zum.lrv.ltzum.lrv.lt/uploads/zum/documents/files/LT_versija... · Web view2014 METŲ VEIKLOS ATASKAITA 2015 m. vasario 27 d. Nr. 8D-98 (16.12) Vilnius TURINYS I. STRATEGINIŲ POKYČIŲ

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJA

2014 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

2015 m. vasario 27 d. Nr. 8D-98 (16.12)

Vilnius

TURINYS

I. STRATEGINIŲ POKYČIŲ ĮGYVENDINIMAS............................................................ 2

II. STRATEGINIO VEIKLOS PLANO ĮGYVENDINIMO REZULTATAI....................... 11

1 STRATEGINIS TIKSLAS............................................................................................. 11

PROGRAMA ŽEMĖS ŪKIO, MAISTO ŪKIO IR KAIMO PLĖTROS SKATINIMAS

(01 001) ............................................................................................................................. 14


PROGRAMA ŽUVININKYSTĖS PLĖTRA IR KONKURENCINGUMAS (02 001)... 23


PROGRAMA ŽEMĖS TVARKYMAS IR ADMINISTRAVIMAS BEI ERDVINĖS INFORMACIJOS INFRASTRUKTŪROS VYSTYMAS (03 001)................................. 29


PROGRAMA FITOSANITARIJA, AUGALŲ DAUGINAMOSIOS MEDŽIAGOS IR GRŪDŲ KOKYBĖS KONTROLĖ, VEISLIŲ TYRIMAI (04 001)................................ 34

III. KOORDINUOJAMŲ TARPINSTITUCINIŲ VEIKLOS PLANŲ, PLĖTROS PROGRAMŲ IR STRATEGIJŲ ĮGYVENDINIMAS..................................................... 37

IV. VYRIAUSYBĖS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS.................................................... 54

V. PLANUOJAMI ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO VEIKLOS PRIORITETAI.............. 56

2

I. STRATEGINIŲ POKYČIŲ ĮGYVENDINIMAS

Žemės ūkio ministerijos misija – skatinti konkurencingą žemės ūkio ir maisto produktų gamybą, kaimo gyventojų užimtumą, užtikrinti sektoriaus dirbančiųjų pajamų didėjimą ir gyvenimo kokybės kaime gerinimą, dalyvauti formuojant žemės ir maisto ūkio, žuvininkystės, kaimo plėtros, žemės tvarkymo ir administravimo politiką ir ją įgyvendinti, vykdyti ministerijai priskirtų sričių valdymą.

VEIKLOS PRIORITETŲ ĮGYVENDINIMASŽemės ūkio ministerija, įgyvendindama 2014 metų veiklos prioritetus, atliko šiuos

svarbiausius darbus ir pasiekė tokius rezultatus:

1. Gyvulininkystės skatinimas Teikti didžiausią savanoriškosios susietosios paramos dalį, papildomą nacionalinę

paramą tiesioginėmis išmokomis ir investicinę paramą gyvulininkystės ūkių modernizavimui ir plėtrai iš 2013 m. tam papildomai skirtų lėšų (Prisideda prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 metų prioriteto „Ekonomikos augimas, užimtumo didinimas, skurdo ir socialinės atskirties mažinimas“ 1.1 krypties „Lietuvos ūkio konkurencingumo nacionaliniu ir regioniniu lygiais didinimas“ įgyvendinimo).

Svarbiausi rezultatai:2014 metų laikotarpiu gyvulininkystės ūkių modernizavimui ir plėtrai (įrangai ir technikai

įsigyti, pastatams statyti ir rekonstruoti, infrastruktūrai tvarkyti) skirta 59,535 mln. litų (17,242 mln. Eur), parama suteikta 409 gavėjams. Paremti gyvulininkystės veiklą buferinėje afrikinio kiaulių maro zonoje vykdantieji žemės ūkio veiklos subjektai – paramai papildomai skirta 22,1 mln. litų (6,4 mln. Eur) pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“. Siekiant skatinti gyvulininkystę, 2014 metų pereinamojo laikotarpio nacionalinei paramai už gyvulius, pieną ir pasėlius skirta beveik 117 mln. litų (33,8 mln. Eur).

2. MelioracijaTeikti paramą valstybei nuosavybės teise priklausančių žemės savininkų ir kitų

naudotojų žemėje esančių melioracijos statinių priežiūros ir remonto darbams atlikti.Svarbiausi rezultatai:Valstybei nuosavybės teise priklausančių žemės savininkų ir kitų naudotojų žemėje esančių

melioracijos statinių priežiūros ir remonto darbams atlikti buvo panaudota 36,2 mln. litų (10,48 mln. Eur) valstybės biudžeto lėšų. Per 2014 m. išvalyta nuo sąnašų 148 km griovių, grioviuose iškirsta 227 ha krūmų, sutvarkytos 2 885 drenažo sistemų žiotys, nušienauta 802 ha griovių šlaitų, 558 vandens pralaidos, suremontuota 2 184 ha sausinimo sistemų. Sausinimo sistemų suremontuota mažiau, nei planuota, kadangi 2014 m. didesnis dėmesys buvo nukreiptas į magistralinių griovių remontą: 2014 m. jų suremontuota 560 km (2013 m. – 323 km.). Magistraliniai grioviai aptarnauja didesnį kiekį ūkininkų, kai sausinimo sistema – vieną ar kelis ūkininkus.

3. Maisto kokybė ir sauga3.1. Skatinti tiekiamų rinkai sertifikuotų ekologiškų ir išskirtinės kokybės žemės ūkio,

žuvininkystės ir maisto produktų gamybą.Svarbiausi rezultatai:Siekiant skatinti tiekiamų rinkai ekologiškų ir išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto

produktų gamybą buvo nuosekliai vykdoma informacijos sklaida apie minėtų produktų gamybos ir vartojimo privalumus.

3

Taip pat buvo teikiama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones:

- ekologiškų produktų gamintojams pagal priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Ekologinis ūkininkavimas“ (iki 2014 m. pabaigos gautos 2 453 paramos paraiškos, kuriose prašoma 116,2 mln. Lt paramos. Per 2014 m. išmokėta 109,7 mln. Lt (31,77 mln. Eur), dalį paramos planuojama mokėti iš 2014–2020 m. laikotarpiui skirtų lėšų);

- išskirtinės kokybės produktų gamintojams pagal priemonę „Dalyvavimas maisto kokybės schemose“ (iki 2014 m. pabaigos pateiktos 237 paramos paraiškos, skirta 1,493 mln. Lt (0,43 mln. Eur) paramos) ir priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema“ (iki 2014 m. pabaigos pateiktos 145 paramos paraiškos, numatoma skirti paramos suma 4,769 mln. Lt, arba 1,38 mln. Eur).

3.2. Siekti gauti šalies, neapimtos galvijų tuberkuliozės ir bruceliozės statusą, ir išlaikyti šalies, neapimtos enzootinės galvijų leukozės, avių ir ožkų bruceliozės, statusą.

Svarbiausi rezultatai:Siekis gauti laisvos nuo galvijų bruceliozės ir tuberkuliozės šalies statusą ir išlaikyti šalies,

neapimtos enzootinės galvijų leukozės, statusą – vienas iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – VMVT) prioritetų. Tokio statuso gavimas turi didelę reikšmę prekiaujant galvijais ES vidaus rinkoje, todėl pripažinimas, kad šalis yra laisva nuo bruceliozės, palengvina ekonominę naštą Lietuvos gyvulių augintojams – parduodant galvijus nebereikia papildomai atlikti šios ligos tyrimų.

Galvijų bandų, dalyvaujančių šalies sveikos bandos statuso programoje skaičius sudaro 97 proc. – šio rezultato užtenka išlaikyti šalies, oficialiai neapimtos enzootine galvijų leukoze ir brucelioze, statusą. Laukiama Europos Komisijos (toliau – EK) patvirtinimo dėl šalies, laisvos nuo galvijų tuberkuliozės, statuso.

Per 2014 metus dėl enzootinės galvijų leukozės, galvijų bruceliozės ir galvijų tuberkuliozės buvo ištirtos 66 906 bandos. Siekiant, kad Lietuva būtų pripažinta neapimta galvijų bruceliozės, vykdydama Gyvūnų užkrečiamųjų ligų kontrolės programą VMVT įdiegė gyvulių laikymo vietų priežiūros sistemą ir intensyviai atliko galvijų bandų užkrečiamųjų ligų tyrimus.

3.3. Vykdyti efektyvią gyvūnų užkrečiamųjų ligų prevenciją, siekiant apsaugoti Lietuvos teritoriją nuo ypač pavojingų gyvūnų užkrečiamųjų ligų.

Svarbiausi rezultatai:Lietuvoje per 2014 metus patvirtinti 45 afrikinio kiaulių maro (toliau – AKM) atvejai

laukinėje faunoje ir 6 atvejai kiaulių ūkiuose. Lietuvos teritorija nebuvo 100 proc. apsaugota nuo ypač pavojingų gyvūnų užkrečiamųjų ligų, nurodytų Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos A grupės ligų sąraše. Kitų labai pavojingų gyvūnų užkrečiamųjų ligų nustatyta nebuvo.

VMVT pažymi, kad siekiant suvaldyti AKM plitimą šernų populiacijoje ir atsižvelgiant į Bendrijos skubios veiklos veterinarų grupės, kuri 2014-10-08 vertino VMVT taikomas afrikinio kiaulių maro kontrolės priemones, rekomendacijas bei į Europos maisto saugos tarnybos mokslinę nuomonę dėl afrikinio kiaulių maro, Lietuvoje taikomos tam skirtos priemonės, reguliuojančios šernų populiacijos dydį, mažinančios jų judėjimą užkrėstose teritorijose, nustatančios šernų užsikrėtimą AKM bei mažinančios AKM išplatinimo riziką šernų populiacijoje.

4. Bioenergetika

4

Skatinti biodujų jėgainių plėtrą prie gyvulininkystės kompleksų – parengti ir su Europos Komisija suderinti paramos schemą, siekiant suteikti biodujų gamintojams de minimis ribą viršijančią paramą (Prisideda prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 metų prioriteto „Energinio efektyvumo ir saugumo didinimas“ 3.4 krypties „Darni atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtra“ įgyvendinimo).

Svarbiausi rezultatai:2007–2013 metų laikotarpiu daugiausia paramos, plėtojant atsinaujinančių išteklių energetiką,

buvo skiriama biogranulių iš šiaudų ir medienos gamybai. 2007–2013 m. kaimo plėtros parama buvo skiriama ir biodujų gamybai iš ūkyje susidarančių atliekų, biodujas panaudojant valdos reikmėms, taip pat buvo remiamas trumpos rotacijos želdinių įveisimas. Pagrindinė kryptis 2014–2020 metais, remiant atsinaujinančių išteklių naudojimą žemės ūkyje, turėtų būti biodujos. Todėl įgyvendinant EK 2014 m. birželio 17 d. reglamentą (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius (toliau – Reglamentas), parengtas valstybės pagalbos schemos Parama biodujų gamybai iš žemės ūkio ir kitų atliekų projektas. Pagal minėtojo Reglamento sąlygas apie priemonę EK reikia informuoti pagalbos priemonei įsigaliojus, todėl projektas 2014 m. gruodžio mėnesį pradėtas derinti su socialiniais partneriais, o žemės ūkio ministro įsakymu bus patvirtintas po Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos patvirtinimo.

Biodujų gamybos iš žemės ūkio ir kitų atliekų projektams 2014–2020 m. laikotarpiu planuojama skirti apie 44 mln. Eur. Taip pat planuojama tęsti paramą biogranulių gamybos projektams, biodujų gamybai iš gyvulininkystės ūkyje susidarančių atliekų ir jų panaudojimui ūkio reikmėms, trumpos rotacijos želdiniams įveisti.

PAGRINDINĖS TEISĖKŪROS INICIATYVOS

2014 metais parengti šie svarbiausi teisės aktų projektai:Lietuvos Respublikos įstatymų projektai:1. Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo pakeitimo įstatymo

projektas;2. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo pakeitimo projektas;3. Lietuvos Respublikos tautinio paveldo produktų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas;4. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 109 ir 110 straipsnių

pakeitimo įstatymo projektas;5. Lietuvos Respublikos gyvulių veislininkystės įstatymo pakeitimo projektas;6. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 90 straipsnio pakeitimas ir

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pakeitimas;7. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 2, 10 ir 17 straipsnių pakeitimo

įstatymo projektas;8. Lietuvos Respublikos tiekiamų rinkai trąšų įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo

projektas.Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų projektai:1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008

m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 137 „Dėl Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas;

5

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. balandžio 8 d. nutarimo Nr. 275 „Dėl Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos žuvininkystės fondo priemones, administravimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas;

3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 1 d. nutarimo Nr. 1333 „Dėl ūkininko ūkio ir gyventojų, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, veiklos buhalterinės apskaitos tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo projektas;

4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo Nr. 912 „Dėl Žemės ūkio paskolų garantijų fondo“ projektas;

5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 329 „Dėl paskolos privačiai žemės ūkio paskirties žemei įsigyti palūkanų kompensavimo taisyklių patvirtinimo“ projektas;

6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 ,,Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo projektas;

7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugpjūčio 2 d. nutarimo Nr. 925 „Dėl savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų ne žemės ūkio paskirties žemės sklypų perleidimo neatlygintinai ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų perleidimo“ projektas;

8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 15 d. nutarimo Nr. 241 „Dėl asmenų lėšomis atliekamų valstybinės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo darbų ir žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo darbų apmokėjimo taisyklių“ projektas;

9. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 738 „Dėl žemės, įsigytos pagal Lietuvos Respublikos valstiečio ūkio įstatymą ar asmeniniam ūkiui, pardavimo“ projektas;

10. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. 1428 „Dėl Valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis taisyklių patvirtinimo“ projektas;

11. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ projektas;

12. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ projektas;

13. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“ projektas;

14. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos valstybinės aukščių sistemos ir Lietuvos valstybinės sunkio sistemos“ projektas;

15. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ projektas;

16. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimo Nr. 1523 „Dėl masinio žemės vertinimo taisyklių patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo nuostatų įgyvendinimo“ projektas;

17. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 27 d. nutarimo Nr. 697 ,,Dėl žemės konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ projektas;

18. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ projektas;

19. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. liepos 5 d. nutarimo Nr. 793 ,,Dėl Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo

6

terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 9 straipsnio įgyvendinimo tvarkos“ projektas;

20. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimo Nr. 236 ,,Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ projektas;

21. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo ,,Dėl 2014–2020 metų Kaimo plėtros programos Stebėsenos komiteto institucinės sudėties patvirtinimo“ projektas;

22. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo ,,Dėl Kaimo plėtros programos 2014–2020 m. įgyvendinimo funkcijų paskirstymo tarp institucijų“ projektas;

23. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. birželio 28 d. nutarimo Nr. 744 „Dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo projektas;

24. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. 1458 „Dėl Konkrečių valstybinės rinkliavos dydžių ir šios rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo projektas;

25. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. 1458 „Dėl Valstybės rinkliavos objektų sąrašo, šios rinkliavos dydžių ir mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo projektas;

26. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 109 ir 110 straipsnių įstatymo“ projekto pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui pakeitimo projektas;

27. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Žuvų išteklių tyrimo valstybinės reikšmės vandens telkiniuose finansavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo projektas;

28. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl institucijų, atsakingų už Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos valdymą ir kontrolę paskyrimo“ projektas;

29. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 3 d. nutarimo Nr. 4 „Dėl atlyginimo už Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos reguliavimo srities valstybės registrų duomenų teikimą dydžių patvirtinimo“ projektas;

30. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. 1243 ,,Dėl žemės sklypo mieste, už kurį kompensuojama pinigais, jeigu pilietis atsisako jam perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo individualiai statybai, vidutinės vertės nustatymo ir kompensacijos mokėjimo tvarkos“ pakeitimo projektas;

31. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Valstybės turto investavimo ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Lietuvos žirgynas“ įstatinio kapitalo didinimo“ projektas;

32. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ pakeitimo projektas.

VEIKLOS EFEKTYVUMO DIDINIMAS

1. Pradėti eksploatuoti visuomenės poreikius atitinkančią Žemėtvarkos planavimo proceso elektroninių paslaugų ir jų veikimui reikalingą informacinę sistemą, kuri užtikrins žemėtvarkos planavimo proceso efektyvų valdymą bei „vieno langelio“ principu paremtą skaidrią proceso eigą, o taip pat skatins visuomenės bei verslo subjektų dalyvavimą sprendimų priėmime.

Nuveikti darbai:

7

2014 metų pabaigoje priimta į eksploataciją Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinė sistema (toliau – ŽPDRIS). Projekto metu į skaitmeninę erdvę perkeltos keturios su žemėtvarka susijusios viešosios paslaugos: Kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo elektroninė paslauga; Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo elektroninė paslauga; Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimo elektroninė paslauga; Žemės konsolidacijos projekto rengimo elektroninė paslauga. ŽPDRIS privalumas – automatizuotas žemėtvarkos dokumentų rengimo, derinimo bei tvirtinimo procesas, kuris viešai ir skaidriai valdomas visų proceso dalyvių: paslaugos gavėjų, paslaugų teikėjų bei žemėtvarkos projektų rengėjų.

2. Pradėti eksploatuoti vieningą techninę platformą elektroninių paslaugų plėtrai, kuri užtikrins sklandų duomenų apsikeitimą tarp žemės ūkio institucijų, leis išvengti duomenų ir funkcijų dubliavimo, paspartins paslaugų teikimo procesus. Lietuvos žemės ūkio veiklos subjektams reikės mažiau pastangų gaunant viešąsias žemės ūkio paslaugas.

Nuveikti darbai:2014 metais įdiegta vieninga techninė elektroninių paslaugų platforma, skaitmenizuojant

projekte numatytas Nacionalinės mokėjimo agentūros, VšĮ „Ekoagros“, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro teikiamas viešąsias paslaugas. Projekto I etapą planuojama užbaigti 2015 m. liepos mėn. Įgyvendinus šį etapą žemės ūkio veiklos subjektai galės gauti minėtų Žemės ūkio ministerijos reguliavimo sričiai priskirtų institucijų automatines skaitmenines viešąsias paslaugas. Projekto II etape planuojama vieningoje techninėje elektroninių paslaugų platformoje skaitmenizuoti ir kitų Žemės ūkio ministerijos reguliavimo sričiai priskirtų institucijų (VĮ Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros, Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Žuvininkystės tarnyba, ŽT) ir kt.) viešąsias paslaugas

3. Siekti ministerijai ir jos valdymo sričiai priskirtoms įstaigoms veiklos efektyvumo vertinimo kriterijų, patvirtintų Vyriausybės 2013-12-18 protokolu Nr. 75, rekomenduojamų reikšmių įgyvendinimo, ypatingą dėmesį atkreipiant į turto valdymo ir priežiūros, elektroninių dokumentų valdymo, centralizuotų viešųjų pirkimų organizavimo sritis.

Nuveikti darbai:Žemės ūkio ministerijos Viešojo valdymo tobulinimo grupėje apsvarstyti ministerijos ir jos

valdymo sričiai priskirtų įstaigų bendrųjų funkcijų efektyvumo didinimo klausimai, pavesta įstaigoms 2014 m. veiklos planuose numatyti veiksmus, padėsiančius pasiekti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. pasitarimo protokolu Nr. 75 patvirtintų veiklos efektyvumo vertinimo kriterijų rekomenduojamas reikšmes 2014–2016 m.

Ministerijos valdymo sričiai priskirtos įstaigos, mažindamos išlaidų dalį dokumentų valdymo funkcijai vykdyti, 2014 m. padidino susirašinėjimo elektroniniu būdu apimtis, o mažindamos įstaigų nekilnojamojo turto valdymo ir priežiūros išlaidas, tenkančias 1 kv. m bendro įstaigos valdomo turto, viešuosius pirkimus vykdo vadovaudamosi mažiausios kainos arba ekonominio naudingumo kriterijais, orientuojasi į perkamų paslaugų ir darbų apimčių bei periodiškumų mažinimą, užtikrinant minimalias darbo sąlygas.

2014 m. gruodžio 4 d. ministerijoje suorganizuotas susitikimas su ministerijos valdymo sričiai priskirtomis įstaigomis, kurio metu Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė mokėjimo agentūra, NMA) pristatė taikomas pažangias personalo valdymo priemones ir pasidalino patirtimi personalo valdymo srityje. Susitikimo metu priimtas sprendimas ir ateityje tarp ministerijos ir jos valdymo srities įstaigų dalintis informacija apie

8

galimybę įstaigoms dalyvauti projektuose, mokymuose, įstaigose taikomas pažangias personalo valdymo priemones bei kita aktualia informacija.

4. Rekomenduoti tobulinti įstaigų ir įmonių veiklą reglamentuojančius vidaus teisės aktus, atsižvelgiant į Žemės ūkio ministerijos Vidaus audito departamento ir Valstybės kontrolės pastabas.

Nuveikti darbai:Žemės ūkio ministerijos Vidaus audito departamento Vidaus veiklos audito skyrius valdymo

srities įstaigose ir įmonėse 2014 m. atliko 20 auditų ir pateikė ataskaitas su išvadomis ir rekomendacijomis. Didžiausia dalis rekomendacijų susijusios su procedūriniais administravimo procesų trūkumais, vykdomais ūkinės – finansinės veiklos neatitikimais bei funkcionuojančios vidaus kontrolės sistemos patobulinimais. Žemės ūkio ministerijos srities valstybės valdomoms bendrovėms rekomenduota vadovautis Verslo apskaitos standartų, Akcinių bendrovių įstatymo, Nekilnojamo turto registro, Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatomis, siekiant užtikrinti tinkamą ir racionalų turto ir žmogiškųjų išteklių apskaitą ir valdymą, savalaikę ir optimalią grąžą valstybei. Ministerijos valdymo sričiai priskirtoms įstaigoms rekomenduota laikytis teisės aktų nuostatų, susijusių su racionaliu turto naudojimu, tinkama apskaitos kontrole.

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, 2014 m. atlikusi Žemės ūkio ministerijos valstybinį finansinį (teisėtumo) auditą, rekomendavo konstruktyviau spręsti ministerijos valdymo srities įstaigose kylančias problemas dėl jų apskaitos atitikties VSAFAS reikalavimams bei tobulinti paramos schemas racionaliai naudojant valstybės biudžeto lėšas. Įgyvendindama Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės rekomendacijas bei gerindama Žemės ūkio ministerijos valdymo srities valstybės valdomų įmonių ir viešųjų įstaigų piniginių išteklių valdymą, ministerija užtikrino, kad visose jos srities įmonėse ir viešosiose įstaigose nuo 2015 m. būtų taikomos finansinės rizikos valdymo priemonės.

5. Tobulinti ministerijoje įdiegtą kokybės vadybos sistemą, atitinkančią ISO 9001:2008 standarto reikalavimus, atsižvelgiant į sertifikacinio audito metu pateiktas rekomendacijas.

Nuveikti darbai:Žemės ūkio ministerijoje 2012 metais įdiegta kokybės vadybos sistema, atitinkanti ISO

9001:2008 standartą. Procesinį požiūrį pritaikius ministerijos veiklos organizavime, siekiant geresnės išorės ir vidaus poreikius tenkinančios paslaugų kokybės, glaudesnės komunikacijos bei didesnės kiekvieno darbuotojo įtraukties į valdymo procesus, pradėta tobulinti ministerijos kokybės vadybos sistema, atliekama kokybės vadybos sistemos procesų struktūros peržiūra, stengiamasi suderinti pagrindinių, vadybinių ir pagalbinių procesų ryšius, patikslinti procesus sudarančias veiklas ir jų rezultatus.

6. Taikyti pažangias, teisės aktais įteisintas, personalo valdymo priemones: naujų arba po 3 m. pertraukos į įstaigą grįžtančių darbuotojų adaptacijos sistemą, periodiškai (ne rečiau kaip kartą per metus) atlikti anketavimą, interviu ar kitas apklausas, siekiant sužinoti darbuotojų nuomonę apie įstaigoje taikomas personalo valdymo priemones.

Nuveikti darbai:2014 metais Žemės ūkio ministerijoje buvo atlikta apklausa, kurios tikslas – įvertinti

adaptacijos procedūrų kūrimo poreikį ministerijos darbuotojams. Apklausos rezultatai parodė, kad ministerijoje reikalinga taikyti adaptacijos programą, todėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 3D-1017 patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, adaptacijos programos aprašas, kuris galioja nuo 2015 m. sausio 1 d.

9

Daugiausia pažengusi personalo valdymo srityje yra Nacionalinė mokėjimo agentūra, kurioje 2014 m. buvo inicijuotas motyvacinės „taškų sistemos“, skatinančios darbuotojų aktyvumą, diegimas; įdiegtas skaitmenizuotas nusišalinimo registras, kuriame darbuotojai gali greitai ir paprastai informuoti vadovus ir kitus susijusius asmenis apie jiems iškilusį interesų konfliktą ir nusišalinti nuo dalyvavimo sprendimų priėmime, o vadovams, atsižvelgiant į apskaitą, lengviau organizuoti darbo procesus ir planuoti darbų paskirstymą; supaprastinta papildomų poilsio dienų, darbuotojams, auginantiems du ar daugiau vaikų, suteikimo tvarka; sukurta ir atlikta nauja struktūrinių padalinių vadovų vertinimo apklausa, kurios metu darbuotojai įvertino vadovų vadybines kompetencijas. Atliekant grįžtamojo ryšio vertinimą, įstaigoje kiekvienais metais rengiamos darbuotojų apklausos, skirtos įvertinti bendradarbiavimo kultūrą ir užduočių atlikimo kokybę bei darbuotojų požiūrį į darbą ir motyvaciją. Taip pat 2014 m. pradėta taikyti grįžtamojo ryšio tyrimai tarpinstituciniu lygmeniu. Siekiant išlaikyti kitas veiklos efektyvumo vertinimo kriterijų personalo valdymo srityje reikšmes, 2014 m. tęsta personalo valdymo darbuotojų funkcijų ir joms skiriamo darbo laiko apskaita. Motyvacijos ir darbuotojų kaitos lygiui išlaikyti nuolat peržiūrima motyvacijos sistema ir taikomas čia jau minėtos bei kitos priemonės.

Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba, NŽT) patvirtinta Valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, adaptacijos programa ir motyvavimo tvarkos aprašas. Darbuotojų poreikiams ir norams išsiaiškinti NŽT naudoja anketavimo būdą, o personalo valdymo efektyvumui gerinti nuolat organizuoja mokymus, skirtus darbuotojų kvalifikacijai ir kompetencijai kelti.

Valstybinėje augalininkystės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Valstybinė augalininkystės tarnyba, VAT) patvirtintas Darbuotojų motyvavimo tvarkos aprašas bei Personalo valdymo procedūrų aprašas.

Darbuotojų skaičiumi mažesnės ministerijos srityje veikiančios įstaigos (Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba, VGVPT), Programos „Leader“ ir žemdirbių mokymo metodikos centras, Valstybinė mašinų bandymo stotis prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Valstybinė mašinų bandymo stotis, VMBS) dėl nedidelės darbuotojų kaitos nėra pasitvirtinusios naujų arba po pertraukos į įstaigą grįžtančių darbuotojų adaptacijos sistemos bei kitų personalo valdymo priemonių, tačiau 2014 m. šios įstaigos vykdė darbuotojų kompetencijų bei kvalifikacijos tobulinimą, skatindamos darbuotojus dalyvauti kvalifikacijos tobulinimo renginiuose bei plėtodamos profesinį bendradarbiavimą ir gerosios patirties sklaidą.

7. Užtikrinti ūkio subjektų veiklos priežiūrą vykdančioms institucijoms Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimo Nr. 511 nuostatų pilną įgyvendinimą.

Nuveikti darbai:Ministerijos valdymo srityje veikiančios priežiūros institucijos (Valstybinė augalininkystės

tarnyba, Nacionalinė žemės tarnyba, Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba, Žuvininkystės tarnyba), vadovaujantis Institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo gairių aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 511, 2014 ir 2015 metų veiklos planuose pateikia veiklos efektyvumo ir rezultatyvumo rodiklius bei rodiklių skaičiavimo metodus ir kas mėnesį (reikšmes, nustatomas apklausos būdu, kas ketvirtį) fiksuoja rodiklių reikšmes.

Siekiant sumažinti ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų skaičių ir sukeliamą administracinę naštą bei padidinti atliekamų procesų efektyvumą, 2014 m. atliktas Maisto saugos ir veterinarijos, Infrastruktūros ir statybų saugos, Aplinkos apsaugos sričių ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų veiklos pertvarkymo / tobulinimo ir šių institucijų funkcijų

10

paskirstymo maisto saugos ir veterinarijos, infrastruktūros ir statybų saugos bei aplinkos apsaugos srityje analizė ir parengti siūlymai pristatyti Ūkio subjektų veiklos priežiūros konsolidavimo komisijai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginiame komitete.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginio komiteto posėdžio 2014-09-22 protokolu Nr. 11 ir 2014-09-29 protokolu Nr. 12, patvirtinti Maisto saugos ir veterinarijos srities ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų veiklos pertvarkymo įgyvendinimo (žemės ūkio ministro 2014 m. lapkričio 13 d. įsakymas Nr. 3D-855) ir Infrastruktūros ir statybos saugos srities ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų veiklos pertvarkymo priemonių planai (kultūros ministro ir žemės ūkio ministro 2014 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. D1-873/ĮV-758/3D-817).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginio komiteto posėdžio 2014-09-22 protokolu Nr. 11, Žemės ūkio ministerijai kartu su Aplinkos ministerija priėmus bendrą sprendimą dėl Žuvininkystės tarnybos priežiūros funkcijų perskirstymo netikslingumo, šiam sprendimui Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė (2014-11-24 pasitarimo protokolas Nr. 63).

8. Reorganizuoti Valstybinę mašinų bandymo stotį prie Žemės ūkio ministerijos ją likviduojant ir steigiant naują valstybės įmonę, kuri toliau vykdys Stoties po likvidavimo funkcijas.

Nuveikti darbai:Žemės ūkio ministerija, vykdanti Valstybinės mašinų bandymo stoties steigėjo bei savininko

teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos funkcijas, 2014 m. siekdama efektyvesnio ir taupesnio valstybės biudžeto lėšų naudojimo bei valstybės biudžetinių įstaigų skaičiaus sumažinimo, pasiūlė Lietuvos Respublikos Vyriausybei nutraukti biudžetinės įstaigos veiklą, o jos vykdytas funkcijas perduoti vykdyti naujai steigiamai valstybės įmonei. Žemės ūkio ministerija savo siūlymą grindė tuo, kad šiuo metu kai kuriuos Valstybinės mašinų bandymo stoties atliekamos funkcijos yra nebūdingos biudžetinei įstaigai ir iš šios veiklos naujai įsteigta valstybės įmonė galės gauti pajamų, uždirbti pelno bei mokėti pelno įmokas ir taip kurti pridėtinę vertę valstybei. Atsižvelgiant į sudėtingą reorganizavimo būdą bei į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė sprendimą iš pradžių pakeisti Lietuvos Respublikos įstatymus, kuriais deleguoti viešojo administravimo funkcijas naujai steigiamai valstybės įmonei, biudžetinės įstaigos likvidavimo procesas nusikėlė į 2015 metus.

9. Reorganizuoti Lietuvos žemės ūkio biblioteką prijungimo būdu, ją įtraukiant į Žemės ūkio ministerijos sudėtį.

Nuveikti darbai:Atsižvelgiant į Viešojo valdymo tobulinimo komisijos pateiktus pasiūlymus dėl Lietuvos

viešajame sektoriuje veikiančių labai mažų biudžetinių įstaigų (iki 20 pareigybių) reorganizavimo, pertvarkymo ar veiklos tobulinimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 704 „Dėl Žemės ūkio bibliotekos veiklos nutraukimo“ nutraukta biudžetinės įstaigos Lietuvos žemės ūkio bibliotekos veikla.

Likvidavus Lietuvos žemės ūkio biblioteką informacijos aprūpinimas žemės ūkio sektoriaus srityje nesumažėjo, kadangi Lietuvoje yra ir kitų bibliotekų, kuriose yra daug informacijos žemės ūkio tematika, pavyzdžiui Aleksandro Stulginskio universiteto bibliotekoje, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Pažymėtina, kad dalį aktualaus visuomenei Lietuvos žemės ūkio bibliotekos knygų fondo perėmė kitos bibliotekos.

Nutraukus bibliotekos veiklą papildomi etatai Žemės ūkio ministerijoje nebuvo sukurti, todėl nuo 2015 m. bus sutaupoma 57,92 tūkst. Eur valstybės biudžeto lėšų (iš jų apie 28,09 tūkst. Eur kaip darbuotojų darbo užmokesčiui skirta suma).

11

Administracinės naštos mažinimasAdministracinės naštos mažinimo 2014–2015 metais priemonių plane, patvirtintame

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 630 (toliau – Priemonių planas), Žemės ūkio ministerijai nustatytos įvykdyti 38–47 priemonės. Apie šių priemonių vykdymą nustatyta tvarka pateikta informacija Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai.

II. STRATEGINIO VEIKLOS PLANO ĮGYVENDINIMO REZULTATAI

1 strateginis tikslasUžtikrinti ilgalaikę konkurencingo žemės ir maisto ūkio plėtrą, skatinti įvairesnę ekonominę veiklą kaime, bioenergetikos plėtrą, aplinką saugantį ir puoselėjantį ūkininkavimą

Pirmojo strateginio tikslo įgyvendinimas vertinamas šiais efekto kriterijais:

E-01-01 Bendrosios pridėtinės vertės, sukurtos žemės ūkyje ir jį aptarnaujančiose veiklose, pokytis, palyginti su praėjusiais metais, proc.

E-01-02 Bendrosios pridėtinės vertės, sukurtos maisto pramonėje, pokytis, palyginti su praėjusiais metais, proc.

2012 2013 2014 2015 2016-10

-5

0

5

10

15 13.8

-2.4

2

-1.5

23.7

7.5

2.3 1.5 1.5

BPV, sukurta žemės ūkyjeBPV, sukurta maisto pramonėje

1 pav. Bendrosios pridėtinės vertės, sukurtos žemės ūkyje ir maisto pramonėje, pokytis, palyginti su praėjusiais metais, proc.

Šaltinis: Statistikos departamento duomenys (2012 m. faktas, 2013 m. prognoziniai duomenys, 2014–2016 m. planas).

2014 m. žemės ūkyje planuotas 2 proc. bendrosios pridėtinės vertės (BPV) pokytis, maisto pramonėje 2,3 proc. pokytis, palyginti su praėjusiais metais. Duomenų apie 2014 m. kriterijaus pasiektą reikšmę šiuo metu nėra, Statistikos departamento išankstiniai duomenys bus skelbiami 2015 m. spalio mėn.

E-01-03 Žemės ūkio ir maisto produktų eksporto vertės pokytis, palyginti su praėjusiais metais, proc.

12

2012 2013 2014 2015 2016-10

0

10

20

3027

10.8

-0.7000000000000

01-7.7

9.3

2 pav. Žemės ūkio ir maisto produktų eksporto vertės pokytis, palyginti supraėjusiais metais, proc.

Šaltinis: Statistikos departamento duomenys (2012–2013 m. faktas, 2014 m. laukiamas rezultatas, 2015–2016 m. planas).

2014 m. planuotas 3,8 proc. žemės ūkio ir maisto produktų eksporto vertės pokytis, tačiau dėl Rusijos Federacijos paskelbto kai kurių prekių importo draudimo laukiamas 0,7 proc. žemės ūkio ir maisto produktų eksporto sumažėjimas, palyginti su 2013 m.

E-01-04 Darbo našumo pokytis žemės ūkyje (pridėtinės vertės, tenkančios vienai dirbtai valandai, pokytis, palyginti su praėjusiais metais), proc.

E-01-05 Darbo našumo pokytis maisto pramonėje (maisto produktų, gėrimų ir tabako gamyboje sukurtos pridėtinės vertės, tenkančios vienai dirbtai valandai, pokytis, palyginti su praėjusiais metais), proc.

2012 2013 2014 2015 2016-5

0

5

10

1511.3

2.6 2.50.70000000000000

13.11.9

12.9

2.6 1.4 1.6

Darbo našumas žemės ūkyje Darbo našumas maisto pramonėje

3 pav. Darbo našumo pokytis žemės ūkyje ir maisto pramonėje, palyg. su praėjusiais metais, proc.

Šaltinis: Statistikos departamento duomenys (2012 m. faktas, 2013 m. prognoziniai duomenys, 2014–2016 m. planas).

2014 m. žemės ūkyje planuotas 2,5 proc. darbo našumo pokytis, maisto pramonėje 2,6 proc. pokytis, palyginti su praėjusiais metais. Duomenų apie 2014 m. kriterijų pasiektą reikšmę šiuo metu nėra, Statistikos departamento išankstiniai duomenys bus skelbiami 2015 m. balandžio mėn.

E-01-05 Ne žemės ūkyje dirbančių kaimo gyventojų dalis iš visų dirbančiųjų, gyvenančių kaime, proc.

13

2012 2013 2014 2015 201669

70

71

72

73

74

7273

71 71

72

4 pav. Ne žemės ūkyje dirbančių kaimo gyventojų dalis iš visų dirbančiųjų, gyvenančių kaime, proc.

Šaltinis: Statistikos departamento duomenys (2012–2013 m. faktas, 2014 m. laukiamas rezultatas, 2015–2016 m. planas).

Pagal Statistikos departamento pateiktus užimtųjų žemės ūkyje skaičiaus 2014 m. I–III ketv. duomenis (padidėjo apie 10 proc.) numatoma, kad ne žemės ūkyje dirbančių kaimo gyventojų dalis iš visų dirbančiųjų, gyvenančių kaime, 2014 m. turėtų sudaryti 71 proc. (atsižvelgiant į ankstesnių metų rezultatus buvo planuota, kad ne žemės ūkyje dirbančių kaimo gyventojų sudarys 73 proc.).

E-01-07 Biodegalų gamybos pokytis lyginant su praėjusiais metais, proc.

2012 2013 2014 2015 2016-5

0

5

10

15

20

16.6 18

-4.25

5 7

5 pav. Biodegalų gamybos pokytis lyginant su praėjusiais metais, proc.

Šaltinis: Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenys (2012–2014 m. faktas, 2015–2016 m. planas).

2014 m. planuotas 10 proc. biodegalų gamybos pokytis nepasiektas, nes biodegalų gamybos įmonės pagamino mažiau biodegalų nei prognozuota: 2013 m. – 141 100 t, 2014 m. – 135 000 t.

E-01-08 Sertifikuotų laukų plotai ekologiškai produkcijai auginti ekologiniuose ūkiuose, tūkst. ha

14

2012 2013 2014 2015 2016120

140

160

180

200

164171 171.1

140 140.5

6 pav. Sertifikuotų laukų plotai ekologiškai produkcijai auginti ekologiniuose ūkiuose, tūkst. ha

Šaltinis: VšĮ ,,Ekoagros" duomenys (2012–2013 m. faktas, 2014 m. išankstiniai duomenys, 2015–2016 m. planas).

2014 m. sertifikuotų laukų plotai ekologiškai produkcijai auginti sudarė 171,13 tūkst. ha (planuota172 tūkst. ha).

Pirmajam strateginiam tikslui siekti Žemės ūkio ministerija vykdė programą ,,Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros skatinimas“.

15

PROGRAMA „ŽEMĖS ŪKIO, MAISTO ŪKIO IR KAIMO PLĖTROS SKATINIMAS“ (kodas 01 001)

7 pav. Programos „Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros skatinimas“ tikslai ir uždaviniai

Programa „Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros skatinimas“ yra tęstinė, ja įgyvendinamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos, Nacionalinės 2007–2013 metų kaimo plėtros strategijos, Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos nuostatos, Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai 2013 metais tarpinstitucinio veiklos plano priemonės.

Įgyvendinant programos pirmojo tikslo uždavinius remiamas žemės ūkio valdų modernizavimas, žemės ūkio produktų gamybos metodų, skirtų apsaugoti aplinką ir išlaikyti tradicinę kaimo aplinką, taikymas, žemdirbių mokymas, informavimas ir konsultavimas.

Siekiant palaikyti žemės ūkio veiklos subjektų pajamas, remiami ūkiai mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, sudaromos sąlygos pusiau natūrinių restruktūrizuojamų ūkių konkurencingumui didinti, mokamos kompensacinės išmokos ūkininkaujantiems Natura 2000 vietovėse, teikiama parama Europos Sąjungos keliamų veterinarijos ir sanitarijos bei gamtosaugos reikalavimų įgyvendinimui.

1 tikslas. Didinti žemės, maisto ir miškų ūkio konkurencingumą, sukurti galimybes

ekonominės veiklos kaime įvairinimui ir gyvenimo

kokybės kaime gerinimui, puoselėti esamas

gamtines, žmogiškąsias ir kitas vertybes

1 uždavinys. Užtikrinti žemės, maisto ir

miškų ūkio konkurencingumo augimą

2 uždavinys. Gerinti aplinką ir

kraštovaizdį, skatinant tausojantį žemės išteklių

naudojimą ir tvarią žemės ir miškų ūkio plėtrą

3 uždavinys. Gerinti gyvenimo kokybę kaimo vietovėse, įvairinti

kaimo ekonomiką ir skatinti vietos veiklos iniciatyvą

4 uždavinys. Užtikrinti techninę pagalbą programos įgyvendinimui

2 tikslas. Užtikrinti ir palaikyti žemės ūkio

veiklos subjektų pajamas

1 uždavinys. Užtikrinti tiesioginių išmokų mokėjimą

2 uždavinys. Įgyvendinti žemės ūkio

rinkos reguliavimo priemones

3 tikslas. Formuoti ir įgyvendinti racionalią žemės, maisto ūkio ir kaimo plėtros politiką

1 uždavinys. Formuoti nacionalinės ir ES bendrosios žemės ūkio ir žuvininkystės politikos teisinę bazę,

atstovauti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo

interesams ES institucijose ir tarptautinėse

organizacijose

2 uždavinys. Įgyvendinti pagal

kompetenciją nacionalinės ir ES bendrosios žemės,

maisto ūkio ir kaimo plėtros politikos

nuostatas

16

Remiama rekreacinių vietovių kaime infrastruktūros plėtra, įvairūs ne žemės ūkio verslai, taip sukuriant naujas darbo vietas kaimo vietovėse ir sukuriant ūkininkams bei kaimo gyventojams galimybes paįvairinti savo pajamų šaltinius ir lanksčiau prisitaikyti prie kintančios ekonominės situacijos. Ugdomas kaimo gyventojų bendruomeniškumas, skatinama vietos iniciatyva ir partnerystė, remiama vietos veiklos grupių veikla.

Buvo teikiama valstybės pagalba daliai draudimo įmokos kompensuoti, sertifikuotiems tautinio paveldo produktams išsaugoti, kokybiškų žemės ūkio ir maisto produktų gamybai, populiarinimui ir realizavimui skatinti, žemės ūkio konsultavimo, mokslo, mokymo sistemai plėtoti, tarptautinėms ir respublikinėms parodoms, profesiniams, kultūriniams ir švietėjiškiems renginiams organizuoti, veislinių gyvulių augintojams, biodegalų gamintojams ir kt.

Siekiant užtikrinti efektyvų lėšų panaudojimą, 2014 metais buvo perskirstytos lėšos tarp Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonių ir organizuoti paraiškų surinkimai gauti paramą jaunųjų ūkininkų įsikūrimui, konsultavimo paslaugoms, trumpos rotacijos želdinių įveisimui, žemės ūkio valdų modernizavimui, žemės ūkio produktų perdirbimui ir/ar rinkodarai, dalyvavimui maisto kokybės schemose, miško įveisimui ne žemės ūkio paskirties ir apleistoje žemėje ir kitoms priemonėms.

2014 metais pasirašyta sutarčių 331 mln. Lt (96 mln. Eur) Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos paramai gauti, per metus išmokėta 1 mlrd. Lt (290 mln. Eur) paramos lėšų.

Įgyvendinant programos antrojo tikslo uždavinius žemdirbiams sudaroma galimybė lengviau konkuruoti su kitų ES šalių narių gamintojais bendrojoje rinkoje. Palaikant žemdirbių pajamas tiesioginėmis išmokomis mažinami skirtumai tarp kaimyninių šalių, stambėja ūkiai ir didėja jų specializacija, auga žemės ūkio gamybos efektyvumas. Tiesioginės išmokos užtikrina ne tik pagrindinių pajamų rėmimą, bet ir žemės ūkio veiklos suderinamumą su aplinkosaugos reikalavimais, prisideda prie kaimo vietovių gyvybingumo.

Palaikant žemdirbių pajamas už 2014 m. numatyta išmokėti tiesioginių išmokų: tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenas ir pasėlius, įskaitant išmokas už pirmuosius 30 ha (ES lėšos) – 1,234 mlrd. Lt (357 mln. Eur), tiesioginių išmokų už mėsinius galvijus ir mėsines avis (ES lėšos) – 45 mln. Lt (13 mln. Eur), tiesioginių išmokų už pieną (ES lėšos) – 42 mln. Lt (12 mln. Eur), tiesioginių išmokų už baltąjį cukrų (ES lėšos) – 35 mln. Lt (10 mln. Eur), papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų (pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos) – 117 mln. Lt (33,9 mln. Eur). Siekiant teisingiau paskirstyti paramą tarp mažesniųjų ir stambiųjų ūkių, atitinkamai mažinant socialinę atskirtį kaime, už 2014 m. mokama papildoma išmoka už pirmuosius 30 ha.

Iki 2015 m. sausio 1 d. žemdirbiams išmokėta daugiau kaip 975 mln. Lt (282 mln. Eur) tiesioginės paramos lėšų, priskaičiuotų už 2014 metus.

Buvo paankstintas 2014 metų nacionalinės paramos mokėjimas pieno gamintojams, nacionalinė parama už pieną pradėta mokėti nuo 2014 m. gruodžio 1 d. ir iki 2015 m. sausio 30 d. išmokėta 62 mln. Lt (18 mln. Eur), arba 99,52 proc. skirtos paramos.

Siekiant supaprastinti administravimą ir palengvinti deklaravimą, bendrojoje paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškoje kartu su tiesioginėmis išmokomis už deklaruotus plotus pareiškėjai gali prašyti ir tiesioginių išmokų už mėsinius galvijus ir mėsines avis, specialiosios paramos už pieną bei paramos pagal KPP priemones: „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natura 2000 išmokos“, „Miškų aplinkosaugos išmokos“. Taip pat bendrojoje paraiškoje pareiškėjas turi pateikti informaciją apie įveisiamo miško sklypą, jei dalyvauja KPP priemonėse „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės

17

apželdinimas mišku“, „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“.

Taip pat pagal galimybes buvo taikomos rinkos reguliavimo priemonės (gamybos kvotos, intervenciniai pirkimai, privatus saugojimas, suvartojimo skatinimo priemonės ir kt.).

Derybose su EK dėl rinkos reguliavimo priemonių pasiekta, kad nuo rugsėjo 8 d. EK pradėjo taikyti sviesto, lieso pieno miltelių ir sūrių privataus sandėliavimo paramos priemonę bei pratęsė sviesto ir lieso pieno miltelių intervencijos laikotarpį. Pagal dabar galiojančius teisės aktus privataus sandėliavimo paramos priemonė bei sviesto ir lieso pieno miltelių intervenciniai pirkimai bus taikomi iki 2015 m. rugsėjo 30 d.

Pagal 2014 m. lapkričio 26 d. EK priimtą reglamentą Baltijos šalių pieno gamintojams skirta 28 mln. Eur, iš jų Lietuvai – 14,07 mln. Eur išskirtinė pagalba.

EK patvirtinta programa skubioms greitai gendančių vaisių ir daržovių rinkos priemonėms (produktų pašalinimas iš rinkos (nemokamas dalijimas) ir derliaus nenuėmimas), pasinaudojo 10 ūkio subjektų, kurie pateikė 36 paraiškas vaisius ir daržoves atiduoti labdarai ir 10 paraiškų – nenuimti vaisių ir daržovių derliaus.

Įgyvendinant suvartojimo skatinimo priemones, programai ,,Pieno suvartojimo skatinimas“ 2014 m. panaudota 10,5 mln. Lt (3 mln. Eur), ,,Vaisių vartojimo skatinimo mokyklose“ programai – 10,1 mln. Lt (2,9 mln. Eur) lėšų.

Įgyvendindama trečiąjį programos tikslą Žemės ūkio ministerija formuoja racionalią žemės ir maisto ūkio, kaimo plėtros bei žuvininkystės politiką, kuri skatina konkurencingos produkcijos gamybą, šalies žemės ir maisto ūkio modernizavimą, užimtumą kaimo vietovėse, palaiko dirbančiųjų kaime pajamas, užtikrina sektoriaus pozicijų atstovavimą ES institucijose ir informacijos sklaidą.

Vykdant trečiojo programos tikslo priemones vartotojams užtikrinamas nuolatinis operatyvios ir patikimos informacijos apie žemės ir maisto ūkį prieinamumas, siekiant kuo efektyviau informuoti visuomenę apie galimybes pasinaudoti parama žemės ūkiui, kaimo plėtrai bei žuvininkystei, tobulinama paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai administravimo sistema, gerinama teikiamų viešųjų ir administracinių paslaugų prieiga, kokybė ir skaidrumas, plėtojama dirbančiųjų žemės ūkio sektoriuje ir kitų kaimo plėtros dalyvių tęstinio profesinio mokymo ir informavimo sistema, modernizuojamas informacijos vartotojų aptarnavimas, užtikrinama ūkininkų ir kitų vartotojų apsauga nuo nekokybiškos, pavojingos gyvybei, kenksmingos sveikatai, žalingos aplinkai Lietuvoje gaminamos ir importuojamos naujos žemės ir miškų ūkio technikos, žemės ūkio produkcijos perdirbimo bei medienos apdorojimo įrangos, atliekama gyvulių veislininkystės priežiūra, kontroliuojamas veislininkystės programų vykdymas, didinama ir stiprinama žemdirbių savivalda, taip pat užtikrinamas valstybės rezervo sudarymas, saugojimas, atnaujinamas ir apskaita.

PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO REZULTATAI

Vertinimo kriterijaus kodas

Programos, tikslų, uždavinių, vertinimo kriterijų pavadinimai ir

mato vienetai

Vertinimo kriterijų reikšmėsmetinis planas įvykdyta įvykdymo

procentas1 tikslas. Didinti žemės, maisto ir miškų ūkio konkurencingumą, sukurti galimybes ekonominės veiklos kaime įvairinimui ir gyvenimo kokybės kaime gerinimui, puoselėti esamas gamtines, žmogiškąsias ir kitas vertybes

Rezultato kriterijai:R-01.001-01-01 Žemės ūkio veiklos subjektų,

gavusių paramą pagal Lietuvos 40 63 +23 proc.

punktai

18

kaimo plėtros 2007–2013 metų programą, žemės ūkio naudmenų dalis (proc.) iš visų deklaruotų žemės ūkio naudmenų

R-01.001-01-02 Kaimų, kuriuose įgyvendinti kaimų atnaujinimo projektai, skaičius

500 517 103,4

R-01.001-01-03 Naujai sukurtų ne žemės ūkio veikloje darbo vietų skaičius

260 408 156,9

R-01.001-01-04 Ekologinių ūkių, gavusių paramą pagal KPP 2007–2013, plotai, ha

130000 163723 125,9

R-01.001-01-05 Kontroliuojamų karvių produktyvumo (primelžto pieno iš karvės) didėjimas per metus, kg

45 202 448,9

R-01.001-01-06 Biodegalų dalis nuo bendrai šalyje suvartoto transportui skirto benzino ir dyzelino kiekio, proc.

7 7 100

R-01.001-01-07 Bendroji gyvulininkystės produkcija, mln. Lt

3600 3350 93,1

R-01.001-01-08 Tiekiamos rinkai sertifikuotos ekologiškos ir išskirtinės kokybės žemės ūkio, žuvininkystės ir maisto produkcijos pokytis, palyginti su praėjusiais metais, proc.

2 -3,8(iš to sk.EP -6%

IKP +9 %)

-5,8 proc. punkto

1 uždavinys. Užtikrinti žemės, maisto ir miškų ūkio konkurencingumo augimą Produkto kriterijai: P-01.001-01-01-01 Ūkių, gavusių paramą pagal

priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“, skaičius, vnt.

200 571 285,5

P-01.001-01-01-02 Įmonių, gavusių paramą pagal priemonę „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ skaičius, vnt.

3 41 13,7 karto

P-01.001-01-01-03 Sertifikuotų išskirtinės kokybės produktų gamintojų skaičiaus padidėjimas, palyginti su praėjusiais metais, proc.

20 23 +3 proc. punktai

P-01.001-01-01-04 Transporto suvartojamų biodegalų kiekis, t naftos ekvivalento

121000 115600 95,5

P-01.001-01-01-05 Veislinių ūkinių gyvūnų, įrašytų į kilmės knygas, skaičius tūkst. vnt.

73 75 102,7

P-01.001-01-01-06 Tarptautinių parodų, kuriose organizuojamas Lietuvos žemės ūkio ir maisto pramonės pristatymas, skaičius, vnt.

7 9 128,6

P-01.001-01-01-07 Ūkininkams suteiktų konsultacijų skaičius, vnt.

36000 34800 96,7

2 uždavinys. Gerinti aplinką ir kraštovaizdį, skatinant tausojantį žemės išteklių naudojimą ir tvarią žemės ir miškų ūkio plėtrą Produkto kriterijai: P-01.001-01-02-01 Pareiškėjų, gavusių paramą pagal

priemonę „Agrarinės 5000 1330 26,6

19

aplinkosaugos išmokos“ skaičius, vnt.

P-01.001-01-02-02 Apželdintas mišku žemės plotas, ha

1500 2631,34 175,4

P-01.001-01-02-03 Remtų miškininkystės potencialo atkūrimo ir prevencinių priemonių įdiegimo ir pelno nesiekiančių investicijų miškuose projektų skaičius, vnt.

50 133 266

P-01.001-01-02-04 Paramą gavusių NATURA 2000 pareiškėjų skaičius, vnt.

1500 2544 169,6

P-01.001-01-02-05 Paramą gavusių pareiškėjų, ūkininkaujančių vietovėse su kliūtimis, skaičius, vnt.

70000 66966 95,7

3 uždavinys. Gerinti gyvenimo kokybę kaimo vietovėse, įvairinti kaimo ekonomiką ir skatinti vietos veiklos iniciatyvą Produkto kriterijai: P-01.001-01-03-01 Paramą gavusių smulkiojo ne

žemės ūkio verslo subjektų kaime skaičius, vnt.

300 395 131,7

P-01.001-01-03-02 Paramą gavusių turizmo plėtros veiklų kaime skaičius, vnt.

170 135 79,4

P-01.001-01-03-03 Projektų, remtų pagal priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ skaičius, vnt.

4000 3851 96,3

P-01.001-01-03-04 Sutarčių vietos projektams įgyvendinti skaičius, vnt.

300 435 145

P-01.001-01-03-05 Tradicinių amatininkų, kurių gaminiai sertifikuoti ir pripažinti tautinio paveldo produktais, skaičius, vnt.

570 613 107,5

4 uždavinys. Užtikrinti techninę pagalbą programos įgyvendinimui Produkto kriterijai: P-01.001-01-04-01 Įsisavintų lėšų, skirtų techninei

pagalbai, dalis, proc.8 9,3 +1,3 proc.

punkto2 tikslas. Užtikrinti ir palaikyti žemės ūkio veiklos subjektų pajamas Rezultato kriterijai:R-01.001-02-01 Žemdirbių pajamų (kartu su

tiesioginėmis ir kompensacinėmis išmokomis), skaičiuojant vienam dirbančiajam, pokytis palyginti su praėjusiais metais, proc.

3 -12 -15 proc. punktų

R-01.001-02-02 Vidutinis valdos dydis, ha 18,9 19,89 105,21 uždavinys. Užtikrinti tiesioginių išmokų mokėjimą Produkto kriterijai:

P-01.001-02-01-01 Paramos tiesioginėmis išmokomis gavėjų skaičius, vnt.

148000 142581 96,3

P-01.001-02-01-02 Žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokėtos tiesioginės išmokos, mln. ha

2,8 2,84 101,3

2 uždavinys. Įgyvendinti žemės ūkio rinkos reguliavimo priemones

20

Produkto kriterijai:P-01.001-02-02-01 Pieno suvartojimo skatinimas

ikimokyklinio ir mokyklinio lavinimo įstaigose, paramos gavėjų skaičius, vnt.

170000 212599 125,1

P-01.001-02-02-02 Vaisių vartojimo skatinimas mokyklose, paramos gavėjų skaičius, vnt.

170000 207860 122,3

3 tikslas. Formuoti ir įgyvendinti racionalią žemės, maisto ūkio ir kaimo plėtros politiką Rezultato kriterijai:R-01.001-03-01 Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013

metų programai skirtų lėšų panaudojimas, proc.

84,6 88,55 +3,9 proc. punkto

R-01.001-03-02 Pareiškėjų bei paramos gavėjų pasitenkinimas pateikiamos informacijos kokybe, proc.

67 80 +13 proc. punktų

R-01.001-03-03 Žemės ūkio ir kaimo plėtros dalyvių, teigiamai įvertinusių mokymo naudą, dalis, proc.

75 95,3 +20,3 proc.

punktų1 uždavinys. Formuoti nacionalinės ir ES bendrosios žemės ūkio ir žuvininkystės politikos teisinę bazę, atstovauti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo interesams ES institucijose ir tarptautinėse organizacijose Produkto kriterijai:P-01.001-03-01-01 Priimtų teisės aktų skaičius, vnt. 1100 1220 110,9P-01.001-03-01-02 Lietuvos pozicijos pristatymas ES

institucijose vykstančiuose susitikimuose, Lietuvoje reziduojančių ES šalių narių ambasadų atstovams, vnt.

200 210 105

2 uždavinys. Įgyvendinti pagal kompetenciją nacionalinės ir ES bendrosios žemės, maisto ūkio ir kaimo plėtros politikos nuostatas Produkto kriterijai:P-01.001-03-02-01 Nacionalinės mokėjimo agentūros

prie Žemės ūkio ministerijos administruojamų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos paraiškų skaičius, vnt.

870000 892270 102,6

P-01.001-03-02-02 Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos patikrų vietoje skaičius, vnt.

168304 181708 108,0

P-01.001-03-02-03 Pareiškėjų, savarankiškai pateikusių paraiškas elektroniniu būdu, lyginamasis svoris proc.

1,5 1,7 +0,2 proc. punkto

P-01.001-03-02-04 Veislinių ūkinių gyvūnų (galvijų, arklių, kiaulių, avių, ožkų) dalis (iš visų ūkinių gyvūnų), procentais


P-01.001-03-02-05 Atliktų veislininkystės paslaugų teikėjų, ūkininkų patikrinimų ir suteiktų konsultacijų skaičius, vnt.

1350 3853 285,4

P-01.001-03-02-06 Pieno tyrimų, atliekamų valstybės 2000 2108 105,4

21

reikmėms, skaičius, tūkst. vnt.P-01.001-03-02-07 Atliktų žemės ir miškų ūkio

technikos, žemės ūkio produkcijos perdirbimo ir medienos apdorojimo įrangos bandymų ir patikrų skaičius, vnt.

910 1331 146,3

P-01.001-03-02-08 Į mokymo procesą įdiegta naujų ir patikslintų formaliojo ir neformaliojo tęstinio profesinio mokymo programų, vnt.

15 15 100

P-01.001-03-02-09 Dalyvių skaičius Žemės ūkio rūmų organizuotose renginiuose, vnt.

8800 9117 103,6

Produkto kriterijai:

P-01.003-01-03-01Sudarytas nustatyto dydžio valstybės rezervas ir užtikrintas jo saugojimas, proc.

100 100 100

Nepasiektų arba viršytų vertinimo kriterijų reikšmių priežastys:

Tikslo vertinimo (rezultato) kriterijų:

R-01.001-01-01 ,,Žemės ūkio veiklos subjektų, gavusių paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programą, žemės ūkio naudmenų dalis (proc.) iš visų deklaruotų žemės ūkio naudmenų“ planuota reikšmė viršyta, kadangi 2013 m. trūko lėšų, o 2014 m. skirta lėšų papildomai ir išmokėta parama už visas 2013 m. pagal plotines priemones pateiktas paraiškas.

R-01.001-01-03 ,,Naujai sukurtų ne žemės ūkio veikloje darbo vietų skaičius“ – sukurta daugiau darbo vietų nei prognozuota, nes 2007–2013 metų programavimo laikotarpio pabaigoje sparčiau įgyvendinami projektai.

R-01.001-01-04 ,,Ekologinių ūkių, gavusių paramą pagal KPP 2007–2013, plotai, ha“ kriterijaus reikšmė viršyta, kadangi per priemonės įgyvendinimo laikotarpį buvo daugiau, nei planuota, pareiškėjų.

R-01.001-01-05 ,,Kontroliuojamų karvių produktyvumo (primelžto pieno iš karvės) didėjimas per metus, kg“ planuota kriterijaus reikšmė viršyta, nes didėjant bandoms, gerėja karvių priežiūros ir laikymo sąlygos, todėl produktyvumas didėja greičiau.

R-01.001-01-07 ,,Bendroji gyvulininkystės produkcija, mln. Lt“ planuota kriterijaus reikšmė nepilnai pasiekta – gyvulininkystės produkcijos vertės sumažėjimą lėmė 9,5 proc. sumažėjusios gyvulininkystės produktų supirkimo kainos.

R-01.001-01-08 „Tiekiamos rinkai sertifikuotos ekologiškos ir išskirtinės kokybės žemės ūkio, žuvininkystės ir maisto produkcijos pokytis, palyginti su praėjusiais metais, proc.“ planuota kriterijaus reikšmė nepilnai pasiekta. Nors išskirtinės kokybės produktų kiekis padidėjo 9 proc., tačiau sumažėjo ekologinės gamybos plotai (2013 m. plotas 171 378 ha, 2014 m. – 171 130 ha), todėl atitinkamai 6 proc. sumažėjo užaugintos ir pagamintos ekologinės produkcijos kiekis.

R-01.001-02-01 ,,Žemdirbių pajamų (kartu su tiesioginėmis ir kompensacinėmis išmokomis), skaičiuojant vienam dirbančiajam, pokytis palyginti su praėjusiais metais, proc.“ planuota metinė reikšmė nepasiekta dėl kritusių augalininkystės (-13,3 proc.) ir gyvulininkystės (-9,5 proc.) produktų supirkimo kainų ir išaugusio užimtųjų žemės ūkyje skaičiaus.

R-01.001-03-02 ,,Pareiškėjų bei paramos gavėjų pasitenkinimas pateikiamos informacijos kokybe, proc.“ planuota reikšmė viršyta, nes 2014 m. NMA vykdė plačią visuomenės informavimo kampaniją per spaudos, televizijos, radijo ir interneto kanalus, metų viduryje atnaujinta svetainė www.nma.lt, kuri, kaip rodo apklausos, yra vienas pagrindinių informacijos šaltinių didžiajai daliai pareiškėjų ir paramos gavėjų, padidėjo skelbiamos informacijos minėtoje interneto svetainėje srautai (2013 m. paskelbta 210, 2014 m. – 282), integruoti nauji informacijos sklaidos būdai. Dėl

22

analogiškų priežasčių ženkliai viršyta ir vertinimo kriterijaus R-01.001-03-03 planuota reikšmė – žemės ūkio ir kaimo plėtros dalyvių, teigiamai įvertinusių mokymo naudą, dalis.

Uždavinio vertinimo (produkto) kriterijų:

P-01.001-01-01-01 ,,Ūkių, gavusių paramą pagal priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“, skaičius, vnt.“ planuota reikšmė viršyta, nes skatinant gyvulininkystę projektų įgyvendinimui buvo skirta papildomai lėšų ir prioriteto tvarka vertinami gyvulininkystės sektoriaus projektai.

P-01.001-01-01-02 ,,Įmonių, gavusių paramą pagal priemonę „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ skaičius, vnt.“ planuota reikšmė ženkliai viršyta, nes, dalis paramos gavėjų atsisakė vykdyti patvirtintus projektus, todėl atsirado papildomos lėšos, ir buvo organizuoti papildomi paraiškų rinkimai.

P-01.001-01-01-03 ,,Sertifikuotų išskirtinės kokybės produktų gamintojų skaičiaus padidėjimas, palyginti su praėjusiais metais, proc.“ planuota reikšmė viršyta dėka nuosekliai vykdytos informacijos sklaidos ir sėkmingai įgyvendintos KPP priemonės ,,Dalyvavimas maisto kokybės schemose“ bei programos ,,Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema“.

P-01.001-01-01-06 ,,Tarptautinių parodų, kuriose organizuojamas Lietuvos žemės ūkio ir maisto pramonės pristatymas, skaičius, vnt.“ reikšmė viršyta, nes atsižvelgiant į Žemės ūkio ministerijos veiklos prioritetus, papildomai organizuotas ūkio subjektų dalyvavimas 2 parodose, skirtose skatinti gyvulininkystės produkcijos eksportą.

P-01.001-01-02-01 ,,Pareiškėjų, gavusių paramą pagal priemonę „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ skaičius, vnt.“ kriterijaus reikšmė nepasiekta, kadangi baigėsi prisiimtų įsipareigojimų laikotarpis, o naujų pareiškėjų sulaukta mažiau, nei tikėtasi. Pareiškėjų sumažėjimui įtaką darė ir tai, jog 2014 m. ne pagal visas priemonės programas / veiklas buvo renkamos paraiškos.

P-01.001-01-02-02 ,,Apželdintas mišku žemės plotas, ha“ planuota reikšmė viršyta, nes 2014 m. buvo paskutiniai miško įveisimo paramos priemonių įgyvendinimo metai, gauta daugiau paramos paraiškų ir įveistas didesnis miško plotas.

P-01.001-01-02-03 ,,Remtų miškininkystės potencialo atkūrimo ir prevencinių priemonių įdiegimo ir pelno nesiekiančių investicijų miškuose projektų skaičius, vnt.“ planuota kriterijaus reikšmė viršyta, nes buvo gauta daugiau mokėjimo prašymų nei tikėtasi (projekto įgyvendinimo laikotarpis gali trukti iki 24 mėn.).

P-01.001-01-02-04 ,,Paramą gavusių NATURA 2000 pareiškėjų skaičius, vnt.“ planuota reikšmė viršyta dėl to, kad didžioji dalis 2013 metų paraiškų (patvirtinta 2 594 vnt.) buvo finansuojama 2014 metais.

P-01.001-01-03-01 ,,Paramą gavusių smulkiojo ne žemės ūkio verslo subjektų kaime skaičius, vnt.“ kriterijaus reikšmė viršyta dėl didesnio, nei planuota gautų paramos paraiškų skaičiaus.

P-01.001-01-03-02 ,,Paramą gavusių turizmo plėtros veiklų kaime skaičius, vnt.“ planuota metinė reikšmė nepasiekta, nes dėl lėšų trūkumo nukelti mokėjimo prašymai.

P-01.001-01-03-04 ,,Sutarčių vietos projektams įgyvendinti skaičius, vnt.“ reikšmė viršyta dėl vietos veiklos grupių (VVG) pasirinkto smulkių projektų finansavimo modelio. VVG, įgyvendindamos vietos plėtros strategijas, pagal kurias finansuojami vietos projektai, gali savarankiškai nustatyti galimą didžiausią paramos sumą vietos projektams įgyvendinti. Atsižvelgiant į tai, rodiklis yra kintamas ir tiksliai jo suplanuoti nėra galimybių.

Produkto kriterijų P-01.001-02-02-01 ir P-01.001-02-02-02 – programų Pieno suvartojimo skatinimas ikimokyklinio ir mokyklinio lavinimo įstaigose ir Vaisių vartojimo skatinimo mokyklose paramos gavėjų skaičiaus planuotos reikšmės viršytos dėl padidėjusio pareiškėjų suinteresuotumo dalyvauti programose.

23

P-01.001-03-02-03 ,,Pareiškėjų, savarankiškai pateikusių paraiškas elektroniniu būdu, lyginamasis svoris proc.“ reikšmė pasiekta didesnė nei prognozuota, kadangi paraiškų priėmimo informacinė sistema, skirta paramos paraiškų pateikimui, yra patogi ir paprasta naudotis – visas funkcijas, kurias atlieka savivaldybių/seniūnijų darbuotojai, gali atlikti pats pareiškėjas.

P-01.0013-03-02-05 ,,Atliktų veislininkystės paslaugų teikėjų, ūkininkų patikrinimų ir suteiktų konsultacijų skaičius, vnt.“ planuota reikšmė viršyta, nes buvo suteikta daugiau konsultacijų (2758) ir atlikta daugiau patikrinimų (1095, iš jų ministro pavedimu – 336 neplaniniai sėklintojų patikrinimai).

P-01.001-03-02-07 ,,Atliktų žemės ir miškų ūkio technikos, žemės ūkio produkcijos perdirbimo ir medienos apdorojimo įrangos bandymų ir patikrų skaičius, vnt.“ planuotos reikšmės viršijimą lėmė padidėjęs naujų augalų purkštuvų skaičius, išplėsta veiklos sritis.

PROGRAMOS ASIGNAVIMŲ PANAUDOJIMAS

Programos pavadinimas, asignavimai

Patvirtinti (patikslinti) asignavimai,

tūkst. litų

Panaudoti asignavimai,

tūkst. litų

Asignavimų panaudojimo

procentas

Iš viso asignavimų programai 2.833.853,0 2.816.804,6 99,40Iš jų pagal finansavimo šaltinius:1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas 2.833.853,0 2.816.804,3 99,40iš jo: 1.1. bendrojo finansavimo lėšos

244.357,0 240.314,1 98,35

1.2. Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos

2.118.251,0 2.111.561,1 99,68

1.3. tikslinės paskirties lėšos ir pajamų įmokos 4.957,0 1.157,8 23,362. Kiti šaltiniai (Europos Sąjungos finansinė parama projektams įgyvendinti ir kitos teisėtai gautos lėšos)

Pagrindinės susidariusių skirtumų priežastys:

Iš viso nepanaudota 2 516,7 tūkst. Lt valstybės biudžeto lėšų, iš jų žemės ūkio rinkos reguliavimo ir pajamų palaikymo priemonėms 666,5 tūkst. Lt, nes poreikis buvo mažesnis, nei numatyta sąmatoje, taip pat dėl netinkamai nurodytų banko sąskaitų. Įstaigos prie Žemės ūkio ministerijos nepilnai panaudojo asignavimus darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms dėl darbuotojų tėvystės ir vaikams prižiūrėti atostogų, darbuotojų ligos, neužimtų etatų, lėšos komandiruotėms sutaupytos dėl 2014 m. gruodžio mėn. pabaigoje EK kompensuotų komandiruočių išlaidų, kvalifikacijos kėlimui – dėl planuotų, bet neįvykusių seminarų/kursų darbuotojams, ryšių paslaugoms – dėl pakeisto ryšių operatoriaus, komunalinėms paslaugoms – dėl mažesnio, nei suplanuota elektros, šilumos bei vandens suvartojimo, esant šiltesniems orams, viešųjų pirkimų metu pigiau įsigyto ilgalaikio turto bei atsargų, paslaugų tiekėjų pasiūlytos mažesnės kainos žemės ūkio pristatymui tarptautinėse ir respublikinėse parodose ir informacinei sklaidai.

Iš bendrafinansavimui numatytų asignavimų nepanaudota 4 043 tūkst. Lt, daugiausia dėl mažesnio, nei numatyta sąmatoje, lėšų poreikio paramos priemonei ,,Pieno suvartojimo skatinimas“.

6 690 tūkst. Lt ES lėšų nepanaudota dėl pareiškėjų nepateiktų dokumentų, reikalingų paramai gauti, netinkamai nurodytų banko sąskaitų, Techninės pagalbos nepanaudotų avansų likučių grąžinimo metų pabaigoje, lėšų trūkumo sąmatose pagal kai kuriuos ekonominės klasifikacijos straipsnius, kai pareiškėjams mokėtinos sumos susidaro iš kelių ekonominių klasifikacijos straipsnių.

24

Nesurinktos visos planuotos pajamų įmokos, 2014 m. neįvyko numatyta valstybės rezervo grūdų atnaujinimo procedūra – neparduoti seno derliaus grūdai, todėl planuotos pajamos negautos.

Savivaldybės nepanaudojo visų lėšų, numatytų valstybės perduotai savivaldybėms funkcijai atlikti.

2 strateginis tikslasSudaryti palankias sąlygas žuvininkystės sektoriaus konkurencingumui ir plėtrai, žuvų išteklių išsaugojimui ir racionaliam jų panaudojimui.

Strateginio tikslo įgyvendinimas vertinamas efekto kriterijumi E-02-01 Pagamintų žuvininkystės produktų kiekis vienam šalies gyventojui, kg

2012 2013 2014 2015 201645

55

65

75

85

5360

80

62 63

8 pav. Pagamintų žuvininkystės produktų kiekis vienam šalies gyventojui, kg

Šaltinis: Žuvininkystės tarnybos, Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro ir Statistikos departamento duomenys (2012–2014 m. faktas, 2015– 2016 m. planas).

Planuota kriterijaus reikšmė (61 kg) viršyta 31 proc., nes 2014 m., palyginti su 2013 m., ženkliai padidėjo jūrų vandenyse sužvejotų žuvininkystės produktų kiekis. Tam įtakos turėjo sužvejotų produktų kiekio didėjimas tolimuosiuose žvejybos regionuose.

Antrajam strateginiam tikslui siekti Žemės ūkio ministerija vykdė programą ,,Žuvininkystės plėtra ir konkurencingumas“.

PROGRAMA ŽUVININKYSTĖS PLĖTRA IR KONKURENCINGUMAS (KODAS 02 001)

9 pav. Programos „Žuvininkystės plėtra ir konkurencingumas“ tikslai ir uždaviniai

1 tikslas. Plėtoti žuvininkystės sektorių ir didinti jo konkurencingumą

Uždavinys: Skatinti tvarią ir tausią,

inovatyvią, žiniomis pagrįstą žuvininkystę ir akvakultūrą,

žuvininkystės regionų bendruomenių augimą ir

užimtumą

2 tikslas. Išsaugoti žuvų ir vėžių išteklius bei kontroliuoti jų

naudojimąUždavinys:

Atkurti, palaikyti ir gausinti žuvų ir vėžių išteklius, vykdyti efektyvią žvejybos kontrolę bei

plėtoti žuvų veislininkystę

25

Programa yra tęstinė, ja įgyvendinamos Šešioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų nacionalinio strateginio plano ir Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos nuostatos.

Įgyvendinant programos pirmąjį tikslą, vykdomos ilgalaikės priemonės: žvejybos pajėgumų tolimuosiuose vandenyse, Baltijos jūros priekrantėje ir Kuršių mariose mažinimas, laivų, žuvininkystės įmonių modernizavimas, kokybiškos ir didesnės pridėtinės vertės žuvų produkcijos gamyba, naujų rinkų paieška, ekologinės žuvininkystės produkcijos gamyba, žuvininkystės regionų plėtra.

Akvakultūros ūkiuose didelis dėmesys skiriamas investavimui į modernią įrangą, tvenkinių hidrotechninių įrenginių modernizavimą, žuvų ligų kontrolės ir likvidavimo priemones, naujų žuvų rūšių auginimą, ekologiškos, dietinės produkcijos išauginimą.

Sudarytos palankios sąlygos plėtoti žuvininkystės produktų rinkodarą bei stiprinti prekybos žuvininkystės produktais sistemą.

Sudarant palankias sąlygas žvejybos laivų aptarnavimui, gerinama prieplaukų infrastruktūra, gerinamos žuvų iškrovimo vietų higienos ir sanitarijos sąlygos.

Įgyvendinant ES Bendrosios žuvininkystės politikos reikalavimus žuvininkystės kontrolės srityje ir užtikrinant jų vykdymą, programos lėšomis diegiamos žuvininkystės stebėsenos ir kontrolės technologijos, stiprinami Lietuvos žuvininkystės kontrolės pareigūnų administraciniai gebėjimai.

Per Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 m. veiksmų programos įgyvendinimo laikotarpį buvo surengti 95 kvietimai teikti paramos paraiškas. Pagal keturias prioritetines kryptis iš viso gautos 392 paraiškos, pasirašytos sutartys pagal 247 paraiškas, pagal kurias įsipareigota skirti 69.166.474 Eur paramą. Žuvininkystės regionų vietos veiklos grupės įgyvendina 218 vietos projektų.

Įgyvendinant ES Bendrosios žuvininkystės politikos reikalavimus žuvininkystės kontrolės srityje ir užtikrinant žvejybos kontrolės priemonių tęstinumą, patvirtinta 2014–2015 metų Lietuvos žuvininkystės kontrolės programa ir jos įgyvendinimo taisyklės.

Įgyvendinant programos antrąjį tikslą į valstybinius vandens telkinius, į kuriuos neišduoti leidimai naudoti žvejybos plotą, įveisiamos įvairios retų, vertingos, saugomų žuvų rūšys. Didžiąją šių žuvų dalį sudaro paauginti jaunikliai, kurie žymiai geriau prisitaiko prie natūralių gamtos sąlygų.

Siekiant atkurti, palaikyti ir gausinti žuvų ir vėžių išteklius, 2014 m. į valstybinius vandens telkinius, į kuriuos neišduoti leidimai naudoti žvejybos plotą, išleista 18,2 mln. vnt. 18 rūšių (lašišų, šlakių, margųjų upėtakių, kiršlių, Platelių ež. sykų, Vištyčio ež. sykų, paprastųjų šamų, paprastųjų karosų, seliavų, aštriašnipių eršketų, sterkų, plačiažnyplių vėžių ir kt.) įvairaus amžiaus žuvų ir vėžių jauniklių. Buvo įgyvendinami Europinių ungurių išteklių valdymo planas bei Aštriašnipių eršketų populiacijos atkūrimo Lietuvoje 2012–2020 metais programa.




mato vienetai


procentas1 tikslas. Plėtoti žuvininkystės sektorių ir didinti jo konkurencingumą

Rezultato kriterijai: R-02.001-01-01 Žvejybos kvotų panaudojimas,

proc.70 68 -2 proc.

punktai

26

R-02.001-01-02 Pagamintų akvakultūros produktų kiekio pokytis palyginti su praėjusiais metais, proc.

3 -7 -10 proc. punktų

R-02.001-01-03 Perdirbimo įmonėse pagamintų žuvininkystės produktų kiekio pokytis palyginti su praėjusiais metais, proc.


R-02.001-01-04 Žuvininkystės produktų eksporto pokytis palyginti su praėjusiais metais, proc.


1 uždavinys. Skatinti tvarią ir tausią, inovatyvią, žiniomis pagrįstą žuvininkystę ir akvakultūrą, žuvininkystės regionų bendruomenių augimą ir užimtumą

Produkto kriterijai: P-02.001-01-01-01 Modernizuotų žvejybos laivų dalis,

proc. bendrų Lietuvos žvejybos pajėgumų (GT)

0,2 0 0

P-02.001-01-01-02 Išplėstų, įrengtų ar modernizuotų akvakultūros įmonių skaičius, vnt.

8 9 112,5

P-02.001-01-01-03 Akvakultūros įmonėse sukurtos naujos darbo vietos, vnt.

24 70,5 293,8

P-02.001-01-01-04 Išplėstų, įrengtų ar modernizuotų žuvininkystės produktų perdirbimo įmonių skaičius, vnt.

5 5 100

P-02.001-01-01-05 Žuvininkystės produktų perdirbimo įmonėse sukurtos naujos darbo vietos, vnt.

185 29 15,7

P-02.001-01-01-06 Įgyvendintų Bendrojo intereso projektų skaičius, vnt.

4 7 175

P-02.001-01-01-07 Projektų, įgyvendintų pagal žuvininkystės regiono plėtros strategijas, skaičius, vnt.

25 78 312

P-02.001-01-01-08 Paimtų biologinei analizei atlikti mėginių skaičius, vnt.

110 100 90,9

2 tikslas. Išsaugoti žuvų ir vėžių išteklius bei kontroliuoti jų naudojimą Rezultato kriterijai:

R-02.001-02-01 Paaugintų žuvų ir vėžių jauniklių įveisimo valstybiniuose vandens telkiniuose, į kuriuos neišduoti leidimai naudoti žvejybos plotą, apimčių padidėjimas, proc. (palyginti su 2008 m.)

70 88,42 +18,42 proc.

punkto

R-02.001-02-02 Saugomų ir globojamų žuvų rūšių įveisimo apimčių padidėjimas, proc. (palyginti su 2000 m.)

165 203,18 +38,18 proc.

punktoR-02.001-02-03 Naujų kontrolės priemonių

taikymas, proc. 70 77 + 7 proc.

punktai1 uždavinys. Atkurti, palaikyti ir gausinti žuvų ir vėžių išteklius, vykdyti efektyvią žvejybos kontrolę bei plėtoti žuvų veislininkystę

Produkto kriterijai: P-02.001-02-01-01 Išleidžiamų į valstybinius vandens

telkinius, į kuriuos neišduoti leidimai naudoti žvejybos plotą,

18,9 18,2 96,3

27

žuvų ir vėžių skaičius, mln. vnt.P-02.001-02-01-02 Išleidžiamų į upes lašišaičių ir

šlakiukų skaičius, tūkst. vnt.390 421,1 108,0

P-02.001-02-01-03 Atliktų žvejybos laivų, įmonių ir žvejų mėgėjų patikrinimų per metus skaičius, vnt.

686 946 137,9



R-02.001-01-01 ,,Žvejybos kvotų panaudojimas, proc.“ kriterijaus reikšmė nebuvo pilnai pasiekta (reikšmė gali būti tikslinama, kadangi ji apskaičiuota remiantis preliminariais duomenimis).

R-02.001-01-02 ,,Pagamintų akvakultūros produktų kiekio pokytis palyginti su praėjusiais metais, proc.“ planuota kriterijaus reikšmė nepasiekta, 2014 m. akvakultūros produktų pagaminta 3896 t, arba 315 t mažiau nei 2013 m. Kriterijaus reikšmė apskaičiuota remiantis preliminariais duomenimis.

R-02.001-01-03 ,,Perdirbimo įmonėse pagamintų žuvininkystės produktų kiekio pokytis palyginti su praėjusiais metais, proc.“ planuota kriterijaus reikšmė viršyta, nes beveik 30 proc. išaugo importuotos žaliavos kiekis palyginus su 2013 m., taip pat padidėjo ir sunaudotos vietinės žaliavos kiekis.

R-02.001-01-04 ,,Žuvininkystės produktų eksporto pokytis palyginti su praėjusiais metais, proc.“ planuota reikšmė viršyta, kadangi ženkliai padidėjo perdirbimo produkcijos eksporto kiekis. Kriterijaus reikšmė apskaičiuota remiantis preliminariais duomenimis.

Kriterijų R-02.001-02-01 ,,Paaugintų žuvų ir vėžių jauniklių įveisimo valstybiniuose vandens telkiniuose, į kuriuos neišduoti leidimai naudoti žvejybos plotą, apimčių padidėjimas, proc. (palyginti su 2008 m.)“ ir R-02.001-02-02 ,,Saugomų ir globojamų žuvų rūšių įveisimo apimčių padidėjimas, proc. (palyginti su 2000 m.)“ planuotos reikšmės viršytos dėl didesnės žuvų veisimo ir paauginimo išeigos.

R-02.001-02-03 ,,Naujų kontrolės priemonių taikymas, proc.“ planuota reikšmė viršyta dėl EK iš anksto nenumatytų papildomų kontrolės priemonių – buvo įgyvendinta daugiau veiksmų.


P-02.001-01-01-01 ,,Modernizuotų žvejybos laivų dalis, proc. bendrų Lietuvos žvejybos pajėgumų (GT)“ rodiklis nepasiektas, kadangi 2014 metais nebuvo pateikta mokėjimo prašymų.

P-02.001-01-01-03 ,,Akvakultūros įmonėse sukurtos naujos darbo vietos, vnt.“ planuotas rodiklis viršytas beveik 3 kartus. 2014 m. buvo užbaigta didelė dalis akvakultūros įmonių projektų, be to, Veiksmų programos įgyvendinimo procese buvo tikslinamas ES lėšų poreikis pagal atskirus žuvininkystės subsektorius (akvakultūroje jis išaugo), todėl pasiekta ženkliai aukštesnė kriterijaus reikšmė.

P-02.001-01-01-05 ,,Žuvininkystės produktų perdirbimo įmonėse sukurtos naujos darbo vietos, vnt.“ planuota reikšmė nepasiekta, nes žuvininkystės perdirbimo įmonėse didžioji dalis investicijų vykdyta 2007–2013 metų programinio periodo viduryje ir antrojoje pusėje. Kadangi perdirbimo projektai iš esmės yra užbaigti, kitais metais šioje srityje darbo vietų kūrimas neplanuojamas.

28

P-02.001-01-01-06 ,,Įgyvendintų Bendrojo intereso projektų skaičius, vnt.“ planuota kriterijaus reikšmė viršyta 75 proc. – tikslinant ES lėšų poreikį pagal atskiras prioritetines kryptis, išaugo sektoriaus poreikis bendrojo intereso projektams.

P-02.001-01-01-07 ,,Projektų, įgyvendintų pagal žuvininkystės regiono plėtros strategijas, skaičius, vnt.“ planuota reikšmė ženkliai viršyta. IV prioritetinės krypties projektai pradėti įgyvendinti tik 2011 m., pagrindinis pagal šią prioritetinę kryptį įgyvendinamų projektų proveržis buvo 2013 m. II pusėje –2014 metais, todėl išaugo įgyvendintų projektų skaičius. Taip pat būtina pažymėti, kad įgyvendinant Veiksmų programą pasireiškė ženkliai didesnė vietos iniciatyva, nei planuota prieš prasidedant 2007–2013 m. programiniam laikotarpiui.

P-02.001-01-01-08 ,,Paimtų biologinei analizei atlikti mėginių skaičius, vnt.“ planuota kriterijaus reikšmė nepasiekta dėl nepalankių oro sąlygų – vietoje planuotų 3 reisų atlikti 2 ir surinkta mažiau mėginių.

P-02.001-02-01-03 ,,Atliktų žvejybos laivų, įmonių ir žvejų mėgėjų patikrinimų per metus skaičius, vnt.“ planuota reikšmė viršyta, kadangi padidėjo skyriaus darbuotojų skaičius, atlikta daugiau patikrinimų.


Programos pavadinimas, asignavimai Patvirtinti (patikslinti) asignavimai,

tūkst. litų


tūkst. litų


procentas

Iš viso asignavimų programai 64.356,3 47.759,1 74,21Iš jų pagal finansavimo šaltinius:1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas 64.356,3 47.759,1 74,21iš jo: 1.1. bendrojo finansavimo lėšos

12.835,0 8.715,7 67,91


38.605,00 27.020,80 69,99

1.3. tikslinės paskirties lėšos ir pajamų įmokos 277,3 277,3 100,02. Kiti šaltiniai (Europos Sąjungos finansinė parama projektams įgyvendinti ir kitos teisėtai gautos lėšos)


Nepanaudota 16 597 tūkst. Lt programos asignavimų, nes metų pabaigoje grąžinti Techninės pagalbos priemonės nepanaudotų avansų likučiai, sutaupytos lėšos dėl viešųjų pirkimų metu pasiūlytų mažesnių, nei buvo planuota, prekių kainų.

3 strateginis tikslasUžtikrinti racionalų žemės naudojimą ir efektyvų žemės santykių reguliavimą bei geodezijos, kartografijos, nekilnojamojo turto kadastro ir erdvinės informacijos infrastruktūros plėtrą

Trečiojo strateginio tikslo įgyvendinimas vertinamas šiais efekto kriterijais:

29

E-03-01 Erdvinės informacijos infrastruktūros priemonių naudotojų skaičiaus pokytis palyginti su praėjusiais metais, proc.

2012 2013 2014 2015 20160

20

40

60

80

100

120 110.5

64.7

36

10 7

10 pav. Erdvinės informacijos infrastruktūros priemonių naudotojų skaičiaus pokytis, palyginti su praėjusiais metais, proc.

Šaltinis: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos duomenys (2012–2014 m. faktas, 2015–2016 m. planas).

Planuota kriterijaus reikšmė viršyta atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos erdvinės informacijos (LEI) portale išaugo teikiamų paslaugų/erdvinių duomenų rinkinių skaičius bei į tai, kad LEI portalo funkcionalumas buvo populiarinamas konferencijų (2014 m. surengtos dvi konferencijos kuriose dalyvavo daugiau kaip po 300 dalyvių), susitikimų metu.

E-03-02 Asmenų valdomos žemės ploto dalies pokytis per metus, procentais

2012 2013 2014 2015 2016012345678

5.34.7

7.6

2.52

11 pav. Asmenų valdomos žemės ploto dalies pokytis per metus, procentais

Šaltinis: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos duomenys (2012–2014 m. faktas, 2015–2016 m. planas).

2014 m. asmenų valdomas žemės pokytis per metus sudarė 7,6 proc. (planuota 3 proc.) dėl didesnio skaičiaus priimtų sprendimų atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius, taip pat dėl ženkliai daugiau sudarytų, nei planuota, valstybinės žemės pardavimo, kitaip perleisti privačion nuosavybėn bei išnuomoti valstybinę žemę sudarytų sutarčių.

30

E-03-03 Privačios žemės dalis (procentais) šalies teritorijoje

2012 2013 2014 2015 201660

61

62

63

64

65

66

62.2

64.565.1

65.5565.95

12 pav. Privačios žemės dalis (procentais) šalies teritorijoje

Šaltinis: Nacionalinės žemės tarnybos duomenys (2012–2014 m. faktas, 2015–2016 m. planas).

Planuota kriterijaus reikšmė (64,6 proc.) viršyta, faktiškai privačios žemės dalis šalies teritorijoje 2015 m. sausio 1 d. sudaro 65,1 proc.

Trečiajam strateginiam tikslui siekti Žemės ūkio ministerija vykdė programą ,,Žemės tvarkymas ir administravimas bei erdvinės informacijos infrastruktūros vystymas“.

PROGRAMA ŽEMĖS TVARKYMAS IR ADMINISTRAVIMAS BEI ERDVINĖS INFORMACIJOS INFRASTRUKTŪROS VYSTYMAS (KODAS 03 001)

13 pav. Programos „Žemės tvarkymas ir administravimas bei erdvinės informacijos infrastruktūros vystymas“ tikslai ir uždaviniai

Programa įgyvendinamos Šešioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatos. Programa yra tęstinė. Ją įgyvendina Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) ir Žemės ūkio ministerija.

1 tikslas. Įgyvendinti valstybės politiką žemės reformos,

žemėtvarkos, žemės naudojimo, geodezijos ir kartografijos srityse

bei geografinės informacijos infrastruktūros plėtros srityje

1 uždavinys. Vykdyti valstybinės žemės

patikėtinio funkcijas, sudaryti palankias sąlygas racionaliam žemės naudojimui, geodezijos, kartografi-jos ir nekilnojamojo turto kadastro

veiklai

2 uždavinys. Vystyti Lietuvos erdvinės

informacijos infrastruktūrą bei rengti valstybinę geodezinę ir

kartografinę medžiagą

2 tikslas. Kaimo vietovėse užbaigti žemėtvarkos darbus, būtinus

sprendimams dėl žemės grąžinimo priimti, ir vykdyti kitus teisės aktais

reglamentuotus žemės reformos žemėtvarkos darbus

Uždavinys. Rengti ir įgyvendinti žemės

reformos žemėtvarkos projektus dėl piliečių

nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ir asmeninio ūkio

žemės įteisinimo bei vykdyti kitus teisės aktais

reglamentuotus žemės reformos žemėtvarkos darbus

31

Vykdant programos pirmojo tikslo priemones, šalyje organizuojami žemės reformos, žemėtvarkos, geodezijos, kartografijos, erdvinės informacijos ir nekilnojamojo turto kadastro darbai. Priimami sprendimai atkurti piliečių nuosavybės teises į žemę, asmenims parduoti, kitaip perleisti privačion nuosavybėn ar išnuomoti valstybinę žemę, atnaujinami kaimo ir miesto vietovių laisvos valstybinės žemės sklypų (plotų) erdviniai duomenys, organizuojami piliečių nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo baigiamieji darbai bei, vykdant žemės reformą – valstybinės žemės privatizavimo, nuomos, suteikimo naudotis neatlygintinai ar patikėjimo teise darbai. Organizuojami ir vykdomi kaimo plėtros žemėtvarkos projektai, taip pat žemės naudojimo valstybinė kontrolė bei valstybinė žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūra, koordinuojami žemės konsolidacijos, žemės paėmimo visuomenės poreikiams bei žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai, valstybinės žemės perdavimo naudotis patikėjimo ar nuosavybės teise savivaldybėms klausimai, informuojama visuomenė apie šalyje vykdomus žemės tvarkymo ir administravimo darbus, esamus žemės išteklius, jų potencines galimybes ir panaudojimo tinkamumą.

Programai vykdyti skirtomis valstybės biudžeto lėšomis piliečiams mokama piniginė kompensacija už valstybės išperkamą žemę, mišką ir vandens telkinius ir už kadastriniais matavimais nustatytą preliminariais matavimais anksčiau privatizuotos žemės ploto skirtumą, vystoma ir stiprinama Nacionalinės žemės tarnybos techninė bazė, atnaujinami ir palaikomi georeferencinio pagrindo kadastro duomenys, rengiama ir atnaujinama valstybinė geodezinė, kartografinė medžiaga ir erdviniai duomenų rinkiniai, vystoma ir palaikoma Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūra bei vykdoma žemės informacinės sistemos plėtra ir atliekamas jos palaikymas, eksploatuojamas ir palaikomas Lietuvos Respublikos globalinės padėties nustatymo sistemos nuolatinių stočių tinklas, administruojamas žemėtvarkos planavimo dokumentų rengėjų, matininkų ir geodezininkų kvalifikacijos pažymėjimų žinybinis registras.

Organizuojamas ir tobulinamas valstybinės geodezinės, erdvinės informacijos ir kartografinės medžiagos suderintas naudojimas bendroje šalies infrastruktūroje, sudarantis palankias sąlygas užtikrinti krašto apsaugą, šalies teritorijų planavimą ir valdymą, žemės reformą, telekomunikacijų ir transporto darbą, oro ir jūrų navigaciją.

Programos antrojo tikslo priemonėmis šalies kaimo vietovėse rengiami ir įgyvendinami žemės reformos žemėtvarkos projektai, organizuojamas žemės sklypų formavimo pertvarkymo projektų, detaliųjų planų rengimas, vykdomi kiti teisės aktais reglamentuoti žemės reformos darbai bei atliekami darbai, susiję su asmenų turinčių pirmumo teise pirkti privačios nuosavybės teise valdomus žemės ūkio paskirties žemės sklypus, nustatymu.

Programos lėšomis vykdomi valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypų, parduotinų atviro aukciono būdu, projektavimo darbai, valstybinės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų bei detaliųjų planų rengimo darbai, kai šių darbų iniciatorius ir minėtų projektų bei detaliųjų planų rengimo organizatorius yra Nacionalinė žemės tarnyba. Modernizuojamos žemės reformos žemėtvarkos darbų vykdymo priemonės, taip pat vykdomi teismų sprendimai.

Iki 2015 m. sausio 1 d. 770,88 tūkst. piliečių priimti sprendimai atkurti nuosavybės teises į 4,00 mln. ha žemės, miško ir vandens telkinių. Tai sudaro 99,38 proc. piliečių prašymuose nurodyto ploto (99,53 proc., įvertinus plotus, kurių negalima atkurti dėl pačių piliečių neveikimo).

Pagal 2015 m. sausio 1 d. patikslintus duomenis kaimo vietovėse nuosavybės teises liko atkurti 13,33 tūkst. piliečių į 24,84 tūkst. ha žemės (iš jų negrąžinta natūra – 2,76 tūkst. piliečių į 6,34 tūkst. ha plotą), tačiau patvirtintuose žemės reformos žemėtvarkos projektuose jau suformuoti 6,67 tūkst. piliečių grąžintinos žemės, miško sklypai 18,02 tūkst. ha plote ir šiuo metu vykdomi

32

žemėtvarkos projektų įgyvendinimo darbai, rengiamos žemės sklypų kadastro dokumentų bylos dėl šios žemės įteisinimo ją turėjusiems piliečiams, taip pat šiuo metu rengiamuose projektuose projektuojami 3,23 tūkst. piliečių žemės sklypai 4,54 tūkst. ha plote, o 1,41 tūkst. piliečių artimiausiu metu rengiamuose projektuose numatoma atkurti nuosavybės teises į 1,79 tūkst. ha ploto. Pažymėtina, kad šiuo metu net 3,13 tūkst. piliečių negalima atkurti nuosavybės teisių į 5,97 tūkst. ha žemės, miško ir vandens telkinių dėl pačių piliečių neveikimo.

Iki 2015 m. sausio 1 d. pateikta 51,82 tūkst. piliečių prašymų atkurti nuosavybės teises į 39,66 tūkst. ha žemės miestams iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtose teritorijose. Nuosavybės teisės į miestuose turėtą žemę atkurtos 82,55 proc. piliečių, pateikusių visus nuosavybės teisę įrodančius ir giminystės ryšį su turėtos žemės savininku patvirtinančius dokumentus, į 85,74 proc. ploto, nurodyto jų prašymuose. Pagal 2015 m. sausio 1 d. būklę miestų teritorijose liko atkurti nuosavybės teises 9,04 tūkst. piliečių į 5,66 tūkst. ha žemės plotą.

2014 m. 9,09 tūkst. asmeninio ūkio žemės naudotojų įteisinta naudojama asmeninio ūkio žemė, arba įregistruota Nekilnojamojo turto registre, arba jiems nutrauktos naudojimosi asmeninio ūkio žeme teisės.


Vertinimo kriterijaus

kodas

Programos, tikslų, uždavinių, vertinimo

kriterijų pavadinimai ir mato vienetai

Vertinimo kriterijų reikšmės

metinis

planas

įvykdyta

įvykdymo procentas

1 tikslas. Įgyvendinti valstybės politiką žemės reformos, žemėtvarkos, žemės naudojimo, geodezijos ir kartografijos srityse bei geografinės informacijos infrastruktūros plėtros srityje

Rezultato kriterijus: R-03.001-

01-01Geodezinės ir kartografinės medžiagos ir erdvinių duomenų rinkinių, prieinamų naudotojams per Lietuvos erdvinės informacijos portalą, informacijos kiekis, proc.

80 80 100

R-03.001-01-02

Žemės ploto, dėl kurio jau priimti sprendimai atkurti piliečių nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius, dalis, proc. nuo prašymuose nurodyto ploto

99,3 99,66

100,4

1 uždavinys. Vykdyti valstybinės žemės patikėtinio funkcijas, sudaryti palankias sąlygas racionaliam žemės naudojimui, geodezijos, kartografijos ir nekilnojamojo turto kadastro veiklai


P-03.001-01-01-01

Priimtų sprendimų atkurti piliečių nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius skaičius, vnt.

5000 11363

227,3

P-03.001-01-01-02

Sudarytų sutarčių parduoti, kitaip perleisti privačion

7000 19009

271,6

33

nuosavybėn bei išnuomoti valstybinę žemę skaičius, vnt.

P-03.001-01-01-03

Vykdant žemės naudojimo valstybinę kontrolę atliktų patikrinimų skaičius

4700 7237 154,0

P-03.001-01-01-04

Patikrintų žemės sklypų kadastro duomenų bylų skaičius

80000

127813

159,8

2 uždavinys. Vystyti Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūrą bei rengti valstybinę geodezinę ir kartografinę medžiagą


P-03.001-01-02-01

Atnaujintų ir palaikomų valstybinės geodezinės ir kartografinės medžiagos ir erdvinių duomenų rinkinių kiekis

3 3 100

P-03.001-01-02-02

Atnaujintų ir integruotų į Žemės informacinę sistemą erdvinių duomenų rinkinių kiekis

4 4 100

2 tikslas. Kaimo vietovėse užbaigti žemėtvarkos darbus, būtinus sprendimams dėl žemės grąžinimo priimti, ir vykdyti kitus teisės aktais reglamentuotus žemės reformos žemėtvarkos darbus

Rezultato kriterijus: R-03.002-

01-01Žemėtvarkos planavimo dokumentuose suprojektuotų ir patvirtintų žemės sklypų ploto dalis (proc., nuo piliečių prašymuose nurodyto ploto) dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo grąžinant žemę natūra ir perduodant neatlygintinai nuosavybėn

99,4 99,46

100,1

1 uždavinys. Rengti ir įgyvendinti žemės reformos žemėtvarkos projektus dėl piliečių nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ir asmeninio ūkio žemės įteisinimo bei vykdyti kitus teisės aktais reglamentuotus žemės reformos žemėtvarkos darbus


P-03.001-02-01-01

Žemėtvarkos planavimo dokumentuose suprojektuotų ir patvirtintų žemės sklypų plotas nuosavybės teisėms į žemę, mišką ir vandens telkinius atkurti ir asmeninio ūkio žemei įteisinti ir valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo aukcionuose, ha

10000

15433

154,3

P-03.001-02-01-02

Kadastro duomenų bylų dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo, naudojamos

5000 9672 193,4

34

asmeninio ūkio žemės įteisinimo ir valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo aukcionuose, skaičius vnt.

Viršytų uždavinio vertinimo (produkto) kriterijų priežastys:

P-03.001-01-01-02 ,,Sudarytų sutarčių parduoti, kitaip perleisti privačion nuosavybėn bei išnuomoti valstybinę žemę skaičius, vnt.“ pasiekta žymiai didesnė reikšmė. Tam įtakos turėjo ŽŪM 2013-12-30 rašte Nr. 2D-6562(12.152) išreikšta pozicija bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme įtvirtintos baigiamosios nuostatos, kurios leido žemės reformos žemėtvarkos projektuose, patvirtintuose iki 2013 m. gruodžio 31 d., suprojektuotų žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo procedūrą užbaigti 2014 m.

P-03.001-01-01-03 ,,Vykdant žemės naudojimo valstybinę kontrolę atliktų patikrinimų skaičius“ planuotos reikšmės viršijimą lėmė patikrinimams vietovėje palankios oro sąlygos, gautų fizinių ir juridinių asmenų bei kitų institucijų prašymai, pranešimai ir skundai dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės vykdymo ir galimų žemės naudojimo tvarkos pažeidimų. Taip pat įtakos turėjo sustiprintas patikrinimų vykdymas, apleistų ir nedirbamų žemės ūkio paskirties žemės plotų tikrinimas.

P-03.001-01-01-04 ,,Patikrintų žemės sklypų kadastro duomenų bylų skaičius“ planuota reikšmė viršyta. 2014 m. buvo spartinamas žemės ūkio paskirties žemės pardavimas, todėl asmenys labiau suinteresuoti žemės sklypams atlikti kadastrinius matavimus.

P-03.001-02-01-02 ,,Kadastro duomenų bylų dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo, naudojamos asmeninio ūkio žemės įteisinimo ir valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo aukcionuose, skaičius vnt.“ planuota reikšmė viršyta, kadangi NŽT ėmėsi priemonių, kad visi sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėse ir kadastro duomenų bylos būtų parengtos iki 2015 m. I ketv. Spartinamas kadastro duomenų bylų tikrinimas, siekiant, kad nuosavybės teisės kaimo vietovėse būtų atkurtos 100 proc.



tūkst. litų


tūkst. litų


procentas

Iš viso asignavimų programai 102.799,7 102.762,3 99,96Iš jų pagal finansavimo šaltinius:1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas 102.799,7 102.762,3 99,96iš jo: 1.1. bendrojo finansavimo lėšos1.2. Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos1.3. tikslinės paskirties lėšos ir pajamų įmokos 31,2 7,0 22,52. Kiti šaltiniai (Europos Sąjungos finansinė parama projektams įgyvendinti ir kitos teisėtai gautos lėšos)


35

Nesurinkta dalis įmokų, nes buvo gauta mažiau prašymų dėl paslaugų teikimo (kopijavimo, dokumentų parengimo ir kt.).

Sutaupyta 13,2 tūkst. Lt dėl darbuotojų ligos (nebuvo mokamas darbo užmokestis ir socialinio draudimo įmokos), vykdant viešąjį pirkimą ilgalaikis materialusis ir nematerialusis turtas, prekės ir paslaugos nupirktos pigiau.

4 strateginis tikslasStiprinti visuomenės sveikatą ir vartotojų apsaugą, susijusią su maisto sauga ir kokybe,

užtikrinti augalų ir gyvūnų sveikatingumą ir gerovę.

Ketvirtojo strateginio tikslo įgyvendinimas vertinamas efekto kriterijumi E-04-01 Augalų sveikatingumas, išreikštas procentais patikrinimų, kurių metu

nenustatyta augalų sveikatos reikalavimų pažeidimų

2012 2013 2014 2015 201688

90

92

94

96

98

95.296.3

97.6

93 93

14 pav. Augalų sveikatingumas, išreikštas procentais patikrinimų, kurių metu nenustatyta augalų sveikatos reikalavimų pažeidimų

Šaltinis: Valstybinės augalininkystės tarnybos duomenys (2012–2014 m. faktas, 2015–2016 m. planas).

Patikrinimų, kurių metu nenustatyta augalų sveikatos reikalavimų pažeidimų, skaičius 2014 m. buvo 97,6 proc., arba 6,6 proc. punktais didesnis už planuotąjį. Augalų sveikatingumo gerėjimo tendencijos – bendras ūkio subjektų ir Valstybinės augalininkystės tarnybos atstovų glaudaus bendradarbiavimo ir savalaikių konsultacijų dėl prevencinių priemonių, siekiant išvengti kenksmingųjų organizmų patekimo ir išplitimo Lietuvos teritorijoje, taikymo rezultatas.

Ketvirtajam strateginiam tikslui siekti vykdoma programa ,,Fitosanitarija, augalų dauginamosios medžiagos ir grūdų kokybės kontrolė, veislių tyrimai “.

PROGRAMA FITOSANITARIJA, AUGALŲ DAUGINAMOSIOS MEDŽIAGOS IR GRŪDŲ KOKYBĖS KONTROLĖ, VEISLIŲ TYRIMAI (KODAS 04 001)

36

15 pav. Programos „Fitosanitarija, augalų dauginamosios medžiagos ir grūdų kokybės kontrolė, veislių tyrimai“ tikslas ir uždaviniai.

Programa yra tęstinė. Ją įgyvendina Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Įgyvendinant programos priemones užtikrinama, kad į Lietuvos ir ES rinką būtų tiekiami fitosanitariniu požiūriu sveiki augalai, augaliniai produktai ir kiti susiję objektai, neplistų augalų ligas sukeliantys kenksmingieji organizmai. Užtikrinama įvežamų, išvežamų ir tiekiamų rinkai vaisių ir daržovių atitiktis prekybos standartams bei atliekama genetiškai modifikuotos dauginamosios medžiagos, žmonių maistui ir gyvūnų pašarams neskirtų genetiškai modifikuotų augalų ir augalinių produktų stebėsena ir kontrolė pasienyje.

Ūkininkams suteikiama galimybė sėti įvairių rūšių žemės ūkio augalų sertifikuotą, Lietuvoje ištirtų ir registruotų veislių patikrintą sėklą, sudaromos geros sąlygos eksportuoti Lietuvoje išaugintą produkciją.

Atliekant dauginamosios medžiagos sertifikavimą ir tiekiamos rinkai žemės ūkio, sodo ir daržo augalų dauginamosios medžiagos kokybės kontrolę, užtikrinama jos kokybė, todėl pirkėjas gali įsigyti kokybišką sertifikuotą dauginamąją medžiagą, o tiekėjas – konkurencingai dalyvauti Bendrijos rinkoje.

Tikslas. Įgyvendinti valstybinę fitosanitarijos, augalų apsaugos, trąšų, augalų dauginamosios medžiagos, augalų veislių registravimo ir teisinės apsaugos,

grūdų ir jų produktų kokybės gerinimo politiką

Uždavinys. Saugoti Lietuvos teritoriją nuo augalų karantininių ligų sukėlėjų ir

kenkėjų, užtikrinti tinkamą augalų apsaugos produktų registravimą ir racionalų jų bei trąšų naudojimą, vaisių ir daržovių atitiktį prekybos standartams, augalų veislių tyrimą, registravimą ir teisinę apsaugą,

augalų dauginamosios medžiagos ir grūdų kokybę

37




mato vienetai


procentas1 tikslas. Įgyvendinti valstybinę fitosanitarijos, augalų apsaugos, trąšų, augalų dauginamosios medžiagos, augalų veislių registravimo ir teisinės apsaugos, grūdų ir jų produktų kokybės gerinimo politiką

Rezultato kriterijai: R-04.001-01-01 Augalų apsaugos produktų ir trąšų

naudotojų patikrinimų, kurių metu rasti pažeidimai, dalis, proc.

22 15,31 -6,69 proc. punkto

R-04.001-01-02 Naujų geros ūkinės vertės veislių, įrašytų į ES Bendruosius žemės ūkio augalų ar daržovių rūšių veislių katalogus, skaičius, vnt.

60 59 98,3

R-04.001-01-03 Patikrintų atestuotų augalų dauginamosios medžiagos tiekėjų dalis, proc.

25 25 100

R-04.001-01-04 Sodų, miškų, parkų ir kitų augaviečių plotas (ha), kuriame atliekama Nacionalinė fitosanitarinė kenksmingųjų organizmų stebėsena

1400 11198 8 kartai

1 uždavinys. Saugoti Lietuvos teritoriją nuo augalų karantininių ligų sukėlėjų ir kenkėjų, užtikrinti tinkamą augalų apsaugos produktų registravimą ir racionalų jų bei trąšų naudojimą, vaisių ir daržovių atitiktį prekybos standartams, augalų veislių tyrimą, registravimą ir teisinę apsaugą, augalų dauginamosios medžiagos ir grūdų kokybę

Produkto kriterijai: P-04.001-01-01-01 Fitosanitarinių patikrinimų skaičius, vnt. 57050 97416 170,8P-04.001-01-01-02 Kenksmingųjų organizmų nustatymo

laboratorinių ekspertizių liudijimų skaičius, vnt.

3300 2695 81,7

P-04.001-01-01-03 Lietuvos vidaus rinkai tiekiamų, importuojamų ir eksportuojamų šviežių vaisių ir daržovių atitikties kokybės reikalavimams patikrinimų skaičius, vnt.

2000 4381 219,1

P-04.001-01-01-04 Įvertintų duomenų ir priimtų sprendimų dėl augalų apsaugos produktų registravimo, perregistravimo ir kt. skaičius, vnt.

40 51 127,5

P-04.001-01-01-05 Augalų apsaugos produktų saugojimo, tiekimo rinkai bei naudojimo patikrinimų skaičius, vnt.

3200 3299 103,1

P-04.001-01-01-06 Tiriamų Lietuvos ir užsienio šalių selekcininkų sukurtų augalų veislių skaičius (vnt.), nustatant jų ūkinį vertingumą

400 604 151

P-04.001-01-01-07 Dauginamosios medžiagos tiekėjų tikrinimų dėl tiekiamos rinkai dauginamosios medžiagos atitikties teisės aktų reikalavimams, skaičius (vnt.)

220 236 107,3

P-04.001-01-01-08 Grūdų kokybės, sandėlių, grūdų specialiosios kiekio ir kokybės apskaitos, kokybės vertinimo teisingumo ir prietaisų matavimo tikslumo tikrinimų skaičius, vnt.

180 206 114,4

P-04.001-01-01-09 Augalininkystės produktų kokybės tyrimų skaičius, vnt.

15150 21167 139,7

38



R-04.001-01-01 ,,Augalų apsaugos produktų ir trąšų naudotojų patikrinimų, kurių metu rasti pažeidimai, dalis, proc.“ pasiekta reikšmė ženkliai mažesnė už planuotąją. Patobulinus teisės aktus, reglamentuojančius augalų apsaugos produktų priežiūrą, Augalininkystės tarnybai efektyvinant šių produktų naudotojų priežiūrą bei aktyviai dalyvaujant ūkio subjektų mokymuose dėl pažeidimų prevencijos, ūkio subjektai daro mažiau pažeidimų.

R-04.001-01-04 ,,Sodų, miškų, parkų ir kitų augaviečių plotas (ha), kuriame atliekama Nacionalinė fitosanitarinė kenksmingųjų organizmų stebėsena“ planuota kriterijaus reikšmė viršyta beveik 8 kartus dėl to, kad intensyviai vyko bakterinės degligės augalų šeimininkų ir bulvių kenksmingųjų organizmų stebėsena.


P-04.001-01-01-01 ,,Fitosanitarinių patikrinimų skaičius, vnt.“ ir P-04.001-01-01-03 ,,Lietuvos vidaus rinkai tiekiamų, importuojamų ir eksportuojamų šviežių vaisių ir daržovių atitikties kokybės reikalavimams patikrinimų skaičius, vnt.“ pasiektų reikšmių viršijimą lėmė intensyvi tarptautinė prekyba šviežiais vaisiais ir daržovėmis. Išvežamų krovinių su vaisiais ir daržovėmis gausos objektyviai įvertinti negalima, nes šiuos srautus lemia skirtingų rinkų pasiūlos ir paklausos santykis bei prekiautojų gebėjimas reaguoti į rinkų svyravimus.

P-04.001-01-01-02 ,,Kenksmingųjų organizmų nustatymo laboratorinių ekspertizių liudijimų skaičius, vnt.“ planuota reikšmė nepasiekta, nes gauta mažiau medienos mėginių ir durpių mėginių, skirtų eksportui, laboratoriniams tyrimams atlikti.

P-04.001-01-01-04 ,,Įvertintų duomenų ir priimtų sprendimų dėl augalų apsaugos produktų registravimo, perregistravimo ir kt. skaičius, vnt.“ planuota reikšmė viršyta, kadangi gauta daugiau paraiškų įregistruoti augalų apsaugos produktus.

P-04.001-01-01-06 ,,Tiriamų Lietuvos ir užsienio šalių selekcininkų sukurtų augalų veislių skaičius (vnt.), nustatant jų ūkinį vertingumą“ planuota reikšmė viršyta, nes gauta daugiau paraiškų įrašyti augalų veisles į Nacionalinį augalų veislių sąrašą.

P-04.001-01-01-08 ,,Grūdų kokybės, sandėlių, grūdų specialiosios kiekio ir kokybės apskaitos, kokybės vertinimo teisingumo ir prietaisų matavimo tikslumo tikrinimų skaičius, vnt.“ planuota reikšmė viršyta dėl padidėjusio pagal ūkio subjektų prašymus įjungtų į bendrą administravimo tinklą grūdų kokybės analizatorių „Infratec“ skaičiaus.

P-04.001-01-01-09 ,,Augalininkystės produktų kokybės tyrimų skaičius, vnt.“ kriterijaus reikšmė viršyta, nes kreipėsi daugiau ūkio subjektų dėl sėklos kokybės tyrimų atlikimo.



tūkst. litų


tūkst. litų


procentas

Iš viso asignavimų programai 20468,3 20461,7 99,96Iš jų pagal finansavimo šaltinius:1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas 18.297,0 18.290,4 99,96

39

iš jo: 1.1. bendrojo finansavimo lėšos1.2. Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos1.3. tikslinės paskirties lėšos ir pajamų įmokos 2.171,3 2.171,3 100,02. Kiti šaltiniai (Europos Sąjungos finansinė parama projektams įgyvendinti ir kitos teisėtai gautos lėšos)

Programai skirti asignavimai panaudoti.

III. KOORDINUOJAMŲ TARPINSTITUCINIŲ VEIKLOS PLANŲ, PLĖTROS PROGRAMŲ IR STRATEGIJŲ ĮGYVENDINIMAS

Žemės ūkio ministerija koordinuoja Nacionalinės 2014–2020 metų gyvulininkystės sektoriaus plėtros programos ir Tautinio paveldo apsaugos, jų rinkos ir amatų plėtros 2012–2020 metų programos įgyvendinimą.

NACIONALINĖS 2014–2020 METŲ GYVULININKYSTĖS SEKTORIAUS PLĖTROS PROGRAMOS 2014 METŲ ATASKAITA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 4 d. nutarimu Nr. 1162 patvirtinta Nacionalinė 2014–2020 metų gyvulininkystės sektoriaus plėtros programa (toliau – Programa), kurioje nustatyti gyvulininkystės sektoriaus plėtros tikslai ir uždaviniai. Programos tikslams ir uždaviniams įgyvendinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3D-216 patvirtintas Nacionalinės 2014–2020 metų gyvulininkystės sektoriaus plėtros programos įgyvendinimo 2014–2016 metais veiksmų planas.

Žemės ūkio ministerija siekia sudaryti kuo palankesnę aplinką vystyti ir plėsti gyvulininkystės ūkius, realizuoti gyvulininkystės produkciją, didinti ūkinių gyvūnų skaičių, suformuoti patrauklų gyvulininkystės produktų įvaizdį šalyje ir užsienyje. Gyvulininkystės sektoriaus subjektams 2014 m. sudarytos palankesnės sąlygos pasinaudoti ES parama pagal Kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“. Buferinėje afrikinio kiaulių maro zonoje žemės ūkio veiklą vykdantys subjektai turėjo galimybę gauti paramą kitų gyvulininkystės šakų plėtojimui.

Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 metų programą didžiausias dėmesys ir prioritetas skiriamas gyvulininkystės sektoriaus plėtrai ir jo konkurencingumo didinimui: gyvulininkystės sektoriui teikiamas prioritetas, nustatytas didžiausias galimas paramos intensyvumas, numatyta parama ūkinių gyvūnų įsigijimui (pagal priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritis „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ ir „Smulkių ūkių plėtra“), skiriami projektų atrankos pirmumo balai.

Programos įgyvendinimą koordinuoja Žemės ūkio ministerija. Įgyvendinant Programą dalyvauja Žemės ūkio ministerija, jos reguliavimo srities ir kitos su gyvulininkyste susijusios institucijos, kitos ministerijos, įstaigos, valstybės įmonės. Įgyvendinant Programą siūloma dalyvauti ir ūkinių gyvūnų augintojams, kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims savo iniciatyva.

Numatytos Programos priemonės finansuojamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ministerijai skirtų bendrųjų asignavimų, Europos Sąjungos finansinės paramos ir kitų lėšų.

40

PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO REZULTATAIEil. Nr.

Tikslų, uždavinių ir vertinimo kriterijų pavadinimai, mato vienetai

Metinis planas

Įvykdyta Įvykdymo procentas

Programos strateginis tikslas – stiprinti į vidaus ir užsienio rinką orientuotą konkurencingą gyvulininkystės sektorių, ūkinių gyvūnų augintojams užtikrinantį pajamas, o vartotojams – geros kokybės produktusVisuomenės dalis, kuri renkasi lietuviškus gyvulininkystės produktus, procentais (nustatoma apklausos būdu), procentai

90 90 100

Vidaus rinkos dalis, kurią sudaro lietuviška gyvulininkystės produkcija – mėsa, procentai

50 57 114

Vidaus rinkos dalis, kurią sudaro lietuviška gyvulininkystės produkcija – pieno produktai, procentai

84 80 95

Vidaus rinkos dalis, kurią sudaro lietuviška gyvulininkystės produkcija – kiaušiniai, procentai

86 81 95

1. Tikslas – didinti ūkinių gyvūnų skaičių ir plėsti gyvulininkystės produkcijos gamybą, drauge užtikrinti aplinkos apsaugąBendroji gyvulininkystės produkcija, mlrd. litų 3,6 3,35 93Ūkinių gyvūnų skaičiaus didėjimas, palyginti su 2012 metais, procentais:mėsinių veislių galvijų (ir mišrūnų) 10 36 +26 proc.

punktai pieninių veislių galvijų 3 2 -1 proc.

punkto arklių 2 18 +16 proc.

punktų kiaulių 3 -5 -8 proc.

punktai avių 10 48 +38 proc.

punktaiožkų 5 31 +26 proc.

punktaipaukščių (vištos) 5 -7 -12 proc.

punktų triušių 5 43 +38 proc.

punktai bičių šeimų 5 18 +13 proc.

punktų 1.1. Uždavinys: Palaikyti ūkinių gyvūnų augintojų pajamas – daugiausia savanoriškosios susietosios

paramos ir papildomą nacionalinę paramą skirti gyvulininkystės sektoriuiŪkinių gyvūnų, už kuriuos mokamos išmokos pagal specialiąją paramos schemą, skaičius, tūkst. vnt.

150 247 165

Gyvulininkystės ūkių, gaunančių paramą iš papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų lėšų, vienetais

95 500 95 500 100

1.2. Uždavinys: Didinti gyvulininkystės ūkių konkurencingumą – užtikrinti didžiausią investicinės paramos gyvulininkystės sektoriaus projektams įgyvendinti intensyvumąGyvulininkystės ūkių, kurie, gavę paramą, įdiegė naujas technologijas, dalis (iš visų gavusių paramą ūkių), procentai

40 - -

Gyvulininkystės plėtrai skirtų projektų, kuriems suteikti kreditai su uždarosios akcinės bendrovės Žemės ūkio paskolų garantijų fondo garantija ir kompensuota dalis garantinio užmokesčio, skaičius, vienetai

55 14 25

1.3. Uždavinys: Užtikrinti gyvulininkystės ūkių, pagal teisės aktus negalinčių įsigyti daugiau žemės, veiklos tęstinumą ir plėtrą, žemės valdų struktūrų gerinimą – suteikti jiems pirmenybę nuomotis valstybinę žemę

41

Sudaryta ilgalaikių išpirktos žemės nuomos sutarčių su gyvulininkystės ūkiais, kurie patys negali žemės įsigyti dėl įstatymuose nustatyto įsigyjamos žemės ploto ribojimo, vienetai

5 0 0

1.4. Uždavinys: Skatinti gyvulininkystės produkcijos gamybą ir eksportąIšskirtinės kokybės gyvulininkystės produktų gamintojų dalis (iš visų išskirtinės kokybės produktų gamintojų), procentai

38 37,4 -0,6 proc. punkto

Ekologinės gamybos ūkiuose sertifikuotų gyvulių skaičiaus padidėjimas, procentai


Tarptautinių parodų, kuriose dalyvauja Lietuvos gyvulininkystės produktų gamintojai (kasmet), vienetai

7 6 86

1.5. Uždavinys: Plėtoti gyvulininkystės sektoriaus kooperacijąPripažintos gyvulininkystės produkcijos gamintojų grupės, vienetai

3 - -

Uždavinys: Skatinti technologinių procesų, susijusių su aplinkos apsauga, optimizavimąPastatyta biodujų jėgainių gyvulininkystės ūkiuose, vienetai

- - -

Mokymo renginių, informacinių kampanijų efektyvaus mėšlo ir srutų, susidarančių nuotekų tvarkymo, optimalaus ūkininkavimo vandensaugos tikslams pasiekti skirtinguose upių baseinuose klausimais, vienetais

63 21 33,3

2. Tikslas – diegti gyvulininkystės ūkiuose naujausias technologijas, mokslo laimėjimus, užtikrinti aukštos kvalifikacijos gyvulininkystės ūkiui būtinų specialistų rengimąVykdomų gyvulininkystės srities inovacinės praktikos sklaidos projektų (iš visų žemės ūkio inovacinės praktikos sklaidos projektų) dalis, procentai

35 41,3 +6,3 proc. punktai

2.1. Uždavinys: Plėtoti gyvulininkystės srities mokslinius tyrimus ir eksperimentinę veikląFinansuotų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros, taikomųjų mokslinių tyrimų projektų, vienetai

12 7 58

Gyvulininkystės šakos eksperimentinių, mokomųjų ir bandymų ūkių infrastruktūros atnaujinimo projektų, vienetai

1 - -

Ūkiuose vykdomų gyvulininkystės šakos parodomųjų bandymų, vienetai

8 56 700

2.2. Uždavinys: Aprūpinti gyvulininkystės ūkius kvalifikuotais specialistaisvalstybės finansuojamų I pakopos 1 kurso gyvulininkystės studijų šakos studentų vietų (per metus), vienetais

50 37 74

valstybės finansuojamų I pakopos 1 kurso agronomijos studijų šakos studentų vietų (per metus), vienetais

50 12 24

2.3. Uždavinys: Skatinti vaikų ir jaunimo susidomėjimą gyvulininkystės sektoriumiVaikų ir jaunimo, dalyvavusių gyvulininkystės edukaciniuose renginiuose, skaičius

- - -

3. Tikslas – tobulinti ūkinių gyvūnų veislininkystės sistemą, didinti veislinių ūkinių gyvūnų skaičių, saugoti ūkinių gyvūnų genetinius ištekliusVeislinių ūkinių gyvūnų (galvijų, arklių, kiaulių, avių, ožkų) dalis (iš visų ūkinių gyvūnų), procentais

24 27 + 3 proc. punktai

3.1. Uždavinys: Stiprinti ūkinių gyvūnų veislininkystės sistemąKontroliuotų per metus veislinių ūkinių gyvūnų, tūkst. vnt. 289 292 101Veislinių ūkinių gyvūnų, įrašytų į kilmės knygas, tūkst. vnt. 73 75 102,7Kontroliuojamų karvių produktyvumo (iš karvės primelžto pieno) didėjimas per metus, kilogramai

45 202 4,5 ka

Surengtų kasmetinių veislinių ūkinių gyvūnų parodų, forumų, konferencijų, vienetai

3 5 166

42

3.2. Uždavinys: Užtikrinti ūkinių gyvūnų genetinių išteklių išsaugojimąSukomplektuotų per metus selekcinių branduolių, vienetais 13 13 100

4. Tikslas – užtikrinti gyvūnų gerovę ir sveikatingumąGalvijų bandų, dalyvaujančių įgyvendinant šalies sveikos bandos statuso programą (bandos, neužsikrėtusios tuberkulioze, leukoze, brucelioze), procentais

99,5 99 -0,5 proc. punkto

4.1. Uždavinys: Užtikrinti tinkamą užkrečiamųjų ligų prevenciją, įgyvendinti ūkinių gyvūnų ligų stebėsenos programasLietuvos teritorija, apsaugota nuo ypač pavojingų gyvūnų užkrečiamųjų ligų, procentais

100 96,9 -3,1 proc. punkto

Utilizuota per metus šalutinių gyvūninių produktų, tūkst. tonų

8 9 113


Programos strateginio tikslo įgyvendinimo vertinimo kriterijų:Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, vidaus rinkos dalis, kurią sudarė

lietuviška mėsa, didėjo, kadangi, didėjant mėsos gamybai, didėjo ir lietuviškos kilmės mėsos eksportas (paukštienos ir kiaulienos), importas taip pat augo.

Didėjant pieno produktų importui, vidaus rinkos dalis, kurią sudarė lietuviški pieno produktai, mažėjo. Pieno produktų importo struktūroje vyravo sūriai ir fermentuoti bei rauginti pieno produktai, ledai. Didžiausios įtakos pieno produktų importo augimui turėjo kainų skirtumai ir įvairovės didinimas.

Augant kiaušinių paklausai, jų gamyba Lietuvoje padidėjo. Kadangi kiaušinių paklausa išaugo labiau nei gamyba, 2013 metais ir 2014 metų I–IX mėn. vidaus rinkos kiaušinių poreikiui patenkinti teko daugiau jų importuoti, netgi didesne nei vietos gamintojų kaina. Didėjant importui, vidaus rinkos dalis, kurią sudarė lietuviški kiaušiniai, sumažėjo.

Pirmojo tikslo vertinimo (rezultato) kriterijų:,,Bendroji gyvulininkystės produkcija, mlrd. litų“ planuota reikšmė pagal išankstinius

Statistikos departamento duomenis nebuvo pasiekta. Tam įtakos turėjo 2014 metais gyvulininkystės sektorių neigiamai paveikę įvykiai – Lietuvoje pasireiškęs afrikinis kiaulių maras ir Rusijos paskelbtas kai kurių prekių importo draudimas.

,,Ūkinių gyvūnų skaičiaus didėjimas, procentais“ vykdymas: Eilę metų Lietuvoje galvijų skaičius sparčiai mažėjo, o 2012 m. pradžioje sumažėjo iki 670 tūkst. 2015 metų sausio 1 d. Lietuvoje buvo laikoma jau 731 tūkst. galvijų, t. y. beveik 21 tūkst. galvijų daugiau, nei tuo pačiu metu pernai.

2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 0

100200300400500600700800 731.2 695.6 685 670.5 684 710.3 731.2

380.2 357.1 345.4 328.4 316.4 310.4 328.4

Galvijų skaičius iš jų karvės

16 pav. Galvijų ir karvių skaičius Lietuvoje (sausio 1 d.), tūkst.Šaltinis: Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenys

43

Pieninė galvijininkystė. Šiuo metu Lietuvoje laikoma 328,4 tūkst. karvių, t. y. 17,9 tūkst. daugiau nei pernai tuo pačiu metu.

Mėsinė galvijininkystė šalyje sparčiau pradėjo plėtotis paskutiniame dešimtmetyje. Grynaveislių mėsinių galvijų 2015 m. sausio 1 d. buvo daugiau kaip 23,9 tūkst., o mišrūnų – 116 tūkst. Mėsiniai ir mišrūnai galvijai sudaro 19,2 proc. visų šalyje auginamų galvijų. Tarp grynaveislių mėsinių galvijų populiariausios veislės Limuzinų, Šarole, Aubrakų.

2009 2010 2011 2012 2013 2014 20150

20406080

100120140

9.33 10.49 11.76 13.74 16.21 19.86 23.94

78.21 76.79 80.56 79.76 87.72103.60

116.48

Grynaveisliai Mišrūnai

17 pav. Mėsinių galvijų skaičiaus dinamika 2009–2015 m. (sausio 1 d.), tūkst.Šaltinis: Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenys

Mėsinių galvijų ir avių skaičiaus augimą įtakoja šiems sektoriams taikoma specialioji parama (iki 3,5 proc. nuo finansinio voko) – specialioji parama mėsinės galvijininkystės sektoriui (41,3 mln. Lt) ir specialioji parama mėsinės avininkystės sektoriui (4,58 mln. Lt).

Kiaulininkystės sektoriui didelę neigiamą įtaką padarė afrikinio kiaulių maro (toliau – AKM) pasireiškimas Lietuvoje.

2008 2009 2010 2011 2012 2013 20140

200

400

600

800

1000 923.2 897.1 928.2 929.4790.3 807.5 754.6

18 pav. Kiaulių skaičius Lietuvoje 2008–2014 m., tūkst.Šaltinis: Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenys

Uždavinio vertinimo (produkto) kriterijų:Pirmojo uždavinio vertinimo kriterijų:,,Ūkinių gyvūnų, už kuriuos mokamos išmokos pagal specialiąją paramos schemą, skaičius,

tūkst. vnt.“ planuota reikšmė viršyta 65 proc. Tai susiję su vis didėjančiu mėsinių galvijų ir mėsinių avių laikytojų susidomėjimu teikiama parama. Pagrindinis specialiosios paramos priemonės tikslas – suteikti finansinę paramą mėsinių galvijų ir mėsinių avių ūkiams (šie ūkiai ekonomiškai pažeidžiami, lyginant su vidutiniu šalies ūkiu), siekiant pašalinti jų patiriamus specifinius sunkumus bei sukurti jiems paskatą išlaikyti dabartinį gamybos lygį.

Išmokos apskaičiuotos taikant progresinę išmokų skalę, t. y. kuo mažiau gyvulių, tuo išmoka didesnė. Tiesioginės išmokos už mėsinius galvijus ir mėsines avis mokamos vieną kartą per metus iš Europos žemės ūkio garantijų fondo lėšų.

44

Tiesioginėms išmokoms už 2014 metais išlaikytus mėsinius gyvulius numatyta skirti 13,2 mln. Eur: už mėsinius galvijus – 11,9 mln. Eur, už mėsines avis – 1,3 mln. Eur. 2014 metais buvo laikoma 112,457 tūkst. mėsinių galvijų ir 134,318 tūkst. mėsinių avių.

Antrojo uždavinio vertinimo kriterijų:,,Gyvulininkystės ūkių, kurie, gavę paramą, įdiegė naujas technologijas, dalis (iš visų gavusių

paramą ūkių), procentai“ planas nebuvo įgyvendintas, kadangi 2014 m. buvo renkamos paraiškos paramai gauti, o mokėjimai nebuvo daromi.

,,Gyvulininkystės plėtrai skirtų projektų, kuriems suteikti kreditai su uždarosios akcinės bendrovės Žemės ūkio paskolų garantijų fondo garantija ir kompensuota dalis garantinio užmokesčio, skaičius, vienetai“ planuota reikšmė nepasiekta, nes buvo planuojama, kad 2014 m. gyvulininkystės plėtrai skirtų kreditų su UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondo garantija, lyginant su 2013 m., daugės, taip pat planuota, kad daugės ir kreditų su garantija projektams be ES paramos įgyvendinti, už kuriuos sumokėto garantinio užmokesčio dalis kompensuojama. 2014 metais, lyginant su 2013 metais, gyvulininkystės plėtrai skirtų kreditų su garantija suteikta 21 proc. daugiau, tačiau gyvulininkystės plėtrai skirtų kreditų su garantija, už kuriuos sumokėto garantinio užmokesčio dalis kompensuojama, skaičius mažėjo, nes ženkliai sumažėjo projektų, įgyvendinamų be ES paramos (planas 55 vnt., faktas 14 kreditų).

Trečiojo uždavinio vertinimo kriterijaus ,,Sudaryta ilgalaikių išpirktos žemės nuomos sutarčių su gyvulininkystės ūkiais, kurie patys negali žemės įsigyti dėl įstatymuose nustatyto įsigyjamos žemės ploto ribojimo, vienetai“ planuota reikšmė neįgyvendinta, nes nei viena įmonė nepareiškė pageidavimo/poreikio.

Ketvirtojo uždavinio vertinimo kriterijaus ,,Ekologinės gamybos ūkiuose sertifikuotų gyvulių skaičiaus padidėjimas, procentai“ planuota reikšmė viršyta. 926 ekologiniuose ūkiuose 2014 metais buvo laikoma 65 190 sertifikuotų gyvulių. Tai rodo didėjantį vartotojų susidomėjimą ekologine produkcija.

Penktojo uždavinio vertinimo kriterijaus ,,Pripažintos gyvulininkystės produkcijos gamintojų grupės, vienetai“ planas nebuvo įgyvendintas, nes 2014 metais nebuvo gautas EK pritarimas Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programai, todėl nebuvo patvirtinti priemonės ,,Gamintojų grupių ir organizacijų įsisteigimas“ įgyvendinimą reglamentuojantys teisės aktai.

Šeštojo uždavinio vertinimo kriterijaus ,,Mokymo renginių, informacinių kampanijų efektyvaus mėšlo ir srutų, susidarančių nuotekų tvarkymo, optimalaus ūkininkavimo vandensaugos tikslams pasiekti skirtinguose upių baseinuose klausimais, vienetais“ planas įgyvendintas 33,3 proc., kadangi nebuvo poreikio organizuoti daugiau mokymų panašiomis temomis.

Antrojo tikslo uždavinio vertinimo (produkto) kriterijų:Pirmojo uždavinio vertinimo kriterijų:,,Finansuotų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros, taikomųjų

mokslinių tyrimų projektų, vienetai“ planas neįgyvendintas, nes dėl lėšų stygiaus finansavimas buvo skirtas tik 7 žemės ūkio moksliniams tyrimams ir taikomosioms veikloms (taip pat ir gyvulininkystės srities).

,,Gyvulininkystės šakos eksperimentinių, mokomųjų ir bandymų ūkių infrastruktūros atnaujinimo projektų, vienetai“ planuota reikšmė nepasiekta, kadangi 2014 metais nebuvo gautas EK pritarimas Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programai, todėl nebuvo kvietimų teikti paraiškas pagal šią priemonę.

Antrojo uždavinio vertinimo kriterijų ,,Valstybės finansuojamų I pakopos 1 kurso gyvulininkystės studijų šakos studentų vietų (per metus), vienetais“ ir ,,Valstybės finansuojamų I pakopos 1 kurso agronomijos studijų šakos studentų vietų (per metus), vienetais“ (už programos 2.2 uždavinio įgyvendinimą atsakinga Švietimo ir mokslo ministerija) planuotos reikšmės nepasiektos, nes pateikus paraiškas švietimo ir mokslo ministro įsakymu sudarytai komisijai, buvo patvirtintos tik 37 paraiškos, pagal kurias pasirašytos 37 sutartys dėl valstybės finansuojamų gyvulininkystės technologijos šakos studentų studijų ir 12 paraiškų, pagal kurias pasirašyta 12 sutarčių dėl valstybės finansuojamų agronomijos šakos studentų studijų.

45

Trečiojo tikslo uždavinio vertinimo (produkto) kriterijų:,,Kontroliuojamų karvių produktyvumo (iš karvės primelžto pieno) didėjimas per metus,

kilogramai“ planuota reikšmė viršyta – kontroliuojamų karvių produktyvumas padidėjo 202 kg, nes kontroliuojamose bandose pagerėjo pieninių galvijų genetinė kokybė. Lietuvoje 2014 metais buvo kontroliuojama 45,5 proc. karvių.

,,Surengtų kasmetinių veislinių ūkinių gyvūnų parodų, forumų, konferencijų, vienetai“ planas viršytas, nes ūkininkai pageidavo specializuotų parodų, todėl 2 planuotos parodos buvo išskaidytos į keturias smulkesnes parodas.

Už programos 4 tikslo uždavinių įgyvendinimą atsakinga Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

Pirmojo uždavinio vertinimo kriterijaus ,,Lietuvos teritorija, apsaugota nuo ypač pavojingų gyvūnų užkrečiamųjų ligų, procentais“ reikšmė nepasiekta. 2014 m. sausio 24 dieną afrikinio kiaulių maro (AKM) virusas aptiktas laukinėje faunoje (dviem šernams netoli pasienio su Baltarusija). 2014 m. liepos 24 d. UAB „IDAVANG“ (Ignalinos rajone, Kazitiškio sen., Rupinskų k.) nustatytas AKM, šį kartą aptiktos sergančios kiaulės ir iš karto imtasi priemonių likviduoti ligos židinį. Lietuvoje per 2014 m. patvirtinti 45 (AKM) atvejai laukinėje faunoje ir 6 – kiaulių ūkiuose. Todėl Lietuvos teritorija nebuvo 100 proc. apsaugota nuo ypač pavojingų gyvūnų užkrečiamųjų ligų, nurodytų Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos A grupės ligų sąraše. Kitų labai pavojingų gyvūnų užkrečiamųjų ligų nebuvo nustatyta.

Nukentėjusiems kiaulių augintojams dėl Lietuvoje užfiksuoto AKM teikta parama atlyginti nuostoliams, patirtiems dėl nuo užkrečiamųjų ligų nugaišusių ar priverstinai sunaikintų gyvūnų, gyvūninių produktų, pašarų sunaikinimo ir ligų židinių likvidavimo. Parama (5,3 mln. Lt) suteikta 1 516 paramos gavėjų, kurie nukentėjo nuo AKM pasireiškimo.

Siekiant sumažinti AKM plitimo riziką, 2014 m. rugsėjo 17 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. B1-800 nustatyta afrikinio kiaulių maro buferinė zona ir nurodyta kiaulių laikytojams, kurių kiaulių laikymo vietos patenka į buferinę zoną, priverstinai paskersti kiaules. Valstybė, siekdama sukurti prielaidas šiems kiaulių laikytojams persiorientuoti į alternatyviąją veiklą, iki 80 procentų, bet ne daugiau 2000 Lt skiria valstybės paramą kitų rūšių ūkiniams gyvūnams įsigyti.

Galvijų bandų, dalyvaujančių šalies sveikos bandos statuso programoje skaičius sudaro 97 proc. – šio rezultato užtenka išlaikyti šalies, oficialiai neapimtos enzootine galvijų leukoze ir brucelioze, statusą.

TAUTINIO PAVELDO PRODUKTŲ APSAUGOS, JŲ RINKOS IR AMATŲ PLĖTROS 2012–2020 METŲ PROGRAMOS 2014 METŲ ATASKAITA

Tautinio paveldo produktų apsaugos, jų rinkos ir amatų plėtros 2012–2020 metų programa (toliau – TPP programa) patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1475 „Dėl tautinio paveldo produktų apsaugos, jų rinkos ir amatų plėtros 2012–2020 metų programos patvirtinimo“. TPP programos tikslams ir uždaviniams įgyvendinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 3D-155 patvirtintas TPP programos 2012–2014 metų priemonių planas.

Žemės ūkio ministerija siekia sudaryti kuo palankesnes sąlygas tradiciniams amatininkams kurti, pristatyti ir populiarinti tautinio paveldo produktus. 2014 metais buvo atlikti Tautinio paveldo veiklos finansavimo taisyklių pakeitimai, pagal kuriuos tradiciniams amatininkams sudarytos palankesnės galimybės pasinaudoti valstybės pagalba pristatant tautinio paveldo produktus įvairiuose renginiuose Lietuvoje ir užsienyje. Tautinio paveldo produktai pristatyti Vilniaus „Kaziuko“ ir Kauno „Kazimiero“ mugėse, „Jūros šventėje 2014“ Klaipėdoje, 2014 m. Dainų šventėje „Čia – mano namai“, Šv. Baltramiejaus mugėje ir kitose mugėse. Taip pat 2014 m. sausio mėn. Berlyne vykusioje tarptautinėje maisto pramonės, žemės ūkio ir sodininkystės parodoje „Žalioji savaitė – 2014“ Žemės ūkio ministerija Lietuvos nacionaliniame stende pristatė kulinarinio

46

paveldo maisto produktus. Tautinio paveldo produktai pristatyti ir kitose užsienio šalyse: „Trondheim Viking market 2014“ Norvegijoje, „XX Festyn Archeologiczny w Biskupinie“ Lenkijoje, „Vilniaus dienos Gdanske“ Lenkija, Olandijos bendruomenės projekte „Ltart.NL“ Olandijoje.

Vykdoma tautinio paveldo produktų plėtros stebėsena, tęsiamas tautinio paveldo produktų, tradicinių mugių, tradicinių amatų mokymo programų, tradicinių amatų meistrų sertifikavimo ir atestavimo procesas. TPP programos įgyvendinimo rezultatai pateikti 1 lentelėje.

2014 m. siekiant įgyvendinti priemonę, skirtą sukurti tradicinių amatininkų, kurių gaminiai sertifikuoti ir pripažinti tautinio paveldo produktais, kompetencijų ugdymo tinklą, atliktos pirkimų procedūros ir sudaryta sutartis su Aleksandro Stulginskio universitetu. Ši priemonė pilnai bus įgyvendinta 2015 metais.

Įgyvendinant TPP programą dalyvauja Kultūros ministerija, Ūkio ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Aplinkos ministerija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos, savivaldybės.

Kultūros ministerija iš viso tradicinių amatų plėtros ir sklaidos projektams, kurių buvo įvykdyta 72, skyrė 323 tūkst. litų (93,6 tūkst. Eur).

Vyriausybė rekomendavo įgyvendinant programą dalyvauti savivaldybėms, kurios turėtų skirti savivaldybių biudžetų lėšų programos priemonėms finansuoti. Informacija apie savivaldybes, kurios dalyvavo ir skyrė lėšų priemonėms, susijusioms su tautinio paveldo produktų plėtra, pateikta 3 lentelėje.

1 lentelė

TPP PROGRAMOS REZULTATAI UŽ 2014 METUS

Eil. Nr.

Tikslų ir uždavinių vertinimo kriterijų pavadinimai ir mato vienetai

Vertinimo kriterijų reikšmėsĮgyvendinanti

institucijametinis įvykdyta įvykdymo procentas

Strateginis tikslas – išsaugoti ateinančioms kartoms tradicinius amatus ir užtikrinti tautinio paveldo produktų – etninės kultūros vertybių – perėmimą ir tradicijų tęstinumą

Naujų darbo vietų, susijusių su tradicinių amatų veikla, skaičius

10 5 50 Žemės ūkio ministerija,Ūkio ministerija

Tautinio paveldo produktų paklausos didėjimas tarp vartotojų, procentais (nustatoma apklausos būdu)


Žemės ūkio ministerija

1. Tikslas – plėtoti valstybės pagalbą, skatinančią tautinio paveldo produktų išsaugojimą, kūrimą ir realizavimąTradicinių amatininkų, pasinaudojusių valstybės pagalbos galimybėmis, dalis, procentais



1.1.

Uždavinys: Tęsti tautinio paveldo produktų sertifikavimo procesą

Gaminių, pripažintų tautinio paveldo produktais, skaičius

2000 2463 123 Žemės ūkio ministerija

Tradicinių amatininkų, kurių gaminiai sertifikuoti ir pripažinti tautinio paveldo produktais, skaičius


1.2.

Uždavinys: Tobulinti teisines prielaidas, skatinančias tautinio paveldo produktų ir tradicinių amatų išsaugojimą

47

Tautinio paveldo veiklos sričių, kurioms teikiama valstybės pagalba, skaičius

4 4 100 Žemės ūkio ministerija,Kultūros ministerija

Tautinio paveldo objektų, būdingų konkrečiai vietovei ar etnografiniam regionui, atitikties specifikacijų parengimas

- - - Žemės ūkio ministerija, Kultūros ministerija

1.3.

Uždavinys: Sudaryti sąlygas teikti valstybės pagalbą ir Europos Sąjungos paramą tradiciniams amatininkams, kurių gaminiai sertifikuoti ir pripažinti tautinio paveldo produktaisFinansuotų projektų, susijusių su tautinio paveldo produktų plėtra, skaičius

10 24 240 Žemės ūkio ministerija,Ūkio ministerija

1.4.

Uždavinys: Skatinti tradicinių amatų centrų kūrimą Lietuvoje (ypač Vidurio Lietuvoje ir Vilniaus regione), užtikrinti tradicinių amatų centrų veikląĮkurtų ir tradicinių amatų veiklą plėtojančių tradicinių amatų centrų skaičius

10 13 130 Žemės ūkio ministerija, savivaldybės

2. Tikslas – išplėtoti ir koordinuoti tradicinių amatų mokymo sistemąTradicinių amatininkų, kurių tradicinių amatų veiklos kvalifikacijos lygis pakilo, dalis procentais (nustatoma apklausos būdu)

20 20 100 Žemės ūkioministerija

2.1.

Uždavinys: Tobulinti tradicinių amatininkų mokymus

Parengtos tradicinių amatininkų kvalifikacijos tobulinimo metodikos

2 0* 0* Žemės ūkioministerija,Kultūros ministerija,Švietimo ir mokslo ministerija

Sukurtas tradicinių amatininkų, kurių gaminiai sertifikuoti ir pripažinti tautinio paveldo produktais, kompetencijų ugdymo tinklas

1 0* 0* Žemės ūkio ministerija,Kultūros ministerija,Švietimo ir mokslo ministerija

2.2.

Uždavinys: Užtikrinti tradicinių amatininkų ir tradicinių paslaugų teikėjų kvalifikacijos tobulinimo, vadybos, verslumo ir rinkodaros mokymus Tradicinių amatininkų, dalyvavusių kvalifikacijos tobulinimo mokymuose, skaičius

100 120 120 Žemės ūkio ministerija,Kultūros ministerija

Organizuotų vadybos, verslumo ir rinkodaros mokymų, skaičius

– – – Žemės ūkio ministerija

Apmokytų tradicinių amatininkų (pradedant internetinio verslo įgūdžių rinkodaros pagrindais ir baigiant tarptautinės internetinės prekybos įgyvendinimui) skaičius

– – – Žemės ūkio ministerija,Ūkio ministerija

2.3.

Uždavinys: Skatinti tradicinių amatų meistrus perduoti tradicinių amatų įgūdžius jaunimui

48

Tradicinių amatų meistrų, rengiančių tradicinių amatų edukacinius užsiėmimus vaikams ir jaunimui, skaičius

30 53 176 Žemės ūkio ministerija,Kultūros ministerija,Švietimo ir mokslo ministerija

Vaikų ir jaunimo, dalyvavusių tradicinių amatų edukaciniuose užsiėmimuose, skaičius

100 217 217 Žemės ūkio ministerija,Kultūros ministerija,Švietimo ir mokslo ministerija,Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos

2.4.

Uždavinys: Atlikti mokslinius tyrimus ir tautinio paveldo produktų plėtros stebėseną

Atliktų mokslinių tyrimų tautinio paveldo produktų išsaugojimo srityje skaičius

2 2 100 Žemės ūkio ministerija,Kultūros ministerija,Švietimo ir mokslo ministerija

3 Tikslas – formuoti patrauklų tautinio paveldo produktų įvaizdį šalyje ir užsienyjeTautinio paveldo produktų įvaizdžio gerėjimas tarp vartotojų, procentais (nustatoma apklausos būdu)



3.1.

Uždavinys: Populiarinti tautinio paveldo produktus ir tradicines paslaugas

Išleistų leidinių ir vaizdinės medžiagos, populiarinančių tautinio paveldo produktus, skaičius

2 5 250 Žemės ūkio ministerija,Ūkio ministerija,savivaldybės

Finansuotų tradicinių parodų, mugių, konferencijų ir kitų renginių skaičius

8 23 287 Žemės ūkio ministerija,Kultūros ministerija,Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, savivaldybės

Prekybos vietų, skirtų prekiauti tautinio paveldo produktais, skaičius

2 5 250 Žemės ūkio ministerija,Aplinkos ministerija, savivaldybės

49

Kasmet premijuotų tradicinių amatininkų ir tradicinių amatų centrų skaičius

2/1 2/0 100/0 Žemės ūkio ministerija

3.2.

Uždavinys: Skatinti tradicinių amatininkų ir tradicinių paslaugų teikėjų asociacijų veiklą ir jų pateiktų projektų įgyvendinimąFinansuotų, susijusių su tautinio paveldo produktų populiarinimu, projektų, kuriuos pateikė asociacijos, dalis, procentais


Žemės ūkio ministerija, Kultūros ministerijaKultūros ministerija

3.3.

Uždavinys: Stiprinti tradicinių amatininkų ir tradicinių paslaugų teikėjų tarpusavio ryšius ir bendradarbiavimą su turizmo sektoriais Įgyvendintų bendrų projektų, populiarinančių tautinio paveldo produktus, skaičius

2 5 250 Žemės ūkio ministerija,Kultūros ministerija,Ūkio ministerija,savivaldybės

3.4.

Uždavinys: Tobulinti informacinį tinklalapį, skirtą tradiciniams amatams plėtoti ir tautinio paveldo produktams populiarintiSukurtas tradicinių amatininkų poreikius atitinkantis tinklalapis ne tik lietuvių, bet ir užsienio kalbomis


*) priemonė pilnai bus įgyvendinta 2015 m.

2 lentelė

TPP PROGRAMOS ASIGNAVIMŲ PANAUDOJIMAS 2014 METAIS

Tikslo, uždavinio ir priemonės pavadinimasAsignavimai, tūkst. litų

patvirtinti panaudoti panaudojimo procentas

Strateginis tikslas – išsaugoti ateinančioms kartoms tradicinius amatus ir užtikrinti tautinio paveldo produktų – etninės kultūros vertybių – perėmimą ir tradicijų tęstinumąStrateginio tikslo priemonė – tautinio paveldo produktų paklausos didėjimo nustatymas tarp vartotojų, procentais (nustatoma apklausos būdu)

10 0 0

Tikslas – plėtoti valstybės pagalbą, skatinančią tautinio paveldo produktų išsaugojimą, kūrimą ir realizavimąPirmo tikslo priemonė – tradicinių amatininkų, pasinaudojusių valstybės pagalbos galimybėmis, dalies nustatymas procentais

0 - -

Uždavinys – tęsti tautinio paveldo produktų sertifikavimo procesąPriemonė – tautinio paveldo produktų sertifikavimas 30 24,05 80Priemonė – parama tradiciniams amatininkams, kurių gaminiai pripažinti A kategorijos tautinio paveldo produktais, pripažinimo patvirtinimo išlaidoms kompensuoti

20 15,6 78

Uždavinys – tobulinti teisines prielaidas, skatinančias tautinio paveldo produktų ir tradicinių amatų išsaugojimą

50

Priemonė – Tautinio paveldo veiklos subjektų finansavimo taisyklių pakeitimo, kuriame būtų numatytas išplėstas teikiamos valstybės pagalbos veiklų skaičius, parengimas

0 - -

Priemonė – tautinio paveldo produktų aprašų, kuriuose būtų išryškinti etnografinių regionų skirtumai, parengimas

0 - -

Uždavinys – sudaryti sąlygas teikti valstybės pagalbą ir Europos Sąjungos paramą tradiciniams amatininkams, kurių gaminiai sertifikuoti ir pripažinti tautinio paveldo produktaisPriemonė – parama tautinio paveldo produktų gamintojų, tradicinių paslaugų teikėjų projektams

180 216 120

Uždavinys – skatinti tradicinių amatų centrų kūrimą Lietuvoje (ypač Vidurio Lietuvoje ir Vilniaus regione), užtikrinti tradicinių amatų centrų veikląPriemonė – parama tradiciniams amatų centrams įkurti

2070 1609 77

Tikslas – išplėtoti ir koordinuoti tradicinių amatų mokymo sistemąAntro tikslo priemonė – tradicinių amatininkų, kurių tradicinių amatų veiklos kvalifikacijos lygis pakilo, dalies nustatymas procentais (nustatoma apklausos būdu)

0 - -

Uždavinys – tobulinti tradicinių amatininkų mokymusPriemonė – tradicinių amatininkų kvalifikacijos tobulinimo metodikų parengimas

20 0 0

Uždavinys – užtikrinti tradicinių amatininkų ir tradicinių paslaugų teikėjų kvalifikacijos tobulinimo, vadybos, verslumo ir rinkodaros mokymusPriemonė – tradicinių amatininkų ir tradicinių paslaugų teikėjų kvalifikacijos tobulinimo neformaliojo švietimo programos parengimas ir mokymų organizavimas

70 11,8* 16*

501 83,4 166

Uždavinys – skatinti tradicinių amatų meistrus perduoti tradicinių amatų įgūdžius jaunimuiPriemonė – tradicinių amatininkų, kurie yra atestuoti ir pripažinti tradicinių amatų meistrais, įtraukimas į švietimo sistemą ir edukacinių užsiėmimų, kuriuose vaikai ir jaunimas galėtų susipažinti su tradiciniais amatais, organizavimas

0 - -

Priemonė – tradicinių amatininkų, tradicinių amatų meistrų ir tradicinių paslaugų teikėjų mokymo metodinių rekomendacijų profesijos, bendrojo lavinimo mokytojams ir meistrams parengimas, mokymo metodikos taikymo kursų organizavimas

20 0 0

Uždavinys – atlikti mokslinius tyrimus ir tautinio paveldo produktų plėtros stebėsenąPriemonė – tautinio paveldo produktų plėtros stebėsena

0 - -

Priemonė – tradicinių amatininkų įtraukimo į švietimo sistemą galimybių studija ir jos įgyvendinimas

0 - -

Tikslas – formuoti patrauklų tautinio paveldo produktų įvaizdį šalyje ir užsienyjeTrečio tikslo priemonė – Tautinio paveldo produktų įvaizdžio gerėjimo tarp vartotojų nustatymas procentais (nustatoma apklausos būdu)

20 0 0

Uždavinys – populiarinti tautinio paveldo produktus ir tradicines paslaugas

51

Priemonė – finansuoti leidybos ir populiarinimo projektus, pristatančius tautinio paveldo produktus šalyje ir užsienyje

30 30 100

Priemonė – parama tautinio paveldo produktams pristatyti nacionalinėse ir tarptautinėse turizmo, žemės ir maisto ūkio specializuotose parodose ir mugėse

40 27,7 69

201 65,9 329202 Nepateikė -

Priemonė – kasmetinis konkurso organizavimas siekiant premijuoti sėkmingiausiai dirbančius tradicinius amatininkus ir tradicinių amatų centrą

20 10,4 52

Priemonė – tautinio paveldo konferencijos organizavimas

30 0 0

Priemonė – prekybos vietų, skirtų prekiauti tautinio paveldo produktais, kūrimo skatinimas

20 0 0

Uždavinys – skatinti tradicinių amatininkų ir tradicinių paslaugų teikėjų asociacijų veiklą ir jų pateiktų projektų įgyvendinimąPriemonė – parama tradicinių amatininkų ir tradicinių paslaugų teikėjų asociacijų projektinei veiklai

180 172,65 95

201 Nepateikė -

Uždavinys – stiprinti tradicinių amatininkų ir tradicinių paslaugų teikėjų tarpusavio ryšius ir bendradarbiavimą su turizmo sektoriaisPriemonė – bendrų projektų, populiarinančių tautinio paveldo produktus turizmo sektoriuje, finansavimas

20 16,9 84

201 49 245

153 30 200

Uždavinys – tobulinti informacinį tinklalapį, skirtą tradiciniams amatams plėtoti ir tautinio paveldo produktams populiarintiPriemonė – tautinio paveldo interneto svetainės atnaujinimas ir papildymas anglų, rusų ir kt. kalbomis, tautinio paveldo produktų paplitimo žemėlapio pildymas

20 10 50

Iš viso TPP programos priemonėms finansuoti (1+2) 2 845 2394,57 84Iš jų pagal finansavimo šaltinius:1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas 2 700 2372,4 87iš jo: 1.1. Žemės ūkio ministerijos nacionalinio biudžeto lėšos

630** 535,1 84539,2*** 535,1 99


2070 1609 77

2. Kitų institucijų, dalyvaujančių įgyvendinant TPP programą, lėšos (KM, ŪM, VSTT, VTD)

145 228,3 157

––––––––––––––––––––––––––––

1 - Lietuvos Respublikos kultūros ministerija2 - Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos3 - Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos* Priemonė pilnai bus įgyvendinta 2015 m.** Lėšos patvirtintos 2012 m. kovo 8 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-155*** Lėšos skirtos priemonės „Tautinio paveldo išsaugojimas“ įgyvendinimui 2014 m.

52

Žemės ūkio ministerija. Siekiant įgyvendinti TPP programos uždavinius ir suplanuotus rezultatus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 3D-155 patvirtintu Tautinio paveldo produktų apsaugos, jų rinkos ir amatų plėtros 2012–2020 metų programos 2012–2014 metų priemonių planu buvo numatyta 630 tūkst. litų (182 tūkst. Eur) priemonėms vykdyti, tačiau 2014 m. uždavinių įgyvendinimui buvo skirta 539,2 tūkst. litų (156 tūkst. Eur). Iš jų panaudoti 535,1 tūkst. litų (154,9 tūkst. Eur).

Priemonė – Tradicinių amatininkų ir tradicinių paslaugų teikėjų kvalifikacijos tobulinimo neformaliojo švietimo programos parengimas ir mokymų organizavimas yra pradėta vykdyti. Šios priemonės įgyvendinimui yra skirta 39,5 tūkst. litų (11,4 tūkst. Eur), bet 2014 m. buvo išmokėta tik avansinė suma 11 tūkst. litų (3 tūkst. Eur). Priemonė pilnai bus įgyvendinta 2015 m.

Pagal Tautinio paveldo produktų apsaugos, jų rinkos ir amatų plėtros 2012–2020 metų programos 2012–2014 metų priemonių planą, 2014 metais buvo skirta 2 070 tūkst. litų (599,5 tūkst. Eur) tikslinių lėšų tradicinių amatų centrams įkūrimui bei tradicinių amatų centų įrangai įsigyti, iš jų panaudota 1 609 tūkst. litų (465,9 tūkst. Eur).

Kultūros ministerija 2014 metais planavo 20 tūkst. litų (5,7 tūkst. Eur) skirti paramai tautinio paveldo produktams pristatyti nacionalinėse ir tarptautinėse turizmo, žemės ir maisto ūkio specializuotose parodose ir mugėse, tačiau skyrė 65,9 tūkst. litų. (19 tūkst. Eur). Finansuotas tradicinių amatininkų ir tradicinių paslaugų teikėjų kvalifikacijos tobulinimo neformaliojo švietimo programos parengimas ir mokymų organizavimas. Taip pat skirta 49 tūkst. litų (14 tūkst. Eur), nors buvo planuota skirti 20 tūkst. litų (5,7 tūkst. Eur) bendriems projektams, populiarinantiems tautinio paveldo produktus turizmo sektoriuje.

Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos skyrė 30 tūkst. litų (8,6 tūkst. Eur) parodos „AVENTUR 2014“ organizavimui, kurios metu buvo pristatytos tradicinių amatų galimybės turizmui. Šios priemonės įgyvendinimui 2014 m. buvo numatyta 15 tūkst. litų (4,3 tūkst. Eur).

3 lentelėSAVIVALDYBIŲ REZULTATAI ĮGYVENDINANT TPP PROGRAMĄ

TPP programos

tikslai

TPP programos uždaviniai

Atlikti darbai VykdytojasSkirta lėšų, tūkst. Lt

Strateginis tikslas – išsaugoti ateinančioms kartoms tradicinius amatus ir užtikrinti tautinio paveldo produktų – etninės kultūros vertybių – perėmimą ir tradicijų tęstinumą 1. Plėtoti valstybės pagalbą, skatinančią tautinio paveldo produktų išsaugojimą, kūrimą ir realizavimą

1.1.Tęsti tautinio paveldo produktų sertifikavimo procesą

Individualiai konsultuojami tautodailininkai, kurie galėtų tapti TPP meistrais.

Rokiškio r. savivaldybė

-

Teikiama informacija, rengiami dokumentai dėl tautinio paveldo produktų, tradicinių paslaugų, tradicinių amatų meistrų sertifikavimo (9 asmenys).

Kretingos r. savivaldybė

-

1.2. Tobulinti teisines prielaidas, skatinančias tautinio paveldo produktų ir tradicinių amatų išsaugojimą

Nustatytos rinkliavų lengvatos už leidimą prekiauti ar teikti paslaugas Druskininkų savivaldybės teritorijos viešosiose vietose ir renginių metu tradiciniams amatininkams, turintiems tautinio paveldo produktų sertifikatą, taip pat skiriamos prioritetinės vietos prekybai ar amatų demonstravimui.

Druskininkų savivaldybė

-

Nuo 2000 m. amatininkai ir smulkieji prekybininkai yra atleisti nuo vietinės rinkliavos už leidimą prekiauti ar teikti paslaugas Kauno Kaziuko mugės, Rudens gėrybių ir bendruomenių amatų mugės, Kauno miesto dienos, šventės „Hanza Kaunas“ ir Derliaus dienos metu.

Kauno m. savivaldybė

-

53

1. Atleisti nuo mokesčio amatininkai, prekiaujantys sertifikuotais tautinio paveldo produktais.2. Sumažintas 50 procentų pajamų mokesčio dydis už verslo liudijimą asmenims, įsigijusiems verstis amatu turintiems sertifikatus.

Kelmės r. savivaldybė

-

Kėdainių rajono savivaldybės sprendimu sertifikuoti amatininkai ir tautinio paveldo produktų gamintojai miesto šventės metu atleisti nuo rinkliavos mokesčio.

Kėdainių r. savivaldybė

-

Teikiama parama tradiciniams amatininkams. Utenos r. savivaldybė

2,66,3 ES

Šilutės miesto ir kitose rajono seniūnijose vykusių švenčių metu tautinio paveldo produktų gamintojai buvo atleisti nuo vietos mokesčio.

Šilutės r. savivaldybė

-

1.4. Skatinti tradicinių amatų centrų kūrimą Lietuvoje

Įsteigti 2 amatų centrai: Gasčiūnų ir Ziniūnų kaimo bendruomenių amatų centrai.

Joniškio r. savivaldybė

-

1. Akmenynų amatų centro statybos darbai.2. Įsteigtas amatų centras Trakėnų kaime.3. Įrengtas Salaperaugio amatų centras.

Kalvarijos savivaldybė

265 ES122 ES102 ES

Kuriamas tradicinių amatų centras Kėdainių krašto muziejaus Arnetų name.


764 ES

Panevėžio rajone įkurtas tradicinių amatų centras. Panevėžio r. savivaldybė

264 ES

1. Veikia 1 tradicinių amatų veiklą plėtojantis tradicinių amatų centras.2. Pagal „Plungės rajono kaimo vietovių plėtros strategiją siekiant tinkamiausio gamtos ir kultūros išteklių panaudojimo kaimo plėtrai“ II prioriteto priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ veiklos sritį Kaimo turizmo veiklos skatinimas ir plėtra 2013–2014 m. įgyvendintas projektas „Pastato Kulių miestelyje (Plungės r.) rekonstrukcija ir pritaikymas tradicinių amatų veiklai“.

Plungės r. savivaldybė

242,6 ES

Įkurtas Rokiškio turizmo ir tradicinių amatų informacijos ir koordinavimo centras pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programą


220

1. Įkurtas Molėtų krašto tradicinių amatų centras Mindūnuose.2. Rekonstruotas tradicinių amatų centras „Meniškas kaimas“.

Molėtų r. savivaldybė

912650 ES

Tradicinių amatų centras „Svirnas“ išlaikymas. Utenos r. savivaldybė

36,2

2014 m. patvirtinti du etatai Švėkšnos tradicinių amatų centre.


31

2. Išplėtoti ir koordinuoti tradicinių amatų mokymo sistemą

2.3. Skatinti tradicinių amatų meistrus perduoti tradicinių amatų įgūdžius jaunimui

1. Projektai – 5.2. Parodos švietimo, kultūros įstaigose – 5.3. Renginiai švietimo, kultūros įstaigose – 13.4. Edukaciniai užsiėmimai, švietimo, kultūros įstaigose, bendruomenėse – 12.

Kalvarijos savivaldybė

0,7 ES0,90,2

1. Kretingos tradicinių amatų centre vyko 285 edukaciniai užsiėmimai. Užsiėmimus veda 5 tradicinių amatų meistrai.2. Tautodailininkams ir 1 folkloro kolektyvo „Šukupis“ meno vadovui skirta meno premija.


-

6

Tradicinius amatus savo dirbtuvėse demonstruoja šeši amatininkai.


-

54

Utenos tradicinių amatų centre „Svirnas“ pravesti 197 edukaciniai užsiėmimai. Dalyvių skaičius – 1276.

Utenos r. savivaldybė

-

3. Formuoti patrauklų tautinio paveldo produktų įvaizdį šalyje ir užsienyje

3.1. Populiarinti tautinio paveldo produktus ir tradicines paslaugas

1. Žurnalas „Dainava“ (2 numeriai).2.Audronės Lampickienės knyga „Margučiai kitaip“3. Lietuvos tautodailininkų sąjungos Dzūkijos skyriaus projektas „Tautodailės puoselėjimas ir sklaida“.

Alytaus r. savivaldybė

22

4

Organizuoti 5 renginiai: „Amatų diena“, „Kalėdinis prekymetis“, amatų mokymai rajono tautodailininkams amatų centre, organizuoti amatų mokymai Valgoje (Estija), tautodailininkės Ugnės Vaineikienės rištų juostų paroda.


7

„Tautodailės ir tradicinių amatų populiarinimas ir sklaida Kauno mieste“.

Kauno m. savivaldybė

3,5

Remti projektai: „Tradiciniai 27-ieji žemaičių etnomuzikavimo ir tradicinių amatų vasaros kursai“,„XXXIV tradicinė lieudies meno šventė“,Tradicinė šventė „Linas“,„VI-asis akmentašių simpoziumas“,Folkloro festivalis „Ir pajauga žali liepa“,Kūrybinės dirbtuvės „Šaukėnams – 515“,Regioninė sūrių šventė „Jurgis, Jorgis ir Jurgelis – skamba jis visom tarmelėm“.

Kelmės r. savivaldybė 3,5

652111,9

Kėdainių krašto muziejaus projektas „Tęstinė ekspedicija. „Gyvųjų tradicinės kultūros žininių fiksavimas. Kėdainių krašto amatai“.


2

1. Edukaciniai renginiai – 285.2. Surengtos parodos, mugės ir kiti renginiai – 20.3. Savivaldybės interneto puslapyje www.kretinga.lt rubrikoje KULTŪRA esanti skiltis „Tautinis paveldas“ papildyta ikonografine medžiaga.4. Surengti seminarai: „Nuo liaudies medicinos iki šiuolaikinio mokslo pasiekimų“ ir „Tradicinės kultūros interpretavimas ir perdavimas“.


2,120-

0,5

1. Išleistas leidinys „Rankšluosčių puošyba“.2. Išleistas leidinys „XVII tarptautinis juodosios ir raugo keramikos seminaras „Ornamentas“.3. Įvyko 3 tradicinių amatų mugės.4. Įrengtos 2 prekybos vietos, skirtos prekiauti tautinio paveldo produktais.


2,51,5

1,4

UAB „Radviliškių kaimo kepykla“ mugė. Panevėžio r. savivaldybė

0,5

1. Suorganizuotos 22 tautodailės darbų parodos bei mugės.2. Išleista leidinių ir vaizdinės medžiagos populiarinančių tautinio paveldo produktus, skaičius – 1.3. Įrengtos vietos, skirtos prekiauti tautinio paveldo produktais – 3.4. Finansuotų projektų skaičius – 5.5. Renginių skaičius – 2.6. Kultūros renginių skaičius – 10.7.Kaimo rėmimo renginių skaičius – 5.

Plungės r. savivaldybė 2,2

1,6

-

3,1--18,5

Paruošti ir išleisti 5 turistinių maršrutų lankstinukai, Rokiškio r. 6,5

55

aplankant tradicinius amatininkus, kurių gaminiai įvertinti tautinio paveldo produktų sertifikatais. Parengtas ir išleistas rajono lankytinų vietų žemėlapis su tradicinių amatininkų kontaktais ir trumpu veiklos pristatymu.Turizmo ir tradicinių amatų centre nuolat veikia amatininkų dirbinių parodos-pardavimai.

savivaldybė

1. Šiaulių r. savivaldybės etninės kultūros ir tradicinių amatų centre surengta 10 tradicinių parodų, pravesti 125 edukaciniai žiedimo, lipdymo, kiaušinių marginimo, juostų audimo, vilnos vėlimo bei karpymo iš popieriaus užsiėmimai, nuolatos veikia Senųjų amatų ekspozicija, Kuršėnų keramikų darbų kolekcijos eksponavimas.2. Įgyvendintas projektas – Keramikų kūrybinė stovykla-seminaras „Lietuvos puodžių karaliaus rinkimai“3. Projektas – Tautodailininkų, vaikų ir jaunimo etnokultūrinė stovykla „Iš mažos gilės didelis ąžuolas užauga“.

Šiaulių r. savivaldybė

-

5

6,5

26 ES

Bikavėnuose, Vainuto sen. organizuota Amatų stovykla, kurios metu pristatyti tautinio paveldo produktai.


3,3

1. Išleista Odetos Tumėnaitės-Bražėnienės knyga „Popierinės užuolaidėlės“.2. Lietuvos Nacionalinio muziejaus lėšomis išleista serijos „Tradicijos ir dabartis“ liaudies meistrės Odetos Tumėnaitės-Bražėnienės „Karpiniai, raižiniai, margučiai“.

Utenos r. savivaldybė

8

-

1. Sukurtas dokumentinis filmas „Dangaus sodai“.2. Finansuotos trys mugės: Kaziuko, Šv. Baltramiejaus, Tautų mugė.3. Tarpregioninė konferencija „Kultūros paveldui nedarančių poveikio renginių tinklas“.

Vilniaus m. savivaldybė

890

43

3.3. Stiprinti tradicinių amatininkų ir tradicinių paslaugų teikėjų tarpusavio ryšius ir bendradarbiavimą su turizmo sektoriais

1. Grikių šventė Alytaus jaunimo parke „Visa dzūkelio sveikata iš grikio“.2. Tarptautinis senųjų amatų, archajinės muzikos ir karybos meno festivalis „Jotvos vartai“.3. Tarptautinis medžio drožėjų simpoziumas „Margaspalvė genio kalvė“.4. Atvelykio šventė-mugė.

Alytaus r. savivaldybė

8

25

6

1Surengtos dvi tradicinės šventės: „Kleckų šventė“, „Sūrių šventė“.


1

Rajono amatininkai dalyvavo 4 projektuose, populiarinančiuose tautinio paveldo produktus.


-

1. Plungės amatininkų dalyvavimas šventėje „Panemunių žiedai 2014“.2. Projektas „X-asis jubiliejinis tarptautinis folkloro festivalis „Saulelė raudona“.

Plungės r. savivaldybė

2 ES

2

Iš viso savivaldybės skyrė lėšų: 240,7

56

IV. VYRIAUSYBĖS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

Žemės ūkio ministerijos veikla nukreipta į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos skyriaus ,,XV. Konkurencingas žemės ūkis ir įvairiapusė kaimo plėtra“ nuostatų įgyvendinimą.

Lietuvos kaimo plėtra. Sėkmingai baigiama įgyvendinti Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programa (toliau - Programa), kuriai iš viso skirta 7,9 mlrd. litų (2,3 mlrd. Eur). Per 2007–2014 metais įvykusius paraiškų rinkimus pateikta 997,31 tūkst. paraiškų 10,2 mlrd. litų (2,95 mlrd. Eur) paramai gauti, pasirašyta 892,5 tūkst. paramos sutarčių, kurių vertė 7,83 mlrd. litų (2,27 mlrd. Eur), išmokėta 6,99 mlrd. litų (2,02 mlrd. Eur) paramos lėšų arba 89 proc. visos Programai skirtos sumos.

2014 metais pasirašyta sutarčių 331 mln. Lt (96 mln. Eur) Programos paramai gauti, per metus išmokėta 1 mlrd. Lt (290 mln. Eur) paramos lėšų. Per 2014 metus paramą gavo 571 ūkis modernizuoti žemės ūkio valdas, 66 966 pareiškėjų, ūkininkaujančių vietovėse su kliūtimis, 41 įmonė – didinti pridėtinę vertę perdirbant žemės ūkio produktus. Mišku apželdinta 2 631 ha žemės, įgyvendinti 464 projektai, gerinantys griovių būklę 2 054 ha plote, atlikti 75 žemės ūkio vandentvarkos projektai 12 298 ha plote. Įgyvendinant vietos plėtros strategijas, 2014 metais pasirašytos 387 sutartys dėl vietos projektų įgyvendinimo už daugiau kaip 7 mln. Eur.

Už 2014 metus žemdirbiams priskaičiuota 1,47 mlrd. litų (beveik 426 mln. Eur) tiesioginių išmokų, iš kurių iki 2015 m. sausio 1 d. išmokėta daugiau kaip 975 mln. litų (282 mln. Eur). Be to, Vyriausybė iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto skyrė 30 mln. Lt (8,69 mln. Eur) pieno gamintojams, kurie labiausiai nukentėjo dėl Rusijos Federacijos paskelbto maisto produktų importo draudimo. Bendra ES ir nacionalinės paramos suma, skirta pieno gamintojams kompensuoti nuostolius, patirtus dėl Rusijos Federacijos importo embargo, sudarė beveik 79 mln. Lt (23 mln. Eur) arba 43,76 Eur už toną pieno, parduoto 2014 m. rugpjūčio–lapkričio mėnesiais. Šios lėšos išmokėtos 2015 metų vasario 10–11 dienomis.

2014 m. gruodžio 12 d. Europos Komisijai pateiktas Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos projektas, kuris yra intensyvių derybų rezultatas, atspindintis pasiektą principinį susitarimą su Europos Komisijos tarnybomis. Europos Komisija Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programą patvirtino 2015 m. vasario 13 d. Programa bus svarbus finansinis paramos instrumentas Lietuvos žemės ūkiui ir kaimui septynerius metus – programos biudžetas 1,98 mlrd. Eur, iš kurio Europos Sąjungos dalis yra 1,61 mlrd. Eur. Šias lėšas numatoma skirti žemės ūkio konkurencingumui didinti, žemdirbių įgūdžiams tobulinti, inovacijoms plėtoti, naujoms darbo vietoms kurti, taip pat nemažai dėmesio bus skiriama aplinkosaugai bei klimato kaitai, bendruomeniškumui skatinti, gyvenimo kokybei gerinti. Siekiama labiau koncentruoti paramą, teikiant prioritetą gyvulininkystės, vaisių ir daržovių sektoriams bei smulkių ir vidutinių ūkių konkurencingumui didinti.

Nuo 2013 metų prioritetas teikiamas gyvulininkystės sektoriui. 2014 metų laikotarpiu gyvulininkystės ūkių modernizavimui ir plėtrai skirta 59,5 mln. litų (17,2 mln. Eur), parama suteikta 409 gavėjams. Siekiant skatinti gyvulininkystę, 2014 metų pereinamojo laikotarpio nacionalinei paramai už gyvulius, pieną ir pasėlius skirta beveik 117 mln. litų (33,8 mln. Eur).

Reglamentuotas nuostolių kompensavimas kiaulių laikytojams, kurie buvo priversti paskersti kiaules dėl afrikinio kiaulių maro, ir nustatyta tvarka įsigyti kitus ūkinius gyvūnus vietoj priverstinai paskerstų kiaulių. Paramai gyvulininkystės veiklą buferinėje afrikinio kiaulių maro zonoje vykdantiesiems žemės ūkio veiklos subjektams papildomai skirta 22,1 mln. litų (6,4 mln. Eur) pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“.

57

Žemės ūkio ir maisto produktų eksporto plėtra. 2014 metais Lietuvoje užderėjo rekordinis grūdų derlius – prikulta 5,12 mln. tonų grūdų, arba 16,6 proc. daugiau nei pernai. 2014 kalendoriniais metais iš Lietuvos išvežta 3,1 mln. tonų grūdų, daugiausia kviečių (2,5 mln. t). Palyginti su 2013 metais, grūdų eksportas padidėjo beveik ketvirtadaliu. Tačiau kitų žemės ūkio ir maisto prekių (ypač pieno produktų) eksporto apimtys sumažėjo dėl Rusijos Federacijos paskelbto kai kurių prekių importo draudimo.

Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, 2014 metais eksportuota žemės ūkio ir maisto produktų už 16,1 mlrd. litų (4,66 mlrd. Eur), arba 0,7 procento mažiau nei 2013 metais, importuota – už 12,8 mlrd. litų (beveik 3,7 mlrd. Eur), arba 0,6 procento mažiau nei 2013 metais), prekybos balansas sudaro 3,3 mlrd. litų (beveik 1 mlrd. Eur).

2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 0

500100015002000250030003500400045005000

23112812.3

3339.3

42404695.8 4662

19262310.5

2774.63265.3

3722.2 3699.3

385 501.8 564.7974.7 973.6 962.7

Eksportas Importas Balansas

19 pav. Lietuvos užsienio prekyba žemės ūkio ir maisto produktais, mln. Eur Šaltinis – Statistikos departamento duomenys

Įgyvendinamos priemonės siekiant įvairinti Lietuvos eksportą ir sumažinti nuostolius, patiriamus dėl Rusijos Federacijos paskelbto kai kurių prekių importo draudimo.

Ieškoma naujų rinkų lietuviškiems žemės ūkio ir maisto produktams, organizuojamas įmonių dalyvavimas parodose, verslo misijose ir kituose eksporto plėtros renginiuose, aktyvinami diplomatiniai veiksmai, siekiant įeiti į trečiųjų šalių rinkas.

Lietuviški maisto produktai įgauna pripažinimą ES. 2014 metais ES įregistruoti du lietuviški maisto produktai, įgiję saugomos nuorodos statusą – tai Daujėnų naminė duona, kuriai suteikta Saugoma geografinė nuoroda bei pieno gaminys „Žemaitiškas kastinys“, kuriam suteikta Garantuoto tradicinio gaminio nuoroda.

Siekiant pagerinti padėtį melioracijoje, melioracijos investiciniams projektams papildomai skirta 25 mln. litų (7,2 mln. Eur). 2014 metais padidintas finansavimas iš valstybės biudžeto melioracijos įrenginių priežiūrai bei remontui. Nustatyti nauji melioracijos atliekamų darbų finansavimo prioritetai, siekiant padidinti valstybės biudžeto naudojamų lėšų efektyvumą.

Bioenergetika. Nustatyti prioritetai bioenergetikos srityje, iš kurių svarbiausias – biodujų jėgainių plėtra gyvulininkystės ūkiuose. Biodujų gamybos iš žemės ūkio ir kitų atliekų projektams 2014–2020 m. laikotarpiu planuojama skirti apie 44 mln. Eur. Taip pat planuojama tęsti paramą biogranulių gamybos projektams, biodujų gamybai iš gyvulininkystės ūkyje susidarančių atliekų ir jų panaudojimui ūkio reikmėms, trumpos rotacijos želdiniams įveisti.

Patvirtintas Lietuvos akvakultūros sektoriaus plėtros 2014–2020 metais planas, kuriuo siekiama sudaryti prielaidas racionaliai ir efektyviai panaudoti turimus Lietuvos akvakultūros ir su

58

juo susijusių sektorių žmogiškuosius, administracinius, materialiuosius ir finansinius išteklius, parengta Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 m. veiksmų programa.

Siekiant prisidėti prie Lietuvos žemės ūkiui reikalingų aukštos kvalifikacijos specialistų rengimo, iš Žemės ūkio ministerijai skirtų asignavimų apmokėta dalis pirmojo semestro studijų kainos 126 asmenims, 2014 m. įstojusiems studijuoti aukštosiose universitetinėse mokyklose pagal žemės ūkiui, maisto ūkiui ir kaimo plėtrai reikalingų specialybių pirmos pakopos studijų programas. Šios srities studijų tikslinį finansavimą numatoma tęsti.

Žemės tvarkymas ir administravimas. Iki 2015 m. sausio 1 d. priimti sprendimai atkurti nuosavybės teises 770,88 tūkst. piliečių į 4,0 mln. ha žemės (tai sudaro 99,38 proc. piliečių prašymuose nurodyto ploto). Įvertinus plotus, kurių negalima atkurti dėl pačių piliečių neveikimo, nuosavybės teisės atkurtos į 99,53 proc. piliečių prašymuose nurodyto ploto.

Nuosavybės teisės į miestuose turėtą žemę atkurtos 82,55 proc. piliečių, pateikusių visus nuosavybės teisę įrodančius ir giminystės ryšį su turėtos žemės savininku patvirtinančius dokumentus, į 85,74 proc. ploto, nurodyto jų prašymuose.

Nuo 2014 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10, 16 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymas, kuriame numatytas papildomas atlyginimo už valstybės išperkamą žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, būdas – atlyginimas lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje. 2015 m. sausio 1 d. duomenimis, 204 asmenys jau yra pakeitę atlyginimo būdą ir pageidauja už miesto žemę gauti lygiavertį miško plotą kaimo vietovėje.

Iki 2015 m. sausio 1 d. fiziniai ir juridiniai asmenys iš valstybės įsigijo 344,97 tūkst. ha žemės ūkio paskirties žemės. 2014 metais į valstybės biudžetą už parduotą visų paskirčių valstybinę žemę gauta 152,08 mln. litų (44,05 mln. Eur).

Probleminės sritys – tolesni darbai: Žemės ūkio ir kaimo plėtros srityje prioritetai toliau teikiami gyvulininkystės sektoriui,

sodininkystės ir daržininkystės plėtrai, užimtumo kaime didinimui, melioracijos statinių priežiūrai ir remontui. Vienu svarbiausių prioritetų ir ateityje išlieka eksporto rinkų paieška lietuviškiems žemės ūkio ir maisto produktams. 2015 metais Lietuvos įmonėms bus suteikta parama dalyvauti 10 tarptautinių parodų (JAV, Kinijoje, Japonijoje, JAE, Vokietijoje, Azerbaidžane, Olandijoje, Rusijoje, Uzbekistane); penkių tarptautinių parodų metu numatoma organizuoti ir verslo misijas.

V. PLANUOJAMI ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO VEIKLOS PRIORITETAI

Žemės ūkio ministerija 2015 metams numato šiuos 6 veiklos prioritetus ir svarbiausius darbus jiems įgyvendinti:

1. Gyvulininkystės skatinimas

1.1. Teikti didžiausią savanoriškosios susietosios paramos dalį ir papildomą nacionalinę paramą tiesioginėmis išmokomis gyvulininkystės ūkiams skatinti (2015 m. IV ketv.).

1.2. Teikti investicinę paramą gyvulininkystės ūkių modernizavimui (2015 m. IV ketv.).

1.3. Tobulinti ūkinių gyvūnų veislininkystės sistemą didinant kontroliuojamų ūkinių gyvūnų skaičių, modernizuojant ūkinių gyvūnų produktyvumo, pieno ir mėsos produkcijos gerinimo technologijas, naudojant geriausią genetinę medžiagą, diegiant naujausius genetinės kokybės nustatymo metodus (2015 m. IV ketv.).

Rodikliai, pagal kurį vertinamas 1 prioriteto įgyvendinimas Siektina reikšmė1. Bendroji gyvulininkystės produkcija, mlrd. Eur 0,96

59

2. Veislinių ūkinių gyvūnų (galvijų, arklių, kiaulių, avių, ožkų) dalis (iš visų ūkinių gyvūnų), procentais

24,5

2. Sodininkystės ir daržininkystės skatinimas

2.1. Teikti savanoriškąją susietąją paramą ūkiams, siekiant išlaikyti stabilius vaisių/uogų ir daržovių auginimo plotus (2015 m. IV ketv.).

Rodiklis, pagal kurį vertinamas 2 prioriteto įgyvendinimas Siektina reikšmėSodų, uogynų ir daržovių pasėlių plotas, ha 42 500

3. Užimtumo didinimas kaime

3.1. Skatinti jaunimo užimtumą ir kūrimąsi kaime remiant 153 jaunuosius ūkininkus (2015 m. IV ketv.). /Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – LRV) I prioriteto 1.3 kryptis „Nedarbo (ypač struktūrinio) mažinimas ir socialinės įtraukties didinimas“/

3.2. Remti asmenis, studijuojančius aukštosiose mokyklose studijų programas, susijusias su žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros sritimis (2015 m. IV ketv.).

Rodiklis, pagal kurį vertinamas 3 prioriteto įgyvendinimas Siektina reikšmėTiksliniu būdu finansuojamų studentų skaičius 226

4. Melioracija

4.1. Vykdyti valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių priežiūros ir remonto darbus (2015 m. III–IV ketv.).

4.2. Racionaliai naudojant ES finansinę paramą ir pritraukiant privačias lėšas, vykdyti požeminio drenažo rekonstravimo projektus privačioje žemėje (2015 m. IV ketv.).

Rodikliai, pagal kuriuos vertinamas 4 prioriteto įgyvendinimas Siektina reikšmė1. Suremontuota blogos būklės valstybei nuosavybės teise priklausančių magistralinių griovių, kuriems būtinas remontas, dalis proc.

1,5

2. Rekonstruota blogos būklės sausinimo sistemų (ES lėšomis) dalis proc.

4

5. Bendradarbiavimas su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija

5.1. Skirti pakankamai žmogiškųjų ir finansinių išteklių bendradarbiavimui su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), komandiruotėms į aukšto lygio forumus, komitetų ir kitų struktūrų posėdžius (2015 m. I–IV ketv.).

Rodiklis, pagal kurį vertinamas 5 prioriteto įgyvendinimas Siektina reikšmėEkonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos posėdžių, kuriuose dalyvavo Žemės ūkio ministerijos atstovas, skaičius, vnt.

16

6. Eksporto rinkų paieška žemės ūkio ir maisto produktams

6.1. Skatinti įmones ieškoti naujų užsienio rinkų: organizuoti įmonių dalyvavimą parodose, verslo misijose ir kituose eksporto plėtros renginiuose, derinti tai su aukštų pareigūnų vizitais (2015

60

m. I–IV ketv.). /LRV I prioriteto 1.1 kryptis „Lietuvos ūkio konkurencingumo didinimas užtikrinant aukštą investavimo lygį, ypač į regionus, ir modernizuojant pramonę/

6.2. Remti žemės ūkio ir maisto produktų ES pardavimo skatinimo priemones vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse (2015 m. I–IV ketv.).

6.3. Intensyvindami Ekonominės diplomatijos tarybos veiklą, telksime valstybės institucijų ir verslo atstovų veiksmus užtikrinant koordinuotą ekonominių valstybės interesų atstovavimą užsienyje (2015 m. I–IV ketv.). /LRV I prioriteto 1.1 kryptis „Lietuvos ūkio konkurencingumo didinimas užtikrinant aukštą investavimo lygį, ypač į regionus, ir modernizuojant pramonę/

Rodiklis, pagal kurį vertinamas 6 prioriteto įgyvendinimas Siektina reikšmėTarptautinių parodų, kuriose organizuojamas Lietuvos žemės ūkio ir maisto pramonės pristatymas, skaičius, vnt.

10

Žemės ūkio ministerija taip pat prisidės prie LRV I prioriteto 1.1 krypties „Lietuvos ūkio konkurencingumo didinimas užtikrinant aukštą investavimo lygį, ypač į regionus, ir modernizuojant pramonę“ svarbiausio darbo – Statybos leidimų išdavimo indeksas – sumažinti procedūrų skaičių ir sutrumpinti laiką, reikalingą verslui gauti statybos leidimus – įgyvendinimo (2015 m. II–IV ketv.).

Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė

Documents

zum.lrv.ltzum.lrv.lt/uploads/zum/documents/files/LT_versija... · Web view2014 METŲ VEIKLOS ATASKAITA 2015 m. vasario 27 d. Nr. 8D-98 (16.12) Vilnius TURINYS I. STRATEGINIŲ POKYČIŲ