28

MOKSLO DARBAI ISSN 0236–0551 LIAUDIES KULTÛRA. 2005/1 (100)

Verpstë ir visataJonas VAIÐKÛNAS

Neiðradau në vieno naujo þenkloIr bronzinës giesmës ið nieko nesukûriau.

Gamta, nutekinusi netikëtas formas,Vedþiojo mano rankà, ir belytintÞalia rûta pavirto ornamentais,

Medinëj verpstëj patekëjo saulë…

A. Masionis

Straipsnio objektas – Nacionaliniame M. K. Èiurlionio dai-lës muziejuje (ÈDM) ir Utenos kraðtotyros muziejuje (UKM)saugomø XVIII a. pabaigos – XIX a. verpsèiø dekoras, jo se-mantika. Tikslas – paanalizuoti pagrindiniø dekoro elementøpasiskirstymo dësningumus verpsèiø plokðtumose bei aptarti jøgalimà prasmæ, jos iðtakas. Bandant pagristi N. Vëliaus prielai-dà lietuviðkø verpsèiø dekore esant galima áþvelgti pavaizduotasskirtingas kosmoso sferas, siekiama árodyti, kad verpsèiø deko-ro pagrindà sudarantys apskritimai su segmentinëmis þvaigþdë-mis ar kitokie ratai gali bûti aiðkinami ne tik ir ne tiek kaip sau-lës ar dangaus ðviesuliø, ðviesos simboliai, bet ir daug abstrak-èiau – kaip paèiø kosmoso sferø horizontaliuosius pjûvius þy-minèios kosmogramos. Iðvada ta, kad verpsèiø dekoro visumasimbolinëmis Pasaulio medþio bei rato kompozicijomis, pana-ðu, perteikia archajiðkà visatos sandaros schemà. Medþio siluetàimituojanèio verpstës kontûro apjungtos, vertikalioje aðyje iðdës-tomø segmentiniø þvaigþdþiø kompozicijos aiðkinamos kaip sa-votiðkos kosminës erdvës iðklotinës, iðreiðkianèios Pasaulio me-dþio smulkiàjà, vidinæ struktûrà. Darbo metodas – analitinis-struk-tûrinis bei lyginamasis. Palyginimui pasitelkiami lietuviø prieverps-èiø bei stogastulpiø, vokieèiø ritualiniø medþiø, japonø apeiginiøstulpø konstrukcijø ir dekoro pavyzdþiai. Verpsèiø ir verpimo darbokosmologiniu reikðmingumu paaiðkinamas ir svarbus verpsèiøvaidmuo liaudies paproèiuose bei apeigose.

Tokia verpsèiø dekoro interpretacija mokslo visuomenei pir-mà kartà pristatyta dar 1994 metais Baltarusijos etnokosmologi-jos centro „Kryuja” konferencijoje „Rytø Europos etnokosmolo-gija: baltiðkojo pasaulio modelis” (1994 09 20–23, Minskas)1 ir„Nalðios” muziejaus bei Lietuvos kultûros paveldo mokslinio cen-tro konferencijoje „Ornamentikos raida Rytø Lietuvoje” (199411 16–17, Ðvenèionys). Deja, nurodytø konferencijø medþiagaliko neiðspausdinta, pasirodë tik pastarosios konferencijos tezës(Vaiðkûnas 1994b, 15–16).2 Kadangi nuo 1994 metø nebuvo pa-skelbta iðsamesniø verpsèiø simbolikai skirtø darbø, ðiuo straips-niu ryþtamasi pateikti minëtus autoriaus tyrimø rezultatus, perprabëgusá deðimtmetá papildytus naujais duomenimis.3

Straipsná sudaro dvi dalys, ið kuriø pirmojoje apþvelgiamiesami verpsèiø puoðybos tyrinëjimai, atliekama jos struktûri-në-statistinë analizë, o antrojoje telkiamasi bûtent á semanti-kà, simbolikà.

I dalis

Lietuviðkø verpsèiø simbolikosstruktûrinë-statistinë analizë

Áþanga

Tarp visø Lietuvos muziejuose saugomø dekoruotø buitiesánagiø daugiausia yra verpsèiø bei prieverpsèiø. Dël medienosneatsparumo laikui jos neilgaamþës. Seniausios verpstës priklau-so XVIII a. pabaigai, bet daugiausia jø iðliko ið XIX a. (2 pav.).Pagrindine paskata imtis iðsamesnës verpsèiø puoðybos simbo-liø analizës tapo 1989 m. paskelbtas ÈDM verpsèiø katalogas,suteikæs galimybæ apþvelgti visà jø dekoro ávairovæ ir ágalinæsiðvengti komplikuoto tiesioginio „èiupinëjimo” muziejaus fon-duose. Papildomos medþiagos tyrimui suteikë 2000 m. iðleistasUKM verpsèiø katalogas. Tad ðio darbo iðvados bûtent ir grin-dþiamos ðiø dviejø verpsèiø rinkiniø tyrimais. Ið viso tirtos 176dekoruotos verpstës, ið jø 121 verpstë ið MKÈ ir 63 – ið UKM.4

Tirtosios verpstës datuojamos XVIII a. pabaiga – XIX a.Lietuviðkø verpsèiø puoðybos paprastumas, beveik visiðkas

motyvø pasikartojimas, á akis krintanti bet kokiø dekoro nau-joviø stoka gali bûti aiðkinama puoðybos elementø semantika,t. y. prasmingumu ar net tikslingumu. Ðiuo poþiûriu reikðmin-gas ir taiklus yra P. Galaunës pastebëjimas, kad verpsèiø ir kaikuriø kitø medþio dirbiniø formos „yra pasiekusios toká iðsi-vystymo laipsná, jog tolimesnë jø raida beveik neámanoma” (Ga-launë 1956, IX). Vadinasi, verpsèiø ornamentikoje pagristaigalime tikëtis aptikti uþsikonservavusiø tolimos praeities pa-saulëvaizdþio atspindþiø.

Verpimas – vienas ið seniausiø amatø. Verpta jau ankstyva-jame akmens amþiuje. Manoma, kad verpti buvo pradëta ne-priklausomai ávairiuose regionuose, naudojant skirtingos rû-ðies verpalus (Leadbeater 1976, 9). Seniausias verpimo bûdas,matyt, buvo verpimas rankomis – trinant verpalus tiesiog tarppirðtø, delnø ar ðlaunø. Kaip ir kada atsirado verpstukai, tiks-liai neþinoma. Archeologai samprotauja, kad ið pradþiø vietojverpimo svarelio galëjo bûti naudojamas paprastas akmuo. Taipiki ðiol verpia klajokliø gentys kai kuriuose Azijos uþkampiuo-se. Verpta ir voliojant ant ðlaunies atsiðakojusià arba lenktàlazdelæ. Spëjama ilgainiui ðiedviem verpimo ánagiams susijun-gus á vienà ir taip atsiradus verpstukams. Verpstukas – tai toksstrypelis (ðeiva) su uþmautais akmeniniais (kauliniais, gintari-niais) smagraèiais (McCloy 2000). Ðeiva smagraèiui uþmautidaugiausia buvo daroma ið medþio, tad archeologinëje medþia-goje gausu ávairiø svareliø, o paèiø ðeivø iki mûsø laikø neiðli-ko. Kita vertus, tikëtina, kad dalis kaulo ar rago dirbiniø, ku-riuos iki ðiol áprasta priskirti ietigaliams ar kitos paskirties ra-diniams, yra bûtent verpstukø sudedamosios dalys.5

29

Jonas VAIÐKÛNAS. VERPSTË IR VISATA

1 pav. Medinë verpstë iðÐventosios 2B gyvenvietës(Rimantienë 1984,p. 161-162, 87 pav.)2 pav. Verpstës (MD 2, 4).

Kada atsirado verpstës, nëra aið-ku. Ið lietuviðkos archeologinës me-dþiagos þinome, kad verpstës, savoforma maþai kuo besiskirianèios nuoðiuolaikiniø etnografiniø verpsèiø,mûsø kraðte buvo naudojamos jau ne-olite, IV–III tûkst. pr. m. e. (1 pav.).Taèiau kadaise uþ verpstæ galëjo pasi-tarnauti ir paprasta po paþastimi ar-ba uþ juostos uþsikiðama lazdelë.

Iki ðiol lietuviðkø verpsèiø puoðy-bos semantika maþai domëtasi. Meno-tyrininkas P. Galaunë 1930 m. verps-èiø ornamentikoje áþvelgë vien esteti-nes, paèios verpsèiø plokðtumos for-mos nulemtas kompozicijas (Galaunë1930, 210–212). Taèiau, 1956 m., pa-brëþdamas verpsèiø raðtø archajiðku-mà, jis pripaþino, kad „tolimoje praei-tyje geometrinës figûros liaudies meist-rui buvo ne vien tinkamas elementaskompozicijai” – „geometrinëse figûro-se jis matë tam tikrus simbolius” (Ga-launë 1956, IX). Pasak P. Galaunës, se-noviðkà ðiø raðtø simbolikà mena iðli-kæ jø pavadinimai, antai bûdingiausiàverpstës ornamentà, vadinamàjà seg-mentinæ þvaigþdæ (SÞ) liaudis vadinaþvaigþde, saulute. P. Galaunës manymu,augaliniø bei gyvûniniø ornamentø simetriðkas kom-ponavimas verpstëje nurodo á Gyvybës medþio sim-bolikà (Galaunë 1956, IX). A. Rûkðtelës ásitikinimu,populiariausias droþinëjimo motyvas – SÞ yra amþi-nos ðviesos, saulës simbolis, kurio kilmës reikià ieð-koti Rytuose (Rûkðtelë 1929).

Apie galimà verpsèiø dekoro prasmæ vos pro-bëgðmais tëra pasisakæ verpstes tyrinëjæ muziejinin-kai ir etnologai. L. Surgailienës teigimu, pagrindi-niai verpsèiø ornamento geometriniai elementai yra„labai seni, turëjæ aiðkià simbolinæ prasmæ, kuri il-gainiui buvo pamirðta” (Surgailienë 1984, 31). Pras-minga verpsèiø puoðyba atrodë ir muziejininkei A.Kargaudienei, kuri savo sudarytame ir 1989 m. ið-leistame ÈDM verpsèiø katalogo ávade áþvalgiai ra-ðë: „Tobula, grieþta ir grakðti verpsèiø puoðyba atspindiarchaiðkà ir sudëtingà kosmogoniniø6 ávaizdþiø siste-mà, tobulintà per ilgus amþius”. Pasak A. Kargaudie-nës, simboliai ant verpsèiø nëra atsitiktiniai, „iðdailintaverpstë rodo ne tik mûsø protëviø meninius sugebëji-mus ir estetinius poreikius, bet atskleidþia jø dvasinágyvenimà: pasaulëvaizdá, tikëjimus” (Kargaudienë 1989,8). A. Kargaudienë irgi atkreipë dëmesá á verpsèiø irkai kuriø archeologiniø radiniø geometriniø ornamen-tø sutapimus, tuo motyvuodama verpsèiø ornamentøarchajiðkumà. Verpsèiø puoðyboje muziejininkë áþvelgëdangaus kûnø (saulës, þvaigþdþiø) ir Pasaulio medþiosimbolius, be to, pastebëjo, kad „pati verpstës forma

ne vien funkcionali”, bet „pati primena medá, lapà” (Kargaudienë1989, 12–13). Kartu su G. Dauniene „Liaudies kultûros” þurnaluiduotame interviu apþvelgdama 1992 m. ÈDM surengtà parodà „For-ma ir ornamentas lietuviø prieverpstëse” (Daunienë, Kargaudienë1993), A. Kargaudienë prieverpstëse vëlgi iðskyrë Gyvybës medþioir saulutës simbolius, áþvelgdama juose Dangaus ir Þemës, vyro irmoters jungties simbolikà (Daunienë, Kargaudienë 1993, 22–24). Sa-vo ruoþtu G. Daunienë, prieverpsèiø ornamentus apibûdinusi kaip„pagoniðko lietuviø tikëjimo” simbolius, tarp jø paminëjo tokius: sau-lës simbolá (= SÞ), vyriðkojo ir moteriðkojo pradø simbolius (tri-kampëliai), vaisingumo ir namø gerovës simbolius (þalèio motyvas),þemës ir dangaus ryðio bei vëliø simbolius (paukðteliai) ir pan. (Dau-nienë, Kargaudienë 1993, 24–25; Daunienë 2000, 7).

Etnologë A. Èepaitienë, 1992 m. nagrinëjusi verpsèiø puoðybossimbolius, juose teáþvelgë groþinæ kûrybà, kuri, pasak jos, „vargu arturi mitinæ prasmæ” (Èepaitienë 1992, 227). Vëliau ta pati autorë,aptardama paukðèio ávaizdá verpsèiø puoðyboje, kiek suðvelnino sa-

vo kategoriðkà nuomonæ ðiuo klausimu,teigdama, „kad tik kai kurie motyvai ga-lëjo bûti simboliniai ir turëti konkre-èià prasmæ, o tuo tarpu ornamentovisuma buvo skirta daiktui puoðti”(Èepaitienë 1995, 208). Taip ir lie-ka neaiðku, kodël puoðnumas irprasmë turi vienas kitam prieðta-rauti, bûti nesuderinami? Verps-èiø bei prieverpsèiø dekoro sim-boliø prasmei A. Èepaitienë ðiektiek dëmesio skiria ir savo dakta-rinës disertacijos (1997) pagrinduparengtoje plaèioje studijoje „Ver-pimas Lietuvoje: liaudies kultûroslikimas” (Èepaitienë 2001), verps-èiø ornamentø simbolikà nagrinë-dama verpstës dovanojimo papro-èio kontekste. Atkreipusi dëmesáá tai, kad, pagal liaudies tradicijà,vaikino merginai dovanojamaverpstë reiðkë jo meilës prisipaþi-nimà, o verpsèiø puoðybos moty-vai juoba yra artimi vestuvinëstautosakos motyvams, autorëverpsèiø ornamentikoje áþvelgë tikvedybø ir ðeimyninio gyvenimo at-

spindþius. Nagrinëdama pavieniø verpsèiø dedikaciniø áraðø bei loka-liniø figûriniø motyvø (stilizuotø paukðèiø, augalø, þmoniø, religiniøsimboliø) semantikà, autorë, deja, në nepabandë aiðkintis bemaþ vi-soms verpstëms bûdingø pagrindiniø dekoro elementø, jø kompozici-jos, visumos prasmës, pagal nutylëjimà palikdama jai vien puoðnausfono vaidmená (Èepaitienë 2001, 182–195).

Mitologai ir senosios pasaulëþiûros tyrëjai verpsèiø dekore spe-cialiai ieðkojo tradicijø iðsaugotø senøjø kosminiø simboliø ir seno-sios kosmologijos atspindþiø. Daugiausia ðioje srityje nuveikë rusømokslininkas B. A. Rybakovas. Nors lietuviðkø verpsèiø jis ir nelietë,taèiau savo darbais, skirtais rusø verpsèiø ir apskritai slavø materia-linës kultûros simbolikai, davë didelá postûmá ðios srities tyrimams.Slavø verpsèiø geometriniuose ornamentuose B. A. Rybakovas áþvelgë

30

MOKSLO DARBAI

5 pav. Didþiøjø skrituliøskaièius verpstës plokðtumos

simetrijos aðyje.6 pav. SÞ spinduliø skaièius

didþiuosiuose skrituliuose.

3 pav. Verpstës (ið kairës á deðinæ ÈDM 30; UKM 31; ÈDM 22, 74, 79, 111).4 pav. Pagrindiniai, didieji verpsèiø skrituliai. A. Skrituliai su ASÞ (ið kairës á deðinæ

ÈDM 4, 15a, 77a, 68, 86). B. Skrituliai, kuriuose vietoje ASÞ vaizduojami kitiornamentiniai motyvai (ið kairës á deðinæ ÈDM 43, 57, 18, 83: UKM 2).

simboliðkai pavaizduotà geocentriná pasaulio modelá – Þemæ,poþemio valdovà „jaðèerà” (ÿùåð), angá, ir aplink Þemæ ju-danèios Saulës padëtis (Ðûáàêîâ 1981, 236–248; Ðûáàêîâ1987, 506–512). Jo nuomone „verpstë, apskritaiimant, savo ornamento þenklais iðreiðkë dienos irnakties idëjà, paros laikø kaità” (Ðûáàêîâ 1981,242). Iðanalizavæs nemaþà verpsèiø kieká, B. A.Rybakovas, be kita ko, priëjo svarbià iðvadà, kad„galimas dalykas, ne kiekvienà ratà senovinia-me ir liaudies mene mes turëtumëm suvokti kaipsaulës þenklà. Kai kuriais atvejais ratas galëjoreikðti akiraèio, dangaus skliauto, dienos ðvie-sos, viso pasaulio (âñåãî áåëîãî ñâåòà) idëjà”(Ðûáàêîâ 1981, 248). Tai svarbi iðvada, lei-dþianti daug plaèiau paþvelgti á skrituliø su seg-mentinëmis þvaigþdëmis simbolizmà.

P. Dundulienë ir M. Gimbutienë lietuvið-kose verpstëse áþvelgë: Saulæ, Pasaulio (Gy-vybës) medá, þalèius. P. Dundulienë, be to,dar: Mënulio, þemës, ðviesos, þaibo ir kt. sim-bolius (Dundulienë 1988, 76–89, pav. 16–18,33–35, 42; Gimbutienë 1994, 22, 32–33, 41–42 ir kt.). N. Vëlius verpsèiø puoðyboje matësavaip suprastà „pasaulio sandaros principà,kuris daþniausiai reiðkiamas Pasaulio (arbaVisatos) medþio ávaizdþiu”. Pasak jo, kai ku-rios verpstës ir prieverpstës perteikia akivaiz-

dþià tridalio pasaulio modelio idë-jà. N. Vëlius, nors ir nepateikdamassvaresniø árodymø, buvo ásitikinæs,kad verpstës plokðtumoje vertika-liai iðdëstytos 2 arba 3 segmentinësþvaigþdës vaizduoja skirtingas pa-saulio sferas7 (Vëlius 1983, 39–40).Panaðios nuomonës laikësi ir rusømokslininkë S. N. Dmitrieva, tyru-si Archangelsko srityje Mezeno ra-jone gyvenanèiø rusø verpstes. Josteigimu, vadinamosiose triaukðtëse(òð¸õÿðóñíûå) Mezeno verpstë-se pavaizduoti bûtent 3 pasaulio sà-rangos aukðtai (Äìèòðèåâà 1988,139). Sekdamas B. A. Rybakovu,lietuviðkø verpsèiø puoðyboje Sau-lës judëjimo pozicijas paros ir metølaikø atþvilgiu bandë áþvelgti L.Klimka, didþiàsias verpsèiø SÞ spë-jæs esant „nakties ir dienos saules”(Klimka 1994, 24–26).

Ðio straipsnio autorius, kaip irN. Vëlius bei kai kurie kiti minëtityrinëtojai, verpsèiø puoðyboje ma-të ákûnytà abstraktaus Pasaulio me-dþio idëjà, taèiau pagrindinius puo-ðybos komponentus – didþiàsias SÞar jas atitinkanèius skritulius laikëne vien soliariniais, o daug abstrak-

tesniais kosmologiniais simboliais, iðreiðkianèiais archajiðkà pa-saulio sampratà (Vaiðkûnas 1994a, 1994b). Toliau bus plëtoja-ma ir bandoma pagrásti N. Vëliaus iðsakyta prielaida lietuviðkø

verpsèiø dekore atsispindint skirtingø kosminiøsferø samprata pagristà kosmologiná modelá

(Vëlius 1983, 39–40), pakeliui bendraisbruoþais rekonstruojant verpstëse uþko-duotà visatos struktûros sampratà.

Bendra verpsèiø simboliøstruktûros analizë

Verpstës formos ir dekoro vienovë.

Verpstæ sudaro 3 dalys: galva (nau-dojama kuodelio tvirtinimui), kotas ir ko-ja, arba pasëstas – plokðèia horizontali

lentutë, skirta átvirtinti verpstës kotuiir prisësti verpëjai (2 pav.) (Surgai-lienë 1984, 29; Èepaitienë 1992,215). Verpstes áprasta rûðiuoti pagaljø galvos formas. Taèiau vieningosverpsèiø klasifikacijos iki ðiol netu-rime. P. Galaunë savo laiku siûlë skir-ti 2-jø pagrindiniø tipø verpstes: pla-èia ir á virðø siaurëjanèia mentele (Ga-launë 1956, IX). Niunkienë skyrë 3-jø formø verpsèiø galvas: keturkam-pæ, karklo lapo su smailia virðûne,

31

Jonas VAIÐKÛNAS. VERPSTË IR VISATA

7 pav. Bûdingiausi verpsèiø MSkomponavimo bûdai.

8 pav. Simboliai verpstëse. a., b.,c. – MS ir jø vietoje vaizduojami

kiti simboliai (MS su ASÞuþpildu èia nepateikti): MS (a.);ávairiai uþbrûkðniuoti kvadratai

(b.); þvaigþdës, kryþeliai (c.);d., e., f. – panaðûs simboliai

ið kitø verpstës vietø.

karklo lapo su nupjauta virðûne

(Niunkienë 1964, 299–300; Èe-paitienë 1992, 215). Panaðiaiverpstes skirsto ir Surgailienë:plaèios keturkampës virðutinio-

sios galvos dalies, karklo lapobei á virðø smailëjanèios lygiainupjautos virðûnës (Surgailienë2000, 4). Neaiðkø komplikuo-tà verpsèiø skirstymà siûlo A.Kargaudienë, iðskirdama net 5formø verpstes: kastuvo (lope-tos), lapo (?), lapo nukirstu vir-ðum, karklo lapo nukirstu vir-

ðum ir netgi neaiðkios formos(?) (Kargaudienë 1989, 9). Ka-dangi verpsèiø formos ið vienotipo á kità pereina bemaþ toly-giai, tad verpstæ vienareikðmið-kai priskirti vienam ar kitam ti-pui keblu. A. Èepaitienë ban-do papildyti G. Niunkienësverpsèiø formos klasifikacijà,pateikdama kiekvienos formosverpsèiø galvos matmenø inter-valus (Èepaitienë 2001, 93–94,6 lent.). Taèiau bendra ávairiøformø verpsèiø matmenø sklai-da klasifikavimui maþai kà teduoda, nes tø matmenø interva-lai persikloja. Patikima mokslinë verpsèiø dekoro ir formos ko-reliacijos analizë, remiantis minëtomis klasifikacijomis, neáma-noma. Norint patikimai skirstyti verpstes pagal jø galvø for-mà, reiktø tai daryti tam tikro jø matmenø santykio indeksopagrindu. Taèiau ðiame straipsnyje verpsèiø formos niuansamsdidesnio dëmesio neskirsime, ðio darbo tikslas – jø dekoro se-mantikos, o ne jø formos tyrimas.

Ið dekoro simboliø struktûrø analizës matyti, kad skirtingaverpsèiø forma ið esmës nekeièia verpsèiø dekoro elementøkompoziciniø schemø ir nieko neduoda verpsèiø simboliø pras-mës tyrimams. Þinoma, apskritai imant, verpsèiø puoðyba yrasusijusi su jø forma, juk, ðiaip ar taip, puoðiama konkreèiosformos verpstë, konkreèios dekoruojamos plokðtumos erdvë.Tai akivaizdu, taèiau teigti, kad verpsèiø galvos formø tipø ávai-rovë jau ir lemianti atitinkamà jø dekoro pobûdá (ar atvirkð-èiai), bûtø neteisinga. Nesunku pastebëti, kad, ávairuojantverpsèiø formoms, verpsèiø dekoro elementø kompozicija iðesmës nesikeièia, tik atitinkamai kinta jos, ið esmës pastovios,proporcijos.8 Lietuviðkø verpsèiø formø ávairovë yra per ma-þa, kad sukeltø bent kiek esmingesnæ jø dekoro transformaci-jà, o dekoro motyvai, kita vertus, – pakankamai pastovûs, kon-servatyvûs. Verpsèiø dekoras tobulai apvaldo jø formà. Kai ku-riuos tyrinëtojus toks natûralus verpsèiø dekoro ir formos ry-ðys netgi trikdo, mat tampa „sunku pasakyti, ar dekoras taiko-mas formai, ar atvirkðèiai” (Surgailienë 1984, 29; plg. Èepai-tienë 1992, 216). Ðiaip ar taip, akivaizdu, kad daikto puoðybanegali atsirasti anksèiau paties daikto. Atsiradus verpstei, kaiptam tikros formos daiktui, galëjo bûti imta jà puoðti. Ar kon-

servatyvius ir, ið visko sprendþiant, archajiðkus verpsèiø deko-ro motyvus bei jø kompozicijas atitinka ne maþiau archajiðkosir konservatyvios jø formos? Jau minëjome, kad verpstës, ma-þai kuo besiskirianèios nuo ðiuolaikiniø etnografiniø, mûsøkraðte buvo naudojamos jau maþdaug prieð 5000 metø, neoli-to laikais (1 pav.) (Rimantienë 1984, 161–162, pav. 87). Be to,ir visai nedekoruotoms XIX–XX a. verpstëms bûdingos tospaèios formos kaip ir dekoruotoms. Nesvarbu, kuo verpsèiøformø konservatyvumà grástume: utilitarine paskirtimi ar reikð-minga simbolika (verpstë – Pasaulio medis), bet kuriuo atvejupuoðyba taikësi prie formos. Dekoro átaka formai ima reikðtistik prieverpstëse.

Nors verpsèiø dekoras puikiai pritaikomas jø formai, visdëlto tai negali nuneigti paties dekoro motyvø bei jø kompozi-cijø galimos prasmës. P. Galaunës mintis esà ðeðiakampë SÞverpsèiø puoðyboje „vartojama ne dël jos kadaise buvusio kul-to simbolio – saulës, o vien dël jos palyginti lengvo kompona-vimo ir visiðko atitinkamumo verpstës plokðtumos formai”

32

MOKSLO DARBAI

9 pav. P-motyvøpavyzdþiai(Vaiðkûnas 1992,3 pav.).

10 pav. P-motyvøpaplitimas ávairiøtipø verpstëse.

(Galaunë 1930, 210) tëraspekuliatyvi. P. Galaunei tik-rai turëjo bûti þinoma, kadlygiai taip pat SÞ tradiciðkaibuvo komponuojamos antpaèios ávairiausios formosdaiktø, pradedant ðaukðtaisir baigiant architektûra. Kar-tais SÞ motyvo populiarumàbandoma aiðkinti vien tuo, kad jas esà lengva iðbrëþti skriestu-vu, taèiau kaip tada paaiðkinti SÞ audiniuose?

Verpsèiø puoðybos pagrindà sudaro trijø tipø geometriniaielementai: apskritimai su SÞ, trikampiai dantukai ir lygiagre-èiø linijø ornamentai (Surgailienë 1984, 31; Surgailienë 2000,5). Verpstëms taip pat bûdingi stilizuoti augalø, reèiau gyvuliøir þmoniø atvaizdai. Smulkûs geometriniai elementai, grupuo-jami tarpusavyje, sudaro stambesnius ir daþnai uþpildo visàverpstës galvos iðorinës pusës plokðtumà. Atrodo, tartum èiatyèia bûtø vengiama palikti tuðèiø neornamentuotø vietø. Gi-liapjûve technika iðgautas ðviesos ir ðeðëliø þaismas sukelia mir-guliavimo, ðvytëjimo, judesio áspûdá ir, P. Galaunës þodþiais,tartum „apsupa daiktà oru” (Galaunë 1930, 210).

Verpsèiø galvø vidinës pusës ornamentuojamos gana re-tai. Tais atvejais, kai tai daroma, daugiausia dekoruojama apa-tinë verpstës galvos dalis. Èia vyrauja 2 stiliai. Pirmuoju atvejupakartojamas panaðus apskritimas su SÞ kaip ir iðorinëje verps-tës pusëje.9 Antruoju atveju apatinë verpstës dalis uþpildomaið linijinio ornamento sudarytais keturkampiais. Vidinëje verps-tës pusëje priimta dekoruoti daþniausiai tik apatinæ galvos da-lá, galimas daiktas, dël to, kad likusià vidinæ verpstës plokðtu-mos dalá paslepia verpiamas pluoðtas, ir ji lieka nematoma.

Didieji skrituliai ir verpsèiø dekoro klasifikacija

Pagrindiniai verpsèiø dekoro elementai – apskritimai su seg-mentinëmis þvaigþdëmis (ASÞ) – daþniausiai iðdëstomi verps-tës plokðtumos simetrijos aðyje vienas virð kito (3 pav.). Paþy-mëtina, kad ne visada apskritimuose vaizduojamos bûtent seg-mentinës þvaigþdës (SÞ) (4 pav.: A), kartais jas pakeièia þvaigþ-dës, sudarytos ið linijø ir trikampiø danteliø, bei ávairiai uþðtri-chuoti skrituliai (4 pav.: B).10 SÞ daþnai apsupamos ornamen-tiniais vainikais (bordiûrais), sudarytais ið keliomis juostomis

iðrikiuotø danteliø bei kintanèios krypties ly-giagreèiø linijø taip, kad paties apskritimo erd-vë tartum pavirsta ornamentuota skritulioplokðtuma. Tad ðiuo poþiûriu pagrindiná verps-èiø dekoro elementà tiksliau bûtø vadinti neSÞ apskritime, o SÞ skritulyje. Kadangi, kaipminëjome, kai kuriø verpsèiø skrituliai sufor-muoti tiesiog ið linijø ir dantukø be jokiø SÞ,tai tiek skritulius su SÞ, tiek be jø apibendrin-tai vadinsime tiesiog skrituliais. Pagrindinius,didþiuosius vertikalioje verpstës plokðtumossimetrijos aðyje komponuojamus skritulius va-dinsime didþiaisiais skrituliais (DS).

Verpsèiø dekoro tyrimams verpstes paran-kiau klasifikuoti pagal jø pagrindiniø dekoromotyvø kompozicijas. Tokios klasifikacijos pa-grindu tikslinga bûtø imti bûtent charakterin-giausiø verpsèiø dekoro elementø – skrituliøkompozicijà vertikalioje verpstës simetrijosaðyje. Pagal DS skaièiø galima skirti 1-os, 2-jø,3-jø, 4-iø, 5-iø skrituliø verpstes. Daþniausiaipasitaiko 2-jø ir 3-jø skrituliø verpstës. Ið visø

iðtirtø 176 verpsèiø 2-jø skrituliø yra 74 (42 proc.), 3-jø skrituliøverpsèiø – 71 (41 proc.), 1-o skritulio – 11 (6 proc.), 4-iø skrituliø– 6 (3 proc.), 5-iø skrituliø 1 (maþiau kaip 1 proc.). Kitokiø verps-èiø tëra – 13 (7 proc.). Tik 8-iose (5 proc.) ið tirtø verpsèiø skri-tuliai ið viso nëra vaizduojami. Tokioms verpstëms bûdinga savi-ta puoðyba, kurià galima bûtø pavadinti karkasine (24 pav.), matðiø verpsèiø pavirðius dekoruojamas ávairiø krypèiø ið dantukøir brûkðneliø sudarytomis linijomis, kuriø visuma primena savo-tiðkos karkasinës konstrukcijos pjûvá. Likusias verpstes, kurioseSÞ iðdëstytos nesimetriðkai, amorfiðkai arba kuriose ið viso nëranei SÞ nei karkasiniø motyvø, vadinsime amorfinëmis (A); jø iðnurodyto skaièiaus yra 4 (2 proc.) (5 pav.).

Taigi pagal verpsèiø dekoro pobûdá galima skirti ðeðis pa-grindinius verpsèiø tipus:

1) 1-o skritulio (S1);2) 2-jø skrituliø (S2);3) 3-jø skrituliø (S3);4) 4-iø skrituliø (S4);5) 5-iø skrituliø (S5);5) Verpstës su karkasiniais motyvais (K);6) Amorfinës verpstës (A).11

Ðios pagrindinës verpsèiø dekoro rûðys prieverpsèiø atve-ju, dël jø specifinës droþybos technikos, tampa ið dalies ir pa-èios jø formos rûðimis, tad G. Daunienës pateikiama ÈDMprieverpsèiø tipologizacija pagal jø formas bei pagrindiniuspuoðybos motyvus yra priimtina ir jø dekoro simbolikos tyri-mams (Daunienë 2000, 6–7).

Verpsèiø puoðyboje dominuoja skrituliai su keturkampë-mis, ðeðiakampëmis, aðtuoniakampëmis SÞ. Tarp paèiø SÞ vy-rauja ðeðiakampës. Perþvelgæ didþiøjø skrituliø SÞ gavome to-kià statistikà: 1) ðeðiakampiø – 46 proc., 2) keturkampiø – 31proc., 3) aðtuoniakampiø – 17 proc. (6 pav.).

Siekdami palengvinti orientacijà verpstës dekoro elemen-tø visumoje, DS numeruosime ið apaèios á virðø pagal padëtávertikalioje verpstës galvos simetrijos aðyje (7 pav.).

33

Jonas VAIÐKÛNAS. VERPSTË IR VISATA

11 pav. Regimojo metinio Saulës kelio kaita.

12 pav. Galima ðeðiakampës SÞ interpretacija.

Maþieji skrituliai ir jø pakaitalai

Apie 20 proc. tirtø verpsèiø, be pagrindiniø DS, turi ir ma-þesniø, maþøjø skrituliø (MS)12 (3 pav.: 3–6; 7–8 pav.). Ðiø, kaipir didþiøjø, skrituliø viduje esama ASÞ arba kitokio ornamen-tinio uþpildo (8 pav.). Daþniausiai MS komponuojami ðonuo-se tarp 1-ojo ir 2-ojo DS (7 pav.; 3 pav.: 3–6). Bûtent tokia MSkompozicinë schema bûdingiausia S2 tipo verpstëms13 (7 pav.:C), reèiau ðio tipo verpstëse MS komponuojami tuo pat metutarp 1-ojo ir 2-ojo bei virð 2-ojo DS14 (7 pav.: D); S3 tipo verps-tëms bûdingiausia kompozicija, kai MS komponuojami kartutarp 1-ojo ir 2-ojo bei tarp 2-ojo ir 3-èiojo DS15 (7 pav.: A). MSkomponavimas tik tarp 1-ojo ir 2-ojo skrituliø S3 tipo verps-tëms yra maþiau bûdingas16 nei S2 tipo verpstëms (7 pav.: B).Ðiose kompozicijose MS gali keisti medþiai,17 kiti stilizuoti au-galiniai motyvai bei ávairiai uþbrûkðniuoti kvadratai18 (8 pav.:B). Gerokai reèiau vietoj MS vaizduojamos savotiðkos þvaigþ-dës-kryþeliai19 (8 pav.: C), paukðèiai, raidës S pavidalo figûros.Neabejotinà visø ðiø primityviø ornamentiniø struktûrø archa-jiðkumà liudija jø panaðumas, o kartais net identiðkumas Se-nosios Europos keramikos puoðybos simboliams bei jø platusgeografinis paplitimas.20

Figûriniai motyvai

Ið figûriniø motyvø bûdingiausias yra augalinis, aptiktas 75-iø verpsèiø iðorinëse pusëse. Ið jø 46-iose verpstëse vaizduojamimedþiai, 29-iose – kiti abstraktûs augalai. Nors medþiai bei kitiabstraktûs augalai vaizduojami ávairiose verpstës plokðtumos vie-tose, taèiau statistiðkai daþniau jie aptinkami verpstës virðuje.21

26-iø verpsèiø iðorinëse pusëse aptikti 52paukðèiø atvaizdai. Paukðèiø atvaizdai pasi-skirstæ ávairiose verpstës plokðtumos vie-tose, taèiau statistiðkai daþniau jie ap-tinkami verpstës virðuje.22 Reèiau su-tinkami raidës S pavidalo simboliaitalpinami kiek daþniau verpstës apa-èioje nei viduryje.23 Apie kitø zoo-morfiniø bei antropomorfiniø at-vaizdø pasiskirstymà sunku spræstidël jø maþo skaièiaus.24

P-motyvai

Kai kuriø verpsèiø plokðtumosvirðutinëje dalyje vietoj skrituliøkomponuojami autonomiðki, kartaispabrëþtinai nuo skrituliø atskirti fi-gûriniai motyvai arba jø grupës. Juossudaro: paukðèiai, þvaigþdës, auga-lai, arba tam tikra autonomiðka uþ-dara erdvë kartais transformuojamaá savotiðkà ðventyklos (baþnyèios),vartø atvaizdà (9 pav.). Ðiuos moty-vus sàlygiðkai vadinsime P-motyvais.Maþiau ar daugiau iðreikðti P-moty-vai aptikti 61-oje verpstëje ið 176-iøtirtø. Nustatyta, kad tokie motyvaiyra kur kas bûdingesni 2 skrituliø

verpstëms (10 pav.). Kompoziciniu poþiûriu, tai galima aiðkin-ti tuo, kad daþniausiai ðiam motyvui reikiama erdvë sukuria-ma 3-èio (reèiau 2-o) skritulio sàskaita.25 Tad 2-jø skrituliøverpstes su P-motyvais galima laikyti 3-jø skrituliø verpsèiø at-maina ir atvirkðèiai. Ðie duomenys leidþia teigti, kad verpsèiøplokðtumos dalijimas á 3 vertikalioje aðyje iðdëstytas dalis yrabûdingesnis nei jos dalijimas á 2 dalis.

Verpsèiø simboliø semantika

ASÞ, skrituliai

Ðeðiakampës SÞ apskritime motyvas yra vienas ið bûdin-giausiø lietuviø ir kitø Europos tautø liaudies mene. Jis aptin-kamas ne tik verpsèiø, bet ir kitø buities dirbiniø puoðyboje:baldø, keramikos, antkapiniø paminklø, kryþiø, liaudies archi-tektûros ir kt. Þemaitijos liaudies menà tyrinëjæs J. Perkov-skis, aptardamas 6-kampës SÞ apskritime ornamentà, atkrei-pë dëmesá á jo tarptautiná paplitimà ir, remdamasis kitø tautøpavyzdþiais, pabrëþë jo archajiðkumà (Perkovskis 1999, 24–26,94–98, 199–200). J. Perkovskis, be kita ko, pastebëjo, kad 6-kampë SÞ þemaièiø liaudies mene yra populiaresnë uþ kitàspinduliø skaièiø turinèias SÞ (Perkovskis, 1999, 25). J. Basa-navièius ASÞ laikë vienu ið seniausiø dailës ornamentø, aptin-kamø ne tik senovës Europoje, bet ir Maþojoje Azijoje, Persi-joje, Egipte (Basanavièius 1970, 146–148). J. Perkovskis, norsir teigdamas, kad ðeðiakampë SÞ yra „nebûtinai simbolinë, opaplitusi, reikëtø manyti, dël to, kad yra maloni akiai bei leng-vai nubraiþoma skëstuvu”, vis dëlto pripaþino ðiam motyvui irtam tikrø „simboliðkumo prielaidø” (Perkovskis 1999,25). Ne-liko J. Perkovskio nepastebëtos liaudies dirbiniø dekore ir ðe-

ðiakampës SÞ sàsajos su krikðèioniðku kryþiumi(Perkovskis 1999, 24–25, 198–199). B. Ryba-

kovas savo ruoþtu atkreipë dëmesá á ðeðia-kampës SÞ sàsajas su á apskritimà áraðy-

ta Kristaus monograma, tame áþvelg-damas dar vienà argumentà uþ ðe-ðiakampës SÞ ryðá su ðviesiu dangu-mi bei vyriausiuoju dangaus Dievu(Ðûáàêîâ 1981, 300, 455–458). A.Èepaitienë, remdamasi skriestuvineSÞ konstrukcija ir ðio motyvo iðpli-timu XVI–XVII a. Vakarø Europo-je, teigë SÞ tradicijà Lietuvoje esantlabai vëlyvà, atkeliavusià ið kaimy-niniø kraðtø ne anksèiau XVII a.(Èepaitienë 1984, 80–83). Tuo abejo-jo E. Usaèiovaitë, primindama, kadðis simbolis buvo þinomas jau seno-sioms civilizacijoms; o Vakarø Euro-poje jis aptinkamas pradedant V a.ir ypaè paplinta gotikos laikais (XIII–XVI a.)26 (Usaèiovaitë 1998, 39–40). E. Usaèiovaitë taip pat atkrei-pë dëmesá á ASÞ ir krikðèioniðko kry-þiaus sutapatinimà lietuviø liaudiesmeistrø darytuose katalikø kulto ob-jektuose ir, aiðkindamasi to prieþas-tis, pripaþino, kad ðitaip bandyta

34

MOKSLO DARBAI

13 pav. 1. Olmekø þenklas olin (pagal Köhler 1982, fig. 4)(Tichy 1993, 279). 2. Vestuviná ðiaudiná papuoðalà sodà primenantis

motyvas rusiðkoje verpstëje su iðreikðtomis 4-iomis saulës pozicijomis(Ðûáàêîâ 1981, 247). 3. Ratas, vaizduojantis 4-ias Saulës padëtisant lietuviðkos rankðluostinës ið Kulioniø k., Molëtø r. (asmeninë

J. Vaiðkûno kolekcija). 4. Lietuviðko marguèio motyvas su iðreikðtomis4-iomis Saulës pozicijomis (Nacionalinis M. K. Èiurlionio dailës

muziejus, T. Daugirdo kolekcija, Vaiðkûnas 1992b, 28).14 pav. Prieversptë UKM 7.

krikðèioniðkai áprasminti pagoniðkus simbolius. Todël neátiki-nami tampa ðios autorës samprotavimai apie tai, kad XIX–XX a. pradþios katalikø kulto objektuose pavaizduoti ASÞ„simbolizuoja dieviðkà ðviesà, dieviðkà saulæ krikðèioniðkàjaprasme” ir kad èia „krikðèioniðka ðeðiakampës segmentinësþvaigþdës prasmë dengia senàjà pagoniðkà prasmæ” (Usaèio-vaitë 1998, 44–45, 122; taip pat þr. Usaèiovaitë 1995, 52–65).Tai, kad ikikrikðèioniðkos, „pagoniðkos” kilmës simbolis galipakeisti krikðèioniðkà kryþiø ar dieviðkos Apvaizdos aká, daranaiptol neduoda pagrindo teigti já prarandant savo pirminæprasmæ ir nustojant buvus „pagoniðku”. Visø pirmiausia, taibyloja ASÞ turëjus aukðtà simboliná-dvasiná statusà ikikrikð-èioniðkoje religijoje: kryþiaus bei Apvaizdos akies vieton galë-jo taikyti tik vienas ið sakraliausiø „pagoniðkø” simboliø. An-tra vertus, kad keitimas iðvis bûtø ámanomas, vienas kità kei-èianèiø simboliø prasminis laukas turëjo bûti pakankamai ar-timas,27 o tai reiðkia, kad krikðèioniðkàjá simbolá keièiantis „pa-goniðkasis” neprarado savo pagrindinës prasmës – kaip kad irkrikðèioniðkas kryþius, keisdamas koká svarbø „pagoniðkà”simbolá, dël to nenustoja bûti krikðèioniðku. Ir dar: svarstantkrikðèioniðkø ir „pagoniðkø” simboliø sambûvio problematikà,reikëtø neuþmirðti, kad „pagoniðki” simboliai buvo tolydþio

keièiami krikðèioniðkais, o ne atvirkðèiai. Todël tais atvejais,kai liaudies kultûroje tebesusiduriame su „pagoniðkais” sim-boliais, labiau tikëtina, kad turime reikalà su krikðèionybës ne-perkeistu vietiniu ikikrikðèioniðku paveldu, ne atvirkðèiai.

Lietuviø etnologijoje ASÞ daþniausiai priimta laikyti solia-riniu simboliu (Dundulienë 1988, 16 pav., 18 pav.; Gimbutienë1994, 22, 32, 33, 65, 66; Rimantienë 1995, 170). Ðio straipsnioautorius greta soliarinës ASÞ prasmës buvo áþvelgæs ir moterið-kojo prado simbolizmà (Vaiðkûnas 1992b, 134, 142–145). P. Dun-dulienë, matyt, dël rusø archeologo B. Rybakovo átakos, ASÞaiðkino kaip ðviesos apskritai simbolá – „baltàjà dienelæ”28 (Dun-dulienë 1988, 76). B. Rybakovo nuomone, nors ratai su 4, 6 ir 8stipinais laikomi soliariniais þenklais, kiekvienas ið jø turi savospecifikà. Ðeðiakampæ SÞ B. Rybakovas laiko ðeðiø tiesiø spin-duliø þenklo, þinomo pagal archeologinæ medþiagà ið bronzosamþiaus ir plaèiai paplitusio Vakarø Europoje, variantu. Jo ma-nymu, tai ne tik saulës, bet ir griaustinio, þaibo simbolis, o kartu,vadinasi, ir dangiðkos ðviesos apskritai, ðvytinèio dangaus, dan-gaus Dievo (kurá jis ðiaip jau tapatina su rytø slavø dievybe

Rodu ir vakarø slavø Sventovitu: Ðûáàêîâ 1981, 295–303, 451–461).29 Nuomonæ, kad ASÞ kildintinas ið rato su stipinais, pa-laiko ir ðio straipsnio autorius, savo ruoþtu patá ratà su stipinaiskilme siedamas su archajiðkais saulës kaip rato su skyle viduryar skritulio su taðku centre atvaizdais (Vaiðkûnas 1992a, 133–136). ASÞ kildinimui ið rato su stipinais pritaria ir E. Usaèiovai-të (Usaèiovaitë 1998, 45). Kadangi ðiuo straipsniu siekiama su-prasti verpsèiø puoðyboje slypinèias galimas prasmes, o ne pa-èiø puoðybos komponentø atlikimo technikà ar jø menines ypa-tybes, tai siekdami supaprastinti uþdavinio sàlygas, vadovausi-mës nuostata, kad verpsèiø skrituliai – tiek su ASÞ, tiek ir sukitokiomis þvaigþdëmis – yra antriniai „stipinuoto rato” simbo-lio atþvilgiu, t. y. á já suvedami ir, kaip tokie, iðlaiko pagrindinæðio simbolio prasmæ.

Simboliø tyrinëtojai sutaria, kad apskritimai, ar ratai, suábrëþtais kryþiais bei þvaigþdëmis bendriausia prasme simboli-zuoja kosmosà su iðryðkinta jo horizontalia struktûra – pasau-lio ðalimis ir sakraliniu centru, aplink kurá visa kas gyva judaratu – tiek erdvës, tiek laiko atþvilgiais (Cirlot 1962, 350; Riet-shel 1965, pav. 28, 29). Antai senovës indø Upaniðadose „pa-saulis prilyginamas besisukanèiam ratui arba tekanèiai upei.[…] Yra áprasta pasaulá suvokti kaip ratà”.30 Pasak R. Guéno-

no, „prieðingai nei mûsølaikais áprasta manyti, ratasanaiptol nëra tik ‘soliarinis’þenklas; visø pirma tai ap-skritai pasaulio simbolis”(Guénon 1999, 64), „ratas,apskritai kalbant, visø pir-ma simbolizuoja pasaulá:ratlankis – tai regimybë, ostipinai – tai spinduliai, ku-riais ji spinduliuoja ið cen-tro”.31 Pasaulio kaip ratoávaizdá liudija ir lotynø þo-dis orbis ‘ratas, ratlankis,skritulys’, bet ir ‘þemës ra-tas, þemës pavirðius’, per-keltine prasme – ‘dangausskliautas, dangus’, orbis te-rarum, paþodþiui ‘þemës ra-tas’ – ‘pasaulis’. Platono„Timajuje” (7) tiesiai sako-ma, kad makrokosmosà,Didájá pasaulá, kûrëjas su-kûrë apvalø. V. Toporovasir M. Meilachas, aptardamiávairiø tautø rato simbolioprasmæ, apibendrintai tei-gë, kad „daugelyje tradici-jø kosmosas yra ásivaizduo-jamas bûtent kaip rutulys(grafiðkai – ratas) arba dau-giau ar maþiau sudaiktintijo variantai (kiauðinis, vëþ-lys, diskas ir pan.), apsuptineorganizuoto chaoso”

35

Jonas VAIÐKÛNAS. VERPSTË IR VISATA

15 pav. Pasaulis senuosiuose þemëlapiuose: 1. Seniausias geografinispasaulio þemëlapis ið Babilono (IX a. pr. m. e.) (Darkevièius 1980,

13). 2. Pasaulio þemëlapis, XII a. pradþia. Trys maþesni skrituliai,iðdëstyti vienoje juostoje, vaizduoja Saulës padëtis Zodiako juostoje(Ðàéò 1988, 118, pav. 3). 3. Pasaulio þemëlapis, XIII a. (Ðàéò 1988,119, pav. d). 4. Pasaulio þemëlapis ið XIII a. rankraðèio su: Þemës

centre pavaizduotu Rojumi, poþemyje – drakonais, danguje –angelais ir Dievu, 12 aplinkui Þemæ riedanèios Saulës pozicijø

(Atvirukas: Terra Sancta Arts. Ltd, Tel Aviv, Izrael).4

(Òîïîðîâ, Ìåéëàõ 1988, 18). Pavyzdþiui, lietuviø vestuviøoracijose pasauliui prilyginamas nuotakos vainikas: Vainikasyra paveikslu svieto (JLSD, 365). Ávairiapusæ rato svarbà „pa-goniðkoje” pasaulëþiûroje tiesiogiai liudija ir paèiø senøjø tra-dicijø atstovai. Ðtai Oglala Lakotoje gyvenanèio prigimtinioindënø tikëjimo puoselëtojo Juodojo Elnio þodþiai:

„Turëjote pastebëti,Kad viskà indënai stengiasi daryti rate,Nes pasaulio jëga visada pasireiðkia rate.Visa siekia tapti apskritimu.Seniai seniai, kai buvome stiprûs ir laimingi,Visà jëgà ágydavome ðventajame tautos rate,Ir kolei to rato niekas nepaþeidë, tauta klestëjo.Rato centre augo þydintis medis,Kurá maitino keturi apskritimo ketvirèiai.Rytai neðë taikà ir ðviesà,Pietûs – ðilumà,Vakarai – lietø,Ðiaurë – ðaltá ir stiprø vëjà,Kurie teikë stiprybæ ir kantrybæ.Ðios þinios pasiekë mus per iðoriná pasaulá ir mûsø tikëjimà.

Viskas, kas vyksta Pasaulio Galios valioje, reiðkiasi rate.Girdëjau, dangus yra apskritas,Þemë, kaip kamuolys, apskrita.Ir apskritos visos þvaigþdës.Vëjas, tapæs didele jëga, sûkuriu ðëlsta.Paukðèiai suka lizdus ratu,Nes jie to paties tikëjimo.Pateka saulë ir, apëjusi ratà, nusileidþia,Mënulis kartoja tà patá ratà. Abu jie apskriti.Net metø laikai keisdamiesi kartoja metø rato ciklàIr visada sugráþta ten, ið kur iðëjo.Þmogaus gyvenimo ciklas – nuo vaikystës iki vaikystës.Viskas taip ir kartojasi, kur tik reiðkiasi galios”

(Neihardt 1979, 194).32

Ratas bei SÞ simbolizuoja ir saulæ, taèiau ne tik ir ne tiekdël to, kad saulë yra apskrita ir spinduliuoja „stipinus”, kiek

dël to, kad laiko ir erdvës „ratus” tar-pusavy sieja bûtent saulës judëjimas ra-tu paros ir kalendoriniø metø laiku (þr.Òîïîðîâ, Ìåéëàõ 1988, 18–19).

„Metinis saulës judëjimas ratu pasau-lio medþio aðies atþvilgiu nustato ap-skrità erdvæ horizontalioje plokðtumo-je […], o saulës judëjimas paros laikoatþvilgiu apibrëþia vertikalià pasauliomedþio plokðtumà” (Òîïîðîâ,Ìåéëàõ 1988, 19). Gyvybiðkai svarbus

poreikis skaièiuoti paros ir metø (kalendoriniø) laikà jau pir-mykðtes visuomenes vertë stebëti ir fiksuoti saulës tekëjimo irlaidos padëtis horizonto atþvilgiu. Pastaruoju metu besiplëto-jantys archeoastronomijos ir etnoastronomijos mokslai patei-kë nemaþai árodymø, kad prieðistoriniø laikø bendruomenësdangaus ðviesuliø stebëjimui bei su jais susijusioms apeigomsárengdavo staèiø akmenø (megalitø), kartais stulpø, struktû-ras arba specialius statinius (daþnai rato pavidalo). Juose ka-lendoriniø skaièiavimø tikslais buvo fiksuojami dangaus ðvie-suliø tekëjimo ir laidos azimutai, o pirmiausia – solsticijø beiekvinokcijø saulës tekëjimo ir laidos kryptys (Thom, Thom1982, 53–82; Òîïîðîâ, Ìåéëàõ 1988, 18; McKim Malville1991; Ruggles 2002, 55–58 ir kt.). Reikia manyti, kad ðie sustebëjimais susijæ árengimai turëjo palikti pëdsakø bendruome-nës kalendoriuje, apskritai pasaulëvaizdyje, o kartu ir atitinka-muose simboliuose. Galbût kaip tik ðios átakos atbalsá galima

36

MOKSLO DARBAI

16 pav. Antropomorfinës dievybës atvaizdaiprieverpstëse. 1. MD 253; 2. MD 317; 3.

MD141; 4. Ðûáàêîâ 1981, 459; 5. MD 320.

áþvelgti, pavyzdþiui, kad ir paèiame lietuviø þodyje pasaulis: taisaulës dëka atsiverianti, saulës nustatoma erdvë, bûtent erdvëpo saule. Rusø ñâåò ‘pasaulis’ irgi iðreiðkia archajiðkà pasauliosampratà – pasaulis yra ðviesa (ñâåò). Bûtent saulës ðviesa,cikliðkai keisdamasi dël saulës judëjimo dangaus skliautu, au-dþia ðio pasaulio erdvës ir laiko marginá. O kalendorinio laikoskaièiavimo dëlei stebimas Saulës judëjimas Þemës atþvilgiukaip tik ir formavo 4, 6 arba 8 pagrindiniø krypèiø pasaulio –erdvës ir laiko – struktûros modelá.

Tikëtina, kad bûtent Saulës judëjimo stebëjimai skaièiuo-jant kalendoriná laikà galëjo lemti 6 pasaulio ðaliø sistemossusiformavimà. Joje vietoj vienos rytø – vakarø krypties (kaippriimta dabar) buvo skiriamos dvi „rytø – vakarø” kryptys. Jasatstojo kraðtiniai þiemos ir vasaros saulëgráþø saulëtekio ir

saulëleidþio azimutai. Bûtent tarp ðiø dviejøkraðtiniø „rytø” ir dviejø kraðtiniø „vakarø” permetus svyruoja visi saulëtekiai ir visi saulëlei-dþiai, ir bûtent ðie saulës tekëjimo ir laidos dia-pazonai yra reikðmingi stebëtojui, siekianèiamarchajiðkais gamtiniais metodais skaièiuoti ka-lendoriná laikà. Dar ir dabar senesni Lietuvoskaimo þmonës vasaros saulëgráþos saulëtekioir saulëleidþio kryptis ávardija kaip vasaros rytus (arba vasarosaukðtuosius rytus – VAR) ir atitinkamai vasaros vakarus (arbavasaros aukðtuosius vakarus – VAV), o þiemos saulëgráþos sau-lëtekio ir saulëleidþio kryptis – kaip þiemos rytus (arba þiemosþemuosius rytus – ÞÞR) ir atitinkamai þiemos vakarus (arbaþiemos þemuosius vakarus – ÞÞV) (11 pav.) (Vaiðkûnas 1997,20; 2003, 34). Þiniø apie panaðø erdvës skirstymà aptinkamesenovës Indijoje (Ãîëàí 1994, 150), Centrinëje Amerikoje(Sosa 1989, 132–135) ir kitur. Pavyzdþiui, Pietø Sibiro tiurkøfolklore Altajaus kraðtas lyginamas su balta 6-lape gële:

„Ðeðialapë balta gëlë,Ðeðiapusis turtingas Altajus;Keturnarë mëlyna smilga,Keturpusis turtingas Altajus.”

6-lapë gëlë ir 4-narë smilga (kurios stiebelis studarytas ið 4nareliø) èia yra ásisavintos erdvës metafora, palygintina su 6-kampiu tiurkø bûstu ailu (Ëüâîâà, Îêòÿáðüñêàÿ 1988, 34).6-iø dimensijø erdvës palyginimas su ðeðialape gële tiesiogiaisiejasi su verpsèiø SÞ, panaðiomis bûtent á 6-lapes (4-lapes ir8-lapes) gëles. Pastebëtina, kad R. Guénonas gëlës þiedà, kaip

simbolá, sieja, o atskirais atvejais netgi tapatina su ratu, simbo-lizuojanèiu pasaulio struktûrà: „Tokiø gëliø kaip, pavyzdþiui,lotoso, lelijos arba roþës þiedai, be kita ko (nes tai daugiareikð-miai simboliai), irgi þymi iðreikðtàjá pasaulá […]. Gëlës þiedasðiaip jau savaime primena spinduliø apsuptà centrà ir apskri-tai yra centriðka figûra, o kaip tik tai ir ágalina já tapatinti suratu. Hindø tradicijoje pasaulis kartais vaizduojamas kaip lo-toso þiedas su centre iðkilusiu ðventuoju kalnu Meru, þyminèiuaðá” (Guénon 1999, 64).

Esama pagrindo manyti, kad ir tais atvejais, kai susiduria-me su senøjø kultûrø 4-nare pasaulio ðaliø sistema, negalimebûti visai tikri, kad tai mums áprasta sistema. Pavyzdþiui, ma-noma, kad Centrinës Amerikos indënai savo 4-iø pagrindiniøpasaulio ðaliø sistemà grindë bûtent 4-iomis solsticijø (saulë-

gráþø) saulëtekiø ir saulëlei-dþiø kryptimis, o ne ekvi-nokcijø (lygiadieniø) azimu-tais bei ðiaurës ir pietø kryp-timis, kaip tai dabar daromemes (Sosa 1989, 132). Antaiketuriø krypèiø olmekø gra-finiame þenkle olin áþvelgia-ma kosminë ideograma,vaizduojanti pasaulio pada-lijimà bûtent á keturias sau-lëtekiø ir saulëleidþiø perabi solsticijas kryptis (Tichy1993, 279) (13 pav. 1). Pana-ðiø ideogramø galima rasti irlietuviø bei kitø tautø liau-dies mene (13 pav. 2,3).

Visa, kas pasakyta apieSaulës judëjimo stebëjimaispagristø kosmoso krypèiøreikðmæ senosiose kultûro-se, be didesniø abejoniø lei-

dþia priimti jau seniai simbolikos tyrinëtojø iðsakytà mintá, kadapskritimai su ábrëþtomis SÞ, kaip ir ratai su stipinais, ben-driausia prasme gali bûti laikomi pasaulio erdvës ir laiko struk-tûros simboliais (Meier-Boeke 1941, 179–186; Langeuresche1940, 151–155). Taigi verpsèiø skritulius su SÞ ar kitomis „spin-duliuojanèiomis” figûromis galëtume pavadinti „pasaulio skri-tuliais”, „pasaulio ratais” ar net staèiai „pasauliais”. Taip pla-èiai ir abstrakèiai apibrëþus, ðie skrituliai vis dëlto nesiliaujakartu simbolizavæ ir paèià saulæ, nes bûtent saulës judëjimas,jos „riedëjimas” ir kuria pasaulio „rato” – sudaryto, D. Ra-zausko þodþiais tariant, „ið daugybës ávairiø ratø rateliø, kad irkokiu pjûviu paþvelgsi”, – vaizdà (Razauskas 2000, 27). Taigi áASÞ ir á bet kurá ratà su stipinais galima þiûrëti kaip á polise-mantiná, ratu judanèios saulës be paliovos „kuriamà” pa-sau-lio simbolá. Segmentinës þvaigþdës spinduliai èia iðreiðkia pa-grindines erdvës ir laiko gaires pagal principà: pasaulio ðalis =saulës pozicija = metø, paros laikas. Keturkampëse SÞ gali-me matyti lygiadieniø saulëtekio bei saulëleidþio bei Saulësvirðutinës ir apatinës kulminacijø azimutus, t. y. dabartinestradicines keturias pasaulio ðalis arba minëtas 4 kraðtinessaulëtekiø bei saulëleidþiø per saulëgráþas kryptis. Tuo tarpu

37

Jonas VAIÐKÛNAS. VERPSTË IR VISATA

17 pav. Verpstë (UKM 12; Dundulienë 1988: 16 pav.).

18 pav. 3-jø skrituliø verpstë su áprastuskrituliø iðdëstymu iðorinëje galvos

pusëje (A) ir apatinio skritulio vaizdu iððono vidinëje verpstës galvos pusëje

(ÈDM 32, 32a, 32c).

ðeðiakampës SÞ sietinos su kraðtiniais þiemos ir vasaros Saulëstekëjimo azimutais bei jos kulminacijø kryptimis. Jos vaizdþiaiiðreiðkia saulës metinio judëjimo projekcijà á horizontalià plokð-tumà. Ðios erdvës kryptys kartu yra pagrindinës paros bei ka-lendorinio laiko gairës (11, 12 pav.). Neatsitiktinai IV tûks-tantmeèiui prieð m. e. priskiriamø protoindiðkø raðmenø þen-klà – ðeðiø spinduliø þvaigþdæ apskritime bandoma interpre-tuoti kaip þymint metus (Àëáåäèëü 1986, 45, 47, 67–68):juk visas 6 kryptis Saulë apeina bûtent per metus. Pavyzdþiui,japonø ðinto religijoje apeiginio ritualinio medþio konstrukci-ja irgi koduoja metus, kaip kad 12 rato stipinø reiðkia mëne-sius (þr. 32 pav.: 2).

Ádomiø paraleliø ðiuo poþiûriu galima áþvelgti tarp verpsèiøASÞ ir ðiaudiniø kalëdiniø papuoðalø – „þvaigþdþiø”. 1994 m.ðio straipsnio autoriui ið ðiaudiniø „sodø” darytojos M. Èesnu-lienës, gyvenanèios Þiûrø kaime, Varënos r., pavyko iðgirsti iruþraðyti Kalëdoms buvus daromà 12-oskampø („strëliø”) ðiaudinæ þvaigþdæ, ku-rios kampai („strëlës”) reiðkë bûtent më-nesius: „Mano tëvulis ðitaip sakë: èia dzvy-lika strëlø – va, visi metø mënasiai”. Pasakpateikëjos, á þvaigþdës kampà, papuoðtà ru-gio varpa, jos tëvas ásmeigdavæs suplotàðiaudà su uþraðytu einamojo mënesio pa-vadinimu, o prasidëjus kitam mënesiui, ati-tinkamà þymæ pritaisydavo ant kito þvaigþ-dës kampo. Taip þymë apkeliaudavo visus12 þvaigþdës kampø. Prieð kitas Kalëdasdarydavo naujà þvaigþdæ, taèiau senosiosneiðmesdavo – jà sudegindavo: „Garbin-goj vietoj buvus visa gerbta, ir mes á ðiukð-lynà nemetëm”.33 Toks retas pasakojimasgalëtø bûti palaikytas individualiu, su tra-dicija nesusijusiu paproèiu. Taèiau 2002metais Giedraièiuose (Molëtø r.) ið patei-këjos V. Lesnikauskienës pavyko iðgirstiapie dar didesnæ pagarbà, rodytà ðiaudi-nei Kalëdø þvaigþdei. Pasak pateikëjos, jostëvelis ðiaudinæ sulankstomà þvaigþdæ, poKalëdø nukabinæs nuo sienos, perþegno-davo, pabuèiuodavo ir, ádëjæs á jai skirtàmaiðelá, uþriðdavo, o paskui, prigrasinæsvaikams ðiukðtu jos neliesti, saugiai padë-davo iki kitø Kalëdø.34 Ðiedu abu faktai –jau rimta paraiðka minëtà ðiaudiná kalëdi-ná papuoðalà, kaip ir verpsèiø SÞ, vadina-mà „þvaigþde” arba „saule”, kadaise bu-vus ne paprastu papuoðalu, o reikðmingureliginiu-kosmologiniu simboliu.

Papildomas argumentas verpsèiø skri-tuliuose vaizduojamø þvaigþdþiø spindu-lius reiðkiant Saulës judëjimo apibrëþia-mos erdvës ir kalendorinio laiko gaires –tai skrituliø viduje tiesiog tarp ASÞ spin-duliø vaizduojamos atskiros maþos seg-mentinës ar kitokios þvaigþdutës,35 kuriasgalima laikyti paèios ratu judanèios Saulës,

atsidûrusios atitinkamoje kosmoso vietoje, ávaizdþiais (14 pav.).Ypaè iðraiðkingai Saulës disko sukimasis vaizduojamas prie-verpsèiø SÞ viduje.36 Èia ratu judanèios Saulës padëèiø visu-ma kartais tiesiog susilieja á vienà sûkurá – svastikà.37 Saulëssukimosi atvaizdà galima áþvelgti ir tarp verpsèiø didþiøjø skri-tuliø iðdëstomose maþøjø skrituliø kompozicijose (7 pav.), ku-rias plaèiau aptarsime kitame skyriuje.

Verpsèiø didieji skrituliai daugeliu atvejø árëminami á ið tri-kampiø kripuèiø sudarytà iðkilø meandrà. Ðis ornamentas ir tie-siog pagal savo iðvaizdà, ir pagal padëtá pasaulio modelyje menabanguojantá vandens pavirðiø – marias, ið visø pusiø skalaujan-èias plokðèio þemës skritulio kraðtus (3 pav.: 4, 6; 4 pav.; 12 pav.).

Ádomiø panaðumø galima pastebëti tarp verpsèiø dekoroir senøjø pasaulio þemëlapiø struktûros (15 pav. 1–4). Senuo-siuose pasaulio þemëlapiuose plokðèias þemës pavirðius, kaipir verpstës skritulys, vaizduojamas ið visø pusiø apsuptas van-

denø (Darkevièius 1980, 13; Ìåëüíèêîâà 1986, 31–32, 102–123; Ðàéò 1988, 23 ir kt.). Þemë èia neretai irvadinama skrituliu; ðtai þodþiai, áraðyti apie 1284 m.Liuneburge sudarytame þemëlapyje: „Þemës skrituliu(orbis terrarum) jis vadinasi dël savo apskrito pavidalo,kadangi yra panaðus á ratà” (þr. Darkevièius 1980, 13;Ìåëüíèêîâà 1986, 102).38 I þemës skritulá projektuo-jamos saulës padëtys (15 pav. 2, 4), Zodiako juosta, ja-me paþymëtas pasaulio centras, rojus, vëjø kryptys, pa-saulio ðalys susietos su atitinkamomis stichijomis bei ki-tomis simbolinëmis ypatybëmis. Virð þemës skritulio kar-tais vaizduojami angelai bei pats Dievas, o po juo – chto-niðkos pabaisos, slibinai (15 pav.: 4).39 Taigi senuosiuo-se þemëlapiuose geografinës þinios persipina su miti-niais kosmologiniais vaizdiniais, o á schematiðkà þemësskritulá dargi suprojektuojami dangiðkieji bei pragarið-kieji kosmoso sandai.

Lietuviðkø verpsèiø skrituliuose, nors realiø geogra-finiø poþymiø ir nematyti, irgi atsispindi ta pati mitinë

38

MOKSLO DARBAI

19 pav. Senoviniø verpsèiø kopijos (JAV): 1.Paprastoji, sudaryta ið strypo su smaigais (vadinamojirod-&-spikes), verpstë. Jà sudaro 2 smaigø ratai,kiekviename jø yra po 6 smaigus. 2. Verpstë,nukopijuota ið viduramþiø pieðinio. Iliustracijos iðsodybos „Dragon Fly” (JAV) interneto http://pweb.jps.net/~gaustad/index.html

20 pav. Erdvinë prieverpstë (MD 372).

pasaulio struktûra. Taigi irverpstës skritulys gali sim-bolizuoti pasaulá – þemæ, ogal ir dangaus skliautà beisaulæ. Tradiciniame pasau-lio vaizdinyje þemës skritu-lá supa apskritas dangausskliautas, kuriuo ratu judasaulë. Ðia prasme visiðkaipriimtina atrodo jau minë-ta B. Rybakovo nuomonëASÞ esant kartu ir patiesðviesaus dangaus, ir aukð-èiausio dangaus Dievo sim-boliu. Juoba kad kai kurio-se lietuviðkose prieverpstë-se bei rusiðkose verpstëse iðtikrøjø kartu su ASÞ vaiz-duojama ir dievybë (16pav.: 1–4).

Taigi verpsèiø skrituliuo-se galime áþvelgti archajiðkus „ikiþemëlapinius” pasaulio ávaiz-dþius. Kita vertus, bûdami kosminës darnos simboliai, be grynaikosmografinës paskirties, ðie verpsèiø skrituliai turëjo kelti irplatesniø sàsajø, pirmiausia, reikia manyti, su kurianèiuoju, gim-danèiuoju moteriðkuoju pradu, nes ir paèios verpstës juk buvovieno ið svarbiausiø moteriðkø darbø árankis. Ðiaip ar taip, ratas,kaip ir kitos apvalios figûros, yra ne tik pasaulio, kosmoso, bet irmoteriðkojo prado simbolis (Òîïîðîâ, Ìåéëàõ 1988, 19). Ðiuoatþvilgiu ið visø ratà menanèiø apvaliø figûrø verta iðskirti gëlësþiedà bei lietuviø tradicijoje itin gerai þinomà vainikà. Kosmolo-giná gëlës þiedo simbolizmà jau minëjome cituodami R. Guénonà.

Taèiau ir gëlës þiedo simbolika tuo neiðsi-semia; R. Guénonas irgi pabrëþë ðá sim-bolá esant daugiareikðmá. Imkime, pavyz-dþiui, lotoso þiedà, visø pirma, pasak V. N.Toporovo, simbolizuojantá moteriðkajampradui bûdingà kurianèiàjà galià – kaip jatarsi koteliu remiasi visa tolesnë lotoso sim-boliniø reikðmiø ávairovë. Norëdami geriaupajusti gëlës þiedo simbolio daugiaprasmy-bæ, o kartu visø jo prasmiø bendrumà, per-þvelkime iðtisai V. N. Toporovo pateikia-mas lotoso simbolio reikðmes, kurios, kaipvëliau matysime, glaudþiai siejasi ir suverpsèiø simbolika. Taigi lotosas – tai„ásèios, kaip vieta, kur uþgimsta gyvybë; vai-singumas, klestëjimas, palikuonys, ilgaam-þiðkumas, sveikata, gyvenimo pilnatvë, gar-bë; þemë, kaip kosminë gimdanèioji esmë;spontaniðka kûryba, nepaliaujamas gimi-mas […], nemirtingumas ir prisikëlimasamþinam gyvenimui; ðvara, dvasingumas,romi iðmintis” (Òîïîðîâ 1988a, 71). Sulotosu, be kita ko, siejama ir Saulë, o pa-èioje jo struktûroje (þiedø vainikas aplinkcentrà) áþvelgiama moteriðkojo ir vyriðko-

jo pradø jungtis (ten pat). Lietuviðkas rûtø vainikas liaudiestradicijose irgi aptinkamas panaðiame prasmiø kontekste: sie-jamas su moteriðkumu, auglumu, branda, pasiruoðimu tekëtibei gimdyti, bet kartu, kaip rato atmaina, mena pasaulá, kos-mosà (pavyzdþiui, vestuviø oracijoje apie nuotakos vainikà, bekita ko, pasakoma: Vainikas yra paveikslu svieto: JLSD 365)(Trinkûnas 1992, 165–169).

Ryðium su verpsèiø skrituliais reikia prisiminti ir vadinamà-jà mandalà – sen. indø maÍ•ala ‘apskritimas, skritulys, diskas,ratas, apskritis, ðalis, pasaulis, visuma, visuomenë, susirinkimas,„Rigvedos” dalis ir t. t.’. Budizme á pirmà vietà iðkeliama kos-mologinë bei ritualinë mandalos prasmë, ji eina visatos mode-liu, „kosmoso þemëlapiu”, o jos viduje ábrëþtas aðtuonialapis þie-das (yantra) tuo pat metu simbolizuoja moteriðkàjá pradà, visagimdanèias ásèias. Ritualiniame kontekste iðryðkëja ir mandalosryðys su vertikalia kosmoso struktûra, iðreiðkiama pasaulio me-dþio ar pasaulio kalno ávaizdþiais. Apeigø metu kvieèiama die-vybë nusileidþianti ið dangaus á lotoso þiedu paþymëtà manda-los centrà ir atneðanti vaisingumà, gausà bei sëkmæ. Mandalaparemta ir apeiginiø statiniø struktûra. Esama nuomonës, kadir senøjø megalitiniø statiniø (pavyzdþiui, gerai þinomo PietøAnglijos Stounhendþo) struktûros pagrindà sudaro bûtent man-dala arba, prieðingai, pati mandala, kaip abstraktus principas,vestina ið senøjø megalitiniø statiniø struktûros (Òîïîðîâ 1988b,100–101). Tokia nuomonë antrina ir mûsø prieitai iðvadai, kadverpsèiø ASÞ gali bûti siejami su kalendoriniams stebëjimamsbei atitinkamoms apeigoms skirtø statiniø struktûra.

Visa, kas pasakyta, leidþia matyti verpsèiø skritulius (tiek suASÞ, tiek su kitu ornamentiniu turiniu) esant abstrakèiais kos-moso darnos ir joje glûdinèiø gyvybiniø, gimdanèiøjø galiø sim-boliais. Ði iðvada savo ruoþtu dera su paèia plaèiausia, toliau-siai siekianèia kosmologine bei antropologine rato simbolika

39

Jonas VAIÐKÛNAS. VERPSTË IR VISATA

21 pav. Suartos þemësvaizdavimas vidinëjeverpstës galvos pusëje(ÈDM 46, 46a).22 pav. Rusiðkos verpstës suþemës ir dangaus atvaizdaispagal B. A. Rybakovà(Ðûáàêîâ 1981, 247).

(þr. Razauskas 2000). Todël galima pritarti D. Razausko minèiai,iðsakytai paèioje jo knygos paantraðtëje, kad ratas – tai „pagrindi-nis kosmologinis modelis”, kuriuo remdamasis tradicinës visuo-menës þmogus aiðkinosi savo bûtá. Ðia prasme ratas ávairiais savopavidalais bei atmainomis në kiek nenusileidþia kryþiui, irgi itinglaudþiai susijusiam su atitinkama kosmologine simbolika, juo-ba turint galvoje nuo seniausiø laikø þinomà keturiø stipinø ratà,arba kryþiø apskritime. Tokiu atveju bûtø suprantamas krikð-èioniðkojo kryþiaus ir „pagoniðko” spinduliuojanèio rato sinkre-tizmas lietuviø ir kitø tautø liaudies mene. Silpstant „pagonið-ko” rato – kaip, beje, ir krikðèioniðko kryþiaus – simboliniamkrûviui, liaudies pasaulëþiûroje ryðkiausiai iðliko jø apsauginëfunkcija (kryþius ir ratas kaip maginës apsaugos priemonës nuovagies, nuo piktos dvasios, nuo perkûnijos ir kt.).40 Tuo aiðkinti-na lietuviams ir kitoms Europos tautoms þinoma liaudies tradi-cija ASÞ arba jo daiktiná atitikmená – tekiná laikyti „griaustinioþenklu”, þenklu, apsauganèiu „nuo griaustinio”, „nuo þaibo”,„nuo ugnies” (Ðûáàêîâ 1987, 495). Kad tekinio apsauginë pa-skirtis yra iðvestinë ið senesnio ir platesniojo simbolizmo, jau yra uþsiminæs G. Beres-nevièius (Beresnevièius 1992, 47–48), norspats jis tekinio simbolá sieja kone iðimtinaisu Perkûno veikla. Ðiaip ar taip, ASÞ ir te-kinio (stipinuoto rato) ryðys su Perkûnu lie-tuviø „pagonybëje” galëjo iðryðkëti panteo-no prieðakin iðkilus paèiam Perkûnui.

Didþiøjø skrituliø (DS) kompozicija

Turint omenyje èia aptartà kosmogra-finæ ir kosmologinæ ASÞ prasmæ, keliøASÞ kompozicija verpstës vertikalioje aðy-je savaime suponuoja skirtingø kosminiøsferø idëjà. Kaip minëjome, N. Vëlius jauyra atkreipæs dëmesá á lietuviðkø verpsèiøir prieverpsèiø tridaliðkumà ir áþvelgæs ja-me „tris pasaulio sferas”: apatinæ, viduri-næ ir virðutinæ, t. y. poþemá, þemæ ir dangø(Vëlius 1983, 39–40). V. N. Toporovas irM. B. Meilachas, aptardami rato simboli-kà, nurodo, kad ratas savaime neretai sie-jamas su pasaulio medþiu ir kad pastara-sis ratà kartais bûtent „multiplikuoja”, t.y. padaugina (Òîïîðîâ, Ìåéëàõ 1988,19). Verpstese kaip tik ir matome rato„multiplikacijà”, arba padauginimà, kuo-met verpstës galvos plokðtumoje vienasvirð kito iðdëstomi 2–3 skrituliai. Bendràvaizdà reikia suprasti kaip ant vienos ver-tikalios aðies „sumautus” tris skritulius, ar-ba ratus, þyminèius tris atitinkamus pasau-lio „aukðtus” (3, 7, 14, 17 pav.). Verpstëtokiu atveju simboliðkai atstoja patá Pasau-lio medá, o joje komponuojamuose skri-tuliuose galime ieðkoti poþemio (pragaro),þemës (gyvøjø pasaulio) ir dangaus (dau-sø) simboliniø poþymiø. Taèiau detaliverpsèiø plokðtumos dekoro elementø

kompozicijos analizë leidþia kalbëti apie ðiek tiek kitokià kos-miniø sferø visumà nei ta, kurià mums diktuoja etnologijojejau stereotipu tapæ trys aukðtai „poþemis-þemë-dangus”.

Vargu ar dviejø skrituliø (S2) tipo v e r p s t ë s e ir populia-riose dviejø skrituliø p r i e v e r p s t ë s e galime tikëtis pa-vaizduotø poþemio ir þemës sferø – átikimiau S2 tipo verpsèiø irprieverpsèiø skritulius manyti vaizduojant þemës ir dangaus kos-mines sferas. Tiek ðio tipo verpstëse, tiek prieverpstëse moty-vai, iðdëstyti tarp skrituliø (S pavidalo figûros, saulutës, mënu-lio, augalø, paukðèiø, vandens sroviø atvaizdai), atitiktø tapr dan-gaus ir þemës esanèius ir þemæ su dangumi jungianèius kosmo-so elementus (26 pav.). Abu skrituliai, be to, neretai sujungiamivandens sroves primenanèiais vertikaliais (reèiau horizontaliais)meandrais,41 medþio ar abstraktaus augalo atvaizdu,42 kartaisstulpu43 arba ávairiai uþðtrichuotais staèiakampiais, tikëtinai vaiz-duojanèiais suartos þemës plotus.44 Kartais tarp sferø ásiterpiahorizontali ornamentinë linija.45 Èia aptinkame ir kitø þemið-kos erdvës poþymiø: stilizuotø þmoniø,46 raitelá ant þirgo,47 paukð-

èiø,48 kartais þalèius ar gyvatesprimenanèiø S pavidalo figûrø.49

Pasitaiko, iðvardyti motyvai vaiz-duojami ir tiesiog 1-oje sferojetarp ASÞ spinduliø (17 pav.).50

Tad verpstës su dviem ASÞ ne-abejotinai vaizduoja þemës ir dan-gaus sferas bei jø abiejø jungtá –dangaus ir þemës sàjungà, Dan-gaus ir Þemës „ðventàsias jung-tuves” (‘ier^V g@moV) kaip pasau-lëkûros pradþià, po kurios Þemëir Dangus atskiriami (atsiradusià

40

MOKSLO DARBAI

24 pav. Karkasinë verpstë(ÈDM 14, 14a).25 pav. S pavidalo figûros(ÈDM 26a, 22).

23 pav. Þemës ir poþeminës (?) erdvës vaizdavimas apatinëje verpstës galvosvidinës pusës dalyje (ÈDM 11a, 86a, 43a, 80a).

erdvæ uþpildo landðaftas, þmonës ir t. t.) ir tuo pat metu vël sujun-giami Pasaulio aðimi – Medþiu, Stulpu ir pan. (Òîïîðîâ, Ìåéëàõ1988, 19; Ëåâèòàí 1988, 422), kuriuos retkarèiais irgi aptinkameverpsèiø ir prieverpsèiø dekore (18 pav.: C; 26 pav.: 3).

Kartais du verpsèiø skrituliai sujungiami tarsi norit pabrëþti, kadjie sudaro vienos kosmoso sferos iðklotinæ.51 (Kaip kad Þemës gaub-lio iðklotinëje, kai du jo pusrutuliai pateikiami kaip du greta sudëtiskrituliai.) Tokiu atveju apatinis verpstës skritulys atitiktø plokðèiosþemës horizontalià projekcijà su iðryðkintomis 6 pasaulio ðalimis, ovirð jo esantis skritulys – dangaus skliauto horizontalià projekcijà

irgi su 6 pasaulio ðalimis.Kai kada vidinëse verps-èiø pusëse virðutiniøskrituliø vietoje vaizduo-jamas savotiðkas stogas52

arba kupolas,53 jau tie-siog pirðtu prikiðamaimenantys bûtent dan-gaus skliautà. Tokiøverpsèiø grafinë struktû-ra labai artima erdviniøverpsèiø54 struktûrai, ku-rioje iðsiskiria bûtent ho-rizontalus skritulys (þe-mës ratas) su virð jo su-skliaustø strypeliø stoge-liu, atitinkanèiu dangausskliautà (19 pav.: 2; 20pav.). Analogiðkø pasau-lio struktûros atvaizdø

randame ir ant kitø lietuviðkø bei latviðkø etnografiniø dir-biniø, archeologiniø radiniø (27 pav.). Tokiame ornamentegreta trikampio stogelio (dangaus skliauto) daþnai vaizduo-jami 3 maþi skrituliukai sietini su kardinaliomis Saulës pozi-cijomis – patekëjimu, kulminacija ir nusileidimu. Kartais tie-siog po dangaus stogu vaizduojama horizontali þemës plokð-tuma arba kalnas ir stulpas (Vaska 1992, 124, 2.4 pav.).

Geru, nors jau moderniu, keliø kosmoso „aukðtø” mo-deliavimo vertikalioje aðyje pavyzdþiu gali bûti karkasinësverpstës ÈDM 14 iðorinës pusës ornamentika. Èia galimaáþvelgti tarsi keliø aukðtø namo vertikalaus ir horizonta-laus pjûviø deriná (24 pav.). Verpstës iðorinës pusës apati-nëje dalyje lygiagreèiø brûkðniø ir dantukø ornamentu vaiz-duojamas þemës pavirðius ið profilio, o á já remiasi 2-jø aukð-tø55 namas su pastoge. Vidinëje ðios verpstës pusëje mato-me tà patá, taèiau supaprastintà motyvà: lyg ir vieno aukðtonamà su dviðlaièiu stogu ir pastoge. Apatinëje verpstës da-lyje, po namu, galima áþvelgti ir rûsio kontûrus, sietinus supoþemio sfera.56

Tais atvejais, kai virð dviejø verpstës skrituliø dar patal-pintas treèias skritulys arba / ir jau minëti linijiniai P moty-vai, greièiausiai turime reikalà su treèiu, aukðèiausiu, virðd a n g a u s s k l i a u t o esanèiu kosmoso lygmeniu, ati-tinkanèiu paèià Pasaulio medþio virðûnæ. Verpstëse èia daþ-nai pavaizduojami medþiai, abstraktûs augalai, paukðèiai,þvaigþdës, sakraliniai krikðèioniðki simboliai – kryþius, baþ-nyèia, ðventorius – ir kt. (9 pav.). Ðià sferà senajame lietu-viø pasaulëvaizdyje atitiktø virð dangaus skliauto esantisrojus, dangiðkasis sodas, dausos (Vaiðkûnas 1992b, 27). Iðlietuviø folkloro þinome, kad dausos ásivaizduotos kaip Die-vo dvaras su nuostabiu sodu ar darþeliu, kuriame auga gra-þiausios gëlës ir vaisiais apkibæ bei èiulbanèiø paukðèiø ap-tûpti medþiai. Tikëta, kad á dausas Paukðèiø taku iðkeliau-ja þiemoti paukðèiai ir mirusiøjø vëlës. Logiðka bûtø ðiojeaukðèiausioje kosmoso sferoje ieðkoti ir aukðèiausios die-vybës atvaizdo ar þenklo. Nors mûsø tirtose verpstëse ant-ropomorfiðko dievybës atvaizdo nepasitaikë, kai kurioseprieverpstëse tokiø atvaizdø ið tikrøjø esama (16 pav.).

Paþymëtina, kad jau pati verpstës galvos forma, prime-nanti medþio lajà, savaime perða mintá verpstës galvà sie-jantis su virðutine Pasaulio medþio dalimi, jo virðûne. Supoþeminiu pasauliu áprasta sieti pasaulio medþio apatinædalá – ðaknis, kurias verpstës atveju galëtø atstoti jos koja(pasëstas).57 Kita vertus, poþeminá pasaulá gali vaizduotipapildomas skritulys, retkarèiais atskirai iðpjaustomas ant

41

Jonas VAIÐKÛNAS. VERPSTË IR VISATA

27 pav. Pasaulio modelis ant latviðkøapyrankiø (Pagal Vaska 1992, 122, 124, 1ir 2 pav. 4).28 pav. (Deðinëje) ðamano bûgnas.Stokholmas. (Haavio 1979, 322, 35 pav.);(kairëje) vengrø pasakotojo Lajoðo Amipagal pasakø vaizdinius sudarytapasaulio schema (Erdész 1961, 331).

26 pav. Dviejø skrituliøjungtis: 1. ÈDM 47; 2.UKM 31; 3. ÈDM 32; 4.UKM 5; 5. ÈDM 41.

verpstës koto58 (2 pav.). Poþeminio pasaulio þenklais galimalaikyti ir ant kai kuriø verpsèiø po apatiniu skrituliu vaizduoja-mas S pavidalo figûras, kurias priimta laikyti stilizuotais þal-èiais ar gyvatëmis (Tumënas 2002, 208–212) (25 pav.). Retkar-èiais pasitaikantys poþeminio pasaulio simboliai po apatiniuverpsèiø skrituliu anaiptol neduoda pagrindo teigti, kad su po-þemio sfera gali bûti siejamas ir pats apatinis verpstës galvosplokðtumos skritulys. Kita vertus, paèià þemæ suvokiant kaipdiskà, ar ritiná (plokðtumoje – skri-tulá), ji tampa savotiðka tarpine„perdanga” tarp ant-þeminio ir po-þeminio pasauliø: ant þemës ritiniogyvena þemës padarai, po juo – po-þemio. Panaðiai po dangaus ritiniuplyti padangë, virð jo – dausos. Skir-tumas tik tas, kad virð dangaus ri-tinio (bûtent „d a n g è i o”) esan-ti dausø sfera verpsèiø dekore daþ-nai, kaip minëta, vaizduojama at-skiro skritulio arba linijiniø P motyvø pavidalu ir ið-plëtojama atskirai.

Verpstës skrituliø kaip kosmoso „sluoksniø” sim-bolizmas tampa dar ryðkesnis, kai skrituliuose tarp SÞspinduliø iðdëstomi linijiniai augalø, paukðèiø bei kt.motyvai59 (17 pav.) arba kai skritulio vietoje tiesiogpateikiama ornamentinë kompozicija, ið ðono vaizduo-janti stilizuotà erdvinæ struktûrà – savotiðkà vienos arkeliø kosminiø sferø vertikalø pjûvá.60 Ðiuo poþiûriu,ypaè iliustratyvi yra verpstë ÈDM 32, kurios iðorinëjepusëje vaizduojami vertikalioje aðyje iðdëstyti 3 skri-tuliai (18 pav.: A). Tarp 1-o ir 2-o skrituliø pavaizduotiþemiðki siuþetai – augalai, paukðèiai, gyvuliai, þmonës.Taèiau verpstës vidinëje pusëje jau matome nebe 3, o2 skritulius. Vietoj 1-o skritulio pavaizduota ornamen-tuota trapecija, ant kurios stovi stilizuota þmogaus

(merginos?) figûra, o abipus jos – postulpà. Kairysis stulpas primena Joni-niø ðventës apeiginá stulpà – kupolæ,vokieèiø dirbtiná „geguþës medá” arbajaponø ðinto religijos apeiginá medá (þr.toliau, 32 pav.: 3). Deðinysis stulpas pa-naðus á stogastulpá (18 pav.: B, C). Or-namentuota trapecija èia savaime pri-mena plokðèià þemës ratà, kurá savoruoþtu þymi iðorinëje verpstës pusëjepavaizduotas pirmasis skritulys. Susi-daro áspûdis, kad iðorinës verpstës pu-sës skritulys vidinëje jos pusëje tarsi„paverstas ant ðono”, pavaizduotas iðprofilio, taip perteikiant 1-o kosmoso

aukðto – plokðèio þemës pavirðiaus – vertikalø pjûvá. Verpstësiðorinës pusës apatinio skritulio (18 pav.: A) ir jos vidinës pu-sës ornamentuotos trapecijos (18 pav.: B,C) sàsajas sustiprinadar ir tai, kad jiedu yra tame paèiame verpstës galvos aukðtyje,ir tai, kad skritulio iðorinis þiedas ornamentuotas panaðiu or-namentu kaip trapecijos (keturkampio) vidus. Taigi plokðèiosþemës ritiná verpstës plokðtumoje gali vaizduoti ne tik skritu-lys (atitinkantis horizontalø þemës pjûvá), bet ir keturkampis(atitinkantis vertikalø þemës disko pjûvá). Tad regis, kad verps-èiø skrituliai, kaip vieno ið galimø pasaulio erdvinës struktûrospjûviø atitikmenys, verpstëse gali bûti keièiami kitais tos paterdvinës struktûros pjûviø atitikmenimis, taip në kiek nepa-þeidþiant paèios simbolinës struktûros. Tà paèià vertikalià kos-moso struktûrà galima perteikti, tarkim, tris ritinius horizon-talius suveriant vienà virð kito ant vertikalios aðies, sudedant

juos vertikalius vienà virð kito arbanetgi miðriai – vienà horizontalø, o ki-tus du vertikalius ir pan.

42

MOKSLO DARBAI

29 pav. 1. Ðiuolaikinis Þemës rutulio struktûros perteikimas 2-jø skrituliø kompozicijos bûdu. 2. 2-jø skrituliø prieverpstës (MD 262, 317–319).

Apatinio skritulio þemiðka simbolika aiðki verpstës vidinëspusës apatinës dalies atvaizduose. Nors daþnai verpstës vidinëpusë ið viso nedekoruojama, taèiau kai ji dekoruojama, tai daþ-niausiai bûtent ta jos dalis, kuri iðsikiða ið po pritvirtinto prieverpstës verpalø kuodelio. Iðskirtini keli verpstës vidinës pu-sës apatinës dalies dekoravimo bûdai:

1) Pakartojamas tas pats arba panaðus skritulys kaipverpstës iðorinës pusës apaèioje.

2) Lygiagreèiomis ávairiakryptëmis linijomis, kartais irdantukø ornamentu, uþpildoma visa apatinë verpstës dalis.

Uþbrûkðniuotà plotà apatinio skritulio vietoje galima suprastikaip pastarojo simboliná atitikmená. Ávairiai uþðtrichuotus plo-tus yra priimta laikyti suartos þemës þenklais. Bûtent suartà þe-mæ ir primena nemaþa dalis antruoju bûdu dekoruotø verpsèiø(21 pav., 23 pav.: 2).61 Ávairiai uþbrûkðniuotà apatinæ rusiðkøverpsèiø dalá su þemës pavirðiumi yra siejæs ir B. Rybakovas (22pav.). Kai kuriø lietuviðkø verpsèiø vidiniø pusiø staèiakampiai„suartos þemës” plotai juoba panëði á minëtà vertikalø þemësritinio pjûvá, kiti „suspaudþiami” tiesiog á horizontalià linijà62

(23 pav.: 1, 3–4). Po ðitaip pavaizduotu horizontaliu þemës pa-virðiumi – kaip ir po kai kuriais minëtais apatiniais verpsèiø skri-tuliais (25 pav.) – iðdëstytuose ornamentuose galima áþvelgti po-þemio simbolikos elementø63 (23 pav.: 3–4).

Be verpstës skritulius daþnai árëminanèiø meandrø, kuriuossusiejome su þemæ ið visø pusiø skalaujanèiomis mariomis, èianeretai aptinkame dar vienà – visà verpstës galvos perimetràárëminantá meandrà, á vienà visumà apjungiantá visà verpstësplokðtumoje pavaizduotà struktûrà. Já aiðkinant, galima prisi-minti dangiðkøjø ir poþeminiø vandenø ávaizdþius, kurie liudy-tø kosmosà visais lygiais esant apsuptà vandens. Ðiuo atvejuþemæ supantis vandenynas tebûtø visà kosmosà supanèiø van-denø horizontali projekcija (3 pav.).

Maþøjø skrituliø (MS) kompozicija

Aplink verpsèiø didþiuosius skritulius (DS) komponuoja-mi daþniausiai 2 arba 4 MS verpsèiø dekoro kosmologinës in-

terpretacijos kontekste gali bûti siejami su dangaus ðviesuliøpozicijomis paros ir metø cikluose64 (7 pav.; 3 pav.: 3–6; 8 pav.:A). Keturi MS siejasi su 4-mis kraðtinëmis solsticijø, t. y. sau-lëgráþø, Saulës tekëjimo ir laidos kryptimis (2 saulëgráþø rytai+ 2 saulëgráþø vakarai) (7 pav.: A, D; 3 pav.: 3, 6). Du MS,tikëtina, þymi saulëtekius ir saulëleidþius arba / ir lygiadieniusapskritai (7 pav. b, c; 3 pav. 4, 5). MS vietoje pasitaikantys 2arba 4 medþiai ar kiti stilizuoti augalai atitinka ávairiose tradi-cijose þinomà Pasaulio medþio atkartojimà keturiose pasaulioðalyse (Òîïîðîâ 1987, 402–403). Tai patvirtina ir retkarèiaispasitaikantys medþiai kartu su saulëmis.65 Kartais tose pat po-zicijose vietoj sauliø ir medþiø aptinkame ávairiakryptëmis li-nijomis uþbrûkðniuotus kvadratus (8 pav.: B.), kuriuos galimanumanyti þymint suartos þemës lopinius, á kuriuos keturiosepasaulio ðalyse remiasi dangaus skliautas.

Greta arba vietoj MS vaizduojami 2, 4 ar daugiau ketur-kryþmiø ar aðtuoniakryþmiø kryþeliø gal þymi þvaigþdes (8 pav.:C). Verpstëje UKM 25–25a paties didþiausio skritulio viduje 4prieðingose pusëse pavaizduotos 4 þvaigþdës. Ásitikinimas, kad4 pasaulio ðalis dangaus skliaute atitinka 4 ryðkiai spindinèiosþvaigþdës (plg. prieverpstæ PK 91), yra uþfiksuotas etnografi-nëje medþiagoje (Vaiðkûnas 2002, 384).66 Verpsèiø tyrinëtojaijau yra atkreipæ dëmesá á tai, kad „kai kurios verpstës primenaþvaigþdþiø prisëtà dangaus skliautà” (Kargaudienë 1989, 12).Kai kuriose verpstëse iðties nesunkiai atpaþástamas þvaigþdë-tas dangus,67 o kartais ir Mënulis.68

(Bus tæsinys)

NUORODOS:

1. Apie ðià konferencijà þr. Giedraitis 1995.2. Kai kurie verpsèiø simbolikos klausimai buvo paliesti ir straipsnyje, skirta-

me ðiaudiniø papuoðalø –„sodø” simbolikai (Vaiðkûnas 1992, 27–28), taippat apibendrintai iðsakyti populiarioje spaudoje (Vaiðkûnas 1994a, 15).

3. Pateikiamieji pagrindiniai verpsèiø dekoro tyrimo rezultatai buvo prista-tyti ir tarptautinëje SEAC konferencijoje Cultural Context from the Archaeo-astronomical Data and the Echoes of Cosmic Catastrophic Events („Archeo-astronomijos paminklø kultûrinis kontekstas ir kosminiø katastrofø atbalsis

43

Jonas VAIÐKÛNAS. VERPSTË IR VISATA

30 pav. Prieverpstës su pavaizduotais akivaizdþiaiskosmologiniais siuþetais. 1. Milþiniðka þuvis, kosminiskalnas – Þemë, Pasaulio medis, þalèiai ir paukðèiai(MD 199). 2. Kosminis kalnas ir stulpas, remiantisdangø su jame ðvieèianèiais Saule, Mënuliu irþvaigþdëmis (2 þvakidës) (PK 211).31 pav. Selkupø ðamano bûgnas(Èâàíîâ 1957, 71, pav. 56).

kultûroje”), Tartu, 2002 08 27–09. Au-toriaus praneðimas Representations ofan Ancient Cosmovision on Lithua-nian Distaffs teberengiamas spaudai.

4. Pirmiausia buvo atlikta MD albume(1956, santrumpas þr. gale) bei ÈDMkataloge (1989) publikuotø verpsèiøornamentø analizë, UKM kataloge(2000) publikuotos verpstës á tyrimàbuvo átrauktos vëliau. Nekelta sautikslo apþvelgti kuo daugiau verpsèiø,kadangi pastebëta, kad lietuviðkøverpsèiø dekoras pakankamai konser-vatyvus, o dekoro motyvø bei jø kom-pozicijø sklaida minimali. Ðiuo poþiû-riu verpsèiø dekoro struktûros ir se-mantikos tyrimams ið esmës pakakoir ÈDM eksponatø, vëliau pasitelktaUKM medþiaga jau maþai kà keitë.

5. Ypaè tai pasakytina apie ornamentuo-tus raginius „ietigalius” arba „strëliøantgalius” ið neolitinës Kretuono gy-venvietës. Ant vieno ið jø iðraiþyta spi-ralinë linija, primenanti gyvatæ, sutam-pa su apie verpstuko strypelá pradeda-mo vynioti siûlo padëtimi, o bendrasornamentas su 2-m ornamentiniais þie-dais ir numanomu, taðkuèiais pavaiz-duotu þalèio siluetu po jais primenabendrà verpsèiø ornamento struktûrà(apie verpstuko palyginimà su þalèiuir gyvate slavuose þr. Ïàâëîâà 1995,342). Tarp abiejø ornamento þiedø èia,kaip ir tarp verpsèiø skrituliø, esamaornamentinës jungties (Girininkas1994, pav. 272; Rimantienë 1984, 172[pav. 95], 258, 260 [pav. 145]). Arche-ologas A. Girininkas bando paaiðkintiðá ornamentà bûtent kaip kosmologi-næ schemà (Girininkas 1994, 231).

6. Norëta pasakyti „kosmologiniø”.7. Bet ðtai N. Vëliaus samprotavimai

apie arealinius verpsèiø ir prieverps-èiø dekoro skirtumus, deja, tëra pa-virðutiniðki ir nepagristi jokiais deta-lesniais statistiniais tyrimais. Autoriusdaro plaèius apibendrinimus, neat-skirdamas verpsèiø nuo prieverpsèiø.Tuo tarpu verpsèiø ir prieverpsèiø de-koro skirtumus akivaizdþiai sàlygoja ne pasaulëþiûros niuansai, bet patijø skirtinga konstrukcija (prieverpstë daug maþesnë, neturi kojos ir pa-sësto, yra ne savarankiðkas árankis, o tik verpimo ratelio konstrukcijosdalis) bei droþybos technika (pavyzdþiui, prieverpsèiø puoðybai naudo-jamas kiaurapjûvis).

8. Pavyzdþiui, A. Èepaitienës teiginys, kad staèiakampiø verpsèiø bei prie-verpsèiø puoðyboje vyrauja ne SÞ, o linijinis ornamentas (Èepaitienë 2001,142–143), bent jau verpsèiø atþvilgiu yra abejotinas. Ið 25 ÈDM saugomøstaèiakampiø verpsèiø (A. Kargaudienë vadina jas kastuvo formos verps-tëmis: Kargaudienë 1989, 9) tai be iðlygø tinka nebent 2 atvejais.

9. ÈDM 4a, 5a, 17a, 31a, 34a, 56a, 60a, 62a, 66a, 75a, 76a, 77a, 81a, 83a, 90a,93a, 94a, 101a, 102a, 103a, UKM 4a, 5a, 7a, 8a, 10a, 13a, 16a, 19a, 20a,26a, 27a, 31a, 34a, 36a, 38a, 39a, 41a, 42a. Arba pakartojamas kitas orna-mentas, panaðus á vaizduojamà iðorinës verpstës pusës apaèioje: ÈDM2a, 3a, 35a, 67a, 96a, UKM 28a. Tik retai ornamentuota visa vidinës verps-tës galvos pusës plokðtuma, taèiau tokiu atveju ornamentavimas maþiauintensyvus: UKM 12a,15a, 23a, 35a; paliekama daug tuðèios vietos, o de-koro motyvai daþnai skiriasi nuo bûdingø iðorinei verpstës pusei: ÈDM33a, 54a, 57a, 64a. UKM 2a, 33a,

10. UKM 2, 11, 20, 25, 26, 29, 41, 44, 46, 49, 58, 60–62; ÈDM 18, 20, 43, 44, 52,57, 70, 83.

12. Ðiuos pagrindinius verpsèiø tipus pagal smulkesniø dekoro elementø pa-siskirstymà skrituliø atþvilgiu galima skirstyti á smulkesnius potipius. Bettai jau atskiro darbo tema, detalesnës verpsèiø klasifikacijos pagal jø de-koro elementø pasiskirstymà ðiame straipsnyje nenagrinësime.

13. A. Kargaudienë MS vadina „þvaigþdutëmis” (Kargaudienë 1989, 12). Mesvis dëlto esame linkæ skirti apskrita forma iðsiskirianèius didþiøjø verps-èiø skrituliø (DS) sumaþintus analogus nuo kryþiukø ir snaigiø pavidalo

simboliø, kuriuos bûtent èia þvaigþdu-tëmis ir vadiname.

14. ÈDM 8, 59, 69, 74, 79, 80, 88, 94–96,100; UKM 17, 35, 51.

15. ÈDM 22, 60; UKM 24.16. ÈDM 5, 6, 11, 50, 76, 92, 111; UKM 3,

15, 57.17. ÈDM 21, 72, 81; UKM 7, 10, 28, 36,45.18. 2 medþiai: ÈDM 18, 57; UKM 5, 41,

48; 4 medþiai: ÈDM 56; UKM 21, 32,62; 3 medþiai: UKM 42; daug medþiø:ÈDM 65; UKM 49.

19. 4 kvadratai: ÈDM 28, 38, 145; UKM 15,27, 47. 2 kvadratai: ÈDM 37, 41, 55, 69,72, 83, 89, 146, UKM 12, 41, 3-UKM 58.4 kvadratai didþiojo skritulio viduje –ÈDM 72. Daug kvadratø: ÈDM 3, 65,67; UKM 31. 2 þvaigþdës: ÈDM 89; 4þvaigþdës: ÈDM 26, 35, 56, 61, 89, 149;UKM 23, 28, 30, 41,50, 56, 57, 59, 60 (plg.prieverpstëse: MD 293, 317, 333); daugþvaigþdþiø: ÈDM 35; UKM 28, 30, 56,57, 60; þvaigþdës verpsèiø DS viduje:ÈDM 35 (plg. þvaigþdes prieverpsèiøskrituliø viduje MD 293, 317, 333). Pa-sitaiko ir medþiø su kryþeliais (þvaigþ-dëmis) virðûnëje: ÈDM 41, 56; UKM 7,7a. Þvaigþdes taip pat gali atstoti maþiapskritimai ir taðkai: ÈDM 103; UKM23. Kartais vietoje abstrakèiø þvaigþdu-èiø-kryþeliø vaizduojami tiesiog krikðèio-niðki kryþiai: ÈDM 12, 83, 85.

20. Plg., pvz., keturnarius þenklus, bûdingusV–IV tûkst. pr. m.e. Centrinës Europoslinijinei keramikai (Òîïîðîâ Â. Í. Êðåñò//ÌÍÌ 1, 12), bei Pietø Sibiro tiurkø or-

namentikà (Âàéíøòåéí Ñ. Îá îðíàìåíòå êàê èñòîðèêî-ýòíîãðàôè÷åñêîìèñòî÷íèêå // Íàðîäíîå ïðèêëàäíîå èñêóññòâî: Àêòóàëüíûå âîïðîñû èñòî-ðèè è ðàçâèòèÿ / Îòâ. ðåä. Öèìåðìàíèñ Ñ.ß. - Ðèãà, 1989. - Ñ. 79–89).

21. Medis: tik virðuje –18 verpsèiø: ÈDM 4, 21, 27, 29, 30, 31, 40, 42, 51, 73, 83,85, 102; UKM 20, 23, 36, 39, 61; tik viduryje – 10: ÈDM 18, 41; UKM 5, 10,41, 42, 45, 46, 48, 62; tik apaèioje – 4: ÈDM 26, 98, 99; UKM 7; virðuje irviduryje – 6: ÈDM 9, 32, 57, 76; UKM 31, 40; viduryje ir apaèioje – 0;virðuje ir apaèioje – 3: ÈDM 52, 72 UKM 59; per visà verpstës galvos plokð-tumà – 5: ÈDM 56, 58, 65, UKM 21, 49.

Abstraktus augalas: tik virðuje – 4 verpstës: ÈDM 74, 86, 90, 146; tikviduryje – 4: ÈDM 15, 23; UKM 20, 51; tik apaèioje – 3: ÈDM 17, 89, 98;virðuje ir viduryje – 8: ÈDM 37, 49, 53, 95; UKM 6, 32, 33, 37; viduryje irapaèioje – 4: UKM 4, 12, 15, 33; per visà verpstës galvos plokðtumà – 7:ÈDM 10, 34, 36, 100, 126, 132; UKM 38.

22. Paukðèiai: tik virðuje – 12 verpsèiø: ÈDM 37, 52, 57, 59, 64, 83, 86, 103;UKM 2, 17, 28, 42; tik viduryje – 8: ÈDM 40, 46, 53, 80, 82; UKM 12, 31,35; tik apaèioje – 3: ÈDM 58, 146; UKM 37; virðuje ir viduryje – 1: ÈDM44; viduryje ir apaèioje – 1: UKM 3; virðuje ir apaèioje – 1: ÈDM 67.

23. S pavidalo atvaizdai aptikti 17-oje verpsèiø: tik apaèioje – 9 verpstëse: ÈDM17, 20, 21, 22, 23, 26, 40, 44, 53(?); tik viduryje – 4: ÈDM 27, 32, 75, 93; tikvirðuje – 0; viduryje ir apaèioje – 3: ÈDM 72, 88, 93; per visà verpstës gal-vos plokðtumà – 1: ÈDM 45. Pastaba: ÈDM 88 verpstëje S pavidalo atvaiz-de gali bûti áþiûrimas ir paukðèio siluetas.

24. Antropomorfiniai verpsèiø motyvai (dël jø negausaus kiekio pateikiame irmotyvus, esanèius vidinëse verpsèiø pusëse): verpstës virðuje – ÈDM 64a(vidinëje verpstës pusëje vaizduojamas vadelëtojas, vaþiuojantis ratais, ákuriuos pakinkytas 1 þirgas), UKM 17; viduryje – ÈDM 32, 32a (vidinëverpstës pusë), 57a (vidinëje verpstës pusëje vaizduojamas raitelis ant þir-go), ÈDM 64a (irgi vidinëje verpstës pusëje raitelis ant þirgo), ÈDM 100(raitëlis ant þirgo); UKM 31. Kiti zoomorfiniai verpsèiø motyvai (neskai-tant paukðèiø): verpstës virðuje – ÈDM 64, 103; viduryje – 0, apaèioje –ÈDM 57a, 64a (abu vidinëje verpstës pusëje).

25. 3-jø segmentø verpstëse pasitaiko, kad segmentinë þvaigþdë ir P-motyvosiuþetai tartum kontaminuoja arba keièia vienas kità (ÈDM 56, 70, UKM4, 12, 17, 40, 49); treèia segmentinë þvaigþdë horizontalia linija atskiriamanuo kitø dviejø segmentiniø þvaigþdþiø (ÈDM 41, UKM 9, 28) arba pra-randa segmentiðkumà ir vaizduojama linijiniu bûdu (ÈDM 11, UKM 5, 7,21). Tai gali rodyti savotiðkà 3-os segmentinës þvaigþdës autonomijà nuokitø 2 segmentiniø þvaigþdþiø ir jos ryðá su P-motyvu.

26. Ankstesniame darbe E. Usaèiovaitë neneigë A. Èepaitienës teiginio apie vë-lyvà segmentinës þvaigþdës atsiradimà Lietuvoje (Usaèiovaitë 1995, 54–55).

44

MOKSLO DARBAI

32 pav. 1. Dirbtinis ritualinis medis (DRM) ið vietovës Goshonai (Japonija):a. bendras vaizdas; b. vertikalus pjûvis; c. erdvinis (izometrinis) medþio konstrukcijosatraminio rëmo vaizdas (Egenter 1981, 202, fig. 6, 208, fig. 8). 2. DRM: b. vadinamasisdangaus skliautas (!); c. simbolizuoja metus, atskiras rato stipinas – atskirà mënesá.3. DRM: c. pagrindinis ratas vadinamas nichirin, ‘saulës ratu’.

27. Apie ASÞ artimo simbolio – rato (tekinio) ir kryþiaus paraleles þr. Beresne-vièius 1992 46–47 bei ðio straipsnio nuorodà 40.

28. Neáprasta P. Dundulienës „baltoji dienelë” greièiausiai atsirado perimantB. Rybakovo aiðkinimà ðá simbolá reiðkiant ðviesø dangaø, dangaus ðviesà;kita vertus, plg. jo áåëûé ñâåò, paþodþiui ‘balta ðviesa’, bet ir ‘baltas pa-saulis’ (arba, verèiant visà frazeologizmà, ‘margas pasaulis’) (þr. Ðûáàêîâ1981, 455–156 ir kt.).

29. Vargu ar galima sutikti su B. Rybakovo iðvedþiojimais esà ðeðiø spinduliøSÞ simbolio kilmës reikia ieðkoti snaigiø struktûroje ar kamuolinio þaibopavidaluose (Ðûáàêîâ 1981, 297–303).

30. The Principal UpaniRads / Editet with introduction, text, translation andnotes by S. Radhakrishnan. -London, 1968. - P. 712 (cituojama pagal: Ra-zauskas 2000, 8).

31. Guénon R. Fundamental Symbols: The Universal Language of Sacred Scien-ce. – Oxford and Northampton, 1995. - P. 217 (cituojama pagal: Razauskas2000, 204).

32. Cituojama ið P. Kuprio ir V. Gibavièiaus atlikto V. Crowley knygos „Princip-les of Paganism” vertimo rankraðèio. Dëkoju P. Kupriui uþ maloniai su-teiktà galimybæ pasinaudoti jødviejø darbu.

33. Èesnulienë-Kaðëtaitë, Malvina, Jono; g. 1916 Þiûrø k., Varënos r.; gyv. Man-èiagirës k., Marcinkoniø sen., Varënos r. Uþraðë J. Vaiðkûnas 1994 05 10.Asmeninis archyvas.

34. Lesnikauskienë-Ðakalytë, Veronika, Stasio, g. 1926 Smilgiðkiø k., Molëtø r.;gyv. Giedraièiuose, Molëtø r. Uþraðë J. Vaiðkûnas 2002 07 27. Asmeninisarchyvas.

35. ÈDM 83; UKM 7, 23.36. MD 192, 195–197, 210, 221, 241, 244, 248, 262, 269, 286, 293, 308, 312, 316,

333, 335–336, 353; PK 31, 50, 64, 100, 127, 129, 152, 153.37. PK 39; MD 235, 243, 261, 283, 312.38. Dar þr.: Ñðåäíåâåêîâèå â åãî ïàìÿòíèêàõ. – Ìîñêâà. 1913. – P. 276.39. Daugiau apie senuosius þemëlapius kaip mitologizuotus pasaulio atvaizdus

þr.: Ðàéò 1988; Åâñþêîâ 1988, 37–42; Darkevièius 1980, 13–14;Ìåëüíèêîâà 1986, 102–124.

40. Pavyzdþiui, „Vilniaus kolegijos jëzuitø metinëse ataskaitose” ties datomis1604 ir 1605 skaitome apie apsaugai naudojamus veþimo ratus: „Kitojevietoje buvo sunaikinti lararijai [lot. lorarium – vieta namuose, kur laikomidievø atvaizdai arba jø kulto simboliai], paðalintos t e k i n i ø [visi iðretini-mai mano – J.V] krûvos sandëliuose, neva apsauganèios nuo vagysèiø, ovietoj jø pastatyti k r y þ i a i” (BRMÐ II, 631). Arba vël: „Veþimøt e k i n i u s sudeda paèioje svirnø pakraigëje, kad piktosios dvasios vog-èiomis neperneðtø á kaimynø svirnus. Daugelyje vietø Tëvas tuost e k i n i u s nuvertë ir jø vietoje pastatë k r y þ i u s” (BRMÐ II, 632).Apie tekiniø naudojimà apsaugai pas slavus þr. Àãàïêèíà 1999, 535.

41. ÈDM 16, 26, 29, 30, 41, 47, 50, 65, 69, 70, 79, 83, 86, 101, [111]; UKM 3, 15,23a, 31, 39, 47, 48, 50, 54, 55.

42. ÈDM 10, 15, 18, 23, 32, 34, 37, 41, 57, 58, 62, 65, 104, 126 (MD55); UKM 5,20, 21, 31, 32, 37, 41, 48, 49, 62.

43. ÈDM 32, UKM 12a.44. ÈDM 3, 9, 21, 28, 38, 41, 55, 63, 65, 67, 69, 70, 73, 83, 89, 92, 96, 103,104; UKM 2, 6, 9, 17, 25, 27, 31, 47, 58.45. ÈDM 7; UKM 16, 17, 25, 33, 42, 58.46. ÈDM 32, 32a.47. ÈDM 100a; UKM 31.48. ÈDM 40, 44, 46, 80, 82, 88, 88a, UKM 31, 3549. ÈDM 27, 75, 93.50. UKM 12, 40.51. ÈDM 38, 70 UKM 39.52. ÈDM 14a, 25; UKM 37a.53. UKM 8a, 9a, 15a, 27a.54. Erdviniø verpsèiø galva formuojama bûtent horizontalaus skritulio (kar-tais keliø skrituliø) arba ávairiø krypèiø smaigø pagrindu (19–20 pav.). Erd-viniø verpsèiø Lietuvos muziejuose yra labai nedaug. Smaiginiø (rod-&-spikes) verpsèi�