VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO

IR SU JUO SUSIJUSIŲ

TEISĖS AKTŲ TAIKYMO

IR ĮGYVENDINIMO

2013 METAIS ATASKAITA

VILNIUS, 2014 M.

1

TURINYS

ĮŽANGA ................................................................................................................................................................. 2

SVARBIAUSI POKYČIAI VALSTYBĖS TARNYBOJE ATASKAITINIAIS METAIS .............................. 4

BENDRA INFORMACIJA APIE VALSTYBĖS TARNAUTOJUS............................................................... 10

VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO IR SU JUO SUSIJUSIŲ TEISĖS AKTŲ ĮGYVENDINIMAS .. 18

VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ PAREIGYBĖS ............................................................................................... 18 PRIĖMIMAS Į VALSTYBĖS TARNAUTOJO PAREIGAS ........................................................................... 24 ATLEIDIMAS IŠ VALSTYBĖS TARNAUTOJO PAREIGŲ ......................................................................... 32 VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ KARJERA: VERTINIMAS IR KAITUMAS................................................. 36 VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ DARBO UŽMOKESTIS ............................................................................... 42 VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ MOKYMAS................................................................................................... 48 PERSONALO VALDYMAS ........................................................................................................................... 53 IŠVADOS ......................................................................................................................................................... 55 PRIEDAI ......................................................................................................................................................... 57

2

Valstybės tarnybos departamentas siekdamas savo veiklos tikslo – užtikrinti Valstybės

tarnybos įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimą, bei vykdydamas Valstybės

tarnybos įstatymo 49 straipsnio 4 dalies 12 punktą, rengia ir teikia Vyriausybei ir vidaus

reikalų ministrui metines ataskaitas dėl Valstybės tarnybos įstatymo ir su juo susijusių teisės

aktų įgyvendinimo.

Valstybės tarnybos įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimo 2013 m. ataskaitoje

(toliau – Ataskaita) pateikiami ir analizuojami Valstybės tarnautojų registro (toliau –

Registras), kurį tvarko Valstybės tarnybos departamentas, duomenys pagal valstybės ir

savivaldybių institucijų ir įstaigų (toliau – įstaigos) pateiktą informaciją.

Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymu, statutiniams valstybės tarnautojams šio Įstatymo

3¹ straipsnis, 9 straipsnio 3 dalies 1 punktas ir 4 dalis, 15 straipsnis, 16 straipsnio 4 ir 6 dalys,

161 straipsnis, 17 straipsnis, 18¹ straipsnis, 18³ straipsnis, 19 straipsnis, 28 straipsnis, 29

straipsnio 2, 5 ir 6 dalys, 31 straipsnis, 31¹ straipsnis, 32 straipsnis, 33 straipsnis, 34 straipsnis,

34¹ straipsnis, 38¹ straipsnis, 39 straipsnio 1 dalis, 42 straipsnio 2 dalis, 43 straipsnio 5 dalies

9 punktas, 44 straipsnio 1 dalies 19 ir 20 punktai ir šio Įstatymo VI skyrius taikomi be išlygų.

Kitos šio Įstatymo nuostatos statutiniams valstybės tarnautojams taikomos tiek, kiek jų statuso

nereglamentuoja jų statutai ar Diplomatinės tarnybos įstatymas, todėl Registre nėra duomenų

apie vidaus reikalų sistemos statutinius valstybės tarnautojus, kurių duomenys yra kaupiami

Vidaus reikalų pareigūnų registre. Registre nėra duomenų apie Valstybės saugumo

departamento ir Specialiųjų tyrimų tarnybos ir kitus operatyvinės veiklos subjektus, kurių

duomenis saugo specialius valstybės įgaliojimus turinčios valstybės institucijos, nustatytos

Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje.

Ataskaitoje analizuojant valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir

gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių

skaičių, pateikiami duomenys tiek apie nestatutinius, tiek ir apie statutinius valstybės

tarnautojus bei darbuotojus. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad Valstybės tarnybos įstatymo

nuostatos statutiniams valstybės tarnautojams taikomos tik iš dalies ir Registre nėra

atitinkamų duomenų, kitais aspektais jų duomenys neanalizuojami.

Taip pat Ataskaitoje naudojami duomenys bei informacija, gauti vykdant Valstybės tarnybos

įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimo kontrolę, analizuojant Valstybės

tarnybos įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų taikymo problemas.

3

Per 2013 m. Valstybės tarnybos departamento specialistai 48 įstaigose 56 kartus atliko

kontrolę dėl Valstybės tarnybos įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimo. Buvo

atlikti 28 planiniai patikrinimai, 7 neplaniniai patikrinimai reaguojant į asmenų ar įstaigų

prašymuose ir skunduose pateiktą informaciją, 20 kartų stebėtojų teisėmis dalyvauta

pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas konkursų komisijų darbe ir pakaitinių valstybės

tarnautojų atrankose.

Iš patikrintų 48 įstaigų įvairūs pažeidimai nustatyti 27 įstaigose. Detalią informaciją apie

Valstybės tarnybos departamento vykdytą Valstybės tarnybos įstatymo ir su juo susijusių

teisės aktų nuostatų kontrolę įstaigose galima rasti Valstybės tarnybos departamento interneto

svetainėje (www.vtd.lt), rubrikoje Teisinė informacija (teisinio reguliavimo stebėsena).

Ataskaitą sudaro trys dalys. Pirmojoje dalyje aptariami svarbiausi pokyčiai valstybės

tarnyboje per 2013 m. Antrojoje dalyje analizuojami duomenys ir informacija apie Valstybės

tarnybos įstatymo su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimą bei pateikiamos išvados. Trečiąją

dalį sudaro priedai, t. y. Registro duomenų statistinės lentelės.

4

2013 m. valstybės tarnyboje vyko reikšmingi įvykiai – Lietuvos pirmininkavimas ES

Tarybai, kuriame dalyvavo ir valstybės tarnautojai, pradėta įgyvendinti iš dalies centralizuota

valstybės tarnautojų atranka ir kt.

Teisinio reglamentavimo srityje svarbus yra 2013 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos

Konstitucinio Teismo priimtas nutarimas, įsigaliojęs 2013 m. spalio 1 d., dėl įstatymų, kuriais

buvo sumažintas valstybės tarnautojų darbo užmokestis. Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs

pareiškėjų prašymus, priėmė nutarimą, kuriame pripažino, kad teisinis reguliavimas, kuriuo

dėl ekonomikos krizės sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų pareiginės algos (atlyginimo)

koeficientai, valstybės tarnautojų priedų už kvalifikacines klases, statutinių valstybės

tarnautojų priedų už kvalifikacines kategorijas dydžiai, prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintai

teisei gauti teisingą apmokėjimą už darbą, konstituciniam teisinės valstybės principui. Tačiau

neprieštaravusiu Konstitucijai pripažintas įstatymas, kuriuo 2009 metų viduryje sumažintas

bazinis dydis, taikomas teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų atlyginimams

apskaičiuoti.

Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių

įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymu nuo 2013 m. spalio 1 d. atstatyti finansinės

krizės metu sumažinti valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientų ir priedų už

kvalifikacines klases dydžiai.

Valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo pakeitimo įstatymu nuo 2014 m. sausio 1 d. padidintos

kai kurių žemiausių kategorijų valstybės tarnautojų kategorijos. Tai padidino mažiausiai

uždirbančių specialistų darbo užmokestį.

Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos

(atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2013 metais, įstatymu buvo nustatytas valstybės

politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo)

bazinis dydis 2013 metais – 450 litų. Nesant galimybių didinti darbo užmokesčio fondą,

valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinis dydis nėra keičiamas nuo

2009 m. rugpjūčio 1 d., kai šis dydis buvo sumažintas.

5

Valstybės tarnybos įstatymo 4, 18, 34, 42 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 18(3),

34(1) straipsniais įstatymu nustatyti atvejai, kada valstybės tarnautoją privaloma nušalinti nuo

pareigų ir kada to daryti neprivaloma, nustatytos valstybės tarnautojo nušalinimo teisinės

pasekmės.

Pagal šį įstatymą valstybės tarnautojas nuo pareigų privalo būti nušalintas, jeigu valstybės

tarnautojas darbo vietoje pasirodė neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar

toksinių medžiagų; jeigu nėra pareigų, į kurias valstybės tarnautojas gali būti perkeltas

Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka jam uždraudus dirbti ar susipažinti

su įslaptinta informacija; kitų įstatymų nustatytų subjektų sprendimu šių įstatymų

nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

Valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens ar jo įgalioto asmens sprendimu valstybės

tarnautojas nuo pareigų gali būti nušalintas, kai dėl valstybės tarnautojo yra pradėtas

tarnybinio nusižengimo tyrimas ar tarnybinis patikrinimas ir valstybės tarnautojas toliau

eidamas pareigas trukdo nusižengimo tyrimui ar tarnybinio patikrinimo eigai; kai tarnybinio

nusižengimo tyrimas ar tarnybinis patikrinimas atliekamas dėl veikos, už kurią valstybės

tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų; kai valstybės tarnautojas kaltinamas padaręs tyčinį

sunkų arba labai sunkų nusikaltimą arba įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą arba

baudžiamąjį nusižengimą valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams.

Aptariamo įstatymo nuostatose taip pat nurodyta, kad laikotarpis, kurį valstybės tarnautojas

buvo nušalintas nuo pareigų, į tarnybos stažą neįskaitomas, išskyrus atvejus, kai pripažįstama,

kad valstybės tarnautojas buvo nušalintas nepagrįstai, arba kai nepasitvirtina aplinkybės

lėmusios valstybės tarnautojo nušalinimą. Nušalintas valstybės tarnautojas nepraranda

valstybės tarnautojo teisės dirbti kitą darbą.

Valstybės tarnybos įstatymo 14, 20, 22, 42, 43, 44 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo

18(2) straipsniu įstatymu patikslintas asmenų ratas, kuriems mirus valstybės tarnautojams gali

būti suteikiama iki 3 laisvų darbo dienų, per kurias yra garantuojamos einamos pareigos ir

nustatytas darbo užmokestis. Buvęs tokių asmenų sąrašas papildytas valstybės tarnautojo

įbroliais, įseserėmis, sutuoktinio tėvais (įtėviais), įbroliais, įseserėmis, sugyventiniu, jeigu jis

nurodytas valstybės tarnautojo privačių interesų deklaracijoje, jo tėvais (įtėviais), vaikais

(įvaikiais), broliais (įbroliais) ir seserimis (įseserėmis).

Minėtu įstatymu taip pat išplėstos nuostatos dėl kitų pareigų siūlymo buvusiems valstybės

tarnautojams – buvusiam pakaitiniam valstybės tarnautojui kitos pareigos taip pat siūlomos jį

atleidus dėl negalėjusio eiti pareigų karjeros valstybės tarnautojo sugrįžimo arba atleidimo, o

buvusiam įstaigos vadovui kitos pareigos taip pat siūlomos, kai jis atleidžiamas pasibaigus

6

kadencijai. Paminėtina, kad buvusiam pakaitiniam valstybės tarnautojui gali būti siūlomos

kitos pareigos tik tokiu atveju - jei jis pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas nepertraukiamai

ėjo ne mažiau kaip dvejus metus.

Valstybės tarnybos įstatymo 14, 20, 22, 42, 43, 44 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo

18(2) straipsniu įstatymu nustatyta, kad valstybės tarnautojams, netekusiems darbingumo dėl

sužalojimo darbe arba profesinės ligos, darbo vieta ir pareigos paliekamos, kol bus atgautas

darbingumas arba nustatytas darbingumo lygis.

2013 m. gegužės 9 d. priimtos Valstybės tarnybos įstatymo 20 straipsnio pataisos, kur

nustatyta, kad tarnybinio kaitumo būdu pakaitinį karjeros valstybės tarnautoją galima perkelti

į į kitas tos pačios ar žemesnės kategorijos laikinai negalinčio eiti karjeros valstybės

tarnautojo pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje. 2013 m.

rugpjūčio 21 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 734 buvo atitinkamai

pakeistos Valstybės tarnautojo perkėlimo tarnybinio kaitumo būdu į kitas karjeros valstybės

tarnautojo pareigas taisyklės, kuriomis įgyventinos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos.

Nuo 2013 m. birželio 1 d. įsigaliojus Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimams, įtvirtinta iš

dalies centralizuota valstybės tarnautojų atranka, kuri susideda iš dviejų etapų.

Pirmame (centralizuotame) etape Valstybės tarnybos departamente Vilniuje (taip pat

apskrityse – Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose) pretendentai sprendžia valstybės tarnautojų

atrankai sukurtą bendrųjų gebėjimų testą. Kadangi valstybės tarnyboje dirbantiems asmenims

reikia skirtingų gebėjimų, vertinamas kandidatų gebėjimas samprotauti ir spręsti verbalinio,

skaitinio, vizualinio turinio problemas, analizuoti ir pagrįsti savo sprendimus tipinėmis darbo

situacijomis. Testo tikslas – ne atrinkti geriausius, o eliminuoti neturinčius būtinų minimalių

bendrųjų gebėjimų kandidatus. Asmuo, pirmą kartą neišlaikęs bendrųjų gebėjimų testo, gali

perlaikyti antrą kartą, o jei neišlaiko testo antrą kartą, jį galima perlaikyti po 6 mėnesių.

Taip pat Valstybės tarnybos departamente interviu metu centralizuotai vertinami kandidatų,

siekiančių užimti vadovaujančias pareigas, vadovavimo gebėjimai. Vadovavimo gebėjimų

įvertinimas galioja 3 metus, o vadovavimo gebėjimų vertinimo perlaikymas galimas po 6

mėnesių.

Geriausias kandidatas nustatomas antrame (decentralizuotame) atrankos etape – konkurse

įstaigose (pokalbio ir (ar) praktinės užduoties metu), atsižvelgiant į dalykinę kandidatų

kompetenciją.

7

Keičiant įdarbinimo sistemą buvo tikimasi ne tik pritraukti geriausius įvairių sričių

specialistus, padaryti sistemą lankstesnę, objektyvesnę, efektyvesnę, skirtą gebėjimams ir

kompetencijoms nustatyti, bet ir padidinti visuomenės pasitikėjimą valstybės tarnyba. Ši

atrankos sistema naudinga ir patiems kandidatams – atranką perėjusių, bet neįdarbintų

kandidatų testavimo rezultatai galioja trejus metus, tai reiškia, kad per šį laikotarpį kandidatas,

dalyvaudamas konkrečios valstybinės įstaigos konkurse, neprivalės kiekvieną kartą laikyti

naujo testo. Be to, mažesnis pateikiamų konkursui dokumentų kiekis į konkursą – šie

dokumentai teikiami per internetinę svetainę www.testavimas.vtd.lt arba per Elektroninių

valdžios vartų portalą www.epaslaugos.lt

Siekiant pagreitinti valstybės tarnybos valdymo, duomenų perdavimo, ataskaitų rengimo

procesus ir sistemose kaupti aktualius duomenis apie valstybės tarnybą, užtikrinti, kad

valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms būtų teikiama visa informacija, reikalinga

valstybės tarnybos valdymo sprendimams priimti, planuoti ir kontroliuoti, 2013 m. toliau

buvo įgyvendinamas ES struktūrinės paramos projektas „Valstybės tarnautojų registro ir

Valstybės tarnybos valdymo informacinės sistemos modernizavimas“. Vienas iš pagrindinių

ES projekto rezultatų – 2013 m. balandžio mėnesį visos įstaigos pradėjo darbą su

modernizuotu Registru ir Valstybės tarnybos valdymo informacine sistema. Taip pat valstybės

ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms sukurta patogi galimybė duomenis iš savo vidaus

administravimo informacinių sistemų Registrui ir Valstybės tarnybos valdymo informacinei

sistemai pateikti automatiniu būdu.

Įgyvendinant ES struktūrinės paramos projektą „Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų

personalo administravimo tarnybų veiklos tobulinimas“ buvo sukurtas Valstybės tarnybos

valdymo informacinės sistemos Elektroninės asmens bylos modulis (EABM), kurio

pagrindinės funkcijos yra sudaryti galimybę:

valstybės ar savivaldybių institucijai ar įstaigai panaudoti jau sukauptą EABM

informaciją apie asmenį taip išvengiant tos pačios informacijos pateikimo dubliavimo

valstybės tarnautojui ir/ar darbuotojui pradedant eiti pareigas kitoje valstybės ar

savivaldybių institucijoje ar įstaigoje;

valstybės tarnautojui ir/ar darbuotojui vienoje vietoje (per Savitarnos posistemę)

matyti ir naudoti visą savo darbinės veiklos įstaigose informaciją;

asmeniui, valstybės ir savivaldybių institucijoje ar įstaigoje atsakingam už personalo

tvarkymą, naudojant EABM dokumentų ruošinius patogiai rengti personalo tvarkymo

8

dokumentus automatiškai įtraukiant jau sukauptą Registro ir Valstybės tarnybos

valdymo informacinės sistemos informaciją apie dirbantįjį.

Įstaigose vykstant personalo kaitai buvo apmokyti naujai paskirti Registro duomenų

tvarkytojai – per 2013 m. II pusmetį Valstybės tarnybos departamente buvo organizuotos 3

praktinės konsultacijos, kurių metu 48 Registro tvarkymo specialistai iš įvairių valstybės ir

savivaldybių institucijų ir įstaigų buvo supažindinti su Registro tvarkymo programos

funkcionalumu bei aiškintasi, kaip spręsti problemas, iškylančias dirbant su modernizuota

sistema. Registro duomenų bazėje 2013 m. užregistruoti 296 nauji duomenų tvarkytojai.

Atsižvelgiant į tai, kad Valstybės tarnautojų mokymo 2011–2013 metų strategijos periodas

baigėsi, 2013 m. kovo 18 d. – balandžio 3 d. buvo atlikta įstaigose vadovaujančias pareigas

einančių valstybės tarnautojų ir personalo administravimo funkcijas vykdančių asmenų

apklausa, siekiant nustatyti galimas būsimos valstybės tarnautojų mokymo strategijos kryptis,

kurios nurodo galimus naujus prioritetinius valstybės tarnautojų mokymo tikslus ir grupes:

Pagal apklausos rezultatus:

- 95,4 proc. respondentų minėjo, jog ateinančiais metais daugiausiai dėmesio pirmiausiai

turėtų būti skiriama valstybės tarnautojų profesinių gebėjimų, reikalingų konkrečioms,

pareigybės aprašyme nustatytoms, funkcijoms vykdyti, tobulinimui.

- 90,3 proc. – valstybės tarnautojų, aptarnaujančių piliečius ar teikiančių paslaugas,

atitinkamų gebėjimų tobulinimui.

- 89,9 proc. – valstybės tarnautojų analitinių gebėjimų stiprinimui.

- 86,1 proc. respondentų nurodė daugiau dėmesio skirti valstybės tarnautojų

komunikaciniams įgūdžiams formuoti.

- 84,3 proc. – valstybės tarnautojų vadybinių (vadovavimo ir valdymo) gebėjimų

tobulinimui.

- 82,7 proc. respondentų nurodė, jog ateinančiais metais pirmiausiai prioritetine tvarka

turėtų būti mokomi valstybės tarnautojai, kurie vykdo piliečių ir kitų į įstaigas

besikreipiančių asmenų aptarnavimo funkcijas.

- 80,3 proc. – kurie savo gebėjimais ir veikla labiausiai prisideda prie įstaigos tikslų

įgyvendinimo.

- 77,3 proc. – kurie užima vadovaujančias pareigas valstybės institucijose ir įstaigose.

9

- 74,4 proc. nurodė, jog ateinančiais metais prioritetine tvarka turėtų būti mokomi

valstybės tarnautojai, kurie užima padidintos rizikos, jautrias korupcijai pozicijas.

- 70,4 proc. – kurie vykdo korupcijos prevencijos (pasireiškimo tikimybės) nustatymo

funkcijas.

Atsižvelgiant į šios apklausos rezultatus, buvo teikiami pasiūlymai naujo laikotarpio

Valstybės tarnautojų mokymo strategijai.

Apklausos rezultatai taip pat buvo pristatyti 2013 m. birželio 11 d. Seime įvykusioje Seimo

Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto bei Valstybės tarnybos departamento inicijuotoje

konferencijoje „Valstybės tarnautojų mokymo aktualijos ir ateities iššūkiai“. Konferencijoje

buvo aptarta valstybės tarnautojų mokymo situacija, diskutuotai apie valstybės tarnautojų

mokymo prioritetus, pasidalyta patirtimi.

Siekiant išsiaiškinti į Valstybės tarnybos departamentą dažniausiai besikreipiančių asmenų

nuomonę apie aptarnavimą, atliktas Valstybės tarnybos departamento teikiamų paslaugų

vertinimo kasmetinis tyrimas. 94 proc. Lietuvos valstybės įstaigų vadovų ir savivaldybių

administracijų direktorių bei personalo tvarkymo funkcijas vykdančių asmenų (personalo

tvarkymo funkcijas vykdantys specialistai ir / arba padalinių, atsakingų už personalo

tvarkymą, arba kurio viena iš funkcijų yra personalo tvarkymas, vadovai) Departamento

veiklą pastaruosius 3 metus vertina teigiamai (labai gerai ir gerai).

10

Šiame ataskaitos skyriuje skirtingais pjūviais trumpai apžvelgiami bendrieji statistiniai

duomenys apie žmogiškuosius išteklius Lietuvos valstybės tarnyboje 2013 m.: pateikiami

duomenys apie valstybės tarnautojų skaičių, teritorinį pasiskirstymą bei pasiskirstymą pagal

valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų grupes, pagal valstybės tarnautojų pareigybių

grupes ir kategorijas, lytį, amžių, tarnybos stažą ir t.t.; išskiriamos pagrindinės skaičių

pokyčių tendencijos lyginant su 2011 m. ir 2012 m.

Valstybės tarnautojų skaičius, jų teritorinis pasiskirstymas, santykis su įstaigose dirbančiais

darbuotojais

Lyginant su ankstesniais metais pastebima, jog 2013 m. Lietuvoje atsigaunant bei gerėjant

šalies ekonomikai ir didėjant bendram užimtumo lygiui, atitinkamai augo užimtumas ir

viešojo administravimo sektoriuje, didėjo valstybės tarnautojų skaičius.

2013 m. pabaigoje visoje Lietuvoje esančiose įstaigose buvo 29 696 nestatutiniai valstybės

tarnautojai1, kurie sudarė apie 2,3 proc. visų užimtų Lietuvos gyventojų

2, apie 36,9 proc.

viešojo administravimo ir gynybos bei privalomojo socialinio draudimo sektoriaus3 (lyginant

su 2012 m. valstybės tarnautojų skaičius minėtame sektoriuje sumažėjo 3,4 proc.4); ir apie

56,5 proc. visų valstybės tarnautojų5.

1 Ataskaitoje analizuojami duomenys be statutinių valstybės tarnautojų (Valstybės tarnautojų registro 2013-12-31 duomenys). 2 Pateikti Lietuvos statistikos departamento duomenys; žiūrėta 2014-02-24 (http://osp.stat.gov.lt). 3 80,4 tūkst. užimtųjų viešojo administravimo ir gynybos; privalomojo soc. draudimo srityje (2013 m. III ketv.) Pateikti

Eurostat duomenys; žiūrėta 2014-02-14 (http://epp.eurostat.ec.europa.eu).

4 2012 m. sudarė 40,3 proc. 5 2014 m. sausio 1d. duomenimis apie asmenis, turinčius valstybės tarnautojo statusą, buvo 52557 asmenys, turintys

valstybės tarnautojo statusą, valstybės tarnautojai (nestatutiniai ir statutiniai).

Užimtumas Lietuvoje 2013 m.:

1,275.7 tūkst.

Užimtieji viešojo administravimo ir

gynybos; privalomojo soc. draudimo

srityje 2013 m.: 80,4 tūkst.

Asmenys, turintys valstybės

tarnautojo statusą, 2013 m.: 52 557

Užimtumas Lietuvoje 2012 m.:

1.267, 9 tūkst.

Užimtieji viešojo administravimo ir

gynybos; privalomojo soc. draudimo

srityje 2012 m.: 72,3 tūkst.

Asmenys, turintys valstybės

tarnautojo statusą, 2012 m.: 51 799

11

Lyginant su 2012 m. nestatutinių valstybės tarnautojų skaičius padidėjo 1,9 proc., o lyginant

su 2011 m. – 3,1 proc.

Pažymėtina, kad į valstybės tarnautojų skaičių įtraukti ir valstybės tarnautojai, kuriems yra

laikinai suteiktas valstybės tarnautojo statusas. Tai pakaitiniai valstybės tarnautojai, priimti į

laikinai negalinčio eiti karjeros arba politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo

pareigas ar į laisvas karjeros valstybės tarnautojo pareigas, kurioms užimti organizuojamas

konkursas. Grįžus laikinai negalėjusiam eiti pareigų karjeros ar politinio (asmeninio)

pasitikėjimo valstybės tarnautojui į eitas pareigas, pakaitinis valstybės tarnautojas

atleidžiamas. Tokiu būdu, į vienas karjeros ar politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės

tarnautojo pareigas gali būti įdarbintas kitas asmuo, tačiau darbo užmokestis mokamas tik tam

asmeniui, kuris tuo metu realiai atlieka šios pareigybės funkcijas (t.y., laikinai negalinčiam

eiti pareigų karjeros ar politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojui pagal

Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnį yra garantuojamos eitos pareigos, bet darbo

užmokestis nemokamas). Dėl šių priežasčių valstybės tarnautojo statusą turinčių asmenų yra

daugiau negu užimtų valstybės tarnautojų pareigybių.

Vilniaus mieste 2013 m. buvo 53,9 proc. (2012 m. – 47,1 proc.) visų nestatutinių valstybės

tarnautojų, Kauno mieste – 8,0 proc. (2012 m. – 7,9 proc.), Klaipėdos mieste – 5,5 proc.

(2012 m. – 5,7 proc.) visų nestatutinių valstybės tarnautojų. Įstaigos, turinčios valstybės

Nestatutinių valstybės tarnautojų skaičius 2009 m. – 2013 m.

12

tarnautojų, po apskritis yra išsidėsčiusios atitinkamai: daugiausiai jų yra Vilniaus (apie

4 kartus daugiau nei Kauno ir Klaipėdos apskrityje), Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Utenos

apskrityse.

Lyginat su 2012 m., valstybės tarnautojų santykinis teritorinis pasiskirstymas 2013 m. iš

esmės liko toks pats; tačiau pastebimas ir pokytis – visose Lietuvos apskrityse valstybės

tarnautojų skaičius mažėjo, išskyrus Vilniaus apskritį (įskaitant ir Vilniaus miestą), kur

valstybės tarnautojų skaičius padidėjo 15,1 proc.

2013 m. įstaigose buvo 57,5 proc. nestatutinių valstybės tarnautojų ir 42,5 proc. darbuotojų,

dirbančių pagal darbo sutartis.

1 pav. Valstybės tarnautojų (nestatutinių) santykis su darbuotojais, dirbančiais pagal darbo

sutartį, 2011 m. – 2013

Per pastaruosius metus (2013 m. – 2011 m.) įstaigose nestatutinių valstybės tarnautojų ir

darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, skaičius ir santykis iš esmės nesikeitė, visgi stebima

valstybės tarnautojų skaičiaus didėjimo tendencija ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo

sutartis, skaičiaus mažėjimo kryptis (atkreipiant dėmesį, jog nestatutinių valstybės tarnautojų

skaičius per praėjusius metus kryptingai didėjo, o darbuotojų skaičius svyravo).

Mažiausiai darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, yra įstaigose, pavaldžiose Švietimo ir

mokslo ministerijose bei įstaigose, pavaldžiose Energetikos ministerijai (kaip ir 2011 m bei

2012 m.) bei ministrų valdymo sritims nepriskirtose valstybės institucijose ir įstaigose:

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyboje, Valstybinė atominės energetikos saugos

inspekcijoje, Viešųjų pirkimų tarnyboje ir Vyriausioje administracinių ginčų komisijoje.

13

Atskirose valstybės tarnautojų grupėse valstybės tarnautojų skaičius keitėsi skirtingai. 2013

m. karjeros valstybės tarnautojai sudarė 95,9 proc.6 visų nestatutinių valstybės tarnautojų;

politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai – 3,1 proc.7, įstaigų vadovai sudarė

1,0 proc.8 visų valstybės tarnautojų.

Įstaigos, kuriose eina pareigas valstybės tarnautojai

Valstybės tarnautojų registro duomenimis 2011 m. – 2013 m. laikotarpiu valstybės tarnautojų

skaičius kito atvirkščiai nei valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų (toliau – įstaigų),

kuriose buvo įsteigtos valstybės tarnautojų pareigybės, skaičius, t.y. nuo 2011 m. valstybės

tarnautojų skaičius kasmet didėjo, o įstaigų skaičius kasmet mažėjo: lyginant su 2011 m.

nestatutinių valstybės tarnautojų skaičius padidėjo 3,1 proc., o įstaigų skaičius sumažėjo 12,0

proc., lyginant su 2012 m. – valstybės tarnautojų skaičius padidėjo 1,9 proc., o įstaigų

skaičius sumažėjo 0,3 proc.

2 pav. Įstaigų, kuriose pareigas ėjo valstybės tarnautojai,

skaičiaus pasiskirstymas 2011-2013 m.

3 pav. Įstaigų pasiskirstymas pagal įstaigoje pareigas

ėjusių valstybės tarnautojų skaičių 2011 m. - 2013 m. Valstybės tarnautojų

skaičius

Kaip ir ankstesniais metais, 2013 m. daugiausiai – 22,9 proc. visų valstybės tarnautojų – ėjo

pareigas savivaldybių institucijose ir įstaigose, 14,7 proc. – įstaigose, pavaldžiose Socialinės

apsaugos ir darbo ministerijai, 9,6 proc. – įstaigose, pavaldžiose Finansų ministerijai, 9,3

proc. visų valstybės tarnautojų ėjo pareigas ministerijose. Pastebėtina, jog 2011 m. – 2013 m.

6 2012 m. – 96,6 proc., 2011 m. – 95,7 proc. visų valstybės tarnautojų (be statutinių) tais metais 7 2012 m. – 2,3 proc., 2011 m. – 3,0 proc. visų valstybės tarnautojų (be statutinių) tais metais 8 2012 m. – 1,1 proc., 2011 m – 1,2 proc. visų valstybės tarnautojų (be statutinių) tais metais

14

laikotarpiu nestatutinių valstybės tarnautojų skaičius didėjo visose įstaigose išskyrus įstaigas,

pavaldžias Finansų ministerijai, įstaigas, pavaldžias Sveikatos apsaugos ministerijai, ir

įstaigas, pavaldžias Ūkio ministerijai, kuriose minėtų tarnautojų skaičius mažėjo.

Analizuojant valstybės tarnautojų skaičių ministerijose, 2012 m. – 2013 m. daugiausiai

nestatutinių valstybės tarnautojų pareigas ėjo Finansų ministerijoje ir Žemės ūkio

ministerijose, mažiausiai – Energetikos ir Kultūros ministerijose. Valstybės tarnautojų registro

duomenimis šiuo laikotarpiu valstybės tarnautojų skaičius didėjo dvylikoje ministerijų ir

mažėjo tik Žemės ūkio (lyginant su 2012 m. sumažėjo 4,8 proc.) ir Teisingumo ministerijose

(lyginant su 2012 m. sumažėjo 3,3 proc.).

4 pav. Valstybės tarnautojų skaičius pagal įstaigų grupes 2013 m.

Valstybės tarnautojai pagal amžių ir lytį

Valstybės tarnautojų vidutinis amžius 2011 – 2013 m. kasmet didėjo ir 3 metais viršijo visų

Lietuvos gyventojų medianinį amžių. Senstant Lietuvos gyventojams, sensta ir asmenys,

einantys pareigas valstybės tarnyboje.

15

5 pav. Valstybės tarnautojų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes 2011 -2012m.

Analizuojant vyrų ir moterų santykį valstybės tarnyboje eilę metų vyrauja tendencija, jog

moterų skaičius kasmet didėja, o vyrų skaičius – mažėja.

6 pav. Valstybės tarnautojų pasiskirstymas pagal amžių ir lytį 2011 -2013 m.

Paminėtina, jog moterų ir vyrų, užimančių įstaigų vadovų pareigas valstybės tarnyboje,

santykis nepaisant nežymių svyravimų per praėjusius keletą metų išlieka toks pats – valstybės

tarnyboje moterys įstaigos vadovės sudaro apie trečdalį įstaigų vadovų grupės: 2013 m.

įstaigų vadovų pareigas užėmė 35,2 proc. moterų (0,5 proc. visų valstybės tarnautojų moterų)

ir 64,8 proc. vyrų (2,7 proc. visų valstybės tarnautojų vyrų), 2012 m. – 32,9 proc. moterų (0,5

proc. visų valstybės tarnautojų moterų tais metais) ir 67,1 proc. vyrų (2,9 proc. visų valstybės

16

tarnautojų vyrų tais metais), 2011 m. – 35,5 proc. moterų (0,6 proc. visų valstybės tarnautojų

moterų) ir 64,5 proc. vyrų (3,1 proc. visų valstybės tarnautojų vyrų).

Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų vidutinis amžius siekė – 43,2 m.,

karjeros valstybės tarnautojų – 44,9 m., įstaigos vadovų – 51,5 m.

Valstybės tarnautojai pagal išsilavinimą

98,5 proc. valstybės tarnautojų 2013 m. turėjo aukštąjį išsilavinimą: beveik absoliuti dauguma

(89,2 proc. visų valstybės tarnautojų) turi aukštąjį universitetinį ir 9,3 proc. aukštąjį

neuniversitetinį išsimokslinimą (2012 m. aukštąjį universitetinį išsimokslinimą turėjo 89,5

proc. ir aukštąjį neuniversitetinį išsimokslinimą – 9,6 proc. visų tais metais valstybės

tarnautojų).

Valstybės tarnautojų skaičius pagal užsienio kalbų mokėjimą

Registro duomenimis, 79,1 proc. visų valstybės tarnautojų mokėjo rusų kalbą (2012 m. –

81,2 proc.), 59,6 proc. – anglų kalbą ( 2012 m. – 60,5 proc.), 23,6 proc. – vokiečių kalbą (24,3

proc.), 11,0 proc. – lenkų kalbą (11,5 proc.), 8,6 proc. – prancūzų kalbą (2012 m. – 9,0 proc.).

Tarp kitų, rečiau pasitaikančių, kalbų, kurias personalo administravimo funkcijas įstaigoje

vykdančiam asmeniui valstybės tarnautojai nurodo, kad moka, yra: ispanų (0,9 proc.), italų

(0,6 proc.), latvių (0,4 proc.), estų, lotynų, skandinavų kalbos (norvegų, suomių, švedų, danų),

ukrainiečių, olandų, portugalų ir kt.

Valstybės tarnautojų pasiskirstymas pagal tarnybos valstybei stažą

Vidutinis valstybės tarnautojų tarnybos stažas 2013 m. siekė 12,14 metų ir buvo beveik 2

metais didesnis nei praėjusiu laikotarpiu, kuomet 2012 m. siekė 10,65 metus ir 2011 m. – 10,2

metų. Atkreiptinas dėmesys, jog 2012 m. pasikeitė valstybės tarnybos stažo skaičiavimo

tvarka ir valstybės tarnautojų tarnybos stažas buvo perskaičiuotas.

Įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų (t.y. 564 valstybės tarnautojų arba 1,9 proc. visų valstybės

tarnautojų) vidutinis valstybės tarnybos stažas 2013 m. siekė 16,34 m.; padalinių vadovų ir jų

pavaduotojų (t.y. 6023 valstybės tarnautojų arba 20,3 proc.) – 15,4 m.; specialistų (įskaitant

patarėjus, spec. atašė ir kt.) – 11,37 m.

17

7 pav. Valstybės tarnautojų pasiskirstymas pagal pareigybes ir vidutinį stažą valstybės

tarnyboje 2013m.

18

VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ PAREIGYBĖS

Pareigybių skaičius (kartu su statutinių valstybės tarnautojų pareigybėmis)

Įstaigose, kurioms didžiausią leistiną pareigybių skaičių nustato Vyriausybė, bendras

didžiausias leistinas pareigybių skaičius per pastaruosius dvejus metus ( nuo 2012 m. sausio 1

d. iki 2014 m. sausio 1 d.) padidėjo 202 pareigybėmis: nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m.

sausio 1 d., t. y. per 1 metų laikotarpį pareigybių skaičius išaugo 110 pareigybių, o per kitus

metus – 92 pareigybėmis. Manytina, kad per pirmuosius metus didžiausio leistino pareigybių

skaičiaus padidėjimą lėmė keletas priežasčių, tokių kaip Lietuvos pasirengimas pirmininkauti

ES Tarybai, funkcijų perskirstymas tarp įstaigų.

Žemiau pateikiama detalesnė analizė, kaip kito didžiausio leistino pareigybių skaičiai

minimais laikotarpiais šiose įstaigų grupėse: Vyriausybės kanceliarijoje ir įstaigose,

pavaldžiose Vyriausybei; ministrų valdymo sritims nepriskirtose institucijose ir įstaigose;

ministerijose; įstaigose, pavaldžiose ministerijoms.

8 pav. Bendras didžiausias leistinas pareigybių skaičius Vyriausybės reguliavimo srityje

2012.01.01

59485

2013.01.01

59595

2014.01.01

59687

19

9 pav. Didžiausias leistinas pareigybių skaičius Vyriausybės reguliavimo srityje pagal įstaigų

grupes

Pastaruosius trejus metus nežymiai svyruoja laisvų valstybės tarnautojų pareigybių skaičius.

2013 m. laisvos valstybės tarnautojų pareigybės sudarė 8,3 proc. visų patvirtintų valstybės

tarnautojų pareigybių, 2012 m. – 9,5 proc., 2011 – 8,5 proc.

Pažymėtina, kad apie 80 proc. įstaigų laisvų pareigybių sudaro laisvos valstybės tarnautojų

pareigybės.

10 pav. bendras ir valstybės tarnautojų patvirtintų, užimtų ir laisvų pareigybių skaičius 2011-

2013 m.

Vyriausybės kanceliarija ir

įstaigos, pavaldžios

Vyriausybei Didžiausias leistinas

3454 2012.01.01

3158 2013.01.01

3162 2014.01.01

Ministrų valdymo sritims

nepriskirtos institucijos ir

įstaigos Didžiausias leistinas

0 2012.01.01

324 2013.01.01

329 2014.01.01

Ministerijos

Didžiausias leistinas

4102 2012.01.01

4364 2013.01.01

4374 2014.01.01

Įstaigos, pavaldžios

ministerijoms

Didžiausias leistinas

51929 2012.01.01

51749 2013.01.01

51822 2014.01.01

- 292 +329 +272 - 107

20

Pareigybės, jų kategorijos ir pareigybių grupės (be statutinių valstybės tarnautojų)

Valstybės tarnybos departamentas vertina valstybės tarnautojų pareigybių, į kurias numatyta

skelbti konkursus, pareigybių aprašymų atitiktį Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir

vertinimo metodikoje nustatytiems reikalavimams. Pagal esamą reguliavimą specialieji

reikalavimai nustatomi ir tvirtinami konkrečiose įstaigose. Atlikta analizė parodė, kad toks

reguliavimas lemia, kad specialieji reikalavimai nustatomi ne visuomet pagrįstai, būna atvejų,

kai jie tiesiogiai nesusiję su valstybės tarnautojui pavestomis funkcijomis, net analogiškoms

pareigybėms (pvz., seniūno) gali būti nustatyti skirtingi išsilavinimo, patirties reikalavimai.

Pavyzdžiui, pasitaiko atvejų, kai reikalaujama mokėti užsienio kalbą, tačiau vykdant

funkcijas kalbos mokėjimas nebūtinas ir kt. Esamas reguliavimas nenustato kokių žinių,

įgūdžių, gebėjimų turi turėti tam tikras pareigas einantis valstybės tarnautojas.

Šiuo metu pareigybės kategorija yra ašis ir atspirties taškas daugeliui žmogiškųjų išteklių

valdymo valstybės tarnyboje procedūrų – valstybės tarnautojų karjera, kaitumas vyksta

remiantis pareigybės kategorija. Darbo užmokesčio sistema taip pat sukonstruota remiantis

pareigybės kategorija. Ši sistema buvo sukurta dar 1999 m. ir atitiko to meto valstybės

tarnybą reguliuojančių valstybių europinę praktiką, tačiau šiuo metu toks reguliavimas kelia

daug neaiškumų ir klausimų. Gana sudėtinga atskirti kuo skiriasi (išskyrus darbo užmokestį),

pavyzdžiui, 11 ir 12 kategorijos valstybės tarnautojas (pagal jiems keliamus specialiuosius

reikalavimus, funkcijas). Kaip jau minėta, esamas reguliavimas nenustato kokius vieningus

žinių, įgūdžių, gebėjimų reikalavimus turi atitikti valstybės tarnautojas. Taigi, vienoda

pareigybės kategorija šiuo metu nereiškia atitikimo vienodiems reikalavimams: t.y. toje

pačioje įstaigų grupėje, gali būti 12 kategorijos skyriaus, esančio kitame struktūriniame

padalinyje vedėjas ir vyriausias specialistas. Atsižvelgiant į šiandienines tendencijas ir

poreikius svarbu standartizuoti reikalavimus valstybės tarnautojams ir juos sisteminti

atsižvelgiant į pareigas, kurias eina valstybės tarnautojas.

2013 m. daugiausia valstybės tarnautojų užėmė 12 kategorijos pareigybes (14,3 proc.

nestatutinių valstybės tarnautojų) ir 9 kategorijos pareigybes (14,0 proc. visų valstybės

tarnautojų). Lyginant su 2012 m. 12 kategorijos pareigybes užimančių valstybės tarnautojų

skaičius padidėjo 6,6 proc. (2012 m. jie sudarė 13,7 proc. visų tais metais valstybės

tarnautojų), o 9 kategorijos pareigybes užimančių valstybės tarnautojų skaičius – 2,8 proc.

(2012 m. jie sudarė 13,9 proc. visų valstybės tarnautojų)

21

Pastaraisiais metais, pastebima, kad žemesnių kategorijų pareigybes užimančių valstybės

tarnautojų skaičius mažėja, o aukštesnių kategorijų pareigybes užimančių tarnautojų skaičius

auga. 1 – 10 kategorijos pareigybes užimantys tarnautojai 2013 m. sudarė 42,9 proc., 2012 m.

– 44,9 proc., 2011 m. – 47,0 proc. visų konkrečiais metais valstybės tarnautojų; 11 – 20

kategorijos pareigybes užimantys tarnautojai 2013 m. – 57,2 proc., 2012 m. – 55,1 proc., 2011

m. – 53,0 proc. visų konkrečiais metais valstybės tarnautojų.

11 pav. Valstybės tarnautojų pasiskirstymas pagal pareigybių kategorijas 2011-2013 m.

Įstaigų vadovai ir jų pavaduotojai 2013 m. sudarė 8,6 proc. visų vadovaujančias pareigas

valstybės tarnyboje einančių asmenų (arba 1,0 proc. visų valstybės tarnautojų), o likusią dalį

(91,4 proc.) – struktūrinių padalinių vadovai ir jų pavaduotojai (arba 20,3 proc. visų valstybės

tarnautojų).

22

Vyriausieji specialistai 2013 m. sudarė 49,8 proc. visų nestatutinių valstybės tarnautojų,

vyresnieji specialistai - 13,7 proc. specialistai – 5,9 proc. visų nestatutinių valstybės

tarnautojų.

Pastebėtina, kad pastaraisiais metais, vyresniųjų specialistų bei specialistų skaičius mažėja, o

vyriausiųjų specialistų skaičius auga.

12 pav. Valstybės tarnautojų pasiskirstymas pagal pareigybes 2011 – 2013 m.

Pagal esamą reguliavimą specialieji reikalavimai nustatomi ir tvirtinami konkrečiose

įstaigose. Atlikta analizė parodė, kad toks reguliavimas lemia, kad specialieji reikalavimai

nustatomi ne visuomet pagrįstai, būna atvejų, kai jie tiesiogiai nesusiję su valstybės

tarnautojui pavestomis funkcijomis, net analogiškoms pareigybėms (pvz., seniūno) gali būti

nustatyti skirtingi išsilavinimo, patirties reikalavimai. Pavyzdžiui, pasitaiko atvejų, kai

reikalaujama mokėti užsienio kalbą, tačiau vykdant funkcijas kalbos mokėjimas nebūtinas ir

kt. Esamas reguliavimas nenustato kokių žinių, įgūdžių, gebėjimų turi turėti tam tikras

pareigas einantis valstybės tarnautojas.

Šiuo metu pareigybės kategorija yra ašis ir atspirties taškas daugeliui žmogiškųjų išteklių

23

valdymo valstybės tarnyboje procedūrų – valstybės tarnautojų karjera, kaitumas vyksta

remiantis pareigybės kategorija. Darbo užmokesčio sistema taip pat sukonstruota remiantis

pareigybės kategorija. Ši sistema buvo sukurta dar 1999 m. ir atitiko to meto griežčiau

valstybės tarnybą reguliuojančių valstybių europinę praktiką, tačiau šiuo metu toks

reguliavimas kelia daug neaiškumų ir klausimų. Atsižvelgiant į šiandienines tendencijas ir

poreikius svarbu standartizuoti reikalavimus valstybės tarnautojams ir juos sisteminti

atsižvelgiant į pareigas, kurias eina valstybės tarnautojas.

Didžiausias leistinas pareigybių skaičius įstaigose, kurioms didžiausią leistiną pareigybių

skaičių nustato Vyriausybė, padidėjo 202 pareigybėmis. Didžiausio leistino pareigybių

skaičiaus pokyčiai pastebimi dėl pasikeitusio įstaigų pavaldumo, o ministerijose didžiausio

leistino pareigybių skaičiaus padidėjimą lėmė Lietuvos pasirengimas pirmininkauti ES

Tarybai.

Pastaraisiais metais, pastebima, kad žemesnių kategorijų pareigybes užimančių valstybės

tarnautojų, specialistų ir vyresniųjų specialistų skaičius mažėja, o aukštesnių kategorijų

pareigybes užimančių tarnautojų, taip pat ir vyriausiųjų specialistų, skaičius auga.

24

PRIĖMIMAS Į VALSTYBĖS TARNAUTOJO PAREIGAS

Analizuojant pastarųjų trejų metų Registro duomenis, susijusius su valstybės tarnautojų

priėmimu ir atleidimu, pastebima, kad sumažėjo valstybės tarnautojų kaita. 2013 m., lyginant

su 2012 m., priėmimų skaičius žymiai sumažėjo – 26,9 proc. (1155 atvejais), lyginant su 2011

m., priimtų valstybės tarnautojų skaičiaus sumažėjimas yra mažesnis – 17,8 proc. (678

atvejai). Pastebima, kad daugiausiai mažėjo pakaitinių valstybės tarnautojų priėmimas,

ypatingai pakaitinių valstybės tarnautojų priėmimų skaičius sumažėjo 2013 m., lyginant su

2012 m. ir 2011 m. Galima būtų manyti, kad tai galėjo lemti griežtesnis (naujas) pakaitinio

valstybės tarnautojo atrankos reglamentavimas, kuris įsigaliojo 2012 m. pabaigoje. 2013 m.,

lyginant su 2012 m. ir 2011 m., padaugėjo konkurso būdu pirmą kartą priimtų valstybės

tarnautojų (1006 asmenys), t. y. 60 proc. visų valstybės tarnautojų, priimtų konkurso būdu, bet

sumažėjo bendras konkurso būdu priimtų valstybės tarnautojų skaičius, lyginant su 2012 m.

Taigi 2013 m., palyginus su 2012 m., į valstybės tarnybą atėjo mažiau naujų žmonių (11,2

proc.) t. y., tų, kurie prieš tai nebuvo valstybės tarnautojais.

Pasikeitė priimtų ir atleistų valstybės tarnautojų skaičiaus santykis. 2012 m. ir 2011 m.

priimtų valstybės tarnautojų buvo mažiau nei atleistų, o 2013 m. priėmimo atvejai viršijo

atleidimo atvejus (531 atveju).

13 pav. Valstybės tarnautojų priėmimo ir atleidimo iš pareigų atvejų skaičiaus pokytis 2011-

2013 m.

25

Skelbimai apie konkursus

Lyginant su ankstesniais metais, 2013 m. Valstybės tarnybos departamento paskelbtų

konkursų skaičius mažėjo.

2013 m. konkursų, pasibaigusių valstybės tarnautojo priėmimu, sudarė 83,8 proc. visų 2013

m. paskelbtų konkursų. Lyginant pastaruosius trejus metus, konkursų, pasibaigusių valstybės

tarnautojo priėmimu, procentas išaugo (2012 m. jie sudarė 77 proc. visų 2012 m. paskelbtų

konkursų, 2011 m. – 73,5 proc. visų 2011 m. paskelbtų konkursų).

2013 m. neįvykę konkursai sudarė 13,4 proc. visų paskelbtų konkursų, iš jų 2,6 proc.

konkursų įstaigoje vyko, bet nebuvo laimėjusio pretendento, kadangi nei vienas pretendentas

nesurinko reikiamo balų skaičiaus. 2013 m. lyginant su 2012 m. ir 2011 m., neįvykusių

konkursų procentas nuo visų paskelbtų konkursų nežymiai padidėjo (2012 m. neįvykę

konkursai sudarė 12,5 proc., o 2011 m. – 12,4 proc. paskelbtų konkursų).

14 pav. Paskelbtų konkursų, neįvykusių konkursų pagal neįvykimo priežastis skaičiaus pokytis

2011-2013 m.

Konkursų sk.

2011 m. – 2047

2012 m. – 2514

2013 m. – 1995

Konkursas įstaigoje vyko,

tačiau nei vienas

pretendentas nesurinko

reikiamo balų skaičiaus

2011 m. – 55

2012 m. – 62

2013 m. – 51

Konkursas

įstaigoje neįvyko

2011 m. – 199

2012 m. – 251

2013 m. – 216

Konkursų, pasibaigusių valstybės

tarnautojo nepriėmimu, sk.

2011 m. – 254

2012 m. – 313

2013 m. – 267

Konkursų, pasibaigusių valstybės

tarnautojo priėmimu, sk.

2011 m. – 1505

2012 m. – 1936

2013 m. – 1671

26

Iš visų neįvykusių konkursų 2013 metais 30 proc. konkursų neįvyko, nes nebuvo pretendentų

(2012 m. – 49 proc., 2011 m. 37 proc.) arba pretendentai neatvyko į konkursą (16 proc.)

(2012 – 15 proc., 2011 – 8 proc.). Kita vertus, analizuotina, ar pretendentams nėra keliami

pernelyg aukšti specialieji reikalavimai – neatitikimas bendriesiems ir specialiesiems

reikalavimams 2013 m. sudaro 23 proc. (2012 m. – 13 proc., 2011 m. – 16 proc.) neįvykusių

konkursų. 2013 m. 31 proc. konkursų neįvyko dėl į pareigas priimančių asmenų sprendimų

juos atšaukti (2012 m. – 20 proc., 2011 m. – 38 proc.).

Nuo 2013 m. birželio 1 d. įsigaliojo naujoji atrankos į valstybės tarnautojo pareigas sistema.

Pagal šią sistemą, asmenys, ketinantys dalyvauti konkurse ar pakaitinio valstybės tarnautojo

atrankoje, turi Valstybės tarnybos departamente pasitikrinti bendruosius gebėjimus, o jei

siekia užimti vadovaujančias pareigas – taip pat pasitikrinti ir vadovavimo gebėjimus.

27

15 pav. Bendrųjų gebėjimų tikrinimo rezultatai, 2013 m.

Bendrųjų gebėjimų testo išlaikomumas vertintinas kaip tinkamas, nes didesnioji dalis

sprendusiųjų testą yra asmenys, turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą, o bendrųjų

gebėjimų tikrinimo tikslas yra ne atrinkti geriausius, bet eliminuoti nepakankamus

bendruosius gebėjimus turinčius asmenis.

16 pav. Vadovavimo gebėjimų tikrinimo rezultatai 2013 m.

2013 m. tikrinta 30 pretendentų aukščiausio lygio vadovavimo gebėjimai, iš jų 26 asmenų

gebėjimai įvertinti teigiamai. 105 pretendentų tikrinti padalinio lygmens vadovavimo

gebėjimai, iš jų 81 (77 proc.) šie gebėjimai įvertinti teigiamai.

Analizuojant pretendentų į valstybės tarnybą pasiskirstymą pagal amžių, matyti, kad net 60

proc. visų pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas yra 18–30 m. amžiaus. Tuo tarpu

daugiausiai dabartinių valstybės tarnautojų yra 51–65 m. amžiaus (35 proc.). Šie rezultatai

Išlaikiusieji bendrųjų gebėjimų testą

Neišlaikiusieji

bendrųjų gebėjimų

testo

28

rodo, kad valstybės tarnyboje vyksta natūrali kartų kaita ir yra pakankamų žmogiškųjų resursų

atsinaujinti.

17 pav. Valstybės tarnautojų ir pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas santykis pagal

amžių

2013 m. (2013.06.01 – 2013.12.31) buvo paskelbtas 981 konkursas ir (ar) pakaitinio valstybės

tarnautojo atranka. Į šiuos konkursus ir pakaitinio valstybės tarnautojo atrankas buvo pateikti

12959 prašymai. Iš pateiktų prašymų 65 proc. atvejų asmenys atitiko specialiuosius

reikalavimams, keliamus valstybės tarnautojo pareigoms. Iki pokalbio įstaigoje pradžios 7488

(58 proc.) atvejais asmenys buvo išlaikę bendrųjų gebėjimų testą.

18 pav. Pretendentų į valstybės tarnybą pasiskirstymas pagal atrankos etapus

Analizuojant konkrečių asmenų pasiskirstymą pagal siekį įsidarbinti valstybės tarnyboje,

matyti, kad 2277 (59 proc.) asmenys yra aktyviai ieškantys darbo valstybės tarnyboje – išlaikė

bendrųjų gebėjimų testą, teikė prašymus leisti dalyvauti konkurse ar pakaitinio valstybės

tarnautojo atrankoje ir buvo leista dalyvauti konkurse ar pakaitinio valstybės tarnautojo

atrankoje (atitiko specialiuosius reikalavimus).

Testuota asmenų

Išlaikė bendrųjų gebėjimų testą

Pateikė bent 1 prašymą leisti dalyvauti konkurse ar pakaitinio

valstybės tarnautnojo atrankoje

Atitiko konkurso ar pakaitinio valstybės tarnautojo atrankos

specialiuosius reikalavimus

29

Vidutiniškai vienas pretendentas pateikia prašymus į 3,3 konkursus ir (ar) pakaitinio atrankas.

19 pav. Vidutinis pateiktų prašymų leisti dalyvauti konkurse (pakaitinio valstybės tarnautojo

atrankoje) ir vidutinis pretendentų, dalyvaujančių konkurse (pakaitinio valstybės tarnautojo

atrankoje) skaičius

Analizuojant, koks yra vidutinis prašymų skaičius į vieną konkursą (pakaitinio valstybės

tarnautojo atranką) skirtingose apskrityse paaiškėjo, kad daugiausiai prašymų į vieną

konkursą (pakaitinio valstybės tarnautojo atranką) pateikiama Kauno apskrityje – 17,3.

Vilniaus apskrityje vidutiniškai pateikiama 14,6, o Utenos, Panevėžio ir Telšių apskrityse –

šiek tiek daugiau nei 10 prašymų. Daugiausia pretendentų (atitinkančių valstybės tarnautojo

pareigybei keliamus reikalavimus) į vieną konkursą (pakaitinio valstybės tarnautojo atranką

yra Kauno apskrityje – daugiau nei 11.

30

Vertinant vidutinį pateiktų prašymų leisti dalyvauti konkurse ar pakaitinio valstybės

tarnautojo atrankoje santykį su vidutiniu pretendentų skaičiumi (asmuo išlaikė testą ir atitinka

specialiuosius reikalavimus) viename konkurse ar pakaitinio valstybės tarnautojo atrankoje

matyti, kad Utenos apskrityje 70,9 proc. pretendentų atitiko specialiuosius reikalavimus bei

buvo išlaikę testą. Kauno apskrityje šis rezultatas yra 65,4 proc., Telšių apskrityje – 63,5

proc. Žemiausias prašymų, atitinkančių reikalavimus, ir pateiktų prašymų santykis yra

Tauragės apskrityje – 46,4 proc.

20 pav. Asmenų pasitenkinimas bendrųjų gebėjimų testu ir vadovavimo gebėjimų tikrinimu

Bendrųjų gebėjimų testavimuose dalyvavusių asmenų apklausa (N=3540) atskleidė, kad

bendrųjų gebėjimų tikrinimu yra patenkinti arba labai patenkinti 61 proc. asmenų ir tik 13

proc. asmenų yra nepatenkinti arba labai nepatenkinti.

Vadovavimo gebėjimų tikrinime dalyvavusių asmenų apklausa parodė, kad 84 proc. visų

atsakiusių respondentų (N=98) yra patenkinti arba labai patenkinti Valstybės tarnybos

departamento teikiamomis vadovavimo gebėjimų tikrinimo paslaugomis.

Lyginant su 2012 m., 2013 m. priėmimų skaičius žymiai sumažėjo – 26,9 proc. tačiau

priėmimo atvejai viršijo atleidimo atvejus (531 atveju).

83,8 proc. visų 2013 m. paskelbtų konkursų pasibaigė valstybės tarnautojo priėmimu.

Nuo 2013 m. birželio 1 d. įsigaliojus naujai atrankos į valstybės tarnautojo pareigas sistemai,

31

asmenys, ketinantys dalyvauti konkurse ar pakaitinio valstybės tarnautojo atrankoje, turi

Valstybės tarnybos departamente pasitikrinti bendruosius gebėjimus, o jei siekia užimti

vadovaujančias pareigas – taip pat pasitikrinti ir vadovavimo gebėjimus. 75 proc. asmenų

bendrųjų gebėjimų testą išlaikė iš pirmo karto.

32

ATLEIDIMAS IŠ VALSTYBĖS TARNAUTOJO PAREIGŲ

2013 m. Registre įregistruoti 2607 valstybės tarnautojų atleidimo iš pareigų atvejai. Lyginant

su ankstesniais metais atleidimų skaičius sumažėjo apie 40 proc.

21 pav. Valstybės tarnautojų priėmimo, atleidimo iš pareigų ir kaitumo atvejų skaičiaus

pokytis 2008-2013 m.

Analizuojant pastarųjų metų Registro duomenis, susijusius su valstybės tarnautojų priėmimu

ir atleidimu bei kaitumu, pastebima, kad valstybės tarnautojų atleidimo atvejų skaičius nuo

2009 m. viršijo priėmimo į valstybės tarnautojų pareigas atvejų skaičių, tačiau ši tendencija

nuo 2013 m. pasikeitė: 2013 m. priimtų valstybės tarnautojų skaičius viršija 531 atvejais

atleistų valstybės tarnautojų skaičių. Nuo 2011 m. mažėja ir kaitumo atvejų skaičius.

Dažniausia atleidimo priežastis 2013 m. išliko atsistatydinimas savo noru.

Nuo 2013 m. birželio 1 d. įsigaliojo Valstybės tarnybos įstatymo 20 straipsnio pakeitimai,

nustatantys, kad pakaitiniai valstybės tarnautojai gali būti perkelti kaitumo būdu į kitas

33

pareigas, todėl žymiai sumažėjo atleistų valstybės tarnautojų skaičius pagal Valstybės

tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 6 punktą9.

2012 m. pabaigoje įsigaliojęs atleidimo pagrindas šalių susitarimu dėl įstaigos vadovo

(išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) ir

karjeros valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų galėjo turėti įtakos atleidimų kitais

pagrindais mažėjimui. Atleidimo šalių susitarimu atvejai sudaro 6,6 proc. visų valstybės

tarnautojų atleidimo atvejų.

22 pav. Valstybės tarnautojų, atleistų iš valstybės tarnautojų pareigų, skaičiaus

dinamika 2011-2013 m.

Analizuojant atsistatydinimo savo noru atvejus, pažymėtina, kad nemaža dalis savo noru

atsistatydinusių valstybės tarnautojų tais pačiais metais vėl pradeda eiti valstybės tarnautojo

pareigas (tampa valstybės tarnautojais). 2013 m. realus atsistatydinimo savo noru (vėl

netampant valstybės tarnautojais) atvejų skaičius buvo 967 (37,1 proc. visų valstybės

tarnautojų atleidimo atvejų). Lyginant su ankstesniais metais santykis atsistatydinusių asmenų

ir vėl netapusių valstybės tarnautojais išaugo (2011 m. buvo 1230 arba 27,7 proc. visų

valstybės tarnautojų atleidimo atvejų, 2012 m. – 1040 (23,9 proc. visų valstybės tarnautojų

atleidimo atvejų).

9 kai pasibaigia pakaitinio tarnautojo priėmimo laikas arba valstybės tarnautojui sueina 65 m. ar baigiasi jo

tarnybos pratęsimo laikas, ar baigiasi politinio (asmeninio) pasitikėjimo tarnautoją į pareigas priėmusio subjekto

įgaliojimai

34

23 pav. Valstybės tarnautojų, atsistatydinusių savo noru ir vėl tais pačiais metais pradėjusių

eiti valstybės tarnautojo pareigas (tapusių valstybės tarnautojais) skaičiaus dinamika 2011-

2013 m.

2013 m. stebima valstybės tarnautojų atleidimo atvejų skaičiaus gana ženkli mažėjimo

tendencija. 2013 m. Registre įregistruoti 2607 valstybės tarnautojų atleidimo iš pareigų

atvejai. Lyginant su praėjusiais metais 2013 m. atleidimų skaičius sumažėjo apie 40

proc.

2011 m. išaugęs atsistatydinimo savo noru atvejų skaičius 2013 m. sumažėjo, tačiau

išlieka dažniausia atleidimo priežastis – 1571 atvejai arba 60,3 proc. visų atleidimo atvejų.

Pažymėtina, kad pagal naują atleidimo pagrindą – sudaromas šalių susitarimas – 2013 m.

Registre užregistruoti 171 valstybės tarnautojo atleidimo atvejai, kas sudaro 6,6 proc. visų

atleidimo atvejų.

2013 m. stebima atleidimo pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 6

punktą, (lyginant su 2012 m. šis skaičius sumažėjo 69,9 proc. arba 1386 atvejais),

atsistatydinimo savo noru bei dėl pareigybės panaikinimo mažėjimo tendencija; dėl

pareigybės panaikinimo atleidimo atvejų skaičius 2013 m., lyginant su 2012 m. sumažėjo

14,3 proc.

Pažymėtina, kad nemaža dalis savo noru atsistatydinusių valstybės tarnautojų tais pačiais

metais vėl pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas (tampa valstybės tarnautojais). 2013

35

m. realus atsistatydinimo savo noru (vėl netampant valstybės tarnautojais) atvejų skaičius

buvo 967 (37,1 proc. visų valstybės tarnautojų atleidimo atvejų).

36

VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ KARJERA: VERTINIMAS IR KAITUMAS

Svarbiausi būdai įgyvendinti Valstybės tarnybos įstatyme nustatytą teisę į karjerą yra

tarnybinės veiklos vertinimas bei kaitumas.

Tarnybinės veiklos vertinimas

Vertinama karjeros valstybės tarnautojų, įstaigos vadovų (išskyrus įstaigų vadovus,

priimamus į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) ir pakaitinių valstybės

tarnautojų, priimtų į karjeros valstybės tarnautojų pareigas, tarnybinė veikla.

Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 4 dalį, karjeros valstybės tarnautojo, įstaigos

vadovo, išskyrus priimto politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu bei pakaitinio valstybės

tarnautojo kasmetinė veikla vertinama kasmet, jei valstybės tarnautojas ne trumpiau kaip 6

mėnesius per kalendorinius metus eina pareigas toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar

įstaigoje, kurioje yra vertinama jo veikla. Kasmetinio vertinimo už 2013 m. metu tiesioginiai

vadovai įvertino 80,6 proc. karjeros valstybės tarnautojų, įstaigos vadovų (išskyrus priimtų į

pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) bei pakaitinių valstybės tarnautojų,

priimtų į karjeros valstybės tarnautojų pareigas.

Neeilinio vertinimo metu tiesioginiai vadovai pateikė išvadas su motyvuotais siūlymais atlikti

1072 valstybės tarnautojų, kurie sudaro 3,7 proc. visų karjeros valstybės tarnautojų, įstaigos

vadovų (išskyrus priimtų į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) bei

pakaitinių valstybės tarnautojų, priimtų į karjeros valstybės tarnautojų pareigas neeilinį

tarnybinės veiklos vertinimą.

Kasmetinis vertinimas

2013 m. kasmetinio vertinimo metu labai gerai vertinimo komisijose įvertintų valstybės

tarnautojų skaičius lyginant su ankstesniais metais žymiai išaugo.

37

24 pav. Kasmetinio vertinimo rezultatai vertinimo komisijose 2007-2013 m.

25 pav. Vertinimo komisijos siūlymai į pareigas priimančiam asmeniui kasmetinio vertinimo

metu įvertinus valstybės tarnautojų tarnybinę veiklą 2013 m.

Kvalifikacinės klasės

Tarnybinės veiklos vertinimo rezultatai susieti su darbo užmokesčiu – priedu už kvalifikacinę

klasę (nuo 15 iki 50 procentų pareiginės algos), aukštesnėmis pareigomis, todėl labai svarbiu

38

aspektu, dažnai lemiančiu tarnautojo veiklos įvertinimą, tampa įstaigos finansavimo

galimybės, o ne tarnautojo veiklos rezultatai. Nesant pakankamo darbo užmokesčio fondo,

labai gerai dirbantiems tarnautojams nėra galimybių skirti priedo už kvalifikacinę klasę, todėl

tokiais atvejais jų veikla vertinama nebūtinai kaip labai gera. Tai akivaizdžiai patvirtina

ekonominio nuosmukio tarnybinės veiklos vertinimo statistika, kai tarnybinės veiklos

vertinimo komisijose labai gerai įvertintų valstybės tarnautojų skaičius sumažėjo – 2007 m.

96,3 proc. vertinimo komisijose vertintų valstybės tarnautojų tarnybinė veikla įvertinta labai

gerai, 2008 m. - 75,3 proc., 2009 m. - 67,2 proc., 2010 m. - 81 proc., 2011 m. - 83,3 proc.,

2012 m. - 93,3 proc., 2013 m. – 95,4 proc. Taigi pasirinktas veiklos vertinimo modelis neretai

yra priemonė padidinti darbo užmokestį, o ne nustatyti tikrus veiklos rezultatus.

Pažymėtina, kad 2012 m. buvo priimta ir įsigaliojo Valstybės tarnybos įstatymo nuostata,

suteikianti galimybę kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu vertinimo komisijai

įvertinus valstybės tarnautoją labai gerai, į pareigas priimančiam asmeniui siūlyti taikyti

valstybės tarnautojui Valstybės tarnybos įstatyme 27 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose

nustatytas skatinimo priemones (padėką, vardinę dovaną). 2013 m. šis siūlymas sudarė 10,2

proc. visų siūlymų labai gerai įvertinus vertinimo komisijose (2012 m. šis siūlymas sudarė 7,3

proc. visų siūlymų labai gerai įvertinus vertinimo komisijose). Manytina, kad šių nefinansinių

skatinimo priemonių taikymas galėjo turėti įtakos išaugusiam tarnybinės veiklos labai geram

įvertinimui vertinimo komisijose 2012-2013 metais.

Valstybės tarnautojų, turinčių kvalifikacines klases skaičius 2013 m., lyginant su 2011 m.,

išaugo 976 tarnautojais (5,7 proc.), o lyginant su 2012 m. – 467 tarnautojais (2,6 proc.).

Valstybės tarnautojų, turinčių I kvalifikacinę klasę skaičius per metus išaugo 433 tarnautojais,

turinčių II kvalifikacinę klasę išaugo – 35 tarnautojais, o turinčių III kvalifikacinę klasę

sumažėjo 1 tarnautoju.

2013 m. sausio 1 d. 63,2 proc. karjeros valstybės tarnautojų ir įstaigos vadovų (išskyrus

politinio (asmeninio) pasitikėjimo) turėjo kvalifikacines klases. 3449 valstybės tarnautojai

(12,0 proc. karjeros valstybės tarnautojų ir įstaigos vadovų (išskyrus politinio (asmeninio)

pasitikėjimo) turėjo I kvalifikacinę klasę, 5622 valstybės tarnautojai (19,6 proc.) turėjo II

kvalifikacinę klasę, o 9126 (31,7 proc.) turėjo III kvalifikacinę klasę. Pažymėtina, kad nuo

2012 m. rugsėjo 1 d. galioja nuostata, jog valstybės tarnautojui gali būti suteikiama tik

nuosekliai aukštesnė kvalifikacinė klasė, tad minėti I ir II kvalifikacinę klasę gavę valstybės

tarnautojai prieš tai turėjo kvalifikacines klases.

39

Tarnybinis kaitumas

Tarnybinio kaitumo būdu perkeliamų valstybės tarnautojų skaičius mažėja. Lyginant su 2011

m. 2013 m. Registre užregistruota dukart mažiau atvejų, kai valstybės tarnautojai buvo

perkelti į kitas tos pačios ar žemesnės kategorijos pareigas toje pačioje ar kitoje įstaigoje.

26 pav. Perkeltų valstybės tarnautojų skaičius 2011-2013 m.

Dažniausiai tarnybinis kaitumas 2013 m. įgyvendintas perkėlus valstybės tarnautojus į tos

pačios kategorijos pareigas toje pačioje įstaigoje – 955 atvejai ir į tos pačios kategorijos

pareigas kitoje įstaigoje – 283 atvejais.

27 pav. Tarnybinio kaitumo pokyčiai 2011-2013 m.

40

1 lentelė. Valstybės tarnautojų kaitumo atvejų skaičius pagal įstaigų grupes 2011-2013 m.

Įstaigų grupė 2013 m. 2012 m. 2011 m.

Seimo kanceliarija ir įstaigos, atskaitingos Seimui 51 72 75

Teismai, prokuratūros 136 166 100

Prezidento kanceliarija ir įstaigos, atskaitingos

Prezidentui 2 7 5

Vyriausybės kanceliarija ir įstaigos, atskaitingos

Vyriausybei 81 174 170

Ministerijos 175 289 192

Ministrų valdymo sritims nepriskirtos įstaigos 0 45 0

Įstaigos, pavaldžios Aplinkos ministerijai 48 77 55 Įstaigos, pavaldžios Energetikos ministerijai 2 0 0

Įstaigos, pavaldžios Finansų ministerijai 138 115 1129

Įstaigos, pavaldžios Krašto apsaugos ministerijai 13 34 128

Įstaigos, pavaldžios Kultūros ministerijai 4 2 3 Įstaigos, pavaldžios Socialinės apsaugos ir darbo

ministerijai 174 387 167

Įstaigos, pavaldžios Susisiekimo ministerijai 35 17 28

Įstaigos, pavaldžios Sveikatos apsaugos ministerijai 23 61 47

Įstaigos, pavaldžios Švietimo ir mokslo ministerijai 4 1 5

Įstaigos, pavaldžios Teisingumo ministerijai 19 35 11 Įstaigos, pavaldžios Ūkio ministerijai 4 12 29

Įstaigos, pavaldžios Užsienio reikalų ministerijai 57 3 0

Įstaigos, pavaldžios Vidaus reikalų ministerijai 71 144 141

Įstaigos, pavaldžios Žemės ūkio ministerijai 9 56 65 Savivaldybių institucijos ir įstaigos 316 367 741

Tarnybinės veiklos vertinimo rezultatai susieti su darbo užmokesčiu – priedu už kvalifikacinę

klasę (nuo 15 iki 50 procentų pareiginės algos), aukštesnėmis pareigomis, todėl labai svarbiu

aspektu, dažnai lemiančiu tarnautojo veiklos įvertinimą, tampa įstaigos finansavimo

galimybės, o ne tarnautojo veiklos rezultatai. Nesant pakankamo darbo užmokesčio fondo,

labai gerai dirbantiems tarnautojams nėra galimybių skirti priedo už kvalifikacinę klasę, todėl

tokiais atvejais jų veikla vertinama nebūtinai kaip labai gera. Tai akivaizdžiai patvirtina

ekonominio nuosmukio tarnybinės veiklos vertinimo statistika, kai tarnybinės veiklos

vertinimo komisijose labai gerai įvertintų valstybės tarnautojų skaičius sumažėjo – 2007 m.

96,3 proc. vertinimo komisijose vertintų valstybės tarnautojų tarnybinė veikla įvertinta labai

gerai, 2008 m. - 75,3 proc., 2009 m. - 67,2 proc., 2010 m. - 81 proc., 2011 m. - 83,3 proc.,

2012 m. - 93,3 proc., 2013 m. – 95,4 proc. Taigi pasirinktas veiklos vertinimo modelis neretai

yra priemonė padidinti darbo užmokestį, o ne nustatyti tikrus veiklos rezultatus.

Lyginant su 2011 m. 2013 m. Registre užregistruota dukart mažiau atvejų, kai valstybės

41

tarnautojai buvo perkelti į kitas tos pačios ar žemesnės kategorijos pareigas toje pačioje ar

kitoje įstaigoje. Dažniausiai tarnybinis kaitumas 2013 m. įgyvendintas perkėlus valstybės

tarnautojus į tos pačios kategorijos pareigas toje pačioje įstaigoje – 955 atvejai ir į tos pačios

kategorijos pareigas kitoje įstaigoje – 283 atvejais.

42

VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ DARBO UŽMOKESTIS

Registro duomenimis, vidutinis valstybės tarnautojų (be statutinių) mėnesinis darbo

užmokestis 2013 m. siekė 2991 Lt (2278 Lt atskaičius mokesčius) ir, lyginant su 2011 m.,

padidėjo 4,65 proc., o lyginant su 2012 m., – padidėjo 2,54 proc. Šį pokytį iš esmės lėmė po

Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. sprendimo nuo 2013 m. spalio 1 d. valstybės

tarnautojams atstatyti prieš finansinę krizę buvę pareiginių algų koeficientai ir priedų už

kvalifikacines klases dydžiai. Tačiau lyginant su prieš finansinę krizę (2008 m.) buvusiu

vidutiniu darbo užmokesčiu, kuris siekė 3364 Lt, o pareiginės algos bazinis dydis siekė 490

Lt, valstybės tarnautojų vidutinio darbo užmokesčio sumažėjimas 2013 m. vis dar siekia apie

11 proc.

28 pav. Bazinis dydis ir vidutinis darbo užmokestis 2006–2013 m.10

Analizuojant vidutinį darbo užmokestį pagal valstybės tarnautojų pareigybes, pastebima, kad

vidutinis įstaigų vadovų darbo užmokestis nėra didžiausias, tačiau analizuojant duomenis

pagal įstaigų grupes, matyti, kad aukštesnes pareigas einančių valstybės tarnautojų vidutinis

darbo užmokestis yra didesnis.

10

Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis

dydis nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 31 d. buvo 475 litai.

43

Vidutinis specialistų darbo užmokestis nuo vidurinės grandies valstybės tarnautojų vidutinio

darbo užmokesčio skiriasi apie 1,5 karto, o nuo įstaigų vadovų vidutinio darbo užmokesčio –

apie 2 kartus. Šis minimalus atotrūkis parodo, kad įstaigų vadovų darbo užmokestis gali būti

nepakankamas ir neadekvatus atliekamai veiklai, funkcijų sudėtingumui ir atsakomybei.

29 pav. Vidutinis darbo užmokestis 2011–2013 m. pagal valstybės tarnautojų pareigybes

44

30 pav. Vidutinis darbo užmokestis 2013 m. pagal valstybės tarnautojų pareigybes ir įstaigų

grupes11

Analizuojant valstybės tarnyboje taikomą darbo užmokesčio sistemą pastebimos šios

pagrindinės problemos:

Tarnybinės veiklos vertinimo sistemos tiesioginis susiejimas su darbo užmokesčiu iškreipia

tarnybinės veiklos vertinimo prasmę (žr. Valstybės tarnautojų karjera: vertinimas ir kaitumas).

Dideli ir iš esmės negrįžtamai nustatyti priedai už kvalifikacines klases iškreipia darbo

apmokėjimą pagal pareigybių hierarchiją. Tarnybinės veiklos vertinimo metu suteikiamo

priedo už kvalifikacines klases (nuo 15 iki 50 proc. pareiginės algos) dydžiai kritikuojami

Lietuvos ir užsienio ekspertų kaip per daug reikšmingas vienkartinis ir subjektyvus darbo

užmokesčio dydžio pokytį lemiantis elementas. Juo labiau, kad galimybės tokį priedą

koreguoti pablogėjus veiklos rezultatams yra labai ribotos. Didelių priedų už kvalifikacines

klases sistema tam tikru požiūriu trukdo valstybės tarnautojo karjerai, kadangi, turinčio didelį

priedą už kvalifikaciją tarnautojo darbo užmokestis siekia valstybės tarnautojo, užimančio

keliomis kategorijomis aukštesnes pareigas pareiginę algą (pvz., vyr. specialistas gali gauti

departamento direktoriaus darbo užmokestį). Tai lemia, kad aukštos kvalifikacijos tarnautoją

11

Pažymėtina, kad I įstaigų apmokėjimo grupėje yra daugiausia politinio asmeninio pasitikėjimo valstybės

tarnautojų - 79,5 proc. visų politinio asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojų, iš jų Seime – 63,1 proc. Atsižvelgiant į tai,

kad Seimo narių padėjėjų-sekretorių pareigybės galima kategorija 8-12, todėl šios grupės politinio asmeninio pasitikėjimo

valstybės tarnautojų vidutinis darbo užmokestis mažesnis nei kitose grupėse.

45

skiriant į aukštesnes pareigas kartu reikia suteikti ir kvalifikacinę klasę tam, kad būtų

„išlygintas“ darbo užmokestis.

Esama darbo užmokesčio struktūra sąlygoja darbo užmokesčio didėjimą dėl priedų už

kvalifikacines klases ir priemokų už įprastą darbo krūvį ir papildomas užduotis. Priedas už

kvalifikacinę klasę nesuteikiamas politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams.

Tai reiškia, kad įstatymas nenustato politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams

darbo užmokesčio dalies, susijusios su jų kvalifikuotai atliekamu darbu.

31 pav. Karjeros valstybės tarnautojų ir įstaigos vadovų darbo užmokesčio struktūra 2013 m.

32 pav. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų darbo užmokesčio struktūra

2013 m.

46

33 pav. Priedų už kvalifikacines klases, stažą bei priemokų sumos 2011-2013 m.

Praėjusiais metais teisinė bazė sudarė prielaidas valstybės tarnautojų darbo užmokesčio

daliniam atstatymui, ko pasėkoje darbo užmokestis vidutiniškai didėjo 2,5 proc. lyginant su

2012 m.

Valstybės tarnautojų vidutinio darbo užmokesčio sumažėjimas 2013 m. lyginat su 2008 m.

siekia apie 11 proc.

Valstybės tarnautojų perkamoji galia 2013 m. lyginat su 2008m. įvertinus infliaciją yra

sumažėjusi apie 30 procentų.

Analizuojant valstybės tarnyboje taikomą darbo užmokesčio sistemą pastebimos šios

pagrindinės problemos:

Tarnybinės veiklos vertinimo sistemos tiesioginis susiejimas su darbo užmokesčiu

iškreipia tarnybinės veiklos vertinimo prasmę.

Dideli ir iš esmės negrįžtamai nustatyti priedai už kvalifikacines klases iškreipia darbo

apmokėjimą pagal pareigybių hierarchiją.

Esama darbo užmokesčio struktūra sąlygoja darbo užmokesčio didėjimą tik priedų už

kvalifikacines klases ir priemokų už įprastą darbo krūvį ir papildomas užduotis.

47

Vidutinis specialistų darbo užmokestis nuo įstaigų vadovų vidutinio darbo užmokesčio

skiriasi tik apie 2 kartus. Šis minimalus atotrūkis rodo, kad įstaigų vadovų darbo užmokestis

yra per mažas ir neadekvatus jų atliekamai veiklai, funkcijų sudėtingumui ir atsakomybei.

48

VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ MOKYMAS

Lėšos12

Valstybės tarnybos įstatymo 46 str. 1 d. nustatyta, kad valstybės tarnautojų mokymui skirtos

lėšos valstybės ir savivaldybių biudžetuose turi sudaryti ne mažiau kaip 1 proc. ir ne daugiau

kaip 5 proc. valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui nustatytų asignavimų. 2013 m. valstybės

tarnautojų mokymui vidutiniškai buvo skirta 1,5 proc. lėšų nuo valstybės tarnautojų darbo

užmokesčiui nustatytų metinių asignavimų (2012 m. – 0,57 proc., 2011 m. – 0,6 proc.).

34 pav. Lėšos (mln. Lt) skirtos valstybės tarnautojų mokymui 2011-2013 m.

35 pav. Vienam mokymo dalyviui skirtos lėšos, Lt.

12

Šioje dalyje pateikiami 2014-03-18 Valstybės tarnautojų registro (VATARAS) duomenys, suformuoti iš valstybės ir

savivaldybių institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojų mokymo ataskaitų.)

49

Mokymo dalyviai13

2013 m. mokymuose dalyvavo 13853 valstybės tarnautojai, t. y. 46,6 proc. (2012 m. – 51,3

proc., 2011 m. – 55,9 proc.) visų valstybės tarnautojų. Registro duomenimis, mokymuose

minėti 13853 valstybės tarnautojai 2013 m. dalyvavo 32577 kartus (2012 m. dalyvauta 14936

kartus, 2011 m. dalyvauta 44915 kartų).

2 Lentelė. Valstybės tarnautojų, tobulinusių kvalifikaciją skaičius pagal amžių ir lytį bei

valstybės tarnautojų, dalyvavusių mokymuose pasiskirstymas pagal pareigybių grupes

skaičius 2011-2013 m.

VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ, TOBULINUSIŲ

KVALIFIKACIJĄ, SKAIČIUS*

%

NUO VISŲ

VALSTYBĖS

TARNAUTOJŲ

2011 M. 2012 M. 2013 M. 2013

Lytis Moteris 12451 11424 10670 75,7 proc.

Vyras 3670 3512 3183 24,3 proc.

Amžius

18 - 30 2425 3002 2038 14,0 proc.

31 - 40 3724 3632 3648 25,7 proc.

41 - 50 4550 4292 3663 25,0 proc.

51 - 65 5288 3967 4450 34,6 proc.

> 65 134 43 54 0,6 proc.

Pareigybių

grupė

Įstaigų vadovai 996 506 532 1,0 proc.

Įstaigos vadovo

pavaduotojai 789 455 523 0,9 proc.

Politinio (asmeninio)

pasitikėjimo valstybės

tarnautojai 152 179 172 3,1 proc.

Vidinių departamentų

direktoriai 431 548 469 0,7 proc.

Vidinių departamentų

direktorių pavaduotojai 304 399 287 0,5 proc.

Skyrių, tarnybų vedėjai 7235 7308 6101 12,5 proc.

Skyrių, tarnybų vedėjų

pavaduotojai 2837 2869 1891 4,8 proc.

Poskyrių vedėjai 750 619 481 1,8 proc.

Vyriausieji specialistai 19768 23387 15293 49,8 proc.

13

Šioje dalyje pateikiami 2014 -02-27 Valstybės tarnautojų registro duomenys

50

Vyresnieji specialistai 6723 7728 3548 13,7 proc.

Specialistai 2199 1552 1051 5,9 proc.

Patarėjai, spec. atašė ir kt. 2731 4116 2229 5,2 proc.

* Valstybės tarnautojų, tobulinusių kvalifikaciją, skaičius pagal lytį, amžių ir valstybės

tarnautojų dalyvavusių mokymuose pagal pareigybių grupes nesutampa, nes vienas ir tas pats

tarnautojas per nagrinėjamą laikotarpį galėjo priklausyti skirtingoms rodiklio grupėms.

36 pav. Valstybės tarnautojų, dalyvavusių mokymuose pagal atskiras mokymo rūšis 2011-

2013 m., skaičius

Kvalifikaciją užsienyje 2013 m. tobulino 362 valstybės tarnautojai (2012 m. – 538, 2011 m. –

510), kurie mokymuose dalyvavo 431 kartą.

Mokymo paslaugas teikiantys asmenys ir mokymo programos

VATIS duomenimis 2013 m. valstybės tarnautojai mokymus galėjo rinktis mokymus iš 5724

valstybės tarnautojams siūlomų mokymo programų, kurias siūlo 184 asmenys, teikiantys

mokymo paslaugas.

51

37 pav. Asmenų, teikiančių mokymo paslaugas valstybės tarnautojams pokyčio dinamika.

2013 m. birželio 11 d. Seime įvykusioje Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto

bei Valstybės tarnybos departamento inicijuotoje konferencijoje „Valstybės tarnautojų

mokymo aktualijos ir ateities iššūkiai“ buvo pastebėta, kad auga įvairesnių mokymo formų

poreikis. Įstaigos organizuoja įvairius mokymus, įtraukia į mokymus tarnautojus. Šiuo metu

valstybės tarnautojų mokymas siejamas su mokymo paslaugomis, kurias teikia vidaus reikalų

ministro nustatyta tvarka patvirtinti asmenys (kvalifikacijos tobulinimo įstaigos ir fiziniai

asmenys). Pastebėta, kad ne visi mokymo poreikiai gali būti patenkinti dėl nepakankamos

mokymų įvairovės, taip pat dėl to, kad patvirtinti asmenys neorganizuoja mokymų, kai

mokymai reikalingi nedidelei tarnautojų grupei.

Mokymo kokybė

Asmenų, teikiančių mokymo paslaugas valstybės tarnautojams metinių veiklos ataskaitų

duomenimis, kaip ir kasmet, apie 98 proc. apklaustų valstybės tarnautojų mokymo kokybę

vertino teigiamai.

Išanalizavus Mokymo kokybės ir efektyvumo vertinimo modulyje pateiktus apklausos

duomenis matyti, kad, dalyvavę mokymuose ir apklausos anketas pildę valstybės tarnautojai,

mokymo kokybę ir efektyvumą 5 balų sistemoje vertino vidutiniškai 4,29 balais.

Siekdamas užtikrinti tinkamą valstybės tarnautojų mokymo kokybę Valstybės tarnybos

departamentas taip pat atliko 10 planinių mokymo programų įgyvendinimo kokybės

priežiūros patikrinimų valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigose.

52

Atlikus planinius patikrinimus konstatuotina, kad visose tikrintose valstybės tarnautojų

kvalifikacijos tobulinimo įstaigose valstybės tarnautojų mokymas buvo organizuojamas

laikantis teisės aktų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų mokymą, reikalavimų, o

valstybės tarnautojams teikiamų mokymo paslaugų kokybė yra tinkama.

2013 m. valstybės tarnautojų mokymui vidutiniškai buvo 1,5 proc. lėšų nuo valstybės

tarnautojų darbo užmokesčiui nustatytų metinių asignavimų. 2013 m. mokymuose dalyvavo

13853 valstybės tarnautojai, t. y. 46,6 proc. visų valstybės tarnautojų. Registro duomenimis,

mokymuose minėti 13853 valstybės tarnautojai 2013 m. dalyvavo 32577 kartus.

Šiuo metu valstybės tarnautojų mokymas siejamas su mokymo paslaugomis, kurias teikia

vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka patvirtinti asmenys (kvalifikacijos tobulinimo įstaigos

ir fiziniai asmenys). Pastebėta, kad ne visi mokymo poreikiai gali būti patenkinti dėl

nepakankamos mokymų įvairovės, taip pat dėl to, kad patvirtinti asmenys neorganizuoja

mokymų, kai mokymai reikalingi nedidelei tarnautojų grupei.

Išanalizavus Mokymo kokybės ir efektyvumo vertinimo modulyje pateiktus apklausos

duomenis matyti, kad, dalyvavę mokymuose ir apklausos anketas pildę valstybės tarnautojai,

mokymo kokybę ir efektyvumą 5 balų sistemoje vertino vidutiniškai 4,29 balais.

53

PERSONALO VALDYMAS

Personalo valdymo veiklos rodikliai, kaip informacija, reikalinga tam tikriems sprendimams

priimti, iniciatyvoms personalo valdymo srityje pagrįsti yra naudojami tiek privačiame

sektoriuje tiek ir užsienio šalių viešajame sektoriuje.

Finansų ministro 2013 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. 1K-165 Veiklos efektyvumo vertinimo

kriterijai buvo papildyti dviem naujais personalo valdymo efektyvumo stebėjimo įstaigose

vertinimo kriterijais. 2013 m. Vyriausybės reguliavimo srityje esančios įstaigos teikia

duomenis apie tai ar įstaigoje taiko pažangias personalo valdymo priemones (adaptacijos,

motyvacijos, grįžtamojo ryšio užtikrinimo sistemas), darbuotojų savanorišką kaitą, vienam

personalo valdymo darbuotojui tenkantį darbuotojų skaičių bei vienam darbuotojui tenkančią

personalo valdymo funkcijos vykdymo išlaidų dalį.

Vertinant personalo veiklos efektyvumą ir teikiant rekomendacijas yra siekiama, kad

personalo valdymas įstaigose būtų efektyvus ir kokybiškas, t.y. naudojant optimalius

resursus organizacijoje būtų sudarytos sąlygos, kad siekiant organizacijos tikslų, kiekvienas

darbuotojas norėtų ir galėtų atskleisti, ugdyti bei plėtoti savo potencialą.

2013 metais analizuojant Vyriausybės reguliavimo srityje esančių įstaigų personalo valdymo

srities vertinimo kriterijų reikšmes pastebima teigiama kitimo tendencija: vienam darbuotojui

tenkanti personalo valdymo funkcijai atlikti skirtų išlaidų dalis sumažėjo iki 522 Lt, o

vienam personalo valdymo darbuotojui tenkančių darbuotojų skaičius išaugo iki 79.

Taip pat buvo išskirtos įstaigos, kuriose diegiamos ir naudojamos adaptacijos, motyvacijos,

grįžtamojo ryšio užtikrinimo priemonės galėtų būti laikomis gerąja patirtimi. Šios įstaigos ir

jų kontaktiniai asmenys paskelbti Valstybės tarnybos departamento interneto puslapyje

(http://www.vtd.lt/index.php?-1838076618)

Valstybės tarnybos įstatyme nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose

personalą valdo šių institucijų ir įstaigų vadovai, kuriems šis įstatymas leidžia pasirinkti

vieną personalo valdymo organizavimo būdą – jiems padėti valdyti personalą gali tos pačios

įstaigos valstybės tarnautojai.

Valstybės tarnybos departamentas siekdamas išsiaiškinti esamą situaciją dėl kitokių

žmogiškųjų išteklių valdymo modelių taikymo valstybės tarnyboje bei įvertinti galimybes

išplėsti subjektų, padedančių valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovams valdyti

personalą, grupę, 2013 m. atliko viešojo administravimo institucijų ir įstaigų apklausą, kurios

54

metu paaiškėjo, jog siekiant efektyvesnio personalo valdymo dalis įstaigų taiko ir kitokius

personalo valdymo būdus, pvz., centrinė įstaiga iš dalies centralizuoja teritorinių padalinių

personalo valdymą; metodiškai vadovauja pavaldžioms įstaigoms. Pažymėtina, kad įstaigos,

centralizavusios personalo valdymą, pasisakė, kad papildomų lėšų šiam procesui neprireikė.

55

IŠVADOS

Valstybės tarnybos santykiai reguliuojami Valstybės tarnybos įstatymu, kuris nauja redakcija

buvo išdėstytas 2002 metais. Valstybės tarnybos įstatymo praktinio taikymo analizė rodo, kad

žmogiškųjų išteklių valdymo valstybės tarnyboje procedūrų reguliavimą reikėtų keisti

pritaikant prie šiandieninės dinamiškos aplinkos keliamų reikalavimų, kad kvalifikuoti

sprendimai turi būti priimami greitai, o sprendimus siūlytų ir juos priimtų kompetentingi

valstybės tarnautojai.

Pirmieji žingsniai buvo padaryti 2013 m., kuomet nuo birželio 1 d. įsigaliojo Valstybės

tarnybos įstatymo pakeitimai, kuriais įtvirtinta iš dalies centralizuota valstybės tarnautojų

atranka, susidedanti iš dviejų etapų. Pagal šią sistemą, asmenys, ketinantys dalyvauti konkurse

ar pakaitinio valstybės tarnautojo atrankoje, turi Valstybės tarnybos departamente pasitikrinti

bendruosius gebėjimus, o jei siekia užimti vadovaujančias pareigas – taip pat pasitikrinti ir

vadovavimo gebėjimus. 2013 m. bendrųjų gebėjimų testo išlaikomumas buvo 84 proc., o

vadovavimo gebėjimų – 83 proc. Atsižvelgiant į pirmojo etapo tikslą – atmesti turinčius

nepakankamus valstybės tarnybai bendruosius gebėjimus, testų išlaikomumo rezultatas yra

vertintinas kaip tinkamas.

Esminės pokyčių kryptys turėtų spręsti pareigybių sisteminimo, darbo užmokesčio vertinimo

bei ugdymo sistemų problemas.

Esamas reguliavimas nenustato kokių žinių, įgūdžių, gebėjimų turi turėti tam tikras pareigas

einantis valstybės tarnautojas. Atsižvelgiant į šiandienines tendencijas ir poreikius svarbu

standartizuoti reikalavimus valstybės tarnautojams ir juos sisteminti atsižvelgiant į pareigas,

kurias eina valstybės tarnautojas.

Kadangi veiklos vertinimo rezultatai be kita ko susieti su darbo užmokesčiu – priedu už

kvalifikacinę klasę (nuo 15 iki 50 procentų pareiginės algos), labai svarbiu aspektu, dažnai

lemiančiu tarnautojo veiklos įvertinimą, tampa įstaigos finansavimo galimybės, o ne

tarnautojo veiklos rezultatai. Nesant pakankamo darbo užmokesčio fondo, labai gerai

dirbantiems tarnautojams nėra galimybių skirti priedo už kvalifikacinę klasę, todėl tokiais

atvejais jų veikla vertinama nebūtinai kaip labai gera. Tai akivaizdžiai patvirtina ekonominio

nuosmukio tarnybinės veiklos vertinimo statistika, kai tarnybinės veiklos vertinimo

komisijose labai gerai įvertintų valstybės tarnautojų skaičius sumažėjo – 2007 m. 96,3 proc.

vertinimo komisijose vertintų valstybės tarnautojų tarnybinė veikla įvertinta labai gerai, 2008

56

m. - 75,3 proc., 2009 m. - 67,2 proc., 2010 m. - 81 proc., 2011 m. - 83,3 proc., 2012 m. - 93,3

proc. Taigi pasirinktas veiklos vertinimo modelis neretai yra priemonė padidinti darbo

užmokestį, o ne nustatyti tikrus veiklos rezultatus.

Valstybės tarnybos įstatyme nustatyta darbo užmokesčio struktūra sąlygoja darbo užmokesčio

paskirstymą, iškreipiantį karjeros ir hierarchinę sistemas (vyriausias specialistas gali gauti

didesnį darbo užmokestį nei pavyzdžiui, departamento direktorius), bei darbo užmokesčio

didėjimą paremtą dažnu atveju subjektyviomis priemokomis. Dideli ir iš esmės negrįžtamai

nustatyti priedai už kvalifikacines klases (už III kvalifikacinę klasę 15 procentų, už antrą – 30

procentų, už I – 50 procentų pareiginės algos), iškreipia darbo apmokėjimą pagal pareigybių

hierarchiją. Priedas už kvalifikacinę klasę nesuteikiamas politinio (asmeninio) pasitikėjimo

valstybės tarnautojams. Viena vertus, tai reiškia, kad įstatymas nenustato politinio

(asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams darbo užmokesčio dalies, susijusios su jų

kvalifikuotai atliekamu darbu.

Šiuo metu valstybės tarnautojų mokymas siejamas su mokymo paslaugomis, kurias teikia

vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka patvirtinti asmenys (kvalifikacijos tobulinimo įstaigos

ir fiziniai asmenys). Pastebėta, kad ne visi mokymo poreikiai gali būti patenkinti dėl

nepakankamos mokymų įvairovės, taip pat dėl to, kad patvirtinti asmenys neorganizuoja

mokymų, kai mokymai reikalingi nedidelei tarnautojų grupei.

PRIEDAI

Statistinės lentelės 1. Valstybės tarnautojų skaičiaus palyginimas (be statutinių) Data: 2013-12-31

Institucijų grupė

Valstybės tarnautojų skaičius 2013.12.31

Iš viso valstybės tarnautojų (be statutinių VT)

Karjeros Politinio (asmeninio)

pasitikėjimo Įstaigos vadovų

Seimo kanceliarija ir įstaigos, atskaitingos Seimui 1394 816 577 1

Teismai, prokuratūros 2022 2022 0 0

Prezidento kanceliarija ir įstaigos, atskaitingos Prezidentui 125 92 32 1

Vyriausybės kanceliarija ir įstaigos, atskaitingos Vyriausybei 1663 1616 20 27

Ministerijos 2753 2655 98 0

Įstaigos, pavaldžios Aplinkos ministerijai 1452 1403 0 49

Įstaigos, pavaldžios Energetikos ministerijai 91 90 0 1

Įstaigos, pavaldžios Finansų ministerijai 2842 2835 0 7

Įstaigos, pavaldžios Krašto apsaugos ministerijai 368 364 0 4

Įstaigos, pavaldžios Kultūros ministerijai 148 142 0 6

Įstaigos, pavaldžios Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai 4368 4337 0 31

Įstaigos, pavaldžios Susisiekimo ministerijai 534 526 0 8

Įstaigos, pavaldžios Sveikatos apsaugos ministerijai 765 744 0 21

Įstaigos, pavaldžios Švietimo ir mokslo ministerijai 75 73 0 2

Įstaigos, pavaldžios Teisingumo ministerijai 361 351 0 10

Įstaigos, pavaldžios Ūkio ministerijai 215 209 0 6

Įstaigos, pavaldžios Vidaus reikalų ministerijai 1814 1806 0 8

Įstaigos, pavaldžios Žemės ūkio ministerijai 1609 1605 0 4

Savivaldybių institucijos ir įstaigos 6794 6489 188 117

Ministrų valdymo sritims nepriskirtos valstybės institucijos ir įstaigos 303 302 0 1

Iš viso: 29696 28477 915 304

58

2. Valstybės tarnautojų skaičiaus palyginimas pagal pareigas ir amžių (be statutinių) Data: 2013 m. gruodžio 31 d.

Pareigybių grupė Iš viso Valstybės tarnautojų (be statutinių) skaičius pagal amžiaus grupes

18 - 30 31 - 40 41 - 50 51 - 65 > 65

Įstaigų vadovai 304 4 35 96 164 5

Įstaigos vadovo pavaduotojai 260 5 41 81 127 6

Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai 915 219 221 181 253 41

Vidinių departamentų direktoriai 210 5 56 73 76 0

Vidinių departamentų direktorių pavaduotojai 146 3 61 39 42 1

Skyrių, tarnybų vedėjai 3715 135 813 999 1722 46

Skyrių, tarnybų vedėjų pavaduotojai 1421 77 351 440 543 10

Poskyrių vedėjai 531 36 105 158 230 2

Vyriausieji specialistai 14797 2465 4041 3574 4659 58

Vyresnieji specialistai 4081 473 809 1018 1768 13

Specialistai 1760 402 427 471 458 2

Patarėjai, spec. atašė ir kt. 1556 348 683 297 221 7

Iš viso: 29696 4172 7643 7427 10263 191

59

3. Valstybės tarnautojų pasiskirstymas pagal kategorijas (be statutinių) Data: 2013 m. gruodžio 31 d.

Pareigybės kategorija Valstybės tarnautojų (be statutinių) skaičius

Įstaigos vadovų Politinio (asmeninio) pasitikėjimo Karjeros Iš viso valstybės tarnautojų

20 3 51 9 63

19 25 47 11 83

18 64 36 171 271

17 87 27 302 416

16 31 61 790 882

15 40 44 1290 1374

14 53 17 2302 2372

13 1 32 3308 3341

12 0 209 4036 4245

11 0 385 3525 3910

10 0 0 2745 2745

9 0 2 4151 4153

8 0 3 2199 2202

7 0 1 1979 1980

6 0 0 658 658

5 0 0 259 259

4 0 0 733 733

3 0 0 9 9

2 0 0 0 0

1 0 0 0 0

Iš viso: 304 915 28477 29696

4. Valstybės tarnautojų amžius ir lytis (be statutinių) Data: 2013 m. gruodžio 31 d.

Pareigybių grupės Iš viso Vidutinis amžius

Politinio (asmeninio) pasitikėjimo 915 43,24

Moterų 555 41,88

Vyrų 360 45,34

Karjeros valstybės tarnautojas 28477 44,88

60

Moterų 21814 44,5

Vyrų 6663 46,15

Įstaigos vadovas 304 51,52

Moterų 107 49,9

Vyrų 197 52,4

Iš viso VT 29696 44,9

Moterų 22476 44,46

Vyrų 7220 46,28

5. Valstybės tarnautojų (be statutinių), priimtų į pareigas skaičius 2013 m. pagal įstaigų grupes Data: 2013-12-31

Įstaigų grupės pavadinimas

Konkurso būdu Be konkurso Pakaitiniai

Iš viso

- tame skaičiuje

Iš viso

- tame skaičiuje Iš

viso

- tame skaičiuje

Įstaigų vadovų

Karjeros Įstaigų vadovų

Politinio (asmeninio) pasitikėjimo

Karjeros Politinio (asmeninio)

pasitikėjimo Karjeros

Seimo kanceliarija ir įstaigos, atskaitingos Seimui 44 0 44 384 0 381 3 56 30 26

Teismai, prokuratūros 126 0 126 5 0 0 5 227 0 227

Prezidento kanceliarija ir įstaigos, atskaitingos Prezidentui 9 0 9 5 0 5 0 0 0 0

Vyriausybės kanceliarija ir įstaigos, atskaitingos Vyriausybei 83 1 82 8 0 6 2 27 5 22

Ministerijos 92 0 92 100 0 90 10 94 0 94

Įstaigos, pavaldžios Aplinkos ministerijai 105 3 102 4 0 0 4 36 0 36

Įstaigos, pavaldžios Energetikos ministerijai 7 0 7 0 0 0 0 0 0 0

Įstaigos, pavaldžios Finansų ministerijai 101 0 101 1 0 0 1 24 0 24

Įstaigos, pavaldžios Krašto apsaugos ministerijai 17 0 17 1 0 0 1 5 0 5

Įstaigos, pavaldžios Kultūros ministerijai 16 0 16 1 0 0 1 5 0 5

Įstaigos, pavaldžios Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai 184 0 184 13 0 0 13 128 0 128

Įstaigos, pavaldžios Susisiekimo ministerijai 34 0 34 2 0 0 2 12 0 12

Įstaigos, pavaldžios Sveikatos apsaugos ministerijai 27 0 27 1 0 0 1 13 0 13

Įstaigos, pavaldžios Švietimo ir mokslo ministerijai 1 0 1 0 0 0 0 5 0 5

Įstaigos, pavaldžios Teisingumo ministerijai 47 0 47 3 0 0 3 8 0 8

Įstaigos, pavaldžios Ūkio ministerijai 11 1 10 0 0 0 0 1 0 1

Įstaigos, pavaldžios Vidaus reikalų ministerijai 157 0 157 8 0 0 8 25 0 25

Įstaigos, pavaldžios Žemės ūkio ministerijai 103 0 103 3 0 0 3 66 0 66

Ministrų valdymo sritims nepriskirtos valstybės institucijos ir įstaigos 484 0 484 0 0 0 0 109 0 109

Savivaldybių institucijos ir įstaigos 23 6 17 64 5 45 14 23 2 21

Iš viso: 1671 11 1660 603 5 527 71 864 37 827

61

6. Valstybės tarnautojams (be statutinių) išduotų leidimų dirbti kitą darbą skaičius 2013 m. pagal pareigybes

Pareigybės tipas

Leidimai dirbti kitą darbą

Įstaigų vadovai 11

Įstaigos vadovo pavaduotojai 35

Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai 248

Vidinių departamentų direktoriai 28

Vidinių departamentų direktorių pavaduotojai 10

Skyrių, tarnybų vedėjai 375

Skyrių, tarnybų vedėjų pavaduotojai 131

Poskyrių vedėjai 24

Patarėjai, spec. atašė ir kt. 99

Vyriausieji specialistai 873

Vyresnieji specialistai 107

Specialistai 44

Viso 1985

7. Vidutinė pareiginė alga ir vidutinis darbo užmokestis 2012–2013 m. pagal pareigybių grupes (be statutinių)

Pareigybių grupės pavadinimas

2012 m. 2013 m.

Vidutinė pareiginė

alga

Vidutinis darbo

užmokestis

Vidutinė pareiginė

alga

Vidutinis darbo

užmokestis

Įstaigų vadovai 3.798 4.833 3.864 5.106

Įstaigos vadovo pavaduotojai

3.777 5.083 3.870 5.414

Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai

2.194 2.419 2.797 3.075

Vidinių departamentų direktoriai

3.965 5.260 4.057 5.795

62

Vidinių departamentų direktorių pavaduotojai

3.674 4.759 3.722 5.153

Skyrių, tarnybų vedėjai 2.964 3.792 2.997 3.982

Skyrių, tarnybų vedėjų pavaduotojai

2.654 3.314 2.644 3.416

Poskyrių vedėjai 2.672 3.320 2.623 3.338

Vyriausieji specialistai 2.350 2.761 2.328 2.787

Vyresnieji specialistai 1.958 2.299 1.943 2.321

Specialistai 1.771 2.046 1.729 2.011

Patarėjai, spec. atašė ir kt 2.876 3.395 2.848 3.515

8. Valstybės tarnautojų (be statutinių) skatinimas padėka, vardine dovana ir vienkartine išmoka pagal įstaigų grupes 2013 m.

Įstaigų grupė Padėka Vardinė dovana Vienkartinė išmoka

Seimo kanceliarija ir įstaigos, atskaitingos Seimui 39 3 85

Teismai, prokuratūros 128 3 18

Prezidento kanceliarija ir įstaigos, atskaitingos Prezidentui 24

Vyriausybės kanceliarija ir įstaigos, atskaitingos Vyriausybei 114 42

Ministerijos 258 31 168

Įstaigos, pavaldžios Aplinkos ministerijai 107 33

Įstaigos, pavaldžios Energetikos ministerijai 1 20

Įstaigos, pavaldžios Finansų ministerijai 241 22

Įstaigos, pavaldžios Krašto apsaugos ministerijai 40 22 4

Įstaigos, pavaldžios Kultūros ministerijai

Įstaigos, pavaldžios Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai 553 9 315

Įstaigos, pavaldžios Susisiekimo ministerijai 44 130

Įstaigos, pavaldžios Sveikatos apsaugos ministerijai 43 6 33

Įstaigos, pavaldžios Švietimo ir mokslo ministerijai 22 12 1

63

Įstaigos, pavaldžios Teisingumo ministerijai 8

Įstaigos, pavaldžios Ūkio ministerijai 132

Įstaigos, pavaldžios Vidaus reikalų ministerijai 232 37 42

Įstaigos, pavaldžios Žemės ūkio ministerijai 36 1

Ministrų valdymo sritims nepriskirtos valstybės institucijos ir įstaigos 7 10

Savivaldybių institucijos ir įstaigos 309 13 454

Iš viso 2182 136 1534

9. Valstybės tarnautojų (be statutinių) nuobaudų skaičius pagal įstaigų grupes 2013 m.

Įstaigų grupė

Nuobaudos tipas

Iš viso pastaba papeikimas

griežtas papeikimas

atleidimas iš pareigų

Seimo kanceliarija ir įstaigos, atskaitingos Seimui 1 1

Teismai, prokuratūros 12 4 16

Prezidento kanceliarija ir įstaigos, atskaitingos Prezidentui

Vyriausybės kanceliarija ir įstaigos, atskaitingos Vyriausybei 4 4 8

Ministerijos 1 2 3

Įstaigos, pavaldžios Aplinkos ministerijai 25 8 5 2 40

Įstaigos, pavaldžios Energetikos ministerijai 1 1

Įstaigos, pavaldžios Finansų ministerijai 36 4 3 1 44

Įstaigos, pavaldžios Krašto apsaugos ministerijai 1 2 3

Įstaigos, pavaldžios Kultūros ministerijai

Įstaigos, pavaldžios Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai 9 2 2 1 14

Įstaigos, pavaldžios Susisiekimo ministerijai 6 1 7

Įstaigos, pavaldžios Sveikatos apsaugos ministerijai 6 2 1 1 10

Įstaigos, pavaldžios Švietimo ir mokslo ministerijai

Įstaigos, pavaldžios Teisingumo ministerijai 1 1

Įstaigos, pavaldžios Ūkio ministerijai

Įstaigos, pavaldžios Vidaus reikalų ministerijai 4 5 3 12

Įstaigos, pavaldžios Žemės ūkio ministerijai 16 8 3 27

Ministrų valdymo sritims nepriskirtos valstybės institucijos ir įstaigos 1 1

Savivaldybių institucijos ir įstaigos 49 12 3 4 68

Viso 171 52 24 9 256

64

10. Atleistų valstybės tarnautojų (be statutinių) skaičius pagal atleidimo pagrindus Periodas: 2013 metai

Atleidimų klasifikatoriaus straipsniai Valstybės tarnautojų (be statutinių) skaičius

Įstaigų vadovų Politinio (asmeninio) pasitikėjimo Karjeros Iš viso

Tarnybos santykių pasibaigimas mirties atveju 0 0 33 33

Atleidimas pagal VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 1 punktą 12 202 1357 1571

Atleidimas pagal VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą 0 0 1 1

Atleidimas pagal VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 6 punktą 3 32 562 597

Atleidimas pagal VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 7 punktą 4 16 0 20

Atleidimas pagal VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą 0 0 221 221

Atleidimas pagal VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 12 punktą 0 1 0 1

Atleidimas pagal VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 13 punktą 0 0 12 12

Atleidimas pagal VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 14 punktą 0 0 3 3

Atleidimas pagal VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 15 punktą 0 0 2 2

Atleidimas pagal VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 16 punktą 0 0 1 1

Atleidimas pagal VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 18 punktą 2 0 4 6

Atleidimas pagal VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 19 punktą 1 0 0 1

Atleidimas pagal VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 21 punktą 2 1 168 171

Iš viso: 24 252 2364 2640

Pastaba: Skaičiuotas atleidimo atvejų skaičius per nurodytą laikotarpį. Vienas asmuo galėjo būti atleistas daugiau nei vieną kartą.

11. Valstybės tarnautojų (be statutinių) tikslinių atostogų skaičius 2013 m. pagal įstaigų grupes

Įstaigų grupė

Atostogų rūšys

Ato

stog

os

dėl

asm

enin

ių a

pli

nk

yb

ių

Ato

stog

os

dėl

VT

per

kėl

imo į

kit

as

par

eigas

Ato

stog

os

kval

ifik

acij

ai t

obu

lin

ti

Ato

stog

os

vai

ku

i p

riži

ūrė

ti, k

ol

jam

suei

s tr

eji

met

ai

Lai

kas

nau

jo d

arb

o p

aieš

ko

ms

per

įsp

ėjim

o

laik

ota

rpį

(DK

13

0 s

tr. 3

d.)

Mo

kam

os

moky

mo

si a

tost

ogo

s

Nea

tvyk

imas

į d

arbą

adm

inis

trac

ijai

lei

du

s (D

K

143

str

. 2d

. 2

p.)

Nem

okam

os

ato

stog

os

Nem

okam

os

mo

ky

mosi

ato

stog

os

Nėš

tum

o i

r g

imd

ym

o a

tost

og

os

Pap

ildo

mas

po

ilsi

o l

aik

as d

arbu

oto

jam

s,

aug

inan

tiem

s neį

gal

ų v

aiką

iki

18

met

ų a

rba

du

ir

dau

gia

u v

aikų

ik

i 12

met

ų

Tėv

yst

ės a

tost

og

os

Val

styb

inėm

s ir

vis

uo

men

inėm

s p

arei

go

ms

atli

kti

atost

ogo

s

Iš viso:

Seimo kanceliarija ir įstaigos, atskaitingos Seimui 1 54 1 2 75 1 53 2 12 201

Teismai, prokuratūros 4 2 180 8 232 29 101 372 7 935

Prezidento kanceliarija ir įstaigos, atskaitingos Prezidentui 1 5 7 3 1 22 39

Vyriausybės kanceliarija ir įstaigos, atskaitingos Vyriausybei 1 1 68 2 1 314 18 50 421 12 888

Ministerijos 8 15 2 121 14 2 211 10 65 580 26 1054

Ministrų valdymo sritims nepriskirtos valstybės institucijos ir įstaigos 16 8 1 14 13 6 3 61

Įstaigos, pavaldžios Aplinkos ministerijai 10 42 40 16 19 298 6 32 272 19 754

Įstaigos, pavaldžios Energetikos ministerijai 1 1 2

Įstaigos, pavaldžios Finansų ministerijai 1 36 16 365 1 30 125 6 580

Įstaigos, pavaldžios Krašto apsaugos ministerijai 6 1 7 6 33 53

Įstaigos, pavaldžios Kultūros ministerijai 3 1 5 10 19

Įstaigos, pavaldžios Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai 1 130 12 1 335 3 92 502 5 1081

Įstaigos, pavaldžios Susisiekimo ministerijai 11 2 45 9 3 4 3 77

Įstaigos, pavaldžios Sveikatos apsaugos ministerijai 1 44 9 10 365 2 27 168 8 634

Įstaigos, pavaldžios Švietimo ir mokslo ministerijai 5 6 4 1 16

Įstaigos, pavaldžios Teisingumo ministerijai 2 1 14 7 6 1 31

Įstaigos, pavaldžios Ūkio ministerijai 1 1 11 7 27 1 2 4 54

Įstaigos, pavaldžios Vidaus reikalų ministerijai 2 32 9 1 63 7 50 4 168

Įstaigos, pavaldžios Žemės ūkio ministerijai 3 80 2 61 11 68 45 4 274

Savivaldybių institucijos ir įstaigos 26 130 2 34 10 1173 15 115 428 29 1 1963

Iš viso: 57 17 10 989 42 148 47 3601 97 685 3041 146 4 8884

12. Valstybės tarnautojų vertinimas vertinimo komisijose kasmetinio vertinimo metu pagal įstaigų grupes 2013 m.

Institucijų grupė

Labai gerai įvertintų valstybės tarnautojų skaičius

Gerai įvertintų valstybės tarnautojų skaičius

Patenkinamai įvertintų valstybės tarnautojų skaičius

Nepatenkinamai įvertintų valstybės tarnautojų skaičius

Seimo kanceliarija ir įstaigos, atskaitingos Seimui 381 1 4 0

Teismai, prokuratūros 556 16 12 0

Prezidento kanceliarija ir įstaigos, atskaitingos Prezidentui 22 0 0 0

Vyriausybės kanceliarija ir įstaigos, atskaitingos Vyriausybei

169 5 1

1

Ministerijos 488 54 1 0

Įstaigos, pavaldžios Aplinkos ministerijai 283 2 3 0

Įstaigos, pavaldžios Energetikos ministerijai 0 0 0 0

Įstaigos, pavaldžios Finansų ministerijai 604 5 10 4

Įstaigos, pavaldžios Krašto apsaugos ministerijai 64 0 1 0

Įstaigos, pavaldžios Kultūros ministerijai 22 5 0 0

Įstaigos, pavaldžios Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai

581 3 6

0

Įstaigos, pavaldžios Susisiekimo ministerijai 103 1 0 0

Įstaigos, pavaldžios Sveikatos apsaugos ministerijai 154 4 2 0

Įstaigos, pavaldžios Švietimo ir mokslo ministerijai 23 2 0 0

Įstaigos, pavaldžios Teisingumo ministerijai 75 5 1 0

Įstaigos, pavaldžios Ūkio ministerijai 65 2 0 0

Įstaigos, pavaldžios Vidaus reikalų ministerijai 651 42 10 0

Įstaigos, pavaldžios Žemės ūkio ministerijai 147 1 6 1

Ministrų valdymo sritims nepriskirtos valstybės institucijos ir įstaigos

78 0 1

0

Savivaldybių institucijos ir įstaigos 1618 65 19 0

Iš viso:

6084 213 77 6

13. Valstybės tarnautojų vertinimas vertinimo komisijose kasmetinio vertinimo metu pagal pareigybių kategorijas 2013 m.

Pareigybės kategorija

Labai gerai įvertintų valstybės

tarnautojų skaičius

Gerai įvertintų valstybės tarnautojų skaičius

Patenkinamai įvertintų valstybės tarnautojų skaičius

Nepatenkinamai įvertintų valstybės tarnautojų skaičius

20 1 0 0 0

19 9 0 0 0

18 48 0 1 0

17 80 2 0 0

16 204 4 1 0

15 376 8 5 1

14 540 20 1 0

13 620 31 8 0

12 891 29 13 4

11 756 33 8 1

10 503 21 8 0

67

9 777 27 9 0

8 479 13 7 0

7 371 14 7 0

6 187 4 3 0

5 59 2 5 0

4 183 5 1 0

3 0 0 0 0

2 0 0 0 0

1 0 0 0 0

Iš viso: 6084 213 77 6

14. Valstybės tarnautojų vertinimas vertinimo komisijose kasmetinio vertinimo metu pagal amžiaus grupes 2013 m.

Amžiaus grupė

Labai gerai įvertintų valstybės

tarnautojų skaičius

Gerai įvertintų valstybės tarnautojų skaičius

Patenkinamai įvertintų valstybės tarnautojų skaičius

Nepatenkinamai įvertintų valstybės tarnautojų skaičius

18-30 776 27 4 0

31-40 1868 61 15 0

41-50 1609 52 18 0

51-65 1809 73 40 6

>65 22 0 0 0

Iš viso: 6084 213 77 6