Kaip deklaruoti augalų mišinius1. Titulinis

 

2. Naujienos 

 

3. Kaip deklaruoti augalų mišinius

Spausdinti

2016 04 21

Po paskutiniųjų 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo ir kontrolės taisyklių pakeitimų iš seniūnijų, savivaldybių darbuotojų

ir pačių pareiškėjų sulaukiame vis daugiau klausimų, kokius žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų kodus naudoti pildant paraišką

tiesioginėms išmokoms gauti. Didelė dalis klausimų susijusi būtent su mišinių deklaravimu, todėl norime dar kartą paaiškinti ir

akcentuoti svarbiausius momentus, apimdami tiek ekologiniu atžvilgiu svarbios vietovės (žalinimo), tiek ir susietajai paramai keliamus

reikalavimus.

Kaip žinoma, ekologiniu atžvilgiu svarbios vietovės (toliau – EASV) reikalavimus atitinka tik pasėliai, susidedantys iš grynų azotą

kaupiančių augalų arba šių augalų mišinių. Tačiau yra viena išimtis - baltyminių žolinių ir ne baltyminių žolinių augalų mišiniai (jei

baltyminės žolės yra vyraujančios, tai atitinka EASV reikalavimus). Baltyminių žolinių azotą kaupiančių augalų mišinys su kitomis

žolėmis, kurios nepatenka į žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų klasifikatoriaus (toliau – klasifikatorius) III grupę, pvz., motiejukais, turi

būti deklaruojamas kodu „ŽMI“. Šis kodas atitiks EASV reikalavimus tik tuomet, kai kitos žolės (pvz., motiejukai) sudarys mažiau nei 50

proc. mišinyje. Bet jei mišinyje vyrauja kitos žolės (pvz., motiejukai) tai bus paprasta pieva, kuri turėtų būti deklaruojama kodu

„GPŽ“(toks kodas neatitiks nei EASV, nei susietosios paramos už baltyminius augalus reikalavimų). Taip pat verta paminėti, kad nuo

šių metų į klasifikatorių yra įtrauktas naujas kodas „AKM“ - šiuo kodu turėtų būti deklaruojami mišiniai, sudaryti tik iš azotą kaupiančių

augalų. Pateikiame naudmenų klasifikatoriuje esančių mišinių apibrėžimus

BMI kodo sudėtis?

Ankštinių (deklaruotinų kodais: PUP, VIK, ŽIR, LEŠ, LUB) augalų mišinys su kitais augalais

(išskyrus žolinius augalus), kuriame azotą kaupiantys augalai yra vyraujantys (sudaro

daugiau nei 50 proc.).

  Ankštinių (deklaruotinų kodais: PUP, VIK, ŽIR, LEŠ, LUB) augalų mišinys su kitais augalais

(išskyrus žolinius augalus), kuriame azotą kaupiantys augalai nėra vyraujantys (sudaro

NMI kodo sudėtis?mažiau nei 50 proc.). Šiuo kodu gali būti deklaruojami ir visi kiti mišiniai, kuriuose azotą

kaupiantys augalai nėra vyraujantys arba jų mišinio sudėtyje apskritai nėra.

 

ŽMI kodo sudėtis?

Žolinių azotą kaupiančių augalų (deklaruotinų kodais: DOB, ESP, BAR, LIC, GAR, OŽI,

SER) mišinys su kitomis žolėmis (deklaruotinomis kodu GPŽ), kuriame vyrauja (sudaro

daugiau nei 50 proc.) azotą kaupiantys augalai.

 

AKM kodo sudėtis?

Mišiniai, kuriuos sudaro tik azotą kaupiantys augalai (klasifikatoriaus II ir III grupės augalai

(ankštiniai ir žoliniai azotą kaupiantys augalai)).

Mišinių tinkamumas žalinimui (EASV) bei susietajai paramai

 

KLASIFIKATORIAUS KODASTinkamumas

EASV

Tinkamumas

susietajai

paramai

BMI Ne Taip

NMI Ne Ne

ŽMI Taip Ne

AKM Taip Taip

Pateikiame kelis pavyzdžius, kaip deklaruoti mišinius su kiekvienu klasifikatoriaus kodu atskirai:

Tarkim, pareiškėjas deklaruoja vikių (ankštinis augalas) bei avižų mišinį, kuriame vikiai yra vyraujantis pasėlis (sudaro daugiau nei 50

proc.). Tuomet pildant paraišką mišinį reikės deklaruoti kodu BMI. Taip deklaruoti pasėliai neatitiks EASV, tačiau atitiks susietosios

paramos už baltyminių augalų auginimą reikalavimus. Susietosios paramos baltyminiams augalams reikalavimus toks pasėlis atitiks

todėl, kad į jo sudėtį įeina tik tos kultūros, kurios apskritai gali būti remiamos pagal susietosios paramos schemą (tiek baltyminiai

augalai, tiek ir javai, nors pastarųjų Lietuvoje ir pasirinkta neremti) su sąlyga, kad baltyminiai augalai yra vyraujantys. Tuo tarpu kaip

EASV toks mišinys nebus tinkamas, kadangi, kaip ir minėta, EASV tinkami tik gryni azotą kaupiantys augalai arba jų mišiniai su viena

išimtimi – baltyminių ir ne baltyminių žolių mišiniu, kuriame baltyminės žolės yra vyraujančios. Toks mišinys labiausiai prisideda prie

dirvožemio struktūros gerinimo bei biologinės įvairovės skatinimo. Taip pat reikia paminėti, kad susietosios paramos už baltyminius

augalus skyrimo tikslas yra remti baltyminių augalų auginimą apskritai, tuo tarpu EASV tikslas –deklaruoti azotą kaupiančius augalus ir

taip skatinti biologinę įvairovę bei mažinti azoto išsiplovimo riziką.

Pareiškėjas deklaruoja vikių (ankštinis augalas) bei avižų mišinį, kuriame vikiai nėra vyraujantis pasėlis (sudaro mažiau nei 50 proc.).

Tuomet pildant paraišką mišinį reikės deklaruoti NMI kodu. Taip deklaruoti pasėliai neatitiks nei EASV, nei susietosios paramos už

baltyminių augalų auginimą reikalavimų (nėra laikomasi baltyminių augalų vyravimo sąlygos).

Pareiškėjas deklaruoja dobilų (žolinis azotą kaupiantis augalas) ir motiejukų (nebaltyminės žolės) mišinį, kuriame dobilai yra vyraujantis

pasėlis (sudaro daugiau nei 50 proc.). Tuomet pildant paraišką mišinį reikės deklaruoti ŽMI kodu. Taip deklaruoti pasėliai atitiks EASV

(dėl minėtosios išimties žolinių augalų mišiniams), tačiau neatitiks susietosios paramos už baltyminių augalų auginimą reikalavimų

(kadangi mišinio sudėtyje yra nebaltyminių žolių, kurios pagal reglamentą apskritai negali būti remiamos).

Pareiškėjas deklaruoja vikių bei dobilų arba dobilų ir liucernų mišinį (mišinį, sudaro tik azotą kaupiantys augalai, klasifikatoriaus II ir III

grupės augalai), tuomet pildant paraišką mišinį reikės deklaruoti AKM kodu. Taip deklaruoti pasėliai atitiks tiek EASV (mišinį sudaro tik

azotą kaupiantys augalai), tiek ir susietosios paramos (kadangi sudėtyje nėra jokių ne baltyminių žolių) reikalavimus.

Taip pat norėtume priminti, kad gryni žoliniai azotą kaupiantys augalai ar šių žolių mišinys turėtų būti traktuojami ne kaip žolė, o kaip

atskiras pasėlis. Todėl žoliniam įsėliui EASV tikslais minėtieji augalai nebus tinkami (įsėti, pvz., vien tik dobilus kaip įsėlį į, pvz.,

kviečius, be abejo, galima, tačiau toks deklaruotas kviečių laukas einamaisiais metais negalės atitikti EASV reikalavimų).

Šiais žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų klasifikatoriaus patikslinimais siekiama, kad pareiškėjai turėtų kuo didesnes galimybes ir

priemonių įvairovę įgyvendinti EASV bei susietosios paramos už baltyminių augalų auginimą reikalavimus.

 

Svarbūs pasikeitimai besirengiant 2016 m. deklaravimui

1. Titulinis

 

2. Naujienos 

 

3. Svarbūs pasikeitimai besirengiant 2016 m. deklaravimui

Spausdinti

2016 04 01

Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei

kontrolės taisyklės buvo patvirtintos dar praėjusiais metais. Šiomis taisyklėmis įtvirtintos nuostatos bus pagrindas 2016 metų paraiškų

teikimui ir visam likusiam finansiniam laikotarpiui iki 2020 m.

Siekiant užtikrinti kuo sklandesnį paramos teikimo procesą, kuris nesukurtų perteklinės administravimo naštos, atitiktų paramos tikslus

ir tarnautų siekiant, kad sklandžiai ir laiku ES tiesioginių išmokų parama pasiektų ūkininkus, atnaujintos ir patikslintos kai kurios 2016

metų paraiškų teikimui galiosiančios nuostatos (2016 m. kovo 30 d. įsakymas Nr. 3D-175).

Svarbiausi taisyklių pakeitimai

Patikslintas žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų klasifikatorius. Nors patikslinimų nėra daug, siekiant išvengti painumo, klasifikatorius

išleistas nauja redakcija, todėl svarbu, kad besirengiant šių metų deklaravimui pareiškėjai remtųsi būtent atnaujinta šio deklaravimo

taisyklių versija. 

Atsižvelgiant į versline sodininkyste ir uogininkyste užsiimančių pareiškėjų pasiūlymus, patikslintos tokių plotų deklaravimo nuostatos,

numatant, kad į verslinio sodo plotą, tinkamą paramai gauti, įtraukiamas nebe iki 8 metrų, bet iki 12 metrų, matuojant nuo vaismedžio

kamieno,  atstumas išilgai kraštinių (išorinių) sodo eilių, reikalingas sodo technikai pravažiuoti. Taip pat svarbu, jog sodininkyste ir

uogininkyste užsiimantys pareiškėjai įsidėmėtų, kad sodų ir uogynų tarpueiliai (jei juose yra pieva) turi būti sutvarkyti (nušienauti ar

numulčiuoti) iki liepos 1 d., kad tokie plotai netaptų galimu piktžolių šaltiniu kaimyniniams dirbamosios žemės laukams.

Svarbūs pasikeitimai laukia pievas deklaruojančių pareiškėjų. Pareiškėjams, kurie nelaiko žolėdžių ūkinių gyvūnų arba jų laiko mažiau

nei 0,3 SG deklaruojamam pievos hektarui, bus privalu intensyviau nei iki šiol vykdyti šių plotų priežiūrą, t. y. deklaruojamus pievų

plotus reikės nušienauti ne mažiau kaip 2 kartus (ne mažiau kaip vienas šienavimas – iki liepos 1 dienos ir ne mažiau kaip vienas

šienavimas laikotarpiu nuo liepos 2 iki rugpjūčio 31 dienos) sezono metu. Bus sustiprinta ir tokių plotų priežiūros kontrolė, todėl svarbu

įsidėmėti, kad šiems pareiškėjams reikės pildyti „Pievų tvarkymo darbų registracijos žurnalą“, kurio pavyzdinė forma pateikta

deklaravimo taisyklėse (8 priedas).

Tuo tarpu pareiškėjams žolėdžių ūkinių gyvūnų laikytojams, kuriems deklaruojami pievų plotai būtini gyvuliams ganyti, taikomas

patikslintas pievų priežiūros terminas – rugpjūčio 31 d. Tai reiškia, kad pareiškėjų, kurie žolėdžių ūkinių gyvūnų laiko ne mažiau kaip

0,3 SG/ha, deklaruojamuose pievų laukuose bus privalu po rugpjūčio 31 d. aptikti gyvulių buvimo ir ganymo požymių, o jeigu kai

kuriuose laukuose nebus ganoma, bus privalu juos nušienauti ne vėliau kaip iki rugpjūčio 31 d. „Pievų tvarkymo darbų registracijos

žurnalo“ šiems pareiškėjams pildyti nereikia.

Svarbu įsidėmėti, kad už deklaruojamus pievų plotus, siekiant gauti tiesiogines išmokas ir išmokas už priemonių „Su „Natura 2000“ ir

vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“, „Ekologinis ūkininkavimas“, „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ reikalavimų

įgyvendinimą, yra taikomi būtent šių priemonių paramos reikalavimai, todėl tokiuose plotuose būtina laikytis numatyto šienavimo

termino, gyvulių ganymo reikalavimų ar kt.

Keletas svarbių patikslinimų atlikta ir sklandesniam žalinimo išmokos įsisavinimui užtikrinti: mišiniai, kuriuos sudaro tik azotą

kaupiantys augalai, turės būti deklaruojami kodu AKM; išplėtus ekologiniu atžvilgiu svarbių vietovių (EASV) užskaitai taikomų elementų

(medžių grupės ar miškeliai, tvenkiniai ir kūdros, palaukės, grioviai) sąrašą, atlikti būtini paaiškinamieji patikslinimai, kurie leis

suprantamiau ir lengviau deklaruoti tokius elementus.

Siekiant paramos tikslingumo, numatytos papildomos aktyvios veiklos pramoniniuose šiltnamiuose užtikrinimo priemonės, kai skiriama

susietoji išmoka už daržovių auginimą uždarajame grunte. Per visą gamybinės veiklos laikotarpį bus privalu kiekvieną mėnesį (ne

vėliau kaip iki 10 mėnesio dienos) Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (Agentūra) pateikti informaciją apie

realizuotą produkciją.  O štai Agentūros patikrinimų metu bus privalu įsitikinti, kad visame deklaruotame tinkamame paramai plote

(uždarajame grunte) būtų vykdoma gamybinė veikla.

Patvirtinta parama už pasėlius ir gyvulius1. Titulinis

 

2. Naujienos 

 

3. Patvirtinta parama už pasėlius ir gyvulius

Spausdinti

2016 03 25

Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė pasirašė įsakymą dėl 2015 metų pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos už pasėlius ir

gyvulius mokėjimo. Išmokos už pasėlius bei ėriavedes paramos gavėjams bus išmokėtos dar šį mėnesį. Taip pat numatyta, jog

nacionalinę paramą už bulius pareiškėjai gaus iki balandžio vidurio, o karvių žindenių laikytojai – iki balandžio pabaigos.

Įsakymu patvirtinami pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos už pasėlius ir gyvulius išmokų dydžiai. Paramos gavėjams, kurių

valdose 2015 metais buvo deklaruotos žemės ūkio naudmenos ir pasėliai, bus mokama atsietoji išmoka už baltyminius augalus, kuri

siekia 13 eurų už hektarą, atsietoji specialioji išmoka už bulius – 205 eurų už vienetą, atsietoji išmoka už karves žindenes – 105 eurų

už vienetą, susietoji išmoka už ėriavedes - 4,40 eurų už vienetą.

Pabrėžtina, kad tai  ne ES, o nacionalinė parama, papildanti ES tiesiogines išmokas.

Daugiamečių pievų išlaikymo reikalavimas – nenaujas, bet būtinas

1. Titulinis

 

2. Naujienos 

 

3. Daugiamečių pievų išlaikymo reikalavimas – nenaujas, bet būtinas

Spausdinti

2016 03 13

Atsižvelgiant į tai, jog vis pasigirsta žemdirbių nuogąstavimų dėl neva naujų, anksčiau nebuvusių reikalavimų dėl daugiamečių pievų

išlaikymo, norime atkreipti dėmesį ir paaiškinti, kad šis reikalavimas – jokia naujiena šalies žemdirbiams, Lietuvoje jis galioja jau nuo

2005 m. Skirtumas toks, kad iki šiol už šio reikalavimo nesilaikymą nebuvo numatyta taikyti jokio išmokų mažinimo, tačiau pareiškėjai,

teikdami paraiškas gauti tiesiogines išmokas, visada įsipareigodavo, kad Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos

(Agentūra) pareikalavus, jos nustatytais terminais bei tvarka atkurs per paskutiniuosius metus buvusį daugiamečių ganyklų (pievų)

plotą.

Primename, kad nuo 2015 m. Lietuvoje, kaip ir visose kitose ES valstybėse narėse, įsigalioja naujoji tiesioginių išmokų schema –

žalinimas, t. y. dalis tiesioginių išmokų tiesiogiai susiejama su klimatui ir aplinkai naudinga žemės ūkio veikla. Pareiškėjai, siekiantys

gauti tiesiogines išmokas už deklaruojamus žemės ūkio naudmenų plotus, turi laikytis šių žalinimui įgyvendinti skirtų reikalavimų:

ariamojoje žemėje auginti skirtingus pasėlius (pasėlių įvairinimo reikalavimas), dalį ariamosios žemės atidėti ekologiškoms vietovėms

(ekologiniu atžvilgiu svarbios vietovės reikalavimas); išlaikyti turimus daugiamečių pievų ir ganyklų plotus, t. y. nepaversti jų kitos

paskirties plotais (pvz., išarti ir sėti javus). Šio reikalavimo įgyvendinimo tikslas – mažinti anglies dvideginio išsiskyrimą į aplinką. Tai

yra įvardyta kaip viena iš priemonių kovoti su klimato kaita. Todėl kiekviena ES valstybė narė turi prisiimti įsipareigojimą išlaikyti

turimus daugiamečių pievų ir ganyklų plotus.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad kol Lietuva nesumažino daugiamečių pievų ploto iki šaliai narei leistinos sumažėjimo ribos (5 proc.

šalies mastu), tol pareiškėjai, deklaruodami išartus ir neatkurtus daugiamečių pievų plotus, pretenduoja gauti visas ES tiesiogines

išmokas, įskaitant ir žalinimo išmoką. Tačiau, kai Lietuva viršys minėtąją didžiausią leistiną daugiamečių pievų ploto sumažinimo ribą

šalies mastu, Agentūra privalės paprašyti pareiškėjų, deklaruojančių plotus, kurie per paskutinius dvejus metus buvo išarti (t. y. iš

daugiametės pievos buvo paversti kitos paskirties žeme, pvz., užsėti javais), iki kitų metų deklaravimo atkurti šiuos plotus (toje pačioje

arba kitoje vietoje) į pievą, įsipareigojant išlaikyti pievą tame plote bent 5 metus. Ir tik šio reikalavimo neįvykdžius pareiškėjui būtų

taikomas išmokų mažinimas – už išartą ir neatkurtą daugiametės pievos plotą būtų neskiriama žalinimo išmoka (žalinimo išmokos

skaičiavimo pavyzdžiai yra pateikti ministerijos tinklalapyje skiltyje „Tiesioginės išmokos 2015–2020 m.“). Kol kas Lietuva daugiamečių

pievų dar nėra sumažinusi iki kritinės ribos, dar yra rezervo, todėl apie jokį išmokų mažinimą dėl daugiamečių pievų išarimo ir

neatkūrimo dar negali būti nė kalbos.

Tačiau taip pat turime atkreipti dėmesį, kad dalis daugiamečių pievų Lietuvoje (kalbama apie kelias dešimtis tūkstančių hektarų) yra

priskiriamos prie „NATURA 2000“ teritorijoje esančių natūralių buveinių plotų, kitaip tariant – prie aplinkosaugos požiūriu jautrių

daugiamečių pievų (angl. Environmentally sensitive permanent grasslands). Šiai ypatingos gamtinės vertės pievų grupei yra taikomi

papildomi apribojimai – jų ne tik negalima išarti ir atkurti, bet apskritai negalima arti net pievos atnaujinimo tikslais (tai yra leidžiama

paprastųjų daugiamečių pievų atveju). Už tokios pievos išarimą pareiškėjui išmokos mažinamos – už išartą plotą žalinimo išmoka

neskiriama, net ir Lietuvai neviršijus didžiausios leistinos paprastųjų daugiamečių pievų plotų sumažėjimo ribos.

Taip pat paminėtina, jog žemės ūkio ministro 2016 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. 3D-40 buvo patvirtintas Daugiamečių pievų atkūrimo

aprašas, kuriame numatyta visa tvarka, kada ir kaip turėtų būti atkuriamos daugiametės pievos, įskaitant ir minėtąsias aplinkai jautrias

pievas. Apraše yra numatyta, kad atkurti reikės ne mažesnius nei 10 arų plotus. Todėl, atsakant į galimą pareiškėjų klausimą, kodėl jie

gauna Agentūros raštą, kuriame teigiama, kad pareiškėjai išarė daugiametes pievas, nors ir skelbiama, kad Lietuvoje dar nepasiekta

kritinė 5 proc. sumažėjimo riba, atsakome, kad: pareiškėjas suarė aplinkosaugos atžvilgiu jautrią daugiametę pievą, o tuo atveju

tolerancija dėl bendro Lietuvos pievų plotų sumažėjimo nėra taikoma; pareiškėjams tokie pranešimai buvo išsiųsti anksčiau nei

patvirtintas Daugiamečių pievų atkūrimo aprašas, kuriame nurodyta, kad atkurti reikia tik ne mažesnius kaip 10 arų išartus plotus;

pareiškėjai, išarę mažesnius nei 10 arų plotus, bus atleidžiami nuo atsakomybės atkurti išartus aplinkai jautrių daugiamečių pievų

plotus. Už tai išmokos nebus mažinamos.

 

Žemės ūkio ministerijos informacija

Žalinimo reikalavimų naujovės 2016 m.1. Titulinis

 

2. Naujienos 

 

3. Žalinimo reikalavimų naujovės 2016 m.

Spausdinti

2016 02 15

Žalinimo išmoka – tai tiesioginė išmoka už palankesnę aplinkos atžvilgiu žemės ūkio veiklą, mokama pareiškėjams, atitinkantiems

žalinimo išmokos reikalavimus.

Pagrindiniai reikalavimai žalinimo išmokai

Norint gauti žalinimo išmoką, būtina įvairinti pasėlius. Reikalavimas netaikomas ekologiniams ūkiams, pareiškėjams, deklaruojantiems

mažiau kaip 10 ha ariamosios žemės ploto, bei tiems, kurie deklaruoja vien daugiamečius augalus, taip pat tiems, kurių deklaruojamą

plotą sudaro daugiausia (daugiau nei 75 proc.) pievos ir (arba) pūdymai, ir (arba) azotą kaupiantys augalai, o likusios ariamosios

žemės plotas yra ne didesnis kaip 30 ha. Taip pat būtina išlaikyti esamas daugiametes pievas bei deklaruoti ekologiniu atžvilgiu

svarbią vietovę (EASV). Reikalavimas taikomas pareiškėjams, deklaravusiems daugiau nei 15 ha ariamosios žemės – reikalaujama

mažiausiai 5 proc. jos dalies deklaruoti kaip EASV.

Pagrindinės žalinimo reikalavimų naujovės 2016 m.

Patikslintas žolinių azotą kaupiančių augalų (dobilų, esparcetų, barkūnų, liucernų, gargždenių, ožiarūčių, seradelių), kurie gali būti

deklaruojami kaip EASV, traktavimas. Būtent šių žolių mišinys su kitomis žolėmis (pvz., motiejukais) gali būti deklaruojamas kaip EASV

(naudmenų klasifikatoriaus kodas ŽMI) tuomet, kai kitos žolės sudaro mažiau kaip 50 proc. mišinyje (jei sudaro 50 ir daugiau proc. –

deklaruojama kaip paprasta pieva (kodas GPŽ)). Taip pat klasifikatorius artimiausiu metu bus papildytas nauju kodu, skirtu deklaruoti

mišinius, kuriuos sudaro tik azotą kaupiantys augalai (klasifikatoriaus II ir III grupės augalai).

Juodajame pūdyme, skirtame EASV, cheminiai augalų apsaugos produktai gali būti panaudoti 1 kartą per metus iki birželio 1 d.

Pareiškėjai, kuriems keliamas reikalavimas deklaruoti EASV, be 2015 metams nustatytų EASV tinkamų plotų (azotą kaupiančių augalų

ir pūdymo) papildomai galės deklaruoti kaip EASV plotus: posėlį  (po ankstyvųjų daržovių, ankstyvųjų bulvių, javų arba

rapsų), žolinį įsėlį, taip pat trumpos rotacijos želdinius; apsuptus ariamosios žemės arba nutolusius nuo jos ne didesniu kaip 5 m

atstumu kraštovaizdžio elementus:  ne didesnes kaip 0,3 ha ploto medžių grupes ar miškelius, taip pat ne didesnius kaip 0,1 ha

ploto tvenkinius ir kūdras, ne mažesnio kaip 1 m ir ne didesnio kaip 20 m pločio palaukes (pievą ar pūdymą), ne didesnius kaip 6 m

pločio sutvarkytus griovius.

Žolinis įsėlis – į pagrindinį pasėlį balandžio 1 – birželio 30 d. laikotarpiu įsėjama žolė (deklaruojama naudmenų kodais ŽMI ar GPŽ).

Įsėti gryni dobilai arba kiti klasifikatoriaus III grupės augalai (išskyrus ŽMI kodą) nelaikomi žoliniu įsėliu, kadangi jie traktuojami ne kaip

žolė, o kaip atskiras pasėlis.

Posėlis – po ankstyvųjų bulvių, ankstyvųjų daržovių, javų arba rapsų derliaus nuėmimo birželio 30 – rugpjūčio 15 d. laikotarpiu sėjami

augalų mišiniai, susidedantys bent iš dviejų vasarinių augalų rūšių sėklų. Minėtieji augalai turi būti sudygę ir matomi lauke bent

einamųjų metų rugsėjo mėn. (įsėliniai augalai negali būti ganomi ar šienaujama žolė rugsėjo mėnesį).

Trumpos rotacijos želdiniai (gluosniai, žilvičiai, tuopos arba baltalksniai) turi būti auginami nenaudojant mineralinių trąšų.

Medžių grupės ir miškeliai, tvenkiniai ir kūdros turi būti visiškai apsupti vieno pareiškėjo ariamosios žemės.

Palaukės (su ariamąja žeme besiribojantys pievų ar pūdymų plotai) per visą pažymimą (įbraižomą) ilgį turi ribotis su pakele, pamiške,

melioracijos grioviu ar vandens telkiniu. Šie plotai (pieva ar pūdymas) turi atitikti tokiems plotams taikomus priežiūros reikalavimus.

Grioviai negali būti nutolę nuo ariamosios žemės daugiau kaip 5 metrus. Grioviai turi atitikti šiuos priežiūros reikalavimus: juose neturi

būti krūmų, medžių (išskyrus pavienius medžius), sustabarėjusių ir brandą pasiekusių piktžolių (griovio šlaitai turi būti šienaujami ir

sutvarkomi bent 1 kartą per metus iki rugpjūčio 1 d., nupjauta žolė turi būti sutvarkyta). Jei pareiškėjo deklaruojamos ariamosios žemės

laukas ribojasi su deklaruojamu grioviu ar jo atkarpa tik viename šlaite, jis žymimas kaip EASV, įskaitomas tik vienas šlaitas ir taikoma

tik pusės nustatyto EASV ploto užskaitos. Griovio priežiūra taikoma tik tai šlaito pusei, kuri ribojasi su pareiškėjo deklaruojama

ariamąja žeme.

Pareiškėjai, deklaruodami laukus, turės nurodyti, kurie iš jų dalyvauja EASV. Kad pareiškėjams būtų lengviau, kiekvienam naudmenų

kodui deklaravimo sistema nurodys, koks EASV elementas tai gali būti. Be to, duomenys apie pareiškėjo deklaruojamus EASV

elementus bus nurodomi atskiroje paraiškos lentelėje, kurioje deklaravimo sistema automatiškai apskaičiuos bendrą pareiškėjo EASV

plotą pagal atitinkamus EASV koeficientus ir informuos, kiek EASV ploto pareiškėjui dar trūksta tam, kad jis visiškai atitiktų

reikalavimus.

 

Tiesioginių išmokų paramos administravimo naujovės

1. Titulinis

 

2. Naujienos 

 

3. Tiesioginių išmokų paramos administravimo naujovės

Spausdinti

2015 12 18

Įsibėgėjus ES tiesioginių išmokų paramos teikimui už 2015 metais deklaruotus žemės ūkio naudmenų, kitus plotus ir gyvulius bei

siekiant kaip įmanoma anksčiau pasirengti 2016 metų paramos administravimui, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m.

gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 patvirtintos Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020

metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklės. Šiomis taisyklėmis įtvirtintos nuostatos galios 2016 metų paraiškų

teikimui ir bus pagrindas visam likusiam finansiniam laikotarpiui iki 2020 m.

2015 metai buvo sudėtingi tiek pareiškėjams dėl naujųjų reikalavimų („aktyvus ūkininkas“, „žalinimas“ ir kt.), tiek paramą

įgyvendinančioms institucijoms dėl šių naujų bendrųjų ES reikalavimų pritaikymo atsižvelgiant į nacionalinius ypatumus. Institucijoms

teko nemenka našta - patikrinti, kaip įgyvendinami naujieji reikalavimai, nesukeliant nereikalingų nepatogumų paramos gavėjams.

Įvertinus visus keblumus, iškilusius paramos administravime 2015 metais, ir taip pat naujuosius plotų deklaravimo ypatumus, susijusius

su naujaisiais kraštovaizdžio elementais (medžių grupės, miškeliai, tvenkiniai, kūdros, palaukės, grioviai), 2016 metų paramos

administravimo nuostatose įtrauktos šios pagrindinės naujovės:

Bendrieji reikalavimai, taikomi visiems pareiškėjams

„Aktyvaus ūkininko“ (aktyvus žemės ūkio veiklos subjektas) reikalavimų neprivalės atitikti tie pareiškėjai, kurių 2015 metais gauta ES

tiesioginių išmokų suma neviršijo 5000 eurų.

Tiesiogines išmokas galima gauti tik už reikalavimus atitinkančius naudmenų plotus, todėl plotai, už kuriuos 2016 metais bus prašoma

paramos, privalėjo būti sutvarkyti (jeigu būtina – atlikti medžių, kelmų, krūmų, akmenų valymo darbai, o darbų atliekos pašalintos iš

lauko ir kt.) iki 2015 m. gruodžio 1 d.

Deklaruojamuose naudmenų plotuose turi būti auginami žemės ūkio augalai (įskaitant pievas) arba laikomas pūdymas, o už

piktžolėmis apaugusius žemės ūkio augalų plotus ariamojoje žemėje parama nėra skiriama.

Nustatyti aiškūs sodų ir uogynų deklaravimo kriterijai.

Žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijai

Ganyklas arba pievas nušienauti bus privalu iki rugpjūčio 1 d. Šis reikalavimas taikomas ir sodų bei uogynų tarpueilių, kuriuose yra

pieva, priežiūrai.

Svarbūs pasikeitimai numatyti prižiūrint ganyklų arba pievų plotus : pievose, įskaitant sodų ir uogynų tarpueilius, privalu nupjautą

žolę sutvarkyti (išvežti iš lauko; supresuoti; šieną sudėti į kūgius), tačiau taip pat leistina žolę susmulkinti ir tolygiai paskleisti visame

lauko plote. Pareiškėjams žolėdžių ūkinių gyvūnų laikytojams (ne mažiau kaip 0,3 SG hektarui), kurie deklaruojamuose plotuose

intensyviai gano, siekiant įrodyti, jog laukas yra nuganomas, bus privalomi gyvulių buvimo lauke požymiai – besiganantys gyvūnai,

ekskrementų liekanos, išguldyta žolė ir pan., tačiau nebus reikalavimo privalomai nuganyti visą lauką ar nušienauti iki rugpjūčio 1 d.

Piktžolių atsiradimo prevencija turi būti užtikrinama ne tik ganyklose ir pievose, bet ir soduose bei uogynuose.

Sodų ir uogynų tarpueilius, kuriuose yra ariama žemė, privalu periodiškai įdirbti (mechaniškai arba chemiškai) taip, kad juose būtų

sunaikintos piktžolės. Taip pat svarbu, kad soduose ir uogynuose iš deklaruojamų laukų ploto būtų pašalinti negyvi medžiai ir

krūmynai, arba jų liekanos.

Išmokos jaunajam ūkininkui reikalavimai

Pretenduoti į papildomą išmoką taip pat galės ir juridiniai asmenys, valdomi išimtinai ne vyresnių kaip 40 metų amžiaus fizinių asmenų.

Žalinimo išmokos reikalavimai

Patikslinta azotą kaupiančių augalų mišinių deklaravimo tvarka. Pareiškėjams, deklaravusiems daugiau kaip 15 ha ariamosios žemės,

mažiausiai 5 proc. jos dalies privalu deklaruoti kaip ekologiniu atžvilgiu svarbią vietovę (EASV). EASV sąrašas išplečiamas, t. y. prie

jau esamų EASV elementų (pūdymo ir azotą kaupiančių augalų) pridedami: posėlis arba žolinis įsėlis, trumpos rotacijos želdinių plotas,

medžių grupės ar miškeliai, tvenkiniai ir kūdros, palaukės, grioviai. Tiesioginių išmokų paramos už šiuos plotus gauti negalima

(išskyrus palaukes, pagal nuostatose numatytą tvarką).

Susietosios paramos už plotą reikalavimai

Patikslinta numatant, kad šiltnamiuose, siekiant gauti susietąją paramą už plotą, produkcija turi būti auginama žemėje arba

substratuose ant žemės, kad augalų šaknys turėtų sąlytį su žeme. Už šiltnamių gamybinės veiklos pradžios nustatymą pagal sėjos ar

daigų sodinimo aktą atsakinga Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Susietoji parama už vaisius ir uogas, daržoves, sodus ir uogynus bus skiriama už plotą, kai deklaruodamas pareiškėjas tiksliai

nurodys, ką šiuose plotuose augina. Pareiškėjas nebegalės pretenduoti į susietąją paramą už plotus, deklaruotus kaip „Kitos

daržovės“, „Kiti sodai ir uogynai“.

Paraiškos teikimo ir apdorojimo tvarka

Paramos paraiškų priėmimas vyks iki einamųjų metų birželio mėn. 6 dienos. Pavėluotai paramos paraiškas galima bus teikti iki

einamųjų metų liepos 1 d.

Įbraižytų laukų grafiniai persidengimai turėtų būti sprendžiami paraiškos teikimo metu (seniūnijos ar konsultavimo biuro darbuotojų

pagalba), nes, jei persidengiantis plotas yra mažesnis kaip 0,1 ha, parama už tokius persidengiančius plotus nemokama nė vienam

pareiškėjui. Esant didesniems plotų persidengimams, lieka galioti ankstesnė žemės valdymo teisės dokumentų pateikimo tvarka.

Žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų ribų elektroninio įbraižymo tvarka

Elektroninis žemėlapis papildytas dviem naujais sluoksniais: vandens telkinių apsauginių juostų ir dirvos erozijos sluoksnis (šlaitų,

statesnių nei 12 proc., sluoksnis).

Įbraižant deklaruojamus laukus nebus galimybės kirsti kontrolinių žemės sklypų ribas ar įbraižyti laukus paramai netinkamuose

plotuose, išskyrus tuos atvejus, kai įbraižomi plotai apželdinami mišku. Netinkami paramai plotai, kuriuos ketinama deklaruoti 2016 m.

paraiškoje kaip tinkamus, buvo privalu sutvarkyti nuo liepos 1 d. iki gruodžio 1 d., nuvykus į seniūniją ir pažymėjus juos kaip

išankstines kontrolinių žemės sklypų ribas. Nuo šių metų gruodžio 1 d. iki 2016 metų balandžio 1 d. pareiškėjų pažymėtas išankstines

ribas tikrins VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras ir jas įkels į deklaravimui skirtą kontrolinių žemės sklypų rinkinį. Taigi,

deklaruodamas plotus, įbraižyti laukus pareiškėjas galės tik nekirsdamas kontrolinių žemės sklypų ribų.

Pareiškėjams kitais metais nebereikės deklaruoti sraigių ir sliekų augimviečių kaip plotų, reikės tik pateikti informaciją gyvulių registre.

Paramos paraiška

Pirmoji lentelė, kurioje nurodoma informacija, susijusi su deklaruojamais laukais, papildyta nauja dvylikta skiltimi (papildoma

informacija apie deklaruojamus plotus), kurioje nurodoma papildoma informacija, susijusi su deklaruojamais plotais, t. y.

deklaruojamiems laukams, atitinkantiems klasifikatoriuje numatytą žymėjimą, žymimas vienas iš numatytųjų požymių, būtinų pabrėžti

deklaruojamo ploto specifiką, kai deklaruojama: apsauginė juosta, skirianti nesertifikuotus laukus nuo ekologiškų ir (arba) pereinamojo į

ekologinę gamybą laukų; žemės ūkio augalai pašarams; pieva, skirta gaminti žolinę produkciją parduoti; miežiai salyklui, linai

sėmenims; atitinkami pirmamečiai žemės ūkio augalai, daržovių sėklojai ir pasodai, pirmamečiai ir antramečiai sodai; žemės ūkio

augalai sėklai.

Žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų klasifikatorius

Atnaujinti ir pakeisti žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų kodai bei papildyta naujais atsižvelgiant į 2015 metų deklaravimo patirtį.

Klasifikatorius detalizuotas taip, kad pagal kiekvieną deklaruotiną naudmenų ar kito ploto kodą būtų įmanoma pasižiūrėti galimą

paramos schemą ar priemonę deklaruojamam plotui.

Pateikta Paramos suderinamumo matrica, kuri iliustruoja paramos priemonių ir schemų tarpusavio suderinamumą.

Pagaliau Europos Teisingumo Teismas priėmė sprendimą dėl papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų mokėjimo

1. Titulinis

 

2. Naujienos 

 

3. Pagaliau Europos Teisingumo Teismas priėmė sprendimą dėl papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų mokėjimo

Spausdinti

2015 11 13

Europos Teisingumo Teismas pripažino, kad Europos Komisijos sprendimas, į kurį atsižvelgiant 2012 m. Lietuvai liepta taikyti

moduliaciją – sumažinti papildomas nacionalines tiesiogines išmokas, negalioja.  

Beveik prieš ketverius metus Europos Komisija Lietuvai nurodė, kad ji kartu su ES tiesioginėmis išmokomis ūkininkams ir toliau gali

mokėti papildomas nacionalines išmokas. Tačiau tiems ūkiams, kuriems ES tiesioginių išmokų suma viršija 5000 eurų, liepta taikyti

moduliaciją, t. y. sumažinti jas pagal tam tikrą formulę.

Pirminis Europos Komisijos projektas dėl moduliacijos taikymo naujosioms ES valstybėms narėms buvo dar skausmingesnis: jame

nustatyta, kad ūkių, gaunančių daugiau kaip 5000 eurų ES tiesioginių išmokų, didžiausia gautina nacionalinių išmokų suma yra 500

eurų. Su tokiu išmokų mažinimu Žemės ūkio ministerija kategoriškai nesutiko ir bendradarbiaujant tiek su kitomis ES valstybėmis

narėmis, tiek ir derantis su pačia Europos Komisija, buvo pasiektas Lietuvai daug palankesnis sprendimas – leista nacionalines

išmokas mažinti suma, lygia 10 proc. bendros išmokų (tiek ES, tiek ir nacionalinių) sumos, jei ji viršijo 5000 eurų sumą ūkiui.

Pritaikius nuoskaitas, daugeliui stambių pieno ir galvijininkystės ūkių parama, mokama iš nacionalinio biudžeto, buvo sumažinta.

Tačiau smulkūs ir vidutiniai ūkiai, kurie Lietuvoje sudaro didžiąją dalį visos Lietuvos ūkių, gavo didesnes išmokas, negu kad būtų gavę

moduliacijos netaikymo atveju. Bet kuriuo atveju 2012 m. Vyriausybės skirta nacionalinių išmokų suma buvo fiksuota – 109 mln. Lt –

tokia ir išmokėta Lietuvos ūkininkams.

 Žemdirbiai, atstovaujami Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos, dėl moduliacijos pritaikymo ir išmokų sumažinimo 2013 m.

kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Kadangi teismui nagrinėjant bylas kilo ES teisės aiškinimo ir taikymo klausimas, jis

2014 m. kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą prašydamas priimti prejudicinį sprendimą klausimais, susijusiais dėl

tiesioginių išmokų ir papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų mažinimo 2012 m. teisėtumo. Dabar Teisingumo Teismas pagaliau

priėmė sprendimą: Europos Komisijos sprendimas, kuriuo Lietuvai 2012 m. pritaikyta papildomų tiesioginių išmokų moduliacija,

neteisingas.

„Europos Komisija turėtų svarstyti susiklosčiusią situaciją ir spręsti dėl naujo sprendimo dėl 2012 metų“, – sako žemės ūkio ministrė

Virginija Baltraitienė.

Kadangi Europos Komisija 2013 m. vasarą priėmė sprendimą, kuriame taip pat numatytas moduliacijos taikymas – leidžiama skirti

pereinamojo laikotarpio nacionalinę paramą už 2013 m., Lietuva po kelių mėnesių dėl šio sprendimo pateikė ieškinį prieš Europos

Komisiją Europos Sąjungos bendrajam teismui. Ši byla buvo sustabdyta,  kol bus priimtas sprendimas Europos Sąjungos Teisingumo

Teisme svarstomoje prejudicinėje byloje. „Taigi dabar bus atnaujintas bylos „Lietuva prieš Europos Komisiją“ nagrinėjimas dėl Europos

Komisijos sprendimo, kuriuo leidžiama Lietuvoje skirti pereinamojo laikotarpio nacionalinę paramą už 2013 m.“, – paaiškino ministrė V.

Baltraitienė.

Tiesioginės išmokos – nuo spalio 16 d.1. Titulinis

 

2. Naujienos 

 

3. Tiesioginės išmokos – nuo spalio 16 d.

Spausdinti

2015 10 12

Išmokų už pasėlius (pagrindinė išmoka, išmoka už pirmuosius hektarus, susietoji išmoka už baltyminius augalus) bei pienines karves

avansai bus pradėti mokėti nuo spalio 16 dienos. Avansinių išmokų dydžiai sieks iki 70 proc. numatytų išmokų bendrų sumų. Likusios

išmokų dalys bus pradėtos mokėti nuo gruodžio 1 d. ir bus išmokėtos iki kitų metų birželio 30 d. Bendra už 2015 m. išmokėtina ES

tiesioginių išmokų suma Lietuvos ūkininkams sieks 442,5 mln. eurų.

„Tiesioginių išmokų avansai bus didelė paspirtis mūsų ūkininkams, ypač krizės paliestiems pieno ūkiams“, – pažymi žemės ūkio

ministrė Virginija Baltraitienė.

Tiesioginių išmokų vokas kiekvienais metais didėja: bendras ES tiesioginių išmokų krepšelis išmokoms už 2015 m. mokėti sudaro

417,890 mln. eurų, tuo tarpu 2014 m. – 393,226 mln. eurų, t. y. padidėjo apie 24,7 mln. eurų. Tačiau bendras išmokų krepšelio

padidėjimas dar nereiškia, kad išmokos didėja kiekvienam.

2014 m. didžioji lėšų dalis buvo mokama kaip pagrindinė išmoka už deklaruotą žemę, tuo tarpu 2015 m. išmokų krepšelis padalijamas

taip: pagrindinei išmokai už deklaruotus plotus – 38,25 proc.; žalinimo išmokai – 30 proc.; išmokai už pirmuosius hektarus – 15 proc.;

jaunųjų ūkininkų išmokai – 1,75 proc.; susietajai paramai (už gyvulius ir ž. ū. augalus) – 15 proc. Taigi, išmokos dydis ūkiui priklausys

nuo ūkio dydžio, specializacijos bei amžiaus (jaunasis ūkininkas gaus papildomą priedą).

Kaip jau minėta, didžioji dalis išmokų ūkininkus pasieks dar šiemet. Šiais metais patvirtinti tokie avansinių išmokų dydžiai: pagrindinė

išmoka – 37 eurai/ha; išmoka už pirmuosius hektarus – 32 eurai/ha; susietoji parama už baltyminius augalus – 55 eurai/ha; išmoka

jauniesiems ūkininkams – 30 eurų/ha; susietoji parama už pienines karves – 56 eurai už karvę.

Kai kuriose tiesioginių išmokų schemose (žalinimas, susietoji parama už vaisius ir uogas, mėsinius galvijus ir t.t) tinkamumo

reikalavimų konkrečioms schemoms įvykdymo terminai yra vėlesni nei spalio 16 d., dėl to žalinimo bei likusių išmokų avansai nuo

spalio 16 d. kartu su pagrindinės išmokos avansu nemokami.

 

Pieno gamintojams – 18,2 mln. eurų paramos

1. Titulinis

 

2. Naujienos 

 

3. Pieno gamintojams – 18,2 mln. eurų paramos

Spausdinti

2015 08 24

Pagrindiniai reikalavimai atsietajai nacionalinei paramai už 2015 metus gauti liko tokie patys, kaip ir 2014 m. Parama bus mokama

tiems gamintojams, kurie 2006–2007 kvotos metais pardavė pieną ir 2007 m. kovo 31 d. turėjo nustatytą 2006–2007 kvotos metams

pieno gamybos kvotą, įregistruotą Kvotų administravimo informacinėje sistemoje. Be to, pretendentai į nacionalinę paramą už pieną

turi būti įsiregistravę valdos valdytojais arba partneriais Žemės ūkio ir kaimo verslo registre. Valdos, kurioje pieno gamintojas

registruotas valdytoju arba partneriu, valdytojas turi būti 2015 metais deklaravęs žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus.

Be pagrindinių reikalavimų įvestas vienas papildomas reikalavimas, kurio nebuvo 2014 metais, t.y. parama bus mokama tiems pieno

gamintojams, kurių vardu 2015 m. sausio 1 d. – 2015 m. liepos 31 d. laikotarpiu Ūkinių gyvūnų registre buvo registruotos pieninės

karvės. Likusiems pieno gamintojams, kurie atskaitos laikotarpiu pardavė pieną, tačiau sausio-liepos mėnesiais pieninių karvių

neturėjo, parama nebus mokama.

„Gamintojams, atitinkantiems visus reikalavimus, jokių prašymų ar paraiškų teikti nereikia. VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo

centras apskaičiuotas išmokų sumas perduos Nacionalinei mokėjimo agentūrai, kuri išmokas perves į gamintojų sąskaitas. Tikimės,

kad ši paankstinta nacionalinė parama padės pieno gamintojams išgyventi šį sunkmetį“, – atkreipia dėmesį žemės ūkio ministrė

Virginija Baltraitienė.

Paramos už pieną mokėjimo taisyklės patvirtintos 2015 m. rugpjūčio 21 d. žemės ūkio ministrės įsakymu Nr. 3D-663.

Žemės ūkio ministerijos informacija