Zmogus ir Zodis 2008 II

"Z-enonui Slaviünui —100

Zenono Slaviünosuíartinii{ íyrimi{ tqsa irsklaida

The Continuation andDevelopment ofZenonasSlaviünas^ Studies of theSutartinés

Daiva RAÙONAITÉ-VYÙNIENÉLietuvos muzikos ir teatro akademijaGedimino pr. 42. LT-2600daivcivy@lmta.it

Santrauka

Straipsnio tyrimii objektas - vieno zymiausii^sutartiniii tyrèjn - Z. Slaviüno idéjn t^sa ir plètrajaunesnès kartos [vairiiisriöiiimokslininkii darbuose.Tikslas: trumpai apzvelgti jo iskelt^sutartiniiityrimoProblematik^ parodyti lietuviii etnomuzikologij po-ziürio t sutartinés kait% aptarti §iuolaikines sutartiniiityrimii kryptis Lietuvos ir uzsienio mokslininkijdarbuose, atkreipiant démesi [ tai, kad sutartinésitrauktos [ siuolaikines pasaulio daugiabalsiskumostudijas. Naudojami aprasomasis, lyginamasis, isto-rinis tipologinis metodai. Daroma isvada, jog sutar-tinés áiandien laikytinos vienu svarbiausiu lietuviii

etnomuzikologii, etnologn tyrinéjimq ir diskusijiiobjektu (siek tiek atsilieka filologiniai jq tyrinéjimai).Jos aktualios ne tik mokslinéje, bet ir kultürinéjeerdvéje - sutartinés kasmet skamba tarptautiniamefolkloro festivalyje „Skamba skamba kankliai" (ren-giami specialüs sutartiniq vakarai), organizuojamossutartiniii giedojimo stovyklos, kursai, leidziami jqgiedojimo pradziamoksliai.

Esminiai zodziai: daugiabalsiskumas, interjekci-nés keturinés, skieineniné notacija, ritmo formulés,,,susimusimas", „susldauzimas", Schwebungsdiap-honie, refrenlnés dainos.

Summary

An object of the studies of this article is a continu-ation and development ofZenonas Slaviûnas' ideasby scientists of younger generation representing vari-ous fields of activities. The aim is to review brieflythe problematics oí sutartinés'' studies, raised by Z.Slaviunas, to show the changes in the Lithuanianethnomusicologists' opinion about sutartinés, todiscuss contemporary branches of sutartinés' studiesobserved in the works of the Lithuanian and foreignscientists as well as to draw attention to the factthat sutartinés are included into the contemporarystudies of the world multipart music. Descriptive,comparative and historical-typological methodshave been used. A conclusion has been drawn thatsutartinés should be considered today as one of the

most important objects of studies and discussions ofthe Lithuanian ethnomusicologists and ethnologists(philological studies oí sutartinés hang back some-what). Sutartinés are actual both in scientific and incultural space - they sound yearly in the internationalfolklore festival Skamba, skamba kankliai (specialevenings oí sutartinés are held during it), people arethought to sing sutartinés in the camps and coursesdevoted to this purpose, ABC books that provideguidance how to sing sutartinés are published.

Key words: polyphony, vocal multipart music,interjection keturinés "foursomes", syllabic nota-tion, rhythmic formulas, "striking", "thrashing",Schwebungsdiaphonie, refrain songs.

i13

Zenono Slaviûno sutartiniíf tyrimif tqsair sklaida

The Continuation and Development ofZenonasSlaviûnas' Studies of the Sutartinès

Zenono Slaviûno sutartiniijtyrinêjimai

„Sutartiniii Kolumbas"' - taip zumalistas Ber-nardas Saknys yra pavadinçs savo straipsni apieprofesoriiiZenon^Slaviün^(Saknys, 1988,558). Sisgarbingas simbolinis vardas jam „suteiktas" pelny-tai (nors tikraisiais sutartiniii „atradèjais", ko gero,turètume laikyti kanaunink^ Adolf^ Sabaliausk^ irsuomiii profesoriii Aukust^ Robert^ Niemi, jau XXamziaus pradzioje isleidusius sutartiniii tyrinèjimoistorijai itin svarbius veikalus: Lietuviii dainos irgiesmés siaur-rytinéje Lietuvoje (Helsinkis (Ryga),1911 ) ir Lietuviti dainii if giesmiii gaidos {Imprime-rie de la Société Littéraire de Finlande), Helsinkis,1916). Zenonui Slavinskui-Slaviünui (1907-1973)priklauso bene didziausi nuopelnai sutartiniii tyrinè-jimo ir propagavimo srityje. Fundamentaliausiasjodarbas - trijij tomii rinkinys Sutartinès. Daugiabalsèslietuviii liaudies dainos (SIS I-III), kuriame paskelbtivisi iki toi nezinomi rankrasciai, taip pat prieskariniaiirasai fonógrafo plokstelése bei anksciau ivairiuo-se leidiniuose spausdinti pavyzdziai. ¡vadiniuosestraipsniuose detaliai isnagrinéti dainavimo bûdai,atskleistas sutartiniii rysys su apeigomis, darbu irsokiu. Sis leidinys, jau tapçs bibliografine retenybe,iki siol neprarado savo didziulés vertes. Juo remiasine tik jaunoji folkloro tyréjii karta, bet ir gausussutartiniii atlikèjii, kompozitoriii bûrys.

Pries pradedant kalbèti apie vélesnius sutartiniiityrimus, negalima nepaminéti ir kitii ne maziau reiks-mingii Z. Slaviûno darbii. Svarbi ir vertinga, ypacpazintine prasme, yra Z. Slaviûno knyga rusii kalbaCymapmunec. MHozozojiocHbie necHU jiumoecKozoHapoda (CjiaBiOHac, 1972), papildyta naujausiais jotyrimiiduomenimis (sios knygos dèka sutartinès tapozinomos ne tik tuometinèje Sovietii S^ungoje, bet iruz jos ribii, ypac Rytii Europos salyse).

{vairios sutartiniii problemos analizuotos at-skiruose Z. Slaviûno straipsniuose. Kiekvienasjil - nedidelè, taciau issami studija: „Sutartiniii dau-giabalsiskumo tipai ir jii chronologijos problema"(1969), „Sutartiniii sokiai,jii amziaus irpanaudojimoproblema" (1971), „Polifoniniii sutartiniii geograñniopaplitimo problema" (1974), „Apie sutartiniii ritminisavitum^" - pastarasis paskelbtas praèjus gerokailaiko po autoriaus mirties (1992), ir kt. Daugelisjo straipsniq pasizymi tokia griezta ir logiska ar-gumentacija, jog tampa savotiskomis aksiomomisvèlesniems sutartiniii tyrinètojams (Z. Slaviûnopastebèjimais savo tyrimuose remiasi ir straipsnio

' Anot B. âaknio, „sutartiniii Kolumbu" kazkas pavadinçs Z. Sla-viOn^per jo kandidatinés disertacijos gynim^.

autorè, papildydamajuos naujais ekspedicijiiduome-nimis, savo ilgamete praktine patirtimi bei uzsieniomokslininkii izvalgomis).

Bene visi minèti Z. Slaviûno kadaise nuodugniaitirti - sutartiniii kilmès, amziaus, paplitimo, savitu-mo, analogijn su kitomis pasaulio tautii tradicijomis,choreografijos ypatumii etc. - klausimai ir siandientebèra aktualûs. Tai rodo naujausi etnomuzikologiiir etnologii darbai.

Sutartiniy kilmès ir amziausproblema

Viena „amzinii" sutartiniii misliii-jn kilmè ir am-zius. Z. Slaviûnas sia tema yra rasçs ne kart^. Anot jo,„etnografinès paraleles ir archeologiniai duomenysrodo, kad sie daugiabalsumo tipai bûdingi a n k s t y -vos v i s u o m e n è s i s s i v y s t y m o s t a d i j o sm u z i k a i. Zymus seniy'ii daugiabalsumo formii ty-rinètojas Marijus Sneideris laiske siqeiluciii autoriuidaro prielaid% kad sekundiniq s^skambiii sutartinèsp r i k l a u s o m e d z i o k l i n è s k u l t û r o s e p o -c h a i , t. y. p r i e s i s t o r i n i a m p e r i o d u i . [...]Senojo Egipto muzikos tyrinètojas H. Hikmanas,pasiremdamas archeologine medziaga, [rodinèja, kadheterofonija, burdoninio pavidalo daugiabalsumassenajame Egipte buvç praktikuojami jau III tûkstant-metyje pries mûsii er^. Vakani Europos muzikologasV. Viora elementari^sias daugiabalsumo formas - res-ponsorines dainas, paralelizm^ ir kanon^ - taip patpriskiria ikiistoriniams laikams" (Slaviûnas, 2006,215). [Cia ir toliau isskirta mano — D. R.-V.\

Z. Slaviûnas, pasiremdamas minètii ir kitii zymiiiuzsienio tyrinètojii [zvalgomis, sutartiniii chronolo-gijos klausim^ sprendè gana dr^siai. Antai anksciaunepublikuotame tekste apie sutartines randameparasyta: „Paralelizmas (muzikinis) siejamas suegzogamine matriarchaline zemdirbiii grupe (kultü-ra); o sekundinis paralelizmas kultûristoriskai - supradine piemenii kultûra. Sugretinç siuos ciklus sugenealoginèmis etnologijos ir archeologijos para-lelèmis, pastebime, jog senajai medziotojq kultûraipriskiriamos trejinès prilygsta senesniajam akmensamziaus laikotarpiui (senajam paleolitui bei prolitui).Senajai zemdirbiii kultûrai priskiriamos paralelizmo 2:formos sutartinès prilygsta neolitui - viduriniam Sakmens amziui" (Slaviûnas, 2006, 276). '^

Siuo metu, etnomuzikologijos moksiui daug .t¿pazengus i priekt, kai kurie Z. Slaviûno ir jo cituo- :5tii tyrinètojii teiginiai kelia siokiii tokiii abejoniii ig(pavyzdziui, trejiniii, kurias pats Z. Slaviûnas laikè "̂, jaunesnèmis" nei interjekcinès keturinès, priskyri- amas senajam paleolitui ir kt.). Atrodo, kad kai kurios ^

14

imogus ir Zodis 2008 U

"íenonui Slaviûnui —100

vokalinès sutartines Z. Slaviüno pirmapradémis va-dintos ne visiskai pagr[stai. Antai, kalbèdamas apieinterjekcines, jo manymu, pirmaprades sutartines, jisteigé: „toki^ pirmapradç poezij^ [vairüs tyrinètojaipriskiria a k m e n s a m z i u i " (Slaviünas, 2006,216). Anot Z. Slaviüno, pacióse pirmapradèse sutarti-nèse „abu komponentai - muzikiniai ir tekstiniai - dartebèra uzuomazginèje stadijoje. Abieji^ sutartinesdainuotojn tekstas sudarytas is interjekciniii prie-dainiii, neturinöiii semantinés prasmés: I b. dainuojavis^ laik^ „Tütoj sadOto", II b. - „Sadûto tûtoj" [...]"(SlaviOnas, 2006, 278). Tyrinètojo manymu, tai „neatsitiktinés refreno nuotrupos, o visas dainos tekstas,kuris kartojamas tiek, kiek patinka" {Tenpat).

Tuo tarpu kito sutartiniii zinovo - Stasio Paliulio^manymu, §ios trumposios sutartines (susidedanciosvien is priegiesmiij), „bent jau kai kurios is jq, ne visosuzrasytos. Tatai tarsi sutartiniq nuotrupos, greiciausiaisutartiniii pradzios. Giesmininkas, matyt, daugiau ne-bemokèjo ir rinkéjas nebeuzrasè" (Paliulis, 2002,137).§i S. Paliulio mintis tarsi pratçsiama ir neakivaizdziaipatvirtinama daugelyje kitiijo darbii (visas jo kürybi-nis palikimas paskelbtas tik 2002 metáis).

Galima manyti, kad minéti interjekciniai priedai-niai dainininkii atmintyje uzsiliko ilgiau nei visassutartinés tekstas todèl, kad butent jie buvo tosnekintanöios formulés, pagal kurias sutartiniii giedo-tojai ir pütéjai isimindavo atskini partijn melodijas.Antai skuduciii skiemeninéje notacijoje, kaip teigéS. Paliulis, kai kurios is ritmo formuliii galéjo bütiskiemenuojamos dvejopai, pavyzdziui, Likalaukiiiskuduöiavimo tradicijoje: ü-tu-tu-tut arba griebk a-pa-c/o« (Paliulis, 2002, 174). Svarbiausia pütikams,matyt, buvo ne tiek konkretOs atskiniskuduciiipartijii„zodziai", kiek tam tikras (grieztai apibréztas) kir-ciuotii ir nekirciuotii skiemenii skaiöius.

Svarbus ir S. Paliulio aprasytas epizodas, kaip Ka-danikaimo senolis, sutartiniii zinovas Krisius Dagys,uztraukçs sutartinç „Tu, sese, tu, sese, tu, jaunuoly-ta", tuoj pat su sypsena pagiedojo tomis paciomismelodijomis ir sios sutartinés obscenisk^ variant^„TOpk, sese, tüpk, sese..." (kaip matóme, pasikeitussutartinés „turiniui", zodziq ritmas islieka nepakitçs).K. Dagys pasakojo, kad taip „kartais bemiokai „pasi-dydavo" mergiotes, t^ sutartinç giedancias" (Paliulis,2002, 212)^ Taigi griztant prie Z. Slaviüno isskirtii

- S. Paliulis (1902-1996) gyveno ir dirbo beveii< tuo paéiu laii<o-tarpiu, kaip ir Z. Slaviünas.' Beje, XX a. pabaigoje-XXI a. pradzioje müsij rengiami} folkloroekspedicijii metu senieji muzikantai, grieíiantys smuiku, armonikaar kokiu nors kitu muzikos instrumentu, pasakojo, kad ivairii; valsu,polkii ir kt. Sokiii melodijas geriau [simindavo, pridéjç joms tamtikms ¿odíius, tarkime, „Mazurkpolkés" melodij^dainuodavo [vai-riai: „Per miestq, per brukcV parveda buliuk^"; „Atbéga Lampickis,

pirmapradziii sutartiniii, sudarytii, jo manymu, vien i§interjekcijii, galima beveik neabejojant teigti, kad jos(panasiai, kaip ir vclesnéje muzikavimo tradicijoje)téra zodinés (skiemeninés) formulés, reikalingosdviems skirtingoms balso (instrumento) partijoms[siminti. §iteigini galima bütiipagristi paties Z. Sla-viüno cituotos sutaitinés „Sadüto tütoj" pavyzdziais.Kai kurie sios sutartinés variantai (SIS III 1618,1619,1682 ir kt.) uzrasyti kaip interjekciniai (t.y. tik vienoposmo), taciau esarna ir isplétoto sutartinés varianto(SIS III 1442), prasidedancio tais paöiais garsazo-dziais: Sadüto tuto, /Sadüto tuto. /Sadu, sadu tuto,/Sadüto tuto. /Atjoja joja/Raitiipulkelis. /Sadu,sadu tuto, /Sadüto tuto... (Rinkinys). Tuto sadüto,/ Tuto sadüto, / Tuto sadüto, / Tuto sadüto. / Tutosadüto, / Tuto sadüto, / Tuto sadüto, / Tuto sadüto...(Pritarinys). Pastarasis variantas, manytume, panei-gia nuomonç apie trumpujii tos paéios sutartinésvariantiipirmapradiskum^(taigi ir apie ypating^äiosbei kitii panasiii suiartiniíi senum^.

Beje, viena s\\\ dienii lietuviii etnomuzikolo-giil - skuduciii tyrinétoja Ruta Zarskiené (Simonyté-Zarskiené) - skuducius ir jii repertuar^(vokalines irinstrumentines sutartines) taip pat kildina is labaiankstyvo laikotarpio. Ne vieno tyrinétojo paste-bét^ ryst tarp skuduciii muzikos ir paukscin balsiiR. Zarskiené monografijoje Skuduciavimas Siaurésryti{ Europoje (200.'i) isplétojo iki solidzios totemiz-mo temos. Skuduciavimas, remiantis genetiskai irtipologiskai giminingomis pütimo daugiavamzdémisdüdelémis tradicijomis, minétos autores interpretuo-tas kaip toteminé (pauksöiii?) kauké. Etnomuzikologéteigé, kad ivairiii tautii düdeliii pavadinimai kartugaléjç reiksti ir kokio nors paukscio pavadinimq^(arba jo skleidziamus garsus): pavyzdziui, düdelé irpaukstis dudutis I tututis; rusii daugiavamzdés düde-lés kuviklés, kugiklcs ir *kuvi- (sios saknies zodziaipaprastai reiskia pe ledos riksm^ arba kiaulés kriuk-séjimq) ir pan. R. Zarskienés pastebéjimu, „kaip irduda I düdelé, taip ivpilH Ipiolian turi daug analogijiine tik finii-ugni, bet ir slavii, baltii, germanii, graikii,senovés indii ir tiurkii kalbose" (Zarskiené, 2003,117). Tai, pasak autores, rodo itin sen^ paukäöiiivardii, jiiviliojimo signalii, kartu irdaugiavamzdziqdüdeliii vardii kilmij. Kiti archajisk^ skuduöiavimotradicij^ rodantys reliktai - skuduöiii ir paukséiiigiedojimo apibüdinimo panasumai, skuduöiuojamqskiemenii s^sajos su pauksciii (ir kitii gyvünii) balsiimégdziojimu.

Taigi R. Zarskiené, nuodugniai isgvildenusi sku-duciii kilmç (atskleidusi jii rysi su gamta, ypaô - su

nuplysçs, nudryskçs", „Atbèga vaikinas per laukíitekinas" ir pan.(Muzikantai pasakojo, kad tik tiek zodáiq jiems ir pakakdavo).

15

Zenono Slaviûno sutartiniii tyrimq tqsair sklaida

The Continuation and Development ofZenonasSlaviünas' Studies ofthe Sutartinés

pauksciais), dali skuduciuojamo repertuaro ivardijokaip „gamtos garsus mégdziojancius kûrinélius".Manytume, kad lietuvin skuducin kOriniai visdélto yra gerokai nutolç nuo elementaraus gamtosmégdziojimo (ir vargu ar gali bOti lygintini su kittitautti mègdziojamaisiais küriniais). Skuduciuojamikûriniai - tai dami [vairiti ritmo formulitj, tarpusavyjebesipinanciti, papildanciii viena kit% sistema, rodantiilgalaikio gludinimo zymes (perèjim^ is Gamtos [Kultur^), priklausomybç ritualinés muzikos sriciai"*,o ne pirmapradi (gamtini) muzikavim^ büding^ankstyvosioms (pavyzdziui, medziotojt^ kultüros)epochoms. Pastaruoju metu sparciai pagauséjus etno-muzikologinems studijoms (ir ypac - garso [rasams,t.y. kompaktinéms ploksteléms su issamiais etnomu-zikologiniais komentarais'), kuriose analizuojamosprimityviti tauttj,- [vairiq Sibiro tauteliii, Australijosaborigenti, Kanados eskimi^-inuitii etc. — muzikinéstradicijos', galime pagristai kalbèti apie itin ryskiusivairiii kultûriniii epochti skirtumus, visiskai kitoki^jtl garso isgavimo büdo, dermes ir kitq komponentiisamprat%

Sutartiniij savitumas

Dar vienas klausimas, nuolat nedavçs ramybèsZ. Slaviünui, - sutartiniii savitumas: „Sutartinés,büdamos isplitusios tik apibréztame pióte ir sudary-damosatskir^,sakyciau,uzdarq^ daini^ s r i t i ,del sio savitumo iskelia daug [domiii problem^.Pvz., kodél sio tipo daugiabalsumas susidaré rytiiaukstaiciuose, o ne kur kitur? Kodél tiktai sioj

•* Plg. su kitu tautii instrumentinés ir vokalinés polifonijos tradici-jomis (zr.: Central African Republic. Banda Polyphony, Musicesand musicens ofthe World, compiled by Simha Arom; D 8043[CD]; Elscheková A., Traditionelle afrikanische Mehrstimmigkeit,Musikkulturen in Afrika, Herausgegeben von Erich Stockmann,Berlin: Verlag Neue Musik, 1987, s. 62-81; Ethiopia. Polyphonyof the Dorze, Le Chant du Monde, general editor Hugo Zemp;CNR 27 46 46. 1977/1994 by C.N.R.S. and Musée de l'Homme;Kimberlin CT., The Music of Ethiopia, Music of Many Cultures,An Introduction, editor Elizabeth May, foreword by Mantle Hood,Berkeley-Los Angeles-London: University of California Press,1983, p. 232-252; irkt.).' Voices ofthe World, An Anthology of Vocal Expression, 1996CNRS / Musée del'Homme / Coordination: Hugo Zemp; Generaltexts: Gilles Léothaud, Bernard Lortat-Jacob and Hugo Zemp.CDI-IlI;irkt.' Nattiez J.-J., "Inuit Throat-Games and Siberian Throat Singing: AComparative, Historical, and Semiological Approach", Ethnomusi-cology. Fall 1999, vol. 43, no. 3, p. 399^18; "Traditional Recita-tion Forms of the Epic Chants" [Report of the Tenth Congress,Ljubljana 1967, \970],StudiaEthnomusicologica Eurasiatica II,Stockholm: Publications issued by the Royal Swedich Academyof Music, 1991, p. 201-224; Galina Sytchenko, "Intonation inShamanic Music", XX European Seminar in Ethnomusicology(ESEM), Abstracts, Venice, September 29 th-October 3 rd, 2004,p. 2; ir kt.

bendruomenéj, tuo tarpu kitose Lietuvos srityseto nepastebime? [...]" (Salviünas 2006, 252-253).Galima spéti, kad Z. Slaviûno nuomonei apie visisk^^sutartiniti atskimm^ padaré itakos dar 1938 metáisprofesores Jadvygos Ciurlionytés pareikstos mintysapie isskirtinç sutartiniti viet^ lietuviti folklore:„Muzikaliai ji neturinti giminés - tai visiskai vie-nisas savotiskas fenomenas, kuriam mûsii gadynéjlemta züti" (Ciurlionyté, 1938, 271). Siaip ar taip,„mitas" apie sutartiniti isskirtinum^pastaruoju metupo truputi griaunamas. Prie to prisidéjo estii, latviiibei lietuviti etnomuzikologii naujausi lyginamiejirefreniniti dainti tyrimai. Antai estii mokslininkéIngrida Rüütel, analizuodama ivairiti Estijos regi-onti muzikini folklore pastebéjo, kad refreninésdainos gyvuojancios tik tam tikroje salies teritori-joje - mokslininkés nuomone, tai neabejotinai baltiigencitipalikimas (ProñTejib, 1994). Martinas Boikolietuviii sutartinés tyré latviii bei estii refreniniiidainii kontekste. Minétii liaudies kürybos pavyzdziiistruktüros bendrumai analizuoti jo straipsniuose„Stiliii s^veika Baltijos liaudies muzikoje: sutartiniiipolifonija ir Rytii baltii refreninés dainos" (Boiko,1992a), „Sutartiniii pédsakai Latvijoje" (BOHKO,

1992b) ir kt. Sios krypties tyrinéjimus M. Boikopratçsé disertacijoje vokieciii kalba Die litauischenSutartinés, Eine Studie zur Baltischen Volksmusik{Lietuviti sutartinés, Baltijos liaudies muzikos studi-ja), praturtintoje vertingais muzikiniais pavyzdziaisbei dainavimo büdii paplitimo zemélapiais (Boi-ko, 1996)^ Austé Nakiené (Bareikyté-Nakiené),pasiremdama kaimyniniii saliii etnomuzikologiityrimais, savo straipsniuose „Ritmo formulés tver-mé lietuviii liaudies melodijose" (1996), „Lietuviiisutartiniii ir vienbalsiti dainii sandaros analogijos"(1997) ir kt. plétojo lietuviii, latviii b^i ^stii refre-niniii dainii tyrimus, atskleisdamajiibendrumus susutartinémis. Disertacijoje „Senasis lietuviq liaudiesmelodijii sluoksnis. Refreninés dainos ir sutartinés"(2001) autoré i lietuviii liaudies dainii melodijaspazvelgé kaip i visum^ isskirdama joje tam tikrasmelodikos raidos pakopas. A. Nakienés nuomone,vienbalsés refreninés dainos ir sutartinés galéjobüti sukurtos tuo paciu istoriniu laikotarpiu. Taigitrys minéti kaimyniniii saliii etnomuzikologai, savodarbuose taikydami tipologin[, istorin[ lyginam^i,sinchronini ir diachronini metodus, taip pat vienas

' Disertacijoje M. Boiko praturtino Z. SlaviQno sutartiniii klasifi-kacij^. Atsizvelgdamas i polifonijos tip^ sutartinés jis suskirstéi heterofonines ir polifonines, o atsizvelgdamas i derminç san-dar^ — i monomodalines (kurin balsai yra tos pacios dermes) irpolimodalines (kurii[ balsai yra skirtingu dermiiO. Pastarosios darskirstomos i sudarytas is bendnj tonii turiníiii arba ji¡ neturinéii;garsaeilin.

I•ty

§i

16

Zmogus ir Zodis 2008 II

"Zenonui Slaviüntti —100

papildydami, sékmingai pabandé atskleistibendr^ sutartiniii ('ki toi laikytq izoliuotomis) irbaltii refreniniii dainii sandar^ analizuoti jii raidosgalimybes.

Metams bégant §iek tiek pakito etnomuzikologiipoziüris ir i sutartinii^ savitum^ kitii tautii daugia-balsiskumo kontekste. Antai apie 1950 metus Z.Slaviûnas, atkakliai ieskojçs sutartinii^kitose kultürose, daug metii susira§inèjçs su iSaliii etnomuzikologais, buvo padarçs isvad^ kad„grieztuoju kanonu, sekundiniais s^skambiais, se-kundiniu paralelizmu (ypac Birzii, Ukmergés aps.vietovése), simetrine forma, priedainiii ir garsazo-

gausumu s u t a r t i n e s s u d a r o a t s k i r ^ne t i k t a i t a rp a r t i m e s n i i i ir t o l i -

mesn i i i k a imyn i i , be t ir t a rp d a u g e l i oki t i i tau t i l" (Slaviünas, 2006, 252). Be abejo,daugelis sutartiniii savybiii taip ir lieka unikalios,neturincios analogy kitose kultOrose (beje, pana-§iai teigé ir slovakq muzikologé Alice Elscheková1981 metáis publikuotoje studijoje Vergleichendetypologische Analysen der vokalen Mehrstimmig-keit in der Karpaten und auf dem Balkan {Karpatiiir Balkanii daugiabalsumo lyginamoji tipologinêanalizè); tarp kitii tautii daugiabalsiskumo pavyz-dziii isanalizavusi sekundinés polifonijos sutartinç„Skamba skamba kankliai", ji priéjo isvad^ kad „sipolifoninio daugiabalsumo rüsis neturi paraleliii"(Elscheková, 1981,240); latviii kilmés muzikologasKarlas Brambatas straipsnyje The Vocal Drone inthe Baltic Countries: Problems of Chronology andProvenance („Vokalinis burdonas Baltijos salyse:chronologijos ir kilmés problemos") panasiai rasé,kad „lietuviii sutartines atstovauja [...] vieningampolifoninam stiliui, todél yra sunku atrasti kokinors genetini ar istorini kontekst^" (Brambats,1983,26).

Vis délto lietuviii sutartines ne tik pagal vien^is esminiii pozymiii - daznus sekundii s^skam-bius, bet ir pagal daugeli kitii ypatybiii (siaurosapimties melodik% polifonijos formas, muzikinçestetik^) - atitinka bendrus archajisko sekundiniodaugiabalsumo „kriterijus" (Raoiûnaité-Vyciniené,2003a). Daugiabalsumas aprépia didziules terito-rijas — Okeanij^ (Melanezija, Admiraliteto salos,Matijo valstija ir kt.), Papua-Nauj^^ Gvinéj^Nuristano provincij^ Afganistane, Nepal^ Florosal^Indonezijoje, Vidurzemio juros pakrantes (Al-banija, Bosnija ir Hercegovina, Serbija, Juodkalnija,aromunai Rumunijoje, Makedonija, Epyro ir Rodosalos Graikijoje, Kroatija, Bulgarija), Karpathossalq^Egéjojûroje, Kaukaz^ PietiiRusij^ Ukrainosir Baltarusijos Polesç, Estij^(setu) irkt. „Sekundinis

daugiabalsiskumas, svetimas Europos muzikos es-tetikos normoms, XX amziaus pradzioje buvo ivar-dijamas kaip „svetimai skambantis" (fremklingend),atspindintis toki^ zmonijos raidos pakopci, kurioje„konsonansas dar nebuvo atrastas" (Brandi, 1989,52). Taôiau didziulé jo paplitimo teritorija (be to,vis nauji sekundinio daugiabalsiskumo zidiniiiarbanedideliii,,saleliii" atradimai bei tyrimai*) rodo, kadtai néra anomalija, bet désningas reiskinys. Austriietnomuzikologas (ieraldas Florianas Messneris irvokieciii muzikologas Rudolfas Marija Brandlis,XX amziaus pabaigoje pradéjç tyrinéti sekundinidaugiabalsiskumo kaip placiai paplitusi reiskini,panaudojo specialii terming die Schwebungs-Di-aphonie'' (apytiksliiii bOtii „garso samplaikos diafo-nija"), tuo pabrézdami jo psichoakiistini pagrindq,bendrazmogisk^ klausos universalum^ (Messner,1976; 1980; Brandi, 1989; 1992). Knygoje DieSchwebungsdiaphonie in Bistrica ( Virpesiii müsosdiafonifa Bistricofc) F. Messneris sutartines greti-no su kitais maksimalaus virpesiii daznumo tarpdviejn balsii pavyîîdziais is Balkanii, Floro salos(Indonezija), Nuristano (Afganistanas), NaujosiosGvinéjos ir kitii saliii (jo knygoje tarp [vairiii dau-giabalsiskumo pavj'zdziii kompiuteriniii sonogramqyra pateikta ir vienos sutartines sonograma - Mes-sner, 1980, 36).

Beje, Schwebungsdiaphonie terming rasydamaapie sutartines uzsienio spaudoje (straipsnis Lithu-anian Schwebungsdiaphonie and its South an EastEuropean Parallels), vartojo ir sios publikacijosautoré Daiva (Raciünaite)-Vyoiniené (2002). Autoréatkreipé démesi [ daznus sutartiniii giesmininkiqpasakymus, jog giedant sutartines balsai turi „susi-dauzti", ,,susimusti'\(Z. Slaviûnui 1936 metáis Tau-jénii kaime yra tekç stebéti, kaip senutés, sutartiniiidainuotojos, kaimo vyrams puciant skuducius -jaisbuvo puciamos taujéniskiii vokalinés sutartines-„negaléjo atsigéréti jn muzika, sakydamos: ,0tgrazu! Tai puikiai sumusa!'"-Slaviûnas, 2006, 31).Pabandyta issiaiskinti, k^galétii reiksti sie i§ paziûros

" 1930meti¡ekspedicijojeS. Baud-Bovy atrado Egéjo juros Kar-pathos salos diafoiiijíi, véliau jis atkreipé démesi {originalit SiaurésEpyro daugiabalsj daina\'iniq^(Baud-Bovy, 1971 ); Doris ir ErichasStockmannai 1964—196-'i metáis atskleidè iki toi nezinotíi albani(daugiabalsum^^ (Stückmann D., E., 1964; 1965); G. Messneris1976 metáis disertacijojc: tyrinéjo panaäias i bulgaru Papua-Nau-josios Gvinéjos daugiabalsés vokalines formas (Messner, 1976)ir t.t. (zr.: Richtman, lí)81; Elscheková, 1981; Trserup, 1972;Muszkalska, 1999 irkt.).•' Schwebungsdiaphonie terming véliau isigaléjusi tarptautinéjeetnomuzikologijoje, benc; pinnasis pavartojo austnj muzikologasGeraldas Florianas Messneris 1976 metáis apgintoje disertacljoje(Die Schwebungsdiaphonie in Bistrica („Virpesiii diafonija Bis-tricoje" — Messner, 1976).

17

Zenono Slaviüno sutartiniii tyrimii tqsair sklaida

The Continuation and Development ofZenonasSlaviûnas' Studies of the Sutartinés

„antimuzikalûs" terminai (beje, panasûs liaudies dai-nininkiiposakiai zinomi ir Balkanuose'", kur gyvuojasutartinèms giminingas sekundinis daugiabalsumas).Autorei kélè nuostab^ tai, kad sutartiniii giedotojqpolinkis balsus „sumusti" yra neatskiriamas nuosiekimo graziai „sutarti"" (Raciunaité-Vycinienè,2003a, 136).

D. Vycinienès dèmesi jau anksciau (Raciunaité-Vycinienè 2000a; 2001 ; 2002) buvo patraukçs vienas[domus dalykas - sutartiniii balsii „sumusimo" beideréjimo gretinimas su varpais: „balsai susidauziakaip zvanai"' arba ,^utarantpasilêj, zvanku it varpai".Autoré atkreipé démesi i tai, kad labai panasûs dau-giabalsio dainavimo, t.y. maksimalios balso energijoskoncentracijos siaurame diapazone, apibüdinimaiz:inomi ir Vidurzemio juros pakrantése: anot tenyks-ciii liaudies dainininkii, jii dainavimas turi skambéti„kaip varpai". JvairOs tyrinétojai (nepriklausomaivienas nuo kito) beveik identisk^ diafonijos estetinivertinim^ uzfiksavo skirtingose vietovése: BarbaraKräder s[ posaki girdéjusi 1956 metáis Bosnijoje,Radmila Petrovic - Serbijoje {kao zvonca), G.Messneris - Bulgarijoje, R. Brandlis - Epyre (kaipkampanes). R. Brandlis mané, jog asociacijos suvarpais dainininkams galéjusios kilti dél panasiiiakustiniii savybiii - matyt, senojo liejimo varpaiapémé tam tikr^ garsii spektr^ (Brandi, 1989, 59).Sio straipsnio autoré, atkreipusi démesi i analogiskuslietuviii sutartiniii giedotojii posakius, apgailestavo,kad minétiems tyrinétojams lietuviskos analogijosnezinomos (Raciunaité-Vycinienè, 2003a, 139).

Suvokdama, kad sekundinio daugiabalsiskumo,kaip tarptautinio reiskinio, fenomenui atskleisti bûtiniakustiniai tyrimai, straipsnio autoré apgailestavo,kad sutartinés, deja, kol kas néra tirtos akustiniupoziûriu (uzsienio etnomuzikologams, tyrusiemskitii saliiidaugiabalses dainas, archyviniai sutartiniqgarso [rasai buvo nepasiekiami). Pries keletq^

'" Pavyzdziui, bulgani dainininkai, dainuodami sekundomis,siekia atviro, forsuoto balso, dazniausiai dainuoja „atvira gerkle",bandydami kuo maksimaliau isryskinti sekundos disonansiskum^(KapaHJibiKOB, 1972, 181). Bosnijoje ir Hercegovinoje archajis-kiyij gangn ekspresyvus dainavimas tampa vyn( ir motern lyciijskirtybii[ zenklu (dél to vyrai ir moterys niekada nedainuojakartu). Vyriskumas cia dar specialiai sustiprinamas „siurksciuvokalu", kuris pastaruoju metu neretai provokuojamas alkoholiu(vietiniii moteni nuomoné apie toki vyru dainavim^^ labai pozity-vi) (Petrovic, 1995, 67). Panasûs balsn „sumuäimas" bOdingas irkitoms pasaulio tautoms. Dar XX amziaus pirmoje pusèje etno-muzikologas K. Stumpfas yra rasçs, jog „laukiniij" tautu muzikojegalima pastebéti tam tikr^ potrauk; astriems s^skambiams, kuriesusidaro, „susimusant" gretimiems tonams, skambant paralelémssekundoms (ÜJTyMncj), 1926,42)." Prisiminkime, kad zodis sutartiné {iarmése — sutaryté, sutarlis,sulariné, sutaryliné) kilçs is veiksmazodziii íutor//, susilarti arbadaiktavardzio sutartis (plg. sudaryti sutarti, sandér[).

autoré ikalbéjo muzikos akustikos specialist^ RytiAmbrazeviciii imtis akustiniii sutartiniii tyrimii(drauge su juo buvo parengtas bendras pranesimas(Raciunaité-Vycinienè, 2005; Ambrazevicius,2005b) Europos etnomuzikologii konferencijojeDruskininkuose'^). Archyviniii sutartiniii, Z. Slaviü-no uzrasytii 1935-193 7-aisiais, akustinius tyrimusR. Ambrazevicius atliko rasydamas atskirus diserta-cijos „Psichoakustiniai bei kognityviniai muzikinésdamos aspektai ir jii raiska lietuviii tradiciniamedainavime" skyrius, juos apibendrino straipsniuose„Sutartiniii dama: psichoakustinis aspektas" (2003)ir Scale in Sutartinés.' Psychoacoustic Viewpoint(2005b). R. Ambrazevicius priéjo isvad^ kad sutar-tiniii „sekundos intonavimo zona plati - apytiksliainuo pustonio iki pusantro tono (mazosios tercijos),homogeniska, t.y. vertikalios s^skambio sekundosnediferencijuojamos, kaip ir horizontalios vienospartijos tercijos. Vidutiné Sekunda lygi 1,78 tempe-ruoto pustonio" (Ambrazevicius, 2003,127). {domutai, kad pirmieji sutartiniii akustiniai tyrimai patvir-tino kai kuriuos sutartiniq zinovo A. Sabaliauskopastebéjimus („mano paties skuduöiai (5) tarp savçstaria, o lyginant su fisharmonija, neatsako aniemsintervalams [...]. Tame penkiastygyje e-fyra zymiaididis"'' - Sabaliauskas (Zalia Rflta), 1904, 26) beistraipsnio autores nuojautas, kilusias sutartiniiiatlikimo su ivairiomis giedotojii grupèmis'"* metu(„pastebéjau, kad giesmininkiq balsai tarpusavyjesusidauzia tuomet, kai maziausias intervalas tarpjil buna siek tiek didesnis uz maz^^ sekund^ (norsgaidose pazymèta m. 2). Tikslus (europietiskai „mu-zikalus") mazosios sekundos intervalo intonavimasnesukelia trokstamo „sumusimo" efekto, be to, ma-zajai sekundai nuolat gresia pavojus pavirsti primosintervalu (t.y. abiems balsams sueiti iunison^). [...]Taigi giedant sutartinés dviejôs, trijôs ar keturiôs,mums iprasti intervalai tarsi iskraipomi: kai kurie jijprapleciami, savotiskai „pratempiami", kiti atvirks-ciai - siaurinami" - Raciûnaitè-Vyciniené, 2003a,137). R. Ambrazeviciaus manymu, savita sutartiniiipsichoakustika ateityje turètii sulaukti didesniodèmesio (Ambrazevicius, 2003, 132). Akustiniai

" "Articulation of Sutartinés: Viewpoints of Insider, Outsiderand Acoustician". Tarptautiné 18-ta Europos elnomuzikoiognkonferencija, Druskininkai, rugséjo 28 d." T^ pati reiäkini A. Sabaliauskas yra pastebéjçs ir penkiastygiiikanklin derinime: „Kiek aä iä kanklininko Jurgio Lapienés iäKrikäEiii, Papilio par., patyriau, tas penkiastygis bus re-mi-fa-sol-la, nors tas pustonis mi-fa néra taip ma^as kaip ant mOsi¡fortepijonii ir fisharmoniji[, taip kad kartais galima manyti, jogten visas (¿ielas) tonas" (Sabaliauskas, 1911, 12).'•* Autoré jau per dvideäimt metii vadovauja sutartiniii giedotojiigrupei „Trys keturiose".

I

i

18

Zmogus ir Zodis 2008 II

"íenonui Slaviünui —100

tyrimai, manyôiau, turétq atskleisti mums dar ne-zinomas sutartiniii intonavimo bei artikuliavimosavybes, isrySkinti unikalius arba universalius juskambesio ypatumus.

Universalius sekundinio daugiabalsiskumobruozus straipsnio autoré pabandè isskirti ir kitosesutartiniti paveldo srityse, pavyzdziui, nuodugniaitirdama vien^ is savitii atlikimo büdii - skundinesdvejines straipsnyje „Sutartines dviejôs tarp kitiiarchajiskii dainavimo dviese büdii" (Raciünaité-Vyoiniené, 2003b). Lietuviti sutartiniti ir latviiiburdoniniii dainii liaudies terminijos ypatumus'^bei daugiabalsiäkumo formii raidos dèsningumusautorè nagrinèjo straipsnyje „Beieskant lietuviii irlatviii daugiabalsiii dainii bendrybès" (Raciûnai-tè-Vyoinienè, 2004a). Iki siol niekieno netyrinètilietuviii burdoniniii sutartiniii bei dainii terminai(pavyzdziui, iizimas, tranavimas) leido kelti prie-laid^ apie nezemisk^ zemiausios partijos prigimti,galbüt speeifinç („nezmogisk^") jos artikuliacijq^latviii (ir kitii Europos tautq) daugiabalsèje dai-navimo tradicijoje. Lietuviii ir latviii daugiabalsèsdainos, analizuotos drauge, gerokai papildè vienoskitii prasmiii lauk^. Sis straipsnis parodè, kad büti-ni tolesni lietuviii-latviii folkloro tyrimai [vairiaislygmenimis.

Autorè savo tyrimams daznai pasitelkia istorinitipologini ir lyginam^i metodus, leidziancius naujaipazvelgti ir i,,netradieines" sutartines, kurias Z. Sla-viûnas buvo pavadinçs naujoviskomis. Straipsnyje„Dviejii pradii - vokalinio ir instrumentinio - su-sipynimas sutartinèje ,Buvo duda Vilniuj'" (Ra-oiûnaitè-Vyoinienè, 2000b) teigiama, kad nusakytikolektyvinii[ sutartiniii (autores terminas) gimimodat^ labai sudètinga. Tyrinètojos manymu, jos for-mavosi tradiciniii sutartiniii aktyvaus vartojimo, one nykimo laikotarpiu. Apie tai liudytii kai kuriuoseküriniuose gausiai vartojamos tradicinès skuduciii(arba ragn) muzikos formulés, pasitaikantys sekundiis^skambiai (kaip ir tradicinèse sutartinèse, nereika-laujantys sprendimo), o svarbiausia - ta pati cikliskaforma (ostinato prineipas). Autorè atkreipè dèmesi idaugelio pavyzdziii itin ankstyv^ intonavimo bûd^ -skandavim^ neapibrèztame aukstyje. Pastarasis, josmanymu, atspindi ne tiek tam tikni sutartiniii anks-tyv^ kilmç, kiek sio reiskinio formavimosi istakasarba tam tikr^ terpç (visii pimia - piemenii), kuriojetos sutartinès gyvavo.

Sutartinès uzsienio tyréjijdarbuose

Sutartinès jau gana seniai èmè dominti ne vienlietuviii tydnètojuiî. Deja, uzsienyje jos ilg^ laik^tebuvo tyrinèjamos tik fragmentiskai. Antai 1952metáis vokieöiii muzikologas profesorius WalterisWiora dnkinyje Europäischer Völksgesang {Europosliaudies dainos) idèjo du pavyzdzius is J. Ciurlio-nytès rinkinio (1938), priskirdamas juos (kartu suislandii kvintii bei portugalii trigarsiii paralelizmopavyzdziais) ,.^enoins daugiabalsumo rilsims" (Wio-ra, 1952, 7). Sutartines svetur i§populiarino lietuviiitautosakininkas Jonas Balys, emigravçs [ JAV. Joplokstelès „Lietuviii liaudies dainos Amerikoje"""garso irasais, komcmtarais bei sutartinès melodijostranskripcija pasinuudojo zymus vokieciii etnomu-zikologas, lyginamosios muzikologijos mokyklosatstovas Curtas Sachsas. 1965 metáis pasirodziusiojeknygoje The Wellsprings of Music {Muzikos kilmé)greta neeuropietiskxikultûni(Mikronezijos, Melane-zijos ir kt.) paralelizmo pavyzdziii tyrinètojas pateikèvien^^J. Balioiäsifruot^sutartinç (Sachs, 1965,181).Lietuviii kanoninès dainos, kaip pastebèjo C. Sach-sas, klausytojo dèmesi sutelkia i reguliani temospakartojim^^ o ne vertikalq dux-comes skambes^,kuri niQsii hannoninis issilavinimas paverCia tokiusvarbiu (Sachs, 1965, 185). Vokieöiii kilmès svediietnomuzikologas Emstas Emsheimeris nedideliamestraipsnyje Some Remarks on European Folk Polyp-hony („Kai kurios pastabos apie Europos liaudiespolifonij^") glaustai pristatè sutartines, kaip originaliifenomenq^ (Emsheimer, 1966, 46). Vokieöiii niuzi-kologas, etnografas Wemeris Danckertas knygojeDas Volkslied im Abendland {Liaudies daina vakariisalyse) sutartinèmis iliustravo teigini, kad „ne kiek-vienas daugiabalsiskumas paremtas konsonansais"(Danekert, 1966,6()).NikolajusKaufmanas -bulga-ni kompozitorius, etnomuzikologas - monografijojeBâlgarskata mnogoglasna narodna pesen {Bulgariedaugiabalsès liaudies dainos) pastebèjo, kad su-tartinès, nepaisant balsii vedimo skirtumii, artimosbulgarii sopii (Sopsko) srities dvibalsèms dainoms(Kaufman, 1968).

Gana daug dèmesio, lyginant su minètais uzsie-nio muzikologais, sutartinèms yra paskyrçs zydiikilmès rusii muzikologas Aleksandras Jusfinas. Isa-nalizavçs skuduöiiiojamas sutartines, straipsnyje OtfenocmbHocmu KOMno3uiiuu e ocmwiamuhix (¡¡opMax

" Liaudiäkos terminijos svarbii sutartiniii •' '̂ •'H '3iiti( daugia-balsiäkumo tyrinèj imams autorè pirm^ kartq^ iSsamiai aptarémonografijoje (Raiiûnaitè-Vyiinienè, 2000(a)) bei straipsnyje„Sutartinès dainininki¡ IQpose (Liaudies termina reikamès irprasmès)" (Raiiûnaitè-Vyiinienè, 2001).

" Lithuanian Folk Son¡;s in the United States. Recorded and an-notated by Jonas Balys. Monograph Series of the Ethnic FotkwayLibrary. FM 4009, 1962 by Folkways Records & Service Corp.,121 W. 47"'St. NYC USA.

19

Zenono Slaviüno sutartiniii tyrimif tqsair sklaida

The Continuation and Development of ZenonasSlaviünas' Studies of the Sutartinés

HapodHoù My3biKu {me3ucbi K npoöneMe) („Apiekompozicijos visum^^ ostinatinése liaudies muzikosformóse (problemos tezés)" - I0C4)HH, 1986) jisatkreipé démesi i instrumentiniii sutartiniii atvir^ciklinç form^, Siame straipsnyje, pasitelkçs pana-sius kitii tautii pavyzdzius, autorius pabandé [rodytiinstrumentinin sutartiniii archajiskum% ritualiskum^(tuo tarpu Z, Slaviünas mané, kad tai vélyvesnisdalykas nei vokaliniii sutartiniii atlikimas instrumen-tais), Sutartiniii tyrimams svarbus ir kitas A. Jus-fino straipsnis - FIojiumoHajibHocmb e numoecKoüHapoduou My3biKe („Politonalumas lietuviii liaudiesmuzikoje"), publikuotas Vengrijoje leistame zumaleStudia Musicologíca (K)C4)HH, 1968),

Pastaruoju metu sutartinés yra tapusios ypacsvarbiu tarptautiniii tyrimii objektu (visii pirma, cíareiktiiprisiminti minét^M, Boiko disertaeij^^(1996),Perskaitçs neseniai isleist^knyg^angliikalbaZ///íM-anian Polyphonie Songs. Sutartinés" (Raciünaité-Vyciniené 2002a), daug démesio sutartinéms savotyrimuose paskyré gruzinii kilmés etnomuzikologasJosefas Zordanija (Joseph Jordanija"), Knygoje WhoAsked the first Question? The Originns of HumanChoral Singing, Intelligenee, Language and Speech{Kas paklausé pirmqji klausimq? Zmonijos daugia-balsio dainavimo, intelekto, kalbos ir snekos kilme)etnomuzikologas teigé, kad lietuviii sutartinéms (se-kundinèms ir kolektyvinèms) pagal daugeli muzikospozymiii artimiausi yra Nuristano (Afganistanas)ir ainii (Japonija) vokalinès polifonijos pavyzdziai(Jordanija, 2006, 240-242, 246), Palyginçs [vairiiipasaulio tautii daugiabalsiskumo pavyzdzius, jisiskélé prielaid^ kad „sutartinés gali büti reliatyviaivélyvas fenomenas". Jo manymu, sekundiniiipolito-naliii sutartiniii prototipu galéjo bûti Europos senojiburdoniné polifonija, pagr^sta sekundii disonansais(Jordanija, 2006, 232, 234),

Kaip matóme, sio etnomuzikologo idéjos (norsir laikytinos hipotetinémis) gerokai priestaraujaauksciau minétiems Z, Slaviüno ir kitq tyrinétojnteiginiams. Tiesa, tam tikro priestaravimo büta jauir paties Z, Slaviüno teiginiuose, Antai vienoje Rastnvietoje randame parasyta: „[,.,] su sutartiniii tekstoprimityvumu nesiderina jii melodijos issivystymolaipsnis. Tatai vercia manyti, kad sutartinés, kaippolifoninés daugiabalsés dainos, bus susiformavusiosvéliau, o pradzioje tie patys tekstai galéjo büti dainuo-

" J, Jordanija äiuo metu gyvena ir dirba Australijoje, Pirmojijo vokalinio daugiabalsiskumo studija pasirodé rusi( kalba:)KopjiaHHH H., rpy3UHCKoe mpaduifUOHHoe MHoaoeojiocue eMeoKdyHapoÖHmi KOHmeKcme MHOzosonocHhLX Kyjihmyp (K eonpocyeeHe3ucaMHoaoeoßOctia), TÔHJIHCH:yHHBepcHTeTa, 1989,

jami vienbalsémis melodijomis" (Slaviünas, 2006,163), Is sio teksto galime sprçsti, kad Z. Slaviünaspripazino sutartiniii raidos „nuo vienbalsiskumo linkdaugiabalsiskumo" teorij^, Kitoje vietoje tyrinétojasteigé: „Siuose abiejuose zidiniuose [pirmajamezidinyje dominavo sekundinis paralelizmas, antra-jame - heterofonija, unisoninés sutartinés - aut.past.] kiekviena sutartiniii daugiabalsumo rüsisvystési savarankiskai, bet ne vienu laiku - sekundinioparalelizmo polifonija reikia laikyti chronologiskaipirmesne" (Slaviünas, 2006, 185), Tuo tarpu butentunisoniniii sutartiniii paplitimo teritorijoje J, Ciur-lionyté (véliau ir A, Nakiené) iivelgé polifoniniiisutartiniii prototipus (be to, ir pats Z. Slaviünas teigé,kad „polifoninés daugiabalsés dainos bus susiforma-vusios véliau" - taigi antroji autoriaus mintis tarsipriestarauja jo pirmajam teiginiui). Tokios skirtingosteorijos rodo, kad sutartinés vis dar néra pakankamaiistirtos - [vairiii tautii tyrinétojams jos kelia priesta-ringii minciii (tai tik patvirtina sutartiniii fenómenosudétingum^,

Svarbu tai, kad zodis „sutartinés" siandien vis daz-niau skamba [vairiose tarptautinése konferencijose:daug pranesimii sia tema yra skaiciusi D. Raciünaité-Vyciniené, po kelet^ pranesimii apie sutartines yrapadarç R. Zarskiené, R. Ambrazeviöius, A. Nakie-né, D, Urbanaviciené, Kai kuriuose moksliniuoserenginiuose, pavyzdziui, Tbilisyje vykstanciuosetarptautiniuose vokalinio daugiabalsiskumo simpo-ziumuose, sutartinés tampa nebe egzotiäku objektu,pirm^ kart^ pristatomu Lietuvos mokslininkii, betlietuviii fenomenu, padedanciu [vairiiisaliiityréjamsplétoti idéjas apie universalaus reiskinio - daugia-balsiskumo - genezç, raid^ (Raciünaité-Vyciniené,2006a; 2006b),

Naujausi sutartiniy tyrimai irsklaida Lietuvoje

Galima teigti, kad sutartinés ir siandien tebérapatrauklus tyrimo objektas, dominantis ivairiiisriciii Lietuvos mokslininkus. Antai 2001 metáisbuvo apginta Daivos Seskauskaités etnologijoskrypties daktaro disertacija „Sutartinés apeiginia-me kontekste" (Seskauskaité, 2001a), tais paciais ^metáis pasirodé ir jos pagrindu parengta knyga Su- |tartinés — senovés apeiginés giesmés (Seskauskaité, "̂2001 b), Ieskodama sutartiniii apeigiskumo apraiskii, ,[yautoré gana daug démesio skyré kai kuriii sutartiniii 5priedainiii semantikai ([domiai interpretavo refrenii i§ciüto, sadauto, siudi, ciulado, dautuvo ir kt, galim^ "̂kilmç), izvelgé paraleliii su budistii recitavimu, iter- apiant tam tikms garsus. Daug vietos skyré augalii j§

20

Zmogus ir Zodis 2008 II

TLenonui Slaviünui -100

etimologijos bei simbolinés prasmés paieskoms(originali rütos, kaip bendrinio pavadinimo, skirtotam tikros rijsies augalams [vardinti, koncepcija).Visiskai neseniai parengta spaudai etnochoreologèsDalios Urbanavioienés studija (su DVD) Sokamosiosir zaidziamosios sutartinés (Urbanaviciené, 2008).Tçsdama Z. Slaviüno sokamtyti sutartiniii tyrimus,autoré praturtino juos nauja archyvine medziaga,pasiülé originali^ zaidziamiyn ir sokamiyii sutartiniiiklasifikacij^, aptaré sinkretini [vairiii dainavimo büdiirysisujudesiais. Ypaö vertinga tai, kad jos teoriniustyrimus leidinyje papudo vaizdas: pirm^kart^galimepamatyti visus sutartiniii sokius, rekonstruotus [vairiiiVilniaus folkloro ansambliq.

\ sutartinés ne kart^yra atkreipç démesi ir lietuviiiprofesionaliosios muzikos tyréjai. Antai muziko-logas Juozas Antanaviôius straipsnyje „Profesinéspolifonijos principe ir formii analogijos liaudiessutartinése" (Antanaviôius, 1969) ir disertacijoje rusiikalba ¡Joßucponua emimoecKoü uncmpyMenmanbHOÜMy3biKe („Polifonija lietuviii instrumentinéje muzi-koje", 1970) tyré sutartiniii ir profesinés polifonijosformii bendrumus. Ruta Gaidamaviciüté nagrinéjosutartiniii ritmo ypatybes ( 1981 ), tyré jii panaudoj imogalimybes profesionalioje küryboje (1990; 1993).D. Vyôiniené aptaré [vairias sutartiniii apraiskaskompozitoriaus Felikso Bajoro küryboje (2001b).

Dziugu, kad sutartinés néra vien mokslo objektas.Tai kartu ir labai svarbi Lietuvos kultürinio gyve-nimo dalis. Sutartiniii atgimimas, prasidèjçs 1969metáis Povilo Mataiôio Liaudies muzikos teatrotrupés koncertu, tçsiasi iki siol. Sutartinés girdimeivairiuose folkloro ansambliii bei atskini sutartiniiigiedotojugrupiiikoncertuose, festivaliuose. Vilniujekasmet vykstanciame tarptautiniame folkloro festi-valyje „Skamba skamba kankliai" atsirado specialüssutartiniii vakarai, rengiamos sutartiniii giedojimostovyklos (kasmet tokia stovykla vyksta Vilkijos A. irJ. Juskii muziejuje), seminarai, publikuojamos kny-gelés, skirtos sutartiniii mokymuisi'* ir pan. 2007 m.balandzio 21 d. Vilniaus sv. Kotrynos baznycioje[vyko sutartiniii vakaras, skirtas Z. Slaviüno 100-osioms gimimo metinéms paminéti (jame skambéjosutartinés is chrestomatinio Z. Slaviüno Sutartinititritomio).

Sioms archajiskoms giesméms skambant müsiidienomis, daugeliui klausytojn vis dar tebekyla „am-zini" jii kilmés, amziaus, savitumo, tradicijos tçstinu-mo irkt. klausimai. „K^girdim sitóse giesmése, kadsédim simtai - nusôiuvç? Nenorédami, kad baigtiisi.

'* Straipsnio autoré yra iäleidusi sutartiniii giedojimo pradzia-mQV.ú[Kokingiedosim, kokinsutarysim? (2004b).

Apsalç nuo svarumo ir skaidrumo. Ir lengvumo. [...]Kai apie rugius ir linus nebevaiksto klegédamosnuometuotos moterys (juk nemaciau to nei as, nei tu,ir nematysim - niekad) - is kur tas giedojimas? Tasnusóiuvusiii sirdziii plazdenimas - besiklausant jo?Tas zodziais nenusakomas pajautimas, kad kazkas,neapciuopiamo, tçsiasi - it siülas - nuo tii, nuome-tuotii parugése, - per mus - i ateiti - koki^? Kada?Kas ir tada giedos? K^?" - tai Rütos Lukosevioiütésmintys, pareikstos po sutartiniii koncerto Bemardiniibaznycioje". Jos rodo, kad Z. Slaviüno paskleistameilé sutartinéms gyva müsq sirdyse.

Literatura

AmbrazeviCius R., „Sutartiniii dama: psichoakustinis aspek-tas", Lietuvos inuzikologija, nr. 4, Vilnius: Lietuvosmuzikos akademijos leidykla, 2003, p. 125-135.

Ambrazeviöius R., Fsichoakustiniai hei kognityviniaimuzikinés damos aspektai irjn raiska lienivíii tra-diciniame dainavime, Disertacija, Vilnius: Lietuvosmuzikos ir teatro akademija, 2005(a). Rankraäöioteisémis.

Ambrazevicius R., "Scale in Sutartinés: PsychoacousticViewpoint", in: Traditional Music and Research inthe Baltic Area, New Approaches in Ethnomusicolo-gy, ed. R. Astrauskas, Vilnius: Lithuanian Academyof Music and Theatre, Department of Ethnomusico-logy, 2005(b), p. 244-260.

Antanaviôius J., „Profesinés polifonijos principn ir formiianalogijos liaudies sutartinése", Liaudies kCiryba, t.1, Vilnius: Mintis, 1969, p. 27-52.

lO., riojiuípomisi « jiumoecKoù UHcmpy-y3btKe, ABTOpe(|)epaT flHcceprauHH,

JleHHHrpaa: JleHHHrpaflCKaa rocy^apcTBCHHa«KOHCepBaTOpHH, 1970.

Bareikyté-Nakiené A., „Lietuviq sutartiniti ir vienbalsindainq sandaros analogijos", Tautosakos darbai, t.VI (XIII), Vilnius: Lietuviii literatüros ir tautosakosinstitutas, 1997, p. 124-140.

Boiko M., "On the Interaction between Styles in BalticFolk Music: Sutartinés Polyphonie and East BalticRefrain Songs", in: European Studies in Ethno-musicology: Historical Developments and RecentTrends, M. P. Baumann, A. Simon and U. Wegner(Hrsg.), Wilholmshaven: Florian Noetzel Verlag,1992(a), p. 218-236.

Boiko M., Die litauischen Sutartinés, Eine Studie zurBaltischen Volksmusik, Dissertation ztir Erlagung derWürde des Doktors der Philosophie der UniversitätHamburg, Hamburg, 1996.

" R. LukoseviciQtè, Po sutartiniii skliautais, Liaudies kultüra,1997,nr. 4,p. 49-50.

Zenono Slaviûno sutartiniii tyrimif tqsair skiaida

The Continuation and Development ofZenonasSlaviûnas' Studies of the Sutartines

Brambats K.., "The Vocal Drone in the Baltic Countries:Problems of Chronology and Provenance", Journalof Baltic Studies, 14(1), 1983.

Brandi R., "Die Schwebungs-Diaphonie - aus musikethno-logischer und systematisch-musikwissenschaftlicherSicht", in: Südosteuropa-Studien, Band 40, Schrif-tenreihe der Hohschule fur Musik in München.Bd. 9, Volks- und Kunstmusik in Südosteuropa,Eberhardt C , Wei G. (Hrsg.), Regensburg, 1989,S. 51-67.

Brandi R., "Die ,Schwebungsdiafonie' im Epiros und ver-wandte Stile im Lichte der Psychoakustik", in: Vonder Vielfalt musikalischer Kultur, Festschrift für Jo-sef Kuckertz, Zur Vollendung des 60, Lebensjahres,Red. R. Schumacher, Salzburg, 1992, S. 43-79.

Danckert W., Dûi5 Volkslied im Abendland, Bern-München:Franke Verlag, 1966.

Elscheková A., "Vergleichende typologische Analysen dervokalen Mehrstimmigkeit in den Karpaten und aufdem Balkan", in: Stratigraphische Probleme derVolksmusik in den Karpaten und auf dem Balkan,ed. A. Elscheková, Bratislava: Veda Verlag derSlowakische Akademie der Wissenschaft, 1981,S. 150-256.

Emsheimer E., "Some Remarks on European Folk Po-lyphony", Journal of the International Folk MusicCouncil, vol. XVI, 1964, p. 43-46.

Gaidamaviciüté R., „Sutartiniq dtmika", Menotyra, nr. 10,Vilnius: Mokslas, 1981, p. 41-55.

Gaidamaviôiûté R., „Sutartiniq ritmikos panaudojimogalimybes profesionalioje küryboje", Menotyra, nr.17, Vilnius: Mokslas, 1990, p. 130-140.

Gaidamaviciüté R., Lietuviii muzikos sutartiniskoji tradi-cija. Disertacija, Vilnius: Lietuvos muzikos akade-mija, 1993. Rankrascio teisémis.

Muszkalska B., "Tradycyjna wieloglosowosc wokalnaw kulturach basenu Morza Srodziemnego", SeriaMuzykologia 6, Poznan: Wydawnictwo NaukoweUniwersytetu im. Adama Mickiewycza, 1999.

MessnerG.,Die Schwebungsdiaphonie in Bistrica,{JngedT.Dissertation, Wien, 1976.

Messner G., Die Schwebungsdiaphonie in Bistrica, Un-tersuchung der mehrstimmigen Liedformen einesmittelwestbulgarischen Dorfes, Tutzing: HansSchneider, 1980.

Nakiené A., „Ritmo formulés tvermé lietuviii liaudiesmelodijose", Tautosakos darbai, t. VI (XIII), Vil-nius: Lietuvin literatûros ir tautosakos institutas,1996, p. 83-96.

Nakiené A., Senasis lietuvin liaudies melodijn sluoksnis.Refreninés dainos ir sutartines. Disertacija, Lietuvitiliteratûros ir tautosakos institutas, 2001. Rankrascioteisémis.

Paliulis S., „Sutartiniti ir skuduôiii keliais", in: Stasys Pa-liulis: tautosakininko gyvenimas ir darbai, sudaréir parengé A. Vyzintas, Vilnius: Lietuvos muzikosakademija, 2002.

Petrovic A., "Perceptions oîganga", The World of Music, 37 (2).Woridng with Blacking: The Belfast Years, Wilhelmsha-ven: Florian Noetzel Edition, 1995, p. 60-71.

Raciünaité-Vyciniené D., Sutartiniti atlikimo tradicijos,Vilnius: Kronta, 2000(a).

Raciünaité-Vyciniené D., „Dviejti pradq - vokaiinio irinstrumentinio - susipynimas sutartinéje ,Buvoduda Vilniuj "', Lietuvos muzikologija, nr. 1, Vilnius:Lietuvos muzikos akademijos leidykla ir Kultûrosir meno instituto leidykla „Gervelé", 2000(b),p. 89-103.

Raciünaité-Vyciniené D., „Sutartines dainininkti lüpose(Liaudies terminti reiksmés ir prasmés)", Darbaiir dienos, Kaunas: VDU leidykla, 2001 (a), p.101-113.

Vyôiniené D., „Sutartiniskoji gija F. Bajoro küryboje",in: Feliksas Bajoras, Vilnius: Lietuvos muzikosakademijos leidykla, 200l(b), p. 115-129.

Raciünaité-Vyciniené D., Lithuanian Polyphonic Songs.Sutartines, Vilnius: Vaga, 2002.

Raoiünaité-Vyciniené D., „Sutartiniti dama: kognityvinisaspektas", Lietuvos muzikologija, nr. 4, Vilnius: Lie-tuvos muzikos akademija, 2003(a), p. 136-143.

Raoiünaité-Vyciniené D., „Sutartines dviejôs tarp kitii ar-chajiskii dainavimo dviese büdq", Liaudies kultüra,nr. 2, 2003(b), p. 19-31.

Raciünaité-Vyciniené D., „Beieskant lietuviii ir latviqdaugiabalsiii dainii bendrybés", Liaudies kultüra,nr. 4, 2004(a), p. 16-25.

Raciünaité-Vyciniené D., Kokiti giedosim, kokiii sutary-sim? [su CD], Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatroakademija, 2004(b).

Raciünaité-Vyciniené D., "Articulation of Sutartines:Viewpoints of Insider and Outsider", in: Traditio-nal Music and Research in the Baltic Area. NewApproaches in Ethnomusicology, edited by R.Astrauskas, Vilnius: Lithuanian Academy of Musicand Theatre, Department of Ethnomusicology, 2005,p. 231-243.

Raciünaité-Vyciniené D., "Manifestation of Drone in theTradition of Lithuanian Polyphonic Singing", TheSecond International Symposium on TraditionalPolyphony, proceedings 23-27 September 2004,Tbilisi, Georgia, edited by R. Tsurtsumia, J. Jorda-nia, Tbilisi: Tbilisi State Conservatoire, 2006(a),p. 106-114.

Raíiünaité-Vyciniené D., "Seeking for Origin of Songswith Refrain Tumba and their Interpretation", TheThird International Symposium on Traditional

i•G

22

Zmogus ir Zodis 2008 II

"íenonuí Slaviünui —100

Polyphony, 25-29 September, Tbilisi State Con-servatoire, 2006(b).

Riehtman C, "Die Hauptmerkmale der erforsehten Schich-ten in der traditionellen Musik und in den Musi-kinstrumenten Bosniens und der Herzegowina",Stratigraphische Probleme der Volksmusik in denKarpaten und auf dem Balkan, editor A. Elscheková,Bratislava: Veda Verlag der Slowakische Akademieder Wissenschaft, 1981, S. 73-85.

Sabaliauskas A. (Zalia Rüta), „Sutartinés ir musii muzikos[rankiai", Dirva, Zinynas, nr. 4, 1904.

Sachs C , The Wellsprings of Music, New York, Toronto,1965.

Slaviünas Z.,,,Sutartiniii daugiabalsiäkumotipaürjuchro-nologijos problema", Liaudies küryba, t. I, Vilnius:Mintis, 1969, p. 9-27.

Slaviunas Z., Sutartininsokiai, juamiius ir panaudojimoproblemos, Praneäimas skaitytas teorinéje konferen-cijoje „Lietuvin liaudies ir sceninés choreografijossantykis ir problemos", ¿vykusioje 1971 m. gruodzio12 d. Vilniuje, Vilnius: Lietuvos TSR Kultürosministerija, Lietuvos TSR Liaudies Meno Rümaiirkt., 1971.

Slaviünas Z., „Polifoniniii sutartinin geografinio paplitimoproblemos", Liaudies kfiryba, t. 2, Vilnius: Mintis,1974, p. 16-36.

Slaviünas Z., „Apie sutartiniii ritmikos savitum^", Liau-dies kilryba, t. 3, Vilnius: Lietuvos etninés kultürosdraugija, Lietuvos liaudies kultüros centras, 1992,p. 15-20.

Slaviünas Z., Rastai, t. I: Daugiabalsiii lietuviii liaudiesdainii - sutartiniii tyrinéjimai, Vilnius: Vilniauspedagoginio universiteto leidykla, 2006.

Stockmann D., Stockmann E., "Die vokale Bordun-Me-hrstimmigkeit in Südalbanien", Les Colloques deWégimont IV, 1958-1960, Paris, 1964, S. 85-135.

Saknys B., „Sutartiniii Kolumbas", in: As isdainavauvisas daineles. Pasakojimai apie liaudies talentus- dainininkus ir miizikantiis, t. 2, sudaré ir parengéD. Kriatopaité, Vilnius: Vaga, 1988, p. 544-559.

Seakauskaité D., Sutartinés apeiginiame kontekste. Di-sertacija, Kaunas: Vytauto Didziojo universitetas,2001 (a). RankraäCio tcisémis.

âeakauskaité D., Sutartinés - senovés apeiginés giesmés,Kaunas, 200 l(b).

Simonyté-Zarskiené R., Skuduciavimas siaurés rytii Eu-ropoje, Vilnius: Lietuviii literatüros ir tautosakosinstitutas, 2003.

Trœrup B., "Dvoglasno pjevanje u Prizrenskoj Gori", RadXVII kongresa .'¡aveza udruzenja folklorista .higos¡a-vije Porec ¡970, Zagreb 1972, p. 345-349.

Vyéiniené D., "Lithuanian Schwebungsdiaphonie and itsSouth an East European Parallels", The World ofMusic: Traditional Music in Baltic Countries, editorM. P. Bauman, vol. 44 (3), Berlin, 2002, p. 55-77.

Wiora W., Europäischer Volksgesang, Gemeinsame For-men in charakteristischen Abwandlungen, Köln,1952.

Zarskiene R., Skiiduciai ir jti giminaiciai: Lyginamiejityrimai, Vilnius: „Visuomenés" iurnalo redakcija,1993.

BoHKO M., «Cjie^bi cyTapTHHec B JlaxBHH», üpuöajimuuc-Kuü My3biKoeeô'iecKuù côopiiuK, nwn. 4, BiMbHioc:

Muzika,1992(b),c. 61-81.)KopAaHH5i H., rpy3UHCKoe mpaduiiuoHHoe MHOzozoJiocue «

AiejicdyHapodHav KoameKcme MHOzozo.nocHbix Kyjib-

myp (KeonpocyzeHesucaMHoeozojiocun), TÖHJIHCH:

H3.aaTejibCTB0 TÔHJIHCCKOFO yHHBepcHreTa, 1989.

KapaWIblKOB Jl., «O HeKOTOpblX My3bIKaiIbHblX 0C06eHH0C-

T«x moncKOH flByxrojiocHoñ riecHii», in: CnaeHHcmm

My3blKa/lbHblÜ IpOßbKJlOp, COCT. H pefl. H. H. 3eMLlOB-

CKHH, MocKBa: My3biKa, 1972, c. 163-185.

Kay({)MaH H., EwizapcKama MHoeozjiacHa napoOHa neceH,

Co4)Ha: HayKa H H3KycTB0, 1968.

PiOHTejTb H., «HcTopHHecKHe njiacTbi 3CTOHCKOH Hapoa-

HOH neCHH B KOHTeKCTC 3THH4eCKHX OTHOlUeHHH»,

Ars musicae popiilaris 12, TajiJTHH: MucTHTyT 3C-

TOHCKoro 5i3biKa AKa/ieMHH HayK 3CTOHHH, 1994.

CnaBKjHac 3., CymapmuHec. MHOzozojiociibie necmi Jiu-

moecKozo Hapoda, neHHHvpaa:. My3biKa, 1972.

UlTyMncj) K., TIpoucxoDicdeHue MyjbiKu, JleHHHrpa.n,

1926.IOc({)HH A. , «no.nHTOHajibHOCTb B .nHTOBCKOM HapcaHoB

My3biKe», Studia Musicologica, vol. X, Budapest,1968, nr. 1-4, c. 323-337.

K)C(J)HH A. , « O UejlOi;THOCTH KOMnO3HUHH B OCTHHaTHblX

(jjopMax HapoziHOH My3biKH (Te3HCbi K npo6.rieMe)»,

in: FlpoGneMbi mpadmiuoHHOü UHcmpyMeHinajibnoü

My3biKU Hapodoe CCCP, JleHHHrpa.n: THTMHK,1986, c. 157-170.

I

I

23