23
Transporto politikos 2011 m. baltoji knyga Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas Gražvydas Jakubauskas, Plėtros ir inovacijų skyriaus vedėjas 2011-05-18

Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas ... · •Ekologija ir energijos vartojimo efektyvumas (darnesnis erdvinis planavimas, darnesnis erdvinis planavimas, eko-vairavimas,

  • Upload
    others

  • View
    10

  • Download
    0

Embed Size (px)

Citation preview

Transporto politikos 2011 m. baltoji knygaBendros Europos transporto erdvės kūrimo planas.

Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos

transporto sistemos kūrimas

Gražvydas Jakubauskas,

Plėtros ir inovacijų skyriaus vedėjas2011-05-18

• Baltosios knygos esmė;

• Kontekstas;

• Vizija;

• Tikslai ir iniciatyvos;

• Iššūkiai Lietuvai;

• Bendros pozicijos formavimo eiga ir tolesni

veiksmai.

Turinys

Baltoji knyga 2011

Baltoji knyga 2011: strateginė dokumento reikšmė

• Tai pagrindinis strateginis (gairinis) transporto politikos

dokumentas ES lygmeniu;

• Baltųjų knygų veiksmų planai vėliau įgyvendinami reglamentais ir

direktyvomis;

• Esant poreikiui, papildomai rengiamos žaliosios knygos

tolesnėms konsultacijoms;

• Turinys remiasi oficialių EK pasiūlymų EC, EP ir šalims narėms

pateikimu, siekiant įgyvendinti Baltosios knygos viziją.

Baltoji knyga 2011

Baltoji knyga 2011: struktūra

•Vizija;

•10 tikslų - pažangos vertinimo kriterijų (“benchmarks”);

•4 tikslinės sritys (“four I’s”);

•40 iniciatyvų;

•Konkretūs veiksmai iniciatyvoms įgyvendinti.

Baltoji knyga 2011

Baltoji knyga 2011: konkurencingos ir darnios

transporto sistemos vizija

Planinis rodiklis: Išmetamųjų teršalų sumažinti 60 proc.

Prioritetai:

• Naudoti mažiau energijos;

• Naudoti švaresnę energiją;

• Skatinti darnius judumo įpročius, ypač mieste.

Baltoji knyga 2011

Baltoji knyga 2011: kuo grindžiamas naujos

transporto vystymo vizijos Europai poreikis?

•Pigios naftos era baigėsi. Kuras brangsta ir brangs;

•Spūstys trikdo mobilumą;

•Išmetamieji teršalai mažina gyvenimo kokybę, sukelia

didelę žalą mus supančiai aplinkai;

•Transporto priemonės naudojamos neefektyviai;

•Infrastruktūros išlaikymo kaštai neparemti tikraisiais

naudojimosi jais mokesčiais.

Baltoji knyga 2011

Baltoji knyga 2011: kriterijai

10 kriterijų, pagal kuriuos vertinama, ar pavyko pasiekti

planinį rodiklį -išmetamųjų teršalų sumažinti 60 proc.

Siūlomi 3 būdai:

1. Naujų tvarių degalų rūšių ir varymo sistemų kūrimas ir naudojimas;

2. Daugiarūšio vežimo logistikos grandinių veiklos optimizavimas,

įskaitant platesnį efektyviau išteklius naudojančio transporto rūšių

naudojimą;

3. Transporto ir infrastruktūros naudojimo efektyvumo didinimas taikant

informacines sistemas ir rinkos paskatas.

Baltoji knyga 2011

1. Iki 2030 m. dvigubai sumažinti įprastiniu kuru varomų

automobilių naudojimą miestuose; iki 2050 m. pasiekti,

kad miestuose jų nebeliktų;

2. užtikrinti, kad iki 2050 m. aviacijos sektoriuje naudojami

tvarūs ir mažai anglies dioksido išskiriantys degalai

sudarytų 40 proc.; taip pat iki 2050 m. 40 proc. sumažinti

ES jūrų transporto sektoriuje išmetamo CO2 , įskaitant

bunkerinį kurą, kiekį (jei įmanoma – 50 proc).

Kriterijai: 1. Naujų tvarių degalų rūšių ir varymo

sistemų kūrimas ir naudojimas

Baltoji knyga 2011

3. Iki 2030 m. 30 proc. daugiau kaip 300 km keliais vežamų

krovinių turėtų būti gabenama kitų rūšių transportu –

geležinkelių arba vandens transportu, o iki 2050 m. šis

skaičius turėtų viršyti 50 proc.

4. Iki 2050 m. užbaigti Europos greitųjų traukinių tinklą. Iki

2030 m. esamo greitųjų traukinių tinklo ilgį padidinti tris

kartus ir visose valstybėse narėse išlaikyti tankų

geležinkelių tinklą. Iki 2050 m. didžioji keleivių vežimo

vidutiniais nuotoliais dalis turėtų būti vykdoma

traukiniais.

Kriterijai: 2. Daugiarūšio vežimo logistikos grandinių

veiklos optimizavimas, įskaitant platesnį efektyviau

išteklius naudojančio transporto rūšių naudojimą (1)

Baltoji knyga 2011

5. Užbaigti TEN-T “core” tinklą

2030 metais;

6. Visus “core” tinklo TEN-T tinklo oro uostus

sujungti geležinkelio jungtimi, o jūrų uostus –

geležinkeliu arba, kai įmanoma, vidaus vandens

keliu.

Kriterijai: 2. Daugiarūšio vežimo logistikos grandinių

veiklos optimizavimas, įskaitant platesnį efektyviau

išteklius naudojančio transporto rūšių naudojimą (2)

Baltoji knyga 2011

7. Iki 2020 Europoje įdiegti modernią oro eismo valdymo infrastruktūrą

(SESAR) ir sukurti bendrą Europos aviacijos erdvę; įdiegti

atitinkamas kelių ir vandens transporto valdymo sistemas (ERTMS,

ITS, SSN ir LRIT, RIS); įdiegti Europos pasaulinę palydovinės

navigacijos sistemą (Galileo).

8. Iki 2020 m. sukurti Europos daugiarūšio transporto informacijos,

valdymo ir mokėjimo sistemą.

9. Iki 2050 m. užtikrinti beveik visišką kelių saugą. Siekdama šio tikslo

ES tikisi iki 2020 m. pasiekti, kad aukų keliuose sumažėtų perpus;

užtikrinti, kad ES pirmautų pasaulyje visų transporto rūšių saugos ir

saugumo srityje.

10. Siekti, kad principai „naudotojas moka“ ir „teršėjas moka“ būtų

taikomi plačiau.

Kriterijai: 3. Transporto ir infrastruktūros naudojimo

efektyvumo didinimas taikant informacines sistemas ir

rinkos paskatas

Baltoji knyga 2011

Siūloma 40 iniciatyvų; 4* srityse:

1. Kurti efektyvią integruotą judumo sistemą;

2. Diegti ateities inovacijas – pažangias technologijas ir

skatinti darnesnį elgesį;

3. Kurti modernią infrastruktūrą ir naudoti inovatyvius

finansavimo metodus jai plėtoti;

4. Plėtoti išorės santykius.

* ”4 I’s”- Integration, Innovation, Infrastructure, International.

Kaip įgyvendinti viziją?

Baltoji knyga 2011

Tematiniai Baltosios knygos aspektai

Baltoji knyga 2011

•Ekonomika (plačiau taikyti “naudotojas moka” ir “teršėjas moka” principus (apmokestinti

lengvuosius automobilius), internalizuoti visų transporto rūšių išorės sąnaudas, infrastruktūros plėtrai

daugiau naudoti pajamų iš transporto veiklos, plačiau taikyti PPP principą, mažinti infrastruktūros

lygio skirtumus tarp Rytų ir Vakarų; kurti bendrą ES transporto erdvę (šalinti kabotažo apribojimus);

•Inovatyvumas (moksliniai tyrimai ir inovacijos, ITS, SESAR, RIS, ERTMS, SafeSeaNet,

e-logistika, tarptautinis bendradarbiavimas, CIVITAS iniciatyvos tęstinumas);

•Miestų transportas ir darnusis judumas (miestų judumo planai, viešojo

transporto atnaujinimas, vieningas bilietas, dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūros plėtra, eismo sauga,

nauji keliavimo įpročiai);

•Ekologija ir energijos vartojimo efektyvumas (darnesnis erdvinis

planavimas, darnesnis erdvinis planavimas, eko-vairavimas, CO2 pėdsako mažinimas, švari

logistika, elektromobiliai, alternatyvūs degalai, daugiau krovinių vežti gelezinkelių transportu).

Iššūkiai Lietuvai

Baltoji knyga 2011

•Dialogas su savivaldybėmis- kaip įtraukti jas į nuostatų

įgyvendinimą, nepažeidžiant subsidiarumo principo;

• kaip paskirstyti balansą tarp “kietų” ir “minkštų” priemonių-

infrastruktūrinis atotrūkis vis dar didelis, bet tuo pačiu

atsiliekame skatindami darnesnį judumą;

•Trūkstamas finansavimas – PPP, kelių apmokestinimas, kiti

mokesčiai?

•Energijos efektyvumo didinimas – reikalingas proveržis

alternatyvių degalų kūrime, tr. priemonių parko atnaujinime.

15

Iššūkiai Lietuvai (1): Išlaikyti sektoriaus augimą: Transporto sektoriuje sukuriama pridėtinė vertė, Lt ir proc. 2005-2010 m.

6,2

7,4

8,9

9,7

8,9

2,3

9,69,9

10,29,7

10,9

12,6

0

2

4

6

8

10

12

0

2

4

6

8

10

12

14

2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. I ketv.

Transporto sektoriuje sukuriama BPV (mlrd.Lt) Transporto indėlis į BVP (proc.)

Iššūkiai Lietuvai (2): Išlaikyti transporto reikšmę Lietuvos

ekonomikai: BPV tenkanti vienai faktiškai dirbtai valandai, 2009 m, Lt

Iššūkiai Lietuvai (3): Didinti eismo saugąŽuvusiųjų skaičius, tenkantis 1 mln. gyventojų ES šalyse 2009 m.

18

Iššūkiai Lietuvai (4): Plėtoti darnų miestų transportą,Komutavimo įpročiai Vilniuje, 2010 m., kelionių dalis proc.

“Darnios transporto sistemos kūrimo planai ir perspektyvos ES ir

nacionaliniame lygmenyje” 2010.05.13

Iššūkiai Lietuvai (5):

dilema minkštosios vs kietosios priemonės

Kaip subalansuoti?

Erdvinis planavimas- eismo valdymas,

judumo paklausos valdymas

Aiški strategija, integruota politika,

viešosios akcijos, eko-vairavimas, bike-

sharing, viešojo transporto skatinimas, car-

sharing, park&ride, bike&ride,

ride-sharing, nuotolinis judumas,

žalieji koridoriai,

ITS, R&D.

Tr. priemonės – infrastruktūra–suprastruktūra

Santykis?

Infrastruktūros modernizavimas,

atnaujinimas, išplėtimas, plėtra,

naujos transporto priemonės, riedmenys.

Baltoji knyga 2011

Klausimai politiniams debatams Ministrų

taryboje

Baltoji knyga 2011

1. Vizija:a) ar pritariate vizijai transporto teršalų kiekį sumažinti 60% 2050 metais lyginant

su 1990?

b) ar pritariate, kad ši vizija gali padėti išlaikyti ES transporto sektoriaus ir

ekonomikos konkurencingumą?

2. Tikslaia) ar šalys narės mano esant reikalinga numatyti papildomus

tikslus/kriterijus ?

b) ar yra koks nors kitas kelias pasiekti pagrindinį tikslą?

3. Iniciatyvos/veiksmaia) ar šios iniciatyvos tikrai leis pasiekti visus numatytus transporto

politikos tikslus?

b) kurias iniciatyvas šalys narės mano esant svarbiausiomis įgyvendinti

šiame dešimtmetyje?

Preliminarios kitų šalių pozicijos

Baltoji knyga 2011

• Nauja ES transporto politika pernelyg ambicinga ekologiniu

aspektu;

• Transporto infrastruktūra vis dėlto yra esminis pagrindas

darniai ir efektyviai transporto sistemai;

• Nėra numatyta priemonių, skirtų gerinti periferinių ES teritorijų

pasiekiamumą.

Vietoj epilogo

Baltoji knyga 2011

•“Pjesė gera, įdomiai skaitosi, bet pagal ją

pastatyti spektaklį bus labai sudėtinga...Kaip ir

paskirstyti vaidmenis...”

AČIŪ!

Daugiau informacijos:

www.transp.lt,

[email protected]