Vilniaus pilių teritorijos egzotiškasis reljefas ir gelmių sandara

2 4 LIETUVOS PILYS 2007

VILNIAUS PILIØ TERITORIJOS EGZOTIÐKASIS RELJEFAS IRGELMIØ SANDARA

RIMANTË GUOBYTË

Rimantë Guobytë � fiziniø mokslø daktarë, Lietuvos geologijos tarnybos Geologinio kartografavimo poskyrio vedëja, VU Gamtosmokslø fakulteto Geologijos ir mineralogijos katedros lektorë, straipsniø apie ávairiø Lietuvos vietø pavirðiaus geologijà ir geomorfologijàbei aerofotonuotraukø deðifravimo taikymà geologiniams tikslams autorë, Lietuvos kvartero geologinio ir geomorfologinio þemëlapiø1:200 000, 1:400 000 masteliu sudarytoja.

Vietoj ávadoVilniaus istorijos, kultûros ir architektûros tyrinëtojai

vienbalsiai pripaþásta, kad svarbiausias mûsø sostinës bruoþasyra jo reljefas: �Vilniui yra bûdinga ypatinga gamtinë aplinka.Miesto gamtiná pagrindà sudaro: Neries ir Vilnelës upiøslënis, ðio slënio ðlaitai, nuo ðiø upiø santakos besidriekianèiøPilies, Trijø Kryþiø, Bekeðo kalnø virtinë...�1; �Gamtinëaplinka � tai pagrindinis Vilniaus savitumo bruoþas irpagrindinë saugotina vertybë�2; �Piliø komplekso kalvynaskaip istorinis bei kultûrinis branduolys kartu yra svarbiausiasmiesto centro gamtinës urbanistinës struktûros kompoziciniscentras, pagrindinis centro erdvinës raiðkos elementas�3.

�Miestø kûrimuisi ir raidai átakos turi daugelisfaktoriø, kuriø vienas ið svarbiausiø � tai strategiðkaipatogi gamtinë situacija�4, todël galima neginèijamai teigti,kad tik dël reljefo iðskirtinumo Vilniaus piliø kompleksaskûrësi bûtent ðioje vietoje.

Nepaisant ypatingos reljefo raiðkos ir savitumo, reikiapripaþinti, kad Vilniaus piliø rezervato ir apylinkiø reljefasiki ðiol maþai tyrinëtas, o detalaus (1:10 000 ir stambesniomastelio) geomorfologinio ir geologinio Vilniaus miestoþemëlapiø iki ðiol neturime. A. Basalyko sudarytas ir1955 m. straipsnyje �Vilniaus miesto ir jo apylinkiøgeomorfologiniai bruoþai�5 paskelbtas Vilniaus miesto irapylinkiø bendrasis geomorfologinis þemëlapis, kurisðiandienos kartografijos kontekste labiau primena schemà(nenurodytas mastelis, nëra vietos koordinaèiø), laikytinaspirmuoju Vilniaus geomorfologiniu þemëlapiu (1 pav.).

Þemëlapyje matome platø terasiná Neries kloná-slëná,skiriantá Medininkø kalvynà nuo Rieðës kalvyno (ðie kalvynaidaþnai vadinami aukðtumomis), su kruopðèiaiiðpreparuotomis griovomis ir raguvomis kairiajame Neriesðlaite, dar vadinamame eroziniu Vilniaus kalvynu. Trumpaiapþvelgæs ikikarinio, karø ir pokariø laikotarpiø Vilniausmiesto reljefo klausimais spausdintà ir rankraðtinæ medþiagà,autorius, remdamasis savo tyrimø duomenimis, iðsamiaiapraðo Vilniaus apylinkiø reljefà. Iðryðkinæs Neries atskirtøkalvynø reljefo skirtumus, autorius pabrëþia, kad miestasásikûræs ne tik orografiniø, bet ir glaciomorfologiniø rajonøsandûroj ir kad �dauguma kvarteristø yra linkæ pro Vilniøvesti paskutiniojo apledëjimo maksimalaus ledynø iðplitimoribà�6 (nors þemëlapyje minëtos ribos nerodo). Straipsnyjeiðsamiai charakterizuotos Neries ir Vilnios slëniø terasos,erozinis griovø�raguvø tinklas, apraðyta slëniø beierozinio kalvyno formavimosi raida.

Þemës tyrëjai, skaièiusieji Geografiná metraðtá (dabar �Geografijos metraðtis) 1960 m. turëjo progà susipaþinti su

detaliai apraðyta Gedimino kalno geologine sandara, kuriàpagal savo paties ir tuometinio Miestø ir kaimø statybosprojektavimo instituto specialistø tyrimø duomenis apraðëV. Vodzinskas. Pagal sukauptà faktinæ medþiagà autoriusstraipsnyje vaizdingai papasakoja ir Gedimino kalnogeologinës raidos istorijà.7

Vëliau apie Vilniaus apylinkiø reljefo kilmæ irmorfologijà raðyta vaizdþiai bei átaigiai, taèiau tik bendraisbruoþais. �Daugiausia vaizdingumo Vilniaus apylinkëms

1 pav. Vilniaus miesto ir apylinkiø geomorfologinis þemëlapis,sudarytas A. Basalyko 1955 m.A geomorphological map of the city of Vilnius and its vicinity.A. Basalykas, 1955.(1 � slëniuotas stambiai banguotas Medininkø aukðtumos reljefas,2 � daubëtas smulkiai kalvotas Rieðës aukðtumos reljefas, 3 �fliuvioglacialinë aukðtesnioji lyguma (80 m), 4a � fliuvioglacialinëþemesnioji lyguma (60 m), 4b � ðeðtoji (40 m) terasa, 5 � penktoji(30�35 m) terasa, 6 � ketvirtoji (20�25 m) terasa, 7 � treèioji (13�18 m)terasa, 8 � antroji (8�10 m) terasa, 9 � salpinë (4�5 m) terasa, 10 �denudaciniai slënio ðlaitai, 11 � terasø pakopos, 12 � ðiuo metuardomi skardþiai, 13 � senieji neveiklûs sufoziniai-nuoðliauþiniaicirkai, 14 � raguvos aukðtøjø terasø ðlaituose, 15 � aðys senøjø griovø,esanèiø viduriniø terasø ðlaituose, 16 � erozinës vandenskyrinësketeros, 17 � jaunos veiklios griovos, 18 � galiniø morenø ar keiminëskalvos, 19 � eroziniai palikuonys, 20 � aklinos daubos terasose, 21 �iðplovø kûgiai, 22 � ozai. Rodyklës rodo pavirðiaus nuolydþio kryptá.)

VILNIAUS PILIØ TYRIMAIMOKSLINIAI STRAIPSNIAI

2 5LIETUVOS PILYS 2007

teikia Neries ir Vilnios slëniø ðlaitai, raiþyte iðraiþyti maþøslëniukø, senoviniø griovø, raguvø, cirkø. Juose daþniausiaiatsidengia purios, lengvai plaunamos smëlingos irþvirgþdingos sànaðos, todël kai upës giliai ásigrauþë, tuosðlaitus labai lengvai galëjo raiþyti ðaltiniø ir krituliø vanduo.Tankiai persipynusios senovinës griovos ir raguvos ir tarpjø iðlikusios liekaninës kalvos bei liekaniniai atragiai sudarovietomis tikrø kalnø reginius. Tai vadinamieji eroziniaikalvynai � Vilniaus apylinkiø puoðmena...� � raðëprofesorius A. Basalykas 1968 m. þurnale Mûsø gamta.8

K. Monstvilo 1976 m. paskelbtame straipsnyje�Vilnios þioèiø geologija ir geomorfologija� detaliaiapraðytos Katedros aikðtës, Sereikiðkiø parko ir Gediminokalno geologinës, inþinerinës-geologinës irhidrogeologinës sàlygos pagal 1968�1973 m. atliktøinþineriniø tyrimø duomenis.9

�Eroziniai kalvynai � unikali Vilniaus puoðmena�, �buvo pakartota 1981 m. mokslo darbø leidinyjeGeografija, kuris visas buvo skirtas Vilniaus miestogeografijos klausimams.10 Leidinio ávadinio straipsnioautoriai Vilniaus apylinkiø reljefo sandarà nagrinëjaremdamiesi daugybës statybvieèiø prakasø sieneliø tyrimøduomenimis ir 1960�1980 m. publikuota kokybiðkai

nauja geologine medþiaga, ið kurios verta paminëtianuomet sensacijà sukëlusá L. Petrulio Neries senslënioatradimà. L. Petrulis pirmasis antrosios terasos ribose20 m þemiau Neries vandens lygio aptiko dar prieðledynmetá egzistavusá á devono periodo uolienasásigrauþusá Neries senslëná.11

1993 m. buvo uþbaigtas Vilniaus apylinkiø geologiniskartografavimas 1:50 000 masteliu, kurio metu buvonustatyti svarbiausi apylinkiø geologinës sandaros,geologinës raidos bei reljefo kilmës bruoþai.12 Sudarytigeologinio turinio þemëlapiai 1:50 000 masteliu leidþiapateikti labai apibendrintas þinias apie Vilniaus piliøkultûrinio rezervato teritorijos ir apylinkiø geologinæsandarà bei reljefà.

Ðiuo metu Lietuvos geologijos tarnybos specialistaikuria Vilniaus miesto geologinës informacijosskaitmeninæ duomenø bazæ 1:10 000 masteliu, ir tik2009�2010 m. bus sudaryti 1:10 000 mastelio Vilniausmiesto skaitmeniniai geomorfologinis ir kvarterogeologinis þemëlapiai.

Nedidelës Vilniaus piliø kultûrinio rezervatoteritorijos pavirðiaus geologinë sandara bei reljefo detalëspuikiai iðryðkëtø detalaus mastelio (1:2000, o dar geriau �

Straipsnyje minimi Vilniaus vietovardþiai topografinio þemëlapio M 1: 50 000 fone. (© GIS centras)The Vilnius place names, which were mentioned in the article, on a topographic map M 1: 50 000. (© GIS centras)

VILNIAUS PILIØ TERITORIJOS EGZOTIÐKASIS RELJEFAS IR GELMIØ SANDARA


1:1000) geologiniame ir geomorfologiniame þemëlapiuose.Ðiandien tegalime pateikti tik apþvalginæ informacijà apieVilniaus piliø kultûrinio rezervato teritorijos pavirðiaus beigelmiø sandarà ir geomorfologijà, naudodamiesi 1:5000mastelio geologine-geomorfologine informacija, gautasudarius tokio mastelio Vilniaus piliø kultûrinio rezervatoteritorijos geologiná-geomorfologiná þemëlapá.

Vilniaus apylinkiø orografijaSenasis Vilnius kûrësi Neries slënyje, o ðiandieninio

miesto teritorija iðsiplëtë á keturis orografinius rajonus:Medininkø ir Sudervës kalvynus bei Vilijos ir Vokëslygumas (2 pav.).

Miesto aðis � Neris. Upës ilgis Vilniaus mieste � 35 km.Tekëdama per Vilniø, upë ásigrauþia 7�8 m, t. y. jos krantaiátekant á miestà yra 95 m, o ties Gedimino pilimi � 87�86 maukðtyje virð jûros lygio. Neries klonio su terasomis plotis �nuo 2,5 iki 5 km. Siauriausia klonio vieta (keletu metrøsiauriau negu 2,5 km) � tarp Ðnipiðkiø ir Trijø Kryþiø kalno.Kita svarbi miestui upë � Neries intakas � Vilnia. Per Vilniøji vingiuoja net 18 km. Vilnios klonio-slënio plotis 500�600 m,vietomis jis iðplatëja iki 1 km. Neries klonis-slënis atskiriajaunà Aukðtaièiø ir senàjà Aðmenos (Pietø Nalðios)

aukðtumas, miesto teritorijà padalydamas á jaunàjà �ðiaurvakarinæ ir senàjà � pietrytinæ dalis.

Aukðèiausia kairiajame Neries krante esanti pietrytinëmiesto dalis �uþkopë� á Aðmenos aukðtumø Medininkøkalvyno paðlaites (Medininkø kalvynas daþnai vadinamasMedininkø aukðtuma). Prieðpaskutinio apledëjimo, todëlsenosiomis vadinamø Aðmenos (Pietø Nalðios) aukðtumøstuomuo yra Baltarusijos teritorijoje, o Lietuvai tenka tiknedidelis ðiaurvakarinis aukðtumø lanko �smaigalys�,kuris ir vadinamas Medininkø kalvynu, o Aukðtojas (293,8m abs. a.) ir Juozapinë (293,5 m abs. a.) � tai aukðèiausiosLietuvos kalvos. Vilniaus link Medininkø kalvynopavirðius þemëja ir palei pietvakarinæ miesto ribà lëkðtair lëkðtai stambiai banguota kalvyno plynaukðtë plyti 200�180 m absoliuèiame aukðtyje. Tik vieniðos pakilumosiðkilusios iki 220�225 m virð jûros lygio. Uþkopæ Pavilnioerozinio kalvyno raguvomis á Grigaièiø masyvo papëdesrandame ir aukðèiausià Vilniaus mieste Rokantiðkiø kalvà,kurios virðûnë yra 230 m virð jûros lygio (2 pav.). GilausVilnios klonio atkirstas ðiaurinis Medininkø kalvyno�kylis� � Sapieginës kalvynas � tæsiasi iki Dvarèioniø;kylio �smaigaliu� laikytina beveik 50 m aukðèio erozinëAukðtagirio kalva, iðkilusi á ðiaurës vakarus nuo

2 pav. Vilniaus apylinkiø reljefo erdvinis modelis (Lietuvos reljefo erdvinio modelio fragmentas).13

A spatial map of the relief in the vicinity of Vilnius (A section of the spatial model of Lithuania�s relief).



Dvarèioniø. Jos virðûnës absoliutus aukðtis � 175�180 m.Medininkø kalvyno nuoðlaitës, nusileidþianèios á

Neries ir Vilnios slënius, �iki pamatø� suraiþytos griovøir raguvø, vadinamos Vilniaus eroziniu kalvynu (3 pav.).Dël gilios erozijos èia kaip retai kur Lietuvoje yra didelireljefo santykiniø aukðèiø skirtumai � vietomis 1�2 kmatkarpoje jie siekia per ðimtà metrø, todël susidaro ryðkauskalvotumo áspûdis.14

Vilniaus piliø kultûrinio rezervato teritorija apimapietvakarines Sapieginës kalvyno nuoðlaites, kuraukðèiausiø eroziniø palikuoniø � Trijø Kryþiø, GediminoKapo ir Stalo kalnø virðûnës yra 164�163 m absoliuèiameaukðtyje (4 pav.). Gedimino pilies kalno, kaþkada buvusiovienu ið Sapieginës kalvyno atragiø, pavirðius yra 140�141 m aukðtyje virð jûros lygio.

Kitapus 3�3,5 km ploèio terasinio Neries klonio esantysðiaurvakariniai miesto rajonai (Santariðkës, Ðeðkinë,Fabijoniðkës, Justiniðkës, Pilaitë ir kiti) pastatyti Aukðtaièiøaukðtumos Sudervës (Rieðës) kalvyno paðlaitëse (2 pav.).Smulkiai ir vidutiniðkai kalvoto bei banguoto kalvynopavirðiaus vyraujantis absoliutus aukðtis � 150�180 m. TikBajorø sodø teritorijoje kûpsanèiø lëkðtø kalvø virðûnësyra 200�210 m absoliuèiame aukðtyje.

Smëlingos Vilijos (arba Vilnios�Neries vidurupio)15

lygumos fragmentas patenka á ðiaurrytinæ miesto dalá(Antavilio, Balþio, Juodþio, Tapeliø eþerø apylinkës).Puðynu apaugusios lygumos pavirðius yra 135�145 mabsoliuèiame aukðtyje. Á pietvakarinæ miesto dalá(Liudvinavo apylinkës) patenkanèios Vokës (arba Vokës�Merkio vidurupio)16 smëlingos lygumos pavirðiausabsoliutus aukðtis � 150�160 m. Abi lygumos artëjantprie Vilniaus siaurëja ir visai iðnyksta. Centrinëje Vilniausdalyje lieka tik Medininkø ir Sudervës kalvynus skiriantisNeries klonis.

Geomorfologiniai Vilniaus reljefo bruoþaiUnikalu tai, kad Vilnius ásikûræs paskutinio ledyno

pakraðèio ruoþe. Nemuno vardu pakrikðtytas paskutinisledynas, atslinkæs á Lietuvà maþdaug prieð 25�21 tûkst.metø ir padengæs beveik visà Lietuvos teritorijà, sustojoties Vilniumi, neáveikæs aukðtai iðkilusios Aðmenosaukðtumos. Taigi Vilniaus teritorijoje buvo Nemunoledyno pakraðtys (5a17, 5b pav.), kurá apþvalginiuose

3 pav. Ribiðkiø erozinis kalvynas. 1952 m. aerofotonuotrauka,Lietuvos geologijos tarnybos saugykla.Ribiðkës erosional hill land (a 1952 aerial photo, LithuanianGeological Survey).


4 pav. Vilniaus piliø valstybinio kultûrinio rezervato kalvø reljefo modelis. Pagal rezervato topografinio plano duomenis sudarëA. Murnikova, Lietuvos geologijos tarnyba.A model of the relief of the hills of the Vilnius Castle State Cultural Reserve. Based on data from the reserve�s topographic plan that wascreated by A. Murnikova, Lithuanian Geological Survey.


þemëlapiuose nesunku parodyti, tuo tarpu detalesniuoseþemëlapiuose18 (5c pav.) � sunkiau, nes ávairaus dydþiokyðuliai ledyno priekyje nevienodai veikë pavirðiø: vienurpavirðiaus nuogulas sujaukë, kitur � pakraðtyje palikogalinëmis arba kraðtinëmis morenomis vadinamuspakraðtinius gûbrius, o daþniausiai nuo tirpusio ledynopakraðèio plûdæ vandenys nuplovë ne tik ðvieþiai supiltàpakraðtiná gûbrá � tikriausià ledyno egzistavimo pëdsakà,bet ir smarkiai erodavo prieð ledynà plytëjusá senesnápavirðiø. Ledyno iðplitimo teritorijai atkurti reikiadaugybës geologiniø faktø.

Klasikiniai paskutinio ledyno egzistavimo árodymaiyra ðie: pavirðiaus eþeringumas, pakraðtiniø gûbriø lankai,rinos (dubakloniai) ir ozai. Nesunku pastebëti, kad visinatûralûs Vilniaus eþerai yra bûtent Sudervës kalvyne irVilijos lygumoje � paskutinio ledyno suformuotamepavirðiuje. Net dvi iðraiðkios rinos* patenka á miestoteritorijà: Þaliøjø eþerø ir Antaviliø20 (arba Tapeliø).21

Antaviliø rina � tai klasikinë poledynmeèiu atsikûrusirina, esanti kairiajame Neries krante Antaviliø apylinkëse.Vietovëje jà atsekame pagal giliø ovaliø Antavilio,Skarbelio, Balþio, Juodþio ir Tapeliø eþerëliø, sujungtøsiaurø upeliø slëniais, virtinæ. Ledynui tirpstant �rininis�griovys buvo uþpildytas ledyno tirpsmo vandenøsànaðomis, palaidojusiomis á griová patekusius neiðtirpusio

ledo luistus, kuriems vëliau, jau poledynmeèiu, iðtirpuspavirðius tose vietose ádubo � liko glaciokarstinëmisvadinamos pelkëtos arba sausos dubës ir glaciokarstiniaieþerëliai. Rinos ilgis � apie 5 km. Prasidëjusi tiesAntaviliais rina baigiasi pelkëje apie 1 km á pietryèiusnuo Tapeliø eþero. Ðioje vietoje rinos gylis � 44 m � buvonustatytas pagal kartografinio græþinio pergræþtà rinàuþpildþiusiø nuogulø storá.22

Þaliøjø eþerø rinà sudaro du lygiagretûs beveikvienodai iðvingiuoti apie 3,5 km ilgio gilûs kloniai:viename jø (200�350 m ploèio) telkðo Raistelio irGulbino eþerai, kitame (400�500 m ploèio) � Balsioeþeras ir maþytis Akies eþerëlis. Tai poledynmeèiuatsikûrusi rina, kurios gilûs (apie 50 m gylio) ir platûskloniai ryðkûs dabartiniame reljefe. Prasidëjusi giliaiskloniais Gulbinø miðke pieèiau Ðilinës kaimo Þaliøjøeþerø rina ties Aukðtàja Rieðe giliu rininiu Rieðës slëniuatsiveria á Nerá. Prieð Þaliøjø eþerø rininiø kloniø pradþiàtoje paèioje grandinëje á ðiaurës rytus tæsiasi beveik 2 kmilgio ozø** virtinë. Taigi Þaliøjø eþerø rina � tai sudëtingaozø�rinø grandinë. Tokios teigiamø ir neigiamø formøvirtinës susidaro ledyno pakraðtyje, kai tuneliais tekëjæ irklojæ nuosëdas vandenys, priartëjæ prie ledyno pakraðèio,kur slëgis maþesnis, galinga srove iðsiverþia ið po ledyno,iðgrauþdami pado nuogulose gilius árëþius. Abiejø rinø �

5 pav. Paskutinio ledyno maksimalus iðplitimas: 5a � ðiaurës

pusrutulyje, 5b � Lietuvoje, 5c � Vilniaus mieste. Geomor-fologiniame þemëlapyje rudai nuspalvinti plotai rodo morenináreljefà, ávairiais þalios spalvos atspalviais nuspalvinti smëlingaskalvotas ledyno pakraðèio reljefas, zandrai, deltos, fliuvioglacialinësir aliuvinës terasos, mëlynai nuspalvinti plotai � tai prieledyniniømariø suklotos lygumos, pilka spalva parodytos pelkës, geltona �eolinis (kopø) reljefas.19 M � Medininkø kalvynas, K � Kirtimøplynaukðtë, Ð � Ðeðkinës ozas, Þ, T � Þaliøjø eþerø ir Tapeliørinos (dubakloniai), 1, 2 � Ribiðkiø�Pavilniø ir Sapieginës�Rokantiðkiø eroziniai kalvynai, 3 � Bajorø kampinis masyvas,Nm

max � Nemuno ledyno maksimalaus iðplitimo riba.

Maximum extent of the last glaciation: 5a � in the northern hemi-

sphere, 5b � in Lithuania, 5c � in the City of Vilnius.

5a

5b

5c

* Rina vadinamas gilus, daþnai duobëtas staèiaðlaitis dubaklonis, iðgrauþtas ledyno pade cirkuliavusiems vandenims dël didelio ledyno slëgiogalingu srautu iðsiverþiant ið po ledyno. Rinos susidaro ledyno pakraðtyje ir daþniausiai yra orientuotos ledyno slinkimo kryptimi.** Ozas � tai ledyno dugne tuneliu tekëjusiø vandens srautø suneðti smëlingi ir þvyringi pylimai.



ir Tapeliø, ir Þaliøjø eþerø pagrindinë kryptis � ðiaurësvakarø�pietryèiø, ir rodo ji pagrindinæ Vilnios ledynolieþuvio áslinkimo á depresijà tarp Medininkø irBaravykinës kalvynø kryptá (2 pav.). Du ryðkûs paraleliniaipakraðtiniø gûbriø lankai (Mickûnø ir Kenos) rodobuvusio ledyno lieþuvio maksimalià padëtá ir stabtelëjimopozicijà jam tirpstant (5c pav.).

Pagal sujauktà ir sustumdytà Medininkø kalvynopaðlaitæ nesunkiai atsekame buvusio ledyno pakraðtá tiesNaujàja Vilnia ir Kairënais. Sudëtingesnë geologinësituacija yra á Vilniaus teritorijà ásiterpusio Medininkøkalvyno smaigalyje ir jo vakarinëse paðlaitëse. Ðtai Kirtimøplynaukðtës pavirðiaus absoliutus aukðtis � 160�180 m, olëkðtai banguotame jos pavirðiuje kai kur kûpso nedideli(5�8 m aukðèio) keimai***. Keimus primenanèiøkalveliø aptikta ir Sapieginës kalvyno pavirðiuje(Dvarèioniø apylinkëse). Ðios formos bûdingos bûtentpaskutinio ledyno sukurtam reljefui.

Kita vertus, uþdurpëjusio Kirtimø plynaukðtëspaþemëjimo pavirðiuje buvo aptiktos Merkinëstarpledynmeèio nuosëdos.23 Jos nepadengtos paskutinioledyno morena, o tai patvirtina, kad teritorijoje nebuvopaskutinio ledyno dangos. Aukðtai iðkilæs Bajorø masyvas(Visoriø, Santariðkiø apylinkës) su plaèiadugniaissausslëniais tarp lëkðtaðlaièiø kalvø labai panaðus áMedininkø kalvyno tæsiná kitapus Neries ir, matyt, taippat nebuvo padengtas paskutinio ledyno (5c pav.). Betnetoliese vingiuojanti Vilniaus miesto geologinë áþymybë,dar 1936 m. patekusi á Didþiosios Britanijos enciklopedijà�Britannica�, o 1964 m. tapusi Lietuvos geologijospaminklu � Ðeðkinës ozas � svarus argumentas paskutinio

ledyno buvimo ðiose apylinkëse naudai (2 pav.). Ðeðkinësozas � tai keteruotas 1160 m ilgio ir 50 m ploèio (pade)pylimas. Kai kuriø keterø aukðtis nuo papëdþiø � net 10�12 m, keteros plotis � 3�18 m. Ozas supiltas ið ákypaisluoksniuoto þvirgþdingo smëlio, su rieduliø sankaupomis.Vietomis ozo ketera apklota plona (1,2�0,7 m storio)morenos danga. Iðtásæs ðiaurës rytø�pietvakariø kryptimiir formavæsis ledoskyrinëje zonoje, Ðeðkinës ozas, matyt,nëra klasikinis radialinis ozas, rodantis ledyno slinkimo

6 pav. Ðeðkinës ozas 1952 m. aerofotonuotraukoje. Lietuvosgeologijos tarnybos saugykla.A 1952 aerial photo of the Ðeðkinë moraine (Lithuanian Geo-logical Survey).

7 pav. Bajorø kampinio masyvo,

Sapieginës ir Pavilniø eroziniø kalvynø

geologinë sandara (autoriai J. Satkûnas,

J. Verðickas, R. Guobytë). Geologiniøindeksø reikðmës: g � glacialas, arbamorena, gt � kraðtinë, arba galinë, morena,ft � ledyno pakraðèio smëlingi ir þvirgþdingidariniai, f � fliuvioglacialas, arba ledynotirpsmo vandenø sànaðos (ávairausgrûdëtumo, þvirgþdingas smëlis, þvirgþdoir gargþdo nuogulos), lg � limnoglacialas,arba prieledyniniø baseinø nuosëdos(smulkutis ir smulkus smëlis, aleuritas,molis), dz � Dzûkijos, dn � Dainavos, þm �Þemaitijos, md � Medininkø, nm

3 �

Nemuno (paskutinis) ledynai; III � treèiosvirðsalpinës, II � antros virðsalpinës terasønuogulos;

pp dm � prepleistoceno, arba

prieðledynmeèiø laikotarpio, eþerinësnuosëdos; K

1js � apatinës kreidos, D

2ld �

vidurinio devono, S2pb � virðutinio silûro

uolienos. Raudona linija � tektoninis lûþis,juodos vertikalios linijos � giliø geologiniøgræþiniø vietos. Geologinio pjûvio linijaparodyta 5c paveiksle.The geological structure of the Bajorai

angular mass and the Sapieginë and

Pavilnys erosional hill lands (authors

Satkûnas, Verðickas, and Guobytë).


*** Keimas � tai ledyno protirpoje nusëdusiø sànaðø (daþniausiai � smëlio) sudaryta ovali kalva.


kryptá Ðeðkinës apylinkëse. Ozas greièiausiai buvo suneðtasledyno tirpsmo vandenø upës, tekëjusios jau �mirusio�suskilinëjusio (nejudraus) tirpstanèio ledyno plyðyje, kurioledinëms sienoms iðtirpus liko vingiuotas pylimas (6 pav.).

Vilniaus kalvynø ir Vilniaus piliø kalvø gelmiøsandara

Paleogeografiniø paskutinio apledëjimo sàlygøatkûrimui Vilniuje ir apylinkëse svarbûs ne tikgeomorfologiniai pavirðiaus bruoþai, ið kuriø pagrindiniusmes trumpai apþvelgëme, bet ir geologinë gelmiø sandara.Palyginkime Vilniaus teritorijos iðkiliø pavirðiø � Bajorøkampinio masyvo, Sapieginës�Rokantiðkiø ir Pavilniøeroziniø kalvynø geologinæ sandarà, pavaizduotàgeologiniame pjûvyje (7 pav.).

Nuspalvinta pjûvio dalis � tai kvartero, arba ledlaikiølaikotarpio, nuogulos, kuriø storis Vilniaus miestevietomis yra 190�160 m, o giliuose eroziniuose Neries irVilnios kloniuose-slëniuose kartografiniais græþiniaispergræþta vos 40�20 m ðiø nuogulø. Geologiniokartografavimo metu24 Vilniaus mieste identifikuotosDzûkijos (gIIdz), Dainavos (gIIdn), Þemaitijos (gIIþm),Medininkø (gIImd) ir paskutinio � Nemuno � ledynømorenos (pjûvyje parodytos rudomis spalvomis), minëtøledynø tirpsmo vandenø sànaðos � ávairaus grûdëtumo,þvirgþdingas smëlis, þvirgþdo ir gargþdo nuogulos (þaliainuspalvinti sluoksniai) ir prieledyniniø baseinø nuosëdos �smulkutis ir smulkus smëlis, aleuritas, molis (mëlynainuspalvinti sluoksniai). Seniausios Vilniuje kvarteronuogulos � tai prieðledynmeèiø laikotarpio smulkus irsmulkutis eþerinis smëlis (

pp dm), kurio nedideli plotai

(pjûvyje nuspalvinti þydra spalva) iðliko nenuardyti vëliauteritorijà keliskart dengusiø ledynø.

Geologiniame pjûvyje matome, kad virðutinæ kvarterostorymës dalá Bajorø, Sapieginës�Rokantiðkiø ir Pavilnioapylinkëse iki 50�60 m gylio, o kai kur ir giliau sudaroprieðpaskutinio � Medininkø ledyno pakraðtiniai dariniai:

rausvai rudas arba rudas moreninis priesmëlis, daþniausiaisustumdytas á ávairaus dydþio raukðles, ir raukðlëtossmëlingos bei þvirgþdingo smëlio nuogulos. Ðià storymæsavo akimis galime pamatyti aukðèiausiame (per 65 maukðèio) Vilnios skardyje � Pûèkoriø atodangoje, 1974 m.paskelbtoje geologiniu gamtos paminklu. Ðiandiendidþioji skardþio dalis apklota nubyrëjusiomis irnuðliauþusiomis ið virðaus nuogulomis, bet virðutinëjedalyje dar galime tyrinëti raukðlëtus smëlio ir þvirgþdobei gargþdo sluoksnius. Tikëtina, kaip be iðlygø teigiadauguma kvartero geologø, kad ðios glaciodislokacijos(taip geologai vadina ledyno padarytus nuoguløsujaukimus) � tai paskutinio ledyno veiklos padarinys.Taèiau atskirti paskutinio ledyno sujaukimus nuo dideliomasto prieðpaskutinio ledyno pakraðtiniø dariniødislokacijø ir skeldþiø nëra taip paprasta. Tam bûtinispecialûs glaciostruktûriniai visos storymës (atodangoje)tyrimai, kuriø iki ðiol dar niekas neatliko. Aiðku tik tai,kad aukðèiausiø Vilniaus kalvynø stuomuo sudarytas iðnedarniai slûgsanèiø arba dislokuotø senøjø Medininkøir Þemaitijos ledynø paliktø nuogulø. Kai kur minëtømasyvø pavirðiuje aptinkama 2�3 m storio morenos beiávairaus grûdëtumo ir þvirgþdingo smëlio lopinëliai galibûti paskutinio ledyno paliktos nuogulos.

Vilniaus piliø kalvos � tai aukðtoji Vilniaus piliøkultûrinio rezervato teritorija, apimanti Sapieginës�Rokantiðkiø erozinio kalvyno fragmentà. Trijø Kryþiø,Bekeðo, Stalo, Piliakalnio, Gedimino Kapo ir Altanoskalnais vadinamø kalvø virðûnës � tai prieðpaskutinioledyno sudaryto reljefo reliktai, iðgyvenæ paskutinioledyno gniauþtus ir iðlikæ tankiai giliø griovø ir raguvøsuaiþytame senojo kalvyno pavirðiuje (8 pav.). Kalvossudarytos ið dislokuoto ákypai slûgsanèio smulkaus,ávairaus arba þvirgþdingo smëlio su rudo moreniniopriesmëlio læðiais ir ávairiai iðraitytais sluoksniais (9 pav.).Kai kur rudo moreninio priesmëlio ploteliai aptinkamiir kalvø pavirðiuje.

8 pav. Vilniaus piliø valstybinio

kultûrinio rezervato geomorfologinis

þemëlapis. 1 � eroziniø kalvø virðûnës �prieðpaskutinio ledyno reljefo reliktai,2 � eroziniai atragiai, 3 � griovø irraguvø dugnai, 4 � platûs sausaslëniødugnai, 5 �sufozinio cirko dugnas,6 � III ir IV virðsalpiniø terasøfragmentai, 7 � II virðsalpinë terasa;8 � pakilumos II terasos pavirðiuje, 9 �uþdurpëjæ paþemëjimai II terasospavirðiuje, 10 � eroziniai ðlaitai, 11 �sufozinio cirko ðlaitai, 12 � spëjamaVilnios vaga (pagal Getkandà, 1648,ir Grunertà)25, 13 � sàsmauka, galëjusijungti Gedimino pilies kalnà sukalvynu, 14 � nuoðliauþø vietaGedimino pilies kalno ðlaite, 15 �geologinio pjûvio vieta, 16 � rezervatoriba.A geomorphological map of the Vilnius

Castle State Cultural Reserve.



Bûdingiausias kalvyno bruoþas � senajame reljefe�iðraiþytos� griovos, ðiandien raguvomis ir netsausaslëniais vadintinos. Bûdingas sausaslënis prasidedaplaèiu sufoziniu nuoðliauþiniu cirku Dainø slënio estradosvietoje. Statûs 28�32 m aukðèio cirko ðlaitai iðraiþytismulkiø griovø. Nusileidþia sausaslënis Neries klonioðlaitu á treèiosios Neries terasos aikðtelæ (8 pav.). Didþiàjagriova vadinama raguva atsiveria á Vilnios treèiàjà terasà.Beveik 400 m ilgio, dviðaka, o prie pat þioèiø � net triðakaraguva atskiria Stalo ir Piliakalnio kalnus, o leisdamasiþemyn nuo pagrindinio kalvyno dar atrëþia ir GediminoKapo bei Altanos kalnus.

Griovos ir raguvos eroziniame kalvyne izoliuojadaugybæ atragiø, besileidþianèiø nuo eroziniø kalvøvirðûniø palei griovø ir raguvø ðlaitus, daþnai iki paèiøpapëdþiø. Kai kurios neilgos griovos, prasidëjusiosvirðutinëje ðlaitø dalyje, pasibaigia tiesiog ðlaito vidury �tai �kabanèiosios� griovos (A. Basalyko sugalvotasterminas).

Vilniaus piliø kultûriniam rezervatui priklausanèiojekalvyno dalyje neturime giliø geologiniø græþiniø, todëlneþinome ir tikslios kalvø gelmiø sandaros. Pagalanksèiau apraðytà Sapieginës�Rokantiðkiø kalvynogeologinæ sandarà (7 pav.) galime teigti, kad ir piliøkalnai-kalvos, kurios yra minëto kalvyno fragmentas,suklotos ið senøjø ledynø paliktø morenø ir jas skirianèiøsmëlingø sluoksniø. Tai patvirtina laiptuoti sausaslënio irraguvø bei griovø iðilginiai profiliai. Minkðtus lengvaiiðplaunamus smëlingus sluoksnius kertanèios jø atkarposyra staèios, ðlaitai � smëlingi. Morenos sluoksniuskertanèios griovø ir raguvø atkarpos neþymaus nuolydþio,dugne daþnos ið morenos iðplautø rieduliø sankaupos. Ilgi

ir smarkûs lietûs prisotina virðutinius smëlingussluoksnius vandens, kuris laikosi apatinëje smëlingosluoksnio dalyje ant morenos (arba molio). Griovosperkirstoje vietoje vanduo drenuojasi, teka griova þemynir paprastai sausas griovos dugnas virsta laikino upeliovaga. Piliø kalvas sudaranèiø morenø sluoksnius galimaskaièiuoti lipant Didþiàja griova.

Gedimino pilies kalnas, ðiandien atkirstas nuopagrindinio masyvo tik Vilnios vagos, greièiausiai buvokalvyno atragis, su kalvynu sujungtas II terasos aukðèio

10 pav. Scheminis geologinis pjûvis,

kertantis rytiná Gedimino pilies kalno

ðlaità (pagal A. Peèkaièio surinktus

inþineriniø geologiniø ir archeologiniø

tyrimø duomenis). Geologiniø indeksøreikðmës: g II dn � Dainavos ledynomorena, lg II dn � Dainavos ledynoprieledyniniø mariø nuosëdos:smulkutis ir aleuritingas (dulkingas)smëlis, g II þm � Þemaitijos ledynomorena: priemolis ir priesmëlis su smëliotarpsluoksniais; f II md � Medininkøledyno tirpsmo vandenø nuogulos:smulkus, smulkutis, aleuritingas smëlis;gt II md � Medininkø ledyno pakraðtinëmorena: moreninis priesmëlis; t IV �technogeniniai dariniai (supiltasgruntas). Vertikalios linijos rodogræþiniø vietas ir gylá. Geologinio pjûviovieta parodyta 8 paveikslëlyje.The geological profile cutting the east

slope of Gediminas Castle Hill (based

on the engineering geological and ar-

chaeological research data collected by

Antanas Peèkaitis).


9 pav. Dislokuoti smulkaus (a) ir þvirgþdingo (b) smëlio sluoksniaisu rudo moreninio priesmëlio (c) tarpsluoksniais, atidengtiDidþiosios griovos-raguvos pradþioje, statybvietës Kriviø gatvëjeprakasoje (2007 m. pavasaris).Shifted layers of fine (a) and coarse (b) sand with seams of brownmoraine sandy loam (c), that were uncovered at the head of theGreat Gully � Ravine. The construction site on Kriviø Street.


pakilumos fragmentu (8 pav.), kuris, istorikø irarcheologø teigimu, buvo prakastas miestui plëtojantisjau istoriniais laikais. Erozinë beveik 40 m aukðèioGedimino kalva, jos ðlaituose ir virðûnëje græþtø græþiniøduomenimis, suklota ið trijø pagrindiniø morenø ir jasskirianèiø tarpmoreniniø smëlingø sluoksniø (10 pav.).Virðutinë kalnà dengianti kaitaus storio (nuo 0,5�1,0iki 3�5 m) morena, aptikta po 4�5 m storiotechnogeniniu sluoksniu, greièiausiai yra tik Medininkømorenos liekanos (apatinë jos dalis). Jà pergræþus, buvopasiektas smulkus, vietomis dulkingas smëlis, kurio 6�8 m sluoksnis dengia antràjà nuo virðaus 10�15 m storioÞemaitijos morenà. Po ja vël slûgso dulkingo smëliostorymë, o jau po kalnà supanèia II terasos lyguma aptiktair treèioji � seniausioji Gedimino kalno morena,vadinama Dainavos vardu.

Á Vilniaus piliø kultûrinio rezervato teritorijà patenkakalvyno papëdëse iðlikæ Neries ir Vilnios kloniaistekëjusiø ledyno tirpsmo vandenø (fliuvioglacialiniø)srautø suklotø terasø (IV ir III) fragmentai ir dabartinësholoceno laikotarpiu ðiø upiø suklotos (II ir I) terasos.Jø pavirðiuje beveik visur aptinkama apie 2�3 mtechnogeniniø dariniø (grunto), todël geologinë terasøsandara, o kartu ir upiø raida piliø teritorijoje vis darlieka paslaptimi.

Geologinës raidos istorijaApþvelgæ Vilniaus kalvynø geologinës sandaros ir

geomorfologijos ypatumus, paskutinio ledyno padëtáVilniaus mieste ir jo atsitraukimà galime ásivaizduoti taip:atslinkusio ledyno pakraðtys Vilniaus miesto ribose sutikoiðkilø prieðpaskutinio ledyno paliktà pakraðtiná gûbrá,kurio jau nepajëgë eroduoti. Smëlingas gûbrys tapoledoskyra, suskaidþiusia ledyno pakraðtá á dvi plaðtakas:Nemuno, slinkusià á pietus, ir Vilijos (á rytus nuo Vilniaus),kurios vienas lieþuvis uþklojo Vilnios depresijà, kitasáðliuoþë á Baltarusijos teritorijà, palikæs neáveiktàBuivydþiø tarplieþuviná masyvà. Nors ledoskyros zonoje

atsidûrusiø Bajorø, Santariðkiø, Sapieginës�Rokantiðkiø,Kirtimø ir Pavilniø vietoviø pagrindinis ledynas neáveikëir ásirëmë á kalvynø papëdes, virðutiniai ledyno ledosluoksniai, matyt, kai kur buvo uþslinkæ ant ledoskyrospavirðiaus ir já ðiek tiek sujaukë. Bûtent tokioje ledynouþklotoje vietoje ledyno plyðyje galëjo susidaryti ir garsusisÐeðkinës ozas. Kadangi virðutinë ledyno dalis, palygintisu jo padu, paprastai bûna ðvari, tai, ledynui iðtirpus,ledoskyroje buvusiø kalvynø pavirðiuje tik kai kur liko jonuogulø (11 pav.). Ledyno pakraðèiams pradëjusintensyviai tirpti, ëmë formuotis ir egzotiðkieji Vilniauskalvynai. Iðskirtinis kalvynø bruoþas yra jø erozinë, arba,kitaip sakant, skulptûrinë, kilmë. Svarbiausias ledoskyrojeatsidûrusio ir ledyno sukaustyto Medininkø kalvynoperformavimo etapas prasidëjo intensyvaus ledynotirpimo metu, maþdaug prieð 25 tûkst. metø. Palei ledynopakraðtá, gal net ir po ledynu susiformavo Neries upeipradþià davæs ledyno tirpsmo vandenø srauto klonis. Juoplûdæ vandenys ardë atitirpstanèio áðalusio kalvynopapëdes. Atðilimas turëjo bûti staigus, nes á kloná nuostaèiø ið amþinojo áðalo gniauþtø iðsilaisvinusiø ðlaitøintensyviai ëmë slinkti iðtiþusio grunto masës. Jos iðvagojoðlaitus giliomis griovomis taip tankiai, kad kai kur vietojðlaito sienos tarp griovø liko tik siauri atragiai. Kalvynoðlaituose �kabanèios� griovos uþfiksavo ledyno tirpsmovandenø upës, á kurià griovas formuodamas drenavosiáðalo vanduo, pavirðiø. Erozijos procesas buvæs staigus irintensyvus, já paspartino ir tirpsmo vandens terminës

11 pav. �Pirðtuotas� Grenlandijos ledyno lieþuvis (A). Beveik ðvaritirpstanèio Grenlandijos ledyno virðutinë dalis (B, C).G. Skridlaitës nuotrauka, 2006.The �fingered� tongue of a Greenland glacier (A). The almostclean upper part of a melting Greenland glacier (B, C). Photo bySkirdaitë, 2006.


A B

C


erozijos efektas, kitaip sakant, ðlaituose ið nuogulø sunkësiatitirpstantis áðalo vanduo, iðneðdamas ir smëlio bei moliodaleles. Jeigu bûtø vykusi tik gilinamoji (linijinë) beipavirðinë (plokðtuminë) erozija dël pavirðinio vandensnuoplovos, vargu ar tokios gilios ir staèiaðlaitës griovos,kurios pasenusios virto plaèiadugnëmis raguvomis, bûtøgalëjusios susiformuoti. Dabartiná vaizdà Vilniauseroziniai kalvynai ágavo maþdaug prieð 14�15 tûkst. metø,kai susiformavo Neries slënis, kuriame upës vaga buvoIII�IV terasø lygyje. Bûtent á ðias terasas atsiveria daugelioraguvø bei griovø þiotys. Tuomet griovø erozija sulëtëjo,ðlaitai stabilizavosi. Griovos buvo ðaltiniuotos, jomis darkurá laikà drenavosi kalvyno smëlinguose sluoksniuosesusikaupæ vandenys. Apie tai byloja iki ðiø dienø iðlikæVilniaus ðaltiniai kalvyno ðlaituose, Antakalnyje.

Neris ir jos intakai iðgyveno sudëtingà, bet natûraliàgamtinæ raidà poledynmeèiu ir holocene, o Neries klonyjeásikûrus Vilniui, jo terasinis pavirðius vietomis pakeistasneatpaþástamai. Gedimino kalnà supanèios antrosiosNeries virðsalpinës terasos pavirðiuje buvo uþpilti pelkëtipaþemëjimai, tikëtina, kad uþpilta senoji pilies kalnà irprieigas juosusi Vilnios vaga ir rytinëje kalno pusëje iðkastanauja.24 O ir pati Neris neabejotinai ne vienà kartà keitëvagà, tai priartëdama, tai vël atsitraukdama nuo piliø kalvø.

Dabartiniai geologiniai procesaiVilniaus kalvynø geologinë raida nenutrûko �

geologiniai procesai lëti, daþnai mûsø akiai nepastebimi,bet vyksta nuolatos. Mums atrodo, tarsi nevyksta nieko,kai staiga akimirksniu nuðliauþia arba nugriûva dalisðlaito. Dël gravitacijos, polaidþiø ir lietaus poveikio, dëlgruntinio (pavirðinio) vandens lygio pokyèiø vyksta ðlaitødeformacijos, nubyrëjimai, nuoðliauþos, aktyvëja arbasilpsta griovø erozija, vyksta kiti reljefo performavimoprocesai. Juos pagreitinti, o daþnai ir sukelti gali ið pirmoþvilgsnio net pozityvi þmogaus veikla (o kà jau sakyti apiedrastiðkà aplinkos keitimà): ðlaitø ar griovø tvirtinimas,statybos arti ðlaito briaunos, keliø tiesimas ir kt. Tai

suaktyvina gruntø sutankëjimà, nuoðliauþø ir nuobirøsusidarymà, griovø gilinamàjà erozijà. Ðie procesai galipaveikti ne tik gamtinæ aplinkà, bet ir saugomà istorijos irarcheologijos paveldà. Nemaloni tokiø procesøiliustracija � nuoðliauþa Gedimino pilies kalno rytiniameðlaite. 2008 m. pavasará ðlaito pakopa prie rieduliaisiðkloto ðaltinio sienelës nuslinko jau antrà kartà, praëjusvos ketveriems metams nuo pirmosios nuoðliauþossusidarymo toje paèioje vietoje (12 pav.).

Ðiemet nuslinko jau didesnë ðlaito dalis negu 2004 m.Akivaizdu, kad geologinës sàlygos ðioje vietoje formuotisnuoðliauþai palankios. Dar kartà þvilgtelkime á kalnorytinio ðlaito geologiná pjûvá (10 pav.). Maþdaug 20 maukðtyje nuo kalno papëdës, arba 120 m absoliuèiameaukðtyje, slûgso Þemaitijos morenos kraigas. Ði morena �tai vandenspara virð morenos slûgsanèiame smëlyjesusikaupianèiam vandeniui. Susidarius jo pertekliui irdrenuojantis morenos pavirðiumi ðlaito link, ámirkæs irpasunkëjæs ðlaità dengiantis technogeniniø dariniø irdirvoþemio sluoksnis atplyðæs nuslenka þemyn.Nuoðliauþos susidarymà pagreitina plona velënos danga,laipiojimai ðlaitu, gal net dideli ðlaite augantys medþiai.Tyrinëti ðlaitø procesus, juos numatyti, stabilizuoti � taiinþinieriø geologø veiklos sritis.

Iðvados ir pasiûlymaiVilniaus piliø rezervato teritorija turi unikalià iki ðiol

dar iki galo neatskleistà mokslinæ ir paþintinæ geologinæbei geomorfologinæ vertæ. Vilniaus piliø kalvyne galimarasti visus eroziniam kalvynui bûdingus elementus, todëlrezervato teritorija galëtø bûti etaloninis pavyzdysVilniaus eroziniø kalvynø susidarymo raidai suprasti.Straipsnyje apraðyta kalvyno genezës raida yra hipotetinë.Vilniaus piliø rezervato teritorijos reljefas gali pagelbëtisukurti unikalaus erozinio reljefo kilmës modelá.

Kvartero nuogulø Vilniaus mieste, o greièiausiai irpiliø rezervato teritorijoje pjûvis yra svarbus stratigrafijosir paleogeografijos mokslui. Pjûvyje rasti prieðledyniniai

12 pav. Nuoðliauþa rytiniame Gedimino kalno ðlaite prie akmenimis iðgrásto ðaltinio sienelës: A � 2004 m. kovo 22�23 d.; B � 2008 m.kovo 3-4 d. V. Mikulëno nuotrauka.A landslide on the east slope of Gediminas Hill near a spring wall paved with stones: A � on 22�23 March 2004; B � on 3�4 March 2008.Photo by Mikulënas.

A B



Vilniaus vardu pavadinti eþeriniø nuosëdø sluoksniai,Bûtënø tarpledynmeèio eþerinës nuosëdos, Medininkø irÞemaitijos ledynø dislokaciniai dariniai, bylojantys apieðiø apledëjimø mastà, periglacialinës (amþinojo áðalo)formacijos ir kiti geologinës sandaros elementai, nedaþnaiaptinkami kitur Lietuvoje ir visame Baltijos regione.Detaliai iðtirtas ir apraðytas tipinis Vilniaus piliø geologinispjûvis galëtø bûti svarbus, didelës mokslinës vertësetaloninis kvartero laikotarpio paleogeografiniø sàlygøsekos modelis.

Ypaè kruopðèiø ir iðsamiø geologiniø tyrimønusipelno rezervatui priklausanèiø Neries ir Vilnios upiøterasos, o upiø raidos poledynmeèiu ir holocene atkûrimasir natûralios gamtinës aplinkos Gedimino kalno papëdëserekonstravimas bûtø svarbus Vilniaus miesto istorijai.

Vilniaus piliø rezervato teritorijà bûtina smulkiai iðtirtiinþineriniu-geologiniu kartografiniu bûdu 1:2000masteliu, sudaryti erdviná geologiniø sluoksniø iðplitimomodelá. Bûtina sistemingai inventorizuoti inþineriniø-geologiniø procesø vyksmo vietas, organizuoti jø stebësenàypatingà dëmesá skiriant technogeniniø faktoriø irgamtinës aplinkos sàveikos atvejams.

Padëka. Autorë nuoðirdþiai dëkoja Vilniaus valstybiniopiliø rezervato darbuotojams uþ suteiktà galimybæ susipaþintisu A. Peèkaièio surinkta archyvine inþineriniø tyrimømedþiaga, prof. V. Baltrûnui uþ reikðmingas dalykiðkaspastabas, dr. J. Satkûnui uþ vertingus konsultacijas,R. Norvaiðienei uþ iliustracijø parengimà spaudai.

Rimantë Guobytë

Unique topography and geology of the State Cultural Reserve of Vilnius Castles

Summary

All investigators of the Vilnius culture and architec-ture agree that Vilnius is famous for its topography. It isinteresting to note, that the city is situated exactly in theplace where the last glacier stopped 25 000 years ago. Thenorthwestern part of the city was built on the surface stillpreserving traces of the last glaciation. The traces are:numerous lakes, marginal ridges, subglacial channels andeskers. As a matter of fact all the natural lakes of Vilniusare in the north western part of the city. Two formersubglacial channels, i.e. picturesque Þalieji eþerai andAntaviliai (Tapeliai) Lakes occur in the city and its sur-roundings. Deep oval Antavilys, Skarbelis, Baldis, Juodisand Tapeliai Lakes are adhered to the 5 km long chainwithin the Antaviliai subglacial channel. These lakes areremnants of buried ice blocks beneath sediments in asubglacial river. The favourite resort place of Vilnius citi-zens are the two 3.5 km long deep valleys in one of whichthe Raistelis and Gulbinas and in second the Balsys andAkis Lakes are situated.

The outstanding geological feature of Vilnius isÐeðkinës esker which was included in the EncyclopaediaBritannica already in 1936, and became a geological monu-ment of Lithuania in 1964. The esker emerged when achannel on the glacier bottom was filled up by sandysediments. A winding 1160 m long and 50 m wide ridgeremained after the retreating the glacier.

The last glacier destroyed the slopes of the olderMedininkai upland and pushed anew marginal ridges nearNaujoji Vilnia and Kairënai. Farther to the south and west


the city occupies the old surface of the Medininkaimorainaic hilly Upland which was not disturbed by thelast glacier. The highest hill of the city named Rokantiðkiøis situated in the Medininkai upland. The top of theRokantiðkiø hill is at the 230 m above see level.

Eroded high slopes of the Neris and Vilnia river val-leys with small gullies and wide ravines compose a pictur-esque scenery around Vilnius. The deep erosion created aseries of prominent hilly slopes named Pavilniai, Paneriai,Sapieginë. The height of the mentioned hills from its back-ground to tops reaches more than 100 m. A small part ofthe erosional hills (Sapieginë) is included in the area StateCultural Reserve of Vilnius Castles. The famous histori-cal sites such as the Hill of Three Crosses, Bekesh Hill,Table Hill, Vilnius Mound, Gediminas Grave Hill, BareHill, as well as Gediminas Castle Hill are located on topsof the mentioned erosional hills.

Erosional processes started on the slopes of the Nerisand Vilnia river valleys after the last glacier had re-treated and continue nowadays. The latter fact is illus-trated by landslides on the eastern slope of the GediminasCastle Hill. In spring of 2008, a block of the slope slidfor the second time in the place where it had happenedfour year ago.

A detailed engineering mapping at a scale of 1:2000 isneeded in order to create a 3D geological model and toensure monitoring of the ongoing geological processes. Itis also recommended to reconstruct the ancient naturalenvironment around the Gediminas Castle Hill.


1 A. Maèiulis, �Vilniaus miesto savitumas: gamtos ir architektûrosdarna�, Vilniaus miesto savitumai, sudarytojas A. Maèiulis (ser.Acta Academia Artium Vilnensis, t. 40), Vilnius, 2006, p. 7�16.2 A. Brëdikis, �Vilniaus miesto panoramos ir jø kaita�, Vilniausmiesto savitumai, p. 85�98.3 I. M. Daujotaitë, �Vilniaus gamtinë morfostruktûra � miestourbanistinë savastis�, Vilniaus miesto savitumai, p. 41�46.4 A. Brëdikis, �Vilniaus miesto panoramos ir jø kaita�, p. 85�98.5 A. Basalykas, �Vilniaus miesto ir jo apylinkiø geomorfologiniaibruoþai�, LTSR MA geologijos ir geografijos institutas. Moksliniaipraneðimai. Geografija, t. I, Vilnius, 1955, p. 33�45.6 A. Basalykas, �Vilniaus miesto ir jo apylinkiø geomorfologiniaibruoþai�, p. 43�55.7 E. Vodzinskas, �Vilniaus miesto Gedimino kalno geologiniai irgeomorfologiniai bruoþai�, Geografinis metraðtis, 1960, Nr. 3,p. 111�135.8 A. Basalykas, �Dunkso tarp kalnø plaèiai�, Mûsø gamta, 1968,Nr. 1, p. 1�3.9 K. Monstvilas, �Vilnios þioèiø geologija ir geomorfologija�,Geografinis metraðtis, 1976, Nr. XIV, p. 183�198.10 A. Basalykas, V. Dvareckas, �Vilniaus apylinkës geomorfologiniuatþvilgiu�, Geografija, t. XVII, Vilnius, 1981, p. 3�40.11 L. Petrulis, �Neries slënio sàrangos Vilniaus miesto rajoneklausimu�, Moksliniai praneðimai, 1958, t. 6.12 J. Satkûnas (ats. vykd.). Grupinës geologinës nuotraukosM 1:50000 Vilniaus, Ðvenèioniø rajonuose ir BaltarusijosRespublikos teritorijoje ataskaita (su grafiniais priedais). Ðumskoobjektas. Rankraðtis. Lietuvos geologijos tarnyba, Geologinis fondas,Vilnius, 1991, p. 782 (rusø k).13 J. Belickas, Þ. Dënas, �Skaitmeninës kartografijos duomenøposistemës kûrimas�, Lietuvos geologijos tarnybos 1998 metø veiklos

rezultatai: Metinë ataskaita, Lietuvos geologijos tarnyba, Vilnius,1999, p. 71�73.14 È. Kudaba, Lietuvos aukðtumos, Vilnius, 1983, p. 186.15 A. Basalykas, V. Dvareckas, �Vilniaus apylinkës geomorfologiniuatþvilgiu�, p. 3�40.16 Ten pat, p. 3�40.17 J. Ehlers, V. Astakhov,. P. L. Gibbard, J. Mangerud, J. I. Svendsen,�Glaciations (Late Quaternary in Lowland Asia)�, Encyclopedia ofQuaternary Science, vyr. redaktorius Scott A. Elias, Amsterdam,Boston: Elsevier, 2007, t. 2, p. 1085�1095.18 Lietuvos geomorfologinis þemëlapis, M 1:200 000 (autorëR. Guobytë, 2000), http://www.lgt.lt/maps.19 Lietuvos geomorfologinis þemëlapis, M 1:200 000 (autorëR. Guobytë, 2000), http://www.lgt.lt/maps.20 J. Belickas, Þ. Dënas, �Skaitmeninës kartografijos duomenøposistemës kûrimas�, p. 71�73.21 J. Satkûnas, �Paleoárëþiø formavimasis kontinentiniø apledëjimøaplinkoje � Rytø Lietuvos atvejis�, Geologija, Nr. 31, 2000, p. 52�65.22 È. Kudaba, Lietuvos aukðtumos, Vilnius, 1983, p. 186.23 Î. Êîíäðàòåíå, À. Æåäÿëèñ, Ì. Ðèøêåíå, �Óñëîâèÿ

çàëåãàíèÿ è èíæåíåðíî-ãåîëîã÷åñêàÿ õàðàêòåðèñòèêà

ìÿðêèíñêèõ îòëîæåíèé íà Ìÿäèíèíêñêîé âîçâûùåííîñòè�,Èññëåäîâàíèÿ ëåäíèêîâûõ îáðàçîâàíèé Ïðèáàëòèêè,Âèëüíþñ, 1986, p. 32�47.24 J. Satkûnas (ats. vykd.). Grupinës geologinës nuotraukosM 1:50 000 Vilniaus, Ðvenèioniø rajonuose ir BaltarusijosRespublikos teritorijoje ataskaita (su grafiniais priedais). Ðumskoobjektas. Rankraðtis. Lietuvos geologijos tarnyba, Geologinis fondas,Vilnius, 1991, p. 782 (rusø k).25 V. Drëma, Dingæs Vilnius, Vilnius, 1991, p. 43, 132.26 Ten pat, p. 43, 132.


Documents

Vilniaus pilių teritorijos egzotiškasis reljefas ir gelmių sandara