2
Projekto pavadinimas − „Pasiruošęs verslui!“
Projekto Nr. LLI-143
Latvijos ir Lietuvos
pasienio regiono
verslo bendradarbiavimo pavyzdžių ataskaita
2017 m. rugsėjis
Turinys
1.
Įžanga
3
2.
Santrauka
3
3.
Klausimyno rengimas
4
1 dalis. Įmonių profiliai
4
2 dalis. Klausimynas
5
3 dalis. Rekomendacijos ir patarimai
6
4.
Apklausa
6
5.
Gautos medžiagos analizė ir apdorojimas
8
1 dalis. Įmonių profiliai
8
2 dalis. Klausimynas
9
3 dalis. Rekomendacijos ir patarimai
20
6.
Išvados ir pasiūlymai
20
7.
Verslo pavyzdžiai (ryškiausi akcentai)
21
1. Įžanga
Surinkti pasienio regiono verslo bendradarbiavimo pavyzdžiai bus
naudojami kuriant verslo simuliacijos žaidimus, seminarus „Be
involved“ („Būk įsitraukęs“) ir IKT pagrįstą verslo
simuliatorių.
Iš programos teritorijoje veikiančių verslininkų surinkti realūs
verslo pavyzdžiai:
· Žiemgala – atsakingasis partneris – Latvijos žemės ūkio
universitetas (pagrindinis partneris);
· Klaipėdos apskritis – atsakingasis partneris – Klaipėdos
mokslo ir technologijų parkas (projekto partneris Nr. 2);
· Latgala – atsakingasis partneris – Daugpilio universitetas
(projekto partneris Nr. 3);
· Utenos apskritis – atsakingas partneris – Visagino kūrybos
namai (projekto partneris Nr. 4);
· Kuržemė – atsakingasis partneris – Ventspilio jaunimo taryba
(projekto partneris Nr. 5);
· Panevėžio apskritis – atsakingasis partneris – viešoji įstaiga
Panevėžio darbo rinkos mokymo centras (projekto partneris Nr.
6).
Tyrimo metu buvo apklausti regiono naujų įmonių steigėjai,
stambiojo verslo atstovai bei sėkmingai ir ilgai veikiančių mažų ir
vidutinių įmonių (MVĮ) steigėjai.
Apibrėžta Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo pasienio regiono
verslo pavyzdžių ataskaitos rengimo metodologija:
· klausimyno rengimas;
· apklausa;
· gautos medžiagos analizė ir apdorojimas;
· ataskaitos rengimas ir išvados.
2. Santrauka
Renkant verslo pavyzdžius programos vykdymo teritorijoje
dalyvavo visi projekto partneriai.
Siekiant apklausti verslininkus Žiemgaloje, Latgaloje ir
Kuržemėje (Latvija) bei Klaipėdos, Utenos ir Panevėžio apskrityse
(Lietuva), buvo sukurtas 3 dalių klausimynas, kurį sudaro įmonės
profilio aprašymas, pagrindinė klausimyno dalis (1 uždaras
klausimas ir 16 atvirų klausimų) bei rekomendacijų ir patarimų
dalis (6 atviri klausimai).
Iš viso surinkta 60 verslo pavyzdžių – po 30 iš Latvijos ir
Lietuvos.
30 klausimynų užpildė respondentai iš naujai įsteigtų įmonių, 30
– iš stambiojo verslo bei sėkmingai ir ilgai veikiančių MVĮ.
Šioje ataskaitoje pateikiami klasifikuoti ir struktūruoti
apklausos rezultatai.
Kiekvienos verslininkų grupės įmonių profiliai analizuojami
atskirai. Naujai įsteigtų įmonių atstovų ir stambiojo verslo bei
MVĮ atstovų atsakymai į pagrindinės klausimyno dalies klausimus
nagrinėjami ir atskirai, ir kartu, priklausomai nuo jų svarbos
užtikrinant tvarią verslumo plėtrą pasienio regionuose. Aptariant
atsakymus į 3 dalies „Rekomendacijos ir patarimai“ klausimus, buvo
bendrai nagrinėjama visa tyrimo imtis.
Ataskaitoje taip pat pateikiamos išvados bei pasiūlymai dėl
surinktos informacijos platinimo švietimo įstaigoms, mokymo
centrams, regioninės plėtros centrams, verslo inkubatoriams, verslo
paramos organizacijoms, jaunimo centrams ir valstybinėms
institucijoms, turinčioms prieigą prie tikslinių grupių ir
informacijos sklaidos kanalų. Tikimasi, kad apklausos duomenys
prisidės prie naujų įmonių ir darbo vietų kūrimo regione.
Paskutinėje ataskaitos dalyje pateikiamos citatos iš atskirų
respondentų klausimynų, papildančių bendrą verslo aplinkos vaizdą
regione.
3. Klausimyno rengimas
Projekto partneriai (pagrindinis atsakingasis partneris) parengė
universalų apklausos klausimyno šabloną, kurį rinkdami verslo
pavyzdžius naudojo ir pildė visi partneriai. Šablonas leidžia
informaciją pateikti struktūruotai ir nuosekliai. Pateikti ir
uždari klausimai, tačiau didžiąją dalį sudaro atviri klausimai,
leidę respondentams laisvai išreikšti savo nuomonę. Klausimynas
sudarytas iš 3 dalių, jį sudarė toliau pateikti klausimai.
1 dalis. Įmonių profiliai
Atsižvelgiant į projekto ir apklausos tikslus, sudarytas įmonės
profilio aprašas:
· Įmonės pavadinimas / anoniminis klausimynas;
· Įmonės steigimo metai;
· Įmonės registracijos vieta – miestas, regionas, šalis.
· Steigėjų skaičius:
· verslo kūrimo pradžioje,
· dabar.
· Darbuotojų skaičius;
· Veiklos sritis:
· gamyba,
· didmeninė prekyba,
· mažmeninė prekyba,
· paslaugos,
· kita.
· Veiklos sritis (ekonominiam sektoriui);
· Veiklos teritorija – miestai, regionai, šalys;
· Įmonės pozicionavimas
· Stambusis verslas;
· Sėkmingai ir ilgai veikianti MVĮ;
· Naujai įsteigta įmonė.
2 dalis. Klausimynas
1 klausimas. Kas paskatino kurti įmonę?
· Verslo idėja;
· Turimi investavimui skirti laisvi pinigai;
· Kitų darbo galimybių trūkumas;
· Kita.
2 klausimas. Kaip sugalvojote verslo idėją?
3 klausimas. Jei verslą pradėjote kurti ne todėl, kad turėjote
pirminę idėją, kuriame įmonės kūrimo ar veiklos etape ji buvo
suformuluota?
4 klausimas. Ar verslo planas buvo sukurtas prieš steigiant
įmonę, ar vėliau?
Ar išsamus buvo planas ir ar apėmė visus įmonės veiklos
aspektus? Ar kas nors padėjo parengti planą? Kas padėjo? Ar
sėkmingai?
5 klausimas. Kokia dalimi įmonės veikloje buvo įgyvendinta
pradinė verslo idėja?
6 klausimas. Kokių bendrųjų ar specialiųjų žinių trūko
pradiniame įmonės veiklos etape? Kaip išsprendėte žinių trūkumo
klausimus?
7 klausimas. Su kokiomis problemomis ir sunkumais pradiniame
veiklos etape susidūrė įmonė? Kaip ji įveikė šiuos sunkumus arba
kodėl jų neįveikė?
8 klausimas. Ar šios problemos ar sunkumai buvo svarbūs įmonės
vystymuisi: teigiama ar neigiama linkme?
9 klausimas. Ar įvyko reikšmingų pasikeitimų įmonės veikloje
(pagrindinių partnerių, klientų, verslo plėtros krypties
pasikeitimų)? Kas juos lėmė? Kaip jie buvo įgyvendinti?
10 klausimas. Ar keitėsi įmonės savininkai? Kas lėmė šiuos
pasikeitimus? Kaip po jų keitėsi įmonės veikla?
11 klausimas. Ką planavote gauti iš savo verslo? Ką gaunate?
12 klausimas. Pasidalykite tipinėmis probleminėmis situacijomis,
su kuriomis teko susidurti pradiniuose verslo veiklos etapuose bei
vėliau. Pateikite pavyzdžių. Kaip jas sprendėte? Kaip spręstumėte
dabar (numatytos, nenumatytos, kritinės situacijos; išorinės ir
vidinės situacijos)? Prašome pateikti kuo daugiau pavyzdžių!
13 klausimas. Kokie yra pagrindiniai jūsų įmonės pasiekimai
(sėkmės istorija)? Kaip juos paaiškintumėte?
14 klausimas. Su kokiomis nesėkmėmis susidūrėte savo veikloje
(nesėkmės istorija). Kaip jas paaiškintumėte?
15 klausimas. Kokie pagrindiniai (išoriniai ir vidiniai)
veiksniai buvo svarbūs ir (arba) bus svarbūs jūsų įmonės
plėtrai?
16 klausimas. Kokie pagrindiniai (išoriniai ir vidiniai)
veiksniai trukdė ir (arba) varžė įmonės plėtrą?
17 klausimas. Ar tai jūsų pirmasis verslas? Ar turėjote
ankstesnės patirties? Kodėl nutraukėte ankstesnį verslą?
3 dalis. Rekomendacijos ir patarimai
18 klausimas. Ką galėtumėte patarti žmonėms, norintiems pradėti
savo verslą ar esantiems pradiniame jo vystymo etape?
19 klausimas. Apie kokias situacijas ar verslo vystymo klaidas
norėtumėte įspėti jaunus verslininkus?
20 klausimas. Kokias situacijas patartumėte kurti ir
skatinti?
21 klausimas. Kaip apibrėžtumėte iššūkius, su kuriais susiduria
jauni verslininkai?
22 klausimas Kokios asmeninės savybės svarbios norint imtis
verslo ir sėkmingai jį plėtoti?
23 klausimas. Papildoma informacija.
Klausimynas buvo išverstas į latvių ir lietuvių kalbas siekiant
užtikrinti veiksmingą bendravimą su tikslinių grupių atstovais.
4. Apklausa
Apklausa atlikta Latvijoje ir Lietuvoje 2017 m. liepos–rugpjūčio
mėn.
Ruošdami respondentų sąrašą, atsakingų partnerių darbuotojai
naudojo verslo inkubatorių, universitetų (dabartinių studentų ir
absolventų), mokymo centrų, regioninės plėtros centrų, savivaldybių
verslo paramos organizacijų, jaunimo centrų, valstybinių
institucijų ir kitų įstaigų informacija.
Su visais respondentais pirmiausia buvo susisiekta telefonu.
Jiems buvo papasakota apie „Interreg V-A“ Latvijos ir Lietuvos
bendradarbiavimo pasienio programą, projektą „Pasiruošęs verslui“,
jo pagrindinius pasiekimus ir veiklą bei verslo pavyzdžių rinkimo
principą ir metodologiją.
Klausimynai buvo pildomi partnerių atstovų ir apklausos dalyvių
asmeninių susitikimų metu ir išsiųsti elektroniniu paštu.
Apklausos dalyviai parodė aktyvų susidomėjimą projektu ir
galimybe prisidėti prie verslo patirties sklaidos. Vidutinis
atsakomumo dažnis buvo aukštas ir siekė 77 %. Atskirų projekto
partnerių atsakomumo dažniai pateikti 1 paveiksle.
1 pav. Projekto partnerių atsakomumo dažnis (proc.)
Iš viso užpildyta 60 klausimynų, po 30 iš Lietuvos ir
Latvijos.
Apibendrinti apklausos duomenys pagal įmonės statusą pateikti 1
lentelėje.
1 lentelė. Latvijos ir Lietuvos respondentų duomenys pagal
įmonės statusą
Įmonės
statusas
Tikslas (projekto AF), skaičius
Atsakymai, skaičius
Skirtumas, %
Atsakomumo dažnis, %
Naujai
įsteigta
įmonė
25
30
+20
81
Sėkmingai ir ilgai veikianti MVĮ
15
19
+27
76
Stambusis verslas
10
11
+10
70
Iš viso:
50
60
+20
77
5. Gautos medžiagos analizė ir apdorojimas
1 dalis. Įmonių profiliai
1) Remiantis įmonių profilių informacija, Latvijos ir Lietuvos
bendradarbiavimo pasienio regione vidutinis naujai įsteigtų įmonių
(NĮĮ) steigėjų skaičius yra 1,6 žmogaus. Latvijoje šis skaičius yra
1,9, Lietuvoje kiek mažesnis – 1,3 žmogaus.
Vidutinis bendras NĮĮ darbuotojų skaičius yra 5,1 žmogaus:
Latvijoje – 6,6, Lietuvoje – 3,5. Latvijoje daugiausia darbuotojų
dirba maitinimo paslaugas teikiančioje įmonėje (26 žmonės) bei
maisto produktus gaminančioje įmonėje (17 žmonės). Lietuvoje
daugiausia darbuotojų (15) taip pat samdo įmonė, gaminanti maisto
produktus ir parduodanti juos savo parduotuvėje ir
kavinėje-bare.
Pradedantys verslininkai užsiima įvairia veikla.
Populiariausios veiklos rūšys (nurodė 4 respondentai iš 30):
· Maisto ir gėrimų gamyba; 2 apklausos dalyviai taip pat turi
kavines ir (arba) barus, kuriuose papildomai prekiauja savo
produktais.
· Siuvimas ir tekstilė bei prekyba produktais įvairiais
pardavimo kanalais (nuosava parduotuvė, ateljė, didmeninė
prekyba).
3 NĮĮ atstovai užsiima mažmenine prekyba (kosmetika, arbata ir
kava, vaikiški drabužiai, automobilių atsarginės detalės). Tiek pat
respondentų teikia IT paslaugas (programavimas, IT dizainas,
kompiuterių remontas ir tiekimas), užsiima didmenine prekyba
(medienos eksportas į Kiniją, maisto produktai ir gėrimai,
elektronika), teikia sveikatinimo paslaugas (rekreacinė veikla,
sportinių prekių nuoma ir sveika gyvensena).
Po 2 įmones veiklą vykdo šiose ekonominės veiklos srityse:
maitinimas ir kavinių paslaugos, dizainas, rinkodara. Po vieną NĮĮ
siūlo transportavimo ir veterinarijos paslaugas, veisia avis,
užsiima medienos apdirbimu, laikrodžių gamyba iš medinių
detalių.
2) Sėkmingai ir ilgai veikiančių MVĮ profilių duomenis galima
būtų apibendrinti.
Vidutinis MVĮ steigėjų skaičius Latvijos ir Lietuvos
bendradarbiavimo pasienio regione yra 1,9. Latvijoje šis skaičius
didesnis (2,1 žmogaus), Lietuvoje – mažesnis (1,7 žmogaus).
Vidutinis bendras MVĮ darbuotojų skaičius yra 27,7 žmogaus: 28,7
– Latvijoje ir 26,7 – Lietuvoje. Latvijoje didžiausias darbuotojų
skaičius buvo MVĮ, gaminančioje ir parduodančioje žvakes (190),
Lietuvoje – įmonėje, užsiimančioje mažmenine baldų prekyba
(145).
4 iš 18 MVĮ apklausos dalyvių vykdo turizmo veiklą, 5 gamybos
įmonės vykdo šias veiklas:
· Maisto gamyba;
· Tekstilės gamyba;
· Valčių, pontonų, plaustų gamyba bei įrangos nuoma ir renginių
organizavimas kaip papildoma veiklos sritis;
· Žvakių gamyba;
· Metalo gamyba.
Dviejų MVĮ veikla susijusi su IT sritimi, dar po dvi užsiima
mažmenine prekyba (baldai ir kanceliarinės prekės) ir maitinimu.
Dvi įmonės veikia statybos pramonėje (statybos ranga, vadyba,
priežiūra ir kontrolė), viena – nuomoja žemės ūkio įrangą.
3) 5 apklausoje dalyvavusios stambiojo verslo įmonės (56 %
bendro skaičiaus) užsiima maisto produktų (konservai ir
pusgaminiai), 2 – biodyzelino ir metalo gamyba.
2 įmonės siūlo transporto paslaugas, 2 parduoda įrangą (gėrimų
gamyba, energijos pramonė), viena – IT sektoriaus ir maitinimo
įmonė.
2 dalis. Klausimynas
Šiame ataskaitos skyriuje didžiausias dėmesys skiriamas NĮĮ
respondentų nuomonei.
1) Toliau aptariami respondentų atsakymai į tris pirmuosius
klausimyno klausimus: kas paskatino kurti įmonę, kaip kilo verslo
idėja, kuriame įmonės kūrimo etape ji buvo suformuluota.
2 paveiksle pateikiami visų respondentų atsakymai į klausimą,
kas paskatino kurti įmonę.
2 pav. Paskatos kurti įmonę (atsakymų skaičius)
Pildydami klausimyną apklausos dalyviai galėjo rinktis kelis
atsakymo variantus bei įrašyti savąjį.
9 respondentai (15 % visų respondentų) kaip papildomą atsakymą
nurodė savarankiškumą, galimybę dirbti sau, būti atsakingiems už
savo verslo vystymą, planuoti savo darbo valandas ir realizuoti
save.
3 respondentai (5 %) nurodė, kad pagrindinis veiksnys,
paskatinęs kurti savo verslą, buvo noras realizuoti savo idėjas
srityje, kurioje buvo sukaupta daug patirties.
Asmenų, kurie savo verslą pradėjo netekę darbo ar neturėdami
kitų darbo galimybių, skaičius gana didelis – 15 % visų tyrime
dalyvavusių respondentų. Utenos apskrityje (projekto partneris Nr.
4, Visaginas) šį veiksnį kaip paskatą kurti savo verslą nurodė 50 %
respondentų.
Respondentų iš naujai įsteigtų įmonių atsakymai apie paskatas
kurti įmonę pateikiami 3 paveiksle.
3 pav. NĮĮ steigėjų paskatos kurti įmonę (atsakymų skaičius)
8 NĮĮ respondentai klausimynuose nurodė, kad verslo idėja
atsirado iš hobio arba jie įgyvendino vaikystės svajonę.
Populiariausius klausimyno atsakymo variantus pasirinko panašus
respondentų skaičius: tiek kalbant apie visus respondentus, tiek
apie tyrimo dalyvius iš NĮĮ:
· Verslo idėja – atitinkamai 70 ir 76 %;
· Laisvi investavimui skirti pinigai – atitinkamai 18 ir 17
%;
· Kitų darbo galimybių trūkumas – atitinkamai 15 ir 10 %.
2) Atsakydami į klausimyno 4 klausimą apie verslo plano kūrimą,
apklausos dalyviai
nurodė žemiau pateiktą informaciją.
Iš 30 NĮĮ tyrimo dalyvių tik 12 (40 %) nurodė, kad verslo planas
buvo parengtas prieš įmonės įsteigimą, 7 iš jų teigė, kad planas
buvo išsamus, į jį buvo įtraukti visi įmonės veiklos aspektai.
Tyrime dalyvavę NĮĮ respondentai verslo planą rengė remdamiesi
mokykloje ar universitete įgytomis žiniomis, naudojosi draugų ir
profesionalių konsultantų pagalba.
4 apklausos dalyviai paminėjo, kad planus parengė patys per
metus ar dvejus nuo įmonės įsteigimo, norėdami geriau suprasti savo
vykdomą veiklą.
2 įmonės, norėdamos gauti paskolą iš finansinės įstaigos
„Altum“, parengė supaprastintus verslo planus (tik idėjos be
skaičiavimų), 2 naujai įsteigtos įmonės išsamius planus sudarė
siekdamos banko paskolos. Viena įmonė su vietinio konsultacinio
centro pagalba parengė verslo planą ES finansavimui gauti: planas
buvo patvirtintas, o ES finansavimas gautas.
9 įmonės (30 %) verslo planų neparengė ir turi tik kai kuriuos
skaičiavimus ir trumpus rizikos įvertinimus.
3) Toliau aptariama, kaip verslininkai atsakė į 5 klausimą
„Kokia dalimi įmonės veikloje buvo įgyvendinta pradinė verslo
idėja?“
Pradedančiųjų verslininkų nuomonė apie pradinę verslo idėją
pateikta 4 paveiksle.
4 pav. Pradinės verslo idėjos įgyvendinimas (atsakymų
skaičius)
Tyrime dalyvavę 8 respondentai iš NĮĮ, pradėję savo veiklą
neseniai (prieš metus ar dvejus), savo pradinės verslo idėjos dar
neįgyvendino (atsakymuose nurodyta, kad idėja beveik įgyvendinta –
80–95 %), tačiau yra nusiteikę optimistiškai.
1 verslininkas savo idėją įgyvendinęs 25 %, tačiau pasikeitus
situacijai rinkoje, ėmėsi kurti verslą iš naujo, pasirinkęs kitą
verslo kryptį.
Tik 2 respondentai iš MVĮ ir stambiojo verslo atsakė, kad idėją
įgyvendinti iki galo sutrukdė finansinės problemos.
Vienam iš šių respondentų idėją įgyvendinti sutrukdė
konkurentai, pasiūlę palankesnę kainą. Verslininkui pavyko
pertvarkyti savo veiklą.
Kitų respondentų atsakymai neleido abejoti – jie visiškai
įgyvendino pradines verslo idėjas, plėtojo jas atsižvelgdami į
besikeičiančias verslo aplinkybes (įskaitant finansinę krizę) ir
padidino verslo efektyvumą ir pelningumą.
4) 6 klausimas buvo skirtas sužinoti apie bendrąsias ir
specialiąsias žinias, kurių respondentams trūko pradiniame įmonės
veiklos etape.
Respondentai iš NĮĮ savo atsakymuose nurodė, kad įmonės veiklos
pradžioje jiems labiausiai trūko žinių iš šių sričių:
· Apskaita ir buhalterija;
· Įmonės steigimas, verslininkystė;
· Bendri teisės aktai (sutarčių rengimas), atitinkamos pramonės
šakos teisės aktai (statyba, transportavimas);
· Profesinės pramonės šakos žinios (maisto gamybos organizavimas
ir technologija, siuvimo technologija, dizainas, sportas ir
dietologija);
· Biurokratiniai atitinkamos pramonės šakos (maisto gamyba)
gamybos proceso organizavimo klausimai;
· Personalo vadybos įgūdžiai;
· Viešieji ryšiai ir rinkodara (klientų paieška ir
pritraukimas);
· Komunikacija (derybos su klientais);
· Įmonės ženklodara;
· IT sprendimai;
· Kalbų žinios.
Jaunieji verslininkai reikiamų žinių sėmėsi įvairiais
būdais:
· Lankė kursus, seminarus, verslo mokymus, įskaitant verslo
inkubatorių ir Latvijos investicijų ir plėtros agentūros
renginius;
· Dalyvavo profesiniuose verslo kursuose (maisto gamyba);
· Samdė profesionalius buhalterius arba šią funkciją pavedė
trečiosioms šalims;
· Naudojosi profesionalia literatūra ir ieškojo informacijos
internete;
· Konsultavosi su verslo inkubatoriais, verslo konsultaciniais
centrais bei vyriausybinėmis institucijomis (keli respondentai buvo
itin dėkingi Maisto ir veterinarijos tarnybai už pagalbą
organizuojant profesionalią maisto gamybą);
· Ieškant duomenų apie potencialius partnerius ir klientus
naudojosi įvairiais informacijos šaltiniais (įskaitant mokamas
duomenų bazes);
· Siekdami surinkti duomenų apie teigiamą patirtį, organizavo
išvykas pas kolegas, bendradarbiavo su profesinėmis asociacijomis
(pavyzdžiui, specifinių žinių įgyti padėjo Jungtinė avių augintojų
asociacija).
5) 7 ir 8 klausimuose apklausos dalyvių buvo prašoma papasakoti
apie problemas ir sunkumus, su kurias įmonė susidūrė pradiniame
veiklos etape, ir kaip juos įveikė.
Iš tyrimo duomenų matyti, kad NĮĮ savo veiklos pradžioje
susidūrė su panašiais iššūkiais:
· Komandos suformavimas, motyvavimas ir vadovavimas jai;
· Kvalifikuotų darbuotojų paieška;
· Specialiųjų profesinių žinių trūkumas;
· Klientų pritraukimas, bendradarbiavimo su jais tęstinumo
užtikrinimas;
· Aukštos kokybės paslaugų teikimas klientams;
· Apyvartinio kapitalo trūkumas;
· Biurokratinės kliūtys;
· Veiklos vykdymui tinkančių patalpų parinkimas.
Visais atvejais jauniesiems verslininkams pavyko įveikti
iškilusius iššūkius.
Priklausomai nuo verslo specifikos, respondentai naudojosi
egzistuojančiomis arba sukūrė savas darbuotojų motyvavimo sistemas.
Atsakymuose jie nurodė kelias taikytas kvalifikuotų darbuotojų
pritraukimo schemas, pvz., darbuotojai būdavo pritraukiami iš
gretimų sričių ir perkvalifikuojami, kvalifikuotų darbuotojų
trūkumas būdavo kompensuojamas ir kviečiant dirbti patirties
neturinčius studentus, suskaidant darbo eigą į mažesnius
„žingsnius“ ir pan.
Apklausos dalyviai profesinių žinių trūkumą sprendė lankydami
mokymus, konsultuodamiesi bei dalydamiesi patirtimi su sektoriaus
profesionalais. Jie taip pat entuziastingai vystė tvirtus ryšių su
tiekėjais ir klientais tinklus, taip pritraukdami juos
nestandartiniu būdu.
Siekdami padidinti apyvartinį kapitalą verslo plėtrai, jaunieji
verslininkai didino verslo valdymo efektyvumą, aktyviai
bendradarbiavo su bankininkystės ir finansų sektoriais, dalyvavo
jauniesiems verslininkams skirtose finansavimo programose, taip pat
pasitelkė giminaičių ir draugų lėšas.
Visi respondentai pažymėjo, kad sunkumai turėjo teigiamos įtakos
įmonės raidai – išmokė dirbti su žmonėmis, paskatino semtis naujų
žinių ir patirties, aktyviai bendradarbiauti su tiekėjais,
klientais ir kolegomis, gerinti produktų kokybę ir paslaugas,
ieškoti naujų rinkų produktams realizuoti, ieškoti kitų verslo
plėtros būdų ir imtis naujų krypčių, nuolat galvoti apie įmonės
vystymą.
6) 9–10 klausimai susiję su reikšmingais įmonės veiklos ir
savininkų pokyčiais.
Respondentai iš NĮĮ savo atsakymuose paminėjo, kad įmonės
veikloje įvyko reikšmingų pokyčių.
Daugiausia buvo minima partnerių kaita. Tyrimo dalyviai
pažymėjo, kad rado naujus tiekėjus, įmonės veikla tapo stabilesnė,
daugiau dėmesio pradėta skirta pinigų srautų planavimui, netgi
pakeista verslo kryptis.
Dauguma respondentų klausimynuose rašė, kad praplėtė prekių
tiekimo ir paslaugų teikimo sritį, papildė savo asortimentą
naujomis prekėmis ir paslaugomis, kliaudamiesi savo patirtimi,
pagrindines veiklos kryptis pakeitė į pelningesnes. Šie pokyčiai
padėjo verslui tapti ambicingesniu ir efektyvesniu.
Tik vienas apklausos dalyvis nurodė, kad pasikeitė vienas iš
dviejų įmonės savininkų. Anot respondento, tai teigiamai paveikė
įmonės veiklos raidą, nes ji pradėjo veikti kūrybiškiau ir
aktyviau.
7) Atsakydami į 11 klausimą „Ką planavote gauti iš savo verslo?
Ką gaunate?“, jaunieji verslininkai pažymėjo šiuos svarbius
veiksnius:
· Laisvė planuoti ir realizuoti savo verslo plėtros
strategiją;
· Finansinis stabilumas ir nepriklausomybė, pajamos;
· Galimybė laisvai naudoti savo laiką;
· Atsakomybė;
· Patirtis, nauji kontaktai ir ryšiai, naujos žinios;
· Naujų idėjų ir projektų generavimas („Verslas išlaisvina mano
mintis!“);
· Galimybė kurti ir realizuoti save, mėgavimasis savo darbu
(„Kurdamas naują produktą, galiu dirbti visą savaitgalį!“);
· Žinomumas, populiarumas.
8) 12 klausimu respondentai buvo raginami pateikti tipinių
situacijų, su kuriomis susidūrė pradiniuose verslo veiklos etapuose
ir vėliau, ir aprašyti savo veiksmus.
30 NĮĮ atstovaujančių apklausos dalyvių savo klausimynuose
apibūdino 43 situacijas: Latvijos verslininkai pateikė 19
situacijų, Lietuvos atstovai – 24.
5 paveiksle pateikiamas aprašytų situacijų dažnumas tarp
projekto partnerių.
5 pav. NĮĮ klausimynuose pateiktos situacijos (proc.)
Tipinių situacijų analizė atskleidė, kad pirminiuose verslo
veiklos etapuose NĮĮ susiduria su panašiomis situacijomis, kurias
galima suskirstyti taip:
Ryšių kūrimas su tiekėjais, partneriais, subrangovais ir
klientais: atidus jų pasirinkimas, tikėjimas jais ir 100 %
pasitikėjimas, sutartinių santykių ir finansinio valdymo sistemų
kūrimas.
Kompetentingas įmonės darbo organizavimas. Pavyzdžiui, jaunieji
verslininkai apibūdino situacijas, kai priėmė per daug užsakymų ir,
net dirbdami savaitgalį, negalėjo iki sutartyje numatyto termino
atlikti prisiimtų darbų. Tačiau vienos įmonės vadovas teigė, kad
gavus didelį užsakymą visi komandos nariai yra pasirengę dirbti ir
įgyvendinti kliento reikalavimus.
Darbas su personalu: darbuotojų paieška ir įdarbinimas, jų
apmokymas, priemonių kvalifikuotiems darbuotojams išlaikyti
rengimas, motyvuojančios atlyginimų sistemos kūrimas, tinkamas
bendravimo komandoje stilius. Kaip pastebėjo vienas iš respondentų,
pernelyg draugiškas bendravimo stilius trukdė jam tinkamai
organizuoti darbą.
Produktų ir paslaugų kaštų planavimas ir prognozavimas. Vienai
iš įmonių, šios įmonės savininko teigimu, teko produktą klientui
parduoti jo savikainos nesiekiančia sutartine kaina – tai lėmė
pasikeitusios rinkos sąlygos, į kurias jie neatsižvelgė atlikdami
skaičiavimus.
Naujų produktų ir paslaugų pardavimo skatinimas rinkoje.
Pateiktuose atsakymuose respondentai apibūdino, kaip jie kuria
komunikacijos su klientais sistemą, bendradarbiauja su jais,
organizuoja degustacijas ir pristatymus, moko klientus perprasti
dizaino sprendimus, rengia internetinius seminarus ir nemokamus
įžanginius užsiėmimus sporto klube, leidžia klientams pasimatuoti
drabužius namuose bei taiko kitas gerai žinomas ar originalias
prekių ir paslaugų pardavimo skatinimo schemas. Jaunieji
verslininkai į procesą aktyviai įtraukė draugus ir giminaičius,
jiems už pagalbą atsidėkodami „reklama“.
Kita. Šioje klausimyno dalyje nagrinėjamos situacijos,
susijusios su patalpų parinkimu ir įranga, jų draudimu ir naudojimo
efektyvumo palaikymu bei biurokratiniais aspektais.
30 MVĮ ir stambiajam verslui atstovaujančių verslininkų savo
atsakymuose apibūdino 63 situacijas: Latvijos verslininkai pateikė
35 situacijas, Lietuvos – 28.
6 paveiksle pateikiamas aprašytų situacijų pasiskirstymas tarp
projekto partnerių.
6 pav. MVĮ ir stambiojo verslo atstovų atsakymuose aprašytos
situacijos (proc.)
Tiek tyrime dalyvavę respondentai iš jau patirties turinčių ir
reikšmingų veiklos rezultatų pasiekusių įmonių, tiek pradedantieji
verslininkai ypatingą dėmesį skiria ilgalaikių tvarių santykių su
verslo partneriais ir tiekėjais kūrimui. Kai vienas iš respondentų
nukentėjo nuo prekių vagystės, kritinėje situacijoje finansiškai
jam pagelbėjo tiekėjai, suteikdami kredito liniją ir išgelbėdami
verslą.
Respondentai taip pat linkę dirbti su patikimais klientais ir
formuoti savo klientų ratą – tai leidžia mažiau priklausyti nuo
pagrindinio kliento. Apklausos dalyviai stengiasi maksimaliai
sumažinti atsiskaitymo už prekes ir paslaugas vėlavimus, tačiau tuo
pačiu su klientais bendradarbiauja lanksčiai, atsižvelgdami į
laikinus jų finansinius sunkumus. Patyrę verslininkai žino, kaip
elgtis su konfliktiškais klientais. Kaip rašė vienas iš apklausos
dalyvių, „mano geriausias mokytojas buvo mano baisiausias
klientas“.
Derėtų pridurti, kad mažuose miestuose ilgalaikiai ir
pasitikėjimu grįsti santykiai kartais peržengia įprastas verslo
schemų ribas. Pavyzdžiui, paprašytas kliento, kuriam reikia skubiai
surengti renginį, įmonės savininkas gali nedarbo dieną atidaryti
parduotuvę.
Daugiau nei pusė apklausos dalyvių iš MVĮ ir stambiojo verslo
įmonių pabrėžė kvalifikuotų darbuotojų įdarbinimo, mokymo ir,
svarbiausia, išlaikymo svarbą. „Specialistų mokykla“ – taip kiek
ironiškai apie savo įmonę atsiliepė vienas iš verslininkų. Įmonės
mokymus baigę ir sertifikatus įgiję darbuotojai neretai yra
„medžiojami“ ir išvyksta dirbti į didesnius miestus ir kitas
šalis.
Du respondentai nurodė, kad jų įmonių profesinių sąjungų siūlomi
darbuotojų darbo sąlygų ir jų atlygių gerinimo reikalavimai ne
visuomet yra tinkami.
Atsakymuose atsispindėjo ir situacijos, su kuriomis įmonės
susiduria stiprėjant konkurencijai mūsų šalių rinkoje. Vieno
apklausos dalyvio nuomone, konkurentų veiksmus derėtų numatyti ir
apskaičiuoti bei atsižvelgti į juos planuojant įmonės veiklą. Kitas
apklausos dalyvis atskleidė, kad labai atvirai aptarė savo naują
idėją su potencialiu partneriu, kuris ją „pardavė“
konkurentams.
Respondentai, atstovaujantys MVĮ ir stambųjį verslą, atkreipė
dėmesį į ilgą naujo produkto išleidimo į rinką ir įsitvirtinimo
joje trukmę. Be to, norint įsiskverbti į naujas rinkas (šalis),
būtina nuodugniai jas išstudijuoti, perprasti jų ypatybes ir
mentalitetą.
Skatindama prekių ir paslaugų pardavimą, ši grupė respondentų
dalyvauja vietinėse ir tarptautinėse parodose, konferencijose,
forumuose ir festivaliuose – šiems renginiams tenka atsakingai
ruoštis, be to, reikia didelių finansinių investicijų.
Klausimynuose dalyviai taip pat dalijosi dalyvavimo viešųjų
pirkimų procedūrose, konkursuose, paraiškų rengimo ES bendrojo
finansavimo projektams patirtimi. Viena vertus, šie procesai būtini
norint aktyviai vystyti verslą, antra vertus, būtina išmanyti
daugybę biurokratinių niuansų – tai atima daug laiko ir personalo
sąnaudų. „Laimime tik vieną konkursą iš 10“, – pripažįsta vienas iš
verslininkų.
Patirtis verslininkus išmokė pasirūpinti verslo draudimu ir
pagalbos mechanizmais iškilusioms nenumatytoms situacijoms spręsti.
Šios situacijos gali būti susijusios tiek su technologiniu gamybos
procesu, tiek su staigiais kainų pokyčiais rinkoje. „Negalime
stabdyti darbo net sugedus vandens sistemai, todėl tokiems atvejams
buvo būtina įsirengti nuosavus rezervuarus su vandens atsargomis 2
dienoms“, – perskaitėme vienoje iš anketų.
Respondentų atsakymai atskleidžia, kad patyrę verslininkai
specialiųjų žinių įgyja dalyvaudami tarptautinėse parodose,
profesiniuose forumuose, oficialių kelionių į kitas šalis metu ar
dirbdami su profesinėmis asociacijomis. „Tačiau kartais, norint
perprasti gamybos procesą, tenka apsimesti potencialiu klientu ir
tapti šnipu“, – išduoda vienas iš respondentų.
„Įmonės įvaizdžio kūrimas – tai kruopštus, atidus kasdienis
darbas ir svarbus sėkmės rinkoje veiksnys“, – įsitikinę šios grupės
apklausos dalyviai. „Tai ypač svarbu norint priraukti projektų
finansuotojų“, – prasitarė vienas iš apklausos dalyvių.
Aptardami iškilusias situacijas, respondentai iš MVĮ ir
stambiojo verslo įmonių ypatingą dėmesį skyrė teisinei pagalbai –
tiek norint tinkamai rengti sutartis, ypač su didelėmis
tarptautinėmis įmonėmis, tiek sprendžiant konfliktines situacijas.
„Geriau pasinaudoti profesionaliomis paslaugomis iš išorės, nei
mokėti baudas“, – tvirtai teigia vienas tyrimo dalyvių.
9) 13 ir 14 klausimais respondentų buvo prašoma įvardyti
pagrindinius savo įmonių pasiekimus ir nesėkmes, kurias jie patiria
vykdydami savo veiklą.
NĮĮ atstovų atsakymus į klausimą apie pagrindinius pasiekimus
galima būtų nurodyti tokius:
· Užtikrintas verslo pelningumas ir jo tolesnė plėtra (atidaryta
netgi daugiau kavinių ir restoranų nei planuota);
· Sukurtas profesionalus, kokybiškas, rinkoje paklausus
produktas;
· Didelė pastovių klientų bazė;
· Suburta profesionali ir ištikima komanda, apimanti visą įmonės
veiklą;
· Įmonės žinomumas, jos įvaizdis ir reputacija, geri klientų
atsiliepimai;
· Pritraukti investuotojai, kartu su ES fondais finansuojantys
projektus;
· Nuolatinis darbas ir pakankamos pajamos šeimai išlaikyti.
Išskirtiniai pasiekimai
· 2014 m. įkurtos įmonės vadovybę Latvijos prezidentas pakvietė
kitais metais dalyvauti iškilmingame Nepriklausomybės dienos
renginyje, kuriame susirinks šalies politikai ir verslo
lyderiai.
· Įmonė dalyvavo Plėtros forume ir buvo apdovanota piniginiu
prizu už antrąją vietą.
Sveikiname!
Jaunieji verslininkai, vykdydami savo veiklą, patyrė tokių
nesėkmių (nesėkmės istorija):
· Nesėkminga kvalifikuotų darbuotojų paieška;
· Nepatikimi partneriai, stabdę verslo plėtrą;
· Profesinių žinių trūkumas, lėmęs, kad įmonė veiklos pradžioje
savo produktus pardavinėjo mažesne kaina nei buvo jų savikaina;
· Netinkamas investicijų planavimas;
· Laiko naujiems produktams išvystyti trūkumas (gamybos procesai
reikalauja daug laiko);
· Ne iš karto sukurta patikimų ryšių su valstybinėmis
institucijomis sistema;
· Nesugebėjimas pradiniame įmonės veiklos etape spręsti
skaudžias situacijas, susijusias su nepatenkintais klientais.
MVĮ ir stambiojo verslo respondentų pasiekimai panašūs į NĮĮ
atstovų – produktų linijų ir naujų paslaugų išvystymas, klientų
pastovumas, profesionalios komandos subūrimas, įmonės įvaizdis, jos
pripažinimas ir reputacija.
Šios grupės respondentai taip pat pabrėžė savo produktų patekimą
į Europos ir Azijos eksporto rinkas bei reguliarų gamybos įrangos
pirkimą iš ES lėšų siekiant sėkmingai konkuruoti rinkoje su
stipriais konkurentais.
Verta pažymėti, kad beveik 30 % respondentų iš rinkoje seniai
veikiančių ir solidžią veiklos patirtį sukaupusių įmonių kaip savo
didžiausią pasiekimą nurodė tai, kad sugebėjo išlaikyti verslą
krizės metu ir jį išplėsti.
Pagrindinės apklausoje minimos respondentų nesėkmės susijusios
su kvalifikuotų darbuotojų paieška, nepatikimais klientais bei
tiekėjais, pažeidžiančiais prekių pristatymo sąlygas. Be to, kaip
pagrindinis veiksnys 15 % klausimynų buvo nurodyta nuožmi
konkurencija, ypač su finansiškai labai pajėgiomis įmonėmis.
Šioje grupėje įmonių plėtrą neabejotinai smarkiai pristabdė
krizė: respondentų nesėkmės istorijų pagrindiniai elementai –
tiekėjų, klientų ir bankų bankrotai, su verslo partneriais
susijusios problemos, maža perkamoji galia.
Tiesa, dvi įmonės apgailestavo, kad krizei pasibaigus
nesurizikavo laiku ir praleido galimybę plėsti veiklą.
10) 15–16 klausimais dalyvių buvo klausiama, kokie pagrindiniai
veiksniai buvo svarbūs įmonės plėtrai ar jai trukdė.
Apibendrinus visų tyrimo metu dalyvavusių respondentų atsakymus
apie išorinius ir vidinius veiksnius, svarbius įmonės plėtrai,
galima išskirti šiuos aspektus:
Pagrindiniai išoriniai veiksniai: bendras ekonomikos augimas ir
gerovė, pasauliniai vartotojų mąstysenos pokyčiai („žaliasis“
mąstymas), galimybė pasinaudoti investicijomis (įskaitant ES
finansavimą), ilgalaikės verslo plėtros programos, susidomėjimas
Baltijos šalimis ir turizmo plėtra, savivaldybių parama verslo
plėtrai regionuose;
Iš vidinių veiksnių svarbu: profesionali komanda, jos našumas,
iniciatyvumas, atkaklumas ir užsispyrimas siekiant tikslų, įmonės
reputacija, aukšta siūlomų prekių ir paslaugų kokybė, prieiga prie
plačių pardavimo rinkų ir stiprių rinkodaros programų.
Atsakydami į klausimą apie išorinius ir vidinius įmonės plėtrai
trukdžiusius ar ją varžiusius veiksnius, respondentai paminėjo
šiuos:
Išoriniai veiksniai – emigracija, nepastovi mokesčių politika,
kvalifikuoto personalo trūkumas darbo rinkoje, konkurencija ir maža
vidaus rinka bei biurokratinės kliūtys; kai kurių verslo rūšių
įmonių plėtrą stabdo sezoniškumas;
Vidiniai veiksniai – nepakankamai aiškiai suformuluotas prekių
ar paslaugų konkurencinis pranašumas, finansavimo trūkumas, su
personalu susijusios problemos, nepakankamai išvystyta gamybos
infrastruktūra tolesnei verslo plėtrai svarbiuose regionuose.
11) Klausimyno antrosios dalies 17 klausimas buvo skirtas
ankstesnei verslininkų patirčiai išsiaiškinti.
8 iš 30 tyrimo dalyvių iš NĮĮ (27 %) nurodė, kad tai nėra
pirmoji jų verslo kūrimo patirtis.
3 dalis. Rekomendacijos ir patarimai
Paskutinėje klausimyno dalyje (18–23 klausimai) patarimus ir
perspėjimus apie galimas klaidas besiruošiantiesiems pradėti savo
verslą entuziastingai dalijo neseniai patys savo verslą pradėję ir
šiuos plėtros etapus įveikę verslininkai bei tie, kurie situaciją
gali įvertinti per savo patirties ir sėkmės prizmę.
Galima išskirti šiuos respondentų pateiktus patarimus: ištirkite
rinką, turėkite verslo idėją ir aiškią koncepciją, užsibrėžkite
ambicingus tikslus ir jų siekite, mokykitės iš patirties, ieškokite
naujų technologijų, taip pat suburkite stiprią komandą ir
paskirstykite įgaliojimus – nemėginkite visko padaryti patys.
Tiesa, nepamirškite, kad gali tekti dirbti visą parą 7 dienas per
savaitę. Tikrai taip! Nebijokite sunkumų ir nesėkmių.
Paskutiniu klausimyno klausimu buvo domimasi asmeninėmis
savybėmis, reikalingomis norint pradėti verslą ir jį plėtoti.
Respondentai sudarė labai įspūdingą savybių sąrašą –
pasitikėjimas savimi, tikėjimas savo idėja, analitiniai
sugebėjimai, loginis mąstymas, draugiškumas, nuoširdumas,
komunikabilumas, ištvermingumas, verslumo dvasia, ryžtas, drąsa,
entuziazmas, optimizmas ir „sveikas“ pesimizmas, kryptingumas,
kantrybė, lyderio sugebėjimai, gebėjimas suburti ir įkvėpti
komandą, inovatyvumas.
5. Išvados
Sukauptas verslo pavyzdžių iš Latvijos ir Lietuvos
bendradarbiavimo pasienio regiono rinkinys – tai puikus indėlis,
padėsiantis pasiekti pagrindinius projekto rezultatus – sukurti
verslo simuliacijos žaidimus, parengti seminarus „Be involved“
(„Būk įsitraukęs“) ir IKT pagrįstą simuliatorių.
Programos regiono verslo pavyzdžių – 30 naujų įmonių steigėjų ir
30 stambiojo verslo atstovų bei sėkmingai ir ilgai veikiančių
įmonių steigėjai klausimynų – aprašymas taps ne tik sėkmingo
projekto įgyvendinimo pagrindu, bet ir praktinės informacijos
šaltiniu už verslo aplinkos plėtrą atsakingoms institucijoms šiuose
regionuose.
Informaciją ketinama platinti švietimo įstaigoms, mokymo
centrams, regioninės plėtros centrams, verslo inkubatoriams, verslo
paramos organizacijoms, jaunimo centrams, valstybės institucijoms,
turinčioms prieigą prie tikslinių grupių ir galinčioms paskleisti
informaciją plačiau.
Surinktų verslo pavyzdžių tikslas – išsiaiškinti, kokių žinių
trūksta jauniesiems verslininkams verslui pradėti ir vystyti bei
kokie informacijos šaltiniai ir kanalai galėtų padėti šių žinių
įgyti. Gauti duomenys atskleidžia problemas, sunkumus ir kliūtis,
su kuriomis susiduria pradedantieji verslininkai, būdus jiems
įveikti bei galimus pradedančiojo verslininko tikslus, užduotis ir
sektinus orientacinius pavyzdžius.
NĮĮ, MVĮ ir stambiojo verslo atstovų pateiktos tipinės
situacijos, įmonės sėkmę nulėmusių arba jos plėtrai kliudžiusių
išorinių ir vidinių veiksnių aprašymas, patarimai ir rekomendacijos
besiruošiantiems ar ką tik pradėjusiems savo verslą – tai puiki
pagalbinė medžiaga siekiant užtikrinti verslo aplinkos plėtrą
minimoje teritorijoje.
Planuojama, kad apklausos duomenis naudos suinteresuotos
institucijos leisdamos brošiūras, instrukcijas, specialią medžiagą,
skirtą verslo plėtrai regione skatinti. Be to, tiek pagrindinė
ataskaitos informacija, tiek konkrečių verslo atvejų pavyzdžiai
kaip verslumo iliustracijos bus įtraukti į švietimo įstaigų, mokymo
centrų, regioninės plėtros centrų, verslo inkubatorių, verslo
paramos organizacijų ir jaunimo centrų mokymo programas.
Manoma, kad apklausos duomenys padės naujai besikuriančioms
įmonėms ir teiks naudos kuriant darbo vietas regione.
6. Verslo pavyzdžiai (ryškiausi akcentai)
Žiemgala
1. SIA „Karamelu darbnica“, Jelgava, 2014
„Išsišnekėjusios su sese supratome, kad rinkoje
nėra rankų darbo karamelinių saldainių. Susiradome informacijos
apie gamybą, pamėginome
ir pradėjome savo verslą.
Šiandien klientams siūlome karamelinius saldainius, zefyrus,
chalvą, šerbetus ir kitus produktus.
Be to, organizuojame ekskursijas, kurių metu lankytojams
demonstruojamas visas karamelės gamybos procesas. Atidarėme ir
padalinį Taline.
Svarbiausia – pasikelti nuo sofos. Liautis kalbėti ir imtis
veiksmų.“
2. SIA „Kronis“, Bauskės savivaldybė, 1993
„Mūsų asortimentą sudaro daugiau kaip 100 pavadinimų
produktai.
Tiekiame privačių prekės ženklų produktus
mažmeninės prekybos tinklams Latvijoje, todėl
privalome labai atidžiai planuoti savo
rinkodarą.
Darbo procese pasitaiko įvairių momentų –
įsivelia klaidingas skaitmuo, pirkėjas
grąžina prekes, tenka patirti nenumatytas išlaidas,
mokėti baudas.
Daug kas priklauso nuo darbuotojų.“
Klaipėdos apskritis
3. UAB „Baltmedis“, Klaipėda, 2016
„Netikėtai pakilo prekių ir logistikos paslaugų kainos, o
pardavimo kaina jau buvo suderėta ir nekeičiama.
Teko parduoti už kiek žemesnę kaina nei savikaina, tačiau pavyko
išlaikyti klientą ir išsaugoti jo pasitikėjimą. Dabar elgčiausi
taip pat.“
4. UAB „Gintaro baldai“, Skuodas, 2002
Savininko patarimas:
„Nesamdykite draugų ir giminių.
Aiškiai paskirstykite funkcijas,
suformuluokite aiškias sutartis
su darbuotojais ir darbo taisykles.“
Latgala
5. SIA „Daugavpils Ezitis Migla“, Daugpilis, 2017
„Pradžioje per daug stengiausi įtikti potencialiems ilgalaikiams
partneriais, bijojau prarasti užsakymus. Iš visų jėgų bandžiau
pritraukti partnerių.
Dabar požiūris kitoks – esame aiškiai nubrėžę taisykles,
kiekvieną pasiūlymą įvertiname atsižvelgdami į tai, kiek mus domina
ši partnerystė ir kokį pelną jį atneš.“
6. SIA „Beibuks“, Daugpilio savivaldybė, 2013
Pirmiausia tik nuomoję valtis, dabar jau gaminame ir parduodame
valtis bei pontonus, plaustus, motorines valtis, organizuojame
renginius.
Būna situacijų, kai pokalbis su potencialiu klientu nesimezga,
jis su manimi atsisveikina. Išeinu pro duris, tuomet grįžtu ir
sakau: „Kažkas čia ne taip, pamėginkim dar kartą“. Atrodo gana
juokingai, tačiau dažniausiai viskas išsisprendžia ir mes
susitariame.“
Utenos apskritis
7. MB „Ksiuša“, Visaginas, 2014
„Mūsų miestelis mažas, tačiau čia gyvena daug šeimų su mažais
vaikais.
Būdama dviejų vaikų mama, žinau, kaip mūsų mieste sunku rasti
gražių, geros kokybės drabužių vaikams už prieinamą kainą.
Pasitarusi su verslo konsultantais ir kitais verslininkais,
nutariau išmėginti naują verslą – vaikiškų drabužių
parduotuvę. Praėjusiais metais tame pačiame prekybos centre
atidarėme arbatos, kavos ir saldumynų parduotuvę.“
8. UAB „Kogus“, Visaginas, 1992
„Rimtus verslo planus rengti pradėjome gerokai vėliau nei
nutarėme dalyvauti ES bendrojo finansavimo projektuose. ES
finansavimu naudojamės nuo 2000 m. ir jau įgyvendinome 10
projektų.
Beveik visi mūsų projektai gavo finansavimą, o verslo planus
parašyti padėjo profesionalūs konsultantai.“
Kuržemė
9. SIA „COER FOOD“, Ventspilis, 2014
„Pirmoji kavinė, kurioje dirbau, buvo įsikūrusi Ventspilio vaikų
pramogų parke, ją savininkai vėliau uždarė ir vienerius metus
parkas kavinės neturėjo.
Kai parke apsilankiau su savo 6 metų dukra, neradome vietos, kur
būtų galima nusipirkti pavalgyti ar atsigerti. Pasinaudojau
galimybe ir pradėjau savo verslą – atidariau nedidelę kavinę
vaikams!“
10. SIA „Dianas Sveces“, Ventspilis, 2013
„Svarstėme įvairius Europos miestus. Norėjau rasti vietą, kur
gamyba būtų pigesnė nei Danijoje, ir Latvija tuo metu buvo vienas
iš geriausių variantų.
Venstpilį pasirinkome ne tik dėl specialiosios ekonominės zonos,
kurią galima rasti ir kitose Latvijos dalyse, įtakos turėjo ir
papildomas veiksnys –bendradarbiaujanti ir palaikanti vietos
valdžia – savivaldybė ir laisvasis uostas.“
Panevėžio apskritis
11. MB „Linksmybių kambarys Go jump“, Panevėžys, 2016
Įmonė savo veiklos pradžioje susidūrė su sunkumais: „Dauguma
bankų atsisakė suteikti paskolą. Prašymą patenkinti sutikęs bankas
patvirtino tik dalį reikiamos sumos. Savininkams teko kreiptis į
privačius asmenis ir sutikti su didesnėmis palūkanų normomis.
Įrangos tiekėjas vėlavo mėnesį. Savininkams teko mokėti už
tuščios patalpos nuomą.“
12. UAB „Žaliasis Žiogas“, Panevėžys, 1992
Patarimai norintiems pradėti savo verslą:
· Dalyvaukite mokymuose ir konsultacijose, kuo aktyviau
naudokitės mentorystės paslaugomis.
· Nebijokite klausti, ieškoti pagalbos, būkite atviri įvairiems
pasiūlymams, bet žinokite, kad galutinį sprendimą turėsite priimti
patys.
· Jei iškyla problemų, komanda turėtų dalyvauti jas sprendžiant
– leiskite jai siūlyti sprendimo būdus.
Projekto partneris Nr.6Projekto partneris Nr. 5Projekto
partneris Nr. 4Projekto partneris Nr. 3Projekto partneris Nr.
2Pagrindinis partneris1004766918079
Verslo idėjaAtliekami pinigai investavimuiDarbo
trūkumasAnkstesnė patirtisSavarankiškumasTėvų verslo
plėtojimasRinkos poreikiaiGyvenimo pokyčiai4211939214
Verslo idėjaAtliekami pinigai investavimuiDarbo
trūkumasSavarankiškumasRinkos poreikiaiGyvenimo pokyčiai2353413
Idėja realizuota visiškaiIdėja realizuota ir vystoma
toliauNerealizuotaKita111081
ŽiemgalaKlaipėdos apskritisLatgalaUtenos
apskritisKuržemėPanevėžio apskritis11541049
ŽiemgalaKlaipėdos apskritisLatgalaUtenos
apskritisKuržemėPanevėžio apskritis197141328
