sudavos.ltsudavos.lt/out_data/50_2013_2014_mokslo_metai/DOKUMENTAI/... · Web viewVilkaviškio rajono Sūdavos vidurinės mokyklos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu

PATVIRTINTA Vilkaviškio rajono Sūdavos vidurinės mokyklos

direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. V-225

VILKAVIŠKIO RAJONO SŪDAVOS VIDURINĖS MOKYKLOS 2013-2015 MOKSLO METŲ PAGRINDINIO IR VIDURINIO UGDYMO PROGRAMŲ

UGDYMO PLANAI

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. 2012-2013 MOKSLO METŲ UGDYMO PLANO ĮGYVENDINIMO ANALIZĖ

1. Įgyvendinant 2012-2013 mokslo metų ugdymo planą, vadovaujantis, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, buvo siekiama ugdymo turinį formuoti ir ugdymo procesą organizuoti taip, kad kiekvienas mokinys pagal savo išgales pasiektų kuo aukštesnį mokymosi rezultatą, patirtų sėkmę ir įgytų šiuolaikiniam žmogui reikalingas kompetencijas. 2012-2013 mokslo metais ugdymo procese didžiausias dėmesys buvo skiriamas iškelto tikslo - kurti palankias mokymo ir ugdymo sąlygas, teikti kokybiškas mokymo ir ugdymo paslaugas, įgyvendinimui.

Siekiant tenkinti kiekvieno mokinio poreikius, lavinti individualius gebėjimus ir kūrybines galias, mokiniams siūlyta įvairi ugdomosios veiklos ir neformaliojo ugdymo pasiūla, mokyklos nuožiūra skirstomos valandos naudotos įvairiems moduliams veiklą. Mokymosi sunkumų turintiems ar dėl ligos bei kitų svarbių priežasčių pamokas praleidusiems mokiniams skirtos konsultacinės valandos žinių spragoms likviduoti. Sudarant mobilias grupes stengtasi atsižvelgti į mokinių gebėjimus bei pageidavimus.

Mokiniai turėjo galimybę tobulinti kalbines anglų, vokiečių ir rusų kalbos kompetencijas, dalyvaudami tarptautiniuose projektuose. Vykdyta tarptautinė daugiašalė mokyklų mainų paramos fondo programa Comenius ,,Kokie mes esame skirtingi?“ („How different are we?). Mokytojai ir mokiniai dalyvavo partnerių susitikimuose Čekijoje, Rumunijoje, Ispanijoje, Latvijoje, Turkijoje, Italijoje, Bulgarijoje, Slovakijoje. Įgyti žinias gebėjimus, skatinti mokinių kūrybingumą padėjo mokinių dalyvavimas konkursuose „Kengūra“ (matematikos), „Tavo žvilgsnis“ (vertimai), ,,Kalbų kengūra 2012“, informatikos ir IT ,,Bebras“, ,,Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“, ,,Gandrus pasitinkant“, ,,Kompiuterinė Kalėdų pasaka“, projektuose: ,,Drąsinkime ateitį“, ,,eTwining“, ,,Knygų Kalėdos 2012“, ,,Sveikatiada“, akcijose ,,Eko drąsa“, „Tolerancija Pasauliui - Tolerancijos skėtis“, ,,Atmintis gyva, nes liudija“, „Gegužė – be smurto prieš vaikus“, „Savaitė be patyčių“ ir t. t.

Modernizuota ir kompiuterizuota techninė mokymo bazė. Įgyvendinant ,,Mokyklų tobulinimo programos plius: „Bendrojo lavinimo mokyklų modernizavimas“, „Technologijų, menų ir gamtos mokslų mokymo infrastruktūra“, mokyklos materialinės bazės ir mokomųjų kabinetų modernizavimui, įrangai ir baldams skirta 26603,00 Lt.

Analizavome vertinimo sistemos problemas dalykų metodinėse grupėse. Vadovaujantis metodinių grupių ir metodinės tarybos pasiūlymais, buvo parengtos rekomendacijos susitarta dėl vertinimo tvarkos pakeitimų ir parengtas „Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos aprašas“ (patvirtintas mokyklos direktoriaus 2013 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. V-130).

Mokiniai sėkmingai buvo ugdomi ne tik mokykloje, bet ir edukacinėse aplinkose (Marijampolės multicentre, Paežerių kraštotyros muziejuje, Rumšiškių Lietuvos liaudies buities muziejuje, Sūdavos krašto muziejuje).

2. 2012-2013 m. m. įgyvendinto ugdymo plano analizę atliko direktoriaus įsakymu sudaryta ugdymo plano rengimo grupė. Išanalizavę tyrimų metu sukauptus duomenis, išskiriame ugdymo plano įgyvendinimo privalumus ir trūkumus.

PRIVALUMAI Ugdymo proceso organizavimas ( ugdymo

organizavimas pusmečiais, UP nuostatos dėl pasirenkamųjų dalykų ir dalykų modulių, planavimo laikotarpių).

Sėkminga Vaiko gerovės komisijos veikla. Mokinio individualaus plano sudarymas,

keitimas, pasirinkimo galimybės, poreikių tenki-nimas vidurinio ugdymo programoje.

Mokomųjų kabinetų aprūpinimas priemonėmis ir jų tikslingas naudojimas.

Mokinių dalyvavimas konkursuose, akcijose, projektuose ir pasiekimai sportinėse varžybose.

Mokytojų geranoriškas požiūris į pagalbą mokiniui.

TRŪKUMAI Nepalanki MK finansavimo

metodika pagal turimą mokinių skaičių riboja ugdymo plano įgyvendinimo galimybes ir neformaliojo ugdymo programų įvairovę.

Dėl nepakankamo mokinių skaičiaus grupėse dalies mokinių netenkinami ugdymosi poreikiai, jiems skiriamas savarankiškas mokymąsis, nepakanka UP skiriamų valandų konsultacijoms.

Mokinių vežiojimo grafikas riboja neformaliojo ugdymo programų pasirinkimą.

Tik dalinai įgyvendinamas Mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių didinimo 14 -19 metų mokiniams modelis dėl nepalankios mokinio krepšelio finansavimo metodikos.

GALIMYBĖS Mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų

tarpusavio bendradarbiavimas teikiant pagalbą mokiniui mokantis padėtų pasiekti aukštesnių mokymosi rezultatų įvairių poreikių mokiniams.

Skatinti mokinių gilesnį etnokultūros pažinimą, pagalbą ir bendradarbiavimą.

Sistemingas ugdymo diferencijavimas, orientuotas į gabių mokinių ruošimą olimpiadoms bei konkursams padėtų pasiekti individualių aukštesnių rezultatų, skatintų mokinių mokymosi motyvaciją.

Integruoti į mokomuosius dalykus ir į klasės auklėtojo veiklą Ugdymo karjerai programą siekiant, galvoti mokinius apie ateitį ir skatinti mokymosi motyvaciją.

PAVOJAI Mokinių skaičiaus ir klasių

komplektų mažėjimas neigiamai įtakos ugdymo plano galimybių panaudojimą mokinio poreikių tenkinimui ir mokytojų darbo krūviui.

Socialinės aplinkos galima neigiama įtaka mokinių elgesiui, vertybinėms nuostatoms, mokymosi motyvacijai.

MK lėšų sumažėjimas neigiamai paveiks mokytojų kvalifikacijos tobulinimą ir ugdymo proceso aprūpinimą.

II. 2013-2014 MOKSLO METŲ UGDYMO PLANO ĮGYVENDINIMAS

3.Tikslai3.1. Vadovaujantis pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis,

ugdymo turinį formuoti ir ugdymo procesą organizuoti taip, kad kiekvienas mokinys pagal savo išgales pasiektų kuo aukštesnį mokymosi rezultatą, patirtų sėkmę ir įgytų šiuolaikiniam žmogui reikalingas kompetencijas.

3.2.Kurti palankias mokymo ir ugdymo sąlygas, teikti kokybiškas mokymo ir ugdymo paslaugas.

4.Uždaviniai:4.1. Sudaryti palankias sąlygas išskleisti individualius gebėjimus ir realizuoti

specialiuosius poreikius.4.2. Užtikrinti saugią ir sveiką ugdymosi aplinką, vykdyti smurto, patyčių ir žalingų

įpročių prevenciją. 4.3. Stiprinti ugdymo karjerai veiklas.

4.4. Diferencijuoti ugdymo turinį, siekiant, kad kiekvienas mokinys kuo sėkmingiau realizuotų savo prigimtines galias ir ugdytųsi bendrąsias ir dalykines kompetencijas.

4.5. Aktyvinti mokymosi pagalbos teikimą mokiniams.4.6. Daugiau dėmesio skirti lietuvių kalbos, matematikos ir užsienio kalbų mokymui.

II. UGDYMO PROGRAMŲ VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS

I. UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMO TRUKMĖ

5. Ugdymo organizavimas:5.1. 2013–2014 mokslo metais:

2013–2014 mokslo metai

Klasės 5 6 7 8 9 10 11 12

Ugdymo procesopradžia

09-02

Rudens atostogos 10-28 – 10-31

Žiemos (Kalėdų) atostogos

12-23 – 01-03

Žiemos atostogos 02-17 – 02-18

Pavasario (Velykų) atostogos 04-14 – 04-18Ugdymo procesopabaiga

05-30 06-06 05-29

Ugdymo proceso trukmė savaitėmis

32 35 34

Vasaros atostogos 06-02 – 08-31 06-09 – 08-31 05-30 – 08-31

*12 klasės mokiniams atostogų dienos, per kurias jie laiko kalbų įskaitas, perkeliamos į 04-22–04-235.2. 2014–2015 mokslo metais:

2014 – 2015 mokslo metai

Klasės 5 6 7 8 9 10 11 12

Ugdymo procesopradžia 09-01

Rudens atostogos 10-27 – 10-31

Žiemos (Kalėdų) atostogos

12-22 – 01-02

Žiemos atostogos 02-17 – 02 -18

Pavasario (Velykų) atostogos 03-30 – 04-03Ugdymo procesopabaiga

05-29 06-05 05-28

Ugdymo proceso trukmė savaitėmis

32 35 34

Vasaros atostogos 06-01 – 08-31 06-08 – 08-31 05-29 – 08-31*12 klasės mokiniams atostogų dienos, per kurias jie laiko kalbų įskaitas, perkeliamos į 04-07–04-08

6. Ugdymo procesas įgyvendinant pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas skirstomas pusmečiais.

2013-2014 m. m.:I pusmetis 2013-09-02 – 2014-01-31, II pusmetis 2014-02-02 – ugdymo proceso pabaiga.2014-2015 m. m.:I pusmetis 2014-09-01 – 2015-01-30, II pusmetis 2015-02-02 – ugdymo proceso pabaiga

(Mokyklos tarybos posėdžio 2013-06-27 protokolas Nr. S-1-1). 7. Mokykla dirba penkias dienas per savaitę.8. 5 klasių mokiniams per mokslo metus skiriamos papildomos 10 mokymosi dienų

atostogos (po 5 mokymosi dienas 2 kartus per mokslo metus) (Mokyklos tarybos posėdžio 2013-06-26 protokolas Nr. S-1-1):

8.1. 2013–2014 mokslo metais:

Atostogos prasideda Atostogos baigiasi2013-11-04 2013-11-08

2014-02-17 2014-02-21

8.2. 2014–2015 mokslo metais:

Atostogos prasideda Atostogos baigiasi2014-11-03 2014-11-07

2015-02-17 2015-02-23

9. Mokyklos vadovas iškilus situacijai, keliančiai pavojų mokinių sveikatai ar gyvybei, ar paskelbus ekstremalią padėtį priima sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo. Apie priimtus sprendimus mokyklos vadovas informuoja Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos švietimo, kultūros ir sporto skyrių.

10. Jei oro temperatūra – 20 laipsnių šalčio ar žemesnė, į mokyklą gali nevykti 5 klasių mokiniai, esant 25 laipsniams šalčio ar žemesnei temperatūrai – 6–12 klasių mokiniai. Šios dienos įskaičiuojamos į mokymosi dienų skaičių.

II. MOKYKLOS UGDYMO TURINIO FORMAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS.MOKYKLOS UGDYMO PLANAS

11. Mokyklos ugdymo turinys formuojamas atrenkant ir pritaikant ugdymo turinį pagal mokyklos tikslus, mokinių ugdymo(si) poreikius, vadovaujantis Lietuvos visuomenės ir Vilkaviškio rajono savivaldybės projekto „Lyderio laikas 2“ vertybinėmis nuostatomis–aktyvumu, pilietiškumu, atvirumu pokyčiams, kūrybiškumu.

12. Mokyklos ugdymo turinys formuojamas ir įgyvendinamas vadovaujantis ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 (Žin., 2008, Nr. 99-3848) (toliau– Pagrindinio ugdymo bendrosios programos), ir Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-269 (Žin., 2011, Nr. 26-1283) (toliau – Vidurinio ugdymo bendrosios programos), Bendraisiais ugdymo planais, Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 (Žin., 2012, Nr. 76-3957), ir atsižvelgiant į mokyklai skirtas mokymo lėšas.

13. Formuojant mokyklos ugdymo turinį ir rengiant mokyklos ugdymo planą remiamasi švietimo stebėsenos, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo ugdymo procese informacija, pasiekimų tyrimų, mokyklos veiklos įsivertinimo duomenimis.

14. Mokyklos formuojamo ugdymo turinio dalį sudaro mokykloje ir už jos ribų vykdoma kultūrinė, meninė, pažintinė, kūrybinė (toliau – pažintinė ir kultūrinė veikla), sportinė, praktinė, socialinė, prevencinė, vertybinių nuostatų ugdymo veikla, siejama su mokyklos tikslais, mokinių mokymosi poreikiais. Pažintinei ir kultūrinei veiklai per mokslo metus skiriama iki 10 mokymosi dienų. Ji organizuojama mokyklos ugdymo plane nustatytu laiku (5 priedas).

15. Mokykloje vykdomoms ugdymo programoms įgyvendinti parengtas mokyklos ugdymo planas, vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų nuostatomis. Mokyklos ugdymo plano rengimas grindžiamas demokratiškumo, prieinamumo, bendradarbiavimo principais, įtraukiant mokytojus, mokinius, tėvus (globėjus, rūpintojus), vietos bendruomenės atstovus.

16. Mokyklos ugdymo planui rengti mokyklos vadovo įsakymu sudaryta mokyklos bendruomenės narių grupėms atstovaujančią darbo grupę. Grupės darbui vadovauja mokyklos vadovas. (Vilkaviškio rajono Sūdavos vidurinės mokyklos direktoriaus 2013 m. birželio 7 d. įsakymas Nr. V-200).

17. Mokykloje susitarta dėl ugdymo plano turinio, struktūros ir formos. Mokyklos ugdymo planas rengiamas dvejiems mokslo metams.

18. Mokytojų taryba (mokytojų tarybos posėdžio 2013-06-26 protokolas Nr. S-2-5) priėmė sprendimus dėl:

18.1. mokyklos ugdymo plano tikslų ir uždavinių (3-4 punktai);18.2. dalykų mokymuisi skiriamų pamokų skaičiaus konkrečioje klasėje, užtikrinant

bendrosiose programose numatytus mokinių pasiekimus (1, 6-7 priedai);18.3 reikalavimų mokinio individualiam ugdymo planui sudaryti (23-29 punktai);18.4. ugdymo turinio integravimo nuostatų (48-51 punktai);18.5. siūlomų pasirinkti dalykų, dalykų modulių ( 2 priedas);18.6. laikinųjų grupių sudarymo (83-84 punktai);18.7. sprendimų, numatomų mokinių pasiekimams gerinti, konsultacijų mokymosi

pagalbai teikti (30-34 punktai);18.8 dalykų mokymo intensyvinimo (47 punktas);18.9. socialinės veiklos organizavimo pagrindinio ugdymo programoje (4 priedas);18.10. pažintinės ir kultūrinės veiklos organizavimo (13 priedas);18.11. mokymosi sąlygų sudarymo mokiniams mokytis ne tik klasėje, bet ir įvairiose

aplinkose; mokymo ir mokymosi išteklių panaudojimo (30-34 punktai);18.12. ugdymo karjerai (13 priedas), sveikatos ugdymo organizavimo (11 priedas);18.13. pamokų, skiriamų mokinių ugdymo poreikiams tenkinti, panaudojimo (2, 6-7

priedai);19. Mokyklos ugdymo plane pateikti susitarimu pasiekti sprendimai:19.1. dėl mokinio pasiekimų ir pažangos vertinimo būdų ir laikotarpių (Vilkaviškio

rajono Sūdavos vidurinės mokyklos mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarka, patvirtinta Vilkaviškio rajono Sūdavos vidurinės mokyklos direktoriaus 2013 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. V-130);

19.2. dėl švietimo pagalbos teikimo galimybių ir būdų (Vilkaviškio rajono Sūdavos vidurinės mokyklos socialinės pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašas, patvirtintas Vilkaviškio rajono Sūdavos vidurinės mokyklos direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-289, Vilkaviškio rajono Sūdavos vidurinės mokyklos specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašas, patvirtintas Vilkaviškio rajono Sūdavos vidurinės mokyklos direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-288);

19.3. dėl neformaliojo švietimo veiklos pasiūlos, organizavimo būdų (Neformalaus švietimo organizavimo tvarka, patvirtinta Vilkaviškio rajono Sūdavos vidurinės mokyklos direktoriaus 2013 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. V-207);

19.4. dėl reikalavimų mokinių elgesiui (Vilkaviškio rajono Sūdavos vidurinės mokyklos nuostatai, patvirtinti Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos 2010 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. B-TS-1082);

19.5 dėl mokinių mokymosi krūvio reguliavimo (Mokinių mokymosi krūvio reguliavimo tvarka patvirtinta Vilkaviškio rajono Sūdavos vidurinės mokyklos direktoriaus 2013 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. V-210);

19.6. dėl mokinio pasirinkto dalyko, dalyko kurso ar dalyko modulio, mokėjimo lygio pakeitimo (Ugdymosi plano, dalyko, kurso ir modulio keitimo tvarka, patvirtinta Vilkaviškio rajono Sūdavos vidurinės mokyklos direktoriaus 2013 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. V-212);

19.7. dėl ugdymo turinio planavimo laikotarpių ir kitų mokyklai svarbių su ugdymo turinio planavimu susijusių aspektų (Mokyklos ugdymo turinio planavimo tvarka, patvirtinta Vilkaviškio rajono Sūdavos vidurinės mokyklos direktoriaus 2013 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. V-209);

19.8. dėl bendradarbiavimo su mokinių tėvais (Mokyklos bendravimo ir bendradarbiavimo su mokinių tėvais (įtėviais), globėjais tvarka, patvirtinta Vilkaviškio rajono Sūdavos vidurinės mokyklos direktoriaus 2013 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. V-208).

20. Atsiradus Bendruosiuose ugdymo planuose nenumatytiems atvejams, mokykla ugdymo proceso metu gali koreguoti mokyklos ugdymo plano įgyvendinimą arba mokinio individualų ugdymo planą, priklausomai nuo mokymo lėšų, išlaikydama minimalų pamokų skaičių dalykų bendrosioms programoms įgyvendinti.

21. Ugdymo procesas mokykloje organizuojamas pamokų forma. Pamokos trukmė – 45 min. Pamokos, skirtos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti ir mokymosi pasiekimams skiriamos: ilgalaikėms ir trumpalaikėms konsultacijoms, skirtoms mokinių mokymosi pasiekimams gerinti, mokinio pasirinktiems dalykams, dalykų moduliams mokytis, ugdymui diferencijuoti veiklai, kuri prisideda prie mokinių nuoseklaus kompetencijų ugdymo.

22. Mokyklos ugdymo planą mokyklos direktorius tvirtina iki mokslo metų pradžios suderinęs su mokyklos taryba, taip pat su Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėju.

III. MOKINIO INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO SUDARYMAS

23. Norint padėti mokiniui sėkmingai mokytis, ugdymas individualizuojamas sudarant mokinio individualų ugdymo planą, kuriuo siekiama padėti mokiniui planuoti, kaip pagal savo išgales pasiekti aukštesnių ugdymo(si) pasiekimų, ugdyti asmeninę atsakomybę, dėl sąmoningo mokymosi gebėjimo įgyvendinti išsikeltus tikslus.

24. Kiekvienas mokinys, kuris mokosi pagal vidurinio ugdymo programą, pasirengia individualų ugdymo planą. Individualus ugdymo planas – tai mokinio, besimokančio pagal vidurinio ugdymo programą, pasirinkti mokytis per dvejus metus dalykai, dalykų kursai ir moduliai, vertinimo laikotarpiai, suderinti su mokyklos galimybėmis. Mokinio pasirengtame individualiame ugdymo plane nurodomi dalykai ar dalykų grupės, kurių mokomasi, kokiu kursu, kiek pamokų skiriama pasirinktų dalykų pasiekimams pasiekti, kokius pasirenkamuosius dalykus, dalykų modulius planuoja mokytis ir pan. Mokinys individualų ugdymo planą suderina su mokyklos galimybėmis arba renkasi iš mokyklos siūlomų variantų. Mokinio individualaus ugdymo plano formą mokiniui siūlo mokykla (6-7 priedai).

25. Mokiniui, kuris mokomas namie, sudaromas individualus ugdymo planas. Jame numatomi mokymosi tikslai, mokinio mokymosi indėlis, planuojami mokytis dalykai, jiems skiriamas pamokų skaičius, pasiekimų patikrinimo būdai. Mokinys mokosi pagal mokyklos vadovo patvirtintą ir su vienu iš mokinio tėvų (globėju, rūpintoju) suderintą pamokų tvarkaraštį.

26. Mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą, sudaromas individualus ugdymo planas, kuris sudarys galimybes stebėti mokinio pažangą.

27. Mokinio, besimokančio pagal pagrindinio ugdymo programas, individualaus ugdymo plano turinį lemia numatomi artimiausi ir tolesni mokinio ugdymo(si) tikslai ir būdai. Jame numatoma mokinio veikla gali būti siejama su mokymosi poreikiais, atskiro dalyko pasiekimų

gerinimu, mokinio prisiimti įsipareigojimai orientuojami į mokymosi pasiekimų gerinimą: papildomų ar tikslinių užduočių atlikimą, darbą su kitokiomis mokymo priemonėmis ar kitokiais mokymosi metodais ir kt.). Mokykla susitarė dėl individualaus mokinio ugdymo plano sudarymo laikotarpio ir formos. (Mokyklos ugdymo turinio planavimo tvarka, patvirtinta Vilkaviškio rajono Sūdavos vidurinės mokyklos direktoriaus 2013 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. V-209).

28. Direktoriaus pavaduotoja ugdymui bus atsakinga už individualių planų sudarymą.29. Mokinio individualus ugdymo planas rengiamas ir įgyvendinamas

bendradarbiaujant mokytojams, mokiniams, mokinių tėvams (globėjams, rūpintojams) ir mokyklos vadovui ar mokyklos vadovo pavaduotojui ugdymui, švietimo pagalbos specialistams.

IV. MOKYMOSI APLINKOS KŪRIMAS

30. Mokyklos vadovas ir visa bendruomenė atsako už atviros, ramios, kūrybingos, vertybines nuostatas puoselėjančios, mokinių ir mokytojų mokymuisi palankios edukacinės kultūros kūrimą ir palaikymą mokykloje.

31. Mokymosi aplinka – tai aplinka mokykloje ir už jos ribų, kurioje įgyvendinamas mokyklos ugdymo turinys. Mokymosi aplinka turi būti fiziškai, psichologiškai ir socialiai saugi ir sveika besimokančiajam. Mokykla skatina mokytojus ir sudaro jiems sąlygas mokyklos ugdymo turinį įgyvendinti ne tik mokykloje, bet ir kitose aplinkose: muziejuose, parkuose ,panaudojant rajono edukacinių aplinkų banko galimybes ir kt., koreguojant ugdymo procesą, pamokų tvarkaraštį.

32. Mokyklos mokymosi aplinka yra pritaikyta Pagrindinio ir Vidurinio ugdymo bendrosiose programose iškeltiems tikslams siekti, sudarant galimybes mokinių aktyviam ugdymui(si), mokymuisi individualiai ir įvairaus dydžio grupėmis, praktinei, eksperimentinei, teorinei ir kitokiai veiklai. Mokytojams sudaromos galimybės dirbt inovatyviai, naudojant šiuolaikines mokymo technologijas: spartesnį internetą, intranetą, interaktyviąsias lentas, kompiuterius, modernią kabinetų ir klasių įrangą, biblioteką ir kt.

33. Mokyklos įgyjamos ir kuriamos mokymo ir mokymosi priemonės padės mokiniams įgyti šiuolaikinėje besikeičiančioje visuomenėje būtinų kompetencijų, gebėjimų, nuostatų ir pasiekti Pagrindinio ir Vidurinio ugdymo bendrosiose programose numatytų pasiekimų.

34. Mokyklos vadovas bendradarbiauja su Vilkaviškio rajono administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriumi mokyklos mokymosi aplinkos turtinimo klausimais.

V. UGDYMO DIFERENCIJAVIMAS

35. Ugdymo diferencijavimas – tai ugdymo tikslų, uždavinių, mokymo ir mokymosi turinio, metodų, mokymo(si) priemonių, mokymosi aplinkos, vertinimo pritaikymas mokinių skirtybėms. Jo tikslas – sudaryti sąlygas kiekvienam mokiniui sėkmingiau mokytis.

36. Mokiniai skiriasi turima patirtimi, motyvacija, interesais, siekiais, gebėjimais, mokymosi stiliumi, pasiekimų lygiu ir kt., tai lemia skirtingus mokymosi poreikius. Diferencijuotu ugdymu atsižvelgiama į šiuos poreikius, pritaikant mokiniui mokymosi uždavinius ir užduotis, ugdymo turinį, metodus, mokymo(si) priemones, tempą ir skiriamą laiką. Diferencijuotas ugdymas taip pat kompensuoja brendimo, mokymosi tempo netolygumus, atsirandančius mokinių amžiumi grįstoje vertikalaus skirstymo klasėmis sistemoje.

37. Diferencijavimas taikomas:37.1. mokiniui individualiai;37.2. mokinių grupei:37.2.1. tam tikriems tikslams pasiekti, pavyzdžiui: pasiekimų skirtumams mažinti,

gabumams plėtoti, skirtingoms mokymosi strategijoms įgyvendinti;37.2.2. tam tikroms veikloms atlikti (projektiniai, tiriamieji mokinių darbai, darbo

grupės) grupes galima sudaromos iš mišrių arba panašių polinkių, interesų mokinių (3 priedas).38. Mokykla analizuoja, kaip ugdymo procese įgyvendinamas diferencijavimas, kaip

mokiniams sekasi pasiekti dalykų bendrosiose programose numatytų pasiekimų, ir priima sprendimus dėl tolesnio ugdymo diferencijavimo. Priimant sprendimus atsižvelgta į mokinio

mokymosi motyvaciją ir ugdymo turinio pasirinkimą, individualią pažangą ir sąmoningai keliamus mokymosi tikslus.

VI. MOKYMOSI PAGALBOS TEIKIMAS

39. Mokinių pasiekimai mokykloje stebimi ir analizuojami, laiku identifikuojami kylantys mokymosi sunkumai. Apie atsiradusius mokymosi sunkumus informuojami mokyklos švietimo pagalbos specialistai, mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) ir kartu tariamasi dėl mokymosi pagalbos suteikimo.

40. Mokymosi pagalbos organizavimas aprėpia ne tik priimamus sprendimus, bet ir panaudotų priemonių poveikio analizę. Mokymosi pagalba bus suteikiama laiku ir atitiks mokinio mokymosi galias. Direktoriaus pavaduotoja ugdymui atsakinga už mokymosi pagalbos organizavimą.

41. Mokymosi pagalba integruojama į mokymo ir mokymosi procesą. Mokymosi pagalbą mokiniui pirmiausia suteikia jį mokantis mokytojas, pritaikydamas tinkamas mokymo(si) užduotis, metodikas ir kt.

42. Mokymosi pagalba teikiama skiriant trumpalaikes ar ilgalaikes konsultacijas.43. Mokymosi pagalbos teikimo dažnumas ir intensyvumas priklauso nuo jos poreikio

mokiniui. Mokiniui bus suteikiama mokymosi pagalbą pastebėjus, kad jam nesiseka pasiekti bendrosiose programose numatytų konkretaus dalyko pasiekimų, po nepatenkinamo kontrolinio darbo įvertinimo, po ligos ir pan.

44. Organizuoti mokiniams dalykines konsultacijas: 5-9 klasių mokiniams po pamokų, 10-12 klasių mokiniams po pamokų ir per laisvus tarpus tarp pamokų.

VII. MOKYKLOS IR MOKINIŲ TĖVŲ (GLOBĖJŲ, RŪPINTOJŲ)BENDRADARBIAVIMAS

45. Mokyklos ugdymo plane nustatytos mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) ir mokyklos bendradarbiavimo formos, numatant mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) galimybes kartu su mokytojais ir mokiniais dalyvauti planuojant, įgyvendinant ugdymo procesą ir priimant sprendimus.

46. Mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) bus nuolat informuojami apie mokykloje organizuojamą ugdymo procesą, mokymosi pasiekimus, mokymo(si) pagalbos (Mokyklos bendravimo ir bendradarbiavimo su mokinių tėvais (įtėviais), globėjais tvarka, patvirtinta Vilkaviškio rajono Sūdavos vidurinės mokyklos direktoriaus 2013 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. V-208).

47. Mokykla užtikrina, kad vyktų abipusis ir savalaikis grįžtamosios informacijos apie mokinių mokymąsi perdavimas tarp mokyklos ir mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų).

VIII. DALYKŲ MOKYMO INTENSYVINIMAS

48. Dorinio ugdymo dalyko mokymas intensyvinamas įgyvendinant vidurinio ugdymo programą. Visas programos 69 val. kursas išdėstomas 11 klasėje (6 priedas).

IX. UGDYMO TURINIO INTEGRAVIMAS

49. Mokykla integruoja į mokomuosius dalykus, programas: Žmogaus saugos bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-1159 (Žin., 2012, Nr. 89-4668), ir Sveikatos ugdymo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-1290 (Žin., 2012, Nr. 105-5347), Pagrindinio ugdymo etninės kultūros bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. V-651, Vidurinio ugdymo etninės kultūros bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. V-651, Sveikatos ugdymo bendroji programa,

patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-1290, Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. ISAK-494, Ugdymo karjerai programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-1090/A1-314 ,,Dėl profesinio orientavimo vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Laisvės kovų istorijos programa, Informacinės technologijos integruojamos į 7-8 klasių mokomuosius dalykus.

50. Integruotų pamokų apskaitai užtikrinti būtina integruojamų dalykų pamokų turinį dienyne įrašyti tų dalykų apskaitai skirtuose puslapiuose.

51. Mokykla analizuoja, kaip ugdymo procese įgyvendinamas ugdymo turinio integravimas, kaip mokiniams sekasi pasiekti dalykų bendrosiose programose numatytų rezultatų, ir priima sprendimus dėl tolesnio turinio integravimo tikslingumo.

52. Mokykla priima sprendimą integruoti į dalykų programas ir neformaliojo vaikų švietimo veiklas (8-14 priedai).

X. MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS

53. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas yra mokyklos ugdymo turinio dalis ir suderintas su keliamais ugdymo tikslais ir ugdymo proceso organizavimu. Vertinant mokinių pažangą ir pasiekimus ugdymo procese vadovaujamasi bendrosiomis programomis, Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. ISAK-256 (Žin., 2004, Nr. 35-1150), Vilkaviškio rajono Sūdavos vidurinės mokyklos mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarka, patvirtinta Vilkaviškio rajono Sūdavos vidurinės mokyklos direktoriaus 2013 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. V-130.

54. Ugdymo procese vyraus mokytis padedantis vertinimas – formuojamasis vertinimas, kuris rodo, ką konkrečiai mokiniai geba, yra pasiekę ir ką dar turi pasiekti ar tobulinti, mokiniai mokomi vertinti kitus ir patys įsivertinti.

55. Mokinių pasiekimų patikrinimas diagnostikos tikslais mokykloje vykdomas reguliariai, kaip to reikalauja dalyko mokymosi logika ir mokyklos susitarimai: mokiniai atlieka kontrolinius darbus ar kitas apibendrinamąsias užduotis, kurios rodo tam tikro laikotarpio pasiekimus, yra įvertinamos sutartine forma (pažymiais ar kaupiamaisiais balais ir kt.). Atliekant diagnostinį vertinimą atsižvelgiama į formuojamojo vertinimo metu surinktą informaciją. Diagnostinio vertinimo informaciją būtina panaudoti analizuojant mokinių pažangą ir poreikius, keliant tolesnius mokymo ir mokymosi tikslus.

56. Mokykla, siekdama padėti kiekvienam mokiniui pagal išgales pasiekti aukštesnių ugdymo(si) rezultatų:

56.1. užtikrina mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo būdų ir formų dermę mokykloje (ypač mokytojams, dirbantiems toje pačioje klasėje), vertinimo metu sukauptos informacijos sklaidą;

56.2. kartu su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais) aptaria mokinių daromą pažangą, mokymosi pasiekimus ir numato būdus gerinti mokinio ugdymo(si) pasiekimus, prireikus koreguoja mokinio individualų ugdymo planą.

56.3. informuoja mokinių tėvus (globėjus, rūpintojus) apie mokinių mokymosi pažangą ir pasiekimus vadovaudamasi Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu (Žin., 1996, Nr. 63-1479; 2008, Nr. 22-804) ir mokyklos nustatyta tvarka.

57. Mokinių, besimokančių pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, pažanga ir pasiekimai vertinami pagal bendrosiose programose aprašytus pasiekimus taikant 10 balų vertinimo sistemą.

58. Dalykų mokymosi pasiekimai pusmečio pabaigoje įvertinami pažymiu ar įrašu „įskaityta“ arba „neįskaityta“. Įrašas „atleista“ įrašomas, jeigu mokinys yra atleistas pagal gydytojo rekomendaciją ir mokyklos vadovo įsakymą, įrašas „neatestuota“, – jeigu mokinio pasiekimai nėra įvertinti.

59. Mokinių, kurie mokosi dalykų modulių, pasiekimai vertinami įskaityta/neįskaityta.

60. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių pasiekimai kūno kultūros pratybose vertinami įrašu „įskaityta“ arba „neįskaityta“.

XI. MOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIO REGULIAVIMAS

61. Mokyklos direktoriaus pavaduotojai ugdymui:61.1. organizuoja ir vykdo mokinių mokymosi krūvio bei mokiniams skiriamų namų

darbų stebėseną ir kontrolę;61.2. organizuoja mokytojų bendradarbiavimą sprendžiant mokinių mokymosi krūvio

optimizavimo klausimus;61.3. užtikrina, kad mokiniams per dieną nebūtų skiriamas daugiau kaip vienas

kontrolinis darbas. Apie kontrolinį darbą mokinius būtina informuoti ne vėliau kaip prieš savaitę. Nerekomenduojami kontroliniai darbai po atostogų ar šventinių dienų.

62. Mokiniams, kurie pradeda mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį, t. y. penktų klasių mokiniams, skiriamas minimalus privalomų pamokų skaičių. Didesnis už minimalų privalomų pamokų skaičius dalykams, pasirenkamiesiems dalykams, dalykų moduliams mokytis 5–8 ir 9–10 klasių mokiniams skiriamas suderinus su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais).

63. Mokymosi pagalbai organizuoti skiriamos konsultacijos, (44 punktas). 64. Per dieną nebus daugiau kaip 7 pamokos. Per savaitę – 35 pamokos.

XII. NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMASMOKYKLOJE

65. Atsižvelgiant į neformaliojo švietimo ypatumus:65.1. veikla vykdoma aplinkose, kurios padeda įgyvendinti neformaliojo švietimo

tikslus; 65.2. neformaliojo švietimo veiklai įgyvendinti skirtos valandos, atsižvelgus į veiklos

pobūdį, periodiškumą, trukmę (3 priedas). 66. Mokykla kiekvienų mokslo metų pabaigoje įvertina ateinančiųjų mokslo metų

mokinių neformaliojo švietimo poreikius, prireikus juos tikslina mokslo metų pradžioje ir atsižvelgusi į juos siūlo neformaliojo švietimo programas.

67. Neformaliojo vaikų švietimo programos rengiamos atsižvelgus į bendruosius iš valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojamų programų kriterijus ir į mokyklos keliamus tikslus ir uždavinius.

68. Neformaliojo ugdymo grupės mokinių skaičius ne mažesnis kaip 7 mokiniai.

XIII. UGDYMO ORGANIZAVIMAS ASMENŲ, BAIGUSIŲ UŽSIENIO VALSTYBĖS AR TARPTAUTINĖS ORGANIZACIJOS PAGRINDINIO, VIDURINIO UGDYMO

PROGRAMOS DALĮ AR PRADINIO, PAGRINDINIOUGDYMO PROGRAMĄ

69. Mokykla apie atvykusį mokinį, baigusį užsienio valstybės, tarptautinės organizacijos pagrindinio, vidurinio ugdymo programos dalį ar pradinio, pagrindinio ugdymo programą (toliau – tarptautinė bendrojo ugdymo programa), informuoja Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyrių.

70. Mokykla, priimdama mokinį, baigusį tarptautinę bendrojo ugdymo programą ar jos dalį, pripažįsta mokinio mokymosi rezultatus ir juos įskaito (pagal pateiktus dokumentus). Mokykla tuo atveju, kai asmuo yra baigęs tarptautinę bendrojo ugdymo programą (pradinio ar pagrindinio ugdymo), tačiau neturi dokumento, įteisinančio mokymosi pasiekimus, nustato jo mokymosi pasiekimų atitiktį mokymosi pasiekimams, numatytiems Pradinio, Pagrindinio ar Vidurinio ugdymo bendrosiose programose.

71. Mokykla parengia atvykusio mokinio, baigusio tarptautinės bendrojo ugdymo programos dalį ar visą programą, integracijos į mokyklos bendruomenę planą, išanalizuoja, kokia

pagalba būtina mokinio sėkmingai adaptacijai, prireikus – mokinio individualų ugdymo planą:71.1. numato adaptacinio laikotarpio orientacinę trukmę;71.2. pasitelkia mokinius savanorius, padėsiančius atvykusiam mokiniui sklandžiai

įsitraukti į mokyklos bendruomenės gyvenimą;71.3. numato klasės vadovo, mokytojų darbą su atvykusiu mokiniu ir mokinio tėvais

globėjais, rūpintojais);71.4. organizuoja mokytojų konsultacijas, individualias veiklas ugdymo programų

skirtumams likviduoti;71.5. numato atvykusio mokinio per adaptacinį laikotarpį individualios pažangos

stebėjimą;71.6. siūlo neformaliojo vaikų švietimo veiklas, kurios padėtų mokiniui greičiau

integruotis.72. Mokykla nustato atvykusio mokinio, baigusio tarptautinės bendrojo ugdymo

programos dalį ar visą programą, poreikius mokytis lietuvių kalbos ir organizuoja:72.1. individualų lietuvių kalbos mokymąsi ir švietimo pagalbą, kai atvykęs mokinys

per adaptacinį laikotarpį yra pajėgus pasiekti patenkinamą pasiekimų lygį pagrindinio ugdymo lietuvių kalbos programoje ir vidurinio ugdymo lietuvių kalbos ir literatūros programoje;

72.2. mokymąsi išlyginamojoje klasėje ar išlyginamojoje grupėje (mokslo metams ar trumpesniam laikotarpiui), kai atvykęs mokinys visai nemoka lietuvių kalbos arba yra dar nepasiekęs numatyto patenkinamo pasiekimų lygio pagrindinio ugdymo lietuvių kalbos programoje ar vidurinio ugdymo lietuvių kalbos ir literatūros programoje ar per adaptacinį laikotarpį pagal sudarytą individualią programą jo nepasiekė.

73. Mokyklos mokiniui, baigusiam tarptautinės bendrojo ugdymo programos dalį ar visą programą, turi būti sudaryta palanki ir saugi mokymosi aplinka.

XIV. MOKINIŲ MOKYMAS NAMIE

74. Mokinių mokymasis namie organizuojamas vadovaujantis Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V- 1405 (Žin., 2012, Nr. 114-5788), ir Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu.

75. Mokiniai namie mokomi savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu. Mokiniui, mokomam namie, mokykla, suderinusi su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais) ir atsižvelgusi į gydytojo konsultacinės komisijos rekomendacijas, parengia individualų ugdymo planą.

76. Namie mokomam mokiniui savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu 5–6 klasėse skiriama 12 savaitinių pamokų, 7–8 klasėse – 13, 9–10 klasėse – 15, 11–12 klasėse – 14. Dalį pamokų gydytojų konsultacinės komisijos leidimu mokinys gali lankyti mokykloje.

77. Suderinus su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais), mokyklos vadovo įsakymu mokinys gali nesimokyti menų, dailės, muzikos, technologijų ir kūno kultūros. Dienyne ir mokinio individualiame ugdymo plane prie mokinio nesimokomų dalykų įrašoma „atleista“. Dalis pamokų, gydytojo leidimu lankomų mokykloje, įrašoma į mokinio individualų ugdymo planą.

XV. LAIKINŲJŲ GRUPIŲ SUDARYMAS, KLASIŲ DALIJIMAS

78. Mokykla, įgyvendindama pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, nustato laikinosios (mobiliosios) grupės dydį pagal skirtas mokymo lėšas:

78.1. 5-10 klasėse – 7 mokiniai ir daugiau; 11-12 klasėse – 6 mokiniai ir daugiau; 78.2. nesant galimybių sudaryti laikinosios (mobiliosios) grupės, mokiniai mokosi

savarankiškai švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. 79. Mokyklos ugdymo turiniui įgyvendinti klasė į grupes gali būti dalijama arba

sudaromos laikinosios (mobiliosios) grupės dalykams mokyti:

79.1. doriniam ugdymui, jeigu tos pačios klasės mokiniai yra pasirinkę tikybą ir etiką;79.2. informacinėms technologijoms ir technologijoms. Mokinių dalijimas į grupes

priklauso nuo darbo vietų kabinetuose skaičiaus ir įrangos (Lietuvos higienos norma HN 21:2010 „Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. V-60 (Žin., 2010, Nr. 14-678):

79.2.1. informacijoms technologijoms, jei klasėje mokosi daugiau kaip 13 mokinių;79.2.2. technologijoms, jei klasėje mokosi daugiau kaip16 mokinių.79.3. užsienio kalboms (1-ajai ir 2-ajai), jei klasėje mokosi ne mažiau kaip 21 mokinys.79.4. kūno kultūrai, jei klasėje mokosi ne mažiau kaip 20 mokinių .

III. PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

I. PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS

80. Mokykla, vykdydama pagrindinio ugdymo programą, vadovaujasi: Pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, Pagrindinio ugdymo programos aprašu, tvirtinamu švietimo ir mokslo ministro.

81. Mokykla, vykdydama pagrindinio ugdymo programą ir formuodama mokyklos ugdymo turinį, užtikrina Pagrindinio ugdymo bendrosioms programoms įgyvendinti minimalų skiriamų pamokų skaičių per savaitę, nustatytą patvirtintuose Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2013 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V-459 2013–2014 ir 20014–2015 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendruose ugdymo planuose.

82 Mokykla nustato ir skiria adaptacinį vieno mėnesio laikotarpį pradedantiesiems mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį ir naujai atvykusiems mokiniams. Siekiant mokiniams padėti sėkmingai adaptuotis, į šią veiklą įtraukiami klasės vadovai, mokyklos švietimo pagalbos specialistai. Per adaptacinį laikotarpį mokinių pažanga ir pasiekimai pažymiais nevertinami.

83. Socialinė veikla pagrindinio ugdymo programoje yra privaloma, siejama su pilietiškumo ugdymu, mokyklos bendruomenės tradicijomis, vykdomais projektais, kultūrinėmis bei socializacijos programomis ir pan. Mokinys gali pasirinkti ir savarankiškai atlikti socialinę veiklą. Per mokslo metus jai skiriamos 5 pamokos. Tai mokinio pasirinkta ir mokyklos rekomenduojama veikla, kuri gali būti vykdoma pažintinės ir kultūrinės veiklos metu arba kitu laiku. Socialinė veikla skirta ugdyti praktinius piliečio gebėjimus, ji įgyvendinama bendradarbiaujant su vietos savivaldos institucijomis ir visuomeninėmis organizacijomis (4priedas).

84 Mokykla, formuodama ir įgyvendindama mokyklos ugdymo turinį:84.1. iki 10 procentų dalykui skirtų pamokų organizuos ne pamokų forma, o projektine

kūrybine veikla ir ne mokyklos aplinkoje; 84.2. įgyvendins dalį ugdymo turinio per pažintinę ir kultūrinę veiklą (5 priedas).85. Mokiniui sudaromos sąlygos pasirinkti dalykų modulius pagal polinkius ir

gebėjimus, vadovaujantis Mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių didinimo 14–19 metų mokiniams modelio aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. ISAK-715 (Žin., 2008, Nr. 35-1260) (2 priedas).

II. UGDYMO SRIČIŲ MOKYMO ORGANIZAVIMAS

86. Mokykloje bus rūpinamasi lietuvių kalbos ugdymu per visų dalykų pamokas:86.1. apsvarstyti ir priimti bendri kalbos ugdymo reikalavimai mokykloje (Mokytojų

tarybos posėdžio 2013-06-26 protokolas Nr. S-2-5):86.1.1. rašto darbus mokiniai įteikia rašytus ranka; 86.1.2. informacinių technologijų pamokose naudojamasi lietuviška aplinka.86.2. mokomąsias užduotis panaudoti kalbai ir mąstymui ugdyti, kreipiant mokinių

dėmesį į kalbos nuoseklumą, logiškumą, planingumą;86.3. skatinti mokinius savarankiškai, rišliai ir taisyklingai reikšti mintis žodžiu ir raštu

per visų dalykų pamokas;86.4. vertinant mokinio pasiekimus teikti grįžtamąją informaciją ir apie kalbos

mokėjimą, nurodyti privalumus ir taisytinus bei tobulintinus dalykus;86.5. ugdyti kalbinę atsakomybę, kalbinę raišką, suvokiant tai kaip vieną iš prisistatymo

viešoje erdvėje įvaizdžio elementų ir sklandžios komunikacijos pagrindą.87. Dorinis ugdymas. Dorinio ugdymo dalyką (tradicinės religinės bendruomenės ar

bendrijos tikybos ar etikos dalyką) mokiniui iki 14 metų parenka tėvai (globėjai), o nuo 14 metų mokinys savarankiškai renkasi pats. Siekiant užtikrinti mokymosi tęstinumą ir nuoseklumą, etiką arba tikybą rekomenduojama rinktis dvejiems metams (5–6, 7–8, 9–10 klasėms).

88. Lietuvių kalba:88.1. mokykla, formuodama ugdymo turinį:88.1.1. siūlo mokiniams rinktis pasirenkamuosius dalykų modulius (2 priedas);88.1.2. mokiniams, kurie nepasiekia lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo bendrojoje

programoje numatyto patenkinamo lygio, sudaromos sąlygos išlyginti mokymosi spragas (skirti konsultacijas);

88.1.3. integruoti lietuvių kalbos ir pilietiškumo pagrindų mokymą laisvės kovų istorijai skiriant ne mažiau kaip 18 pamokų.

88.2. jei mokinys yra mokęsis pagal tarptautinę bendrojo ugdymo programą, mokyti lietuvių kalbos rekomenduojama pagal jam sudarytą individualų ugdymo planą.

89. Užsienio kalbos:89.1. ankstyvosios užsienio kalbos toliau mokomasi kaip pirmosios užsienio kalbos 5

klasėje; 89.2. pirmosios užsienio kalbos (anglų) bendroji programa 5–6 klasėse orientuota į A2,

o 7– 10 klasėse – į B1 kalbos mokėjimo lygį pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis;89.3. užsienio kalbą mokyti pagal kalbos mokėjimo lygį, kuris nustatomas, naudojantis

Europos kalbų aplanku arba (ir) savarankiškai mokytojų pasirinktais kalbų mokėjimo lygio nustatymo testais; 89.4. 10 klasėje organizuojamas užsienio kalbų pasiekimų patikrinimas naudojantis centralizuotai parengtais kalbos mokėjimo lygio nustatymo testais (pateikiamais per duomenų perdavimo sistemą „KELTAS“);

89.5. antrosios užsienio kalbos mokyti nuo 6 klasės. Tėvai (globėjai) mokiniui iki 14 metų parenka, o mokinys nuo 14 iki 16 metų tėvų (rūpintojų) sutikimu pats renkasi antrąją užsienio kalbą: rusų ar vokiečių;

89.6. antrosios užsienio kalbos bendroji programa 5–6 klasėse orientuota į A1, o 7–10 klasėse – į A2 kalbos mokėjimo lygį pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis;

89.7. užsienio kalbas keisti iki vidurinio ugdymo programos pradžios galima tik tuo atveju, jei mokinys yra atvykęs iš kitos Lietuvos ar užsienio mokyklos ir šiuo metu lankoma mokykla dėl objektyvių priežasčių negali sudaryti mokiniui galimybės tęsti jo pradėtos kalbos mokymosi. Gavus mokinio tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimą raštu, mokiniui sudaromos sąlygos pradėti mokytis užsienio kalbos, kurios mokosi klasė ir įveikti programų skirtumus:

89.7.1. vienerius mokslo metus jam skiriama viena papildoma užsienio kalbos pamoka per savaitę.

90. Matematika. Organizuojant matematikos mokymąsi:90.1. vadovaujamasi nacionalinių ir tarptautinių 2011 m.TIMSS (angl. Trends in

International Mathematics and Science Study) mokinių pasiekimų tyrimų rezultatais ir rekomendacijomis;

90.2. naudojamos informacines komunikacines technologijos, skaitmeninės mokomosios priemonės.

91. Informacinės technologijos:91.1. Siekiant nedidinti mokinių mokymosi krūvio, bus organizuotas informacinių

technologijų integruotas mokymas (14-15 priedai).

91.2. 9–10 klasių informacinių technologijų kursą sudaro privalomoji dalis ir vienas iš pasirenkamųjų programavimo pradmenų, kompiuterinės leidybos pradmenų arba tinklalapių kūrimo pradmenų modulių. Mokykla siūlo rinktis du modulius. Modulį renkasi mokinys.

92. Socialiniai mokslai:92.1. mokymąsi per socialinių mokslų pamokas grįsti tiriamojo pobūdžio metodais,

diskusijomis, mokymusi bendradarbiaujant, savarankiškai atliekamu darbu ir panaudojant informacines komunikacines technologijas;

92.2. siekiant gerinti gimtojo krašto ir Lietuvos valstybės pažinimą, atsižvelgiant į esamas galimybes istorijos ir geografijos mokymas bus organizuotas netradicinėse aplinkose;

92.3. Laisvės kovų istorijai mokyti skirti ne mažiau kaip 18 pamokų, integruojant temas į istorijos, lietuvių kalbos ir pilietiškumo pagrindų pamokas.

93. Gamtos mokslai. Organizuojant gamtos mokslų dalykų mokymą:93.1 vadovaujamasi nacionalinių ir tarptautinių tyrimų TIMSS ir PISA (angl.

Programme for International Student Assessment) mokinių pasiekimų rezultatais bei rekomendacijomis;

93.2. mokymąsi per gamtos mokslų pamokas grįsti tiriamojo pobūdžio metodais, dialogais, diskusijomis, mokymusi bendradarbiaujant, savarankiškai atliekamu darbu ir panaudojant informacines komunikacines technologijas.

94. Menai:94.1. meninio ugdymo srities dalykus sudaro privalomieji dailės ir muzikos dalykai.95. Technologijos:95.1. mokiniai, besimokantys pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį (5–8

klasėse), kiekvienoje klasėje mokomi proporcingai paskirstant laiką tarp: mitybos, tekstilės, konstrukcinių medžiagų ir elektronikos technologijų programų;

95.2. mokiniams, pradedantiems mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, technologijų dalykas prasideda nuo privalomo 17 valandų integruoto technologijų kurso.

96. Kūno kultūra:96.1. kūno kultūrai skiriant 2 valandas per savaitę, sudaromos sąlygos visiems

mokiniams papildomai rinktis jų pomėgius atitinkančias aktyvaus judėjimo pratybas per neformaliojo švietimo veiklą mokykloje;

96.2. kūno kultūrai mokyti sudaromos atskiros mergaičių ir berniukų grupės: 7, 8, 9, 10 klasės dalijamos į grupes, vadovaujantis plano 79.4 punktu;

96.3. organizuojant kūno kultūros pamokas patalpose atsižvelgiama į Higienos normos reikalavimus;

96.4. specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams sudaromos fizinio aktyvumo rinkimosi galimybės:

96.4.1. mokiniai gali dalyvauti pamokose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas ir atsižvelgus į savijautą;

96.4.2. tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu mokiniai gali lankyti sveikatos grupes ne mokykloje.

96.5. parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams krūvis ir pratimai skiriami atsižvelgus į jų ligų pobūdį ir sveikatos būklę. Neskiriama ir neatliekama pratimų, galinčių skatinti ligų paūmėjimą. Dėl ligos pobūdžio negalintiesiems atlikti įprastų užduočių mokytojas taiko alternatyvias atsiskaitymo užduotis, kurios atitinka mokinių fizines galimybes ir gydytojo rekomendacijas;

96.6. mokykla mokiniams, atleistiems nuo kūno kultūros pamokų dėl sveikatos ir laikinai dėl ligos, siūlo kitą veiklą pamokoje pagal sveikatos būklę (pvz.: stalo žaidimus, šaškes, šachmatus ir kita).

97. Žmogaus sauga. Žmogaus saugos ugdymas organizuojamas vadovaujantis Žmogaus saugos ugdymo bendrąja programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-1159 (Žin., 2012, Nr. 89-4668).

98. Sveikatos ugdymas. Mokykla, organizuodama sveikatos ugdymą, vadovaujasi Sveikatos ugdymo bendrąja programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro

2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-1290 (Žin., 2012, Nr. 105-5347).99. Ugdymas karjerai. Mokykla, organizuodama ugdymą karjerai, vadovaujasi

Profesinio orientavimo vykdymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-1090/A1-314 (Žin., 2012, Nr. 82-4284).

100. Etninės kultūros ugdymas. Mokykla, organizuodama etninės kultūros ugdymą, vadovaujasi Pagrindinio ugdymo etninės kultūros bendrąja programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. V-651 (Žin., 2012, Nr. 46-2252).

101. Mokykla priėmė sprendimą, dėl prevencines programos integravimo į mokomuosius dalykus (9 priedas).

102. Mokykla mokiniams siūlo pasirinkti mokyklos parengtas ir mokyklos vadovo patvirtintas dalykų modulių programas. Rengiant šias programas vadovaujamasi Bendraisiais formaliojo švietimo programų reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. ISAK-535 (Žin., 2004, Nr. 56-1960).

103. Pagrindinio ugdymo programai įgyvendinti pamokų skaičius per metus grupine mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu (1 priedas).

IV. VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

I. VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS

104. Vidurinio ugdymo programa įgyvendinama vadovaujantis Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis. Ugdymas organizuojamas vadovaujantis Vidurinio ugdymo programos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. ISAK-1387 (Žin., 2006, Nr. 76-2930; 2011, Nr. 97-4599), Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, atsižvelgiama į Mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių didinimo 14–19 metų mokiniams modelio aprašą.

105. Mokykla mokiniui, besimokančiam pagal vidurinio ugdymo programą, sudaro sąlygas įgyvendinti individualų ugdymo planą ir siekia, kad jis pagilintų ir praplėstų pasirinktų sričių žinias, gebėjimus bei kompetencijas, pasirengtų laikyti brandos egzaminus ir tęstų tolesnį mokymąsi.

106. Mokinių grupei besimokančiai savarankišku būdu (pavienio mokymosi forma), individualioms konsultacijoms skirti po vieną savaitinę pamoką.

107. Mokykloje yra viena vienuolikta ir viena dvylikta klasės, mokykla pagal turimas mokymo lėšas pasirenka tinkamiausią būdą, kaip įgyvendins mokymą pagal dalykų bendrojo ir išplėstinio kursų programas ir užtikrins mokymo kokybę. Matematikos mokymui(si) sudaromos atskiros laikinosios grupes, atsižvelgiant į mokinių pasirinkimus mokytis pagal dalyko bendrojo ar išplėstinio kursų programą, o užsienio kalbos – į kalbos mokėjimo lygį. Mokykla, atsižvelgdama į mokinių pasirinkimus ir jų individualius ugdymo planus, sumodeliavo jiems kokybišką vidurinio ugdymo programos įgyvendinimą.

108. Mokykla, formuodama ir įgyvendindama mokyklos ugdymo turinį pagal Vidurinio ugdymo bendrąsias programas:

108.1. iki 10 procentų dalykui skirtų pamokų bus organizuota ne pamokų forma;108.2. 11 klasėje bus intensyvinamas dorinio dalyko mokymas;108.3. integruoti dalykų turinį, diferencijuoti ugdymą;108.4. mokiniai rinksis jų polinkius ir interesus atitinkančius dalykų modulius (5-6

priedai).109. Mokykla sudaro sąlygas mokiniams siekti asmeninės ir pilietinės brandos ir

ugdyti gyvenime būtinas bendrąsias kompetencijas ir gebėjimus naudodama pamokas, skirtas mokinių ugdymo poreikiams tenkinti:

109.1. savanoriškai užsiimti socialine veikla;109.2. susipažinti su profesinės veiklos įvairove ir rinkimosi galimybėmis, planuoti

savo tolesnį mokymąsi ir darbinę veiklą (13 priedas);109.3. rengti ir įgyvendinti projektus, brandos darbus;110. Į vidurinio ugdymo dalykų turinį integruojama Žmogaus saugos ugdymo bendroji

programa (9 priedas). 111. Ugdymo proceso dienos, skirtos pažintinei kultūrinei veiklai (5 priedas).

II. UGDYMO SRIČIŲ DALYKŲ MOKYMO ORGANIZAVIMAS

112. Dorinis ugdymas:112.1. mokinys renkasi vieną dalyką – tikybą (tradicinės religinės bendruomenės ar

bendrijos) arba etiką. Siekiant užtikrinti dalyko mokymosi programos tęstinumą ir nuoseklumą renkamasi dvejiems mokslo metams.

113. Lietuvių kalba ir literatūra:113.1. išplėstiniu kursu bus mokomi ne daugiau kaip 25 mokiniai; 113.2. mokykla siūlo lietuvių kalbos ir literatūros programą papildančius

pasirenkamuosius dalyko modulius: teksto suvokimo ir kūrimo, viešo kalbėjimo, kalbos vartojimo ir rašybos. Mokiniai iš mokykloje siūlomų modulių programų renkasi pagal polinkius ir interesus. Moduliai sudaro galimybes individualizuoti ugdymo turinį pagal mokinių poreikius, mokyklos specifiką;

113.3. mokiniai atliks tiriamuosius, kūrybinius darbus, bus konsultuojami.114. Užsienio kalbos:114.1. mokinių užsienio kalbos pasiekimai buvo patikrinti 10 klasėje centralizuotai

parengtais kalbos mokėjimo lygio nustatymo testais (pateikiamais per duomenų perdavimo sistemą „KELTAS“), organizuojant kalbos mokymosi grupes vadovaujamasi šio testo rezultatais. 11–12 klasėse bus mokoma dviejų užsienio kalbų;

114.2. mokiniai renkasi tuos užsienio kalbų mokymosi kursus, kurie atitinka jų užsienio kalbų pasiekimus, t. y. kalbos mokėjimo lygį pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis. Užsienio kalbos B2 kalbos mokėjimo lygis atitinka pagrindinį (B2.1) ir aukštesnįjį (B2.2) pasiekimų lygį, o B1 kalbos mokėjimo lygis – patenkinamą pasiekimų lygį.

114.3. nustačius, kad mokinio pasiekimai (nepriklausomai nuo to, ar mokinys pagal pagrindinio ugdymo programą mokėsi tos kalbos kaip pirmosios arba antrosios užsienio kalbos) yra:

114.3.1. B1 lygio, pagal vidurinio ugdymo programą renkasi B2 lygio kursą;114.3.2. A2 lygio, pagal vidurinio ugdymo programą renkasi B1 lygio kursą.115. Socialiniai mokslai. Mokinys gali rinktis: istorijos bendrojo kurso programą,

istorijos išplėstinio kurso programą, geografijos istorijos bendrojo kurso programą, geografijos išplėstinio kurso programą, integruoto socialinių mokslų kurso programą.

116. Menai. Mokinys gali rinktis bent vieną iš meninio ugdymo programų: dailės istorijos bendrojo kurso programą, dailės išplėstinio kurso programą, muzikos bendrojo kurso programą, muzikos išplėstinio kurso programą.

117. Technologijos:117.1. mokinys gali rinktis vienos iš technologijų programos krypčių: statybos ir

medžio apdirbimo programą ir taikomojo meno, amatų ir dizaino programą; 117.2. mokinys mokosi pasirinktos technologijų krypties pasirinktą modulį. Mokyklos

ugdymo plane yra numatyta galimybė prireikus keisti mokinio pasirinktą kryptį, modulį.118. Kūno kultūra:118.1. mokinys renkasi bendrosios kūno kultūros bendrojo kurso programą, bendrosios

kūno kultūros išplėstinio kurso programą arba iš mokyklos siūlomų sporto šakų pageidaujamą sportą šaką (šokio, lengvosios atletikos, krepšinio tinklinio programas).

118.2. kūno kultūros pasiekimai bus vertinami pažymiais;

118.3. specialiojo medicininio fizinio pajėgumo mokiniai dalyvauja pamokose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas.

119. Matematika. Organizuojant matematikos mokymą: 119.1. bus naudojami informacines komunikacinės technologijos, skaitmeninės

mokomosios programos. 120. Informacinės technologijos: mokiniai gali rinktis bendrąjį ir išplėstinį kursus.121. Gamtos mokslai. Mokinys gali rinktis: chemijos bendrojo kurso programą, chemijos

išplėstinio kurso programą, biologijos bendrojo kurso programą, biologijos išplėstinio kurso programą, integruoto gamtos mokslų kurso programą.

122. Sveikatos ugdymas. Mokykla, organizuodama sveikatos ugdymą, vadovaujasi Sveikatos ugdymo bendrąja programa (10 priedas).

123. Ugdymas karjerai. Mokykla, organizuodama ugdymą karjerai, vadovaujasi Profesinio orientavimo vykdymo tvarkos aprašu (12 priedas).

124. Etninės kultūros ugdymas organizuojamas vadovaujantis Vidurinio ugdymo etninės kultūros bendrąja programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. V-651 (Žin., 2012, Nr. 46-2252) (11 priedas).

125. Vidurinio ugdymo programai įgyvendinti skiriamų pamokų skaičius per savaitę ir per dvejus metus grupine mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu (6-7 priedai).

V. MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ (IŠSKYRUS ATSIRANDANČIUS DĖL IŠSKIRTINIŲ GABUMŲ), UGDYMO

ORGANIZAVIMAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

126. Mokykla, rengdama mokyklos ar individualaus ugdymo planą, sudaro sąlygas mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, gauti kokybišką ir poreikius atitinkantį ugdymą bei būtiną švietimo pagalbą. Mokykla, dėl objektyvių priežasčių negalinti teikti ugdymo, tenkinančio mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius, ir būtinos švietimo pagalbos, mokiniui pasiūlo kitokią pagalbą, padedančią mokytis, teisės aktų nustatyta tvarka, padeda rasti kitą mokyklą, galinčią tenkinti mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius, pagalbos ir paslaugų reikmes ugdymo procese.

127. Mokykla mokinio, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymą organizuoja vadovaudamasi Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1795 (Žin., 2011, Nr. 122-5771) ir šio skyriaus nuostatomis (jei šis skyrius nereglamentuoja, mokykla vadovaujasi kitomis Bendrojo ugdymo plano nuostatomis nustatančiomis švietimo programų įgyvendinimą) ir atsižvelgia į:

127.1. formaliojo švietimo programą;127.2. mokymosi formą ir mokymo proceso organizavimo būdą;127.3. į specialiojo ugdymo ir švietimo pagalbos poreikį (specialiųjų ugdymosi poreikių

vertinimo išvadas, pedagoginių psichologinių tarnybų rekomendacijas);127.4. esamas mokyklos galimybes (specialistų komanda, mokymo(si) aplinkomis,

mokymo ir švietimo pagalbos lėšos).128. Mokykla sudaromame mokyklos, klasės ar mokinio individualiame ugdymo plane

atsižvelgia į mokinio, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, mokymosi formą ir bendradarbiaudama su mokiniu ir (ar) jo tėvais (globėjais, rūpintojais), švietimo pagalbos specialistais:

128.1. išlaiko mokiniui mokyklos ugdymo planuose nurodytą minimalų pamokų skaičių pagrindinio ir vidurinio ugdymo programoms įgyvendinti;

128.2. vadovaujasi Bendruosiuose ugdymo planuose pagrindinio ar vidurinio ugdymo dalykų programoms įgyvendinti skiriamų savaitinių pamokų skaičiumi, nurodytu mokyklos ugdymo planų 18.2 punkte;

128.3. keičia specialiųjų pratybų ir individualiai pagalbai skiriamų valandų (pamokų) skaičių per mokslo metus atsižvelgusi į mokinio reikmes, švietimo pagalbos specialistų, vaiko gerovės komisijos ar švietimo pagalbos tarnybos rekomendacijas;

128.4. užtikrina ugdymo nuoseklumą, tęstinumą.129. Individualus ugdymo planas rengiamas mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi

poreikių, atsižvelgus į ugdymo programą, švietimo pagalbos tarnybos rekomendacijas, ugdymo formą ir mokymo organizavimo būdą, mokyklos galimybes:

129.1. pagal pagrindinio ugdymo pritaikytą ir pagrindinio ugdymo individualizuotą programą:

129.1.1. turinčiam vidutinių, didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių ir besimokančiam bendrosios paskirties klasėje;

129.1.2. kai mokiniui pagal švietimo pagalbos tarnybos ar mokyklos Vaiko gerovės komisijos rekomendacijas nustatytu laikotarpiui reikia intensyvios pedagoginės ir švietimo pagalbos;

129.2. besimokančiam pagal vidurinio ugdymo ar vidurinio ugdymo pritaikytą programą;

129.3. siekiant nustatyti mokinio specialaus ugdymo įgyvendinimo ir švietimo pagalbos teikimo tikslus, užduotis, turinį, būdus, priemones, planuojamus mokinio pasiekimus;

129.4. vieneriems ar dvejiems mokslo metams ar kitam nustatytam laikotarpiui pritaikytai, individualizuotai ugdymo programai įgyvendinti ir švietimo pagalbai teikti;

129.5. sudaromas bendradarbiaujant mokytojams, mokiniams, mokinių tėvams (globėjams, rūpintojams), švietimo pagalbos specialistams ir kitoms institucijoms, kurias prireikus kaip konsultantus kviečiasi mokykla.

130. Vaiko gerovės komisijos ar švietimo pagalbos tarnybos siūlymu, tėvų (globėjų, rūpintojų) pritarimu mokinys, turintis vidutinių, didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių:

II. MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS

131. Mokinio, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, mokymosi pažanga ir pasiekimai vertinami pagal bendrosiose programose numatytus pasiekimus ir vadovaujantis ugdymo plano 53 – 60 punktų nuostatomis.

132. Mokinio, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo dalykų pritaikytą programą, mokymosi pažanga ir pasiekimai ugdymo procese vertinami pagal šioje programoje numatytus pasiekimus, vertinimo kriterijai aptariami su mokiniu, jo tėvais (globėjais, rūpintojais), švietimo pagalbą teikiančiais specialistais, susitariama, kokiais aspektais bus pritaikomas mokinio pasiekimų vertinimas ir pa(si)tikrinimų būdai, kaip jie derės su bendrosiose programose numatytais pasiekimų lygiais.

133. Dėl mokinio, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo individualizuotą programą, mokymosi pasiekimų vertinimo (būdų, periodiškumo) ir įforminimo susitariama mokykloje. Susitarimai priimami, atsižvelgus į mokinio galias ir vertinimo suvokimą, specialiuosius ugdymosi poreikius, planuojamą pažangą, tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimus. Vertinimo būdus renkasi mokykla (vertinimo įrašais, „įskaityta“, „neįskaityta“, aprašais, pažymiais ir kt.).

III. SPECIALIOSIOS PEDAGOGINĖS IR SPECIALIOSIOS PAGALBOS MOKINIAMSTEIKIMAS

134. Specialiosios pedagoginės ir specialiosios pagalbos paskirtis – didinti ugdymo veiksmingumą.

135. Mokykla specialiąją pedagoginę ir specialiąją pagalbą mokiniui teikia, vadovaudamasi teisės aktais ir įgyvendindama švietimo pagalbos tarnybos ar mokyklos vaiko gerovės komisijos rekomendacijas.

136. Specialioji pedagoginė pagalba teikiama:

136.1. vadovaujantis Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-1228 (Žin., 2011, Nr. 92-4395), Vilkaviškio rajono Sūdavos vidurinės mokyklos specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Vilkaviškio rajono Sūdavos vidurinės mokyklos direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-288;

136.2. ugdymo proceso metu ar pasibaigus ugdymo procesui;136.3. specialiųjų pratybų forma: individualios, pogrupinės (2–4 mokiniai), grupinės

(5–8 mokiniai). Mokiniams, turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, pagalba gali būti teikiama ir specialiųjų pamokų forma.

IV. MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, MOKYMAS NAMIE

137. Mokinio, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, mokymą namie savarankišku ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais organizuoja mokykla, pagal Vaiko gerovės komisijos ar švietimo pagalbos tarnybos, gydytojų rekomendacijas sudariusi individualų ugdymo planą mokymosi namie laikotarpiui.

138. Mokiniui, besimokančiam pagal bendrojo ugdymo arba pagal bendrojo ugdymo pritaikytą programą, mokyti namie mokykla skiria pamokų, vadovaudamasi mokyklos ugdymo planų 18.2 punktu, 1–2 pamokos gali būti skiriamos specialiosioms pamokoms ar specialiosioms pratyboms.

139. Mokiniui, kuris mokosi namie pagal pagrindinio ugdymo individualizuotą programą, mokyti namie skiriamos 8 valandos per savaitę:

139.1. turintį vidutinį, žymų ir labai žymų intelekto sutrikimą namie ugdo specialusis pedagogas;

139.2. specialusis pedagogas, atsižvelgęs į individualius gebėjimus, kartu su tėvais (globėjais, rūpintojais) sudaro individualų ugdymo planą, konsultuoja tėvus (globėjus, rūpintojus).

V. MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ IR BESIMOKANČIŲ PAGAL BENDROJO UGDYMO IR BENDROJO UGDYMO

PRITAIKYTAS PROGRAMAS, UGDYMAS

140. Mokiniui, besimokančiam pagal bendrojo ugdymo ar bendrojo ugdymo pritaikytą programą ir turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, mokyklos ar individualus ugdymo planas sudaromas vadovaujantis mokyklos ugdymo planų 18.2 punkte dalykų programoms įgyvendinti skiriamų savaitinių pamokų skaičiumi.

141. Bendrojo ugdymo dalykų programas pritaiko mokytojas, atsižvelgdamas į mokinio gebėjimus ir galias, specialiojo pedagogo ir (ar) kitų Vaiko gerovės komisijos narių rekomendacijas. Mokykloje nesant švietimo pagalbos specialistų (logopedo, psichologo), mokytoją gali konsultuoti mokyklą aptarnaujančios švietimo pagalbos tarnybos specialistai.

VI. MOKINIŲ, BESIMOKANČIŲ PAGAL PAGRINDINIO UGDYMO INDIVIDUALIZUOTĄ PROGRAMĄ, UGDYMAS

142. Mokiniui, besimokančiam pagal pagrindinio ugdymo individualizuotą programą, mokyklos ar individualus ugdymo planas sudaromas atsižvelgiant į mokinio intelekto sutrikimą (nežymus, vidutinis, žymus ar labai žymus), mokymosi formą, mokymo organizavimo būdą, ugdymą įgyvendinančios mokyklos paskirtį.

143. Ugdymas organizuojamas mokinio specialiesiems ugdymosi poreikiams pritaikytoje mokyklos aplinkoje, teikiant būtiną pagalbą, aprūpinant ugdymui skirtomis specialiosiomis mokymo priemonėmis:

143.1. pagrindinio ugdymo individualizuota programa rengiama mokiniui atsižvelgiant į mokinio galias ir gebėjimus ir vadovaujantis švietimo pagalbos tarnybos rekomendacijomis;

143.2. mokiniui, turinčiam kompleksinių negalių, elgesio ir emocijų sutrikimų,

specialiosioms pratyboms 5–10 klasėse skiriama po 1 pamoką per savaitę kompiuteriniams, specialiųjų mokymo priemonių naudojimo įgūdžiams formuoti, pažinimo funkcijoms lavinti, dalykų spragoms šalinti.

144. Mokiniui, besimokančiam pagal pagrindinio ugdymo individualizuotą programą dėl nežymaus intelekto sutrikimo, mokyklos ar individualus ugdymo planas rengiamas:

144.1. keičiant specialiųjų pratybų ir individualiai pagalbai skiriamų valandų (pamokų) skaičių per mokslo metus, atsižvelgus į mokinio reikmes, švietimo pagalbos specialistų, vaiko gerovės komisijos ar švietimo pagalbos tarnybos rekomendacijas;

144.2. specialiosioms pratyboms 5–10 klasėse skiriama po 0,5–1 pamoką per savaitę mokiniui, turinčiam kompleksinių negalių, įvairiapusių raidos sutrikimų, elgesio ir emocijų, kalbos ir kalbėjimo sutrikimų.

145. Mokiniui, besimokančiam pagal pagrindinio ugdymo individualizuotą programą dėl vidutinio intelekto sutrikimo, individualus ugdymo planas rengiamas:

145.1. besimokančiam bendrosios paskirties klasėje – integruotai, vadovaujantis mokyklos ugdymo planų 18.2 punkte nurodytu dalykų programoms įgyvendinti skiriamų savaitinių pamokų skaičiumi.

146. Mokiniui, turinčiam kompleksinių negalių, elgesio ir emocijų, kalbos ir kalbėjimo sutrikimų, specialiosioms pratyboms 5–10 klasėse skiriama po 1 pamoką per savaitę naudojimosi kompiuteriu ir specialiųjų mokymosi priemonių įgūdžiams formuoti, pažinimo funkcijoms lavinti, kalbiniams ir komunikaciniams gebėjimams ugdyti.

VI. UGDYMO PLANO ANALIZĖ IR VERTINIMAS

147. Dalinį ugdymo plano įgyvendinimo aptarimą organizuoti mokytojų tarybos posėdyje pirmojo pusmečio pabaigoje. Pasibaigus mokslo metams atlikti tyrimą, ugdymo plano įgyvendinimo analizę, gautus duomenis panaudoti rengiant kitų mokslo metų ugdymo planą:

147.1. mokymosi pagalbos teikimo tvarkos tikslingumas (vaiko gerovės komisija);147.2. mokinių ugdymosi poreikių tenkinimas (metodinė taryba);147.3. netradicinių aplinkų panaudojimo įvairovė ir tikslingumas (metodinė taryba );147.4. ugdymo diferencijavimas ir jo nauda mokiniui (užsienio ir lietuvių kalbos

metodinė grupė, mokytojų taryba);147.5. metodinėse grupėse išsiaiškinti ugdymo programų įgyvendinimo stipriąsias ir

silpnąsias puse148. Ugdymo plano analizę ir vertinimą vykdo dokumento rengimo grupė, teikia

pasiūlymus bei rekomendacijas sekančių mokslo metų ugdymo planui parengti. 149. Ugdymo plano analizę ir vertinimą pateikti mokytojų tarybai iki gegužės mėnesio

pabaigos.

_______________________________________________

Vilkaviškio rajono Sūdavos vidurinės mokyklos 2013–2015 metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo

programų bendrųjų ugdymo planų 1 priedas

2013–2014 M. M. PAGRINDINIO UGDYMO (5–10 KL.) PROGRAMOS VYKDYMO

LENTELĖ (SAVAITINIŲ PAMOKŲ SKAIČIUS)

Klasės

Dalykų sritys, dalykai

5 6 7 8 9 10

Dorinis ugdymas (tikyba arba etika) 1 1 1 1 1 1Kalbos:Lietuvių kalba (gimtoji) 5 5 5 5 4 5Užsienio kalba (anglų) (1-oji) 3 3 3 3 3 3Užsienio kalba (rusų-vokiečių) (2-oji) 2 2 2 2 2Matematika 4 4 4 4 3 4Gamtamokslinis ugdymas:Gamta ir žmogus 2 2Biologija 2 1 2 1Fizika 1 2 2 2Chemija 2 2 2Informacinės technologijos 1 1 0,5 0,5 1 1Socialinis ugdymas:Istorija 2 2 2 2 2 2Pilietiškumo pagrindai 1 1Geografija 2 2 2 2 1Ekonomika ir verslumas 1Meninis ir technologinis ugdymas:Dailė 1 1 1 1 1 1Muzika 1 1 1 1 1 1Technologijos 2 2 2 1 1,5 1Kūno kultūra 3 2 2 2 2 2Žmogaus sauga 1 0,5 0,5 0,5Integruotas mokymas 0,5 0,5 0,5 0,5Minimalus pamokų skaičius mokiniui

26 28 29 30 31 31

Pamokų skaičius per savaitę skirtų mokinio ugdymo poreikiams tenkinti

0,5 0,5 0,5 0,5 1 1

Maksimalus pamokų skaičius mokiniui

26,5 28,5 29,5 30,5 32 32

Vilkaviškio rajono Sūdavos vidurinės mokyklos 2013–2015 metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo

programų bendrųjų ugdymo planų 2 priedas

2013–2014 M. M. 5–10 KLASIŲ PAMOKŲ SKAIČIUS PER SAVAITĘ SKIRTŲ MOKINIO UGDYMO POREIKIAMS TENKINTI

Eil.Nr.

Pavadinimai Klasė Valandų skaičius

Moduliai:1. Etninės kultūros modulis „Tautos kultūra ir mes”

Ugdymo karjerai modulis „Matematika ir verslumas“5 kl. 0,5

2. Vokiečių kalbos modulis “Žingsnis po žingsnio” Rusų kalbos modulis „Rusų kalbos pradmenys“

6 kl. 0,5

3. Anglų kalbos modulis „Skaitau verčiu, žinau“Sveikatos ugdymo modulis „Sveika gyvensena“

7 kl. 0,5

4. Ugdymo karjerai modulis “Veslumas” Anglų kalbos modulis”Grammar is easy”

8 kl. 0,5

5. Lietuvių kalbos modulis “Kalbos kultūra” Matematikos modulis “Probleminių uždavivių sprendimas”

9 kl. 0,5

6. Technologijų modulis “Ūkio šakų įvairovė”Technologijų modulis „Lietuvos ūkio šakos”

9 kl. 0,5

7. Matematikos modulis „Pagrindinės mokyklos matematikos žinių sisteminimas ir apibendrinimas“

Lietuvių kalbos modulis “Kalbos labirintai: lietuvių kalbos sintaksė ”

10 kl. 0,5

8. Matematikos modulis „Matematikos įgūdžių gilinimas“Lietuvių kalbos modulis „Grožinio ir negrožinio teksto

kūrimas10 kl. 0,5

Integruotas mokymas9. Žmogaus sauga 6 0,510. Informacinės technologijos 7 0,511. Informacinės technologijos 8 0,512. Laisvės kovų istorija 9 0,5

Vilkaviškio rajono Sūdavos vidurinės mokyklos

2013–2015 metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų 3 priedas

2013–2014 M. M. NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO VEIKLAI SKIRIAMOS VALANDOS

Eil.Nr.

Neformaliojo švietimo programos pavadinimas

Valandų skaičius

Klasė5-10

Klasė11-12

Vadovo v. pavardė

1. Krepšinio būrelis. 1 1 R. Kiškėnienė2. Šiuolaikinio šokio

būrelis.2 1 1 R. Kiškėnienė

3. Maironiečių būrelis. 1 1 S. Mikelaitienė4. Būrelis ,,Dailės magija“. 1 1 D. Maksimavičienė5. Būrelis ,,Jaunieji

kraštotyrininkai“.1 1 R. Naujokaitienė

6. POP choras. 2 1 1 V. Adomavičienė7. Projektas „Kartu mes

galime viską“2 2 V. Nikliauzienė

8. Būrelis ,,Viskas iš medžio“.

1 1 E. Šiukšta

9. Būrelis ,,Jaunieji dviratininkai“.

1 1 E. Šiukšta

10. Projektas ,,Mokykla-kultūros centras”.

1 1 L.Pakinkienė

11. Būrelis ,,Dizaino pradžiamokslis“.

1 1 D. Maksimavičienė

12. Comenius projektas ,,Streso valdymas-sėkmės garantas“.

2 2 L.Pakinkienė

13. Būrelis ,,Medžio stebuklai“.

1 1 V.Krocas

IŠ VISO 17 11 6

Vilkaviškio rajono Sūdavos vidurinės mokyklos 2013–2015 metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų 4 priedas

2013-2014 M. M. MOKINIŲ SOCIALINĖS VEIKLOS ORGANIZAVIMAS

Eil. Nr.

Priemonės pavadinimas Laikas Vykdytojas Kam skirta

1. Aplinkos tvarkymo akcija „Rudenėlio spalvos“

Spalio mėn.

L.Kazlauskienė 5–10 klasės

2. Akcija „Mes šaunūs penktokai“ Lapkričio mėn.

A.Petkevičiūtė 5 klasė

3. Budėjimas mokykloje Visus metus

Klasių auklėtojai 9-12 klasės

4. Akcija kaimo bibliotekoje „Mano knygelė“

Kovo mėn.

D. Paršaitienė 5-6 klasės

5. Projektas „Gera būti gražioje aplinkoje“

Visus metus

J.Jurkšaitienė 5-10 klasės

6. Gerumo akcija „Lai šventės būna šventės visiems“

Gruodžio mėn.

I.Benetienė 5-10 klasės

7. Akcija „Lai ant kiekvieno kapo dega žvakelė“

Lapkričio mėn.

I. Počepovič 5-10 klasės

8. Kalėdinė gerumo akcija „Sukurk Kalėdinę šventę“

Gruodžio mėn.

Klasių auklėtojai 9–10 klasės


2013–2014 M. M. PAMOKINĖS VEIKLOS DIENOS, SKIRTOS PROJEKTINEI, KULTŪRINEI BEI PAŽINTINEI VEIKLAI ORGANIZUOTI

5–10 KLASIŲ:

Eil. Nr.

Veikla Data Atsakingas

1. Mokslo metų pradžios šventė „Sveikas, rugsėji“ 2013 m.rugsėjis

V. NikliauzienėB.Puskunigienė

2. Integruotas projektas „Tau mokytojau, mano padėkos žodis“

2013 m.spalis

B.Puskunigienė

3. Integruotas projektas ,,Kalėdinė žvaigždė” 2013 m. gruodis

V.Nikliauzienė

4. Karjeros planavimo diena. Projektas ,,Drąsinkime ateitį“

2014 m. vasaris

V.NikliauzienėD.Kačkauskienė

5. Paskutinio skambučio šventė ,,Aidėk, mokyklinis varpeli“

2014 m.gegužė

V.Adomavičienė

Kultūrinės – pažintinės dienos. Muziejų, parodų lankymas

2014 m.birželis

Klasių vadovai

11-12 KLASIŲ:

Eil. Nr.

Veikla Data Atsakingas

1. Mokslo metų pradžios šventė „Sveikas, rugsėji“ 2013 m. rugsėjis

V. Nikliauzienė

2. Integruotas projektas „Tau mokytojau, mano padėkos žodis“

2013 m.spalis

B.Puskunigienė

3. Integruotas projektas ,,Kalėdinė žvaigždė” 2013 m. gruodis

V.Nikliauzienė

4. Karjeros planavimo diena. Projektas „Drąsinkime ateitį“

2014 m.vasaris

V.NikliauzienėD.Kačkauskienė

5. Paskutinio skambučio šventė ,,Aidėk, mokyklinis varpeli“

2014 m.gegužė

V.Adomavičienė


2013–2015 M. M. VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS PLANAS (11klasė)

Mokomieji dalykaiValandų skaičius

11 klasėValandų skaičius12 klasė

A B A B

1. Dorinis ugdymas:*1.1.Tikyba - 2 - -1.2. Etika - - -2. Kalbos: *2.1. Gimtoji kalba (lietuvių) 5 52.2. 1–oji užsienio kalba (anglų) 3 B2 3B1 3 B2 3B1

3.1. Matematika 4 3 5 34. Socialinis ugdymas:*4.1. Istorija 3 34.2 Geografija 3 35. Gamtamokslinis ugdymas:*5.1. Fizika 3 45.2. Biologija 3 35.3. Chemija 1* 1*6. Menai:*6.1. Dailė 1* 1*6.2. Muzika 2 26.3. Technologijos 2 27. Kūno kultūra:*7.1. Bendroji kūno kultūra 2 2PASIRENKAMIEJI DALYKAI IR MODULIAI8. Pasirenkamieji dalykai:*8.1. Informacinės technologijos 1 18.2. 2-ji užsienio kalba (rusų-vokiečių) 1* 1*

9. Moduliai:*9.1. Istorijos modulis “Lietuva praeityje” 0,59.7. Lietuvių kalbos modulis “Viešas kalbėjimas” 0,59.8. Lietuvių kalbos modulis „Teksto kūrimas: literatūrinis bei samprotavimo rašiniai“

0,5

Lietuvių kalbos modulis „Kalbos vartojimo, rašybos bei skyrybos įtvirtinimas“

0,5

Savarankiškas mokymasis*2-ji užsienio kalba (vokiečių) 1 1Chemija 1 1Dailė 1 1IŠ VISO VALANDŲ 43 43


2012–2014 M. M. VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS PLANAS (12 kl.)

Mokomieji dalykai 11 klasė 12 klasė

A B A B

1. Dorinis ugdymas:*

1.1. Etika - 2 - -

2. Kalbos: *

2.1. Gimtoji kalba (lietuvių) 5 5

2.2. 1–oji užsienio kalba (anglų) 3 B2 3B1 3 B2 3B1

3.1. Matematika 4 3 5 3

4. Socialinis ugdymas:*

4.1. Istorija 3 3

4.2. Geografija 3* 3*

5. Gamtamokslinis ugdymas:*

5.1. Fizika 3 4

5.2. Biologija 3 3

5.3. Chemija 3 3

6. Menai:*

6.1. Dailė 2 2

6.2. Muzika 2 2

6.3. Technologijos 2 2

7. Kūno kultūra:*

7.1. Bendroji kūno kultūra 2 4* 2

PASIRENKAMIEJI DALYKAI IR MODULIAI

8. Pasirenkamieji dalykai:*

8.1. Informacinės technologijos 2 2

9. Moduliai:*

9.1. Lietuvių kalbos modulis „Teksto kūrimas: literatūrinis ir samprotavimo tekstas“

0,5

9.2. Lietuvių kalbos „Kalbos vartojimo, rašybos ir skyrybos įtvirtinimas“

0,5

9.3. Matematikos modulis „Probleminių uždavinių sprendimas“

0,5

9.4. Matematikos modulis „12 klasės matematikos kurso žinių apibendrinimas ir sisteminimas“

0,5

9.5. Lietuvių kalbos modulis „Viešas kalbėjimas“ 0,5

9.6. Istorijos modulis „Valstybės raida senovėje ir viduramžiais“

0,5

Istorijos modulis „Lietuva praeityje“ 0,5

Anglų kalbos modulis „Rašymo įgūdžių įtvirtinimas“ 0,5

Lietuvių kalbos modulis „Grožinio ir negrožinio teksto kūrimas“

0,5

Savarankiškas mokymasis*

Geografija 1 1

Kūno kultūra 1

IŠ VISO 45,5 46


9 KLASĖS INTEGRUOTO LIETUVIŲ KALBOS IR PILIETIŠKUMO PAGRINDŲ MOKYMO PROGRAMOS TEMŲ INTEGRAVIMAS

Eil. Nr.

Tema Valandų skaičius

Dalykas

1. Kova už valstybingumo atkūrimą XVIII–XIX a. 1.1. 1794 m. Tado Kosciuškos vadovaujamas sukilimas;

sukilėlių siekai, tikslai, sukilimo vadai, karinė parengtis, svarbiausi mūšiai.

1 pilietiškumo pagrindai

1.2. Lietuvos bajorijos patriotiškumas ir siekiai atkurti valstybingumą XIX a. pradžioje. 1830–1831 m. sukilimas, jo kilimo aplinkybės.

1 lietuvių kalba

1.3. Sukilimo dalyviai, jų siekiai, žymiausi vadai, svarbiausi susidūrimai su rusų kariuomene, sukilėlių ginkluotė, atsišaukimai, dokumentai, sukilimo dalyvių žūties ir kovų įamžinimo vietos.


1.4. 1863–1864 m. sukilimas. Sukilimo tikslai, rengimasis sukilimui, dalyviai, sukilimo vadai, sukilėlių ginklai, susidūrimai su rusų kariuomene.

1 lietuvių kalba

1.5. Sukilimo vadų rašyti dokumentai, įsakymai, sukilimo rėmėjai, sukilimo vadų žūties, kautynių įamžinimo vietos.


2. Lietuvos Nepriklausomybės kovos 1918–1920 m.2.1. Kariuomenės kūrimo sunkumai. Pirmieji savanoriai,

kariuomenės vadai. Ginkluotė. Karas su Sovietų Rusija: Kėdainių kautynės, Jiezno mūšis, Alytausgynimas, kovos Šiaurės rytų Lietuvoje ir Zarasų užėmimas ir kt. mūšiai.


2.2. 1920 m. Lietuvos sutartis su Sovietų Rusija, kovų pabaiga. Kovos su bermontininkais: bermontininkų įsiveržimas į Lietuvą, Radviliškio ir kiti mūšiai. Kovų įamžinimo vietos.


2.3. Kariniai konfliktai su Lenkija 1919–1920 m. Vilniaus problema.

1 lietuvių kalba

2.4. Augustavo karinė operacija, Kalvarijų derybos, Suvalkų sutartis, L. Želigovskio puolimas ir Vilniaus praradimas, Širvintų–Giedraičių kautynės, kovų pabaiga. Kovų įamžinimo vietos.


3. Ginkluotas pasipriešinimas 1944–1953 m.3.1. Antrosios sovietų okupacijos pradžia, ginkluoto

pasipriešinimo priežastys ir tikslai.1 lietuvių kalba

3.2. Pirmieji partizanų būriai, jų kūrimosi aplinkybės, partizanų kovos taktika, atvirų kautynių pradžia (Kalniškės mūšis, Virtukų kautynės, Merkinės puolimas ir kt.).


3.3. Partizanų karinė struktūra, Lietuvos laisvės kovos sąjūdis.


3.4. 1949 m. partizanų vadų suvažiavimas, 1949 m. vasario16 d. deklaracija ir nepriklausomos Lietuvos vizija.


3.5. Partizanų gyvenimo sąlygos, ginkluotė, slėptuvės, dvasinis pasaulis ir puoselėjamos tradicijos, spauda, kūryba, drausmė partizanų būriuose. Sovietų kariuomenės veiksmai ir kovos pabaiga.

2 lietuvių kalba

3.6. Žymiausi rezistencinės kovos dalyviai. Partizanų kovos ir žūties įamžinimo vietos.



2013–2014 M. M. ŽMOGAUS SAUGOS MOKYMO ORGANIZAVIMAS

Žmogaus saugos mokymo programa 6-je klasėje integruojama technologijų ugdymo programų turinį.

Žmogaus saugos mokymo programa integruojama į vidurinio ugdymo programos turinį. Visas programos 18 val. kursas išdėstomas 11 klasėje.

1. Psichologinis pasirengimas grėsmėms ir pavojams

Gimtosios kalbos pamokos

1 val.

2. Saugi elgsena buityje ir gamtoje Gimtosios kalbos pamokos

2 val.

3. Saugi elgsena eismo aplinkoje Kūno kultūros pamokos

6 val.

4. Saugi elgsena ekstremaliuose situacijose

Istorijos pamokos 7 val.

5. Pirmoji pagalba Biologijos pamokos 2 val.


PREVENCINĖS PROGRAMOS INTEGRAVIMAS Į 5–12 KLASIŲ UGDOMUOSIUS

DALYKUS

Eil.Nr.

Programos temos Dalykas Klasės

1. Ar savižudybė išeitis? Tikyba 9

2. Nežudyk Tikyba 6

3. Prekyba žmonėmis. Ar tai naujas pasaulyje reiškinys?

Tikyba 11, 12

4. Kas gundo blogiems poelgiams Tikyba 5, 6, 7

5. Rūkymo žala kvėpavimo takams, plaučiams Biologija 7

6. Narkomanijos pasekmės žmogaus organizmui Biologija 11, 12

7. Sveiko žmogaus gyvenimo būdas Biologija 9, 10

8. Narkotinių medžiagų ir alkoholio poveikis ir žala organizmui

Chemija 11

9. Žmogaus laisvės ir teisės – demokratiškumo rodiklis

Istorija 11, 12

10. Šeimos narių įvardijimas Anglų kalba 6, 7

11. Autoįvykių ir nusikaltimo faktų apskaičiavimai Lietuvoje Matematika 5, 6

12. Autoįvykių apskaičiavimas Europoje. Palyginimai. Matematika 7, 8, 9

13. Žalingų įpročių poveikis gyvenimo trukmei Matematika 10, 11

14. Pasauliniai jaunimo judėjimai, jų pozityvi ir negatyvi veikla

Geografija 10

15. Gyventojų migracijos ir emigrantų problemos (nelegalumas)

Geografija 9

16. Rasizmas pasaulyje ir Europoje. Žmonių diskriminacija

Geografija 8

17. Kodėl keiksmažodžiai rusiški? Rusų kalba 9, 10

18. Sveika mityba (produktų pavadinimai) Rusų kalba 6, 7

19. Pasaka – žmogiško gerumo, paprastumo vertybių šaltinis

Lietuvių kalba 5

20. Kūryba- kas tai? Gyvenimo džiaugsmas? Hobis? Sielvartas?

Lietuvių kalba 11,12

21. Vienišo žmogaus problema Lietuvių kalba 10

22. Reklaminiai plakatai prieš AIDS, narkomaniją dailė 5, 6

23. Aš nieko neskriausiu dailė 7, 8

24. Vaikai prieš smurtą dailė 6, 7

25. Sveikos mitybos patiekalai Technologijos 6-12

26. Rankdarbiai – vaistas nuo nuobodulio Technologijos 5, 6, 7, 8

27. Sportinis azartas – sveikas azartas Kūno kultūra 6- 10

28. Ar rūkantis ir vartojantis alkoholį bei narkotikus gali pasiekti sportinių aukštumų?

Kūno kultūra 5-10


SVEIKATOS UGDYMO PROGRAMOS INTEGRAVIMAS 5–12 KLASĖSE Į

UGDOMUOSIUS DALYKUS

Eil. Nr.


1. Sveikame kūne, sveika siela. Anglų kalba 9-11

2. Mityba ir žmogaus sveikata. Technologijos 5-6

3. Sveika mityba. Technologijos 7-8

4. Pasikeitimas į gerą. Anglų kalba. 12

5. Skanūs malonumai. Anglų kalba. 10

6. Pasilinksminkim. Anglų kalba. 7

7. Alkoholio ir tabako prevencija. Ekonomika ir verslumas.

10

8. Aukime sveikais piliečiais. Matematika. 6-8

9. Sveikas gyvenimo būdas. Rusų, vokiečių, anglų užsienio kalbos.

10

10. Mitybos problemos. Maisto medžiagos ir jų apdorojimas.

Biologija. 8

11. Odos priežiūra. Biologija 8

12. Organizmo grūdinimas. Biologija 9

13. Taisyklinga laikysena. Laikysenos sutrikimai. Biologija 9

14. Ligos ir jų profilaktika. Biologija 9

15. Organizmo apsauga ir gydymas. Biologija 9

16. Fizinis išsivystymas. Biologija 9

17. Kraujo grupės ir donorystės svarba. Biologija 11

18. Sveikatos saugojimo ir tausojimo būdai, nauda. Biologija 11

19. Gera fizinė savijauta ir psichologinė būsena. Biologija 12

20. Maisto priedų, žymimų raide E, poveikis sveikatai.

Biologija 12

21. Netaisyklingos mitybos pasekmės. Biologija 12

22. Diabetas. Biologija 12

23. Inkstų donorystės svarba. Biologija 12

24. Ką rodo maisto produktų etiketė? Gamta ir žmogus 5

25. Sveika mityba. Gamta ir žmogus 5

26. Būk aktyvus, judrus-ir būsi sveikas. Gamta ir žmogus 5

27. Fizinio tobulėjimo žingsniai, fizinių galių įtaka ugdymuisi.

Kūno kultūra. 5-12

28. Projektas ,,Sveikatiada“ Projektas 5-12

29. Modulis ,,Sveika gyvensena” Modulis 7

30. Sveikas ir aktyvus moksleivis Projektas 5-7


ETNOKULTŪRINIO UGDYMO 5–12 KLASĖSE INTEGRAVIMAS Į UGDOMUOSIUS DALYKUS

Eil. Nr.


1. Šeima, giminė ir tradicijos. Istorija, etika, lietuvių kalba

5-6

2. Bendruomenė ir tradicijos. Istorija, etika 7-83. Tauta ir tradicijos. Istorija, pilietiškumo

pagrindai.9-10

4. Žmogaus gyvenimo ciklo tarpsniai ir apeigos. Etika, lietuvių kalba, muzika.

9-10

5. Paprotinis elgesys ir vertybės. Etika, lietuvių kalba, muzika.

5-6

6. Paprotinis elgesys ir tradicinis etiketas. Etika, lietuvių kalba, muzika.

7-8

7. Paprotinė teisė ir elgesys. Istorija, pilietiškumo pagrindai. 9-10

8. Mitybos ir sveikatos tausojimo papročiai. Technologijos. 5-69. Etnografiniai regionai. Dailė, muzika,

geografija, technologijos.

5-6

10. Gyvenamoji aplinka. Istorija, geografija. 5-611. Namai etninėje kultūroje. Lietuvių kalba,

technologijos.7-8

12. Gamta tradicinėje kultūroje. Gamta ir žmogus 5-613. Pasaulėjauta, mitologija ir religija. Tikyba, lietuvių kalba. 7-1214. Kalendorinės šventės ir papročiai. Lietuvių kalba, dailė,

technologijos.5-12

15. Tautinis kostiumas. Dailė ir technologijos. 7-816. Liaudies kūryba. Lietuvių kalba, muzika, 5-6, 11-12

dailė, technologijos.17. Etninės kultūros samprata. Lietuvių kalba. 1118. Žmogaus gyvenimo ciklo tarpsniai ir apeigos. Muzika, lietuvių kalba. 1119. Tautinio kostiumo istorija. Dailė, technologijos. 11-1220. Kultūrinis kraštovaizdis ir tradicinė

architektūra.Geografija, dailė. 11-12

21. Modulis ,,Tautos kultūra ir mes“. Modulis 5


UGDYMO KARJERAI 5-12 KLASĖSE INTEGRAVIMAS Į UGDOMUOSIUS DALYKUS

Eil. Nr.


1. CV rašymas. Lietuvių kalba,Užsienio kalbos

10

2. Motyvacinio laiško rašymas. Dalykinis laiškas. Lietuvių kalbaUžsienio kalbos

11

3. Savęs pristatymo darbdaviui kalbos rašymas ir pristatymas vaidmenų žaidimo metodo pagalba.

Lietuvių kalba. 12

4. Astronomo profesija, astronomijos pradmenys. Fizika. 10

5. Geografo profesija. Geografija. 9

6. Klimatas lietuvoje. Sinoptikai, mmetereologas. Geografija.. 9

7. Monologas. Renkuosi profesiją. Užsienio kalbos 11-12

8. Mein Traumberuf. Vokiečių kalba. 9,11,12

9. Frendsprachen. Vokiečių kalba 7,8,9,10

10. Lernen Zukunfstpane Vokiečių kalba 9-12

11. Internetas, jo paslaugos, darbas su MS WORD programa, CV, profesijų aparašai.

Informacinės technologijos

5,6,9-12

12. Žemės ūkis ir pramonės raida. Istorija 5-12

13. Valstybės gyvenimas, valdžios institucijos, biurokratija.

Pilietinis ugdymas. 9,10

14. Medžio ir metalo apdirbimo verslai. Profesijos. Technologijos. 8-10

15. Siuvimo priemonės. Technologijos. 5

16. Stalo tekstilė. Technologijos. 6

17. Tekstilės gaminiai ir gamybos procesai. Technologijos. 6

18. Maisto produktų gamyba mūsų krašte. Technologijos.. 7

19. Lietuvos ūkio šakos. Technologijos. 9

20. Ūkio šakų įvairovė. Technologijos. 9

21. Taikomojo meno amatų ir dizaino programa. Technologijos. 11-12

22. Laiko apskaičiavimas, numatymas, planavimas. Matematika. 5

23. Statistinių duomenų tvarkymas. Matematika. 5-10

24. Alternatievieji pasirinkimo kaštai. Ekonomika irverslumas

9

25. Nedarbas ir infliacija. Profesijų poreikis Vilkaviškio rajone.

Ekonomika ir verslumas.

9

26. Modulis ,,Verslumas”. Modulis 8

27. Projektas ,,Ugdymo karjerai ir stebėsenos modelių modelių sukūrimas ir plėtra bendrajame lavinime ir profesiniame mokyme (I etapas).

Neformalusis švietimas

5-12

28. Modulis ,,Matematika ir verslumas”. Modulis 5


INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ INTEGRAVIMAS 7 KLASĖJE Į MOKOMŲJŲ DALYKŲ PROGRAMAS

Eil.Nr.

Dalykas Mokytojai Laikas Pastabos

1. Anglų kalba D. Paršaitienė spalis2. Technologijos D. Maksimavičienė spalis3. Rusų kalba V. Nikliauzienė spalis4. Anglų kalba E. Karasevičienė lapkritis5. Vokiečių kalba I. Počepovič lapkritis6. Technologijos D. Maksimavičienė lapkritis7. Anglų kalba D. Paršaitienė gruodis8. Rusų kalba V. Nikliauzienė sausis9. Anglų kalba D. Paršaitienė vasaris10. Anglų kalba E. Karasevičienė vasaris11. Anglų kalba D. Paršaitienė kovas12. Vokiečių kalba I. Počepovič kovas13. Technologijos D. Maksimavičienė kovas

14. Anglų kalba E. Karasevičienė balandis15. Vokiečių kalba I. Počepovič balandis16. Rusų kalba V. Nikliauzienė balandis17. Anglų kalba E. Karasevičienė gegužė18. Technologijos D. Maksimavičienė gegužė


INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ INTEGRAVIMAS 8 KLASĖJE ĮMOKOMŲJŲ DALYKŲ PROGRAMAS

Eil.Nr.

Dalykas Mokytojai Laikas Pastabos

1. Anglų kalba D. Paršaitienė spalis2. Technologijos D. Maksimavičienė spalis3. Rusų kalba V. Nikliauzienė spalis4. Anglų kalba E. Karasevičienė lapkritis5. Vokiečių kalba I. Počepovič lapkritis6. Technologijos D. Maksimavičienė lapkritis7. Anglų kalba D. Paršaitienė gruodis8. Rusų kalba V. Nikliauzienė sausis9. Anglų kalba D. Paršaitienė vasaris10. Anglų kalba E. Karasevičienė vasaris11. Anglų kalba D. Paršaitienė kovas12. Vokiečių kalba I. Počepovič kovas13. Technologijos D. Maksimavičienė kovas14. Anglų kalba E. Karasevičienė balandis

15. Vokiečių kalba I. Počepovič balandis16. Rusų kalba V. Nikliauzienė balandis17. Anglų kalba E. Karasevičienė gegužė18. Technologijos D. Maksimavičienė gegužė

SUDERINTA SUDERINTAVilkaviškio rajono Sūdavos vidurinės mokyklos Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos 2013-06-27 posėdžio protokoliniu administracijos Švietimo, kultūros nutarimu Nr. S-1-1 ir sporto skyriaus vedėja

Alma Finagėjevienė

Documents

sudavos.ltsudavos.lt/out_data/50_2013_2014_mokslo_metai/DOKUMENTAI/... · Web viewVilkaviškio rajono Sūdavos vidurinės mokyklos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu