Kiek laiko jūs čia gyvenate? Priežastys lėmusios jūsų

gyvenimą senelių namuose.

Esu 68 metų. Nuo 57 metų, mirus vyrui, gyvenu viena. Turiu spec. vidurinį išsilavinimą ir

iki 63 metų dar dirbau vyr. buhaltere, po to dar pagyvenau metus viena, o tada nutariau apsigyventi

senelių namuose. Ir štai aš čia jau apie keturis metus.

Kaip jūs reaguojate į pažangos procesą (lanksčiai, vengiu ir pan.)?

Gana lanksčiai reaguoju į pažangos procesą, kurio dėka galiu ne tik apmąstyti ir valdyti

savo mokymąsi, bet ir priimti sprendimus dėl tolesnių veiksmų stiprinant savo mokėjimo mokytis

gebėjimus.

Teigiama, kad Mokymasis visą gyvenimą – tai visa mokymosi veikla, vykstanti bet

kuriame amžiaus tarpsnyje siekiant tobulinti asmeninės, pilietinės, socialinės ir profesinės srities

kompetencijas. Ar jums tai atrodo svarbi ir priimtina veikla? Atsakymą pagrįskite.

Turint mintyse, kad mokymasis tai yra žinių šaltinis, manau, kad man tai tikrai svarbi ir

aišku priimtina veikla, ypač mūsų amžiaus žmonėms, nes mūsų laikais mes daug ko nežinojome.

Kaip manote ar šiuo metu norėtumėte įgyti naujų žinių, sužinoti ką nors naujo?

Taip labai norėčiau, man įdomu viskas, ne tik kas vyksta Lietuvoje, bet ir pasaulyje, kokios

naujos technologijos atsiranda, ką dar gali išrasti beribis žmogaus protas.

Išsakykite savo nuomonę apie pagyvenusio žmogaus mokymosi galimybes visuomenėje.

70

Manau, kad tos galimybės yra ribotos, nors ir daug kur rašoma, kad suaugusiųjų švietimas

šiuo metu plėtojamas, ir kad kuriasi įvairios mokymo programos, tokios kaip TAU, tačiau į jas

papulti yra pakankamai sunku, ypač jeigu tu gyveni senelių namuose.

Kaip jūs manote ar mokymosi visą gyvenimą procesas nėra izoliuotas nuo jūsų šiuose

namuose?

Kai tik pradėjau čia gyventi apie mokymąsi čia išviso nebuvo net kalbama, tačiau jau

kokius pastaruosius du metus, vis atsiranda kalbų, kad tie kas nori gali lankyti tam tikras ugdymo

programas, kurios organizuojamos visuomenėje, be to, pastaruoju laikotarpiu yra teikiamos

įvairios kosmetologijos paslaugos, kurių metu galima sužinoti daug įdomių dalykų apie savo

priežiūrą.

Kaip jūs galvojate ar mokymasis visą gyvenimą skatina pokyčius žmogaus gyvenime?

Atsakymą pagrįskite.

Manau, kad tikrai gerina, nes visų pirma žmogus sužino vis ką nors naujo, antra, jis tas

žinias gali pritaikyti savo gyvenime ir trečia tai paįvairina pagyvenusio žmogaus gyvenimą, ypač to,

kuris gyvena senelių namuose.

Kaip dažnai jums buvo suteiktos mobiliosios kosmetologijos paslaugos?

Taip buvo, dar vakar kaip tik mergaitės čia puošė mus.

Kokios konkrečiai paslaugos jums buvo suteiktos (manikiūras, masažas ir pan.)?

Oi aš gavau keletą paslaugų, vieną kartą man buvo padarytas masažas, kitą kartą

manikiūras, o va vakar gavau makiažo paslaugas.

Kaip dažnai jums buvo suteiktos kosmetologijos paslaugos?

Na per du metus aš gavau tris procedūras, na gal ne per du, bet maždaug per pusantrų

metų.

Kaip dažnai jūs norėtumėte, kad šios paslaugos būtų suteikiamos?

O kas nenorėtų, labai norėčiau, smagu, ne tik gauti tas paslaugas, bet ir pabendrauti su

jaunom moterimis, kurios puikiai išmano savo darbą.

Įvertinkite suteiktų paslaugų svarbą jums.

Aišku, kad svarbu, nes bet kurios moters gyvenimas pasikeičia, kai ji pasitiki savimi ir

gerai atrodo.

Kaip jūs galvojate ar mobiliosios kosmetologijos paslaugos gali tapti mokymosi visą

gyvenimą proceso dalimi?

Manau, kad galėtų, nes šiuo metu kosmetologijos paslaugos labai patobulėjusios, lyginant

su tuo ką aš gaudavau anksčiau, be to, naudojamos priemonės yra kokybiškos ir pritaikytos pagal

71

žmogaus odą, būdą, todėl reikia labai gerai išmanyti kas tinka tau, o kas kitiems. Tai būtina tiesiog

išmokti.

Kiek svarbu būtų jums mokytis teikti kosmetologijos paslaugas sau ir kitiems savo

pažįstamiems? Atsakymą pagrįskite.

Taip labai norėčiau, nes jos paįvairintų mano kasdieną rutiną, be to, jas galėčiau pritaikyti

ne tik sau, bet ir kitiems savo pažįstamiems, ypač tiems, kurių požiūris į save, dėl jų netenkinančios

išvaizdos, yra neigiamas.

Kaip jūs galvojate ar mobiliosios kosmetologijos paslaugų teikimas svarbus pagyvenusių

žmonių gyvenimo kokybei.

Manau, kad pakankamai svarbu kaip ir bet kokios kitos paslaugos.

Kaip pasikeičia pagyvenusio žmogaus gyvenimas suteikus mobiliosios kosmetologijos

paslaugas. Atsakymą pagrįskite.

Manau, kad ženkliai pagerėja, nes tai naujas potyris, naujos žinios, nauja patirtis, kuri

suteikia galimybę neatitolti nuo šiuolaikinių technologijų ir naujovių, be to, skatina norą ir toliau

ne tik gauti, bet plėsti kosmetologijos paslaugų žinias, domėtis naujovėmis, o bet koks užimtumas

gerina gyvenimo kokybę, nes nėra kada galvoti, kad gyvenimas jau eina į pabaigą.

Transkribavusi interviu tekstą norėčiau Jums jį atvežti susipažinimui. Ar galėčiau tą

padaryti?

Žinoma.

Galėčiau Jums paskambinti, jeigu kiltų papildomų klausimų?

Be abejo.

Dėkoju už pokalbį.