LIETUVOS PARTIZAN² BUNKERI² IR ½EMINI² ATSTATYMAS .Taiau reali bunkeri³ ir ¾e-mini³, kaip

  • View
    215

  • Download
    0

Embed Size (px)

Text of LIETUVOS PARTIZAN² BUNKERI² IR ½EMINI² ATSTATYMAS .Taiau reali bunkeri³...

44 KULTROS PAVELDAS

Partizaninio karo palikimas iandien yra taps paveldu, nepri-klausomyb atgavusios tautos kovos u laisv simboliu. Atgimi-mo metais galimyb ne tik mintimis sugrti partizaninio karo metus tapo pagrindine jga iekant, fiksuojant, aminant artim-j ar bendraygi atmint sauganias vietas. Analogiki procesai Vakar Europoje vyko po Antrojo pasaulinio karo ir visoje Ryt Europoje po Geleins udangos griuvimo, kai mons galjo atsigrti praeit ir susigrinti udraust atmint1.

Partizaninio karo vietos tai tik siaura kultrinio kratovaizdio dalis, taiau svarbi dl taigumo auginant pilietin visuomen. iandieninje valstybje analizuojant kultros paveld svarbiau-sias dmesys teikiamas taigiam pasakojimui. Interpretavimas ar tam tikr dalyk perinterpretavimas (kaip kad vyko su partiza-ninio karo vietomis pasikeitus valdymo sistemoms) yra galingas rankis, leidiantis geriau suprasti skaudios patirties vykius.

Teoriniuose darbuose ikeliamas tautinis naratyvas, kuriame pabriama, kad nuo Atgimimo pradios partizaninio karo istorijai paveldosaugos srityje buvo rodomas iskirtinis dmesys4. Empi-rin duomen analiz keiia tokius teiginius5. Tik 2014 m. sukurta penktoji nekilnojamojo kultros paveldo vertinimo taryba. Jos spe-cializacijos sritis memorialinis paveldas, todl partizaninio karo viet paveldinimo problem imta pamau sprsti. Iki tol partizani-nio karo vietos sudar nedidel dal (nesiek 2 proc.) vis kultros vertybi registre esani objekt. Panau, kad dl vieningos pozi-cijos nebuvimo partizaninio karo paveldas sunkiai rado savo viet vis paveldinam objekt srae. Taigi paveldo klausimas visada liko alia pagrindini istorini partizaninio karo tem.

Partizaninio karo viet visum sudaro ne tik bunkeriai ir emi-ns, taiau btent jos nuo pat Atgimimo pradi tapo pagrindi-niu traukos objektu. Didija dalimi trauk lm ties veiksnys. aminimas prie ilikusi bunkeri duobi buvo siejamas su jame uvusiais asmenimis. paveldinant bunkerius analogikai lemiam svert turjo partizan ties aspektas. Taiau reali bunkeri ir e-mini, kaip fortifikacini rengini, vairov bt pastebima tik juos deramai ufiksavus. inoma, kad partizan vadovyb kiekvien bunker ragino statyti vis kitok. Antai 1947 m. lapkriio 17 d. Tau-ro apygardos vado Jono Baltsio-vejo sakyme raoma: Pakeisti vietas ir bunkeri statymo bdus, kad nebt vieno formato3.

Bunkeri ir emini viet aminimo, paveldinimo, atkrimo darbai iki 2010 m. nekl joki didesni klausim. Po kruop-iai atlikt archeologini (vad. G. Petrauskas) Daugliki mi-ko bunkerio tyrim vieum imtos kelti su atstatymo darbais susijusios problemos. Visuomens nariams asmenine iniciatyva pradjus buvusi slptuvi aminimo darbus, atitinkamos vals-tybins institucijos liko nuoalyje, taigi natraliai nuo pat nepri-klausomybs pradios partizaninio karo paveldo politik forma-vo ne specialistai, bet mgjai visuomenininkai.

Aist Petrauskien

LIETUVOS PARTIZAN BUNKERI IR EMINI ATSTATYMAS 19912011 M.

iame straipsnyje pirm kart skelbiamas detalus 19912011 m. atstatyt bunkeri ir emini katalogas. Siekiama parodyti j visum ir mast, palengvinti slygas norintiems juos aplankyti.

BUNKERI IR EMINI ATKRIMO PROBLEMIKUMAS

Autentikos vykio vietos panaudojimas rekonstruojant praeity-je buvusius pastatus gilias tradicijas turintis reikinys. Nuola-tos buvo atkuriamos sugriautos pilys, miestai, banyios ir kiti visuomenei reikmingi objektai. emini atkrimo itak reikia iekoti dar sovietmeiu. 1974 m. Rdnink girioje (alinink r.) ir 1975 m. Antan mike (venioni r.) buvo atkurtos pogrindi-nio komiteto raudonj partizan bazs naudojant jas masinei propagandai. Jos abi, ipltojus vidin infrastruktr, papildo-mai rengus muziejinius paviljonus, tapo Lietuvos SSR Revoliuci-jos muziejaus filialais6. Jose buvo rengiamos masins moksleivi ir suaugusi grupi ekskursijos, rengtose bazse rinkdavosi ir laisvalaik leisdavo LKP nariai, buv raudonieji partizanai7.

vardinti pavyzdiai yra pagrindiniai to meto atkurt emi-ni centrai. Antrojo pasaulinio karo metais veikusi raudonj partizan emini buvo ir kituose rajonuose. Akivaizdu, kad mintis, kuri siekiama perteikti atkuriamais bunkeriais ar emi-nmis, nepasikeit nuo sovietini laik. Abi puss siek paro-dyti didvyrikas ir pasiaukojanias tis kovoje su prieu. Siek atstatyti tai, kas prieo buvo sugriauta ir sunaikinta. Pagrindinis skirtumas, kad sovietmeiu atkuriam raudonj partizan emini iniciatoriai buvo politikai, uimantys svarbi viet to meto alies valdyme. Soviet sistema, skirdama daug dmesio taigiai propagandai, sugebjo net nepagrstai veikusi raudo-nj partizan emines panaudoti ir j pagrindu sukurti neb-tas istorijas. Nepriklausomos Lietuvos metais atkuriam bun-keri ir emini iniciatoriai daugiausia yra privats asmenys ar visuomenins organizacijos, taiau i objekt lankymas dl informacijos trkumo ir nelanksios j interpretacijos daniau-siai lieka tik maumos susidomjimo sritimi.

Idja atkurti Lietuvos partizan bunkerius ar emines auten-tikose vietose imta puoselti nuo pirmj Nepriklausomybs dien. Tai buvo suprasta kaip dar viena aminimo forma, kuri, prieingai, nei, pavyzdiui, paminkl statymas, padar didiu-l al autentikai partizaninio karo paveldo vietai. i proble-m galima velgti ir analizuoti inomus 37 autentikoje vietoje atstatytus ir 10 imitacini bunkeri bei emini (1 pav.), taiau nuosekli vieno bunkerio rekonstrukcijos analiz leis irykinti au-tentiko atkrimo sudtingum ir problemikum.

Remiantis visoje Lietuvoje partizaninio karo metais buvusiu bunkeri ir emini skaiiumi, atstatytieji autentikoje vietoje at-rodyt tik maa viso io paveldo dalis. Taiau daniausiai atkur-ti buvo pasirenkami svarbiausi tabo bunkeriai ar vadaviets.

45

Laikytasi nuomons, kad rajone turi bti bent vienas atstatytas bunkeris. i grai idja ir vizija danai neturi jokios iliekamo-sios verts, o bunkerius atkasant sunaikinama autentika par-tizaninio karo vieta. Tokios vietos isaugojimui prioritetas nie-kada nebuvo teikiamas, todl nuostatos dl btino archeologo dalyvavimo atkrimo darbuose visuomenje palankiai buvo priimtos ne i karto.

Partizaninio karo paveldo klausimas praktine jo fiksacijos ir populiarinimo prasme pirmiausia buvo paliestas pilietins inici-atyvos. mons, pirmieji msi i darb, visus savo veiksmus suprato kaip pagarbos rodym uvusiems praeityje. Tai, kad partizaninio karo paveldo vietas akademin bendruomen atsi-gr pakankamai vlai, lm prieprie tarp j populiarinimo ir mokslini tyrim. Dl dar pakankamai aktyviai besireikianios gyvosios istorijos puoseltoj iniciatyvos i erdv pirmiausiai ski-riama ne mokslui, o vieajai atminiai.

Esmin problema, atkuriant bunkerius ir emines autenti-koje vietoje, yra archeologini tyrim nebuvimas ir autentikos vietos (kratovaizdio) suardymas. Naujausij laik konflikt archeologijos tyrimai, gaunantys vis didesnius mastus Vaka-ruose, Lietuvoje pakankamai sunkiai ir pavluotai bandomi integruoti partizaninio karo viet tyrinjimus8. I autentikoje vietoje atstatyt bunkeri ir emini archeologiniai tyrimai vyk-dyti tik dviem atvejais9.

DAUGLIKI MIKO BUNKERIS

Daugliki miko bunkerio atkrimo darbai tapo prieastimi, ko-dl ioje vietoje dirbo archeolog komanda. Sumanymas rekons-truoti bunker remiantis tiksliais archeologiniais ir gyvo liudininko pasakojimais bt pirm kart realizuotas atkuriam bunkeri istorijoje. Nuo pirmos tyrim dienos vyko diskusijos apie bsimo bunkerio ivaizd, mediagikum ir kitus esminius klausimus. Pasibaigus archeologiniams tyrimams gauti duomenys korega-

vo i anksto suplanuot bsimo bunkerio vaizd. Numatytam bunkerio sivaizdavimui jau reikjo naujos rekonstrukcijos.

Vykdyti archeologiniai tyrimai leido patikslinti tam tikras su bunkerio rengimu susijusias detales, kurios neilieka liudinin-k prisiminimuose. Gyvojoje atmintyje sitvirtinusi nuostata, kad bunkeriuose partizanai daniausiai tilpdavo staiomis. Daug-liki miko bunkerio viduje, ryininko Albino Kstuio Bersno teigimu, partizanai galjo vaikioti staiomis, ir tik tyrim metu pasiekus grind lyg buvo nustatyta, kad tikrasis bunkerio auktis negaljo viryti 1,5 m. Taiau tai nemenkina gyv liudinink reik-ms. Kaip pastebi G. Moshenska, sakytin istorija naujausij laik konflikt tyrimuose vaidina labai svarb vaidmen. Tai vienas i esmini dalyk, iskiriantis io periodo archeologinius tyrimus i kit, gyvosios atminties nebeturini laikotarpi. Vyresnio am-iaus pateikjai gali tiksliai nurodyti reikiamas vietas, identifikuoti artefaktus, kurie jaunosios kartos tyrjams danai bna msl10.

Atlikta Daugliki miko bunkerio rekonstrukcija nesir-m nei gyvo liudininko prisiminimais, nei archeologini tyrim duomenimis. Bunkeriui atstatyti naudota i anksto paruota mediena, laikytasi suplanuotos darb eigos. Todl toliau bus aptariami trys gana skirtingi Daugliki miko bunkerio vari-antai: pirmasis remiantis gyvo liudininko prisiminimais; antrasis archeologini tyrim metu surinktais duomenimis; treiasis iandien toje vietoje pastatytu bunkeriu.

Partizaninio karo vyki rekonstrukcija remiantis vien tik gyv-ja atmintimi kritiko vertinimo reikalaujantis reikinys. iandien atliktas ne vienas traumin patirt igyvenusi moni sociolo-ginis ir psichologinis tyrimas11. I j matyti, kad skaudi patirt vaikystje ar jaunystje patyr asmenys tam tikrus savo gyveni-mo epizodus link umirti, tarsi j n nebuv. Taip pat praeities vyki paveiksl partizanin kar igyvenusi moni prisimini-muose keit sudtingas sovietinis laikotarpis, kurio metu buvo prarastas svarbus tradicinis istorijos perdavimas i kartos kar-

KULTROS PAVELDAS

Imitacini ir autentikoje vietoje atstatyt bunkeri ir emini paplitimo emlapis. A. Petrauskiens schema

46

t12. Atgavus nepriklausomyb, po 4050 met pertraukos buvo galima susigrinti prisiminimus, taiau ne visais atvejais tai pa-daryti buvo labai paprasta. Vieni nebuvo link kalbti, kiti, net ir nordami, negaljo prisiminti jiems svarbi gyvenimo akimirk.

Atgimimo metais pradti aktyviai rinkti partizaninio karo iau-rumus igyvenusi asmen pri