Upload
others
View
2
Download
0
Embed Size (px)
Citation preview
VEIKLOS IR VEIKLOS IR
FINANSINFINANSINĖ Ė
ATASKAITAATASKAITA 2011 m. 2011 m. gegužė gegužė -- 2012 m. gegu2012 m. gegužėžė
Pavirtinta Valdybos posPavirtinta Valdybos posėdyje ėdyje 2012 m. baland2012 m. balandžio žio 25 d.25 d.
Lietuvos psichologų sąjunga (LPS)
Tai visuomeninė organizacija, vienijanti apie 400 psichologų, dirbančių įvairiose psichologijos srityse,
besirūpinanti psichologija ir psichologais Lietuvoje. Tai didžiausia Lietuvoje psichologus vienijanti organizacija, kuri
aktyviai skatina ir koordinuoja profesionalios psichologinės pagalbos plėtrą, skatina psichologų profesinės
kvalifikacijos kėlimo sistemos kūrimą, formuoja profesionalios psichologijos sampratą visuomenėje.
Lietuvos psichologų sąjungos vizija
Europinio lygio psichologiniai tyrimai ir praktika Lietuvoje.
Lietuvos psichologų sąjungos misija
Vienyti Lietuvos psichologus.
Atstovauti psichologus ir psichologiją Lietuvoje ir Europoje.
Aktyvus dalyvavimas sprendžiant visuomenės socialines ir psichikos sveikatos problemas.
Paslaugos psichologams: konferencijos, mokymai, testai, leidyba, konsultacijos.
Lietuvos psichologų sąjungos tikslai
Atstovauti psichologus įvairiose institucijose, įgyvendinant bendrus tikslus, o taip pat ginti savo narių darbo, ekonominius ir socialinius interesus Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytomis priemonėmis.
Skatinti, vykdyti psichologinius tyrimus, programas, projektus ir dalyvauti juose.
Skatinti psichologijos mokslo ir profesijos plėtrą.
Rūpintis psichologų profesine kompetencija ir kvalifikacija.
Bendradarbiauti su kitomis Lietuvos ir tarptautinėmis psichologijos ir jai artimų sričių organizacijomis.
Lietuvos psichologų sąjungos Valdyba
Prezidentas
dr. Evaldas Kazlauskas
Valdybos nariai
prof. Albinas Bagdonas,
dr. Edita Dereškevičiūtė,
dr. Roma Jusienė,
dr. Viktoras Keturakis,
prof. dr. Audronė Liniauskaitė,
doc. dr. Dalia Nasvytienė,
dr. Paulius Skruibis,
prof. dr. Nida Žemaitienė.
Apie Lietuvos psichologų sąjungą
VEIKLOS IR VEIKLOS IR
FINANSINFINANSINĖ Ė
ATASKAITAATASKAITA 2011 m. 2011 m. gegužė gegužė -- 2012 m. gegu2012 m. gegužėžė
Veiklos ir finansinė ataskaita 2012
Apie Lietuvos psichologų sąjungą 2
Veiklos ataskaita 4
Finansinė ataskaita 9
Puslapis 2
Puslapis 3
Lietuvos psichologų sąjungoje veikia šie komitetai:
Etikos komitetas: pirmininkė doc. dr. Rasa Barkauskienė
EuroPsy komitetas: pirmininkė Inga Truskauskaitė
Organizacinės psichologijos komitetas: pirmininkė dr. Jurgita Lazauskaitė - Zabielskė
Pedagoginės psichologijos komitetas: pirmininkė doc. dr. Ala Petrulytė
Psichikos sveikatos komitetas: pirmininkė dr. Vaida Kalpokienė
Psichologinio įvertinimo komitetas: pirmininkė doc. dr. Dalia Nasvytienė
Lietuvos psichologų sąjungoje veikia šios komisijos:
Psichologo profesijos teisinio reglamentavimo reikalų komisija: dr. Robertas Povilaitis, dr. Evaldas
Kazlauskas, dr. Viktoras Keturakis
Prof. A. Gučo apdovanojimo komisija: pirmininkė doc. dr. Birutė Pociūtė
Lietuvos psichologų kongreso organizavimo komisija: pirmininkė Inga Truskauskaitė
Klinikinio psichologinio įvertinimo komisija: pirmininkė dr. Vaida Kalpokienė
Lietuvos psichologų sąjungos biuras:
LPS administratorė Paulina Želvienė, LPS administratorės asistentė Odeta Geležėlytė
LPS finansininkė Živilė Stipinienė
Lietuvos psichologų sąjungos leidinio “Psichologų naujienos” vyr. redaktorė Airida Zavadskė
Lietuvos psichologų sąjungos atstovas žiniasklaidai dr. Viktoras Keturakis (nuo 2012 m.)
Lietuvos psichologų sąjungos narystė
2011 m. gegužės mėn. Kaune vykusio LPS suvažiavimo metu Lietuvos psichologų sąjungos narių sąraše
buvo 367 nariai, iš kurių buvo 11 garbės narių. 2012 metų balandžio mėn. Lietuvos psichologų sąjungos narių sąraše
buvo 435 nariai. Per metus Lietuvos psichologų sąjungos narių sąrašas pasipildė 68 naujais nariais. Metinis
narystės skaičiaus augimas sudarė 18,5 proc.
Lietuvos psichologų sąjunga yra tarptautinių organizacijų narė:
Europos psichologų asociacijų federacijos (EFPA) narė nuo 1997 metų.
Tarptautinės psichologijos mokslo sąjungos (IUPsyS) narė nuo 2000 metų.
Tarptautinės testavimo komisijos (ITC) narė nuo 2002 metų.
Europos pedagoginės psichologijos tinklo (NEPES) narė nuo 2009 m.
Europos psichologijos dėstymo tinklo (EuroPlat) asocijuota narė nuo 2010 m.
Europos trauminio streso tyrimų draugijos (ESTSS) narė nuo 2011 m.
Europos darbo ir organizacinės psichologijos asociacijos (EAWOP) narė nuo 2011 m.
Veiklos ir finansinė ataskaita 2012
Lietuvos psichologų sąjungos renginiai
Veiklos ir finansinė ataskaita 2012
Puslapis 4
Pagrindinės Lietuvos psichologų sąjungos veiklos kryptys 2011 gegužės mėn.— 2012 m. gegužės mėn.
Konferencijų ir kitų renginių psichologams organizavimas.
EuroPsy sertifikato diegimas Lietuvoje.
Interneto svetainės atnaujinimas.
Aktyvi veikla psichologo profesijos teisinio reglamentavimo Lietuvoje srityje.
Pagalba LPS nariams įvairiais profesinės veiklos klausimais.
Tarptautinis ir tarpinstitucinis bendradarbiavimas.
Aktyvus įvairių psichologijos sričių klausimų sprendimas LPS Komitetų veiklose.
2011 m. gegužės 6-7 d. Kaune įvyko “Lietuvos psichologų kongresas”. Kongresas buvo organizuotas
kartu su Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos padaliniais. Kongreso mokslo komiteto pirmininkas dr. E.
Kazlauskas, organizacinio komiteto pirmininkė dr. L. Zajančkauskaitė-Staskevičienė. Kongreso sekretorė doktorantė
Kristina Kovalčikienė. Kongresas buvo didžiausias psichologams skirtas renginys Lietuvoje 2011 metais. Kongreso
programoje buvo apie 100 žodinių pranešimų, diskusijų, seminarų, stendinių pranešimų. Kongreso ypatingasis
svečias buvo Europos psichologų asociacijos prezidentas prof. Robert Roe, kuris pristatė psichologo profesijos
iššūkius, raidos perspektyvas Europoje. Kongresas vyko Vytauto Didžiojo universitete Kaune, dalyvavo apie 300
psichologų.
2011 m. gruodžio 14 d. “Lietuvos psichologų Kalėdos”. Antrą kartą Lietuvos psichologų sąjunga į Užupį,
artėjant Kalėdoms, sukvietė LPS narius pabendrauti, pasidžiaugti nuveiktais darbais, susitikti su kolegomis. Renginio
vedėjai LPS nariai Inga Truskauskaitė ir Andrius Lošakevičius sukūrė džiugią ir pozityvių emocijų kupiną atmosferą.
Šventėje dalyvavo tiek žymiausi Lietuvos psichologai, tiek ir jaunosios kartos psichologai, kurie turėjo galimybę
pabendrauti ir geriau susipažinti su LPS nariais. Renginį organizavo LPS administratorė P. Želvienė.
2012 m. vasario 3 d. Diskusija “Psichologo profesijos raida Lietuvoje: Lietuvos psichologų sąjungos
vaidmuo”. Pranešimą apie Lietuvos psichologiją, psichologų rengimą, profesinę veiklą, teisinį profesijos
reglamentavimą ir iššūkius psichologo profesijai skaitė LPS prezidentas dr. E. Kazlauskas. Diskusiją moderavo prof.
N. Žemaitienė. Renginyje dalyvavę psichologai ir psichologijos studentai aktyviai diskutavo apie profesijos
perspektyvas ir Lietuvos psichologų sąjungos vaidmenį. Renginys vyko Lietuvos edukologijos universitete. Dalyvavo
apie 40 dalyvių. Diskusiją organizavo LPS administratorė P. Želvienė.
2012 m. kovo 16 d. Kasmetinė 3-ioji pedagoginės psichologijos konferencija “Psichologų, dirbančių
švietimo sistemoje, geroji darbo patirtis, metodai ir inovacijos”. Konferenciją organizavo LPS Pedagoginės
psichologijos komitetas, pirmininkė doc. dr. A. Petrulytė. Konferencijoje vyko praktiniai seminarai įvairiomis
pedagoginės psichologijos temomis. Konferencija vyko Lietuvos edukologijos universitete ir joje dalyvavo apie 90
dalyvių.
2012 m. kovo 22 d. Krizių ir traumų psichologijos seminaras “Krizių psichologija: teorija, mokymai,
praktika”. Vilniaus universiteto Traumų psichologijos tyrimų grupė (dr. E.Kazlauskas), bendradarbiaujant su
Lietuvos psichologų sąjunga ir Europos psichologų asociacijų federacijos Krizių, traumų ir katastrofų komitetu (prof.
N. Žemaitienė) organizavo seminarą, kurį vedė didžiulę praktinio ir mokymų patirtį turinti psichologė iš Austrijos Eva
Muenker Kramer. Seminaro metu buvo pristatytos šiuolaikinės katastrofų ir ekstremalių situacijų psichologijos
ištakos, pagrindinės teorinės įžvalgos, praktiniai pagalbos metodai. Seminaras vyko Vilniaus universitete, dalyvavo
apie 20 dalyvių.
.
Veiklos ir finansinė ataskaita 2012
Puslapis 5
2012 m. kovo 23 d. Vilniaus universitete vyko Trečioji tarptautinė Vilniaus traumų psichologijos
konferencija. Konferenciją organizavo Vilniaus universiteto Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedra,
Lietuvos psichologų sąjunga, Europos psichologų asociacijų federacijos (EFPA) Traumų, krizių ir katastrofų komiteto
nariai. Konferencijos organizacinio komiteto pirmininkas dr. E.Kazlauskas. Konferencijoje dalyvavo EFPA Krizių,
traumų ir katastrofų komiteto nariai. Prof. W.Yule pristatė psichosocialinės pagalbos vaikams po traumų galimybes,
vyko seminarai įvairiomis traumų psichologijos temomis. Konferencija vyko Vilniaus universitete ir joje dalyvavo apie
130 dalyvių.
2012 m. kovo 23-24 d. EFPA Krizių, traumų ir katastrofų komiteto posėdis Vilniuje. EFPA Krizių,
traumų ir katastrofų komitetas yra vienas aktyviausių Europos psichologų asociacijų federacijoje. EFPA komitetas
sprendžia įvairius su krizių ir traumų psichologija susijusius klausimus, pastaruoju metu didžiausią dėmesį skiriant
psichosocialiniai pagalbai po didelio masto katastrofų ir ekstremalių situacijų. Posėdyje dalyvavo apie 16 krizių ir
traumų psichologijos specialistų iš Didžiosios Britanijos, Graikijos, Prancūzijos, Turkijos, Norvegijos, Švedijos ir kitų
Europos valstybių. Renginį organizavo EFPA komiteto narė ir LPS valdybos narė prof. N. Žemaitienė ir LPS
administratorė P. Želvienė.
2012 m. balandžio 21 d. Kasmetinė Antroji Organizacinės psichologijos konferencija "Psichologas
organizacijoje. Lyderystės teorija ir praktika". Konferenciją organizavo LPS Organizacinės psichologijos
komitetas kartu su Vilniaus universiteto Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedra. Konferencijos organizacinio
komiteto pirmininkė dr. J. Lazauskaitė-Zabielskė. Renginys vyko Naručio viešbučio konferencijų salėje ir Vilniaus
universitete. Konferencijoje dalyvavo apie 70 dalyvių.
2012 m. balandžio 27 d. Europos psichologų asociacijų federacijos Generalinių sekretorių tinklo (SG)
posėdis Vilniuje. Siekiant glaudesnio įvairių Europos valstybių psichologų asociacijų bendradarbiavimo, EFPA narių
asociacijų generaliniai sekretoriai ir asocacijų administratoriai du kartus per metus dalyvauja susirinkimuose,
kuriuose sprendžiami aktualūs tarptautinio bendradarbiavimo ir asociacijų valdymo klausimai. LPS administratorės
P. Želvienės iniciatyva 2012 m. EFPA SG posėdžio dalyviai buvo pakviesti į Vilnių. Posėdžio metu buvo dalinamasi
asociacijų patirtimi, sprendžiant tiek organizacinius, tiek šalies mastu sprendžiamus klausimus, ir kalbama apie
asociacijų vaidmenį savo šalyje.
2012 m. gegužės 4 d. Diskusija: “Psichologinio įvertinimo etiniai aspektai”. Diskusiją inicijavo Lietuvos
psichologų sąjungos Etikos komitetas ir LPS Psichologinio įvertinimo komitetas. Diskusijos organizatoriai LPS etikos
komiteto pirmininkė doc. dr. R. Barkauskienė, ir LPS Psichologinio įvertinimo komiteto pirmininkė doc. dr. D.
Nasvytienė bei LPS administratorė P. Želvienė.
2012 m. gegužės 10-13 d. Lietuvos psichologų kongresas “Mokslas praktikai - Praktika mokslui”.
Antrasis Lietuvos psichologų kongresas vyks Klaipėdoje, Klaipėdos universitete. Kongresą organizuoja Lietuvos
psichologų sąjunga ir Klaipėdos universitetas. Kongreso organizacinio komiteto pirmininkė Inga Truskauskaitė,
Mokslo komiteto pirmininkė prof. Audronė Liniauskaitė. Kongreso programoje apie 130 mokslinių ir praktinių
pranešimų, diskusijų, seminarų. Kongreso metu įvyks Lietuvos psichologų sąjungos suvažiavimas.
Apie EuroPsy. EuroPsy yra europinis psichologų kvalifikacijos standartas ir atitikimo tą standartą
sertifikatas, kuris visoje Europoje diegiamas nuo 2010-ų metų. Lietuvoje tikimasi įdiegti EuroPsy 2012-ais metais.
EuroPsy suteikiamas psichologams, kurie atitinka tam tikrus išsilavinimo ir profesinius reikalavimus.
EuroPsy buvo sukurtas siekiant klientams ir darbdaviams užtikrinti tam tikrą psichologų išsilavinimo,
profesinių kompetencijų ir etiško elgesio lygį, palengvinti psichologų mobilumą ir psichologines paslaugas tarp šalių
bei suteikti psichologams galimybę įgyti tęstinį ir specializuotą išsilavinimą visoje Europoje.
Lietuvos psichologų sąjungos nuveikti darbai EuroPsy diegimo procese:
Įsteigtas EuroPsy komitetas. Jis pretenduoja tapti Nacionaliniu EuroPsy suteikimo komitetu (NESK), kuris
bus atsakingas už EuroPsy suteikimą Lietuvoje bei ataskaitingas Europos EuroPsy suteikimo komitetui
(EESK). LPS EuroPsy komiteto nariai: dr. Jurgita Lazauskaitė-Zabielskė, Goda Kaniušonytė, dr. Evaldas
Kazlauskas, dr. Rytis Pakrosnis, Inga Truskauskaitė.
Atliktas EuroPsy nuostatų ir kitų dokumentų vertimas į lietuvių kalbą bei sukurti pagrindinių EuroPsy
Europos psichologo sertifikato (EuroPsy) diegimas Lietuvoje
Puslapis 6
Naujos Lietuvos psichologų sąjungos interneto svetainės sukūrimas
2011 m. vyko intensyvūs Lietuvos psichologų sąjungos interneto svetainės atnaujinimo darbai ir 2011 m.
rugpjūtį pradėjo veikti naujai sukurta LPS interneto svetainė. Buvo sukurtas naujas svetainės dizainas bei struktūra.
Svetainė tapo informatyvesnė, lengviau valdoma, joje pateikiama pagrindinė informacija apie LPS, LPS vykdomas
veiklas, renginius, narystę. Svetainėje nuolat pateikiamos naujienos apie įvairias Lietuvos psichologų sąjungos
veiklas.
Naujoje LPS interneto svetainėje buvo sukurta prieiga, skirta tik LPS nariams. Prisijungę tik prie LPS
nariams skirtos dalies, LPS nariai gali susipažinti su įvairiais Lietuvos psichologų sąjungos veiklos dokumentais,
Lietuvos psichologų sąjungos valdybos posėdžių protokolais, išsiunčiamais ir gaunamais raštais. LPS naujoji
svetainė susilaukia vis daugiau vartotojų. 2012 m. pirmą ketvirtį per mėnesį vidutiniškai svetainėje apsilankoma apie
2000 kartų per mėnesį, 54 proc. svetainės lankytojų yra nauji, o 46 proc. yra nuolatiniai svetainės lankytojai.
2012 m. vasario mėn. Lietuvos psichologų sąjunga tapo pasiekiama ir plačiai naudojamame Facebook
socialiniame tinkle.
Psichologo profesijos teisinis reglamentavimas
Dalyvavimas psichologo praktinės veiklos įstatymo rengimo procese. 2011 m. birželio 3 d. LR Seimo
pavedimu ir SAM ministro įsakymu buvo sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė „Psichologų praktinės veiklos įstatymui
parengti“. Darbo grupė iki 2011 m. gruodžio 1 d. rengė naują įstatymo projektą. Darbo grupėje dalyvavo SAM, ŠMM,
SADM, LR Seimo ir kitų institucijų atstovai. Lietuvos psichologų sąjunga buvo pakviesta deleguoti atstovą į šią darbo
grupę ir aktyviai dalyvavo darbo grupės veikloje. Darbo grupė rengdama įstatymą orientavosi į EU ir LR teisės aktus,
reglamentuojančius profesines kvalifikacijas. Įstatymo projektu siekiama psichologo profesiją pripažinti
reglamentuojama profesija Lietuvoje.
Darbo grupės posėdžiuose buvo plačiai diskutuojama apie naujai kuriamo įstatymo struktūrą, buvo keliami
jau anksčiau profesinėje psichologų bendruomenėje diskutuoti klausimai, iškilo naujų klausimų. Kada asmuo gali
vadintis psichologu? LPS pozicija: būtina įgyti psichologijos bakalaurą ir psichologijos magistrą (arba 5 m.
universitetinių psichologijos studijų diplomą), norint vadintis psichologu. Šiuo klausimu darbo grupėje nebuvo
vieningos nuomonės. Psichologo kvalifikacijos suteikimas. Pagal dabar galiojančius įstatymus Universitetų
programos suteikia išsimokslinimą (kvalifikacinį laipsnį), bet nesuteikia psichologo kvalifikacijos. Vienas iš įprastų
būdų Europos sąjungoje suteikti kvalifikaciją yra kvalifikacinis egzaminas. Kvalifikacinis egzaminas numatomas tik
būsimiems psichologams, visiems jau dirbantiems jo laikyti nereikėtų. Darbo grupėje buvo diskutuojama apie
„valstybinio“ kvalifikacinio egzamino įvedimo galimybę Lietuvoje, kuris vyktų Universitetuose, tačiau šis reikalavimas
galiotų tik asmenims, kurie norėtų studijuoti psichologiją ir tapti psichologais ateityje. Licencijuojamos veiklos kryptys.
Remiantis Europos psichologų asociacijos federacijos (EFPA) patvirtintu EuroPsy sertifikato aprašu, kuris jau
intensyviai diegiamas daugelyje EU šalių, išskiriamos trys pagrindinės psichologo praktinės veiklos sritys: klinikinė ir
sveikatos psichologija, edukacinė (mokyklų) psichologija, darbo ir organizacinė psichologija. Psichologų
reglamentavimo tvarka. Planuojama sudaryti visų Lietuvos psichologų sąrašą/registrą. Asmenys, įtraukti į psichologų
Veiklos ir finansinė ataskaita 2012
dokumentų, reikalingų suteikti ir gauti EuroPsy, šablonai lietuvių kalba.
Sukurta interneto svetainė, kurioje galima rasti visą informaciją apie EuroPsy lietuvių kalba
(www.europsy.lt). Taip pat buvo sukurtas kontaktinis elektroninio pašto adresas, skirtas klausimams,
susijusiems su EuroPsy ([email protected]). LPS atstovė klausimams, susijusiems su
EuroPsy diegimu Lietuvoje yra LPS narė Inga Truskauskaitė.
LPS parengė ir pateikė paraišką Europos psichologų asociacijų federacijai (EFPA) siekiant gauti teisę
suteikti EuroPsy Lietuvos psichologams. Paraiškoje buvo išsamiai aprašyta psichologų rengimo Lietuvoje
sistema, psichologų teisinio reguliavimo situacija Lietuvoje, Lietuvos psichologų sąjungos veikla,
profesinio tobulinimosi galimybės, etikos standartai ir jų laikymosi užtikrinimas.
LPS nuolat bendrauja ir konsultuojasi su EFPA dėl EuroPsy įdiegimo Lietuvoje progreso. LPS taip pat
aktyviai stebi EuroPsy diegimą ir iškylančius klausimus kitose Europos valstybėse.
Veiklos ir finansinė ataskaita 2012
Puslapis 7
registrą ir norintys užsiimti licencijuojama veikla, turėtų gauti licenciją. Už licencijavimo sistemą būtų atsakingos dvi
valstybės įgaliotos kompetentingos institucijos (SAM ir ŠMM).
2011 m. pabaigoje įstatymo projekto pradinis variantas buvo parengtas ir Sveikatos apsaugos ministerijoje
2011 m. lapkričio mėnesį įvyko įstatymo projekto pagrindinių nuostatų pristatymas psichologų bendruomenei.
Parengtas įstatymo projektas buvo pateiktas Teisingumo ministerijai, Švietimo ir mokslo ministerijai, Ūkio ministerijai,
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, Finansų ministerijai suderinimui ir išvadoms gauti. Šiuo metu projektas
toliau tobulinamas, atsižvelgiant į gautas pastabas, ir ateityje planuojama projektą teikti LR Seimui.
Antspaudo suteikimo tvarka sveikatos apsaugos srityje dirbantiems specialistams. 2011 m. rugpjūčio
3 d. Sveikatos apsaugos ministerijoje buvo patvirtinta nauja specialistų antspaudo suteikimo tvarka (LR Sveikatos
apsaugos ministro įsakymas “Dėl numerio sveikatos specialisto spaudui suteikimo ir panaikinimo taisyklių
patvirtinimo” Nr. V-754), kuri yra reikšminga ir psichologams. Lietuvos psichologų sąjunga, siekdama atstovauti
psichologų bei jų pacientų interesams, teikė pasiūlymus šiam projektui. Lietuvos psichologų sąjunga rekomendavo,
kad dirbti sveikatos sistemoje medicinos psichologais galėtų ir spaudo numerį gautų tik psichologai, kurie turi
sveikatos arba klinikinės psichologijos magistro kvalifikacinį laipsnį. Jau dirbantiems specialistams, kurie turi darbo
stažą sveikatos sistemoje, šis kvalifikacinis reikalavimas nėra būtinas.
Pagal naują tvarką, visi psichologai, dirbantys sveikatos apsaugos sistemoje, turės asmeninį antspaudą su
numeriu. Norintiems gauti numerį reikia pateikti diplomus, patvirtinančius, kad baigta universitetinių psichologijos
bakalauro studijų programa ir baigta klinikinės ar sveikatos psichologijos magistro studijų programa arba vienos
pakopos penkerių metų universitetinių psichologijos studijų programa. Darbdavio pažymą, kad asmuo šio įsakymo
įsigaliojimo dieną dirbo ar dirba medicinos psichologu ar klinikiniu psichologu sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje
įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją. Darbdavio pažymą, kad asmuo iki šio įsakymo įsigaliojimo iš viso yra
išdirbęs medicinos psichologu ar klinikiniu psichologu sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje įstaigos asmens
sveikatos priežiūros licenciją ne mažiau kaip 12 mėn. Santuokos liudijimo kopijas, jei yra pasikeitusi pavardė, ir
asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.
Europos psichologų federacijos asociacijos pozicija dėl EU Kvalifikacijų direktyvos. Europos komisija
2011 m. gruodžio mėn. inicijavo Profesinių kvalifikacijų direktyvos 2005/36/EC atnaujinimą ir rengiamas šios
direktyvos atnaujintas variantas. Ši direktyva aprašo europinius profesijų standartus ir kvalifikacijų pripažinimą
įvairiose Europos sąjungos šalyse. Europos psichologai bei kitos suinteresuotos profesinės grupės aktyviai
dalyvauja teikiant siūlymus šios direktyvos atnaujinimui. Toliau laiške EFPA (Europos psichologų asociacijų
federacijos) informacija apie Profesinių kvalifikacijų direktyvą, planuojamas naujoves bei EFPA pozicija ir siūlymai
Europos komisijai dėl psichologo profesijos reguliavimo Europoje. Kadangi direktyvoje planuojama naujovė
"Profesinė kortelė", EFPA taip pat siūlo EuroPsy (www.europsy.lt) naudoti kaip pagrindą europinei psichologo
profesinei kortai.
Tarpinstitucinis bendradarbiavimas Lietuvoje. Lietuvos psichologų sąjunga vis plačiau bendradarbiauja
su įvairomis organizacijomis ir valstybės institucijomis sprendžiant su psichologo profesija ir psichikos sveikata
susijusius klausimus. 2011m. gegužės mėn. - 2012 m. balandžio mėn. Lietuvos psichologų sąjunga gavo 30
oficialių raštų. Raštai buvo gauti iš LR Ministro pirmininko, LR Sveikatos apsaugos ministerijos, LR Vidaus reikalų
ministerijos, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, Nacionalinės teismų administracijos, LR Švietimo ir
mokslo ministerijos ir kitų. Oficialiuose gaunamuose raštuose buvo pateikti atsakymai į Lietuvos psichologų sąjungos
klausimus, taip pat juose kviečiama bendradarbiauti, dalyvauti darbo grupėse, pateikti ekspertinę nuomonę.
2011 m. gegužės mėn. - 2012 m. balandžio mėn. buvo išsiųsti 25 oficialūs raštai įvairoms institucijoms.
Raštus parengti padeda LPS komitetai. Išsiunčiamuose raštuose pateikiami klausimai valstybės institucijoms,
pareiškiama ekspertinė nuomone ir pateikiami siūlymai dėl psichologo profesijos ir psichosocialinių paslaugų plėtros
Lietuvoje.
Tarptautinis bendradarbiavimas. Lietuvos psichologų sąjungos prezidentas dr. E.Kazlauskas dalyvavo
dviejuose Europos psichologų asociacijos federacijos Prezidentų tarybos posėdžiuose Briuselyje. LPS prezidentas
E.Kazlauskas ir LPS valdybos deleguota LPS atstovė prof. R. Žukauskienė dalyvavo kas dvejus metus vykstančioje
Tarptautinis ir tarpinstitucinis bendradarbiavimas
Lietuvos psichologų sąjungos Valdybos veikla
EFPA generalinėje asamblėjoje Stambule 2011 m. liepos mėn. EFPA generalinėje asamblėjoje vyko EFPA valdybos
rinkimai, kuriuose LPS kandidatu į EFPA generalinio sekretoriaus ir EFPA viceprezidento postą iškėlė kandidatą
dr. Robertą Povilaitį. Dr. Robertas Povilaitis buvo išrinktas EFPA generaliniu sekretoriumi ketverių metų kadencijai.
LPS Europos psichologų asociacijų federacijai pateikė Vilniaus miesto kandidatūrą Europos psichologų
kongresui organizuoti 2015 metais. EFPA generalinės asamblėjos metu vyko balsavimas, kam suteikti teisę
organizuoti Europos psichologų kongresą 2015 metais, ir vieno balso persvara šią teisę gavo Italų psichologų
asociacija ir Kongresas vyks Milane.
Siekiant glaudesnio tarptautinio bendradarbiavimo LPS aktyviau pradėjo bendrauti su Baltijos ir Šiaurės šalių
psichologų asociacijomis. Lietuvos psichologų sąjungos kvietimu Vilniuje įvyko EFPA Krizių, traumų ir katastrofų
komiteto posėdis (Lietuvos atstovė komitete prof. N.Žemaitienė), EFPA Generalinių sekretorių tinklo posėdis. LPS
atstovė EFPA Įvertinimo komitete doc. G. Gintilienė aktyviai dalyvauja EFPA ir Tarptautinės testų komisijos veikloje.
EFPA Edukacinės psichologijos reikalų komitete Lietuvos psichologų sąjungai atstovauja doc. dr. Ala Petrulytė.
2011 m. gegužės mėn. - 2012 m. balandžio mėn. įvyko 9 LPS Valdybos posėdžiai. Keturi įvyko LPS biure
(A.Goštauto g. 8), 5 LPS Valdybos posėdžiai įvyko elektroniniu būdu. LPS Valdybos posėdžiuose sprendžiami
narystės klausimai, vyksta LPS prioritetinių veiklų aptarimas, finansinių ir veiklos klausimų aptarimas, renginių
planavimas, aptariami gaunami ir siunčiami raštai. LPS Valdyba rengia LPS veiklos dokumentus, teikia pastabas ir
pasiūlymus kitoms institucijoms.
LPS Valdyba, atsižvelgdama į vis didejantį veiklų kiekį ir darbo krūvį, kuris tenka LPS Prezidentui, svarstė
galimybę mokėti atlygį už darbą LPS Prezidentui. Iki šiol LPS Prezidentas, kaip ir visa LPS Valdyba bei LPS
Komitetų nariai dirba savanoriškai, be atlygio. 2012 m. buvo parengta “Lietuvos psichologų sąjungos Prezidento
pareiginių nuostatų ir apmokėjimo už darbą tvarka”. LPS Prezidentas E. Kazlauskas atsisakė atlyginimo ir pateikė
LPS Valdybai prašymą atlygį už darbą mokėti kitų rinkimų metu išrinktam LPS Prezidentui, kuris bus išrinktas 2013
m., šiais metais atlyginimui numatomas lėšas skiriant investicijoms į Lietuvos psichologų sąjungos plėtrą.
Lietuvos psichologų sąjungos Valdyba inicijavo Lietuvos psichologinių mokslinių publikacijų duomenų bazės
(LITPSY) kūrimo ir diegimo projektą. Projektą finansavo Lietuvos mokslo taryba. Projektas buvo sėkmingai
įgyvendintas 2011 metais. Ateityje planuojama šią duomenų bazę tobulinti, kad ji taptų naudingu informacijos šaltiniu
LPS nariams, psichologijos studentams bei visiems besidomintiems psichologija ir moksliniais tyrimais.
Veiklos ir finansinė ataskaita 2012
Puslapis 8
Lieuvos psichologų sąjungos finansinė ataskaita už 2011 m.
Lėšų apyvarta per metus
2009 m. 2010 m. 2011 m.
Turėtos lėšos metų pradžioje 36326 36581 40046
Gautos lėšos per metus 32799 21902 59063
Išlaidos per metus 32544 18437 64026
Likutis 36581 40046 35083
1 lentelė. Lėšų apyvarta per metus (Lt)
Pirmoje lentelėje pateikti duomenys apie Lietuvos psichologų sąjungos turėtas lėšas 2011 m. pradžioje,
gautas lėšas per metus, išlaidas per 2011 metus ir likutį 2011 m. pabaigoje. Palyginimui pateikti 2009 ir 2010 m.
finansinės veiklos duomenys. Kaip matome iš lentelės, 2011 m., palyginus su 2009 ir 2010 metais, LPS pajamos
išaugo beveik du-tris kartus. Didelės veiklos apimtys buvo susijusios su investicijomis į LPS plėtrą. Per 2010 ir 2011
m. buvo investuojama į Lietuvos psichologų sąjungos stiprinimą. Buvo įsteigti du darbuotojų etatai, įsteigtas biuras,
sukurta nauja interneto svetainė, įsigytas kompiuteris su interneto prieiga, telefonas, skirta lėšų LPS įvaizdžiui ir
reprezentacijai.
Atsižvelgiant į tai, kad 2009 m. ir 2010 m. LPS turėjo tam tikrą finansinį rezervą, sukauptą ankstesnių
Valdybų, LPS Valdyba 2010 m. gruodžio 9 d. LPS Valdybos posėdyje patvirtino deficitinį 2011 m. LPS biudžetą,
kuriame prioritetas buvo skiriamas investicijoms į plėtrą. Buvo planuotas 4250 Lt dydžio biudžeto deficitas. Galutinis
biudžeto deficitas buvo šiek tiek didesnis ir sudarė 4963 Lt. Investicijos į plėtrą davė gerų rezultatų. LPS veiklos
apimtys išaugo, į LPS stoja vis daugiau naujų narių, sukurta organizacinė struktūra įgalina teikti daugiau paslaugų
LPS nariams, aktyviau bendradarbiauti su kitomis institucijomis sprendžiant aktualius psichologams klausimus.
Lietuvos psichologų sąjungos pajamos
2 lentelė. Lietuvos psichologų sąjungos pajamos 2011 m. (Lt)
Antroje lentelėje pateiktos Lietuvos psichologų sąjungos pajamos 2011 m. 2011 m. didžiausia pajamų dalis
buvo iš konferencijų dalyvio mokesčio, iš viso beveik 29 tūkst. Lt. LPS yra nepelno siekianti organizacija, todėl
organizuojant įvairius renginius, diskusijas, konferencijas nėra planuojamas pelnas, tačiau siekiama, kad dalyvio
mokesčio pakaktų organizacinėms išlaidoms apmokėti. Visuose LPS renginiuose LPS nariams siūlomos dalyvio
mokesčio nuolaidos. Siekiant minimizuoti renginių organizavimo kaštus pasitelkiami partneriai (pvz., Universitetai) ir
organizavimą atlieka LPS biuras, bendradarbiaujant su LPS Komitetais ir LPS Valdyba.
Antra pagrindinė pajamų dalis 2011 m. buvo gauta iš LPS nario mokesčio - apie 25 tūkst. Lt. Šiuo metu LPS
nario metinis mokestis yra 75 Lt, stojamasis mokestis - 25 Lt. LPS garbės nariai mokesčio nemoka.
2010 m. 2011 m.
Konferencijų pajamos 260 28807
LPS narystės mokestis 21444 25724
Lietuvos mokslo tarybos parama - 3993
Parama - 488
Banko palūkanos 14 51
Veiklos ir finansinė ataskaita 2012
Puslapis 9
Lietuvos psichologų sąjungos išlaidos
Suma
Trumpalaikio turto sąnaudos 1750,74
Nuomos sąnaudos 6000,00
Administracinės išlaidos 24663,92
Socialinio draudimo sąnaudos 3116,28
Darbo užmokestis 10059,04
Ilgalaikis materialus turtas 1399,00
Kelionės išlaidos 4833,43
Ryšio ir metinių mokesčių sąnaudos 666,96
Nario mokestis 4112,16
Internetinės svetainės kūrimas 5783,80
3 lentelė. Lietuvos psichologų sąjungos išlaidos 2011 m. (Lt)
Trečioje lentelėje pateiktos LPS išlaidos pagal išlaidų kategorijas. Daugiausia buvo administracinių
išlaidų, kurias sudarė LPS renginių organizavimo ir biuro administravimo išlaidos. Apie 13 tūkst. Lt buvo skirta darbo
užmokesčiui ir socialinio draudimo išlaidoms apmokėti. Biuro nuomos išlaidoms buvo skirta 6000 Lt per metus.
Veiklos ir finansinė ataskaita 2012
Puslapis 10
Ataskaitą parengė:
LPS Prezidentas dr. E. Kazlauskas
LPS administratorė P. Želvienė