Download pdf - Bedarbystė, efektyvumas ir Lietuvos ateitis

VERSLO KLAS! VERSLO !INIOS RUG S! J I S 201348 2013 RUG S! J I S VERSLO !INIOS VERSLO KLAS! 49

Klausydamas !ini" bei

politini" diskusij" supratau, kad

informacija yra prie#taringa,

ir nusprend!iau $ j% ne tik

$sigilinti, bet ir i#siai#kinti

#io fenomeno prie!astis.

Perskaitykite !emiau pateiktus

6 faktus ir paklauskite sav&s, ar

patiriate toki" pa'i" jausm".

tema

DA R I US R A DK EV I! I US

H E R K A U S M I L A ! E V I " I A U S N U O T R .

NEDARBAS, EFEKTYVUMAS IR LIETUVOS

ATEITIS

Lietuvos prezident! susir"pinusi, kad tarp jaunimo – didelis nedarbas.

!. Lietuva rengia beveik daugiausia student# vienam gyventojui.". Lietuvos pramonininkai nepatenkinti parengtais studentais.#. Verslininkai skund$iasi, kad jiems tr"ksta darbo j!gos.$. O%cialus nedarbo lygis Lietuvoje yra apie &' procent#.%. Darbo bir$a deklaruoja, kad yra didelis tam tikros profesijos bedarbi# skai(ius, o darbdaviai tvirtina, kad b"tent t# specialybi# darbuotoj# tr"ksta.

Aplinkyb!s ir nuomoni" kakofonijaGalima b"t# daryti prielaid), kad jaunimui sunku *sidarbinti, nes tr"ksta praktin!s patirties. Universitetai kaltina darbdavius, kad +ie atsisako priimti studentus atlikti praktikos, o teisin! reglamentacija yra nepakankama.

Daugum) Lietuvos *moni# galima priskirti prie gaminan(i#, o ne prie ku-rian(i# naujas technologijas, o universitetai ir toliau rengia grynuosius in$i-nierius, kuri# poreikis ribotas.

Galima b"t# daryti prielaid), kad bedarbiai neina dirbti d!l ma$o atlygini-mo, yra link, gauti pa+alp) ir kartkart!mis nat"riniame "kyje k) nors u$siau-ginti ar nelegaliai padirb!ti, negu nuo ryto iki vakaro sunkiai dirbti u$ ma$) atlyginim).

Lietuvos vald$ia po truput* kelia atlyginimo mini-mum), darbdaviai tuo nepatenkinti ir tvirtina, kad tokiu b"du praranda konkurencingum) tarptautin!je rinkoje arba nieko neu$dirba Lietuvos rinkoje d!l jos ma$umo. Atlyginimo k!limas nedidina darbo na+umo.

Premjeras si"lo kelti darbo na+um) investuojant * nauj) *rang), ta(iau darbdaviai $ino, kad tai rizikin-ga, neai+ku, ar atsipirks, antra vertus, +iais laikais *ranga gana greitai sensta arba tampa nereikalinga pasikeitus gaminam# produkt# rinkos poreikiams. Bet kokiu atveju nauja *ranga yra brangi ir su ja dirb-ti reikia ne +iaip darbo j!gos, bet turin(ios nauj# *g"d$i#, kad ir darbo su kompiuteriais bei j# pro-gramomis.

Politikai mano, kad reikia skatinti nauj# darbo vie-t# k"rim), ta(iau d!l netik!t# rinkos poky(i# u$sida-ro ar bankrutuoja iki tol stabiliai dirbusios *mon!s, tod!l ne*manoma ilgam subalansuoti darbo pasi"l) ir paklaus).

KARI! RENGIMO SKIRTUMUS KARIUOMEN!JE LEMIA SER"ANTAI. H E R K A U S M I L A ! E V I " I A U S N U O T R .

2013 RUG S ! J I S VERSLO !INIOS VERSLO KLAS! 49

Lietuvos prezident! susir"pinusi, kad tarp jaunimo – didelis nedarbas.

!. Lietuva rengia beveik daugiausia student# vienam gyventojui.". Lietuvos pramonininkai nepatenkinti parengtais studentais.#. Verslininkai skund$iasi, kad jiems tr"ksta darbo j!gos.$. O%cialus nedarbo lygis Lietuvoje yra apie &' procent#.%. Darbo bir$a deklaruoja, kad yra didelis tam tikros profesijos bedarbi# skai(ius, o darbdaviai tvirtina, kad b"tent t# specialybi# darbuotoj# tr"ksta.

Aplinkyb!s ir nuomoni" kakofonijaGalima b"t# daryti prielaid), kad jaunimui sunku *sidarbinti, nes tr"ksta praktin!s patirties. Universitetai kaltina darbdavius, kad +ie atsisako priimti studentus atlikti praktikos, o teisin! reglamentacija yra nepakankama.

Daugum) Lietuvos *moni# galima priskirti prie gaminan(i#, o ne prie ku-rian(i# naujas technologijas, o universitetai ir toliau rengia grynuosius in$i-nierius, kuri# poreikis ribotas.

Galima b"t# daryti prielaid), kad bedarbiai neina dirbti d!l ma$o atlygini-mo, yra link, gauti pa+alp) ir kartkart!mis nat"riniame "kyje k) nors u$siau-ginti ar nelegaliai padirb!ti, negu nuo ryto iki vakaro sunkiai dirbti u$ ma$) atlyginim).

Lietuvos vald$ia po truput* kelia atlyginimo mini-mum), darbdaviai tuo nepatenkinti ir tvirtina, kad tokiu b"du praranda konkurencingum) tarptautin!je rinkoje arba nieko neu$dirba Lietuvos rinkoje d!l jos ma$umo. Atlyginimo k!limas nedidina darbo na+umo.

Premjeras si"lo kelti darbo na+um) investuojant * nauj) *rang), ta(iau darbdaviai $ino, kad tai rizikin-ga, neai+ku, ar atsipirks, antra vertus, +iais laikais *ranga gana greitai sensta arba tampa nereikalinga pasikeitus gaminam# produkt# rinkos poreikiams. Bet kokiu atveju nauja *ranga yra brangi ir su ja dirb-ti reikia ne +iaip darbo j!gos, bet turin(ios nauj# *g"d$i#, kad ir darbo su kompiuteriais bei j# pro-gramomis.

Politikai mano, kad reikia skatinti nauj# darbo vie-t# k"rim), ta(iau d!l netik!t# rinkos poky(i# u$sida-ro ar bankrutuoja iki tol stabiliai dirbusios *mon!s, tod!l ne*manoma ilgam subalansuoti darbo pasi"l) ir paklaus).

KARI! RENGIMO SKIRTUMUS KARIUOMEN!JE LEMIA SER"ANTAI. H E R K A U S M I L A ! E V I " I A U S N U O T R .

VERSLO KLAS! VERSLO !INIOS RUG S! J I S 201350

tema

B"t# galima, kaip daugelis bando, visas b!das suversti dabartinei +vietimo sistemai, kad ji i+ esm!s rengia kadrus senajai pramoninei aplinkai – darbuo-tojus biorobotus, kurie kasdien turi atlikti pana+ius monotoni+kus judesius, ir j# valdymo bei prie$i"ros specialistus. Pad!tis, palyginti su sen)ja planine so-vietine sistema, net pablog!jo, nes universitetai nustojo rengti pramonei svar-bius kadrus – gamybos vadovus, *vairius technologinio proceso specialistus, planuotojus ir pan.

Pab!gti i# u$burto ratoAtrodo, kad Lietuva pakliuvo * u$burt) rat) ir ne*manoma rasti i+eities. Gali-ma pasinaudoti %zikos d!snio analogija: pasaulyje viskas teka ma$iausio pasi-prie+inimo kryptimi. Ta(iau ma$ai kas suvokia, kad +i) krypt* lemia povan-denin! strukt"ra. Povandenin! strukt"ra – susiklos(iusi vertinimo sistema, taisykl!s, reglamentai ir pan. Kol +i strukt"ra nebus pakeista, i+ori+kai steb!-sime tuos pa(ius neigiamus rei+kinius, nes n! vieno poky(io iki galo *gyven-dinti ne*manoma. Tai lyg ne pirmas bandymas mesti r"kyti ar gerti, ar *gyti norim) k"no svor*.

Savaime strukt"riniai poky(iai vyksta tik per skaud$ias krizes, pavyzd$iui, subyr!jus SSRS prad!jo veikti rinkos d!sniai, &--. m. sunkmetis Lietuvos ga-mintojus privert! gaminius labiau orientuoti * Vakarus, o ne * Rytus ir pan. Ta(iau tokios kriz!s skaud$iai palie(ia daugel* +alies pilie(i# ir ne kiekviena vald$ia sugeba i+laikyti vad$ias.

Kaip s)moningai keisti esam) povandenin, strukt"r), o ne laukti, kol kriz! (ar „rinkos ranka“, anot Fredericko Tayloro) j) supurtys? Kaip suvokti, kas joje trukdo, o k) palikti?

Jeigu nustatytume taikin*, jam bombarduoti b"t# galima panaudoti ir Eu-ropos pinigus.

Taigi kur nukreipti Europos pinigus, skirtus verslo efektyvumui didinti? / nauj) *rang)? Naujoms darbo vietoms kurti? Pa+alpoms? Klasteriams? O gal

keisti povandenin, strukt"r)? Kad suprastume, k) reikia keisti, turime sutarti d!l metodikos.

Yra keletas po$i"ri# * sud!tingas sistemas. Len-gviausias b"das – suskaidyti sistem) * dalis ir steng-tis paveikti kiekvien) j#, tikintis, kad bendras rezul-tatas pager!s. 0is b"das *pras(iausias. Jo analogija ga-l!t# b"ti aukso grandin!: kuo daugiau aukso u$tep-sime ant atskirai paimtos grandies, tuo brangesn! ir, atrodo, vertingesn! taps grandin!. Ta(iau realyb!je +is b"das da$niausiai neduoda laukiam# rezultat#. Atskir# grand$i# vert, didinti da$niausiai b"na brangiau, nei yra sumin! visos grandin!s vert!.

Kitas b"das, $ymiai veiksmingesnis, – naudoti Ar-chimedo princip): „Duok man atsparos ta+k), ir a+ parodysiu, kaip apversti pasaul*.“ Arba, imant m"s# jau min!t) grandin!s analogij), – grandin!s tvirtu-m) lemia silpniausia grandis.

Kur gal!t# b"ti atsparos ta+kas ar silpniausia gran-dis dabartin!s Lietuvos gaminan(iosios pramon!s ly-giu? Jau devintajame pra!jusio +imtme(io de+imtme-tyje (dar tiksliau, jau nuo &..1 m., kai F. Tayloras apra+! mokslin* valdymo metod)) tapo ai+ku, kad gamybos efektyvum) kartais (net ne nuo+im(iais) di-dina gamybos proceso (srauto) valdymas, o ne *ranga

INVESTUOJANT " MEISTR! – GAMYBOS SER"ANT# – RENGIM$, GALIMA PADIDINTI GAMYBOS EFEKTYVUM$. J U D I T O S G R I G E LY T # S N U O T R .

www.lloyd.de

LLOYD CONCEPT STOREp.l.c. Panorama | Saltoni!ki" g. 9, VilniusTel. +370 69 90 47 66 | [email protected]


tema

ar kvali%kuoti darbininkai. Kad suprastume +* i++"k*, galima pasinaudoti dviej# kariuomeni# analogija – sovietin!s ir JAV. Kuo +ios kariuomen!s i+ es-m!s skyr!si? Kareivi# po$i"riu * darbo priemones ir motyvacija. B"t# galima tvirtinti, kad visi soviet# kareiviai blogi, juos blogai reng! mokyklos, buvo *si+ak nijusi „dedov+(ina“ ir t. t. Bet tada ir karininkai tur!t# b"ti niekam tik,? Ta(iau karinink# kadrus abi pus!s reng! daugma$ pana+iai, o kareivi# parengi-mo lygis ir efektyvumas skyr!si kelis kartus. Lemianti skirtumus grandis buvo ser$antai. Lietuvos kariuomen! puikiai ir gana lengvai transformavosi ir atitinka NATO standartus, nes i+ esm!s pakeit! po$i"r* * puskarininki# rengim).

Pramon!je puskarininkiams prilygsta brigadininkai ir meistrai. Nuo j# daugiausia priklauso, kaip gamybos cechui seksis atlikti u$duotis, kaip veiks-mingai jis dirbs. 0iandien tai silpniausia grandis, specialist# rimtai nerengia-ma. I+ principo gamybos efektyvumas priklauso nuo to, kaip meistras valdo gamybos sraut) ir s)veikauja su kitais meistrais.

Lietuvoje sukaupta patirtis *rodo, kad per patyrusius gamybos meistrus plinta gamybos valdymo technologijos. Pavyzd$iui, kai UAB „Libros“ grup! investavo * japon# mokytojus ir +ie kelerius metus keit! gamybos valdym) bei pasiek! tuo metu atrod$iusius ne*manomus efektyvumo rodiklius ir kai „Libroje“ dirbantys meistrai pasklido po Lietuv), susidom!jimas naujomis valdymo technologijomis i+augo daug kart#. Visa b!da, kad meistrai suvok! tik t) poky(i# lyg*, kuris jiems buvo suprantamas pagal einamas pareigas, bet ne visos *mon!s mastu. Net b"dami tik tokio supratimo lygio, kitose *mon!se jie sugeb!jo $ymiai padidinti gamybos efektyvum). B!da, kad jiems sunku perduoti savo $inias auk+tesniems vadovams. O $i"rint sistemi+kai, Lietuvoje tiesiog nerengiama ne tik meistr#, bet ir gamybos vadov#.

Europos pinigus atiduoti brigadininkui Rapolui!Investuojant * meistr# ir gamybos vadov# rengim), b"t# padidintas gamybos efektyvumas dabar ir tai b"tina daryti panaudojant Europos pinigus per *vai-rias programas, kaip „procesas.lt“ ir pana+ias, skatinant srautini# metodik#

(LEAN, TOC, „2Sigma“) diegim). Jas nutraukus, pramon!s efektyvumas b"t# gerinamas kur kas sil-pniau. B"tina sukurti meistr# rengimo metodikas. Pagaliau juk geriau eksportuoti * pasaul* meistrus negu darbininkus.

Esu *sitikin,s, kad vert!t# tur!ti bent vien) koled$), kuris specializuot#si ne tik bendrosios vadybos pras-me, bet ir rengdamas konkre(iai meistrus pramonei.

Ir, kaip dainavo didysis Vytautas Kernagis: „Apie brigadin!s rangos metod) papasakos brigadininkas Rapolas, ir mylimam kol"kyje pak!l, $em!s "k* mes dainuosim i+ +irdies.“

Ta(iau apra+ytasis $ingsnis Lietuvai ateityje nesu-teiks konkurencinio prana+umo, o tik leis sukaupti reikiam) kapital) ir mok!ti $mon!ms kito lygio atly-ginimus. Pasikeitus rinkos poreikiams, bet kuri stipri gamyba gali bankrutuoti d!l technologin!s speci%kos, kad ir kaip veiksmingai ji b"t# valdoma. Tod!l norint u$tikrinti Lietuvos ateit* b"tina tur!ti vizij), kaip per-tvarkyti +vietimo sistem).

K) +iandien $inome apie ateit*, kas bus po de+imties ar daugiau met#? K) $inojome apie +iandien) prie+ de+imt met#? Ar daug buvo ir yra orakul#, kurie gal!-jo ir gali tiksliai prognozuoti? /domiausia, kad $ino-miausi# orakul# – toki# kaip Nostredame'as ar Vanga

TRADICIN# MOKYKLA TURI PRAD!TI KEISTIS. J U D I T O S G R I G E LY T # S N U O T R .


tema

– prana+yst!s tampa ai+kios tik *vykiams pra!jus. / k) turi b"ti orientuota +vietimo sistema, jei ateitis pasl!pta miglose? Kad perm)stytume esam) +vieti-mo koncepcij), turime suvokti, kokia ji yra ir kokiomis prielaidomis buvo gr*sta, kada buvo kuriama.

Daugelis $ino, kad dabartin!s mokyklos pagrind) paklojo j!zuitai. J!zuitai suprato, kad b"tina sukurti +vietimo sistem), kuri leist# nugal!ti „propagan-diniame fronte“. Tod!l +vietimo sistema buvo sukurta ant trij# bangini# pa-mato – visi+ko paklusnumo mokytojui („i+klausyk ir pakartok“), jokios tole-rancijos kitaip m)stan(iajam („vienintel! tiesa“) ir geb!jimo argumentuoti bei sukritikuoti kitaman*.

0i sistema tiko ir pramonin!s eros mokyklai. Fabrikams reik!jo kvali%kuo-tos biorobot# darbo j!gos. Pati mokykla tapo fabriku, ji atitinka masin!s ga-mybos principus. Darbo j!ga turi b"ti paklusni, drausminga ir gebanti atlikti monotoni+kas operacijas. 3mon!s tur!jo tik!ti, kad j# gyvenimo prasm! yra susirasti darb) ir dirbti nuo ryto iki vakaro. Sovietiniais viduram$iais nedir-bantis $mogus buvo nusikalt!lis. Bet koks mai+tininkas prie+ darb) Ryt# blo-ke ar prie+ pinigus Vakar# bloke – keliantis klausim#, kitaip m)stantis – siste-mai buvo neparankus. Roko mar+ai ir Vakaruose, ir (pav!luotai) Rytuose buvo pirmosios kreg$d!s, griaunan(ios pramonin, biorobot# sistem).

J!zuiti+ka +vietimo sistema kei(iasi sunkiai, l!tai ir ilgai. Daugelis yra ja ne-patenkinti, net patys mokytojai ir j!zuitai.

%v!ri" akademija ar integruotas $mogus?0i# dien# pad!tis primena pasakojim) apie $v!reli# mokykl). Kadaise gyv"nai nusprend! *kurti akademij). Valdybos nariais i+rinko Ant*, Ki+k*, Gyvat, ir Vover,. (Pastaba: +is pasakojimas neturi nieko bendra su lietuviais d!stytojais, galimi sutapimai yra atsitiktiniai). Valdyba balsavo, kad visi baigusieji akade-mij) turi mok!ti skristi, plaukti, lipti med$io kamienu, +okin!ti ir +liau$ti. Ir +tai +iais metais *prast) kart) akademija palengvina egzamin# sesij) ir i+leid$ia * mi+k) niekam tikusius traumuotus trejetukininkus.

Norint suvokti, k) reikia keisti, reikia tur!ti vizij). Kaip ir F. Tayloro, kurio mintys pareik+tos dar &..1 m., pavyzdyje, iki +iol tai aktualu daugeliui *mo-ni#, tas pat – ir d!l +vietimo id!j#. Dar &.-1-aisiais ind# %losofas ir visuome-n!s veik!jas Swami Vivekananda apib"dino savo +vietimo vizij) – kaip sufor-muoti vientis) asmenyb,. Kai kas j* vadina new age jud!jimo pirmtaku. /do-mu, kad neprab!go n! dviej# +imt# met# ir pasaulis prad!jo kalb!ti apie inte-gruotos asmenyb!s ugdym). Si"lau pam)styti, ar S. Vivekanandos mintys prarado aktualum), ar tapo dar aktualesn!s m"s# dienomis.

S. Vivekananda ra+!, kad +vietimas, kuris neparengia $moni# gyvenimo i+-+"kiams, kuris nesuformuoja tvirto charakterio, %lantropin!s dvasios, li"to

dr)sos priimti gyvenimo poky(ius – ar jis vertas $moni-j) nu0vie(ian(io vardo?

Integruotas $mogus – i+mok,s nepaliaujamai vystyti savo intelekt), valyti emocijas, laikytis moral!s vertybi# ir b"ti nesavanaudi+kas.

Lavinti mokinio prot) tur!t# b"ti auk+(iausias priori-tetas, tvirtino S. Vivekananda, ir lavinti n!ra kartoti faktus, *siminti bei atkartoti. Dabartin! +vietimo siste-ma u$pildo prot) faktais, u$uot i+mokiusi m)styti. 3mon!s i+mokyti kartoti (ir ra+yti), k) Jackas ar Jonas pasak!. „Gilumin! +vietimo esm! yra proto koncentra-cija, o ne fakt# rinkimas.“ Tai tapo ypa( aktualu m"s# laikais, kai vaikai vis ma$iau sugeba sukaupti d!mes*. Vakar# civilizacija susitelk! tik * intelekto lavinim), o +ird$iai vietos neliko. Tai $mog# daro vis egoisti+kesn* ir tai gali tapti visuomen!s destrukcijos mechanizmu, ra+! m)stytojas.

Auk+(iausias +vietimo idealas kurti man hush – Tikr) 3mog#, kurio dvasin! s)mon! yra pa$adinta. 0vietimas turi atskleisti *gimt) tobulum), kuris jau yra $moguje.

/prasta, kad klasikin! mokykla gludina i+or,, t. y. $i-nias, kurias reikia parodyti per egzaminus, elges* ir ma-nieras, priimtinas visuomen!je ir t. t., bet $mogaus vi-dus beveik visi+kai ignoruojamas. O juk tai tikra auk+-(iau apra+yta $v!reli# akademija.

Visi pripa$*sta, kad $mogus n!ra proto ir k"no dari-nys, bet kai kas $ymiai daugiau ir giliau. Pagal S. Vive-kanand) +vietimas turi prisiimti dvi atsakomybes:

a) asmeniui turi pad!ti sukurti sveik) ir dinami+k) prot), kad gal!t# priimti gyvenimo i++"kius;

b) per tinkam) mokym) turi apsaugoti nuo $moni# ir visuomen!s galim# blogybi#.

Ant$mogis, man hush ar lietuvis?Kaip min!jau, naujausia +vietimo permain# mados kryptis – integruotas mokymas. Vyksta daug diskusij#, daug *vairi# iniciatyv#, bet visos jos priklauso nuo as-menin!s mokytojo iniciatyvos. Mokytojas pavargo, i+-vyko ir iniciatyva mir!. Tikiuosi, integruotas mokymas siekia sukurti integruot) $mog#. Kita vertus, integruo-jant $inias ugdomas k"rybingumas. Koks jis, kaip jis gali atrodyti – pana+esnis * Friedricho Nietzsche ar Swamio Vivekanandos vizij) (nors abiej# +aknys – Indi-joje), gali spr,sti kiekviena tauta savaip. Lietuvoje jau por) met# turime pirmuosius pasaulyje integruotus va-dov!lius pradinukams. Saulius 3ukas, „Balt# lank#“ direktorius, *d!jo daug energijos ir suk"r! ne tik unika-l# kolektyv), bet ir unikal# vadov!l*, kuriuo galima di-d$iuotis ir girtis pasaulyje. Pagrindinis k"rybingumo

LAIKAS PEREITI NUO DRAUSMING# VYKDYTOJ# PRIE LINKSM# K%R!J# UGDYMO. V L A D I M I R O I VA N O V O N U O T R .


tema

variklis yra metafori+kas m)stymas: vieno dalyko perk!limas * jam ne*prast) kontekst) – naujoje aplinkoje nu+vinta perkeltasis dalykas, netik!ta +viesa nu-+vie(iama ir aplinka, * kuri) yra perkeliama (tarp gretinam# kontekst# turi b"ti bendras vardiklis, tik tuomet gretinimas pateisinamas). Integravimas yra skirting# kontekst# jungimas remiantis kuo nors bendru – tai S. 3uko vado-v!li# atveju bendra tema. Praturt!ja ir gretinami kontekstai, nes vien# dalyk# $inojimas persikelia * ma$iau $inom) aplink) ir provokuoja jos atsakym); tur-t!ja ir $inios apie bendr) vardikl*, nes kiekvienas naujas kontekstas pateikia sav# bruo$#. Metafori+kas m)stymas n!ra mistika, jo galima i+mokyti, kaip mokomasi mokslinio $inojimo princip#: hipotez!, tyrimas, hipotez!s patvir-tinimas ar atmetimas.

Vadov!liai yra, tai leid$ia prad!ti sisteminius poky(ius, kurie nebepriklauso nuo atskiro mokytojo iniciatyvos ir jo vadovyb!s geranori+kumo. Dabar rei-kia mokyklos, pasiruo+usios +i) sistem) diegti mokyklos mastu. Laukia $y-miai sud!tingesn! u$duotis – parengti vadov!lius vyresn!ms klas!ms. Integ-racija tampa sud!tingesn!, nes reikia sieti sud!tingesnes $inias. Bet ir (ia turi-me puik# pavyzd*, kaip visuomenin! iniciatyva, prad!ta Sauliaus Vasiliausko su Robotikos akademija, i+augo * atskir# integruot# pamok# k"rim). Vil-niaus universiteto MIF student# d!ka buvo parengtos pirmosios programavi-mo, matematikos ir geometrijos pamokos, leid$ian(ios vaikams, kuriantiems lego robotus, suvokti pritaikom)j) matematini# $ini# prasm,.

Vaikai patiria atradimo d$iaugsm), kai savo rankomis *k"nija *mantriausias svajones. Tai vyksta bendramin(i# grup!je pasiekiant greitas „ma$as“ perga-les. Robotikos akademijos vizija – ateitis, pilna smalsi# mokslinink#, inovaty-vi# dizaineri# ir k"rybing# in$inieri#.

Praktika parod!, kad +i smagi $aidimo forma, paremta mokymo sistema, neju(iomis *traukia * k"rybin* proces), skatinant* mokytis ne tik vaikus, bet ir jaunuolius bei suaugusiuosius.

Suaugusieji da$nai patarim# neklauso, nes vadovaujasi savo susiformavu-siomis nuostatomis, *pro(iais ir *sitikinimais. Robotukai suaugusi#j# moky-muose pasiteisino kaip ypa( veiksminga mokomoji priemon!, sutelkianti juos priimti i++"kius, efektyviai bendrauti ir kurti su visa komanda. Specia-li bendravimo technika, vaizduotei $adinti panaudojamos „rank# $inios“ (mokslo tyrimais *rodyta, kad m"s# rankos yra susietos su iki .1 procent# smegen# l)steli#, o darbas rankomis skatina abiej# smegen# pusrutuli# veik l)) sukuria visuotin* *sitraukim) * sprendim# paie+k) ir nes)lygi+k) j# vykdym). Toks mokymosi b"das ypa( tinka *mon!ms, kurios tiki, kad vie-nintelis tikras konkurencinio prana+umo +altinis yra organizacijos $moni# patirtis, $inios ir k"rybi+kumas. Suaugusiesiems (skirtingai nei vaikams) $aidimas yra ir socialini# ry+i# k"rimas, emocin! i+rai+ka bei konstruktyvi konkurencija.

Puikiai $inoma ir moksli+kai pagr*sta, kad $mogus geriausiai *tvirtina $i-nias, kai moko kitus. Esama vert!s sistema, gr*sta tik piniginiu *vertinimu, i+-kreipia $monijos poreikius. Jau kuriami laiko bankai, kur $mon!s „taupo“ ir kei(ia laiko vienetus, pavyzd$iui, „Fureai Kippu“, jau 41 met# veikianti ir po-puliari Japonijoje. 5ia verta prisiminti dar vien) – Rasos Bal(i"nien!s, Har-moningos asmenyb!s instituto *k"r!jos, – priva(i) iniciatyv), kai vaikai skati-nami skirti laik) mokant jaunesnius ir taip lavinami j# pa(i# *g"d$iai bei mokoma bendrauti gyvai, bendradarbiauti ir suprasti vieniems kitus.

„International Mutual Learning“ tikslas – sukurti gyv) model* mokslei-viams ir studentams keistis $iniomis skatinant ne pinigais. Projekte „atsiskai-tymams“ *vesta vidaus valiuta – mokiai. U$ kiekvien) u$si!mim) mentorius gauna mok!, o mokinys jo netenka. Per u$si!mimus mokiai „u$dirbami“ atlie-kant specialias u$duotis, o i+leid$iami mokytis arba su asmeniniu augimu su-sijusiai svajonei *gyvendinti. Bandomajame projekte dalyvavo &6 mentori# (&7–'6 met# am$iaus) ir apie 61 mokini#.

K) duoda toks mokymasis? Pirmiausia, mes geriausiai mokom!s tada, kai mokome kitus (+iuo klausimu atlik-tas ne vienas tyrimas), tuomet ir mentoriai br,sta kaip asmenyb!s. Antra, projekte praple(iama mokymosi prog rama – *domioji matematika, *domioji biologija, *domioji chemija, *domioji istorija. Mentoriai yra savo srities aistruoliai, jiems teikia malonum) j# d!stom# dalyk# gylis. Be to, mokomasi i+ bendraam$i# – tai sti-prina motyvacij) ir $ini# per!mimo kokyb,. Tre(ia, mokomasi gyvai, tai yra mokomasi bendrauti ir bendra-darbiauti. Ketvirta, galima mokytis dalyk#, kuri# n!ra mokykloje, pvz., kelioni# geogra%jos, vie+ojo kalb!jimo meno. Penkta, galima mokytis verslo pagrind#, verslo u$duotys yra tikros ir gaunamos i+ tikr# organizacij# – tokiu b"du formuojama jaunimo ir organizacij# jungtis. 0e+ta, mokantis i+ bendraam$i#, matomas puikus pa-vyzdys ir $adinamas noras taip pat dalytis $iniomis. Pa-galiau formuojasi nauja kult"ra konstruktyviau naudoti savo laik), keistis $iniomis ir nuolat tobul!ti.

Pagal strategij) „Lietuva '141“ „pagrindin, *tak) s!k-mingai +alies raidai tur!s Lietuvos pilie(i# kult"ros, m)stymo, elgsenos poky(iai ir visuomen!je vyraujan(ios vertyb!s, kurie b"tini norint, kad +alis b"t# pasiruo+usi kaitai, nebijot# naujovi#, o jas kurt# ir diegt#, dr)siai priimt# globalios konkurencijos i++"kius. Tod!l +ia stra-tegija siekiama paskatinti esminius poky(ius visuomen!-je ir sudaryti visas s)lygas k"rybingai, atsakingai ir atvi-rai asmenybei formuotis. Toki# asmenybi# dominavi-mas skatins pa$angos procesus ir lems teigiamus poky-(ius visose visuomen!s gyvenimo srityse.“

Strategija yra ir, paradoksas, yra ir priemoni#, tr"ksta tik sisteminio m)stymo, politin!s valios ir v!liavne+io! Telieka visuomenines iniciatyvas palaikyti, integruoti ir kuo skubiau prad!ti diegti nauj) +vietimo sistem) perei-nant nuo drausming# vykdytoj# * linksmus k"r!jus mokykl# lygiu.

Kvietimas rengti revoliucij&Dar b"damas vaikas labai m!gau skaityti fantastines knygas. 0iandien $monija yra daug pasiekusi, ta(iau vie-n) fantast# vizij) ji pamir+o. Beveik visose knygose buvo vaizduojama, kad ateityje u$ $mones dirbs robotai, o $mon!s kurs ir lavins savo dvasi). Manau, at!jo metas fantast# mintis paversti Lietuvos vizija ir i+vaduoti Lietu-vos $mones nuo darbo vergijos. Tokio dyd$io +alis kaip Lietuva be vargo gali atsiduoti k"rybai pasaulio mastu. K"ryba ne$ino sien#, k"rybing# $moni# labiausiai tr"ksta visoms +alims ir visoms ekonomikoms. Ir ne tik joms. A U T O R I U S Y R A PA R A ! $ S K N Y G % „ D I E VA S , K VA N T I N # F I Z I K A , O R G A N I Z A C I J O S S T R U K T & R A I R VA L D Y M O S T I L I U S “.