Geoterminio vandens ir sapropelio tyrimų veiklos ataskaita ir veikla

Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklos ataskaita

Projekto pavadinimas: Vakarų Lietuvos gamtinių išteklių panaudojimas kosmetikos ir sveikatinimo produktų gamybai ir paslaugų teikimui

Projekto numeris: VP2-1.3-ŪM-02-K-02-100

Projekto vykdytojas: UAB „Atostogų parkas“

Projekto partneriai: Click here to enter text.

Veiklos numeris: 1.1.1

Veiklos pavadinimas: Naujų kosmetikos bei sveikatinimo produktų ir paslaugų (procedūrų) sukūrimas

Ataskaitos data: 2015.07.01

Lapų skaičius:

Vakarų Lietuvos gamtinių išteklių panaudojimas kosmetikos ir sveikatinimo produktų gamybai ir paslaugų teikimuiNaujų kosmetikos bei sveikatinimo produktų ir paslaugų (procedūrų) sukūrimas2014.07.10

Turinys

1. Veiklos tikslas.....................................................................................................................................32. Veiklos užduotys.................................................................................................................................3

3. Mokslinis neapibrėžtumas..................................................................................................................34. Įvesties duomenys...............................................................................................................................4

5. Tyrimų metodika, panaudotos technologijos, įrankiai, metodai.........................................................56. Tyrimo eiga.........................................................................................................................................5

7. Įvykdyti paslaugų pirkimai..................................................................................................................78. Užduočių atlikimas.............................................................................................................................7

9. Pasiekti rezultatai................................................................................................................................8I grupės rezultatai...................................................................................................................................14

II grupės rezultatai..................................................................................................................................1910. Nepasiekti rezultatai..........................................................................................................................26

11. Veiklos vykdymo metu atliktų tyrimų eigos pakeitimai..................................................................2612. Rezultatų naujumas ir nauda projekto rezultatams..........................................................................26

UAB „Atostogų parkas“ 2


1. Veiklos tikslas

Sukurti naujus kosmetikos, sveikatinimo produktus ir paslaugas (procedūras) bei jų metodikas, remiantis tyrimais su savanoriais, apimančiais balneologinių procesų ir procedūrų stebėjimą ir modeliavimą, bendro organizmo ir atskirų organizmo sistemų atsako į balneologinius veiksnius stebėseną apklausos ir įvairių vertinimo priemonių pagalba, panaudojant Vakarų Lietuvos geoterminio vandens ir sapropelį.

2. Veiklos užduotys

1. Geoterminio vandens procedūrų poveikio tyrimo metodikos sukūrimas ir aprašymas.2. Vakarų Letuvos geoterminio vandens pavienės procedūros ir procedūrų kurso poveikio

žmogaus organizmui rezultatų aprašymas. 3. Sapropelio procedūrų kurso poveikio žmogaus organizmui aprašymas.4. Kombinuotos reabilitacinės terapijos kurso poveikio aprašymas.5. Vakarų Lietuvos geoterminio vandens ir sapropelio panaudojimas sveikatinimo produktų

sukūrimui. 6. Geoterminio vandens ir sapropelio procedūrų atlikimo metodikos aprašymas.

3. Mokslinis neapibrėžtumas

Pirmasis mokslinis klausimas slypėjo mokslinių tyrimų gausoje ir tyrimo metodologijos trūkume. Skirtingų studijų metodologijų naudojimas, įvairių vandens mineralizacijų naudojimas užkerta kelią vykdyti kokybišką palyginamąją analizę ir daryti išvadas apie gamtos išteklių panaudojimo tikslingumą ir efektyvumą. Tyrimų metodikos dažnai daugiausia orientuotos į poveikį kaulų- raumenų sistemai arba atskiroms reumatologinėms, odos ar nervų ligoms, todėl yra didelis trūkumas kompleksinio poveikio ištyrimo metodikos sudaryme.

Antras klausimas: įvairiuose literatūros šaltiniuose randami skirtingi tyrimų rezultatai,- nuo visai nereikšmingo iki išskirtinai didelio, kuris leidžia skirtingai traktuoti mineralinio vandens naudą. Į tyrimus dažniausiai įtraukiamas nedidelis kiekis žmonių, nėra sekimo periodo, todėl rezultatai negali būti pilnai pagrįsti didžiajai visuomenės daliai ir jie neįgalina paruošti balneologinių procedūrų receptūras.

Trečias klausimas- pats svarbiausias- nėra konkrečių geoterminio vandens naudojimo metodikų ir balneologinių procedūrų receptūrų. Išplėstinis tyrimas, sulyginant skirtingas procedūrų technikas galėtų leisti nuspręsti, kaip mūsų disponuojami gamtiniai ištekliai galėtų būti tinkamai pritaikyti žmogaus fizinei ir psichinei gerovei užtikrinti, paruošiant konkrečias procedūrų receptūras ar inovatyvius sveikatinimo ir grožio produktus.

4. Įvesties duomenys

Buvo atlikta pasaulinės balneoterapijos istorijos, ankščiau vykdytų tyrimų medžiagos, susijusios su Vakarų Lietuvos geoterminio ir mineralinio vandens panaudojimo kosmetikos ir sveikatinimo reikmėms, analizė (I veikla) ir nustatyta, kad vandens procedūros yra efektyvi ligų profilaktikos, gydymo ir medicininės reabilitacijos priemonė.



5. Tyrimų metodika, panaudotos technologijos, įrankiai, metodai

1. Sertifikuotų laboratorijų atliekama geoterminio vandens fizikinių-cheminių ir mikrobiologinių savybių analizė.Tyrimui naudotas indiferentinės temperatūros (34°C), didelės mineralizacijos 27,6 g/l

geoterminis vanduo. Vandens cheminė sudėtis- 1 lentelėje. Geoterminis vanduo buvo silpnai šarminis, pH -7,24, skonis- sūrus, 5 balai , savitasis elektros laidis-42800µS/cm 25°C, vandens bendras kietumas 173, karbonatinis-1,35, katijonų/anijonų balansas+5.998 mg-ekv/l. Tirta metodais, aprašytais I veikloje.

1 Lentelė. Geoterminio vandens sudėtis.Elementas Koncentracija, mg/LClˉ 16060Na⁺ 7040Ca²⁺ 2310Mg²⁺ 703SO₄²ˉ 1164K⁺ 187HCO₃ˉ 82,6Fe bendra 0,58Fˉ 0,16Mn²⁺ 0,2Ištirpusių mineralinių medžiagų suma 27556

Sunkiųjų metalų (As, Ba,Cd,Cr,Co, Cu, Mn,Pb,Sb,Se, Sn,Hg) kiekis atitinka normos ribas (remiantis Lietuvos higienos normos HN 28: 2003 „Natūralaus mineralinio vandens ir šaltinio vandens naudojimo ir pateikimo į rinką reikalavimai“4 priedo reikalavimais).

Naudotas geoterminis vanduo atitiko bendriems baseino vandeniui keliamiems saugumo reikalavimams remiantis LR HN 109:2005 (2 lent.)

2 lentelė. Tiriamojo geoterminio vandens saugumo palyginimas su HN reikalavimais.Rodiklio pavadinimas Matavimo

vienetaiRibinė rodiklio vertė Tiriamasis

vanduoI. PAGRINDINIAI MIKROBIOLOGINIAI RODIKLIAI

1. Koliforminių bakterijų bendras skaičius

100 ml iki 10 0

2. Žarninės lazdelės (Escherichia coli)

100 ml neturi būti, nustatant filtravimo metodu;mažiau kaip 1, nustatant titrimetrijos metodu

0

3. Kolifagai 100 ml neturi būti4. Auksinis stafilokokas (Staphylococcus aureus)

100 ml neturi būti 0

II. PAPILDOMI MIKROBIOLOGINIAI RODIKLIAI5. Žaliamėlė pseudomona (Pseudomonas aeruginosa)

100 ml neturi būti 0

6. Legionelė (Legionella pneumophila)

100 ml karštame vandenyje neturi būti neaptikta

7. Salmonelės (Salmonelld) 1 l neturi būti neaptiktaIII. PARAZITOLOGINIAI RODIKLIAI

8. Liamblijų cistos (Giardia intestinalis)

50 l neturi būti neaptikta

9. Helmintų kiaušinėliai 50 l neturi būti neaptikta



IV. ORGANOLEPTINIAI, FIZIKINIAI IR CHEMINĖS TARŠOS RODIKLIAI10. Atspalvis mg/l Pt

(λ=436 nm)

0,5 6

11. Kvapas balai ne daugiau 3 balų 212. Vandenilio jonų koncentracija pH jei koaguliacijai naudojamos

aliuminio druskos, tai pH 6,5-7,2;jei koaguliacijai naudojamos geležies druskos, tai pH 6,5-7,5;jei naudojamas jūros vanduo, tai pH iki 7,8

7,24

14. Drumstumas mg/l ne daugiau 2,0 0,7917. Amoniakas (pagal NH4

+) mg/l 0,5 8,83•

18. Deguonies sotis % 80-12019. Permanganato skaičius mg/l O2 2,0-6,5 6,02

• Amoniakas (nejonizuotos NH3 ir jonizuotos NH4

+formos) tiesioginės įtakos žmogaus sveikatai neturi, tačiau dėl kvapo ir prieskonio siūloma jo kiekį mažinti iki 0,5 mg/l

Orientuojantis į mineralinę sudėtį, naudojamas geoterminis vanduo pagal Na, Cl kiekį ir bendrą mineralizciją yra panašus į Islandijos Blue Lagoon klinikoje naudojamą geoterminį vandenį, tik turintis mažiau K, Si, o turintis daugiau Mg, Ca, SO4, HCO3; vidutinį jūros vandenį; turtingesnis mineralinių elementų kiekiu už naudojamus Terma Bania (Lenkija), Karaali (Turkija), Lintong (Kinija), Pagosa Spring (JAV, turi daugiau Si, Li, panašiai SO4), Igalo (JK, turi daugiau HCO3) ar Wairakei (NZ, turi daugiau Si) (remiantis I veikla). Lyginant su Lietuvoje naudojamais vandenimis, mūsų tiriamasis vanduo pagal bendrą mineralizaciją panašus į Vaidilutę (Birštonas) ir Eglę 2a (Druskininkai).Tyrimui naudotas Rauškų ežero sapropelis G-151-1. Sapropelio sudėtis ir palyginimas su kitais reabilitacijai naudojamais peliodais pateiktas 3-4lentelėse. Sapropelis savo savybėmis panašus ar turi pranašmumą prieš kitus spa ir medicinoje naudojamus peloidus ir atitinka peloidams keliamus reikalavimus ir rekomendacijas.3 Lentelė. Naudoto tyrimui sapropelio sudėtis ir palyginimas su Lietuvoje naudojamasi peloidais.

Rodikliai/Durpynai G 151-1 Druskininkų Birštono Palangos Likėnų Reikalavimai

Drėgnumas, %94,13 72 -83 78 - 87 60 - 62 70 - 80

60 - 80

Susiskaidymo laipsnis,%75,86 45 -55 40 - 76 45 - 57 52

40 - 70

Peleningumas,% 19,61 1,5 -5,4 1,1 - 3,9 4 - 8,5 9,64 /Užterštumas >0,25 dalelėmis,% Nėra* 1,9 -2,14 1,2 - 3 1,6 - 5,2 1,6 - 3,5 < 2 procOrganinių medžiagų kiekis,% 80,39 21,2-90 67 - 79 65 - 78 16 >25Mineralizacija, g/l 4,92 0,55-3,2 0,1 - 0,3 1,1 - 3,3 2,4 - 3,2 /Aktyvi pH 6,1 5,6 - 6,6 2,6 - 4,2 6,4 - 7 6,32 /

4 Lentelė. Naudoto sapropelio sudėties palyginimas su kitais naudojamais peloidais ir rekomendacijomis.Tyrimų parametras

G 151-1 Ecolotus Sudoblė, BY

Techirghiol, RO

Igalski UAB Minera Rekomendacijos*, dažniausi kiekiai

Spalva Tamsiai ruda

Pilkai juoda Juoda-ruda Pilkai juoda pilka Tamsiai ruda /

pH 6,1 6,6 6,3 - 6,6 8,2 / 7,08 >5,2,6,5-7,5Drėgmė % 94,13 95,40 95-96 71,24 / 80-95

Bendroji mineralizacija g/l 4,92 / 0,184-85 20,36 ~ 20 / <2Sausoje medžiagoje:

Pelenai % 19,61 14,10 12,7-27 4,2 / 40 <60



Organinė medžiaga % 80,39 85,90 73-87,3 95,8 / 60 >20Bendras azotas ( N), % 2,9765 3,8 3,5-5,5 1,29 0,14 0,584 >2,7, 0,2-2Silicis (SiO2) % 13,96 7,43 9,2-10,7 13,82 44,85 / <40, 6,8-36Bendras fosforas (P) mg/kg 554 / / / O-140, N-

35067,3 /

Bendras fosforas (P2O5), % 0,1269 0,10 0,2-0,5 / 0,049 / >0,16, 0,1-0,2Bendras kalis (K) mg/kg 2555 / / 1877,1 240 / >1Bendras kalis (K2O),% 0,3078 0,38 0,3-0,4 / 1,55 / >0,04,0,04-

0,06Bendras kalcis (Ca) mg/kg 11499 / 20-45 3220,5 160 / >110Bendras kalcis (CaO),% 1,6089 1,59 1,4-3,5 / 15,53 / >0,4,<25, 0,9-

4,8Bendras magnis (Mg) mg/kg 1786 54 10-20 3954,4 250 / >18Bendras natris (Na) mg/kg 166 42 / 4460,8 7500 / >30Bendra siera (S), mg/kg 3740 / / / 4700 / <160

Sulfatai (SO4) mg/kg 154 / 100-257 / 280 / >85

Chloridai (Cl) mg/kg 96,6 / 9-45 / 10700 / >25Hidrokarbonatai(HCO3)mg/kg 6235 / 20-180 / / / >120

Hidrokarbonatai (HCO3),% 0,6235 4,6 / /Karbonatai (CO3) mg/kg 0 / / / / / /Sausa liekana % 5,87 / / 2,873 / / /Kadmis (Cd) mg/kg 0,52 / 0 - 2,5 / / 0,066 <3,10,2-4Nikelis (Ni) mg/kg 15,3 / 1,0-12,6 / / 3,87 <75, 9-27Švinas (Pb) mg/kg 5,77 / / / / <100, 7-31Chromas (Cr) mg/kg 9,87 / 10-20 / / 2,35 <100,9-25Varis (Cu) mg/kg 19,4 5,88 4-36 / / / >0,05,<100,

12-63Cinkas (Zn) mg/kg 98,9 38,76 53-300 / / 14,3 >0,2,<300,

29-120Manganas (Mn) mg/kg 200 4,10 160-400 270 / / >5,<1500,

280-660Geležis (Fe) mg/kg 8058 / / 3448 / / /Gyvsidabris (Hg) mg/kg 0,279 / / / / 0,08 <1,5Huminių rūgščių kiekis % 8,86 1.83 6-25 9,55 / / 11-38Fulvo rūgščių kiekis % 4,34 0,44 / / / / >2,1, 2-23

/- nėra duomenų, *-pagal TS BR 03289633-94, [120], [172] ir DLK vandens telkiniuose pagal Direktyvą 2006/7/EB [174], HN60:2004 [176](I veikla). Tyrimui naudotas sapropelis buvo mikrobiologiškai švarus (5 lent)(tyrimai imti 2015.05.05;07.09)*, kas atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. rugsėjo 23 d. įsakymą Nr. V-816 „LIETUVOS HIGIENOS NORMA HN 126:2010 „PELOIDAI. SVEIKATOS SAUGOS REIKALAVIMAI“.

5 lentelė. Sapropelio mėginių ir paruoštų naudoti peloidų mikrobinio užterštumo kriterijai ir jų vertės pagal HN 126:2010.

Mikrobinės tarša Procedūros tipas

G 151-1 Vonioms Aplikacijoms

1. Kolonijas sudarančių vienetų skaičius, 1 g

(1,2±0,2)х103 <500 000 <500 000

2. Žarninių lazdelių (Escherichia coli) skaičius, 1 g

<1х101 <100 <100

3. Sulfitus redukuojančių klostridijų, 1 g

neaptikta Neturi būti Neturi būti

4. Auksinių stafilokokų (Staphylococcus aureus), 1 g


5. Žaliamėlių pseudomonų (Pseudomonas aeruginosa), 1 g




Mikrobinės tarša Procedūros tipas

G 151-1 Vonioms Aplikacijoms

6. Salmonelių, 25 g neaptikta Neturi būti Neturi būti

7. Patogeninių kirminų kiaušinėlių ir lervų, patogeninių pirmuonių


*Tyrimo metodai: MP (K)-SVP 5.4-14, flotacijos. Tyrimai atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Kauno skyriuje.

Tyrimo dalyviaiViso į tyrimą buvo įtraukti 103 dalyviai; galutiniai poveikio vertinimui įtrauktos 90 anketos; 13 dalyvių nebaigė procedūrų kurso (13%) dėl asmeninių priežasčių; dėl nepageidaujamų reiškinių procedūros nei vienam dalyviui nebuvo nutrauktos. Poveikio analizė naudotos 81 dalyvis, kuie gavo procedūras (be kontrolinių). Įtraukimo į tyrimą kriterijai: šiuo metu neturintys ūmių odos susirgimų, ūmių šlapimo takų susirgimų, infekcijos, aktyvios tuberkuliozės, sunkios astmos, piktybinių auglių, sunkių nervų sistemos ligų (psichozė, neurozė, epilepsija), kepenų nepakankamumo, inkstų nepakankamumo, sunkaus širdies nepakankamumo, sunkios hipertenzijos, ramybės krūtinės anginos, sunkių ir nesikoreguojančių endokrinologinių susirgimų (skydliaukės, kasos), neturintys širdies ritmo sutrikimų, kraujavimo, sunkios alergijos, didelio laipsnio nutukimo, nesant nėštumo. Dalyvių pagrindiniai sociodemografiniai, klinikiniai rodikliai ir nuomonės pateikti 6-8 lentelėse.

6 lentelė. Visų dalyvių sociodemografinė charakteristika.Rodiklis Vidurkis (SN) Rodiklis Vidurkis (SN)

Amžius, m, vidurkis (SN) 39,4(13,5) Alkoholio vartojimas Ūgis, cm, vid (SN) 169,3 (7,4) niekada 4 (5,1)Svoris, kg, vid (SN) 75,6 (20,2) retai 35 (44,9)

Lytis, moterys, N (%) 67 (82,7) kartą per kelias savaites 23 (29,5)

Dirbantys kasdien, N (%) 54 (68,4) kartą per savaitę 14 (17,9)

su pertraukomis 15 (19) 2-4 kartus per savaitę 1 (1,3)

atostogauja 2 (2,5) >4 1 (1,3)bedarbiai 8 (10,1) RūkymasFizinis krūvis, N (%) 21 (31,8) niekada 45 (57,7)

Psichinis krūvis, N (%) 34 (51,5) mečiau 10 (12,8)

Fizinis ir psichinis krūviai, N (%) 11 (16,7) retkarčiais 8 (10,3)

Susiduria su odai kenksmingomis medziagomis 37 (45,7) kasdien 15 (19,2)

Visų dalyvių amžiaus vidurkis buvo 39 metai, KMI 26, didžioji dalis buvo moterys, dirbančios kasdien, dažniau patiriančios psichinį darbo krūvį, retai vartojančios alkoholį; apie pusė jų rūkė ir susidurdavo su odai kenksmingimis medžiagomis.7 lentelė. Visų dalyvių klinikinė charakteristika.Rodiklis N (%) Rodiklis N (%)Sergamumas 36 (47,4) Paskutinis paumejimas



Širdies ligos 4 (5,1) prieš savaitę 13 (31,7)

Virškinimo sistemos ligos 12 (15,4) prieš mėnesį 7 (17,1)

Endokrininės ligos 8 (10,3) prieš kelis mėnesius 4 (9,8)

Urologinės ligos 2 (2,6) daugiau kaip prieš pusę metų 17 (41,5)

Kaulų-raumenų sistemos ligos 19 (24,4) Traumos 25 (35,2)

Nervų ligos 6 (7,7) prieš mėnesį 1 (3,8)

Kvėpavimo ligos 4 (5,1) prieš kelis mėnesius 4 (15,4)

Akių ligos 6 (7,7) daugiau kaip prieš pusę metų 21 (80,8)

Odos ligos 8 (9,8) Vartoja vaistus 30 (38,5)

Acne 1 (1,2) nuo kraujospūdžio 9 (11,4)Atopinis dermatitas 1 (1,2) odai 6 (7,5)Žvynelinė 6 (7,2) nuo skausmo 10 (12,7)

Tyrimo pradžioje buvę bėrimai 20 (25,6) Pakitę nagai 18 (22,2) Apie pusė dalyvių sirgo kokia nors liga, dažniausiai kaulų-raumenų, virškinimo, endokrininėmis ir odos ligomis; didžioji dalis ligos paūmėjimus ir traumas patyrę daugiau, nei prieš pusę metų; 38% iki tyrimo vartojo vaistus, nuo skausmo-13%, nuo kraujospūdžio- 11%.8 lentelė. Visų dalyvių nuomonė apie reabilitacines procedūras.Naudojamos reabilitacines priemones nuo streso ir nuovargio, N (%)

jokių 14 (17,7) miegas ir alkoholis 1 (1,3)

miegas 26 (32,9) sportas ir reabilitacines porcdūras 1 (1,3)

sportas 2 (2,5) miegas, sportas ir vaistai 2 (2,5)

alkoholis 2 (2,5) miegas, vaistai 1 (1,3)

vaistai 1 (1,3) miegas, sportas, alkoholis 2 (2,5)

reabilitacijnes procedūras 1 (1,3) alkoholis ir reabilitacines procedūras 1 (1,3)

miegas ir sportas 14 (17,7) miegas, sportas, šeimos gydytojas 1 (1,3)

miegas, sportas, alkoholis ir reabilitacines procedūras 1 (1,3) miegas ir reabilitacines procedūras

4 (5,1)miegas, sportas ir rebilitacines procedūras 4 (5,1) vaistai ir psichologas 1 (1,3)

Nuomonė apie vandens/purvo procedūrų naudingumą ir reikalingumą darbingumo ir gyvenimo kokybės gerinimui

neturiu nuomonės 3 (3,8)galbūt 33 (41,8)taip 43 (54,4)Didesnė dalis dalyvių naudojo priemones atsistatymui nuo streso ir nuovargio; dažniausiai tai buvo miegas ir miegas ir sportas, tik maža dalis naudojo reabilitacines procedūras. Daugumos dalyvių



nuomone, vandens ir purvo procedūros galėtų būti naudingos darbingumo ir gyvenimo kokybės gerinimui.Pagrindiniai sociodemografiniai ir klinikiniai rodikliai grupėse pateikti 9 lentelėje. I, II, IV,V grupėje dauguma buvo moterų, vyriausi buvo IV grupės dalyviai, stambesni bu II ir IV grupės atstovai, bendra sveikata, savijauta stresu grupės žymiau nesiskyrė, nusiskundimų daugiausia turėjo II, mažiausiai- II grupė, skausmas labiausiai vargino IV grupę, mažiausiai sirgo II grupė, dažniausiai buvo sergama kaulų-raumenų, endokrininėmis, virškinimo, odos ligomis, III-V grupė vartojo daugiau vaistų, nei I-II, mažiausiai reabilitacinių priemonių naudojo I grupė.

9 lentelė. I ir II grupės dalyvių sociodemografinė ir klinikinė charakteristika.I grupė,

N= 30II

grupė, N=23

III grupė, N=18

IV grupė, N=10

V grupė, N=9

Lytis, moterys, % 100 100 38,6 80 88,9

Ūgis, vidurkis (SN), cm 168,1 (6,0)

166,6 (6,4)

173,4 (9,9)

169,1 (7,7)

170,7 (5,57)

Svoris, vidurkis (SN), kg 66 (12,8)

67 (11,5)

94,4 (17,8)

89,2 (34,5)

81,6 (24,2)

Amžius, vidurkis (SN), m 32 (11) 39 (14) 42,6 (14,1)

50,3 (15,2)

44,9 (9,1)

Dirbančios kasdien, N (%) 18 (60) 14 (66,7)

15 (83,3)

5(50) 66,7

Dirba fizini darbą, N (%) 9 (37,5) 5 (25) 6 (37,5)

3(42,9) /

Dirba psichini darbą, N (%)

13 (54,2) 11 (55) 8

(50)3(42,9) 66,7

Dirba fizinį ir psichologinį darbą, N (%) 2 (8,3) 4 (20) 2

(12,5)1(14,3) 33,3

Bendra sveikata, VAS, vidurkis (SN) 7,7 (1,0) 7,7 (1,7)

6,8 (1,6)

7,8 (1,2)

7,3 (1,2)

Nusiskundimų skaičius, vidurkis (SN) 2 (1,5) 1,2 (1,1)

4,11 (2,8)

3,2 (3,4)

1,9 (1,6)

Bendra savijauta, VAS, vidurkis (SN) 7,9 (0,9) 7,7 (1,7)

6,9 (1,5)

7,7 (1,6)

7 (1,3)

Streso stiprumas, VAS, vidurkis (SN) 4 (2,1) 4,6 (1,5)

4,8 (2,0)

5 (2,1) 4,8 (1,3)

Nuovargio stiprumas, VAS, vidurkis (SN) 4,8 (1,8) 4,7 (1,8)

5,3 (1,1)

4,38 (2,1)

5,7 (1,6)

Skausmo stiprumas, VAS, vidurkis (SN) 3,3 (2,1) 3,5 (2,0)

4,94 (1,7)

5,38 (1,7)

4 (1,3)

Alkoholio vartojimas

Retai 15 (50) 9 (42,9) 9 (52,9)

4 (40) 4(44,4)

Karta per kelias savaites 12 (40) 6 (28,6) 2 (11,8)

4 (40) 2(22,2)

Karta per savaite 3 (10) 4 (19) 3 (17,6)

1 (10) 3 (33,3)

Rūkymas

Niekada 14 (48,3)

12 (67,1)

12 (66,7)

8 (80) 5 (55,6)

Mete 3 (10,3) 3 (14,3) 2 (11,1)

1 (10) 2 (22,2)

Retai 3 (10,3) 3 (14,3) 1 (5,6)

1 (10) 1 (11,1)

Kasdien 9 (31) 3 (14,3) 3 (16,7)

0 1 (11,1)



Cigarečių kiekis (0-15), vidurkis (SN) 1,8 (3,5)

1,57 (3,9)

2,4 (5,3)

0 0,8 (1,7)

Sergamumas, N (%) 14 (46,7) 5 (23,8)

10 (55,6)

5 (55,6)

6 (66,7)

Širdies ligos, N (%) 2 (6,7) 2 (8,7)2

(11,1)0 1

(11,1)

Nervų ligos, N (%) 4 (13,3) 1 (4,8)1

(5,6)0 1

(11,1)Kvėpavimo sistemos ligos

N (%) 1 (3,3) 1 (4,8)2

(11,1)0 0

Kaulų-raumenų ligos, N (%) 5 (16,7) 2 (8,7)

7 (38,9)

3(33,3) 4 (44,4)

Endokrininės ligos, N (%) 4 (13,3) 1 (4,8)1

(5,6)3(33,3) 1

(11,1)

Virškinimo ligos, N (%) 4 (13,3) 3 (14,3)3

(16,7)1(11,1) 0

Odos ligos, N (%) 4 (13,3) 1 (4,8)1

(5,6)3(30) 2

(22,2)

Urologines ligos, N (%) 2 (6,7) 2 (8,7)1

(5,6)0 0

Turėję traumų, N (%) 5 (17,2) 1 (5,9)13

(72,2)3(37,5) 4 (50)

Vartoja vaistus 6 (20,7) 6 (28,6)10

(55,6)4(40) 5

(55,6)Vartoja vaistus nuo

kraujospūdžio, N (%) 0 2 (9,5)

4 (22,2)

3(30) 0

Vartoja vaistus nuo skausmo 2 (6,7) 3 (14,3)

4 (22,2)

0 1 (11,1)

Vartoja vaistus nuo odos ligų, N (%) 2 (6,7) 1 (4,3)

1 (5,6)

2(20) 1(11,1)

Susiduria su kenksmingomis odai medžiagomis, N (%)

16 (55,2) 8 (34,8)

8 (44,8)

3(30) 5 (55,6)

Vaistų vartojimo dažnis, vidurkis (SN)

0,93 (1,9)

1,33 (2,4)

2,7 (2,9)

2(3,7) 1,44 (1,5)

Reabilitacijos priemones, N (%), jokių 1 (3,3) 3(14,3)

2 (11,1)

5 (50) 3 (33,3)

Miegas 14 (46,7) 6 (28,6)

6 (33,3)

0 3 (33,3)

Sportas 0 1 (4,8)1

(5,6)0 0

Miegas ir sportas 8 (26,7) 2 (9,5)2

(11,1)3(30) 2

(22,2)

Miegas ir vaistai 0 01

(5,6)0 0

Miegas, sportas, vaistai 0 01

(5,6)0 0

Vaistai ir psichologas 1 (3,3) 1 (4,8) 0 0 0Miegas ir reabilitacines

procedūros 2 (6,7) 3 (14,3)0 0 0

Miegas ir alkoholis 1 (3,3) 0 0 0 1(11,1)

Miegas, alkoholis ir sportas 0 02

(11,1)0 0

Šeimos gydytojas 0 0 0 1(10) 0

Vaistai 0 0 0 1(10) 0



Alkoholis 0 2 (9,5) 0 0 0

Alkoholis ir proceduros 0 01

(5,6)0 0

Reabilitacines proceduros 0 01

(5,6)0 0

Naudotos priemonės ir metodikaTiriamosios gavo 10-15 geoterminio vandens ir/ar sapropelio balneoprocedūrų.

I grupei skirtos15 min trukmės 27,6 g/l mineralizacijos geoterminio vandens procedūros (15 procedūrų), II grupei skirta 20 min trukmės 27,6 g/l mineralizacijos geoterminio vandens procedūros (15 procedūrų),III grupei skirta 20 min sapropelio (G-151-1) aplikacija ant kelio sąnario ir 20 min trukmės 27,6 g/l mineralizacijos geoterminio vandens procedūra (15 procedūrų),IV grupei skirti 40 min trukmės sapropelio(G-151-1) įvyniojimai ir 30 min veido kaukės (10 procedūrų),V grupei skirtos 20 min sapropelio vonios (sapropelio(G-151-1) ir 27,6 g/l mineralizacijos geoterminio vandens mišinys 3:1 dalimis)(10 procedūrų).

Atliekant geoterminio vandens procedūras dalyviai buvo nardinami žemiau pažastų į šiltą 34-35 °C vandenį. Ekspozicijos trukmė I (terapijos) grupėje buvo 15 minučių, II, III grupėje- 20 minučių. Vonioje (geoterminio vandens ir sapropelio) buvo rekomenduojama judėti. Atsiradus nemaloniems pojūčiams, silpnumui ar širdies veiklos sutrikimui jie turėjo galimybę kreiptis į mediką, nes procedūros metu buvo monitoruojami, stebimas jų elgesys ir išvaizdos pakitimai.

III ir V grupei taikytos kombinuotos procedūros: III grupei pradžioje atliktos kelio aplikacijos, po jų- vandens procedūra, V grupės dalyviai paguldyti į paruoštą sapropelio vonią, laikantis tų pačių sąlygų, kaip geoterminio vandens vonioje.

Sapropelio vietinė aplikacija. Dalyvui esant pusiau sedimoje patogioje padėtyje ant ištiesto kelio dedamas 30x15x1 cm dydžio paruoštas vienkartininis daugiasluosnis medvilninis tvarstis, pamirkytas 40-42°C sapropelio vonelėje, medine mentele papildomai užtepant 1 cm tolygų sluoksnį sapropelio. Pavilgas apdengiamas termoizoliacine plėvele ir rankšluoščiu. Procedūros trukmė- 20 min. Po pavilgo nuėmimo likęs sapropelis nuplaunamas šiltu vandeniu.

Sapropelio įvyniojimas su veido kauke. Po šiltu dušu nusiprausęs dalyvis guldomas ant kosmetinio stalo, padengto termoizoliojančia plėvele. Pašildytas iki 40°C sapropelis tepamas ant kūno 3-5 mm sluoksniu, uždengiant jį termoizoliuojančia plėvele. Dalyvis apklojamas plonu pledu. Pašildytas iki 38°С sapropelis medine mentele paskirstomas 3-5 mm sluoksnui ant medvilninės marlinės veido servelėtės su skylėmis akims, nosies šnervėms ir burnai ir, uždėjus ant švarios veido odos, švelniai prispaudžiamas. Po 30 min veido servelėlė pašalinama, sapropelio likučiai nuvalomi drungnu vandeniu. Po 40 min, nuėmus kūno termoplėvelę, dalyvis nusiprausia po šiltu-drungnu dušu, nusivalo su švelniu rankšluoščiu ir 20-30 minučių pailsi.

Sapropelio vonia. Nusiprausus po šiltu dušu dalyvis gulasi į pašildytą iki 38°С sapropelio (1 dalis) ir 27,6 g/l geoterminio vandens (3 dalys) vonią. Bendra vonios mineralizacija- 10,59 g/l. Ekspozicijos trukmė- 20 minučių. Po vonios rekomenduotas šiltas dušas ir 20-30 minučių poilsis.

I ir II grupėje prieš ir po procedūros dalyvės buvo apklausiamos apie bendrą būklę, suskaičiuojamas pulsas, išmatuojamas kraujospūdis. Skausmas ir bendra savijauta vertinti pagal VAS (vaizdinė analoginė skalė), kur 0-nėra skausmo ir puiki savijauta, o 10- nepakeliamas skausmas ir savijauta, kiti pojūčiai- aprašomuoju būdu pačių dalyvių iniciatyva.

Tyrimo kurso pradžioje ir pabaigoje visiems dalyviams buvo registruojami organizmo fiziologiniai parametrai, atspindintys neuroreguliacinių mechanizmų veiklą, kardiopulmoninės, medžiagų apykaitos, judamojo aparato funkcinės būklės bei psichoemocinės būklės pokyčių rodikliai. I,II, IV,V grupėse atlikti biocheminiai kraujo tyrimai.



Tyrimo metu naudoti geoterminio vandens procedūrų ir procedūrų kurso poveikio stebėjimo lapai, kuriuose buvo fiksuojami objektyvių instrumentinių tyrimų rezultatai bei nepageidaujami poveikiai.

I (kontrolinės) grupės dalyvės jokių procedūrų negavo, užsiėmė sau įprasta veikla ir atvyko po 3 savaičių būklės įvertinimui.

Tyrimo rezultatams gauti panaudoti anketinė apklausa bei fiziologinius parametrus matuojantys įrengimai:

Veloergometras - tai specialus medicininis dviratis, kuriuo duodamas tiksliai dozuotas standartizuotas krūvį širdies- kraujagyslių sistemai. Tyrimas atliekamas, registruojant elektrokardiogramą, sekant pulso dažnį, matuojant arterinį kraujo spaudimą, vertinant bendrą tiriamojo būklę (I grupei).

Miotonometras - tai skeleto raumenų tonusą matuojantis prietaisas, leidžiantis išmatuoti organizmo audinių elastingumą. Tai prietaisas, galintis įvertinti raumenų tonusą ir spastinės būklės sunkumo lygį (I grupei).

Kraujospūdžio matavimo aparatas Microlife skirtas sistoliniam ir diastoliniam kraujo spaudimui ir pulsui žasto srityje išmatuoti, kas parodo širdies- kraujagyslių sistemos būklę (visoms grupėms).

Kūno riebalų matuoklis su svarstyklėmis Omron. Šis prietaisas padeda įvertinti kūno sudėtį, parodydamas riebalų kiekį išreikštą procentais. Kūno kompozicija (aktyvios kūno masės be riebalų ir riebalinės kūno masės santykis) yra vienas iš sveikatos būklės rodiklių (visoms grupėms).

Spirometras - prietaisas gyvybinei plaučių talpai matuoti, leidžintis įvertinti kvėpavimo sistemos būklę (visoms grupėms).

Dinamometras - prietaisas raumenų jėgos dydžiui matuoti, leidžiantis įvertinti raumenų būklę (visoms grupėms). Siekiant įvertinti statinę dvigalvio raumens raumenų jėgą taikyta dinamometrija.

Goniometras skirtas didelių sąnarių (pečių, kelių, klubų) matavimui. Skalė nuo 0 º iki 180 º priešingomis kryptimis kas 1 º. Skalė centimetrais ant liniuotės, kurios ilgis 30 cm. Jis leidžia įvertinti sąnarių būklę (naudotas vertinimui tik apribotų sąnarių judesiams).

Biocheminis kraujo analizatorius (I,II,IV,V grupėms). Elektrokardiografas. Tyrimas skirtas diagnozuoti širdies ir kraujagyslių sistemos

susirgimus. Atlikus elektrokardiogramą, galima nustatyti įvairius širdies ritmo sutrikimus, širdies laidžiosios sistemos pažeidimus, išeminius pakitimus (III grupei).

Pagal numatytą metodologiją, buvo naudojami šie klausimynai: klausimynas apie sveikatą (2 priedas), klausimynas apie odos būklę (7 priedas), SF-36 gyvenimo kokybės klausimynas (4 priedas), bendra distreso simptomų skalė (BDSS) (9 priedas), veido odos būklės klausimynas (tik IV grupei), Womac osteoartrito indeksas (III grupei).

Womac ((Westren Ontario and McMaster Universities) indeksas yra ligai specifiškas, trijų matmenų savarankiškai pildomas klausimynas, leidžiantis nustatyti kelio ar klubo osteoartrito būklę ir pasekmes. Jame naudojami 24 rodikliai. Kuo aukštesnis indeksas, tuo didesnis skausmas, sustingimas ir funkciniai apribojimai. Jo pagalba galima stebėti ligą ir įvertinti gydymo efektyvumą. Skalė= suma (artimų rodiklių). Vidurkis= bendras skaičius/element skaičiaus. Interpretacija: minimali bendra skalė: 0, maksimali- 96; minimali skausmo subskalė- 0 maksimali- 20; minimali sustingimo subskalė- 0, maksimali- 8; minimali fizinės funkcijos subskalė-0, maksimali- 68.

Su sveikata susijusi gyvenimo kokybė buvo įvertinta naudojant SF-36 klausimynas (Trumpa sveikatos apklausos forma, angl. Short Form 36 Medical Outcomes Study questionnaire), kuri susideda iš 36 klausimų, atspindinčių aštuonias gyvenimo sritis: fizinį aktyvumą, veiklos apribojimą



dėl fizinių negalavimų ir emocinių sutrikimų, socialinius ryšius, emocinę būseną, energingumą/gyvybingumą, skausmą ir bendrąjį sveikatos vertinimą.

Bendra distreso simptomų skalė (T. Badger, Arizona, JAV). Ši skalė pasirinkta dėl pakankamos vidinės darnos, patikimumo, gero kontrukcinio ir prognostinio validumo, geros koreliacijos su depresija, teigiamais ir neigiamais afektais. Šis trumpas psichometrinis tyrimas leidžia įvertinti specifinius simptomus, juos sureitinguoti vienas kito atžvilgiu, įvertinti jų stiprumą bei tai, blogai ar gerai ši situacija valdoma. Dalyvis turi pažymėti, ką iš išvardintų 12 simptomų jis jaučia šiuo metu, juos sureitinguojant pagal svarbą, 10 balų skalėje įvertinti bendrą jų stiprumą (0-visai nevargina, 10- ypatingai vargina) bei tai, kaip gerai jam pavyksta juos valdyti (0-visai nevaldau, 10- ypatingai gerai valdau).

EKG analizė. Pagrindiniai EKG elementai įvardijami danteliais - P, Q, R, S, T, Ta, U; PQ intervalu; QT, TU, TP tarpais; P-Ta, P-Q, ST segmentais ir J (junction) tašku. Šiame tyrime nagrinėti 6 pagrindiniai (pagal žmogaus kaip kompleksinės adaptyvios sistemos fenomenologinį modelį) elektrokardiografinių signalų rodikliai: RR intervalas, matuojamas ms, – intervalas tarp dviejų gretimų R dantelių – laiko tarpas tarp dviejų širdies susitraukimų. RR intervalu gali būti apibūdinta viso organizmo būsena. JT intervalo trukmė, matuojama ms. Elektrokardiogramoje tai yra intervalas nuo jungties taško J iki T bangos pabaigos. JT intervalo trukmė apibūdina skilvelių repoliarizacijos trukmę. JT intervalo pokyčiams įtakos turi reguliacinė nervų sistema. Yra žinoma, kad organizmo metaboliniai pokyčiai yra susiję su repoliarizacijos pokyčiais. Nustatyta, kad JT intervalas sveikiems žmonėms fizinio krūvio metu trumpėja iki 140 ms, tuo tarpu išemine širdies liga sergantiems JT intervalas krūvio metu sutrumpėja žymiai mažiau. dQRS, matuojamas ms, – QRS komplekso arba sužadinimo išplitimo širdyje trukmė, apibūdinanti širdies vidinę reguliacinę sistemą. R, matuojamas mV – R dantelio arba širdies susitraukimo amplitudė, sietina su kvėpavimo sistema. AT, matuojamas mV, – T bangos amplitudė, apibūdinanti širdies vidinę metabolinę sistemą, joje vykstančius medžiagų apykaitos procesus. ST, matuojamas mV, - ST segmento padėtis (amplitudė), apibūdinanti širdies aprūpinančią sistemą, t. y. koronarinės kraujotakos būklę. EKG parametrų tarpusavio sąsajos apima skirtingus širdies veiklos sudėtingumo lygmenis: o RR, JT, R sąveikos apibūdina sisteminį lygmenį, o RR, JT ir QRS sąveikos apibūdina vidinius širdies reguliacinius procesus, o RR, JT ir T sąveikos - vidinius širdies medžiagų apykaitos procesus. Visi EKG signalų rodikliai analizuoti dvylikos standartinių derivacijų EKG.

Statistinė duomenų analizė. Aprašydami duomenis, skaičiavome rodmenų vidurkius, standartinius nuokrypius (SN). Statistinio įvertinimo tikslumui ir patikimumui nustatyti, skaičiavome pasikliautinuosius intervalus, esant pasikliovimo lygmeniui 0,95. Duomenys grafike pateikti vidurkiu su 95proc. PI. Tikrinant hipotezes apie parametrų pasiskirstymo normalumą naudotas Kolmagorovo-Smirnovo (Kolmagorov-Smirnov) testas. Dviejų nepriklausomų grupių duomenų vidurkių lyginimui naudojome Stjudento kriterijų, kai požymiai tenkino normalumo sąlygas, ir neparametrinį Mano-Vitnio (Mann-Whitney) kriterijų, kai skirstiniai tirtoje populiacijoje netenkino normalumo sąlygų. Dviejų priklausomų kiekybinių požymių palyginimui taikėme porinį Stjudentot-testą (Student‘s) ir neparametrinį Vilkoksono (Wilcoxon), Sign ir McNemar testą, kai skirstiniai netenkino normalumo sąlygų. Priklausomų kintamųjų vidurkių įverčių poriniai palyginimai atlikti, naudojant Sidak’o kriterijų. Kai kintamieji netenkino normalumo sąlygų, naudotas Frydmano kriterijus. Kategorinių kintamųjų skirtinių priklausomumo ir homogeniškumo dažnių statistinis reikšmingumas tikrintas naudojant 2, Fišerio tikslųjį kriterijus. Proporcijų palyginimui naudotas tikimybių lygybės z-kriterijus. Reikšmingumo lygmuo tikrinant statistines hipotezes buvo 0,05. Kintamųjų (tiriamųjų rodmenų) kaupimui naudotos MS Excel lentelės. Skaičiavimai atlikti naudojant statistinį programų paketą SPSS 20.Remiantis mokslinės literatūros duomenimis ir Vakarų Lietuvos geoterminio vandens tyrimo dokumentuotais rezultatais įvertintos įvairios geoterminio vandens panaudojimo galimybės.



Remiantis atlikto tyrimo duomenimis ir Lietuvos kurortologijos centro rekomendacijomis paruoštos geoterminio vandens naudojimo metodikos ir receptūros.

6. Tyrimo eiga

1. Cheminė geoterminio vandens ir sapropelio analizė.Pagrindinė geoterminio vandens ir sapropelio, kuris naudotas procedūrų poveikio stebėjimui, analizė atlikta I veiklos metu. Geoterminio mineralinio vandens gręžinio vandens mėginiai imti, konservuoti ir gabenti pagal LST EN 25667-1, LST EN 25667-2, LST EN ISO 5667-3, LST ISO 5667-5 ir LST ISO 5667-11 reikalavimus, atskirai imant mėginius pH, kietumui, anijonams, katijonams, SiO2 ir PO4, CN, Fe, sunkiesiems metalams ir Hg.Filtravimui naudoti membraniniai filtrai tikrinami pagal LST ISO 7704 reikalavimus.Vandens pH nustatytas LST EN ISO 10523 metodu, permanganatų skaičius- LST EN ISO 8487 metodu. Cheminiai elementai tirti naudojant šiuos analizės metodus: LST EN ISO 10304 (F, Br,Cl, SO4, NO2, NO3), LST EN ISO 9963-1 (HCO3), LST EN ISO 14911 (Na, K, Li, Ca, Mg, NH4), LST ISO 6332 (Fe), LAND 58:2003 (H2PO4), LST ISO 9390 (H3BO3), LST ISO 6703-1(CN), EPA 370.1 (H2SiO3). Sunkiųjų metalų analizė atlikta atominės absorbcijos spektrometrija, naudojant grafinę krosnį (ISO 15586:2003; EPA Method 7010:2007). Hg analizė atlikta pagal ISO 12846:2012. Viso atlikti 8 vandens cheminės analizės tyrimai bei mikrobiologiniai tyrimai. Sapropelis tirtas cheminiu ir mikrobiologiniu požiūriu iki procedūrų atlikimo. G 151-1ėginyje buvo nustatoma: spalva, pH, drėgmė, sausos medžiagos kiekis, organinės medžiagos, pelenų kiekis, mineralai (K, Na, Ca, P, Mg, S, Si, CO3, SO4, Cl), sunkieji metalai (Cd, Cu, Cr, Ni, Pb, Zn, Hg, Mn), azoto, huminių ir fulvo rūgščių kiekis. Cheminei analizė atlikta akreditoje laboratorijoje; savybių nustatymui naudoti validuoti instrumentai. Sapropelio spalva nustatyta organoleptiniu metodu, pH nustatymui taikytas LST EN 13037:2012, drėgmei- LST EN 13040:2008, pelenų ir organinės medžiagos nustatymui- LST EN 13039:2012, sausai liekanai- LST EN 13040:2008, durpių susiskaidymo laipsniui- LST 1957:2006 metodas; K, P, bendro Ca, bendros S ir SO4, Cd, Ni, Hg nustatymui taikytas LST EN 13650:2006 metodas ir papildomi metodai, pateikti tekstiniuose prieduose. Azotas (N) nustatytas metodu LST EN ISO 13654-1:2002, Cl nustatymui naudotas argentometrinis, SiO2-gravimetrinis; hidrokarbonatų ir karbonatų ištyrimui taikytas metodas pagal Е. В. Аринушкин (Руководство по химическому анализу почв. Анализ водной вытяжки).Huminių ir fulvo rūgščių nustatymui naudotas cheminės analizės metodas 5.4 (Method Agricultural Chemical Analysis. Method 5.4. Cabi Publishing, 2002). Sapropelio cheminė sudėtis, organinės medžiagos ir pesticidai buvo nustatomi Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro filiale Agrocheminių tyrimų laboratorijos analitiniame skyriuje. Ežero sapropelio saugumui įvertinti tirti galimi pesticidai, radiacinė ir mikrobiologinė tarša. Abiejuose Nr.8 gręžinio mėginiuose buvo vertintas sapropelio užterštumas pesticidais ISO 10382:2002 metodo pagalba.Buvo bandoma aptikti šiuos pesticidus: atrazinas, prometrinas, propazinas, simazinas, DDD, DDE, DDT, α –HCH, β- HCH, γ-HCH, aldrinas, dieldrinas, endrinas, heptachloras, endosulfanas, heksachlorbenzenas. Sapropelio užterštumas bakterijomis ir mikrobais (pagal LR HN:2010) buvo tiriamas keliskart pagal MP(K)-SVP 5,4-14 ir flotacijos būdu.

2. Tyrimo metodikos sukūrimas. Remiantis I veiklos ataskaitoje pateiktais literatūros šaltiniais, esama mineralinių vandenų ir peloidų tyrimų metodologija bei numatomais projekto tikslais, paruošta kompleksinė Vakarų Lietuvos geoterminio vandens ir sapropelio poveikio tyrimo metodika, apimanti bendro organizmo ir atskirų organizmo sistemų atsako į balneologinius veiksnius stebėseną, taikant apklausos ir įvairių instrumentinių priemonių panaudojimo metodus.

3. Balneologinių procedūrų stebėjimas, modeliavimas ir dokumentavimas.



Dalyvių atrinkime, tyrimo atlikime ir stebėjime dalyvavo tyrėjų komanda. Tyrime dalyvavo savanoriai, atitinkantys įtraukimo į tyrimą kriterijus, prieš tai gavę informavimo formą ir pasirašę sutikimą. Komandai vadovo vyr. tyrėja Lolita Rapolienė. Kiti komandos nariai- Vilniaus Universiteto Reabilitacijos katedros darbuotojai reabilitologai ir kinezeterapeutai - Aleksandras Leknickas ir Rasa Krauklienė bei pagalbiniai darbuotojai. Buvo laikomasi anonimiškumo principo; kiekvienas dalyvis buvo užkoduotas, jam paruoštas atskiras stebėjimo failas, kuriame įrašus darė pagrindiniai tyrėjai. Užbaigus tyrimą, duomenys buvo pateikti statistiniam apdorojimui, paruošiant rezultatus lentelių ir grafikų pavidalu.4. Sveikatinimo procedūrų ir produktų sukūrimas, remiantis faktiniais geoterminio

vandens ir sapropelio poveikio rezultatais.Remiantis atskirų grupių stebėjimo ir tyrimo duomenimis, taikant skirtingus balneofaktorius, skirtingą procedūrų trukmę ir kombinacijas, kurtos procedūros organizmo stiprinip atskirų grupių. mui. Atlikti poveikio palyginimai tarProcedūros parinktos, analizuojant minėto vandens ir sapropelio savybes ir literatūros šaltinius. Veiklos metu naudoti šiuolaikiniai funkciniai, instrumentiniai, laboratoriniai tyrimai, siekiant parinkti optimalias procedūras.

7. Įvykdyti paslaugų pirkimai

8. Užduočių atlikimas

9. Pasiekti rezultatai

Viso į I grupės tyrimą buvo įtrauktos 40 savanorių moteriškos lyties atstovių, kurios po pirmo fizinio pajėgumo tyrimo randomizuotai suskirstytos į geoterminį ir kontrolinį pogrupius (21 ir 19). Dėl asmeninių ir darbinių priežasčių dalis dalyvių tyrimą nutraukė, neišlankiusios 60% procedūrų kurso, todėl iš statistinio duomenų skaičiavimo anketos buvo pašalintos. Statistiniam vertinimui pateikta 30 (75%) moterų tyrimo rezultatai, iš kurių 21 priklausė gydomajam pogrupiui, o 9- kontroliniam. II grupei buvo atrinktos 24 savanorės moterys, kurių 23 rezultatai pateikti statistiniam įvertinimui (96%). III grupei atrinkti vyrai ir moterys, turintys nusiskundimų kelių sąnariais. Iš 19 atrinktų baigė procedūrų kursą 17 (89%). IV ir V grupės buvo mišrios lyčių atžvilgiu, jas sudarę po 10 asmenų; abu kursus baigė 19 dalyvių (95%).

Žemiau pateikti I-V grupės geoterminio vandens ir sapropelio poveikių įvairioms organizmo sistemoms vertinimai, palyginimas su kontroline grupe ir tarpgrupiniai palyginimai, pagal gautus rezultatus sukurtos ir aprašytos procedūros/produktai.

TYRIMO REZULTATAI I GRUPĖJE- 15 min geoterminio vandens procedūra

PROCEDŪRŲ POVEIKIS BENDRAI SVEIKATAI IR GYVENIMO KOKYBEI



Tirtas geoterminio vandens pavienės procedūros ir procedūrų kurso poveikis bendrai savijautai. Po kiekvienos procedūros nustatytas teigiamas poveikis bendrai savijautai (pav.1). Po 1-13 procedūrų stebėtas statistiškai reikšmingas savijautos pagerėjimas (p<0,001-0,005).

Prieš 1

Po 1

Prieš 2

Po 2

Prieš 3

Po 3

Prieš 4

Po 4

Prieš 5 Po 5

Prieš 6

Po 6

Prieš 7

Po 7

Prieš 8

Po 8

Prieš 9

Po 9

Prieš 1

0Po 10

Prieš 1

1

Po 11

Prieš 1

2Po 12

Prieš 1

3 Po 13

Prieš 1

4

Po 14

Prieš 1

5

Po 15 0

0.5

1

1.5

2

2.5

bendra savijauta

Pav. 1. Dalyvių bendros savijautos kitimas po procedūros (10 balų, VAS).Mineralinio vandens procedūrų kurso poveikis statistiškai reikšmingai pasireiškė mažėjant

nusiskundimų sveikata skaičiui, kuris po procedūrų kurso sumažėjo vidutiniškai 1,1 (p=0,002)- iš 16 besiskundžiančių nebesiskundė 6 (63% praėjo skundai), o po 1 mėnesio situacija toliau gerėjo- nusiskundimų sumažėjimas nuo pradinio kiekio buvo 1,5 (p<0,001) (Pav.2). Remiantis McNemar testu po 1 mėnesio, iš 17 besiskundusių 12 nustatytas simptomų išnykimas. Po 4 mėnesių iš 10 besiskundžiančių 5 skundai išnyko (50%), o 2 atsirado. 1 iš 1 išnyko dusulys, pykinimas, širdies skausmai ir pagerėjo apetitas.

Vertinat bendrą organizmo sveikatą 10 balų skalėje (VAS), po procedūrų ji žymiau nesikeitė, o po 1 mėnesio pagerėjo 0,1 balo (statistiškai nereikšmingai). Bendra savijauta po procedūrų pagerėjusi vidutiniškai 0,3 balo (p=0,184), po 1 mėnesio atsistatė į pradinį lygį. Po 3 savaičių procedūrų kurso sumažėjo vaistų vartojimo dažnis 0,7 balo (p=0,09)- iš 5 vartojusių 2 nebevartojo (40%), kas išliko ir po mėnesio (McNemar testas).

Po 4 mėnesių reikšmingų pokyčių nebuvo: sveikatos būklė ir bendra savijauta pablogėjo, nusiskundimų skaičius išliko 0,7 mažesnis už skaičių iki procedūrų (p=0,086), vaistų vartojimo dažnis 1,07 balo išliko retesnis nuo pradinio (pav.). Po 4 mėnesių vaistų vartojimas kito taip (McNemar testas): iš 4 vartojusių dalyvių niekas nevartojo (100%), o 3 ėmė naudoti naujai. Reikšmingas pokytis nustatytas naudojant kitus vaistus (ne nuskausminančius ar hipertenzinius) (p=0,046).



Sveikatos būklė Nusiskundimų skaičius Bendra savijauta Vaistų vartojimas0

1

2

3

4

5

6

7

8

9

Sveikatos pokytis

Prieš procedūras Po procedūrų Po 1 mėnesio Po 4 menesiu

Pav.2. Sveikatos pokytis po procedūrų ir po 1 mėnesio.Tiriant mineralinio vandens vonių kurso poveikį nuovargio simptomams, nustatyta, kad po

procedūrų iš 9 pavargusių 5 nuovargis išnyko (McNemar testas) (56%); sumažėjo apatija, depresija, įtampa, koncentracijos netekimas ir kofeino naudojimas, pagerėjo miego kokybė (pav.3). Statistiškai reikšmingas pokytis gautas mažinant depresiją (p=0,05), kiti poveikiai buvo nereikšmingi. Po 1 mėn, nors statistiškai nereikšmingai, toliau mažėjo apatija ir įtampa, kiti požymiai atsistatė arba padidėjo.

Po 4 mėnesių dalyviai jautė mažesnį sumišimą (p=0,082), apatiją, depresiją, gerėjo miegas, mažiau naudojo kofeino; sugrįžo įtampa, nereikšmingai pablogėjo koncentracija (pav.3).

Sumiši

mas

Apatija

Bloga miego ko

kybė

Depresij

a

Įtam

pa

Koncentra

cijos n

etekim

as

Kofeino naudojim

as0

0.5

1

1.5

2

2.5

Poveikis nuovargio simptomams


Pav.3. Dalyvių nuovargio simptomų kitimas.Wilcoxon testu nustatytas reikšmingas geoterminio vandens procedūrų poveikis po 1 mėnesio

nuovargio jutimui: septyniems iš devynių (78%) besiskundžiančių nuovargis sumažėjo (z=-2,121; p=0.034); šis teigiamas efektas išliko ir po 4 mėnesių: iš 6 nuovargis išnyko 4 (67%) (z=2,00; p=0,046).

Tiriant poveikį kitiems su bendra savijauta susijusiems simptomams, po procedūrų 2 iš 2 pagerėjo apetitas, 1 iš 1 išnyko pykinimas, o 4 iš 5- žarnyno problemos. Po 1 mėnesio nustatyta, kad



abiems turėjusiems apetito netekimą, jis išnyko, kaip ir 1 dalyvį varginęs pykinimas ir 5 dalyvius kankinę žarnyno problemos (100%).

Po procedūrų, kaip ir po 1 mėnesio 3 dalyviai, kurie miegodavo trumpai, ėmė miegoti ilgiau, 3 (8) ėmė miegoti trumpiau. Po procedūrų (2) ir po 1 mėnesio (4) pagerėjo miego kokybė (mažiau prabusdavo) (Wilcoxon testas p=0,088-0,180).

Su sveikata susijusios gyvenimo kokybės vertinimui dažniausiai naudojama anketa- SF-36 klausimynas (Trumpa sveikatos apklausos forma, angl. Short Form 36 Medical Outcomes Study questionnaire), kuris susideda iš 36 klausimų, atspindinčių aštuonias gyvenimo sritis: fizinį aktyvumą, veiklos apribojimą dėl fizinių negalavimų ir emocinių sutrikimų, socialinius ryšius, emocinę būseną, energingumą/gyvybingumą, skausmą ir bendrąjį sveikatos vertinimą.

Vertinant pokytį visose gyvenimo srityse po procedūrų kurso, pagerėjimas stebėtas septyniose iš jų (pav.4). Reikšmingi pagerėjimai nustatyti energingumo/gyvybingumo srityje (padidėjimas vidutiniškai 11 balų, 95% PI nuo 18,82 iki 3,08; p=0,009) bei bendros sveikatos vertinime (vidutiniškai 6,2 balo, 95% PI nuo 12,58 iki 0,2, p=0,057).

Vertinant gyvenimo kokybę po 1 mėnesio po procedūrų su pradine, reikšmingiausi pokyčiai su didėjimo tendencija stebėti energingumo/gyvybingumo (pagerėjo 12,8 balo vidutiniškai, p=0,003), emocinės būklės (vidutiniškai 7,4 balo, p=0,054) ir fizinio aktyvumo (vidutiniškai 2,8 balo, p=0,056). Taigi, daugumoje sričių išlieka ar net didėja teigiamas procedūrų poveikis.

Po 4 mėnesių išliko reikšmingas veiklos pagerėjimas veiklos emocinių sutrikimų (p=0,035); nustatytas teigiamas poveikis energingumo/gyvybingumo lygiui (p=0,061), sumažėjės skausmas (6%), socialinėje funkcijoje (7%), emocinėje veikloje (8%) (pav.4).

Fizinis

aktyvu

mas

Veiklos a

pribojim

as dėl fi

zinių negalavim

ų

Skausm

as

Bendras s

veika

tos v

ertinim

as

Energingum

as/gyv

ybingum

as

Socialin

ė funkc

ija

Veiklos a

pribojim

as dėl e

mocin

ių sutri

kimų

Emocin

ė būklė0

20406080

100120

Gyvenimo kokybė


Pav. 4. SF-36 klausimyno rezultatai.Kadangi yra įrodyta, kad rūkymas ir alkoholio naudojimas yra sveikatą žalojantys veiksniai,

tyrimo metu siekėme nustatyti, ar gali jų dažniui daryti įtaką geoterminio vandens procedūros. Rezultatai parodė, kad alkoholio naudojimą sumažino 3 dalyviai (p=0,083), o 2 sumažino rūkymo dažnį (p=0,785). Po 1 mėnesio rūkymas nekito, o alkoholį mažiau naudojo 5 dalyviai (p=0,102) (Wilcoxon testas). Po 4 mėnesių rūkymo dažnis nereikšmingai padidėjo (0,08 balo).

PROCEDŪRŲ POVEIKIS STRESO MAŽINIMUIDalyvių bendrai vertinamas streso stiprumas prieš ir po procedūrų reikšmingai nesikeitė:

pradžioje nežymiai didėjo nuo pradinio (krūvis)(vidutiniškai 0,4 balo, p=0,28), o po 1 mėnesio- sumažėjo nuo pradinio (vidutiniškai 0,2 balo, p=0,629). Po 4 mėnesių streso stiprumas siekė 4,13 balo (padidėjo nuo pradinio 0,2 balo, p=0,607).



Vertinant 15 min geoterminių vandens procedūrų kursą (15), nustatytas teigiamas poveikis visiems trims distreso požymiams: statistiškai reikšmingai sumažėjo distreso simptomų skaičius po 3 savaičių (vidutiniškai 0,7 simptomo; SN 1,2; 95% PI nuo 0,173 iki 1,256, p=0,012); distreso simptomų stiprumas sumažėjo 1 balu (SN 2,42; 95% PI nuo -0,148 iki 2,05; p=0,086), o distreso simptomų valdymas pagerėjo 0,24 balo (SN 2,3; 95% PI nuo -1,285 iki 0,809; p=0,640) (Pav.5)

Distreso simptomų skaičius Distreso simptomų stiprumas Distreso simptomų valdymas0

1

2

3

4

5

6

7

Poveikis distresui

Iki procedūrų Po procedūrų Po 1 mėnesio Po 4 mėnesiu

Pav.5. Geoterminio vandens poveikis dalyvių patiriamam distresui.Tiriant dalyvių distreso požymius po 1 mėnesio po procedūrų kurso nustatytas išlikęs teigiamas

poveikis simptomų skaičiui (vidutiniškai 0,6 simptomo; SN 1,23; 95% PI nuo -0,028 iki 1,128; p=0,061), reikšmingas simptomų stiprumo sumažėjimas (1,15 balo; SN 2,37; 95% PI nuo 0,042 iki 2,26; p=0,043) ir nežymiai pablogėjęs simptomų valdymas (0,45 balo, SN 2,54; 95% PI nuo -0,741 iki 1,641; p=0,439). Galima teigti, kad po 1 mėnesio išlieka teigiamas geoterminio vandens procedūrų efektas distresui. Po 4 mėnesių distreso simptomų skaičius išlieka o,1 balu mažesnis už pradinį, distreso simptomų stiprumas- o,64 balo mažesnis už pradinį, o simptomų valdymas- o,43 didesnis, nei pradinis. Nors šie pokyčiai statistinio patikimumo neturi, bet galima teigti, kad ir po 4 mėnesių geoterminio vandens vonių poveikis išlieka teigiamas (5 pav.).

Pagal McNemar testą, po procedūrų ir po 1 mėnesio, 1 iš 2 dalyvių praėjo nerimas.PROCEDŪRŲ POVEIKIS KŪNO APIMTIMSTyrimo metu nustatyti pokyčiai kūno apimčių kitime. Po 15 procedūrų kurso statistiškai

reikšmingai (p<005) sumažėjo visos galūnių apimtys (lent.4 ir pav.6). Po 1 mėn. po procedūrų galūnių apimtys statistiškai nereikšmingai padidėjo. Bet vertinant apimtis po 4 mėnesių, stebimas teigiamas poveikis visoms galūnių apimtims (10 lentelė).

Lentelė 10. Galūnių apimčių kitimas po procedūrų kurso, mėnesio ir 4 mėnesių.

ApimtisIki

procedūrų (SN)

Po procedūrų

(SN)p

Po 1 mėnesio

(SN)p

Po 4 mėnesių

(SN)p

Kairys žastas, cm 27,2 (3,6) 26,5 (3,5) 0,002

30 (5,3)a

25,8 (2,4) 0,004

Dešinys žastas 27,1 (3,5) 26,4 (3,5) <0,001 30 (5,3) 0,423

25,9 (2,4) 0,002

Kairys dilbis 22,9 (1,8) 22,3 (2,0) <0,00124,7 (2,1) 0,423

21,6 (1,6) 0,002

Dešinys dilbis 23,0 (1,8) 22,5 (2,0) 0,0222,5

(1,7)a 21,7 (1,5) 0,003



Kairė šlaunis 46,3 (6,8) 45,1 (6,9) <0,001 53 (13) 0,22542,8 (3,0) 0,001

Dešinė šlaunis 46 (6,5) 44,5 (6,7) <0,00152,3

(11,8) 0,18442,7 (3,0) 0,001

Kairė blauzda 36,6 (5,2) 36,0 (5,4) 0,01142,0

(10,6)a 35,0 (3,1) 0,009

Dešinė blauzda 36,5 (5,1) 35,7 (5,4) 0,011

41,7 (10,8) 0,423

34,9 (3,2) 0,037

a- koreliacijos ir t negali būti apskaičiuoti, nes skirtumo standartinė paklaida 0.

Pav. 6. Dalyvių galūnių apimčių kitimas.Analizuojant, kokią įtaką turėjo vandens procedūros poodiniam riebalų sluoksniui nustatyta, kad

abiejų viršutinių ir apatinių galūnių raukšlė mažėjo statistiškai reikšmingai (lent.11 ir pav.7). Lentelė 11. Dalyvių odos raukšlės kitimas po procedūrų.

Odos raukšlės storis, mm

Prieš procedūra

sPo

procedūrų

Skirtumo

vidurkis

SN

95% PI

apatinis

95% PI

viršutinis t p

dvigalvis r. kairė 16,48 14,14 2,3 1,9

1,47 3,2 5,6

1<0,0

01

dvigalvis r. dešinė 15,52 13,67 1,9 1,8

1,04 2,68 4,7

36<0,0

01

trigalvis r. kairė 26,33 23 3,3 2,5

2,19 4,48 6,0

7<0,0

01

trigalvis r. dešinė 25,43 22,38 3 2,5

1,92 4,17 5,6

33<0,0

01

dilbis kairė 12,76 10,57 2,2 1,6

1,45 2,93 6,1

53<0,0

01

dilbis dešinė 11,95 10,19 1,8 1,7

0,97 2,55 4,6

69<0,0

01plašt nugarinė d.

kairė 2,86 2,14 0,7 0,6

0,42 1,01 5,0

85<0,0

01plašt nugarinė d.

dešinė 2,81 2,14 0,7 0,5

0,45 0,89 6,3

25<0,0

01šlaunies front.

kairė 30,52 28,57 2 1,5

1,26 2,65 5,8

39<0,0

01šlaunies front.

Dešinė 30,19 27,95 2,2 2 1,32 3,22 5,0

71<0,0

01


Žastas Dilbis Šlaunis Blauzda0

5

10

15

20

25

30

35

40

45

50

Apimtys, cm

Prieš vonių kursą Po vonių kurso


šlaunies med. kairė 30,05 27,9 2,1 2,2

1,15 3,13 4,5

16<0,0

01šlaunies med.

dešinė 30,14 27,57 2,6 2,9

1,25 3,9 4,0

520,00

1

šlaunies lat. kairė 30,86 28 2,9 2,4

1,77 3,95 5,4

7<0,0

01

šlaunies lat. dešinė 30,1 27,71 2,4 2,8

1,09 3,67 3,8

460,00

1

blauzda kairė 28,38 25,38 3 1,9

2,12 3,88 7,1

47<0,0

01

blauzda dešinė 27,57 24,9 2,7 1,6

1,93 3,41 7,5

31<0,0

01

Pav. 7. Dalyvių poodinio riebalų sluoksnio kitimas. Po procedūrų praėjus 1 mėnesiui reikšmingai mažesnis (p<0.05) riebalinis sluoksnis išliko

viršutinės galūnės dvigalvio (kairėje) ir dilbio (dešinėje) bei apatinės galūnės blauzdos (dešinėje) srityse. Likusių sričių odos raukšlė išliko sumažėjusi, lyginant su pradine tik nereikšmingai (lent.12). Po 4 mėnesių po procedūrų galūnių poodinis riebalinis (visų matavimų) sluoksnis buvo reikšmingai mažesnis, nei iki procedūrų.

Lentelė 12. Dalyvių odos raukšlės kitimas po 1 ir 4 mėnesių.

Odos raukšlės storisPrieš procedūras

Po 1 mėnesio p

Po 4 mėnesių

p

dvigalvis r. kairė 19 16 0,04 13,6 0,001

dvigalvis r. dešinė 17,67 14,33 0,06 13,3 0,008

trigalvis r. kairė 30,33 27,33 0,09 21 0,001

trigalvis r. dešinė 29,33 26 0,06 20,9 0,011

dilbis kairė 16 14 0,07 10,1 0,001

dilbis dešinė 15,33 12,33 0,04 9,9 0,005

delno nugarinė kairė 3,33 2,67 0,18 2,0 0,001

plašt nugarinė dešinė 3,6667a 2,6667a

2,0 <0,00

1šlaunies front. kairė 35,67 33,67 0,07 26,4 0,003

šlaunies front. dešinė 35,33 32,67 0,09 25,7 0,014

šlaunies med. kairė 34,33 32 0,12 25,8 0,001


m. b

iceps b

rach

ii

m. t

riceps b

rach

ii

Dilbis

Delno nugarinė dalis

Šlaunies fro

ntalin

ė dalis

Šlaunies medialin

ė dalis

Šlaunies late

ralin

ė dalis

Blauzda

0

5

10

15

20

25

30

35

Poodienis riebalinis sluoksnis, mm

Pireš vonių kursą Po vonių kurso


šlaunies med. dešinė 34 32,33 0,13 25,7 0,002

šlaunies lat. kairė 35,67 33,33 0,12 24,8 0,002

šlaunies lat. dešinė 35 32,67 0,22 24,8 0,001

blauzda kairė 31,33 27,33 0,07 23,3 0,001

blauzda dešinė 30 26,33 0,05 23,1 0,002a-koreliacijos ir t negali būti apskaičiuoti, nes skirtumo standartinė paklaida 0.

Tyrimo metu siekta nustatyti, ar 15 dienų procedūrų kursas turi įtaką kūno masės indeksui (KMI) ir riebalų procentinio kiekio kitimui. Gauti rezultatai rodo, kad abu požymiai mažėjo: reikšmingai sumažėjo KMI (vidutiniškai 0,32, 95% PI nuo 0,07 iki 0,57; p=0,015) ir nereikšmingai kūno riebalų procentas (vidutiniškai 0,57, 95% PI nuo -3,76 iki 1,51, p=0,224)(pav.8).

Po 4 mėnesių KMI ir riebalų kiekis išlieka mažesnis, nei pradinis (atitinkamai o,28 (p=0,088) ir o,52) (pav.8).

Kūno masės indeksas Kūno riebalų kiekis 0

5

10

15

20

25

30

35

KMI ir riebalai

Prieš procedūras Po procedūrų Po 4 mėnesiu

Pav. 8. KMI ir riebalų kiekio kitimas po procedūrų.POVEIKIS ODAIStengiantis įvertinti geoterminio vandens procedūrų kurso poveikį odos būklei, buvo užduoti

įvairūs klausimai, apibūdinantys esamą odos situaciją. Remiantis rezultatais, pateiktais lent., galima stebėti teigiamą poveikį visiems elementams, kuris nebuvo statistiškai reikšmingas. Bet vertinant bendrą nusiskundimų dėl odos būklės kiekį, gautas statistiškai reikšmingi teigiamas pokytis (Lent.13)

Lent. 13. Dalyvių odos būklė prieš ir po procedūrų kurso (Paired Samples Test).

Odos būklė Prieš procedūras

Po procedūrų

Skirtumo

vidurkisSN

95% PI

apatinis

95% PI

viršutinist p

Sausa oda 0,76 (0,44)

0,57 (0,51) 0,19 0,1

12-

0,0420,42

31,70

60,10

4

Riebi oda 0,14 (0,36)

0,1 (0,3) 0,048 0,0

84-

0,1270,22

30,56

80,57

6

Išberta oda 1,00 (0)

0,67 (0,52) 0,33 0

,52-

0,2090

,8751,58

10,17

5

Pleiskanoja oda 0,29 (0,46)

0,19 (0,4) 0,095 0,0

95-

0,1030,29

4 1 0,329

Niežti oda prieš 0,19 (0,4)

0,1 (0,3) 0,095 0,0

95-

0,1030,29

4 1 0,329

Alergiška oda 0,05 (0,22) 0 0,048 0,0

48-

0,0520,14

7 1 0,329



Raudonuoja oda 0,19 (0,4)

0,05 (0,22) 0,143 0,0

78-

0,020,30

61,82

60,08

3Išryškėjęs kraujagyslių tinklas oda

0,33 (0,48)

0,33 (0,48) 0 0,0

98-

0,2040,20

4 0 1

Suglebusi oda 0,19 (0,4)

0,1 (0,3) 0,095 0,0

66-

0,0420,23

21,45

10,16

2

Jautri oda 0,1 (0,3)

0,05 (0,22) 0,048 0,0

84-

0,1270,22

30,56

80,57

6Skausminga, spuoguota oda

0,14 (0,36)

0,05 (0,22) 0,095 0,0

95-

0,1030,29

4 1 0,329

Trūkinėjanti oda 0,05 (0,22) 0 0,048 0,0

48-

0,0520,14

7 1 0,329

Celiulitas 0,57 (0,51)

0,38 (0,5) 0,19 0,1

12-

0,0420,42

31,70

60,10

4Bendras odos nusiskundimų kiekis 3 (1,8) 1,9

(1,3) 1,095 1,338

0,486

1,704

3,751

0,001

Vertinant pakitimus po procedūrų McNemar testo pagalba, nustatėme, kad sausa oda iki procedūrų skundėsi 16 dalyvių, ir 5 iš jų ji tapo nebesausa (31%), niežtinti oda buvo 4 dalyviams ir 3 iš jų niežulys išnyko (75%), alergiška oda išnyko 1 iš 1 dalyvio, odos raudonumas išnyko 3 iš 4 (75 %), kraujagyslių tinklas sumažėjo 2 iš 7 dalyvių (29 %); 2 iš 4 dingo odos suglebimas (50 %), 3 iš 3 odos skausmingumas ir spuogai išnyko, 5 iš 12 sumažėjo odos celiulitas (42 %). Deja, statistinio patikimumo ribos šie rezultatai nepasiekė. Vertinant jų patikimumą Wilcoxon testo pagalba, reikšmingas teigiamas pokytis gautas niežtinčios odos ir celiulito atžvilgiu (abiejų p=0,046).

Vertinant liekamąjį teigiamą poveikį odai, gauti dar geresni rezultatai: po 1 mėnesio po procedūrų nustatytas reikšmingas teigiamas poveikis odos niežuliui, sumažėjo kraujagyslių tinklas odoje, celiulitas bei bendras odos nusiskundimų kiekis. Kiti odos būklės požymiai išliko nereikšmingai pagerėję (lent.14).

Lentelė 14. Odos pokyčiai po 1 mėnesio.

Оdos būklėPrieš procedūras

Po 1 men.Skirtumo vidurkis

SN

95% PI apatinis

95% PI viršutinis

t p

Sausa oda 0,76 (0,44)

0,67 (0,48)

0,095

0,436

-0,103

0,294 1 0,329

Riebi oda 0,14 (0,36)

0,05 (0,22)

0,095

0,301

-0,042

0,232

1,451

0,162

Išberta oda 1,00 (0)

0,50 (0,55) 0,50 0

,55-

0,0751,07

52

,2360,076

Pleiskanojanti oda

0,29 (0,46)

0,19 (0,4)

0,095

0,539

-0,15

0,341

0,81

0,428

Niežtinti oda 0,19 (0,4) 0 0,19 0

,4020,007

0,374

2,169 0,042

Alergiška oda 0,05 (0,22) 0 0,04

80

,218-

0,0520,14

7 1 0,329

Raudonuojanti oda

0,19 (0,4)

0,05 (0,22)

0,143

0,359

-0,02

0,306

1,826

0,083

Išryškėjęs kraujagyslių tinklas oda

0,33 (0,48)

0,14 (0,36) 0,19 0

,4020,007

0,374

2,169 0,042

Suglebusi oda

0,19 (0,4)

0,1 (0,3)

0,095

0,301

-0,042

0,232

1,451

0,162

Jautri oda 0,1 (0,3)

0,1 (0,3) 0 0

,316-

0,1440,14

4 0 1



Skausminga, spuoguota oda

0,14 (0,36) 0 0,14

30

,359-

0,020,30

61

,8260,083

Trūkinėjanti oda

0,05 (0,22) 0 0,04

80

,218-

0,0520,14

7 1 0,329

Celiulitas 0,57 (0,51)

0,38 (0,5) 0,19 0

,4020,007

0,374

2,169

0,042

Bendras odos nusiskundimų kiekis

3 9(1,84)

1,67 (1,24)

1,333

1,278

0,752

1,915

4,781

<0,001

McNemar testas po 1 mėnesio parodė, kad iš 16 3 oda išliko nebesausa (19 %), 2 iš 3- (67%) neberiebi, 4 iš 6 nebepleiskanojo (67 %), 4 iš 4 nebeniežėjo ir 1 iš 1 nebuvo alergiška, jautri ir netrūkinėjo (100%), 3 iš 4 neberaudonavo (75%), 4 iš 7 kraujagyslių tinklas nebuvo ryškus (57 %), 2 iš 4 nebuvo odos suglebimo (50%), 3 iš 3 neliko spuogų (100%), celiulitas liko sumažėjęs 4 iš 12 dalyvių (33 %). Reikšmingos patikimumo ribos rezultatai nepasiekė.

Taikant tą patį testą po 4 mėnesių išliko sumažėjęs nusiskundimų oda kiekis (prieš procedūras-3,4, po procedūrų-2, p<0,001), nustatyti išlikę teigiami (be statistinio patikimumo) pokyčiai: odos sausumas, suglebimas, bėrimai liko išnykę (toms, kurios turėjo) 25%, dėmės- 33%, išryškėjęs kraujagyslių tinklas, celiulitas, riebumas- 50%, niežėjimas-67%, raudonavimas- 75%, pleiskanojimas- 83%, spuogai, trūkinėjimas, alergija, pūlinukai, nukasymai, žvynai, nagų pakitimai- 100%.

Tyrimo metu buvo dalyviai įvertino savo odos būklę 10 balų skalėje iškart po geoterminio vandens procedūrų ir po 1 mėnesio. Gauti teigiami rezultatai odos elastingumui, drėgnumui, celiulitui ir bendrai odos būklei, nors šie rezultatai nebuvo statistiškai reikšmingi (p=0,062-0,766)(pav.9). Reikšmingų pokyčių tarp bėrimų elementų mažejimo nenustatyta (p=0,317-1).

Po 1 mėnesio po procedūrų 2 iš 3(67%) besiskundusių bėrimais jie išnyko (McNemar).Po 4 mėnesių odos būklė buvo patikimai geresnė už pradinę (vidutiniškai 0,41 balo, p=0,010).

Nors ir statisiškai nepatikimai, odos elastingumas išliko padidėjęs nuo pradinio (0,2 balo), mažesnis celiulitas (0,4 balo), odos drėgnumas ėmė mažėti (pav.9).

Оdos elastingumas Odos dregnumas Celiulito buvimas Bendra odos būklė0

1

2

3

4

5

6

7

Poveikis odai


Pav. 9. Procedūrų poveikis subjektyviai odos būklei.Tiriant geoterminio vandens procedūrų kurso poveikį objektyviam kūno odos drėgnumui ir

elastingumui, nustatytas statistiškai reikšmingai padidėjęs odos drėgnumas (vidutinis padidėjimas 7,5; 95% PI nuo –14,85 iki -0,1; p=0,047), išliekantis ir po 1 mėnesio po procedūrų. Objektyvaus reikšmingo kūno odos elastingumo pokyčio nenustatyta (pav.10). Po 4 mėnesių po procedūrų kūno



odos drėgnumas išliko nereikšmingai padidėjęs (p=0,073), tuo tarpu odos elastingumas mažėjo, nors ir nereikšmingai (p=0,38).

Kūno odos drėgnumas Kūno odos elastingumas0

10

20

30

40

50

60

Odos būklė


Pav. 10. Procedūrų poveikis objektyviai odos būklei.Buvo tirtas procedūrų poveikis odos būklės gerinimo priemonių naudojimui. Nustatyta, kad tiek

po procedūrų, tik po 1 mėnesio buvo statistiškai reikšmingai sumažėjęs visų produktų naudojimo dažnis (lent.15). Po procedūrų mažiau reikėjo naudoti ir kitų kūno priežiūros produktų. Po 1 mėnesio išliko nereikšmingai mažesnis drėkinančių, maitinančių kremų ir serumo poreikis. Po 4 mėnesių 50% mažiau vartojo riebių kremų, 40% maitinančių kremų ir serumų, 8%- drėkinančių kremų (McNemar testas, p=0,5-1). Kremų naudojimo dažnis liko sumažėjęs 1 balu (p=0,213).

Lent. 15. Dalyvių odos būklės gerinimo produktų vartojimo kitimas.Prieš

procedūrasPo

procedūrų p Po 1 mėnesio

p

Riebių kremų naudojimas 0,1 (0,3)

0,05 (0,22) 0,576

0,1 (0,3)1

Drėkinančius kremų naudojimas 0,86 (0,36)

0,76 (0,44) 0,162

0,81 (0,4) 0,576

Maitinančių kremų naudojimas 0,33 (0,48)

0,29 (0,47) 0,666

0,29 (0,45) 0,715

Serumų naudojimas 0,24 (0,44)

0,1 (0,3) 0,083

0,1 (0,3)0,083

Produktų, skirtų odos būklės gerinimui, vartojimo dažnis, 10 VAS

7,14 (2,78)

4,81 (3,11) 0,001

5,1 (3,42) 0,001

POVEIKIS ŠIRDIES- KRAUJAGYSLIŲ IR KVĖPAVIMO SISTEMOMSVertinant reabilitacinių procedūrų efektyvumą ir saugumą visuomet nustatomas poveikis

gyvybiškai svarbių organų veiklai. Mes tyrėme geoterminio vandens procedūrų efektą sistoliniam ir diastoliniam kraujo spaudimui ir širdies susitraukimų dažniui bei plaučių funkcijai (pav.11).

Gautas reikšmingas diastolinio kraujospūdžio sumažėjimas (vidutiniškai sumažėjo 6 mmHg; 95% PI nuo 1,81 iki 10,1 ; p=0,007); sistolinis kraujo spaudimas ir pulsas mažėjo (atitinkamai 3 mmHg ir 2 k/min), bet statistiškai nereikšmingai.

Po 1 mėnesio SKS toliau mažėjo (7 mmHg), o DKS buvo mažesnis 4 mmHg už pradinį, o ŠSD skirtumas nuo pradinio siekė 12 k/min. Statistinio patikimumo nepaskaičiuota, nes mažas atvejų



skaičius. Vertinant poveikį po 4 mėnesių, SKS grįžo į pradinę padėtį, o DKS- nereikšmingai, o ŠSD- reikšmingai padidėjo 3 k/min(p=0,013) (pav.11)

Sistolinis krаujo spaudimas (mmHg)

Diastolinis kraujo spaudimas (mmHg)

Pulso dažnis k/min0

20

40

60

80

100

120

140

Širdies-kraujagyslių sistema


Pav.11. Kraujospūdžio ir pulso kitimas po procedūrų kurso.Tiriant kiekvienos aukštos mineralizacijos mineralinio vandens procedūros, kaip krūvio, efektą

širdies- kraujagyslių sistemai, prieš ir po procedūrų matuoti sistolinis (SKS) ir diastolinis (DKS) kraujospūdžiai ir širdies susitraukimų dažnis (ŠSD). Nustatyta, kad ŠSD patikimai mažėjo po 1-4, 6-7, 9-12 procedūrų (53% kurso) 6-9 k/min.(lent.16, pav.12).

Lent. 16. Dalyvių pulso kitimas procedūros metu.

ProcedūraSkirt

umo vidurkis

SN9

5% PI apatinis

95% PI

viršutinist p

ŠSD 1 8,05 9,04 3,932

12,163

4,079

0,001

ŠSD 2 6,48 9,28 2,251

10,701

3,197

0,005

ŠSD 3 7,86 10,71

2,984

12,731

3,363

0,003

ŠSD 4 5,71 10,08

1,128

10,301

2,599

0,017

ŠSD 5 4,81 11,64

-0,49

10,109

1,893

0,073

ŠSD 6 8,19 10,47

3,424

12,957

3,584

0,002

ŠSD 7 7,14 10,73

2,257

12,029

3,049

0,006

ŠSD 8 6,71 16,13

-0,626

14,054

1,908

0,071

ŠSD 9 7,71 11,39

2,532

12,897

3,105

0,006

ŠSD 10 4,57 10,74

-0,318 9,46 1,95 0,06

5

ŠSD 11 4,11 12,07

-1,712

9,922

1,483

0,155

ŠSD 12 8,58 12,89

2,368

14,79

2,902 0,01



ŠSD 13 1,58 8,73 -2,627

5,785

0,789

0,441

ŠSD 14 1,56 11,47

-4,55

7,675

0,545

0,594

ŠSD 15 5,92 13,87

-2,893

14,727

1,478

0,167

Prieš 1

Po 1

Prieš 2

Po 2

Prieš 3

Po 3

Prieš 4

Po

4

Prieš 5 Po 5

Prieš 6 Po

6

Prieš 7 Po 7

Prieš 8 Po 8

Prieš 9

Po 9

Prieš 1

0Po 10

Prieš 1

1 Po 11

Prieš 1

2Po

1255

60

65

70

75

80

85

75.57

67.52

75.62

69.14

73.67

65.81

74.9

69.19

74.52

69.71

74.19

66

76.81

69.67

78.95

72.24

75.76

68.05

74.05

69.48

73.95

69.84

76.74

68.16

Širdies susitraukimų dažnis, k/min

Pav.12 Širdies susitraukimų dažnio kitimas procedūros metu.Vertinant pavienės procedūros poveikį SKS ir DKS, nustatyta, kad DKS po visų procedūrų

didėjo 1-9 mmHg, reikšmingai- po 2-4, 10, 13-14 procedūrų (40% procedūrų) (pav.13, lent.17). SKS po procedūros didėjo (patikimai-6 procedūrų metu, 6-7 mmHg), likusių metu- mažėjo (13%) arba nekito. Tai galima būtų paaiškinti tuo, kad pirmųjų procedūrų metu organizmas patiria nedidelį krūvį, kurio pasekoje didėja kraujospūdis. Po kelių procedūrų kūnas treniruojamas ir kurso pabaigoje stebimas kraujospūdžio kritimas.



Prieš 1 Po 1

Prieš 2 Po 2

Prieš 3 Po 3

Prieš 4 Po 4

Prieš 5

Po 5

Prieš 6

Po 6

Prieš 7

Po 7Prieš 8

Po 8

Prieš 9 Po 9

Prieš 1

0Po 10

Prieš 11Po 11

Prieš 12 Po 12

Prieš 13 Po 13.

Prieš 1

4 Po 14

Prieš 15Po 15

0

20

40

60

80

100

120

140

Poveikis kraujospūdžiui

SKS DKS

Pav. 13. SKS ir DKS kitimas procedūrų metu.Lent. 17. Dalyvių SKS ir DKS pokyčių vidurkiai ir statistinis patikimumas.

DKS

skirtumasSN t p SKS

skirtumas SN t p

1 procedūra-

1,3336,99

5-

0,8730,39

3-

3,0959,07

1-

1,5640,134

2 procedūra-

8,76210,5

35-

3,8110,00

1-

6,3337,85

7-

3,6940,001

3 procedūra-

5,2386,99

9-

3,4290,00

3-

3,3818,77

8-

1,7650,093

4 procedūra-

4,5249,79

1-

2,1170,04

7-

6,2388,68

9-

3,290,004

5 procedūra-

7,23812,9

22-

2,5670,01

8 -2,19 9,527

-1,054

0,305

6 procedūra-

4,6677,72

9-

2,7670,01

2-

5,85711,2

71-

2,3810,027

7 procedūra-

0,5719,80

1-

0,2670,79

2-

1,61910,7

96-

0,687 0,5

8 procedūra-

6,23814,4

11-

1,9840,06

1-

1,2869,55

1-

0,6170,544

9 procedūra-

5,47613,8

01-

1,8180,08

4-

6,2388,75

7-

3,2640,004

10 procedūra

-6,381

6,771

-4,319

<0,001

-6,571

7,434

-4,051

0,001

11 procedūra -4 8,46

6-

2,060,05

4-

0,10518,7

2-

0,0250,981

12 procedūra

-4,211

9,144

-2,007 0,06 -

5,68411,4

07-

2,1720,043

13 procedūra

-9,526

9,365

-4,434

<0, 001

-2,684

8,538

-1,37

0,187

14 - 9,35 - 0,00 - 28,4 - 0,3



procedūra 8,688 7 3,714 2 6,313 13 0,889 8815

procedūra-

3,5837,31

7-

1,6960,11

8-

3,58310,5

09-

1,1810,262

Analizuojant dalyvių skundus, susijusius su širdies-kraujagyslių sistema, nustatyta, kad po procedūrų ir po 1 mėnesio 2 iš 2 praėjo širdies skausmai, 1 iš 1- širdies permušimai bei 1 iš 1 neliko kraujospūdžio svyravimo (McNemar testas); po 4 mėnesių širdies skausmų taip pat nebuvo 2 iš 2.

Naudojant veloergometrinį tyrimo metodą siekta nustatyti, kiek geoterminių vandenų procedūra ir kursas turi įtakos kraujo spaudimo atsistatymui po fizinio krūvio.

Tyrimo metu nustatyta, kad vonių procedūrų kursas turi įtakos greitesniam sistolinio kraujo spaudimo atsistatymui. Stebėtas teigimas mineralinių vonių poveikis širdies-kraujagyslių sistemai: I tyrimo metu AKS po vienos vonios procedūros atsistatė 73 % moterų, o po viso kurso 82 % moterų (lent.12)

Lentelė 18. AKS atsistaymas po krūvio.

I tyrimasTiri

amieji %

II tyrimas

Tiriamieji %

Atsistatė AKS 24/3

3 73 27/33 82

I tyrimas

II tyrimas

AKS

ramybėje

AKS po

krūvio

AKS po poilsio vonioje

AKS po 10

min.

AKS

ramybėje

AKS po

krūvio

AKS po poilsio vonioje

AKS po 10

min.Vid

utinis115,

7353134,

7941 119,3824112,

7941115,

3235135,

9412 115,5115,

3235

AKS vidurkis po vonių I tyrimo metu buvo 119,3824 mmHg, II tyrimo metu 115,5 mmHg (p=0.015).

Pav. 14. AKS dydis po vonios procedūros iki ir po kurso.


Prieš vonių kursą Po vonių kurso113

114

115

116

117

118

119

120

AKS iš karto po vonios procedūros, mmHg


AKS vidurkis po vonių ir po 10 min. poilsio I tyrimo metu – 112.7941 mmHg, II tyrimo – 115.3235 mmHg (p=0.158) (pav.14, 15).

Pav. 15. AKS kitimas po vonios ir poilsio prieš procedūras ir po jų.

Galima daryti išvadą, kad mineralinių vonių procedūrų kursas turi įtakos greitesniam sistolinio kraujo spaudimo atsistatymui.

Tiriant dalyvių anketas McNemar testu, nustatyta, kad po procedūrų ir po 1 mėnesio buvo po 1 dalyvį, kuris skundėsi dusuliu, kuriam jis išnyko, o kosulys išnyko abiem prieš tai juo besiskundusiems dalyviams (100%); toks pat rezultatas liko ir po 4 mėnesių.

Tyrimas parodė, kad reikšmingo poveikio kvėpavimo sistemai, vertinant spirometrija forsuoto iškvėpimo tūrį ir gyvybinę plaučių talpą, nebuvo nei po procedūrų kurso, nei po 1 mėnesio (pav.16). Bet po 4 mėnesių buvo stebimas, nors ir statistiškai nereikšmingas, bet FEV (o,o2l/s) ir FVC (o,1 l) padidėjimas (pav.16).

FEV FVC 2.3

2.4

2.5

2.6

2.7

2.8

2.9

Poveikis kvėpavimo sistemai


Pav. 16. Plaučių funkcijos kitimas po procedūrų ir 1 mėnesio.


Prieš vonių kursą Po vonių kurso111.5

112

112.5

113

113.5

114

114.5

115

115.5

116

AKS po vonios ir 10 min poilsio, mmHg


POVEIKIS KAULŲ-RAUMENŲ SISTEMAITiriant vandens procedūrų poveikį kaulų-raumenų sistemai vertintas skausmo, rankų jėgos,

stuburo judrumo pokytis. Patikimas skausmo pojūčio sumažėjimas stebėtas po 1-2 procedūros iki 0,6 balo (atitinkamai

p=0,021 ir 0,024) (pav.17). Vėlesnių procedūrų metu reikšmingo kitimo nestebėta, nes skausmo pojūtis buvo minimalus.

Prieš 1 Po 1

Prieš 2

Po 2

Prieš 3

Po 3

Prieš 4

Po 4

Prieš 5 Po 5

Prieš 6

Po 6

Prieš 7

Po 7

Prieš 8

Po 8

Prieš 9

Po 9

Prieš 1

0

Po 10

Prieš 1

3

Po 13

Prieš 1

5

Po 15 0

0.2

0.4

0.6

0.8

1

1.2

1.4

1.6

Skausmas

Pav. 17. Skausmo pojūčio kitimas procedūros metu.Skausmo pojūtis po procedūrų kurso mažėjo 0,6 balo (p=0,244), o po 1 mėnesio išliko o,4

mažesnis, nei pradinis (p=0,297) (pav.18). Po 4 mėnesių išliko o,5 balo sumažėjęs skausmo stiprumas (p=0,15) (pav.).

Prieš procedūras Po procedūrų Po 1 mėnesio Po 4 menesiu0

0.5

1

1.5

2

2.5

3

3.5

Skausmas, balai, VAS

Pav. 18. Dalyvių skausmo stiprumo kitimas.Nustatytas reikšmingas abiejų rankų jėgos padidėjimas po 3 savaičių: kairėje vidutiniškai 5,3 kg

(p=0,024), dešinėje- 5,9 kg (p=0,008). Po 1 mėnesio po procedūrų rankų jėga išliko padidėjusi nuo išeitinės padėties, o po 4 mėnesių abiejų rankų jėga tapo išeitine (pav.19).



Kairės rankos jėga, kg Dešinės rankos jėga, kg0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

Rankų jėga


Pav. 19. Rankų jėgos pokytis.Po geoterminių procedūrų kurso 3 iš 5 (60%) išnyko sąnarių judesių apribojimas, o 2 iš 2

(100%)- sąnarių sustingimas (McNemar testas). Po 1 mėnesio po procedūrų kurso Wilcoxon testu nustatytas patikimas judesių apribojimo pagerėjimas: keturiems iš penkių dalyvių sąnarių būklė pagerėjo (z=-2; p=0,046) bei 2 iš 2 dalyvių išnyko sąnarių sustingimas. Po 4 mėnesių judesių apribojimas, sąnarių sustingimas 2 iš 2 išliko mažesnis (100%) (McNemar).

Po procedūrų kurso stuburo judrumas, vertinant pirštų-grindų mėginį (cm), reikšmingai nepakito (p=0,96), kaip ir po 4 mėnesių (p=0,252).

Tiriant dalyvių galūnių raumenų standumą ir elastingumą miotonometru, nustatyta, kad mineralinių vonių terapija mažina raumenų standumą, tačiau statistiškai patikimo skirtumo nerasta (P≥0,162).

Mineralinių vonių terapija statistiškai reikšmingai didina elastingumą (P<0,128). Elastingumas po procedūrų kurso padidėjo 11,92 (61 %). Todėl galime teigti, jog mineralinės vonios mažina nuovargį (pav.20).

Pav. 20. Odos elastingumo kitimas iki ir po procedūrų kurso.


Prieš vonių kursą Po vonių kurso0.88

0.9

0.92

0.94

0.96

0.98

1

1.02

1.04

1.06

1.08

Elastingumas (ramybės)


Mineralinių vonių kursas 11,8% efektyvesnis nei viena procedūra.Kadangi p=0,000<0,15, Ho (kad kintamieji yra nepriklausomi) yra atmetama. Tarp raumenų

atsigavimo rodiklių (standumas, elastingumas) ir kraujo rodiklių (chloru (P<0,05), leukocitais(P<0,05), hemoglobinu (P<0,05), hematokritu (P<0,05), cholesteroliu (P<0,05), kalciu (P<0,15), kaliu (P<0,15), natriu (P<0,15), gliukoze (P<0,15), C reaktyviuojo baltymu (P<0,15)) yra statistiškai reikšmingas ryšys. Tiesioginė priklausomybė tarp: standumo ir hemoglobino, standumo ir hematokrito, elastingumo ir C reaktyviojo baltymo, elastingumo ir cholesterolio, elastingumo ir gliukozės, standumo ir kalcio; netiesioginė priklausomybė tarp: standumo ir chloro, standumo ir leukocitų, elastingumo ir leukocitų, standumo ir kalio, standumo ir natrio.

KRAUJO RODIKLIŲ POKYČIAILyginant kraujo rodiklius prieš ir po 15 procedūrų, dviem rodikliams nustatyti statistiškai

reikšmingi pakitimai: padidėjo hematokritas ir vidutinis eritrocito dydis (MCV) bei mineralo Zn kiekis kraujyje (19 lentelė). Cinkas yra labai svarbus imuninės sistemos veiklai, t.y. organizmo atsparumui prieš infekcines ligas; padeda formuotis skeletui, atsinaujinti ląstelėms, palaiko tinkamą prostatos bei vyriškų hormonų veiklą; cinkas būtinas žmogaus augimui ir brendimui; normaliai lytinių liaukų veiklai, dalyvauja virškinimo procese. Jo padidėjimas galimai susijęs su eritrocitu padaugėjimu ir Zn jonų patekimu per odą.

MCV- vienas svarbiausių hematologinių rodiklių (norma- 82-98 fl). Gydant anemijas net ir nedidelis pokytis (2-3 fl) yra terapinio efekto požymis. Nors ir statistinis padidėjimas, bet ši klinikinė informacija nevertintina, nes kartu nesikeitė MCH (vidutinis hemoglobino kiekis eritrocite). Rastas reikšmingai padidėjęs HT (neviršijantis organizmo normos) yra MCV padidėjimo paseka, nes HT apskaičiuojamas eritrocitų skaičių (ER) padauginus iš jų vidutinio dydžio (MCV). Hematokrito rodiklis rodo, kiek procentų bendrame kraujo tūryje užima kraujo kūneliai. Jo vertė tiesiogiai susijusi su eritrocitų kiekiu, nes eritrocitai sudaro 99,8 % visų kraujo kūnelių. HCT – hematokritas (kraujo plazmos (skystosios kraujo dalies) santykis su bendru kraujo ląstelių kiekiu). Galima HCT padidėjimo priežastis- organizmo skysčių persiskirstymas iš kraujagyslių į tarpląstelinius tarpus (padidėja eritrocitų koncentracija) ar diuretinis mineralinio vandens efektas (skysčių netekimas) ir pats raudonųjų kraujo kūnelių (ER) padidėjimas dėl galimai padidėjusios hormono eritropoetino gamybos ar patiriamo krūvio/streso didelės mineralizacijos vandenyje. Padidėję hematokrito rodikliai galėtų reikšti, kad padidėjo kraujo klampumas, tačiau mūsų tyrimo metu gautas HCT padidėjimas nedaro įtakos krešėjimo rodikliams yra (N-25–55%).

Lentelė. 19. Tirtų kraujo rodiklių kitimas po procedūrų kurso.Rodi

klisVidurkis,

pries (SN)Vidurkis,

po (SN)PI

apatPI

virs t p

LEU 5,77 (1,03) 5,91 (1,66) -1,04 0,75 -

0,348 0,733

ER 4,32 (0,3) 4,36 (0,26) -0,12 0,03 -

1,265 0,225

HB 130,19 (7,85)

131,44 (6,87)

-3,61 1,11 -

1,127 0,277

HT 37,48 (2,01)

38,18 (1,85)

-1,37

-0,03

-2,222 0,042

MCV

86,99 (4,32) 87,64 (4,1) -

1,09-

0,19-

3,052 0,008

MCH

30,23 (1,56)

30,18 (1,55)

-0,14 0,24 0,56

5 0,58

TR 228 (56,89) 240 (46,83) -29,32 5,32 -

1,477 0,16



NEU 3,24 (0,90) 3,5 (1,56) -

1,03 0,5 -0,725 0,48

LIMF 1,78 (0,42) 1,7 (0,37) -

0,05 0,2 1,298 0,214

MON 0,56 (0,16) 0,54 (0,19) -

0,05 0,1 0,664 0,517

EO 0,16 (0,15) 0,15 (0,12) -0,04 0,07 0,57

2 0,576

BAZ 0,03 (0,02) 0,02 (0,02) -0,005

0,006

0,251 0,806

CRB 0,99 (2,04) 0,35 (0,41) -

0,44 1,71 1,256 0,228

CHOL 4,76 (0,87) 4,8 (1,08) -

0,29 0,22 -0,29 0,776

GLU 5,01 (0,71) 4,77 (0,72) -0,1 0,57 1,51

9 0,15

K 4,41 (0,35) 4,57 (0,43) -0,36 0,04 -

1,661 0,117

NA 146,94 (1.38)

146,55 (1,32)

-0,25 1,04 1,30

7 0,211

CA 2,24 (0,06) 2,28 (0,07) -0,08 0,01 -

1,638 0,124

MG 0,84 (0,03) 0,83 (0,04) -0,01 0,02 0,63

6 0,535

CHL

102,82 (2,33)

101,39 (1,54)

-0,06264

2,92764

2,042 0,059

ZN 16,34 (1,82)

18,23 (2,32)

-3,2853

-0,4897

-2,878 0,011

Vertinant vandens procedūrų poveikio kraujo rodikliams tendencijas, galima teigti, kad geoterminis vanduo skatina nežymų baltųjų kraujo kūnelių (LEU) padidėjimą kraujyje, neviršijant suaugusiųjų leukocitų kiekio kraujyje normos (4,3–8,0 × 109/l). Tyrimo metu LEU padidėjo neutrofilų (NEU) sąskaita. NEU – pagrindinė organizmo ląstelė, kovojanti su infekcija. Jų padidėjimą galėjo provokuoti katecholaminų atpalaidavimas į cirkuliaciją, kuris padidino cirkuliuojančios dalies ir sumažino marginalinės dalies apimtį. NEU turi aktyvius lizosominius fermentus, ardančius bakterijų, virusų membranas ir gali juos fagocituoti.

Tyrimo metu stebėta C reaktyvaus baltymo (CRB-uždegimo aktyvumo rodiklis) mažėjimo tendencija, kurią galima būtų vertinti kaip organizmo uždegiminio aktyvumo mažėjimo tendenciją (esant ūmaus uždegimo reiškiniams audiniai ir audinių irimo produktai stimuliuoja CRB gamybą kaip ir lėtinio uždegimo metu- opinio kolito, autoimuninųi susirgimų , artritų). Kadangi tiriamųjų CRB vidurkis prieš ir po procedūrų buvo normos ribose (N-0-5 mg/l), tai klinikinės vertės neturi.Kaip minėta anksčiau, tyrimo metu stebėta ER didėjimo tendencija. Jie organizme atlieka transportinę (perneša deguonį iš plaučių į audinius, o anglies dioksidą - iš audinių į plaučius),buferinę (palaiko pastovų kraujo pH) ir apsauginę (dalyvauja kraujo krešėjime). Atitinkamai stebimas nedidelis hemoglobino (HB) padidėjimas, kuris prisijungia ir išnešioja deguonies molekules po visą organizmą. Nors kraujyje geležies kiekis tirtas nebuvo, galimai jis galėtų būti padidintas, nes truputį didėjo hemoglobino ir eritrocitų kiekis.

Tyrimas parodė, kad trombocitų kiekis kraujyje procedūrų poveikyje nedaug didėja. Pagrindinė trombocitų funkcija – dalyvauti kraujo krešėjime.

Natrio (Na) ir chloro (Cl) kiekiai kito nežymiai mažėjimo linkme, kas galėtų įtakoti kraujospūdžio mažėjimo tendenciją. Magnis (Mg) beveik nekito, tuo tarpu kalcio kiekis (Ca) truputį didėjo. Kalcis – vienas iš svarbiausių mineralų, reikalingas kaulams bei dantims formuotis; jis dalyvauja raumenų ir nervų sistemos veikloje, kraujo krešėjime. Tyrimo metu buvo stebimas nežymus kalio (K) padidėjimas. Kalis dalyvauja organizmo skysčių apykaitoje, daugelyje


http://www.ligos.lt/lt/terminai/infekcija/1207

http://www.ligos.lt/lt/terminai/lastele/1525


fermentinių procesų, aktyvina sekrecinę endokrininių liaukų veiklą. Kalis mažina baltymų brinkimą ir didina ląstelių sienelių pralaidumą. Kalio jonai dalyvauja nervinio impulso plitime raumenyse.

Kadangi homeostazė (plazmos ir audinių skysčio fizikinių ir cheminių savybių pastovumo palaikymas) yra visų žmogaus ląstelių augimo ir veiklos pagrindas, o kraujo plazmoje ištirpusių mineralinių druskų (Na+, K+, Ca+, Mg+ ir kt.) kiekis lemia kraujo osmosinį slėgį, nereikėtų tikėtis ryškesnių šių mineralų pokyčių.Po geoterminio vandens procedūrų kurso nustatytas gliukozės (GLU) kiekio kraujyje nedidelis sumažėjimas, kas galėtų būti ypač naudinga sergantiems diabetu ar metaboliniu sindromu.

II GRUPĖS TYRIMO REZULTATAI- 20 min geoterminio vandens procedūros

PROCEDŪRŲ POVEIKIS BENDRAI SVEIKATAI IR GYVENIMO KOKYBEITiriant, kaip pavienė 20 min mineralinio vandens procedūra veikia skausmo pojūtį ir bendrą

savijautą, nustatyta, kad po visų trijų procedūrų skausmas mažėja, o savijauta pagerėja; patikimi teigiamo pokyčiai gauti po antros ir trečios procedūros: po antros procedūros skausmai sumažėjo 0,3 balo (p=0,005), o bendra savijauta-1,2 balo (p<0,001). Po trečios procedūros skausmas mažėjo 0,6 balo (p=0,004), o bendra savijauta gerėjo 1 balu (p<0,001)(pav.21).

iki 1 proc. po 1 proc. iki 2 proc. po 2 proc. iki 3 proc. po 3 proc.

0.280.17

0.33

0

0.6

0.05

0.33 0.33

1.19

0

1.15

0.15

Procedūros poveikis

Skausmas Bendra savijauta

Pav. 21. Skausmo ir bendros savijautos kitimas procedūros metu.Vertinant sveikatos pokytį po procedūrų kurso, teigiamo pokyčio negauta, o neigiamas-

nereikšmingas (p=0,199-0,783) (pav.22).



Sveikatos būklė Bendra savijauta Nusiskundimų sveikata skaičius

Vaistų vartojimo dažnis0

1

2

3

4

5

6

7

8

9

Sveikatos pokytis

Prieš procedūras Po procedūrų

Pav. 22. Sveikatos pokytis po procedūrų.Kadangi porinių kintamųjų testas šiuo atveju nebuvo tikslus, nes imtys mažos, taikyti ir

McNemar, Wilcoxon bei Sign testai. Analizuojant nusiskundimų skaičių McNemar testu, gauta, kad 3 iš 11 nusiskundimai išnyko (27 %), o 3-atsirado (p=1); 2 iš 5 nustojo vartoti vaistus (40%), o 2-pradėjo, 1 iš 1 nutraukė vaistų nuo kraujospūdžio vartojimą, o 2 iš 3 nevartojo vaistų nuo skausmo, o 2 pradėjo naudoti.

Tiriant, ar procedūros veikia nuovargį, nustatytas nuovargio stiprumo sumažėjimas (vidutiniškai 0,3 balo, p=0,619), žymiau nesikeičiant jo išraiškai (pav.23).

Nuovarg

io stipru

mas

Sumiši

mas

Apatija

Miego ko

kybė

Įtam

pa

Koncentra

cijos n

etekim

as

Kofeino naudojim

as00.5

11.5

22.5

33.5

44.5

5

Poveikis nuovargiui


Pav. 23. Procedūrų poveikis nuovargiui.Taikant McNemar testą nustatyta, kad 4 iš 5 (80%) besiskundžiančių nuovargis susilpnėjo, o

pagal Wilcoxon testą- 6 suretėjo nuovargis (p=0,454). Reikšmingo poveikio miego trukmei ir kokybei, alkoholio naudojimui ir rūkymo dažniui bei

kiekiui nenustatyta (p=0,388-0,782).SF-36 klausimyno rezultatų pokytis pavaizduotas pav.24 Patikimai pagerėjo bendras sveikatos

vertinimas (9,7%, p=0,05). Pastebimai gerėjo emocinė būklė, socialinė funkcija ir energingumo/gyvybingumo lygis (pav.24).



Fizinis

aktyv

umas

Veiklos a

pribojim

as dėl fi

zinių

negalavim

ų

Skausm

as

Bendras s

veika

tos v

ertinim

as

Energin

gumas/

gyvyb

ingum

as

Socialin

ė funkc

ija

Veiklos a

pribojim

as dėl e

mocin

ių su

trikim

ų

Emocin

ė būklė0

20406080

100

Gyvenimo kokybė


Pav.24. Gyvenimo kokybės pokyčiai po procedūrų.

PROCEDŪRŲ POVEIKIS KŪNO APIMTIMSTyrimo metu po procedūrų kurso nustatytas reikšmingas KMI ir riebalų kiekio sumažėjimas

(pav.25). KMI sumažėjo 0,5 (p<0,001), o kūno riebalų procentas- 2 (0,017).(pav.25).

Prieš procedūras Po procedūrų0

5

10

15

20

25

30

35

40

KMI ir riebalai

Kūno masės indeksas Kūno riebalų kiekis

Pav. 25. KMI ir riebalų kiekio kitimas po procedūrų.Tiriant galūnių apimtis, reikšmingų pakitimų po procedūrų nebuvo (lent.20).Lent. 20. Galūnių apimties kitimas procedūrų metu.

Apimtis, cm

Iki procedūrų (SN)

Po procedūrų (SN) p

Kairys žastas 28,2 (2,6) 28,3 (2,7)

0,328

Dešinys žastas 27,9 (2,6) 28 (2,7)

0,328

Kairys dilbis 23,4 (1,7) 23,4 (1,7)

0,575

Dešinys dilbis 23,3 (1,8) 23,4 (2)

0,186

Kairė šlaunis 44,2 (7,8) 45,1 (6,3)

0,343

Dešinė šlaunis 44,6 (6,5) 44,7 (6,5)

0,162

Kairė blauzda 37 (3,3) 36,8 (3,2)

0,186



Dešinė blauzda 36,7 (3,3) 36,5 (3,2)

0,186

Analizuojant, kokią įtaką turėjo vandens procedūros poodiniam riebalų sluoksniui, nustatyta, kad mažėjo visi matmenys, bet statistinis patikimumas pasiektas dešinio dilbio ir dešinės šlaunies raukšlės mažėjime (Lent. 21).

Lent. 21. Dalyvių odos raukšlės kitimas po procedūrų.

Odos raukšlės storis

Prieš procedūras

Po procedūrų

Skirtumo

vidurkis

SN

95% PI apatini

s

95% PI

viršutinis t p

dvigalvis r. kairė

17,9 (5)

17,1 (5,2) 0,83 2

,6-

0,28 1,93 1,552

0,135

dvigalvis r. dešinė

18 (4,7)

17,1 (4,6) 0,83 2

,5-

0,25 1,9 1,586

0,127

trigalvis r. kairė

25,6 (6,7)

25,1 (6,6) 0,52 2

,35-

0,5 1,54 1,064

0,299

trigalvis r. dešinė

25,3 (7)

24,7 (6,8) 0,61 2

,21-

0,35 1,56 1,321

0,2

dilbis kairė 13 (4,4)

12,7 (4,3) 0,48 1

,62-

0,22 1,18 1,416

0,171

dilbis dešinė 13,3 (4,6)

12,5 (4,4) 0,74 1

,360,1

5 1,33 2,615

0,016

plašt nugarinė kairė

2,9 (0,7)

2,8 (0,7) 0,04 0

,21-

0,05 0,13 1 0,328

plašt nugarinė dešinė

2,9 (0,8)

2,9 (0,7) 0,04 0

,37-

0,12 0,2 0,569

0,575

šlaunies front. kairė

30,1 (8)

30 (7,6) 0,17 2

,42-

0,87 1,22 0,344

0,734

šlaunies front. dešinė

29,6 (8,5)

29,3 (7,7) 0,3 2

,36-

0,72 1,33 0,618

0,543

šlaunies med. kairė

30,6 (6,9)

30,4 (6,6)

0,17391

3,17

-1,2 1,55 0

,2630,

795šlaunies

med. dešinė 29,9 (7,5)

29,3 (6,9) 0,61 2

,79-

0,6 1,82 1,046

0,307

šlaunies lat. kairė

30,2 (7,7)

29,7 (7,4) 0,48 3

,26-

0,93 1,89 0,704

0,489

šlaunies lat. dešinė

30,1 (8)

28,8 (7,3) 1,35 2

,930,0

8 2,62 2,204

0,038

blauzda kairė

25 (5,5)

25,2 (6,5) 0,14 3

,15-

1,26 1,53 0,203

0,841

blauzda dešinė

25 (5,7)

24,8 (6,8) 0,18 3

,3-

1,28 1,65 0,258

0,799

PROCEDŪRŲ POVEIKIS STRESO MAŽINIMUIPo procedūrų kurso dalyviams nustatytas statistiškai reikšmingas streso stiprumą mažinantis

poveikis (vidutiniškai 1,3 balo VAS, SN 2,1, p=0,015) (pav.), kartu mažėjant įtampai (vidutiniškai 0,5 balo, p=0,277) ir nerimo buvimui (z=-1,414, p=0,157 pagal Wilcoxon testą; 2 iš 2 išnyko, p=0,5 pagal McNemar) (pav.26). Streso dažnis visiems 3 besiskundžiantiems suretėjo (p=0,083 pagal Wilcoxon).



Streso stiprumas Itampos stiprumas Nerimo buvimas0

0.5

1

1.5

2

2.5

3

3.5

4

4.5

5

Poveikis streso simptomams


Pav.26. Procedūrų poveikis streso stiprumui, įtampai ir nerimui.Vertinant 20 min geoterminių vandens procedūrų kursą (15), nustatytas teigiamas poveikis

distreso simptomų skaičiui ir jų stiprumui: distreso simptomų skaičius po 3 savaičių sumažėjo vidutiniškai 0,4 simptomo (SN 1,8); distreso simptomų stiprumas sumažėjo 1 balu (SN 3,3). Pokyčiai buvo statistiškai nereikšmingi (p=0,212-0,414) (Pav.27)

Distreso simptomų skaičius Distreso simptomų stiprumas Distreso simptomų valdymas0

1

2

3

4

5

6

7

Poveikis distresui

Iki procedūrų Po procedūrų

Pav. 27. 20 min Geoterminio vandens procedūrų kurso poveikis distresui.POVEIKIS ODAITiriant objektyvų kūno odos būklės pokytį po procedūrų kurso, nustatytas patikimas odos

drėgnumo ir elastingumo pagerėjimas (pav.28). Odos drėgnumas pagerėjo 7 (p=0,05), o elastingumas-3 vienetais (p=0,016).




10

20

30

40

50

60

Poveikis objektyviai odos būklei

Kūno odos drėgnumas Kūno odos elastingumas

Pav. 28. Procedūrų kurso poveikis objektyviam odos būklės pokyčiui.Vertinant geoterminio vandens procedūrų poveikį subjektyviai odos būklei ir jos gerinimui

naudojamų produktų vartojimo dažnį prieš ir po procedūrų kurso, gautas teigiamas efektas beveik visiems požymiams (išskyrus celiulitą) (p=0,156-0,741), o statistiškai reikšmingai sumažėjo bendras nusiskundimų oda kiekis (vidutiniškai 0,8, 95% PI nuo 0,327 iki 1,357, p=0,003)(pav.29)

Оdos elasti

ngumas

Odos dregnumas

Celiulito

buvim

as

Bendra odos būklė

Bendras odos n

usiskundim

ų skaič

ius

Odai skirtų

produktų naudojim

as01234567

Poveikis odai


Pav. 29. Poveikis dalyvių odai ir odos būklės gerinimo produktų naudojimui.Vertinant atskirus odos būklės ir konkrečių priemonių naudojimo pakitimus po procedūrų,

dalyje požymių stebėta naudinga tendencija, bet šie pokyčiai pagal Wilcoxon, Sign ir McNemar testus (lent.22) statistiškai nereikšmingi. Stebeti teigiami pokyciai: 36% dalyviu sumazejo drekinanciu kremu naudojimas, 50%- odos niežejimas, 67%- odos jautrumas, 71%- nagų pakitimai, 72%- odos sausumas, 75%- celiulitas, 100%-odos riebumas, pleiskanojimas, raudonavimas, skausmingumas, kraujagyslių tinklas, bėrimai, dėmės, pūlinukai, spuogai, riebių kremų ir serumų naudojimas.

Lent. 22. Dalyvių su teigiamu odos požymiu skaičius ir patikimumas (McNemar testas).Prieš

procedūras buvo, N

Po procedūrų išnyko, N

Pagerėjimo % Po procedūrų atsirado, N p

Sausa oda 11 8 72 40,388



Riebi oda 2 2 100 2 1

Pleiskanojanti oda 3 3 100 21

Niežtinti oda 2 1 50 11

Raudonuojanti oda 1 1 100 01

Išryškėjęs kraujagyslių tinklas 4 4 100 2

0,687Jautri oda 3 2 67 1 0,5Skausminga,

spuoguota oda 1 1 100 01

Celiulitas 4 3 75 4 1Bėrimai 2 2 100 2 1Pūlinukai 2 2 100 1 1Dėmės 1 1 100 0 1Nagų pakitimas 7 5 71 2 0,453Riebių kremų

naudojimas 2 2 100 11

Serumų naudojimas 2 2 100 00,687

Drėkinančių kremų naudojimas 11 4 36 2

0,5

POVEIKIS ŠIRDIES- KRAUJAGYSLIŲ IR KVĖPAVIMO SISTEMOMSGeoterminio vandens pavienės procedūros poveikis buvo tirtas pirmas tris dienas. Nustatytas

kraujospūdžio ir pulso svyravimas, kuris buvo statistiškai reikšmingas pirmos procedūros metu (SKS padidėjo vidutiniškai 6mmHg (p=0,005), DKS padidėjo 5 mmHg (p=0,006), ŠSD sumažėjo 8 k/min, p=0,01 (pav.). Antros procedūros metu patikimai didėjo tik DKS (vidutiniškai 5 mmHg, p= 0,015), trečią dieną pokyčiai buvo nereikšmingi (pav.30)

iki 1 proc. po 1 proc iki 2 proc po 2 proc. iki 3 proc. po 3 proc.

114.72121.17 120.19 120.19 118.5 121.8

69.1174.33 74.81

79.6774.65 74.65

81.1173.39

80.1 76.14 77.55 78.3

Poveikis kraujospūdžiui ir pulsui

SKS DKS ŠSD

Pav. 30. AKS ir ŠSD kitimas procedūrų metu.Po procedūrų kurso gautas reikšmingas sistolinio ir diastolinio kraujospūdžio sumažėjimas

(vidutiniškai sumažėjo atitinkamai 5 mmHg (p=0,02) ir 5 mmHg (p=0,022); pulsas padidėjo nereikšmingai (pav.31).






20

40

60

80

100

120

140

Širdies-kraujagyslių sistema


Pav. 31. Kraujospūdžio ir pulso kitimas po procedūrų kurso.Vertinant procedūrų poveikį plaučių funkcijai, ji gerėjo: padidėjo FEV (vidutiniškai 0,o5) ir

FVC (vidutiniškai 0,15), nors statistinio patikimumo nenustatyta (pav.32).

Prieš procedūras Po procedūrų2.54

2.56

2.58

2.6

2.62

2.64

2.66

2.68

2.7

Plaučių funkcija

FEV FVC

Pav. 32. FEV ir FVC kitimas po procedūrų.POVEIKIS KAULŲ-RAUMENŲ SISTEMAIVertinant rankų jėgą prieš ir po procedūrų, ji didėjo 2,9 (D) ir 3,2 (K) kg. Pokytis nebuvo

reikšmingas (pav.33).




66

68

70

72

74

76

78

Rankų jėga

Kairės rankos jėga, kg Dešinės rankos jėga, kg

Pav. 33. Rankų jėgos kitimas po procedūrų.Stuburo judrumas didėjo (pirštų-grindų mėginys mažėjo) nuo 0,84 iki 0,66 cm (p=0,184). KRAUJO RODIKLIŲ POKYČIAIAnalizuojant kraujo rodiklių pokyčius iki ir po procedūrų kurso, nustatytas patikimas limfocitų

ir kalcio kiekio kraujyje padidėjimas (lent.23).Lent. 23. Kraujo rodiklių kitimas po procedūrų.

Rodiklis Vidurkis, pries (SN)

Vidurkis, po (SN)

PI apat

PI virs t p

LEU 6,0 (1,71) 5,57 (1,68) -0,58 1,44 0,92 0,374ER 4,25 (0,34) 4,27 (0,33) -0,15 0,1 -0,453 0,658

HB 128,64 (10,53) 129,57 (10,31) -3,67 1,81 -0,732 0,477

HT 37,18 (2,66) 37,41 (2,57) -1,02 0,55 -0,647 0,529MCV 87,56 (3,53) 87,64 (3,08) -1,74 1,59 -0,093 0,928MCH 30,34 (1,66) 30,36 (1,57) -0,75 0,71 -0,064 0,95

TR 279,14 (93,44) 262,36 (52,11) -11,45 45,03 1,284 0,222

NEU 3,06 (1,1) 2,81 (1,26) -0,53 1,03 0,698 0,5LIMF 2,02 (0,53) 2,32 (0,58) -0,52 -0,09 -3,056 0,011MON 0,50 (0,14) 0,52 (0,13) -0,11 0,08 -0,356 0,728EO 0,22 (0,18) 0,2 (0,2) -0,02 0,05 1,045 0,318BAZO 0,03 (0,01) 0,03 (0,03) -0,02 0,02 -0,164 0,872CRB 2,69 (4,04) 0,55 (0,58) -0,14 4,43 2,028 0,064CHOL 5,95 (1,21) 5,83 (1,22) -0,25 0,49 0,71 0,49GLIU 5,22 (0,59) 5,25 (0,76) -0,46 0,399 -0,161 0,875K 4,66 (0,43) 4,67 (0,32) -0,28 0,26 -0,08 0,938

NA 147,86 (1,42) 148,49 (1,09) -1,38 0,11 -1,834 0,09

CA 2,26 (0,13) 2,34 (0,1) -0,13612 -0,03 -3,218 0,008

MG 0,84 (0,05) 0,83 (0,05) -0,01948 0,05 0,905 0,383

ZN 17,91 (2,27) 17,49 (3,13) -0,94 1,78 0,67 0,514



CHL 101,60 (2,37) 101,88 (2,34) -1,02 0,47 -0,798 0,439

Limfocitai- heterogeniška kraujo ląstelių populiacija. Tai įvairūs imunologinio atsako ląsteliniai komponentai (ląstelinis imunitetas-T limfocitai, humoralinis- B limfocitai) bei įvairių kraujo kamieninių ląstelių grupė. Reikšmingas limfocitų skaičiaus padidėjimas tyrimo metu neviršija normos ribų (1-4,5x 109/l), todėl diagnostiškai nėra svarbus. Galima tik daryti išvadą, kad geoterminis vanduo aktyvuoja šias kraujo ląsteles galbūt kaip reakcija į neuroendokrininį antinksčių ir kaulų čiulpų stimuliavimą paruošiant kovai su infekcija.

Kalcis, esantis kraujo serume, fiziologiniu požiūriu labai svarbus, nes vaidina svarbų vaidmenį perduodant elektrinį impulsą raumenų (širdies raumens) skaiduloms, svarbus krešėjimo sistemoms, fermentinių reakcijų reguliavimui. Funkcinę pusiausvyrą kraujyje kontroliuoja hormonai: parathormonas, kalcitoninas, kalcitriolis. Tyrimo metu nustatytą kalcio padidėjimą (neviršijantį normos ribų-2,15-2,55 mmol/l) galėjo sukelti papildomas Ca jonų patekimas per odą, organizmo dehidratacija (prieštarauja HT, kuris reikšmingai nepakito) ar neuroendokrininis poveikis.

Stebėta nežymi natrio, chloro, K, hemoglobino ir eritrocitų didėjimo tendencija, o C reaktyvaus baltymo, cholesterolio ir trombocitų mažėjimo tendencija. Cholesterolio mažėjimas teigiamai veikia širdies-kraujagyslių susirgimo riziką.

III GRUPĖ- geoterminė vandens vonia ir kelio aplikacija

POVEIKIS BENDRAI SVEIKATOS B8KLEI IR GYVENIMO KOKYBEIVertinant sveikatos pokyčius po procedūrų kurso, nustati patikimai pagerėjusi sveikatos būklė

(vidutiniškai 0,8 balo, PI nuo -1,43 iki -,21, p=0,011) ir sumažėjęs nusiskundimų skaičius (vidutiniškai 2,8 simptomo, PI nuo 1,169 iki 4,498, p=0,002). Buvo stebimas ir bendros savijautos pagerėjimas vidutiniškai o,7 balo (pav. 34).



1

2

3

4

5

6

7

8

Poveikis bendrai sveikatai


Pav.34. Bendros sveikatos rodiklių pokytis po procedūrų.Vertinant rodiklių pokyčius Wilcoxon testu, nustatytas reikšmingas pokytis nusiskundimų

mažėjime (p=0,025), skausmo pojūtyje (p=0,059), nuovargyje (p=0,02), sąnarių sustingimo mažėjime (p=0,005) ir sąnarių bei stuburo judrumo padidėjime (p=0,025). McNemar testas parodė, kad nusiskundimai dingo 30% dalyvių, skausmai-50%, 60%-kraujospūdžio svyravimai, judesių apribojimas-63%, nuovargis-89%, sąnarių sustingimas-100% dalyvių. Nepatikimai 100% išnyko kosulys, širdies permušimai, bėrimai, 50%- nerimas, 83%-žarnyno problemos, 20% mažiau vartojo vaistus, 50% iš jų- nuo skausmo.



Lyginant gyvenimo kokybės pokytį iki ir po procedūrų, nustatyti du reikšmingi teigiami pokyčiai: energingumo/gyvybingumo lygis padidėjo vidutiniškai 7,1 (p=0,004), emocinė būklė pagerėjo 10,4 (p=0,019). Buvo stebėti teigiamo pokyčiai fiziniame aktyvume (2), veiklos apriobojime dėl fiizinių veiksnių (5,9), gyvenimo kokybės pagerėjime dėl skausmo (8,5), bendroje sveikatoje (2,2), socialinėje funkcijoje (8,3), veiklos apribojime dėl emocinių veiksnių (10,4).(pav.35).

Fizinis a

ktyvumas

Veiklos a

priboji

mas dėl fi

zinių ne

galavimų

Skausm

as

Bendras sveika

tos vertinim

as

Energingumas/g

yvybingumas

Socialin

ė funkci

ja

Veiklos a

pribojim

as dėl e

mocinių su

trikim

ų

Emocin

ė būklė0

20406080

100

Gyvenimo kokybė


Pav.35. Gyvenimo kokybės pokyčiai po procedūrų.

POVEIKIS STRESUI IR NUOVARGIUIVertinant geoterminio vandens vonios ir sapropelio vietinės aplikacijos poveikį distresui,

nustatyta, kad jos turi reikšmingą poveikį distreso simptomų kiekio mažėjimui (vidutiniškai 1,3 simptomo, PI nuo 0,528 iki 2,006, p=0,002). Procedūrų poveikyje mažėjo simptomų stiprumas (0,5 balo, p=0,472) ir pagerėjo valdymas (1 balu, p=0,181)(pav.36).

Distreso simtomų kiekis Simptomų stiprumas Simptomų valdymas0

1

2

3

4

5

6

7

Poveikis distresui


Pav.36. Poveikis distresui.Vertinant streso stiprumą, jis beveiki nekito, bet sumažėjo nuovargio stiprumas 0,5 balo; mažėjo

nuovargio simptomai, tokie, kaip sumišimas (0,6 balo), apatija (o,7 balo), įtampa (0,08 balo), pagerėjo miego kokybę 0,3 balo. Patikimi pokyčiai gauti depresijos (vidutiniškai o,8 balo, PI nuo 0,159 iki 1,341, p=0,020) ir koncentracijos sumažėjimo (vidutiniškai 0,8, PI nuo o,159 iki1,478,



p=0,02) rodikliuose (pav.37). Miego gerėjimo hipotezę patikimumą patvirtino Wilcoxon testas (p=0,025).

Streso

stipru

mas

Nuovarg

io stipru

mas

Sumiši

mas

Apatija

Bloga miego ko

kybė

Depresija

Įtam

pa

Koncentra

cijos n

etekim

as

Padidėjęs kofe

ino naudojimas0

1

2

3

4

5

6

Poveikis nuovargiui ir streso stiprumui


Pav. 37. Poveikis stresui ir nuovargiui. POVEIKIS ODAITyimo metu nustatyti reikšmingi odos pokyčiai: didėjo odos drėgnumas (vidutiniškai 5,5

vieneto, SN 6,4, PI nuo -8,8 iki-2,2, p=0,003) ir elastingumas (vidutiniškai 2,8 vieneto, SN 2,6, PI nuo -4,1 iki -1,4, p=0,001) (pav.38).

Kūno odos drėgnumas Kūno odos elastingumas0

10

20

30

40

50

60

Poveikis odai (obj.)


Pav. 38. Procedūrų poveikis objektyviems odos pokyčiams.Tiriant pačių dalyvių odos pokyčių pojūčius, nustatyta, kad patikimai mažiau buvo odos

nusiskundimų (vidutiniškai 1,2, p=0,023) (pav.39). Kiti pokyčiai nebuvo reikšmingi, bet buvo jaučiamas odos elastingumo padidėjimas (visutiniškai o,12 balo), 0,4 balo mažesnis celiulitas.



Оdos elasti

ngumas

Odos dregnumas

Celiulito

buvim

as

Bendra odos būklė

Bendras nusis

kundimu oda kie

kis012345678

Odos pokytis


Pav. 39. Subjektyvių dalyvių odos pojūčių pokytis po procedūrų.Tiriant McNemar ir Wilcoxon testais, kaip procedūros pakeitė odos pobūdį, nustatyta, kad

reikšmingas sumažėjimas buvo celiulito rodiklyje (67%, p=0,046 (lent.24). Kiti pokyčiai nebuvo reikšmingi, bet pagerėjimas buvo 25-100% dalyvių.

Lentele 24. Poveikis odai pagal McNemar.

Prieš

procedūrasPo

procedūrųPagerejimo

% p*

Sausa oda 4 3 250,31

7

Riebi oda 1 0 1000,31

7

Pleiskanojanti oda 3 1 670,15

7

Alergiška oda 2 0 1000,15

7Niežtinti oda 2 0 100 1Raudonuojanti oda 1 1 0 1Išryškėję

kraujagyslės 1 1 0 1Jautri oda 2 2 0 1

Suglebusi oda 3 1 670,15

7

Celiulitas 6 2 670,04

6

Bėrimai 5 3 400,31

7

Pūlinukai 1 0 1000,31

7Nukasymai 1 0 100 1

Nagų pakitimas 3 1 670,15

7Riebūs kremai 1 0 100 1Serumai 2 1 50 1Мaitinantys

kremai 3 2 33 1

Drėkinanys kremai 4 4 00,15

7



*Pagal WilcoxonPOVEIKIS KŪNO APIMTIMSVertinant KMI ir riebalų kiekį po procedūrų kurso, nustatyta, kad jie mažėjo (atitinkamai o,4 ir

1,3), nors statistinio patikimumo negauta (pav.40).

Kūno masės indeksas Kūno riebalų kiekis 29.5

30

30.5

31

31.5

32

Poveikis kūno masei ir riebalams


Pav.40. Procedūrų kurso poveikis KMI ir riebalų procentui.Vertinant kombinuotų procedūrų poveikį kūno apimtims, statistiškai reikšmingas pokytis buvo

žastui ir dilbiui. Visais kitais atvejais gauti nereikšmingi apimčių padidėjimai (vidutiniškai 0,16 cm) ir raukšlės sumažėjimai (vidutiniškai 0,2 mm)(lent.25).

Lent.25. Procedūrų poveikis kūno apimtims.

Pries Po

Pokycio vidurkis p

Kairys žastas, cm 35,529 35,618 -

0,088 0,422

Dešinys žastas 35,676 35,853 -0,177 0,05

Kairys dilbis 29,118 29,382 -0,265 0,07

Dešinys dilbis 29,441 29,147 0,294 0,046

Kairė šlaunis 57,882 58 -0,118 0,361

Dešinė šlaunis 57,971 58,059 -0,088 0,529

Kairė blauzda 42,971 43,118 -0,147 0,4

Dešinė blauzda 43,118 43,235 -0,118 0,543

dvigalvis r. kairė 13,0588 12,8235

0,2353 0,332

dvigalvis r. dešinė 13,0588 12,705

90,3529 0,111

trigalvis r. kairė 17,0588 17,0588

0,00000 1,000

trigalvis r. dešinė 17,0588 17 0,0

5882 0,864

Dilbis kairė 9,0000 8,8824 0,11765 0,579

dilbis dešinė 9,1765 8,9412 0,2353 0,216



plašt nugarinė d. dešinė 3,7059 3,0588 0,6

471 0,287

šlaunies front. kairė 26,8824 26,176

50,7059 0,205

šlaunies front. Dešinė 27,3529 26,411

80,9412 0,076

šlaunies med. kairė 28,3529 28,117

60,2353 0,647

šlaunies med. dešinė 28,3529 28,176

50,1765 0,782

šlaunies lat. kairė 28,2941 27,823

50,4706 0,216

šlaunies lat. dešinė 28,5294 27,941

20,5882 0,236

blauzda kairė 18,0588 17,5882

0,4706 0,191

blauzda dešinė 18,5294 17,6471

0,8824 0,069

POVEIKIS ŠIRDIES-KRAUJAGYSLIŲ IR KVĖPAVIMO SISTEMOMSTiriant kraujospūdį ir pulsą prieš ir po procedūrų kurso, nustatyta, kad DKS ir ŠSD, nors

nežymiai, bet mažėjo: DKS- apie 2mmHg, ŠSD- 0,3 k/min (pav.41). Tuo tarpu gautas patikimas skirtumas SKS: spaudimas vidutiniškai sumažėjo 5,6mmHg, SN 9,3, PI nuo 0,834 iki 10,343, p=0, 024.




20

40

60

80

100

120

140

Poveikis kraujo spaudimui ir pulsui


Pav. 41. Procedūrų kurso poveiki kraujo spaudimui ir pulsui.Remiantis McNemar testu, po procedūrų 100% dalyvių išnyko širdies permušimai, 600-

kraujospūdžio svyravimai.Remiantis EKG tyrimo rezultatais, kombinuotų procedūrų pasekoje RR statistiškai

nereikšmingai mažėjo (lent). Tai parodo, kad organizmui duotas fizinis krūvis (šiluma, klampumas, hidrostatinis slėgis), kurio metu RR intervalo trukmė mažėja (,,paprašė“ energijos). RR intervalo trukmės pokyčiai priklauso nuo krūvio pobūdžio, asmenų treniruotumo ir funkcinės būklės. JT intervalo pokyčiu gali būti vertinama organizmo aprūpinančioji sistema. JT intervalo reikšmių kaita fizinio krūvio metu susijusi su metabolizmo intensyvėjimu. Tyrimo metu nustatytas nereikšmingas mažėjimas. QRS komplekso trukmė rodo laidumą skilveliuose. Fizinio krūvio metu, trumpėjant širdies ciklui ir esant didesniam simpatinės nervų sistemos poveikiui, QRS trukmė mažėja. Mūsų tyrimo metu laidumas skilveliuose nekito. R dantelio amplitudė netiesiogiai siejama su plaučių funkcija ir intraskilvelinio kraujo tūrio pokyčiais. Amplitudės mažėjimas rodo didesnį plaučių oringumą bei didesnį kairio skilvelio kraujo tūrį, tuo pačiu didesnę kūno paviršiaus varžą bei



didesnį įtampos kritimą. Mūsų tyrime R amplitudė, nors ir nereikšmingai, mažėjo. R dantelio amplitudės kitimas rodo gerą funkcinę būklę ir gali būti siejamas su geresniu prisitaikymu prie fizinio krūvio. Izoliuoti T dantelio pakitimai (amplitudės sumažėjimas ar inversija) yra nespecifiniai koronarinio nepakankamumo požymiai, tačiau kartu su ST segmento pakitimais tampa gana patikimi išeminių pokyčių žymenys. T dantelio plokštėjimas ar inversija gali rodyti netinkamą, per didelį krūvį ar per mažą treniruotumą. Mūsų tyrimo metu T dantelis neplokštėjo, o nereikšmingai padidėjo, kas rodytų, kad tiriamųjų organizmas nepatyrė per didelio krūvio. ST segmentas tiek prieš, tiek po procedūrų liko normos ribose (normaliai ST segmentas būna izoelektrinėje linijoje arba iki 1 mm(0,1mV) aukščiau ar žemiau jos).

Statistiškai reikšmingas ST dantelio depresijos sumažėjimas galėtų netiesiogiai rodyti koronarinio nepakankamumo mažėjimą.

Lentele 26. EKG tyrimo rezultatai. Pries Po Vidurkis t p

RR, s 0,86 (0,16) 0,83 (0,14) 0,03 -0,05 0,11

0,832 0,421

JT, s 0,31 (0,04) 0,30 (0,03) 0,01 -0,01 0,03

0,877 0,396

QRS, s 0,11 (0,01) 0,11 (0,02) 0,001 -0,01 0,01

0,215 0,833

R, mV 0,85 (0,18) 0,83 (0,20) 0,02 -0,01 0,05

1,352 0,199

T, mV 0,25 (0,09) 0,26 (0,13) -0,01 -0,05 0,03

-0,38 0,71

ST↓, mV 0,03 (0,04)

0,004 (0,01) 0,03 0,003 0,0

52,46

3 0,029

Tiriant, ar procedūros turi įtaką plaučių funkcijai, nustatyta, kad po procedūrų nereikšmingai

padidėjo plaučių tūris (0,02)(pav.42).

FEV FVC 3

3.1

3.2

3.3

3.4

3.5

3.6

Poveikis kvėpavimui


Pav.42. Procedūrų poveikis kvėpavimo mėginiams.POVEIKIS KAULŲ-RAUMENŲ SISTEMAITiriant procedūrų kurso poveikį kaulų-raumenų sistemai, vertintas nespecifinis skausmas,

sąnarių sustingimas, sąnarių ir stuburo judrumas, rankų jėga ir Womac indeksas.Vertinant skausmo stiprumo pakitimą po procedūrų, buvo stebėtas jo mažėjimas vidutiniškai 0,5

balo, p=0,144), kartu mažėjant ir surūkomų cigarečių kiekiui (vidutiniškai 0,2, p=0,188) (pav.43). Vertinant pokyčius Wilcoxon testu, gautas reikšmingas pokytis skausmui (p=0,020). Wilcoxon ir McNemar parodė, kad reikšmingai sumažėjo sąnarių sustingimas (100%) ir dingo judesių apribojimas (63%), p=0,005-0,025.



Skausmo stiprumas Cigareciu kiekis0

1

2

3

4

5

6

Poveikis skausmui ir rūkymui


Pav.43. Poveikis skausmui ir rūkymui.Gautas patikimas poveikis sąnarių judrumui: kelio sąnario lenkimas padidėjo 4,4 (dešinė) ir 3,4

(kairė) laipsniais (p=0,004 ir 0,003)(pav.44). Nustatyti teigiami pokyčiai ir kituose rodikliuose: rankų jėga padidėjo 0,8 (k) ir 0,2(d) kg, pirštų-grindų atstumas sumažėjo 0,35 cm.

Kairės rankos jėga, kg Dešinės rankos jėga, kg Sanario lenkimas, l, desine Sanario lenkimas, l, kaire0

20

40

60

80

100

120

140

160

Poveikis jėgai ir lankstumui


Pav. 44. Poveikis rankų jėgai ir sąnarių lankstumui.Tiriant geoterminio vandens ir sapropelio aplikacijų poveikį kelių skausmui ir funkcijai, Womac

indeksu nustatytas statistiškai reikšmingas poveikis visiems rodikliams: skausmo rodiklis sumažėjo vidutiniškai 4,4 balo (PI nuo o,46 iki 8,3, p=0,031), sustingimas sumažėjo vidutiniškai 1,57 (PI nuo 0,02 iki 3,12, p=0,047), o funkcija pagerėjo vidutiniškai 10,21 (PI nuo 3,15 iki 17,28, p=0,008), bendras Womac osteoartrito indeksas sumažėjo vidutiniškai 16,82 (PI nuo 6,56 iki 27,07, p=0,004) (pav.45).



Sustingimas Funkcijos sutrikimas Bendras indeksas0

5

10

15

20

25

30

35

40

Womac indeksas

9,2143 4,8571

Pav. 45. Womac indekso pokyčiai po procedūrų.

IV Grupė- sapropelio įvyniojimai

POVEIKIS BENDRAI SVEIKATOS BŪKLEI IR GYVENIMO KOKYBEIPo procedūrų kurso patikimai sumažėjo nusiskundimų skaičius (2,2 simptomo, p=0,046). Buvo

stebimas sumažėjęs 0,1 vaistų vartojimo dažnis.Po 2 mėnesių po procedūrų išliko patikimai sumažėjęs nusiskundimų sveikata skaičius (pagal

Wilcoxon p=0,046), dalyviai vis mažiau vartojo vaistų. Pablogėjo bendra savijauta (vidutiniškai 0,6 balo, p=0,013)9pav.46).



1

2

3

4

5

6

7

8

9

Poveikis bendrai būklei

Prieš procedūras Po procedūrų Po 2 menesiu

Pav.46. Poveikis bendrai sveikatai.Pagal Wilcoxon testą, po procedūrų patikimi pokyčiai buvo nusiskundimų skaičiuje ir

nuovargio simptomų sumažėjime (p=0,046). Pagal McNemar, nusiskundimai sumažėjo 57% dalyvių, 33%-kraujospūdžio svyravimai, vaistų nuo kraujospūdžio vartojimas, skausmai, miego, šlapinimosi sutrikimai-50%, nuovargis-80%, dusulys, nerimas, depresija, žarnyno problemos, širdies permušimai, 75%-sąnarių sustingimas, 60%- judesių apribojimas, bėrimai-100% prieš tai juos turėjusių dalyvių.



Po 2 mėnesių (McNemar testas) nusiskundimų skaičius sumažėjęs 67% dalyvių, nuovargiui nesiskundė 75%, nerimu ir vaistų nuo kraujospūdžio vartojimu-50%, depresija, širdies permušimais- 100% dalyvių.

Vertinant stresą ir nuovargį, po kurso buvo stebimas, nors nereikšmingas, bet streso mažėjimas 0,7 balo, kai kurių nuovargio simptomų (sumišimo, apatijos, miego kokybės) pagerėjimo situacija (pav.47). Nors nuovargis nereikšmingai padidėjo, bet Wilcoxon testu nustatytas patikimas jo dažnio sumažėjimas (p=0,025). Streso dažnio sumažėjimo patikimumas Wilcoxon testu- 0,059.

Po 2 mėnesių liko kiek mažesnė apatija (0,2 balo), pagerėjęs miegas, sumažėjusi įtampa (o,4 balo) (pav.47).

Streso

stipru

mas

Nuovarg

io stipru

mas

Sum

isim

as

Apatija

Bloga miego ko

kybe

Depresij

a

Itam

pa

Koncentra

cijos n

etekim

as

Kofeino va

rtojim

as0

1

2

3

4

5

6

7

Poveikis nuovargiui ir stresui


Pav.47. Poveikis stresui ir nuovargiui.POVEIKIS STRESUITiriant sapropelio įvyniojimų poveikį distresui, nustatytas reikšmingas poveikis distreso

simptomų skaičiaus sumažėjimui (vidurkis 1 balas, PI nuo 0,336 iki 1,664, p=0,012) (pav.). Po procedūrų buvo stebėtas nežymus streso valdymo pagerėjima (vidutiniškai 0,7 balo). Po 2 mėnesių po procedūrų teigiamas poveikis streso simptomų skaičiui (vidutiniškai 0,3 simptomo mažiau, p=o,282) ir valdymui (vidutiniškai 0,5 mažiau, p=0,170) išliko, o siptomų stiprumas buvo sumažėjęs reikšmingai (vidutiniškai 1,4 balo, p=0,05)(pav.48)


1

2

3

4

5

6

7

Poveikis distresui


Pav.48. Poveikis distresui.



Po procedūrų kurso buvo stebimi statistiškai reikšmingi teigiami pakitimai energingumo/ gyvybingumo (p=0,015, 13 balai) ir socialinės funkcijos kategorijose (p=0,05, 7 balai) (pav.49). Po kurso, nors nereikšmingai, bet didėjo fizinis aktyvumas (4), mažėjo veiklos apribojimas dėl fizinių (25) ir emocinių (7) priežasčių, gerėjo bendra sveikata (9) ir emocinė būklė (11).

Po 2 mėnesių po procedūrų reikšmingų pokyčių nebuvo. Teigiami pokyčiai liko didesniame fiziniame aktyvume (vidutiniškai 1,3), bendrame sveikatos vertinime (2,8), energingume (3,8), socialinėje funkcijoje (1,4), emocinėje būklėje (2), skausme(pav.49).

Fizinis

aktyvu

mas

Veiklos a

pribojim

as dėl fi

zinių negalavim

ų

Skausm

as

Bendras s

veika

tos v

ertinim

as

Energingum

as/gyv

ybingum

as

Socialin

ė funkc

ija

Veiklos a

pribojim

as dėl e

mocin

ių sutri

kimų

Emocin

ė būklė0

20406080

100120

Gyvenimo kokybė


Pav. 49. Gyvenimo kokybės sričių pokyčiai po procedūrų.POVEIKIS ODAITiriant sapropelio įvyniojimų poveikį kūno ir veido odai, nustatyti reikšmingi teigiami pokyčiai

kūno (vidutiniškai 3,8) ir veido odos elastingumui (vidutiniškai 4,5) (atitinkamai p=0,046 ir p<0,001). Po procedūrų kurso didėjo ir kūno odos (vidutiniškai 14,7, p=0,096), ir veido odos (vidutiniškai 9,2, p=0,122) drėgnumas (pav.50).

Po 2 mėnesių po kurso buvo stebimas patikimi teigiami poveikiai tiek kūno, tiek veido odai. Kūno odos drėgnumas buvo didesnis už pradinį vidutiniškai 16,9 vieneto (p=0,011), o veido- 12.9 (p=0,025); kūno odos elastingumas buvo didesnis 3,3 (p=0,045), o veido- 3,6 (p=0,006)(pav.50).

Kūno odos drėgnumas Kūno odos elastingumas Veido odos drėgnumas Veido odos elastingumas0

10

20

30

40

50

60

Poveikis objektyviai odos būklei


Pav. 50. Poveikis odai (objektyvus).



Po procedūrų kurso patikimai sumažėjo KMI (vidutiniškai 0,59, PI nuo 0,21 iki 0,97, p=0,006), riebalų kiekis žymiau nekito (pav.51).

KMI Kūno riebalų kiekis 0

5

10

15

20

25

30

35

40

Poveikis KMI ir riebalams


Pav.51. Poveikis KMI ir riebalams.Vertinant anketinius apklausos duomenis, fiksuotas visų rodiklių pagerėjimas, o statistiškai

reikšmingi pokyčiai po procedūrų gauti mažinant celiulitą (vidutiniškai1,4 balo, PI nuo 0,22 iki 0 2,67, p=0,026) ir bendrą nusiskundimų oda skaičių (vidutiniškai 1,3, PI nuo 0-,008 iki 2,608, p=0,05)(pav.).

Po 2 mėnesių reikšmingų pokyčių neliko, bet odai skirtų priemonių reikėjo vartoti 0,3 balais mažiau, odos elastingumas išliko 0,14 balo didesnis, nei pradinis, odos drėgnumas buvo o,13 balo didesnis, odos celiulitas- 0,25 balo mažesnis, bendra odos būklė-0,6 balo geresnė (pav.52). Tuo tarpu naujų odos nusiskundimų skaičius išaugo 0,4. Galima teigti, kad nežymus odos būklės pagerėjimas išlieka ir jaučiamas dalyvių ir po 2 mėnesių.

Odos būklė

s gerin

imo prie

monių varto

jimo dažnis

Odos elasti

ngumas

Oodos drėgnumas

Odos celiu

litas

Bendra odos būklė

Bendras nusis

kundimų oda sk

aičius

0

2

4

6

Jaučiamas poveikis odai


Pav.52. Dalyvių jaučiami odos pokyčiai po procedūrų ir 2 mėnesių.Nors taikant neparametrinių rodiklių skaičiavimo testus (Wilcoxon, McNemar) statistiškai

patikimų rezultatų apie specifinius odos pokyčius negauta (dėl mažo respondentų kiekio), bet stebėta, kad iš 8 turėjusiems odos nusiskundimų, 3 jie išnyko (38%); 1 iš 3 neliko bėrimų (33%); iš 6 turėjusių sausą odą, 2 ji pakito (33%); 3 iš 3 oda nebepleiskanojo ir neliko kraujagyslių tinklo (100%); 2 iš 2 nebeniežti ir nesuglebus (100%)i; 1 iš 1 nebealergiška, neberaudonuoja ir neliko dėmių bei žvynų (100%); 3 iš 7 nebenaudoja drėkinančių kremų (43%); 1 iš 4 nenaudoja maitinančių kremų (25%); 2 iš 3 nenaudoja serumų (67%).

Reikšmingai pagerėjo tiriamųjų nagų būklė (visems 4, kurie turėjo problemas, jų neliko p=0,046). Po 2 mėnesių nagų pakitimų vis dar neturėjo 67% dalyvių (iš 3 liko 1).



Pagal McNemar testą, po 2 mėnesių dalies teigiamų pokyčių neliko (sugrįžo sausumas, niežėjimas, alergiškumas, raudonumas, suglebimas, jautrumas), tuo tarpu odos nusiskundimų visiems 7, kurie pradžioje skundėsi, neliko (100%), pleiskanojimas liko sumažėjęs 50% dalyvių, pūlinukų ir žvynų nebuvo 100% dalyvių. Liko 17% mažesnis drėkinančių kremų, 33%-serumų naudojimas.

Kadangi buvo taikyta veido kaukė, tyrėme jos poveikį veido odai. Po procedūrų kurso nustatytas reikšmingas veido odos elastingumo padidėjimas (1,2 balo, p=0,023) bei mažesnis bendras nusiskundimų veido oda kiekis (2,1, p=0,023). Po kurso 1,2 balo suretėjęs veidui skirtų produktų vartojimas, 0,9 balo padidėjęs odos drėgnumas, 0,1 balo sumažėję raukšlės, 0,6 balo pagerėjusi bendra veido odos būklė (pav.).

Po 2 mėnesių išliko reikšmingai sumažėjęs veidui skirtų produktų vartojimas (0,4 balo, p=0,035). Išliko sumažėjęs nusiskundimų veido oda skaičius (0,6 balo), 0,5 balo padidėjęs odos elastingumas, 0,3 balo padidėjęs odos drėgnumas, 0,4 balais mažesnės raukšlės (pav.53).

Veido odos būklės gerinim produktų vartojimo dažnis

Veido odos elastingumas

Veido odos drėgnumas

Veido odos raukšles

Veido odos būklė Nusiskundimų veido odos būkle

kiekis

0

1

2

3

4

5

6

7

8

Poveikis veido odai


Pav. 53. Procedūrų poveikis veido odai.Tiriant, kokį pokytį procedūros davė veido būklės kitimui ir jam skirtų produktų naudojimui,

taikytas Wilcoxon ir McNemar testas. Nustatyta, kad nereikšmingai gerėjo daugelis rodiklių: 17% sumažėjo drėkinančių kremų naudojimas, 33%- sumažėjo riebių kremų naudojimas, 50% išnyko jautrumas, pigmentacija, tonikų, valiklių naudojimas, 67%--išnyko raudonavimas, suglebimas, raukšlėtumas, 75% sumažėjo veido nusiskundimai ir odos sausumas, 100%-pleiskanojimas, niežėjimas, kraujagyslių tinklas, spuogai, dėmės, blausumas, trūkinėjantys kapiliarai, eksfoliantų, serumų naudojimas.

Po 2 mėnesių kai kurie teigiami pokyčiai išliko: nusiskundimų skaičius, valiklių naudojimas buvo 25% mažesnis, 50% nebuvo odos sausumo, pleiskanojimo, niežėjimo, pigmentacijos, dėmių, blausumo, serumo naudojimo, 33%- raudonavimo, suglebimo, drėkinančių kremų naudojimo, 67%- raukšlėtumo, 100%- kraujagyslių tinklo, jautrumo, riebių kremų naudojimo, spuoguotumo, eksfoliantų naudojimas (lent.27).

Lentelė 27. Veido odos ir produktų naudojimo pokytis po procedūrų.

Prieš

procedūras, N

Po procedūrų, N p,

WilcoxonPo 2

menesiup,

WilcoxonNusiskundimai

veido oda 8 2 0,157 6 0,317Sausa oda 4 1 0,18 2 1Pleiskanojanti oda 2 0 0,157 1 1



Niežtinti oda 2 0 0,157 1 1Raudonuojanti oda 3 1 0,317 2 0,317Išryškėjęs

kraujagyslių tinklas oda 2 0 0,157 0 0,157Suglebusi oda 3 1 0,157 2 1Jautri oda 2 1 0,317 0 0,157Spuoguota oda 1 0 0,317 0 0,317Pigmentuota oda 4 2 0,157 2 0,317Raukšlėta oda 3 1 0,157 1 0,317Dėmėta oda 2 0 0,157 1 1Blausi oda 1 0 0,317 0 1Trūkinėjantys

kapiliarai 1 0 0,317 1 1Tonikų naudojimas 4 2 0,083 4 1Valiklių naudojimas 4 2 0,157 3 0,317Eksfoliantų

naudojimas 1 0 0,317 0 0,317Riebių kremų

naudojimas 3 2 0,317 1 0,157Serumų naudojimas 2 0 0,157 1 0,157Drėkinančių kremų

naudojimas 6 5 1 4 1

POVEIKIS KŪNO APIMTIMSVertinant KMI ir riebalų kiekį po procedūrų buvo stebimas reikšmingas KMI sumažėjimas

vidutiniškai 0,6 (p=0,006), kuris išliko patikimai sumažėjęs ir po 2 mėnesių (vidutiniškai 0,6, p=0,014). Reikšmingai nekitęs po procedūrų, po 2 mėnesių buvo stebimas riebalų kiekio kūne sumažėjimas (vidutiniškai 0,4 %)(pav.54).


5

10

15

20

25

30

35

40

Poveikis KMI ir riebalams


Pav. 54. Procedūrų poveikis kūno masei ir riebalų kiekiui.Tiriant sapropelio įvyniojimų poveikį galūnių apimtims, nustatyta, kad statistiškai reikšmingai

po procedūrų sumažėjo visų galūnių dalių, išskyrus blauzdą, apimtys (vidutiniškai o,7 cm). Po 2 mėnesių teigiami pokyčiai išliko reikšmingi (vidutiniškai 0,6 cm)(lent.28).

Lent.28. Poveikis galūnių apimtims.Apimtis Iki procedūrų Po Pokyci p Po 2 Pok p



(SN) procedūrų (SN) o vidurkis menesiu ycio vidurkis

Kairys žastas, cm 32,65 (5,6) 31,9 (5,4) 0,75 0

,00531,9 (5,7)

0,7222

0,012

Dešinys žastas 32,65 (5,6) 31,9 (5,4) 0,75 0,005

31,9 (5,7)

0,7222

0,012

Kairys dilbis 27,4 (3,4) 26,5 (3,7) 0,9 0,01

26,3 (3,9)

0,8889

0,021

Dešinys dilbis 27,4 (3,4) 26,5 (3,7) 0,9 0,01

26,3 (3,9)

0,8889

0,021

Kairė šlaunis 54,7 (6,7) 53,7 (6,8) 1 0,008

53,8 (7,0)

0,8889

0,035

Dešinė šlaunis 54,7 (6,7) 53,7 (6,8) 1 0,008

53,8 (7,0)

0,8889

0,035

Kairė blauzda 38,5 (3,3) 38,4 (3,4) 0,1 0,678

38,2 (3,6) 0 1

Dešinė blauzda 38,5 (3,3) 38,4 (3,4) 0,1 0

,67838,2 (3,6) 0 1

Vertinant poodinės raukšlės storį po procedūrų, nustatyta, kad rankos (išskyrus plaštaką) ir šlaunies (išskyrus lateralinę pusę) poodinis sluoksnis reikšmingai mažėjo (vidutiniškai 1,73 mm); statistiškai reikšmingas teigiamas poveikis išliko ir po 2 mėnesių (vidutiniškai 1,75 mm)(lent.29).

Lent.29. Poveikis poodinės raukšlei.

Odos raukšlės storis

Iki procedūrų (SN)

Po procedūrų (SN)

Pokycio vidurkis p Po 2

menesiu

Pokycio

vidurkisp

dvigalvis r. kairė 43,3 (16) 42,3 (15,6) 1 0,015

41,8 (16,8)

1,22222

0,016

dvigalvis r. dešinė 43,3 (16) 42,3 (15,6) 1 0

,01541,8

(16,8)1,2

22220

,016

trigalvis r. kairė 49,2 (18,5) 47,5 (17,3) 1,7 0,006

46,3 (18,3)

1,77778

0,014

trigalvis r. dešinė 49,3 (18,5) 47,4 (17,4) 1,9 0,004

46,1 (18,5)

2,11111

0,006

dilbis kairė 27 (10,8) 26,3 (10,5) 0,7 0,01

25,4 (10,8)

0,66667

0,022

dilbis dešinė 27,1 (10,9) 26,4 (10,3) 0,7 0,066

25,4 (10,7)

0,77778

0,065

plašt nugarinė kairė 10,3 (4,3) 9,3 (4,3) 1 0

,343 8,7 (4) 1,11111

0,347

plašt nugarinė d. dešinė 10,2 (4,2) 9,3 (4,3) 0,9 0

,4088,6

(4,1)1,0

55560

,386šlaunies front.

kairė 59,4 (23,6) 56,2 (20,9) 3,2 0,041

54 (21,2)

3,22222

0,06

šlaunies front. Dešinė 59,4 (23,6) 56,2 (21,1) 3,2 0

,0454

(21,4)3,2

22220

,058šlaunies med.

kairė 60,9 (20,9) 58,2 (18,9) 2,7 0,035

56 (19,6)

2,66667

0,044

šlaunies med. dešinė 60,8 (21) 58,3 (19) 2,5 0

,04956

(19,6)2,5

55560

,046

šlaunies lat. kairė 60,5 (20,17) 57,5 (18,1) 3 0,058

55,7 (18,5)

2,66667

0,067

šlaunies lat. dešinė 60,3 (20,3) 57,6 (18,2) 2,7 0

,09355,3

(18,4)2,2

22220

,123

blauzda kairė 44,4 (10,9) 43,7 (9,7) 0,7 0,153

42,6 (10,8)

0,77778

0,111

blauzda dešinė 44,4 (10,3) 43,6 (9,7) 0,8 0,121

42,7 (10,4)

0,66667

0,111



Po procedūrų kurso kraujospūdis mažėjo, bet nereikšmingai (4 mmHg SKS ir 3mmHg DKS). ŠSD nereikšmingai padidėjo (pav.55). Po 2 mėnesių po procedūrų buvo stebimas patikimas SKS sumažėjimas 7,3 mmHg (p=0,021); DKS grįžo į pradinę padėtį, o ŠSD išliko nereikšmingai padidėjęs nuo pradinio 5 k/min (pav.55).

SKS, mmHg DKS, mmHg ŠSD, k/min0

20

40

60

80

100

120

140

Poveikis spaudimui ir pulsui


Pav.55. Poveikis spaudimui ir pulsui.McNemar testas parodė, kad po procedūrų 100% dalyvių išnyko širdies permušimai, 33%-

kraujospūdžio svyravimai ir vaistų nuo AKS vartojimas. Po 2 mėnesių visiems išliko išnykę širdies permušimai ir 50%- mažiau vartojo vaistų nuo kraujospūdžio.

Analizuojant, kokį poveikį turi sapropelio procedūros kvėpavimui, nustatyta, kad po kurso padidėja gyvybinis plaučių tūris (vidutiniškai 0,33, p=0,089), kuris išlieka reikšmingai padidėjęs ir po 2 mėnesių po procedūrų (vidutiniškai 0,34, p=0,05)(pav.56).Beveik jokios įtakos nestebėta forsuoto iškvėpimo per minutę rodikliui. Pagal McNemar testą nustatyta, kad po procedūrų 100% išnyko dusulys (kas juo skundėsi).

FEV FVC0

0.5

1

1.5

2

2.5

3

Poveikis kvėpavimo sistemai

Prieš procedūras Po procedūrų Po 2 mėn.

Pav.56. Poveikis kvepavimo sistemai.POVEIKIS KAULŲ-RAUMENŲ SISTEMAIVertinant procedūrų poveikį nespecifiniam skausmo pojūčiui, gautas teigiamas pokytis

(pav.57). Skausmas sumažėjo 1,9 balo (p=0,080), o po dviejų mėnesių išliko 1,4 mažesnis (p=0,092).



Prieš procedūras Po procedūrų Po 2 menesiu0

1

2

3

4

5

6

Skausmo stiprumas

Pav.57. Poveikis skausmui.Po procedūrų stuburo judrumas nereikšmingai padidėjo 0,8 cm (p=0,168), rankų jėga

skirtingose rankose kito nevienodai (pav.). Po 2 mėnesių buvo stebimas išlikęs nereikšmingas stuburo judrumo padidėjimas 0,7 cm (p=0,195); rankų jėga buvo didesnė nei išeitinė 1,3 kg (k) ir 0,1 (d)(pav.58).

Pirštų-grindų mėginys, cm Kairės rankos jėga, kg Dešinės rankos jėga, kg0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

Poveikis kaulų-raumenų sistemai


Pav. 58. Poveikis jegai ir judrumui.Vertinant nusiskundimus McNemar testu, nustatyta, kad po procedūrų sąnarių sustingimas

išnyko 75%, judesių apribojimas-60% dalyvių; po 2 mėnesių teigiamas poveikis išliko: judesių apribojimo nejautė 50%, o sąnarių sustingimo- 67% dalyvių.

POVEIKIS KRAUJO BIOCHEMINIAMS ELEMENTAMSSapropelio įvyniojimų procedūrų kursas reikšmingai keitė kelis kraujo rodiklius: didino

eritrocitų kiekį, hemoglobiną, hematokritą ir eritrocito tūrį, didėjo monocitų kiekis ir cinko kraujyje kiekis (lent.30). Nereikšmingai mažėjo C reaktyvus baltymas, cholesterolis, gliukozė; didėjo K, Na, Mg.

Lent.30. Poveikis kraujo rodikliams.Rodiklis Vidurkis, pries

(SN)Vidurkis,

po (SN)PI

apatP

I virs t p

LEU 5,16 (0,55) 5,05 (0,76)-

0,121280,

3513 1,101 0,299

ER 4,23 (0,25) 4,42 (0,2)-

0,29034-

0,104 -4,775 0,001

HB 127,2 (8,13) 130,5 (6,77)-

5,68571-

0,914 -3,129 0,012

HT 36,49 (2,23) 39,42 (2,17)-

4,11703-

1,743 -5,584 <0,001

MCV 86,37 (2,95) 89,18 (3,38)-

3,98664-

1,633 -5,402 <0,001



MCH 30,11 (1,45) 29,66 (1,59)-

0,011450,

9115 2,206 0,055

TR 228 (33,9) 237 (42,66)-

21,468113,

4681 -1,633 0,137

NEU 2,71 (0,4) 2,45 (0,49)-

0,01820,

5382 2,114 0,064

LIMF 1,92 (0,59) 1,99 (0,58)-

0,163450,

0255 -1,653 0,133

MON 0,36 (0,06) 0,45 (0,06)-

0,13136-

0,043 -4,436 0,002

EO 0,15 (0,06) 0,13 (0,08)-

0,011620,

0456 1,344 0,212

BAZO 0,02 (0,01) 0,03 (0,02)-

0,018560,

0026 -1,714 0,121

CRB 1,41 (1,4) 1,27 (1,23)-

0,299730,

5837 0,727 0,486

CHOL 5,5 (1,25) 5,29 (1,18)-

0,596261,

0103 0,583 0,574

GLIU 5,23 (0,49) 4,83 (0,95)-

0,172320,

9703 1,58 0,149

K 4,42 (0,28) 4,46 (0,28)-

0,193220,

1232 -0,5 0,629

NA 147,15 (1,93) 147,9 (1,1)-

1,766920,

2789 -1,645 0,134

MG 0,87 (0,05) 0,89 (0,05)-

0,046120,

0061 -1,732 0,117

CA 2,39 (0,04) 2,39 (0,06)-

0,030160,

0302 0 1

CHL 102,84 (1,82) 102,62 (2,12)

-1,13088

1,5729 0,37 0,

72

ZN 17,23 (1,08) 18,41 (1,68)-

2,28234-

0,078 -2,468 0,039

V GRUPĖS TYRIMAS- SAPROPELIO VONIAPOVEIKIS BENDRAI SVEIKATAI IR SAVIJAUTAISapropelio vonių kursas reikšmingai pagerino bendrą savijautą (vidutiniškai 0,9 balo, p=0,002).

Po procedūrų pagerėjo bendra sveikatos būklė (vidutiniškai 0,3 balo), sumažėjo nusiskundimų sveikata skaičius (0,7) ir vaistų vartojimo dažnis (0,1 balu).(pav.59).



1

2

3

4

5

6

7

8

Bendros sveikatos pokytis




Pav.59. Poveikis sveikatai.Vertinant poveikį gyvenimo kokybei, nustatyti teigiami pokyčiai 5 iš 8 svarbių sričių (nekito

socialinė funkcija ir veiklos apribojimas dėl emocinių priežasčių). Patikimas pokytis gautas fizinio aktyvumo srityje (vidutiniškai 4,4%, p=0,041) (pav.60). Veikla dėl fizinių apribojimų pagerėjo 8,3, bendras sveikatos vertinimas pagerėjo 6,7, emocinė būklė pagerėjo 3,6, pagerėjimas dėl skausmo 8,7 balo.

Fizinis

aktyvumas

Veiklos a

pribojim

as dėl fi

zinių negalavim

ų

Skausmas

Bendras sveika

tos verti

nimas

Energingumas/gyvy

bingumas

Socialin

ė funkci

ja

Veiklos a

pribojim

as dėl e

mocinių su

trikim

ų

Emocinė būklė

020406080

100

Poveikis gyvenimo kokybei


Pav.60. Poveikis gyvenimo kokybei.POVEIKIS STRESUI IR NUOVARGIUIPo procedūrų kurso statistiškai reikšmingai sumažėjo distreso simptomų skaičius vertinant pagal

bendrą distreso simptomų skalę (vidutiniškai 1,125 balo, PI nuo -0,173 iki 2,423, p=0,080); distreso simptomų stiprumas taip pat mažėjo (vidutiniškai 1 balu, p=0,068), o simptomų valdymas didėjo (vidutiniškai 1 balu) (pav.61).


1

2

3

4

5

6

7

8

Poveikis distresui


Pav.61. Poveikis distresui.Vertinat procedūrų poveikį streso, nuovargio (10 balų skalė) ir su jais susijusių požymių (4 balų

skalė) pokyčius, nustatytas teigiamas poveikis visiems rodikliams (nepakito tik kofeino naudojimas). Stresas sumažėjo 0,1, nuovargis- 0,7, sumišimas 0,4, apatija-0,6 (p=0,049), depresija-0,3, įtampa-0,8 balo, miegas pagerėjo 1 balu (p=0,05), koncentracija-0,4 balo (pav.62).



Streso

stipru

mas

Nuovarg

io stipru

mas

Sumiši

mas

Apatija

Bloga miego ko

kybė

Depresij

a

Įtam

pa

Koncentra

cijos n

etekim

as

Padidėjęs kofe

ino naudojimas0

1

2

3

4

5

6

Streso ir nuovargio pokytis


Pav. 62. Poveikis stresui ir nuovargiui.POVEIKIS ODAITiriant sapropelio vonių objektyvų poveikį odai, nustatyta, kad kūno odos drėgnumas ir

elastingumas didėjo, o veido odos- mažėjo (pav.). Tai leidžia akivaizdžiai parodyti to pačio organizmo odos reakciją į vietinį procedūros poveikį (vonia buvo iki pažastų), nežiūrint, kad statistinio patikimumo negauta (pav.63)..

Kūno odos drėgnumas Kūno odos elastingumas Veido odos drėgnumas Veido odos elastingumas0

10

20

30

40

50

60

Poveikis odai


Pav.63. Poveikis odai.Vertinant anketinius duomenis apie subjektyvią odos būklę, statistiškai reikšmingai pagerėjo

odos elastingumas (vidutiniškai o,78, p=0,023) ir sumažėjo bendras nusiskundimų oda skaičius (vidutiniškai 1,2, p=0,016). Buvo stebimas odos drėgnumo ir bendros odos būklės pagerėjimas, odos celiulito ir odai gerinti skirtų produktų vartojimo dažnis (pav.64).



Odos būklė

s gerin

imo prie

monių va

rtojim

o dažnis

Odos elasti

ngumas

Oodos drė

gnumas

Odos celiu

litas

Bendra odos b

ūklė

Bendras n

usisku

ndimų oda sk

aičius0

2

4

6

Kūno odos pokyčiai


Pav.64. Poveikis odos būklei.Analizuojant konkrečius kūno odos pokyčius McNemar testo pagalba, nustatytas statistiškai

reikšmingas odos jautrumo sumažėjimas, 33% dalyvių išnyko odos sausumas, 100-pleiskanojimas, raudonavimas, pūlinukai, dėmės, jautrumas, nagų pakitimai, 50-sumažėjo alergija, celiulitas, 67-bėrimai, kremų naudojimai (lent.31).

Lent.31. Poveikis odos požymiams. Prieš

procedūras, N Po

procedūrų, N P *Sausa oda 6 4 0,157Pleiskanojanti oda 1 0 0,317Alergiška oda 2 1 1Raudonuojanti oda 1 0 0,317Išryškėjęs kraujagyslių tinklas oda 1 1 0,687Jautri oda 5 0 0,025Celiulitas 4 2 1Bėrimai 3 1 0,157Pūlinukai 1 0 0,317Dėmės 2 0 0,564Pleiskanos 2 0 0,157Nagų pakitimas 1 0 0,317

Riebųi kremų naudojimas 1 0 0,317

Мaitinančių kremų naudojimas 3 2 0,317

Drėkinančių kremų naudojimas 5 4 0,317

Nusiskundimai dėl odos 8 5 0,083*- pagal WilcoxonReikšmingesnio poveikio kūno masės indeksui ir kūno riebalų procentui negauta (pav.65).




5

10

15

20

25

30

35

40


Pav.65. Poveikis KMI ir riebalams.Vertinant galūnių apimtis ir poodinę raukšlę, nors buvo stebėtas apimčių (vidutiniškai 0,04 cm)

ir kai kurių sričių poodinio ląstelyno storio mažėjimas, bet statistiškai reikšmingų pokyčių negauta (lent.32).

Lent.32. Poveikis apimtims ir poodinei raukšlei.

Apimtis/

raukšlė SN pKairys žastas,

cm Prieš 34,556 8,4426

Po 34,222 8,2731 0,195

Dešinys žastas Prieš 34,444 8,1565

Po 35 9,1104 0,525

Kairys dilbis Prieš 27,222a 4,3525 Po 27,222a 4,3525 Dešinys dilbis Prieš 27,333 4,3301

Po 27,222 4,3525 0,347

Kairė šlaunis Prieš 57,033 12,7096

Po 56,889 12,7519

0,347

Dešinė šlaunis Prieš 57 12,7181

Po 56,889 12,7519

0,347

Kairė blauzda Prieš 42,111a 11,559 Po 42,111a 11,559

Dešinė blauzda Prieš 42,333 11,4455

Po 42,222 11,4976

0,347

dvigalvis r. kairė Prieš 39,5556 16,644

15

Po 39,4444 16,86795

0,594

dvigalvis r. dešinė Prieš 39,4444 16,786

24

Po 39,3333 17,0147

0,594

trigalvis r. kairė Prieš 40,1111 19,477

19 Po 39,4444 19,913 0



01 ,282trigalvis r.

dešinė Prieš 39,8889 19,65607

Po 39 19,92486

0,283

dilbis kairė Prieš 26,4444 12,84631

Po 26,3333 12,76715

0,347

dilbis dešinė Prieš 26,3333 13,2382

Po 26,2222 13,16034

0,347

plašt nugarinė d. kairė Prieš 8,6667 5,4772

3

Po 8,5556 5,61496

0,347

plašt nugarinė d. dešinė Prieš 8,6667a 5,4772

3

Po 8,6667a 5,47723

šlaunies front. kairė Prieš 56,3333 29,550

8

Po 56,7778 30,04903

0,312

šlaunies front. Dešinė Prieš 56,5556 29,317

7

Po 56,8889 29,64559

0,347

šlaunies med. kairė Prieš 52,2222 26,588

43

Po 53,2222 27,81536

0,237

šlaunies med. dešinė Prieš 52 26,897

96

Po 52,7778 28,10595

0,301

šlaunies lat. kairė Prieš 53,5556 26,575

89

Po 54,2222 27,6124

0,262

šlaunies lat. dešinė Prieš 54,1111 26,069

35

Po 54,6667 27,20294

0,366

blauzda kairė Prieš 40,1111 20,2265

Po 40,1111 20,47831 1

blauzda dešinė Prieš 40,5556 19,9569

Po 40,5556 20,19351 1

a. The correlation and t cannot be computed because the standard error of the difference is 0.POVEIKIS ŠIRDIES-KRAUJAGYSLIŲ IR KVĖPAVIMO SISTEMOMSTyrimo metu reikšmingų kraujospūdžio ir širdies susitraukimo dažnio pokyčių negauta

(pav.66).



SKS, mmHg DKS, mmHg ŠSD, k/min0

20

40

60

80

100

120

140

Poveikis AKS ir ŠSD


Pav.66. Poveikis spaudimui ir pulsui.Sapropelio vonių procedūros, nors nereikšmingai, bet padidino gyvybinę plaučių talpą (pav.67).

FEV FVC0

0.5

1

1.5

2

2.5

3

3.5

Poveikis plaučių mėginiams


Pav.67. Poveikis kvepavimo funkcijai.POVEIKIS KAULŲ-RAUMENŲ SISTEMAIReikšmingesnio poveikio skausmo pojūčiui grupėje nebuvo.Nors stuburo judrumas padidėjo 0,578 cm, bet statistinio patikimumo negauta; rankų jėgos

pokyčiai taip pat buvo nereikšmingi (pav.68).



Pirštų-grindų mėginys, cm Kairės rankos jėga, kg Dešinės rankos jėga, kg0

10

20

30

40

50

60

70

80

90


Pav.68. Procedūrų poveikis rankų jėgai ir stuburo judrumui.Lyginant kaulų-raumenų sistemos darbo rodiklius McNemar ir Wilcoxon testais, nustatyti

teigiami poveikiai skausmui (100% besiskundusių nesiskundė ir nevartojo vaistų nuo skausmo), sąnarių sustingimui (100%), judesių apribojimo išnykimui (67%).

POVEIKIS KRAUJO BIOCHEMINIAMS RODIKLIAMSSapropelio vonių kurso pasekoje statistiškai reikšmingai kito trys kraujo rodikliai: mažėjo

leukocitų kiekis, didėjo cholesterolio ir natrio kiekis (lent.33). Nereikšmingai mažėjo C reaktyvus baltymas, K, Na, Ca, Cl, Zn. Cholesterolio ir gliukozės rezultatą galėjo įtakoti, kad antrą kartą dalyviai nebuvo perspėti, kad tyrimams atvyktų nevalgę, todėl šis rezultatas nevertintinas.

Lent.33. Kraujo pakitimai.Rodiklis Vidurkis, pries

(SN)Vidurkis,

po (SN)PI

apatP

I virs t p

LEU 6,61 (1,25) 5,59 (1,31) 0,2056 1,8344 2,962 0,

021

ER 4,54 (0,26) 4,55 (0,31)-

0,144520,

122 -0,2 0,847

HB 131,63 (9,75) 131,25 (8,92)

-2,62063

3,3706 0,296 0,

776

HT 40,14 (2,2) 40,36 (2,34)-

1,111730,

6617 -0,6 0,567

MCV 88,41 (1,47) 88,76 (1,69)-

1,381680,

6817 -0,802 0,449

MCH 28,99 (0,99) 28,84 (1,17)-

0,312250,

6123 0,767 0,468

TR 247 (56,29) 232 (33,87)-

13,683474

3,683 1,237 0,256

NEU 3,99 (1,23) 3,2 (1,12)-

0,036951,

6245 2,259 0,058

LIMF 1,97 (0,44) 1,82 (0,3)-

0,082730,

3852 1,529 0,17

MON 0,48 (0,15) 0,4 (0,12)-

0,004910,

1649 2,228 0,061

EO 0,139 (0,09) 0,15 (0,09)-

0,048160,

0357 -0,353 0,735

BAZO 0,024 (0,01) 0,022 (0,01)-

0,004110,

0066 0,552 0,598

CRB 1,19 (0,78) 1,07 (1,01)-

0,31840,

5609 0,652 0,535

CHOL 5,13 (0,59) 5,57 (0,56)-

0,71872-

0,164 -3,76 0,007

GLIU 5,07 (0,34) 5,28 (0,39)-

0,483530,

0735 -1,74 0,125



K 4,57 (0,25) 4,65 (0,2)-

0,30350,

141 -0,864 0,416

NA 146,04 (1,28) 147,77 (1,19)

-2,83872

-0,626 -3,703 0,

008

MG 0,89 (0.06) 0,89 (0,07)-

0,032620,

0376 0,168 0,871

CA 2,36 (0,1) 2,38 (2,31)-

0,063090,

0256 -1 0,351

CHL 102,59 (2,31) 102,79 (1,8)-

1,123660,

7237 -0,512 0,624

ZN 16,65 (1,63) 17,41 (1,24)-

2,068360,

5434 -1,381 0,21

GEOTERMINIO VANDENS POVEIKIO PALYGINIMAS SU KONTROLINE GRUPE (I grupės ribose)

POVEIKIS BENDROS BŪKLĖS KITIMUI IR GYVENIMO KOKYBEI

Vertinant sveikatos būklę, stresą ir nuovargį, geoterminio vandens procedūros lėmė statistiškai reikšmingus skirtumus mažinant nusiskundimų kiekį ir depresiją, tuo tarpu kontrolinėje grupėje jokių reikšmingų pokyčių nebuvo (Lent.34). Geoterminėje grupėje labiau sumažėjo vaistų vartojimas, įtampa, koncentracijos netekimas, kofeino naudojimas, pagerėjo miego kokybė. Pagal parametrinius ir neparametrinius testus, reikšmingų skirtumų tarp grupių nebuvo.

Lentelė.34. Pokyčių skirtumai tiriamojoje ir kontrolinėje grupėje.Geoterminė grupė Kontrolinė grupė

Vidurkis (SN) p Vidurkis

(SN) p

Sveikatos būklė

Prieš 7,67 (1,0) 0,8

47

6,57 (1,5) 0,334

Po 7,71 (1,0) 7,29 (2,1)

Nusiskundimų kiekis

Prieš 2 (1,5) 0,0

02

2,13 (2,0) 0,161

Po 0,9 (0,8) 1 (1,1)

Bendra savijauta

Prieš 7,86 (0,9) 0,1

84

6,86 (2,2) 0,604

Po 7,52 (1,3) 7,43 (2,0)

Vaistų naudojimo dažnis

Prieš 0,95 (1,9) 0,0

9

0 0,216

Po 0,29 (0,7) 1 (1,9)

Streso stiprumas

Prieš 4 (2,1) 0,2

89

3,86 (0,7) 0,682

Po 4,43 (2,5) 4,29 (1,4)

Nuovargio stiprumas

Prieš 4,76 (1,8) 0,2

59

5,14 (2,7) 0,203

Po 5,19 (1,9) 4 (2,1)

Sumišimas

Prieš 0,57 (0,7) 0,8

41

0,57 1,0) 0,457

Po 0,62 (0,8) 0,29 (0,5)

Apatija

Prieš 1,14 (1,1) 0,1

3

1 (1,7) 0,182

Po 0,81 (1,03 0,29 (0,4)

Bloga miego kokybė

Prieš 1,67 (1,3) 0,1

1

0,57 (0,8) 0,436

Po 1,14 (1,2) 1,14 (1,5)



Depresija

Prieš 0,38 (0,7) 0,0

5

0,71 (1,3) 0,457

Po 0,14 (0,4) 0,43 (0,5)

Įtampa

Prieš 1,9 (1,1) 0,5

61

1,57 (1,5) 0,673

Po 1,76 (0,9) 1,86 (1,3)

Koncentracijos netekimas

Prieš 1,14 (1,2) 0,5

61

0,57 (1,1) 1 Po 1 (1,0) 0,57 (0,8)

Padidintas kofeino naudojimas

Prieš 1,19 (1,2) 0,3

58

0,14 (0,4) 0,356

Po 1 (1,3) 0,43 (0,5)

Skausmo stiprumas

Prieš 3,33 (2,1) 0,2

44

4,71 (1,6) 0,253

Po 2,76 (2,2) 3,29 (2,0)Cigarečių skaičius per

dienąPri

eš 2,14 (3,9))1

1,29 (3,0) 0,356

Po 2,14 (4,0) 1,43 (3,0)

•Vidurkių prieš ir po palyginimui naudotas Paired-Samples T Testas. Lyginant abiejų grupių gyvenimo kokybę po 3 savaičių, išryškėjo skirtumai tarp grupių

(lent.35). Po procedūrų kurso patikimai didėjo fizinis aktyvumas, energingumas/gyvybingumas ir gerėjo emocinė būklė, o kontrolinėje grupėje patikimų pokyčių negauta, bet, atvirkščiai, fizinis aktyvumo, skausmo, energingumo, emocinės būklės rodikliai blogėjo.

Pagal T testą ir Mann-Whitney testus, gautas reikšmingas skirtumas tarp grupių veiklos apribojime dėl emocinių sutrikimų (T teste p=0,029, Mann-Whitney p=0,05).

Lent.35. gyvenimo pokybės pokyčiai grupėse po 3 savaičių.

Geoterminė grupė Kontrolinė grupė

Vidurkis (SN) p Vidurkis

(SN) p

Fizinis aktyvumas

Prieš

92,25 (7,1)

0,05

89,44 (10,4) 0,738

Po 94 (6,3)

88,33 (8,3)

Veiklos apribojimas dėl fizinių negalavimų

Prieš

84,21 (17,1)

0,563

59,38 (42,1) 0,763

Po

88,16 (21,0)

62,5 (44,3)

Skausmas

Prieš

84,13 (18,7)

0,711

60,49 (22,3) 0,147

Po

83,13 (17,4)

71,6 (20,1)

Bendras sveikatos vertinimas

Prieš

68,57 (18,4)

0,199

63,89 (14,3) 0,898

Po

74,76 (15,1)

64,44 (17,9)

Energingumas/gyvybingumas

Prieš

59,05 (18,1)

0,003

57,78 (20,9) 0,662

Po 70 (14,9) 55 (23,0)

Socialinė funkcija

Prieš

80,42 (16,7)

0,125

66,67 (28,3) 0,366

Po

87,83 (16,5)

72,84 (30,5)

Veiklos apribojimas dėl emocinių sutrikimų

Prieš

66,67 (37,6)

0,217

77,78 (44,1)

0,111



Po

81,48 (25,6)

55,56 (47,1)

Emocinė būklė

Prieš

68,19 (16,4)

0,05 65,33 (25) 0,517

Po

73,52 (13,1)

60,44 (23,7)

•Vidurkių prieš ir po palyginimui naudotas Paired-Samples T Testas.

POVEIKIS DISTRESUI

Lyginant distreso pokytį grupėse po 3 savaičių, geoterminėje grupėje pasiekti visi teigiami rezeltatai (simptomų skaičiaus sumažėjimas- net patikimai), tuo tarpu kontrolinėje grupėje stebėtas distreso simptomų stiprumo augimas ir valdymo pablogėjimas (lent.36). Pagal T ir Mann-Whitney testus esminių skirtumų tarp grupių negauta.

Lentelė 36. Poveikio distresui palyginimas tarp tiriamosios ir kontrolinės grupių.


Vidurkis (SN) p-vertė Vidurkis (SN) p-

vertė

Simptomų skaičiusPrieš 2,24 (1,22) 0,0

122,38 (1,4) 0,4

42Po 1,52 (0.81) 2,0 (1,5)

Simptomų stiprumasPrieš 4,57 (2.01) 0,0

864,13 (1,9) 0,5

98Po 3,62 (2,36) 4,63 (2,33)

Simptomų valdymasPrieš 5,71 (2,24) 0,6

405,86 (2,2) 0,8

05Po 5,95 (2,54) 5,57 (1,8)


POVEIKIS ODAI

Lyginant poveikį odos būklei tarp grupių, nustatyti reikšmingi skirtumai nusiskundimų odos būklės skaičiuje, objektyviame odos drėgnumo pokytyje ir odos būklės gerinimo produktų vartojime, kurie buvo pagerėję geoterminėje grupėje (lent.37). Kontrolinėje grupėje buvo stebimas nereikšmingas bendros odos būklės blogėjimas, subjektyvaus odos elastingumo, drėgnumo mažėjimas. Pagal T testą ir Mann-Whitney testus reikšmingų skirtumų negauta.

Lentelė 37. Poveikio odos būklei ir odai skirtų produktų palyginimas tarp grupių.


Vidurkis (SN) p-vertė Vidur

kis (SN)

p-

vertė

Odos elastingumas, VAS skalė, vidurkis (SN)

Prieš

5,05 (2,1) 0,141

6 (1,8) 0

,447Po 5,81 (1,6)

5,56 (2,0)

Odos drėgnumas, VAS skalė, vidurkis (SN) Prieš

4,57 (1,9) 0,432 5,67

(1,6)0

,299



Po 4,9 (2,2)

5,00 (1,9)

Odos celiulitas, VAS skalė, vidurkis (SN)

Prieš

4,62 (3,0) 0,219

4,67 (2,7) 0

,211Po 4,14 (2,6)

3,89 (3,1)

Odos būklė, VAS skalė, vidurkis (SN)

Prieš

5,52 (1,9) 0,062

6,22 (2,3) 0,6

31Po 6,43 (1,7)

5,89 (1,8)

Nusiskundimų odos būkle skaičius, vidurkis (SN)

Prieš 3 (1,8)

0,001

0,67 (0,5) 0,5

59Po 1,9 (1,3)

0,44 (0,7)

Odos būklę gerinančių produktų vartojimo dažnis, VAS skalė, vidurkis (SN)

Prieš

7,14 (2,8) 0,001

6,22 (2,5) 0,8

63Po 4,81 (3,1)

6 (3,6)

Objektyvus odos drėgnumas, vidurkis (SN)

Prieš

37,95 (11,5) 0,048

40 (7,6) 0,1

21Po 45,43 (17,3)

49,56 (16,4)

Objektyvus odos elastingumas, vidurkis (SN)

Prieš 9 (5,7)

0,708

8,11 (3,3) 0,3

47Po 8,57 (2,6)

9,22 (4,9)


POVEIKIS KŪNO APIMTIMS

Lyginant galūnių apimčių matmenis ir galūnių poodinės raukšlės storį tarp grupių, geoterminėje grupėje po 3 savaičių pasiektas patikimas abiejų požymių gerėjimas (mažėjo/plonėjo), tuo tarpu kontrolinėje grupėje apimtys beveik nekito, o poodinė riebalų raukšlė pamažėjo tik dalyje šlaunies ir vienoje blauzdoje (lent.38). KMI patikimai mažėjo tik geoterminėje grupėje.

Pagal T ir Mann-Whitney testus gauti esminiai skirtumai tarp grupių 53% poodinės raukšlės matavimo vietų (pagal mann-Whitney p=0,005-0,05).

Lentelė 38. Kūno apimčių ir poodinio riebalų sluoksnio kitimo palyginimas tarp grupių.

Apimtis

Geoterminė grupė Kontrolinė grupėVidurkis (SN)

p-vertė

Vidurkis (SN)

p-vertė

Kairys žastas, cm

Prieš 27,2 (3,6) 0,002

29,22 (3,1)

0,347 Po 26,5 (3,5) 29 (3)

Dešinys žastas

Prieš 27,1 (3,5) <0,001

29 (2,8) 0,347 Po 26,4 (3,5) 28,89 (2,7

Kairys dilbis

Prieš 22,9 (1,8) <0,001

23,67 (1,5) 0,34

7 Po 22,3 (2,0) 23,56

(1,59)

Dešinys dilbis

Prieš 23,0 (1,8)

0,02

23,89 (1,7) 0,16

9 Po 22,5 (2,0) 23,67

(1,7)Kairė šlaunis Prieš 46,3 (6,8) <0,0 44,5 (9,7) 0,24



01

7 Po 45,1 (6,9) 44,22

(9,8)

Dešinė šlaunis

Prieš 46 (6,5) <0,001

46,78 (5,8) 0,34

7 Po 44,5 (6,7) 46,67

(5,9)

Kairė blauzda

Prieš 36,6 (5,2) 0,011

37,83 (3,4) 0,34

7 Po 36,0 (5,4) 37,72

(3,5)

Dešinė blauzda

Prieš 36,5 (5,1) 0,011

37,78 (3,1) 0,34

7 Po 35,7 (5,4) 37,67

(3,2)Poodinis sluoksnis, mm

dvigalvis r. kairė

Prieš 16,48 <0,001

19,44 (3,9) 0,08

8 Po 14,14

18,67 (3,8)

dvigalvis r. dešinė

Prieš 15,52 <0,001

19,56 (3,8) 0,11

1 Po 13,67

18,78 (3,7)

trigalvis r. kairė

Prieš 26,33 <0,001

30,78 (6,2)

0,067 Po 23 29,78 (7)


Prieš 25,43 <0,001

30,78 (6,4) 0,08

4 Po 22,38

29,67 (7,2)

dilbis kairė

Prieš 12,76 <0,001

15 (2,9) 0,133 Po 10,57

14,22 (2,9)

dilbis dešinė

Prieš 11,95 <0,001

15,89 (3,1) 0,21

4 Po 10,19

15,33 (3,2)

plašt nugarinė d. kairė

Prieš 2,86 <0,001

2,89 (0,6) 0,347 Po 2,14 2,67 (0,5)

plašt nugarinė d. dešinė

Prieš 2,81 <0,001 3 (0,5) 0,19

5 Po 2,14 2,67 (0,5)


Prieš 30,52 <0,001

35,56 (9,2) 0,00

9 Po 28,57 34,67

(9,4)

šlaunies front. Dešinė

Prieš 30,19 <0,001

35,89 (9,6) 0,02

1 Po 27,95 34,11

(10,5)

šlaunies med. kairė

Prieš 30,05 <0,001

32,11 (8,3) 0,10

4 Po 27,9 31,67

(8,2)šlaunies med. dešinė

Prieš 30,14 0,001

32,33 (8,4)

0,05



Po 27,57 31,67 (8,5)

šlaunies lat. kairė

Prieš 30,86 <0,001

36,56 (8,1) 0,13

1 Po 28 34,33

(9,4)

šlaunies lat. dešinė

Prieš 30,1 0,001

36,67 (8,3) 0,03

8 Po 27,71

35,44 (9,0)

blauzda kairė

Prieš 28,38 <0,001

30,78 (7,4) 0,07

Po 25,3828,44 (5,3)

blauzda dešinė

Prieš 27,57 <0,001

31,78 (7,1)

0,039 Po 24,9 29 (5,0)

KMI, kg

Prieš 22,75 (4,6)

0,015

25,29 (4,7) 0,23

6Po 22,43 (4,7)

25,16 (4,7)

Kūno riebalų kiekis, %

Prieš 29,47 (7,8)

0,224

35,04 (7,8) 0,33

2Po 28,9 (8,5)34,46 (7,5)


POVEIKIS ŠIRDIES-KRAUJAGYSLIŲ SISTEMAI

Taikant T ir Mann-Whitney testus nustatyti reikšmingi skirtumai tarp grupių diastolinio kraujospūdžio (p<0,001), širdies susitraukimo dažnio (p=0,006) ir forsuoto iškvėpimo tūrio kategorijose (p=0,022). Geoterminėje grupėje mažėjo DKS (6 mmHg), ŠSD (2 k/min), FEV (skirtumai 0,28 vs 0,22).

I IR II GRUPIŲ POVEIKIŲ PALYGINIMAS (15 vs 20 min)

Buvo lyginti abiejų grupių kiekybiniai tyrimo rezultatai.Visais atvejais pirmiausia apskaičiuota, ar duomenys tenkina normalumo sąlygas ir taikyti

parametriniai arba neparametriniai lyginimo metodai. Tiriant bendrus sveikatos pokyčius po abiejų skirtingos trukmės procedūrų kurso, geriausia

normalumo sąlyga atitinko tik nuovargio stiprumas (skirtumai) ir skausmo stiprumas (skirtumai). Likusieji parametrai netenkino normalumo. Lyginat poveikių skirtumus tarp grupių pritaikius T testą, gauti reikšmingi skirtumai sveikatos nusiskundimų kiekio ir streso stiprumo skirtumuose (Lent.39),bet jie pilnai neatitinko normalumo sąlygos, todėl taikytas Mann-Whitney testas, kuris patvirtino anksčiau gautus rezultatus (lent.40). Nusiskundimų kiekis patikimai daugiau mažėji I grupėje, o streso stiprumas-II.

Lentelė 39. I ir II grupių sveikatos pokyčio palyginimas pagal T testą.

Mean Std. Deviation F Sig. t

Sig. (2-

tailed)



Bendra sveikatos būklė

-0,0476 1,11697Equal variances assumed

1,577 0,217 -1,382 0,175

0,7059 2,17269Equal variances not assumed

-1,298 0,207


1,0952 1,37495Equal variances assumed

0,499 0,484 2,846 0,007

-0,3 1,75019Equal variances not assumed

2,829 0,008

Bendra savijauta


0,01 0,919 0,261 0,796


0,259 0,797

Streso stiprumas


2,719 0,108 -2,829 0,008


-2,797 0,008

Nuovargio stiprumas


0,822 0,371 -1,09 0,283


-1,051 0,302

Skausmo stiprumas


0,328 0,57 1,271 0,212

-0,3529 2,28968Equal variances not assumed

1,264 0,215

Lentelė 40. I ir II grupių poveikio skirtumo palyginimas pagal Mann- Whitney testą.

Bendra sveikatos būklė


Bendra savijauta

Streso stiprumas

Nuovargio stiprumas Skausmo stiprumas

Mann-Whitney U

144,5 120 173,5 80 143 140

Wilcoxon W 375,5 330 404,5 311 374 293

Z -1,034 -2,418 -0,154 -3,192 -1,063 -1,15Asymp. Sig. (2-tailed)

0,301 0,016 0,878 0,001 0,288 0,25

Exact Sig. ,322a ,885a ,002a ,308a ,268a

Vertinant skirtingos procedūrų trukmės poveikį distreso simptomams ir jų valdymui, buvo įvestas naujas rodiklis ( nurodytų simptomų varginimo balas prieš minus nurodytų simptomų varginio balas po). Rasti visi skirtumai ir lyginta, ar tie skirtumai reikšmingai skiriasi tarp grupių. Išvada: lyginat I su II grupe, esminių skirtumų tarp grupių nenustatyta (lent.41). Pagal Mann-Whitney skirtumai tarp grupių taip pat statistiškai nereikšmingi.

Lentelė 41. I ir II grupių poveikio distresui palyginimas pagal T testą.



grupė N Mean Std. Deviation F Sig. t df Sig. (2-

tailed)

Distreso stiprumas

1 21 0,9524 2,41819 1,623 0,211 -0,052 37 0,959

2 18 1 3,27198 -0,051 30,889 0,96

Distreso valdymas

1 21 -0,2381 2,3001 1,251 0,271 -0,995 36 0,326

2 17 0,6471 3,18082 -0,962 28,349 0,344

Simptomų skaičius

1 21 0,7143 1,18924 1,899 0,176 0,555 37 0,582

2 18 0,4444 1,82216 0,538 28,456 0,595

Tikrinant objektyvaus ištyrimo duomenis pagal Kolmogorov-Smirnov ir Shapiro-Wilk testus, dalis duomenų pilnai tenkino normalumo sąlygą (SKS, dinamometrija, odos drėgnumas), kita dalis duomenų su tam tikrom išlygom, todėl grupėm lyginti reikia skirtingų metodų.

Taikant T testą, gautas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp I ir II grupių tik tarp odos elastingumo (lent.42), tačiau odos skirstinys nėra normalus, todėl taikėme kitą tyrimo metodą- Mann-Whitney Testą (lent.43).

Lent. 42. Nepriklausomų kintamųjų testas I ir II grupėje. grupė Vidurkis SN F Sig. t Sig. (2-

tailed)

KMI 1 0,319 0,54829 0,014 0,905 -0,83 0,412

2 0,4526 0,45991 -0,837 0,408

kūno riebalų kiekis

1 0,5667 2,07083 0,645 0,427 -1,64 0,109

2 2,005 3,41506 -1,621 0,115

SKS 1 2,8571 10,7251

4 1,153 0,29 -0,56 0,579

2 4,5263 7,69826 -0,569 0,573

DKS 1 5,9524 9,10756 0,003 0,955 0,233 0,817

2 5,2778 8,87034 0,234 0,816

Pulsas 1 2,0952 9,22445 0,267 0,608 1,877 0,068

2 -4,3333 12,13648 1,838 0,076

Stuburo judumas

1 0,0238 2,12412 0,897 0,349 -0,309 0,759

2 0,1842 0,80296 -0,322 0,75

dinamometrija K

1 -5,2857 9,94557 0,181 0,673 -0,611 0,545

2 -3,2105 11,53535 -0,606 0,548

dinamometrija D

1 -5,9048 9,25151 0,017 0,897 -1,035 0,307

2 -2,8947 9,10369 -1,036 0,307

FEV skirtumai1 0,1332 0,75592 0,421 0,52 0,933 0,357

2 -0,05 0,42063 0,959 0,345

FVC skirtumai 1 0,2322 0,73044 0,033 0,857 1,252 0,218



2 -0,0147 0,47622 1,278 0,21

odos drėgnumas

1 -7,4762 16,20685 0,175 0,678 -0,076 0,939

2 -7,1 15,23466 -0,077 0,939

odos elastingumas

1 0,4286 5,17273 0,083 0,775 2,138 0,0392 -3 5,08869 2,139 0,039

Lentelė 43. I ir II grupių palyginimas pagal Mann-Whitney testą.

KMI kūno

riebalų kiekis

SKS DKS ŠSD

Stuburo

judumas

skirtumai

dinamometrij

a K

dinamometrija

D FEV FVC

odos drėgnum

as

odos elastingumas

Mann-Whitney U

141 108,5 197 181,5 98 182 184,5 157 193,5 151 208,5 114,5

Wilcoxon W 372 339,5 428 352,5 269 372 415,5 388 383,5 341 439,5 324,5

Z -1,598 -2,65 -0,08 -0,212 -2,57 -0,76 -0,41 -1,155 -

0,163-

1,314 -0,039 -2,501

Asymp. Sig. (2-tailed)

0,11 0,008 0,94 0,832 0,01 0,445 0,684 0,248 0,871 0,189 0,969 0,012

Exact Sig. [2*(1-tailed Sig.)]

,117a ,936a ,835a ,010a ,649a ,688a ,258a ,872a ,196a

Remiantis Mann-Whitney testo rezultatais, galima teigti, kad tarp grupių statistiškai reikšmingi skirtumai trys:1. kūno riebalų kiekis (skirtumai); 2. Pulsas (skirtumai); 3. odos elastingumas (skirtumai). Visi trys nepasikirstę pagal normalųjį dėsnį, vadinasi su šiais reikšmingais skirtumais galima sutikti. Kūno riebalų kiekis patikimai daugiau mažėjo II grupėje, ŠSD- I, o odos elastingumas daugiau didėjo II grupėje.

Lyginant subjektyvų odos pokytį po procedūrų tarp gupių, nustatyta, kad, lyginat pirmą su antra grupe, esminių skirtumų tarp grupių nenustatyta (lent.44).

Lentelė 44. I ir II grupių subjektyvaus odos pokyčio palyginimas pagal T testą.

grupė N MeanStd.

Deviation

F Sig. t Sig. (2-tailed)

Odos elastingumas

1 21 -0,7619 2,27826 0,241 0,627 -0,452 0,654

2 16 -0,4375 1,99896 -0,46 0,648

Odos drėgnumas

1 21 -0,3333 1,90613 4,401 0,043 -0,126 0,901

2 17 -0,2353 2,88378 -0,12 0,905

odos celiulitas

1 21 0,4762 1,72102 13,415 0,001 1,857 0,072

2 16 -1,0625 3,25512 1,717 0,1

Bendra odos būklė

1 21 -0,9048 2,09535 0,005 0,941 -0,549 0,586

2 17 -0,5294 2,09516 -0,549 0,586

Lyginat abiejų grupių procedūrų poveikį gyvenimo kokybei, tirti SF-36 anketos sričių pokyčių skirtumai. Pagal Kolmogorov-Smirnov ir Shapiro-Wilk testus, dalis duomenų pilnai tenkino



normalumo sąlygą (skausmas, bendra sveikata, energingumas/gyvybingumas, emocinė būklė). Taikant T testą, statistiškai reikšmingų skirtumų tarp grupių negauta (lent.45).

Lent. 45. I ir II grupių SF-36 testo rezultatų palyginimas.

grupė Mean Std. Deviation F Sig. t df

Sig. (2-

tailed)

Fizinis aktyvumas 1 -1,75 6,12909 0,045 0,833 -

0,786 33 0,437

2 0,3333 9,5369 -0,739 22,431 0,467

veiklos apribojimas dėl fizinių negalavimų

1 -3,9474 29,18233 0,259 0,615 -0,159 31 0,874

2 -1,7857 48,50088 -0,148 19,841 0,884

skausmas skirtumai1 0,5291 19,07626 0,853 0,362 0,612 37 0,544

2 -3,7037 24,10338 0,601 32,252 0,552

bendras sveikatos vertinimas

1 -6,1905 14,045 0,196 0,661 0,656 36 0,516

2 -9,7059 18,99594 0,635 28,785 0,53

Energingums/gyvybingumas

1 -10,9524 17,29299 0,598 0,444 -

0,608 37 0,547

2 -7,2222 21,01975 -0,599 33,005 0,553

socialinė funkcija skirtumai1 -7,4074 19,97941 0,054 0,818 -

0,278 37 0,783

2 -5,5556 21,64277 -0,276 35,022 0,784

veiklos apribojimas dėl emocinių sutrikimų skirtumai

1 -14,8148 39,97094 0,011 0,916 -0,38 31 0,706

2 -8,8889 49,54822 -0,373 26,809 0,712

Emocinės būklės skirtumai1 -5,3333 14,71507 0,693 0,411 0,405 36 0,688

2 -7,5294 18,75539 0,394 29,966 0,696

Mann-Whitney testas taip pat reikšmingų skirtumų neparodė (lent.46)Lent. 46. I ir II grupių gyvenimo kokybės palyginimas taikant Mann-Whitney testą.

Fizinis aktyvumas

veiklos apribojimas dėl fizinių

negalavimų

skausmas bendras

sveikatos vertinimas

Energingums/gyvybingumas

socialinė funkcija

skirtumai

veiklos apribojimas dėl emocinių

sutrikimų

Emocinė būklė

Mann-Whitney U 131,5 112 161,5 160 169 143,5 122 177,5

Wilcoxon W 341,5 302 332,5 313 400 374,5 293 330,5

Z -0,665 -0,807 -0,796 -0,549 -0,567 -1,341 -0,534 -0,029

Asymp. Sig. (2-tailed) 0,506 0,42 0,426 0,583 0,571 0,18 0,593 0,976

Exact Sig. ,542a ,461a ,443a ,601a ,587a ,202a ,656a ,977a

a. Not corrected for ties.Tiriant kūno apimčių ir poodinės raukšlės pokyčius tarp grupių, taikyti abu testai.



Analizuojant galūnių apimčių duomenis, jie pasiskirstė ne pagal normalųjį skirstinį, tad taikėme neparametrinį testą (lent.47). Galime daryti išvadą, kad visi skirtumai tarp procedūrų grupių yra reikšmingi, daugiau I grupės naudai.

Lentelė 47. I ir II grupės poveikio galūnių apimtims palyginimas pagal Mann-Whitney Testą.

zastas k. zastas d. dilbis k. dilbis d. šlaunis k.

šlaunis d.

blauzda k.

blauzda d.

Mann-Whitney U

99 77 105,5 147 76 73,5 162 140

Wilcoxon W 375 353 381,5 423 352 349,5 438 416

Z -4,162 -4,604 -3,814 -3,155 -4,267 -4,587 -2,465 -2,977


0 0 0 0,002 0 0 0,014 0,003

Pagal Kolmogorov-Smirnov ir Shapiro-Wilk testus su tam tikromis išlygomis poodinės raukšlės rezultatuose labiau linkstama prie normalumo, negu ne. Taikant T testą, nustatyti tarp I ir II grupės reikšmingi skirtumai visur, išskyrus šlaunies lateralinę dešinėje ir dvigalvis r. dešinėje (lent.48).

Lentelė 48. I ir II grupės poodinės raukšlės pokyčio palyginimas pagal T testą. grupė Mean Std.

Deviation F Sig. t Sig. (2-tailed)

dvigalvis r. kairė

1 2,3333 1,90613 0,148 0,702 2,202 0,033

2 0,8261 2,55222 2,231 0,031

dvigalvis r. desine

1 1,8571 1,79682 0,348 0,559 1,558 0,127

2 0,8261 2,49822 1,581 0,122

trigalvis r. kairinė

1 3,3333 2,51661 0,729 0,398 3,83 0

2 0,5217 2,35236 3,818 0


1 3,0476 2,47944 0,371 0,546 3,45 0,001

2 0,6087 2,21029 3,432 0,001

dilbis karė

1 2,1905 1,63153 0 0,985 3,49 0,001

2 0,4783 1,62003 3,489 0,001

dilbis dešinė

1 1,7619 1,7293 0,548 0,463 2,193 0,034

2 0,7391 1,35571 2,169 0,036

delno nugarinė kairė

1 0,7143 0,64365 34,224 0 4,738 0

2 0,0435 0,20851 4,562 0

delno nugarinė dešinė

1 0,6667 0,48305 12,561 0,001 4,846 0

2 0,0435 0,36659 4,786 0


1 1,9524 1,53219 0,742 0,394 2,876 0,006

2 0,1739 2,42435 2,934 0,006

šlaunies front. 1 2,5714 2,90812 0,056 0,813 2,283 0,028



dešinė 2 0,6087 2,79186 2,279 0,028

Šlaunies med. kairė

1 2,1429 2,17453 0,888 0,351 2,379 0,022

2 0,1739 3,17164 2,419 0,02

Šlaunies med. dešinė

1 2,5714 2,90812 0,056 0,813 2,283 0,028

2 0,6087 2,79186 2,279 0,028šlaunies later. kairė

1 2,8571 2,39344 0 0,983 2,737 0,009

2 0,4783 3,25953 2,775 0,008

šlaunies later. dešinė

1 2,381 2,83683 0,013 0,911 1,185 0,243

2 1,3478 2,93271 1,187 0,242

blauzda karė

1 3 1,92354 0,511 0,479 3,575 0,001

2 0,1364 3,15165 3,614 0,001

blauzda dešinė

1 2,6667 1,62275 0,889 0,351 3,106 0,003

2 0,1818 3,3042 3,152 0,004

Kadangi duomenys pilnai nepatenkino normalumo, taikėme ir kitą kirterijų- Mann-Whitney (lent.49).

Lentelė 49. I ir II grupės poodinės raukšlės pokyčio palyginimas pagal Mann-Whitney testą.

dvigalvis r.

k.

dvigalvis r. d.

trigalvis r. k.

trigalvis r. d.

dilbis k.

dilbis d.

delno

nug. k.

delno nug. d.

šlaunies front. K.

šlaunies

front. d.

šlaunies med. K.

šlaunies med. d.

šlaunies lat. K.

šlaunies lat. D.

blauzda k.

blauzda d.

Mann-Whitney

148 171 86 105 106,5 154,5 101,5 98 121

,5 145 133 145 122 153,5 77,5 10

0

Wilcoxon 424 447 362 381 382,5 430,5 377,

5 374 397,5 421 409 421 398 429,

5330,

535

3

Z -2,244

-1,68

7

-3,70

3

-3,251 -3,23 -

2,096-

4,04 -3,97-

2,89

-2,31-

2,597

-2,312

-2,85

-2,10

2

-3,77

9

-3,

241


0,025 0,092 0 0,001 0,001 0,036 0 0 0,0

04 0,021 0,009

0,021 0 0,03

6 00,

001

Remiantis duomenimis, tarp I ir II grupės reikšmingi skirtumai visur, išskyrus dvigalvį r. dešinėje. Kadangi šlaunies lateralinės pusės skirtumai dešinėje netenkino normalumo, tai skirtumas tarp grupių yra reikšmingas.

Pagal poveikį apimtims ir raukšlės dydžiui efektyvesnės I grupės procedūros.Lyginant I ir II grupių procedūrų poveikius kraujo rodikliams, gauti esminiai skirtumai tarp

kraujo rezultatų rodiklių: LIMF, NA, ZN, CHL. Lyginta naują parametrą (t.y. CRB prieš minus CRB po). Rasti visi skirtumai ir lyginta ar tie skirtumai reikšmingai skiriasi tarp grupių. Pagal T testą, LIMF didėjo II grupėje, NA ir CHL pakilo III , ZN- I grupėje (lent.50). Taikant Mann-Whitney Testą, LIMF (p=0,005), NA (p=0,031), ZN- (p=0,031).

Lentelė 50. Statistiškai reikšmingi kraujo rodiklių pokyčiai pagal T testą tarp I-II.

Mean Std.

Deviation Sig. (2-tailed)

LYMPH 1 0,0763 0,23497 0,002



2 -0,3042 0,34479 0,004

NA1 0,3963 1,21292 0,032

2 -0,6343 1,29417 0,034

CHL1 1,4325 2,80586 0,046

2 -0,275 1,28886 0,04

ZN1 -1,8875 2,6232 0,018

2 0,4214 2,3528 0,017

Lyginant kraujo rezultatus tarp I ir IV grupės (vanduo ir sapropelis kaip monoprocedūros), nustatyti patikimi skirtumai: ER (p=0,031), MCV (p<0,001), MCH (p=0,051), MON (p=0,033), NA (p=0,039). Visų element buvo didesnis padaugėjimas IV grupėje (sapropelio įvyniojimai).

PALYGINIMAS TARP II IR III GRUPIŲ-geoterminis vanduo ir kombinacija su sapropelio aplikacija

Vertinant poveikių skirtumus tarp grupių bendros sveikatos rodikliuose, nustatyti patikimi skirtumai sveikatos būklėje, nusiskundimų skaičiuje ir bendroje savijautoje (lent.51)

Lent. 51. Poveikiai sveikatai.

grupė Vidurkis SN F Sig. t df Sig. (2-tailed)

Sveikatos bukle

2 0,7059 2,17269 0,906 0,348 2,548 32 0,0163 -0,8235 1,18508 2,548 24,746 0,017

Nusiskundimai2 -0,3 1,75019 2,111 0,155 -3,669 36 0,001

3 2,8333 3,34752 -3,558 25,038 0,002

Bendra savijauta

2 0,2353 1,20049 0,247 0,623 2,039 32 0,05

3 -0,6471 1,32009 2,039 31,716 0,05

Rezultatas buvo patikrintas ir Mann-Whitney testu, kuris patvirtino skirtumus tarp imčių.Geresnis rezultatas pasiektas III grupėje.Vertinant grupių poveikius distresui, gauta išvada: lyginat II su III grupe, esminių skirtumų tarp

grupių nenustatyta (lent.52). Pagal Mann-Whitney skirtumai tarp grupių taip pat statistiškai nereikšmingi (p=0,506-0,776)..

Lentelė 52. II ir III grupių poveikio distresui palyginimas pagal T testą.

grupė Mean Std. Deviation F Sig. t df Sig. (2-

tailed)

Distreso stiprumas2 1 3,272 0,718 0,403 0,521 31 0,606

3 0,4667 2,4456 0,535 30,687 0,596

Distreso valdymas2 0,6471 3,1808 0,179 0,675 1,556 30 0,13

3 -1 2,7516 1,57 29,993 0,127

Simptomų skaičius2 0,4444 1,8222 0,877 0,356 -

1,452 31 0,157

3 1,2667 1,3345 -1,493 30,556 0,146

Vertinant poveikį gyvenimo kokybei pagal SF-36 klausimyną, nei t testo (p=0,182-0,955), nei Mann-Whitney būdu (p=0,204-0,882) skirtumų tarp grupių nenustatyta.



Tikrinant skirtumus po procedūrų fiziologinių matavimų rodikliuose, pagal t-testą imtys išsiskyrė kūno riebalų kiekyje (p=0,007), bet kadangi tikrinant normalumo testą pagal Shapiro-Wilk tai buvo nenormalus skirstinys, taikytas neparametrinis Mann-Whitney testas, kurio rezultatai parodė, kad reikšmingai grupėse skyrėsi poveikis KMI ir riebalų kiekiui (lent.53) II grupės naudai.

Lent.53. KMI ir riebalai pagal Mann-Whitney. KMI skirtumai kūno riebalų kiekis (skirtumai)

Mann-Whitney U 97 73

Wilcoxon W 250 226

Z -2,048 -2,96Asymp. Sig. (2-tailed) 0,041 0,003Exact Sig. [2*(1-tailed Sig.)] ,042b ,003b

Kituose matavimuose reikšmingų skirtumų nebuvo, p=0,153-0,975.Vertinant poveikio skirtumus kūno apimtims pagal Mann-Whitney reikšmingo skirtumo tarp

grupių negauta (p=0,302-0,935), kaip ir poodinei raukšlei (p=0,173-1). Taikant nepriklausomų kintamųjų T-testą, tarp grupių skirtumo nebuvo nei apimtyse (p=0,138-0,993), nei odos raukšlės dydyje (p=0,143-0,945).

PALYGINIMAS II GRUPĖ SU VLyginant bendros sveikatos poveikio skirtumus tarp grupių, patikimas skirtumas nustatytas tik

viename iš jų- bendroje savijautoje. Kadangi rodiklis neatitiko normalumo sąlygų, naudotas Mann-Whitney testas, kurio rezultatai: MannWhitney 26, Wilcoxon 71, z -2,833, p=0,005. Bendros savijautos pokytis buvo didesnis V gr.

Vertinant grupių poveikius distresui, gauta išvada: lyginat II su V grupe, esminių skirtumų tarp grupių nenustatyta (lent.54). Pagal Mann-Whitney skirtumai tarp grupių taip pat statistiškai nereikšmingi (p=0,078-0,935).

Lentelė 54. II ir V grupių poveikio distresui palyginimas pagal T testą.

grupė Mean Std.

Deviation F Sig. t df Sig. (2-tailed)

Distreso stiprumas2 1 3,272 3,535 0,072 0 24 15 1 1,3093 0 23,917 1

Distreso valdymas2 0,6471 3,1808 0,04 0,844 1,248 23 0,2255 -1 2,8284 1,304 15,422 0,211

Simptomų skaičius2 0,4444 1,8222 0,094 0,762 -

0,916 24 0,369

5 1,125 1,5527 -0,976 15,761 0,344

Lyginant abi grupes dėl poveikio gyvenimo kokybei, patikimų skirtumų tarp grupių nei t-testu (p=0,134-0,779), nei Mann-Whitney testu (p=0,087-1), nenustatyta.

Lyginant fiziologinių rodiklių pokyčius po procedūrų grupėse, pagal t-testą (įvertinus normalumą ir dispersiją), nustatytas reikšmingas skirtumas KMI rodiklyje (vidurkis II-0,45 su V-0, p=0,041) ir riebalų kiekyje (II-2, V-0,1, p=0,031). Patikrinus pagal mann-Whitney testą, riebalų kiekio skirtumas tarp imčių pasitvirtino (z=-2,527, p=0,01). Efektyvesnės šiais atžvilgiais II gr procedūros. Kiti rodikliai tarp grupių nesiskyrė (p=0,068-0,802).

Lyginant poveikį kūno apimtims ir odos raukšlei, t-testo pagalba nustatyti keli reikšmingesni skirtumai (lent.55) tarp grupių. Taikant Mann-Whitney testą, reikšmingų skirtumų tarp grupių negauta (p=0,229-0,934). Apimtis labiau mažino V grupės procedūros, o odos raukšlę- II grupės procedūros.

Lentelė 55. II ir V grupių poveikio apimtims palyginimas pagal T testą.




Zastas kairysis, cm2 -0,087 0,417 5,046 0,032 -

2,093 30 0,045

5 0,3333 0,7071 -

1,673 10,257 0,125

Dilbis desinysis 2 -0,1304 0,4577 9,272 0,005 1,361 30 0,184

5 0,1111 0,3333 2,068 27,517 0,048

Slaunis lat.desine 2 1,3478 2,9327 1,303 0,263 1,815 30 0,08

5 -0,5556 1,7401 2,258 24,611 0,033

Lyginant laboratorinius kraujo rezultatų duomenis tarp grupių, nustatyti du reikšmingi skirtumai tarp imčių: cholesterolio ir limfocitu kiekiuose (lent.56). Rodikliai atitiki normalumo testą, dispersijos buvo lygios, t-testo rezultatai lent. Cholesterolio kiekį mažino ir didino limfocių kiekį II gr procedūros.

Lentelė 56. II ir V kraujo rodiklių palyginimas pagal t-testą. grupė Vidurkis SN F Sig. t df Sig. (2-tailed)

CHOL2 0,1221 0,64345 1,074 0,312 2,292 20 0,0335 -0,4412 0,3319 2,706 19,909 0,014

LIMF2 -0,3042 0,34479 0,621 0,441 -3,107 18 0,006

5 0,1513 0,27987 -3,245 17,155 0,005

Pagal Mann-Whitney, cholesterolio pokyčių skirtumams p=0,008, limfocitų- p= 0,007. Kiti patikimų rodikliai skirtumų neparodė.

PALYGINIMAS TARP III IR V GRUPIŲ- geoterminio vandens ir sapropelio kombinacijų (vonia ir aplikacija vs mišinio vonia)

Lyginant III ir V grupių poveikų skirtumus bendrai sveikatos būklei, bendrai savijautai, nusiskundimams, streso, nuovargio ir skausmo stiprumui, reikšmingų skirtumo nei t-testu (p=0,101-0,950), nei Mann-Whitney testu (p=0,085-1) negauta.

Vertinant skirtingos procedūrų trukmės poveikį distreso simptomams ir jų valdymui, buvo įvestas naujas rodiklis ( nurodytų simptomų varginimo balas prieš minus nurodytų simptomų varginio balas po). Rasti visi skirtumai ir lyginta, ar tie skirtumai reikšmingai skiriasi tarp grupių. Išvada: lyginat III su V grupe, esminių skirtumų tarp grupių nenustatyta (lent.57). Pagal Mann-Whitney skirtumai tarp grupių taip pat statistiškai nereikšmingi (p=0,506-0,776).

Lentelė 57. III ir V grupių poveikio distresui palyginimas pagal T testą.

grupė Mean Std. Deviation F Sig. t df Sig. (2-tailed)

Distreso stiprumas3 0,4667 2,4456 2,666 0,117 -0,571 21 0,5745 1 1,3093 -0,681 20,975 0,503

Distreso valdymas3 -1 2,7516 0,028 0,869 0 21 15 -1 2,8284 0 14,059 1

Simptomų skaičius3 1,2667 1,3345 0,278 0,604 0,229 21 0,8215 1,125 1,5527 0,219 12,623 0,83

Lyginant tarp grupių poveikį gyvenimo kokybei, patikimų skirtumų nenustatyta nei t-testu (p=0,112-0,984), nei Mann-Whitney testu 9p=0,174-1).



Vertinant poveikio skirtumus fiziologiniams matavimams pagal Mann-Whitney reikšmingo skirtumo tarp grupių negauta (p=0,058(SKS)-1(rankų jėgai).Taikant nepriklausomų kintamųjų T-testą, tarp grupių skirtumo nebuvo (p=0,061(SKS)-0,944 (FEV).

Lyginat poveikį kūno apimtims ir raukšlės storiui, nustatyti keli skirtumai tarp grupių. T-testas nurodė du reikšmingus skirtumus: šlaunies poodinė raukšlėir apimtis mažejo III gr (lent.58). Kiti rodikliai reikšmingų skirtumų tarp grupių neparodė.

Lentelė 58. III ir V grupių poveikio apimtims palyginimas pagal T-testą.


šlaunis front.dešinė (raukšlė,mm)

3 0,9412 2,04544 2,297 0,143 1,75 24 0,093

5 -0,3333 1 2,132 23,946 0,043dilbis dešinys (apimtis, cm) 3 0,2353 0,75245 2,539 0,124 -1,98 24 0,059

5 0,1111 0,33333 -2,308 23,524 0,03

Pagal Mann-Whitney neparametrinį testą nustatyti reikšmingi pokyčiai tarp grupių šlaunies srities odos raukšlės rodikliuose (lent.59). Didesnis efektas gautas III grupėje.

Lent.59. Raukšlės pokytis pagal Mann-Whitney.

šlaunies front. kairė šlaunies front. dešinė šlaunies lat. kairė

Mann-Whitney U 41,5 38 39,5

Wilcoxon W 86,5 83 84,5

Z -1,992 -2,223 -2,28Asymp. Sig. (2-tailed) 0,046 0,026 0,023

Exact Sig. [2*(1-tailed Sig.)] ,058b ,039b ,045b

b. Not corrected for ties.

PALYGINIMAS IV SU V- sapropelio įvyniojimas ir vonia su geoterminiu vandeniuLyginant procedūrų poveikių skirtumus bendrai sveikatai, nustatytas tik vienas patikimas

skirtumas: skausmo stiprume. Kadangi rodiklis atitiko normalumo sąlygą, o dispersijos buvo lygios, taikytas t-testas (F 2,890, t 2,152, p=0,048). Efektyvesnės buvo IV gr procedūros.

Vertinant grupių poveikius distresui, gauta išvada: lyginat IV su V grupe, esminių skirtumų tarp grupių nenustatyta (lent.60). Pagal Mann-Whitney skirtumai tarp grupių taip pat statistiškai nereikšmingi (p=0,282-0,662).

Lentelė 60. IV ir V grupių poveikio distresui palyginimas pagal T testą.

grupė Mean Std.

Deviation F Sig. t df Sig. (2-tailed)

Distreso stiprumas4 -0,5 2,51 1,863 0,197 -

1,459 12 0,17

5 1 1,3093 -1,334 7,04 0,224

Distreso valdymas4 -0,6667 1,8619 1,083 0,318 0,25 12 0,8075 -1 2,8284 0,265 11,876 0,795

Simptomų skaičius4 1 0,6325 4,333 0,059 -

0,185 12 0,857

5 1,125 1,5527 -0,206 9,77 0,841

Lyginant poveikį gyvenimo kokybei tarp grupių, patikimų skirtumų nenustatyta nei t-testu (p=0,081-1), nei Mann-Whitney testu 9p=0,161-1) nenustatyta.



Lyginant fiziologinių rodiklių pokyčio skirtumus tarp grupių pagal t-testą nustatyti du reikšmingi skirtumai: KMI ir veido elastingume(lent.61). Abu rodikliai nurodo didesnį IV procedūrų efektyvumą.

Lent.61. Fiziologinių rodiklių pokytis.


KMI skirtumai

4 0,59 0,52799 0,378 0,547 2,216 17 0,041

5 0 0,63246 2,194 15,695 0,044veido elastingumas E skirtumai

4 -4,5 2,54951 2,778 0,114 -2,83 17 0,0125 0,7778 5,26255 -2,734 11,289 0,019

Pagal Mann-Whitney testą gauti trys reikšmingi skirtumai: KMI, FVC ir veido elastingume (lent.62). Visi rodikliai didesni IV grupėje.

Lent.62. Fiziologinių rodiklių Mann-Whitney. KMI FVC veido elastingumasMann-Whitney U 21 21 16,5Wilcoxon W 66 76 71,5Z -1,965 -1,96 -2,344Asymp. Sig. (2-tailed) 0,049 0,05 0,019Exact Sig. [2*(1-tailed Sig.)] ,053b ,053b ,017b

Lyginat poveikio skirtumus tarp grupių kūno apimčių rodikliuose, nustatyti reikšmingi skirtumai pagal mann-Whitney testą žasto, dilbio ir šlaunies apimtyse (lent.63) bei rankos dvigalvio ir šlaunies poodinėse raukšlėse (lent.). Visais atvejais efektyvensė buvo IV grupės procedūros.

Lentelė 63. Kūno apimčių pokytis. Žastas

dešinys Dilbis kairys dilbis dešinys šlaunis kairė šlaunis dešinė

Mann-Whitney U 20 18 21,5 20 17,5Wilcoxon W 65 63 66,5 65 62,5Z -2,231 -2,686 -2,235 -2,297 -2,548Asymp. Sig. (2-tailed) 0,026 0,007 0,025 0,022 0,011

Exact Sig. [2*(1-tailed Sig.)] ,043b ,028b ,053b ,043b ,022b

Lentelė. 64. Poodinės raukšlės pokytis. dvigalvis

r. k. dvigalvis

r. deš.šlaunies front. K.

šlaunies front. deš.

šlaunies med. K.

šlaunies med.deš. šlaunies lat. k.

Mann-Whitney U 21,5 21,5 12 12,5 14 20 14

Wilcoxon W 66,5 66,5 57 57,5 59 65 59

Z -2,024 -2,024 -2,771 -2,811 -2,818 -2,273 -2,819Asymp. Sig. (2-tailed) 0,043 0,043 0,006 0,005 0,005 0,023 0,005

Exact Sig. [2*(1-tailed Sig.)] ,053b ,053b ,006b ,006b ,010b ,043b ,010b

Pagal t-testą, gauti reikšmingi skirtumai tarp grupių pateikti 65 lentelėje. Efektas reikšmingesnis IV grupėje.

Lent. 65. Poodinės raukšlės pokytis pagal t-test.


šlaunis front. Deš.

4 3,2 4,2111 4,327 0,053 2,449 17 0,025

5 -0,3333 1 2,574 10,118 0,027

šlaunis med. K.

4 2,7 3,4335 1,615 0,221 2,71 17 0,0155 -1 2,34521 2,766 15,933 0,014



šlaunis med. Deš.

4 2,5 3,47211 1,894 0,187 2,451 17 0,025

5 -0,7778 2,10819 2,514 15,044 0,024

šlaunis lat.k.

4 3 4,37163 4,599 0,047 2,362 17 0,035 -0,6667 1,65831 2,463 11,77 0,03

šlaunis lat.deš.

4 2,7 4,54728 4,957 0,04 2,014 17 0,06

5 -0,5556 1,74005 2,1 11,815 0,058dvigalvis r. k. 4 1 1,05409 0,40007 0,04481 1,73297 14,54 0,038

dvigalvis r. deš.

5 0,1111 0,60093 2,286 17 0,044 1 1,05409 2,597 0,125 2,222 14,54 0,038

5 0,1111 0,60093 2,286 17 0,181

dilbis k. 4 0,7 0,67495 7,045 0,017 2,366 17 0,03

5 0,1111 0,33333 2,447 13,429 0,029šlaunies front.k. 4 3,2 4,2374 3,489 0,079 2,481 17 0,024

5 -0,4444 1,23603 2,6 10,675 0,025Dilbis ap k. 4 0,9 0,8756 24,327 0 3,075 17 0,007

5 0 0 3,25 9 0,01Dilbis ap.deš. 4 0,9 0,8756 9,753 0,006 2,537 17 0,021

5 0,1111 0,33333 2,644 11,788 0,022šlaunis k. 4 1 0,94281 1,787 0,199 2,491 17 0,023

5 0,1444 0,43333 2,582 12,92 0,023Šlaunis deš. 4 1 0,94281 2,642 0,122 2,675 17 0,016

5 0,1111 0,33333 2,794 11,426 0,017dvigalvis r. k. 4 1 1,05409 -0,043 12,804 0,966

5 0,1111 0,60093 2,597 0,125 2,222 17 0,04

Vertinant laboratorinių rodiklių pokyčių skirtumus tarp grupių, taikyti t-testas ir Mann-Whitney testas. Neparametriniai skirstiniai buvo Leu, chol, gliu, ca, zn, kiti atitiko normalumo kriterijus; nelygios dispersijos buvo Leu, neu.

Mann-Whitney išryškino keletą reikšmingų skirtumų tarp grupių (lent.66).Lent.66. Laboratorinių rodiklių pokyčiai.

LEU ER HB MCV TR LIMF MON CHOL GLIU

Mann-Whitney U 15,5 10 14,5 11 17 18 3 11,5 12Wilcoxon W 70,5 65 69,5 66 72 73 58 47,5 48Z -2,178 -2,672 -2,304 -2,583 -2,046 -1,96 -3,296 -2,535 -2,49Asymp. Sig. (2-tailed) 0,029 0,008 0,021 0,01 0,041 0,05 0,001 0,011 0,013Exact Sig. [2*(1-tailed Sig.)] ,027b ,006b ,021b ,009b ,043b ,055b ,000b ,009b ,012b

T-testo pagalba gauti skirtumai tarp grupių (lent.67). Poveikių skirtumai įvairuoja. Daugiau ar didesnius teigiamus poveikius imuninei sistemai, deguonies pernešimo sistemai, cholesteroliui ir gliukozei duoda IV grupės procedūros.

Lent.67. Laboratorinių rodiklių pokyčiai t-test.




LEU4 0,115 0,33029 5,032 0,039 -2,764 16 0,014

5 1,02 0,97414 -2,515 8,292 0,035

ER4 -0,197 0,13047 0,111 0,744 -2,722 16 0,0155 -0,0112 0,15941 -2,659 13,498 0,019

HB4 -3,3 3,335 0,177 0,68 -2,248 16 0,0395 0,375 3,58319 -2,229 14,608 0,042

MCV 4 -2,81 1,64482 0,642 0,435 -3,506 16 0,0035 -0,35 1,23404 -3,624 15,961 0,002

LIMF4 -0,069 0,13203 0,035 0,854 1,043 16 0,0425 0,1513 0,27987 4,096 0,06 -2,212 9,481 0,069

MON 4 -0,087 0,06201 -2,051 16 0,001 5 0,08 0,10156 1,525 0,235 -4,309 16 0,289

GLIU4 0,399 0,79864 0,841 0,373 1,995 16 0,0635 -0,205 0,33317 2,167 12,576 0,05

PALYGINIMO GRUPESE APIBENDRINIMAS PAGRINDINIAMS RODIKLIAMS

Vertinant reikšmingus poveikių skirtumus tarp grupių, galime teigti, kad 15 min geoterminio vandens procedūros geriau, nei 20 min bendros sveikatos (nusiskundimų), kūno apimčių, ↓ŠSD, ↑Zn rodikliuose.

20 min vandens procedūros labiau nei 15 min mažina stresą, riebalų kiekį, didina odos elastingumą, limfocitų, Na, Cl kiekį kraujyje.

20 min vandens procedūros daugiau, nei vonių ir vietinės aplikacijos kombinacija mažina KMI ir riebalų kiekį, bet kombinuotos procedūros labiau gerina bendrą sveikatą (↓nusiskundimus, ↑savijautą, ↑sveikatos būklę).

20 min vandens vonios labiau, nei sapropelio vonios mažina KMI, riebalų kiekį, cholesterolio kiekį kraujyje, stiprina imuninę sistemą. Sapropelio vonios geriau, kai reikia pagerinti bendrą savijautą ir mažinti apimtis.

Lyginant vandens ir sapropelio kombinuotas procedūras, poveikis beveik nesiskiria, geoterminio vandens ir vietinės aplikacijos procedūros labiau sumažina apimtis. Šis skirtumas galimai išnyktų, jei lygintume vienodą procedūrų kiekį. Mūsų atveju III grupės dalyviai gavo daugiau procedūrų.

Sapropelio įvyniojimo ir vonių poveikio lyginime gautas didesnis įvyniojimo efektas skausmui, veido odos elastingumui (V gr buvo kontrolinė), KMI, gliukozės kiekiui kraujyje, poodiniams ir kraujo riebalams, apimčių mažėjimui, plaučių funkcijai, imuninės ir deguonį pernešančios sistemų veiklai.

Geoterminio vandens ir sapropelio procedūros pasirodė patikimai efektyvesnės už kontrolę pagerindamos gyvenimo kokybę, ypaę psichinės sveikatos kategorijoje, širdies-kraujagyslių ir kvėpavimo sistemų veiklą, mažindamos poodinius riebalus. Procedūrų pasekoje padidėja odos elastingumas ir drėgnumas, mažėja nusiskundimų sveikata skaičius.

Norint palyginti visus (patikimus ir nepatikimus) poveikių bendrai sveikatos būklei skirtumus tarp grupių, sudaryta lentelė su kliniškai teigiamu (+) ar neigiamu (-) pokyčio vidurkiu (lent.68). Bendra sveikatą daugiausia pagerino III grupės procedūros, nusiskundimus daugiausia sumažina III ir IV grupės procedūros, bendra savijauta gerėjo V grupėje ir III, stresą mažino II grupės ir IV procedūros, nuovargį mažina II ir V procedūros, skausmą- IV grupė, depresiją-III ir II, įtampą- V, vaistų vartojimas sumažėja skiriant I grupės procedūras.

Lentelė 68. Poveikių bendrai sveikatos būklei pokyčiai.I GRUPĖ II GRUPĖ III GRUPĖ IV GRUPĖ V GRUPĖ

Bendra sveikata +0,04 -0,7 +0,8 0 +0,3



Nusiskundimų skaičius -1,1 +0,2 -2,8 -2,2* -0,7Bendra savijauta -0,3 -0,2 +0,7 -0,1 +0,9*Streso stiprumas +0,4 -1,3* -0,5 -0,7 -0,1Nuovargio stiprumas +0,4 -1,3 -0,5 +0,3 -0,7Skausmo stiprumas -0,6 +0,4 -0,5 -1,9 +0,3Vaistų vartojimas -0,7 +0,2 +0,1 -0,1 -0,1Depresija -0,2* +0,1 -0,8* -0,3 -0,3Įtampa -0,1 -0,5 -0,1 -0,5 -0,8

*-reiksmingi pokyciai grupes viduje.Nors poveikio skirtumai distresui tarp grupių buvo nereikšmingi, lyginant rodiklių skirtumus,

matome, kad geriausią bendrą poveikį distresui turėjo V procedūrų grupė (sapropelio vonios)(lent.69).

Lent.69. poveikis distresui tarp grupių. I GRUPE II GRUPE III GRUPE IV GRUPE V GRUPEDistreso stiprumas -0,95 -1 -0,46 +0,5 -1Distreso valdymas +0,24 -0,65 +1 +0,67 +1Simptomų skaičius -0,72 -0,44 -1,26 -1 -1,1

Lyginant apimčių ir raukšlės storio rodiklių pokyčius grupėse, efektyviausios mažinimui yra geoterminio vandens 15 min (I gr) ir sapropelio įvyniojimų procedūros (IV gr) (lent.70).

Lent.70. Apimtys ir raukšlės storis grupėse. I GRUPE II GRUPE III GRUPE IV GRUPE V GRUPEApimčių kitimas, cm -0,8 +0,1 +0,16 -0,7 -0,04Raukšlės kitimas, mm -2,2 -0,47 -1,01 -1,73 +0,1

Lyginant objektyvius fiziologinių matavimų pokyčius po procedūrų tarp grupių, geriausiai KMI ir riebalų kiekį organizme mažėjo II ir IV grupėje; palankiausiai širdies-kraujagyslių sistemai veikė II gr, I ir III gr procedūros, nors reikšmingų neigiamų pokyčių nestebėta nei vienų procedūrų metu. Kvėpavimo sistemos būklę pagerino IV grupės procedūros. Raumenų jėgos didėjimą daugiausia įtakojo I ir II gr procedūros; sąnarių lankstumą-III-V grupės procedūros. Teigiamiems odos pokyčiams efektyviausios buvo IV-V grupės procedūros (lent.71).

Lentelė 71. Vidutinis fiziologinių rodiklių kitimas po procedūrų kurso. I GRUPE II GRUPE III GRUPE IV GRUPE V GRUPEKMI -0,3* -0,45* -0,4 -0,6* 0RIEBALŲ % -0,57 -2* -1,3 -0,5 -0,1SKS, mmHg -2,9 -4,5* -5,6 -4,6 +1,6DKS, mmHg -6,0* -5,3* -1,9 -3 -0,6ŠSD, k/min -2,1 -4,3 -0,3 +5,3 -0,3RANKŲ JĖGA, K, kg +5,3* +3,2 +0,8 -2 +1,1RANKŲ JĖGA, D, kg +5,9* +2,9 +0,2 +1,7 +2STUBURO JUDRUMAS, CM -0,02 +0,2 +0,4 +0,8 +0,6FEV -0,1 +0,05 -0,02 -0,03 -0,01FVC -0,2 +0,01 +0,06 +0,33 +0,19ODOS DRĖGNUMAS +7,5* +7,1* +5,5* +14,7 +12,8ODOS ELASTINGUMAS -0,4 +3* +2,6* +3,8* +7,4

*-reiksmingi pokyciai grupes vidujeLyginant visus gautus gyvenimo kokybės pokyčius grupėse fizinę sveikatą labiausiai didina V

grupės, psichinę sveikatą- III, I ir IV proceddūros (lent.72).



Lentele 72. Poveikio skirtumai gyvenimo kokybei grupėse.I II III IV V

Fizinis aktyvumas +2,8 -0,3 +2 +3,9 +4,4*Veiklos apribojimas dėl fizinių priežasčių

+4,0 +1,8 +5,9 +22,2 +8,3

Skausmas -1,7 +3,7 +8,5 -1,2 +8,6Bendras sveikatos vertinimas +4,7 +9,7* +2,2 +6 +6,7Energingumas/gyvybingumas +12.8* +7,2 +7,1* +9,4* +9,4Socialinė funkcija +7,8 +5,6 +8,3 +6,2* 0Veiklos apribojimas dėl emocinių priežasčių

+12,3 +8,9 +9,8 +7,4 0

Emocinė būklė +7,4 +7,5 +10,4* +8 +3,6*-reiksmingi pokyciai grupes viduje.

BENDRI REABILITACINIŲ PROCEDŪRŲ POVEIKIO REZULTATAI

Patikimas procedūrų poveikis bendrai sveikatai buvo stebėtas penkiuose rodikliuose pagal porinių kintamųjų testą (lentelė 73). Klinikinis efektas buvo teigiamas. Patikimas teigiamas poveikis nuovargiui įrodytas Wilcoxon testu (p=0,002), miego sunkumams (p=0,046), kraujospūdžio svyravimams (p=0,008), sąnarių sustingimui (p=0,003), judesių apribojimui (p<0,001). Pagal Wilcoxon, patikimai mažėjo streso (p=0,011), nuovargio (p=0,006) ir skausmo (p=0,033) dažniai. Analizuojant odos pokyčius, Wilcoxon testas parodė patikimą odos sausumo (p=0,014), pleiskanojimo (p=0,02), raudonavimo (p=0,025), jautrumo (p=0,o11), suglebimo (p=0,005), celiulito (p=0,039), nagų pakitimų (p=0,046), serumų naudojimo (p=0,02) mažėjimą.Lent.73. t-testas bendrai grupei.

Rodiklis Vidurkis SN PI nuo PI iki t df p

bendras sveikatos nusiskundimų kiekis 1,231 2,613 0,642 1,82 4,159 77 <0,001

apatija 0,339 0,996 0,073 0,606 2,549 55 0,014

miego kokybe 0,344 1,417 -0,01 0,698 1,941 63 0,057depresija 0,218 0,809 0 0,437 1,999 54 0,051

itampa 0,323 1,238 0,008 0,637 2,051 61 0,045

Distreso simptomai 0,838 1,421 0,494 1,182 4,866 67 <0,001Distreso stiprumas 0,735 2,56 0,116 1,355 2,368 67 0,021bendras sveikatos vertinimas -6,16438 15,012

04 -9,66695 -2,66181 -3,508 72 0,001

Energingumas -8,78378 15,72039 -12,4259 -5,14166 -4,807 73 <0,001

socialinė funkcija -6,08828 17,66953 -10,2109 -1,96567 -2,944 72 0,004

veiklos apribojimas dėl emocinių sutrikimų -9,31373 38,567

03 -18,6489 0,02148 -1,991 67 0,051

Emocinė būklė -7,04225 14,66525 -10,5135 -3,57104 -4,046 70 <0,001

bendras odos nuskindimų kiekis 1,091 1,48 0,755 1,427 6,47 76 <0,001

odos elastingumą -0,479 1,835 -0,913 -0,045 -2,199 70 0,031produktų, skirtų odos būklės gerinimui, vartoji dažnumas

1,067 3,454 0,272 1,861 2,675 74 0,009

KMI 0,37763 0,98476 0,1526 0,60266 3,343 75 0,001

SKS 3,592 9,247 1,479 5,705 3,387 75 0,001DKS 3,827 9,378 1,669 5,984 3,534 74 0,001



Rankų jėga -2,855 10,357 -5,222 -0,489 -2,403 75 0,019drėgnumas -8,506 16,313 -12,209 -4,804 -4,576 76 <0,001elastingumas -2,636 6,238 -4,052 -1,22 -3,708 76 <0,001Judrumas, l,k -4,375 5,201 -7,146 -1,604 -3,365 15 0,004Judrumas, l,d -3,438 3,864 -5,496 -1,379 -3,559 15 0,003Kairys žastas 0,25 0,6797 0,0987 0,4013 3,29 79 0,001Kairys dilbis 0,1937 0,6632 0,0462 0,3413 2,613 79 0,011Dešinė šlaunis 0,4937 1,1377 0,2406 0,7469 3,882 79 <0,001Kaire blauzda 0,1687 0,7158 0,0095 0,328 2,109 79 0,038Desine blauzda 0,2313 0,8529 0,0414 0,4211 2,425 79 0,018

Delno nug.k 0,3375 1,19008 0,07266 0,60234 2,537 79 0,013

delno nug.d. 0,4375 1,62141 0,07667 0,79833 2,413 79 0,018

Šlaunies fr.k. 1,0625 2,59183 0,48572 1,63928 3,667 79 <0,001

Slaunies fr.d. 1,2375 2,62048 0,65434 1,82066 4,224 79 <0,001

Slaunies med.k. 0,8875 2,8728 0,24819 1,52681 2,763 79 0,007

Slaun.med.d. 1,1125 2,99364 0,4463 1,7787 3,324 79 0,001

Slaunies lat.k. 1,2875 3,01974 0,61549 1,95951 3,813 79 <0,001

Slaunies lat d. 1,4125 2,98814 0,74752 2,07748 4,228 79 <0,001

Blauzda kaire 1,02532 2,41244 0,48496 1,56567 3,778 78 <0,001

Blauzda desine 1,05063 2,39068 0,51515 1,58612 3,906 78 <0,001

Dvigalvis kair4 1,0375 1,94509 0,60464 1,47036 4,771 79 <0,001

dvigalvis desine 0,9375 1,80256 0,53636 1,33864 4,652 79 <0,001

Trigalvis k. 1,3125 2,45771 0,76556 1,85944 4,777 79 <0,001

Trigalvis d. 1,3 2,35678 0,77552 1,82448 4,934 79 <0,001

Dilbis k. 0,8375 1,52152 0,4989 1,1761 4,923 79 <0,001

Dilbis des. 0,825 1,37588 0,51881 1,13119 5,363 79 <0,001

Reikšmingi kraujo pokyčiai pateikti lentelėje. Galima teigti, kad geoterminio vandens ir sapropelio procedūros didina ER, HB, HT, MCV, NA, CA, ZN ir mažina CRB kiekius (lent.74).Lentelė 74. Patikimi laboratoriniai pakitimai. Vidurkis SN PI nuo PI iki t df p

ER -0,06583 0,17781 -0,11746 -0,0142 -2,565 47 0,014

HB -1,3125 4,23338 -2,54175 -0,08325 -2,148 47 0,037

HT -0,95 1,677 -1,43695 -0,46305 -3,925 47 0

MCV -0,87917 2,0804 -1,48325 -0,27508 -2,928 47 0,005

CRB 0,88688 2,54119 0,14899 1,62476 2,418 47 0,02



NA -0,49667 1,46121 -0,92096 -0,07237 -2,355 47 0,023CA -0,036 0,07469 -0,05844 -0,01356 -3,233 44 0,002ZN -0,87277 2,32932 -1,55668 -0,18885 -2,569 46 0,014

Vertinant išsakytus nepageidaujamus poveikius po procedūrų, žymesnių nusiskundimų nebuvo, nei vienam dalyviui dėl jų procedūros nebuvo nutrauktos. Dalyviai paminėjo odos sausumą (po vandens procedūrų): 6 (7%), nukasymus 3 (4%), bėrimai 5(6%), skausmas 5 (6%).TEIGIAMO POVEIKIO ILGALAIKIŠKUMO ĮVERTINIMASTyrimo metu stebėtas 15 min geoterminio vandens vonių ir 40 min sapropelio įvyniojimų liekamasis poveikis.Nustatyta, kad geoterminio vandens vonios po 1 mėnesio suteikia patikimai geresnę sveikatą, mažesnį nuovargį, geresnę gyvenimo kokybę (psichikos sveikatą) ir odos būklę. Išlieka mažesnis streso pojūtis ir kūno apimtys, geresnė širdies-kraujagyslių, kaulų-raumenų ir kvėpavimo sistemos būklė.Po 4 mėnesių esti patikimai mažesnis nuovargis, psichinė sveikata, galūnių apimtys ir poodinis sluoksnis, KMI ir riebalų kiekis, geresnė bendra odos būklė. Stebimas geresnė bendra sveikata bei kvėpavimo ir kaulų-raumenų sistemų veikla.Po 2 mėnesių po sapropelio procedūrų išlieka patikimas poveikis nusiskundimų skaičiaus, distreso stiprumo, KMI, galūnių apimčių ir poodinio sluoksnio, sistolinio kraujospūdžio mažėjime, kūno bei veido drėgnumo ir elastingumo, gyvybinės plaučių talpos didėjime. Stebimas geresni: miegas, psichinė būklė, gyvenimo kokybė, odos ir sąnarių funkcijos būklė.

REZULTATŲ APTARIMAS

Tyrimo metu įrodyta, kad aukštos mineralizacijos (27,6 g/l) geoterminis vanduo daro reikšmingą įtaką įvairioms organizmo sistemoms ir būklėms. Poveikio mechanizmas: 34 -350C vandenyje mažėja raumenų tonusas, atsipalaiduoja kontraktūros, stimuliuojama periferinė arterinė kraujotaka, gerėja audinių trofika, mažėja patinimai, skausmai; 20 g/l vandens mineralizacija stimuliuoja antinksčių žievės funkciją, gerina oksidacinius – redukcinius procesus audiniuose, reguliuoja odos kraujagyslių tonusą, teigiamai veikia adaptacinius mechanizmus. 30 g/l mineralizacijos vanduo keičia galvos smegenų žievės ir hipotalamus funkcinį santykį. Didėja simpatinės nervų sistemos tonusas; odos ląstelėse didėja ribonukleininės rūgšties, mažėja glikogeno, askorbininės rūgšties, mažėja rūgščios ir didėja šarminės fosfatazės; didėja periferinių venų tonusas, tuo pačiu palengvėja kraujo nutekėjimas; Mūsų tirtas Cl-Na-SO4-Ca vanduo duoda poveikį, būdingą pagrindiniams mineralams. Nustatyta, kad chloridiniai (Cl− pagrindinis anijonas) vandenys gerina ląstelinę apykaitą, audinių atsinaujinimą, kraujo ir limfos cirkuliaciją, stimuliuoja organines ir metabolines funkcijas; sulfatiniai (SO4- pagrindinis anijonas) vandenys stimulaliuoja žarnyno peristaltiką, turi valantį, laisvinantį, choleretinį ir cholagoginį (atpalaiduoja Odi sfinkterį ir padidina tulžies sekreciją) poveikį. Nustatyta, kad 27,6 g/l geoterminio vandens procedūros yra saugios įvairaus amžiaus žmonėms.Tyrimas įrodė tiriamojo didelį organinės medžiagos kiekį turinčio sapropelio kompleksinį poveikį įvairioms organizmo sistemoms ir odai. Peloidoterapijos procedūros metu organizmas funkcionuoja neįprastomis, panašiomis į nesvarumo būklę, sąlygomis. Gulint vonioje, didelis gydomojo purvo kiekis iš visų pusių spaudžia kūno paviršių, mechaniškai ir chemiškai dirgina odos receptorius, pakinta kraujotakos ir šilumos apykaitos sąlygos.Taigi procedūros metu organizme vyksta kompleksinė sisteminė reakcija. Gauti rezultatai atskleidė, kad to paties poveikio metu skirtingai aktyvėja įvairių funkcinių sistemų veikla, o šiuos skirtumus lemia sistemos ar viso organizmo funkcinė būklė.



34-35°C geoterminio vandens vonia ir 38-39°C gydomojo purvo vonia yra saugi procedūra, nesukelianti ritmo ir laidumo sutrikimo ne tik jaunesniems, bet ir vyresniems nei 60 metų amžiaus asmenims.

PROCEDŪROS

Remiantis tyrimo rezultatais, sukūrėme ir pateikiame procedūras su rekomenduojama paskirtimi.1. Geoterminio vandens vonia (180 l) arba baseinas (19m3) „Žemės gelmė“. Metodika. Vonia arba baseinas pripildomas 27,6 g/l Na-Cl-Ca-SO4 geoterminio vandens, kuris

pašildomas iki 35°C temperatūros. Panirimo į vandenį lygis- iki pažastų (kad netrikdytų viršutinių kvėpavimo takų veiklos bei neapsemtų širdies projekcijos krūtinės ląstoje). Rekomenduojama atrama galvai ir kojoms. Procedūros metu rekomenduojama judėti. Po procedūros rekomenduojame kūną tik švelniai nusausinti rankšluoščiu ir 30-40 minučių pailsėti; apie 1,5 h nerekomenduojame kūno prausti gėlu vandeniu, nes ant odos paviršiaus išliekanti gydomųjų medžiagų plėvelė neurorefleksiškai toliau teigiamai veikia įvairias organizmo sistemas.

a) 15 minučių ekspozicija rekomenduojama bendram organizmo stiprinimui ir treniravimui, atsigavimui po stresų, nuotaikos sutrikimams, kaip liekninančios programos sudėtinė dalis.

b) 20 minučių ekspozicija rekomenduojama nuvargusiems, turintiems antsvorį, odos, širdies-kraujagyslių, nervų sistemos ligas (be dekompensacijos).

2. Geoterminio vandens vonia ir vietinė sapropelio aplikacija „Judėk laisvai“.Metodika. Tai kombinuota geoterminio vandens-sapropelio procedūra, pradžioje atliekant

vietinę aplikaciją ant problematiškos kūno vietos, vėliau klientą guldant į geoterminio vandens vonią ar baseiną. Sapropelio vietinei aplikacijai naudojamas Rauškų ežero sapropelis (G-151-1), turintis 4,9 g/l mineralizacijos, 80%organinės medžiagos, 13% huminių ir fulvo rūgščių. Priklausomai nuo probleminės srities (petis, kelis, klubas, čiurna, nugaros apatinė dalis, riešas ar kt.), klientui parenkama patogi padėtis (gulint, sėdint) ir, nuvalius aplikacijos vietą švariu šiltu vandeniu, dedamas 30x15x1 cm dydžio (ar mažesnis) paruoštas vienkartininis daugiasluosnis medvilninis tvarstis, pamirkytas 40-42°C sapropelio vonelėje, medine mentele papildomai užtepant 1 cm tolygų sluoksnį sapropelio. Pavilgas apdengiamas termoizoliacine plėvele ir rankšluoščiu. Procedūros trukmė- 20 min. Po pavilgo nuėmimo likęs sapropelis nuplaunamas šiltu vandeniu. Klientas paguldomas į 27,6 g/l mineralizacijos geoterminio vandens vonią (baseiną). Ekspozicijos trukmė- 20 min. Po procedūros rekomenduojame kūną tik švelniai nusausinti rankšluoščiu ir 30-40 minučių pailsėti; apie 1,5 h nerekomenduojame kūno prausti gėlu vandeniu, nes ant odos paviršiaus išliekanti gydomųjų medžiagų plėvelė neurorefleksiškai toliau teigiamai veikia įvairias organizmo sistemas.Rekomenduojama įvairioms amžiaus grupėms, turintiems kaulų-raumenų sistemos patologiją, atsistatymui po traumų ar operacijų.

3. Sapropelio kūno įvyniojimas „Grožio glėbyje“.Metodika. Procedūra atliekama klientui gulint ant kušetės ant nugaros. Naudojamas Rauškų ežero sapropelis (G-151-1), turintis 4,9 g/l mineralizacijos, 80%organinės medžiagos, 13% huminių ir fulvo rūgščių, 14% silicio. Po šiltu dušu nusiprausęs klientas guldomas ant kušetės, padengtos termoizoliojančia plėvele. Pašildytas iki 40°C sapropelis tepamas ant kūno 3-5 mm sluoksniu, uždengiant jį termoizoliuojančia plėvele. Dalyvis apklojamas plonu pledu. Po 40 min, nuėmus kūno termoplėvelę, klientas nusiprausia po indiferentinės temperatūros- dušu, nusausina kūną švelniu rankšluoščiu ir 20-30 minučių pailsi. Rekomenduojama atsistatymui po įvairių fizinių ar psichinių ligų, esant nuotaikos sutrikimams ir odos ligoms, pageidaujantiems liekninančių ir atjauninančių odos (grožio) procedūrų.

4. Sapropelio veido kaukė „Spindesys“.



Metodika. Procedūra atliekama klientui gulint ant kušetės ant nugaros, prieš procedūrą nuvalius veido odą šiltu vandeniu. Procedūrai naudojamas Rauškų ežero sapropelis (G-151-1) (4,9 g/l mineralizacijos, 80%organinės medžiagos, 13% huminių ir fulvo rūgščių, 14% silicio). Pašildytas iki 38°С sapropelis medine mentele paskirstomas 3-5 mm sluoksniu ant medvilninės marlinės veido servelėtės su skylėmis akims, nosies šnervėms, burnai ir švelniai prispaudžiamas prie veido odos. Po 30 min veido servelėlė pašalinama, sapropelio likučiai nuvalomi drungnu vandeniu. Po procedūros veidui suteikiamas 20-30 minučių poilsis, po ko galima naudoti kitus veido produktus.Rekomenduojama grožio procedūroms, turintiems veido odos problemų.

5. Sapropelio ir geoterminio vandens vonia „Jaunystė“.Metodika. Procedūra atlieka 180 l vonioje, ją pripildžius Rauškų ežero sapropeliu (G-151-1) (1 dalis) ir 27,6 g/l geoterminio vandens (3 dalys). Bendra vonios mineralizacija- 10,59 g/l. Mišinys pašildomas iki 39-40°С temperatūros. Nusiprausus po šiltu dušu dalyvis gulasi į 38°С temperatūros vonią. Ekspozicijos trukmė- 20 minučių. Po vonios rekomenduotas šiltas dušas ir 20-30 minučių poilsis.Rekomenduojama vyresnio amžiaus klientams fizinės būklės atstatymui, turintiems odos problemų, grožio procedūroms. Kontraindikacijos peloidoterapijai: sunki nervų sistemos liga, ūmus uretrocistitas, inkstų funkcijos sutrikimas, nėštumas, dekompensuota širdies ir kraujotakos patologija (kraujotakos nepakankamumas, lėtinė išeminė širdies liga su ritmo, laidumo sutrikimu ar 3 funkcinės klasės stenokardija, hipertoninė liga, III st), karščiavimas, sunki uždegiminė odos liga, hipertirozė, septinio tromboflebito pasekmės, ūmūs uždegiminiai procesai ar lėtinių paūmėjimas, piktybinės augliai, ginekologiniai susirgimai (mioma, cistos, kiaušidžių nepakankamumas), išplitusi tuberkuliozė, infekcinis susirgimas, kraujavimas iš vidaus organų, sunki bronchinė astma, didelis nutukimas.Prieš skiriant aukštos mineralizacijos geoterminio vandens procedūras būtina įvertinti kliento būklę (infekcijų, ūmių odos susirgimų, sunkių nervų ir širdies sistemos susirgimų, ryškaus inkstų ar kepenų nepakankamumo ar kraujavimo buvimą), išmatuoti kraujospūdį ir pulsą (esant labai aukštiems- nerekomenduoti didelės mineralizacijos vonios), supažindinti jį su elgesiu vonioje ar baseine (padėtis, panirimo lygis, judėjimas, akių zonos apsauga), galimomis nepageidaujamomis organizmo reakcijomis (galvos svaigimas, silpnumas, širdies ar kvėpavimo dažnio pakitimai, galvos skausmai). Pajutus galvos skausmą ar svaigimą, pulso padidėjimą, oro trūkumą, ryškias odos reakcijas ar kitus neigiamus pojūčius rekomenduojame kviesti medicinos darbuotoją, kad įvertintų organizmo reakciją ir spręstų apie procedūros tęsimą.

Išvados:1. Nustatytas patikimas teigiamas aukštos mineralizacijos (27,6 g/l) geoterminio

vandens ir sapropelio poveikis fiziologinėm organizmo sistemoms ir odos būklės gerinimui. Lyginant su kontrole, gauti teigiami rezultatai sveikatos būklės, gyvenimo kokybės, odos ir kūno apimčių pokyčių, širdies-kraujagyslių, kvėpavimo sistemų veiklų pagerėjime.

2. Įrodyta, kad net ir viena 15-20 min geoterminio vandens procedūra patikimai gerina bendrą savijautą, mažina skausmą ir širdies susitraukimų dažnį. Daliai žmonių po procedūros gali padidėti sistolinis ar diastolinis kraujospūdis iki 5-7 mmHg.

3. Priklausomai nuo siekiamo tikslo gali būti skiriamos 1-15 procedūrų. Pastebimam rezultatui pasiekti sergančiam ar sveikam reikėtų 3–5, dažniau-10–15 procedūrų. Mineralinių vonių kursas 11,8% efektyvesnis nei viena procedūra.

4. Įrodyta, kad geoterminio vandens procedūrų teigiamas poveikis išlieka iki 4 mėnesio po kurso, sapropelio- mažiausiai 2 mėnesius po procedūrų.

5. Geoterminio vandens terapija yra saugus organizmo autonominio reguliavimo metodas.



6. 15 minučių geoterminės vonios daugiau rekomenduotinos esant daugybiniams nusiskundimams ir ligotumui, vyresniems klientams, turintiems nusiskundimų širdies-kraujagyslių sistema, grožio procedūroms kaip kūno apimtis mažinanti priemonė.

7. 20 minučių geoterminių vonių kursas rekomenduotinas po psichoemocinio streso ir nuovargio, sutrikusios medžiagų apykaitos gerinimui, svorio mainimui, odos būklės atstatymui.

8. Geoterminės vonios 15-20 minučių gali duoti teigiamą poveikį po fizinio ir psichoemocinio krūvio, sergantiesiems nervų sistemos, judamojo aparato, periferinės kraujotakos, medžiagų apykaitos, širdies-kraujagyslių ir odos ligomis.

9. Vanduo ir sapropelis tinkamas vartoti kaip organizmo atsigavimo po ligų ar psichologinio streso, jo stiprinimo bei kosmetinių produktų gamybos priemonė. Nors abi atskiros procedūros ir jų kombinacija teigiamai veikia įvairias organizmo būkles, bet individualus procedūros parinkimas pagal įrodytą paskirtį gali duoti geresnius rezultatus.

10. Nepasiekti rezultatai

Visi darbai, numatyti TGS, buvo atlikti. Skirtingos geoterminio vandens koncentracijos, skirtingos sudėties sapropelis, skirtingos jo

temperatūros nebuvo tirtos, nes reikia daugiau dalyvių grupių su pakankamu skaičiumi grupėje, kad būtų statistinis patikimumas. Pasirenkant tyrimui metodiką buvo vadovautasi anksčiau Lietuvoje ir užsienyje atliktais tyrimais su mineraliniu vandeniu ir peloidais. Tyrimui pasirinkta optimali geoterminio vandens mineralizacija, gerai toleruojama ir naudinga dažniausiai esančių susirgimų gydymui. Atitinkamai ir vandens temperatūra pasirinkta pagal geriausiai toleruojamą įvairaus amžiaus atstovų, nes mūsų tikslas buvo ne tirti vandens temperatūros poveikį, o ieškoti optimalaus geoterminio vandens ir sapropelio procedūrų ir kurso trukmės varianto, pateikiant konkretų produktą/procedūrą.

Dalis gautų rezultatų rodo poveikio tendenciją, bet nėra statistinio patikimumo, ką dalimi lėmė mažesnis dalyvių skaičius grupėje.

11. Veiklos vykdymo metu atliktų tyrimų eigos pakeitimai

Kad gauti patikimus ir įvykdyti projekte numatytus darbus buvo pakeistos grupių suformavimas ir metodika (papildant), išlaikant numatytą dalyvių ir procedūrų kiekį.

Siekiant patvirtinti principinę balneoprocedūrų naudojimo naudą, randomizuotai suformuota kontrolinė dalyvių grupė, kuri buvo panaši savo amžiumi ir lytimi ir negavo jokių procedūrų.

Norint palyginti gryno sapropelio ir mišinio su geoterminiu vandeniu skirtumą suformuota savanorių grupė, kuriai skirtos sapropelio vonios.

Kad galima būtų įvertinti poveikio liekamąjį efektą, imti sekimo terminai: 1, 2, 4 mėnesiai po procedūrų.

Kad įvertinti, ar gautas rezultatas ne tik teigiamas, bet ir statistiškai patikimas, pasamdyta statistikos specialistė, kuri paruošė rezultatus SPSS programos pagalba.

12. Rezultatų naujumas ir nauda projekto rezultatams



Tyrimo tikslas buvo organizmo atsigavimo ir sustiprinimo procedūrų sukūrimas po fizinio ir psichoemocinio krūvio, traumų bei ligų pasekmių korekcijai ir gyvenimo kokybės pagerinimui.

Tyrimo metodiką sudarė kompleksinis balneofaktoriaus poveikio į organizmą vertinimas objektyviais ir subjektyviais metodais. Gauti rezultatai leidžia spręsti apie konkrečios mineralizacijos geoterminio vandens ir konkrečios sudėties sapropelio poveikį, kuris buvo patvirtintas statistiniais metodais, gaunant statistiškai reikšmingus rezultatus arba pateikiant tikėtiną rezultatą/tendenciją. Tyrimo metu nustatinėtas ne tik poprocedūrinis poveikis, bet ir liekamasis po įvairių terminų, kas leistų spręsti apie pakartotinių procedūrų periodiškumą, siekiant išlaikyti gautą poveikį.

Mūsų tyrimo rezultatai įrodo aukštos mineralizacijos Vakarų Lietuvos geoterminio vandens ir sapropelio teigiamą poveikį įvairioms organizmo sistemoms, kuris gali išlikti iki 4 mėnesių ir saugumą.

Tuo būdu sukūrėme 27,6 g/l bendros mineralizacijos skirtingos trukmės procedūrų panaudojimo receptūras, sapropelio procedūras bei kombinuotos terapijos geoterminiu vandeniu ir sapropeliu procedūras.

Remiantis aprašytomis procedūromis, galima šį vandenį panaudoti baseine, pusiau vonioms, vonelėms, kompresams ar mišiniams odai skirtų produktų gamybai. Tirtos sudėties sapropelis gali būti naudojamas įvairios paskirties produktų gamyboje: muilų, šampūnų, kaukių ir kt. Šias balneofaktorių procedūras (pagal siekiamą tikslą) galima papildyti aromaterapija, eterinių aliejų panaudojimu ar kt.

2012 metų balneologijos ir hidrologijos kongrese B. Becker pabrėžė, kad esančios vandens studijos remia pagrindines balneoterapijos naudas gerinant kardiovaskulinę sveikatą, gydant osteoartritą ir lėtinio skausmo sindromus; mokslas palaiko balneoterapiją širdies funkcijos gerinimui (reabilitacija po infarkto, širdies nepakankamumo mažinimas, kraujagyslių elastiškumo skatinimas), metabolinių sindromų ir diabeto atvejais (dėl citokinų poveikio uždegimui, dėl panardinimo poveikio autonominei funkcijai, svorio mažinimo, raumenų masės augimo), afektinių ligų (depresija, nerimas, potrauminio streso sindromas, dėmesio deficito sindromas), kvėpavimo ligų metu (LOPL, astma), po nugaros smegenų pažeidimo, distrofijoms, fibromialgijai, kaulų gijimui po lūžių, reumatoidiniam artritui.

Geoterminiai ištekliai užima svarbią vietą sveikatingumo ir sveikatinimo sektoriuose pasaulyje. Karštosios geoterminės versmės balneoterapijai daugiausia naudojamos Kinijoje, JAV, Turkijoje, Čekijoje, Slovakojoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Italijoje, Japonijoje, Lenkijoje, Ispanijoje, Šveicarijoje, Rusijoje, Islandijoje, Čilėje, Bulgarijoje, Graikijoje, Serbijoje, Brazilijoje, Indijoje, Argentinoje, Irane, Gvatemaloje.

Remiantis mūsų tyrime gautais subjektyvių ir objektyvių išeičių rezultatais organizmo fizinių ir psichoemocinių galių atstatymui ir stiprinimui panaudojant geoterminio vandens vonias ir sapropelio procedūras, galime teigti, kad balneoterapija geoterminiais vandenimis yra efektyvus sveikatą stiprinantis metodas, mažinantis streso ir nuovargio riziką ir gerinantis daugelio organizmo sistemų veiklą ir odos būklę. Teigiamą geoterminio vandens vonių ir sapropelio procedūrų poveikį (kaip neigiamo grįžtamojo ryšio pagal sinergetikos principus) galime paaiškinti daugialypiu poveikiu įvairioms organizmo sistemoms, tam tikro chaoso sukėlimu, ko pasekoje organizme vyksta saviorganizacija ir suaktyvinami išteklių ar rizikos savireguliaciniai procesai.

Vandens ir peloidų terapija yra konservatyvus, neinvazinis, saugus, lengvai pasiekiamas nefarmakologinis organizmo autonominio reguliavimo metodas, kuris galėtų turėti reikšmingą vietą integratyvioje medicinoje. Tai vertingas farmakologinio ar kitokio gydymo papildymas, o tais atvejais, kai yra kontraindikacijų gydymui vaistais ar chirurginiais metodais, balneoterapija gali būti geriausias pasirinkimas. Tyrimas atveria galimybes šių gausių atsinaujinančių išteklių panaudojimą stiprinant žmogaus sveikatą ir vystant sveikatos turizmą, nes kaimyninėse šalyse šie resursai nėra plačiai naudojami.



Geoterminio vandens ir sapropelio įsitvirtinimas į rinką- tai naujas požiūris į holistinę mediciną ir natūropatijos pagrindų stiprinimas Lietuvoje.

LITERATŪRA1. Zaleskis G. Pagrindinių laboratorinių tyrimų žinynas. 2002.2. Laudańska H, Lemancewicz A, Kretowska M, Reduta T, Laudański T. Permeability of

human skin to selected anions and cations–in vitro studies. Research Communications in Molecular Pathology and Pharmacology. 2002; 112(1-4):16-26.

3. Shani J, Barak S, Levi D, et al. Skin penetration of minerals in psoriatics and guinea-pigs bathing in hypertonic salt solutions. Pharmacological Research Communications. 1985; 17(6): 501–512.

4. Xu Li, Runze Shi, Bing Wang et al. Effect of 3 Weeks of Balneotherapy on Immunological Parameters, Trace Metal Elements, and Mood States in Pilots, J. Phys. Ther. Sci.;25: 51–54, 2013.

5. VŠĮ Lithuanian resort research center. Standardized recommendation for mineral water use in resorts for wellness, prevention, treatment and rehabilitation, VŠĮ Lietuvos kurortologijos tyrimų centras, Druskininkai; 2008.

6. Gutenbrunner C, Bender T, Cantista P, Karagülle Z. A proposal for a worldwide definition of health resort medicine, balneology, medical hydrology and climatology. Int J Biometeorol 2010; 54:495–507.

7. Bouvier CE, Lieber J,Solimene U, Vitale M. European Thermal Meeting, Enghien-Bains; 2013.

8. Altman N. Healing Springs (eBook): The Ultimate Guide to Taking the Waters. Healing Arts Press, 2000. ISBN9781594775437.

9. Ekmekcioglu C. Physiological Actions of Spa therapy on different systems of the body, Aix-Les-Bains; 2006.

10. Ohtsuka Y., Nakaya J., Oikawa T. Stress relieving effect and immunological changes by balneotherapy with a simple themals. J Jpn Balneol Climatol Phys Med. 2002; 65: 121-127.

11. Fioravanti A, Cantarini L, Guidelli GM, Galeazzi M. Mechanisms of Action of Spa Therapies in Rheumatic Diseases: What Scientific Evidence Is There? Rheumatology International. 2011; 31(1): 1-8.

12. Oláh M, Koncz A, Fehér J, Kálmánczhey J, Oláh C, Balogh S, Nagy G, Bender T. The effect of balneotherapy on C-reactive protein, serum cholesterol, triglyceride, total antioxidant status and HSP-60 levels. Int J Biometeorol. 2010; 54(3):249-54.

13. Bender T, Bariska J, Vaghy R, Gomez R, Kovacs I. Effect of Balneotherapy on the Antioxidant System – A Controlled Pilot Study. Archives of Medical Research. 2007; 38:86-89.

14. Kielhorn J, Melching-Kollmuß S, Mangelsdorf I. Dermal Absorption: WHO/International Programme on Chemical Safety, Environmental Health Criteria. Geneva, Switzerland: World Health Organization; 2005. http://www.who.int/ipcs/publications/ehc/ehc235.pdf

15. Guidance on Dermal Absorption. EFSA Journal 2012; 10(4):2665[30 pp.] doi:10.2903/j.efsa.2012.2665.

16. Fioravanti A, Cantarini L, Guidelli GM, Galeazzi. Mechanisms of action of spa therapies in rheumatic diseases: what scientific evidence is there? Rheumatol Int 2011; 31:1–8.

17. Harzy T, Ghani N, Akasbi N, Bono W, Nejjari C. Short- and long-term therapeutic effects of thermal mineral waters in knee osteoarthritis: a systematic review of randomized controlled trials. Clin Rheumatol 2009; 28:501–507.


http://www.sciencedirect.com/science/journal/00316989

http://www.sciencedirect.com/science/article/pii/0031698985901237




18. Falagas ME, Zarkadoulia E, Rafailidis PI. The therapeutic effect of balneotherapy: evaluation of the evidence from randomized controlled trials. Meta-analysis. Int J Clin Pract 2009; 63:1068–1084.

19. Nassermoaddeli A, Kagamimori A. Balneotherapy in Medicine: A Review. Environmental Health and Preventive Medicine 2005; 10:171-179.

20. Fraioli A, Mennuni G, Grassi M, et al. SPA treatments of diseases pertaining to internal medicine. Clin Ter. 2010; 161: e63–79.

21. Xu Li Shi, Runze Wang, Bing Geng et al. 21-day Balneotherapy Improves Cardiopulmonary Function and Physical Capacity of Pilots, Journal of Physical Therapy Science. 2013, 25(1):109-112.

22. Maraver F, Karagulle Z. Medical hydrology and balneology: Environmental aspects, Serie de Monografias, 2012; 6.

23. Odabasi E, Turan M, Erdem H, Tekbas F. Does mud pack treatment have any chemical effect? A randomized controlled clinical study. J Altern Complement Med. 2008 Jun;14(5):559-65. doi: 10.1089/acm.2008.0003.

24. Evcik D, Kavuncu V, Yeter A, Yiğit I. The efficacy of balneotherapy and mud-pack therapy in patients with knee osteoarthritis. Joint Bone Spine 2007;74:60-5.

25. Bellometti S, Poletto M, Gregotti C, Richelmi P, Bertè F. Mud bath therapy influences nitric oxide, myeloperoxidase and glutathione peroxidase serum levels in arthritic patients. Int J Clin Pharmacol Res 2000;20:69-80.

26. Poensin D, Carpentier PH, Féchoz C, Gasparini S. Effects of mud pack treatment on skin microcirculation. Joint Bone Spine 2003;70:367-70.

27. Платонов В.В., Хадарцев А.А., Чуносов С.Н., Фридзон К.Я. БИОЛОГИЧЕСКОЕ ДЕЙСТВИЕ САПРОПЕЛЯ. BIOLOGICAL SCIENCES. FUNDAMENTAL RESEARCH 2014 (9): 2474-2480.

28. Forestier R1, Desfour H, Tessier JM, Françon A, Foote AM, Genty C, Rolland C, Roques CF, Bosson JL. Spa therapy in the treatment of knee osteoarthritis: a large randomised multicentre trial.

29. L'vova NV, Tupitsyna IuIu, Orus-Ool VK, Lebedeva OD. Effect of peloid applications of different temperatures on the function of the cardiovascular system in patients with osteoarthrosis and concomitant hypertensive disease and ischemic heart disease. Vopr Kurortol Fizioter Lech Fiz Kult. 2009 Sep-Oct;(5):11-3.

30. VŠĮ Lietuvos Kurortologijos centras.Lietuvos kurortologijos tyrimų studija. Mokslo tyrimo darbas, Druskininkai, Mokslo tyrimo darbas, Druskininkai, 2007.

31. Fioravanti A1, Cantarini L, Bacarelli MR, de Lalla A, Ceccatelli L, Blardi P. Effects of spa therapy on serum leptin and adiponectin levels in patients with knee osteoarthritis. Rheumatol Int. 2011 Jul;31(7):879-82. doi: 10.1007/s00296-010-1401-x. Epub 2010 Mar 18.

32. Fraioli A1, Serio A, Mennuni G, Ceccarelli F, Petraccia L, Fontana M, Grassi M, Valesini G. A study on the efficacy of treatment with mud packs and baths with Sillene mineral water (Chianciano Spa Italy) in patients suffering from knee osteoarthritis. Rheumatol Int. 2011 Oct;31(10):1333-40. doi: 10.1007/s00296-010-1475-5.

33. Vladimirskiĭ EV, Karakulova IuV, Kazakova MS, Mullaianova EA. The effectiveness of short courses of balneopeloidtherapy of dorsopathies based at the "Kliuchi Health Resort". Vopr Kurortol Fizioter Lech Fiz Kult. 2013 Nov-Dec;(6):23-6.

34. Liu H1, Zeng C, Gao SG, Yang T, Luo W, Li YS, Xiong YL, Sun JP, Lei GH. The effect of mud therapy on pain relief in patients with knee osteoarthritis: a meta-analysis of randomized controlled trials. J Int Med Res. 2013 Oct;41(5):1418-25. doi: 10.1177/0300060513488509. Epub 2013 Sep 5.



35. Beer AM1, Fetaj S, Lange U. Peloid therapy. An overview of the empirical status and evidence of mud therapy. Z Rheumatol. 2013 Aug;72(6):581-9. doi: 10.1007/s00393-013-1144-7.

36. Drobnik M1, Latour T. The examination of humic acids in therapeutic and cosmetic products manufactured of peat base. Rocz Panstw Zakl Hig. 2011;62(2):225-31.

37. Filipp A. Puntus, Alexander Puntus. Humic Acids of Pelosilt (Sapropel) as Prospective Biogenic Stimulators for Medicine and Cosmetology Use. From Molecular Understanding to Innovative Applications of Humic Substances. Proceedings of the 14th International Meeting of the International Humic Substances Society. September 14-19, 2008 Moscow – Saint Petersburg RussiaVolume II: 733-735.

38. Пономарева, Марина Алексеевна . Химический состав и пути использования сапропелей Татарстана. Daktaro disertacija, 2002. http://www.dissercat.com/content/khimicheskii-sostav-i-puti-ispolzovaniya-sapropelei-tatarstana

39. LR SAM Įsakymas Nr. V-572 ir pakeitimas Nr. V-380 Dėl Lietuvos higienos normos HN 109:2005 „Baseinai. Įrengimo ir preižiūros saugos sveikatai reikalavimai“ patvirtinimo. https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.3BE47D21B88F; https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.1FB8A8D1AC7F

40. LR SAM Įsakymas 2010 m. rugsėjo 23 d. Nr. V-816 DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 126:2010 „PELOIDAI. SVEIKATOS SAUGOS REIKALAVIMAI“ PATVIRTINIMO.


https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.1FB8A8D1AC7F

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.3BE47D21B88F

http://www.dissercat.com/content/khimicheskii-sostav-i-puti-ispolzovaniya-sapropelei-tatarstana

http://www.dissercat.com/content/khimicheskii-sostav-i-puti-ispolzovaniya-sapropelei-tatarstana

Documents

Geoterminio vandens ir sapropelio tyrimų veiklos ataskaita ir veikla