zum.lrv.ltzum.lrv.lt/uploads/zum/documents/files/LT_versija/FI... · Web viewparengti papildomų viešųjų ir privačių lėšų, kurias finansinė priemonė galėtų pritraukti

Finansinių priemonių panaudojimo galimybių ir poreikio, įgyvendinant Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programą, išankstinis vertinimas

Galutinės ataskaitos projektas

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija

Vilnius, 2018

Finansinių priemonių panaudojimo galimybių ir poreikio, įgyvendinant Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014-2020 metų veiksmų programą, išankstinis vertinimas. Galutinės ataskaitos projektas

2

Turinys

Santrauka...................................................................................................................3Summary...................................................................................................................7Santrumpos..............................................................................................................12Lentelių sąrašas.......................................................................................................13Paveikslų sąrašas.....................................................................................................14Įvadas......................................................................................................................151 Rinkos trūkumų, optimalių investavimo situacijų ir investicijų poreikio Sąjungos prioritetams analizė.................................................................................................17

1.1 Rinkos trūkumų analizė ir optimalių investavimo situacijų ir investicijų poreikio analizė.....................................................................................................17

1.1.1 Investicijų paklausos vertinimas..............................................................171.1.2 Pasiūlos analizė.......................................................................................421.1.3 Tarptautinių institucijų finansavimo analizė (EBRD finansuoti projektai Lietuvoje)...........................................................................................................491.1.4 Investicijų trūkumo nustatymas...............................................................50

2 Finansinių priemonių, kurios, kaip manoma, turi būti remiamos iš EJRŽF vertinimas................................................................................................................52

2.1 Finansinių priemonių pridėtinės vertės vertinimas.....................................532.2 Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 m. veiksmų programos suderinamumas su kitomis viešosios intervencinės veiklos formomis..................552.3 Valstybės pagalbos vertinimas...................................................................57

3 Papildomų viešųjų ir privačių lėšų, kurias finansinė priemonė galėtų pritraukti iki galutinio naudos gavėjo lygmens (tikėtinas sverto padarinys), apskaičiavimas.......594 Patirties, įgytos praeityje valstybėje įgyvendinant panašias priemones ir atliekant ex ante vertinimus, įvertinimas.................................................................60

4.1 Estijos gerosios praktikos analizė................................................................604.2 Latvijos gerosios praktikos analizė..............................................................62

5 Siūloma investavimo strategija..........................................................................656 Laukiami rezultatai............................................................................................687 Ex ante vertinimo peržiūros sąlygos..................................................................708 Išvados ir rekomendacijos..................................................................................711 PRIEDAS................................................................................................................72


3

SantraukaVertinimu, kuris buvo vykdomas 2018 m. kovo – 2018 m. liepos mėn., buvo siekiama išanalizuoti, ar yra galimybė taikyti finansines priemones įgyvendinant Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 m. veiksmų programą ir ar finansinių priemonių taikymas padėtų efektyviau naudoti Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo bei Lietuvos Respublikos biudžeto lėšas. Vertinimo tikslas – nustatyti finansinių priemonių panaudojimo galimybes ir įvertinti jų poreikį (tikslingumą) įgyvendinant Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014 – 2020 m. veiksmų programą, kaip tai numatyta Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 37 str. 2 dalyje. Bendrasis tyrimo uždavinys – nustatyti rinkos trūkumus arba optimalias investavimo situacijas ir apskaičiuoti viešųjų investicijų poreikių mastą ir apimtį. Konkretūs tyrimo uždaviniai:

atlikti rinkos trūkumų, optimalių investavimo situacijų ir investicijų poreikių Sąjungos prioritetams analizę, siekiant prisidėti prie konkrečių Sąjungos prioritetų tikslų įgyvendinimo naudojant finansines priemones;

atlikti finansinių priemonių, kurios, kaip manoma turi būti remiamos iš Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo, pridėtinės vertės suderinamumo su kitomis viešosios intervencinės veiklos formomis, kurios skirtos tai pačiai rinkai, vertinimą, galimo valstybės pagalbos buvimo, numatomos intervencinės veiklos proporcingumo ir priemonių, skirtų mažinti rinkos iškraipymą, vertinimą;

parengti papildomų viešųjų ir privačių lėšų, kurias finansinė priemonė galėtų pritraukti iki galutinio naudos gavėjo lygmens (tikėtinas sverto padarinys), apskaičiavimą, įskaitant, kai tinkama, paskatinamojo atlygio poreikio ir masto (siekiant iš privataus sektoriaus investuotojų pritraukti atitinkamai papildomų lėšų, vertinimą ir (arba) mechanizmų, tokių kaip konkursinis arba deramai nepriklausomas įvertinimas, kurie bus naudojami tokio paskatinamojo atlygio poreikiui ir mastui nustatyti) aprašymą;

atlikti patirties, įgytos praeityje valstybėje įgyvendinant panašias priemones ir atliekant ex ante vertinimus, įvertinimą ir kaip tokia patirtis galėtų būti pritaikyta Lietuvoje;

parengti siūlomą investavimo strategiją, įskaitant įgyvendinimo sąlygų, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 38 straipsnyje, galimybių nagrinėjimą, siūlytinus finansinius produktus, tikslinius galutinius naudos gavėjus ir numatomą derinį su parama subsidijomis, kai taikoma;

aprašyti laukiamus rezultatus ir parengti informaciją apie tai, kaip pasitelkiant atitinkamą finansinę priemonę tikimasi prisidėti įgyvendinant konkrečius susijusio (-ų) Sąjungos prioriteto (-ų) tikslus, įskaitant to indėlio rodiklius;

pasiūlyti sąlygas, kurioms esant būtų leidžiama ex ante vertinimą peržiūrėti ir prireikus atnaujinti bet kurios finansinės priemonės, kuri įgyvendinama remiantis tokiu vertinimu, taikymą, jeigu įgyvendinimo etapu vadovaujančioji


4

institucija konstatuoja, kad ex ante vertinimas nebegali tiksliai atspindėti įgyvendinimo metu esančių rinkos sąlygų.

Einamuoju laikotarpiu įgyvendinama Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 m. veiksmų programa, kurią įgyvendinant siekiama skatinti ilgalaikėje perspektyvoje tvarią ir konkurencingą žvejybą ir akvakultūrą. Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 m. veiksmų programa įgyvendinama pagal 6 prioritetus, kurių pasiekimui per visą laikotarpį numatyta skirti 81,6 mln. Eur. Iki 2018 m. birželio mėn. pagal prioritetų įgyvendinimui numatytas priemones iš viso buvo gautos 247 paraiškos, kurių bendra prašoma finansavimo suma siekia 46 mln. Eur. Patvirtintų paraiškų apimtis sudaro 30 mln. Eur, tai daugiau nei du kartus mažiau nei numatyta skirti pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 m. veiksmų programą. Vertinimo metu nustatyta, kad finansines priemones būtų galima taikyti „Produktyvios investicijos į akvakultūrą“ ir „Žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimas“ priemonėms. Pagal šias priemones įgyvendinami projektai priskiriami finansiškai gyvybingiems ir pajamas generuoti galintiems projektams. Abiems priemonėms, kurios vertinamos kaip potencialiai tinkamos finansuoti pagal finansų priemones, šiuo metu taikoma subsidijų forma. Pagal pateiktų paraiškų skaičių, ši forma vertinama kaip pareiškėjams patraukli, todėl daroma prielaida, kad ir pritaikius finansų priemones, jas derinant kartu su subsidija arba vien tik taikant finansų priemones, šios priemonės išliktų paklausios pareiškėjams.Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjų prašoma finansuoti dalis viršija pagal priemones numatytą skirti finansavimą, vertinama, kad rinkoje egzistuoja paklausa akvakultūros produkcijos ir auginamų rūšių įvairinimui, veiklos plėtrai, produktų perdirbimui, tačiau EJRŽF ir LR nacionalinio finansavimo lėšų pasiūla neatitinka rinkos paklausos. Lietuvos Banko atlikta bankų apklausa atskleidė, kad žemės ūkio sektoriaus, kuriam priskiriama ir žuvininkystė, finansinė būklė vertinama geriausiai, palyginti su kitais sektoriais, taip pat nurodoma, kad sektoriaus finansinė būklė yra nuolat gerėjanti. Tuo tarpu Lietuvos banko vykdyta įmonių apklausa atskleidė, kad verslo subjektams suteikiamų paskolų sąlygos prastėja, tai labiausiai jaučia MVĮ. Siekiant nustatyti investavimo trūkumą buvo daroma prielaida, kad visos sąlygos 2019–2020 m. laikotarpiui išliks tokios pačios, kaip ir 2014–2018 m. laikotarpiu, tokiu atveju:

gautų paraiškų skaičius pagal priemonę „Produktyvios investicijos į akvakultūrą“ 2019–2020 m. laikotarpiu sieks 12 vnt., pagal priemonę „Žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimas“ – 10 vnt.;

prašomas finansavimas pagal priemonę „Produktyvios investicijos į akvakultūrą“ bus 4 mln. Eur, pagal priemonę „Žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimas“ – 4,7 mln. Eur.;

išmokėtas finansavimas pagal priemonę „Produktyvios investicijos į akvakultūrą“ bus 700 tūkst. Eur, pagal priemonę „Žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimas“ – 526 tūkst. Eur.;

numatytas finansavimas pagal priemonę „Produktyvios investicijos į akvakultūrą“ 2019 – 2020 m. laikotarpiu įgyvendinamiems projektams siektų 3 mln. Eur, pagal priemonę „Žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimas“ – 4,2 mln. Eur.


5

Remiantis aukščiau pateikta informacija, toliau esančioje lentelėje pateikiamas preliminarus investavimo trūkumas pagal „Produktyvios investicijos į akvakultūrą“ ir „Žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimas“ priemones.

Prognozuojamas investavimo trūkumas 2019 – 2020 m. laikotarpiuiŠaltinis: sudaryta Konsultanto

Kaip matyti iš aukščiau pateikto paveikslo, trūkstamas finansavimas 2019–2020 m. laikotarpiui galėtų siekti 1,5 mln. Eur – pagal priemonę „Produktyvios investicijos į akvakultūrą“ trūkumas siektų 1 mln. Eur, pagal priemonę „Žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimas“ trūkumas būtų apie 500 tūkst. Eur. Priemonė „Produktyvios investicijos į akvakultūrą“ prisideda prie Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 m. veiksmų programos antrojo prioriteto „Aplinkosaugos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos akvakultūros skatinimas“. Šiuo prioritetu siekiama akvakultūros įmonių, visų pirma MVĮ, konkurencingumo bei gyvybingumo didinimo, įskaitant saugos ir darbo sąlygų gerinimą. Pagal priemonę remiamos veiklos yra generuojančios pajamas, todėl, atsižvelgiant į EIB pateikiamų finansinių priemonių naudojimo rekomendacijas, pagal „Produktyvios investicijos į akvakultūrą“ priemonę įgyvendinamiems projektams galėtų būti taikomos lengvatinės paskolos. Priemonė „Žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimas“ prisideda prie penktojo Veiksmų programos prioriteto „Prekybos ir perdirbimo skatinimas“, kuriuo skiekiama skatinti investicijas į perdirbimo ir prekybos sektorius. Pagal priemonę remiamos veiklos generuoja pajamas arba bent sutaupymus dėl efektyvesnio energijos panaudojimo, todėl šiai priemonei taip pat būtų galima taikyti lengvatines paskolas. Atlikus finansinių priemonių pridetinės vertės vertinimą nustatyta, kad finansinis svertas ES lėšoms galėtų būti 2,78. Darant prielaidą, kad kasmet grąžinama paskolų dalis būtų reinvestuojama, palūkanų norma būtų 1 proc., vidutinė projektų trukmė siektų 7 metus bei būtų taikomas 1 metų atidėjimas, apskaičiuota, kad būsimas ES dalies paskoloje srautas dabartine verte būtų beveik 8 kartus didesnis nei esamas ES dalies paskoloje srautas. Finansų priemonės įgyvendinimas prisidėtų prie pasiūlos rinkoje problemos sprendimo, stiprintų žuvininkystės sektorių ir prisidėtų prie Veiksmų programos tikslų įgyvendinimo. Taikant finansines priemones būtų praplečiamas žuvininkystės sektoriuje taikomų paramos priemonių ir galutinių naudos gavėjų sąrašas. Finansinių priemonių taikymas prisidėtų prie subsidijų poreikio projektams finansuoti mažinimo, grįžtantys pinigų srautai galėtų būti naudojami kitiems projektams finansuoti. Taip pat tikslinga paminėti, jog finansinės priemonės, priešingai nei subsidijos, skatina atsakingesnį lėšų naudojimą ir leidžia


6

pritraukti papildomų privačių lėšų projektams finansuoti, todėl kokybiniu atžvilgiu pirmenybė turėtų būti teikiama kiek įmanoma didesnei finansinės priemonės daliai. Atliekant Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 m. veiksmų programos priemonių vidinio (veiksmų programos) bei išorinio (kitų finansinių programų ir instrumentų) suderinimo analizę nustatyta, kad vidinis suderinamumas egzistuoja, priemonės nedubliuoja viena kitos ir viena kitai nesudaro konkurencijos. Vertinant išorinį suderinamumą didžiausi panašumai nustatyti su Europos žemės ūkio fondu kaimo plėtrai. Kaimo plėtros programos lėšos yra nukreiptos į kaimo vietoves veikiančius ūkio subjektus ir fizinius asmenis bei didžiąją dalimi tik į žemės ūkio sektoriaus produktus, todėl dubliavimosi atveju su Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 m. veiksmų programa nebuvo nustatyta. Tačiau pabrėžtina, kad abu fondai pasižymi panašiais tikslais ir tikslinėmis teritorijomis. Remiantis atlikta analize bei priemonių, suplanuotų 2014–2020 m. laikotarpiui, sąrašu ir remiamomis veiklomis, siūloma subsidijas taikyti toms priemonėms, pagal kurias įgyvendinami projektai tiesiogiai negeneruoja pajamų ir kurios yra nukreiptos, pavyzdžiui, į aplinkosauginių tikslų įgyvendinimą ir / ar yra orientuotos į nepopuliarius sektorius. Finansinės priemonės turėtų būti taikomos priemonėms, kurių projektai turi potencialą vykdyti finansiškai gyvybingą veiklą, tačiau pareiškėjai dėl savo statuso ir veiklos rinkoje trukmės (labai mažos, mažos įmonės, neseniai veikiančios įmonės, naujos įmonės) turi mažas galimybes gauti finansavimą iš komercinių bankų. Lengvatines paskolas siūloma taikyti priemonėms, kuriomis remiamos produktyvios investicijos į akvakultūrą bei žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimą. Taikant finansines priemones sugrąžintos lėšos ir palūkanos galėtų būti pakartotinai naudojamos kitų projektų finansavimui. Finansinių priemonių administravimo našta yra pakankamai didelė finansiniu atžvilgiu, todėl remiantis EJRŽF fondo dalies Lietuvai dydžiu, siūloma rinktis optimalų administravimo prasme sprendimą. Optimalus sprendimas galėtų būti finansinių priemonių derinimas su kitų institucijų įgyvendinamomis finansinėmis priemonėmis. Toliau pateikiama siūloma finansinio mechanizmo schema.

Siūloma finansavimo schemaŠaltinis: sudaryta konsultanto

Siūloma schema pagrįsta tuo, kad panaši schema (tik Kaimo plėtros priemonėms) buvo taikoma 2007–2013 m. laikotarpiu, tai reiškia, kad Nacionalinė mokėjimų


7

agentūra bei Žemės ūkio paskolų garantijų fondas turi sukaupę nemažai praktikos įgyvendinant finansines priemones. Ex ante vertinimo peržiūra yra svarbi siekiant užtikrinti, kad finansinės priemonės atitiktų kintančias rinkos sąlygas. Kintančios rinkos sąlygos gali lemti poreikio didesnei daliai priemonių taikyti finansinius mechanizmus atsiradimą. Svarbu nuolatos stebėti rinkoje vykstančius procesus, verslo subjektų galimybes prieiti prie finansinių išteklių ir atitinkamai vertinti finansavimo būdus. Priemonės turi būti periodiškai peržiūrimos ir vertinamos. Stebėsenos ir peržiūros sistema turi būti paremta šiais pagrindiniais aspektais:

rodiklių vertinimu; statistinių / informacinių duomenų analizavimu; progreso ataskaitų rengimu.

Tik įvertinus rodiklius bei kitus susijusius informacijos šaltinius bei progreso ataskaitas, galima priimti sprendimus ir atlikti reikiamas korekcijas / veiksmus.

Summary

The main intent of the evaluation conducted in the period of March – May, 2018, was to analize whether there is a possibility to implement financial measures for the Operational Programme for the Lithuanian Fisheries Sector for the period of 2014-2020, and whether the use of financial measure would aid in making a better use of the funds provided by the European Maritime and Fisheries Fund and the Budget of the Republic of Lithuania. The purpose of the evaluation – to determine the possibilities of the implication of the financial measures and to assess the need (expediency) of the measures, while implementing the Operational Programme for the Lithuanian Fisheries Sector for the period of 2014-2020, as it is provided in the Part 2 of the EU Regulation No. 1303/2013 37. The general task of the research – to identify the shortcomings of the market, or optimal situations for investing, and calculate the volume of the public investment needs.Specific research tasks:

an analysis of market failures, suboptimal investment situations, and investment needs for policy areas and thematic objectives or investment priorities to be addressed with a view to contributing to the achievement of specific objectives set out under a priority and to be supported through financial instruments. That analysis shall be based on available good practices methodology;

an assessment of the added value of the financial instruments that are being considered for support from the ESI Funds, consistency with other forms of public intervention addressing the same market, possible State aid implications, the proportionality of the envisaged intervention and measures to minimise market distortion;


8

an estimate of additional public and private resources to be potentially raised by the financial instrument down to the level of the final recipient (expected leverage effect), including as appropriate an assessment of the need for, and level of, preferential remuneration to attract counterpart resources from private investors and/or a description of the mechanisms which will be used to establish the need for, and extent of, such preferential remuneration, such as a competitive or appropriately independent assessment process;

an assessment of lessons learnt from similar instruments and Ex ante assessments carried out by the Member State in the past, and how such lessons will be applied in the future;

the proposed investment strategy, including an examination of options for implementation arrangements within the meaning of Article 38, financial products to be offered, final recipients targeted and envisaged combination with grant support as appropriate;

a specification of the expected results and how the financial instrument concerned is expected to contribute to the achievement of the specific objectives set out under the relevant priority including indicators for that contribution;

provisions allowing for the Ex ante assessment to be reviewed and updated as required during the implementation of any financial instrument which has been implemented based upon such assessment, where during the implementation phase, the managing authority considers that the Ex ante assessment may no longer accurately represent the market conditions existing at the time of implementation.

During the current period, the Operational Programme for the Lithuanian Fisheries Sector for the period of 2014-2020 is being implemented, which is aimed at creating sustainable and competetive fishery and aquaculture in the long term.There are 6 proprities, according to which the Operational Programme for the Lithuanian Fisheries Sector for the period of 2014-2020 is being conducted, and funds of € 81.6 million are to be provisioned during the period of the project. Until the June of 2018, based on the measures provided for accomplishing the priorities, 247 applications were received, adding up to a total asking sum of € 30 million; it is more than two times lower than it was to be allocated according to the Operational Programme for the Lithuanian Fisheries Sector for the period of 2014-2020.During the evaluation, it became apparent that the financial measures could be implemented in the following two mesures: Productive Investments in Aquaculture and Processing of Fishery and Aquaculture Products. Projects, carried out while using these measures, are considered as financially viable ir capbale of generating revenue. Both of the measures that are evaluated as potentially suitable for investment by using financial measures are under the form of subsidiary. Based on the number of received applications, this form is seen as attractive to applicants; therefore, it is assumed, that combining the financial measures with the subsidiary, or using the financial measures alone, would keep these measures attractive to the applicants.Taking into accout the fact, that requested sum from the applicants is above the provisioned funding, it is estimated, that the demand exists for increasing variety of the grown species, broadening of activities, product processing, but the supply


9

of the funds provided by EMFF and the Republic of Lithuania are not sufficient to meet the demand of the market. The bank survey, conducted by the Bank of Lithuania, showed thatfinancial status of the agricultural sector, which includes fishery, is on a constant rise. Meanwhile, the firm survey, held by the Bank of Lithuania, revealed, that the terms of loans provided for business subjects are getting worse; the most significant decline is observed in small and medium sized enterprises.In order to determine the shortage of funding it was assumed that all conditions for the years 2019 – 2020 will stay constant, as in the period of 2014 – 2018; in this case:

the number of received applications based on the measure of Productive Investments in Aquaculture, in the perios of 2019 – 2020, will reach 12 units; based on the measure of Processing of Fishery and Aquaculture Products wil be 10 units;

requested funding based on the measure of Productive Investments in Aquaculture will be € 4 million; based on the measure of Processing of Fishery and Aquaculture Products – € 4.7 million;

provided funding based on the measure of Productive Investments in Aquaculture will be € 700,000; based on the measure of Processing of Fishery and Aquaculture Products – € 546,000;

the funding provisioned based on the measure of Productive Investments in Aquaculture during the years 2019 – 2020 for implemented projects would reach € 3 million; based on the measure of Processing of Fishery and Aquaculture Products – € 4.2 million

Based on the information provided above, a preliminary shortage of investment, based on the measures of Productive Investments in Aquaculture and Processing of Fishery and Aquaculture Products, is shown in the table below.

Forecasted Shortage of Inventroy for the period of 2019 – 2020 Source: Made by Consultant

As it is seen from the table above, the funding that is lacking in the period of 2019 -2020 may reach € 1.5 million: € 1 million for the measure of Productive Investments in Aquaculture, and € 500,000 for the measure of Processing of Fishery and Aquaculture Products.The measure of Productive Investments in Aquaculture contributes to the second priority of Operational Programme for the Lithuanian Fisheries Sector for the period


10

of 2014-2020: Promoting Enviromentally Sustainable, Resource-Efficient, Innovative, Competetive, and Knowledge-Based Aquaculture. The aspiration of this priority is to improve the the competitiveness and viability of the aquacultural companies, especially small and medium sized firms, including safety and working conditions. Based on the measure, the funded activities are generating revenue, thus, taking into accout the financial measure recommendations provided by EIB, the projects that have the measure of Productive Investments in Aquaculture implemented may be suitable for preferential loans.The measure of Processing of Fishery and Aquaculture Products contributes to the fifth priority of the Operational Programme for the Lithuanian Fisheries Sector for the period of 2014-2020: Promotion of Trade and Recycling, which aims to promoto investment into recycling and trade sectors. Activities financed by this measure generate revenue or at least savings due to more efficient use of energy; therefore, this measure is also suitable for preferential loans.After conducting the evaluation of the added value of the financial instruments, it was determined, that the financial leverage for the EU funds could be 2.78. Assuming that annual return of loans would be reinvested, interest rate would be equal to 1 %, average lenght of the projects would be 7 years and 1 year postponement would be applicable, it was calculated that the future EU-share loan would be 8 times the current value of EU-share loan. The implementation of the financial measure would contribute to solving market supply problem, strengthen the fishery sector and contribute to accomplishing the goals of the Operational Programme for the Lithuanian Fisheries Sector for the period of 2014-2020. The execution of the financial measures would broaden the list of funding measures used in the fishery sector. Financial measures would reduce the need of financing for the subsidiaries, and returned investment could be use us finance other projects. It is also worth mentioning that the financial measures, contrary to subsidiaries, support a more responsible use of funds and allow attracting additional private funds for projects, thus, in terms of quality, the financial measures should be prioritized.During the internal (action programme) and external (other financial programmes and instruments) compability analysis of the measures of the Operational Programme for the Lithuanian Fisheries Sector for the period of 2014-2020, it was determined, that internal compability exists, as measures do not duplicate and do not compete with one another. While assesing the external compability, the biggest similarities were noted with European Agricultural Fund for rural development. Rural development funds are targeted towards the business entities operating in rural areas and individuals, and mainly targets farming products, thus, there were no cases of duplication with Operational Programme for the Lithuanian Fisheries Sector for the period of 2014-2020. However, it should be mentioned, that both funds have simillar goals and operating territories.Based on the analysis and the list and funded activities by the measures planned for the years 2014 – 2020, it is suggested to implement subsidiaries into such measures, which projects do not directly generate revenue and which are, e.g., aimed towards accomplishing environmental protection goals and / or are orientated towards unpopular sectors. Financial measures should be use for measures, which projects have potential of excercising a financially viable activity, but where, due to their status and length of the activity in the market (very small


11

or small enterprises, newly opened companies) have small chance of receiving funding from commercial banks.Preferential loans are suggested to applied for measures, used for financing Productive Investments in Aquaculture and the Processing of Fishery and Aquaculture Products. Funds returned as a result of the financial measure usage may be reinvested to finance other projects. The administrative burden of the financial measures, when compared from financial perspective, is large enough, therefore, based on the size of EMFF funds provided for Lithuania, it is suggested to choose an optimal choice in terms of administrating. An optimal choice may be correlating financial measures with the financial measures implemented by other institutions. The scheme of suggested financial mechanism is provided below.

Suggested Finansing SchemeSource: Made by Consultant

The suggested scheme is justified by the simiral scheme (only for the use of Rural Development) was used in the period of 2007 – 2013, which means, that the National Paying Agency and the Agricultural Credit Guarantee Fund has already accumulated a considerable amount of experience in implementing the financial measures.The review of Ex ante evaluation is important in order to ensure, that the financial measures meet the changing environment of the market. Changing conditions may lead to emergence of the need to apply the financial mechanisms to a bigger portion of the measures. It is important to constantly observe the changes in the market, the possibilities of the business entities to reach financial resources and evaluate the ways of financing accordingly. The measures should be reviewed and evaluated periodically. The system of monitoring and review should be based on these aspects:

evaluation of indicators; analysis of statistical / informational data; development of progress reports


12

Only after evaluating the indicators and other related sources of information bei progress reports, decisions and required corrections / actions can be made.


13

Santrumpos

EBRD Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (angl. European Bank for Reconstruction and Development)

EJRŽF Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondasEK Europos KomisijaES Europos SąjungaEŽF Europos žuvininkystės fondasEŽŪFKP Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtraiFP Finansinė priemonėFT Finansų tarpininkasKonsultantas Smart Continent LT, UABPFĮ Pinigų finansų įstaigaProjektas / Tyrimas / Vertinimas

Finansinių priemonių panaudojimo galimybių ir poreikio, įgyvendinant Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014-2020 metų veiksmų programą, išankstinis vertinimas

Užsakovas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija


14

Lentelių sąrašas

1 lentelė. Pirmojo prioriteto „Jūrų žvejybos laivyno pritaikymo priemonės“ rezultato rodiklių pasiekimas..................................................................................................212 lentelė. Antrojo prioriteto „Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“ rezultato rodiklių pasiekimas.. .243 lentelė. Trečiojo prioriteto „Bendro intereso priemonės“ rezultato rodiklių pasiekimas...............................................................................................................274 lentelė. Ketvirtojo prioriteto „Tvari žuvininkystės regionų plėtra“ rezultato rodiklių pasiekimas...............................................................................................................305 lentelė. Preliminarios priemonės, kurioms būtų galima taikyti finansų priemones426 lentelė. Finansų įstaigų suteiktų paskolų likučiai žemės ūkio, miškininkystės bei žuvininkystės sektoriuje...........................................................................................487 lentelė. Žuvininkystės sektoriaus finansavimas....................................................498 lentelė. Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 m. veiksmų programos priemonės, pagal kurias vykdomi finansiškai gyvybingi projektai............................529 lentelė. Sverto ir pridėtinės vertės reikšmės pagal priemones..............................5410 lentelė. Fondų suderinamumas, taikant finansines priemones............................5611 lentelė. Siūlomi finansinės priemonės stebėsenos rodikliai.................................6812 lentelė. Pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programą įgyvendinamų priemonių apibendrinimas................................................7213 lentelė. Pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programą įgyvendinamų priemonių apibendrinimas................................................75


15

Paveikslų sąrašas

1 pav. Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos prioritetinės kryptys.................................................................................................182 pav. Pirmojo prioriteto priemonių įgyvendinimas..................................................203 pav. Paraiškų, pagal pirmojo prioriteto priemones, pasiskirstymas.......................214 pav. Antrojo prioriteto priemonių įgyvendinimas..................................................235 pav. Paraiškų, pagal antrojo prioriteto priemones, pasiskirstymas.......................246 pav. Trečiojo prioriteto priemonių įgyvendinimas.................................................267 pav. Paraiškų, pagal trečiojo prioriteto priemones, pasiskirstymas.......................278 pav. Ketvirtojo prioriteto priemonių įgyvendinimas...............................................299 pav. Paraiškų, pagal ketvirtojo prioriteto priemones, pasiskirstymas....................2910 pav. Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 m. veiksmų programos prioritetai.................................................................................................................3011 pav. Paraiškų, pagal pirmojo prioriteto priemones, pasiskirstymas.....................3512 pav. Paraiškų, pagal antrojo prioriteto priemones, pasiskirstymas.....................3613 pav. Paraiškų, pagal trečiojo prioriteto priemones, pasiskirstymas.....................3914 pav. Paraiškų, pagal ketvirtojo prioriteto priemones, pasiskirstymas..................4115 pav. Pagrindiniai produktai, kuriuos siūlo finansų rinka......................................4316 pav. Kreditai ir garantijos pagal kredito įstaigas 2017 m....................................4417 pav. Suteiktų INVEGOS individualių garantijų suma ir garantuotų paskolų suma nuo 2002 m. iki 2016 m. (mln., Eur).........................................................................4518 pav. Kredito fondo finansavimas.........................................................................4719 pav. Paskolų ne finansų bendrovėms palūkanų normų kitimas...........................4820 pav. Portfilio sudėtis pagal sektorius Lietuvoje 2017 m......................................5021 pav. Prognozuojamas investavimo trūkumas 2019 – 2020 m. laikotarpiui..........5122 pav. Finansavimo schema...................................................................................6323 pav. Finansinės priemonės..................................................................................6524 pav. Siūloma finansavimo schema......................................................................6625 pav. Stebėsenos ir peržiūros schema..................................................................70


16

Įvadas

Finansinių priemonių panaudojimo galimybių ir poreikio, įgyvendinant Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014 – 2020 m. veiksmų programą, išankstinis vertinimas atliekamas vykdant 2018 m. kovo 14 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. 8P-18-068. 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos (toliau – Reglamentas), 37 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad:

„ESI fondai gali būti naudojami finansinėms priemonėms, įgyvendinamoms pagal vieną ar kelias programas remti, tam, kad būtų prisidėta siekiant konkrečių

prioriteto tikslų, įskaitant atvejus, kai finansinės priemonės įgyvendinamos per fondų fondus“.

Tyrimo tikslas – nustatyti finansinių priemonių panaudojimo galimybes ir įvertinti jų poreikį (tikslingumą) įgyvendinant Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 m. veiksmų programą, kaip tai numatyta Reglamento 37 straipsnio 2 dalyje. Šioje dalyje nurodyta, kad vertinimas turi apimti:

rinkos trūkumų, beveik optimalių investavimo situacijų analizę ir investicijų poreikių, atitinkamoms politikos sritims ir teminiams tikslams ar investavimo prioritetams, siekiant prisidėti prie konkrečių prioriteto tikslų įgyvendinimo, kurie finansuotini naudojant finansines priemones, analizę. Ta analizė turi būti grindžiama turima gerosios patirties metodika;

finansinių priemonių pridėtinės vertės suderinamumo su kitomis viešosios intervencinės veiklos formomis, kurios skirtos tai pačiai rinkai, vertinimą galimo valstybės pagalbos buvimo, numatomos intervencinės veiklos proporcingumo ir priemonių, skirtų mažinti rinkos iškraipymą vertinimą;

papildomų viešųjų ir privačiųjų lėšų, kurias finansinė priemonė galėtų pritraukti iki galutinio naudos gavėjo lygmens (tikėtinas sverto padarinys) apskaičiavimą, įskaitant, kai tinkama, paskatinamojo atlygio poreikio ir masto, siekiant iš privačiojo sektoriaus investuotojų pritraukti atitinkamai papildomų lėšų, vertinimą ir (arba) mechanizmų, tokių kaip konkursinis arba deramai nepriklausomas įvertinimas, kurie bus naudojami tokio paskatinamojo atlygio poreikiui ir mastui nustatyti, aprašymą;

patirties, įgytos praeityje įgyvendinant panašias priemones ir atliekant ex ante vertinimus, įvertinimą ir, kaip tokia patirtis bus pritaikyta ateityje;

siūlomą investavimo strategiją, įskaitant įgyvendinimo sąlygų, kaip apibrėžta BNR 38 straipsnyje, galimybių nagrinėjimą, siūlytinus finansinius produktus, tikslinius galutinius naudos gavėjus ir numatomą derinį su parama subsidijomis, kai taikoma;


17

laukiamų rezultatų aprašymą ir informaciją apie tai, kaip pasitelkiant atitinkamą finansinę priemonę tikimasi prisidėti įgyvendinant konkrečius susijusio prioriteto tikslus, įskaitant to indėlio rodiklius;

nuostatas, kuriomis leidžiama ex ante vertinimą peržiūrėti ir prireikus atnaujinti bet kurios finansinės priemonės, kuri įgyvendinama remiantis tokiu vertinimu, įgyvendinimo metu, jeigu įgyvendinimo etapu vadovaujančioji institucija mano, kad ex ante vertinimas nebegali tiksliai atspindėti įgyvendinimo metu esančių rinkos sąlygų.

Tyrimo rezultatai: pagrįstos rekomendacijos dėl finansinių priemonių panaudojimo įgyvendinant

Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 m. veiksmų programą; nustatyti rinkos trūkumai arba optimalios investavimo situacijos ir

apskaičiuotas viešųjų investicijų poreikių mastas ir apimtis, įskaitant finansuotinų priemonių tipus;

aprašyti laukiami rezultatai.


18

1 Rinkos trūkumų, optimalių investavimo situacijų ir investicijų poreikio Sąjungos prioritetams analizė

1.1 Rinkos trūkumų analizė ir optimalių investavimo situacijų ir investicijų poreikio analizė Toliau pateikiama svarbiausių nacionalinių dokumentų, kurie turi poveikį žuvininkystės sektoriui analizė.Lietuvos pažangos strategija ,,Lietuva 2030” numato Lietuvos viziją ir raidos prioritetus bei jų įgyvendinimo kryptis iki 2030 m. Taip pat tai yra pagrindinis planavimo dokumentas, kuriuo remiantis yra priimami strateginiai sprendimai rengiant valstybės planus ar programas. Dokumente nėra keliami konkretūs uždaviniai ir tikslai atskiriems ūkio sektoriams, tačiau nurodo esminių pokyčių poreikį. 6.9.2 dokumento punkte ,,Socialinė verslo atsakomybė, darnus išteklių panaudojimas” yra nurodyta ,,Užtikrinti ekosistemų stabilumą ir saugoti biologinę įvairovę, darniai vystant miškininkystę ir tausojantį žemės ūkį bei žuvininkystę”.Nacionalinės 2014-2020 pažangos programa parengta siekiant įgyvendinti Lietuvos pažangos strategiją ,,Lietuva 2030” ir sukurti pažangią modernią ir stiprią valstybę, pasižyminčią sumanios visuomenės, sumanios ekonomikos ir sumanaus valdymo derme. Programa taip pat apima pagrindines Europos Sąjungos politikos nuostatas išdėstytas strategijoje „Europa 2020“. Programos parengimo terminas suderintas su ES finansinės paramos programavimo laikotarpiu, todėl Programa skirta 2014–2020 metų laikotarpiui. Lietuvos akvakultūros sektoriaus plėtros 2014–2020 metais plano tikslas yra nustatyti ,,akvakultūros sektoriaus plėtros tikslus, veiklos kryptis ir uždavinius, siekiant paskatinti perspektyvių vertingųjų žuvų rūšių auginimo gamybinių pajėgumų plėtrą, užtikrinti akvakultūros įmonių efektyvesnę veiklą ir kurti didesnę akvakultūros produkcijos pridėtinę vertę”. Planas sudaro prielaidas efektyviai panaudoti finansinius, administracinius, žmogiškuosius, materialiuosius išteklius. Plane numatyti pagrindiniai plano įgyvendinimo pažangos rodikliai, 3 veiklos kryptys (1. Esamo akvakultūros sektoriaus gamybinio potencialo efektyvus panaudojimas ir stiprinimas, produkcijos asortimento išplėtimas taikant „draugiškas aplinkai“ technologijas; 2. Akvakultūros sektoriaus konkurencingumo didinimas įsisavinant ir plėtojant paklausiausios rinkoje produkcijos gamybos technologijas ir skatinant eksportą; 3. Akvakultūros sektoriui reikalingų paslaugų sukūrimas, žinių ir praktikų tobulinimas bei dalinimasis) ir uždaviniai.2016‒2020 metų Lietuvos žuvininkystės kontrolės programos tikslas ,,laikantis ES bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių užtikrinti Lietuvos Respublikos žuvininkystės kontrolės priemonių įgyvendinimą ir efektyvumą”. Programoje yra numatyti penki pagrindiniai uždaviniai taip pat yra numatyta 12 priemonių bei kontrolės programos įgyvendinimo išlaidų sąmatos.


19

1.1.1 Investicijų paklausos vertinimas

2007–2013 m. buvo įgyvendintos Lietuvos žuvininkystės sektoriaus veiksmų1 programos priemonės, kurios buvo finansuotos iš Europos Žuvininkystės fondo ir nacionalinio biudžeto. Priemonės buvo nukreiptos į pagrindines Lietuvos žuvininkystės sektoriaus problemas, skatinant sektoriaus plėtrą, didinant jo konkurencingumą, užtikrinant ekonominį, aplinkos apsaugos ir socialinį tvarumą, žuvų, išteklių apsaugą ir atsikūrimą2. Pagrindiniai tikslai, kurių buvo siekiama įgyvendinant Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programą:

suderinti žvejybos pajėgumus su žvejybos galimybėmis ir sukurti modernų, konkurencingą ir efektyvų žvejybos laivyną;

plėtoti akvakultūrą, suderinti vidaus vandenų žvejybos pajėgumus su esamais žuvų ištekliais ir sukurti konkurencingą vidaus vandenų žvejybos laivyną, plėtoti žuvų perdirbimą, didinant sektoriaus produktų konkurencingumą rinkoje;

kuriant konkurencingą žuvininkystės sektorių, skatinti sektoriaus įmonių ir pripažintų gamintojų organizacijų arba kitų visuomeninių organizacijų bendrą veiklą, mokslinius tyrimus, saugoti ir plėtoti gyvuosius vandens išteklius, užtikrinti žvejybinės veiklos plėtrą, statant ir modernizuojant žvejybos uostus ir prieplaukas bei jų infrastruktūros objektus;

skatinti žuvininkystės regionų tvarų vystymąsi ir gerinti gyvenimo kokybę juose vietos iniciatyvos ir partnerystės pagrindu;

užtikrinti tinkamą ir skaidrų EŽF ir bendrojo finansavimo, skiriamo iš nacionalinio biudžeto, lėšų naudojimą.

Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos tikslų pasiekimui numatytos priemonės buvo įgyvendinamos pagal penkias reglamente (EB) Nr. 1198/20063 nurodytas prioritetines kryptis (žr. 1 pav.).

1 Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programa. Patvirtinta 2007 m. gruodžio 17 d. Europos Komisijos sprendimu C/2007/6703. <https://www.nma.lt/index.php/parama/lietuvos-zuvininkystes-sektoriaus-20072013-m-veiksmu-programa/apie-programa/8884> 2 Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų programos įgyvendinimo metų pažangos vertinimas. <https://zum.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/zuvininkyste/europos-sajungos-parama-zuvininkystes-sektoriui-2007-2013-m/lietuvos-zuvininkystes-sektoriaus-2007-2013-metu-veiksmu-programos-vertinimai>3 2006 m. liepos 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1198/2006 dėl Europos žuvininkystės fondo. < https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX%3A32006R1198>


20

1 pav. Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos prioritetinės kryptys

Šaltinis: sudaryta Konsultanto

I prioritetas „Jūrų žvejybos laivyno pritaikymo priemonės“Pagal pirmąjį prioritetą buvo įgyvendinamos keturios priemonės:

laivų žvejybinės veiklos nutraukimas visam laikui. Priemonė buvo įgyvendinama pagal dvi veiklos sritis:

o laivų žvejybinės veiklos nutraukimas visam laikui atiduodant laivus į metalo laužą. Galimi pareiškėjai – žuvininkystės įmonės, žvejojančios Baltijos jūros priekrantėje, kurioms nuosavybės teise priklauso nors vienas žvejybos laivas. Projektams buvo skirtos vienkartinės kompensacijos, kurių dydis apskaičiuotas pagal priemonės apraše nurodytą formulę (I = 5703 Eur × GT + 28962 Eur × X, kur I – kompensacija už žvejybos laivo atidavimą į metalo laužą, Eur; GT – visų pareiškėjui priklausančių laivų bendrojo tonažo suma, X – kai GT ≤ 5,8, tai X = 1, kai GT > 5,8, tai X = GT/5,8);

o žvejybos laivų perorientavimas kitai ne žvejybos veiklai. Pagal šią priemonę paraiškas galėjo teikti žuvininkystės įmonės, žvejojančios Baltijos jūros priekrantėje, kurioms nuosavybės teise priklauso nors vienas žvejybos laivas. Projektams buvo skirtos vienkartinės kompensacijos, kurių dydis buvo 75 proc. kompensacijos sumos, apskaičiuotos pagal formulę (I = 5703 Eur × GT + 28962 Eur × X, kur I – kompensacija už žvejybos laivo atidavimą į metalo laužą, Eur; GT – visų pareiškėjui priklausančių laivų bendrojo tonažo suma, X – kai GT ≤ 5,8, tai X = 1, kai GT > 5,8, tai X = GT/5,8).

laikinas žvejybinės veiklos nutraukimas. Pagal priemonę remiamos žvejybą atvirojoje Baltijos jūroje vykdančios įmonės, kurioms įtakos turės žvejybos dienų ribojimo reikalavimai, atsiradę siekiant išsaugoti žuvų išteklius, apsaugoti visuomenės sveikatą, ar valstybei narei nusprendus uždrausti žvejybą, įvykus stichinei nelaimei, ar kitam išskirtiniam įvykiui. Galimi pareiškėjai – žvejybą atvirojoje jūroje vykdančios žvejybos įmonės, netekusios žvejybos galimybių dėl Europos Sąjungos ir Maroko Karalystės žvejybos partnerystės susitarimo protokolo laikino taikymo nutraukimo. Didžiausia galima projektui skirti suma siekė beveik 58 tūkst. Eur, lėšos buvo skiriamos kaip vienkartinė kompensacija.


21

žvejybos laivų modernizavimas. Pagal priemonę remiami žvejybos laivų savininkai ir žvejybos įmonės, vykdančios verslinę žvejybą atvirojoje jūroje ir Baltijos jūroje (5 m. ar senesnių laivų modernizavimas). Galimi pareiškėjai – žvejybos laivų savininkai ir žvejybos įmonės, vykdančios verslinę žvejybą atviroje Baltijos jūroje ir tolimuosiuose jūrų vandenyse. Projektų finansavimas buvo skirtingas pagal žvejybos ribas: jeigu buvo numatoma modernizuoti laivą, kurių žvejojama 1) tolimuosiuose jūrų vandenyse ar atviroje Baltijos jūroje – suteikiama iki 40 proc. visų tinkamų projekto išlaidų dydžio parama, likusią 60 proc. tinkamų finansuoti išlaidų dalį turėjo užtikrinti paramos gavėjas; 2) Baltijos jūros priekrantėje – suteikiama iki 60 proc. visų tinkamų projekto išlaidų dydžio parama, likusią 40 proc. tinkamų finansuoti išlaidų dalį turėjo užtikrinti paramos gavėjas;

socialinio ir ekonominio pobūdžio priemonės. Priemonė buvo įgyvendinama pagal tris veiklos sritis:

o Kompensacijos žvejams, netekusiems darbo dėl laivo žvejybos veiklos nutraukimo visam laikui. Pagal priemonę buvo skiriamos kompensacijos žvejams, netekusiems darbo dėl laivo žvejybos veiklos nutraukimo visam laikui. Pagal šią veiklos sritį paraiškas galėjo teikti fiziniai asmenys, ne trumpiau kaip 12 mėnesių per pastaruosius dvejus metus dirbę žvejais žvejybos laivuose tolimuosiuose jūrų vandenyse, ar žvejybos Baltijos jūros priekrantėje įmonėse, kuriose žvejybos veikla buvo nutraukta visam laikui, pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos pirmosios prioritetinės krypties „Jūrų žvejybos laivyno pritaikymo priemonės“ priemonės „Laivų žvejybos veiklos nutraukimas visam laikui“ veiklos sritis „Laivų žvejybos veiklos nutraukimas visam laikui atiduodant laivus į metalo laužą“ ir „Žvejybos laivų perorientavimas kitai ne žvejybos veiklai“. Parama buvo skiriama kaip vienkartinė kompensacija, kuri buvo lygi beveik 7 tūkst. Eur.

o Ankstyvas pasitraukimas iš žvejybos sektoriaus. Pagal priemonę buvo skiriamos kompensacijos už ankstyvą pasitraukimą iš žvejybos sektoriaus. Tinkami pareiškėjai – fiziniai asmenys, ne jaunesni nei 55 metų amžiaus, bet dar nesulaukę pensinio amžiaus ir turintys ne mažesnį nei 10 metų žvejo darbo stažą žvejybos sektoriuje. Pagal priemonę buvo kasmet mokama metų kompensacinė išmoka, iki paramos gavėjas sulauks pensinio amžiaus. Didžiausia galima paramos suma už visą laikotarpį buvo 47 tūkst. Eur.

o Parama jauniesiems žvejams. Pagal priemonę buvo skiriama parama žvejams, jaunesniems kaip 40 metų, kurie pirmą kartą įgyja žvejybos laivo nuosavybę ar jos dalį. Paraiškas galėjo teikti žvejai, jaunesni kaip 40 metų, kurie gali įrodyti, kad žvejais yra išdirbę ne mažiau kaip 5 metus. Didžiausia galima projekto paramos suma turi neviršyti 15 proc. nuosavybės įgijimo kainos ir neturi būti didesnė nei 50 tūkst. Eur.

Įgyvendinant šias priemones buvo siekiama šio pirmojo prioriteto tikslo – suderinti žvejybos pajėgumus su žvejybos galimybėmis ir sukurti modernų, konkurencingą bei efektyvų žvejybos laivyną. Šio prioriteto įgyvendinimui numatyti uždaviniai:


22

suderinti laivyno pajėgumus su žvejybos galimybėmis; sudaryti prielaidas visiškam kvotų išnaudojimui; modernizuoti žvejybos laivus; modernizuoti ir tobulinti žvejybos įrangą bei priemones, taikant selektyvesnius, labiau išteklius tausojančius žvejybos įrankius; minimizuoti galimas socialines / ekonomines pokyčių žvejybos sektoriuje pasekmes; pritraukti daugiau jaunų žvejų į žvejybos veiklas. Per visą laikotarpį pagal pirmojo prioriteto priemones buvo pateiktos 74 paraiškos, iš kurių 71 paraišką buvo nuspręsta finansuoti – projektams įgyvendinti buvo skirta 4,3 mln. Eur EŽF lėšų, tai sudarė beveik 8 proc. visų EŽF lėšų, skirtų įgyvendinti Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programą. Toliau esančiame paveiksle pateikiamas priemonių įgyvendinimas pagal pirmąjį prioritetą (žr. 2 pav.).

2 pav. Pirmojo prioriteto priemonių įgyvendinimasŠaltinis: sudaryta Konsultanto

Kaip matyti iš aukščiau pateikto paveikslo, 96 proc. paramos buvo išmokėti projektams, įgyvendintiems pagal pirmojo prioriteto priemonę „Laivų žvejybinės veiklos nutraukimas visam laikui“. Pagal šią priemonę buvo gauta 40 paraiškų, iš kurių 39 buvo pagal priemonės veiklos sritį „laivų žvejybinės veiklos nutraukimas visam laikui atiduodant laivus į metalo laužą. Pagal priemonę „Laikinas žvejybinės veiklos nutraukimas“ per visą laikotarpį nebuvo gauta paraiškų. Dvi paraiškos buvo gautos pagal priemonę „Žvejybos laivų modernizavimas“ – nedidelį paraiškų skaičių lėmė nepatrauklios sąlygos bei keliami reikalavimai. 32 paraiškos buvo gautos pagal priemonės „Socialinio ir ekonominio pobūdžio priemonės“ veiklos sritį „Kompensacijos žvejams, netekusiems darbo dėl laivo žvejybos veiklos nutraukimo visam laikui“. Toliau esančiame paveiksle pateikiamas paraiškų pasiskirstymas pagal priemones4 (žr. 3 pav.).

4 Parama žuvininkystės sektoriui. < http://www.nma.lt/ataskaita/admin-programos/parama-zuvininkystes-sektoriui/>


23

3 pav. Paraiškų, pagal pirmojo prioriteto priemones, pasiskirstymasŠaltinis: sudaryta Konsultanto, remiantis Nacionalinės mokėjimo agentūros pateikiama informacija

Kaip matyti iš aukščiau pateikto paveikslo, sėkmingiausiai buvo įgyvendinamos priemonės, kurios buvo tarpusavyje susiję (kompensacijas netekus darbo galėjo gauti žvejai, kurie dirbo įmonėse, kurios visam laikui nutraukė veiklą, atiduodant laivus į metalo laužą). Priemonės, kurios turėjo įvairių apribojimų (pvz., laivų modernizavimui buvo numatyti ribojimai, mažos išmokos pasitraukus iš žvejybos sektoriaus) buvo nepatrauklios pareiškėjams. Atsižvelgiant į tai, kad pagal šį prioritetą išmokėta 4,3 mln. Eur lėšų, o tai sudarė tik trečdalį visų EŽF lėšų, numatytų pirmojo prioriteto įgyvendinimui, tikslinga įvertinti prioriteto rezultato rodiklių pasiekimą (žr. 1 lentelę). 1 lentelė. Pirmojo prioriteto „Jūrų žvejybos laivyno pritaikymo priemonės“ rezultato rodiklių pasiekimas

Nr. Rodiklis TikslasPradinė

reikšmė (2006 m.)

Pasiekta reikšmė (2015

m.)1. Sumažinti laivų,

žvejojančių tolimuosiuose jūrų vandenyse, žvejybos pajėgumai, nutraukus laivų žvejybinę veiklą visam laikui

8 proc. 58,4 tūkst. GT 1,2 proc.

2. Sumažinti laivų, žvejojančių atviroje Baltijos jūroje, žvejybos pajėgumai, nutraukus laivų žvejybinę veiklą visam laikui

15 proc. 5,45 tūkst. GT 0 proc.

3. Sumažinti laivų, žvejojančių Baltijos jūros priekrantės zonoje, žvejybos pajėgumai, nutraukus laivų žvejybinę veiklą visam laikui

50 proc. 0,45 tūkst. GT 45,4 proc.

4. Žvejų skaičiaus sumažinimas 1,5 proc. 2000 vnt. 1,45 proc.

5. Modernizuotų žvejybos laivų dalis 10 proc. 64,3 tūkst. GT 0,37 proc.

Šaltinis: sudaryta Konsultanto, remiantis Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų programos įgyvendinimo metų pažangos vertinimas


24

Kaip matyti iš lentelėje pateikiamų duomenų, per visą laikotarpį numatytos rodiklių reikšmės nebuvo pasiektos. Viena iš priežasčių – šio prioriteto priemonių įgyvendinimą ribojo įvairūs reikalavimai, nustatyti EŽF reglamente. II prioritetas „Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“Pagal šį prioritetą buvo įgyvendinamos trys priemonės:

akvakultūra. Priemonė buvo įgyvendinama pagal dvi veiklos sritis:o investicijos į akvakultūros įmones. Pagal šią sritį buvo remiamos

Investicijos į akvakultūros ūkių statybą, įrengimą ir modernizavimą bei akvakultūros įmonių darbuotojų mokymai. Galimi pareiškėjai – mikroįmonės, mažos ir vidutinės įmonės, bei įmonės, kuriose dirba nuo 250 iki 749 darbuotojų, ar kurių metinė apyvarta yra mažesnė kaip 200 mln. Eur. Minimali galima skirti paramos suma buvo 57,9 tūkst. Eur, maksimali – 1,4 mln. Eur. Suteikiamos paramos intensyvumas priklausė nuo įmonių dydžio: mikroįmonėms, mažoms ir vidutinėms įmonėms buvo suteikiama iki 60 proc. visų tinkamų projekto išlaidų parama, didelėms įmonėms – iki 30 proc. Likusios projekto tinkamų išlaidų dalies (atitinkamai 40 proc. ir 70 proc.) ir visų netinkamų projekto išlaidų finansavimą turėjo užtikrinti pareiškėjai.

o vandens aplinkosaugos priemonės. Pagal šią sritį buvo remiamos trys programos: ekologinė akvakultūra, gamtotvarka akvakultūros ūkiuose; vandens paukščių apsaugos priemonės akvakultūros ūkiuose. Tinkami pareiškėjai – fiziniai ir juridiniai asmenys, užsiimantys versline akvakultūra. Finansavimo būdas – vienkartinė parama. Pagal programą „Ekologinė akvakultūra“ didžiausia vienkartinė parama siekė beveik 290 tūkst. Eur; pagal programą „Gamtotvarka akvakultūros ūkiuose“ vienkartinė didžiausia galima parama siekė nuo 290 tūkst. Eur iki 434 tūkst. Eur (kai pareiškėjo akvakultūros ūkis ar jo dalis patenka į „Natura 2000“ teritoriją); pagal programą „Vandens paukščių apsaugos priemonės akvakultūros ūkiuose“ vienkartinė didžiausia galima parama siekė 362 tūkst. Eur.

žvejyba vidaus vandenyse. Priemonė buvo įgyvendinama pagal tris veiklos sritis:

o vidaus vandenų žvejybos laivų modernizavimas. Pagal šią sritį remiama veikla – žvejybos laivų vidaus vandenyse modernizavimas. Tinkami pareiškėjai – fiziniai ir juridiniai asmenys, vykdantys verslinės žvejybos veiklą Kuršių mariose, ir kuriems laivas (kaip nurodyta reglamento (EB) Nr. 1198/2006 3 straipsnio c punkte) priklauso nuosavybės teise ir yra įregistruotas Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre. Didžiausia galima paramos suma siekė 144,8 tūkst. Eur. Paramos intensyvumas buvo iki 60 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų sumos.

o vidaus vandenų žvejybos laivų perorientavimas į kitą nei žvejyba veiklą. Remiama veikla – vidaus vandenų žvejybos laivų


25

perorientavimas į kitą nei žvejyba veiklą. Tinkami pareiškėjai buvo skirstomi į dvi grupes: 1) juridiniai asmenys, nuosavybės teise valdantys žvejybos laivą (-us), įregistruotą (-us) Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre, bei žvejojantys Kauno mariose, įtraukti į Žuvų išteklių naudotojų, turinčių teisę žvejoti Kauno mariose, sąrašą; 2) juridiniai asmenys, nuosavybės teise valdantys žvejybos laivą (-us), įregistruotą (-us) Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre, bei žvejojantys Kuršių mariose, įtraukti į Žuvų išteklių naudotojų, turinčių teisę žvejoti Kuršių mariose, sąrašą. Pirmosios grupės pareiškėjai, nutraukę žvejybos veiklą Kauno mariose, galėjo gauti iki 326 tūkst. Eur, antrosios grupės pareiškėjai, nutraukę žvejybos veiklą Kuršių mariose, galėjo gauti iki 652 tūkst. Eur. Parama skiriama kaip vienkartinė kompensacija už dėl vidaus vandenų žvejybos laivo (-ų) perorientavimo į kitą nei žvejyba veiklą prarastas ateinančio laikotarpio žvejybos veiklos pajamas.

o investicijos į vidaus vandenų žvejybos infrastruktūrą. Remiama veikla – investicijos į verslinės žvejybos vidaus vandenyse infrastruktūros objektus. Tinkami pareiškėjai – fiziniai ar juridiniai asmenys, valdantys uostą, prieplauką, pakrantę ar jų dalis nuosavybės, nuomos, subnuomos, panaudos arba patikėjimo teise. Didžiausia galima paramos projektui suma siekė 290 tūkst. Eur. Paramos intensyvumas buvo iki 60 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų sumos. Paraišką pateikus ne pelno siekiančiam subjektui finansavimo intensyvumas buvo 100 proc.

žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara. Remiamos veiklos – investicijos į žuvų perdirbimą ir rinkodarą. Pagal šią priemonę Lietuvoje statomos, plečiamos, įrengiamos ir modernizuojamos žuvų perdirbimo įmonės bei rinkodaros įmonės; teikiama parama žuvų perdirbimo ir rinkodaros įmonių darbuotojų mokymams. Paraiškas pagal priemonę galėjo teikti labai mažos įmonės, mažos įmonės, vidutinės įmonės ir didelės įmonės, užsiimančios arba planuojančios užsiimti žuvininkystės produktų perdirbimu. Didžiausia paramos suma projektui siekė 1,45 mln. Eur. Labai mažoms, mažoms ar vidutinėms įmonėms paramos intensyvumas siekė iki 60 proc. visų tinkamų projektų išlaidų paramos, didelėms – iki 30 proc. Likusios projekto tinkamų išlaidų dalies (atitinkamai 40 proc. ir 70 proc.) finansavimą turėjo užtikrinti pareiškėjai.

Įgyvendinamomis priemonėmis buvo siekiama prisidėti prie tikslo „plėtoti akvakultūrą, suderinti žvejybos pajėgumus su esamais žuvų ištekliais ir sukurti konkurencingą vidaus vandenų žvejybos laivyną, plėtoti žuvų perdirbimą, didinant sektoriaus produktų konkurencingumą rinkoje“. Per visą laikotarpį buvo gautos 196 paraiškos pagal antrojo prioriteto priemones. Projektams įgyvendinti išmokėta 30,7 mln. EŽF lėšų – 37 proc. daugiau nei buvo numatyta skirti. Toliau esančiame paveiksle pateikiamas priemonių įgyvendinimas pagal antrąjį prioritetą (žr. 4 pav.).


26

4 pav. Antrojo prioriteto priemonių įgyvendinimasŠaltinis: sudaryta Konsultanto

Kaip matyti iš aukščiau pateikto paveikslo, didžiausia paramos suma išmokėta projektams, įgyvendintiems pagal priemonę „Žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“ – pagal šią priemonę buvo gautos 42 paraiškos. Daugiausiai paraiškų buvo gauta pagal priemonės „Akvakultūra“ veiklos sritį „Investicijos į akvakultūros įmones“. Žemiau esančiame paveiksle pateikiamas gautų paraiškų pasiskirstymas pagal priemones (žr. 5 pav.)

5 pav. Paraiškų, pagal antrojo prioriteto priemones, pasiskirstymasŠaltinis: sudaryta Konsultanto, remiantis Nacionalinės mokėjimo agentūros pateikiama informacija

Kaip matyti iš aukščiau pateikiamo paveikslo, gautomis paraiškomis labiausiai išsiskyrė priemonės „Akvakultūra“ veiklos sritis „Investicijos į akvakultūros įmones“, kuri buvo įgyvendinama taikant subsidijas. Paraiškų nebuvo pateikta pagal priemonės „Žvejyba vidaus vandenyse“ veiklos sritį „Vidaus vandenų žvejybos laivų modernizavimas“, ši priemonė taip pat buvo įgyvendinama taikant subsidijas, tačiau laivų modernizavimui buvo numatyti reikalavimai, kurie pareiškėjams buvo nepatrauklūs. Atsižvelgiant į tai, kad pagal šį prioritetą išmokėta net 37 proc. daugiau EŽF lėšų nei iš pradžių buvo suplanuota Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programoje, tikslinga įvertinti prioriteto rezultato rodiklių pasiekimą (žr. 2 lentelę).2 lentelė. Antrojo prioriteto „Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“ rezultato rodiklių pasiekimas


reikšmė (2005 m.)


m.)1. Išplėstų, įrengtų ir

modernizuotų 100 proc. 17 vnt. 206 proc.


27

akvakultūros įmonių skaičius (neįtraukiant ūkininkų, užsiimančių akvakultūra, kaip alternatyviąja veikla)

2. Akvakultūros produkcijos padidėjimas

100 proc. 2014 t 121 proc. 3. Modernizuotų vidaus

vandenų žvejybos laivų skaičius

1 proc. 243 vnt. (2008 m.) 0 proc.

4. Žuvų ir žuvininkystės produktų perdirbimo padidėjimas

16 proc. 65 tūkst. t 68 proc.

5. Akvakultūros ir žuvų perdirbimo pramonėje sukurtos naujos darbo vietos

800 vnt. - 152 proc.


Remiantis aukščiau pateiktais duomenims, galima teigti, kad antrojo prioriteto įgyvendinimą atspindintys rodikliai planavimo metu galėjo būti nustatyti ambicingesni, kadangi beveik visų rodiklių suplanuotos reikšmės buvo pasiektos ir gerokai viršytos. III prioritetas „Bendro intereso priemonės“Pagal šį prioritetą įgyvendintos 4 priemonės:

žvejybos uostai, prieplaukos, iškrovimo vietos. Pagal šią priemonę remiamos veiklos – Investicijos į Žuvininkystės produktų iškrovimo vietas Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu; investicijos, skirtos žuvininkystės produktų iškrovimo vietoms rekonstruoti ir žvejų darbo sąlygoms iškrovimo vietose pagerinti pagal Žuvų išteklių naudotojų, žvejojančių Baltijos jūros priekrantėje, žuvininkystės produktų iškrovimo, pirminio pardavimo ir supirkimo vietų sąrašą. Pagal priemonę paraiškas galėjo teikti fiziniai ar juridiniai asmenys, valdantys uostą, prieplauką ar jų dalis nuosavybės, nuomos, panaudos, subnuomos, patikėjimo teise. Pareiškėjas galėjo teikti paramos paraišką kartu su partneriu – savivaldybe arba valstybės įmone Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Didžiausia galima paramos suma projektui įgyvendinti siekė 1,45 mln. Eur. Paramos intensyvumas siekė 80 proc., įgyvendinant projektą su galimais partneriais – intensyvumas buvo 100 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

kolektyviniai veiksmai. Priemonė buvo įgyvendinta pagal tris veiklos sritis:o parama gamintojų organizacijų steigimui, restruktūrizavimui ir

kokybės gerinimo planų įgyvendinimui. Pagal šią priemonę parama buvo skiriama gamintojų organizacijų steigimui, restruktūrizavimui ir kokybės gerinimo planų įgyvendinimui. Galimi pareiškėjai – pripažintos žuvininkystės produktų gamintojų organizacijos. Didžiausia galima paramos suma buvo 86,9 tūkst. Eur. Paramos intensyvumas – 100 proc. visų tinkamų projekto išlaidų.


28

o žuvininkystės ir akvakultūros produktų naujų rinkų plėtra ir skatinimo kampanijos. Remiamos veiklos – žuvininkystės ir akvakultūros produktų naujų rinkų plėtra ir skatinimo kampanijos. Galimi pareiškėjai – viešieji juridiniai asmenys, nevyriausybinės organizacijos (žuvininkystės sektoriaus asociacijos, studijų ir mokslo įstaigos, mokslinių tyrimų įstaigos ir t. t.). Mažiausia galima paramos projektui suma buvo 14,9 tūkst. Eur, didžiausia – 144,8 tūkst. Eur. Paramos intensyvumas – 100 proc. visų tinkamų projektų išlaidų.

o parama bendro intereso priemonėms. Remiamos veiklos – Tvaraus žuvininkystės išteklių valdymo ir naudojimo skatinimas, maisto saugos ir kokybės gerinimas, darbo sąlygų gerinimas, neigiamo poveikio aplinkai mažinimas, perspektyvių žuvininkystės produktų gamybos metodų diegimas, mokslininkų ir žuvininkystės sektoriaus ūkio subjektų partnerystės, ryšių palaikymo ir galimybių studijų atlikimo žuvininkystės sektoriuje skatinimas; pamestų žvejybos įrankių iškėlimas iš jūros dugno; žuvininkystės sektoriaus darbuotojų mokymas ir jų kvalifikacijos kėlimas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka sertifikuotas mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo programas. Galimi pareiškėjai – žuvininkystės sektoriaus interesams atstovaujantys privatūs arba viešieji juridiniai asmenys, nevyriausybinės organizacijos (žuvininkystės sektoriaus asociacijos, studijų ir mokslo įstaigos, mokslinių tyrimų įstaigos ir t.t.). Didžiausia galima paramos projektui suma – 86,9 tūkst. Eur. Paramos intensyvumas siekė 100 proc. visų tinkamų projekto išlaidų.

vandens faunos ir floros apsaugai ir plėtojimui skirtos priemonės. Pagal priemonę buvo remiama veikla ar investicijos į stacionarių ar kilnojamų įrenginių statymą ar įrengimą, siekiant apsaugoti ar plėtoti vandens išteklius, atstatyti vidaus vandenų telkinius, įrengti ir atkurti nerštavietes, migracijos kelius. Galimi pareiškėjai – viešieji juridiniai asmenys arba nevyriausybinės organizacijos, kurių veikla susijusi su žuvų išteklių apsauga ir plėtra. Didžiausia galima parama projektui siekė 217 tūkst. Eur. Priemonės intensyvumas – 100 proc. visų tinkamų projekto išlaidų.

bandomieji projektai. Pagal priemonę buvo remiamos investicijos į naujų technologijų tyrimus, žvejybos, žuvų apdorojimo ir laikymo laivuose, jų iškrovimo ir transportavimo uostuose, žuvų perdirbimo, akvakultūros, žuvivaisos, žuvų apskaitos, vandens (naudoja žuvims veisti ir auginti) paruošimo ir nuotekų valymo, žuvų pašarų gamybos, žuvų ligų prevencijos srityse; projektus, kuriais siekiama išbandyti žvejybos pastangų sureguliavimo planus ir alternatyvias žvejybos valdymo technologijas (prireikus ir ne žvejybos zonų sukūrimą, kad būtų galima įvertinti biologines bei finansines pasekmes, ir žuvų išteklių atkūrimą); projektus, siekiant sukurti ir išbandyti metodus žvejybos įrankių selektyvumui gerinti, nepageidaujamos priegaudos ir išmetimų bei neigiamo poveikio aplinkai mažinimui. Galimi pareiškėjai – ūkio subjektai tarp jų pripažintos gamintojų organizacijos, žvejybos, žuvų perdirbimo, akvakultūros įmonių asociacijos ar kitos priemonei įgyvendinti valstybės paskirtos kompetentingos institucijos, bendradarbiaujančios su mokslo ar techninėmis įstaigomis. Didžiausia galima paramos projektui suma – 144,8 tūkst. Eur. Priemonės intensyvumas siekė 80 proc. visų tinkamų projekto išlaidų paramos. Likusios projekto


29

tinkamų išlaidų dalies (20 proc.) bei visų netinkamų projekto išlaidų finansavimą turėjo užtikrinti paramos gavėjas.

Šio prioriteto tikslas – kuriant konkurencingą žuvininkystės sektorių, skatinti sektoriaus įmonių ir pripažintų gamintojų organizacijų ar kitų visuomeninių organizacijų bendrą veiklą, saugoti ir plėtoti gyvuosius vandens išteklius, užtikrinti žvejybos uostų, prieplaukų ir kitų infrastruktūros objektų plėtrą. Įgyvendinant trečiojo prioriteto priemones buvo siekiama sukurti tinkamą jūrų žvejybos infrastruktūrą priekrantėje, skatinti žuvininkystės ir akvakultūros produktų vartojimą, gerinti žuvų perdirbimą, produktų kokybę, plėtoti mokslinius taikomuosius tyrimus, gausinti žuvų išteklius, skatinti bendradarbiavimą.Per visą laikotarpį buvo gautos 79 paraiškos pagal trečiojo prioriteto priemones. Projektams įgyvendinti išmokėta 10,2 mln. EŽF lėšų, tai sudarė beveik 20 proc. visų Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programai įgyvendinti iš EŽF skirtų lėšų. Toliau esančiame paveiksle pateikiamas priemonių įgyvendinimas pagal trečiąjį prioritetą (žr. 6 pav.).

6 pav. Trečiojo prioriteto priemonių įgyvendinimasŠaltinis: sudaryta Konsultanto

Kaip matyti iš aukščiau pateikto paveikslo, daugiausiai lėšų išmokėta projektams, įgyvendintiems pagal priemonę „Kolektyviniai veiksmai“. Toliau esančiame paveiksle pateikiamas gautų paraiškų pasiskirstymas pagal priemones (žr. 7 pav.).

7 pav. Paraiškų, pagal trečiojo prioriteto priemones, pasiskirstymasŠaltinis: sudaryta Konsultanto, remiantis Nacionalinės mokėjimo agentūros pateikiama informacija


30

Daugiausiai paraiškų buvo gauta pagal priemonės „Kolektyviniai veiksmai“ veiklos sritį „Parama bendro intereso priemonėms“, tačiau kita šios priemonės veiklos sritis „Parama gamintojų organizacijų steigimui, restruktūrizavimui ir kokybės gerinimo planų įgyvendinimui“ pareiškėjams nebuvo patraukli. Atsižvelgiant į tai, kad pagal šį prioritetą išmokėta beveik 11 proc. daugiau EŽF lėšų nei iš pradžių buvo suplanuota Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programoje, tikslinga įvertinti prioriteto rezultato rodiklių pasiekimą (žr. 3 lentelę).3 lentelė. Trečiojo prioriteto „Bendro intereso priemonės“ rezultato rodiklių pasiekimas


reikšmė (2005 m.)


m.)1. Prieplaukų, kuriose buvo

pagerinti sanitarijos ir higienos reikalavimai ir kuriose įrengta reikalinga žvejybos infrastruktūra, dalis

50 proc. 30 13,3 proc.

2. Žuvų ir žuvininkystės produktų eksporto padidėjimas (tonomis)

25 proc. 92 tūkst. t 25 proc.

3. Žuvų ir žuvininkystės produktų eksporto padidėjimas (Eur)

100 proc. 150 mln. Eur 222 proc.

4. Įmonių, dalyvaujančių gamintojų organizacijose ir asociacijose, dalis

60 proc. 50 proc. 54 proc.

5. Naujos technologijos, įdiegtos žuvininkystės, akvakultūros ar žuvų perdirbimo pramonėje

1 vnt. - 100 proc.


Kaip matyti iš aukščiau esančioje lentelėje pateiktų duomenų – beveik visi šio prioriteto įgyvendinimą atspindintys rodikliai buvo pasiekti. IV prioritetas „Tvari žuvininkystės regionų plėtra“Pagal šį prioritetą buvo įgyvendinamos 3 priemonės:

techninė parama žuvininkystės regionų studijoms atlikti, žuvininkystės regionų plėtros strategijoms rengti, asmenims, rengiantiems žuvininkystės regionų plėtros strategiją, mokyti. Vykdant šią priemonę buvo siekiama remti žuvininkystės regionų plėtros strategijų rengimą. Tinkami pareiškėjai – ŽRVVG. Vienam projektui didžiausia paramos suma siekė 20,3 tūkst. Eur, paramos intensyvumas – 100 proc.

žuvininkystės regionų plėtros strategijų įgyvendinimas. Pagal priemonę buvo remiamos investicijos žuvininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimą; ekonominės veiklos pertvarkymą, keitimą, ypač skatinant ekologinį turizmą; žuvininkystės produktų vertės didinimą; mažos apimties žuvininkystei ir turizmui skirtos infrastruktūros bei paslaugų rėmimą; žuvininkystės regionų aplinkos saugojimą, pakrantės kaimelių bei gyvenviečių, kuriose vykdoma žuvininkystės veikla, atnaujinimą ir plėtrą bei gamtos ir architektūros paveldo saugojimą ir stiprinimą; gamybos


31

potencialo žuvininkystės sektoriuje, kai jam padaroma žala dėl stichinių arba pramoninių nelaimių, atkūrimą; žuvininkystės regionų vietos veiklos grupių regioninio ir tarptautinio bendradarbiavimo skatinimą; gebėjimų įgijimą žuvininkystės regionų plėtros strategijos įgyvendinimui palengvinti; ŽRVVG einamųjų išlaidų padengimą; žuvininkystės sektoriaus darbuotojų mokymų organizavimą. Galimi pareiškėjai – ŽRVVG. Didžiausia galima paramos suma strategijai įgyvendinti siekė 2,2 mln. Eur. Priemonės finansavimas – 100 proc.

Regioninis ir tarptautinis žuvininkystės regionų vietos veiklos grupių bendradarbiavimas. Pagal priemonę buvo remiamas regioninis bendradarbiavimas tarp Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių ir veikiančių ŽRVVG; tarptautinis bendradarbiavimas tarp Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos šalių teritorijose veikiančių ŽRVVG. Galimi pareiškėjai – ŽRVVG, kurios turi Žemės ūkio ministerijos patvirtintą Žuvininkystės regiono plėtros strategiją. Didžiausia paramos suma vienam regioniniam ar tarptautiniam bendradarbiavimo projektui buvo neribojama, tačiau vienai ŽRVVG per visą programos įgyvendinimo laikotarpį gali būti skirta ne daugiau kaip 62,4 tūkst. Eur.

Pagrindinis šio prioriteto tikslas – žuvininkystės regionų tvari plėtra ir gyvenimo kokybės juose gerinimas vietos iniciatyvos ir partnerystės pagrindu. Šio tikslo buvo siekiama įgyvendinant priemones, kurios prisidėjo prie šių tikslui keliamų uždavinių vykdymo:

telkti žuvininkystės regiono gyventojus ir ugdyti jų gebėjimus veikti kartu; įgyvendinant žuvininkystės regionų plėtros strategijas:

o didinti ekonominę ir socialinę žuvininkystės regionų gerovę, didinti žuvininkystės ir akvakultūros produktų vertę;

o išlaikyti esamas ir sukurti naujas darbo vietas, remiant žuvininkystės regionų, kurie dėl pokyčių žuvininkystės sektoriuje patiria socialinių ir ekonominių sunkumų, ekonominę ir socialinę pertvarką;

o skatinti pakrančių ir gyvenviečių, kuriose vykdoma žuvininkystės veikla, aplinkos kokybės gerinimą;

o skatinti nacionalinį ir tarpvalstybinį žuvininkystės regionų bendradarbiavimą;

o organizuoti žuvininkystės sektoriaus darbuotojų mokymus, kvalifikacijos kėlimo bei, esant poreikiui, perkvalifikavimo priemones.

Per visą laikotarpį buvo gautos 33 paraiškos pagal ketvirtojo prioriteto priemones. Projektams įgyvendinti išmokėta 6,39 mln. EŽF lėšų, tai sudarė beveik 12,4 proc. visų Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programai įgyvendinti iš EŽF skirtų lėšų. Toliau esančiame paveiksle pateikiamas priemonių įgyvendinimas pagal ketvirtąjį prioritetą (žr. 8 pav.).


32

8 pav. Ketvirtojo prioriteto priemonių įgyvendinimasŠaltinis: sudaryta Konsultanto

Kaip matyti iš aukščiau pateikto paveikslo, daugiausiai lėšų išmokėta projektams, įgyvendintiems pagal priemonę „Žuvininkystės regionų plėtros strategijų įgyvendinimas“ – priemonei skirtas finansavimas sudarė 96,9 proc. viso finansavimo, skirto ketvirtojo prioriteto įgyvendinimui. Toliau esančiame paveiksle pateikiamas gautų paraiškų pasiskirstymas pagal priemones (žr. 9 pav.).

9 pav. Paraiškų, pagal ketvirtojo prioriteto priemones, pasiskirstymasŠaltinis: sudaryta Konsultanto, remiantis Nacionalinės mokėjimo agentūros pateikiama informacija

Gautų paraiškų pasiskirstymas labai panašus. Toks paraiškų pasiskirstymas susijęs su tuo, kad priemonės tarpusavyje buvo suderintos – pareiškėjai neturėdami pagal pirmąją priemonę parengtų strategijų negalėjo teikti paraiškų pagal antrą ir trečią priemones. Atsižvelgiant į tai, kad pagal šį prioritetą išmokėta beveik visa EŽF lėšų suma, kuri ir buvo suplanuota Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programoje, tikslinga įvertinti prioriteto rezultato rodiklių pasiekimą (žr. 4 lentelę).


33

4 lentelė. Ketvirtojo prioriteto „Tvari žuvininkystės regionų plėtra“ rezultato rodiklių pasiekimas


reikšmė (2005 m.)


m.)1. Žuvininkystės regionų

vietos veiklos grupių skaičius

3 vnt. 0 10 vnt.

2. Žuvininkystės regionų plėtros strategijų užimama teritorija

10 proc. 65200 m2 26 proc.

3. Projektų, įgyvendintų pagal žuvininkystės regionų plėtros strategijas, skaičius

20 vnt. 0 188 vnt.

4. Sukurtų darbo vietų skaičius 15 vnt. 0 88 vnt.


Kaip matyti iš aukščiau esančioje lentelėje pateiktų duomenų – visi šio prioriteto įgyvendinimą atspindintys rodikliai buvo pasiekti. Einamuoju laikotarpiu įgyvendinama Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 m. veiksmų programa5, kurią įgyvendinant siekiama skatinti ilgalaikėje perspektyvoje tvarią ir konkurencingą žvejybą ir akvakultūrą. Veiksmų programa siekiama įgyvendinti Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fonde (toliau – EJRŽF) numatytus Sąjungos prioritetus (toliau – SP) ir prisidėti prie skirtingų žuvininkystės subsektorių vystymo ir plėtros. Atitinkamai pagal EJRŽF reglamente nustatytus SP 2014–2020 m. laikotarpiu paramą Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 m. veiksmų programoje numatoma skirstyti prioretizuojant žuvininkystės subsektorius. Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 m. veiksmų programa įgyvendinama pagal 6 prioritetus, kurie pateikiami toliau esančiame paveiksle (žr. 10 pav.)

10 pav. Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 m. veiksmų programos prioritetaiŠaltinis: sudaryta Konsultanto

5 Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 m. veiksmų programa. < http://zum.lrv.lt/uploads/zum/documents/files/veiksm%C5%B3%20programa.pdf>


34

Per visą paramos laikotarpį iš EJRŽF prioritetų įgyvendinimui numatyta skirti beveik 60 mln. Eur, 4 mln. Eur numatyti kaip EJRŽF veiklos lėšų rezervas. I prioritetas „Aplinkosaugos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos žvejybos skatinimas“Pagal šį prioritetą įgyvendinama 10 priemonių:

Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Pastangos pagerinti valdymą ar apsaugą, ar saugą, stacionarių arba kilnojamųjų įrenginių statymas, įrengimas ar modernizavimas, su „Natura 2000“ teritorijomis ir specialiomis saugomomis teritorijomis susijusių apsaugos ir valdymo planų rengimas, saugomų jūrų teritorijų, įskaitant „Natura 2000“ teritorijas, valdymas, atkūrimas ir stebėjimas, su aplinka susijęs informuotumas, dalyvavimas kituose veiksmuose, kuriais siekiama prižiūrėti ir praturtinti biologinę įvairovę ir ekosistemų funkcijas. Priemonė įgyvendinama pagal veiklos sritį:

o žuvų praėjimo takų įrengimas ir atkūrimas. Pagal priemonę remiamos veiklos ir investicijos, susijusios su: stacionarių ar kilnojamų įrenginių statymu, modernizavimu ar įrengimu, siekiant apsaugoti ar plėtoti vandens išteklius, atstatyti vidaus vandenų telkinius, įrengiant ir atkuriant nerštavietes, migracijos kelius; „Natura 2000“ teritorijų, kurioms daro įtaką žvejybos veikla, valdymu, atkūrimu ir stebėsena, ir vidaus vandenų, įskaitant nerštavietes ir migruojančių rūšių migracijos kelius, atkūrimu; dalyvavimu kituose veiksmuose, kuriais siekiama apsaugoti ar plėtoti vandens išteklius. Galimi pareiškėjai – Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos. Didžiausia galima paramos projektui suma siekia 1,6 mln. Eur, paramos intensyvumas – 100 proc.

Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių padarytos žalos kompensavimo sistemos. Priemonės tikslas – žuvininkystės įmonių, įskaitant mažos apimties priekrantės žvejybos laivyno, konkurencingumo didinimas ir saugos bei darbo sąlygų gerinimas. Taip pat priemone siekiama prisidėti prie bendrosios žuvininkystės politikos pagrindinio tikslo įgyvendinimo – užtikrinti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį. Galimi pareiškėjai: ūkio subjektas, žvejojantis Baltijos jūroje ir Baltijos jūros priekrantėje pasyviosios žvejybos įrankiais, kurio bendrosios pajamos iš žvejybos pasyviosios žvejybos įrankiais ataskaitiniais metais yra didesnės nei apatinio kvartilio (25 proc.) visų Baltijos jūroje ir Baltijos jūros priekrantėje pasyviosios žvejybos įrankiais žvejojančių įmonių atitinkamų ataskaitinių metų pajamos; ūkio subjektas, vykdęs verslinę žvejybą ataskaitiniais metais pasyviosios žvejybos įrankiais ne mažiau kaip 30 dienų Baltijos jūros priekrantėje arba ne mažiau kaip 60 dienų Baltijos jūroje, neviršydamas jam skirtų žvejybos kvotų (jei kvotos skiriamos). Skiriama kompensacija apskaičiuojama pagal formulę: pareiškėjams, kurių bendrųjų pajamų už sužvejotą produkciją reikšmės yra didesnės už kvartilių taškų Q1 (apatiniąją reikšmę) ir ne didesnės už Q3 (viršutiniąją reikšmę), taikoma 30 proc. kompensacija nuo ataskaitiniais metais gautų bendrųjų pajamų; pareiškėjams, kurių bendrųjų pajamų reikšmės už sužvejotą


35

produkciją yra didesnės už Q3, taikoma 30 proc. kompensacija nuo ataskaitinių metų Q3 (viršutiniosios) bendrųjų pajamų už sužvejotą produkciją reikšmės. Pareiškėjams, kurie įsigiję ir ataskaitiniais metais naudojo atrankiuosius verslinės žvejybos įrankius, taikoma 10 proc. didesnė kompensacija (40 proc.) nuo ataskaitiniais metais gautų bendrųjų pajamų už sužvejotą produkciją.

Parama išsaugojimo priemonių rengimui ir įgyvendinimui. Priemonė įgyvendinama pagal veiklos sritį:

o parama europinių ungurių išteklių valdymo planui Lietuvoje įgyvendinti. Pagal priemonę remiama veikla ir investicijos, susijusios su tiesioginiu europinių ungurių išteklių atkūrimu, apsauga, europinių ungurių išteklių būklės ir antropogeninio poveikio europinių ungurių ištekliams tyrimu ir vertinimu, europinių ungurių išteklių atkūrimo priemonių veiksmingumo Lietuvoje įvertinimu, kaip numatyta ungurių išteklių valdymo plane Lietuvoje. Galimi pareiškėjai – Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos. Didžiausia galima paramos suma – 1,9 mln. Eur, paramos intensyvumas siekia 100 proc.

Pridėtinė vertė, produktų kokybė ir nepageidaujamos priegaudos naudojimas. Pagal priemonę remiamos veiklos, skirtos sugautų žuvų pridėtinei vertei ar kokybei pagerinti. Galimi pareiškėjai: i) įmonės, vykdančios verslinę žvejybą Baltijos jūroje, išskyrus Baltijos jūros priekrantės žvejybos zoną, ir turinčios perleidžiamąją teisę į žvejybos galimybes jūrų vandenyse; ii) įmonės, vykdančios verslinę žvejybą Baltijos jūros priekrantės žvejybos zonoje ir turinčios perleidžiamąją teisę naudoti verslinės žvejybos įrankius priekrantės žvejybai; iii) įmonės, vykdančios verslinę žvejybą vidaus vandenyse ir turinčios perleidžiamąją teisę į žvejybos vidaus vandenyse kvotą; iv) įmonės, turinčios verslinės žvejybos kitų jūrų vandenyse leidimą; Paramos taip pat gali kreiptis kooperatinės bendrovės (kooperatyvai), jei visi kooperatinės bendrovės nariai atitinka pareiškėjams nustatytus reikalavimus (i-iv). Didžiausia galima paramos vienam projektui suma – 2 mln. Eur. Paramos intensyvumas – iki 50 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, išskyrus nustatytus atvejus:

o įmonės, kuri negali būti laikoma labai maža, maža ar vidutine, įgyvendinamam projektui suteikiamos paramos intensyvumas gali būti iki 30 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų;

o projektui, kurį įgyvendina pareiškėjas, vykdantis mažos apimties priekrantės žvejybą, arba kooperatinė bendrovė, kurios visi nariai vykdo mažos apimties priekrantės žvejybą, suteikiamos paramos intensyvumas gali būti iki 80 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

Pridėtinė vertė, produktų kokybė ir nepageidaujamos priegaudos naudojimas (vykdoma pagal supaprastintąsias taisykles). Remiamos veiklos, skirtos sugautų žuvų pridėtinei vertei didinti (visų pirma perdirbant (bet kokiu būdu paruošiant pateikiamą produktą), vykdant rinkodarą ir / ar tiesioginę prekybą) ir / ar kokybei išsaugoti, pagerinti, taip pat veiklos, skirtos nepageidaujamos priegaudos panaudojimui. Pagal priemonę


36

paraiškas gali teikti įmonės, vykdančios verslinę žvejybą Baltijos jūroje, išskyrus Baltijos juros priekrantės žvejybos zoną, tolimuosiuose žvejybos rajonuose, vidaus vandenyse ir Baltijos jūros priekrantės žvejybos zonoje bei atitinkamai turinčios: i) perleidžiamąją teisę į žvejybos galimybes jūrų vandenyse (išskyrus Baltijos jūros priekrantės žvejybos zoną); ii) perleidžiamąją teisę į žvejybos vidaus vandenyse kvotą; iii) perleidžiamąją teisę naudoti verslinės žvejybos įrankius priekrantės žvejybai. Paramos taip pat gali kreiptis kooperatinės bendrovės (kooperatyvai), jei visi kooperatinės bendrovės nariai atitinka pareiškėjams nurodytus reikalavimus (i-iii). Didžiausia galima paramos suma – 50 tūkst. Eur. Projektui suteikiamos paramos intensyvumas gali būti iki 50 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, išskyrus nustatytus atvejus:

o įmonės, kurios negali būti laikomos labai mažomis, mažomis ar vidutinėmis, įgyvendinamam projektui suteikiamos paramos intensyvumas gali būti iki 30 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų;

o projektui, kurį įgyvendina pareiškėjas, vykdantis mažos apimties priekrantės žvejybą, arba kooperatinė bendrovė, kurios visi nariai vykdo mažos apimties priekrantės žvejybą, suteikiamos paramos intensyvumas gali būti iki 80 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

Žvejybos poveikio jūrų aplinkai mažinimas ir žvejybos pritaikymas siekiant apsaugoti rūšis. Pagal priemonę remiamos veiklos: investavimas į įrangą ir įrankius gerinant žvejybos įrankių atrankumą (selektyvumą) dydžio arba rūšių atžvilgiu, siekiant panaikinti išmetimą į jūrą išvengiant nepageidaujamos žuvų išteklių priegaudos ir (arba) ją mažinant arba tvarkant nepageidaujamą priegaudą; investavimas į įrangą, įrankius, kuriais ribojamas ir, jei įmanoma, panaikinamas fizinis ir biologinis žvejybos poveikis ekosistemai arba jūros dugnui; investavimas į įrangą, įrankius, kuriais apsaugoma, kad į žvejybos įrankius ir sužvejojamą laimikį nepatektų žinduoliai ir paukščiai, kurie yra saugomi, jei nuo to nenukenčia žvejybos įrankių atrankumas ir, jei imtasi visų tinkamų priemonių, kad būtų išvengta fizinės žalos plėšrūnams. Galimi pareiškėjai: įmonės, vykdančios verslinę žvejybą Baltijos jūroje, išskyrus Baltijos jūros priekrantės žvejybos zoną, tolimuosiuose žvejybos rajonuose, kurios nuosavybės teise valdo Europos Sąjungos žvejybos laivyno registre registruotus žvejybos laivus ir kurios per dvejus kalendorinius metus iki paramos paraiškos pateikimo dienos ne mažiau kaip 60 dienų vykdė žvejybos veiklą; įmonės, vykdančios verslinę žvejybą vidaus vandenyse ir / arba Baltijos jūros priekrantės žvejybos zonoje, turinčios atitinkamai perleidžiamąją teisę į žvejybos vidaus vandenyse kvotą ir / arba perleidžiamąją teisę naudoti verslinės žvejybos įrankius priekrantės žvejybai ir kurios per dvejus kalendorinius metus iki paramos paraiškos pateikimo dienos ne mažiau kaip 60 dienų vykdė žvejybos veiklą. Didžiausia galima paramos vienam projektui suma yra 50 tūkst. Eur. Projektui suteikiamos paramos intensyvumas gali būti iki 50 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, išskyrus nustatytus atvejus;

o įmonės, kurios negali būti laikomos labai mažomis, mažomis ar vidutinėmis, įgyvendinamam projektui suteikiamos paramos


37

intensyvumas gali būti iki 30 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų;

o projektui, kurį įgyvendina pareiškėjas, vykdantis priekrantės žvejybą, suteikiamos paramos intensyvumas gali būti iki 80 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

Parama žvejybos galimybių paskirstymo sistemoms. Pagal Priemonę remiamas Žvejybos sektoriaus perleidžiamųjų teisių registro, numatyto Žuvininkystės įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje, kūrimas ir diegimas. Galimi pareiškėjai – Žuvininkystės tarnyba prie Ministerijos. Didžiausia galima paramos vienam projektui suma yra 30 tūkst. Eur, finansavimo intensyvumas – 100 proc.

Energijos vartojimo efektyvumas ir klimato kaitos švelninimas. Investicijos į laivą, energijos vartojimo efektyvumo patikrinimas ir sistemos, tyrimai, kuriais vertinamas alternatyvių varomųjų sistemų ir alternatyvaus korpuso dizaino poveikis. Pagal priemonę remiamos veiklos: investicijos į laivą ir žvejybos įrankius, kurių tikslas – mažinti teršalų arba šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir didinti žvejybos laivų energijos vartojimo efektyvumą; investicijos į energijos vartojimo efektyvumo patikrinimus ir sistemas; tyrimai, kuriais vertinamas alternatyvių varomųjų sistemų ir alternatyvaus korpuso dizaino poveikis. Galimi pareiškėjai – įmonės, nuosavybės teise valdančios žvejybos laivą (-us) ir vykdančios verslinę žvejybą tolimuosiuose jūrų vandenyse ir (arba) Baltijos jūroje, išskyrus Baltijos jūros priekrantės žvejybos zoną ir (arba) Baltijos jūros priekrantės žvejybos zonoje ir (arba) vidaus vandenyse (atitinkamai turinčios perleidžiamąją teisę į žvejybos galimybes jūrų vandenyse ir (arba) perleidžiamąją teisę naudoti verslinės žvejybos įrankius priekrantės žvejybai ir (arba) perleidžiamąją teisę į žvejybos vidaus vandenyse kvotą). Didžiausia galima paramos projektui suma – 100 tūkst. Eur. Projektui teikiamos paramos intensyvumas gali būti iki 50 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, išskyrus nustatytus atvejus:

o įmonės, kurios negali būti laikomos labai mažomis, mažomis ar vidutinėmis, įgyvendinamam projektui suteikiamos paramos intensyvumas gali būti iki 30 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų;

o projektui, kurį įgyvendina pareiškėjas, vykdantis mažos apimties priekrantės žvejybą, arba kooperatinė bendrovė (kooperatyvas), kurio visi nariai vykdo mažos apimties priekrantės žvejybą, suteikiamos paramos intensyvumas gali būti iki 80 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

Energijos vartojimo efektyvumas ir klimato kaitos švelninimas. Pagrindinių arba pagalbinių variklių keitimas arba modernizavimas. Pagal priemonę remiama veikla – žvejybos laivo (-ų) variklio (-ių) pakeitimas. Paramos paraiškas pagal priemonę gali teikti ūkio subjektas, nuosavybės teise valdantis žvejybos laivą (-us) ir užsiimantis versline žvejyba Baltijos jūroje arba Baltijos jūros priekrantėje, arba vidaus vandenyse. Didžiausia galima paramos projektui suma yra 10 tūkst. Eur. Projektui įgyvendinti suteikiamos


38

paramos intensyvumas gali būti iki 30 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

Mokslininkų ir žvejų partnerystės. Pagal priemonę remiamos veiklos, skirtos skatinti mokslininkų ir žvejų keitimąsi žiniomis, sprendžiant aktualias žvejybos sektoriaus problemas, kaip numatyta Reglamento (ES) 508/2014 28 straipsnyje – taikomieji moksliniai tyrimai, vykdomi pagal jungtinės veiklos sutartis, taip pat su minėtais tyrimais susiję: duomenų rinkimas ir tvarkymas; bandomieji projektai; žinių ir mokslinių tyrimų rezultatų sklaida, seminarai ir geriausia praktika. Projektą įgyvendinti gali ne mažiau kaip 2 subjektai (pareiškėjas ir projekto partneris). Galimi pareiškėjai – Lietuvos mokslinių tyrimų institutai, Lietuvos mokslo ir studijų institucijos, kiti Lietuvos Respublikoje įregistruoti viešieji juridiniai asmenys, kurių veikla susijusi su moksliniais tyrimais, eksperimentine plėtra ir studijomis (šių pareiškėjų partneriai gali būti: verslinės žvejybos įmonių asociacijos; įmonės, vykdančios verslinę žvejybą (Baltijos jūroje, išskyrus Baltijos jūros priekrantės žvejybos zoną, ir turinčios perleidžiamąją teisę į žvejybos galimybes jūrų vandenyse; Baltijos jūros priekrantės žvejybos zonoje ir turintys perleidžiamąją teisę naudoti verslinės žvejybos įrankius priekrantės žvejybai; tolimuosiuose žvejybos rajonuose ir turintys perleidžiamąją teisę į žvejybos galimybes jūrų vandenyse; vidaus vandenyse ir turintys perleidžiamąją teisę į žvejybos vidaus vandenyse kvotą); verslinės žvejybos įmonių asociacijos (šių pareiškėjų partneriais gali būti Lietuvos mokslinių tyrimų institutai, Lietuvos mokslo ir studijų institucijos, kiti Lietuvos Respublikoje įregistruoti viešieji juridiniai asmenys, kurių veikla susijusi su moksliniais tyrimais, eksperimentine plėtra ir studijomis, taip pat mokslininkai ir (arba) tyrėjai). Didžiausia galima paramos vienam projektui suma yra 70 tūkst. Eur. Projektui suteikiamos paramos intensyvumas gali būti iki 100 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

Toliau esančiame paveiksle pateikiamas paraiškų pasiskirstymas pagal priemones6 (žr. 11 pav.).

11 pav. Paraiškų, pagal pirmojo prioriteto priemones, pasiskirstymasŠaltinis: sudaryta Konsultanto, remiantis Nacionalinės mokėjimo agentūros pateikiama informacija

6 Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014-2020 metų veiksmų programos priemonių įgyvendinimas 2018-06-11. < https://www.nma.lt/index.php/parama/lietuvos-zuvininkystes-sektoriaus-20142020-m-veiksmu-programa/statistika/8866#res>


39

Kaip matyti iš aukščiau pateikto paveikslo, daugiausiai paraiškų gauta pagal priemonę „Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių padarytos žalos kompensavimo sistemos“. Pagal šią priemonę pareiškėjams buvo išmokamos kompensacijos. Iš viso pagal šį prioritetą per visą laikotarpį (iki 2018 m. birželio 11 d.) buvo gauta 130 paraiškų, iš kurių 22 buvo atmestos arba pareiškėjai atsiėmė. Iš viso sudaryta 94 sutartys, kurių bendra suma – 4 mln. Eur. II prioritetas „Aplinkosaugos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos akvakultūros skatinimas“Pagal prioritetą įgyvendinama 4 priemonės:

Aplinkosaugos funkcijas atliekanti akvakultūra. Pagal priemonę remiamos veiklos: akvakultūros metodai, kurie suderinti su specialiais aplinkosaugos poreikiais, ir metodai, kuriems taikomi specialūs tvarkymo reikalavimai dėl „Natura 2000“ teritorijų; akvakultūros veikla, kuri susijusi su aplinkos, biologinės įvairovės išsaugojimu ir gerinimu, taip pat kraštovaizdžio ir tradicinių akvakultūros zonų elementų tvarkymu. Paraiškas gali teikti tvenkinių akvakultūros įmonės. Didžiausia galima paramos suma vienam pareiškėjui per visą 2015–2020 metų laikotarpį apskaičiuojama pagal formulę Y = m × (110 Eur × ha1 + 60 Eur × ha2) (kur: Y – didžiausia galima paramos suma vienam pareiškėjui, Eur; m – įsipareigojimų laikymosi metų skaičius (5, 6 m.) nurodomas paramos paraiškoje; ha1 – pareiškėjo pasirinktais metais (pasirenkami vieni iš trijų metų, buvusių prieš paramos paraiškos pateikimo metus) ŽŪIKVC deklaruotas įveistų akvakultūros tvenkinių plotas, ha; ha2 – kartu su paramos paraiška pateiktuose dokumentuose pagrįstas akvakultūros tvenkinių, kurie patenka į „Natura 2000“ teritoriją, plotas, ha. Vienam paramos gavėjui skiriama paramos suma per metus negali sudaryti daugiau kaip 50 proc. paramos gavėjo ataskaitinių metų akvakultūros veiklos pajamų.

Produktyvios investicijos į akvakultūrą. Pagal priemonę remiamos veiklos: produktyvios investicijos į akvakultūrą; akvakultūros produkcijos ir auginamų rūšių įvairinimas; akvakultūros ūkių modernizavimas, įskaitant akvakultūros srities darbuotojų darbo ir saugos sąlygų gerinimą; tobulinimas ir modernizavimas, susijęs su gyvūnų sveikata bei gerove, įskaitant įrangos, skirtos ūkiams apsaugoti nuo laukinių plėšrūnų, pirkimą; investicijos į akvakultūros produktų kokybės gerinimą ar pridėtinės vertės kūrimą (išskyrus perdirbimą); esamų akvakultūros tvenkinių ar lagūnų atkūrimas pašalinant dumblą arba investicijos, skirtos dumblo nusėdimo prevencijai; akvakultūros įmonių pajamų įvairinimas plėtojant papildomą veiklą (parama teikiama, tik akvakultūros įmonėms, kai jų papildoma veikla, įskaitant žūklės turizmą, su akvakultūros aplinkosaugos funkcijų vykdymo arba šviečiamąją su akvakultūra susijusią veiklą, yra susijusi su pagrindiniu įmonės akvakultūros verslu). Galimi pareiškėjai – MVĮ ir didelės įmonės, užsiimančios arba siekiančios užsiimti akvakultūra. Didžiausia galima paramos projektui suma – 200 tūkst. Eur. Projektui įgyvendinti suteikiamos paramos intensyvumas gali būti iki 50 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų (išskyrus atvejus, kai prašoma mažesnio paramos intensyvumo). Įmonių, kurios nepatenka į MVĮ sąvoką, įgyvendinamam projektui suteikiamas paramos intensyvumas gali būti iki 30 proc. nuo visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.


40

Produktyvios investicijos į akvakultūrą (vykdoma pagal supaprastintąsias taisykles). Pagal priemonę remiamos veiklos: produktyvios investicijos į akvakultūrą; akvakultūros produkcijos ir auginamų rūšių įvairinimas; akvakultūros ūkių modernizavimas, įskaitant akvakultūros srities darbuotojų darbo ir saugos sąlygų gerinimą; tobulinimas ir modernizavimas, susijęs su gyvūnų sveikata bei gerove, įskaitant įrangos, skirtos ūkiams apsaugoti nuo laukinių plėšrūnų, pirkimą; investicijos į akvakultūros produktų kokybės gerinimą ar pridėtinės vertės kūrimą (išskyrus perdirbimą); esamų akvakultūros tvenkinių ar lagūnų atkūrimas pašalinant dumblą arba investicijos, skirtos dumblo nusėdimo prevencijai; akvakultūros įmonių pajamų įvairinimas plėtojant papildomą veiklą (parama teikiama, tik akvakultūros įmonėms, kai jų papildoma veikla, įskaitant žūklės turizmą, su akvakultūros aplinkosaugos funkcijų vykdymo arba šviečiamąją su akvakultūra susijusią veiklą, yra susijusi su pagrindiniu įmonės akvakultūros verslu). Galimi pareiškėjai – MVĮ ir didelės įmonės, užsiimančios arba siekiančios užsiimti akvakultūra. Didžiausia galima paramos projektui suma – 50 tūkst. Eur. Projektui įgyvendinti suteikiamos paramos intensyvumas MVĮ gali būti iki 50 proc., įmonių, kurios nepatenka į MVĮ sąvoką, įgyvendinamam projektui, suteikiamas paramos intensyvumas gali būti iki 30 proc. nuo visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

Produktyvios investicijos į akvakultūrą. Energijos vartojimo efektyvumo didinimas, atsinaujinančioji energija. Pagal priemonę remiamos investicijos į energijos vartojimo efektyvumo didinimą ir į akvakultūros įmonių pertvarkymo, kad būtų naudojami atsinaujinantieji energijos ištekliai, skatinimą. Galimi pareiškėjai – labai mažos, mažos, vidutinės ir didelės įmonės, užsiimančios akvakultūra. Didžiausia galima paramos suma – 100 tūkst. Eur. Projektui įgyvendinti suteikiamos paramos intensyvumas gali būti iki 50 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Įmonių, kurios nepatenka į MVĮ sąvoką, įgyvendinamam projektui suteikiamas paramos intensyvumas gali būti iki 30 proc. nuo visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

Pagal šio prioriteto priemones iki 2018 m. birželio 11 d. buvo gautos 59 paraiškos (žr. 12 pav.).

12 pav. Paraiškų, pagal antrojo prioriteto priemones, pasiskirstymasŠaltinis: sudaryta Konsultanto, remiantis Nacionalinės mokėjimo agentūros pateikiama informacija

Daugiausiai paraiškų gauta pagal priemonę „Produktyvios investicijos į akvakultūrą“ – 24 vnt. Galima teigti, kad pareiškėjams buvo aktuali ši priemonė,


41

tačiau pusė paraiškų (12 vnt.) buvo atmestos arba pareiškėjai atsiėmė paraiškas. Pagal šią priemonę pareiškėjai galėjo gauti iki 200-500 tūkst.7 Eur paramą projektams įgyvendinti. 2018 m. birželio mėn. 11 d. buvo pasirašytos 9 sutartys su paramos gavėjais, bendra sutarčių suma – beveik 3 mln. Eur. III prioritetas „Bendrosios žuvininkystės politikos įgyvendinimo skatinimas“Pagal prioritetą įgyvendinamos 2 priemonės:

Duomenų rinkimas. Pagal priemonę remiamos šios veiklos: duomenų rinkimas, tvarkymas ir naudojimas mokslinės analizės ir BŽP įgyvendinimo tikslais; nacionalinės, tarptautinės ir subnacionalinės daugiametės duomenų atrankos programos su sąlyga, kad jos skirtos ištekliams, kuriems taikoma BŽP; verslinės ir mėgėjų žvejybos stebėsena jūroje, įskaitant jūrų gyvūnų, pavyzdžiui, jūrų žinduolių ir paukščių, priegaudos stebėsena; moksliniai tyrimai jūroje; valstybių narių atstovų ir regioninės valdžios institucijų atstovų dalyvavimas regioniniuose koordinavimo posėdžiuose, regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų, kurių susitariančioji šalis ar stebėtoja yra Sąjunga, posėdžiuose arba tarptautinių įstaigų, atsakingų už mokslinių konsultacijų teikimą, posėdžiuose; duomenų rinkimo ir duomenų tvarkymo sistemų tobulinimas ir bandomųjų tyrimų įgyvendinimas siekiant gerinti esamas duomenų rinkimo ir duomenų tvarkymo sistemas. Galimi pareiškėjai – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija. Priemonės įgyvendinimui 2014–2020 m. numatytas bendras finansavimas – 3,4 mln. Eur (EJRŽF lėšos – 2,8 mln. Eur). Finansavimo intensyvumas – 100 proc.

Kontrolė ir vykdymo užtikrinimas. Pagal priemonę tinkamos finansuoti veiklos: i) technologijų, įskaitant kompiuterinę aparatinę ir programinę įrangą, laivų aptikimo sistemas, apsaugines vaizdo stebėjimo sistemas ir informacinių technologijų tinklus, kuriuos naudojant galima rinkti, administruoti, tvirtinti, analizuoti duomenis, atlikti rizikos valdymą, pateikti duomenis (naudojant su kontrole susijusias interneto svetaines), keistis su žuvininkyste susijusiems duomenims skirtais duomenų atrankos metodais ir juos rengti, taip pat prisijungti prie tarpsektorinių keitimosi duomenimis sistemų, įsigijimas, įrengimas ir kūrimas; ii) komponentų, įskaitant kompiuterinę aparatinę ir programinę įrangą, kurios yra reikalingos siekiant užtikrinti subjektų, užsiimančių žvejyba ir žvejybos produktų prekyba, duomenų perdavimą atitinkamoms valstybių narių ir ES valdžios institucijoms, įskaitant reikalingus elektroninio duomenų registravimo ir perdavimo sistemų, laivų stebėjimo sistemų ir automatinio atpažinimo sistemų komponentus, kūrimas, įsigijimas ir įrengimas; iii) komponentų, įskaitant kompiuterinę aparatinę ir programinę įrangą, kurios yra reikalingos užtikrinti žvejybos ir akvakultūros produktų atsekamumą kūrimas, įsigijimas ir įrengimas; iv) valstybių narių keitimosi duomenimis ir duomenų analizės programų įgyvendinimas; v) patruliuojančių laivų, orlaivių ir sraigtasparnių modernizavimas ir įsigijimas su sąlyga, jeigu jie ne trumpiau kaip 60 procentų viso jų naudojimo laiko per metus naudojami žuvininkystės kontrolei; vi) kitų kontrolės priemonių, įskaitant prietaisus, kuriais galima matuoti variklio galią, ir svėrimo įrangą, įsigijimas; vii)

7 2016 m. ir 2017 m. skiriama parama siekė 500 tūkst. Eur, o 2018 m. skiriama parama siekė 200 tūkst. Eur.


42

inovacinių kontrolės ir stebėsenos sistemų kūrimas ir bandomųjų projektų, susijusių su žuvininkystės kontrole, įskaitant žuvų DNR analizę, įgyvendinimas arba su kontrole susijusių interneto svetainių kūrimas; viii) mokymo ir mainų programos, be kita ko, tarp valstybių narių, skirtos už žuvininkystės veiklos stebėseną, kontrolę ir priežiūrą atsakingiems darbuotojams; ix) ekonominės naudos analizė ir atliktų auditų įvertinimas, taip pat kompetentingų valdžios institucijų patirtų, atliekant stebėseną, kontrolę ir priežiūrą, išlaidų įvertinimas; x) iniciatyvos, įskaitant seminarus ir žiniasklaidai skirtas priemones, kuriomis siekiama didinti tiek žvejų bei kitų subjektų, pvz., inspektorių, valstybės prokurorų ir teisėjų, tiek plačiosios visuomenės informuotumą apie būtinybę kovoti su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba ir apie BŽP taisyklių įgyvendinimą; xi) veiklos išlaidos, patirtos vykdant sustiprintą išteklių, kuriems taikomos specialiosios kontrolės ir tikrinimo programos, kontrolę; xii) programos, susijusios su veiksmų plano, nustatyto pagal reglamento (EB) Nr. 1224/2009 102 straipsnio 4 dalį, įgyvendinimu, įskaitant visas patirtas veiklos išlaidas. Galimi pareiškėjai – įstaiga (-os), įgyvendinanti (-os) ir administruojanti (-os) 2014‒2015 metų Lietuvos žuvininkystės kontrolės ir 2016‒2020 metų Lietuvos žuvininkystės kontrolės programas. Per visą laikotarpį priemonei įgyvendinti numatyta skirti 5,2 mln. Eur EJRŽF ir bendrojo finansavimo lėšų, iš kurių:

o 90 proc. iš EJRŽF lėšų ir 10 proc. iš bendrojo finansavimo lėšų, kai finansuojamos i)-iv) ir vi)-xii) papunkčiuose nurodytos išlaidos;

o 70 proc. iš EJRŽF lėšų ir 30 proc. iš bendrojo finansavimo lėšų, kai finansuojamos v) papunktyje nurodytos išlaidos.

Pagal trečiojo prioriteto priemones iki 2018 m. birželio mėn. 11 d. paraiškų nebuvo gauta. IV prioritetas „Užimtumo ir teritorinės sanglaudos didinimas“Pagal prioritetą įgyvendinamos 3 priemonės:

Parengiamoji parama. Pagal priemonę remiamos veiklos – vietos plėtros strategijų rengimas; pareiškėjo gebėjimų stiprinimas, mokymai ir bendradarbiavimas (įskaitant bendradarbiavimą ŽRVVG tinkle) siekiant parengti ir įgyvendinti vietos plėtros strategiją. Galimi pareiškėjai – ŽRVVG. Didžiausia paramos suma vienam projektui – 12 tūkst. Eur. Finansuojama iki 100 proc. visų tinkamų finansuoti projekto lėšų.

Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas. Remiama veikla – vietos plėtros strategijų įgyvendinimas. Galimi pareiškėjai – ŽRVVG. Paramos dydis vietos plėtros strategijai įgyvendinti apskaičiuojamas vadovaujantis parengta „Paramos vietos plėtros strategijoms įgyvendinti bendruomenių inicijuotos vietos plėtros būdu skyrimo ir skaičiavimo metodika“. Didžiausia galima paramos suma vietos projektui įgyvendinti – 200 tūkst. Eur, didžiausia paramos suma mažos apimties vietos projektui įgyvendinti – 10 tūkst. Eur. Paramos vietos projektams įgyvendinti intensyvumas:

o 95 proc. tinkamų finansuoti išlaidų, kai vietos projektas yra ne pelno ir jį teikia NVO ar kitas viešasis juridinis asmuo;


43

o 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų, kai vietos projektas susijęs su mokymais ir jį teikia NVO ar kitas viešasis juridinis asmuo;

o 50 proc. tinkamų finansuoti išlaidų, kai vietos projektas yra privataus žuvininkystės verslo pobūdžio (po jo įgyvendinimo projekte įsipareigojama gauti grynųjų pajamų) ir jį teikia juridinis (privatus arba viešas) arba fizinis asmuo;

o 70 proc. tinkamų finansuoti išlaidų, kai vietos projektas yra privataus žuvininkystės verslo pobūdžio (po jo įgyvendinimo projekte įsipareigojama gauti grynųjų pajamų) ir jį teikia juridinis (privatus arba viešas) arba fizinis asmuo, ir vietos projektas yra inovatyvus vietos lygiu (nauji (iki vietos projekto paraiškos pateikimo dienos ŽRVVG teritorijoje neįgyvendinti) gamybos būdai ir/ar produktai, ir/ar aplinkosaugos, ir/ar technologiniai, ir/ar socialiniai sprendimai).

Bendradarbiavimo veikla. Pagal priemonę remiamos veiklos, skirtos teritorinio bendradarbiavimo projektams įgyvendinti ir tarptautinio bendradarbiavimo projektams įgyvendinti. Galimi pareiškėjai – dvisektorė vietos veiklos grupė, įgyvendinanti vietos plėtros strategiją. Didžiausia paramos suma teritorinio arba tarptautinio bendradarbiavimo projektui įgyvendinti – 14 tūkst. Eur. Paramos intensyvumas – 100 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

Pagal šio prioriteto priemones iki 2018 m. birželio mėn. 11 d. buvo gautos 27 paraiškos, iš kurių patvirtinta ir / ar sudaryta sutarčių – 21 vnt. (žr. 13 pav.). Sudarytų sutarčių vertė – 12 mln. Eur).

13 pav. Paraiškų, pagal trečiojo prioriteto priemones, pasiskirstymasŠaltinis: sudaryta Konsultanto, remiantis Nacionalinės mokėjimo agentūros pateikiama informacija

Kaip matyti iš aukščiau esančio paveikslo, daugiausia paraiškų gauta pagal priemonę „Parengiamoji parama“, kuri buvo skirta vietos plėtros strategijoms pasirengti. Iš 13 gautų paraiškų 4 buvo atmestos arba pareiškėjai atsiėmė paraiškas, su likusiais 9 pareiškėjais buvo sudarytos sutartys, kurių vertė – 104 tūkst. Eur. Įgyvendinant priemonę „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“ sutartys buvo sudarytos su visais 9 pareiškėjais, kurie pateikė paraiškas. Šių sutarčių vertė – 10,5 mln. Eur. Pagal pirmąją priemonę finansavimas siekė 100 proc. (didžiausia galima paramos suma – 12 tūkst.), pagal priemonę, skirtą strategijų įgyvendinimui, parama svyravo nuo 50 proc. iki 100 proc., priklausomai


44

nuo įgyvendinamo vietos projekto. Didžiausia galima vietos projektui įgyvendinti suma siekė 200 tūkst. Eur. V prioritetas „Prekybos ir perdirbimo skatinimas“Pagal prioritetą įgyvendinamos 4 priemonės:

Gamybos ir prekybos planai. Pagal priemonę remiamos veiklos – Reglamento (ES) Nr. 1379/2013 28 straipsnyje nurodytų gamybos ir prekybos planų rengimas ir įgyvendinimas. Galimi pareiškėjai – Žvejybos produktų gamintojų organizacijų ir akvakultūros produktų gamintojų organizacijų pripažinimo ir pripažinimo panaikinimo taisyklių tvarka pripažinta žvejybos produktų gamintojų organizacija ir akvakultūros produktų gamintojų organizacija (kartu vadinamos gamintojų organizacijomis) ar gamintojų organizacijų asociacija. Didžiausia galima paramos suma – 200 tūkst. Eur per metus. Paramos intensyvumas – 75 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

Žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimas. Pagal priemonę remiamos veiklos: kuriomis prisidedama prie energijos taupymo arba poveikio aplinkai mažinimo, įskaitant atliekų apdorojimą; kuriomis gerinamos saugos, higienos, sveikatos ir darbo sąlygos; kuriomis remiamas sužvejoto žuvų, kurios negali būti skirtos žmonėms vartoti, laimikio perdirbimas; kurios susijusios su šalutinių produktų, susidarančių dėl pagrindinės perdirbimo veiklos, perdirbimu; kurios susijusios su ekologinės akvakultūros produktų perdirbimu; kurios padeda sukurti naujus ar patobulintus produktus, naujus ar patobulintus procesus arba naujas ar patobulintas valdymo ir organizavimo sistemas. Galimi pareiškėjai – labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, užsiimančios arba planuojančios užsiimti žvejybos ir (arba) akvakultūros produktų perdirbimu. Didžiausia galima paramos suma – 600 tūkst. Eur. Paramos intensyvumas – 50 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

Žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimas (vykdoma pagal supaprastintąsias taisykles). Pagal priemonę remiamos veiklos: kuriomis prisidedama prie energijos taupymo arba poveikio aplinkai mažinimo, įskaitant atliekų apdorojimą; kuriomis gerinamos saugos, higienos, sveikatos ir darbo sąlygos; kuriomis remiamas sužvejotų žuvų, kurios negali būti skirtos žmonėms vartoti, perdirbimas; kurios susijusios su šalutinių produktų, susidarančių pagrindinės perdirbimo veiklos metu, perdirbimu; kurios susijusios su ekologinės akvakultūros produktų perdirbimu; kurios padeda sukurti naujus ar patobulintus produktus, naujus ar patobulintus procesus arba naujas ar patobulintas valdymo ir organizavimo sistemas. Galimi pareiškėjai – labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, užsiimančios arba planuojančios užsiimti žvejybos ir (arba) akvakultūros produktų perdirbimu. Didžiausia galima paramos suma – 50 tūkst. Eur. Paramos intensyvumas – 50 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

Rinkodaros priemonės. Pagal priemonę remiamos veiklos, kuriomis siekiama: ieškoti naujų rinkų ir gerinti žvejybos ir akvakultūros produktų tiekimo rinkai sąlygas; skatinti kokybę ir pridėtinę vertę sudarant palankesnes sąlygas žvejybos ir akvakultūros produktų pateikimui ir pakavimui. Galimi pareiškėjai: žuvininkystės sektoriaus asociacijos arba


45

žuvininkystės sektoriaus asociacijų grupei atstovaujanti asociacija; žvejybos produktų gamintojų organizacija arba akvakultūros produktų gamintojų organizacija, arba žuvininkystės sektoriaus asociacijų grupei atstovaujanti gamintojų organizacija; labai maža, maža arba vidutinė įmonė užsiimanti akvakultūra, žvejybos ir (arba) akvakultūros produktų perdirbimu, versline žvejyba vidaus vandenyse, versline žvejyba jūrų vandenyse. Didžiausia galima paramos suma projektui – 50 tūkst. Eur. Paramos intensyvumas:

o 60 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, jei pareiškėja yra žuvininkystės sektoriaus asociacija arba žuvininkystės sektoriaus asociacijų grupei atstovaujanti asociacija;

o 75 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, jei pareiškėja yra gamintojų organizacija arba žuvininkystės sektoriaus asociacijų grupei atstovaujanti gamintojų organizacija;

o 50 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, jei pareiškėja yra žuvininkystės įmonė.

Įgyvendinant penktąjį prioritetą iki 2018 m. birželio 11 d. buvo gauta 30 paraiškų, 14 paraiškų buvo patvirtintos ir su pareiškėjais pasirašytos sutartys (žr. 14 pav.). Sutarčių vertė – 4 mln. Eur.

14 pav. Paraiškų, pagal ketvirtojo prioriteto priemones, pasiskirstymasŠaltinis: sudaryta Konsultanto, remiantis Nacionalinės mokėjimo agentūros pateikiama informacija

Iš aukščiau pateikto paveikslo matyti, kad daugiausia paraiškų gauta pagal priemonę „Žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimas“ – 19 vnt., tačiau tik 7 buvo patvirtintos ir sudarytos sutartys, kurių vertė – 3,4 mln. Eur. VI prioritetas „Integruotos jūrų politikos įgyvendinimo skatinimas“Pagal prioritetą įgyvendinama viena priemonė:

Žinių apie jūros būklę gerinimas. Pagal priemonę remiamas žinių apie jūrų aplinkos būklę gerinimas, siekiant nustatyti stebėsenos programas ir priemonių programas, numatytas Direktyvoje 2008/56/EB. Galimi pareiškėjai – institucija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro paskirta atsakinga už Direktyvos 2008/56/EB nuostatų įgyvendinimą. Galima didžiausia paramos suma 1240 tūkst. Eur. Paramos intensyvumas – 100 proc.

Pagal priemonę gauta viena paraiška, pagal kurią prašoma paramos suma – 500 tūkst. Eur. Kol kas sutartis su pareiškėju nėra pasirašyta.


46

Per visą laikotarpį numatyta projektams skirti 81,6 mln. Eur lėšų. Iki 2018 m. birželio 11 d. pagal I-V prioriteto priemones buvo pateikta iš viso 247 paraiškos. Daugiausiai paraiškų pateikta pagal pirmąjį prioritetą – 130 vnt., tai sudaro 53 proc. visų gautų paraiškų. Pagal visas gautas paraiškas prašoma finansavimo suma siekia 46 mln. Eur. Dėl pareiškėjų neatitikimo reikalavimams, paraiškų netinkamumo ar kitų priežasčių, buvo patvirtintos 166 paraiškos – 67 proc. visų pateiktų paraiškų. Patvirtintų paraiškų apimtis 30 mln. Eur, tai daugiau nei du kartus mažiau nei numatyta skirti pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 m. veiksmų programą (prioritetų apibendrinimo lentelė pateikiama 1 priede). Siekiant nustatyti priemones, kurioms būtų galima taikyti finansines priemones, pirmiausiai buvo atrinktos priemonės, kurios turi didžiausią susidomėjimą tarp potencialių pareiškėjų (žr. 5 lentelę).


47

5 lentelė. Preliminarios priemonės, kurioms būtų galima taikyti finansų priemones

Nr. PriemonėGautų

paraiškų skaičius

Numatytas skirti

finansavimas8

Prašomas finansavimas

Išmokėta suma

1.

Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių padarytos žalos kompensavimo sistemos

87 393000 Eur

Kompensacinė parama, kai

nėra nurodoma prašoma paramos

suma

283184 Eur

2.Aplinkosaugos funkcijas atliekanti akvakultūra

19 6596963 Eur

7057484,00 Eur

3281238,00 Eur

3.Produktyvios investicijos į akvakultūrą

24 12000000 Eur

8201711,13 Eur

1447429,56 Eur

4.Žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimas

19 8400000 Eur

8961398,15 Eur

961994,58 Eur

Šaltinis: sudaryta Konsultanto, remiantis Nacionalinės mokėjimo agentūros pateikiama informacija

Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios dvi priemonės („Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių padarytos žalos kompensavimo sistemos“ ir „Aplinkosaugos funkcijas atliekanti akvakultūra“) pareiškėjams yra išmokamos kaip kompensacijos, apskaičiuojamos pagal formules, taip pat šios priemonės tiesiogiai negeneruoja pajamų, šioms priemonėms nesiūloma taikyti finansinių priemonių. Pagal likusias dvi priemones („Produktyvios investicijos į akvakultūrą“ ir „Žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimas“) įgyvendinami projektai priskiriami finansiškai gyvybingiems ir pajamas generuoti galintiems projektams. Priemonės „Produktyvios investicijos į akvakultūrą“ intensyvumas MVĮ gali būti iki 50 proc. visų tinkamų finansuoti lėšų ir iki 30 proc. įmonėms, nepatenkančioms į MVĮ sąvoką. Priemonės „Žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimas“ finansavimo intensyvumas – iki 50 proc., nes įmonėms, nepatenkančioms į MVĮ sąvoką, parama skiriant dotaciją negalima.Abiems priemonėms, kurios vertinamos kaip potencialiai tinkamos finansuoti pagal finansų priemones, šiuo metu taikoma subsidijų forma. Pagal pateiktų paraiškų skaičių, ši forma vertinama kaip pareiškėjams patraukli, todėl daroma prielaida, kad ir pritaikius finansų priemones, jas derinant kartu su subsidija arba vien tik taikant finansų priemones, šios priemonės išliktų paklausios pareiškėjams.

1.1.2 Pasiūlos analizė

2017 m. bankų sektoriuje veikė 6 (SEB, Swedbank, Luminor, Šiaulių bankas, Citadele bankas, Medicinos bankas) bankai ir 7 užsienio bankų filialai (Danske bankas, OP Corporate bank, BIGBANK, Scania, Meridian Trade bank, Svenska Handelsbanken, Telia Finance), kurių veiklą prižiūri ir kontroliuoja Lietuvos centrinis bankas. Taip pat, remianti Lietuvos banko duomenimis, Lietuvos rinkoje veikia 71 8 Nurodytas finansavimas, suplanuotas skirti nuo 2014 m. pradžios iki 2018 m. < http://zum.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/zuvininkyste/europos-sajungos-parama-zuvininkystes-sektoriui-2014-2020-m/lietuvos-zuvininkystes-sektoriaus-2014-2020-metu-veiksmu-programos-priemones>


48

kredito unija, 6 kredito, susijusio su nekilnojamu turtu, tarpininkai, 10 mokėjimo įstaigų tarpininkų, 1 centrinė kredito unija, 3 sutelktinio finansavimo platformos operatoriai, 6 tarpusavio skolinimo platformos operatoriai, 1 sutelktinio finansavimo operatorius. Lietuvoje kai kuriuos finansinius produktus teikia valstybės bei ES institucijos: UAB Investicijų ir verslo garantijos, UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūra (VIPA), Europos investicijų banko (EIB) grupė, UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas ir kt.Pagrindiniai produktai, kuriuos siūlo finansų rinka: paskolos, garantijos, investicijos į nuosavą kapitalą ar kvazinuosavą kapitalą.

15 pav. Pagrindiniai produktai, kuriuos siūlo finansų rinkaŠaltinis: Finansinių produktų Lietuvos rinkoje vertinimas, sudarant produktų pasiūlos žemėlapį

Remiantis Finansinių produktų Lietuvos rinkoje vertinimu, sudarant produktų pasiūlos žemėlapį (toliau – finansų produktų žemėlapis), verslo subjektai stengiasi naudotis vidiniais finansiniais resursai. Tačiau išoriniai finansiniai resursai tampa vis aktualesni. Tarp populiariausių išorinio finansavimo šaltinių nurodyti šie: lizingas, ES parama, kredito linija, kredito limitas, lengvatinė paskola bei paskola kapitalui. Finansų produktų žemėlapyje taip pat nurodyti potencialūs finansavimo būdai pagal veiklos sritis. Žemės ūkio sričiai, kaip potencialūs veiklos finansavimo būdai, nurodyti paskolų ir garantijų finansinių produktų grupės. Finansiniai produktai teikiami valstybės ir ES institucijųLietuvoje kai kuriuos finansinius produktus teikia valstybės bei ES institucijos: UAB Investicijų ir verslo garantijos (INVEGA), UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūra (VIPA), Europos investicijų banko (EIB) grupė, UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas ir kt.Žemės ūkio paskolų garantijų fondas teikia paskolas, garantijas kredito įstaigoms (bankams ir kredito unijoms) bei lizingo bendrovėms. Fondo veikla orientuota į


49

paramą žemės ūkio subjektams, verslo subjektams, besiverčiantiems alternatyviomis veiklomis kaime ar miesteliuose, kurių gyventojų skaičius neviršija 6 tūkstančių gyventojų ir kurių žemės ūkio paskirties nekilnojamasis turtas yra įregistruotas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre, numatantis perdirbimo ir žvejybos įmones ir plečiant jų verslą, sudarant palankias kreditavimo sąlygas.

16 pav. Kreditai ir garantijos pagal kredito įstaigas 2017 m.Šaltinis: http://garfondas.lt/lt/news/2018/2017-metais170-garantiju-uz-294-mln-eur

Per 2017 m. Žemės ūkio paskolų garantijų fondas už kredito įstaigų žemės ūkio, žuvininkystės, alternatyviosios veiklos subjektams bei žemės ūkio produktų perdirbimo įmonėms išduotus 25,9 mln. Eur kreditų/lizingo paslaugas suteikė 164 garantijas už 16,6 mln. Eur. Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrai taip pat suteiktos 6 garantijos už 12,8 mln. eur, iš viso 2017 m. suteikta 29,4 mln. Eur garantijų. Pagrindinis INVEGA tikslas – skatinti Lietuvos verslo plėtrą ir konkurencingumą, todėl veikla yra skirstoma į šias pagrindines:

1. Individualių ir portfelių garantijų teikimas;2. Lengvatinių paskolų teikimas mažoms ir vidutinėms įmonėms arba paskolų

administravimas;3. Rizikos kapitalo investicijų priemonių įgyvendinimas;4. Dalinis palūkanų kompensavimas;5. ES struktūrinių fondų valdymo ir kontrolės srities administracijos tarpinių

institucijų funkcijų vykdymas;6. Finansų inžinerijos ir finansinių priemonių, skirtų verslo subjektų

finansavimui, įskaitant lėšų ir lėšų valdymą, valdymas ir (ar) įgyvendinimas; 7. Kompensavimas ir subsidijavimo valstybės remiamų išlaidų (steigimo,

mokymo, konsultacijų, mokslinių tyrimų, sertifikavimo, atitikties vertinimo, Garantuojame mokesčius ir t.t.) verslo subjektams;

8. Dotacijų ir (ar) subsidijų teikimas, siekiant kurti ir (arba) išlaikyti darbo vietas, didinti konkurencingumą.


50

17 pav. Suteiktų INVEGOS individualių garantijų suma ir garantuotų paskolų suma nuo 2002 m. iki 2016 m. (mln., Eur)

Šaltinis: http://invega.lt/lt/statistika/suteiktu-garantiju-statistika/

2016 m. INVEGA suteikė garantijų už 44 mln. Eur už paskolas, kurių vertė 66 mln. Eur. Suteikiamų garantijų ir garantuotų paskolų sumos nuosekliai didėja nuo 2012 m. Vertinant pokyčius, išsiskiria 2007 m. (ekonominio pakilimo metai) ir 2011 m., kai paskolų ir garantijų sumos buvo didžiausios (2007 m. – atitinkamai 66 mln.Eur ir 43 mln. Eur, 2012 m. – 72 mln. Eur Ir 52 mln. Eur).INVEGA teikia ES struktūrinių ir investicinių fondų bei nacionalinių fondų finansuojamas priemones, dėl kurių smulkiojo ir vidutinio verslo (toliau – SVV) subjektai gali gauti reikalingą finansavimą verslo pradžiai ar verslo plėtrai. UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūra (toliau - VIPA) suteikia garantijas projektams ,,gatvės apšvietimo modernizavimas”, lengvatines paskolas daugiabučių namų, bendrabučių, centrinės valdžios pastatų renovacijai. VIPA sudaro energijos vartojimo efektyvumo fondas (toliau - EVEF), daugiabučių namų modernizavimo fondas (toliau - DNMF), kultūros paveldo fondas ir savivaldybės statybos fondas. Europos investicijų bankas (toliau - EIB) finansuoja projektus, kurie turi teigiamą poveikį plėtrai ir darbo vietų kūrimui ES. Prioritetas teikiamas šioms sritims:

1. Investicijos į naujoves ir gebėjimų ugdymą;2. Mažų ir vidutinių įmonių galimybės gauti finansavimą tobulinimui;3. Kovos su klimato kaita projektai;4. Infrastruktūros strateginio vystymo projektai;

EIB finansavimas orientuotas į novatoriškų produktų plėtrą ir partnerystę, palengvinančią prieigą prie finansinių šaltinių, gerinant sąlygas mažų ir vidutinių įmonių veiklai, bet kuriame jų plėtros etape. Europos Vadovų Tarybos plėtros bankas (toliau - EVTB) yra vienintelis Europos plėtros bankas, orientuojantis tik į socialinę sritį: bankų paskolomis finansuojami projektai yra skirti socialinei atskirčiai mažinti, apsaugoti labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių gyventojus, siekti tvarios plėtros ir pagerinti gyvenimo sąlygas. Šiaurės investicijų bankas (toliau - ŠIB) teikia ilgalaikes paskolas ir garantijas investiciniams projektams, kurie stiprina Šiaurės ir Baltijos šalių konkurencingumą ir aplinkos apsaugą.


51

Per pirmąjį 2017 m. ketvirtį žemės ūkio paskolų garantijų fondas suteikė 93 garantijas, o tai yra 7,8 mln. eurų už žemės ūkio teikiamas kredito ir lizingo paskolas. Per visą Fondo veiklos laikotarpį (nuo 1997 m.) Buvo suteikta 5101 garantijų, kurių vertė 845 milijonų eurų, kreditų įmonės paskolino 1,1 milijardo eurų žemės ūkio ir kaimo verslo sektoriui. VIPA suteikė 237 lengvatines paskolas iki 2017 m. spalio mėn. Tuo tarpu EVEF suteikė 3 paskolas. 2016 metais EIB investuos 255 mln. eurų į Lietuvos ekonomiką. Didžioji dalis investicijų tai yra 90 proc. skiriama aplinkos apsaugos finansavimui, 9 proc. Infrastruktūrai ir 1 proc. Inovacinių projektų finansavimui. Per penkerius metus (2012-2016 m.) Lietuvai buvo suteikta 1,08 mlrd. EUR EIB paskolų. 2016 m. EIB grupė (Europos investicijų bankas ir Europos investicijų fondas) Lietuvoje investavo iš viso 280 mln. eurų. EVTB finansavo apgyvendinimo paslaugų programą grįžtantiems asmenims, įsteigė reabilitacijos centrus vyresniems žmonėms, neįgaliems piliečiams ir benamiams vaikams, renovavo ugdymo paskirties pastatus ir aukštojo mokslo mokyklas. EVTB 2009 m. Suteikė Lietuvai 130 mln. eurų vertės paskolą valstybinių investicijų į socialinės infrastruktūros plėtrai finansavimui. 2015 m. Lietuvai buvo skirta 100 mln. eurų paskola kultūros, sveikatos apsaugos, švietimo, sporto pastatų statybai ir renovacijai. ŠIB suteikė 755 mln. Eurų paskolų viešajam ir privačiam sektoriui Lietuvoje per 2007-2015 metus. ŠIB 2009 m. Ir 2015 m. Suteikė paskolas Lietuvai (kiekviena paskola yra verta 100 mln. EUR), siekiant pagerinti energijos vartojimo efektyvumą viešuose pastatuose ir gyvenamuosiuose namuose. ŠIB iki 2016 m. Suteikė Lietuvai 625,2 mln. eurų vertės paskolų, iš jų 78 proc. - aplinkosaugos projektams.Pagal FĮ pateiktus duomenis, net 53 proc. visų FĮ gautų SVV subjektų prašymų (paraiškų) finansuoti jų verslo projektus buvo visiškai patenkinami, tai reiškia, kad SVV subjektai gavo tokį finansavimą, dėl kurio ir kreipėsi, arba gavo mažesnį finansavimą, bet be jokių papildomų sąlygų. Apie 30 proc. prašymų buvo patenkinama iš dalies arba tik įvykdžius papildomas sąlygas. Visiškai finansavimo negavo apie 17 proc. SVV subjektų. Dažniausiai (30 proc. atvejų) finansavimas SVV subjektams nebuvo suteikiamas dėl turėtų mokumo problemų (pradelstų atsiskaitymų, blogos įmonės kreditavimo istorijos, turimų per didelių įsipareigojimų). Lemiamą įtaką sprendimui dėl finansavimo priimti turėjo ir užstato trūkumas (23 proc.). Sprendimai nesuteikti finansavimo dėl nepagrįsto prašomo finansavimo poreikio ir nepagrįstų planuojamų pardavimų pasiskirstė po lygiai, t. y. po 20 proc. Mažesnis nei buvo prašytas finansavimas dažniausiai (27,5 proc.) buvo suteikiamas dėl užstato trūkumo ir nepakankamo pinigų srauto (26,9 proc.). Kita svarbi priežastis – nepagrįstas prašomo finansavimo poreikis (23,8 proc.). Priimti sprendimui suteikti mažesnį nei buvo prašyta finansavimą įtakos turėjo ir SVV subjekto turimi per dideli įsipareigojimai (13 proc.). FĮ duomenimis, sprendžiant dėl SVV subjekto finansavimo ir kredito sąlygų, didžiausią įtaką turėjo SVV subjekto finansinė padėtis (pvz., turto ir įsipareigojimų dydis). Panašiai svarbūs kriterijai, suteikiant finansavimą, buvo SVV subjekto „brandos lygis“ (kreditavimo istorija, amžius ir kt.) ir galimybė taikyti finansavimo riziką mažinančias priemones (pvz., garantijas).Bankų paskolų portfeliai ir skolinimo sąlygosIš viso per 2017 m. paskolų portfelio vertės prieaugis siekė 3,2 proc. (569 mln. Eur, eliminavus veiksnius dėl banko AB DNB ir banko Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus susijungimo – 516 mln.), nors 2016 m. buvo didesnis (13,8 proc.). 2017 m. pabaigoje bankų finansinėje atskaitomybėje atvaizduotiems rezultatams, kai


52

užfiksuoti reikšmingi atskirų paskolų portfelio segmentų vertės pokyčiai, reikšmingos įtakos turėjo lizingo sandoriai, atsiradę dėl banko AB DNB ir banko Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus susijungimo. Bankų pateiktais duomenimis, paskolų, suteiktų namų ūkiams, vertė padidėjo 744 mln. Eur (9,2 proc.), o įmonėms – 641 mln. Eur (7,4 proc.), tačiau, eliminavus minėtą lizingo bendrovės perėmimo veiksnį, paskolos namų ūkiams didėjo 660,4 mln. Eur, įmonėms – tik 41,1 mln. Eur.Neveiksnių skolos priemonių dalis Lietuvos bankų sektoriuje per metus sumenko nuo 3,8 iki 3,1 proc. ir buvo mažiausia nuo 2008 m. Šis turto kokybės rodiklis tapo mažesnis nei ES šalių bankų, kuris 2017 m. trečiojo ketvirčio pabaigoje siekė 3,5 proc. Bendrai neveiksnių paskolų likutis per metus sumažėjo 15,3 proc. (140 mln. Eur), o didžiausią sumažėjimo dalį ir vėl sudarė paskolų nurašymai. Vis dėlto nurašymų vertė pastaruosius keletą metų mažėjo, o 2017 m. buvo nurašyta beveik dvigubai mažiau paskolų nei prieš metus. Tai rodo, kad bankai beveik atsikratė per krizę sukauptų neveiksnių paskolų ir neveiksnių paskolų lygis priartėjo prie ilgojo laikotarpio pusiausvyros.Remiantis Lietuvos banko 2018 m. Lietuvos bankų apklausos apžvalga (toliau – bankų apklausa), žemės ūkio sektoriaus (į kurį patenka žuvininkystė) finansinė būklė yra vertinama geriausiai lyginant su kitais sektoriais, taip pat yra nurodoma, kad finansinė būklė yra gerėjanti. Bankų apklausoje nurodoma, kad žemės ūkio sektoriui nėra ribojamas skolinimasis, o konkurencija dėl skolinimosi didėja.

18 pav. Kredito fondo finansavimasŠaltinis: Lietuvos Banko 2018 m. Lietuvos bankų apklausos apžvalga

Bankų apklausoje nurodyta, kad dažniausiai verslo subjektai skolinasi dėl kapitalo investicijų poreikio arba apyvartinių lėšų poreikio. Prognozuojama, kad artimiausiu metu paskolų paklausa neturėtų kisti. Lietuvos banko 2018 m. įmonių apklausos apžvalgoje (toliau – įmonių apklausa) nurodyta, kad pastaruoju metu prastėja skolinimosi sąlygos, tai nurodė beveik pusė apklaustų įmonių. Pažymėta, kad labiausiai sąlygų griežtėjimą pajuto mažos ir vidutinės bei prekybos veiklą vykdančios įmonės. Įmonių apklausos apžvalgoje pažymėta, kad 2017 m. padidėjo atmestų paskolų prašymų skaičius (atmesta penktadalis prašymų ir tai yra 7 proc. daugiau nei 2016 m.). Pagrindinė prašymų atmetimo priežastis išliko tokia pati kaip ir ankstesniais metais – prasta įmonės finansinė būklė.


53

Remiantis 2015 m. atliktu Verslo finansavimo 2014-2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis išankstiniu vertinimu, dažniausiai finansavimas SVV subjektams nebuvo suteikiamas dėl:

Turėtų mokumo problemų (pradelstų atsiskaitymų, blogos įmonės kreditavimo istorijos, turimų per didelių įsipareigojimų).

Lemiamą įtaką sprendimui dėl finansavimo priimti turėjo ir užstato trūkumas. Nepragrįstas finansavimo poreikis.

Mažesnis nei buvo prašytas finansavimas dažniausiai buvo suteikiamas dėl: Užstato trūkumo ir nepakankamo pinigų srauto. Nepagrįstas prašomo finansavimo poreikis. Subjekto turimi per dideli įsipareigojimai.

Paskolų kaina ir paskolos užtikrinimo priemonėsGrafike (žr. 19 pav.) yra pateiktas suteiktų paskolų ne finansų bendrovėms palūkanų normos kitimas. Nustatyta, kad palūkanų normos dinamika pastaruosius trejus metus svyruoja 2-3 proc. intervale.

19 pav. Paskolų ne finansų bendrovėms palūkanų normų kitimasŠaltinis: Lietuvos bankas

Paskolos užtikrinimas yra vienas iš esminių aspektų siekiant gauti finansavimą. Išanalizavus komercinių bankų sąlygas nustatyta, kad įmonėms yra keliamas reikalavimas įkeisti nekilnojamą arba kilnojamąjį (įrenginiai, prekės ir kt.) turtą. Taip pat akcentuojam, kad dažniausiai įkeičiamas turtas, kuriam įsigyti ar atnaujinti yra imama paskola. Taip pat bankai nurodo, kad išduodant investicines paskolas konkretiems projektams yra reikalaujama turėti 20-40 proc. nuosavų lėšų.Finansų įstaigų suteiktos paskolos žemės ūkio, miškininkystės bei žuvininkystės sektoriuje6 lentelėje pateikti Lietuvos pinigų finansų įstaigų suteiktų paskolų Lietuvos ne finansų bendrovėms likučių duomenys žemės ūkio, miškininkystės bei žuvininkystės sektoriuje. Likučiai laikotarpio pabaigoje pateikiami milijonais eurų. 6 lentelė. Finansų įstaigų suteiktų paskolų likučiai žemės ūkio, miškininkystės bei žuvininkystės sektoriuje

LaikotarpisŽemės ūkis,

miškininkystė ir žuvininkystė (mln. Eur)

LaikotarpisŽemės ūkis,

miškininkystė ir žuvininkystė (mln. Eur.)

2011 m. – 3 ketv. 202,2 2015 m. – 1 ketv. 221,02011 m. – 4 ketv. 189,7 2015 m. – 2 ketv. 247,92012 m. – 1 ketv. 173,0 2015 m. – 3 ketv. 270,1


54

2012 m. – 2 ketv. 180,1 2015 m. – 4 ketv. 275,92012 m. – 3 ketv. 181,7 2016 m. – 1 ketv. 284,32012 m. – 4 ketv. 181,2 2016 m. – 2 ketv. 299,22013 m. – 1 ketv. 184,0 2016 m. – 3 ketv. 305,02013 m. – 2 ketv. 189,6 2016 m. – 4 ketv. 303,62013 m. – 3 ketv. 198,2 2017 m. – 1 ketv. 316,82013 m. – 4 ketv. 213,0 2017 m. – 2 ketv. 328,62014 m. – 1 ketv. 215,8 2017 m. – 3 ketv. 338,42014 m. – 2 ketv. 218,0 2017 m. – 4 ketv. 299,92014 m. – 3 ketv. 219,4 2018 m. – 1 ketv. 299,62014 m. – 4 ketv. 215,2

Šaltinis: parengta konsultanto, remiantis Lietuvos banko tinklalapio duomenimis

Paskolų likučiai žemės ūkio, miškininkystės bei žuvininkystės sektoriuje nuo 2011 m. iki 2018 m. paaugo 32,5 proc. Didžiausias paskolų likutis fiksuotas 2017 m. 3 ketvirtyje (338,4 mln. Eur.), mažiausias – 2012 m. 1 ketvirtyje (173 mln. Eur.). Žuvininkystės sektoriaus finansavimasŽuvininkystės sektorius finansuojamas iš Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF) ir LR nacionalinio finansavimo lėšų.2007 – 2013 m. laikotarpiu buvo siekta išspręsti pagrindines Lietuvos žuvininkystės sektoriaus problemas, skatinant sektoriaus plėtrą, didinant jo konkurencingumą, užtikrinant ekonominį, aplinkos apsaugos ir socialinį tvarumą, žuvų, išteklių apsaugą ir atsikūrimą. Tikslų pasiekimui buvo numatytos 22 priemonės (plačiau 1.1.1 skyriuje). 2014-2020 m. laikotarpiui yra numatytos 24 priemonės, pagal kurias bus finansuojami subjektai, veikiantys žuvininkystės sektoriuje (plačiau 1.1.1 skyriuje). Priemonių įgyvendinimas turi skatinti:

konkurencingą, aplinkosaugos požiūriu tvarią, ekonomiškai gyvybingą ir socialiai atsakingą žvejybą ir akvakultūrą,

bendrosios žuvininkystės politikos (BŽP) įgyvendinimą, subalansuotą ir integracinį žvejybos ir akvakultūros regionų plėtojimą, Europos Sąjungos Integruotos jūrų politikos plėtojimą ir įgyvendinimą.

7 lentelė. Žuvininkystės sektoriaus finansavimas

Finansavimo periodas (metai)

Bendras biudžetas

Europos jūros reikalų ir

žuvininkystės fondo lėšos (mln. Eur)

LR nacionalinio finansavimo lėšos

(mln. Eur)

2014-2020 81,6 63,4 18,22007-2013 72,2 54,7 17,5

Šaltinis: parengta konsultanto, remiantis NMA duomenimis

1.1.3 Tarptautinių institucijų finansavimo analizė (EBRD finansuoti projektai Lietuvoje)

2014 m. Lietuvos kredito reitingai buvo atnaujinti dviejų tarptautinių agentūrų ,,Standard & Poor’’ ir ,,Fitch’’. Agentūrų nuomone, Euro zonos prisijungimas 2015 m. sausio mėn. padidino makroekonomikos politikos patikimumą. Bendrieji priežiūros standartai ir potenciali parama bankų sąjungoje


55

sumažina finansų sistemos riziką. 2014 m. sausio mėn. Lietuva sėkmingai pasinaudojo tarptautinėmis kapitalo rinkomis. Ji sugebėjo išleisti dešimties metų 500 mln. Eur obligacijas ir pasiskolinti 1 mlrd. Eur už rekordiškai žemą palūkanų normą 2,125 proc. dvylikai metų.

Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (angl. European Bank for Reconstruction and Development, toliau – EBRD) padeda verslui ir ekonomikai klestėti. EBRD teikia finansines investicijas, verslo paslaugas ir dalyvauja aukšto lygio politikos reformose. Vienas iš EBRD pagrindinių tikslų yra remti mažas ir vidutines įmones (toliau - MVĮ), kurios skatina privataus sektoriaus ekonomikos augimą. Siekdamas šio tikslo EBRD užtikrina, kad MVĮ būtų teikiama nuosavybės ir paskolų finansavimo galimybė per įvairius tarpininkus visose šalyse. Šie tarpininkai yra bankai ir investiciniai arba rizikos kapitalo fondai. EBRD finansuoja iki 35 proc. visų projektų išlaidų, todėl yra reikalingos papildomos investicijos iš kitų šaltinių. Lietuvoje daugiausia dėmesio skiriama investicijoms į atsinaujinančią energiją ir energijos vartojimo efektyvumo didinimą pramonės sektoriuje. Nuo 1997 iki 2017 m. EBRD Lietuvoje finansuota 83 projektai, kuriu investicijos siekė 748 mln. Eur.

20 pav. Portfilio sudėtis pagal sektorius Lietuvoje 2017 m.Šaltinis: EBRD

2017 m. buvo finansuoti 6 projektai, didžiausia jų dalį (32 proc.) sudarė investicijos į pramonę, prekybą ir žemės ūkio verslą, 27 proc. investicijos į infrastruktūrą, 23 proc. – finansines institucijas, 18 proc. – energiją.

1.1.4 Investavimo trūkumo nustatymas

Remiantis atlikta paklausos bei pasiūlos analize, nustatyti pagrindiniai investavimo trūkumai ir galimybės, kuriuos tikslinga spręsti kuriant finansų priemones:

rinkoje egzistuoja didelė paklausa akvakultūros produkcijos ir auginamų rūšių įvairinimui, veiklos plėtrai, produktų perdirbimui, o EJRŽF ir LR nacionalinio finansavimo lėšų pasiūla neatitinka rinkos paklausos;

remiantis Lietuvos Banko įmonių apklausa nustatyta, kad verslo subjektams suteikiamų paskolų sąlygos prastėja, labiausiai sąlygų griežtėjimą pajuto MVĮ;


56

remiantis Lietuvos Banko vykdyta Lietuvos bankų apklausa, žemės ūkio sektoriaus, kuriam priskiriamas ir žuvininkystės sektorius, finansinė būklė vertinama geriausiai, palyginti su kitais sektoriais, tai pat nurodoma, kad finansinė būklė yra nuolat gerėjanti;

Investavimo trūkumas 2014–2020 m. nustatytas įvertinus esamą paklausą pagal priemones bei skirtą finansavimą projektų įgyvendinimui. Siekiant nustatyti preliminarų investicijų trūkumą 2019–2020 m. laikotarpiui buvo taikomos prielaidos, kad visos sąlygos išliks tokios pačios, todėl:

o gautų paraiškų skaičius pagal priemonę „Produktyvios investicijos į akvakultūrą“ 2019–2020 m. laikotarpiu sieks 12 vnt., pagal priemonę „Žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimas“ – 10 vnt.;

o prašomas finansavimas pagal priemonę „Produktyvios investicijos į akvakultūrą“ bus 4 mln. Eur, pagal priemonę „Žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimas“ – 4,7 mln. Eur.;

o išmokėtas finansavimas pagal priemonę „Produktyvios investicijos į akvakultūrą“ bus 700 tūkst. Eur, pagal priemonę „Žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimas“ – 526 tūkst. Eur.;

o numatytas finansavimas pagal priemonę „Produktyvios investicijos į akvakultūrą“ 2019 – 2020 m. laikotarpiu įgyvendinamiems projektams siektų 3 mln. Eur, pagal priemonę „Žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimas“ – 4,2 mln. Eur.

Remiantis pateikta informacija, toliau pateikiamas prognozuojamas investavimo trūkumas pagal priemones 2019–2020 m. laikotarpiui (žr. 21 pav.).

21 pav. Prognozuojamas investavimo trūkumas 2019 – 2020 m. laikotarpiuiŠaltinis: sudaryta Konsultanto

Kaip matyti iš aukščiau pateikto paveikslo, trūkstamas finansavimas 2019–2020 m. laikotarpiui galėtų siekti 1,5 mln. Eur – pagal priemonę „Produktyvios investicijos į akvakultūrą“ trūkumas siektų 1 mln. Eur, pagal priemonę „Žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimas“ trūkumas būtų apie 500 tūkst. Eur.


57

2 Finansinių priemonių, kurios, kaip manoma, turi būti remiamos iš EJRŽF vertinimas Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 m. veiksmų programoje numatytos priemonės, kuriomis ilgalaikėje perspektyvoje siekiama skatinti tvarią ir konkurencingą žvejybą ir akvakultūrą. Priemonėms įgyvendinti suplanuotas bendras 81,6 mln. Eur biudžetas, iš kurių Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo lėšos sudaro 63,4 mln. Eur paramos (78 proc. viešosios paramos lėšų). Siekiant padidinti Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 m. veiksmų programos įgyvendinimo efektyvumą ir pagerinti rezultatus, tikslinga nustatyti priemones, kurioms būtų galima pritaikyti finansines priemones. Siekiant atlikti finansinių priemonių panaudojimo išankstinį vertinimą bei pateikti siūlymus dėl galimybių kuo efektyviau panaudoti siūlomas paramos teikimo formas skatinant žuvininkystės plėtrą, 1 skyriuje buvo atlikta Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 m. veiksmų programos priemonių ir remiamų veiklų sričių apžvalga, identifikuojant, kurioms priemonėms būtų galima taikyti finansines priemones. Pirminis priemonių identifikavimas leidžia nusistatyti finansinių priemonių vertinimo apimtį bei sumažina jo kompleksiškumą, kadangi toliau bus orientuojamasi tik į atrinktas priemones. Šioje dalyje finansinių priemonių galimybės analizuojamos remiantis pagrindiniu kriterijumi – projektų gyvybingumu, t. y. siekiama finansines priemones numatyti toms priemonėms, pagal kurias įgyvendinami projektai generuotų pajamas. Nustatant priemones, kurioms būtų galima taikyti finansines priemones, taip pat buvo atsižvelgta į 4 skyriuje išanalizuotą patirtį kitose šalyse, kai perdirbimą vykdančioms įmonėms, kurios nėra MVĮ, parama teikiama tik finansinėmis priemonėmis. Toliau esančioje lentelėje pateikiamos atrinktos priemonės, kurias įgyvendinant projektai galėtų būti potencialiai finansiškai gyvybingi (žr. 8 lentelę). 8 lentelė. Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 m. veiksmų programos priemonės, pagal kurias vykdomi finansiškai gyvybingi projektai Nr. Priemonė Prioritetas

Finansiškai gyvybingi projektai

1.

Produktyvios investicijos į akvakultūrą

2 prioritetas. Aplinkosaugos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos akvakultūros skatinimas

Taip

2.Žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimas

5 prioritetas. Prekybos ir perdirbimo skatinimas Taip


Atsižvelgiant į tai, kad finansinės priemonės turi prisidėti prie greitesnio ir efektyvesnio BŽP nuostatų ir įgyvendinimo bei pagerinti žuvininkystės sektoriaus subjektų prieinamumą prie finansinių išteklių Lietuvoje, toliau finansinių priemonių taikymo galimybės numatytoms priemonėms apžvelgiamos pagal tai, prie kurių


58

Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 m. veiksmų programos prioritetų įgyvendinimo jos yra suplanuotos. Įgyvendinant antrąjį prioritetą „Aplinkosaugos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos akvakultūros skatinimas“ ir siekiant akvakultūros įmonių, visų pirma MVĮ, konkurencingumo bei gyvybingumo didinimo, įskaitant saugos ir darbo sąlygų gerinimo, numatyta teikti paramą priemonės „Produktyvios investicijos į akvakultūrą“ įgyvendinimui. Pagal priemonę planuojama finansuoti:

produktyvias investicijas į akvakultūrą; akvakultūros produkcijos ir auginamų rūšių įvairinimą; akvakultūros ūkių modernizavimą, įskaitant akvakultūros srities darbuotojų

darbo ir saugos sąlygų gerinimą; tobulinimą ir modernizavimą, susijusį su gyvūnų sveikata bei gerove,

įskaitant įrangos, skirtos ūkiams apsaugoti nuo laukinių plėšrūnų, pirkimą; investicijas į akvakultūros produktų kokybės gerinimą ar pridėtinės vertės

kūrimą (išskyrus perdirbimą); esamų akvakultūros tvenkinių ar lagūnų atkūrimą pašalinant dumblą arba

investicijas, skirtas dumblo nusėdimo prevencijai; akvakultūros įmonių pajamų įvairinimą plėtojant papildomą veiklą.

Įgyvendinant šią priemonę galima gauti paramą iki 50 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų. Remiamos veiklos yra generuojančios pajamas, atsižvelgiant į EIB pateikiamų finansinių priemonių naudojimo rekomendacijas9, tokias veiklas įgyvendinamiems projektams galėtų būti taikomos paskolos. Toliau vertinime bus nagrinėjamos galimybės ir poreikis šiai priemonei taikyti lengvatines paskolas. Įgyvendinant penktąjį prioritetą „Prekybos ir perdirbimo skatinimas“ ir siekiant investicijų į perdirbimo ir prekybos sektorius skatinimo, teikiama parama priemonės „Žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimas“ įgyvendinimui. Pagal šią priemonę finansuojamos veiklos:

kuriomis prisidedama prie energijos taupymo arba poveikio aplinkai mažinimo, įskaitant atliekų apdorojimą;

kuriomis gerinamos saugos, higienos, sveikatos ir darbo sąlygos; kuriomis remiamas sužvejoto žuvų, kurios negali būti skirtos žmonėms

vartoti, laimikio perdirbimas; kurios susijusios su šalutinių produktų, susidarančių dėl pagrindinės

perdirbimo veiklos, perdirbimu; kurios susijusios su ekologinės akvakultūros produktų perdirbimu; kurios padeda sukurti naujus ar patobulintus produktus, naujus ar

patobulintus procesus arba naujas ar patobulintas valdymo ir organizavimo sistemas.

9 Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas. Finansinės priemonės. < https://www.fi-compass.eu/sites/default/files/publications/EMFF_The_european_maritime_and_fisheries_fund_LT.pdf>


59

Projektai, kurie įgyvendina remiamas veiklas – generuoja pajamas arba bent sutaupymus dėl efektyvesnio energijos panaudojimo. Atsižvelgiant į tai bei remiantis EIB rekomendacijomis, toliau bus vertinama galimybė šiai priemonei taikyti lengvatines paskolas.

2.1 Finansinių priemonių pridėtinės vertės vertinimasSiekiant nustatyti finansinių priemonių pridėtinę vertę, reikalinga atlikti finansinių priemonių kiekybinį pridėtinės vertės skaičiavimą, vėliau nustatant kokybinę pridėtinę vertę. Atliekant sverto skaičiavimą ES lėšoms, taikomos šios prielaidos:

numatytas investicijų dydis (priemonei „Žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimas“ investicijų dydis – 4,2 mln. Eur, priemonei „Produktyvios investicijos į akvakultūrą“ – 3 mln. Eur);

visos projektų išlaidos yra tinkamos investuoti; nuosavos lėšos sudaro 20 proc.; paskolos lėšos – 80 proc. (iš jų – 20 proc. finansų tarpininko dalis, 60 proc. –

bendros paramos lėšų); bendrą paramos lėšų dalį sudaro: 75 proc. EJRŽF lėšos, 25 proc. –

nacionalinių lėšų dalis; palūkanų norma – 1 proc.; paskolos terminas – 15 m. (remiantis Estijos pavyzdžiu, kai projektams, kurių

vertė nuo 100 tūkst. Eur iki 500 tūkst. Eur, taikomas 15 metų paskolos terminas. Vidutinis įgyvendinamų projektų dydis svyravo nuo 330 tūkst. Eur iki 480 tūkst. Eur).

Remiantis pateiktomis prielaidomis, finansinis svertas ES lėšoms – 2,78. Siekiant įvertinti atsinaujinančios paskolos pridėtinę vertę, taikomas perpetuiteto metodas, parodantis, koks pinigų srautas būtų sukuriamas ateityje. Daroma prielaida, kad kasmet grąžinama paskolų dalis yra reinvestuojama. Taikoma lengvatinė palūkanų norma (1 proc.). Vidutinė investicinio projekto trukmė – 7 metai, taikomas 1 metų atidėjimas. Gauti skaičiavimai pateikiami toliau esančioje lentelėje (žr. 9 lentelę). 9 lentelė. Sverto ir pridėtinės vertės reikšmės pagal priemones

Priemonė Svertas Multiplikatorius Pridėtinė kiekybinė vertė


2,78 7,67 21,30

Žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimas

2,78 7,67 21,30


Iš lentelėje pateikiamų duomenų matyti, kad būsimas ES dalies paskoloje srautas dabartine verte yra beveik 8 kartus (multiplikatorius) didesnis nes esamas ES dalies paskoloje srautas.


60

Finansų priemonės įgyvendinimas prisidėtų prie pasiūlos rinkoje problemos sprendimo, stiprintų žuvininkystės sektorių ir prisidėtų prie Veiksmų programos tikslų įgyvendinimo. Taikant finansines priemones būtų praplečiamas žuvininkystės sektoriuje taikomų paramos priemonių ir galutinių naudos gavėjų sąrašas. Finansinių priemonių taikymas prisidėtų prie subsidijų poreikio projektams finansuoti mažinimo, grįžtantys pinigų srautai galėtų būti naudojami kitiems projektams finansuoti. Europos Komisija taip pat labiau skatina finansinių priemonių naudojimą10 dėl jų teigiamo poveikio Europos struktūriniams ir investiciniams fondams, platesnių galimybių derinant viešąsias ir privačiąsias lėšas ir grįžtančio lėšų srauto, kurios mažina papildomų lėšų poreikį ilguoju laikotarpiu ir užtikrina ES paramos tvarumą pasibaigus finansavimo programos periodui. Taip pat tikslinga paminėti, jog finansinės priemonės, priešingai nei subsidijos, skatina atsakingesnį lėšų naudojimą ir leidžia pritraukti papildomų privačių lėšų projektams finasuoti, todėl kokybiniu atžvilgiu pirmenybė turėtų būti teikiama kiek įmanoma didesnei finansinės priemonės daliai.

2.2 Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 m. veiksmų programos suderinamumas su kitomis viešosios intervencinės veiklos formomisŠioje dalyje atliekama Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 m. veiksmų programos priemonių suderinamumo vidiniu (veiksmų programos) ir išoriniu (kitų finansinių programų ir instrumentų) lygmeniu analizė.Vidinis priemonių suderinamumasLietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 m. veiksmų programa įgyvendinama pagal 6 prioritetus, kurių apimtyje numatyta 24 priemonės. Pagal I prioritetą „Aplinkosaugos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos žvejybos skatinimas“ yra įgyvendinama 10 priemonių, pagal kurias numatomas finansavimas jūrų biologinės įvairovės išsaugojimui ir atkūrimui, pridėtinės vertės kūrimui ir padidinimui, žvejybos poveikio jūrai mažinimui, energijos vartojimo efektyvumui ir klimato kaitos švelninimui, mokslininkų ir žvejų partnerystei. Pagal II prioritetą „ Aplinkosaugos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos akvakultūros skatinimas“ yra įgyvendinamos 4 priemonės, pagal kurias finansuojama aplinkosaugos funkcijas atliekanti akvakultūra, produktyvios investicijos į akvakultūrą, energijos vartojimo efektyvumo didinimas diegiant atsinaujinančios energijos sprendimus akvakultūros įmonėse. III prioritete „Bendrosios žuvininkystės politikos įgyvendinimo skatinimas“ numatyta įgyvendinti 2 priemones, pagal kurias finansuojamas duomenų rinkimas, tvarkymas ir naudojimas mokslinės analizės ir BŽP įgyvendinimo tikslais, kontrolės ir vykdymo užtikrinimas (laivų aptikimo sistemas, apsaugines vaizdo stebėjimo sistemas, informacinių technologijų tinklus ir kt.). Pagal IV prioritetą „Užimtumo ir teritorinės sanglaudos didinimas“ numatytos 3 priemonės, pagal kurias finansuojamas vietos plėtros strategijų

10 Bendrųjų nuostatų reglamentas, preambulė 34-36. < https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:32013R1303&from=LT>


61

parengimas bei vietos plėtros strategijų įgyvendinimas bei teritorinio bendradarbiavimo projektai. V prioritetui „Prekybos ir perdirbimo skatinimas“ numatytos 4 priemonės, pagal kurias finansuojama gamybos ir prekybos planų parengimas, žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimas, rinkodaros sprendimai (priemonės). Pagal VI „Integruotos jūrų politikos įgyvendinimo skatinimas“ įgyvendinama viena priemonė, pagal kurią remiamas žinių apie jūros būklę gerinimas. Vertinant numatytas priemones ir pagal jas finansuojamas veiklas, galima teigti, kad priemonės nedubliuoja viena kitos ir nesudaro viena kitai konkurencijos. Numatytas platus finansuojamų veiklų sąrašas, aktyviai skatinamas efektyvus energijos išteklių naudojimas, biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Išorinis priemonių suderinamumasVertinant skirtingų fondų suderinamumą (žr. 10 lentelė) didžiausi galimi panašumai nustatyti su Europos žemės ūkio fondu kaimo plėtrai (EŽŪFKP). 2014–2020 m. pagal Kaimo plėtros programą11 yra numatyta 19 priemonių bei finansavimas techninei pagalbai ir Lietuvos kaimų tinklui.Pagal priemones finansuojamas smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimas organizuojant bendrus darbo procesus, dalijantis įrenginiais ir ištekliais, vykdant bendrą ūkinę, komercinę, aplinkosauginę veiklą, žemės ūkio produktų perdirbimas, rinkodara, ekonominės veiklos kūrimas ir plėtra12, ekonominės veiklos pradžia kaimo vietovėse, žemės ūkio ir maisto kokybės sistemos, miškų infrastruktūros gerinimas, miškų veisimas bei miškams padarytos žalos mažinimas, draudimo įmokų kompensavimas. Kaimo plėtros programos lėšos yra nukreiptos į kaimo vietovėse veikiančius ūkio subjektus ir fizinius asmenis bei didžiąją dalimi tik į žemės ūkio sektoriaus produktus, todėl dubliavimosi atveju su Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 m. veiksmų programa nebuvo nustatyta. Tačiau pabrėžtina, kad abu fondai pasižymi panašiais tikslais ir tikslinėmis teritorijomis. 10 lentelė. Fondų suderinamumas, taikant finansines priemones

Fondas Tikslinė sritis Tikslas Suderinamumo vertinimas

Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP)

Kaimo vietovės Žemės ūkio sektoriaus konkurencingumasTvarumasTeritorijų plėtra

Labai panašūs tikslai, daugelis teritorijų susijusių su žuvininkystės sektoriumi yra kaimo vietovėse

Europos regioninės plėtros fondas (ERPF)

Miesto teritorijosTeritorijos, kuriose juntami gamtiniai demografiniai trūkumai

InovacijosSkaitmenizavimasMVĮCO2 mažinimu pagrįsta ekonomika

Tik labai maža dalis žuvininkystės sektoriaus turi panašumų

11 Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programa < https://zum.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/kaimo-pletra/lietuvos-kaimo-pletros-2014-2020-m-programa/programa-2>12 Galutinis produktas negali būti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priede nurodytas produktas < http://publications.europa.eu/resource/cellar/2bf140bf-a3f8-4ab2-b506-fd71826e6da6.0016.02/DOC_4>


62

Europos socialinis fondas (ESF)

Žmonės Darbas / darbo jėgos judėjimasskurdasIšsilavinimasViešasis administravimas

Pagalba asmenims netekusiems darbo žuvininkystės sektoriuje

Sanglaudos fondas

Viešasis sektorius

Transporto tinklai,aplinka, energetikos efektyvumas

Planuojamas ribotas finansinių priemonių naudojimas

Šaltinis: sudaryta konsultanto 2014–2021 metų laikotarpiu iš Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmu Lietuvai numatyta skirti 117,6 mln. Eur ekonominiams ir socialiniams skirtumams mažinti bei bendradarbiavimui su valstybėmis donorėmis stiprinti. Pagal šį mechanizmą planuojama finansuoti 8 programas:

verslo plėtra, inovacijos ir MVĮ; moksliniai tyrimai; socialinis dialogas / deramas darbas; sveikatos apsauga; kultūra; pilietinė visuomenė; aplinkosauga, energetika, klimato kaita; teisingumas ir vidaus reikalai.

Skiriant lėšas verslo subjektams didžiausias dėmesys teikiamas žaliosioms inovacijoms, įskaitant bioekonomiką. Taip pat planuojama finansuoti regioninio mokslinių tyrimų centro steigimą, priemones, skatinančias glaudesnį bendradarbiavimą tarp darbdavių organizacijų, profesinių sąjungų bei valdžios institucijų, kultūrinio verslumo skatinimą, sveikatos netolygumų mažinimą, pilietinės visuomenės ir aktyvaus pilietiškumo stiprinimą. Remiantis numatytų veiklų analize nenustatyta atvejų, kurie leistų teigti, kad yra besidubliuojančių ar konkurenciją sukeliančių priemonių. Išorinio priemonių suderinamumo kontekste taip pat vertinamos ir 2014–2020 metų Europos Sąjungos teritorinio bendradarbiavimo tikslo programos13, kurių tikslas šalinti kliūtis bendravimui ir bendradarbiavimui bei kartu siekti bendrų tikslų, spręsti bendras regionines problemas ir dalintis patirtimi bei idėjomis. Finansinė parama teikiama tik viešojo pobūdžio veikloms įgyvendinti ir tik tiems projektams, kurie vyksta bendradarbiavimo principu (veiklą vykdo projekto partneriai mažiausiai iš dviejų (bendradarbiavimo per sieną programa) arba trijų valstybių (tarptautinio ir tarpregioninio bendravimo programa, Europos Sąjungos valstybės). Vertinant teritorinio bendradarbiavimo programų pobūdį ir finansuojamas sritis (kultūra, socialinė įtrauktis, sveikata, socialinė infrastruktūra) nenustatyta konkuravimo su Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 m. 13 2014–2020 metų Europos Sąjungos teritorinio bendradarbiavimo tikslo programos <http://www.esbendradarbiavimas.lt/etbt/2014-2020-metu-europos-sajungos-teritorinio-bendradarbiavimo-tikslo-programos/ >


63

veiksmų programa bruožų.

2.3 Valstybės pagalbos vertinimasRemiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – Europos Sąjungos veikimo sutartis) 107 straipsnio 1 dalimi valstybės pagalba yra „valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai“.Pagrindiniai valstybės pagalbos principai pagal Europos Sąjungos veikimo sutartį107 straipsnio 2 dalis. Vidaus rinkai neprieštarauja:

socialinio pobūdžio pagalba individualiems vartotojams, jei ji yra teikiama nediskriminuojant atitinkamų gaminių dėl jų kilmės;

pagalba gaivalinių nelaimių ar kitų ypatingų įvykių padarytai žalai atitaisyti; pagalba, teikiama tam tikrų Vokietijos Federacinės Respublikos regionų,

patyrusių žalą dėl Vokietijos padalijimo, ūkiui, jei tokia pagalba reikalinga dėl padalijimo atsiradusiam ekonominiam atsilikimui kompensuoti. Po penkerių metų nuo Lisabonos sutarties įsigaliojimo Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali priimti šį punktą panaikinantį sprendimą.

107 straipsnio 2 dalis. Vidaus rinkai neprieštaraujančia pagalba gali būti laikoma: pagalba, skirta regionų, kuriuose yra neįprastai žemas gyvenimo lygis arba

didelis nedarbas, taip pat ir 349 straipsnyje nurodytų regionų, atsižvelgiant į jų struktūrinę, ekonominę ir socialinę padėtį, ekonominei plėtrai skatinti;

pagalba, skirta bendriems Europos interesams svarbių projektų vykdymui skatinti arba kurios nors valstybės narės ekonomikos dideliems sutrikimams atitaisyti;

pagalba, skirta tam tikros ekonominės veiklos rūšių arba tam tikrų ekonomikos sričių plėtrai skatinti, jei ji netrikdo prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendram interesui;

pagalba, skirta kultūrai remti ir paveldui išsaugoti, jei tokia pagalba prekybos sąlygų ir konkurencijos Sąjungoje nepaveikia taip, kad prieštarautų bendram interesui;

kitos pagalbos rūšys, kurios gali būti nurodytos Tarybos sprendimuose, priimtuose remiantis Komisijos pasiūlymu.

108 straipsnio 3 dalis, nurodo, kad „apie visus ketinimus suteikti ar pakeisti pagalbą Komisija turi būti laiku informuojama, kad ji galėtų pateikti savo pastabas. Jei Komisija mano, kad tokie ketinimai pagal 107 straipsnį yra nesuderinami su vidaus rinka, ji nedelsdama pradeda šio straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą. Atitinkama valstybė narė savo pasiūlytų priemonių neįgyvendina tol, kol nepriimamas galutinis sprendimas”, nebent yra taikomas 109 straipsnis.Valstybės pagalbos požymiai:

parama daro poveikį konkurencijai ir prekybai tarp valstybių narių;


64

parama teikia naudą tik tam tikriems ūkio subjektams; parama teikia išskirtinę ekonominę naudą; parama teikiama iš valstybės išteklių; parama skiriama valstybės.

Valstybės pagalbos specifika žuvininkystės sektoriujeRemiantis Europos Sąjungos veikimo sutarties 42 straipsniu „Konkurencijos taisyklėms skirto skyriaus nuostatos žemės ūkio produktų gamybai ir prekybai taikomos tik tokiu mastu, kokį nustato Europos Parlamentas ir Taryba <...>”.Produktai, kuriems taikomos 39-44 straipsnių nuostatos yra šie: žuvys, vėžiagyviai ir moliuskai, žuvų arba jūrų žinduolių taukai ir aliejus, gaminiai iš mėsos, žuvies arba vėžiagyvių ar moliuskų.Remiantis Europos Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1388/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba įmonėms, kurios verčiasi žvejybos ir akvakultūros produktų gamyba, perdirbimu ir prekyba, skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnius, analizuojamos 2014–2020 m. priemonės, kurioms potencialiai gali būti taikomos finansinės priemonės, atitinka suderinamumą su vidaus rinka.


65

3 Papildomų viešųjų ir privačių lėšų, kurias finansinė priemonė galėtų pritraukti iki galutinio naudos gavėjo lygmens (tikėtinas sverto padarinys), apskaičiavimasAtsižvelgiant į tai, kad atlikus analizę (1-2 skyriai) buvo nustatyta, kad potencialiausios finansinės priemonės būtų paskolos arba garantijos, vienas iš faktorių pritraukiančių finansų tarpininkus būtų rizikos pasidalijimas. Numatoma, kad finansų tarpininkų dalis paskoloje galėtų sudaryti apie 25-30 proc., likusi dalis 70-75 proc. būtų finansuojama iš EJRŽF ir nacionalinių lėšų. Potencialiausi privačių lėšų šaltiniai galėtų būti komerciniai bankai, kreditų institucijos. Todėl siekiant juos pritraukti reikalingos priemonės, kurios galėtų paskatinti investicijas. Komerciniai bankai ir kreditų institucijas savo investicijas vertina labai atsargiai ir stengiasi lėšas nukreipti ten, kur jos galėtų duoti didžiausią naudą (atsižvelgiant į investuotų pinigų dalį ir rizikingumą).Finansų tarpininkams finansinių priemonių patrauklumą galima didinti:

leidžiant taikyti rinkos palūkanų normą (tokia norma būtų taikoma tai paskolos daliai, kuri yra finansuojama finansų tarpininko lėšomis);

taikant ilgesnį lėšų išskolinimo terminą, taip sumažinant finansų tarpininkų nesėkmės riziką;

garantijų teikimas; administravimo mokesčio mokėjimas; asimetrinis pelno pasidalijimas; šių priemonių derinys.

Remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 38 str. 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu privačios lėšos gali būti pritrauktos fondų fondo lygmeniu arba atskiros FP, kai nesteigiamas fondų fondas (pvz., grįžusios (nacionalinės valstybės biudžeto) lėšos), FT lygmeniu (bankų nuosavos lėšos, privačių investuotojų lėšos) ir galutinių naudos gavėjų lygmeniu (jų nuosavos lėšos įgyvendinant projektą).Finansų tarpininkams taip pat gali būti mokamas valdymo mokestis, tačiau tokios galimybės turėtų būti įvertintos atsižvelgiant į reglamento (ES) Nr. 480/2014 12 ir 13 straipsniuose pateikiamus valdymo mokesčio mokėjimo principus ir dydžius.


66

4 Patirties, įgytos praeityje valstybėje įgyvendinant panašias priemones ir atliekant ex ante vertinimus, įvertinimas Skyriuje pateikiama gerosios praktikos pavyzdžiai taikant finansų priemones finansuojant verslo subjektų žuvininkystės srityje projektus. Analizuojama Estijos ir Latvijos patirtis.

4.1 Estijos gerosios praktikos analizė

Estija yra viena pirmųjų valstybių narių, turinčių visiškai funkcionuojančias finansines priemones, prisidedančias prie visų trijų ES regioninės plėtros, žemės ūkio ir žuvininkystės politikos tikslų.

2007–2013 m. periodas2007–2013 m. periodas buvo pirmasis, kai pradėtos naudoti finansų priemonės. Tokių priemonių nebuvo daug. Daugelyje ES valstybių narių bankai nenori finansiškai remti akvakultūros sektoriaus įmonių, kaip manoma dėl to, kad tai mažas, rizikingas ir palyginti nežinomas verslo sektorius. Norint išspręsti šią problemą 2007–2013 m. periodu Estijoje buvo sukurtas paskolų fondas, kurį valdo Kaimo plėtros fondas (įsteigtas Žemės ūkio ministerijos). Fondo tikslas remti akvakultūros MVĮ, suteikiant finansines paskolas. Tiksliniai naudos gavėjai – akvakultūros srityje veikiantys subjektai, kurie nori investuoti į veiklos plėtrą, tačiau turi ribotus kapitalo išteklius. Kaimo plėtros fondas turi palyginti ilgą patirtį (virš 10 metų) kaip finansų tarpininkas, teikiantis finansines priemones žemės ūkio ir akvakultūros sektoriuose veikiantiems subjektams. Teikiamos paskolas iki 100 000 Eur (penkerių metų laikotarpiui) kaimo vietovėse veikiantiems MVĮ, įskaitant žuvininkystės ir akvakultūros MVĮ. Fondo valdytojai taip pat sukūrė didesnės apimties ilgalaikį paskolos produktą – paskolas iki 500 000 Eur (15 metų). Taip pat labai populiarus produktas – yra paskolų garantavimas.


67

Remiantis Ernst&Young Baltic AS atliktu finansinių priemonių žuvininkystės sektoriuje išankstiniu vertinimu, yra pateikiamos šios pagrindinės išmoktos pamokos 2007–2013 m. laikotarpiu:

investicijos, kurios yra finansuojamos taikant finansų priemones, vertinamos atsakingiau nei investicijos, finansuojamos taikant negrąžintiną subsidiją;

tam tikrais atvejais paskola gali lemti ekonomiškai perspektyvesnį (pigesnį) investicinį sprendimą, negu dotacija ir paskola (bendram finansavimui) kartu;

bankai gali turėti neigiamą finansavimo politiką konkretaus sektoriaus atžvilgiu, todėl tiesioginio kreipimosi į banką metu gali būti nesuteikta paskola.

2014–2020 m. periodasRuošiantis įgyvendinti priemones 2014–2020 m. laikotarpiu ir svarstant finansų priemonių galimybes buvo įvairių svarstymų, kadangi buvo identifikuotas ne vienas veiksnys, ribojantis jų taikymą. Toliau pateikiami pagrindiniai veiksniai:

subsidijos pirmenybė išlieka ir trūksta politinės valios siekti, kad ją pakeistų FI;

daugelis pareiškėjų mano, kad finansiniai instrumentai yra pernelyg sudėtingi, neaiškumai dėl teisinių reikalavimų;

sudėtingas FI sukūrimas, finansų valdymo ir ataskaitų teikimo valdymas; administruojančiai agentūrai nustatoma pernelyg didelė administracinė našta

rengiant ir įgyvendinant FI; mažas įmonių, veikiančių žuvininkystės sektoriuje, skaičius rodo, kad

finansinių priemonių administravimo kaštai gali būti nepagrįstai dideli arba tai, kad nepavyks pritraukti privačių investuotojų;

neaiškus atsakomybių pasiskirstymas; neaiškios Ex-ante vertinimo procedūros; dabartinės žemos palūkanų normos komercinėse rinkose daro FI

nepatrauklia. Tačiau, nepaisant dvejonių 2014–2020 m. periodu Estijoje tęsiamas finansų priemonių taikymas žuvininkystės sektoriuje. Estijos kaimo plėtros fondas iš Europos jūrų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF) teikia kapitalo paskolas žuvininkystės pramonės įmonėms:

naujoms ir neseniai įsisteigusioms labai mažoms ir mažoms įmonėms teikiamos augimą skatinančios paskolos nuo 10 000 Eur iki 100 000 Eur vienam pareiškėjui. Paskolos grąžinimo laikotarpis – iki 5 metų;

naujoms ir jau veiklą vykdančioms žuvų perdirbimo įmonėms bus suteiktos ilgalaikės investicinės paskolos nuo 100 000 Eur iki 500 000 eurų vienam pareiškėjui. Paskolos grąžinimo terminas – iki 15 metų.

Finansinės priemonės yra prieinamos visiems žuvininkystės ir akvakultūros sektoriaus pareiškėjams, kurie nori įgyvendinti pajamas generuojančius projektus. Apdorojimo sektoriuje parama įmonėms, kurios nėra MVĮ, gali būti teikiama tik finansinėmis priemonėmis.


68

Planuojama, kad 2014–2020 m. laikotarpiu finansų priemonėms bus skirta 15 mln. Eur, iš kurių beveik pusė pinigų bus nukreipta į finansų priemones skirtas žuvų perdirbimo įmonėms.


69

4.2 Latvijos gerosios praktikos analizė

Latvija taikė finansų priemones 2007–2013 m. laikotarpiu finansuojant žemės ūkio ir žuvininkystės subjektus. Pagrindinis tikslas buvo sumažinti ekonominės krizės padarinius verslo sektoriui. Remiantis 2007–2013 m. laikotarpio patirtimi, finansų priemonės taikomos ir 2014–2020 m. laikotarpiu.

2007–2013 m. periodasKredito fondas daugiausiai dėmesio skyrė šioms priemonėms, numatytoms Kaimo plėtros programai (2007–2013 m.) ir Latvijos žuvininkystės sektoriaus veiksmų programai (2007-2013 m.):

žemės ūkio modernizavimui; žemės ūkio produktų pridėtinei vertei; įmonių kūrimui ir plėtrai; turizmo veiklos plėtrai; investicijoms į akvakultūrą; žuvininkystės ir akvakultūros produktų prekybai bei perdirbimui.

2010 m. buvo įsteigtas Latvijos kredito fondas, siekiant išspręsti situaciją, su kuria susidūrė EŽŪFKP ir EŽF paramos gavėjai – daugelis projektų, kurie gavo dotaciją, negalėjo jos panaudoti, nes komerciniai bankai nenorėjo skolinti (projektų užbaigimui, pareiškėjo daliai padengti) dėl didelio projektų rizikingumo (ypač finansų krizės metu).


70

22 pav. Finansavimo schemaŠaltinis: sudaryta konsultanto remiantis Kredito fondo pateikta informacija

* Šis mokestis naudojamas Kaimo plėtros fondo (fondo valdytojo) patirtoms valdymo išlaidoms padengti.Fondas buvo įkurtas su 44,7 mln. Eur (iš kurių 7,2 mln. Eur buvo iš EŽF) ir jo tikslas buvo teikti paskolas žemesnėmis palūkanų normomis ūkininkams ir žuvininkystės sektoriuje veikiantiems subjektams. Finansavimo schemoje dalyvavo daug dalyvių su skirtingais vaidmenimis:

Žemės ūkio ministerija vadovaujanti institucija ir yra atsakinga už nacionalinį reglamentavimą;

Kaimo paramos tarnyba yra mokėjimo agentūra atsakinga už: verslo skatinimą, planų Kredito fondui pateikimą, lėšų pervedimą į Kredito fondą, paraiškų vertinimą, lėšų Kredito fonde panaudojimo priežiūrą;

Kaimo plėtros fondas yra fondo valdytojas, kuris vertina finansinius tarpininkus ir perveda jiems lėšas, nustato biudžetą ir stebi Kredito fondo veiklą;

Finansiniai tarpininkai (bankai) tvirtina paskolų paraiškas ir praneša apie rezultatus fondo valdytojui ir mokėjimo agentūrai.

Kredito fondo paskolos palūkanų normos vidutiniškai buvo 2 proc. mažesnės nei komerciniai tarifai. Pagal šią finansinę priemonę bankai privalėjo turėti vienodą palūkanų maržą visiems skolininkams, neatsižvelgiant į jų kredito riziką. Kredito fondas pasiūlė skolą grąžinti per 15 metų, tai yra daug ilgesnis laiko tarpas nei komercinių bankų paskolų grąžinimo terminas.Patvirtinus projektą, pareiškėjas projekto įgyvendinimui gavo paskolą iš finansinio tarpininko. Po projekto užbaigimo ir patikrinimo gavėjai gavo dotaciją, kuri turėjo būti panaudota paskolos grąžinimui (ši praktika nebėra leidžiama 2014–2020 m. laikotarpiu).


71

Remiantis finansinio tarpininko pateikiama informacija, didžioji dalis paskolų svyravo nuo 37 tūkst. Eur iki 1 mln. Eur, vidutinis grąžinimo terminas siekė 11,3 metų. 2014 m. fondo siūlomų finansinių priemonių paklausa sumažėjo, kadangi komercinių bankų paskolos tapo labiau prieinamos (tiek kainos, tiek prieinamumo požiūriu). Nepaisant to, manoma, kad Kredito fondas buvo sėkmingas, nes sprendė tuo metu buvusį rinkos atotrūkį. Finansinės priemonės gali įveikti likvidumo trūkumą finansų rinkose. Kredito fondo įgyvendinimas buvo pagrįstas tinkamo finansinio pasiūlymo su skirtingų grupių poreikių suderinamumu. Taip pat buvo naudojami esami instituciniai santykiai ir veiksmingas informuotumo didinimas kampanijoje.2014–2020 m. periodasPlanuojama, kad 2014–2020 m. laikotarpiu taip pat bus taikomos finansų priemonės. Tikslinė grupė – mažos ar naujos įmonės planuojančios veiklą kaimo vietovėse, kadangi pastarosios gali susidurti su iššūkiais gaunant finansavimą iš komercinių bankų.Remiantis įgyta patirtimi, 2014–2020 m. periodu planuojami pakeitimai finansinių priemonių taikyme, pakeitimams taip pat įtakos turėjo ir teisinio reglamentavimo pokyčiai:

nebegalima taikyti dotacijų su finansinės priemonės suteikta paskola; planuojama prieš įgyvendinant finansines priemones atlikti ex-ante

vertinimą; planuojama teikti daugiau paramos mažoms įmonėms, kurių apyvarta

mažesnė nei 70 000 Eur ir kurios veikia kaimo vietovėse; mažinti administracinę naštą apjungiant agentūras ir įgyvendinant „vieno

langelio“ principą.


72

5 Siūloma investavimo strategijaRemiantis atlikta analize bei priemonių, suplanuotų 2014-2020 m. laikotarpiui, sąrašu ir remiamomis veiklomis siūloma subsidijas palikti toms priemonėms, kurios tiesiogiai negeneruoja pajamų ir kurios yra nukreiptos, pavyzdžiui, į aplinkosauginių tikslų įgyvendinimą bei yra orientuotos į nepopuliarius sektorius ar tikslines grupes. Finansinės priemonės turėtų būti įgyvendinamos pagal priemones, kurių projektai turi potencialo į finansiškai gyvybingą veiklą, tačiau pareiškėjai dėl savo statuso ir veiklos rinkoje trukmės (labai mažos, mažos įmonės, neseniai veikiančios įmonės, naujos įmonės) turi mažas galimybes gauti finansavimą iš komercinių bankų.Apibendrinant ataskaitos 1–4 skyriuose pateiktus rezultatus, 2014–2020 m. laikotarpiu būtų tikslinga taikyti lengvatinės paskolos (su pasidalintos rizikos paskolų elementu), finansuojamas EJRŽF lėšomis.Lengvatines paskolas siūloma taikyti priemonėms, kuriomis remiamos produktyvios investicijos į akvakultūrą bei žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimą. Panaudojant finansinius instrumentus sugrąžintos lėšos ir palūkanos galėtų būti pakartotinai naudojamos kitų projektų finansavimui.


73


2014-2020 m. paskolų (FP) sąlygos

Galimas FP dydis, mln., Eur

4,2

Privačios investicijos14

20 proc.

Paskolos lėšos

80 proc., iš jų:60 proc. (EJRŽF

dalis)20 proc. (FT

dalis)Finansavimo

šaltiniaiEJRŽF ir nacionalinio biudžeto lėšos

Galutiniai naudos gavėjai

MVĮ ir didelės įmonės, užsiimančios arba siekiančios užsiimti žuvininkystės produktų perdirbimu.

Paskolos valiuta Eur

Palūkanų norma

FT lėšų daliai – rinkos palūkanų norma;EJRŽF – 6 mėn. EURIBOR15

Pritrauktos FT lėšos, mln., Eur16

0,672


2014–2020 m. paskolų (FP) sąlygos

Galimas FP dydis, mln.

3

Privačios investicijo

s17

20 proc.

Paskolos lėšos

80 proc., iš jų:60 proc. (EJRŽF dalis)

20 proc. (FT dalis)Finansavimo šaltinis

EJRŽF ir nacionalinio biudžeto lėšos

Galutinis naudos gavėjas

MVĮ ir didelės įmonės, užsiimančios arba siekiančios užsiimti akvakultūra

Paskolos valiuta

Eur

Palūkanų norma

FT lėšų daliai – rinkos palūkanos, EJRŽF – 6 mėn. EURIBOR18

Pritrauktos FT lėšos, mln. Eur19

0,480

23 pav. Finansinės priemonėsŠaltinis: sudaryta Konsultanto

Finansinių priemonių administravimo našta yra pakankamai didelė finansiniu atžvilgiu, todėl remiantis EJRŽF fondo dalies Lietuvai dydžiu, siūloma rinktis optimalų administravimo prasme sprendimą. Optimalus sprendimas galėtų būti finansinių priemonių mechanizmų derinimas su kitų institucijų įgyvendinamomis finansinėmis priemonėmis. Atsižvelgiant į pateiktą fondų analizę (žr. 2.2 skyrių) ir į 1 skyriuje aptartą Žemės ūkio paskolų garantijų fondą (toliau - Garfondas), kuris buvo įkurtas siekiant teikti lengvatines paskolas žemės ūkio veiklos subjektams (pagal Lietuvos kaimo plėtros programą), siūloma žuvininkystės sektoriuje planuojamus įgyvendinti finansinius mechanizmus derinti su Lietuvos kaimo plėtros programos finansiniais mechanizmais. Toliau esančiame paveiksle pateikiama siūloma finansinio mechanizmo schema (žr. 24 pav.)

14 Paramos gavėjo lėšos.15 Remiantis 2018 m. liepos mėn. Duomenimis 6 mėn. EURIBOR palūkanų norma siekė -0,2700 proc. (www.luminor.lt)16 Pritrauktos privačios investicijos skaičiuojamos ne nuo visų investicijų dydžio, o nuo teikiamos paramos sumos. 17 Paramos gavėjo lėšos.18 Ten pat.19 Pritrauktos privačios investicijos skaičiuojamos ne nuo visų investicijų dydžio, o nuo teikiamos paramos sumos.


74

24 pav. Siūloma finansavimo schemaŠaltinis: sudaryta konsultanto

Vadovaujanti institucija atsakinga už reglamentavimą, fondo valdytojo ir administratoriaus paskyrimą, fondo steigimą – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija;

Finansinių instrumentų priemonių valdytojas – Žemės ūkio paskolų garantijų fondas;

Paraiškų vertinimas, administravimas, apskaita ir kontrolė – Nacionalinė mokėjimo agentūra;

Fondo valdytojo atrinktas finansinis tarpininkas (bankas ar kt.).Siūloma schema pagrįsta ir tuo, kad panaši schema (tik Kaimo plėtros priemonėms) buvo taikoma 2007-2013 m. laikotarpiu, tai reiškia, kad Nacionalinė mokėjimų agentūra bei Žemės ūkio paskolų garantijų fondas turi sukaupę nemažai praktikos įgyvendinant finansines priemones. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį ir į teisinį reglamentavimą, kuris siekia užtikrinti, kad fondų valdytojai būtų pasirenkami viešųjų pirkimų būdu t. y., turi būti užtikrinama konkurencija ir lygiateisiškumas. Ši sąlyga yra numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 38 str. „Įgyvendindami finansinę priemonę a, b ir c punktuose nurodyti subjektai t. y. visi išvardinti – EIB, tarptautinės finansų įstaigos, viešosios arba privačiosios teisės subjektai ir vadovaujančioji institucija, kai ji pati tiesiogiai vykdo įgyvendinimo užduotis užtikrina, kad būtų laikomasi taikytinos teisės, įskaitant ESI fondus, valstybės pagalbą, viešuosius pirkimus ir atitinkamus standartus reglamentuojančias taisykles, taip pat taikomus teisės aktus pinigų plovimo prevencijos, kovos su terorizmu ir mokestiniu sukčiavimu srityse.”. Tačiau to paties reglamento 38 str. 4 p. b) taip pat yra nurodyta, kad ,,tarptautinėms finansų įstaigoms, kuriose valstybė narė yra akcininkė, arba valstybėje narėje įsteigtoms finansų įstaigoms, kurių tikslas – siekti viešųjų interesų kontroliuojant valdžios institucijai”. Todėl bendrai vertinant reglamento nuostatas galima teigti, kad nėra draudžiama atrinkti kompetentingo fondo ar valdytojo netaikant viešųjų pirkimų procedūrų (tačiau turi atitikti kitas taikomas sąlygas).


75

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 38 str. 5 p. ,,finansų tarpininkai pasirenkami taikant atviras, skaidrias, proporcingas ir nediskriminuojančias procedūras, vengiant interesų konflikto”. Atsižvelgiant į tai fondo valdytojas, kuris atsakingas už finansų tarpininkų parinkimą turi užtikrinti atsakinga procedūrų vykdymą bei teisės aktų laikymosi.


76

6 Laukiami rezultatai Šiame skyriuje nustatomi laukiami finansinių priemonių rezultatai bei informacija apie tai, kaip pasitelkiant atitinkamas finansines priemones tikimasi prisidėti įgyvendinant konkrečius susijusius Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 m. veiksmų programos prioritetus. Remiantis Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 m. veiksmų programoje nustatytais rezultato ir produkto rodikliais, parengta lentelė su finansinių priemonių stebėsenos rodikliais. Rodikliai apima produkto rodiklius, pateikiamus Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 m. veiksmų programoje pagal prioritetų siekiamus tikslus, taip pat papildomai siūlomus rodiklius, atskleidžiančios finansų priemonės, kaip specifinio instrumento, veiklos efektyvumą. Toliau esančioje lentelėje apskaičiuoti ir pasiūlyti finansinių priemonių rodikliai bei nurodyta jų sąsaja su Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 m. veiksmų programos prioritetais ir konkrečiais tikslais. 11 lentelė. Siūlomi finansinės priemonės stebėsenos rodikliaiPrioritetas: Aplinkosaugos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos akvakultūros skatinimasKonkretus tikslas: Akvakultūros įmonių, visų pirma MVĮ, konkurencingumo bei gyvybingumo didinimas, įskaitant saugos ir darbo sąlygų gerinimą

Rodiklio pobūdis

Rodiklio pavadinimas

Matavimo vienetas

Siektina reikšmė 2023

m.Duomenų

šaltinis

Produkto rodiklis

Gamybinės investicijos į akvakultūrą

Vnt. 64 Vertinimas

Specifiniai FP įgyvendinimo

rodikliai

Ūkio subjektų, pasinaudojusių finansine priemone, skaičius

Vnt. 12 Stebėsenos sistema

Iki 2023 m. pabaigos paremtų projektų apimtis

Eur 4200000,00 Stebėsenos sistema

Sverto efektas kartais 2,78 Stebėsenos sistema

Papildomų finansinių išteklių, pritrauktų į žuvininkystės sektorių, apimtis

Eur 672000 Eur Stebėsenos sistema

Prioritetas: Prekybos ir perdirbimo skatinimasKonkretus tikslas: investicijų į perdirbimo ir prekybos sektorius skatinimas

Rodiklio pobūdis

Rodiklio pavadinimas

Matavimo vienetas

Siektina reikšmė 2023

m.Produkto Perdirbimui Vnt. 5 Vertinimas


77

rodiklis skirtų projektų skaičius

Specifiniai FP įgyvendinimo

rodikliai

Ūkio subjektų, pasinaudojusių finansine priemone, skaičius

Vnt. 10 Stebėsenos sistema

Iki 2023 m. pabaigos paremtų projektų apimtis

Eur 3000000,00 Stebėsenos sistema

Sverto efektas kartais 2,78 Stebėsenos sistema

Papildomų finansinių išteklių, pritrauktų į žuvininkystės sektorių, apimtis

Eur 480000 Eur Stebėsenos sistema

Šaltinis: sudaryta konsultanto


78

7 Ex ante vertinimo peržiūros sąlygosEx ante vertinimo peržiūra yra svarbi siekiant užtikrinti, kad finansinės priemonės atitiktų kintančias rinkos sąlygas. Kintančios rinkos sąlygos gali lemti tai, kad atsiranda papildomas poreikis didesnei daliai priemonių taikyti finansinius mechanizmus. Remiantis Latvijos pavyzdžiu krizės metu, kai projektus buvo sudėtinga įgyvendinti, kadangi verslo subjektams buvo ribotas priėjimas prie komercinių finansavimo šaltinių, buvo priimtas sprendimas derinti dotaciją ir finansines priemones (dabar toks būdas nėra galimas) ir taip paskatinti rinką funkcionuoti. Pasibaigus kriziniam laikotarpiui tokios priemonės tapo nepopuliariomis, kadangi komerciniai finansiniai ištekliai tapo pigesniais ir sumažėjo finansavimo sąlygas, todėl priemonių finansavimas buvo pakeistas. Todėl ir analizuojamu atveju svarbu nuolatos stebėti rinkoje vykstančius procesus, verslo subjektų galimybes prieiti prie finansinių išteklių ir atitinkamai vertinti finansavimo būdus. Priemonės turi būti periodiškai peržiūrimos ir vertinamos.Siekiant užtikrinti, kad visi tikslai būtų tinkamai įgyvendinti ir fondas funkcionuotų efektyviai svarbu tarpinstitucinė komunikacija tarp su finansavimu susijusių šalių, kadangi tik taip bus galima greitai ir operatyviai reaguoti į rinkos pokyčius ar kitus svarbius veiksnius. Turi būti aiškiai apibrėžtos visų schemos dalyvių funkcijos ir pareigos, nustatyti terminai dėl ataskaitų ir informacijos teikimo. Taip pad turi būti sudarytos sąlygos pašomą informaciją suteikti per trumpą laiką, todėl turėtų būti paruošti standartizuoti dokumentai, kurie užtikrintų greitą informacijos perdavimą ir nereikalautų didelių laiko resursų.

25 pav. Stebėsenos ir peržiūros schemaŠaltinis: sudaryta konsultanto

Stebėsenos ir peržiūros sistema turi būti paremta šiais pagrindiniais aspektais: Rodiklių vertinimu; Statistinių / informacinių duomenų analizavimu; Progreso ataskaitų rengimu.

Tik įvertinus rodiklius bei kitus susijusius informacijos šaltinius bei progreso ataskaitas, galima priimti sprendimus ir atlikti reikiamas korekcijas / veiksmus.


79

8 Išvados ir rekomendacijosAtsižvelgiant į vertinimo uždavinius, toliau pateikiamos pagrindinės išvados ir rekomendacijos:

1. Įvertinus Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 m. veiksmų programos priemones, kuriomis siekiama skatinti ilgalaikėje perspektyvoje tvarią ir konkurencingą žvejybą ir akvakultūrą, nustatyta, kad finansines priemones tikslingiausia būtų taikyti dviems priemonėms: „Žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimas“ ir „Produktyvios investicijos į akvakultūrą“.

2. Vertinant finansavimo paklausą ir pasiūlą bendrai, nustatyta, kad pasiūla yra didesnė nei paklausa – praėjus daugiau nei pusei finansavimo laikotarpio, vertinimo metu projektams skirtas ar planuojamas skirti finansavimas sudaro tik 37 proc. viso pagal priemones įgyvendinamiems projektams numatyto skirti finansavimo.

3. Priemonėms, kurioms siūloma taikyti finansų priemones („Žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimas“ ir „Produktyvios investicijos į akvakultūrą“), investavimo trūkumas, remiantis praeities duomenimis, 2019–2020 m. galėtų siekti apie 1,5 mln. Eur.

4. Atsižvelgiant į priemonių pobūdį (pagal priemones įgyvendinami projektai potencialiai yra generuojantys pajamas arba bent minimalius energijos vartojimo sutaupymus) bei remiantis EIB rekomendacijomis, šių priemonių investavimo trūkumą tikslinga spręsti taikant lengvatines paskolas.

5. Būsimas ES dalies paskoloje srautas dabartine verte būtų beveik 8 kartus (multiplikatorius) didesnis nes esamas ES dalies paskoloje srautas. Finansų priemonės įgyvendinimas prisidėtų prie pasiūlos rinkoje problemos sprendimo, stiprintų žuvininkystės sektorių ir prisidėtų prie Veiksmų programos tikslų įgyvendinimo. Taikant finansines priemones būtų praplečiamas žuvininkystės sektoriuje taikomų paramos priemonių ir galutinių naudos gavėjų sąrašas. Finansinių priemonių taikymas prisidėtų prie subsidijų poreikio projektams finansuoti mažinimo, grįžtantys pinigų srautai galėtų būti naudojami kitiems projektams finansuoti.

6. Finansinių priemonių administravimo našta yra pakankamai didelė finansiniu atžvilgiu, todėl remiantis EJRŽF fondo dalies Lietuvai dydžiu, siūloma rinktis optimalų administravimo prasme sprendimą. Optimalus sprendimas galėtų būti finansinių priemonių mechanizmų derinimas su kitų institucijų įgyvendinamomis finansinėmis priemonėmis. Rekomenduojama žuvininkystės sektoriuje planuojamus įgyvendinti finansinius mechanizmus derinti su Lietuvos kaimo plėtros programos finansiniais mechanizmais.

7. Ex ante vertinimo peržiūra yra svarbi siekiant užtikrinti, kad finansinės priemonės atitiktų kintančias rinkos sąlygas. Kintančios rinkos sąlygos gali lemti tai, kad atsiranda papildomas poreikis didesnei daliai priemonių taikyti finansinius mechanizmus.

8. Siekiant užtikrinti, kad visi tikslai būtų tinkamai įgyvendinti ir fondas funkcionuotų efektyviai – svarbu tarpinstitucinė komunikacija tarp su


80

finansavimu susijusių šalių, kadangi tik taip bus galima greitai ir operatyviai reaguoti į rinkos pokyčius ar kitus svarbius veiksnius. Stebėsenos ir peržiūros sistema turi būti paremta pagrindiniais aspektais (rodiklių vertinimu, statistinių / informacinių duomenų analizavimu, progreso ataskaitų rengimu). Tik įvertinus rodiklius bei kitus susijusius informacijos šaltinius bei progreso ataskaitas, galima priimti sprendimus ir atlikti reikiamas korekcijas / veiksmus.


81

1 PRIEDAS12 lentelė. Pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programą įgyvendinamų priemonių apibendrinimas

Priemonė Pareiškėjas Finansavimo forma Finansavimo intensyvumas Gautos

paraiškos

1 PR

IORI

TETI

NĖ K

RYPT

IS Laivų žvejybinės veiklos nutraukimas visam laikui“ pagal veiklos sritį „Laivų žvejybinės veiklos nutraukimas visam laikui atiduodant laivus į metalo laužą“

Žuvininkystės įmonės, žvejojančios Baltijos jūros priekrantėje, kurioms nuosavybės teise priklauso nors vienas žvejybos laivas

Vienkartinė kompensacij

a

Finansavimo intensyvumas apskaičiuojamas pagal formulę I = 5703 Eur × GT + 28962 Eur × X

39

Laivų žvejybinės veiklos nutraukimas visam laikui pagal veiklos sritį „Žvejybos laivų perorientavimas kitai ne žvejybos veiklai“

Žuvininkystės įmonės, žvejojančios Baltijos jūros priekrantėje, kurioms nuosavybės teise priklauso nors vienas žvejybos laivas


a

Finansavimo intensyvumas apskaičiuojamas pagal formulę I = 5703 Eur × GT + 28962 Eur × X; kompensacijų dydis 75 proc. kompensacijų sumos

1

Laikinas žvejybinės veiklos nutraukimas

žvejybą atvirojoje jūroje vykdančios žvejybos įmonės, netekusios žvejybos galimybių dėl Europos Sąjungos ir Maroko Karalystės žvejybos partnerystės susitarimo protokolo laikino taikymo nutraukimo


aIki 58 tūkst. Eur -

Žvejybos laivų modernizavimasŽvejybos laivų savininkai ir žvejybos įmonės, vykdančios verslinę žvejybą atviroje Baltijos jūroje ir tolimuosiuose jūrų vandenyse

Negrąžintina subsidija

Tolimuosiuose jūrų vandenyse 40 proc. parama, Baltijos jūros priekrantėje 60 proc. parama.

2

Socialinio ir ekonominio pobūdžio priemonės pagal veiklos sritį „Kompensacijos žvejams, netekusiems darbo dėl laivo žvejybos veiklos nutraukimo visam laikui“

Fiziniai asmenys, ne trumpiau kaip 12 mėnesių per pastaruosius dvejus metus dirbę žvejais žvejybos laivuose tolimuosiuose jūrų vandenyse, ar žvejybos Baltijos jūros priekrantėje įmonėse


a7 tūkst. Eur 32

Socialinio ir ekonominio pobūdžio priemonės pagal

Fiziniai asmenys, ne jaunesni nei 55 metų amžiaus, bet dar nesulaukę pensinio

Metų kompensacin

Už visą laikotarpį – 47 tūkst. Eur -


82


paraiškosveiklos sritį „Ankstyvas pasitraukimas iš žvejybos sektoriaus“

amžiaus ir turintys ne mažesnį nei 10 metų žvejo darbo stažą žvejybos sektoriuje

ė išmoka

Socialinio ir ekonominio pobūdžio priemonės pagal veiklos sritį „Parama jauniesiems žvejams“

Žvejams, jaunesniems kaip 40 metų, kurie pirmą kartą įgyja žvejybos laivo nuosavybę ar jos dalį


Iki 50 tūkst. Eur (turi neviršyti 15 proc. nuosavybės įsigijimo kainos)

-

2 PR

IORI

TETI

NĖ K

RYPT

IS Akvakultūra pagal veiklos sritį „Investicijos į akvakultūros įmones“

Mikroįmonės, mažos ir vidutinės įmonės, bei įmonės, kuriose dirba nuo 250 iki 749 darbuotojų, ar kurių metinė apyvarta yra mažesnė kaip 200 mln. Eur


MVĮ – 60 proc.Didelės – 30 proc.Mažiausia suma 57,9 tūkst. Eur, didžiausia – 1,4 mln. Eur

91

Akvakultūra pagal veiklos sritį „Vandens aplinkosaugos priemonės“

Fiziniai ir juridiniai asmenys, užsiimantys versline akvakultūra


a

Pagal programas:1) „Ekologinė akvakultūra“

iki 290 tūkst. Eur2) „Gamtotvarka

akvakultūros ūkiuose“ nuo 290 tūkst. Eur iki 434 tūkst. Eur

3) „Vandens paukščių apsaugos priemonės akvakultūros ūkiuose“ iki 362 tūkst. Eur

21

Žvejyba vidaus vandenyse pagal veiklos sritį „Vidaus vandenų žvejybos laivų modernizavimas“

Fiziniai ir juridiniai asmenys, vykdantys verslinės žvejybos veiklą Kuršių mariose, ir kuriems laivas priklauso nuosavybės teise


Iki 144,8 tūkst. Eur, paramos intensyvumas iki 60 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų sumos.

-

Žvejyba vidaus vandenyse pagal veiklos sritį „Vidaus vandenų žvejybos laivų perorientavimas į kitą nei žvejyba veiklą“

1) juridiniai asmenys, nuosavybės teise įtraukti į Žuvų išteklių naudotojų, turinčių teisę žvejoti Kauno mariose, sąrašą; 2) juridiniai asmenys, nuosavybės teise įtraukti į Žuvų išteklių naudotojų, turinčių teisę žvejoti Kuršių mariose, sąrašą


a1) Iki 326 tūkst. Eur2) Iki 652 tūkst. Eur 33

Žvejyba vidaus vandenyse pagal veiklos sritį „Investicijos į

Fiziniai ar juridiniai asmenys, valdantys uostą, prieplauką, pakrantę ar jų dalis


Iki 290 tūkst. Eur,Paramos intensyvumas buvo 9


83


paraiškosvidaus vandenų žvejybos infrastruktūrą“

nuosavybės, nuomos, subnuomos, panaudos arba patikėjimo teise

iki 60 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų sumos.

Žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara

Labai mažos įmonės, mažos įmonės, vidutinės įmonės ir didelės įmonės, užsiimančios arba planuojančios užsiimti žuvininkystės produktų perdirbimu


Iki 1,45 mln. Eur,MVĮ – 60 proc., didelėms – 30 proc.

42

Žvejybos uostai, prieplaukos, iškrovimo vietos

Fiziniai ar juridiniai asmenys, valdantys uostą, prieplauką ar jų dalis nuosavybės, nuomos, panaudos, subnuomos, patikėjimo teise


Iki 1,45 mln. Eur,Paramos intensyvumas siekė 80 proc., įgyvendinant projektą su galimais partneriais – intensyvumas buvo 100 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

4

3 PR

IORI

TETI

NĖ K

RYPT

IS Kolektyviniai veiksmai pagal veiklos sritį „Parama gamintojų organizacijų steigimui, restruktūrizavimui ir kokybės gerinimo planų įgyvendinimui“

Pripažintos žuvininkystės produktų gamintojų organizacijos


aIki 86,9 tūkst. Eur 1

Kolektyviniai veiksmai pagal veiklos sritį „Žuvininkystės ir akvakultūros produktų naujų rinkų plėtra ir skatinimo kampanijos“

Viešieji juridiniai asmenys, nevyriausybinės organizacijos


Nuo 14,9 tūkst. Eur iki 144,8 tūkst. Eur 28

Kolektyviniai veiksmai pagal veiklos sritį „Parama bendro intereso priemonėms“

Žuvininkystės sektoriaus interesams atstovaujantys privatūs arba viešieji juridiniai asmenys, nevyriausybinės organizacijos

Negrąžinama subsidija Iki 86,9 tūkst. Eur 37

Vandens faunos ir floros apsaugai ir plėtojimui skirtos priemonės

Viešieji juridiniai asmenys arba nevyriausybinės organizacijos, kurių veikla susijusi su žuvų išteklių apsauga ir plėtra

Negrąžinama subsidija Iki 217 tūkst. Eur 4

Bandomieji projektaiŪkio subjektai tarp jų pripažintos gamintojų organizacijos, žvejybos, žuvų perdirbimo, akvakultūros įmonių asociacijos ar kitos priemonei įgyvendinti


Iki 144,8 tūkst. EurPriemonės intensyvumas siekė 80 proc. visų tinkamų projekto išlaidų paramos.

5


84


paraiškosvalstybės paskirtos kompetentingos institucijos, bendradarbiaujančios su mokslo ar techninėmis įstaigomis

4 PR

OPRI

TETI

NĖ K

RYPT

IS Techninė parama žuvininkystės regionų studijoms atlikti, žuvininkystės regionų plėtros strategijoms rengti, asmenims, rengiantiems žuvininkystės regionų plėtros strategiją, mokyti

ŽRVVG Negrąžinama subsidija Iki 20,3 tūkst. Eur 12

Žuvininkystės regionų plėtros strategijų įgyvendinimas ŽRVVG Negrąžinama

subsidija Iki 2,2 mln. Eur 10Regioninis ir tarptautinis žuvininkystės regionų vietos veiklos grupių bendradarbiavimas

ŽRVVG Negrąžinama subsidija 62,4 tūkst. Eur 11

13 lentelė. Pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programą įgyvendinamų priemonių apibendrinimas


85


paraiškos

1 PR

IORI

TETI

NĖ K

RYPT

IS Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Pastangos pagerinti valdymą ar apsaugą, ar saugą, stacionarių arba kilnojamųjų įrenginių statymas, įrengimas ar modernizavimas, su „Natura 2000“ teritorijomis ir specialiomis saugomomis teritorijomis susijusių apsaugos ir valdymo planų rengimas, saugomų jūrų teritorijų, įskaitant „Natura 2000“ teritorijas, valdymas, atkūrimas ir stebėjimas, su aplinka susijęs informuotumas, dalyvavimas kituose veiksmuose, kuriais siekiama prižiūrėti ir praturtinti biologinę įvairovę ir ekosistemų funkcijas veiklos sritis „Žuvų praėjimo takų įrengimas ir atkūrimas“

Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos

Negrąžintina subsidija Iki 1,6 mln. Eur 1

Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių padarytos žalos kompensavimo sistemos

Ūkio subjektas, žvejojantis Baltijos jūroje ir Baltijos jūros priekrantėje pasyviosios žvejybos įrankiais, taip pat ūkio subjektas, vykdęs verslinę žvejybą ataskaitiniais metais pasyviosios žvejybos įrankiais ne mažiau kaip 30 dienų Baltijos jūros

Kompensacija

Skiriama kompensacija apskaičiuojama pagal formulę: pareiškėjams, kurių bendrųjų pajamų už sužvejotą produkciją reikšmės yra didesnės už kvartilių taškų Q1

87


86


paraiškos

priekrantėje arba ne mažiau kaip 60 dienų Baltijos jūroje, neviršydamas jam skirtų žvejybos kvotų (jei kvotos skiriamos)

(apatiniąją reikšmę) ir ne didesnės už Q3 (viršutiniąją reikšmę), taikoma 30 proc. kompensacija nuo ataskaitiniais metais gautų bendrųjų pajamų; pareiškėjams, kurių bendrųjų pajamų reikšmės už sužvejotą produkciją yra didesnės už Q3, taikoma 30 proc. kompensacija nuo ataskaitinių metų Q3 (viršutiniosios) bendrųjų pajamų už sužvejotą produkciją reikšmės. Pareiškėjams, kurie įsigiję ir ataskaitiniais metais naudojo atrankiuosius verslinės žvejybos įrankius, taikoma 10 proc. didesnė kompensacija (40 proc.) nuo ataskaitiniais metais gautų bendrųjų pajamų už sužvejotą produkciją

Parama išsaugojimo priemonių rengimui ir įgyvendinimui pagal veiklos sritį „Parama europinių ungurių išteklių valdymo planui Lietuvoje įgyvendinti“

Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos

Negrąžintina subsidija Iki 1,9 mln. Eur 1

Pridėtinė vertė, produktų kokybė ir nepageidaujamos

1. Įmonės, vykdančios verslinę žvejybą Baltijos jūroje;


Iki 2 mln. Eur(Paramos intensyvumas 50

7


87


paraiškos

priegaudos naudojimas

2. Įmonės, vykdančios verslinę žvejybą Baltijos jūros priekrantės žvejybos zonoje;

3. Įmonės, vykdančios verslinę žvejybą vidaus vandenyse;

4. Įmonės, turinčios verslinės žvejybos kitų jūrų vandenyse leidimą

proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, išskyrus:

1. 1. Įmonės, kuri negali būti laikoma labai maža, maža ar vidutine, įgyvendinamam projektui suteikiamos paramos intensyvumas gali būti iki 30 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų;

2. 2. Projektui, kurį įgyvendina pareiškėjas, vykdantis mažos apimties priekrantės žvejybą, arba kooperatinė bendrovė, kurios visi nariai vykdo mažos apimties priekrantės žvejybą, suteikiamos paramos intensyvumas gali būti iki 80 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų

Pridėtinė vertė, produktų kokybė ir nepageidaujamos priegaudos naudojimas (vykdoma pagal supaprastintąsias taisykles)

Įmonės, vykdančios verslinę žvejybą Baltijos jūroje, išskyrus Baltijos juros priekrantės žvejybos zoną, tolimuosiuose žvejybos rajonuose, vidaus vandenyse ir Baltijos jūros priekrantės žvejybos zonoje bei atitinkamai turinčios:

1. Perleidžiamąją teisę į žvejybos galimybes jūrų vandenyse (išskyrus Baltijos jūros


Iki 50 tūkst. Eur, Projektui suteikiamos paramos intensyvumas gali būti iki 50 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, išskyrus:1. Įmonės, kurios negali

būti laikomos labai mažomis, mažomis ar vidutinėmis,

14


88


paraiškos

priekrantės žvejybos zoną);2. Perleidžiamąją teisę į žvejybos

vidaus vandenyse kvotą;3. Perleidžiamąją teisę naudoti

verslinės žvejybos įrankius priekrantės žvejybai

įgyvendinamam projektui suteikiamos paramos intensyvumas gali būti iki 30 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų;

2. Projektui, kurį įgyvendina pareiškėjas, vykdantis mažos apimties priekrantės žvejybą, arba kooperatinė bendrovė, kurios visi nariai vykdo mažos apimties priekrantės žvejybą, suteikiamos paramos intensyvumas gali būti iki 80 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų

Žvejybos poveikio jūrų aplinkai mažinimas ir žvejybos pritaikymas siekiant apsaugoti rūšis

Įmonės, vykdančios verslinę žvejybą Baltijos jūroje


Iki 50 tūkst. Eur, Projektui suteikiamos paramos intensyvumas gali būti iki 50 proc. išskyrus:1. Įmonės, kurios negali

būti laikomos labai mažomis, mažomis ar vidutinėmis, įgyvendinamam projektui suteikiamos paramos intensyvumas gali būti iki 30 proc. visų

12


89


paraiškostinkamų finansuoti projekto išlaidų;

2. Projektui, kurį įgyvendina pareiškėjas, vykdantis priekrantės žvejybą, suteikiamos paramos intensyvumas gali būti iki 80 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų

Parama žvejybos galimybių paskirstymo sistemoms

Žuvininkystės tarnyba prie Ministerijos

Negrąžintina subsidija Iki 30 tūkst. Eur 1

Energijos vartojimo efektyvumas ir klimato kaitos švelninimas. Investicijos į laivą, energijos vartojimo efektyvumo patikrinimas ir sistemos, tyrimai, kuriais vertinamas alternatyvių varomųjų sistemų ir alternatyvaus korpuso dizaino poveikis

Įmonės, nuosavybės teise valdančios žvejybos laivą (-us) ir vykdančios verslinę žvejybą tolimuosiuose jūrų vandenyse ir (arba) Baltijos jūroje, išskyrus Baltijos jūros priekrantės žvejybos zoną ir (arba) Baltijos jūros priekrantės žvejybos zonoje ir (arba) vidaus vandenyse (atitinkamai turinčios perleidžiamąją teisę į žvejybos galimybes jūrų vandenyse ir (arba) perleidžiamąją teisę naudoti verslinės žvejybos įrankius priekrantės žvejybai ir (arba) perleidžiamąją teisę į žvejybos vidaus vandenyse kvotą)


Iki 100 tūkst. Eur, Projektui teikiamos paramos intensyvumas gali būti iki 50 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, išskyrus:1. įmonės, kurios negali

būti laikomos labai mažomis, mažomis ar vidutinėmis, įgyvendinamam projektui suteikiamos paramos intensyvumas gali būti iki 30 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų;

2. projektui, kurį įgyvendina pareiškėjas, vykdantis mažos apimties priekrantės

-


90


paraiškosžvejybą, arba kooperatinė bendrovė (kooperatyvas), kurio visi nariai vykdo mažos apimties priekrantės žvejybą, suteikiamos paramos intensyvumas gali būti iki 80 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų

Energijos vartojimo efektyvumas ir klimato kaitos švelninimas. Pagrindinių arba pagalbinių variklių keitimas arba modernizavimas

Ūkio subjektas, nuosavybės teise valdantis žvejybos laivą (-us) ir užsiimantis versline žvejyba Baltijos jūroje arba Baltijos jūros priekrantėje, arba vidaus vandenyse


Mokslininkų ir žvejų partnerystės

Lietuvos mokslinių tyrimų institutai, Lietuvos mokslo ir studijų institucijos, kiti Lietuvos Respublikoje įregistruoti viešieji juridiniai asmenys, kurių veikla susijusi su moksliniais tyrimais, eksperimentine plėtra ir studijomis


2

PRIO

RITE

TINĖ

Aplinkosaugos funkcijas atliekanti akvakultūra Tvenkinių akvakultūros įmonės Kompensacij

a

Paramos suma apskaičiuojama pagal formulę Y = m × (110 Eur × ha1 + 60 Eur × ha2)

19




Iki 200 tūkst. Eur. Projektui įgyvendinti suteikiamos paramos intensyvumas gali būti iki 50 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų (išskyrus atvejus, kai prašoma mažesnio paramos

24


91


paraiškosKRYPTIS

intensyvumo). Įmonių, kurios nepatenka į MVĮ sąvoką, įgyvendinamam projektui suteikiamas paramos intensyvumas gali būti iki 30 proc. nuo visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų

Produktyvios investicijos į akvakultūrą (vykdoma pagal supaprastintąsias taisykles)



Iki 50 tūkst. Eur, Projektui įgyvendinti suteikiamos paramos intensyvumas MVĮ gali būti iki 50 proc., įmonių, kurios nepatenka į MVĮ sąvoką, įgyvendinamam projektui, suteikiamas paramos intensyvumas gali būti iki 30 proc. nuo visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

14

Produktyvios investicijos į akvakultūrą. Energijos vartojimo efektyvumo didinimas, atsinaujinančioji energija

Labai mažos, mažos, vidutinės ir didelės įmonės, užsiimančios akvakultūra


Iki 100 tūkst. Eur, Projektui įgyvendinti suteikiamos paramos intensyvumas gali būti iki 50 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Įmonių, kurios nepatenka į MVĮ sąvoką, įgyvendinamam projektui suteikiamas paramos intensyvumas gali būti iki 30 proc. nuo visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų

2


92


paraiškos

3 PR

IORI

TETI

NĖ K

RYPT

IS Duomenų rinkimas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija


Numatytas bendras finansavimas – 3,4 mln. Eur (EJRŽF lėšos – 2,8 mln. Eur)

-

Kontrolė ir vykdymo užtikrinimas

Įstaiga (-os), įgyvendinanti (-os) ir administruojanti (-os) 2014‒2015 metų Lietuvos žuvininkystės kontrolės ir 2016‒2020 metų Lietuvos žuvininkystės kontrolės programas


Per visą laikotarpį priemonei įgyvendinti numatyta skirti 5,2 mln. Eur EJRŽF ir bendrojo finansavimo lėšų, iš kurių:- 90 proc. iš EJRŽF lėšų ir 10 proc. iš bendrojo finansavimo lėšų;- 70 proc. iš EJRŽF lėšų ir 30 proc. iš bendrojo finansavimo lėšų

-

4 PR

IORI

TETI

NĖ K

RYPT

IS

Parengiamoji parama ŽRVVG Negrąžintina subsidija Iki 12 tūkst. Eur 13

Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas

ŽRVVG Negrąžintina subsidija

200 tūkst. Eur, didžiausia paramos suma mažos apimties vietos projektui įgyvendinti – 10 tūkst. Eur. Paramos vietos projektams įgyvendinti intensyvumas:1. 95 proc. tinkamų

finansuoti išlaidų, kai vietos projektas yra ne pelno ir jį teikia NVO ar kitas viešasis juridinis asmuo;

2. 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų, kai vietos projektas susijęs su mokymais ir jį teikia NVO ar kitas viešasis

12


93


paraiškosjuridinis asmuo;

3. 50 proc. tinkamų finansuoti išlaidų, kai vietos projektas yra privataus žuvininkystės verslo pobūdžio arba fizinis asmuo;

4. 70 proc. tinkamų finansuoti išlaidų, kai vietos projektas yra privataus žuvininkystės verslo pobūdžio

Bendradarbiavimo veikla Dvisektorė vietos veiklos grupė, įgyvendinanti vietos plėtros strategiją


5 PR

IORI

TETI

NĖ K

RYPT

IS

Gamybos ir prekybos planai

Žvejybos produktų gamintojų organizacijų ir akvakultūros produktų gamintojų organizacijų pripažinimo ir pripažinimo panaikinimo taisyklių tvarka pripažinta žvejybos produktų gamintojų organizacija ir akvakultūros produktų gamintojų organizacija (kartu vadinamos gamintojų organizacijomis) ar gamintojų organizacijų asociacija


Iki 200 tūkst. Eur per metus. Paramos intensyvumas – 75 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų

6


Labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, užsiimančios arba planuojančios užsiimti žvejybos ir (arba) akvakultūros produktų perdirbimu


Iki 600 tūkst. Eur. Paramos intensyvumas – 50 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų

19

Žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimas (vykdoma pagal

Labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, užsiimančios arba planuojančios užsiimti žvejybos ir


Iki 50 tūkst. Eur Paramos intensyvumas – 50 proc. visų tinkamų

4


94


paraiškossupaprastintąsias taisykles) (arba) akvakultūros produktų

perdirbimu finansuoti projekto išlaidų

Rinkodaros priemonės

Žuvininkystės sektoriaus asociacijos arba žuvininkystės sektoriaus asociacijų grupei atstovaujanti asociacija; žvejybos produktų gamintojų organizacija arba akvakultūros produktų gamintojų organizacija, arba žuvininkystės sektoriaus asociacijų grupei atstovaujanti gamintojų organizacija; labai maža, maža arba vidutinė įmonė užsiimanti akvakultūra, žvejybos ir (arba) akvakultūros produktų perdirbimu, versline žvejyba vidaus vandenyse, versline žvejyba jūrų vandenyse

Iki 50 tūkst. Eur Paramos intensyvumas:

60 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, jei pareiškėja yra žuvininkystės sektoriaus asociacija arba žuvininkystės sektoriaus asociacijų grupei atstovaujanti asociacija; 75 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, jei pareiškėja yra gamintojų organizacija arba žuvininkystės sektoriaus asociacijų grupei atstovaujanti gamintojų organizacija; 50 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, jei pareiškėja yra žuvininkystės įmonė

1

6 PRIO

RI Žinių apie jūros būklę gerinimas

Institucija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro paskirta atsakinga už Direktyvos 2008/56/EB nuostatų įgyvendinimą



95

Documents

zum.lrv.ltzum.lrv.lt/uploads/zum/documents/files/LT_versija/FI... · Web viewparengti papildomų viešųjų ir privačių lėšų, kurias finansinė priemonė galėtų pritraukti