Algirdas Julius Greimas - Tautos .Algirdas Julius Greimas 1.2. Mitologija kaip filosofija Claude'as

  • View
    214

  • Download
    0

Embed Size (px)

Text of Algirdas Julius Greimas - Tautos .Algirdas Julius Greimas 1.2. Mitologija kaip filosofija Claude'as

  • Algirdas Julius Greimas

    APIE DIEVU S IR M ONES Pratarm*

    1. Mitologija kaip objektas1.1. Mitologija kaip ideologija

    Mitologijos kaip savarankios socialini moksl akos susiformavimas suritas su Georges'o Dumzilio vardu: kova, kuri jis per itisus deimtmeius ved prie mitologijos mgjus, irinius mitus kaip lakios fantazijos meno krinius, prie istorikus-realistus, iekanius mitini fakt, o ne j reikms, prie vairias filosofines teorijas, silanias vienu ypu, keleto kategorij pagalba iaikinti visos monijos mitin galvojim, pasibaig pergale, kuri galutinai tvirtino i tyrinjim srit etoje ms amiaus dekadoje.

    Dumzilio ieities takas labai paprastas - tai atitikmens tarp dievikojo ir mogikojo pasauli teigimas, dievikj pasaul irint, tam tikra prasme, kaip mogikojo pasaulio, jo santvarkos, jo pagrindini rpesi ir trokim atspind. Tyrindamas indoeuropiei taut religijas, jisai suformulavo hipotez, pagal kuri t taut bendra socialin struktra randa savo atitikmen dievikojo pasaulio struktroje ir dievikj funkcij pasidalinime. Kitaip sakant, tautos religija yra jos ideologija, kurios pagalba bendruomen msto save pai, moni tarpusavio santykius, joje pasireikianias prietaraujanias jgas, - visa tai suabsoliutindama dievikame plane. Tuo

    * Spausdinama i Algirdas Julius Greimas, Tautos atminties beiekant. Apie dieims ir mones, Vilnius-Chicago, 1990, p. 9-31.

    194

  • Apie dievus ir mones

    ImiiJu, pavyzdiui, tris indoeuropiei visuomenei bdingas so- it lines klases - dvasiki, kari ir emdirbi bei piemen klases -

    M tinka trys dievikojo suverenumo sferos: dvasinink klasei - k untraktualinio ir magikojo suverenumo sfera, kari klasei - jga i .remtas suverenumas, o emdirbi ir piemen klasei - visoki

    /i-mik grybi" - maisto, turto, sveikatos, groio - altinio ir ..lubos sfera.

    Nesigilinant ios teorijos atskirus komponentus - neirint ar toks suverenumo funkcij paskirstymas bendras visoms mitolo- ijoms, nestatant klausimo, ar diev pasaulis tiesiogiai atspindi

    / mogikj santvark, ar reikalingas papildom mediacij - reikia pabrti nediskutuojam Dumzilio nao svarb. Jo atlikti tyrin- |imai, patvirtin pirmutines hipotezes, leidia suprasti, (a) kad dievai ir kitos mitins btybs nra mogikos fantazijos" padariniai, o ligratyvins priemons monijos ir pasaulio prasmei ir tvarkai isiaikinti; (b) kad mitologin galvosena nra padrika ir atsitiktin, o vyksta organizuotos diev veiklos ir funkcij sistemos rmuose; (c) kad mitologija yra paaukta ireikti tiriamos visuomens, labai plaiai suprast, politin ideologij.

    I tokios mitologijos sampratos iplaukia dar vienas, metodologiniai itin svarbus konstatavimas: mitologija nra, kaip tai buvo prasta manyti, vienos kurios tautos surinkt mit kolekcija, o ideologin struktra, galinti pasireikti bet kokia literatrine" forma. Iekodamas, kaip komparatistas, mitini struktr atitikmen atskirose indoeuropiei tautose, Dumzilis surado jas Romoje uraytas kaip istorinius vykius, Indijoje kaip epopjos atskirus epizodus, Airijoje kaip legendas ir t.t. Kitaip sakant - ir tai apibdina mokslin mitologijos metodologij - mitologiniai tyrinjimai negali prasidti nuo apriorinio mito" kaip literatrinio anro definicijos nustatymo, pasakojim, vadinam mitais", korpuso sudarymo ir to korpuso analizs, ko mus moko dar XIX amiuje idirbtos mokslinio apraymo procedros: atvirkiai, mitiniai pasakojimai yra tiktai vienas i gausi altini, kuri pagalba galima bandyti atstatyti mitines struktras.

    195

  • Algirdas Julius Greimas

    1.2. Mitologija kaip filosofija

    Claude'as Lvi-Straussas visai kitoje srityje - Amerikos indn mitologijoje - pritaiko ir ipleia Dumzilio idirbt metodologij, nors ir pasirinkdamas savo analizei skirting ieities tak. Jo 1955 metais Journal o f American Folklore paskelbtas straipsnis The Structural Study of Myth" danai laikomas kaip ios naujos mokslo akos gimimo data Pervelgs visiems inom Edipo mit, jis konstatuoja, kad kiekvienas mitas gali bti skaitomas dviem bdais: horizontaliai skaitant, jis atrodo kaip visikai aiki, bet jokios prasms neturinti pasaka; verti kaliai skaitant - t.y. pastebint, kad kai kurie semantiniai pasakojimo bruoai, nors ir skirtingomis figromis ireikti, nuolat kartojasi ir organizuojasi tam tikras reikms struktras - mitas yra nebeaikus, sunkiai iifruojamas, bet prasmingas tekstas. Mitologijos kaip mokslo udavinys yra tad vis pirma idirbti mitini tekst skaitymo metodus, kuri pagalba atsiskleis mitologija kaip visuma istorij, kurias monija sau pasakoja, isakydama tuo netiesioginiu bdu savo esminius rpesius, sprsdama visas kylanias filosofines problemas.

    Nepaneigdamas Dumzilio, Lvi-Straussas ipleia tad jo ikelt problematik: ten, kur Dumzilis mat tiktai visuomenins ideologijos iraik, Lvi-Straussas iri jau bendros kultrins filosofijos isakym. Turdamas reikalo jau nebe su organizuot religij formomis, o su vadinamj archajini bendruomeni mitologijomis, jisai irykina jose tas pagrindines dimensijas, pagal kurias monija msto savo kultr. tai kad ir perjimas i alio maisto, bdingo visiems gyviams, virt ar kept maist, perjimas i nuogumo stovio apsirengim ar isipuoim - tai vis slenksiai, kuriuos mogus, paneigdamas savo prigimt - natr, perengia ir pasiekia kultr: tai visuotinos apmstymo temos, sutinkamos turbt kuone visose mitologijose. Galima, inoma, nesutikti su vienu ar kitu Lvi- Strausso teigimu ar irodinjimu, jo naas dar labiau irykina tai, k galima skaityti ndiene mitologijos samprata - kad jinai yra monijai bdinga figratyvinio mstymo forma, sprendianti pagrindines ideologines ir filosofines problemas.

    Bandydamas atsakyti klausim, kodl pavirutinis mit skaitymas nesuprantamas, nors j gili prasm ir yra neabejotina,

    196

  • Apie dievus ir mones

    I cvi-Straussas silo tai iaikinti kolektyvins pasmons hipoteze.I urint galvoje, kad mitologij sprendiamos problemos yra uni- crsalios, kad figratyvins iraikos priemons, kaip ir kiekvienos

    t nins bendruomens nekamoji kalba, nors ir bdamos reliatyvios, nepriklauso nuo atskir individ kapriz, o sudaro bendr tos visuomens lob, - mitinio pasakojimo forma perduodamas turinys i irkuliuoja tarp moni, nors paios iraikos formos ir ne visai uprantamos ar nebesuprantamos. Galima, inoma, i hipotez

    priimti ar nepriimti - tai mitologijos metod niekuo nepakeiia - lieka tiktai ta pati pagrindin problema - mit skaitomumo problema. Mitinis tekstas, kaip ir bet koks kitas mogaus pasakojimas, gali bti suprastas tik tada, kai jo adresatas turi savo dispozicijoje atitinkam semantin kod, leidiant jam gaut tekst iifruoti. Kitaip sakant, norint suprasti mitus, nepakanka turti ger j kolekcij, reikia dar susidaryti atitinkam mitin odyn, padedant juos iskaityti.

    1.3. Mitologija kaip kultra

    i semantinio kodo problema pasirodo tad kaip btina slyga galutiniam ios srities metodologijos susidarymui. Naujoji mitolog karta bando utat grti prie Dumzilio, pagal kur, kaip matme, mitologija, kaip semantin struktra, yra nepriklausoma nuo tekst - mit, kuri pagalba ji ireikiama. To paskoje mitologijos svoka dar labiau ipleiama, identifikuojant j su bendruomens kultros, raytos duotus laiko ir erdvs rmus, visuma. Studijuodamas senovs graik mitologij, Marcelis Dtienne'as n kiek ne maiau negu mitinius pasakojimus, kreipia dmes ano meto mokslines teorijas", ems kio vadovlius, botanikos ar zoologijos apraymus, alimentarin reim, kvepal ir brangakmeni naudojim ir t.t., irdamas ias sritis kaip lokalines figratyvins logikas, kurias naudoja mitinis mstymas. Apversdamos Lvi- Strausso suformuluot problematik - pagal kuri mitologija yra semantinio kodo pagalba iskaitoma mit visuma - naujos io mokslo tendencijos mitologij identifikuoja su semantiniu kodu, galiniu, reikalui esant, generuoti mitinius pasakojimus.

    197

  • Algirdas Jidiiis Greimas

    Neirint iuo metu mitologijoje pasireikiani vairi tendencij ir kai kuri metodologini skirtum - kurie yra tiktai ios mokslo akos gyvybingumo enklai - bendrosios jos bazs, pakankamai solidios, lieka priimtinos visiems mitologams: mitologija yra bendruomens kultros iraika; kaip kultrinis tekstas, jinai gali ir turi bti skaitoma ir iaikinama j organizuojanios vidujins sistemos, o ne i iors pasiimt apriorini kategorij pagalba.

    itoks schematinis ir gana pavirutinikas pagrindini i dien mitologijos bruo nusakymas mums atrod reikalingas tam, kad geros valios skaitytojas persptas i anksto inot, kokiame epis- temologiniame ir metodologiniame fone bandoma ioje knygoje aprainti mitinius reikinius ir sprsti mitologines problemas. Nepageidautina, kad kritikas vilgsnis autoriaus sugebjimus ir jo kompetencij bt pretekstu paiai mitologijai pasmerkti; nereikt, i kitos puss, kad mitologins teorijos nepripainimas - ar, paprasiausiai, nepainimas - tarnaut argumentu tyrintojo atliktus dalinius apraymus ar lokalinius iaikinimus atmesti. Skaitytojui, besidominiam lietuvi tautosaka ir mitologija, inaniam Jono Balio darbus ir nuopelnus ioje srityje, turt i anksto bti aiku, kad jo pasisakymuose apie mitologij i esms" dstoma mitologijos samprata, atitikdama XIX amiaus pseudofilosofinius ir pseudomoks- Iinius ios ries svarstymus, nieko bendro neturi su per pastaruosius penkiasdeimt met susiformavusia mitologija kaip atskira socialini moksl aka.

    2. Lietuvikosios mitologijos problemos

    2.1. Etnologija ar kultros istorija?

    Taip plaiai suprasta mitologija prisistato kaip priemon vairi bendruomeni kultroms tyrinti. Nordama aprayti vadinamj archajini, raybos nepastani visuomeni kultras, jinai gali bti laikoma viena i etnologijos srii. Domdamasi senj, istorikj kultr apraymu - o tuo paiu ir j atstatymu - mitologija pasidaro vienu i pagrindini kultros istorijos komponent. Nors tai jos, kaip antropologijos - kaip mogaus mokslo, - esms ir nepakeiia,

    198

  • Apie dievus ir mones

    linai vis dlto yra priversta iais dviem atvejais naudoti kitokius I 'l iejimo bdus, kitoki me