Žmogaus gyvenamosios aplinkos ir pastatų

pavadinimai lietuvių tarmėse

Austėja Leonavičiūtė ir Emilė Petraškaitė, 7a

Mes norime Jums priminti, kad Lietuva yra suskirstyta į etnografinius regionus:

Žemaitiją, Aukštaitiją, Suvalkiją, Dzūkiją ir Mažąją Lietuvą

Kaimas – valstiečių gyvenamoji ir darbo vieta

• Žemaičiai – sodžiumi, soda

• Aukštaičiai – sodžiumi

• Suvalkiečiai – kaimu • Dzūkai – ulyčia, sodu, kiemu

• Mažoji Lietuva – kiemu

Kiemas – aikštė prie gyvenamojo namo

• Žemaičiai, suvalkiečiai, dzūkai, Mažoji Lietuva – atšlamu

• Aukštaičiai – kiemu

Būstas – žmogaus gyvenamasis namas, buveinė

• Žemaičiai – troba• Aukštaičiai – gryčia, grinčia• Suvalkiečiai – stuba• Dzūkai – pirkia• Mažoji Lietuva – stuba, troba

Klėtis – trobesys (ar trobesio dalis) javams pilti, drabužiams laikyti ar šiaip kam pasidėti;

miegoti• Žemaičiai, aukštaičiai,

suvalkiečiai, dzūkai – svirnas, klėtis

• Mažoji Lietuva – špykeris

Kluonas – trobesys javams laikyti.

• Žemaičiai – rėja, jauja• Aukštaičiai – kluonas, klojimas,

klaimas• Suvalkiečiai ir dzūkai – kluonas• Mažoji Lietuva – skunia

Žemaitiški žodžiai

• Rēks apėntās vargtė so bolbiem – Teks vėl vargti su bulvėmis

• Nuorietiou apėntās tėn sogrīžtė – Norėčiau vėl ten sugrįžti

• Ėr apėntās ton patė par sapna matiau – Ir vėl tą patį sapnavau

• Mon dėdlē tink klausītėis, kāp žmuonis gražē šnek – Man labai patinka klausytis, kaip žmonės gražiai šneka

Ar žinojai?

• Suvalkietiška tarmė yra pati taisyklingiausia Lietuvoje

Anekdotai

• Ieit iš kūtės mažuoji Vuonelė so savo mamo. Pribieg mažuoji pri ruozetės ė klaus: Vuo kas če tou mūsa paršėlieli imūrėjė?

• In Audzini atsisedzis,As varau kap dzuku briedzis!Pinktu pavaru insjungis,As vaziuoju atsijungis!Nieks manys nepabaidzys,-As gi briedzis, ne gaidzys!