VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETO DVISAVAITIS LAIKRAÐTIS

http://www.vtu.ltLeidþiamas nuo 1973 m.

spalio 17 d.; antradieniais

2005 m. balandþio 19 d.

Nr. 8 (1290)

Julius Norkevièius

Balandþio pradþioje ávyko univer-

siteto Tarybos ir Senato bendras po-

sëdis, skirtas 2004 metø darbø ata-

skaitai aptarti. Praneðimà padarë

rektorius prof. Romualdas Ginevi-

èius.

Posëdyje dalyvavo 11 (ið 15) Tary-bos ir 41 (ið 57) Senato nariai.

Kiekvienas dalyvis gavo ðiø metø pir-

ARCHITEKTO ÁVERTINIMASProf. dr. Marija Burinskienë

Miestø statybos katedros vedëja

Ávyko Lietuvos kraðtovaizdþio architektø sàjungos, ðvenèianèios 10 metøjubiliejø, ataskaitinis rinkiminis suvaþiavimas. Jo metu þinomam kraðtovaiz-dþio architektui Miestø statybos, Architektûros teorijos ir pagrindø katedrøprofesoriui, habilituotam daktarui Konstantinui Jakovlevui–Mateckiui iðkil-mingai áteiktas Garbës þymuo „Uþ nuopelnus Lietuvos kraðtovaizdþio archi-tektûrai“. Ðitaip ávertinta jo produktyvi kasdienos veikla.

Profesorius yra savitos pramonës kraðtovaizdþio architektûros ir architektûri-nës aplinkos dizaino mokyklos pradininkas, jos teoriniø pagrindø kûrëjas.

Jis atliko 25 architektûros, kraðtovaizdþio architektûros ir aplinkos dizaino moks-linius tyrimo darbus, paraðë 25 monografijas ir knygas (kai kurios ið jø su ben-draautoriais), per 140 moksliniø straipsniø ir kt. Jis su savo diplomantais atlikouniversiteto centrinio komplekso teritorijos suplanavimo, sutvarkymo ir apþeldi-nimo projektus, pagal kuriuos uþsodintas àþuolais bûsimas Gedimino parkas,árengtas Aplinkos inþinerijos fakulteto amfiteatras. Ðiemet su diplomantu rengiastudentø poilsio skvero projektà prie universiteto vestibiulio miðko pusëje.

PADËKAEdita Juèiûtë

Universitetà pasiekë Lietuvos parodø centro LITEXPO direktoriaus pasi-raðytas padëkos raðtas.

Direktorius Aloyzas Tarvydas uþ aktyvø ir nuoðirdø universiteto dalyvavimà12-ojoje tarptautinëje specializuotoje statybos ir remonto parodoje „Resta

2005“, vykusioje Lietuvos parodø centre LITEXPO, dëkoja VGTU rektoriui prof.habil. dr. Romualdui Ginevièiui.

LITEXPO ypatingai dëkoja ir mûsø liaudies ðokiø ansambliui „Vingis“ uþ pasi-rodymà parodos atidarymo metu.

SVEIKINAME NUGALËTOJUSMiglë Kairytë

Jau þinomi organizuoto monografijø konkurso rezultatai. Atrankos komi-sija nugalëtojais pripaþino visiems gerai þinomø mokslininkø darbus.

Pirmoji vieta skirta teminiø monografijø komplektui „Sprendimø paramos siste-mos statyboje“ ir „Pastato gyvavimo proceso daugiakriterinë analizë“, kuriø

autoriai Edmundas Kazimieras Zavadskas, Artûras Kaklauskas, Nerija Banaitienëir Leonas Simanauskas. Antroji vieta atiteko Vytauto Jono Stauskio monografijai„Acousties of concert halls“. Treèiuoju prizininku tapo Vytautas Martinaitis, konkur-sui pasiûlæs darbà „Pastato gyvavimo ciklo termodinaminës analizës modelis“.

ATVIRØ DURØ DIENA ALYTUJEValerija Bernotienë

Priëmimo komisijos vyresn. inspektorë

Alytaus miesto Ðvietimo skyriaus, Alytaus Jaunimo centro administraci-jos bei VGTU Priëmimo komisijos darbuotojai pakvietë X–XII klasiø moks-leivius á susitikimà su universiteto atstovais.

Studijø prorektorius A. Daniûnas aiðkino apie svarbà pasirenkant studijas.Kvietë pasirinkti aukðtàjà mokyklà, studijø programà, kurià baigæ galëtø ási-

darbinti, ágytas þinias pritaikyti praktiðkai ir bûtø reikalingi kuriant ðalies ateitá.Iðsamiai papasakojo apie Vilniaus Gedimino technikos universitetà, nelengvasstudijas ir absolventø perspektyvas.

Priëmimo komisijos atsakingasis sekretorius R. Kliukas supaþindino abiturien-tus su bendrojo priëmimo á Lietuvos Respublikos aukðtàsias mokyklas tvarka. No-rintieji prie fakultetø stendø galëjo gauti iðsamià informacijà rûpimais klausimais.

VGTU roko grupës „Skyders“ pasirodymas scenoje sulaukë ðiltø ovacijø.

PENKI IŠ PENKIOLIKOSLeonas Daugailis

Mûsø universiteto mokslininkai praðë Lietuvos valstybinio mokslo ir stu-dijø fondo paramos penkiolikai moksliniø tyrimø projektø. Finansinës para-mos sulaukë tik penki projektai.

Daugiausiai (4) projektø paramai teikë Aplinkos inþinerijos fakultetas, ið jøvienas gavo paramà. Visas fakulteto paraiðkas parengë Aplinkos apsaugos

katedros mokslininkai, kurie aktyvûs ne tik kreipiantis paramos á Lietuvos moks-lo ir studijø fondà.

Po tris projektus praðë paremti Elektronikos ir Fundamentiniø mokslø fakultetai.Paramos sulaukë du projektai; ið kiekvieno fakulteto po vienà. Fondas parëmë povienà Statybos (praðë dviem) ir Architektûros (1) fakultetø moksliniø tyrimø projek-tà. Be paramos liko Transporto inþinerijos ir Mechanikos fakultetø projektai.

Në vienos paraiðkos paramai nepateikë Verslo vadybos fakulteto, A. Gustai-èio aviacijos bei Humanitarinio institutø mokslininkai.

PUIKÛS PASIEKIMAI –BENDRØ PASTANGØ REZULTATAS

màjá informaciná leidiná „Mokslas, stu-dijos, universiteto gyvenimas“, kuriameiðspausdinta rektoriaus ataskaita „Vil-niaus Gedimino technikos universite-tas – 2004 metai“.

– Jau tapo tradicija, kad ataskaita su-sideda ið dviejø daliø – faktinës ir pro-bleminës. Antroji dalis, be abejo, ið-plaukia ið pirmosios, kuri yra pagrin-das. Kokios mintys kyla skaitant, nag-rinëjant ataskaità? – klausë rektorius,pradëdamas praneðimà: – Bendra ið-

vada – plëtros tempo mes nesumaþi-nome, pozicijø kitø universitetø atþvil-giu nepraradome, mano nuomone,mes jas netgi sustiprinome. Kita ver-tus liko neiðspræstø problemø, iðkilonaujos.

Prieð aptardamas nûdienos keliamuskaskart vis sudëtingesnius bendruome-nei uþdavinius, universiteto vadovas ið-reiðkë ásitikinimà, kad rezultatai tiek stu-dijose, tiek moksle, tiek ir ûkyje yra pa-

Algis Stanèikas

Lietuvos mokslø akademijos vi-

suotinio susirinkimo dalyviai ið dvie-

jø kandidatø rinko prezidentà. Aka-

demikai balsø dauguma ðias garbin-

gas ir atsakingas pareigas vël pati-

këjo Zenonui Rokui Rudzikui.

Fizikas, habilituotas daktaras, akade-mikas, Lietuvos mokslo, Källen

(Ðvedija), A. Jucio premijø laureatasZenonas Rokus Rudzikas yra paraðæsdaugiau kaip 280 moksliniø publikaci-jø teorinës fizikos ir jos taikymø srityjeklausimais. Jis taip pat yra 5 monog-rafijø, spausdintø Vilniuje, Leningrade,Taline, Maskvoje, Kembridþe autoriusarba bendraautoris.

Mokslininkas skaitë praneðimus irpaskaitas JAV, Kanados, Italijos, Didþio-sios Britanijos, Ðvedijos, Vokietijos ir ki-tø valstybiø mokslo centruose. Jau1992 m. „ástojo“ á NATO, o 1994 m. – áES, vadovaudamas jø finansuojamiemstarptautiniams projektams.

Prezidentas turi ne vieneriø metø va-dovavimo patirtá, yra daugelio mûsø ða-lies, Europos ir tarptautiniø organizaci-jø narys bei vadovas.

Akademikà Zenonà Rokø Rudzikà,

Z. R. RUDZIKAS – VËL PREZIDENTASiðrinkus MA prezidentu,universiteto bendruo-menës vardu pasveiki-no rektorius prof. Ro-mualdas Ginevièius irSenato pirmininkasprof. Donatas Èygas.Sveikinimo raðte sako-ma:

Didþiai gerbiamas

Lietuvos mokslø akade-

mijos Prezidente Zeno-

nai Rokai Rudzikai!

Vilniaus Gedimino

technikos universiteto

bendruomenæ maloniai

nuteikë þinia, kad Jus

vël iðrinko Lietuvos

mokslø akademijos pre-

zidentu.

Esame ásitikinæ, kad

Jûs sëkmingai telksite

Lietuvos mokslo pajë-

gas svarbiausioms mû-

sø ðalies problemoms

spræsti, skatinsite Lietu-

vos mokslo integracijà á tarptautines

struktûras, sieksite, kad mokslininkams

bûtø sudarytos tinkamos sàlygos atsi-

skleisti jø sugebëjimams, jø talentui.

Linkime Jums, gerbiamas akademi-

Lietuvos mokslø akademijos prezidentas Zenonas Rokus Rudzikas

Vyksta universiteto Tarybos ir Senato bendras posëdis

Toliau p. 3

Ale

kso J

aunia

us n

uotr

.A

lekso J

aunia

us n

uotr

.

ke, visokeriopos sëkmës labai atsakin-

game ðalies poste. Geros sveikatos, kû-

rybiðkumo, iðtvermës ir optimizmo, nau-

jø laimëjimø asmeninëje mokslinëje

veikloje!

2 Inþinerija, 2005 m. balandþio 19 d.

REKTORATE(2005 04 04, 11)

Posëdþiai prasidëjo rektoriaus,prorektoriø, dekanø, Rektorato na-riø informacija.

Rektoratas apsvarstë pasirengimàbaigiamøjø darbø gynimui; ekonomi-kos ir vadybos dalykø, dëstomø nevadybos studijø krypties studentams,atnaujinto turinio ir dëstymo koncep-cijà; VGTU specialiosios studijø irmokslo plëtojimo programos pajamøprocentinio paskirstymo tarp progra-mø ir fondø normatyvø projektà; ver-slumo koncepcijos ugdymà rengiantVGTU studentus; aplinkos tvarkymodarbø grafikà; kai kuriuos bendruo-sius klausimus.

Visais svarstytais klausimais Rek-toratas priëmë atitinkamus nutari-mus.

� Paskelbtas naujas kvietimas teiktiparaiðkas paprogramëje „Moksliniaityrimai ir inovacijos“.

� Europos komisija apibrëþë moksli-ninko sàvokà, jo veiklà ir pareigas.Taip pat patvirtino dokumentus: „Eu-ropos mokslininkø chartijà“ ir „Moks-lininkø ádarbinimo kodeksà.“

� Europos Sàjungos Jungtiniø tyrimocentro tinklalapyje paskelbta naujaplëtros ir integracijos programa2005 metams.

� Nuomonæ dël Kauno „Karigës“ pa-stato griuvimo per „Panoramà“ iðsa-kë profesoriai Povilas Vainiûnas irEgidijus Juodis.

� Darbuotojø saugos ir sveikatos sky-rius universiteto padaliniø darbuoto-jams surengë keliø dienø kursus.Jø dalyvius pasveikino kancleris doc.Arûnas Komka. Paskaitas skaitë Dar-bo ir gaisrinës saugos katedros dar-buotojai prof. Petras Èyras, doc. Vy-tautas Nainys ir kiti.

� Fundamentiniø mokslø fakulteto Stu-dentø atstovybë surengë susitikimàsu Exigen Group gamybinio biuroLietuvoje projektø vadovu MindauguMikulënu. Gausiai susirinkusiemsstudentams sveèias paaiðkino apieinformatikos perspektyvas, kokiøspecialistø trûksta, á kà darbdaviai at-siþvelgia, priimdami á darbà, kokiøágûdþiø daþniausiai trûksta informa-tikos studijas baigusiam studentui.

� Vilnius stiebiasi á aukðtá. Ðitaip pava-dintas Onos Straþnickienës apiben-drintas Urbanistikos katedros dar-buotojø pokalbis apie sostinës cen-trinës dalies uþstatymo aukðtingumà(„Ekstra“ Nr. 15, 2005 04 11-17).

� Pasaulinë intelektinës nuosavybës or-ganizacija inicijavo programà „WIPO“universitetinë iniciatyva“. Ðio projek-to koordinatore nuo mûsø universi-teto paskirta Mokslo direkcijos Inte-lektinës nuosavybës ir kokybës gru-pës vedëja Vaiva Laukaitienë.

� A. Gustaièio aviacijos instituto direk-torius prof. Jonas Stankûnas paskir-tas Europos aeronautikos tyrimø pa-tariamosios tarybos Lietuvos Res-publikos atstovu ir atsakingu uþ Lie-tuvos aeronautikos technologijø plat-formà 7-ojoje BP.

� Docento diplomai áteikti Artûrui Ðti-koniui, Andþelai Ðeðok ir Audriui Èe-reðkai.

Automatikos katedros bendradarbiai

nuoðirdþiai sveikina katedros

reikalø tvarkytojà

Zità KUNICKAITÆ

ir jubiliejinio gimtadienio proga,

linki stiprios sveikatos,

visokeriopos sëkmës, laimës.Julius Norkevièius

Pastaruoju metu laikraðèiuose,þurnaluose pagausëjo raðiniø, ku-riuose aptariami ávairûs aukðtøjømokyklø gyvenimo, mokslininkø kas-dienos veiklos klausimai.

Þurnalistë Dalia Gudavièiûtë publika-cijoje „Pagyvenæ mokslininkai ne-

nori bûti nuraðyti“ („Lietuvos rytas“ Nr.67, 2005 03 23) pasakoja, kokias min-tis sukëlë kaunieèio profesoriaus JonoDulevièiaus laiðkas dël apribojimømokslininkams. Lygiø galimybiø kontro-lierë Auðrinë Burneikienë, ásigilinusi álaiðke iðsakytus faktus, pasiûlë Seimuisvarstyti Aukðtojo mokslo ástatymo da-lies, kurioje nurodyta, kad aukðtajaimokyklai, jos padaliniui gali vadovautitik ne vyresni kaip 65 metø asmenys.Jos nuomone, á ðias pareigas, gali bû-ti renkami mokslininkai, atsiþvelgiant ájø profesines, dalykines savybes, su-kauptà profesinæ patirtá, gebëjimà uþ-imti pareigas, o ne á amþiø.

Ðvietimo ir mokslo ministras Remi-gijus Motuzas ásitikinæs, kad ástatymonereikia taisyti. Atseit, siûlomas pakei-timas stabdytø jaunøjø mokslininkø ga-limybæ prasimuðti. Tuo tarpu Kaliforni-jos valstybinio universiteto Mechanizmøinþinerijos katedros vedëjas prof. Emu-nuelis Jaraðiûnas primena, kad „poMadrido konferencijos visame pasau-lyje apribojimai vadovauti aukðtajai mo-kyklai laikomi þmogaus teisiø suvarþy-mu ir daugelyje ðaliø to atsisakoma“.

Bent keli laikraðèiai raðë apie univer-sitetø, mokslininkø ir gamybininkø ry-ðius, tarpusavio paramà. Niekas neabe-joja, kad ðalies ekonomikos greitesniskilimas labai priklauso ir nuo mokslinin-kø indëlio. Bet ar jie turi palankias sà-

Arûnë Usonienë

Balandþio septintosios popietæVGTU absolventø ir bièiuliø klubonarius á susitikimà diskusijà „Vil-niaus miesto plëtra ir valdymas“ pa-kvietë SÁ „Vilniaus planas“ vyriausiasarchitektas Danas Ruseckas ir Vil-niaus miesto Plëtros komiteto pirmi-ninkas Algirdas Èiuèelis.

Savivaldybës specialistai pristatë su-sirinkusiems Vilniaus miesto plët-

ros planà. Universiteto bendruomenæypaè domina „Saulëtekio slënio“ raidosprograma. Susitikime buvo pademonst-ruotas ðios teritorijos maketas, aptartitolesnio bendradarbiavimo tarp trijø ins-titucijø – VGTU, VU ir Vilniaus m. savi-valdybës – etapai.

Susitikime dalyvavo ir Vilniaus mies-to meras Artûras Zuokas, universitetorektorius prof. Romualdas Ginevièius.

POKALBIS PRIE VILNIAUS PLANO

Spaudos apþvalga

APRIBOJIMAI VADOVUI – TEISIØ SUVARÞYMASlygas atlikti visus ðalies ûkiui naudin-gus tyrimus? Premjeras Algirdas Bra-zauskas konferencijoje „Mokslas ir pra-monë…“ sakë, kad „dabar Lietuvojemoksliniams tyrimams skiriama vos 0,7proc. bendrojo vidaus produkto (ES ða-liø vidurkis – beveik 2 proc.), o gamy-bininkø uþsakymai mokslininkams tesu-daro apie 0,2 proc. – tai deðimt kartømaþiau nei ES vidurkis“ („Mokslo Lie-tuva“ Nr. 5, 2003 03 03; „Ûkiui ir visuo-menei reikia veiklesniø mokslininkø“).

Ministrui pirmininkui paminëtame ra-ðinyje antrina ûkio ministro padëjëjaRenata Dromantaitë sakydama, kad„remiame ðeðis mokslinius technologi-nius parkus, Lietuvos inovacijø centràir apie pusðimtá verslo informacijos pa-daliniø. Taèiau lietuviø sànaudos moks-liniø darbø eksperimentinei plëtrai be-veik ðeðis kartus atsilieka nuo ES vi-durkio. Nemaþos viltys siejamos su ESstruktûriniais fondais – patenkintos kaikurios ið 163 paraiðkø, kurias padavëLietuvos mokslø akademija, ávairûs uni-versitetai bei institutai“.

Taèiau ir sunkiomis sàlygomis dirb-dami mokslininkai daug pasiekia. Krað-to apsaugos ministras Gediminas Kir-kilas dþiaugësi Gynybos technologijøinstituto mokslininkø sukurtais veiks-mingais lazeriniais ðauliø treniruokliais.Sprendþiamos 60 mm ir 120 mm mi-nosvaidþiø treniruokliø sukûrimo pro-blemos. Toks praneðimas maloniai pa-glosto lietuvio savigarbà, bet ministrosavotiðka iðvada, kad „dabar mûsø ða-lis pirmauja pagal iðlaidos gynybosmokslui vienam gyventojui ið NATOnaujø nariø“, kelia nemaþai paèiø ávai-riausiø minèiø, pamàstymø.

Viena ið kylanèiø minèiø – Lietuvospramonininkø konfederacijos vadovodr. Bronislovo Lubio, Lietuvos aukðto-

jo mokslo tarybos pirmininko, AB „Al-na“ valdybos pirmininko Valentino Mi-laknio, Lietuvos darbo birþos skyriausvedëjos Rasos Babenskienës savotið-ki paaimanavimai, jog darbo rinkoje jautrûksta aukðtos kvalifikacijos mechani-kø, elektrikø, kitø inþinerinio profiliospecialistø, kad ðalies ûkio netenkinavalstybës poþiûris á specialistø rengimà,kad darbo rinkos struktûra neatitinkaðalies poreikiø ir pan.

Beveik tas paèias specialistø rengi-mo spragas nurodo ir þurnalistë LaimaBuzienë raðinyje „Mokymo kokybë pra-monës netenkina“. („Lietuvos þinios“Nr. 56, 2005 03 09). Autorë pateikia Lie-tuvos pramonininkø konfederacijos at-stovo Seime ir Vyriausybëje EugenijausNazelskio ásitikinimà, kad „mokyklos„kepa“ bûsimus bedarbius arba emig-rantus, taip ðvaistydama valstybës lë-ðas“. „Vilniaus Vingio“ generalinis di-rektorius Vaclovas Ðleinota ne maþiaukategoriðkas: „Jei valdþia neturës poli-tinës valios keisti ðvietimo sistemà, spe-cialistus ateityje teks rengti patiems“.

Atsakydami á priekaiðtus, aukðtøjømokyklø atstovai minëtame raðinyjetvirtina, kad darbdaviai gali iðsakytinuomonæ dël universitetø studijø pro-gramø, taèiau aukðtosios mokyklos sie-kia didesniø tikslø nei specialistø ren-gimas. Bûtent: universitetø siekis su-teikti fundamentaliø þiniø, o ne rengtispecialistus konkreèiai darbo vietai.

Ðvietimo ir mokslo ministras dr. Re-migijus Motuzas, aptardamas Aukðto-jo mokslo plëtros plano projektà, Moks-linës, techninës ir eksperimentinës plët-ros politikos gaires bei atsakydamas áþurnalistës Graþinos Kriðèiukaitienësklausimus („Pagrindas ateities dar-bams“, „Mokslas ir technika“ Nr. 3,2005), iðsako gana daug ádomiø ir ver-

tingø minèiø, kaip keisis mûsø ðvieti-mo ir mokslo sistema, aptaria finansa-vimo reikalus, ar efektyviai naudojamosgautos lëðos. Ir pataria mokslo ir stu-dijø institucijoms ieðkoti naujø finansa-vimo ðaltiniø, pritraukti privaèias lëðasá aukðtojo mokslo sektoriø. Ministras ið-sakë nemaþai minèiø kitais nûdienosaktualiais klausimais.

Specialistø rengimo klausimus aptariair þurnalas „Veidas“ (Nr. 14, 2005 04 07).Èia spausdinami raðiniai teigia, kad„Lietuvoje tik 13 proc. gyventojø turiuniversitetiná iðsilavinimà, bet kas pava-sará áprasta dûsauti, kad turime perdaug universitetø, o juo labiau studen-tø“. Raðinio autorius Viktoras Jauniusklausia: tai tikras ar apsimestinis susi-rûpinimas. Ir pats pripaþásta, kad rinkosekonomikos sàlygomis atsakyti á ðá klau-simà negalima, nes kol kas neturimainstitucijos, atliekanèios iðsamius tyri-mus ir darbo rinkos analizæ. Kartu au-torius klausia, kaip átikinti jaunimà, kadmûsø ðalyje „gerbiama Konstitucija, ga-rantuojanti teisæ á iðsilavinimà, jeigu nuo-lat kuriamos dirbtinës kliûtys jo siekti“.

To paties þurnalo kitas rašinys „Spe-cialybës, garantuojanèios saugià atei-tá“ iðvardija deðimt universitetiniø stu-dijø programø, kuriø diplomai garantuo-ja sëkmingà karjerà tiek Lietuvoje, tieksenosiose ES ðalyse. Ðiame sàraðe irmûsø universiteto penkios perspekty-vios studijø programos. Tai informaci-nës technologijos, bioinþinerija-bioche-mija, elektronika-elektros inþinerija, sta-tybos inþinerija ir transporto inþinerija.Ið jø mûsø universiteto bioinþinerijos-biochemijos, statybos ir transporto in-þinerijos studijas darbdaviai ávertinoaukðèiausiu balu – deðimt. O dël ver-slo vadybos studijø mûsø universiteteautorius siûlo pagalvoti.

Agnë Kuprytë

Tradicinëje „Karjeros dienoje“, ku-rià kasmet rengia Karjeros ir integ-racijos direkcija, aktyviai dalyvaujair UAB „Panevëþio keliai“. Jø pa-rengta ekspozicija visada sulaukianemaþai studentø.

Ðitai neturëtø nieko stebinti. Pane-vëþio kelininkai neslepia, kad be-

veik visi specialistai, turintys aukðtàjá ið-

silavinimà, yra mûsø universiteto absol-ventai. Juos èia traukia geros darbo sà-lygos, neblogas uþdarbis.

Pernai mûsiðkiø gretas ðioje bendro-vëje papildë buvæs „Palëpës“ teatrostudijos aktorius Tomas Baèiûnas. Ðie-met vaikinas á „Karjeros dienà“ atvykokaip „Panevëþio keliai“ konsultantas,ðios bendrovës propaguotojas. Paþás-tamas veidas prie bendrovës studentøsutraukë kaip niekada daug studentø.

Ale

kso J

aunia

us n

uotr

.

Buvæs palëpietis Tomas Baèiûnas (deðinëje) tvarko bendrovës agitacinæ medþiagà

KELININKUS KVIETËBUVÆS SAVIÐKIS

Alekso Jauniaus nuotr.Susitikimo dalyviai analizuoja „Saulëtekio slënio“planà

Inþinerija, 2005 m. balandþio 19 d. 3

sekmë, iðvestinë: viso pagrindas yraþmonës, jø darbas, poþiûris á savo pa-reigas, á funkcijas, kurias jie atlieka.Rezultatai priklauso ir nuo darbuotojøamþiaus, kvalifikacijos. Tai pasakæs, jispriminë ne vienerius metus kartotà fra-zæ, kad senstame. Dabar gi pastebimadþiugi tendencija: universitetas senda-mas jaunëja parengtø jaunø mokslodaktarø gausiu bûriu.

Praëjusiais metais apgintos 32 dak-taro disertacijos, ið jø net penkios darnesibaigus doktorantûros terminui. Di-delë dalis (81 proc). parengtø jaunøjømokslo daktarø liko dirbti savajameuniversitete.

Rektorius ásitikinæs, jog pedagoginiopersonalo jaunëjimas – tai tik viena me-dalio pusë. Kur kas svarbiau kiekvienobendruomenës nario siekis, motyvaci-ja nepriekaiðtingai dirbti. Produktyviaikasdienos veiklai ragina ir skatinimas.Ðiam tikslui ávesta aktyviø dëstytojø ne-eilinës atestacijos galimybë, t. y. gali-mybë gauti maksimalø atlyginimà; pre-mijuojami geriausiø monografijø, vado-vëliø autoriai; veikia mokslinio skatini-mo uþ mokslinæ produkcijà sistema.Pradëta ið esmës tvarkyti administraci-jos darbo uþmokesèio sistema – þen-kliai padidinti direktoriø atlyginimai, per-þiûrëti kitø, maþiau apmokamø darbuo-tojø atlyginimai. Ávesta paþangi darboapmokëjimo sistema, kai pastovus dar-buotojo darbo uþmokestis priklausonuo jø pareigø, o kita, kintama dalis –nuo poþiûrio á darbà. Ði pertvarka darnebaigta. Ji turi paliesti kiekvienà mû-sø bendruomenës nará.

nerijos ir Verslo vadybos fakultetø va-kariniuose skyriuose. Teigiamà poveikástudentø gausëjimui turëjo ir naujostechnomatematikos pagrindiniø beivandens ûkio inþinerijos, energetikosinþinerijos bei nuotolinio mokymosi in-formaciniø technologijø magistrantûrosstudijø programos. Vakarine ir neaki-vaizdine mokymosi formomis papildy-tos inþinerinës informatikos, verslo va-dybos, transporto maðinø ir árenginiøpagrindiniø studijø programos.

Akredituotos telekomunikacijø inþine-rijos, poligrafijos pagrindiniø, ergono-mikos gamyboje, geotechnikos, staty-bos medþiagos ir dirbiniai, telekomu-nikacijø inþinerijos magistrantûros stu-dijø programos. Taip pat akredituotospagrindiniø bei specialiøjø profesiniøstudijø orlaiviø pilotavimo ir skrydþiøvaldymo programos. Transporto inþine-rijos fakultetas Studijø kokybës vertini-mo centrui pateikë iðoriniam vertinimuipagrindiniø studijø transporto inþineri-jos programos savianalizës medþiagà.

Daugiausia yra technologijos moks-lø (78,41 proc.) ir socialiniø mokslø(12,36 proc.) studijø programø. Atitin-kamai jas pasirinko 61,88 proc. ir 26,5proc. studentø.

Universitetas daug dëmesio skyrëstudijø aprûpinimu literatûra, nes nuoðito labai priklauso mokymo ir moky-mosi kokybë. Biblioteka pernai ásigijo12,5 proc. knygø daugiau, negu uþper-nai. Ásigytø leidiniø pavadinimø skaièiustaip pat 24,1 proc. didesnis. Iðleistipenki universiteto pedagogø parengtivadovëliai ir 74 pavadinimø mokomo-sios knygos. Daugiausia mokomosiosliteratûros, skaièiuojant vienam peda-

Vis labiau savo veiklà pleèia univer-siteto nuotoliniø studijø centras. 2004m. baigta árengti ir veiklà pradëjo jampriklausanti vaizdo konferencijø studi-ja. Ðios studijos paskirtis sudaryti ga-limybes Internetu transliuoti, klausyti ardalyvauti vienu metu skirtingose vieto-se vykstanèiose paskaitose, semina-ruose, pristatymuose ir konferencijose.Ði studija kartu su centrui priklausan-èia klase sudaro geras galimybes ge-rinti nuotoliniø studijø kokybæ mûsøuniversitete.

Naujai árengtoje vaizdo konferencijøstudijoje ávyko programø „Informacinëstechnologijos mokslui ir ðvietimui“ bei„Lietuvos mokslo ir studijø kompiute-riø tinklas“ ataskaitinë konferencija, ta-pusi sëkmingos ðios studijos veiklospradþia. Konferencijos metu buvo ið-bandytos ávairios studijos galimybës.

Vis daþniau mûsø studentai rengiabaigiamuosius darbus uþsienio univer-sitetuose. Iðnaudojant esamas techni-nes galimybes vykdomi baigiamøjødarbø gynimai, kai komisijos nariai irabsolventai yra nutolæ vieni nuo kitø, otarpusavyje bendrauja informacinëmistechnologijomis.

Galima dþiaugtis studijø rezultataisbei jø organizavimu, taèiau, kaip paste-bëjo ir rektorius ataskaitoje, pasitaikoir spragø. Jas primena ir gamybininkai,sakydami, kad universiteto absolventainesugeba gautø teoriniø þiniø susieti supraktika, kad mûsø auklëtiniai orientuotidirbti ir uþsidirbti, bet nemoka „ádarbin-ti“ pinigø. Ðiems klausimams bendruo-menë pasiryþusi skirti daugiau dëme-sio. Kaip ir siekiui sparèiau ádiegti efek-tyvias aktyviàsias studijø formas. Ðiemstikslams bei praktikø kokybës didinimuiapgalvotai panaudoti sutarèiø su gamy-binëmis organizacijomis galimybes. Bû-tina plësti studijas uþsienio kalba.

Rektorius ne maþiau dëmesio skyrëir kitai veiklos srièiai. Jis akcentavo, kadlabai svarbi universitetiniø studijø ko-

kybës sàlyga yra mokslas. Kita, ne ma-þiau svarbi mokslo funkcija – neleistiuniversitetui tapti kolegija, gerinti uni-versiteto finansavimà, padëti ðaliaispræsti aktualias plëtros problemas.

Ið posëdþio dalyviams pateiktos ata-skaitos matyti, kad 2004 m. mokslo sri-tyje universitetas þengë þenklø þings-ná. Apie tai liudija ðie pagrindiniai re-zultatai: turime doktorantûros teisæ 15mokslo krypèiø, apgintos 32 daktaro di-sertacijos (didþiausias doktorantûrosefektyvumas Lietuvoje), ávyko aðtuoniømokslininkø habilitacijos procedûros,suteiktas vienas profesoriaus pedago-ginis vardas, aðtuoniems daktarams –docento pedagoginiai vardai.

Pernai atlikta uþsakomøjø darbø irpaslaugø beveik uþ 6,4 mln. Lt, ið jøAplinkos inþinerijos fakultetas – uþ 2,6mln. Lt. Procentiðkai ið uþsakovø gau-tos lëðos pasiskirstë taip: ið valstybi-niø institucijø – 34 proc., ið ûkio sub-jektø – 34 proc., ið savivaldybiø –8 proc., uþ tarptautinius projektus –16 proc., ið Valstybinio mokslo ir studi-jø fondo – 8 proc. Dvigubai daugiau ne-gu ankstesniais metais lëðø gauta uþdalyvavimà tarptautiniuose projektuose.

Bendras publikacijø skaièius padidë-jo 20 proc. ir siekë beveik 1,5 tûkstan-èio. Labai svarbus rodiklis, – sakë rek-torius, – straipsniø su ISI indeksu di-namika: 2003 m. – 25, 2004 m. – 35.Dar ryðkesnë taip vadinamø ISI proci-dingø dinamika: 2002 – 7, 2003 – 25,2004 – 135. Uþ 2003 m. – publikuotusstraipsnius 2004 m. uþdirbta per 4,0mln. Lt. Iðleista 13 monografijø, 50 ki-tokio pobûdþio knygø, surengtos 28konferencijos ir seminarai, buvome ak-tyvûs iðradybinëje veikloje. Tik gaila,kad paminëtoje veikloje nevienodai ak-tyviai dalyvauja visø fakultetø, katedrøbei laboratorijø mokslininkai. Pamaþupleèiasi publikacijø autoriø ratas ir taidþiugina. Apskritai mokslas negali bûtiepizodinis: kai daroma pastoviai, gau-

PUIKÛS PASIEKIMAI – BENDRØ PASTANGØ REZULTATASAtkelta ið p. 1

nami reikðmingi rezultatai.Universiteto vadovas paragino visus

bûti aktyvesniais siekiant dalyvauti na-cionaliniuose projektuose ir pasidþiau-gë, kad pleèiasi aktyviai iðorëje veikian-èiø fakultetø sàraðas. Jo nuomone, me-tø fakultetu galima laikyti Architektûrosfakultetà, kuris atstatë doktorantûrosteisæ, pradëjo aktyviai organizuoti ávai-raus lygmens konferencijas ir kas la-bai svarbu, gauti milijoninius uþsaky-mus ið miestø savivaldybiø (doc. AlgisVyðniûnas, Urbanistikos katedra). Kar-tu iðsakë siûlymà, kad, ko gero, atëjolaikas pradëti skaièiuoti kiekvieno fakul-teto sumariná finansiná indëlá á universi-teto biudþetà. Ðis indëlis – tai gauti pi-nigai uþ studijas plius uþ ávairias su-teiktas paslaugas.

– Bet koks darbas negali bûti efek-tyvus, – sakë rektorius, baigdamas pra-neðimà, – jeigu nesudaromos atitinka-mos sàlygos. Per praëjusius metus uni-versitetas ðitam klausimui skyrë ypatin-gà dëmesá. Tai pajuto dauguma fakul-tetø, administracija. Ðiais metais ðiedarbai bus tæsiami.

Paskui universiteto vadovas prof. Ro-mualdas Ginevièius iðsakë uþdavinius,kurie yra spræstini kitais metais ir atsi-praðë, kad per trumpà praneðimui skir-tà laikà sunku buvo pakankamai giliaiiðnagrinëti visas sàlygas, nuo kuriø pri-klauso mûsø universiteto plëtra. Tuo la-biau, kad vienos jø yra labiau svarbios,kitos – maþiau. Svarbiausia yra tai, kadRektoratas, kaip ir Jûs, jas mato, su-pranta, analizuoja, ieðko sprendimø –tai yra mûsø bendras darbas, bendrosbëdos ir bendri dþiaugsmai. Pasiekti re-zultatai, tai visos bendruomenës rezul-tatai, o kadangi jie nëra blogi, að dë-kingas Jums uþ gerà darbà ir tikiuosi,kad mûsø bendrø pastangø dëka ki-tais metais jie bus dar geresni. Aèiû!

Padëka ir optimistine gaida baigëpraneðimà rektorius prof. RomualdasGinevièius.

Praneðimà apie universiteto bendruomenës metø darbus skaito rektorius prof. Romualdas Ginevièius, o jo klausosi Senato pirmininkas prof. DonatasÈygas, Tarybos pirmininkas Jonas Dieninis, Senato pirmininko pavaduotojas prof. Juozas Atkoèiûnas

Rektoriaus praneðimo atidþiai klausësi ir Tarybos nariai

Toliau praneðëjas akcentavo, kadvienas svarbiausiø mûsø veiklos barø –studijos, kuriø kokybë priklauso nuodaugelio komponentø, nes ðiame pro-cese dalyvauja daugiausia þmoniø –virð 30 proc. viso universiteto perso-nalo. Studijø rezultatai labai priklausonuo dëstytojø kvalifikacijos, poþiûrio,nuo jo kasdienos veiklos rezultatyvu-mo ir nuo kiekvieno studento nusitei-kimo studijuoti.

Iðsami 2004 metø ataskaita átikina-mai rodo, kad universitetas studijø sri-tyje nemaþai padarë. Spalio pirmosiosduomenimis VGTU studijuoja 13554jaunuoliai arba 10,38 proc. visø ðaliesaukðtøjø mokyklø studentø. PernaiTarptautiniame studijø centre studijavo54 uþsienieèiai, t.y. vienuolika daugiau,negu uþpernai. 45 uþsienieèiai siekiabakalauro, o 9 – magistro diplomo.

Apskritai pernai pagausëjo studentøFundamentiniø mokslø, Verslo vady-bos, Aplinkos inþinerijos, Transporto in-þinerijos fakultetuose. Ðitam átakos tu-rëjo pradëtos iðlyginamosios studijosFundamentiniø mokslø ir Verslo vady-bos fakultetuose, atnaujintos studijøprogramos Elektronikos, Fundamenti-niø mokslø, Statybos, Transporto inþi-

gogo etatui, parengë A. Gustaièio avia-cijos institutas, Elektronikos, Verslo va-dybos, Fundamentiniø mokslø fakulte-tai.

Rektorius posëdþio dalyviams primi-në, kad universitetas nuolat daug dë-mesio skiria informaciniø technologijøstudijoms. Visiems pagrindiniø studijøpirmame ir antrame kursuose dëstomakompiuterinë grafika ir informacinëstechnologijos. Aukðtesniø kursø stu-dentai ir magistrantai informacinestechnologijas pritaiko specialybës stu-dijø programose. Skaièiavimo centroklasës prijungtos prie bendro tinklo, to-dël visas tinklines programas galimapasiekti ið bet kuriuose rûmuose esan-èiø kompiuteriniø klasiø. Skaièiavimocentras suteikia galimybæ bioinþinerijos,informatikos ir kitø programø magist-rantams naudotis galingiausiais mûsøðalies lygiagreèiøjø skaièiavimo resur-sais. Jis taip pat kiekvienam norinèiamstudentui suteikia universiteto el. paðtoadresà. Ðia galimybe naudojasi dau-giau kaip 3000 auklëtiniø. Gyvenantysbendrabuèiuose gali ir laisvu laiku nau-dotis visomis informacinës visuomenësteikiamomis paslaugomis. Jomis nau-dojasi apie 800 studentø. Senato nariai gilinasi á ataskaità

Ale

kso J

aunia

us n

uotr

.

4 Inþinerija, 2005 m. balandþio 19 d.

SL 342. 1 sp. l. Tiraþas 700 egz.

Spausdino UAB „Sapnø sala“.

Redakcija:

vyr. redaktorius Julius Norkevièius

korespondentë Edita Juèiûtë maketuotoja Birutë Bilotienë

teksto rinkëja Nijolë Strumilienë

Redakcijos adresas:

Saulëtekio 11, Vilnius, 415 k.

tel. 274 49 37, v. 9937

el. paðtas: inzinerija@adm.vtu.lt

STUDENTAIIÐLIKO,NES JUOKËSI

☺ ☺ ☺

Paskutiniai iðminuotojo, lakûno, para-

ðiutininko, lenktynininko, liûto dresuoto-

jo, gyvaèiø kerëtojo ir alpinisto þodþiai:

„Netrukdyk, að þinau, kà darau!“

☺ ☺ ☺

– Kalba, kad neseniai vedei? Dabar, ko

gero, þinai, kas yra tikra laimë!

– Taip. Dabar þinau. Bet jau vëlu.

☺ ☺ ☺

Psichoterapeuto pagalba, þinoma, ge-

rai. Bet vis dëlto kiekviename þingsnyje

iðdëti visus á ðuns dienas – apsieina pi-

giau!

☺ ☺ ☺

Vyras:

– Taip, tai tiesa, kad að paþadëjau tau

aukso kalnus, bet kalbos apie skalbiamà-

jà maðinà nebuvo…

☺ ☺ ☺

– Kà reiðkia patarlë: „Ir vilkai sotûs, ir

avys sveikos“?

– Reiðkia, kad vilkai surijo piemená ir

ðuná…

☺ ☺ ☺

Jeigu jûs pirmadiená prabudote be gal-

vos skausmo, be ðlykðtaus prieskonio

burnoje ir neblogai iðsimiegojote, vadina-

si, tai – treèiadienis.

☺ ☺ ☺

Maþas berniukas:

– Kiek dantø pastos yra tûtelëje?

– Na, neþinau, sûneli.

– Nuo durø iki kilimo!

IMTYNININKAI –

ÈEMPIONAITreneris Algirdas Šulinskas

Vilniaus miesto dziudo imtyniøjaunimo èempionate dalyvavo irkeletas mûsø imtynininkø.

Èempionø vardus iškovojo: iki60 kg svorio kategorijoje VV-1/3

grupës studentas Grigorij Kabulovir virš 100 kg svorio kategorijojeTM-4/1 grupës studentas PiotrLaskov.

Traumà patyræs ÁV-2/1 grupës stu-dentas Andrej Borovko liko treèiojevietoje. Penktàjà vietà iðkovojo To-mas Dyglys M-3/1.

Dabar sportininkø laukia aukðtøjømokyklø èempionatas.

FUNDAMEN-TININKØBALANDIS

Zenonas Galmantaitis

Ásibëgëja tradicinë jaunøjømokslininkø konferencija „Lietuvabe mokslo – Lietuva be ateities“.Vien balandá ávyks keturi jos po-sëdþiai. Ir visus juos organizuojaFundamentiniø mokslø fakultetas.

Jaunøjø mokslininkø dalykiniø po-kalbiø ciklà pradëjo fizikai, suren-

gæ konferencijà „Fizika ir fizinë kom-piuterija“. Praëjusià savaitæ ávykokonferencijos „Informatika“, „Bioinþi-nerija ir bioinformatika“ bei „Matema-tika“. Pastaroji vyko dviejose sekci-jose. Vienoje posëdþiavo matemati-nës statistikos, o kitoje – matemati-nio modeliavimo krypties jauniejimokslininkai.

Algimantas Nakas

Savæs klausiu: ar daug þinau apieGruzijà. Supratau – ne kaþin kiek. Iðmokyklos laikø prisimenu A. Vienuo-lio-Þukausko „Kaukazo legendas“,kur raðytojas poetiðkai apraðë kal-nus, dëstë patriotizmo idëjas.

Labai domëjausi sportu, todël jaudi-no Kauno „Þalgirio“ ir Tbilisio „Di-

namo“ krepðininkø kovos. Pokario me-tais jaunimas þinojo ne tik nuostabiuslietuviø krepðininkus Kulakauskà (vëliaubuvusá VISI katedros vedëjà), Butautà,Lagunavièiø, Petkevièiø, Sercevièiø, betir gruzinus Korkijà, Dþordþikijà, Ickirve-lá ir daugelá kitø. Lietuviai ir gruzinaidaugelá metø kovësi dël pirmumo. Ma-nau vyresnieji prisimena ir lengvosiosatletikos trenerá Barkalajà, gyvenusá irsëkmingai dirbusá Vilniuje. Jau rengda-mas knygà apie Petrà Vileiðá, suþino-jau, kad jis 1915–1919 m. gyveno Gru-zijoje, pastatë tiltus per keletà Gruzijosupiø, tiesë vadinamàjá Juodmario ge-leþinkelá.

1976 m. vasaryje teko aplankyti Gru-zijà kelionëje per Kaukazo respublikassu akademiniu choru „Gabija“. TuometTbilisyje mus priëmë Politechnikos ins-titutas. Po „Gabijos“ koncerto gruzinaisurengë nuostabø priëmimà. Patyrëme,kà reiðkia gruzinø legendinis nuoðirdu-mas ir vaiðingumas.

Abi tautos – ir lietuviai, ir gruzinai vi-sada svajojo bûti nepriklausomos. KaiLietuva ir Gruzija pakilo á kovà uþ sa-vàjà laisvæ ir nepriklausomybæ, nuo tometo mûsø ðaliø istorija turi daug ben-drø bruoþø, panaðiø ir netekèiø, ir lai-mëjimø.

1989 m. balandyje sovietinë kariuome-në surengë Tbilisyje taikiø demonstran-tø skerdynes. Nuþudë 20 ir per 200 su-þeidë. Jau tuomet Lietuva ryþtingai stojoGruzijos pusëje. SSSR Aukðèiausioje ta-ryboje lietuviø atstovams reikalaujant bu-vo sudaryta komisija toms þudynëms ið-

GRUZIJOS ÐVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO VIEÐNAGË (1)

tirti. Lietuvoje vyko protestø prieð tuosbarbariðkus veiksmus mitingai.

Kai 1990 m. kovo 11 d. Lietuva paskel-bë nepriklausomybæ, jau balandþio 18 d.Maskva pradëjo Lietuvos ekonominæblokadà. Tuomet viena pirmøjø, Gruzijakartu su Kazachstanu, Baltarusija ir Mol-dova pasmerkë blokadà, reikalavo nu-traukti ekonominæ prievartà, politiná ðan-taþà. Gruzija rëmë Lietuvà ir tragiðkomis1991 m. sausio dienomis. O kai Gruzija1991 m. balandþio 9 d. pareiðkë iðsto-janti ið SSSR, jau Lietuva dþiaugsmin-gai sveikino uþ 2000 km esanèios nuoLietuvos Gruzijos pasirinkimà.

Tik po 1991 m. rugpjûèio prasidëjoabiejø valstybiø tarptautinis pripaþini-mas, kai subyrëjo SSSR imperija. Betabi valstybës ne tik ðventë pergalæ.Abiejø laukë ir rimti iðbandymai. Norsjau praëjo beveik 15 metø, ypaè sudë-tingi jie yra Gruzijai. Èia tebëra rusøkariuomenë, kurstomas Abchazijos irAdþarijos separatizmas.

Dabar gyvename, anot R. Grigo,ypatingai sunkiu, dramatišku, kartu ir

atsakingu metu – savo valstybës atkû-rimo ir átvirtinimo metu, kuris sutampasu kritiniu civilizacijos lûþiu. Globaliniaiprocesai intensyviai veikia, deformuojatautà. Tai vienodai pasireiðkia tiek Lie-tuvos, tiek Gruzijos atþvilgiu.

Niekas neginèija globalizacijos priva-lumø. Bet ji kelia nerimà maþosiomstautoms. Tose aplinkybëse „maþiukai“vis labiau ima branginti savo gyveni-mo bûdà, savàjà kalbà, savàjà þemæ.Didþiosios tautos, lyg ir be prievartos,verèia maþàsias tautas priimti jø kal-bà,daugelyje gyvenimo srièiø savàjàmesti. Visø maþø tautø istorija vienupoþiûriu labai panaði. Tarkim, lietuviussiekë uþkariauti vokieèiai, rusai, lenkai,gruzinus – arabai, mongolai, turkai, ru-sai. Bet abi tautos, ir lietuviai, ir gruzi-nai atsilaikë, iðsaugojo tautinæ savastá,gyvena laisvose ir nepriklausomuoserespublikose.

Lietuva ir Gruzija turi daug ir kitø pa-naðumø. Gruzijos teritorijà sudaro apie70000 km2, Lietuvos – 65000 km2. Gru-zinø savame kraðte 70 proc., lietuviø –

80 proc. Pas juos 8 proc. armënø, pasmus tiek pat lenkø. Rusø Gruzijoje per 6proc., pas mus apie 8 proc. Gruzijojetreèdalis gyventojø uþsiima þemës ûkiu,o pas mus maþdaug tiek pramonëje.

Mes pasijutome saugesni tapæ NATOir ES nariais, gruzinus gi labai nerami-na Rusijos imperialistiniai proverþiai.Roþinë revoliucija Gruzijoje suteikë gru-zinams graþiø ateities vilèiø, bet pasjuos didþiulë bedarbystë, santykinaidaugiau nei pas mus þemo pragyveni-mo lygio þmoniø.

Ir Lietuva, ir Gruzija kenèia dël dide-lës korupcijos, nedaug pinigëliø telie-ka kultûrai, mokslui, ðvietimui. Lietuvadabar ðiais klausimais, vis dëlto, gero-kai lenkia Gruzijà, todël, nenuostabu,kad gruzinai nori susipaþinti su mûsøpatyrimu. Matyt, turëdamas minëtà mo-tyvacijà, Lietuvoje apsilankë Gruzijosrespublikos ðvietimo ir mokslo minist-ras Aleksandras Lomaia. Viena jø ap-lankytø vietø buvo ir Vilniaus Gedimi-no technikos universitetas. Kartu su mi-nistru á VGTU atvyko ir Gruzijos amba-sados Lietuvos, Latvijos ir Estijos kon-sulas Vladimiras Sadovskis.

VGTU rektoriaus prof. R. Ginevièiaussurengtame sveèiø priëmime dalyvavoprorektoriai profesoriai E. K. Zavadskas,R. Kirvaitis ir A. Valiulis, dekanai profe-soriai Z. Kamaitis, L. Lingaitis, D. Èy-gas, P. Vainiûnas ir M. Mariûnas, direk-toriai A. Radzevièienë ir A. Nakas.

Rektorius pasveikino atvykusius sve-èius ið tolimosios Gruzijos, paþymëjo,kad dar sovietmeèiu buvo geri abiejørespublikø bièiulystës ryðiai, kad drau-gaudavo daugelis ir ðeimomis. Rekto-rius iðreiðkë viltá, kad aukðtø sveèiø at-vykimas þada gerus mûsø ryðius ir atei-tyje.

Prof. R. Ginevièius papasakojo, kadVGTU studijuoja per 14 000 studentø,kad turime 8 fakultetus, A. Gustaièioaviacijos ir Humanitariná institutus, Tarp-tautiniø studijø centrà. Jis pabrëþë, kadVGTU jau nuo 1990 metø ávedë 3 laips-niø mokslo modelá bakalauras-magist-ras-daktaras. Bakalauro ir magistrantû-ros studijos vyksta atitinkamai 4 ir 2metus, doktorantûra – 4 metus.

Ð. m. balandþio mën. 25 d.(pirmadiená) 15.00 val.

2501 a.APF Geodezijos ir kadastro

katedros habil. dr.

Petras PETROÐKEVIÈIUSvieðame APF tarybos

posëdyje skaitys paskaitàtema

„GRAVITACIJOS LAUKO

POVEIKIS GEODEZINIAMS

MATAVIMAMS“

Nuoðirdus, dalykiðkas pokalbis rektoriaus kabinete

Ale

kso J

aunia

us n

uotr

.

� Universiteto teritorijø planavimo ir

valdymo specialistai susitiko su Vil-

niaus miesto savivaldybës darbuoto-

jais ir aptarë miesto teritorijø plana-

vimo ir valdymo problemas.

� Universiteto senatas patvirtino auto-

riniø sutarèiø administavimo nuosta-

tus.Ministras A. Lomaia dþiaugiasi ið rektoriaus R. Ginevièiaus gautu suvenyru