NIDŽIUKAS

Nidos vidurinės mokyklos laikraštis

2012 Nr.1

2

Sveiki!

Po ilgos pertraukos vėl su Jumis sveiki-

namės! Nors mokslo metai jau baigiasi,

norime šiltai išlydėti Jus į vasarą bei pa-

linkėti aktyvių atostogų, šviesių emocijų

bei turiningo laisvalaikio! Tikime, jog

šiame žurnalo numeryje atrasite kažką

įdomaus bei mielo išskirtinai sau. Gero

skaitymo!

3

Langas į vasarą

Tikriausiai ne paslaptis, jog visi laukia-

me atostogų, kai nereiks eiti į mokyklą,

galėsime ilgai miegoti, džiaugtis poilsiu,

maudynėmis jūroje, saulės voniomis ir

tiesiog ilsinsime savo protą. Tačiau aki-

vaizdu, jog atostogų metu daugelis iš mū-

sų ne vien ilsimės, bet ir dirbame. Mes

atlikome apklausą mokykloje, norėdami

įsitikinti kaip yra iš tikrųjų – vasarą dir-

bate ar atostogaujate?

4

Dirbs 25%

Atostogaus 15%

Dirbs ir atostogaus 60%

Pažiūrėkime į apklausos rezultatus:

Iš visų apklaustųjų, vos 15% teigė,

kad laisvalaikiu tik atostogaus. Galima da-

ryti išvadas, kad Nidoje gyvenantis jauni-

mas yra labai darbštus ir jau nuo 14-16 me-

tų pradeda užsidirbti pinigus. Žinoma, jau-

nimas nenori persidirbti, taigi jis teigia, kad

reikia ir dirbti, ir atostogauti (net 60%).

5

Trumpai pasakykite, ką tiksliai veiksite

vasarą?

„Leisiu laiką su draugais, dirbsiu,

atostogausiu ir tikrai nesėdėsiu vie-

noje vietoje!“

„Vasarą aš atostogausiu, ilsėsiuosi,

linksmai leisiu laiką, jeigu viskas ge-

rai klostysis, galbūt ir šiek tiek dirb-

siu“

„Eisiu prie jūros, skaitysiu knygas,

piešiu, bėgiosiu krosą, dirbsiu“

„Visko po truputį!“

6

INTERVIU

Pokalbis su folkloro an-

samblio „Giedružė“ vado-

ve ir muzikos mokytoja

Audrone Buržinskiene

apie folkloro festivalį „Tek

saulužė ant maračių“

7

1. Jūs, kaip folkloro ansamblio vadovė ir

etnokultūros žinovė, dalyvaujate kiekvie-

name festivalyje ir tikriausiai Jums šios

tradicijos žinomos labai gerai. Norėtume

paklausti, kaip Joninės švenčiamos mūsų

krašte?

Pagal senąsias tradicijas Joninės mūsų

krašte švenčiamos panašiai kaip ir kitose

Lietuvos vietose: besidomintys šios šventės

papročiais pina vainikėlius, leidžia juos į

vandenį, renka žoleles. Jei Joninių naktis

nesutapdavo su daugelį metų Nidoje vyku-

siais laidos „Gero ūpo“ filmavimais, mes,

„Tek saulužė ant maračių“ festivalyje daly-

vaujantys folkloro ansambliai, vakare eida-

vome į Tylos slėnį, ten atlikdavome Joninių

apeigas, kupoliaudavome, t. y. rinkdavome

įvairias tam tikrą apeiginę reikšmę turinčias

žoleles, kurias vėliau naudodavome visus

metus – tiek būrimams, tiek gydomosioms

arbatoms. Vėliau užkopdavome iki Saulės

laikrodžio ir ten surinkdavome paskutinius

saulės spindulius – tai dar vienas Rasų pa-

protys. Grįžus atgal į slėnį mūsų laukdavo

8

vainikėlių pynimas, paparčio žiedo paieš-

kos, šokiai iki aušros, o ryte – rasos lašelių

rinkimas.

2. O gal galėtumėte ką nors papasa-

koti apie joninių šventimo ištakas ir kaip

jos buvo švenčiamos mūsų krašte seniau?

Tiesą sakant, Joninių šventimo išta-

kos siekia labai senus laikus – yra išlikę

tikrai daug istorinių šaltinių, kuriuose mi-

nimi senieji šventės papročiai, tradicijos.

Teigiama, kad Joninės buvo senoji lietuvių

vasaros saulėgrįžos šventė – Rasos, vėliau

sutapatinta su švento Jono diena. Kaip ir

visų pagoniškų kalendorinių švenčių apei-

gos, Rasos buvo skirtos įgyti dievų, ypatin-

gai deivės Žemynos, bei gamtos palanku-

mą, užsitikrinti gausų derlių ir duoną ant

namų stalo. Taip pat norėčiau pažymėti,

kad šiuolaikinių Joninių apeigos skiriasi

nuo senovinių apeigų – dabar tokių jau ne-

beatliekame.

3. Ką galėtumėte pasakyti apie festi-

valį „Tek saulužė ant maračių“ ir jo

reikšmę mūsų kraštui?

9

Šis renginys – tai galimybė parodyti,

ką Neringos gyventojai turi geriausia, kiek

daug praeities krašto tradicijų esame išsau-

goję. Festivalis į Neringą pritraukia daug

žmonių: ir besidominčių, ir dalyvaujančių.

Be abejo, „Tek saulužė ant maračių“ tiek

Neringos svečius, tiek vaikus ir jaunimą

supažindina su senaisiais mūsų prosenelių

žvejų papročiais, skatina jų nepamiršti,

puoselėti. Tad, manyčiau, kad šis folkloro

festivalis turi itin didelę reikšmę mums ir

mūsų miestui.

4. Žinome, kad su folkloro ansamb-

liu „Giedružė“ dalyvaujate šiame festivaly-

je. Ką galėtumėte pasakyti apie festivalį

kaip ansamblio vadovė ir nuolatinė daly-

vė? Pasidalinkite savo įžvalgomis! Džiaugiuosi, kad Neringoje tiek daug

entuziastingų kultūros darbuotojų – tik jų

pastangų dėka šis festivalis gyvuoja. Be

abejo, „Tek saulužė ant maračių“ nebūtų ir

be pagrindinės jo įkūrėjos bei organizatorės

Aušros Feser. Man šis festivalis labai svar-

bus tuo, kad jo dėka gimė ir mūsų ansamb-

10

lis „Giedružė“. Būtina pasakyti, kad šis

folkloro ansamblių suvažiavimas sukurtas

iš širdies, didelio noro, entuziazmo bei yra

itin reikšmingas Neringos kultūriniam gy-

venimui.

5. Greitai švęsite „Giedružės“ gyva-

vimo dešimtmetį. Atstovaujate mūsų mies-

tą ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Ar jau-

čiatės įvertinti? Mano manymu, tai, kad turime savą

klausytoją, į ansamblį pritraukiame jauni-

mą, ir yra pats didžiausias įvertinimas. Dėl

valdžios taip pat negalėtume skųstis – ji

paremia, finansuoja keliones į Dainų šventę

bei užsienyje vykstančius renginius. Kaip

tik dabar mums skirta lėšų naujiems kos-

tiumams. Ne gana to, greitai išleisime savo

kino juostą. Tikrai negalėtume sakyti, kad

nesame įvertinti, užmiršti.

6. Būtų labai įdomu išgirsti apie Jū-

sų sukurtą filmą. Gal galėtumėte plačiau

papasakoti apie šią kino juostą, supažin-

dinti mus su jos turiniu?

11

Mūsų filmo pavadinimu „Ten ant ma-

račių“ idėja brendo pamažu – nuo 2008 me-

tų, kai mano magistro specialybės dėstyto-

jas pasiūlė sukurti kino juostą apie mūsų

kraštą. Ji bus pristatytas per „Giedružės“

dešimtmečio minėjimą. Šis filmas – tai me-

ninė programa, parengta remiantis senųjų

gyventojų papročiais. Joje pasakojama apie

senovės žvejų gyvenimą, tradicijas, darbus,

apeigas. Visa tai perteikiama pasitelkus

dainas, mūsų krašto vaizdus, kitas menines

priemones.

7. Visi žinome, kad Jūsų ansamblyje

yra nemažai jaunimo. Jaunimas pats

noriai dalyvauja renginiuose, ar, visgi,

juos reikia skatinti? Pirmasis ansamblio jaunimas atėjo

kartu su tėvais. Tačiau vėliau „Giedružė“

ėmė dalyvauti daugelyje renginių. Taip ir

pritraukdavome jaunus žmones. Be to, pati

dirbu muzikos mokytoja vidurinėje mokyk-

loje ir kviečiu norinčius bei galinčius įsi-

traukti į mūsų ansamblio veiklą.

12

8. Ką galėtumėte pasakyti apie jau-

nimo požiūrį į Jūsų kuriamą muziką?

Žinoma, ne visiems ji patinka, tačiau

tie, kurie nuo mažens girdi tokią muziką,

ima ją suprasti ir gerbti. Juk kiekvieno sko-

nis skiriasi: vienam patinka pop – muzika,

kitam – folkloras. Tačiau atšiaurumo ar

abejingumo iš jaunimo pusės nejaučiame,

juk tai – mūsų, neringiškių, šaknys, kurių

nevalia užmiršti.

9. Ko norėtumėte palinkėti šiuolaiki-

niam jaunimui?

Jauniems žmonėms patarčiau nesiža-

vėti labai madingais, tačiau trumpalaikiais

dalykais, nemanyti, kad užsienyje saldai-

niais sninga. Linkėčiau likti ir kurti namus

savo žemėje, prisiminti senuosius papro-

čius, būti patriotais ir mylėti Lietuvėlę.

Dėkojame už nuoširdžius ir išsamius

atsakymus!

Interviu parengė Juta Zinkevičiūtė

13

Kompiuteriniai žaidimai

Tikriausiai neįsivaizduotume savo gyveni-

mo be kompiuterio. Jis geriausias mūsų

draugas, kai lauke šalta arba tiesiog nesinori

nieko aktyvaus veikti. Taigi, įdomu, kokius

žaidimus žaidžia mūsų bendraamžiai ir ku-

rie iš jų populiariausi?

14

Ką žaisti, kai už lango lyja?

Šaudyklės (FPS)

1. Call of Duty Modern Warefare 3

2. Battlefeild 3

3. Syndicate

4. The darkness 2

Rolių žaidimai (RPG)

1. Mass effect 3

2. Kingdoms of amalur: Reckoning

3. The elder scrolls v: Skyrim

4. Diablo III (pasirodo balandį)

Veiksmo

1. Q.U.B.E

2. Assasins creed: Revalations

3. Batman: Arkham city

4. Alan wake

Lenktynių

1. Need for speed: The run

2. FlatOut 3: Chaos and destruction

3. F1 2011

4. Driver: San francisco.

Strateginiai

1. Wargame: Europen escalation

2. Jagged Alliance: Back in action

3. King Arthur

4. Oil rush

15

Mass effect 3

apžvalga

Tai jau trečia šios kosminės sagos da-

lis apie kosminio laivo Normandy Sr2 vadą

Džoną Šepardą. Tai rolių ir šaudyklių

žaidimų hibridas, kuriame svarbiausią žai-

dimo dalį sudaro istorija. Viskas, ką atlikote

pirmojoje ir antrojoje žaidimo dalyse, bus

perkelta į trečiąjį, ir paveiks misijų eigą,

žmonių reakciją į jūsų valdomą herojų ir

dar daug dalykų. Visa tai kenks arba padės

kovojant su senovine mašinų rase, vadina-

mąja „reapers“. Pirmojoje žaidimo dalyje

teko kovoti su vienu iš šios rasės laivų bei jį

sunaikinti. Antrojoje – ieškoti, kas grobia

ištisas kolonijas ir kaip „reapers“ su tuo

susiję. Šioje dalyje „reapers“ puola žemę ir

visas kitas planetas, kuriose yra mąstančių

gyvybės formų (jei pirmojoje ir antrojoje

žaidimo dalyse vykdėte ne vien pagrindines

užduotis, galėjote sužinoti, kad toks geno-

cidas vyksta kas 50000 metų).

16

Šios atakos metu mūsų herojus yra

žemėje ir jam pavyksta pabėgti iš jos tik

tam, kad surinktų visas įmanomas rases

karui. Bet jos taip lengvai nesutinka su

kvietimu į karą – visos turi savų problemų,

kariauja savo karus, todėl žaidimo metu

tenka daug rinktis. Taigi. kai kurie herojaus

sprendimai gali nulemti visos rasės likimą.

Be kitų rasių gelbėjimo žaidėjui tai pat ten-

ka kautis su „reapers“ ateiviais – tada žai-

dimas tampa šaudykle su gan dideliu ginklų

ir galių pasirinkimu bei priedangos sistema.

Nei šaudyklių, nei rolių žaidimų fa-

nams nereikėtų bijoti, nes šaudymas ir isto-

rija labai gerai susieti tarpusavyje, vienas

kitą papildo. Tai pat yra parinktys, kurių

dėka žaidimą galima pakeisti pagal savo

skonį – paversti daugiau šaudykle arba

daugiau pasakojimu, kur pats sprendi kitų

likimus.

Be ilgos kampanijos šioje dalyje tai

pat pirmą kartą pasirodo daugelio žaidėjų

rėžimas, kuris yra labai smagus ir leidžia už

išleistus pinigus pasidžiaugti dar trupučiu

17

veiksmo. Tačiau sesija nėra trumpa: už-

trunka nuo 15 valandų (jei vykdysite tik

pagrindines misijas) iki 50 valandų gryno

žaidimo (jei ieškosite visko ir atliksite visas

papildomas misijas).

Star wars: The old republic apžvalga

Star wars: The Old Republic yra gan

novatoriškas daugelio žaidėjų (toliau

MMO) žaidimas, kuris bando atgaivinti

žvaigždžių karų žaidimų seriją ir nuversti

MMO karalių World of Warcraft (tolaiu

WOW). Žaidusiems kitus MMO šis žaidi-

mas gali atrodyti labai pažįstamas, mat šio

žaidimo kūrėjai nebandė išrasti kažko nau-

ja. Jie tiesiog paėmė geriausias kitų žaidimų

dalis ir jas patobulino. Tačiau tai nereiškia,

kad šis žaidimas – paprasčiausia neįdomi

kopija. Nors čia taip pat rasite kelias skir-

tingas humanoidų rases, dvi kariaujančias

puses Sithus ir galaktikos imperiją, keturias

klases kiekvienai pusei, skaičių mygtukų

valdymą kaip ir kituose MMO, tačiau šis

18

žaidimas turi ir savų naujovių. Šiame žai-

dime be paprastos tekstinės istorijos yra ir

tikra siužetinė istorija su įgarsintais pokal-

biais bei daug ką lemiančias pasirinkimas

(pavyzdžiui, galima pasirinkti nužudyti

blogą veikėją ir iš jo pavogti daiktus, tačiau

galima pasirinkti ir kitą kelią – susitarti su

juo ar kitais būdais priversti atiduoti jums

reikalingus dalykus) . Šitokie veiksmai

duoda šviesos arba tamsos taškų, kurie su-

teikia galimybę pirkti vienokią įrangą atsi-

sakant kitos. Taip naujojo MMO kūrėjai

bando priversti žaidėją balansuoti tarp gerų

bei blogų pasirinkimų. Kita žaidimo naujo-

vė yra „Companijonai“, kurie kitaip nei

paprasti žvėreliai kituose MMO gali kalbė-

ti, turi savo istoriją, paprašo žaidėjo pagal-

bos asmeniniuose reikaluose, padeda jam

kautis. „Companijonai“ ypač reikalingi lei-

džiantis į pirmuosius požemius su kitais

trimis žmonėm (pirmieji požemiai, vadina-

mi „flashpoint“ tai pat yra susiję su istori-

ja). Vėliau atsiranda 8-16 požemių žaidėjų.

Tarpusavio kovos (PVP) šiame žaidime

19

egzistuoja kaip komanda prieš komandą

mačais.

Be visų mano išvardytų dalykų egzis-

tuoja dar daugybė mažesnių smulkmenų,

apie kurias galėčiau rašyti ir rašyti, tačiau,

manau, kad viską išbandyti norėsite patys.

Tikiuosi, kad sudominau MMO žai-

dėjus ir WOW fanus, kurie nori išbandyti

ką nors nauja.

Parengė Saulius Miliūnas

20

Kūrybos kampelis

Raktas į kūrybingumą –

tai noras kažką bandyti,

rizikuoti ir pažiūrėti, kas bus.

Shakti Gawain

Mūsų mokykloje yra daug mokinių, kurie

turi ne vieną talentą. Vieni dainuoja, šoka

ar piešia, o kiti save išreiškia rašydami ar

kurdami eiles. Mes pasidalinsime tų moki-

nių kūryba, kurie išdrįso atsiskleisti dalelę

savęs ir sukūrė eiles savo gimtam miestui –

Neringai.

21

Neringai

Pušys ant kalnų

Yra labai gražu.

Jūra ir krantai,

Marios ir laivai.

Aukštas lyg dangus

Saugo mūs žvejus

Lyg savus vaikus

Švyturys didus.

Saulės laikrodis tikslus,

Žaibo kirstas perpus,

Atstatytas džiugina visus.

Mūsų Neringa nuostabi,

Kiekvieno mūsų širdy.

Šviečia iš toli,

Rodo tikslą mums kely.

22

Daina Neringai

Gyvenu mieste, turiu kopas ir jūrą,

Vėjas ir smėlis glosto mane.

Patriotas esu, šio miesto žinovas

Laisvė širdy, meilė dega kūne.

Noris man bėgti jūrų takais,

Žuvėdras palydėti savo delnais.

Užlipęs ant kalno, ištiesęs rankas

Aš garsiai išrėksiu:

Ir aš tikrai myliu Neringą,

Aš tikrai myliu Neringą.

Ar mylit ją Jūs?

23

Atvykęs tu čia pajusi šilumą,

Žmonių gerumą ir jų nuolankumą.

Neringiškiai Tave priims kaip savą

Ir įneš Tave į pasakų salą.

Atsigavęs tikrai, atrasi save,

O kai laikas ateis ir išvykt tau reikės,

Prisiminsi šiuos žodžius

Ir tyliai niūniuosi apie mus:

Ir aš tikrai myliu Neringą,

Aš tikrai myliu Neringą.

Ar mylit ją Jūs?

Kūrė:

Simona Juknaitytė, Agnė Vaitkevičiūtė,

Ignotas Jonelis, Lukas Bergaudas,

Audrius Grubliauskas,

Vidmantas Jurkus, Lukas Jarmalas.

24

MOKINIŲ MINTYS

APIE DRAUGYSTĘ

Tikra aktyvi draugystė – tai savitarpio pa-

rama. Mano draugas pritaria mano suma-

nymams, o aš pritariu jo, mes kartu eina-

me į priekį, nors mūsų mintys ir būtų skir-

tingos.

Johanas Volfgangas Gėtė

25

Draugai

26

Mokykloje daug diskutuojama apie

draugystę, pagarbą vienas kitam bei artimus

tarpusavio ryšius. Draugystė paremta

pagarba ir tolerancija, savitarpio pagalba

bei pasitikėjimu. Tai ypač svarbu gyvenant

tokioje mažoje bendruomenėje. Būtent

todėl sumanėme sukurti draugystei skirtą

skyrių, kuriame bandysime suprasti, kaip

draugystę įsivaizduoja keletas mūsų

mokyklos mokinių.

27

DRAUGAI

Keistas dalykas yra ta draugystė,

Kartais net nežinai, jei tai – apgavystė.

Šiais laikais visiems rūpi tik nauda,

Ir tokie „draugai“ niekad nepadės,

kai tau bėda.

Tikri draugai visad padės,

Kai išsiverkt reikės peties

Jei reikės, tave užstos –

Be kovos neatiduos

Jie niekad nemąsto plano

Kaip iš tavęs išgauti peno

Ir juos apima toks šiltas jausmas,

Kai tavo akyse spindi džiaugsmas.

Reik brangint kiekvieną draugą,

Ar žemą, storą, ar aukštą, ploną,

Nes be jų neteksi džiaugsmo

Ir to gero, šilto jausmo...

Ignas Šveikauskas

28

Tikra ir pramanyta draugystės

Draugystės apibrėžimas – labai platus. Į

šį žodį telpa tiek meilė, nuoširdumas, tiek pyk-

tis ir nuoskaudos. Kiekvienas žmogus turi nuo-

monę apie ją – kiek pasaulyje gyventojų, tiek ir

draugystės įvaizdžių. O juos formuoti gali arba

dvasinės vertybės, arba komercinis, gebantis

visus niekus paversti pinigais, pasaulis. Todėl

manau, kad draugystę būtų galima padalyti į dvi

dalis – iš sielos kylančią, gerumo formuojamą ir

į nepirmapradę, pramanytą.

Man draugystės sąvoka reiškia vien

jausmą, nes jausmai yra neaprėpti ir suvokiami

tik sielos viduje. Apie juos gali rėkauti visiems

ir kiekvienam atskirai, tačiau esmės nepaaiškin-

siu. Šią esmę supranta tik tas žmogus, kuriam

puoselėji draugystę – ne dėl pasakytų žodžių,

bet dėl bendrumo, pasitikėjimo ir atvirumo,

susiejančių kažkokiu tvirtu ir nepermanomu

ryšiu. Henris Deividas Toras rašo: „Mano ma-

nymu, sveika didesnę laiko dalį praleisti vie-

numoje. Draugija, netgi geriausia, greitai ima

varginti ir blaško. Man patinka būti vienam. Aš

29

niekad nebuvau sutikęs geresnio draugo už vie-

numą“. Ir šis žmogus yra visiškai teisus! Bet

prieš imdami burbėti perskaitykite dar kartą:

„Aš niekada nebuvau sutikęs geresnio draugo

už vienumą“. Sakinys kuo puikiausiai apibūdi-

na draugystę. Tai jausmas, kai gali būti geres-

niu, negu esi pats sau, kai žmogaus būtis šalia -

smagiau už vienatvę. Tai – dvasinė, pradinė

draugystė.

Tačiau dabartinėje, ypač šou ir „Holivu-

dinėje“ visuomenėje, apstu tikrosios draugystės

metamorfozių. Lietuvių kalbos žodyne šio žo-

džio reikšmės siejamos ir su būriu, krūva, ben-

druomene, brolija. Jos beveik tiksliai išreiškia

sukomercintos bičiulystės apibrėžtį. Įvairiuose

televizijos serialuose ji dažniausiai vaizduojama

kaip intrigų, dirbtinių šypsenų, melo ir viso kito

blogio centras. Tokie veiksmai labiau būdingi

ne draugystei, o kaimynams, miestelėnams,

bendradarbiams. Blogiausia tai, kad daugelis šį

aukštą jausmą laiko tik neišvengiamu žmonių

bendrijai, smalsumą žadinančiu, net galinčiu

duoti daug naudos veiksmu. „Žmonės paprastai

draugyste vadina bendrą laiko leidimą, savitar-

pio pagalbą, keitimąsi paslaugomis – žodžiu

30

sakant, tokius santykius, kur savimeilė tikisi šį

tą laimėti“, - teigia XVII amžiaus rašytojas

Fransua de Larošfukas, kuo tiksliausiai apibū-

dindamas XXI amžiaus situaciją. Gaila, bet

neįmanoma sugriauti šito visais laikais pasireiš-

kiančio troškimo kažką laimėti sau, kuris kėsi-

nasi sugriauti grožį. Tačiau visuomenei atsky-

rus žodį „draugystė“ nuo junginio „materialinė

nauda“, bus pasiekta daug.

Žemėje visus amžius buvo ir bus tokios

priešingos draugystės reikšmės, nes žmonės ir

jų gėrio suvokimas – labai skirtingi. Bet manau,

kad kiekvienas trokšta savo išgyvenimais pasi-

dalyti su kita asmenybe. Dėl to ir tikiu, kad tarp

pasaulio gyventojų esti daugiau tikros draugys-

tės, negu sugalvotos vien įdomumo ir pelno

dėlei. Juk taip gera atrasti kažką, kas būtų ge-

riau už vienumą, kas suteiktų dienai linksmybės

ir svarbos.

Juta Zinkevičiūtė, 9 klasė

31

Įdomiai apie rašytojus

„Jis visada negalėjo pakęsti nuobo-

dulio“

Hanteris S. Tompsonas (1937.07.18 –

2005.02.20) – amerikiečių žurnalistas, negai-

lestingas palaido JAV gyvenimo būdo stebėto-

jas ir šalininkas, Gonzo žurnalistikos pradi-

ninkas, teigęs, jog norint išdėstyti tiesą nebūti-

na būti sausai objektyviu. Šis žmogus – tai

pakvaišusio, LSD, kokainu, meskalinu drums-

to gyvenimo garbintojas. JAV jis užsitarnavo

linkusio į savidestrukciją kontrkultūros stabo

reputaciją.

Ar galėjo tėvo netektis lempti Hanterio

tolesnį gyvenimą?

32

Šis keistas, tačiau žavintis žmogus gimė

ir augo Luisvilyje, Kentukio valstijoje, JAV. Jo

tėvas Džekas Robertas Tompsonas mirė, kai

Hanteriui buvo vos keturiolika. Likęs augti su

bibliotekininke į alkoholį įklimpusia motina

Virdžinija ir broliais Deividsonu ir Džeimsu,

pats jau šešiolikos buvo alkoholikas. Vaikinas

mėgo sportą, buvo geras beisbolo žaidėjas, ta-

čiau problemos mokykloje neleido jam tapti

kokios nors komandos nariu.

Nuo pat paauglystės linkęs į nusikaltimus

ir neramų gyvenimą, dėl tokių pat priežasčių

buvo pašalintas iš Londono literatų klubo - H.

S. Tompsonas buvo apkaltintas kaip vagystės

bendrininkas, kai kažkas pamatė jį, sėdintį ta-

me pačiame automobilyje su vagimi. Tais pa-

čiais metais baigė Luisvilio berniukų mokyklą,

tačiau baigimo ceremonijoje taip ir nepasirodė

dėl suėmimo. Atlikęs paskirtą bausmę įstojo į

JAV karines oro pajėgas, dirbo Informacijos

teikimo departamente, tapo sporto redaktoriumi

karinės bazės laikraštyje. 1958 m. garbingai

paliko karinę struktūrą būdamas antros klasės

oreivis.

33

H. S. Tompsonas ir žurnalisto karjeros

pradžia

Išėjęs iš karinių oro pajėgų dirbo sporto

skilties redaktoriumi laikraštyje „Jersey Shore“

Pensilvanijoje. Po to persikėlė į Niu Jorką, kad

Kolumbijos universitete galėtų studijuoti kūry-

binį rašymą. Studijų metais dirbo laikraštyje

„Time“ kopijuotoju vos už penkiasdešimt vieną

dolerį per savaitę. H. S. Tompsono siekis buvo

išmokti E. Hemingvėjaus ir Fitzdžeraldo rašy-

mo stiliaus, tad jis spausdinimo mašinėle perra-

šinėjo šių kūrinius „Atsisveikinimas su gink-

lais“ ir „Didysis Gastbis“. Iš „Time“ buvo at-

leistas už nepaklusnumą. Praėjus metams įsi-

darbino reporteriu „The Middletown Daily Re-

cord“, tačiau sudaužė biuro saldainių automatą

ir buvo

išmestas. Po šio įvykio jis persikėlė į Pu-

erto Riką, vėliau rašė tokiems laikraščiams kaip

„New York Herald Tribūne“, „National Obser-

ver“, „The Nation“.

1963 metais Hanteris S. Tompsonas vedė

savo ilgametę draugę Sandrą Konklin ir apsigy-

veno Aspene. Hanteris ir Sandra turėjo tik vieną

34

sūnų: nors moteris buvo pastojusi dar kelis kar-

tus, tačiau vaikelių išsaugoti nepavyko .

1964 metais pora persikėlė į Kaliforniją,

Tompsonas vis dar rašė “National Observer“.

Svarbu paminėti, kad šiame laikraštyje buvo

išspausdintas jo straipsnis apie apsilankymą

Idaho valstijoje tiriant E. Hemingvėjaus nusi-

žudymo aplinkybes. Žurnalisto ir „National

Observer“ keliai išsiskyrė, kai laikraščio redak-

toriai atsisakė išspausdinti jo recenziją apie

populiaraus autoriaus Tomo Volfo esė rinktinę.

Hanteris persikėlė į San Franciską, paniro į nar-

kotikų liūną, susidomėjo hipių kultūra ir ėmė

dirbti pogrindiniame avangardistiniame laikraš-

tyje „The Spyder“.

Metai ant motociklo

Praslinkus metams H. S. Tompsonas su-

sigundė parašyti istoriją apie savo paties patirtį

Kalifornijos motociklininkų gaujoje. Daug mė-

nesių jis praleido su „Pragaro angelais“. Tačiau

žurnalisto ir baikerių santykiai žlugo, kai pasta-

rieji suvokė, kad Tompsonas iš rašliavų apie

juos žada užsidirbti. „Pragaro angelai“ reikala-

35

vo dalies pelno už knygą, o Hanteriui atsisa-

kius, jį sumušė.

1966 metais pasirodė knyga “Pragaro an-

gelai: keista ir baisi saga apie nusikalstamas

motociklininkų gaujas“. Kritikai ją įvertino kaip

"piktą, gerai nusimanančią, stulbinamą ir jaudi-

namai parašytą". Po tokio pagyrimo H. S.

Tompsonui atsivėrė durys į geriausius JAV

leidinius: „The New York Times Magazine“,

„Esquire“, „Pageant“.

Gonzo – pamišėliška žurnalistika

1970 metais Tompsonas parašė straipsnį

“Kentukio derbis – nusmukęs ir moraliai nu-

puolęs“. Jis nebuvo itin populiarus, tačiau čia

Hanteris pirmą kartą kūrė Gonzo technika, nu-

trynusia skirtumus tarp grožinės literatūros ir

žurnalistikos. Maniakiškas pirmojo asmens

subjektyvumas jo tekstuose buvo desperacijos

rezultatas. Kad suspėtų atiduoti straipsnį iki

reikiamo termino, Hanteris siuntė žurnalui savo

užrašų bloknoto puslapius.

36

Pirmasis žodį Gonzo Tompsono darbų

apibūdinimui pavartojo žurnalistas Bilas Kar-

doso. 1970 metais jis išgyrė „Kentukio derbį“

kaip didelį atradimą: „Taip, tai gryniausi pami-

šimas ir keistybė (gonzo). Tęsk tai, ką pradė-

jai.“

H.S. Tompsonas paklausė patarimo ir

knygoje „Baimė ir neapykanta Las Vegase“

apibrėžė žodį Gonzo: „Laisvė sumanymams.

Amerikietiška svajonė. Horacijaus Algerio pa-

mišimas dėl narkotikų Las Vegase. Viskas da-

bar: Štai ką reiškia tikras Gonzo žurnalizmas.“

Šiame 1971 metais pasirodžiusiame ro-

mane jis pasakoja žurnalisto, keliaujančio į Las

Vegasą su savo advokatu Gonzo, Raulio Diuko

vardu. Pakeliui jie ima ieškoti amerikietiškų

svajonių, gausiai padedami alkoholio, LSD,

meskalino, kokaino, marihuanos ir kitų narkoti-

kų. Pagrindinė tema - septintojo dešimtmečio

kontrkultūrinio judėjimo žlugimas.

Po šios knygos išleidžiamos "Baimė ir

neapykanta kampanijos žygyje'72", „Gonzo

rašiniai“, „Lono prakeiksmai“. H. S. Tompso-

nas išvyksta į prieškarinį Vietnamą, kuriame jau

37

vyrauja chaosas – ten jis kuria reportažus gar-

siam žurnalui „The Rolling Stone“. 1988 m.

“Baimę ir neapykantą Las Vegase“ išgarsina

filmas su Džoniu Depu. Tais pačiais metais

žurnalistas parašo „Romo dienoraštį“, vėliau –

„Baimės karalystę“.

„Jis visada negalėjo pakęsti nuobodu-

lio“

Hanteris S. Tompsonas mirė sulaukęs 67-

erių metų nuo paties sau į galvą paleistos kul-

kos. Namuose tuo metu svečiavosi jo sūnus su

žmona ir anūku (nors žurnalistas buvo išsisky-

ręs su žmona, jie visą gyvenimą išliko drau-

gais). Rašytojas sėdėjo prie rašomosios mašinė-

lės, lapo centre buvo parašytas žodis "patarė-

jas". Artimieji spaudai sakė netikį, kad jis nusi-

žudė iš nevilties, neva tai buvęs gerai apgalvo-

tas aktas (jis tuo metu buvo skausmingos fizinės

būklės).

Savižudybės raštelis buvo išspausdintas

dar prieš keturias dienas iki jo mirties "Rolling

Stone" leidinyje - "Futbolo sezonas baigėsi".

Ten rašoma: "Daugiau jokių žaidimų. Jokių

bombų. Jokių vaikštynių. Jokių pramogų. Jokių

maudynių. 67. Tai 17 metų po 50. 17 daugiau

38

nei man reikėjo ar norėjau. Nuobodu. Aš visada

bjaurus. Jokių pramogų - niekam. 67. Tu daraisi

godus. Vaidink savo senyvą amžių. Atsipalai-

duok - tai neskausminga."

Senas Hanterio draugas Ralfas Stedma-

nas pasakojo: "Prieš 25 metus jis man sakė, kad

jaustųsi pakliuvęs į spąstus, jei negalėtų bet

kuriuo momentu nusižudyti. Jis visada negalėjo

pakęsti nuobodulio."

Juta Zinkevičiūtė

Šaltiniai:

en.wikipedia.org

ve.lt

39

Naujų knygų apžvalga

Šįkart pristatysime naują mūsų gerbiamo pro-

fesoriaus ir žymaus laidų vedėjo Algimanto

Čekuolio knygą „Faktai ir šypsenos“

Liūdna, bet tenka pripažinti, valstybės kartais

mažai skiriasi nuo kaimo bernų, išėjusių pa-

simušti su kito kaimo bernais. Ne tiek svarbu

dėl ko – svarbu pasimušti. (psl. 30).

40

Ketvirtoji, pati naujausia leidyklos „Alma litte-

ra“ ir Lietuvos radijo ir televizijos projekto me-

tu išleista Algimanto Čekuolio knyga. Ir kol kas

– pati įdomiausia. Nors knygos struktūra tokia

pati – temos, suskirstytos į skyrius; pabaigoje

autoriaus prisiminimai apie kelionių vadovo darbą.

Gal dėl temų įdomumo, o gal dėl to, kad buvau

pasiilgusi A. Čekuolio knygų – negalėjau atsi-

plėšti nuo knygos. Įdomią temą keitė dar įdo-

mesnė, puslapiai vertėsi tarsi nejučia. Aišku,

galima atkirsti, kad šios knygos tinginiams,

visa informacija juk yra internete, ir kiekvienas

gali ją susirasti ir perskaityti. Tikrai taip. Kny-

gos – tinginiams, vertinantiems ne tik informa-

ciją, bet ir taiklų komentarą, ir jumorą ir papras-

tą bendravimą su savo gerbėjais:

Ką mūsų jaunuolis gali atsakyti, kai tėvai jį

deda į šuns dienas? Nesiginčyk su tėvais. Juk

jie teisūs. Gražiai nusišypsok. Jeigu motina dar

nepaėmė pagalio, pamėgink, gal leisis paglos-

toma. Į tėvų klausimus: „Kas iš tavęs išaugs?!“

reikia gražiai atsakyti: „Išaugsime tokie pat

41

kaip jūs.“ Širdies gilumoje tėvai bus patenkinti.

(psl. 110)

Knyga, kurią rekomenduočiau perskaityti

Šiais laikais knygoms sunkiau įtikti jau-

nimui. Dažniausiai šiuolaikinių paauglių akys

krypsta i fantastinę literatūrą, dėl ko yra pamirš-

tamos rimtos knygos. Manau, kad nereiktų pa-

42

miršti rimtesnių knygų, šiuo atveju kalbu apie

Rūtos Šepetys knygą „Tarp pilkų debesų“.

Fantastinės literatūros knygos neturi tiek

daug išliekamosios vertės, nes jose nėra jokių

istorinių vertybių, tikrovės. Drįsčiau teigti, jog

jaunimas nenori skaityti rimtų knygų, nes gal-

voja, kad jos neįdomios. Taip juos nuteikia mo-

kykloje gaunamas knygų sąrašas, kurias būtina

perskaityti. Mano manymu, didžioji pusė šių

knygų yra tikrai nuobodžios ir atbaidančios nuo

skaitymo.

Knygą „Tarp pilkų debesų“ išleido rašy-

toja iš Amerikos, kuri turi lietuviško kraujo. Jos

seneliai buvo tremtiniai, o tėvas pabėgo iš Lie-

tuvos į Ameriką. Kai sužinojau, kad knyga bu-

vo rašoma remiantis mergaitės užrašais, kurie

buvo iškasti Lietuvoje (ten užrašus Lina ir jos

vyras užkasė grįžę iš tremties) man pasidarė

keista. Kilo klausimas, kodėl knygos neišleido

joks lietuvių autorius, o išleido, apie rastus už-

rašus sužinojusi užsienietė? Visgi, mes turime

būti dėkingi, kad užrašus rado ne kokie sovietai,

o lietuviai, kurie geranoriškai sutiko visus užra-

šus atiduoti rašytojai Rūtai. Turime būti dėkingi

šiai autorei už jos atsidavimą ir ne vienerius

metus trukusį darbą.

43

Knygoje „Tarp pilkų debesų“ atsisklei-

džia sovietų sąjungos priespauda ir požiūris i

mus, lietuvius. Pagrindinė knygos veikėja yra

šešiolikos metų mergaitė, vardu Lina. Ji buvo

aukštas pareigas universitete užimančio tėvo

dukra. Sovietai trėmė būtent tokius – pasiturin-

čius ir aukštas pareigas užimančius žmones.

Lina to dar nežinojo ir nesuvokė, kodėl jos tėvo

namie nebuvo jau dvi savaites. Ji to nesuvokė

kol į namus neįsibrovė NKVD ir nepaliepė susi-

rinkti būtiniausius daiktus bei lipti į sunkveži-

mį. Sunkvežimiais juos nuvežė į kažkokią trau-

kinių stotį, kurioje stovėjo gyvuliniai vagonai.

Jau lipant i traukinius, Linos mamai teko papir-

kinėti NKVD kareivius, kad leistu sūnų Joną į

tą patį vagoną. Nuo tada prasidėjo sunkus gy-

venimas, bent jie taip manė. Po kelių savaičių,

likusius gyvus išbadėjusius žmones išlaipino

prie kažkokio kaimo, kur jie buvo superkami

kaip kokie vergai. Kelios grupės buvo nenu-

pirktos, nes jose beveik nebuvo vyrų, tarp šių

grupių pateko ir šios knygos veikėjai. Tuos,

kurių nepardavė, nuvežė dirbti į burokėlių lau-

kus, kirsti medžių, iš odos siūti NKVD pareigū-

nams batus. Dienos davinys buvo trys šimtai

gramų duonos. To neužtekdavo, nes darbas

44

buvo varginantis. Jie gyveno pas vietinius gy-

ventojus, naminėse trobelėse, todėl turėdavo

mokėti nuomos mokestį. Atėjus žiemai, tekdavo

vogti malkas, šiukšlinėse prie NKVD barakų

ieškoti išmestų maisto liekanų. Išgyvenus žie-

mą, tremtiniai tikėjosi, kad blogiausia jau praė-

jo. Jie klydo, nes pavasarį buvo sudaryti sąrašai,

kuriuose nurodomi į Rusijos gilumą gabenami

žmonės. Lina greitai tai išsiaiškino, todėl su

mama ir broliu ruošėsi išvykimui.

Šį kartą ilgesniąją kelionės dalį sudarė

kelionė laivu, kiti net manė, kad juos plukdys į

Ameriką, tačiau tai buvo tik bergždžios mintys

– jie keliavo į šiaurę. Išlaipinti dykynėje, jie

suprato, kad tai – Sibiras. Ilgai netrukus,

NKVD juos įdarbino statyti barakų. Artėjant

žiemai, jie privalėjo susiregzti sau pastogę, teko

rinkti visokias lentas, išmestas iš jūros. Kiek-

vieną dieną, dalis žmonių plaukdavo žvejoti,

bet žuvies jie negaudavo, žuvis kraudavo į sta-

tines naujai pastatytame NKVD sandėlyje.

Žiemai atėjus prasidėjo ligos, tokios kaip skor-

butas. Dauguma žmonių žuvo, praradę viltį, bet

Linos šeima nepasidavė. Lina su broliuku vog-

davo visokius šapaliukus iš malkų krūvos prie

NKVD būstinės, kad pakūrentų krosnelę, pada-

45

rytą iš jūros išmestos skardinės bačkos. Mergai-

tės mama pradėjo silpti, Lina ir Jonas įtarė, kad

jų mama atiduoda kažkiek davinio kitiems

žmonėms. Pasekę ją kitą dieną, jie pamatė kaip

mama, pasiėmusi savo duonos gabaliuką, per-

plėšė pusiau ir atidavė vieną pusę mažam vai-

kui. Lina paprašė mamos, kad ji daugiau to ne-

darytų, nes atrodė visai nusilpusi. Po kelių die-

nų Lina pamatė, kaip mama kalbasi su kareiviu

ir staiga suklumpa. Pribėgus Lina išsiaiškino,

kad jos tėvas, iki šiol kalėjęs kalėjime Rusijoje,

mirė. Ši žinia visai palaužė mamą, ji vos suge-

bėjo grįžti iki būsto. Su kiekviena diena mama

vis silpo ir po kelių dienų mirė.

Šią knygą pasirinkau kaip įdomią šešio-

likmečiui todėl, kad ji nupasakoja, ką kentė

mūsų giminaičiai, ką jie turėjo išgyventi ne

savo noru. Kiekvienam šešiolikmečiui tūrėtų

būti įdomu, kaip tais laikais gyveno jų bendra-

amžiai. Mes tik galime stebėtis jų buitimi, kiek-

vienos dienos kova už gyvybę ir tuo, kaip jų

nepalaužė tokios gyvenimo sąlygos. Ši knyga

mus moko, kad reikia vertinti tai, ką turime, nes

galime to netekti. Knygos veikėja tremtyje ne-

teko tėvo ir mamos, jai liko tik brolis, bet ji

nepalūžo ir po vienuolikos metų iš tremties

46

grįžo su broliu ir tremtyje atrastu mylimuoju.

Šioje knygoje atskleidžiama visa tiesa apie so-

vietų sąjungos tremtis. Tai – istorija ir jos nie-

kas nepakeis. Mano manymu, tuo ši knyga ir

yra pranašesnė už kitas.

Rapolas Ruzveltas,

10 klasė

47

BŪKIM SVEIKI!

Valgymo sutrikimai

Kas yra valgymo sutrikimai ir kaip jie

formuojasi

Daugelis žmonių nelaiko savęs gražiais,

todėl mano, kad lieknumas yra būdas tą grožį

įgyti. Taigi jie imasi priemonių, kad sulieknėtų:

sportuoja, laikosi dietų, galbūt net badauja. Ta-

čiau kai kuriems svorio metimas tampa svar-

biausiu dalyku gyvenime, savotiška priklauso-

mybe ir pasiekia valgymo sutrikimų, kurie taip

pat yra ir psichologinė problema, lygį. Valgymo

sutrikimais susergama po ilgiau ar trumpiau

48

trunkančių dietų. Dažniausiai pasitaikantys val-

gymo sutrikimai yra nervinė anoreksija ir ner-

vinė bulimija.

Kas lemia valgymo sutrikimus Sunkumai mokykloje, patyčios, nesuta-

rimai su bendraamžiais ar namiškiais, siekimas

atitikti lieknumo ar grožio standartus

gali sukelti įtampą bei nerimą. Dėl to

imamasi laikytis įvairių dietų, marinti save, be

saiko sportuoti.

Kai kurie žmonės pradeda daugiau valgy-

ti, kad palengvėtų išgyvenami jausmai. Iš tiesų

valgant trumpam aplanko nusiraminimas, tačiau

kartu užklumpa nerimas dėl svorio. Tokiam

žmogui svorio kitimo stebėjimas ir jo

reguliavimas leidžia nesusitelkti ties tikrosiomis

nerimą sukėlusiomis problemomis. Ilgainiui

išsivysto valgymo sutrikimai.

Valgymo sutrikimų tipai

Nervinė anoreksija – tai valgymo sutri-

kimas, kai žmogus, sverdamas gerokai mažiau

nei reikia, vis dar jaučiasi storas ir bijo priaugti

49

svorio. Net ir labai išsekęs žmogus mažina su-

valgomo maisto kiekį. Žmogus, sergantis ano-

reksija, gali būti patenkintas gebėjimu kontro-

liuoti savo kūno svorį, alkio gali nejusti , gali

būti labai aktyvus, judrus, gerai mokytis, daly-

vauti įvairiuose būreliuose. Tačiau palaipsniui

mažėjant kūno svoriui, atsiranda silpnumas,

nukenčia mokymasis, imama vengti bendravi-

mo su draugais.

Nervinė bulimija – tai valgymo sutriki-

mas, kai nuolat persivalgoma, paskui sukelia-

mas vėmimas ar vartojami vidurius paleidžian-

tys vaistai. Bulimijos kamuojami asmenys val-

go skubėdami ir labai daug.

Kodėl svarbu gydyti valgymo sutriki-

mus:

Jie sukelia fizinius ir psichikos sutriki-

mus; kadangi dažniausiai atsiranda paauglystė-

je, gali pažeisti normalų asmenybės vystymąsi;

sukelia įtampą šeimoje; laiku pradėjus gydymą

mažėja ligos pasikartojimo tikimybė;

Valgymo sutrikimai - plačiai paplitęs ir

vienas iš pavojingiausių psichikos sutrikimų.

Didžiosios Britanijos Valgymo sutrikimų aso-

ciacijos duomenimis 0,8 proc. populiacijos ser-

50

ga nervine anoreksija, nervine bulimija - 1 proc.

Apie 10 proc., ilgai sergančių anoreksija, miršta

nuo išsekimo (Lietuvoje tikslūs epidemiologi-

niai tyrimai nebuvo daryti);

Sergant bulimija didėja savižudybės pa-

vojus.

Gydymosi būdas

Geriausiai - kompleksinis. Gydymas ap-

ima: grupinę psichoterapiją (vadovauja psicho-

logas-psichoterapeutas arba psichiatras-

psichoterapeutas), dietologo konsultacijas, ki-

neziterapiją (kūno vaizdo grupės, relaksacija,

sportavimas), meno terapiją, konsultacijas dėl

vaistų ir pan.

Apsisprendus gydytis privaloma lankyti

visus užsiėmimus ir pereiti visas gydymo pako-

pas!

Daugiau apie valgymo sutrikimus ir jų

gydymą galima sužinoti tinklapyje:

www.valgymosutrikimai.lt.

51

Apklausa mokykloje. Ar laikotės dietos?

Norėdami sužinoti, ar mūsų mokykloje

mokiniai laikosi dietos, atlikome apklausą. Iš

gautų duomenų matyti, jog daugelis mokinių

nesilaiko dietų ir maitinasi natūraliai. Galime

teigti, jog vyrauja sveikas požiūris į mitybą ir

savo kūną.

52

Imuninės sistemos patikimumo testas

Ar patikima Jūsų imuminė sistema? Tokie fak-

toriai kaip stresas, chroniški susirgimai, kaiti-

nimasis saulėje ir kiti veiksniai gali neigiamai

paveikti imuninę sistemą. Jei atsparumas li-

goms nepakankamai stiprus arba per lėta imu-

ninė reakcija, organizmas negali pakankamai

gerai apsisaugoti nuo ligų sukėlėjų. Tuomet

žmogus suserga. Ar patikima Jūsų imuminė

sistema?

53

1. Jūs turite antsvorio,

arba, atvirkščiai, jūs

per daug liesas?

Taip

Ne

2. Ar dažnai sergate

peršalimo ligomis

(daugiau nei 4 kartus

per metus)?

Taip

Ne

3. Daug ir įtemptai

dirbate?

Taip

Ne

4. Jūsų gyvenimo

būdas neaktyvus, ne-

judrus?

Taip

Ne

5. Mažai valgote dar-

žovių ir vaisių?

Taip

Ne

6. Mėgstate degintis

saulėje?

Taip

Ne

7. Sergate chroniniu

tonzilitu (angina)?

Taip

Ne

8. Jūs alergiškas?

Taip

Ne

9. Sergate dar kokio-

mis nors chroniško-

mis ligomis?

Taip

Ne

54

10. Rūkote, piktnau-

džiaujate alkoholiu?

Taip

Ne

11. Lengvai

susierzinate?

Tai

Ne

12. Jūs nepatenkintas

savo asmeniniu gyve-

nimu?

Taip

Ne

13. Ant jūsų pečių

gula visi namų rūpes-

čiai?

Taip

Ne

14. Naudojatės vi-

suomeniniu transpor-

tu?

Taip

Ne

15. Jums pastoviai

šąla kojos ir rankos?

Taip

Ne

16. Jus kamuoja ne-

miga?

Taip

Ne

55

Susiskaičiuokite taškus naudodamiesi šiomis

žiniomis:

atsakymas "Taip" - 10 taškų,

atsakymas "Ne" - 5 taškai.

Jūs surinkote ............ taškų. Perskaitykite že-

miau esančias išvadas pagal savo taškų kiekį.

Išvados:

Nuo 160 iki 125 taškų - Jūsų imunitetas labai

nusilpęs, jūs nuolat persišaldote. Reikėtų iš es-

mės keisti savo gyvenimo būdą. Atsisakykite

žalingų įpročių. Pakeiskite savo maitinimosi

įpročius ir kuo daugiau stenkitės būti gryname

ore. Susirgę neskubėkite gerti antibiotikų, kurie

dar labiau silpnina organizmo imunitetą.

Nuo 120 iki 100 taškų - Kol kas rimtai rūpintis

lyg ir nėra kuo, tačiau reikėtų aktyvesnio gyve-

nimo būdo kuris didintų imuniteto efektyvumą.

Nuo 95 iki 80 taškų - Jūsų stiprus imunitetas.

Jeigu susirgtumėte gripu ar viršutinių kvėpavi-

mo takų infekcija, tai liga greičiausiai praeitų

lengvai be komplikacijų.

Parengė: Žygimantas Ragožius

56

Mokslo kampelis

Trys didžiosios „Homo sapiens“

evoliucijos mįslės

Žmogus yra vienintelis gyvas sutvėrimas

Žemėje, vaikštantis dviem kojomis, neturintis

kailio ir, lyginant su visu jo kūnu, turintis neį-

prastai dideles smegenis. Dešimtis tūkstančių

metų planetos gėrybėmis dalijomės su mažiau-

siai keturiomis kitomis hominidų rūšimis, pas-

57

tebi‚ Newscientist.com“. Tačiau jos išmirė, o

mes, Homo sapiens, likome. Kodėl? Tai gali

būti didžiausia visų laikų mįslė

Išties, modernusis mokslas mums leidžia

suprasti neįtikėtinus gamtos reiškinius: mes

daugmaž žinome, kaip „veikia“ Saulė, daugmaž

numanome, kaip galėjo susiformuoti visata.

Tačiau ar daug mes žinome apie… pačius save?

Žinoma, esame susidarę šiokį tokį vaiz-

dą, iš kur ir kaip atsiradome Žemėje – už jį dė-

koti reikėtų evoliucijos teorijos tėvui Čarlzui

Darvinui (Charles Darwin). Tačiau, kalbant

apie žmogaus atsiradimą, vystymąsi ir domina-

vimą, yra likę neatsakytų, nesuprastų mįslių,

susivedančių į vieną klausimą – kaip mes tapo-

me žmonėmis?

Dvi kojos

Pirmoji iš tų trijų didžiųjų „Homo sa-

piens“ mįslių – dvikojystės fenomenas. Vaikš-

čioti dviem, o ne keturiomis, mums atrodo taip

įprasta ir savaime suprantama, jog retai tesusi-

mąstome, kodėl žmogus atsistojo ant dviejų

58

kojų. Beje, daugiau taip pasielgti sugalvojusių

gyvių Žemėje nėra.

Tad kodėl dvikojystė? Anot Č. Darvino,

pradėjus vaikščioti dviem kojomis, atlaisvėjo

rankos – jas buvo galima „įdarbinti“ įrankių

naudojimui. Tačiau archeologiniai radiniai by-

loja ką kita. Seniausi rasti hominidų įrankiai

datuojami 2,5 mln. metų, o pirmieji hominidų

protėviai vaikščioti dviem kojomis pradėjo ge-

rokai anksčiau – prieš beveik 4,5 mln. metų.

Tad jei ne laisvos rankos, tai kas tada?

Kitoje hipotezėje formuluojama tokia galimybė:

hominidų protėviai pradėjo vaikščioti stati, kad

iš toliau matytų plėšrūnus. Kiti samprotauja, jog

žingsniuojant dviem kojomis galima nukeliauti

toliau ir greičiau – tokiu būdu galima apeiti

didesnę teritoriją.

Kuri iš versijų yra teisingiausia? O gal

egzistuoja kitas, dar nesurastas dvikojystės fe-

nomeno paaiškinimas?

Skausmingai nuogi

59

Kaip ten bebūtų, vaikščiojimas dviem ko-

jomis žmogui suteikė aibę privalumų. O kokių

privalumų galėjo suteikti… kailio netektis?

Kailį turi beveik visi žinduoliai. Tam yra prie-

žastis. Be kailio aplinkai būtų atiduota labai

daug šilumos energijos. Kam išlaidauti? Ir ko-

kia tada „nuogumo“ prasmė? Klausimas taptų

dar aktualesnis, pamėginus nuogam palakstyti

po mišką. Šakos, spygliai, dygliai, uodai…

Viena iš hipotezių yra tokia: kailio nete-

kome vienos evoliucijos fazės metu, kai mūsų

protėviai didžiąją dalį laiko praleisdavo… van-

denyje. Visai kaip delfinai ar banginiai. Tačiau

šios egzotiškos teorijos patvirtinimui stokojama

archeologinių argumentų.

Kitoje teorijoje spėjama, jog protėviai

„numetė savo kailį“, kai iš miško, džiunglių

išėjo gyventi į atvirą vietovę – savanas. Taip

galėjo nutikti prieš maždaug 1,7 mln. metų.

Turint kailį, perkaitimas žmogaus organizmui

būtų rimta grėsmė. Tad daugiau šansų išgyventi

lyg ir turėtų tie, kurie ant savo kūno turi mažiau

„vilnos“. Bet kodėl daugybė savanos gyventojų

(liūtai, gepardai, hienos, beždžionės) kailį (ir

60

dar kokį!) vis dėlto turi? Šios mįslės dar neįmi-

nėme.

Daug smegenų

Galiausiai – trečioji mįslė: didelės sme-

genys, pilkoji medžiaga. Ko turim, tai turim.

Žmogaus smegenys yra beveik dvigubai sun-

kesnės už mūsų dydžio žmogbeždžionių. Kaip

čia nutiko, kad mes taip išgudrėjome, o kitoms

beždžionėms tai nepavyko?

Atsakymą mėginama susieti su viena to-

kia mutacija, kuri, paprasčiau tariant, paveikė

mūsų protėvių raumenų struktūrą taip, jog „plo-

tai“ aplink kaukolę buvo atpalaiduoti taip, jog

sudarė sąlygos kaukolei pūstis. Taip toje kauli-

nėje dėžutėje atsirado daugiau vietos… visiškai

teisingai, smegenims. Kuo jų daugiau, tuo pa-

prasčiau sugalvoti, kaip prasimanyti maisto,

apsiginti nuo grėsmių, susikurti gyvenimą leng-

vinančių įrankių ar sudėtingesnių technologijų.

Tačiau panašu, jog didžiausias postūmis

smegenų vystymuisi galėjome būti… mes pa-

tys. Tiksliau, mūsų socialumas: gyvendamas su

61

tokiais pat, kaip ir jis pats, žmogus dalijosi pa-

tirtimi, mokėsi ir taip tobulino savąsias smege-

nis. Mokslininkai yra linkę manyti, jog smege-

nų vystymąsi labiau skatino ne fizinės aplinkos

grėsmės, o įvairūs socialinio spaudimo aspektai.

62

Įdomūs faktai apie žmogų

Žmogus - vienintelis gyvūnijos pasaulio

atstovas, sugebantis piešti tiesias linijas.

Žmogui per gyvenimą vidutiniškai išauga

725 km plaukų.

Blondinams barzda dygsta sparčiau negu

brunetams.

Žydraakiai yra daug jautresni skausmui nei

kitos akių spalvos žmonės.

Kai žmogus šypsosi, dirba 17 raumenų.

Plaučių paviršius sudaro maždaug 100 kv.

metrų.

63

Žmogaus DNR sudaro apie 80 000 genų.

Kiekvienas žmogaus pirštas per gyvenimą

susilenkia maždaug 25 mln. kartų.

Žmogaus smegenys per dieną generuoja

daugiau elektros impulsų negu visi pasaulio

telefonai kartu

Bendras žmogaus organizme esančių bakte-

rijų svoris sudaro 2 kilogramus.

Mokslinis bambos pavadinimas - umbili-

cus.

Žmogaus smegenyse per vieną sekundę

įvyksta 100 000 cheminių reakcijų.

Vaikai gimsta be kelio girnelių. Jos atsiran-

da tik 2-6 jų gyvenimo metais.

Kai žmogus gimsta, jo smegenyse būna

apie 14 mlrd. ląstelių, sulaukus 25 m. jų kasdien

sumažėja 100 tūkstančių.

Žmogaus plonoji žarna, kol jis gyvas, būna

2,5 m ilgio, o mirus ir atsipalaidavus raume-

nims ji siekia 6 metrus.

Dešinysis žmogaus plautis talpina daugiau

oro nei kairysis.

Suaugęs žmogus per parą iškvepia ir įkve-

pia maždaug 23 000 kartų.

64

Moters organizmas per visą gyvenimą pa-

gamina maždaug 7 mln. kiaušialąsčių.

Nusičiaudėti atsimerkus neįmanoma.

Žmogus, kuris per dieną surūko pakelį ciga-

rečių, per metus suvalgo pusę šaukštelio dervos.

Žmogaus akis sugeba atskirti 10 mln. at-

spalvių.

Žmogaus burnoje yra iki 40 000 bakterijų.

Moterys mirksi dvigubai dažniau negu vy-

rai.

Rankų pirštų nagai auga 4 kartus sparčiau

negu kojų.

Pats stipriausias žmogaus raumuo – liežu-

vis.

Gimstant kūdikio kūne yra 300 kaulų, o

suaugusių lieka tik 206.

Suaugusio žmogaus kūne yra apie 75 km

nervų.

Nervų impulsai žmogaus kūne juda maž-

daug 90 m per sekundę greičiu.

65

Pasijuokime!

Ateina į klasę Petriukas su ištinusia lūpa. Drau-

gai teiraujasi, kas jam atsitiko.

- Plaukiojom su tėvu valtimi po ežerą, ir man

ant lūpos nutūpė vapsva.

- Ir ji tau įkando? – susidomėjo draugai.

- Ne, nespėjo, – papurtė galvą Petriukas, – tėvas

ją irklu užmušė.

XXX

Eina Petriukas į mokyklą. Ateina ir mato: nėra

mokyklos… Vietoj jos lygus laukas, o po jį

sargas su šluota sukinėjasi…

- Atsiprašau, dėde.. O kur mokykla?

- Nėra mokyklos. Sudegė tavo mokykla.

- Aa.. Po kiek laiko vėl prieina:

- Dėde, dėde.. O tai kur dabar reikia eiti moky-

tis?

66

- Ką aš žinau. Nėra tavo mokyklos. Sudegė. Eik

iš čia.

Nueina. Po kiek laiko vėliau:

- Dėde, a dėde!! O tai kaip dabar bus? Kur aš

mokysiuos?..

- Atstok tau sakau! Nėra tavo mokyklos!! Ir

nebus!

- Ech, pagalvojo Petriukas,- klausyčiaus taip ir

klausyčiaus…

XXX

Mokytojas klausia Mariaus:

– Kodėl neatlikai namų darbų?

– Mūsų namuose įvyko trumpas sujungimas.

– Ir ką veikei visą vakarą tamsoje?

– Žiūrėjau televizorių.

– Be elektros? – stebisi mokytojas.

– Taip, juk turėjau žvakę

67

XXX

Kalbasi du mokiniai:

- Mes tik ką rašėm anatomijos kontrolinį. Ro-

mas gavo dvejetą.

- Už ką?

- Už „špargalkę”. Mokytoja pagavo jį beskai-

čiuojantį šonkaulius.

Parengė: Ignotas Jonelis

68

Tikimės, jog atradote ką nors įdomaus ir

lauksite kito mūsų numerio!

Smagių atostogų

ir iki susitikimo rugsėjį!!!

69

Redaktoriai: Juta Zinkevičiūtė,

Gintarė Benkauskaitė

Rengėjai: Nidos vidurinės mokyklos devin-

tokai

Nuotraukos: kopos.lt; visitneringa.lt