ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS

VANDENS ŪKIO IR ŽEMĖTVARKOS FAKULTETAS

Melioracijos katedra

Vaiva Pranckūnienė

AB „ROKIŠKIO SŪRIS“ NUOTEKŲ VALYMO ĮRENGINIŲ

EFEKTYVUMAS

Magistrantūros studijų baigiamasis darbas

Studijų sritis: Technologijos mokslai

Studijų kryptis: Aplinkos inžinerija

Studijų programa: Hidrotechnikos inžinerija

Akademija, 2012

2

Baigiamųjų darbų ir egzaminų vertinimo komisija (Patvirtinta 2012 balandžio 24 d. rektoriaus įsakymu Nr. 105 Kb)

Pirmininkas: doc. dr. Kazys SIVICKIS, Lietuvos melioracijos įmonių asociacijos pirmininkas

Nariai:

1. prof. dr. Antanas MAZILIAUSKAS, Aleksandro Stulginskio universitetas

2. doc. dr. Algirdas RADZEVIČIUS, Aleksandro Stulginskio universitetas

3. Jonas VARKALYS, UAB „Plungės Jonis"

4. Arūnas ADOMAITIS, UAB „Šiaulių hidroprojektas"

Mokslinis vadovas

doc. dr. Stefanija MISEVIČIENĖ, ASU, Melioracijos katedra

Recenzentas

lekt. Otilija Miseckaitė, ASU, Melioracijos katedra

Katedros vedėjas

doc. dr. Liudas KINČIUS, ASU, Melioracijos katedra

Oponentas

doc. dr. Midona DAPKIENĖ, ASU, Hidrotechnikos katedra

3

SANTRAUKA

Vaiva Pranckūnienė

AB “Rokiškio sūris” nuotekų valymo įrenginių efektyvumas

Magistro studijų baigiamojo darbo apimtis: 53 puslapiai, 23 paveikslai, 3 lentelės, 39

nuorodos lietuvių kalba.

PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: efektyvumas, koncentracija, nuotekos, nuotekų valymas.

Tyrimo objektas: AB „Rokiškio sūris“ nuotekų valykla.

Tyrimo tikslas: Išanalizuoti AB „Rokiškio sūris“ nuotekų valymo įrenginių

efektyvumą.

Tyrimo uždaviniai:

1. Teoriniu aspektu pagrįsti nuotekų valymo reikšmę ir atskleisti nuotekų valymo

specifiką;

2. Aptarti AB „Rokiškio sūris“ nuotekų valymo įrenginių sistemos specifiką;

3. Palyginti nevalytų gamybinių nuotekų ir išvalytų nuotekų cheminę sudėtį;

4. Įvertinti AB „Rokiškio sūris“ nuotekų valymo įrenginių efektyvumą.

Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, teisės aktų apžvalga; tyrimų duomenų

analizė; tyrimo duomenų grafinė išraiška; statistinė analizė.

Tyrimo rezultatai:

○ Riebalai išvalyti nuo 99,67 iki 99,76 proc., BDS7 – nuo 99,76 iki 99,9 proc.,

CHDSCr – nuo 99,33 iki 99,8 proc., SM – nuo 98,89 iki 99,82 proc., Nbendras – nuo 97,47 iki

98,21 proc., Pbendras – nuo 97,15 iki 98,57 proc..

○ Atlikus koreliacinę analizę nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu išvalytų nuotekų

koncentracijų dydžiui didžiausią įtaką turėjo į valyklą paduodamų valyti nuotekų kiekis

(skendinčioms medžiagoms r=0,42; Nbendras r=0,49; Pbendras r=0,27; ChDSCr r=0,52; BDS7

r=0,27; riebalams r=0,39), bei valymui panaudotos cheminės medžiagos: organinę taršą bei

skendinčias medžiagas geriau šalino NaOH, o azotą ir fosforą – FeCl3. Nevalytų nuotekų

koncentracija turėjo įtakos riebalų koncentracijai išvalytose nuotekose (r=0,4), o kitiems

tiriamiems elementams ši įtaka buvo neesminė.

4

SUMMARY

Vaiva Pranckūnienė

Efficiency of AB “Rokiškio suris” Wastewater Treatment Plant System

Final work of University Master Studies: 53 pages, 23 figures, 3 tables, 39 reference

sources, the Lithuanian language.

KEY WORDS: concentration, efficiency, wastewater, wastewater treatment.

Object of the research: AB „Rokiskio suris“ wastewater treatment plant.

Aim of the research: to analyze the efficiency of the AB “Rokiskio suris” wastewater

treatment plant.

Objectives of the research:

1. To theoretically ground the relevance of wastewater treatment and reveal its

particularities;

2. To discuss the features of the AB “Rokiskio suris” wastewater treatment plant

facilities;

3. To compare the chemical composition of untreated industrial wastewater with the

treated one;

4. To assess the efficiency of the AB “Rokiskio suris” wastewater treatment plant.

Research methods: analysis of scientific literature sources, legislative review; analysis

of the survey data, its graphical view, and statistical analysis.

Research results:

○ the fat was cleaned by 99.67-99.76 per cent, BOD7 by 99.76-99.9 per cent, CHODCr

by 99.33-99.8 percent, SS by 98.89-99.82 per cent, Nt by 97.47-98.21 per cent, Pt by 97.15-

98.57 per cent.

○ The correlation analysis shows that during the surveyed period the residual

concentrations of substances in the treated wastewater were mostly dependent on the amount

of the incoming sewage ( for: SS r=0.42, Nt r=0.49, Pt r=0.27, ChODCr r=0.52, BOD7 r=0.27,

fat r=0.39), and the use of cleaning chemicals: organic pollution and suspended substances

were eliminated more successfully by NaOH, nitrogen and phosphorus by FeCl3. The

untreated effluent concentration affected the levels of fat in the treated wastewater (r=0.4),

while this impact was insignificant to other investigated elements.

5

TURINYS

ĮVADAS ..................................................................................................................................... 6

1. LITERATŪROS APŽVALGA .............................................................................................. 9

1.1. Pramonės įmonių išskiriami teršalai ir jų keliama rizika ................................................ 9

1.2. Nuotekų kilmė ir įtaka vandens kokybei ....................................................................... 14

1.3. Nuotekų valymo specifika ............................................................................................. 19

1.3.1. Nuotekų valymo reikšmė ir procesai ...................................................................... 19

1.3.2. Nuotekų valymo efektyvumo prielaidos................................................................. 23

1.4. Nuotekų valymui keliami reikalavimai ......................................................................... 24

2. TYRIMO METODIKA IR OBJEKTAS .............................................................................. 25

2.1. AB „Rokiškio sūris“ nuotekų valymo įrenginių sistemos specifika.............................. 25

2.3. AB „Rokiškio sūris“ nuotekų valymo laboratorijoje atliekamos analizės, jų atlikimo

metodai ................................................................................................................................. 30

2.3.1. Nuotekų paėmimo vietos ........................................................................................ 30

2.3.2. Tyrimų atlikimo metodai ........................................................................................ 32

2.3.3. Nuotekų valymo efektyvumo skaičiavimo metodas ............................................... 35

2.3.4. Statistinės analizės nustatymo metodas .................................................................. 35

3. TYRIMO REZULTATŲ ANALIZĖ ................................................................................... 37

3.1. Nuotekų cheminės sudėties prieš valymą ir po jo palyginamoji analizė ....................... 37

3.2. AB „Rokiškio sūris“ nuotekų valymo įrenginių efektyvumo vertinimas ...................... 46

3.3. Veiksniai, nulemiantys nuotekų valymo efektyvumą.................................................... 46

IŠVADOS ................................................................................................................................. 50

LITERATŪRA ......................................................................................................................... 51

PRIEDAI ..................................................................................... Klaida! Žymelė neapibrėžta.

6

ĮVADAS

Aplinkos tarša yra viena iš didžiausių 21 amžiaus problemų. Aktualiausi šiuolaikiniai

pavojai žmonių sveikatai siejami su pramonės tarša, energetika, žemės ūkiu, urbanizacija ir

atliekomis. Skirtingoms pramonės šakoms priskiriamos įmonės, skirtingai teršia aplinką,

pavyzdžiui, energetika, statybinių medžiagų pramonė, juodoji ir spalvotoji metalurgija,

transportas labiausiai teršia atmosferą, o žemės ūkis, maisto ir chemijos pramonė pasižymi

didesne vandens tarša. Vanduo yra gyvybiškai svarbus kiekvienam organizmui. Tuo tarpu

užterštas vanduo dažnai tampa infekcinių ligų priežastimi. Viena iš pagrindinių pramonės

įmonių teršalų grupių yra nuotekos. Nuotekomis yra vadinami pramonėje arba buityje

panaudoti vandenys (Baltrėnas ir kt. 1996). Nuotekų valymas laikomas efektyviu, jei jis

pašalina riziką visuomenės sveikatai, neleidžia plisti ligoms, neskleidžia nemalonių kvapų ir

vaizdų aplinkui nuotekų valymo įrenginius, suteikia galimybę priimančioms vandens

tėkmėms ir upėms vykdyti visas jų funkcijas bei atlieka juridiškai reikalingas nuotekų

išpylimo sąlygas.

Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatyme 2010 metų numatyta, kad juridiniai

ir fiziniai asmenys, planuojantys užsiimti ūkine veikla, savo lėšomis nustato, apibūdina ir

įvertina planuojamos ūkinės veiklos galimą poveikį aplinkai, parengia poveikio aplinkai

vertinimo dokumentaciją ir teikia ją poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviams įstatymų

nustatyta tvarka. Juridiniai ir fiziniai asmenys, eksploatuodami ūkinės veiklos objektus,

privalo nustatyta tvarka vykdyti gamtos išteklių naudojimo ir išmetamų (išleidžiamų,

paskleidžiamų) į aplinką teršalų apskaitą. Taigi, tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys yra patys

atsakingi už savo daromą poveikį aplinkai ir turi dėti pastangas žalai likviduoti ar sumažinti.

Aplinkos taršos ir nuotekų valymo problematikos nagrinėjimo aktualumą pagrindžia ir

mokslinių straipsnių gausa. Įvairias su nuotekų valymu susijusias problemas nagrinėjo tokie

autoriai, kaip A. Sokolova, M. Rimeika, V. Vinciūnas, D. Misiūnas, G. Vabolienė, A. B.

Matuzevičius, A. Mažeikienė ir kt. Taip pat literatūroje nemažai dėmesio skiriama vandens

kokybės ir užterštumo problemų nagrinėjimui (R. Dauknys, G. Vabolienė, M.

Valentukevičienė, M. Rimeika, G. Sakalauskienė, S.Valatka, T. Virbickas ir pan.).

Didėjantis dėmesys gamtos apsaugai ir taršos mažinimui, verčia įmones nuolat ieškoti

efektyvių nuotekų valymo metodų. Dažniausiai yra naudojami kompleksiniai valymo

metodai. Paprastai skiriami du pagrindiniai nuotekų valymo būdai – pirminis ir antrinis.

Pirminio valymo metu yra naudojami įvairūs valymo įrenginiai – tai mechaninės grotos,

teršalų gaudyklės, nusodintuvai ir panašiai. Pirminis valymas dar vadinamas mechaniniu

valymu. Antrinis nuotekų valymas yra skirtas vandenyje ištirpusių organinių medžiagų

7

valymui. Toks valymas gali būti vykdomas biologiniuose tvenkiniuose, specialiuose

įrenginiuose su užpildu ar aerotankuose (Radzevičius ir kt., 2008).

Lietuvoje pieno perdirbimas koncentruojamas didelėse įmonėse. Naudojant

šiuolaikines pieno perdirbimo technologijas, gamybos metu įmonėse susikaupia daug užterštų

nuotekų ir skystųjų atliekų, kurioms valyti miestų nuotekų valymo įrenginiuose atsieina

nemažai lėšų. Įmonės statosi autonominius valymo įrenginius (Steponavičius, 2004).

Kadangi skirtinguose pramonės sektoriuose ar skirtingose įmonėse gaunamos

skirtingos sudėties ir užterštumo nuotekos, taip pat naudojami skirtingi nuotekų valymo

įrenginiai ir procesai, kalbant apie nuotekų valymo efektyvumą prasminga nagrinėti atskiros

įmonės nuotekų valymo įrenginių efektyvumą. Šiame darbe bus nagrinėjamas AB „Rokiškio

sūris“ nuotekų valymo įrenginių efektyvumas.

AB „Rokiškio sūris“ savo deklaruojamoje maisto saugos, kokybės ir aplinkos

apsaugos valdymo politikoje pabrėžia pastangas neigiamo poveikio aplinkai mažinimui bei

taršos prevencijos priemonių įgyvendinimui. Ši įmonė nuotekų valymui naudoja pažangią

technologiją. Nuotekos valomos taikant tiek mechaninį, tiek biologinį valymą, atitinkantį

efektyvaus nuotekų valymo reikalavimus.

Darbo aktualumas: Maisto pramonės įmonių nuotekos, palyginti su buitinėmis,

dažniausiai yra kelis kartus daugiau užterštos organiniais teršalais (Strusevičius ir kt., 2002;

Aškinis, 2005), todėl jų valymas yra sudėtingesnis.

Mokslinis naujumas: AB "Rokiškio sūris" viena pirmųjų Europoje ir pirmoji

Lietuvoje pradėjo naudoti periodinio veikimo nuotekų valymo įrenginius, kurie užtikrina ypač

efektyvų nuotekų valymą bei pieno baltymų ir riebalų šalinimą.

Darbo tikslas: Išanalizuoti AB „Rokiškio sūris“ nuotekų valymo įrenginių

efektyvumą.

Darbo objektas: AB „Rokiškio sūris“ nuotekų valykla.

Darbo uždaviniai:

1. Teoriniu aspektu pagrįsti nuotekų valymo reikšmę ir atskleisti nuotekų valymo

specifiką;

2. Aptarti AB „Rokiškio sūris“ nuotekų valymo įrenginių sistemos specifiką;

3. Palyginti nevalytų gamybinių nuotekų ir išvalytų nuotekų cheminę sudėtį;

4. Įvertinti AB „Rokiškio sūris“ nuotekų valymo įrenginių efektyvumą.

Darbo metodai: Siekiant teoriškai pagrįsti nuotekų valymo reikšmę ir atskleisti

nuotekų valymo specifiką, buvo atliekama mokslinės literatūros analizė. Taip pat buvo

apžvelgiami su aplinkosauga bei atliekų tvarkymu susiję tesės aktai ir dokumentai. Siekiant

išanalizuoti AB „Rokiškio sūris“ nuotekų valymo įrenginių efektyvumą buvo analizuojami

8

gauti duomenys iš laboratorijos: gamybinių nuotekų užterštumas cheminiais elementais prieš

valymą ir kaip pasikeitė rodikliai po valymo, tai pat atliekama gautų duomenų statistinė

analizė, išleidžiamų nuotekų teršalų koncentracijos priklausomybė nuo išleidžiamų nuotekų

kiekio (m3), nevalytų nuotekų cheminės koncentracijos (mg l

-1) ir cheminių reagentų

naudojamo (ltr.) kiekio.

Darbą sudaro: įvadas, 3 skyriai: literatūros apžvalga, tyrimo metodika ir objektas,

tyrimo rezultatų analizė, išvados, naudotos literatūros sąrašas. Darbo apimtis – 53 puslapiai,

jame yra 3 lentelės ir 23 paveikslai. Bibliografinį aprašą sudaro 39 šaltiniai. Darbo pabaigoje

pateikta 2 priedai, papildantys tyrimo duomenis.

9

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Pramonės įmonių išskiriami teršalai ir jų keliama rizika

Pramonės įmonių tarša priklauso nuo gaminamos produkcijos ir naudojamų valymo

įrenginių technologijų, taip pat reikalauja kruopščios laboratorinės analizės. Dažniausiai šios

nuotekos yra apvalomos ir išleidžiamos į miesto kanalizacijos tinklus arba valomos įmonėje

biologiniu būdu ir tada išleidžiamos į miesto kanalizacijos tinklus. Gamybinėms atliekoms

išleidžiamoms į nuotekų surinkimo sistemas atliekamos monitoringo programos, tačiau yra ir

visiškai nekontroliuojamai išleidžiamų nuotekų, kur jungtys į kanalizaciją prijungtos

savivališkai (Patterson, 2000).

Pagal Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą sutartį (toliau – Sutartis) Lietuva

įsipareigojo įgyvendinti 1991 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvą Nr. 91/271/EEB dėl miesto

nuotekų valymo, kurios pagrindinis tikslas – apsaugoti aplinką nuo žalingo išleidžiamų

miesto nuotekų poveikio.

Pagal Sutartį Lietuvai buvo suteiktas pereinamasis laikotarpis šiems direktyvos

reikalavimams įgyvendinti:

1. aglomeracijose, kurių dydis didesnis kaip 2000 gyventojų ekvivalentu (toliau g.

e.), nuo 2009 m. gruodžio 31 d. turi veikti reikalavimus atitinkančios nuotekų

surinkimo sistemos;

2. aglomeracijų, kurių dydis nuo 2000 g. e., nuo 2009 m. gruodžio 31 d. nuotekos

turi būti valomos pagal nustatytus reikalavimus;

3. naujai planuojamose aglomeracijose visi nuotekų tvarkymo reikalavimai turi būti

vykdomi nuo nuotekų susidarymo momento.

Pagal direktyvos Nr. 91/271/EEB reikalavimus, vadovaujantis pateiktomis

rekomendacijomis, visa Lietuvos teritorija buvo priskirta eutrofikacijai jautriai zonai, kurioje

nuotekoms išleisti taikomi griežtesni reikalavimai. Visose aglomeracijose, kurių dydis viršija

10 000 g. e., nuotekos turi būti valomos tretiniu valymu (t. y. biologiniu su papildomu azoto ir

fosforo šalinimu) (Aplinkos..., 2010).

Sutelktoji vandens tarša – pramonės įmonių, buitinių nuotekų valyklų ir paviršinės

nuotekos. 2007 metų duomenimis Nemuno upių baseino rajono (UBR) buvo 1 412 nuotekų

išleistuvų. Nuotekos į upes ir ežerus išleidžiamos iš 1 342 išleistuvų; į Kuršių marias – iš 65;

Baltijos jūrą – iš 5 išleistuvų (Aplinkos..., 2010). Tuo tarpu 2010 m. išleistuvų kiekis

sumažėjo iki 618 nuotekų išleistuvų Nemuno UBR, 14 – Dauguvos UBR, 108 – Lielupės

UBR, 67 – Ventos UBR, 16 – į Kuršių marias ir liko tik vienas į Baltijos jūrą (Aplinkos …,

2012). Tiriant žmogaus veiklos poveikį nustatyta, kad didžiuma sutelktosios taršos apkrovos į

10

paviršinio vandens telkinius patenka iš didžiųjų aglomeracijų, t. y. aglomeracijų, kurių taršos

apkrovos viršija 2 000 gyventojų ekvivalentų. Nemuno UBR yra 73 tokios aglomeracijos. Jų

poveikį vandenims rodo šie duomenys: nuotekų kiekis (mln. m3/metus) iš didžiųjų

aglomeracijų – 132 ir iš kitų išleistuvų – 124; BDS7 (t/metus) iš didžiųjų aglomeracijų – 1492

ir kitų išleistuvų – 1064; Nbendras (t/metus) iš didžiųjų aglomeracijų – 1591 ir kitų išleistuvų –

876; Pbendras (t/metus) iš didžiųjų aglomeracijų – 149,3 ir kitų išleistuvų – 103,4 (Aplinkos...,

2010).

Augant gyventojų skaičiui ir plečiantis ūkinei veiklai, daugelyje šalių atsiranda

vandens stygius arba būtinybė riboti ūkio plėtrą. Vandens reikia vis daugiau: 70 – 80 procentų

tenka skirti drėkinimui, apie 20 procentų – pramonei ir vos 6 procentai tenka buities reikmėms

(Lietuvos…, 2001). Didėjant vandens poreikiui, didėja ir nuotekų kiekis.

Į paviršinius vandens telkinius 2009 m. buvo išleista 169,6 mln. m3 valytinų buitinių ir

gamybinių nuotekų. Iš 95 aglomeracijas aptarnaujančių nuotekų valymo įrenginių išleidžiama

beveik 90 proc. šio nuotekų kiekio. Taigi, bendra nuotekų išvalymo kokybė Lietuvoje

daugiausia priklauso nuo nuotekų tvarkymo šiose aglomeracijose. Likusi valytinų buitinių ir

gamybinių nuotekų dalis išleidžiama iš pramonės įmonių, mažų gyvenviečių ir kitų objektų.

Visą dešimtmetį dėl statomų naujų ar rekonstruotų senų nuotekų valymo įrenginių

nuotekų išvalymo kokybė sparčiai augo. 2009 m. išvalytų iki nustatytų normų nuotekų kiekis

pasiekė aukštą – 88,9 proc. ribą, kai tuo tarpu, 2001 m. siekė tik 17,8 proc. Nepakankamai

išvalytų nuotekų kiekis atitinkamai sumažėjo – 2009 m. sudarė tik 11,1 proc., o 2001 m. –

81,2 proc. viso reikalaujančių valymo nuotekų kiekio. Beveik nebeliko išleidžiamų be valymo

buitinių ir gamybinių nuotekų (2009 m – 0,05 proc.). Didžiausi šuoliai nuotekų išvalymo

kokybės pagerėjime pastebimi 2003 ir 2009 m. Tam lemiamą įtaką turėjo didžiausias

Lietuvos aglomeracijas aptarnaujančių Vilniaus m. nuotekų valymo įrenginių modernizavimas

2002 m. ir naujų Kauno m. nuotekų valymo įrenginių paleidimas 2008 m. antroje pusėje.

1.1 pav. parodyta kaip kito išleidžiamų nuotekų kokybė 2001-2010 m. (Ignatavičius G. ir kt.

2011).

11

1.1 pav. Buitinių ir gamybinių nuotekų valymo kokybės pokyčiai 2001 – 2010 metais

Šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra

Į paviršinius vandenis išleidžiamų buitinių ir gamybinių nuotekų atitikimą

normoms lemia pagrindinių teršalų: biocheminio deguonies suvartojimo (BDS7), bendrojo

azoto (Nbendras) ir bendrojo fosforo (Pbendras) išvalymo ir išleidimo parametrai (Aplinkos...,

2010).

2010 m. į paviršinius vandens telkinius buvo išleista 181,5 mln. m3 valytinų buitinių ir

gamybinių nuotekų – 11,8 mln. m3 daugiau nei 2009 m. Visą dešimtmetį nuotekų išvalymo

kokybė sparčiai gerėjo ir 2010 m. iki nustatytų normų išvalytų nuotekų kiekis pasiekė labai

aukštą – 91 % ribą, nors 2001 m. šis kiekis tesiekė 20 %. Nepakankamai išvalytų nuotekų

kiekis atitinkamai sumažėjo – 2010 m. jis sudarė tik 9 %, o 2000 m. – 81 % viso valytinų

nuotekų kiekio. Beveik nebeliko išleidžiamų nevalytų buitinių ir gamybinių nuotekų (2010 m.

– 0,04 %). Taigi, į paviršinius vandenis išleistų nevalytų ir nepakankamai išvalytų nuotekų

kiekiai labai sumažėjo, o išvalytų iki nustatytų normų nuotekų kiekis labai padidėjo. Šias

tendencijas sąlygojo per pastarąjį dešimtmetį pastatyti nauji nuotekų valymo įrenginiai ar senų

įrenginių rekonstrukcijos (Ignatavičius G. ir kt. 2011).

1.2 pav. parodyta kaip mažėjo išleidžiamų pagrindinių teršalų kiekis proporcingai

nevalytų ir nepakankamai išvalytų nuotekų daliai 2001 – 2010 m.

12

1.2 pav. Pagrindinių teršalų kiekis, patekęs į paviršiaus vandens telkinius 2001-2010 m.

Šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra

Į paviršinius vandenis su nuotekomis išleidžiamų teršalų kiekis tolygiai mažėja visą

dešimtmetį. 2009 m. pagrindiniai teršalai pasiekė žemiausias vertes nuo pat 2001 m.: BDS7

sumažėjo 73 %, skendinčiųjų medžiagų ir bendrojo azoto – 44 %, bendrojo fosforo – 64 %,

naftos ir jos produktų – 30 %. Lemiamą reikšmę išleidžiamų teršalų kiekio mažėjimui turėjo

padidėjęs nuotekų valymo įrenginių išvalymo efektyvumas. Palyginus 2010 m. į paviršinius

vandens telkinius patekusių pagrindinių teršalų kiekius su 2009 m. rodikliais matyti, kad

padaugėjo BDS7, skendinčių medžiagų, naftos ir jos produktų, tačiau sumažėjo bendrojo

azoto ir bendrojo fosforo kiekiai (Ignatavičius ir kt. 2011) .

Lemiamą reikšmę išleidžiamų teršalų mažėjimui turi nuotekų valymo įrenginių

išvalymo efektyvumo didėjimas. 2007 metų taršos sumažėjimą daugiausia nulėmė paleisti

nauji Kauno m. nuotekų valymo įrenginiai ir rekonstruoti Panevėžio m. nuotekų valymo

įrenginiai. 1 lentelėje pateikiama informacija apie teršalų kiekius, išleistus į paviršinius

vandenis tose aglomeracijose, kuriose 2007-2009 m. buvo įgyvendinti aplinkosauginiai

projektai (Aplinkos..., 2010).

13

1.1 lentelė. Iš aglomeracijų, kuriose buvo įgyvendinti aplinkosauginiai projektai, į aplinką patekusių teršalų

kiekiai 2007 ir 2009 metais bei jų sumažėjimas

Šaltinis: LR Statistikos departamentas

2009 m. situacija, lyginant su 2007 metais, žymiai pagerėjo taip pat ir Plungės,

Juodkrantės aglomeracijose. Nuotekų valymo įrenginių statybos darbai baigti Rokiškio,

Pagėgių, Zarasų, Ignalinos, Naujosios Akmenės, Joniškio, Elektrėnų-Vievio, Kaišiadorių,

Šalčininkų aglomeracijose.

Aglomeracijoms, kuriose vis dar viršijamos nuotekų užterštumo normos, šiuo metu

yra numatytas finansavimas nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcijai atlikti, arba jau

atliekama nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcija ar statyba (Aplinkos..., 2010).

Hidrologinis ciklas atspindi nenutrūkstamą vandens virsmų grandinę ir jų įtaką

aplinkai. Supratus ir įsisavinus nuotekų, atgauto vandens ir pakartotinio vandens naudojimo

priežastinius ryšius, atsiranda galimybė įmonės viduje naudoti mažesnius uždarus ciklus,

kurie labai veikia bendrąjį hidrologinį vandens ciklą. T. Asano ir V. Levine (1.3 pav.)

sukurtas konceptualus hidrologinis ciklas, apimantis paviršinius, požeminius vandens išteklius

bei vandens naudojimo ir perdirbimo, atgavimo ir pakartotinio naudojimo galimybes, dar

kartą įrodo, kokią svarbią reikšmę turi būtent įmonės viduje (ten, kur atsiranda tarša) kuriami

vandens reciklai ar uždari vandens ciklai. Tokiu būdu panaudotas ir nukenksmintas vanduo

neišleidžiamas iš įmonės, bet pasitelkus įvairius regeneracijos metodus pritaikomas pačioje

įmonėje (Stasiškienė ir kt. 2002).

14

1.3 pav. Pramonės vandens reciklų vaidmuo hidrologiniame cikle (pagal T.Asano, V. Levine)

Šaltinis: Rimeika M., Matuzevičius A., Levitas E., 2003

Gamybinės nuotekos susidaro chemijos, odos, tekstilės, trąšų pramonės, naftos

perdirbimo įmonėse. Ne išimtis ir pieno pramonė, jos nuotekų užterštumas didelis sprendžiant

pagal biocheminį deguonies suvartojimą ir riebalus. Didelė cheminio deguonies suvartojimo,

BDS7, riebalų, skendinčiųjų medžiagų (toliau SM) tarša tipiška pieno pramonės nuotekoms.

Šie parametrai dažnai nulemia, ar miesto nuotekų valymo įrenginiai gali priimti tokio

užterštumo nuotekas, taip pat taršos mokesčio dydį, kuris kiekvienais metais vis didėja

(Gerasimovas ir kt., 2011).

1.2. Nuotekų kilmė ir įtaka vandens kokybei

Nuotekų kilmė

Švarus vanduo būtinas gyvybei užtikrinti, yra svarbus geriamajam vandeniui tiekti,

reakreacijai ir daugeliui ekonominės veiklos sričių, dabar ir ateityje. Upių, ežerų, jūrų ir

vandenynų vandenyse pilna gyvybės, kuri priklauso nuo kranto linijos, paplūdymių ir pelkių.

Tai ypatingos buveinės šimtams žuvų ir kitų vandens gyvūnų rūšių. Migruojantys vandens

paukščiai šiuose plotuose ilsisi ir maitinasi. Vandens telkinių ir kanalų pakrančių

dekoratyvinė ir rekreacinė vertė sunkiai apskaičiuojama pinigais. Vanduo gali būti ir ligų

priežastimi. Kadangi mes gyvename, dirbame ir ilsimės taip arti vandens, daugybė

potencialiai kenksmingų bakterijų turi būti pašalintos. Į vandens telkinius grąžinamas vanduo

turi būti švarus. Švarus vanduo yra saugus vanduo.

Pagrindinės problemos dėl upių ir ežerų vandens kokybės kyla dėl nepakankamai

valomų buitinių nuotekų, prastos pramoninių nuotekų išleidimo kontrolės, nuotėkio baseinų

destrukcijos, neapgalvoto pramonės įmonių išdėstymo, miškų iškirtimo, blogai vystomos

15

žemės ūkio veiklos. Tai padidina biogeninių medžiagų ir pesticidų išplovimą. Vandens

ekosistemos taip pat veikiamos, kuriant žemės ūkio paskirties vandens išteklių vystymo

projektus, t.y. užtvankas, upių nukreipimo kanalus, vandens įrenginius ir drėkinimo sistemas

(Rautanen, 1998).

Nuotekų užterštumo tipus galima klasifikuoti keliais būdais. Labai toksiškos nuotekos

naikina augalus ir gyvūnus. Mažiau toksiški cheminiai junginiai gali veikti kartu su kitais

aplinkos veiksniais. Gyva žuvis geras bendrų sąlygų vandens telkinyje indikatorius.

Vandenys, netinkami gyventi žuvims, dažnai netinkamai ir buitiniams bei pramoniniams

tikslams. Dažniau nei toksiškumas, nuotekoms būdingas užterštumas organinėmis

medžiagomis ir bakterijomis (Rautanen, 1998).

Kanalizacijos nuotekų išleidimas gali padaryti įvairiopą žalingą poveikį aplinkai ir

žmonių sveikatai. Nekontroliuojamas kanalizacijos nuotekų išleidimas didina vandens srautų

eutrofikaciją, tiekiamo geriamojo vandens užterštumą ir kt. Žmonių sveikata tradiciškai buvo

pagrindinis nuotekų valymo reikalingumo motyvas.

Emisijos į vandenį nusėda iš daugybės medžiagų. Teršti gali taškiniai arba išsklaidyti

(difuziniai) teršimo šaltiniai, atsirandantys dėl įvairiapusiškos žmonių veiklos. Tai nėra tik

išskiriamų medžiagų kiekio klausimas, bet taip pat hidrologinių, fizinių, cheminių, biologinių

priimančio vandens telkinio charakteristikų kitimas (Rautanen, 1998).

Labai svarbi nuotekų kokybė ir kiekis. Buitinės nuotekos susidaro iš mišrių buitinių

nuotekų ir žmonių ekskrementų. Kai kenksmingos atliekos ir cheminės medžiagos išpilamos į

kanalizaciją ar nuplaunamos žemyn tualete, jos gali tapti nuotekų surinkimo ir valymo

problemų priežastimi. Kai kurios cheminės medžiagos gali būti nepašalintos nuotekų valymo

proceso metu. Amoniakas yra pagrindinė buitinių nuotekų kenksminga sudėtinė dalis.

Pagrindiniai taškinio teršimo šaltiniai: kanalizacijos tinklai (su valymu ar be jo);

pramonė, kalnakasyba; atsitiktiniai išsiliejimai; liūčių vandens debitas.

Pagrindiniai išsklaidyto teršimo šaltiniai: žemės ūkio veikla; miškų ūkio veikla;

atskirai išsidėstę gyvenamieji namai; statybos darbai; atmosferiniai krituliai; krovinių

transportavimas upių baržomis arba jūriniais laivais. Retai pasitaiko ir lokalinės taršos atvejų,

tai pavojingų medžiagų taršos avariniai atvejai (Leikytė ir kt., 2011 ).

Priklausomai nuo kanalizacijos sistemos, į nuotekas gali patekti liūčių (lietaus)

vanduo. Liūčių vandens srautai ne visada švarūs. Teršalai, pvz., hidrokarbonatai, išplauna

miesto paviršius, t.y. gatves, automobilių saugojimo aikšteles ir pastatų stogus. Teršia ir

septinių atliekų sunkvežimiai. Reikėtų stebėti septinių medžiagų kokybę, ypatingą dėmesį

kreipiant į pH ir BDS.

16

Organinės medžiagos gaunamos iš įvairių žmogaus veiklos sričių. Tai pagrindinis

vandenų teršimo šaltinis ir pagrindinė į valymo įrenginius patenkančių kietųjų medžiagų

sudėtinė dalis. Kita svarbi sudėtinė teršalų dalis – biogeninės medžiagos. Daug šių medžiagų

kilmės šaltinių. Pagrindiniai jų: natūralus debitas iš dirvožemio, uolienų dulėjimas, žmonių

veikla, pvz. žemės ir miškų ūkis. Demografinė, pramoninė ir žemės ūkio situacija upės

baseine turi didelės įtakos vandeniui. Retai gyvenamose vietovėse, kur menkai išvysta

pramonė ir žemės ūkis, tarša nedidelė. Didelė tarša būdinga tankiai gyvenamoms vietovėms,

kur yra intensyvi žemės ūkio produkcijos gamyba ir daug pramonės įmonių. Svarbus veiksnys

yra nuotekų valymo procesas. Efektyvi technologija gali padėti sumažinti išmetamo fosforo

kiekį daugiau nei 95% (Morse ir kt., 1993).

Pramoniniai procesai yra labai įvairūs. Svarbu žinoti pramoninių nuotekų, patenkančių

į kanalizacijos vamzdynus, kiekį ir sudėtį, kad būtų galima sumažinti perkrovų riziką, jų

dažnumą ir trukmę. Pramoninėse nuotekose gali būti daug įvairių toksinių elementų ir

junginių. Nepakankamai išvalytos pramoninės nuotekos gali sukelti įvairaus pobūdžio

problemas nuotekų valymo įrenginiuose. Ištėkio spalvos pakeitimas, biologinio valymo

procesų sterilizavimas, fermentatorių sutrikimai, įtėkio pasikeitimas, neįprasti netirpiųjų

medžiagų kiekiai – visa tai yra pramoninių atliekų išleidimo rodikliai. Korekcinė priemonė

galėtų būti vykdoma apeinant biologinio valymo procesus ir atskiriant bei pašalinant visą

užterštą dumblą. Po to aktyviojo dumblo procesą vėl reikia pradėti iš naujo (Levitas ir kt.,

2008).

Nuotekų savybės

Fizinės charakteristikos reiškia temperatūrą ir kietų medžiagų kiekį. Cheminės –

vandens kaip tirpiklio savybių rezultatas, įskaitant natūralias ir išorinio užterštumo paveiktas

savybes. Cheminės charakteristikos apima pH, ištirpusį deguonį ir deguonies sunaudojimą.

Nuotekų valymo procesu siekiama taip išvalyti patenkantį vandenį, kad jis neigiamai

neveiktų priimančiųjų vandens telkinių. Tai vykdoma pašalinant kietąsias medžiagas

(organines medžiagas, sunkiuosius metalus, uolienų nuolaužas, smėlį, lapus, medienos

likučius), biologiškai yrančias organines medžiagas ir patogeninius organizmus. Pagrindinis

tikslas – pašalinti iš vandens (ištėkio), kietąsias medžiagas prieš grąžinant jį į vandentakos

sistemą. BDS ir kietųjų medžiagų suspencijos (nefiltruojamos kietosios medžiagos) yra du

svarbiausi parametrai, charakterizuojantys buitines nuotekas (Rautanen, 1998).

Gamybinės nuotekos susidaro gamybos procese. Pagal užteršimo pobūdį ir

koncentraciją jos būna labai įvairios, priklauso nuo gamybos technologinių procesų,

vartojamos žaliavos rūšies ir kt.

17

Pieno pramonėje nuotekos gaunamos apdorojant žalią pieną, gaminant tokius

produktus, kaip vartotojų pienas, sviestas, sūris, jogurtas, kondensuotas pienas, pieno milteliai

ir ledai, o produktas apdorojamas, pavyzdžiui, šaldant, pasterizuojant, gaunamas šalutinis

produktas - pasukos, išrūgos, ir jų dariniai (Oilgae, 2012).

Prie gamybinių nuotekų priskiriamos ir nuotekos, kurios yra švarios; tai naudoti

vandenys įvairiems agregatams, bei įrenginiams aušinti. Po aušinimo jie gali būti išleidžiami į

atvirus, vandens telkinius nevalyti arba vartojami pakartotinai.

Paviršinės (lietaus) nuotekos susidaro lietui lyjant ar sniegui tirpstant ant nelaidžių ar

mažai laidžių dangų: stogų, šaligatvių, gatvių, aikščių.

Paviršinių nuotekų šalinimo sistema turi greitai ir saugiai pašalinti lietaus ir sniego

tirpimo nuotekas iš gyvenvietės teritorijos, kad nebūtų užtvindytos gatvės, namų rūsiai,

gamybinės ir komercinės patalpos.

Mažiausiai užterštos yra paviršinės nuotekos nuo pastatų stogų. Jas galima išleisti į

aplinką be valymo. Nuotekos nuo gatvių, šaligatvių, aikščių būna užterštos mineralinėmis

medžiagomis bei naftos produktais. Šie teršalai nuo teritorijų nuplaunami liūčių pradžioje, o

vėliau nuotekų užterštumas mažėja, todėl nėra būtina valyti visas nuotekas.

Nuotekų sudėtyje yra organinių, mineralinių ir bakterinių - biologinių teršalų.

Mineraliniai teršalai yra smėlis, molis, mineralinių druskų ir rūgščių tirpalai, geležis,

kalcis ir kitos neorganinės medžiagos.

Organiniai teršalai būna augalinės ir gyvulinės kilmės. Augaliniai teršalai- augalų,

vaisių atliekos, augaliniai aliejai, popierius ir kt.

Gyvulinės kilmės teršalus sudaro fiziologinės žmonių ir gyvulių išskyros, riebalinės

atliekos.

Bakteriniai - biologiniai teršalai - tai pelėsiai, mielės, įvairios bakterijos (dalis jų

patogeninės, galinčios sukelti įvairius infekcinius žarnyno susirgimus: vidurių šiltinę,

dizenteriją). Šie teršalai būdingi buitinėms ir gamybinėms nuotekoms, susidarančioms

perdirbant augalinės ir gyvulinės kilmės žaliavą: odas, mėsą, vilną, daržoves, pieną (Levitas ir

kt., 2008; Šeškevičius, 1977).

Vanduo reikalingas visoms gyvybės formoms palaikyti. Svarbiausia yra užtikinti, jog

visi Žemės planetos gyventojai būtų aprūpinti tinkamos kokybės vandeniu, drauge palaikant

ekosistemų hidrologines, biologines ir chemines funkcijas, derinant žmonių veiklą su gamtos

sąlygomis ir užkertant kelią per vandenį plintantiems ligų sukėlėjams. Norint vartoti ribotus

vandens išteklius ir apsaugoti juos nuo taršos, reikia pažangių technologijų, taip pat

patobulintų įprastinių technologijų (Lietuvos..., 2011).

18

Tuo tarpu Lietuvai pastaruoju metu aktualios šios vandens išteklių apsaugos srityje

problemos, kurios taip pat yra įtvirtintos oficialiame Lietuvos Respublikos Vyriausybės

dokumente (Aplinkos..., 2010), t. y. neigiamas antropogeninės veiklos poveikis požeminio

vandens telkinių, išskirtinės ekonominės zonos, teritorinės jūros, priekrantės ir tarpinių

vandenų, upių, ežerų ir tvenkinių būklei bei didėjančios Baltijos jūros taršos, biologinės

įvairovės ir agroekosistemų produktyvumo mažėjimo, šachtinių šulinių užterštumo nitratais

dėl paviršinio ir požeminio vandens telkinių taršos maistinėmis medžiagomis iš pasklidosios

taršos šaltinių.

Nuotekų užterštumo lygį pirmiausiai apibūdina tokie pagrindiniai rodikliai, kaip

biocheminis deguonies sunaudojimas (BDS5) ir skendinčiosios medžiagos (SM).

Biocheminis deguonies sunaudojimas (BDS5) yra nuotekų užterštumo organinėmis

medžiagomis rodiklis, nusakantis deguonies kiekį, būtiną biocheminiam lengvai skylančių

organinių teršalų oksidavimui per 5 paras atlikti. Deguonies poreikis išreiškiamas dimensija

mg O2 l-1

. Naudojama ir BDS5

išraiška g/žm.d. Ji rodo iš vieno gyventojo per parą į nuotekas

patenkančių organinių teršalų kiekį gramais.

Skendinčiosios medžiagos (SM) - tai visos mineralinės ir (arba) organinės medžiagos

pakibusios dalelės, esančios nuotekose arba vandenyje. Jų koncentracija išreiškiama mg l-1

.

Dalis skendinčiųjų medžiagų, sumažėjus nuotekų tėkmės greičiui, nusėda.

Be šių rodiklių, aktualūs yra ir kiti rodikliai - cheminis deguonies suvartojimas

(ChDS), bendras azotas (Nbendras

), bendras fosforas (Pbendras

) ir kiti.

Cheminis deguonies suvartojimas (ChDS) – deguonies kiekis, suvartojamas nuotekose

arba vandenyje esančioms organinėms medžiagoms oksiduoti, taikant bichromatinį metodą,

kuris išreiškiamas mg O2 l-1

.

ChDS rodo ne tik lengvai oksiduojamų organinių medžiagų (jį rodo BDS5), bet ir

biocheminiu būdu sunkiai oksiduojamų arba visai neoksiduojamų organinių medžiagų kiekį,

todėl to paties nuotekų ( arba vandens) mėginio ChDS (mg O2 l-1

) skaitinė reikšmė visada yra

didesnė už BDS5

(mg O2 l-1

).

Buitinėse nuotekose ChDS ir BDS5

santykis yra apie 1,5. Jei šis santykis yra ženkliai

didesnis, tai gali rodyti pramoninės kilmės, sunkiau skylančių organinių medžiagų buvimą

nuotekose. Biologiškai nuotekos valomos, jei ChDS ir BDS5

santykis neviršija 2,5.

19

Azoto junginiai. Buitinėse nuotekose esantys azoto junginiai yra baltymų ir šlapimo

irimo produktas. Organinės kilmės azotas vykstant biologinėmis reakcijoms, paverčiamas į

laisvą amoniaką (NH3) arba amonio azotą (NH

4) (Viešoji..., 2003).

Amonio azotas, biologinių, oksidacinių reakcijų metu jungiasi su deguonimi, vyksta

nitrifikacija ir jis virsta nitritais (NO2), o toliau, jį oksiduojant, nitratais (NO

3).

Nitratai ir nitritai valytose nuotekose rodo aukštą azoto junginių skaidos (oksidacijos)

laipsnį. Didesnės nitratų koncentracijos yra gero nuotekų išvalymo požymis, tačiau vandens

telkiniuose nitratai sukelia intensyvų augalijos augimą, todėl valytose nuotekose jie yra

nepageidaujami.

Vykstant denitrifikacijai, nitratai yra redukuojami. Nes ant aplinkoje ištirpusio

deguonies ir veikiant fakultatyvinėms bakterijoms, suardomi nitratai, vyksta denitrifikacija.

Visų formų azoto junginių, esančių nuotekose arba vandenyje, suma išreiškiama

bendruoju azotu (Nbendras

mg l-1

).

Didesni kaip 10-15 mg l-1

bendrojo azoto kiekiai valytose nuotekose yra žalingi

vandens telkiniams.

Fosforo junginiai. Visų nuotekose arba vandenyje esančių įvairių formų fosforo

junginių suma, išreikšta fosforo kiekiu, vadinama bendruoju fosforu (Pbendras

mg l-1

).

Didesni bendrojo fosforo kiekiai (per 1-2 mg l-1

) valytose nuotekose yra

nepageidaujami, nes jie, kaip ir azoto junginiai, sukelia vandens telkinių eutrofikaciją t.y. jų

prisotinimą biogeninėmis (vandens augalijos vystymąsi skatinančiomis) medžiagomis

(Viešoji..., 2003).

Nuotekų valymo praktikoje taip pat naudojami ir kiti organinio užterštumo rodikliai

(fosfatai ir t.t), taip pat nuotekų bakterinis užterštumas.

Nuotekų užterštumas priklauso nuo jų praskiedimo vandeniu. Kuo daugiau

sunaudojama vandens, tuo mažesnė teršalų koncentracija nuotekose (Levitas ir kt., 2008;

Šeškevičius, 1977; Burinskienė ir kt, 2003).

1.3. Nuotekų valymo specifika

1.3.1. Nuotekų valymo reikšmė ir procesai

Nutekamųjų vandenų valymo tikslas yra išvalyti nuotekas, ateinančias į valymo įmonę

taip, kad jos neužterštų priimančiųjų vandens telkinių. Tai padaroma pašalinus kietąsias

medžiagas (organines medžiagas, sunkiuosius metalus ir sąnašas – tokias, kaip smėlis),

20

biologiškai suyrančią organiką, biogenines medžiagas ir patogeninius organizmus. Įvairūs

valymo būdai gali pašalinti įvairius teršalų kiekius ir išvalyti nuotekas. Specifiniai valymo

metodai panaudojami, atsižvelgiant į nuotekų užterštumą ir jų kiekį. Taip pat atsižvelgiama į

gamtinius bei socioekonominius aplinkosaugos faktorius, tokius kaip priimtina vieta valymo

įmonei, suderinta su bendru žemės panaudojimu bei vandens išteklių planavimu ir

ekonominiais klausimais.

Valymo metodai, apytiksliai, suskirstyti į ketures grupes: mechaninį, biologinį,

cheminį ir papildomą valymą. Mechaninis arba fizinis valymas apima košimo ir

nusistovėjimo rezervuarus ar tvenkinius kietųjų medžiagų pašalinimui. Pašalinama dauguma

išplaukiančių ir nusėdančių kietųjų medžiagų. Vien tik šio metodo ne visai pakanka

(Mountain... 2012; Rautanen, 1998).

Biologinis valymas pašalina didžiają dalį likusių nusėdančių ir ištirpusių organinių

medžiagų. Bakterijų skatinamas organinių medžiagų suirimas naudojamas, kad papildytų

mechaninį valymą. Nors rezultatai priimančiuose telkiniuose pasirodė esą daug žadantys ir,

pavyzdžiui, aprūpinimas deguonimi padidėjo, o azoto kiekis sumažėjo, išliko eutrofikacijos

požymiai. Biogeninių medžiagų pašalinimas tapo svarbiausiu reikalavimu. 7-ojo dešimt.

pabaigoje – 8-ojo dešimt. pradžioje buvo įdiegtas cheminis valymas, kaip trečiasis etapas

valymo procese. Fosforas surenkamas naudojant kalkes, aliuminio ar geležies druskas. Su

šiomis cheminėmis medžiagomis fosforas susijungia ir gali būti pašalintas kartu su organiniu

dumblu. Dažniausiai naudojamas cheminis procesas yra chloravimas. Chloras - stiprus

cheminis oksidatorius, jis naikina bakterijas ir sulėtinta nuotekų skilimo greitį. Taip pat

cheminis procesas naudojamas nuotekų neutralizavimui. Neutralizavimas sudaro rūgšties arba

bazės pH lygo koregavimą atgal į neutralumo stadiją. Kalkių bazė, naudojama rūgštinių

atliekų neutralizavimui. Prie cheminių procesų priskiriama ir koaguliacija, kuri naudojama ir

AB ”Rokiškio sūris” nuotekų valymo įrenginiuose, tai cheminė reakcija, kurios metu susidaro

netirpus galutinis produktas, kuris tarnauja iš nuotekų pašalinant chemines medžiagas.

Dažniausiai naudojami koaguliantai – tai kalkės (kurios taip pat gali būti naudojamos

neutralizavimui), cheminės medžiagos, kurių sudėtyje yra tam tikrų geležies junginių (tokių

kaip geležies chloridas ar geležies sulfatas) ir alum (aliuminio sulfatas). Biologinio valymo

įrenginių statyba Europoje žymiai išaugo 1970-1990 m. laikotarpiu (Dauknys ir kt., 2009;

Mountain... 2012).

Pieno perdirbimo įmonių nuotekos yra labai skirtingo užterštumo. Pagaminti vienai

tonai pieno produktų sunaudojama nuo 9,1 – 18,2 m3 vandens (Dapkienė ir kt., 2008) ir

susidaro nuo 0,5 iki 3,0 m3 cheminėmis medžiagomis užterštų nuotekų (Baltrėnas ir kt.,

2007). Pieno surinkimo ir separavimo bei pieno miltelių gamybos įmonių nuotekų

21

užterštumas pagal pagrindinius biocheminius rodiklius beveik toks pat kaip buitinių nuotekų:

joms valyti gali būti taikomi ir tokie įrenginiai, kaip naudojami buitinių nuotekų valyklose.

Kitų įmonių nuotekų užterštumas būna daug didesnis, todėl jų nuotekos biologiškai valomos

naudojant sudėtingesnes technologijas.

Higiena yra svarbiausias veiksnys, pieno perdirbimo ir pieno produktų gamyboje.

Kadangi pieninės vidutinis nuotekų kiekis yra 1,3 l/kg pieno, išskiriami dideli kiekiai lakiųjų

pieno sudedamųjų dalių, tai yra – riebalų ir baltymų, jie daugiausiai patenka į nuotekas kai

pienas yra apdorojamas, ypač per garavimo, purškimo – džiovinimo procesus.

Nuotekų apdorojimas susideda iš srauto išlyginimo, neutralizavimo ir oro flotacijos

(pašalinami riebalai ir kietosios medžiagos); jis paprastai eina po biologinio valymo. Jei yra

nenaudojamos vietos – rengiama tvenkinių sistema, tai potencialus valymo metodas. Kiti

galimi biologinio valymo variantai - drėkinimo filtrai, besisukantys biologiniai kontaktoriai ir

aktyvuoto dumblo apdorojimas (Oilgae, 2012).

Vakarų šalyse (ir mūsų Respublikos stambiose pieno perdirbimo įmonėse) plačiai

taikomos tokios biologinio valymo priemonės:

- sistemos su žemo slėgio aerotankais – vidutiniškai ir labai užterštoms nuotekoms

valyti;

- ilgesnės aeracijos sistemos su cirkuliaciniais oksidacijos kanalais, skirtos vidutiniškai

užterštoms nuotekoms valyti.

Šiose sistemose nuotekos paprastai galutinai apvalomos biologiniuose tvenkinėliuose

makrofitų aplinkoje. Apvalytų gerai veikiančiame aerotanke arba aerokanale nuotekų

užterštumas pagal BDS5

būna 20 – 30 mg O2

l-1

, o tvenkinėliuose jos apsivalo nuo azoto

junginių.

Tokios sistemos yra sudėtingos, jautrios smūginėms taršos perkrovoms, joms

aptarnauti reikia aukštos kvalifikacijos specialistų. Be minimų, pasaulyje yra išbandomos dar

sudėtingesnių sistemų, derinamų su dviguba biofiltracija, greitaeige filtracija, ultrafiltracija,

flotacija, cheminiu valymu.

AB „Rokiškio sūris“ gamybinėms nuotekoms valyti naudoja ypač pažangius

periodinio veikimo aeracinius įrenginius. Aerotanke paeiliui vyksta šios fazės: nuotekų

porcijos įleidimas į aerotanką, maišymas (denitrifikacija), maišymas ir aeravimas

(nitrifikacija), vieną valandą trunkantis veikliojo dumblo nusodinimas ir išvalyto vandens

išleidimas bei dumblo šalinimas. Vandens porcijos valymo ciklas, nepriklausomai nuo

nuotekų pritekėjimo, iš viso trunka 12 valandų – nuotekos neišleidžiamos tol, kol procesas

neįvyksta iki galo (žr. 1 priedas).

22

Naudojant tokias sistemas sviesto gamybos įmonėse, labai svarbu gerai apvalyti

nuotekas nuo riebalų. Riebalai ne tik greitina vamzdynų sienelių biologinį užaugimą, bet ir

sudaro plėvelę ant nuotekų paviršiaus; dėl to labai pablogėja teršalų oksidavimo

intensyvumas. Riebalai intensyvaus biologinio valymo procesams vykti netrukdo, kai jų

koncentracija yra ne didesnė kaip 50 mg l-1

(Rautanen, 1998).

AB „Rokiškio sūris“, vidutiniškai per parą perdirbanti per 670 t pieno, pirmoji šalyje

pagal Olandijos firmos „Nijhuis water technology“ projektą pastatė kompiuteriais valdomus

autonominius valymo įrenginius, kuriuose sukauptos užterštos nuotekos ir skystosios atliekos,

panaudojant flokuliantus, valomos biologinio valymo įrenginiuose. Įmonėje valymo metu

nuotekos, kurių momentinis užterštumas organinėmis medžiagomis pagal BDS7 2002-2003

m. siekė nuo 1 511 iki 7 506 mg/l, o skystosios atliekos – nuo 1 135 iki 148 000 mg/l,

sukauptos nusodintuvų nuosėdos, aerotankų dumblas ir skystosios atliekos mineralizuojamos

biologinių dujų reaktoriuje. Po mineralizacijos dumblas filtruojamuoju presu nusausinamas

iki pastos konsistencijos (Steponavičius, 2004). Dar gali būti naudojamas dumblo

nuvandeninimui smėlio džiovinimo lovos, dulkių filtrai, o centrifuguojant atskiriama nuo 50

iki 80 procentų vandens iš dumblo (Mancl, 1996 ).

Tonoje natūralaus drėgnumo dumblo yra 13,8 proc. sausųjų medžiagų ir 6,7 kg azoto,

1,3 kg fosforo bei 0,9 kg kalio. Pagal tręšiamąsias savybes dumblas pranoksta gyvulių mėšlą,

kurio 1 t vidutiniškai yra iki 5,3 kg azoto, 2,5 kg fosforo ir 5,9 kg kalio, o tręšiant dumblu

dirvos ne tik gauna maisto medžiagų bei mikroelementų, bet ir suintensyvinami dirvožemio

humifikacijos procesai. Leistini užterštumo sunkiaisiais metalais kiekiai palyginti su

leidžiamomis dumblo naudojimo tręšimui normomis LAND 20-2001 (Steponavičius, 2004).

Kai pieno perdirbimo įmonės nuotekos būna mažai arba vidutiniškai užterštos (pieno

surinkimo ir separavimo bei pieno miltelių gamybos), kaime, kur yra daugiau ploto,

sėkmingai gali būti naudojami paprastesni valymo įrenginiai, susidedantys iš septikų ir

nendrių tranšėjų arba septikų ir pratekančiųjų biologinių tvenkinėlių.

Kai nuotekos labai užterštos (BDS5

didesnis kaip 500 mg O2

l-1

), jas apvalyti reikėtų

panaudojant laukams tręšti. Tokiu būdu sprendžiamos ne tik aplinkosaugos problemos, bet ir

išnaudojama nuotekų tręšiamoji vertė bei papildomos dirvožemio drėgmės atsargos. Labai

užterštų nuotekų tręšiamoji vertė paprastai yra didesnė, taigi didesnė ir ūkinė nauda. Pieno

perdirbimo įmonių nuotekose gausu mikroelementų, fermentų, amino rūgščių, kurie aktyvina

augalų vystymąsi, ir greitina humifikacijos procesus. Sviesto ir sūrio gamybos nuotekų

hidrolizate randama 18 rūšių amino rūgščių, kai kurių iš jų koncentracija (gliutamino, prolino,

leucino) siekė atitinkamai 125,9, 63,6 ir 55,2 mg l-1

.

23

Naudojant nuotekas kaip trąšą, reikia jas kaupti visą žiemą ir laukus laistyti tik augalų

vegetacijos metu. Laukams tręšti naudojamose nuotekose riebalų koncentracija neturėtų būti

didesnė kaip 150 mg l-1

(Strusevičius, 1996).

Negalima laistyti laukų koncentruota sūrių sūdymo tirpalu. Šis tirpalas paprastai būna

15 – 20 proc. koncentracijos ir labai užterštas (įmonėje keičiamas vieną kartą per metus).

Tirpalą reikia praskiesti nuotekomis santykiu 1:25 – 30 ir tik tada naudoti laukams tręšti.

Nuotekoms kaupti reikia ne mažiau kaip dviejų rezervuarų. Juose prieš laistymą nuotekos

laikomos ne mažiau kaip 2 mėnesius. Per šį laikotarpį jos apsivalo ir pasidaro nekenksmingos.

Pieno perdirbimo nuotekose yra daug baltymų ir pieno rūgščių, todėl kaupiamos jos rūgsta.

Visų pieno perdirbimo įmonių nuotekų, išskyrus kazeino gamybos, reakcija yra neutrali.

Praėjus 3 – 5 kaupimo dienoms, nuotekos prarūgsta (jų pH sumažėja iki 4,5 – 5,0), o

neutralizuojasi tik po 2 – 3- jų mėnesių. Kaupiant nuotekas sukauptuvuose, susidaro

anaerobinės sąlygos, o yrant baltymams ir kitoms organinėms medžiagoms, iš nuotekų

išsiskiria dvokiančios sieros vandenilio, metano, amoniako dujos. Dėl šios priežasties

sukauptuvus patartina rengti uždarus, o jei tai neįmanoma dėl sukauptuvų didumo, rengti juos

ne arčiau kaip 500 m nuo gyvenviečių. Sukauptuvus reikia apželdinti aukštaūgiais medžiais.

Vasarą jų paūksmėje sumažėja amoniako garavimas, o per lapus medžiai pasisavina dalį

garuojančio amoniako. Visiškai ištuštinant sukauptuvus, kartais tenka į laukus išvežti ir

rūgščias nuotekas (pH 5,5 – 6,5). Organinės pieno rūgštys, esančios tokiose nuotekose,

dirvodaros procesams esminio poveikio nedaro, tačiau gali padidinti mikroelementų

išplovimą iš dirvos.

Pieno perdirbimo įmonių dumblas yra labai vertinga, organinė trąša (jame daug

fosforo). Laukams tręšti gali būti naudojamas ir neapdorotas dumblas (Strusevičius, 1996).

1.3.2. Nuotekų valymo efektyvumo prielaidos

Švarus vanduo būtinas gyvybei užtikrinti, bet aplinkoje gausu įvairių taršos šaltinių.

Pagrindiniais teršimo šaltiniais galėtų būti laikomi kanalizacijos tinklai, atsitiktiniai

išsiliejimai, liūčių vandens debitas, žemės ūkio veikla, statybos darbai, transportas, pramonė ir

panašiai. Pramoniniai procesai yra labai įvairūs, bet žinant juos ir imantis atitinkamų

priemonių nuotekų valymui, galima stipriai sumažinti taršą.

Efektyvus nuotekų valymas turi atitikti keturis reikalavimus:

- pašalinti riziką visuomenės sveikatai, tai yra užkirsti kelią ligoms;

- vengti nemalonių kvapų ir vaizdų aplinkui nuotekų valymo įrenginius;

24

- suteikti galimybę priimančioms vandens tėkmėms ir upėms vykdyti visas jų

funkcijas;

- atlikti juridiškai reikalingas nuotekų išpylimo sąlygas (Rautanen, 1998).

1.4. Nuotekų valymui keliami reikalavimai

Kasmet teisės ir norminiuose aktuose atsispindi didėjantis susirūpinimas nuotekų

tvarkymu.

Nors didžiausią įtaką paviršiniams vandenims daro buitinės nuotekos, tačiau pagal

sudėtį pavojingiausiomis laikomos gamybinės nuotekos

Lietuvai privalu paisyti 1991 metais Europos Tarybos priimtos miestų nuotekų valymo

direktyvos, kuri nurodo, kaip saugoti aplinką nuo žalingo miestų išleidžiamų nuotekų

poveikio. Norint įgyvendinti šios direktyvos reikalavimus, jau reikėjo atlikti nemaža darbų. Ir

senosios, ir naujosios ES narės, tarp jų ir Lietuva, įsipareigojo statyti ir plėsti miestų nuotekų

rinkimo sistemas, statyti ar rekonstruoti miestų nuotekų valymo įrenginius, galinčius išvalyti

teršalus pagal direktyvoje nustatytus normatyvus.

Tiesa, naujosioms ES šalims padaryta tam tikrų nuolaidų – joms leista direktyvą

įgyvendinti vėliau nei senosioms ES narėms. Lietuvai derybų su ES metu šiems

įsipareigojimams įvykdyti buvo suteiktas pereinamasis ketverių metų laikotarpis.

Dabar mūsų šalyje galioja Lietuvos standartas (LST EN 12566-3+A1, 2009 m.), kurio

būtina laikytis visiems nuotekų valymo įrenginių pardavėjams Europoje. Vadinasi, gamintojai

privalo pateikti visus nuotekų valymo įrenginių dokumentus, kurių reikalauja šis standartas.

Gaminys turi turėti deklaraciją, įrodančią kokybę ir atspindinčią identifikacijos numerį.

Nors įstatymas galioja nuo 2010 m., kontrolės ir informacijos, ką pirkėjai turėtų žinoti,

nėra. Reikalavimų neatitinkančius įrenginius anksčiau ar vėliau tenka keisti. Tačiau ne

mažesnė problema, kad tokie įrenginiai teršia aplinką. Problemos jau turėjo būti išspręstos

patvirtinus Europos mažųjų nuotekų valymo įrenginių standartą ir sugriežtinus reikalavimus.

Rinkoje esantys nuotekų valymo įrenginiai vienodi tik iš pirmo žvilgsnio – jie skiriasi

ne tik valymo technologijomis, parametrais, įrenginių dydžiais, forma, montavimo principu,

eksploatacijos kaina. Toli gražu ne visos įmonės turi reikalingus dokumentus ir sertifikatus –

kai kurios ir be to netrukdomos prekiauja.

Išleidžiamų į paviršinius vandenis nuotekų kokybė turi tenkinti ES „Miestų nuotekų

valymo direktyvą“ 91/271/EEC reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad ši direktyva įsigaliojo

Lietuvai nuo 2010 m., visi sprendiniai sietini su vandenvala įgauna prioritetinį statusą.

25

2. TYRIMO METODIKA IR OBJEKTAS

2.1. AB „Rokiškio sūris“ nuotekų valymo įrenginių sistemos specifika

AB „Rokiškio sūris“ nuotekų valymo įrenginiai pastatyti 2001 metais (2.1 pav.).

Rokiškyje AB “Rokiškio sūris” bendrovė nuotekoms valyti pasistatė nuotekų valymo

įrenginius su azoto ir fosforo šalinimu. 2002 m. lapkričio mėn. priimta naudojimui biologinio

valymo dalis. Paimamo vandens padidėjo 24,7 tūkst. m3. Tačiau sumažėjo paimamo vandens

iš požeminių šaltinių 220,60 tūkst. m3. Sumažėjo ir kanalizuojamo vandens kiekis. Ūkio

buities nuotekų sumažėjo 1427,50 tūkst. m3. Atitinkamai mažėjo ir teršalų, patekusių į

vandenis, kiekis. Į atmosferą teršalų pateko 862,814 tonomis mažiau.

2.1 pav. AB „Rokiškio sūris“ nuotekų valymo įrenginiai

Šiuo metu AB „Rokiškio sūris“ nuotekų valymui naudoja pažangią technologiją. Visų

pirma sūrinės atliekos valomos mechaniniu būdu filtruojant grotų filtru. Grotų paskirtis yra

atskirti mechanines daleles su judančiu atskyrėju ir vėliau jas pašalinti. Vėliau atliekos

separuojamos smėlio separatoriumi (2.2 pav.), taip pašalinant įvairias priemaišas. AB

„Rokiškio sūris“ naudojamas smėlio separatorius suprojektuotas atskirti mažas ir lengvai

nusėdančias daleles.

26

2.2 pav. Smėlio separatorius

UAB "Rokvesta" atliko AB "Rokiškio sūris" nuotekų valymo įrenginių aeracinės

sistemos rekonstrukciją-remontą, kuris jau buvo būtinas, difuzoriai buvo apsinešę dumblu,

suaižėję ir visiškai nebefunkcionalūs, matyti 2.2 paveiksle ir 2.3 paveiksle po renovacijos. Per

1,5 mėnesio trukusį remontą "Rokvestos" darbuotojai pilnai atnaujino I-ojo aerotanko

aeracinę sistemą, rekonstravo kondensato surinkimo ir pašalinimo sistemas, atnaujino

orapūtes bei maišykles. II-ajame aerotanke atliktas aeracinės sistemos profilaktinis remontas.

Remonto metu pusė AB "Rokiškio sūris" nevalytų nuotekų buvo nukreipta į Rokiškio miesto

nuotekų valymo įrenginius. Po atliktos rekonstrukcijos-remonto, AB "Rokiškio sūris" nuotekų

valymo įrenginių pajėgumas ir efektyvumas išaugo 13% (AB „Rokiškio.., 2008).

27

2.2 pav. Difuzorius prieš renovaciją

2.3 pav. Difuzoriai po renovacijos

AB „Rokiškio sūris“ nuotekų valymui taip pat taiko biologinį valymą. Biologinis

valymas yra taikomas aerobinio valymo metu, aerotanke. Aerobinio valymo metu aktyvuoto

dumblo sistemoje nuotekos yra valomos vykstant tuo pačiu metu kontaktui su

mikroorganizmais ir deguonimi (oru). Nuotekų valymo sistemoje naudojama dviguba

porcijinio valymo sistema, kurios pagrindinis privalumas yra tas, jog nuotekos gali būti

pastoviai paduodamos į sistemą. Jei reikalingas visiškas azoto pašalinimas, naudojamas

28

denitrikacijos procesas, kurio metu bedeguoninėse sąlygose anglis iš nuotekų perdirbama į

nitritus, nitratus ir azotą (Vabolienė ir kt., 2007). Azoto dujos išsisklaido atmosferoje (plačiau

nuotekų valymo procesas pateikiamas 2.5 pav.).

2.5 pav. AB „Rokiškio sūris“ nuotekų valymo įrenginių schema

Sūrinės atliekos yra surenkamos 100 m3 talpoje. Iš čia dviejų siurblių pagalba yra

pumpuojamos į atliekų buferinę talpą. Sūrinės nuotekos siurbliais pumpuojamos i grotas.

Įvairios priemaišos yra filtruojamos iš nuotekų ir surenkamos į konteinerį. Ištekis iš grotų

filtro teka į smėlio separatorių, o iš ten į nuotekų talpą. Atskirtas smėlis yra surenkamas į

konteinerį. Sūrinės atliekos, pumpuojamos iš metantanko, kartu su recirkuliaciniu vandeniu

iš flotatoriaus, yra surenkamos buferinėje talpoje. Čia yra maišomos ir pumpuojamos pro

šilumokaičius į vieną iš anaerobinių talpų. Kiti du šilumokaičiai yra naudojami šildyti

recirkuliaciniam vandeniui iš anaerobinio valymo sistemos.

Sūrinės nuotekos, apvalytos ir ištekis iš flotatoriaus surenkamas nuotekų buferinėje

talpoje. Į šią talpą yra įterpiami chemikalai, fosforo pašalinimui geležies chloridas 40%

(FeCl3) ir neutralizacijai natrio šarmas 33% (NaOH). Tada nuotekos pumpuojamos į

aeracijos baseinus.

Deguonies įvedimui aerotankuose naudojama pneumatinė aeracija. Aerotanką sudaro

dvi periodinio veikimo sekcijos.

29

Chemikalų patalpoje yra sandėliuojami chemikalai FeCl3, NaOH ir polielektrolitas.

Kadangi polielektrolitas negali būti laikomas ilgą laiką, jis yra gaminamas vietoje su poli

gamybos įrenginiu.

Iš chemikalų patalpos FeCl3 ir NaOH yra pumpuojami į buferinę nuotekų talpą,

esančią prieš aerobinio valymo sistemą ir pumpuojami į linijas einančias į šilumokaičius ir

naudojamas šildyti recirkuliacijos vandeniui iš anaerobinės sistemos.

Polielektrolitas yra dozuojamas į flotatoriaus užpildymo linijas tam, kad suformuotų

dribsnius, kurie vėliau lengvai atskiriami ištirpusio oro flotatoriuje.

Flotatoriuje nuotekos yra maišomos su recikliškai pasiduodančia srove iš flotatoriaus

išleidimo skyriaus. Ši srovė yra paleidžiama pro specialų siurblį ir dujų prisotinimo sistemą,

dėl ko susidaro labai smulkūs oro burbuliukai vandenyje, kurie „pagriebia“ (prilimpa prie

jų) nešvarumus, esančius vandenyje. Nešvarumai su oro burbuliukais su iškeliami į

flotatoriaus paviršių, kuriame vyksta pastovus nuvandeninimas iki jis (dumblas) bus

nukreipiamas į flotatoriaus dumblo skyrių. Ši masė yra pumpuojama į buferinę talpą arba

atgal į buferinę talpą, esančią prieš šilumokaičius.

Sunkios dalelės yra koncentruojamos nuosėdų trape ir yra periodiškai pašalinamos

automatiškai dirbančių sklendžių pagalba. Šios medžiagos yra taip grąžinamos į buferinę

talpą. Apvalytas vanduo teka iš flotatoriaus į ištekio talpą, o iš jos į surinkimo talpą. Kartą

išvalytos nuotekos iš aerotankų yra pumpuojamos į nuotekų surinkimo buferinę talpą

tolesniam valymui, o pilnai išvalytas vanduo teka vamzdžais į Rokiškio miesto lietaus

nuotekų griovį (žr. 2 priedas), kuris nuteka į Nemunėlio upę. Iš kiekvieno aerotanko

sekcijos išvalytas vanduo išleidžiamas du kartus per parą, t.y. kas 12 val. 338 m3/h debitu

per dvi valandas, t.y. kiekvieną kartą išleidžiama 675 m3 išvalyto vandens.

Orapučių patalpoje yra šešios oraputės, taip pat chemikalų patalpa su dozavimo

siurbliu. Siurblys dozuoja skruzdžių rūgštį į orapūčių ortakius. Orapūtės yra naudojamos

aeruoti nuotekas aeracijos talpose.

Perteklinis dumblas iš aeracijos talpų, o taip pat dumblas iš flotatoriaus yra

surenkamas buferinėje talpoje. Šis dumblas yra maišomas. Iš dumblo surinkimo talpos,

dumblas pumpuojamas į dumblo centrifugą. Paruoštas polielektrolitas dozuojamas į dumblą,

kad gauti geresnius nuvandeninimo rezultatus. Nuvandenintas dumblas transportuojamas su

transporteriu į konteinerius, kuris vėliau naudojamas laukams tręšti.

Šiuo metu AB „Rokiškio sūris“ per parą susiformuoja apie 1500 m3gamybinių

nuotekų, kurių vidutinis užterštumas pagal BDS7 yra 2667,64 mg O2 l-1

, ChDSCr – 4932,11

mg O2 l-1

, SM – 844,43 mg l-1

, riebalų – 324,42 mg l-1

, bendrojo azoto – 162,50 m l-1

,

bendrojo fosforo – 59,04 mg l-1

, pH – 6,44.

30

AB „Rokiškio sūris“ nuotekų valymo įrenginiuose yra naudojami chemikalai. Tai

yra:

1. Geležies chloridas (FeCl3) – koaguliantas – įterpiamas į metantankus ir

aerotankus nitratų (NO3), nitritų (NO2), fosforo (P) ir azoto (N) šalinimui;

2. Kaustinė soda (NaOH) – naudojama nuotekų neutralizacijai, sieros junginių iš

metano dujų pašalinimui. Dozuojama į metantanką, retai į aerotanką;

3. Skruzdžių rūgštis (CH2O2) – naudojama aerotanke, leidžiama per orapūtes, kad

neužkalkėtų aeravimo sistemos difuzoriai.

2.3. AB „Rokiškio sūris“ nuotekų valymo laboratorijoje atliekamos analizės, jų

atlikimo metodai

2.3.1. Nuotekų paėmimo vietos

Tyrimui atlikti pasirinktos dvi nuotekų paėmimo vietos AB „Rokiškio sūris“ nuotekų

valymo įrenginiuose.

Laboratorinių tyrimų paėmimo vietos

100 m³ atliekų

buferinė talpa

Flotatorius

Metantankas

Aerotankas

500 m³ nuotekų

buferinė talpa

1

2

31

1 – imamas iš 500 m³ talpos esančios po katiline (atvėrus dangtį, pažymėtoje vietoje Nr. 1) →

nuotekos prieš valymą (2.4 pav.)

2.4 pav. 500 m3 buferinė nuotekų talpa

2 – imamas iš automatinio mėginių pasėmėjo pažymėto Nr. 2, esančio išleidėjo apskaitos

mazge. → nuotekos po valymo (2.5 pav.)

2.5 pav. Išleidžiamų nuotekų apskaitos mazgas

32

Nuotekų cheminių elementų koncentracija buvo tiriama kiekvieno mėnesio pirmąją

darbo dieną abiejose paėmimo vietose 2009-2011 metais. Nuotekų mėginiuose nustatyti šie

rodikliai: biocheminis deguonies suvartojimas per septynias paras, skendinčios medžiagos,

azotas, fosforas, cheminis deguonies sunaudojimas, riebalai ir pH. Nuotekų mėginių cheminių

elementų koncentracija buvo nustatyta AB „Rokiškio sūris“ nuotekų valymo įrenginių

laboratorijoje, išskyrus riebalų koncentracija, kuri buvo nustatoma Panevėžio RAAD.

2.3.2. Tyrimų atlikimo metodai

Biocheminis deguonies suvartojimas per septynias paras

Biocheminio deguonies suvartojimo per n parų (BDSn) nustatomas vandenyje, kai

mėginius reikia skiesti, užsėti ir nuslopinti nitrifikaciją.

Šis metodas tinka visiems vandenims, kurių BDS yra didesnis arba lygus nustatymo

ribai 3 mg O2 l-1

deguonies ir neviršija 6000 mg O2 l-1

deguonies. Didesnėms nei 6000 mg

O2 l-1

deguonies vertėms BDS metodas tinka, bet klaidos, atsiradusios dėl būtino skiedimo,

gali turėti įtakos nustatymo metodo analitinei kokybei ir todėl rezultatus reikia vertinti

atsargiai.

Gauti rezultatai yra biocheminių ir cheminių reakcijų produktas. Jie nėra tokie

tikslūs ir vienareikšmiai, kaip gauti iš tiksliai apibrėžto atskiro cheminio proceso. Tačiau jie

leidžia įvertinti vandens kokybę.

Apdorotas analizuojamas vandens mėginys praskiedžiamas skirtingais kiekiais

skiedimo vandens, prisotinto ištirpusiu deguonimi ir užsėto aerobiniais mikroorganizmais, su

nitrifikacijos inhibitoriumi. Mėginys inkubuojamas, esant 20º C temperatūrai, tamsoje, pilnai

užpildytuose ir užkimštuose buteliukuose apibrėžtu periodu 5 arba 7 paras. Išmatuojama

ištirpusio deguonies koncentracija prieš ir po inkubacijos. Apskaičiuojamas suvartotas

deguonies kiekis litrui mėginio (Lietuvos..., 2007).

Cheminis deguonies suvartojimas pagal chromą

Metodas taikomas vandeniui, kuriame ChDSCr vertė yra nuo 30 mg O2 l-1

iki 700

mg O2 l-1

. Chloridų kiekis neturi viršyti 1000 mg l-1

. Šiuos reikalavimus atitinkantį vandenį

tyrimui galima naudoti be išankstinio paruošimo.

Jeigu ChDSCr vertė yra didesnė kaip 700 mg O2 l-1

, vandens mėginį reikia skiesti.

Tikslesni rezultatai gaunami, kai tiriamojo vandens ChDSCr yra nuo 300 mg O2 l-1

iki 600

mg O2 l-1

.

Organiniai junginiai aprašytomis reakcijos sąlygomis visiškai oksiduojami, išskyrus

junginius su tam tikrais struktūriniais elementais (pvz., piridino žiedas, ketvirtiniai azoto

33

junginiai). Lakūs hidrofobiniai junginiai gali išgaruoti nesioksidavę. Nustatytomis reakcijos

sąlygomis taip pat gali oksiduotis šie neorganiniai junginiai:

- bromido jonai, jodido jonai;

- tam tikri sieros junginiai;

- nitrito jonai;

- tam tikri metalų junginiai (Lietuvos..., 2006).

Be to, kai kurie junginiai šiomis reakcijos sąlygomis gali reaguoti kaip oksidatoriai.

Priklausomai nuo to, kam bus naudojami rezultatai, reikia atkreipti dėmesį į šias aplinkybes.

Tyrimo rezultatai naudojami deguonies masės koncentracijai visiškai suvartoti ištirpusias ir

suspenduotas medžiagas, bei apskaičiuoti santykiui su BDS7

Tiriamasis mėginys kaitinamas nustatytą laiką kondensatorinėje aparatūroje su

žinomu kalio bichromato kiekiu ir sidabro katalizatoriumi koncentruotame sieros rūgšties

tirpale, pridėjus gyvsidabrio sulfato. Kaitinimo metu oksiduojanti medžiaga sunaudoja dalį

bichromato. Bichromato perteklius nutitruojamas amonio-geležies sulfatu. ChDSCr

vertė

apskaičiuojama pagal sunaudotą bichromato kiekį.

1 molis bichromato (Cr2O

7

2-) ekvivalentiškas 1,5 molio deguonies (O

2).

Jeigu chloridų koncentracija viršija 1000 mg O2 l-1

, turi būti taikoma modifikuota

procedūra, vandens mėginį reikia skiesti (Lietuvos..., 2006).

Bendrasis azotas

Bendrasis azotas nustatomas oksidacinio mineralinimo peroksodisulfatu metodu. Šis

metodas taikomas analizuojant gamtinį gėlą vandenį, jūros vandenį, geriamąjį vandenį,

paviršinį vandenį ir valytas nuotekas. Jis taip pat taikomas buitinėms ir pramoninėms

nuotekoms, kuriose organinių medžiagų kiekis yra mažesnis nei 40 mg l-1

, išreikštas per

anglį (C), kai nustatoma bendroji organinė anglis (BOA) arba 120 mg l-1

, išreikštas per

deguonį (O2), nustatant cheminį deguonies suvartojimą (ChDS) pagal galiojančius

tarptautinius standartus.

Amoniakas, nitritai ir daugelis organinių azoto junginių, esančių mėginyje, yra

oksiduojami peroksodisulfatu buferinėje šarminėje terpėje, kaitinant mėginį uždarame inde,

esant aukštesniam slėgiui, iki nitratų.

Po to nitratai yra redukuojami į nitritus, praleidžiant po mineralizacijos gautąjį

tirpalą pro kolonėlę, užpildytą variu padengtu kadmiu. Susidarę nitritai reaguoja su 4-amino

benzensulfonamidu ir N-(1-naftil)-1,2 diamino etandihidrochloridu, sudarydami rožinės

spalvos junginį. Fotometriniai matavimai atliekami esant 540 nm bangos ilgiui (Lietuvos...,

1997).

34

Bendrasis fosforas

Bendrasis fosforas nustatomas spektrometriniu metodu, oksidavus peroksodisulfatu.

Šis metodas taikomas įvairiems vandenims, įskaitant jūros vandenį ir nuotekas.

Neskiedžiant mėginio galima nustatyti fosforo koncentracijas nuo 0,005 mg l-1

iki 0,8 mg l-1

Taikant ekstrakcijos tirpikliu procedūrą galima nustatyti mažesnes fosforo

koncentracijas, aptikimo riba apytikriai yra 0,0005 mg l-1

.

Rūgščioje terpėje ortofosfato jonai reaguoja su molibdato ir stibio jonais sudarydami

stibio fosfomolibdato kompleksą.

Redukavus šį kompleksą askorbo rūgštimi, susidaro intensyvios mėlynos spalvos

molibdeno kompleksas. Matuojant šio komplekso absorbciją, nustatoma ortofosfato

koncentracija.

Polifosfatai ir kai kurie organiniai fosforo junginiai yra nustatomi vykdant hidrolizę

sieros rūgštimi, kurios metu susidaro ortofosfatai, reaguojantys su molibdatu.

Didelė dalis organinių fosforo junginių mineralizuojant persulfatu paverčiami

ortofosfatais. Jei reikalingas stipresnis apdorojimas, tada mineralizacijai naudojamos sieros

ir azoto rūgštys (Lietuvos..., 2003).

Skendinčios medžiagos

Skendinčių medžiagų kiekis nustatomas košiant pro stiklo pluošto koštuvą. Apatinė

nustatymo riba yra apytiksliai 2 mg l-1

. Viršutinė riba nenustatyta.

Ne visi vandens mėginiai yra stabilūs, todėl skendinčių medžiagų kiekis priklauso

nuo jų laikymo laiko, transportavimo būdo, pH vertės ir kitų faktorių. Ataskaitoje reikia

pažymėti, jei rezultatai gauti analizuojant nestabilius mėginius.

Kiekis nustatomas naudojant košimo vakuume ar slėgyje įtaisą, mėginys nukošiamas

pro stiklo pluošto koštuvą. Koštuvas yra džiovinamas 105 °C temperatūroje ir sveriant

nustatoma sulaikytų ant koštuvo nuosėdų masė (Lietuvos..., 2007).

pH

pH nustatomas naudojant Hanna firmos bendro rūgštingumo titratorių HI84430.

Prietaisą labai paprasta naudoti. Specialus pagalbos mygtukas padeda valdyti kalibravimo

procesą, parodo pranešimus apie prietaiso būklę ir suteikia pagalbą kilus problemoms.

Rezultatai rodomi grafiniame ekrane ir išreiškiami mg l-1

CaCO3 arba meq/l CaCO3.

Titravimas atliekamas naudojant siauro intervalo reagentus (15 iki 500 mg l-1

CaCO3) arba

plataus intervalo reagentus (nuo 400 iki 4000 mg l-1

CaCO3).

35

2.3.3. Nuotekų valymo efektyvumo skaičiavimo metodas

Efektyvumas yra neatsiejamas nuo bet kokios veiklos. Viešos, privačios įmonės,

įstaigos, organizacijos ar kitų veiklą vykdančių asmenų pagrindinis tikslas yra siekti veiklos

efektyvumo. Taip pat ir nuotekų valymo įmonės siekia kuo didesnio nuotekų išvalymo

efektyvumo.

Nuotekų valymo efektyvumas skaičiuojamas pagal formulę:

%100

C

CCE o (1)

čia E - nuotekų valymo efektyvumas %;

C - valomų nuotekų taršos koncentracija mg l-1

;

OC - valytų nuotekų tašos koncentracija mg l

-1 (Radzevičius ir kt., 2010).

2.3.4. Statistinės analizės nustatymo metodas

Ryšiams tarp nagrinėjamų reiškinių nustatyti atliekama daugianarė dalinė koreliacinė

analizė, kurios pagrindiniai etapai yra šie:

esminių ryšių nustatymas;

analitinės priklausomybės išraiška;

regresijos koeficientų apskaičiavimas;

ryšio stiprumo nustatymas;

gautų parametrų patikimumo įvertinimas.

Nustačius ryšio formą koreliacinė priklausomybė išreiškiama analitiškai, parenkant

reiškinio esmę atitinkantį matematinės funkcijos tipą.

Koreliacijos koeficientas (r), nusakantis priklausomybės stiprumą apskaičiuojamas

naudojantis Microsoft Excel programa.

Kuo r reikšmė absoliučiuoju didumu arčiau 1, tuo tiesinė Y priklausomybė nuo X

stipresnė (-1≤r≤1) (2.1 lentelė) (Čekanavičius ir kt. 2006).

36

2.1 lentelė Empiriniai r vertinimai

Šaltinis: Čekanavičius ir kt. 2006

R reikšmė Interpretacija

Nuo 0,9 iki 1,0 (nuo -0,9 iki -1,0) Labai stipri teigiama (neigiama) tiesinė korealiacija

Nuo 0,7 iki 0,9 (nuo -0,7 iki -0,9) Stipri teigiama (neigiama) tiesinė korealiacija

Nuo 0,5 iki 0,7 (nuo -0,5 iki -0,7) Vidutinė teigiama (neigiama) tiesinė korealiacija

Nuo 0,3 iki 0,5 (nuo -0,3 iki -0,5) Silpna teigiama (neigiama) tiesinė korealiacija

Nuo 0,3 iki -0,3 Labai silpna koreliacija arba jokios

Koreliaciniai daugiafaktoriniai ryšiai tarp veiksnių, veikiančių cheminių elementų

koncentracijas išvalytose nuotekose, nustatyti pasinaudojus kompiuterine programa

„Statistika“.

37

3. TYRIMO REZULTATŲ ANALIZĖ

3.1. Nuotekų cheminės sudėties prieš valymą ir po jo palyginamoji analizė

Siekiant išsiaiškinti AB „Rokiškio sūris“ nuotekų valymo įrenginių efektyvumą, buvo

atlikta nuotekų tyrimų rezultatų analizė.

Kokybė analizuojama pagal tokius tyrimų cheminius rodiklius: biocheminis deguonies

suvartojimas per 7 paras, skendinčios medžiagos, bendras azotas, bendras fosforas,

bichromatinis deguonies sunaudojimas, riebalai ir pH.

Vertinant prieš valymą ir išvalytų nuotekų biochemines deguonies suvartojimo per 7

paras rezultatus nuo 2009 m. rugsėjo mėn. iki 2011 m. gruodžio mėn., matyti 3.1 paveiksle,

kad šios medžiagos koncentracija prieš valymą buvo didžiausia 2010 m. gruodžio mėn. (4333

mg O2 l-1

), tačiau ir kitu metu koncentracija svyravo nežymiai, šiek tiek padidėdama vasaros

laikotarpiu, nes padidėdavo AB „Rokiškio sūris“ pagaminamos produkcijos kiekis. Kur kas

reikšmingesnius kitimus galima įžvelgti vertinant šios medžiagos koncentraciją po valymo.

Pirmaisiais tiriamojo meto mėnesiais po valymo nuotekose BDS7 koncentracija svyravo

nežymiai, tuo tarpu 2010 ir 2011 metų liepos mėnesiais, nepaisant, sąlyginai nedidelės BDS7

nevalytose nuotekose, po valymo šios medžiagos liko daugiau nei įprastai, tai yra 17,82 ir

15,0 mg O2 l-1

, tokį ne efektyvų valymą nulėmė sugedusi maišyklė, esanti buferinėje talpoje.

Kitu metu, didėjant BDS7 koncentracijai nevalytose nuotekose, valymo rezultatai buvo

geresni ir BDS7 koncentracija išvalytose nuotekose buvo beveik per pus mažesnė, lyginant su

gedimo padariniais. Gamyklai dirbant vidutiniu pajėgumu, nesant gedimų valymo

įrenginiuose, po valymo BDS7 koncentracija siekia apie 5,5 mg O2 l-1

. Vertinant valymo

sistemos efektyvumą, pastebima, kad koncentracija sumažėjo kiek daugiau nei 1200 kartų.

Kadangi AB „Rokiškio sūris“ gamybinėse nuotekose nėra toksinių medžiagų, o

ChDS/BDS7 santykis yra ≥ 3 dėl lengvai skaidomų organinių medžiagų kiekio, tai leidžiama

BDS7 koncentracija išleidžiamoms nuotekoms gali būti iki 150 mg O2 l-1

. Tačiau iš grafiko

matyti, kad tiriamojo laikotarpio metu DLK viršija keturis kartus (LR aplinkos ministro...,

2006).

Iš 3.1 pav. matyti, kad BDS7 koncentracijos turi tendenciją didėti, o tai reikštų, kad

išvalymo efektyvumas prastėja, tačiau koreliacijos koeficientas yra labai mažas BDS7 (r=0,2);

n=28; tteor95%=2,1>tfakt=1,06; koreliacija nereikšminga, todėl galime teigti, kad BDS7 išvalymo

efektyvumas nekinta.

38

y = 0,0929x + 3,705

R2 = 0,0389

1

10

100

1000

10000

20

09

09

20

09

10

20

09

11

20

09

12

20

10

01

20

10

02

20

10

03

20

10

04

20

10

05

20

10

06

20

10

07

20

10

08

20

10

09

20

10

10

20

10

11

20

10

12

20

11

01

20

11

02

20

11

03

20

11

04

20

11

05

20

11

06

20

11

07

20

11

08

20

11

09

20

11

10

20

11

11

20

11

12

Metai

BD

S7 k

on

c., m

g O

2 l

-1

Prieš valymą n. BDS7 konc., mg O2l-1 Išvalytų n. BDS7 konc., mg O2 l-1

BDS7 DLKvidut. mg l-1 ChDS/BDS7<3 DLK BDS7 nesant toksinių medžiagų

3.1 pav. Valomų ir išvalytų nuotekų bichromatinis deguonies suvartojimas (BDS7) koncentracija (mg O2 l-1

)

Vertinant BDS7 kiekio tonomis prieš valymą ir išvalytose nuotekose dinamiką (3.2

pav.), pastebėtina, kad nuo 2009 metų rugsėjo mėnesio iki 2011 m. gruodžio mėnesio BDS7

kiekis valomose nuotekose tolygiai didėja. 2009 m. spalio mėnesį BDS7 buvo 95 tonos, o po

dviejų metų tą patį mėnesį jau 240 tonų, tuo tarpu išvalytose nuotekose BDS7 kiekio

skirtumas buvo mažesnis ir proporcingas nevalytom nuotekom, neskaitant 2010 ir 2011 metų

liepos mėnesių, kiekis svyravo nuo 0,065 iki 1,049 tonos.

0,01

0,1

1

10

100

1000

20

09

09

20

09

10

20

09

11

20

09

12

20

10

01

20

10

02

20

10

03

20

10

04

20

10

05

20

10

06

20

10

07

20

10

08

20

10

09

20

10

10

20

10

11

20

10

12

20

11

01

20

11

02

20

11

03

20

11

04

20

11

05

20

11

06

20

11

07

20

11

08

20

11

09

20

11

10

20

11

11

20

11

12

Metai

BD

S7 k

iek

is, t

Prieš valymą n. BDS7 kiekis, t Išvalytų n. BDS7 kiekis, t

3.2 pav. Valomų ir išvalytų nuotekų bichromatinis deguonies suvartojimas (BDS7) kiekis (t.)

39

Vertinant skendinčiųjų medžiagų (SM) koncentraciją prieš valymą ir išvalytose

nuotekose, matyti 3.3 paveiksle, kad tiek valomose, tiek išvalytose nuotekose šių medžiagų

koncentracija 2010 m. buvo didesnė, lyginant su 2009 m., o 2011 m. vėl pradėjo mažėti,

skendinčiųjų medžiagų netolygumą lemia gaminamos produkcijos rūšis. Skendinčiųjų

medžiagų koncentracija valomose nuotekose buvo nuo 600 iki 1100 mg l-1

, išskyrus 2009 m.

rugsėjo mėnesį, kada buvo didžiausia 1620 mg l-1

koncentracija. Tuo tarpu vertinant

skendinčiųjų medžiagų koncentracijos dinamiką išvalytose nuotekose, matyti, kad šių

medžiagų koncentracija didėjo neproporcingai prieš valymą esančiai koncentracijai, o 2010 ir

2011 m. liepos mėnesiais netgi viršijo DLK, kuri yra 25 mg l-1

(LR aplinkos ministro...,

2006). Pagal kaitos tendenciją matyti, kad skendinčiųjų medžiagų koncentracija prieš valymą

mažėja, tačiau po valymo didėja., bet atlikus koreliacinę analizę matyti, kad koreliacijos

koeficientas yra labai mažas SM (r=0,21); n=28; tteor95%=2,1>tfakt=0,24; koreliacija

nereikšminga, todėl galime teigti, kad SM išvalymo efektyvumas nekinta. Bendrai

skendinčiųjų medžiagų koncentracija po valymo sumažėjo 110 kartų.

y = 0,2031x + 4,786

R2 = 0,0447

1

10

100

1000

10000

20

09

09

20

09

10

20

09

11

20

09

12

20

10

01

20

10

02

20

10

03

20

10

04

20

10

05

20

10

06

20

10

07

20

10

08

20

10

09

20

10

10

20

10

11

20

10

12

20

11

01

20

11

02

20

11

03

20

11

04

20

11

05

20

11

06

20

11

07

20

11

08

20

11

09

20

11

10

20

11

11

20

11

12

Metai

SM

ko

nc., m

g l

-1

Prieš valymą n. SM mg l-1 Išvalytų n. SM mg l-1 SM DLK mg l-1

3.3 pav. Valomų ir išvalytų nuotekų skendinčių medžiagų (SM) koncentracija (mg l

-1)

Vertinant skendinčiųjų medžiagų kiekybinius pokyčius nuotekose, matyti 3.4

paveiksle, kad nuo 2009 metų rugsėjo mėnesio valomose nuotekose jų pamažu didėjo, o nuo

2010 metų rugpjūčio mėnesio skendinčiųjų medžiagų tai didėjo, tai vėl mažėjo. Išvalytų

nuotekų kiekiai keitėsi proporcingai nevalytų nuotekų atžvilgiu, neskaitant 2010 ir 2011

liepos mėnesių, kurių metų įrenginiuose įvyko gedimai. Skendinčių medžiagų vidutiniškai per

mėnesi prieš valymą buvo 47,14 tonos, o po valymo vidutiniškai liko 0,45 tonos.

40

Apžvelgiant skendinčiųjų medžiagų koncentracijos ir kiekio ryši matome, kad

koncentracijos kiekis ir prieš valymą ir po valymo yra proporcingas kiekiui prieš valymą ir

po.

0,01

0,1

1

10

100

20

09

09

20

09

10

20

09

11

20

09

12

20

10

01

20

10

02

20

10

03

20

10

04

20

10

05

20

10

06

20

10

07

20

10

08

20

10

09

20

10

10

20

10

11

20

10

12

20

11

01

20

11

02

20

11

03

20

11

04

20

11

05

20

11

06

20

11

07

20

11

08

20

11

09

20

11

10

20

11

11

20

11

12

Metai

Sk

en

din

čių

med

žia

gų

kie

kis

, t

Prieš valymą n. SM kiekis, t Išvalytų n. SM kiekis, t

3.4 pav. Valomų ir išvalytų nuotekų skendinčių medžiagų (SM) kiekis (t.)

Apžvelgiant azoto (N) koncentraciją prieš valymą ir išvalytose nuotekose, matyti 3.5

paveiksle, kad šios medžiagos koncentracija prieš valymą tiriamojo laikotarpio pradžioje

nuotekose buvo nepastovi, tačiau po valymo jų koncentracija kito nedaug, tuo tarpu nuo 2010

metų sausio mėnesio bendrojo azoto koncentracija prieš valymą kito nežymiai, tačiau po

valymo 2010 metų balandžio ir rugpjūčio mėnesiais buvo išvaloma dvigubai prasčiau, o nuo

2011 metų rugsėjo mėnesio sumažėjus valomose nuotekose bendrojo azoto koncentracijai po

valymo ji liko ženkliai didesnė. Visais metais tiek prieš valymą, tiek po valymo koncentracija

didžiausia buvo pirmąjį metų ketvirtį, o mažiausia ketvirtąjį metų ketvirtį. Pagal Nbendas

koncentracijų kaitos tendenciją matyti, kad valymo efektyvumas sumažėjo, tačiau DLK (DLK

– 30 mg l-1

) nebuvo viršytos (LR aplinkos ministro..., 2006), o atlikus koreliaciją nustatytas

silpnas ryšys Nbendras (r=0,13); n=28; tteor95%=2,1>tfakt=0,66; koreliacija nereikšminga, tai

reiškia, kad toks šio cheminio elemento koncentracijų tendencijos didėjimas valymo

efektyvumui įtakos nedaro.

41

y = 0,0287x + 2,4772

R2 = 0,0164

0,1

1

10

100

1000

20

09

09

20

09

10

20

09

11

20

09

12

20

10

01

20

10

02

20

10

03

20

10

04

20

10

05

20

10

06

20

10

07

20

10

08

20

10

09

20

10

10

20

10

11

20

10

12

20

11

01

20

11

02

20

11

03

20

11

04

20

11

05

20

11

06

20

11

07

20

11

08

20

11

09

20

11

10

20

11

11

20

11

12

Metai

Nb

end

ras k

on

c., m

g l

-1

Prieš valymą n. Nbendras mg l-1 Išvalytų n. Nbendras mg l-1 Nb DLK mg l-1

3.5 pav. Valomų ir išvalytų nuotekų bendrojo azoto (Nbendras) koncentracija (mg l-1

)

Vertinant bendrojo azoto kiekinę dinamiką, matyti 3.6 paveiksle, kad didžiausi kiekiai

prieš valymą buvo kiekvienų metų antraisiais metų ketvirčiais (apie 33 tonas), o mažiausias

kiekis ketvirtaisiais metų ketvirčiais (apie 22 tonas). Pastebima, kad dažnai esant dideliam

kiekiui bendrojo azoto prieš valymą išvaloma efektyviau. Tuo tarpu paskutiniaisiais metų

ketvirčiais, sumažėjus Nbendras kiekiui nevalytose nuotekose, šios medžiagos kiekis išvalytose

nuotekose buvo beveik aukščiausias.

Lyginant bendrojo azoto koncentracijos (3.5 pav.) ir kiekio (3.6 pav.) grafikus

matome, kad nevalytų nuotekų bendrojo azoto koncentracija mažėjo, tačiau jų kiekis didėjo, iš

to galime spręsti, kad sumažėjo pieno baltymų kokybė, bet didėja kazeino gamyba. Po valymo

bendrojo azoto tiek koncentracija, tiek kiekis didėja.

0,01

0,1

1

10

100

20

09

09

20

09

10

20

09

11

20

09

12

20

10

01

20

10

02

20

10

03

20

10

04

20

10

05

20

10

06

20

10

07

20

10

08

20

10

09

20

10

10

20

10

11

20

10

12

20

11

01

20

11

02

20

11

03

20

11

04

20

11

05

20

11

06

20

11

07

20

11

08

20

11

09

20

11

10

20

11

11

20

11

12

Metai

Nb

end

ras

kie

kis

, t

Prieš valymą n. Nbendras kiekis, t Išvalytų n. Nbendras kiekis, t

3.6 pav. Valomų ir išvalytų nuotekų bendrojo azoto (Nbendras) kiekis (t.)

42

Nagrinėjant bendrojo fosforo koncentraciją nuotekose prieš valymą ir po jo matyti 3.7

paveiksle, kad prieš valymą bendrojo fosforo koncentracija kito nežymiai, palaipsniui

didėdama, tik tris kartus per tiriamąjį laikotarpį nukrito iki 28 mg l-1

. Didžiausi kiekiai

koncentracijos buvo vasaros laikotarpiais, pakilo net iki 114 mg l-1

. Vertinant bendrojo

fosforo koncentraciją nuotekose po valymo, matyti, kad iki 2010 metų spalio mėnesio

išvalymo koncentracija buvo proporcinga nevalytoms nuotekoms, vėliau koncentracija

pradėjo mažėti, 2011 metų rugpjūčio mėnesį siekė vos 0,23 mg l-1

, nors nevalytose nuotekose

bendrojo fosforo koncentracija didėjo. Didžiausia nuotekų koncentracija po valymo buvo

2011 metų rugsėjo mėnesį, ji sieke 2,62 mg l-1

ir buvo vienintelė perkopusi 1,63 mg l-1

, todėl

galime teigti, kad tai įvyko dėl momentinės taršos.

Pagal Pbendras koncentracijų kaitos tendenciją matyti 3.7 paveiksle, kad nuotekose po

valymo bendro fosforo mažėja, tačiau koreliacijos koeficientas apskaičiuotas labai mažas

Pbendras (r=0,13); n=28; tteor95%=2,1>tfakt=0,67; koreliacija nereikšminga, todėl galime teigti,

kad Pbendras išvalymo efektyvumas nekinta.

y = -0,0087x + 1,1546

R2 = 0,0167

0,1

1

10

100

1000

20

09

09

20

09

10

20

09

11

20

09

12

20

10

01

20

10

02

20

10

03

20

10

04

20

10

05

20

10

06

20

10

07

20

10

08

20

10

09

20

10

10

20

10

11

20

10

12

20

11

01

20

11

02

20

11

03

20

11

04

20

11

05

20

11

06

20

11

07

20

11

08

20

11

09

20

11

10

20

11

11

20

11

12

Metai

Pb

end

ras k

on

c.,m

g l

-1

Prieš valymą n. Pbendras mg l-1 Išvalytų n. Pbendras mg l-1 Pb DLK mg l-1

3.7 pav. Valomų ir išvalytų nuotekų bendrojo fosforo (Pbendras) koncentracija (mg l

-1)

Apžvelgiant bendrojo fosforo kiekį nuotekose prieš valymą, matyti 3.8 paveiksle, kad

šios medžiagos kiekis per tiriamąjį laikotarpį padidėjo viena tona, vidutiniškai per mėnesį

buvo 3,42 tonos. Didžiausias kiekis nustatytas 2011 metų rugpjūčio mėnesį (7,6558 t.), o

mažiausi 2009 rugsėjo ir 2010 rugpjūčio mėnesiais, siekė vos 1,1 tonos. Bendrojo fosforo

kiekis po valymo liko proporcingas nevalyto bendrojo fosforo kiekiui.

43

0,01

0,1

1

10

20

09

09

20

09

10

20

09

11

20

09

12

20

10

01

20

10

02

20

10

03

20

10

04

20

10

05

20

10

06

20

10

07

20

10

08

20

10

09

20

10

10

20

10

11

20

10

12

20

11

01

20

11

02

20

11

03

20

11

04

20

11

05

20

11

06

20

11

07

20

11

08

20

11

09

20

11

10

20

11

11

20

11

12

Metai

Pb

end

ras

kie

kis

, t

Prieš valymą n. Pbendras kiekis, t Išvalytų n. Pbendras kiekis, t

3.8 pav. Valomų ir išvalytų nuotekų bendrojo fosforo (Pbendras) kiekis (t.)

Vertinat bichromatinį deguonies sunaudojimo koncentracijos rodiklį matyti 3.9

paveiksle, kad tiriamuoju laikotarpiu valomose nuotekose jis palaipsniui didėja, nes yra

gaminami didesni kiekiai produkcijos. Žymesnis padidėjimas 2010 metų vasaros laikotarpiu,

iki 7290mg O2 l-1

. Didėja koncentracija nuotekose ir po valymo, proporcingai nevalytoms

nuotekoms. Svyruoja nuo 9 iki 58 mg O2 l-1

.

Pagal ChDSCr koncentracijų kaitos tendenciją matyti 3.9 pav., kad tiriamuoju

laikotarpiu valymo efektyvumas mažėja, tačiau atlikus koreliacinę analizę nustatyta labai

maža reikšmė ChDSCr (r=0,33); n=28; tteor95%=2,1>tfakt=1,88; koreliacija – nereikšminga,

išvalytų nuotekų koncentracijos turi tendenciją didėti, tačiau kadangi koreliacija yra silpna, tai

valymo efektyvumui įtakos neturi.

y = 0,5562x + 18,295

R2 = 0,1398

1

10

100

1000

10000

20

09

09

20

09

10

20

09

11

20

09

12

20

10

01

20

10

02

20

10

03

20

10

04

20

10

05

20

10

06

20

10

07

20

10

08

20

10

09

20

10

10

20

10

11

20

10

12

20

11

01

20

11

02

20

11

03

20

11

04

20

11

05

20

11

06

20

11

07

20

11

08

20

11

09

20

11

10

20

11

11

20

11

12

Metai

Bic

hro

ma

tin

io d

egu

on

ies

suv

art

oji

mo

ko

nc.

, mg

O2 l

-1

Prieš valymą n. ChDSCr mg O2 l-1 Išvalytų n. ChDS(Cr) mg O2 l-1 ChDS(Cr) DLK mg l-1

3.9 pav. Valomų ir išvalytų nuotekų bichromatinis deguonies suvartojimas (ChDS(Cr)) (mg O2 l-1

)

44

Apžvelgiant riebalų koncentraciją nuotekose prieš valymą tiriamuoju laikotarpiu,

matyti 3.10 paveiksle, jog jų koncentracija nuo 2009 metų rugsėjo mėnesio iki 2010 metų

rugpjūčio mėnesio tolygiai didėjo nuo 170 iki 544 mg l-1

, o nuo 2010 metų rugsėjo mėnesio

vėl ženkliai sumažėjo, ko nenutiko po valymo. Nuo 2010 metų gruodžio mėnesio vėl pakilus

koncentracijai iki rugsėjo mėnesio, pamažu ėmė mažėti, tai atsispindi ir riebalų koncentracijos

po valymo kreivėje. Tik 2010 metų liepos mėnesį išvalytose nuotekose riebalų koncentracija

šoktelėjo iki 2,3 mg l-1

, dėl įvykusių gedimų valymo įrenginių sistemoje. Vidutiniškai riebalų

koncentracija laikėsi apie 0,8 mg l-1

.

Iš 3.10 pav. matyti, kad riebalų koncentracijos po valymo taip pat turi tendenciją

didėti, tačiau atlikus koreliacinę analizę tarp išvalytų riebalų koncentracijų ir nuotekų valymo

laiko, gautas labai silpnas ryšys (r=0,21); n=28; tteor95%=2,1>tfakt=1,13; tai reiškia, kad

koreliacija nereikšminga, todėl koncentracijų didėjimas nuotekų išvalymo efektyvumui

nejuntamas.

y = 0,0086x + 0,6714

R2 = 0,0448

0,1

1

10

100

1000

20

09

09

20

09

10

20

09

11

20

09

12

20

10

01

20

10

02

20

10

03

20

10

04

20

10

05

20

10

06

20

10

07

20

10

08

20

10

09

20

10

10

20

10

11

20

10

12

20

11

01

20

11

02

20

11

03

20

11

04

20

11

05

20

11

06

20

11

07

20

11

08

20

11

09

20

11

10

20

11

11

20

11

12

Metai

Rie

ba

lų k

on

c., m

g l-1

Prieš valymą n. riebalai, mg l-1 Išvalytų n. riebalai, mg l-1 Riebalų DLK mg l-1

3.10 pav. Valomų ir išvalytų nuotekų riebalų koncentracija (mg l-1

)

Vertinant riebalų kiekio tonomis kitimą tiriamuoju laikotarpiu (3.11 pav.), pastebima,

kad didžiausias jų kiekis nevalytose nuotekose buvo fiksuojamas 2010 metų birželio mėnesį,

kuomet viršijo 35 tonas, o mažiausias 2009 ir 2010 metų rudens mėnesiais – apie 7,5 tonos.

Kitais tiriamojo laikotarpio mėnesiais riebalų kiekis nuotekose prieš valymą, kito tolygiau (16

– 26 t). Vertinant riebalų kiekį išvalytose nuotekose (3.11 pav.), matyti , kad visais tiriamojo

laikotarpio mėnesiais kiekis proporcingas nevalytoms nuotekoms, svyruoja nuo 0,02 – 0,1

tonos.

45

0,01

0,1

1

10

100

20

09

09

20

09

10

20

09

11

20

09

12

20

10

01

20

10

02

20

10

03

20

10

04

20

10

05

20

10

06

20

10

07

20

10

08

20

10

09

20

10

10

20

10

11

20

10

12

20

11

01

20

11

02

20

11

03

20

11

04

20

11

05

20

11

06

20

11

07

20

11

08

20

11

09

20

11

10

20

11

11

20

11

12

Metai

Rie

ba

lų k

iek

is, t

Prieš valymą n. riebalų kiekis, t Išvalytų n. riebalų kiekis, t

3.11 pav. Valomų ir išvalytų nuotekų riebalų kiekis (t.)

Vertinant valomų ir išvalytų nuotekų pH pokyčius, matyti 3.12 paveiksle, kad prieš

valymą nuotekų pH dažniausiai buvo rūgštinės terpės, o po valymo nežymiai viršijo 7, tai yra

liko neutralios, kas yra labai gerai ir niekada neviršijo DLK (DLK – nuo 6,5 iki 9,5) (LR

aplinkos ministro..., 2006). Valymo įrenginiuose pH neutralizuojama efektyviai.

0

2

4

6

8

10

12

14

20

09

09

20

09

10

20

09

11

20

09

12

20

10

01

20

10

02

20

10

03

20

10

04

20

10

05

20

10

06

20

10

07

20

10

08

20

10

09

20

10

10

20

10

11

20

10

12

20

11

01

20

11

02

20

11

03

20

11

04

20

11

05

20

11

06

20

11

07

20

11

08

20

11

09

20

11

10

20

11

11

20

11

12

Metai

pH

Prieš valymą n. pH Išvalytų n. pH

3.12 pav. Valomų ir išvalytų nuotekų pH

46

3.2. AB „Rokiškio sūris“ nuotekų valymo įrenginių efektyvumo vertinimas

Anksčiau aptarti nuotekų užterštumo prieš valymą ir po jo rezultatai rodo, jog valymo

sistema padeda efektyviai šalinti teršalus iš nuotekų. Apžvelgiant nuotekų valymo efektyvumą

procentais, 3.13 paveiksle matyti, kad visais atvejais šis efektyvumas buvo didesnis nei 97

proc. Ypač efektyviai buvo mažinama BDS7, ChDSCr ir riebalų koncentracija – efektyvumas

didesnis nei 99 proc. SM valymo efektyvumas svyravo nuo 98,9 iki 99,8 proc. Tuo tarpu

Pbendras ir Nbendras šalinime sistemos efektyvumas buvo mažesnis ir siekė kiek daugiau nei 97

proc. Vertinant valymo efektyvumo pokyčius 2009 - 2011 metais, pastebima, kad BDS7,

ChDSCr, Nbendras ir SM valymo efektyvumas sumažėjo, Pbendras, ir riebalų – padidėjo.

95,5 96 96,5 97 97,5 98 98,5 99 99,5 100

Valymo efektyvumas BDS7 %

Valymo efektyvumas SM %

Valymo efektyvumas Nbendras %

Valymo efektyvumas Pbendras %

Valymo efektyvumas ChDSCr %

Valymo efektyvumas riebalai %

Procentai

2011

2010

2009

3.13 pav. Nuotekų valymo sistemos efektyvumas (proc.)

3.3. Veiksniai, nulemiantys nuotekų valymo efektyvumą

Cheminių elementų koncentracijas išvalytose nuotekose veikė daugelis veiksnių – tai

išvalyti tiekiamų nuotekų koncentracijos dydis, tiekiamų išvalyti nuotekų kiekis, nuotekų

valymui panaudotų cheminių medžiagų FeCl3 bei NaOH kiekis. Atlikus tyrimą nustatyta šių

veiksnių tarpusavio ryšiai kiekvienam cheminiam elementui. Duomenys pateikti 3.1 lentelėje.

47

3.1 lentelė. Cheminių elementų statistinės analizės duomenys

Elemen-

tas

Korelia-

cijos

koef. (r)

Imtis

(n)

Tarpusavio ryšys Fišerio kriterijus (F) Standartinės

klaidos

įvertinimas

Klaidos

tikimybė

SM 0,58 28 vidutinio stiprumo Fteor.95% =2,5<Ffakt.=2,93 6,97 p<0,3405

Nbendras 0,58 28 vidutinio stiprumo Fteor.95%=2,5<Ffakt.=2,87 1,63 p<0,5043

ChDSCr 0,69 28 vidutinio stiprumo Fteor.95%=2,5<Ffakt.=5,2 10,32 p<0,7047

Riebalai 0,52 28 vidutinio stiprumo Fteor.95%=2,5<Ffakt.=5,16 0,3 p<0,9550

Pbendras 0,41 28 silpnas Fteor.95%=2,5>Ffakt.=1,16 0,55 p<0,337

BDS7 0,48 28 silpnas Fteor.95%=2,5>Ffakt.=1,8 3,67 p<0,6271

Atlikus daugianarę dalinę koreliaciją paaiškėjo, kad didžiausią įtaką išvalytų nuotekų

koncentracijų dydžiui turi į valyklą paduodamų valyti nuotekų kiekis (skendinčioms

medžiagoms r=0,42; Nbendras r=0,49; Pbendras r=0,27; ChDSCr r=0,52; BDS7 r=0,27; riebalams

r=0,39) bei valymui panaudotos cheminės medžiagos. Organinę taršą bei skendinčias

medžiagas geriau šalino NaOH, nes koreliacijos koeficientai yra didesni (skendinčioms

medžiagoms r=0,42; ChDSCr r=0,53; BDS7 r=0,33; riebalams r=0,36), o azotą ir fosforą iš

nuotekų šis cheminis junginis šalino blogiau (Nbendras r=0,20; Pbendras r=0,32). FeCl3 poveikis

nuotekų koncentracijoms gautas minimalus, kadangi ryšiai nustatyti silpni arba labai silpni

(skendinčioms medžiagoms r=0,16; Nbendras r=0,39; Pbendras r=0,16; ChDSCr r=0,28; BDS7

r=0,04; riebalams r=0,14). Tiriamų cheminių elementų koncentracijų dydis nuotekose prieš

valymą įtakos tų pačių elementų koncentracijoms po valymo turėjo tik riebalams (r=0,4),

nustatytas silpnas ryšys, tuo tarpu kitiems elementams įtakos neturėjo, nes koreliaciniai ryšiai

nustatyti labai silpni (skendinčioms medžiagoms r=0,093; Nbendras r=0,086; Pbendras r=0,028;

ChDSCr r=0,07; BDS7 r=0,122).

Atlikus daugianarę analizę gautos lygtys, kurios gali būti panaudotos numatomam

cheminių elementų koncentracijų dydžiui po nuotekų apvalymo apskaičiuoti.

zSM=-7,52530+0,00268x1+0,00055x2-0,00090x3+0,00089x4, (2)

čia zSM – skendinčiųjų medžiagų koncentracija nuotekose, jas išvalius mg l-1

;

x1 – skendinčiųjų medžiagų koncentracija nevalytose nuotekose mg l-1

;

x2 – valomas nuotekų kiekis m3;

x3 – panaudotas valymui FeCl3 kiekis t;

x4 – panaudotas valymui NaOH kiekis t.

48

zNbendras=1,368406+0,002878x1+0,000163x2-0,000569x3-0,000098x4, (3)

čia zNbendras– Nbendras koncentracija nuotekose, jas išvalius mg l-1

;

x1 – Nbendras koncentracija nevalytose nuotekose mg l-1

;

x2 – valomas nuotekų kiekis m3;

x3 – panaudotas valymui FeCl3 kiekis t;

x4 – panaudotas valymui NaOH kiekis t.

zPbendras=0476535+0,000670x1+0,000027x2+0,000073x3-0,000052x4, (4)

čia zPbendras – Pbendras koncentracija nuotekose, jas išvalius mg l-1

;

x1 – Pbendras koncentracija nevalytose nuotekose mg l-1

;

x2 – valomas nuotekų kiekis m3;

x3 – panaudotas valymui FeCl3 kiekis t;

x4 – panaudotas valymui NaOH kiekis t.

zChDSCr=1,368406+0,002878x1+0,000163x2-0,000569x3-0,000098x4, (5)

čia zChDSCr – cheminio deguonies sunaudojimo koncentracija nuotekose, jas išvalius mg l-1

;

x1 – ChDSCr koncentracija nevalytose nuotekose mg l-1

;

x2 – valomas nuotekų kiekis m3;

x3 – panaudotas valymui FeCl3 kiekis t;

x4 – panaudotas valymui NaOH kiekis t.

zBDS7=1,368406+0,002878x1+0,000163x2-0,000569x3-0,000098x4, (6)

čia zBDS7 – BDS7 koncentracija nuotekose, jas išvalius mg l-1

;

x1 – BDS7 koncentracija nevalytose nuotekose mg l-1

;

x2 – valomas nuotekų kiekis m3;

x3 – panaudotas valymui FeCl3 kiekis t;

x4 – panaudotas valymui NaOH kiekis t.

zriebalai=-0,016209+0,000887x1+0,000015x2+0,000039x3-0,000017x4, (7)

čia zriebalai – riebalų koncentracija nuotekose, jas išvalius mg l-1

;

49

x1 – riebalų koncentracija nevalytose nuotekose mg l-1

;

x2 – valomas nuotekų kiekis m3;

x3 – panaudotas valymui FeCl3 kiekis t;

x4 – panaudotas valymui NaOH kiekis t.

50

IŠVADOS

1. Valykloje naudojama technologija padeda efektyviai šalinti teršalus iš nuotekų:

riebalai išvalyti nuo 99,67 iki 99,76, BDS7 – nuo 99,76 iki 99,9, CHDSCr – nuo

99,33 iki 99,8, SM – nuo 98,89 iki 99,82, Nbendras – nuo 97,47 iki 98,21, Pbendras –

nuo 97,15 iki 98,57 proc.

2. Didžiausią įtaką išvalytų nuotekų koncentracijų dydžiui turi į valyklą paduodamų

valyti nuotekų kiekis (skendinčioms medžiagoms r=0,42; Nbendras r=0,49; CHDSCr

r=0,52; riebalams r=0,39; BDS7 r=0.27; Pbendras r=0,27).

3. Išvalytų nuotekų koncentracijų dydžiui įtaką turi naudojamos valymui cheminės

medžiagos: organinę taršą bei skendinčias medžiagas geriau šalino NaOH, azotą ir

fosforą – FeCl3.

4. Tiriamuoju laikotarpiu, po valymo, nuotekų užterštumo cheminėmis medžiagomis

koncentracijos didžiausių leistinų ribų neviršijo.

5. Vidutinis nuotekų užterštumas po valymo sumažėjo pagal BDS7 – 528 kartus,

ChDSCr –187 kartus, riebalai –405 kartus, bendrasis azotas – 56 kartus, bendrasis

fosforas – 57 kartus, skendinčios medžiagos – 109 kartus.

51

LITERATŪRA

1. AB „ROKIŠKIO SŪRIS“ 2008 metų konsoliduotas metinis pranešimas. Rokiškis,

2008. [interaktyvus]. [žiūrėta 2011-03-10]. Prieiga per internetą:

<www.rokiskio.com/rs-lt.php?download=2008_metinis_pranesimas_LT>;

2. Aplinkos apsaugos agentūra, Nemuno upių baseinų rajono priemonių programa,

Vilnius, 2010.

3. Aplinkos apsaugos agentūra. Teminė informacija. Išleistuvų sąvadas. Atnaujinta 2011

gruodžio 29d. [interaktyvus]. [žiūrėta 2012-03-10]. Prieiga per internetą:

<http://vanduo.gamta.lt/cms/index?rubricId=1dfc8c55-6c24-4b1c-b31e-

93ff7160e358>;

4. Aplinkos apsaugos agentūra, Visuomenės informavimo apie nuotekų ir dumblo

tvarkymą pagal 1991 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos Nr. 91/271/EEB dėl miesto

nuotekų valymo 16 straipsnį ataskaita 2010, Lietuva, 2010.

5. AŠKINIS S., Pieno surinkimo punkto nuotekų valymas. Iš: Vandens ūkio inžinerija,

2005, 2(5), 60-66.

6. BALTRĖNAS, P., ŠČUPAKAS, D. Technogenezė ir visuomenės sveikata: vadovėlis.

Vilnius: Technika, 2007, p. 128.

7. BALTRĖNAS, P., LYGIS, D., MIERAUSKAS, P. ir kt. Aplinkos apsauga:

enciklopedija. Vilnius 1996, p. 288.

8. BURINSKIENĖ, M., ADOMAVIČIUS, V., JAKOVLEVAS-MATECKIS, K., ir kt.

Miestotvarka: vadovėlis. Vilnius: Technika, 2003.

9. DAPKIENĖ, M., KUSTIENĖ, R., Vandens išteklių naudojimas: mokomoji knyga.

Kaunas: Ardiva, 2008. p. 46.

10. DAUKNYS, R., VABOLIENĖ, G., VALENTUKEVIČIENĖ, M., RIMEIKA, M.

Influence of substrate on biological removal of phosphorus. Iš: Ekologija: mokslo

darbai. 2009. Vol. 55. No. 3–4. p. 220–225

11. ČEKANAVIČIUS, V., MURAUSKAS, G., Statistika ir jos taikymas I: vadovėlis.

Vilnius: TEV, 2006. p. 124-126.

12. GERASIMOVAS, V., URBANAVIČIUS, R., Mėsos pramonės nuotekų valymo

flotaciniu metodu efektyvumo tyrimas. Iš: Mokslas – Lietuvos ateitis 3(6), 2011, p. 5

13. IGNATAVIČIUS G., SATKŪNAS J., SINKEVIČIUS S., ir kt., Aplinkos būklė 2010.

Tik faktai. Vilnius 2011

14. LEIKYTĖ, A., IZDELIS, L.R., KAZLAUSKIENĖ, N.,Sunkiųjų metalų ir jų binarinio

mišinio poveikio žuvų kardiorespiracinei sistemai ankstyvojoje ontogenezėje tyrimai,

Iš: Mokslas – Lietuvos ateitis 3(5), 2011, p. 31

52

15. LEVITAS, E., RADZEVIČIUS, A., ŽIBIENĖ, G., Nuotekų surinkimas ir valymas:

vadovėlis. Kaunas: Ardiva, 2008.

16. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Darbotvarkė 21: Subalansuotos plėtros

veiksmų programa. Vilnius, 2001. [interaktyvus]. [žiūrėta 2011-04-23]. Prieiga per

internetą: <http://www.pprc.lt/dv/dokumentai/Darbotvarke_21.pdf> ;.

17. Lietuvos Respublikos ministro įsakymas. Vandens kokybė. Azoto nustatymas. 1 dalis.

Oksidacinio mineralinimo peroksodisulfatu metodas (ISO 11905-1:1997), Vilnius,

1997

18. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas dėl Lietuvos Respublikos aplinkos

apsaugos normatyvinio dokumento LAND 47-1:2007 „Vandens kokybė. Biocheminio

deguonies suvartojimo per n parų (BDSn) nustatymas. 1 dalis. Skiedimo ir sėjimo,

pridėjus aliltiokarbamido, metodas“ . Vilnius. 2007.

19. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas dėl Lietuvos Respublikos aplinkos

apsaugos normatyvinio dokumento LAND 83-2006 „Vandens kokybė. Cheminio

deguonies suvartojimo nustatymas“. Vilnius, 2006

20. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas, Dėl nuotekų tvarkymo reglamento

patvirtinimo, Nr. D1 – 236: Vilnius, 2006.

21. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 2 d. nutarimas Nr. 315 „ Dėl

Valstybinės aplinkos monitoringo 2011-2017 metų programos patvirtinimo“ Iš:

Valstybės Žinios, 2011-03-22, Nr. 34-1603.

22. Lietuvos respublikos aplinkos ministro įsakymas. Vandens kokybė. Fosforo

nustatymas. Spektrometrinis metodas, vartojant amonio molibdatą. (LAND 58:2003),

Vilnius, 2003.

23. Lietuvos respublikos aplinkos ministro įsakymas. Vandens kokybė. Skendinčių

medžiagų nustatymas. Košimo pro stiklo pluošto koštuvą metodas. LAND 46-2007,

Vilnius, 2007.

24. MANCL, K., Wastewater Treatment Principles and Regulations, Iš: Ohio State

University Extension Fact Sheet: mokslo darbai. 1996. AEX - 768-96

25. MORSE, G., K., LESTER, J., N., PERRY, R., The Economic and environmental

impact of phosphorus removal from wastewater in the European Community. Iš:

Centre Europeen D‘Etudes des Polyphosphates: mokslo darbai. London 1993. P. 91

26. Mountain Empire Community College. Wastewater Treatment Methods & Disposal.

[interaktyvus]. [žiūrėta 2012-03-05]. Prieiga per internetą:

<http://water.me.vccs.edu/courses/ENV149/methods.htm>

53

27. Oilgae., New technologies in the dairy industry wastewater treatment. [interaktyvus].

[žiūrėta 2012-05-02]. Priega per internetą:

<http://www.oilgae.com/algae/cult/sew/new/dai/dai.html>

28. PATTERSON, A., R., Wastewater Quality Relationships with Reuse Options, Iš:

World Water Congress of the International Water Association. 3-7 July 2000.

Conference Preprint Book 8: mokslo darbai. Paris, France, 2000. P. 205-212

29. RADZEVIČIUS, A., DAPKIENĖ, M., ČESONIENĖ, L., Optimalių nuotekų valymo

technologinių schemų parinkimas mažoms Lietuvos gyvenvietėms, Iš ISSN 1648-

116X: mokslo darbai. 2010.Nr.89(42), P.71

30. RADZEVIČIUS, A., LEVITAS, E., STRUSEVIČIUS, Z. Vandenvala: mokomoji

knyga. Kaunas, Arvida, 2008.

31. RAUTANEN, S., L., Nuotekų valymas: metodinė medinė medžiaga operatoriams.

Vilnius, 1998.

32. RIMEIKA, M., MATUZEVIČIUS, A., LEVITAS, E., Gamyklinių nuotekų valymo

įrenginių pirminio (technologinio) vertinimo metodika: galutinė ataskaita. Vilnius,

2003.

33. STASIŠKIENĖ, Ž., DVARIONIENĖ, J. Vandens išteklių tausojimo Lietuvos

pramonėje galimybių analizė. Iš: Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba: mokslo

darbai. 2002.Nr.1(19), P.34-42

34. STEPONAVIČIUS, A., Pieno perdirbimo įmonių dumblas-trąšai, Iš: Mano ūkis

2004/7

35. STRUSEVIČIENĖ , S. M., STRUSEVIČIUS, Z., RADZEVIČIUS, A., Hidratacijos ir

karbonuzacijos metodo taikymas maisto pramonės nuotekoms valyti. Vandens ūkio

inžinerija, 2002, 21(43), 13-20.

36. STRUSEVIČIUS, Z., Nuotekų, atliekų ir mėšlo tvarkymas žemės ūkyje. Vilainiai,

1996

37. ŠEŠKEVIČIUS, V., Mėsos ir pieno pramonės nutekamojo vandens valymas. Vilnius

1977

38. VABOLIENĖ, G., MATUZEVIČIUS, A. B. Nitrifikacijos ir denitrifikacijos greičių

vertinimas, azotą iš nuotekų šalinant biologiniu būdu. Iš: Journal of environmental

engineeringand landscape management: mokslo darbai. 2007, Vol XV, No 2, 77–84

39. Viešoji įstaiga „Grunto valymo technologijos“, Mažų nuotekų kiekių tvarkymas

gyvenamosiose vietovėse, Vilnius 2003;