440

Ac­ta humanitaric­a universitatis Saulensis.T.13(2011).440–455.ISSN1822-7309

R ū t a K A Z L A U S K A I T ėŠiaulių universitetas

Sodai sprogo,Iš­taš­kydami savo žiedųPirmavaizdžius po užsąmones.

KornelijusPlatelis,eil.„Pavasarinis“

Pagrindinės są­vokos:vyš­nia, poezija, vaizdinys, reikš­mė, metafora, ženklas.

§1.Poezijostekstaiyraypatingi,nesglausta,bettalpiairlanksčiakalbajaisišreiškiamasindividualuspasauliomatymasirpažinimas,asmeninėpatirtis.Kitavertus, originalus, subjektyvusdaiktų ir reiškinių suvokimas remiasi įprastomistamtikraikultūrineitradicijaischemomis(plg.L o t m a n2004,81;А п р е с я н1986,273).Supynusrealiostikrovėsfragmentopoetinesrealizacijas,JežioBart-minskio terminu,– vizijas (B a r t m i ń s k i 1999, 109), išryškėja nemokslinio,arbanaiviojo,kolektyviniopasaulėvaizdžioelementai(apienaivųjįpasauliovaiz-dąkalboježr.JurijausApresjanodarbuose,pvz.,А п р е с я н1995,5–6).Kalbanetikfi­ksuojairsaugovisuomenės,kuriosdalisyrairmenininkai,savitąmąstymąirjauseną,dorovinesnuostatas,praktinępatirtį.Matuojantirkalbiškaiįtvirtinanttikrovę,žiniosapiežmogųyranatūralusatskaitostaškas,tadkalbągalimavadintiantropocentrine(Р я б ц е в а2000).

Straipsnis skirtas gamtinio pasaulio atstovės– žydinčios vyšnios– vaizdinionuotrupoms,kuriosaptiktoslietuviųpoezijoje,sukomponuotiirišsamiaiaptarti.Tyrimomedžiaga–79autorių1eilėraščių159fragmentai.Pasirinktassemantinis-kognityvinisanalizėsaspektas:aptariantraiškosvariantusirvartojimobūdus,są-lygas išsikeltas uždavinys nustatyti pagrindinius pasirinktojo augalo natūraliojopažinimo,t.y.matymo,supratimoirstruktūravimo,principus.Tyrimuaiškinta(si),kaiplietuviaikūrėjai(įsi)vaizduojažydinčiąvyšnią,kokiosbūdingosiosjosžiedųiržiedlapiųypatybėsišryškėja–pripažįstamosstereotipinėmis(apiesuvokimoste-reotipusžr.B a r t m i ń s k i1985),kaipvertinamas, susiejamas sužmogumi irįprasminamassimboliniulygmeniužydėjimoreiškinys.Psichinėsherojųbūsenospoezijoje,žinia,nėraaprašinėjamos,apiejassprendžiamaišišoriniųpokyčių.

§2.Aprašomasis denotatas– erškėtinių šeimos vaismedis, vedantis tamsiai1Dviejų poetų pavardės nežinomos: internete skelbiami eilėraščiai pasirašyti slapyvar-džiais.

Žydinčios vyšnios vaizdinys lietuvių poezijoje

441

Žydinčios vyšnios vaizdinys lietuvių poezijoje

raudonas uogas su apvaliu kauliuku, visuose analizei sukauptuose poezijos pa-vyzdžiuoseyraįvardytastiesiogiai:pavartotaįvairiųfi­tonimo vyš­nia, jo deminu-tyvųvyš­naitė, vyš­nelė, taip pat vediniųsušaknimivyš­n­,būtentžagarvyš­nė ‘anks-tyvosiosveislėsvyšniosmedis’irvyš­nynas‘vyšniųmedžiųgrupė’,formų,pvz.:Dar žydi žaibo trenktavyšnia.J.Vaič.;Ir tarp vyšniųbaltų / Praeitis prasiskleis. P.Širv.;Gegužy iš­balus vyšnaitė.E.Miež.;pažvelk kaip spalio / š­alnų mėnesie­noj / žydi vyšnynas!R.Ket.; Pirmasisvardųeilutėsnarys–nežymėtasisvyš­nia yradažniausias:joformospaminėtos129kartus.Kitivardainuo1(žagarvyš­nė) iki7(vyš­naitė)kartųaptikti18pavyzdžių.

Nurodytaisiaisdaiktavardžiaisišreikštasdenotataseilėraščių73fragmentuosefunkcionuojakaipveikėjas,veikėjoveiksmopriemonėarveiksmovieta ir pan.(žr. pirmosiospastraipos iliustraciniuspavyzdžius). 86kartus šiedaiktavardžiaipirmiausiaatliekaaiškinamąjąfunkciją:einakilmininkoformomisirsudaropava-dinamojojunginiopirmąjįdėmenį,nederinamąjįepitetą,pvz.:Vyšnių žiedai keitė sniegą...V.Reim.;Baltažagarvyšnėsš­aka.M.Karč.2

Retsykiais, kai kalbama apie žiedų spalvą ir (arba) ore plazdenančius žied-lapius, vaismedį ar jų grupę žymintys daiktavardžiai vartojami metonimiškai: vyš­nios, vyš­nynas irkitivardaiyraįgijęreikšmę‘vyšniųžiedlapiai’,pvz.:Jeigu / gegužyje –vyšniom,baltaisiais sapnais jei nesnigtų žiemom, <...> / Reikėtų kitų arc­hyvarų. B.Brazdž.;Juokas virš­ baltovyšnyno/Skambina laiko varpu. A. Slav. Metonimijosremiasierdviniudaliesirvisumosryšiu;tarpusaviosantykiųpobūdismatyti paveiksle.

stiebo dalys: žiedlapis / žiedlapiai žiedas / žiedai šaka / šakos, augalas

viršūnė ir pan.

Pav.Metonimijų,vartojamųreikšme‘vyšniosžiedlapis,žiedlapiai’,grandinė

Kurkas rečiaudėmesiocentre atsidurianevyšniosmedis,o jodauginimosiorganasžiedas,stiebodalys,antkuriųsusiformuojažiedai,irvaismedžiųaugavie-tė:eilėraščiuose63kartuspaminėtižiedas, žiedai, žiedlapiai, nuožydos ‘nužydėjęvainiklapiai’, burbuolytės‘žiedpumpuriai’,š­aka, š­akos, š­akelės, virš­ū­nė, sodas ir sodai.Vyraujadaiktavardžiožiedasdaugiskaitosformos–jų25,pvz.:O už lan­go – vyš­nios žieduskrauna. A.Balt.;Dabar ten vyš­nios žiedaisapkrito / Baltai 2Pasirinkusperkeltinęmintiesraišką,denotatonuoroda,galimasakyti,yraprivaloma:jei-gukūrinyjenerealizuotasleidžiamasiskontekstas(apiejįžr.Va s k e l i e n ė 2007,82)ir(arba)aiškinamasisdėmuo,sumažėjaadresatogalimybėtinkamaiiškoduotipranešimą.Plg.dviJonoAisčioeilėraščio„Gegutėlė“atkarpas:O tada toks baltas vyšnių sniegas kri­to... ir Pavadino vyš­nių sodan, kur š­akelės / Sniegą [‘vyšniųžiedus’]kėlė.Daiktavardinės(vyš­nių) sniegas tipo metaforos aptariamos § �.

442

Rūta Kazlauskaitė

baltai kaip sniegas.A.Mišk.Žiedo vienaskaitos formos ir žiedlapiai, žiedlapių, žiedlapius, žiedlapiaispavartotipo10kartų,apievienąsodąkalbama9kartus,okitikoreliataireti,pasitaikė1–3kartus,pvz.:Vyš­nių žiedevai neš­elk3.J.Aist.;Sninga tikžiedlapiaivyš­nių ir laukinių slyvaičių.S.Lyg.-Buc.;Ir langus apkabins į savo baltą glėbį / plačios vyš­nių ir alyvų šakos. E.Miež.;Staiga pasivaidena kad / <...> maiš­antis /Nuožydomsir žvynams / Po žydinčia žuvim / Skutu vyš­nią M.Val.Kaipmatyti,‘dauginimosiorgano’,‘stiebodalies’ir‘vaismedžiųaugavie-tės’ reikšmės daiktavardžiai pavyzdžiuose aiškumo dėlei neretai „pastiprinami“vyšniosmedįarbamedžiųgrupęžyminčiukilmininku:formomisvyš­nios, vyš­nių, vyš­naičių, vyš­nelės, vyš­nyno ir vyš­nynų.

Poetųžvilgsnisapsistojairtieskokįnorspaviršiųnuklojusiaisarvėjosklaido-maisvyšniųžiedlapiais,irtiespavieniais,skaičiuojamaisobjektais:žydinčiuvais-medžiuaratskirujožiedu.Antrojotipo,tiesa,retesni,pavyzdžiai–itinpoetiški,liudijantysmaksimalųstebėtojopriartėjimąprievaizduojamojoobjekto–pažadin-tasdžiugiasemocijas,nuostabą,subtilesnęgrožiopajautą,dvasiosnuskaidrėjimą,pvz.:Apniukus diena. / Iš­ kur ta keista š­viesa / Švyti pro vyšnią.A.Puiš.;Skimbte­lėjo vyšniosžiedas / Ir užsiliepsnojo, panirdamas į saulėtekį.N.Dangv.;Vos pra­siveria vyšniosžiedas, / Po nuotakos baltumu slepiantis saldų vaisių...K.Plat.;Poezija / yra / pati didžiausia / politika / kai dvasia / kaip vyšniosžiedas / atsi­veria auš­rai / visatai / ir sauA.Balb.Būsenosmetamorfozėms,nuolatiniamatsi-naujinimui,veiksmuiirvyksmuiperteiktipasitelkiami‘akimirkos’,‘staigumo’ir‘pradžiosveiksmo’semąturintysžodžiai(skimbtelėjo, užsiliepsnojo, panirdamas, prasiveria, atsiveria),‘šviesos/nešviesos’žymikliai(baltumas, š­viesa, š­vyti, sau­lėtekis, auš­ra, slepiantis, apniukus).(Apieadresantoerdvėsypatumus,kaivyraujalaikoaspektasžr.А п р е с я н1986,§3.)

§3.Poezijospasaulyjevyšniosauginažiedpumpurius,pražysta,žydi,apsunks-tanuožiedų,šlamairsvyra;kvapnūsžiedlapiai,kurįlaikąpuošęšakas,paplevenairnukrinta,opagulėjęantžemėsimanykti.Šiuosveiksmusirjųkylančiasypa-tybesžymiveiksmažodžiaikrauti (žiedus), kėstis (burbuolytėms), tarpti; pradėti žydėti, pražysti, pražydėti, iš­siskleisti, atsiverti, prasiverti, atsidaryti; žydėti; pra­dėti irti, vysti, sudžiū­ti; linguoti, (pa­, nu­)linkti; š­lamėti, (nu­, pri­)kristi, leistis; virpėti, pleventi; kvepėti.

Žydėjimas–identifi­kuojamojikategorija,jįžyminčiosveiksmažodžiųformos,asmenuojamosios irneasmenuojamosios(dalyviai irpusdalyviai),pavartotos48kartus.

Apiežydėjimopradžiąkalbama14pavyzdžių,dar3kartuskalbėtojodėmesyssutelktastiesžydėjimopradžiospradžia–žiedųformavimosietapu,pvz.:Jaunutės vyš­naitėspradėjožydėti.P.Vaič.;Sningant bū­si tyra, taip graži ir skaisti, / Lygiai vyš­nioms pražydint‘pražystant’.A.Mišk.;Įsiklausai tada, kaip vyš­nios atsidaro.

3 Šeltireikšmėnėraaiški,jisneįtrauktasįLietuvių kalbos žodyną. Bet fonetinis š­elti pana-šumasįš­ėlti,pučiamųjųž, š­beisklandžiųjųv, n, laktualizavimasfrazėjeirvisųveiksma-žodžių,vartojamųvyšniaiapibrėžti,semantinėdispersija(žr.§3)verčiamanyti,kadjisžymijudėjimą.

443

Žydinčios vyšnios vaizdinys lietuvių poezijoje

K.Kub.;Ar tu buvai kada <...> vyš­nia, / Ar krovei tu jaunų baltų žiedų pusnis? S.Santv.;– Žiū­rėk, jau vyš­nių burbuolytėskečias.A.Mišk.

Besitęsiantibūsena–buvimassužiedais– įvardyta28kartus. Įprastinis šiosbūsenosžymiklis–šaknisžyd­,betvienąkartpavartotairformatarpo:japabrėžia-masypatingasžiedųgausis, pvz.:Žydinčios vyš­nios priminė sniegą.A.Mišk.;Bal­ti sodai / Vyš­niomsžydint.S.Žuk.;Žydėjoobelys ir vyš­nios baltos krito soduos. A.Jon.;Ten žydėsbaltos baltos vyš­nios.A.Mišk.;Jis [džiaugsmas],tikrasis, kaip vyš­nių žydėjimas/ Tik iš­ tolo š­ypsojos sapnu.G.Iešm.;Žiedais apsikrovus, ji[vyš-naitė]tarpokadaise.J.Baltr.Šiosgrupėseilėraščiųfragmentaiteigiadudalykus:vyšniosžydidabar,žydėjoanksčiau,žydėsirateityje,ožmogus,regėdamasjųgro-žį(vadinasi,žydėjimometu)patiriastipriausiusišgyvenimus.

Vos3kartustiesiogiaiakcentuotasžiedųgyvavimogalas:Atrodė, / Saulė nenu­sileidžia. / Vyš­nių žiedai / Niekados nenuvysta. A.Balt.;Ne tik draugai, net paukš­­čiai į mane žiū­rėjo, / Kaip į vyš­naitę žiū­ri jaunas vėjas, / Kol š­ios žiedai dar nepra-dėjęirti.R.Mil.;Lyja žiedlapiais vyš­nių – tie drugeliai ant žemės / nutū­pę sudžius. R.Graib.Šistarpsnisneimalonus,neilaukiamas.Kaineliekažavausskaistumo,neišvengiamaiaplankomintysapieskausmingąto,kasbrangu,baigtį.

6veiksmažodžius,kuriųpriešdėlinės irnepriešdėlinės formosanalizuojamo-joje poezijoje pavartotos 16 kartų, galima jungti į semantinį ‘judėjimo’ lauką.Vyšniomsnebūdingastiebopusiausvyrairstatiškašakųpadėtis:medžiainuosek-liaivaizduojamisiūbuojantysir(arba)linkstantyspriežemės,pvz.:Balta vyš­nia palinkusi pavartėjelinguosA.Jon.;Vyš­nios nulinko žydėjusios, / Iš­tiesė baltąjį kili­mą.K.Inč.Vyšniųžiedlapiaiirginėrastatiški,styrantys.Jeigujiekategorizuojamikaipnedidelėsraiškiõsformosrealijos–paskiros,nepriklausančiosdengiamajamsluoksniui,grakštaus judėjimoorepožymis tampaesminis.Žiedlapiai, judinamivėjo,virpa,o,atitrūkęnuošakų,leidžiasiantžemės,pvz.:Tyliai skamba žydėji­mas vyš­nių, / Tarsi snaigės plevena žiedai.K.Šešk.;Gerai, kai krenta sode vyš­nių sniegas.O.Var.; krintantys/ vyš­nių ievų kaš­tonų žiedlapiai krintantys.E.Karn.Kognityvinės lingvistikosspecialistai,norėdamiparodytipaskirųžiedlapių ir jųvisumos,nuklojusiosžemęaršakas,erdviniussantykius:padėtįvienaskitoatžvil-giu,vietąarbajudėjimokelią–vartotųišgeštaltųpsichologijosperimtusfi­gūrosirfonoterminus;fi­gūrątraktuotųkaippirminį,ofonąkaipantrinį,arbareferencijos,objektą(žr.M i k u l s k a s2009,49).

Visųmedžio lapeliųvirpėjimąžymi irvienąkartpasitaikiusiformaš­lama: O man vyš­nia už lango šlama, / Balta – vienų žiedų.V.Buk.Betvirpėjimasšiuoatve-juyrašalutinėypatybė,svarbesnis–akustinisaspektas:lapeliamsjudantirliečian-tisatsiradęssilpnasošimogarsas.

7kartusžodžiaiskvepia, kvepianti, pakvipę, kvapnū­s ir kvapas, dvelksmas ak-centuotasvyšniųžiedųaromatas,pvz.:Graži esi, lietuviš­kos dainos gimtine, / Ar š­viečia skaisti saulė, kvepia vyš­nių sodas, / Ar audros piktos siaučia ir trankosi griaustiniai. V.Pil.;Pokvepiančiavyš­nia, žiedais apkaiš­yta, / susitikova mudu vai­vorykš­čių rytą.A.Last.;Kambarį užliejęs vyš­nios kvapas / nuneš­davo jaunystės praeitin A. A. Jon.

444

Rūta Kazlauskaitė

Atskirųgrupiųpavyzdžiųskaičiairodo,kadsuvokiantirkalbospriemonėmisapibrėžiantvyšniosveiksmuspoezijojelemiamasjutimoorganasyraakys,ouos-lė irklausayrašalutiniaipojūčiai.Taidėsninga,nesdidžioji informacijosdalis,siekiantinet80–90proc.visosrauto,gaunamarega(L a p ė, N a v i k a s 2003,�2).

§4.Regimiejiįspūdžiai,tiknevisadavieni–kartaissumišęsulytėjimu,poezi-jojevyraujairįvardijantfi­ziniusžiedlapiųmatmenis:spalvą,gausąirsvorį,taippatbuvimovietą.

Būdingoji vyšnių žiedlapių spalva yra šviesiausio tono– balta, ją 59 kartusžymišaknisdraugesupriesagabalt-.Dažniausiai,44kartus,pavartotosbūdvar-džiobaltas, ­alinksniųpaprastosiosirįvardžiuotinėsformosbeinegimininėformabalta,pvz.:Man dar kvepia balta vyš­nia, / Godžiai gerianti vakaro pieną.E.Miež.;Baltos vyš­nios / visą dieną...B.Brazdž.;Taip balta – / Lyg motulė drobes /[vyš-nių]Sodely balintų, / Taip š­viesu. B.Dick.Triskartusrečiau,15kartų,pasirinktišiospalvosbūdvardžiovediniaiirdariniai:lyginamosiosformosbaltesnės ir bal­čiausia, deminutyvas baltutės, prieveiksmis baltai,dalyviųformosnubalę, iš­balę, iš­balus(i), abstraktusis daiktavardis baltumas,determinatyvinisdūrinysbaltaplau­kės,pvz.:Vyš­nios pražydo baltesnės už sniegą. A.Kanc.; Bet dar nebuvo / Tokių kvailelių, / Kuriems pagailo /Baltučiųvyšnių,/Pilkų varnėnų / Ir gelsvo smėlio. D.Jak.;Sustingę kaip medžiai, / kaip ievos, vyš­nios, kriauš­ės ir obelys, š­ieišbalę/pavasario medžiai, – susibū­rė seserys.E.Miež.

Formos baltesnės ir balčiausiarodo,kadnetgiachromatinisbaltaspotėpisestiįvairiųatspalvių,t.y.skiriasiintensyvumu.Įvardžiuotinėsformos–rastosbaltojo, baltąjį ir baltųjų, taip pat priesagos vediniai baltutės ir tautologiniai junginiai bal­tos baltos, baltai baltaiiškeliadidžiausiąypatybėslaipsnį.Kaišviesositindaug,jiimavargintiirvaizdaspriešakisimamirgėti:Ir gegužė / Ateis / Man – / Pirmo žaibo metas, / Kai raibsta akys / Vyš­nių baltumu.A.Jon.Žinoma,akisdirginanepavieniaižiedai,ojųgausa–tokskiekis,kurįgalimavadintipaklotuarbadanga.Tiesiogiaižiedųdaugumasįvardytasjunginiuvienų žiedų:Balta [vyšnia] – vienųžiedų.V.Buk.

1pavyzdyježiedlapiųspalvaįvardytabūdvardžiumėlynas:Sukosi ratelyje mer­gaitė, / snigo vyš­niųmėlynaisžiedais.E.Miež.Regis,tokiaoriginaliaraiškapabrė-žiamasdėltamtikrųaplinkybiųpatamsėjęsbaltasaptariamosiosrealijosšviesostonas.Žinome,kadprieblandojepakintaakiesjautrumas,visosspalvosnublunka,suvienodėja,pajuosta(apieakiesjautrumopakitimustrūkstantdienosšviesosžr.L a p ė, N a v i k a s 2003,77),otamsumaslietuviųkalbiškaireiškiamasnetikšakniesjuod­, bet ir mėl­ar,rečiau,žal­ žodžiais(išsamiauapietaižr.K a z l a u s -k a i t ė2010a,131;irmin.liter.K a z l a u s k a i t ė2010b,59–60;irmin.liter.).

Pamatasmenokūrinyjeatsisakytiįprastiniųbaltąspalvąžyminčiųraiškosprie-monių–metoniminiai irmetaforiniai ryšiai tarp tam tikrą kompozicinę visumąsudarančiųrealijų.Pavyzdžiui,§2ir§4iliustruojamiejieilėraščiųfragmentaiskel-bia,kadbaltumopožymįgaligautinetikžiedlapiai,betirvyšnios,jųšakos,taippat sodas,kuriame tosvyšniosauga.Lygiai taippat spalvagalibūtiperkelta iš

445

Žydinčios vyšnios vaizdinys lietuvių poezijoje

artimõsios,arbabūtinõsios,aplinkosrealijų–kalbantapiemenopasaulį,apiejoat-vaizdąsąmonėje,antrasisapibūdinimas,rodos,tinkalabiau.Kitaiptariant,suvoki-masreganėravientikmatymas–žiūrintįobjektąirjįapibrėžiantneįmanomaatsi-ribotinuofi­ziniųveiksnių:svarbusregėjimolaukoapšvietimasirdaiktodydisbeiforma,stebėtojoatstumasikiobjekto,kūnopadėtis,fi­ziologinėgalimybėtinkamaimatytiirpan.–visusveiksniusyraišvardijusiiraptarusiNadieždaRiabceva(žr.Р я б ц е в а2000).Todėlkalbamuojuatvejuaplinkybė,lėmusibūdvardžiomėly­naspasirinkimą,turėtųbūtisutemosplačiąjaprasme.Šiamekontekstetailiūdesio,sielosskausmolaikotarpis:mergaitėšokanesulyriniusubjektu,todėlšiojausenayraslogi.Beto,tradiciškailinksminamasivakare;plg.konsekventiškusfragmen-tus Ir žmogus tenemoka / Raudot baltųjų vyš­nių skaudžiamšešėly.K.Čib.;Baltos vyš­nios. Mėlynas vakaras. A. Balt. Šeš­ėliotiesioginėreikšmė–‘išpriešingospu-sėsapšviestodaiktotamsusvaizdasantkonors’.

3 poezijos fragmentuose tiesiogiai užsimenama apie žiedų vietą ant šakelių,žiedųpurumąirgalimybębūtijuntamosvorio:Baltas vyš­nios žiedas, ugningų sau­lės lū­pų pakylėtas.E.Miež.; Ateinu ir sustoju prie lango, / Tarp žiedų sidabrinių, purių. E.Miež.; Ar[užkritęsvyšnios]žiedas neslegia tavęs, o mylima? S. Santv.

Būdvardispurus yra nuoroda į tūrinę žiedų formą. Purūs– į aukštį iškilę, įšonus išsiskleidęžiedlapiai iržiedai–dengiamedžiusarba, jaunukritę,apklojažemę.Tūrioypatybėšliejasiprieatributų ‘gausus’, ‘svarus’,vadinasi,žiedlapiųsankaupospoezijojekategorizuojamoskaipsavaimenejudančios,jostiesiogyra.

Vėjonupūsti žiedlapiainugulaant žemės: takų,kelių irpan.,onukristigaliirantplaukų,veido,pečių–antžmogaus,plg.Takai ir takeliai[vyšnių]žiedais apsnigti.A.Mišk. irO vyš­nių žiedlapiai nubalę / Man ant veido snigo.V.Mač.Žemępoezijojereikiasuprastidvejopai:tiesiogiai–kaipvaikščiojamąjįpagrindą,irperkeltinereikšme–kaipbetkokiokūno,besilaikančioanttopagrindo,pavir-šių.Realivieta,kurnusileidžiažiedlapiai,įvardyta7pavyzdžiuose.Dar2pavyz-džiuosežiedlapiainenukrinta,betjųprikrintaįertmę–įširdį,kaižmogusatviraspasauliui,įburną:Atsistosi po vyš­niomis – sninga, / Ir prikris š­ilto sniego širdin.J.Erl.;Vėtra paliovė klykavus / Vyš­nių žiedaisužspringus.M.Val.Tokiadislokaci-ja–jaumetaforinė.

6eilėraščiųfragmentuosevyšniųžiedusaktyviaiveikiadaugiauarmažiauįasme-nintasvėjas.Jisžaidžia,išdykauja,pvz.:Vėjas langinę pabaldęs, / švilpaus,krykš,pasislėpęsvyš­naičių žieduos. A.Bern.,betjoveiklaniokojanti,pvz.:Ją[vyšnelę]degino saulė ir darganospurtė...J.Baltr.;Vėtra vyš­nių žiedąneša.J.Aist.;Ir vėl pavasaris, vėl vyš­niose / Pūgadulkina sniegais [‘sklaidožiedlapiuskaipdulkes’].J.Aist.Vėjas–pragaištingas:jisturigaliųnetiknuplėštinuomedžiopavieniusžiedlapius,betirpakeltiiriškreiktioreišpirmožvilgsnionepajudinamąžiedlapiųklodą.Todėlneatsitiktinaivėjui–gulsčiajaiorosroveipavadintipoetaidažniausiaivartojadidesnėsgaliosvėjųvardus:vėtra ‘sausumosaudra’,pū­ga ‘stiprusvėjassu sniegu’, taip pat dargana ‘bjaurus, lietingasoras’.Vadinasi, reikiapripažintivainiklapiųneatsparumągamtinėmsjėgoms,jieyra‘gležni’.Kaipmatytiišvėjoreikšmių,vėjosąjungininkaiyrasaulėirlietus.

446

Rūta Kazlauskaitė

Vienamepavyzdyjevėjodarbąjauktirimtįyraperėmęsvoras:nusidū­zgus ka­manė / atsidū­sta tinkle tačiau voras / taršožiedlapių maną M. Val. Kitos gyvos būtybės,besisukiojančiosapievyšniųžiedus,–bitės.Jųatpažįstamasispožymis–dūzgenimas:Skamba virš­ jų[vyšniųžiedų]plonais sparneliais bitės.K.Kub.;Ko­kia diena! / Į žydintį vyš­nyną. / Suskrido visos bitės.A.Balt.Bitėspaminėtos4fragmentuose,vienameišjųdarbščiuojuvabzdžiupavadintatokiapatnuolatbruz-danti,kitaisžodžiais,–gyva,žmogaussiela:Trokš­ta bitė vėl iš­lėkt į sodą, / Vėl dū­zgent kvapnių žiedų š­aly. / <...> Bitė–manosiela nerami. A. Balt.

§5. Vyšniosirpagalaugimovietą,irpagallaikąpoezijospasaulyjeneatsieja-mosnuožmogausgyvenimo.

20kartųeilėraščiuosepasakyta,kadvyšniosaugasodybosteritorijoje,priena-mų:už lango, už langinių, ties mano langu, palangiuos, po langais, po langu, prie pat namo, kiemelyje, sodely, sode, soduos4, ties tvorom, prie vartų, pavartėje,šaliakelio ir svirties,pvz.:Užnaujakuriolanginių–vyš­nių sodas!K.Kub.;Tėvutėlio palangiuos / Vyš­nios žydinčios linguos.A.Mišk.;pražydus kiemelio vyš­nia, / ji, be abejo, š­ičia svarbiausia, iš­siskleidus tuš­čiai...D.Kaj.;Žydi soduos vyš­nios, / pievose purienos.E.Miež.;Ir š­iandien pilna žemėje dainų / Ir vyš­nių ties tvorom. J.Strielk.Taižmogausaplinka:gimtoji,įprastinėirtodėlsaugi,išesmėskitokianegu visas likęs pasaulis– svetima, kupina pavojų ir išbandymų išorinė erdvė.Vyšnios,linkdamosantkelio,uždengdamosšulinioakį,glėbdamoslangusirpan.,sergstinuoįvairiopaiskeliais,reglamentuotaisirne,ateinančiųnegandų:Atmenu tą kelią,svirtį, / Kurią saugo vyš­nios plačios.E.Miež.Dėlšiosakivaizdžiosfunkci-josnetdešimtyjepoezijosfragmentųvyšniųaugavietėnustatytašalialango.Mito-poetiniamesuvokimelangasyrapagrindinėantgamtiniųjėgųlanda(T o п о р о в1984,170).

Vyšniosaugairskvere (1pavyzdys):susprogdina skvere vėjas vyš­nią M. Val. Skveras–irgisodelis,tikjisžymineprivačią,namų,oviešąją–miestiškosioskul-tūrosplotmę.Dar6kartusmedžiųbūnamojierdvėnusitęsiaužakiračio:jieapibrė-žiamikaipsodžiaus,tėviškės,Lietuvosirvisosžemėspuošmenairpriklausinys,pvz., O žemėjžydi baltos vyš­nios. H.Rad.Taigižydinčiosvyšniostradiciškaiaugadviejųžmogausveiklossferų:namų,arbajaukiosios,irsvetimos,arbajaukinamos,sankirtoje.Tiekeliatvejai,kaimedžiainėraskirtingųteritorijųriboženklis,leidžiaįžiūrėtivyroklajūnofi­gūrąirįprasminavyšniųžydėjimometąkaipcikliniolaikopadalą.

Jaunosioskartosatstovas,privalėdamasidentifi­kuotisavekaipsubrendusįvy-rą,išeinaužkariautinepažintųtolių,tėvainamuoseliekalauktigrįžtančiosūnaus,pvz., Kada Tėviš­kę puoš­damos vyš­nios / Balto muslino skraistėse skęs, / Tu[mo-tina,]vėl lauksi namolei sugrįžtant / Ir sapnuose ilgėsies manęs.V.Šniuol.Sūnusvisadapareinaten,iškurišėjo:jeinefi­ziškai,taimintimis:Grįš [kareivis], žydint trakam, š­ilojam, / Sningant pavartėje vyš­niom. E.Miež.;Žema troba ir baltas vyš­­nių sodas, / Į dangų įsirežęs vyturys. / <...> Ir šitasvaizdaslydi toks š­viesus, kad /

4Čia aptariamos tik tos žodžio sodas vienaskaitos ir daugiskaitos formos, kurios žymiveiksmovietą.Apievyš­nių sodą ar sodusveikėjus(tokiųatvejų11)žr.§2.

447

Žydinčios vyšnios vaizdinys lietuvių poezijoje

ką tik veikiu ir kur tiktai einu, – / nors man gražiausi toliai atsiskleistų, – / ašjįvisur kankinamai regiu.E.Miež.Tokiubūduprienamųpražydusiosvyšniosįgy-jalaikoindikatoriausvertę–konstatuojapraėjusįnekomplikuotogyvenimo,vai-kiškumoetapą:Vaikyste po žydinčių vyš­nių nuometu, / Kodėl išleidaimusįkelio-nę?J.Deg.,irapskritaipažymikokionorskonkretausįvykioišskirtąlaikotarpsnį:Aš­ sugrįš­iu namo dar, / Trečiąkartąkaivyšniosžydės.V.Moz.

Ženklinamąjąžydinčiųvyšniųpaskirtįdaratviriaurodofragmentai:O pavasa­rį, / pavasarį – / paskui saulę pareisiu / su paukš­čiais, / mojuodamas/žydinčiosvyšnios šaka.M.Mart.;O pavasariai toldami mos / Vyšnių sodobalta šakele... A.Kryž.Judesysranka–mojavimasmedžiošakele,įvardytasveiksmažodžiaismo-juodamas ir mos,kalbaapiežmogiškuosiusartumo–tolumoreikšmėssantykius:pa-sisveikinimąarbaatsisveikinimą,kitaiptariant,artėjimąprieto,kasbrangu,arbatolinimąsinuoto,kasnetenkavertės.Gestosemantikąpatvirtinaveiksmažodžiaipareisiu, toldami.Dovanojamažydinčiosvyšniosšaka–irgimostas–yravaizdinėinformacijaapiesveikinamajamjaučiamąpalankumą ir,žinoma,progosypatin-gumą:Sužydinčiavyšniosšaka po langais <...> / Tave su Gimtadieniu sveikint malonu. A. Kanc.

Pavasarįišsprogęvyšniųžiedaiyraįprastasdalykas:Juk mums ir marios, ir pa­vasariai, / Ir vyš­nios žydinčios nenauja.A.Mišk.Išsiskleidękitumetu,jieliudijaišskirtinį:tiekasmeninį,tiekvisuomeninį,gyvenimomomentą:Tu mano meilė, / Mano rudeninė, / Kaip antrąkartąžydintivyšnia. A.Jon.;Augo laisvė tik krauju palieta. / Buvospalisiržydėjovyšnios...S.Nėr.Spalisčiažymiir1917m.revoliu-cijąRusijoje–SovietųSąjungosvalstybėssusikūrimoužuomazgą.

Poezijoje,kaipirrealiamegyvenime,vyšniosžydipavasarį,kalbantdartiks-liau,– gegužę, pvz.:Ateiki pavasario ryto taku / Su vyš­nių sniegu ant plaukų. A.Vitk.;Aš­ užaugau kartu su sodybos beržais. / Ir su vyš­niom kartu pražydėjau gegužy.A.Cib.Kalbamasismetųlaikasišreikštas6fragmentuose,omėnuo,vadi-namasirpoetiškesniugegužiovardu,nurodytas9kartus.

§ �. Poetiniuose kūriniuose fi­zinių ypatybių nesistengiama įvardyti atvirai.Žmonėspasaulįpažįstairasociatyviai,todėlapiedaiktoesmętenkaspręstiirišaplinkiniųfaktų.Suradusdviejųarkeliųtikrovėsobjektųbendrąpožymį,juosvie-nijančiągrandį,sukuriama(irišskleidžiama)poetinėmetafora:savito–vaizdinioaplinkospažinimoirindividualiaiįvertintosinformacijosperteikimopriemonė.

Išanalizavus tiesioginės reikšmės veiksmažodžius ir būdvardžius, paaiškėjo,kadvyšniomspavasarį,gegužėsmėnesį,būdingakrautiirišskleistiantšakųbal-tuskvapiusžiedus,gausiaižydėti,linguotiirlinkti,šlamėti(žr.§3ir§4).Puriejivyšniųžiedaidėlvėjoišdaigųvirpairkrintaantžemės,onukritęirnuklojęžemėspaviršių,galibūtipustomi,kolpragaišta–jiegležni,gniužūs.Visišieveiksmaipoezijoje nusakomi ir ekspresyvia metaforine kalba.

Vyšnių žydėjimo pradžią žymi perkeltinės veiksmažodžių formos puoš­ėsi, ruoš­ias, gaubias, iš­tryš­kusi;buvimosužiedaisišorinėjepusėjetarpsnį–apsivilko, apsitaisė, apsitaisiusią, apsirengus(i), susisupus(i), apsikrovus, apkrito, apdribę, aptekę, skęs;kamienoiršakųsvyravimą–parklumpa, daužia, paleis(frazeologiz-

448

Rūta Kazlauskaitė

me rankas paleis‘liausiskądaryti’),purtė, pribėrė, barstanti, taš­ko, pina, tvarko, iš­tiesė, kloja, neiš­plauks, kėlė, lū­žo;judėjimosukeltąšlamesį–prabyla, neiš­mels–išviso30pavyzdžių,pvz.:Vyš­nia ištryškusipo langu <...>taškodangų A.A.Jon.;Žiedais lyg jaunu sniegu apsirengus vyš­nia.S.Santv.;[Vyšnia]artėjo, susisupus į ploniausią š­ilkinį š­ydą.A.Dril.;O buvom, o buvom lyg mažos vyš­naitės, / Pava­sario rytą aptekęžiedais.A.Jasm.;vyš­nių sodai par- / klumpa ant keliųB.Pūk.;Iš­ kur žinot galėjau, mama, / Kad <...> vyš­nia balčiausia prie pat namo / Nuogas rankas žemynpaleis?A.Mišk.;Daug kartų vyš­nios žieduspurtė.A.Mišk.;Ir po­ema raudos be žado, / Kaip žiedus barstantivyšnia.G.Pat.;Vyš­nios baltas kasas pina,tvarko.E.Miež.;per sodą vyš­nių burės / kasmet betneišplauksB.Jon.;Po baltu nuometu žaliam gegužy / Ties mano langu dvijen vyš­nios lūžo. B.Brazdž.;Už lango prabyla iš­balę / Vyš­nių bokš­tai – daužiavarpus.E.Miež.

Antžiedkočiųprisitvirtinusiųvainiklapiųlengvąplazdenimąperteikiasumirk­si,ojauatsiskyrusiųnuoaugalosklendimąore–verkė, lyja(2kartus),rū­kstančių, sninga (2 kartus), snigo (3 kartus),nesnigtų, nusnigo, sningančiomis, sningant. Šieveiksmažodžiaipavartoti14kartų,pvz.:Tik sumirksi į š­viesą ir krenta / Su­laukėjusių vyš­nių žiedai. J.Kunč.;Ten linksta vyš­nių š­akos, / Baltais žiedais ten lyja.S.Nėr.;Snigo vyš­nios... / Obelys nusnigo, / kaip diena nusninga po dienos... E.Miež.;Mano kū­nas po sningančiomis vyš­niomis guli.L.Šved.Kadžiedlapiaipa-siekėžemę,rodonutū­pė, nutū­pę,kadsusidūrimassupaviršiumigirdimas,–skimb­telėjo, pvz., Vyš­nios žiedas nutūpė ant nuostabių pečių.S.Santv.Žiedlapiųbuvimokokybėspokyčius:didėjimą,menkėjimą,nykimąirvirsmąkitamaterija,konstatuo-japokartąpasitaikęputoja, subliuš­ko, neiš­tirptų, iš­silydys, užsiliepsnojo, sudegė, surudys ‘tapsrudas,susidėvėjęs’, pvz.:Vyš­nynai putoja krauju patręš­ti.V.Braz.;Subliuškobaltos vyš­nių putos / nakties juodajam bokale. E.Miež.;Viskas baigė­si... Seniai iš­mylėjau... / Vyš­niossudegėandai baltai...E.Miež.Pirmojopastraipossakinio dalyvis sulaukėjusiųiškeliabūtiškąjįvyšniosiržmogausryšį(plg.§4).

Aptartuosepavyzdžiuosevyšniųmedžiaiiržiedlapiaiveikiapatys.Dar8frag-mentuosežiedųatsiradimasaiškinamaskitoveikėjoveiksmais.Personifi­kuojamoslaikokategorijos,būtentgegužis,pavasarisirvaikystė:Gegužisvyš­niom linko, / Laukus žiedųpripylė! A.Mišk.; Obelis, vyšnias lyg jaunąją / Apnėrė[pavasaris]baltu š­ilko tulium[‘tiuliu’].J.Aist.;Sudie, vaikyste, sidabru / Vyšnias man po lan­gais pakūrus. A.Deg.;dalyvispakū­rus(i)bendrajamekontekstereiškia‘išryškinu-si,įprasminusi’.Beto,vienameJonoStrielkūnoeilėraštyjepasakyta,kadvyšniųsodaiyrapapuoštižiedais,betpuošėjasnutylėtas:Papuoštipasaulio sodai / Vieno­du vyšniųvainiku.(Apietai,kadžydėjimobaigtįlemiavėjas,vienaspatsarbasupagalbininkais,žr.§4.)

Žiedųypatybęnuklotipaviršių storu sluoksniuaiškiausiaiparodo ‘potvynio’veiksmažodžiai.Lyrinissubjektasjaučiasibrendantisperžiedlapius,regijuosepa-sinėrusiaspirkias,skęstančiąLietuvąiržemę,pvz.:Aš­ tylią naktį atsikėlęs / per vyš­nių žiedlapiusbrendu.E.Miež.; O Lietuva paskendusivyšnynuos.D.Teiš.Žie-daišiuoatvejuyraantrinis,foninis,objektas.

449

Žydinčios vyšnios vaizdinys lietuvių poezijoje

§ �. Visiaptartiveiksmažodžiaitiesiogiaireiškiaagregatines(skystąją,kietąją,dujinę)vandensformas,ugnįirgyvąbūtybę–pirmiausiažmogų,taippatžmogausnaudojamus buitinius daiktus. Tokias semantines pozicijas patvirtina ir daiktavar-dinėsmetaforos.

Žydintisvyšniosmedispoezijojevaizduojamaskaipmergina.Daiktavardžiaismergaitė, merga, nuotaka, jaunojimedisįvardytas5kartus,pvz.:Graudžiai verkė vyšnaitėsustojus – / kaipmergaitė prie kryžiaus kely...E.Miež.;Jau [vyšnaitės]apsivilko į baltus rū­bus, / Kaip nuotakos mergos.P.Vaič.Lajossuišsprogusiaisžiedaismetaforos–nekasdienių(prabangesnių,maloniaičiuopiamų)viršutinėskū-nodaliesapdarųirgalvospuošmenųpavadinimai.12kartųpavartoti (š­ilko) rū­bas, š­varkas, š­ilkinis š­ydas, š­ilkas, muslino skraistė ir kasos, kaspinai, vainikas, nuome­tas;lietuviųkultūrojeantrosiosgrupėsvardaisžymimosrealijoslaikomosesamõs(arbesibaigiančiosvestuviųdieną)mergystėsženklais, pvz.:Vyš­nios puoš­ėsi šilkorūbu.S.Žuk.;Iš­einu į laukus: ieš­kau buvusio vėjo, / Šieno, baltojo vyš­nių švarko...E.Miež.;Man sumelavo grįžtantys paukš­čiai / Ir baltas vyš­nių šilkas.A.Mišk.;ir vėl š­erkš­notą savo marmurą / į baltus vyš­nių kaspinus iš­keisi.A.Mas.;Gaubias vyš­nios nuometais baltais.S.Žlib.Jaunomsmoterimsprideramiemsdaiktamsar-timipovienąkart–išviso7kartus–paminėtiskėtis, vėliava, burė ir bokš­tai, taip pat kilimas, patalėlis, drobės.Naudojamipagalpaskirtį,visijielaikosiantkokionorspagrindo,estiišskleistiir(arba)iškelti,pvz.:Po balto vyš­nyno skėčiu / saulė raš­o laiš­ką vakaro tylai.A.Slav.;Nupieš­iu vyš­nelę / <...> Kaipvėliavąbaltą, / Prie vartų iš­keltą.Int.;Vyš­naitės balto sniego /Patalėlįkloja. V. Vals.

Suvyšniųžiedlapiaislyginamiirtapatinamitietikrovėsobjektai,kurieneat-siejami nuo oro: jame juda arba susiformuoja dėl tam tikrų atmosferos sąlygų.25kartuspavartotosmetaforosmana‘išdangauskritęsmaistas’,angelo plunks­nos, drugeliai, plaš­takės, ū­kas ‘šiltogaruojančiooroarkylančiorūkoregimasissluoksnis’, fontanai, puta, putos, snaigės, sniegas, sniegai, sniego kąsniai, pusnis, pusnys,pvz.:Žiedlapiai leidžias lyg angeloplunksnos.A.Puiš.;Ar tu buvai kada plaštakėm virpanti vyš­nia?S.Santv.;Vyš­nia <...> / Žiedų fontanais taš­ko dangų A.A.Jon.;Žalias gegužio sodas / Su vyš­naičių baltaputa.T.Rost.;Atš­aldei vasa­rą, obelų ir vyš­niųsniege!G.Jok.Išvardytidaiktavardžiaiiškelianetik‘judėjimo’ypatybę.Trapią,gležnąžiedlapiųprigimtįakivaizdžiaiperduodaplunksnos, puta, putos, snaigės. Jaisžymimidaiktai,draugesušiamekontekstenerealizuotupūkovardu,yralengvumo,purumoetalonai(P a u l a u s k a s1987,171).Beto,plunks­nos, snaigės, kaip ir sniego kąsniai, drugeliai, plaš­takės,atkreipiadėmesįįatski-rųžiedųformosgrožį.Akcentuotina,kadpoetiniamepasaulėvaizdyjeįprasčiausiayražiedlapių–sniegoparalelė:viensniegoformospasitaikė13kartų.Tokiasąsajamotyvuota, nes abugamtiniai objektai turi daugiausiabendrų atributų: ‘baltas’,‘krintantis/dengiantis’,‘purus/minkštas’,‘neatsparustemperatūrospokyčiams’.

Paskutinėmetaforųgrupėsusidedaiš4daiktavardžių:ugnis, vaš­kas, sidabras ir skeveldros ‘nuokietojodaiktoatskilusiosdalys’.Jielabiausiaižymidvižiedla-piųypatybes–konkretųšviesostonąirgebėjimątamtikromissąlygomispakeis-tipavidalą,pvz.:Aš­ sudeginau žalią jaunystę / Balta rū­kstančių vyš­nių ugnim...

450

Rūta Kazlauskaitė

E.Miež.;Ir baltas vyš­niųvaškas/Akyse į gruodą surudys.A.Cib.;Iš­silydys vėl vyš­niųsidabras.E.Miež.;susprogdina skvere vėjas vyš­nią / ir skeveldrom baltom madam / nusėta delsia ryžtis / leist š­uneliui daryti ką nori M. Val. Pridurtina, kad epitetas balta junginyje balta ugnisyragriežtaiopozicinisbūdvardžiuižalia pa-gal laikotarpio žymę:plačiąjaprasmepirmasis žymi statiškąbūseną,nekintantįpilnumą(plg.Va i t k e v i č i e n ė2001,133),antrasis–judesį,nepastovumąirprieštaras.

Tokiaspačiasžiedlapiųypatybes:spalvą,purumą,gausąirartimiausią–čiuo-piamą–sąlytįsužmogumi,nusakometaforiniaiepitetai;jų11.Tiesioginereikšmešieepitetaipatenkaįtuospačius‘gyvosbūtybės’,‘vandensformų’,‘metalo’,‘ug-nies’semantiniuslaukus.Pasitaikėbūdvardžiųformosbaltaplaukės, garbiniuota, didžturtė, š­erkš­notais, sidabrinių, š­iltieji, š­ilto irdaiktavardžiųvienaskaitoskilmi-ninkai sidabro, perlo, pvz.:Ir gegužio vyš­niosbaltaplaukės/Akmenėliui neiš­mels š­irdies.A.Cib.;Štai mano gegužės vyš­nelėdidžturtė.J.Baltr.;O geguže, esi <...> šerkšnotaisvyš­nių žiedlapiais.J.Vaič.; O š­irdis taip gailis /sidabriniųvyš­nių, nu­žudytos meilės. E.Miež.;Šiltiejižiedai prajovingai[‘nepaprastai’]svaigino / pa­kvipusiais turtais galvužę vaikino. A.Last.;Pribers <...> /saulėtųperlo žiedlapių. V. Reim.

§8.Vyšnių žiedlapiųmetaforizacijos pagrindu visada eina spalvos ypatybė.Baltasyratas,kuriopaviršiusatspindidaugiausia,nemažiaukaip80proc.,švie-sos.Šviesąskleidžiančiųirjąatspindinčiųarbapraleidžiančiųobjektųatvejaisre-gimojovaizdoypatybė,fi­zikojevadinamašviesiu,suvokiamašiektiekskirtingai:sakysime,šviečiantisaulėarkaitinamojilemputė,apibūdinantpreciziškai,yraaki-nanti,skaisti,apšviestassidabras–tviskantis,blizgus,spinduliavimąpraleidžian-tisvanduo–tyras,skaidrus,permatomasirpan.Betkalbantšiepožymiaineretaiįvardijamipaprastai:pasirenkamibendresnėssemantikos,šaknųš­vies­ arba bal­, žodžiai.

Jeigulietuviųkultūrojetokiedaiktaikaipdrobė,vaškas,sniegas,šarma–ga-rųkristalai,sidabrasreprezentuojabaltąspalvą(plg.P a u l a u s k a s1987,177–178),vadinasi,sujaistapatinamibaltivyšniųžiedlapiaiirgisuvokiamiirvertinamikaip š­viesū­s, giedri, tyri, nepaliesti – š­varū­s, skaistū­s, opakreipusmintįįgrynaimoralinęplotmę,–irnekalti, teisū­s, nebariami, laukiami, trokš­tami, poetiš­ki, api-bendrintai,– gražū­s:Palinksta vyš­nynų šviesa/prie parkritusio žemėn. J.Kel.;tik ta žydinčios vyš­niosskaistaR.Ket.;lygtyrumupražydę vyš­nios.A.Kanc.;Žy­dėjimas vyš­nių. Nepaliestas giedras baltumas / Sidabro ū­ku vainikuoja akimirką š­vytinčią, vaiskią.A.Puiš.; Ir žalsganas mėnuo / Kalbina / Vyš­niųnekaltybę––B.Aug.;Nesubartižydinčių vyš­nių. J.Nekr.;Jis nekaltino niekuo, nebuvo teisėjas galįs / nuteist ugnimi arišteisintivyš­nių žiedais.L.Gut.;Tū­kstančius kartų laukia-mas–kaip vyš­nių baltas žydėjimas. J.Deg.; Dar trokštueit per baltą vyš­nių sodą. S.Santv.;Ir mū­sų Žemė Saulei himnus gieda / <...> vyš­nių lyrine žiedų pusnim. J.Graič.;tai ta vyš­nia tas grožio medis visas išpoezijosE.Drung.Baltažiedžiųirraudonžiedžiųaugalųspalvossemantiniskrūvisvisadamaksimalus(plg.aguonas

451

Žydinčios vyšnios vaizdinys lietuvių poezijoje

apibrėžiančiospačiosryškiausios–gelsvairaudonosspalvoskonotacijas:K a z -l a u s k a i t ė2010,64–67).

Šviesa, skaista, baltumasyra‘vyšniųžiedlapių’reikšmėsmetaforos,pagrįstosspalvosypatybe.Iškėlusįidėjųlygmenįkitasidentifi­kuojamąsiasžiedlapiųypa-tybes–virpėjimą,gausą,kvapą,tųypatybiųvertinimą,sukuriamossąlygosabst-rakčiosiomsmetaforomsatsirasti.7kartuspavartotidaiktavardžiaipū­ga, bangas ‘smarkuslietussuaudra’,svaigulys ir juokas, turtai, ženklai,pvz.:Pūga–bangas tų [vyšnių]žiedų!J.Aist.; Balto vyš­nios žiedo trumpassvaigulys.A.Puiš.;Vyš­nių juokas sniego kąsniais krinta.Int.;Pražydo ievos, vyš­nios, obelys – /Ženklaigyvy­bės, ne mirties! A.Mišk.

§9. Itinšviesųvyšniospaveiksląpoezijojelemiaaugalopripažinimasaktyviužmogaus aplinkos dėmeniu.Kaip paaiškėjo, žydinti vyšnia yra namų sergėtoja,cikliniolaikomatas,svarbiausiųpokyčiųpranašas(žr.§5).Įgijusigrožioirgėriopavasarį vertę, ji natūraliai tampa ir jauno žmogaus vidinio pasaulio, psichinėsbūsenosraiškospriemone:O dvasioj, – kaip vyš­nių pražydusiam sode.K.Bink.;Mū­sų[jaunųžmonių]dienos – kaip žventė, / Kaip žydėjimas vyš­nios.S.Nėr.;Tuo­met[jaunystėje]ir š­is pasaulis rodės / Tartum pražydęs vyš­nių sodas.J.Aist.Ypačdažnai,maždaugpenktadalyjeeilėraščiųfragmentų,meniniaivaizdaiaktualizuojamažiausiaivaldomąjausmą–meilę.

Jauaptartapoetiniamepasaulėvaizdyjeryškižydinčiosvyšniosirmerginospa-ralelė(žr.§7).Jaunamerginasuvyšniasiejamapagalskaistumopožymį iryrasubjekto–kalbėtojovyromeilėsobjektas:Buvai panaš­i man / į baltą, žiedais ap­sitaisiusią vyš­nią. A. Val.

Jaunasvyras–bernas, piemuotradiciškaiyraaktyvus:keliaujantisirieškantispripažinimo,pvz.,Ir vėl aš­ klaidžioti einu / Prie tavo balto vyš­nių sodo. A. Balt. Moterisveikianamųaplinkojeirstengiasiapglėbtivyrąsavodėmesiuiratsidavi-mu:Aš­ su juo draugavau, jį mylėjau, / Apkabindavau vyš­nių snieguos. E.Miež.To-kiubūduvyšniosžiedlapiųapibrėžtaerdvėįprasminamakaipsutartinėpasimatymovieta,patimeilėiraiškiausiųpasižadėjimokitamženklų–bučinioiržiedo–me-tafora:Visas kaimas miega, / jis [bernas] – įvyšniųsniegą. E.Miež.;jei bū­tų toks veidrodis / kuris atspindėjo / tik tavemane/ irpražydusiąvyšnią <...> diena jį sutrintųA.Kaz.;Visos pievos žydėtų, jei po pievas pabučiavimus tavo paberčiau, / Neištirptųkaipvyšnių(čerešnių[‘trešnių’]) pavasario sniegas.B.Brazdž.;Sidab-ro[vyšnelės]žiedasmanperpigus, / O žaliosios rū­tos per karčios.E.Miež.

Meilė,kaipirbetkurisjausmas,nesitęsiaamžinai.Ekspresyviejižiedlapiųvi-sumospavidalainusakoiraudringąjospradžią,irjosnunykimą:Įsisiautusvyšniųpūgai, / Susitiksim ties varteliais...E.Miež.;O dienos, mano dienos, ir meilė kvai­la, lyg piemenio, / Nukukavovyšniųsnieguosegeguže... J. Aist.

§ 10. Tyrimasapibendrintinastokiomissvarbiausiomisišvadomis:1.Poezijoje tiesiogiaidaugiausiakalbamaapievyšniosmedžius ir jųžiedus,

žiedlapius.Vyšniosdažniausiaireiškiasikaipveikėjos:josauginažiedus,pražysta,gausiaižydi,nuožiedųnaštossvyra,kolžiedai,judinamivėjo,nukrintairnuvysta.

452

Rūta Kazlauskaitė

Žiedai iržiedlapiaipaprastaiveikiapatys,rečiauyrakitoveikėjoveiksmoprie-monėarbaveiksmovieta.Būdingosiosjųypatybės:‘baltas’,‘atskiras,grakščiosformos, judantis/ neskaidomas, išsklidęs erdvėje, statiškas’, ‘purus, minkštas’,‘neatsparuspoveikiui,švelnus’,‘būnantispagrindoviršuje’,yrasuvokiamosrega,išdaliesirlytėjimu.Užuodžiamos,išgirstamosypatybės(‘kvapus’ir‘šnarantis’)nėrarelevantinės.

2.Vyšniasavoaugavieteparodožmogausnamųirįprastinėsveiklosteritoriją,žydėjimupaskelbiaaktyviosveikloslaikotarpiogamtojeiržmogausgyvenimepra-džią,apskritaipaženklinasvarbiausiusfi­zinėsirdvasinėsplotmėsįvykius.Ryškiau-siaivyšniosžiedųįvaizdžiaiskoduojamasmeilėsjausmas.

3.Bendroji‘vyšnios’ir‘vyšniosžiedlapių’reikšmevartojamųmetaforųkryp-tis–žmogusirjoaplinka.Analizuojamiejifragmentailiudijatokiaskognityvinesmetaforas:vyšniayražmo­gus (mer­gi­na);vyšniosžiedas,žiedlapiaiyražmogausbui­ti­es r­ei­k­muo­,kietoji,skystojiirdujinėvandens fo­r­mo­s, ugni­s, metalas, smul-kus skrendantis gy­vū­nas.Įvairioskognityviniųmetaforųautorinėsversijos–izo-morfi­škos.Dėlnetkeliųsutampančiųatributųpoetailabiausiaimėgstavyšniųžied-lapių–sni­ego­vaizdinį.Šiskodasiškeliaįspūdingiausiusvyšniųžydėjimoetapus:visųžiedųišsiskleidimąantšakųiržiedlapiųbyrėjimąbeijaisnuklotąžemę5.

literatūraB a r t m i ń s k i 1985–JerzyBartmiński,„Stereotypjakoprzedmiotlingwistyki“,Z pro­

blemów frazeologii polskiej i słowiańskiej, 3(red.M.BasajiD.Rytel),Wrocław:Os-solineum,25–33.

B a r t m i ń s k i 1999–JerzyBartmiński,„Punktwidzenia,perspektywa,językowyob-razświata“,Językowy obraz świata(red.J.Bartmiński),Lublin:WydawnictwoUMCS,103–120.

K a z l a u s k a i t ė 2010a–RūtaKazlauskaitė, „Spalvų pavadinimai JanioAkuraterioapysakos‘Kalpazēnavasara’vertimuoseįlietuviųkalbą“,Valoda dažādu kultū­ru kon­tekstā. Zinātnisko rakstu krājums, 20, Daugavpils: DU akadēmiskais apgāds Saule,128–141.

K a z l a u s k a i t ė 2010b– RūtaKazlauskaitė,„Žydinčiosaguonosvaizdinyslietuviųpo-ezijoje“,Filologija, 15,53–70[prieigainternete:<http://su.lt/old.su/bylos/mokslo_lei-diniai/fi­lologija/2010_15/kazlauskaite.pdf>,žiūrėta2011-08-19].

L a p ė, N a v i k a s 2003–JuvencijusLapė,GediminasNavikas,Psic­hologijos įvadas, Vilnius:LTULeidyboscentras.

L o t m a n 2004–JurijLotman,Kultū­ros semiotika,Vilnius:Baltoslankos.

5Reikiapridurti,kadvyšnios– introdukuotivaismedžiai,Lietuvoje išplitępalygintine-seniai.Todėlbūtųnekorektiškateigti,kadpoezijojeįsispaudęsvyšniospaveikslassiekiatoliausiąsąmonėslygmenį.Svarbiauyratai,kadnustatytivyšniosstruktūravimoprincipaibeveikbeišlygųtinkavisiemsbaltažiedžiamsmedžiamsapibrėžti.Sprendžiantišturimųilgą laikąkauptųpoezijospavyzdžių,pirmiausia toksmedis,beje,neįvežtinis,yra ieva,kurikartusuvyšniapriklausoslyviniųpošeimiui.Ryškesnisabiejųaugalų(įsi)vaizdavimoskirtumastėravienas–ievosgaližymėtikiektolesnęnegusodybvietėžmogauserdvę;po-etiniamepasaulėvaizdyjejosauganetikpavartėjearšalikelėje,betirpievose,laukuose,priemiško,kalno,upės.Šiaplinkybėlemianebetokįglaudųryšįžmogumi.

453

Žydinčios vyšnios vaizdinys lietuvių poezijoje

M i k u l s k a s 2009–RolandasMikulskas, „Kognityvinė lingvistika ir leksikografi­josproblemos“,Kalba ir žmonės,Vilnius:VUleidykla,39–80.

P a u l a u s k a s 1987– Paulauskas Jonas,Sisteminis lietuvių kalbos žodynas,Vilnius:Mokslas.

Va i t k e v i č i e n ė 2001–DaivaVaitkevičienė,Ugnies metaforos,Vilnius:Lietuviųli-teratūrosirtaustosakosinstitutas.

Va s k e l i e n ė 2007–JolantaVaskelienė,Trumpas teksto lingvistikos žinynas,Šiauliai:ŠUleidykla.

А п р е с я н 1986–ЮрийД.Апресян,«Дейксисвлексикеиграмматикеинаивнаямодельмира»,Семиотика и информатика, 28,Мocквa:ПИкВИНИТИ,5–33.

А п р е с я н 1995–ЮрийД.Апресян,Избранные труды,т.1:Лексическая семан­тика,Мocква:ВосточнаялитератураРАН.

Р я б ц е в а 2000–Надеждак.Рябцева, «Ментальная лексика, когнитивная линг-вистика и антропоцентричность языка», Труды международного семинара Диалог’2000 по компьютерной лингвистике и ее приложениям (ред.А.С.Нари-ньяни), т.1: Теоретические проблемы, Протвино, 268–273 [prieiga internete:<http://www.dialog-21.ru/Archive/2000>,žiūrėta2011-03-05].

T o п о р о в 1984–ВладимирН.Toпоров,«ксимволикеoкнавмифопоэтичеcкoйтрaдиции»,Балто­славянскиe иc­c­лeдoвaния1983,Мocквa:Индрик,164–185.

Cituotų poetų vardų ir pavardžių sutrumpinimai

J.Aist.–JonasAistisB.Aug.–BalysAuginasA.Balb.–AlisBalbieriusA.Balt.–AlgimantasBaltakisJ.Baltr.–JurgisBaltrušaitisA.Bern.–AlbinasBernotasK.Bink.–KazysBinkisV.Buk.–VincentaBukotienėV.Braz.–VladasBraziūnasB.Brazdž.–BernardasBrazdžionisA.Cib.–AntanasCibulskisK.Čib.–KazysČibirasN.Dangv.–NeringaDangvydėA.Deg.–AlbinasDegutisJ.Deg.–JaninaDegutytėB.Dick.–BronėDickontienėA.Dril.–AntanasDrilingaE.Drung.–ErikaDrungytėJ.Erl.–JuozasErlickasR.Graib.–RimgaudasValentinasGraibusJ.Graič.–JonasGraičiūnasL.Gut.–LeonardasGutauskasG.Iešm.–GintautasIešmantasInt.–pavardenepasirašytaspavyzdysin-

terneteK.Inč.–KazysInčiūraD.Jak.–DariusJakulevičiusA.Jasm.–AntanasJasmantasG.Jok.–GediminasJokimaitisA.A.Jon.–AntanasA.JonynasA.Jon.–AntanasJonynasB.Jon.–BirutėJonuškaitėD.Kaj.–DonaldasKajokasA.Kanc.–AntanasKancevičiusE.Karn.–ElenaKarnauskaitėM.Karč.–MykolasKarčiauskasA.Kaz.–AušraKaziliūnaitėJ.Kel.–JuliusKelerasR.Ket.–RobertasKeturakisA.Kryž.–AlgisKryžanauskasK.Kub.–KostasKubilinskasJ.Kunč.–JurgisKunčinasA.Last.–AdomasLastasP.Lemb.–PranasLembertasS.Lyg.-Buc.–StasėLygutaitė-Bucevičie-

nėV.Mač.–VytautasMačernisM.Martinaitis–MarcelijusMartinaitis

454

Rūta Kazlauskaitė

A.Mas.–AntanasMasionisE.Miež.–EduardasMieželaitisR.Mil.–RasaMilerytėA.Mišk.–AntanasMiškinisV.Moz.–VladasMozūriūnasJ.Nekr.–JuozasNekrošiusS.Nėr.–SalomėjaNėrisG.Pat.–GintarasPatackasV.Pil.–VladaPilypavičiūtėK.Plat.–KornelijusPlatelisB.Pūk.–BirutėPūkelevičiūtėA.Puiš.–AldonaElenaPuišytėH.Rad.–HenrikasRadauskasV.Reim.–VacysReimerisT.Rost.–TatjanaRostovaitėS.Santv.–StasysSantvaras

A.Slav.–AlbinasSlavickasJ.Strielk.–JonasStrielkūnasK.Šešk.–KarolisŠeškusP.Širv.–PauliusŠirvysV.Šniuol.–VytautasŠniuolisL.Šved.–LeonasŠvedasD.Teiš.–DaliaTeišerskytėJ.Vaič.–JuditaVaičiūnaitėP.Vaič.–PranasVaičaitisA.Val.–AlvydasValentaM.Val.–MindaugasValiukasV.Vals.–ValerijaValsiūnienėO.Var.–OnaVariakojienėA.Vitk.–AniutaVitkauskaitėS.Žuk.–SnieguolėŽukauskienėS.Žlib.–StasysŽlibinas

rūta kazlauskaitė

Žydinčios vyšnios vaizdinys lietuvių poezijoje

S a n t r a u k a

Pagrindinės są­vokos:vyš­nia, poezija, vaizdinys, reikš­mė, metafora, ženklas.

Semantinis-kognityvinistyrimasskirtasžydinčiosvyšniosvaizdiniui,kurįrodolietu-viųpoezija,sukomponuotiirįvertinti.Išpradžiųstraipsnyjeaptariamoskalbosvienetųtie-sioginėsreikšmėsirmetonimijos,poto–metaforinė(asociatyvioji)turinioraiška.Tyrimomedžiaga–159eilėraščiųfragmentai.

Poezijojedažniausiaipabrėžiamosregimosios,rečiaulytimosiosiruodžiamosiosvyš-niosypatybės:nestatiškamedžiopadėtis,baltažiedlapiųspalva,dekoratyvinėatskirųžie-dųformaarbažiedųišsklidimaserdvėjeirgausa,jųbuvimovietavirššakųarbažemės,neatsparumasvėjuiirsvaiginantiskvapas.Šiosypatybėsyrametaforų,vartojamų‘vyšniosmedžio’ir‘vyšniosžiedlapių’reikšme,pagrindas.

Vyšnia–lietuviuilabaiartimasmedis.Jiaugaprielango,vartų,šulinioirtaippažymidviejųskirtingųžmogausveiklosplotmių:savosios(namų)irsvetimosios(pasaulio)sandū-rą.Vyšniųžydėjimometassuvokiamaskaipcikliniolaikopadala,kokionorsitinsvarbausįvykiomomentas.

Vyšniosvaizduojamoskaipjaunosmerginos.Vyšniųžiedlapiaiasocijuojamisusmul-kiaisišraiškingosformosgyvūnais,viršutinėmisžmogauskūnodalimis,žmogaussusikur-taisdaiktaisirmedžiagomis,reikalingomisdirbiniamspagaminti,kietąja,skystąjairduji-nevandensformomis(dažniausiaisniegu),taippatugnimi.Poezijojedaugiausiakalbamaapie įspūdingiausius vyšnių žydėjimo laiko etapus: visų žiedų išsiskleidimą ant šakų iržiedlapiųbyrėjimą.

Vyšniųžydėjimasžmoguiįgyjasimboliovertę.Taišviesos,skaistos,tyrumo,nekalty-bės,meilės,apibendrintaikalbant,–grožiovizualiojimetafora.

455

Žydinčios vyšnios vaizdinys lietuvių poezijoje

rūta kazlauskaitė

the mental image of the Cherry in Blossom in lithuanian Poetry

S u m m a r y

keywords:c­herry, poetry, mental image, meaning, metaphor, sign.

The present semantic cognitive research is meant to compose and evaluate the image of the cherry in blossom in Lithuanian poetry. The article discusses direct meanings and meto-nymiesoflanguageunits,followedbymetaphorical(associative)expressionofcontents.Thefragmentsof159poemshavebeenanalysed.

In poetry most often visual features of the cherry are emphasized, tactile and olfactory featuresarelessfrequent:non-staticpositionofatree,whitecolourofpetals,decorativeform of separate blossoms or the spread of blossoms in space and their abundance, their location above the branches or the ground, non-resistance towind and dizzying smell.Thesefeaturesarethebasisofmetaphorsthatareusedinthemeaningof‘cherrytree’and‘cherrypetals’.

CherryisaveryclosetreeforaLithuanian.Itgrowsclosetothewindow,thegate,thewellandthusindicatesthejunctionoftwodifferentplanesofhumanactivity:own(home)andalien(theworld).Thetimeofcherrybloomingisperceivedasthestepofacyclicaltime, the moment of a certain important event.

Cherriesaredepictedasyoungunmarriedwomen.Cherrypetalsareassociatedwithlittleanimalsofexpressiveform,upperpartsofhumanbody,thingsmadebypeopleandmaterialsnecessarytoproducearticles,solid,liquidandgasformofwater(usuallysnow),alsofi­re.Inpoetryitismostlytalkedaboutthemostimpressivestagesofthetimeofcherryblooming:spreadingofalltheblossomsonthebranchesandfallingofthepetals.

Cherry blooming gains the value of a symbol for a person. It is a visual metaphor of light, chastity, purity, innocence, love, in general, of beauty.

R ū t a K A Z L A U S K A I T ėLietuvių kalbotyros ir komunikac­ijos katedra

Šiaulių universitetasP. Viš­inskio g. 38

LT­76352 Šiauliai[kazlauskaite@takas.lt]