Apleistų pastatų likvidavimo programa

Apleist ų pastat ų likvidavimo programos parengimo paslaugos

Valstybin ÷ saugom ų teritorij ų tarnyba prie aplinkos ministerijos A.Juozapavičiaus g.9, LT-09311 Vilnius, Lietuva Telefonas: (8-5) 2723284 Faksas: (8-5) 2722572 El. paštas: [email protected] http://www.vstt.lt

Apleist ų pastat ų likvidavimo programa

Pareng÷:

UAB HNIT-BALTIC

UAB Statybos projektų ekspertiz÷s centras

Patvirtinta (suderinta):

(vardas, pavard÷)

(parašas)

(data)

(vardas, pavard÷)

(parašas)

(data)

UAB „HNIT-BALTIC“ ir UAB „Statybos projektų ekspertiz÷s centras“ Apleist ų pastat ų likvidavimo programos parengimo paslaugos. Apleistų statinių likvidavimo programa

Projekto ID: P-07-14 Sukūrimo data: 2008.08.14 Versija: 1.0

Lapas 2 iš 159

2

Turinys 1. Įvadas ..................................................................................................................................................... 3

2. Bendrosios nuostatos ............................................................................................................................. 5

2.1. Sąvokos, apibr÷žimai ir sutrumpinimai .......................................................................................... 5

2.2. Problemos aktualumas ................................................................................................................... 5

2.3. Prioritetiniai programos tikslai ir uždaviniai ..................................................................................... 9

2.4. Programos rengimo metodika ir apimtys ...................................................................................... 10

2.5. Projekto eigos analiz÷ ................................................................................................................... 13

3. Esamos situacijos analiz÷ .................................................................................................................... 15

3.1. Teisin÷ baz÷ ................................................................................................................................. 15

3.2. Apleistų ir bešeimininkių statinių inventorizavimo ir likvidavimo patirtis ....................................... 20

3.3. Atsakingos institucijos. Likvidavimo darbų organizavimo modelis ............................................... 24

3.4. Statinių skelbimo bešeimininkiais, jų vertinimo ir atrankos kriterijai ............................................. 33

3.5. Statinių griovimą vykdančių statybos įmonių patirties analiz÷ ..................................................... 35

3.6. Statybinio laužo ir kitų griovimo atliekų utilizavimo problematika ................................................ 37

4. Bešeimininkių ir apleistų statinių duomenų baz÷ ................................................................................ 40

4.1. Duomenų baz÷s kūrimo metodika ................................................................................................ 40

4.2. Apleistų statinių skaičius ir pasiskirstymas Lietuvos Respublikos teritorijoje .............................. 45

4.3. Apleistų statinių vertinimas ir atrankos kriterijai ............................................................................ 59

4.3.1 Statinių atranka pagal juridinį statusą ......................................................................................... 59

4.3.2 Statinių atranka pagal paskirtį ir naudojimo pobūdį .................................................................... 72

4.3.3 Statinių atranka pagal galimą gr÷smę žmonių gyvybei ir sveikatai ............................................ 86

4.3.4 Statinių atranka pagal galimą neigiamą poveikį aplinkai ............................................................ 91

4.3.5 Statinių atranka pagal statinių būklę ......................................................................................... 109

4.3.6 Statinių atranka pagal objektų teritorijos plotą ir likviduojamos medžiagos kiekius ................. 115

5. Apleistų statinių likvidavimo / pritaikymo galimyb÷s ir būdai ............................................................ 118

5.1. Technin÷s būkl÷s vertinimas ...................................................................................................... 118

5.1.1 Vertinimo metodika ................................................................................................................... 118

5.1.2 Apleistų statinių racionalaus likvidavimo ir pritaikymo galimybių analiz÷ ............................. 119

5.1.3 Statinių tolesnio naudojimo galimybių analiz÷ ......................................................................... 120

5.2. Apleistų statinių likvidavimo kaštų analiz÷ .................................................................................. 134

5.2.1 Pagrindiniai kaštų skaičiavimo principai.................................................................................... 134

5.2.2 Statinių likvidavimo kaštų skaičiavimo modelis atskiroms statinių grup÷ms ............................. 136

5.2.3. Apleistų statinių likvidavimo visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje preliminarūs kaštai ........ 140

5.2.4 Potencialūs finansavimo šaltiniai ............................................................................................. 141

6. Veiksmų planas .................................................................................................................................. 145

6.1. Likviduojamų statinių eiliškumas ................................................................................................. 145

6.2. Galimos apleistų statinių likvidavimo ir sutvarkymo priemon÷s .................................................. 148

6.3. Priemonių planas (LRV nutarimo projektas) ............................................................................... 156

6.4. Programos monitoringo sistema ................................................................................................. 156

PRIEDAI .................................................................................................................................................... 159



Lapas 3 iš 159

3

1. Įvadas

Politin÷s ir po jų sekusios ekonomin÷s reformos, prad÷tos vykdyti prieš 20 metų, iš esm÷s

pakeit÷ visuomen÷s sanklodą, nuosavyb÷s formas, ekonominius santykius, ūkininkavimo sistemą, ko

pasekoje šalies teritorijoje liko tūkstančiai nenaudojamų, tinkamai neprižiūrimų bei naujai paskirčiai

nepritaikytų statinių. Tai buvę žem÷s ūkio, militarin÷s, komercin÷s ar gyvenamosios paskirties pastatai,

praradę savo tiesioginę funkciją, ir d÷l blogos technin÷s būkl÷s, didelių energetinių sąnaudų, netinkamos

geografin÷s dislokacijos pagal tiesioginę paskirtį nebenaudojami bei nebeturintys išliekamosios vert÷s.

Daugiausia tokių statinių yra Lietuvos kaime, kur pertvarkant kolūkius, pastatai buvo privatizuoti išdalinant

kelioms dešimtims bendrasavininkių. Nemaža jų dalis jau nebeatitinka dabartinių technologinių ir

ekonominių reikalavimų, yra netinkamose ūkininkauti vietose arba, reikiamai neprižiūrint, tiesiog sugriauti.

Neūkiškai naudojami begriūnantys statiniai tapo ryškiais vizualios taršos objektais, dominuojančiais

kaimo kraštovaizdyje, dalis jų kelia gr÷smę žmonių saugumui, mažina aplinkos kokybę. Ypač tai aktualu

gausiai apgyvendintose ar turistų pam÷gtose vietov÷se: greta magistralinių kelių, turistinių trasų ir

visuomen÷s lankomų objektų, nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose bei draustiniuose. Apleisti

gyvulininkyst÷s kompleksai, gamyklų bei pavieniai statiniai mažina rekreacinį patrauklumą, užkerta

galimybes pritraukti daugiau turistų ir vystyti aptarnavimo infrastruktūrą.

Bešeimininkiais ir apleistais pastatais Lietuvoje iš esm÷s susirūpinta tik prieš dešimtmetį, kai

tapo akivaizdu, kad daugelis netinkamai privatizuotų pastatų nebebus naudojami pagal paskirtį, jų technin÷

būkl÷ katastrofiškai blog÷ja, o išardyti statinių kompleksai kelia gr÷smę gyventojams ir aplinkai. Problemos

mastai parod÷, kad savivaldos ir regionin÷s institucijos su šia problema nesusidoros, ji yra valstybin÷s

svarbos, gręsianti skaudžiomis pasekm÷mis ir turi būti sprendžiama neatid÷liotinai, derinant daugelio

institucijų veiksmus bei skiriant ypatingą Vyriausyb÷s d÷mesį. Per pastaruosius 2 metus prad÷tas skirti

finansavimas (po 1, 5 – 2 mln. per metus) didesnio postūmio nepadar÷. Tačiau griovimo proceso metu

paaišk÷jo daug teisinių, ekonominių, aplinkosauginių, administracinių su pastatų likvidavimu susietų

problemų, išryšk÷jo skirtingas savivaldos ir valstyb÷s valdymo institucijų požiūris į objektų atranką, jų

likvidavimo tikslingumą ir kitus aspektus. Siekdama paspartinti sprendimus, 2006 m. Valstybin÷ saugomų

teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau - VSTT), inicijavo Europos Sąjungos struktūrinių fondų

finansuojamos programos, skirtos bešeimininkių ir apleistų statinių, darkančių saugomų teritorijų

kraštovaizdį, inventorizavimui ir likvidavimui, rengimą, kuri v÷liau, ministerijos vadovyb÷s sprendimu,

išpl÷sta į visą Lietuvos teritoriją apimančią programą.

Darbai buvo atliekami pagal 2007 m. birželio 22 d. VSTT su UAB „HNIT-BALTIC“ ir UAB

„Statybos projektų ekspertiz÷s centras“ pasirašytą sutartį Nr. 68/2007 d÷l “Apleistų pastatų likvidavimo

programos parengimo paslaugos”. Trumpas projekto laikas ir ribotas finansavimas neleido atlikti detalaus

kiekvieno apleisto statinio įvertinimo vietoje, tod÷l d÷mesys buvo skirtas statinių identifikavimui, bendrų

duomenų surinkimui ir susisteminimui į duomenų bazę. Į duomenų surinkimą buvo tiesiogiai įtraukti

savivaldybių, apskričių bei saugomų teritorijų direkcijų specialistai. Duomenų apie apleistų statinių rinkimą ir

tikslinimą būtina tęsti ir toliau, siekiant palaikyti aktualią duomenų bazę, kuri yra likvidavimo programos

rengimo ir nuolatinio atnaujinimo pagrindas.



Lapas 4 iš 159

4

Programos turinio struktūra metodiškai orientuota ne tik į užsakovo iškeltų užduočių

vykdymą, bet ir į statinių vertinimą atlikusius ir statinių priežiūros kontrolę vietose vykdančius specialistus,

tod÷l kai kuriose Programos dalyse (3, 5) pateikiama platesn÷ informacija, padedanti suvokti esamą

situaciją: teisin÷ baz÷s ir sukauptos patirties analiz÷, technin÷s būkl÷s vertinimo metodai, atrankos

principai, vertinimo metodai. Detalesn÷ metodin÷ medžiaga, daugumoje, ir su iliustruojančiais pavyzdžiais,

pateikiama prieduose.

Programoje sukaupta ir apibendrinta informacija ne tik apie bešeimininkius ar skelbtinus

bešeimininkiais, bet ir apie savininkus (naudotojus) turinčius, tačiau netinkamai prižiūrinčius apleistus

statinius, kurie darko gamtinę aplinką arba yra vizualin÷s taršos objektais. Nacionalinių ir regioninių parkų

teritorijose informacija dar labiau detalizuota – čia surinkti duomenys ir apie užterštas teritorijas, karjerus,

neteis÷tus sąvartynus bei kitus neigiamą įtaką turinčius objektus.

Siekiant racionaliai panaudoti ribotus laiko bei finansinius resursus ir gauti rezultatus,

kuriais būtų galima naudotis visu bešeimininkių statinių likvidavimo programos įgyvendinimo griovimo

laikotarpiu, pagrindiniu projekto uždaviniu buvo iškeltas interaktyvios duomenų baz÷s, veikiančios

geografinių informacinių sistemų (GIS) pagrindu, sukūrimas. Nuo 2007 m. II pusmečio buvo vykdomas

informacijos apie statinius, darkančius kraštovaizdį ir sukeliančius pavojų aplinkai, žmonių gyvybei bei

sveikatai rinkimas, analizavimas ir sisteminimas. Šie duomenys leidžia toliau pl÷toti pačią programą

parengiant galimus racionalius apleistų statinių pritaikymo ar likvidavimo modelius. Atlikus sukauptų

duomenų analizę, buvo nustatyti prioritetai, darbų eiliškumas, parengtas preliminarių kaštų skaičiavimo

modelis, paskaičiuotas galimas finansų poreikis. Darbas yra naujas savo metodika bei technin÷mis

galimyb÷mis, o projekto rezultatai susiję su naujo unikalaus produkto - interaktyvios duomenų baz÷s -

sukūrimu, kuri prisid÷s prie racionalesnio ir operatyvesnio daugelio institucijų darbo organizavimo.

Programa ir duomenų baz÷ skirta institucijų, atsakingų už statinių priežiūrą ir naudojimą, poreikiams ir

tur÷tų būti naudojama ir atnaujinama visą programos įgyvendinimo laikotarpį, ją bus galima pastoviai

pildyti ir koreguoti.

Programoje statinių likvidavimo eiliškumas nustatytas remiantis atrankos kriterijų sistema,

atsižvelgiant į statinių dydį, techninį stovį, gr÷smę žmon÷ms ir aplinkai, turizmo trasų ar magistralinių kelių

artumą ir kitus kriterijus.

Nemažą programos apimties dalį sudaro teis÷s aktų komentarai, pavyzdžiai, foto ir analitin÷

medžiaga (dažniausiai pateikta prieduose).

GIS programin÷s įrangos savyb÷s šios programos įgyvendinimo metu leis vienoje duomenų

baz÷je standartizuotai kaupti bei saugoti nuolat atnaujinamą tekstinę ir vizualinę apleistų statinių

informaciją, efektyviai organizuoti duomenų atnaujinimą bei papildymą, juos tiesiogiai gaunant iš duomenis

teikiančių institucijų, steb÷ti apleistų statinių būklę ir statusą (pvz., pripažinimą bešeimininkiais) bei sekti ir

koordinuoti likvidavimo arba pritaikymo kitiems poreikiams procesus, išvengti įvairių institucijų vykdomos

veiklos dubliavimo, vykdyti greitą įvairaus mastelio žem÷lapių rengimą bei bendrą programos įgyvendinimo

steb÷seną.



Lapas 5 iš 159

5

2. Bendrosios nuostatos

2.1. Sąvokos, apibr ÷žimai ir sutrumpinimai

Visos programoje naudojamos sąvokos atitinka apibr÷žimus, pateiktus LR statybos, LR

saugomų teritorijų, LR teritorijų planavimo, LR žem÷s ir kituose įstatymuose, statybų techniniuose

reglamentuose. Šioje programoje taip pat naudojami apibr÷žimai ir sutrumpinimai:

AAA Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos agentūra APLEISTI STATINIAI

Neūkiškai užlaikomi ir/ar reikiamai techniškai neprižiūrimi statiniai, reikalaujantys skubių veiksmų juos tvarkant/likviduojant. Šiai grupei priskiriami: • bešeimininkiai statiniai, • pripažintini bešeimininkiais, bet dar neturintys šio statuso d÷l neužbaigtų teisinių procedūrų, statiniai; • turintys savininkus, tačiau reikiamai neprižiūrimi ir darantys neigiamą vizualinę įtaką statiniai

APVA LR Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra ASIS Apleistų statinių informacin÷ sistema ATASKAITA Sutarties darbų vykdymo ataskaita ATSAKINGOS INSTITUCIJOS

už tinkamą statinių priežiūrą ir naudojimą atsakingos valstybinio, regioninio ir savivaldybių lygmens institucijos

AVA Apskrities viršininko administracija GIS Geografin÷s informacin÷s sistemos PROGRAMA Apleistų statinių likvidavimo programa PROJEKTAS Apleistų pastatų likvidavimo programos parengimo paslaugos RAAD Aplinkos ministerijos Regioninių aplinkos apsaugos departamentas SA Savivaldybių administracijos SPEC UAB „Statybos projektų ekspertiz÷s centras“; TIEKöJAS UAB „HNIT-BALTIC“ ir UAB „Statybos projektų ekspertiz÷s centras“; VSTT, UŽSAKOVAS Valstybin÷ saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos VTPSI Valstybin÷ teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos

2.2. Problemos aktualumas

Bešeimininkiai ir apleisti statiniai - ne tik Lietuvos, bet ir daugelio buvusių socialistinių šalių

problema. Pereinant iš reguliuojamos į rinkos ekonomiką, kardinaliai keit÷si nuosavyb÷s santykiai,

gamybos organizavimo būdas ir technologijos, bankrutavo prie rinkos ekonomikos nesugeb÷ję prisitaikyti

įmon÷s, išsikraust÷ visose šalyse gana gausūs tarybin÷s armijos daliniai, pakito energijos kainos ir pastatų

eksploatavimo kaštai. Tose socialistin÷se šalyse, kur buvo toleruojama privati nuosavyb÷ ir žem÷s ūkio

sferoje gyvavo individualūs ūkiai, apleistų pastatų kiekis žymiai mažesnis (pvz., Lenkija), kitose jie tapo

sunkiai sprendžiama problema (pvz., Baltijos kraštai, Rytų Vokietija, Slovakija).

Lietuvos Respublikoje didžioji dalis apleistų statinių atsirado po nepriklausomyb÷s atkūrimo

įvykdžius žem÷s ūkio bei pramon÷s pertvarką. Prad÷tos įgyvendinti politin÷s ir po jų sekusios ekonomin÷s

reformos pirmiausia paliet÷ kaimą bei žem÷s ūkį: buvo restruktūrizuoti kolūkiai, tikintis, jog vietoj jų susikurs

rinkos ekonomikos sąlygomis funkcionuojantys modernūs ūkiai, pagrįsti nekilnojamo turto ir kitų gamybos

priemonių nuosavybe. Tačiau ydinga privatizavimo metodika (statiniai išdalinti kaip pajų dalis, dažnai

vienas statinys - kelioms dešimtims buvusių darbuotojų), rinkų pokyčiai, energetikos ir pašarų



Lapas 6 iš 159

6

brangimas daugelyje vietų pastatus pavert÷ nenaudojamais, o v÷liau ir beverčiais, teisiškai neregistruotais

begriūnančiais statiniais. Pramoniniai objektai taip pat sudaro gana skaitlingą statinių grupę – užsidarius

rytų rinkoms, brangstant energetiniams resursams, nutrūkus pigių žaliavų tiekimui, pirmiausia

bankrutavo daug žaliavų ir energijos naudojančios pramon÷s: plytin÷s, metalo apdirbimo įmon÷s. Po

bankroto nebuvo užtikrinta šių įmonių apsauga arba surasti reikalingi investitoriai ir dalis jų buvo

negrįžtamai sunaikintos, išgrobstytos (pvz., Didžiasalio statybinių medžiagų įmon÷ (Ignalinos raj.), Daug÷lių

plytų fabrikas (Šiaulių raj.)). Kita gana skaitlinga statinių grup÷ – militarin÷s paskirties statiniai, kurių

dauguma tapo nebenaudojami išsikrausčius sovietinei kariuomenei.

Sovietiniais metais daugelyje gražiausių vietų, neatsižvelgiant į kraštovaizdžio struktūrą ir

gamtin÷s aplinkos vertybes, buvo statomi pramoniniai gyvulininkyst÷s kompleksai, fermos, technikos

kiemai, karin÷s baz÷s bei kiti agresyviai aplinkoje atrodantys statiniai. Savitos kaimiškojo kraštovaizdžio

erdv÷s įgijo kolūkin÷s gamybos ir industrin÷s aplinkos požymių, buvo intensyviai melioruojamos ir

praradusios savitumą. Nuo praeito amžiaus devinto dešimtmečio d÷l sparčių socialinių ir ekonominių

pasikeitimų, ydingos privatizavimo politikos didžioji dalis buvusių fermų, karinių bazių ir kitų objektų tapo

bešeimininkiais arba neprižiūrimais (apleistais) pastatais, gyventojai prad÷jo savavališkai griauti

sovietmečiu kolūkiuose pastatytus statinius. Daugelyje jų susikaup÷ dideli kiekiai atliekų, pastatai tapo

avariniais ir pavojingais gyventojams bei lankytojams. Dauguma sovietmečiu statytų statinių Lietuvai įstojus

į Europos Sąjungą nebetenkina dabartinių technologinių ir ekonominių reikalavimų, tod÷l, siekiant toliau

eksploatuoti šiuos pastatus, būtina atitinkama modernizacija. Esant finansavimo stygiui pertvarkymai

nevykdomi, pastatai ilgainiui praranda savo eksploatacines savybes ir tampa nebetinkami naudoti.

Apleistų statinių gausu visoje šalyje, geografinis jų pasiskirstymas daugiausiai susijęs su

teritorijos miškingumu ir žem÷s ūkio intensyvumu. Dauguma apleistų statinių yra negyvenamosios

paskirties, dažniausiai, tai buvę kolūkių pastatai: fermos (kiaulid÷s, veršid÷s, paukštid÷s, karvid÷s ir t.t.),

siloso saugyklos, agrotechnikos garažų statiniai, grūdų, pesticidų ir trąšų sand÷liai, grūdų elevatoriai,

administracin÷s paskirties pastatai, (kultūros namai, pašto skyriai), prekybos paskirties statiniai

(parduotuv÷s, turgaviet÷s, prekybos paviljonai). Vis d÷lto, nemažai yra ir apleistų gyvenamosios paskirties

pastatų, neturinčių šeimininko, arba kurių šeimininkas yra nežinomas. Šių statinių grup÷ turi tendenciją

augti, ypač, nedideliuose šalies miesteliuose ir kaimuose. Gamybin÷s ir militarin÷s paskirties objektų

palaipsniui maž÷ja.

Jau dešimtmetis, kai šią problemą prad÷ta spręsti valstybiniu lygiu: parengta visa eil÷ teis÷s

aktų, iš LR ir savivaldybių biudžetų prad÷ti skirti asignavimai, nuo 2005 m. pastatų griovimui ir teritorijų

tvarkymui prad÷tos naudoti ES Struktūrinių fondų l÷šos. Vis didesnis d÷mesys skiriamas

aplinkosauginiams aspektams – chemin÷s taršos objektus 2000 m prad÷jusi inventorizuoti Lietuvos

geologijos tarnyba į duomenų bazę įtraukia ir dalį bešeimininkių statinių.

Neūkiškai laikomi ir nebeeksploatuojami statiniai didina socialinę įtampą, visuomen÷je

formuojama nuomon÷, kad nesugebama tinkamai tvarkytis šalyje, d÷l jų patiriami materialiniai nuostoliai.

D÷l irstančių konstrukcijų vis blog÷janti statinių būkl÷ kelia gr÷smę žmonių gyvybei ir sveikatai – beveik

kasmet įvyksta nelaimingi atsitikimai, kurių metu žūsta arba sužalojami statiniuose lankęsi gyventojai,

įskaitant mažamečius vaikus.



Lapas 7 iš 159

7

Tačiau didžiausia ir akivaizdžiausiai konstatuojama yra kraštovaizdžio vizualin÷s apsaugos

problematika. Kraštovaizdis yra savotiškas gamtin÷s aplinkos ir gyvenimo kokyb÷s garantas, svarbus

teritorinis šalies išteklius. Kraštovaizdžio savitumų išsaugojimas, jo tvarkymas ir formavimas, tenkinant

ekonominius, socialinius, kultūrinius, ekologinius ir estetinius visuomen÷s poreikius yra vienas svarbiausių

valstyb÷s tikslų, nurodytų Nacionalin÷je darnaus vystymosi strategijoje (Žin., 2003, Nr. 89-4029), Lietuvos

Respublikos teritorijos bendrajame plane (Žin., 2002, Nr. 110-4852), Valstybin÷je aplinkos apsaugos

strategijoje (Žin., 1996, Nr. 103-2347), Biologin÷s įvairov÷s išsaugojimo strategijoje ir kituose

strateginiuose dokumentuose bei teis÷s aktuose. Jo išsaugojimą ir tvarkymą vykdyti įpareigoja ir Europos

kraštovaizdžio konvencija, Lietuvoje ratifikuota 2002 m. (Žin., 2002, Nr. 104-4621). Valstyb÷, pasirašiusi

min÷tą konvenciją, įsipareigojo vykdyti veiksmus, užtikrinančius kraštovaizdžio apsaugą ir tvarkymą –

išsaugoti ir palaikyti kraštovaizdžiui svarbias arba būdingas ypatybes ir užtikrinti nuolatinę kraštovaizdžio

priežiūrą, kad būtų galima orientuoti ir derinti pokyčius, kuriuos sukelia socialiniai, ekonominiai ir aplinkos

raidos procesai.

Apleistų pastatų likvidavimo ir teritorijos sutvarkymo problema ypač aktuali saugomose

teritorijose – gamtiniu ir kultūriniu požiūriu vertingiausiose Lietuvos vietose. Nacionaliniuose ir regioniniuose

parkuose, kurie įsteigti ne tik išsaugoti gamtos ir kultūros paveldo vertybes, kraštovaizdžio ir biologinę

įvairovę, bet ir sudaryti sąlygas rekreacijai, pirmiausia pažintiniam turizmui vystyti, kasmet daug÷ja

lankytojų, tame skaičiuje ir užsieniečių, o agresyvios liekanos ir vizualin÷ kraštovaizdžio tarša menkina

rekreacinius resursus. Labiausiai gamtinę aplinką, kraštovaizdį bjauroja, jų rekreacinį potencialą ir

patrauklumą mažina apleisti ir bešeimininkiai pastatai, užšlamštintos teritorijos, pažeisti kraštovaizdžio

kompleksai ir objektai ar jų aplinka. Valstybiniuose parkuose iki 2007 m. buvo likviduoti tik keli didesni

bešeimininkiais pripažinti ar apleisti objektai (dalis Dubysos regioniniame parke esančio Bedančių buvusio

karinio komplekso, Mos÷džio (Salantų regioninis parkas), Burbiškių (Varnių regioninis parkas)

gyvulininkyst÷s kompleksų dalys, Plokštin÷s karin÷s baz÷s buvusi katilin÷ ir aptv÷rimai (Žemaitijos

nacionalinis parkas) bei nedideli karjerai bei sąvartynai Aukštaitijos, Žemaitijos, Salantų, Labanoro

valstybiniuose parkuose. Pastaruoju metu kai kurie apleisti statiniai pritaikyti laukin÷s faunos gyvavimui,

pvz., bunkerių, sand÷lių, militaristinių objektų pritaikymas šikšnosparnių populiacijoms žiemoti pasiteisino

Pavilnių regioniniame parke, Žemaitijos nacionaliniame parke, Vilniaus senajame geležinkelio tunelyje, taip

pat ir kituose objektuose.

Kiek Lietuvoje yra apleistų ūkio bei kitoms reikm÷ms netinkamų naudoti objektų ilgą laiką

nebuvo tiksliai žinoma, nebuvo skaičiuotas ir jų likvidavimo eiliškumas, racionalumas bei kaštai.

Valstybin÷s teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos duomenimis 2008 m. pradžioje šis skaičius siek÷

daugiau nei 5, 4 tūkst. objektų. Iš jų tik 678 statiniai (363 objektuose) teismų buvo pripažinti

bešeimininkiais, t.y. tik apie 12 %.

Projekto vykdymo metu rengiamoje duomenų baz÷je registruota 9312 objektų. Tačiau tai

n÷ra galutinis rezultatas. Duomenų tikslumą didele dalimi l÷m÷ subjektyvus faktorius – duomenų teik÷jų

kruopštumas ir atsakingumas. Atskiruose rajonuose suregistruotų objektų skaičius skiriasi 10-20 kartų,

nors rajonai yra greta ir žem÷s naudmenų bei ūkio struktūra daugmaž analogiška, pvz., Pakruojo raj.

savivaldyb÷je į duomenų bazę įtraukti 505 statiniai, o gretimame ir žem÷s naudmenų struktūra bei jų



Lapas 8 iš 159

8

našumu panašiame Joniškio rajone – tik 48 statiniai, Mol÷tų rajone – 500, o besiribojančiuose Vilniaus –

rajone -19, Ukmerg÷s – tik 16 statinių. Tęsiant duomenų tikslinimo darbus, į tai būtina atkreipti d÷mesį.

Dalis statinių tebeturi savininkus, tod÷l ypač svarbu piktybiškai neprižiūrinčius savo

nekilnojamąjį turtą asmenis priversti sutvarkyti ar nugriauti apleistus statinius. Būtina koreguoti teisinę bazę

ir aktyviau naudoti įstatymų numatytas teises, siekiant užtikrinti reikiamą statinių būkl÷s priežiūrą arba jų

likvidavimą. LR Statybos įstatymo 35 straipsnis apibr÷žia teisinius veiksmus, kurių aktyviau tur÷tų imtis

apskričių ar savivaldybių institucijos, nor÷damos priversti nugriauti arba renovuoti neūkiškai laikomus

statinius, kurių savininkai yra žinomi ir įregistruoti.

2006-2008 m. iš Valstyb÷s biudžeto ir ES struktūrinių fondų finansuojamų griovimo darbų

praktika parod÷, kad dalis savivaldybių administracijų n÷ra suinteresuotos kuo skubesniu statinių

likvidavimu, racionalesniu l÷šų panaudojimu, o likviduotinų statinių atranka labai subjektyvi, labai ilgos

dokumentų tvarkymo ir griovimo paslaugų pirkimo procedūros.

Galima konstatuoti, kad Programos parengimą sąlygojo visa eil÷ priežasčių, iš kurių

svarbiausios yra šios:

• Per paskutinį dešimtmetį pastoviai did÷jo nenaudojamų, apleistų statinių skaičius ir blog÷jo jų

fizin÷ bei vizualin÷ būkl÷. Beirstantys pastatai kelia vis didesnę gr÷smę žmonių gyvybei ir

sveikatai, kasmet ardant ar lankantis statiniuose sužalojami arba žūsta žmon÷s

• Iki 2008 m. likviduota ar sutvarkyta mažiau nei 1 % apleistų statinių

• Iki šiol n÷ra aiškus problemos mastas ir reikalingi finansiniai resursai

• Gyvenamosios aplinkos kokyb÷s, gamtosauginiai ir estetiniai kriterijai tampa vis svarbesni ir mūsų

šalies gyventojams

• Įstojus į ES, kraštovaizdžio ir gamtin÷s bei gyvenamosios aplinkos kokybei yra taikomi ES

standartai ir teis÷s aktų reikalavimai

• Šalyje prad÷ti bešeimininkių statinių apskaitos ir likvidavimo darbai, tačiau yra reikalinga ilgalaik÷

strategija bei didesnis kitų institucijų ind÷lis

• Vis did÷jant bešeimininkių pastatų skaičiui, finansiniai šaltiniai ir l÷šos yra riboti, tod÷l būtini

objektyvūs atrankos kriterijai ir statinių likvidavimo prioritetai

• Daugelis apleistų statinių yra gražiausiose ir gamtiniu pajūriu vertingiausiose šalies vietose –

regioniniuose ir nacionaliniuose parkuose bei draustiniuose, gamtinio karkaso teritorijose, net

vandens apsaugos zonose

• Statiniai - vaiduokliai mažina kraštovaizdžio patrauklumą, šalies įvaizdį ir turizmo pl÷trą (turizmas

kasmet tampa vis svarbesne ekonomikos dalimi, o netvarkoma aplinka mažina investicinį

patrauklumą)

• Baigiasi žem÷s reforma, o dalis statinių užimtų teritorijų neturi žem÷s savininko, apleisti ir

nenaudojami dideli žem÷s plotai tampa piktžolių ir taršos židiniais, jų priežiūra kasmet brangsta

• Atsiv÷r÷ ir iki 2013 m. išlieka galimyb÷ naudoti ES SF l÷šas, tačiau n÷ra numatyti prioritetai

• Vykdant didel÷s apimties kelių statybos ir rekonstrukcijos darbus, atsiranda galimyb÷ išspręsti

griovimo atliekų panaudojimo problemas.



Lapas 9 iš 159

9

2.3. Prioritetiniai programos tikslai ir uždaviniai

Pagrindinis apleistų statinių likvidavimo programos (toliau – Programa) ilgalaikis tikslas –

sudaryti sąlygas racionaliai likviduoti (sutvarkyti) apleistus ir kraštovaizdį darkančius statinius visoje šalies

teritorijoje, ypatingą d÷mesį sutelkiant į saugomas teritorijas, nustatyti apytiksles l÷šas, reikalingas likviduoti

apleistus ir gr÷smę keliančius statinius visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Programa suteiks galimybes tiksliau vykdyti apleistų statinių apskaitą, naudoti informacines

technologijas ir GIS duomenų bazę, lengviau organizuoti duomenų apdorojimą, nustatyti prioritetus ir

racionalų bei tikslingą l÷šų naudojimą ir statinių likvidavimo politiką visos šalies mastu.

Programos uždaviniai:

• įvertinti esamą pad÷tį, sukaupti informaciją, vizualinę ir kartografinę medžiagą apie apleistus

statinius, darkančius kraštovaizdį ir sukeliančius pavojų aplinkai, žmonių gyvybei bei sveikatai (GIS

technologijomis grįstos informacin÷s sistemos, skirtos apleistų statinių likvidavimo programos

įgyvendinimui, kūrimas)

• įvertinti jų poveikį kraštovaizdžiui ir gamtinei bei gyvenamajai aplinkai

• parengti duomenų bazę

• parengti preliminarių kaštų skaičiavimo modelį

• parengti jų likvidavimo veiksmų planą ir statinių likvidavimo prioritetus

Visi tikslai ir uždaviniai sugrupuoti ir susisteminti, išskirti prioritetai, kuriais remiantis sudaryta

Programa, atitinkanti :

• LR Vyriausyb÷s programos 2006 - 2008 m. įsipareigojimus (10.18. punktas „Siekti įgyvendinti ES

finansuojamas priemones apleistoms žemes ūkio paskirties žem÷ms ir nenaudojamu pastatu

liekanoms sutvarkyti“, 11.12 punktas „Rengti saugomų teritorijų planavimo, vertingiausių paveldo

objektų sutvarkymo, pažeistų teritorijų atkūrimo parkuose bei draustiniuose programas ir

priemones. Sudaryti sąlygas visuomenei lankytis saugomose teritorijose),

• LR Vyriausyb÷s 2004 m. patvirtintų Kraštovaizdžio politikos įgyvendinimo krypčių (Žin., 2004, Nr.

174-6443) prioritetus (būtinyb÷ optimizuoti kraštovaizdžio urbanizacijos, technogenizacijos ir

žem÷s ūkio pl÷trą, įgyvendinant Europos kraštovaizdžio konvencijos nuostatas, siekti, kad

kuriamas kultūrinis kraštovaizdis būtų biologiškai visavertis, informatyvus, estetiškas, socialiai

priimtinas, patogus ir ekonomiškas)

• 2005 m. rugpjūčio 22 d. LR Vyriausyb÷s nutarimu Nr. 22 patvirtintų Lietuvos Respublikos

kraštovaizdžio politikos įgyvendinimo priemonių (Žin., 2005, Nr.: 103-3808) 1.7 punktą („parengti ir

patvirtinti bešeimininkių statinių įvertinimo, tvarkymo ir pažeistų teritorijų atkūrimo saugomose

teritorijose programą“, kurioje aplinkos ir žem÷s ūkio ministerijos įpareigotos įvertinti ir numatyti

priemones bešeimininkiams statiniams ir jų aplinkai saugomose teritorijose sutvarkyti).

D÷mesys min÷tai problemai rodo, kad ji yra aktuali visos šalies mastu ir skubiai spręstina.

Apleist ų statini ų likvidavimo programos rezultatai:

• Geografinių Informacinių Sistemų (GIS) pagalba sukurta apleistų ir bešeimininkių statinių apskaitos

duomenų baz÷, apimanti visą Lietuvos Respublikos teritoriją



Lapas 10 iš 159

10

• Nustatytas bešeimininkių, skelbiamų bešeimininkiais ir netinkamai prižiūrimų apleistų statinių

skaičius saugomose teritorijose ir visoje šalyje

• Įvertinti galimi statinių likvidavimo kaštai

• Parengtas apleistų statinių likvidavimo veiksmų planas (nustatyti likvidavimo prioritetai, pasiūlyti

racionalaus likvidavimo būdai).

Programa ir jos duomenys ilgą laiką gal÷s būti naudojama tiek institucijų, atsakingų už

statinių priežiūrą, tiek visuomen÷s poreikiams tenkinti. Įgyvendinant apleistų statinių likvidavimo programą

bus siekiama šių ilgalaikių prioritetinių tikslų:

1) gyventoj ų gyvenimo kokyb ÷s gerinimas . Jis bus užtikrinamas, formuojant Europos

Sąjungos normas ir standartus bei darnaus vystymosi principus atitinkančią gyvenamosios aplinkos

kokybę, didinant jos ekologinę bei estetinę vertę, saugant aplinką ir žmonių sveikatą,

2) gamtin ÷s aplinkos kokyb ÷s gerinimas bus užtikrinamas likviduojant buvusius trąšų ir

kitų chemikalų, naftos produktų sand÷lius, mechanines dirbtuves, fermas, kitus apleistus pastatus,

rekultivuojant buvusius karjerus, neteis÷tai įrengtus sąvartynus, atliekų aikšteles, nuotekų nusodinimo

laukus ir kt., atkuriant pažeistų kraštovaizdžio kompleksų ir objektų aplinką,

3) šalies ekonomikos augimo skatinimas bus užtikrinamas pritaikant apleistus statinius,

esančius ūkinei veiklai vystyti palankiuose regionuose, tolesniam eksploatavimui, rekreacijai ir turizmui,

žem÷s bei miškų ūkio veiklai bei sudarant prielaidas aktyvesniam sutvarkytų teritorijų naudojimui

pažintinio ir kaimo turizmo, verslų ir amatų pl÷trai, finansiškai skatinant (kompensuojant dalį griovimo l÷šų)

statinių griovimą bei pertvarką, gerinant investicinę aplinką.

2.4. Programos rengimo metodika ir apimtys

Projektas ap÷m÷ konkrečių objektų duomenų rinkimą, analizavimą ir veiksmų programos

parengimą jų likvidavimui ar sutvarkymui. Jo rezultatai orientuoti į institucijas ir jose dirbančius

specialistus, kurie savo tiesioginiame darbe yra atsakingi už statinių priežiūrą ir kontrolę: Aplinkos

ministerijos, Valstybin÷s teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, Valstybin÷s saugomų teritorijų tarnybos

ir valstybinių parkų direkcijų, apskričių ir savivaldybių specialistus. Projekto rezultatai palengvins ir kitų

valstyb÷s valdymo institucijų (Ūkio, Žem÷s ūkio, Finansų ministerijoms) darbo efektyvumą, suteiks

statistines žinias ir analiz÷s rezultatus žiniasklaidai, pad÷s teisingai informuoti visuomenę.

Rengiant Programą, įvertinus ribotus laiko ir finansinius resursus, buvo aktyviai pasitelktos

regionuose dirbančių specialistų paj÷gos. Priešprojektinių apklausų metu, kaip vieną iš svarbiausių

problemų, duomenų teik÷jai įvardijo duomenų rinkimo, analiz÷s ir perdavimo problemą, o naudotojai –

patikimumo, tikslumo, savalaikio perdavimo problemą. Dažnas duomenų persiuntimas (4 per metus),

atkartojant, daugumoje atveju, tuos pačius faktus, netenkino nei duomenų teik÷jų nei naudotojų. VTPSI –

joje kaupiama tik glausta ir apibendrinta informacija, pagal kurią sunku suvokti iškilusios problemos apimtis.

Rengiant programą, taip pat susidurta su duomenų trūkumu ir jų patikimumo garantija. Tod÷l Projekto

organizatorius išk÷l÷ sąlygą parengti apleistų statinių duomenų bazę geografinių informacinių sistemų

pagrindu. Didžiausią laiko dalį už÷m÷ duomenų rinkimas ir GIS duomenų baz÷s parengimas. Tai

pagrindinis įrankis pl÷tojant apleistų statinių likvidavimo programą: GIS programos pagalba sukurtas



Lapas 11 iš 159

11

virtualus Lietuvos žem÷lapis leidžia vizualiai įvertinti esamą situaciją šalyje, galima išskirti teritorijas,

kuriose daugiausiai apleistų statinių, kiek jų yra saugomose teritorijose, galima nustatyti apleistų statinių

pasiskirstymą pagal tipus, statinių būklę, Siekiant aukštesn÷s Projekto kokyb÷s, buvo apmokyti potencialūs

Programos naudotojai – apskričių, savivaldybių ir valstybinių parkų direkcijų specialistai. Duomenų

pateikimo kokyb÷ taip pat didžia dalimi priklaus÷ nuo jų. Programos rengimo metu buvo patikrinti kai kurie

objektai, papildyti savivaldybių specialistų teikti duomenys, 2 kartus buvo pratęstas duomenų teikimo

laikas. Tačiau duomenų baz÷ dar n÷ra baigtin÷, ji turi būti pastoviai pildoma, tikslinama.

Apleistų statinių GIS duomenų baz÷je sukaupti duomenys leidžia atlikti analizę tiek pagal

pastato aprašomąją informaciją, tiek pagal pastato geografiją. Duomenys gali būti analizuojami ir vertinami

ne pagal vieną, o pagal keletą pasirinktų parametrų/kriterijų. Daugiakriterin÷ duomenų analiz÷ leidžia

įvertinti pasirinktus kriterijus ir išskirti prioritetines apleistų pastatų grupes pastatų likvidavimo programoje,

jei duomenų baz÷je pateikti duomenys yra pilni, atitinka duomenų baz÷s specifikacijos reikalavimus ir yra

objektyvūs. Trūkstant min÷tų aspektų, duomenų apimtį susiaurinus pagal pasirinktus prioritetinius ir

patikimus kriterijus, tenka interaktyviu būdu vertinti kiekvieno objekto prioritetą, atsižvelgiant į turimą

kartografinę medžiagą (ortofotografinius žem÷lapius), pateiktas pastatų nuotraukas ir pan. bei būtina

galutiniam sprendimui tikslinti preliminarius prioritetinių apleistų pastatų sąrašus bei turimą informaciją apie

juos. Daugiau informacijos apie panaudotą daugiakriterinę analizę ir ekspertinį vertinimą nustatant pastatų

likvidavimo eiliškumą pateikiama 6 dalyje.

Rengiant programą bei kaupiant duomenų bazę, buvo atliktas:

• Apleist ų statini ų galimo neigiamo poveikio aplinkai ir gyventojams a prašymas

Projekto metu duomenų rinkimo ir perdavimo stadijoje vizualiai naudojant kitų institucijų

surinktus duomenis, buvo įvertinta daugelio statinių keliama gr÷sm÷ aplinkai ir gyventojų sveikatai.

Netinkamai naudojami statiniai d÷l aplinkos poveikio praranda savo mechaninį atsparumą netenkina

higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos reikalavimų, neatitinka saugaus naudojimo nuostatų bei kitų

reikalavimų, kelia gr÷smę aplinkai ir žmonių saugumui bei sveikatai. Duomenų baz÷s rengimo metu ir jos

analiz÷s stadijoje buvo įvertintas galimas neigiamas apleistų statinių poveikis aplinkai ir gyventojams,

atsižvelgiant į:

1. vizualinę taršą

2. chemin÷ taršą (kenksmingų medžiagų (tepalų, trąšų, asbesto) buvimo galimybę)

3. griūties ir gaisro pavojų

Apleisti statiniai vizualiai darko vaizdingas saugomas teritorijas, nustelbia kultūros bei

istorijos paveldo vertes. Norint šalyje pl÷toti efektyvią turizmo sistemą, reik÷tų tokius statinius likviduoti,

atkurti buvusį gamtovaizdį, Šie kriterijai taip pat buvo nagrin÷ti kuriant Programos duomenų bazę.

Į sąrašus rekomenduota įtraukti visus statinius, darkančius kraštovaizdį arba galinčius

sukelti pavojų aplinkai bei gyventojams d÷l cheminio užterštumo, griuvimo gr÷sm÷s, fizinio sužeidimo

gr÷sm÷s. Siūlytina, pratęsiant duomenų baz÷s eksploatavimą, pildyti ją naujų tyrimų pavyzdžiais, kitų

registrų duomenimis.

• Apleist ų statini ų racionalaus likvidavimo ar pritaikymo galimybi ų ir būdų įvertinimas

Šioje programos dalyje nustatyti apleistų statinių likvidavimo prioritetai ar pasiūlymai d÷l

tolesnio pritaikymo. Atsižvelgiant į ribotas šalies biudžeto finansines galimybes ir įvertinant potencialiai



Lapas 12 iš 159

12

galimą neigiamą apleistų statinių poveikį, išskirta apie 1000 skubiausiai likviduotinų statinių, iš kurių, po

preciziškesn÷s analiz÷s, apie 200 pirmųjų detalizuoti ir aprašyti plačiau (priedai Nr. 5, 6 ). Nustatant

prioritetus, daugiausia remtasi duomenų teik÷jų pateiktais siūlymais, juos papildomai analizuojant ir

vertinant visos Lietuvos kontekste, panaudojant GIS duomenų bazę, šalies teritorijos bendrojo plano

duomenis, parkų planavimo dokumentus. Nagrin÷ta, ar visus apleistus statinius racionalu griauti, vertinta

statinių būkl÷, lokacijos vieta, atstumai nuo urbanistinių ar pramoninių regionų, paveldo vertybių statusas.

• Statini ų likvidavimo kašt ų skai čiavimo modelis

Apleistų statinių likvidavimo kaštų skaičiavimo formul÷se yra numatyti kaštai, kurie gali būti

patiriami statinio griovimo procese: tiesiogin÷s ir netiesiogin÷s išlaidos, prid÷tin÷s vert÷s mokestis,

nenumatytos išlaidos, susijusios su objekto specifika. Sustambintos statinių griovimo kaštų apskaičiavimo

formul÷s skirtos naudotis planuojant bei nustatant orientacinį išlaidų poreikį likviduojamų pastatų ir statinių

griovimui. Modelis parengtas vadovaujantis „Statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo

rekomendacijomis“. Statinio griovimo resursų poreikio apskaičiavimai atlikti vadovaujantis statybos

techniniu reglamentu STR 3.01.01:2002 „Statinių statybos resursų poreikio skaičiavimo tvarka“ taikant

darbo, medžiagų ir mechanizmų sąnaudų statyboje normatyvus bei 2007 m. spalio m÷nesio statybos

resursų (darbo, medžiagų ir mechanizmų eksploatacijos) skaičiuojamąsias rinkos kainas.

Kaštų formul÷s parengtos pastato tūrio vienetui, statinių konstrukcijų medžiagų tūrio vienetui,

atskirų konstrukcijų ploto arba ilgio vienetui. Įvertinant griovimo darbų sąnaudas, statybinių atliekų

pašalinimo iš objekto griovimo aikštel÷s bei statybinio laužo išvežimo į sąvartyną vidutiniškai 10 km

atstumu ir pridavimo į sąvartyną išlaidas.

• Apleist ų statini ų likvidavimo eiliškumo nustatymas

Likviduojamų statinių eiliškumas nustatytas įvertinant pagal keletą kriterijų, suteikiančių

daugiau objektyvumo atrenkant statinius:

• objekto daromą žalą kraštovaizdžiui ir aplinkai

• statinių būklę, galinčią kelti gr÷smę gyventojų sveikatai ir aplinkos kokybei ( duomenų analiz÷

parod÷, kad šis kriterijus duomenų teik÷jų buvo vertintas labai subjektyviai ir reikalavo papildomos

analiz÷s)

• buvimą saugomose teritorijose bei šalia kultūros paminklų

• valstybinių magistralinių kelių artumą (iki 1 km atstumu nuo objektų)

• turistinių trasų artumą ir potencialius lankytojų srautus netolimoje aplinkoje (duomenys apie

turistines trasas imti iš Valstybinio turizmo departamento duomenų baz÷s, vertinant autoturizmo ir

dviračių turizmo trasas ), parengtus ir baigiamus rengti specialiuosius planus).

Likviduojamų statinių griovimo eiliškumas nustatytas atsižvelgiant į regionų (apskričių)

vystymo prioritetus, pagal daugiausia kriterijų atitinkančių objektų seką, atsižvelgiant į racionalumo

faktorių (netraukti baigiantis suirti, nedidelių tūrių, aplinkoje neagresyvūs statiniai).

• Veiksm ų plano parengimas

Veiksmų planas rengtas apibendrinus už statinių priežiūrą ir naudojimą atsakingų institucijų

pastabas ir pasiūlymus, išanalizavus 2006-2007 m. vykdytus statinių griovimo darbus, įvertinus griovimą



Lapas 13 iš 159

13

vykdžiusių įmonių patirtį ir jų pasiūlymus bei atsižvelgiant į kainų skaičiavimo metodiką bei galimus l÷šų

šaltinius artimiausiam 5 metų laikotarpiui.

• Ilgalaikio monitoringo ir duomen ų baz÷s atnaujinimo poreiki ų analiz ÷

Šis Programos įgyvendinimo uždavinys orientuotas į apleistų statinių likvidavimo programos

steb÷jimą, nuolatinį duomenų baz÷s atnaujinimą. Duomenų baz÷ leis tą daryti ilgą laiką, jos pildymas ir

koregavimas bus gerokai paprastesnis ir prieinamesnis nei šiuo metu naudojamos rašytin÷s formos.

2.5. Projekto eigos analiz ÷

Projekto “Apleistų pastatų likvidavimo programos sudarymas” vykdymas ap÷m÷ 3 etapus:

1. Esamos pad ÷ties (situacijos) analiz ÷s etapas . Šio etapo metu buvo vykdomas

informacijos apie apleistus statinius rinkimas, analizavimas ir sisteminimas. Siekdama užtikrinti kuo

efektyvesnį duomenų surinkimą, susisteminimą ir racionalesnį jų panaudojimą, UAB „Hnit-Baltic“ sukūr÷

GIS duomenų bazę, kurioje kaupiami ir saugomi duomenys apie apleistus pastatus bei taikomąją interneto

aplinkoje veikiančią geografinę informacinę programą „Apleistų statinių informacinę sistemą“, skirtą apleistų

statinių registravimui, duomenų baz÷s apie juos kaupimui ir tvarkymui (plačiau 4 dalyje). 2007 rugs÷jo

m÷nesį Užsakovas apie vykdomą projektą informavo visas saugomų teritorijų direkcijas, o 2007 rugs÷jo 10

d. raštu Nr. (1-17) – D8-7646 LR aplinkos ministerija informavo visas Lietuvos savivaldybes ir apskričių

viršininkų administracijas. Atsakingos institucijos buvo paprašytos skirti asmenis, atsakingus už

informacijos apie jų jurisdikcijos ribose esančius apleistus statinius, įvedimą į Apleistų statinių informacinę

sistemą (toliau – ASIS). 2007 rugs÷jo m÷nesį Užsakovo susitikime su apskričių viršininkais buvo pristatyta

informacin÷ sistema, o 2007 spalio 8-12 dienomis visose Lietuvos apskričių viršininko administracijose

suorganizuoti ASIS pristatymai ir pateikta suinteresuotiems asmenims detali informacija apie duomenų

baz÷s pildymo metodiką. Projekto įgyvendinimo metu Reng÷jas nuolat teik÷ konsultacijas ASIS

vartotojams. D÷l didelio apleistų statinių skaičiaus ir gan pav÷luoto kai kurių savivaldybių įsijungimo į

projekto darbus, abipusiu Užsakovo ir Reng÷jo atstovų susitarimu duomenų įvedimo į informacinę sistemą

laikas buvo kelis kartus pratęstas. Galutiniai duomenys apie apleistus statinius, esančius Lietuvos

teritorijoje, Užsakovui pateikti kartu su Sutarties darbų vykdymo galutine ataskaita. Viso pateikta 9312

apleistų pastatų duomenys (detalios suvestin÷s ir žem÷lapiai pateikiami 1-4 prieduose). Remiantis į ASIS

įvestais duomenimis apie apleistus statinius ir LR galiojančiais teisiniais aktais, buvo parengti apleistų

pastatų paskirties ir naudojimo pobūdžio, apleistų pastatų galimo neigiamo poveikio aplinkai ir

gyventojams, statinių paskirties, technin÷s būkl÷s, avarinio stovio nustatymo ir kiti aprašymai.

2. Koncepcin ÷s dalies (vizijos) etapas. Apibendrinus ir išanalizavus visą turimą medžiagą

parengta koncepcin÷ dalis, kurioje:

• Aprašyti apleistų pastatų racionalaus likvidavimo bei pritaikymo (pernaudojimo) galimyb÷s bei

būdai;

• Parengtas apleistų pastatų likvidavimo preliminarių kaštų skaičiavimo modelis

Lygiagrečiai Koncepcin÷s dalies (vizijos) etapo darbams buvo vykdomas ir papildomas apleistų

statinių įvedimas į ASIS.

3. Veiksm ų plano parengimo etapas. Etapo metu buvo vykdomi šie darbai:



Lapas 14 iš 159

14

• Pastatų būkl÷s atrankos ir klasifikavimo kriterijų bei vertinimo metodikos parengimas

• Siūlomų priemonių aprašymas

• Nustatomi siūlomų priemonių įgyvendinimo terminai

• Numatomas apleistų pastatų likvidavimo prioritetai ir eiliškumas

• Pritaikomas vizijos etapo metu parengtas kaštų skaičiavimo modelis pastatų likvidavimo

darbams atlikti

• Nurodoma, kur ir kokius objektus reik÷s likviduoti pirmiausia

• Veiksmų plano parengimas, remiantis esamos situacijos analiz÷s ir koncepcin÷je dalyje

nurodytais kriterijais ir pateiktais duomenimis.

Pagrindin÷s Projekto eigos metu iškilusios problemos:

1. Labai trumpas projekto laikas ir ribotos l÷šos projekto įgyvendinimui

2. Projekto viešinimo, vidin÷s ir išorin÷s komunikacijos problemos.

3. Specialistų, atsakingų už duomenų pateikimą, darbo motyvacijos bei kvalifikacijos problemos.

4. Kai kurių atsakingų specialistų atsainus požiūris į duomenų baz÷s pildymą ir duomenų perdavimą.

5. Techniniai nesklandumai savivaldyb÷se apdorojant informaciją ir ją perduodant.

6. Atsakingų institucijų ir konkrečius likvidavimo darbus vykdančių įmonių vadybin÷s praktikos

patirties stoka.

7. Tarpinstitucinio bendradarbiavimo stoka. Tapačios informacijos teikimas skirtingoms

kontroliuojančioms institucijoms.

8. Atsakingų specialistų darbo krūvio sureguliavimo problemos. Didel÷ atsakingų specialistų rotacija

bei jų kvalifikacijos k÷limo problemos.

9. Pateikiamų duomenų patikimumo problemos. Informacijos apie statinius išsklaidytas saugojimas

skirtingose institucijose.



Lapas 15 iš 159

15

3. Esamos situacijos analiz ÷

3.1. Teisin ÷ baz÷

Bešeimininkių ir apleistų pastatų likvidavimo, jų teritorijų sutvarkymo, kraštovaizdžio

vizualin÷s taršos mažinimo klausimus nagrin÷janti teisin÷ baz÷ apima virš 50 juridinių dokumentų -

įstatymų, civilinio kodekso straipsnių, LR Vyriausyb÷s nutarimų, Aplinkos ministro ir kitų valstyb÷s institucijų

priimtų norminių aktų ir yra pastoviai pildoma.

Programos rengimo teisin÷s prielaidos apibr÷žtos Lietuvos Respublikos Seimo,

Vyriausyb÷s ir Aplinkos ministro patvirtintuose strategines šalies ūkio vystymo ir aplinkosaugos kryptis

nustatančiuose dokumentuose – LR teritorijos bendrajame plane, Vyriausyb÷s, ministerijų bei joms

pavaldžių institucijų strateginiuose planuose, visą šalies teritoriją apimančiose programose. Svarbiausieji iš

jų yra šie:

1. 2003 m. gruodžio 9 d. LR Vyriausyb÷s nutarimas Nr. 1568 “D÷l Lietuvos Respublikos teritorijos

bendrojo plano įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo”, kurio 19 punktu pavesta įgyvendinti Europos

kraštovaizdžio konvencijos nuostatas, parengti nacionalines kraštovaizdžio politikos kryptis ir jų nuostatų

įgyvendinimo strategiją.

2. Europos kraštovaizdžio konvencija (Lietuvoje ratifikuota 2002 m. spalio 3 d. LR seimo nutarimu

IX – 1115 (Žin , 2002, Nr: 104 - 4616), kurios vienas pagrindinių tikslų yra skatinti kraštovaizdžių

apsaugą, tvarkymą bei planavimą, numato, kad kiekviena šalis įsipareigoja nustatyti ir įgyvendinti

kraštovaizdžio politiką, kuria siekiama saugoti, tvarkyti ir planuoti kraštovaizdį.

3. LR Vyriausyb÷s 2006 m. rugs÷jo 11 d. nutarimas Nr. „D÷l Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s

strateginių tikslų (prioritetų)“ Žin , 2006, Nr: 97-3765), kurio 1.1 punkte nurodoma, kad formuojant 2007-

2009 metų Valstyb÷s biudžetą ir rengiant atitinkamas programas, „užtikrinti sveiką ir saugią gyvenamąją

aplinką“ ... „siekti tolesn÷s kaimo ekonomin÷s ir socialin÷s pl÷tros“

4. LR Seimo 2006 m. liepos 18 d. nutarimu X- 767 patvirtintoje 14-sios LR Vyriausyb÷s programoje

(Žin., 2006, Nr. 80-3143), nurodoma:

10.18. Siekti įgyvendinti ES finansuojamas priemones apleistoms žem÷s ūkio paskirties žem÷ms ir nenaudojamų pastatų liekanoms sutvarkyti. 11.12. Rengti saugomų teritorijų planavimo, vertingiausių paveldo objektų sutvarkymo, pažeistų teritorijų atkūrimo parkuose bei draustiniuose programas ir priemones. Sudaryti sąlygas visuomenei lankytis saugomose teritorijose, rengti saugomų teritorijų planavimo dokumentus, vertingiausių paveldo objektų sutvarkymo, pažeistų teritorijų atkūrimo parkuose bei draustiniuose programas ir įgyvendinti numatytas priemones. 14.5. Gerinti kraštovaizdžio apsaugą, nugriauti arba sutvarkyti kraštovaizdį darkančius apleistus statinius”.

5. LR Vyriausyb÷s 2006 m. spalio 17 d. nutarime Nr. 1020 „D÷l Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s

2006-2008 m. programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo“ numatomos jau konkrečios priemon÷s

apleistų ir bešeimininkių statinių likvidavimui:

566 punkte numatyta „likviduoti bešeimininkius ir apleistus statinius, rekultivuoti pažeistas teritorijas ir atkurti vertingiausius objektus 6 saugomose teritorijose“ (vykdytojas – AM, VSTT, VTPSI) 688 punkte numatyta „gerinti kraštovaizdžio apsaugą, nugriauti arba sutvarkyti kraštovaizdį darkančius ir apleistus statinius ir parengti, ir patvirtinti bešeimininkių ir apleistų statinių likvidavimo priemonių planą,



Lapas 16 iš 159

16

numatant statinių griovimo darbų apimčių ir griovimui reikalingų l÷šų prognozes pagal viešojo administravimo subjektus, atliekančius statinių naudojimo priežiūrą (vykdytojas – AM, VTPSI, VSTT)

6. LR Vyriausyb÷s 2005 m. rugpjūčio 22 d nutarimas Nr. 909 „ D÷l Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio

politikos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo“, kuris numat÷ Programos parengimą:

1.71.7. „parengti ir patvirtinti bešeimininkių statinių įvertinimo, tvarkymo ir pažeistų teritorijų atkūrimo saugomose teritorijose programą“, kurioje „bus įvertinti bešeimininkiai statiniai ir pažeistos teritorijos; bendru aplinkos ir žem÷s ūkio ministro įsakymu bus patvirtintos priemon÷s šioms teritorijoms rekultivuoti , statiniams ir jų aplinkai sutvarkyti“) ir konkrečias įgyvendinančias institucijas (VSTT, VTPSI, Žem÷s ūkio ministerija, savivaldyb÷s)

7. LR Vyriausyb÷s veiklos ataskaitos dalis, taip pat skirta min÷tai problematikai:

2006 m. LR Vyriausyb÷s ataskaita, XII dalis. Artimiausio laikotarpio prioritetai aplinkos apsaugos srityje: ”Sutvarkyti visus kraštovaizdį darkančius bešeimininkius pastatus saugomose teritorijose. Įgyvendinant bešeimininkių pastatų saugomose teritorijose demontavimo, pažeistų teritorijų rekultivavimo bei atkūrimo projektą, struktūrinių fondų l÷šomis numatyta toliau vykdyti ir baigti bešeimininkių pastatų tvarkymo darbus saugomose teritorijose”. 2007 m LR Vyriausyb÷s ataskaita, XII dalis „Nemažai d÷mesio skirta bešeimininkių statinių, kurie dažnai darko kraštovaizdį, kelia pavojų žmon÷ms ir aplinkai, tvarkymui tiek saugomose, tiek kitose teritorijose. Įgyvendinant aplinkos ministro 2007 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. D1-533 patvirtintą Bešeimininkių ir apleistų statinių likvidavimo priemonių planą, 2007 metais suregistruota daugiau kaip 4,4 tūkst. bešeimininkių pastatų, nugriauta ir sutvarkyta 19 bešeimininkių pastatų Pag÷gių, Raseinių, Skuodo ir Šiaulių rajonų savivaldyb÷se, 11 bešeimininkių statinių Salantų ir Varnių regioniniuose parkuose“. 8. Apleistų statinių likvidavimo problematika, kaip viena svarbesnių veiklos sričių, nagrin÷jama ir

Aplinkos ministerijos strateginiuose planuose (2006,2007, 2008 m), o taip pat ir Valstybin÷s teritorijų

planavimo ir statybų inspekcijos bei Valstybin÷s saugomų teritorijų tarnybos strateginiuose planuose.

9. 2007 m. spalio 4 d. Nr. D1-509 LR aplinkos ministro įsakymu patvirtinta „Biologin÷s įvairov÷s

išsaugojimo ir saugomų teritorijų planavimo bei tvarkymo 2007-2013 m. programa, skirta Europos

sąjungos struktūrin÷s paramos strategijos prioritetams įgyvendinti“ (Žin., 2007, Nr.107-4391). Šios

programos 36.16. punktas nurodo:

„Likvidavus apleistus (bešeimininkius) pastatus, bus sumažinta intensyvios, neatsakingos ūkin÷s bei gyventojų veiklos padaryta žala. Įgyvendinus numatytus veiksmus, 2007-2013 m. bus demontuota dalis apleistų (bešeimininkių) pastatų. Darbai bus organizuojami ir vykdomi pagal Apleistų pastatų likvidavimo programą.”

10. LR aplinkos ministro 2007 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. D1-96 patvirtintų Gamtinio karkaso

nuostatų III dalies 7 punktas:

„Gamtinio karkaso teritorijose skatinama veikla, kuria užtikrinama kraštovaizdžio ekologin÷ pusiausvyra, palaikomas ir stiprinamas ekosistemų stabilumas, vykdomi pažeistų teritorijų ir akvatorijų atkūrimo, išvalymo nuo užteršimo darbai, iškeliami pramon÷s ir stambūs žem÷s ūkio objektai ir įrenginiai, bešeimininkiai nenaudojami statiniai, mažinamas vizualinis jų poveikis ir pan., taip pat skatinama šviet÷jiška, mokslin÷ veikla, ekstensyvi rekreacija.“

Kiti teis÷s aktai, reglamentuojantys apleistų ir bešeimininkių pastatų likvidavimą, bešeimininkio turto apskaitą, institucinę atsakomybę bei finansų naudojimo galimybes:

1. LR civilinis kodeksas. Ketvirtoji knyga. Daiktin÷ teis÷. (Žin. , 2003, Nr.: 92 - Nr.: 4138);

2. LR Statybos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001 Nr. 101-3597);



Lapas 17 iš 159

17

3. LR valstyb÷s ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas (Žin., 1998,

Nr. 54-1492);

4. LR žem÷s įstatymas (Žin., 1994, Nr.34 - 620 );

5. Saugomų teritorijų įstatymas (Žin., 1993, Nr. 63-118; 2001, Nr. 108-3902);

6. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas (Žin., 1995, Nr 3-37; 2004, Nr.:153-5571);

7. Teritorijų planavimo įstatymas (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617, 2006);

8. LR apskrities valdymo įstatymas (Žin., 1994, Nr. 101-2015);

9. Savivaldybių aplinkos apsaugos ÷mimo specialiosios programos įstatymas (Žin. 2003, Nr. 61 –

2760);

10. D÷l priverstinai valstyb÷s išperkamų nekilnojamųjų kultūros vertybių ar atlygintinai savivaldyb÷s

nuosavyb÷n paimamų statinių nustatymo tvarkos patvirtinimo" nustatyta tvarka (Žin., 1998, Nr. 73-

2117; 1999, Nr. 106-3081);

11. D÷l Valstyb÷s turto perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patik÷jimo teise tvarkos aprašo

patvirtinimo (Žin., 2001, Nr. 3 - 48);

12. D÷l Bešeimininkio, konfiskuoto, valstyb÷s paveld÷to, į valstyb÷s pajamas perduoto turto, daiktinių

įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo

atliekomis taisyklių patvirtinimo (Žin., 2004, Nr. 86-3119);

13. D÷l Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), sąrašų, apskaitos aktų, jų registrų

(registravimo knygų), skelbimų apie siūlymą pripažinti juos bešeimininkiais formų ir jų pildymo

tvarkos aprašo patvirtinimo (Žin., 2005, Nr. 113 - 4143);

14. STR 1.07.01:2002 “Statybos leidimas” nustato leidimų išdavimo procedūrai atlikti reikalingų

dokumentų formas, šių leidimų apskaitos ir sąrašo sudarymo tvarką, taip pat atvejus, kai reikia

raštiškų pritarimų vykdant statinio paprastąjį remontą saugomojoje teritorijoje;

15. STR 2.01.01(1):2005 „Esminiai statinio reikalavimai. Mechaninis patvarumas ir pastovumas, STR

2.01.01(4):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Naudojimo sauga“, STR 2.01.01(5):1999

16. STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrin÷ sauga“,

17. STR 2.01.01(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai „Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“,

18. STR 1.12.01:2004 „Valstybei ir savivaldyb÷ms nuosavyb÷s teise priklausančių statinių pripažinimo

avariniais tvarka“ (Žin., 2004, Nr. 10-286).

19. D÷l Informacijos apie teritorijų planavimo, statybos valstybin÷s priežiūros ir statinių naudojimo

priežiūros vykdymą apskrityse teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo (Žin., 2007, Nr.65- 2545 );

20. D÷l Savivaldybių aplinkos apsaugos r÷mimo specialiosios programos ataskaitos apie programos

priemonių vykdymą formos, jos pildymo instrukcijos bei Aplinkosaugos priemonių sąrašo

patvirtinimo(Žin., 2003, Nr. 108 - 4842);

21. D÷l bešeimininkių pastatų nugriovimo ir neūkiškai laikomų pastatų sutvarkymo saugomose

teritorijose (Žin., 2000, Nr.19 - 469);

22. D÷l Ekologinio saugumo užtikrinimo programos įgyvendinimo 2006–2010 metų priemonių plano

patvirtinimo (Žin., 2006, Nr. 16-552);

23. D÷l Bešeimininkių ir apleistų statinių likvidavimo priemonių plano tvirtinimo

(Žin., 2007, Nr.: 114 - 4649)



Lapas 18 iš 159

18

24. D÷l Bešeimininkių statinių griovimo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo -Valstybin÷s teritorijų

planavimo ir statybos inspekcijos direktoriaus 2008 m. balandžio 10 d. įsakymas Nr. 108 (Žin.,

2008, Nr.: 43 - 1628)

25. D÷l savavališkai pastatyto statinio nugriovimo pagal teismo sprendimą organizavimo metodikos

patvirtinimo - Valstybin÷s teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos direktoriaus 2007 m. spalio 31

d. įsakymas (Žin., 2007, Nr.: 114 - 4675)

26. Statybinių atliekų tvarkymo taisykl÷s – Aplinkos ministro 2006 12 29 įsakymas Nr. D1-637 (Žin.,

2007, Nr. 10-403)

Teisini ų priemoni ų naudojimas

Vienas pirmųjų bandymų problemą spręsti valstybiniu lygmeniu buvo Lietuvos Respublikos

Vyriausyb÷s 1998 m. gruodžio 9 d. pos÷dis, kurio 25 punktu "D÷l bešeimininkių, neūkiškai laikomų ir

nebenaudojamų statinių kaimo vietov÷se nugriovimo arba sutvarkymo bei panaudojimo" buvo duoti

pavedimai valstyb÷s institucijoms spręsti apleistų statinių likvidavimo klausimus. Nuo tų metų savivaldyb÷s

ir apskričių viršininkų administracijose buvo prad÷ta pastatų apskaita.

Aplinkos ministras 2000 m. sausio 7 d. įsakymu Nr.8 "D÷l bešeimininkių pastatų nugriovimo

ir neūkiškai laikomų pastatų sutvarkymo saugomose teritorijose" (Žin., 2000, Nr. 6-162), įpareigojo

regionų aplinkos apsaugos departamentus ir valstybinių parkų direkcijas kartu su vietos savivaldos

institucijomis ir apskričių viršininkų administracijos teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybomis,

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 156 straipsnio nustatyta tvarka iki 2000 m. liepos 31 d. pateikti

apylinkių teismams pareiškimus d÷l saugomose teritorijose esančių bešeimininkių pastatų, įtrauktų į

apskaitą, perdavimo savivaldybių nuosavyb÷n, taip pat, organizuoti teismų sprendimais savivaldybių

nuosavyb÷n perduotų bešeimininkių pastatų, esančių valstybiniuose parkuose ir kitose saugomose

teritorijose, nugriovimą, pirmiausia atliekant viešuosius darbus, taip pat, pareikalauti įstatymų nustatyta

tvarka iš savininkų, neūkiškai laikančių statinius saugomose teritorijose, nustatytu terminu juos sutvarkyti

arba nugriauti ir kontroliuoti šių reikalavimų įvykdymą. VTPSI kartu su apskričių viršininkų administracijos

valstybin÷s teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybomis buvo įpareigota teikti regionų aplinkos

apsaugos departamentams ir valstybinių parkų direkcijoms informaciją apie bešeimininkius ir neūkiškai

laikomus statinius, įtrauktus į apskaitą. Nutarimas po poros m÷nesių buvo koreguotas ir papildytas ir

VTPSI pavesta kontroliuoti, kad leidimai griauti bešeimininkius arba neūkiškai laikomus statinius būtų

išduodami laiku, o nugriovimo darbai būtų atliekami laikantis statybos techniniais reglamentais

nustatytosios tvarkos, taip pat, pareikalauti iš apskričių viršininkų administracijos valstybin÷s teritorijų

planavimo ir statybos inspekcijos tarnybų nedelsiant surašyti žmon÷ms ir aplinkai pavojų keliančių statinių,

esančių saugomose teritorijose, avarin÷s būkl÷s aktus ir griežtai reikalauti iš savininkų pašalinti griūčių

gr÷smę. Tačiau konkretaus problemos sprendimo proveržio tais metai nebūta d÷l nesuformuotos

teisin÷s baz÷s, sud÷tingų turto paskelbimo bešeimininkiu procedūrų.

Lietuvos Respublikos valstyb÷s ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo

įstatymas (1998 m. geguž÷s 12 d. Nr. VIII-729), kuris nustato valstyb÷s ir savivaldybių turto valdymo,

naudojimo ir disponavimo juo tvarką bei sąlygas, valstyb÷s ir savivaldybių institucijų įgaliojimus šioje



Lapas 19 iš 159

19

srityje tiek, kiek to nereglamentuoja kiti šio turto valdymo ir (ar) naudojimo bei (ar) disponavimo juo

įstatymai.

2003 m. lapkričio 5 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. 533 “ D÷l Savivaldybių aplinkos

apsaugos r÷mimo specialiosios programos ataskaitos apie programos priemonių vykdymą formos, jos

pildymo instrukcijos bei Aplinkosaugos priemonių sąrašo patvirtinimo”. Aplinkosaugos priemonių sąraše

nurodoma, kad iš aplinkos programos l÷šų gali būti finansuojama: išnaudotų bešeimininkių karjerų,

durpynų ir kitaip pažeistos žem÷s rekultivacija, saugomų rūšių buveinių rekultivuotose teritorijose

įrengimas ir apsauga, želdinių atkūrimas bendros paskirties teritorijose ir pan.); atliekų (kai nežinomas

atliekų tur÷tojas arba kai atliekas, siekiant išvengti (sumažinti) neigiamo poveikio aplinkai, būtina

sutvarkyti nedelsiant) surinkimo ir šalinimo priemon÷s; kitos priemon÷s, leidžiančios išvengti neigiamo

poveikio aplinkai ar jį sumažinti.

LR Vyriausyb÷s 2004 m. geguž÷s 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintos Bešeimininkio,

konfiskuoto, valstyb÷s paveld÷to, į valstyb÷s pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių

perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisykl÷s ( Žin., 2005,

Nr. 109-3978). Jame nagrin÷jamos turto apskaitos ir kitos problemos (plačiau - priede Nr. 9).

Valstybinių parkų apsaugos reglamentuose taip pat rekomenduotina tvarkyti apleistus

statinius, kaip kraštovaizdžio vertę mažinančius objektus. Pvz., vienas paskutinių pakeistų – Aukštadvario

regioninio parko apsaugos reglamentas, patvirtintas 2008 m. sausio 31 d. aplinkos ministro įsakymu Nr.

D1-90, nurodo, kad Regioniniame parke skatinama: “43.4. . apleistų buvusių žem÷s ūkio bendrovių

gamybinių pastatų likvidavimas Aukštadvaryje, Tolkiškių, Gubiškių, Čižiūnų, Žilinciškių kaimuose, prie

Tabaliuko ežero; Gedanonių, Pakalninkų karjerų rekultivacija”. Tačiau konkrečių veiksmų ir finansų jiems

vykdyti nenumatoma.

2007 m. geguž÷s 15 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-259 ir 2008 m. kovo 26 d. aplinkos

ministro įsakymu Nr. D1-164 buvo pakeistas statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:2002 Statybos

leidimas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218 "D÷l

statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 "Statybos leidimas" patvirtinimo" (Žin., 2002, Nr. 55-2203;

2006, Nr. 7-257; 2007, Nr. 55-2164). Pakeitus šio reglamento 2.4 punktą, supaprastinta bešeimininkių

statinių griovimo tvarka ("2.4. savavališkų statinių [9.1], [9.2] griovimą, kai jį vykdo (organizuoja) pats

statytojas (užsakovas), arba kai tokie statiniai griaunami vykdant teismų sprendimus, bešeimininkių

griautinų (pripažintų nereikalingais ar netinkamais naudoti [9. 16]) statinių, teismų sprendimais perduotų

valstyb÷s ar savivaldyb÷s nuosavyb÷n, taip pat nebaigtų statinių griovimą, kai jie griaunami statytojo arba

teismo sprendimu; šiais atvejais privaloma nustatyta tvarka parengti statinio griovimo projektą (ypatingo

statinio griovimo atveju) ar statinio griovimo darbų technologijos aprašymą (neypatingo statinio griovimo

atveju“).

2008 m. balandžio 10 d. Valstybin÷s teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininko

įsakymu Nr. 108 (Žin., 2007, Nr.: 114 - 4675) patvirtinta “Bešeimininkių statinių griovimo organizavimo

tvarkos aprašas” – vienas svarbiausių dokumentų, nustatančių statinių griovimo tvarką, paaiškina viešojo

administravimo subjektų, organizuojančių griovimą, sprendimų pri÷mimą ir reikalingų dokumentų

forminimą, veiksmus.



Lapas 20 iš 159

20

Išvados, rekomendacijos

1. Teisin÷ baz÷, reglamentuojanti apleistų statinių likvidavimą, rengiama ir tobulinama nuo 1998

m., tačiau ji n÷ra efektyvi operatyvia sprendžiant apleistų statinių likvidavimo ir sutvarkymo problemas.

Ilgai trunka juridin÷s statinio pripažinimo bešeimininkiu procedūros, siūlytina jas sutrumpinti iki pus÷s

metų.

2. Teismo sprendimu bešeimininkio statinio priskirimas savivaldyb÷ms sukelia juridinių problemų

valstybin÷ms institucijoms organizuojant statinio nugriovimą. Siūlytina ketinamiems griauti statiniams

numatyti atskirą straipsnį (punktą) Lietuvos Respublikos valstyb÷s ir savivaldybių turto valdymo,

naudojimo ir disponavimo juo įstatyme, numatant statinio griovimo teisių perdavimą valstyb÷s valdymo

institucijos ir apskričių administracijoms.

3. Būtini griežtesni reikalavimai avarinių statinių savininkams - nuo įpareigojimų per nustatytą 6-8

m÷n. periodą sutvarkyti /nugriauti statinį iki jo perleidimo valstybei ar savivaldyb÷ms (be skelbimo

bešeimininkiais procedūrų, bendru 51 % bendrasavininkių sutikimu).

3.2. Apleist ų ir bešeimininki ų statini ų inventorizavimo ir likvidavimo patirtis

Vienu iš postūmių, paskatinusių apleistų statinių programos rengimą, buvo ilgalaikis

visapusiškos informacijos trūkumas ir jos rinkimo problematika. Duomenis apie bešeimininkius, reikiamai

neprižiūrimus statinius renka ir analizuoja VTPSI-ja, kuriai informaciją savivaldyb÷s perduoda kas ketvirtį.

VTPSI duomenimis, 2008 m. II ketv. statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi)

sąrašuose buvo 5 570 vienetai. Duomenys perduodami raštiška forma, kaskart atkartojant jau perduotą

informaciją arba pagal naujus pokyčius. Kartografin÷ ar foto medžiaga prie duomenų nepridedama.

Vizualiniai, tūrio, technin÷s būkl÷s pokyčiai taip pat nefiksuojami. Duomenų kaupimas popierin÷je formoje,

augant bešeimininkių statinių skaičiui, taip pat darosi problematiškas. Pagal pateikiamą medžiagą gana

sunku nustatyti statinių dislokacijos vietą, orientuotis vietov÷je siekiant aplankyti teritoriją.

Statinių pripažinimo bešeimininkiais procedūros yra ilgai trunkančios, pvz., VTPSI

duomenimis, per pastaruosius 4 metus teismai pripažino bešeimininkiais tik 514 statinius. Iš jų: 2005

metais – 123 statiniai, 2006 metais – 141 statiniai, 2007 metų I ketv. – 106 statiniai, 2007 metų II ketv. – 8

statiniai, 2007 metų , III ketv. – 38 statiniai,. Iki 2007 m. III ketv. spaudoje paskelbta apie numatomus

pripažinti bešeimininkiais statinius: vieną kartą – 593 statiniai, du kartus – 690 statiniai, tris kartus – 1 675

statiniai. 2008 m. II ketv. vieną kartą – 847 statiniai, du kartus - 368, tris kartus– 2139 statiniai. Galima

konstatuoti, kad šiuo metu vyksta beveik 4 tūkst. statinių pripažinimo bešeimininkiais procedūros ir tik joms

pasibaigus bus galimas efektyvus Programos įgyvendinimas.

Vyriausyb÷ iš Valstyb÷s biudžeto Investicijų programos nuo 2006 m. bešeimininkių, apleistų

statinių tvarkymui kasmet skiria po 2 milijonus litų. 2007 metais Pag÷gių, Skuodo, Šiaulių, Raseinių

savivaldybių teritorijose buvo nugriauta 19 objektų bei sutvarkytos jų teritorijos:

Pag÷gių savivaldyb÷s teritorijoje už 816 048 Lt. nugriauti statiniai: žol÷s miltų agregato

statiniai Plaškių k., Stoniškių sen.; karvid÷ Rukų k., Stoniškių sen.; silosin÷ Rukų k., Stoniškių sen.;

karvidžių kompleksas Kentrių k., Pag÷gių sen.; kultūros namai Kentrių k., Pag÷gių sen.



Lapas 21 iš 159

21

Skuodo rajone už 531174 Lt. nugriauta: karvidžių kompleksas Luknių k., Skuodo sen.;

karvidžių kompleksas ir kiaulid÷s Mažųjų Rūšupių k., Skuodo sen.; dvi karvid÷s su priklausiniais Didžiųjų

Rūšupių k., Skuodo sen.; kiaulidžių kompleksas Udralių k., Mos÷džio sen.; karvidžių ir kiaulidžių

kompleksai Žebrokų k., Šalčių sen.

Šiaulių rajone už 683 405 Lt. nugriauti statiniai: karvid÷ Kubelių k.; veršid÷ su priklausiniais

Varput÷nų k.; sand÷lis Ketūnų k.; gyvulininkyst÷s ferma Dapkūnų k.; pašarų ruošimo ir saugojimo pastatai

Dapkūnų k.; kombinuotų pašarų ruošimo statiniai Dapkūnų k.; daržin÷ Čigonų k.

2008 m. taip pat numatoma panaudoti 2 mln. litų. Paskelbti konkursai statinių griovimui.

Ukmerg÷s K÷dainių, Elektr÷nų savivaldyb÷se

Saugomose teritorijose bešeimininkių statinių sutvarkymą ir apleistų teritorijų rekultivavimo

darbus organizavo Valstybin÷ saugomų teritorijų tarnyba, kuri panaudojo ES Struktūrinių fondų l÷šas. LR

biudžeto l÷šomis

Konkursus organizuoja Aplinkos ministerija, tiesiogiai atsakingi – Aplinkos kokyb÷s

departamento Užterštų teritorijų ir atliekų skyriaus specialistai. Saugomose teritorijose apleisti statiniai ir

teritorijos prad÷tos tvarkyti 2004 m. Pradžioje didžiausias d÷mesys buvo sutelktas į apleistus karjerus,

sąvartynus, tačiau skirtas Valstyb÷s biudžeto finansavimas leido atlikti tik nedidel÷s apimties tvarkymo

darbus.

1 lentel ÷. Apleist ų statini ų ir teritorij ų tvarkymas saugomose teritorijose 2000-2008 (VSTT p ateikti duomenys)

ST pavadinimas Objektas

Metai Pasiektas rezultatas Darbų organizatorius

Finansavimo šaltinisDubysos regioninis parkas Bedančių karin÷ baz÷

2005 Likviduoti karin÷s baz÷s statiniai, rekultivuota teritorija

VSTT ES Struktūrinių fondų ir valstyb÷s biudžeto l÷šos 97 tūkst. Lt

Žemaitijos nacionalinis parkas Plokštin÷s karin÷ baz÷

2005 Likviduota avarinio stovio buv. katilin÷, sand÷lis, teritorijoje ir aplinkiniuose miškuose esantys šuliniai, aptv÷rimų likučiai


Varnių regioninis parkas Mažųjų Burbiškių buv. gyvulininkyst÷s kompleksas

2007 Likviduoti bešeimininkiai statiniai, sutvarkyta teritorija Sutvarkyta piliakalnio apžvalgos zonoje esanti teritorija


Salantų regioninis parkas Mos÷džio gyvulininkyst÷s kompleksas

2007 Likviduoti bešeimininkiai statiniai, sutvarkyta teritorija


Aukštaitijos nacionalinis parkas Antalksn÷s vandentiekio bokštas

2007 Nugriautas avarinio stovio gr÷smę keliantis metalinis bokštas

ANP direkcija Ignalinos savivaldyb÷s l÷šos 9 tūkst. Lt griovimas (sprogdinimas be tvarkymo)



Lapas 22 iš 159

22

Rambyno regioninis parkas

2008 Likviduoti kiaulidžių pastatų griuv÷sius buv. Šereitlaukio dvaro teritorijoje


Aukštaitijos nacionalinis parkas

2007 Sutvarkyti 4 sąvartynai ir apleisti savavališki karjerai

Darbus organizavo UAB „Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras“. N÷ra duomenų, kiek kainavo.

Žemaitijos nacionalinis parkas Gardų buv. žvyro – sm÷lio karjeras

2006 Rekultivuotas buv. žvyro – sm÷lio karjeras Sutvarkyta teritorija.


Žemaitijos nacionalinis parkas Visvanių buv. žvyro – sm÷lio karjeras

2006 Rekultivuotas buv. žvyro – sm÷lio karjeras Sutvarkyta teritorija, įrengtas vandens telkinys pritaikytas rekreacijai


Salantų regioninis parkas Kartenos buv. žvyro – sm÷lio karjeras

2006 Sutvarkytas buv. sąvartynas, rekultivuotas žvyro – sm÷lio karjeras, Sutvarkyta teritorija, įrengtas vandens telkinys pritaikytas rekreacijai


Pavilnių regioninis parkas Antakalnio (Šilo g.) kariniai įtvirtinimai

2005 Sutvarkyti apleisti bešeimininkiai statiniai – požeminiai sand÷liai ir bunkeriai Įrengtos žiemaviet÷s šikšnosparniams, mokymo klas÷


Varnių RP, Girgždūt÷s karjero rekultivavimas

2006 Rekultivuotas Girgždūt÷s karjeras




Lapas 23 iš 159

23

1 pav. Likviduoti statiniai valstybiniuose parkuose (situacija prieš ir po likvidavimo: Mos ÷džio fermos, avarin ÷s būkl÷s katilin ÷ ŽNP teritorijoje, sand ÷lis ŽNP teritorijoje, Sereitlaukio ferma) (foto

iš VSTT archyvo)



Lapas 24 iš 159

24

2 pav. Likviduoti statiniai buvusiose karin ÷se baz÷se: Dubysos RP buv. Bedan čių karin ÷je baz÷je

2004-2005 m. (kair ÷je) ir Žemaitijos NP - 2006 m. Plokš čių miške - katilin ÷ ir 12 šulini ų (foto iš VSTT archyvo)

3 pav.. Antakalnio buv. gynybiniai įrengimai pritaikyti šikšnosparni ų žiemaviet ÷ms ir pažintiniam

turizmui

3.3. Atsakingos institucijos. Likvidavimo darb ų organizavimo modelis

Už apleisto (netinkamai prižiūrimo, neūkiškai laikomo) statinio priežiūrą, remontą,

renovavimą ar savalaikį nugriovimą tiesiogiai atsakingas savininkas - juridinis, fizinis asmuo ar fizinių

asmenų grup÷. Neūkiškai laikomų statinių savininkai už eksploatavimo taisyklių nesilaikymą baudžiami

administracin÷mis baudomis. Jei apleisto statinio savininkas per statiniui sutvarkyti skirtą terminą to

nepadaro, tuomet statinys gali būti nugriautas teismo sprendimu pagal Statybos įstatymo 31, 35 str.

numatytą tvarką.



Lapas 25 iš 159

25

Už bešeimininkių statinių likvidavimą ir aplinkos sutvarkymą atsakingos apskričių ir

savivaldybių administracijos. Apskričių administracijos struktūroje yra už tinkamą statinių priežiūrą ir

kontrolę atsakingos institucijos – teritorijų planavimo ir statybos departamentai arba skyriai (žr. žemiau

esančią lentelę). Apskrities viršininko įgaliojimai statybos, statinių naudojimo priežiūros ir paminklotvarkos

klausimais yra pakankamai dideli - ši institucija nustatyta tvarka organizuoja savivaldybių teritorijų

planavimo, statinių projektavimo, statybos, statinių pripažinimo tinkamais naudoti ir griovimo valstybin÷s

priežiūros vykdymą.

Pagal LR vietos savivaldos įstatymą, savivaldyb÷s administracija atlieka statinių naudojimo

priežiūrą , įstatymų priskirtų registrų tvarkymą ir duomenų teikimą valstyb÷s registrams, nustatyta tvarka

išduoda statybos ar griovimo leidimus. Savivaldybių administracijose šios funkcijos dažniausiai

suteikiamos Architektūros arba Ūkio skyriaus specialistams, taip pat, specialistams, atsakingiems už

civilinę saugą.

Valstybin÷ teritorijų planavimo ir statybos inspekcija vykdo statinių, kurie neturi savininkų (ar

kurių savininkai nežinomi), apskaitą. Inspekcijoje dirba 44 darbuotojai, iš jų - 7 specialistai nuo 2007 m.,

siekiant operatyviau organizuoti darbą, dirba 8 šalies apskrityse.

Valstybin÷ saugomų teritorijų tarnyba atsako už kraštovaizdžio ir biologin÷s įvairov÷s,

kultūros paveldo apsaugą ir tvarkymą Lietuvos saugomose teritorijose. Ji prie min÷tos problemos

prisiliečia įgyvendindama Saugomų teritorijų įstatymo ir poįstatyminių aktų nuostatas, reglamentuojančias

tradicinio kraštovaizdžio išsaugojimą ir atkūrimą, žalos aplinkai prevenciją, regionin÷s architektūros

puosel÷jimą ir kitas problemas. Plačiau į apleistų statinių ir užterštų teritorijų likvidavimo bei tvarkymo

Apskričių viršininkų administracijos

Pareigos Vardas, pavard÷ Adresas Darbo

telefonas

Alytaus Departamento direktorius

Raimondas Dargis Tvirtov÷s g.1 / Naujoji g.2, LT-62113 Alytus

8315-21535

Kauno Skyriaus ved÷jas Eugenijus Sklenys L. Sapiegos g. 10, LT-44251 Kaunas

837-202815

Klaip÷dos Skyriaus ved÷ja Lilija Misiulien÷ Dan÷s g. 17, LT-92117 Klaip÷da

846-312399

Marijampol÷s Skyriaus ved÷jas Zenonas Galadauskas

Vytauto g. 28, LT-68296 Marijampol÷

8343-91354

Panev÷žio Departamento direktorius

Gintautas Valkūnas Respublikos g. 38, LT-35173 Panev÷žys

845-505750

Šiaulių Skyriaus ved÷jas Vilniaus g. 263, LT-76337 Šiauliai

841-524546

Taurag÷s Departamento direktorius

Valentinas Pocius Vasario 16-osios g. 6, LT72258 Taurag÷

8446-61520

Telšių Skyriaus ved÷ja Elena Bytautien÷ Žemait÷s g. 14, LT-87133 Telšiai

8444-56152

Utenos Departamento direktorius Jonas Spietinis

Maironio g. 9, LT-28142 Utena 8389-64071

Vilniaus Departamento direktorius

Aurelijus Kuisys Vitebsko g. 19, LT-11350 Vilnius

85-2728646



Lapas 26 iš 159

26

darbus VSTT įsijung÷ prad÷jus įgyvendinti ES Struktūrinių fondų finansuojamus projektus, skirtus

saugomų teritorijų pritaikymui lankymui, biologin÷s įvairov÷s išsaugojimui, žalos aplinkai likvidavimui.

Detaliau apleistų statinių likvidavimo teisin÷ baz÷ ir vykdymo tvarka vaizduojama žemiau

pateiktoje schemoje ir aprašoma kitoje dalyje .

27



Lapas 28 iš 159

28

Darbų organizavimo modelis

Už tinkamą statinio priežiūrą atsako jo savininkas. Jei statinys yra be šeimininko ar objekto

šeimininkas yra nežinomas, tuomet teismo sprendimu pripažinus teis÷tu statinio savininku savivaldyb÷s

arba valstyb÷s instituciją, ji prisiima visą atsakomybę d÷l šio objekto nugriovimo arba tolimesnio jo

eksploatavimo. Tai yra dvi pagrindin÷s šalys, tiesiogiai susijusios su apleistų ir neūkiškai laikomų statinių

likvidavimu ar pernaudojimu.

Netiesiogiai susijusios šalys - LR Aplinkos ministerija ir jos pavaldume esančios institucijos

(VTPSI, VSTT, AAA, RAAD) tur÷tų nuolatos vykdyti apleistų statinių Lietuvos Respublikos mastu

monitoringą, organizuoti finansavimą apleistų statinių likvidavimui, inicijuoti Europos Sąjungos finansinių

l÷šų pritraukimą.

Neūkiškai laikomi avarin÷s būkl÷s statiniai, kurių savininkai nesiima reikiamų priemonių

statiniams suremontuoti, teismo sprendimu gali būti nugriaunami arba perduodami vietin÷s Savivaldyb÷s

nuosavyb÷n Statybos įstatymo bei Vyriausyb÷s 1998 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu Nr. 1023 "D÷l priverstinai

valstyb÷s išperkamų nekilnojamųjų kultūros vertybių ar atlygintinai savivaldyb÷s nuosavyb÷n paimamų

statinių nustatymo tvarkos patvirtinimo" nustatyta tvarka (Žin., 1998, Nr. 73-2117; 1999, Nr. 106-3081).

Išaišk÷jus, kad neūkiškai laikomas avarin÷s būkl÷s statinys yra bešeimininkis (neturi

savininko, savininkas nenustatytas arba nežinomas), vietin÷s Savivaldyb÷s administracijos institucijos,

apskrities viršininko administracija ar LR Susisiekimo ministerija, pagal LR Aplinkos ministerijos ministro

įsakymą Nr.D1-301 “D÷l Ypatingų statinių, taip pat valstybin÷s reikšm÷s ir rizikos objektuose esančių

statinių, kurių naudojimo priežiūrą vykdo apskrities viršininko administracija, sąrašo patvirtinimo” rūpinasi,

kad šis statinys būtų perduotas į Valstybin÷s mokesčių inspekcijos apskaitą ir inicijuoja šio statinio

per÷mimą Savivaldyb÷s arba valstyb÷s nuosavyb÷n Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta

tvarka. Daiktų, tarp jų ir statinių, pripažinimo bešeimininkiu turtu procesas yra reglamentuotas Lietuvos

Respublikos civilinio kodekso 4.58 straipsniu bei Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2004 m. geguž÷s 26 d.

nutarimu Nr. 634 patvirtintomis „Bešeimininkio, konfiskuoto, valstyb÷s paveld÷to, į valstyb÷s pajamas

perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir

pripažinimo atliekomis taisykl÷mis“.

Statinys yra nugriautas (likviduotas), kai išardomos visos konstrukcijos, pašalintos

medžiagos bei atliekos, išlygintas žem÷s paviršius. Nugriautas statinys išregistruojamas iš Nekilnojamo

turto registro. Bešeimininkiams statiniams griovimo procesui taikomos išimtys, bešeimininkiai statiniai

registre neregistruojami ir leidimo griauti nereikia (STR 1.07.01:2002, „Statybos leidimas“ (Žin., 2002, Nr.

55-2203) papunktis 2.4 - savavališkų statinių griovimą, kai jį vykdo (organizuoja) pats statytojas

(užsakovas), arba kai tokie statiniai griaunami vykdant teismų sprendimus, bešeimininkių griautinų

(pripažintų nereikalingais ar netinkamais naudoti statinių, teismų sprendimais perduotu valstyb÷s ar

savivaldyb÷s nuosavyb÷n, taip pat nebaigtų statinių griovimą, kai jie griaunami statytojo arba teismo

sprendimu).

Bešeimininkių statinių griovimo procesą detaliausiai reglamentuoja Valstybin÷s teritorijų

planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko įsakymas „D÷l bešeimininkių statinių

griovimo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2008-04-15, Nr. 43-1628).

2 lentel ÷ Statini ų griovimo priemon ÷s ir j ų įgyvendinimo eiliškumas ir terminai:

Eil.

Nr.

Priemoni ų

pavadinimas

Apib ūdinimas Priemoni ų įgyvendinimo

terminas

Pastabos

1. Statinio identifikavimas Tiksliai nustatoma objekto lokalizacija, teisinis statusas

(turintis šeimininką, turintis naudotoją, bet neturintis

šeimininko, bešeimininkis), statinio paskirtis, atstumas

iki artimiausio sąvartyno,

Iki 1 metų Statinio statusas nustatomas teismo

sprendimu (bešeimininkis).

2. Paruošiamas statinio

technin÷s būkl÷s

įvertinimas arba

apžiūros aktas

Statinio apžiūros komisija įvertina objekto techninę

būklę, surašoma motyvuota pažyma d÷l statinio

pripažinimo nereikalingu arba netinkamu (negalimu)

naudoti. Priima sprendimą ar teikia siūlymą d÷l statinio

likvidavimo arba pritaikymo kitai paskirčiai.

Terminą nustato vietos

savivaldyb÷s administracija

arba apskrities viršininko

administracija

Nurodomos galinčios atsirasti ardymo metu

pavojingos darbo zonos ir sąlygos bei

būtinos apsisaugojimo priemon÷s.

3. Statinį sudarančių

medžiagų

identifikavimas ir tikslus

jų kiekių nustatymas

Komisija arba atitinkamą patirtį turintis juridinis asmuo

apskaičiuoja medžiagų rūšį ir kiekius . Kiekiai ir

medžiagos skelbiami viešojo pirkimo sąlygose. Būtina

kuo tiksliau apibr÷žti statinį sudarančių medžiagų kiekį,

kad pirkime dalyvaujančios statybos bendrov÷s gal÷tų

tiksliau įvertinti kaštus, reikalingus šių statinių

likvidavimui.

Terminą nustato vietos

savivaldyb÷s administracija

arba apskrities viršininko

administracija

Turi būti nustatoma iki viešojo pirkimo.

4. Viešojo pirkimo

organizavimas d÷l

rangovo parinkimo

griovimo darbams atlikti

Vykdomas viešasis pirkimas vadovaujantis LR Viešųjų

pirkimų įstatymo numatyta tvarka.

1-3 m÷n. Terminus nustato

perkančioji organizacija.

Rekomenduojame ruošiant pirkimo sąlygas

bei skelbiant laim÷jusį pasiūlymą teikti

prioritetą statybos įmon÷ms, kurios yra ir

atliekų tvarkytojos, turinčios visus atliekų

tvarkymui (perdirbimui ir utilizavimui)

reikalingus leidimus.

30

5. Leidimo griauti statinį

gavimas

(bešeimininkiams

statiniams leidimo

griauti statinį nereikia)

Paruošiamas griovimo technologijos aprašymas.

Sud÷tingiems, kultūros vertyb÷s status turintiems ir

kitiems - išduodamas leidimas STR 1.07.01:2002

“Statybos leidimas” nustatyta tvarka

1-3 m÷n. Ypatingiems statiniams griovimo projektas

tvirtinamas vietos savivaldyb÷s

administracijos ar apskrities viršininko

administracijos nustatyta tvarka

6. Griovimo projekto arba

technologinio aprašymo

parengimas

Paruošiamas ardymo darbų projektas, statinio

ardymui, jei yra reikalinga, parenkami keliamieji

mechanizmai.

Iki 2 m÷n. Griovimo projektą arba technologijos

aprašymą rengia konkursą laim÷jusi

statybos bendrov÷

7. Statinio griovimo

aikštel÷s įrengimas

Įrengiama laikina statinio griovimo aikštel÷., ji

aptveriama laikina tvora, įrengiant užrakinamus vartus.

Griaunamo statinio teritorijoje numatomos laikinos

demontuotų konstrukcijų ir medžiagų sand÷liavimo

aikštel÷s, laikinas privažiavimo kelias.

Iki 6 m÷n. Produkcija sand÷liuojama laikinose

aikštel÷se arba pristatomi į statybinių

medžiagų atliekų aikšteles, o tinkami toliau

naudoti gaminiai perduodami užsakovui.

31

8. Statinio griovimas Atliekamas vertinimas: stogą laikančių konstrukcijų

stovis, išlikusių montažinių kilpų stovis, denginio

konstrukcijų sandūrų, siūlių, mazgų vietos.

Paruošiamas pri÷jimas, išpjaunamos angos pri÷jimui

prie montažinių mazgų, įrengiamos, kiaurym÷s.

Nuosekliai ardoma (pneumatiniais plaktais ar

pjaustant) pradedant nuo ilgesn÷s kraštin÷s krašto per

visą konstrukcijos ilgį.

Demontuojamos, jei yra, surenkamos sienin÷s

plokšt÷s, iš denginio plokščių siūlių išvalomas

skiedinys, nupjaunamos suvirinimo siūl÷s ir

demontuojamos denginio plokšt÷s.

Demontuojamos gelžbetonin÷s denginio sijos ir aukšto

kolonos,

Esant mūrin÷ms laikančioms sienoms, po denginio

plokščių demontavimo, atliekamas mūro sienų

ardymas, viršutinio aukšto ribose. sienos puse. Plytų

laužas sand÷liuojamas laikinoje sand÷liavimo

aikštel÷je. Pirmiausiai nuardomas perdenginys, sijos

kolonos ar sienos ir taip toliau.

Išardomos pastato grindys ir pamatai. Jei požemin÷s

statinio dalies išardymas sud÷tingas ir nebūtinas,

leidžiama požeminę dalį išardyti ne visą tačiau ne

mažiau nei 0,5m nuo žem÷s paviršiaus. Likusios po

pamatų išardymo duob÷s užpilamos gruntu,

sluoksniais jį sutankinant.

Terminas nustatomas

konkurso sąlygose.

Netur÷tų būti ilgesnis kaip

8-9 m÷n.

Atliekant ardymo (demontavimo) darbus,

kad išvengti griūties, turi būti išlaikytas

principas „iš viršaus-žemyn“.

32

9. Statybinių atliekų

išvežimas į artimiausią

sąvartyną

Likusių neperdirbtų ir nepanaudotų atliekų išvežimas į

artimiausią sąvartyną vykdomas rangovui užbaigus

demontavimo ir, pageidautina, atliekų perdirbimo

darbus.

Terminą nustato griovimo

darbus vykdanti statybos

bendrov÷

Atstumas iki 70 km.

10. Griovimo aikštel÷s

išmontavimas

Likviduojama griovimo aikštel÷, sutvarkoma aplinka Iki 1 m÷n. po darbų

užbaigimo. Terminą nustato

griovimo darbus vykdanti

statybos bendrov÷

11. Teritorijos sutvarkymas Visos buvusios teritorijos sutvarkymas pagal

technologinį aprašymą ar griovimo projektą. Kiekvienai

vietai numatomas individualus sprendimas:

apželdinimas, panaudojimas žem÷s ūkiui ar kitoms

reikm÷ms

Iki 2 m÷n. po darbų.

Terminą nustato griovimo

darbus vykdanti statybos

bendrov÷ atsižvelgiant į

konkurso pirkimo sąlygas



Lapas 33 iš 159

33

3.4. Statini ų skelbimo bešeimininkiais, j ų vertinimo ir atrankos kriterijai

Visi statiniai, įskaitant ir apleistus, bešeimininkius, nenaudojamus, turi atitikti esminius statinio

reikalavimus, apibr÷žtus Lietuvos Respublikos statybos įstatyme:

• mechaninio atsparumo ir pastovumo, t. y., kad apkrovos, galinčios statinį veikti statybos ir naudojimo

metu, nesukeltų viso statinio ar jo dalies griūties, didesnių deformacijų nei leistinos žalos kitoms statinio

dalims ar sumontuotai įrangai,

• gaisrin÷s saugos,

• higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos,

• saugaus naudojimo.

Jei statinys ar jo dalis neatitinka esminių reikalavimų, jis turi būti remontuojamas arba

griaunamas (plačiau apie esminius reikalavimus – priede Nr. 12). Sprendimą d÷l tolesnių veiksmų turi priimti

už statinių naudojimą ir priežiūrą atsakingos institucijos, statinio ekspertizę atlikti šios veiklos atestatus turintys

juridinia ir fizinia asmenys.

Nemaža statinių neturi bešeimininkių statuso, tačiau yra apleisti ir neprižiūrimi ir kelia ne

mažesnį pavojų, negu paskelbti (teismo pripažinti) bešeimininkiais. Statinių savininkai (naudotojai) daugeliu

atveju neužtikrina reikiamos statinio priežiūros, jo neremontuoja, o pasiekus avarinę būklę, nelikviduoja. Tod÷l

reik÷tų ne skelbti statinius bešeimininkiais ir tam naudoti LR biudžeto l÷šas, o kontroliuoti, kad savininkai

išlaikytų esminius statiniams keliamus reikalavimus.

Sprendžiant apie statinių likvidavimą ar galimą jų palikimą tolesniam naudojimui bei

remonto/rekonstrukcijos priemones, atliekant atranką ar priimant sprendimus d÷l tolesnio naudojimo, reikia

atsižvelgti ir į kitus kriterijus:

1. Statini ų gyvavimo trukm ę

Gyvavimo trukm÷ – teorinis laikotarpis, per kurį statinys, normaliai jį naudojant (nuo statinio

naudojimo pradžios iki jo nugriovimo) ir atsižvelgiant į statybos produktus, iš kurių jis pastatytas bei vietines

klimatines sąlygas, atitinka esminius statinio reikalavimus. Statinio gyvavimo trukm÷ nustatoma atsižvelgiant į

statybos produktus, iš kurių statinys yra pastatytas. naudojant statinį normalaus naudojimo sąlygomis ir per

visą gyvavimo laikotarpį laiku atliekant būtinus statinio priežiūros bei remonto darbus. 14 priede pateiktoje

lentel÷je nurodoma statinio gyvavimo trukm÷ (priklausomai nuo statinio naudojimo paskirties ir statybos

produktų, iš kurių jis pastatytas). Priimant sprendimus d÷l tolesnio eksploatavimo ar griovimo, būtina

atsižvelgti ir į tai, kad apleistų statinių gyvavimo trukm÷ yra ženkliai trumpesn÷ nei tinkamai prižiūrimų ir

eksploatuojamų statinių gyvavimo trukm÷:

• neeksploatuojamų statinių, kurių pagrindin÷s laikančiosios konstrukcijos yra apsaugotos nuo

tiesioginių klimatinių poveikių (sienos, stogas n÷ra suirę), gyvavimo trukm÷ lyginant su tinkamai

eksploatuojamais statiniais vidutiniškai (priklausomai nuo statinio konstrukcijos) sumaž÷ja du kartus.

• neeksploatuojamų statinių, kurių pagrindin÷s laikančiosios konstrukcijos neapsaugotos nuo tiesioginių

klimatinių poveikių, gyvavimo trukm÷ vidutiniškai sumaž÷ja keturis kartus.



Lapas 34 iš 159

34

2. Statini ų paskirt į

Statinio paskirtis pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą yra apibr÷žiama kaip statinio

viešajame registre nurodytas statinio naudojimo tikslas (žmon÷ms gyventi, ūkinei komercinei ar kitai veiklai),

kai statinys atitinka saugos ir jame planuojamos (atliekamos) veiklos (technologijos proceso) privalomuosius

reikalavimus, nustatytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose.

Yra dvi pagrindin÷s statinių rūšys:

• pastatai

• inžineriniai statiniai

Pastatas priskiriamas vienai ar kitai paskirties grupei (pogrupiui), jeigu jo visas bendrasis plotas,

didžioji jo dalis ar bent pus÷ bendrojo ploto yra naudojama tai paskirčiai. Tais atvejais, kai pastatą sudaro

įvairių paskirčių patalpos, suformuotos kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai (maitinimo, sporto, mokslo ir

t.t.), pastato paskirtis nustatoma pagal didžiausio bendrojo ploto patalpos, kaip atskiro nekilnojamojo turto

objekto, paskirtį.

Pagal paskirtį pastatai yra skirstomi į dvi pagrindines grupes:

• gyvenamuosius pastatus - pastatai, kurių visas naudingasis plotas, didžioji jo dalis ar

bent pus÷ naudingojo ploto yra gyvenamosios patalpos

• negyvenamuosius pastatus

Inžineriniams statiniams pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą priskiriamos susisiekimo

komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat kiti statiniai, kurie n÷ra pastatai (plačiau - priede Nr. 14).

Pirmiausia likviduotini ar tvarkytini avariniai statiniai. Pagal Lietuvos Respublikos statybos

reglamentą STR 1.12.01:2004, „Valstybei ir savivaldyb÷ms nuosavyb÷s teise priklausančių statinių

pripažinimo avariniais tvarka“ avarinis statinys yra toks statinys, kurio būkl÷ neužtikrina Statybos įstatymu

nustatyto esminio statinio reikalavimo – mechaninio atsparumo ir pastovumo, tod÷l tolesnis jo naudojimas yra

nebe saugus.

Statinio galimos avarin÷s būkl÷s požymius – statinio laikančiųjų konstrukcijų pokyčius, d÷l kurių

gali būti nebeužtikrintas tolesnis statinio mechaninis atsparumas ir pastovumas.

Statinio galimos avarin÷s būkl÷s požymiai yra pagrindas statinio Valdytojui inicijuoti komisijos

statinio avarinei būklei nustatyti skyrimą, tačiau jie dar neįrodo, kad statinys yra avarinis.

Statinių avarin÷s būkl÷s požymiai plačiau aprašyti priede Nr. 12.



Lapas 35 iš 159

35

4 pav. Avarin ÷s būkl÷s, pavoj ų žmon ÷ms kelian čių išardyt ų laikan čių konstrukcij ų pavyzdžiai: a) konstrukcijos (Zalavo k, Šven čioni ų sav.), b) Mag ūnų k. Šven čioni ų sav.)

3.5. Statini ų griovim ą vykdan čių statybos įmoni ų patirties analiz ÷

Lietuvoje yra įregistruota virš 250 įmonių, kurių įstatuose nurodyta ir statybinio laužo tvarkymo

specializacija. Tačiau įmonių, kurių pagrindin÷ specializacija - apleistų statinių griovimo ir atliekų utilizavimas

- n÷ra daug. Did÷jantis visuomen÷s susirūpinimas aplinkos taršos mažinimu ir didžiuliai susikaupiančių

statybinių ir griovimo atliekų kiekiai skatina statybos įmones aktyviai vystyti ir pl÷sti jų perdirbimo veiklą.

Galima konstatuoti, kad vien per projekto inicijavimo ir rengimo laikotarpį specializuotų statinius griaunančių ir

atliekas perdirbančių įmonių išsid÷stymas šalyje tapo gana tolygus ir įgalinantis veiklas vystyti visuose šalies

regionuose. Vilniuje didžiausios statinių griovime ir atliekų perdirbime besispecializuojančios įmon÷s yra

UAB “PN Lina”, UAB “Bionovus”, AB “Kelda”, Kaune – UAB “Grinda” ir AB “Kauno keliai”, Rytin÷je Lietuvos

dalyje – AB “Visagino statybininkas”, Mažeikių rajone – “Hobista”, „Skalderus“. Klaip÷dos regione - UAB

"Jareda", “AB Bega”. Šios įmon÷s aktyviai investuoja į naujausios technikos įsigijimą, naudoja moderniausias

technologijas, pagrįstas ir ekologiniais kriterijais. Mažesn÷s įmon÷s dažniausiai neturi atliekų smulkinimo ir

rūšiavimo technikos, kas apsunkina griuvimo projektų įgyvendinimą, lieka pavojus, kad dalis atliekų bus

utilizuojama netinkamai.

Pagal Projekto metu atliktą įmonių, kurios vykdo ar vykd÷ pastatų griovimo ir statybinių atliekų

utilizavimo paslaugas, apklausą, darytini šie apibendrinimai:

1. Nemažai sunkumų kyla d÷l apleistų pastatų dokumentų. Teismai savo sprendimais apleistus

statinius pripažįsta bešeimininkiais, tačiau ne visada ir ne visus. Yra atvejų, kai rangovas, laim÷jęs konkursą

griovimo darbams pirkti, atranda, kad ne visi statiniai teismo yra pripažinti bešeimininkiais (Raseinių r.

Pož÷čiai), savivaldyb÷ neišduoda leidimo pastatų griovimui. Savivaldyb÷s d÷l neaiškių priežasčių vilkina

Tarybos pos÷džio sušaukimą, sprendimo pri÷mimą (pvz., Pag÷gių sav., Raseinių r. sav.). D÷l aukščiau

išd÷stytų aplinkybių rangovas nesp÷ja laiku atlikti griovimo darbų, tod÷l, prieš skelbiant konkursą griovimo



Lapas 36 iš 159

36

darbams pirkti, reik÷tų, kad statiniai jau būtų pripažinti bešeimininkiais, savivaldyb÷s jau būtų pri÷musios

sprendimą juos griauti.

2. Objektų planų, kitos dokumentacijos trūkumas ir d÷l to kylantys nesutarimai priduodant sutvarkytus

objektus, pagal suformuotos konkursin÷s užduoties plotą. Apžiūrint objektus, savivaldybių atstovai netur÷dami

tikslių planų ir kitos dokumentacijos, būsimiems ar jau esamiems rangovams nurodo didesnius tvarkomus

plotus nei suformuota užsakovo technin÷je užduotyje – šalia objektų esančius bešeimininkius statinius,

nesutvarkytas teritorijas, kurie galbūt v÷liau gal÷s būti tvarkomi (Skuodo r. sav.).

3. Nepagrįstas griaunamų objektų priskyrimas prie „ypatingo statinio”. Priskyrus objektą šiam statusui,

labai did÷ja griovimo projekto paruošimo griovimui išlaidos – reikalingas techninis projektas, o kitu atveju -

užtenka technologinio aprašymo.

4. Statybinių atliekų šalinimo sąvartynuose ar tam tikslui skirtose aikštel÷se, ir šių atliekų

transportavimas dideliais atstumais nuo tvarkomos teritorijos, labai didina išlaidas, teršiamas oras

išmetamosiomis dujomis, d÷l sunkiasvorio transporto did÷ja kelių nusid÷v÷jimas, triukšmas. Tokiu būdu,

leidimai tvarkyti, smulkinti statybines atliekas vietose, o tinkamas statybines medžiagas panaudoti keliams ar

aikštel÷ms įrengti yra optimalus variantas.

5. Konkursų bešeimininkiams objektams griauti ir tvarkyti pasirenkamas laikas nebūna pats geriausias

– paprastai konkursai organizuojami metų pabaigoje ir keliama užduotis sutvarkyti juos iki tų pačių metu

pabaigos. Problema ta, kad rudens-žiemos periodu labai sunku transportui įvažiuoti ir tinkamai dirbti

objektuose d÷l blogų klimato sąlygų (dažniausiai objektai yra laukuose ar prastai privažiuojamose vietose).

6. Rengiant konkursinę medžiagą reik÷tų atsižvelgti į tai, kad paslaugos tiek÷jas būtų registruotas

atliekų tvarkytoju, turintis nepriekaištingą reputaciją ir bent 4-5 metų patirtį šioje srityje. Šie reikalavimai būtini,

griaunant pastatus saugomose teritorijose, draustiniuose, norint išvengti nesąžiningo darbo, t. y. atliekų

užkasimo griovimo vietoje, ar atliekų atsikratymo pamišk÷je. Nesąžiningi konkursų dalyviai, išvengdami

tiesioginių išlaidų, iškreipia rinką, pasiūlydami daug žemesnę kainą, negu realiai egzistuojanti rinkoje.

7. Taikyti Lietuvoje mašinų, mechanizmų ir įrenginių, skirtų atliekoms tvarkyti, Europos standartus,

kadangi nestandartizuotų mašinų (jos pigesn÷s), mechanizmų ir įrenginių naudojimas sunkina atliekų

tvarkymą ir ne visada užtikrina aplinkos apsaugos reikalavimų įgyvendinimą. Tai yra numatyta Valstybiniame

strateginiame atliekų tvarkymo plane.

8. Dar iki šiol egzistuoja tvarka, kai pastatų griovimo ir statybinio laužo utilizavimo konkursuose be

specializuotų įmonių gali dalyvauti ir kitos įmon÷s. Tokiu būdu neskatinamos šių įmonių investicijos į

naujausias technologijas ir techniką ir tuo pačiu sudaromos sąlygos ne profesionaliai tvarkyti statybines

atliekas, tod÷l neretai randame žem÷je užkastas, ar pamišk÷je išverstas atliekas.

9. Būtina skubiai spręsti skaldos naudojimo keliams problemą ir numatyti jos sertifikavimo galimybę.

Nors daugelyje ES šalių ši skalda naudojama kelių statybai nuo seno, Lietuvoje kol kas jos naudojimas

apsiriboja vietiniais keliukais, kuriems asfalto danga paprastai neklojama ir sunaudojama tik pagrindų

pakietinimui. Prad÷jus naudoti skaldai statybines atliekas, žymiai kiltų didesnis suinteresuotumas ardyti

apleistus statinius, būtų didesn÷s galimyb÷s sumažinti griovimo kainą, nes dalį kaštų dengtų garantuotas

produkcijos nupirkimas. Skaldos naudojimo sferos prapl÷timas tur÷tų ir netiesioginę aplinkosauginę naudą-

būtų saugomi natūralūs dolomito resursai, sumaž÷tų transporto išlaidos ir oro tarša.



Lapas 37 iš 159

37

Programos duomenų baz÷je pateikiama informacija apie preliminarius statybinio laužo ir jo

rūšin÷s sud÷ties kiekius sudaro sąlygas planuotojams ir verslo subjektams orientuotis, kokie keliams galimų

naudoti medžiagų kiekiai yra viename ar kitame regione, suderinti griovimo ir kelių tiesimo darbų laikotarpius,

orientuoti įmones į tam tikrų frakcijų produkcijos gamybą.

3.6. Statybinio laužo ir kit ų griovimo atliek ų utilizavimo problematika

Atliekų perdirbimo tikslas – naudoti atliekas tos pačios arba kitos paskirties produktams ar

medžiagoms gaminti ir taip mažinti gamtinių ir kitų išteklių naudojimą. Susidariusios statybin÷s atliekos turi būti

perdirbamos, o gauti produktai ir medžiagos naudojami įvairioms statybos reikm÷ms. Skalda, kuri susidaro

sutrupinus gelžbetonį, yra puikiausia medžiaga įrengiant kelių pagrindus. Šiam tikslui tokia skalda

panaudojama Vokietijoje, Olandijoje, Belgijoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse.

Didžiąją dalį – apie 70 procentų – atvežtų statybinių ir griovimo atliekų galima perdirbti

pakartotiniam naudojimui. Perdirbtas statybinis laužas naudojamas privažiavimo keliams prie statybos

aikštelių, laikinų kelių pagrindams, kelkraščiams, p÷sčiųjų takų ar žaidimo aikštelių pagrindams įrengti .Pvz.,

„Bionovus“ , esanti Vilniuje, Liepkalnio gatv÷je statybos ir griovimo atliekų aikštel÷je gamina aštuonių skirtingų

frakcijų betono bei plytų skaldą. Šioje aikštel÷je iš viso priimta jau daugiau kaip 632 tūkst. tonų statybos ir

griovimo atliekų. 2007 m. aikštelę pasiek÷ virš 134 tūkst. tonų atliekų, bendrov÷ iš priimtų statybinių atliekų

pagamino ir pardav÷ 74 tūkst. tonų betono ir plytų skaldos. Problema - didžiąją dalį smulkinti atvežamų

statybinių ir griovimo atliekų sudaro mišrios, nerūšiuotos medžiagos. UAB PN LIna savo aikštel÷je vakarin÷je

Vilniaus dalyje perdirba iki 130 000 t/metus.

Nugriautų pastatų konstrukcijos ir susidariusios atliekos sand÷liuojamos laikinose aikštel÷se,

v÷liau išvežamos į statybinių medžiagų atliekų aikšteles. Visos griauname objekte susidariusios plytų, betono

atliekos turi būti sutvarkytos, kaip to reikalauja LR Atliekų tvarkymo taisykl÷s. Pagal 2006.12.29 aplinkos

ministro įsakymo Nr. D1-637 16.1 p., plytų ir betono griovimo atliekų dydis neturi būti didesnis kaip 15cm.

Radus didesnius atliekų ardymo gabalus nei nurodyta statybinių atliekų tvarkymo taisykl÷se, jie turi būti

smulkinami rankiniu būdu.

Su pastatus griaunančią įmone turi būti sudarytos sutartys, pagal kurias jos atsakys už

aplinkosauginių reikalavimų vykdymą griaunamame objekte, t.y. ves ir pildys pirminį atliekų apskaitos žurnalą,

rūšiuos susidariusias atliekas, garantuos savalaikį jų sutvarkymą ir utilizavimą. Apleistiems statiniams likviduoti

rekomenduotina pasitelkti griovimo darbuose besispecializuojančių įmonių paslaugas. Kokybiškai ir sparčiai

griovimo, ardymo ir perdirbimo darbai gali būti atliekami tik naudojant specialią techniką: hidraulin÷s karpymo

žirkles (pvz. CAT MP20, NPK 26XS), hidraulinius plaktukus, (pvz. HM-440), atliekų perdirbimo ir rūšiavimo

trupintuvus (pvz. B100T – 30 tonų, MOBICAT 1122 – 60 tonų). Kelios įmon÷s pastaruoju metu atliekų

perdirbimo aikštel÷ms iš Didžiosios Britanijos įsigijo automatizuotą ir per atstumą valdomą techniką - agregatą

EXTEC C-12, kuris yra valdomas nuotolinio valdymo pultu, nepriklausomas nuo elektros energijos šaltinio,

dirba be triukšmo ir dulkių, yra labai ekonomiškas. Jis susmulkina laužą, iš jo magnetin÷s juostos pagalba

išskiria metalą, lieka galutin÷ produkcija - švari betono skalda, be juodžemio priemaišų, kurias agregatas

išstumia atskiru konvejeriu, byra į vieną krūvą. Per valandą agregatas gali perdirbti iki 200 tonų statybos

atliekų , prie jo dirba du žmon÷s, kurie stebi, kad į smulkintuvą kitų atliekų, nustumia išrūšiuotą metalą. PC



Lapas 38 iš 159

38

Lina investavo į mobilų Mobican MC 110 Z trupintuvą, kuriuo planuoja per 2008 metus vietose perdirbti iki 30

000 t statybinių atliekų.

5 pav. Griovimo darbams naudojama technika

Išvados, rekomendacijos:

1. Kadangi nepanaudotos atliekos yra vežamos į statybinių atliekų sąvartynus, kurie bendru atveju yra

nutolę nuo griaunamo statinio vidutiniškai apie 70 km, transportas sudaro apie 50 % visų darbų kaštų. Statinio

griovimo ir tvarkymo metu maždaug 70 % medžiagų yra panaudojama, t.y. gaunama realizuotina produkcija, o

maždaug 30 % atliekų vežama į specializuotus sąvartynus. Rekomenduojame statybines atliekas kiek

įmanoma daugiau realizuoti antriniam panaudojimui (vietinių kelių dangoms dengti, privažiavimams į

gyvenamuosius kvartalus dengti ir pan.)

2. Rekomenduojama, kad paslaugą perkančioji organizacija sutrumpintų pirkimo procedūras ir konkurso

nugal÷tojas būtų paskelbtas pirmoje metų pus÷je. Tai sudarytų sąlygas darbus prad÷ti vasaros pabaigoje ar

rudens pradžioje ir nesusidurti su problemomis, kylančiomis d÷l sud÷tingo privažiavimo prie griaunamų

statinių, kurių dauguma yra laukuose ar sunkiai privažiuojamose vietose.

3. Rekomenduojama nustatant kriterijus rangovo griovimo darbams parinkimui vadovautis ne tik mažiausia

siūloma darbų kaina, bet ir nustatyti darbų kokyb÷s kriterijus, suteikiant prioritetus statybos įmon÷ms – atliekų

tvarkytojoms, turinčioms tam tinkamą techniką.

4. Būtina spręsti inertinių medžiagų sąvartyno statybos problemą. Ne visos atliekos gali būti perdirbamos

ir panaudojamos kaip pagamintas produktas. Net ir turint geriausius įrengimus ir technologijas tam tikra atliekų



Lapas 39 iš 159

39

dalis lieka neperdirbta ir turi būti šalinama inertinių atliekų sąvartyne. Kadangi tokios paskirties sąvartyno

Lietuvoje n÷ra ir neplanuojama statyti, neperdirbamų statybinių atliekų dalis lieka įmonių teritorijose arba

nelegaliai išvežama į regioninius sąvartynus.

5. N÷ra statybinių atliekų perdirbimo skatinimo sistemos, dideli kiekiai išvežami į regioninius sąvartynus,

did÷ja statybinių atliekų kiekiai miškuose, užimama brangi regioninių sąvartynų teritorija.



Lapas 40 iš 159

40

4. Bešeimininki ų ir apleist ų statini ų duomen ų baz÷

4.1. Duomen ų baz÷s kūrimo metodika

Siekdama užtikrinti kuo efektyvesnį duomenų surinkimą, susisteminimą ir racionalesnį jų

panaudojimą, UAB „Hnit-Baltic“ sukūr÷ GIS duomenų bazę, kurioje kaupiami ir saugomi duomenys apie

apleistus pastatus, ją galima operatyviai keisti, pildyti.

GIS duomenų baz÷ sudaryta iš geografin÷s informacijos (įvestų pastatų taškų) bei atributin÷s

informacijos (lentel÷s forma), kurioje pateikiama informacija apie atitinkamą apleistą pastatą. Taipogi GIS

duomenų bazę sudaro ir rastrin÷ kartografin÷ informacija (ortofotografiniai žem÷lapiai), kurios pagalba buvo

pažymimas nagrin÷jamas pastatas vietov÷je. Užsakovas disponuoja rastriniais ortofotografiniais žem÷lapiais,

kurie buvo naudojami apleistų pastatų GIS duomenų baz÷s sukūrimui ir pastatų pažym÷jimui.

Duomenims į duomenų bazę įvesti buvo sukurta „Apleistų statinių informacin÷ sistema“. Tai

taikomoji interneto aplinkoje veikianti geografin÷ informacin÷ programa, skirta apleistų statinių registravimui,

duomenų baz÷s apie juos kaupimui ir tvarkymui. Darbui su „Apleistų statinių informacin÷ sistema“ reik÷jo tur÷ti

interneto prieigą. Kiekvienas vartotojas gal÷jo jungtis į sistemą su jam administratoriaus suteiktu prisijungimo

vardu ir slaptažodžiu.



Lapas 41 iš 159

41

Informacija buvo peržiūrima, tvarkoma ar naujai įvedama, naudojant žem÷lapio tvarkymo

įrankius ir pildant aprašomosios informacijos formas.

Vartotojas šioje sistemoje:

• Įveda/redaguoja informaciją apie apleistą statinį;

• Atlieka paiešką pagal objektą arbą vietovę;

• Peržiūri informaciją apie įvestus objektus;

• Valdo žem÷lapio turinį (išjungia/įjungia žem÷lapio sluoksnius).

Sistemoje vartotojams parengtas Lietuvos žem÷lapis (ortofotografinis žem÷lapis,

administracin÷s ribos, saugomų teritorijų ribos ir kt.), kuriame buvo įvedama apleistų statinių geografin÷ ir

aprašomoji informacija (pagal programoje patvirtintą sąrašą), pažymima objekto vieta, ji redaguojama,

aprašomos objekto ypatyb÷s, pridedamos statinio nuotraukas ir kt.

Apleistų statinių informacin÷ sistema įgalino valdyti joje esančius objektus ir priimti sprendimus,

įvertinant objektų statusą, būklę, gr÷smę žmonių gyvybei, aplinkos taršą, atstumus iki kitų svarbių objektų ir

kitus kriterijus. Detalus programos funkcionalumo ir darbo metodų aprašymas pateikiamas sistemos Vartotojo

vadove (13 priedas).

2007 rugs÷jo m÷nesį Užsakovas apie vykdomą projektą informavo visas saugomų teritorijų

direkcijas, o 2007 rugs÷jo 10 d. raštu Nr. (1-17) – D8-7646 LR aplinkos ministerija - visas Lietuvos

savivaldybes ir Apskričių viršininkų administracijas. Atsakingos institucijos buvo paprašytos iki rugs÷jo 20 d.

pareikšti pastabas „Apleistų statinių informacinei sistemai“ ir skirti asmenis, atsakingus už informacijos apie jų



Lapas 42 iš 159

42

jurisdikcijos ribose esančius apleistus statinius, įvedimą į „Apleistų statinių informacinę sistemą“. Tiek÷jas,

gavęs duomenis apie atsakingą asmenį, jam suteikdavo vartotojo vardą ir prisijungimo slaptažodį. Tik 2007

lapkričio m÷nesio viduryje visos atsakingos institucijos pateik÷ informaciją apie už statinių įvedimą į „Apleistų

statinių informacinę sistemą“ priskirtus atsakingus asmenis. Iš viso buvo užregistruoti 155 „Apleistų statinių

informacin÷s sistemos“ vartotojai (Atsakingų asmenų, teikusių duomenis apie apleistus statinius, sąrašas

pateikiamas 15 priede).

2007 rugs÷jo m÷nesį Užsakovo susitikime su apskričių viršininkais buvo pristatyta „Apleistų

statinių informacin÷ sistema“. 2007 spalio 8-12 dienomis visose Lietuvos apskričių viršininko administracijose

Tiek÷jas suorganizavo „Apleistų statinių informacin÷s sistemos“ pristatymą ir pateik÷ suinteresuotiems

asmenims detalią informaciją apie duomenų baz÷s pildymo metodiką. „Apleistų statinių informacin÷s

sistemos“ vartotojų dalyvavimo intensyvumo pasiskirstymą apskrityse pateikiamas žemiau. Viso seminaruose

dalyvavo 144 dalyvių.

13 14

1917

12 11 11 11

17 16

0

2

4

6

8

10

12

14

16

18

20

Vilniausapskritis

Utenosapskritis

Panev÷žioapskritis

Šiauliųapskritis

Telšiųapskritis

Klaip÷dosapskritis

Taurag÷sapskritis

Alytausapskritis

Marijampol÷sapskritis

Kaunoapskritis

Vilniaus apskritisUtenos apskritisPanev÷žio apskritisŠiaulių apskritisTelšių apskritisKlaip÷dos apskritisTaurag÷s apskritisAlytaus apskritisMarijampol÷s apskritisKauno apskritis

6 pav. „Apleist ų statini ų informacin ÷s sistemos“ vartotoj ų dalyvavimo seminare intensyvumas.

Projekto įgyvendinimo metu Tiek÷jo atstovai nuolat teik÷ konsultacijas telefonu informacin÷s

sistemos vartotojams. Nuolat buvo sprendžiami „Apleistų statinių informacin÷s sistemos“ greitaveikos,

stabilumo bei kiti sistemos patogesnio bei greitesnio veikimo klausimai, nedelsiant reaguojama į iškilusias

problemas.

Atsakingos institucijos ved÷ duomenis apie apleistus pastatus, kurie yra jų jurisdikcijos ribose.

Žemiau pateikiamas sąrašas duomenų, kuriuos tur÷jo į duomenų bazę įvesti atsakingos institucijos:



Lapas 43 iš 159

43

Eil. Nr. Įvedami duomenys Pastabos 1. Apskritis Nurodoma apskritis, kurioje yra statinys 2. Rajonas Nurodomas rajonas, kuriame yra statinys 3. Seniūnija Nurodoma seniūnija, kurioje yra statinys

4. Adresas Nurodomas tikslus statinio adresas arba tik gyvenamoji vietov÷ (kaimas, miestelis)

5. Saugomos teritorijos pavadinimas

Nurodomas saugomos teritorijos pavadinimas (jei objektas saugomoje teritorijoje)

6. Statinio koordinat÷s Nurodomos statinio koordinat÷s (jei yra žinomos ir jei žinių teik÷jas turi technines galimybes jas nustatyti)

7. Statinio savininkas ir nuosavyb÷s forma

Nurodyti ar statinys priklauso: • Savivaldybei; • Apskričiai;

Kitiems fiziniams ar juridiniams Savininkams; asmenims (nurodyti, savininkų pavardes)

8. Statinio statusas

Nurodyti pasirenkant vieną iš žemiau pateiktų pasirinkimų: • Bešeimininkis pastatas; • neturintis bešeimininkio pastato statuso d÷l neužbaigtų

teisinių procedūrų; • apleistas neūkiškai užlaikomas ir/ar reikiamai

techniškai neprižiūrimas pastatas,

9. Statinio tipas pagal paskirtį Nurodomas statinio tipas (buv. gyvenamieji, administraciniai, gamybiniai, garažų, fermų ar kitos ž.ū. paskirties, kareivinių ar kitos paskirties statiniai (pagal STR 1.01.09:2003)

10. Statinio būkl÷

Pateikiamas trumpas pastato apibūdinimas, nurodant jo būklę pasirenkant vieną iš žemiau pateiktų: a) gera; b) bloga; c) dalinai patenkinama;

11. Apleistais pastatais užimamos užimamas teritorijos plotas

Nurodomas apytikslis teritorijos, kurioje išsid÷stę apleisti pastatai plotas arais

12. Galimas bendras likviduojamos medžiagos tūris

Nurodomas apytikslis medžiagų ,sudarančių statinį, kiekis m3 (10 m3 tikslumu)

12a Medienos kiekis 12b Metalo kiekis

12c Betonas ir kitos statybin÷s medžiagos

13. Statinio antžemin÷ dalis

Nurodyti antžemin÷ statinio dalį pasirenkant vieną iš žemiau nurodytų: a) medin÷; b) mūrin÷; c) metalin÷;

14. Statinio pamatai

Nurodyti pamatų medžiagas pasirenkant vieną iš žemiau pateiktų: a) blokai; b) monolitas; c) akmenys

15. Statinio aukštingumas Nurodomas pastato aukštų skaičius arba apytikslis aukštis m (jei tai pvz. Siloso bokštas, kaminas ir t.t.)

16. Statinio fotonuotrauka

Pateikiama statinio fotonuotrauka. Jei apleistoje teritorijoje yra keletas pastatų, pateikiama kiekvieno iš jų fotonuotrauka. Sud÷tingų konstrukcijų statiniui gali būti pateikta kelios nuotraukos

17. Ar statinys kelia akivaizdžią gr÷smę žmonių gyvybei

Pasirinkti vieną iš žemiau pateiktų: a) Ne b) Taip



Lapas 44 iš 159

44

Jei taip, įvardyti šią gr÷smę (pvz. yra pavojingai pasvirusių pastato dalių, griūnančios stogo sijos ir t.t.)

18. Ar statinys teršia aplinką

Įvardyti vieną iš statinio galimos taršos būdų: a) asbestin÷ (šiferio) tarša. Yra didelis kiekis šiferio, kuris pavojingas žmonių sveikatai; b) chemin÷ tarša. Pastebima tarša tepalais, kitom chemin÷m medžiagom; c) vizualin÷ tarša. Pastatas darko kraštovaizdį, disponuoja su esama aplinka

19. Apytikslis statinio atstumas iki turistinių kelių ir maršrutų, lankomų vietų

(Pildoma tik objektams, kurie yra prie aiškiai žinomų lankytinų vietų, pvz., piliakalnių dvarų, apžvalgos aikštelių prieigose, Nurodomas apytikslis atstumas iki maršrutų , (kilometrais)

20. Apytikslis statinio atstumas iki automagistralių, regioninių kelių

Nurodomas apytikslis atstumas iki automagistralių , regioninių kelių (0,1 kilometro tikslumu), jei pastatai yra apžvelgiami iš šių magistralių ir jie yra arčiau kaip 1,5 km

21. Apytikslis statinio atstumas iki artimiausio sąvartyno

Nurodomas apytikslis atstumas iki žinomo artimiausio statybinių atliekų sąvartyno ar įteisintos perdirbimo vietos ( kilometrais) – jei yra informacija

22. Kitos charakteristikos Nurodyti, jeigu statinys priklauso LR statybos įstatyme apibr÷žtai ypatingų statinių grupei

23. Siūlymas d÷l tolesnio naudojimo

Teikiami pasiūlymai d÷l tolesnio naudojimo: a)skubiai griautinas (1-3 m. laikotarpiu) b)griautinas (3-5 m. laikotarpiu) c) griautinas( 5-10 m. laikotarpiu) d) paliktinas savaiminiam sunykimui e) įpareigoti savininką sutvarkyti f) kiti pasiūlymai

Detali duomenų baz÷s specifikacija pateikiama 11 priede.

Apleistų pastatų baz÷s ir sistemos sukūrimas, įgalino Užsakovą tur÷ti vienoje duomenų baz÷je

sukauptą ir susistemintą tekstinę ir vizualinę informaciją, tinkamą naudoti GIS priemon÷mis. Sukurta apleistų

pastatų GIS duomenų baz÷ perduodama naudoti Užsakovui. Iškilus būtinybei bei gavus papildomą

finansavimą, šios duomenų baz÷s galimyb÷s gali būti prapl÷stos atsižvelgiant į Užsakovo poreikius. Apleistų

pastatų GIS DB tur÷jimas Užsakovui leis turimomis GIS priemon÷mis sukauptą informaciją efektyviai

analizuoti įvairiais pjūviais įskaitant ir geografinius, sudaryti tinkamo mastelio bet kurios pageidaujamos

teritorijos žem÷lapius, organizuoti duomenų atnaujinimą bei papildymą elektronin÷mis priemon÷mis interneto

pagalba tiesiogiai gaunant duomenis iš jas teikiančių institucijų, naudoti duomenis automatizuotam ataskaitų

formavimui, griovimo ir naikinimo apimčių skaičiavimams, bei griovimo planų optimizavimui.

Duomen ų baz÷s turinys

Projekto metu ”Apleistų statinių informacin÷s sistemos“ pagalba į duomenų bazę buvo įvesti

9312 pastatai ir susijusi informacija apie juos. Ši vienoje baz÷je sukaupta ir susisteminta tekstin÷ ir geografin÷

informacija įgalino Tiek÷ją analizuoti sukauptus duomenis įvairiais pjūviais ir paruošti eilę suvestinių lentelių

bei pateikti susistemintus duomenis žem÷lapiuose grafiškai. Sekančiuose skyriuose pateikiama tekstin÷

(lentel÷s) bei grafin÷ (žem÷lapiai) informacija apie apleistų statinių skaičių savivaldyb÷se ir saugomose

teritorijose, jų pasiskirstymą šiose teritorijose pagal statusą, rūšį ir grupę, gr÷smę žmogaus gyvybei, poveikį

aplinkai, pastatų būklę, pasiūlymus d÷l tolesnį panaudojimo, būvimą netoli pagrindinių kelių, turistinių trasų.



Lapas 45 iš 159

45

Duomenų baz÷s parengimas suteikia naudotojui operatyvumo, tikslumo, naujų technologijų

naudojimo galimybę:

• Leidžia operatyviai sužinoti duomenis apie visos šalies apleistus statinius

• Gauti informaciją apie apskrityse, rajonuose, saugomose teritorijose esančius statinius

• Gauti informaciją apie seniūnijose esančius statinius

• Nustatyti atstumus

• Operatyvia sudaryti statinių atranką pagal keletą kriterijų (teritoriją, gr÷smę, atstumus nuo ST, kelių,

turizmo trasų)

• Leidžia greitai identifikuoti, nustatyti dislokaciją, pokyčius

• Leidžia papildyti duomenų bazę, įvesti naują informaciją

4.2. Apleist ų statini ų skai čius ir pasiskirstymas Lietuvos Respublikos teritorijoje

2008 m. birželio 9 d. duomenimis Apleistų statinių duomenų baz÷je buvo užregistruoti 9312

statiniai. Tai tik pirmasis statinių suvedimo etapas, ap÷męs ryškiausius, savivaldyb÷se ir apskrityse žinomus

statinius.

Programa nenumat÷ šalies miestų savivaldybių duomenų apskaitos, tačiau informacijos teik÷jai

įved÷ ir kai kurių miestų teritorijose esančių objektų duomenis. Apibendrinus duomenų baz÷je pateiktus

duomenis, atlikus duomenų palyginamąją analizę, įvertinus nevienodą įvestų statinių tankumą, atsižvelgiant į

tai, kad daugelis netinkamai prižiūrimų statinių kol kas neapskaitoma, galima tik÷tis, kad bendras

bešeimininkių, apleistų ir reikiamai techniškai neprižiūrimų statinių skaičius šalyje tur÷tų siekti iki 15 tūkst.

vienetų. Detaliausiai savivaldyb÷se suvestų duomenų skaičius rodo, kad statistinis vienos vidutinio dydžio

savivaldyb÷s teritorijos įvestų objektų vidurkis siekia apie 300- 400 statinių. Tokiu atveju, atmetus miestų

savivaldybes, vidutiniškai apleistų statinių skaičius tur÷tų siekti nuo 15 iki 20 tūkst. objektų (vidurkis - 17,5

tūkst.) Prid÷jus miestų teritorijas, šis skaičius dar tur÷tų išaugti.

Daugiausiai objektų užregistruota Utenos (1824), Šiaulių (1583) ir Panev÷žio (1296) apskrityse

(žr. 3 lentelę).. Dideliu apleistų statinių skaičiumi išsiskiria Pasvalio (505), Mol÷tų, Anykščių, Radviliškio,

Vilkaviškio rajonų savivaldyb÷s (4 lentel÷). Tuo tarpu Ukmerg÷s, Vilniaus, Klaip÷dos rajonų savivaldyb÷se

duomenų suvesta labai mažai. Duomenų analiz÷ rodo, kad įvestų statinių skaičius priklauso daugiausia nuo

2 faktorių - statinių daugiau intensyvaus žem÷s ūkio rajonuose ir tose apskrityse, kur tinkamai organizuota

statinių priežiūra ir kontrol÷. Mažai tik÷tina, kad Alytaus apskrityje apleistų statinių kiekis tik nežymiai

didesnis nei vienoje Pasvalio rajono savivaldyb÷je.

Didžiausias tankumas yra Šiaur÷s, Šiaur÷s Rytų Lietuvoje – Pasvalio, Biržų, Pakruojo,

Radviliškio, Anykščių, Mol÷tų rajonuose. Programos duomenų baz÷ leidžia nustatyti ir statinių tankumą

atskirose seniūnijose. Kai kuriose nedidel÷se seniūnijose užregistruota daugiau kaip pus÷ rajono apleistų

statinių, tačiau šis faktas susijęs ne su ypatinga statinių koncentracija, o su žymiai kruopštesne statinių

atranka, kurią daugiausia vykd÷ saugomų teritorijų direkcijos (pvz., Žagar÷s, Krekenavos ir kitos seniūnijos,

esančios regioniniuose parkuose).



Lapas 46 iš 159

46

Didžiausias statinių kompleksas pagal tūrį yra buvęs Didžiasalio plytų fabrikas (Ignalinos raj.

sav.), kuris gali būti laikomas ir didžiausiu apleistų statinių kompleksu pagal užimamą plotą (žiūr., 15 lentel÷).

47



Lapas 48 iš 159

48

3 lentel ÷. Apleist ų statini ų skai čius LR apskrityse

Eil. Nr. Apskritis Apleist ų pastat ų skai čius 1. Alytaus aps. 515 2. Kauno aps. 977 3. Klaip÷dos aps. 621 4. Marijampol÷s aps. 793 5. Panev÷žio aps. 1296 6. Šiaulių aps. 1583 7. Taurag÷s aps. 379 8. Telšių aps. 429 9. Utenos aps. 1824 10. Vilniaus aps. 895 Viso: 9312

49



Lapas 50 iš 159

50

4 lentel ÷. Statini ų skai čius savivaldybi ų teritorijose

(savivaldybių abec÷line tvarka) (statinių skaičiaus maž÷jimo tvarka)

Eil. Nr. Savivaldyb ÷

Bendras apleist ų statini ų skai čius


Bendras apleist ų statini ų skai čius

1. Akmen÷s r. sav. 153 1. Pasvalio r. sav. 505 2. Alytaus m. sav. 0 2. Mol÷tų r. sav. 500 3. Alytaus r. sav. 105 3. Anykščių r. sav. 452 4. Anykščių r. sav. 452 4. Radviliškio r. sav. 445 5. Birštono sav. 42 5. Vilkaviškio r. sav. 384 6. Biržų r. sav. 322 6. Šalčininkų r. sav. 378 7. Druskininkų sav. 25 7. Pakruojo r. sav. 369 8. Elektr÷nų sav. 89 8. Šilut÷s r. sav. 332 9. Ignalinos r. sav. 322 9. Biržų r. sav. 322 10. Jonavos r. sav. 89 10. Ignalinos r. sav. 322 11. Joniškio r. sav. 83 11. Utenos r. sav. 277 12. Jurbarko r. sav. 76 12. Kelm÷s r. sav. 272 13. Kaišiadorių r. sav. 77 13. Raseinių r. sav. 261 14. Kalvarijos sav. 99 14. Šiaulių r. sav. 261 15. Kauno m. sav. 32 15. Zarasų r. sav. 231 16. Kauno r. sav. 171 16. Kupiškio r. sav. 210 17. Kazlų Rūdos sav. 24 17. Var÷nos r. sav. 202 18. K÷dainių r. sav. 151 18. Lazdijų r. sav. 183 19. Kelm÷s r. sav. 272 19. Kauno r. sav. 171 20. Klaip÷dos m. sav. 3 20. Telšių r. sav. 164 21. Klaip÷dos r. sav. 23 21. Skuodo r. sav. 159 22. Kretingos r. sav. 58 22. Širvintų r. sav. 158 23. Kupiškio r. sav. 210 23. Prienų r. sav. 154 24. Lazdijų r. sav. 183 24. Akmen÷s r. sav. 153 25. Marijampol÷s sav. 138 25. K÷dainių r. sav. 151 26. Mažeikių r. sav. 121 26. Rokiškio r. sav. 151 27. Mol÷tų r. sav. 500 27. Šakių r. sav. 148 28. Neringos sav. 41 28. Marijampol÷s sav. 138 29. Pag÷gių sav. 70 29. Švenčionių r. sav. 126 30. Pakruojo r. sav. 369 30. Mažeikių r. sav. 121 31. Palangos m. sav. 5 31. Šilal÷s r. sav. 119 32. Panev÷žio m. sav. 5 32. Taurag÷s r. sav. 114 33. Panev÷žio r. sav. 103 33. Alytaus r. sav. 105 34. Pasvalio r. sav. 505 34. Panev÷žio r. sav. 103 35. Plung÷s r. sav. 56 35. Kalvarijos sav. 99 36. Prienų r. sav. 154 36. Elektr÷nų sav. 89 37. Radviliškio r. sav. 445 37. Jonavos r. sav. 89 38. Raseinių r. sav. 261 38. Rietavo sav. 88 39. Rietavo sav. 88 39. Joniškio r. sav. 83 40. Rokiškio r. sav. 151 40. Kaišiadorių r. sav. 77 41. Skuodo r. sav. 159 41. Jurbarko r. sav. 76 42. Šakių r. sav. 148 42. Pag÷gių sav. 70 43. Šalčininkų r. sav. 378 43. Vilniaus m. sav. 61 44. Šiaulių m. sav. 0 44. Kretingos r. sav. 58



Lapas 51 iš 159

51

45. Šiaulių r. sav. 261 45. Plung÷s r. sav. 56 46. Šilal÷s r. sav. 119 46. Trakų r. sav. 48 47. Šilut÷s r. sav. 332 47. Birštono sav. 42 48. Širvintų r. sav. 158 48. Visagino sav. 42 49. Švenčionių r. sav. 126 49. Neringos sav. 41 50. Taurag÷s r. sav. 114 50. Kauno m. sav. 32 51. Telšių r. sav. 164 51. Druskininkų sav. 25 52. Trakų r. sav. 48 52. Kazlų Rūdos sav. 24 53. Ukmerg÷s r. sav. 16 53. Klaip÷dos r. sav. 23 54. Utenos r. sav. 277 54. Vilniaus r. sav. 19 55. Var÷nos r. sav. 202 55. Ukmerg÷s r. sav. 16 56. Vilkaviškio r. sav. 384 56. Palangos m. sav. 5 57. Vilniaus m. sav. 61 57. Panev÷žio m. sav. 5 58. Vilniaus r. sav. 19 58. Klaip÷dos m. sav. 3 59. Visagino sav. 42 59. Alytaus m. sav. 0 60. Zarasų r. sav. 231 60. Šiaulių m. sav. 0 Viso: 9312 Viso: 9312

52

53



Lapas 54 iš 159

54

Apleist ų statini ų skai čius saugomose teritorijose

Lietuvos saugomos teritorijos užima 15,3, % šalies teritorijos. Jose užfiksuoti apleisti statiniai

sudaro kiek daugiau nei 12 % nuo šalyje užfiksuotų apleistų statinių skaičiaus. Valstybiniuose parkuose

programos rengimo metu inventorizavimas ir duomenų baz÷s pildymas buvo žymiai intensyvesnis ir

efektyvesnis d÷l aktyvaus direkcijų specialistų dalyvavimo ir duomenys tikslesni negu kitoje šalies teritorijoje.

Duomenų analiz÷ leidžia daryti prielaidą, kad valstybiniai parkai ir draustiniai, nežiūrint vis dar didelio objektų

skaičiaus, yra mažiau problemiškos nei kitos respublikos teritorijos dalys ir, remiantis inventorizacijos

medžiaga, yra mažiau užterštos negu buvo tik÷tasi prieš projekto pradžią. Pagrindin÷s priežastys – čia

mažiau intensyviai ūkiškai naudojamos žem÷s, didesni miškų ir ežerų plotai, didesnis direkcijų bei visuomen÷s

d÷mesys kraštovaizdžio vizualiniams estetiniams reikalavimams, griežtesni reikalavimai. Tačiau saugomose

teritorijose apleisti statiniai išvis netoleruotini tiek d÷l aplinkosauginių, tiek d÷l estetinių kriterijų.

5 lentel ÷. Apleist ų statini ų suvestin ÷ saugomose teritorijose

Eil. Nr. Saugoma teritorija

Bendras apleist ų pastat ų skai čius

ST 1. Anykščių regioninis parkas 21 2. Asvejos regioninis parkas 8 3. Aukštadvario regioninis parkas 14 4. Aukštaitijos nacionalinis parkas 88 5. Biržų regioninis parkas 50 6. Čepkelių valstybinis gamtinis rezervatas 1 7. Dieveniškių istorinis regioninis parkas 48 8. Dubysos regioninis parkas 13 9. Dzūkijos nacionalinis parkas 27 10. Gražut÷s regioninis parkas 21 11. Kauno marių regioninis parkas 33 12. Krekenavos regioninis parkas 55 13. Kuršių nerijos nacionalinis parkas 44 14. Kurtuv÷nų regioninis parkas 37 15. Labanoro regioninis parkas 16 16. L÷vens kraštovaizdžio draustinis 2 17. Metelių regioninis parkas 53 18. Nemuno deltos regioninis parkas 31 19. Nemuno kilpų regioninis parkas 54 20. Neries regioninis parkas 1 21. Pagramančio regioninis parkas 28 22. Pajūrio regioninis parkas 8 23. Panemunių regioninis parkas 12 24. Pavilnių regioninis parkas 26 25. Rambyno regioninis parkas 20 26. Salantų regioninis parkas 25 27. Sartų regioninis parkas 39 28. Sirv÷tos regioninis parkas 23 29. Tytuv÷nų regioninis parkas 31 30. Trakų istorinis nacionalinis parkas 11 31. Varnių regioninis parkas 56 32. Veisiejų regioninis parkas 42



Lapas 55 iš 159

55

33. Ventos regioninis parkas 19 34. Verkių regioninis parkas 35 35. Vištyčio regioninis parkas 22 36. Žagar÷s regioninis parkas 65 37. Žemaitijos nacionalinis parkas 16 38. Žuvinto biosferos rezervatas 28 40. Ančios kraštovaizdžio draustinis 5 41. Baltijos jūros talasologinis draustinis 1 42. Buož÷nų geomorfologinis draustinis 1 43. Daugyven÷s kraštovaizdžio draustinis 9 44. Juostos hidrografinis draustinis 1 45. Kaukin÷s botaninis - zoologinis draustinis 1 46. Kintų botaninis draustinis 1 47. Minijos ichtiologinis draustinis 1 48. Nev÷žio kraštovaizdžio draustinis 1 49. Pabalių botaninis draustinis 1 50. Pajieslio geomorfologinis draustinis 3 51. Pelesos botaninis-zoologinis draustinis 1 52. Pyvesos hidrografinis draustinis 3 53. Plinkšių kraštovaizdžio draustinis 3 54. Reiskių tyro telmologinis draustinis 1 55. Šušv÷s kraštovaizdžio draustinis 3 56. Ūlos kraštovaizdžio draustinis 1 57. Varduvos kraštovaizdžio draustinis 7 58. Vilkaičių geomorfologinis draustinis 1 59. Virintos hidrografinis draustinis 2

Viso: 1170

56

57

58



Lapas 59 iš 159

59

4.3. Apleist ų statini ų vertinimas ir atrankos kriterijai

Statiniai programos rengimo metu buvo vertinti pagal daugelį atrankos kriterijų, dalis kurių, kaip

ypač svarbūs, pasirinkti nustatant statinių griovimo eiliškumą. Be 3.4 programos punkte minimų kriterijų,

aprašant statinius ir įvedant duomenis buvo atsižvelgta į LR statybos įstatyme ir poįstatyminiuose teis÷s

aktuose nurodytą statinių klasifikavimą pagal paskirtį ir naudojimo pobūdį, avarin÷s būkl÷s požymius,

naudojimo laiką ir kitus požymius.

4.3.1 Statini ų atranka pagal juridin į status ą

Apleistų statinių grupei priskirtini visi neūkiškai užlaikomi ir/ar reikiamai techniškai neprižiūrimi

statiniai, tačiau jie pagal juridinį statusą (nuosavyb÷s formą) gali būti skirstomi į kelias grupes:

• bešeimininkiai statiniai,

• pripažintini bešeimininkiais, bet dar neturintys šio statuso d÷l neužbaigtų teisinių procedūrų,

statiniai,

• turintys savininkus, tačiau reikiamai neprižiūrimi ir darantys(galintys tur÷ti) neigiamą įtaką aplinkai

(įskaitant vizualinę) ir žmonių sveikatai įtaką.

Nustatant statinių likvidavimo eiliškumą šiai dienai galima orientuotis tik į I ir II grupę –

bešeimininkius ir skelbtinus bešeimininkiais statinius. Neturinčių bešeimininkio statuso statinių likvidavimas

yra sunkiai numatomas d÷l neprognozuojamai ilgai užsitęsiančių teisinių procedūrų.

Didžiausią statinių grupę sudaro savininkus turintys, tačiau netinkamai prižiūrimi ir techniškai

netvarkingi statiniai. Programos duomenų bazei pateikti duomenys gali nesutapti su šiuo metu skalbiamais

VTPSI duomenimis, daugiausia d÷l to, kad neįvesti (arba dalinai įvesti) miestų savivaldyb÷se esantys pastatai

(daugiausia – tik saugomose teritorijose).



Lapas 60 iš 159

60

6 lentel ÷. Apleist ų statini ų suvestin ÷ pagal juridin į status ą.

Eil. Nr. Savivaldyb ÷ Bešeimininkis

pastatas

Neturintis bešeimininkio

statuso d ÷l neužbaigt ų

teisini ų proced ūrų

Neūkiškai užlaikomas ir/ar

reikiamai techniškai

nepriži ūrimas pastatas

Nepateikta duomen ų

apie status ą


1. Akmen÷s r. sav. 29 35 89 0 153 2. Alytaus m. sav. 0 0 0 0 0 3. Alytaus r. sav. 0 79 26 0 105 4. Anykščių r. sav. 1 84 367 0 452 5. Birštono sav. 0 0 42 0 42 6. Biržų r. sav. 1 290 31 0 322 7. Druskininkų sav. 6 0 19 0 25 8. Elektr÷nų sav. 25 31 32 1 89 9. Ignalinos r. sav. 0 3 319 0 322 10. Jonavos r. sav. 49 1 39 0 89 11. Joniškio r. sav. 3 25 50 5 83 12. Jurbarko r. sav. 14 43 19 0 76 13. Kaišiadorių r. sav. 2 48 27 0 77 14. Kalvarijos sav. 0 0 99 0 99 15. Kauno m. sav. 0 0 32 0 32 16. Kauno r. sav. 0 32 139 0 171 17. Kazlų Rūdos sav. 0 3 21 0 24 18. K÷dainių r. sav. 0 71 80 0 151 19. Kelm÷s r. sav. 7 244 21 0 272 20. Klaip÷dos m. sav. 1 0 1 1 3 21. Klaip÷dos r. sav. 0 5 18 0 23 22. Kretingos r. sav. 21 0 37 0 58 23. Kupiškio r. sav. 46 0 164 0 210 24. Lazdijų r. sav. 3 21 159 0 183 25. Marijampol÷s sav. 1 7 120 10 138 26. Mažeikių r. sav. 3 12 106 0 121 27. Mol÷tų r. sav. 2 290 206 2 500 28. Neringos sav. 19 0 21 1 41 29. Pag÷gių sav. 30 10 30 0 70 30. Pakruojo r. sav. 8 326 35 0 369 31. Palangos m. sav. 0 3 2 0 5 32. Panev÷žio m. sav. 0 0 5 0 5 33. Panev÷žio r. sav. 0 1 102 0 103 34. Pasvalio r. sav. 2 466 36 1 505 35. Plung÷s r. sav. 0 30 25 1 56 36. Prienų r. sav. 0 1 153 0 154 37. Radviliškio r. sav. 1 395 49 0 445 38. Raseinių r. sav. 62 7 192 0 261 39. Rietavo sav. 4 0 84 0 88 40. Rokiškio r. sav. 0 51 100 0 151 41. Skuodo r. sav. 78 7 73 1 159 42. Šakių r. sav. 1 2 145 0 148 43. Šalčininkų r. sav. 1 42 334 1 378 44. Šiaulių m. sav. 0 0 0 0 0



Lapas 61 iš 159

61

45. Šiaulių r. sav. 4 184 72 1 261 46. Šilal÷s r. sav. 0 0 119 0 119 47. Šilut÷s r. sav. 4 87 241 0 332 48. Širvintų r. sav. 92 1 65 0 158 49. Švenčionių r. sav. 0 21 105 0 126 50. Taurag÷s r. sav. 2 7 104 1 114 51. Telšių r. sav. 46 62 55 1 164 52. Trakų r. sav. 5 0 43 0 48 53. Ukmerg÷s r. sav. 0 12 4 0 16 54. Utenos r. sav. 1 8 268 0 277 55. Var÷nos r. sav. 7 2 193 0 202 56. Vilkaviškio r. sav. 3 353 28 0 384 57. Vilniaus m. sav. 14 1 28 18 61 58. Vilniaus r. sav. 3 0 16 0 19 59. Visagino sav. 0 0 42 0 42 60. Zarasų r. sav. 0 5 226 0 231

Viso: 601 3408 5258 45 9312

62

63

64

65



Lapas 66 iš 159

66

7 lentel ÷. Apleist ų statini ų saugomose teritorijose suvestin ÷ pagal juridin į status ą

Eil. Nr. Saugoma teritorija Bešeimininkis

pastatas

Neturintis bešeimininkio

statuso d ÷l neužbaigt ų

teisini ų proced ūrų

Neūkiškai užlaikomas

ir/ar reikiamai techniškai

nepriži ūrimas pastatas

Nepateikta duomen ų

apie status ą


1. Aukštaitijos nacionalinis parkas 88 0 0 0 88 2. Anykščių regioninis parkas 16 0 5 0 21 3. Asvejos regioninis parkas 3 2 3 0 8 4. Aukštadvario regioninis parkas 14 0 0 0 14 5. Biržų regioninis parkas 23 0 27 0 50 6. Čepkelių valstybinis gamtinis

rezervatas 1 0 0 0 1 7. Dieveniškių istorinis regioninis

parkas 5 1 42 0 48 8. Dubysos regioninis parkas 10 1 2 0 13 9. Dzūkijos nacionalinis parkas 26 1 0 0 27 10. Gražut÷s regioninis parkas 21 0 0 0 21 11. Kauno marių regioninis parkas 33 0 0 0 33 12. Krekenavos regioninis parkas 55 0 0 0 55 13. Kuršių nerijos nacionalinis

parkas 22 20 0 2 44 14. Kurtuv÷nų regioninis parkas 29 0 7 1 37 15. Labanoro regioninis parkas 8 0 8 0 16 16. Metelių regioninis parkas 52 0 1 0 53 17. Nemuno deltos regioninis

parkas 17 1 13 0 31 18. Nemuno kilpų regioninis parkas 54 0 0 0 54 19. Neries regioninis parkas 1 0 0 0 1 20. Pagramančio regioninis parkas 28 0 0 0 28 21. Pajūrio regioninis parkas 1 0 7 0 8 22. Panemunių regioninis parkas 4 1 7 0 12 23. Pavilnių regioninis parkas 14 5 0 7 26 24. Rambyno regioninis parkas 12 5 3 0 20 25. Salantų regioninis parkas 20 4 0 1 25 26. Sartų regioninis parkas 39 0 0 0 39 27. Sirv÷tos regioninis parkas 10 0 13 0 23 28. Tytuv÷nų regioninis parkas 18 1 12 0 31 29. Trakų istorinis nacionalinis

parkas 10 1 0 0 11 30. Varnių regioninis parkas 38 2 15 1 56 31. Veisiejų regioninis parkas 39 2 1 0 42 32. Ventos regioninis parkas 14 3 2 0 19 33. Verkių regioninis parkas 14 9 1 11 35 34. Vištyčio regioninis parkas 4 0 18 0 22 35. Žagar÷s regioninis parkas 38 2 21 4 65 36. Žemaitijos nacionalinis parkas 14 0 1 1 16 37. Žuvinto biosferos rezervatas 13 0 5 10 28 38. Ančios kraštovaizdžio draustinis 5 0 0 0 5 39. Baltijos jūros talasologinis 1 0 0 0 1



Lapas 67 iš 159

67

draustinis 40. Buož÷nų geomorfologinis

draustinis 1 0 0 0 1 41. Daugyven÷s kraštovaizdžio

draustinis 6 0 3 0 9 42. Juostos hidrografinis draustinis 1 0 0 0 1 43. Kaukin÷s botaninis - zoologinis

draustinis 0 0 1 0 1 44. Kintų botaninis draustinis 1 0 0 0 1 45. L÷vens kraštovaizdžio

draustinis 2 0 0 0 2 46. Minijos ichtiologinis draustinis 0 0 1 0 1 47. Nev÷žio kraštovaizdžio

draustinis 0 0 1 0 1 48. Pabalių botaninis draustinis 0 0 0 1 1 49. Pajieslio geomorfologinis

draustinis 0 0 3 0 3 50. Pelesos botaninis-zoologinis

draustinis 1 0 0 0 1 51. Pyvesos hidrografinis draustinis 2 0 1 0 3 52. Plinkšių kraštovaizdžio

draustinis 3 0 0 0 3 53. Reiskių tyro telmologinis

draustinis 1 0 0 0 1 54. Šušv÷s kraštovaizdžio

draustinis 3 0 0 0 3 55. Ūlos kraštovaizdžio draustinis 1 0 0 0 1 56. Varduvos kraštovaizdžio

draustinis 7 0 0 0 7 57. Vilkaičių geomorfologinis

draustinis 1 0 0 0 1 58. Virintos hidrografinis draustinis 2 0 0 0 2

Viso: 846 61 224 39 1170

68

69

70

71



Lapas 72 iš 159

72

4.3.2 Statini ų atranka pagal paskirt į ir naudojimo pob ūdį

Statinių paskirtis plačiau aptarta 3.4 punkte ir 14 programos priede. Pateikti duomenys rodo,

kad apie 90% statinių priskirtina negyvenamųjų pastatų grupei. Gyvenamosios paskirties pastatai sudaro apie

4 % visų apleistų statinių. Tačiau projekto vykdymo metu steb÷tos tendencijos rodo, kad šios paskirties

statinių artimiausiu metu tur÷tų palaipsniui daug÷ti, ypač kaimo vietov÷se ir mažuose miesteliuose. Kitos

(inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos) paskirties statiniai sudaro tik nedidelę apleistų statinių dalį.

8 lentel ÷. Apleist ų statini ų suvestin ÷ lentel ÷ pagal statinio paskirt į


Gyvenamieji pastatai

(Pastatai)

Negyvenamieji pastatai

(Pastatai)

Susisiekimo komunikacijos (Inž. statiniai)

Inžineriniai tinklai (Inž. statiniai)

Kit i statiniai

(Inž. statiniai)


1. Akmen÷s r. sav. 31 116 0 0 6 153 2. Alytaus m. sav. 0 0 0 0 0 0 3. Alytaus r. sav. 7 95 0 3 0 105 4. Anykščių r. sav. 15 427 0 4 6 452 5. Birštono sav. 6 33 0 0 3 42 6. Biržų r. sav. 20 295 0 0 7 322 7. Druskininkų sav. 0 21 0 2 2 25 8. Elektr÷nų sav. 2 81 0 0 6 89 9. Ignalinos r. sav. 0 311 0 1 10 322 10. Jonavos r. sav. 13 63 0 3 10 89 11. Joniškio r. sav. 28 41 0 3 11 83 12. Jurbarko r. sav. 8 60 0 2 6 76 13. Kaišiadorių r. sav. 11 66 0 0 0 77 14. Kalvarijos sav. 5 94 0 0 0 99 15. Kauno m. sav. 3 29 0 0 0 32 16. Kauno r. sav. 28 120 0 0 23 171 17. Kazlų Rūdos sav. 2 22 0 0 0 24 18. K÷dainių r. sav. 3 80 0 61 7 151 19. Kelm÷s r. sav. 1 255 1 3 12 272 20. Klaip÷dos m. sav. 0 1 1 0 1 3 21. Klaip÷dos r. sav. 0 22 0 0 1 23 22. Kretingos r. sav. 0 51 1 0 6 58 23. Kupiškio r. sav. 3 207 0 0 0 210 24. Lazdijų r. sav. 6 175 0 0 2 183 25. Marijampol÷s sav. 2 134 0 0 2 138 26. Mažeikių r. sav. 15 98 2 0 6 121 27. Mol÷tų r. sav. 34 416 0 0 50 500 28. Neringos sav. 2 17 2 2 18 41 29. Pag÷gių sav. 0 68 0 0 2 70 30. Pakruojo r. sav. 38 311 0 0 20 369 31. Palangos m. sav. 0 5 0 0 0 5 32. Panev÷žio m. sav. 0 5 0 0 0 5 33. Panev÷žio r. sav. 2 77 0 0 24 103 34. Pasvalio r. sav. 22 434 1 4 44 505 35. Plung÷s r. sav. 2 46 0 1 7 56



Lapas 73 iš 159

73

36. Prienų r. sav. 30 120 0 0 4 154 37. Radviliškio r. sav. 15 401 6 0 23 445 38. Raseinių r. sav. 13 243 0 0 5 261 39. Rietavo sav. 1 84 0 1 2 88 40. Rokiškio r. sav. 4 87 0 2 58 151 41. Skuodo r. sav. 4 148 0 1 6 159 42. Šakių r. sav. 12 130 0 0 6 148 43. Šalčininkų r. sav. 3 372 0 0 3 378 44. Šiaulių m. sav. 0 0 0 0 0 0 45. Šiaulių r. sav. 7 182 1 2 69 261 46. Šilal÷s r. sav. 10 102 0 0 7 119 47. Šilut÷s r. sav. 0 327 0 0 5 332 48. Širvintų r. sav. 5 147 1 4 1 158 49. Švenčionių r. sav. 9 109 0 0 8 126 50. Taurag÷s r. sav. 5 105 1 0 3 114 51. Telšių r. sav. 7 136 0 0 21 164 52. Trakų r. sav. 5 43 0 0 0 48 53. Ukmerg÷s r. sav. 0 16 0 0 0 16 54. Utenos r. sav. 2 274 0 1 0 277 55. Var÷nos r. sav. 3 194 0 2 3 202 56. Vilkaviškio r. sav. 5 379 0 0 0 384 57. Vilniaus m. sav. 1 41 1 0 18 61 58. Vilniaus r. sav. 3 13 0 0 3 19 59. Visagino sav. 13 28 1 0 0 42 60. Zarasų r. sav. 7 222 0 0 2 231

Viso: 473 8179 19 102 539 9312

74

75

76

77

78



Lapas 79 iš 159

79

9 lentel ÷. Apleist ų statini ų saugomose teritorijose suvestin ÷ lentel ÷ pagal statinio paskirt į

Eil. Nr. Saugoma teritorija

Gyvenamieji pastatai

(Pastatai)

Negyvenamieji pastatai

(Pastatai)

Susisiekimo komunikacijos (Inž. statiniai)

Inžineriniai tinklai (Inž. statiniai)

Kiti statiniai

(Inž. statiniai)


1. Ančios kraštovaizdžio draustinis 0 5 0 0 0 5

2. Anykščių regioninis parkas 1 20 0 0 0 21

3. Asvejos regioninis parkas 1 7 0 0 0 8 4. Aukštadvario regioninis

parkas 0 14 0 0 0 14 5. Aukštaitijos nacionalinis

parkas 0 74 0 0 14 88 6. Baltijos jūros talasologinis

draustinis 0 1 0 0 0 1 7. Biržų regioninis parkas 8 41 0 0 1 50 8. Buož÷nų geomorfologinis

draustinis 0 0 0 0 1 1 9. Čepkelių valstybinis

gamtinis rezervatas 0 1 0 0 0 1 10. Daugyven÷s

kraštovaizdžio draustinis 3 4 0 0 2 9 11. Dieveniškių istorinis

regioninis parkas 0 45 0 0 3 48 12. Dubysos regioninis

parkas 0 11 0 0 2 13 13. Dzūkijos nacionalinis

parkas 0 27 0 0 0 27 14. Gražut÷s regioninis

parkas 0 21 0 0 0 21 15. Juostos hidrografinis

draustinis 0 1 0 0 0 1 16. Kaukin÷s botaninis -

zoologinis draustinis 1 0 0 0 0 1 17. Kauno marių regioninis

parkas 5 28 0 0 0 33 18. Kintų botaninis draustinis 0 1 0 0 0 1 19. Krekenavos regioninis

parkas 2 33 0 0 20 55 20. Kuršių nerijos nacionalinis

parkas 2 18 3 2 19 44 21. Kurtuv÷nų regioninis

parkas 5 21 1 2 8 37 22. Labanoro regioninis

parkas 0 13 0 0 3 16 23. L÷vens kraštovaizdžio

draustinis 0 2 0 0 0 2 24. Metelių regioninis parkas 2 49 0 0 2 53 25. Minijos ichtiologinis

draustinis 0 1 0 0 0 1 26. Nemuno deltos regioninis

parkas 0 26 0 0 5 31 27. Nemuno kilpų regioninis

parkas 11 40 0 0 3 54 28. Neries regioninis parkas 0 1 0 0 0 1



Lapas 80 iš 159

80

29. Nev÷žio kraštovaizdžio draustinis 0 1 0 0 0 1

30. Pabalių botaninis draustinis 0 0 0 0 1 1

31. Pagramančio regioninis parkas 6 17 1 0 4 28

32. Pajieslio geomorfologinis draustinis 0 3 0 0 0 3

33. Pajūrio regioninis parkas 0 7 0 0 1 8 34. Panemunių regioninis

parkas 0 7 0 0 5 12 35. Pavilnių regioninis parkas 1 15 1 0 9 26 36. Pelesos botaninis-

zoologinis draustinis 0 1 0 0 0 1 37. Pyvesos hidrografinis

draustinis 0 0 0 2 1 3 38. Plinkšių kraštovaizdžio

draustinis 0 2 0 0 1 3 39. Rambyno regioninis

parkas 0 18 0 0 2 20 40. Reiskių tyro telmologinis

draustinis 0 1 0 0 0 1 41. Salantų regioninis parkas 1 18 1 0 5 25 42. Sartų regioninis parkas 7 26 0 0 6 39 43. Sirv÷tos regioninis parkas 0 19 0 0 4 23 44. Šušv÷s kraštovaizdžio

draustinis 0 0 0 3 0 3 45. Tytuv÷nų regioninis

parkas 0 20 0 2 9 31 46. Trakų istorinis

nacionalinis parkas 2 9 0 0 0 11 47. Ūlos kraštovaizdžio

draustinis 0 0 0 0 1 1 48. Varduvos kraštovaizdžio

draustinis 0 5 0 0 2 7 49. Varnių regioninis parkas 4 38 0 1 13 56 50. Veisiejų regioninis parkas 3 39 0 0 0 42 51. Ventos regioninis parkas 5 12 1 0 1 19 52. Verkių regioninis parkas 0 26 0 0 9 35 53. Vilkaičių geomorfologinis

draustinis 0 0 0 0 1 1 54. Virintos hidrografinis

draustinis 0 2 0 0 0 2 55. Vištyčio regioninis parkas 0 22 0 0 0 22 56. Žagar÷s regioninis parkas 27 29 0 1 8 65 57. Žemaitijos nacionalinis

parkas 0 12 0 1 3 16 58. Žuvinto biosferos

rezervatas 0 28 0 0 0 28 Viso: 97 882 8 14 169 1170

81

82

83

84

85



Lapas 86 iš 159

86

4.3.3 Statini ų atranka pagal galim ą gr÷smę žmoni ų gyvybei ir sveikatai

Tai vienas svarbiausių faktorių, verčiančių skubiai likviduoti apleistus statinius. Didžiausią

pavojų apleisti statiniai kelia d÷l nepakankamo jų konstrukcijų atsparumo ir pastovumo. Žiemos periodu,

susikaupus ant stogų sniegui, gali būti viršijamos leistinos laikančiųjų konstrukcijų apkrovos. Intensyviai

gyvulininkystei ir paukštininkystei naudoti statiniai gali būti pažeisti m÷šlo išskiriamų rūgščių. Netinkamai

naudojami statiniai d÷l agresyvaus aplinkos poveikio praranda savo mechaninį patvarumą ir pastovumą,

atsparumą gaisrams, netenkina higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos reikalavimų, neatitinka saugaus

naudojimo nuostatų bei reikalavimų. Griūvančios statinių konstrukcijos gali įtakoti ir kitų, šalia esančių šiuo

metu naudojamų statinių griūtį, tod÷l labai svarbu steb÷ti apleistus pastatus, esančius tankiai apgyvendintose

ir urbanizuotose teritorijose. Šalia didmiesčių, miestelių ar kitokių gyvenviečių esantys apleisti statiniai

ypatingai vilioja metalo, statybos produktų vagis, benamius, vaikus. D÷l metalo ir statybos produktų vagių

veiksmų konstrukcijų apkrovos tik dar labiau padid÷ja. D÷l to einant laikui išvengti nelaim÷s darosi dar

sunkiau – mirtini atvejai užfiksuoti Didžiasalyje, Daug÷liuose (Šiaulių rajone) ir kitose vietose.

Benamiai, esant šaltam klimato periodui, ieško prieglobsčio nuo žiemos pūgų, v÷jo ir sniego.

Apleistuose statiniuose jų padarytos landyn÷s kelia gaisro pavojų, nes čia kūrenami laužai, rūkoma,

vartojamas alkoholis. „Pastatai vaiduokliai“ žmon÷ms kelia neigiamas emocijas, darko gyvenamąją aplinką,

trukdo pl÷toti turizmo ar kitokio pobūdžio veiklas.

Tankiai apgyvendintose teritorijose nuo liepsnojančio apleisto pastato gali užsidegti aplinkiniai

statiniai. Nebaigti statyti, apleisti statiniai - m÷giama vaikų žaidimo ir paauglių susirinkimo vieta. D÷l to

apleistų statinių griūties pavojaus tema tampa dar aktualesn÷.

Apie 27 % statinių įvertinti kaip potencialiai keliantys gr÷smę žmonių gyvybei. Tačiau

analizuojant duomenis atkreiptinas d÷mesys į subjektyvius duomenų teik÷jo nustatytus pavojingumo

kriterijus: jei Biržų rajone 322 statinių potencialiai pavojingais nurodyti tik 4, tai Ignalinos savivaldyb÷je iš

tokio pat skaičiaus – 199.

10 lentel ÷. Apleist ų statini ų suvestin ÷ lentel ÷ pagal gr ÷smę žmoni ų sveikatai ir gyvybei


Nepateikta duomen ų apie

pastato gr ÷smę

Taip, pastatas kelia gr ÷smę

Ne, pastatas nekelia

gr÷sm÷s

Bendras apleist ų pastat ų

skai čius savivaldyb ÷je

1. Akmen÷s r. sav. 0 111 42 153 2. Alytaus m. sav. 0 0 0 0 3. Alytaus r. sav. 0 43 62 105 4. Anykščių r. sav. 3 300 149 452 5. Birštono sav. 0 10 32 42 6. Biržų r. sav. 0 4 318 322 7. Druskininkų sav. 0 11 14 25 8. Elektr÷nų sav. 0 5 84 89 9. Ignalinos r. sav. 0 199 123 322 10. Jonavos r. sav. 0 34 55 89 11. Joniškio r. sav. 0 36 47 83 12. Jurbarko r. sav. 2 50 24 76 13. Kaišiadorių r. sav. 0 36 41 77



Lapas 87 iš 159

87

14. Kalvarijos sav. 0 0 99 99 15. Kauno m. sav. 0 7 25 32 16. Kauno r. sav. 0 19 152 171 17. Kazlų Rūdos sav. 0 17 7 24 18. K÷dainių r. sav. 0 43 108 151 19. Kelm÷s r. sav. 0 45 227 272 20. Klaip÷dos m. sav. 0 2 1 3 21. Klaip÷dos r. sav. 0 7 16 23 22. Kretingos r. sav. 15 10 33 58 23. Kupiškio r. sav. 0 87 123 210 24. Lazdijų r. sav. 0 28 155 183 25. Marijampol÷s sav. 2 7 129 138 26. Mažeikių r. sav. 0 18 103 121 27. Mol÷tų r. sav. 1 101 398 500 28. Neringos sav. 0 12 29 41 29. Pag÷gių sav. 0 10 60 70 30. Pakruojo r. sav. 0 32 337 369 31. Palangos m. sav. 0 0 5 5 32. Panev÷žio m. sav. 0 2 3 5 33. Panev÷žio r. sav. 0 12 91 103 34. Pasvalio r. sav. 1 237 267 505 35. Plung÷s r. sav. 0 19 37 56 36. Prienų r. sav. 1 54 99 154 37. Radviliškio r. sav. 0 45 400 445 38. Raseinių r. sav. 1 71 189 261 39. Rietavo sav. 0 11 77 88 40. Rokiškio r. sav. 16 32 103 151 41. Skuodo r. sav. 1 107 51 159 42. Šakių r. sav. 0 83 65 148 43. Šalčininkų r. sav. 0 21 357 378 44. Šiaulių m. sav. 0 0 0 0 45. Šiaulių r. sav. 0 72 189 261 46. Šilal÷s r. sav. 4 43 72 119 47. Šilut÷s r. sav. 0 4 328 332 48. Širvintų r. sav. 0 58 100 158 49. Švenčionių r. sav. 0 31 95 126 50. Taurag÷s r. sav. 10 30 74 114 51. Telšių r. sav. 109 26 29 164 52. Trakų r. sav. 0 4 44 48 53. Ukmerg÷s r. sav. 0 6 10 16 54. Utenos r. sav. 0 70 207 277 55. Var÷nos r. sav. 0 83 119 202 56. Vilkaviškio r. sav. 0 3 381 384 57. Vilniaus m. sav. 6 1 54 61 58. Vilniaus r. sav. 0 12 7 19 59. Visagino sav. 0 38 4 42 60. Zarasų r. sav. 1 110 120 231 Viso: 173 2569 6570 9312

88

89

90



Lapas 91 iš 159

91

4.3.4 Statini ų atranka pagal galim ą neigiam ą poveik į aplinkai

Gyvenimo kokyb÷ tiesiogiai priklauso nuo gyvenamosios aplinkos, o apleisti statiniai neigiamai

ją veikdami kelia gr÷smę žmonių saugumui ir sveikatai, mažina kraštovaizdžio patrauklumą, ekosistemų

atsparumą.

Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymas kenksmingą (neigiamą) poveikį aplinkai

apibr÷žia kaip ekosistemos ar jos elementų natūralių funkcijų susilpn÷jimą arba netekimą, o pasekmes ar

poveikį aplinkai – kaip tokias pasekmes ar poveikį (fizinį, cheminį ir kt.) aplinkai, d÷l kurių įvyksta ar gali įvykti

reikšmingi ekosistemos ar jos elementų natūralių funkcijų pokyčiai. Tiek tinkamų naudoti statinių, tiek apleistų,

bešeimininkių statinių eksploatavimo tinkamumą reglamentuoja Lietuvos Respublikos statybos įstatymas,

statybos techniniai reglamentai STR 2.01.01(1):2005 „Esminiai statinio reikalavimai. Mechaninis patvarumas ir

pastovumas, STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrin÷ sauga“, STR 2.01.01(3):1999

„Esminiai statinio reikalavimai „Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“, STR 2.01.01(4):1999 „Esminiai statinio

reikalavimai. Naudojimo sauga“, bei kiti teis÷s aktai.

Apleistų statinių poveikį aplinkai ir gyventojams galima suskirstyti į tokias grupes:

• chemin÷ tarša – naftos produktų, kenksmingų medžiagų, pesticidų, trąšų netinkamas laikymas ir

saugojimo pasekm÷s;

• vizualioji tarša - kraštovaizdžio darkymas ir estetin÷s krašto vert÷s mažinimas;

• estetinis diskomfortas ir nepasitenkinimas;

• neefektyvus žem÷s naudojimas;

• griūties ir gaisro pavojus;

Chemin÷s medžiagos teršia dirvožemį ir gruntinius vandenis, išbalansuojama aplinkos

ekosistemas. Dauguma žem÷s ūkio pramon÷je naudotų pesticidų, trąšų, stimuliatorių turi ilgalaikį

besikaupiančio pobūdžio poveikį aplinkai. Tai reiškia, kad antropogenin÷s veiklos (tiek šiuo metu vykdomos,

tiek anksčiau vykusios ūkin÷s veiklos) sąlygojami pokyčiai aplinkoje išryšk÷ja tik po tam tikro laikotarpio.

Aplinkos ministerijos pateiktais duomenimis, šiuo metu visi sand÷liuose sukaupti pesticidai yra išvežti iš

Lietuvos teritorijos ir saugiai utilizuoti, tačiau tik÷tina, kad pesticidų likučių gali užsilikti apleistuose statiniuose

bei artimiausioje jų aplinkoje. Tai apsunkina tiek teritorijos rekultivavimą, tiek tolesnį jos naudojimą.

Apleisti sand÷liavimo paskirties pastatai, skirti trąšų ir pesticidų saugojimui, garažų paskirties

statiniai su mazuto, benzino ir kitokio kuro saugyklomis, susisiekimo komunikacijų inžineriniai statiniai ir kiti

transporto paskirties statiniai yra potencialus aplinkos taršos šaltinis. Tokiuose statiniuose yra likę neutilizuotų

cheminių medžiagų, kurios kelia ne tik cheminę taršą, tačiau gali ir lengvai užsidegti, sprogti ar kelti kitokį

pavojų. Patekusios į aplinką pavojingos chemin÷s medžiagos gali garuoti, patekti į gruntinius vandenis,

užsidegusios išskirti toksiškas medžiagas. Tai gali sukelti negrįžtamus žmonių sveikatos ir ekosistemų

pakenkimus. Kenksmingos medžiagos įtakoja biologin÷s įvairov÷s sutrikimus, gali skatinti mutacijas ar atskirų

rūšių išnykimus. Apleisti statiniai – potencialus naminių gyvulių ir laukinių gyvūnų infekcinių ligų šaltinis.

Graužikai bei kiti smulkūs gyvūnai ligas gali pernešti į kitas aplinkos zonas.

Didžiulis neigiamas poveikis jaučiamas iš nelegalių sąvartynų, užsilikusių nuo kolūkinių laikų.

Nemažai jų įrengti saugomose teritorijose, prie vandens telkinių ar miškuose, be jokio inžinerinio pasiruošimo -



Lapas 92 iš 159

92

atliekos tiesiog buvo verčiamos į apleistus sm÷lio, žvyro karjerus ar paprastas duobes. Sąvartyno paviršiaus

nuotekos patenka į netoliese esančius vandens telkinius, sklinda nemalonus kvapas, ryški vizualin÷

kraštovaizdžių tarša.

Nuolatos į dirvožemį migravusios organin÷s medžiagos (ypač buvusiose fermų paskirties

statiniuose) sudaro palankias sąlygas ligų suk÷l÷jams veistis, suintensyv÷ja puvimas, išsiskiria nemalonaus

kvapo ir kenksmingos dujos. Patogeniški mikroorganizmai ir virusai gali prasiskverbti į gilesnius grunto

sluoksnius ir patekti į vandenį.

Daugumoje apleistų statinių gausu asbesto, kuris vadovaujantis Europos Sąjungos teis÷s aktais

nuo 2005 m. sausio 1 d. Lietuvoje yra uždraustas. Ši medžiaga d÷l savo techninių savybių (tvirtumo,

lankstumo, atsparumo karščiui) bei nesud÷tingos ir nebrangios gamybos buvo plačiai naudota statyboje,

pramon÷je ir buityje, tod÷l asbesto galima rasti stoguose ir sienose, šilumos ir vamzdynų izoliacijose (taip pat

ir gyvenamųjų namų rūsiuose), v÷dinimo įrenginiuose ir vamzdynuose, elektros skirstymo spintose, elektros

įrenginiuose, įrankiuose, prietaisuose, ugniai atspariose sienose ir duryse, dažuose ir klijuose (pvz., koklių ir

grindų plytelių), karščiui ir ugniai atspariuose tekstil÷s bei kituose gaminiuose. Asbesto yra beveik visų

senesnių transporto priemonių, kranų, liftų ir kitų įrenginių stabdžių bei sankabų detal÷se.

Kol asbesto turintys statiniai, konstrukcijos ar gaminiai neliečiami, ši medžiaga didesnio pavojaus nekelia. Jis atsiranda tuos statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant ar apdorojant, kai aplinkoje pasklinda labai smulkios, akimi nematomos skaidulos. Žmogui ir gyvūnams įkvepiant asbesto skaidulas, jos lyg adat÷l÷s susminga į kv÷pavimo takų audinį, tapdamos įvairių nepagydomų v÷žinių susirgimų priežastimi. Likviduojant pastatus, reikia numatyti ir galimą asbesto dulkių poveikį dirbančiam personalui, aprūpinti juos respiratoriais, specialias rūbais.

Tiek vienkartinis, trumpas pavojingų cheminių medžiagų poveikis, tiek ilgalaikis jų kaupimasis

organizme gali pakenkti sveikatai ir sukelti visą eilę ligų.

Detalesni duomenys apie chemin÷s taršos objektus kaupiami Lietuvos geologijos tarnyboje.

Šiuo metu inventorizuoti potencialios taršos objektai, esantys 17 rajonų savivaldybių teritorijose.

7 pav. Dažnai bešeimininki ų statini ų teritorijose formuojasi nelegal ūs sąvartynai. Žmogaus sveikatai pavojingos sovietinio laikotarpio gamybo s stiklo vatos ir asbestinio šiferio atliekos buv .

gamyklos teritorijoje, (Didžiasalis, Ignalinos rajo nas)



Lapas 93 iš 159

93

8 pav. Medžio ir kit ų atliek ų sąvartynas apleist ų pastat ų teritorijoje pavojingas puvimo metu išsiskirian čiomis dujomis ir galima kenk ÷jų invazija ( Zaras ų m.)

Nustatant statinių griovimo prioritetus, reikia atkreipti d÷mesį, kad yra statinių, kurie gali ir visai

nedaryti jokio apčiuopiamo poveikio aplinkai, ypač, jei likę tik sunkiai yrančios gelžbetonio, plytų, akmenų

konstrukcijos, jei jame nebuvo eksploatuojamos kenksmingos medžiagos, ir jei statybos produktai, iš kurių

statinys yra pastatytas, neturi kenksmingo poveikio aplinkai, - tuomet toks statinys realios gr÷sm÷s nekelia.

Remiantis savivaldybių ir apskričių specialistų surinktais duomenimis, santykinai nedaug

apleistų statinių kelia realią gr÷smę aplinkai bei žmonių sveikatai d÷l taršos. Pagrindine teršiančia medžiaga

nurodomi asbestin÷s dangos ir konstrukcijų likučiai (2,3 %). Chemin÷ tarša nurodoma 1,2 % (128) apleistų

statinių – tai daugiausia garažų paskirties statiniai su mazuto, benzino ir kitokio kuro saugyklomis,

sand÷liavimo paskirties pastatai, skirti trąšų saugojimui. Šios taršos tikimyb÷ nustatyta preliminariai, jos likučių

gali būti ir kituose panašaus pobūdžio statinių kompleksuose. Didžiausia yra vizualin÷s taršos įtaka – ji

nurodoma net 95 % visų objektų.

11 lentel ÷. Apleist ų statini ų suvestin ÷ lentel ÷ pagal galim ą neigiam ą poveik į aplinkai


Nenustatytas poveikis aplinkai

Asbestine (šiferio)

tarša

Chemine tarša

Vizualine tarša

Bendras pastat ų skai čius

savivaldyb ÷je 1. Akmen÷s r. sav. 153 153 2. Alytaus m. sav. 0 3. Alytaus r. sav. 3 1 2 99 105 4. Anykščių r. sav. 9 42 401 452 5. Birštono sav. 42 42 6. Biržų r. sav. 322 322 7. Druskininkų sav. 1 2 22 25 8. Elektr÷nų sav. 3 13 73 89 9. Ignalinos r. sav. 26 296 322 10. Jonavos r. sav. 1 2 86 89 11. Joniškio r. sav. 83 83 12. Jurbarko r. sav. 2 2 72 76



Lapas 94 iš 159

94

13. Kaišiadorių r. sav. 2 75 77 14. Kalvarijos sav. 99 99 15. Kauno m. sav. 1 31 32 16. Kauno r. sav. 2 169 171 17. Kazlų Rūdos sav. 1 23 24 18. K÷dainių r. sav. 151 151 19. Kelm÷s r. sav. 2 1 269 272 20. Klaip÷dos m. sav. 3 3 21. Klaip÷dos r. sav. 23 23 22. Kretingos r. sav. 1 4 53 58 23. Kupiškio r. sav. 19 3 188 210 24. Lazdijų r. sav. 1 3 179 183 25. Marijampol÷s sav. 6 1 1 130 138 26. Mažeikių r. sav. 4 117 121 27. Mol÷tų r. sav. 14 1 10 475 500 28. Neringos sav. 1 40 41 29. Pag÷gių sav. 2 68 70 30. Pakruojo r. sav. 2 367 369 31. Palangos m. sav. 5 5 32. Panev÷žio m. sav. 5 5 33. Panev÷žio r. sav. 103 103 34. Pasvalio r. sav. 12 51 19 423 505 35. Plung÷s r. sav. 2 1 53 56 36. Prienų r. sav. 6 2 146 154 37. Radviliškio r. sav. 5 4 436 445 38. Raseinių r. sav. 261 261 39. Rietavo sav. 1 87 88 40. Rokiškio r. sav. 1 150 151 41. Skuodo r. sav. 1 20 138 159 42. Šakių r. sav. 22 1 125 148 43. Šalčininkų r. sav. 2 2 374 378 44. Šiaulių m. sav. 0 45. Šiaulių r. sav. 3 258 261 46. Šilal÷s r. sav. 3 116 119 47. Šilut÷s r. sav. 19 313 332 48. Širvintų r. sav. 1 157 158 49. Švenčionių r. sav. 1 1 124 126 50. Taurag÷s r. sav. 9 1 2 102 114 51. Telšių r. sav. 59 1 104 164 52. Trakų r. sav. 48 48 53. Ukmerg÷s r. sav. 1 3 12 16 54. Utenos r. sav. 21 12 244 277 55. Var÷nos r. sav. 1 1 4 196 202 56. Vilkaviškio r. sav. 384 384 57. Vilniaus m. sav. 1 60 61 58. Vilniaus r. sav. 19 19 59. Visagino sav. 42 42 60. Zarasų r. sav. 11 2 218 231

Viso: 144 228 128 8812 9312

95

96

97

98



Lapas 99 iš 159

99

Apleisti urbanistiniai statiniai, įsiterpę į agrarinį kaimo vietovių kraštovaizdį darko vizualinį

vaizdą, mažina estetinę vertę ir šis neigiamas poveikis ypač svarbus saugomose teritorijose. Apleisti statiniai

tampa svarbiais vizualiniais akcentais vaizdingu reljefu pasižyminčiose teritorijose, stelbia kultūros paminklus,

užstoja panoramas. Sprendžiant apie likvidavimo ar naudojimo alternatyvų parinkimą, šį faktorių reikia

atkreipti ypatingą d÷mesį, (sudarant komisijas, į jas būtina įtraukti valstybinių parkų specialistus, savivaldybių

architektus).

Apleistų statinių užimamas žem÷s plotas yra neefektyviai panaudojamas. Buvusių fermų ar kitų

nemažos apimties statinių užimamas žem÷s sklypas gal÷tų būti pritaikytas kitoms reikm÷ms, pavyzdžiui

žem÷s ūkiui, turizmui, želdynams. Apleistais statiniais užimtą plotą sunku paskaičiuoti d÷l nevienodai

užpildytos duomenų baz÷s (vieni plotą nurod÷ arais, kiti - m2 ), tačiau dideli kompleksai užima po 10-20 ha)

Daugiausia d÷mesio reikalauja valstybinių (nacionalinių ir regioninių) parkų apsauga ir

tvarkymas, nes šios kompleksin÷s saugomos teritorijos skirtos ne tik išsaugoti (ir/ar atkurti) gamtiniu ir

kultūriniu požiūriais vertingą kraštovaizdį, išsaugoti tipiškas arba unikalias ekosistemas, bet ir propaguoti bei

remti Lietuvos regionų etnokultūros tradicijas, sudaryti sąlygas rekreacijai, pirmiausia pažintiniam turizmui,

pl÷toti aplinkosauginį švietimą.

Atkreiptinas ypatingas d÷mesys į teritorijas, kurios yra prie svarbiausių krašto kelių ir

tarptautinių magistralių (13 lentel÷). Surinkti duomenys rodo, kad apie ketvirtadalis statinių išsid÷stę būtent

netolimoje svarbiausių kelių aplinkoje. Panašus skaičius yra ir šalia turistų lankomų objektų, turistinių trasų

(12 lentel÷).

12 lentel ÷ . Apleist ų statini ų savivaldyb ÷se suvestin ÷ lentel ÷ pagal pastat ų atstum ą nuo auto turizmo ir dvira čių trasų (takų)


Pastatų skai čius šalia turistini ų auto

trasų

Pastatų skai čius šalia turistini ų dvira čių trasų

Bendras pastat ų skai čius šalia turistini ų auto

trasų ir dvira čių trasų


savivaldyb ÷je

1. Akmen÷s r. sav. 55 0 55 153 2. Alytaus m. sav. 0 0 0 0 3. Alytaus r. sav. 15 24 34 105 4. Anykščių r. sav. 88 57 142 452 5. Birštono sav. 24 17 26 42 6. Biržų r. sav. 12 61 66 322 7. Druskininkų sav. 3 2 3 25 8. Elektr÷nų sav. 6 3 9 89 9. Ignalinos r. sav. 47 27 63 322 10. Jonavos r. sav. 4 0 4 89 11. Joniškio r. sav. 49 1 50 83 12. Jurbarko r. sav. 31 31 31 76 13. Kaišiadorių r. sav. 8 8 9 77 14. Kalvarijos sav. 15 6 16 99 15. Kauno m. sav. 25 21 25 32 16. Kauno r. sav. 29 50 66 171 17. Kazlų Rūdos sav. 3 5 5 24 18. K÷dainių r. sav. 3 1 4 151 19. Kelm÷s r. sav. 66 53 98 272



Lapas 100 iš 159

100

20. Klaip÷dos m. sav. 2 1 2 3 21. Klaip÷dos r. sav. 5 12 12 23 22. Kretingos r. sav. 19 17 31 58 23. Kupiškio r. sav. 36 31 49 210 24. Lazdijų r. sav. 30 46 49 183 25. Marijampol÷s sav. 45 40 77 138 26. Mažeikių r. sav. 3 31 34 121 27. Mol÷tų r. sav. 69 160 186 500 28. Neringos sav. 24 30 40 41 29. Pag÷gių sav. 21 31 40 70 30. Pakruojo r. sav. 17 9 26 369 31. Palangos m. sav. 4 4 4 5 32. Panev÷žio m. sav. 4 3 4 5 33. Panev÷žio r. sav. 51 48 72 103 34. Pasvalio r. sav. 82 36 114 505 35. Plung÷s r. sav. 17 9 23 56 36. Prienų r. sav. 53 49 61 154 37. Radviliškio r. sav. 21 12 32 445 38. Raseinių r. sav. 63 44 84 261 39. Rietavo sav. 37 23 41 88 40. Rokiškio r. sav. 27 17 44 151 41. Skuodo r. sav. 40 12 45 159 42. Šakių r. sav. 43 36 59 148 43. Šalčininkų r. sav. 0 38 38 378 44. Šiaulių m. sav. 0 0 0 0 45. Šiaulių r. sav. 39 22 44 261 46. Šilal÷s r. sav. 30 23 38 119 47. Šilut÷s r. sav. 69 94 146 332 48. Širvintų r. sav. 0 49 49 158 49. Švenčionių r. sav. 8 21 29 126 50. Taurag÷s r. sav. 24 48 48 114 51. Telšių r. sav. 46 39 61 164 52. Trakų r. sav. 16 27 30 48 53. Ukmerg÷s r. sav. 3 0 3 16 54. Utenos r. sav. 26 72 84 277 55. Var÷nos r. sav. 15 28 30 202 56. Vilkaviškio r. sav. 80 82 124 384 57. Vilniaus m. sav. 10 28 28 61 58. Vilniaus r. sav. 8 10 12 19 59. Visagino sav. 0 0 0 42 60. Zarasų r. sav. 46 41 71 231

Viso: 1616 1690 2670 9312

101

102



Lapas 103 iš 159

103

13 lentel ÷. Apleist ų statini ų savivaldyb ÷se suvestin ÷ lentel ÷ pagal statini ų atstum ą nuo magistralini ų ir krašto keli ų


Pastatų skai čius šalia pagrindini ų

kelių

Bendras apleist ų pastat ų skai čius savivaldyb ÷je

1. Akmen÷s r. sav. 84 153 2. Alytaus m. sav. 0 0 3. Alytaus r. sav. 30 105 4. Anykščių r. sav. 107 452 5. Birštono sav. 17 42 6. Biržų r. sav. 71 322 7. Druskininkų sav. 3 25 8. Elektr÷nų sav. 38 89 9. Ignalinos r. sav. 85 322 10. Jonavos r. sav. 46 89 11. Joniškio r. sav. 49 83 12. Jurbarko r. sav. 31 76 13. Kaišiadorių r. sav. 16 77 14. Kalvarijos sav. 18 99 15. Kauno m. sav. 20 32 16. Kauno r. sav. 56 171 17. Kazlų Rūdos sav. 5 24 18. K÷dainių r. sav. 19 151 19. Kelm÷s r. sav. 68 272 20. Klaip÷dos m. sav. 2 3 21. Klaip÷dos r. sav. 3 23 22. Kretingos r. sav. 21 58 23. Kupiškio r. sav. 52 210 24. Lazdijų r. sav. 42 183 25. Marijampol÷s sav. 68 138 26. Mažeikių r. sav. 73 121 27. Mol÷tų r. sav. 161 500 28. Neringos sav. 24 41 29. Pag÷gių sav. 16 70 30. Pakruojo r. sav. 110 369 31. Palangos m. sav. 0 5 32. Panev÷žio m. sav. 5 5 33. Panev÷žio r. sav. 49 103 34. Pasvalio r. sav. 99 505 35. Plung÷s r. sav. 16 56 36. Prienų r. sav. 64 154 37. Radviliškio r. sav. 82 445 38. Raseinių r. sav. 96 261 39. Rietavo sav. 23 88 40. Rokiškio r. sav. 22 151 41. Skuodo r. sav. 32 159 42. Šakių r. sav. 46 148 43. Šalčininkų r. sav. 116 378 44. Šiaulių m. sav. 0 0 45. Šiaulių r. sav. 48 261 46. Šilal÷s r. sav. 61 119



Lapas 104 iš 159

104

47. Šilut÷s r. sav. 93 332 48. Širvintų r. sav. 17 158 49. Švenčionių r. sav. 71 126 50. Taurag÷s r. sav. 34 114 51. Telšių r. sav. 32 164 52. Trakų r. sav. 16 48 53. Ukmerg÷s r. sav. 5 16 54. Utenos r. sav. 60 277 55. Var÷nos r. sav. 34 202 56. Vilkaviškio r. sav. 111 384 57. Vilniaus m. sav. 22 61 58. Vilniaus r. sav. 4 19 59. Visagino sav. 42 42 60. Zarasų r. sav. 83 231

Viso: 2718 9312

105



Lapas 106 iš 159

106

9 pav. Zalavo buvusios dvarviet ÷s vietoje (J.Pilsudskio t ÷višk ÷) gausiai lenk ų turist ų lankomame

objekte – ypatingai pavojingi žmoni ų gyvybei statini ų liku čiai

10 pav. Apleisti statiniai Medinink ų pilies prieigose (Vilniaus rajonas,). Tinkamai nep rižiūr÷tas

statybinis vagon ÷lis bei tolumoje matomas ferm ų kompleksas mažina pilies vizualin ę- estetin ę vert ę.

11 pav. Gražut ÷s RP dvira čių trasos pradži ą nuo griuv ÷sių skiria tik 20 m.



Lapas 107 iš 159

107

Neigiamo poveikio aplinkai prevencija .

Statinių likvidavimas ar jų tinkamas tvarkymas, žalos aplinkai mažinimas, įskaitant tinkamą

griovimo atliekų panaudojimą, teritorijų išvalymas ir apželdinimas – visa tai galime vertinti kaip prevencinius

veiksmus, siekiant garantuoti kokybiškesnę gamtinę bei gyvenamąją aplinką. Analizuojant neūkiškai

eksploatuojamų, nebaigtų statyti ar jau nebenaudojamų statinių geografinį pasiskirstymą Lietuvos teritorijoje,

prioritetiniai prevenciniai veiksmai pirmiausia tur÷tų būti sukoncentruoti į valstyb÷s saugomąsias teritorijas,

rekreacinius regionus, tankiausiai apgyvendintas teritorijas.

Atsižvelgiant į statinių geografinę pad÷tį, susid÷v÷jimo laipsnį ar paveldosauginę vertę, neigiamo

poveikio aplinkai ir gyventojams mažinimo būdų gal÷tų būti keletas:

• neeksploatuojamų statinių renovavimas ir modernizavimas, keičiant statinių paskirtį arba pritaikymas

tolesnei ūkinei veiklai, nekeičiant statinių paskirties,

• statinio zonoje esančių atliekų tvarkymas ir kenksmingų cheminių bei biologinių medžiagų utilizavimas

• pastatų ir visos su jais susijusios infrastruktūros nugriovimas, kraštovaizdžio ir geros aplinkos būkl÷s

atkūrimas

• pastatų pridengimas greitai augančiais medžiais ir sunkiai praeinamais krūmais (jei likučiai nekelia

pavojaus gyvybei ir sveikata, o yra iš sunkiai likviduojamų, bet nepavojingų konstrukcijų.

• Vertikalus statinių liekanų apželdinimas

• Statinių panaudojimas aplinkosaugos reikm÷ms, pvz., šikšnosparnių žiemaviet÷ms

Nors esamų apleistų statinių būkl÷, analizuojant surinktus duomenis, dažniausiai nurodoma kaip

nepatenkinama ir net pavojinga aplinkai, pagal pateiktus duomenis konkrečiai įvertinti kiekvieno pastato

keliamą pavojų yra sud÷tinga. Apleistų statinių poveikio aplinkai ir gyventojams prevencinius veiksmus galima

būtų suskirstyti į šiuos:

Statinio nelikviduojant:

• Statinio laikančiųjų konstrukcijų technin÷s būkl÷s vertinimas ir rekomendacijų parengimas

• Statinio laikančiųjų konstrukcijų sutvirtinimas (Statinio laikančiųjų konstrukcijų sutvirtinimas yra būtinas

tolesn÷s statinio eksploatacijos atveju. Konstrukcijas galima sutvirtinti didinant laikančių elementų

skerspjūvį, įrengiant papildamas atramas, sutvirtinant statinio pamatus, suvaržant pastato konstrukcijų

esamas deformacijas ir plyšius. Dalis statinio konstrukcijų gali būti pakeičiamos naujomis).

• Statinio konstrukcijų apsaugojimas nuo atmosferinių, cheminių ir dr÷gm÷s poveikių (Statinio

konstrukcijos apsaugomos nuo klimatologinių poveikių įrengiant naujus stogus, rekonstruojant

esamus).

• Apleistuose statiniuose esančių cheminių bei biologinių atliekų sutvarkymas ir utilizavimas, aplinkos

taršos likvidavimas (surenkamos, saugomos ir rūšiuojamos taip, kad nekeltų pavojaus žmonių

sveikatai ir aplinkai, v÷liau - utilizuojamos tam skirtose vietose). Esant dideliam cheminiam

užterštumui reikia, kiek įmanoma, iškasti bei išvežti į saugojimo vietas užterštą gruntą ir dirvožemį,

užkirsti cheminių medžiagų patekimą į gruntinius vandenis ir šalia objektų esančius vandens telkinius.

• Apleistų statinių dezinfekavimas. Dezinfekciją būtina atlikti nebenaudojamose fermų paskirties

pastatuose ir su jais susijusiuose kituose statiniuose, nes tokiuose objektuose yra didesn÷ infekcinių

ligų ir virusinių susirgimų rizika.



Lapas 108 iš 159

108

• Sanitarin÷s zonos įvedimas apsaugant nuo vaikų, paauglių ir kitų gyventojų, taip pat nuo benamių ir

vagių. Sanitarin÷ apsaugos zona – aplink stacionarų taršos šaltinį arba keletą taršos šaltinių esantis

žem÷s plotas, kuriame galioja nustatytos specialiosios sąlygos. Pilnavertei, sveikai ir harmoningai

gyvenamajai ir poilsio aplinkai išsaugoti, apleistų statinių teritorijos turi būti atskirtos nuo

gyvenamosios zonos saugiais atstumais, želdinių juostomis ar kitomis priemon÷mis. Sanitarin÷s

aplinkos zonos turi būti nustatomos objektams ir teritorijoms, kurie teršia aplinką kenksmingomis

sveikatai chemin÷mis, biologin÷mis, radioaktyviosiomis medžiagomis, skleidžia pašalinius kvapus.

Sanitarin÷s apsaugos zonos dydis turi būti toks, kad chemin÷s, fizikin÷s, biologin÷s taršos sukeltas

neigiamas poveikis neviršytų visuomen÷s sveikatos priežiūros teis÷s norminių aktų gyvenamajai

aplinkai nustatytų reikalavimų. Sprendimą priima savivaldyb÷s taryba.

Apleisti statiniai taip pat turi būti apsaugoti nuo statybos produktų vagių, benamių, kurie

lankydamiesi ne tik rizikuoja savo gyvybe, bet ir savo veiksmais griaunant statinius ar silpninant jų

konstrukcijas, kelia pavojų kitiems.

Likviduojant statin į:

• Apleistuose statiniuose esančių cheminių bei biologinių atliekų sutvarkymas ir utilizavimas, aplinkos

taršos likvidavimas.

• Statybinių atliekų sutvarkymas, išvežimas ir utilizavimas. Statybinių atliekų susidarymo ir tvarkymo

planavimo, apskaitos ir tvarkymo statybviet÷je, statybinių atliekų smulkinimo mobilia įranga statybviet÷je,

neapdorotų statybinių atliekų sunaudojimo, statybinių atliekų vežimo, naudojimo ir šalinimo, asbesto turinčių

statybinių atliekų tvarkymo reikalavimus nustato statybinių atliekų tvarkymo taisykl÷s.

• Buvusio kraštovaizdžio atkūrimas. Likvidavus apleistus objektus svarbu atkurti žmogaus veiklos

pažeistus kraštovaizdžio kompleksus ir objektus. Teritorija, atsižvelgiant į aplinką, turi būti apželdinta

medžiais, krūmais. Buvusių karjerų, sąvartynų vietose svarbu atkurti ankstesnę biologinę įvairovę, pritaikyti

paukščių ar žinduolių ar vabzdžių dirbtin÷ms buvein÷ms. Tikslinga saugomose teritorijose esančias vietoves

pritaikyti lankymui ir turizmui.

Nors statybinis laužas priimamas į sąvartynus, tačiau neretai pasukama lengviausiu keliu -

atliekos kaupiamos ar išpilamos kur nors pamišk÷je, dešimtmečiams užteršiant gamtą. Net ir pastaruoju metu

internetin÷je erdv÷je yra gana daug skelbimų apie statybinio laužo pirkimą, pardavimą ir kitus veiksmus. Dalis

jo keliauja į privačius sklypus teritorijos reljefo lyginimui, kelių tiesimui, aikštelių įrengimui. Tuo tarpu

statybin÷s atliekos, perdirbtos į antrines žaliavas, v÷l gali pasitarnauti statybose, ypač kaip gruntas naujiems

keliams. Tačiau daugelis jų neveža d÷l neracionaliai išd÷stytų aikštelių. Viena iš prevencinių priemonių –

racionalus atliekų surinkimo ir perdirbimo aikštelių išd÷stymas. Įgyvendinant Asbesto likvidavimo programą,

tikslinga padengti privačių asmenų išlaidas panaudotos asbestin÷s dangos surinkimui ir išvežimui į sąvartyną.

Teritorijos sutvarkymas esant tyčiniam teršimui turi vykti pagal 2006 m. geguž÷s 16 d. įsakymu

Nr. D1-228 patvirtintą “Aplinkos atkūrimo priemonių ir išankstinio pritarimo gavimo tvarkos aprašą”

Geriausią prevencin÷ priemon÷, apribojanti griovimo atliekų savavališką išpylimą neleistinose

vietose – išankstinių skelbimų, sutarčių sudarymas d÷l apleistų pastatų statybinio laužo sand÷liavimo,



Lapas 109 iš 159

109

perdirbimo ir pardavimo (panaudojimo) sudarymas ir nenaudotinų atliekų pri÷mimo sistemos sąvartynuose

įvedimas.

Kiekvienai teritorijai numatytinas ir rekultivavaimo/sutvarkymo būdas.

4.3.5 Statini ų atranka pagal statini ų būklę

Pateikti duomenys rodo, kad 70 % statinių būkl÷ yra bloga ir galimyb÷s juos toliau naudoti yra

ribotos ir jie, sudarant griovimo prioritetus, tur÷tų būti griaunami artimiausiu laiku. Mažiau nei trečdalis

statinių dar yra patenkinamos būkl÷s ir dalis jų gali būti rekonstruojama, arba jų griovimas atid÷tas v÷lesniam

laikui. Tokių apleistų statinių daugiausia Šilut÷s savivaldyb÷s teritorijoje – daugiau nei 70 % visų statinių. Tuo

tarpu Šiaulių rajono savivaldyb÷je – tik apie 12 %,

14 lentel ÷. Apleist ų statini ų suvestin ÷ pagal statini ų būklę

Eil. Nr. Savivaldyb ÷ Nenustatytos

būkl÷s Gera Bloga Dalinai patenkinama

Bendras pastat ų skai čius

savivaldyb ÷je 1. Akmen÷s r. sav. 1 124 28 153 2. Alytaus m. sav. 0 3. Alytaus r. sav. 4 79 22 105 4. Anykščių r. sav. 363 89 452 5. Birštono sav. 19 23 42 6. Biržų r. sav. 1 1 297 23 322 7. Druskininkų sav. 13 12 25 8. Elektr÷nų sav. 2 74 13 89 9. Ignalinos r. sav. 22 214 86 322 10. Jonavos r. sav. 68 21 89 11. Joniškio r. sav. 1 62 20 83 12. Jurbarko r. sav. 2 58 16 76 13. Kaišiadorių r. sav. 47 30 77 14. Kalvarijos sav. 1 71 27 99 15. Kauno m. sav. 7 25 32 16. Kauno r. sav. 100 71 171 17. Kazlų Rūdos sav. 1 13 10 24 18. K÷dainių r. sav. 78 73 151 19. Kelm÷s r. sav. 1 239 32 272 20. Klaip÷dos m. sav. 1 2 3 21. Klaip÷dos r. sav. 10 13 23 22. Kretingos r. sav. 16 20 22 58 23. Kupiškio r. sav. 1 191 18 210 24. Lazdijų r. sav. 3 123 57 183 25. Marijampol÷s sav. 4 89 45 138 26. Mažeikių r. sav. 68 53 121 27. Mol÷tų r. sav. 8 352 140 500 28. Neringos sav. 3 5 17 16 41 29. Pag÷gių sav. 1 44 25 70 30. Pakruojo r. sav. 319 50 369 31. Palangos m. sav. 3 2 5 32. Panev÷žio m. sav. 3 2 5



Lapas 110 iš 159

110

33. Panev÷žio r. sav. 48 55 103 34. Pasvalio r. sav. 454 51 505 35. Plung÷s r. sav. 2 39 15 56 36. Prienų r. sav. 108 46 154 37. Radviliškio r. sav. 407 38 445 38. Raseinių r. sav. 2 152 107 261 39. Rietavo sav. 40 48 88 40. Rokiškio r. sav. 6 2 101 42 151 41. Skuodo r. sav. 95 64 159 42. Šakių r. sav. 126 22 148 43. Šalčininkų r. sav. 251 127 378 44. Šiaulių m. sav. 0 45. Šiaulių r. sav. 1 7 215 38 261 46. Šilal÷s r. sav. 94 25 119 47. Šilut÷s r. sav. 14 71 247 332 48. Širvintų r. sav. 1 106 51 158 49. Švenčionių r. sav. 7 72 47 126 50. Taurag÷s r. sav. 5 1 72 36 114 51. Telšių r. sav. 55 89 20 164 52. Trakų r. sav. 22 26 48 53. Ukmerg÷s r. sav. 5 11 16 54. Utenos r. sav. 37 180 60 277 55. Var÷nos r. sav. 4 111 87 202 56. Vilkaviškio r. sav. 1 339 44 384 57. Vilniaus m. sav. 18 2 12 29 61 58. Vilniaus r. sav. 13 6 19 59. Visagino sav. 38 4 42 60. Zarasų r. sav. 2 146 83 231 Viso: 116 130 6573 2493 9312

111

112

113

114



Lapas 115 iš 159

115

4.3.6 Statini ų atranka pagal objekt ų teritorijos plot ą ir likviduojamos medžiagos kiekius

Projekto metu nepavyko surinkti tikslios informacijos apie visoje šalyje apleistų statinių ir

pažeistų teritorijų užimamą plotą. Duomenų teik÷jai, neatsižvelgdami į duomenų baz÷s specifikaciją ir

reikalavimus duomenų teikimui, taik÷ skirtingus matavimo vienetus, ir į duomenų bazę teikti duomenys

apskaičiuoti tiek arais, tiek kv. metrais. Tod÷l sunku nurodyti didžiausią teritoriją užimančius ir didžiausią

likviduojamų medžiagų kiekį turinčius statinius, remiantis į apleistų statinių bazę pateiktais duomenimis. Tik

papildomai išnagrin÷jus kartografinę medžiagą (ortofotografinius žem÷lapius) bei fotofiksacinę medžiagą,

galima pateikti keletą statinių ar jų kompleksų pavyzdžių, kurie užima didžiulę teritoriją ar turi didžiulį kiekį

likviduotinų medžiagų.

15 lentel ÷. Didžiausi ų apleist ų statini ų ar jų kompleks ų pavyzdžiai

Eil. Nr.

Objektas ortofotografiniame

žem÷lapyje

Objekto pavadinimas,

adresas

Statinio registro Nr. Apleist ų statini ų duomen ų baz÷je

Užimamas plotas, ha

1

Plytin÷. Ignalinos r. sav., Didžiasalio sen., Didžiasalio k.

16990 ~43 ha

2

Gyvulininkyst÷s kompleksas. Marijampol÷s sav., Igliaukos sen., Daukšių k.

2735 ~19 ha

3

Kareivin÷s. Jonavos r. sav., Ruklos sen. Ruklos m.

29036 ~90 ha



Lapas 116 iš 159

116

4

Gyvulininkyst÷s kompleksas. Panev÷žio r. sav., Krekenavos sen., Rodų II k.

5742 ~20 ha

5

Kiaulid÷. Kauno r. sav., Vandžiogalos sen., Karaliūnų k.

21010 ~15 ha

6

Plytų gamykla. Pasvalio r. sav. Jonišk÷lio sen. Jonišk÷lio k.

27672 ~ 95 ha iš jų ~14 ha užima gamykla, likę – apleista teritorija.

7

Veršid÷. Pasvalio r. sav., Pasvalio sen., Ustukių k.

9791 ~ 18 ha



Lapas 117 iš 159

117

8

Plytų gamykla. Anykščių r. sav., Anykščių sen., Rubikių k.

25511 ~ 3 ha (didelis pastatų tūris ir medžiagų kiekis)

9

Gyvulininkyst÷s kompleksas. Akmen÷s r. sav., Naujosios Akmen÷s kaimiškoji sen., Alkiškių k.

9350 ~ 10 ha

10

Gyvulininkyst÷s kompleksas. Taurag÷s r. sav., Skaudvil÷s sen., V÷luikių k.

11846 ~ 10 ha



Lapas 118 iš 159

118

5. Apleist ų statini ų likvidavimo / pritaikymo galimyb ÷s ir būdai

5.1. Technin ÷s būkl÷s vertinimas

5.1.1 Vertinimo metodika

Kadangi pagal duomenų bazę šiuo metu Lietuvos Respublikos teritorijoje yra 9312 apleistų

statinių, n÷ra tikimyb÷s, kad artimiausiu metu visus pavyks likviduoti arba reikiamai sutvarkyti. Vertinant

esamą pad÷tį būtina ir pasirenkant likvidavimo ar pertvarkymo kryptį bei nustatant prioritetus. Vienas iš

svarbiausių kriterijų, kuriais remiamasi priimant sprendimus d÷l statinio likvidavimo ar tvarkymo būdų - statinių

ir statinių konstrukcijų technin÷s būkl÷s vertinimas. Jis gali būti atliekamas vizualių apžiūrų, bandymų,

laboratorinių tyrimų būdu ir patikrinamaisiais skaičiavimais. Statinių technin÷s būkles tyrimų turinys ir apimtis

priklauso nuo statinio paskirties, didumo, amžiaus, vidaus patalpų tūrinių - planinių sprendinių, konstrukcijų ir

jų jungčių tipo bei būkles, aplinkos agresyvumo laipsnio, išlikusios projektin÷s ir archyvin÷s medžiagos

apimties bei medžiagų kokybes ir t. t. Savivaldybių , apskričių ar valstybinių parkų specialistai, teikę duomenis

Programai, daugiausia r÷m÷si vizualinių apžiūrų metodu, tačiau priimant sprendimus d÷l tolesnio statinio

naudojimo arba sud÷tingų statinių griovimo, būtina naudotis ir kitais būdais.

Vizualin÷ objekto apžiūra suteikia pradinę informaciją apie konstrukcijų būklę, didžiausias

d÷mesys atkreipiamas į labiausiai pažeistas statinio konstrukcijų vietas. Paprastai jos fotografuojamos arba

filmuojamos (dalinai tai atlikta teikiant duomenis Programai). Vizualios apžiūros metu išaiškinama statinių

konstrukcin÷ schema, detaliai apžiūrimos jų konstrukcijos, elementai. Jei statinį numatoma rekonstruoti,

išmatuojamos konstrukcijų deformacijos (įlinkiai, vertikalūs, horizontalūs ir įstriži plyšiai), laikančiųjų

konstrukcijų betono kokyb÷, armatūros būkl÷, patikrinama plieninių ir gelžbetoninių ryšių ir jų tvirtinimo detalių,

užtikrinančių statinio erdvinį standumą, kokyb÷. Detaliai analizuojami išlikusio statinio projekto br÷žiniai, tipinių

detalių ir jų mazgų albumai, statybos (remonto) pasl÷ptų darbų aktai, darbų vykdymo žurnalai.

Pagal laikančių konstrukcijų techninę būklę likviduojamus statinius rekomenduojame suskirstyti:

Avarin ÷s technin ÷s būkl÷s statiniai. . Šią, pirmiausiai griautinų statinių grupę, sudarytų:

- Avariniai statiniai, kurių būkl÷ neužtikrina Statybos įstatymu nustatyto esminio statinio reikalavimo –

mechaninio atsparumo ir pastovumo.

- Statiniai, kurių pagrindin÷se laikančiose konstrukcijose yra nustatyti galimos avarin÷s būkl÷s

požymiai, t.y., tokie statinio laikančiųjų konstrukcijų pokyčiai, d÷l kurių gali būti nebeužtikrintas tolesnis

statinio mechaninis atsparumas ir pastovumas (statinio galimos avarin÷s būkl÷s požymiai nurodyti

Reglamento STR 1.12.01:2004 „Valstyb÷s ir savivaldyb÷ms nuosavyb÷s teise priklausančių statinių

pripažinimo avariniais tvarka“ 1 priede).

- Dalinai sugriuvę statiniai, kuriuose išlikę tik atskiros statinio konstrukcijos (pamatai, sienos ir pan.),

kurios yra neapsaugotos nuo klimatinių poveikių.

- Statiniai, kurių konstrukcijoms panaudotos kenksmingos sveikatai medžiagos (STR 2.01.01(3):1999

„Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“).



Lapas 119 iš 159

119

Patenkinamos technin ÷s būkl÷s statiniai:

- Statiniai, kurių pagrindines laikančias konstrukcijas galima sustiprinti, statinį panaudojant pagal

paskirtį arba rekonstruoti, keičiant statinio paskirtį.

- Statiniai, kuriems reikia padidinti pagrindinių konstrukcijų laikomąją galią arba pagerinti atitvarinių

konstrukcijų technines charakteristikas

- Nebaigtos statybos statiniai, kurių konstrukcijos buvo užkonservuotos ir šiuo metu yra nesuardytos

klimatinių poveikių.

- Fiziškai nesusid÷v÷ję statiniai, kurie buvo eksploatuojami ilgiau, nei pus÷ reglamentuojamo statinio

gyvavimo trukm÷s, nustatomo pagal STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros

privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“, privalomą priedą.

Geros technin ÷s būkl÷s statiniai. Statiniai, kurie, gali būti griaunami v÷liausiai, tai:

- Statiniai, kurių laikančios konstrukcijos užtikrina Statybos įstatymu nustatyto esminio statinio

reikalavimo – mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimus.

- Statiniai, kurių eksploatacijai atnaujinti užtenka paprastojo remonto.

Statinių technin÷s būkl÷s pavyzdžių nuotraukos pateikiamos priede Nr. 12

Jei vizualios apžiūros metu nustatoma, kad tikrinamas statinys priklauso blogos technin÷s

būkl÷s statinių grupei, tolimesni tyrimai, konstrukcijų bandymai, laboratoriniai tyrimai bei skaičiavimai

neatliekami. Jei statinys numatomas parduoti siekiant jį toliau eksploatuoti – toks nurodymas, priklausomai

nuo konstrukcijų būkl÷s, gali būti duodamas.

5.1.2 Apleist ų statini ų racionalaus likvidavimo ir pritaikymo galimybi ų analiz ÷

Statinys yra nugriautas (likviduotas), kai išardomos visos konstrukcijos, pašalintos medžiagos

bei atliekos, išlygintas žem÷s paviršius. Nugriautas statinys išregistruojamas iš Nekilnojamo turto registro.

Bešeimininkiams statiniams griovimo procesui taikomos išimtys - bešeimininkiai statiniai registre

neregistruojami ir leidimo griauti nereikia: “savavališkų statinių griovimui, kai jį vykdo (organizuoja) pats

statytojas (užsakovas), arba kai tokie statiniai griaunami vykdant teismų sprendimus, bešeimininkių griautinų

(pripažintų nereikalingais ar netinkamais naudoti statinių, teismų sprendimais perduotu valstyb÷s ar

savivaldyb÷s nuosavyb÷n, taip pat nebaigtų statinių griovimą, kai jie griaunami statytojo arba teismo

sprendimu (STR 1.07.01:2002, „Statybos leidimas“ (Žin.,2002, Nr.55-2203) papunktis 2.4 )

Apleist ų statini ų likvidavimo b ūdai:

1. Palaipsninis viso statinio išardymas (nugriovimas).

2. Dalinis pastato nugriovimas, pritaikant likusią pastato dalį kitai paskirčiai ar paliekant

savaiminiam sunykimui.

3. Sprogdinimas.

Palaipsninis statinio išardymas (nugriovimas) rekomenduotinas taikyti didelio užstatymo ploto ir

mažo aukštingumo gyvenamosios ir negyvenamosios paskirties karkasiniams (su gelžbetoniniu, metaliniu ar



Lapas 120 iš 159

120

mediniu karkasu), plytų (betono, šlakbetonio blokų) mūro, stambiaplokščiams ar mišrių konstrukcijų pastatams

ir metalo ar medžio konstrukcijų bokštiniams statiniams.

Dalinis pastato nugriovimo būdas rekomenduotinas taikyti visų statinių grup÷ms pagal paskirtį,

kai dalis statinio antžemin÷s ar požemin÷s dalies gali būti pritaikyta kitai paskirčiai ar visas požemin÷s statinio

dalies išardymas yra labai sud÷tingas ir nebūtinas. Kai požemin÷ pastato dalis paliekama ar ardoma nepilnai,

dalį jos paliekant po žeme savaiminiam sunykimui, visais atvejais ji turi būti išardyta ne mažiau nei 0,5 m nuo

žem÷s paviršiaus. Šio reikalavimo nereik÷tų taikyti kultūros paveldo objektams ar regionin÷s architektūros

principus atitinkantiems statiniams, kurių detal÷s turi istorinę, architektūrinę vertę (buv. dvarų, stambių

sodybų pastatų, gamyklų pamatai, sienų fragmentai, detal÷s, kaminai ir kt.).

Sprogdinimas rekomenduotinas taikyti mūrinių ir gelžbetoninių konstrukcijų bokštiniams

statiniams, monolitinio gelžbetonio konstrukcijoms gyvenamos ir negyvenamos paskirties statiniams (tik

atskirai stovintiems statiniams).

Kai kurie vizualiniu ir gamtosauginiu požiūriu mažai agresyvūs statiniai ar jų detal÷s,

reikalaujantys didelių išlaidų pilnam likvidavimui, gali būti paliktos savaiminiam sunykimui, taip pat

apželdintos, pridengtos vijokliniais augalai, kitais statiniais,

12 pav. Statini ų , kurie kelia gr ÷smę d÷l silpn ų konstrukcij ų ir gali b ūti likviduojami , sprogdinimo būdų, pavyzdžiai

5.1.3 Statini ų tolesnio naudojimo galimybi ų analiz÷

Tolesnio naudojimo galimyb÷s priklauso nuo daugelio faktorių:

• Galimyb÷s nustatyti savininkus,



Lapas 121 iš 159

121

• Galimybių statinius remontuoti, rekonstruoti,

• Galimybių rasti naują pritaikymą

• Galimybių parduoti nugriovimui (kai siekiama statyti naujus pastatus buvusių vietoje)

• Chemin÷s taršos lygio

• Apleisto statinio pad÷ties kraštovaizdyje, vizualinio poveikio

• Turizmo trasų, lankomų objektų artumo

• Buvimo saugomose teritorijose ar arti jų

Statinių likvidavimo pirmaeiliškumui nustatyti rekomenduotina vadovautis šiais kriterijais:

1. Statiniai, turintys bešeimininkio ar jau prad÷tą skelbimo bešeimininkiu statusą

2. Statinių technin÷s būkl÷s kriterijais:

2.1. Avarin÷s technin÷s būkl÷s statiniai;

2.2. Patenkinamos technin÷s būkl÷s statiniai;

2.3. Geros technin÷s būkl÷s statiniai.

3. Statiniai, esantys saugomose teritorijose;

4. Statiniai, esantys prie pagrindinių kelių 1 km atstumu

5. Statiniai, esantys prie turizmo objektų ir turizmo trasų;

6. Statiniai, esantys kultūros vertybių ar jų apsaugos zonų teritorijoje

7. Statiniai, esantys LR teritorijos bendrajame plane nurodytuose aplinkosauginio ar

rekreacinio prioriteto arealuose

Dalis apleistų statinių turi kultūros paveldo objekto statusą, tačiau netinkamai prižiūrimi sunyko.

Tačiau jų likvidavimas turi būti ribojamas ir būkl÷s blog÷jimas turi būti stabdomas visomis galimomis

teisin÷mis ir technin÷mis priemon÷mis.



Lapas 122 iš 159

122

13 pav. Raudondvario dvaro ūkini ų pastat ų liku čiai, Vilniaus raj. Nemen čin÷s seni ūnija. Tokio

pobūdžio fragmentus b ūtina išsaugoti ir konservuoti.

14 pav. Buvusio Stelmuž ÷s dvaro ūkinis pastatas - apleistas ir baigiantis sunykti , keliantis gr ÷smę

lankytojams. Ta čiau būtina išsaugoti konstrukcijas, konservuoti ir įvertinus b ūklę, atstatyti.



Lapas 123 iš 159

123

15 pav. Apleisti tradicinio m ūro statiniai, kuriuos b ūtų tikslinga išsaugoti (Pakruojo raj. savivaldyb ÷, Pašvitinio sen.).

Avarin÷s technin÷s būkl÷s statinius rekomenduojame griauti pirmiausia, nes jie kelia pavojų

žmonių gyvybei ir sveikatai. Patenkinamos ir geros technin÷s būkl÷s statinius rekomenduojama griauti v÷liau

arba siūlytina juos pritaikyti kitai paskirčiai. Kai kurias tvirtas, sunkiai griaunamas, nedarančias neigiamos

įtakos aplinkai avarinių statinių konstrukcijas, taupant l÷šas, taip pat galima palikti ar jas panaudoti kitoms

reikm÷ms arba palikti savaiminiam sunykimui (pvz., 16 pav.).

Duomenų teik÷jai nurod÷, kad 31 % statinių rekomenduotina griauti per artimiausius 1-3 metus,

22 % - per artimiausius 5 metus, 7 % - per 5-10 metų laikotarpį. Net 27 % rekomenduojama įpareigoti

savininką sutvarkyti. Tad pagal siūlymus, griautini tik apie 60 % statinių.



Lapas 124 iš 159

124

16 lentel ÷ Apleist ų statini ų likvidavimo ar tolesnio naudojimo si ūlymai

Eil. Nr.

Savivaldyb ÷

Nenustatytas tolesnis naudojimas

Skubiai griautinas (1-3 m. laikot.)

Griautinas (3-5 m. laikot.)

Griautinas (5-10 m. laikot.)

Paliktinas savaiminiam sunykimui

Įpareigoti savinink ą sutvarkyti

Kiti pasiūlymai

Bendras pastat ų skai čius savivaldyb÷je

1. Akmen÷s r. sav. 73 4 73 3 153 2. Alytaus m. sav. 0 3. Alytaus r. sav. 1 45 25 2 26 6 105 4. Anykščių r. sav. 2 346 31 3 70 452 5. Birštono sav. 8 1 33 42 6. Biržų r. sav. 1 134 160 1 23 3 322 7. Druskininkų sav. 10 9 1 4 1 25 8. Elektr÷nų sav. 1 22 16 3 31 16 89 9. Ignalinos r. sav. 75 53 1 193 322 10. Jonavos r. sav. 1 50 7 27 4 89 11. Joniškio r. sav. 31 6 1 25 20 83 12. Jurbarko r. sav. 3 52 4 17 76 13. Kaišiadorių r. sav. 48 5 3 1 15 5 77 14. Kalvarijos sav. 2 3 18 76 99 15. Kauno m. sav. 4 1 15 12 32 16. Kauno r. sav. 19 21 122 9 171 17. Kazlų Rūdos sav. 12 5 7 24 18. K÷dainių r. sav. 60 17 2 72 151 19. Kelm÷s r. sav. 24 22 190 26 10 272 20. Klaip÷dos m. sav. 1 1 1 3 21. Klaip÷dos r. sav. 7 16 23 22. Kretingos r. sav. 22 7 1 28 58 23. Kupiškio r. sav. 92 102 1 14 1 210 24. Lazdijų r. sav. 37 53 41 7 44 1 183 25. Marijampol÷s sav. 23 8 3 89 15 138 26. Mažeikių r. sav. 38 17 62 4 121 27. Mol÷tų r. sav. 2 150 200 26 1 83 38 500 28. Neringos sav. 26 2 10 3 41 29. Pag÷gių sav. 6 21 15 28 70 30. Pakruojo r. sav. 277 62 19 1 9 1 369 31. Palangos m. sav. 1 4 5 32. Panev÷žio m. sav. 5 5 33. Panev÷žio r. sav. 32 46 10 15 103 34. Pasvalio r. sav. 334 53 73 2 25 18 505 35. Plung÷s r. sav. 27 4 1 1 22 1 56 36. Prienų r. sav. 40 6 8 100 154 37. Radviliškio r. sav. 14 349 48 33 1 445 38. Raseinių r. sav. 112 13 6 7 121 2 261 39. Rietavo sav. 33 24 27 4 88 40. Rokiškio r. sav. 19 59 17 49 7 151 41. Skuodo r. sav. 75 31 23 3 26 1 159 42. Šakių r. sav. 5 79 35 1 3 25 148 43. Šalčininkų r. sav. 2 15 287 24 48 2 378 44. Šiaulių m. sav. 0



Lapas 125 iš 159

125

45. Šiaulių r. sav. 1 128 59 1 70 2 261 46. Šilal÷s r. sav. 64 25 14 15 1 119 47. Šilut÷s r. sav. 38 27 1 3 238 25 332 48. Širvintų r. sav. 158 158 49. Švenčionių r. sav. 1 12 21 87 5 126 50. Taurag÷s r. sav. 9 30 8 66 1 114 51. Telšių r. sav. 76 63 6 1 18 164 52. Trakų r. sav. 12 36 48 53. Ukmerg÷s r. sav. 1 6 8 1 16 54. Utenos r. sav. 1 62 161 30 23 277 55. Var÷nos r. sav. 11 1 190 202 56. Vilkaviškio r. sav. 255 108 1 20 384 57. Vilniaus m. sav. 25 26 10 61 58. Vilniaus r. sav. 10 9 19 59. Visagino sav. 30 2 10 42 60. Zarasų r. sav. 82 26 45 78 231

Viso: 149 3312 2190 624 35 2777 225 9312

126

127

128

129

130

131

132



Lapas 133 iš 159

133

Dalį statinių savivaldyb÷s ir kiti savininkai gal÷tų parduoti, nurodydami, kaip privalomą sąlygą

nugriovimą, teritorijos sutvarkymą ir galimų veiklų vystymą. Apleistų fermų, kareivinių ir kiti pastatai gali būti

pertvarkomi į rekreacinius kompleksus. Apleistų statinių pritaikymas tolimesniam naudojimui yra vienas iš

veiksnių, teigiamai įtakosiančių šalies ekonomiką – reik÷s mažesnių išlaidų griovimui, bus didesn÷s įplaukos į

savivaldybių biudžetus. Turizmo pl÷tojimas skatina užsienio investicijas, pritraukia turistus. Atkurti unikalūs

kraštovaizdžio kompleksai gali būti pritaikyti lankymui, dalis statinių panaudota turizmo atrakcijoms.

Planuojant efektyviausią ir ekonomiškiausią naudingą apleistų objektų pritaikymą, reikia

atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano preliminarius sprendinius, kur suformuoti

pagrindiniai šalies ekonomin÷s, socialin÷s ir aplinkosaugos politikos iki 2020 m. strateginiai tikslai ir

subalansuotos pl÷tros principai.

Teritorijose, įeinančiose į intensyvios pl÷tros zoną, apimančiose didžiųjų miestų ir pagrindinių

magistralių arealus, geresn÷s būkl÷s nenaudojamus statinius būtų tikslinga atnaujinti ir pritaikyti kitai

paskirčiai. Didesniu gyventojų skaičiumi pasižyminčiuose regionuose nenaudojami pastatai gal÷tų būti

pritaikyti turizmo, gyventojų aptarnavimo, kultūros pl÷tros sferai. Buvę žem÷s ūkio gamybiniai statiniai pagal

poreikius gali būti pritaikyti sand÷liavimui, gamybai.

Vietov÷se, nutolusiose nuo magistralinių kelių ir traukos objektų, kur didžioji dalis gyventojų

dirba žem÷s ūkyje ir gamtin÷s sąlygos yra palankios žem÷s ūkiui pl÷toti, bešeimininkius ir neūkiškai

eksploatuojamus statinius pagal poreikius ir galimybes verta panaudoti žem÷s ūkiui, o labiau nusid÷v÷jusius

bei neatitinkančius poreikių – griauti, nes jų rekonstrukcija neduotų ekonomin÷s naudos ir negarantuotų

investicijų grąžos.

16 pav. Dalies statini ų konstrukcij ų, esančių technogenizuotoje aplinkoje, neapsimoka griauti d÷l dideli ų kaštų ir minimalios žalos aplinkai



Lapas 134 iš 159

134

5.2. Apleist ų statini ų likvidavimo kašt ų analiz ÷

5.2.1 Pagrindiniai kašt ų skaičiavimo principai

Viena svarbiausių apleistų statinių likvidavimo s÷km÷s sąlygų – tikslus ir teisingas

statinių likvidavimo kaštų apskaičiavimas. Tačiau jis galimas tik žinant darbų apimtis, laiką, atliekų

utilizavimo vietas. Ankstesnių metų statinių likvidavimo praktika parod÷, kad išankstinis detalių

sąmatų rengimas nepasiteisino d÷l šių priežasčių:

• Kainų pokyčiai yra sunkia prognozuojami, ir jos gana greita kinta

• N÷ra žinoma, ar statiniai tikrai bus griaunami, ir kokiu laikotarpiu

• Per santykinai neilgą laikotarpį statinių būkl÷, medžiagų kiekiai gana greita pakinta-

(konstrukcijos griūna, medžiagos pavagiamos, ir kt.)

• Esant did÷liai konkurencijai, kainas koreguoja konkursų dalyviai

Be to, nei programai skirtos l÷šos, nei programos rengimo laikas nesudar÷ sąlygų detaliai

paskaičiuoti kiekvieno objekto kainos. Siūlomo modelio pagrindinis tikslas – greitai nustatyti preliminarų

likviduojamam objektui reikalingų l÷šų kiekį. Jis pad÷s griovimą organizuojančiom ir kontroliuojančiom

institucijom nustatyti apytikslį l÷šų poreikį, (jį koreguos rinkos dalyviai konkurso metu), bus lengviau išvengti

pinigų plovimo, netikslingo finansų panaudojimo ar netinkamo apleistų statinių likvidavimo.

Statinių likvidavimo kaštai skaičiuojami pagal statybos techninį reglamentą STR 1.05.06:2005

„Statinio projektavimas“ 6-ą priedą.

Statinių likvidavimo kaštų apskaičiavimo formul÷s nustatytos vadovaujantis „Statinių statybos

skaičiuojamųjų kainų nustatymo rekomendacijomis“.

Statinio griovimo resursų poreikio apskaičiavimai atlikti vadovaujantis statybos techniniu

reglamentu STR 3.01.01:2002 „Statinių statybos resursų poreikio skaičiavimo tvarka“, taikant darbo, medžiagų

ir mechanizmų sąnaudų statyboje normatyvus bei 2007 m. spalio m÷nesio statybos resursų (darbo, medžiagų

ir mechanizmų eksploatacijos) skaičiuojamąsias rinkos kainas.

Šios sustambintos statinių griovimo kaštų apskaičiavimo formul÷s skirtos naudotis planuojant

bei nustatant orientacinį išlaidų poreikį likviduojamų pastatų ir statinių griovimui. Jose yra numatyti ir įskaičiuoti

visi kaštai, kurie bus patiriami statinio griovimo procese: tiesiogin÷s ir netiesiogin÷s išlaidos, taip pat prid÷tin÷s

vert÷s mokestis.

Kaštų formul÷s (19 lentel÷, punktai 1-4, 28-31), kurios parengtos pastato tūrio vienetui, įskaitant

statybinio laužo išvežimą, gali būti taikomos išlikusių pastatų antžemin÷s dalies griovimo darbų kaštams

nustatyti. Pastatų pamatų išardymo kaštus reikia apskaičiuoti papildomai pagal pastatų pamatų kaštų formules

(punktai 5-7), kuriose įvertinti ir būtini žem÷s darbai. Jokių kitų kaštų formulių taikyti nereikia. Punktų 28-31

formul÷s taikomos tik tais atvejais, kai likviduojamuose pastatuose yra išlikusios kurios nors vidaus inžinerin÷s

sistemos

Išlikusių pastatų tūris apskaičiuojamas vadovaujantis statybos techniniu reglamento STR

1.14.01:1999 nuostatomis.



Lapas 135 iš 159

135

Ardant statinių atskirus konstruktyvus, jų likvidavimo kaštai turi būti apskaičiuojami pagal

antžemin÷s dalies konstrukcijų išardymo kaštų formules, parengtas konkrečių medžiagų tūrio vienetui – m3

(punktai 8-13) arba konstrukcijų ploto vienetui - m2 (punktai 14-27).

Teritorijos elementų išardymo kaštų nustatymui turi būti taikomos atitinkamos teritorijos

elementų ardymo kaštų formul÷s (punktai 42-52), lauko inžinerinių tinklų kaštams – atitinkamos inžinerinių

tinklų formul÷s (punktai 53-65).

Žem÷s ūkio statinių antžemin÷s dalies konstrukcijų ardymo kaštams nustatyti taikyti atitinkamas

kaštų formules (punktai 32-41). Pamatų išardymo kaštus apskaičiuoti papildomai pagal pamatų ardymo kaštų

formules. Kai konstrukcijų griovimui taikomos formul÷s, kuriose neįvertinti žem÷s darbai, tačiau jie

technologiškai būtini, tuomet papildomai galima taikyti punktuose 67-69 esančias formules.

Statinių likvidavimo kainose įvertintos visos griovimo darbų sąnaudos, statybinių atliekų

pašalinimo iš objekto aikštel÷s bei statybinio laužo išvežimo į sąvartyną vidutiniškai 10 km atstumu ir

pridavimo į sąvartyną arba pavojingų atliekų šalinimo ir utilizavimo išlaidos. Statybinio laužo išvežimo į

sąvartyną pokyčiui virš 10 km įvertinti reikia papildomai apskaičiuoti kaštus kiekvienam kilometrui už toną

(punktas 66).

Statini ų likvidavimo kaštai apskai čiuoti 2007 m. spalio m ÷nesio kainomis, tod ÷l

pasikeitus statybos kain ų lygiui, turi b ūti tikslinami.

Nustatant preliminarius likviduojamų statinių griovimo kaštus, kaštų apskaičiavimo formul÷s

pasirenkamos atsižvelgiant į statinio paskirtį bei išlikusias pagrindines konstrukcijas, jų būvį ir kitas aplinkybes.

Faktin÷ statinių likvidavimo kaina nustatoma konkurso būdu, parenkant griovimo darbus vykdančią rangovinę

organizaciją, tiksliai įvertinus griovimo darbų technologiją ir darbų apimtis.

Visa įranga, technika ir statinių griovimo metodai turi tenkinti LR darbo saugos reikalavimus. Visi

darbai turi būti atliekami taikant bendrai naudojamus ir pageidautinus darbo metodus, patyrusią ir tinkamą

darbo j÷gą. Nebaigtos statinio griovimo dalys turi būti aptvertos ir apsaugotos nuo pašalinių asmenų patekimo

į aikštelę.

Dabartiniu metu atsirado įmonių, siūlančių Lietuvos rinkai pastatų griovimo paslaugas,

apimančias pastatų nugriovimą ir statybinių atliekų išvežimą, jų perdirbimą.

Šios įmon÷s yra įsigijusios specialios statinių griovimui reikalingos technikos: trupintuvų,

ekskavatorių su hidrauliniu plaktu ir trupinimo žirkl÷mis, akmenskaldžių, medienos smulkintuvų ir kt. Specialios

technikos panaudojimas pakoreguos statinių likvidavimo kaštus, tačiau kaštų skaičiavimo modelyje jų įvertinti

negalima, nes griovimo darbų sąnaudų normatyvai turi būti parengti Respublikoje nustatyta tvarka. Žemiau

lentel÷je pateikta šiuo metu vidutiniška 1 m3 statybinio laužo perdirbimo kaina šioje srityje

besispecializuojančiose įmon÷se.



Lapas 136 iš 159

136

17 lentel ÷. Vidutin ÷s statybini ų atliek ų perdirbimo kainos (Lt/t):

Procesas Kaina Pri÷mimo/pardavimo

kaina

Gelžbetonio trupinimas

vietoje 15Lt/t

20Lt/t / 30Lt/t

Gelžbetonio trupinimas

stacionariuose įrenginiuose 15Lt/t 15Lt/t / 20Lt/t

Plytų trupinimas vietoje 15Lt/t 20Lt/t / 30Lt/t

Asfalto trupinimas vietoje 15Lt/t

20Lt/t / 30Lt/t

Statybinio laužo perdirbimo ir jo pardavimo kaina daugiausia priklauso nuo energetinių išteklių ir

darbo j÷gos kainos.

18 lentel ÷. Vidutin ÷s statybini ų atliek ų pri÷mimo ir perdirbimo kainos (Lt/t):

Medžiaga Vidutin ÷ kaina Lt/t be PVM

STATYBINIO LAUŽO PRIöMIMAS

Betonas 13-14

Gelžbetonis 15-18

Plytos 18

Čerp÷s 18-19

Metalas 15-18

Maišytos statybin÷s 25-27

Maišytos su komunalin÷m 44-108

*Kai kurios įmones palankiomis sąlygomis išrūšiuotas atliekas priima ir nemokamai

PRODUKCIJOS PARDAVIM AS

Betono skalda (fr. Nuo 10 -45 mm) 21-46

Plytų skalda 10-30

Smulkintas asfaltas 30

Atsijos 6-8

Likviduojant apleistus statinius griovimo darbais užsiimančios įmon÷s atsako už tinkamą statinių

likvidavimo vykdymą bei statybinių atliekų išvežimą, techninę priežiūrą turi vykdyti savivaldyb÷s institucijų arba

apskričių viršininko administracijų atstovai.

5.2.2 Statini ų likvidavimo kašt ų skai čiavimo modelis atskiroms statini ų grup ÷ms

Statinių likvidavimo kaštų modelio skaičiavimo metodika paremta įvairių programos duomenų

bazei pateiktų pavyzdžių analize ir pagal vietoje atrinktų objektų sąmatinius skaičiavimus Atliekant



Lapas 137 iš 159

137

skaičiavimus remtasi Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos patvirtintais normatyvais ir „Statinių statybos

skaičiuojamųjų kainų nustatymo rekomendacijomis“.

Kaštų skaičiavimo modelio naudojimas. Programa padaryta Microsoft Office Excel forma ir tiek

savo turiniu, tiek naudojimo paprastumu yra prieinama visiems pradedantiems kompiuterio programų

naudojimo pagrindus turintiems vartotojams.

19 lentel ÷. Statini ų likvidavimo kašt ų skai čiavimo modelis.

Eil. Nr.

Pastato kons trukcijos tipas Mato vnt. Kiekis Vieneto kaina, Lt.

Bendra kaina, Lt.

I. Gyvenamieji ir visuomeniniai pastatai

Pastatų antžemin ÷ dalis (pastato t ūrio vienetui su šiukšli ų išvežimu 10 km) (Papildomai reikia apskaičiuoti pamatų išardymo kaštus (5-7); formul÷s (28-31) taikomos, jei yra išlikusios kurios nors vidaus inžinerin÷s sistemos. Kitų formulių taikyti nebereikia.)

1 Gyvenamieji ir visuomeniniai mūriniai pastatai

pastato tūrio m3

144,00 0,00

2 Gyvenamieji ir visuomeniniai mediniai pastatai

pastato tūrio m3

80,00 0,00

3 Negyvenamieji mūriniai pastatai pastato tūrio

m3 80,00 0,00

4 Sand÷lių tipo mediniai pastatai pastato tūrio

m3 52,00 0,00

Pastatų pamatai (su žem ÷s darbais ir šiukšli ų išvežimu 10 km atstumu)

5 Lauko akmenų konstrukcijos

m3 700,00 0,00

6 Betoniniai konstrukcijos m3

770,00 0,00

7 Gelžbetoniniai konstrukcijos

m3 1770,00 0,00

Pastatų antžemin ÷s dalies konstrukcijos (su šiukšli ų išvežimu 10 km)

8 Betonin÷s konstrukcijos (pneumatiniu plaktuku)

konstrukcijos m3

978,00 0,00

9 Gelžbetonin÷s konstrukcijos (pneumatiniu plaktuku)

konstrukcijos m3

1090,00 0,00

10 Mūrin÷s konstrukcijos (pneumatiniu plaktuku)

konstrukcijos m3 528,00 0,00

11 Betonin÷s konstrukcijos (sudaužymas tvokle)

konstrukcijos m3

197,00 0,00

12 Gelžbetonin÷s konstrukcijos (sudaužymas tvokle)

konstrukcijos m3

220,00 0,00

13 Mūrin÷s konstrukcijos ( sudaužymas tvokle)

konstrukcijos m3 160,00 0,00

Pastatų stogo ir grind ų dangos (su šiukšli ų išvežimu 10 km) 14 Medin÷s rąstų sienos m2 36,00 0,00 15 Medin÷s tašų sienos m2 31,00 0,00

16 Stogai apšiltinti, su 2 sluoksnių prilydomosiomis dangomis

m2 36,00 0,00

17 Stogai apšiltinti, su 3 sluoksnių prilydomosiomis dangomis

m2 48,00 0,00



Lapas 138 iš 159

138

18 Stogai betoninių čerpių su medin÷mis konstrukcijomis

m2 45,00 0,00

19 Stogai banguotų lakštų (šiferio) su medin÷mis konstrukc. m2 36,00 0,00

20 Stogai keraminių čerpių su medin÷mis konstrukcijomis

m2 48,00 0,00

21 Stogai plieninių lakštų su medin÷mis konstrukcijomis

m2 37,00 0,00

22 Stogai iš skiedrų su medin÷mis konstrukcijomis m2 32,00 0,00

23 Medinių lentinių grindų danga su gulekšniais

m2 22,00 0,00

24 Asfaltbetonin÷ grindų danga m2 20,00 0,00 25 PVC plytelių grindų danga m2 15,00 0,00 26 Ruloninių grindų danga m2 5,00 0,00 27 Mediniai perdenginiai m2 60,00 0,00

Vidaus inžineriniai įrenginiai (su šiukšli ų išvežimu 10 km) 28 Vandentiekio kanalizacijos įrenginiai pastato m3 3,00 0,00 29 Šildymo įrenginiai pastato m3 4,00 0,00 30 Dujotiekio įrenginiai pastato m3 2,00 0,00 31 Elektrotechnikos įrenginiai pastato m3 2,00 0,00

II. Žem÷s ūkio pastatai (antžemin ÷ dalis su šiukšli ų išvežimu 10 km) 32 Sienos iš asbestcementinių plokščių m2 43,00 0,00 33 Perdengimai iš asbestcementinių plokščių m2 28,00 0,00 34 Medin÷s klijuotos 12 m arkos vnt. 603,00 0,00 35 Medin÷s klijuotos 18 m arkos vnt. 894,00 0,00 36 Diendaržiai iš karčių m 44,00 0,00 37 Diendaržiai iš spygliuotos vielos m 11,00 0,00

38 Stiklinio šiltnamio metalinis karkasas ir aptv÷rimas, pritvirtintas prie metalo konstrukcijų

m2 20,00 0,00

39 Stiklinio šiltnamio metalinis karkasas (įbetonuotas)

m2 26,00 0,00

40 Rezervuarai, siloso bokštai iš plieninių lakštų

tona 1239,00 0,00

41 Atramin÷s metalin÷s konstrukcijos (stulpeliai)

tona 850,00 0,00

III. Teritorijos elementai (su šiukšli ų išvežimu 10 km) 42 Asfaltbetonio danga 70 mm m2 19,00 0,00 43 Asfaltbetonio danga m3 266,00 0,00 44 Betonin÷ danga 100 mm m2 17,00 0,00 45 Betonin÷ danga m3 167,00 0,00 46 Betoniniai bortai (150x300 mm) m 28,00 0,00 47 Betoniniai bortai (180x300 mm) m 33,00 0,00 48 Betoniniai bortai (80x200 mm) m 19,00 0,00 49 Betonin÷s šaligatvio plytel÷s (5 cm) m2 27,00 0,00 50 Betonin÷s šaligatvio plytel÷s (7 cm) m2 30,00 0,00 51 Betoninių trinkelių grindinys (8 cm) m2 55,00 0,00 52 Lauko akmenų grindinys m2 41,00 0,00

IV. Lauko inžineriniai tinklai (su žem ÷s darbais ir šiukšli ų išvežimu 10 km)



Lapas 139 iš 159

139

53 Vandentiekio ir nuotekų vamzdynai iš kaliojo ketaus

m 73,00 0,00

54 Nuotekų tinklai iš PVC vamzdžių m 35,00 0,00 55 Tinklai iš asbestcementinių vamzdžių m 48,00 0,00 56 Dujotiekio tinklai iš PVC vamzdžių m 57,00 0,00 57 Šilumos tiekimo tinklai m 59,00 0,00 58 Vamzdynai, esantys virš žem÷s m 31,00 0,00 59 Šuliniai gelžbetoniniai 1,0 m diametro m3 734,00 0,00 60 Šuliniai gelžbetoniniai 1,5 m diametro m3 769,00 0,00 61 Šuliniai gelžbetoniniai 2,0 m diametro m3 589,00 0,00 62 Vandens pralaidos iš g/b vamzdžių m 387,00 0,00 63 Oro linijų vienstieb÷ g/b atrama vnt. 300,00 0,00 64 Oro linijų g/b atrama su ramsčiu vnt. 464,00 0,00 65 Oro linijų g/b atrama su dviem ramsčiais vnt. 629,00 0,00

V. Papildomos paslaugos

66 Šiukšlių pervežimo kaštai už kiekvieną kilometrą virš 10 km

tona 2,23 0,00

km

67 Vandens pašalinimas iš iškasų, kurių plotas iki 30 m2

m3 42,00 0,00

68 Mechanizuotas grunto kasimas, suverčiant į sankasą

m3 5,00 0,00

69 Iškasų užpylimas gruntu iš sankasos ir paviršiaus planiravimas buldozeriu

m3 1,30 0,00

Suma: 0,00

Gauta suma gali būti nežymiai koreguojama, atsižvelgiant į objektų likvidavimo specifiką.

Pavyzdžiui, esant mažam likviduojamam objektui, kuriame likę nedideli statiniai (pvz., iki 20 m3 likviduojamos

medžiagos tūrio), o transportuoti techniką yra sud÷tinga, rekomenduotina įvesti kainų korekcijos koeficientą

iki 1,2. Kainą gali koreguoti ir griaunamo objekto sud÷tinga konstrukcija ar nestandartin÷s gamtin÷s sąlygos

(tiltas up÷je, statūs šlaitai), taip pat, bloga privažiavimo kelių technin÷ būkl÷.

Rengiant modelį teoriniai duomenys buvo lyginti su jau įvykusių griovimo konkursų, AM ir VSTT

organizuotų 2007 m., faktin÷mis kainomis. Faktin÷s vykdytų darbų kainos buvo panašios į paskaičiuotąsias

naudojant šį modelį ir daugeliu atveju nesiskyr÷ daugiau kaip 10-15%.

Pastatų ir jų konstrukcijų likvidavimo kaštai apskaičiuoti pridedamose lokalin÷se sąmatose,

parengtose 2007 m. 10 m÷n. statybos resursų skaičiuojamosiomis kainomis.

Projekto metu buvo parinkti tipingi statiniai (pagal duomenų baz÷je daugiausiai pasitaikančių

statinių grupes) ir atlikti preliminarūs jų likvidavimo paskaičiavimai. Apleistų statinių kaštų skaičiavimo

pavyzdžiai ir fotofiksacija pateikiami priede Nr.8.



Lapas 140 iš 159

140

5.2.3. Apleist ų statini ų likvidavimo visoje Lietuvos Respublikos teritorijo je preliminar ūs kaštai

Likviduojam ų statini ų eiliškumo nustatymas

Kadangi visų statiniu artimiausiu laiku likviduoti nepavyks d÷l finansinių l÷šų trūkumo, tikslinga

pirmoje eil÷je numatyti griauti apleistus pastatus, esančius saugomose teritorijose bei pastatus, išsid÷sčiusius

prie pagrindinių kelių vieno kilometro atstumu (matomus nuo pagrindinių kelių).

Orientacinis l÷šų poreikio skaičiavimas apleistų statinių, griaunamų pirmoje eil÷je, likvidavimui:

Iš viso pagal visas 58 seniūnijas yra pateikti įrašai apie 9312 apleistų statinių. Ne visos

institucijos pateik÷ reikalingus duomenis kaštų nustatymui, t.y. nepateik÷ griaunamų statinių tūrių arba ardomų

konstrukcijų bei medžiagų kiekių, kuriuos įrašius į kaštų formules būtų galima apskaičiuoti statinių likvidavimo

kaštus. Likvidavimo kaštų formul÷se nenurodytos užterštų medžiagų apimtys. Šių medžiagų apimtys ir d÷l jų

pašalinimo susidarantys kaštai tur÷tų būti įvertinti konkrečiam statiniui.

Prie pirmoje eil÷je numatomų griauti statinių priskiriami statiniai, esantys saugomose teritorijose.

Šių statinių skaičius - 1429. Taip pat pirmoje eil÷je numatomų griauti statinių, esančių prie pagrindinių kelių

vieno kilometro atstumu, skaičius yra 2876 objektai. Iš viso pirmoje eil÷je numatomų griauti statinių susidaro

4305. Iš šio statinių skaičiaus tiktai 2771-o objekto duomenyse yra nurodyti medžiagų kiekiai. Taip pat ne

visiems statiniams yra nurodyti atstumai iki artimiausių sąvartynų. Tokie įrašai padaryti 1749 statiniams. D÷l

šių priežasčių reik÷jo vadovautis objektų, kuriems pateiktos ardymo medžiagų apimtys, duomenimis ir juos

kaip orientacinius panaudoti visų statinių orientacin÷ms griovimo apimtims ir kaštams apskaičiuoti.

Pirmoje eil÷je numatomų griauti pastatų likvidavimo apimčių nustatymui pasinaudota 2771-o

statinio pagrindinių ardomų medžiagų sąrašu bei jų apimtimis. Nurodytų medžiagų kiekius įrašius į atitinkamas

griovimo darbų kaštų formules, apskaičiuoti orientaciniai statinių likvidavimo kaštai, įskaitant statybinio laužo

transportavimo išlaidas 10 km atstumu. Nustačius 2771 statinio likvidavimo kaštus, šių statinių vidutiniai

parametrai buvo panaudoti likusių 1534-ų statinių orientacin÷ms griovimo apimtims nustatyti ir orientaciniams

likvidavimo kaštams apskaičiuoti.

Pagal šiuos pagrindinius parametrus apskaičiuoti pirmoje eil÷je numatomų griauti statinių

likvidavimo kaštai su statybinio laužo išvežimo 10 km atstumu išlaidomis sudaro:

1429 objektų - statinių, esančių saugomose teritorijose 321 172,00 t. Lt;

2876 objektų – statinių, esančių 1 km atstumu nuo pagrindinių kelių 584 610,00 t. Lt;

Pirmoje eil÷je griautinų statinių 4305 objektų kaštai sudaro iš viso 905 782,00 t. Lt.

Statinių likvidavimo kaštai did÷s d÷l statybinio laužo išvežimo į sąvartynus atstumu, viršijančiu

10 km. Tais atvejais šiuos kaštus reikia apskaičiuoti pagal 66 pozicijos formulę (19 lentel÷). Pagal griovimo

darbų technologiją konkrečiam objektui gali būti panaudoti statybinio laužo smulkinimo mechanizmai, tuomet

turi būti apskaičiuoti kaštai, susiję su šių mechanizmų panaudojimu, o išvežamų į sąvartyną medžiagų kiekiai

tur÷tų būti tikslinami.

Pritaikius pirmoje eil÷je numatomų griauti statinių vidutinius griovimo apimčių kiekius ir taikant

vidutinius griovimo kaštus likusiems 5007 statiniams, apskaičiuoti šių statinių orientaciniai likvidavimo kaštai

sudarytų - 1 074 735,00 t. Lt .



Lapas 141 iš 159

141

Bendras orientacinis l ÷šų poreikis 9312 statini ų likvidavimui:

905 782,00 t. Lt+1 074 735,00 t. Lt = 1 980 517,0 0 t. Lt.

Atkreiptinas d÷mesys, kad statinių teorinis skaičius gali būti net 60 % didesnis. Likviduojamų

statinių kaštai tiek neišaugtų, nes didieji statiniai jau yra duomenų baz÷je, bet 20 – 30 % kaštų išaugimas yra

visai tik÷tinas. Tad reali tik÷tina suma siektų apie 2,3-2,5 mlrd. Litų.

Apleistų statinių likvidavimo kaštų apskaičiavimo formul÷s parengtos, vadovaujantis

galiojančiais statyboje normatyvais ir skaičiuojamosiomis rinkos kainomis. Kaštų apskaičiavimo metodika

atitinka 2005-2008-aisiais metais rengtų konkursų kainų pasiūlymuose taikytą apskaičiavimo metodiką,

normatyvus ir resursų kainas.

Kadangi statinių likvidavimo kaštai apskaičiuoti 2007 m. spalio m÷nesio kainomis, jie turi būti

tikslinami, pasikeitus statybos kainų lygiui. Nustatant preliminarius likviduojamų statinių griovimo kaštus, kaštų

apskaičiavimo formul÷s pasirenkamos atsižvelgiant į statinio paskirtį bei išlikusias pagrindines konstrukcijas, jų

būvį ir kitas aplinkybes. Faktin÷ statinių likvidavimo kaina nustatoma konkurso būdu parenkant griovimo

darbus vykdančią rangovinę organizaciją.

5.2.4 Potencial ūs finansavimo šaltiniai

Apleistų statinių likvidavimo programos įgyvendinimu, greitesniu statinių griovimu, teritorijos

sutvarkymu, kraštovaizdžio vizualin÷s vert÷s pagerinimu suinteresuotos tiek valstybin÷s ir savivaldybių

institucijos, tiek vietos gyventojų bendruomen÷s. Galimi finansavimo šaltiniai ir l÷šos yra gana ribotos. Kaip

svarbiausieji finansavimo šaltiniai išskirtini du - Valstyb÷s biudžeto l÷šos ir ES Struktūrinių fondų parama.

Griovimui, likvidavimui, teritorijos tvarkymui gali būti naudojami šie finansiniai šaltiniai:

• Kai likviduojami valstyb÷s nuosavyb÷n perduoti statiniai, jų griovimui gali būti

naudojamos Apskrities viršininkų administracijoms, Aplinkos ministerijai ar Susisiekimo ministerijai

skirtų valstyb÷s biudžeto asignavimų l÷šos, tam tikslui planuojamos Lietuvos Respublikos biudžeto

sandaros įstatymo ir kitų teis÷s aktų nustatyta tvarka,

• Kai griaunami kraštovaizdį darkantys statiniai, gali būti naudojamos Europos Sąjungos

struktūrinių paramos fondų l÷šos, skiriamos aplinkos apsaugai (šių l÷šų valdytojams sutikus).

• Savivaldyb÷s biudžete numatytos l÷šos naudotinos kai griaunamas savivaldyb÷s

nuosavyb÷n perduotas statinys. Tačiau šiuo metu beveik visi teismo sprendimais bešeimininkiais

pripažinti statiniai yra perduodami savivaldybių administracijoms (savivaldybių taryboms), kas

apsunkina Valstyb÷s biudžeto ir ES struktūrinių fondų l÷šų naudojimą.

• Papildomas, tačiau tik dalinai kompensuojantis išlaidas, l÷šų šaltinis - l÷šos, gautos

realizavus statybines medžiagas, likusias nugriovus pastatus. Paprastai, realizuojama pagaminta

skalda, akmenys, plytos (pastaruoju metu paklausą turi tik pilnavidur÷s molio plytos), lengvos ir gerai

išsilaikiusios kolonos, sąramos, nuo atmosferos poveikio buvusios apsaugotos perdangos.

• L÷šos, gautos pardavus dalį statinių komplekso ar po juo buvusią žemę. Šis šaltinis

gali būti ženklus ind÷lis į Programos įgyvendinimą, tačiau reikalaus visų atsakingų institucijų

koordinuoto darbo ir sutarimo. Būtina parengti statinių likvidavimo programas apskritims, kuriose,



Lapas 142 iš 159

142

remiantis šioje programoje ir kituose informacijos šaltiniuose nurodytais kriterijais, numatyti statinių

likvidavimo, remonto, rekonstrukcijos ir kitus tvarkymo būdus bei finansinius šaltinius.

• Savanoriškai paaukotos fizinių ir juridinių asmenų l÷šos (arba paslaugos, skirtos

statinių likvidavimui bei teritorijos tvarkymui). Šis šaltinis gali būti siūlomas bendradarbiaujant su vietos

gyventojais ar įmon÷mis, kurios savanoriškai prisijungtų prie likvidavimo darbų, siekiant pagerinti

gyvenamąją ar gamtinę aplinką.

Kol kas mažai išnaudojamos galimyb÷s apleistus pastatus tvarkyti statinio savininkų l÷šomis.

Tuo tarpu savininkai, apleidę ir tinkamai neprižiūrintys statinio, neturi suinteresuotumo jį tvarkyti. Dažniausiai

tokių statinių savininkai sutinka, kad šie būtų pripažinti bešeimininkiais ir likviduojami naudojant valstyb÷s

l÷šas. Tod÷l būtina kiek galima daugiau panaudoti įstatymais numatytus juridinius ir kitus administracinius

veiksmus bei prevencines priemones, siekiant įpareigoti savininkus turinčius apleistų statinių organizuoti jų

tvarkymą. Savivaldyb÷s patiria dideles išlaidas vien per skelbimo ir pripažinimo bešeimininkiu procesą

(specialistų darbo laikas, transporto išlaidos, skelbimai žiniasklaidoje, atskirais atvejais - advokatų paslaugos,

projektų/aprašymų rengimas, ryšių išlaidos ir t.t.).

Kol kas n÷ra naudotas dalinio finansavimo būdas, kai valstyb÷ ar savivaldyb÷ dengia dalį

išlaidų, susijusių su statinių likvidavimu, pavyzdžiui, apmoka statybinio laužo išvežimo, teritorijos sutvarkymo

išlaidas. Dalis statinių priklauso senyvo amžiaus, neįgaliems, dažnai, net fiziškai nesugebantiems sutvarkyti

statinio registracijai reikalingų dokumentų, asmenims, kuriems savivaldyb÷s administracija, įgyvendindama

Vietos savivaldos įstatyme numatytas savarankiškas ir priskirtąsias funkcijas, gal÷tų pad÷ti sutvarkyti

reikiamus dokumentus ir nurodyti vieną iš griovimo būdų. .

Apytikslis finansų poreikis yra nurodytas šios programos 5.2.3 dalyje ir remiasi preliminariais

apibendrintais paskaičiavimais. Valstyb÷s galimyb÷s, net įskaitant ES paramą, yra keliasdešimt kartų

mažesn÷s. Tod÷l siekiant sutvarkyti statinius būtina keisti tiek atrankos, tiek finansavimo tvarką, valstyb÷s

l÷šas skiriant ypatingai aktualiems objektams likviduoti.

Iki šiol naudoti šie finansavimo šaltiniai:

• Valstyb÷s biudžeto l÷šos (skiriamos tiesiogiai Aplinkos ministerijai);

• ES struktūrinių fondų l÷šos (skiriamos tiesiogiai Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai);

• Savivaldybių biudžeto l÷šos;

• Fizinių ir juridinių asmenų l÷šos (griaunant jiems nuosavyb÷s teise priklausančius statinius).

Bešeimininkių statinių likvidavimui iš valstyb÷s biudžeto 2006 m. buvo skirta 450 tūkst. Lt, 2007

m. ir 2008 m. - buvo skirta po 2 mln. Lt kasmet. VSTT įgyvendina ES struktūrinių fondų ir valstybes biudžeto

l÷šomis finansuojamus projektus:

� 2005 m. organizavo griovimo darbus 2 objektuose - griovimo darbu atlikta už

250 tūkst. Lt.,

� 2007 m. organizavo griovimo darbus 2 objektuose - griovimo darbu atlikta už -

apie 340 tūkst. Lt.,

� 2008 m. organizuoti griovimo darbai 1 objekte - tam numatoma skirti -

apie 500 tūkst. Lt.



Lapas 143 iš 159

143

Vyriausyb÷s biudžeto l÷šomis 2007 metais Pag÷gių, Skuodo, Šiaulių, Raseinių rajonų

savivaldybių teritorijose buvo nugriauta 19 apleistų statinių bei sutvarkytos jų teritorijos.

2008 m. – Ukmerg÷s, K÷dainių rajonų ir Elektr÷nų savivaldyb÷se bus griaunami statiniai, tam

panaudojant 2 mln. litų.

Artimiausiu laiku finansavimo šaltiniai išliks tie patys. Tačiau Aplinkos ministerijai, Apskričių

teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai didesnį d÷mesį reik÷tų skirti ne statinių per÷mimui ir skelbimui

bešeimininkiais, bet mišraus finansavimo modelio parengimui ir įdiegimui (panaudojant pilnas ar dalines

savininkų l÷šas (viena dalis - savininko darbo j÷ga ir dalinis (idealiu atveju pilnas) l÷šų skyrimas, kita dalis - 50

% l÷šų statinio likvidavimui skiria valstyb÷) ir valstyb÷s (savivaldybių) finansinius resursus. Reikia skatinti

kompensavimo mechanizmą už statinių likvidavimą arba dalinį sutvarkymą. Vienas iš tokių būdų, kai apleistų

statinių savininkai skatinami sutvarkyti ar likviduoti savo nenaudojamus statinius tam tikromis pinigin÷mis

kompensacijomis, premijomis už kraštovaizdžio atkūrimą, sumažinant žem÷s mokestį, kitais specialiais

pasiūlymais. Galimas savivaldybei priklausančių statinių teritorijos nuomos variantas, pigiau išsinuomojant

pačių sutvarkytą sklypą kitai veiklai.

Rekomenduotinas bešeimininkių statinių pardavimo (aukciono principu), kuris tur÷tų būti

vykdomas LR įstatymų nustatyta tvarka pagal parengtas sąlygas, kuriose numatomas visiškas ar dalinis

statinių likvidavimas bei teritorijos sutvarkymas.

Pirmiausia reikia išsiaiškinti, ar apleistas objektas gali būti pritaikomas kokioje nors srityje, ar jis

yra realizuotinas, ar nerealizuotinas, tuomet galima spręsti, kokius likvidavimo (panaudojimo) kelius ir

finansavimo šaltinius pasitelkti.

Jeigu objektas yra pakankamai geros būkl÷s, yra ūkinei ar kitokiai veiklai palankioje vietoje, gali

būti pritaikytas turizmo ir kitoms reikm÷ms, tuomet aktualu būtų statinį parduoti su įpareigojimu jį atnaujinti.

Tokiu atveju pritraukiamos privačios l÷šos. Siūlytina aukcionuose gautas l÷šas naudoti kitų statinių likvidavimui

ir teritorijos tvarkymui.

Nekilnojamas kultūros paveldo vertybes ar kitokius kraštovaizdžio kompleksus aktualu pritaikyti

turizmo reikm÷ms, išlaikant likusias statinio vertingąsias savybes Šiuo atveju galima siekti Europos Sąjungos

paramos iš sanglaudos skatinimo veiksmų programos paramos.

Tam tikrais atvejais galimas ir statinių pardavimas skaldai gaminti (pagal parengtą verslo

projektą, kuriame būtų įvertinti gamybos kaštai ir skaldos panaudojimo regione galimyb÷s). Kai kurios

statybines atliekas perdirbančios įmon÷s ir šiuo metu priima atliekas nemokamai, kas rodo, jog didelius betono

ir silikatinių plytų tūrius išlaikę apleisti objektai gali būti nugriauti dalinai padengiant griovimo išlaidas

pajamomis, gautomis iš parduotos skaldos.

Apibendrinus per pastaruosius metus vykusių griovimų patirtį, žinant jų likvidavimo kaštus,

apytikrį statinių skaičių ir bendrus Lietuvos teritorijoje esančių apleistų statinių likvidavimo kaštus bei

potencialias finansavimo galimybes iš valstyb÷s biudžeto bei ES Struktūrinių fondų, galima konstatuoti, kad

iki 2015 m. realios finansavimo galimyb÷s neviršys 100 - 120 mln., t. y., iki 10 % potencialiai reikalingos

sumos.

Bešeimininkių statinių likvidavimas vienas iš prioritetinių krašto tvarkymo uždavinių. Tai

atitinkantis visuomen÷s poreikius, reikalaujantis daug l÷šų ir ilgalaikis projektas, tod÷l apleistų statinių



Lapas 144 iš 159

144

programai vykdyti tikslinga panaudoti Europos Sąjungos teikiamą paramą. ES struktūrin÷ parama Lietuvai yra

vienas svarbiausių finansų šaltinių per ateinančius 5 metus. Strategijoje nustatytas pagrindinis ES struktūrin÷s

paramos panaudojimo tikslas - sparčiai gerinti sąlygas investuoti, dirbti ir gyventi Lietuvoje, kad ūkio augimo

teikiama nauda pasiektų visus Lietuvos gyventojus. Tod÷l dalinai galima pritraukti ir kitų programų paramą:

• Žmogišk ųjų ištekli ų pl÷tros veiksm ų programa gali būti naudojama apleistų statinių

pritaikymui mokymo, švietimo ir kitoms žmogiškųjų išteklių pl÷trai skirtoms reikm÷ms.

• Ekonomikos augimo veiksm ų programa gali būti naudojama apleistų statinių pritaikymui

ūkio, pramon÷s bei turizmo reikm÷ms. Be to, dalis statinių likvidavimu besiverčiančių įmonių gali

pasinaudoti Europos Sąjungos parama skiriama naujai įrangai, leidžiančiai padidinti bendrovių

paj÷gumus, statybos ir griovimo atliekų perdirbimo versle. Tokia parama jau pasinaudojo ne viena šalies

įmon÷.

• Sanglaudos skatinimo veiksm ų programa turi įgyvendinti viziją apie darnesnę visuomenę,

užtikrinti geresnę gyvenimo aplinkos kokybę, mažinant atskirų regionų skirtumus, ir jai skiriama

didžioji dalis visos 2007-2013 m. ES struktūrin÷s paramos. Apleistų statinių likvidavimas – tiesiogiai

susijęs su gyvenimo kokyb÷s ir aplinkos gerinimu. Apleistų objektų tvarkymas, pritaikymas turizmo

reikm÷ms skatina sanglaudą, kultūros vertybių, aplinkos savitumo ir ekosistemos įvairov÷s išsaugojimą.

• Europos žem ÷s ūkio orientavimo ir garantij ų fondo orientavimo dalis laikoma ES

struktūrin÷s (o ne bendrosios žem÷s ūkio) politikos dalimi, nes teikia paramą diegiant naujus

ūkininkavimo metodus, pl÷tojant alternatyvią ekonominę veiklą kaimo vietov÷se (pvz., kaimo turizmą).



Lapas 145 iš 159

145

6. Veiksm ų planas

6.1. Likviduojam ų statini ų eiliškumas

Duomenų teik÷jų siūlymai d÷l pastatų likvidavimo eiliškumo, pateikti Programos 16 lentel÷je

rodo, kad savivaldybių administracijos tikisi daugiau kaip 50% statinių likviduoti per artimiausius 5 metus:

• Nedelsiant per 1-3 metus (pastatams, kurie d÷l konstrukcijų silpnumo, užterštumo kelia

akivaizdžią gr÷smę žmon÷ms arba supančiai aplinkai, yra agresyvūs kraštovaizdyje, yra saugomose

teritorijose greta turistinių kelių, maršrutų ir kt.);

• Pirmaeiliai per 3-5 metus (pastatai, kurie gali būti pavojingi, yra netoli automagistralių, lankomų

vietų, saugomose teritorijose);

• Vidutin÷s trukm÷s per 5-10 metus (pastatai, kurie nedaro akivaizdžios žalos gamtai, neutralūs

kraštovaizdžio atžvilgiu);

• Ilgalaikiai (pastatai ar jų likučiai, kurie nekelia gr÷sm÷s) bus palikti savaiminiam sunykimui arba

likviduojami kartu su artimiausiais apleistų pastatų kompleksais.

Tuo tarpu 5 programos dalyje pateikta preliminarių griovimo kaštų analiz÷ rodo, kad per

artimiausius 5 - 7 metus naudojant Valstyb÷s biudžeto ir ES Struktūrinių fondų l÷šas, realu finansuoti tik

apie 10 % apskaitytų statinių griovimą. Tod÷l pasiūlymai d÷l statinių atrankos buvo analizuoti ir dar kartą

vertinti tiek teritoriniu (regiono/apskrities ir seniūnijos), tiek vertybiniu lygmeniu. Regioniniu vienetu siūloma

pasirinkti apskrities teritoriją, kurios pagrindu būtų organizuojami griovimo konkursai. Regionas buvo

analizuojamas keliais aspektais: jo vieta šalies bendrajame plane, vertinant turizmo, žem÷s ūkio, pramon÷s

pl÷tros perspektyvas, apgyvendinimo sistemą, demografines tendencijas. Apskrities, kaip regioninio vieneto,

lygmuo yra priimtinas ir teisiniu, ir organizaciniu požiūriu. Apskrities valdymo įstatymas nurodo, kad apskrities

viršininko uždavinių tarpe yra ir tokie, kaip “įgyvendinti valstyb÷s politiką teritorijų planavimo, žem÷s naudojimo

ir aplinkos apsaugos srityse, taip pat, koordinuoti savivaldybių institucijų veiklą , įgyvendinant regionines

programas“. Min÷to įstatymo 9 str. nurodo, kad apskrities viršininkas ...“nustatyta tvarka organizuoja

savivaldybių teritorijų planavimo, statinių projektavimo, statybos, statinių pripažinimo tinkamais naudoti ir

griovimo valstybin÷s priežiūros vykdymą“, taip pat atlieka ypatingų statinių naudojimo priežiūrą Statybos

įstatyme numatyta tvarka. Be to, apskričių viršininkai įgalioti spręsti ir žem÷s naudojimo valstybinį reguliavimą

ir kontrolę, parduoda arba kitaip perleidžia privačion nuosavyb÷n valstybinę žemę, sprendžia tikslin÷s žem÷s

naudojimo paskirties keitimo klausimus ir kitus klausimus (10 Apskrities valdymo įstatymo straipsnis)

Remiantis šio įstatymo 17 str., apskrities viršininkas inicijuoja regiono pl÷tros tarybos sudarymą (jos funkcijos

detaliau apibr÷žtos Regionin÷s pl÷tros įstatyme).

Atsižvelgiant į šiuos faktus, Programos reng÷jai siūlo iš Valstyb÷s biudžeto ir ES Struktūrinių

fondų l÷šų statinių likvidavimo programą įgyvendinti apskričių pagrindu, nes:

• rengiant statinių likvidavimo konkursus galimas valstyb÷s l÷šų ir ES Struktūrinių fondų

naudojimas, jei savivaldyb÷s turto likvidavimo funkcijas deleguotų apskrities viršininko administracijai;

• apskričių Regionin÷s pl÷tros tarybos yra kolegialūs organai, galintys problemas vertinti

ne tik vietiniame lygmenyje;



Lapas 146 iš 159

146

• Apskričių viršininkų administracijose yra teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos,

regionin÷s pl÷tros struktūriniai padalinai, tiesiogiai savo funkcijomis susieti su apleistų statinių

likvidavimo problematika.

Šioje Programoje statinių likvidavimo prioritetai nustatyti atsižvelgiant į šiuos kriterijus:

1. Ar statinys turi bešeimininkio statinio statusą (arba jau prad÷tos skelbimo

bešeimininkiu procedūros)

2. Ar statinys yra saugomoje teritorijoje arba artimiausiose jos prieigose

3. Ar statinys turi potencialią gr÷smę aplinkai ir žmonių sveikatai (tarša, griuvimas)

4. Ar statinys yra greta krašto bei magistralinių kelių (iki 1 km atstumu)

5. Ar statinys savo tūriu bei likviduojamos medžiagos kiekiu ir užimamu žem÷s plotu

regione yra išskirtinis

6. Ar statinys yra greta turizmo trasų bei lankomų objektų (vizualin÷s apr÷pties zonoje)

7. Ar statinys yra LR teritorijos bendrajame plane nurodomame rekreaciniame areale

8. Ar statinys yra greta tankia gyvenamų kaimo miestų ir miestelių teritorijose

9. Ar statinys yra ypatinga verte išsiskiriančiame kraštovaizdyje, vandens apsaugos

zonoje, juostoje

10. Ar statiniui vietos savivaldos institucijos bei ST direkcijos teikia prioritetą

Apleistų statinių kompleksams, esantiems ypač dideliu apleistų objektų tankiu išsiskiriančiame

regione (seniūnijoje, kur tankumas siekia daugiau nei 60 vnt. ) teiktinas papildomas prioritetinis balas.

Jei nedideli apleisti statiniai ar jų kompleksai yra greta prioritetinio likviduotino statinių

komplekso ir juos galima apjungti į vieną viešųjų konkursų organizavimui reikalingų dokumentų paketą, greta

esantys statiniai gali būti prijungiami prie prioritetinių.

Statinių likvidavimo eiliškumas pateikiamas Programos 5 priede “Pasiūlymai d÷l apleistų statinių

likvidavimo prioritetų “ ir 6 Programos priede “Pasiūlymai d÷l apleistų statinių likvidavimo prioritetų

saugomose teritorijose”.

Papildomai šioje Programoje nustatyti statinių likvidavimo prioritetai nustatomi konkretaus vertinimo

metu gali būti vertinami daugiakriterin÷s analiz÷s metodais racionaliausiam apleisto statinio panaudojimo

būdui nustatyti. Priimant erdvinius sprendimus, geografinių informacinių sistemų (GIS) galimyb÷s taikomos

apleistų pastatų racionalaus naudojimo problemoms aplinkos ir visuomen÷s darnos požiūriu spręsti. Šioje

programoje siūlomas pradinių duomenų parengimo ir jų taikymo skaičiavimams daugiatiksliais sprendimų

pri÷mimo (angl. Multi-attribute Decision Making – MADM) metodais1 modelis. Apliestų pastatų racionalaus

tvarkymo problemą būtina spręsti kompleksiškai, įvertinant technines ir netechnines sąlygas, t. y. laikantis

teritorijų ir visuomen÷s darnos principo. Siekiant procesą optimizuoti, siūloma imtis atitinkamų sprendimų

1 Hwang, C. L.; Yoon, K. Multiple Attribute Decision Making Methods and Applications. Berlin, Heidelberg, New York: Springer – Verlag, 1981. 259 p.

Triantaphyllou, E. Multi-criteria Decision Making Methods: a Comparative Study. Kluwer Academic Publishers, 2000. 290 p.

Zavadskas, E. K.; Kaklauskas, A.; Banaitien÷, N. Multiple Criteria Analysis of a Building’s Life Cycle (Pastato gyvavimo proceso daugiakriterin÷

analiz÷). Vilnius: Technika, 2001. 379 p. (in Lithuanian).



Lapas 147 iš 159

147

r÷mimo priemonių, taikyti informacines technologijas, kurios pad÷tų kaupti, analizuoti bei atnaujinti aktualią

informaciją ir objektyviai įvertinti statinių tvarkymo galimybes bei alternatyvius statinių tvarkymo variantus.

Siūlomi du įprastinio informacijos lygio metodai SAW ir TOPSIS2 optimaliausiam statinių tvarkymo

eiliškumui nustatyti.

SAW (angl. “Simple Additive Weighting method“) metodas. Šis metodas (MacCrimmon, 1968;

Churchan, Ackoff, 1954; Klee, 1971) geriausiai žinomas ir yra vienas iš paprastesnių ir plačiausiai

naudojamas. Išeities duomenys yra sprendimų matrica ir žinomi reikšmingumų dydžiai. Normalizuotos

matricos, to paties varianto kiekvienas narys dauginamas iš jo reikšmingumo ir sudedamas su kitais taip pat

gautais alternatyvos (eilut÷s) nariais. Gauta suma dalinama iš svorių (reikšmingumų) sumos. Varianto

racionalumo eilę nusako gauta maksimali reikšm÷.

TOPSIS (angl. „Technique for Order Preference by Similarity to Ideal Solution“) metodas. Šio

metodo (Yoon, Hwang, 1981a; Arditi, Gunaydin, 1998 ) esm÷ – apibendrinto kriterijaus formavimas,

remiantis lyginamų variantų nukrypimu nuo vadinamojo idealaus taško, susidedančio iš geriausių variantų

rodiklių. Kiekvieno sprendimų varianto rodiklių naudingumo funkcija monotoniškai did÷ja arba monotoniškai

maž÷ja, t.y. didesn÷ bet kurio rodiklio reikšm÷ visada geresn÷ arba blogesn÷ už mažesnę to paties rodiklio

reikšmę. Gerumas ar blogumas priklauso nuo to, ar naudingumo funkcija did÷ja ar maž÷ja. Rodikliai turi būti

kardinalūs arba ordinalūs. Jei turime ordinalius (subjektyvius, išreikštus sąvokomis) rodiklius jie turi būti

kvantifikuoti (aprašyti skaičių skal÷je). Be to, turi būti nustatyti kriterijų reikšmingumo dydžiai arba jie priimami

vienodi. Principinis TOPSIS metodo realizavimo algoritmas pateikiamas 2 schemoje.

2 E. K. Zavadskas, L. Simanauskas, A. Kalakauskas „Sprendimų paramos sistemos statyboje“, Vilnius, „Technika“ 1998.

S. Mitkus, T. D÷jus „Kokybiniai tyrimų metodai“, mokomoji medžiaga, VGTU, Statybos technologijos ir vadybos katedra 1999.

Ching – Lai Hwang, Kwang – Sun Yoon “Multiple atribute decision making methods and applications“ Springer – Verlag, Berlin, Heidelberg, New York,

1981, p. 260



Lapas 148 iš 159

148

Apleistų statinių informacin÷s sistemos konstravimo metu, testuojant nustatyta, kad apleistų statinių

informacin÷je sistemoje integruojamos MADM ir GIS technologijos papildo viena kitos privalumus, efektyviau

sprendžiamos erdvin÷s daugiatiksl÷s problemos: galima vertinti ir erdvinius, ir daugiatikslius nagrin÷jamos

problemos aspektus, struktūrizuoti sprendimą, apdoroti įvairaus pobūdžio informaciją ir atlikti sisteminę bei

kitokią analizę. Tačiau šių metodų panaudojimui būtinas papildomas apleistų duomenų baz÷je sukauptų

duomenų inventorizavimas, tikslinimas ir papildymas.

6.2. Galimos apleist ų statini ų likvidavimo ir sutvarkymo priemon ÷s

Programos rengimo metu surinkti duomenys ir jų pagrindu atlikta situacijos analiz÷ rodo, kad

šalyje apleistų statinių likvidavimo problemai skiriamas nepakankamas d÷mesys, o pavieniai atsitiktiniai

statinių griovimai didesn÷s teigiamos įtakos nedaro: per pastaruosius 3 metus likviduota tik mažiau nei 1 %

apleistų statinių, griovimui skiriamos l÷šos yra gana mažos, o likvidavimo procesas ilgai trunkantis ir kai kuriais

atvejais, konfliktiškas (d÷l savivaldos ir valstyb÷s valdymo institucijų nesutarimo).

Atsižvelgiant į Programos duomenų baz÷je sukauptą informaciją ir 5 bei 6 Programos priede

pateiktą galimo statinių griovimo eiliškumo aprašą, nustatomos apleistų statinių likvidavimo ir sutvarkymo

priemon÷s. Priemon÷s parinktos remiantis iki šiol vykdytų likvidavimo ir tvarkymo darbų analize,

organizatorių ir vykdytojų patirties analize, paskaičiuotais ir artimiausiu metu realiai galimais finansiniais

resursais.

Pagrindinis priemonių nustatymo principas – jos turi sudaryti d÷sningą seką ir turi būti apjungtos

į vieną ilgalaikę ir visas už statinių priežiūrą atsakingas institucijas įpareigojančią veiksmų programą bei

prisid÷ti prie pagrindinių Programos uždavinių įgyvendinimo.



Lapas 149 iš 159

149

1. Teisin ÷s priemon ÷s yra daugmaž pakankamos statinių likvidavimui ir tvarkymui intensyvinti.

Artimiausiu metu reikia išspręsti statinių griovimo teisių perdavimo iš savivaldos valstyb÷s institucijoms

tvarką.

2. Duomen ų apskaitos ir perdavimo sistemos tobulinimo priemon ÷s - tai modernizacijos ir

pertvarkymo reikalaujančios sritys, kurioms ši Programa bei parengta duomenų baz÷ suteikia plačias

modernizavimo galimybes (plačiau 6.4 punkte).

3. Tarpinstitucinio bendradarbiavimo gerinimo priemon÷s nustatytų institucijų veiklos ir

atsakomyb÷s sritis bei tarpusavio ryšių principus. Šiuo metu už statinių apskaitą, duomenų rinkimą atsako 6

institucijos: Aplinkos ministerija (Aplinkos kokyb÷s departamento Užterštų teritorijų ir atliekų skyrius),

Susisiekimo ministerija (už transporto komunikacinius statinius), VTPSI prie AM (pagrindinis duomenų

kaup÷jas ir naudotojas), VSTT ir saugomų teritorijų direkcijos (savo kompetencijos ribose atsako už

kraštovaizdžio išsaugojimą ir aplinkos kokybę saugomose teritorijose), Apskrities viršininkų administracijos

(teritorijų planavimo ir statybos departamentai ar skyriai, tiesiogiai atsakingi už tinkamą statinių naudojimą bei

priežiūrą), savivaldybių administracijos (dažniausiai – architekto tarnybos – tiesiogiai atsako už statinių

naudojimą, leidimų griauti ir statyti išdavimą, skelbimą bešeimininkiais ir t.t.). Potencialūs duomenų

naudotojai, be jau išvardintų organizacijų, yra Priešgaisrin÷s apsaugos ir gelb÷jimo departamentas, Žem÷s

ūkio ministerija ir jai pavaldžios institucijos, Lietuvos geologijos tarnyba, Ūkio ministerija ir kt.

4. Finansavimo priemon ÷s apibr÷žtų galimus finansavimo prioritetus, l÷šų panaudojimo mechanizmą

ir prisid÷tų prie racionalaus Valstyb÷s biudžeto l÷šų naudojimo. Šiuo metu taikomas gana atsitiktinis l÷šų

skyrimas ir riboti finansavimo šaltiniai nepad÷s išspręsti susidariusios problemos. Programos 5.2 punkte

pateikti duomenys rodo, kad net ir optimistiškai vertinant valstyb÷s ir ES SF finansinius resursus, per

artimiausius 7 metus būtų likviduota ne daugiau kaip 10 % apleistų statinių. Valstyb÷s biudžeto asignavimai

statinių likvidavimui skirtini tik tiems objektams, kurių negalima sutvarkyti kitomis teisin÷mis,

administracin÷mis ar ūkin÷mis priemon÷mis. Šiuo metu, pagal į apleistų statinių duomenų bazę pateiktus

duomenis, jau 601 objektų turi bešeimininkio statusą ir 3408 prad÷tos šio statuso suteikimo procedūros.

Valstyb÷s finansin÷s prognoz÷s rodo, kad likviduoti gal÷sime tik nedidelę jų dalį. Tod÷l kitiems sutvarkyti

būtinos naujos priemon÷s, pritraukiančios papildomus finansinius resursus arba keičiančios nusistov÷sią

statinių likvidavimo schemą (plačiau aptarta Programos 5.3 dalyje).

Įgyvendinant Programos priemones, siūloma laikytis tokios schemos:



Lapas 150 iš 159

150

Aukščiau pateikta darbo organizavimo seka pad÷tų racionaliau panaudoti gana ribotus

finansinius resursus, paskirstytų atsakomybę tarp institucijų, įgalintų sumažinti išlaidas ir gauti papildomų

įplaukų už statinių tvarkymui. Siekiant įgyvendinti nurodytą schemą, siūlytina 2008-2015 metams numatyti

Apleistų statinių likvidavimo priemonių planą, dalį kurių reik÷tų tvirtinti atskiru LRV nutarimu arba bendru kelių

institucijų vadovų (geriausiai - ministrų) įsakymu.



Lapas 151 iš 159

151

Už priemonių įgyvendinimą atsakingos institucijos - apskrities viršininko administracijos,

savivaldybių administracijos, AM, VTPSI, VSTT - finansinius resursus tur÷tų numatyti valstyb÷s biudžete

(įskaitant ES Struktūrinių fondų paramą) arba savivaldybių biudžete (įskaitant galima paramą iš ES

Struktūrinių fondų miestų ir miestelių tvarkymui, aplinkosauginių problemų sprendimui ir kt.)

Galimos Programos priemones įgyvendinančios institucijos – tai valstyb÷s valdymo ir

savivaldybių institucijos, Lietuvos automobilių kelių direkcija ir 11 jai pavaldžių valstybinių įmonių, VĮ Lietuvos

geležinkeliai, juridiniai asmenys, kurių nuostatuose numatyta statinių griovimo, atliekų perdirbimo, kelių tiesimo

veikla.



Lapas 152 iš 159

152

20 lentel ÷. Apleist ų statini ų likvidavimo priemon ÷s 2008-2015 m.

Priemon ÷s Priemon ÷s aprašymas Institucija Vykdymo laikas

1. Papildyti teis÷s aktų, reikaling ų apleist ų statini ų griovimui, nuostatas

1.1. Parengti Savivaldybių aplinkos apsaugos r÷mimo specialiosios programos (SAARP) įstatymo pataisas

Parengti 3 ir 4 str. (finansavimo šaltiniai, l÷šų naudojimas), pataisas. Pataisose numatyti l÷šų, gautų už parduotą bešeimininkį turtą, pervedimo į SAAP ir naudojimo tvarką, numatant ne mažiau kaip 50 % skirti kitų apleistų statinių ir teritorijų tvarkymui

AM

2008

1.2. Papildyti Bešeimininkių statinių griovimo (sutvarkymo) organizavimo tvarkos aprašą

Papildyti aprašą, numatant kitus galimus apleistų statinių sutvarkymo būdus, statinių poveikio vertinimo kriterijus, numatyti Vertinimo komisijų funkcijas ir dalyvaujančias institucijas ir jų atstovavimo ir sprendimų pri÷mimo tvarką

AM

2008

1.3. Parengti tvarką d÷l viešo administravimo subjekto valdomo pastato perdavimo Aplinkos ministerijai

Kai pastatui griauti naudojamos valstyb÷s ar ES SF l÷šos, įgyvendinant Bešeimininkių statinių griovimo (sutvarkymo) organizavimo tvarkos aprašo 5 str. nuostatas, parengti savivaldyb÷s administracijos turimų ir griovimo procesui reikalingų organizuoti dokumentų perdavimo valstyb÷s institucijai tvarką

AM VTPSI

2008-2009

2. Tęsti tolesn į apleist ų statini ų inventorizavim ą ir duomen ų teikim ą:

2.1. Užbaigti apleistų statinių inventorizavimo I etapą

Užbaigti prad÷tą pirminį statinių inventorizavimą, detalizuoti ir patikslinti/papildyti Programos duomenis, pasiūlyti griovimo prioritetus

AVA SA

Saugomų teritorijų

direkcijos

2008-2009

2.2. Perduoti Programos medžiagą ir

Perduoti projekto metu sukauptą medžiagą (Programą su duomenų baze ir kartografine bei foto medžiaga)

VSTT VTPSI

2008 IV ketv.



Lapas 153 iš 159

153

duomenų bazę VTPSI-jai

VTPSI-jai, kuri toliau administruotų šią programą

2.3. Įdiegti duomenų bazę AM serveryje

Adaptuoti Apleistų statinių duomenų bazę į Aplinkos ministerijos sistemą, ją įdiegti pavaldžiose institucijose

AM

2008-2009

2.4. Pastoviai pildyti duomenų bazę

Pastoviai įvesti naujus duomenis ir ne rečiau kaip kas ketvirtį pildyti duomenų bazę naujais iš savivaldybių, apskričių administracijų ir ST direkcijų gautais duomenimis

VTPSI AVA SA

2008-2015

2.5. Suvesti kitų registrų duomenis į duomenų bazę

Papildyti duomenų bazę kitų registrų duomenimis (Valstybin÷s geologijos tarnybos, AAA registruotais taršos šaltiniais)

AM

2008-2009

2.6. Parengti, apmokyti naujus Programos naudotojus

Apmokyti AM, VTPSI, VSTT atsakingus darbuotojus bei naujai prad÷jusius dirbti AVA ir savivaldybių specialistus

VTPSI AM

IT ĮMONö

2009-2010

3. Detalizuoti neigiam ą poveik į aplinkai ir žmoni ų sveikatai

Naudojantis duomenų baze, kitų registrų duomenimis, esant poreikiui, laboratoriniais tyrimais, identifikuoti apleistų objektų ar jų teritorijų galimą poveikį žmonių sveikatai ir supančiai aplinkai

RAAD AAA AVA

2008-2015

4. Parinkti likvidavimo/ sutvarkymo būdus

4.1. Parengti teisinių dokumentų pavyzdžius

Parengti teisinių dokumentų tvarkymo formas ir skelbimo bešeimininkiais procesui reikalingas instrukcijas, taip pat, parduodamų statinių privalomąsias griovimo ar tolesnio naudojimo tipines sąlygas (el. variante)

AM AVA SA

2008-2009

4.2. Sudaryti Apleistų statinių vertinimo komisijas (ASVK)

Sudaryti komisijas prie AVA d÷l tolesnio statinių naudojimo ir tvarkymo būdų nustatymo ( iš AVA, Savivaldybių administracijų, saugomų teritorijų direkcijų, RAAD- ų,, mokslo – mokymo institucijų specialistų ir kitų už tinkamą statinių priežiūrą bei kraštovaizdžio apsaugą atsakingų institucijų bei organizacijų atstovų, esant poreikiui, įtraukiant NVO atstovus). Komisija tur÷tų pateikti siūlymus d÷l tolesnio statinių naudojimo /likvidavimo būdo ir

AVA SA

2008-2009



Lapas 154 iš 159

154

metodo 4.3. Atlikti apskričių likviduotinų statinių atranką ir sudaryti sąrašus

Komisijoms statinių atlikti atranką ir sudaryti sąrašus, kuriuos pateikti tvirtinti apskrities viršininkui arba Regionin÷s pl÷tros komisijoms. Komisijos turi parinkti statinių tvarkymo būdą (likviduoti pirmiausia, (valstyb÷s ar savivaldybių l÷šomis), parduodant nugriovimui (nustatant privalomus reikalavimus teritorijos naudojimui ir perspektyvinei veiklai), parduodant ir remontuojant/rekonstruojant ir nekeičiant paskirties, tačiau sutvarkant teritoriją ir statinius pagal privalomus reikalavimus), taip pat nustatyti griovimo eiliškumą ir galimą finansavimo šaltinį

AVA SA

2008-2013

4.4. Užbaigti skelbimo bešeimininkes procedūras

Intensyviai tęsti ir iki 2012 m užbaigti apleistų statinių skelbimo procedūras, ypač, statiniams, kurių griovimui galimas ES SF l÷šų panaudojimas

SA AVA AM

2008-2015

5. Organizuoti statini ų pardavimo aukcionus

5.1. Organizuoti reikiamų Konkursinių dokumentų parengimą

Rengti statinių pardavimui ir žem÷s nuomai/pardavimui reikalingų dokumentus, įstatymų nustatyta tvarka suderinti juos su valstyb÷s institucijomis, gretimų valdų savininkais ir kitais suinteresuotais juridiniais ir fiziniais asmenimis

SA AVA AM

2009-2014

5.2. Parengti privalomų sąlygų sąvadą

Parengti privalomų griovimo ar tolesnio naudojimo sąlygų sąvadą kiekvienam objektui ar jų grupei ir teikti tvirtinti ASVK. Sąvade numatyti reikalavimus ir sąlygas d÷l griovimo būdų, atliekų likvidavimo, transportavimo, galimo jų naudojimo,

AVA SA AM

2009-2014

5.3.Organizuoti bešeimininkių statinių pardavimo aukcionus

Organizuoti apskričių teritorijose esančių bešeimininkių statinių pardavimo aukcionus, atsižvelgiant į ASVK nurodytą eiliškumą ir privalomas sąlygas

AVA SA

2009 -2015

6. Organizuoti statini ų griovim ą

6.1. Organizuoti griovimo teisių perdavimą

Organizuoti statinio likvidavimo teisių ir dokumentų perdavimą iš savivaldyb÷s valstyb÷s institucijoms: AM ir VSTT,

SA AM

VSTT



Lapas 155 iš 159

155

valstybin÷ms institucijoms

apskričių viršininkų administracijoms.

6.2. Sudaryti sąlygas intensyviau naudoti iš statybinių atliekų pagamintą skaldą

Inicijuoti bendrą AM ir Susisiekimo ministerijų ir joms pavaldžių institucijų vadovų bei specialistų susitikimą d÷l potencialių skaldos panaudojimo galimybių kelių tiesimui

AM SM

7. Vykdyti apleist ų statini ų monitoringo darbus

Pastoviai vykdyti steb÷seną ir duomenis publikuoti visuomenei prieinamuose šaltiniuose (ne rečiau kaip kartą per metus)

AM VTPSI

2008-2015

21 lentel ÷. Priemoni ų įgyvendinimo steb ÷senos rodikliai

Rodiklio pavadinimas Matavimo vienetas ir skai čiavimo būdas

Laikas

Kiekybin ÷ išraiška laikotarpio pradžioje ir pabaigoje

Į Programą įtrauktų statinių skaičiaus padid÷jimas

% nuo 2008 m. II ketv. lygio

2008-2015 50%

Programos naudotojų skaičius padid÷jimas

% nuo 2008 m lygio (

2008-2012 30 %

Sutvarkymui parduotų statinių skaičiaus padid÷jimas

Vnt. nuo 2008 m. lygio

2008-2015 Ne mažiau 500 vnt.

Apleistų statinių sumaž÷jimas

Vnt. 2008-2015 Ne mažiau 2000 vnt.

Likviduota potencialių taršos šaltinių

Vnt. 2008-2015 Ne mažiau 100

Skaldos iš apleistų statinių naudojimo padid÷jimas

% 2008-2015 Ne mažiau 20



Lapas 156 iš 159

156

6.3. Priemoni ų planas (LRV nutarimo projektas)

Priemonių plano projektas parengtas remiantis Programos 3, 4 ir 5 dalyse pateikta problemų

analize ir duomenų baz÷je sukaupta informacija. Atsižvelgiant į tai, kad Programos įgyvendinime dalyvaus

keletas valstyb÷s valdymo institucijų (skirtingos ministerijos, tarnybos, apskričių administracijos), savivaldybių

administracijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys, Programą ir priemonių planą būtina tvirtinti Vyriausyb÷s

nutarimu arba kelių ministrų pasirašytu bendru įsakymu.

LRV nutarimo projektas ir Priemonių planas pridedamas priede Nr. 9.

6.4. Programos monitoringo sistema

Apleistų statinių likvidavimo programos rengimo metu buvo surinkta ir susisteminta daug

duomenų, aprašančių apleistus statinius. Šie duomenys leidžia toliau pl÷toti pačią programą parengiant

galimus racionalius apleistų statinių pritaikymo ar likvidavimo modelius. Programoje keliami uždaviniai –

statinių nugriovimas, medžiagų utilizavimas, kraštovaizdžio atkūrimas ir rekultyvavimas, statinių pritaikymas

įvairioms funkcijoms. Šių uždavinių sprendimas glaudžiai susijęs su galimybių įvertinimu bei modeliavimu

atsižvelgiant į vietą, būklę ir supančią aplinką, griovimo arba pritaikymo procesų steb÷jimu ir kt.

Apleistų statinių likvidavimo programos rengimo metu duomenų rinkimui buvo pasitelktos GIS

technologijos, leidusios nuotoliniu būdu (interneto technologijų pagalba) sukaupti ne tik aprašomąją, tačiau ir

geografin÷s pad÷ties informaciją, naudojant žem÷lapius. Geografin÷ informacija leido analizuoti apleistų

statinių išsid÷stymo d÷sningumus, organizuoti informacijos surinkimą ir pateikimą, pad÷jo greitai surasti

objektus, t.y., efektyviai valdyti vykdyto projekto eigą.

GIS technologijos gali s÷kmingai pad÷ti efektyviai įgyvendinant apleistų statinių likvidavimo

programą. GIS programin ÷s įrangos savyb ÷s šios programos įgyvendinimo kontekste leidžia:

• vienoje duomenų baz÷je standartizuotai kaupti bei saugoti nuolat atnaujinamą tekstinę ir

vizualinę apleistų statinių informaciją, efektyviai organizuoti duomenų atnaujinimą bei papildymą,

juos tiesiogiai gaunant iš duomenis teikiančių institucijų,

• informuoti visuomen ę apie apleistus statinius bei programos įgyvendinimą vizualiai pateikiant

ne tik susistemintą informaciją, bet ir vykdomų darbų apimtis bei procesus, ir sudaryti prielaidas

aktyvesniam sutvarkytų teritorijų naudojimui ir teigiamos visuomen ÷s nuomon ÷s formavimui ,

• bendrą programos įgyvendinimo steb ÷seną (programos valdymą) ir duomenų naudojimą

automatiniam ataskait ų rengimui ,

• likvidavimo apim čių ir nuo geografin÷s pad÷ties priklausančių likvidavimo kaštų analizę,

• steb÷ti apleistų statinių būklę ir status ą (pvz., pripažinimą bešeimininkiais) bei sekti ir

koordinuoti likvidavimo arba pritaikymo kitiems poreikiams eiliškumą ir procesus,

• anksčiau identifikuoti įvairius procesus bei išvengti įvairių institucijų vykdomos veiklos

dubliavimo – didinti valstyb÷s institucijų darbo efektyvumą vykdant šią programą,

• greitą įvairaus mastelio žem÷lapių rengim ą,

• aplinkos s ąlygų analiz ę siekiant statinius pritaikyti kitoms funkcijoms bei paties pritaikymo

sekimą,



Lapas 157 iš 159

157

• logistini ų užduo čių sprendim ą ir užduočių paskirstymą (pvz., griovimo atliekų vežimo į

sąvartynus planavimą),

• duomen ų pasiekiamum ą (kaupimą ir teikimą) naudojant tiek Desktop, tiek Interneto

technologijas,

• mobili ų darbo vietų integraciją (pvz., delninių kompiuterių bei GPS naudojimą bendroje

sistemoje greitam informacijos apie būklę kaupimui),

• įvairių rolių ir atsakomybių sistemos naudotoj ų grupi ų kūrimą (pvz., duomenų teik÷jai,

tikrintojai, žiūr÷tojai, analitikai, sprendimų pri÷m÷jai), išskiriant „vidinius“ naudotojus (žinybinį

tinklą) bei „viešus“ naudotojus.

Siekiant efektyviai įgyvendinti apleist ų statini ų likvidavimo program ą, tikslinga sukurti

GIS technologijomis gr įstą bei programos įgyvendinimui skirt ą informacin ę sistem ą, turin čią aukš čiau

išvardint ų savybi ų ir galimybi ų.

Tokia sistema gal÷tų būti naudojama šių naudotoj ų (atsakingų ir turinčių priskirtąsias funkcijas

arba suinteresuotų institucijų):

• LR Aplinkos ministerija (AM) ir/ar Valstybin÷ saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) – strateginiam

programos valdymui, veiklų planavimui, steb÷senai, ataskaitų formavimui bei visuomen÷s

informavimui, modeliavimui;

• AM pavaldžios institucijos – Valstybin÷ aplinkos apsaugos inspekcija (VAAI) ir/ar Valstybin÷

teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) – procesų kontrolei ir priežiūrai;

• Apskričių viršininkų bei savivaldybių administracijos, saugomų teritorijų direkcijos – vietos veiklų

organizavimui ir kontrolei;

• Ūkiniai subjektai, pagal sutartis vykdantis apleistų statinių likvidavimo, pritaikymo ar

kraštovaizdžio rekultyvavimo darbus – veiklos planavimui, informacijos apie atliktus darbus

teikimui ir pan.

Informacinei sistemai palankus faktorius – Aplinkos ministerijos duomen ų centre šiuo metu

turima serverin ÷ infrastrukt ūra, apimanti tiek bendrąją serverinę techninę ir programinę įrangą, tiek

specializuotą GIS programinę įrangą. Sistemos diegimui bei eksploatacijai, priklausomai nuo sistemos

naudojimo ir pl÷tros pobūdžio, būtų reikalingos veiklos, susidedančios iš procesų ir poreikių analiz÷s, sistemos

adaptavimo (taikomosios programos kūrimo AM turimų technologijų pagrindu), diegimo, testavimo,

apmokymo, serverin÷s ir klientin÷s technin÷s ir programin÷s įrangos atnaujinimo ir papildymo, mobilių darbo

vietų integracijos ir kt. Tokios sistemos diegimui ir adaptavimui būtų reikalingos orientacin ÷s 0,5 mln. Lt

investicijos bei papildomos (paprojektin÷s) l÷šos sistemos palaikymui ir galimiems patobulinimams (pl÷trai).



Lapas 158 iš 159

158

17 pav. Apleist ų pastat ų likvidavimo programos informacin ÷s monitorinio sistemos architekt ūra.

GIS technologijomis grįsta informacin÷ sistema tur÷tų neapsiriboti apleistų statinių likvidavimo

programos įgyvendinimu, tačiau, remiantis gera programos rengimo patirtimi, tarnauti ir kitų su aplinkos

kokybe susijusi ų uždavini ų sprendimui:

• su aplinkos kokybe susijusios informacijos kaupimui bei procesų steb÷senai (pvz., asbesto šalinimo

programos įgyvendinimui);

• atliekų šalinimo sistemos pl÷tojimui bei įgyvendinimui (įvairių logistikos uždavinių sprendimui,

ataskaitų rengimui, steb÷senai ir pan.),

• Aplinkos ministerijos ir/ar pavaldžių institucijų problemų registro kūrimui – sistemos išvystymas iki

tokio registro, kuriame registravus problemas būtų automatiškai paskirstomos užduotys atsakingoms

institucijoms. Tai užtikrintų procesų valdymo efektyvumą, operatyvumą, korupcijos prevenciją bei

viešumą. Toks registras būtų tinkamas įvairių gamtinių bei žmogaus veiklos procesų sekimui

jautriausiose Lietuvos vietose – saugomose teritorijose, – nelegalių statybų prevencijai bei kitur.

Išvardintų uždavinių sprendimui taip pat reikalingos investicijos, priklausančios nuo keliamų

uždavinių bei apimčių. Projektin÷s veiklos taip pat apimtų analiz÷s, kūrimo, diegimo, testavimo, mokymo,

įrangos atnaujinimo ir papildymo ir kitas paslaugas.



Lapas 159 iš 159

159

PRIEDAI

1. Duomenų baz÷ CD, 3 vnt.;

2. Duomenų baz÷s pavyzdys (Mol÷tų rajono apleistų statinių duomenų baz÷), 36 psl.

3. LR apleistų statinių žem÷lapis, 1 vnt.;

4. LR savivaldybių ir saugomų teritorijų žem÷lapiai, 10 vnt.;

5. Pasiūlymai d÷l apleistų statinių likvidavimo prioritetų 43 psl.;

6. Pasiūlymai d÷l apleistų statinių likvidavimo prioritetų saugomose teritorijose, 35 psl.;

7. Statinių likvidavimo kaštų modelis (EXCEL programoje), CD 1 vnt.;

8. Statinių likvidavimo kaštų skaičiavimo pavyzdžiai, 41 psl.;

9. LRV nutarimo “D÷l bešeimininkių ir apleistų statinių likvidavimo programos ir priemonių

plano patvirtinimo”, projektas, 6 psl.;

10. Apleistų statinių likvidavimo programa su priedais, CD kopija, 1 vnt.;

11. Apleistų statinių duomenų baz÷s technin÷ specifikacija, 21 psl.;

12. Esminiai statinio reikalavimai. Avarin÷s būkl÷s požymiai, 20 psl.;

13. Apleistų statinių registravimui skirtos aplikacijos vartotojo vadovas, 17 psl.;

14. Statinių klasifikavimas pagal paskirtį ir naudojimo pobūdį. Statinių gyvavimo trukm÷, 16 psl.;

15. Atsakingų asmenų, teikusių duomenis apie apleistus statinius, sąrašas, 5 psl.

Documents

Apleistų pastatų likvidavimo programa