BALTIJOS ÐALIØ EKONOMIKOS AUGIMO APSKAITAelibrary.lt/resursai/DB/LB/LB_pinigu_studijos/Pinigu_studijos_2003_03_02.pdf · 14 Pinigø studijos 2003 3 Ekonomikos teorija ir praktika

14

Ekonomikos teorija ir praktikaPinigø studijos 2003 � 3

Igor Vetlov

Lietuvos bankasGedimino pr. 6LT-2001 VilniusEl. p. [email protected]

Straipsnyje* nagrinëjamas Baltijos ðaliø ekonomikos augimas ir jo kitimo veiksniai taikant Cobb-Douglas visuminës gamybos funkcijà. Tyrimo laikotarpis – 1995–2002 m. Taikant ekonometriniusmetodus, apskaièiuotas Baltijos ðaliø kapitalo fondas ir ávertintas bendras gamybos veiksniø naðumas.Nustatyta, kad bendras gamybos veiksniø naðumas buvo svarbiausias Lietuvos ekonomikos augimoðaltinis, o Estijos ekonomikos augimà lëmë didëjanèios investicijos á pagrindiná kapitalà. Veiksniø,nulëmusiø Latvijos ekonomikos augimà, átaka buvo daugiau ar maþiau subalansuota. Apskaièiuotaspotencialus BVP didëjimo tempas leidþia tikëtis, kad dabartiná ES15 pajamø, tenkanèiø vienamgyventojui, lygá Baltijos ðalys greièiausiai pasieks apie 2021–2022 m., o tam, kad pajamos visiðkaisuartëtø, papildomai prireiks dar 10–15 metø.Pagrindiniai þodþiai: ekonomikos augimas; visuminë gamybos funkcija; kapitalo fondas; darbas;bendras gamybos veiksniø naðumas; potenciali gamyba.

Ávadas

Ekonomikos augimas yra vienas ið svarbiausiø ðalies makroekonominës raidosrodikliø. Ilgu laikotarpiu ekonomikos augimo skirtumai lemia nevienodà ðaliøpragyvenimo, taigi ir gyventojø gerovës lygá. Nors ekonomikos augimà galima susietisu daugelio ekonominiø rodikliø kitimu, praktikoje jam iðmatuoti daþniausiaitaikomas bendrojo vidaus produkto (BVP) pokytis per tam tikrà laikotarpá (paprastairealiojo BVP pokytis procentais per metus).

Kaip rodo oficiali statistika, pastarøjø metø Baltijos ðaliø ekonomikos augimasbuvo vienas ið sparèiausiø pasaulyje. 1995–2002 m. vidutiniðkai per metus BVPEstijoje padidëjo 5,0 procento, Latvijoje – 4,8, o Lietuvoje – 4,7 procento. Ne-vertinant 1999 m., kai Baltijos ðaliø ekonominiø rodikliø kitimui ypaè didelæ átakàturëjo Rusijos finansø krizë, 1995–2002 m. vidutinis metinis BVP didëjimo tempassudarë: Estijoje – iki 5,8 procento, o Latvijoje ir Lietuvoje atitinkamai – 5,1 ir 5,6procento. Savaime kyla klausimas, kokie veiksniai galëjo nulemti ðiuos áspûdingusrezultatus? Kitas gana ádomus klausimas yra labiau susijæs su galimybëmis iðlaikytidabartiná BVP didëjimo tempà, t. y. koks galëtø bûti ilgalaikis arba potencialusBaltijos ðaliø ekonomikos augimas? Siekiant atsakyti á ðiuos klausimus, reikëtøávertinti daugybæ visuminës paklausos ir pasiûlos veiksniø. Suprantama, tai ne vienostraipsnio tema. Ðiame straipsnyje nagrinëjami Baltijos ðaliø ekonomikos augimoveiksniai taikant gerai þinomà ekonomikos moksle metodologijà, pagrástà visuminësgamybos funkcijos vertinimu, – vadinamàjà ekonomikos augimo apskaità (growth

accounting). Apskaitos tikslas – ávertinti ir palyginti ávairiø gamybos veiksniø átakàðalies ekonomikos augimui.

Gamybos apimties (BVP) ir jos kitimo veiksniø priklausomybë apraðoma visu-minës gamybos funkcija. Ekonomistai tradiciðkai iðskiria ðiuos svarbiausius gamybosveiksnius: kapitalo fondà, darbà ir bendrà gamybos veiksniø naðumà (arba techno-loginæ paþangà). Kai kuriais atvejais, kai, pavyzdþiui, þemdirbystë arba panaðiosveiklos sudaro reikðmingà bendrosios pridëtinës vertës dalá, á visuminës gamybosfunkcijà átraukiamas ir dirbamos þemës fondas. Viena ið daþniausiai tyrimø metutaikomø visuminës gamybos funkcijos specifikacijos formø yra Cobb-Douglas

BALTIJOS ÐALIØ EKONOMIKOS AUGIMO APSKAITA

� Igor Vetlov – Lietuvos banko Pinigø politikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus l. e. virðininkopareigas, Vilnius universiteto Ekonomikos fakulteto doktorantas.Veiklos sritys: makroekonominë analizë, pinigø politika, taikomasis ekonomikos modeliavimas.

*Autoriaus nuomonë nebû-

tinai sutampa su oficialia Lie-

tuvos banko pozicija.

15

I. Vetlov. Baltijos ðaliø ekonomikos augimo apskaita

visuminës gamybos funkcija. Ðios funkcijos praktinio panaudojimo paprastumas iðesmës nulëmë jos platø taikymà struktûriniuose makroekonominiuose modeliuoseapraðant visuminës pasiûlos kreivæ ir skaièiuojant potencialià gamybos (BVP) apimtá(þr. Bank of England, 1999; Fagan ir kt., 2001). Taikant Cobb-Douglas visuminësgamybos funkcijà, gana nesunkiai atliekama ir ekonomikos augimo apskaita. Taèiaukartais dël duomenø trûkumo (pvz., kai kapitalo fondo duomenys oficialiaineskelbiami) kyla problemø vertinant ðià funkcijà. Tai aktualu ir Baltijos ðalims,todël skaièiuojant tenka taikyti statistinius metodus, kurie leidþia tinkamaisugeneruoti kapitalo fondo laiko eilutes (Rõõm, 2001; Vetlov, 2003).

Taigi straipsnyje mëginta nustatyti anksèiau minëtø gamybos veiksniø átakàBaltijos ðaliø ekonomikos augimui 1995–2002 m. Kitas uþdavinys – siekta ávertintipotencialø (arba ilgalaiká) ekonomikos augimà, taip pat Baltijos ðaliø ir ES15 pajamøsuartëjimo galimybæ laiko atþvilgiu. Pirma straipsnio dalis skirta kapitalo fondo irpotencialios gamybos apimties apskaièiavimo metodologiniams klausimams aptarti.Tyrimo duomenys apraðyti antroje dalyje. Treèioje dalyje ávertintas Baltijos ðaliøkapitalo fondas. Ketvirtoje ir penktoje dalyse atlikta Baltijos ðaliø ekonomikosaugimo apskaita ir ávertintas potencialus ekonomikos augimas.

1. Metodologija

Empirinë analizë atliekama keliais etapais. Ið pradþiø apibrëþiama visuminësgamybos funkcija. Antrame etape ávertinamas pradinio kapitalo fondas taikantregresinæ analizæ, sudaromos kapitalo fondo ir bendro gamybos veiksniø naðumolaiko eilutës. Pagaliau, darant tam tikras prielaidas dël gamybos veiksniø potencialaus(arba visiðko uþimtumo) lygio, apskaièiuojamas potencialus BVP ir gamybos atotrûkis.

Visuminës gamybos funkcija

Daroma prielaida, kad visuminës gamybos funkcija yra Cobb-Douglas funkci-jos, kuri apibûdina pastovaus gràþos masto ekonomijà ir Hicks neutralià technologinæpaþangà, formos (þr. Romer, 1996; Rõõm, 2001; Fagan ir kt., 2001):

,

)1(

1

ββ −

−

⋅⋅=ttttlkqy (1)

kur: yt – reali visuminë pasiûla (realusis BVP); q

t – bendras gamybos veiksniø

naðumas (BGVN); kt – realusis kapitalo fondas laikotarpio pabaigoje; l

t – darbas

(dirbanèiøjø skaièius); t – laiko indeksas; � – visuminës gamybos elastingumo kapi-talo fondo atþvilgiu koeficientas.

Darant prielaidà, kad gamybos veiksniø rinkai bûdinga tobula konkurencija,visuminës gamybos funkcijos elastingumo koeficientø aproksimacijai galima taikytikapitalo ir darbo pajamø dalies BVP rodiklius. Ketvirtiniai BVP duomenys ir dir-banèiø gyventojø skaièius oficialiai skelbiami, taèiau duomenys apie kapitalo fondokitimà neskelbiami. Ðiame straipsnyje kapitalo fondo laiko eilutës sudarytos taikantstatistinius metodus, o vëliau BGVN apskaièiuojamas kaip Solow likutinis dydis(Romer, 1996).

Kapitalo fondo ávertinimas

Kapitalo fondo laiko eilutës sudaromos taikant nuolatiniø atsargø metodà(perpetual inventory method): kapitalo fondas lygus praeityje padarytø grynøjø (atë-mus pagrindinio kapitalo nuvertëjimo sumà) investicijø ir pradinio kapitalo fondosumai. Tai galima atvaizduoti matematiðkai.

Tegul k0 – pradinë kapitalo fondo vertë, t. y. kapitalo fondas t = 0 laikotarpio

pabaigoje; � – pagrindinio kapitalo vartojimo (arba nusidëvëjimo) norma; it – realio-

16


sios investicijos á pagrindiná kapitalà, padarytos per t laikotarpá. Taigi kapitalo fon-do vertë t = 1 laikotarpio pabaigoje yra k

1= k

0 · (1–�) + i

1, t = 2 laikotarpio pabai-

goje – k2= k

1·(1–�) + i

2, …, o bendriausiu atveju t laikotarpio pabaigoje –

kt = k

t – 1 · (1–�) + i

t. Taikant ðias lygtis, nesunku apskaièiuoti kapitalo fondo vertæ t

laikotarpio pabaigoje:

[ ]{ }.)1()1(10 ∑=

−

−⋅+−⋅=t

j

jt

j

t

tikk δδ (2)

Pradiniam kapitalo fondui apskaièiuoti taikomas regresinës analizës metodas.Taèiau, prieð taikant ðá metodà, bûtina apibrëþti BGVN. Empiriniuose darbuoseBGVN daþnai aproksimojamas paprastu tiesiniu trendu, kuris rodo, kad BGVN yraegzogeninis, atitinkantis klasikinæ interpretacijà, dydis (Solow, 1956; Swan, 1956).Ðiame straipsnyje daroma prielaida, kad BGVN duomenø generavimo procesas turitokià specifikacijà:

,t

T

tveq ⋅=

+ψϕ (3)

kur: e � 2,718; � ir � – BGVN parametrai; T – laiko trendas; vt – stochastinë

BGVN komponentë (innovation).Áraðius 2 ir 3 lygtis á 1 lygtá, pastaroji ágauna stochastinës lygties su k

0, � ir �

parametrais pavidalà (þr. 4 lygtá). Taip pat daroma prielaida, kad pagrindinio kapitalonusidëvëjimo norma (�) yra pastovi ir lygi 0,025, t. y. kiekvienà ketvirtá 2,5 procentokapitalo fondo nusidëvi.

[ ]{ }{ } .)1()1( )1(1

1

11

0 tt

t

j

jt

j

tT

t vlikey ⋅⋅−⋅+−⋅⋅=−−

=

−−−+

∑ββψϕ

δδ (4)

Ávertinus regresinës lygties parametrus, kapitalo fondo ir BGVN laiko eilutesgalima atitinkamai sudaryti pagal 2 ir 3 formules. Paþymëtina, kad BGVN galimaapskaièiuoti ir kaip áprastiná likutiná dydá (Romer, 1996, p. 26):

{ } .

1)1(

1

−−

−

⋅⋅=ββ

ttttlkyq (5)

Potencialios gamybos apimties ávertinimas

Potencialiai (arba visiðko uþimtumo) gamybos apimèiai ávertinti daromaprielaida, kad faktinis kapitalo fondas yra artimas potencialiam. Potencialus gyventojøuþimtumas – tai uþimtumas, kuris atitinka natûralø (natural unemployment arba non-

accelerating inflation rate of unemployment, NAIRU) nedarbo lygá:

( ),1tttufl −⋅= (6)

kur: tl – gyventojø uþimtumas, atitinkantis natûralø nedarbo lygá;

tu

– natûralus

nedarbo lygis, kintantis laiko atþvilgiu (time-varying NAIRU); ft – darbo jëga.

Natûralus nedarbo lygis apskaièiuojamas taikant Prior-Consistent (PC) filtrà(þr. Laxton ir kt., 1998). Ðiuo atveju natûralaus nedarbo lygio áverèiai apskaièiuojamiminimizuojant faktinio ir natûralaus nedarbo lygio kvadratiná nukrypimà esantuþsibrëþtam apribojimui. Taigi, taikant PC filtrà, minimizuojama tokia tikslo funkcija:

( ) ( )[ ] ,∆1

2

1

1

2

∑∑=

−

=

−−+−

T

t

a

tttPC

T

t

ttuuuuu λ (7)

kur: ut ir

tu – faktinis ir natûralus nedarbo lygis; a

tu∆ – natûralaus nedarbo lygio

pokyèio apriorinis ávertis; �PC

– glodinimo parametras.

17


Kaip matyti ið 7 lygties, tikslo funkcija didëja, kai didëja natûralaus nedarbolygio pokyèio áverèio ir natûralaus nedarbo lygio pokyèio apriorinio áverèio kvadratinisnukrypimas. Jeigu negalima nustatyti natûralaus nedarbo lygio pokyèio apriorinioáverèio, ðis paprastai prilyginamas 0. Glodinimo parametro �

PC ávertis nustatomas

atsiþvelgiant á prielaidas, kokie didþiausi natûralaus nedarbo lygio pokyèio ir nedarbolygio atotrûkio (faktinio nedarbo lygio nukrypimas nuo natûralaus nedarbo lygio)dydþiai yra labiausiai tikëtini:

�PC = (didþiausias nedarbo lygio atotrûkis)2 : (didþiausias natûralaus nedarbo lygio pokytis)2. (8)

Maþëjant �PC

, panašiai kaip ir Hodrick-Prescott (HP) filtro (Hodrick, Prescott,1980) taikymo atveju, filtruoti pagal PC metodà, kintamojo áverèiai artëja prie faktiniøduomenø. Taèiau didëjant �

PC, filtruoti pagal PC metodà, kintamojo áverèiai artëja

prie pastovaus dydþio, o filtruoti, taikant HP metodà, kintamojo áverèiai artëja prietiesinio trendo. Turint omenyje tai, kad natûralus nedarbas yra pakankamaistacionarus procesas (jo vidutinë reikðmë turëtø svyruoti intervale [0,1]), jo lygiuiávertinti reikëtø taikyti PC filtrà.

Kadangi technologinë paþanga yra ið esmës nestacionarus procesas, todël,siekiant apibrëþti BGVN ilgalaikæ tendencijà (

tq ), Solow likuèiui filtruoti taikomas

HP filtras.Taigi, ávertinus potencialø darbo veiksnio ir BGVN lygá, potenciali gamybos

(BVP) apimtis (ty ) ir gamybos atotrûkis (

ty ) apskaièiuojami taikant ðias formules:

,

)1(

1

ββ −

−

⋅⋅=ttttlkqy (9)

( ) ./ˆttttyyyy −= (10)

Toks gamybos atotrûkio skaièiavimo metodas paplitæs pasaulinëje praktikoje irið esmës yra vienas ið daugelio metodø, pagrástø vienmaèio filtro taikymu. Pagrindinisðio metodo privalumas – jo paprastumas: taikant vienmatá filtrà, nebûtina iðmanytidaugelio makroekonominiø rodikliø tarpusavio ryðius. Taèiau, kai ekonomikosstruktûriniai ryðiai gerai þinomi, pirmenybë turëtø bûti teikiama daugiamaèio filtro,leidþianèio visapusiðkai ávertinti makroekonominæ informacijà, taikymui. Ðia prasmedaugiamatis filtras yra gerokai patikimesnis negu vienmatis filtras.

2. Duomenø apraðymas

Pagrindiniai statistiniai duomenys, naudojami atliekant Baltijos ðaliø ekonomikosaugimo analizæ, yra ðie: realieji BVP ir pagrindinio kapitalo formavimas, nomina-liosios kompensacijos dirbantiesiems, dirbanèiø gyventojø skaièius, darbo jëga.Minëtø rodikliø gavimo ðaltiniai – Baltijos ðaliø statistikos ástaigos ir darbo birþos.Tyrimo laikotarpis – nuo 1995 m. pirmojo ketvirèio iki 2002 m. ketvirtojo ketvirèio.Ðio laikotarpio pasirinkimà lëmë tyrimui reikalingø oficialiai skelbiamø duomenøpalyginamumas ir patikimumas.

Baltijos ðaliø ekonomikos augimo tendencijos nagrinëjamu laikotarpiu buvolabai panaðios, todël pagal jø kitimà visà laikotarpá galima sàlyginai suskaidyti á trismaþesnius laikotarpius (þr. 1 pav.). Pirmam laikotarpiui (1996–1997 m.) bûdingatai, kad visø trijø Baltijos ðaliø BVP sparèiai didëjo. Antru laikotarpiu (1998–1999 m.)ekonomikos augimas lëtëjo arba net buvo pastebimas trumpalaikis ekonomikosnuosmukis. Treèias laikotarpis (nuo 2000 m. iki ðiø dienø) – tai tvirto Baltijos ðaliøekonomikos augimo laikotarpis.

18


1 pav. BVP kaita

Ðaltiniai: Baltijos ðaliø statistikos ástaigø duomenys.

Pirmu laikotarpiu Baltijos ðaliø ekonomikos augimà lëmë struktûrinës reformosir ágyvendintos makroekonominio stabilizavimo priemonës. Tam turëjo átakos irsëkminga Baltijos ðaliø ekonomikos integracija á Vakarø rinkas. Viena vertus, didëjoprekiø ir paslaugø eksportas á Europos Sàjungos (ES) ðalis; kita vertus, didëjo JAVir ES ðaliø tiesioginiø uþsienio investicijø apimtis Baltijos ðalyse. Nuo 1998 m.pradþios Baltijos ðaliø BVP didëjo lëèiau, o antràjá pusmetá BVP netgi sumaþëjo,nes dël 1998 m. Rusijos finansø krizës staigiai sumaþëjo Nepriklausomø ValstybiøSandraugos (NVS) ðaliø paklausa. Lëtesná Estijos BVP didëjimo tempà 1998 m.pirmàjá pusmetá taip pat bûtø galima paaiðkinti Vyriausybës iðlaidø maþinimopolitikos, kuria buvo siekta sumaþinti perteklinës paklausos poveiká vidaus kainoms,ágyvendinimu.

Paþymëtina, kad buvo nevienodas Rusijos finansø krizës poveikis Baltijos ðaliøekonomikai, nes skyrësi ðio poveikio kanalai (Taro, 1999). Pavyzdþiui, Estijoje irLietuvoje svarbiausias Rusijos finansø krizës poveikio ekonomikos augimui kanalasbuvo uþsienio prekyba, o Latvijoje – bankø sektorius. Kaip matyti 1 pav., Baltijosðaliø ekonomika atsigavo gana greitai ir jau nuo 2000 m. joms bûdingas pastovusekonomikos augimas. Lietuvos ekonomika atsigavo per ðiek tiek ilgesná laikà dël2000 m. pradëtos ágyvendinti drastiðkos biudþeto iðlaidø maþinimo politikos.

Siekdamos uþtikrinti pastovø ekonomikos augimà nagrinëjamu laikotarpiu,Baltijos ðalys skyrë nemaþà BVP dalá investicijoms á pagrindiná kapitalà. Tai rodoinvesticijø ir BVP santykio, kuris didëjo visose Baltijos ðalyse, kaita (þr. 2 pav.).Labiausiai ðis santykis padidëjo Latvijoje – nuo 0,15 (1995 m.) iki beveik 0,3(2002 m.). Lietuvoje jis tolygiai didëjo nuo 1995 m. iki 1998 m. pirmojo pusmeèio,taèiau 1999–2000 m. truputá sumaþëjo ir kito nedaug, o 2001–2002 m. vël pradëjodidëti. Paþymëtina, kad Estijoje 1995–1999 m. investicijø ir BVP santykis buvodidþiausias tarp Baltijos ðaliø, o Lietuvoje nuo 1999 m. antrojo pusmeèio ðis santykisvidutiniðkai buvo apie 5 procentinius punktus maþesnis negu kaimyniniø ðaliø.Darytina iðvada, kad, kitoms sàlygoms esant vienodoms, Estijoje, o ypaè Latvijoje,kapitalo fondas didëjo sparèiau negu Lietuvoje. Vadinasi, Latvijoje ir Estijoje kapitalofondo didinimas buvo kur kas svarbesnis ekonomikos augimo pasiûlos veiksnys neguLietuvoje.

19


2 pav. Investicijø á pagrindiná kapitalà kaita

(investicijø ir BVP santykis)

Ðaltiniai: Baltijos ðaliø statistikos ástaigø duomenys.

Kitas labai svarbus Baltijos ðaliø ekonomikos augimo pasiûlos veiksnys buvodarbas. Nagrinëjamu laikotarpiu Lietuvos ir Latvijos ûkyje dirbanèiø gyventojøskaièius labai sumaþëjo, o Estijos ûkyje – beveik nepakito (þr. 3 pav.). 2002 m.,palyginti su 1995 m., vidutinis metinis dirbanèiø gyventojø skaièius Lietuvojesumaþëjo 8,1 procento (133,6 tûkst.), Latvijoje – 8,9 (106,6 tûkst.), o Estijoje padidëjo0,4 procento (3,3 tûkst.). Vidutinis metinis dirbanèiø gyventojø skaièiaus pokytisLietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atitinkamai sudarë –0,77; –0,85 ir 0,04 procento.

3 pav. Dirbanèiø gyventojø skaièiaus kaita

Ðaltiniai: Baltijos ðaliø darbo birþø duomenys.

Dirbanèiøjø skaièiaus kitimui Baltijos ðalyse turëjo átakos daugybë demografiniø,socialiniø, politiniø ir ekonominiø veiksniø. Straipsnyje ðie veiksniai nenagrinëjami,taèiau vieno ið jø – nedarbo lygio átaka bus ávertinama skaièiuojant Baltijos ðaliøpotencialø BVP, todël tikslinga aptarti jo kaità.

Nedarbo lygio kaita pagal Baltijos ðaliø darbo birþø fiksuotus duomenis rodo,kad Estijoje uþregistruotas nedarbas buvo maþiausias, nepaisant to, kad nagrinëjamulaikotarpiu jis padidëjo 2 procentiniais punktais (þr. 4 pav.). Latvijoje nedarbo lygis

20


buvo vidutiniðkai 2–3 procentiniais punktais didesnis negu Estijoje. 1995–1999 m.Lietuvoje oficialus nedarbo lygis buvo artimas Latvijos rodikliui arba net maþesnisuþ já, taèiau 1999–2000 m. staigiai padidëjæs bedarbiø skaièius lëmë tai, kad nedarbolygis Lietuvoje pastaraisiais metais buvo didþiausias tarp Baltijos ðaliø (nuolaikotarpio pradþios padidëjo 6 procentiniais punktais).

4 pav. Nedarbo lygio kaita

Ðaltiniai: Baltijos ðaliø darbo birþø duomenys.

Paþymëtina, kad pateikti duomenys rodo uþregistruotà nedarbo lygá, kuris dëlávairiø prieþasèiø (socialiniø, psichologiniø, ekonominiø ir kt.) gali neatitikti realausbedarbiø skaièiaus ðalyje. Darbo jëgos tyrimai, atlikti taikant tarptautinëje praktikojeáprastus metodus, rodo, kad 1995–1999 m. nedarbo lygis Baltijos ðalyse buvo gerokai(10–12 procentiniø punktø) didesnis negu uþregistruotas nedarbas. Svarbu paminëtiir tai, kad Baltijos ðaliø nedarbo lygio skirtumai, remiantis minëtø tyrimø rezultataisyra daug maþesni, negu tai rodo darbo birþø duomenys. Nors nedarbo lygis,apskaièiuotas pagal darbo jëgos tyrimø ir darbo birþø pateiktus duomenis, skiriasi,ðio rodiklio trumpalaikiai svyravimai ið esmës panaðûs. Atsiþvelgiant á uþimtumo irnedarbo lygio ketvirtiniø laiko eiluèiø sudarymo ilgá, tolesniems skaièiavimams imtidarbo birþø duomenys.

Baltijos ðaliø uþimtumo statistika rodo, kad nagrinëjamu laikotarpiu, kitomssàlygoms esant vienodoms, dël darbo veiksnio Latvijos ir Lietuvos BVP maþëjo, oEstijos BVP ðis veiksnys neturëjo didesnës átakos. Taigi pastovø Baltijos ðaliøekonomikos augimà pirmiausia lëmë kapitalo fondo ir (arba) BGVN didinimas.BGVN duomenys oficialiai neskelbiami, todël ðiam veiksniui ávertinti daþniausiaitaikomas pakaitalas – BVP, tenkanèio vienam dirbanèiam gyventojui, rodiklis.2002 m., palyginti su 1995 m., ðis rodiklis padidëjo: Lietuvoje – 51,7 procento,Latvijoje – 62,5, Estijoje – 40,5 procento (þr. 5 pav.). Siekiant BGVN skaièiavimøtikslumo, bûtina ávertinti ne tik darbo, bet ir kapitalo fondo pokyèio átakà BVP.Kadangi kapitalo fondo prieaugis buvo didþiausias Latvijoje ir Estijoje, galima spëti,kad BGVN átaka BVP didëjimo tempui Lietuvoje buvo didesnë negu kaimyninëseðalyse.

21


5 pav. BVP, tenkanèio vienam dirbanèiam gyventojui, kaita

(1995 m. I ketvirtis =1)

Ðaltiniai: Baltijos ðaliø statistikos ástaigø ir darbo birþø duomenys.

Pagaliau, nagrinëjant darbo ir kapitalo pajamø struktûrà, matyti, kad Baltijosðalys labai panaðios darbo pajamø dalies BVP kitimo atþvilgiu (þr. 6 pav.). Pavyzdþiui,1998 m. antràjá pusmetá darbo pajamø dalis BVP padidëjo visose Baltijos ðalyse. Taisparèiausio per visà deðimtmetá ekonomikos augimo laikotarpis. Ðiuo laikotarpiu labaipadidëjo darbo uþmokestis, ypaè valstybës sektoriuje. Nuo 1999 m. antrojo pusmeèiodarbo pajamø dalis BVP maþëjo. Tai susijæ su nedarbo lygio padidëjimu, kurá savoruoþtu lëmë staigiai sulëtëjæs Latvijos ekonomikos augimas, Lietuvos ir Estijosekonomikos nuosmukis. Tarp kitø veiksniø, kurie didino nedarbo lygá, reikëtø paminëtiBaltijos ðaliø darbo rinkos liberalizavimà 1999–2000 m., kai buvo supaprastinta darbosutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva tvarka. Reaguodamos á padidëjusá valstybësbiudþeto deficità, Baltijos ðaliø vyriausybës sugrieþtino iþdo iðlaidø politikà, ypaè buvoribojama didinti darbo uþmokestá. Lietuvoje nuo 2000 m. pradþios beveik dvejus metusbuvo áðaldytas valstybës tarnautojø darbo uþmokestis, sumaþinti arba apskritainemokami darbo uþmokesèio priedai, praktiðkai nemokamos premijos.

6 pav. Darbo pajamø dalies BVP kaita

Šaltiniai: Baltijos ðaliø statistikos ástaigø duomenys.

22


Darbo pajamø dalis BVP Baltijos ðalyse yra gerokai maþesnë negu iðsivysèiusioseðalyse, kur darbo uþmokesèio fondas paprastai sudaro apie du treèdalius visø pajamø.Viena vertus, tai bûtø galima paaiðkinti palyginti maþu Baltijos ðaliø darbo naðumu.Be to, tai galima susieti ir su silpna darbuotojø arba jiems atstovaujanèiø organizacijøderybø metu ginama pozicija tariantis dël darbo uþmokesèio su darbdaviais. Todëlmaþa darbo pajamø dalis BVP yra socialiniu poþiûriu neteisingo pajamø pasi-skirstymo ðalyje rodiklis (Woolfson, Beck, 2003). Kita vertus, didelá atotrûká tarpBaltijos ir iðsivysèiusiø ðaliø darbo pajamø dalies BVP bûtø galima vertinti kaip tamtikrà pereinamojo laikotarpio ðeðëlinës ekonomikos padariná.

3. Kapitalo fondo ávertinimas

Baltijos ðaliø ekonomikos augimo apskaitai atlikti reikia ávertinti kapitalo fondà,kadangi ðio rodiklio duomenys oficialiai neskelbiami. Taigi pagal 1 skyriuje iðdëstytàmetodologijà ið pradþiø ávertinami (4) lygties pradinio kapitalo fondo ir BGVNparametrai. Parametrø vertinimams gauti taikytas maþiausiø kvadratø metodas (þr.1 lentelæ).

1 lentelë

(4) lygties parametrø vertinimai

Šalis Parametrai Áverèiai t-statistika Koreguotas R2

Lietuva � 5,0006 29,295 0,92

� 0,0085 2,133

k0

47 243,12 2,009

Latvija � 3,6945 20,297 0,98

� 0,0523 1,936

k0

3 316,035 2,449

Estija � 5,9808 231,22 0,96

� 0,000087 3,373

k0

66 877,68 9,984

Pastabos: Tiesinio trendo specifikacija parinkta atsiþvelgiant á lygèiø ir faktiniø duomenø atitikimà.Taigi Lietuvos atveju pasirinktas tiesinis laiko trendas T; Latvijos – T 0,5; Estijos – T 2.

Pagal 2 formulæ apskaièiuoto kapitalo fondo ir metinio BVP santykis Baltijosðalyse atvaizduotas 7 pav. Matyti, kad 1995 m. Lietuvoje ðis santykis buvo didþiausiasir treèdaliu aplenkë atitinkamà Latvijos ir Estijos rodiklá. Kapitalo fondo ir BVPsantykio skirtumai laikotarpio pradþioje leidþia teigti, kad Lietuva (dar ið sovietmeèiolaikø) turëjo labiausiai tarp Baltijos ðaliø iðplëtotà pramonæ ir kitas daug kapitalosunaudojanèias ekonomikos ðakas. Taèiau laikotarpio pabaigoje dël palyginti maþøinvesticijø á pagrindiná kapitalà Lietuva prarado lyderio pozicijas uþleisdama vietàEstijai, kurios kapitalo fondas 1995–2002 m. padidëjo 50 procentø. 1995–2002 m.kapitalo fondo ir BVP santykis Latvijoje padidëjo apie 30 procentø ir laikotarpiopabaigoje jau prilygo atitinkamam Lietuvos rodikliui. Nors kiekybës atþvilgiu ðiepokyèiai áspûdingi, jie neatskleidþia kapitalo fondo pagerëjusios kokybës, kuriàávertinus galima bûtø visapusiðkai spræsti apie Baltijos ðaliø paþangà kuriant tvirtàpagrindà ateities ekonomikos augimui.

23


7 pav. Kapitalo fondo ir BVP santykis

Ðaltiniai: Baltijos ðaliø statistikos ástaigø duomenys, autoriaus skaièiavimai.

Pateikti rezultatai patvirtina kai kuriuos M. Rõõm (2001) tyrimo rezultatus.M. Rõõm apskaièiavo 1993–1999 m. kapitalo fondo ir metinio BVP santyká, be to,nustatë, kad laikotarpio pabaigoje (1999 m.) Lietuvoje bei Estijoje ðis rodiklis sudarëapie 1,5, o Latvijoje – apie 1. Pastarasis yra 0,2 procentinio punkto maþesnis neguðiame straipsnyje pateiktas minëtos ðalies rodiklis. Skirtumo prieþastis – nevienodaspradinio kapitalo fondo ávertis. Pagal M. Rõõm skaièiavimus 1995 m. kapitalo fondoir BVP santykis Latvijoje sudarë apie 0,7 ir buvo gerokai maþesnis nei ðis Lietuvosir Estijos rodiklis. Atsiþvelgiant á tai, jog kapitalo fondo nusidëvëjimo ir BVP santykisnagrinëjamo laikotarpio pradþioje Estijoje bei Latvijoje buvo pakankamai panaðus,darytina iðvada, kad pradinio kapitalo fondo ir BVP santykis taip pat neturëtø labaiskirtis. Todël ðiame straipsnyje pateikti rezultatai turëtø bûti artimesni tiesai.

Kapitalo fondo ir metinio BVP santykis iðsivysèiusiose ðalyse sudaro apie2–2,5. Vadinasi, Baltijos ðaliø kapitalo fondas vis dar yra nepakankamas ir ateityjeturëtø didëti. Kitaip sakant, kad priartëtume prie iðsivysèiusiø ðaliø lygio, vidutiniulaikotarpiu Baltijos ðaliø BVP dalis, skirta investicijoms á pagrindiná kapitalà, turëtøbûti didesnë negu iðsivysèiusiø ðaliø atitinkamas rodiklis, sudarantis vidutiniðkai apie20 procentø.

4. Ekonomikos augimo apskaita

Ekonomikos augimo apskaita – tai konkreèiø gamybos veiksniø (kapitalo fondo,darbo ir BGVN) átakos vidutinio metinio BVP pokyèiui ávertinimas (þr. 2 lentelæ).Grafinë vidutinio metinio ekonomikos augimo analizë pateikta priedo 1–3 pav.Matyti, kad 1996–2002 m. pagrindinis Lietuvos ekonomikos augimo ðaltinis buvoBGVN, o Estijos – kapitalo fondo kaupimas. Taigi Baltijos ðaliø ekonomikos augimasskyrësi tam tikra kokybe. Intensyvesnis Lietuvos ûkio valdymas lëmë tai, kad josekonomikos augimas buvo pasiektas ieðkant bûdø kuo efektyviau (naðiau) panaudotiturimus iðteklius. Estijos ûkyje prieðingai, dominavo ekstensyvûs veiksniai, t. y.ekonomikos augimà garantavo kaupiami iðtekliai. Latvijos ekonomikos augimasveiksniø átakos atþvilgiu buvo labiau subalansuotas – vidutinis metinis BVP didëjotiek didinant BGVN, tiek ir kapitalo fondà.

24


2 lentelë

1996–2002 m. vidutinio metinio ekonomikos augimo apskaita

(procentais)

Veiksniai Lietuva Latvija Estija

Kapitalo fondas 1,8 3,6 3,8

Darbas –0,8 –0,8 0,0

BGVN 3,9 3,1 1,4

Faktinis BVP 4,9 5,8 5,1

Šaltinis: autoriaus skaièiavimai.

Taigi per pastaruosius septynerius metus BGVN labiausiai didëjo Lietuvoje, omaþiausiai – Estijoje (þr. 8 pav.). 1999 m. Lietuva ir Estija patyrë ekonomikosnuosmuká, todël BGVN maþëjo. Atsigavus ekonomikai, pradëjo didëti ir BGVN.Tai rodo, kad Baltijos ðalyse BGVN yra procikliðkas, t. y. ekonomikos nuosmukiometu BGVN maþëja, o ekonomikai kylant – didëja.

8 pav. BGVN kaita

(1995 m. =1)


1995–2002 m. Baltijos ðaliø ekonomikos augimas ir jo ðaltiniai atvaizduoti 9 pav.Baltijos ðaliø BVP pokytis, iðskaidytas pagal gamybos veiksniø indëlá, rodo, kadLietuvos ir Estijos BVP padidëjo apie 40 procentø, Latvijos – apie 50 procentø.Lietuvos BVP dël kapitalo fondo pokyèio padidëjo 15 procentø, BGVN – 30procentø, o dël darbo veiksnio sumaþëjo 5 procentais. Latvijos ir Estijos BVPlabiausiai didëjo kaupiant kapitalo fondà – apie 30 procentø. Kaip Lietuvoje, taip irLatvijoje darbas buvo BVP maþinantis veiksnys. Sumaþëjus dirbanèiø gyventojøskaièiui Latvijos ûkyje, ðios ðalies BVP sumaþëjo 6 procentais. Estijoje darbo veiksnyspraktiðkai neturëjo átakos ðalies BVP didëjimo tempui. Tuo tarpu dël BGVN Latvijosir Estijos BVP atitinkamai padidëjo 24 ir 10 procentø.

25


9 pav. 1995–2002 m. Baltijos ðaliø ekonomikos augimas ir jo šaltiniai


Reikëtø atkreipti dëmesá á tai, kad ðiame straipsnyje nustatyta BGVN átakaBaltijos ðaliø ekonomikos augimui ið dalies atitinka kitø tyrinëtojø (Doyle ir kt., 2001;Burgess ir kt., 2003) iðvadas ðiuo klausimu. Pavyzdþiui, R. Burges, S. Fabrizio irY. Xiao (2003) apskaièiavo, kad 1996–2001 m. Baltijos ðaliø visuminës gamybosapimtis kaupiant kapitalo fondà vidutiniðkai per metus didëjo apie 1,8–2 procentus,o BGVN indëlis sudarë: Lietuvoje – 3 procentinius punktus, Latvijoje – 3,75 irEstijoje – 4,25 procentinio punkto. Taigi ðiame straipsnyje apskaièiuotas Estijosvidutinis metinis ekonomikos augimas dël BGVN yra gerokai maþesnis negu ðisatitinkamas ávertis, pateiktas minëtø autoriø darbe. Toká rodikliø neatitikimà bûtøgalima paaiðkinti tuo, kad, skaièiuodami visuminës gamybos apimties pokyèio ávertá,ðie autoriai rëmësi bendruoju nacionaliniu produktu (BNP), o ne BVP, taip pat taikëkitus uþimtumo duomenis. Ið tikrøjø, atlikus gyventojø suraðymà (Estijoje ir Latvijoje –2000 m., Lietuvoje – 2001 m.), Baltijos ðaliø statistikos ástaigos pradëjo perskaièiuotiuþimtumo rodiklius, taèiau iki ðiol iðlieka svarstytinas jø taikymo ekonominiamstyrimams pagrástumo klausimas. R. Burgess ir jo kolegø darbe raðoma, kad 1996–2001 m. dirbanèiøjø Estijos ûkyje skaièius vidutiniðkai maþëjo 1,7 procento per metus.Ðiame straipsnyje pateiktø skaièiavimø rezultatai rodo, kad minëtu laikotarpiuvidutinis metinis dirbanèiøjø skaièiaus pokytis Estijoje buvo artimas 0. Tokiu atvejuderëtø skaitytojui priminti, kad dël uþimtumo ir kitø duomenø patikimumo galimatam tikra ekonomikos augimo apskaitos neapibrëþtis, todël ðio ir panaðiø tyrimørezultatus reikëtø vertinti su kai kuriomis iðlygomis.

5. Potencialus BVP ir gamybos atotrûkis

Potencialiam BVP ir gamybos atotrûkiui apskaièiuoti bûtina tinkamai ávertintigamybos veiksniø potencialø lygá. Natûralaus nedarbo lygio áverèiai Baltijos ðalyseapskaièiuoti taikant PC filtrà. Skaièiavimai grindþiami prielaidomis, kad didþiausiasnedarbo lygio atotrûkis neturi bûti didesnis kaip 0,05, arba 5 procentiniai punktai,o didþiausias natûralaus nedarbo lygio pokytis per ketvirtá neturi bûti didesnis kaip0,005, arba 0,5 procentinio punkto. Atsiþvelgiant á ðias prielaidas, apskaièiuota PC

filtro glodinimo parametro �PC

reikðmë (þr. 8 formulæ) sudarë 100. Skaièiavimørezultatai pateikti 10 pav. ir priedo 4–6 pav. Kaip matyti ið 10 pav., 1995–2002 m.natûralus nedarbo lygis padidëjo visose Baltijos ðalyse: Latvijoje ir Estijoje – apie 1procentiná punktà, o Lietuvoje – daugiau kaip 3 procentiniais punktais. Taigi

26


nagrinëjamo laikotarpio pabaigoje didþiausias natûralus nedarbo lygis buvo Lietuvojeir sudarë 10,5 procento, Latvijoje – 8 procentus, o Estijoje – 5,5 procento.

10 pav. Natûralaus nedarbo lygio áverèiø kaita


Natûralus nedarbas susijæs su darbo rinkos struktûros ypatybëmis (asimetrinëinformacija, darbo santykius reguliuojantys ástatymai, rinkos koncentracija ir t. t.),todël jis neturëtø priklausyti nuo trumpalaikiø ekonomikos svyravimø. Taèiau kartaisstiprûs trumpalaikiai ðokai gali ilgam neigiamai paveikti nedarbo lygá, t. y. nedarbolygis gali iðlikti didelis nepaisant to, kad ekonomika po tam tikro ðoko atsigavo.Paprastai taip atsitinka, kai bedarbiai praranda átakà derëdamiesi darbo rinkoje arbanetenka darbo ágûdþiø ar kvalifikacijos ir dël to jiems sunku vël ásidarbinti. Ðá efektàmakroekonomikoje aiðkina nedarbo histerezës teorija (hysteresis theory of unemploy-

ment) (Blanchard, Summers, 1987). Esant labai išskaidytai Baltijos ðaliø darbo rinkai,maþai tikëtina, kad histerezës efektas èia gali pasireikðti dël dirbanèiø gyventojø, kuriesiektø uþkirsti kelià bedarbiø gráþimui á dirbanèiøjø gretas, veiksmø. Labiau tikëtinakita histerezës efekto prieþastis, t. y. kai natûralus nedarbo lygis didëja dël nepakan-kamø ir (arba) pavëluotø valstybës veiksmø siekiant ádarbinti praradusius darbàþmones: ilgëjant nedarbo laikotarpiui ir greitai besikeièiant darbo paklausai (o taibûdinga pereinamojo laikotarpio ðalims), jie praranda visas ásidarbinimo galimybes.

Ðiame straipsnyje apskaièiuotø natûralaus nedarbo lygio áverèiø patikimumasgali bûti svarstytinas. Kaip jau minëta, skaièiavimams imti Baltijos ðaliø darbo birþoseuþregistruoto nedarbo lygio duomenys rodo maþesná bedarbiø skaièiø (ypaè nagri-nëjamo laikotarpio pradþioje) negu jø statistikos ástaigø atliktø darbo jëgos tyrimøduomenys. Taèiau ðiam tyrimui tai neturi didelës reikðmës, kadangi potencialiamBVP apskaièiuoti svarbesnis yra ne natûralaus nedarbo lygio, o atotrûkio tarp faktinioir natûralaus nedarbo lygio rodiklis.

Pastoviai BGVN komponentei ávertinti taikytas HP filtras ir áprastas ketvir-tiniams duomenims apdoroti glodinimo parametras �

HP = 1 600. Nustatyta, kad

Latvijoje BGVN didëjo palyginti tolygiai, o Lietuvoje ir Estijoje ðis veiksnys labiaukito (þr. priedo 4–6 pav.). 1997 m. visose Baltijos ðalyse BGVN kreivë buvo aukðèiauilgalaikio trendo, o 1999–2000 m. Lietuvoje ir 1999 m. Estijoje ði kreivë buvo þemiauilgalaikio trendo, 1999 m. Latvijoje ji priartëjo prie trendo. Viena vertus, reaguo-damos á neigiamà paklausos ðokà, Latvijos ámonës greitai sumaþino darbuotojøskaièiø (þr. priedo 5 pav.). Kita vertus, atsigavus ðalies ekonomikai, lygiai taip patgreitai joms pavyko sumaþinti nedarbo lygá. Taigi darytina iðvada, kad Latvijos, kitaipnegu Lietuvos ir Estijos, darbo rinkai bûdingas didesnis lankstumas.

27


Áraðius potencialø uþimtumo lygá (þr. 6 lygtá) ir BGVN trendo ávertá á 9 formulæ,buvo apskaièiuota potenciali gamybos (BVP) apimtis

ty (þr. priedo 7–9 pav.).

Skaièiavimai rodo, kad 1996–2002 m. potencialus BVP Lietuvoje ir Latvijojeatitinkamai vidutiniðkai didëjo 4,8 ir 5,7 procento, o Estijoje – 5 procentais. Pagal10 formulæ apskaièiuotø gamybos atotrûkio áverèiø (

ty ) kaita parodyta 11 pav.

Matyti, kad atotrûkio tarp faktinio ir potencialaus BVP áverèiø kitimas Baltijos ðalysebuvo labai panaðus. 1997 m. faktinis BVP buvo didesnis uþ potencialø BVP 4–5procentais, o po Rusijos finansø krizës faktinis BVP buvo maþesnis uþ potencialøBVP 2–6 procentais. Paþymëtina, kad 2001–2002 m. faktinis ir potencialus BVPsuartëjo. Apskaièiuoti atotrûkio tarp faktinio ir potencialaus BVP standartiniainuokrypiai sudarë: Lietuvoje – 3,17 procento, Latvijoje – 1,92, o Estijoje – 2,25procento. Gauti rezultatai leidþia teigti, kad Latvijos ekonomikos augimui bûdingasdidesnis pastovumas negu Lietuvos ar Estijos.

11 pav. Atotrûkio tarp faktinio ir potencialaus BVP áverèiø kaita


2004 m. geguþæ Baltijos šalys ir dar 5 Vidurio ir Rytø Europos (VRE) ðalystaps pilnateisëmis ES narëmis. Daþnai pabrëþiama, kad pajamø lygis narystës ESsiekianèiose VRE šalyse yra daug maþesnis negu dabartiniø ES ðaliø nariø. PagalBVP*, tenkanèio vienam gyventojui, dalá, palyginti su ES15** atitinkamu rodikliu,Baltijos ðalys narystës siekianèiø VRE ðaliø grupëje yra vienos ið maþiausiai pajamøuþdirbanèiø ðaliø (þr. 12 pav.). 1995–2002 m. didþiausià paþangà pajamø suartëjimosrityje padarë Latvija, Slovënija ir Vengrija, kur ðis rodiklis atitinkamai padidëjo10,6, 9,6 ir 9,5 procentinio punkto. Tuo paèiu laikotarpiu Èekijoje ðis rodiklissmuktelëjo 3,1 procentinio punkto.

Siekiant nustatyti, per kiek metø Baltijos ðaliø pajamø lygis priartës prie ES15vidutiniø pajamø lygio, daryta prielaida, kad scenarijaus sudarymo laikotarpiu ES15potencialus BVP per metus padidës 2 procentais, o ES15 ir Baltijos ðaliø gyventojøskaièius nesikeis.

2003–2040 m. Baltijos ðaliø vidutinio metinio BVP didëjimo tempui aproksimuotitaikomas ðiame straipsnyje apskaièiuotas potencialaus BVP didëjimo tempas, t. y.Lietuvos atveju vidutinis metinis ekonomikos augimas bûtø 4,8 procento, Latvijos –5,7, o Estijos – 5 procentai. Tikrovëje, þinoma, pajamø suartëjimo greitis maþës Balti-jos ðaliø pajamø lygiui artëjant prie ES15 pajamø lygio.

*BVP, koreguotas pagal per-kamosios galios paritetà.**Dabartinës (2003 m.) ESðalys narës: Airija, Austrija,Belgija, Danija, Graikija, Ispa-nija, Italija, Jungtinë Kara-lystë, Liuksemburgas, Nyder-landai, Portugalija, Prancûzija,Suomija, Ðvedija, Vokietija.

28


12 pav. ES15 ir narystës siekianèiø VRE ðaliø pajamø suartëjimas

(ES15 BVP, tenkantis vienam gyventojui = 100)

Šaltinis: Eurostat (http://europa.eu.int/comm/eurostat/).

Nustatyta, kad dabartiná ES15 vidutiniø pajamø lygá Baltijos ðalys turëtø pasiektiapie 2021–2022 m. (þr. 13 pav.). Po 20 metø Baltijos ðaliø BVP, tenkanèio vienamgyventojui, dalis apytiksliai sudarys 70 procentø ES15 pajamø vidurkio. Baltijos ðaliøpajamø lygis visiðkai priartës prie ES15 vidutiniø pajamø tik po 30–35 metø:Latvijoje – 2032 m., Estijoje – 2034 m., o Lietuvoje – 2036 m.

13 pav. Baltijos ðaliø ir ES15 pajamø suartëjimo scenarijus

(ES15 BVP, tenkantis vienam gyventojui, 2002 m. = 100)

Ðaltinis: autoriaus skaièiavimai.

Ðiame straipsnyje pateiktas Baltijos ðaliø ir ES15 pajamø suartëjimo scenarijuslabai panaðus á G. W. Kolodko (2000) sukurtà pereinamojo laikotarpio ðalimsanalogiðkà pajamø suartëjimo scenarijø. Svarbi minëto autoriaus sudaryto scenarijaussàlyga yra ta, kad pereinamojo laikotarpio ekonomikos ðalys, palyginti su iðsivysèiu-siomis ðalimis, turëtø iðlaikyti dvigubai didesná BVP didëjimo tempà. Tai galimapasiekti didinant BGVN ir investicijas á pagrindiná kapitalà. Pavyzdþiui, jeigupotencialaus BVP kitimo tempas padidëtø 1 procentiniu punktu, Lietuvos gyventojøpajamos visiðkai priartëtø prie ES15 pajamø lygio jau 2027 m.

29


Išvados

Pastaraisiais metais Baltijos ðalys iðsiskyrë ið kitø narystës ES siekianèiø ðaliølabai dideliu ekonomikos augimo rodikliu. 1995–2002 m. Lietuvos ir Estijos BVPpadidëjo apie 40, o Latvijos BVP – apie 50 procentø. Vertinant gamybos veiksniø(kapitalo fondo, darbo ir BGVN), nulëmusiø ðá áspûdingà rezultatà, átakà BVPkitimui, nustatyta, kad 1995–2002 m. svarbiausias Lietuvos ekonomikos augimoðaltinis buvo didëjantis BGVN, o Estijos ekonomikos augimo – didëjanèiosinvesticijos á pagrindiná kapitalà. Latvijos ekonomikos augimas veiksniø átakosatþvilgiu buvo labiau subalansuotas – BVP didëjo tiek dël BGVN, tiek ir kaupiantkapitalo fondà. Paþymëtina, kad darbo veiksnys praktiðkai neturëjo átakos EstijosBVP didëjimo tempui, o Lietuvos ir Latvijos BVP dël ðio veiksnio sumaþëjo, kadanginagrinëjamu laikotarpiu ðiø ðaliø ûkyje sumaþëjo dirbanèiøjø skaièius.

Tyrimo rezultatai rodo, kad kapitalo fondo ir BVP santykis Baltijos šalyse yraapie 1,5 karto maþesnis negu iðsivysèiusiose ðalyse. Tai ið dalies paaiðkina palygintimaþà Baltijos ðaliø darbo naðumà. Siekiant padidinti kapitalo fondo ir BVP santyká,vidutiniu laikotarpiu investicijø ir BVP santykis Baltijos ðalyse turëtø bûti didesnisnegu atitinkamas iðsivysèiusiø ðaliø rodiklis.

Potencialaus BVP kitimo analizë leidþia teigti, kad Latvija ðiuo metu turididþiausià tarp Baltijos ðaliø ekonomikos augimo potencialà. Paþymëtina, kad pagalBVP, tenkanèio vienam gyventojui, rodiklá ji gerokai atsilieka nuo Lietuvos ir Estijos,taèiau pajamø skirtumas tarp Baltijos ðaliø kiekvienais metais maþëja.

Nepaisant spartaus ekonomikos augimo, narystës ES siekianèiø ðaliø grupëjeBaltijos ðalys turi maþiausias, palyginti su ES15 vidurkiu, pajamas. Straipsnyjeapskaièiuotas potencialaus BVP didëjimo tempas leidþia tikëtis, kad dabartiná ES15pajamø, tenkanèiø vienam gyventojui, lygá Baltijos ðalys turëtø pasiekti apie 2021–2022 m. Taèiau tam, kad pajamos visiðkai suartëtø, Baltijos ðalims prireiks papildomø10–15 metø. Pajamos vienam gyventojui Baltijos ðalyse galëtø priartëti prie ES15atitinkamo vidurkio greièiau, jeigu ðios ðalys vidutiniu laikotarpiu sugebëtø sumaþintinedarbo lygá bei padidinti investicijø normà ir gamybos veiksniø naðumà.

Literatûra

Bank of England, 1999. Economic Models at the Bank of England, 156 p.

Blanchard O. J., Summers L. H., 1987. Hysteresis in Unemployment // European Economic Review,No 31, p. 288–295.

Burges R., Fabrizio S., Xiao Y., 2003. Competitiveness in the Baltics in the Run-Up to EU Accession.IMF Country Report, No 03/114, 64 p.

Chandler M., Rojaka J., Vetlov I., 2002. Barriers to Growth in the Baltics // Economic and BusinessReview for Central and South-Eastern Europe, Vol. 4, No 3–4, December, p. 207–225.

Coats W., Laxton D., Rose D., 2003. The Czech National Bank’s Forecasting and Policy AnalysisSystem, Czech National Bank, February, 144 p.

Doyle P., Kuijs L., Guorong J., 2001. Real Convergence to EU Income Levels. IMF Working Paper,No 146, 36 p.

Fagan G., Henry J., Mestre R., 2001. An Area-Wide Model (AWM) for the Euro Area. ECB WorkingPaper, No 42, 58 p.

Hodrick R. J., Prescott E. C., 1980. Post-War U. S. Business Cycles: An Empirical Investigation.Centre for Mathematical Studies in Economics and Management Science Discussion Paper,No 451, Northwestern University, Evanston, IL.

Kolodko G. W., 2000. Globalization and Catching-Up: From Recession to Growth in TransitionEconomies. IMF Working Paper, No 100, 52 p.

Laxton D., Isard P., Faruqee H., Prasard E., Turtelboom B., 1998. MULTIMOD Mark III: The CoreDynamic and Steady-State Models. IMF Occasional Paper, No 164, 73 p.

Romer D., 1996. Advanced Macroeconomics. New York: The McGraw-Hill, 672 p.

Rõõm M., 2001. Potential Output for Central and Eastern European Countries Using ProductionFunction Method. Working Papers of Eesti Pank, No 2, 23 p.

30


Solow R. M., 1956. A Contribution to the Theory of Economic Growth // Quarterly Journal ofEconomics, No 70, February, p. 65–94 (reprinted in Stiglitz and Uzawa, 1969).

Swan T. W., 1956. Economic Growth and Capital Accumulation // Economic Record, No 32,November, p. 334–361 (reprinted in Stiglitz and Uzawa, 1969).

Taro L., 1999. Baltic Economies in 1998–1999: Effects of the Russian Financial Crisis. BOFIT Online,No 9, 16 p.

Vetlov I., 2003. Monetary Transmission Mechanism in Lithuania, Eesti Pank, 48 p. (priimta spaudai).

Woolfson Ch., Beck M., 2003. Teisë streikuoti Lietuvoje: kritinis komentaras // Pinigø studijos, Nr. 2,p. 23–36.

Straipsnis gautas 2003 m. rugpjûèio mën.Priimtas spaudai 2003 m. rugsëjo mën.

Summary

Igor Vetlov

Over recent years the Baltic economies recorded one of the highest growthrates in the world. The accumulated increase in the GDP in 1995–2002 was about40 in Lithuania and Estonia and 50 per cent in Latvia. The current study attemptsto shed some light on the sources of growth in the Baltics in 1995–2002 applying asimple growth accounting framework. It also aims at estimating potential growthrates in the Baltics and briefly discusses income convergence with the EU15 overthe medium to long-term horizon.

Facing lack of time series on capital stock in the Baltics we first estimate theinitial capital stock using regression analysis within the Perpetual Inventory Method.The resulted estimates of the capital stock revealed that the capital to GDP ratiosgradually increased in Latvia and Estonia over the period under investigation from1 to 1.4 and 1.5 respectively. Lithuania recorded little progress in terms of capitalaccumulation, as on average its investment to GDP ratio has been much lower thanthe corresponding indicators in the neighboring countries. Therefore, by the end ofthe period Lithuania, once the most industrialized (and presumably the most capitalequipped economy) Baltic economy, began to lag behind its Baltic neighbors interms of the capital to GDP ratio.

Growth accounting exercise shows that over 1995–2002 total factor productivitywas the most important driving force behind Lithuania’s recent economic growthperformance, while Estonia achieved similar results heavily relying on capitalaccumulation. In Latvia, the sources of growth were more or less balanced. It isnoteworthy that, while in Estonia labor had virtually no impact on GDP growth, inLithuania and Latvia labor shrank over the considered period and, thus, itscontribution to growth was negative.

Estimates of potential GDP growth reveal, that Latvia has the biggest potentialin terms of long term GDP growth in the Baltics. The point estimate of thepotentional output growth in Lithuania, Latvia and Estonia was 4.8, 5.7 and 5.0respectively. Thus, although according to the GDP per capita indicator Latvia iscurrently the poorest Baltic country, the income gap between the Baltic countrieshas been narrowing gradually over the past several years.

Despite rapid economic growth, the Baltics remain the poorest EU accedingcountries in terms of GDP per capita relative to the EU15 average. Provided theestimated potential output growth rates persist over the long-term horizon, one canhope the Baltics to achieve EU15 current income level by 2021–2022. To achieve

ECONOMIC GROWTH ACCOUNTING IN THE BALTICS

31


full income convergence with the EU15, the Baltics will need extra 10–15 years.Faster income convergence will require increasing and sustaining relatively highinvestment to GDP ratio and what is more important increasing total factorproductivity growth. At the end of the day the future economic growth path in theBaltics will very much depend on how these countries manage to take advantage ofthe economic benefits stemming from the EU membership.

32


Priedas

1 pav. Lietuvos ekonomikos augimo kaita pagal veiksnius

2 pav. Latvijos ekonomikos augimo kaita pagal veiksnius

3 pav. Estijos ekonomikos augimo kaita pagal veiksnius

Ðaltiniai: Baltijos ðaliø statistikos ástaigø ir darbo birþø duomenys, autoriaus skaièiavimai.

33


4 pav. Lietuva: faktinës ir filtruotos nedarbo lygio ir BGVN laiko eilutës

5 pav. Latvija: faktinës ir filtruotos nedarbo lygio ir BGVN laiko eilutës

6 pav. Estija: faktinës ir filtruotos nedarbo lygio ir BGVN laiko eilutës

Pastabos: u ir q – faktiniai nedarbo lygio ir BGVN duomenys; u_pc ir q_hp – filtruoti nedarbolygio ir BGVN duomenys.Ðaltiniai: Baltijos ðaliø darbo birþø duomenys, autoriaus skaièiavimai.

7 pav. Lietuvos faktinio ir potencialaus BVP kaita

34


8 pav. Latvijos faktinio ir potencialaus BVP kaita

9 pav. Estijos faktinio ir potencialaus BVP kaita


Documents

BALTIJOS ÐALIØ EKONOMIKOS AUGIMO APSKAITAelibrary.lt/resursai/DB/LB/LB_pinigu_studijos/Pinigu_studijos_2003_03_02.pdf · 14 Pinigø studijos 2003 3 Ekonomikos teorija ir praktika