VALSTYBINĖS AUGALININKYSTĖS TARNYBOS

PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS

DIREKTORIUS

ĮSAKYMAS

DĖL MĖGINIŲ ĖMIMO XYLELLA FASTIDIOSA BAKTERIJAI NUSTATYTI

METODIKOS PATVIRTINIMO

2018 m. rugpjūčio 31 d. Nr. A1-484

Vilnius

Vadovaudamasi Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos

nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. gegužės 24 d. įsakymo

Nr. 3D-490 „Dėl Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų ir

administracijos struktūros patvirtinimo“ 21.6 papunkčiu,

1. T v i r t i n u Mėginių ėmimo Xylella fastidiosa bakterijai nustatyti metodiką

(pridedama).

2. Į p a r e i g o j u Bendrųjų reikalų departamento Dokumentų valdymo skyriaus darbuotoją,

atsakingą už šio įsakymo registravimą, supažindinti su šiuo įsakymu Valstybinės augalininkystės

tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pavaduotojus, Valstybinės augalininkystės

tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vyriausiąjį specialistą (patarėją), Fitosanitarijos skyriaus,

Fitosanitarinių tyrimų laboratorijos (skyriaus), regioninių skyrių ir Pasienio kontrolės koordinavimo

skyriaus pasienio kontrolės punktų fitosanitarijos postų (poskyrių) vedėjus.

Direktoriaus pavaduotoja,

atliekanti direktoriaus funkcijas Rasa Rimkutė

PATVIRTINTA

Valstybinės augalininkystės tarnybos prie

Žemės ūkio ministerijos

direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 31 d.

įsakymu Nr. A1-484

MĖGINIŲ ĖMIMO XYLELLA FASTIDIOSA BAKTERIJAI NUSTATYTI METODIKA

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Mėginių ėmimo Xylella fastidiosa bakterijai nustatyti metodika (toliau – metodika)

parengta vadovaujantis metodikos 1 priede nurodytais teisės aktais.

2. Metodika nurodo Xylella fastidiosa Wells et al. bakterijos (toliau – X. fastidiosa)

sukeltų ligų požymius augaluose šeimininkuose, nustato mėginių ėmimo ir pristatymo į Valstybinės

augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Augalininkystės tarnyba)

Fitosanitarinių tyrimų laboratoriją (skyrių) (toliau – laboratorija) tvarką.

3. Metodika vadovaujasi Augalininkystės tarnybos regioninių skyrių ir Pasienio kontrolės

koordinavimo skyriaus pasienio kontrolės punktų fitosanitarijos postų (poskyrių) specialistai (toliau

– specialistai), vykdydami kenksmingųjų organizmų fitosanitarinį tikrinimą ir fitosanitarinę

stebėseną Lietuvos Respublikoje tikrinimo vietose: atvirame grunte, medelynuose, soduose,

parkuose, želdynuose, botanikos soduose, miškuose, prekybos vietose (parduotuvėse, turguose,

prekybos aikštelėse), viešose erdvėse ir savaiminėse augavietėse, uždaroje erdvėje (šiltnamiuose,

sandėliuose, talpyklose, transporto priemonėse ir pan.) kuriuose auginami ir (arba) auga, laikomi

bakterijos X. fastidiosa augalai šeimininkai (toliau – augalai) bei jų įvežimo į Lietuvos Respubliką

iš trečiųjų šalių ir vežimo Europos Sąjungos viduje metu.

4. EAAO (EPPO) kodas − XYLEFA.

5. Fitosanitarinė kategorija: X. fastidiosa įrašyta į Kenksmingųjų organizmų, kuriuos

draudžiama įvežti į visas Europos Sąjungos valstybes nares ir Lietuvos Respubliką bei jose platinti,

ir kenksmingų organizmų, kuriuos draudžiama įvežti į tam tikras saugomas zonas ir jose platinti,

sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr.

3D–264 „Dėl kenksmingųjų organizmų, augalų, augalinių produktų ir kitų objektų sąrašų

patvirtinimo“, 7.3 papunktį. Bakterija įrašyta EAAO standarto PM 1/2(25) rekomenduojamų

kontroliuoti kenksmingųjų organizmų A2 sąrašą – X. fastidiosa A2/166.

6. X. fastidiosa sukeliamų ligų pavadinimai: Pirso liga (vynuogių Pirso liga (angl. Pierce’s

disease)), persikų pseudoliga, slyvų lapų nuplikymas, citrusinių margoji chlorozė, oleandrų,

kavamedžių, pekano, klevų, migdolų lapų degligė, liucernos žemaūgiškumas ir kt.

2

II SKYRIUS

ĮRANKIAI, PRIEMONĖS IR DOKUMENTAI

7. Mėginiams imti, paruošti, laikyti ir išsiųsti reikalingi įrankiai, priemonės ir dokumentai:

7.1. sodo žirklės (sekatorius), peilis;

7.2. entomologinis tinkliukas;

7.3. plastikiniai mėgintuvėliai ar tvirtai užsukami indeliai;

7.4. pincetai arba žnyplės;

7.5. vienkartinės pirštinės ar skystis rankoms dezinfekuoti;

7.6. popierinės servetėlės (rankoms dezinfekuoti);

7.7. lupa (2–10x);

7.8. indas su 95-99 proc. etanoliu;

7.9. indas su esteriu (etilo acetatu);

7.10. indas su 70 proc. etilo alkoholio tirpalu ar kita įrankių, rankų dezinfekavimo

priemone;

7.11. žiebtuvėlis ar degtukai;

7.12. vienkartiniai polietileno ir/ar polipropileno maišai;

7.13. antbačiai (dėvima uždarose patalpose);

7.14. plombos;

7.15. purškiamieji dažai, ryškios juostos ar kitos medžiagos medžiams žymėti;

7.16. šaltkrepšis / mini šaldytuvas / dėžė su šaldymo elementais;

7.17. rašiklis;

7.18. atsparus žymeklis;

7.19. segtuvas;

7.20. globalinis padėties nustatymo sistemos imtuvas (GPS), teritorijos, kurioje

planuojama atlikti fitosanitarinį tikrinimą ar stebėseną, žemėlapis, schemos;

7.21. patikrinimo aktas ir atitinkami jo priedai;

7.22. Mėginio kenksmingiesiems organizmams nustatyti paėmimo akto, kurio forma

patvirtinta Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m.

birželio 3 d. įsakymu Nr. A1-194 „Dėl dokumentų formų patvirtinimo“ (toliau – aktas) 3

egzemplioriai, Etiketė, kurios forma pateikta Etiketės, Tarpinio tyrimų protokolo, Tyrimų protokolo

ir Išvados dėl mėginio tikrinimo išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės augalininkystės

tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2015 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. A1-187 „Dėl

Etiketės, Tarpinio tyrimų protokolo, Tyrimų protokolo ir Išvados dėl mėginio tikrinimo išdavimo

tvarkos aprašo patvirtinimo“ 1 priede.

3

III SKYRIUS

MĖGINIŲ ĖMIMAS

8. Prieš imdamas mėginius specialistas susipažįsta su X. fastidiosa augalais, biologija,

ligos požymiais, kurie nurodyti metodikos 3 ir 4 prieduose, ir X. fastidiosa pernešėjų vabzdžių

(toliau – vektorių) morfologiniais, biologiniais požymiais ir šių vektorių veiklos augaluose

pėdsakais, kurie išvardinti Mėginių ėmimo cikadinių (Hemiptera: Auchenorrhyncha) rūšims

nustatyti metodikoje, patvirtintoje Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio

ministerijos direktoriaus 2018 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. A1-374 „Dėl Mėginių ėmimo cikadinių

(Hemiptera: Auchenorrhyncha) rūšims nustatyti metodikos patvirtinimo“ ir nurodyti šios metodikos

3 priede.

9. X. fastidiosa augalai yra iš 75 skirtingų šeimų ir nurodyti metodikos 4 priedo 2 punkte.

Sąrašą sudaro 359 augalų rūšys, tai – vienaskilčių ir dviskilčių augalų rūšys, žoliniai ir sumedėję

augalai, kultūriniai augalai ir piktžolės, natūralios vegetacijos, apsauginių zonų ir bergždynų rūšys.

Pagrindiniai ekonomiškai svarbūs ir išorinius ligos požymius rodantys augalai:

9.1. naminė slyva (Prunus domestica), vyšninė slyva (Prunus cerasifera), trešnė (Prunus

avium), amerikinė vinkšna (Ulmus americana), storalapė vinkšna (Ulmus crassifolia), ąžuolas

(Quercus spp.), raudonasis klevas (Acer rubrum), tikroji saulėgrąža (Helianthus annuus), baltoji

balanda (Chenopodium album), kvapusis rozmarinas (Rosmarinus officinalis), levanda (Lavandula

spp.), laukinis smidras (Asparagus acutifolius), malonioji pelargonija (Pelargonium graveolens),

žiemė (Vinca spp.), katarantas (Catharanthus spp.), daugiažiedė (floribundinės) rožė (Rosa x

floribunda), tvertikas (Erysimum spp.), streptokarpas (Streptocarpus spp.);

9.2. vynmedžiai: tikrasis vynmedis (Vitis vinifera), gauruotasis vynmedis (Vitis

labrusca), krantinis vynmedis (Vitis riparia);

9.3. citrinmedis (Citrus spp.), kinkanas (Fortunella spp.), kanadinis cersis (Cersis

canadiensis), mirtalapė putokšlė (Polygala myrtifolia), kriaušė azijinė (Pyrus pyrifolia), amerikinė

persėja – avokadas (Persea americana), paprastasis abrikosas (Prunus armeniaca, sin. Armeniaca

vulgaris), dviskiautis ginkmedis (Ginko biloba), didžiažiedė magnolija (Magnolia grandiflora),

raudonasis šilkmedis (Morus rubra);

9.4. paprastasis migdolas (Prunus dulcis, sin. Prunus amygdalus, Amygdalus communis,

Amygdalus dulcis), paprastasis persikas (Prunus persica, sin. Persica vulgaris), kavamedis (Coffea

spp.), paprastasis oleandras (Nerium oleander), europinis alyvmedis (Olea europeae).

10. Prieš ir po kiekvieno mėginio ėmimo įrankiai dezinfekuojami (jie pamirkomi ar

nupurkšiami dezinfekuojančiu tirpalu (pvz., 70 proc. etanolio tirpalu) ir (arba) nudeginami). Jei

nesinaudojama vienkartinėmis pirštinėmis, rankas būtina nupurkšti dezinfekuojančiu tirpalu.

11. Augalininkystės tarnybos regioninio skyriaus specialistas pažymi:

4

11.1. GPS imtuvu atliekamo fitosanitarinio tikrinimo ir fitosanitarinės stebėsenos maršrutą,

augalų tikrinimo vietą, išskyrus esančių prekybos vietose (parduotuvėse, turguose, prekybos

aikštelėse) ar transporto priemonėse;

11.2. GPS imtuvu mėginio ėmimo vietą, kurioje nuo augalo paimtas mėginys;

11.3. augalą, nuo kurio paimtas mėginys, augavietėje ir kroviniuose užpurškiant ant jo

kamieno ryškios spalvos dažais (oranžinės ar pan.) arba aprišant jį ryškios spalvos juostele;

prekyvietėje (prekybos aikštelėje, mugėje, turgavietėje), sandėlyje ar transporto priemonėje esantys

augalai, iš kurių buvo paimti mėginiai, dar ir atskiriami nuo kitų šiose prekybos ir laikymo vietose

esančių augalų;

11.4. augavietės schemoje ar plane augalą, iš kurio buvo paimtas mėginys. Atskirai

pažymėti augalą su išoriniais ligos požymiais.

PIRMASIS SKIRSNIS

MĖGINIŲ ĖMIMAS AUGAVIETĖSE

12. Augalų, auginamų ir (arba) laikomų atvirame grunte, (medelynuose, soduose, parkuose,

želdynuose, botanikos soduose), prekybos vietose (parduotuvėse, turguose, prekybos aikštelėse),

augančių viešose erdvėse ir savaiminėse augavietėse, mėginiai imami atsižvelgiant į bakterijos

biologiją, kuri nurodyta metodikos 4 priede:

12.1. aktyvaus augalų augimo metu ir praėjus karščio periodui – vėlai vasarą ir anksti

rudenį;

12.2. tropinių kambarinių augalų rūšių (pvz., kavamedžių) – visus metus.

13. Augalų, auginamų ir (arba) laikomų uždaroje erdvėje (šiltnamiuose, sandėliuose,

talpyklose, transporto priemonėse ir pan.), mėginiai imami ištisus metus.

14. Privalomų vizualiai apžiūrėti augalų kiekis tikrinimo vienete – vienos veislės ar klono

augalai, auginami tame pačiame lauke, tręšiami tuo pačiu būdu ir tuo pačiu metu, arba esantys tos

pačios kilmės dauginamosios medžiagos siuntoje, prekyvietėje (mugėje, turgavietėje, prekybos

aikštelėje), sandėlyje yra nurodyti 2 priedo 1 lentelėje. Jeigu tikrinimo vienetą sudaro mažiau negu

1000 augalų, apžiūrimi visi augalai.

15. Augalus apžiūrėti augalų eilėse atsitiktine tvarka arba pasirinktinai kertant lauką ir,

rekomenduotina, apsiniaukusią dieną, nes, esant ryškiai saulei, požymius pastebėti sunkiau.

16. Specialistai mėginius paima visais atvejais kai pastebi išorinius ligos požymius ir/arba

be jų latentinei (be išorinių ligos požymių) ligos fazei nustatyti. Mėginiai su požymiais imami pagal

metodikos III skyriaus trečiame skirsnyje nustatytą tvarką, o latentinei ligos fazei nustatyti – pagal

metodikos III skyriaus ketvirtame skirsnyje nustatytą tvarką.

5

ANTRASIS SKIRSNIS

MĖGINIŲ ĖMIMAS TIKRINANT ĮVEŽAMUS Į LIETUVOS RESPUBLIKĄ

KROVINIUS IŠ TREČIŲJŲ ŠALIŲ

17. Privalomų vizualiai apžiūrėti augalų kiekis tikrinimo vienete – krovinio partijos arba

prekės tam tikras vienos rūšies augalų skaičius, kurį identifikuoja ta pati kilmė, sudėtis ar augalo

pasas, yra nurodytas 2 priedo 1 lentelėje. Jeigu tikrinimo vienetą sudaro mažiau negu 1000 vienos

rūšies augalų, patikrinti visus augalus.

18. Jeigu krovinį sudaro daugiau negu viena partija, kiekviena partija apžiūrima atskirai.

Atkreiptinas dėmesys į su lapais įvežamus augalus, nes juose galima rasti ligos požymių ar aptikti

vektorių.

19. Specialistai mėginius visais atvejais paima pastebėję išorinius ligos požymius ir/arba

be jų latentinei (be išorinių ligos požymių) ligos fazei nustatyti, kai augalai įvežami iš šalies, kurioje

yra nustatyta X. fastidiosa. Mėginiai su požymiais imami pagal metodikos III skyriaus trečiame

skirsnyje nustatytą tvarką, o latentinei ligos fazei nustatyti – pagal metodikos III skyriaus

ketvirtame skirsnyje nustatytą tvarką.

TREČIASIS SKIRSNIS

MĖGINIŲ ĖMIMAS IŠ AUGALŲ SU LIGOS POŽYMIAIS

20. Tikrinimo vietoje iš augalų su ligos požymiais specialistas ima po vieną mėginį.

21. Mėginys formuojamas tik iš gyvų augalų, nes tik gyvuose augaluose galima nustatyti

bakterijas, ir jį turi sudaryti brandūs lapai, vengtini jauni ūgliai, atžalos, auginiai. Jeigu ligos

požymiai labai ryškūs, atrenkamos tos augalo dalys, kurios nėra labai sausos, kad būtų kuo mažiau

antrinių mikroorganizmų, kurie trukdo bakterijos nustatymui.

22. Vieną mėginį sudaro vienas (ar daugiau) augalas ar jo dalys su ligos požymiais,

nurodytais metodikos 3 priede:

22.1. šakos / nuopjovos, turinčios ne mažiau kaip 10-25 lapus;

22.2. visas nedidelis vienas augalas;

22.3. nedidelės šakelės ir šaknys (persiko), stiebai ir šaknys (mėlynių), vaiskočiai

(citrusinių vaisių).

23. Jei viename tikrinimo vienete yra daugiau nei vienas augalas su ligos požymiais ar

vienoje tikrinimo vietoje yra keli tikrinimo vienetai, kuriuose yra augalų su ligos požymiais, tuomet

iš kiekvieno tikrinimo vieneto imami ir formuojami atskiri laboratoriniai mėginiai.

6

KETVIRTASIS SKIRSNIS

MĖGINIŲ ĖMIMAS IŠ AUGALŲ BE LIGOS POŽYMIŲ

24. Tikrinimo vietoje, kurioje augalai ribojasi su ligos židiniu arba įvežtas krovinys yra iš

šalies / vietovės, kurioje nustatyta X. fastidiosa, specialistas ima po vieną mėginį augalų be išorinių

ligos požymių latentinei ligos fazei nustatyti.

25. Mėginys formuojamas tik iš gyvų augalų, nes tik gyvuose augaluose galima nustatyti

bakterijas. Mėginį sudaro brandūs lapai bei kitos augalo dalys, paimtos iš įvairių antžeminių augalo

vietų. Jei augalas sumedėjęs, mėginys imamas iš medžio vainiko viršutiniosios dalies, matuojant

nuo vainiko (lajos) vidurio; vengtina imti mėginius iš jaunų ūglių, atžalų.

26. Vieną mėginį sudaro:

26.1. mažiausiai 4-10 augalų šakos / auginiai / nuopjovos su lapais ir lapkočiais, 30-40 cm

ilgio;

26.2. apie 10 cm augalų medienos audinio;

26.3. mažiausiai augalų 100 lapų su lapkočiais.

27. Jei vienoje tikrinimo vietoje yra keli tikrinimo vienetai, tuomet iš kiekvieno tikrinimo

vieneto imami ir formuojami atskiri laboratoriniai mėginiai.

PENKTASIS SKIRSNIS

VEKTORIŲ MĖGINIŲ ĖMIMAS X. FASTIDIOSA NUSTATYMUI JUOSE

28. Specialistas vektorių mėginius bakteriologiniam tyrimui – X. fastidiosa nustatymui

vabzdyje – ima tikrinimo vietose nuo vėlyvo pavasario iki ankstyvo rudens.

29. Vieną mėginį iš vienos tikrinimo vietos sudaro nuo vieno iki penkių Straubliuočių

būrio (Hemiptera) individų, kurie nurodyti metodikos 3 priedo 8-10 pav. Jei vienoje tikrinimo

vietoje yra keli tikrinimo vienetai, tuomet iš kiekvieno tikrinimo vieneto imami ir formuojami

atskiri laboratoriniai mėginiai.

30. Suaugę vektoriai renkami naudojant entomologinį tinkliuką, šiltnamyje – gaudyklėmis,

kurios tikrinamos kas savaitę. Nuo lipnios gaudyklės vabzdžiai nuimami pincetu / žnyplėmis.

31. Paimti vabzdžiai turi būti saugomi tvirtai užsukamuose indeliuose, mėgintuvėliuose 95-

99 proc. etanolyje arba -20°C temperatūroje, arba nužudomi (užmigdomi) esteryje (etilo acetate).

Lipnios gaudyklės saugomos -20°C temperatūroje.

IV SKYRIUS

MĖGINIŲ PARUOŠIMAS, LAIKYMAS IR IŠSIUNTIMAS Į LABORATORIJĄ

32. Mėginio paruošimas:

7

32.1. prieš dedant mėginį į tam skirtą talpyklą, mėginiai pakratomi, kad įsitikinti, jog į

formuojamos augalinės medžiagos mėginį nepateko vektoriai. Vektorių mėginiai pakuojami atskirai

nuo augalo pagal metodikos III skyriaus penktą skirsnį;

32.2. mėginio paketas formuojamas iš sandariai (plastikiniame maišelyje, inde ar kt.)

supakuotų mėginį sudarančių augalų ar augalų dalių ar kelių sandariai supakuotų laboratorinių

mėginių, kaip nurodyta šios metodikos 32.8 – 32.10 papunkčiuose, ir pridėto užpildyto akto;

32.3. jei pastebima, kad į supakuotą ir užplombuotą mėginį pateko vektorius, ant mėginio

maišelio priklijuojamas apie tai informuojantis ryškus užrašas, pastaba įrašoma Etiketėje;

32.4. paėmus mėginį, surašomi 3 akto egzemplioriai, kuriuos pasirašo mėginį paėmęs

specialistas. Vienas akto egzempliorius įdedamas į mėginio paketą prie sandariai supakuoto

mėginio ar laboratorinių mėginių. Antras akto egzempliorius saugomas Augalininkystės tarnybos

regioniniame skyriuje ar Pasienio kontrolės koordinavimo skyriaus pasienio kontrolės punkto

fitosanitarijos poste (poskyryje) esančioje ūkio subjekto byloje. Trečias akto egzempliorius

atiduodamas ūkio subjektui, kurio tikrinimo vietoje imamas mėginys;

32.5. mėginio paketas uždaromas ir užplombuojama mėginio savininko ar jo atstovo

akivaizdoje;

32.6. supakuotas ir užplombuotas mėginys su augalais ar jų dalimis laikomas vėsiai

(šaltkrepšiuose / mini šaldytuvuose ar dėžutėse su šaldymo elementais, kurie sudedami taip, kad

nesiliestų su mėginiais, kad bakterijoms nesusidarytų stresinės sąlygos) ir užtikrinant, kad mėginys

transportavimo nuo mėginio paėmimo vietos iki regioninio skyriaus ar Pasienio kontrolės

koordinavimo skyriaus pasienio kontrolės punkto fitosanitarijos posto (poskyrio) metu ir iki

išsiuntimo į laboratoriją būtų laikomas vėsiai, tamsoje;

32.7. po fitosanitarinio tikrinimo atvykęs į Augalininkystės tarnybos regioninį skyrių ar

Pasienio kontrolės koordinavimo skyriaus pasienio kontrolės punkto fitosanitarijos postą (poskyrį),

Fitosanitarinėje informacinėje sistemoje specialistas užpildo mėginio Etiketę. Specialistas,

atspausdinęs užpildytą Etiketę, įdeda ją į plastikinę pakuotę ir pritvirtina prie užplombuotos

mėginio pakuotės;

32.8. jei vienas mėginys formuojamas iš vieno laboratorinio mėginio, kurį sudaro vieno

augalo kelios dalys, visos jos sandariai supakuojamos viename plastikiniame maišelyje ir pildomas

vienas aktas ir viena Etiketė pagal šios metodikos 32.2 ir 32.7 papunkčius;

32.9. vektoriai turi sudaryti arba atskirą mėginį, kaip nurodyta Mėginių ėmimo cikadinių

(Hemiptera: Auchenorrhyncha) rūšims nustatyti metodikoje, patvirtintoje Valstybinės

augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. liepos 5 d. įsakymu Nr.

A1-374 „Dėl Mėginių ėmimo cikadinių (Hemiptera: Auchenorrhyncha) rūšims nustatyti metodikos

patvirtinimo“, arba atskirą laboratorinį mėginį;

8

32.10. jei iš vienos tikrinimo vietos – augavietės ar krovinio – paimami keli laboratoriniai

mėginiai, kiekvienas laboratorinis mėginys sandariai supakuojamas atskirame plastikiniame

maišelyje ir sunumeruojamas. Vienos tikrinimo vietos visi laboratoriniai mėginiai sudaro vieną

mėginį, kuris į laboratoriją pristatomas su vienu aktu ir Etikete pagal šios metodikos 32.2 ir 32.7

papunkčius.

33. Specialistas akte ir Etiketėje papildomai užrašo:

33.1. augalo tikrinimo vietą (augavietė: atvirame grunte, medelynuose, soduose, parkuose,

želdynuose, botanikos soduose, miškuose, prekybos vietose (parduotuvėse, turguose, prekybos

aikštelėse), viešose erdvėse ir savaiminėse augavietėse, uždaroje erdvėje (šiltnamiuose, sandėliuose,

talpyklose, transporto priemonėse ir pan.), kurioje auginami ir (arba) auga, laikomi bakterijos X.

fastidiosa augalai);

33.2. augalo siuntėjo šalį;

33.3. augalo amžių, jei įmanoma;

33.4. mėginio paėmimo metu pastebėtus ligos požymius, jei mėginys paimtas nuo augalo

su išoriniais ligos požymiais, nurodytais metodikos 3 priede.

34. Siunčiamuose į laboratoriją Etiketėje ir akte draudžiama nurodyti tikrinimo vietos ar

augalų savininko, įgalioto asmens, žemės valdytojo vardą, pavardę, pavadinimą, augavietės adresą,

GPS koordinates.

35. Mėginiai į laboratoriją transportuojami nedelsiant, kol augalų audiniai nepradėjo gesti.

Mėginiai su ligos požymiais pristatomi į laboratoriją per dvi paras nuo mėginio paėmimo, o

vektoriai − paros bėgyje, nebent jie saugomi kaip nurodyta šios metodikos 31 punkte.

36. Mėginiai išsiunčiami į laboratoriją ne vėliau kaip vieną dieną iki jos oficialios ne darbo

dienos. Apie tai, kada bus pristatyti mėginiai, laboratorija informuojama kuo anksčiau.

37. Specialistas, ruošdamas išsiųsti mėginį, jį supakuoja taip, kad transportuojant mėginys

būtų apsaugotas nuo aplinkos veiksnių, galinčių neigiamai pakeisti jo savybes (aukštos

temperatūros poveikio, tiesioginių saulės spindulių poveikio, mėginio fizinio sugadinimo).

_________________________

Mėginių ėmimo Xylella fastidiosa

bakterijai nustatyti metodikos

1 priedas

TEISĖS AKTŲ SĄRAŠAS

1. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymas Nr. 3D-264

„Dėl kenksmingųjų organizmų, augalų, augalinių produktų ir kitų objektų sąrašų patvirtinimo“.

2. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. vasario 12 d. įsakymas Nr. 3D-57

„Dėl Augalų, augalinių produktų ir su jais susijusių objektų auginimo, gamybos, saugojimo,

realizavimo ir išvežimo iš Lietuvos Respublikos, taip pat ir natūralių augaviečių augalų

fitosanitarinės kontrolės taisyklų bei Fitosanitarinio eksporto sertifikato ir fitosanitarinio reeksporto

sertifikato išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

3. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro

2005 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 3D-171/1K-080 „Dėl įvežamų į Lietuvos Respubliką ir Europos

Sąjungą bei vežamų per ją tranzitu augalų, augalinių produktų ir kitų objektų fitosanitarinio

tikrinimo taisyklių patvirtinimo“.

4. 2015 m. gegužės 18 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas Nr. 2015/789/ES,

dėl Xylella fastidiosa (Wells et al.) patekimo į Sąjungą ir išplitimo joje prevencijos priemonių.

5. Europos ir Viduržemio jūros regiono augalų apsaugos organizacijos (EAAO)

standartas: PM 7/24 (2) Xylella fastidiosa Diagnostiniai protokolai (EAAO Biuletenis 46 (3), 2016,

p. 463–500.).

6. Europos ir Viduržemio jūros regiono augalų apsaugos organizacijos (EAAO)

standartas: PM 7/24 (3) Xylella fastidiosa Diagnostiniai protokolai (perduotas spaudai).

7. Europos ir Viduržemio jūros regiono augalų apsaugos organizacijos (EAAO)

standartas: PM 3/81 (1) Siuntų kontrolė dėl Xylella fastidiosa (EAAO Biuletenis 46 (3), 2016, p.

395–406).

8. Europos ir Viduržemio jūros regiono augalų apsaugos organizacijos (EAAO)

standartas. PM 3/82 (1) Produkcijos vietų kontrolė dėl Xylella fastidiosa (EAAO Biuletenis 46 (3),

2016, p. 407–418).

9. Tarptautinis fitosanitarinių priemonių standartas Nr. 31 „Krovinių mėginių atrankos

metodologija“ (ISPM 31), patvirtintas Tarptautinės augalų apsaugos konvencijos sekretoriato 2008

m.

_________________________

Mėginių ėmimo Xylella fastidiosa

bakterijai nustatyti metodikos

2 priedas

MINIMALUS TIKRINTINŲ AUGALŲ SKAIČIUS TIKRINIMO VIENETE

1 lentelė. Minimalus tikrintinų augalų skaičius tikrinimo vienete. ___

Augalų vienetų skaičius

tikrinimo vienete, vnt Tikrintinų augalų skaičius

tikrinimo vienete, vnt

1 000 368

2 000 410

3 000 425

4 000 433

5 000 438

6 000 442

7 000 444

8 000 446

9 000 447

10 000 448

20 000 453

30 000 455

40 000 456

50 000 457

60 000 457

70 000 457

80 000 457

90 000 458

100 000 458

200 000+ 458

_____________________________

Mėginių ėmimo Xylella fastidiosa

bakterijai nustatyti metodikos

3 priedas

LIGOS POŽYMIAI

1. Bakterija apsigyvena daugelyje augalų, kuriuose ligos požymiai gali nepasireikšti,

tačiau gali tarnauti kaip užkrėtimo šaltinis vektoriams, t. y. ksilemos audiniuose esančiais

skysčiais mintantiems vabzdžiams. Tame pačiame augale gali būti aptinkamos simptominės ir

besimptominės augalo dalys.

2. X. fastidiosa pažeistų augalų požymiai: lapų nudegimas, defoliacija, lapų pakraščių

chlorozė arba bronzinės spalvos atsiradimas, žemaūgiškumas, pirmalaikis lapų kritimas, vainiko

nykimas, nevienodas žievės sumedėjimas, vaisių dimensija ir išsikraipymas. Galima stebėti ir

įvairių požymių kombinacijas. Dažnai ligos pavadinimas konkrečios veislės augale yra

kildinamas pagal simptomo pobūdį tame augale. Tačiau ligos požymius kartais galima priskirti

kitiems biotiniams ir abiotiniams faktoriams, pavyzdžiui, kitų patogenų sukeliamiems

pažeidimams, vandens trūkumui, oro užterštumui, tręšimo problemoms, saulės nudegimams ir

kitiems, aplinkos sąlygų sukeliamiems, stresiniams veiksniams. Toliau išvardinti ekonomiškai

svarbių ir pažeistų X. fastidiosa bakterija augalų požymiai:

2.1. vynmedžiuose Pirso ligos pagrindinis požymis – lapų „nudegimas“. Ligos pradžioje

tarp lapų gyslų vystosi chlorozė, staiga nudžiūva dalis lapalakščio (1 pav.). Vytimas plinta toliau

ir visas lapas bei vaisių kekės dėl jose prasidėjusios dehidratacijos susiraukšlėja, susitraukia (3-4

pav.). Lapo kraštuose vystosi nekrozė, lapas atrodo lyg nudegęs (5 pav.). Nudžiūvusi lapo vieta

labai dažnai apjuosiama geltona ar rausva aureole (6-7 pav.). Galiausiai lapas nukrenta, jo

likučiai lieka prisitvirtinę prie lapkočio (2 pav.). Ūglių vytimas dažniausiai prasideda nuo

viršūnės. Vėliau nukrenta lapai, šakelė nustoja vystytis. Užkrėstų medžių / augalų kamienuose ir

stiebuose matomos netaisyklingos formos žalio audinio dėmės. Užkrėstų augalų pumpurai

sprogsta vėliau negu sveikų. Labai pažeisti augalai gali žūti per 1-2 metus. Pirmuosius ligos

požymius kartais galima pastebėti jau vienerių metų sodinukuose. Požymiai ūgliuose kartais

būna panašūs į patogeninių grybų sukeliamų ligų požymius;

2.2. citrusinių augalų / medžių margosios chlorozės požymiai geriausiai pastebimi 3-5

metų įvairių veislių apelsinmedžiuose. Infekuotų medžių lapuose atsiranda gelsvos dėmės,

primenančios dėmes, atsirandančias dėl cinko trūkumo (11–12 pav.). Viršutinėje lapo pusėje jos

vos iškilusios ir lipnios, apatinėje – rusvos spalvos. Vėliau vysta ūgliai ir šakos, bet augalas

paprastai nežūva. Sveiki ir infekuoti augalai žydi ir vaisiai užsimezga tuo pačiu metu, bet

infekuotų augalų vaisiai subręsta greičiau, jie maži ir labai kieti (13-14 pav.);

2.3. alyvmedžius, užkrėstus bakterija X. fastidiosa, naikinančiai ligai būdingas lapų

nudegimas ir greitas sunykimas. Senus alyvmedžius, kuriuose aptinkami X. fastidiosa, drugys

2

Zeuzera pyrina, grybai Phaeoacremonium spp. ir Phaemoniella spp., pažeidžianti liga vadinama

alyvmedžius greitai naikinančiu sindromu (pagal Loconsole et al., 2014), (toliau – naikinantis

sindromas (NS). NS būdingas lapų nudegimas bei ūglių ir smulkių šakelių nudžiūvimas.

Pastebėjus pirmuosius ligos požymius, liga labai greitai progresuoja (15-16 pav.). Lapai, šakelės

ir šakos ima vysti, ruduoti (17-20 pav.), nudžiūvę lapai ir mumifikuoti vaisiai lieka kaboti ant

šakų. Požymiai medyje pasiskirsto nevienodai, atrodo lyg išsibarstę po lają (21-22 pav.). Esant

greitam ūglių, šakų džiūvimui, žūsta visas medis. X. fastidiosa buvo nustatyta ir jaunuose

alyvmedžiuose, kuriuose aptiktas lapų nudegimas ir greitas sunykimas. Bakterija nustatoma ir

augalo šaknų mėginiuose;

2.4. persikų pseudoliga sergantys augalai pražysta ir lapus išskleidžia anksčiau negu

sveiki augalai, jų lapai vėliau nukrenta (23 pav.). Jaunos šakelės nustoja augti, išlieka žalesnės

spalvos ir tankesnės negu sveikų medelių. Šoninės šakos auga horizontaliai arba nusvirusios,

todėl medis atrodo vienodas, kompaktiškas, žemaūgis ir apskritas (24 pav.). Vaisiai subręsta

taipogi anksčiau, jų žymiai mažiau ir jie nedideli lyginant su sveikais vaisiais. Po 3-5 metų nuo

užkrėtimo augalas praranda ekonominę vertę, tačiau nežūva, bet tampa jautresnis kitiems

kenksmingiesiems organizmams;

2.5. lapų nuplikymas ir nudegimas – būdingi požymiai daugeliui X. fastidiosa užkrėstų

augalų: migdolams, kavamedžiams, oleandrams ir kt. (25-32 pav.) Būdingiausias požymis – lapų

pakraščių ir/arba viršūnės chlorozė arba nusidažymas bronzine spalva, tačiau pirmiausia lapo

dalys prieš paruduodamos ar nudžiūdamos įgauna tamsiai žalią atspalvį dėl jose susikaupusio

vandens. Esant nežymiai infekcijai, lapų nudžiūvimas, primenantis nuplikymą ar nudegimą,

aptinkamas keliose šakelėse, vėliau išplinta visame augale ir apima visą lają (29-32 pav.).

Rudenį ypač gerai matomas džiūstančias lapo vietas juosiantis siauras chlorotinis žiedas. Ligai

būdingas pirmalaikis lapų nukritimas ir vėl naujų, bet netipiškų, išsigimusių lapų formavimasis.

Vaisiai taip pat būna netipiškos formos, o kamiene stebimas vidinis ir išorinis spalvos pakitimas.

Galiausiai, dėl užsikimšusių apytakinių indų džiūsta medžio šakos ir žūva visas medis.

3

I SKYRIUS

PIRSO LIGOS POŽYMIAI VYNMEDŽIUOSE

1 pav. Nudžiūvusi lapalakščio

dalis.

2 pav. Lapkočiai be lapų.

3-4 pav. Lapai vysta, džiūsta, raukšlėjasi, įgauna gelsvą, rausvą, rusvą spalvas, kekės

susitraukia.

5 pav. „Nudegęs“ lapas. 6-7 pav. Nudžiūvusios dėmės su aureolėmis.

8-9 pav. Graphocephala atropunctata (Raguotoji cikadelė)

–vektorius

10. pav. Philaenus

spumarius (Paprastoji

seiliūgė) – vektorius

4

II SKYRIUS

CITRUSINIŲ MARGOJI CHLOROZĖ

11-12 pav. Užkrėsti Xylella fastidiosa, dėmėmis nusėti lapai atrodo margi.

13 pav. Užkrėsti, margi lapai ir vaisiai. 14 pav. Kairėje pusėje „neūžaugos“ −

užkrėsti lapai ir vaisiai, dešinėje − sveiki

vaisiai.

Nuotraukų autoriai/šaltiniai: AH Purcell.

III SKYRIUS

ALYVMEDŽIUS NAIKINANČIOS LIGOS POŽYMIAI

2010 m. 2013 m.

15-16 pav. Greitas Xylella fastidiosa užkrėstų alyvmedžių sunykimas

5

17-20 pav. Xylella fastidiosa užkrėsti alyvmedžiai, matomos nudžiūvusios šakelės ir apvytę

lapai.

21-22 pav. Požymių „išsibarstymas“ medžiuose, matomos nudžiūvusios šakelės.

Nuotraukų autoriai/šaltiniai: Donato Boscia, Istituto di Virologia Vegetale del CNR,

EPPO, 2014; J.D. Janse, EPPO/EAP Meeting Bacteriology, Wageningen, March 2014

IV SKYRIUS

PERSIKŲ PSEUDOLIGOS POŽYMIAI

23 pav. Lapų sutankėjimas persikų šakelėje. 24 pav. Sergantis paprastasis persikas

(kairėje); dėl horizontaliai augančių šakų

atrodo apskritas ir žemaūgis.

Nuotraukų autoriai / šaltiniai: EAAO (EPPO).

6

V SKYRIUS

LAPŲ NUPLIKYMAS IR NUDEGIMAS – BŪDINGI XYLELLA FASTIDIOSA

UŽKRĖSTŲ AUGALŲ POŽYMIAI

25 pav. Baltojo šilkmedžio lapų nudegimas.

26 pav. Migdolų lapų nuplikymas.

27-28 pav. Ligos požymiai kavamedžio lapuose.

29 pav. Pažeisti guobų lapai. 30 pav. Sergantis platanalapio klevo lapas.

7

31 pav. Sergantis paprastasis oleandras. 32 pav. Džiūstantys ąžuolo lapai.

Nuotraukų autoriai/šaltiniai: AH Purcell, Donato Boscia, LSV Angers.

Daugiau sergančių augalų nuotraukų adresu: https://gd.eppo.int/taxon/XYLEFA/photos.

________________________________

Mėginių ėmimo Xylella fastidiosa

bakterijai nustatyti metodikos

4 priedas

X. FASTIDIOSA BIOLOGIJA

1. X. fastidiosa yra Gram-neigiamos, griežtai aerobinės, ksilemos (medienos) induose

gyvenančios patogeninės bakterijos. Jų optimali vystymosi temperatūra 26-28 ºC. Apsigyvenusios

ksilemoje, jos gali judėti apytakiniu audiniu žemyn (aptinkamos ir šaknyse) ir aukštyn. Bakterijų

populiacija apriboja vandens ir maistingųjų medžiagų judėjimą ksilemos indais, o toks dažnai

pasikartojantis indų užblokavimas siejamas su ligos simptomų išsivystymu. Priklausomai nuo

infekcijos sunkumo laipsnio, kuriam turi įtakos įvairūs X. fastidiosa porūšiai (šiuo metu patvirtinti

du X. fastidiosa porūšiai, tai fastidiosa ir multiplex, tačiau žinomi dar keturi porūšiai), augalų žūtis

gali trukti nuo kelių mėnesių iki kelerių metų.

2. Detalus augalų sąrašas paskelbtas 2015 m. gegužės 18 d. Komisijos įgyvendinimo

sprendimo (ES) 2015/789 dėl Xylella fastidiosa (Wells et al.) patekimo į Sąjungą ir išplitimo joje

prevencijos priemonių I-ame priede „Sąrašas augalų, kurie žinoma yra jautrūs nurodyto organizmo

europiniams ir neeuropiniams izoliatams („nurodyti augalai“)“. Europoje aptinkamų augalų sąrašas

nuolat papildomas remiantis tyrimų rezultatais ir atnaujinant 2015 m. gruodžio 17 d. Komisijos

įgyvendinimo sprendimą (ES) 2015/2417. (žr.

http://ec.europa.eu/food/plant/plant_health_biosecurity/legislation/emergency_measures/xylella-

fastidiosa/susceptible_en.htm).

4. X. fastidiosa gamtoje plinta ksilemos skysčiais besimaitinančių vektorių pagalba. Šie

siurbiamąjį burnos aparatą turintys vektoriai priklauso Straubliuočių būriui (Hemiptera). Italijos

mokslininkų atliktų tyrimų duomenimis, vektoriai priklauso putininių cikadų (Aphrophoridae),

seilinių cikadų (Cercopidae) ir cikadėlių (Cicadellidae) šeimoms. Tik paprastoji seiliūgė (Philaenus

spumarius) iš putininių šeimos identifikuota Europoje kaip vektorius. Potencialūs X. fastidiosa

vektoriai – cikadėlės: Carneocephala fulgida, Draeculacephala minerva, Graphocephala

atropunctata, Homalodisca vitripennis. Vektoriui (lervos ir suaugėlio stadijos) maitinantis užkrėsto

bakterijomis augalo ksilemos skysčiais X. fastidiosa pernešama į sveiką augalą, tokiu būdu augalas

užkrečiamas be jokio latentinio periodo. Bakterijos neužkrečia viso vektoriaus – vabzdžio kūno, o

susitelkia tik jo siurbiamajame aparate, kur lokalizuojasi ir dauginasi.

5. Dažniausiai X. fastidiosa plinta kartu su užkrėstais augalais, skirtais sodinimui (išskyrus

sėklas). Bakterijos gali išgyventi žiemojančiuose augaluose ar augalinėje medžiagoje, jei jie laikomi

ne žemesnėje nei + 4 ºC temperatūroje. Po įsišaknijimo sekančiais ar vėlesniais metais toks augalas

gali likti infekuotas, o anksčiau minėti vektoriai toliau išplatina užkratą. Nors vektoriai skrenda

netoli, iki 100 metrų, tačiau su vėjo pagalba gali nuskristi žymiai ilgesnį atstumą. Nustatyta, kad

transportavimo ar sandėliavimo metu nesimaitindami, bet turintys galimybę atsigerti, suaugėliai gali

2

išgyventi 16 dienų 13 ºC temperatūroje, o maitindamiesi apie 75 proc. suaugėlių išgyvena net 3

savaites 13 º-24 ºC temperatūroje.

_____________________