Leidþiamas nuo 1973 m.

spalio 17 d.; antradieniais

2007 m. sausio 23 d.

Nr. 2 (1326)

http://www.vtu.lt

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETO DVISAVAITIS LAIKRAÐTIS

PIRMÀ KARTÀ PO SÀJÛDÞIOÐiais þodþiais pasidþiaugë rektorius prof. Romualdas Ginevièius, pradëda-

mas universiteto vadovø ir darbuotojø susitikimà, á kurá jø gana gausiai susi-rinko. Pasveikinæs ir padëkojæs uþ iš anksto pateiktus klausimus, rektoriuspasakë, kad á juos apibendrintai atsakys prorektoriai, kancleris, o paskui ga-lësime padiskutuoti.

Prorektorius doc. Alfonsas Daniûnas atsakë á klausimus, kurie buvo apie studi-jas. Vëliau darbuotojø klausimuose keltas problemas aptarë, ieðkojo sprendi-

mø pirmasis prorektorius prof. Edmundas Kazimieras Zavadskas, prorektoriai prof.Raimundas Kirvaitis, doc. Liudas Rimkus, kancleris doc. Arûnas Komka.

Po atsakymø susirinkusieji turëjo dar ko pasiteirauti ir prasidëjo pokalbis-diskusija.Jà apibendrino ir á iðkilusius klausimus atsakë rektorius prof. Romualdas Ginevièius.

„Inþinerijos“ inform.

MAPO TINKLO SEMINARASDoc. dr. Marina Valentukevièienë

Vasario 2 d. 10 val.VGTU Vaizdo konferencijø studijoje (Trakø g. 1/26) ávyksseminaras „Smulkaus/vidutinio verslo ámoniø dalyvavimo tarptautiniuose pro-jektuose skatinimas“.

Seminare dalyvaus Europos tinklo MAPO smulkaus/vidutinio verslo ámoniø, dir-banèiø vandenvalos srityje, atstovai bei VGTU dalies projekto vykdytojai. Tiks-

las – supaþindinti ámones su Europos Sàjungos finansavimo galimybëmis rengiantir ágyvendinant projektus vandens tarðos srityje bei su naujomis finansavimo sàly-gomis pagal 7-àjà bendràjà programà.

KNYGOS PRADËJO KELIONÆMiglë Kairytë

Autobuso stotelëje, parke ant suolelio ar kavinëje, radæ knygà su specialiulipduku „Visi skirtingi – visi lygûs“, nenustebkite – ji skirta jums.

Tik kà ið leidyklos atkeliavusios knygos bus paliktos ávairiose vietose Vilniuje,Kaune ir Klaipëdoje. Jos „norës bûti“ pastebëtos, pamatytos, norës bûti paim-

tos, perskaitytos ir paliktos kitose vietose, ten, kur jas galës rasti kiti þmonës.Visi, skaitæ knygà, skirtà visiems ir dël visø, turës uþsiregistruoti kampanijos, kovo-

janèios uþ þmogaus teises, internetiniame puslapyje: www.visiskirtingivisilygus.ltTaip visi skaitytojai galës matyti keliaujanèiø knygø grandinæ, suþinos, kur kokia kny-

ga yra, kas jà skaitë ir kur jà paliko. „Juk knygos turi keliauti ne tik per Lietuvà, bet ir

per visà pasaulá“, – skelbia organizatoriai.

Prie akcijos prisidëjo leidyklos „Baltos lankos“, „Tyto Alba“ ir Lygiø galimybiø

plëtros centras. Leidyklos dalá savo knygø paleido keliauti per Lietuvà nepraðyda-

mos uþ tai jokio uþmokesèio.

PO PENKERIØ METØGYVENSIME AUKÐTOJO MOKSLO

GRIUVËSIUOSEJei nebus politinës valios pradëti ir ágyvendinti aukštojo mokslo reformà,

po penkeriø metø nebebus kà reformuoti, perspëja ðvietimo ir mokslo minist-rës patarëjas Giedrius Viliûnas. Pasak jo, dël maþø atlyginimø gali nebeliktidëstytojø, kurie norëtø dëstyti aukðtosiose mokyklose.

Apsigynusio disertacijà dëstytojo vidutinis atlyginimas dabar yra 1200 litø. Siû-loma ávesti studentø finansiná krepðelá, tuomet universitetai pradëtø konkuruoti

dël studentø. Dabar Lietuvoje yra didþiausias procentiðkai studentø skaièius ES,taèiau vienam studentui tenkanèios lëðos – maþiausios.

G. Viliûnas pateikë Vilniaus Gedimino technikos universiteto pavyzdá, kur yra600 dëstytojø, ið jø pusë turi 60 ir daugiau metø. Po penkeriø metø juos reikëspakeisti, bet universitetas per metus parengia tik 30 doktorantø, ið kuriø 25 pasilie-ka. Lietuvoje mokslininkai iki 35 metø sudaro tik apie 12 proc.

Kultûros, filosofijos ir meno instituto direktoriaus pavaduotojas Þibartas Jackû-nas pridûrë, kad „valstybës biudþetas nuo 1998 iki 2006 metø iðaugo beveik trigu-bai, o lëðos mokslui ir studijoms tik – 20 proc. Mes mokslui ir studijoms 1998 m.skirdavome 1,24 proc. BVP, dabar – tik 0,87 proc.“, – teigë jis. Virginijui Savukynuipapraðius tokià padëtá pakomentuoti Ðvietimo, mokslo ir kultûros komiteto pirmi-ninko Virginijaus Domarko, ðis atsakë, jog „Seimo nariai neturëjo politinës valioskelti dëstytojø atlyginimø“. Numatyta, kad ðiais metais dëstytojø atlyginimai didës10 proc., ekonomistai prognozuoja, kad vidutinis darbo uþmokesèio augimas ðaly-je sudarys 15 proc. „Mums reikia suvokti, kad sistema nualinta, þmonës nualinti,maþi atlyginimai, kurie þemina mokslininkus, jie turi bëgioti per kelis darbus“, –sakë G. Viliûnas. – Reikalinga labai stipri politinë valia ir visø valstybës svertø pa-naudojimas. Atlyginimus reikia kelti ne 10, ne 20 proc., bet 100 proc.“, – pridûrëðvietimo ir mokslo ministrës patarëjas.

Iš „Lietuvos aido“

Julius Norkevièius

Kaip „Inþinerija“ praneðë, sausio10 d. ávyko Vilniaus Gedimino tech-nikos universiteto ir Lietuvos pramo-nininkø konfederacijos surengtasposëdis-konferencija „Mokslas ir

Marius Norgvilas

Sausio tryliktoji... Ji kelia skirtin-gus prisiminimus, nes vienaip ar ki-taip palietë beveik kiekvienà þmogø,vos ne kiekvienà ðeimà.

Tragiðka devyniasdeðimt pirmøjøsausio tryliktoji skaudþiai palietë ir

mûsø universitetà. Tà naktá nuo oku-pantø kulkos þuvo Televizijos bokðtogynëjas mûsiðkis studentas RolandasJankauskas. Apie tai primena Saulëte-kio rûmø fojë kabanti Atminimo lenta,kurios ramybæ saugo gëlës. Minint anàmûsø tautai skaudþià datà, èia visad

uþdegamos þvakutës. Tà dienà jos su-mirksi ir ant jaunojo gynëjo kapo Anta-kalnio kapinëse. Jas uþdega universi-teto dëstytojø, darbuotojø, studentø de-legacija, kurioje buvo ir plëtros prorek-torius doc. Liudas Rimkus. Ji padëjobaltø gëliø girliandà ir sustingo tylos mi-nutei, paskæsdama prisiminimuose.

Tai jau tapo tradicija, kuri ir šiemetnebuvo paþeista. Tylos minutë prie Ro-lando Jankausko kapo ne vienam at-gamino tautai reikðmingø sausio die-nø ávykius, susirinkusiøjø prie parla-mento, Televizijos bokðto, telefono sto-ties þmoniø, ypaè jaunimo nuotaikas,vyravusá patriotiná pakilimà, dëmesá

kiekvienam budëjusiam ir prisidëjusiamprie tautos laisvës gynimo.

Sausio dienomis nemaþai mûsø stu-dentø, darbuotojø Nepriklausomybësaikðtëje bûriavosi prie lauþø, klausësiparlamento gynëjø prisiminimø, kartu suvisais dainavo anø dienø populiarias pa-triotines dainas. Daugelis dalyvavo ir ki-tuose ðiai tragiðkai dienai paminëti ren-giniuose. Aplankë Seime surengtà pa-rodà Sausio 13-ajai atminti, dalyvavoLaisvës kovotojø pagerbimo iðkilmëseAntakalnio kapinëse. Ne vienas mûsið-kis áveikë tradicinæ „Gyvybës ir mirties“trasà nuo Antakalnio kapiniø Laisvës ko-votojø memorialo iki Televizijos bokðto.

verslas – Lietuvos ateièiai“. Be ren-gëjø dalyvavo gamybininkø, verslo,ðalies universitetø atstovai.

Posëdis-konferencija prasidëjo nedi-delëmis iðkilmëmis. Prie Saulëtekio

rûmø iðkilmingai atidengtas sostinës

techniðkosios aukðtosios mokyklos ákû-rëjo ir ilgameèio rektoriaus akademikoAleksandro Èyro biustas. Ðventëje da-lyvavo akademiko sûnûs ir duktë, vaikai-èiai, brolis prof. Petras Èyras, paminkloautoriai – skulptoriai Mindaugas Ðnipasir architektas prof. Konstantinas Jakov-levas Mateckis. Universiterto rektoriusprof. Romualdas Ginevièius trumpaiapibûdino Aleksandro Èyro mokslinæveiklà, jo nuopelnus sostinës technikosaukðtajai mokyklai ir priminë, kad uni-versitetas saugo ákûrëjo ðviesø atmini-mà: pavardë aukso raidëmis áraðyta uni-versiteto Atminimo lentoje, jo vardu pa-vadinta auditorija, ásteigta A. Èyro vardi-në stipendija, pernai iðleista akademikomokslinæ, pedagoginæ veiklà iðsamiaiaptarianti monografija.

Po ðiø reikðmingø, ilgai neuþsitæsu-siø iðkilmiø Didþiojoje auloje prasidë-jo beveik trijø valandø dalykinis pokal-bis. Já pradëjo universiteto rektoriusprof. Romualdas Ginevièius. Jis pa-sveikino renginio dalyvius ir priminë,kad ði konferencija kartu yra ir univer-siteto 2007-øjø metø konferencijø cik-lo plenarinis posëdis. Ir tai taps kas-mete graþia tradicija, kuri pasitarnausabipusiai reikalingam, reikðmingambendradarbiavimui su pramonininkais,verslininkais.

Ðiam rektoriaus pastebëjimui pritarëLietuvos pramonininkø konfederacijosviceprezidentas Rimas Varkulevièius,pabrëþdamas, kad mokslo ir pramonësryðiai ne tik labai reikalingi, bet ir bûti-

MOKSLO IR VERSLO AKCENTAI

TYLOS MINUTË PRIE AUKLËTINIO KAPO

Universiteto darbuotojai tylos minute pagerbë þuvusá auklëtiná Rolandà Jankauskà

Ale

kso J

aunia

us n

uotr

.

Prie paminklo akademiko Aleksandro Èyro vaikai, vaikaièiai, brolis

Toliau 3 p.

Ale

kso J

aunia

us n

uotr

.

2 Inþinerija, 2007 m. sausio 23 d.

� praneša, kad 2007 m. sausio 24 d.14 val. VGTU Senato posëdþiø salëje (Saulë-tekio al. 11, Vilnius) bus ginama DOVILËS VO-JEVODINOS daktaro disertacija tema: „E-ver-slo procesø nukrypimø valdymo modelia-vimas darbø sekø metodu“ (technologijosmokslø sritis, informatikos inþinerija – 07T).

Mokslinis vadovas prof. habil. dr. Gena-dijus KULVIETIS (Vilniaus Gedimino techni-kos universitetas, technologijos mokslai, in-formatikos inþinerija – 07T).

Disertacijos gynimo tarybaPirmininkas prof. habil. dr. Petras Gailu-

tis ADOMËNAS (Vilniaus Gedimino techni-kos universitetas, technologijos mokslai, in-formatikos inþinerija – 07T).

Nariai: prof. habil. dr. RomualdasBAUŠYS (Vilniaus Gedimino technikos uni-versitetas, technologijos mokslai, informati-kos inþinerija – 07T), doc. dr. Dalë DZEMY-DIENË (Mykolo Romerio universitetas, fiziniaimokslai, informatika – 09P), dr. Dalius MA-ÞEIKA (Vilniaus Gedimino technikos univer-sitetas, technologijos mokslai, informatikosinþinerija – 07T), prof. habil. dr. RimvydasSIMUTIS (Kauno technologijos universitetas,technologijos mokslai, informatikos inþineri-ja – 07T).

Oponentai: prof. habil. dr. Rimantas BA-RAUSKAS (Kauno technologijos universite-tas, technologijos mokslai, informatikos inþi-nerija – 07T), prof. habil. dr. Artûras KAK-LAUSKAS (Vilniaus Gedimino technikos uni-versitetas, socialiniai mokslai, vadyba ir ad-ministravimas – 03S).

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS� praneša, kad 2007 m. sausio 26 d.

12 val. VGTU Senato posëdþiø salëje (Sau-lëtekio al. 11, Vilnius) bus ginama DONA-TO LIPINSKO daktaro disertacija tema:„Gaisro kilimo vietos nustatymas pagalmediniø konstrukcijø apanglëjimà“ (tech-nologijos mokslø sritis, statybos inþinerija –02T).

Mokslinis vadovas prof. habil. dr. Romu-aldas MAÈIULAITIS (Vilniaus Gediminotechnikos universitetas, technologijos moks-lai, statybos inþinerija – 02T).

Disertacijos gynimo tarybaPirmininkas prof. habil. dr. Audronis Ka-

zimieras KVEDARAS (Vilniaus Gediminotechnikos universitetas, technologijos moks-lai, statybos inþinerija – 02T).

Nariai: doc. dr. Petras ÈYRAS (VilniausGedimino technikos universitetas, technolo-gijos mokslai, statybos inþinerija – 02T), prof.habil. dr. Edmundas Kazimieras ZAVAD-SKAS (Vilniaus Gedimino technikos univer-sitetas, technologijos mokslai, statybos inþi-nerija – 02T), prof. habil. dr. Vladimiras GAV-RIUŠINAS (Vilniaus universitetas, fiziniaimokslai, fizika – 02P), prof. habil. dr. Aiva-ras KAREIVA (Vilniaus universitetas, fiziniaimokslai, chemija – 03P).

Oponentai: prof. dr. Arvydas JUODIS(Kauno technologijos universitetas, techno-logijos mokslai, statybos inþinerija – 02T),prof. habil. dr. Gintaris KAKLAUSKAS (Vil-niaus Gedimino technikos universitetas,technologijos mokslai, statybos inþinerija –02T).

� praneša, kad 2007 m. vasario 2 d.10 val. VGTU Senato posëdþiø salëje (Sau-lëtekio al. 11, Vilnius) bus ginama LINO JUK-NEVIÈIAUS daktaro disertacija tema: „Vidu-riniojo sluoksnio supleiðëjimo átaka lenkia-møjø trisluoksniø gelþbetoniniø konstruk-cijø elgsenai“ (technologijos mokslø sritis,statybos inþinerija – 02T).

Mokslinis vadovas prof. habil. dr. JonasGediminas MARÈIUKAITIS (Vilniaus Gedi-mino technikos universitetas, technologijosmokslai, statybos inþinerija – 02T).

Disertacijos gynimo tarybaPirmininkas prof. habil. dr. Gintaris KAK-

LAUSKAS (Vilniaus Gedimino technikos uni-versitetas, technologijos mokslai, statybos in-þinerija – 02T).

Nariai: dr. Darius BAÈINSKAS (VilniausGedimino technikos universitetas, technolo-gijos mokslai, statybos inþinerija – 02T), prof.habil. dr. Gintautas DZEMYDA (Matematikosir informatikos institutas, technologijos moks-lai, informatikos inþinerija – 07T), prof. habil.dr. Audronis Kazimieras KVEDARAS (Vil-niaus Gedimino technikos universitetas, tech-nologijos mokslai, statybos inþinerija – 02T),prof. habil. dr. Vytautas STANKEVIÈIUS(Kauno technologijos universitetas, techno-logijos mokslai, statybos inþinerija – 02T),

Oponentai: prof. habil. dr. Jonas BAREI-ŠIS (Kauno technologijos universitetas, tech-nologijos mokslai, mechanikos inþinerija –09T), doc. dr. Bronius JONAITIS (Vilniaus Ge-dimino technikos universitetas, technologijosmokslai, statybos inþinerija – 02T).

Daktaro disertacijas galima perþiûrëti Vilniaus Gedimino technikos universiteto bibliotekoje.Rektorius

2007 m. sausio 15 d. netekomesavo ilgameèio bendruomenës na-rio, þymaus kalbininko doc. dr. Vy-tauto Pranciškaus BÛDOS.

Vytautas Pranciškus Bûda gimë1928 m. vasario 3 d. Salantuose.

1948 m. baigë Salantø gimnazijà irtais paèiais metais pradëjo studijuotiVilniaus valstybinio universiteto Istori-jos ir filologijos fakultete lietuviø kal-bà ir literatûrà. 1953 m. baigë Vilniausvalstybiná universitetà ir ágijo filologospecialybæ. 1953–1954 m. dirbo Lie-tuviø kalbos ir literatûros institute. Il-gà laikà (1954–1971) dirbo Eltos ver-tëju, vertimo redaktoriumi. 1971–1993m. dëstë Vilniaus inþineriniame staty-bos institute (dabar VGTU), o 1979–1983 m. ir 1985–1987 m. jame ëjo ka-tedros vedëjo pareigas.

1965 m. apgynë filologijos moksløkandidato (nostrifikuota daktaro) diser-tacijà Lietuviø kalbos paþyminio ðalu-

tiniø sakiniø sintaksinës funkcijos ir pri-

jungimo ypatybës. Ðia tema paskelbënemaþai straipsniø. 1977 m. jam su-teiktas mokslinis docento vardas. Ið-leido monografijà Lietuviø kalbos pri-jungiamieji sakiniai (1987).

Dëstydamas institute ir vëliau pa-rengë mokomøjø knygø: Lietuviø kal-

bos kultûros pradmenys (1982), Ne-

lietuviðkø tikriniø vardø kirèiavimas

(1982), Lietuviø (negimtosios) kalbos

mokymasis aukðtojoje technikos mo-

kykloje (1985), Lietuviø kalbos sudëti-

niai prijungiamieji sakiniai (1986), Lie-

tuviø kalbos kultûra aukðtojoje techni-

kos mokykloje (1991), Lietuviø kalbos

neveikiamojo dalyvio þodþiø junginiai

(1992), Sudurtiniai ir prieðdëlinës da-

rybos þodþiai su tarptautiniais dëme-

nimis (1994).Paskelbë nemaþai straipsniø ið lie-

tuviø kalbos sintaksës, kalbos kultû-ros, terminologijos, lietuviø kalbotyrosistorijos. Ið rusø, lenkø, vokieèiø, lat-viø kalbø iðvertë á lietuviø kalbà groþi-nës literatûros kûriniø.

Vytautas Pranciðkus Bûda buvo ins-tituto laikraðèio „Inþinerija“ vyriausiasisredaktorius, Kraðtotyros draugijos Vil-niaus m. kalbos sekcijø tarybos narys,Kalbos komisijos pirmininko pavaduo-tojas ir Metodikos komisijos narys.

Velionis buvo kuklus, draugiškas,principingas, gerbiamas ir mylimasakademinës bendruomenës narys.Toks jis ir išliks mûsø atmintyje.

Humanitarinis institutas

Lietuviø kalbos katedra

Uþsienio kalbø katedra

„Inþinerijos“ redakcija

REKTORATE(2007 01 17)

Posëdis prasidëjo dekanø, pro-rektoriø, rektoriaus informacija.

Rektoratas apsvarstë specialiosiosprogramos pajamø procentinio pa-skirstymo normatyvø patikslinimus;VGTU mokamø stipendijø rûðiø, jøskyrimo ir stipendijø fondo paskirs-tymo tvarkos dalinius pakeitimus;2006 m. kapitalinës statybos ir re-konstrukcijos darbø ataskaità; 2006m. statybos ir remontø darbø ata-skaità; priimtø Rektorato nutarimøvykdymà; kai kuriuos bendruosiusklausimus.

Visais svarstytais klausimais Rek-toratas priëmë atitinkamus nutari-mus.

� Apie naujausias transporto bei logis-tikos tendencijas „Lietuvos þiniø“(2007 01 14) priedo „Trasa“ skaityto-jams pasakoja universiteto Transpor-to mokslo instituto direktoriaus pava-duotojas dr. Algirdas Ðakalys.

� „Technikos“ leidykla iðleido „Staty-binës medþiagos. Laboratoriniaidarbai II dalis“, kurià parengë AstaKièaitë, Romualdas Maèiulaitis, Ra-munë Þurauskienë, Dþigita Nagroc-kienë, Jurgita Malaiðkienë.

� Auksiniø vestuviø jubiliejø iðkilmin-gai paþymëjo Miestø statybos kated-ros prof. Konstantinas JakovlevasMateckis ir jo þmona Dalila Regina.

� Kaip teigia „Lietuvos aidas“ (2007 0109 Nr. 6) raðinyje „Kaip Lietuvos ab-solventams sekasi ieðkotis darbo“geriausiai ásidarbinti sekasi VilniausGedimino technikos universiteto ab-solventams – ásidarbina 83 proc. jau-nøjø specialistø.

� VÁ Mokslotyros instituto mokslo kny-gø serijoje „Lietuvos mokslas“ iðleis-tas antrasis tomas „Akademinë edu-kologija“, kurios sudarytojas mûsøuniversiteto Mokslotyros centro direk-torius dr. Algimantas Liekis. Èiaspausdinami ir rektoriaus prof. Ro-mualdo Ginevièiaus, pirmojo prorek-toriaus prof. Edmundo Kazimiero Za-vadsko moksliniai straipsniai.

� Patikslinimas: vardinæ stipendijà yragavæs Gediminas Graþulevièius (Nr. 1„Inþinerija“, 2007 01 09).

� Daug ádomiø, vertingø minèiø apieaukðtojo mokslo ir studijø plëtotæ beisiûlomos universitetø reformos mat-menis „Kauno dienos“ raðinyje „Lie-tuvos universitetai kryþkelëje“ (Nr. 7,2007 01 10) iðsakë rektorius prof.Romualdas Ginevièius.

� Vienuolika Statybos fakultetø dësty-tojø papraðë Statybininkø asociacijàsuorganizuoti staþuotæ statybos ob-jektuose.

� „Ikarø sparnai rûdija ant þemës“. TaipAldona Armalë pavadino raðiná („Lie-tuvos þinios“ Nr. 13, 2007 01 17), pa-sakojantá apie A. Gustaièio aviacijosinstituto ákûrimo istorijà, laimëjimus,ðiokiadienius ir nûdienos problemas.

� Prezidentas Valdas Adamkus, susi-tikæs su kai kuriø universitetø rekto-riais, ragino spartinti aukðtojo moks-lo ir studijø reformà.

� LTV antrosios programos laida „Sa-vaitës atgarsiai“ buvo skirta studijøreformos, mokslo plëtotës, univer-siteto finansavimo bei kitiems aktua-liems klausimams aptarti.

� VGTU garbës narys Adakras Ðeð-takauskas pastebëjo, kad statybinësorganizacijos beveik apie 80 proc.mûsø rengtø specialistø darbà atsi-liepia gerai.

� Automobiliø ir keliø asociacija dëkin-ga profesoriams Alfredui Laurinavi-èiui, Henrikui Sivilevièiui, Pranui Bal-trënui ir jø vadovaujamiems darbokolektyvams uþ konkreèià, dalykinæpagalbà kelininkams.

Graþaus jubiliejaus proga nuoðirdþiai sveikiname mielà kolegæ

Janinà GALKAUSKAITÆ

ir linkime neprarasti savo gerøjø savybiø, likti optimiste, nepristigti sveikatos,

iðtvermës, kantrybës, artimøjø ir draugø ðypsenø.

Informaciniø technologijø katedros kolektyvas

Doc. dr. Romualdas Kliukas

Priëmimo komisijos atsakingasissekretorius

Šiais laikais pasaulyje informacijosir reklamos srautas visose srityse yratikrai nemaþas. Nelengva ir mokslei-viams susigaudyti pasirenkant savoateitá. Juk vien bendrajame priëmimeðiais metais dalyvaus 17-ka Lietuvosaukðtøjø universitetiniø ir 2 neuniver-sitetinës mokyklos.

Stojantieji galës pasirinkti daugiaukaip ið 700 dieniniø, neakivaizdiniø

bei vakariniø studijø programø, tarp jøyra ir 43 VGTU pagrindiniø studijø pro-gramos. Jau kelinti metai pagal progra-mø pasirenkamumà keletas mûsø uni-versiteto studijø programø yra tarp ly-deriø, t. y. pirmame deðimtuke (þr. len-telæ). Aiðku, kad tam turi didelæ átakàtai, kad mûsø universitetas yra technið-kas. Taèiau manau, kad nemaþai átakosturi universiteto valdþios ir Priëmimo ko-misijos darbuotojø informacinis, agita-cinis bei reklaminis darbas.

Daþnai, vien pasiþiûrëjæs informacijàInternete, paskaitæs leidiná ar aplankæsparodà, kurioje gausybë dalyviø beilankytojø, ne viskas paaiðkëja. Dël tonemaþai sulaukiame telefono skambu-èiø, elektroniniø laiðkø bei atvykstanèiømoksleiviø á Priëmimo komisijà.

Priëmimo komisijos darbuotojai irrektoriaus ásakymu paskirtos agitatoriø

apie tai, kad galime „suteikti pagalbà“,jeigu moksleiviai domisi mûsø univer-sitetu, studijø programomis, stojimo sà-lygomis. Mes visada patogiu jiems lai-ku galime nuvykti á mokyklà arba pri-imti juos savo universitete. Ði paslau-ga tikrai yra populiari, kartais tenka vyk-ti á rajonø bei Vilniaus miesto mokyk-las net kas antrà dienà. Jau esame ap-lankæ Kauno, Ðirvintø, Ukmergës, Visa-gino, Plungës, Klaipëdos, Panevëþio,Vilniaus, Kupiðkio, Molëtø rajonø bei

miestø mokyklas. Nemaþai moksleiviølankësi pas mus.

Vis tik daþniausia mokyklø vadovaikvieèiasi mûsø darbuotojus á savo mo-kyklas. Kadangi ne mes siûlomës, opageidauja moksleiviai, tai tikrai ðie su-sitikimai duoda daug naudos. Tokianuomonë susidaro vien ið to fakto, kadpo VGTU studijø programø bei bendro-jo priëmimo pristatymo visada moks-leiviams iðkyla daug klausimø, jie mie-lai bendrauja su mûsø darbuotojais. Irtie, kurie domisi arba abejoja, gaunaiðsamius atsakymus apie studijas, kon-kursinio balo sandarà, praëjusiø metøpriëmimo rezultatus bei absolventø per-spektyvas ásidarbinant.

Mano nuomone, svarbu kad mûsøaukðtàjà mokyklà pasirinktø ne atsitik-tiniai asmenys, o motyvuoti ir tvirtai ap-sisprendusieji studijuoti vienà ar kità

Liûdime mirus buvusiam Urbanis-tikos katedros docentui, Valstybinëspremijos laureatui, architektui ME-ÈIUI KLEINUI ir reiðkiame gilià uþuo-jautà artimiesiems.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto

Architektûros fakulteto bendruomenë

Redakcijos darbuotojai dël buvu-sio „Inþinerijos“ vyr. redaktoriaus Vy-tauto Pranciðkaus BÛDOS mirtiesnuoðirdþiai uþjauèia velionio ðeimàir artimuosius.

IÐËJÆSANAPILIN

TIEMS, KURIE DOMISISTUDIJOMIS VGTU

.liE.rN

sëpurgømargorpøjidutssotydorunesoumyðarP øtknirisaPømivadiegap

suièiaksijotškuAalkykom

sadoK saminidavaPøjidutSamrof

omivasnaniFsidûbop

.1 UTGV 378 ajireniþnisobytats D fv 8182

.2 UTGV 388 ajireniþniotropsnart D fv 0191

.3 UTK 968 ajireniþnisobytats D fv 9081

.4 UTGV 618 ajireniþniënilivic D fv 2361

.5 UTGV 308 ajireniþnisoknilpa D fv 2951

.6 UTGV 188 ajireniþniøjicakinumokelet D fv 2141

.7 UTGV 858 ajireniþnisënomarp D fv 2041

.8 UTK 878 akinortkelerisojicakinumokelet D fv 3621

.9 UTGV 038 ajizedoeg D fv 9221

.01 UTGV 448 ajireniþnisokinahcem D fv 5801

Lentelë. Populiariausios technologijos mokslø studijø srities studijø programos 2006 m.pagal pageidavimø skaièiø

studijø programà. Mokytis VGTU tikrainëra lengva. Tiems, kurie þada studi-juoti ðias studijas tik á naudà, jeigu jiejau deðimtoje ar vienuoliktoje klasëjesuþino, kad norint ástoti á mûsø univer-sitetà jau mokykloje reikia mokytis ma-tematikà, fizikà, chemijà, uþsienio kal-bà, taip pat kokius brandos egzaminuspasirinkti ir kokiu lygiu laikyti.

Kvieèiame pasinaudoti tokia Priëmi-mo komisijos teikiama paslauga. Taippat LAMA BPO 2007 m. organizuojastudijø muges:

• vasario 3 d. – Kaune• vasario 22–24 d. – Vilniuje• kovo 24 d. – KlaipëdojeAtvykæ á ðiuos renginius taip pat ga-

lësite susitikti ir su VGTU studentais, irdaug suþinoti apie fakultetus, studijøprogramas, atsakysime á Jûsø klausi-mus, rasite informacinës medþiagos.

Iki maloniø susitikimø!

grupës nariai, o nuo Naujøjø metø irfakultetø paskirti atsakingieji sekretoriaidalyvauja susitikimuose su Lietuvosmiestø ir rajonø moksleiviais. Nuo rug-sëjo mën. esame paskelbæ VGTU in-terneto svetainëje, taip pat iðsiuntæ in-formacinius laiðkus visoms Lietuvos vi-durinëms mokykloms bei gimnazijoms

Á Didþiàjà aulà susirinko svajojantys studijuoti VGTU

Ale

kso J

aunia

us n

uotr

.

Inþinerija, 2007 m. sausio 23 d. 3

ni, pasidþiaugë, kad mûsø universitetorengti specialistai nuoðirdþiu kasdie-nos darbu garsina ne vienà pramonës,verslo ámonæ. Kartu iðreiðkë ásitikinimà,kad ir auloje, ir individualûs pokalbiaibus vaisingi.

Kalbëtojas taip pat perdavë renginiodalyviams nuoðirdþius Lietuvos pramo-

nininkø konfederacijos prezidento Bro-nislovo Lubio sveikinimus.

– Konferencijai pasirinkta tema la-bai svarbi ir reikalinga, – sakë sosti-nës meras Artûras Zuokas ir iðreiðkëásitikinimà, kad mokslo ir pramonës,verslo sàjunga ámanoma, jei pirðlysbus valdþia. Ir kad bûtø átikinamiau pa-

teikë pavyzdþius, pirmiausia paminë-damas Saulëtekio slënio sëkminguspirmojo etapo ákûrimo darbus. Baig-damas jis ragino mokslininkus bûtiryþtingesniems, dràsesniems.

Konferencijoje perskaityti septyni pra-nešimai. Rektorius prof. Romualdas Gi-nevièius praneðimà skyrë mokslo Vil-niaus Gedimino technikos universiteteraidai ir jo ryðiams su verslu aptarti. Pa-teikë daug statistiniø duomenø, kuriepadëjo visapusiðkai iðanalizuoti pasirink-tà temà. Pabrëþë glaudesniø ryðiø suverslo, pramonës ámonëmis bûtinybæ,

siekiant gerinti studentø mokomàsias irgamybines praktikas. Skubiai tvarkytiniir studentø praktikø organizavimo biu-dþetinëse ir verslo ámonëse teisiniaiklausimai. Kartu priminë, kad keistinauniversitetø finansavimo, mokslininkøkasdienos veiklos vertinimo sistema,ypaè nuostata á tiriamuosius uþsako-muosius darbus.

Ðvietimo ir mokslo ministerijos Moks-lo ir technologijø departamento direk-torius Albertas Þalys konferencijos da-lyvius supaþindino su mokslo ir versloryðiø skatinimu remiantis Europos Sà-

jungos parama. Ûkio ministerijos atsto-vas Mantas Jonauskis aptarë, kokiasnaujas verslo ir mokslo bendradarbia-vimo galimybes suteikia Europos beiNacionalinës technologijø platformos,kaip tapti aktyviais jø dalyviais. Pakar-todamas jau ne kartà sakytas mintis,Lietuvos pramonininkø konfederacijosviceprezidentas Rimvydas Jasinavi-èius kalbëjo apie aukðtojo mokslo pro-blemas ir jø sprendimà, pabrëþdamas,kad kokybiðkas iðsilavinimas turi bûtiávertinamas ne formaliai, ne gautu di-plomu, bet veiklos rezultatais, konku-rencingumo samprata, kad bûtina to-bulinti reformos vadybà.

Praktinës veiklos aptarimu, ateitiesgairëmis buvo prisodrinti Lietuvos sta-tybininkø asociacijos prezidento Adak-ro Ðeðtakausko praneðimas „StatybøLietuvoje padëtis ir perspektyvos“, Lie-tuvos Automobiliø keliø asociacijos ge-neralinio direktoriaus Virgaudo Puo-dþiuko – „Lietuvos automobiliø keliø in-tegracija á ES keliø tinklus“ bei VGTUTransporto instituto direktoriaus pava-duotojo Algirdo Šakalio – „Lietuvostransporto sektoriaus sëkmës formulë –efektyvi mokslo ir verslo sàveika“.

Posëdþio-konferencijos dalyviai susi-paþino su nauja VGTU istorijos muzie-jaus ekspozicija, kuri skirta Vilniaus Ge-dimino technikos universiteto penkias-deðimtmeèiui, ilgai dalykiškai bendra-vo prie kavos puodelio.

Vytautas PlakysStudijø direkcijos direktorius

Po kiekvieno iðlaikyto egzamino jørezultatø bankas mûsø direkcijoje pa-sipildo. Todël, besibaigiant þiemos se-sijai, susikaupë gana daug informaci-jos, kaip studentams sekasi laikyti eg-zaminus, kaip ðiam þiniø patikrinimuijie pasirengë. Ne taip paprasta iðana-lizuoti visus þiniaraðèius ir iðsakytiðios paþinties áspûdþius. Pradþiai pa-mëginsiu þvilgtelëti tik á Elektronikosir Architektûros fakultetø pirmakursiøþiemos sesijos kai kuriuos rezultatus.

Iki praëjusios savaitës vidurio beveiktrys ðimtai aðtuoniasdeðimt Elektroni-

kos fakulteto pirmakursiø buvo iðlaikætris-keturis egzaminus, o kai kuriø aka-deminiø grupiø studentai daugiau beimaþiau. Taèiau beveik visi bandë áveik-ti matematikos, dalyko, kuris taip rei-kalingas jø tolimesnëms studijoms irsavarankiðkai veiklai, barjerà. Juos ma-tematikos labirintais vedë dëstytojaiE. Dagienë, A. Kavaliauskas, E. Palio-kas, J. Raulynaitis. Egzamino rezulta-tai labai skirtingi. Beveik kiekvienà þi-niaraðtá puoðia visø balø puokðtë. Kuoilgiau gilinausi á ðiuos skaièius, tuo la-biau stiprëjo ásitikinimas, kad egzami-no sëkmei daugiausiai átakos turi pa-èiø studentø nusiteikimas, pasirengi-mas egzaminui. Neignoruotinas ir jø at-sineðtas ðio dalyko þiniø bagaþas iðbendrojo lavinimo mokyklos.

Kad nepasirodyèiau tuðèiakalbiu,þvilgterëkime á automatikos ir valdymostudijø programos tris akademines gru-pes. Ir mano anksèiau iðsakytos prie-laidos – kaip ant delno. Visose grupësebesimokanèiøjø skaièius beveik taspats, skiriasi vienu dviem. Pirmosios

grupës penki studentai nelaikë mate-matikos egzamino, antrojoje – vienas,o treèioje – keturi. Pirmojoje daugiaukaip pusë ávertinta penkiais balais. Ki-tose ðitoká ávertinimà pelnë treèdalis arnet ketvirtadalis laikiusiøjø. Taèiau ki-tais balais ávertintøjø skaièius labai ski-riasi. Pirmos grupës Paulius Bautrënas,Karolis Èepaitis ávertinti deðimtukais(abiejø vaikinø toks ávertinimas ne vie-nintelis), antroje deðimtukà ið matema-tikos pelnë Viaèeslav Kiptiliov (ðitaip ikiðiol jis iðlaikë dar keturis egzaminus).Treèioje grupëje tas pats dëstytojas ne-paraðë në vieno deðimtuko, uþtat trijøpirmakursiø matematikos þinios ávertin-tos dviem balais.

Ðie nepatenkinami balai ne vieninte-liai. Ðtai trijose telekomunikacijø inþine-rijos studijø programø grupëse puikiaiir labai gerai iðlaikë 28,4 proc. studen-tø. Taèiau 20 paminëtø grupiø pirma-kursiø matematikos þinojimas ávertintasdvejetais ir vienetais. Savotiðka rekor-dininkë – treèioji akademinë grupë. Èiaper egzaminà septyni ávertinti dviem irpenki vienu balu!

Dar vienas pastebëjimas. Tø akade-miniø grupiø auklëtiniai, kurie silpniauáveikë matematikos barjerà, ne taip bliz-gëjo ir laikydami egzaminà ávadas á

elektronikà.Matematikos egzaminà iðlaikë ir að-

tuoniasdeðimt keturi bûsimieji architek-tai, kuriems draugystë su skaièiais taippat nepaprastai svarbi. Èia kur kasdaugiau (51,2 proc.) ðá barjerà áveikëpuikiai ir labai gerai. Ir tik trys ávertintitrim ir du – keturiais balais. Bûsimuo-sius architektus matematikos labirintaisvedë dëstytojas J. Kirjackis.

Suprantama, tai tik pirmieji áspûdþiaiapie vieno dalyko þiniø ávertinimà dvi-ejuose fakultetuose.

Doc. Algirdas ÈiuèelisFundamentiniø mokslø fakultetodekanas

Ne skaièiai þenklina metus,O mûs darbai ir mintys.Tai, kuo praturtinam kitus,Kuo mokam su kitais dalintis...

Tai eilutës ið ðventinio sveikinimo.Jos gana prasmingos, todël ir pri-

miniau laikraðèio skaitytojams. Ir sau,nes taip jau áprasta: uþvertus paskutinákalendoriaus lapelá, kritiðkai apþvelgtimetø darbus, kad galëtum numatyti at-eities veiklos svarbiausias kryptis.

Metø sandûroje, svarbiausiø þiemosðvenèiø dienomis spauda, televizija, ra-dijas negaili prognoziø, statistiniø duo-menø apie ðalies ir net vos ne kiekvie-no pilieèio kasdienos veiklà. Skaitai tasávairias pranaðystes ir nejuèiomis klau-si savæs, kiek ðiø beveik neþinomø gra-þiakalbiø pranaðautojø informacija tei-singa, kokiais duomenimis ji pagrásta.

Þiniasklaidos perðamos pranaðystësprimena Marko Tveno patarimà: „Jei jumsnepatinka orai, truputá palaukite!“ Ðis la-kus posakis, pakeitus þodá oras á prog-nozes, visiðkai tiktø ir metø pradþioje þi-niasklaidos skleidþiamoms pranaðystëmsávertinti. Netikëdamas jomis, turiu pripa-þinti, kad viena mintis verta dëmesio. Kaþ-kuris ið pranaðautojø tvirtina, kad ðiemetiðsipildys visi norai. Gal ir taip, bet su vie-na bûtina sàlyga: kiekvieno visus norusprivalo lydëti sàþiningas, kruopðtus kas-dienos darbas. O fakulteto þmonës, benedideliø iðimèiø, moka ir nori dirbti.

Þemiau spausdinamu raðiniu, redakcija skaitytojams pristato naujà rubri-kà „Padalinio vadovo þodis“ ir laukia dekanø, kitø universiteto padaliniø va-dovø raðiniø, pasakojanèiø apie tai, kas pasiekta ir ko sieks 2007-aisiaismetais.

Su ðia paantraðte laukiame ir universiteto vadovø – rektoriaus, prorekto-riø raðiniø apie ateities darbus.

Ðitai patvirtina egzaminø sesijos re-zultatai. Jø suvestinë mums suteikia ne-maþai pasitenkinimo: absoliuti fakulte-to studentø dauguma gerai pasirengëpraëjusiai pavasario ir dabar besibai-gianèiai þiemos egzaminø sesijoms.Dþiugu, kad apskritai egzaminai vyks-ta sklandþiai, be jokiø konfliktø ar nesu-sipratimø.

Malonu prisiminti bûsimøjø bioinþine-rijos specialistø pavasario sesijos eg-zaminus. Juos laikë dvideðimt devynistudentai. Ið jø ðeðiø þinios ávertintosðeðetukais ir tik vienintelis gavo pen-ketukà. Kiti egzaminus laikë puikiai, la-bai gerai ir gerai. Du ðios specialybësstudentai apart deðimtuko kitokio áver-tinimo nëra gavæ. Dar dviem iki apva-laus deðimtuko trukdo vienas kitas de-

vynetukas ar aðtuntukas. Panaðiu lygiuði akademinë grupë pradëjo ir þiemosegzaminø sesijà.

Nebe pirmus metus ganëtinai sëk-mingai egzaminus laiko bûsimieji duo-menø analizës, statistiniø metodø finan-suose ir ekonomikoje, informaciniø sis-temø, informaciniø technologijø, erdvi-nës informaciniø sistemø, fiziniø beitechniniø tyrimø kompiuterizavimo,technosferos ekologijos specialistai. Ti-kiu, kad ir per þiemos egzaminø sesijàjie nepateiks jokiø netikëtumø.

Kasmet vis labiau mûsø auklëtiniaiiðnaudoja ávairiø projektø galimybes il-giau ar trumpiau studijuoti uþsienio uni-versitetuose. Kai kurie net uþsienioaukðtosiose parengë bakalauro ar netmagistro baigiamuosius darbus. Pernaiuþsienio mokyklose studijavo dvideðimtpenki mûsø fakulteto auklëtiniai. Kiekþinau, ðiemet tokiø bus daugiau.

Nemaþai padaryta ir turtinant fakul-teto studijø bazæ. Teigiami poslinkiaipastebimi kiekviename mokymo kabi-nete, laboratorijose. Taèiau bene ryš-

MOKSLO IR VERSLO AKCENTAI

Atkelta ið p. 1

Egzaminai, egzaminai, egzaminai

LËMË IR PRADINIS„KAPITALAS“,

IR NUSITEIKIMAS

Padalinio vadovo þodis

ATSILIEPSIME Á NÛDIENOSREIKALAVIMUS

Fakulteto vadovai apþiûri kompiuterinæ klasæ

Ale

kso J

aunia

us n

uotr

.

Nukelta á p. 4

Ale

kso J

aunia

us n

uotr

.

Posëdþiui-konferencijai vadovavo rektorius prof. Romualdas Ginevièius ir Pramonininkø konfederaci-jos viceprezidentas Rimas Varkulevièius

Atidþiai klausomasi praneðëjø

4 Inþinerija, 2007 m. sausio 23 d.

SL 342. 1 sp. l. Tiraþas 700 egz.

Spausdino UAB „Baltijos kopija“.

Redakcija:

vyr. redaktorius Julius Norkevièius

redaktorë Asta Verbickienë maketuotoja Birutë Bilotienë

teksto rinkëja Nijolë Strumilienë

Redakcijos adresas:

Saulëtekio 11, Vilnius, 415 k.

tel. 274 49 37, v. 9937

el. paðtas: inzinerija@adm.vtu.lt

kiausi – kompiuterinëje klasëje. Èia tris-deðimt moderniø darbo vietø. Dëstyto-jo stalelis su visa reikalinga áranga, ku-ri leidþia, nepasitraukiant ið darbo vie-tos, vaizdinæ medþiagà projektuoti á ek-ranà. Studentams – naujausio modeliokompiuteriai su skystøjø kristalø moni-toriais. Ir ðiemet planuojame vienà kitàklasæ, laboratorijà pertvarkyti pagal nû-dienos reikalavimus.

Daug padaryta puoðiant, graþinantvisas fakulteto patalpas. Sutvarkyta pa-talpø iðdëstymo, kabinetø informacinësistema. Árengtas stendas, pasakojan-tis apie fakulteto istorijà, kasdienosveiklà ir jos laimëjimus.

Naujiems sumanymams ágyvendinti,studijø kokybei gerinti gerai talkins irpastaruoju metu fakulteto pasiraðytosdar trys bendradarbiavimo sutartys.

Kokie svarbiausi darbai mûsø laukiaðiemet? Sumanymø daug, uþmojai di-deli, bet visus iðvardyti nedidelës ap-imties raðinyje neámanoma. Taèiau ne-slëpsiu, kad pagrindinis siekis – gerin-ti studijø kokybæ. Apie tai pastaruojumetu ðneka, kas netingi. Net ir mûsøuniversiteto Studentø atstovybës lyde-riai rëkia, kad uþ tokià studijø kokybæstudentai nemokës. Bet në þodeliu ne-uþsimena, ko iki jø ásivaizduojamos stu-dijø kokybës trûksta, kokius kriterijusturëtø patenkinti. Konkreèiø siûlymø pa-sigendama ir kitø oponentø kalbose,pasakytose ið ávairaus lygio tribûnø.

Pasipylusi urmu sakoma nepamatuo-ta kritika þeidþia viso universiteto, o kar-tu ir mûsø fakulteto nuoðirdþiai dirban-èià bendruomenæ. Juolab, kad kai ku-rie faktai verèia suabejoti kritikos ob-jektyvumu. Gráþæ ið uþsienio studijø arstaþuoèiø mûsø auklëtiniai nesiskun-dþia, kad dalykiðkai buvo silpniau pa-sirengæ uþ uþsienieèius. Prieðingai, sa-kosi sulaukæ pagyrimø uþ geras ir gi-lias þinias. Vadinasi, neblogai rengia-me bûsimus specialistus. Tai patvirtinabent keleriø metø ávairûs apklausø re-zultatai. Nebe pirmà kartà girdime, kaddaugiau kaip 85 proc. universiteto ab-solventø ásidarbina pagal ágytà specia-lybæ. Kai kuriø paklausiø jaunøjø spe-cialistø ásidarbinimo procentas dar di-desnis. Prie tokiø priklauso ir mûsø fa-kultete studijas baigæ absolventai.

Prieð trejus metus ið 279 baigusiøjø ádarbo birþà kreipësi du absolventai, betir tie iki rugsëjo savarankiðkai ásidarbi-no. Darbo birþos duomenimis nei per-nai, nei uþpernai nebuvo në vieno ne-dirbanèio mûsø fakulteto absolvento.

Sakoma, kad tobulëjimui ribø nëra.Todël fakulteto bendrovë atkakliai sieks –gerinti studijø procesà, kad paskaitospulsuotø nûdienos mokslo laimëjimais,kad mûsø mokslininkø apibendrinti tyri-mø rezultatai gultø á monografijas, va-dovëlius, mokymo priemones, mokslostraipsnius, praneðimus respublikinëm irtarptautinëm konferencijom.

Jogailë Dovainytë

Ðá kartà meno mylëtojus á bibliote-kos galerijà „A“ sukvietë dailininkës Ie-vos Bunokaitës tapyba. Pristatydamajà, bibliotekos direktorë Rimutë Ab-ramèikienë pastebëjo, kad ðios rûðiesdarbai èia eksponuojami pirmà kartà.

Paroda galerijoje „A“ Ievai Bunokai-tei ne pirmoji. Ji yra surengusi net

keturiolika autoriniø parodø. Viena ið

jø – vienuolikos tûkstanèiø metrø virð jû-ros lygio lëktuvo „Boing – 173“ salone.Jà apþiûrëjo ir ðalies prezidentas, skri-dæs á olimpines þaidynes. Be parodødailininkë iliustravo aðtuoniolika knygø,yra devyniø animaciniø filmø autorë.

Dailininkës tapybos þinovai sakë, kadparodoje eksponuojami darbai pasiþy-mi spalvø gilumu, didesniu minties api-bendrinimu, negu ankstesnieji, kupiniekspresijos.

Antanas Šniukštinaitis

Šiemet išleistas 21 numeris. Juosedaugiausia dëmesio sulaukë svarbiau-si universiteto ávykiai. Tai kasmetinëtradicinë rektoriaus ataskaita Senatoposëdyje. Ðiam klausimui skirta be-veik du treèdaliai laikraðèio ploto.Publikacija gausiai iliustruota nuotrau-komis, lentelëmis, diagrama.

Laikraðtis tinkamai atspindëjo ir rekto-riaus rinkimus: laiku iðspausdinta rei-

kalinga informacinë, rinkimø reglamen-tas, kiti bûtini dokumentai. Beveik pusëlaikraðèio numerio skirta rektoriaus biog-rafijai ir bûsimos veiklos programai. Be-veik tiek pat ploto uþëmë iðsamus, gau-siai iliustruotas reportaþas, skirtas Sena-to posëdþiui, kuriame vyko rektoriaus rin-kimai.

Nepamirštas ir rektoriaus jubiliejinisgimtadienis. Laikraštis išspausdino dide-lës apimties graþø bendruomenës svei-kinimà ir iðsamø pasakojimà apie Sena-to iðkilmingà posëdá, skirtà rektoriaus ju-biliejinei sukakèiai.

Kartu verta pastebëti, kad ðiemet uni-versiteto vadovas „Inþinerijai“ pasiûlë ádo-mius raðinius apie Rektoriø konferenci-jos delegacijos vieðnagæ Kazachstane,Donecko (Ukraina) konferencijà ir iðsa-mià praëjusiø metø universiteto darbø ap-þvalgà.

Beveik nuo pirmojo praëjusiø metø nu-merio pradëti spausdinti raðiniai su rub-rika „Penkiasdeðimtmeèio istorijos pus-lapiai“. Ðia tematika buvo iðspausdintasrektoriaus prof. Romualdo Ginevièiaus ra-ðinys-pasisakymas, septynios þinutës,pasakojanèios apie pasirengimà univer-siteto sukakèiai, numatytus darbus, pla-nuojamus renginius. Taip pat ðeði dides-nës apimties raðiniai-prisiminimai, penkireportaþai apie jubiliejinius renginius, dvirecenzijos. Recenzuota doc. AlgimantoNako monografija „V ilniaus Gediminotechnikos universiteto raida. 1956–2006“ir pristatyta Vytauto Plakio ir doc. Valenti-no Skarþausko „Vilniaus Gedimino tech-nikos universitetas. Mokslas ir studijos2006“. Skaitytojams pasiûlyta studentøsveikinimø knygos, kuri rektoriui áteiktaper jubiliejaus iðkilmes, apþvalga.

Šiek tiek pasikeitë „Inþinerijos“ make-tas. „Rektorate“, „Senate“ ið pirmojo pus-lapio sugráþo á áprastinæ vietà antrajamepuslapyje. Atsisakyta ir nedidelës skilte-lës „Pastebëjimai“. Pirmojo puslapio dvi-ejuose skiltyse ásitvirtino þinuèiø rinkinys.Èia iðspausdintas 53 þinutës, ið kuriø 23autorinës, pasakojanèios apie svarbiau-sius universiteto ávykius, kvieèianèiusbendruomenës narius á parodas, susiti-kimus.

Iðspausdinti didesnës ar maþesnës ap-imties 143 raðiniai, ið jø beveik 91 ávairiøautoriø – mokslininkø, padaliniø vadovø,darbuotojø. Iš 26 korespondencijø dvi pa-raðë rektorius ir 8 kiti autoriai. Ið jø 5 skir-tos egzaminø rezultatams aptarti. Á juospaþiûrëjo Studijø direkcijos direktorius Vy-tautas Plakys, Matematinës statistikos ka-tedros vedëjas prof. Leonas Saulis ir kiti.Pradëta diskusija su rubrika „Studijø ko-kybës iðvestinë“. Ðiai tematikai skirti 3 ra-ðiniai. Be jø, laikraðtyje pasirodë aðtuonididesnës ar maþesnës apimties publicis-tiniai raðiniai, ið kuriø penkis paraðë moks-lininkai, padaliniø vadovai.

Universiteto gyvenimo aktualijas at-spindi publikuoti 22 reportaþai, ið jø 8 au-toriniai. Septyni reportaþai skirti bendruo-menës ðventei Aukðtadvaryje, kitiems tra-diciniams renginiams. Iðspausdintos 5laiðkø, sveikinimø, iðleistø knygø apþval-gos. Pastaràjà parengë „Technikos“ lei-dykla. Ji, parengë ir vienintelá per apta-riamà laikà iðspausdintà interviu. Septy-nios (ið jø 4 autorinës) publikacijos skir-tos naujoms knygos pristatyti. Tiek patpasirodë kalbininkø patarimø. Iðspaus-dinti ir du probleminiai laiðkai, ðeði rinki-niai „Studentas iðliko, nes juokësi“.

Sporto ávykius atspindi 4 didelës apim-ties raðiniai ir 11 þinuèiø, kurie iliustruoti 9nuotraukomis. Ypaè iðsiskiria RamintosKuktaitës apþvalginis raðinys „Sportinin-kai – universiteto ambasadoriai“.

Be pirmojo puslapio iðspausdintos dar30 þinuèiø, ið kuriø 17 autoriniø.

Didesnës ar maþesnës apimties raði-nius, þinutes paraðë, ávairiø padaliniø veik-là atspindi ði statistika: Aplinkos inþineri-jos fak. – 12, Architektûros fak. – 5, Elek-tronikos fak. – 4, Fundamentiniø moksløfak. – 13, Mechanikos fak. – 5, Statybosfak. – 12, Verslo vadybos fak. – 6, Trans-porto inþinerijos fak. – 9, A. Gustaièio avia-cijos institutas – 4, Humanitarinis institu-tas – 14, o pridëjus sportininkø kûrybà irkalbininkø patarimus – pagal publikacijøskaièiø bûtø nepralenkiamas lyderis. Bib-liotekos darbui skirti 8, Priëmimo komisi-jai – 4, Mokslo, Studijø direkcijoms – po5, Integracijos ir karjeros, Uþsienio direk-cijoms – po 3, Skaièiavimo centrui – 2,Nuotoliniø stu-dijø centrui –1, Moksloty-ros centrui – 3,Þiniaklaidos irrenginiø direk-cijai – 5, lei-dyklai „Techni-ka“ – 6, knygy-nui „Techni-ka“ – 1. Apie20 raðiniø skir-ta konferenci-joms, 8 prista-to pasiraðytasbendradarbia-vimo sutartis.Studentø at-stovybës veik-lai – 3 raðiniai.Sulaukë dë-mesio ir paro-dos.

Po du-tris raðinius redakcijai pasiûlëVaiva Laukaitienë, Arûnë Usonienë, Lai-mutë Bernotienë, profesoriai RomualdasGinevièius, Romualdas Maèiulaitis, Algir-das Valiulis, docentai Liudas Rimkus, Al-girdas Èiuèelis, Algimantas Nakas, KazysSakalauskas ir kiti.

Iðspausdinti 13 „Diena po dienos“ rin-kiniai. Èia sakiniu kitu daugiausia (76) in-formuoti bendrieji klausimai, administra-cijos padaliniø veikla. Trumpose þinutë-se paminëta vadovybë (6), Architektûros(7), Aplinkos inþinerijos (12), Elektronikos(6), Fundamentiniø mokslø (11), Mecha-nikos (1), Statybos (15) Transporto inþi-nerijos (4), Verslo vadybos (3) fakultetai,A. Gustaièio (5), Humanitarinis (2) insti-tutai, biblioteka (6), Tarptautinis studijøcentras, Turistø klubas, leidykla „Techni-ka“ (po 1), „Gabija“, „Vingis“, „Palëpë“,sporto renginiai (po 2). Ðie bei anksèiaupateiktieji skaièiai kalba apie fakultetø,institutø, katedrø, kitø padaliniø vadovø,darbuotojø, dëstytojø, studentø aktyvu-mà, norà papasakoti spaudai apie save,savo kasdienos darbus.

19 trumpø apþvalgø supaþindino apieRektorate ir 7 apie Senate svarstytus klau-simus, priimtus nutarimus.

Laikraštyje iðspausdintos 158 AleksoJauniaus ir 12 kitø autoriø nuotraukos.Daugiausia (71, ið jø 5 autoriø) ávyká pri-menanèios, 67 ir 3 – reportaþinës, 10 ir 3tik su trumpuèiu paraðu ir 22 ir 1 – etiudi-nës, iliustracinës.

Per dvylika mënesiø „Inþinerija“ ið-spausdino 15 praneðimø rinkiniø apie ha-bilitavimàsi ir daktaro disertacijø gynimà,2 praneðimus apie vardiniø stipendijø sky-rimà, 5 dokumentus (nuostatus, regla-mentus ir kt.), 4 apie skelbiamus konkur-sus, 4 kvietimus – á renginius, priminimus.Keturiolika mokslininkø laikraðtyje pasi-garsino apie vieðai skaitomas paskaitas.16 bendruomenës nariø sulaukë vieðopasveikinimo gimtadienio proga. 42 ben-druomenës nariai buvo vieðai uþjausti.

Doc. Henrikas SausenavièiusStalo teniso sekcijos vadovas

„INÞINERIJOS“ sporto klubas or-ganizavo atviras stalo teniso pirme-nybes, skirtas VGTU 50-meèiui. Jo-se dalyvavo ne tik stipriausi mûsøstudentai, bet ir sveèiai ið kitø aukð-tøjø ir viduriniø mokyklø.

Merginø VGTU èempionës vardà irtauræ iðkovojo respublikos aukð-

èiausiosios lygos þaidëja, pirmo kurso

(ET 6/1 gr.) studentë Sabina Bogdano-viè. Antra – CI 5/4 gr. studentë DovilëStanaitytë, treèia – AP 5/2 gr. studentëRûta Blagnytë. Vyrø VGTU èempionutapo ir tauræ iðkovojo AP 3/2gr. studen-tas Algirdas Skirgaila. Antroje vietoje –S 3/6 gr. studentas Edgaras Sirutis, tre-èioje – TI 3/1 gr. studentas Justas Ga-vënas. Visi trys – respublikos aukðèiau-siosios lygos þaidëjai.

Tai – paskutinis 2006 m. stalo tenisi-ninkø varþybø (o jø buvo nemaþai)akordas.

ATSILIEPSIME ÁNÛDIENOS

REIKALAVIMUSAtkelta ið p. 3

MENO MYLËTOJAI BIBLIOTEKOJE

Dailininkë Ieva Bunokaitë ir bibliotekos direktorë kvieèia susirinkusiuosius susipaþinti su ekspozicija

JUBILIEJINIØ METØ AKORDAI

Nominacija „Metø kûrinys“,kurià „Inþinerija“ pelnë pernaujametiná vakarëlá

ÞVILGSNIS Á „INÞINERIJÀ“ÞVILGSNIS Á „INÞINERIJÀ“

DIDËJA STUDIJØ KAINA IR STIPENDIJOSNuo sausio 1-osios penkiais litais padidëjus minimaliam gyvenimo lygiui

(nuo 125 iki 130 litø), padidës ir mokestis uþ studijas bei studentams moka-mos stipendijos. Nuo ðiø metø pradþios uþ studijas studentai mokës 20 litødaugiau (520 litø). Socialiai remtini studentai gaus penkiais litais didesnesstipendijas (130 litø), o gerai besimokantieji – 195 ir 325 litø stipendijas, jospadidëjo atitinkami 7,5 ir 12,5 lito.

„Inþinerijos“ inform.

Pirmenybiø apdovanojimus pelnë (ið kairës) Rûta Blagnytë, Sabina Bogdanoviè, Dovilë Stanaitytë

Atviro stalo teniso pirmenybiø prizininkai (ið kairës) Edgaras Sirutis, Algirdas Skirgaila, Justas Gavënas

Aut

oria

us n

uotr

.

Alekso Jauniaus nuotr.