VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETO DVISAVAITIS LAIKRAÐTIS

http://www.vtu.ltLeidþiamas nuo 1973 m.

spalio 17 d.; antradieniais

2005 m. rugsëjo 13 d.Nr. 14 (1296)

Julius Norkevièius

Toks ðirdþiai mielas sujudimas bû-na tik rugsëjo pirmàjà, kai vël audi-torijø duris praveria po vasaros atos-togø sugráþæ studentai. Arba jais pir-mà kartà tapæ abiturientai. Visus sku-banèius á universitetà nuo pat anks-tyvo ryto sveikino smagûs marðai,skaidri, linksma muzika.

Lygiai devintà valandà fanfaros pa-skelbë, kad prasideda 2005–2006

mokslo metø pradþios ðventë. Pirmàkartà ant aukðtumëlës prie Saulëtekiorûmø Centrinio korpuso iðsirikiavo ávai-riø spalvø fakultetø vëliavos. Galingainuaidi Lietuvos himnas.

Ðventæ pradëjo studijø prorektoriusdoc. Alfonsas Daniûnas. Jis visus pa-sveikino su Rugsëjo pirmàja ir susirin-kusiems pirmakursiams pristatë univer-siteto rektoriø prof. Romualdà Ginevi-èiø, Senato pirmininkà prof. DonatàÈygà, fakultetø, institutø, Tarptautiniøstudijø centro vadovus. Paskui prane-ðë, kad ðiemet á pagrindiniø studijø pir-mà kursà priimti 3694 abiturientai. Dau-giausiai (2910) pasirinko dienines vals-tybës finansuojamas ir mokamas stu-dijas. 489 studijuos neakivaizdþiai, o197 pasirinko vakarines mokamas stu-dijas. Mûsø universitete panoro studi-juoti ir 98 jaunuoliai, turintys aukðtàjáneuniversitetiná iðsilavinimà.

Daugiausiai pirmakursiø sulaukë Sta-tybos (578), Aplinkos inþinerijos (465),Mechanikos (408), Elektronikos (387)fakultetai. Kiti fakultetai priëmë beveikpo tris ðimtus stojanèiøjø. Aðtuonias-deðimt septyni abiturientai papildëA. Gustaièio aviacijos instituto bendruo-menæ.

Stojantieji á mûsø universitetà turëjoáveikti nemaþus konkursus. Ið viso die-ninëse studijose á vienà vietà pagal pir-mà prioritetà, iðsakytà praðyme, kan-

NESIBAIGIANÈIOS KELIONËSPRADÞIA

didatavo 1,27, o pagal bendrà pagei-davimø skaièiø 17,48 stojantieji. Kai ku-rios studijø programos sulaukë kur kasdaugiau kandidatø. Ðtai á nekilnojamo-jo turto vadybos studijø programà pa-gal pirmà prioritetà konkuravo 7,94, opagal bendrà pageidavimø skaièiø90,26 stojantieji. Á ástaigø vadybà ati-tinkamai 2,77 ir 81,41. Ganëtinai po-puliari buvo telekomunikacijø inþineri-ja – atitinkamai 1,83 ir 33,83. Tuo tar-pu technomatematikà pirmuoju pagei-davimu uþraðë 6, pirmu – šeštu – 95abiturientai, o ið viso ði studijø progra-ma paminëta 367 praðymuose, todëlkonkursas á vienà vietà buvo 0,12 ir 7,37. Ið pirmo þvilgsnio (pagal pirmàjá pa-geidavimà 0,15) nepopuliari buvo pra-monës inþinerija. Taèiau jà savo praðy-muose nurodë 1463 stojantieji, todël ávienà vietà konkuravo 8,56 kandidatai.Apskritai, didþiausius konkursus turëjoáveikti stojusieji á Verslo vadybà (42,64),Elektronikos (25,02), Transporto inþine-rijos (17,29), Statybos (16,91) fakulte-tus.

Ðiemetinius pirmakursius graþiai api-bûdina ir ðie skaièiai. Dienines studi-jas pasirinko 29,2 proc. merginø ir 70,8proc. vaikinø. Moteriðkiausi bus Verslovadybos (72,3 proc. merginø), Architek-tûros (59,5 proc.) ir Aplinkos inþineri-jos (43,3 proc.) fakultetø pirmieji kur-sai. O stiprioji lytis pirmaus Elektroni-kos (92,5 proc. vaikinø), Statybos (73,6proc.) fakultetø ir A. Gustaièio aviaci-jos instituto (87,2 proc.) pirmuosiuosekursuose. Daugiausia (70,7 proc.) pri-imta devyniolikameèiø, kurie ðiemetbaigë gimnazijas, vidurines mokyklas.Taèiau studijuos ir penki septyniolikme-èiai ir 415 aðtuoniolikmeèiø. Apskritaiðiemetiniø pirmakursiø amþius svyruo-ja nuo 17 iki 37 metø.

Universitetà gausiausiai papildë Vil-niaus apskrities gyventojai. Dieninësestudijose mokysis 41,6 proc. ðios ap-

skrities abiturientø, o ið jø 29,6 proc. –tikri vilnieèiai. Á pagrindiniø studijø pir-mà kursà ástojo 84,6 proc. baigusiøjømokyklas lietuviø kalba. Þymiai lietuvið-kesnis tapo Elektronikos fakultetas: ið384 priimtøjø á pirmà kursà 99,7 proc.yra lietuvaièiai. Tik jie ðiemet studijuosFundamentiniø mokslø fakultete. Ðitoanksèiau niekada nebuvo. Rusai, len-kai, kitø tautybiø atstovai ðiemet suda-ro 7,1 proc. dieniniø studijø visø pir-makursiø.

– Dþiugu, kad šitoks gausus ir geraipasirengusiø abiturientø bûrys pasirin-ko mûsø universitetà, – pasidþiaugërektorius prof. Romualdas Ginevièius,pradëdamas sveikinimo þodá.

Universiteto vadovas, pasveikinæsmokslo metø pradþios dalyvius ir pa-linkëjæs jiems visokeriopos sëkmës,bendrais bruoþais aptarë techniðkøjøstudijø ypatybes, ragino nuo pat pir-mos dienos rimtai studijuoti, o ne stu-dentauti, priminë mûsø universiteto ab-solventø ásidarbinimo galimybes, siûlënuo pat pirmøjø studijø dienø ásitrauktiá mokslinæ veiklà, aktyviai dalyvauti me-no kolektyvuose, nepamirðti vidurinë-je, gimnazijoje pamëgto sporto.

Jaunatviðkà sveikinimo þodá pasakëStudentø atstovybës prezidentë LinaPabedinskaitë. Ji neslëpë, kad protin-gai suderinus studijas ir turiningà lais-valaiká, kiekvienas patirs daug jaunat-viðkø áspûdþiø, plëtos savo asmenybæir dienos, praleistos universitete, liks il-gam nepamirðtamos.

Po sveikinimo kalbø prasidëjo pirma-kursiø imatrikuliacijos aktas. Prorektoriusdoc. Alfonsas Daniûnas ðiai iðkilmei iðkiekvieno fakulteto pakvietë po du stu-dentus. Aplinkos inþinerijos fakultetui at-stovavo Milda Knaðytë ir Vytautas Pla-kys, Architektûros fak. – Dalia Zakaitëir Kàstytis Zubovas, Elektronikos fak. –Aurelija Jurðënaitë ir Tomas Rimkus,

PRADËTA AUKÐTA GAIDAOlegas Kesminas

Teatro studijos „Palëpë“ vadovas

Teatro studija „Palëpë“ dalyvavo Monastyrio miesto dvyliktame tarptautinia-me universitetø teatrø festivalyje. Nuvykti á ðá Tuniso festivalá bandëme ir prieðpenkerius metus. Deja, tada nesuradome rëmëjø.

Ðià vasarà mûsø svajonë iðsipildë: nuvykome á Tunisà ir festivalyje parodytasspektaklis „Kostiumas“(pagal R. Bredbury apsakymà) garbingos tarptautinës

þiuri sprendimu apdovanotas svarbiausiu festivalio prizu „Uþ geriausià spektaklá“.Dël apdovanojimo rungësi keturiolika kolektyvø ið vienuolikos ðaliø – Tuniso, Alþy-ro, Libijos, Saudo Arabijos, Sirijos, Jordanijos, Libano, Maltos, Vokietijos, Rusijos irLietuvos. Tai aukðèiausias iki ðiol mûsø laimëtas apdovanojimas.

Tikimës, kad tokia „aukðta gaida“ prasidëjæs septintasis „Palëpës“ sezonas pateiksdaug maloniø áspûdþiø tiek þiûrovams, tiek patiems palëpieèiams. Jau repetuojamenaujà spektaklá pagal R. Granausko romanà „Kenotafas“. Rengiame septintàjá univer-sitetø teatrø forumà, kurá skirsime mûsø universiteto penkiasdeðimtmeèiui.

NAUJI VADOVAIEdita Juèiûtë

Ðiais mokslo metais pasikeitë ne vienas universiteto padalinio vadovas.

Studijø programos koordinatorë, Chemijos ir bioinþinerijos katedros lektorë Bi-rutë Tamulaitienë paskirta Tarptautiniø studijø centro direktore, Rektorato nare.

Turime tris naujus fakultetø prodekanus. Statybos fakulteto prodekanu tapo Gelþ-betoniniø ir mûriniø konstrukcijø katedros doc. dr. Arnoldas Ðneideris; Transportoinþinerijos prodekanu dirba Transporto vadybos katedros doc. dr. Darius Bazaras;Aplinkos inþinerijos fakulteto prodekane paskirta Aplinkos apsaugos katedros doc.dr. Rasa Vaiðkûnaitë.

Ûkio direkcijai nuo ðiol vadovaus buvæs mûsø universiteto absolventas, vadybosir verslo administravimo magistras Romanas Jagëlo, ne vienerius metus dirbæsávairiose ûkinës veiklos bendrovëse.

VGTU Senatas penkeriø metø kadencijai patvirtino penkis katedrø vedëjus. Ge-odezijos ir kadastro katedrai vadovaus doc. dr. Èeslovas Aksamitauskas, prof.habil. dr. Vytautas Martinaitis tapo Ðildymo ir vësinimo katedros vedëju, prof. ha-bil. dr. Julius Skudutis – Kompiuteriø inþinerijos katedros vedëjas, prof. habil. dr.Artûras Kaklauskas – Statybos ir ekonomikos katedros vedëjas, prof. habil. dr.Josifas Parasonis – Inþinerinës architektûros katedros vedëjas.

Toliau p. 3

Prasideda Rugsëjo pirmosios ðventë

AUKSAS, SIDABRAS, BRONZAAlgis Sirtavitas

XVI Pasaulio veteranø varþybose, kurios vyko San Sebastiane, (Ispanija)dalyvavo ir mûsø universiteto dëstytojai. Ir ðá kartà jie negráþo tuðèiomis.

Tiesa, mûsiðkiams ne visose rungtyse vienodai sekësi. Ðtai Medþiagø atsparu-mo katedros docentas Kæstutis Vislavièius, stumdamas rutulá, liko ðeðtas. Bet

tai ne jo mëgstamiausia rungtis. Geriausiø rezultatø jis pasiekia sviesdamas ietá. Irðá kartà docento sviestas árankis nuskriejo toliausiai ir Kæstutis Vislavièius savo am-þiaus grupëje M55 tapo ieties metimo èempionas.

Sëkmingai startavo ir Kûno kultûros katedros dëstytojai: Valda Morkûnienë rutu-lio stûmime laimëjo F40 amþiaus grupës bronzà, o Antanas Èerniauskas ietiesmetime M70 amþiaus sidabrà. Toká apdovanojimà savo amþiaus grupëje ðis leng-vaatletis pelnë ir metimø daugiakovëje. Kæstutis Vislavièius savo amþiaus grupëjemetimø penkiakovëje liko ketvirtas.

Apskritai lengvosios atletikos veteranø pasaulio XVI èempionate lietuviai iðkovo-jo 3 aukso, 4 sidabro ir 3 bronzos medaliø – daugiausiai per visà dalyvavimo ðiosepirmenybëse istorijà. Mûsiðkiams ið jø atiteko keturi apdovanojimai.

Ale

kso J

aunia

us n

uotr

.

VASARÀ PARENGTAS KONCERTASRasa Viskantaitë

Vasarà Dubingiuose (Molëtø r.) vyko chorø vadovø kvalifikacijos këlimo kur-sai – vasaros akademija, kurià organizavo Lietuvos chorø sàjunga kartu suLietuvos liaudies kultûros centru. Tai jau ketvirtà vasarà vykstantis renginys.Ðá kartà tai buvo ne vien paskaitos, bet ir repeticijø stebëjimas.

Chorø vadovai, atvykæ ið visos Lietuvos, atidþiai stebëjo, kaip prof. Vytautui Mið-kiniui vadovaujant gimsta þymaus miuziklø autoriaus A. L. Webber’io

„Requiem“. Ðis kûrinys š. m. rugsëjo 14 dienà 19 val. bus atliktas Vilniaus kon-gresø rûmuose kartu su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru. Tai tikrai sudëtin-gas ir labai emocionalus kûrinys, kurá atliks „Àþuoliuko“ choro grupë, latviø berniu-kø choras (vad. Romans Vanags) bei estø vyrukai ið trijø labai nevienodo lygiochorø (vad. Hirvo Surva).

Na, o vasaros akademija visada þavi savo dvasia. Èia gimsta naujos paþintys,draugystës, bendri planai, idëjos. Èia visi sustiprëja ir ágyja naujø jëgø darbui.

Gyvuok, Chorø sàjunga! Gyvuok akademija!

2 Inþinerija, 2005 m. rugsëjo 13 d.

SVEIKINAME • SVEIKINAME • SVEIKINAME • SVEIKINAME

Transporto technologiniø árenginiøkatedros darbuotojai skaudþià ne-tekties ir liûdesio valandà uþjauèiaprofesoriø Bronislavà SPRUOGÁ dëlnetikëtos mylimo brolio mirties.

Dvasios ramybës ir stiprybës.

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS

� Chemijos ir bioinþinerijos katedrosprof. Algimanas Kazragis, Darbo irgaisrinës saugos katedros prof. Pet-ras Èyras iðrinkti Tarptautinës Eko-logijos ir gyvybës saugos akademi-jos nariais-korespondentais.

� Nuo rugsëjo pirmosios ásigaliojo Se-nato patvirtinti mûsø universiteto dës-tytojø ir mokslo darbuotojø atestavi-mo ir konkursø pareigoms uþimtinuostatai bei skatinimo uþ mokslopublikacijas, iðradimus ir tarptautiniusprojektus tvarka.

� Didþiosios aulos fojë pasipuoðë sko-ningu stendu „Garbës daktarai“.

� Statybos fakulteto studentai po re-monto nebeklaidþios treèiajameaukðte, ieðkodami vieno ar kito ka-bineto, auditorijø. Jiems orientuotispadës aukðto fojë iðkabinta kabine-tø iðsidëstymo rodyklë.

� Penkeriø metø sukaktá minintis Uþ-sienio lietuviø rëmimo centras glo-bos ne tik uþsienyje mokyklas bai-gusius ir norinèius Lietuvoje studijuo-ti, bet ir svetur dirbanèius ðaliesmokslininkus. Centro tikslas – padë-ti uþsienyje studijuojantiems arba dir-bantiems moksliná darbà palaikyti ry-ðius su Lietuvos mokslininkais, tal-kinti ieðkantiems galimybiø tæsti kar-jerà ðalies mokslo centruose.

� Lietuva ir Lenkija ateityje galës leng-viau tarpusavyje pripaþinti brandosatestatus bei diplomus – Ministrø ka-binetas patvirtino abiejø ðaliø vyriau-sybiø sutartá dël dokumentø, sutei-kianèiø teisæ á aukðtàjá mokslà, dali-niø studijø, aukðtojo mokslo kvalifi-kacijø bei mokslo ir meno laipsniøtarpusavio pripaþinimo.

� Geotechnikos mokslo laboratorijosdarbuotojai patikrino Seinuose stato-mos lietuviškos mokyklos pamatøpoliø patikimumà, klasës grindø nu-sëdimà.

� Mûsø universiteto inþinerinës infor-matikos bakalaurë ir magistrë, ABBelektros tinklo valdymo sistemø pro-jektø inþinierë Jovita Lauèiûtë „Res-publikoje“ (2005 08 27, 198) iðspaus-dino Tanzanijoje raðytà dienoraðtá.

REKTORATE(2005 08 29; 09 05)

Posëdþiai prasidëjo rektoriaus,

prorektoriø, dekanø, Rektorato na-

riø informacija.

Rektoratas apsvarstë 2005–2006mokslo metø pradþios iðkilmiø sce-narijø; Priëmimo komisijos informa-cijà; universiteto bendruomenësðventës organizavimà; Rektorato po-sëdþiø grafikà; 2005 m. pirmojo pus-meèio VGTU pajamø ir iðlaidø sàma-tos ávykdymo ataskaità; 2005 m. uni-versiteto sàmatos patikslinimà; sti-pendijø fondo paskirstymà 2005–2006 m. m. rudens pusmeèiui; kaikuriuos bendruosius klausimus.

Visais svarstytais klausimais Rek-toratas priëmë atitinkamus nutari-mus.

Socialinës ekonomikos ir vadyboskatedros kolektyvas reiðkia giliàuþuojautà katedros reikalø tvarky-tojai Teresei KRASAUSKIENEI mirusmylimai Mamytei.

Skaudþià netekties valandà, mi-rus buvusiam Verslo vadybos fakul-teto Vadybos katedros vedëjui Jur-giui DILBAI, nuoðirdþiai uþjauèiamevelionio ðeimà bei artimuosius.

Vilniaus Gedimino technikos

universiteto rektoratas

Prasmingø, sëkmingø, kûrybingø metø!

Energijos, tvirtybës, optimizmo, sveikatos!

Sveikindami garbingos Sukakties proga,

Jums Gerbiamas Profesoriau

Pranai BALTRËNAI,linki Aplinkos apsaugos katedros bei

Aplinkos apsaugos instituto darbuotojai

Statybinës mechanikos katedros darbuotojai

nuoðirdþiai sveikina katedros vedëjà prof. habil. dr.

Juozà ATKOÈIÛNÀðeðiasdeðimtmeèio proga, linki sveikatos, iðtvermës bei

visokeriopos sëkmës,

ágyvendinant naujas kûrybines idëjas

Dël mylimo ir brangaus brolio mir-ties doc. dr. Vytautà NAINÁ nuoðir-dþiai uþjauèia Darbo ir gaisrinëssaugos katedros darbuotojai.

Aplinkos apsaugos katedros ko-lektyvas nuoðirdþiai uþjauèia Darboir gaisrinës saugos katedros doc. dr.Vytautà NAINÁ mirus jo broliui

� praneða, kad 2005 m. rugsëjo 16 d. 14 val. VGTU Senato

posëdþiø salëje (Saulëtekio al. 11, Vilnius) bus ginama DA-RIAUS MARIÛNO daktaro disertacija tema: „Erdviniø pavir-ðiø geometriniø parametrø matavimo tyrimas ir tobulinimas“

(technologijos mokslø sritis, matavimø inþinerija – 10T).

Mokslinis vadovas prof. habil. dr. Vytautas Giniotis (Vil-

niaus Gedimino technikos universitetas, technologijos moks-

lai, matavimø inþinerija – 10T).

Disertacijos gynimo tarybaPirmininkas prof. habil. dr. Algimantas Zakarevièius (Vil-

niaus Gedimino technikos universitetas, technologijos moks-

lai, matavimø inþinerija – 10T).

Nariai: prof. habil. dr. Jonas Skeivalas (Vilniaus Gedimi-

no technikos universitetas, technologijos mokslai, matavimø

inþinerija – 10T), prof. habil. dr. Ramutis Petras Bansevi-èius (Kauno technologijos universitetas, technologijos moks-

lai, matavimø inþinerija – 10T), prof. habil. dr. Vladas Vekte-ris (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, technologijos

mokslai, matavimø inþinerija – 10T), prof. habil. dr. PetrasIlgakojis (Lietuvos þemës ûkio universitetas, technologijos

mokslai, mechanikos inþinerija – 09T).

Oponentai: prof. habil. dr. Genadijus Kulvietis (Vilniaus

Gedimino technikos universitetas, technologijos mokslai, me-

chanikos inþinerija – 09T), prof. habil. dr. Vitalijus Volkovas(Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, ma-

tavimø inþinerija – 10T).

Trakuose vyko kasmetinë staty-bininkø ðventë. Joje Lietuvos sta-tybininko garbës þenklu, kurá ástei-gë Lietuvos statybininkø asociaci-ja, apdovanotas Statybos fakultetodekanas prof. Povilas Vainiûnas.

Uþ kà jis ðitaip pagerbtas, klaustineverta, nes ir be komentarø aið-

ku. Garbës þenklu ávertintas jo ilgame-tis indëlis rengiant kvalifikuotus statybosinþinierius, metodinëmis rekomendaci-jomis, mokslo darbais teikiama prakti-në pagalba, triûsiantiems statybose.

Metaliniø ir mediniø konstrukcijø ka-tedros vedëjas, Inovacinio specialiøjøkonstrukcijø ir statiniø mokslo institutodirektorius prof. Audronis Kvedarasapdovanotas Premjero padëkos raðtu.

Lietuvos statybininko garbës þenklukol kas puoðiasi tik devyni ðalies sta-tybininkai bei statybø organizatoriai.

SVEIKINAME • SVEIKINAME • SVEIKINAME • SVEIKINAME

Dekanas prof. Povilas Vainiûnas darbo kabinete

Julius Kontrimas

– Anksti ryte kabinete susirinkobendradarbiai roþiø puokðte neðini.Ir pasveikino Fizikos katedrai vado-vavimo deðimtmeèio proga. Tai bu-vo taip netikëta ir nelaukta, bet ne-slëpsiu, jog tai buvo maloni staig-mena, – pasakojo katedros vedëjasprof. habil. dr. Antanas Èesnys.

Kaip ir pasiûlymas palikti Moksloakademijos instituto laboratorijà ir

imtis vadovauti katedrai. Ir per tuos de-ðimt vadovavimo metø, universiteto ad-ministracijai ir Puslaidininkiø fizikos ins-

titutui padedant, gerokai sustiprëjo ka-tedros laboratorijø, mokymo kabinetømaterialinë bazë, iðsiplëtë moksliniø,ypaè bendrø su kolegomis tyrimø te-matika. Taip pat ágyta teisë rengti fizi-kos doktorantus. Ne vienas jau baigëðias studijas ir kai kurie liko dirbti sa-vojoje katedroje. Dabar net vienuolikadoktorantø sëkmingai rengia baigia-muosius darbus ir ruoðiasi þengti ne-lengvu mokslo keliu.

Prof. Antanas Èesnys dþiaugiasidarbðèiais, nuolatos ieðkanèiais, á ak-tualias mokslo problemas besigilinan-èiais kolegomis, nuoširdþiais bendra-darbiais.

RUGSËJO PIRMOSIOS STAIGMENA

Ale

kso J

aunia

us n

uotr

.

� praneša, kad 2005 m. rugsëjo 23 d. 10 val. VGTU Sena-

to posëdþiø salëje (Saulëtekio al. 11, Vilnius) bus ginama AI-VARO BRAGOS daktaro disertacija tema: „Dangø degrada-cijos modeliai ir jø taikymas Lietuvos automobiliø keliams“

(technologijos mokslø sritis, statybos inþinerija – 02T).

Mokslinis vadovas doc. dr. Donatas Èygas (Vilniaus Ge-

dimino technikos universitetas, technologijos mokslai, staty-

bos inþinerija – 02T).

Disertacijos gynimo tarybaPirmininkas prof. habil. dr. Romualdas Maèiulaitis (Vilniaus

Gedimino technikos universitetas, technologijos mokslai, sta-

tybos inþinerija – 02T).

Nariai: prof. habil. dr. Artûras Kaklauskas (Vilniaus Gedi-

mino technikos universitetas, technologijos mokslai, statybos

inþinerija – 02T), habil. dr. Leonidas Sakalauskas (Matemati-

kos ir informatikos institutas, fiziniai mokslai, informatika – 09P),

prof. habil. dr. Vytautas Stankevièius (Kauno technologijos

universiteto Architektûros ir statybos institutas, technologijos

mokslai, statybos inþinerija – 02T), doc. dr. Kazys Petkevi-èius (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, technologi-

jos mokslai, statybos inþinerija – 02T).

Oponentai: prof. habil. dr. Gintaris Kaklauskas (Vilniaus

Gedimino technikos universitetas, technologijos mokslai, sta-

tybos inþinerija – 02T), prof. habil. dr. Jonas Bareišis (Kauno

technologijos universitetas, technologijos mokslai, mechani-

kos inþinerija – 09T).

Bendradarbiai vadovavimo deðimtmeèio proga sveikino Fizikos katedros vedëja prof. Antanà Èesná

Ale

kso J

aunia

us n

uotr

.

Darius Adrijonaitis

Beveik visà vasarà statybininkaitriûsë Saulëtekio rûmø Centrinio kor-puso treèiajame aukðte, kai kuriuo-se Statybos fakulteto dekanato ka-binetuose. Todël po atostogø sugrá-þusius studentus pasitiko daþaiskvepianèios auditorijos bei nauji,elegantiðki suolai.

Treèiajame aukðte ásikûrë ir Inþineri-nës architektûros katedra. Èia jai

atiteko originaliai suplanuoti erdvûs,ðviesûs kabinetai.

Rekonstruotas, suremontuotas, nau-jais baldais apstatytas laboratorijas, ka-tedros kabinetus pirmieji apþiûrëjo Rek-

ÁKURTUVËS TREÈIAME AUKÐTEtorato nariai, Ûkio direkcijos darbuoto-jai. Dar nevisiðkai apgyvendintame ka-binete ávyko nedidelë ákurtuviø ðventë.Rektorius prof. Romualdas Ginevièiuspasidþiaugë kokybiðkai padarytais dar-bais ir universiteto Padëkos raðtus átei-kë UAB „Daila“, UAB „Alvalis“, Valsty-binës ámonës prie Vilniaus 2-øjø patai-sos namø filialas Nr. 1 vadovams. Pa-dëkos raðtais ávertintas ir universitetoÛkio direkcijos direktoriaus pavaduoto-jo Henriko Giedrio, Kapitalinës statybosbendrosios prieþiûros vadovo ArtûroMarcinkevièiaus bei sàmatininkës Biru-tës Pagalienës kasdienis triûsas, kadpatalpø rekonstrukcijos ir remonto dar-bai bûtø padaryti laiku ir kokybiðkai.

Rektorius prof. Romualdas Ginevièius „atidaro” áëjimà á rekonstruotas ir graþiai suremontuotas patalpas

Ðiandien Senato posëdþiø salëje14 val. vyks Phare PPF projekto

„SAULËTEKIO SLËNIO ÞINIØEKONOMIKOS BRANDUOLIO

PROVERÞIO“baigiamasis seminaras.

Seminare bus pristatomasSaulëtekio slënio verslo planas,

2,4 ha „proverþio teritorijos“projektiniai pasiûlymai, verslumo

mokyklos, technologijø perdavimocentro bei „verslo angelø“ tinklo

projektai.

Ale

kso J

aunia

us n

uotr

.

Daktaro disertacijas galima perþiûrëti Vilniaus Gedimino technikos universiteto bibliotekoje.Rektorius

Inþinerija, 2005 m. rugsëjo 13 d. 3

Fundamentiniø mokslø fak. – Laura Ra-dþiûtë ir Mantas Virþintas, Mechanikosfak. – Jurgita Monèiunskaitë ir Dona-tas Juodþiukynas, Statybos fak. – Gi-na Kubiliûtë ir Vytenis Valiukas, Trans-porto inþinerijos fak. – Viktorija Striau-kaitë ir Laurynas Mandravickas, Ver-slo vadybos fak. – Kamilë Taujanskai-të ir Andrius Valentinavièius, A. Gus-taièio aviacijos institutui – Ligita Kelevi-èiûtë ir Vytautas Lapinskas, Tarptauti-niø studijø centrui – Gang Lin.

Nuoðirdþiø palinkëjimø, graþiø, ðiltøþodþiø Rugsëjo pirmosios proga stu-dentai, profesûra ne tik iðgirdo, bet irperskaitë. Laikraðèiai pagarbiai, mato-miausioje vietoje spausdino ðalies va-dovø sveikinimus. Seimo pirmininkasArtûras Paulauskas, pasakæs, kad„ðiandien Lietuvoje vël bus daug gë-liø“, linkëjo „Tegu mûsø mokyklose ge-rumo ðiemet bûna daugiau nei ápras-ta. Tikiu, kad iniciatyva ðiuos metus va-dinti draugiðkos mokyklos metais pa-

NESIBAIGIANÈIOS KELIONËS PRADÞIA OPTIMISTIŠKILAMA

DUOMENYSEdita Juèiûtë

Lietuvos aukðtøjø mokyklø aso-ciacijos bendrajam priëmimui or-ganizuoti (LAMA BPO) duomeni-mis, pageidaujanèiøjø studijuotiLietuvos aukðtosiose mokyklosevis daugëja.Ðiais metais paduoti35 914 praðymai studijuoti aukð-tosiose mokyklose. Tuo tarpu per-nai buvo sulaukta 33 396 praðy-mø, 2003 – 32 251.

Populiariausi, kaip studijø sritis, visdar iðliko socialiniai mokslai

(60,3 proc.), neþymus technologijosmokslø populiarumas (17,4 proc.).Humanitarinës studijos pasirinktos7,9 proc. svajojanèiøjø bûti studen-tais, biomedicinos – 6,9 proc., me-nø – 1,3 proc.

Technologijos mokslø srityje popu-liariausia yra VGTU rengiama staty-bos inþinerijos(494). Antra pagal po-puliarumà studijø programa – KTUsiûloma statybos inþinerija(272),transporto inþinerija (VGTU, 184),KTU siûlomos informacijos techno-logijos (170) bei telekomunikacijos irelektronika (130), populiarios VGTUInformaciniø sistemø technologijos(130).

Mûsø universitete tarp populiariau-siø buvo ir nekilnojamojo turto va-dybos studijos (397).

Bene maloniausia LAMA statistikosnaujiena, kad VGTU (pagal pirminápageidavimà) tapo antràja aukðtàjamokykla, kuriai pirmenybæ suteikënet 3 697 norintieji studijuoti.

Atkelta ið p. 1 dës geriausiai suprasti vieniems kitus.Tegu mûsø mokyklose meilës Lietuvaiðiemet bûna daugiau. Tai priklausys nevien nuo istorikø, kurie jà diegia pergarbingà valstybës praeitá. Tai priklau-sys ir nuo to, ar besimokanèiøjø na-muose ir bendrabuèiuose bus ðilèiau,jaukiau, soèiau ir saugiau“.

Ministras pirmininkas Algirdas Bra-zauskas, palinkëjæs ádomaus ir sëk-mingo mokymosi, studijavimo, o dës-tytojams puikios sveikatos, profesinësiðminties, didelio atkaklumo ir kûrybi-niø atradimø, dþiaugiasi, kad „Lietuvo-je vis daugiau jaunimo, suvokianèio,kad mokymasis nëra vien nuobodus þi-niø kaupimas ar tik priemonë ágyti iðsi-lavinimà liudijantá dokumentà. Mokyma-sis – tai TIESOS sunkus ieškojimas irdþiaugsmingas atradimas. Mokydama-sis jaunas þmogus turi ne tik kaupti þi-nias, iðmokti jas taikyti praktinëje veik-loje, bet, svarbiausia, pasisemti dvasi-niø vertybiø, reikalingø darniam gyve-nimui ir prasmingam darbui bet kurio-

je þmoniø bendruomenëje: sàþiningu-mo, geranoriškumo, teisingumo.“

Ðvietimo ir mokslo ministras dr. Re-migijus Motuzas ásitikinæs, kad „pirmojirudens diena mus visus suvienija á di-delæ, graþià bendruomenæ“. Todël jai lin-ki, kad prasidëjæ mokslo metai bûtø„ádomûs, kûrybingi, o mokykla tegukvieèia ieðkoti, siekti, tobulëti. Juk èiakiekvienas pradedame savo didájá keliàá paþinimà, kuriuo einame visà gyveni-mà. Tegu visus Jus lydi didelë sëkmë.“

Seimo Ðvietimo, mokslo ir kultûroskomiteto pirmininkë Audronë Pitrë-nienë universitetui atsiøstame sveiki-nime sako: „Teatneða naujas rugsëjisryþto, kantrybës mokytis patiems irmokyti kitus graþiai ir tiesiai keliautigyvenimu, siekti ðviesiø ir kilniø tiks-lø.“ Kartu ji dëkoja dëstytojams, va-dovams uþ nuoðirdø darbà.

Universiteto akademinei bendruo-menei sveikinimo laiðkus atsiuntë Lie-tuvos veterinarijos akademijos, ISMVadybos ir ekonomikos, Klaipëdosuniversitetø rektoriai Henrikas Þilins-

kas, Virginijus Kundrotas, VladasÞulkus, Generolo Jono Þemaièio Lie-tuvos karo akademijos virðininkas plk.A. Balèiûnas. Jie linki kûrybinio neri-mo, ieðkojimø ir atradimø, paþinimo al-kio ir naujø siekiø, rimtø universitetiniøstudijø, svarbiø mokslo darbø, meninëskûrybos. Naujøjø mokslo metø pra-dþios proga universiteto bendruomenæsveikino Lietuvos telekomas, UAB „EIPVilnius“.

Fakultetø dekanai, A. Gustaièio avia-cijos instituto direktorius, dëstytojaiprasmingø palinkëjimø iðsakë, susitikæsu pirmakursiais. Ðiuose susitikimuosepradedantieji studijas iðsamiai supaþin-dinti su mûsø universiteto tvarka, stu-dijoms keliamais reikalavimais.

Arkikatedra rugsëjo pirmosios progaakademinæ visuomenæ pakvietë á mi-ðias, kurias laikë kardinolas AudrysBaèkis. Vakare jaunimas, dëstytojai rin-kosi á sostinës Simono Daukanto aikð-tæ, kur vyko mokslo metø pradþiai irLaisvës dienai skirtas áspûdingas tradi-cinis koncertas „Beauðtanti auðrelë.“

Rektorius prof. Romualdas Ginevièius imatrikuliuoja pirmakursius

Pirmakursiai, kiti studentai uþpildë visà aikðtæ prieð Saulëtekio rûmus

Þaliojoje auditorijoje pirmakursiai susitiko su Aplinkos inþinerijos fakulteto vadovais, katedros vedëjais

Ale

kso J

aunia

us n

uotr

.

4 Inþinerija, 2005 m. rugsëjo 13 d.

SL 342. 1 sp. l. Tiraþas 700 egz.

Spausdino UAB „Baltijos kopija“.

Redakcija:

vyr. redaktorius Julius Norkevièius

korespondentë Edita Juèiûtë maketuotoja Birutë Bilotienë

teksto rinkëja Nijolë Strumilienë

Redakcijos adresas:

Saulëtekio 11, Vilnius, 415 k.

tel. 274 49 37, v. 9937

el. paðtas: inzinerija@adm.vtu.lt

AUKÐTADVARIS LAUKIAUNIVERSITETO BENDRUOMENËS

Edita Juèiûtë

Daugiau kaip prieð metus ávyko universiteto bendruomenës ðventë. Da-lyviams ji patiko ir paliko daug nepamirðtamø áspûdþiø. Ðventës nuotaikà,vykusius renginius primena spausdinamos nuotraukos. Jos, be abejo, at-gaivins ir prisiminimus.

SIKONarba

DOVYDAS,lipantis á standartà

Edita Juèiûtë

Pasibaigæs kasmetinis, Archi-tektûros fakulteto organizuojamasSIKON konkursas, ðákart buvo su-bûræs daugiau kaip 80 studentøbei 31 komandas.

SIKON’as (Studentø idëjø konkur-sas) ðiemet, anot organizatoriø

ir dalyviø, turëjo labai filosofinæ te-mà – „Standartas“. Norëta konkursodalyvius sudominti architektûriniostandarto realijomis. Taèiau studen-tus labiau paviliojo filosofinis, netgitranscendentinis, standarto matmuo,standarto kaip ásigalëjusio reiðkinioþmogaus gyvenime aspektas.

Vertinimo komisija (Audrius Amb-rasas, Rolandas Palekas, EdgarasNeniðkis, Saulius Tomas Butkus, Li-lija Puipienë bei Gediminas Urbonas)susidûrë su iðties literatûriðkais stu-dentø architektø darbais.

Štai Studentø prizà laimëjo filoso-finiu leitmotyvu tapæs VGTU (JurgosTamoðaitytës, Agnës Matulytës, Eg-lës Ðuminskaitës) ir VDA (Romo Veð-chnicko) jungtinis darbas „Dovydaslenda á standartà“. Gipsinë figûra,ásprausta á standartinæ spintelæ, sim-bolizuojanèià, matyt, ne tik archtek-tûrinius, bet ir dvasinius ðiuolaikinioþmogaus rëmus.

VGTU architektûros studenèiø Ak-vilës Rimantaitës ir Kristinos Kovalen-kaitës darbas „Rubikas–kubikas“ lai-mëjo pirmàjà vietà. Pasak Eglës Ba-zaraitës („Statybø pilotas“), besirem-damos architektûros standartizuoto-ju W. Gropiusu, merginos teigë, joggyvenamoji erdvë turi bûti konstruo-jama ið savotiðkø blokø: vaikø kam-bario, miegamojo ir kt., idëjai reali-zuoti pasirinkta standartu laikoma ku-bo forma, o ðià sudarë maþesniejikubeliai, vaizduojantis tam tikras bûs-to dalis. Taigi uþ sugebëjimà stan-dartà suvokti architektûriðkai VGTUstudentës gavo pirmosios vietos di-plomà.

Kadangi treèiosios vietos atsisaky-ta, dvi antrosios vietos skirtos LinuiLapinskui ið VGTU (ið degtukø dë-þuèiø surinktos trys þmogaus bûtieserdvës: ásèios, pasaulis ir kapas) irkitai mûsø universiteto studentei Gre-tai Lukoðevièiûtei uþ kûriná „Limonai“,simbolizuojantá prekybos ir pramogøcentrø pripildytà ðiuolaikiná miestà.

Ðiømetinio SIKON’o variacijosstandarto tema yra aktualios ir rei-kalingos visuomenei: jaunieji archi-tektai atliko ðvieèiamàjá darbà – pri-minë, kad þmogus vis dar turi teisænesisprausti á kultûriná, architektûrináar gyvenimiðkàjá standartà.

Ale

kso J

aunia

us n

uotr

.

Prigijus smagiai, rudeninei bendruo-menës ðventei, ð. m. rugsëjo 24 d.

VGTU Aukðtadvario praktikø bazë vëltaps linksmø ir ánirtingø varþybø, nuo-taikingo bendravimo erdve.

Varþybose kvieèiami dalyvauti visinorintieji bet kokio amþiaus ir bet ko-kio sportinio meistriðkumo universitetodarbuotojai. Preliminarios futbolo, krep-ðinio ir tinklinio varþybos ávyks rugsëjo12–16 dienomis VGTU sporto salëje.Organizacinë renginio komisija kvieèiaapgalvotai formuoti komandas bei ak-tyviai dalyvauti atrankinëse kovose.

Krepðinio, tinklinio ir futbolo varþybødalyviai varþysis dvejose amþiaus gru-pëse: iki 50 metø ir penkiasdeðimtme-

èiai bei vyresni. Komandinëje áskaitojevarþysis vienuolika komandø: Administ-racija, Aplinkos inþinerijos fakultetas,Architektûros fakultetas, Elektronikosfakultetas, Fundamentiniø mokslø fa-kultetas, A. Gustaièio aviacijos institu-tas, Humanitarinis institutas, Mechani-kos fakultetas, Statybos fakultetas,Transporto inþinerijos fakultetas, Ver-slo vadybos fakultetas. Planuotosiosðeimos rungtys, deja, neávyks.

Komandiniø ir asmeniniø rungèiø nu-galëtojai bus apdovanoti specialiais pri-zais, o varþybø stebëtojai bus apdova-noti, tikëtina, kitu specialiu prizu – ge-romis emocijomis ir tikru, iðliekanèiunuotaikingumu.

Prof. Gintaris Kaklauskas, atrodo, pamirðo ir pamëgtà futbolà, kai rankose vaikystës dienø ðaudyklë Varþybos, atrakcionai, kitos linksmybës ne vienà privertë ir pailsëti

Prorektorius doc. Alfonsas Daniûnas net neabejo-ja, kad jo paleistas kamuolys pasieks tikslà

Apgaulingas judesys ir prof. Marijono Bogdevi-èiaus stipriai smûgiuotas kamuolys suspurdës var-tø tinkle

Elektronikai pasiryþæ savo dekanæ prof. Romà Rinkevièienæ patogiai „nuskraidinti“ á finiðà Tik ðventës pradþioje architektai rodë ryþtà, spindëjo energija, o vëliau…

Krepðinio aikðtelëje kovota ánirtingai, nes kiekviena komanda norëjo laimëti

Veidai rodo, kiek emocijø dalyviams ir þiûrovams suteikë virvës traukimas