VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO - vtd.lrv.lt · straipsnio 1 dalis, 43 straipsnio 5 dalies 9 punktas, 44 straipsnio 1 dalies 19 ir 20 punktai ir šio Įstatymo VI skyrius taikomi be

1

VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO

IR SU JUO SUSIJUSIŲ TEISĖS AKTŲ

TAIKYMO IR ĮGYVENDINIMO

2012 METAIS ATASKAITA

VALSTYBĖS TARNYBOS DEPARTAMENTAS

VILNIUS, 2013 m.

2

Personalo valdymo tikslas – suderinti įstaigos siekius ir joje dirbančių žmonių galimybes

bei poreikius - tam įstaigose atliekami valingi veiksmai ir procedūros: veiklos vertinimas,

skatinimas, mokymai ir kt.

Valstybės ir savivaldybių institucijose bei įstaigose ženklią žmogiškųjų išteklių dalį sudaro

valstybės tarnautojai, kurių valdymas yra nustatytas Valstybės tarnybos įstatyme ir jį lydinčiuose

teisės aktuose, todėl šioje ataskaitoje pateikiami išsamūs statistiniai duomenys apie nuosekliai

įgyvendinamas šio įstatymo nuostatas.

Tačiau ar šiandien pakanka tik įvykdyti ir atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus bei

procedūras, kad įstaiga atlieptų laiko dvasią ir visuomenės lūkesčius?

Anaiptol, nes įstaigos mikroklimato, organizacinės kultūros, t.y. etoso, nesureglamentuosi

jokiais teisės aktais, nors jis yra ypatingai svarbus veiksnys įgyvendinant reformas ir siekiant

veiklos efektyvumo bei rezultatų.

Tad čia proveržį gali padaryti įstaigos vadovas, lyderis, kuris visada stebės, įtakos ir

koreguos įstaigoje vykstančius pokyčius, analizuos ir diegs optimaliausius personalo valdymo

kriterijus bei stengsis, kad jo vadovaujamos įstaigos žmonės būtų motyvuoti, kompetentingi ir

atsakingai sprendžiantys šiandienos problemas bei kvalifikuotai pasirengę rytojaus iššūkiams.

Mūsų siekiamybė, kad valstybės tarnyboje dirbtų būtent tokie sumanūs valstybės

tarnautojai, o jiems vadovautų ambicingi vadovai, įžvelgiantys produktyvias strategines kryptis ir

gebantys konstruktyviai veiklai sutelkti savo komandas - įstaigoje dirbančius specialistus.

Šioje Ataskaitoje, apibendrinti duomenys pateikiami apie tai, ką galime pamatuoti ir

įvertinti - apie žmogiškųjų išteklių valdymo procedūrų valstybės tarnyboje įgyvendinimą ir taikymą

2012 metais. Manytume, kad tiek politikai, tiek akademinė bendruomenė, tiek valstybės tarnautojus

mokantys ekspertai apžvalgoje ras jiems naudingos informacijos, kuri padės priimant sprendimus

teisėkūroje, pateikiant mokslines išvadas ir vertinimus pokyčių valdyme bei rengiant mokymų

programas.

Šie metai – išskirtiniai mūsų veikloje: 2013 m. sausio 1 d. Valstybės tarnybos

departamentas tapo valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančia Vyriausybės įstaiga,

dalyvaujančia formuojant valstybės politiką valstybės tarnybos srityje ir ją įgyvendinanti.

Numatytas svarbus instrumentas, įgalinsiantis spręsti žmogiškųjų išteklių vadybos valstybės

tarnyboje aktualijas ir problemas – Personalo valdymo komisija, kurią sudaro visuomenės atstovai

ir aukščiausių kategorijų valstybės tarnautojai.

Tikimės, jog šis Vyriausybės pasitikėjimas ir etapiniai pokyčiai leis mums sinergiškai ir

rezultatyviai veikti.

3

TURINYS

ĮŽANGA .......................................................................................................................................... 4

SVARBIAUSI VALSTYBĖS TARNYBĄ REGLAMENTUOJANČIŲ TEISĖS AKTŲ

POKYČIAI ATASKAITINIAIS METAIS ...................................................................................... 6

VALSTYBĖS TARNAUTOJAI 2012 M.: BENDRIEJI STATISTINIAI RODIKLIAI ............... 12

VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ PAREIGYBIŲ SKAIČIUS IR PAREIGYBIŲ APRAŠYMAI .. 35

PRIĖMIMAS Į VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ PAREIGAS IR ATLEIDIMAS ......................... 41

Priėmimas .................................................................................................................................. 43

Atleidimas .................................................................................................................................. 47

VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS .............................................................. 51

VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ KARJERA .................................................................................. 52

Tarnybinis kaitumas .................................................................................................................. 59

VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ DARBO UŽMOKESTIS ............................................................ 61

SKATINIMAS .............................................................................................................................. 66

TARNYBINĖ ATSAKOMYBĖ ................................................................................................... 69

VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ SOCIALINĖS IR KITOS GARANTIJOS .................................. 70

VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ MOKYMAS ............................................................................... 75

VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ REGISTRAS IR VALSTYBĖS TARNYBOS VALDYMO

INFORMACINĖ SISTEMA ......................................................................................................... 82

IŠVADOS IR PASIŪLYMAI ........................................................................................................ 84

PRIEDAI ....................................................................................................................................... 87

4

ĮŽANGA

Valstybės tarnybos departamentas siekdamas savo veiklos tikslo – užtikrinti Valstybės

tarnybos įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimą, bei vykdydamas Valstybės tarnybos

įstatymo 49 straipsnio 4 dalies 12 punktą, rengia ir teikia Vyriausybei ir vidaus reikalų ministrui

metines ataskaitas dėl Valstybės tarnybos įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimo.

Valstybės tarnybos įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimo 2012 m. ataskaitoje

(toliau – Ataskaita) pateikiami ir analizuojami Valstybės tarnautojų registro (toliau – Registras), kurį

tvarko Valstybės tarnybos departamentas, duomenys pagal valstybės ir savivaldybių institucijų ir

įstaigų (toliau – įstaigos) pateiktą informaciją.

Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymu, Statutiniams valstybės tarnautojams šio

Įstatymo 31 straipsnis, 9 straipsnio 3 dalies 1 punktas ir 4 dalis, 15 straipsnis, 16 straipsnio 4 ir 6

dalys, 161 straipsnis, 17 straipsnis, 181 straipsnis, 19 straipsnis, 28 straipsnis, 29 straipsnio 2, 5 ir 6

dalys, 30 straipsnis, 31 straipsnis, 311 straipsnis, 32 straipsnis, 33 straipsnis, 381 straipsnis, 39

straipsnio 1 dalis, 43 straipsnio 5 dalies 9 punktas, 44 straipsnio 1 dalies 19 ir 20 punktai ir šio

Įstatymo VI skyrius taikomi be išlygų. Kitos šio Įstatymo nuostatos statutiniams valstybės

tarnautojams taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja jų statutai ar Diplomatinės tarnybos

įstatymas, todėl Registre nėra duomenų apie vidaus reikalų sistemos statutinius valstybės tarnautojus,

kurių duomenys yra kaupiami Vidaus reikalų pareigūnų registre. Registre nėra duomenų apie

Valstybės saugumo departamento ir Specialiųjų tyrimų tarnybos ir kitus operatyvinės veiklos

subjektus, kurių duomenis saugo specialius valstybės įgaliojimus turinčios valstybės institucijos,

nustatytos Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje.

Ataskaitoje analizuojant valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir

gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičių,

pateikiami duomenys tiek apie nestatutinius, tiek ir apie statutinius valstybės tarnautojus bei

darbuotojus. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos statutiniams

valstybės tarnautojams taikomos tik iš dalies ir Registre nėra atitinkamų duomenų, kitais aspektais

jų duomenys neanalizuojami.

Taip pat Ataskaitoje naudojami duomenys bei informacija, gauti vykdant Valstybės tarnybos

įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimo kontrolę, analizuojant Valstybės tarnybos

įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų taikymo problemas.

5

Per 2012 m. Valstybės tarnybos departamento specialistai 42 įstaigose 79 kartus atliko

kontrolę dėl Valstybės tarnybos įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimo. Buvo atlikti 24

planiniai patikrinimai, 7 neplaniniai patikrinimai, reaguojant į asmenų ar įstaigų prašymuose ir

skunduose pateiktą informaciją, dalyvauta 48 konkursų į valstybės tarnautojo pareigas stebėjimuose.

Iš patikrintų 42 įstaigų įvairūs pažeidimai nustatyti 25 įstaigose. Informacija apie dažniausius

pažeidimus pateikiama atitinkamuose Ataskaitos dalies apie Valstybės tarnybos įstatymo su juo

susijusių teisės aktų taikymą ir įgyvendinimą skyriuose. Detalią informaciją apie Valstybės tarnybos

departamento vykdytą Valstybės tarnybos įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų nuostatų kontrolę

valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose galima rasti Valstybės tarnybos departamento

interneto svetainėje (www.vtd.lt), rubrikoje Teisinė informacija (teisinio reguliavimo stebėsena).

Ataskaitą sudaro trys dalys. Pirmojoje dalyje aptariami svarbiausi teisinio reglamentavimo

pokyčiai per 2012 m. Antrojoje dalyje analizuojami duomenys ir informacija apie Valstybės tarnybos

įstatymo su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimą bei pateikiamos išvados. Trečiąją dalį sudaro

priedai, t. y. Registro duomenų statistinės lentelės.

http://www.vtd.lt/

6

SVARBIAUSI VALSTYBĖS TARNYBĄ REGLAMENTUOJANČIŲ TEISĖS AKTŲ

POKYČIAI ATASKAITINIAIS METAIS

Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimai

Nuo 2012 m. kovo 1 d. įsigaliojo Valstybės tarnybos įstatymo 8, 11 ir 13 straipsnių

pakeitimo įstatymo nuostatos, kurių tikslas – padaryti efektyvesnę atranką į valstybės tarnautojo

pareigas, sudarant galimybę pretendentus į karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo pareigas

konkurso metu egzaminuoti taip pat pateikiant ir praktinę užduotį. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo

pakeitimus, Vyriausybės nustatyta tvarka konkurso metu stebėtojo teisėmis gali dalyvauti valstybės

ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos arba, jeigu veikia kelios

tokios sąjungos, kelių profesinių sąjungų atstovai ir kiti visuomenės atstovai.

Siekiant užtikrinti efektyvų sprendimų priėmimą ir jų įgyvendinimą bei vadovaujantis

subsidiarumo principu, pavesta atitinkamiems ministrams tvirtinti didžiausią leistiną pareigybių

skaičių jų valdymo sritims priskirtose atskirose įstaigose prie ministerijų bei kitose priskirtose

valstybės institucijose ir įstaigose, neviršijant Vyriausybės patvirtinto bendro didžiausio leistino

pareigybių skaičių atitinkamo ministro valdymo sritims priskirtose įstaigose prie ministerijos bei

kitose priskirtose valstybės institucijose ir įstaigose.

2012 m. birželio 5 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Valstybės tarnybos įstatymo 31,

4, 9, 11, 13, 14, 15, 16, 161, 17, 22, 29, 30, 311, 32, 34, 41, 43, 44, 46, 47, 48, 49, 50, 51 straipsnių

pakeitimo ir papildymo įstatymą, kuriuo buvo pakeistos nuostatos reglamentuojančios tarnybinę

atsakomybę, valstybės tarnautojų priėmimą, tarnybinės veiklos vertinimą, atleidimą, valstybės

tarnybos valdymą.

Tarnybinė atsakomybė

Nuo 2012 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo nuostata, kad statutiniams valstybės tarnautojams

taikomos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos, susijusios su tarnybinių nuobaudų skyrimu. Taip pat

nustatyta, kad į valstybės tarnautojo pareigas negali būti priimtas asmuo, jeigu iš valstybės tarnybos

tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos pateiktos informacijos apie asmenis, atleistus iš valstybės

tarnautojo pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą ar pripažintus padariusiais tarnybinį

nusižengimą, už kurį jiems turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, valstybės

tarnautoją į pareigas priimantis asmuo padaro išvadą, kad asmuo neatitinka nepriekaištingos

reputacijos reikalavimų.

Siekiant valstybės tarnautojų atsakomybės neišvengiamumo, Valstybės tarnybos įstatymas

papildytas naujomis nuostatomis, pagal kurias tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas, o pradėto

7

tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas taip pat kai valstybės tarnautojas perkeliamas į pareigas

kitoje įstaigoje. Šiuo atveju asmuo, pradėjęs tarnybinio nusižengimo tyrimą, motyvuotą išvadą apie

tyrimo rezultatus perduoda įstaigos, į kurią perkeltas valstybės tarnautojas, vadovui, valstybės

tarnybos tvarkymo funkcijas vykdančiai įstaigai ir valstybės tarnautojui, kuris pripažintas padaręs

tarnybinį nusižengimą. Sprendimą dėl valstybės tarnautojui tarnybinės nuobaudos skyrimo priima

institucijos ar įstaigos, į kurią valstybės tarnautojas yra perkeltas, vadovas.

Tarnybinio nusižengimo tyrimas taip pat tęsiamas, kai valstybės tarnautojas atleidžiamas iš

valstybės tarnautojo pareigų (netenka valstybės tarnautojo statuso). Sprendimą dėl asmens, ėjusio

valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos,

kuri turėtų būti jam skirta, priima tarnybinio nusižengimo tyrimą pradėjęs asmuo ir šį sprendimą

perduoda valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas vykdančiai įstaigai ir asmeniui, ėjusiam valstybės

tarnautojo pareigas.

Priėmimas

Nuo 2013 m. birželio 1 d. įsigalioja valstybės tarnautojų atranką reglamentuojančių nuostatų

pakeitimai: į valstybės tarnautojų pareigas priimami asmenys turės turėti valstybės tarnautojui

privalomų jo veikloje bendrųjų gebėjimų, o vadovaujantys valstybės tarnautojai – taip pat ir

privalomų jų veikloje gebėjimų vadovauti valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai ar jos

padaliniui. Bendruosius gebėjimus ir vadovavimo gebėjimus, Vyriausybės nustatyta tvarka tikrins

Valstybės tarnybos departamentas. Tarnybai reikalingos užsienio kalbos mokėjimas bus tikrinamas

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka. Už politinio (asmeninio) pasitikėjimo

valstybės tarnautojams ir pakaitiniams valstybės tarnautojams būtinų bendrųjų gebėjimų ir

vadovavimo gebėjimų turėjimą, taip pat tarnybai reikalingos užsienio kalbos mokėjimą atsakys

valstybės politikas arba valstybės ar savivaldybės institucijos vadovas, kurio pasitikėjimo pagrindu

priimamas valstybės tarnautojas.

Tuo atveju, jeigu keli konkurse dalyvavę pretendentai surinks vienodą balų skaičių,

pirmenybė būti priimtam į tas pareigas bus teikiama pretendentui, atlikusiam nuolatinę privalomąją

pradinę karo tarnybą arba baigusiam bazinius karinius mokymus ar atlikusiam alternatyviąją krašto

apsaugos tarnybą.

Nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. į pakaitinių karjeros valstybės tarnautojų pareigas priimami

asmenys, turintys teisę atkurti karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo statusą, ir buvę

karjeros valstybės tarnautojai ar įstaigų vadovai, atleisti iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo ar

sudarius šalių susitarimą dėl atleidimo. Nuo 2013 m. birželio 1 d., įsigaliojus Valstybės tarnybos

įstatymo pakeitimams dėl naujos valstybės tarnautojų atrankos, šie asmenys nebus tikrinami, ar turi

valstybės tarnautojui privalomų jo veikloje bendrųjų gebėjimų. Nepriėmus aukščiau nurodytų asmenų

8

į pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas, pakaitiniu valstybės tarnautoju gali būti priimamas kitas

asmuo, kuris atitinka bendruosius ir specialiuosius reikalavimus. Tiek pirmu, tiek antru atveju,

priimant karjeros pakaitinį valstybės tarnautojų į pareigas, tikrinami asmens gebėjimai atlikti

pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.

Taip pat įtvirtinta socialinė garantija pakaitiniams karjeros valstybės tarnautojams, t.y.

pasibaigus šių asmenų priėmimo į pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas terminui bei

nepertraukiamai pareigas ėjusiems ne mažiau kaip dvejus metus, jie turės teisę būti priimti į karjeros

valstybės tarnautojo pareigas be konkurso, Vyriausybės nustatyta tvarka valstybės ar savivaldybės

institucijoje ar įstaigoje, kurioje siūlomos pareigos, patikrinus jų gebėjimai atlikti pareigybės

aprašyme nustatytas funkcijas. Asmenys, siekiantys atkurti įstaigos vadovo ar karjeros valstybės

tarnautojo statusą, gali būti priimti į pareigas po to, kai Vyriausybės nustatyta tvarka valstybės ar

savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje siūlomos pareigos, yra patikrinti jų gebėjimai atlikti

pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.

Tarnybinės veiklos vertinimas

Nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo nuostata, kad tarnybinės veiklos vertinimo metu

valstybės tarnautojams gali būti suteikiama trečia arba nuosekliai aukštesnė kvalifikacinė klasė.

Tarnybinę veiklą įvertinus labai gerai ir gerai gali būti taikomos ne finansinės skatinimo priemonės –

valstybės tarnautojai skatinami padėka ir vardine dovana. Numatyta, kad kasmetinio vertinimo metu

valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertinus nepatenkinamai, bus atliekamas neeilinis valstybės

tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas.

Atleidimas

Nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo nauja nuostata - valstybės tarnautojus iš pareigų galima

atleisti nauju pagrindu – sudarius šalių susitarimą dėl įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą,

priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) ir karjeros valstybės tarnautojo

atleidimo iš pareigų. Valstybės tarnautojas gali raštu pateikti pasiūlymą jį į pareigas priėmusiam

asmeniui, o į pareigas priėmęs asmuo gali raštu pateikti pasiūlymą valstybės tarnautojui dėl atleidimo

iš pareigų šalių susitarimu. Šalims susitarus dėl valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų šalių

susitarimu, sudaromas rašytinis susitarimas ir jame nurodoma, nuo kurio laiko valstybės tarnautojas

atleidžiamas iš pareigų, susitariama dėl kompensacijų mokėjimo būdo ir su tuo susijusių kitų

garantijų, taip pat dėl kitų sąlygų. Šiuo pagrindu atleidžiamam valstybės tarnautojui gali būti mokama

išeitinės išmokos dydžio kompensacija jo atleidimo iš pareigų dieną, arba praėjus mėnesiui nuo

atleidimo – kas mėnesį lygiomis dalimis (toks valstybės tarnautojas turėtų garantijas, kaip ir

valstybės tarnautojai, atleisti dėl pareigybės panaikinimo).

9

Valstybės tarnautojas turės būti atleidžiamas iš pareigų taip pat ir tuo atveju, kai iš valstybės

tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos pateiktos informacijos apie asmenis, atleistus iš

valstybės tarnautojo pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą ar pripažintus padariusiais tarnybinį

nusižengimą, už kurį jiems turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, valstybės

tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo padaro išvadą, kad valstybės tarnautojas neatitinka

nepriekaištingos reputacijos reikalavimų ir dėl to negali toliau eiti valstybės tarnautojo pareigų

(įsigaliojo 2012-11-01).

Valstybės tarnautojų mokymas

Siekiant stiprinti valstybės tarnautojų mokymo kokybę, Valstybės tarnautojų mokymo

organizavimo tvarkos apraše įtvirtinta nuostata, kad nuo 2013 m. valstybės tarnautojai, išklausę

mokymus, privalo užpildyti klausimyną apie mokymo kokybę.

Valstybės tarnybos departamentas, vykdydamas valstybės tarnautojų mokymo kokybės

priežiūrą, įvertinęs valstybės tarnautojų atsiliepimus apie konkrečios mokymo programos

įgyvendinimo kokybę, pripažins ją negaliojančia tuo atveju jei daugiau nei pusė valstybės tarnautojų

išklausiusių šią programą atsiliepė apie ją neigiamai.

Valstybės tarnybos bendrasis valdymas

Nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos nuostatos dėl valstybės tarnybos bendrojo

valdymo – Valstybės tarnybos departamentas įgijo Vyriausybės įstaigos statusą ir atlieka bendrąjį

valstybės tarnybos valdymą, taip pat dalyvauja formuojant valstybės politiką valstybės tarnybos

srityje ir ją įgyvendinant.

Valstybės tarnautojų registras

Nuo 2012 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo nuostata, kad Valstybės tarnautojų registre kaupiami

duomenys apie asmenis, atleistus iš valstybės tarnautojo pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą ir

asmenis, kurie pripažinti padariusiais tarnybinį nusižengimą, už kurį jiems turėtų būti skirta tarnybinė

nuobauda – atleidimas iš pareigų, taip pat Vyriausybės narius ir valstybės pareigūnus, tiek, kiek

reikalinga jų tarnybiniams pažymėjimams ar kitokioms elektroniniam pasirašymui skirtoms

priemonėms pagaminti.

Valstybės tarnautojo pažymėjimas

Nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo Valstybės tarnybos įstatymo nuostata, kad Valstybės

tarnautojas, praradęs valstybės tarnautojo pažymėjimą, privalo atlyginti naujo valstybės tarnautojo

pažymėjimo gamybos išlaidas, išskyrus atvejus, kai valstybės tarnautojo pažymėjimas prarastas ne

dėl valstybės tarnautojo kaltės. Naujo valstybės tarnautojo pažymėjimo gamybos išlaidas atlygina

pats valstybės tarnautojas sumokėdamas į valstybės biudžetą nustatytą pinigų sumą arba ta pinigų

suma išskaitoma iš valstybės tarnautojo darbo užmokesčio.

10

Taupant valstybės biudžeto lėšas, 2012 m. gruodžio 20 d. priimti Valstybės tarnybos įstatymo

25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2012, Nr. 155-

7992) ir Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymas

(Žin., 2012, Nr. 155-7993), pagal kuriuos 11-20 valstybės tarnautojų kategorijų pareiginių algų

koeficientų bei priedų už kvalifikacines klases dydžių sumažinimas pratęstas iki 2014 m. sausio 1 d.

Konstitucinio Teismo sprendimai

2012 m. liepos 3 d. nutarimu (įsigaliojo 2012 m. liepos 5 d. (Žin., 2012, Nr. 79-4110))

Konstitucinis Teismas pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo

įstatymo įgyvendinimo įstatymo (toliau – Įgyvendinimo įstatymas) 4 straipsnio 5 dalis tiek, kiek joje

nustačius, kad laikotarpis einant Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. liepos

8 d. redakcija) 33 straipsnio (2000 m. rugpjūčio 29 d., 2001 m. rugsėjo 27 d. redakcijos) 3 dalyje

nustatytas A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigas į tarnybos Lietuvos valstybei stažą

įskaitomas valstybės tarnautojams, priimtiems į pareigas iki Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos

įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo 2002 m. liepos 1 d., nenustatyta, kad toks laikotarpis į

tarnybos Lietuvos valstybei stažą įskaitomas ir valstybės tarnautojams, priimtiems į pareigas po šio

įstatymo įsigaliojimo, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, 33 straipsnio 1

dalies nuostatai „piliečiai turi <...> teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę

tarnybą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Nutarime konstatuota, kad ginčijamu teisiniu reguliavimu pagal priėmimo į valstybės

tarnybą datą yra diferencijuotas valstybės tarnautojų, ėjusių paslaugų valstybės tarnautojų pareigas,

teisinis statusas. Valstybės tarnautojams, priimtiems į valstybės tarnybą iki ir po Valstybės tarnybos

įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo 2002 m. liepos 1 d., taikomos skirtingos tarnybos Lietuvos

valstybei stažo skaičiavimo taisyklės, kurios lemia skirtingą su šiuo stažu susijusio priedo už tarnybą

Lietuvos valstybei dydį ir kasmetinių atostogų trukmę, nors abi šių valstybės tarnautojų grupės yra

vienodoje padėtyje, t. y. abiejų grupių valstybės tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatyme

nustatytą teisinį reguliavimą (1999 m. liepos 8 d. redakcija) buvo laikomi A ir B lygių paslaugų

valstybės tarnautojais. Taigi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo

įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu vien pagal priėmimo į

valstybės tarnybą datą yra skirtingai reguliuojama vienodoje padėtyje esančių valstybės tarnautojų

darbo užmokestis ir socialinės garantijos.

11

Šis Konstitucinio Teismo nutarimas įsigaliojo 2012 m. liepos 5 d.1 Atsižvelgiant į šį

nutarimą valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos valstybės tarnautojams turėjo perskaičiuoti

valstybės tarnautojo stažą ir, esant reikalui, atitinkamai mokėti priedą už tarnybos stažą einant

Valstybės tarnybos įstatymo2 33 straipsnio 3 dalyje nustatytas A ir B lygių paslaugų valstybės

tarnautojų pareigas.

2012 m. buvo priimta daug Valstybės tarnybos įstatymą lydinčiųjų teisės aktų pakeitimų

įgyvendinat Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimus. 2012 m. rugsėjo 29 d. įsigaliojo naujos

Valstybės tarnautojo statuso atkūrimo ir pareigų siūlymo buvusiam valstybės tarnautojui taisyklės.

2012 m. spalio 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 1300 „Dėl Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimo Nr. 977 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo

valstybės tarnautojams taisyklių“ pakeitimo“. 2012 m. lapkričio 7 d. Vyriausybė nutarimu patvirtino

Pakaitinių valstybės tarnautojų atrankos aprašą (Žin., 2012, Nr. 130-6566). Vidaus reikalų ministro

2012 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1V-883 (Žin., 2012, Nr. 145-7494) pakeistos Valstybės tarnautojo

pažymėjimo išdavimo taisyklės, patvirtintos vidaus reikalų ministro 2002 m. liepos 11 d. įsakymu Nr.

338 „Dėl Valstybės tarnautojo pažymėjimo formos ir Valstybės tarnautojo pažymėjimo išdavimo

taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 77-3309; 2009, Nr. 139-6133) ir t.t.

1 Žin., 2012, Nr. 79-4110 2 Žin., 1999, Nr. 66-2130; 2000, Nr. 75-2270; Nr. 102-3213; 2001, Nr. 63-2278, Nr. 85-2972

12

VALSTYBĖS TARNAUTOJAI 2012 M.: BENDRIEJI STATISTINIAI RODIKLIAI

Pažymėtina, jog valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose eina pareigas valstybės

tarnautojai, statutiniai valstybės tarnautojai ir darbuotojai pagal darbo sutartis. 2013 m. pradžioje

valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose iš viso buvo apie 73 tūkstančius dirbančiųjų

(valstybės tarnautojų, statutinių valstybės tarnautojų ir darbuotojų).

Šiame ataskaitos skyriuje skirtingais pjūviais nagrinėjami bendrieji statistiniai duomenys tik

apie nestatutinius valstybės tarnautojus 2012 m.: pateikiami duomenys apie šių valstybės tarnautojų

skaičių, teritorinį pasiskirstymą bei pasiskirstymą pagal valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų

grupes, pagal valstybės tarnautojų pareigybių grupes ir kategorijas, lytį, amžių, tarnybos stažą ir t.t.;

išskiriamos pagrindinės pokyčių tendencijos lyginant su 2010 m. ir 2011 m.

2012 m. pabaigoje visoje Lietuvoje esančiose valstybės ir savivaldybių institucijose ir

įstaigose buvo 29 131 valstybės tarnautojas, kas sudarė apie 2,3 proc. visų užimtų Lietuvos gyventojų

3 ir apie 40,3 proc. viešojo administravimo ir gynybos bei privalomojo socialinio draudimo

sektoriaus.

1 pav. Užimtumas, viešojo administravimo sektorius ir valstybės tarnyba Lietuvoje 2012 m.

3 Pateikti Eurostat duomenys: gyventojų skaičius vasario 1 d.; užimtumas Lietuvoje taip pat ir viešasis administravimas bei gynyba,

privalomas soc. draudimas (15-64 m. amžiaus grupė) 2012 m. III ketv. duomenys. Žiūrėta 2013-02-12

(http://epp.eurostat.ec.europa.eu).

Užimtumas Lietuvoje2:

1.267, 9 tūkst.

Valstybės tarnautojų skaičius:

29 131 tūkst.; (2,3 proc. visų užimtųjų)

Gyventojų skaičius

Lietuvoje:

3 007 758

Valstybės ir savivaldybių institucijose ir

įstaigose iš viso buvo apie 73 tūkstančius dirbančiųjų (valstybės

tarnautojų, statutinių valstybės

tarnautojų ir darbuotojų)

13

2012 m. lyginant su 2011 m. valstybės tarnautojų skaičius išaugo 335 valstybės tarnautojais, o

2011 m. lyginant su 2010 m sumažėjo 487 valstybės tarnautojais.

Valstybės tarnautojų skaičius ir teritorinis pasiskirstymas

Vilniaus mieste 2012 m. buvo 47,1% visų valstybės tarnautojų, Kauno mieste – 7,9%,

Klaipėdos mieste - 5,7% visų valstybės tarnautojų.

2 pav. Valstybės tarnautojų (nestatutinių) skaičiaus teritorinis pasiskirstymas 2012 m.4

4Valstybės tarnautojai priskirti miestams/apskritims pagal tai, kokiai teritorijai priskirtas struktūrinis padalinys, kuriame eina pareigas.

Valstybės tarnautojų registro 2013-01-01 duomenys.

Vilniaus apskritis 14594:

- Vilniaus m. 13636

Kauno apskritis 3355:

- Kauno m. 2274

Klaipėdos apskritis 2420:

- Klaipėdos m. 1640

Panevėžio apskritis 1615:

- Panevėžio m. 992

Šiaulių apskritis 1904:

- Šiaulių m. 1184

Utenos apskritis 1186

Telšių apskritis 972

Tauragės apskritis 730

Alytaus apskritis 1139:

- Alytaus m. 617

Marijampolės apskritis 918

14

Analizuojant Valstybės tarnautojų registro duomenis, pastebima, jog Lietuvoje ekonominio

sunkmečio laikotarpiu mažėjimo linkme kito ne tik valstybės tarnautojų skaičius, bet atitinkamai ir

valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų skaičius, vyko struktūriniai tiek institucijų, tiek ir

įstaigų pertvarkymai: 2010 m. buvo 728 valstybės ir savivaldybių įstaigos, kuriose buvo įsteigtos

valstybės tarnautojų pareigybės, 2011 m. – 677 tokios įstaigos, 2012 m. – 594 įstaigos (atitinkamai

kito valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų skaičius, kuriose pareigas ėjo valstybės tarnautojai;

žr. 5 pav.).

3 pav. Valstybės tarnautojų (be statutinių) skaičiaus

dinamika 2008-2012 m.

30280

30003

29283

28796

29131

2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m.

4 pav. Valstybės tarnautojų pasiskirstymas pagal

pareigybių grupes 2010 m.- 2012 m.

121613961520

2023919974

204056158

5858

5961876891675

794677570

Patarėjai, spec.atašė ir kt.

Vyr., vyresn. specialistai ir specialistai

Struktūrinių padalinių vadovai ir jų pavaduotojai

Politinio (asmeninio pasitikėjimo) valstybės

tarnautojai

Įstaigų vadovai ir jų pavaduotojai

2010 m. 2011 m. 2012 m.

5 pav. Viešojo administravimo įstaigų, kuriose pareigas

ėjo valstybės tarnautojai, skaičiaus pasiskirstymas 2008-

2012 m.

776 783716

659

582

2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m.

6 pav. Viešojo administravimo įstaigų pasiskirstymas

pagal įstaigoje pareigas ėjusių valstybės tarnautojų

skaičių 2010 m. - 2012 m. Valstybės tarnautojų

skaičius

9

1011

15

1417

4342

44

93

9492

108

8464

116

119

98

1127778

220

219

178

virš 400

201-400

101-200

51-100

26-50

11-25

6-10

iki 5

2012 m.

2011 m.

2010 m.

15

Nuo 2008 m. stebimas valstybės tarnautojų skaičiaus mažėjimas 2012 m. sustojo ir lyginant

su ankstesniais metais, buvo beveik toks pats kaip ir 2010 m.; pastebimas nežymus bendro valstybės

tarnautojų skaičiaus didėjimas: 2012 m. buvo 0,5 proc. (152 valstybės tarnautojais) didesnis nei

2010 m. ir 1,2 proc. (335 valstybės tarnautojais) didesnis nei 2011 m. (žr. 3 pav.).

2012 m. buvo 28149 karjeros valstybės tarnautojai, kurie sudarė 96,6 proc. visų valstybės

tarnautojų (2011 m. karjeros valstybės tarnautojai sudarė 95,7 proc. visų tarnautojų tais metais), 675

politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, kurie sudarė 2,3 proc. visų valstybės

tarnautojų (2011 m. sudarė 3 proc. visų tarnautojų tais metais), 307 įstaigų vadovai, kurie sudarė 1,1

proc. visų valstybės tarnautojų (2011 m – 1,2 proc. tarnautojų). Lyginant su 2011 m., valstybės

tarnautojų grupėje procentaliai padaugėjo karjeros valstybės tarnautojų ir nežymiai sumažėjo

politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų.

7 pav. Nestatutinių valstybės tarnautojų skaičius 2009 – 2012 m.

847876 891

675

472

401

341

307

28684

27564

2814928006

2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m.

Politinio (asmeninio) pasitikėjimo tarnautojai Įstaigos vadovaiKarjeros valstybės tarnautojai

2012 m. lyginant su 2010 m. atskirose valstybės tarnautojų grupėse valstybės tarnautojų

skaičius keitėsi skirtingai – sumažėjo įstaigų vadovų ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės

tarnautojų skaičius ir padidėjo karjeros valstybės tarnautojų skaičius (žr. 7 pav.):

23,4 proc. (94 tarnautojais) sumažėjo įstaigų vadovų skaičius (atkreiptinas dėmesys, jog per šį

laikotarpį 18,7 proc. (134 įstaigom) sumažėjo ir viešojo administravimo institucijų ir įstaigų skaičius,

kuriose pareigas ėjo valstybės tarnautojai ar buvo įsteigtos valstybės tarnautojų pareigybės; žr. 5

pav.); įstaigų vadovų skaičius mažėjo dėl reorganizacijų, ypač įstaigų, atskaitingų Vyriausybei

16

grupėje (58 vadovais) bei įstaigų, pavaldžių Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, grupėje (34

tarnautojais);

22,9 proc. (201 valstybės tarnautoju) sumažėjo politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės

tarnautojų skaičius; dėl 2012 m. vykusių Seimo rinkimų šių tarnautojų skaičius labiausiai sumažėjo

Seimo kanceliarijoje ir įstaigose, atskaitingose Seimui (141 valstybės tarnautoju), bei ministerijose

(64 valstybės tarnautojais);

16,3 proc. (143 valstybės tarnautojais) padidėjo karjeros valstybės tarnautojų skaičius

(daugiausiai savivaldybių institucijose ir įstaigose bei įstaigose, pavaldžiose Žemės ūkio ministerijai

ir įstaigose, pavaldžiose Vidaus reikalų ministerijai).

8 pav. Karjeros valstybės tarnautojų skaičiaus pasiskirstymas pagal įstaigų grupes 2010 – 2012 m.

73

69

101

128

234

333

363

501

780

824

1369

1776

1437

1659

1950

2594

3101

4512

6202

1

45

75

84

125

273

1566

4

42

75

86

128

293

322

363

526

754

822

1420

1553

1578

1758

2014

2673

4314

317

353

510

783

824

1315

1770

6209

4158

2860

2599

2016

1681

212

6367

2845

Įstaigos, pavaldžios Užsienio reikalų ministerijai

Prezidento kanceliarija ir įstaigos, atskaitingos Prezidentui

Įstaigos, pavaldžios Švietimo ir mokslo ministerijai

Įstaigos, pavaldžios Energetikos ministerijai

Įstaigos, pavaldžios Kultūros ministerijai

Įstaigos, pavaldžios Ūkio ministerijai

Ministrų valdymo sritims nepriskirtos valstybės institucijos ir įstaigos

Įstaigos, pavaldžios Teisingumo ministerijai

Įstaigos, pavaldžios Krašto apsaugos ministerijai

Įstaigos, pavaldžios Susisiekimo ministerijai

Įstaigos, pavaldžios Sveikatos apsaugos ministerijai

Seimo kanceliarija ir įstaigos, atskaitingos Seimui

Įstaigos, pavaldžios Aplinkos ministerijai

Ministro Pirmininko tarnyba ir įstaigos, atskaitingos Vyriausybei

Įstaigos, pavaldžios Žemės ūkio ministerijai

Įstaigos, pavaldžios Vidaus reikalų ministerijai

Teismai, prokuratūros

Ministerijos

Įstaigos, pavaldžios Finansų ministerijai

Įstaigos, pavaldžios Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai

Savivaldybių institucijos ir įstaigos

2010m. 2011 m. 2012 m.

17

Kaip ir ankstesniais metais, 2012 m. daugiausiai – t.y. 6656 valstybės tarnautojai arba 22,8

proc. visų valstybės tarnautojų ėjo pareigas savivaldybių institucijose ir įstaigose. 4345 valstybės

tarnautojai (14,9 proc.) – įstaigose, pavaldžiose Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, 2854

(9,8 proc.) – įstaigose, pavaldžiose Finansų ministerijai, 2704 valstybės tarnautojai (9,3 proc.) ėjo

pareigas ministerijose (žr. 9 pav.).

Lyginant su 2011 m., žymiai sumažėjo valstybės tarnautojų skaičius Ministro pirmininko

tarnyboje ir įstaigose, atskaitingose Vyriausybei (225 valstybės tarnautojais), Seimo kanceliarijoje ir

įstaigose, atskaitingose Seimui (154 valstybės tarnautojais), bei įstaigose, pavaldžiose Ūkio

ministerijai (61 valstybės tarnautoju); labiausiai padidėjo savivaldybių institucijose ir įstaigose (159

valstybės tarnautojais), įstaigose, pavaldžiose Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, (127

valstybės tarnautojais) ir įstaigose, pavaldžiose Aplinkos ministerijai (107 valstybės tarnautojais) bei

įstaigose, pavaldžiose Vidaus reikalų ministerijai (78 valstybės tarnautojais).

9 pav. Valstybės tarnautojų skaičius pagal institucijų ir įstaigų grupes 2010 m. – 2012 m.

102

343

368

506

802

1388

1422

1442

1882

1666

1951

2689

3112

4577

6484

5

78

776

1244

1590

133

239

72

105

85

130

78

77

2

279

327

359

518

806

1398

1366

1571

1815

1689

2017

2694

2870

4218

6497

134

87

76

218

294

332

367

533

1473

1584

1767

2014

2704

2854

4345

6656


















Ministerijos




2010 m. 2011 m. 2012 m.

18

Nagrinėjant valstybės tarnautojų skaičiaus pasiskirstymą pagal ministerijas 2012 m.,

pastebima, jog daugiausiai nestatutinių valstybės tarnautojų pareigas ėjo Lietuvos Respublikos

finansų ministerijoje ir žemės ūkio ministerijose, mažiausiai – Lietuvos Respublikos energetikos ir

kultūros ministerijose (žr. 10 pav.).

10 pav. Valstybės tarnautojų (nestatutinių) skaičiaus pasiskirstymas pagal ministerijas 2012 m.

65

89

152

156

168

172

173

179

192

192

205

219

304

438

Energetikos ministerija

Kultūros ministerija

Teisingumo ministerija

Susisiekimo ministerija

Sveikatos apsaugos ministerija

Užsienio reikalų ministerija

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Vidaus reikalų ministerija

Krašto apsaugos ministerija

Švietimo ir mokslo ministerija

Ūkio ministerija

Aplinkos ministerija

Žemės ūkio ministerija

Finansų ministerija

Valstybės tarnautojų skaičius pagal pareigybės ir jų grupes

Įstaigų vadovai ir jų pavaduotojai 2012 m. sudarė 1,9 proc. visų valstybės tarnautojų (2010 m.

– 2,7 proc. visų tais metais valstybės tarnautojų), struktūrinių padalinių vadovai ir jų pavaduotojai –

20,5 proc. (2010 m. – 21,0 proc.), politinio (asmeninio) pasitikėjimo tarnautojai, patarėjai ir atašė –

7,5 proc. (2010 m. – 7,1 proc.), likusią ir didžiausią dalį visų valstybės tarnautojų sudarė vyriausieji

specialistai, vyresnieji specialistai ir specialistai. Lyginant su 2010 m., matyti, jog sumažėjo

vadovaujančias funkcijas vykdančių asmenų skaičius bei nežymiai išaugo vyriausiųjų, vyresniųjų ir

specialistų skaičius. Kaip jau buvo minėta, dėl struktūrinių viešojo administravimo institucijų ir

įstaigų pertvarkymų atitinkamai sumažėjo ir šių įstaigų skaičius, ypač nedidelių įstaigų, kuriose

pareigas ėjo iki 50 valstybės tarnautojų skaičius.

19

11 pav. Valstybės tarnautojų pasiskirstymas pagal pareigybių grupes 2012 m.

1,1%

96,6%

2,3%

Įstaigų vadovai

Politinio (asmeninio)

pasitikėjimo valstybės

tarnautojaiKarjeros valstybės

tarnautojai

4,9% 1,6%

15,3%

6,5%

5,2%

48,2%

12,7%

0,5%0,7%

0,9%

Įstaigos vadovo

pavaduotojai

Vidinių departamentų

direktoriai

Vidinių departamentų

direktorių pavaduotojai

Skyrių, tarnybų vedėjai

Skyrių, tarnybų vedėjų

pavaduotojai

Poskyrių vedėjai

Vyriausieji specialistai

Vyresnieji specialistai

Specialistai

Patarėjai, spec. atašė ir kt.

Didžiausią dalį visų valstybės tarnautojų sudaro vyriausieji specialistai. 2012 m. jie sudarė

48,2 proc. visų valstybės tarnautojų (2011 m. – 46,9 proc. visų tų metų valstybės tarnautojų, 2010 m.

– 43,9 proc. visų valstybės tarnautojų). Pastarųjų skaičius kasmet auga. Taip pat kasmet auga ir

patarėjų bei spec. atašė skaičius: 2012 m. jie sudarė 5,2 proc. visų valstybės tarnautojų, 2011 m. – 4,8

proc., 2010 m. – 4,2 proc. visų konkrečiais metais valstybės tarnautojų.

Vyresniųjų specialistų skaičius kasmet mažėja: 2012 m. vyresnieji specialistai sudarė 15,3

proc. visų valstybės tarnautojų, 2011 m. – 16,1 proc., 2010 m. – 18,8 proc. visų tais metais valstybės

tarnautojų. Tuo tarpu specialistų procentinė dalis tarp visų valstybės tarnautojų 2010 – 2012 m.

20

laikotarpiu iš esmės nesikeitė: 2012 m. jie sudarė 6,5 proc., 2011 m. – 6,2 proc., 2010 m. – 6,5 proc.

visų konkrečiais metais valstybės tarnautojų.

12 pav. Valstybės tarnautojų pasiskirstymas pagal pareigybes 2010 – 2012 m.

193

393

1889

5506

192

336

341

433

891

1467

1396

1771

3617

205

263

307

468

675

1422

1520

1904

14048

1216

1574

876

526

401

141

3724

12844

149

4694

13509

154

3712

4453

Vidinių departamentų direktorių pavaduotojai

Vidinių departamentų direktoriai

Įstaigos vadovo pavaduotojai

Įstaigų vadovai

Poskyrių vedėjai

Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės

tarnautojai

Skyrių, tarnybų vedėjų pavaduotojai

Patarėjai, spec. atašė ir kt.

Specialistai

Skyrių, tarnybų vedėjai

Vyresnieji specialistai

Vyriausieji specialistai

2010 m. 2011 m. 2012 m.

Valstybės tarnautojų skaičius pagal pareigybių kategorijas

2012 m. daugiausia valstybės tarnautojų užėmė 9 kategorijos pareigybes (13,9 proc. visų

valstybės tarnautojų) ir 12 kategorijos pareigybes (13,7 proc. visų valstybės tarnautojų). Lyginant su

2011 m. 12 kategorijos pareigybes užimančių valstybės tarnautojų skaičius sumažėjo 6,2 proc.

(2011 m. jie sudarė 14,7 proc. visų tais metais valstybės tarnautojų), o 9 kategorijos pareigybes

užimančių valstybės tarnautojų skaičius sumažėjo 0,8 proc. (2011 m. jie sudarė 14,1 proc. visų

valstybės tarnautojų).

Lyginant su 2011 m. beveik per pusę (47,6 proc.) sumažėjo valstybės tarnautojų, užimančių

6 kategorijos pareigybes, skaičius ir beveik trečdaliu (36,0 proc.) padidėjo valstybės tarnautojų,

užimančių 7 kategorijos pareigybes skaičius. 14,1 proc. padidėjo valstybės tarnautojų, užimančių

11 kategorijos pareigybes, skaičius, 7,9 proc. – 13 kategorijos, 10,5 proc. – 14 kategorijos, 7,7 proc. –

15 kategorijos ir 7,9 proc. – 16 kategorijos pareigybes užimančių valstybės tarnautojų skaičius.

Analizuojant valstybės tarnautojų pasiskirstymą pagal pareigybių kategorijas pastaraisiais

metais, pastebima, kad žemesnių kategorijų pareigybes užimančių valstybės tarnautojų skaičius

21

mažėja, o aukštesnių kategorijų pareigybes užimančių tarnautojų skaičius auga. 1 – 10 kategorijos

pareigybes užimantys tarnautojai 2012 m. sudarė 44,9 proc., 2011 m. – 47,0 proc. 2010 m. – 50,0

proc. visų konkrečiais metais valstybės tarnautojų; 11 – 20 kategorijos pareigybes užimantys

tarnautojai 2012 m. – 55,1 proc., 2011 m. – 53,0 proc., 2010 m. – 50,0 proc. visų konkrečiais metais

valstybės tarnautojų.

13 pav. Valstybės tarnautojų pasiskirstymas pagal pareigybių kategorijas 2010-2012 m.

0

2

21

825

197

2724

1460

2602

3971

2850

3295

4000

2627

2000

1210

758

363

264

60

54

0

2

15

822

184

1728

1599

2427

4074

2697

3345

4246

2889

2052

1192

773

364

261

72

54

0

2

12

789

185

905

2175

2301

4041

2672

3816

3981

3119

2267

1284

834

374

268

69

37

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

13

14

15

16

17

18

19

20

2010 m. 2011 m. 2012 m.

22

2012 m. 49,2 proc. visų įstaigų vadovų užėmė 17-18 kategorijos pareigybes, 17,6 proc. –

14 kategorijos pareigybes (2010 m. atitinkamai – 35,9 proc. ir 21,7 proc. visų įstaigų vadovų tais

metais); 61,9 proc. visų asmeninio (politinio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų užėmė 11 kategorijos

pareigybes (2010 m. – 19,9 proc. užėmė 11 kategorijos pareigybes ir 41,3 proc. – 12 kategorijos

pareigybes visų tais metais asmeninio (politinio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų).

Valstybės tarnautojų skaičius pagal amžių ir lytį

Daugiau kaip trečdalis (33,2 proc.) valstybės tarnautojų buvo 51 – 65 m. amžiaus. Lyginant su

ankstesniais metais šio amžiaus valstybės tarnautojų grupė kasmet vis augo – 2011 m. jie sudarė

32,0 proc. visų valstybės tarnautojų (2010 m. jie sudarė 31,2 proc. visų tais metais valstybės

tarnautojų). Taip pat kasmet nežymiai auga ir 31 – 40 metų amžiaus valstybės tarnautojų skaičius:

2012 m. tokie tarnautojai sudarė 25,2 proc. visų valstybės tarnautojų, 2011 m. – 24, 5 proc., 2010 m.

– 23,8 proc. visų tais metais valstybės tarnautojų.

Pastebima, jog 18 – 30 m. amžiaus ir 41 – 50 m. amžiaus valstybės tarnautojų skaičius kasmet

mažėja: 2012 m. 18 – 30 m. amžiaus valstybės tarnautojai sudarė 15,2 proc. visų tarnautojų, 2011 m.

– 16,5 proc., 2010 m. – 17,4 proc. visų tais metais valstybės tarnautojų; 2012 m. 41 – 50 m. amžiaus

25,5 proc., 2011 m. 26,1 proc., 2010 m. 26,7 proc. visų tais metais valstybės tarnautojų.

Vyresni nei 65 m. amžiaus tarnautojai sudaro 0,8 proc. visų valstybės tarnautojų.

14 pav. Valstybės tarnautojų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes 2010-2012m.

50824743

4440

69777062

7331

78257529

7436

91279215 9675

272 247 249

18 - 30 31 - 40 41 - 50 51 - 65 > 65

2010 m. 2011 m. 2012 m.

Lyginant su 2010 m. sumažėjo 12,6 proc.

Lyginant su 2010 m.

padidėjo 5,1 proc.

... sumažėjo 5,0 proc.

... padidėjo 6,0 proc.

... sumažėjo 8,5 proc.

23

Pastebima, jog valstybės tarnautojų vidutinis amžius 2010 – 2012 m. kasmet vis didėjo ir yra

4 metais didesnis nei visų Lietuvos gyventojų vidutinis amžius.

Registro duomenimis, 2012 m. vidutinis valstybės tarnautojų amžius buvo 44,4 metai: moterų

– beveik 44 metai , vyrų – beveik 46 metai.

15 pav. Valstybės tarnautojų ir Lietuvos gyventojų vidutinis amžius 2010 -2012 m.

39,4

40,440,9

43,9 44,144,4

2010 m. 2011 m. 2012 m.

Lietuvos gyventojų vidutinis amžius

Valstybės tarnautojo vidutinis amžius

Nagrinėjant valstybės tarnautojų pasiskirstymą pagal amžių, pastebima, jog įstaigų vadovai

2012 m. vidutiniškai 6 metais buvo vyresni nei kiti valstybės tarnautojai. 2010 - 2012 m. laikotarpiu

stebima įstaigų vadovų ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų vidutinio amžiaus

trumpėjimo tendencija bei karjeros valstybės tarnautojų vidutinio amžiaus ilgėjimo tendencijos.

24

16 pav. Valstybės tarnautojų pasiskirstymas pagal pareigybes, lytį ir vidutinį amžių 2010 – 2012 m.

876 891 675

28006 2756428149

401 341 307

42,57 41,68 41,72

43,86 44,11 44,42

51,76 51,41 50,77

2010 m. 2011 m. 2012 m.

Skaičius: politinio (asmeninio) pasitikėjimo tarnautojai

Skaičius: karjeros valstybės tarnautojai

Skaičius: įstaigų vadovai

Vidutinis amžius metais: politinio (asmeninio) pasitikėjimo tarnautojai

Vidutinis amžius metais: karjeros valstybės tarnautojai

Vidutinis amžius metais: įstaigos vadovai

Analizuojant vyrų ir moterų santykį valstybės tarnyboje 2010 - 2012 m. laikotarpiu,

pastebima tendencija, jog kasmet moterų skaičius didėja, o vyrų skaičius mažėja: 2012 m. moterys

sudarė 75,5 proc. visų valstybės tarnautojų, vyrai – 24,5 proc. visų valstybės tarnautojų (2011 m.

atitinkamai 75,1 proc. ir 24,9 proc., 2010 m. – 74,7 proc. ir 25,3 proc. visų tais metais valstybės

tarnautojų). Pastebėtina, jog Statistikos departamento duomenimis, moterys 2012 m. sudarė

53,9 proc., o vyrai 46,1 proc. visų Lietuvos gyventojų.

Valstybės tarnautojų registro duomenimis, nestatutinėje valstybės tarnyboje moterų yra 3

kartus daugiau nei vyrų. Pabrėžtina, jog ataskaitoje nagrinėjami duomenys be statutinių valstybės

tarnautojų (t.y. policininkų, gaisrininkų, pasieniečių ir kt.).

25

17 pav. Valstybės tarnautojų pasiskirstymas pagal amžių ir lytį 2010 -2012 m.

21621 22002

7411 7175 7129

21872

43,9643,63

43,4

45,5

45,8345,61

2010 m. 2011 m. 2012 m.

Moterys (skaičius) Vyrai (skaičius)

Vidutinis amžius metais: moterys Vidutinis amžius metais: vyrai

c

Nepaisant to, kad 2010 – 2012 m. kito moterų ir vyrų, užimančių įstaigų vadovų pareigas

valstybės tarnyboje, santykis, pastebima, jog valstybės tarnyboje moterys įstaigos vadovės sudaro

apie trečdalį įstaigų vadovų grupės: 2012 m įstaigų vadovų pareigas užėmė 32,9 proc. moterų (0,5

proc. visų valstybės tarnautojų moterų) ir 67,1 proc. vyrų (2,9 proc. visų valstybės tarnautojų vyrų),

2011 m. – 35,5 proc. moterų (0,6 proc. visų valstybės tarnautojų moterų) ir 64,5 proc. vyrų (3,1 proc.

visų valstybės tarnautojų vyrų), 2010 m. – 31,2 proc. moterų (0,6 proc. visų valstybės tarnautojų

moterų) ir 68,8 proc. vyrų (3,7 proc. visų valstybės tarnautojų vyrų).

Valstybės tarnautojų skaičius pagal išsilavinimą

99,1 proc. valstybės tarnautojų 2012 m. turėjo aukštąjį išsilavinimą: beveik absoliuti dauguma

(89,5 proc. visų valstybės tarnautojų) turi aukštąjį universitetinį ir 9,6 proc. aukštąjį neuniversitetinį

išsimokslinimą (2011 m. aukštąjį neuniversitetinį išsimokslinimą turėjo 10,1 proc. visų tais metais

valstybės tarnautojų).

Valstybės tarnautojų skaičius pagal užsienio kalbų mokėjimą

Registro duomenimis, 81,2 proc. visų valstybės tarnautojų mokėjo rusų kalbą, 60,5 proc. –

anglų kalbą, 24,3 proc. – vokiečių kalbą, 11,5 proc. – lenkų kalbą, 9,0 proc. – prancūzų kalbą.

85,7 proc. visų įstaigų vadovų mokėjo rusų kalbą, anglų kalbą – 59,3 proc., vokiečių kalbą –

30,6 proc., lenkų kalbą – 20,5 proc. prancūzų kalbą – 7,8 proc.

26

92,3 proc. visų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų mokėjo rusų kalbą,

78,4 proc. – anglų kalbą, 31,7 proc. – vokiečių kalbą, 17,3 proc. – lenkų kalbą, 13,0 proc. – prancūzų

kalbą.

80,9 proc. karjeros valstybės tarnautojų mokėjo rusų kalbą, 60,1 proc. – anglų kalbą, 24,1

proc. – vokiečių kalbą, 11,3 proc. – lenkų kalbą, 8,9 proc. – prancūzų kalbą.

Tarp kitų kalbų, kurias personalo administravimo funkcijas įstaigoje vykdančiam asmeniui

valstybės tarnautojai nurodo, kad moka, yra: lotynų, skandinavų kalbos (norvegų, suomių, švedų,

danų), ukrainiečių, olandų, portugalų ir kt.

18 pav. Valstybės tarnautojų pasiskirstymas pagal užsienio kalbų mokėjimą 2010 – 2012 m.

16605

7028

34372610

264 190 640

23054

6911

33382550

268 186 644

7090

33602626

283 668

23658

16695

186

17632

23656

Rusų k. Anglų k. Vokiečių k. Lenkų k. Prancūzų k. Ispanų k. Italų k. Kitos kalbos

2010 m. 2011 m. 2012 m.

Valstybės tarnautojų skaičius ir tarnybos stažas

Vidutinis valstybės tarnautojų tarnybos stažas 2012 m. siekė 10,65 metus ir buvo kiek

nežymiai didesnis nei 2011 m., kuomet vidutinis tarnybos stažas buvo 10,2 metai. Didžiausią vidutinį

valstybės tarnybos stažą (t.y. 15,9 m.) turėjo įstaigų vadovų pavaduotojai ir įstaigų vadovai (13,8 m.),

o mažiausią vidutinį valstybės tarnybos stažą (5 m.) turėjo politinio (asmeninio) pasitikėjimo

valstybės tarnautojai.

27

19 pav. Valstybės tarnautojų pasiskirstymas pagal pareigybes ir vidutinį stažą valstybės tarnyboje

2012 m.

307 263 675205 154

3712

1422468

14048

4453

1904 1520

9,5

13,512,3

5,0

9,7

10,99,8

13,513,8

15,9

14,4 13,4

Įstaigų

vadovai

Įstaigos

vadovo

pavaduotojai

Politinio

(asmeninio)

pasitikėjimo

valstybės

tarnautojai

Vidinių

departamentų

direktoriai

Vidinių

departamentų

direktorių

pavaduotojai

Skyrių,

tarnybų

vedėjai

Skyrių,

tarnybų

vedėjų

pavaduotojai

Poskyrių

vedėjai

Vyriausieji

specialistai

Vyresnieji

specialistai

Specialistai Patarėjai,

spec. atašė ir

kt

Tarnautojų skaičius

Vidutinis stažas

Lyginant su 2011 m. pastebimai padidėjo (1,9 m.) 20 kategorijos pareigybes užimančių

valstybės tarnautojų vidutinis tarnybos stažas, bei sumažėjo (1,1 m.) 5 kategorijos pareigybes

užimančių valstybės tarnautojų vidutinis tarnybos stažas.

20 pav. Valstybės tarnautojų pasiskirstymas pagal pareigybės kategorijas ir vidutinį stažą 2011-

2012 m.

54

4246

4074

15 269

3816

2175

12 2

1599

822

184

1728

364

773

1192

72

261

2889

3345

2697

2427

2052

3981

37

3119

4041

2672

2301

905

185

789

2267

834

1284

268374

8,65

9,6

13,88

9,02

10,14

9,66 10

,01

14,8

10,03

11,3

9,8410

,65

9,93

9,33

10,17

10,7

12,15

12,49

13,63

13,52

13,55

11,4412

,17

10,33

9,3 10

,54

9,97

9,49

11,97

9,28

9,52

10,7

11,82

12,89

12,79

12,62

10,67

10,29

20 19 18 17 16 15 14 13 12 11 10 9 8 7 6 5 4 3 2 1

Tarnautojų skaičius (2011 m.) Tarnautojų skaičius (2012 m.) Vidutinis stažas (2012 m.) Vidutinis stažas (2011 m.)

28

Nagrinėjant duomenis apie valstybės tarnautojų vidutinį valstybės tarnybos stažą pagal

valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigų grupes, pastebima, jog 2012 m. didžiausią vidutinį

tarnybos stažą turėjo valstybės tarnautojai, pareigas einantys įstaigose, pavaldžiose Finansų

ministerijai – 14,7 metų (kaip ir 2011 m.), Ministro Pirmininko tarnyboje ir įstaigose, atskaitingose

Vyriausybei, – 12,8 metų, įstaigose, pavaldžiose Kultūros ministerijai, – 11,9 metų. Mažiausią

vidutinį tarnybos stažą turėjo valstybės tarnautojai, pareigas einantys įstaigose, pavaldžiose Švietimo

ir mokslo ministerijai, – 6,8 metų (kaip ir 2011 m.); įstaigose, pavaldžiose Sveikatos apsaugos

ministerijai, – 8,0 metų (kaip ir 2011 m.); bei ministrų valdymo sritims nepriskirtose valstybės

institucijose ir įstaigose (Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyboje, Valstybinė atominės

energetikos saugos inspekcijoje, Viešųjų pirkimų tarnyboje ir Vyriausioje administracinių ginčų

komisijoje) – 8,3 metų.

Pastebima, jog 2012 m. visose įstaigose einančių pareigas valstybės tarnautojų vidutinis

tarnybos stažas padidėjo, išskyrus įstaigas, pavaldžias Užsienio reikalų ministerijai.

Ženkliausiai vidutinis stažas padidėjo valstybės tarnautojų, pareigas einančių Ministro

Pirmininko tarnyboje ir įstaigose, atskaitingose Vyriausybei (1,07 m.). Šioje įstaigų grupėje 2011 m.

pareigas ėjo 1815 valstybės tarnautojų, o 2012 m. – 1590 valstybės tarnautojų. Valstybės tarnautojų,

pareigas einančių įstaigose, pavaldžiose Užsienio reikalų ministerijai, vidutinis stažas sumažėjo

daugiau nei 2 metais (t.y. 2,61 m.). Atkreiptinas dėmesys, jog 2011 m. šiose įstaigose pareigas ėjo 2

valstybės tarnautojai, o 2012 m. – 5 valstybės tarnautojai.

29

21 pav. Valstybės tarnautojų vidutinis stažas (metais) pagal įstaigų grupes 2011 – 2012 m.

6,12

7,51

8,56

8,12

8,79

8,67

8,78

9,04

9,19

9,52

9,54

10,02

10,12

13,43

10,63

9,96

11,04

11,91

11,7

13,95

6,81

8,09

8,3

8,66

8,78

8,95

9,22

9,24

9,42

9,54

9,55

10,08

10,54

10,68

10,93

11,06

11,38

11,93

12,77

10,82

14,76














Ministerijos








Vidutinis stažas 2012 m.

Vidutinis stažas 2011 m.

Daugiau nei trečdalis valstybės tarnautojų (36,6 proc. visų valstybės tarnautojų) turėjo nuo 3

iki 9 metų valstybės tarnybos stažą: 21,6 proc., t.y. 6281 valstybės tarnautojo, tarnybos stažas buvo

nuo 3 iki 6 metų ir 15,0 proc., t.y. 4376 valstybės tarnautojų, tarnybos stažas buvo nuo 6 iki 9 metų.

Beveik ketvirtadalis valstybės tarnautojų (21,4 proc. visų valstybės tarnautojų) turėjo 18 metų ir

didesnį valstybės tarnybos stažą (2709 valstybės tarnautojai turėjo 18 (imtinai) - 21 metų bei 3536

valstybės tarnautojai – 21 (imtinai) ir didesnį valstybės tarnybos stažą).

Pažymėtina, kad lyginant su 2011 m. beveik penktadaliu sumažėjo, t.y. 18,2 proc., valstybės

tarnautojų turinčių nuo 3 iki 6 metų valstybės tarnybos stažą ir kiek daugiau nei ketvirtadaliu, t.y.

26,5 proc., padidėjo valstybės tarnautojų, turinčių nuo 6 iki 9 metų valstybės tarnybos stažą bei

aštuntadaliu, t.y. 12,5 proc., padaugėjo valstybės tarnautojų, turinčių 18 metų ir didesnį valstybės

tarnybos stažą, skaičius.

30

Atkreiptinas dėmesys, jog 2012 m. pasikeitė valstybės tarnybos stažo skaičiavimo tvarka ir

valstybės tarnautojų tarnybos stažas buvo perskaičiuotas (žr. skyrių „Svarbiausi valstybės tarnybą

reglamentuojančių teisės aktų pokyčiai ataskaitiniais metais“).

22 pav. Valstybės tarnautojų pasiskirstymas pagal tarnybos stažą 2010 - 2012 m.

6245

3008

2416

2695

4376

6281

4110

2704

2902

3269

4142

3155

4882

8229

3106

5549

2779

2557

3458

3665

7682

18 metų ir daugiau

Nuo 15 iki 18 metų

Nuo 12 iki 15 metų

Nuo 9 iki 12 metų

Nuo 6 iki 9 metų

Nuo 3 iki 6 metų

Iki 3 metų

2012 m. 2011 m.2010 m.

Analizuojant valstybės tarnautojų skaičiaus pasiskirstymą pagal tarnybos stažą įstaigų

grupėse, pastebima, kad 2012 m. didžiausią dalį valstybės tarnautojai, kurių stažas nuo 3 iki 6 metų,

sudarė įstaigose, pavaldžiose Sveikatos apsaugos ministerijai – 49,1 proc. (kaip ir 2011 m.) visų šiose

įstaigose einančių pareigas valstybės tarnautojų; įstaigose, pavaldžiose Vidaus reikalų ministerijai –

30,4 proc. visų šiose įstaigose einančių pareigas valstybės tarnautojų; Prezidento kanceliarijoje ir

įstaigose, atskaitingose Prezidentui – 28,9 proc. visų šiose įstaigose einančių pareigas valstybės

tarnautojų.

Didžiausią dalį valstybės tarnautojai, kurių stažas iki 3 metų, sudarė įstaigose, pavaldžiose

Švietimo ir mokslo ministerijai – 26,9 proc. visų šiose įstaigose einančių pareigas valstybės

tarnautojų (lygiai tokią pačią procentinę dalį šiose įstaigose sudarė ir valstybės tarnautojai, turintys

nuo 3 iki 6 metų valstybės tarnybos stažą); Seimo kanceliarijoje ir įstaigose, atskaitingose Seimui –

26,8 proc. visų šiose įstaigose einančių pareigas valstybės tarnautojų; įstaigose, pavaldžiose Žemės

ūkio ministerijai – 24,2 proc. visų šiose įstaigose einančių pareigas valstybės tarnautojų.

31

Pažymėtina, kad didžiausią dalį valstybės tarnautojai, kurių stažas didesnis nei 21 m. sudarė

įstaigose, pavaldžiose Finansų ministerijai – 22,6 proc. visų šiose įstaigose einančių pareigas

valstybės tarnautojų (2011 m. jie sudarė 19,2 proc. visų tais metais valstybės tarnautojų, einančių

pareigas šiose įstaigose); Ministro Pirmininko tarnyboje ir įstaigose, atskaitingose Vyriausybei – 21,5

proc. visų šiose įstaigose einančių pareigas valstybės tarnautojų (2011 m. jie sudarė 16,6 proc. visų

tais metais valstybės tarnautojų, einančių pareigas šiose įstaigose).

23 pav. Valstybės tarnautojų pasiskirstymas pagal tarnybos stažą ir pagal įstaigų grupes 2012 m.

58

957

264

13

106

53

16

385

88

111

21

49

35

1

299

383

333

391

6

173

369

45

946

268

22

289

64

25

696

92

57

15

46

25

1

245

263

201

398

10

189

479

76

590

179

5

231

47

7

294

76

27

13

22

22

1

174

126

125

189

8

154

325

17

583

88

8

256

59

6

404

31

32

2

26

30

1

93

143

95

135

11

147

244

21

737

83

21

512

28

6

484

45

107

1

35

30

0

138

100

80

175

6

159

245

8

490

120

2

474

20

24

556

56

27

1

29

19

0

129

98

101

149

6

175

227

8

998

159

0

644

22

25

323

27

34

4

59

22

1

151

125

106

155

7

342

323

61

1355

312

16

342

74

25

1203

118

381

21

66

35

538

346

203

422

22

251

492

0% 20% 40% 60% 80% 100%





















Ministerijos

Mažiau nei 3 metai 3 (imtinai) – 6 6 (imtinai) - 9 9 (imtinai) - 12 12 (imtinai) - 15 15 (imtinai) - 18 18 (imtinai) - 21 21 (imtinai) - ir daugiau

Valstybės tarnautojų ir darbuotojų pagal darbo sutartis santykis

2012 m. valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose buvo 21890 darbuotojų, dirbančių

pagal darbo sutartis. 2012 m. lyginant su 2011 m., darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičius

sumažėjo 120 asmenimis. 2011 m. lyginant su 2010 m., darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis

skaičius sumažėjo 445 darbuotojais, dirbančiais pagal darbo sutartį.

32

Analizuojant valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, santykį pagal

įstaigų grupes, pastebėtina, kad mažiausiai darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, yra įstaigose,

pavaldžiose Švietimo ir mokslo ministerijoje (kaip ir 2011 m bei 2010 m.) bei ministrų valdymo

sritims nepriskirtose valstybės institucijose ir įstaigose: Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo

tarnyboje, Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcijoje, Viešųjų pirkimų tarnyboje ir

Vyriausioje administracinių ginčų komisijoje.

24 pav. Valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičiaus santykis pagal

įstaigų grupes 2012 m.

24,7%

28,7%

40,4%

45,0%

46,3%

50,8%

53,1%

58,8%

62,7%

63,4%

63,5%

70,6%

71,4%

75,9%

76,2%

80,3%

80,7%

80,8%

84,5%

91,6%

94,0%

75,3%

71,3%

59,6%

55,1%

53,7%

49,3%

46,9%

41,2%

37,4%

36,6%

36,5%

29,4%

28,6%

24,1%

23,8%

19,7%

19,3%

19,2%

15,5%

8,4%

6,0%














Ministerijos








Valstybės tarnautojai (be statutinių) Darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis

Atsižvelgiant į tai, kad neanalizuojami duomenys apie statutinių valstybės tarnautojų

pasiskirstymą pagal įstaigų grupes, vertinant nestatutinių valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių

pagal darbo sutartį, santykį įstaigose, pavaldžiose Vidaus reikalų ministerijai, įstaigose pavaldžiose

Teisingumo ministerijai, ir kitose įstaigose yra svarbu atkreipti dėmesį ir nagrinėjant duomenis

įvertinti tai, jog šiose įstaigose eina pareigas atitinkami statutiniai valstybės tarnautojai.

33

25 pav. Valstybės tarnautojų santykis su darbuotojais dirbančiais pagal darbo sutartį 2010 - 2012 m.

61,0%

61,3%

65,2%

73,4%

78,2%

75,1%

80,9%

51,6%

54,7%

55,6%

52,8%

45,6%

34,2%

29,0%

82,1%

78,9%

86,4%

94,7%

24,9%

61,2%

62,1%

66,3%

73,3%

77,0%

75,6%

82,0%

51,1%

55,3%

58,5%

47,0%

44,5%

37,6%

24,0%

28,8%

81,1%

40,0%

80,4%

84,2%

94,0%

62,7%

63,4%

63,5%

70,6%

75,9%

76,2%

80,3%

50,8%

53,1%

58,8%

46,3%

45,0%

40,4%

28,7%

80,7%

71,4%

80,8%

84,5%

94,0%

91,6%

24,7%Įstaigos, pavaldžios Krašto apsaugos ministerijai













Ministerijos








2012 m.

2011 m.

2010 m.

2012 m. lyginant su 2011 m. ir 2010 m. nestatutinių valstybės tarnautojų santykis su

darbuotojais, dirbančiais pagal darbo sutartį, valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose keitėsi

nežymiai – valstybės tarnautojų skaičius nežymiai sumažėjo daugumoje įstaigų (bene ryškiausiai

įstaigose, pavaldžiose Kultūros ministerijai, bei įstaigose, pavaldžiose Vidaus reikalų ministerijoje,

Valstybės tarnautojai:

34

Seimo kanceliarijoje bei įstaigose, atskaitingose Seimui, Ministro Pirmininko tarnyboje ir įstaigose,

atskaitingose Vyriausybei ir kt.), išskyrus kelias institucijas ir įstaigas, kuriose valstybės tarnautojų

lyginant su darbuotojais, dirbančiais pagal darbo sutartį, kiek padaugėjo (įstaigose, pavaldžiose

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, teismuose ir prokuratūrose bei įstaigose, pavaldžiose

Krašto apsaugos ministerijai).

2012 m. visoje Lietuvoje esančiose valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose buvo 21890

darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, ir 29131 nestatutinis valstybės tarnautojas.

Iš 29131 nestatutinių valstybės tarnautojų 28149 buvo karjeros valstybės tarnautojai, 675 -

politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, 307 - įstaigų vadovai. Lyginant su

2011 m., darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, ir tarnautojų skaičius 2012 m. sumažėjo 455

asmenimis: 335 nestatutiniais valstybės tarnautojais ir 120 darbuotojų, dirbančių pagal darbo

sutartį.

Vilniaus mieste 2012 m. buvo 47,1% visų nestatutinių valstybės tarnautojų.

Kaip ir ankstesniais metais, 2012 m. daugiausiai – t.y. 6656 valstybės tarnautojai (22,8 proc. visų

valstybės tarnautojų) ėjo pareigas savivaldybių institucijose ir įstaigose.

2012 m. daugiausia valstybės tarnautojų užėmė 9 kategorijos pareigybes (13,9 proc. visų

valstybės tarnautojų) ir 12 kategorijos pareigybes (13,7 proc. visų valstybės tarnautojų).

Įstaigų vadovai ir jų pavaduotojai 2012 m. sudarė 1,9 proc. visų nestatutinių valstybės tarnautojų,

struktūrinių padalinių vadovai ir jų pavaduotojai – 20,5 proc., politinio (asmeninio) pasitikėjimo

tarnautojai, patarėjai ir atašė – 7,5 proc., likusią ir didžiausią dalį visų nestatutinių valstybės

tarnautojų sudarė vyriausieji specialistai, vyresnieji specialistai ir specialistai (vyriausieji

specialistai 2012 m. sudarė 48,2 proc. visų valstybės tarnautojų).

Daugiau kaip trečdalis (33,2 proc.) nestatutinių valstybės tarnautojų buvo 51 – 65 m. amžiaus.

Lyginant su ankstesniais metais šio amžiaus valstybės tarnautojų grupė kasmet vis auga, o 18 –

30 m. amžiaus ir 41 – 50 m. amžiaus valstybės tarnautojų skaičius mažėja. Nestatutinių valstybės

tarnautojų vidutinis amžius 2012 m. buvo 4 metais didesnis nei visų Lietuvos gyventojų vidutinis

amžius: valstybės tarnautojų vidutinis amžius buvo 44,4 metai: moterų – beveik 44 metai , vyrų

– beveik 46 metai.

Moterų skaičius valstybės tarnyboje didėja, o vyrų skaičius mažėja: 2012 m. moterys sudarė

75,5 proc. visų nestatutinių valstybės tarnautojų, vyrai – 24,5 proc. visų nestatutinių valstybės

tarnautojų (2011 m. atitinkamai 75,1 proc. ir 24,9 proc., 2010 m. – 74,7 proc. ir 25,3 proc. visų

tais metais valstybės tarnautojų).

35

Vidutinis valstybės tarnautojų tarnybos stažas 2012 m. siekė 10,65 metus. Didžiausią vidutinį

valstybės tarnybos stažą (t.y. 15,9 m.) turėjo įstaigų vadovų pavaduotojai ir įstaigų vadovai

(13,8 m.), o mažiausią vidutinį valstybės tarnybos stažą (5 m.) turėjo politinio (asmeninio)

pasitikėjimo valstybės tarnautojai.

36,6 proc. visų valstybės tarnautojų turėjo nuo 3 iki 9 metų valstybės tarnybos stažą: 21,6 proc.,

t.y. 6281 valstybės tarnautojo, tarnybos stažas buvo nuo 3 iki 6 metų ir 15,0 proc., t.y. 4376

valstybės tarnautojų, tarnybos stažas buvo nuo 6 iki 9 metų. 21,4 proc. visų valstybės tarnautojų

turėjo 18 metų ir didesnį valstybės tarnybos stažą.

VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ PAREIGYBIŲ SKAIČIUS IR PAREIGYBIŲ APRAŠYMAI

Didžiausias leistinas pareigybių skaičius

Nuo 2012 m. kovo 1 d. įsigaliojo Valstybės tarnybos įstatymo nuostata, kuria ministrams

pavesta tvirtinti didžiausią leistiną pareigybių skaičių jų valdymo sritims priskirtose atskirose

įstaigose prie ministerijų bei kitose priskirtose valstybės institucijose ir įstaigose, neviršijant

Vyriausybės patvirtinto bendro didžiausio leistino pareigybių skaičių atitinkamo ministro valdymo

sritims priskirtose įstaigose prie ministerijos bei kitose priskirtose valstybės institucijose ir įstaigose.

Atsižvelgiant į tai, buvo patvirtinta nauja Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko tarnybos,

ministerijų, Vyriausybės įstaigų, Vyriausybės atstovų tarnybų, ministrų valdymo sritims nepriskirtų

valstybės institucijų ir įstaigų ir bendras įstaigų prie ministerijų ir ministrų valdymo sritims priskirtų

valstybės institucijų ir įstaigų didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal

darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus

darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ir gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos

struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų

(išskyrus techninės paramos lėšas), pareigybių skaičiaus sąrašo5 redakcija. Šis pakeitimas leidžia

užtikrinti greitesnį ir efektyvesnį sprendimų priėmimą žmogiškųjų išteklių paskirstymo srityje.

Registro duomenimis, 2012 m. patvirtintas bendras didžiausias leistinas pareigybių skaičius,

kurį nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė buvo 59595, o tai yra 0,2 proc. (110 pareigybių)

daugiau nei 2011 m. ir 1,7 proc. (1020 pareigybėmis) mažiau lyginant su 2010 m. Tokį skaičiaus

sumažėjimą 2011 m. lėmė apskričių viršininkų administracijų panaikinimas 2010 m.

5Žin., 2012, Nr. 27-1225 (2012-03-03)

36

26 pav. bendro didžiausias leistinas pareigybių skaičius įstaigose, kurioms didžiausią leistiną

pareigybių skaičių nustato Vyriausybė, pokytis 2010-2012 metais

60615

5948559595

58800

59000

59200

59400

59600

59800

60000

60200

60400

60600

60800

2010 m. 2011 m. 2012 m.

Duomenys apie Seimo valdybos, Respublikos Prezidento savivaldybių tarybų patvirtintus

bendrus didžiausius leistinus pareigybių skaičius Registre nekaupiami.

Patvirtintos pareigybės

2012 m. Registro duomenimis valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose buvo

patvirtinta 76 910 pareigybių. Iš jų – 29 895 nestatutinių valstybės tarnautojų pareigybės, 25 795 –

statutinių valstybės tarnautojų pareigybės ir 21 219 darbuotojų dirbančių pagal darbo sutartis

pareigybės. Lyginant su 2011 metais patvirtintų pareigybių skaičius mažėjo nežymiai – 54

pareigybėmis, lyginant su 2010 m. patvirtintų pareigybių skaičius sumažėjo 1566 pareigybėmis. 2012

m. lyginant tiek su 2011 m. tiek ir su 2010 m. augo nestatutinių valstybės tarnautojų pareigybių

skaičius, mažėjo statutinių valstybės tarnautojų ir darbuotojų pagal darbo sutartis pareigybių skaičius.

37

27 pav. Patvirtintų visų valstybės tarnautojų ir darbuotojų pareigybių skaičius 2010-2012 m.

2676729340

2162122064

29645

2600325795

21219

29895

0

5000

10000

15000

20000

25000

30000

35000

Nestatutinių valstybės

tarnautojų pareigybės

Statutinių valstybės

tarnautojų pareigybės

Darbuotojų pareigybės

2010 m. 2011 m. 2012 m.

Analizuojant patvirtintų pareigybių skaičių pagal jas tvirtinantį subjektą, matyti, kad 2012

m. 74,4 proc. patvirtintų pareigybių buvo įstaigose, kurioms didžiausią leistiną skaičių nustato

Vyriausybė. Lyginant su 2011 m., šis skaičius nežymiai išsaugo, o lyginant su 2010 m. – sumažėjo.

Pastaruosius trejus metus auga patvirtintų pareigybių skaičius savivaldybės institucijose ir

įstaigose.

28 pav. Patvirtintų pareigybių skaičius pagal tvirtinantį subjektą 2010-2012 m.

58918 57087 57244

13894 14346 14469

5664 5531 5196

0

10000

20000

30000

40000

50000

60000

70000

80000

90000

2010 m. 2011 m. 2012 m.

Patvirtintų pareigybių skaičius įstaigose, kurioms didžiausią leistiną pareigybių skaičių

nustato kiti subjektai (Seimo valdyba, Respublikos Prezidentas ir kt.)


nustato savivaldybių tarybos


nustato Vyriausybė

38

Užimtos pareigybės

Registro duomenimis 2012 m. valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose buvo

užimtos 70 457 pareigybės. Iš jų – 52 274 pareigybės įstaigose, kurioms didžiausią leistiną

pareigybių skaičių nustato Vyriausybė. Čia buvo užimtos 11 030 darbuotojų pagal darbo sutartis

pareigybės, 22 816 statutinių valstybės tarnautojų pareigybės ir 18 428 nestatutinių valstybės

tarnautojų pareigybės.

Savivaldybių institucijose ir įstaigose buvo užimtos 13 718 pareigybės. Iš jų – 7283

darbuotojų pagal darbo sutartį pareigybės ir 6435 nestatutinių valstybės tarnautojų pareigybės.

Analizuojant užimtų pareigybių skaičius pagal subjektą, tvirtinantį didžiausią leistiną

pareigybių skaičių, pastebima, kad užimtų pareigybių skaičius įstaigose, kurioms didžiausią leistiną

pareigybių skaičių nustato Vyriausybė, mažėja: 2012 m. lyginant su 2011 m. sumažėjo 202

pareigybėmis, dar didesnis mažėjimas – 2827 pareigybėmis – pastebimas lyginant su 2010 m.

Įstaigose, kurioms didžiausią leistiną skaičių tvirtina kiti subjektai, užimtų pareigybių skaičius taip

pat mažėja.

Užimtų pareigybių skaičius savivaldos institucijose ir įstaigose auga: 2012 m. lyginant su

2011 m. išaugo 203 pareigybėmis, o lyginant su 2010 m. – 571 pareigybe.

29 pav. Užimtų pareigybių skaičius pagal didžiausią leistiną pareigybių skaičių nustatantį subjektą

2010-2012m.

55101 52476 52274

1314713515 13718

5149 5036 4465

0

10000

20000

30000

40000

50000

60000

70000

80000

2010 m. 2011 m. 2012 m.

Užimtų pareigybių skaičius įstaigose, kurioms didžiausią leistiną pareigybių skaičių nustato kiti subjektai

(Seimo valdyba, Respublikos Prezidentas ir kt.)

Užimtų pareigybių skaičius įstaigose, kurioms didžiausią leistiną pareigybių skaičių nustato savivaldybių

tarybos

Užimtų pareigybių skaičius įstaigose, kurioms didžiausią leistiną pareigybių skaičių nustato Vyriausybė

39

Analizuojant pareigybių skaičius Vyriausybės reguliavimo srityje, pastebima, kad lyginant

su nustatytu didžiausiu leistinu pareigybių skaičiumi mažėja užimtų pareigybių skaičius: 2010 m.

buvo užimtos 90,9 proc. didžiausio leistino pareigybių skaičiaus pareigybių, 2011 m. - 88,2 proc., o

2012 m. - 87,7 proc.

Pastebėtina, kad įstaigose patvirtinama daugiau nei 95 proc. joms nustatyto didžiausio

leistino pareigybių skaičiaus pareigybių: 2010 m. patvirtinta 97,2 proc. didžiausio leistino pareigybių

skaičiaus, 2011 m. – 95,9 proc., 2012 m. – 96,0 proc.

30 pav. Pareigybių skaičius Vyriausybės reguliavimo srityje 2010-2012 m.

6061559485 59595

58918

57087 57244

55101

52476 52274

48000

50000

52000

54000

56000

58000

60000

62000

2010 m. 2011 m. 2012 m.

Didžiausias leistinas pareigybių skaičius patvirtintas Vyriausybės

Patvirtintų pareigybių skaičius įstaigose, kurioms didžiausią leistiną pareigybių skaičių nustato Vyriausybė

Užimtų pareigybių skaičius įstaigose, kurioms didžiausią leistiną pareigybių skaičių nustato Vyriausybė

Analizuojant patvirtintų ir užimtų pareigybių santykį savivaldybės institucijose ir įstaigose,

pastebėtina, kad per pastaruosius trejus metus šis santykis yra stabilus ir sudaro apie 94 proc.

40

31 pav. Pareigybių skaičius savivaldoje ir kitų subjektų reguliavimo srityje 2010-2012 m.

13894 14346 14469

5664 5531 5196

13147 13515 13718

446550365149

0

2000

4000

6000

8000

10000

12000

14000

16000

2010 m. 2011 m. 2012 m.



Užimtų pareigybių skaičius įstaigose, kurioms didžiausią leistiną pareigybių skaičių




Užimtų pareigybių skaičius įstaigose, kurioms didžiausią leistiną pareigybių skaičių


Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymai

2012 m. birželio 5 d. priimtame Valstybės tarnybos įstatymo 31, 4, 9, 11, 13, 14, 15, 16, 161,

17, 22, 29, 30, 311, 32, 34, 41, 43, 44, 46, 47, 48, 49, 50, 51 straipsnių pakeitimo ir papildymo

įstatyme įtvirtinta, kad pareigybių aprašymuose negalės būti nustatyti tokie specialieji reikalavimai,

kurie nebūtini nustatytoms funkcijoms atlikti.

Valstybės tarnybos departamentas vertina valstybės tarnautojų pareigybių, į kurias numatyta

skelbti konkursus, pareigybių aprašymų atitiktį Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir

vertinimo metodikoje nustatytiems reikalavimams. Per 2012 m. buvo vertinti 2612 pareigybių

aprašymai. Iš jų 768 pareigybių aprašymai (t.y. 29,4 proc.) visų pateiktų pareigybių aprašymų

neatitiko nustatytų reikalavimų ir buvo gražinti tikslinti. Vertinant pareigybių aprašymus buvo

užfiksuota 812 klaidų (kai kuriuose pareigybių aprašymuose buvo daugiau nei viena klaida).

Dažniausiai pasitaikančios klaidos – netiksliai nustatyti specialieji reikalavimai (45,3 proc. visų

klaidų), nustatyti pertekliniai reikalavimai (24,6 proc. visų klaidų), neteisingai suformuluotas

pareigybės pavadinimas (22,5 proc. visų klaidų).

41

2012 m. vykdant Valstybės tarnybos įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimo

valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose kontrolę buvo nustatyti 43 Valstybės tarnybos

įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų pažeidimai valstybės tarnautojų pareigybių srityje.

Lietuvoje yra decentralizuota personalo valdymo sistema, įstaigų vadovai atsako už jų

vadovaujamoms institucijoms ar įstaigoms keliamų uždavinių įgyvendinimą ir tai lemia atitinkamų

įstaigų vadovų teisę savarankiškai valdyti įstaigos žmogiškuosius išteklius. Valdydami

žmogiškuosius išteklius įstaigų vadovai turi teisę pagal reglamentuotą tvarką asmenims,

pretenduojantiems į įstaigos valstybės tarnautojo pareigas, nustatyti specialiuosius reikalavimus,

tačiau tai, kad trečdalis pateikiamų pareigybės aprašymų neatitinka teisės aktuose nustatytų

reikalavimų sąlygoja būtinybę susisteminti Lietuvos valstybės tarnautojų vykdomas funkcijas ir

parengti valstybės tarnautojų pareigybių aprašymų katalogą, padėsiantį įstaigose geriau parengti

valstybės tarnautojų pareigybių aprašymus, objektyviau įvertinti pareigybes.

Vyriausybės reguliavimo srityje lyginant su nustatytu didžiausiu leistinu pareigybių skaičiumi

mažėja užimtų pareigybių skaičius: 2010 m. buvo užimtos 90,9 proc. didžiausio leistino

pareigybių skaičiaus pareigybių, 2011 m. - 88,2 proc., o 2012 m. - 87,7 proc.

Savivaldybės institucijose ir įstaigose patvirtintų ir užimtų pareigybių santykis yra stabilus:

užimtos pareigybės sudaro apie 94 proc. patvirtintų pareigybių.

Beveik trečdalis valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose parengiamų valstybės

tarnautojų pareigybės aprašymų neatitinka teisės aktų reikalavimų ir yra gražinami tikslinti.

PRIĖMIMAS Į VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ PAREIGAS IR ATLEIDIMAS

Registro duomenimis, 2012 m. valstybės tarnautojų atleidimo atvejų skaičius 61 atveju viršijo

priėmimo atvejų skaičių. Šis skaičius pastaruosius trejus metus mažėja: 2010 m. atleidimo atvejų

buvo 1110 atvejais daugiau nei priėmimo atvejų, o 2011 m. – 627 atvejais.

2012 m. Registre buvo užregistruoti 4293 priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas atvejai, iš

kurių 1936 atvejais į pareigas priimta konkurso būdu ir 2357 atvejais – be konkurso. Palyginus su

2011 m., priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas bendras atvejų skaičius padidėjo 12,5 proc., o

palyginus su 2010 m. – 74 proc.

42

2012 m. Registre įregistruoti 4354 valstybės tarnautojų atleidimo iš pareigų atvejai. Lyginant

su 2011 m., 2012 m. atleidimų skaičius sumažėjo 2 proc. (2011 m. buvo 4443 atleidimo atvejų, t. y.

89 atleidimo atvejais daugiau nei 2012 m.), o lyginant su 2010 m., 2012 m. atleidimų skaičius

padidėjo 21,7 proc. (2010 m. – 3577 atleidimo atvejų, t. y. 777 atleidimo atvejais mažiau nei 2012

m.).

32 pav. Valstybės tarnautojų priėmimo ir atleidimo iš pareigų atvejų skaičiaus pokytis 2010-2012 m.

2467

38163577

4443

4293

4354

0

500

1000

1500

2000

2500

3000

3500

4000

4500

5000

2010 m. 2011 m. 2012 m.

Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas atvejų skaičius

Atleidimo iš valstybės tarnautojo pareigų atvejų

skaičius

Analizuojant pastarųjų trejų metų Registro duomenis susijusius su valstybės tarnautojų

priėmimu ir atleidimu, pastebima, kad auga konkurso būdu priimamų valstybės tarnautojų skaičius,

2011 m. išaugęs atsistatydinimo savo noru atvejų skaičius 2012 m. kiek sumažėjo. 2012 m., lyginant

su 2011 m. ir 2010 m. sumažėjo valstybės tarnautojo pareigybės panaikinimo atvejų. Atitinkamai

mažėja atleidimo iš valstybės tarnautojo pareigų dėl pareigybės panaikinimo atvejų skaičius: jeigu

2010 m. atleidimo dėl pareigybės panaikinimo atvejai sudarė 28,8 proc. visų atleidimo atvejų, tai

2012 m. šis santykis yra pakitęs: 5,9 proc. visų atleidimo atvejų sudaro atleidimas dėl pareigybės

panaikinimo. Pastebėtina, kad didžioji dalis valstybės tarnautojų, kurių pareigybė naikinama,

perkeliami į kitas pareigas, taip išsaugant turimus žmogiškuosius išteklius ir pritaikant jų žinias ir

įgūdžius kitose pareigose.

43

33 pav. Priėmimo konkurso būdu ir atsistatydinusių savo noru atvejų skaičių bei perkėlimo dėl

pareigybės panaikinimo ir atleidimo dėl pareigybės panaikinimo atvejų skaičių pokytis 2010-2012 m.

703

1505

1936

2470

3442

934

1641

2173 2047

1029783

258

0

500

1000

1500

2000

2500

3000

3500

4000

2010 m. 2011 m. 2012 m.

Priimta konkurso būdu Perkelta dėl pareigybės panaikinimo

Atsistatydinę savo noru Atleista dėl pareigybės panaikinimo

Priėmimas

2012 m. lyginant su 2011 m. 28,6 proc. (431 atveju) padidėjo priėmimo konkurso būdu

atvejų, 52 proc. (291 atvejais) padidėjo priėmimo be konkurso atvejų, bei 14 proc. (245 atvejais)

sumažėjo pakaitinių valstybės tarnautojų priėmimo atvejų.

2012 m. palyginus su 2010 m., 2,7 karto (1233 atvejais) išaugo priėmimo konkurso būdu

atvejų skaičius, 5 kartus (1893 atvejais) išaugo priėmimo be konkurso atvejų, o pakaitinių valstybės

tarnautojų priėmimo atvejų skaičius padidėjo 15,9 proc. (207 atvejais).

34 pav. Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas atvejų skaičius 2010-2012 m.

703

15051936464

559

850

1300

1752

1507

0

500

1000

1500

2000

2500

3000

3500

4000

4500

5000

2010 m. 2011 m. 2012 m.

Pakaitinių valstybės tarnautojų priėmimo atvejų skaičius

Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas be konkurso atvejų skaičius

Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas konkurso būdu atvejų skaičius

44

2012 m. 93 proc. priėmimo be konkurso atvejų sudarė priėmimo į politinio (asmeninio)

pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas atvejai. Daugiausiai tokių atvejų buvo Seimo kanceliarijoje

ir įstaigose, atskaitingose Seimui, (690 atvejų), ministerijose (57 atvejai) bei savivaldos institucijose

ir įstaigose (34 atvejai). 2012 m. palyginus su 2011 m. bendras politinio (asmeninio) pasitikėjimo

valstybės tarnautojų skaičius penktadaliu išaugo (24,2 proc.). Kaip jau minėta, 2012 m. vyko Seimo

rinkimai, po kurių keičiasi politinio(asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų komandos.

Analizuojant Registro duomenis apie pakaitinių valstybės tarnautojų priėmimą, pastebima,

kad lyginant su 2011 m., 2012 m. pakaitinių valstybės tarnautojų priėmimo atvejų skaičius beveik

visose įstaigų grupėse sumažėjo: daugiausiai sumažėjo įstaigose, pavaldžiose Ūkio ministerijai –73,3

proc., Ministro Pirmininko tarnyboje ir įstaigose, atskaitingose Vyriausybei – 61 proc., įstaigose,

pavaldžiose Krašto apsaugos ministerijai – 52,6 proc., tačiau įstaigose, pavaldžiose Aplinkos

ministerijai pakaitinių valstybės tarnautojų priėmimo atvejų skaičius išaugo 2 kartus, įstaigose,

pavaldžiose Kultūros ministerijai – 75 proc., įstaigose, pavaldžiose Teisingumo ministerijai – 33,3

proc.

2012 m. iš 1936 priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas konkurso būdu atvejų, 21 atvejais

buvo priimta į įstaigos vadovų ir jų pavaduotojų pareigas, o 1922 atvejais – į karjeros valstybės

tarnautojo pareigas (99,3 proc. visų priimtų konkurso būdu). 2011 m. iš 1505 priėmimo į valstybės

tarnautojo pareigas konkurso būdu atvejų, 27 atvejais buvo priimta į įstaigos vadovų ir jų

pavaduotojų pareigas, o 1478 atvejais – į karjeros valstybės tarnautojo pareigas (98,7 proc. visų

priimtų konkurso būdu), 2010 m. iš 703 priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas konkurso būdu

atvejo, 30 atvejų buvo priimta į įstaigos vadovo pareigas, o 673 atvejais (95,7 proc. visų priimtų

konkurso būdu) – į karjeros valstybės tarnautojo pareigas. Priėmimo konkurso būdu į įstaigos vadovo

pareigas sumažėjo, tačiau per pastaruosius metus sumažėjo ir pačių įstaigų vadovų skaičius.

2012 m. į valstybės tarnautojo pareigas konkurso būdu pirmą kartą buvo priimti 51 proc.

visų konkurso būdu priimtų valstybės tarnautojų (989 asmenų). 2011 m. į valstybės tarnautojo

pareigas konkurso būdu pirmą kartą buvo priimti 46,4 proc. visų konkurso būdu priimtų valstybės

tarnautojų (699 asmenų), 2010 m. – 49,8 proc. visų konkurso būdu priimtų valstybės tarnautojų (350

asmenys). Taigi, galima pastebėti, kad į valstybės tarnybą 2012 m. atėjo daugiau naujų žmonių, t.y.

tų, kurie prieš tai nebuvo valstybės tarnautojais.

2012 m. palyginus su 2010 m. konkurso būdu priimtų valstybės tarnautojų atvejų skaičius

visose įstaigų grupių taip pat padidėjo.

45

35 pav. Konkurso būdu priimtų valstybės tarnautojų skaičius pagal įstaigų grupes 2010-2012 m.

0

4

6

0

11

6

6

14

0

20

15

28

1

26

76

41

127

65

41

59

156

1

5

6

1

37

11

21

15

0

47

37

47

24

81

147

93

207

174

121

104

326

1

6

7

9

15

18

26

30

32

45

50

52

58

99

145

147

163

183

185

211

454

0 50 100 150 200 250 300 350 400 450 500









Ministrų valdymo sritims nepriskirtos valstybės institucijos ir

įstaigos









Ministerijos




2010 2011 2012

Konkursų skelbimas

2012 m. Valstybės tarnybos departamento paskelbtų konkursų skaičius lyginant su 2011 m.

išaugo 22,8 proc. t.y. 2012 m. paskelbti 2514 konkursai į valstybės tarnautojo pareigas, 2011 m. –

2047 konkursai. 2012 m. lyginant su 2010 m. Valstybės tarnybos departamento paskelbtų konkursų

skaičius padidėjo daugiau nei du kartus.

Daugiausia konkursų į valstybės tarnautojo pareigas 2012 m. buvo paskelbta savivaldybių

institucijose ir įstaigose – 553 (22 proc. visų paskelbtų konkursų) ir įstaigose, pavaldžiose Socialinės

apsaugos ir darbo ministerijai – 254 (10,1 proc. visų paskelbtų konkursų). Lyginant su 2011 m. 16,4

proc. konkursų skaičius išaugo savivaldybių institucijose ir įstaigose.

46

Neįvykę konkursai 2012 m. sudaro 12,5 proc. visų paskelbtų konkursų į valstybės tarnautojo

pareigas (2011 m. - 12,4 proc. paskelbtų konkursų, 2010 m. – 13,4 proc. paskelbtų konkursų).

2012 m. dažniausia nurodoma konkurso neįvykimo priežastis – nebuvo pretendentų (4,9 proc.

paskelbtų konkursų), tuo tarpu 2011 m. - į pareigas priimančio asmens sprendimu konkursas

atšauktas (3,7 proc. paskelbtų konkursų), 2010 m. – nebuvo pretendentų (3,9 proc. paskelbtų

konkursų).

36 pav. Paskelbtų konkursų į valstybės tarnautojo pareigas ir neįvykusių konkursų santykis 2010-

2012 m.

1099

2047

2514

147254 313

0

500

1000

1500

2000

2500

3000

2010 m. 2011 m. 2012 m.

Paskelbta konkursų Neįvyko konkursų

37 pav. Neįvykusių konkursų skaičius pagal neįvykimo priežastis 2010-2012 m.

43

2212

28

42

73

31

16

55

76

3

124

3237

6251

7

0

20

40

60

80

100

120

140

Nebuvo

pretendentų

Pretendentai

neatitiko bendrųjų

ir specialiųjų

reikalavimų

Pretendentai

neatvyko į

konkursą

Nei vienas

pretendentas

nesurinko

reikiamo balų

skaičiaus

Į pareigas

priimančio asmens

sprendimu

konkursas

atšauktas

Neleista toliau

dalyvauti

egzamine

žodžiu,nustačius,

kad pretendentas

neatitinka užsienio

k. reikalavimo2010 m. 2011 m. 2012 m.

47

2012 m. vykdant Valstybės tarnybos įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimo valstybės

ir savivaldybių institucijose ir įstaigose kontrolę daugiausia buvo nustatyti 3 Valstybės tarnybos

įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų pažeidimai valstybės tarnautojų priėmimo srityje.

Per 2012 m. Valstybės tarnybos departamento specialistai dalyvavo 48 pretendentų į valstybės

tarnautojo pareigas konkursų komisijų darbe stebėtojų teisėmis 17 įstaigų. Buvo nustatytas 1

pažeidimas.

Atleidimas

Dažniausia atleidimo priežastis išlieka atsistatydinimas savo noru. 2012 m. Registre įregistruoti

2047 atsistatydinimo iš valstybės tarnautojo pareigų savo noru atvejai (47,0 proc. visų atleidimo

atvejų). 1938 atvejais valstybės tarnautojai atleisti pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1

dalies 6 punktą6 (44,5 proc. visų atleidimo atvejų). 258 atvejais valstybės tarnautojai iš pareigų

atleisti panaikinus pareigybę (5,9 proc. visų atleidimo atvejų).

Lyginant su ankstesniais metais, pastebima, kad 2012 m. žymiai sumažėjo valstybės tarnautojų

atleidimo atvejų dėl pareigybės panaikinimo, šiek tiek sumažėjo atsistatydinimo savo noru atvejų,

tačiau padidėjo atleidimo atvejų pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 6 punktą.

Pažymėtina, kad 2012 m. įvykus Seimo rinkimai, keitėsi politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės

tarnautojai. Šių tarnautojų atleidimo pagrindas - pasibaigus į pareigas priėmusio subjekto

įgaliojimams – yra nustatytas būtent Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 6 punkte.

6 Valstybės tarnautojai atleidžiami iš pareigų, kai pasibaigia pakaitinio valstybės tarnautojo priėmimo laikas arba

valstybės tarnautojui sueina 65 metai ar baigiasi jo tarnybos pratęsimo terminas, arba baigiasi politinio (asmeninio)

pasitikėjimo valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimai.

48

38 pav. Valstybės tarnautojų, atleistų iš valstybės tarnautojų pareigų, skaičiaus dinamika 2010-

2012 m.

3577

1641

1041807

4443

2173

783

1354

4354

2047

258

1938

0

500

1000

1500

20002500

3000

3500

4000

4500

5000

Bendras atleidimo iš

valstybės tarnautojo

pareigų atvejų skaičius

Atsistatydinimo savo

noru iš valstybės

tarnautojo pareigų atvejų

skaičius

Atleidimo dėl pareigybės

panaikinimo atvejų

skaičius

Atleidimo atvejų,

pasibaigus pakaitinio

tarnautojo priėmimo laikui

arba v.tarnautojui suėjus

65 m. ar pasibaigus jo

tarnybos pratęsimo laikui,

ar pasibaigus politinio

(asmen.) pasitikėjimo

tarnautoją į pareigas

priėmusio subjekto

įgaliojimams, skaičius

2010 m. 2011 m. 2012 m.

Analizuojant atsistatydinimo savo noru atvejus, pastebima, kad 2012 m. lyginant su 2011 m. šis

skaičius sumažėjo 5,8 proc. (126 atvejais mažiau), o lyginant su 2010 m. šis skaičius išaugo 24,7

proc. (406 atvejais daugiau). 2012 m. 1 atsistatydinimo savo noru atvejis teko 14,2 valstybės

tarnautojams, 2011 m., – 13,3 valstybės tarnautojams, 2010 m. – 17,8 valstybės tarnautojams.

Analizuojant ministerijų valstybės tarnautojų skaičių ir atsistatydinimo savo noru atvejų

skaičių, pastebima, kad daugiausia atsistatydinimo savo noru atvejų skaičių (įvertinant valstybės

tarnautojų skaičių) buvo Kultūros ministerijoje, Ūkio ministerijoje ir Energetikos ministerijoje.

49

39 pav. Valstybės tarnautojų skaičius ir atsistatydinimo savo noru atvejų skaičius ministerijose

2012 m.

219

65

438

192

89

173

156

168

192

152

205

172

179

304

19

13

50

13

28

12

17

15

9

17

39

18

15

21

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija

Lietuvos Respublikos energetikos ministerija

Lietuvos Respublikos finansų ministerija

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija

Lietuvos Respublikos kultūros ministerija

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo

ministerija

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija

Lietuvos Respublikos ūkio ministerija

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija

Valstybės tarnautojų skaičius Atsistatydinusių savo noru skaičius

2012 m. žymiai sumažėjo valstybės tarnautojų atleidimo dėl pareigybės panaikinimo atvejų.

Daugiausiai atleistų valstybės tarnautojų dėl pareigybės panaikinimo buvo įstaigose, pavaldžiose

Žemės ūkio ministerijai – 83 valstybės tarnautojų atleidimo atvejai (32,2 proc. visų atleidimo dėl

pareigybės panaikinimo atvejų). Pažymėtina, kad 2012 m. vyko struktūriniai pertvarkymai

Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos.

2012 m., lyginant su 2011 m. sumažėjo valstybės tarnautojų atleidimo kitais Valstybės tarnybos

įstatymo 44 straipsnyje nurodytais atleidimo pagrindais atvejų skaičius: 2012 m. jie sudarė 2,5 proc.

visų atleidimo atvejų (111 valstybės tarnautojų atleidimo atvejai), 2011 m. – 3 proc. visų atleidimo

atvejų (buvo atleisti 133 valstybės tarnautojai).

Pastebėtina, kad nuo naujo atleidimo pagrindo – šalių susitarimu – įsigaliojimo iki 2012 m.

pabaigos, Registre užregistruoti 38 valstybės tarnautojo atleidimo atvejai šiuo pagrindu.

Viena iš Valstybės tarnybos departamento funkcijų yra prižiūrėti, kaip įgyvendinami

Valstybės tarnybos įstatymas ir su juo susiję teisės aktai. Atsižvelgiant į tai, Valstybės tarnybos

50

departamentas yra kviečiamas dalyvauti teisminiuose ginčuose kaip tretysis suinteresuotas asmuo.

Įvertinus atstovautų bylų dalyką, galima daryti išvadą, kad daugiausia bylų yra dėl neteisėto valstybės

tarnautojo atleidimo iš pareigų panaikinant pareigybę arba skiriant tarnybinę nuobaudą.

Atlikta INFOLEX duomenų bazėje esančių Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau –

LVAT) nutarčių analizė, pasirenkant periodą nuo 2010 m. iki 2012 m. Rasti 88 LVAT sprendimai,

kuriuose ginčas dėl valstybės tarnautojų (be statutinių) atleidimo buvo išnagrinėtas iki galo ir

priimtas galutinis sprendimas - 33 bylose valstybės tarnautojų atleidimas pripažintas neteisėtu, t.y.

37,5 proc. besikreipusiųjų dėl atleidimo iš valstybės tarnautojo pareigų laimėjo ginčą.

Nustatyta, kad daugiausia bylų buvo dėl atleidimo iš valstybės tarnautojo pareigų Pagal Valstybės

tarnybos įstatymo 44 str. 1 d. 9 punktą (naikinant pareigybę) pagrindu – 54 bylos, iš kurių net 24

bylų LVAT sprendimuose atleidimas pripažintas neteisėtu. Tai reiškia, kad net 44,4 proc. teismo

sprendimų šiose bylose dėl atleidimo naikinant pareigybę buvo palankūs valstybės tarnautojui.

Antroje vietoje pagal bylų skaičių – valstybės tarnautojų atleidimas skiriant tarnybinę nuobaudą –

15 bylų, iš kurių 5 bylų LVAT sprendimuose atleidimas pripažintas neteisėtu.

Analizuojant pastarųjų trejų metų Registro duomenis susijusius su valstybės tarnautojų priėmimu

ir atleidimu, pastebima, kad auga konkurso būdu priimamų valstybės tarnautojų skaičius. 2012

m. į valstybės tarnautojo pareigas konkurso būdu pirmą kartą buvo priimti 51 proc. visų

konkurso būdu priimtų valstybės tarnautojų (989 asmenų).

Mažėja atleidimo iš valstybės tarnautojo pareigų dėl pareigybės panaikinimo atvejų skaičius:

jeigu 2010 m. atleidimo dėl pareigybės panaikinimo atvejai sudarė 28,8 proc. visų atleidimo

atvejų, tai 2012 m. šis santykis yra pakitęs: 5,9 proc. visų atleidimo atvejų sudaro atleidimas dėl

pareigybės panaikinimo. Pastebėtina, kad didžioji dalis valstybės tarnautojų, kurių pareigybė

naikinama, perkeliami į kitas pareigas, taip išsaugant turimus žmogiškuosius išteklius ir

pritaikant jų žinias ir įgūdžius kitose pareigose.

Dažniausia atleidimo priežastis išlieka atsistatydinimas savo noru. 2012 m. Registre įregistruoti

2047 atsistatydinimo iš valstybės tarnautojo pareigų savo noru atvejai (47,0 proc. visų atleidimo

atvejų).

Nuo naujo atleidimo pagrindo – šalių susitarimu – įsigaliojimo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m.

pabaigos, Registre užregistruoti 38 valstybės tarnautojo atleidimo atvejai šiuo pagrindu.

51

VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS

Teisė dirbti kitą darbą

Išanalizavus Registro duomenis galima teigti, kad valstybės tarnautojų, turinčių leidimą dirbti

kitą darbą, skaičius ir toliau auga. 2012 m. buvo išduoti 2076 leidimai dirbti kitą darbą, t. y. 9 proc.

daugiau nei 2011 m., o 2011 m. buvo išduotas 1891 leidimas dirbti kitą darbą, beveik 5 proc. daugiau

nei 2010 m.

2012 m. priimta 17 sprendimų neišduoti leidimo dirbti kitą darbą. 2011 m. tokių sprendimų

buvo 6, 2010 m. – 15.

Daugiausia – 7 sprendimai neišduoti leidimų dirbti kitą darbą 2012 m., kaip ir praeitais metais,

buvo priimta savivaldybių institucijose ir įstaigose. 4 sprendimai neišduoti leidimo dirbti kitą darbą

buvo priimti įstaigose, pavaldžiose Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, 2 sprendimai Ministro

Pirmininko tarnyboje ir įstaigose, atskaitingose Vyriausybei, po 1 sprendimą neišduoti leidimo dirbti

kitą darbą buvo priimti teismuose ir prokuratūrose, įstaigose, pavaldžiose Aplinkos ministerijai,

Sveikatos apsaugos ministerijai ir Žemės ūkio ministerijai.

40 pav. Išduotų leidimų dirbti kitą darbą skaičius ir sprendimų neišduoti leidimo dirbti kitą darbą

skaičius 2010-2012 m.

1792

15

1891

6

2076

17

0

500

1000

1500

2000

2500

2010 m. 2011 m. 2012 m.

Išduotų leidimų dirbti kitą darbą skaičius Sprendimai neišduoti leidimo dirbti kitą darbą

2012 m. daugiausia leidimų dirbti kitą darbą, kaip ir paskutinius praėjusius du metus, buvo

išduota savivaldybių institucijose ir įstaigose – 872 (42 proc. visų išduotų leidimų dirbti kitą darbą).

Įstaigose, pavaldžiose Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, ir Seimo kanceliarijoje ir

įstaigose, atskaitingose Seimui buvo priimta po 190 (9 proc. visų išduotų leidimų dirbti kitą darbą)

52

sprendimai išduoti leidimą dirbti kitą darbą. Ministerijose buvo priimti 136 (6,5 proc. visų išduotų

leidimų dirbti kitą darbą) sprendimai išduoti leidimą dirbti kitą darbą.

Valstybės tarnautojų, turinčių leidimą dirbti kitą darbą, skaičius ir toliau auga. 2012 m. buvo

išduoti 2076 leidimai dirbti kitą darbą, t. y. 9 proc. daugiau nei 2011 m.

42 proc. visų išduotų leidimų dirbti kitą darbą buvo išduota savivaldybių institucijose ir įstaigose

VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ KARJERA

Vienas iš svarbiausių būdų įgyvendinti Valstybės tarnybos įstatyme nustatytą teisę į karjerą

yra tarnybinės veiklos vertinimas. Vertinama karjeros valstybės tarnautojų, įstaigos vadovų (išskyrus

įstaigų vadovus, priimamus į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) ir pakaitinių

valstybės tarnautojų, priimtų į karjeros valstybės tarnautojų pareigas, tarnybinė veikla.

Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimas7

Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 4 dalį, karjeros valstybės tarnautojo,

įstaigos vadovo, išskyrus priimto politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu bei pakaitinio valstybės

tarnautojo kasmetinė veikla vertinama kasmet, jei valstybės tarnautojas ne trumpiau kaip 6 mėnesius

per kalendorinius metus eina pareigas toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje

yra vertinama jo veikla. Kasmetinio vertinimo už 2012 m. metu tiesioginiai vadovai įvertino 78,4

proc. karjeros valstybės tarnautojų, įstaigos vadovų (išskyrus priimtų į pareigas politinio (asmeninio)

pasitikėjimo pagrindu) bei pakaitinių valstybės tarnautojų, priimtų į karjeros valstybės tarnautojų

pareigas.

Neeilinio vertinimo metu tiesioginiai vadovai pateikė išvadas su motyvuotais siūlymais

atlikti 1520 valstybės tarnautojų, kurie sudaro 5,3 proc. visų karjeros valstybės tarnautojų, įstaigos

vadovų (išskyrus priimtų į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) bei pakaitinių

valstybės tarnautojų, priimtų į karjeros valstybės tarnautojų pareigas neeilinį tarnybinės veiklos

vertinimą.

7 Šiame skyriuje naudojami 2013-03-21Registro duomenys apie valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimą.

53

Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimas valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos

vertinimo komisijose (toliau – vertinimo komisijos) kasmetinio ir neeilinio vertinimo metu. Iš 6551

vertinimo komisijose vertintų valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos atvejų, 5079 valstybės

tarnautojų tarnybinė veikla buvo vertinta tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu ir 1472 –

neeilinio vertinimo metu.

41 pav. Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimas vertinimo komisijose kasmetinio ir

neeilinio vertinimo metu pagal įstaigų grupes 2012 m. skaičius

0

14

4

1

1

13

4

18

20

43

11

52

173

41

62

119

165

103

189

366

73

0

2

13

20

25

43

72

72

96

127

181

187

201

205

233

323

389

390

397

739

1364

0 200 400 600 800 1000 1200 1400 1600

















Ministerijos





Valstybės tarnautojų, kasmetinio vertinimo metu vertintų vertinimo komisijoje, skaičius

Valstybės tarnautojų, neeilinio vertinimo metu vertintų vertinimo komisijoje, skaičius

Kasmetinis vertinimas

Remiantis Registro duomenimis, iki 2013 m. kovo 1 d. vertinimo komisijose iš viso buvo

įvertinta 5079 valstybės tarnautojų tarnybinė veikla už 2012 m. (iš jų – 79 įstaigos vadovai ir jų

pavaduotojai). Lyginant su 2011 m., šis skaičius išaugo 24,6 proc.

Valstybės tarnautojų, kurių tarnybinė veikla vertinimo komisijoje buvo įvertinta labai gerai,

lyginant su 2011 m. metais išaugo 39,8 proc. o valstybės tarnautojų, kurių tarnybinė veikla vertinimo

komisijoje buvo įvertinta gerai sumažėjo dviem kartais. Pažymėtina, kad 2012 m. buvo priimta ir

54

įsigaliojo Valstybės tarnybos įstatymo nuostata, suteikianti galimybę kasmetinio tarnybinės veiklos

vertinimo metu vertinimo komisijai įvertinus valstybės tarnautoją labai gerai, į pareigas priimančiam

asmeniui siūlyti taikyti valstybės tarnautojui Valstybės tarnybos įstatyme 27 straipsnio 2 dalies 1 ir 2

punktuose nustatytas skatinimo priemones (padėką, vardinę dovaną). Šis siūlymas sudarė 7,3 proc.

visų siūlymų labai gerai įvertinus vertinimo komisijose. Manytina, kad šių nefinansinių skatinimo

priemonių taikymas galėjo turėti įtakos išaugusiam tarnybinės veiklos labai geram įvertinimui

vertinimo komisijose.

Patenkinamai vertinimo komisijose vertinti valstybės tarnautojai 2012 m. sudarė 1,4 proc.

2011 m. jų skaičius sudarė1,6 proc.

Valstybės tarnautojai, kurių tarnybinė veikla vertinimo komisijoje įvertinama

nepatenkinamai 2010 m. sudarė 1 proc. Tuo tarpu 2012 m. – 0,1 proc., 2011 m. – 0,3 proc.

Įvertinimo nepatenkinamai sumažėjimas pastaraisiais 2011-2012 m. galėtų būti siejamas su 2010 m.

gruodžio 29 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1860 patvirtintais Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių

suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklių pakeitimais.8 Atsižvelgiant į

šiuos pakeitimus vertinama valstybės tarnautojų kvalifikacija bei atliekant pareigybės aprašyme

nurodytas funkcijas įvykdytos užduotys, kurių vertinimo rodikliai suformuluojami einamųjų metų

pradžioje, bet neatsižvelgiama į kasdieninį pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų vykdymą.

42 pav. Tarnybinės veiklos įvertinimo komisijose kasmetinio vertinimo metu pokyčiai 2010-2012 m.

81 83,393,3

14,714,8

5,22,9 1,6 1,4

0,10,21

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

100%

2010 m. 2011 m. 2012 m.

Labai gerai Gerai Patenkinamai Nepatenkinamai

8 Žin., 2010, Nr. 158-8050

55

Registro duomenimis, vertinimo komisijose kasmetinio vertinimo už 2012 m. metu buvo

vertinta 79 įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų, 1133 struktūrinių padalinių vadovų ir jų pavaduotojų,

3571 specialistų9, 296 patarėjų, spec. atašė ir kt. valstybės tarnautojų tarnybinė veikla (tarp jų – 110

pakaitinių valstybės tarnautojų).

Tarp jų buvo 26 valstybės tarnautojas, kurio tarnybinę veiklą tiesioginis vadovas įvertino

gerai, tačiau jie pateikė rašytinį prašymą, kad jų tarnybinė veikla būtų vertinama vertinimo

komisijoje10. Lyginant su 2011 m., tokių atvejų skaičius sumažėjo daugiau nei septynis kartus.

Vertinimo komisijos labai gerai įvertino 75 įstaigos vadovus ir jų pavaduotojus, 1056

struktūrinių padalinių vadovus ar jų pavaduotojus, 3334 specialistus bei 272 patarėjų, spec. atašė

tarnybinę veiklą.

Vertinimo komisijos gerai buvo įvertintas 1 įstaigos vadovas ar jų pavaduotojas, 60

struktūrinių padalinių vadovų ir jų pavaduotojų, 182 specialistų bei 319 patarėjų, spec. atašė

tarnybinė veikla.

Tarp valstybės tarnautojų, kurių tarnybinę veiklą vertinimo komisijos įvertino

patenkinamai, buvo 3 įstaigos vadovai ir jų pavaduotojai 16 struktūrinių padalinių vadovų ar jų

pavaduotojų, 50 specialistai ir 4 patarėjai, spec. atašė.

Tarp tų, kurių veikla vertinimo komisijos buvo įvertinta nepatenkinamai – 5 specialistai, 1

valstybės tarnautojas priskiriamas patarėjų, spec. atašė grupei ir 1 struktūrinio padalinio vadovas ar jo

pavaduotojas.

Įvertinusios valstybės tarnautojų tarnybinę veiklą kasmetinio vertinimo metu, vertinimo

komisijos pateikė atitinkamus siūlymus į pareigas priimančiam asmeniui – dažniausiai, kaip ir

vertinant už 2011 m., buvo siūloma suteikti valstybės tarnautojui kvalifikacinę klasę (2147 atvejai),

perkelti į aukštesnes pareigas ir suteikti kvalifikacinę klasę (1144 atvejai).

9Čia ir toliau šiame skyriuje vartojama „specialisto“ sąvoka apima vyriausiuosius specialistus, vyresniuosius specialistus ir

specialistus. 10 Valstybės tarnybos įstatymo 22 str. 7 d. nurodo, kad jeigu tiesioginis vadovas valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina gerai, jo

teisinė padėtis nesikeičia ir valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas yra baigiamas, išskyrus atvejį, kai šis valstybės

tarnautojas prašo, kad jo tarnybinę veiklą vertintų vertinimo komisija.

56

43 pav. Vertinimo komisijos siūlymai į pareigas priimančiam asmeniui kasmetinio vertinimo metu

įvertinus valstybės tarnautojų tarnybinę veiklą

2147

1144

787

347

312

61

15

2

2

0 500 1000 1500 2000 2500

Suteikti kvalifikacinę klasę

Perkelti į aukštesnes pareigas ir suteikti kvalifikacinę

klasę

Perkelti į aukštesnes pareigas

Taikyti VTĮ 27 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose

nustatytas skatinimo priemones

Įstaigos vadovui ar karjeros VT palikti turimą I

kvalifikacinę klasę ir skirti jam pareiginės algos dydžio

vienkartinį priedą

Tobulinti kvalifikaciją

Suteikti nuosekliai žemesnę kvalifikacinę klasę arba

panaikinti jo turimą III klasę ir tobulinti kvalifikaciją

Perkelti į žemesnes pareigas

Perkelti į žemesnes pareigas ir tobulinti kvalifikaciją

2012 m. balandžio 5 d.–gegužės 3 d. Valstybės tarnybos departamentas atliko valstybės ir

savivaldybių institucijose ir įstaigose vadovaujančias pareigas einančių valstybės tarnautojų ir

personalo administravimo funkcijas vykdančių valstybės tarnautojų apklausą, kuria siekta

išsiaiškinti, kaip valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose pavyko 2011 m. įgyvendinti į

rezultatus orientuotą valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo tvarką.

Respondentų buvo klausiama, kaip jiems atrodo, ar jų įstaigoje valstybės tarnautojų tarnybinės

veiklos už 2011 m. vertinimo procedūra buvo įgyvendinta sėkmingai. Gauti rezultatai rodo, jog

minėtos procedūros įgyvendinimo sėkmingumas įstaigose vidutiniškai vertinamas 8 balais (iš 10).

Daugiausiai respondentų pritarė (sutiko ir visiškai sutiko), jog:

vertinant valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme numatytas funkcijas turėtų būti

vertinamas ne tik suplanuotų užduočių vykdymas, bet ir kita tarnautojo vykdyta veikla

(91,5 %);

patikslintas vertinimo terminas (už kalendorinius metus iki sausio 20 d.) sudaro galimybę

įvertinti ir gruodžio mėnesį vykdytą valstybės tarnautojo veiklą (89,2 %);

sudėtinga tinkamai suformuluoti planuojamas atlikti užduotis ir konkrečius jų vertinimo

57

rodiklius bei numatyti rizikas (74,1 %).

Atsižvelgiant į pateiktas nuomones buvo parengtas Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių

suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklių ir Valstybės tarnautojų

tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus pakeitimo projektas, kuris buvo priimtas 2012 m.

gruodžio 12 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 151411.

Neeilinis vertinimas

Neeilinio vertinimo metu vertinimo komisija vertino 25 įstaigų vadovus ir jų pavaduotojus,

372 struktūrinių padalinių vadovus ir jų pavaduotojus, 1004 specialistų bei 71 patarėjus ir spec. atašė.

Registro duomenimis, 2012 m. Vertinimo komisijos įvertino 1472 tiesioginių vadovų

įvertintų valstybės tarnautojų tarnybinę veiklą.

Neeilinio vertinimo metu komisija 732 atvejais pasiūlė perkelti valstybės tarnautoją į

aukštesnes pareigas ir suteikti kvalifikacinę klasę, 349 atvejais – suteikti kvalifikacinę klasę, o 373

atvejais – perkelti į aukštesnes pareigas. 15 atvejų Vertinimo komisija nepritarė tiesioginio vadovo

siūlymui.

44 pav. Vertinimo komisijos siūlymai į pareigas priimančiam asmeniui neeilinio vertinimo

metu įvertinus valstybės tarnautojų tarnybinę veiklą.

373

2

732

1 349

Perkelti į aukštesnes pareigas

Tobulinti kvalifikaciją

Perkelti į aukštesnes pareigas ir suteikti kvalifikacinę klasę

Perkelti į žemesnes pareigas ir tobulinti kvalifikaciją

Suteikti kvalifikacinę klasę

Kvalifikacinės klasės

11 Žin., 2012, Nr. 146-7527

58

2012 m. augo valstybės tarnautojų, turinčių kvalifikacinę klasę skaičius. Lyginant su 2011

m. jų skaičius išaugo 2,9 proc. (509 valstybės tarnautojais). 2012 m. kvalifikacines klases turėjo 62,3

proc. valstybės tarnautojų, kurių tarnybinė veikla vertinama, t.y. karjeros valstybės tarnautojų,

įstaigos vadovų (išskyrus įstaigų vadovus, priimamus į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo

pagrindu) ir pakaitinių valstybės tarnautojų, priimtų į karjeros valstybės tarnautojų pareigas.

pav. Valstybės tarnautojų, turinčių kvalifikacines klases, skaičiaus pokyčiai 2010-2012 m.

17569

17221

17730

16900

17000

17100

17200

17300

17400

17500

17600

17700

17800

2010 m. 2011 m. 2012 m.

2012 m. vykdant Valstybės tarnybos įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimo valstybės

ir savivaldybių institucijose ir įstaigose kontrolę daugiausia buvo nustatyti 45 Valstybės tarnybos

įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų pažeidimai valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo

srityje.

Per 2012 m. Valstybės tarnybos departamento specialistai 28 kartus dalyvavo vertinimo komisijų

posėdžiuose vertinant valstybės tarnautojų tarnybinę veiklą.

Delegavimas į tarptautines ir Europos Sąjungos ar užsienio valstybių institucijas

Įgyvendinant valstybės tarnybos karjeros principą, 2012 m. valstybės tarnautojai buvo

deleguojami į tarptautines ir Europos Sąjungos ar užsienio valstybių institucijas. 2012 m. Valstybės

tarnybos departamentas išplatino informaciją apie daugiau nei 557 laisvų deleguotų nacionalinių

ekspertų pareigybių Europos Sąjungos ir užsienio valstybių institucijose ir įstaigose12.

12 76 skelbimai www.vtd.lt tinklalapyje.

59

Valstybės tarnybos departamentas organizavo ir įvykdė 9 atrankas, 24 atvejais atrankas

atlikti pavedė13 kitoms valstybės institucijoms ir įstaigoms. Valstybės tarnybos departamento

organizuotų atrankų metu atrinkti 15 pretendentų į deleguotų nacionalinių ekspertų pareigas Europos

Komisijos Nacionalinių ekspertų profesinio mokymo programoje pasirinktame Europos Komisijos

direktorate, ESBO sekretoriate, Europos Sąjungos delegacijoje Gruzijoje, Džordžo C. Maršalo

saugumo studijų Europos centre, Europos Komisijos Ekonomikos ir finansinių reikalų generaliniame

direktorate, Europos Komisijos Įmonių ir pramonės genealiame direktorate, Europos Komisijos

Regionų politikos generaliniame direktorate, Europos išorės veiksmų tarnyboje ir t.t.

Kitų valstybės institucijų ir įstaigų atliktų atrankų metu atrinkti 10 pretendentų į deleguotų

nacionalinių ekspertų pareigas.

Tarnybinis kaitumas

Karjeros valstybės tarnautojas ar įstaigos vadovas (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į

pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymo nustatytai kadencijai) jo prašymu

gali būti tarnybinio kaitumo būdu perkeltas į kitas laisvas tos pačios kategorijos ar žemesnės

kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje ar kitoje įstaigoje, jeigu jis atitinka

pareigų, į kurias siekia būti perkeltas, pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus.

2012 m. Registre užregistruoti 1911 atvejai, kai valstybės tarnautojai buvo perkelti į kitas tos

pačios ar žemesnės kategorijos pareigas toje pačioje ar kitoje įstaigoje. Lyginant su 2011 m. tokių

atvejų sumažėjo 35,6 proc., o su 2010 m. – 21,9 proc.

45 pav. Perkeltų valstybės tarnautojų skaičius 2010-2012 m.

2969

1911

2449

0

500

1000

1500

2000

2500

3000

3500

2010 m. 2011 m. 2012 m.

13Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio

valstybių institucijas įstatymo (Žin., 2007, Nr. 81-3322) 9 straipsnio 2 dalimi.

60

Dažniausiai tarnybinis kaitumas įgyvendinamas perkeliant valstybės tarnautoją į kitas pareigas

toje pačioje įstaigoje – 1462 atvejai (76,5 proc. visų tarnybinio kaitumo atvejų). 1355 atvejais

valstybės tarnautojai buvo perkelti į tos pačios kategorijos pareigas ir 107 atvejais jie buvo perkelti į

žemesnės kategorijos pareigas.

449 atvejais (23,5 proc. visų tarnybinio kaitumo atvejų) tarnybinis kaitumas vyko valstybės

tarnautoją perkeliant į kitas pareigas kitoje įstaigoje. Registre užregistruoti 379 atvejai, kai valstybės

tarnautojai perkeliami į tos pačios kategorijos pareigas ir 70 atvejų, kai tarnautojai perkeliami į

žemesnės kategorijos pareigas.

46 pav. Tarnybinio kaitumo pokyčiai 2009-2011 m.

187

1199

223

840

152

1792

122

1025

107

1355

70

379

0

200

400

600

800

1000

1200

1400

1600

1800

2000

Į žemesnės kategorijos

pareigas

Į tos pačios kategorijos

pareigas

Į žemesnės kategorijos

pareigas

Į tos pačios kategorijos

pareigas

Perkėlimas toje pačioje įstaigoje Perkėlimas kitoje įstaigoje

2010 m. 2011 m. 2012 m.

2012 m. daugiausiai perkėlimo tarnybinio kaitumo būdu į kitas tos pačios ar žemesnės

kategorijos pareigas toje pačioje ar kitoje įstaigoje atvejų buvo savivaldybių institucijose ir įstaigose

– 367 atvejai (19,2 proc. vidų tarnybinio kaitumo atvejų), ministerijose – 289 atvejai (15,1 proc. visų

tarnybinio kaitumo atvejų) ir įstaigose, pavaldžiose Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai 234

atvejai (12,2 proc. visų tarnybinio kaitumo atvejų).

61

Kasmetinio vertinimo už 2012 m. metu tiesioginiai vadovai įvertino 78,4 proc. karjeros valstybės

tarnautojų, įstaigos vadovų (išskyrus priimtų į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo

pagrindu) bei pakaitinių valstybės tarnautojų, priimtų į karjeros valstybės tarnautojų pareigas.

Iki 2013 m. kovo 1 d. vertinimo komisijose iš viso buvo įvertinta 5079 valstybės tarnautojų

tarnybinė veikla už 2012 m. Lyginant su 2011 m., šis skaičius išaugo 24,6 proc. Valstybės

tarnautojų, kurių tarnybinė veikla vertinimo komisijoje buvo įvertinta labai gerai, lyginant su

2011 m. metais išaugo 39,8 proc. o valstybės tarnautojų, kurių tarnybinė veikla vertinimo

komisijoje buvo įvertinta gerai sumažėjo dviem kartais.

2012 m. Registre užregistruoti 1911 atvejai, kai valstybės tarnautojai buvo perkelti į kitas tos

pačios ar žemesnės kategorijos pareigas toje pačioje ar kitoje įstaigoje. Lyginant su 2011 m.

tokių atvejų sumažėjo 35,6 proc., o su 2010 m. – 21,9 proc.

Dažniausiai tarnybinis kaitumas įgyvendinamas perkeliant valstybės tarnautoją į kitas pareigas

toje pačioje įstaigoje (76,5 proc. visų tarnybinio kaitumo atvejų).

VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ DARBO UŽMOKESTIS

Darbo užmokestis ir jo augimo perspektyva yra bene esminis faktorius, pasirenkant vieną ar

kitą darbdavį arba išlaikant jam lojalumą. Valdant žmogiškuosius išteklius reikia siekti, kad darbo

užmokestis nebūtų demotyvuojantis, tačiau disponuojant ribotais finansiniais ištekliais ir darbo

užmokesčio negalint panaudoti motyvacijos didinimui, įstaigoms būtinai reikia ieškoti kitų –

nefinansinių motyvavimo priemonių. Be to, valstybės ir savivaldybių institucijos turėtų būti

pavyzdiniai darbdaviai, kurie ne tik nuosekliai laikytųsi įstatymų reikalavimų, bet ir sąžiningai

mokėtų už realiai atliktą darbą kiekvienam savo dirbančiajam.

Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio teisinis reglamentavimas 2012 m nesikeitė.

Pažymėtina, kad įstatymas, kuriuo pirmą kartą sumažintas valstybės tarnautojų darbo užmokestis,

2009 metais buvo priimtas motyvuojat sunkėjančia šalies ekonomine ir finansine situacija, siekiant

stabilizuoti valstybės finansų sistemą. Tačiau praėjus trejiems metams, per kuriuos darbo užmokesčio

sumažinimas kasmet buvo vis pratęsiamas, svarstytina, ar kitas toks darbo užmokesčio sumažinimo

pratęsimas bus suderinamas su Konstitucinio Teismo doktrina. Konstitucinis Teismas 2010 m.

balandžio 20 d. sprendime konstatavo, kad gali būti nustatytas tik toks teisinis reguliavimas, pagal

kurį sumažinti atlyginimai būtų mokami tik laikinai, t. y. tol, kol valstybėje yra susidariusi atitinkama

ypatinga situacija, kai dėl ekonomikos krizės negalima surinkti biudžeto lėšų, reikalingų

atlyginimams mokėti; kad nebelikus itin sunkios ekonominės, finansinės padėties turi būti vėl

62

taikomi iki šios padėties susidarymo valstybėje buvę nustatyti atlyginimų dydžiai; kad iš

konstitucinio biudžetinių metų instituto įstatymų leidėjui kyla pareiga svarstant bei tvirtinant kitų

metų valstybės biudžetą iš naujo įvertinti realią valstybėje susiklosčiusią ekonominę, finansinę padėtį

ir spręsti, ar ji vis dar yra itin sunki, ar pajamų į valstybės biudžetą surinkimas vis dar yra taip

sutrikęs, kad dėl to valstybė negali vykdyti prisiimtų įsipareigojimų ir todėl kitiems biudžetiniams

metams turi būti nustatomas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį būtų mokami sumažinti

atlyginimai, pensijos. Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad nuostata, kad atlyginimo už

darbą mažinimas turi būti laikinas, negali būti interpretuojama kaip reiškianti, jog valstybė, įstatymų

leidėjui sumažinus iš valstybės ir savivaldybės biudžetų lėšų finansuojamų institucijų pareigūnų ir

valstybės tarnautojų (kitų darbuotojų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ir savivaldybių

biudžetų lėšų) atlyginimus, per ekonomikos krizę yra atleidžiama nuo pareigos ieškoti būdų užtikrinti

lėšų, reikalingų tokio dydžio atlyginimams, kokie buvo iki jų sumažinimo, mokėti, sukaupimą.

Priešingai, jeigu dar iki ekonomikos krizės pabaigos atsiranda galimybė sukaupti (gauti) lėšas,

būtinas iki atlyginimų sumažinimo buvusio dydžio atlyginimams mokėti, teisinis reguliavimas, pagal

kurį buvo sumažinti iš valstybės ir savivaldybės biudžetų lėšų finansuojamų institucijų pareigūnų ir

valstybės tarnautojų (kitų darbuotojų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ir savivaldybių

biudžetų lėšų) atlyginimai, turi būti panaikintas.

Gerėjančią šalies ekonominę situaciją, tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuose didėjantį

darbo užmokestį liudija Statistikos departamento duomenys. 2012 m. ketvirtąjį ketvirtį BVP,

palyginti su atitinkamu 2011 m. ketvirčiu, realus padidėjimas sudarė 4,1 proc. Vidutinis mėnesinis

bruto darbo užmokestis ketvirtąjį 2012 m. ketvirtį šalies ūkyje sudarė 2232 Lt, valstybės sektoriuje

sudarė 2386,1 Lt, privačiajame sektoriuje – 2140,2 Lt. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis

ketvirtąjį 2012 m. ketvirtį, palyginti su ketvirtuoju 2011 m. ketvirčiu padidėjo: šalies ūkyje ir

valstybės sektoriuje po 2,6 proc., privačiajame sektoriuje – 2,9 proc. Tačiau šie statistiniai duomenys

neparodo realaus darbo užmokesčio dydžio privačiame sektoriuje dėl „atlyginimų vokeliuose“ ir kitų

priežasčių.

Registro duomenimis, vidutinis valstybės tarnautojų (ne statutinių) mėnesinis bruto darbo

užmokestis 2012 m. siekė 2915 Lt ir, lyginant su 2010 m., padidėjo apie 4 proc., o lyginant su

2011 m., – padidėjo virš 2 proc. Šį pokytį iš esmės lėmė valstybės sektoriuje nežymiai padidėjęs

vidutinis darbo užmokestis.

Viena iš vidutinio darbo užmokesčio valstybės tarnyboje pokyčio priežasčių yra valstybės

tarnautojų stažo perskaičiavimas. Kaip jau minėta (Ataskaitos 10 psl.), Konstituciniam Teismui 2012

m. liepos 3 d. priėmus nutarimą dėl paslaugų valstybės tarnautojo stažo skaičiavimo, valstybės ir

savivaldybių institucijos ir įstaigos valstybės tarnautojams turėjo perskaičiuoti valstybės tarnautojo

63

stažą ir, esant reikalui, atitinkamai mokėti priedą už tarnybos stažą einant Valstybės tarnybos

įstatymo 33 straipsnio 3 dalyje nustatytas A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigas.

Lyginant su 2008 m., kai vidutinis darbo užmokestis siekė 3364 Lt, o pareiginės algos bazinis

dydis siekė 490 Lt, valstybės tarnautojų mėnesinis bruto darbo užmokestis 2012 m.

sumažėjo apie 13 proc.

47 pav. Bazinis dydis ir vidutinis darbo užmokestis 2008-2012 m.

0 500 1000 1500 2000 2500 3000 3500

2008 m.

2009 m.

2010 m.

2011 m.

2012 m.

490

450

450

450

450

3364

2997

2809

2852

2915

Vidutinis darbo užmokestis Bazinis dydis

Remiantis Registro duomenimis, 2012 m. valstybės tarnautojų vidutinis mėnesinis bruto

darbo užmokestis siekė: specialistų nuo 2046 Lt iki 2761 Lt, vidinių departamentų direktorių ir jų

pavaduotojų – atitinkamai 5260 Lt ir 4759 Lt, įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų – 4833 Lt ir 5083 Lt.

Didžiausias vidutinis darbo užmokestis 2012 m. buvo mokamas Prezidento kanceliarijoje ir įstaigose,

atskaitingose Prezidentui, Ministro Pirmininko tarnyboje ir įstaigose, atskaitingose Vyriausybei, taip

pat ministerijose ir įstaigose, pavaldžiose Užsienio reikalų, Susisiekimo ir Sveikatos apsaugos

ministerijoms.

Registro duomenų analizė pagal pareigybes parodė, kad 2012 m. lyginant su 2010 m.,

didžiosios daugumos valstybės tarnautojų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis didėjo nuo

0,2 proc. iki 12,5 proc.: specialistų – 0,2 proc., vyriausiųjų specialistų – 4,1 proc., vyresniųjų

specialistų – 4,2 proc., skyrių, tarnybų vedėjų – 6 proc., jų pavaduotojų – 5,8 proc., įstaigų vadovų –

5,9 proc., įstaigų vadovų pavaduotojų – 12,5 proc. Tačiau 15,2 proc. sumažėjo politinio (asmeninio)

pasitikėjimo valstybės tarnautojų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis. Manytina, kad tokį

64

sumažėjimą lėmė 2012 m. vykę rinkimai į Seimą ir su tuo susijusi Seimo kanceliarijos politinio

(asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų kaita.

2012 m. lyginant su 2011 m., daugumos valstybės tarnautojų vidutinis mėnesinis bruto darbo

užmokestis didėjo nuo 1,1 proc. iki 8,5 proc.: vidinių departamentų direktorių – 1,1 proc., vyriausiųjų

specialistų – 2,1 proc., vyresniųjų specialistų ir skyrių, tarnybų vedėjų – po 2,8 proc., skyrių, tarnybų

vedėjų pavaduotojų – 3 proc., įstaigų vadovų – 4,1 proc., įstaigų vadovų pavaduotojų – 8,5 proc.

Tačiau dėl minėtų priežasčių 2,5 proc. sumažėjo politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės

tarnautojų vidutinis darbo užmokestis, taip pat nežymiai – 0,1 proc. – mažėjo ir specialistų vidutinis

darbo užmokestis.

48 pav. Vidutinis darbo užmokestis 2010-2012 m. pagal valstybės tarnautojų pareigybes

4563 4517

2853

5082

4626

3579

31313245

2653

2206 2042

3337

4643 4683

2482

5205

4678

3689

3219 3264

2703

22362048

3343

48335083

2419

5260

4759

3792

3314 3320

2761

2299

2046

3395

0

1000

2000

3000

4000

5000

6000

Įstaigų vadovai Įstaigų vadovo

pavaduotojai

Politinio

(asmeninio) pasitikėjimo

valstybės

tarnautojai

Vidinių

departamentų direktoriai

Vidinių

departamentų direktorių

pavaduotojai

Skyrių, tarnybų

vedėjai

Skyrių, tarnybų

vedėjų pavaduotojai

Poskyrių vedėjai Vyriausieji

specialistai

Vyresnieji

specialistai

Specialistai Patarėjai, spec.

atašė ir kt.

2010 m. 2011 m. 2012 m.

Analizuojant darbo užmokesčio struktūrą, 2012 m. 83,3 proc. valstybės tarnautojų darbo

užmokesčio sudarė pareiginė alga, 14,8 proc. – priedai ir 1,9 proc. – priemokos. Palyginus su keliais

praėjusiais metais, pastebima darbo užmokesčio didėjimo priedų ir priemokų sąskaita nežymi

progresija: panašus darbo užmokesčio sudedamųjų dalių santykis buvo 2011 m. – vidutiniškai 84

proc. valstybės tarnautojo darbo užmokesčio sudarė pareiginė alga, 14,4 proc. – priedai ir 1,7 proc. –

priemokos, 2010 m. pareiginė alga sudarė 85 proc., 14 proc. – priedai ir 1 proc. – priemokos.

65

49 pav. Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio struktūra 2010 – 2012 m.

85% 83,9% 83,3%

14% 14,4% 14,8%

1% 1,7% 1,9%

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

80%

90%

2010 m. 2011 m. 2012 m.

Pareiginė alga Priedai Priemokos

Registro duomenimis, 2012 m. priemoka už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kai yra

padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatyto darbo

laiko trukmės, valstybės tarnautojams skirta 15590 kartų (2011 m. – 11678 kartų, 2010 m. - 4728

kartus). Priemoka už papildomų užduočių atlikimą, kai atliekamos pareigybės aprašyme nenustatytos

funkcijos, valstybės tarnautojams skirta 3951 kartą (2011 m. – 3674 kartus, 2010 m. - 918 kartų).

Taigi, lyginant 2010 m. ir 2012 m., priemokų už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą skyrimas

išaugo daugiau nei tris kartus, o priemokų už papildomų užduočių atlikimą – daugiau nei keturis

kartus.

Priemoka už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis

2012 m. valstybės tarnautojams buvo skirta 52 kartus.

66

50 pav. Priemokos 2010-2012 m.

4728

11678

15590

918

3674 3951

33 520

2000

4000

6000

8000

10000

12000

14000

16000

18000

2010 m. 2011 m. 2012 m.

Priemoka už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas

funkcijas neviršijant nustatyto darbo laiko trukmės

Priemoka už papildomų užduočių atlikimą, kai atliekamos pareigybės aprašyme nenustatytos funkcijos

Priemoka už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis

Išanalizavus Registro duomenis, 2012 m., kaip ir 2010 m. bei 2011 m., daugiausia priemokų

išmokėta savivaldybių institucijose ir įstaigose (2974 atvejai), taip pat įstaigose, pavaldžiose

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (7825 atvejai) bei įstaigose, pavaldžiose Žemės ūkio

ministerijai (3117 atvejų).

2012 m. daugumos valstybės tarnautojų vidutinis darbo užmokestis nežymiai kilo, tačiau

politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas jis mažėjo – tai lėmė 2012 m. vykę

rinkimai į Seimą ir su tuo susijusi Seimo kanceliarijos politinio (asmeninio) pasitikėjimo

valstybės tarnautojų kaita.

Darbo užmokesčio didėjimas 2012 m. iš esmės priklausė nuo išaugusių priedų ir priemokų.

SKATINIMAS

Valstybės tarnautojai, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 27 straipsniu, už

nepriekaištingą tarnybinių pareigų atlikimą skatinami padėka, vardine dovana, vienkartine pinigine

išmoka Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. 1167 „Dėl vienkartinių piniginių išmokų

67

valstybės tarnautojams skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 74-3166) nustatyta

tvarka14.

Registro duomenimis, 2012 m. skatinimo priemonės buvo panaudotos 5593 kartus. Lyginant su

2011 metais, skatinimo atvejų išaugo du kartus (2011 m. skatinimo priemonės buvo panaudotos 2746

kartus), o lyginant su 2010 m. daugiau nei du kartus (2242 kartai).

Skirtingai negu 2011 m., kai valstybės tarnautojai dažniausiai buvo skatinami padėka, 2012

metais valstybės tarnautojai dažniausiai buvo skatinami vienkartine išmoka. Skatinimo vienkartine

išmoka atvejų 2012 m. lyginant su 2011 m., išaugo beveik keturis kartus - nuo 1082 iki 4047 atvejų.

51 pav. Valstybės tarnautojų skatinimas 2010-2012 m.

64

1594

584

98

1566

1082

88

1431

4074

0

500

1000

1500

2000

2500

3000

3500

4000

4500

Vardinė dovana Padėka Vienkartinė piniginė

išmoka2010 m. 2011 m. 2012 m.

2012 m. lyginant su 2011 m. 8,6 proc. (135 atvejai) sumažėjo skatinimo padėka atvejų ir 10,2

proc.(10 atvejų) sumažėjo skatinimo vardine dovana atvejų.

2012 metais vienkartinės išmokos dažniausiai buvo išmokamos švenčių progomis (2855

kartai), kiek mažiau vienkartinių išmokų buvo išmokėta labai gerai ar gerai įvertinus valstybės

tarnautojo tarnybinę veiklą (680 kartų) ar atliekant ypatingos svarbos užduotis (339 kartai).

14

Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarimas Nr. 1167 „Dėl vienkartinių piniginių išmokų valstybės tarnautojams

skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 74-3166 ). Pagal šią tvarką vienkartinė piniginė išmoka valstybės tarnautojui gali

būti skiriama už nepriekaištingą tarnybinių pareigų atlikimą ir (ar) pavyzdingą tarnybą šiais atvejais: 1) labai gerai ar gerai įvertinus

valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą kalendoriniais metais; 2) atlikus vienkartinės ypatingos svarbos užduotis; 3) įstatymo nustatytų

švenčių progomis; 4) gyvenimo ir darbo metų jubiliejinių sukakčių progomis; 5) įgijus teisę gauti valstybinę socialinio draudimo

pensiją arba pareigūnų ir karių valstybinę pensiją ir savo noru atsistatydinus iš valstybės tarnautojo pareigų arba atleidus juos iš pareigų

dėl amžiaus ar tarnybos pratęsimo termino pabaigos.

68

Gyvenimo ir darbo jubiliejų progomis valstybės tarnautojai buvo skatinti 166 kartus, o išeinant į

pensiją – 25 kartus.

52 pav. Vienkartinių piniginių išmokų skaičiaus pasiskirstymas pagal jų skyrimo pagrindus 2010-

2012 m.

17

76

157

207

127

30

108

346

130

321

25

166

339

680

2855

0 500 1000 1500 2000 2500 3000

Išeinant į pensiją

Gyvenimo ir darbo jubiliejų proga

Atlikus ypatingos svarbos užduotis

Įvertinus labai gerai ir gerai valstybės

tarnautojų veiklą

Švenčių progomis

2010 m. 2011 m. 2012 m.

59,2 proc. visų skatinimo vienkartine pinigine išmoka atvejų 2012 m. buvo pavaldžiose

Finansų ministerijai. Analizuojant Registro duomenis apie valstybės tarnautojų skatinimą vienkartine

pinigine išmoka pagal valstybės tarnautojų kategorijas, pastebėta, kad 2012 m. dažniausiai buvo

skatinti tarnautojai, kurie ėjo 9 kategorijos pareigas (638 atvejai) 12 kategorijos pareigas (576 atvejai)

ir 13 kategorijos pareigas (549 atvejai).

Lyginant su 2011 metais, 2012 m. skatinimo atvejų išaugo du kartus. Skirtingai negu 2011 m., kai

valstybės tarnautojai dažniausiai buvo skatinami padėka, 2012 metais valstybės tarnautojai

dažniausiai buvo skatinami vienkartine išmoka.

Skatinimo vienkartine išmoka atvejų 2012 m. lyginant su 2011 m., išaugo beveik keturis kartus -

nuo 1082 iki 4047 atvejų.

69

TARNYBINĖ ATSAKOMYBĖ

Registro duomenimis, 2012 m. buvo skirtos 286 tarnybinės nuobaudos. 2012 m. lyginant su

2011 m., kuomet buvo skirtos 389 tarnybinės nuobaudos, tarnybinių nuobaudų skaičius gana ženkliai

(t. y. 36,1 proc.) sumažėjo, lyginant su 2010 m., kuomet buvo skirtos 374 tarnybinės nuobaudos,

tarnybinių nuobaudų skaičius sumažėjo 30,8 proc.

Lyginant 2012 m. ir 2011 m. tarnybinių nuobaudų skaičių pagal tarnybinių nuobaudų atskiras

rūšis pastebėta, jog daugiausia, t. y. keturis kartus sumažėjo griežčiausios nuobaudos skyrimo atvejų

– atleidimų skaičius ir papeikimų skaičius. Jei 2012 m. Valstybės tarnautojų registro duomenimis,

tarnybinių nuobaudų, t.y. atleidimų iš valstybės tarnautojų pareigų buvo skirta 3, tai 2011 m. – 15.

Kitų rūšių tarnybinių nuobaudų, t. y. pastabų, griežtų papeikimų, skaičius lyginant 2012 ir 2011

m., taip pat mažėjo. Lyginant 2012 m. ir 2010 m. taip pat stebima mažėjimo tendencija.

53 pav. Tarnybinių nuobaudų, skirtų 2010-2012 m., skaičius (pagal tarnybinių nuobaudų rūšis)

225

92

47

10

220

105

49

15

180

67

36

3

0

50

100

150

200

250

Pastaba Papeikimas Griežtas papeikimas Atleidimas

2010 m. 2011 m. 2012 m.

Statistiniai duomenys rodo, jog dažniausiai valstybės tarnautojams už tarnybinius

nusižengimus skiriama tarnybinė nuobauda - pastaba. Šios nuobaudos rūšies vyravimas gali būti

susijęs ir su tais tarnybinių nusižengimų tyrimą reglamentuojančių nuostatų įgyvendinimo atvejais,

kai valstybės tarnautojo padarytas tarnybinis nusižengimas yra mažareikšmis, tačiau pagal Valstybės

tarnybos įstatymo ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių nuostatas

tarnybinės nuobaudos skyrimas yra privalomas. Būtų tikslinga nustatyti galimybę, kad padaręs

tarnybinį nusižengimą asmuo gali būti atleistas nuo tarnybinės atsakomybės, jeigu dėl tarnybinio

70

nusižengimo sukeltų padarinių, tarnybinio nusižengimo dalyko jis pripažįstamas mažareikšmiu. Tai

galėtų turėti teigiamos įtakos valstybės tarnautojo veiklai.

2012 m. lyginant su 2011 m. ir 2010 m. tarnybinių nuobaudų skaičius gana ženkliai sumažėjo

(lyginant su 2011 m. 36,1 proc., lyginant su 2010 m. 30,8 proc.).

2012 m. daugiausia (kaip ir 2011 m. bei 2010 m.) – 88 (30,7 proc. visų tarnybinių nuobaudų)

tarnybinių nuobaudų buvo skirta savivaldybių institucijose ir įstaigose (pažymėtina, kad čia

pareigas eina daugiausia 22,8 proc. visų valstybės tarnautojų).

2012 m. daugiausia nuobaudų skirta 9 kategorijos valstybės tarnautojams 47 nuobaudos, t. y.

16,4 proc. visų tarnybinių nuobaudų (pažymėtina, kad šios kategorijos valstybės tarnautojai

sudaro 13,9 proc. visų valstybės tarnautojų).

VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ SOCIALINĖS IR KITOS GARANTIJOS

Perkėlimas į kitas pareigas dėl pareigų panaikinimo.

Kaip jau minėta skyriuje apie valstybės tarnautojų atleidimą (psl. 48-50), pastebima, kad

mažėja valstybės tarnautojų pareigybių naikinimo atvejų. 2012 m. perkelti į kitas pareigas dėl pareigų

panaikinimo buvo 934 valstybės tarnautojai (3,2 proc. visų valstybės tarnautojų) tuo tarpu 2011 m. –

3442 valstybės tarnautojai (12 proc.), 2010 m. – 2470 valstybės tarnautojų (8,5 proc.) .

Daugiausiai valstybės tarnautojų, perkeltų dėl pareigybės panaikinimo, buvo įstaigose,

pavaldžiose Žemės ūkio ministerijai (594 valstybės tarnautojai) bei savivaldybių institucijose ir

įstaigose (136 valstybės tarnautojai).

2012 m. panaikinus valstybės tarnautojo pareigybę, į lygiavertes pareigas buvo perkelti 873

valstybės tarnautojai, į žemesnes – 61.

71

54 Pav. Perkėlimas į kitas pareigas dėl pareigų naikinimo pagal įstaigų grupes 2012 m.

2

3

3

3

7

13

13

14

17

20

20

26

34

115

583

0

0

0

0

2

1

0

0

0

6

13

0

7

21

11

0 100 200 300 400 500 600 700





Ministro Pirmininko tarnyba ir įstaigos, atskaitingos

Vyriausybei






Ministerijos





Žemesnės pareigos

Lygiavertės pareigos

Pareigų siūlymas

2012 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 31, 4, 9, 11,

13, 14, 15, 16, 161, 17, 22, 29, 30, 311, 32, 34, 41, 43, 44, 46, 47, 48, 49, 50, 51 straipsnių pakeitimo

ir papildymo įstatymas15, kuris numato, kad kitos valstybės tarnautojo pareigos siūlomos ne tik

valstybės tarnautojams, atleistiems iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo, bet ir tiems valstybės

tarnautojams, kurie iš užimamų pareigų atleisti sudarius šalių susitarimą dėl valstybės tarnautojo

atleidimo (kai mokama kompensacija Valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsnio 6 dalies 2 punkte

nustatytu būdu), taip pat buvusiems pakaitiniams valstybės tarnautojams, pareigas nepertraukiamai

ėjusiems ne mažiau kaip dvejus metus ir atleistiems iš pareigų dėl negalėjusio eiti pareigų karjeros

valstybės tarnautojo sugrįžimo.

2012 m. į Valstybės tarnybos departamentą kreipėsi 183 tokią teisę turintys buvę valstybės

tarnautojai, prašydami siūlyti jiems kitas valstybės tarnautojo pareigas. 2011 m. tokių asmenų buvo

15 Žin., 2012, Nr. 69-3523

72

148, 2010 m. – 510. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo

3 d. nutarimu Nr. 248 buvo panaikintos apskričių viršininkų administracijos, todėl daug dėl

pareigybės panaikinimo atleistų valstybės tarnautojų 2010 m. kreipėsi į Valstybės tarnybos

departamentą prašydami siūlyti jiems kitas valstybės tarnautojo pareigas.

Į valstybės tarnautojo pareigas priimti 62 asmenys, t. y. 34 proc. visų buvusių karjeros valstybės

tarnautojų ir įstaigos vadovų, kurie kreipėsi į Valstybės tarnybos departamentą 2012 m. 2011 m. į

pareigas priimti 75 asmenys (50,6 proc.), 2010 m. – 126 asmenys (25 proc.). Didelė dalis buvusių

valstybės tarnautojų nesugrįžo į valstybės tarnybą, kadangi dėl įvairių priežasčių (pvz., netenkino

siūloma žema pareigybės kategorija ar funkcijų pobūdis) atsisakė jiems pasiūlytų pareigų.

55 pav. Buvusių valstybės tarnautojų priėmimo į valstybės tarnybą palyginimas 2010-2012 m.

510

148183

12675 62

0

100

200

300

400

500

600

2010 m. 2011 m. 2012 m.

Gauta prašymų Įdarbinta asmenų

19 (30,6 proc. visų priimtų buvusių valstybės tarnautojų) buvusių valstybės tarnautojų, atleistų

dėl pareigybės panaikinimo, priimta į savivaldybių institucijas ir įstaigas, 9 (14,5 proc.) – į teismus

bei prokuratūras ir 5 (8 proc.) – į ministerijas.

Statuso atkūrimas buvusiems valstybės tarnautojams

2012 m. į Valstybės tarnybos departamentą kreipėsi 18 asmenų, prašydami atkurti valstybės

tarnybos statusą pagal Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 2 dalį. Statusas atkurtas 6 asmenims.

2011 m. kreipėsi 31 asmuo, statusas atkurtas 22 asmenims, 2010 m. – 22 asmenys, iš kurių statusas

atkurtas 16 asmenų.

73

Atostogos

Tėvystės atostogos

Registro duomenimis, 2012 m. 126 valstybės tarnautojai pasinaudojo šios rūšies atostogomis.

2011 m. tokių valstybės tarnautojų buvo 163, 2010 m. – 152.

Atostogos kvalifikacijai tobulinti

2012 m. atostogomis kvalifikacijai tobulinti pasinaudota 19 kartų, 2011 m. – 14, 2010 m. – 17.

Nemokamos atostogos

2012 m. nemokamomis atostogomis pasinaudota 4792 kartus, 2011 m. – 3918 kartų, o 2010 m.

net 8961 kartą. Daugiausiai nemokamomis atostogomis pasinaudojo valstybės tarnautojai, einantys

pareigas savivaldybių institucijose ir įstaigose (1566 kartus), Ministro Pirmininko tarnyboje ir

įstaigose, atskaitingose Vyriausybei (644), įstaigose, pavaldžiose Finansų ministerijai (481 kartus),

įstaigose, pavaldžiose Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (424 kartus), ir ministerijose (397

kartus).

Atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai

Pakankamai stabilus išlieka atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai, skaičius. 2012

m. šios rūšies atostogomis pasinaudota 1274 kartus, 2011 m. – 1497 kartus, 2010 m. – 1303 kartus.

Daugiausiai atostogomis vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai pasinaudojo valstybės tarnautojai,

pareigas einantys įstaigose, pavaldžiose Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje (270 kartų),

ministerijose (177 kartus), savivaldybių institucijose ir įstaigose (174 kartus) bei teismuose ir

prokuratūrose (133 kartus).

Nėštumo ir gimdymo atostogos

2012 m. lyginant su 2011 m. padidėjo valstybės tarnautojų, pasinaudojusių nėštumo ir

gimdymo atostogomis.

2012 m. valstybės tarnautojai šios rūšies atostogomis pasinaudojo 804 kartus, 2011 m. – 770

kartų, 2010 m. – 941 kartą. Didžiausias valstybės tarnautojų skaičius, pasinaudojusių nėštumo ir

gimdymo atostogomis 2012 m. buvo įstaigose, pavaldžiose Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai

bei savivaldybių institucijose ir įstaigose (119 kartų), įstaigose, pavaldžiose Finansų ministerijai (37

kartus), ministerijose (99 kartus).

74

Mokymosi atostogos

2012 m. mokymosi atostogomis (tiek mokamomis, tiek nemokamomis) valstybės tarnautojai

pasinaudojo 385 kartus, 2011 m. 420 kartų, 2010 m. – 364 kartus. 2012 m. daugiausiai šiomis

atostogomis naudojosi valstybės tarnautojai, pareigas einantys savivaldybių institucijose ir įstaigose

(71 kartą), teismuose ir prokuratūrose (65 kartus), Ministro Pirmininko tarnyboje ir įstaigose,

pavaldžiose Vyriausybei (43 kartus), įstaigose, pavaldžiose Finansų ministerijai (40 kartų).

Tarnybos laiko pratęsimas

Registro duomenimis, tarnybos laiko pratęsimų skaičius išlieka stabilus: 2012 m. šia teise

pasinaudojo 276 valstybės tarnautojai, 2011 m. – 268, 2010 m. – 244 valstybės tarnautojai.

Daugiausiai 2012 m. tarnybos laikas pratęstas 11 kategorijos valstybės tarnautojams – 41, 12

kategorijos – 34, 13 kategorijos – 31, 10 kategorijos – 30 ir 14 kategorijos – 25.

2012 m. daugiausia valstybės tarnautojų, kuriems buvo pratęstas valstybės tarnybos laikas,

pareigas ėjo savivaldybių institucijose ir įstaigose – 78, įstaigose, pavaldžiose Socialinės apsaugos ir

darbo ministerijai – 50 ir ministerijose – 22.

2012 m. lyginant su 2011 m. gauta 20 proc. daugiau buvusių valstybės tarnautojų prašymų siūlyti

jiems kitas valstybės tarnautojo pareigas. Šis skaičiaus padidėjimas sietinas su 2012 m. rugsėjo 1

d. įsigaliojusiu Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 31, 4, 9, 11, 13, 14, 15, 16, 161,

17, 22, 29, 30, 311, 32, 34, 41, 43, 44, 46, 47, 48, 49, 50, 51 straipsnių pakeitimo ir papildymo

įstatymu (Žin., 2012, Nr. 69-3523), kuriame nustatyta, kad kitos valstybės tarnautojo pareigos, be

valstybės tarnautojų, atleistų iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo, siūlomos ir tiems valstybės

tarnautojams, kurie iš užimamų pareigų atleisti sudarius šalių susitarimą dėl valstybės tarnautojo

atleidimo (kai mokama kompensacija Valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsnio 6 dalies 2

punkte nustatytu būdu), taip pat buvusiems pakaitiniams valstybės tarnautojams, pareigas

nepertraukiamai ėjusiems ne mažiau kaip dvejus metus ir atleistiems iš pareigų dėl negalėjusio

eiti pareigų karjeros valstybės tarnautojo sugrįžimo.

2012 m. lyginant su 2011 m. 18 proc. padidėjo valstybės tarnautojų, pasinaudojusių

nemokamomis atostogomis.

Tarnybos pratęsimų skaičius valstybės tarnautojams, kuriems suėjo 65 metai, 2010–2012 m.

laikotarpiu išlieka panašus, t. y. apie 260.

75

VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ MOKYMAS

Valstybės tarnautojų mokymo finansavimas16

Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojų mokymo ataskaitų

duomenimis, 2012 m. valstybės tarnautojų mokymui vidutiniškai buvo skirta 5,5 mln. Lt. valstybės ir

savivaldybių institucijų ir įstaigų biudžeto lėšų, o tai sudaro 0,57 proc. nuo valstybės tarnautojų darbo

užmokesčiui nustatytų metinių asignavimų (2011 m. – 0,6 proc., 2010 m. – 0,6 proc.). Pažymėtina,

kad Valstybės tarnybos įstatymo 46 str. 1 d. nustatyta, kad valstybės tarnautojų mokymui skirtos

lėšos valstybės ir savivaldybių biudžetuose turi sudaryti ne mažiau kaip 1 proc. ir ne daugiau kaip 5

proc. valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui nustatytų asignavimų, tačiau nei 2012 m., nei

ankstesniais laikotarpiais šis skaičius Lietuvos valstybės tarnybos mastu nesiekė 1 proc. biudžeto

lėšų.

56 pav. Biudžeto lėšos (mln. Lt) skirtos valstybės tarnautojų mokymui 2010-2012 m.

5,5

3,9

4,9

0

1

2

3

4

5

6

2010 m. 2011 m. 2012 m.

2012 m. valstybės tarnautojų mokymui buvo skirta 7,7 mln. Lt kitų, dažniausiai Europos

Sąjungos struktūrinių fondų lėšų (2011 m. – 8,2 mln. Lt, 2010 m. – 7,1 mln. Lt).

2012 m. mokymuose dalyvavo 14936 valstybės tarnautojai, t. y. 51,3 proc. (2010 m. – 40,3

proc., 2011 m. – 55,9 proc.) visų valstybės tarnautojų.

16

Šioje dalyje pateikiami 2013-04-02 Valstybės tarnybos valdymo informacinės sistemos (VATIS) duomenys, suformuoti iš valstybės ir savivaldybių

institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojų mokymo ataskaitų.

76

Vieno valstybės tarnautojo, dalyvavusio mokymuose, mokymui vidutiniškai buvo skirta 190

Lt biudžeto lėšų ir apie 271 Lt kitų lėšų. Taigi vienam valstybės tarnautojui mokyti 2012 m.

vidutiniškai buvo skirta apie 461 Lt (2011 m. – 487 Lt, 2010 m. – 408 Lt).

Mokymo dalyviai ir rūšys17

Registro duomenimis, mokymuose minėti 14936 valstybės tarnautojai 2012 m. dalyvavo 49

666 kartus (2010 m. dalyvauta 29 716 kartus, 2011 m. dalyvauta 44 915 kartų).

Daugiausia mokymuose dalyvavo ministerijų ir joms pavaldžių institucijų ir įstaigų valstybės

tarnautojai – 62 proc. visų mokymuose dalyvavusių valstybės tarnautojų, nors reikia pažymėti, kad

šiose institucijose dirba daugiausiai valstybės tarnautojų, lyginant su kitomis įstaigų grupėmis. Iš

savivaldybių institucijų ir įstaigų mokymuose dalyvavo 16,5 proc. visų mokymuose dalyvavusių

valstybės tarnautojų, iš Ministro Primininko tarnybos ir įstaigų, atskaitingų Vyriausybei, – 7,5 proc.,

o iš Seimo kanceliarijos ir įstaigų, atskaitingų Seimui, – 6,5 proc. visų mokymuose dalyvavusių

valstybės tarnautojų.

57 pav. Mokymo dalyvių pasiskirstymas pagal įstaigų grupes 2012 m. proc.

62

7,516,5

6,31,1

6,5

0,1

Mnisterijos ir joms pavaldžios įstaigos





teismai ir prokuratūros

Ministrų valdymo sritims nepriskirtos valstybės įstaigos

17

Šioje dalyje pateikiami 2013-02-26 Valstybės tarnautojų registro duomenys

77

Pagal Valstybės tarnautojų mokymo 2011-2013 m. strategijoje nustatytus prioritetinius

mokymo tikslus, 2012 m., kaip ir ankstesniais metais, valstybės tarnautojai dažniausiai ugdė

gebėjimus, susijusius su valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų strateginių tikslų

įgyvendinimu. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojų mokymo ataskaitų

duomenimis, su minėtų gebėjimų ugdymu susijusiuose renginiuose dalyvavo 87,7 proc. visų

mokymų dalyvių (dalyvauta 43595 kartus). Privalomame – įvadiniame mokyme – dalyvavo 1,9 proc.

(dalyvauta 983 kartus) visų mokymo dalyvių. Vadovavimo gebėjimus tobulino 0,7 proc. (dalyvauta

362 kartą) visų mokymo dalyvių.

58 pav. Valstybės tarnautojų, dalyvavusių mokymuose pagal atskiras mokymo rūšis 2010-2012 m.,

skaičius

28359

686

366

264

41

41134

670

322

974

1624

191

43595

983

1176

2828

722

362

Gebėjimų, susijusių su įstaigų strateginių tikslų

įgyvendinimu, tobulinimas

Įvadinis mokymas

Profesinės etikos ir korupcijos prevencijos mokymas

Gebėjimų dalyvauti ES procesuose bei pasirengti

pirmininkauti ES 2013 m. tobulinimas

Valstybės tarnautojų, teikiančių paslaugas gyventojams,

gebėjimų tobulinimas

Vadovavimo gebėjimų tobulinimas

2010 m. 2011 m. 2012 m.

Valstybės tarnybos departamentas nuolat platino informaciją apie galimybę valstybės

tarnautojams tobulinti kvalifikaciją užsienyje.

Remiantis Valstybės tarnautojų registro statistiniais duomenimis, iš viso 2012 m. kvalifikaciją

užsienyje tobulino 538 valstybės tarnautojai (2011 m. – 510, 2010 m. – 379), kurie mokymuose

dalyvavo 823 kartus.

Daugiausiai kvalifikaciją užsienyje tobulino valstybės tarnautojai, einantys pareigas

ministerijose (dalyvauta mokymuose 247 kartus) Ministro Pirmininko tarnyboje ir įstaigose,

atskaitingose Vyriausybei (dalyvauta mokymuose 135 kartus) ir Seimo kanceliarijoje ir įstaigose,

atskaitingose Seimui (dalyvauta mokymuose 114 kartų).

78

Asmenys, teikiantys mokymo paslaugas valstybės tarnautojams

Valstybės tarnautojus 2012 m. mokė vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka patvirtinti

asmenys. 2012 m. Valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigų sąraše buvo 168 juridiniai

asmenys (2011 m. – 165), o Fizinių asmenų, teikiančių mokymo paslaugas valstybės tarnautojams,

sąraše – 8 fiziniai asmenys (2011 m. – 5). Mokymus valstybės tarnautojams 2012 m. organizavo 136

juridiniai asmenys, t.y. 81 proc. Valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigų sąraše esančių

įstaigų ir 3 iš 8 fizinių asmenų, įrašytų į Fizinių asmenų, teikiančių mokymo paslaugas valstybės

tarnautojams, sąrašą.

29 pav. Valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigų skaičius

73

9185

110116

130136

168

8

42

5873

108

133

176

212

162 165

0

50

100

150

200

250

2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m.

Kvalifikacijos tobulinimo įstaigų, vykdžiusių mokymus, skaičius

Kvalifikacijos tobulinimo įstaigų (bendras) skaičius

Asmenų, teikiančių mokymo paslaugas valstybės tarnautojams metinių veiklos ataskaitų

duomenimis 2012 m. daugiausiai valstybės tarnautojų apmokė šios kvalifikacijos tobulinimo įstaigos:

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos mokymo centras (6998) ir Finansų ministerijos

mokymo centras (4958).

70 proc. kvalifikacijos tobulinimo įstaigų yra Vilniuje, 15 proc. – Kaune, 3 proc. –

Klaipėdoje. Likę 12 proc. valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigų yra įsikūrusios

kituose Lietuvos regionuose (Šiauliuose, Marijampolėje, Panevėžyje, Rokiškyje, Zarasuose,

79

Raseiniuose, Anykščiuose, Molėtuose, Marijampolėje, Telšiuose, Druskininkuose, Lazdijuose), todėl

daugeliui valstybės tarnautojų yra sudarytos sąlygos tobulinti kvalifikaciją netoli savo darbo vietos.

Mokymo programos

2012 m. Valstybės tarnybos departamente buvo įvertintos ir patvirtintos 326 valstybės

tarnautojų mokymo programos, kurių trukmė viršija 8 akademines valandas.

60 pav. Valstybės tarnybos departamento patvirtintos valstybės tarnautojų mokymo programos 2010-

2012 m.

155

326

256

0

50

100

150

200

250

300

350

2010 m. 2011 m. 2012 m.

Mokymo programas, kurių trukmė viršija 8 akademines valandas, Valstybės tarnybos

departamentui įvertinti ir tvirtinti 2012 m. pateikė 50 valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo

įstaigų. Daugiausiai mokymo programų parengė ir pateikė tvirtinti UAB „DATA MINER“ (62), VšĮ

„KOMPIUTERINIŲ PROGRAMŲ MOKYMO CENTRAS“ (27), VšĮ „Vilniaus verslo konsultacinis

centras“ (17) ir Lietuvos viešojo administravimo lavinimo institucijų asociacija (14). Fiziniai

asmenys, teikiantys mokymo paslaugas valstybės tarnautojams, 2012 m. mokymo programų, kurių

trukmė viršija 8 akademines valandas Valstybės tarnybos departamentui tvirtinti nepateikė.

Asmenų, teikiančių mokymo paslaugas valstybės tarnautojams metinių veiklos ataskaitų

duomenimis mokymai valstybės tarnautojams buvo vykdomi pagal 1287 mokymo programas.

80

Mokymo programų įgyvendinimo kokybės kontrolė

Vadovaujantis Valstybės tarnautojų mokymo organizavimo taisyklėmis18 asmenys,

teikiantys mokymo paslaugas valstybės tarnautojams, po kiekvienų vykdytų mokymų atliko valstybės

tarnautojų apklausą apie mokymo kokybę ir apibendrintus duomenis, įrašytus į metines veiklos

ataskaitas, pateikė Valstybės tarnybos departamentui. Išanalizavus pateiktus duomenis, konstatuotina,

kad, kaip ir praeitais, 2010-2011 m, apie 98 proc,. dalyvavusių mokymuose valstybės tarnautojų,

mokymo kokybę vertino teigiamai.

Valstybės tarnybos departamentui sukūrus ir įdiegus VATIS Savitarnos posistemėje

Mokymo kokybės ir efektyvumo vertinimo modulį, nuo 2012 m. vasario 1 d. įsigaliojo Valstybės

tarnautojų mokymo organizavimo taisyklių pakeitimas, kuriuo valstybės tarnautojams minėtame

modulyje sudaryta galimybė ex post įvertinti išklausytų mokymų kokybę bei jų efektyvumą.

Išanalizavus Mokymo kokybės ir efektyvumo vertinimo modulyje pateiktus apklausos

duomenis matyti, kad, dalyvavę mokymuose ir apklausos anketas pildę valstybės tarnautojai (29841),

mokymo kokybę ir efektyvumą 5 balų sistemoje vertino vidutiniškai 4,4 balais.

Siekdamas užtikrinti tinkamą valstybės tarnautojų mokymo kokybę Valstybės tarnybos

departamentas taip pat atliko 15 planinių mokymo programų įgyvendinimo kokybės priežiūros

patikrinimų valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigose (9 proc. visų prižiūrimų ūkio

subjektų).

Atlikus planinius patikrinimus konstatuotina, kad visose tikrintose valstybės tarnautojų

kvalifikacijos tobulinimo įstaigose valstybės tarnautojų mokymas buvo organizuojamas laikantis

teisės aktų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų mokymą, reikalavimų, o valstybės tarnautojams

teikiamų mokymo paslaugų kokybė yra tinkama.

2012 m. spalio 11 d. – 26 d. buvo atlikta fizinių ir juridinių asmenų, esančių Vidaus reikalų ministro

patvirtintuose valstybės tarnautojams mokymo paslaugas teikiančių asmenų sąrašuose ir teikiančių

mokymo paslaugas valstybės tarnautojams, apklausa dėl Valstybės tarnybos departamento teikiamų

paslaugų kokybės bei patenkinimo teikiamomis paslaugomis. Apklausti 104 juridiniai asmenys ir 4

fiziniai asmenys, teikiantys mokymo paslaugas valstybės tarnautojams.

Bendras Valstybės tarnybos departamento teikiamų paslaugų, susijusių su valstybės tarnautojų

mokymu, vertinimas yra 3,9 balo iš 5 galimų. Labiausiai patenkintų ir patenkintų minėtomis

18

Valstybės tarnautojų mokymo organizavimo taisyklės, patvirtintos vidaus reikalų ministro 2010 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 1V-451 (Žin., 2010, Nr.

81-4255)

81

paslaugomis vartotojų (suteiktų 4 ir 5 balų kiekis) buvo 76,8 proc.

Įtraukimo į sąrašą asmenų, siekiančių teikti mokymo paslaugas valstybės tarnautojams (93,0%

vertino labai gerai ir gerai); paslaugų, susijusių su valstybės tarnautojų mokymo programomis

(89,5% - labai gerai ir gerai); konsultavimo telefonu (85,1% vertino labai gerai ir gerai) vertinimo

balai yra 4,3 iš 5 galimų. Informacijos, rekomendacijų, Departamento internetinėje svetainėje,

vertimas yra nežymiai mažesnis, t.y. 4,1 balo iš 5 galimų (84,3% vertino labai gerai ir gerai).

Vartotojų pasitenkinimo Valstybės tarnybos departamento teikiamomis paslaugomis dėl valstybės

tarnautojų mokymo paslaugų apklausos rezultatų apibendrinimas – tai vartotojų pasitenkinimo

indekso skaičiavimas19. Pagal metodikoje pateiktą pirmąją alternatyvą, vartotojų pasitenkinimo

indeksas yra 82,8 proc.

● 2012 m. valstybės tarnautojų mokymui vidutiniškai buvo skirta 5,5 mln. Lt. valstybės ir

savivaldybių institucijų ir įstaigų biudžeto lėšų, o tai sudaro 0,57 proc. nuo valstybės tarnautojų

darbo užmokesčiui nustatytų metinių asignavimų (2011 m. – 0,6 proc., 2010 m. – 0,6 proc.) ir

7,7 mln. Lt kitų, dažniausiai Europos Sąjungos struktūrinių fondų, lėšų.

● Privalomame – įvadiniame mokyme – 2012 m. dalyvavo 1,9 proc. visų mokymo dalyvių, o

vadovavimo gebėjimus ugdė – 0,7 proc. visų mokymo dalyvių.

● 2012 m. Valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigų sąraše buvo 168 juridiniai

asmenys, o Fizinių asmenų, teikiančių mokymo paslaugas valstybės tarnautojams, sąraše – 8

fiziniai asmenys.

● 2012 m. Valstybės tarnybos departamente buvo įvertintos ir patvirtintos 326 valstybės tarnautojų

mokymo programos, kurių trukmė viršija 8 akademines valandas.

● VATIS Savitarnos posistemėje Mokymo kokybės ir efektyvumo vertinimo modulyje dalyvavę

mokymuose ir apklausos anketas pildę valstybės tarnautojai mokymo kokybę ir efektyvumą 5

balų sistemoje vertino vidutiniškai 4,4 balais. Visose tikrintose (15) valstybės tarnautojų

kvalifikacijos tobulinimo įstaigose valstybės tarnautojų mokymas organizuojamas laikantis teisės

aktų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų mokymą reikalavimų. Valstybės tarnautojų

apklausų duomenimis, teikiamų mokymo paslaugų kokybė yra tinkama.

19 pagal Viešųjų paslaugų vartotojų patenkinimo indekso apskaičiavimo metodiką, patvirtintą LR vidaus reikalų ministro

2009 m. birželio 30 d. įsakymu Nr.1V - 339. Šis indeksas išreiškia procentinį vartotojų pasitenkinimą viešosiomis

paslaugomis ir gali kisti skalėje nuo 0 iki 100.

82

VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ REGISTRAS IR VALSTYBĖS TARNYBOS VALDYMO

INFORMACINĖ SISTEMA

Viena iš Valstybės tarnybos departamento funkcijų – tvarkyti Registrą ir Valstybės tarnybos

valdymo informacinę sistemą (toliau – VATIS).

2012 m. Registro duomenų bazėje užregistruoti 284 nauji duomenų tvarkytojai, 47 nauji

Registro tvarkytojai apmokyti dirbti su Registro ir VATIS programomis Valstybės tarnybos

departamento vykdomų taikomųjų-praktinių konsultacijų metu.

2012 m. VATIS iš viso gauti ir patikrinti 6997 prašymai išduoti valstybės tarnautojo

pažymėjimą, iš jų 5450 atitinkantys reikalavimus prašymai perduoti į Asmens dokumentų išrašymo

centrą prie Vidaus reikalų ministerijos valstybės tarnautojo pažymėjimams išrašyti. Taip pat gauti ir

patikrinti 2400 prašymai atnaujinti sertifikatus valstybės tarnautojo pažymėjime, iš jų 2074 perduoti į

Asmens dokumentų išrašymo centrą prie Vidaus reikalų ministerijos.

Siekiant, kad Registro duomenys būtų teisingi, tikslūs ir išsamūs, buvo vykdoma Registro ir

VATIS duomenų stebėsena:

Atliekant Valstybės tarnautojų registro duomenų palyginimą su Lietuvos Respublikos apdraustųjų

valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro

duomenimis tose įstaigose, kuriose nėra esminių apskaitos skirtumų ir kurios gali būti lyginamos

automatiškai, virš 90 % įstaigų buvo nustatytas duomenų apie dirbančiuosius asmenis sutapimas.

Įstaigoms, kuriose nustatyti nesutapimai, buvo išsiųsti raštai su reikalavimu ištaisyti neteisingus,

netikslius ir neišsamius duomenis Registre arba nurodyti objektyvias nesutapimų priežastis.

Įstaigos Registro netikslumus pilnai ištaisė.

Stebėsenos būdu atliktas 2012 m. Registro nuostatų, reglamentuojančių Registro duomenų apie

pareigybes ir jų užimtumą pilnumą, įgyvendinimo patikrinimas įstaigose, kurių duomenų negalima

palyginti su Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio

socialinio draudimo išmokų gavėjų registru automatiniu būdu. Buvo tikrinama, ar duomenys

Registre sutampa su dokumentais, kuriais remiantis duomenys įrašomi į Registrą, t.y., įstaigos

vadovo įsakymais dėl struktūros bei pareigybių patvirtinimo. Stebėsenai buvo pasirinkta 81

įstaiga. Išanalizavus įstaigų pateiktus dokumentus ir sulyginus su Registro duomenimis,

neatitikimai nustatyti 55% tikrintų įstaigų. Įstaigos buvo informuotos apie neatitikimus. Juos

pašalinusios, įstaigos apie tai raštu informavo Valstybės tarnybos departamentą.

Atlikus Valstybės tarnautojų registro nuostatų, reglamentuojančių informacijos apie valstybės

tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartį, pateikimo Registrui pilnumo, stebėseną,

nustatyta:

83

- 1695 valstybės tarnautojų iš 254 valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, duomenys apie

tarnybinės veiklos vertinimą buvo nepilni, dažniausiai trūko duomenų apie tiesioginio vadovo ar

vertinimo komisijos siūlymus. Atsižvelgiant į tai, programinėmis priemonėmis buvo sustiprinta

įvedamų duomenų pilnumo kontrolė.

- 57 valstybės tarnautojams buvo neįvesta informacija apie tarnybos laiko pratęsimą bei pareigas ėjo

3 valstybės tarnautojai, vyresni negu 70 metų. Įstaigos buvo informuotos apie pažeidimus.

Neteisėtai ėjusius pareigas valstybės tarnautojus, įstaigos atleido iš užimamų pareigų. Duomenų

suvedimo kontrolė bus tęsiama 2013 m.

Atlikus įstaigų duomenų pateikimo Registrui terminų pažeidimų stebėseną nustatyti 4712

duomenų įregistravimo vėlavimai. Dalį vėlavimų galima paaiškinti objektyviomis priežastimis:

įstaigose vykusia reorganizacija ar anksčiau suvestų duomenų netikslumų tvarkymas. Dėl kitų

vėlavimų Registro tvarkytojai dažniausiai nurodo šias priežastis: didelis darbų krūvis, vėluoja

duomenys (savivaldybių administracijų Registro tvarkytojai dažnai nurodo, kad seniūnijos vėluoja

pateikti duomenis, dėl to duomenys pavėluotai sutvarkomi Registre).Vadovaujantis Registro

nuostatais Registro duomenis registruoja ir atsako, kad jie būtų išsamūs ir suvesti nustatytais

terminais, Registro tvarkymo įstaigos. Registro tvarkymo programa automatiniu būdu perdavė

Registro tvarkytojų tiesioginiams vadovams pranešimus apie duomenų Registrui pateikimo

terminų pažeidimus.

Atlikus Valstybės tarnautojo pažymėjimų išrašymo ir juose įrašytų valstybės tarnautojo sertifikatų

atnaujinimo stebėseną, nustatyta, kad 2012 m. buvo 3913 valstybės tarnautojai (be statutinių),

kuriems laiku nebuvo išduotas valstybės tarnautojo pažymėjimas. Įstaigos buvo informuotos apie

pažeidimus. Palyginus atskirų ketvirčių duomenis, darytina išvada, kad valstybės tarnautojų,

neturėjusių galiojančio valstybės tarnautojo pažymėjimo, metų pabaigoje sumažėjo 1,6 karto.

Stebėseną dėl Valstybės tarnautojo pažymėjimų išdavimo taisyklių laikymosi valstybės ir

savivaldybių institucijose ir įstaigose numatoma tęsti 2013 m.

2012 m. Registro duomenų bazėje užregistruoti 284 nauji duomenų tvarkytojai, 47 nauji Registro

tvarkytojai apmokyti dirbti su Registro ir VATIS programomis Valstybės tarnybos departamento

vykdomų taikomųjų-praktinių konsultacijų metu.

Siekiant, kad Registro duomenys būtų teisingi, tikslūs ir išsamūs, buvo vykdoma Registro ir

VATIS duomenų stebėsena.

84

IŠVADOS IR PASIŪLYMAI

Išanalizavus Valstybės tarnautojų registro duomenis apie žmogiškųjų išteklių valdymo procedūrų

valstybės tarnyboje įgyvendinimą ir taikymą 2012 metais bei lyginant duomenis su ankstesniais

metais galima pastebėti šiuos pokyčius bei tendencijas:

Lietuvoje ekonominio sunkmečio laikotarpiu mažėjimo linkme kito ne tik valstybės tarnautojų

skaičius, bet atitinkamai ir viešojo administravimo institucijų ir įstaigų skaičius, vyko

struktūriniai tiek institucijų, tiek ir įstaigų pertvarkymai: 2010 m. buvo 728 valstybės ir

savivaldybių institucijos ir įstaigos, kuriose buvo įsteigtos valstybės tarnautojų pareigybės, o

2012 m. – 594 įstaigos. Nuo 2008 m. stebimas valstybės tarnautojų skaičiaus mažėjimas 2012 m.

sustojo ir lyginant su ankstesniais metais, buvo beveik toks pats kaip ir 2010 m.; pastebimas

nežymus bendro valstybės tarnautojų skaičiaus didėjimas: 2012 m. buvo 29131 valstybės

tarnautojas, t.y. 0,5 proc. (152 valstybės tarnautojais) daugiau nei 2010 m. ir 1,2 proc. (335

valstybės tarnautojais) daugiau nei 2011 m. 2012 m. buvo 28149 karjeros valstybės tarnautojai,

kurie sudarė 96,6 proc. visų valstybės tarnautojų Lyginant su 2011 m., procentaliai padaugėjo

karjeros valstybės tarnautojų ir nežymiai sumažėjo politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės

tarnautojų.

Analizuojant pastarųjų trejų metų Registro duomenis susijusius su valstybės tarnautojų priėmimu

ir atleidimu, pastebima, kad auga konkurso būdu priimamų valstybės tarnautojų skaičius (51

proc. iš jų – pirmą kartą į valstybės tarnybą priimti žmonės). Tačiau atleidimo atvejų skaičius

viršija priėmimo atvejų skaičių.

2012 m., lyginant su 2011 m. ir 2010 m. sumažėjo valstybės tarnautojo pareigybės panaikinimo

atvejų. Atitinkamai mažėja atleidimo iš valstybės tarnautojo pareigų dėl pareigybės panaikinimo

atvejų skaičius: jeigu 2010 m. atleidimo dėl pareigybės panaikinimo atvejai sudarė 28,8 proc.

visų atleidimo atvejų, tai 2012 m. šis santykis yra pakitęs: 5,9 proc. visų atleidimo atvejų sudaro

atleidimas dėl pareigybės panaikinimo. Pastebėtina, kad didžioji dalis valstybės tarnautojų,

kurių pareigybė naikinama, perkeliami į kitas pareigas, taip išsaugant turimus žmogiškuosius

išteklius ir pritaikant jų žinias ir įgūdžius kitose pareigose. 2011 m. išaugęs atsistatydinimo

savo noru atvejų skaičius 2012 m. kiek sumažėjo, tačiau išlieka dažniausia atleidimo priežastis –

47 proc. visų atleidimo atvejų. Kaita valstybės tarnyboje sudaro 14,9 proc. Pažymėtina, kad

2012 m. vyko Seimo rinkimai, po kurių iš pareigų buvo atleidžiami politinio (asmeninio)

pasitikėjimo valstybės tarnautojai (2011 m. buvo 891 politinio (asmeninio) pasitikėjimo

valstybės tarnautojas). Vertinant Seimo rinkimų nulemtą politinio (asmeninio) pasitikėjimo

valstybės tarnautojų atleidimą kaip periodinį natūralų veiksmą, ir atribojant jį nuo bendro

85

valstybės tarnautojų atleidimo iš pareigų skaičiaus, galima būtų daryti prielaidą, kad kaita

valstybės tarnyboje atitinka klasikinę šio rodiklio reikšmę – 7-10 proc. Savanoriška valstybės

tarnautojų kaita (t.y. atsistatydinimo savo noru atvejų skaičiaus santykis su valstybės tarnautojų

skaičiumi) sudaro apie 7 proc.

Registro duomenys apie valstybės tarnautojų darbo užmokestį, skatinimą, tarnybinės veiklos

vertinimą, rodo įstaigų vadovų pastangas motyvuoti (finansiškai bei nefinansiškai) valstybės

tarnautojus.

Didžioji dauguma įstaigų disponavo darbo užmokesčio fondu, kurį buvo sunku panaudoti

valstybės tarnautojų motyvacijos didinimui. Lyginant su 2008 m., kai vidutinis darbo užmokestis

siekė 3364 Lt, o pareiginės algos bazinis dydis siekė 490 Lt, valstybės tarnautojų mėnesinis

bruto darbo užmokestis 2012 m. sumažėjo apie 13 proc. Analizuojant darbo užmokesčio

struktūrą, matome, kad 2012 m. 83,3 proc. valstybės tarnautojų darbo užmokesčio sudarė

pareiginė alga, 14,8 proc. priedai ir 1,9 proc. priemokos. Darbo užmokesčio sistema nesikeičia,

nors jau 2009 m. SIGMA ataskaitoje Lietuvos darbo užmokesčio sistema įvertinta kaip gana

skaidri, bet nepakankamai konkurencinga. Be to, sistema nepakankamai orientuota į rezultatą: tik

31 % Lietuvos valstybės tarnautojų mano, jog už gerą veiklą atsilyginama aukštesniu darbo

užmokesčiu.

2012 m. skatinimo priemonės buvo panaudotos 5593 kartus. Lyginant su 2011 m., skatinimo

atvejų išaugo du kartus. Skirtingai negu 2011 m., kai valstybės tarnautojai dažniausiai buvo

skatinami padėka, 2012 m. valstybės tarnautojai dažniausiai buvo skatinami vienkartine išmoka.

Skatinimo vienkartine išmoka atvejų 2012 m. lyginant su 2011 m., išaugo beveik keturis kartus -

nuo 1082 iki 4047 atvejų.

Valstybės tarnautojų, kurių tarnybinė veikla vertinimo komisijoje buvo įvertinta labai gerai,

lyginant su 2011 m. metais išaugo 39,8 proc. o valstybės tarnautojų, kurių tarnybinė veikla

vertinimo komisijoje buvo įvertinta gerai sumažėjo dviem kartais. Pažymėtina, kad 2012 m.

buvo priimta ir įsigaliojo Valstybės tarnybos įstatymo nuostata, suteikianti galimybę kasmetinio

tarnybinės veiklos vertinimo metu vertinimo komisijai įvertinus valstybės tarnautoją labai gerai,

į pareigas priimančiam asmeniui siūlyti taikyti valstybės tarnautojui Valstybės tarnybos įstatyme

27 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytas skatinimo priemones (padėką, vardinę dovaną).

Šis siūlymas sudarė 7,3 proc. visų siūlymų labai gerai įvertinus vertinimo komisijose. Manytina,

kad šių nefinansinių skatinimo priemonių taikymas galėjo turėti įtakos išaugusiam tarnybinės

veiklos labai geram įvertinimui vertinimo komisijose.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog auga valstybės tarnautojų, turinčių leidimą dirbti kitą darbą,

skaičius.

86

Valstybės tarnybos departamentui sukūrus ir įdiegus VATIS Savitarnos posistemėje Mokymo

kokybės ir efektyvumo vertinimo modulį, nuo 2012 m. vasario 1 d. įsigaliojo Valstybės

tarnautojų mokymo organizavimo taisyklių pakeitimas, kuriuo valstybės tarnautojams minėtame

modulyje sudaryta galimybė ex post įvertinti išklausytų mokymų kokybę bei jų efektyvumą.

Išanalizavus Mokymo kokybės ir efektyvumo vertinimo modulyje pateiktus apklausos duomenis

matyti, kad, dalyvavę mokymuose ir apklausos anketas pildę valstybės tarnautojai (29841),

mokymo kokybę ir efektyvumą 5 balų sistemoje vertino vidutiniškai 4,4 balais.

Įvertinant personalo valdymo valstybės tarnyboje tendencijas bei pokyčius bei siekiant geresnio

žmoniškųjų išteklių valdymo valstybės tarnyboje siūlytina:

Teisėkūroje

Sudaryti teisines sąlygas stiprinti vadovaujančių valstybės tarnautojų grandį: atsižvelgiant į tai,

kad jie daro didelę įtaką visos įstaigos veiklai, būtina į šias pareigas atrinkti atitinkamas

kompetencijas ir gebėjimus turinčius asmenis, užtikrinti jų ugdymą bei metodinę pagalbą valdant

personalą;

Sudaryti teisines sąlygas diegti valstybės tarnyboje šiuolaikiškas žmoniškųjų išteklių valdymo

sistemas – kompetencijų modelį.

Valdant personalą įstaigoje

Tirti bei analizuoti pačių valstybės tarnautojų nuomonę bei požiūrį į valstybės tarnybą;

Analizuoti kitų įstaigų gerąją patirtį žmoniškųjų išteklių valdymo srityje bei dalintis savo

patirtimi.

Rengiant mokymo programas valstybės tarnautojams

Įvertinti pokyčius valstybės tarnyboje bei valstybės tarnautojus charakterizuojančius veiksnius

vertinant valstybės tarnybą akademiniu požiūriu;

Sistemiškai vertinti ir analizuoti personalo valdymo valstybės tarnyboje problemas, pateikiant

vertinimus ir įžvalgas tiek Lietuvos, tiek ir Europos Sąjungos kontekste.

_________

87

PRIEDAI

Statistinės lentelės

1 Valstybės tarnautojų skaičiaus palyginimas (be statutinių) Data: 2012-12-31

Institucijų grupė

Valstybės tarnautojų skaičius 2012.12.31

Iš viso valstybės tarnautojų (be statutinių

VT) Karjeros

Politinio (asmeninio) pasitikėjimo

Įstaigos vadovų

Seimo kanceliarija ir įstaigos, atskaitingos Seimui 1244 822 421 1

Teismai, prokuratūros 2014 2014 0 0


76 42 33 1


1590 1553 10 27

Ministerijos 2704 2673 31 0

Įstaigos, pavaldžios Aplinkos ministerijai 1473 1420 0 53

Įstaigos, pavaldžios Energetikos ministerijai 87 86 0 1

Įstaigos, pavaldžios Finansų ministerijai 2854 2845 0 9

Įstaigos, pavaldžios Krašto apsaugos ministerijai 367 363 0 4

Įstaigos, pavaldžios Kultūros ministerijai 134 128 0 6


4345 4314 0 31

Įstaigos, pavaldžios Susisiekimo ministerijai 533 526 0 7

Įstaigos, pavaldžios Sveikatos apsaugos ministerijai 776 754 0 22

Įstaigos, pavaldžios Švietimo ir mokslo ministerijai 78 75 0 3

Įstaigos, pavaldžios Teisingumo ministerijai 332 322 0 10

Įstaigos, pavaldžios Ūkio ministerijai 218 212 0 6

Įstaigos, pavaldžios Užsienio reikalų ministerijai 5 4 0 1

Įstaigos, pavaldžios Vidaus reikalų ministerijai 1767 1758 0 9

Įstaigos, pavaldžios Žemės ūkio ministerijai 1584 1578 0 6

Savivaldybių institucijos ir įstaigos 6656 6367 180 109


294 293 0 1

Iš viso: 29131 28149 675 307

2 Valstybės tarnautojų skaičiaus palyginimas pagal pareigas ir amžių (be statutinių) Data: 2012 m. gruodžio 31 d.

Pareigybių grupė Iš viso Valstybės tarnautojų (be statutinių) skaičius pagal amžiaus grupes

18 - 30 31 - 40 41 - 50 51 - 65 > 65

Įstaigų vadovai 307 2 44 102 155 4

Įstaigos vadovo pavaduotojai 263 5 50 75 124 9

Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai

675 167 171 138 173 26

Vidinių departamentų direktoriai 205 6 59 68 72 0

Vidinių departamentų direktorių pavaduotojai 154 7 61 42 43 1

Skyrių, tarnybų vedėjai 3712 159 800 1038 1677 38

Skyrių, tarnybų vedėjų pavaduotojai 1422 94 353 435 521 19

88

Poskyrių vedėjai 468 32 85 148 200 3

Vyriausieji specialistai 14048 2614 3670 3454 4209 101

Vyresnieji specialistai 4453 548 915 1165 1790 35

Specialistai 1904 397 490 498 515 4

Patarėjai, spec. atašė ir kt. 1520 409 633 273 196 9

Iš viso: 29131 4440 7331 7436 9675 249

3. Valstybės tarnautojų pasiskirstymas pagal kategorijas (be statutinių)

Data: 2012 m. gruodžio 31 d.

Pareigybės kategorija

Valstybės tarnautojų (be statutinių) skaičius

Įstaigos vadovų


Karjeros Iš viso valstybės

tarnautojų

20 3 22 12 37

19 29 31 9 69

18 72 20 176 268

17 79 17 278 374

16 31 45 758 834

15 38 41 1205 1284

14 54 17 2196 2267

13 1 29 3089 3119

12 0 26 3955 3981

11 0 418 3398 3816

10 0 1 2671 2672

9 0 2 4039 4041

8 0 5 2296 2301

7 0 1 2174 2175

6 0 0 905 905

5 0 0 185 185

4 0 0 789 789

3 0 0 12 12

2 0 0 2 2

1 0 0 0 0

Iš viso: 307 675 28149 29131

4. Valstybės tarnautojų amžius ir lytis (be statutinių) Data: 2012 m. gruodžio 31 d.

Pareigybių grupės Iš viso Vidutinis amžius

Politinio (asmeninio) pasitikėjimo 675 41,72

Moterų 429 40,83

Vyrų 246 43,25

Karjeros valstybės tarnautojas 28149 44,42

Moterų 21472 44

Vyrų 6677 45,75

Įstaigos vadovas 307 50,77

Moterų 101 49,75

Vyrų 206 51,25

89

Iš viso VT 29131 44,42

Moterų 22002 43,96

Vyrų 7129 45,83

5. Paskelbtų konkursų į valstybės tarnautojo (be statutinių) pareigas skaičius pagal įstaigų grupes Periodas: 2012 m.

Įstaigų grupės pavadinimas Paskelbtų konkursų į valstybės

tarnautojo (be statutinių) pareigas skaičius

Seimo kanceliarija ir įstaigos, atskaitingos Seimui 58

Teismai, prokuratūros 174

Prezidento kanceliarija ir įstaigos, atskaitingos Prezidentui 20

Ministro Pirmininko tarnyba ir įstaigos, atskaitingos Vyriausybei 128

Ministerijos 227

Įstaigos, pavaldžios Aplinkos ministerijai 172

Įstaigos, pavaldžios Energetikos ministerijai 9

Įstaigos, pavaldžios Finansų ministerijai 108

Įstaigos, pavaldžios Krašto apsaugos ministerijai 34

Įstaigos, pavaldžios Kultūros ministerijai 13

Įstaigos, pavaldžios Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai 254

Įstaigos, pavaldžios Susisiekimo ministerijai 73

Įstaigos, pavaldžios Sveikatos apsaugos ministerijai 72

Įstaigos, pavaldžios Švietimo ir mokslo ministerijai 9

Įstaigos, pavaldžios Teisingumo ministerijai 53

Įstaigos, pavaldžios Ūkio ministerijai 26

Įstaigos, pavaldžios Užsienio reikalų ministerijai 1

Įstaigos, pavaldžios Vidaus reikalų ministerijai 249

Įstaigos, pavaldžios Žemės ūkio ministerijai 235

Savivaldybių institucijos ir įstaigos 553


46

Iš viso: 2514

6. Valstybės tarnautojų (be statutinių), priimtų į pareigas skaičius 2012 m. pagal įstaigų grupes

Įstaigų grupės pavadinimas

Konkurso būdu Be konkurso Pakaitiniai

Iš viso

- tame skaičiuje

Iš viso

- tame skaičiuje Iš

viso

- tame skaičiuje

Įstaigų vadovų

Karjeros Įstaigų vadovų


Karjeros Politinio (asmeninio)

pasitikėjimo Karjeros

Seimo kanceliarija ir įstaigos, atskaitingos Seimui 50 0 50 697 0 690 7 58 2 56

Teismai, prokuratūros 145 0 145 9 0 0 9 260 0 260

Prezidento kanceliarija ir įstaigos, atskaitingos Prezidentui 18 0 18 0 0 0 0 5 0 5

Ministro Pirmininko tarnyba ir įstaigos, atskaitingos Vyriausybei 99 7 92 12 1 10 1 41 0 41

Ministerijos 183 0 183 62 0 57 5 182 2 180

Įstaigos, pavaldžios Aplinkos ministerijai 147 1 146 0 0 0 0 73 0 73

Įstaigos, pavaldžios Energetikos ministerijai 6 0 6 0 0 0 0 3 0 3

Įstaigos, pavaldžios Finansų ministerijai 58 0 58 3 0 0 3 34 0 34

Įstaigos, pavaldžios Krašto apsaugos ministerijai 26 0 26 0 0 0 0 9 0 9

Įstaigos, pavaldžios Kultūros ministerijai 9 1 8 0 0 0 0 7 0 7

Įstaigos, pavaldžios Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai 211 1 210 4 0 0 4 302 0 302

Įstaigos, pavaldžios Susisiekimo ministerijai 45 0 45 1 0 0 1 34 0 34

Įstaigos, pavaldžios Sveikatos apsaugos ministerijai 52 0 52 0 0 0 0 15 0 15

Įstaigos, pavaldžios Švietimo ir mokslo ministerijai 7 0 7 1 0 0 1 6 0 6

Įstaigos, pavaldžios Teisingumo ministerijai 30 0 30 2 0 0 2 20 0 20

Įstaigos, pavaldžios Ūkio ministerijai 15 0 15 0 0 0 0 12 0 12

Įstaigos, pavaldžios Užsienio reikalų ministerijai 1 0 1 0 0 0 0 0 0 0

Įstaigos, pavaldžios Vidaus reikalų ministerijai 185 0 185 2 0 0 2 31 0 31

Įstaigos, pavaldžios Žemės ūkio ministerijai 163 0 163 4 0 0 4 128 0 128

Ministrų valdymo sritims nepriskirtos valstybės institucijos ir įstaigos 32 0 32 0 0 0 0 30 0 30

Savivaldybių institucijos ir įstaigos 454 4 450 53 4 34 15 257 3 254

Iš viso: 1936 14 1922 850 5 791 54 1507 7 1500

7. Valstybės tarnautojams (be statutinių) leidimų dirbti kitą darbą skaičius 2012 m. pagal sprendimo tipą ir įstaigų grupes Data: 2012.12.31

9. Vidutinė pareiginė alga ir vidutinis darbo užmokestis 2011–2012 m. pagal pareigybių grupes (be statutinių)

Pareigybių grupės pavadinimas

2011 m. 2012 m.

Vidutinė pareiginė

alga

Vidutinis darbo

užmokestis

Vidutinė pareiginė

alga

Vidutinis darbo

užmokestis

Įstaigų vadovai 3.664 4.643 3.798 4.833

Įstaigos vadovo pavaduotojai

3.554 4.683 3.777 5.083

Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai

2.234 2.482 2.194 2.419

Vidinių departamentų direktoriai

3.952 5.205 3.965 5.260

Vidinių departamentų direktorių pavaduotojai

3.690 4.678 3.674 4.759

Skyrių, tarnybų vedėjai 2.920 3.689 2.964 3.792

Institucijų grupė Bendras karjeros

v.t. ir įstaigos vadovų skaičius

Turi kvalifikacines klases (iš viso 2012.12.31 dienai)

Proc. nuo viso karjeros v.t. ir įstaigos vadovų

skaičiaus I II III Viso

Seimo kanceliarija ir įstaigos, atskaitingos Seimui 823 186 288 219 693 84,20%

Teismai, prokuratūros 2014 164 509 729 1402 69,61%

Prezidento kanceliarija ir įstaigos, atskaitingos Prezidentui 43 9 11 11 31 72,09%


1580 99 191 395 685 43,35%

Ministerijos 2673 338 604 809 1751 65,51%

Įstaigos, pavaldžios Aplinkos ministerijai 1473 86 166 352 604 41,00%

Įstaigos, pavaldžios Energetikos ministerijai 87 11 41 21 73 83,91%

Įstaigos, pavaldžios Finansų ministerijai 2854 73 168 704 945 33,11%

Įstaigos, pavaldžios Krašto apsaugos ministerijai 367 50 125 123 298 81,20%

Įstaigos, pavaldžios Kultūros ministerijai 134 3 9 32 44 32,84%


4345 192 724 1719 2635 60,64%

Įstaigos, pavaldžios Susisiekimo ministerijai 533 157 96 170 423 79,36%

Įstaigos, pavaldžios Sveikatos apsaugos ministerijai 776 145 118 214 477 61,47%

Įstaigos, pavaldžios Švietimo ir mokslo ministerijai 78 3 13 38 54 69,23%

Įstaigos, pavaldžios Teisingumo ministerijai 332 36 65 138 239 71,99%

Įstaigos, pavaldžios Ūkio ministerijai 218 9 26 71 106 48,62%

Įstaigos, pavaldžios Užsienio reikalų ministerijai 5 1 0 0 1 20,00%

Įstaigos, pavaldžios Vidaus reikalų ministerijai 1767 226 425 621 1272 71,99%

Įstaigos, pavaldžios Žemės ūkio ministerijai 1584 95 361 406 862 54,42%

Savivaldybių institucijos ir įstaigos 6476 1018 1601 2298 4917 75,93%


294 115 46 57 218 74,15%

Iš viso: 28456 3016 5587 9127 17730 62,31%

92

Skyrių, tarnybų vedėjų pavaduotojai

2.612 3.219 2.654 3.314

Poskyrių vedėjai 2.640 3.264 2.672 3.320

Vyriausieji specialistai 2.323 2.703 2.350 2.761

Vyresnieji specialistai 1.927 2.236 1.958 2.299

Specialistai 1.771 2.048 1.771 2.046

Patarėjai, spec. atašė ir kt 2.836 3.343 2.876 3.395

10. Valstybės tarnautojų skatinimas padėka, vardine dovana ir vienkartine išmoka pagal įstaigų grupes Periodas: 2012 m.

Institucijų grupė Padėka Vardinė dovana

Vienkartinė išmoka

Iš viso



Prezidento kanceliarija ir įstaigos, atskaitingos Prezidentui 0 0 1 1

Ministro Pirmininko tarnyba ir įstaigos, atskaitingos Vyriausybei 79 0 117 196


Ministrų valdymo sritims nepriskirtos valstybės institucijos ir įstaigos 3 0 35 38






Įstaigos, pavaldžios Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai 398 7 53 458










Iš viso: 1431 88 4074 5593

11. Vienam mokymo dalyviui mokymui skirtos lėšos (Lt) 2012 m.

Institucijų grupė

Vienam valstybės tarnautojui vidutiniškai

mokymui skirta biudžeto lėšų (Lt)

Vienam valstybės

tarnautojui vidutiniškai

mokymui skirta kitų lėšų (Lt)

Vienam valstybės tarnautojui vidutiniškai

mokymui skirta lėšų (Lt) iš viso

Seimo kanceliarija ir įstaigos, atskaitingos Seimui 117 823 940

93

Teismai, prokuratūros 71 147 218

Prezidento kanceliarija ir įstaigos, atskaitingos Prezidentui 1035 0 1035

Ministro Pirmininko tarnyba ir įstaigos, atskaitingos Vyriausybei 145 164 309

Ministerijos 287 1032 1319

Įstaigos, pavaldžios Aplinkos ministerijai 96 207 303

Įstaigos, pavaldžios Energetikos ministerijai 0 209 209

Įstaigos, pavaldžios Finansų ministerijai 211 83 294

Įstaigos, pavaldžios Krašto apsaugos ministerijai 122 0 122

Įstaigos, pavaldžios Kultūros ministerijai 271 0 271

Įstaigos, pavaldžios Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai 215 98 313

Įstaigos, pavaldžios Susisiekimo ministerijai 794 41 835

Įstaigos, pavaldžios Sveikatos apsaugos ministerijai 212 10 222

Įstaigos, pavaldžios Švietimo ir mokslo ministerijai 302 88 390

Įstaigos, pavaldžios Teisingumo ministerijai 23 53 76

Įstaigos, pavaldžios Ūkio ministerijai 209 87 296

Įstaigos, pavaldžios Užsienio reikalų ministerijai 0 0 0

Įstaigos, pavaldžios Vidaus reikalų ministerijai 97 173 270

Įstaigos, pavaldžios Žemės ūkio ministerijai 308 336 644

Savivaldybių institucijos ir įstaigos 141 221 362

12. Mokymui skirtos lėšos pagal įstaigų grupes 2012 m.

Institucijų grupė

Mokymui skirtos lėšos Biudžeto lėšų proc. nuo įstaigos valstybės tarnautojų darbo

užmokesčiui numatytų asignavimų

Biudžeto lėšos (Lt)

Kitos lėšos (Lt)

Seimo kanceliarija ir įstaigos, atskaitingos Seimui 132103 924539 0,3

Teismai, prokuratūros 86422 178709 0,3

Prezidento kanceliarija ir įstaigos, atskaitingos Prezidentui 128416 0 2,2


244815 277749 0,4

Ministerijos 954093 3430864 0,8

Įstaigos, pavaldžios Aplinkos ministerijai 105859 227514 0,3

Įstaigos, pavaldžios Energetikos ministerijai 0 18191 0

Įstaigos, pavaldžios Finansų ministerijai 775703 305174 0,7

Įstaigos, pavaldžios Krašto apsaugos ministerijai 40873 0 0,4

Įstaigos, pavaldžios Kultūros ministerijai 1084 0 0,9

Įstaigos, pavaldžios Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai 896693 411689 0,6

Įstaigos, pavaldžios Susisiekimo ministerijai 425937 22408 2

Įstaigos, pavaldžios Sveikatos apsaugos ministerijai 150732 7813 0,6

Įstaigos, pavaldžios Švietimo ir mokslo ministerijai 17264 5057 1

Įstaigos, pavaldžios Teisingumo ministerijai 55715 127834 0,1

Įstaigos, pavaldžios Ūkio ministerijai 61362 25700 0,1

Įstaigos, pavaldžios Užsienio reikalų ministerijai 0 0 0

Įstaigos, pavaldžios Vidaus reikalų ministerijai 127804 226330 0,3

94

Įstaigos, pavaldžios Žemės ūkio ministerijai 457980 500000 1,2

Savivaldybių institucijos ir įstaigos 676539 1059342 0,4

13. Valstybės tarnautojų (be statutinių) nuobaudų skaičius pagal įstaigų grupes 2012 m.

Institucijų grupė

Nuobaudų skaičius 2012.01.01 - 2012.12.31

Viso Pastaba Papeikimas Griežtas

papeikimas Atleidimas

Seimo kanceliarija ir įstaigos, atskaitingos Seimui 1 0 1 0 0

Teismai, prokuratūros 13 11 1 1 0

Prezidentūra ir įstaigos, atskaitingos Prezidentui 0 0 0 0 0

Ministro Pirmininko tarnyba ir įstaigos, atskaitingos Vyriausybei 7 4 1 2 0

Ministerijos 11 9 2 0 0

Įstaigos, pavaldžios Aplinkos ministerijai 24 10 8 5 1

Įstaigos, pavaldžios Energetikos ministerijai 5 2 3 0 0

Įstaigos, pavaldžios Finansų ministerijai 41 30 10 1 0

Įstaigos, pavaldžios Krašto apsaugos ministerijai 7 1 3 3 0

Įstaigos, pavaldžios Kultūros ministerijai 0 0 0 0 0

Įstaigos, pavaldžios Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai 30 22 6 1 1

Įstaigos, pavaldžios Susisiekimo ministerijai 14 7 4 3 0

Įstaigos, pavaldžios Sveikatos apsaugos ministerijai 9 5 3 1 0

Įstaigos, pavaldžios Švietimo ir mokslo ministerijai 0 0 0 0 0

Įstaigos, pavaldžios Teisingumo ministerijai 1 1 0 0 0

Įstaigos, pavaldžios Ūkio ministerijai 3 2 1 0 0

Įstaigos, pavaldžios Užsienio reikalų ministerijai 0 0 0 0 0

Įstaigos, pavaldžios Vidaus reikalų ministerijai 6 1 2 2 1

Įstaigos, pavaldžios Žemės ūkio ministerijai 26 20 4 2 0

Savivaldybių institucijos ir įstaigos 88 55 18 15 0

Iš viso : 286 180 67 36 3

14. Atleistų valstybės tarnautojų (be statutinių) skaičius pagal atleidimo pagrindus Periodas: 2012 metai

Atleidimų klasifikatoriaus straipsniai Valstybės tarnautojų (be statutinių) skaičius

Įstaigų vadovų Politinio (asmeninio) pasitikėjimo Karjeros Iš viso

Tarnybos santykių pasibaigimas mirties atveju 0 2 12 14

Atleidimas pagal VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 1 punktą 12 251 1784 2047













Atleidimas pagal VTĮ 44 straipsnio 2 dalį 0 1 15 16

Atleidimas pagal VTĮ 44 straipsnio 3 dalį 0 0 2 2

Iš viso: 33 1120 3215 4368

Pastaba: Skaičiuotas atleidimo atvejų skaičius per nurodytą laikotarpį. Vienas asmuo galėjo būti atleistas daugiau nei vieną kartą.

15. Valstybės tarnautojų (be statutinių) tikslinių atostogų skaičius 2012 m. pagal įstaigų grupes

Įstaigų grupė

Atostogų rūšys

Ato

stogos

dėl asm

enin

ių a

plin

kybių

Ato

stogos

dėl VT p

erk

ėlim

o į k

itas

pare

igas

Ato

stogos

kvalif

ikaci

jai to

bulin

ti

Ato

stogos

vaik

ui priži

ūrė

ti, kol ja

m s

ueis

tre

ji

meta

i

Laik

as

naujo

darb

o p

aie

škom

s per

įspėjim

o

laik

ota

rpį

(DK 1

30 s

tr. 3 d

.)

Mokam

os

mokym

osi

ato

stogos

Neatv

ykim

as

į darb

ą a

dm

inis

traci

jai le

idus

(DK

143 s

tr. 2d. 2 p

.)

Nem

okam

os

ato

stogos

Nem

okam

os

mokym

osi

ato

stogos

Nėšt

um

o ir

gim

dym

o a

tost

ogos

Papild

om

as

poils

io laik

as

darb

uoto

jam

s,

augin

antiem

s neįg

alų

vaik

ą iki 18 m

etų

arb

a d

u

ir d

augia

u v

aik

ų iki 12 m

etų

Tėvyst

ės

ato

stogos

Vals

tybin

ėm

s ir v

isuom

enin

ėm

s pare

igom

s atlik

ti

ato

stogos

Iš viso:

Seimo kanceliarija ir įstaigos, atskaitingos Seimui 0 0 1 65 0 3 7 112 5 52 1 7 0 253

Teismai, prokuratūros 2 0 4 133 6 18 3 346 47 107 202 8 1 877

Prezidento kanceliarija ir įstaigos, atskaitingos Prezidentui 0 0 0 6 0 0 0 0 0 9 0 0 0 15

Ministro Pirmininko tarnyba ir įstaigos, atskaitingos Vyriausybei 0 0 2 76 0 29 3 644 14 59 209 15 0 1051

Ministerijos 4 27 6 177 0 15 22 397 14 99 665 15 2 1443

Ministrų valdymo sritims nepriskirtos valstybės institucijos ir įstaigos 0 0 0 14 0 19 0 41 0 7 2 5 0 88

Įstaigos, pavaldžios Aplinkos ministerijai 10 0 0 47 0 8 5 217 8 40 201 13 3 552

Įstaigos, pavaldžios Energetikos ministerijai 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0

Įstaigos, pavaldžios Finansų ministerijai 1 0 1 71 0 34 3 481 6 37 102 8 0 744

Įstaigos, pavaldžios Krašto apsaugos ministerijai 0 0 0 11 0 0 0 9 0 8 7 0 0 35

Įstaigos, pavaldžios Kultūros ministerijai 0 0 0 1 0 0 0 1 0 2 12 2 0 18

Įstaigos, pavaldžios Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai 1 0 0 270 42 25 2 424 7 119 486 10 2 1388

Įstaigos, pavaldžios Susisiekimo ministerijai 1 0 0 25 0 5 0 58 0 14 19 7 6 135

Įstaigos, pavaldžios Sveikatos apsaugos ministerijai 2 0 1 43 0 21 50 271 0 29 89 3 0 509

Įstaigos, pavaldžios Švietimo ir mokslo ministerijai 0 0 0 7 0 0 0 0 0 5 0 0 0 12

Įstaigos, pavaldžios Teisingumo ministerijai 1 1 0 11 0 0 0 31 0 10 0 3 0 57

Įstaigos, pavaldžios Ūkio ministerijai 0 0 1 11 0 11 0 19 0 9 2 2 0 55

Įstaigos, pavaldžios Vidaus reikalų ministerijai 1 0 0 41 0 14 15 72 0 12 31 4 0 190

Įstaigos, pavaldžios Žemės ūkio ministerijai 2 0 0 91 0 0 0 103 11 67 5 9 0 288

Savivaldybių institucijos ir įstaigos 12 0 3 174 0 56 100 1566 15 119 293 15 2 2355

Iš viso: 37 28 19 1274 48 258 210 4792 127 804 2326 126 16 10065

16. Valstybės tarnautojų vertinimas vertinimo komisijose kasmetinio vertinimo metu pagal įstaigų

grupes 2012 m.

Institucijų grupė

Labai gerai įvertintų valstybės tarnautojų skaičius

Gerai įvertintų valstybės tarnautojų skaičius

Patenkinamai įvertintų valstybės tarnautojų skaičius

Nepatenkinamai įvertintų valstybės tarnautojų skaičius



Prezidento kanceliarija ir įstaigos, atskaitingos Prezidentui 2 0 0 0

Ministro Pirmininko tarnyba ir įstaigos, atskaitingos Vyriausybei 184 2 1 0







Įstaigos, pavaldžios Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai 723 4 10 2










72 0 0

0


Iš viso: 4737 262 73 7

17. Valstybės tarnautojų vertinimas vertinimo komisijose kasmetinio vertinimo metu pagal

pareigybių kategorijas 2012 m.

Pareigybės kategorija Labai gerai įvertintų

valstybės tarnautojų skaičius

Gerai įvertintų valstybės

tarnautojų skaičius

Patenkinamai įvertintų valstybės tarnautojų

skaičius

Nepatenkinamai įvertintų valstybės tarnautojų

skaičius

20 1 0 0 0

19 4 0 0 0

18 28 1 2 0

17 59 0 0 0

16 130 5 1 1

15 273 6 5 0

14 400 20 8 0

13 561 24 2 0

12 751 41 16 2

97

11 511 33 11 2

10 400 47 9 1

9 588 49 5 1

8 284 14 4 0

7 439 8 5 0

6 185 1 3 0

5 39 0 0 0

4 82 13 2 0

3 2 0 0 0

2 0 0 0 0

1 0 0 0 0

Iš viso: 4737 262 73 7

18. Valstybės tarnautojų vertinimas vertinimo komisijose kasmetinio vertinimo metu pagal

amžiaus grupes 2012 m.

Amžiaus grupė Labai gerai įvertintų

valstybės tarnautojų skaičius

Gerai įvertintų valstybės

tarnautojų skaičius

Patenkinamai įvertintų valstybės tarnautojų

skaičius

Nepatenkinamai įvertintų valstybės tarnautojų

skaičius

18-30 598 33 4 1

31-40 1359 57 14 3

41-50 1322 68 12 1

51-65 1420 102 42 2

>65 38 2 1 0

Iš viso: 4737 262 73 7

Documents

VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO - vtd.lrv.lt · straipsnio 1 dalis, 43 straipsnio 5 dalies 9 punktas, 44 straipsnio 1 dalies 19 ir 20 punktai ir šio Įstatymo VI skyrius taikomi be