Download pdf - Fizika. Mokomųjų priemonių katalogas 2013-2014 m. m

2013/ 2014

FizikaMOKOMŲJŲ PRIEMONIŲ KATALOGAS

Mieli mokytojai, mokyklų vadovai!Leidyklos „Šviesa“ mokymo centras sukurtas tam, kad Jūs – Lietuvos mokytojai ir pedagoginiai darbuotojai – galėtumėte efektyviai tobulėti ir savo darbe taikyti pažangius mokymo metodus ir priemones. Platus kokybiškų mokymų pasirinkimas. Siūlome mokymus,

konsultacijas, praktinius ir teorinius seminarus, kurie padeda ugdyti tiek profesines, tiek bendrąsias kompetencijas.

Svarbiausia – Jūsų poreikiai. Tobulinimosi programas ar mokymus pritaikome pagal konkrečios mokyklos ir jos specialistų poreikius.

Lankstus požiūris. Kvalifikacijos tobulinimo programas rengiame ir įgyvendiname tiek Mokymo centre, tiek Jūsų darbo vietoje.

Pažangūs metodai. Ugdymo procese siekiame diegti naujoves, todėl išskirtinį dėmesį skiriame inovatyvioms mokymo priemonėms.

Renginių dalyviams išduodame kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimus.Daugiau informacijos rasite http://mokymocentras.sviesa.lt. Jeigu turite klausimų, maloniai kviečiame su mumis susiekti el. paštu [email protected].

KATALOGAI

Ikimokyklinis ugdymas

Pradinis ugdymas

Lietuvių kalba

Matematika

Rusų kalba

Biologija

Chemija

Fizika

Istorija Geografija. Ekonomika Muzika. Dailė Etika

(rasite www.sviesa.lt)

Technologijos (rasite www.sviesa.lt)

Informacinės technologijos (rasite www.sviesa.lt)

Anglų kalba. Vokiečių kalba (rasite www.sviesa.lt)

Rusakalbių mokykloms (rasite www.sviesa.lt)

Lenkų mokykloms (rasite www.sviesa.lt)

LEIDINIŲ UŽSAKYMAS

Įsigyti leidyklų „Šviesa“ ir „Alma littera“ leidinių galite adresu www.uzsakymas.lt.Šioje ugdymo įstaigoms skirtoje leidinių užsakymo sistemoje Jūs rasite:

leidinių anotacijas, aprašymus; planuojamų išleisti leidinių anonsus; specialias kainas ir pasiūlymus švietimo sistemai.

Taip pat šių leidinių galite įsigyti knygynuose „Pegasas“ ir internetiniame knygyne www. pegasas.lt.

Eglė Miškinytė

El. p. [email protected]. 8 687 93 943Vilnius, Trakai, Šalčininkai

Dainius Kulbis

El. p. [email protected]. 8 616 25 026Panevėžys, Pasvalys, Biržai, Pakruojis, Radviliškis, Šiauliai, Joniškis, Kelmė, Akmenė, Naujoji Akmenė

Rūta Kučinskienė El. p. [email protected]. 8 612 70 971Klaipėda, Palanga, Kretinga, Skuodas, Mažeikiai, Plungė, Telšiai, Rietavas, Neringa, Šilutė, Tauragė, Pagėgiai

Jurgita Skominienė

El. p. [email protected]. 8 698 74 692Marijampolė, Šakiai, Vilkaviškis, Kalvarija, Kazlų Rūda, Alytus, Prienai, Birštonas, Lazdijai, Druskininkai, Varėna, Kaišiadorys, Elektrėnai

Agnė Krutulienė

El. p. [email protected]. 8 620 52 076Kaunas, Jonava, Kėdainiai, Raseiniai, Jurbarkas

Giedrius Vidžiūnas

El. p. [email protected]. 8 620 19 630Ukmergė, Molėtai, Širvintos, Švenčionys, Utena, Anykščiai, Kupiškis, Rokiškis, Zarasai, Ignalina, Visaginas, Vilniaus raj.

Švietimo sistemos koordinatoriai Jums suteiks visą reikiamą informaciją apie:

leidyklų „Šviesa“ ir „Alma littera“ leidinius ir kitas mokomąsias priemones; aktyviojo ugdymo sistemas (plačiau www.aktyviklase.lt); mokymus ir kvalifikacijos kėlimo seminarus Jūsų regione (plačiau http//mokymocentras.sviesa.lt).

Mieli mokytojai! Pristatome Jums naujausią leidyklų „Šviesa“ ir „Alma littera“ leidinių katalogą. Jame kiekvienais metais stengiamės pateikti kuo daugiau naujienų, kurios palengvintų Jūsų darbą ir atitiktų šiandieninius mokymo(si) poreikius.

Suprantame, kad šiuolaikiniam mokytojui, norinčiam kuo geriau atlikti savo darbą, nebeužtenka vien kokybiškų vadovėlių. Todėl mūsų tikslas – užtikrinti platų mokomųjų priemonių ir sprendimų pasirinkimą, kuris apimtų tiek Jums jau įprastus leidinius, tiek skaitmeninį turinį bei įrangą, tiek specialius mokymus.

Esame įsitikinę, kad mokymo(si) sprendimai turi būti kompleksiški, o jų turinys – integruotas. Todėl šiame kataloge rasite ne tik pavienius visų dalykų vadovėlius, bet ir jų komplektus. Juos sudaro mokytojo knygos, pratybų sąsiuviniai, kitos papildomos priemonės – žinynai, uždavinynai, skaitiniai, elektroninės priemonės ir kt.

Mūsų šalies mokyklos, be abejonės, keičiasi – prisitaiko prie šiuolaikinių mokinių ir visuomenės poreikių, siekia modernizuoti ugdymo aplinką. Džiaugiamės, kad Lietuvoje yra daug aktyvių mokytojų, kurie pažangiai mąsto ir siekia savo darbe taikyti naudingas naujoves. Tai įkvepia ir mus tobulėti ir siūlyti Jums kuo daugiau inovacijų.

Viena iš jų – „Aktyviojo ugdymo klasės sprendimas“, padedantis tobulinti mokymo ir mokymosi procesą, siekti geresnių rezultatų. Tai, kad jis randa kelią į vis daugiau šalies mokyklų, įrodo, koks reikalingas kompleksiškas interaktyvaus mokymo ir mokymosi sprendimas šiuolaikiniame ugdymo procese.

Šiame leidinyje pristatome ir karščiausią naujovę – naujos kartos mokytojo darbo aplinką „e. Šviesa“. Ji sukurta, kad padėtų Jums dirbti veiksmingiau ir patogiau. Ji leidžia lengviau planuoti ir rengtis pamokoms, efektyviau įvertinti ne tik mokinių, bet ir savo pasiekimus, taip pat atlikti momentines mokinių apklausas ir kt.

Kaip įprasta, daugiau informacijos apie kiekvieną konkretų sprendimą rasite katalogo viduje. Tačiau kad galėtume pasiūlyti būtent Jūsų poreikius atitinkančius vadovėlius ir mokymo(si) priemones ar tiesiog atsakyti į Jums rūpimus klausimus, kviečiame nedvejoti ir kreiptis tiesiogiai į švietimo sistemos koordinatorius.

Kurkime šiuolaikinę mokyklą kartu!Leidyklų „Šviesa“ ir „Alma littera“ kolektyvas

VII klasė VIII klasė IX–X klasė XI–XII klasė

plačiau p. 8−9

Sisteminis požiūris į mokymąsi

plačiau p. 10−17

plačiau p. 18 plačiau p. 18

plačiau p. 20−21

plačiau p. 19

Kopijuoti ir platinti leidinių turinį be autorių sutikimo griežtai draudžiama 3

Kiekviena tema pradedama pamo-kos uždaviniais.

Į temas integruoti bandymai. Jie atliekami pratybų sąsiuvinyje.

„Mokslininkų pėdomis“. V kl. vadovėlis, 2-oji knyga, p. 40–41

SPECIALUS PASIŪLYMAS!Užsakant vadovėlio 1-ųjų knygų V klasei, mokytojui dovanojame*:

Vadovėlį (1-ąją ir 2-ąją kn.), Pratybų sąsiuvinį (1-ąjį ir 2-ąjį sąs.), Interaktyviąją mokytojo knygą, mokymus.

Komplekto vertė 251 Lt.

*Kiek vadovėlių reikia užsakyti, kad gautumėte dovaną, ir išsamią informaciją apie kitas sąlygas Jūsų mokyklai suteiksime tel. (8 37) 40 91 25, mob. 8 616 47 491, taip pat susisiekus su mūsų švietimo sistemos koordinatoriais.

V klasė

Vadovėlis 1-oji knyga 2-oji knyga Kaina ugdymo

įstaigoms po 29,90 Lt

Interaktyvioji mokytojo knyga

Vid. kaina knygynuose 42,90 Lt

Pratybų sąsiuvinis

1-asis sąsiuvinis

2-asis sąsiuvinis Vid. kaina knygynuose po 9,90 Lt

2008 metais Frankfurto knygų mugėje V klasės MOKSLININKŲ PĖDŲ

komplektas buvo apdovanotas Europos mokomosios literatūros leidėjų grupės (EEPG) bronzos medaliu, vadovaujantis turinio, struktūros, atitikimo amžiaus grupei ir kitais šiuolaikinio vadovėlio vertinimo kriterijais.

V klasės komplekto medžiagą papildo skait-meninis mokymosi turinys (aktyviosios pamokos)Kaina ugdymo įstaigoms 400 Lt

Aktyviosios pamokos

Mažais žingsneliais – didelių atradimų link!V–VI klasė – gamtos mokslų pradžia. Itin svarbūs pirmieji įgūdžiai, gebėjimai, kompetencijos. Tai sėkmingo atskirų gamtos mokslų mokymosi vyresnėse klasėse pagrindas.

MOKSLININKŲ PĖDOMIS Gamtos mokslų mokymosi komplektai V ir VI klaseiSerija „Šok“. „Šviesa“, 2007, 2008

Tai plačiausi ir išsamiausi, tarpusavyje glaudžiai susiję vadovėlių komplektai V–VI klasei. Jie neabejotinai palengvins mokytojo darbą, nes dabar visa reikiama informacija – vienoje vie-toje. Aktyvūs mokymosi ir įsivertinimo metodai įtrauks mokinius ir suteiks jiems daugiau motyvacijos.Vadovėlis padeda penktokams ir šeštokams ne tik suprasti pagrindinius gamtos reiškinius, bet ir išsiugdyti gebėjimus formuluoti hipotezes, tyrinėti aplinką, apibendrinti tyrinėjimo rezultatus ir daryti išvadas. Naudodamiesi gamtos tyrimų priemonėmis, mokiniai išmoksta atlikti paprasčiausius gamtamokslius tyrimus.

Juozas Raugalas, Elena Motiejūnienė, Saulė Vingelienė, Loreta Geleževičiūtė, Virginija Juknienė, Igna Kirkutytė-Aleknienė, Genovaitė VitalienėSudarė Juozas Raugalas

4 Jei turite klausimų ar pastabų dėl leidinių turinio, rašykite mums adresu [email protected]

Pateikiamos svar-biausios temų sąvokos.

Klausimai ir už-duotys temos pabaigoje skirtos pasitikrinti, kaip mokiniai suprato temos medžiagą.

Plačiau apie leidinius www.sokvadoveliai.lt

SPECIALUS PASIŪLYMAS!Užsakant vadovėlio 1-ųjų knygų VI klasei, mokytojui dovanojame*:

Vadovėlį (1-ąją ir 2-ąją kn.), Pratybų sąsiuvinį (1-ąjį ir 2-ąjį sąs.), Mokytojo knygą, mokymus.


* Kiek vadovėlių reikia užsakyti, kad gautumėte dovaną, ir išsamią informaciją apie kitas sąlygas Jūsų mokyklai suteiksime tel. (8 37) 40 91 25, mob. 8 616 47 491, taip pat susisiekus su mūsų švietimo sistemos koordinatoriais.

VI klasė



Mokytojo knyga

1-oji dalis 2-oji dalis Vid. kaina knygynuose po 38,90 Lt


1-asis sąsiuvinis


VI klasės komplekto medžiagą papildo skaitmeni-nis mokymosi turinys (aktyviosios pamokos)Kaina ugdymo įstaigoms 400 Lt

Aktyviosios pamokos

Kodėl gamtos mokslų verta pradėti mokytis iš serijos „Šok“ vadovėlių komplektų? Todėl, kad:

tai vientisa mokymosi sistema nuo planavimo iki įsivertinimo; naudojami aktyvieji mokymosi metodai; glaudžiai susijusios komplekto dalys; komplektą papildo aktyviosios pamokos; komplektas įkeltas į skaitmeninę aplinką „e.Šviesa“.

Laiko patikrinta, vientisa ir aiški visų šios serijos vadovėlių

struktūra ir medžiagos pateikimo sistema leidžia greičiau

pasirengti pamokai, o mokiniui padeda mokytis!Juozas Raugalas, Elena Motiejūnienė, Saulė Vingelienė, Loreta Geleževičiūtė, Genovaitė Vitalienė, Daiva Bigelienė, Jolanta DzikavičiūtėSudarė Juozas Raugalas

5Kopijuoti ir platinti leidinių turinį be autorių sutikimo griežtai draudžiama

Iškeliama hipotezė.

Pateikiama vado-vėlyje aprašyta bandymo eiga.

Surašomi ban-dymo rezultatai.

Atlikę bandymą, mokiniai surašo išvadas.

Palikta vietos papildo-miems užrašams.

Vieta refleksijai

Papildomi šaltiniai

Pateikiama siūloma veikla

Konkrečiai pamokai reikalingų priemonių sąrašas

Mokymo uždaviniai Mokymosi uždaviniai

Sumažinta va-dovėlio atlanka

Ištrauka iš Ben-drųjų programų

Integracinės sąsajos ir turima patirtis

Klausimų ir užduočių komentarai

„Mokslininkų pėdomis“. V kl. 2-asis pratybų sąs., p. 34–35

„Mokslininkų pėdomis“. V kl. mokytojo knyga, 2-oji dalis, p. 88–89

V–VI klasėPratybų sąsiuviniai glaudžiai susiję su vadovėliu. Bandymų ir stebėjimų aprašymai, dalis užduočių pateikiama vadovėlyje, o mokinys jas atlikdamas rašo, braižo, skaičiuoja, formu-luoja hipotezes, daro išvadas pratybų sąsiuvinyje. Mokiniai skatinami vertinti savo darbą, aptarti jį su klasės draugais ir mokytoju.

Mokytojo knygoje pateikiama metodinių patarimų, kaip dirbti su vadovėliu ir pratybų są-siuviniu, iliustracijomis. Kiekviena tema siejama su mokinių pasiekimais, patariama, kaip geriausiai atlikti užduotis, kaip vertinti mokinius, kokias priemones ir metodus taikyti. Ap-tariami įvairūs mokymosi aspektai, nurodoma, kokios užduotys tiktų skirtingiems moky-mosi stiliams.

Mažais žingsneliais – didelių atradimų link!V–VI klasė – gamtos mokslų pradžia. Itin svarbūs pirmieji įgūdžiai, gebėjimai, kompetencijos. Tai sėkmingo atskirų gamtos mokslų mokymosi vyresnėse klasėse pagrindas.

Vadovėlis ir pratybos – darni visuma, todėl be pratybų sąsiuvinių mokiniai daug sun-kiau ugdysis kompetencijas ir ypač jiems stigs praktinių gebėjimų!


Vadovėlio medžiaga skatina kūrybiškai, savarankiškai dirbti, spręsti problemas, tobulėti

mokantis visą gyvenimą. Mokomoji medžiaga pateikiama vaizdžiai, pabrėžiami

svarbiausi dalykai. Daug dėmesio skiriama mokinių vertybinėms nuostatoms, sveikai

gyvensenai formuoti, gamtai pažinti, saugoti ir puoselėti.

Panevėžio „Vilties“ pagrindinės mokyklos mokytoja Žana Narevič

Edmundas Lekevičius, Elena Motiejūnienė, Laima Kunskaitė

GAMTA IR ŽMOGUS „Alma littera“, 2002, 2003


1-asis sąsiuvinis



1-asis sąsiuvinis


V–VI klasė

Labai patinka, kad pateikiami pamokos uždaviniai, daug įdomių užduočių ir paprastų

bandymų, skatinančių domėtis gamtos mokslu. Nemažai grupinio darbo užduočių. Moki-

niai mokomi daryti išvadas, apibendrinimus, ugdomas savarankiškumas.

Vadovėlis spalvingas, puikios iliustracijos. Tai taip pat didina mokymosi motyvaciją.

Panevėžio „Vilties“ pagrindinės mokyklos mokytoja Nijolė Vaičiulytė

Nuomonė

Aktyviosios pamokos parengtos daugeliui V ir VI klasės temų nagrinėti. Jas naudodami, galėsite lengvai pasirengti pamokai, padaryti ją įdomesnę mokiniams. Čia pateikiama pa-pildoma vaizdinė, tekstinė ir garsinė mokomoji medžiaga. Ji tikslingai parinkta iš vadovė-lių komplektų ir patikimų interneto tinklalapių, yra interaktyvių užduočių, taikomi įvairūs technologiniai metodai ir įrankiai. Pateikčių naudojimo scenarijai – metodinė pagalba mo-kytojui rengiantis pamokai ir per pamoką.


Nuomonė

Vadovėlis Kaina ugdymo

įstaigoms 39,90 Lt

Arvydas Kanapickas, Rigonda Skorulskienė (recenzavo mokytojas ekspertas Stasys Jurėnas)

FIZIKAMokymosi komplektas VII klaseiSerija „Šok“. „Šviesa“, 2011

Vadovėliai

Aiškūs ir suprantami, patrauklūs ir mokiniams, ir mokytojams. Skatina mokinius veikti: tyrinėti, gilintis, bendrauti,

bendradarbiauti. Juose gausu bandymų, tiriamųjų darbų. Mokymosi medžiaga siejama su mokinių patirtimi, parodomas

praktinis fizikos pritaikymas kasdieniame gyvenime. Pateikiami Mokymosi žingsniai: smulkiai paaiškinama, kaip

atlikti tiriamąjį darbą; parengti stendinį pranešimą ir kurti kompetencijų aplanką.

FIZIKAPradedant mokytis fizikos, verta rinktis serijos „Šok“ fizikos vadovėlių komplektus VII ir VIII klasei. Kodėl? Todėl, kad:

tai vientisa mokymosi sistema nuo planavimo iki įsivertinimo; naudojami aktyvieji mokymosi metodai; glaudžiai susietos ir suderintos komplekto dalys; komplektą papildo aktyviosios pamokos VII klasei.

VII klasė

4

Apie vadovėlį

Mielieji mokiniai!Jūsų rankose – serijos „Šok“ fizikos vadovėlis. „Džiaugsmas matyti

ir suprasti yra pati puikiausia gamtos dovana“ (Albertas Einšteinas). Fizika – vienas iš mokslų, padedančių suprasti gamtoje ir artimiausio-je mūsų aplinkoje vykstančius reiškinius. Fizika – septintokams nau-jas mokomasis dalykas, bet gali būti, kad vadovėlis Jums pasirodys pažįstamas. Gal jau mokėtės kitų dalykų iš serijos „Šok“ vadovėlių?

Vadovėlio sandara tokia pati kaip ir kitų šios serijos leidinių. Va-dovėlį sudaro penki skyriai. Kiekviename jų – 3–10 temų. Vienai te-mai skiriama viena atlanka. Susipažinkite, kaip sudaryti šio vadovėlio skyriai, kokie vartojami grafiniai sutartiniai ženklai.

Fizika ir matematika labai susiję mokslai, per fizikos pamokas teks dažnai taikyti matematikos žinias. Todėl vadovėlio pabaigoje yra keli

Skyriaus pradžia

Kiekvieno skyriaus pradžios atlanko-je surašyti atsakymai į klausimus: Ką sužinosite? Ko išmoksite? Kaip tai ga lė site išmokti? Kur tai galė site pritaikyti?

Ką sužinosite?

• Ką nagrinėja fizika.

• Kokios yra fizikos mokslo šakos.

Ko išmoksite?

• Atskirti fizikinį kūną nuo medžiagos.

• Atskirti fizikinį reiškinį nuo cheminio.

• Praktiškai taikyti žemesnėse klasėse įgytas žinias.

Kaip tai galėsite išmokti?

• Atidžiai klausydami mokytojo.

• Atlikdami praktines užduotis.

• Kartodami 5–6 klasės gamtos mokslų kursą – http://mkp.emokykla.lt/gamta5–6/.

Kur tai galėsite pritaikyti?

• Toliau mokydamiesi fizikos.

• Diskutuodami apie mokslo raidą ir mūsų Visatą.

1 skyrius ĮVADAS

Temos atlanka

Šioje atlankoje nagrinėjama pagrin-dinė mokomoji medžiaga. Kiekviena tema pateikiama tokia pat tvarka. 20 21

2 s k y r i u sŠ V I E S O S P A S A U L Y J E

Eina per vandenį – netekši, eina per žemę – pėdų nepalieka. Kas? Tai šešėlis. Fizikoje šešliu vadinama šviesos neapšviesta sritis už

neskaidraus kūno (2.11 pav., a ir c). Prisiminkite: šviesa sklinda tiesiai, todėl jos kelyje atsidūręs neskaidrus kūnas ją užstoja.

Bandymas. Paimkite prožektorių, ekraną (gali būti popieriaus la-pas) ir trintuką ar kitą neskaidrų kūną. Keisdami atstumą tarp kūno ir prožektoriaus skleidžiamos šviesos bei tarp kūno ir ekrano, nustatykite, kada kūno šešėlis didėja ir kada mažėja.

Kai yra daugiau negu vienas šviesos šaltinis, susidaro ne tik šešėlis, bet ir pùsšešėlių. Pusšešėlis – tai sritis, kurią vienas šviesos šaltinis apšviečia, o kitas – ne. Šešėlio – pačios tamsiausios vietos – nepasiekia nė vienos lemputės šviesa, o pusšešėlį apšviečia viena lemputė (2.11 pav., a ir c).

Pusšešėlių susidaro ir tada, kai šviesos šaltinis yra gana didelis. Pri-siminkite, kas vyksta, kai Mėnulis atsiduria vienoje tiesėje tarp Sau-lės ir Žemės (2.11 pav., b). Kaip atrodo Saulės užtemimas, parodyta 2.12 paveiksle. Pagalvokite, kodėl daugiau negu 400 kartų mažesnis už Saulę Mėnulis gali ją užstoti. Mėnulio šešėlio skersmuo Žemės pavir-šiuje yra 40–100 km, tačiau, kai Mėnulis atsiduria arčiausiai Žemės, jo šešėlio skersmuo gali siekti 240 km.

Kadangi Saulė yra labai didelis šviesos šaltinis, tai per jos užtemi-mą irgi susidaro pusšešėlių. Vsiškasis Sáulės užtemmas vyksta ten, kur susidaro Mėnulio šešėlis, o dalnis Sáulės užtemmas – kur Mė-nulio pusšešėlis. Taigi tose Žemės vietose, kur slenka Mėnulio pusše-šėlis, galima matyti tik iš dalies užtemdytą Saulę. Kadangi Saulė labai ryški, tai žmonės dažniausiai net nepastebi Saulės užtemimo.

Kai Saulė, Žemė ir Mėnulis atsiduria vienoje tiesėje ir Mėnulis yra priešingoje pusėje negu Saulė, tai jis patenka į Žemės šešėlį – vyksta visiškasis arba dalinis Mėnùlio užtemmas. 2.13 paveiksle parodyta, kaip keičiasi Mėnulio vaizdas per visą užtemimą.

3Šešėlis ir pusšešėlis

2.11 pav.

2.12 pav. 2.13 pav.

Ar pastebėjote, kad apsiniaukusią dieną nėra šešėlių? Kodėl? De-besis sudaro labai daug mažų vandens lašelių. Tiesioginiai Saulės spinduliai daug kartų nuo lašelių atsispindi ir, kol pasiekia Žemę, vi-siškai išsisklaido.

a

b c

Netrukus

• Išsiaiškinsite, kas yra

šešėlis.

• Sužinosite, kada susidaro

pusšešėlis.

❶ Ištirkite, ar skaidraus ir matinio stiklo plokštelės meta šešėlį. Kodėl?

❷ Mažiausias Mėnulio atstumas iki Žemės yra 363 000 km, didžiausias –

405 000 km. Kada Mėnulio šešėlis per Saulės užtemimą būna didžiau-

sias, o kada – mažiausias? Nubraižykite dvi schemas.

❸ Kieno šešėlis Žemėje yra didžiausias?

❹ Kodėl buitiniai šviestuvai dažniausiai turi ne vieną, o kelias lempas?

❺ Interneto paieškos sistemoje įrašykite reikšminius žodžius NASA, ec-

lipse ir raskite, kokie užtemimai artimiausiu metu bus stebimi, ar juos

matysime Lietuvojè.

Klausimai ir užduotys

Visiškasis Saulės užtemimas trunka vos kelias minutes, o dalinis – kelias valandas. Per metus Žemėje įvyksta 2–5 Saulės užtemimai. Toje pačioje Žemės vietoje visiškasis Saulės užtemimas kartojasi maždaug kas 300 metų, o dalinis – kas 2–3 metai. Paskutinis visiškasis Saulės užtemimas Lietuvojè buvo matomas 1954 m. birželio 30 d. Lietuvojè jų daugiau nebus per visą XXI a.Per dalinį Saulės užtemimą galima pamatyti „keistą“ reiškinį stebint kiaurasamčio šešėlį. Nors kiaurasamčio skylutės yra taisyklingos formos, tačiau „saulutės“ ant žemės yra tokios pat formos, kaip ir Saulė danguje (pusskrituliai).

Tai įdomu

. Šešlis. Pùsšešėlis. Sáulės užtemmas . Mėnùlio užtemmas . Dalnis užtemmas

Žodžių bankas

Mėnulis

Žemė

Šešėlis

Pusšešėlis

Šešėlis

Pusšešėlis

Šešėlis

Pusšešėlis

Saulė

30 31

Skyriaus apibendrinimas ir kartojimas

8Š V I E S O S P A S A U L Y J E 2 s k y r i u s

Paskaita ketvirtokams apie šviesą Ketvirtos klasės mokytoja paprašė septintokų perskaityti paskai-

tą jos mokiniams. Ketvirtokai net surašė klausimus, į kuriuos norėtų išgirsti išsamius atsakymus. Pasirenkite paskaitai „Šviesos reiškiniai“. Ketvirtokai yra gudrūs, smalsūs mokiniai, jiems patinka bandymai, paveiksliukai, bet, kaip ir jūs, nemėgsta ilgų pasakojimų.

Būtų puiku, jeigu rengdamiesi paskaitai naudotumėtės kompiute-rine pateikčių rengimo programa, o savo teiginius įrodytumėte nesu-dėtingais bandymais.

Ketvirtokų klausimai 1. Princesės karūnoje žėri deimantai: ar jie yra šviesos šaltinis? 2. Kodėl visiškai tamsiame kambaryje nesimato nei juodos, nei

baltos katės? 3. Kodėl vasariniai drabužiai dažniausiai būna šviesių spalvų? 4. Kodėl stalinė lempa turi būti su gaubtu? 5. Kodėl per koncertus aiškiai matome šviesos spindulius, nors

mokytoja sakė, kad žmogus jų negali regėti? 6. Esu kairiarankis. Kurioje pusėje reikėtų statyti stalinę lempą

ir kodėl? 7. Kodėl šešėlis kartais bėga priekyje, o kartais vejasi iš paskos? 8. Kodėl vandenynų dugne tamsu? 9. Kodėl Saulė keičia spalvą? Kai vakarais leisdamasi ji parausta,

gal atvėsta? 10. Kodėl keičiasi Mėnulio forma? 11. Kodėl žmonės nešioja akinius? 12. Ar daikto atvaizdas veidrodyje padidėja, ar sumažėja? Gal tai

priklauso nuo veidrodžio dydžio? 13. Ar pro žiūronus galima matyti Saulės užtemimą? 14. Kai Mėnulis užstoja Saulę, vyksta Saulės užtemimas. Kodėl

matome Mėnulio užtemimą, nors tarp Žemės ir Mėnulio nie-ko nėra?

15. Kodėl žiūrint pro nedidelį stiklinį rutuliuką pasaulis atrodo apverstas?

LĘŠI

AI

AK

IS

ŠVIE

SOS

SPIN

DU

LYS

SKA

IDR

USI

S

ŠVIE

SOS

ATS

PIN

DŽ

IO

DĖS

NIS

NES

KA

IDR

USI

S

DIR

BTI

NIS

FIZ

IKIN

IS K

ŪN

AS

ŠVIE

SOS

ŠALT

INIS

LYG

US

ATS

PIN

DIN

TIS

PA

VIR

ŠIU

S

ATS

PIN

DY

SN

ELYG

US

NEA

TSPI

ND

INTI

S

PAV

IRŠI

US

GA

MTI

NIS

LŪŽ

IMA

SSU

GER

TIS

ŠEŠĖ

LIS,

P

USŠ

EŠĖL

ISP

LOK

ŠČIA

SIS

VEI

DR

OD

IS

TRA

NZ

ITA

SA

TVA

IZD

AS

VEI

DR

OD

YJE

MĖN

ULI

O,

PLA

NET

Ų F

AZ

ĖSA

KIN

IAI

SAU

LĖS,

MĖN

ULI

OU

ŽTE

MIM

AS

ŠILU

MA

PR

ALA

IDU

MA

S

2 skyrius

1 tema

2 tema

3 tema

5 tema

6 tema

4 tema

7 tema

82 83

1 s k y r i u sĮ V A D A S Mokymosi žingsniai

Mokymosi žingsniaiKaip atliekamas tiriamasis darbas

Fizika – eksperimentinis mokslas, todėl per pamokas reikia atlikti ne vieną tiriamąjį darbą. Gyvenime mes dažnai ką nors išbandome, tačiau tų dalykų neaprašome. Atliekant tiriamąjį darbą aprašymas ir skaičiavimas būtini. Tiriamasis darbas – tai supaprastintas mokslinis darbas. Panašių reikalavimų laikosi ir didieji pasaulio mokslininkai.

Atlikdami vadovėlio tiriamųjų darbų užduotis, galite remtis ne tik jau įgytomis žiniomis ir gebėjimais, bet ir čia pateikiamais patarimais.

1. Prieš atlikdami bandymą išsikelkite hipotezę, kurią norite pa-tikrinti, arba suformuluokite problemą, kurią reikia išnagrinėti.PavyzdysHipotezė: kūno tūris yra lygus jo išstumto vandens tūriui.Problema: kaip rasti netaisyklingos formos kūno tūrį.

2. Iškelkite darbo tikslą (tiriamojo darbo tikslą rasite vadovėlyje arba nurodys mokytojas).Tikslas: dviem būdais apskaičiuoti netaisyklingos formos kūno tūrį

pagal išstumto vandens tūrį (1 ir 2 pav.).

3. Suplanuokite, ką, kada ir kaip darysite.

• Apgalvokite, kaip atliksite bandymą ir kokių priemonių tam reikės (priemonės dažniausiai būna nurodytos vadovėlyje).

• Pasiruoškite darbo vietą ir priemones: ant stalo neturi būti ne-reikalingų daiktų; į šalį pastumkite vadovėlį, sąsiuvinį, skaičiuotuvą; tvarkingai išdėliokite bandymui reikalingas priemones; pasidėkite ra-šiklį, liniuotę, pieštuką – jų reikia per kiekvieną tiriamąjį darbą.

Pastaba. Mokykloje dažniausiai tenka dalytis darbo priemonėmis su suolo draugu, todėl prieš darbo pradžią aptarkite, kaip elgsitės.

• Prisiminkite saugaus darbo ir elgesio taisykles.

4. Dirbkite nuosekliai – atlikite bandymą pagal vadovėlyje pa-teikiamą aprašymą.Atlikdami bandymą, nepamirškite tokių dalykų. • Atidžiai perskaitykite bandymo eigos aprašymą. • Nustatykite matavimo prietaiso ar priemonės skalės padalos

vertę, matavimo paklaidą, užsirašykite jas (žr. 2 priedą).

• Jei bandymą atliekate su draugu, pasiskirstykite darbais: kai vienas matuoja, kitas tuo metu pildo tiriamojo darbo lapą, skaičiuoja. Po vieno matavimo reikia pasikeisti.

• Užsirašykite tiesioginio ir netiesioginio matavimo rezultatus. Atlikdami bandymą, tiesioginio matavimo rezultatus pirmiausia už-sirašykite juodraštyje.

• Matavimo rezultatai rašomi lentelėje (lentelės pavyzdys – 3 pav.). Jei lentelė nepateikiama, tai nusibraižykite ją patys (būtinai pieštuku ir liniuote). Užpildykite lentelę – atskirai stulpeliais sura-šykite matuojamus ir skaičiuojamus dydžius, nurodykite matavimo vienetus.

Pastaba. Atkreipkite dėmesį, kad rezultatus lentelėje reikia rašyti be matavimo vienetų, nes jie yra nurodyti kiekvienos skilties antrašti-nėje eilutėje. Nepamirškite paklaidų prie tiesiogiai išmatuotų dydžių. Jas galite nurodyti antraštinėje eilutėje arba lentelėje rašykite atskiru stulpeliu.

Išmatuoti dydžiai Apskaičiuoti dydžiai

Pradinis vandens tūris V0,cm3 arba ml, jei matuojama menzūra

(±1 cm3)*

Bendras vandens ir kūno tūris V1,cm3 (±1 cm3)

Išstumto vandens tūrisV = V1 – V0, cm3

Kūno tūris V,cm3

70 98 28 28

3 pav.

• Rezultatai bus tikslesni, jei matuosite keletą kartų ir apskaičiuo-site vidurkį.

• Padarykite išvadą, palyginkite su iškelta hipoteze. Jei matuojate skirtingais būdais, tai palyginkite pirmojo ir antrojo būdo rezultatus –jie turėtų būti vienodi. Remiantis lentelės duomenimis galima daryti išvadą, kad išstumto vandens tūris yra lygus kūno tūriui.

• Jei rezultatai skiriasi, būtinai nurodykite skirtumo priežastis (pavyzdžiui, matuojant antruoju būdu išsilaistė vanduo). Jei rezultatai labai smarkiai skiriasi, pakartokite bandymą.

• Atsakykite į klausimus, pateikiamus prie bandymo aprašymo.

5. Apgalvokite ir įvertinkite savo darbo rezultatą, kaip jo siekėte.

• Ar viskas gerai sekėsi atliekant bandymą? • Su kokiais sunkumais susidūrėte? • Ką kitą kartą darytumėte kitaip?

1 pav.

2 pav.

82 83

*paklaida, nurodyta ant matavimo cilindro ar menzūros.

Apibendrinimas ir kartojimas

Čia spausdinamas minčių žemėlapis padės prisiminti svarbiausias mintis. Pagrindinės skyriaus sąvokos pateikiamos spalvotuose langeliuose. Spalva rodo temos numerį. Yra ir kūrybinių užduočių.

Mokymosi žingsniai

Šioje atlankoje pateikiama patarimų, kaip atlikti tiriamuosius darbus.

Netrukus

Tai įdomu

Žodžių bankas

Užduotis


Interneto nuorodos


L. Gražienė, R. Skorulskienė 1-asis sąsiuvinis 2-asis sąsiuvinis Vid. kaina knygynuose po 9,90 Lt

Aktyviosios pamokos

VII klasės medžiagą papildo skaitmeninis mokymosi turinys (aktyviosios pamokos).

Kaina ugdymo įstaigoms 250 Lt


Vientisa mokymosi sistema nuo planavimo iki įsivertinimo

Tai kol kas plačiausi ir išsamiausi, glaudžiai suderinti fizikos vadovėlių komplektai VII–VIII klasei, išlaikantys daugeliui mokytojų ir mokinių jau žinomą šios serijos vadovėlių struktūrą. Komplektai neabejotinai palengvins mokytojo darbą, nes dabar visa reikiama informacija – vienoje vietoje. Aktyvūs mokymosi ir įsivertinimo metodai įtrauks mokinius ir suteiks jiems daugiau motyvacijos.

VII klasė

4

Apie vadovėlį

Mielieji mokiniai!Jūsų rankose – serijos „Šok“ fizikos vadovėlis. „Džiaugsmas matyti

ir suprasti yra pati puikiausia gamtos dovana“ (Albertas Einšteinas). Fizika – vienas iš mokslų, padedančių suprasti gamtoje ir artimiausio-je mūsų aplinkoje vykstančius reiškinius. Fizika – septintokams nau-jas mokomasis dalykas, bet gali būti, kad vadovėlis Jums pasirodys pažįstamas. Gal jau mokėtės kitų dalykų iš serijos „Šok“ vadovėlių?

Vadovėlio sandara tokia pati kaip ir kitų šios serijos leidinių. Va-dovėlį sudaro penki skyriai. Kiekviename jų – 3–10 temų. Vienai te-mai skiriama viena atlanka. Susipažinkite, kaip sudaryti šio vadovėlio skyriai, kokie vartojami grafiniai sutartiniai ženklai.

Fizika ir matematika labai susiję mokslai, per fizikos pamokas teks dažnai taikyti matematikos žinias. Todėl vadovėlio pabaigoje yra keli

Skyriaus pradžia

Kiekvieno skyriaus pradžios atlanko-je surašyti atsakymai į klausimus: Ką sužinosite? Ko išmoksite? Kaip tai ga lė site išmokti? Kur tai galė site pritaikyti?

Ką sužinosite?

• Ką nagrinėja fizika.

• Kokios yra fizikos mokslo šakos.

Ko išmoksite?

• Atskirti fizikinį kūną nuo medžiagos.

• Atskirti fizikinį reiškinį nuo cheminio.

• Praktiškai taikyti žemesnėse klasėse įgytas žinias.

Kaip tai galėsite išmokti?

• Atidžiai klausydami mokytojo.

• Atlikdami praktines užduotis.

• Kartodami 5–6 klasės gamtos mokslų kursą – http://mkp.emokykla.lt/gamta5–6/.

Kur tai galėsite pritaikyti?

• Toliau mokydamiesi fizikos.

• Diskutuodami apie mokslo raidą ir mūsų Visatą.

1 skyrius ĮVADAS

Temos atlanka

Šioje atlankoje nagrinėjama pagrin-dinė mokomoji medžiaga. Kiekviena tema pateikiama tokia pat tvarka. 20 21


Eina per vandenį – netekši, eina per žemę – pėdų nepalieka. Kas? Tai šešėlis. Fizikoje šešliu vadinama šviesos neapšviesta sritis už

neskaidraus kūno (2.11 pav., a ir c). Prisiminkite: šviesa sklinda tiesiai, todėl jos kelyje atsidūręs neskaidrus kūnas ją užstoja.

Bandymas. Paimkite prožektorių, ekraną (gali būti popieriaus la-pas) ir trintuką ar kitą neskaidrų kūną. Keisdami atstumą tarp kūno ir prožektoriaus skleidžiamos šviesos bei tarp kūno ir ekrano, nustatykite, kada kūno šešėlis didėja ir kada mažėja.

Kai yra daugiau negu vienas šviesos šaltinis, susidaro ne tik šešėlis, bet ir pùsšešėlių. Pusšešėlis – tai sritis, kurią vienas šviesos šaltinis apšviečia, o kitas – ne. Šešėlio – pačios tamsiausios vietos – nepasiekia nė vienos lemputės šviesa, o pusšešėlį apšviečia viena lemputė (2.11 pav., a ir c).

Pusšešėlių susidaro ir tada, kai šviesos šaltinis yra gana didelis. Pri-siminkite, kas vyksta, kai Mėnulis atsiduria vienoje tiesėje tarp Sau-lės ir Žemės (2.11 pav., b). Kaip atrodo Saulės užtemimas, parodyta 2.12 paveiksle. Pagalvokite, kodėl daugiau negu 400 kartų mažesnis už Saulę Mėnulis gali ją užstoti. Mėnulio šešėlio skersmuo Žemės pavir-šiuje yra 40–100 km, tačiau, kai Mėnulis atsiduria arčiausiai Žemės, jo šešėlio skersmuo gali siekti 240 km.

Kadangi Saulė yra labai didelis šviesos šaltinis, tai per jos užtemi-mą irgi susidaro pusšešėlių. Vsiškasis Sáulės užtemmas vyksta ten, kur susidaro Mėnulio šešėlis, o dalnis Sáulės užtemmas – kur Mė-nulio pusšešėlis. Taigi tose Žemės vietose, kur slenka Mėnulio pusše-šėlis, galima matyti tik iš dalies užtemdytą Saulę. Kadangi Saulė labai ryški, tai žmonės dažniausiai net nepastebi Saulės užtemimo.

Kai Saulė, Žemė ir Mėnulis atsiduria vienoje tiesėje ir Mėnulis yra priešingoje pusėje negu Saulė, tai jis patenka į Žemės šešėlį – vyksta visiškasis arba dalinis Mėnùlio užtemmas. 2.13 paveiksle parodyta, kaip keičiasi Mėnulio vaizdas per visą užtemimą.

3Šešėlis ir pusšešėlis

2.11 pav.

2.12 pav. 2.13 pav.

Ar pastebėjote, kad apsiniaukusią dieną nėra šešėlių? Kodėl? De-besis sudaro labai daug mažų vandens lašelių. Tiesioginiai Saulės spinduliai daug kartų nuo lašelių atsispindi ir, kol pasiekia Žemę, vi-siškai išsisklaido.

a

b c

Netrukus

• Išsiaiškinsite, kas yra

šešėlis.

• Sužinosite, kada susidaro

pusšešėlis.

❶ Ištirkite, ar skaidraus ir matinio stiklo plokštelės meta šešėlį. Kodėl?

❷ Mažiausias Mėnulio atstumas iki Žemės yra 363 000 km, didžiausias –

405 000 km. Kada Mėnulio šešėlis per Saulės užtemimą būna didžiau-

sias, o kada – mažiausias? Nubraižykite dvi schemas.

❸ Kieno šešėlis Žemėje yra didžiausias?

❹ Kodėl buitiniai šviestuvai dažniausiai turi ne vieną, o kelias lempas?

❺ Interneto paieškos sistemoje įrašykite reikšminius žodžius NASA, ec-

lipse ir raskite, kokie užtemimai artimiausiu metu bus stebimi, ar juos

matysime Lietuvojè.


Visiškasis Saulės užtemimas trunka vos kelias minutes, o dalinis – kelias valandas. Per metus Žemėje įvyksta 2–5 Saulės užtemimai. Toje pačioje Žemės vietoje visiškasis Saulės užtemimas kartojasi maždaug kas 300 metų, o dalinis – kas 2–3 metai. Paskutinis visiškasis Saulės užtemimas Lietuvojè buvo matomas 1954 m. birželio 30 d. Lietuvojè jų daugiau nebus per visą XXI a.Per dalinį Saulės užtemimą galima pamatyti „keistą“ reiškinį stebint kiaurasamčio šešėlį. Nors kiaurasamčio skylutės yra taisyklingos formos, tačiau „saulutės“ ant žemės yra tokios pat formos, kaip ir Saulė danguje (pusskrituliai).

Tai įdomu

. Šešlis. Pùsšešėlis. Sáulės užtemmas . Mėnùlio užtemmas . Dalnis užtemmas

Žodžių bankas

Mėnulis

Žemė

Šešėlis

Pusšešėlis

Šešėlis

Pusšešėlis

Šešėlis

Pusšešėlis

Saulė

30 31

Skyriaus apibendrinimas ir kartojimas

8Š V I E S O S P A S A U L Y J E 2 s k y r i u s

Paskaita ketvirtokams apie šviesą Ketvirtos klasės mokytoja paprašė septintokų perskaityti paskai-

tą jos mokiniams. Ketvirtokai net surašė klausimus, į kuriuos norėtų išgirsti išsamius atsakymus. Pasirenkite paskaitai „Šviesos reiškiniai“. Ketvirtokai yra gudrūs, smalsūs mokiniai, jiems patinka bandymai, paveiksliukai, bet, kaip ir jūs, nemėgsta ilgų pasakojimų.

Būtų puiku, jeigu rengdamiesi paskaitai naudotumėtės kompiute-rine pateikčių rengimo programa, o savo teiginius įrodytumėte nesu-dėtingais bandymais.

Ketvirtokų klausimai 1. Princesės karūnoje žėri deimantai: ar jie yra šviesos šaltinis? 2. Kodėl visiškai tamsiame kambaryje nesimato nei juodos, nei

baltos katės? 3. Kodėl vasariniai drabužiai dažniausiai būna šviesių spalvų? 4. Kodėl stalinė lempa turi būti su gaubtu? 5. Kodėl per koncertus aiškiai matome šviesos spindulius, nors

mokytoja sakė, kad žmogus jų negali regėti? 6. Esu kairiarankis. Kurioje pusėje reikėtų statyti stalinę lempą

ir kodėl? 7. Kodėl šešėlis kartais bėga priekyje, o kartais vejasi iš paskos? 8. Kodėl vandenynų dugne tamsu? 9. Kodėl Saulė keičia spalvą? Kai vakarais leisdamasi ji parausta,

gal atvėsta? 10. Kodėl keičiasi Mėnulio forma? 11. Kodėl žmonės nešioja akinius? 12. Ar daikto atvaizdas veidrodyje padidėja, ar sumažėja? Gal tai

priklauso nuo veidrodžio dydžio? 13. Ar pro žiūronus galima matyti Saulės užtemimą? 14. Kai Mėnulis užstoja Saulę, vyksta Saulės užtemimas. Kodėl

matome Mėnulio užtemimą, nors tarp Žemės ir Mėnulio nie-ko nėra?

15. Kodėl žiūrint pro nedidelį stiklinį rutuliuką pasaulis atrodo apverstas?

LĘŠI

AI

AK

IS

ŠVIE

SOS

SPIN

DU

LYS

SKA

IDR

USI

S

ŠVIE

SOS

ATS

PIN

DŽ

IO

DĖS

NIS

NES

KA

IDR

USI

S

DIR

BTI

NIS

FIZ

IKIN

IS K

ŪN

AS

ŠVIE

SOS

ŠALT

INIS

LYG

US

ATS

PIN

DIN

TIS

PA

VIR

ŠIU

S

ATS

PIN

DY

SN

ELYG

US

NEA

TSPI

ND

INTI

S

PAV

IRŠI

US

GA

MTI

NIS

LŪŽ

IMA

SSU

GER

TIS

ŠEŠĖ

LIS,

P

USŠ

EŠĖL

ISP

LOK

ŠČIA

SIS

VEI

DR

OD

IS

TRA

NZ

ITA

SA

TVA

IZD

AS

VEI

DR

OD

YJE

MĖN

ULI

O,

PLA

NET

Ų F

AZ

ĖSA

KIN

IAI

SAU

LĖS,

MĖN

ULI

OU

ŽTE

MIM

AS

ŠILU

MA

PR

ALA

IDU

MA

S

2 skyrius

1 tema

2 tema

3 tema

5 tema

6 tema

4 tema

7 tema

82 83

1 s k y r i u sĮ V A D A S Mokymosi žingsniai

Mokymosi žingsniaiKaip atliekamas tiriamasis darbas

Fizika – eksperimentinis mokslas, todėl per pamokas reikia atlikti ne vieną tiriamąjį darbą. Gyvenime mes dažnai ką nors išbandome, tačiau tų dalykų neaprašome. Atliekant tiriamąjį darbą aprašymas ir skaičiavimas būtini. Tiriamasis darbas – tai supaprastintas mokslinis darbas. Panašių reikalavimų laikosi ir didieji pasaulio mokslininkai.

Atlikdami vadovėlio tiriamųjų darbų užduotis, galite remtis ne tik jau įgytomis žiniomis ir gebėjimais, bet ir čia pateikiamais patarimais.

1. Prieš atlikdami bandymą išsikelkite hipotezę, kurią norite pa-tikrinti, arba suformuluokite problemą, kurią reikia išnagrinėti.PavyzdysHipotezė: kūno tūris yra lygus jo išstumto vandens tūriui.Problema: kaip rasti netaisyklingos formos kūno tūrį.

2. Iškelkite darbo tikslą (tiriamojo darbo tikslą rasite vadovėlyje arba nurodys mokytojas).Tikslas: dviem būdais apskaičiuoti netaisyklingos formos kūno tūrį

pagal išstumto vandens tūrį (1 ir 2 pav.).

3. Suplanuokite, ką, kada ir kaip darysite.

• Apgalvokite, kaip atliksite bandymą ir kokių priemonių tam reikės (priemonės dažniausiai būna nurodytos vadovėlyje).

• Pasiruoškite darbo vietą ir priemones: ant stalo neturi būti ne-reikalingų daiktų; į šalį pastumkite vadovėlį, sąsiuvinį, skaičiuotuvą; tvarkingai išdėliokite bandymui reikalingas priemones; pasidėkite ra-šiklį, liniuotę, pieštuką – jų reikia per kiekvieną tiriamąjį darbą.

Pastaba. Mokykloje dažniausiai tenka dalytis darbo priemonėmis su suolo draugu, todėl prieš darbo pradžią aptarkite, kaip elgsitės.

• Prisiminkite saugaus darbo ir elgesio taisykles.

4. Dirbkite nuosekliai – atlikite bandymą pagal vadovėlyje pa-teikiamą aprašymą.Atlikdami bandymą, nepamirškite tokių dalykų. • Atidžiai perskaitykite bandymo eigos aprašymą. • Nustatykite matavimo prietaiso ar priemonės skalės padalos

vertę, matavimo paklaidą, užsirašykite jas (žr. 2 priedą).

• Jei bandymą atliekate su draugu, pasiskirstykite darbais: kai vienas matuoja, kitas tuo metu pildo tiriamojo darbo lapą, skaičiuoja. Po vieno matavimo reikia pasikeisti.

• Užsirašykite tiesioginio ir netiesioginio matavimo rezultatus. Atlikdami bandymą, tiesioginio matavimo rezultatus pirmiausia už-sirašykite juodraštyje.

• Matavimo rezultatai rašomi lentelėje (lentelės pavyzdys – 3 pav.). Jei lentelė nepateikiama, tai nusibraižykite ją patys (būtinai pieštuku ir liniuote). Užpildykite lentelę – atskirai stulpeliais sura-šykite matuojamus ir skaičiuojamus dydžius, nurodykite matavimo vienetus.

Pastaba. Atkreipkite dėmesį, kad rezultatus lentelėje reikia rašyti be matavimo vienetų, nes jie yra nurodyti kiekvienos skilties antrašti-nėje eilutėje. Nepamirškite paklaidų prie tiesiogiai išmatuotų dydžių. Jas galite nurodyti antraštinėje eilutėje arba lentelėje rašykite atskiru stulpeliu.

Išmatuoti dydžiai Apskaičiuoti dydžiai

Pradinis vandens tūris V0,cm3 arba ml, jei matuojama menzūra

(±1 cm3)*

Bendras vandens ir kūno tūris V1,cm3 (±1 cm3)

Išstumto vandens tūrisV = V1 – V0, cm3

Kūno tūris V,cm3

70 98 28 28

3 pav.

• Rezultatai bus tikslesni, jei matuosite keletą kartų ir apskaičiuo-site vidurkį.

• Padarykite išvadą, palyginkite su iškelta hipoteze. Jei matuojate skirtingais būdais, tai palyginkite pirmojo ir antrojo būdo rezultatus –jie turėtų būti vienodi. Remiantis lentelės duomenimis galima daryti išvadą, kad išstumto vandens tūris yra lygus kūno tūriui.

• Jei rezultatai skiriasi, būtinai nurodykite skirtumo priežastis (pavyzdžiui, matuojant antruoju būdu išsilaistė vanduo). Jei rezultatai labai smarkiai skiriasi, pakartokite bandymą.

• Atsakykite į klausimus, pateikiamus prie bandymo aprašymo.

5. Apgalvokite ir įvertinkite savo darbo rezultatą, kaip jo siekėte.

• Ar viskas gerai sekėsi atliekant bandymą? • Su kokiais sunkumais susidūrėte? • Ką kitą kartą darytumėte kitaip?

1 pav.

2 pav.

82 83

*paklaida, nurodyta ant matavimo cilindro ar menzūros.

Apibendrinimas ir kartojimas

Čia spausdinamas minčių žemėlapis padės prisiminti svarbiausias mintis. Pagrindinės skyriaus sąvokos pateikiamos spalvotuose langeliuose. Spalva rodo temos numerį. Yra ir kūrybinių užduočių.

Mokymosi žingsniai

Šioje atlankoje pateikiama patarimų, kaip atlikti tiriamuosius darbus.

Netrukus

Tai įdomu

Žodžių bankas

Užduotis


Interneto nuorodos

5

matematikos priedai: juose primenama, kaip dauginami ir dalijami standartinės išraiškos skaičiai, paaiškinama, kaip užrašyti matavimo duomenis ir skaičiavimo rezultatus, kaip spręsti kokybinius ir kieky-binius uždavinius, kaip apskaičiuoti paklaidas ir jas sumažinti.

Knygos gale pateikiamas sąvokų žodynėlis. Teorinėje dalyje są-vokos ir pagrindiniai teiginiai spausdinami pusjuodžiu šriftu. Pus-juodžius žodžius reikėtų įsiminti: tos svarbios sąvokos bus vartoja-mos toliau mokantis fizikos.

Su vadovėliu leidžiamas uždavinynas ir pratybų sąsiuviniai, ku-riuose rasite daug įvairių užduočių, bandymų, projektų, interneto nuorodų. Dažniausios yra gamtos mokslų kurso 5–6 klasei nuoro-dos (mokymo objektų ir testų numeriai – http://mkp.emokykla.lt/gamta5–6/). Tai puiki galimybė pakartoti, ką esate išmokę penktoje ir šeštoje klasėje. Pratybų sąsiuviniuose palikta vietos vadovėlio užduo-tims atlikti, klausimams atsakyti, užrašams. Pasitarkite su mokytoju, ar dar reikės papildomo fizikos darbų sąsiuvinio.

Su fizika susidursite ir baigę mokytis iš šio vadovėlio, nes fizikiniai reiškiniai vyksta nuolat: stebėkite ir nagrinėkite juos.

22 23


Pradėjo sent – pradėjo temt. Kas? Tai Mėnulis. Prisiminkite, kokios yra keturios Mėnulio fazės:

jáunatis, prešpilnis, plnatis ir delčià (2.14 pav.). Viena Mėnulio fazė trunka beveik savaitę. Aplink Žemę Mėnulis apskrieja per 27,3 paros.

4Mėnulio fazės. Planetų judėjimas

Neįgudusi žmogaus akis žvaigždėtame danguje sunkiai skiria švie-są skleidžiančias žvaigždes nuo planetų, kurios, kaip ir Mėnulis, tik atspindi Saulės šviesą. Dar žiloje senovėje buvo pastebėta, jog daugu-ma žvaigždžių skrieja ratu aplink Šiaurinę žvaigždę (1.7 pav.), o keli žvaigždės pavidalo šviesuliai keliauja iš vieno žvaigždyno į kitą. Klai-džiojančius šviesulius žmonės pavadino planètomis (gr. planētēs –klaidžiojanti) ir suteikė joms dievų vardus.

Senais laikais buvo žinomos penkios planetos: Merkùrijus (se-novės lietuviai vadino Saulės dukra Vaivorà), Venerà (Vakarnė ir Aušrnė), Mársas (Žezdrė), Jupteris ir Satùrnas. Kitos dvi planetos –Urãnas ir Neptnas – atrastos XVIII–XIX a. Planetos, skriejančios tarp Saulės ir Žemės (Merkurijus, Venera), yra vadinamos vidnėmis, o planetos, nutolusios nuo Saulės toliau negu Žemė (Marsas, Jupiteris, Saturnas, Uranas ir Neptūnas), – išornėmis.

Planetoms skriejant, keičiasi jų fazės. Planetos, kaip ir Mėnulis, būna matomos tik tiek, kiek jos atspindi Saulės šviesą. Vidinių planetų fazės keičiasi taip pat kaip Mėnulio.

Merkurijus ar Venera gali atsidurti tarp Žemės ir Saulės arba ana-pus Saulės – tada planeta būna nematoma, nes skendi Saulės spindu-liuose. Kartais, keliaudamas tiesiai per Saulės diską, Merkurijus ar Ve-nera bando užstoti Saulę – tada vyksta vadinamasis planetos tranztasper Saulę (2.15 pav.). Jam stebėti teleskopas nebūtinas.

ATMINKITE, Saulė – labai stiprus šviesos šaltinis, galintis pakenk-ti akims. Niekada nežiūrėkite į Saulę plika akimi ir juo labiau pro žiūronus ar teleskopą, jeigu jie neuždengti specialiu filtru. Žmonės mano, kad į Saulę galima žiūrėti pro tamsų ar net aprūkusį stiklą, lanksčiojo disko plėvelę, bet taip elgtis pavojinga. Į Saulę žiūrėkite pro akinius su specialiu filtru (2.16 pav.). Išorinės planetos gali būti mato-mos priešingoje pusėje, negu yra Saulė, arba būti anapus Saulės.

Panaršykite internete http://astronomija.lt/planetu-matomumas.Sužinokite, kokias planetas galima matyti dabar.

Jei galite, tyrinėkite nakties dangų. Raskite jame planetą ar planetų.

2.14 pav.

2.15 pav.

2.16 pav.

2.17 pav.

Delčia

Delčia

Jaunatis

Jaunatis

Pilnatis

Pilnatis

Priešpilnis

Priešpilnis

d

12

3

48

76

5

Netrukus

• Išsiaiškinsite, kad plane-

tos, kaip ir Mėnulis, turi fazes.

• Sužinosite, kaip danguje

juda planetos.

❶ Su kokia Mėnulio faze susijusi pamokos pradžioje užminta mįslė?

❷ Palyginkite 2.11 pav., b ir 2.14 pav. ir pasakykite, kokia yra Mėnulio

fazė, kai vyksta Saulės užtemimas.

❸ Kokia yra Mėnulio fazė, kai vyksta Mėnulio užtemimas?

❹ 2.17 pav. – pasakų knygos iliustracija. Kokios fazės Mėnulis čia nupieštas?

❺ Ar galima tokį vaizdą matyti iš tikrųjų (2.17 pav.)? Kodėl?

❻ Interneto paieškos sistemoje įrašykite reikšminius žodžius Veneros

tranzitas mokslasplius ir raskite atsakymus į klausimus. Kada Lietu-

võs astronomai pradėjo stebėti Veneros tranzitus? Kada Lietuvojè

stebėtas paskutinis Veneros tranzitas? Kada vyks kitas Veneros

tranzitas?


. Mėnùlio fãzės . Vidnės planètos . Išornės planètos . Tranztas

Žodžių bankas

p

Žemė

Ar girdėjote sakant „tamsioji Mėnulio pusė“? Šis posakis susijęs su Mėnulio judėjimu. Mėnulis apie savo ašį apsisuka per tiek pat laiko, kiek apskrieja ir aplink Žemę. Taigi Mėnulis į Žemę visada pasisukęs ta pačia puse, kitos jo pusės mes nematome. Europoje pagal Mėnulio kalendorių skaičiuojamos kai kurių švenčių datos. Pavyzdžiui, Velykos švenčiamos pirmąjį Mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio – kovo 21 dienos.

Tai įdomu

Pratybų sąsiuvinyje surašykite pla-netas iš eilės tolstant nuo Saulės.

Užduotis

BandymasPer pamoką reikės atlikti bandymą, užsirašyti duomenis, padaryti išvadas.

Netrukus

Kiekviena tema pradedama mokymosi uždaviniais – paaiškinama, ką turėsite išmokti per pamoką.

Tai įdomu

Čia pateikiama papildomos informacijos, susijusios su nagrinėjama tema.

Užduotis – praktinis darbas teorijai įtvirtinti.

Klausimai ir užduotys skirti pasitikrinti, kaip supratote temą, ar gebate įgytas žinias taikyti praktiškai.

Žodžių bankas

Primenamos svarbiausios pa-mokos sąvokos.

VII klasės vadovėlio kiekvienas skyrius baigiamas medžiagos apibendrinimu ir kartojimu.

VIII klasės skyriai baigiami atlanka Mokomės spręsti uždavinius ir tiriamuoju darbu.

„Fizika“. VII kl. vadovėlis, p. 4–5

Mokytojo knyga R. Skorulskienė Vid. kaina knygynuose 49,90 Lt

Uždavinynas L. Gražienė, R. Skorulskienė Vid. kaina knygynuose 27,90 Lt

Plačiau apie leidinius www.sokvadoveliai.lt

SPECIALUS PASIŪLYMAS!Užsakant vadovėlių VII klasei, mokytojui dovanojame*:

Vadovėlį, Pratybų sąsiuvinį (1-ąjį ir 2-ąjį sąs.), Uždavinyną, Mokytojo knygą, mokymus.




FIZIKA

VIII klasė


įstaigoms 39,90 Lt


1-asis sąsiuvinis 2-asis sąsiuvinis Vid. kaina knygynuose po 13,90 Lt

Ona Vaščenkienė, Irmantas Adomaitis (recenzavo dr. Alfonsas Rimeika, mokytojas ekspertas Narimantas Žalys)

FIZIKAMokymosi komplektas VIII klaseiSerija „Šok“. „Šviesa“, 2012

48

Trintis padeda ar trukdo?

• Prisiminsite, kas yra trin-

ties jėga.

• Aiškinsitės trinties jėgos

atsiradimo priežastis.

• Išsiaiškinsite, kokios yra

trinties rūšys.

NetrukusAr nebūtų puiku, jei važiuodami riedučiais neturėtumėte nuolat pa-

sispirti kojomis, o šliuoždami slidėmis – lazdomis. Pagal inercijos dės nį taip galėtų būti – kartą atsispyrei ir riedi ar šliuoži. Tačiau iš patirties žinote, kad judantys kūnai anksčiau ar vėliau sustoja. Prisiminkite, ką žinote apie kūnų paviršius: kad ir kokie lygūs jie atrodytų, vis tiek yra grublėti. Vienų paviršių nelygumai matyti plika akimi, kitų – juntami tik liečiant. Liesdami visada galite pajusti, kurio paviršiaus ne lygumai didesni. Vienam kūnui judant kito kūno paviršiumi, dėl paviršių nely-gumų atsiranda jėga, kuri mažina judančio kūno greitį.

Jėga, atsirandanti kūnų sąlyčio vietoje ir trukdanti vienam kūnui pa-judėti ar judėti kito kūno paviršiumi, vadinama trinties jėgà, arba tiesiog trintimi .

Atlikdami bandymą išsiaiškinkite, ar nelygumai tarp besiliečian- čių paviršių yra vienintelė trinties atsiradimo priežastis. Jums reikės dviejų labai lygių paviršių. Galite panaudoti veidrodžius ar stik lo lakš-tus. Ant vieno lakšto uždėkite kitą ir šį pastumkite. Kodėl net ir esant ypač lygiems paviršiams vis tiek jaučiamas pasipriešinimas? Įsi žiūrėkite į paveikslą ir panagrinėkite daug kartų padidintą stiklo lakštų sąlyčio vaizdą.

Kadangi stiklo paviršiai labai lygūs, tarp vienas ant kito uždėtų lakš-tų susidaro itin mažas tarpas. Dalelės tiek priartėja viena prie kitos, kad tarp jų atsiranda traukos jėgos. Dėl šios priežasties sunku pastumti vie-ną stiklo lakštą kito paviršiumi. Trinties jėga atsiranda dėl medžiagos dalelių tarpusavio traukos.

5

http://gamta7-8.mkp.emokykla.lt/

Trintis aplink mus

Trinties poveikio pavyzdžiai

Užduočių lapas. Trintis

Trinties jėga visada nukreipta prie-

šinga judėjimui kryptimi.

Įsidėmėkite

Bandymą galite atlikti su nuo-

traukų rėmelių stiklais. Svarbu

labai švariai nuvalyti stiklo

paviršius – tuomet bandymas

pavyks geriau.

Patarimai

Pagalvokite, kokia avalynė tinka-

miausia jūsų planuojamam žygiui.

v

Ftr

Fstūmimo

Ftrinties

Netrukus. Čia iš-keliami mokymosi uždaviniai, nurodo-ma, ką sužinosime ir išsiaiškinsime, ką gebėsime išnagri-nėję temą.

Įsidėmėkite. Infor-macija, kurios gali prireikti ateityje.

Patarimai. Kaip ge-riau atlikti bandymą, tiriamąjį darbą.

Gimtinė pro rasos lašą. Integracinio projekto užduotys.

Nuorodos į skai-tmeninę mokomąją priemonę Gamtos mokslų kursas 7–8 klasėms.

Skyriaus apibendrinimo atlankos

Pirmoje atlankos dalyje Mokomės spręsti uždavinius nurodomi pagrindiniai fizikos uždavinių sprendimo žingsniai, pateikiama samprotavimų, kaip nagrinėti uždavinio sąlygą, nuosekliai spręsti uždavinį ir įvertinti atsakymą.

VIII klasės vadovėlio atlankos struktūra

Duotav = 80 km/h ≈ 22,2 m/sm = 70 kgt = 0,018 s

RastiF

• Nagrinėsite uždavinio

sprendimo pavyzdį.

• Pasitikrinsite, kaip Niu-

tono dėsnius mokate taikyti

spręsdami uždavinius.

Mokomės spręsti uždaviniusLietuvõs kelių policijos tarnybos duomenimis, kiekvieną dieną mūsų

šalyje įvyksta vidutiniškai daugiau kaip 7 eismo įvykiai, kuriuose nuken-čia žmonės. Dauguma nukentėjusiųjų nesegėjo saugos diržų.

Apskaičiuota, kad jei automobilis važiuoja 80 km/h greičiu ir su kuo nors susiduria, žmogus po smūgio iš inercijos dar juda ir, atsitrenkęs į automobilio priekinį skydelį, sustoja vos per 0,018 s. Apskaičiuokime, kokia jėga 70 kg masės žmogus trenkiasi į automobilio priekinį skydelį.

Netrukus

. Spręsti uždavinį visuomet

pradėkite nuo sąlygos nagrinė-

jimo.. Pasirinkite formulę, pagal

kurią apskaičiuosite ieškomą

dydį, ir į ją įrašykite žinomų

dydžių vertes arba nežinomų

dydžių išraiškas. . Jei nepavyksta gauti galuti-

nės formulės, uždavinį galima

spręsti veiksmais.

Patarimai

34

Atsakymas: –86,3 kN.

Sprendimas

Apskaičiuodami jėgą, remkimės antruoju Niutono dėsniu F = ma.Keleivio masę žinome, o pagreitį galime apskaičiuotiPagreičio vertę įrašę į jėgos formulę, gaunameKadangi po susidūrimo galinis keleivio greitis lygus 0, tai

Minuso ženklas rodo, kad smūgio metu jėga veikia priešinga kryptimi, nei juda automobilis ir žmogus. Įrašę į gautą formulę masės, pradinio greičio ir laiko vertes, apskai-čiuojame jėgą:

a = ——— v – v0

t.

F = m · ——— .v – v0

t

F = m · ——— = – ——.0 – v0t

mv0t

F = – ———————— = –86333 N ≈ –86,3 kN .70 kg · 22,2 m/s0,018 s

2.4 pav. Automobilio išbandymas smūgiu

5


Naujiena

Naujiena

Interaktyvioji mokytojo knyga Vid. kaina knygynuose 59 Lt

Uždavinynas Vid. kaina knygynuose 27,90 Lt


48

Trintis padeda ar trukdo?

• Prisiminsite, kas yra trin-

ties jėga.

• Aiškinsitės trinties jėgos

atsiradimo priežastis.

• Išsiaiškinsite, kokios yra

trinties rūšys.

NetrukusAr nebūtų puiku, jei važiuodami riedučiais neturėtumėte nuolat pa-

sispirti kojomis, o šliuoždami slidėmis – lazdomis. Pagal inercijos dės nį taip galėtų būti – kartą atsispyrei ir riedi ar šliuoži. Tačiau iš patirties žinote, kad judantys kūnai anksčiau ar vėliau sustoja. Prisiminkite, ką žinote apie kūnų paviršius: kad ir kokie lygūs jie atrodytų, vis tiek yra grublėti. Vienų paviršių nelygumai matyti plika akimi, kitų – juntami tik liečiant. Liesdami visada galite pajusti, kurio paviršiaus ne lygumai didesni. Vienam kūnui judant kito kūno paviršiumi, dėl paviršių nely-gumų atsiranda jėga, kuri mažina judančio kūno greitį.

Jėga, atsirandanti kūnų sąlyčio vietoje ir trukdanti vienam kūnui pa-judėti ar judėti kito kūno paviršiumi, vadinama trinties jėgà, arba tiesiog trintimi .

Atlikdami bandymą išsiaiškinkite, ar nelygumai tarp besiliečian- čių paviršių yra vienintelė trinties atsiradimo priežastis. Jums reikės dviejų labai lygių paviršių. Galite panaudoti veidrodžius ar stik lo lakš-tus. Ant vieno lakšto uždėkite kitą ir šį pastumkite. Kodėl net ir esant ypač lygiems paviršiams vis tiek jaučiamas pasipriešinimas? Įsi žiūrėkite į paveikslą ir panagrinėkite daug kartų padidintą stiklo lakštų sąlyčio vaizdą.

Kadangi stiklo paviršiai labai lygūs, tarp vienas ant kito uždėtų lakš-tų susidaro itin mažas tarpas. Dalelės tiek priartėja viena prie kitos, kad tarp jų atsiranda traukos jėgos. Dėl šios priežasties sunku pastumti vie-ną stiklo lakštą kito paviršiumi. Trinties jėga atsiranda dėl medžiagos dalelių tarpusavio traukos.

5

http://gamta7-8.mkp.emokykla.lt/

Trintis aplink mus

Trinties poveikio pavyzdžiai

Užduočių lapas. Trintis

Trinties jėga visada nukreipta prie-

šinga judėjimui kryptimi.

Įsidėmėkite

Bandymą galite atlikti su nuo-

traukų rėmelių stiklais. Svarbu

labai švariai nuvalyti stiklo

paviršius – tuomet bandymas

pavyks geriau.

Patarimai

Pagalvokite, kokia avalynė tinka-

miausia jūsų planuojamam žygiui.

v

Ftr

Fstūmimo

Ftrinties

49

❶ Pateikite po du rimties, slydimo ir riedėjimo trinties pasireiškimo

pavyzdžius.

❷ Nuo ko priklauso surišto mazgo stiprumas?

❸ Kodėl pirmiausia nusitrina rankovės ties alkūnėmis, džinsų apačia,

nusinešioja batų pakulnės.

❹ Kokia jėga padeda išsilaikyti ant riedlentės važiuojant?

❺ Kam dviračiuose ir automobiliuose įtaisomi guoliai? Kokių jų būna?

❻ Pasiskirstę grupėmis aptarkite ir trumpai aprašykite, kas vyktų pasau-

lyje, jei nebūtų trinties. Geriausias mintis perskaitykite visai klasei.

J Ė G Ų R Ū Š Y S

Judėjimo pavyzdžių aplinkoje yra labai daug. Dažniausiai kūnas arba rieda, arba slysta kito kūno paviršiumi. Todėl trintis skirstoma pa-gal judėjimo pobūdį. Važiuojant dviračiu ar automobiliu, ratai rieda žemės paviršiumi. Trintis, atsirandanti vienam kūnui riedant kito kūno paviršiumi, vadinama riedėjimo trintimi . Šliuožiant slidėmis, jos slysta sniego paviršiumi. Trintis, atsirandanti vienam kūnui slystant kito kūno paviršiumi, vadinama slydimo trintimi .

Atlikdami bandymą su dviem stiklo lakštais, turėjote pajusti, kad sunkiausia buvo išjudinti lakštą. Prisiminkite, kaip ką nors vėžinote ro-gutėmis. Sunkiausia buvo išjudinti rogutes iš vietos, o traukti jau daug lengviau. Ar čia taip pat pasireiškia trintis? Atlikite paprastą bandymą. Atsiremkite į kokį sunkesnį daiktą, pavyzdžiui, stalą, ir iš lėto bandykite jį stumti. Jei daugiausia jėgos prireikė stalui iš vietos pajudinti, o jam pradėjus judėti jėgos panaudojote mažiau – bandymas pavyko. Jėga, trukdanti lakštui, stalui ar kitam daiktui pajudėti iš vietos – rimties bū-senos, vadinama rimties trinties jėgà. Trintis, atsirandanti kūnų sąlyčio vietoje ir trukdanti vienam kūnui pradėti judėti ki to kūno paviršiumi, vadinama rimties trintimi .

Dėl trinties dėvisi drabužiai ir avalynė, atsiranda nuospaudų. Par-griuvę nusibrozdiname rankas ir kojas, dyla važiuojančių automobilių padangos, kaista ir dėvisi judamosios mechanizmų dalys. Vis dėlto grįž-kime prie klausimo: trintis padeda ar trukdo? Pagalvokite, kas atsitiktų, jei nebūtų trinties.

. Ar galėtumėte eiti, važiuoti riedučiais?

. Ar pavyktų sustabdyti važiuojantį dviratį, automobilį?

. Ar būtų įmanoma žaisti krepšinį, futbolą, rankinį?

. Ar galėtumėte susipinti kasas, megzti?

. Ar pavyktų nusiplauti purvinas rankas muilu?

. Ar galėtumėte suvalgyti obuolį?


. Trintie s jėgà. Riedė jimo trintis. Slydimo trintis. Rimtie s trintis

Žodžių ir formulių bankas

Dauguma mokslininkų mano, kad

neandertaliečiai, gyvenę prieš

150 000–40 000 metų, jau mokėjo

trinties jėgą pritaikyti savo reik-

mėms. Jie įžiebdavo ugnį skeldami

vieną titnagą į kitą arba trindami du

medžio gabalėlius.

Tai įdomu

3 s k y r i u s

Trintis

Riedėjimotrintis

Slydimotrintis

Rimtiestrintis

„Fizika“. VIII kl. vadovėlis, p. 48–49

Klausimai ir užduotys padeda išsiaiškinti, ar pavyko pasiekti iškeltus uždavinius.

Žodžių ir formulių bankas. Svarbiausios sąvokos, fiziniai dy-džiai, formulės, dės-niai. Jie ir jų apibrėž-tys surašyti vadovėlio pabaigoje.

Atsakydami į Pasitikrinkite dalies klausimus, atlikdami užduotis, mokiniai išsiaiškins, ar suprato visą skyriaus medžiagą, įsivertins.

SPECIALUS PASIŪLYMAS!Užsakant vadovėlių VII klasei, mokytojui dovanojame*:

Vadovėlį, Pratybų sąsiuvinį (1-ąjį ir 2-ąjį sąs.), Uždavinyną, Interaktyviąją mokytojo knygą, mokymus.



VIII klasė

Naujiena

Duotav = 80 km/h ≈ 22,2 m/sm = 70 kgt = 0,018 s

RastiF

• Nagrinėsite uždavinio

sprendimo pavyzdį.

• Pasitikrinsite, kaip Niu-

tono dėsnius mokate taikyti

spręsdami uždavinius.

Mokomės spręsti uždaviniusLietuvõs kelių policijos tarnybos duomenimis, kiekvieną dieną mūsų

šalyje įvyksta vidutiniškai daugiau kaip 7 eismo įvykiai, kuriuose nuken-čia žmonės. Dauguma nukentėjusiųjų nesegėjo saugos diržų.

Apskaičiuota, kad jei automobilis važiuoja 80 km/h greičiu ir su kuo nors susiduria, žmogus po smūgio iš inercijos dar juda ir, atsitrenkęs į automobilio priekinį skydelį, sustoja vos per 0,018 s. Apskaičiuokime, kokia jėga 70 kg masės žmogus trenkiasi į automobilio priekinį skydelį.

Netrukus

. Spręsti uždavinį visuomet

pradėkite nuo sąlygos nagrinė-

jimo.. Pasirinkite formulę, pagal

kurią apskaičiuosite ieškomą

dydį, ir į ją įrašykite žinomų

dydžių vertes arba nežinomų

dydžių išraiškas. . Jei nepavyksta gauti galuti-

nės formulės, uždavinį galima

spręsti veiksmais.

Patarimai

34


Sprendimas

Apskaičiuodami jėgą, remkimės antruoju Niutono dėsniu F = ma.Keleivio masę žinome, o pagreitį galime apskaičiuotiPagreičio vertę įrašę į jėgos formulę, gaunameKadangi po susidūrimo galinis keleivio greitis lygus 0, tai

Minuso ženklas rodo, kad smūgio metu jėga veikia priešinga kryptimi, nei juda automobilis ir žmogus. Įrašę į gautą formulę masės, pradinio greičio ir laiko vertes, apskai-čiuojame jėgą:

a = ——— v – v0

t.

F = m · ——— .v – v0

t

F = m · ——— = – ——.0 – v0t

mv0t

F = – ———————— = –86333 N ≈ –86,3 kN .70 kg · 22,2 m/s0,018 s

2.4 pav. Automobilio išbandymas smūgiu

5S Ą V E I K O S D Ė S N I A I 2 s k y r i u s

1. Nubraižykite nagrinėto uždavinio brėžinį. Jame rodyklėmis pa-vaizduokite greičio ir pagreičio kryptis. Kas pasikeistų susidūrimo metu, jei automobilio greitis būtų mažesnis negu 80 km/h? Kodėl reikia segėti saugos diržus?

2. Ar girdėjote, kad išvesti pasivaikščioti jūsų šunį gali kitas dresuo-tas šuo? Kuris šuo kurį vedžioja, t. y. kuris kurį tempia didesne jėga? Paaiškinkite kodėl.

3. Sumo yra vienos seniausių imtynių, kuriose du sportininkai sten-giasi sučiupti vienas kitą ir išstumti varžovą iš rato. Kokių sunkumų pa-tirs imtynininkai, pavaizduoti paveiksle? Kodėl?

4. Kaip reikia rauti morką, kad jos viršūnėlė nenutrūktų? Paaiškin-kite kodėl.

5. Remdamiesi fizikos dėsniais, paaiškinkite, kodėl tėvai, norėdami staigiu judesiu ištraukti vaikui pieninį dantį, prie jo pririša storesnį li-ninį siūlą.

6. Suaugęs 50 kg masės gepardas 110 km/h greitį gali pasiekti vos per 3 s. Kokio dydžio jėga padeda gepardui pasiekti tokį greitį per tiek laiko?

7. Iš grafiko nustatykite, kurio kūno masė didžiausia? Paaiškinkite kodėl. Kiek kartų skiriasi I ir II kūnų masė?

Tokiu grąžtu gręžiama nuo akmens

amžiaus. Ir dabar juvelyrai kartais

juo naudojasi pragręždami skylutes

gintaro gabalėlyje ar dekoruodami

gintaro, kaulo ir kitokius papuošalus.

Tokio grąžto veikimas pagrįstas iner-

cijos reiškiniu. Atidžiai įsižiūrėkite į

įrankį ir pasiaiškinkite, kaip jis veikia.

Tai įdomu

35


Pasitikrinkite

III

III

a

0 F



Naujiena

FIZIKA

VII–VIII klasė

„Fizika“. VII kl. 1-asis pratybų sąsiuvinis, p. 26–27

26

❻ Šviesos spindulio kritimo kampas į šviesą atspindintį paviršių lygus 60°.

6.1. Nubraižyk šį spindulį ir pavaizduok atsispindėjusį spindulį.

6.2. Kokio didumo kampą sudaro krintantysis spindulys su paviršiumi? 6.3. Kokio didumo kampą sudaro atsispindėjęs spindulys su statmeniu? 6.4. Kokio didumo kampas susidaro tarp krintančiojo ir atsispindėjusio spindulio? 6.5. Kaip pasikeis kampas tarp krintančiojo ir atsispindėjusio spindulio, jei kritimo

kam pas bus sumažintas 10°?

❼ Saulė virš horizonto pakilo 30° kampu. Kokiu kampu su statmeniu reikia laikyti veidrodį, kad atsispindėjęs spin dulys kristų vertikaliai žemyn?

❽ Ar atspindžio dėsniai galioja, kai šviesa krinta į balto popieriaus lapą?

❾ Paveiksle pavaizduotas nuo paviršių atsispindėjusių spindulių pluoštelis. Kurie iš pavir šių yra veid rodiniai, o kurie turi nelygumų?

1 2 3 4

2.12 pav.

2.11 pav.

2 s k y r i u s

27

Š V I E S O S P A S A U L Y J E

ATSAKYK Į VADOVĖLIO KLAUSIMUS IR ATLIK UŽDUOTIS

❶

❷

❸

❹

❺ Fizika virtualiai

• http://micro.magnet.fsu.edu/ (Specular and Diffuse Reflection – Šviesos atspindžio dėsnis) • http://mkp.emokykla.lt/gamta5-6/lt/ (MO Šviesos energija) • http://mkp.emokykla.lt/gamta5-6/lt/ (MO Energijos virsmai)

2.13 pav.

Užrašams

Apibendrink rezultatus ir įsivertink

Įsivertinimas

Kiek užduočių atlikau

9

5

Šią pamoką sužinojau:

Sunkiausia buvo (arba nesupratau):

Atlikdami antroje apibendrinimo atlankoje aprašomą tiriamąjį darbą ar praktinę už-duotį, mokiniai pasitikrins, kaip geba įgytas žinias taikyti praktiškai.

Jau žinote, kad kūnų sąveiką nusako Niutono dėsniai. Atlikdami tiriamą-jį darbą patikrinkite, ar jie pasitvirtina.

Jums prireiks vežimėlio (galite panaudoti žaislinį automobilį), svarelių ar kubelių vežimėlio masei keisti, dviejų dinamometrų, sekundomètro arba mobiliojo telefono chronomètro, ilgos liniuotės arba ruletės, skridinio, ilgos virvutės ir svarmenų.

1. Pririškite svarmenį prie vežimėlio ilga virvute. Virvutę permeskite per skridinį ir paleiskite svarmenį. Po kurio laiko prilaikykite delnu svarmenį – taip jį sustabdysite. Stebėkite vežimėlį.

Atsakykite į klausimus:. Kodėl vežimėlis pajudėjo, kai paleidote svarmenį?. Ar vežimėlis sustojo, kai sustabdėte svarmenį? Kodėl taip atsitiko?. Ką patvirtina šis bandymas?

2. Nusibraižykite lentelę sąsiuvinyje arba pildykite ją fizikos pratybų są-siuvinyje.

3. Ištirkite, kaip pagreitis priklauso nuo kūno masės. Vieną dinamome-trą pritvirtinkite prie vežimėlio. Pasverkite vežimėlį su dinamometru ir sva-relius, užsirašykite jų masės vertes. Bandymą atlikite 3–5 kartus: pirmiausia vien su vežimėliu, po to didindami vežimėlio masę svareliais. Į lentelę įrašy-kite kiekviename bandyme naudoto vežimėlio masės vertę.

Nr. m, kg F1 , N F

2 , N s, m t, s v

vid , m/s v

1, m/s a, m/s2 a

1 , m/s2

Ar pasitvirtina Niutono dėsniai?

• Tyrinėdami išsiaiškinsite,

ar pasitvirtina Niutono dės-

niai.

Netrukus

. Darbą patogu atlikti gru-

pėmis – vieni paleis vežimėlį

judėti, kiti stebės dinamome-

tro ir chronometro rodmenis.. Kad galėtumėte tiksliau

išmatuoti laiką, pasirinkite kuo

ilgesnį vežimėlio riedėjimo

kelią.. Pasirinkite kuo aukštesnį

stalą, tuomet vežimėlis galės

riedėti ilgesnį kelią.. Kuo daugiau kartų ban-

dymą atliksite, tuo tiksliau

ištirsite dėsningumus.

Patarimai

6

36

Tolygiai kintamo judėjimo viduti-

nis greitis apskaičiuojamas pagal

formulę .

Dinamometrais išmatuokite judantį vežimėlį veikiančią jėgą F1 ir svar-menį veikiančią jėgą F2. Chronometru matuokite laiką t, per kurį vežimėlis nuvažiuos jūsų pasirinktą, bet vis tą patį atstumą s. Žinodami kelią ir laiką, apskaičiuokite vidutinį judėjimo greitį

Žinodami vidutinį greitį, apskaičiuosite vežimėlio greitį v1 kelio s pa-baigoje. Kadangi vežimėlis juda tolygiai greitėdamas, pritaikykite formulę

Vežimėlio pradinis greitis v0 = 0, todėl

Nubraižykite pagreičio priklausomybės nuo masės grafiką.Atsakykite į klausimus:. Kokią pagreičio priklausomybę nuo masės nustatėte?. Ką patvirtina šis bandymas?Apskaičiuokite pagreitį a1 pagal antrąjį Niutono dėsnį ir palyginkite

su anksčiau apskaičiuotu pagreičiu a.

4. Ištirkite, kaip pagreitis priklauso nuo veikiančiosios jėgos. Vežimėlio masės šioje tyrimo dalyje nekeiskite. Keiskite vežimėlį vei-

kiančią jėgą, kaskart prikabindami prie virvutės vis kitos masės svarmenį. Išmatuokite ir apskaičiuokite tuos pačius dydžius, kaip ir tirdami pa-

greičio priklausomybę nuo masės. Rezultatus surašykite į lentelę.Nubraižykite pagreičio priklausomybės nuo jėgos grafiką. Atsakykite į klausimus:. Kokią pagreičio priklausomybę nuo jėgos nustatėte?. Ką patvirtina šis bandymas?

5. Palyginkite vežimėlį ir svarmenį veikusias jėgas F1 ir F2. Kokį dės-ningumą pastebėjote?

6. Apibendrinkite gautus rezultatus ir padarykite išvadas.

7. Aptarkite, kaip sekėsi atlikti darbą, ir išsiaiškinkite, kas buvo gerai, o ką ateityje galima būtų daryti kitaip.

vvid

= ——— v0 + v

1

2

S Ą V E I K O S D Ė S N I A I 2 s k y r i u s

Įsidėmėkite

vvid= — .st

stv1= 2vvid = 2 — .

vvid= ———— v0 + v12 .

.a = ———— = —— v1 – v0

t2st2

37

F1

F2

Tuomet apskaičiuokite pagreitį


Vadovėlis ir pratybos – darni visuma. Be pratybų mokiniai daug sunkiau ugdysis kom-petencijas ir ypač jiems stigs praktinių gebėjimų.

Suformuluoja-mas tikslas.

Mokiniai apibendrina rezultatus ir įrašo įsiverti-nimą.

Vadovėlyje pateikiami temos klausi-mai ir užduo-tys. Pratybų sąsiuvinyje į juos at-sakoma ir atliekamos užduotys.

Pateikiama patarimų, kaip atlikti darbą.

Mokiniai apibendrina gautus rezul-tatus.

Aptariama, kaip sekėsi atlikti darbą, kas pavyko, ką reikia tobu-linti.



VII–VIII klasė

„Fizika“. VIII kl. 1-asis pratybų sąsiuvinis, p. 28–29

28

6. Ar pasitvirtina Niutono dėsniai? Atlikite vadovėlyje aprašytą tiriamąjį darbą.

1. Probleminis klausimas (problema)

2. Tikslas

3. Hipotezė

4. Tyrimo priemonės

5. Tyrimo eiga (Užrašykite pagrindinius tyrimo eigos etapus.)

6. Duomenų ir rezultatų analizė

6.1. Atlikite pirmą bandymą ir atsakykite į klausimus.

a) Kodėl vežimėlis pajudėjo, kai paleidote svarmenį?

b) Ar vežimėlis sustojo, kai svarmenį sustabdėte? Kodėl taip atsitiko?

c) Ką patvirtina šis bandymas?

6.2. Ištirkite, kaip pagreitis priklauso nuo kūno masės. (Jėgos nekeiskite.)

a) Duomenų ir rezultatų lentelė

Nr. m, kg F1, N F2 , N s, m t, s vvid , m/s v1, m/s a, m/s2 a1, m/s2

1. 2. 3. 4.

29

b) Nubraižykite pagreičio priklausomybės nuo masės grafiką.

c) Kokią pagreičio priklausomybę nuo masės nustatėte?

d) Ką patvirtina šis bandymas?

6.3. Ištirkite, kaip pagreitis priklauso nuo kūną veikiančios jėgos. (Masės nekeiskite.)

a) Duomenų ir rezultatų lentelėNr. m, kg F1, N F2 , N s, m t, s vvid , m/s v1, m/s a, m/s2 a1, m/s2

1. 2. 3. 4.

b) Nubraižykite pagreičio priklausomybės nuo jėgos grafiką.

c) Kokią pagreičio priklausomybę nuo jėgos nustatėte?

d) Ką patvirtina šis bandymas?

6.4. Palyginkite vežimėlį ir svarmenį tyrimo metu veikusias jėgas F1 ir F2 (žr. 6.2 a ir 6.3 a užd.). Kokį dėsningumą pastebėjote?

7. Išvados

8. Įsivertinimas

S Ą V E I K O S D Ė S N I A I 2 s k y r i u s

a, m/s2

m, kg0

a, m/s2

F, N0

Pratybų sąsiuvinyje atliekamas vado- vėlyje pateiktas tiriamasis darbas.

Iškeliama problema.

Suformu-luojamas ir užrašomas tikslas.

Mokinys parašo įsiver-tinimą.

Pateikiamos išvados.Serijos „Šok“ vadovėliai „Fizika“ VII ir VIII klasėms patrauklūs, spalvingi, įdomūs mokiniams, lengvi ir neapsunkina kuprinių. Labai patogu, kad kiekviena tema pateikiama atskiroje atlankoje. Mokantis temą ir atliekant užduotis nereikia perversti vadovėlio lapų. Labai pa-togu, kad temos išdėstytos tam tikrais žingsniais. Šiame vadovėlyje, kitaip nei ankstesniuo-se, prieš pradėdami nagrinėti temą mokiniai sužino, ką turės išmokti, pagrindines įsidėmė-tinas sąvokas randa žodžių banke. Taip pat vadovėlyje pateikiama interneto nuorodų, kur galima plačiau susipažinti su tema. Iš šių vadovėlių mokosi mūsų Kauno rajono Neveronių vidurinės mokyklos VII ir VIII klasių mokiniai. Tikimės, kad ateityje galėsime įsigyti vadovė-lius IX ir X klasėms.

Kauno rajono Neveronių vidurinės mokyklos fizikos mokytoja metodininkė Rasa Šimaitienė

Nuomonė

Su vadovėliais glaudžiai susiję pratybų sąsiuviniai. Juose pateikiamos užduotys siejamos su visos mokomosios medžiagos nagrinėjimu, skiriamos kiekvienai vadovėlio temai. Sąsiu-vinių užduotys:

skatina mąstyti; orientuojamos į problemų sprendimą; skiriamos informacijos paieškai; pritaikomos darbui su iliustracijomis; paliekama vietos užrašams, taigi mokiniams nebereikia pirkti dar vieno papildomo

sąsiuvinio.

Iškeliama hipotezė.

Surašomos tyrimo prie-monės.


FIZIKA

VII–VIII klasė Mokytojo knyga – puikus Jūsų pagalbininkas

Čia rasite trumpalaikius ir ilgalaikius planus, svarbiausius dalykus, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį.

Greitai ir lengvai pasirengsite įdomiai pamokai. Individualizuosite ir diferencijuosite mokymąsi. Mokysite mokytis.

2�

5. Šviesos atspindys

Bendrosios programos

Mokinių pasiekimai

nuostatos Gebėjimai žinios ir supratimas

Jausti atsakomybę už savo veiksmus. 9.12. apibūdinti šviesos reiškinius. 9.12.1. Paaiškinti tiesiaeigio šviesos sklidimo ir atspindžio dėsnius.

5–6 klasė

Gebėjimai žinios ir supratimas

9.12. apibūdinti regos svarbą ir pagrįsti matavimų būtinumą pažįstant aplinką.

9.12.2. apibūdinti šviesos atspindį, atvaizdą veidrodyje.

Mokymo uždaviniai

naudojant vaizdines priemones, išaiškinti mokiniams šviesos atspindžio dėsnį.

Mokymosi uždaviniai

atlikdami bandymus ir naudodamiesi kompiuterių programomis, mokiniai aptars veidrodinį ir difuzinį šviesos atspindį.

remdamiesi stebėtais bandymais ir mokytojo padedami, mokiniai suformuluos šviesos atspindžio dėsnį.

Siūloma veikla

1. Mokiniams sudominti galima pažaisti su „saulės zuikučiais“. Jei šviečia Saulė ar kabinete yra tinka-mas šviesos šaltinis, lentoje nubrėžiamas keliolikos centimetrų skersmens apskritimas, o mokiniai veidrodėliu ar kitu, gerai šviesą atspindinčiu daiktu, gaudo „saulės zuikutį“ ir nukreipia jį į apskritimą. Įvardijama, kokiu reiškiniu jie naudojosi.

2. nagrinėjant vadovėlio 2.28 paveikslą, atliekama va-dovėlio 1 užduotis. Paveikslą galima vizualizuoti naudojant Mo energijos virsmai (1752). aptaria-ma, kokie paviršiai sugeria daugiau šviesos, keliamas klausimas, kur dingsta šviesos energija, įvardijama, kas yra sugertis. aiškinimą galima iliustruoti Mo Šviesos energija (1129).

3. atliekamas vadovėlio 24 puslapio bandymas, nagrinėjamas 2.19 paveikslas, išsiaiškinama, kad atspindėtas šviesos kiekis priklauso ir nuo paviršiaus lygumo, aptariami atvaizdai, susidarantys vandens paviršiuje.

4. Jei yra sąlygos, atliekamas bandymas su krepšinio (tampriu) kamuoliu (kamuolio perdavimas nuo žemės). Galima bandymą atlikti ir su teniso kamuoliuku.

5. atliekant bandymą su optiniu disku, mokiniai ieško panašumo tarp dviejų bandymų.

6. Suformuluojamas šviesos atspindžio dėsnis, nagrinė-jamas vadovėlio 2.20 paveikslas, naudojamas Mo iš tinklalapio http://micro.magnet.fsu.edu/ Reflection of Light.

7. Lentoje nubraižoma arba mokomąja kompiuterių programa Crocodile Physics sumodeliuojama keletas situacijų (4 pav.).

4 pav.

Ištrauka iš Bendrųjų pro-gramų

Mokymo uždaviniai


Pateikiama siūloma veikla



VII–VIII klasė

2�

5. Šviesos atspindys


Mokinių pasiekimai

nuostatos Gebėjimai žinios ir supratimas

Jausti atsakomybę už savo veiksmus. 9.12. apibūdinti šviesos reiškinius. 9.12.1. Paaiškinti tiesiaeigio šviesos sklidimo ir atspindžio dėsnius.

5–6 klasė

Gebėjimai žinios ir supratimas

9.12. apibūdinti regos svarbą ir pagrįsti matavimų būtinumą pažįstant aplinką.

9.12.2. apibūdinti šviesos atspindį, atvaizdą veidrodyje.

Mokymo uždaviniai

naudojant vaizdines priemones, išaiškinti mokiniams šviesos atspindžio dėsnį.


atlikdami bandymus ir naudodamiesi kompiuterių programomis, mokiniai aptars veidrodinį ir difuzinį šviesos atspindį.

remdamiesi stebėtais bandymais ir mokytojo padedami, mokiniai suformuluos šviesos atspindžio dėsnį.

Siūloma veikla

1. Mokiniams sudominti galima pažaisti su „saulės zuikučiais“. Jei šviečia Saulė ar kabinete yra tinka-mas šviesos šaltinis, lentoje nubrėžiamas keliolikos centimetrų skersmens apskritimas, o mokiniai veidrodėliu ar kitu, gerai šviesą atspindinčiu daiktu, gaudo „saulės zuikutį“ ir nukreipia jį į apskritimą. Įvardijama, kokiu reiškiniu jie naudojosi.

2. nagrinėjant vadovėlio 2.28 paveikslą, atliekama va-dovėlio 1 užduotis. Paveikslą galima vizualizuoti naudojant Mo energijos virsmai (1752). aptaria-ma, kokie paviršiai sugeria daugiau šviesos, keliamas klausimas, kur dingsta šviesos energija, įvardijama, kas yra sugertis. aiškinimą galima iliustruoti Mo Šviesos energija (1129).

3. atliekamas vadovėlio 24 puslapio bandymas, nagrinėjamas 2.19 paveikslas, išsiaiškinama, kad atspindėtas šviesos kiekis priklauso ir nuo paviršiaus lygumo, aptariami atvaizdai, susidarantys vandens paviršiuje.

4. Jei yra sąlygos, atliekamas bandymas su krepšinio (tampriu) kamuoliu (kamuolio perdavimas nuo žemės). Galima bandymą atlikti ir su teniso kamuoliuku.

5. atliekant bandymą su optiniu disku, mokiniai ieško panašumo tarp dviejų bandymų.

6. Suformuluojamas šviesos atspindžio dėsnis, nagrinė-jamas vadovėlio 2.20 paveikslas, naudojamas Mo iš tinklalapio http://micro.magnet.fsu.edu/ Reflection of Light.

7. Lentoje nubraižoma arba mokomąja kompiuterių programa Crocodile Physics sumodeliuojama keletas situacijų (4 pav.).

4 pav.

2�

Š V i E S O S P A S A U l Y J E 2 s k y r i u s

8. Mokiniai iškelia statmenį, nurodo spindulio kryptį, pažymi kritimo ir atspindžio kampus.

Pastaba. Būtina atkreipti mokinių dėmesį į stat-mens brėžimą, kai plokštuma yra pasvirusi kampu į horizontą.

9. Mokiniai, padedami mokytojo, patys atlieka vadovėlio 3 užduotį, pratybų sąsiuvinio 4 užduotį. rezultatai patikrinami.

10. Pakartojamas bandymas su optiniu disku, veidrodį pakeičiant difuziniu paviršiumi. Įvardijama, kas yra šviesos išsklaidymas. naudojamasi tinklalapiu, kurio adresas http://micro.magnet.fsu.edu/ Specular and Diffuse Reflection.

11. Pamokos pabaigoje paskiriami namų darbai, pratybų sąsiuvinyje apibendrinami rezultatai.

Integracinės sąsajos ir mokinių turima patirtis

Darbas šioje pamokoje siejamas su mokinių gyve-nimiška patirtimi (atspindžiai nuo įvairių paviršių, saulės zuikučių valdymas).

Prisimenama, ko mokiniai mokėsi V–VI klasėje (šviesos sugertis, jos virsmas šiluma).

Priemonės

Kamuolys ar kamuoliukas, veidrodėliai ar naudojimui netinkami kompaktiniai diskai, folijos lapeliai.

Klausimų ir užduočių komentarai / atsakymai

Vadovėlis1. Tamsesnis paviršius daugiau sugeria, daugiau įšyla.2. Kai ežero paviršius lygus.3. reikia atkreipti dėmesį į tai, ar teisingai nubrėžtas statmuo.4. Kritimo ir atspindžio kampai – po 45°.5. 0° kampu.

1asis pratybų sąsiuvinis4. 1 ir 4 spinduliai. 5. Krintančiojo spindulio kryptis – į veidrodį, kritimo ir atspindžio kampai yra lygūs, neteisingai pažymė-tas – statmuo.6.2. 30°. 6.3. 60°. 6.4. 120°. 6.5. Sumažės 20°.7. 30°.8. atskirai vienam spinduliui galioja, o visam pluoš-tui ne.9. 1 ir 2.

Papildomi šaltiniai ir interneto nuorodos

http://micro.magnet.fsu.edu/ (Šviesos atspindys) http://mkp.emokykla.lt/gamta5-6/lt/ (Mo Šviesos energija) http://mkp.emokykla.lt/gamta5-6/lt (Mo energijos virsmai)MKP Crocodile Physics

Refleksija (pavykę momentai, svarbūs, įdomūs epizodai, kilę sunkumai, galimos pataisos)

Vieta refleksijaiIntegracinės sąsajos

Reikiamų priemonių sąrašas

Papildomi šaltiniai ir interneto nuorodos

„Fizika“. VII kl. mokytojo knyga, p. 28–29

„Fizika“. VIII kl. mokytojo knyga, p. 12–13Klausimų ir užduočių komentarai

12 Į turinį

3. Kaip išmatuoti kelią?


Mokinių pasiekimai

Nuostatos Gebėjimai Žinios ir supratimas

Veiklos sritis: 1. Gamtos tyrimai

Noriai, saugiai naudojantis <...> buitiniais prietaisais tyrinėti arti-miausią gamtinę aplinką.

1.1. Pagal pavyzdį susiplanuoti ir atlikti stebėjimus ir bandymus. Sau-giai ir kūrybingai naudotis moky-klinėmis gamtos tyrimo priemonė-mis, buityje naudojamais prietaisais ir medžiagomis. Įvertinti ilgio <...> absoliučiąsias paklaidas.

1.1.1. Savais žodžiais paaiškinti gamtos tyrimų eigą: problema, hipotezė, stebėjimas ar bandymas, rezultatai ir išvados.1.1.3. Nurodyti <...> ilgio <...> ma-tavimo prietaisus.1.1.5. Nustatyti prietaiso padalos vertę.1.1.6. Savais žodžiais paaiškinti, kaip įvertinama ilgio <...> absoliu-čioji matavimo paklaida.

1.2. Pritaikyti matematikos <...> pamokose įgytas žinias ir gebėjimus tyrimų rezultatams apdoroti ir pa-teikti žodžiu ar raštu.

1.2.1. Paaiškinti, kaip nustatoma vidutinė dydžių vertė.

1.3. Formuluoti išvadas, palyginti savo ir draugų gautus stebėjimų ir bandymų rezultatus, nurodyti gali-mas jų skirtumų priežastis.

1.3.1. Savais žodžiais paaiškinti, kas yra tyrimų rezultatas ir kas yra išvada. 1.3.2. Nurodyti, kaip reikia teisingai perskaityti matavimo prietaiso ro-dmenis.

1.4. Vartoti pagrindinius matavimo vienetus. Mokėti kartotinius ar dali-nius vienetus paversti pagrindiniais SI vienetais.

1.4.1. Nurodyti pagrindinius ilgio <...> matavimo vienetus.

Veiklos sritis: 8. Judėjimo ir jėgų pažinimas

Domėtis judėjimo dėsniais ir jų taikymu kasdieniame gyvenime ir technikoje, remtis jais kasdieniame gyvenime.

8.2. Judėjimui apibūdinti tinkamai vartoti trajektorijos, kelio <...> sąvo-kas, apskaičiuoti šiuos dydžius.

8.2.1. Savais žodžiais paaiškinti tra-jektorijos, kelio <...> sąvokas.

Mokymosi uždaviniaiMokiniaipritaikys tiriamojo darbo žingsnius matuodami nueitąjį kelią;išsiaiškins, kaip matuojamas nueitasis kelias, ir išmatuos nueitąjį kelią skirtingais būdais;prisimins, kas yra matavimo paklaida, ir nustatys savo matavimų paklaidas.

13 Į turinį

J U D Ė J I M A S 1 s k y r i u s

Integracinės sąsajos ir turima patirtisMatematika: matavimai liniuote, skaičiavimai.Fizika: gamtos tyrimo eiga, kūno matmenų radimas, absoliučiosios matavimo paklaidos nustatymas.

PriemonėsInterneto svetainės http://gamta7-8.mkp.emokykla.lt MO Gamtos tyrimų eiga (nr.: 176).Uždavinyno 1 skyriaus 12–15 užduotys.

Papildomi šaltiniai1. Metodinė svetainė http://www.ugdome.lt/kompetencijos5-8/pagrindinis/pagrindiniai-kompetenciju-ugdymo-aspektai/i-kompetenci-

jas-orientuoto-ugdymo-gaires/.2. Shirley-Dale Easley, Kay Mitchell. Vertinimo aplankas: kur, kada, kodėl ir kaip jį naudoti? Vilnius: Tyto alba, 2007.

Mokymosi veiklaPamokos pradžioje reikėtų prisiminti ilgio matavimo vienetus ir ryšius tarp jų. Galima atlikti uždavinyno 12 už-

duotį. Prisiminti, kaip nustatoma padalos vertė ir absoliučioji matavimo paklaida, galima atliekant uždavinyno 13 už-

duotį.Prieš pradedant tiriamąjį darbą būtų tikslinga su mokiniais pakartoti pagrindinius gamtos tyrimo eigos žingsnius:

kokia seka jie turi būti atliekami, kaip formuluoti tiriamojo darbo tikslą, hipotezę. Galima nagrinėti vadovėlyje pateik-tą schemą arba MO Gamtos tyrimų eiga.

Būtina pakartoti, kaip nustatoma vidutinė dydžio vertė. Kai atstumas matuojamas žingsniais, svarbu apskaičiuoti vidutinį žingsnio ilgį. Kalbant apie matavimų tikslumą, galima analizuoti uždavinyno 15 užduotį.

Galima pasiūlyti mokiniams pakeisti vadovėlio užduotį ir išmatuoti bet kokį kitą atstumą – iki bibliotekos, sporto salės, pagrindinių mokyklos durų ir pan. Skirtingos mokinių grupės gali matuoti skirtingus atstumus. Probleminį pavadinimo klausimą reikėtų pakeisti: „Koks atstumas nuo... iki...?“ Hipotezė turi būti siejama su šiuo atstumu. At-likdami tiriamąjį darbą, mokiniai pastabas gali užsirašyti pratybų sąsiuvinyje.

Jei planuojate naudoti Vertinimo ir įsivertinimo aplanką, jame vienas pirmųjų galėtų būti šis tiriamasis darbas. Galima pasiūlyti mokiniams namie perskaityti vadovėlio „Mokymosi žingsnių“ atlanką Kaip kurti kompetencijos aplanką, o klasėje kitą dieną aptarti, kaip aplankas gali padėti mokytis, stebėti savo pažangą, įsivertinti.

Reikėtų skatinti mokinius aptarti savo darbą su bendraklasiais, aiškintis iškilusius klausimus, reflektuoti savo veiklą.


FIZIKA

VII–VIII klasė

Naudodami aktyviąsias pamokas VII klasei: greičiau ir lengviau pasirengsite pamokai; motyvuosite ir įtrauksite į aktyvią veiklą mokinius; turėsite dar vieną papildomą komplekto dalį; užtikrinsite greitą grįžtamąjį ryšį.

Uždavinynai – neatskiriama kiekvieno komplekto dalis. Vadovėliuo-se uždavinių nedaug, todėl uždavinynų užduotys papildo ir vado-vėlius, ir pratybų sąsiuvinius. Užduotys suskirstytos skyriais, tačiau prie kai kurių užduočių ir klausimų grįžtama. VII klasės uždavinyne pateikiama daugiau kaip 300 įvairių žodinių, grafinių ir praktinių už-davinių, eksperimentinių užduočių. Siūloma atlikti daugiau kaip 20 projektinių darbų.

38

5 skyrius. Fizikiniaidydžiai ir jųmatavimas

1. Eksperimentinės užduotys

1 Kompaktinio disko storio nustatymas

Priemonės: kompaktinių diskų dėžutė, liniuotė.Nustatykite vieno kompaktinio disko storį. Paaiškinkite, kaip tai padarysite.

2 Septintokų (mergaičių ir berniukų) vidutinio pėdos ilgio apskaičiavimas

Klasėje atlikite apklausą, kokio dydžio batus mokiniai avi. Surašykite duomenis į lentelę, išskirdami atskirai mergaites ir berniukus. Europoje žmogaus avalynės numeris apytiksliai apskaičiuojamas pėdos ilgį padauginus iš 1,5. Atlikę skaičiavimus, nustatykite, koks yra vi-dutinis mergaičių ir berniukų pėdos ilgis.

3 Vidutinės kūno masės nustatymas svarstyklėmis

Priemonės: buitinės svarstyklės.1. Nupieškite svarstyklių skalę.2. Nustatykite prietaiso vienos padalos vertę.3. Užrašykite matavimo rezultatą, įvertindami matavimo paklaidą.4. Apskaičiuokite grupės draugų vidutinę kūno masės vertę.

4 Kūno masės indekso skaičiavimas (angl.body mass index arba BMI)

Priemonės: buitinės svarstyklės, matavimo juosta.Kūno masės indeksas (KMI) apskaičiuojamas atsižvelgiant į ūgį ir svorį. Svorį (kilo-

gramais) padalykite iš ūgio (metrais), pakelto kvadratu: I = mh2.

Manoma, kad žmonės, kurių KMI yra tarp 18,5 ir 25, gyvena ilgiau ir yra sveikesni. Rizika sveikatai didėja, jei KMI yra 25 ir daugiau. Greičiau apskaičiuoti KMI galima pasi-naudojus internetu. (http://www.vsv.lt/gyvensena/sveikas/2532.html)

a) Koks yra masės indekso matavimo vienetas?b) Atlikę skaičiavimus, nustatykite, koks yra vidutinis jūsų klasės mokinių kūno masės

indeksas.c) Atskirai palyginkite mergaičių ir berniukų kūno masės indekso vidutinę vertę.

5 s k y r i u s

3�

F I z I K I n I A I D Y D Ž I A I I R J ų M A T A V I M A S

5 Reakcijos greičio nustatymas liniuote

Priemonė: ilga liniuotė.Išmatuokite savo ir kelių draugų rankos psichomotorinės

reakcijos laiką naudodamiesi liniuote (5.1 pav.). Prieš paleis-dami liniuotę, nulinį žymeklį laikykite prie apatinės plaštakos dalies. Dirbkite poromis.

Atlikite matavimus stebėdami, kaip kitas mokinys palei-džia liniuotę, ir užsirišę ant akių raištį.

Vienas mokinys laiko liniuotę ir kokiu nors būdu duoda ženklą, kad paleidžia liniuotę, kurią turi sugauti kitas mokinys.

Atsakykite į klausimus:a) Ar signalas ilgai keliauja iki centrinės nervų sistemos?b) Ar signalo sklidimo trukmę galima sutrumpinti treni-

ruojantis?

2. Užduotys ir klausimaiFizikinių dydžių matavimas

1 Lentelėje pateikti fizikiniai dydžiai. Prie kiekvieno dydžio parašykite šio dydžio žymenį, matavimo vienetą ir jo žymenį, dalinį arba kartotinį šio dydžio matavimo vienetą.

Fizikinis dydis

ŽymuoPagrindinis matavimo vienetas

Pagrindinio matavimo

vieneto žymuo

Dalinis šio dydžio vienetas

Kartotinis šio dydžio vienetas

Masė

Laikas

Ilgis

Plotas

Tūris

2 Įvairių monitorių įstrižainės nurodomos coliais. Pavartęs reklamuojamų kompiuterių katalogą, septintokas aptiko tokius monitorių įstrižainių matmenis: 15,6 colių, 14 colių, 12,1 colių ir 10,1 colių. Paverskite šiuos dydžius centimetrais ir metrais.

3 Pateiktus SI vienetus surašykite į lentelę, suskirstydami į pagrindinius, išvestinius ir ne-sisteminius vienetus. Prie matavimo vienetų parašykite jų santrumpas.

Centimetras, valanda, miligramas, molis, sekundė, kvadratinis metras, metras per sekundę, kilogramas, hektaras, mililitras, kubinis metras, centneris, kilometras, minutė.

4 Pasiūlykite tokių objektų pavyzdžių, kurių matmenis būtų galima išmatuoti slankmačiu, mikroskopu, astronominiais vienetais ir šviesmečiais.

5.1 pav.

„Fizika“. VII kl. uždavinynas, p. 56–57


„Fizika“. VIII kl. uždavinynas, p. 56–57

56

7 skyrius. Svyravimai ir bangos1 Ar apžvalgos rato sukimąsi galima vadinti svyravimu? Kodėl?

2 Apsidairę galėtumėte pastebėti daug svyruojančių kūnų: siūbuoja vėjo pučiami me-džiai, sūpuoklėmis supasi vaikai, sparneliais mojuoja skraidantys vabzdžiai, virpa muzikos instrumentų stygos, garso kolonėlės membrana.

a) Kurių iš jų svyravimai yra laisvieji, o kurių – priverstiniai? b) Pasirinkę mastelį, nubraižykite šių svyravimų grafikus.

3 7.1 paveiksle pavaizduotas vežimėlio, pri-kabinto prie spyruoklės, judėjimas.

a) Kaip pavadintumėte šį judėjimą? b) Kaip laikui bėgant keičiasi spyruoklės

potencinė energija? c) Kokie energijos virsmai vyksta judant

vežimėliui?

4 Tikriausiai esate šokinėję ant batuto arba matę, kaip tai daro kiti.

a) Kodėl šokinėjimą ant batuto galima va - dinti svyravimu?

b) Kokios rūšies yra šis svyravimas? c) Koks yra batuto svyravimas, kai žmogus yra ore? d) Kokie energijos virsmai vyksta šokinėjant ant batuto?

5 Pučiant stipriam vėjui, Vilniaus televizijos bokšto viršūnė per 3 min susvyruoja 10 kartų. Apskaičiuokite bokšto svyravimo dažnį ir periodą. Atsakymą suapvalinkite iki šimtųjų.

6 Vanagas per minutę sparnais sumojuoja 40 kartų. Kolibris per tą patį laiką gali su-mosuoti iki 2000 kartų. Apskaičiuokite ir palyginkite vanago ir kolibrio mosavimo sparnais dažnius.

7 Žvirblio sparnų mosavimo dažnis 14 Hz. Kiek kartų per minutę žvirblis suplasnoja sparnais?

8 7.2 paveiksle pavaizduotas kūno svyravi-mo gra fikas. Kokį fizikinį dydį žymi kiek-vienas skaičius? Apibūdinkite kiekvieną dydį.

7.1 pav.

7.2 pav.

57

7 s k y r i u s

9 7.3 paveiksle pateikti prie tokio pat ilgio siūlų prikabintų kūnų svyravimo grafikai.

7.3 pav.

a) Iš grafiko nustatykite kiekvieno kūno svyravimo perio dą.

b) Koks yra kiekvieno kūno svyravimo dažnis? c) Kuo skiriasi 1, 2 ir 3 kūnų svyravimas? d) Kaip kūno svyravimo periodas priklauso nuo

amplitudės?

10 Ar galima sūpuoklėmis išsisupti vienam? a) Panagrinėkite 7.4 paveikslą ir paaiškinkite, kaip

tai padaryti. b) Koks yra sūpuoklių svyravimo periodas, jei per 18 s

jos susvyruoja 4 kartus?

11 7.5 paveiksle pateikti dviejų kūnų svyravimų grafikai 1 ir 2.

7.4 pav.

a) Kokius svyravimus vaizduoja šie grafikai? Atsakymą pagrįskite. b) Kokia yra 1 grafiko vaizduojamo svyravimo amplitudė? c) Kokia yra 2 grafiko vaizduojamo svyravimo didžiausia amplitudė? Kodėl ji laikui

bėgant mažėja? d) Koks yra šių svyravimų periodas? e) Apskaičiuokite svyravimų dažnį.

7.5 pav.

S V Y R A V I M A I I R B A N G O S

VIII klasės uždavinyną sudaro įvairaus sudėtingumo lygio uždaviniai: nesudėtingi, vidutiniškai sunkūs ir sunkūs (pažymėti žvaigždute).

Abiejų uždavinynų pabaigoje pateikiami uždavinių atsakymai.


Fizikos mokymosi komplekto VII–VIII klasei dalys glaudžiai suderin-tos. Vadovėlio struktūra tradicinė, gerai žinoma ir suprantama dau-geliui mokytojų ir mokinių. Medžiaga suskirstyta į skyrius, šie į sky-relius. Bandymai parinkti tokie, kad juos būtų galima atlikti pačiomis paprasčiausiomis priemonėmis. Daugelyje skyrių pateikti įdomybių intarpai skatina mokinius labiau domėtis fizika. Pratybų sąsiuvinių te-mos susietos su vadovėlių medžiaga.

FIZIKA

VII–VIII klasė

Vladas Valentinavičius, Zita Šliavaitė

FIZIKAMokymosi komplektas VIII klasei„Šviesa“, 2009



Pratybų sąsiuvinis P. Pečiuliauskienė 1-asis sąsiuvinis 2-asis sąsiuvinis Vid. kaina knygynuose po 9,90 Lt

Laboratoriniai darbai ir eksperimentinės užduotys

R. Čekianienė Vid. kaina knygynuose 17,99 Lt

Uždavinynas L. Ragulienė, V. Šlekienė Vid. kaina knygynuose 27,99 Lt


FIZIKAMokymosi komplektas VII klasei„Šviesa“, 2008



Pratybų sąsiuvinis P. Pečiuliauskienė 1-asis sąsiuvinis 2-asis sąsiuvinis Vid. kaina knygynuose po 9,90 Lt

Laboratoriniai darbai ir eksperimentinės užduotys

R. Čekianienė Vid. kaina knygynuose 15,99 Lt

Uždavinynas J. Blažienė, V. Šlekienė Vid. kaina knygynuose 27,99 Lt

Testai Vid. kaina knygynuose 10,99 Lt


Laiko patikrinti, mokinių ir mokytojų pamėgti fizi-kos mokymosi komplektai IX–X klasei nuosekliai tęsia VII–VIII klasės kursą:

Išlaikomi tie patys dėstymo principai ir struktūra. Kiekvienas skyrelis parengtas laikantis nuoseklios struktūros: mo-

kinių teigiamą motyvaciją skatinanti medžiaga – per pamokas atliekamų bandymų aprašai, vėliau – išvados ir teoriniai apiben-drinimai ir naujų nagrinėjamų reiškinių praktiniai, taikomieji as-pektai.

Visi skyriai baigiami santraukomis – priminimais, ką reikėjo išmok-ti, kas skyriuje yra svarbiausia. Po santraukos siūlomos kompleksi-nės savikontrolės užduotys.

Vadovėlio pabaigoje pateikiami užduočių atsakymai, kartotinių ir dalinių vienetų sudarymo lentelė, kai kurių medžiagų tankio ver-tės, kampų nuo 0º iki 90º sinusai, periodinė cheminių elementų lentelė, rodyklės.


FIZIKAMokymosi komplektas X klasei„Šviesa“, 2010

IX–X klasė




P. Pečiuliauskienė 1-asis sąsiuvinis Z. Šliavaitė 2-asis sąsiuvinis Vid. kaina knygynuose po 9,90 Lt


įstaigoms 34,90 Lt

Pratybų

sąsiuvinis P. Pečiuliauskienė 1-asis sąsiuvinis Z. Šliavaitė 2-asis sąsiuvinis Vid. kaina knygynuose po 9,90 Lt

IX–X klasės vadovėliai man patinka, nes:

vadovėlių temas sudaro nedidelės apimties, aiškiai ir nuosekliai išdėstyta medžiaga;

bandymų ir laboratorinių darbų aprašai nesudėtingi, supranta-mi mokiniams;

nagrinėtai medžiagai pasikartoti, žinioms ir gebėjimams pasiti-krinti visų skyrių pabaigoje pateikiamos santraukos ir savikon-trolės užduotys;

XI–XII klasių Palmiros Pečiuliauskienės vadovėliuose išlaikomi tie patys turinio dėstymo principai ir struktūra.

Petrašiūnų pagrindinės mokyklos ir Kauno socialinių paslaugų ir statybos verslo

darbuotojų profesinio rengimo centro mokytoja metodininkė Irina Belkevičienė

Nuomonė


FIZIKAMokymosi komplektas IX klasei„Šviesa“, 2009


FIZIKA

XI–XII klasėPalmira Pečiuliauskienė (recenzavo mokytoja ekspertė Alvida Lozdienė, mokytojas ekspertas Narimantas Žalys)

FIZIKA

Judėjimas ir jėgosVadovėlio komplektas XI–XII klasei„Šviesa“, 2012


įstaigoms 42,90 Lt

Nauji XI–XII klasės vadovėliai „Judėjimas ir jėgos“ ir „Makrosistemos“ nuosekliai tęsia ir baigia IX ir X klasės fizikos kursą.

Kodėl verta rinktis naują vadovėlio komplektą FIZIKA XI–XII klasei? Todėl, kad:

jis skiriamas ir bendrąjį, ir išplėstinį fizikos kursą pasirinkusiems mokiniams;

komplektas sudaro darnią visumą, jo dalys papildo viena kitą;

laboratoriniai darbai parengti atsižvelgiant į egzamino reikalavimus;

apima integracines sąsajas su biologija, chemija, kitais mokomaisiais dalykais;

pateikiama tarpdalykinių projektų, ugdančių bendrąsias kompetencijas;

kiekviena veiklos sritis dabar – vienoje knygoje.

Komplektą sudaro 5 knygos:

Judėjimas ir jėgos (išleista 2012 m.)

Makrosistemos (išleista 2012 m.)

Elektra ir magnetizmas (numatoma išleisti kitais metais)

Svyravimai ir bangos (numatoma išleisti kitais metais)

Modernioji fizika. Astronomija (numatoma išleisti kitais metais)

Šie vadovėliai gerokai skiriasi nuo ankstesnių tos pačios autorės vadovėlių. Dabar vietoje bendrajam ir išplėstiniam kursui skirtų atskirų knygų galite rinktis komplektą, kuriame abu kursai – vienoje knygoje. Taip daug patogiau, nes įsigyjate vieną skirtingiems poreikiams pritaikytą leidinį. Atskirti kursus labai paprasta, nes išplėstinio kurso medžiaga pažymėta žvaigždute, o atitinkamos potemių dalys išskirtos gelsvu fonu.

30

1

Ben

dro

s ži

nio

s ap

ie j

ud

ėjim

ą.

Toly

gu

sis

ties

iaei

gis

ju

dėj

imas

1.5. Tolygusis tiesiaeigis judėjimas Tolygiojo tiesiaeigio judėjimo samprata

Mus supantys kūnai juda skirtingai: šuolinin-kas į tolį įsibėgėdamas ir plaukikas plaukimo ta-kelyje – tiesia trajektorija, automobilis posūkyje ir ranka, rašanti tekstą, – kreiva trajektorija. Tie-siaeigį ir kreivaeigį, tolygųjį ir kintamąjį judėji-mą mūsų aplinkoje matome labai dažnai.

Pats paprasčiausias yra tolygusis tiesiaeigis ju-dėjimas. Mokydamiesi mechanikos pradmenų, sužinojote, kad tiesiaeigiù vadiname judėji-mą, kurio trajektorija yra tiesė. Pavyzdžiui, 1.5.1 paveiksle pavaizduotų 1 ir 2 automobilių judėjimas yra tiesiaeigis, o 3 automobilio – krei-vaeigis.

Tiesia trajektorija kūnai gali judėti pastoviu arba kintamu greičiu. Kūno poslinkis per laiko vienetą vadinamas kūno judėjimo greičiu. Jis rodo, kaip greitai ir kuria kryptimi nagrinėjamu

laiko momentu kūnas juda kitų kūnų atžvilgiu. Jeigu kūno poslinkiai per bet kuriuos vienodus laiko tarpus yra lygūs, tai kūnas juda pastoviu greičiu. Pavyzdžiui, norint patikrinti, ar stalo paviršiumi vežimėlis rieda pastoviu greičiu, rei-kia ant vežimėlio pastatyti indą, pripiltą spalvoto skysčio, ir truputį atsukti čiaupą, įtaisytą tame inde, kad skystis iš indo ne tekėtų, o lašėtų vie-nodais laiko tarpais (1.5.2 pav.). Vežimėliui ju-dant, skysčio lašai kris ant stalviršio ir rodys ve-žimėlio padėtį vienodais laiko tarpais. Jei lašai išsidėstys vienodais atstumais vieni nuo kitų, tai vežimėlio poslinkiai per vienodus laiko tarpus bus lygūs. Kūno judėjimą tiesia trajektorija, kai jo poslinkiai per bet kuriuos lygius lai-ko tarpus yra vienodi, vadiname tolygiúoju tiesiaeigiù judėjimu.

1.5.2 pav.1.5.1 pav.

Tiesiai ir tolygiai judančio kūno greitis, poslinkis, koordinatėNorint sužinoti tiesiai ir tolygiai judančio kūno

greičio modulį, reikia išmatuoti kurio nors kelio ruožo ilgį (šiuo atveju jis sutampa su poslinkio moduliu) ir laiko tarpą, per kurį kūnas nuėjo šį ruožą. Kūno poslinkį pasirinktame ruože pažy-mėję raide s, o laiko tarpą – raide t, galime ap-skaičiuoti tiesiai ir tolygiai judančio kūno greitį

(1.5.2 pav.). Tolýgiojo tiesiaeigio judėjimo greičiù vadinamas pastovus dydis, lygus kūno poslinkio per bet kurį laiko tarpą ir to laiko tarpo santykiui:

v = t s . (1.7)

31

Iš greičio apibrėžties matyti, kad greičio vek-toriaus kryptis sutampa su poslinkio vektoriaus kryptimi. Skaičiaus 1t (1

t ≠ 0) ir nenulinio vekto-riaus s sandauga vadinamas vektorius, kurio ilgis lygus 1

t · s , o kryptis sutampa su vektoriaus s kryptimi.

Iš 1.7 greičio formulės galime išreikšti tiesiai ir tolygiai judančio kūno poslinkį:

1.9 lygtis, apibūdinanti kūno koordinatės pri-klausomybę nuo laiko, vadinama judėjimo lygtimi. Kūno judėjimui plokštumoje nusakyti reikia dviejų, o erdvėje – trijų lygčių.

Iš 1.9 formulės išplaukia nauja greičio prasmė. Greičio projekcija koordinačių ašyje lygi atitin-kamos koordinatės pokyčiui per laiko vienetą:

vx = t x – x0 .

Sprendžiant pagrindinį mechanikos uždavinį, nepakanka žinoti vien tik judančio kūno grei-čio modulį. Tai patvirtina praktinė patirtis. Jei, važiuodami automobiliu, stebėsime tik jo spi-dometrą, nepavyks nustatyti nei automobilio judėjimo krypties, nei jo padėties. Sužinosime tik greičio modulį. Norint nurodyti automobilio padėtį, dar reikia žinoti ir greičio kryptį.

1sx = vxt. Kai kūno greičio kryptis sutampa su pasirinktos koordinačių ašies kryptimi, greičio v projekcija lygi greičio moduliui, o poslinkio projekcija – poslinkio moduliui: s = vt. Šią formulę taikėte per fizikos ir matematikos pamokas, apskaičiuodami kūno nueitą kelią.

1.


Kaip galima rasti galinę kūno padėtį, žinant pradinę jo padėtį ir poslinkį?Kaip galima rasti galinę kūno padėtį, žinant pradinę jo padėtį ir poslinkio projekciją?Padiskutuokite, kurį judėjimą savo aplinkoje matome dažniau: tolygųjį ar netolygųjį; tie-siaeigį ar kreivaeigį.

Po pamokų vaikai ėjo namo: Marius – 1 m/s greičiu šiaurės kryptimi, o Rita – 1 m/s grei-čiu vakarų kryptimi. Padiskutuokite, ar abie-jų vaikų greičiai yra vienodi.Panagrinėkite savo kūno judėjimą tiesiaeigio ir kreivaeigio judėjimo požiūriu.

2.

3.

4.

1.6. Tolygiojo tiesiaeigio judėjimo grafinis vaizdavimas

Nejudančių kūnų padėtį nustatyti nesudėtinga (1.6.1 pav.). Judančių kūnų padėtis erdvėje nuo-lat kinta. Ją galima sužinoti remiantis judėjimo lygtimi (1.9). Tai algebrinis pagrindinio mecha-nikos uždavinio sprendimo būdas. Tačiau judan-čių kūnų padėtį galima nustatyti ir kitaip – nau-dojantis greičio ir judėjimo grafikais. 1.6.1 pav.

s = vt. (1.8)

Žinant kūno poslinkį, nesunku rasti jo projekci-ją1, o kartu ir tolygiai judančio kūno koordinatę. Tiesia trajektorija judančio kūno padėčiai nusa-kyti pakanka vienos koordinatės:

(1.10)

x = x0 + vxt. (1.9)

5.

„Fizika“. XI–XII kl. vadovėlis, p. 30–31


Naujiena

Fizika XI–XII klasei – žingsnis po žingsnio sėkmingo egzamino link!

Anksčiau nepatogumų kildavo ir dėl to, kad kiekviena veiklos sritis buvo pateikta per kelias knygas. Dabar viskas sudėta vienoje knygoje, todėl pradėjus mokytis, tarkim, judėjimą ir jėgas, nebereikės vartyti dviejų vadovėlių.Kiekvieną knygą sudaro įvadas, skyrių medžiaga, laboratoriniai darbai ir priedai. Kiekvieno skyriaus pabaigoje yra skyriaus santrauka, kurioje pateikiamos svarbiausios sąvokos, dės-niai, schemos, palyginamosios lentelės, formulės. Santrauka padeda mokiniams pasirengti savarankiškam ir kontroliniam darbui, taip pat fizikos egzaminui. Paskutinė kiekvieno skyriaus tema skiriama papildomam skaitymui. Ji sieja skyriuje nagri-nėtą medžiagą su kitų mokomųjų dalykų turiniu, artimiausioje aplinkoje vykstančiais reiš-kiniais, mokslo ir technikos pažanga. Kiekvienas skyrius baigiamas tarpdalykiniu projektu. Norėdami jį sėkmingai atlikti, moki-niai turi susieti jau turimas įvairių dalykų žinias. Taip pat ugdomas gebėjimas patiems ieš-koti informacijos įvairiuose šaltiniuose.Kiekvienos knygos pabaigoje įdėtas pluoštas laboratorinių darbų. Juose pateikiamos už-duotys yra priderintos prie egzamino reikalavimų.Vadovėlis tapo itin praktiškas. Dabar mokiniai galės daug lengviau pasirengti fizikos egza-minui.


įstaigoms 42,90 Lt

Palmira Pečiuliauskienė (recenzavo mokytoja ekspertė Alvida Lozdienė, mokytojas ekspertas Narimantas Žalys)

FIZIKA MakrosistemosVadovėlio komplektas XI–XII klasei„Šviesa“, 2012

XI–XII klasė


34

1

Ben

dro

s ži

nio

s ap

ie j

ud

ėjim

ą.

Toly

gu

sis

ties

iaei

gis

ju

dėj

imas

Iš judėjimo grafiko galima: • nustatyti kūno padėtį bet kuriuo laiko

momentu, netgi iki stebėjimo pradžios (pavyz-džiui, iš 1.6.5 paveiksle pavaizduoto grafiko gali-ma sužinoti, kad prieš 2 s iki stebėjimo pradžios lengvojo automobilio padėtis sutapo su atskaitos kūnu – kelių policijos postu);• apskaičiuoti kūno greitį, tereikia nusta-

tyti kūno koordinatę pasirinkto laikotarpio pra-džioje ir pabaigoje:

vx = t x – x0 ;

• sužinoti kūno poslinkį per pasirinktą laiko tarpą (pavyzdžiui, iš 1.6.5 paveiksle nu-braižyto grafiko matyti, kad lengvojo automobi-lio poslinkis per 2 s lygus 40 m).

Toje pačioje koordinačių sistemoje nubraižius keletą judėjimo grafikų, galima palyginti įvairių

1.6.7 pav.

kūnų judėjimą (1.6.7 pav.). Iš brėžinio nesunku spręsti, kad lengvasis automobilis (1 grafikas) ju-dėjo pasirinktos koordinačių ašies Ox kryptimi, o autobusas (2 grafikas) – priešinga kryptimi.

Naudojantis judėjimo grafikais, nesunku paly-ginti ir judančių kūnų greitį. Pavyzdžiui, lengva-sis automobilis važiuoja didesniu greičiu negu autobusas, nes lengvojo automobilio judėjimo grafikas yra statesnis, t. y. su laiko ašimi sudaro didesnį kampą negu autobuso judėjimo grafikas (φ1 > φ2).

Iš judėjimo grafikų galima nustatyti, ar judan-tys kūnai susitinka. Grafikų sankirtos taško koor-dinatės nusako kūnų susitikimo vietą ir laiką. Pa-vyzdžiui, iš 1.6.8 paveiksle pavaizduotų grafikų matyti, kad judantys kūnai susitiko praėjus 40 s nuo stebėjimo pradžios, o jų susitikimo vietos koordinatė buvo lygi –50 m.

1.6.8 pav.

1.


Kurių fizikinių dydžių priklausomybę atsklei-džia greičio grafikas?Kurių fizikinių dydžių priklausomybę vaiz-duoja judėjimo grafikas?Ką reiškia neigiama greičio projekcija; neigia-ma kūno koordinatė?

2.

3.

4. Remdamiesi 1.6.9 paveiksle pavaizduotais kūnų greičio grafikais, nurodykite:a) kuo skiriasi 1 ir 3 kūno judėjimas;b) kuris kūnas nejuda;c) kurio kūno greitis yra didžiausias.

35

Mokomės savarankiškai spręsti uždaviniusSprendimasI. Algebrinis būdasa) Pasirinkime atskaitos sistemą. Tarkime, at-

skaitos kūnas yra Domo išvykimo vieta (taškas O 1.6.11 pav.). Vaikinai juda tiesiai, todėl pasiren-kame vieną koordinačių ašį Ox ir nukreipiame ją į tą pusę, kur link važiuoja vaikinai. Užrašome dviratininkų judėjimo lygtis:

x1 = v1xt ir x2 = x02 + v2xt.

1.6.9 pav.

5.

vaizduokite kūno padėtį likus 250 s iki laiko atskaitos pradžios, pradėjus skaičiuoti laiką ir praėjus 250 s nuo laiko atskaitos pra-džios. Atskaitos kūnas – kelio ženklas.

1.6.11 pav.

Remdamiesi pavaizduotu kūno judėjimo gra-fiku (1.6.10 pav., a), atsakykite į klausimus ir atlikite užduotis.a) Kokia buvo kūno koordinatė laiko atskaitos pradžioje (pradinė kūno koordinatė)?b) Prieš kiek laiko nuo stebėjimo pradžios kū-nas buvo koordinatės atskaitos pradžioje (tar-kime, kad ir iki laiko atskaitos pradžios kūnas judėjo tuo pačiu greičiu)?c) Kokia yra kūno judėjimo kryptis pasirink-tos koordinačių ašies atžvilgiu?d) Kam lygus kūno greitis?e) Parašykite kūno judėjimo lygtį.f) Persibraižykite brėžinį (1.6.10 pav., b) į sąsiuvinį. Pasirinkę mastelį, brėžinyje pa-

1.6.10 pav., a

1.6.10 pav., b

Jonas ir Domas sėdo ant dviračių ir neskubė-dami pajudėjo upelio link. Pradinis atstumas tarp dviratininkų buvo 300 m. Domas važiavo 6 m/s, o Jonas – 3 m/s greičiu.

a) Nustatykime, per kiek sekundžių Domas pavys Joną.

b) Apskaičiuokime dviratininkų poslinkius tuo momentu, kai jie susitiko.

c) Nubraižykime dviratininkų greičio grafikus.Uždavinį išspręskime algebriniu ir grafiniu

būdu.

t – ? x01 = 0s1 – ? x02 = 300 ms2 – ? v1 = 6 m/s v2 = 3 m/s


36

1

Ben

dro

s ži

nio

s ap

ie j

ud

ėjim

ą.

Toly

gu

sis

ties

iaei

gis

ju

dėj

imas

Domo greičio projekcija v1x yra teigiama, nes greičio vektorius v1 nukreiptas į tą pačią pusę kaip koordinačių ašis Ox. Be to, greičio projek-cija lygi greičio moduliui, nes greičio vektorius kolinearus su koordinačių ašimi. Jono greičio projekcija taip pat teigiama, o jos modulis lygus Jono greičio moduliui. Kai Domas pavys Joną, jų koordinatės susilygins:

x1 = x2, todėl v1t = x02 + v2t. Iš čia išreiškiame dviratininkų susitikimo laiką:

t = v1 – v2 x02 .

Įrašę fizikinių dydžių vertes, gauname:t = 300 m

6 m/s – 3 m/s = 100 s.

b) Apskaičiuodami dviratininkų poslinkius, tu- rime atsižvelgti į tai, kad dviratininkai nekeičia judėjimo krypties ir važiuoja tiesiai, todėl jų po-slinkių moduliai lygūs nueitam keliui:

s1 = v1t, s2 = v2t.Įrašome dydžių vertes ir apskaičiuojame:

s1 = 6 m/s ∙ 100 s = 600 m,s2 = 3 m/s ∙ 100 s = 300 m.

Atsakymas. a) Per 100 s; b) 600 m; 300 m.II. Grafinis būdasa) Žinome, kad tiesei nubrėžti pakanka dviejų

taškų, todėl, norėdami nubraižyti dviratininkų judėjimo grafikus, pasirinkime du laiko momen-tus: pradinį ir po 200 s. Dviratininkų koordina-tes pradiniu momentu žinome, tad reikia apskai-čiuoti jų koordinates po 200 s:

x1 = 6 m/s ∙ 200 s = 1200 m;x2 = 300 m + 3 m/s ∙ 200 s = 900 m.

Koordinačių sistemoje pažymėję atitinka-mus taškus ir per juos nubrėžę tieses, gauname Domo ir Jono judėjimo grafikus (1.6.12 pav.). Randame jų sankirtos taško A koordinates: t = = 100 s, x = 600 m. Jos rodo, kad dviratinin-kai susitiko po 100 s nuo judėjimo pradžios, o jų susitikimo vietos koordinatė atskaitos kūno atžvilgiu buvo lygi 600 m.

b) Iš grafiko matyti, kad Domo poslinkio mo-dulis susitikimo momentu lygus 600 m. Atitinka-mą Jono poslinkį iš grafiko randame taip: s2 = x2 –– x02. Taigi Jono poslinkio modulis lygus 300 m.

c) Braižydami greičio grafikus (1.6.13 ir 1.6.14 pav.), taip pat pasirenkame du laiko momentus

ir juos atitinkančias greičio vertes. Pradiniu mo-mentu t = 0 Domo greitis buvo 6 m/s, o Jono – 3 m/s. Kadangi dviratininkai važiavo tolygiai, jų greitis po 200 s buvo toks pat. Abiejų dviratinin-kų greičio grafikai yra lygiagretūs su koordinačių ašimi, kurioje atidėtos laiko vertės.

Primename, kad iš greičio grafiko galima su-žinoti kūno poslinkio projekcijos skaitinę vertę. Antai dviratininkų poslinkio projekcijos skai-tinės vertės momentu t = 100 s lygios gelsva spalva pažymėtų stačiakampių plotams (sx = vxt).

Atsakymas. a) Per 100 s; b) 600 m; 300 m.

1.6.12 pav.

1.6.13 pav.

1.6.14 pav.

37

1.

Pasitikrinkite pažangą

Iš Vilniaus geležinkelio stoties į Kaũną išvyko du traukiniai. Pirmasis, pajudėjęs pusvalan-džiu anksčiau, važiavo 36 km/h greičiu, an-trasis – 20 m/s greičiu. Algebriniu ir grafiniu būdu nustatykite:a) per kiek laiko antrasis traukinys pavys pirmąjį; (per 0,5 h)b) kokiu atstumu nuo stoties antrasis trauki-nys pavys pirmąjį. (36 km)

Greitkeliu Vilnius–Kaũnas vienas priešais kitą važiavo du automobiliai: iš Kaũno – 90 km/h, iš Vilniaus – 110 km/h greičiu. Po 33 min prie degalinės jie susitiko ir važia-vo toliau. a) Apskaičiuokite atstumą nuo Vilniaus iki Kaũno. (110 km)b) Apskaičiuokite atstumą tarp automobilių, praėjus 15 min po jų susitikimo. (50 km)c) Nubraižykite automobilių greičio grafikus ir iš jų nustatykite automobilių poslinkių per 0,5 h projekcijas.

Greta iš mokyklos išėjo į parduotuvę, o po 10 min paskui ją nusekė Martyna. Gretos ju-dėjimas išreiškiamas lygtimi x1 = 0,4t, Mar-tynos – lygtimi x2 = 0,9t; čia x – koordinatė, išreikšta metrais, t – laikas minutėmis.a) Nustatykite, kuri mergaitė ėjo didesniu greičiu.b) Nubraižykite mergaičių judėjimo grafikus.c) Nubraižykite mergaičių greičio grafikus.d) Apskaičiuokite, per kiek laiko Martyna ir per kiek laiko Greta ateis į parduotuvę, jeigu nuo mokyklos iki parduotuvės yra 500 m. (Per 20,8 min; per 9,3 min)

Remdamiesi 1.6.15 paveiksle pavaizduotais kūnų judėjimo grafikais, atlikite tokias už-duotis:a) nustatykite kūnų susitikimo vietą ir laiką;b) parašykite šių kūnų judėjimo lygtis.

Kino ekrane vilkas greičiu v1 = 20 m/s vejasi zuikį, kuris bėga greičiu v2 = 15 m/s. Stebi-mu momentu atstumas l tarp vilko ir zuikio lygus 25 m (1.6.16 pav.). a) Apskaičiuokite, per kiek laiko vilkas pavys zuikį.

b) Ar suspėtų vilkas pavyti zuikį, jeigu filmas baigtųsi po 4 s?

Du motociklininkai važiuoja dviem statmenai susikertančiais keliais sankryžos link. Tam tikru momentu pirmasis motociklininkas, va-žiuojantis 27 km/h greičiu, yra 300 km ats-tumu nuo sankryžos. Antrojo motociklininko nuotolis nuo sankryžos tuo metu lygus 450 m.a) Apskaičiuokite antrojo motociklininko greitį, žinodami, kad sankryžą jis pervažiuoja 5 s vėliau už pirmąjį. (36 km/h)b) Nubraižykite abiejų motociklininkų greičio grafikus.

Žmogus 2 min ėjo 1,8 m/s greičiu, paskui akimirką stabtelėjo ir pradėjo žingsniuoti to-kio pat modulio greičiu. Šia kryptimi jis ėjo dar 2 min. Nubraižykite žmogaus greičio ir judėjimo grafikus (pradinė jo koordinatė yra 5 m).

Kas sekundę vėžlys nueina pusę atstumo, bu-vusio tarp jo ir salotų kupstelio. Per kiek lai-ko vėžlys pasieks salotas? Nubraižykite vėžlio vidutinio greičio ir poslinkio priklausomybės nuo laiko grafikus.

1.6.15 pav.

1.6.16 pav.

2.

3.

4.

5.

6*.

7*.

8*.

SPECIALUS PASIŪLYMAS!Užsakant vadovėlio 1-ųjų knygų XI–XII klasei, mokytojui dovanojame*: Vadovėlį (Judėjimas ir jėgos,

Makrosistemos), mokymus.




Naujiena

Pratybų sąsiuvinis P. Pečiuliauskienė 1-asis sąsiuvinis


Uždavinynas Vid. kaina knygynuose 59,90 Lt

Alfonsas Rimeika, Palmira Pečiuliauskienė

FIZIKABendrasis kursasMokymosi komplektas XII klasei„Šviesa“, 2006

Vanda Palubinskienė

FIZIKOS UŽDAVINYNAS XI–XII klaseiSuaugusiųjų ir savarankiškam mokymuisi„Šviesa“, 2006

Pratybų sąsiuvinis P. Pečiuliauskienė,

V. Valentinavičius 1-asis sąsiuvinis 2-asis sąsiuvinis Vid. kaina knygynuose po 9,90 Lt

Uždavinynas S. Jakutis, V. Šlekienė,

J. Blažienė Vid. kaina knygynuose 27,99 Lt

Vladas Valentinavičius

FIZIKAMokymosi komplektas IX klasei„Šviesa“, 2005

IX klasei

Pratybų sąsiuvinis P. Pečiuliauskienė,

V. Valentinavičius 1-asis sąsiuvinis


Vladas Valentinavičius

FIZIKAMokymosi komplektas X klasei„Šviesa“, 2006

X klasei

Uždavinynas J. Blažienė, S. Jakutis,

J. Sitonytė Vid. kaina knygynuose 27,99 Lt

Testai P. Pečiuliauskienė,

V. Valentinavičius Vid. kaina knygynuose 8,99 Lt

FIZIKA

X klasei

XI–XII klasei XII klasei


Albinas Ivanauskas, Stasys Jurėnas

FIZIKASerija „Prieš egzaminą“. „Šviesa“, 2012Vid. kaina knygynuose 34,90 Lt

Egzaminas nekels baimės, nes jau išleista knyga abiturientams pagal naują fizikos eg-

zamino programą!

Knygoje pateikiama apibendrinta viso mokyklinio fizikos kurso medžiaga, atitinkanti at-naujintą Brandos egzamino programą. Nagrinėjama teorinė medžiaga suskirstyta į septy-nias sritis: metodologiniai fizikos klausimai, judėjimas ir jėgos, makrosistemų fizika, elektra ir magnetizmas, svyravimai ir bangos, modernioji fizika, astronomija. Kartu su teorine me-džiaga pateikiama jai įtvirtinti skirtų užduočių – testų ir kompleksinių uždavinių. Knygos pabaigoje įdėti testų atsakymai, kompleksinių uždavinių sprendimai, bandomojo fizikos egzamino užduotys į(si)vertinti, kaip pasirengta egzaminui, brandos egzamino formulės ir jų paaiškinimai, kartotinių ir dalinių vienetų sudarymo lentelė. Leidinio pabaigoje pateikiami visų užduočių atsakymai.

pagal naująprogramą

Uždavinynas S. Vičas Vid. kaina knygynuose 25,99 Lt



Alfonsas Rimeika, Palmira Pečiuliauskienė

FIZIKAIšplėstinis kursasMokymosi komplektas XII klasei„Šviesa“, 2006

XII klasei

Apsilankyk www.knyguklubas.lt Rasi naujausių knygų Sužinosi, ką skaito tavo bendraamžiai Dalyvausi diskusijose

9 785430 061043

ISBN 978-5-430-06104-3

Fizikaprieš egzaminą pagal naują

programą

p= FS

A=Fs

Knygoje pateikiama apibendrinta viso mokyklinio fizikos kurso medžiaga, ati-tinkanti atnaujintą Brandos egzamino programą. Nagrinėjama teorinė medžiaga suskirstyta į septynias sritis: metodologiniai fizikos klausimai, judėjimas ir jėgos, makrosistemų fizika, elektra ir magnetizmas, svyravimai ir bangos, modernioji fizika, astronomija. Kartu su teorine medžiaga pateikiama jos įtvirtinimui skirtų užduočių – testų ir kompleksinių uždavinių. Knygos pabaigoje rasite testų atsaky-mus ir kompleksinių uždavinių sprendimus, bandomojo fizikos egzamino užduotis, skirtas į(-si)vertinti, kaip pasirengta egzaminui, brandos egzamino formules bei jų paaiškinimus, kartotinių ir dalinių vienetų sudarymo lentelę.

Seriją abiturientams „Prieš egzaminą“ sudaro šie leidiniai:

Fizikaprieš egzaminą pagal naują

programą

p= FS

A=Fs

prie

š eg

zam

iną

Fizi

ka

Naujiena

„Mokinio žinynas“ – išskirtinė knyga, praversianti kiekvienam V–XII klasės mokiniui.Jame glaustai pateikiama beveik visa mokyklinio matematikos, fizikos, astronomijos, che-mijos ir informacinių technologijų kurso medžiaga. Įsigiję žinyną galėsite: greitai rasti rūpimą informaciją; įtvirtinti per pamokas įgytas žinias; pakartoti išeitas temas; tinkamai pasirengti kontroliniams darbams.Ši knyga bus ypač naudinga abiturientams, kurie rengiasi valstybiniams ir mokykliniams egzaminams.

Roma Greičiūtė, Danutė Miklienė, Danguolė Zigmuntavičienė, Petras Lozda, Alvida Lozdienė, Honorata Malevska, Regina Jasiūnienė, Virgina Valentinavičienė, Valentina Dagienė, Viktoras Dagys, Inga Žilinskienė

MOKINIO ŽINYNAS„Alma littera“, 2011Vid. kaina knygynuose 54,90 Lt

CHEMIJACHEMIJA

Papildoma mokomoji literatūra

„Mokinio žinynas“ – išskirtinė knyga, praversianti kie-kvienam V–XII klasės mokiniui.Jame glaustai pateikiama beveik visa mokyklinio mate-matikos, fizikos, astronomijos, chemijos ir informacinių technologijų kurso medžiaga. Įsigiję žinyną galėsite: greitai rasti rūpimą informaciją; įtvirtinti per pamokas įgytas žinias; pakartoti išeitas temas; tinkamai pasirengti kontroliniams darbams.Ši knyga bus ypač naudinga abiturientams, kurie rengiasi valstybiniams ir mokykliniams egzaminams.

Laima Juzė Kunskaitė, Nijolė Daubaraitė, Skirmantė Bačinskienė

CHEMIJAKad mažiau klystumeSerija „Į egzaminą – be baimės!“ „Šviesa“, 2008Vid. kaina knygynuose 27,99 Lt

Algirdas Šulčius

CHEMIJASerija „Prieš egzaminą“. „Šviesa“, 2012Vid. kaina knygynuose 25,99 Lt

Knygoje: teorinė medžiaga dėstoma skyriais; pateikiami chemijos uždavinių sprendimo būdai; apžvelgiamos mokinių per egzaminą daromos klai-

dos; paaiškinama, kaip reikėtų atsakyti į tam tikrus klausi-

mus. Taip pat yra pasitikrinimo klausimų ir užduočių.

Knygą sudaro tarpusavyje susijusios dalys: egzamino užduočių ir eksperimento atlikimo meto-

dika ir vertinimas; uždavinių pavyzdžiai ir sprendimo metodika; glaustas teorinės medžiagos konspektas; kurso kartojimo užduotys ir jų atsakymai.

Ši knyga – pagalba mokytojui ir mokiniui, kartojančiam chemijos kursą, besirengiančiam chemijos valstybiniam brandos egzaminui.

Roma Greičiūtė, Danutė Miklienė, Danguolė Zigmuntavičienė, Petras Lozda, Alvida Lozdienė, Honorata Malevska, Regina Jasiūnienė, Virgina Valentinavičienė, Valentina Dagienė, Viktoras Dagys, Inga Žilinskienė

MOKINIO ŽINYNAS„Alma littera“, 2011Vid. kaina knygynuose 54,90 Lt

CHEMIJA

Aira Krūmina

CHEMIJALaboratoriniai ir praktikos darbai pagrindinei mokyklai„Šviesa“, 2009Vid. kaina knygynuose 19,99 Lt

Knygą sudaro 34 laboratoriniai darbai ir 12 praktikos dar-bų, kurie atliekami per pamokas ir namie. Autorė, reng-dama šiuos darbus, siekė, kad mokiniai:

išmoktų pamatyti, kas yra įdomu ir neįprasta aplin-koje;

geriau suvoktų paprasčiausius gamtos dėsnius; pamėgtų chemijos mokslą ir suprastų chemijos reikš-

mę kasdieniame gyvenime.

www.sviesa.lt

Nauja

Jei turite klausimų ar pastabų dėl leidinių turinio, rašykite mums adresu [email protected]


Išbandyti aplinką e.Šviesa užsiregistravo daugiau kaip 2000 mokytojų!Šiandien aplinką e.Šviesa naudoja 150 įvairių dalykų mokytojų.Labiausiai mokytojai domisi ir dažniausiai naudoja interaktyvųjį pamokos planą su momentinių apklausų įrankiu ir aktyviąsias pamokas. Džiugu, kad mokytojai pradeda taikyti ir skaitmeninius vadovėlių komplektus.

Dirbančių aplinkoje e.Šviesa mokytojų skaičius tik didės, e.Šviesa funkcionalumas taip pat.Tikimės, kad šį pavasarį kiekvienas norintysis turės galimybę dirbti aplinkoje e.Šviesa.Daugiau informacijos ieškokite ir mūsų naujienas sužinokite interneto svetainėje http://e.sviesa.lt arba http://facebook.com/esviesa.

Eglė Ankėnienė Biologijos mokytoja, Vilniaus Simono Daukanto progimnazija

Visi ištekliai, reikalingi konkrečiai pamokai, nuo šiol vienoje vietoje...

Regina Radavičienė Matematikos mokytoja, Vilniaus Antakalnio gimnazija

...džiaugiuosi šiuo projektu. Jis teikia mokykloms naujovių, skatina judėti į priekį...

Audrius GabnysLietuvių kalbos mokytojas, Vilniaus Simono Daukanto gimnazija

Tikiuosi, kad mūsų kuriama elektroninė aplinka palengvins mokytojo darbą. Nekantrauju ją išbandyti.

Skaitmeninėje aplinkoje jau dirba mokytojai!

e.Šviesa ekspertai:

E. aplinka

Skaitmeninisturinys

e.Šviesa

Naujiena

Skaitmeninė mokytojo darbo aplinka e.Šviesa: http://e.sviesa.ltPatogu, paprasta, šiuolaikiška ir visada po ranka!

Kodėl e.Šviesa? Nes savo kompiuteryje, planšetėje ar mobiliajame telefone galėsite naudotis:

Skaitmeniniais įrankiais:• metų darbui ir pamokoms planuoti;

• pamokai vesti;

• momentinėms apklausoms atlikti ir

užduotims skirti;

• mokiniams ir mokytojui įsivertinti.

Metodine medžiaga:• interaktyviaisiais ilgalaikiais ir pamokų planais.

Skaitmeniniu gamtos ir žmogaus, matematikos ir lietuvių kalbos dalykų V klasei mokomuoju turiniu:• vadovėliais;

• pratybų sąsiuviniais ir kt.;

• mokytojo knygomis;

• aktyviosiomis pamokomis;

• mokymosi objektais;

• parengtomis momentinėmis apklausomis.

Projekto partneriai:

Ir Jūs galite taip dirbti!

Projekto naujienų ieškokite adresu www.aktyviklase.lt.

• Kamera ActiView AV122

Aktyviosios klasės

sprendimą sudaro:

• Grafinė planšetė ActivSlate 60

Projektas „Aktyviosios klasės sprendimas“ – geresniam mokymui(si): skaitmeninis turinys, formuojamojo vertinimo metodika ir technologijos

Aktyviosiose klasėse jau vyksta pamokos!

Vilniaus Taikos progimnazijos, Šv. Kristoforo progimnazijos ir M. Daukšos vidurinės mokyklos matematikos ir gamtos mokslų mokytojai jau naudoja aktyviosios klasės sprendimą. Tai pirmieji žingsniai siekiant susieti pažangų mokomąjį turinį, pasaulyje pripažintas mokymo ir vertinimo metodikas ir naujausias technologijas.

Puiku, kad galiu išbandyti aktyviosios klasės sprendimą: dirbti su naujausiomis technologijomis, derinti popierinio vadovėlio komplektą su skaitmeniniu turiniu. Mano pamokos įdomesnės, įtraukia kiekvieną mokinį į mokymosi procesą. Ši naujovė patinka ir tinka tiek man, tiek mokiniams.

Rasa Žukauskienė, Vilniaus Taikos progimnazijos biologijos mokytoja

• Interaktyvioji lenta 578 PRO MOUNT

Naujiena

• Aktyvaus mokinių dalyvavimo ir apklausos sistema ActivExpression

Turinys:• Serijos „Šok“ vadovėlių „Formulė“ ir

„Mokslininkų pėdomis“ V klasei komplektai• Aktyviosios pamokos• Skaitmeninis turinys ir aplinkos e.Šviesa įrankiai

Mokytojų mokymai:• Darbas su naujausiomis technologijomis ir

skaitmeninių išteklių kūrimas• Skaitmeninio turinio naudojimas

mokymo(si) procese

Technologijos:

Pritaikyti mokinių amžiaus

tarpsniams

Pasižymi tarpdalykine derme,

turinio tęstinumu, mokomosios

medžiagos aktualumu

Pritaikyti esminių dalykinių

ir bendrųjų kompetencijų

ugdymui

Išsiskiria originaliu dizainu,

aiškia struktūraPritaikyti

mokinių pasiekimų bei pažangos (įsi)vertinimui

Orientuoti į aktyvų

mokymąsi

Įdomūs, skatina mokymosi

motyvaciją

Padeda diferencijuoti,

individualizuoti ugdymą

MOkytOjO darbO kalendOrIus –tai darbo planavimo knyga, parengta specialiai Jums, mokytojai, atsižvelgiant į Jūsų darbo poreikius ir pobūdį.

Originalus, funkcionalus kalendorius, kuriame rasite

2013–2014 m. m. švenčių ir atmintinas dienas,

galėsite pasižymėti svarbius dalykus (pamokų tvarkaraštį,

pasiekimų ir pažangos vertinimus ir kt.), įkvėps Jus

kasdieniam darbui.

tikimės, kad pamilsite jį nuo pirmo puslapio!

Pritaikyti mokinių amžiaus

tarpsniams

Pasižymi tarpdalykine derme,

turinio tęstinumu, mokomosios

medžiagos aktualumu

Išsiskiria originaliu dizainu,

aiškia struktūra Pritaikyti mokinių pasiekimų

bei pažangos (įsi)vertinimui

Orientuoti į aktyvų

mokymąsi

Įdomūs, skatina mokymosi

motyvaciją

Padeda diferencijuoti, individualizuoti

ugdymą

Pritaikyti esminių dalykinių ir

bendrųjų kompetencijų ugdymui serIjOs „ŠOk“

vadOvėlIų kOMPlektaI

Eglė Miškinytė

El. p. [email protected]. 8 687 93 943Vilnius, Trakai, Šalčininkai

Dainius Kulbis

El. p. [email protected]. 8 616 25 026Panevėžys, Pasvalys, Biržai, Pakruojis, Radviliškis, Šiauliai, Joniškis, Kelmė, Akmenė, Naujoji Akmenė

Rūta Kučinskienė El. p. [email protected]. 8 612 70 971Klaipėda, Palanga, Kretinga, Skuodas, Mažeikiai, Plungė, Telšiai, Rietavas, Neringa, Šilutė, Tauragė, Pagėgiai

Jurgita Skominienė

El. p. [email protected]. 8 698 74 692Marijampolė, Šakiai, Vilkaviškis, Kalvarija, Kazlų Rūda, Alytus, Prienai, Birštonas, Lazdijai, Druskininkai, Varėna, Kaišiadorys, Elektrėnai

Agnė Krutulienė

El. p. [email protected]. 8 620 52 076Kaunas, Jonava, Kėdainiai, Raseiniai, Jurbarkas

Giedrius Vidžiūnas

El. p. [email protected]. 8 620 19 630Ukmergė, Molėtai, Širvintos, Švenčionys, Utena, Anykščiai, Kupiškis, Rokiškis, Zarasai, Ignalina, Visaginas, Vilniaus raj.

Švietimo sistemos koordinatoriai Jums suteiks visą reikiamą informaciją apie:

leidyklų „Šviesa“ ir „Alma littera“ leidinius ir kitas mokomąsias priemones; aktyviojo ugdymo sistemas (plačiau www.aktyviklase.lt); mokymus ir kvalifikacijos kėlimo seminarus Jūsų regione (plačiau http//mokymocentras.sviesa.lt).

Mieli mokytojai! Pristatome Jums naujausią leidyklų „Šviesa“ ir „Alma littera“ leidinių katalogą. Jame kiekvienais metais stengiamės pateikti kuo daugiau naujienų, kurios palengvintų Jūsų darbą ir atitiktų šiandieninius mokymo(si) poreikius.

Suprantame, kad šiuolaikiniam mokytojui, norinčiam kuo geriau atlikti savo darbą, nebeužtenka vien kokybiškų vadovėlių. Todėl mūsų tikslas – užtikrinti platų mokomųjų priemonių ir sprendimų pasirinkimą, kuris apimtų tiek Jums jau įprastus leidinius, tiek skaitmeninį turinį bei įrangą, tiek specialius mokymus.

Esame įsitikinę, kad mokymo(si) sprendimai turi būti kompleksiški, o jų turinys – integruotas. Todėl šiame kataloge rasite ne tik pavienius visų dalykų vadovėlius, bet ir jų komplektus. Juos sudaro mokytojo knygos, pratybų sąsiuviniai, kitos papildomos priemonės – žinynai, uždavinynai, skaitiniai, elektroninės priemonės ir kt.

Mūsų šalies mokyklos, be abejonės, keičiasi – prisitaiko prie šiuolaikinių mokinių ir visuomenės poreikių, siekia modernizuoti ugdymo aplinką. Džiaugiamės, kad Lietuvoje yra daug aktyvių mokytojų, kurie pažangiai mąsto ir siekia savo darbe taikyti naudingas naujoves. Tai įkvepia ir mus tobulėti ir siūlyti Jums kuo daugiau inovacijų.

Viena iš jų – „Aktyviojo ugdymo klasės sprendimas“, padedantis tobulinti mokymo ir mokymosi procesą, siekti geresnių rezultatų. Tai, kad jis randa kelią į vis daugiau šalies mokyklų, įrodo, koks reikalingas kompleksiškas interaktyvaus mokymo ir mokymosi sprendimas šiuolaikiniame ugdymo procese.

Šiame leidinyje pristatome ir karščiausią naujovę – naujos kartos mokytojo darbo aplinką „e. Šviesa“. Ji sukurta, kad padėtų Jums dirbti veiksmingiau ir patogiau. Ji leidžia lengviau planuoti ir rengtis pamokoms, efektyviau įvertinti ne tik mokinių, bet ir savo pasiekimus, taip pat atlikti momentines mokinių apklausas ir kt.

Kaip įprasta, daugiau informacijos apie kiekvieną konkretų sprendimą rasite katalogo viduje. Tačiau kad galėtume pasiūlyti būtent Jūsų poreikius atitinkančius vadovėlius ir mokymo(si) priemones ar tiesiog atsakyti į Jums rūpimus klausimus, kviečiame nedvejoti ir kreiptis tiesiogiai į švietimo sistemos koordinatorius.

Kurkime šiuolaikinę mokyklą kartu!Leidyklų „Šviesa“ ir „Alma littera“ kolektyvas

2013/ 2014

FizikaMOKOMŲJŲ PRIEMONIŲ KATALOGAS

Mieli mokytojai, mokyklų vadovai!Leidyklos „Šviesa“ mokymo centras sukurtas tam, kad Jūs – Lietuvos mokytojai ir pedagoginiai darbuotojai – galėtumėte efektyviai tobulėti ir savo darbe taikyti pažangius mokymo metodus ir priemones. Platus kokybiškų mokymų pasirinkimas. Siūlome mokymus,

konsultacijas, praktinius ir teorinius seminarus, kurie padeda ugdyti tiek profesines, tiek bendrąsias kompetencijas.

Svarbiausia – Jūsų poreikiai. Tobulinimosi programas ar mokymus pritaikome pagal konkrečios mokyklos ir jos specialistų poreikius.

Lankstus požiūris. Kvalifikacijos tobulinimo programas rengiame ir įgyvendiname tiek Mokymo centre, tiek Jūsų darbo vietoje.

Pažangūs metodai. Ugdymo procese siekiame diegti naujoves, todėl išskirtinį dėmesį skiriame inovatyvioms mokymo priemonėms.

Renginių dalyviams išduodame kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimus.Daugiau informacijos rasite http://mokymocentras.sviesa.lt. Jeigu turite klausimų, maloniai kviečiame su mumis susiekti el. paštu [email protected].

KATALOGAI

Ikimokyklinis ugdymas

Pradinis ugdymas

Lietuvių kalba

Matematika

Rusų kalba

Biologija

Chemija

Fizika

Istorija Geografija. Ekonomika Muzika. Dailė Etika

(rasite www.sviesa.lt)

Technologijos (rasite www.sviesa.lt)

Informacinės technologijos (rasite www.sviesa.lt)

Anglų kalba. Vokiečių kalba (rasite www.sviesa.lt)

Rusakalbių mokykloms (rasite www.sviesa.lt)

Lenkų mokykloms (rasite www.sviesa.lt)

LEIDINIŲ UŽSAKYMAS

Įsigyti leidyklų „Šviesa“ ir „Alma littera“ leidinių galite adresu www.uzsakymas.lt.Šioje ugdymo įstaigoms skirtoje leidinių užsakymo sistemoje Jūs rasite:

leidinių anotacijas, aprašymus; planuojamų išleisti leidinių anonsus; specialias kainas ir pasiūlymus švietimo sistemai.

Taip pat šių leidinių galite įsigyti knygynuose „Pegasas“ ir internetiniame knygyne www. pegasas.lt.