PRITARTAPalangos miesto savivaldybės tarybos 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimu Nr. T2-

219

PATVIRTINTAPalangos lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“direktoriaus 2020 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. VIV-77

PALANGOS LOPŠELIO-DARŽELIO „ĄŽUOLIUKAS“ 2021–2023 METŲ IKIMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMA

I SKYRIUSBENDROSIOS NUOSTATOS

1. Oficialus pavadinimas – Palangos lopšelis-darželis „Ąžuoliukas“, trumpasis pavadinimas – lopšelis-darželis „Ąžuoliukas“ (toliau tekste – lopšelis-darželis „Ąžuoliukas“). Teisinė forma – biudžetinė įstaiga. Grupė ir tipas – ikimokyklinio ugdymo mokykla. Adresas – Plytų g. 35, Palanga, 00132, el. pašto adresas darzelis@azuoliukaspalanga.lt , interneto svetainės adresas www.azuoliukaspalanga.lt.

2. Vaikai ir jų poreikiai. Lopšelyje-darželyje „Ąžuoliukas“ ugdomi vaikai nuo vienerių iki šešerių metų. Ikimokyklinio ugdymo programa (toliau tekste – Programa) skirta vaikams nuo 1 iki 6 m., jų šeimoms ir mokytojams. Kiekvieno vaiko poreikis: būti saugiam, mylimam, išklausytam ir suprastam, turėti veikimo laisvę, padedančią atsiskleisti vaiko asmenybei, galioms. Siekiama sukurti tokią ugdymo aplinką, kuri atitiktų vaikų amžiaus tarpsnius ir užtikrintų vaiko interesų ir poreikių (saugumo, aktyvumo, žaidimo, bendravimo, bendradarbiavimo, pažinimo, saviraiškos) tenkinimą, ekologinių – gamtosauginių ugdymo idėjų puoselėjimą. Vaikams prioritetu tampa pažinimo, eksperimentavimo, atradimų ir kūrybinė veikla. Šiems poreikiams tenkinti naudojamos įvairios erdvės, ugdymo(si) procese taikomos informacinės technologijos.

3. Lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ ikimokyklinio ugdymo programos turinys orientuotas į svarbiausią pasiekimą – vaiko asmenybės brandinimą, taip pat į sėkmingą jo ugdymosi pažangą ir gerus pasiekimus visose 18 pasiekimų sričių. Siekiant numatytų vaikų grupės ir kiekvieno vaiko ugdymosi rezultatų, ikimokyklinio ugdymo mokytojai kuria grupėje situacijas patirtiniam vaikų ugdymuisi, koordinuoja jų ugdymosi procesą.

4. Švietimo teikėjo savitumas. Lopšelis-darželis „Ąžuoliukas“ bendro tipo ikimokyklinė ugdymo įstaiga, teikianti ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą vaikams nuo vienerių iki septynerių metų. Grupės formuojamos pagal vaikų amžių, įstaigoje veikia pailgintos dienos grupė. Lopšelyje-darželyje „Ąžuoliukas“ prioritetas teikiamas sveikatos saugojimui ir stiprinimui, gamtotyros ir aplinkosaugos įgūdžių formavimui, orientuojant vaikus į praktinę gamtosauginę veiklą. Nuo 2014 metų lopšelis-darželis „Ąžuoliukas“ vykdo gamtosauginių mokyklų programą, kuri skatina bendruomenės aktyvumą dalyvaujant aplinkos švarinimo talkose, rūšiuojant antrines žaliavas, taupant elektros energijos ir vandens sąnaudas. Bendradarbiaujant su Lietuvos „Žaliųjų“ judėjimu, Palangos botanikos parko administracija Birutės parko paplūdimyje organizuojamos vaikų kūrybinių darbų parodos „Aš noriu augti prie

2

švarios jūružės“, sporto šventės, skirtos Baltijos jūros dienai paminėti. Už kryptingą bei visuomenės aplinkosauginio vaidmens stiprinimą įstaiga daugelį metų apdovanojama „Žaliąja“ vėliava.

Lopšelyje-darželyje „Ąžuoliukas“ veikia Vaiko gerovės komisija, kuri organizuoja ir koordinuoja prevencijos ir intervencijos priemonių įgyvendinimą, švietimo pagalbos teikimą, saugios, palankios vaiko ugdymui aplinkos kūrimą, švietimo programų pritaikymą vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių. Vaikams paslaugas teikia logopedas.

Ypatingas dėmesys skiriamas vaiko fizinės ir psichinės sveikatos stiprinimui, socializacijai. Lopšelis-darželis „Ąžuoliukas“ dalyvauja Europos judumo savaitės renginiuose, tarptautinėje ankstyvosios prevencijos programoje „Zipio draugai“, skirtoje 5-7 metų vaikams, siekiant pagerinti vaikų savijautą, padėti jiems įgyti socialinių emocinių sunkumų įveikimo gebėjimų.

Siekdami užkirsti kelią žalingiems įpročiams mokytojai į ugdymo procesą integruoja „Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos“ programą.

5. Požiūris į vaiką ir jo ugdymą. Lopšelis-darželis „Ąžuoliukas“ – mokykla siekianti vaiko sėkmės įvairiose srityse:

5.1. Ugdymą grindžia humanistine filosofija, kuri pabrėžia vaiko sveikatos, saviraiškos ir savirealizacijos galimybių svarbą ugdymo(si) procese, pagarbą vaikui, jo asmenybei bei ekologine raidos teorija, akcentuojančia gamtinės, socialinės ir kultūrinės aplinkos įtaką vaiko ugdymui(si) bei vaiko ekologinio supratingumo, gamtosaugos patirties plėtojimą. Siekiama parinkti natūralius, vaiko prigimtį atitinkančius ugdymo būdus, reflektuoti kiekvieno vaiko ir vaikų grupės ugdymosi pasiekimus ir dalyvavimą ugdymo procese. Vaikui ir pedagogui bendraujant kuriami veiklos planai, skatinantys vaiko aktyvumą, atsakomybės už individualios veiklos rezultatus prisiėmimą.

5.2. Vadovaujantis progresyviojo ugdymo(si) kryptimi siekiama gerbti ir vertinti kiekvieno vaiko individualumą, sudaryti sąlygas rinktis veiklos formas, akcentuoti ne žinias ir žinojimus, o ugdytinio gebėjimus spręsti problemas, išmokti mokytis, mąstyti.

6. Mokytojų ir kitų specialistų pasirengimas. Lopšelyje-darželyje „Ąžuoliukas“ dirba kvalifikuoti priešmokyklinio, ikimokyklinio, meninio ugdymo mokytojai, logopedas, kurie geba kokybiškai ir inovatyviai ugdyti šiuolaikinį vaiką, aktyviai ieško naujų ugdymo strategijų ir jas įgyvendina. Mokytojai suvokia savo misiją – būti vaiko pagalbininku, patarėju, padedančiu jam augti, bręsti, tobulėti. Jie stengiasi pažinti kiekvieno vaiko individualybę, pasirinkti ir taikyti tinkamas ugdymo strategijas, gebėti sukurti grupėje psichologiškai saugią aplinką, matyti vaiko ugdymo perspektyvą, profesionaliai organizuoti ugdymo(si) procesą, palaikyti ir stiprinti vaiko galias, tinkamai vertinti jo pasiekimus bei daromą pažangą. Lopšelyje-darželyje „Ąžuoliukas“ išreikšta mokytojų motyvacija profesiniam tobulėjimui, sudaromos palankios sąlygos mokytis ir tobulėti. Mokytojai nuolat kelia savo kvalifikaciją seminaruose, renginiuose, aktyviai dalyvauja konferencijose, metodiniuose užsiėmimuose, geba pagrįsti savo veiklą, ją sisteminti ir skleisti pozityviąją darbo patirtį.

7. Regiono savitumas. Lopšelis-darželis „Ąžuoliukas“ įsikūręs ekologiškai švarioje ir turtingoje gamtinėje aplinkoje, netoli Birutės parko, Gintaro muziejaus, jūros. Vaikai turi galimybę žaisti erdviame kieme, žaidimams pritaikytose žaliosiose zonose, stebėti, tyrinėti aplinką, reiškinius, augalus, vabzdžius, paukščius. Išvykose prie jūros susipažinti su pajūrio, Birutės parko augmenija, gyvūnais, mažąja architektūra, Gintaro muziejaus

3

ekspozicijomis, parke organizuojamais renginiais, Rąžės upeliu bei pajūrio regioniniu parku ir įgyti įvairios patirties patiems veikiant, dalyvaujant edukaciniuose užsiėmimuose.

Kiekvieną rudenį turi galimybę stebėti unikalias floristines kompozicijas, sukurtas Birutės parko dienai paminėti, lankytis oranžerijoje, stebėti augalus, gyvūnus. Vaikai mokomi saugoti ir tausoti savo krašto papročius, Žemaitijos regiono kultūrinį paveldą, puoselėti trapią pajūrio augmeniją ir gyvūniją, unikalią gamtą.

8. Tėvų (globėjų) ir vietos bendruomenės poreikiai. Lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ paskirtis – bendradarbiaujant su šeima ugdyti vaiką, vadovaujantis principu, kad viskas, kas daroma, daroma vaiko labui. Didelį dėmesį siekiama skirti vaikų šeimos pažinimui, tėvų (globėjų) nuostatų išsiaiškinimui bei jų poreikių tenkinimui. Tėvai lygiaverčiai ugdymo partneriai, ugdymo(si) proceso dalyviai. Jie tikisi vaikų saugumo, pagarbos ir supratimo vaiko ir savo asmeniui, tinkamos vaiko brandos mokyklai. Tėvai ir bendruomenės nariai – tai dvi lygiavertės pusės, kurios turi vienodą galią sėkmingam vaikų ugdymui(si), jų bendradarbiavimui. Ugdymo įstaigoje pripažįstami ir gerbiami šeimų kultūriniai ir socialiniai skirtumai.

9. Programos teisinis pagrįstumas. Lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ ikimokyklinio ugdymo(si) programa (toliau tekste – Programa) parengta vadovaujantis Ikimokyklinio ugdymo programų kriterijų aprašu, Ikimokyklinio ugdymo metodinėmis rekomendacijomis; Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašu, Metodinėmis rekomendacijomis ikimokyklinio ugdymo programai rengti bei pagrindiniais teisiniais dokumentais, reglamentuojančiais ikimokyklinio ugdymo(si) veiklą: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, Vaiko teisių konvencija, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu, Vaiko gerovės politikos koncepcija, lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ nuostatais ir kt.

II SKYRIUSIKIMOKYKLINIO UGDYMO PRINCIPAI

10. Lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ mokytojai vadovaujasi šiais principais:

10.1. Demokratiškumo. Skatinama lygiavertė vaiko ir suaugusiojo partnerystė ir sąveika, kai ugdytojas orientuojasi į vaiką kaip į asmenybę. Šeimos ir darželio sąveika grindžiama tėvų ir mokytojų iniciatyvų derinimu, partnerystės plėtojimu, tėvų pedagoginiu švietimu. Vaikams sudaroma galimybė kritiškai mąstyti, rinktis sau įdomią veiklą, elgtis savarankiškai, laikytis grupėje susikurtų taisyklių.

10.2. Humaniškumo. Vaikas gerbiamas kaip asmenybė, garantuojant jam teisę gyventi ir elgtis pagal prigimtį bei asmeninę patirtį.

10.3. Individualizavimo. Visiems vaikams sudaromos galimybės ugdytis pagal savo amžių, gebėjimus, išsivystymo lygį, patirtį, ugdymosi poreikius ir galimybes, individualumą sąlygojančius veiksnius: šeimos kultūrą, tradicijų įvairovę, lytį, charakterį, pažinimo stilių, pomėgius, vaiko savęs vertinimą, specialiuosius ugdymosi poreikius ir priežastis.

10.4. Integralumo. Ugdymo turinys sudaromas parenkant ir siejant tarpusavyje visas ugdymo(si) sritis ir atsižvelgiant į to amžiaus tarpsnio vaiko visuminį pasaulio suvokimą.

10.5. Tautiškumo. Padedama augančiam vaikui perimti, perduoti ir puoselėti lietuvių tautos kultūrines vertybes, Palangos krašto, Žemaitijos

4

regiono papročius, tradicijas ir visa, kas jį supa įprasminti per vertybes – dorovinės žmogaus nuostatos į aplinką.

10.6. Tęstinumo. Siekiama, kad vaikas darniai pereitų nuo ugdymo(si) šeimoje prie ugdymo(si) ankstyvojo, ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus grupėse, atsižvelgiant į vaikų įgytą patirtį, gebėjimus bei jo ugdymo(si) perspektyvą. Nuolat palaikyti glaudų šeimos ir įstaigos mokytojų ir tėvų bendradarbiavimą.

10.7. Konfidencialumo. Garantuojama, kad informacija apie vaiko ugdymo(si) pasiekimus, jų vertinimą ir problemas būtų teikiama tik asmeniškai šeimai.

10.8. Atsinaujinimo. Ugdymo turinys peržiūrimas ir atnaujinamas, atsižvelgiant į vaikų savitumą, poreikius gebėjimus, besikeičiančios visuomenės iškeltas vertybes nuolat kintančioje aplinkoje.

III SKYRIUSTIKSLAS IR UŽDAVINIAI

11. Programos tikslas – atsižvelgiant į kiekvieno vaiko prigimtines galias, jo individualią patirtį, ugdymosi poreikius bei pažangiausias mokslo ir visuomenės raidos tendencijas, bendradarbiaujant su šeima kurti sąlygas, padedančias vaikui tenkinti prigimtinius, kultūros, taip pat ir etninius, socialinius, pažintinius poreikius.

12. Uždaviniai:12.1. padėti atsiskleisti individualiems vaikų poreikiams ir

gebėjimams, pritaikant ir įgyvendinant ugdymo(si) turinį; 12.2. saugoti ir stiprinti vaiko fizinę ir psichinę sveikatą, ugdyti

sveikos ir saugios gyvensenos įgūdžius, tenkinti judėjimo poreikį;12.3. sudaryti galimybes vaiko ekologinio supratingumo,

gamtosaugos patirties plėtojimui, aktyviai tyrinėjant supančią aplinką;12.4. užtikrinti sėkmingą vaiko socializaciją, ugdant socialinius –

emocinius įgūdžius ir puoselėjant jo patirtį, įgytą šeimoje ir lopšelyje-darželyje „Ąžuoliukas“;

12.5. suteikti laisvę vaikui ir jo kūrybai, skatinti savarankiškumą, iniciatyvą, atskleisti ir ugdyti įvairius vaiko gebėjimus, puoselėti jo individualybę;

12.6. užtikrinti pozityvią, pasitikėjimu ir pagarba grįstą vaiko, pedagogo, kitų specialistų ir tėvų ar globėjų sąveiką, padėti fiziškai ir psichologiškai atsistatyti ir socialiai integruotis vaikams iš rizikos grupei priklausančių šeimų;

12.7. puoselėti vaiko tautinį identitetą, rūpintis tradicinių kultūros vertybių saugojimu ir puoselėjimu.

IV SKYRIUSUGDYMO TURINYS, METODAI, PRIEMONĖS

13. Orientuodamasis į vaiko ugdytinas kompetencijas, mokytojas ugdymo turinį planuoja metams, dviem savaitėms, savaitei. Temas ugdomajai veiklai siūlo vaikai, mokytojai, tėvai. Ugdymo turinys įgyvendinamas kryptingai, parenkamas visai grupei, orientuojantis į bendrus grupę lankančių vaikų poreikius bei kompetencijas ir pritaikomas pagal individualius gebėjimus, atsižvelgiant į vaikų ugdymo pasiekimus. Planuojant ugdymą, vadovaujamasi į

5

vaiko ugdymosi rezultatus orientuotą atvirąjį ugdomosios veiklos planavimą. Mokytojas vaikams siūlo kryptingą ir tikslingą ugdymą(si), o vaikai veiklą pasirenka pagal poreikius, interesus, vaizduotę, patirtis. Pastebėjus, kad vaikui kilo sumanymas, jis palaikomas, padedama išplėtoti idėją, problemą ir ją išspręsti, ieškoti naujų, dar neišbandytų sprendimo būdų.

14. Programoje sąlyginai išskiriamos penkios kompetencijų grupės, kurios sudaro ikimokyklinio ugdymo pagrindą ir apima 18 vaiko ugdymosi pasiekimų sričių, kurios suskirstytos pagal amžių:

14.1. socialinę kompetenciją sudaro šios tarpusavyje glaudžiai susijusios ugdymo sritys: vaiko santykiai su suaugusiaisiais ir santykiai su bendraamžiais, emocijų suvokimas ir raiška, savireguliacija ir savikontrolė, savivoka ir savigarba;

14.2 sveikatos kompetenciją apima kasdienio gyvenimo įgūdžiai, fizinis aktyvumas;

14.3. pažinimo kompetenciją sudaro aplinkos pažinimas, skaičiavimas ir matavimas, tyrinėjimas, problemų sprendimas;

14.4. komunikavimo kompetenciją sudaro sakytinė kalba ir rašytinė kalba;

14.5. meninė kompetencija sietina su menine raiška ir estetiniu suvokimu;

14.6. mokėjimas mokytis, kūrybiškumas, iniciatyvumas ir atkaklumas integruojami į visas penkias kompetencijų grupes.

15. Programos tikslas ir uždaviniai bus įgyvendinti taikant aktyvius ugdymo metodus, kurie padės skatinti vaiko smalsumą, domėjimąsi, norą tyrinėti, aiškintis, interpretuoti, laiduojantys gerą emocinę atmosferą, skatinantys nebijoti klysti, leidžiantys kiekvienam vaikui patirti sėkmę. Ugdymo(si) metodai diegiami per žaidimą, žaismingas ir patrauklias situacijas, vaiko tyrinėjimus, atradimus, asmeninę patirtį. Metodai stimuliuoja vaikų aktyvią veiklą, jungia mokytojų ir vaikų pastangas siekti bendro tikslo. Mokytojas ugdymo metodus renkasi laisvai, kūrybiškai juos taiko siekdamas įgyvendinti ugdymo(si) tikslus ir uždavinius. Išskiriami šie ugdymo metodai:

15.1. žaidimas – pagrindinė veikla pažinti save ir aplinkinius, supančią aplinką, tenkinti savo svarbiausius poreikius, lavinti protinius gebėjimus. Žaidžiant vaikai kuria įvairius vaidmenis, situacijas, išreiškia emocijas, sprendžia problemas, mokosi įveikti sunkumus, kuria bendravimo situacijas;

15.2. ugdymo(si) skatinimas, sukuriant tinkamą aplinką – mokytojai sukuria grupėje jaukias erdves vaikų veiklai, skatina ir vaikus patiems susikurti, įsirengti žaidimų vietas, pripažįstama vaiko teisė rinktis veiklą, žaidimus, būdus, veiklai tinkančius žaislus, priemones;

15.3. žodiniai (pasakojimas, aiškinimas, pokalbiai, diskusija, analizė, naudojimasis spausdintiniais šaltiniais) – suteikiantys galimybę perduoti informaciją, natūraliai bendrauti, įsiklausyti į vaiko mintis, spręsti problemas, skatinti kritiškai mąstyti, argumentuoti išsakytas mintis, aiškintis reiškinius, jų esmę;

15.4. projektas – teorinė-praktinė veikla – plėtoti turimai patirčiai ir kompetencijai. Skatina aktyvesnį šeimos dalyvavimą, padeda rasti naujų ugdymo turinio įgyvendinimo priemonių;

15.5. stebėjimas, eksperimentas, tyrinėjimas – tai aplinkos pažinimo ir patirties kaupimo būdai, kurie skatina vaiką veikti, tapti mažaisiais tyrinėtojais, stebėtojais, daryti atradimus, planuoti, organizuoti stebėjimus

6

gamtoje, gilina ugdytinių žinias, ugdo gebėjimą pritaikyti jas, aiškinantis natūralius procesus ir reiškinius;

15.6. pažintinės – edukacinės ekskursijos, išvykos – padeda turtinti vaikų pažintinę, socialinę, emocinę, kalbinę patirtį, plėsti akiratį, įgyti įvairių gebėjimų, patirti naujų įspūdžių;

15.7. situacinis – spontaniškas ugdymas – kūrybinė vaiko ir pedagogo sąveika, kai atsižvelgiama į vaikų siūlymus ir idėjas. Vaiko spontaniška veikla gerbiama ir laikoma vertinga patirtimi, ugdymui panaudojamos netikėtos situacijos, išplėtojami vaiko inicijuoti pokalbiai, žaidimai;

15.8. IKT taikymas ugdymo procese – kompiuteriniai žaidimai, praktiniai užsiėmimai, vaizdo medžiagos stebėjimas ir analizavimas, fotografavimas.

16. Lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ ugdomoji aplinka yra neatsiejama ugdymo turinio dalis, padedanti siekti ikimokyklinio ugdymo programos tikslo. Kuriama aplinka sudaro sąlygas skleistis kiekvieno vaiko kritiniam ir kūrybiniam mąstymui, vaikai skatinami patirti kūrybos džiaugsmą, spręsti problemas, reikšti savo nuomonę. Ugdomoji aplinka pakankamai aprūpinta įvairiomis priemonėmis, skatinančiomis vaiko aktyvumą, norą pažinti, stebėti, kurti, tyrinėti, ieškoti, atrasti, bendrauti ir bendradarbiauti. Erdvės vaikų veiklai ir priemonės išdėstytos orientuojantis į tematiką, vaikų interesus, žadina savaiminį veiklos pasirinkimą bei perėjimą nuo vienos veiklos rūšies prie kitos. Ugdymo organizavimas išplečiamas į įvairias įstaigos bendrąsias vidaus ir lauko erdves, pereinama prie vaiko patirtinio ugdymosi, kai vaikai įsitraukia į savo sumanytą ar mokytojo inicijuotą veiklą. Ikimokyklinio amžiaus vaikai geriausiai ugdosi patys būdami aktyvūs – tyrinėdami visais pojūčiais, darydami, bandydami ir eksperimentuodami, stebėdami savo veiksmų pasekmes, diskutuodami, spręsdami problemas, dalydamiesi išvykų patirtimi ir kt. Vaikas ugdomas realiame ir virtualiame pasaulyje, įstaigoje ir už jos ribų. Mokytojai skatina vaikų mokymąsi kartu, pasiūlydami grupinių darbų, inicijuodami vaikų projektus, diskusijas. Vaikui sudaromos galimybės rinktis žaidimus ir ugdymąsi skatinančią veiklą įvairiose srityse: sveikatos, socialinėje, kalbos, pažinimo, meninėje. Pozityvi sąveika su suaugusiaisiais. Kuriama aplinka, sąveikos, kurios sudaro galimybes vaikams pasitikėti suaugusiaisiais, mokytis iš jų, patirti džiugių emocijų bendraujant su jį ugdančiais ikimokyklinio ugdymo mokytojais. Skatinama individuali socialinė-emocinė raida. Vaikas drąsinamas, palaikomas, skatinamas, todėl gerai jaučiasi, pasitiki savimi ir savo gebėjimais, saugiai, savarankiškai veikia ir konstruktyviai bendradarbiauja.

17. Ugdymo(si) priemonės – atitinka vaikų amžių, individualius gebėjimus, skatina kaupti patirtį kiekvienoje ugdymo(si) srityje, yra tikslingos, veiksmingos, higieniškos, saugios ir funkcionalios, padeda tenkinti svarbiausius poreikius (emocinius, judėjimo, pažinimo, komunikavimo), skatina vaiko savarankiškumą ir aktyvumą, Įsigyjama vis naujų priemonių, skatinančių vaikų patirtinę veiklą, taikant STEAM idėjas.

18. Ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo turinys (1-6) metų:

18.1. Socialinė kompetencija18.1.1. UGDYMO (SI) SRITIS. SANTYKIAI SU SUAUGUSIAIS

Vertybinės nuostatos. Nusiteikęs geranoriškai bendrauti ir bendradarbiauti su suaugusiaisiais.Bendrieji gebėjimai. Pasitiki pedagogais, juos gerbia, ramiai jaučiasi su jais

7

kasdienėje ir neįprastoje aplinkoje, iš jų mokosi, drąsiai reiškia jiems savo nuomonę, tariasi, derasi; žino, kaip reikia elgtis su nepažįstamais suaugusiaisiais.

Žingsniai Pasiekimai Ugdymo gairės1 Verkia atsiskirdamas nuo tėvų,

tačiau padedamas pedagogo pamažu nurimsta ir įsitraukia į veiklą. Atpažįsta juo besirūpinantį suaugusįjį, džiaugiasi jį pamatęs, atsako jam kalbinamas, žaidinamas, siekia būti greta.

Sukuriama ir laikomasi atsisveikinimo su tėvais ritualų: apsikabinti, pamojuoti per langą, palikti savo nuotraukėlę, atsinešti žaislą iš namų ir kt. Grupėje turėti įdomių žaislų pažaisti su vaiku, kol nusiramins.

2 Sunkiai atsiskiria nuo mamos, tėčio ar globėjo. Parodo prieraišumą prie juo besirūpinančio suaugusiojo. Mėgsta žaisti kartu su juo, stebi ir mėgdžioja jo žodžius, veiksmus. Atpažįsta suaugusiojo emocijas, jausmus. Vykdo jam suprantamus suaugusiojo prašymus, kreipiasi į jį pagalbos. Bijo nepažįstamų žmonių, nežinomos aplinkos, neįprastų žaislų.

Pastebimas, padrąsinamas ir paskatinamas vaikas. Bendraujama su vaiku tik pozityviai: net užsispyrus jam padeda rasti pozityvų sprendimą. Pristatomi nauji žaislai, po to siūloma pažaisti kartu, o vėliau skatinamai žaisti savarankiškai. Bendradarbiaujama su vaiko tėvais.

3 Lengviau nei antraisiais metais atsiskiria nuo tėvų. Drąsiai veikia, rizikuoja, išbando ką nors nauja, kai šalia yra juo besirūpinantis suaugusysis. Mėgdžioja, tačiau žaidime savaip pertvarko suaugusiųjų veiksmus, žodžius, intonacijas. Nori veikti savarankiškai ir tikisi suaugusiojo palaikymo, pagyrimo.

Žaidžiama, imituojama suaugusiųjų veiksmus – mamos, gydytojo, auklėtojos, vairuotojo, kirpėjos ir kitus vaidmenis. Suaugusiam padedant, tvarkomi žaislai padedant į vietą, Mokomasi praustis, apsiauti batukus, užsisagstyti sagas.

4 Lengvai atsiskiria nuo tėvų ar globėjų. Grupėje jaučias saugus. Dažniausiai stengiasi laikytis suaugusiųjų nustatytos tvarkos, priima jų pagalbą, pasiūlymus bei vykdo individualiai pasakytus prašymus. Mėgsta ką nors daryti kartu su suaugusiuoju.

Organizuojamos šeimos dienos grupėje. Kviečiami tėvai dalyvauti grupės veikloje. Dėl vaikų ugdymo, išvykų, švenčių ir kt. tariamasi su vaikais bei jų tėvais. Klausomasi vaikų, skatinami pasakyti savo norus, sumanymus, idėjas, padedama juos įgyvendinti. Padedama vaikams laikytis tvarkos, kontroliuojant savo elgesį. Kviečiami į grupę vaikams įdomūs žmonės, organizuojama jiems įdomi veikla.

5 Dažniausiai laikosi sutartų taisyklių, suaugusiojo

Vaikai įsitraukia į žaidimus, atlieka įvairius vaidmenis, palaikomi jų

8

prašymų, pasiūlymų. Drąsiai bendrauja su mažiau pažįstamais ar nepažįstamais žmonėmis grupėje, salėje ar įstaigos kieme.

sumanymai, analizuojami klausimai, padedantys plėtoti žaidimą. Kalbamasi su vaikais apie tai, kuo naudingos elgesio taisyklės, apie tinkamą bendravimą su tėvais, broliais ir seserimis.

6 Geranoriškai, mandagiai bendrauja su suaugusiaisiais. Tariasi, diskutuoja su jais dėl dienotvarkės ir elgesio taisyklių, teikia pasiūlymus, stengiasi laikytis susitarimų, žino, į ką galima kreiptis pagalbos pasimetus, nutikus nelaimei. Kasdienėse situacijose bando tinkamu būdu išsakyti priešingą nei suaugusio nuomonę.

Skatinama geranoriškai bendrauti. Kartu su vaikais sudaroma dienotvarkė, kartu kuriamos elgesio grupėje taisyklės. Skatinama vaikus išsakyti savo nuomonę įvairiais klausimais. Aiškinamasi bendravimo taisyklių su nepažįstamais.

18.1.2. UGDYMO(SI) SRITIS. SANTYKIAI SU BENDRAAMŽIAISVertybinės nuostatos. Nusiteikęs geranoriškai bendrauti ir bendradarbiauti su bendraamžiais.Bendrieji gebėjimai. Supranta, kas yra gerai, kas blogai, draugauja bent su vienu vaiku, palankiai bendrauja su visais (supranta kitų norus, dalijasi žaislais, tariasi, užjaučia, padeda), suaugusiojo padedamas supranta savo žodžių ir veiksmų pasekmes sau ir kitiems.Žingsniai

Pasiekimai Ugdymo gairės

1 Patinka žiūrėti į kitus kūdikius, būti šalia kitų vaikų, juos liesti, mėgdžioti jų veido išraišką, veiksmus.

Pasodinama kūdikius vienas šalia kito, duodama tokių pačių žaislų, skatinama bendrauti, stebima, kad jie neužgautų vienas kito.

2 Mėgsta žaisti greta kitų vaikų, stebėti jų veiklą. Jiems šypsosi, mėgdžioja jų judesius, veiksmus, ką nors pasako. Gali duoti žaislą kitam, jį imti iš kito, tačiau supykęs gali atimti žaislą iš kito, jam suduoti.

Vaikai skatinami žaisti greta. Komentuojami vieno ir kito vaiko norai, emocijos, veiksmai. Pagal galimybes parūpinama pageidaujamų žaislų. Skatinama būti geranoriškiems vienas kitam. Stabdomi netinkami veiksmai ir paaiškinama, kodėl negalima taip elgtis.

3 Ieško bendraamžių draugijos. Žaidžia greta, trumpai pažaidžia su kitu vaiku, trumpam įsitraukia į kito vaiko žaidimą. Bendrauja mimika, judesiais, veiksmais, dažniau kalbasi su kitu vaiku, pakaitomis atlieka veiksmus su tuo pačiu žaislu.

Skatinama žaisti kartu, padedama įsitraukti į bendro žaidimo epizodus. Užtikrinamas vaiko saugumas. Vaikas skatinamas išreikšti nepasitenkinimą, kai kiti vaikai daro ką nors ne taip. Skatinama vaikus žaisti kartu, greta, sukuriant tam palankias vietas ir aplinkybes.

4 Kartu su bendraamžiais žaidžia bendrus žaidimus (kviečia

Padedama atstumtiesiems įsitraukti į žaidimus. Siūloma

9

žaisti, priima, prašosi priimamas į žaidimą). Žaisdamas mėgdžioja kitus vaikus, supranta jų norus, tariasi dėl vaidmenų, siužeto, žaislų. Padedamas suaugusiojo, palaukia savo eilės, dalijasi žaislais, priima kompromisinį pasiūlymą.

įvairios veiklos apie bendruomenę, žmones, jų veiklą, panašumus ir skirtumus. Stiprinamas tinkamas, draugiškas vaikų elgesys. Draugiškam bendradarbiavimui, susitarimams spręsti naudojamas smėlio laikrodis ir kitos priemonės.

5 Sėkmingai įsitraukia į vaikų grupę ir nuolat kartu žaidžia. Geranoriškai veikia kartu su kitais, siūlydamas savo sumanymą ar priimdamas kitų sumanymą, fantazuodamas. Tikslingai atsineša žaislą iš namų bendram žaidimui su žaidimo draugu. Paprašius kitam vaikui, duoda pažaisti savo žaislu arba žaidžia juo paeiliui. Gali padėti kitam vaikui. Pats randa nesutarimo, konflikto sprendimo būdą arba prašo suaugusiojo pagalbos.

Paskatinama vaikus aiškintis, kas yra gerai, o kas blogai. Kartu su vaikais kuriamos taisyklės, susitarimai, pasiryžtant jų laikytis. Pasiūloma veiklų komandiniam darbui. Siūlomos įvairios veiklos, turtinančios vaiko patirtį apie bendruomenę, žmones, jų veiklą, panašumus ir skirtumus. Pagiriama pastiprinant tinkamą, draugišką vaikų elgesį. Tarpininkaujama vaikams ieškant išeičių konfliktinėje situacijoje.

6 Rodo iniciatyvą bendrauti ir bendradarbiauti su kitais vaikais, palaikyti su jais gerus santykius, domisi skirtumais tarp vaikų ir juos toleruoja. Taikiai diskutuoja, tariasi, derasi su kitais vaikais dėl žaidimų sumanymų ir veiklos. Dalijasi žaislais ir kovoja už kitų teisę žaisti paeiliui. Siekdamas rasti kompromisą, įsitraukia į derybų procesą. Susitaria dėl visiems priimtino elgesio.

Sudaroma galimybė vaikams gauti naujų įspūdžių, galinčių praturtinti jų žaidimus.Aiškinama, koks elgesys yra geras ar blogas ir kodėl. Skatinama suvokti savo veiksmų pasekmes sau ir kitiems. Kartu su vaikais kuriamos taisyklės, susitarimai, pasiryžtant jų laikytis. Siūlomos veiklos, kurių metu skatinamas vaikų bendradarbiavimas. Kalbamasi, žiūrimi filmukai, skaitomos istorijos apie draugus ir draugystę.

18.1.3. UGDYMO(SI) SRITIS. EMOCIJŲ SUVOKIMAS IR RAIŠKAVertybinės nuostatos. Domisi savo ir kitų emocijomis bei jausmais.Bendrieji gebėjimai. Atpažįsta bei įvardina savo ir kitų emocijas ar jausmus, jų priežastis, įprastose situacijose emocijas ir jausmus išreiškia tinkamais, kitiems priimtinais būdais, žodžiais ir elgesiu atsiliepia į kito jausmus (užjaučia, padeda).Žingsniai

Pasiekimai Ugdymo gairės

1 Mimika, kūno judesiais ir garsais išreiškia džiaugsmą, liūdesį, baimę, pyktį. Patiria išsiskyrimo su tėvais nerimą ir džiaugsmą jiems sugrįžus.

Stengiamasi suprasti vaiko emocijų reiškimo ženklus ir pasirūpinama juo, kai mažylis yra liūdnas, piktas. Vaikas kalbinamas, stengiamasi įvardyti jo emocijas. Atsiskyrus nuo

10

Išreiškia nerimą, pamatęs nepažįstamą žmogų.

tėvų, vaikui suteikiamas fizinis artumas, dėmesys, nukreipiamas į įdomią veiklą, suteikiant džiugių, malonių potyrių.

2 Džiaugsmą, liūdesį, baimę, pyktį reiškia skirtingu intensyvumu (nuo silpno nepatenkinto niurzgėjimo iki garsaus rėkimo). Emocijos pastovesnės, tačiau dar būdinga greita nuotaikų kaita.

Grupėje įtaisoma vaikų ūgio veidrodinė siena, kad vaikai matytų save ir savo veido išraišką. Kalbinamas vaikas pavadinama jo reiškiamas emocijas, pastebi kitų žmonių nuotaikas. Kartu su vaiku vartomos knygelės, kuriose veikėjai yra skirtingos nuotaikos. Dainuojama skirtingų nuotaikų dainelės. Su lėlėmis, kitais žaislais žaidžiama žaidimus, kuriuose jie skirtingai jaučiasi ir elgiasi.

3 Pradeda atpažinti, ką jaučia, turi savus emocijų raiškos būdus. Pradeda vartoti emocijų raiškos žodelius ir emocijų pavadinimus.

Pastebima, kai vaiko emocijų ir jausmų raiška išsiplečia ir skirtingai į ją reaguojama, padedama atrasti naujų emocijų raiškos būdų. Žaidžiamas žaidimas ,,Veidelis”. Užsidengti veidą ir atsidengti, demonstruojant vis kitą emocinę išraišką. Vartomos ir skaitomos vaikui knygelės apie nuotaikų kaitą.

4 Pradeda suprasti, kad skirtingose situacijose (per gimimo dieną, susipykus su draugu) jaučia skirtingas emocijas, kad jas išreiškia mimika, balsu, veiksmais, poza. Atpažįsta kitų emocijas pagal veido išraišką, elgesį, veiksmus, reaguoja (pvz., stengiasi paguosti, padėti). Pavadina pagrindines emocijas – rimtas, liūdnas, linksmas. Skatinti pastebėti bendraamžių savijautą.

Paskatinama kasdien po kelis kartus žymėti savo nuotaiką, parenkant ją atitinkantį nuotaikų veidelį. Skaitomos knygelės apie jausmus ir jų išraišką. Įsijaučiama į kito savijautą vaidinant, inscenizuojant. Paskatinama vaikus žodžiais išreikšti įvairius jausmus, kilusius skirtingose situacijose. Pasiūlyti žaidimų, skatinančių tyrinėti ar imituoti kitų žmonių nuotaiką.

5 Atpažįsta bei pavadina savo jausmus ir įvardija situacijas, kuriose jos kilo. Vis geriau supranta ne tik kitų jausmus, bet ir situacijas, kuriose jie kyla (pakviečia žaisti nuliūdusį vaiką, kurio į žaidimą nepriėmė kiti). Pradeda kalbėtis apie jausmus su kitais – pasako ar paklausia, kodėl pyksta, kodėl verkia.

Pasiūloma žaidimų, kuriuose vaikas būtų skatinamas išreikšti savo jausmus: emocijas reikšti dainuojant, piešiant, šokant, komentuoti jausmų paveikslėlius. Skaitomos knygelės apie jausmus, žaidžiami vaidmenų žaidimai, įsijaučiant į kito savijautą. Tarpininkaujama, kai vaikai išreiškia sunkius jausmus. Skaitomi įvairūs tekstai kuo ryškiau

11

intonuojant, išryškinant veikėjų veiksmus, poelgius, jų nuotaikas.

6 Apibūdina savo jausmus, pakomentuoja juos sukėlusias situacijas bei priežastis. Beveik neklysdamas iš veido mimikos, balso, kūno pozos nustato, kaip jaučiasi kitas, pastebi nuskriaustą, nusiminusį ir dažniausiai geranoriškai stengiasi jam padėti. Pradeda kalbėtis apie tai, kas gali padėti pasijusti geriau, jei esi nusiminęs, piktas.

Paskatinama samprotauti, kas pradžiugino, kas nuliūdino ar papiktino, kodėl? Skatinama žaisti bendrus žaidimus, kuriuose reikia suprasti kitą ir geranoriškai bendradarbiauti. Aptariama su vaikais, ką galima daryti, kai kas nors erzina kitą, atima žaislus, suduoda, kai kyla nesutarimai, kokias rasti išeitis

18.1.4. UGDYMO(SI) SRITIS. SAVIREGULIACIJA IR SAVIKONTROLĖVertybinės nuostatos. Nusiteikęs valdyti emocijų raišką ir elgesį.Bendrieji gebėjimai. Laikosi susitarimų, elgiasi mandagiai, taikiai, bendraudamas su kitais bando kontroliuoti savo žodžius ir veiksmus.Žingsniai

Pasiekimai Ugdymo gairės

1 Gerai jaučiasi įprastoje aplinkoje. Nusiramina kalbinamas, nešiojamas, supamas. Tapatinasi su suaugusiojo, prie kurio yra prisirišęs, emocijomis.

Žaidimams su vaiku parūpinama spalvingų, skambančių, judančių žaislų, nedūžtančių veidrodėlių. Kuriama mažai kintanti, saugi aplinka. Į vaiko nerimą reaguojama švelniai, suteikiant fizinį komfortą. Kalbinamas kūdikis, dainuojama jam įvairia intonacija – linksmai, ramiai, liūdnai. Juokinamas, džiuginamas, kad vaikas būtų linksmas.

2 Išsigandęs, užsigavęs, išalkęs nusiramina suaugusiojo kalbinamas, glaudžiamas, maitinamas. Pats ieško nusiraminimo: apsikabina minkštą žaislą arba čiulpia čiulptuką, šaukia suaugusįjį, ropščiasi ant kelių. Pradeda valdyti savo emocijų raišką ir veiksmus, reaguodamas į juo besirūpinančio suaugusiojo veido išraišką, balso intonaciją, žodžius.

Į vaiko išreikštus poreikius reaguojama nuosekliais, pastoviais veiksmais, intonacijomis, žodžiais. Nustatoma vaikui ir jo veiklai būtinus apribojimus ir nuosekliai jų laikomasi. Suteikiama vaikui galimybė išreikšti savo emocijas. Padedama vaikams nusiraminti, pasiūlant minkštus, švelnius daiktus, leidžiama miegoti, apsikabinus iš namų atsineštą mėgstamą žaislą.

3 Geriau valdo savo emocijų raišką ir veiksmus, reaguodamas į juo besirūpinančio suaugusiojo veido išraišką, balso intonaciją, žodžius. Žaisdamas kalba su savimi, nes kalba padeda

Siūloma žaidimus, padedančius mokytis spręsti konfliktines situacijas ir rasti tinkamą išeitį. Kalbamasi apie tinkamus emocijų raiškos būdus. Kartu su vaikais nustatomos paprastos kasdienės elgesio grupėje taisyklės.

12

sutelkti dėmesį, kontroliuoti savo elgesį. Išbando įvairius konfliktų sprendimo ar savo interesų gynimo būdus (rėkia, neduoda žaislo, pasako suaugusiajam ir kt.). Bando laikytis suaugusiojo prašymų ir susitarimų.

Įrengiamas grupėje nusiraminimo, gerų emocijų kampelis. Leidžiama vaikui pačiam pasirinkti, nuspręsti, ką darys, kaip pasielgs toje veikloje, kurioje jis jau sugeba priimti sprendimą.

4 Pradeda valdyti savo emocijų raiškos intensyvumą priklausomai nuo situacijos (pvz., ramioje aplinkoje džiaugsmą reiškia santūriau). Nuolat primenant, laikosi grupėje ir žaidimų metu numatytos tvarkos, susitarimų ir taisyklių. Paklaustas ramioje situacijoje pasako galimas savo ar kito asmens netinkamo elgesio pasekmes.

Susitariama su vaikais, kad atbėgtų pasitarti su mokytoju, kai jaučiasi įskaudinti ar nežino išeities sudėtingoje situacijoje. Parūpinama grupėje žaislų ir priemonių, kurie padeda vaikui suvaldyti emocijas. Sudaromos paprastos kasdienės elgesio grupėje taisyklės, kuriose matytųsi ir vaikų atsakomybė. Pastebimos vaiko pastangos laikytis tvarkos ir susitarimų. Taikoma paskatinimo, pagyrimo, loginių pasekmių metodai, padedant mokytis kontroliuoti emocijų raišką. Siūloma žaisti žaidimus, padedančius mokytis spręsti konfliktines situacijas ir rasti tinkamą išeitį.

5 Vis dažniau jausmus išreiškia mimika ir žodžiais, o ne veiksmais. Ramioje situacijoje sugalvoja kelis konflikto sprendimo būdus, numato jų taikymo pasekmes. Retkarčiais primenamas laikosi grupėje numatytos tvarkos, susitarimų ir taisyklių. Pats primena kitiems tinkamo elgesio taisykles ir bando jų laikytis be suaugusiųjų priežiūros.

Įkuriama grupėje ramybės erdves, judančių švieselių įrenginius, muzikos klausymosi per ausines vietas su minkštais žaislais. Pasirūpinama, kad būtų žaislų, kurie padeda vaikui suvaldyti emocijas: muzikinių dėžučių, grojančių, švilpiančių vilkelių ir pan. Skatinamos vaiko pastangos pačiam spręsti problemas ir nesutarimus, ieškoti taikių išeičių, keliant problemų sprendimą skatinančius klausimus: „Kaip galima išspręsti šią problemą? Kas atsitiks, jeigu padarysime taip? Leidžiama vaikui pačiam spręsti problemas, neskubėti patarinėti, nurodinėti. Pasakojama istorijas arba žaidžiama žaidimus, kurių veikėjai pozityviai sprendžia konfliktus.

6 Bando susilaikyti nuo netinkamo elgesio jį provokuojančiose situacijose, ieško taikių išeičių, kad

Padedama vaikui išreikšti savo jausmus bei nusiraminti, jį išklausant, su juo žaidžiant. Skaitoma M. Molickos „Terapinės

13

neskaudintų kitų. Stengiasi suvaldyti savo pyktį, įniršį. Supranta susitarimų, taisyklių prasmę bei naudingumą ir dažniausiai savarankiškai jų laikosi. Lengvai priima dienos ritmo pasikeitimus. Pats taiko įvairesnius nusiraminimo, atsipalaidavimo būdus – pastovi prie akvariumo su žuvytėmis, klauso pasakos, naudodamasis ausinėmis.

pasakos” ir kalbamasi apie tinkamas išeitis konfliktinėse situacijose. Padedama įvardyti sudėtingus jausmus: nusivylimą, nerimą, pavydą. Leidžiama vaikams žaisti kovos žaidimus, bet stebima, ar nėra ribų peržengimo ženklų, nustatomos ribos, aiškinamasi su vaikais skirtumus tarp kovinių žaidimų ir peštynių tikrovėje.

18.1.5. UGDYMO(SI) SRITIS. SAVIVOKA IR SAVIREGULIACIJAVertybinės nuostatos. Save vertina teigiamai.Bendrieji gebėjimai. Supranta savo asmens tapatumą („aš esu“, „buvau“, ,,būsiu”), pasako, kad yra berniukas/mergaitė, priskiria save savo šeimai, grupei, bendruomenei, pasitiki savimi ir savo gebėjimais, palankiai kalba apie save, tikisi, kad kitiems jis patinka, supranta ir gina savo teises būti ir žaisti kartu su kitais.Žingsniai

Gebėjimai Ugdymo gairės

1 Reaguoja į pasakytą savo vardą. Pradeda jausti savo kūno buvimą – apžiūrinėja, tyrinėja savo rankas, kojas, stebi jų judėjimą. Apžiūrinėja, liečia kitą vaiką, tyrinėja jo kūną. Jaučiasi svarbus kitiems – šypsosi, krykštauja, kai aplinkiniai maloniai bendrauja su juo.

Kreipiamasi į vaiką vardu, įvardijant jo jausmus ir veiksmus. Laikomasi dienos ritmo ir ritualų, su tais pačiais žaislais žaidžiami tie patys žaidimai. Žaidžiama žaidinimus su vaiko kūno dalimis, jas įvardijant. Žaidžiant daromos pauzės, kad vaikas pakartotų judesius, garsus.

2 Turi savo kūno išorės vaizdinius – atpažįsta save neseniai darytose nuotraukose, savo atvaizdą veidrodyje, pavadina kelias kūno dalis. Supranta, ką ir kaip gali padaryti pats, išreiškia savo norus, pyksta, kai suaugusysis neleidžia to daryti. Džiaugiasi didėjančiomis savo galimybėmis judėti, atlikti veiksmus, kalbėti.

Žaidžiama su vaiku žaidinimus, judinant rankas, kojas, liečiant nugarą, pilvuką. Įvardijami kūno dalių pavadinimai. Pasiūloma žaislų su veidrodėliais, žaidimų su drabužių detalėmis (kepurėmis, kaspinais). Vaikui skiriama pakankamai individualaus dėmesio – domėtis, ką jis veikia, pritariama žvilgsniu, šypsena, pagiriama, pasidžiaugiama pasiekimais.

3 Kalba pirmuoju asmeniu: „aš noriu”, „mano”. Savo „aš” sieja su savo veikla ir daiktų turėjimu – pasako, ką daro, ką turi. Pasako, kas jis yra – berniukas ar mergaitė, atskiria berniukus nuo mergaičių, pavadina 5–6 kūno dalis. Didžiuojasi tuo, ką turi ir ką gali daryti, tikisi, kad juo besirūpinantys suaugusieji ir

Dažnai įvardijami daiktai, kurie priklauso vaikui, paminint jo vardą, komentuojant vaiko veiklą, būtinai paminėti vaiko vardą. Pasiūloma žaidimų „Mano – tavo”, „Mano kūnas”, „Mano žaidimai”. Kalbamasi su vaikais, ką mėgsta žaisti berniukai ir mergaitės. Pakomentuojami ir pasakomi vaiko pasiekimai atėjusiems jo pasiimti

14

kiti vaikai jį mėgsta ir priima. tėvams, kad vaikas tai girdėtų.4 Supranta, kad turi nuo kitų

atskirą savo norų, ketinimų, jausmų pasaulį. Pasako, kaip jaučiasi, ko nori jis pats ir kaip jaučiasi, ko nori kitas asmuo. Mano, kad yra geras, todėl kiti jį mėgsta, palankiai vertina.

Pasiūloma veiklos tyrinėjimams: „Kas aš esu?”, „Mano kūnas”, „Žmonių panašumai ir skirtumai”, „Mano ir kitų pomėgiai”, „Mano ir kitų jausmai”. Paskatinama vaikus kalbėti apie tai, ko auklėtojas nematė, nuoširdžiai domimasi ir klausinėjama apie jų įspūdžius, jausmus.

5 Supranta, kad jis buvo, yra ir visada bus tas pats asmuo: atpažįsta save kūdikystės nuotraukose, apibūdina savo išvaizdą, teisingai pasako, kad suaugęs bus vyras (moteris), tėvelis (mamytė). Jaučiasi esąs šeimos, vaikų grupės narys, kalba apie šeimą, draugus. Savęs vertinimas nepastovus, priklauso nuo tuo metu išsakyto suaugusiojo vertinimo.

Kalbamasi su vaiku apie jo praeitį, dabartį, ateitį. Pasiūloma veiklos tyrinėjimams: „Mano kūnas, pomėgiai, norai, gebėjimai praeityje, dabar, ateityje”. Žaidžiama žaidimus, kuriuose vaikas vaizduoja tai save, tai ką nors kitą, save praeityje arba ateityje. Kalbamasi su vaikais apie jų šeimas, tėvelių darbus, šventes, organizuojamas šeimos dienas darželyje, išvykas į darbovietes. Grupėje siūloma turėti vaiko šeimos, grupės nuotraukų albumėlius.

6 Vis geriau suvokia savo norus, jausmus, savybes, gebėjimus, šeimą, bendruomenę, Tėvynę. Geba daryti įtaką kitam, atsakingai pasirinkti ir priimti sprendimus. Savo gebėjimus ir save vertina teigiamai. Save apibūdina, nusakydamas fizines ir elgesio savybes, priklausymą šeimai, grupei, gali pasakyti savo tautybę. Save ir savo gebėjimus vertina teigiamai. Stebi ir atpažįsta kitų palankumo ir nepalankumo jam ženklus (pasakytus žodžius, kvietimą žaisti kartu ir kt.).

Paskatinami samprotauti apie save, savo pomėgius, veiklą: Kas? Kada? Ką? Kur? Kaip? Su kuo? Kur buvai? Su kuo buvai? Ką mėgsti veikti? Pasiūloma idėjų savęs, šeimos, kitų žmonių, jų grupių, tyrinėjimams. Pristatoma vaiko ir tėvų pomėgius vakaronėse, parodose ir kt. Skatinami pokalbiai, diskusijos apie fizines savybes, pomėgius ir elgesio savybes, šeimą, grupę, Tėvynę. Skatinama vaikus pozityviai reaguoti į savo klaidas, sąmoningai suklysti, pademonstruojant, kaip galima juoktis iš savo apsirikimų. Pasiūloma idėjų veiklai, skatinančiai tyrinėti kitų palankumo ir nepalankumo vaikui ženklus, aiškinamasi palankumo ir nepalankumo priežastis.

18.2. Sveikatos kompetencija18.2.1. UGDYMO(SI) SRITIS. KASDIENIO GYVENIMO ĮGŪDŽIAI

Vertybinės nuostatos. Noriai ugdosi sveikam kasdieniam gyvenimui reikalingus įgūdžius.Esminiai gebėjimai. Tvarkingai valgo, savarankiškai atlieka savitvarkos

15

veiksmus: apsirengia ir nusirengia, naudojasi tualetu, prausiasi, šukuojasi. Saugo savo sveikatą ir saugiai elgiasi aplinkoje.Žingsniai

Gebėjimai Ugdymo gairės

1 Bando savarankiškai valgyti ir gerti iš puodelio. Pats laiko šaukštelį, bando juo valgyti. Mažais gabalėliais supjaustytą maistą ima dviem pirštais ar sauja.

Skatinama valgyti pirštais. Tirštą maistą duodama tik šaukšteliu, skystą iš puoduko, kad jaustų skirtumą tarp to, ką valgo ir ką geria. Žaidžiant mokoma laikyti šaukštelį, puodelį, semti šaukšteliu ir pan. Žaidžiama žaidimą „Pamaitinkime lėlytę, meškutį”, pratinama būti savarankiškam.

2 Valgo ir geria padedamas arba savarankiškai. Kartais parodo mimika, ženklais arba pasako, kada nori tuštintis ar šlapintis. Suaugusiojo rengiamas vaikas „jam padeda”. Suaugusiojo padedamas plaunasi, šluostosi rankas, išpučia nosį. Paprašytas padeda žaislą į nurodytą vietą.

Skatinama vaiką valgyti savarankiškai, pasakant ar parodant, kaip valgo grupės vaikai.Žaidžiama žaidimus „Su kuo lėlytė valgo?”, „Meškiukas nori valgyti”. Grupėje reikalinga didelė lėlė su drabužių rinkiniu, siūloma vaikui ją rengti žaidžiant žaidimą „Lėlytė eina į lauką pasivaikščioti”. Žaidžiama įvairius žaidimus imituojant rengimosi veiksmus. Kuriamos žaidybinės situacijos „Parodykime meškučiui, kaip plauname rankas, išpučiame nosį”.

3 Savarankiškai valgo ir geria. Pradeda naudoti stalo įrankius. Pasako, ko nori ir ko nenori valgyti. Pats eina į tualetą, suaugusiojo padedamas susitvarko. Suaugusiojo padedamas nusirengia ir apsirengia, bando praustis, nusišluostyti veidą, rankas. Padeda į vietą vieną kitą daiktą.

Skatinama valgyti įvairų maistą. Pratinama gerai sukramtyti maistą, neskubinti valgančio vaiko, mokoma valgyti ramiai.Pratinama keltis nuo stalo tik baigus valgyti. Siūloma žaisti žaidimus, mokant naudotis stalo įrankiais (pvz., „Gimtadienio šventė”, „Svečiuose” ir kt.). Prižiūrima, kad vaikas valgytų su įrankiais taip, kaip jis gali, pagiriama vaiką už pastangas. Mokoma taisyklingai naudotis tualetu. Žaidžiama žaidimus „Kuo aš apsirengsiu, eidamas į lauką ar iš darželio namo?”, „Aprenk draugą”. Skatinama klausytis ir (ar) imituoti eilėraštukus: R. Kašausko „Batukai pyksta”, R. Skučaitės „Močiutės spinta”.

4 Valgo gana tvarkingai. Primenamas po valgio skalauja burną. Pasako, kodėl reikia plauti vaisius, uogas, daržoves.

Primenama, kad vaikai valgytų neskubėdami. Su vaikais kalbamasi apie tai, kad labai svarbu pusryčius, pietus, vakarienę valgyti

16

Padeda suaugusiajam serviruoti ir po valgio sutvarkyti stalą. Dažniausiai savarankiškai naudojasi tualetu ir susitvarko juo pasinaudojęs. Padedamas apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Padedamas plaunasi rankas, prausiasi, nusišluosto rankas ir veidą. Priminus čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį. Gali sutvarkyti dalį žaislų, su kuriais žaidė. Pasako, kad negalima imti degtukų, vaistų, aštrių ir kitų pavojingų daiktų.

tuo pačiu metu. Žaidžiant vaikai mokomi atskirti pagrindines produktų grupes – pieną, mėsą, vaisius, daržoves. Prieš valgant vaikai įtraukiami į stalo padengimo veiklą, siekiama, kad stalai būtų serviruojami pagal taisykles, patiekalus atitinkančiais indais. Kalbamasi su vaikais, kodėl reikia plauti vaisius, daržoves, uogas, sudaryti sąlygas mokytis praktiškai juos nuplauti. Rekomenduojama tėvams aprengti vaikus patogiais ir lengvai aprengiamais drabužiais. Primenant eiliškumą, skatinama vaikus savarankiškai apsirengti ir nusirengti, tvarkingai susidėti drabužius. Mokoma vaikus taisyklingai plautis ir šluostytis rankas, praustis ir šluostytis veidą. Primenama, kad čiaudint ar kosint būtina prisidengti burną ir nosį, kad naudotųsi nosinaite. Skatinama sutvarkyti žaislus, su kuriais žaidė, įvairiai motyvuojant, padedant. Naudojamos vaizdines priemones apie saugų elgesį. Rodomi mokomieji filmukai. Organizuojamos saugaus elgesio veiklos (viktorinos, pramogos, išvykos), kviečiama medicinos darbuotojus, gaisrininkus.

5 Valgo tvarkingai, dažniausiai taisyklingai naudojasi stalo įrankiais. Domisi, koks maistas sveikas ir naudingas. Serviruoja ir tvarko stalą, padedamas suaugusiojo. Savarankiškai apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Priminus plaunasi rankas, prausiasi, nusišluosto rankas ir veidą. Priminus tvarkosi žaislus ir veiklos vietą. Žaisdamas, ką nors veikdamas stengiasi saugoti save ir kitus. Priminus stengiasi sėdėti, stovėti, vaikščioti taisyklingai.

Rodoma, kaip taisyklingai naudotis stalo įrankiais. Patraukliomis formomis kalbamasi apie pieno, mėsos, vaisių ir daržovių naudą. Pasakojama apie per didelio saldumynų kiekio žalą organizmui. Primenama, kad sudėtų ne tik gerai matomus žaislus, bet ir tuos, kurie yra po stalu, lova, spintele ir kt. Skatinamas vaikų savarankiškumas. Pasiūloma vaikams tvarkantis apsirengti specialiais vaikiškais darbo drabužiais. Kartu su vaikais organizuojami projektai apie saugų vaikų elgesį.

6 Valgo tvarkingai. Pasako, jog maistas reikalingas, kad augtume, būtume sveiki.

Kartu su vaikais aptariama, kodėl žmogus valgo. Prašoma vaikų pasakoti, ką jie dažniausiai valgo

17

Įvardija vieną kitą maisto produktą, kurį valgyti sveika, vieną kitą – kurio vartojimą reikėtų riboti. Savarankiškai serviruoja ir tvarko stalą. Savarankiškai apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Suaugusiųjų padedamas pasirenka drabužius ir avalynę pagal orus. Priminus ar savarankiškai plaunasi rankas, prausiasi, nusišluosto rankas ir veidą. Dažniausiai savarankiškai tvarkosi žaislus ir veiklos vietą. Savarankiškai ar priminus laikosi susitartų saugaus elgesio taisyklių. Stebint suaugusiajam saugiai naudojasi veiklai skirtais aštriais įrankiais. Žino, kaip saugiai elgtis gatvėje, kur kreiptis iškilus pavojui, pasiklydus. Priminus stengiasi vaikščioti, stovėti, sėdėti taisyklingai.

pusryčiams, pietums ir vakarienei, diskutuojama, kurie iš jų vartojamų produktų yra naudingiausi jų augimui ir gerai savijautai. Naudojama vaizdinė medžiaga, žaidžiant mokomasi atskirti naudingą ir bevertį maistą. Organizuojami įvairių kūrybinių darbelių (piešinių, inscenizacijų ir t. t.) kūrimai, jais skatinama pasirinkti sveikus produktus ir patiekalus. Klausomasi skaitomų knygelių, vaidinama, žaidžiami loto, žiūrimi filmukai apie žmogui naudingus maisto produktus (duoną, obuolius, pieną, vandenį). Žaidžiant su lėlėmis ar kitus žaidimus rūšiuojami maisto produktai (jų paveikslėlius) į naudingus ir vengtinus. Pasiūloma vaikams apsirengti lengvesniais ar šiltesniais drabužėliais. Sušlapusius rūbus, avalynę mokoma pasidžiauti. Prausykloje aprūpinama skystu muilu su dozatoriumi. Primenama, kad reikia taupyti vandenį, paaiškinama, kaip švariai nuplauti muiluotas rankas, teisingai naudotis rankšluosčiu. Žaidžiami rankų plovimo žaidimai. Parūpinama priemonių reikalingų kalimo, siuvimo, dygsniavimo žaidimams. Apsilankoma su vaikais gaisrinėje, policijoje, ligoninėje, autoservise ir t. t. Vaikai skatinami stebėti savo ir kitų taisyklingą laikyseną.

18.2.2. UGDYMO(SI) SRITIS. FIZINIS AKTYVUMASVertybinės nuostatos. Noriai, džiaugsmingai juda, mėgsta judrią veiklą ir žaidimus.Esminis gebėjimas. Eina, bėga, šliaužia, ropoja, lipa, šokinėja koordinuotai, išlaikydamas pusiausvyrą, spontaniškai ir tikslingai atlieka veiksmus, kuriems būtina akių-rankos koordinacija bei išlavėjusi smulkioji motorika.Žingsniai

Gebėjimai Ugdymo gairės

1 Sėdi, šliaužia, ropoja pirmyn ir atgal, įkalnėn ir nuokalnėn, laiptais aukštyn, ko nors įsitvėręs atsistoja, stovi laikydamasis ar savarankiškai, žingsniuoja laikydamasis,

Vaiko regėjimo lauke padėti žaislų ir skatintant ropoti iki jų; ropoti peršviečiamu tuneliu, po stalu, užtikrinant vaiko saugumą. Skatinama žaisti žaidimus „Eikš pas mane“, ,,Pažiūrėk koks

18

vedamas arba savarankiškai, išlaiko pusiausvyrą.

žaisliukas“. Skatinama, žaisti su nauju žaislu: apžiūrėti, liesti, purtyti, gniaužyti ir kt. Siūloma dėlioti žaislą ar kokį nors daiktą iš vienos rankos į kitą.

2 Savarankiškai atsistoja, stovi, atsitupia, pasilenkia, eina į priekį, šoną ir atgal, eina stumdamas ar tempdamas daiktą, bėga tiesiomis kojomis, atsisėdęs ant riedančio žaislo stumiasi kojomis, pralenda per kliūtis keturpėsčia, padedamas lipa laiptais aukštyn pristatomuoju žingsniu, spiria kamuolį išlaikydamas pusiausvyrą. Pasuka riešą, apverčia plaštaką delnu žemyn, pasuka delnu aukštyn, mosteli plaštaka, paima daiktą iš viršaus apimdamas jį pirštais, išmeta daiktus iš rankos atleisdamas pirštus, ploja rankomis. Ridena, meta, gaudo kamuolį.

Siūloma žaisti žaidimus lavinančius ir įtvirtinančius vaiko judėjimą - „Atnešk žaisliuką takeliu”, „Ištaškyk balutę”, „Automobilis ir paukšteliai” ir kt. Sudaromos vaikui galimybės nešioti žaislus „takeliu” tarp dviejų virvių, stumdyti žaislinį vežimėlį, prikrautą kubelių, vaikytis ir ridenti kamuolį, joti ant linguojančių žaislų, važiuoti pasispiriant kojomis, pakviesti eiti „tilteliu” paskui save. Siūloma statyti bokštelius, užsukti ir atsukti dangtelius, lipdyti iš minkšto plastilino. Žaidžiamas žaidimas „Takelis”. Iš popieriaus juostelių padaryti apie 3–5 cm takelį. Duoti vaikui kruopų, kad pabertų ant takelio paukšteliams lesalo.

3 Pastovi ant vienos kojos (3–4 sekundes). Tikslingai, skirtingu ritmu eina ten, kur nori, vaikščiodamas apeina arba peržengia kliūtis, eina plačia (25–30 cm) linija. Bėga keisdamas kryptį, greitį. Lipa ir nulipa laiptais pakaitiniu žingsniu, laikydamasis suaugusiojo rankos ar turėklų. Atsispirdamas abiem kojomis pašoka, nušoka nuo laiptelio, peršoka liniją, spiria kamuolį. Geriau derina akies-rankos, abiejų rankų, rankų ir kojų judesius, todėl tiksliau konstruoja, veria ant virvutės sagas, ridena, gaudo, spiria kamuolį, įkerpa popieriaus kraštą

Sudaromos sąlygos vaikui vaikščioti įvairiu atstumu, neužkliudant padėtų daiktų (žaidimas „Neužkliudyk”). Skatinamas vaikas peržengti kliūtis, eiti plačia linija, laipioti kopėtėlėmis siekiant tikslo – pauostyti, pasiekti, nukabinti. Kartu su vaikais imituojama šuoliuojančius gyvūnus. Sudaromos galimybės vaikui ridenti, gaudyti, mėtyti, spardyti kamuolius, verti vėrinius, mokytis kirpti žirklėmis.

4 Stovėdamas pasistiebia, atsistoja ant kulnų, stovėdamas ir sėdėdamas atlieka įvairius judesius kojomis bei rankomis. Eina ant pirštų galų, eina siaura (5 cm) linija, gimnastikos

Vaikui siūloma įvairių žaidybinių situacijų, skatinančių vaikščioti ant pirštų, kulnų, važinėtis triratukais, paspirtukais. Sudaromos sąlygos minkyti tešlą, lipdyti iš modelino, plastilino, kirpti nesudėtingas

19

suoleliu, lipa laiptais aukštyn ir žemyn nesilaikydamas už turėklų, šokinėja abiem ir ant vienos kojos, nušoka nuo paaukštinimo. Mina ir vairuoja triratuką. Pieštuką laiko tarp nykščio ir kitų pirštų, tiksliau atlieka judesius plaštaka ir pirštais (ima, atgnybia, suspaudžia dviem pirštais, kočioja tarp delnų) bei ranka (mojuoja, plasnoja). Ištiestomis rankomis pagauna didelį kamuolį. Judesius tiksliau atlieka kaire arba dešine ranka, koja.

formas, po to priklijuoti jas ant popieriaus. Žaidžiami pirštukų žaidimai. Siūloma žaisti su įvairiomis gamtinėmis medžiagomis: įvairiomis kruopomis, gilėmis, kaštonais. Skatinami žaidimai, kurių metu įvairius daiktus vaikas gali imti žnyplėmis, pincetu, perdėti iš vieno indo į kitą.

5 Eina pristatydamas pėdą prie pėdos, pakaitiniu ir pristatomuoju žingsniu, aukštai keldamas kelius, atlikdamas judesius rankomis, judėdamas vingiais. Bėgioja vingiais, greitėdamas ir lėtėdamas, išsisukinėdamas, bėga ant pirštų galų. Šokinėja abiem kojomis vietoje ir judėdamas pirmyn, ant vienos kojos, šokinėja per virvutę, peršoka žemas kliūtis, pašoka siekdamas daikto. Laipioja lauko įrenginiais. Spiria, meta kamuolį į taikinį iš įvairių padėčių. Pieštuką ir žirkles laiko beveik taisyklingai. Tiksliai atlieka sudėtingesnius judesius pirštais ir ranka (veria ant virvelės smulkius daiktus, užsega ir atsega sagas). Įsisupa ir supasi sūpynėmis.

Organizuojama veikla, kurios metu atliekami ritminiai judesiai pečiais, galva, mušinėjami, mėtomi kamuoliai, ėjimas keičiamas bėgimu, vaikas turėtų eiti, bėgti, perlipti suolą, pralįsti po kėde ir t. t. Organizuojamos bėgimo estafetės, įvairių šuolių žaidimai, panaudojant įvairias priemones: kaspinus, kamuolius, lankus, lazdas. Žaidžiami žaidimai su išsisukinėjimais, kurių tikslas – ilgiau likti nepagautam. Siūloma vaikams šokinėti per šokdynę, lanką. Siūloma piešti įvairių linijų, pieštuku apvesti daiktus: stiklinę, apverstą lėkštę. Sudaromos sąlygos vaikui žaisti su pipete. Grupėje parūpinama įvairių priemonių (sagų, rutuliukų, karolių), kad vaikas galėtų verti ant siūlo; skalbinių segtukų, kuriuos vaikas stengtųsi paimti segtuką trimis pirštais ir prisegti.

6 Eina ratu, poroje, prasilenkdamas, gyvatėle, atbulomis, šonu. Ištvermingas, bėga ilgesnius atstumus. Bėga pristatomuoju ar pakaitiniu žingsniu, aukštai keldamas kelius, bėga suoleliu, įkalnėn/nuokalnėn. Šokinėja ant vienos kojos judėdamas pirmyn, šoka į tolį, į aukštį. Važiuoja dviračiu. Rankos ir pirštų

Organizuojamos įvairios estafetės, kurių metu vaikai galėtų judėti poroje, ratu, sutartinai su kitais vaikais. Sudaromos sąlygos žaisti žaidimą „Klasės“, šokinėti per gumytę. Pasiūloma vaikams įverti siūlą į adatą, siuvinėti pagal trafaretą ant kartono, kurti įvairius ornamentus, sudygsniuoja nesudėtingus rūbelius lėlėms, maišelius ir kt., nerti vąšeliu, daryti

20

judesius atlieka greičiau, tiksliau, kruopščiau. Tiksliau valdo pieštuką bei žirkles ką nors piešdamas, kirpdamas. Su kamuoliu atlieka sportinių žaidimų elementus, žaidžia komandomis, derindamas veiksmus.

kutus. Vaikai aprūpinami priemonėmis, tinkančiomis konkretiems sportiniams žaidimams (krepšinio, futbolo kamuolių, kėglių, lazdų). Organizuojami įvairūs sportiniai žaidimai, kad vaikai galėtų varžytis tarpusavyje.

18.3. Komunikavimo kompetencija18.3.1. UGDYMO(SI) SRITIS. SAKYTINĖ KALBA

Vertybinės nuostatos. Nusiteikęs išklausyti kitą ir išreikšti save bei savo patirtį kalba.Esminis gebėjimas. Klausosi ir supranta kitų kalbėjimą, kalba su suaugusiaisiais ir vaikais, natūraliai, laisvai išreikšdamas savo išgyvenimus, patirtį, mintis, intuityviai junta kalbos grožį.Žingsniai

Gebėjimai Ugdymo gairės

1 KlausymasĮdėmiai klausosi suaugusiojo. Skiria griežtą ir malonų kalbinančio suaugusiojo toną. Supranta elementarius kalbinančiojo klausimus ir prašymus. Atpažįsta artimiausios aplinkos garsus. Džiaugiasi įvairiais garsais ir ritmais. Supranta savo ir artimųjų vardus, artimiausios aplinkos daiktų ir reiškinių, veiksmų pavadinimus. Supranta veiksmų pavadinimus, geba veiksmais atsakyti į klausimus.Kalbėjimas.Komunikavimui vartoja įvairius garsus ir judesius: daug čiauška, kartoja, mėgdžioja jam tariamus garsus ir skiemenis. Vartoja kelis trumpus žodelius objektams, veiksmams įvardyti, norams išsakyti, palydėti juos judesiu.

Kalbamasi su vaikais, apie tai, ką tuo metu daro ir mato. Tyrinėjama grupės aplinka, vaikui nuolat įvardijant žaislus, daiktus ir pan. Kasdien grupės aplinką papildoma naujais daiktais, žaislais, juos vaikui nuolat įvardijant. Žaidžiami jodinėjimo, juokinimo, kykavimo žaidimai vaikui sakant trumpus eilėraštukus, pvz., „Virė virė košę”, ,,Kėku kėku” „Kas pasislėpė?“, „Ko neliko?“, „Kur pasislėpė?“ ir kt. Skatinama vaiką tarti jo čiauškėjimo garsus, garsų junginius, jo netariamus garsus ir garsų junginius. Skatinama vaiką mėgdžioti trumpus žodelius. Kalbamasi su vaiku taisyklingai tariant garsus ir žodžius, kad susidarytų ryšys tarp daikto ir žodžio, veiksmo, judesio ir žodžio, intonacija pabrėžto žodžio.

2 KlausymasKlausosi ir kalba, mimika, gestais reaguoja į suaugusiųjų ir vaikų kalbėjimą. Supranta vaikų ir suaugusiųjų kalbą apie artimiausios aplinkos objektus, reiškinius, santykius, nesudėtingus trumpus tekstukus: žaidinimus, eilėraštukus, pasakas,

Nuolat kalbamasi apie artimiausios aplinkos daiktus, reiškinius, santykius, tą patį dalyką nusakant kuo įvairesniais žodžiais. Taisyklingai vadinami su juo bendraujantys suaugusieji, įvardinamos kūno dalys, aplinkoje esantys daiktai ir žaislai. Kalbant su vaiku siekiama sudaryti ryšį tarp daikto ir žodžio, veiksmo, judesio ir

21

pasakojimus, su dienotvarke susijusius paaiškinimus, prašymus, paprastus klausimus. Supranta ir greitai mokosi paprastų naujų žodžių. Išklauso ir supranta du vienas po kito išsakomus prašymus, kvietimus.KalbėjimasNoriai dalyvauja pokalbiuose. Mėgdžiojimu, žodelių pakartojimais, veiksmais, mimika dalyvauja paprastuose žodiniuose žaidimuose. Dviejų trijų žodžių sakiniais kalba apie tai, ką mato ir girdi, kas atsitiko, ko nori. Suaugusiojo padedamas kartoja girdėtus trumpus kūrinėlius.

žodžio, sutapatinti žodžio tarimą su daikto ar veiksmo rodymu. Nuolat raiškiai deklamuojami, pasakojami trumpi tekstukai. Palaikomas vaiko noras tarti, kartoti žodžius – dainelių, eilėraštukų, žaidinimų, juos papildant kūno kalba. Stebima, kuo vaikas domisi, į ką žiūri, ką rodo, ko klausia, ką bando. Paskatinama vaiką kalbėti jam padedant pasakyti žodžius.

3 KlausymasKlausosi skaitomų ir pasakojamų kūrinėlių, naujų žodžių. Išklauso, supranta ir reaguoja į kelis vienas paskui kitą sekančius prašymus, siūlymus, patarimus.Kalbėjimas3–4 žodžių sakiniais kalba ir klausinėja apie save, savo norus, poreikius, išgyvenimus. Pradeda mėgdžioti suaugusiųjų kalbėseną. Sako „ačiū“, „prašau“. Kalba ir klausinėja apie tai, ką matė ir girdėjo, apie aplinkos objektus, jų savybes, įvykius, net jei jų dabar ir nemato. Domisi laidomis, animaciniais filmais vaikams, kalba apie juos. Vienu ar keliais žodžiais atsako į elementarius klausimus. Kalba kelių žodžių sakiniais, žodžius derina pagal giminę, skaičių, linksnį. Kartu su suaugusiuoju deklamuoja eilėraštukus, užbaigia žinomas pasakas, eilėraščius.

Skaitoma, kalbamasi su vaikais apie kitus artimiausios aplinkos gyvūnėlius, vaikams skirtų televizijos laidų veikėjus, siejant tai su jo gyvenimiška patirtimi. Skatinami vaikai klausytis teksto skaitomo – garsiai arba tyliai, greitai arba lėtai, perteikiant teksto emocijas. Kalbėjimą su vaiku nuolat įvairinti naujais žodžiais, nusakančiais artimiausią aplinką. Skatinti vaiką nuolat pasakoti apie save, savo norus, rūpesčius, šeimos narius, vartoti mandagumo žodžius. Kalbinėmis užduotimis keliant klausimus: „Koks?“, ,,Kodėl?“, „Kur?“, „Kaip? “. Skatinama vaiką nusakyti aplinkos reiškinių savybes, ieškoti įvykių priežasčių ir pasekmių, pasakoti apie tai, kas vyksta ar vyko aplink vaiką.

4 KlausymasKlausosi aplinkinių pokalbių, sekamų, pasakojamų, skaitomų, deklamuojamų kūrinių literatūrine kalba, tarmiškai

Skaitomi tekstai ne tik literatūrine kalba, bet ir tarmiškai. Atkreipiamas vaiko dėmesys į kita kalba kalbančius aplinkinius. Skatinamas vaikų kalbinis

22

Pradeda išklausyti, suprasti ir reaguoti į tai, ką jam sako, aiškina suaugusysis ar vaikas. Stengiasi suprasti kita kalba kalbančių vaikų norus, pasiūlymus.KalbėjimasKalba pats sau, kalba kitam, klausinėja, užkalbina, prašo, pašaukia, kartais laikydamasis elementarių kalbinio etiketo normų. Kalba, pasakoja apie tai, ką jaučia ir jautė, veikia ir veikė. Žaidžia garsais ir žodžiais, kuria naujus žodžius. Kalbėdamas vartoja paprastos konstrukcijos gramatiškai taisyklingus sakinius, taisyklingai taria daugumą gimtosios kalbos žodžių garsų. Padedant atpažįsta žodyje kelis atskirus garsus. Deklamuoja trumpus eilėraščius, atkartoja trumpas pasakas ar apsakymus, pridėdamas savo žodžių, pasakojimą palydėdamas gestais ir mimika.

bendravimas įvairiose situacijose. Bendraujant su suaugusiaisiais, skatinama vartoti elementarius mandagumo žodžius. Vaikas skatinamas kalbėti apie dabartinę ir buvusią veiklą, esamus ir buvusius išgyvenimus, vartojant girdėtus naujus žodžius. Su vaiku stengiamasi kalbėti taisyklingų konstrukcijų sakiniais, taisyklingai tariant gimtosios kalbos garsus, skatinant įvairiuose žodžiuose juos atpažinti. Dažnai kalbama emocinga, ekspresyvia ir vaizdinga kalba. Džiaugiamasi kiekvienu vaiko žodinės kūrybos bandymu, neprieštaraujant, nekritikuojant.

5 KlausymasKlausosi įvairaus turinio tekstų (grožinių, publicistinių, enciklopedinių, informacinių), apie aplinką, įvairius įvykius, reiškinius klausosi gyvai, įrašų. Supranta sudėtingesnio turinio tekstus. Supranta, kad į jį kreipiamasi ar kalbama ne gimtąja kalba.KalbėjimasNatūraliai kitiems kalba apie tai, ką žino, veikia, ko nori, tikisi, nesupratus paaiškina, pakartoja. Kalba, pasakoja apie tai, kas buvo nutikę, įvykę, tai siedami su žmonėmis, tautos gyvenimu, gamtos reiškiniais. Kalbėdamas žiūri į akis. Vartoja įvairią techniką, transporto priemones bei prietaisus įvardijančius žodžius. Pasakoja, kalbasi apie matytus animacinius filmus, televizijos

Sudaroma galimybė vaikui susipažinti su įvairių žanrų tekstais, pajausti tekstų stilistinę įvairovę. Skaitomi įvairių žanrų tekstai (pvz., skelbimai, reklaminės skrajutės, įvairių enciklopedijų tekstai, pasakos ir pan.). Palaikomas kiekvieno vaiko kalbėjimas, rodant susidomėjimą tuo, ką jis kalba, užduodant vaikui atvirus klausimus. Skatinamas vaikas kalbėti apie savo norus, išgyventus įspūdžius, vidinį pasaulį, plečiant jo žodyną, turtinant jį įvairiais techniniais terminais. Skatinamas vaikas išgirsti pirmą ir paskutinį garsą jo paties, tėvų, draugų vardažodžiuose, trumpuose žodžiuose. Su atpažintu garsu sugalvoti naujų žodžių. Žaisti žodžiais juos trumpinant, įvairiai jungiant. Skatinami žaisti klausimų-atsakymų rimavimo reikalaujančius žaidimus. Inicijuojamas eilėraščių,

23

laidas, žaistus kompiuterinius žaidimus. Bando susikalbėti su kitakalbiu vaiku, pakartodamas jo kalbos vieną kitą žodį. Laisvai kalba sudėtiniais sakiniais, žodžius į sakinius jungia laikydamasis perprastų kalbos taisyklių. Vartoja daugumą kalbos dalių (daiktavardžius, veiksmažodžius, būdvardžius, prieveiksmius, prielinksnius ir kt.). Išgirsta pirmą ir paskutinį garsą jo paties, tėvų, draugų vardažodžiuose, trumpuose žodžiuose. Seka girdėtas ir savo sukurtas pasakas, kuria įvairias istorijas, eilėraštukus, inscenizuoja. Deklamuoja skaitomų pasakų eiliuotus intarpus.

istorijų, pasakų kūrimas, sugalvojant pasakos pradžią ar pabaigą. Kalbant su vaiku vartoti įvairias kalbos dalis (dalyvius, veiksmažodžių laikų įvairovę, įvairius būdvardžių laipsnius, ištiktukus, jaustukus ir pan.).

6 KlausymasKlausosi draugų ir savo kalbos įrašų, įvairių stilių tekstų, mįslių, erzinimų, pajuokavimų bendrine kalba ir tarme. Ugdymo veikloje klausomasi įvairios stilistikos tekstų. Padedant vaikui suvokti pasakojimo turinį, išskiriama ir aptariama pasakojimo eiga. Supranta knygelės, pasakojimo, pokalbio turinį, įvykių eigą, pajuokavimus, dviprasmybes, frazeologizmus, perkeltinę žodžių prasmę. Supranta artimiausioje aplinkoje vartojamus kitos kalbos žodžius.KalbėjimasKalba natūraliai, atsižvelgdamas į bendravimo situaciją, išsakydamas savo patirtį, norus, svajones, svarstymus, kalba apie problemų sprendimą, vartoja mandagumo bei vaizdingus žodžius (sinonimus, antonimus ir kt.), technologinius terminus (mikrofonas, pelė, klaviatūra ir kt.). Bando susikalbėti su kitakalbiu vaiku, suaugusiuoju. Garsiai svarsto savo planuojamos veiklos eigą,

Ugdymo veikloje klausomasi įvairios stilistikos tekstų. Padedama vaikui suvokti pasakojimo turinį, išskiriant ir aptariant pasakojimo eigą. Žaidžiami žaidimai, susiję su pasakojimo tekstu, jį iliustruojant, inscenizuojant. Sudaroma kuo daugiau ir įvairesnių bendravimo situacijų, kurios inicijuoja turiningus vaikų pokalbius apie jiems įdomius daiktus, poelgius, reiškinius, nutikimus, vartojant jiems mažiau girdimus, sudėtingesnės sandaros žodžius. Skatinama klausinėti apie tai, kas jiems įdomu, negirdėta, diskutuoti apie tai tarpusavyje ir su auklėtoja. Pratinamas vaikas reikiamą informaciją perduoti kitiems. Pasakojama vaikams apie jiems nepažįstamą patirtį, skatinant juos kurti pasakojimus apie nekasdienius, fantastinius nuotykius, personažus, vartojant išgalvotus žodžius, kalbą. Žaidžiami įvairūs garsų keitimo žodžiuose žaidimai (pvz., „kur – mur, mė – bė, zė – žė” ir kt.). Dainuojamos ritminės dainelės, skatinančios ieškoti aplinkoje

24

praneša apie tai draugui, grupelei draugų, visai grupei. Klausinėja apie tai, kas išgirsta, matyta, sugalvota, pajausta. Pasakoja, kalba apie aplinką, gamtos reiškinius, techniką, įvardydamas įvairias detales, savybes, būsenas, vartodamas naujai išgirstus sudėtingesnės sandaros žodžius. Kalba taisyklingais sudėtingais sakiniais, vartoja pagrindines kalbos dalis. Išgirsta žodžius, kurie panašiai skamba, bet turi skirtingą reikšmę. Išgirsta pirmą, paskutinį ir žodžio viduryje esančius garsus. Skiria gimtosios kalbos žodžius nuo išgirstų kitos kalbos. Komentuoja meno kūrinius, atpasakoja pasakas, padavimus, apsakymus, matytus ir girdėtus per įvairias skaitmenines laikmenas (TV, DVD, CD). Kuria ir pasakoja įvairius tekstus, mįsles, humoristines istorijas, deklamuoja savo sukurtus kūrinėlius, žaidžia prasmingais ir beprasmiais žodžiais, bando juokauti, kalba „ateivių”, „užsienio” kalbomis. Keičia balso stiprumą, kalbėjimo tempą, intonacijas.

daiktų, kurių pavadinimai prasideda arba baigiasi nurodytu garsu. Kuriami dialogai, inscenizacijos, vaidinimai. Inicijuojami įvairūs vaikų žodžių žaidimai, pasakojimų būdai: spontaniški, atkuriamieji, kūrybiniai, fantastiniai. Išmėginamos kalbinės raiškos priemonės, kuriant dialogus, inscenizuojant, vaidinant. Sudaroma kuo daugiau ir įvairesnių bendravimo situacijų, kurios inicijuoja turiningus vaikų pokalbius apie jiems įdomius daiktus, poelgius, reiškinius, vartojant jiems mažiau girdimus, sudėtingesnės sandaros žodžius.

18.3.2. UGDYMO(SI) SRITIS. RAŠYTINĖ KALBAVertybinės nuostatos. Domisi rašytiniais ženklais, simboliais, skaitomu tekstu.Esminiai gebėjimai. Atpažįsta ir rašinėja raides, žodžius bei kitokius simbolius, pradeda skaitinėti.Žingsniai

Gebėjimai Ugdymo gairės

1 SkaitymasVartinėja, žiūrinėja paveikslėlių knygeles, žiūrinėja paveikslėlius. Palankiai reaguoja į knygelių skaitymą (vartymą) kartu su suaugusiaisiais.RašymasStebi rašančiuosius, domisi įvairiomis rašymo priemonėmis, brauko jomis įvairias linijas.

Kuriama aplinka, kurioje vaikas galėtų pačiais įvairiausiais būdais pažinti knygutes: vartinėti, čiupinėti, plėšyti, kramtyti, žaisti. Kartu su vaiku vartomos knygelės, žiūrimi paveikslėliai.Kalbama apie tai, kas matoma paveikslėliuose. Sudaromos situacijos, kuriose mažylis galėtų matyti, kaip rašoma.

25

2 SkaitymasVarto knygeles, žiūrinėja paveikslėlius, piršteliu juos rodo. Pradeda atpažinti jo mėgstamas knygeles, nori, kad jas jam paskaitytų. Kartais knygelę laiko taisyklingai. Reaguoja į skaitomą tekstą. Kreipia dėmesį į aplinkoje esančias raides, žodžius, simbolius.RašymasĮvairiomis rašymo priemonėmis spontaniškai brauko popieriaus lape.

Kartu su vaiku skaitomos knygelės, leidžiama vaikui pačiam laikyti knygutę, versti lapus. Rodomi ir įvardinami knygelių paveikslėliai, skatinama vaikų žodinė ir kūno kalba. Skaitomų kūrinėlių tekstas siejamas su vaiko gyvenimu. Vaiko rašymo poreikių tenkinimui suteikiama galimybė pasirinkti įvairaus popieriaus ir jo amžiui tinkančių įvairių rašiklių.

3 SkaitymasVarto knygeles, dėmesį skirdamas ne tik paveikslėliams, bet ir tekstui, prašydamas paskaityti. Geba sieti paveikslėlius su juose vaizduojamais konkrečiais daiktais, juos pavadina. Pradeda pažinti aplinkoje esančius simbolius.RašymasĮvairiomis rašymo priemonėmis kraigalioja vertikalias ir horizontalias linijas.

Skaitoma kelis kartus per dieną, parinkus trumpus tekstukus, kuriuose kartojasi tie patys žodžiai. Skaitoma normaliai, vengiant vaikiškų intonacijų, teatrališkumo. Skirtingai perteikiama atskirų personažų kalba. Skatinama vaiką pavadinti kiekvieną paveikslėlį. Kalbamasi su vaiku apie iliustraciją, kad jis susietų vaizdą su konkrečiu daiktu. Skaitymo metu leidžiama vaikui liesti ar laikyti su tekstu susietus daiktus.

4 SkaitymasDomisi skaitymu, vaizduoja, kad skaito knygą, kuri jam buvo skaityta. „Skaito“ knygelių paveikslėlius, įvardija įvairių objektų ir veikėjų bruožus, veiksmus. Atkreipia dėmesį į raides, simbolius (grafinius vaizdus) aplinkoje, pradeda jais manipuliuoti įvairioje veikloje.RašymasDomisi ne tik įvairiomis rašymo priemonėmis. Kraigalionėse ir piešiniuose pasirodo realių raidžių elementai ir raidės. Raidėmis ir simboliais pradeda manipuliuoti įvairioje veikloje.

Įvairioje bendravimo aplinkoje vartomi žurnalai, knygos. Skatinami domėtis suaugusiojo skaitomu tekstu suteikiant jam informacijos apie skaitymą. Vaikui užduodami klausimai apie tai, ką „perskaitė”. Atsakymus užrašyti ir jam perskaityti. Skatinama vaiko „perskaitytą” tekstą iliustruoti. Žiūrint paveikslėlius skatinama apie jį pasakoti, kas ką daro, ką kalba. Turtinama vaiko aplinka įvairiais rašikliais, sudaroma galimybė pažinti kompiuterį. Skatinama keverzonėmis užrašyti savo vardą, pavardę, norus, pasirašinėti po dailės darbeliais, grupės ar viešoje bibliotekoje atsiimant knygas ir kt. Siūloma verti vardo, pavardės raidžių karolius. Ieškoma aplinkoje žodžių, kuriuose yra vaiko vardo raidės.

26

5 SkaitymasDomisi abėcėlės raidėmis. Pastebi žodžius, prasidedančius ta pačia raide. Supranta, kad kai kurios raidės turi savo pavadinimą ir specifinę grafinę raišką. Supranta kai kurių aplinkoje matomų žodžių prasmę. Sugalvoja pavadinimus paveikslėliams, knygelėms.RašymasDomisi ir supranta skirtingų spaudinių funkcijas (kalendorius, valgiaraštis, reklama, bukletas ir pan.). Kopijuoja raides, paprastus žodžius. „Iliustruoja” pasakas, pasakojimus, istorijas, filmukus, iliustracijose parašydamas nukopijuotas raides, žodžius. Kuria ir gamina rankų darbo knygeles su elementariais nukopijuotais sakiniais, žodžiais, raidėmis. Braižo ir aiškina planus, schemas, grafikus. Bando rašyti raides, pradėdamas savo vardo raidėmis.

Grupėje kuriama kuo įvairesnė raidžių aplinka. Skaitomi tekstai, kuriuose žaidžiama su kalbos garsais, kurie atspindi vaiko pažįstamas raides. Nuolat atkreipiamas vaiko dėmesys į aplinkoje esančius užrašus, simbolius, reklaminius užrašus ir pan. Skatinamas vaikas sugalvoti pavadinimus savo sukurtoms knygelėms, nupieštiems piešiniams, darbeliams, nusakyti veikėjų, daiktų, veiksmų savybes būdvardžiais, veiksmažodžiais, jaustukais, ištiktukais, dalyviais, prieveiksmiais. Skatinama vaikus kurti rankų darbo knygeles su paslaptingomis durelėmis, langeliais, uždengtais paveikslėliais ir kt., sugalvoti rankų darbo knygelėms pavadinimus, tekstus. Skatinama savarankiškai kurti skelbimus, sveikinimus, kvietimus, kopijuoti atskiras raides, žodžius, rašyti savo vardą įvairiais rašikliais, kompiuteriu. Siūloma skaitytas pasakas atvaizduoti įvairiomis raiškos priemonėmis.

6 SkaitymasDomisi knygomis, įvairiais rašytiniais tekstais, supranta nesudėtingą jų siužetą, klausinėja. Pradeda suprasti ryšį tarp knygos teksto, iliustracijų ir asmeninės patirties. Žino keliolika abėcėlės raidžių. Supranta, kad garsas siejamas su raide, o raidės sudaro žodį. Pradeda skirti žodžius sudarančius garsus, skiemenis. Pažįsta parašytą žodį kaip atskirų raidžių junginį. Gali perskaityti užrašus, kuriuos mato gatvėse, pavyzdžiui, parduotuvių, kirpyklų, kavinių pavadinimus.RašymasSpausdintomis raidėmis rašo savo vardą, kopijuoja aplinkoje matomus žodžius. Piešiniuose užrašo atskirų objektų

Grupės knygų kampelis nuolat papildomas įvairių žanrų knygomis, rašytiniais tekstais. Kartu su vaiku skaitomos knygos, analizuojamas teksto veiksmas, aprašyti įvykiai. Skaitant knygeles, atkreipiamas vaiko dėmesys į atskiras raides, žodžius, teksto dėstymą įvairaus žanro knygose, Sudaromos vaiko vardo, jo artimųjų vardų raidžių abėcėles (t. y., asmeninį vaiko raidžių žodynėlį). Skatinama vaiką atpažinti artimiausioje aplinkoje esančius įvairius simbolinius ženklus, skaitinėti įvairias trumpas iškabas, kurti žodinius laiškus, telegramas, pranešimus, žinutes, kopijuoti žodžius, raides nuo įvairių pavyzdžių. Siūloma vaikams atskirus žodžius, simbolius ar įdomią informaciją perrašyti ar savarankiškai užrašyti kompiuteriu. Skatinti vaiką kopijuoti reikiamus

27

pavadinimus. Įvairiais simboliais bando perteikti informaciją. Supranta rašymo tikslus.

žodžius, raides, simbolius nuo pavyzdžių.

18.4. Pažinimo kompetencija18.4.1. UGDYMO(SI) SRITIS. APLINKOS PAŽINIMAS

Vertybinės nuostatos. Nori pažinti bei suprasti save ir aplinkinį pasaulį, džiaugiasi sužinojęs ką nors nauja.Esminiai gebėjimai. Įvardija ir bando paaiškinti socialinius bei gamtos reiškinius, apibūdinti save, savo gyvenamąją vietą, šeimą, kaimynus, gyvosios ir negyvosios gamtos objektus, domisi technika ir noriai mokosi ja naudotisŽingsniai

Gebėjimai Ugdymo gairės

1 Domisi aplinka, sutelkia dėmesį į arti esančius veidus, daiktus. Reaguoja į skirtingus vaizdus, paviršius, kvapus, garsus, skonius. Atpažįsta artimus žmones, žaislus, daiktus.

Kuriama aplinka, kurioje yra spalvotų, kontrastingo dizaino daiktų, žaislų, su kuriais kūdikiai gali pradėti susipažinti, atpažinti, išbandyti. Vaikui rodomas jo atvaizdas veidrodyje. Vaikui padedama pamatyti daiktus iš skirtingų perspektyvų, pvz., iš arti ar toli, iš priekio, iš šono, tyrinėti juos visais pojūčiais.

2 Stebi ir atpažįsta artimiausią savo aplinką, orientuojasi joje. Pažįsta ir pavadina kai kuriuos gyvūnus, žmones, daiktus, jų atvaizdus. Žino kai kurių daiktų paskirtį ir jais naudojasi (šukos, šaukštas, nosinaitė).

Vaikai skatinami išbandyti daiktus kaip įrankius, juos pavadinti. Parodoma, kaip tai daryti, įvardijama, kas daroma, taip mokant pavadinti veiksmą. Vaikai skatinami ir jiems padedama pavadinti įvairius daiktus, galvoti ir kalbėti apie tai, ką jie daro su žaislais ar daiktais. Inicijuojami klausimai apie tai, kodėl kas nors vyksta, atsitinka, atsakoma į juos. Sudaroma galimybę tyrinėti, kaip dviejų ir trijų dimensijų daiktai tinka vienas prie kito. Suteikiama proga dalyvauti prižiūrint tam tinkamus augalus, gyvūnėlius. Pratinama plautis rankas, naudotis dantų šepetuku ir pan.

3 Atpažįsta ir pavadina vis daugiau artimiausioje aplinkoje esančių augalų (sodo, daržo, lauko), gyvūnų, daiktų, domisi jais. Skiria atskirus gamtos reiškinius. Orientuojasi savo grupės, darželio, namų aplinkoje. Pasako savo ir savo šeimos narių vardus. Dalyvauja prižiūrint augalus ar gyvūnus.

Skatinama vaikus stebėti ir pavadinti augalus ir gyvūnus, esančius artimiausioje aplinkoje, patalpose ar išėjus į lauką. Sudaroma galimybė prisidėti prižiūrint kambarinius augalus, naminį gyvūnėlį. Skatinama kalbėti apie tai, ką gyvūnėlis ėda, kokius vaikus veda, ko reikia augalui, kad jis augtų ir pan. Padedama vaikams, tačiau netrukdoma

28

išsakyti savo supratimą. Mokoma savo kūno dalių pavadinimų, aptariama jų paskirtis ir priežiūra. Rodoma kiekvienam vaikui, kad juo rūpinamasi, bendraujama su kiekvieno vaiko artimaisiais.

4 Pažįsta gyvenamosios vietovės objektus (namai, automobiliai, keliai, parduotuvės ir pan.). Pasako miesto, gatvės, kurioje gyvena, pavadinimus, savo vardą ir pavardę. Pastebi pasikeitimus savo aplinkoje. Pastebi ir nusako aiškiausiai pastebimus gyvūnų ir augalų požymius. Atpažįsta gamtoje ar paveiksluose dažniausiai sutinkamus gyvūnus, medžius, gėles, daržoves, grybus, pasako jų pavadinimus. Pasako metų laikų pavadinimus ir būdingus jiems požymius, skiria daugiau gamtos reiškinių (rūkas, pūga, šlapdriba).

Sudaroma galimybė stebėti augalus ir gyvūnus gamtoje ir namų (ūkio) aplinkoje, klausytis skaitymo apie naminius ir laukinius gyvūnus, dalyvauti juos prižiūrint. Skatinama vaikus kalbėti apie stebimų gyvūnų ar augalų kūno dalis, išvaizdą, apie tai, ko jiems reikia, kad augtų, kaip juos saugoti, prižiūrėti. Paaiškinama, kad ne visus augalus galima ragauti, yra nuodingų arba dilginančių. Skatinama stebėti dienos orus, metų laiką ir gamtos pokyčius, kurie tuo metu vyksta. Sudaroma galimybė ne tik apie tai kalbėti, bet ir pavaizduoti piešiniu, vaidinimu, dainele, surasti paveikslus knygose, tyrinėti kaip daiktai juda ir kaip juos pajudinti, pvz., pučiant, traukiant stumiant, sukant.

5 Atpažįsta ir įvardija ne tik naminius, bet ir kai kuriuos laukinius gyvūnus. Samprotauja apie naminių ir laukinių gyvūnų gyvenimo skirtumus. Skiria daržoves, vaisius, uogas, nusako, kaip naudoti maistui. Domisi dangaus kūnais, gamtos reiškiniais, kurių negali pamatyti (pvz., ugnikalnių išsiveržimas, žemės drebėjimas, smėlio audra).Pasako tėvų profesijas, įvardija savo giminaičius, žino savo namų adresą. Pasako savo šalies ir sostinės pavadinimą. Samprotauja apie tai, kad gamindami daiktus žmonės įdeda daug darbo, kokių savybių žmogui reikia darbe, kokios yra profesijos. Domisi, kokie daiktai buvo naudojami seniau, kaip jie pasikeitė. Papasakoja apie tradicines

Organizuojamos vaikų išvykos į gamtą (gyvūnai, augalai, grybai, jų požymiai, poreikiai), muziejus (daiktai ir jų istorija), ūkius (naminių gyvūnų priežiūra, kultūrinių augalų auginimas), tėvų darbovietes (profesijos), skiriant jiems nedideles užduotis, ką turėtų pastebėti, ko paklausti. Grįžus po kelionių skatinami sudėlioti parodėlę grupėje iš rastų įdomių daiktų, gamtinės medžiagos, ją grupuoti pagal požymius (akmenukai, plunksnos) ir kt. Vaikams sukuriamos situacijos aiškintis (ragauti), kaip daržovės, vaisiai, uogos vartojami maistui, kuo jie naudingi. Skatinami išbandyti techniką, kuri padeda tyrinėti judėjimą, pvz., ratai, skridiniai, magnetai, sūpynės. Domėtis šeimos tradicijomis, parodyti, kad ir darželyje laikomasi tradicijų, švenčiamos šventės.

29

šventes. Įvardija gyvenamosios vietovės objektus (upę, kalvą, mišką ir pan.), gyvūnus ir augalus. Rodo pagarbą gyvajai ir negyvajai aplinkai ir besiformuojančią atsakomybę už jos išsaugojimą. Mokosi rūšiuoti atliekas.

Vaikai įtraukiami į pasirengimą šventėms, sudaromos sąlygos dalyvauti, klausytis vaikų idėjų ir padėti jas įgyvendinti, stengiamasi, kad tai būtų tikra šventė, o ne koncertinis pasirodymas.

6 Pastebi aiškiai matomus skirtumus ir panašumus tarp gyvūnų ir augalų. Samprotauja apie tai, kur gyvena, kuo minta naminiai ir laukiniai gyvūnai. Moka prižiūrėti kambarinius augalus, daržoves, stebi jų augimą. Papasakoja apie naminių gyvūnų naudą žmonėms ir augalų naudojimą maistui. Pradeda suprasti Žemės, Saulės, Mėnulio ir kitų dangaus kūnų ryšius. Pasako tėvų profesijas, įvardija savo giminaičius, žino savo namų adresą. Pasako savo šalies ir sostinės pavadinimą. Skiria ir pavadina suaugusiųjų profesijas, darbus ir buitį palengvinančią techniką (prietaisai, transportas, įrenginiai). Samprotauja apie tai, kad gamindami daiktus žmonės įdeda daug darbo, kokių savybių žmogui reikia darbe, kokios yra profesijos. Domisi, kokie daiktai buvo naudojami seniau, kaip jie pasikeitė. Papasakoja apie tradicines šventes. Pradeda jausti prieraišumą prie artimiausios gamtinės aplinkos, dalyvauja ją prižiūrint ir puošiant, suvokia savo vietą joje, pažįsta ir įvardija gyvenamosios vietovės objektus (upę, kalvą, mišką ir pan.), gyvūnus ir augalus. Rodo pagarbą gyvajai ir negyvajai aplinkai ir besiformuojančią atsakomybę už jos išsaugojimą. Mokosi rūšiuoti atliekas.

Sudaroma vaikams galimybė pažinti gamtinę ir socialinę aplinką, stebint artimiausius objektus, t. y. kraštovaizdžius, augalus, gyvūnus, statinius, paminklus ir kt.Organizuojamos netolimos išvykos. Pagal galimybes keliaujama pėsčiomis ir autobusais. Kartu su vaikais atliekami nesudėtingi bandymai pvz., tirpinti medžiagas, daiginti sėklas, išardyti nebereikalingus prietaisus ir pan. Siūloma vaikams tyrinėti žemėlapius, gaublį. Supažindinami su giminės medžiu. Organizuojamos ekskursijos į tėvų darbovietes, kviečiami tėveliai papasakoti apie savo profesiją. Supažindinami vaikai su senoviniais rakandais, leidžiant juos išbandyti, lyginti su dabartine technika. Švenčiamos tradicinės šventės, stebimi vaizdo įrašai. Stebimi, analizuojami įvairūs gamtos reiškiniai. Skiriamos užduotėlės vaikui stebėti žvaigždes žiemą, ryte einant į darželį ir pasakoti. Supažindinami su atliekų panaudojimo galimybėmis ir skatinami daryti įvairius darbelius, panaudojant antrines žaliavas. Organizuojamos parodos ,,Antrasis daiktų gyvenimas“, kviečiami atstovai, galintys vaikams papasakoti apie atliekų rūšiavimą ir jų perdirbimą.

18.4.2. UGDYMO(SI) SRITIS. SKAIČIAVIMAS IR MATAVIMAS

30

Vertybinės nuostatos. Nusiteikęs pažinti pasaulį skaičiuodamas ir matuodamas.Esminiai gebėjimai. Geba skaičiuoti daiktus, palyginti daiktų grupes pagal kiekį, naudoti skaitmenis, apibūdinti daikto vietą eilėje, sudaryti sekas. Geba grupuoti daiktus pagal spalvą, formą, dydį. Jaučia dydžių skirtumus, daikto vietą ir padėtį erdvėje. Supranta ir vartoja žodžius, kuriais apibūdinamas atstumas, ilgis, masė, tūris, laikas. Pradeda suvokti laiko tėkmę ir trukmę.Žingsniai

Gebėjimai Ugdymo gairės

1 SkaičiavimasGestais, mimika parodo, jog suvokia, ką reiškia yra (nėra), dar, taip (ne).MatavimasSusidomi, kai parodomas kitokios formos, dydžio, spalvos daiktas: siekia jį paimti, tyrinėja. Atkreipia dėmesį į judančius, artėjančius daiktus, daug kartų kartoja matytus veiksmus su daiktais.

Skatinami žaisti tą patį žaidimą (pvz., ,,Slėpynes”) su tuo pačiu žaislu. Žaidimo metu kalbinti vaiką vartojant žodžius „yra”, „nėra”, „dar”, „taip”, „ne“ bei juos palydint atitinkamais gestais, mimika. Žaidžiama su skirtingų spalvų, dydžių, formų daiktais: priartinti – nutolinti, paslėpti – parodyti, sugretinti. Įvardijama daikto spalva, dydis, forma, daromos pauzės, kartojami žodžiai jei norime, kad vaikas juos įsidėmėtų.

2 SkaičiavimasSupranta, ką reiškia vienas, dar vienas, du, daug (parodo pirštukais, kiek turi metukų).MatavimasŽaisdamas stengiasi rasti reikiamos formos, dydžio ar spalvos daiktą. Nuotraukoje, piešinyje atpažįsta anksčiau matytą daiktą. Supranta vis daugiau žodžių, kuriais nusakoma daikto forma, dydis, spalva, judėjimas erdvėje: paimti didelį, nueiti iki, pažiūrėti į viršų ir pan.

Klausomasi ir teatralizuojami žaidinimai, dainelės, skaičiuotės, pasakėlės, eilėraštukai, žaidžiama žaidimus, kuriuose kas nors skaičiuojama, kartojama. Sudaromos sąlygos ardyti ir surinkti daiktus, tyrinėti jų dydžius, eksperimentuoti su spalvomis, dydžiais ir formomis. Domėtis, ką veikia, jį kalbinti.

3 SkaičiavimasSkiria žodžius: mažai (vienas, du) ir daug.Paprašytas duoda kitiems po vieną žaislą, daiktą. Geba išrikiuoti daiktus į vieną eilę.MatavimasTapatina daiktus pagal formą, dydį. Suranda tokios pat spalvos (raudonos, mėlynos, geltonos, žalios) daiktus.

Duodama vienodo dydžio ir formos daiktų ir mokoma paimti vieną (du) daiktus, padalyti daiktus po vieną (pvz., kitiems vaikams), sudėlioti juos į dvi, tris krūveles. Analizuojama, kur daugiau, kur mažiau. Teatralizuojamos dainelės, pasakos, žaidžiami žaidimai, kuriuose kas nors paeiliui daroma, rikiuojama (pvz., pasaka „Ropė”, lietuvių liaudies daina „Išėjo tėvelis į mišką”). Leidžiama eksperimentuoti su įvairių formų ir dydžių daiktais, kaladėlėmis, kai iš jų norima pastatyti kuo aukštesnį

31

bokštą, nutiesti ilgesnį kelią ir pan.4 Skaičiavimas

Pradeda skaičiuoti daiktus, palygina dvi daiktų grupes pagal daiktų kiekį grupėje. Padalina daiktus į grupes po lygiai (po du, po tris). Supranta, kad prie daiktų pridedant po vieną jų skaičius grupėje didėja, o paimant po vieną – mažėja. Pradeda vartoti kelintinius skaitvardžius (pirmas, antras...). Žaisdami vartoja sąvokas „pirmas”, „antras” (pvz., sako: „Aš bėgsiu pirmas, tu bėgsi antras. Aš atėjau į darželį pirmas, o tu – po manęs!”). Teatralizuoti daineles, pasakas, kuriose veikėjai ką nors dalijasi (pvz., meškučiai iš pasakos „Du godūs meškučiai” gali dalytis iš popieriaus iškirptą sūrį).MatavimasAtpažįsta ir atrenka apskritos (skritulio), keturkampės (keturkampio), kvadratinės (kvadrato) formos daiktus, vienodo dydžio ar spalvos daiktus. Statydamas, konstruodamas, komponuodamas, grupuodamas pradeda atsižvelgti į daikto formą, dydį, spalvą. Labai skirtingus ir vienodus daiktus palygina pagal ilgį, storį, aukštį, masę ir pan. Dydžių skirtumams apibūdinti pradeda vartoti žodžius: didesnis – mažesnis, ilgesnis – trumpesnis, storesnis – plonesnis, aukštesnis – žemesnis ir pan. Už save didesnius daiktus vadina dideliais, o mažesnius – mažais. Pradeda skirti dešinę ir kairę savo kūno puses, kūno priekį, nugarą. Nurodydamas kryptį (savo kūno atžvilgiu) vartoja žodžius: pirmyn – atgal, kairėn – dešinėn, aukštyn – žemyn. Paros dalis sieja su savo gyvenimo ritmu. Žino metų

Naudojami paveikslėliai, kuriuose pavaizduoti 1–3 daiktai ar dvi trys 1–3 daiktų grupės. Atkreipiamas dėmesys, koks daiktų skaičius grupėje, klausiama Kiek?” „Ar daiktų yra po lygiai?“ ir pan. Žaidžiama su vaiku žaidimus, kurie susieti su skaičiais. Teatralizuojamos dainelės, pasakos, kuriose veikėjai ką nors dalijasi. Mokoma apibūdinti erdvės objektus, nurodant į juos panašius iš kasdienės aplinkos ir vartojant tokius palyginimus kaip: „panašus į Rubiko kubą”, „apvalus kaip kamuolys”, „tokios pat formos kaip skardinė” ir pan. Formuojamas supratimas, kad figūros forma nepriklauso nuo jos spalvos ir dydžio. Leidžiama vaikui manipuliuoti daiktais, stebėti kitus, kaip jie komponuoja įvairius daiktus, eksperimentuoti. Pasiūloma žaisti Lego. Prašoma palyginti kasdienėje aplinkoje pasitaikančių daiktų ilgį, aukštį, masę, storį, plotį ir t. t., juos dedant vieną prie kito, kilnojant. Formuojamas supratimas, kad daikto (pvz., virvutės) ilgis, masė nesikeičia, daiktą (virvutę) suraičius ar sulenkus. Žaidžiama judrius žaidimus, kai reikia pasirinkti teisingą kryptį savo kūno atžvilgiu. Kalbamasi apie tai, ką vaikas kasdien daro ryte, dieną, vakare, naktį. Vaikščiojant, žaidžiant gamtoje, atkreipiamas dėmesys į metų laikams būdingus požymius.

32

laikus ir būdingus jiems požymius.

5 MatavimasSkiria trikampę, stačiakampę formas. Randa mažai besiskiriančius daiktus. Kalbėdamas apie spalvą, vartoja žodžius „vienos spalvos”, „dvispalvis”. Grupuoja, komponuoja daiktus, atsižvelgdamas į jų spalvą, formą arba dydį. Palygindamas daiktų dydžius, naudojasi sąlyginiu matu (trečiu daiktu). Kalbėdamas apie atstumą, daiktų ilgį, plotį, aukštį, storį, masę, vartoja žodžius: ilgesnis – trumpesnis, siauresnis – platesnis, aukštesnis – žemesnis, lengvesnis – sunkesnis. Supranta, ką reiškia sudėlioti nuo mažiausio iki didžiausio ir atvirkščiai.

Pasiūloma vaikui dalyvauti žaidimuose, kuriuose kas nors skaičiuojama, kartojami du trys skirtingi judesių ar garsų elementai, kur vaikas turėtų keisti savo ar daikto padėtį erdvėje ar daryti ką nors tam tikra seka (pvz., žaidimai „Trečias bėga“, „Daryk taip, kaip Jurgelis daro“; žaidimas, kai nutilus muzikai ar suplojus kaskart pasakoma, kaip kitaip vaikai turi pasielgti: susigrupuoti – sustoti po du, susėsti į du ratukus, parodyti 4 pirštukus ir pan. Žaidžiama žaisti stalo žaidimus. Siūloma karpyti, piešti, spalvinti trikampius, stačiakampius. Iš įvairių formų detalių ar piešiant (spalvinant) figūras, kuriamos aplikacijos ornamentai, šventinė atributika. Skatinama vaiką naudoti sąlyginį matą (trečią daiktą) daiktų dydžiams palyginti (pvz. matuoti pėdomis, žingsniais).

6 SkaičiavimasSusieja daiktų (realių ar pavaizduotų) kiekį su atitinkamu daiktų skaičių žyminčiu simboliu. Skaičiuoja bent iki 10. Palygina mažai daiktų turinčias grupes pagal kiekį. Supranta ir vartoja žodžius: daugiau (mažiau) vienu, dviem, po lygiai, pusiau, į 2 dalis, į 4 dalis. Atpažįsta, atkuria, pratęsia, sukuria skirtingų garsų, dydžių, formų, spalvų sekas su 2–3 pasikartojančiais elementais.MatavimasSkiria plokštumos ir erdvės figūras: skritulį ir rutulį, kvadratą ir kubą. Klasifikuoja daiktus pagal dydį, formą arba spalvą. Matuodamas atstumą, ilgį, tūrį, masę, naudojasi vienu ar keliais sąlyginiais matais (savo pėda, sprindžiu, trečiu daiktu).

Skatinamas vaiko noras sužinoti, pažinti, kuo daugiau išmokti. Leidžiama pasirinkti vaikui įdomius ir suprantamus stalo žaidimus, dalomąją medžiagą, taip pat veiklą, kurioje dalyvaudamas jis galėtų lavinti savo mąstymo ir skaičiavimo įgūdžius, formuotis svarbius tolimesniam matematikos mokymuisi vaizdinius. Skatinama vaiką aiškinti kitiems savo mintis, idėjas apie atliekamus skaičiavimus. Kalbėdamas vaikas geriau pajunta skirtumą tarp to, ką jis mano, ir to, ką jis sako. Mokoma vaiką kuo įvairesnėse aplinkose pastebėti įvairius sekų sudarymo būdus ir pasiūlyti kuo įvairesnės veiklos, kuria vaikas galėtų išbandyti matytus ir paties sugalvotus sekų sudarymo būdus.

33

18.4.3. UGDYMO(SI) SRITIS. TYRINĖJIMASVertybinės nuostatos. Smalsus, domisi viskuo, kas vyksta aplinkui, noriai stebi, bando, samprotauja.Esminiai gebėjimai. Aktyviai tyrinėja save, socialinę, kultūrinę ir gamtinę aplinką, įvaldo tyrinėjimo būdus (stebėjimą, bandymą, klausinėjimą), mąsto ir samprotauja apie tai, ką pastebėjo, atrado, pajuto, patyrė.Žingsniai

Gebėjimai Ugdymo gairės

1 Stengiasi pamatyti, išgirsti, paliesti, paimti, paragauti žaislus ir kitus daiktus. Reaguoja į tai, kas vyksta aplinkui, bando dalyvauti (mimika, judesiais, garsais).

Visa, kas yra artimiausioje aplinkoje, laikyti žaidimo priemonėmis. Vaikui sudaroma galimybė bendrauti, matyti, žaisti su žaislais arba tam tinkamais daiktais, judėti, liesti daiktus, išlaikyti pusiausvyrą, stengtis pajudėti daikto link, jį pasiekti, paragauti. Sudaromos sąlygos patirti skirtingas žaidimo erdves, tokias, kaip lygios grindys, kilimas, žolė, smėlis, minkšti ir kieti paviršiai, erdvės viduje ir lauke; pajusti įvairius pojūčius – šviežio oro, įvairių paviršių, kvapų, temperatūrų skirtumo, garsų. Duodama vaikams pajusti ir tyrinėti įvairių medžiagų, formų žaislų, skatinama žaisti su savo kojų pirštais, liesti savo ir pažįstamų žmonių veidą, plaukus, rankų pirštus, kartoti tai kelis kartus.

2 Stengiasi išbandyti žaislus ar daiktus, stebi, kas vyksta aplinkui, rodo kitiems, ką pavyko padaryti. Mėgsta žaisti slėpynių. Patikusį veiksmą prašo pakartoti daug kartų.

Sudaromos sąlygos aktyviai tyrinėti aplinką, suaugusieji padeda, bet netrukdo, nepertraukia. Duodama įvairių tinkamų žaisti daiktų ir žaislų, kurie skatina atlikti tiek stambiuosius, tiek smulkiuosius judesius. Sudaromos galimybės naudoti ir vystyti įvairius gebėjimus, pvz., klausyti, stebėti, prisiminti, kalbėti, aptarti, kas vyko (reflektuoti), priimti sprendimus. Nuo mažumės mokoma atpažinti spalvas, simetriją ir formas.

3 Atsargiai elgiasi su nepažįstamais daiktais ir medžiagomis, tačiau rodo susidomėjimą, bando aiškintis, kas tai yra, kaip ir kodėl tai veikia, vyksta.

Skatinama manipuliuoti kiekiais, eiti nuo vientiso prie dalių ir atgal, pvz., padalyti plastilino gabalą ir vėl sulipdyti į vieną, išpilstyti vandenį į mažus buteliukus ir vėl supilti į didelį indą. Sudaromos galimybės surinkti, rūšiuoti ir sudėlioti daiktus kokia nors tvarka,

34

įvairiais būdais žaisti su medžiagomis, stiprinti tvarkos jausmą, t. y. grupuoti paprastus daiktus ar padėti juos į jų vietą. Knygose ir paveikslėliuose stebima apie įvairius jų kasdienio gyvenimo aspektus. Mokomasi apsirengti ir valgyti, padėti vienas kitam.

4 Pats pasirenka žaidimui ar kitai veiklai reikalingus daiktus ir medžiagas, paaiškina, kodėl pasirinko. Žaisdamas tyrinėja, išbando daiktus bei medžiagas (pvz., plaukia ar skęsta, rieda ar sukasi ratu, tinka daiktai vienas prie kito ar ne).

Grupės aplinka kuriama taip, kad vaikams būtų prieinamos įvairios medžiagos ir priemonės, kuriomis pasinaudodami galėtų inicijuoti kryptingą iškilusios problemos sprendimo veiklą, patys sugalvoti problemų ir su pasitenkinimu ieškoti jų sprendimo būdų. Skatinami nebijoti bandyti ir klysti ieškant savo iškeltų problemų sprendimų, pasinaudoti ankstesniu patyrimu ir juo remiantis bandyti naujus sprendimo kelius.

5 Geba suvokti ryšį tarp to, kaip daiktas padarytas ir jo paskirties (pvz., ratai yra apvalūs, nes mašinos paskirtis yra judėti). Domisi medžiagomis, iš kurių padaryti daiktai ir jų savybėmis. Suvokia medžiagos, iš kurios padarytas daiktas, pasirinkimo tikslingumą (pvz., kodėl mašinos korpusas iš metalo, o padangos iš gumos). Paaiškina, kad su nežinomais daiktais ir medžiagomis reikia elgtis atsargiai, stengiasi taip daryti. Išskiria akivaizdžius daiktų, medžiagų, gyvūnų, augalų bruožus, savybes, kalbėdami apie tai kartais susieja skirtingus pastebėjimus.

Vaikai skatinami stebėti ir apibūdinti daiktų, medžiagų, gyvosios gamtos objektų savybes ir bruožus, piešti ar konstruoti įsivaizduojamus daiktus. Sudaroma galimybė suskaičiuoti, prognozuoti, pvz., į kiek dalių reikės padalyti tortą, po kiek saldainių imti, kad visi gautų po lygiai. Skatinama pasitelkti simbolius, palyginti, atkartoti, numatyti situacijas, nukreipti savo dėmesį į ką nors kita ar atkreipti dėmesį dabar. Skatinama paaiškinti savo pasirinkimus ir logiškai juos pagrįsti. Stebėdami tinkamas knygas, paveikslus, plakatus, žemėlapius, pagrįsti savo požiūrį, supratimą.

6 Domisi aplinka, mėgsta stebėti, kaip auga augalai, kaip elgiasi gyvūnai, noriai atlieka paprastus bandymus, tyrinėja, iš kokių medžiagų padaryti daiktai, kur jie naudojami. Samprotauja apie tai, ką atrado, sužinojo, kelia tolesnius klausimus, siūlo idėjas, ką dar galima būtų tyrinėti. Domisi, kaip seniau gyveno žmonės,

Sudaromos sąlygos ir skatinama tyrinėti gamtos ir socialinės aplinkos objektus, jų kaitą, savybes. Siūloma atlikti nesudėtingus bandymus, stebėti prietaisų veikimą. Vykdoma projektinė veikla, skirta ilgalaikiams stebėjimams (pvz., stebėti augalo augimą). Mokomi vaikai fiksuoti pastebėjimus, pildyti lenteles ir pan. Grupėje turėti

35

kaip žmonės gyvena kitose šalyse. Aktyviai tyrinėdami aplinką demonstruoja vis didėjančią kūno kontrolę, tinkamai pasitelkia visus pojūčius, savo galimybėms išplėsti pasitelkia įrankius ir kitas priemones (pvz., lupą, mikroskopą). Su suaugusiaisiais ar kitais vaikais aptaria nesudėtingų stebėjimų, bandymų ar konstravimo planus, numato rezultatą, mokosi pavaizduoti juos nesudėtingose lentelėse, diagramose, išradingai, kūrybiškai pristato savo tyrinėjimus ir kitus darbus. Stebėdamas fotografijas aiškinasi, kuo yra panašus į savo artimuosius, kuo skiriasi nuo jų.

mikroskopą ir kitus galimus prietaisus, skirtus tyrinėti, mokyti ir skatinti vaikus jais savarankiškai naudotis. Skatinami vaikai, kad jie patys ieškotų atsakymų į iškilusius klausimus knygose, internete, jeigu mato, kad nepavyksta, pasiklaustų suaugusiųjų, kurie gali padėti. Palygina daiktus, medžiagas, gyvūnus ir augalus, atsižvelgdamas į savybes, juos tikslingai grupuoja ir klasifikuoja.

18.4.4. UGDYMO(SI) SRITIS. PROBLEMŲ SPRENDIMASVertybinės nuostatos. Nusiteikęs ieškoti išeičių kasdieniams iššūkiams bei sunkumams įveikti.Esminiai gebėjimai. Atpažįsta ką nors veikiant kilusius iššūkius bei sunkumus, dažniausiai supranta,kodėl jie kilo, suvokia savo ir kitų ketinimus, ieško tinkamų sprendimų ką nors išbandydamas,tyrinėdamas, aiškindamasis, bendradarbiaudamas, pradeda numatyti priimtų sprendimų pasekmes.Žingsniai

Gebėjimai Ugdymo gairės

1 Pakartoja nepasisekusį veiksmą, jį keičia, kad pasiektų laukiamą rezultatą. Mimika, gestais ir žodžiais parodo, kad susidūrė su kliūtimi, tikėdamasis suaugusiojo ar vyresnio vaiko pagalbos.

Padrąsinama vaiką savarankiškai bandyti įveikti iššūkį ar problemą. Pagiriama, kai jam pasiseka susidoroti su kliūtimi. Parodoma vaikui naujų veiksmų sunkumui įveikti. Kai vaikas bando atlikti tai, ko padaryti dar negali, padedama jam. Jei bando daryti tai, kas pavojinga – aiškinama, kad to daryti negalima, nukreipiama dėmesį, nuraminama.

2 Susidūręs su sudėtinga veikla, kliūtimi, išbando jau žinomus veikimo būdus. Stebi, kaip panašioje situacijoje elgiasi kiti ir išbando jų naudojamus būdus.

Drąsinama vaiką: „Tau pavyks!“, „Pabandyk kitaip!“. Rodoma vaikams būtinus veiksmų su daiktais būdus. Patariama, kaip elgtis įvairiose sudėtingose situacijose. Komentuojama vaiko veiksmų ir auklėtojo

36

demonstruojamų veiksmų pasekmes. Šiek tiek padedama vaikui įveikti kliūtį ar sunkumą, atlikti sudėtingą veiklą, kad stiprėtų jo pasitikėjimo savimi jausmas.

3 Drąsiai imasi sudėtingos veiklos, atkakliai, keisdamas veikimo būdus bando ją atlikti pats, stebi savo veiksmų pasekmes. Nepavykus įveikti sudėtingos veiklos ar kliūties, prašo pagalbos arba meta veiklą.

Skatinama vaikus imtis pagal jų galimybes sudėtingos veiklos. Jei vaikas sako „negaliu“, „nemoku“, jis drąsinamas. Kai vaikui kas nors nepasiseka arba jei jis prašo padėti, vaikas klausiamas – Kaip kitaip galima padaryti? Arba pateikiami keli sprendimo būdai.

4 Supranta, kad susidūrė su sudėtinga veikla, problema. Nori ją įveikti, išbando paties taikytus, stebėtus ar naujai sugalvotus veikimo būdus. Stebi savo veiksmų pasekmes, supranta, kada pavyko įveikti sunkumus. Nepasisekus prašo suaugusiojo pagalbos.

Komentuojama vaikų taikytus problemų sprendimo būdus ir jų pasekmes, kad vaikai geriau suprastų, kodėl pavyko įveikti sunkumus. Vaikams susidūrus su problema, skatinami juos prisiminti, kokius panašios problemos sprendimo būdus jie taikė anksčiau. Drąsinama vaikus kartu ieškoti išeities iš susidariusios probleminės situacijos.

5 Retsykiais pats ieško sunkumų, kliūčių, aktyviai bando įveikti sutiktus sunkumus. Ieško tinkamų sprendimų, tariasi su kitais, mokosi iš nepavykusių veiksmų, poelgių. Nepasisekus samprotauja, ką galima daryti toliau, kitaip arba prašo suaugusiojo pagalbos.

Siūloma vaikams sudėtingos veiklos, drąsinama jų imtis, drąsiai bandyti, eksperimentuoti, tartis su kitais. Skaitoma kūrinių apie įvairius žmonių ketinimus, poelgius ir jų pasekmes. Kai vaikai susiduria su problema, paprašoma visų pagalvoti, ką galima daryti toje situacijoje. Padedama vaikams geriau suprasti kiekvieno pasiūlyto sprendimo pasekmes.

6 Atpažįsta, su kokiu sunkumu ar problema susidūrė. Ieško tinkamų sprendimų, pradeda numatyti priimtų sprendimų pasekmes, tariasi su kitais ir atsižvelgia į jų nuomonę, siūlo ir priima pagalbą, mokosi iš savo ir kitų klaidų. Nepasisekus bando kelis kartus, ieškodamas vis kitos išeities, arba prašo kito vaiko ar suaugusiojo pagalbos.

Užduodama vaikams atviruosius klausimus, padedančius apmąstyti problemą: – Kas atsitiko? – Kaip tu jautiesi? – Kaip jaučiasi kiti?Vaikui susidūrus su problema, klausiama:

– Ką tu darei?– Ar tai padėjo įveikti

problemą?– Ką dar galima daryti?– Ar tai padės įveikti

problemą?Siūloma vaikams probleminių užduočių, kurias turėtų įveikti jie

37

patys.18.5. Meninė kompetencija

18.5.1. UGDYMO(SI) SRITIS. MENINĖ RAIŠKAVertybinės nuostatos. Jaučia meninės raiškos džiaugsmą, rodo norą aktyviai dalyvauti meninėje veikloje.Esminiai gebėjimai. Spontaniškai ir savitai reiškia įspūdžius, išgyvenimus, mintis, patirtas emocijas muzikuodamas, šokdamas, vaidindamas, vizualinėje kūryboje.Žingsniai

Gebėjimai Ugdymo gairės

1 Muzika, šokisReaguoja į muzikos garsus, melodijas, balso intonacijas, judesius, išraiškingą mimiką, suklusdamas, sutelkdamas žvilgsnį, nutildamas, nustodamas arba pradėdamas judėti, krykštaudamas, judėdamas, žaisdamas balso intonacijomis, garsais.Žaidinimai ir vaidybaKalbinamas, žaidinamas reiškia emocijas, norus įvairiomis balso intonacijomis, veido mimika, lingavimu, plojimu, mojuodamas žaislu, daiktu.Vizualinė raiškaStoru pieštuku, teptuku, kreidele baksnoja, brauko, tepinėja, spaudinėja palikdamas pėdsakus (taškus, įvairių krypčių linijų brėžius, dėmes). Domisi ir džiaugiasi dailės priemonėmis, jas apžiūrinėja, ragauja, varto.

Dainuojama trumpas, vaiko pasauliui artimas dainas, lopšines vaikui ir su vaiku. Žaidinama, supama, kutenama, myluojama, jodinama, linksminama vaiką specialiai šiems tikslams skirtais žaidinimais ir liaudies dainelėmis. Išraiškingai ir džiugiai bendraujama su vaiku, siekiant sukelti jam teigiamas emocijas. Į vaiko skleidžiamus garsus atsakoma balsu, perteikiant įvairias vokalines galimybes, o judesius atkartojama, palaukiant kol vaikas atsakys judesiu. Taip skatinamos pirmosios vaiko kūrybinės iniciatyvos. Vaikas nešiojamas, ritmingai sūpuojamas, kilnojamas, judinama jo rankas ir kojas.

2 Muzika, šokisĮdėmiai klausosi muzikos ir aplinkos garsų, spontaniškai žaidžia balso intonacijomis, rankų ir kojų judesiais mėgdžioja žaidinimų judesius, suaugusiųjų balso intonacijas, muzikos garsus, dviejų – trijų garsų melodijas ar daineles. Skambant muzikai ritmiškai ploja, trepsi, tūpčioja, barškina, stuksena kokiu nors daiktu.Žaidinimai ir vaidybaŽaidžiant sūpavimo, kykavimo, jodinimo, kutenimo, pirštukų žaidimus bei žaidinimus

Su vaikais klausomasi įvairių stilių muzikos (etninės, klasikinės, roko ir kt.) bei sudaroma muzikinė aplinka, kurioje vaikas galėtų išgirsti įvairius aplinkinio pasaulio garsus. Dainuojama su vaiku trumpas, nesudėtingas, pasikartojančio teksto daineles. Parenkama įvairios muzikos ir garsų, skatinama vaikus išgirsti - gamtos garsus (lietaus, jūros, upelio čiurlenimo, paukščių balsų, ugnies traškėjimo), tylą. Judant su vaikais, siekiama išgauti kūno perkusijos garsus (plekšnoti per šlaunis, pilvą, skruostus, barbenti

38

mėgdžioja įvairias išgirstas intonacijas, parodytus veiksmus.Vizualinė raiškaSpontaniškai keverzoja rankų judesių piešinius, juos apžiūrinėja. Džiaugiasi (šūkčioja, mojuoja rankomis) dailės priemonės (tirštais dažais, minkšta tešla) paliekamu pėdsaku ir patiriamais jutimais, siekia pakartoti ir pratęsti įdomią patirtį.

pirštais į grindis). Sudaroma galimybė kartu su vaiku groti vaikiškais skambančiais žaislais, barškučiais. Vedžiojant žaislą, kartoninę figūrėlę, parodoma, kaip galima veikti, skatinama vaiką pamėgdžioti ir atrasti savų veikimo būdų. Sudaroma galimybė žaisti su dažais, piešti, dėti spaudus kempinėle (pvz., atsisėdus prie stalo ar ant grindų, stovint prie mažo molberto ar dažant kartoninio namelio sienas), ant įvairaus dydžio, ilgio, formos ar spalvos, paviršiaus popieriaus, daiktų.

3 MuzikaEmocingai atliepia klausomus kūrinius (vaikiškas dainas, instrumentinius kūrinius) – šypsosi, džiaugiasi, ploja, trepsi. Vienas ir kartu su kitais dainuoja 2–4 garsų daineles, palydėdamas jas judesiais. Drauge su pedagogu žaidžia muzikinius žaidimus, jų tekstą imituoja rankų, kūno judesiais (žingsniuoja, bėga, apsisuka). Apžiūrinėja, tyrinėja ritminius muzikos instrumentus ir jais ritmiškai groja kartu su pedagogu. Kuria, dainuoja vieno aukščio tonu savitus žodžius, ritmuoja vaikiškais instrumentais ir daiktais.ŠokisMėgdžioja žaidinimų, gyvūnų, augalų judesius. Šoka spontaniškai kurdamas dviejų – trijų natūralių judesių (eina, pritūpia, pasisuka ir kt.) seką.Žaidimai ir vaidybaŽaisdamas su daiktu ar žaislu atlieka matytus veiksmus, judesius. Įvairiai intonuodamas kalba apie tai, ką daro. Mėgdžioja šeimos narių kalbą, veiksmus. Muzikiniuose rateliuose judesiais, veiksmais vaizduoja siužeto elementus, reiškia savaime kilusias

Klausomasi su vaikais dainelių apie paukščius, žvėris, gamtos reiškinius ar trumpų instrumentinės muzikos kūrinėlių. Dainuojama su vaikais įvairaus turinio dainas, imituojant jų tekstą judesiais. Žaidžiama muzikinius žaidimus, ratelius, tekstą imituojant judesiais. Duodama groti vaikams nesudėtingais vaikiškais muzikos instrumentais (ritminėmis lazdelėmis, būgneliais, barškučiais, varpeliais, mediniais šaukštais ir kt.). Sudaromos sąlygos ir skatinama vaikus kurti, dainuojant apie tai, ką jie veikia, žaidžia, mato, girdi. Visas šokio veiklos rūšis stengiamasi atlikti kartu su vaikais tyrinėjant įvairius judesius, kartais atiduodant iniciatyvą vaikams. Vengiama prašyti, kad vaikai kartotų jiems rodomus judesius. Leidžiama vaikams improvizuoti, reiškiant tokias emocijas, kokios tuo metu kyla. Skatinama vaikus pasakoti apie savo piešinį. Nestabdomas vaikas, jei jis su savo kūrybos darbeliu ima žaisti, bėgioti, vaizduoti tai, ką nupiešė. Siekiama, kad vaikas pajustų džiaugsmą ir pasitenkinimą. Svarbu, kad jo darbelis būtų matomas, juo pasidžiaugta. Pasiūloma eksperimentuoti įvairesnėmis

39

emocijas.Vizualinė raiškaSpontaniškai reiškia emocijas, įspūdžius dailės priemonėmis ir medžiagomis. Piešia įvairias linijas, jas jungia į formas vis labiau koordinuodamas rankų judesius. Bando ką nors pavaizduoti (mamą, mašiną). Savo abstrakcijose įžvelgia daiktus ar įvykius.

priemonėmis ir medžiagomis (pvz., su spalvų palete, vilnos kamuoliuku, skirtu spaudams dėti, šlapiu popieriumi ir kt.). Kalbama apie tai, ką vaikas darys, skatinama išbandyti kitus būdus.

4 MuzikaKlausydamasis ir tyrinėdamas gamtos garsus, trumpus vokalinius ir instrumentinius kūrinius, judesiais emocingai atliepia jų nuotaiką, tempą bei keliais žodžiais juos apibūdina. Kartu su kitais dainuoja trumpas, aiškaus ritmo, siauro diapazono, laipsniškos melodinės slinkties autorines ir liaudies dainas. Dainavimą palydi ritmiškais judesiais. Tyrinėja savo balso galimybes (dainuoja garsiai, tyliai, aukštai, žemai, greičiau, lėčiau). Žaidžia įvairių tautų muzikinius žaidimus, atlikdamas kelis nesudėtingus judesius: eina, bėga rateliu, trepsi, ploja, mojuoja, sukasi po vieną ir už parankių. Tyrinėja garso išgavimo būdus kūno, gamtos, įvairiais muzikos instrumentais, jais ritmiškai pritaria suaugusiojo grojimui. Improvizuoja skanduodamas, plodamas, trepsėdamas stuksendamas, spontaniškai kuria ritminius, melodinius motyvus savo vardui, žodžiams.ŠokisŽaidžia vaizduojamuosius (darbo proceso, augalų vegetacijos, gyvūnų) šokamuosius žaidimus, šoka trijų – keturių natūralių judesių (bėga, sukasi, ritasi ir kt.) šokius.Žaidimai ir vaidyba

Klausomasi su vaikais muzikos kūrinių, gamtos garsų ir juos tyrinėjama pasikalbant, pasakojant, aptariant. Dainuojama su vaikais trumpas, aiškaus ritmo, siauro diapazono liaudies bei originalios kūrybos dainas, jas imituojama judesiais. Sudaroma galimybę vaikams žaisti muzikinius žaidimus, eiti ratelius atliekant nesudėtingus judesius – eiti, bėgti rateliu, suktis po vieną ir už parankių, mojuoti, ploti ir t. t. Pasirūpinama, kad vaikams netrūktų įvairių vaikiškų muzikos instrumentų groti bei jų garsams tyrinėti. Padedant tėvams, atnešama į grupę įvairių medžiagų iš gamtos (pvz., akmenukų, kankorėžių, gilių, šakelių ir kt.) kartu su vaikais pasigaminama namų darbo muzikos instrumentų. Skatinama vaikus improvizuoti, kurti balsu ir judesiais melodinius motyvus savo vardui, žodžiams. Pastebima ir įvertinama vaikų bandymus kurti savo dainas, ritmus, melodijas, pasiūloma spontaniškai kurti patiems. Parūpinama žaidimams tikrų daiktų: virtuvės, kirpyklos, statybų reikmenų. Parodoma kur yra ir kaip galima žaisti su stalo teatro pirštinėmis lėlėmis. Paskatinama aprengti lėles savo sumanytais veikėjais, kuriamos situacijos pagal girdėtas pasakas, matytus filmukus. Pamačius aktorių parodytą spektaklį darželyje, siūloma vaikams patiems pažaisti

40

Žaisdamas atkuria matytų situacijų fragmentus, panaudoja tikrus daiktus, reikmenis, drabužius. Kuria dialogą tarp veikėjų, išraiškingai intonuoja. Muzikiniuose rateliuose kuria ar savaip perteikia kelis veikėją vaizduojančius judesius, veiksmus, spontaniškai reiškia emocijas.Vizualinė raiškaPatirtį išreiškia įvairiomis linijomis, jų deriniais, dėmėmis, geometrinėmis ir laisvomis formomis, spalvomis, išgaudamas šiek tiek atpažįstamus vaizdus, objektus, juos įvardija. Kuria spontaniškai, kartais pagal išankstinį sumanymą, kuris darbo eigoje dažnai kinta, „pasimeta”. Kūrybos procesą palydi pasakojimu, komentavimu, gestikuliavimu, mimika. Eksperimentuoja dailės medžiagomis ir priemonėmis, atrasdamas spalvų, linijų, formų, faktūrų įvairovę, turi mėgstamas spalvas. Kuria koliažus, spauduoja įvairiomis priemonėmis, konstruoja, lipdo nesudėtingas formas.

teatrą. Drauge su vaiku žaidžiama ratelius, parodoma judesių, veiksmų, paaiškinama, kas jais vaizduojama, skatinama juos kartoti. Nekoreguojama vaiko emocinė raiška (nereikalaujama iš vaiko tam tikros emocinės išraiškos). Nelyginama vaiko išraiškos su kito vaiko ar vaikų. Džiaugiamasi kiekvieno vaiko pastangomis, atradimais. Stebima vaiko raiška ir kūryba, padedama realizuoti idėjas ir sumanymus. Skatinama žaismingai eksperimentuoti linijomis, spalvomis, formomis (pvz., klausant išraiškingo auklėtojo pasakojimo ant smėlio ar dažais padengto plastiko bandyti taip, kaip pavyksta, pavaizduoti piktą, šokančią, šokinėjančią liniją. Padedama vaikams suprasti, kad iš įvairių medžiagų, buities ir gamybos atliekų galima sukurti originalių, gražių darbelių Kalėdoms, Velykoms, Mamos dienai ir kt.

5 MuzikaBalsu, judesiais, pasirinktu muzikos instrumentu spontaniškai improvizuoja, pritaria klausomam vokalinės, instrumentinės muzikos įrašui ar gyvai skambančios muzikos kūriniui. Savais žodžiais išsako kilusius įspūdžius. Atpažįsta kai kurių instrumentų (smuiko, būgno, dūdelės, varpelio) tembrus, girdėtus kūrinius. Dainuoja vienbalses, dialoginio pobūdžio dainas, jaučia ritmą. Dainuodamas išbando balso skambesį, išmėgina jį įvairioje aplinkoje (grupėje, kieme ir kt.). Stengiasi tiksliau intonuoti, taisyklingiau artikuliuoti,

Sudaroma sąlygas vaikams klausytis ne tik vokalinės ir instrumentinės muzikos įrašų, bet ir gyvos muzikos, pakviečiant į darželį profesionalius muzikantus. Skatinama vaikus išsakyti savo nuomonę po matyto koncerto, muzikinio spektaklio, pramogas ar vakarones. Dainuojama su vaikais vienbalses ir dialogines dainas. Skatinama dainuoti individualiai išmėginant, kaip skamba balsas grupėje, salėje, lauke ir kitur. Skatinama dainuoti atliekant įvairius darbus, piešiant, einant pasivaikščioti. Pasirūpinama, kad vaikams netrūktų muzikos instrumentų, žaislų, buities daiktų, savo gamybos instrumentų, su

41

stovėti, kvėpuoti. Ritminiais, melodiniais, gamtos, savo gamybos vaikiškais muzikos instrumentais pritaria dainoms, šokiams, tyrinėja jų skambėjimo tembrus.ŠokisŠoka sukamuosius (kai sukamasi poroje) ratelius, paprastų žingsnių (paprastasis, aukštas paprastasis, stangrus, pritupiamasis) autorinius ir penkių – šešių natūralių judesių (bėga, sukasi, pašoka ir kt.) šokius. Šoka improvizuotai kurdamas penkių – šešių natūralių judesių seką, reaguodamas į muziką, išreikšdamas aplinkos vaizdus (gamtos reiškinius, gyvūnus).VaidybaVaidindamas stalo, lėlių teatre, vaizduoja realistinį ir fantastinį siužetą, išplėtoja vyksmą dialogu, monologu, keisdamas balso intonacijas. Išreiškia savo norus, jausmus, mintis, baimes. Susikuria ištisą žaidimo aplinką, panaudodamas daiktus, drabužius, reikmenis.Vizualinė raiškaSavo emocijas, patirtį, įspūdžius išreiškia kitiems atpažįstamais vaizdais. Išryškina vaizduojamų objektų bruožus, reikšmingas detales. Objektus vaizduoja ne tokius, kokius mato, o tokius, ką apie juos žino. Kuria pagal išankstinį sumanymą, kuris procese gali kisti. Eksperimentuoja tapybos, grafikos, mišriomis dailės priemonėmis ir medžiagomis, kuria sudėtingesnius koliažus, trimates formas iš įvairių medžiagų. Fotografuoja, piešia skaitmeninėmis priemonėmis.

kuriais jie galėtų groti, pritarti dainoms, šokiams, muzikiniams žaidimams. Drauge su vaikais kuriama ritmus, melodijas ketureiliams, mįslėms, patarlėms balsu ar muzikos instrumentu. Paskatinama vaikus kurti judesius rateliui, žaidimui. Pasidžiaugiama, pagiriama vaikus už jų originalumą, drąsą, norą kurti. Drauge su vaikais šokama paprastus savo forma, t. y. sukamuosius ratelius. Pasekus ar paskaičius pasaką, pažiūrėjus vaidinimą, paskatinama patiems vaidinti. Parodoma, kaip galima judėti ir kalbėti – intonuoti pagal tipiškus veikėjo bruožus, tempo ritmą. Stebima vaikų vaidinimus stengiantis suprasti, palankiai vertinti. Parodoma, kaip galima keisti kostiumus, dekoracijas. Drauge žaidžiama muzikinius žaidimus ir ratelius, parodoma ir skatinama laisvai, savaip kartoti veiksmus. Įtraukiama vaiką į dekoracijų, kostiumų kūrimą ir išdėstymą. Klausiama jo nuomonės, atsižvelgiama į sumanymus. Turtinama vaiko patirtis, gausinant įspūdžius, kad vaiko kūrybinė raiška nebūtų skurdi, pvz., tyrinėjama artimiausia aplinka, dalyvaujama renginiuose, stebima meno kūrinius, žmonių ir gyvūnų gyvenimą. Mokomasi vaizduoti žmogaus judesius, tyrinėjama kūno galimybės (bandoma lankstytis, šokinėti, suktis), stebima kitų judesius (šokėjų, sportininkų). Sudaromos sąlygos kurti, reikšti savo potyrius, įspūdžius neįprastomis sąlygomis ir priemonėmis, (pvz., piešiant gamtoje, ant asfalto, šaligatvio plytelių, smėlio, šlapio sulamdyto popieriaus, laikraščio, piešti plunksna, kitu teptuko galu, pagaliuku). Padedama vaikui išsaugoti kompiuterine grafika sukurtus vaizdus, skatinti apie juos pasakoti, sugalvoti pavadinimus.

42

6 MuzikaKlausosi įvairaus stiliaus, žanrų muzikos kūrinių ir spalvomis ar piešiniu spontaniškai perteikia kilusius įspūdžius. Tyrinėja girdimos muzikos, triukšmo, tylos panašumus ir skirtumus. Įvardija kūrinio nuotaiką, tempą, dinamiką, skiria kai kuriuos instrumentus. Dainuoja sudėtingesnio ritmo, melodijos, platesnio diapazono vienbalses dainas, jas gana tiksliai intonuoja. Dainuoja trumpas daineles kanonu, įsiklausydamas į savo ir draugų dainavimą. Melodiniais vaikiškais muzikos instrumentais groja 2–3 garsų melodijas. Pritaria suaugusiojo grojimui, atlikdami muzikines pjeses solo ir orkestre, seka dirigento judesius. Improvizuodamas balsu, muzikos instrumentu kuria melodiją trumpam tekstui, paveikslui.ŠokisŠoka sudėtingesnius ratelius (tiltelių, grandinėlės), paprastųjų ir bėgamųjų (paprastasis bėgamasis, aukštas bėgamasis, liaunas, smulkus bėgamasis) žingsnių autorinius ir natūralių judesių šokius. Šoka improvizuotai kurdamas septynių – aštuonių natūralių judesių seką, perteikdamas trumpą siužetą ar pasirinktą nuotaiką, išreikšdamas erdvės (aukštai – žemai) ir laiko (greitai – lėtai) elementus.VaidybaKurdamas lėlių, dramos vaidinimus pagal girdėtą pasaką ar pasiūlytą situaciją, improvizuoja trumpas žodines veikėjų frazes, fizinius veiksmus, atskleidžia jų norus, emocines būsenas. Tikslingai

Sudaroma vaikams sąlygas klausytis įvairių epochų, kultūrų ir stiliaus muzikos. Klausytis tylos, triukšmo, lyginti jų skirtumus. Dainuojama su vaikais įvairaus turinio dainas ir skatinama juos dainuoti visur, kur įmanoma: grupėje, lauke, dirbant, bendraujant, žaidžiant. Pamokoma vaikus dvibalsio dainavimo, dainuojant trumputes daineles kanonu. Pasirūpinama, kad grupėje vaikai turėtų muzikos instrumentų, spalvotų natų, muzikos įrašų, klausymosi aparatūrą, video įrašų apie žymius muzikantus ir jų muzikavimą. Paskatinama vaikus groti muzikos instrumentais orkestre, išsirinkti dirigentą, kuris diriguotų orkestrui. Pamokoma vaikus sekti dirigento judesius, kad jie kartu galėtų pradėti ir baigti kūrinėlį. Žaidžiama su vaikais kompozitorius, skatinant kurti melodijas tekstams, knygų iliustracijoms, paveikslams, trumpoms pasakėlėms. Mokoma dalį teksto dainuoti, dalį kalbėti, pratinantis dainuoti „kaip operetėje”. Su vaikais žaidžiama muzikinius dialogus, vietoje kalbos dainuojant. Atliekama, parenkama nesudėtingos struktūros folklorinius žaidimus, ratelius. Naudojama ir kitų tautų folklorinę medžiagą, ypač jei grupėje yra vaikų iš mišrių šeimų. Siūloma vaikams stebėti gamtą gyvai, ieškoti idėjų kuriant savo judesių sekas. Skatinama vaikus žaisti – vaidinti trumpas improvizacijas pagal literatūrinius, muzikinius, pačių vaikų išgalvotus siužetus. Pasiūloma naudoti įvairius suneštus butaforinius daiktus, parodyti, kaip tie patys daiktai gali būti panaudoti įvairiems tikslams. Žaidžiama muzikinius žaidimus ir einama ratelius, sudaroma sąlygas vaikams išgyventi pasitenkinimą, reikšti savo norus ir jausmus pagal

43

naudoja daiktus, teatro reikmenis, drabužius, aplinką.Vizualinė raiškaDetalesniais, įtaigiais dailės darbeliais pasakoja realias ir fantastines istorijas, įvykius. Vaizdus papildo grafiniais ženklais (raidėmis, skaičiais, žodžiais ir kt.). Kuria pagal išankstinį sumanymą, nuosekliai bando jį įgyvendinti. Kartu su kitais kuria bendrus dailės darbus. Skirtingiems sumanymams įgyvendinti dažniausiai tikslingai pasirenka dailės priemones ir technikas. Eksperimentuoja sudėtingesnėmis dailės technikomis, skaitmeninio piešimo ir kitomis kompiuterinėmis technologijomis.

skirtingas to paties siužeto situacijas. Organizuojamos išvykos stebėti tautodailės, taikomosios dekoratyvinės ir vaizduojamosios dailės, šiuolaikinio meno (instaliacijų, skulptūrų, fotografijų ir kt.) kūrinius, menininkų kūrybos procesą artimoje aplinkoje, muziejuose.Ugdoma vaiko vaizduotė, skatinant įsižiūrėti bei apibūdinti, kokia gali būti ir ką gali „kalbėti” linija (ji gali būti rami, aštri, virpanti, gali šokinėti, suktis, gali tyliai ir garsiai skambėti, gali pasakyti apie skirtingus kvapus – rožės ar česnako), spalva gali skleisti šilumą ar šaltį. Palaikomas unikalus vaiko gebėjimas vaizdu išreikšti jutiminę patirtį (garsų, kvapų, skonio ir kt.). Suteikiama galimybė vaikams kurti ornamentus, vaizdus, dekoruoti audinius, daiktus grafiniais ženklais ir simboliais (skaičiais, raidėmis).

18.5.2. UGDYMO(SI) SRITIS. ESTETINIS SUVOKIMASVertybinės nuostatos. Domisi, gėrisi, grožisi aplinka, meno kūriniais, menine veikla.Esminiai gebėjimai. Pastebi ir žavisi aplinkos grožiu, meno kūriniais, džiaugiasi savo ir kitų kūryba, jaučia, suvokia ir apibūdina kai kuriuos muzikos, šokio, vaidybos, vizualaus meno estetikos ypatumus, reiškia savo estetinius potyrius, dalijasi išgyvenimais, įspūdžiais.Žingsniai

Gebėjimai Ugdymo gairės

1 Susidomi, trumpam sutelkia dėmesį bei rodo pasitenkinimą (krykštauja, siekia paliesti rankomis), kai yra emocingai kalbinamas suaugusiojo, kai mato ryškius, gražių formų daiktus, spalvingus paveikslėlius, žaislus, girdi ritmiškus muzikos ir kitus garsus, mato šokio judesius.

Kuriama muzikinė aplinka, kurioje vaikas turėtų galimybę klausytis įvairių garsų ir malonių, švelnių melodijų, atliekamų balsu ar muzikos instrumentais. Emocionaliai kalbamasi, žaidinama, bendraujama, kad vaikas girdėtų intonacijomis ir jaustų veiksmais reiškiamas emocijas. Siekiama būti šalia vaiko, kartu su juo džiūgauti, padrąsinti jo bandymus, kaip paimti ir rankoje išlaikyti piešimo priemonę.

2 Skirtingai reaguoja girdėdamas besikeičiančių intonacijų suaugusiojo kalbinimą, muzikos garsus, matydamas gražius gamtos bei aplinkos daiktus ar

Dainuojama vaikui, klausomasi įvairios nuotaikos dainų, kontrastingos nuotaikos muzikos kūrinių, skatinamos teigiamos, džiugios emocijos ir slopinami

44

vaizdus, spalvingas knygelių iliustracijas, šokančius ir vaidinančius vaikus ar suaugusiuosius. Intuityviai mėgdžioja tai, kas jam patinka.

neigiamų emocijų proveržiai. Kartu su vaiku žaidžiama ir išraiškingai rodoma, kaip galima veikti, tarytum žaislas ar stalo teatro lėlė būtų gyva. Išdėliojama piešinius vaikui matomoje vietoje, kad jis galėtų prieiti ir vėl į juos pasižiūrėti. Pagiriama, pasikalbama apie jo kūrinėlį. Sudaroma galimybė vaikui matyti gražius gamtos, aplinkos vaizdus, spalvingas knygeles, dailės kūrinius.

3 Atpažįsta (suklūsta, rodo) kai kuriuos jau girdėtus muzikos kūrinius, matytus šokius, ratelius, vaidinimo veikėjus, dailės kūrinius. Emocingai reaguoja girdėdamas darnų garsų, intonacijų, žodžių sąskambį, žiūrinėdamas savo ir kitų piešinėlius, spalvingas knygelių iliustracijas, žaislus, džiaugdamasis savo puošnia apranga. Paklaustas pasako, ar patiko muzikos kūrinėlis, dainelė, šokis, vaidinimas, dailės darbelis.

Duodama klausytis įvairios nuotaikos muzikos kūrinių, kad vaikas juos įsimintų ir vėliau juos kartu aptariama. Kartu su vaikais žiūrima lėlių ir dramos vaidinimus, klausomasi jų įrašų. Užduodama klausimus, skatinama atpažinti vaizduojamą pasaką. Skatinama pasakoti apie savo ar kitų piešinį, aplinkoje pamatytus paveikslus ar knygelių iliustracijas. Nestabdoma vaiko, jei jis su savo kūrybos darbeliu ima žaisti, bėgioti, tai padės vaikui turtinti vaizduotę ir skatinti kūrybinės saviraiškos poreikį. Pritariama vaiko komentarams, papildomas jo vertinimas kitais žodžiais.

4 Džiaugiasi menine veikla, nori dainuoti, šokti, vaidinti, pasipuošti, gražiai atrodyti. Skirtingai reaguoja (ramiai ar emocingai) klausydamas ir stebėdamas skirtingo pobūdžio, kontrastingus meno kūrinius, aplinką.

Sudaroma galimybė vaikams dalyvauti muzikinėje veikloje ir darželyje vykstančiuose renginiuose. Atkreipiamas dėmesys, kai vaikas sako, kad nori gražiai ką nors daryti, palaikomas vaiko noras, pasidžiaugiama, pagiriama. Įsiklausoma į vaiko klausimus ir paaiškinama apie ką bus vaidinimas. Atkreipiamas vaiko dėmesys į pabaigą, paklausiama, kokia ji – laiminga ar liūdna? Pasikalbama, kokius potyrius pavyko papasakoti piešiniu, naudojant vienokias ar kitokias dailės raiškos priemones. Kasdienėje veikloje kalbant su vaikais nuolat vartojama žodžius „džiaugiuosi tavo piešinėliu, puikiai atrodai, gražiai pasielgei”, kad

45

vaikai galėtų išgirsti ir pradėti suprasti, kas yra gražu.

5 Rodo pasitenkinimą bendra veikla ir kūryba, gėrisi savo ir kitų menine veikla, geru elgesiu, darbais. Grožisi gamtos spalvomis, formomis, garsais. Pastebi kai kuriuos meninės kūrybos proceso ypatumus (siužetą, veikėjų bruožus, nuotaiką, spalvas, veiksmus). Pasako, kaip jautėsi ir ką patyrė dainuodamas, šokdamas, vaidindamas, piešdamas. Dalijasi įspūdžiais po koncertų, spektaklių, parodų, renginių lankymo. Pasako savo nuomonę apie muzikos kūrinėlį, dainelę, šokį, vaidinimą, dailės darbelį, aplinką, drabužį, tautodailės ornamentais papuoštus daiktus.

Paprastai ir vaikams suprantamai atskleidžiama muzikos kūrinių grožį. Skatinama vaikus savo žaidimuose vaidinti muzikantus, šokėjus, dainininkus, vaizduojant, kad jie yra scenoje, dainuoja su mikrofonu ar groja muzikos instrumentu. Kartu su vaikais žiūrima lėlių ir dramos vaidinimus, klausomasi vaidinimų įrašų, žiūrima animacinius filmukus. Skatinama stebėti menininkų kūrybos procesą bei patiems kartu kurti, nes estetinį suvokimą ir jautrumą vaikas geriausiai ugdosi veikdamas, kurdamas, apie tai kalbėdamas, aiškindamas. Sudominama vaikus patrauklia ir malonia veikla paties auklėtojo ir kitų kūrybos pavyzdžiais, pasakojama apie savo kūrybinius sumanymus. Gamta yra pats stipriausias estetinio ugdymo šaltinis, todėl skatinama vaikus įvairiausiais būdais pamatyti, pajusti kasdien atsiveriantį vis naują grožį. Nuolat ugdoma vaikų estetinį skonį, atkreipiant dėmesį į kasdien vaiko aplinkoje esančius daiktus, drabužių puošybą, kitų bei pačių vaikų sukurtą tvarkingą ir gražią aplinką.

6 Stengiasi kuo gražiau šokti, vaidinti, deklamuoti, dainuoti, groti, piešti, konstruoti. Gėrisi ir grožisi savo menine kūryba. Pastebi papuoštą aplinką, meno kūrinius ir pasako, kas jam gražu. Palankiai vertina savo ir kitų kūrybinę veiklą, pasako vieną kitą argumentą, kodėl gražu. Pasakoja įspūdžius apie muzikos, vaidinimo, šokio siužetą, matytus dailės, tautodailės kūrinius, vaizduojamus įvykius, veikėjus, nuotaiką, kilusius vaizdinius. Plačiau papasakoja, ką sukūrė, kaip pats bei kiti dainavo, grojo,

Sudaroma sąlygas vaikams dalyvauti ar stebėti kuo daugiau ir įvairesnių muzikinių, vaidybinių renginių, koncertų, lankytis parodose, muziejuose, šventėse. Pasikalbama apie patirtus įspūdžius, pasidalijama savo mintimis, emocijomis, pasidžiaugiama pastebėtu grožiu. Užduodama atvirų klausimų. Žiūrima lėlių, dramos vaidinimų, animacinių filmukų, klausomasi jų įrašų. Skatinama geranoriškai vertinti kitų saviraiškos ir kūrybos bandymus, išsakyti savo ir gerbti kitų nuomonę. Palaikomas džiaugsmas. Sudaromos sąlygos

46

šoko, vaidino, piešė. suprasti aplinkos grožio svarbą ir jį vertinti, patiems dalyvauti jį puoselėjant. Pratinama gražiai elgtis viešose vietose. Skatinama suprasti ir atskirti, kokia išvaizda gali būti pavadinta gražia, akcentuojant tai, ką patys gali padaryti, kad atrodytų gražiai.

19. Ugdymosi pasiekimų sričių integravimas į įvairių kompetencijų struktūrą:19.1. UGDYMO(SI) SRITIS. KŪRYBIŠKUMAS

Vertybinės nuostatos. Jaučia kūrybinės laisvės, spontaniškos improvizacijos bei kūrybos džiaugsmą.Esminiai gebėjimai. Savitai reiškia savo įspūdžius įvairioje veikloje, ieško nežinomos informacijos, siūlo naujas, netikėtas idėjas ir jas savitai įgyvendina.

1 Pastebi ir smalsiai, gyvai reaguoja į naujus daiktus, žmones, aplinkos pasikeitimus.

Pasirūpinama, kad vaikas nuolat patirtų vis naujų įspūdžių. Aplinka aprūpinama smalsumą žadinančiais dalykais – garsai, spalvos, žaislai, meno kūriniai, kurie keltų smalsumą. Išnaudojami visi pojūčiai (uoslės, skonio, regos, klausos, lytėjimo), suteikiant galimybę apžiūrinėti aplinką, klausytis, skonėtis, uosti, paliesti ir pajusti įvairių žaislų medžiagų paviršius.

2 Domisi naujais daiktais, vaizdais, garsais, judesiais. Atranda naujus veiksmus (tapyti ant veidrodžio, ridenti, nardinti į vandenį ir kt.) ir taiko juos daiktams tyrinėti.

Parūpinama įvairių, atkreipiančių dėmesį, naujus potyrius žadinančių žaislų, medžiagų (skirtingų formų, tekstūros, spalvų), objektų, skleidžiančių garsus. Medžiagų ir žaislų nuolatinis atnaujinimas, kaitaliojimas turėtų būti vaikams įprastas reiškinys. Parūpinama priemonių ir skatinama veikla, grindžiama visų 5 pojūčių panaudojimu aplinkai tyrinėti.

3 Atranda vis naujus dalykus artimiausioje įprastoje aplinkoje. Įsivaizduoja gyvūnus, augalus, daiktus, apie kuriuos jam pasakojama, skaitoma. Žaisdamas atlieka įsivaizduojamus simbolinius veiksmus.

Kuriama saugi, džiaugsminga, laisva aplinka, kurioje vaikas gali eksperimentuoti su įvairia saugia medžiaga. Siūloma žaidimų su vandeniu. Vaikams leidžiama pilstyti, sverti, semti, laistyti (prižiūrimi suaugusiųjų). Leidžiama vaikams pabraidyti po balutes, semti kibirėliais vandenį. Veikla organizuojama ir patalpose ir lauke. Skatinama vaikus savarankiškai, be suaugusiųjų pagalbos, statyti smėlio pilis, jas

47

dekoruoti gamtine medžiaga.4 Įžvelgia naujas įprastų daiktų

bei reiškinių savybes. Pasitelkia vaizduotę ką nors veikdamas: žaisdamas, pasakodamas, judėdamas, kurdamas. Sugalvoja įdomių idėjų, skirtingų veikimo būdų.Išradingai, neįprastai naudoja įvairias medžiagas, priemones. Lengvai sugalvoja, keičia, pertvarko savitas idėjas, siūlo kelis variantus. Džiaugiasi savitu veiksmo procesu ir rezultatu.

Skatinama išbandyti įvairią veiklą, įvairius daiktų panaudojimo būdus, siekiant, kad vaikai pastebėtų, jog tą patį daiktą, priemonę, dalyką galima panaudoti įvairioms reikmėms ir tikslams (žaisti, vaidinimui kurti, dekoracijoms puošti), kaip galima pakeisti jo funkcijas, išvaizdą, skirtingai jį pritaikius ar panaudojus. Suteikiama laisvės, erdvės, laiko, pasiūlant naudoti įvairius suneštus butaforinius daiktus, kuriant vaidinimus, renkantis patinkamą veiklą. Lavinama kūrybinį mąstymą – lankstumą, gausumą, detalumą, originalumą. Užduodama netikėtus, fantastinius klausimus, skatinama vaiką išsakyti originalias mintis. Vaiko prašoma drąsiai išsakyti visas į galvą atėjusias idėjas: nupiešti, išvaidinti, atlikti kuo įvairesnius judesius, sukurti melodijas ir t. t. (mąstymo ribos, idėjų gausumas).

5 Klausinėja, aiškindamasis jam naujus, nežinomus dalykus. Savitai suvokia ir vaizduoja pasaulį.

Skatinamas kūrybiškumas, laisvai reikšti idėjas, užduoti daug atvirojo tipo klausimų: „Kaip?”, „Ką dar?“, „Kas?“. Ugdomas mąstymo lankstumas – skatinama išsakyti, pavaizduoti kuo įvairesnes idėjas. Ugdomas originalumas – prašoma išsakyti idėjas taip, kad niekas kitas taip nesugebėtų, drąsinama fantazuoti, kurti, nebijoti savo idėjų, sakyti visa, kas tik ateina į galvą. Ugdoma fantazija, žaidžiant ir kuriant nerealias, bet prasmingas situacijas. Pateikiama įvairių medžiagų, žaislų priemonių, skatinant vaiką kurti iš jų naujus produktus po vieną ar grupelėse. Skatinama dalytis idėjomis, dirbant porose ir (ar) grupelėse, kartu priimti sprendimus.

6 Nori atlikti ir suprasti vis daugiau naujų, nežinomų dalykų. Kelia probleminius klausimus, diskutuoja, svarsto, įsivaizduoja, fantazuoja. Ieško

Skatinama tolesnį divergentinį mąstymą. Užduoti klausimus: „Kas būtų, jeigu?”. Siūloma įvairios veiklos ne tik patalpoje, bet ir lauke, skatinant pamatyti naujus,

48

atsakymų, naujų idėjų, netikėtų sprendimų, neįprastų medžiagų, priemonių, atlikimo variantų, lengvai, greitai keičia, pertvarko, pritaiko, siekia savito rezultato. Drąsiai, savitai eksperimentuoja, nebijo suklysti, daryti kitaip.

iki tol nepastebėtus įvairius gamtos reiškinius skirtingais metų laikais, stebėti augalų, paukščių gyvenimą. Taikomi įvairūs metodai ir būdai: – smegenų audrinimas (pvz., klausimas, ką daryti, kad žmonės būtų laimingi, kad nebūtų karo?); – fantastiniai klausimai (pvz., kas būtų, jei nustotų šviesti Saulė, jei išnyktų visi suaugusieji?).Skatinama išvardyti kuo daugiau daikto naudojimo būdų (pvz., kaip dar galima panaudoti šaukštą, plastikinius butelius. Kūrybiniai vaidinimai (prašoma suvaidinti kokia nors tema trumpą siužetą, padalijus vaikus į dvi grupeles. Skatinama perkurti pasakas (pvz., klausiant, kas būtų, jei pasakoje vilkas taptų geras, o Raudonkepuraitė – klastinga?).

19.2 UGDYMO(SI) SRITIS. INICIATYVUMAS, ATKAKLUMASVertybinės nuostatos. Didžiuojasi savimi ir didėjančiais savo gebėjimais.Esminiai gebėjimai. Savo iniciatyva pagal pomėgius pasirenka veiklą, ilgam įsitraukia ir ją plėtoja, geba pratęsti veiklą po tam tikro laiko tarpo, kreipiasi į suaugusįjį pagalbos, kai pats nepajėgia.Žingsniai

Gebėjimai Ugdymo gairės

1 Pats juda (šliaužia, ropoja, eina) jį sudominusių žaislų, daiktų link. Trumpam sutelkia žvilgsnį, seka judantį daiktą akimis, klausosi, atlieka tikslingus judesius, veiksmus su daiktais. Šypsodamasis, žvelgdamas į akis, čiauškėdamas, duodamas žaislą kitam skatina su juo žaisti; išreikšdamas norus parodo „taip” arba „ne”.

Pastebima vaiko rodoma iniciatyva ir ji palaikoma. Pasidžiaugiama vaiko daug kartų kartojamais veiksmais, rodančiais jo atkaklumą. Žaidžiama žaidinimus su vaiku tol, kol jis to nori. Siūloma žaisti smulkiajai motorikai skirtus žaidimus, reikalaujančius dėmesio, atkaklumo.

2 Pats pasirenka daiktus, su jais žaidžia, daug kartų atkakliai bando atlikti naują veiksmą, kartoja tai, kas pavyko. Judesį, veiksmą ar garsą gali pakartoti tuoj pat, po kelių valandų, dienų, todėl savarankiškai modeliuoja kelis judesius ar veiksmus į vieną seką. Veiksmais ir atskirais žodžiais reiškia norus, veda suaugusįjį prie dominančių daiktų.

Pabūnama greta vaiko, kai jis mokosi naujų veiksmų – tai stiprina jo atkaklumą, skatina tęsti bandymus. Neskubama padėti vaikui – paties atliktas veiksmas turi didesnį poveikį jo raidai. Kantriai padedama vaikui mokytis, kai jis rodo iniciatyvą, domisi naujais veiksmais. Padedama vaikui įveikti kliūtis, jei po daugelio bandymų jam nepavyksta atlikti norimo veiksmo.

49

3 Nuolat energingai žaidžia, ką nors veikia, laisvai juda erdvėje, pats keičia veiklą, pasirenka vieną, pasirenka vieną iš kelių daiktų, sugalvoja būdus, kaip pasiekti neprieinamą norimą daiktą.

Pasirūpinama saugia aplinka grupėje, lauke. Mokytojas skatina vaikus žaisti įvairius sensorinius žaidimus, moko naujų veiksmų. Skatinami vaikai pastatyti įvairius statinius, dėlioti dėliones. Parūpina vaiko poreikius atitinkančių priemonių veiklai.

4 Dažniausiai pats pasirenka ir kurį laiką kryptingai plėtoja veiklą vienas ir su draugais. Kviečiant, įsitraukia į suaugusiojo pasiūlytą veiklą. Susidūręs su kliūtimi arba nesėkme, bando ką nors daryti ar laukia suaugusiojo pagalbos.

Palaikoma vaikų veiklos sumanymus, padedama juos išplėtoti, įgyvendinti. Pasiūloma vaikams veiklos dviese, grupelėje ar su visa grupe. Palaikoma vaikus, kurie bando iššūkį įveikti savarankiškai, neskubama teikti pagalbos. Vaikams, kurie greit nusimena, meta veiklą, padedama surasti išeitis, sprendimus. Pastebima ir palaikoma vaiko iniciatyvą atliekant nesudėtingus darbus: išplauti teptukus, plauti žaislus ir pan. Džiaugiamasi vaiko iniciatyva padėti kitam – ką nors paduoti, paaiškinti ar pagelbėti užsisegti.

5 Pats pasirenka ir ilgesnį laiką kryptingai plėtoja veiklą vienas ir su draugais. Lengviau pereina nuo paties pasirinktos veiklos prie suaugusiojo jam, vaikų grupelei, visai vaikų grupei pasiūlytos veiklos. Suaugusiojo pasiūlytą veiklą atlieka susitelkęs, išradingai, savaip, savarankiškai. Ilgesnį laiką pats bando įveikti kliūtis savo veikloje, nepavykus kreipiasi pagalbos į suaugusįjį.

Skatinama vaikus turiningiau išplėtoti jų pačių sumanymą. Veikla vaikams pasiūloma tik kaip motyvuojanti idėją, kurią jie galėtų sukonkretinti ir savaip įgyvendinti. Pagalbą vaikui teikiama ne ką nors darant už jį, bet keliant mąstyti skatinančius klausimus, pateikiant keletą alternatyvių pasiūlymų.

6 Turiningai plėtoja paties pasirinktą veiklą, ją tęsia po dienos miego, kitą dieną, kelias dienas. Susidomėjęs ilgesniam laikui įsitraukia į suaugusiojo jam, vaikų grupelei, visai vaikų grupei pasiūlytą veiklą, siūlo vaikams ir suaugusiajam įsitraukti į jo paties sugalvotą veiklą. Savarankiškai bando įveikti kliūtis savo veikloje, nepasisekus bando įtraukti bendraamžius ir tik po to

Sudaromos sąlygos vaikams grupėje plėtoti jų sumanymus po keletą dienų, neardant vaikų sukurtos aplinkos, nebaigtų darbelių. Skatinama vaikus pabaigti pradėtus darbus, padėti vienas kitam įveikti problemas. Siūloma vaikams kruopštumo, susikaupimo reikalaujančių darbų, pvz., įverti siūlą, įsiūti sagą, prisukti veržlę ir pan.

50

kreipiasi į suaugusįjį.19.3.UGDYMO(SI) SRITIS. MOKĖJIMAS MOKYTIS

Vertybinės nuostatos. Noriai mokosi, džiaugiasi tuo, ko išmoko.Esminiai gebėjimai. Mokosi žaisdamas, stebėdamas kitus vaikus ir suaugusiuosius, klausinėdamas, ieškodamas informacijos, išbandydamas, spręsdamas problemas, kurdamas, įvaldo kai kuriuos mokymosi būdus, pradeda suprasti mokymosi procesą.Žingsniai

Gebėjimai Ugdymo gairės

1 Reaguoja į kalbinimą, mimiką, žaislus, daiktus. Stebi ką nors ir susitapatina su juo, mėgdžioja, siekia išgauti tą patį rezultatą. Pradeda tyrinėti žaislus ir daiktus visais pojūčiais.

Palaikoma priežiūra ir tvarka, kuri sudaro galimybes žaidybinei sąveikai. Kalbinamas vaikas, rodomi jam įdomūs žaislai ar daiktai, sudaroma galimybė judėti, praktikuotis, džiaugtis, kai kas nors pavyksta, girti. Maitinant, maudant, žaidžiama su kūdikiu kalbamasi su juo, rodoma ir įvardijama daiktus, veiksmus su žaislais. Parūpinama žaislų, kurie skatina tyrinėti visais pojūčiais.

2. Nori naujų įspūdžių, todėl aktyviai domisi aplinkos daiktais – juda, norėdamas paimti, pasiekti, išbandyti žaislus ar daiktus. Patraukia, pastumia, paridena, įdeda daiktus ir stebi, kas vyksta, bando pakartoti pavykusį veiksmą. Stebi, mėgdžioja, klausia.

Pastebimi vaikų ketinimai, juos įvardijant:– Tu nori paimti smėlio formelę ir iškepti pyragą?Duodama tokių žaislų, kurie skatina stumti, traukti, imti, čiupinėti pirštais, kišti į burną, kuriais galima įvairiais būdais manipuliuoti, esant minimaliai suaugusiojo pagalbai.

3 Veikia spontaniškai ir tikėdamasis tam tikro rezultato. Klausia, kaip kas nors vyksta, kaip veikia, atidžiai stebi, bando. Modeliuoja veiksmus ir siužetinio žaidimo epizodus. Džiaugiasi tuo, ką išmoko.

Atkreipiama dėmesį į vaiko ketinimus, norą ką nors išbandyti, pažinti ir kuriamos sąlygas vaikui mokytis. Vaikams padedama suprasti savo galimybes ir apribojimus, sudaroma visas sąlygas tobulinti savo gebėjimus individualiu tempu. Leidžiama vaikams patiems pajusti ir nuspręsti, kada jiems reikalinga pagalba. Vaikai drąsinami, inicijuojami, kuriamas prasmingas ir kur įmanoma, tikroviškas žaidimo ir darbo kontekstas. Kartu su vaiku pasidžiaugiama tais dalykais, kurių jis jau išmoko: užsisegti sagas, bėgioti, sudėlioti dėlionę.

4 Pasako, parodo, ką nori išmokti. Mėgsta kūrybiškai žaisti, veikti, siūlo žaidimų ir veiklos idėjas,

Pastebimos situacijos, kuriose vaikas nori ko nors išmokti. Netrukdoma, kai vaikas įsitraukia į

51

imasi iniciatyvos joms įgyvendinti, pastebi ir komentuoja padarinius. Pasako, ką veikė ir ką išmoko.

žaidimą, ko nors mokosi, tačiau stebima ir padedama ar padrąsinama, kai vaikas prašo ir kai tai būtina. Kalbamasi su vaikais apie tai, ką veikė per dieną ir ko iš jų išmoko.

5 Norėdami ką nors išmokti pasako, ko nežino ar dėl ko abejoja. Drąsiai spėja, bando, klysta ir taiso klaidas, klauso, ką sako kiti, pasitikslina. Aptaria padarytus darbus, planuoja, ką darys toliau, spėlioja, kas atsitiks, jeigu...

Vaikus drąsinama sakyti „Aš nežinau”, nebijoti suklysti ką nors darant, iškelti klausimus, problemas, galvoti, kaip rasti atsakymą ar sprendimą. Pripažįstama, kad vaikų sugebėjimas išlaikyti dėmesį ir domėjimasis aplinkiniu pasauliu didėja, numatoma įvairios veiklos, kuri padeda mokytis tyrinėti ir pažinti aplinką. Skatinama kalbėti apie savo žaidimus, kitą veiklą ir taip plėtoti jų refleksijos gebėjimus.

6 Kalba apie tai, ką norėtų išmokti, ką darys, kad išmoktų, numato, ką veiks toliau, kai išmoks. Laiko save tikru mokiniu, atradėju. Drąsiai ieško atsakymų į klausimus, rodo iniciatyvą iškeliant ir sprendžiant problemas. Išsiaiškina, kokios informacijos reikia, randa reikiamą informaciją įvairiuose šaltiniuose, pvz., enciklopedijose, žinynuose. Siūlo ir jungia idėjas bei strategijas joms įgyvendinti. Pasako, ką jau išmoko, ką dar mokosi, paaiškina, kaip mokėsi, kaip mokysis toliau.

Kalbamasi su vaikais, ko jie nori išmokti, kaip jie gali mokytis, pastebimas vaiko noras ir sudaromos sąlygos to išmokti. Leidžiama, siūloma vaikams naudotis imitaciniams žaidimams tinkamomis priemonėmis. Sudaromos sąlygos vaikui žaisti sudėtingus žaidimus ir kartu mokytis tyrinėti daiktus, medžiagas, jų savybes ir kitų dalykų. Supažindinama vaikus su enciklopedijomis, internetu, leidžiama, siūloma bei mokoma jais naudotis. Kalbamasi su vaikais ne tik apie tai, ką jie jau išmoko ar mokysis, bet ir apie tai, kaip jie mokosi, kaip dar galima mokytis.

V SKYRIUSUGDYMO PASIEKIMAI IR JŲ VERTINIMAS

20. Ugdymo pažangos ir pasiekimų vertinimas – tai nuolatinis informacijos apie vaiką, jo ugdymo(si) pasiekimus bei daromą pažangą kaupimas ir apibendrinimas. Vaiko pasiekimai ir pažanga fiksuojami naudojantis metodiniu leidiniu „Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašas“, kuriame išdėstyta aštuoniolika ikimokyklinio amžiaus vaiko pasiekimų sričių su vertybinėmis nuostatomis ir esminiais gebėjimais.

21. Vaikų pasiekimų vertinimas, grindžiamas aiškiais, vaikams ir jų tėvams žinomais kriterijais, susietais vaikui būtinų kompetencijų ugdymu (socialinė, komunikavimo, sveikatos, pažinimo, meninė) pagal pasiekimų

52

žingsnius arba pagal individualias ikimokyklinio ugdymo programas vaikams, turintiems specialiuosius ugdymosi poreikius.

22. Pasiekimų ir pažangos vertinimas vykdomas panaudojant šiuos metodus ir būdus: vaiko veiklos ir elgesio stebėjimas natūralioje kasdienėje veikloje, pokalbis su vaiku, vaiko veiklos ir kūrybos darbų analizė, garso, vaizdo įrašai, vaiko pasakojimai, pokalbiai su vaiko tėvais (globėjais), anketinės apklausos ir tėvų atsiliepimai. Vertinimo metu gauta informacija kaupiama ir fiksuojama vaiko Aplanke.

23. Vertindami vaiko ugdymo pasiekimus ir pažangą siekiame: pažinti vaiką kaip individualybę, išsiaiškinti vaiko poreikius, interesus, pomėgius, galimybes, nustatyti vaiko pasiekimų lygį ir jo daromą pažangą, padrąsinti vaiką, pačiam suprasti, kas jam sekasi gerai, o kur reikalinga suaugusiojo pagalba.

24. Su vertinimo rezultatais supažindinami tėvai (globėjai). Pasiekimų vertinimas vykdomas du kartus per metus. Pirmasis vertinimas ikimokyklinio amžiaus vaikams vykdomas nuo einamųjų metų rugsėjo 1 dienos iki spalio 31 dienos. Antrasis pasiekimų vertinimas iki gegužės 15 dienos. Naujai pradėjusiam lankyti grupę vaikui vertinimas vykdomas po 1 mėnesio adaptacinio laikotarpio. Tarpiniai vaikų pasiekimų vertinimai yra atliekami, jei išryškėjo didelės ugdymo(si) spragos. Mokytojai vertina vaiko pasiekimus ir pažangą pagal visas ugdymo sritis, nustato vaiko pasiekimų žingsnius ir numato silpniau išreikštus gebėjimus. Mokytojų vertinimas apie vaiko pasiekimus ir pažangą fiksuojamas elektroniniame dienyne ,,Mūsų darželis“. Jame yra braižoma pasiekimų diagrama - parodanti įvairių sričių vaiko pasiekimų augimą. Informacija apie vaiko pasiekimus pateikiama ugdytinių tėvams individualių pokalbių, konsultacijų metu. Vertinant vaiko pasiekimus, laikomasi konfidencialumo principo.

25.Visi vaiko pažangos ir pasiekimų duomenys ir kita informacija, susijusi su vaiko pažanga ir pasiekimais, kaupiama ir saugoma aplanke „Vaiko pasiekimų ir pažangos aplankas“. Vaiko aplanke kaupiami vaiko veiklos stebėjimo aprašai, vaiko dailės ir kiti darbeliai, pačių vaikų mintys, įdomūs posakiai, vaiko pomėgių aprašymai, įdomūs klausimai, nuotraukos, mokytojų refleksija apie vaiko pasiekimų lygį, daromą pažangą ir ugdymo(si) perspektyvą.

26. Vaikų ugdymo pasiekimų rezultatai apibendrinami mokytojų tarybos posėdžiuose, kuriuose numatomos tolimesnės gairės, ugdymo veiklos tobulinimas.

VI SKYRIUS NAUDOTA LITERATŪRA IR ŠALTINIAI

27. Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašas. Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centras. Vilnius, 2014.

28. Ikimokyklinio ugdymo metodinės rekomendacijos, Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centras. Vilnius, 2015.

29. Metodinės rekomendacijos ikimokyklinio ugdymo programai rengti. Vilnius: Švietimo aprūpinimo centras, 2006.

30. Ankstyvojo ugdymo vadovas. (O. Monkevičienė ir autorių grupė). Vilnius: Minklės leidyba, 2001.

31. Humanistinio vaikų ugdymo programa „Auginu gyvybės medį“ (J. Bakūnaitė). Vilnius: Eugrimas, 1998.

53

32. Prasmingas dialogas su ugdytinių tėvais – vaiko sėkmingos socializacijos prielaida. Šiauliai: Lucilijus, 2005.

33. Ugdomojo proceso planavimo ir realizavimo iš vaiko perspektyvos teoriniai ir praktiniai aspektai (ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas) Dr. Birutė Autukevičienė, 2014 m.

34. Ikimokyklinio amžiaus vaikų saugios gyvensenos įgūdžių ugdymo programa. Vilnius, 1997.

35. A. Adaškevičienė. Judėjimo džiaugsmas. Lietuvos ikimokyklinukų fizinio aktyvumo optimizavimo programa, 1996.

36. Patirtinis ugdyma(sis) vaikystėje. Klaipėdos universitetas, Rasa Braslauskienė, Aida Norvilienė, Gražina Šmitienė, Reda Vismantienė.

____________________________