LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALIN ĖS APSAUGOS IR DARBO … · subsidijavimo ir savarankiško užimtumo r ėmimo priemones, įsteigtos 184 naujos darbo vietos, iš j ų 142 darbo vietos

LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALIN ĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJA

2014 METŲ VEIKLOS ATASKAITA 2015 m. vasario 27 d. Nr. D1- 1

Vilnius

2

TURINYS

I. STRATEGINIŲ POKYČIŲ ĮGYVENDINIMAS ................................................................ 3 II. STRATEGINIO VEIKLOS PLANO ĮGYVENDINIMO REZULTATAI ......................... 7 III. KOORDINUOJAMŲ TARPINSTITUCINIŲ VEIKLOS PLANŲ, PLĖTROS PROGRAMŲ IR STRATEGIJŲ ĮGYVENDINIMAS .......................................................... 90 IV. VYRIAUSYBĖS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS ............................................... 141 V. PLANUOJAMI ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO VEIKLOS PRIORITETAI ........... 149

3

I. STRATEGINI Ų POKYČIŲ ĮGYVENDINIMAS

2014 metais aktyviai buvo siekiama įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir ministro veiklos prioritetus.

2014 metų Vyriausybės veiklos prioriteto Lietuvos ūkio konkurencingumo nacionaliniu ir regioniniu lygiais didinimas (ypač investicijų aplinkos gerinimas ir darbo santykių lankstumo didinimas) įgyvendinimas.

Kuriamas Lietuvos socialinis modelis, apimantis užimtumo didinimą, darbo santykių reglamentavimo tobulinimą ir socialinio draudimo tvarumo didinimą.

Šio modelio kūrimo etapai: Europos valstybių praktikos analizė ir palyginimas, keitimasis gerosios praktikos

pavyzdžiais; situacijos Lietuvoje analizė ir įvertinimas, teisinio-administracinio modelio Lietuvos atvejui sukūrimas ir teisės aktų projektų

rengimas. Planuojama, kad Vyriausybei teisės aktų projektai bus pateikti 2015 m. balandžio mėn. 2014 metų Vyriausybės veiklos prioriteto Nedarbo (ypač jaunimo) mažinimas įgyvendinimas. Siekiant teikti subsidijas naujam verslui pradėti pažeidžiamoms gyventojų grupėms, ypač

jaunimui, moterims ir vyresnio amžiaus asmenims, 2014 metais 5833 asmenims, vykdantiems individualią veiklą pagal verslo liudijimą, suteiktos subsidijos: 925 – jauniems asmenims iki 25 metų, 2277 – moterims, 1170 – vyresnių nei 50 metų asmenų. Įgyvendinant darbo vietų steigimo subsidijavimo ir savarankiško užimtumo rėmimo priemones, įsteigtos 184 naujos darbo vietos, iš jų 142 darbo vietos įsteigtos per darbo vietų steigimo subsidijavimą / pritaikymą, 42 – savarankiško užimtumo rėmimą. Tarp į šias darbo vietas įdarbintų asmenų vyresni kaip 50 metų sudarė 52 proc. (95 asm.), jauni asmenys – 17 proc. (31 asm.), moterys – 66 proc. (121 asm.).

Siekiant remti vietinių užimtumo iniciatyvų projektus, skirtus steigti naujas darbo vietas teritorijose, kuriose bedarbių daugiau negu vidutiniškai šalyje, 2014 metais įgyvendinti 83 vietinių užimtumo iniciatyvų projektai ir įsteigtos 323 naujos darbo vietos.

Daugiausia vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendino Tauragės (14) ir Telšių (13) regionų darbdaviai, įsteigę atitinkamai 37 ir 62 naujas darbo vietas. Vertinant pagal atskirus vietinių užimtumo iniciatyvų projektus, daugiausia naujų darbo vietų (po 12) įsteigta Mažeikiuose – įgyvendinant 2 vietinių užimtumo iniciatyvų projektus „Ekologiškų ir tausojančių maisto gaminių bei tautinio paveldo produktų pasiūla Mažeikių miesto gyventojams“ ir „Naujų darbo vietų steigimas UAB „Hotrema“, 10 darbo vietų įsteigta įgyvendinant vietinių užimtumo iniciatyvų projektą „Lentpjūvės modernizavimas Didžiųjų Sėlų kaime“ Šalčininkų rajone.

2014 metais Lietuvoje pradėta įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyva, kuria siekiama visiems nedirbantiems, nesimokantiems ir mokymuose nedalyvaujantiems 15–29 metų amžiaus asmenims per keturių mėnesių laikotarpį nuo darbo netekimo arba formaliojo mokymosi užbaigimo (nutraukimo) suteikti pasiūlymą dirbti, toliau mokytis (įskaitant pameistrystės profesinio mokymo organizavimo formą), atlikti stažuotę. 2014 m. rugsėjo mėn. įsigaliojo Užimtumo rėmimo įstatymo pataisos, kuriomis jaunimui iki 29 metų amžiaus sudaryta daugiau galimybių organizuoti savo verslą, įgyti darbinės patirties. Įteisintos 3 priemonės: subsidijos darbo vietai steigti, darbo įgūdžių įgijimo sutartis ir savanoriška praktika.

Į darbo biržą kreipėsi 94,4 tūkst. 16–29 m. amžiaus bedarbių (toliau – jauni bedarbiai), kurie dalyvavo Jaunimo garantijų iniciatyvoje. Iš jų 46,8 proc. (44,2 tūkst.) buvo pasirengę vykdyti darbo paiešką. Vienam iš trijų jaunų bedarbių reikėjo intensyvesnės pagalbos ugdant motyvaciją mokytis ir dirbti. Visiems šiems jauniems bedarbiams buvo sudaryti individualūs užimtumo veiklos planai, jie dalyvavo Pirmojo informavimo užsiėmimuose. 40,8 tūkst. (43,2 proc.) jaunų bedarbių buvo įdarbinti, 14,1 tūkst. (14,9 proc.) dalyvavo aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, iš jų: 2,1 tūkst. – profesiniame mokyme, 10,5 tūkst. – remiamojo įdarbinimo veiklose, 1,4 tūkst. – paramos darbo vietoms steigti, 0,07 tūkst. – teritorinio judumo.

4

2015 m. sausio 1 d. duomenimis, per keturių mėnesių terminą Jaunimo garantijų pasiūlymą (įdarbinimas ir dalyvavimas aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse) buvo gavę 36,6 tūkst. jaunų bedarbių (30,8 tūkst. jaunų bedarbių keturių mėnesių terminas dar nebuvo suėjęs, 27 tūkst. jaunų bedarbių Jaunimo garantijų pasiūlymo nebuvo gavę arba buvo gavę per ilgesnį nei keturių mėnesių terminą). Projekte „Pasitikėk savimi“, skirto 16–25 m. amžiaus nedirbančiam, nesimokančiam ir aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse nedalyvaujančiam jaunimui, 3 arba 6 mėn. trukmės Socialinės reabilitacijos ir paruošimo užimtumui darbo rinkoje programoje dalyvavo 1981 jaunuolis. Iš jų 835 asmenys integravosi į darbo rinką ar švietimo sistemą, t. y. 42 proc. nuo programą baigusių ar nutraukusių projekto dalyvių: 400 asmenų įsidarbino, 79 asmenys įtraukti į švietimo sistemą, 356 asmenys įtraukti į aktyvias darbo rinkos politikos priemones

Projekte „Jaunimo savanoriška tarnyba“, skirto 16–29 m. amžiaus nedirbančiam jaunimui, savanorišką 3 arba 6 mėn. trukmės veiklą vykdė 356 projekto dalyviai. Dalyvavimą projekte baigė 229 asmenys, iš jų 102 (44,5 proc.) integravosi į darbo rinką arba švietimo sistemą.

2014 metais toliau buvo steigiami jaunimo darbo centrai, padedantys jaunimui integruotis į darbo rinką ir ugdyti gebėjimus, reikalingus konkuruoti darbo rinkoje. Įsteigi 7 nauji jaunimo darbo centrai, taip šalyje suformuojant 29 jaunimo darbo centrų tinklą. Tai pat buvo finansuotos 33 atvirų jaunimo centrų / erdvių programos, kurias įgyvendinant 15,6 tūkst. 14–29 m. amžiaus asmenų buvo suteiktos motyvavimo, bendrųjų gebėjimų ugdymo, įtraukimo į visuomenei naudingą veiklą, individualaus socialinio-pedagoginio konsultavimo paslaugos. Iš jų 800 buvo niekur nedirbantys, nesimokantys ir mokymuose nedalyvaujantys asmenys, iš jų 205 (25,1 proc.) integravosi į darbo rinką arba švietimo sistemą, 127 (15,5 proc.) užsiregistravo darbo biržoje.

Įgyvendinant darbo įgūdžių įgijimo rėmimo priemonę, 2014 metais dalyvavo 166 vyresni kaip 50 metų bedarbiai ir 1052 ilgalaikiai bedarbiai. Subsidijuojant įdarbinti 6625 vyresni kaip 50 metų bedarbiai, 6527 ilgalaikiai bedarbiai. Profesinį mokymą baigė 332 vyresni kaip 50 metų asmenys bei 676 ilgalaikiai bedarbiai (iš karto po mokymų įsidarbino atitinkamai 205 ir 223).

Priimtos Užimtumo rėmimo įstatymo pataisos, kuriomis vykdant darbo įgūdžių įgijimo priemonę, darbdaviai yra skatinami išlaikyti vyresnio amžiaus darbuotojus ir įdarbinti jaunus asmenis. Nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. tuo pasinaudojo 153 darbdaviai (27 proc. nuo visų priemonę įgyvendinusių darbdavių).

2014 metų Vyriausybės veiklos prioriteto Nuoseklus Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto deficito mažinimas įgyvendinimas.

Vyriausybės 2014 m. kovo 26 d. nutarimu Nr. 276 Vyriausybės 2012–2016 m. programos priemonės 79. „Parengti pasiūlymus dėl nuoseklaus bazinės pensijos mokėjimo nuoseklaus perdavimo valstybės biudžetui“ įgyvendinimas buvo nukeltas į 2015 m. II ketvirtį. Šis terminas susietas su projekto „Lietuvos socialinio modelio sukūrimas“, įgyvendinimu.

Bazinės pensijos mokėjimo perkėlimas į valstybės biudžetą susijęs su socialinio pensijų draudimo įmokos tarifo dydžio klausimu ir šios priemonės įgyvendinimas pareikalautų valstybės biudžeto lėšų perskirstymo naujos bazinės pensijos mokėjimui bei įtakotų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto deficitą trumpuoju laikotarpiu (LRV 2014 m. sausio 22 d. pasitarimo Protokolo 2.1 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad pensijų sistemos pertvarka neatsiejama nuo darbo santykių srities, buvo priimtas sprendimas įgyvendinti esminės kompleksiškos darbo santykių ir socialinio draudimo bei pensijų srities reformos projektą (Protokolo 2.2 punktas).

2014 metų Vyriausybės veiklos prioriteto Migracijos politikos gairių įgyvendinimas. 2014 m. gruodžio 31 d. socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-683 patvirtintas

Užsieniečių integracijos politikos įgyvendinimo 2015–2017 metų veiksmų planas (toliau – Planas). Planas parengtas įgyvendinant 2014 m. sausio 22 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 79 patvirtintų Lietuvos migracijos politikos gairių nuostatas, nustatančias pagrindines migracijos politikos kryptis užsieniečių integracijos srityje.

Plano tikslas – integruoti užsieniečius į Lietuvos visuomenės gyvenimą ir skatinti visuomenės toleranciją užsieniečių atžvilgiu, taip pat stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą užsieniečių integracijos srityje, vykdyti integracijos procesų stebėseną. Plane numatyti šie uždaviniai: 1. teikti

5

užsieniečiams integracines priemones ir jų integracijai reikalingą informaciją, gerinti jų gebėjimus integruotis į darbo rinką; 2. tobulinti užsieniečių švietimo priemones; 3. skatinti užsieniečių dalyvavimą visuomenės gyvenime ir veikloje; 4. informuoti visuomenę apie pozityvius migracijos aspektus; 5. stiprinti specialistų, dirbančių užsieniečių integracijos ir teisėtos migracijos srityse, bendradarbiavimą ir gebėjimus; 6. formuoti užsieniečių integracijos politiką. Plano priemonių įgyvendinime dalyvaus Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo ir mokslo, Sveikatos, Ūkio ministerijos, Lietuvos darbo birža, Migracijos departamentas. Didžioji dauguma plano priemonių bus finansuojamos Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo lėšomis.

2014 metų ministro prioriteto Bendradarbiavimo su socialiniais partneriais ir nevyriausybinėmis organizacijomis gerinimas įgyvendinimas.

Rengiamas Nacionalinio pilietinės visuomenės fondo modelis, kurį numatoma pristatyti Vyriausybės strateginiame komitete. Tuo tikslu atliekamas numatomo nacionalinio pilietinės visuomenės fondo reglamentavimo poveikio vertinimas. 2015 metais bus parengti teisės aktų projektai, reikalingi Nacionalinio pilietinės visuomenės fondo įsteigimui.

Įvertinus Lietuvoje ir užsienio šalyse veikiančių fondų pavyzdžius, nagrinėjamos dvi fondo aprėpties modelio alternatyvos (centralizuotas pilietinės visuomenės (NVO) stiprinimo modelis ir specializuotas (papildantis) pilietinės visuomenės (NVO) stiprinimo modelis) bei penkios fondo struktūrinio modelio alternatyvos.

Išsami informacija ir analizė gauta 2014 m. gruodžio mėnesį, atlikus ministerijos užsakytą NVO finansinio savarankiškumo tyrimą.

Artimiausi darbai: rengiama Numatomo Nacionalinio pilietinės visuomenės fondo reglamentavimo

prioritetinės teisėkūros iniciatyvos poveikio vertinimo pažyma, kuri 2015 m. II ketv. bus teikiama derinimui su suinteresuotomis institucijomis;

pažymos rengimo ir derinimo procese siūlomos Fondo alternatyvos planuojamos pristatyti ir aptarti Nevyriausybinių organizacijų taryboje.

gavus suinteresuotų institucijų pastabas, pažyma bus tobulinama iki 2015 m. III ketv. ir teikiama svarstyti Vyriausybei.

2014 m. pradžioje Nevyriausybinių organizacijų reikalų koordinavimo komisijoje buvo pristatyta medžiaga apie Lietuvoje jau egzistuojančias NVO duomenų bazes, bendros NVO duomenų bazės poreikį, tikslus ir palaikymo galimybes bei atskirai aptarta diskusijoje su NVO sektoriaus ekspertais. Buvo pasiūlyta ieškoti būdų susieti jau egzistuojančias NVO duomenų bazes ir jų duomenis, siekiant, kad jie būtų viešai žinomi ir lengvai prieinami suinteresuotiesiems. Tokią bazę bendradarbiaudama su Teisingumo ministerija ir VĮ Registrų centru kuria nevyriausybinė organizacija NVO Informacijos ir paramos centras (toliau – centras). Duomenų bazės prototipas sukurtas centrui įgyvendinant projektą pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 4 prioriteto priemonę VP1-4.1-VRM-08-V „Valdžios ir nevyriausybinio sektorių bendradarbiavimas ir partnerystė“. Projekto partneris – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Duomenų bazė kuriama 2 variantais: galimybė organizacijoms registruotis savanoriškai, pateikiant svarbiausią informaciją; riboto naudojimo duomenų bazė, kurioje NVO galėtų įkelti savo finansinius duomenis,

registracijos pažymėjimą, įstatus bei kitus dokumentus, su kuriais valstybės ar savivaldybių asignavimų valdytojai turės galimybę susipažinti ir neprašyti šių dokumentų pateikti kaskart skelbiant NVO finansavimo konkursus.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Teisingumo ministerijos ir VĮ Registrų centro atstovais aptarė NVO apibrėžimo taikymo ir statuso nustatymo (bei registravimo) problematiką ir galimus sprendimo būdus.

Artimiausi darbai: Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje rengiamos NVO plėtros įstatymo pataisos dėl

NVO statuso nustatymo. kartu su NVO duomenų bazės kūrėjais (ir kitų duomenų bazių „savininkais“) aptarti

kuriamos NVO duomenų bazės adaptavimo galimybes;

6

NVO duomenų bazės koncepciją pristatyti ir aptarti NVO taryboje. 2014 metų ministro prioriteto Pagalbos priemonių šeimai ir vaikui plėtojimas įgyvendinimas. Siekiant mažinti vaikų, netenkančių tėvų globos, kompleksiškai teikiama pagalba krizinėse

situacijoje esantiems tėvams, auginantiems vaikus. 2014 metais tokią pagalbą gavo 2265 asmenys (990 šeimų), iš jų – 1085 vaikai, 883 – motinos ir 297 tėvai.

Skatinant vaiko globą (rūpyboje) šeimoje, šeimynoje ir įvaikinimą, gerinant paslaugų globėjams ir įtėviams prieinamumą, organizuoti mokymo renginiai, teikta pagalba. Per 2014 metus mokymo renginiuose dalyvavo 370 asmenų (260 šeimų), norintys tapti globėjais (rūpintojais), ir 212 asmenų (117 šeimų), norintys tapti įtėviais.

Plėtojant vaikų dienos centuose teikiamas dienos socialines priežiūros paslaugas 2014 m. buvo organizuotas vaikų dienos centrų projektų finansavimo konkursas. Dienos socialinės priežiūros paslaugų tikslas mažinti neigiamą šeimos įtaką vaikui, skatinti gebėjimus, ugdyti saviraišką, sudaryti sąlygas vaikui jaustis saugiam, plėtoti intelektualų pažintinį ir kūrybinį akiratį, padėti pasijusti pilnaverčiu visuomenės nariu, skatinti mokymosi motyvaciją, ugdyti asmeninės higienos įgūdžius, o teikiant maitinimą – užtikrinti jų fizinę gerovę.

2014 metais valstybės lėšomis buvo finansuota 219 vaikų dienos centrų projektų. Vaikų dienos centrų veikloje dalyvavo ir socialines priežiūros paslaugas gavo 6568 vaikai.

Siekiant valstybiniu mastu mažinti smurto artimoje aplinkoje lygį bei įgyvendinti Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatas, savo veiklą tęsė Specializuotos pagalbos centrai, kurie visoje Lietuvoje teikė specializuotą kompleksinę pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims (pagalba suteikta daugiau nei 8 tūkst. asmenų). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. 428 „Dėl Valstybinės smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos teikimo nukentėjusiems asmenims 2014–2020 metų programos patvirtinimo“ patvirtino Valstybinę smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos teikimo nukentėjusiems asmenims 2014–2020 metų programą (toliau – Programa). Programos įgyvendinimui patvirtintas 2014–2016 metų veiksmų planas.

Organizuota plati informacinė kampanija „16 dienų be smurto“, finansuoti 45 nevyriausybinių organizacijų projektai, kurie vykdė smurto artimoje aplinkoje prevenciją visoje Lietuvoje, mažuose ir didesniuose regionuose. Kampanijos tikslas didinti visuomenės supratimą apie įvairias smurto apraiškas, jų padarinius ir būtinybę užkirsti kelią smurtui, ugdomas nepakantumas smurtiniam elgesiui.

2014 m. buvo atliktas viešosios nuomonės tyrimas „Smurtas artimoje aplinkoje“. Tyrimo duomenys rodo, kad 18,4 proc. respondentų patiria arba yra anksčiau patyrę smurtą artimoje aplinkoje, 75,8 proc. apklaustųjų nėra patyrę smurto artimoje aplinkoje.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. A1-335 sudaryta darbo grupė Vaikų išlaikymo fondo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui parengti. Pažymėtina yra tai, kad rengiamas Vaikų išlaikymo fondo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas šio įstatymo rengimas glaudžiai siejamas su Išieškojimo valstybės naudai pertvarkymo koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. 104, įgyvendinimu. Planuojama, kad Vyriausybei šis įstatymo projektas bus pateiktas 2015 m. II ketvirtyje.

7

II. STRATEGINIO VEIKLOS PLANO ĮGYVENDINIMO REZULTATAI

Pirmasis strateginis tikslas – siekti sumažinti nedarbo lygį, efektyviau

taikant aktyvios darbo rinkos politikos priemones, modernizuoti darbo santykių reglamentavimą, užtikrinti saugią darbo aplinką bei plėtoti socialinį dialogą.

Pirmojo strateginio tikslo įgyvendinimas. Nedarbo mažinimas yra vienas svarbiausių Vyriausybės veiklos prioritetų. 2014 m. nedarbas buvo mažinamas, skatinant darbdavius kurti darbo vietas, ypač aukšto nedarbo teritorijose, teikiant paramą verslo pradžiai ir savarankiškam darbui, bei sudarant sąlygas integruotis į darbo rinką bedarbiams, ypač ilgalaikiams ir vyresnio amžiaus, neįgaliesiems, vaikus auginantiems ir kitiems asmenims.

Veiksmingai taikytos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės leido stabilizuoti ir pagerinti padėtį darbo rinkoje. Gyventojų užimtumo statistinio tyrimo vertinimais, 2014 metais nedarbo lygis sudarė 10,7 procento ir buvo 1,1 procentinio punkto mažesnis nei 2013 metais. 2014 metais dirbo 1319 tūkst. gyventojų, arba 26 tūkst. daugiau nei 2013 metais. 2014 m. Darbo biržos duomenų bazėje darbdaviai registravo 226,6 tūkst. laisvų darbo vietų: 186,4 tūkst. neterminuotam ir 40,2 tūkst. terminuotam įdarbinimui. Per 2014 metus darbo biržos specialistai tarpininkavimo įdarbinant paslaugas suteikė 177,8 tūkst. ieškančių darbo asmenų. Aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse dalyvavo 64,1 tūkst. darbo ieškančių asmenų, iš jų 59,2 tūkst. asmenų nusiųsti 2014 metais. Profesinio mokymo priemonėje dalyvavo 5,5 tūkst. bedarbių ir įspėtų apie atleidimą iš darbo darbuotojai (naujai nusiųsta 5,0 tūkst. asmenų), iš jų po 6 mėnesių dirbo 89,7 proc. baigusiųjų mokymą asmenų. Remiamojo įdarbinimo priemonėse dalyvavo 50,2 tūkst. darbo ieškančių asmenų, iš jų 45,5 tūkst. nusiųsta per 2014 m.

2014 m. buvo skirtas finansavimas 33 atvirų jaunimo centrų / erdvių programoms, kurias įgyvendinant 15,6 tūkst. 14–29 m. amžiaus asmenų buvo suteiktos motyvavimo, bendrųjų gebėjimų ugdymo, įtraukimo į visuomenei naudingą veiklą, individualaus socialinio-pedagoginio konsultavimo paslaugos.

2014 m. viešųjų darbų programose dalyvavo 21,9 tūkst. asmenų, aukšto nedarbo teritorijose įgyvendinta 83 vietinių užimtumo iniciatyvų projektai, įsteigta 323 naujos darbo vietos.

Įgyvendinant paramos darbo vietoms steigti priemones, įsteigtos 507 naujos darbo vietos. Subsidijos verslo liudijimo įsigijimo išlaidoms iš dalies kompensuoti skirtos 5833 asmenims, vykdantiems individualią veiklą pagal verslo liudijimą.

Iš Verslumo skatinimo fondo išduotos 459 paskolos verslui pradėti. Per 2014 m. buvo įgyvendinamas 21 bandomasis projektas skirtas integralios pagalbos

teikimui namuose ir 1 projektas skirtas tyrimui atlikti, siekiant įvertinti integralios pagalbos teikimo būtinumą ir svarbą. Iki 2014 m. pabaigos mokymuose dalyvavo 574 asmenys, kurie sėkmingai baigė mokymus (įgytas kvalifikacijos ar neformaliojo mokymo baigimų kursų pažymėjimas), įdarbinti 433 slaugos specialistai, integrali pagalba buvo teikiama 886 tikslinių grupių asmenims.

Per 2014 m. socialinės įmonės statusas suteiktas 8 įmonėms. Socialinėse įmonėse 2014 metais vidutiniškai dirbo 5413 tikslinėms grupėms priklausančių asmenų. Socialinėse įmonėse 2014 metais naujai įdarbinta 2635 tikslinėms grupėms priklausantys asmenys. Iš viso buvo remiamos 139 įmonės. Skatinant atsakingą verslą, įmonių socialinę atsakomybę, 2014 metais nacionaliniai atsakingo verslo apdovanojimai už 2013 metais vykdytą veiklą įteikti 10 įmonių. Aštuonioms įmonėms buvo įteikti papildomi sertifikatai.

2014 m. sėkmingai tęsė veiklą darbo ginčų komisijos, nuolat veikiančios prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių. 2014 metais dėl darbo teisės pažeidimų į darbo ginčų komisijas buvo kreiptasi daugiau nei 5 tūkst. kartų. Taip buvo išvengta šalių bylinėjimosi teismuose atvejų bei neracionalaus valstybės biudžeto lėšų panaudojimo.

8

EFEKTO VERTINIMO KRITERIJ Ų

2014 M. SUVESTINĖ

Vertinimo kriterijus Vertinimo

kriterijaus kodas Metinis planas Įvykdyta

Įvykdymo procentas

Efekto: 1. Vidutinis metinis 15–64 metų asmenų užimtumo lygis (Gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis), procentais

E-01-01

62,7

67,2 *

-

2. Užimtųjų (15–64 m.) skaičiaus padidėjimas, palyginti su 2012 metais procentais

E-01-02

4,4

n. d.

-

3. 15–64 m. amžiaus gyventojų darbo jėgos aktyvumo lygis, procentais

E-01-03

72,6

74,1 *

-

4. Jaunų (iki 25 m.) teritorinėse darbo biržose registruotų bedarbių dalis iš visų darbingų to paties amžiaus gyventojų sausio 1 d., procentais

E-01-04

5,5

4,2

76,4

5. Vidutinis metinis 15–24 metų asmenų nedarbo lygis (Gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis), procentais

E-01-05

21,5 18,3 **

85,1

6. Įsidarbinusiųjų neįgaliųjų (iš visų įsidarbinusiųjų), procentais

E-01-06

3,2 3,3

103,1

7. Vidutinis metinis 55–64 metų asmenų užimtumo lygis (Gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis), procentais

E-01-07

51,0

57,9 *

-

8. Ilgalaikio nedarbo lygis (Gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis), proc. E-01-08

6,2

4,3 *

-

9. Laisvos darbo vietos užpildymo trukmė, taikant tarpininkavimo įdarbinant paslaugas (darbo dienos)

E-01-09

9

8

88,9

10. Pasitraukimo iš darbo rinkos vidutinis amžius

E-01-10

62,5

62,4

99,8

11. Nedarbo lygis (Gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis), procentais

E-01-11

10,5

10,7

99,0

12. Vidutinis metinis 15–24 metų asmenų užimtumo lygis (Gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis)

E-01-12

24,1

30,0 *

-

13.Dirbančių darbingo amžiaus neįgaliųjų dalis, palyginti su bendru darbingo amžiaus neįgaliųjų skaičiumi, procentais

E-01-13

29

n. d.

-

* 2014 m. III ketvirčio duomenimis ** „Eurostat“ duomenimis.

9

1.2. programa ,,Užimtumo didinimas“ Programos tikslas – didinti gyventojų užimtumą ir ekonominį aktyvumą,

plėtoti žmogiškuosius išteklius Priemonė – remti socialiai pažeidžiamų asmenų įdarbinimą socialinėse įmonėse 2014 m. pabaigoje veikė 141 socialinė įmonė, iš kurių 66 – neįgaliųjų socialinės įmonės. Per

2014 m. socialinės įmonės statusas suteiktas 8 įmonėms. Per šį laikotarpį 2635 tikslinėms grupėms priklausantys asmenys buvo naujai įdarbinti socialinėse įmonėse. Per 2014 m. socialinėse įmonėse dirbo 5413 tikslinėms grupėms priklausančių asmenų (279 – iki 25 procentų darbingumo lygio, 2362 – 30–40 procentų darbingumo lygio, 2281 – 45–55 procentų darbingumo lygio, 4 asmenys, kuriems nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, 13 – nedidelių specialiųjų poreikių lygio, 434 – vidutinių specialiųjų poreikių lygio, 19 – didelių specialiųjų poreikių lygio, 3 – ilgalaikiai bedarbiai).

Per ataskaitinį laikotarpį išmokėta 53800,0 tūkst. litų valstybės pagalbos lėšų, iš jų 19200,0 tūkst. litų – valstybės biudžeto lėšos, 34600,0 tūkst. litų – ESF lėšos: subsidija darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms – 51900,0 tūkst. litų (iš jų valstybės biudžeto lėšos – 17600,0 tūkst. litų), subsidija neįgalių darbuotojų darbo vietoms įsteigti ir jų darbo priemonėms įsigyti – 1300,0 tūkst. litų valstybės biudžeto lėšų, subsidija neįgalių darbuotojų darbo vietoms ir jų darbo priemonėms pritaikyti – 20,4 tūkst. litų valstybės biudžeto lėšų, subsidija papildomoms administracinėms išlaidoms – 2,8 tūkst. litų valstybės biudžeto lėšų, subsidija transporto išlaidoms – 173,6 tūkst. litų valstybės biudžeto lėšų, subsidija asistento (gestų kalbos vertėjo) išlaidoms – 303,8 tūkst. litų. (iš jų 74,4 tūkst. litų valstybės biudžeto lėšos).

Per ataskaitinį laikotarpį 112 asistentų (gestų kalbos vertėjų), dirbančių 24 neįgaliųjų socialinėse įmonėse, teikė paslaugas 303 neįgaliems darbuotojams.

Priemonė – remti jaunų, ilgalaikių bei vyresnių kaip 50 metų darbingo amžiaus bedarbių įdarbinimą

2014 metais Lietuvos darbo birža įgyvendino 2 projektus, finansuojamus iš Europos socialinio fondo lėšų – „Pagalba įsidarbinant“ bei „Išlik darbo rinkoje“. Vykdant projektus organizuojamos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės tikslinių grupių bedarbiams (darbo įgūdžių įgijimo rėmimas, įdarbinimas subsidijuojant, darbo rotacija. Šių priemonių dėka padedama sunkiausiai integruojamiems į darbo rinką bedarbiams įsitvirtinti darbo rinkoje, o pradedantiems darbinę veiklą pagal įgytą specialybę / profesiją gauti praktinių įgūdžių realioje darbo vietoje.

Per 2014 m. į projekto „Pagalba įsidarbinant“ veiklas buvo nusiųsta 3093 dalyviai, iš jų jaunimas iki 29 metų – 1583 asmenys, bedarbiai, kurie gali tapti ilgalaikiais bedarbiais – 842 asmenys, ilgalaikiai bedarbiai – 668 asmenys. Į projekto „Išlik darbo rinkoje“ veiklas nusiųsta 17764 dalyviai, iš jų jaunimas iki 29 m. – 7757 asmenys, vyresni nei 50 m. – 4704 asmenys ir ilgalaikiai bedarbiai – 5303 asmenys.

Projektas „Pagalba įsidarbinant“ ataskaitiniu laikotarpiu buvo baigtas. Projektas „Išlik darbo rinkoje“ bus vykdomas ir 2015 metais.

Priemonė – organizuoti ieškančių darbo asmenų, įskaitant ir vyresnio amžiaus asmenų, profesinį konsultavimą ir motyvavimą

2014 m. siekiant sužinoti, kaip darbo ieškantys asmenys (nuo 40 metų ir vyresni), kuriems buvo teiktos profesinio konsultavimo ir motyvavimo paslaugos, vertina teritorinės darbo biržos specialistų teikiamų profesinio konsultavimo ir motyvavimo paslaugų efektyvumą ir pasiskirstymą 10 teritorinių darbo biržų regionuose bei šių paslaugų atitikimą išleidžiamų į pensiją pareigūnų ir karių poreikiams.

Buvo atliktas Profesinio konsultavimo ir motyvavimo paslaugų vertinimo tyrimas, pateiktos išvados ir rekomendacijos.

Priemonė – skirti subsidijas nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atlikusių ar bazinius karinius mokymus baigusių karo prievolininkų darbo užmokesčiui mokėti

Per 2014 m. subsidijos nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atlikusių ar bazinius karinius mokymus baigusių karo prievolininkų darbo užmokesčiui išmokėtos 29 darbdaviams už 29 asmenis.

10

Priemonė – įgyvendinti jaunimo garantijų iniciatyvą ir kitas jaunimo užimtumą skatinančias programas

2014 m. į Lietuvos darbo biržą kreipėsi 94,4 tūkst. 16–29 m. amžiaus bedarbių (toliau – jauni bedarbiai), dalyvaujančių Jaunimo garantijų iniciatyvoje. Iš jų 44,2 tūkst. jaunų bedarbių buvo pasirengę vykdyti darbo paiešką. Vienam iš trijų registruotų jaunuolių reikėjo intensyvesnės pagalbos ugdant motyvaciją mokytis ir dirbti. Visiems šiems jauniems bedarbiams buvo sudaryti individualūs užimtumo veiklos planai, jie dalyvavo Pirmojo informavimo užsiėmimuose.

2014 m. 40,8 tūkst. jaunų bedarbių buvo įdarbinti, 14,1 tūkst. dalyvavo aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, iš jų: 2,1 tūkst. – profesiniame mokyme, 10,5 tūkst. – remiamojo įdarbinimo veiklose, 1,4 tūkst. – paramos darbo vietoms steigti, 0,07 tūkst. – teritorinio judumo.

Buvo įdarbinti, pradėjo individualią veiklą arba dalyvavo profesinio mokymo, remiamojo įdarbinimo, paramos darbo vietoms steigti, teritorinio judumo priemonėse apie 65 proc. per metus įregistruotų jaunų iki 29 m. amžiaus bedarbių, 57,5 proc. – per 4 mėn. laikotarpį nuo įsiregistravimo darbo biržoje.

Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kartu su 40 nevyriausybinių organizacijų įgyvendinamo ESF projekto „Pasitikėk savimi“, skirto 16–25 m. amžiaus nedirbančiam, nesimokančiam ir aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse nedalyvaujančiam jaunimui, 3 arba 6 mėn. trukmės socialinės reabilitacijos ir paruošimo užimtumui darbo rinkoje programoje 2014 m. dalyvavo 1981 jaunuolis. Iš jų 835 asmenys integravosi į darbo rinką ar švietimo sistemą, t. y. 42 proc. nuo programą baigusių ar nutraukusių projekto dalyvių: 400 asmenų įsidarbino, 79 asmenys įtraukti į švietimo sistemą, 356 asmenys įtraukti į aktyvias darbo rinkos politikos priemones.

Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kartu su Lietuvos jaunimo organizacijų taryba, Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūra ir 12 nevyriausybinių organizacijų įgyvendinimo ESF projekto „Jaunimo savanoriška tarnyba“, skirto 16–29 m. amžiaus nedirbančiam jaunimui, savanorišką 3 arba 6 mėn. trukmės veiklą vykdė 2014 m. 356 jaunuoliai. Dalyvavimą projekte baigė 229 asmenys, iš jų 102 (44,5 proc.) integravosi į darbo rinką arba švietimo sistemą.

2014 m. buvo skirtas finansavimas 33 atvirų jaunimo centrų / erdvių programoms, kurias įgyvendinant 15,6 tūkst. 14–29 m. amžiaus asmenų buvo suteiktos motyvavimo, bendrųjų gebėjimų ugdymo, įtraukimo į visuomenei naudingą veiklą, individualaus socialinio-pedagoginio konsultavimo paslaugos. Iš jų niekur nedirbantys, nesimokantys ir mokymuose nedalyvaujantys asmenys sudarė 0,8 tūkst., iš jų 0,2 tūkst. asmenų integravosi į darbo rinką arba švietimo sistemą, 0,1 tūkst. asmenų užsiregistravo darbo biržoje.

Priemonė – derinant darbo pasiūlą ir paklausą remti bedarbių integraciją į darbo rinką (profesinis mokymas, parama darbo vietai steigti)

Per 2014 metus į profesinį mokymą nusiųsta 4996 asmenys, iš jų 2517 asmenų be kvalifikacijos ir 1139 ilgalaikiai bedarbiai. Profesinį mokymą baigė 3176 asmenys, įsidarbinimo rodiklis per 6 mėn. po baigimo 89,7 procento.

Per 2014 metus, įgyvendinant paramos darbo vietoms steigti priemones, įsteigtos 507 naujos darbo vietos, iš jų 142 darbo vietos pritaikytos neįgaliesiems, 232 darbo vietos įsteigtos, įgyvendinant vietinių užimtumo iniciatyvų projektus, 42 darbo vietos – įgyvendinant savarankiško užimtumo rėmimą. Subsidijos verslo liudijimo įsigijimo išlaidoms iš dalies kompensuoti skirtos 5833 asmenims, vykdantiems individualią veiklą pagal verslo liudijimą.

Priemonė – sudaryti sąlygas Trišalės tarybos sekretoriato veiklai Lietuvos Respublikos trišalės tarybos sekretoriatas (toliau – TTS) organizavo, plėtė bei

stiprino valstybės institucijų, įstaigų, profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų partnerystę; derino partnerių interesus; organizavo Trišalės tarybos ir jos nuolatinių bei laikinų komisijų darbą; rengė ir įgyvendino socialiniams partneriams skirtas švietimo, mokymo informavimo ir konsultavimo priemones bei kitus uždavinius.

TTS per 2014 metus surengė 11 Trišalės tarybos posėdžių, iš jų 2 neeilinius ir 2 išvažiuojamuosius. Posėdžių metu buvo apsvarstyti 47 klausimai.

11

Į Tarybos posėdžių darbotvarkes buvo įtraukti klausimai dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso pakeitimų ir papildymų, dėl minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) didinimo perspektyvų, dėl euro įvedimo Lietuvoje, dėl kultūros darbuotojų darbo apmokėjimo tobulinimo, dėl Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo pakeitimo ir papildymo, dėl Užimtumo lėšų sąmatos projekto, dėl Darbo ginčų komisijų nuostatų pakeitimo ir kiti klausimai.

Įvyko 6 Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos komisijos posėdžiai, kuriuose apsvarstytas 21 klausimas, iš kurių paminėtini klausimai dėl Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų pakeitimo, Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų pakeitimo, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo, Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo pakeitimų projektai ir kiti klausimai.

Iki 2014 m. pabaigos įvyko 9 Trišalės tarybos komisijų ir komitetų posėdžiai. Komisijos ir komitetai apsvarstė 16 klausimų. Buvo surengti 3 darbo grupės dėl MMA posėdžiai ir 1 susitikimas dėl priemonių, skirtų sušvelninti Rusijos embargo poveikį Lietuvos darbo rinkai.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 26 d. nutarimu Nr. 292 „Dėl sutikimo reorganizuoti biudžetinę įstaigą Lietuvos Respublikos trišalės tarybos sekretoriatą“, nuo 2014 m. lapkričio 1 d. TTS buvo reorganizuotas jungimo būdu – prijungiant jį prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuriai perėjo visos TTS teisės ir pareigos.

Priemonė – rengti nacionalinius socialiai atsakingų įmonių apdovanojimus Įgyvendinant šią priemonę, 2014 m. kovo 28 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

interneto svetainėje buvo paskelbtas Nacionalinio atsakingo verslo apdovanojimo konkursas už įmonių pažangą socialinės atsakomybės srityje 2013 metais. Buvo pateiktos 42 paraiškos.

Konkurse dalyvavo 12 tarptautinių įmonių ar jų filialų / atstovybių, veikiančių Lietuvoje, 12 didelių įmonių bei 5 įmonės, priskirtinos labai mažų, mažų ar vidutinių įmonių. 4 įmonės pateikė paraiškas visose 3 nominacijose. 17 įmonių pateikė paraiškas nominacijai „Metų darbovietė“, 7 įmonės – nominacijai „Metų aplinkosaugos įmonė“, 17 įmonių – nominacijai „Metų bendruomeniškiausia įmonė“.

2014 m. birželio 5 d. įmonėms buvo įteikti nacionaliniai atsakingo verslo apdovanojimai už socialinės atsakomybės pažangą 2013 m. 8 įmonės buvo apdovanotos 3-ose nominacijose – „Metų darbovietė 2013“, „Metų bendruomeniškiausia įmonė 2013“, „Metų aplinkosaugos įmonė 2013“ bei 3-ose kategorijose – labai mažų, mažų ar vidutinių įmonių; didelių įmonių ir tarptautinių įmonių ar jų filialų / atstovybių, veikiančių Lietuvoje. Viena įmonė gavo aukščiausiąjį apdovanojimą – „Socialiai atsakinga įmonė 2013“, taip pat viena įmonė gavo apdovanojimą – „Metų sveikatingiausia įmonė 2013“. Be to, 8 įmonės buvo įvertintos papildomais sertifikatais.

Priemonė – finansuoti Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos I prioriteto I uždavinio priemonių projektus

Priemonės „Finansuoti Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos I prioriteto I uždavinio priemonių projektus“ įgyvendinimas užtikrinamas administruojant 9 Žmogiškųjų išteklių plėtros programos priemones.

2007–2013 m. vykdoma Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos priemonė ,,Žmogiškųjų išteklių tobulinimas įmonėse“. Įgyvendinant šią priemonę finansuota 240 projektų, kurių vertė apie 186580,0 tūkst. litų – ES lėšos, taip pat 83300,0 tūkst. litų – privačių projektuose dalyvaujančių įmonių lėšos.

Iki 2014 m. pabaigos įgyvendinant projektus mokymuose dalyvavo 34,3 tūkst. įmonių darbuotojų. Planuojama, kad įgyvendinus priemonę, bus apmokyta 38 tūkst. įmonių darbuotojų.

2007–2013 m. vykdoma Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos priemonė „Verslumo skatinimas“, kurios vertė yra 50000,0 tūkst. litų, ją įgyvendina Lietuvos centrinė kredito unija ir Lietuvoje veikiančių kredito unijų konsorciumas. Sugrąžintos paskolintos lėšos buvo vėl skolinamos kitiems paskolų gavėjams.

Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamas projektas skirtas gerinti investavimo, darbo ir gyvenimo sąlygas Lietuvoje, skatinti žmonių verslumą bei naujų darbo vietų kūrimą. Iki 2014 m. pabaigos pasiekti rezultatai:

mokymuose dalyvavo – 4,5 tūkst. asmenų;

12

paskolas gavo 1120 įmonių arba fizinių asmenų; sukurta 2283 naujos darbo vietos; nuo paskolų išdavimo pradžios (2010 m. lapkričio mėn.) paskolinta 53000,0 tūkst. litų,

įskaitant sugrąžintas paskolintas lėšas, kurios skirtos naujoms paskoloms. 2007–2013 m. vykdoma Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos priemonė

„Socialinio dialogo skatinimas“. Įgyvendinant šią priemonę finansuoti 33 projektai, kurių bendra vertė apie 15000,0 tūkst. litų. Į priemonės projektų veiklas buvo planuota įtraukti ne mažiau kaip 15 tūkst. darbdavių bei darbuotojų atstovų, tačiau pagal pasirašytas sutartis numatoma įtraukti beveik 18 tūkstančių, taip pat suplanuota pasirašyti 289 kolektyvines sutartis bei 14 šakos kolektyvinių sutarčių.

Iki 2014 m. pabaigos projektų veiklose sudalyvavo 21,7 tūkst. asmenų. Parengti 202 kolektyvinių bei 12 šakos kolektyvinių sutarčių projektai, pasirašyta 191 kolektyvinė sutartis ir 11 šakos kolektyvinių sutarčių.

2007–2013 m. vykdoma Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos priemonė „Kompiuterinio raštingumo įgūdžių ugdymas“. Įgyvendinant šią priemonę finansuota 22 projektai. Jų įgyvendinimui skirta 36170,0 tūkst. litų.

Iki 2014 m. pabaigos projektų veiklose dalyvavo 66,0 tūkst. asmenų, sėkmingai mokymus baigė – 65,8 tūkst. asmenų.

2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos priemonė „Žmogiškieji ištekliai INVEST LT+“ pradėta įgyvendinti 2011 metų pabaigoje. Priemonės tikslas – tobulinti darbuotojų ir vadovų kvalifikaciją, žinias ir gebėjimus įmonėse, pritraukiančiose tiesiogines užsienio investicijas į didelės pridėtinės vertės gamybos ir / ar didelės pridėtinės vertės paslaugų verslo pradžią ar plėtrą. Iš viso finansavimas skirtas 22 projektams, iš kurių iki ataskaitinio laikotarpio 3 nutraukti. Vykdomų sutarčių vertė siekia 15700,0 tūkst. litų.

Iki 2014 m. pabaigos mokymuose dalyvavo 800 asmenų. Pagal pasirašytas sutartis planuojama apmokyti 1,5 tūkst. asmenų.

2007–2013 m. vykdoma Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos priemonė „Sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacijos tobulinimas“. Įgyvendinant šią priemonę finansuoti 7 projektai. Pagal pasirašytas sutartis planuota, kad projektų organizuojamuose mokymuose dalyvaus ne mažiau kaip 20,5 tūkst. asmenų, iš kurių 19 tūkst. įgis kvalifikacijos ar neformalaus mokymo kursų baigimo pažymėjimus.

Iki 2014 m. pabaigos šių projektų veiklose dalyvavo ir profesinę kvalifikaciją tobulino ar gilino specialiąsias profesines žinias ir įgūdžius 25,5 tūkst. sveikatos priežiūros specialistai.

2007–2013 m. vykdoma Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos priemonė „Šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimas“. Įgyvendinant šios priemonės 22 projektus iki 2014 m. pabaigos projektų veiklose dalyvavo 7,3 tūkst. asmenų, t. y. 45 proc. daugiau nei buvo suplanuota paramos sutartyse įtraukti į projektų veiklas. Mokymuose dalyvavo 2,6 tūkst. tikslinės grupės atstovų.

Iš visų projektų dalyvių 21,6 proc. asmenų įsidarbino ar tęsia mokymąsi, pasibaigus dalyvavimui projektų veiklose, 50,9 proc. asmenų, dalyvavusių projektuose, išsilaikė darbo vietose praėjus 6 mėn. po veiklų pabaigos.

2007–2013 m. vykdoma Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos priemonė „Socialinių paslaugų įstaigų darbuotojų kompetencijų ugdymas“. Priemonės tikslas – didinti socialinių paslaugų darbuotojų kompetenciją, tobulinti žinias ir gebėjimus.

2014 m. liepos mėn. prasidėjo socialinių paslaugų įstaigų darbuotojų mokymai ir iki 2014 m. pabaigos apmokyta per 500 dalyvių. Iki projekto pabaigos planuojama apmokyti 4,4 tūkst. asmenų.

2014 m. Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – SPPD) derino kuriamos informacinės sistemos (registracijos žurnalo) detalią schemą, tam, kad kuo geriau ją pritaikyti busimiems vartotojams: buvo rengiamos ir derinamos sistemos reikalavimų specifikacijos, kuriami atskiri moduliai. 2014 m. gruodžio mėn. informacinė sistema (registracijos žurnalas) buvo sukurta, ištestuota testinėje ir darbinėje aplinkose, pravesti mokymai SPPD darbuotojams. Planuojama, kad informacinė sistema vartotojams bus prieinama 2015 m. sausio mėn. pabaigoje.

13

2007–2013 m. vykdoma Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos priemonė „Parama pirmajam darbui“. Priemonės tikslas – didinti jaunimo užimtumą, sudarant darbdaviams papildomas finansines paskatas įdarbinti jaunimą. Įgyvendinant priemonę, parama teikiama pirmą kartą įsidarbinusių, dar nedirbusių pagal darbo sutartį asmenų nuo 16 iki 29 metų, dalies darbo užmokesčio kompensavimui ne ilgesniam kaip 12 kalendorinių mėnesių laikotarpiui. Darbdaviui, įdarbinusiam jauną žmogų, bus kompensuojama dalis pastarajam mokamo darbo užmokesčio, t. y. darbdavys darbuotojui moka nustatytą darbo užmokestį ir socialinio draudimo įmokas, tačiau dalis išmokėtos sumos darbdaviui kompensuojama iš priemonės lėšų. Priemonę administruoja UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA).

Iki 2014 m. pabaigos INVEGAI yra pateikti 25336 prašymai kompensacijoms gauti, iš jų 18688 prašymai įvertinti teigiamai. Išmokėta 20000 tūkst. litų už 16,4 tūkst. įdarbintų jaunuolių, paremta 2410 įmonių.

Priemonė – apskaityti sukauptas už nepanaudotas Verslumo skatinimo fondo lėšas ir iš finansų inžinerijos projektų gautas palūkanas

Per 2014 m. UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) sukaupė 743,0 tūkst. litų palūkanų už nepanaudotas Verslumo skatinimo fondo lėšas.

Priemonė – vykdyti integralios pagalbos plėtros programą Šios priemonės tikslas – sukurti ir plėtoti kokybišką integralią pagalbą (socialinės globos ir

slaugos) namuose asmenims su negalia, senyvo amžiaus asmenims bei konsultacinę pagalbą šeimos nariams, siekiant padėti suaugusiems šeimos nariams, prižiūrintiems savo artimuosius, derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus.

Per 2014 m. buvo įgyvendinami 22 projektai, kurių bendra vertė 20300,0 tūkst. litų. Įgyvendinamas 21 bandomasis projektas skirtas integralios pagalbos teikimui namuose ir 1 projektas skirtas tyrimui atlikti, siekiant įvertinti integralios pagalbos teikimo būtinumą ir svarbą.

Iki 2014 m. pabaigos mokymuose dalyvavo 574 asmenys, kurie sėkmingai baigė mokymus (įgytas kvalifikacijos ar neformaliojo mokymo baigimų kursų pažymėjimas), įdarbinti 433 slaugos specialistai, integrali pagalba buvo teikiama 886 tikslinių grupių asmenims.

Priemonė – sudaryti sąlygas Valstybinės darbo inspekcijos veiklai Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo

ministerijos (toliau – VDI) yra valstybinė kontrolės įstaiga, kurios paskirtis – vykdyti nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų, darbuotojų saugos ir sveikatos, darbo teisės aktų pažeidimų prevenciją ir darbuotojų saugos ir sveikatos, darbo teisės aktų nuostatų įgyvendinimo kontrolę įmonėse, įstaigose, organizacijose ar kitose organizacinėse struktūrose, nepaisant jų nuosavybės formos, rūšies, veiklos pobūdžio, taip pat tais atvejais, kai darbdavys yra fizinis asmuo (toliau – ūkio subjektai).

VDI 2014 metais stiprino nelegalios veiklos kontrolę bei šios veiklos koordinavimą kartu su kitomis kontrolės įstaigomis. Pasiektas nelegalaus darbo (toliau – ND) kontrolės efektyvumas – 92,7 procento, viršijant planinį įsipareigojimą 7,7 procento. Atlikta 5,6 tūkst. patikrinimų, kurių metu buvo tikrintas ND, nustatyta 1,4 tūkst. neteisėtai dirbusių asmenų, iš jų – 14 asmenų iki 18 metų ir 41 užsienietis, organizuotos (arba dalyvauta) 6 planinės ND kontrolės akcijos, išplatinti 10 pranešimų žiniasklaidai ND prevencijos klausimais. Daugiausiai neteisėtai dirbusių asmenų (51,4 proc.) nustatyta statybos sektoriuje.

14

Nelegalaus darbo kontrolės efektyvumas, proc.

VDI vykdė konsultavimo ir švietėjišką veiklą savo kompetencijos klausimais. Organizuota 371 konsultacinis-švietėjiškas renginys, parengta 7 metodinės rekomendacijos ir 50 prevencinių informacijų, išplatinti 45 pranešimai žiniasklaidai. Siekiant gerinti visuomenės išprusimą darbo teisės (toliau – DT) ir darbuotojų saugos ir sveikatos (toliau – DSS) srityje bei skatinti esminius pokyčius darbo rinkoje, kurie būtini mažinant ND mastą bei nelaimingų atsitikimų darbe skaičių, jau antrus metus buvo vedamos saugaus ir teisėto darbo pamokos mokyklose, vaikų socializacijos centruose, profesinio rengimo įstaigose, vaikų globos namuose, iš viso 2014 m. organizuoti 64 švietėjiški renginiai, 5 šalies aukštosiose mokyklose organizuotos VDI logotipų, skirtų saugiam darbui, parodos, vaizdinės medžiagos saugaus darbo tema jaunimui konkursas.

VDI, vykdydama vieną iš prioritetinių funkcijų – konsultavimą, per 2014 m. įvairiais informavimo būdais suteikė beveik 117 tūkst. konsultacijų, iš jų - apie 98 tūkst. bendruoju konsultacijų telefonu (8 5) 213 9772, konsultacijų linijos pasiekiamumas sudarė 93,5 proc.

Plėtojant konsultavimo formų įvairovę bei gerinant jų pasiekiamumą VDI sukūrė ir įdiegė skaitmeninę konsultantę, kuriai buvo pateikti 10,5 tūkst. klausimų.

VDI toliau tęsiamas konsultavimas socialiniame tinkle Facebook, kuris dėl glaustų ir koncentruotų konsultacijų vis populiarėja.

96,5 proc. ūkio subjektų, kuriems buvo suteiktos VDI konsultacijos, konsultacija buvo naudinga ir padėjo suprasti teisės aktus bei jų laikytis.

Dažniausiai užduodami klausimai iš DT srities: įdarbinimas, darbo sutarčių sudarymas, darbo ir poilsio laiko organizavimas, darbo užmokesčio apskaičiavimas ir išmokėjimas, iš DSS srities: darbdavių ir darbuotojų mokymas, atestavimas ir instruktavimas DSS klausimais.

VDI vykdė ūkio subjektų patikrinimus dėl DSS ir DT aktų reikalavimų pažeidimų didžiausios rizikos srityse, optimizuojant ūkio subjektų priežiūros būdus ir principus. 2014 metais atlikta 10,6 tūkst. ūkio subjektų patikrinimų, planinių patikrinimų – 64,9 proc., lyginant su 2013 m., jų dalis padidėjo 12,4 proc. DT klausimai tikrinti 8,9 tūkst. patikrinimų (83,8 proc. visų patikrinimų), DSS – 4,8 tūkst. patikrinimų (45,7 proc. visų patikrinimų) metu. Vidutinė planinio patikrinimo trukmė – 3 val.

Buvo dalyvauta DSS 794 atestacijose (dalyvių skaičius – 12,2 tūkst.), atlikta vairuotojų darbo ir poilsio režimo kontrolė – patikrinta 97,4 tūkst. vairuotojų darbo dienų, buvo tiriama skundų ir pranešimų dėl viešojo intereso – virš 5,1 tūkst., užregistruoti ir tiriami 303 pranešimai apie mirtinus ir sunkius nelaimingus atsitikimus darbe, įskaitant mirtis darbe ir įvykius pakeliui į darbą / iš darbo, nustatyta 33,5 tūkst. neatitikčių DSS ir DT aktų reikalavimams. Lyginant su 2013 m., pastebimas

71,80% 73,30%

80,30%

90,20%

94,20%92,70%

0,00%

10,00%

20,00%

30,00%

40,00%

50,00%

60,00%

70,00%

80,00%

90,00%

100,00%

2 0 0 9 M . 2 0 1 0 M . 2 0 1 1 M . 2 0 1 2 M . 2 0 1 3 M . 2 0 1 4 M .

15

taikytų poveikio priemonių ūkio subjektams skaičiaus sumažėjimas, taikant jas tik tais atvejais, kai jos buvo būtinos ir rezultato buvo neįmanoma pasiekti konsultuojant ūkio subjektą DSS ir DT reikalavimų vykdymo klausimais.

Siekiant mažinti administracinę naštą ūkio subjektams, optimizuoti jų priežiūrą, kuo mažiau trikdant sąžiningo verslo veiklą, bei valstybės biudžeto lėšoms racionaliai panaudoti: 30,5 proc. inspekcinių veiksmų buvo atlikta kartu su kitomis valstybės ir vietos savivaldos institucijomis ir įstaigomis, ND planiniams patikrinimams organizuoti pradėta naudoti Ūkio subjektų rizikingumo vertinimo sistema iš DT (įskaitant ir ND) srities, toliau taikyta 2013 metais pradėjusi veikti ūkio subjektų veiklos vertinimo forma – jų deklaruotos išankstinės informacijos apie DSS būklę bei DT vykdymą vertinimas, visi ūkio subjektų planiniams ir neplaniniams patikrinimams (išskyrus ND) naudojami kontroliniai klausimynai viešai skelbiami VDI interneto svetainėje (www.vdi.lt), o planiniai patikrinimai iš DSS ir DT srities atliekami tik iš anksto informavus ūkio subjektą apie planuojamą patikrinimą, parengta ar pateikta 15 siūlymų keisti ar priimti naujus teisės aktus, kuriais būtų šalinamos teisinio reglamentavimo spragos, efektyviau organizuojama ūkio subjektų veiklos priežiūra, mažinama priežiūros našta ūkio subjektams.

VDI sudarė sąlygas darbo ginčų komisijų veiklai bei tobulino šių ginčų nagrinėjimo tvarką. Sėkmingai tęsė veiklą darbo ginčų komisijos, kurioms 2014 m. buvo paskirti 5,3 tūkst. prašymų išnagrinėti darbo ginčus. 4,9 tūkst. prašymų teikiama dėl darbo užmokesčio (susijusių sumų) išieškojimo. Buvo patenkinti apie 2 tūkst. prašymų, 777 prašymai patenkinti iš dalies. Išnagrinėjus 787 prašymus, pareiškėjų nurodytos aplinkybės nepasitvirtino ir prašymai buvo atmesti. Patvirtintos 709 taikos sutartys, kuomet ginčo šalys dėl darbo ginčo susitarė tarpusavyje ir sudarė taikos susitarimą. Nemažai darbo bylų buvo nutraukta arba atsisakyta nagrinėti, ieškovui atsisakius visų reikalavimų iki pirmojo darbo ginčų komisijos posėdžio, t. y. faktiškai išsprendus ginčą su atsakovu derybų keliu. Teisės aktų nustatyta tvarka neapskųstų ir teismo netenkintų skundų atvejų skaičiaus santykis su visų išnagrinėtų darbo ginčų atvejų skaičiumi sudarė 95 proc.

Organizuoti 2 mokymai darbo ginčų komisijų pirmininkams ir sekretoriams, įgyvendinant iš ES lėšų finansuojamą projektą „Darbo ginčų komisijų, pradedančių veikti prie VDI prie SADM teritorinių skyrių, pirmininkų ir sekretorių mokymai“.

VDI kėlė personalo profesinį lygį, stiprino vidinę kontrolę, įgyvendino VDI kovos su korupcija programos priemones bei siekė efektyvaus resursų panaudojimo

VDI, kaip kontrolės įstaiga, ypatingą dėmesį skyrė VDI inspektorių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, mokymams ir kvalifikacijos kėlimui. 2014 m. šiuose mokymuose dalyvavo 251 VDI darbuotojas.

Priemonė – užtikrinti saugią techninę priežiūrą ir darbo aplinką 2014 metais išduota 2 licencijos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrai. Priemonė – sudaryti sąlygas Europos socialinio fondo agentūros veiklai Europos socialinio fondo agentūra 2014 metais administravo Europos socialinio fondo,

Europos pabėgėlių fondo, Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijos programas. 2014 metais faktiškai atlikti darbai: įvertinta 28 paraiškos, atlikta 458 patikros vietose,

administruojama 291 projektas, patikrinta 1195 mokėjimo prašymai. Suorganizuoti 7 renginiai, kuriose dalyvavo 130 dalyvių.

16

PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO REZULTATAI

Vertinimo kriterijus Vertinimo kriterijaus kodas Metinis planas Įvykdyta

Metinio plano įvykdymas procentas

Rezultato:

Socialinėse įmonėse dirbančių tikslinėms grupėms priklausančių asmenų skaičius, vidutiniškai per metus

R-01-02-01-01 4820 5413 112,3

Socialinėse įmonėse per metus naujai įdarbintų tikslinėms grupėms priklausančių asmenų skaičius R-01-02-01-02 2540 2635 103,7 Įsidarbinusių asmenų, kurie yra baigę aktyvios darbo rinkos politikos priemonę – profesinį mokymą, – procentas nuo visų asmenų, nusiųstų į profesinio mokymo priemonę (įgyvendinant ,,vaučerinę“ sistemą) R-01-02-01-03 85

89,7 105,5 Bedarbių ir asmenų, įspėtų apie atleidimą, įgijusių kvalifikaciją, dalis nuo visų įtrauktų į profesinio mokymo programas, proc.

R-01-02-01-04 85

97 114,1 Asmenų, dalyvavusių remiamojo įdarbinimo priemonėje, procentas nuo visų asmenų, dalyvavusių aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse R-01-02-01-05 65

78 120,0 Sėkmingai baigusių mokymus dalyvių skaičius (įgyti kvalifikacijos ar neformalaus mokymo kursų baigimo pažymėjimai) iš viso dalyvavusiųjų mokymuose asmenų skaičiaus, proc. R-01-02-01-06 85

97 114,1 Nelegalaus darbo kontrolės efektyvumas, proc.

R-01-02-01-07

85

92,7

109,1

Įmonių, įgyvendinančių įmonių socialinės atsakomybės principus ir viešai deklaruojančių jos nuostatas, skaičius palyginti su ankstesniais metais, proc.

R-01-02-01-08

16

3,95 24,7 Pasirašytų kolektyvinių sutarčių (šakos ir teritorinių) skaičius

R-01-02-01-09

3 23 766,7

Produkto:

Remiamų socialinių įmonių skaičius, vidutiniškai per metus

P-01-02-01-01-01 140 139 99,3 Bedarbių ir asmenų, kuriems gresia nedarbas, įtrauktų į profesinio mokymo programas, skaičius P-01-02-01-01-02

4260

4996 117,3

17



Bedarbių ir asmenų, įspėtų apie atleidimą, įgijusių profesinę kvalifikaciją, skaičius P-01-02-01-01-03

2450

3072 125,4 Bedarbių ir asmenų, įspėtų apie atleidimą, įtrauktų į remiamojo įdarbinimo ir teritorinio judumo priemones, skaičius P-01-02-01-01-04

38771

45833 118,2 Asmenų, valstybės biudžeto lėšomis apdraustų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, skaičius P-01-02-01-01-05

13600 2702 19,9 Asmenų, atlikusių nuolatinę privalomąją karo tarnybą ar bazinius karinius mokymus, už kuriuos buvo skirtas darbo ir įdarbinimo subsidijavimas, skaičius

P-01-02-01-01-06

50 29 58,0 Per 6 mėn. įdarbintų jaunų asmenų (iki 29 metų), dalyvavusių darbo įgūdžių rėmimo ir įdarbinimo subsidijuojant priemonėse, dalis iš visų jaunų asmenų, dalyvavusių šiose priemonėse, proc.

P-01-02-01-01-07

50 88,9 177,8 Per 6 mėn. įdarbintų asmenų, dalyvavusių trūkstamų darbo įgūdžių įgijimo tiesiogiai darbo vietose rėmimo priemonėje, dalis, proc.

P-01-02-01-01-08

60 76,3 127,2 Jaunesnių negu 30 metų asmenų skaičius (pagal Jaunimo garantijų iniciatyvą)

P-01-02-01-01-09

1000 0 -

Bedarbių, įskaitant ilgalaikius bedarbius, skaičius (pagal Jaunimo garantijų iniciatyvą)

P-01-02-01-01-10

6000 10034 167,2 Asmenų, dalyvavusių aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, skaičius

P-01-02-01-01-11

6000

5920

98,7 Trišalės tarybos sekretoriato suorganizuotų Tarybos, jos komisijų ir komitetų posėdžių skaičius P-01-02-01-02-01 30

30

100,0

Trišalėje taryboje, jos komisijose ir komitetuose apsvarstytų teisės aktų projektų skaičius P-01-02-01-02-02 35

35 100,0 Įmonių, pateikusių paraiškas dėl nacionalinio atsakingo verslo apdovanojimo konkurse, skaičius

P-01-02-01-03-01

115 42 36,5 Mokymuose dalyvavusių asmenų skaičius

P-01-02-01-04-01

3000 14858 495,3 Integralios pagalbos gavėjų skaičius

P-01-02-01-04-02

800 887 110,9 Pirmą kartą įsidarbinusių asmenų iki 29 metų, dėl kurių dalies darbo užmokesčio kompensavimo buvo priimti teigiami sprendimai, skaičius

P-01-02-01-04-03

5000 7779 155,6

18



Jaunų žmonių (iki 29 metų), gavusių paskolą iš Verslumo skatinimo fondo, dalis iš visų paskolos prašiusiųjų, procentais

P-01-02-01-04-04

30 41 136,7 Valstybinės darbo inspekcijos atliktų ūkio subjektų patikrinimų skaičius P-01-02-01-05-01

8000

10582

132,3

Valstybinės darbo inspekcijos organizuotų seminarų, konsultacijų skaičius P-01-02-01-05-02

200 307 153,5 Licencijuotų juridinių asmenų, kurie vykdo potencialiai pavojingų įrenginių nuolatinę priežiūrą, skaičius

P-01-02-01-05-03

10 2 20,0

Teisės aktų nustatyta tvarka neapskųstų ir teismo netenkintų skundų atvejų skaičiaus santykis su visų išnagrinėtų darbo ginčų atvejų skaičiumi, proc.

P-01-02-01-05-04

85 95 111,8 Valstybinės darbo inspekcijos atliekamų planinių inspekcinių veiksmų dalies tarp visų atliekamų inspekcinių veiksmų didėjimas, palyginus su praeitu ataskaitiniu laikotarpiu, procentiniai punktai

P-01-02-01-05-05

5 12,4 248,0

Europos socialinio fondo agentūros numatomų administruoti projektų skaičius P-01-02-01-06-01 293 291 99,3

Kriterijus R-01-02-01-01 – rodiklio reikšmė didesnė, nei planuota. Bendras įmonių skaičius neišaugo, tačiau didėjo jau veikiančių ir vykdančių veiklą socialinių įmonių darbuotojų skaičius. Kriterijus R-01-02-01-02 – rodiklio reikšmė didesnė, nei planuota, dėl tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų įsidarbinimo kitose socialinėse įmonėse, t. y. iš vienos socialinės įmonės – į kitą (daugiausia valymo paslaugas teikiančios įmonės). Kriterijus R-01-02-01-03 – rodiklio reikšmė didesnė, nei planuota, nes po profesinio mokymo daugiau asmenų įsidarbino, nei buvo numatyta. Kriterijai R-01-02-01-04 ir P-01-02-01-01-03 – didesnė dalis asmenų įgijo kvalifikaciją, kadangi profesinio mokymo nutraukimo procentas buvo nedidelis. Kriterijus R-01-02-01-05 – rodiklio reikšmė didesnė, nei planuota, nes didesnis procentas dalyvavo remiamojo įdarbinimo priemonėse, kadangi profesiniam mokymui buvo skirta mažiau lėšų ir 2007–2013 m. projektų pagrindinės veiklos buvo – remiamasis įdarbinimas. Kriterijus R-01-02-01-06 – rodiklio reikšmė didesnė nei planuota, nes didesnė dalis asmenų sėkmingai baigė profesinį mokymą, kadangi profesinio mokymo nutraukimo procentas buvo labai nedidelis. Kriterijus R-01-02-01-07 – rodiklio reikšmė didesnė, nei planuota, nes Valstybinė darbo inspekcija pasiekė kokybiškesnį lygį, pateikiant įrodomąją bazę, parengiant ir teikiant teismams nagrinėti nelegalaus darbo bylas. Kriterijus R-01-02-01-08 – rodiklio reikšmė mažesnė nei planuota, nes 2013 m. rugpjūčio pabaigoje buvo įsteigta Lietuvos atsakingo verslo asociacija, kurios nariai įsipareigoja laikytis 10 Pasaulinio susitarimo principų ir kuri formalizavo Nacionalinį atsakingo verslo įmonių tinklo veiklą, iki 2014 m. pabaigos tik dalis šio tinklo įmonių tapo asociacijos nariais. Pažymėtina, kad Pasaulinis susitarimas yra ne vienintelis socialinio atskaitingumo rodiklis, todėl buvo ieškoma naujų alternatyvų. Kriterijus R-01-02-01-09 – rodiklio reikšmė didesnė. Įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 metų Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 1 prioriteto ,,Kokybiškas užimtumas ir socialinė aprėptis“ VP1-1.1-SADM-02-K priemonę ,,Socialinio dialogo skatinimas“ yra vykdomi Europos socialinio fondo bei Lietuvos Respublikos valstybės lėšomis finansuojami projektai. Šių projektų išdavoje labai suaktyvėjo teritorinio ir šakos lygio kolektyvinių sutarčių pasirašymas. 2014 m. sausio-lapkričio mėn. buvo užregistruota 13 teritorinių kolektyvinių sutarčių ir 10 šakos kolektyvinių sutarčių. Kriterijus P-01-02-01-01-01 – rodiklio reikšmė mažesnė nei planuota, nes per 2014 m. buvo gauta18 prašymų suteikti socialinės įmonės statusą. Statusas buvo suteiktas tik 8 įmonėms, 1 įmonei statusas panaikintas. Kriterijus P-01-02-01-01-02 – rodiklio reikšmė didesnė, nei planuota, nes buvo pradėti vykdyti 2014–2020 m. projektai, kuriuose profesinis mokymas – didelės apimties veikla. Kriterijus P-01-02-01-01-04 – rodiklio viršijimą lėmė tai, kad 2007–2013 m. projektuose 2014 m. pagrindine veikla buvo remiamasis įdarbinimas.

19

Kriterijus P-01-02-01-01-05 – nes teritorinių darbo biržų, asmenų, siųstų profesiniam mokymui ir profesinei reabilitacijai, atliekančių profesinę veiklos praktiką įmonėje ar įstaigoje, buvo nusiųsta mažiau nei planuota, todėl atitinkamai mažiau priskaičiuota nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokų. Kriterijus P-01-02-01-01-06 rodiklio reikšmė mažesnė, nei planuota, nes karo prievolininkams taikomai darbo ir įdarbinimo subsidijavimo lengvatai nebuvo poreikio. Kriterijus P-01-02-01-01-07 – rodiklio viršijimą lėmė tai, kad, VDI pasiekė kokybiškesnį lygį, pateikiant įrodomąją bazę, parengiant ir teikiant teismams nagrinėti nelegalaus darbo bylas. Kriterijus P-01-02-01-01-08 – rodiklio viršijimą lėmė tai, kad, daugiau dalyvių liko dirbti pas tą patį darbdavį ar įsidarbino į kitas darbo vietas. Kriterijus P-01-02-01-01-09 – 2014 m. Jaunimo užimtumo iniciatyvos lėšomis finansuojamų projektų veiklos nebuvo pradėtos. Kriterijus P-01-02-01-01-10 – rodiklio reikšmė didesnė, nei planuota, nes, atsižvelgiant į jaunimo iki 29 metų situacijos aktualumą, ESF projekte „Išlik darbo rinkoje“, be vyresnio amžiaus asmenų ir ilgalaikių bedarbių, įtraukta papildoma tikslinė grupė – jaunimas iki 29 metų amžiaus. Kriterijus P-01-02-01-03-01 – rodiklio reikšmė mažesnė, nei planuota, nes įmonių socialinė atsakomybė yra savanoriškas įmonės apsisprendimas, kuris nenumato pareigos viešinti vykdomos veiklos, o dalyvavimas šiame konkurse būtent ir yra viešinimo elementas. Kriterijus P-01-02-01-04-01 – rodiklio reikšmė didesnė, nei planuota, nes projektų vykdytojai už skirtas lėšas apmokė daugiau nei suplanuota asmenų. Kriterijaus P-01-02-01-04-02 – rodiklio viršijimą lėmė didelis darbdavių susidomėjimas ir aktyvus dalyvavimas užimtumo skatinimo priemonėje. Kriterijaus P-01-02-01-04-03 – rodiklio viršijimą lėmė tai kad, įmonės įdarbino daugiau jaunuolių, bei jaunuolių kaita. Planuojant rodiklį buvo vertinama, kad įdarbinti jaunuoliai išdirbs ilgesnį laiką. Esant trumpesnei įdarbinimo trukmei auga bendras priemonės dalyvių skaičius. Kriterijaus P-01-02-01-04-04 – didesnis nei prognozuota paskolas paėmusių jaunuolių rodiklis yra dėl to, kad jaunimas iki 29 metų yra išskirtas kaip prioritetinė tikslinė grupė. Kriterijaus P-01-02-01-05-01– rodiklio viršijimą lėmė tai, kad VDI, remdamasi vidutiniu praėjusių metų laikotarpių rezultatais, prognozavo bendrą einamųjų metų ūkio subjektų patikrinimų (planinių ir neplaninių-privalomųjų) skaičiaus apimtį. Vertinant tai, kad praktiškai nėra galimybės valdyti neplaninę-privalomąją veiklą, bendras ūkio subjektų patikrinimų skaičius per metus viršija prognozuojamąjį. Kriterijus P-01-02-01-05-02 – rodiklio viršijimą lėmė tai, kad ūkio subjektų, darbuotojų, jų organizacijų, švietimo įstaigų poreikis buvo didesnis, negu planuota. Kriterijus P-01-02-01-05-03 – rodiklio reikšmė mažesnė, nei planuota, nes plano vykdymas priklauso nuo ekonominės veiklos subjektų aktyvumo ir jų ketinimo teikti įrenginių nuolatinės priežiūros paslaugas, kurioms reikia licencijų. 2014 metais buvo mažesnis prašymų išduoti licencijas skaičius. Kriterijus P-01-02-01-05-04 – rodiklio viršijimą lėmė tai, kad VDI skyrė darbo ginčų komisijų pirmininkais geriausius specialistus (teisininkus), kurie ypač kokybiškai ir kvalifikuotai parengia ir nagrinėja darbo ginčų bylas. Be to, VDI siekia didžiąją dalį bylų užbaigti taikos sutartimi, taip išvengiant nereikalingų bylinėjimosi teismuose atvejų bei neracionalaus valstybės biudžeto lėšų panaudojimo. Kriterijus P-01-02-01-05-05 – rodiklio viršijimą lėmė tai, kad VDI įdiegė naują skundų nagrinėjimo tvarką, šiam tikslui panaudojant ūkio subjektų rizikingumo vertinimo sistemą. Tad VDI įgavo galimybių labiau planuotai vykdyti savo veiklą / ūkio subjektų priežiūrą. Kriterijus P-01-02-01-06-01 – rodiklio reikšmė mažesnė, nei planuota, nes buvo pasirašyta mažiau sutarčių, nei buvo planuota.

PROGRAMOS ASIGNAVIM Ų PANAUDOJIMAS

Asignavimai

Patvirtinti (patikslinti)

asignavimai, tūkst. litų

Panaudoti asignavimai, tūkst.

litų

Asignavimų panaudojimas,

procentais

Iš viso asignavimų programai 223839,0 188995,6 84,4

Iš jų pagal finansavimo šaltinius:

1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas: 223839,0 188995,6 84,4

iš jo: 1.1. bendrojo finansavimo lėšos

800,0

623,1

77,9

1.2. ES ir kitos tarptautinės paramos lėšos 184719,0 151174,5 81,8

20

1.3. tikslinės paskirties lėšos ir pajamų įmokos 798,0 743,0 93,1

2. Kiti šaltiniai (Europos Sąjungos finansinė parama projektams įgyvendinti ir kitos teisėtai gautos lėšos)

Antrasis strateginis tikslas – siekti efektyvios socialinės apsaugos Antrojo strateginio tikslo įgyvendinimas. Piniginė socialinė parama yra viena iš priemonių,

turinčių įtakos mažinant skurdą ir socialinę atskirtį, sušvelninant nepritekliaus pasekmes labiausiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms. Išmokoms asmenims, auginantiems vaikus bei globojamiems vaikams (asmenims) per 2014 metus išleista 190,0 mln. litų. Išmoką vaikui vidutiniškai per vieną 2014 metų mėnesį gavo 88,0 tūkst. vaikų. Socialinei pašalpai, kompensacijoms už būsto šildymo išlaidas ir išlaidas už vandenį, kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimui už asmenis, turinčius teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją bei piniginei paramai iš savivaldybių biudžetų, kurios mokamos nepasiturintiems gyventojams įvertinus jų turtą ir pajamas, per 2014 metus išleista 476,0 mln. litų. Iš jų socialinei pašalpai – 358,4 mln. litų, būsto šildymo išlaidų ir išlaidų vandeniui kompensacijoms – 107,9 mln. litų, kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimui už asmenis, turinčius teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją – 2,4 mln. litų. Iš savivaldybių biudžetų gyventojams paremti skirta 6,1 mln. litų. Vidutiniškai per vieną 2014 metų mėnesį socialinę pašalpą gavo 140,0 tūkst. asmenų (4,8 proc. visų Lietuvos gyventojų). Vidutinis socialinės pašalpos dydis per mėnesį vienam gyventojui 2014 metais sudarė 213,1 lito.

Vidutiniškai per vieną 2014 metų mėnesį būsto šildymo išlaidų kompensacijas gavo 188,5 tūkst. asmenų (6,4 proc. visų Lietuvos gyventojų).

Per vieną 2014 metų šildymo sezono mėnesį, palyginti su atitinkamu 2013 metų laikotarpiu, vidutiniškai per mėnesį gavusių būsto šildymo išlaidų kompensacijas asmenų skaičius sumažėjo 8,0 proc. Išlaidos mirties atveju išmokamai laidojimo pašalpai per 2014 metus sudarė 41,2 mln. litų, ši išmoka išmokėta 39,5 tūkst. asmenų. 2014 metais nemokamus pietus mokyklose vidutiniškai per mėnesį gavo 89,2 tūkst. mokinių, pusryčius – 1,8 tūkst. mokinių, nemokamą maitinimą mokyklose organizuojamose dieninėse vasaros poilsio stovyklose – 12,9 tūkst. mokinių. Mokinių nemokamam maitinimui (maisto produktams) išleista 66,2 mln. litų.

Valstybinėms pensijoms, šalpos ir kitoms socialinės paramos išmokoms mokėti ir administruoti 2014 metais išleista 1453,7 mln. litų, iš jų šalpos išmokoms mokėti – 915,4 mln. litų, vidutinis šalpos išmokų gavėjų skaičius – 157,1 tūkst. asmenų.

Išmokoms iš Vaikų išlaikymo fondo 2014 metais panaudota 51,7 mln. litų. Vidutiniškai 2014 metais išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo gavo 23,7 tūkst. vaikų.

2014 m. 1125 asmenys gavo valstybės paramą būstui įsigyti pagal bankų ir savivaldybių pateiktas paraiškas.

21


EFEKTO VERTINIMO KRITERIJ Ų 2014 M. SUVESTINĖ



Įvykdymo procentas

Efekto: Vidutinio metinio socialinės pašalpos gavėjų skaičiaus sumažėjimas, palyginti su 2012 metais, procentais

E-02-01

14,6

36,9

-

Asmenų, gyvenančių skurdo rizikoje ar socialinėje atskirtyje, skaičius (ankstesnių metų tyrimo duomenimis)

E-02-02

988000

917000 *

-

Kriterijus E-02-01 – 2014 m. socialinės pašalpos vidutinio metinio gavėjų skaičiaus sumažėjimas, palyginti su 2012 m. buvo spartesnis, nei planuota. * Kriterijus E-02-02 – 2013 m. „Eurostat“ duomenimis.

2.4. programa ,,Socialinių paslaugų infrastrukt ūros plėtra“ Programos tikslas – sukurti tinkamas sąlygas kokybiškoms socialinėms paslaugoms teikti,

gerinti j ų prieinamumą Priemonė – plėtoti nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūrą Įgyvendinant šią priemonę finansuojama 117 nestacionarių socialinių paslaugų

infrastruktūros plėtros projektų. Įgyvendinus visus šiuos projektus skirtinguose Lietuvos regionuose numatoma pastatyti (rekonstruoti) ir įrengti iš viso 119 nestacionarioms socialinėms paslaugoms teikti skirtus infrastruktūros objektus. 2010 m. baigta įgyvendinti 3 projektai, 2011 m. – 16 projektų, 2012 m. – 26 projektus, 2013 m. baigta įgyvendinti 27 projektai, pastatyta arba rekonstruota 29 objektai.

2014 m. baigta įgyvendinti 19 projektų, pastatyta arba rekonstruota 20 objektų ir juose pradėtos teikti nestacionarios socialinės paslaugos.

Ataskaitiniu laikotarpiu vyko projektų įgyvendinimas: viešųjų pirkimų dokumentacijos rengimas, derinimas, viešųjų pirkimų, techninių projektų rengimas ir rangos darbų vykdyma.

Nuo priemonės įgyvendinimo pradžios iki 2014 m. pabaigos pagal šią priemonę panaudota (lėšos pripažintos deklaruotinomis Europos Komisijos) 147500,0 tūkst. litų, iš jų 144250,0 tūkst. litų– ES lėšos.

Priemonė – plėtoti stacionarių socialinių paslaugų infrastruktūrą Priemonė pradėta vykdyti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011

m. vasario 8 d. įsakymu Nr. A1-68 patvirtinus Stacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros modernizavimo programą, kurios priede pateiktas įstaigų, kurioms reikalingas struktūrinių fondų finansavimas, sąrašas.

Įgyvendinant šią priemonę finansuojama 71 stacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtros projektas. 2012 m. baigtas įgyvendinti 1 projektas, 2013 m. baigti įgyvendinti 6 projektai, rekonstruoti 6 stacionarių socialinių paslaugų objektai, pradėtos teikti paslaugos, pasirašytos 2 naujos finansavimo sutartys.

2014 m. baigti 7 projektai, 4 sutartys nutrauktos projektų vykdytojų prašymu. Ataskaitiniu laikotarpiu vyko projektų įgyvendinimas: viešųjų pirkimų dokumentacijos

rengimas, derinimas, viešųjų pirkimų, techninių projektų rengimas ir rangos darbų vykdymas. Nuo priemonės įgyvendinimo pradžios iki 2014 m. pabaigos panaudota (lėšos pripažintos

deklaruotinomis Europos Komisijos) 90280,0 tūkst. litų, iš jų 76740,0 tūkst. litų – ES lėšos.

22



Metinio plano įvykdymas

proc.

Rezultato:

Socialinę atskirtį patiriančių asmenų arba asmenų, kuriems gresia socialinė atskirtis, gavusių tiesioginės naudos iš investicijų į nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtrą, skaičius R-02-04-01-01 4235 3383 79,9 Socialinę atskirtį patiriančių asmenų arba asmenų, kuriems gresia socialinė atskirtis, gavusių tiesioginės naudos iš investicijų į stacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra, skaičius R-02-04-01-02 279 199 71,3

Produkto:

Pastatytų, rekonstruotų nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros objektų, ar objektų, kuriuose atnaujinta įranga, skaičius

P-02-04-01-01-01 21 20 95,2

Pastatytų, rekonstruotų stacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros objektų, ar objektų, kuriuose atnaujinta įranga, skaičius P-02-04-01-02-01 14 7 50,0

Kriterijai R-02-04-01-01 bei R-02-04-01-02 – rodiklių mažesnę reikšmę lėmė tai, kad dalis projektų dėl užtrukusių viešųjų pirkimų ar vėluojančių rangos darbų nesibaigė sutartyse numatytu laiku. Kriterijai P-02-04-01-01-01 bei P-02-04-01-02-01 – rodiklių mažesnę reikšmę lėmė tai, kad 2014 m. projektų vykdymas užtruko dėl užtrukusių viešųjų pirkimų, vėluojančių rangos darbų ir rangovų bankroto.


Asignavimai




litų


procentais





9490,0 9489,6 99,9


1.3. tikslinės paskirties lėšos ir pajamų įmokos – – –


– – –

2.7. programa „Socialinių paslaugų plėtra globos ir kitose įstaigose“ Programos tikslas – užtikrinti kokybiškas ir efektyvias socialines paslaugas globos ir

kitose įstaigose

23

Priemonė – sudaryti sąlygas globos ir kitų įstaigų veiklai ir užtikrinti jose teikiamų paslaugų prieinamumą šalies gyventojams

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 2, 9, 10, 11, 13, 19, 26, 30, 34, 36, 38, 39 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir 12 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymu bei Vyriausybės 2010 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 627 „Dėl įgaliojimų suteikimo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai įgyvendinti kai kurių biudžetinių įstaigų savininko teises ir pareigas“, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nuo 2010 m. liepos 1 d. perėmė iš apskričių viršininkų 45 socialinių paslaugų įstaigų, gestų kalbos vertėjų centrų savininko teises ir pareigas: 22 socialinės globos įstaigos suaugusiems asmenims su negalia, 3 socialinės globos įstaigos senyvo amžiaus asmenims (pertvarkytos į suaugusių ir senyvo amžiaus asmenų socialinės globos namus), 3 specialieji socialinės globos namai, 3 socialinės globos įstaigos vaikams ir jaunimui su negalia, 6 vaikų globos namai, 1 vaiko ir motinos globos namai, 1 neįgaliųjų dienos reabilitacijos centras, 5 gestų kalbos vertėjų centrai.

2014 m. gruodžio 31 d. duomenimis, ilgalaikė socialinė globa senyvo amžiaus asmenų, suaugusių asmenų su negalia socialinės globos namuose teikta 6079 asmenims, trumpalaikė – 41 asmeniui; ilgalaikė socialinė globa vaikų su negalia ir suaugusių asmenų su negalia socialinės globos įstaigose teikta 578 asmenims, trumpalaikė – 2 asmenims.

Didžioji dalis programos lėšų skiriama šiose įstaigose iki 2007 metų apgyvendintų asmenų su negalia, senyvo amžiaus asmenų ilgalaikei socialinei globai finansuoti.

Dalis programos lėšų skiriama vaikų, gyvenančių vaikų globos namuose, socialinei globai finansuoti. 2014 m. gruodžio 31 d. duomenimis, 7 globos įstaigose globojami 365 vaikai.

Vaikų globos namų tikslas – atsižvelgiant į vaiko interesus ir poreikius, sudaryti tinkamas globos (rūpybos) sąlygas globojamam (rūpinamam) vaikui ir laikinai vaikų globos namuose apgyvendintam vaikui teikti socialinės globos paslaugas, kurios užtikrintų vaiko vystymosi bei tobulėjimo poreikius ir geriausius vaiko interesus bei galimybes grįžti į šeimą arba augti artimoje šeimai aplinkoje, tinkamai pasirengti savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje.

Programos lėšos taip pat skiriamos Vaiko ir motinos globos namams „Užuovėja“ išlaikyti, kurių tikslas – užtikrinti trumpalaikę (ilgalaikę) socialinę globą ir ugdymą be tėvų globos likusioms nepilnametėms motinoms, kurioms nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba), ir jų vaikams arba laikinai globos namuose apgyvendintoms nepilnametėms motinoms ir jų vaikams tol, kol bus išspręstas jų grąžinimo tėvams arba globos (rūpybos) nustatymo klausimas.

2014 metais 5 gestų kalbos vertėjų centruose suteiktos 35,3 tūkst. gestų kalbos vertimo paslaugos 3720 kurčiųjų paslaugų vartotojų.

Įgyvendinant Socialinių paslaugų įstaigų investicijų projektų įgyvendinimo programą, 2014 metais buvo vykdomi šie investiciniai projektai: „Prūdiškių socialinės globos namų nebaigto statyti 160 vietų gyvenamųjų korpusų su jungiamąja dalimi statybos užbaigimas“, „Strėvininkų socialinės globos namų gyvenamųjų pastatų 1A2p ir 2A2p šlaitinių stogų renovavimas“, „Kėdainių pensionato perkėlimas į kitas patalpas ir įrangos įsigijimas“, „Obelių vaikų globos namų pastato rekonstravimas ir aplinkos sutvarkymas“, „Šiaulių vaikų globos namų „Šaltinis“ gyvenamųjų patalpų rekonstrukcija“, „Vilijampolės socialinės globos namų Kaune, Apuolės g. 44, gyvenamojo pastato (1N3p) sanitarinių patalpų ir grindų dangos keitimo remonto darbai“, „Jasiuliškių socialinės globos namų 12N2/P, 13N2/P, 14N2P korpusų gyvenamųjų patalpų rekonstravimas“, „Ventos socialinės globos namų B korpuso patalpų remontas“, „Lavėnų socialinės globos namų virtuvės ir valgyklos patalpų renovavimas ir įrangos įsigijimas“, „Švenčionių rajono socialinių paslaugų centro senų ir neįgalių žmonių globos namų viešosios aplinkos pritaikymas neįgaliesiems“, „Varėnos savivaldybės specializuotų socialinės globos ir slaugos namų seniems ir neįgaliems žmonėms steigimas“, „Gaigalaičio globos namų gyventojams saugių gyvenimo sąlygų užtikrinimas teritoriją atitveriant tvora“, „Adakavo socialinės globos namų I-ojo gyvenamojo korpuso kapitalinio remonto darbai“, „Pagėgių vaikų daželio rekonstrukcija išplečiant patalpas ir pritaikant vaikų globos namų reikmėms“, „Lentvario vaikų globos namų rekonstravimas“, „Suvalkijos socialinės globos namų 100 vietų gyvenamojo gydomojo korpuso Katiliškių km., Šunskų sen., Marijampolės sav., atnaujinimas“, Aknystos socialinės globos namų Debeikių filialo atitvarinių konstrukcijų šiltinimas“, „Zarasų

24

socialinės globos namų katilinės renovacija“, „Pabradės socialinės globos namų pastato 4N1/P apšiltinimas iš išorės“, „Stonaičių socialinės globos namų gyvenamųjų patalpų pastato (unikalus Nr. 6897-6007-7010 plane pažymėtas 1N2p) renovacija (sienų šiltinimas)“, „Jurdaičių socialinės globos namų 150 vietų gyvenamo korpuso, valgyklos ir administracinio korpuso vidaus patalpų kapitalinis remontas“, „Veisėjų socialinės globos namuose lodžijų senų medinių langų keitimas“, „Dūseikių vidaus patalpų atnaujinimo“.

Priemonė – sudaryti sąlygas Socialinių paslaugų priežiūros departamento veiklai Socialinių paslaugų priežiūros departamentas (toliau – SPPD) 2014 metais vykdė Socialinės

apsaugos ir darbo ministerijos strateginio veiklos plano 10 programų 36 priemones. SPPD vertino ir kontroliavo valstybės ir vietos savivaldos lygmenimis socialinių paslaugų kokybę, vykdė licencijų išdavimo procesą, teikė metodinę pagalbą dėl socialinės globos normų taikymo bei bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros kokybės kontrolės, organizavo socialinį darbą dirbančiųjų kvalifikacijos kėlimą ir socialinių darbuotojų atestaciją, socialinį darbą dirbančiųjų kvalifikacijos kėlimo programų kokybės vertinimą ir jų atranką bei socialinio darbo metodinių centrų atranką ir jų veiklos vertinimą.

SPPD rengė bei įgyvendino pavestas valstybės socialinių programų priemones ir projektus, atliko nuolatinį pavestų programų, priemonių ir projektų įgyvendinimo monitoringą, nagrinėjo asmenų skundus ir pasiūlymus pagal savo kompetenciją.

SPPD atliko 140 programų priemonių vertinimų ir 198 socialinės globos įstaigų teikiamos ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos atitikties vertinimus socialinės globos normoms. Organizavo 5 seminarus, atliko 48 socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo programų vertinimus bei įvertino 17 socialinių darbuotojų padėjėjų kvalifikacijos kėlimo programų bei atliko 10 socialinio darbo metodinių centrų veiklos vertinimus.

Priemonė – mokyti socialinį darbą dirbančiuosius 2014 m. buvo organizuoti 2 mokymų etapai penkioms skirtingoms grupėms: Vilniuje, Kaune,

Utenoje, Marijampolėje, Šilalėje. 4 grupėse rinkosi socialiniai darbuotojai, vaiko teisių apsaugos skyrių specialistai, penktoje grupėje buvo kviečiami dalyvauti socialinių paslaugų centrų vadovai arba jų pavaduotojai. Mokymai rengti pagal 2012 m. Socialinio darbo ekspertės Lies Gualtherie van Weezel kartu su įvairių sričių specialistais parengtą Socialinio darbo su socialinės rizikos šeimomis metodiką. Mokymai tęstiniai ir 2013–2014 metais apėmė visas Lietuvos savivaldybes. Mokymus organizavo Marijampolės kolegija.

Mokymuose dalyvavo 125 dalyviai, sėkmingai juos baigė 100 dalyvių.


Vertinimo kriterijus Vertinimo kriterijaus kodas Metinis planas Įvykdyta Metinio plano

įvykdymas proc.

Rezultato:

Asmenų, gaunančių ilgalaikę (trumpalaikę) socialinę globą valstybiniuose vaikų ir jaunimo su negalia socialinės globos įstaigose, socialinės globos įstaigose asmenims su negalia, senų žmonių globos įstaigose, specialiuosiuose socialinės globos namuose, skaičius R-02-07-01-01 6620 6700 101,2 Vaikų, gyvenančių ir gaunančių socialinę globą valstybiniuose vaikų globos namuose, skaičius R-02-07-01-02 391 365 93,3 Kurčiųjų, kuriems vienas gestų kalbos vertėjas teikė paslaugas, skaičius R-02-07-01-03 29 25 86,2

25

Apmokytų socialinį darbą dirbančiųjų dalis iš viso socialinį darbą dirbančiųjų skaičiaus, proc. R-02-07-01-04 1,0 1 100,0

Produkto: Vidutinis socialinės globos gavėjų skaičius, tenkantis vienam socialinę globą teikiančiam įstaigos darbuotojui valstybiniuose vaikų ir jaunimo su negalia socialinės globos įstaigose, socialinės globos įstaigose asmenims su negalia, senų žmonių globos įstaigose, specialiuosiuose socialinės globos namuose P-02-07-01-01-01 2,4 2,4 100,0 Apmokytų socialinį darbą dirbančiųjų skaičius P-02-07-01-01-02 100 100 100

Kriterijus R-02-07-01-02 – rodiklio reikšmė mažesnė, nei planuota, nes į valstybinius vaikų globos namus vaikų siuntimas 2014 m. buvo apribotas. Kriterijus R-02-07-01-03 – rodiklio reikšmė mažesnė, nei planuota, nes siekiama, kad vienam vertėjui tektų aptarnauti kuo mažiau kurčiųjų.


Asignavimai




litų


procentais

Iš viso asignavimų programai 170295,4 * 169207,4 * 99,4*


1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas: 170295,4 * 169207,4 * 99,4*


– – –

1.2. ES ir kitos tarptautinės paramos lėšos – – –

1.3. tikslinės paskirties lėšos ir pajamų įmokos 55861,4 * 54795,7 * 98,1*


– – –

* Įskaitant viršplaninius asignavimus.

2.8. programa ,,Valstybinės pensijos, šalpos ir kitos socialinės paramos išmokos“

Programos tikslas – teikti finansinę paramą Lietuvai nusipelniusiems, nukentėjusiems asmenims

Priemonė – pervesti lėšas pirmojo ir antrojo laipsnio valstybinėms pensijoms mokėti 11203 asmenys gavo I ir II laipsnio valstybines pensijas. Priemonė – pervesti lėšas personalinėms pensijoms mokėti 7 asmenys gavo personalines pensijas. Priemonė – pervesti lėšas nukentėjusiųjų asmenų valstybinėms pensijoms mokėti 72747 asmenys gavo nukentėjusių asmenų valstybines pensijas. Priemonė – pervesti lėšas mokslininkų valstybinėms pensijoms mokėti 3095 asmenys gavo mokslininkų valstybines pensijas. Priemonė – pervesti lėšas Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos pareigūnų

valstybinėms pensijoms mokėti 807 asmenys gavo pareigūnų valstybines pensijas.

26

Priemonė – pervesti lėšas Generalinės prokuratūros pareigūnų valstybinėms pensijoms mokėti

232 asmenys gavo pareigūnų valstybines pensijas. Priemonė – pervesti lėšas Muitinės departamento prie Finansų ministerijos pareigūnų

valstybinėms pensijoms mokėti 252 asmenys gavo pareigūnų valstybines pensijas. Priemonė – pervesti lėšas artistų kompensacinėms išmokoms mokėti 120 asmenų gavo artistų kompensacines išmokas. Priemonė – pervesti lėšas sportininkų rentoms mokėti 118 asmenų gavo buvusių sportininkų rentas. Priemonė – pervesti lėšas skatinamosioms įmokoms į pensijų kaupimo fondus mokėti

412.621,00

Programos tikslas – užtikrinti socialinę paramą bei draudimą valstybės lėšomis pensijai Priemonė – motinas (tėvus), auginančias namuose vaikus iki 3 metų bei neįgalių asmenų,

kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, slaugytojus drausti visai valstybinei socialinio draudimo pensijai ir nedarbo socialiniu draudimu, o dvasininkus – bazinei pensijai

36376 motinos (tėvai), auginantys vaikus iki 3 metų, buvo draudžiami valstybinei socialinio draudimo pensijai ir nedarbo socialiniu draudimu;

3257 neįgaliųjų asmenų, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, slaugytojai buvo draudžiami valstybinei socialinio draudimo pensijai ir nedarbo socialiniu draudimu;

1220 dvasininkų buvo draudžiami bazinei pensijai. Priemonė – pervesti lėšas išmokoms ginkluoto pasipriešinimo dalyviams mokėti 49 žuvusių pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvių šeimoms bei sužalotiems

ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams buvo išmokėtos vienkartinės pašalpos. Priemonė – pervesti lėšas transporto išlaidų bei specialiųjų lengvųjų automobilių įsigijimo

išlaidų kompensacijoms mokėti 621 asmuo gavo specialaus transporto įsigijimo išlaidų kompensaciją; 64593 asmenys gavo transporto išlaidų kompensacijas. Priemonė – pervesti lėšas šalpos išmokoms mokėti 157107 asmenys gavo šalpos išmokas.

27

Šalpos pensijų rūšys: socialinė pensija, paskirta iki 1995 m. sausio 1 d.; šalpos pensija neįgaliajam (invalidui); šalpos pensija sukakusiam senatvės pensijos amžių; šalpos pensija neįgaliam vaikui iki 18 metų; šalpos pensija daugiavaikei motinai; šalpos pensija už slaugą; šalpos pensija asmeniui, slaugiusiam neįgalųjį (invalidą); šalpos našlaičių pensija; šalpos pensija maitintojo netekusiems vaikams. Priemonė – pervesti lėšas žalos atlyginimui mokėti 5152 asmenys gavo žalos atlyginimą. Priemonė – pervesti lėšas profesinės reabilitacijos pašalpoms mokėti 625 asmenys gavo profesinės reabilitacijos pašalpas. Priemonė – pervesti lėšas kompensacijoms sovietinėje armijoje sužalotiems asmenims bei

žuvusiųjų šeimoms mokėti 8 asmenys gavo kompensacijas sovietinėje armijoje sužalotiems asmenims bei žuvusiųjų

šeimoms. Priemonė – pervesti lėšas išmokoms Černobylio AE avarijos padarinių likvidavimo

dalyviams mokėti 81 asmuo gavo Černobylio AE avarijos padarinių likvidavimo dalyvių išmokas.

Šalpos pensija (303502,1 tūkst.

litų) 34 %

Šalpos kompensacija (20100,1 tūkst.

litų) 2 %Priežiūros

(pagalbos) išlaidų tikslinė

kompensacija (148881,4 tūkst.

litų) 16 %

Slaugos išlaidų tikslinė

kompensacija (437043,7 tūkst.

litų) 48 %

Patirtų sąnaudų pasiskirstymas pagal valstybinių šalpos išmokų rūšis 2014 m. (proc.)

28




proc.

Rezultato:

Personalinių pensijų gavėjų skaičius R-02-08-01-01 11 7 63,6

I ir II laipsnio valstybinių pensijų gavėjų skaičius R-02-08-01-02 7988 11203 140,2

Nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų gavėjų skaičius

R-02-08-01-03 73900 72747 98,4

Mokslininkų valstybinių pensijų gavėjų skaičius R-02-08-01-04 3164 3095 97,8 Kalėjimų departamento pareigūnų valstybinių pensijų gavėjų skaičius

R-02-08-01-05

906

807 89,1 Generalinės prokuratūros pareigūnų valstybinių pensijų gavėjų skaičius

R-02-08-01-06

262

232 88,5 Muitinės departamento pareigūnų valstybinių pensijų gavėjų skaičius

R-02-08-01-07

307

252 82,1 Artistų kompensacinių išmokų gavėjų skaičius

R-02-08-01-08

113

120 106,2 Rentų buvusiems sportininkams gavėjų skaičius

R-02-08-01-09

117

118 100,9

Valstybės lėšomis visai valstybinei socialinio draudimo pensijai ir nedarbo socialiniu draudimu draudžiamų motinų (tėvų, globėjų), auginančių vaikus iki 3 m., skaičius

R-02-08-02-01

35992 36376 101,1

Valstybės lėšomis bazinei pensijai draudžiamų dvasininkų skaičius R-02-08-02-02 1300 1220 93,8 Valstybės lėšomis visai valstybinei socialinio draudimo pensijai ir nedarbo socialiniu draudimu draudžiamų neįgalių asmenų, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (visiška negalia), slaugytojų skaičius R-02-08-02-03 3200 3257 101,8 Lengvųjų automobilių įsigijimo ir jų techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos gavėjų skaičius

R-02-08-02-04

733 621 84,7 Transporto išlaidų kompensacijos gavėjų skaičius

R-02-08-02-05

68650 64593 94,1

Šalpos išmokų gavėjų skaičius R-02-08-02-06 158500 157107 99,1 Žalos atlyginimo išmokų gavėjų skaičius R-02-08-02-07 5270 5152 97,8 Profesinės reabilitacijos pašalpas gaunančių asmenų skaičius R-02-08-02-08 300 625 208,3

29

Žuvusių pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvių šeimų, sužalotų ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvių, kuriems išmokėtos vienkartinės pašalpos, bei šeimų, gavusių karių savanorių laidojimo valstybės lėšomis pašalpas, skaičius R-02-08-02-09 154 49 31,8 Kompensacijų sovietinėje armijoje sužalotiems bei šioje armijoje žuvusiųjų šeimoms gavėjų skaičius R-02-08-02-10 10 8 80,0 Išmokų patyrusiems žalą likviduojant Černobylio atominės avarijos padarinius gavėjų skaičius R-02-08-02-11 81 81 100,0 Asmenų, pasirinkusių dalyvavimą pensijų kaupime mokant papildomą įmoką savo lėšomis ir gaunant tokio pat dydžio įmoką iš valstybės biudžeto, skaičius R-02-08-02-12 377360 412621 109,3

Produkto: Išlaidų valstybinėms pensijoms skirti ir mokėti dydis, palyginti su ankstesniais metais, proc. P-02-08-01-01-01 106,6 115,1 107,9 Išlaidų šalpos išmokoms skirti ir mokėti dydis, palyginti su ankstesniais metais, proc. P-02-08-02-01-01 109,9 110,9 100,9

Kriterijai R-02-08-01-01 – mažesnį, nei planuota, gavėjų skaičių lėmė tai, kad pensijų gavėjų mažėja, naujos pensijos neskiriamos. Kriterijai R-02-08-01-02 – rodiklio reikšmė didesnė, nei planuota, nes didesnis daugiavaikių motinų, pagimdžiusių, išauginusių iki 8 metų ir gerai išauklėjusių 5 ir daugiau vaikų įgijo teisę gauti II laipsnio valstybines pensijas. Kriterijai R-02-08-01-03, R-02-08-01-04, R-02-08-01-05, R-02-08-01-06 ir R-02-08-01-07 – rodiklių reikšmės mažesnės, nei planuota, nes, mažesnis žmonių skaičius įgijo teisę gauti valstybines pensijas. Kriterijai R-02-08-01-08 ir R-02-08-01-09 – rodiklių reikšmės didesnės, nei planuotos, nes didesnis žmonių skaičius įgijo teisę gauti išmokas. Kriterijus R-02-08-02-02 – mažesnis, nei planuotas draudžiamų asmenų skaičius. Kriterijus R-02-08-02-03 – didesnis, nei planuotas slaugytojų skaičius. Kriterijus R-02-08-02-04 – rodiklio reikšmė mažesnė, nei planuota, nes lengvųjų automobilių įsigijimo ir jų techninio pritaikymo išlaidų kompensacija skiriama ir mokama kartą per 6 metus. Tiek asmenys, tiek ir šeimos pagal savo finansines galimybes pasirenka, kuriais metais pasinaudoti teise gauti lengvųjų automobilių įsigijimo ir jų techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją. Kriterijus R-02-08-02-05 – rodiklio reikšmė mažesnė, nei planuota, nes kreipėsi mažesnis gavėjų skaičius. Kriterijus R-02-08-02-06 – rodiklio reikšmė mažesnė, nei planuota, nes mažesnis žmonių skaičius įgijo teisę gauti šalpos išmokas. Kriterijus R-02-08-02-07 – mažesnį, nei planuota, gavėjų skaičių lėmė mažesnis, nei planuota, besikreipusiųjų skaičius. Kriterijus R-02-08-02-08 – rodiklio reikšmė didesnė, nei planuota, nes siekiant efektyviai panaudoti programai skirtas lėšas į profesinės reabilitacijos programą nusiųstas didesnis asmenų skaičius. Kriterijus R-02-08-02-09 – rodiklio reikšmė mažesnė, nei planuota, nes vienkartinių išmokų skyrimas yra tiesiogiai susijęs su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pripažįstamu atitinkamu teisiniu statusu po mirties bei žūties (mirties) aplinkybių nustatymu, todėl vienkartinių pašalpų skaičiaus planavimas preliminarus. Kriterijus R-02-08-02-10 – rodiklio reikšmė mažesnė, nei planuota, nes, išmokų gavėjų skaičiaus, o kartu ir išlaidų, planavimas galimas tik preliminarus (tiesiogiai susijęs su NDNT išduotų darbingumo lygio pažymų skaičiumi, kuriose prarasto darbingumo lygis siejamas su sužalojimais ar ligomis dėl karinės tarnybos ar karinių apmokymų), taip pat sveikatos priežiūros įstaigų Gydytojų konsultacinės komisijos išduotomis pažymomis dėl asmens mirties sąsajos su tarnyba sovietinėje armijoje. Kriterijus R-02-08-02-12 – rodiklio reikšmė didesnė, nei planuota, nes per metus apsisprendimą tapti naujais pensijų kaupimo dalyviais išreiškė daugiau asmenų. Kriterijus P-02-08-01-01-01– rodiklio reikšmė didesnė, nei planuota, nes didesnis žmonių skaičius įgijo teisę gauti valstybines pensijas.

30


Asignavimai




litų


procentais





– – –




– – –

2.10. programa ,,Išmokos vaikams“ Programos tikslas – materialiai padėti šeimoms auginti ir išlaikyti savo vaikus bei remti

be tėvų globos likusius vaikus Priemonė – pervesti lėšas vienkartinei išmokai vaikui mokėti 32710 asmenų gavo vienkartinę išmoką vaikui. Priemonė – pervesti lėšas išmokai vaikui mokėti Vidutiniškai per mėnesį išmoką vaikui gavo 87985 vaikai. Priemonė – pervesti lėšas išmokai privalomosios tarnybos kario vaikui mokėti Išmoką privalomosios tarnybos kario vaikui gavo 12 asmenų. Priemonė – pervesti lėšas vienkartinei išmokai nėščiai moteriai mokėti Vienkartinę išmoką nėščiai moteriai gavo 7134 moterys. Priemonė – pervesti lėšas globos (rūpybos) išmokai mokėti Globos (rūpybos) išmoką gavo 11058 asmenys. Priemonė – pervesti lėšas vienkartinei išmokai įsikurti mokėti Vienkartinę išmoką įsikurti gavo 2829 asmenys. Priemonė – pervesti lėšas globos (rūpybos) išmokos tiksliniam priedui mokėti Globos (rūpybos) išmokos tikslinį priedą gavo 418 asmenų.

31

Kasinių išlaidų paskirstymas pagal išmokų vaikams išmokų rūšis 2014 m. (tūkst. litų)




Rezultato:

Vienkartinės išmokos vaikui gavėjų skaičius R-02-10-01-01 32170 32710 101,7

Išmokos vaikui gavėjų skaičius R-02-10-01-02 105270 87985 83,6

Vaikų, gaunančių išmoką vaikui, įvertinus šeimos pajamas, dalis iš visų vaikų, procentais R-02-10-01-03 19,4 16,2 83,5

Išmokos privalomosios tarnybos kario vaikui gavėjų skaičius

R-02-10-01-04 5 12 240

Globos (rūpybos) išmokos gavėjų skaičius R-02-10-01-05 12000 11058 92,2

Vienkartinės išmokos įsikurti gavėjų skaičius

R-02-10-01-06 2800 2829 101,0

46707,9

69566,8

10,6 1870,1

58699,7

10631,8

2753,4

0,0

10000,0

20000,0

30000,0

40000,0

50000,0

60000,0

70000,0

80000,0

32

Vienkartinės išmokos nėščiai moteriai gavėjų skaičius R-02-10-01-07 8312 7134 85,8 Globos (rūpybos) išmokos tikslinio priedo gavėjų skaičius

R-02-10-01-08

410 418 101,9

Produkto: Išlaidų išmokoms vaikams mokėti ir administruoti dydis, palyginti su ankstesniais metais, proc. P-02-10-01-01-01 94,7 93,4 98,6

Kriterijai R-02-10-01-02, R-02-10-01-03 bei R-02-10-01-05 – mažesnį, nei planuota, gavėjų skaičių lėmė mažesnis, nei planuota, besikreipusiųjų skaičius. Kriterijai R-02-10-01-04 – didesnį, nei planuota, gavėjų skaičių lėmė didesnis, nei planuota, besikreipusiųjų skaičius. Kriterijus R-02-10-01-07 – mažesnį, nei planuota, gavėjų skaičių lėmė mažesnis, nei planuota, besikreipusiųjų skaičius, tai įtakojo spartesnis naujų darbo vietų kūrimas. Kriterijus P-02-10-01-01-01 – rodiklio reikšmė mažesnė, nei planuota, nes šių išmokų gavėjų skaičius sumažėjo.


Asignavimai




litų


procentais





– – –




– – –

2.12. programa „Vaik ų išlaikymo fondas“ Programos tikslas – užtikrinti vaiko teisę į socialinę apsaugą ir garantuoti valstybės

įsipareigojimą esant Vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatytiems pagrindams suteikti vaikui nustatyto dydžio išlaikymą

Priemonės – priimti sprendimus skirti išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo ir pervesti lėšas teismo priteistoms išmokoms vaikams, negaunantiems išlaikymo iš savo tėvų, bei regreso tvarka išsireikalaujant jas iš skolininko; sudaryti sąlygas Vaikų išlaikymo fondo administracijos veiklai

2014 m. Vaikų išlaikymo fondo (toliau – VIF) administracija gavo 3673 naujus prašymus išmokai iš Vaikų išlaikymo fondo gauti.

2014 m. VIF administracija priėmė 16735 sprendimus dėl išmokų iš VIF, iš jų: 5058 – dėl išmokos mokėjimo, 4240 – dėl išmokos mokėjimo sustabdymo arba nutraukimo, 1499 – kitų sprendimų (dėl permokos išskaičiavimo, klaidos ištaisymo, duomenų pakeitimo, pripažinimo netekusiu galios).

VIF administracija, siekdama susigrąžinti išmokėtas Vaikų išlaikymo fondo išmokas, inicijavo ikiteisminius tyrimus dėl skolininko baudžiamosios atsakomybės už vengimą pagal priimtą teismo sprendimą arba teismo patvirtintą vaiko (vaikų) išlaikymo sutartį mokėti vaiko išlaikymo lėšas.

2014 m. buvo parengta ir ikiteisminio tyrimo institucijoms pateikta 112 prašymų pradėti ikiteisminius tyrimus.

33

Per 2014 metus pareiškėjai VIF administracijai bankiniu pavedimu grąžino 354,2 tūkst. litų, daliai buvo vykdomos susidariusios permokos išskaičiavimas iš būsimų išmokų.

Per 2014 m. skolininkai sugrąžino 2190,1 tūkst. litų. Vidutinis vaikų, gaunančių išmokas iš VIF, skaičius 2014 m. – 23704. Per 2014 m. VIF administracija užsienio valstybių centrinėms institucijoms išsiuntė 194

prašymus imtis veiksmų, siekiant išieškoti vaiko / vaikų išlaikymo lėšas bei įsiskolinimą iš užsienyje gyvenančio skolininko.

2014 m. VIF administracijoje buvo administruojamos 528 bylos dėl Reglamento Nr. 4/2009 įgyvendinimo, iš jų 90 bylų buvo baigta.



įvykdymas proc.

Rezultato:

Vidutinis vaikų, gaunančių išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo, skaičius R-02-12-01-01 24000 23704 98,8 Skolininkų grąžintų Vaikų išlaikymo fondo išmokų dalis iš visų iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų, proc. R-02-12-01-02 3,5 3,4 97,1 Produkto:

Vaikų išlaikymo fondo administracijos gautų prašymų skirti lėšas iš Vaikų išlaikymo fondo skaičius P-02-12-02-01-01 5000 5369 107,4

Kriterijaus R-02-12-01-01 – mažesnį, nei planuota, vaikų, gaunančių išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo, skaičių lėmė tai, kad yra sumažėjęs prašymų skaičius tiek naujai besikreipiančių asmenų, tiek prašančiųjų atnaujinti išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo. Kriterijus R-02-12-01-02 – rodiklio reikšmė mažesnė, nei planuota, nes Vertinimo kriterijaus metinė planinė reikšmė nepasiekta, kadangi buvo mažai išieškota iš skolininkų 2014 m. I ketvirtį, kadangi šiuo laikotarpiu didelės gyventojų komunalinės išlaidos dėl to skolininkams lieka mažiau pinigų atsiskaityti su Fondo administracija. Be to, tik 2014 m. III ketv. buvo pasiektas susitarimas su antstoliais dėl išieškojimo sprendimo priėmimo vykdyti, atleidžiant Fondo administraciją nuo būtinųjų vykdymo išlaidų apmokėjimo. Kriterijus P-02-12-02-01-01 – prašymų gauti išmokas didesnį skaičių sąlygoja dar ne visiškai stabilizavęsis užimtumas darbo rinkoje, skolininkai nepajėgia teikti vaikams išlaikymo arba moka tik dalį išlaikymo dydžio.


Asignavimai




litų


procentais

Iš viso asignavimų programai 51907,7* 51714,9* 99,6*


1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas: 51907,7* 51714,9* 99,6*


– – –


34

1.3. tikslinės paskirties lėšos ir pajamų įmokos 2245,7* 2099,4* 93,5*


– – –

* Įskaitant viršplaninius asignavimus. 2.13. programa „Socialinės apsaugos srities specialiosios tikslinės dotacijos

savivaldybių biudžetams“ Programos tikslas – užtikrinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo

ministerijos kuruojam ų valstybinių (valstybės perduotų savivaldybėms) funkcijų vykdymą Priemonė – pervesti lėšas socialinėms išmokoms ir kompensacijoms skaičiuoti ir mokėti Vadovaujantis savivaldybių administracijų pateiktų statistinių ataskaitų duomenimis,

vidutiniškai per vieną 2014 metų mėnesį socialinę pašalpą gavo 140,0 tūkst. asmenų (4,8 proc. visų Lietuvos gyventojų). Palyginti su 2013 metais, vidutiniškai per mėnesį socialinę pašalpą gavusių asmenų skaičius sumažėjo 26,3 proc. (nuo 190,0 iki 140,1 tūkst. asmenų), išlaidos socialinei pašalpai mokėti sumažėjo 29,5 proc. (nuo 508162,7 iki 358354,0 tūkst. litų).

Vidutinis socialinės pašalpos dydis per mėnesį vienam gyventojui per 2014 metus, palyginus su 2013 metais, sumažėjo 4,4 proc. (nuo 222,9 lito iki 213,1 lito).

Būsto šildymo išlaidų ir išlaidų vandeniui kompensacijoms teikti per 2014 metus išleista 29,1 proc. mažiau lėšų nei per 2013 metus – išlaidos sumažėjo nuo 152255,1 iki 107932,2 tūkst. litų.

Vidutiniškai per vieną 2014 metų šildymo sezono mėnesį būsto šildymo išlaidų kompensacijas gavo 188,5 tūkst. asmenų (6,4 proc. visų Lietuvos gyventojų). Per vieną 2014 metų šildymo sezono mėnesį, palyginti su atitinkamu 2013 metų laikotarpiu, vidutiniškai per mėnesį gavusių būsto šildymo išlaidų kompensacijas asmenų skaičius sumažėjo 8,0 proc. (nuo 204,9 iki 188,5 tūkst. asmenų). Vidutinis būsto šildymo išlaidų kompensacijos dydis vienam asmeniui per vieną 2014 metų šildymo sezono mėnesį būstą šildant centralizuotai sudarė apie 100 litų (2013 metais – 130 litų), būstą šildant kitomis energijos ir kuro rūšimis – 137,4 lito (2013 metais – 127 litus).

Išlaidos mirties atveju išmokamai laidojimo pašalpai per 2014 metus sudarė 41153,8 tūkst. litų (2013 metais – 43715,6 tūkst. litų), ši išmoka išmokėta 39,5 tūkst. asmenų (2013 metais – 41,0 tūkst. asmenų).

Paramai nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, bei jų šeimoms per 2014 metus išleista 431,4 tūkst. litų, išmokos išmokėtos vidutiniškai 324 asmenims per mėnesį.

Priemonė – pervesti lėšas socialinei paramai mokiniams 2014 metais mokinių nemokamam maitinimui (maisto produktams) išleista 66247,3 tūkst.

litų. Savivaldybių įsteigtose mokyklose nemokamus pietus vidutiniškai per mėnesį gavo 89,2

tūkst. mokinių, pusryčius – 1,8 tūkst. mokinių, nemokamą maitinimą mokyklose organizuojamose dieninėse vasaros poilsio stovyklose – 12,9 tūkst. mokinių.

Parama mokinio reikmenims įsigyti suteikta 80,4 tūkst. mokinių, šiai paramai išleista 12500,0 tūkst. litų.

Priemonė – pervesti lėšas socialinėms paslaugoms finansuoti 2014 metais asmenų su sunkia negalia socialinei globai teikti panaudota 86679,4 tūkst. litų,

globa buvo teikta apie 6 tūkst. asmenų. Finansuota 711 socialinių darbuotojų pareigybės. Priemonė – pervesti lėšas vaikų teisių apsaugai Vaikų teisių apsaugai vykdyti 2014 metais buvo panaudota 19136,2 tūkst. litų. Buvo finansuotas 356 vaiko teisių apsaugos specialistų savivaldybėse išlaikymas, lėšas

skiriant jų darbo užmokesčiui, darbo vietai išlaikyti, ryšiams ir komandiruotėms, kvalifikacijai tobulinti.

Priemonė – pervesti lėšas jaunimo teisių apsaugai Jaunimo teisių apsaugai vykdyti 2014 metais buvo panaudota 2581,5 tūkst. litų.

35

2014 metais finansuotas 59,1 jaunimo reikalų koordinatorių pareigybės savivaldybėse išlaikymas, lėšas skiriant jų darbo užmokesčiui, darbo vietai išlaikyti, ryšiams ir komandiruotėms, kvalifikacijai tobulinti.

Priemonė – organizuoti savivaldybėse laikiną nekvalifikuotų bedarbių užimtumą 2014 metais darbo rinkos politikos priemonių ir gyventojų užimtumo programoms rengti ir

įgyvendinti savivaldybėse buvo panaudota 26346,3 tūkst. litų, viešuosius darbus dirbo 28,6 tūkst. asmenų.

Priemonė – pervesti lėšas perduotoms iš apskričių įstaigoms išlaikyti 2014 m. 29 savivaldybių įstaigose gyveno 618 asmenų, pradėjusių gauti socialinę globą iki

2007 metų, iš jų: 514 vaikų globos namuose gyvenančių asmenų ir 337 senyvo amžiaus asmenų globos namuose gyvenantys asmenys.



įvykdymas proc.

Rezultato:

Asmenų, gaunančių būsto šildymo kompensacijas, vidutinis skaičius per mėnesį

R-02-13-01-01

203000 188468 92,8 Laidojimo pašalpų gavėjų skaičius R-02-13-01-02 43220 39519 91,4 Nepriklausomybės gynėjų, nukentėjusių nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, bei jų šeimų, gaunančių būsto išlaidų kompensacijas, vidutinis skaičius per mėnesį

R-02-12-01-03

350

324

92,6 Mokinių, gaunančių nemokamą maitinimą, vidutinis skaičius per mėnesį

R-02-13-01-04

110000 90500 82,3 Mokinių, gaunančių paramą mokinio reikmenims įsigyti, skaičius

R-02-13-01-05

100000 80400 80,4 Asmenų su sunkia negalia, gaunančių socialinę globą, skaičius

R-02-13-01-06

5250 5952 113,4 Socialinių darbuotojų, teikiančių socialinę priežiūrą socialinės rizikos šeimoms, pareigybių skaičius

R-02-13-01-07

717,5 711 99,1 Savivaldybėse vaiko reikalų koordinatorių nustatytas pareigybių skaičius

R-02-13-01-08

356 356 100 Savivaldybėse jaunimo reikalų koordinatorių nustatytas pareigybių skaičius

R-02-13-01-09

60 59,1 98,5 Asmenų, dalyvaujančių aktyvios darbo rinkos politikos priemonėje – viešuosiuose darbuose, skaičius

R-02-13-01-10

27000 28649 106,1 Asmenų, pradėjusių gauti socialinę globą iki 2007 m. sausio 1 d. apskričių socialinės globos įstaigose, kurių

R-02-13-01-11

851

618 72,6

36

savininko teises ir pareigas perėmė savivaldybės, skaičius

Produkto: Išlaidų socialinėms išmokoms ir kompensacijoms skaičiuoti ir mokėti dydis, palyginti su ankstesniais metais, proc.

P-02-13-01-01-01

25 22,4 89,6 Išlaidų socialinei paramai mokiniams dydis, palyginti su ankstesniais metais, proc.

P-02-13-01-02-01

128 92,3 72,1 Išlaidų socialinėms paslaugoms finansuoti dydis, palyginti su ankstesniais metais, proc.

P-02-13-01-03-01

119,8 134,9 112,6 Išlaidų vaikų teisių apsaugai finansuoti dydis, palyginti su ankstesniais metais, proc.

P-02-13-01-04-01

110 108,3 98,4 Išlaidų jaunimo teisių apsaugai finansuoti dydis, palyginti su ankstesniais metais, proc.

P-02-13-01-05-01

128,3 122,3 95,3 Išlaidų organizuoti savivaldybėse laikiną nekvalifikuotų bedarbių užimtumą dydis, palyginti su ankstesniais metais, proc.

P-02-13-01-06-01

102 100,4 98,4 Išlaidų perduotoms iš apskričių įstaigoms išlaikyti dydis, palyginti su ankstesniais metais

P-02-13-01-07-01

71,5 71,4 99,9 Kriterijus R-02-13-01-01 – mažesnis gavėjų skaičius kreipėsi dėl kompensacijų gavimo, nes gyventojų pajamos 2014 metais išaugo. Kriterijus R-02-13-01-02 – mažesnis, nei planuota, gavėjų skaičius kreipėsi dėl pašalpų gavimo. Kriterijus R-02-13-01-04 bei R-02-13-01-05 – rodiklių mažesnės reikšmės, nei planuota, nes 2014 metais bendras mokinių skaičius sumažėjo. Kriterijus R-02-13-01-06 – didesnis, nei planuota, žmonių skaičius gavo socialinę globą, padaugėjo asmenų su sunkia negalia. Kriterijus R-02-13-01-09 – rodiklio mažesnė reikšmė, nei planuota, nes kai kuriose savivaldybėse buvo užimti nepilni etatai. Kriterijus R-02-13-01-10 – rodiklio didėjimą lėmė tai, kad dėl didesnio sezoninių darbų poreikio nusiųsta daugiau, nei planuota asmenų dirbti viešuosius darbus. Kriterijus R-02-13-01-11 – rodiklio mažesnė reikšmė, nei planuota, nes daliai vaikų, kurie buvo apgyvendinti iki 2007 m. sausio 1 d., sukako 18 metų ir jie tapo pilnamečiais, paliko globos namus. Kriterijus P-02-13-01-01-01 – išlaidų sumažėjimą įtakojo sumažėjęs socialinės pašalpos gavėjų skaičius. Kriterijus P-02-13-01-02-01 – išlaidų sumažėjimą įtakojo sumažėjęs paramos gavėjų skaičius.


Asignavimai




litų


procentais





– – –

37


1.3. tikslinės paskirties lėšos ir pajamų įmokos 940290,0 932788,3 99,2


– – –

2.14. programa „Specialioji valstybės paramos gyvenamiesiems namams,

butams įsigyti finansavimo programa“ Programos tikslas – sudaryti palankesnes sąlygas šeimoms ir asmenims įsigyti, statyti,

rekonstruoti, išsinuomoti būstą Priemonė – dengti valstybės remiamų būsto kreditų, teikiamų iš bankų kredito išteklių, teikti

subsidijas būsto kredito daliai padengti, vykdyti anksčiau prisiimtus įsipareigojimus 2014 m. buvo įvykdyta bankų, kurie teikė valstybės remiamus būsto kreditus 2014 metais,

atranka. Parengtas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas „Dėl valstybės remiamų būsto kreditų limito 2014 metams paskirstymo bankams pagal savivaldybes“. Sudaryta sutartis su „Swedbank“ dėl valstybės remiamų būsto kreditų teikimo 2014 metais. Pagal sutartis su bankais ir savivaldybių teikiamas paraiškas buvo vykdomi tęstiniai įsipareigojimai.

2014 m. 1125 asmenys gavo valstybės paramą pagal bankų ir savivaldybių pateiktas paraiškas. Priemonė – laiku pervesti asignavimus savivaldybėms, skirtus socialinio būsto fondo plėtrai 2014 m. birželio 17 d. priimtas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministro įsakymas

Nr. A1-328 „Dėl 2014 metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų, skirtų savivaldybių socialinio būsto fondui plėtoti, paskirstymo savivaldybių biudžetams patvirtinimo“. Savivaldybėms buvo skirta ir paskirstyta 16400 tūkst. litų. specialių tikslinių dotacijų ir 1850 tūkst. litų viršplaninių lėšų. Su 51 savivaldybe, kurioms buvo skirtos lėšos socialinio būsto fondo plėtrai, sudarytos sutartys dėl šių lėšų naudojimo. 2014 m. lapkričio 26 d. priimtas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministro įsakymas Nr. A1-581 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministro įsakymo Nr. A1-328 „Dėl 2014 metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų, skirtų savivaldybių socialinio būsto fondui plėtoti, paskirstymo savivaldybių biudžetams patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo savivaldybėms papildomai 2014 metų socialinio būsto fondo plėtrai papildomai skirta ir paskirstyta 11900,0 tūkst. litų. specialių tikslinių dotacijų. Su 39 savivaldybėmis, kurioms buvo skirtos papildomos lėšos socialinio būsto fondo plėtrai, sudaryti papildomi susitarimai prie sutarčių ar pasirašytos naujos sutartys dėl šių lėšų naudojimo. Vilniaus m., Marijampolės m., Neringos m., Birštono m., Alytaus raj., Kėdainių raj. ir Trakų raj. savivaldybės skirtas lėšas naudojo naujų būstų statybai arba patalpų rekonstrukcijai, pritaikant jas būsto paskirčiai. 47 savivaldybės už joms skirtas lėšas pirko socialinius būstus. Kadangi 2014 metais Marijampolės m., Birštono m., Neringos m. ir Alytaus raj. savivaldybės baigė naujų būstų statybos arba patalpų rekonstrukcijos, pritaikant jas būsto paskirčiai, darbus ir jose buvo įrengti 67 socialiniai būstai ir šiais metais daugiausia nupirkta vieno ar dviejų kambarių butų, todėl būstų už skirtas lėšas buvo įsigyta daugiau nei buvo planuota. Savivaldybių socialinio būsto fondas 2014 metais buvo papildytas 405 socialiniais būstais.



įvykdymas proc.

Rezultato:

Asmenų, einamaisiais metais gavusių valstybės paramą būstui įsigyti pagal bankų ir savivaldybių pateiktas

38

paraiškas, skaičius R-02-14-01-01 1287 1125 87,4

Socialiai remtinoms šeimoms suteiktų socialinių būstų skaičius

R-02-14-01-02

100 405 405,0 Produkto: Laiku pervestos valstybės paramos lėšos pagal pateiktas savivaldybių ir bankų paraiškas (pateiktų pagrįstų ir teisingai užpildytų paraiškų procentas)

P-02-14-01-01-01

100 100 100,0 Savivaldybėms laiku pervestos lėšos socialinio būsto fondo plėtrai pagal pateiktas paraiškas (pateiktų pagrįstų ir teisingai užpildytų paraiškų procentas)

P-02-14-01-02-01

100 100 100,0 Kriterijus R-02-14-01-01 – mažesnę, nei planuota, rodiklio reikšmę lėmė tai, kad mažesnis žmonių skaičius įgijo teisę gauti valstybės paramą. Kriterijus R-02-14-01-02 – didesnę, nei planuota, rodiklio reikšmę lėmė tai, kad buvo skirta papildomai lėšų ir 4 savivaldybės 2014 metais užbaigė ankstesniais metais pradėtus būstų statybos ir rekonstrukcijos darbus.


Asignavimai




litų


procentais

Iš viso asignavimų programai 34782,6* 32429,7* 93,2*


1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas: 34782,6* 32429,7* 93,2*


– –

1.2. ES ir kitos tarptautinės paramos lėšos – –

1.3. tikslinės paskirties lėšos ir pajamų įmokos 34752,6*

32407,0* 93,3*


– – –


2.15. programa „Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims

fondas“ Programos tikslas – sumažinti asmenų, kuriems gresia skurdas ir socialinė atskirtis,

skaičių Priemonė – teikti paramą labiausiai skurstantiems asmenims Per 2014 m. administruojant Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondą

(toliau – Fondas) parengti ir patvirtinti 7 teisė aktai. Suorganizuoti 2 kvietimai teikti preliminarias paraiškas, patvirtinti 2 valstybės projektų sąrašai. Atsižvelgiant į kvietimų teikti paraiškas rezultatus (projektų atranka – valstybės projektų planavimas) paskirtas finansavimas valstybės įmonei Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrai 2 projektus įgyvendinti bei pasirašytos 2 biudžeto lėšų naudojimo sutartys pagal Fondo laikinąją tvarką.

2014 m. buvo parengtas ir pristatytas Fondo Stebėsenos komiteto posėdyje Fondo veiksmų programos projektas, suorganizuotas viešųjų pirkimų konkursas Fondo veiksmų programos projekto išankstinio (ex ante) vertinimo paslaugas įsigyti, pasirašyta vertinimo paslaugų sutartis. Fondo

39

veiksmų programos projektas kartu su ex ante vertintojų išvadomis pateiktas Europos Komisijai, kuri 2014 m. spalio 30 d. pritarė veiksmų programai. Taip pat parengti Fondo veiksmų programos administravimo ir Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių projektai, kurie bus tvirtinami 2015 m. I ketv.

2014 m. balandžio 30 d. buvo pasirašyta dvišalė sutartis tarp Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir projekto vykdytojo – valstybės įmonės Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros – Fondo finansuojamoms veikloms įgyvendinti.

2014 m. suorganizuoti 3 maisto produktų dalinimai. Dalinti produktai: aliejus, cukrus, makaronai, trijų grūdų kruopos, mėsos konservai ir kt. Didžiausias asmenų skaičius gavęs vieno maisto produktų dalinimo metu buvo 279 tūkst. labiausiai skurstančių asmenų.



įvykdymas proc.

Rezultato:

Labiausiai skurstančių asmenų, dalyvavusių Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo remiamoje veikloje, skaičius

R-02-15-01-01

300000

279 000

93,0

Produkto: Projektų, kuriems buvo suteiktas Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo finansavimas, skaičius

P-02-15-01-01-01

1 2 200,0

Kriterijus R-02-15-01-01 – mažesnę, nei planuota, rodiklio reikšmę lėmė tai, kad mažiau asmenų pateikė prašymų Fondo paramai gauti. Kriterijus P-02-15-01-01-01 – didesnę, nei planuota, rodiklio reikšmę lėmė tai, kad antrojo projekto finansavimo sutartis pasirašyta tik 2014-12-08 (maisto produktų dalinimas pagal antrąjį projektą prasidės tik 2015 m. I ketvirtį).


Asignavimai




litų


procentais





3039,0 3033,0 99,8


1.3. tikslinės paskirties lėšos ir pajamų įmokos


– – –

40

Trečiasis strateginis tikslas – stiprinti šeimų savarankiškumą ir atsakomybę, siekti palankios šeimai aplinkos ir jaunimo aktyvumo

Trečiojo strateginio tikslo įgyvendinimas. 2014 m. gruodžio 31 d. savivaldybių socialinės rizikos šeimų sąraše buvo įrašytos 9930 šeimų; 4273 šeimos gavo vaikų dienos centrų teikiamas paslaugas. 2014 metais 6568 vaikai gavo vaikų dienos centruose teikiamas paslaugas: vaikų maitinimo organizavimo, laisvalaikio organizavimo, socialinių įgūdžių ugdymo, informavimo, konsultavimo, psichologinės pagalbos, minimalios asmeninės higienos organizavimo ir kt. paslaugas.

2014 m. iš dalies finansuota 22 nevyriausybinių organizacijų, dirbančių šeimos gerovės srityje, projektai, kuriuos įgyvendinant nevyriausybinės organizacijos konsultavo šeimas, vykdė įvairius mokymus, padėjo tėvams ir globėjams, susiduriantiems su sunkumais auklėjant vaikus, suteikdamos pozityvios tėvystės įgūdžių, vykdė asmenų, siekiančių sudaryti santuoką, pasirengimą, skatino šeimų telkimąsi, bei atstovavimą šeimų interesams, vykdė švietėjišką veiklą, susijusią su šeimos vertės visuomenėje atskleidimu. Nevyriausybinių organizacijų, dirbančių šeimos gerovės srityje, projektų įgyvendinime dalyvavo apie 2850 šeimų.

2014 m. pagal Globėjų (rūpintojų) ir įtėvių mokymo ir konsultavimo programą mokymuose dalyvavo 377 šeimos, siekiančių tapti vaiko globėjais (rūpintojais) ar norintys įsivaikinti vaikus.

Šeimoms, atsidūrusioms krizinėje situacijoje, suteikta kompleksinė pagalba (socialinė pagalba, aprūpinimas būtinais daiktais, informavimo, tarpininkavimo, konsultavimo, atstovavimo, asmens dokumentų tvarkymo paslaugos). Ši pagalba buvo suteikta 2265 asmenims (990 šeimoms).

Įgyvendinant Nacionalinę smurto prieš vaikus prevencijos ir pagalbos vaikams 2011–2015 metų programą 2014 m. kompleksinė pagalba suteikta nuo smurto nukentėjusiems 862 vaikams ir 509 šeimos nariams.

Įgyvendinant Nacionalinės demografinės (gyventojų) politikos strategijos šeimos gerovės įgyvendinimo priemonių plano priemonę „Finansuoti nevyriausybinių organizacijų, dirbančių šeimos gerovės srityje, veiklos projektus“, 2014 m. buvo finansuoti 47 nevyriausybinių organizacijų projektai. Projektų vykdytojai organizavo 2754 įvairaus pobūdžio veiklas šeimoms, sužadėtiniams bei pavieniams asmenims. Psichologines ir socialines konsultacijas teikė 37 NVO. Paslaugas gavo 363 šeimos ir 610 pavienių asmenų.

Gyventojų užimtumo statistinio tyrimo vertinimais, jaunimo (15–24 metų amžiaus asmenų) nedarbo lygis 2014 m. sumažėjo 2,6 procentinio punkto ir sudarė 19,3 procento. 2015 m. sausio 1 d. šalyje buvo registruota 15,2 tūkst. jaunų bedarbių iki 25 metų amžiaus. Iš jų 47,1 proc. neturėjo profesinės kvalifikacijos, o 42,7 proc. buvo pirmą kartą pradedantys darbinę veiklą. Prie teritorinių darbo biržų veikia 29 jaunimo darbo centrai, kurie padeda jaunimui orientuotis socialinėje ir darbo aplinkoje, savarankiškai spręsti savo užimtumo problemas.

2014 metais buvo sėkmingai įgyvendinama Nacionalinė jaunimo politikos 2011–2019 metų plėtros programa, iš viso įgyvendintos 50 šios programos priemonių. Įgyvendinant programos priemones daug dėmesio buvo skirta jaunimo informavimui užimtumo tema, jaunimo darbuotojų veiklai, darbui su jaunimu, jo plėtrai atviruosiuose jaunimo centruose ir erdvėse, remti kultūriniai projektai, sportiniai ir edukaciniai renginiai ir kt. Siekiant stiprinti jaunimo organizacijas, skatinti jaunus žmones dalyvauti visuomeniniame gyvenime, būti aktyviais bei sąmoningais Lietuvos piliečiais, 2014 metais konkurso būdu buvo finansuotos 92 jaunimo ir su jaunimu dirbančios organizacijos, finansuotose programose ir projektuose dalyvavo 40781 asmuo. Įgyvendinant ES programą ,,Erasmus+“ 2014 m. buvo paremti 124 projektai, kuriais siekiama skatinti aktyvų jaunų žmonių pilietiškumą, ugdyti jaunų žmonių solidarumo jausmą, įtraukti mažiau galimybių turintį jaunimą, siekiant išvengti socialinės atskirties. 2014 m. buvo plėtojamas Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos koordinuojamo tinklo informacinis portalas www.eurodesk.lt, kuriame jaunimui teikiama informacija apie jaunimo padėtį Europoje, jaunimo veiklą, problemas bei jų sprendimo būdus. Šį portalą 2014 m. aplankė daugiau nei 600 tūkst. lankytojų, atsakyta 428 užklausos elektroniniu paštu, žodžiu konsultuota 821 jaunas asmuo.

41


Vertinimo kriterijus Vertinimo kriterijaus

kodas

Metinis planas

Įvykdyta Įvykdymo procentas

Efekto: 1. Socialinės rizikos šeimų skaičiaus mažėjimas, proc.

E-03-01

1

2,9

290,0

2. Jaunimo, dalyvaujančio jaunimo politikai įgyvendinti skirtose priemonėse, skaičiaus didėjimas, lyginant su praėjusiais metais, proc.

E-03-02

1

1,3

130,0

3. Suminis gimstamumo rodiklis E-03-03

1,77

1,59 *

-

Kriterijus E 03-01 – didesnę, nei planuota rodiklio reikšmę nulėmė tai, kad 2014 m. pagerėjo socialinis darbas su šeima ir sumažėjo socialinės rizikos šeimų skaičius ( 2013 m. – 10227, 2014 m. – 9930). Kriterijus E 03-02 – didesnę, nei planuotą rodiklio reikšmę nulėmė tai, kad 2014 m. įstaigos gavusių finansavimą projektų vykdymui papildomai pritraukė kitų finansavimo šaltinių lėšų, todėl galėjo įtraukti daugiau dalyvių * Kriterijus E 03-03 – Statistikos departamento 2013 m. liepos 1 dienos duomenimis. 3.1. programa „Šeimos gerovės ir vaiko teisių apsaugos politikos

įgyvendinimas“ Programos tikslas – sudaryti sąlygas vaikui visavertiškai gyventi šeimoje, aktyviai

dalyvauti visuomenės gyvenime, apsaugoti jį nuo visų formų smurto, išnaudojimo, didinant tėvų atsakomybę už vaikus, plėtojant prevencines priemones ir skatinant vaiko globą šeimoje

Priemonė – įgyvendinti Europos ekonominės erdvės finansinės paramos programą skirtą vaikams ir jaunimui, esančiam rizikoje, gerinant jų gerovę

Įgyvendinant 2009–2014 m. Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo programą „Rizikos grupės vaikai ir jaunimas“ 2014 metais buvo atrinkti projektai ir pasirašytos projektų įgyvendinimo sutartys.

2014 m. lapkričio mėn. projekto „Vaikų nukentėjusių nuo seksualinės prievartos pagalbos centro steigimas“ Vaiko ir motinos globos namų „Užuovėja“ ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai viešėjo Islandijoje.

2014 m. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija iniciavo tarpžinybinės darbo grupės suformavimą, kurios tikslas parengti rekomendacijas Lietuvos institucijoms, dirbančioms su seksualinę prievartą patyrusiais vaikais ir jų šeimomis. Rekomendacijomis siekiama padėti Lietuvos institucijoms, atsakingoms už vaiko gerovę, sveikatą ir teisių apsaugą veiksmingiau įgyvendinti funkcijas, susijusias su vaiko teisių apsauga ir atstovavimu jam baudžiamajame procese, vaiko teisių ir teisėtų interesų gynimu, užtikrinti glaudesnį tarpžinybinį ir tarp institucinį bendradarbiavimą.

Priemonė – plėsti vaikų dienos centrus savivaldybėse, teikiant nestacionarias dienos socialinės priežiūros paslaugas vaikams ir šeimoms, įgyvendinant Vaiko gerovės 2013–2018 m. programos priemones

2014 metais valstybės lėšomis buvo finansuoti 219 vaikų dienos centrų projektų. Projektų vykdytojų ataskaitų duomenimis, vaikų dienos centrus lankė 6568 vaikai.

2014 m. vidutiniškai per mėnesį viename dienos centre paslaugos buvo suteiktos 26 įvairaus amžiaus vaikams, iš kurių 24 buvo maitinami.

42

Vidutinis paslaugų gavėjų skaičius viename dienos centre, skirstant pagal suteiktas paslaugas (žm.)

Probleminių šeimų vaikai kiekvieną centro darbo dieną ruošė pamokas, prižiūrimi ir padedami projekto vykdytojų. Su moksle atsiliekančiais ir nelankančiais mokyklos bei ikimokyklinio amžiaus vaikais buvo dirbama pagal specialias programas.

Dažniausiai buvo organizuoti užsiėmimai pagal pomėgius – popamokinis vaikų užimtumas, ugdymo užsiėmimai grupėje bei kitos paslaugos: konkursai, žaidimų ir vaidybos terapiniai užsiėmimai, filmų peržiūros, diskusijos, biblijos pamokėlės, logopedo paslaugos ir pan. Dirbant grupėse buvo ugdomi vaikų socialiniai, higienos, saviraiškos įgūdžiai.

Vidutinis per mėnesį vaikams suteiktų paslaugų viename dienos centre skaičius

(vnt.)

Dažniausiai buvo teikiamos paslaugos pagal šeimos narių poreikį: organizuojami jiems

individualūs pokalbiai centre, konsultuojami bei teikiama informacija apie vaiką ir kitais klausimais, tarpininkaujama dėl dokumentų ar kitų buitinių reikalų tvarkymo.

5697

2256

3817

4818

5568

6568

0

4

10

0

2974

19

0 1000 2000 3000 4000 5000 6000 7000

Individualūs darbo planai

Gavo psichologinę pagalbą

Gavo materialinę paramą

Nuolatos maitinami

Nuolatos lankomi (globojami)

Iš viso projekte dalyvauja

Šeimos

Vaikai

3,99

99

5

99

13

60

40

74

70

146

0 20 40 60 80 100 120 140 160

Stovyklos

Kitos

Ekskursijos

Kultūrinis ugdymas

Renginių organizavimas centre

Socialinių įgūdžių ugdymas

Kompiuterinio raštingumo ugdymas

Fizinis lavinimas

Ugdymo užsiėmimai

Popamokinis vaikų užimtumas

43

Vidutinis viename dienos centre suteiktų paslaugų šeimoms skaičius (vnt.)

2014 m. projektus įgyvendino 1583 įvairios kvalifikacijos specialistai, iš kurių 40 proc.– samdomi pagal darbo sutartį, 2 proc. – pagal paslaugų sutartis ir daugiausia, 58 proc. – savanorių, tarp kurių įvairių profesijų atstovai, studentai bei vyresniųjų klasių mokiniai. Viename dienos centre dirbo vidutiniškai 7 įvairios kvalifikacijos specialistai.

Visi projektų vykdytojai bendradarbiavo su įvairiomis organizacijomis, dažniausiai su savivaldybe, jos padaliniais, seniūnijomis, mokyklomis, policijos skyriais. Buvo palaikomi ryšiai su kitų organizacijų vaikų dienos centrais, bandoma kartu spręsti įvairius aktualius klausimus.

Priemonė – įgyvendinti kitas Vaiko gerovės 2013–2018 m. programos ir jos įgyvendinimo priemonių plano priemones

Įgyvendinant Vaiko gerovės 2013–2018 m. programos 2014 m. priemones bei siekiant užtikrinti vaiko teisę augti šeimoje ir mažinti globojamų (rūpinamų) vaikų skaičių vaikų globos įstaigose 2014 metais organizuotos globėjų (rūpintojų) ir įtėvių paieškos, rengimo, atrankos, konsultavimo ir pagalbos jiems teikimo paslaugos. 2014 m. finansuota 22 projektai.

2014 m., skatinant vaiko globą (rūpyboje) šeimoje, šeimynoje ir įvaikinimą, gerinant paslaugų globėjams ir įtėviams prieinamumą, organizuoti mokymo renginiai, teikta pagalba. Mokymo renginiuose dalyvavo 370 asmenų (260 šeimų), norinčių tapti globėjais (rūpintojais), ir 212 asmenų (117 šeimų), norinčių tapti įtėviais.

2014 m. skirtos lėšos nevyriausybinėms organizacijoms, kurios vienija kitas nevyriausybines organizacijas, dirbančias vaiko gerovės srityje, atrenkant projektus konkurso būdu, finansuoti 3 projektai. Išleistas metodinis leidinys „Pozityvioji tėvystė“ ir darbo kalendorius su Vaiko teisių konvencijos nuostatomis. Nupirkti ir vaikų dienos centrus lankantiems vaikams išdalinti advento kalendoriai.

Priemonė – organizuoti kompleksinių paslaugų teikimą krizinėse situacijose esantiems tėvams, auginantiems vaikus, ugdant tėvų socialinius ir pozityvios tėvystės įgūdžius ir teikiant prioritetą ankstyvųjų šeimos krizių prevencijai įgyvendinant Vaiko gerovės 2013–2018 metų programos priemones

2014 m. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, įgyvendindama Vaiko gerovės 2013–2018 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. A1-547, įgyvendinimo priemonių plano 1.3 punktą ,,Organizuoti kompleksinių paslaugų teikimą krizinėse situacijose esantiems tėvams, auginantiems vaikus, ugdant tėvų socialinius ir pozityviosios tėvystės įgūdžius ir teikiant prioritetą ankstyvųjų šeimos krizių prevencijai“, organizavo Įstaigų ir organizacijų, teikiančių kompleksines paslaugas krizinėse situacijose esantiems tėvams, auginantiems vaikus, projektų atrankos 2013–2018 m. konkursą.

Šio konkurso tikslas – atrinkti prioritetus labiausiai atitinkančius projektus, kuriuos įgyvendinant, savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ar Socialinės paramos

0,7

10

17

16

29

60

73

0 10 20 30 40 50 60 70 80

Nukreipta dėl priklausomybių ir kitų

Bendri renginiai su vaikais

Užsiėmimai grupėse, paskaitose

Kitos paslaugos

Šeimos lankomos namuose

Individualūs pokalbiai centre

Informacijos teikimas, konsultacijos

44

skyriaus nukreipimu, teikiamos kompleksinės paslaugos, krizinėje situacijoje esantiems tėvams, auginantiems vaikus, ugdant tėvų socialinius ir pozityvios tėvystės įgūdžius.

2014 metais finansuota 34 projektai, projektų vykdytojai kompleksinę pagalbą suteikė 2265 asmenims, iš jų – 1085 vaikams, 883 – motinoms ir 297 tėvams.

Projektų dalyviams buvo suteikta socialinė pagalba, aprūpinimas būtinais daiktais, informavimo, tarpininkavimo, konsultavimo, atstovavimo, asmens dokumentų tvarkymo paslaugos. Taip pat organizuotas maitinimas, suteiktas saugus laikinas būstas, psichologinės, teisinės, medicininės konsultacijos ir buitinių įgūdžių ugdymas, profesinis orientavimas ir pagalba ieškant darbo, laikina vaikų priežiūra.

Kompleksinė pagalba teikta asmenims iš 23 Lietuvos savivaldybių. 2014 metais projektų vykdytojai vaikams ir jų motinoms / tėvams, esantiems krizinėje

situacijoje, suteikė įvairiapusę kompleksinę pagalbą. Projektų dalyviams buvo suteikta socialinė pagalba – 577 kartus vaikams ir 664 – motinoms. Informavimo, tarpininkavimo, konsultavimo, atstovavimo, asmens dokumentų tvarkymo paslaugos suteiktos 587 kartų vaikams ir 614 motinoms / tėvams. Būtinais daiktais aprūpinta 742 kartus vaikai ir 485 – motinos / tėvai. Maitinimas organizuotas 238 kartus vaikams ir 164 – motinoms / tėvams, 155 kartus vaikams buvo suteiktas saugus laikinas būstas, motinoms / tėvams – 98 kartus. Psichologinė pagalba suteikta 379 kartus vaikams ir 555 – motinoms / tėvams. Kitos paslaugos (užsiėmimai grupėse ir individualiai taikant terapijas, transporto ir kt.) suteiktos 443 vaikams ir 464 – motinoms / tėvams.

Krizėje esantiems asmenims buvo ugdomi buitiniai įgūdžiai, teikiama teisinė, medicininė pagalba, asmens higienos, sociokultūrinės, laikinos vaikų priežiūros paslaugos, taip pat teikiamos transporto, spaudos, interneto, ryšių paslaugos, asmenys buvo aprūpinami maistu iš maisto banko.

Priemonė – įgyvendinti kitas Nacionalinės smurto prieš vaikus prevencijos ir pagalbos vaikams programos priemones

Nacionalinės smurto prieš vaikus prevencijos ir pagalbos vaikams 2011–2015 metų programos įgyvendinimo metu 2014 m. buvo organizuotas kompleksinių paslaugų teikimas vaikams, nukentėjusiems nuo smurto, ar netiesioginio šeimyninio smurto aukoms (liudininkams) ir jų šeimų nariams, finansuoti 7 projektai.

2014 m. kvalifikuoti specialistai kompleksinę pagalbą suteikė nuo tiesioginio ir netiesioginio smurto nukentėjusiems 862 vaikams ir 509 šeimos nariams. Daugiausia vaikų (409) patyrė psichologinį smurtą, fizinį smurtą patyrė – 375 vaikai, o seksualinį smurtą patyrė 78 vaikai.

Sumokėta įmoka – 30 tūkst. litų į Baltijos jūros valstybių sekretoriatą ekspertų grupei dėl vaikų esančių rizikoje grupei.

2014 m. lapkričio 6–7 d. buvo organizuota Tarptautinė konferencija „Vaiko teisių apsauga: iššūkiai ir galimybės“.

Organizuota viešinimo akcijos „Smurtui prieš vaikus – Ne“ priemonių sklaida, radijo klipo transliavimas, skirtas smurto prevencijai vykdyti.

Priemonė – finansuoti psichologinės pagalbos tarnybas, teikiančias psichologinės pagalbos telefonu paslaugas, įgyvendinant Nacionalinės smurto prieš vaikus prevencijos ir pagalbos vaikams programos priemones

2014 m. veikė 5 linijos: Jaunimo, Vaikų, „Vilties“, „Linija doverija“ bei „Pagalbos moterims“, jungiančios 10 tarnybų veiklą.

Per 2014 m. atsiliepta į 272,8 tūkst. skambučius, tarnybų vidutinė darbo laiko trukmė per parą 12 val.

Priemonė – pervesti lėšas už bendravimo su vaiku kursus nepasiturintiems tėvams (globėjams, rūpintojams)

Siekiant įgyvendinti teismų skiriamą įpareigojimą tėvams (globėjams, rūpintojams) išklausyti bendravimo su vaikais tobulinimo kursus už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 (tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams) ir 1811 (vaiko globėjo (rūpintojo) pareigų nevykdymas arba vykdymas priešingai vaiko interesams) straipsniuose numatytus administracinius teisės pažeidimus Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1517 patvirtino Įpareigojimo išklausyti bendravimo su vaikais

45

tobulinimo kursus vykdymo tvarkos aprašą. Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. A1-126 patvirtintas Bendravimo su vaikai tobulinimo kursų išlaidų apmokėjimo valstybės biudžeto lėšomis tvarkos aprašas.

2014 m. priemonė vykdoma, siekiant užtikrinti bendravimo su vaikais tobulinimo kursų tėvams (globėjams, rūpintojams) rengimą, vykdymą ir apmokėjimą.

2014 m. už bendravimo su vaikais tobulinimo kursus apmokėta 93 nepasiturintiems tėvams (globėjams, rūpintojams).

Priemonė – įgyvendinti Nacionalinės demografinės (gyventojų) politikos strategijos šeimos gerovės įgyvendinimo priemonių plano priemones

Nacionalinės demografinės (gyventojų) politikos strategijos pagrindinis tikslas – skatinti savarankiškos ir gyvybingos šeimos, pagrįstos narių savitarpio globa ir atsakomybe, užtikrinančios kartų kaitą, įsigalėjimą.

Įgyvendinant priemonę „Finansuoti nevyriausybinių organizacijų, dirbančių šeimos gerovės srityje, veiklos projektus“ 2014 m. buvo organizuotas konkursas, atrinkti ir finansuoti 47 nevyriausybinių organizacijų (toliau − NVO) projektai.

Projekte dalyvavusios 47 NVO savo veiklas įgyvendino daugiausiai Vilniaus mieste (18 organizacijų), 17 organizacijų veiklas vykdė Kauno regione ir 12 organizacijų veiklas vykdė kituose Lietuvos regionuose (Alytaus, Šiaulių, Klaipėdos, Utenos, Tauragės regionuose). Su šeimomis dirbo 485 asmenys.

Projektų vykdytojai organizavo 2754 įvairaus pobūdžio veiklas šeimoms, sužadėtiniams bei pavieniams asmenims. Veiklose dalyvavo 25,2 tūkst. asmenų, iš jų 2,9 tūkst. šeimų ir 4,3 tūkst. sužadėtinių porų.

Siekiant stiprinti šeimas buvo vykdomos 2 rūšių veiklos: kompleksinių paslaugų teikimas naudos gavėjams ir įgyvendinama kita veikla, nesusijusi su tiesiogiai šeimoms teikiamomis paslaugomis, pvz. metodinės informacijos rengimas ir įsigijimas.

Psichologines ir socialines konsultacijas teikė 37 NVO. Paslaugas gavo 363 šeimos ir 610 pavienių asmenų. Socialinių konsultacijų suteikta 442 šeimoms ir 756 pavieniams asmenims. Kitokio pobūdžio konsultacijų suteikta 171 šeimai ir 672 pavieniams asmenims.

Įgyvendinant priemonę „Viešinti Nacionalinės demografinės (gyventojų) politikos strategijos šeimos gerovės srityje veiklas“, minint Tarptautinę šeimos dieną bei Tarptautinę vaikų gynimo dieną, buvo organizuota ir jau tradicine švente tampanti „Šeimų ir šeimynų“ šventė. Šventės tikslas suburti pavienes šeimas jungtis, įsitraukti į visuomeninę ir savanorišką veiklą, sutelkti šeimų ir šeimynų organizacijas, skatinti pozityvią tėvystę šeimose neturinčiose vaikų, sustiprinti tarpusavio bendravimą ir bendradarbiavimą, ir svarbiausia – mokytis dalintis šiluma, pajusti artumą. Ši šventė taip pat skatina institucinį bendradarbiavimą, nes į ją įsijungia savivaldybės, sudarydamos galimybes daugiavaikėms šeimoms, neturinčioms transporto priemonių, atveždamos jas į šventę. Šventėje dalyvavo apie 10 tūkst. asmenų. Šventės metu pradėtas sodinti šeimų ir šeimynų ąžuolynas, atskiros šeimos galėjo pristatyti savo šeimų verslą, regionai pristatė savo sociokultūrinį paveldą. Šventės organizavimui buvo skirta 30 tūkst. litų valstybės biudžeto lėšų.

Priemonė – pervesti lėšas premijoms daugiavaikėms motinoms mokėti 2014 m. išmokėtos premijos 47 daugiavaikėms motinoms, kiekvienai po 1,0 tūkst. litų. Priemonė – sudaryti sąlygas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos veiklai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo

ministerijos (toliau – Tarnyba) užtikrino vaiko teisių apsaugos priemonių įgyvendinimą, organizavo įvaikinimą Lietuvos Respublikos piliečiams ir užsieniečiams Lietuvos Respublikoje, teisės aktų nustatyta tvarka gynė vaiko teises ir teisėtus interesus teisme, organizavo savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų specialistų kvalifikacijos tobulinimą ir globėjų (rūpintojų) bei įtėvių rengimą, organizavo vaikų siuntimą į socialinės globos įstaigas, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

2014 m. gruodžio 31 d. į galimų įvaikinti vaikų sąrašą įrašyti 366 vaikai. Iš viso galimi įvaikinti 508 vaikai, iš jų 254 vaikai, turintys specialiųjų poreikių.

46

2014 m. 74 sutuoktinių poros ir 6 nesusituokę asmenys, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, įvaikino 88 tėvų globos netekusius vaikus – 45 mergaites ir 43 berniukus.

53 Lietuvos Respublikos piliečiai, nuolat gyvenantys užsienyje, ir užsienio piliečių šeimų įvaikino 78 vaikus, iš jų – 35 mergaites ir 43 berniukus.

Užsienyje daugiausia vaikų įvaikinta Italijos piliečių šeimose – 31 vaikas, JAV – 18 vaikų, Kanados – 11, Švedijos – 10.

2014 m. Tarnyba, įgyvendindama 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilini ų aspektų, gavo 29 prašymus dėl vaikų, neteisėtai išvežtų į užsienio valstybes, grąžinimo į Lietuvos Respubliką, 8 prašymus dėl vaikų, neteisėtai įvežtų į Lietuvą. Taip pat gauta 10 prašymų dėl teisės matytis su vaikais, esančiais užsienio valstybėse.

2014 m. buvo organizuoti Kanados įvaikinimo agentūros „Loving Heart International Adoption Agency“, JAV įvaikinimo agentūrų „Bethany Christian Services“, Ispanijos įvaikinimo organizacijos „Familia Universal“, Italijos įvaikinimo asociacijų „AAA Associazione Adozioni Alfabeto Onlus“ ir „La Primogenita International Adoption“ akreditacijos posėdžiai ir pratęsti jų įgaliojimai veikti vykdant tarptautinį įvaikinimą Lietuvos Respublikoje.

Per 2014 m. trumpuoju numeriu 116111 į 123,35 tūkst. vaikų ir suaugusiųjų (kurie skambino pranešti apie vaiką, kuriam reikia pagalbos) skambučius atsakė VšĮ „Vaikų linija“, suteikdama pirminę pagalbą ir emocinę paramą skambinančiajam.



įvykdymas proc.

Rezultato:

Globėjų (rūpintojų), gaunančių globėjų ir įtėvių mokymo ir konsultavimo paslaugas, skaičiaus didėjimas nuo bendro globėjų (rūpintojų) skaičiaus, proc.

R-03-01-01-01

2 5

250 Šeimų, kurioms esant krizinėje situacijoje, suteiktos kompleksinės paslaugos, skaičius

R-03-01-01-02 750 990 132 Nemokamos psichologinės pagalbos telefonu tarnybų vidutinis darbo laikas per parą, val.

R-03-01-01-03 10,6

12,1

114,2 Padedant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai Lietuvos Respublikos piliečių įvaikintų vaikų skaičius R-03-01-01-04 100

88

88 Padedant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai užsieniečių įvaikintų vaikų skaičius

R-03-01-01-05 70

78

111,4 Vaikų, kuriems suteiktos dienos socialinės priežiūros paslaugos vaikų dienos centruose, skaičius

R-03-01-01-06

5500

6568

119,4 Vaikų, dalyvaujančių vaikų dienos centrų veikloje, dalis iš visų socialinės rizikos šeimose augančių vaikų, proc.

R-03-01-01-07

24

33,3

138,8

Daugiavaikių motinų, gavusių premijas, skaičius

R-03-01-01-08 44

47

106,8

Bendras globojamų (rūpinamų) vaikų skaičius

R-03-01-01-09 9946

9702

102,5

Socialinės rizikos šeimų skaičius R-03-01-01-10 10157

9930

102,3

47

Produkto: Apmokytų darbuotojų dirbančių vaiko gerovės srityje, skaičius

P-03-01-01-02-01

200 352 176

Paremtų vaiko gerovės srityje dirbančių nevyriausybinių organizacijų, kurios vienija kitas nevyriausybines organizacijas, skaičius

P-03-01-01-02-03

3 3 100

Vaikų, nukentėjusių nuo smurto, ir jų šeimų narių, gavusių kompleksinę pagalbą (socialines, psichologines, teisines, laikino apgyvendinimo ir kt. paslaugas), skaičius

P-03-01-01-03-01

850

1371

161,3

Atsilieptų skambučių skambinant į nemokamos psichologinės pagalbos telefonu tarnybas, skaičius per metus P-03-01-01-03-02 200000

272799

136,4

Vaikų, skambinančių į specialią nemokamos pagalbos telefono linij ą, atsakytų skambučių skaičius P-03-01-01-03-03 130000

123350

94,9 Tėvų (globėjų (rūpintojų)), turinčių teisę į bendravimo su vaikais kursų apmokėjimą valstybės lėšomis, skaičius

P-03-01-01-03-04

87

93

106,9

Nevyriausybinių organizacijų, teikiančių kompleksines ir šeimų įgalinimo paslaugas, skaičius P-03-01-01-04-01 20

47

235,0 Surengtų renginių, socialinių reklamų, kitų priemonių, skirtų šeimos vertybėms skleisti, skaičius P-03-01-01-04-02 2

1

50,0

Kriterijus R-03-01-01-01 – rodiklio reikšmė didesnė, nei planuota, nes gerėja paslaugų prieinamumas, ypač tęstinių mokymų organizavimas, lėmė išaugusį paslaugų poreikį. Kriterijus R-03-01-01-02 – rodiklio reikšmė didesnė, nei planuota, nes didelis paslaugų poreikis lemia paslaugų teikimo skaičiaus didėjimą. Kriterijus R-03-01-01-03 – rodiklio viršijimą lėmė tai, kad nemokamos psichologinės pagalbos tarnybų darbo laikas buvo ilgesnis, nei planuota. Kriterijus R-03-01-01-04 – rodiklio reikšmė mažesnė, nei planuota, nes šalies piliečių šeimos pageidavo įvaikinti tik mažus ir sveikus vaikus. Kriterijus R-03-01-01-05 – rodiklio viršijimą lėmė tai, kad, užsieniečiai pageidavo įvaikinti vaikus su specialiaisiais poreikiais. Kriterijai R-03-01-01-06 bei R-03-01-01-07 – rodiklių viršijimą lėmė tai, kad vaikų, kuriems suteiktos dienos socialinės priežiūros paslaugos vaikų dienos centruose skaičius padidėjo. Kriterijus R-03-01-01-09 – rodiklio mažėjimas reiškia teigiamą pokytį, nes sumažėjo bendras globojamų vaikų skaičius – pagerėjo situacija šalyje. Kriterijus R-03-01-01-10 – rodiklio mažėjimas reiškia teigiamą pokytį, nes sumažėjo socialinės rizikos šeimų skaičius – pagerėjo situacija šalyje. Kriterijus P-03-01-01-02-01 – rodiklio reikšmė didesnė, nei planuota, nes mokymų poreikis buvo didesnis. Kriterijus P-03-01-01-03-01 – rodiklio viršijimą lėmė tai, kad 2014 m. gerėjo paslaugų prieinamumas vaikams patyrusiems smurtą ir jų šeimos nariams. Kriterijus P-03-01-01-03-02 – rodiklio reikšmė didesnė, nei planuota, nes tarnybos dirbo ilgesnį laiką, todėl buvo atsiliepta į daugiau skambučių. Kriterijus P-03-01-01-03-03 – rodiklio reikšmė mažesnė, nei planuota, nes mažiau asmenų skambino į specialią nemokamos pagalbos telefono liniją. Kriterijus P-03-01-01-03-04 – rodiklio reikšmė didesnė, nei planuota, nes daugiau tėvų (globėjų (rūpintojų)) pageidavo išklausyti bendravimo su vaikais kursus. Kriterijus P-03-01-01-04-01 – rodiklio reikšmė didesnė, nei planuota, nes didesnis NVO skaičius atitiko konkurso reikalavimus. Kriterijus P-03-01-01-04-02 – rodiklio reikšmė mažesnė, nei planuota, nes į vieną renginį sudėti planuotos 2 priemonės, renginys buvo kokybiškesnis.

48


Asignavimai




litų


procentais





1053,0 788,7 74,9


1.3. tikslinės paskirties lėšos ir pajamų įmokos – –


– – –

3.2. programa ,,Jaunimo politikos įgyvendinimas“ Programos tikslas – sudaryti palankias sąlygas jaunimui būti aktyvia visuomenės dalimi

ir skatinti jaunimo socializacijos procesus Priemonė – suderinus su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, atstovauti jaunimo

politiką tarptautinėse darbo grupėse, institucijose bei organizacijose, inicijuoti ir įgyvendinti tarptautinius protokolus, projektus ir renginius jaunimo politikos srityje, inicijuoti ir įgyvendinti tarpžinybinę ir tarpsektorinę veiklą, programas ir priemones

Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – JRD), įgyvendindamas jaunimo politiką, bendradarbiavo su Švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Policijos departamentu prie Vidaus reikalų ministerijos, Užsienio reikalų ministerija, Kultūros ministerija, Ūkio ministerija, Žemės ūkio ministerija, Kūno kultūros ir sporto departamentu, Narkotikų, alkoholio kontrolės ir tabako departamentu, Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, universitetais, savivaldybėmis, įgyvendinant projektus: „Integruotos jaunimo politikos plėtra“, „Jaunimo ir vaikų konsultavimo bei informavimo paslaugų teikimas viešojoje e-erdvėje“, rengiant jaunimo nedarbo mažinimui skirtus projektus: savanoriškos tarnybos ir intensyvios pagalbos jaunimui teikimo programas.

Siekiant užtikrinti tarpžinybinį bendradarbiavimą ir plėtrą nacionaliniu ir vietos lygmeniu su valstybinėmis institucijomis, nevyriausybinėmis jaunimo ir su jaunimu dirbančiomis organizacijomis, 2014 m. buvo organizuota 17 keturšalių susitikimų savivaldybėse. Kiekviename keturšaliame susitikime dalyvavo JRD, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos, savivaldybės ir jose veikiančios regioninės jaunimo organizacijų tarybos atstovai, pasirašyta 14 keturšalio bendradarbiavimo protokolų.

Įvyko 6 Jaunimo reikalų tarybos posėdžiai, vienas iš jų buvo išplėstinis posėdis apie jaunimo lytiškumo ugdymą ir sveikatą.

Įgyvendinant tarptautinį bendradarbiavimo protokolą su Belgijos Karalystės Flamandų žeme, Latvija ir Estija, 2014 m. sausio-vasario mėn. buvo vykdyta atranka į 2014 m. kovo 3–7 d. vykstantį seminarą „Darbo su jaunimo įgyvendinimo kokybiniai aspektai“. 2014 m. gegužės 26–30 d. Lietuvoje lankėsi delegacija iš Flandrijos (Belgijos) bei aktyviai dalyvavo patirties mainų vizite „Jaunimo centrų keitimasis patirtimi“. 2014 m. birželio 25–26 d. JRD atstovas dalyvavo pasirengiamajame vizite dėl seminaro „Faktais ir žiniomis grįstos jaunimo politikos planavimas vietiniu lygmeniu“. Rugpjūčio mėnesį vykdyta atranka į spalio 19–22 d. seminarą „Faktais ir žiniomis grįsta jaunimo politika vietiniu lygmeniu“ Belgijoje. Lapkričio 20–21 d. organizuotas Jaunimo pakomitečio, kurį

49

sudaro atstovai iš Latvijos, Estijos, Flandrijos bei Lietuvos, susitikimas Lietuvoje. Įvertintos 2012–2014 metais vykusios veiklos bei parengtas ir pasirašytas susitarimas 2015–2017 metams.

Įgyvendinant bendradarbiavimo susitarimą tarp Vokietijos Federacinės Respublikos Brandenburgo žemės Švietimo, jaunimo ir sporto ministerijos už jaunimo klausimus atsakingo departamento ir JRD 2014 m. gegužės 19–23 d. įvyko tarptautinis renginys „Kokybės standartų vystymas darbe su jaunimu: atviri jaunimo centrai ir erdvės, laisvalaikio užimtumo centrai“, Vilniaus ir Telšių savivaldybėse.

2014 m. spalio 13–17 d. vyko tarptautinis seminaras „Jaunimo savanoriška tarnyba“ specialistų iš Lietuvos ir Vokietijos Brandenburgo žemės patirties pasikeitimui, dalyvavo 6 atstovai iš Lietuvos.

JRD prisidėjo prie daugiašalio projekto „Europinis mokymosi vieni iš kitų dėl jaunimo dalyvavimo“ įgyvendinimo, inicijuoto Vokietijos Federalinės Respublikos Federacinės šeimos, senjorų, moterų ir jaunimo ministerijos. Šio projekto rėmuose 2014 m. balandžio 1–4 d. buvo organizuotas tarptautinis renginys „Tvarus jaunų žmonių dalyvavimas“ Vilniuje, renginyje dalyvavo 15 asmenų.

2014 m. rugsėjo 8–10 d. suorganizuotas tarptautinis renginys „Darbo su jaunimu formos: darbas gatvėje, mobilus darbas“, mokymus vedė lektoriai iš Norvegijos ir Didžiosios Britanijos.

JRD atstovai dalyvavo 9 tarptautiniuose, Europos Sąjungos, Europos Tarybos renginiuose. 2014 m. Lietuvos ir Lenkijos jaunimo mainų fondo lėšomis finansuojamų projektų konkursui

buvo gautos 65 paraiškos. Surengti du Lietuvos pusės Komiteto susitikimai, kurių metu aptartos 2014 metais planuojamos veiklos Lietuvoje bei pasirengimas kovo 19–21 d. vyksiančiam XVI-ajam Komiteto posėdžiui. 2014 m. kovo 19–21 d. įvyko XVI-asis Komiteto posėdis Druskininkuose. Lietuvoje nutarta finansuoti 17 projektų, Lenkijoje – 29 projektus.

Buvo rinkta informacija apie 2013 metais vykdytus projektus leidiniui „Ataskaita 2013”, kurią savo lėšomis išleis Lenkijos pusė. 2014 m. lapkričio 5–6 d. organizuotas Fondo Komiteto XVII susitikimas Anykščiuose. Bendradarbiaujant su Švietimo sistemos plėtros fondu Varšuvoje 2014 m. gruodžio 2–5 d. Vilniuje buvo organizuotas tarptautinis kontaktų užmezgimo seminaras „Develop2gether“, skirtas būsimiems Fondo projektų rengėjams ir įgyvendintojams.

Priemonė – įgyvendinti Nacionalinės jaunimo politikos 2011–2019 metų plėtros programos įgyvendinimo priemones

Įgyvendinant Nacionalinės jaunimo politikos 2011–2019 metų plėtros programos įgyvendinimo priemones JRD 2014 m. bendradarbiaujant su Švietimo ir mokslo ministerija, Ūkio ministerija prisidėjo prie glaudaus bendradarbiavimo tarp aukštųjų mokyklų ir verslo įmonių. 2014 m. buvo vykdyta studentų apklausa siekiant nustatyti veiksnius, reikšmingus kokybiškam praktikos atlikimui. Parengtas klausimynas sudarytas iš 17 klausimų, kuris buvo išplatintas Lietuvos aukštųjų mokyklų studentams pasitelkus aukštųjų mokyklų ir kolegijų atstovybes. Atsakymus pateikė 334 respondentai. 2014 m. IV ketv. buvo parengtas pasiūlymų paketas, kuris pateiktas Lietuvos aukštosioms mokykloms, Švietimo ir mokslo ministerijai ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.

Pasirengimas ES iniciatyvos „Jaunimo garantijų“ įgyvendinimui. Siekiant tinkamai pasirengti „Jaunimo garantijų iniciatyvos“ įgyvendinimui, 2014 m. spalio 1 d. buvo patvirtintas Jaunimui teikiamų paslaugų aprašas ir sudarytos sąlygos 818 NEETs gauti kokybiškas paslaugas atviruosiuose jaunimo centruose ir erdvėse.

Projekto „Jaunimo savanoriška tarnyba“ įgyvendinimas. Projekto metu 2014 metais savanoriauti pradėjo 356 savanoriai, įvyko 7 mokymai kuratoriams, 12 mokymų savanoriams ir 142 renginiai skirti pritraukti jaunus žmones dalyvauti projekte.

Bendradarbiavimo su Policijos departamentu įgyvendinimas. 2014 m. sausio-vasario mėnesiais atliktas įgyvendinamo bendradarbiavimo su Policijos departamentu prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) vertinimas, jo duomenys pateikti Policijos departamentui drauge su sutarties projektu. Siekiant tęsti bendradarbiavimą, 2014 m. spalio 7 d. pasirašyta sutartis, pagal kurią 25 policijos pareigūnai apmokyti efektyvesnio, kokybiškesnio darbo su jaunimu.

50

Įgytų kompetencijų į(si)vertinimo vykdant savanorišką veiklą tvarkos aprašo parengimas. JRD direktoriaus 2014 m. vasario 10 d. buvo patvirtintas „Įgytų kompetencijų į(si)vertinimo vykdant savanorišką veiklą tvarkos aprašas“, kuris nustato į(si)vertinamas kompetencijas, įgytų kompetencijų į(si)vertinimo vykdant savanorišką veiklą atlikimo eigą. Aprašas parengtas siekiant įgyvendinti Nacionalinės jaunimo savanoriškos veiklos programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. A1-73, tikslą ir uždavinius, Europos Sąjungos projekto „Jaunimo savanoriška tarnyba“ veiklas. Apraše numatyta kaip į(si)vertinti 8 kompetencijas, kurios numatytos Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijoje dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų (2006/962/EB).

Bendradarbiaujant su Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Švietimo informacinių technologijų centru rengiami pasiūlymai dėl vaikų, per anksti pasitraukusių iš švietimo sistemos, sugrąžinimo į mokyklas, pasitelkiant nevyriausybinio sektoriaus atstovus.

2014 m. II ketvirtį buvo surinkti statistiniai duomenys apie nebaigusius pradinės ir vidurinės mokyklos jaunus žmones pagal savivaldybes, numatyta rengti diskusiją dėl per anksti pasitraukusių iš švietimo sistemos sugrąžinimo į mokyklas. Šiuo metu surinkta informacija apie padėtį Europoje ir Lietuvoje apie per anksti pasitraukusius jaunuolius iš mokymo įstaigų. Renkama informacija apie valstybines institucijas, kurios vykdo darbą su per anksti pasitraukusiais iš mokymo įstaigų, jų įgyvendinamus projektus bei informacija kaip NVO prisideda prie per anksti pasitraukusių iš švietimo sistemos sugrąžinimo į mokyklas.

2014 m. rugsėjo 25 d. įvyko susitikimas, kuriame dalyvavo JRD, Švietimo ir mokslo ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Švietimo informacinių technologijų centro (toliau – ŠITC) ir Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (toliau – LJOT) atstovai. Susitikimo metu buvo išskirti ir priimti pasiūlymai dėl per anksti iš švietimo sistemos pasitraukiančių vaikų ir jaunimo sugrąžinimo į mokyklas, kurie 2014 m. gruodžio 31 d. buvo pateikti ŠMM, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, ŠITC, LJOT, Programos „Leader“ ir žemdirbių mokymo metodikos centrui, savivaldybėms bei vietos veiklos grupėms.

Projekto „Integruota jaunimo politika“ įgyvendinimas. 2014 metais buvo įvykdyti 3 mokomieji vizitai po atvirus jaunimo centrus. Aplankyti centrai šiuose miestuose: Klaipėda – Telšiai – Kaunas; Druskininkai – Trakai – Vilnius – Panevėžys; Tauragė – Druskininkai – Vilnius – Jonava – Kaunas. Norinčių kurti atvirus jaunimo centrus ir erdves savivaldybių atstovai susipažino su jų veiklos organizavimu, jaunimo pritraukimu į centrų ir erdvių veiklą, perėmė gerąją patirtį.

Atvirų jaunimo centrų ir erdvių plėtojimas ir naujų savivaldybėse kūrimo iniciavimas. 2014 m. suteikta apie 80 konsultacijų (laiškais, telefonu, dalyvaujant renginiuose) įstaigoms ir organizacijoms įgyvendinančioms atvirų jaunimo centrų koncepciją arba ketinančioms ją įgyvendinti. Įvyko 2 renginiai kultūros, švietimo ir kitų įstaigų, organizacijų atstovams, ketinantiems steigti atviras jaunimo erdves, juose dalyvavo 61 asmuo. 2014 m. balandžio 16–17 d. Kėdainiuose įvyko 2 dienų mokymai vaikų dienos centrų ir daugiafunkcių centrų vadovams ir darbuotojams, dalyvavo 25 asmenys. 2014 m. sausio–vasario mėnesiais parengta atvirą darbą Lietuvoje ir kiekvienoje iš teritorinių apskričių, įgyvendinančių organizacijų duomenų, kontaktų bazė, interaktyvus žemėlapis yra viešai prieinamas www.jrd.lt. Duomenų bazė atnaujinta, spalio–lapkričio mėn. atlikus apklausą savivaldybėse. Mokymai 2014 m. finansuotiems atvirųjų jaunimo centrų ir erdvių darbuotojams įvyko Kaune 2014 m. spalio 7–8 d., juose dalyvavo 29 darbuotojai ir savanoriai.

2014 m. lapkričio 4 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje vyko seminaras savivaldybių, kuriose nėra įsteigta atvirų jaunimo centrų ar erdvių atstovams apie atviro darbo metodą su vaikais ir jaunimu, dalyvavo 30 atstovų iš savivaldybių bei nevyriausybinių organizacijų, siekiančių steigti atvirus jaunimo centrus ir erdves.

2014 m. lapkričio 6–7 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje vyko 2-jų dienų mokymai JRD 2014 metais nefinansuotų atvirų jaunimo centrų ir erdvių atstovams bei nevyriausybinių organizacijų atstovams apie atviro darbo metodą su vaikais ir jaunimu, juose dalyvavo 26 departamento nefinansuotų atvirų jaunimo centrų ir erdvių atstovai, teikę paraiškas 2014 metais atvirų

51

jaunimo centrų bei erdvių finansavimo konkursui bei nevyriausybinių organizacijų atstovai, kurie norėtų steigti atvirą jaunimo centrą.

2014 m. gruodžio 11 d. Vilniuje įvyko mokymai neformalaus švietimo įstaigų atstovams, kuriuose dalyvavo 22 asmenys.

Administruoti programą ,,Eurodesk“. 2014 m. buvo plėtojamas ir palaikomas Eurodesk tinklas Lietuvos regionuose, leidžiantis tiesiogiai ir lengvai pasiekti skirtinguose miestuose gyvenančius jaunus žmones ir jaunimo darbuotojus. Šiuo metu Lietuvoje veikia 31 Eurodesk Lietuva atstovybė. Prie jau esamų tinklo narių prisijungė nauji atstovai, išklausę specialų įvadinį kursą, veikiantys šiuose miestuose: N. Akmenėje, Mažeikiuose, Klaipėdoje, Šilutėje, Druskininkuose, Anykščiuose, Kuršėnuose ir Jurbarke.

Per 2014 m. atstovai regionuose gyvai („akis į akis“) pakonsultavo 890 jaunų žmonių, surengė 119 informacinių renginių. Renginių metu buvo pasiekti 4555 jauni žmonės ir su jaunimu dirbantys profesionalai. Partneriai aktyviai įsitraukia į Eurodesk programos viešinimą – rengiami informaciniai renginiai, susiję su vasaros mobilumo skatinimo kampanija, vykdomi informaciniai renginiai, pristatantys mobilumo (savanoriškos veiklos, įsidarbinimo, studijų) galimybes, prisidedama prie informacinės pilietiškumo kampanijos „Man ne dzin“, įsitraukta į bendrą Europos Eurodesk tinklo kampaniją „Time to move“, kurios metu įvairių renginių metu pristatomos mobilumo galimybes. Šios kampanijos metu visi Europos Eurodesk atstovai, veikiantys 34 valstybėse, visą savaitę rengė informacinius renginius, atvirų durų dienas ir teikė konsultacijas mobilumo temomis.

Jaunimo informavimo ir konsultavimo sistemos plėtra. 2014 m. buvo atidarytas pirmasis jaunimo informacijos centras Vilniuje, kuriame jauni žmonės gali rasti informaciją jiems aktualiais klausimais, teikiamos individualios konsultacijos, organizuojami informaciniai renginiai.

Naujiesiems Eurodesk atstovų regionuose savanoriams ir darbuotojams suorganizuoti jaunimo informavimo darbuotojų mokymo kursai, kurie remiasi ERYICA „YIntro“ kursų metodika. Taip pat surengti pirmieji nuotolinio jaunimo informavimo ir konsultavimo mokymai, remiantis ERYICA „Digital YIntro“ mokymų kursų metodika. Daugiau nei 10 naujų jaunimo informavimo darbuotojų visoje Lietuvoje gavo ERYICA pažymėjimus, įrodančius tinkamas kompetencijas profesionaliam jaunimo informavimo darbui. Eurodesk Lietuva palaiko aktyvų bendradarbiavimą su tarptautiniais partneriais – dalyvauta ERYICA vasaros universitete apie jaunimo informavimą ir konsultavimą, kurio metu pristatyta Lietuvos patirtis kuriant ir plėtojant jaunimo informavimo sistemą.

Mobilumo vasarą skatinimo kampanija. 2014 m. buvo tęsiama tradicija ir įgyvendinama mobilumo vasarą skatinimo kampanija, kurios metu buvo viešinamos savanorystės, sezoninio darbo, kelionių Europoje, vasaros festivalių ir vasaros stovyklų temos. Į kampanijos viešinimą aktyviai įsitraukė regioniniai atstovai, kurie organizavo informacinius pristatymus ir pristatė esamas galimybes.

Eurodesk Lietuva informacinės paslaugos. Eurodesk Lietuva visus metus teikė informacines paslaugas: naujienų, video filmukų bei straipsnių skelbimas portale www.zinauviska.lt, esamų duomenų bazių atnaujinimas, naujos duomenų bazės apie jaunų žmonių teises sukūrimas, gaunamų užklausų atsakinėjimas, taip pat naujienlaiškių siuntimas portalo lankytojams bei jauniesiems žurnalistams. Portale 2014 m. buvo paskelbtos 624 naujienos ir 57 jaunųjų žurnalistų straipsniai, suskaičiuota 614,8 tūkst. peržiūrų, buvo išsiųsta 63 naujienlaiškiai 4,1 tūkst. Eurodesk Lietuva naujienlaiškio prenumeratoriams. 2014 m. raštu atsakyta į 428 lankytojų užklausas, žodžiu – 821 lankytojų užklausa. Dažniausiai užduodami klausimai, susiję su savanorystės, studijų, darbo, finansavimo bei gyvenimo užsienyje temomis.

Eurodesk Lietuva socialinio tinklo „Facebook“ puslapis 2014 m. pabaigoje turėjo 10,5 tūkst. gerbėjų, kurių didžioji dalis priklauso 18–24 m. amžiaus grupei.

Dalyvavimas didelio matomumo renginiuose. Eurodesk teikiamos paslaugos buvo aktyviai pristatomos didelio matomumo renginiuose. Eurodesk Lietuva komanda ir atstovai regionuose dažnai kviečiami dalyvauti renginiuose ir pristatyti savanorystės, studijų užsienyje ir mobilumo temų. Šių temų pristatymai vyko jaunimo organizacijų, universitetų studijų ir karjerų mugių metu. 2014 m. dalyvauta LCC tarptautinio universiteto studijų ir karjerų mugėje, Kauno technologijos universiteto

52

studijų ir karjeros mugėje, nacionalinėje studijų mugėje „Studijos 2014“ bei parodoje „Mokykla 2014“. Vasarą Eurodesk Lietuva tinklas pristatomas vasaros festivaliuose – Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime, „Bliuzo naktys“ ir „Galapagai“.

Europos jaunimo portalo priežiūra. 2014 m. toliau įgyvendinta Europos jaunimo portalo priežiūra. Portale talpinamos naujienos, renginiai ir jaunųjų žurnalistų sukurti straipsniai. Į portalą patalpinta: 70 naujienų, 96 straipsniai, 27 renginiai ir jų vertimai. Eurodesk Europos tinklo susitikimo ir generalinės asamblėjos metu buvo diskutuojama dėl Europos jaunimo portalo atnaujinimo, papildomų funkcijų bei temų įdiegimo. Metų pabaigoje Europos jaunimo portalas pasipildė Struktūrinio dialogo tema.

Jaunųjų žurnalistų tinklo priežiūra ir koordinavimas. Iš viso 2014 m. tinkle buvo 287 jaunieji žurnalistai, iš kurių aktyvūs buvo 49 žurnalistai, per metus parašę 57 straipsnius. Straipsniai daugiausiai buvo rašomi tokiomis temomis kaip savanorystė, nevyriausybinės organizacijos, studijos ir mokykla, užsienio šalys ir praktinio kelionių patarimai, „Erasmus“ patirtis, neformalusis ugdymas.

Bendradarbiaujant su Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūra buvo suorganizuoti 3 dienų mokymai apie straipsnių rašymą ir fotografiją. Taip pat buvo organizuojami vidiniai tinklo konkursai, kurių nugalėtojai, parašę geriausius ir kūrybiškiausius straipsnius turėjo galimybę išvykti į Švediją bei Belgiją. 2014 metais buvo pradėti jaunųjų žurnalistų tinklo atnaujinimo darbai, pašalinti visiškai neaktyvūs jaunieji žurnalistai bei pasiūlytos naujos temos, atitinkančios kiekvieno žurnalisto poreikius bei interesus. Aktyviausi mėnesio žurnalistai atliko stažuotes žurnalo „IQ“ redakcijoje, „lrytas“ naujienų skyriuje ir „LRT“ radijuje.

Priemonė – administruoti programą ,,Veiklus jaunimas“ Įgyvendinant programą „Veiklus jaunimas“ 2014 metus patikrintos 229 finansuotų 2011–

2013 m. projektų galutinės ataskaitos, aplankyti / patikrinti 44 projektai. Iš viso atlikta 35 lankymai, 6 patikros projekto metu ir 3 patikros pasibaigus projektui.

Iki 2014 m. gautos 459 ataskaitos ir patikrinta 434 ataskaitos. Per 2014 m. kovo-gruodžio mėnesius žiniasklaidoje (daugiausiai interneto žiniasklaidoje ir

regioninėje spaudoje) paskelbti 124 pranešimai apie ES programos „Veiklus jaunimas“ finansuotus projektus. Efektyviausiai komunikuojama apie Europos savanorių tarnybos projektų veiklas.

2014 m. agentūra organizavo 17 renginių iš ES programos „Veiklus jaunimas“ biudžeto, kuriuose dalyvavo 253 dalyviai.

Priemonė – administruoti Europos Sąjungos programą „Erasmus+“ Pagrindinis ES programos „Erasmus+“ tikslas jaunimo srityje – kelti jaunimo, turinčio mažiau

galimybių, svarbiausių gebėjimų ir įgūdžių lygį, taip pat skatinti juos dalyvauti demokratiniame Europos gyvenime ir darbo rinkoje, skatinti aktyvų pilietiškumą, kultūrų dialogą, socialinę įtrauktį ir solidarumą. Įgyvendinant šią priemonę 2014 m. buvo pradėtas naujos ES programos „Erasmus+“ dalies jaunimo srityje įgyvendinimas: informacijos ir gairių, dokumentų vertimas, adaptavimas vartotojams, leidybinė veikla, naujo programos tinklapio sukūrimas, informacinės veiklos – programos pristatymo renginiai, seminarai, konferencijos.

2014 m. buvo gauta 325 projektų paraiškos ir 36 akreditacijų paraiškos, vertinimui perduotos 248 paraiškos, 124 projektai finansuoti.

2014 m. buvo aplankyti 62 projektai, iš jų 44 projektai ES programos „Veiklus jaunimas“ (2007–2013 m.) ir 18 projektų ES programos „Erasmus+“ (2014–2020 m.). Projektų lankymai ir patikros vyko pagal EK metodiką, automatiniu atsitiktiniu būdu atrenkant projektus, kuriuos turi aplankyti atsakingi už priemonę koordinatoriai ir buhalterės monitoringo ir audito tikslais.

Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūra (toliau – JTBA) darbuotojai darė ES programos „Erasmus+“ jaunimo srities pristatymus 28 kitų organizacijų, institucijų renginiuose, kuriuose dalyvavo 2897 dalyviai.

Agentūros darbuotojai dalyvavo 8 kitų institucijų suformuotose darbo ir ekspertų grupėse. 2014 m. www.jtba.lt interneto svetainė buvo aplankyta 86,0 tūkst. kartų, puslapių peržiūra

pakilo iki 267,1 tūkst. peržiūrėjimų, apsilankė 39,7 tūkst. unikalių vartotojų. 2014 m. www.facebook.com/veiklusjaunimas buvo 5,5 tūkst. gerbėjų.

53

2014 m. pasiektų vartotojų skaičius kito priklausomai nuo skelbiamų žinučių. Populiariausią žinutę perskaitė 10,5 tūkst. gerbėjų (naujiena apie tai, kad JTBA ieško naujų darbuotojų). Mažiausiai populiarių žinučių skaitomumas kilo – jas perskaito vidutiniškai 600–700 gerbėjų.

2014 m. www.jtba.lt naujienlaiškis buvo išsiųstas 24 kartus 2033 adresatams. Per 2014 m. IV ketv. JTBA naujienlaiškį užsiprenumeravo 50 naujų adresatų.

Informacinę veiklą įgyvendinti padėjo jaunųjų žurnalistų tinklas „Žinau viską“, kuris koordinuojamas kartu su Eurodesk Lietuva. 2014 m. tinkle buvo 274 jaunieji žurnalistai.

Įgyvendindama ES programą „Erasmus+“ JTBA organizavo 34 mokymo renginius Lietuvoje, kuriuose dalyvavo 766 dalyviai.

2014 m. JTBA siuntė 47 išorinius dalyvius į 24 tarptautinius renginius užsienio šalyse. 2014 m. iš viso vyko 33 renginiai (iš ES programų „Veiklus jaunimas“ ir „Erasmus+“

biudžetų), kuriuose dalyvavo 64 dalyviai. Priemonė – užtikrinti jaunimo politikos priemonių įgyvendinimą, sudarant sąlygas

Jaunimo reikalų departamento veiklai 2014 m. JRD dalyvavo įgyvendinant Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos programas

„Jaunimo politikos įgyvendinimas“, „Socialinės aprėpties stiprinimas“, Nacionalinės jaunimo politikos plėtros 2011–2019 metų programos 2014–2016 metų priemonių plano, Globalios Lietuvos – užsienio lietuvių įsitraukimo į valstybės gyvenimą – kūrimo 2011–2019 metų programos įgyvendinimo 2012–2014 metų tarpinstitucinio veiklos plano, Nacionalinės jaunimo savanoriškos veiklos programos įgyvendinime.

2014 metais buvo pateikti 7 pasiūlymai galiojantiems teisės aktams ir rengiamiems teisės aktų bei planavimo dokumentų projektams.

2014 metais buvo organizuoti 8 programų ir projektų konkursai. Buvo organizuoti 24 paraiškų rengimo mokymai regioninių jaunimo organizacijų tarybų

atstovams. Mokymai savivaldybių specialistams, atsakingiems už mokinių savivaldas, mokymai Vaikų dienos centrų ir daugiafunkcių centrų vadovams ir darbuotojams, mokymai gavusių finansavimą Atvirų jaunimo centrų ir erdvių atstovams, tarpžinybinis-tarpsektorinis susitikimas su nacionalinių jaunimo organizacijų atstovais, praktinis seminaras-mokymai regioninėms jaunimo organizacijų taryboms, tęstinis seminaras jaunimo reikalų koordinatoriams ir už neformalųjį švietimą atsakingiems darbuotojams, įvadinis seminaras naujiems jaunimo reikalų koordinatoriams ir kt.

Piliečiai, valstybės institucijų, įstaigų ir jaunimo bei su jaunimu dirbančių organizacijų atstovai buvo konsultuojami telefonu, elektroniniu paštu ir susitikimų metu, jiems buvo suteikta informacija aktualiais klausimais.

Priemonė – remti užsienio lietuvių, tarp jų ir jaunimo organizacijų veiklą, skirtą lietuvybei, bendruomeniškumui, Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių lietuvių bendradarbiavimui puoselėti socialinės apsaugos ir darbo srityje

Siekiant Lietuvos jaunimo užsienyje atstovaujančių organizacijų organizacinių kompetencijų / gebėjimų stiprinimo, 2014 m. I pusmetyje buvo organizuotas Užsienio lietuvių jaunimo organizacijų finansavimo konkursas, pagal kurį gautos 2 paraiškos. Finansuotos organizacijos ir joms skirtos lėšos projektams įgyvendinti: Lietuvos skautijai skirta 35,0 tūkst. litų, Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungai Lietuvoje – 65,0 tūkst. litų.

2014 metais 9 užsienio lietuvių organizacijoms buvo suteiktos gebėjimų stiprinimo paslaugos. Vykdytos konsultacijos ir mokymai užsienio lietuviams šiose šalyse: Italijoje, Egipte, Maltoje, Suomijoje, Danijoje, Austrijoje, Islandijoje, Rusijoje ir Prancūzijoje. 2014 m. IV ketv. parengta 2011–2013 metais vykdytų mokymų ir konsultacijų užsienio lietuvių jaunimo organizacijoms poveikio analizė.

54




proc.

Rezultato:

Finansuotų projektų veiklose dalyvaujančio jaunimo dalis iš viso jaunimo skaičiaus, proc.

R-03-02-01-01

4

6,6

165,0

Atvirų jaunimo centrų ir erdvių veikloje dalyvaujančių jaunų žmonių skaičiaus padidėjimas, palyginti su 2012 metais, proc.

R-03-02-01-02

29

87

300,0

Produkto: Lietuvos ir Lenkijos jaunimo mainų fondo projektuose dalyvaujančių ir gerosios praktikos įgijusių bei ją pritaikiusių jaunų žmonių skaičius

P-03-02-01-01-01

350

525 150,0 Valstybės ir savivaldybių institucijų bei nevyriausybinių organizacijų, dalyvaujančių vykdomoje jaunimo politikos srityje, skaičius

P-03-02-01-01-02 160

178 111,3

Jaunų asmenų, dalyvavusių vykdomose programose ir projektuose, skaičius P-03-02-01-02-01 16000

40781 254,9 Informacinio portalo jaunimui www.eurodesk.lt atsakytų užklausų, gaunamų iš jaunimo bei žmonių, dirbančių su jaunimu, skaičius P-03-02-01-02-02 450

1318 292,9 Informacinį portalą jaunimui www.eurodesk.lt aplankiusių asmenų skaičius P-03-02-01-02-03 600000

614769 102,5 Jaunimo, dalyvaujančio atvirų jaunimo centrų ir erdvių veikloje, skaičius

P-03-02-01-02-04

8500

12250 144,1 Jaunimo, priklausančio jaunimo organizacijoms dalis, proc.

P-03-02-01-02-05

14

9,2 65,7

Dalyvaujant Europos Sąjungos programoje ,,Erasmus+“ jaunimo srityje paremtų projektų skaičius

P-03-02-01-04-01

100 124 124,0 Organizuojamų ir remiamų projektų, iniciatyvų ir kitokių renginių, skirtų užsienyje gyvenančių lietuvių jaunimo tarpusavio bendradarbiavimui skatinti, jų tautiniam tapatumui išsaugoti, skaičius P-03-02-01-06-01 2 2 100

Kriterijus R-03-02-01-01 – rodiklio reikšmė didesnė, nei planuota, nes organizacijos gavusios finansavimą projektų vykdymui, papildomai pritraukė kitų finansavimo šaltinių lėšas, todėl galėjo įtraukti didesnį dalyvių skaičių į veiklas Kriterijus R-03-02-01-02 – rodiklio reikšmė didesnė, nei planuota, nes buvo įtraukta daugiau dalyvių, nei planuota. Kriterijus P-03-02-01-01-01– rodiklio reikšmė didesnė, nei planuota, nes 2014 m. organizacijos, įstaigos gavusių finansavimą projektų vykdymui papildomai pritraukė kitų finansavimo šaltinių lėšų ir todėl galėjo įtraukti daugiau dalyvių. Kriterijus P-03-02-01-01-02 – rodiklio reikšmė viršija planuotą, nes 2014 m. jaunimo politikos srityje dalyvavo daugiau institucijų ir organizacijų nei buvo suplanuota.

55

Kriterijus P-03-02-01-02-01 – rodiklio reikšmė viršija planuotą, nes 2014 m. organizacijos pritraukė daugiau projektų dalyvių nei buvo planuota. Kriterijus P-03-02-01-02-02 – rodiklio reikšmė didesnė, nei planuota, nes 2014 metais buvo gauta daugiau užklausų, nei buvo planuota. Kriterijus P-03-02-01-02-03 – rodiklio reikšmė didesnė, nei planuota, nes 2014 metais portalą aplankė didesnis kiekis jaunų asmenų, nei planuota. Kriterijus P-03-02-01-02-04 – rodiklio reikšmė viršija planuotą, nes Atviri jaunimo centrai ir erdvės pritraukė daugiau Kriterijus P-03-02-01-02-05 – tyrimas buvo atliktas 2012 metais, todėl duomenys pateikti 2012 m. duomenimis. Kriterijus P-03-02-01-04-01 – rodiklio reikšmė viršija planuotą, nes 2014 m. buvo gauta daugiau kokybiškų paraiškų, nei tikėtasi pirmaisiais programos metais. Pareiškėjai intensyviai domėjosi programa ir teikė daugiau paraiškų dėl efektyvaus viešinimo ir galimų veiklų pristatymų. 1 pagrindinio veiksmo projektų biudžetai paraiškose suplanuoti mažesni, nei tikėtasi, taigi buvo galima finansuoti daugiau projektų.


Asignavimai




litų


procentais





– – –




– – –

Ketvirtasis strateginis tikslas – užtikrinti socialiai pažeidžiamų gyventojų

socialinę integraciją Ketvirtojo strateginio tikslo įgyvendinimas. 2014 metais buvo finansuota 413 savivaldybių

konkurso būdu atrinktų socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektų, kuriuos įgyvendino neįgaliųjų socialinės integracijos srityje veikiančios organizacijos – asociacijos, religinės bendruomenės ir bendrijos, viešosios įstaigos. Finansuoti 26 konkurso tvarka atrinkti skėtinių neįgaliųjų asociacijų įgyvendinti neįgaliųjų asociacijų veiklos rėmimo projektai. Finansuota 8 konkurso tvarka atrinkti periodinių leidinių neįgaliesiems leidybos ir platinimo finansavimo projektą, kuriuos įgyvendino 4 neįgaliųjų asociacijos ir 4 viešosios įstaigos. Finansuoti konkurso tvarka atrinkti 2 žmonių, turinčių fizinę negalią, mobilumo ir savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymo projektai. Įgyvendinant socialinės reabilitacijos paslaugų bendruomenėje projektus įvairaus pobūdžio paslaugas (naudą) gavo 32812 neįgaliųjų, 15 proc. sunkų neįgalumo lygį turinčių asmenų.

Būsto pritaikymo žmonėms su negalia darbai 2014 metais vykdyti 57 savivaldybėse. Neįgaliųjų poreikiams pritaikyti 236 būstai, iš jų 124 būstai asmenims su labai ryškiais judėjimo ir apsitarnavimo funkcijų sutrikimais, 83 būstai asmenims su ryškiais judėjimo ir apsitarnavimo funkcijų sutrikimais ir 29 būstai asmenims su vidutiniais judėjimo ir apsitarnavimo funkcijų sutrikimais. Būstas pritaikytas 33 procentams asmenų, kurie yra įtraukti į savivaldybių paraiškas pritaikyti būstą. 2014 m. 1021 neįgaliam studentui buvo mokamos išmokos specialiesiems poreikiams tenkinti, o 513 neįgalių asmenų studentų gavo tikslines išmokas studijų išlaidoms iš dalies kompensuoti. Techninės pagalbos priemonėmis 2015 metais iš viso aprūpinta 32383 neįgalūs

56

asmenys. Profesinės reabilitacijos programas baigė 425 neįgalūs asmenys, iš jų 65,7 procentai įsidarbino per 6 mėnesius po programos baigimo.


Vertinimo kriterijus Vertini

mo kriterijaus kodas

Metinis planas

Įvykdyta

Įvykdymo procentas

Efekto: Neįgaliųjų, pasinaudojusių socialinės integracijos priemonėmis, skirtomis jų socialinei atskirčiai mažinti, dalis iš visų neįgaliųjų, proc.

E-04-01

34

33

97,0

4.1. programa ,,Neįgaliųjų socialinė integracija“ Programos tikslas – gerinti neįgaliųjų socialinę integraciją užtikrinant jiems lygias

galimybes su kitais visuomenės nariais, plėtojant socialinę ir profesinę reabilitacij ą, paslaugas, techninį aprūpinimą, skatinant ugdymą, didinant aplinkos prieinamumą

Priemonė – plėtoti paslaugų neįgaliesiems prieinamumą, didinti neįgaliųjų savarankiškumą ir skatinti jų įsidarbinimo galimybes

2014 m. buvo paremti 413 konkurso būdu atrinktų projektų, kuriuos įgyvendino neįgaliųjų socialinės integracijos srityje veikiančios organizacijos.

Įgyvendinant Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektus remtos pagal negalios pobūdį ir specifiką organizacijos vykdomos socialinės reabilitacijos turinį atitinkančios nuolatinio pobūdžio veiklos ir teikiamos paslaugos:

neįgaliųjų socialinių ir savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymo, palaikymo ar atkūrimo, organizuojant praktinius mokymus (neįgaliesiems, jų šeimos nariams) ar veiklas (paslaugas), skirtas pasirūpinti neįgaliaisiais šeimoje, buityje, visuomeniniame gyvenime, pažinti ir valdyti ligą ar negalią, išmokti aptarnauti (neįgaliuosius) ir apsitarnauti (pačiam neįgaliajam), išmokti orientuotis ir judėti aplinkoje bei naudotis techninės pagalbos priemonėmis, spręsti dėl negalios kylančias psichologines problemas ir mokyti sveikai gyventi. Savipagalbos grupių neįgaliesiems, jų šeimos nariams ir artimiesiems, higienos palaikymo ir įgūdžių mokymo, mokymo apsitarnauti buityje ir kasdienių įgūdžių ugdymo, mokymo naudotis techninės pagalbos priemonėmis, psichologo pagalbos ir pan. paslaugas gavo 23198 asmenys, iš jų 19898 neįgalieji, iš jų 1043 neįgalūs vaikai ir 3300 šeimos nariai;

asmeninio asistento pagalbos neįgaliesiems lankantis užimtumo, ugdymo, reabilitacijos, sveikatos priežiūros, teisėsaugos ir kitose viešąsias paslaugas teikiančiose įstaigose bei teikiant informaciją asmenims, turintiems klausos ir regėjimo negalią, prieinama forma ir technologijomis. Paslaugas gavo 10516 neįgaliųjų, iš jų 494 neįgalūs vaikai;

neįgaliųjų užimtumo įvairiuose amatų būreliuose ir klubuose. Siuvimo, mezgimo, floristikos, siuvinėjimo, dekupažo, rankdarbių gaminimo ir kt. užimtumo veiklose dalyvavo ir paslaugas gavo 5430 neįgaliųjų, iš jų 311 neįgalių vaikų;

meninių bei kitų gebėjimų lavinimo meno, kultūros būreliuose, kolektyvuose, klubuose. Įvairiuose dainų, šokių, muzikos, dramos, skaitovų, humoro kolektyvuose, ansambliuose, kapelose, meno, dailės terapijos, fotografijos, kompozicijos ir kt. užsiėmimuose bei būreliuose dalyvavo ir paslaugas gavo 5057 asmenys, iš jų 4612 neįgaliųjų, iš jų 322 neįgalūs vaikai ir 445 šeimos nariai;

sportinių gebėjimų lavinimo sporto būreliuose, klubuose. Įvairių sporto šakų treniruotėse, užsiėmimuose, varžybose, sporto šventėse dalyvavo ir paslaugas gavo 4222 asmenys, iš jų 3808 neįgalieji, iš jų 410 neįgalių vaikų ir 414 šeimos narių.

57

Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektų paslaugų gavėjai 2014 m.

2014 m. finansuoti 26 konkurso tvarka atrinkti skėtinių neįgaliųjų asociacijų įgyvendinti

Neįgaliųjų asociacijų veiklos rėmimo projektai. Įgyvendinant projektus remtos veiklos: pagal negalios pobūdį neįgaliųjų teisių gynimo (atstovavimas, socialinės reabilitacijos

paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektų vertinimo ir atrankos stebėsena, metodinė pagalba asocijuotiems nariams, konferencijos, seminarai, mokymai, renginiai, tarptautinis bendradarbiavimas). Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektų vertinimo ir atrankos stebėseną vykdė 136 atstovai. Teikta metodinė pagalba neįgaliųjų skėtinių asociacijų 244 asocijuotiems nariams. Suorganizuota 14 konferencijų, kuriose dalyvavo 1493 asmenys, iš jų 830 neįgaliųjų, iš jų 40 neįgalių vaikų; 93 seminarai, mokymai, kuriuose dalyvavo 2645 asmenys, iš jų 525 neįgalieji, iš jų 10 neįgalių vaikų; 46 renginiai (susitikimai, apskritojo stalo diskusijos ir kt.), kuriuose dalyvavo 4337 asmenys, iš jų 903 neįgalieji, iš jų 1 neįgalus vaikas; 36 susitikimai, informaciniai vizitai savivaldybėse, kuriuose dalyvavo 617 asmenų, iš jų 197 neįgalieji. 58 rajonų diabeto klubai organizavo renginius, susitikimus su visuomene diabeto kontrolės mokymo ir profilaktikos tema, kuriuose dalyvavo apie 100 tūkst. asmenų, iš jų apie 94 tūkst. neįgaliųjų, iš jų apie 700 neįgalių vaikų. Organizuota ir dalyvauta 24 tarptautinio bendradarbiavimo renginiuose, kuriuose dalyvavo 90 asmenų, iš jų 17 neįgaliųjų. Remta organizacijų narystė 23 tarptautinėse organizacijose;

specialistų kvalifikacijos tobulinimo (tiesiogiai bendruomenėje su neįgaliaisiais dirbančių specialistų kvalifikacijos tobulinimas, asociacijos darbuotojų vadybos įgūdžių lavinimas). Organizuotuose 42 specialistų kvalifikacijos tobulinimo renginiuose kvalifikaciją tobulino 582 asmenys (socialiniai darbuotojai, socialinių darbuotojų padėjėjai, neįgaliųjų asociacijų asocijuotų narių vadovai, finansininkai ir kt. specialistai), iš jų 209 neįgalieji;

neįgaliųjų savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymo mokymų, seminarų, stovyklų organizavimo. 37 savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymo mokymuose, seminaruose dalyvavo 1609 asmenys, iš jų 1327 neįgalieji, iš jų 42 neįgalūs vaikai. 45 savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymo stovyklose dalyvavo 1579 asmenys, iš jų 1074 neįgalieji, iš jų 127 neįgalūs vaikai. Veikė cukriniu diabetu sergančiųjų mokykla (mokymai komplikacijų prevencijos klausimais), kurią lankė 800 sergančiųjų cukriniu diabetu, iš jų 50 neįgalių vaikų;

aktyvaus poilsio renginių, stovyklų organizavimo. 102 aktyvaus poilsio renginiuose, stovyklose dalyvavo 3218 asmenų, iš jų 2737 neįgalieji, iš jų 96 neįgalūs vaikai;

0 5000 10000 15000 20000

Neįgaliųjų socialinių ir savarankiškogyvenimo įgūdžių ugdymas, palaikymas

ar atkūrimas

Asmeninio asistento pagalba

Užimtumas įvairiuose amatų būreliuoseir klubuose

Meninių bei kitų gebėjimų lavinimasmeno, kultūros būreliuose,

kolektyvuose, klubuose

Sportinių gebėjimų lavinimas sportobūreliuose, klubuose

18855

10022

5119

4290

3398

1043

494

311

322

410

3300

0

0

445

414šeimos narių

58

kultūros renginių neįgaliesiems organizavimo. Organizuoti 137 kultūros renginiai (neįgaliųjų meno kolektyvų koncertai, meninės raiškos ir kūrybos konkursai, teminiai vakarai, meninės raiškos plenerai, parodos, festivaliai, socialinės interakcijos, spektakliai ir kt.), kuriuose dalyvavo 19093 asmenys, iš jų 10169 neįgalieji, iš jų 741 neįgalus vaikas;

sporto renginių neįgaliesiems organizavimo. Organizuota ir dalyvauta 103 sporto renginiuose (čempionatai, turnyrai, varžybos, sporto šventės, mokomosios treniruočių stovyklos), kuriuose dalyvavo 3781 asmuo, iš jų 2845 neįgalieji, iš jų 459 neįgalūs vaikai.

2014 m. finansuoti 8 konkurso tvarka atrinkti Periodinių leidinių neįgaliesiems leidybos ir platinimo finansavimo projektų, kuriuos įgyvendino neįgaliųjų asociacijos ir 4 viešosios įstaigos. Įgyvendinant projektus remta neįgaliųjų socialiniam švietimui ir informavimui svarbių 8 periodinių leidinių leidyba. Bendras periodinių leidinių tiražas didesnis 12 tūkst. egz. Leidinius skaitė ir aktualią informaciją gavo apie 23 tūkst. neįgalių asmenų.

Finansuota konkurso tvarka atrinkti 2 žmonių su fizine negalia mobilumo ir savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymo projektai, kuriuos įgyvendino neįgaliųjų asociacija ir viešoji įstaiga Valakupių reabilitacijos centras. Įgyvendinant projektus, remta neseniai apakusių neįgaliųjų savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymo ir judėjimo sutrikimų turinčių asmenų mobilumo mokymo veikla. Aklųjų savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymo mokymuose dalyvavo 30 neįgaliųjų.

2014 metais socialinės integracijos projektuose naudą gavo apie 37,5 tūkst. neįgaliųjų. Priemonė – įsigyti ir aprūpinti neįgalius asmenis techninės pagalbos priemonėmis bei jas

remontuoti Šalyje veikia Techninės pagalbos neįgaliesiems centras (toliau – Centras) ir 10 šio Centro

regioninių padalinių. Siekiant neįgaliesiems sudaryti sąlygas dalyvauti darbo rinkoje ir visuomeniniame gyvenime bei mažinti jų socialinę atskirtį, neįgalieji, turintys specialiųjų poreikių, aprūpinami techninės pagalbos priemonėmis.

2014 m. techninės pagalbos priemonėms (toliau – TPP) įsigyti buvo sudaryta sutarčių už 6322,3 tūkst. litų. Pagal šias sutartis įsigyta 32383 vnt. TPP.

Atlikta TPP pirkimo įsigijimo išlaidų per įmones sutarčių vykdymo kontrolė bei sutarčių atnaujinimas. Atlikta elektrinių vežimėlių ir kitų elektra valdomų TPP remonto atsiskaitymo dokumentų kontrolė, patikrintų dokumentų skaičius – 267. Suremontuota 379300 vnt. TPP Išmokėta 381 kompensacija už asmenų įsigytas TPP per įmones ir 1404 kompensacijos asmenims už savo lėšomis įsigytas TPP.

Kaip parama gautos 4 siuntos su 1515 vnt. įvairių TPP už 88,2 tūkst. litų. Išmokėta 1785 TPP įsigijimo išlaidų kompensacijos. Buvo išduota 45098 naujos ir grąžintos TPP.

2014 m. buvo patikrinta įmonių suremontuotų TPP kokybė ir pateikti pasiūlymai dėl pastebėtų trūkumų. Tikrinta informacija apie atliktas remonto paslaugas remonto įmonėse bei teiktos rekomendacijos apie remonto paslaugų organizavimą – Centro skyrių bei Metodinio skyriaus darbuotojai atliko 5582 patikrinimus.

2014 m. aprūpintų TPP ir aptarnautų gyventojų skaičius – 32338. Centro teritoriniai padaliniai metinį poreikį TPP patenkino apie 75,1 proc.: suaugusiųjų poreikio judėjimo TPP patenkinimo procentas – 73,4; vaikų poreikio judėjimo TPP patenkinimo procentas – 84,3; poreikio elektriniams vežimėliams patenkinimo procentas – 75,4; poreikio regos ir klausos TPP patenkinimo procentas – 74,3.

Priemonė – remti profesinės reabilitacijos paslaugas neįgaliesiems teikiančių įstaigų kūrimą, plėtrą, įrangos įsigijimą

Priemonė įgyvendinama iš Europos Sąjungos paramos lėšų. Finansavimas 2009 metais skirtas 8 neįgaliųjų profesinės reabilitacijos infrastruktūros plėtros projektams įgyvendinti, kurių bendra vertė 42160,4 tūkst. litų, iš jų ES lėšos – 35836,3 tūkst. litų. Įgyvendinus šiuos projektus Panevėžyje, Klaipėdoje, Palangoje, Trakuose, Mažeikiuose, Utenoje, Kaune ir Rokiškyje buvo įkurti ar modernizuoti bei įrengti iš viso 9 infrastruktūros objektai skirti neįgaliųjų profesinės reabilitacijos paslaugoms teikti.

2012 m. baigti įgyvendinti 5 projektai, 2013 m. – 2. Pastatyti arba rekonstruoti 8 objektai. 2014 m. baigtas įgyvendinti 1 projektas – VšĮ Valakupių reabilitacijos centro Kauno skyrius.

59

Nuo priemonės įgyvendinimo pradžios projektų įgyvendinimui iš viso panaudota 39203,3 tūkst. litų, iš jų ES lėšos sudaro 33322,8 tūkst. litų.

Priemonė – teikti profesinės reabilitacijos paslaugas neįgaliesiems, rengti ir įvertinti profesinės reabilitacijos programas

Per 2014 metus profesinės reabilitacijos programoje dalyvavo 626 asm., iš jų 340 asm. nusiųsti į programą 2013 m. ir 286 nusiųsti 2014 m. Pagal profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančias įstaigas į profesinės reabilitacijos programą nusiųsta: VšĮ Valakupių reabilitacijos centras – 67 asm., VšĮ „Vilties žiedas“ – 42 asm., VšĮ Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymo centras – 35 asm., Šiaulių darbo rinkos mokymo centras – 31 asm., VšĮ „Profesijų spektras“ – 26 asm., VšĮ Palangos reabilitacijos ligoninė - 19 asm., VšĮ Vilniaus psichosocialinės reabilitacijos centras – 19 asm., Panevėžio darbo rinkos mokymo centras ir VšĮ Palangos reabilitacijos ligoninė – 19 asm., VšĮ Klaipėdos profesinio mokymo ir reabilitacijos centras – 14 asm., VšĮ Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymo centras Druskininkų filialas – 12 asm., VšĮ Panevėžio darbo rinkos mokymo centras – 10 asm., Utenos regioninis profesinio mokymo centras – 5 asm., Radviliškio technologijų ir verslo mokymo centras – 3 asm., VšĮ Trakų neįgaliųjų užimtumo centras – 2 asm., VšĮ Profesijų spektras Marijampolės filialas – 1 asm. Neįgalieji pasirinko 92 skirtingas mokymo programas, iš jų populiariausios buvo apskaitininko, floristo-gėlių pardavėjo, kompiuterio pagrindų vartojimo, smulkaus verslo administratoriaus, pardavėjo, meninių odos dirbinių gamintojo, siuvėjo, sandėlininko mokymo programos.

Per ataskaitinį laikotarpį programą baigė – 425 asm. Profesinės reabilitacijos programą nutraukė – 23 asmenys. Profesinės reabilitacijos programą baigusių asmenų įsidarbinimo per 6 mėnesius po baigimo rodiklis – 65,7 proc.

Priemonė – gerinti informacinę aplinką neįgaliesiems Vykdytos Lietuvių gestų kalbos vertėjų paslaugų teikimo 2013–2017 metų priemonių plano

priemonės: teiktos lietuvių gestų kalbos vertimo paslaugos kurtiesiems Lietuvos kurčiųjų

draugijoje, kurčiųjų reabilitacijos centruose ir Surdologijos centre – 759 kurtiesiems buvo suteiktos 6512 lietuvių gestų kalbos vertimo paslaugų;

parengtos 2 lietuvių gestų kalbos mokymo programos; surengta 16 lietuvių gestų kalbos mokymų, kuriuose dalyvavo 223 asmenys; parengtas ir išplatintas pašnekesių žodynėlis vaizdo (video) formatu (trukmė – 45 min,

150 egz.) – jame pateikta 400 leksinių vienetų, 300 frazių, monologų, dialogų. Parengtos temos: „Šeima“, „Šventės“, „Švietimas“, „Kalba ir kalbėjimas“;

parengtos ir nuotoliniu būdu interneto svetainėje suteiktos 35 konsultacijos (raštu ir vaizdo įrašu) klausos negalią turintiems asmenims ir kitiems visuomenės nariams įvairiais gestų kalbos klausimais. Visi klausimai ir atsakymai išversti į gestų kalbą (vaizdo įrašu) ir patalpinti internetinėje svetainėje www.lkd.lt;

parengtas aiškinamasis šviečiamasis leidinys „Kelių eismo taisyklės lietuvių gestų kalba“ – jis patalpintas internete ir pritaikytas mobiliesiems įrenginiams.

Administruota ir techniškai aptarnauta neįgaliųjų poreikiams pritaikyta universali neįgaliųjų reabilitacijos ir integracijos sistema (UNRIIS), kurioje kaupiama, sisteminama, skleidžiama specializuota informacija internetu apie neįgaliuosius, paslaugas, tarnybas, priemones, sveikatos, socialinės apsaugos, švietimo ir mokslo, užimtumo, aplinkos prieinamumo, kultūros, sporto srityse. UNRIIS per metus naudojosi per 38 tūkst. vartotojų.

Priemonė – pritaikyti neįgaliesiems būstą ir jo aplinką 2014 m. 57 miestų ir rajonų savivaldybių buvo gauti 708 neįgaliųjų prašymai, atitinkantys

bazinius būsto pritaikymo žmonėms su negalia reikalavimus, pritaikyti būstą. Būsto pritaikymo žmonėms su negalia darbai 2014 metais vykdyti 57-iose savivaldybėse. Savivaldybėse buvo vykdomi būsto pritaikymo neįgaliųjų specialiesiems poreikiams darbai, neįgaliųjų asociacijų atstovai dalyvavo dirbant savivaldybėse sudarytoms Būsto pritaikymo žmonėms su negalia komisijoms, vykdė būsto pritaikymo priežiūrą. Neįgaliųjų poreikiams pritaikyta 236 būstai, iš jų 124 būstai asmenims su labai ryškiais judėjimo ir apsitarnavimo funkcijų sutrikimais, 83 būstai – asmenims su ryškiais judėjimo ir

60

apsitarnavimo funkcijų sutrikimais ir 29 būstai – asmenims su vidutiniais judėjimo ir apsitarnavimo funkcijų sutrikimais. Skirta lėšų ankstesniais metais įrengtiems liftams, keltuvams eksploatuoti 28 savivaldybėms. Finansuotas 1 konkurso tvarka atrinktas Statinių pritaikymo neįgaliesiems priežiūros projektas.

Priemonė – remti gestų kalbos vertimo centrų kūrimą, atnaujinimą, įrangos įsigijimą Priemonė pradėta įgyvendinti LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. vasario 21 d.

įsakymu Nr. A1-93 patvirtinus projektų finansavimo sąlygų aprašą. LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. A1-499 planuojamas Valstybės projektų sąrašo patvirtinimo terminas buvo pratęstas.

2013 m. pasirašytos 4 sutartys, pagal kurias numatoma atnaujinti Šiaulių, Klaipėdos, Panevėžio ir Kauno apskričių gestų kalbos vertėjų centrus. Bendra pasirašytų sutarčių suma 4676, 8 tūkst. litų, iš jų 3975,3 tūkst. litų – ES lėšos.

Ataskaitiniu laikotarpiu vyko projektų įgyvendinimas: viešųjų pirkimų dokumentacijos rengimas, derinimas, viešųjų pirkimų, techninių projektų rengimas ir rangos darbų vykdymas.

Nuo priemonės įgyvendinimo pradžios iki 2014 m. pabaigos panaudota, lėšos pripažintos deklaruotinomis Europos Komisijos, iš viso 1650,0 tūkst. litų, iš jų 1400,0 tūkst. litų – ES lėšos.

Priemonė – plėtoti Techninės pagalbos neįgaliesiems centro infrastruktūrą 2013 m. buvo vykdomas Techninės pagalbos neįgaliesiems centro projektas, kuriam pagal

2009 m. rugsėjo 29 d. finansavimo ir administravimo sutartį skirta iš viso 17509,9 tūkst. litų, iš jų ES lėšos – 14883,4 tūkst. litų. Įgyvendinus šį projektą bus įsigyti bei pritaikyti 5 ir pastatyti bei įrengti 2 techninės pagalbos neįgaliesiems centrai Vilniuje, Kaune, Alytuje, Telšiuose, Šiauliuose, Panevėžyje bei Klaipėdoje.

Įgyvendinant projektą 2014 m. atlikti Klaipėdos teritorinio skyriaus statybos darbai, Vilniaus patalpų rekonstrukcijos darbai, įsigyti sandėlio aptarnavimo įrangos komplektai, pasirašyta TPP apskaitos sistemos modernizavimo ir integracijos į socialinės paramos šeimai informacinę sistemą ir priežiūros paslaugų pirkimo-pardavimo sutartis, vykdomas jos įgyvendinimas.

Iki 2014 m. pabaigos panaudota, lėšos pripažintos deklaruotinomis Europos Komisijos, iš viso 17060,0 tūkst. litų, iš jų ES lėšos sudaro 14500,0 tūkst. litų, t. y. 96,2 proc. paramos lėšų, visi 7 objektai baigti ir pripažinti tinkamais naudoti. Pagrindinė likusi įgyvendinti veikla – informacinės sistemos sukūrimas, ji turi būti įgyvendinta iki 2015 m. balandžio mėnesio.

Priemonė – plėtoti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos bei teritorinių skyrių infrastruktūrą

2014 m. buvo vykdomas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos projektas, kuriam pagal 2009 m. birželio 29 d. finansavimo ir administravimo sutartį skirta iš viso 29410,0 tūkst. litų, iš jų ES lėšos – 24999,0 tūkst. litų. Įgyvendinus šį projektą bus įsigyti 3 nauji bei modernizuoti ar pastatyti 5 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos teritorinių skyrių pastatai.

Iki 2014 m. pabaigos panaudotos, lėšos pripažintos deklaruotinomis Europos Komisijos, iš viso 27960,0 tūkst. litų, iš jų 237360,0 tūkst. litų – ES lėšos, t. y. 83,5 proc. paramos lėšų.

Priemonė – teikti finansinę paramą neįgaliesiems, studijuojantiems aukštosiose mokyklose Nuo 2006 metų, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą paramos neįgaliems

studentams teikimo tvarkos aprašą, per aukštąsias mokyklas teikiamos finansinės pagalbos priemonės aukštosiose mokyklose studijuojantiems neįgaliesiems – skiriamos lėšos neįgaliųjų studentų specialiesiems poreikiams tenkinti (1/2 bazinės socialinio draudimo pensijos dydžio išmoka kas mėnesį) bei dalinai susimokėti už studijas (vieną kartą per semestrą 3,2 bazinės socialinės išmokos (toliau – BSI) dydžio išmoka).

Pagal Finansinės pagalbos priemonių teikimo neįgaliesiems, studijuojantiems aukštosiose mokyklose, tvarką remta 1021 neįgalus studentas, besimokantis 39 aukštosiose mokyklose, iš jų 920 neįgalieji, studijuojantys 27 valstybinėse aukštosiose mokyklose, ir 101 neįgalusis, studijuojantis 12 nevalstybinių aukštųjų mokyklų. 1021 neįgaliajam mokėtos išmokos specialiesiems poreikiams tenkinti, 513 neįgaliųjų mokėtos tikslinės išmokos studijų išlaidoms iš dalies kompensuoti.

Priemonei įgyvendinti skirtos lėšos pervedamos pagal aukštųjų mokyklų paraiškas ir priklauso nuo paramos besikreipiančių išmokų gavėjų, kuriems mokamos tikslinės išmokos studijų išlaidoms

61

iš dalies kompensuoti, skaičiaus, jų pažangumo rezultatų. Paramos kreipėsi didesnis neįgalių studentų skaičius, negu planuota.

Priemonė – mokėti 20 procentų BSI dydžio išmokas neįgaliesiems, auginantiems vaikus, komunalinėms paslaugoms, elektros energijos ar telefono išlaidoms apmokėti ar kurui įsigyti

26 miestų ir rajonų savivaldybėse mokėtos 20 procentų BSI dydžio išmokos vidutiniškai kas mėnesį 65 socialiai remtiems neįgaliesiems, auginantiems vaikus iki 18 metų (besimokančius Lietuvos Respublikoje įregistruotose bendrojo lavinimo ar profesinėse mokyklose pagal dieninę mokymo formą arba aukštosiose mokyklose pagal dieninę ar nuolatinę studijų formą – iki 24 metų), kurie yra pripažinti nedarbingais ir kurių šeimose nėra darbingų asmenų. Šios išmokos mokamos komunalinėms paslaugoms, elektros energijos ar telefono išlaidoms apmokėti ar kurui įsigyti.

Priemonė – sudaryti sąlygas Techninės pagalbos neįgaliesiems centro veiklai Techninės pagalbos neįgaliesiems centras 2014 m. vykdė veiklą, aprūpindamas neįgaliuosius

techninės pagalbos priemonėmis. Šiuo metu veikia 10 Centro regioninių skyrių: Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Klaipėdos, Panevėžio, Alytaus, Utenos, Marijampolės, Tauragės ir Telšių.

Dėl sistemos decentralizavimo 2014 m. 91 procentui neįgaliųjų sutrumpėjo atstumas, paslaugos suteikimo bei informacijos gavimo trukmė, aprūpinant juos techninėmis pagalbos priemonėmis.

2014 m. išmokėtos 1785 kompensacijos už neįgaliųjų įsigytas TPP, iš jų 338 kompensacijos mokėtos įmonėms už asmenų įsigytas TPP.

Priemonė – sudaryti sąlygas Ginčų komisijos, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos bei Neįgaliųjų reikalų departamento veiklai

Ginčų komisija. 2014 metais Ginčų komisija gavo 489 skundus, išnagrinėjo 355 pareiškėjų skundus, 55 skundai persiųsti į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą ir kitas institucijas, 7 skundai atmesti dėl praleisto termino, 31 skundas nepriimtas nagrinėti, nes neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 3 dalies reikalavimų, 1 skundas nutrauktas teikėjo prašymu. 2014 metais išnagrinėti pagrįsti skundai (Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos pakeistų sprendimų) sudarė 16,2 procento visų gautų skundų skaičiaus.

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (toliau – NDNT), 2014 m. Sprendimų kontrolės skyrius patikrino 9384 teritorinių skyrių sprendimus, iš jų 6030 teritorinių skyrių sprendimų pagal kontrolės procedūrą, 3297 – išnagrinėjus skundus.

2014 m. 84 NDNT darbuotojai dalyvavo įvairiuose mokymuose. Įgyvendinant projektą „Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės

apsaugos ir darbo ministerijos neįgaliųjų asmens bylų apskaita ir integravimas į informacinę sistemą“ 2013 m. balandžio 30 d. baigta veikla „Archyvinių bylų duomenų įvedimas į neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos informacinę sistemą“, kurios metu centralizuota neįgaliųjų asmenų duomenų bazė buvo užpildyta 600 tūkst. archyvinių bylų duomenimis, taip pat nuskenuota ir į NDNT Informacinę sistemą integruota 358 tūkst. neįgaliųjų asmenų bylų.

NDNT 2014 m. atliko 202047 vertinimus, iš jų dėl darbingumo lygio – 75358, neįgalumo lygio – 6633, bendrųjų pirminių specialiųjų poreikių – 119260.

2013 m. NDNT buvo atlikta 56413 pirminių vertinimų. Neįgaliųjų reikalų departamentas (toliau – NRD) tikslas – užtikrinti neįgaliųjų socialinės

integracijos politikos priemonių įgyvendinimą siekiant neįgaliųjų socialinės integracijos į visuomenę. Koordinuotas, kontroliuotas, stebėtas Nacionalinės neįgaliųjų socialinės integracijos 2013-

2019 metų programos įgyvendinimo priemonių plano įgyvendinimas, tvarkytos lėšos, skirtos šios programos priemonėms vykdyti. Vykdytas tarpinstitucinių programų koordinavimas, stebėsena, kontrolė.

Finansuota konkurso tvarka atrinktų 413 Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektų, 26 neįgaliųjų asociacijų veiklos rėmimo projektai, 8 periodinių leidinių neįgaliesiems leidybos ir platinimo finansavimo projektai, 1 statinių pritaikymo neįgaliesiems priežiūros projektas, 2 žmonių, turinčių fizinę negalią, mobilumo ir savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymo projektai; vykdomos Lietuvių gestų kalbos vertėjų paslaugų teikimo 2013–2017 metų priemonių plano priemonės; 39 aukštosiose mokyklose mokėtos tikslinės išmokos studijuojantiems

62

neįgaliesiems studijų išlaidoms iš dalies kompensuoti ir skiriant lėšų specialiesiems poreikiams tenkinti; 57 miestų ir rajonų savivaldybėse vykdyti būsto pritaikymo darbai; 26 miestų ir rajonų savivaldybėse mokėtos išmokos socialiai remtinoms neįgaliųjų šeimoms, auginančioms vaikus iki 18 metų (besimokančius – iki 24 metų) už komunalines paslaugas, kurą, elektros energiją, telefono ryšių paslaugos.

Koordinuota 5 gestų kalbos vertėjų centrų, kurie teikė gestų kalbos vertimo paslaugas, veikla (kiekvienas gestų kalbos vertėjų centras organizavo ir teikė paslaugas 2 apskričių teritorijose). Koordinuota 1 neįgaliųjų reabilitacijos centro veikla. išrašyti 667 siuntimai į 33 socialinės globos namus.




Rezultato:

Vaikų judėjimo techninės pagalbos priemonių poreikių patenkinimo proc.

R-04-01-01-01 74

84,3 112,2 Suaugusiųjų judėjimo techninės pagalbos priemonių poreikio patenkinimo proc.

R-04-01-01-02 67,0

73,4 104,9 Elektrinių vežimėlių poreikio patenkinimo proc.

R-04-01-01-03 72,0

75,36 104,7 Regos ir klausos techninės pagalbos priemonių poreikio patenkinimo procentas R-04-01-01-04 68,0 74,3 109,3 Sunkų neįgalumo lygį turinčių asmenų, naudą gavusių dalyvaujant neįgaliųjų socialinės integracijos projektuose, dalis visame sunkią negalią turinčių asmenų skaičiuje, proc. R-04-01-01-05 15

15

100 Asmenų, tapusių neįgaliais dėl regėjimo ir judėjimo funkcijų sutrikimų, savarankiškumo ir mobilumo didėjimas, proc. R-04-01-01-06 16 13 81 Neįgaliųjų, kuriems pritaikytas būstas, dalis iš viso asmenų, kurie yra įtraukti į savivaldybių paraiškas pritaikyti būstą, skaičiaus, proc. R-04-01-01-07 33,0 33,0 100 Įsidarbinusių neįgaliųjų asmenų dalis iš viso baigusių profesinės reabilitacijos programą asmenų skaičiaus, praėjus 6 mėn. nuo projekto pabaigos, proc. R-04-01-01-08 50,0

65,7 131,4 Baigusių profesinės reabilitacijos programą asmenų dalis nuo visų per metus dalyvavusių profesinės reabilitacijos programoje asmenų skaičiaus, procentais

R-04-01-01-09 90

93,8 104,2 Neįgaliųjų užimtumo darbo rinkoje didėjimas, proc. R-04-01-01-10 19

19 100

Produkto: Neįgaliųjų, aprūpintų techninės pagalbos priemonėmis, skaičius P-04-01-01-01-01 32000 32383 101,2

63



Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems projektuose naudą gavusių neįgaliųjų skaičius P-04-01-01-01-02 36000 32812 91,1 Neįgaliųjų asociacijų veiklos rėmimo projektuose naudą gavusių neįgaliųjų skaičius P-04-01-01-01-03 4000 4688 117,2 Neįgaliųjų asmenų, baigusių profesinės reabilitacijos programą, skaičius P-04-01-01-01-04 420 425 106,3 Informaciją internetu (per universalią neįgaliųjų reabilitacijos ir integracijos informacinę sistemą gavusių neįgaliųjų skaičius P-04-01-01-02-01 27000

38000 140,7 Neįgaliesiems pritaikytų būstų skaičius P-04-01-01-02-02 204 236 115,7 Gestų kalbos vertėjų centrų, kurių sutvarkyta infrastruktūra, skaičius P-04-01-01-02-03 4 0 - Pastatytų, rekonstruotų Techninės pagalbos neįgaliesiems centro objektų ar objektų, kuriuose atnaujinta įranga, skaičius P-04-01-01-02-04 2 2 100 Pastatytų, rekonstruotų Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos objektų ar objektų, kuriuose atnaujinta įranga, skaičius P-04-01-01-02-05 1 1 100 Suderintų ir priimtų neįgaliesiems svarbių statinių skaičius P-04-01-01-02-06 1500 1657 110 Aukštosiose mokyklose besimokančių neįgaliųjų, gavusių finansinę paramą, skaičius P-04-01-01-03-01 950

1021 107,5 Neįgaliųjų, auginančių vaikus, gaunančių 20 procentų BSI dydžio išmokas komunalinėms paslaugoms, elektros energijos ar telefono išlaidoms apmokėti ar kurui įsigyti, skaičius P-04-01-01-03-02 90

65 72 Pakartotinai naudojamų Techninės pagalbos neįgaliesiems centro išduotų techninės pagalbos priemonių dalis iš viso per metus išduotų techninės pagalbos priemonių skaičiaus, procentais P-04-01-01-04-01 36

39,1 108,6 Neįgaliųjų, kuriems dėl sistemos decentralizavimo sutrumpės atstumas, paslaugos suteikimo bei informacijos gavimo trukmė, Techninės pagalbos neįgaliesiems centrui aprūpinant juos techninės pagalbos priemonėmis, dalis iš visų neįgaliųjų, tais metais aprūpinamų techninės pagalbos priemonėmis, procentais P-04-01-01-04-02 91

91 100,0 Neįgaliųjų, Techninės pagalbos neįgaliesiems centro aprūpintų individualiai parinktais ir pritaikytais vežimėliais bei kitomis techninės pagalbos priemonėmis, dalis iš visų neįgaliųjų, aprūpintų šiomis priemonėmis, procentais

P-04-01-01-04-03

91

91

100,0 Ginčų komisijoje išnagrinėtų pagrįstų skundų (Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos pakeistų sprendimų) P-04-01-01-04-04 15,0

64



skaičiaus dalis iš visų gautų skundų, procentais

16,2 108,0

Pirminių vertinimų Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje dalis iš bendro priimtų sprendimų skaičiaus, procentais P-04-01-01-04-05 20

26 130,0 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos priimtų sprendimų dėl neįgalumo lygio ar darbingumo lygio skaičius

P-04-01-01-04-06

95600

81991 86,0 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje patikrintų teritorinių skyrių sprendimų skaičius

P-04-01-01-04-07

6000

9384 156,4 Kriterijus R-04-01-01-01 – rodiklio didesnę reikšmę lėmė tai, kad 2014 m. pabaigoje buvo skirtas papildomas finansavimas. Kriterijus R-04-01-01-02 – rodiklio didesnę reikšmę lėmė tai, kad 2014 m. pabaigoje buvo skirtas papildomas finansavimas, daugiau asmenų aprūpinta grąžintomis TPP. Kriterijus R-04-01-01-03 – rodiklio didesnę reikšmę lėmė tai, kad 2014 m. pabaigoje buvo skirtas papildomas finansavimas. Kriterijus R-04-01-01-04 – rodiklio didesnę reikšmę lėmė tai, kad 2014 m. pabaigoje buvo skirtas papildomas finansavimas. Kriterijus R-04-01-01-06 – rodiklio mažesnė reikšmė, nei planuota, nes mažiau nei praėjusiais metais buvo aprūpinta asmenų TPP. Kriterijus R-04-01-01-08 – rodiklio viršijimą lėmė tai, kad sėkmingiau asmenys, baigę profesinės reabilitacijos programą, įsidarbino. Kriterijus R-04-01-01-09 – rodiklio didesnę reikšmę lėmė tai, siunčiami į profesinės reabilitacijos programą asmenys buvo pakankamai motyvuoti dalyvauti programoje, mažiau asmenų nutraukė dalyvavimą programoje. Kriterijus P-04-01-01-01-01 – rodiklio viršijimą lėmė tai, kad daugiau asmenų buvo aprūpinti grąžintomis bei pakartotinai išduotomis TPP, padidėjo aprūpinimas naujomis TPP bei daugiau išmokėta kompensacijų už asmenų įsigytas TPP dėl to, kad dalį kompensacijų Centras apmokėjo iš įmokų, surinktų iš asmenų, įsigijusių TPP. Kriterijus P-04-01-01-01-02 – rodiklio mažesnę reikšmę lėmė tai, kad projektų vykdytojai tikslindami projektus pagal gautą finansavimą suplanavo ir pasiekė mažesnį rezultatą. Kriterijus P-04-01-01-01-03 – rodiklio viršijimą lėmė tai, kad projektų veiklose dalyvavo daugiau neįgaliųjų. Kriterijus P-04-01-01-01-04 – rodiklio viršijimą lėmė tai, kad daugiau asmenų dalyvavo profesinės reabilitacijos programoje. Kriterijus P-04-01-01-02-01 – rodiklio viršijimą lėmė tai, kad per metus daugiau asmenų lankėsi UNRIIS. Kriterijus P-04-01-01-02-02 – rodiklio didesnę reikšmę lėmė tai, kad skyrus papildomą finansavimą, savivaldybės daugiau pritaikė būstų. Kriterijus P-04-01-01-02-03 – darbus planuojama baigti 2015 m. Kriterijus P-04-01-01-03-01 – rodiklio viršijimą lėmė tai, kad paramos kreipėsi didesnis neįgalių studentų skaičius, negu planuota. Kriterijus P-04-01-01-03-02 – rodiklio mažesnę reikšmę lėmė tai, kad paramos kreipėsi mažesnis neįgaliųjų skaičius, negu planuota. Kriterijus P-04-01-01-04-01 – rodiklio didesnė reikšmė, nei planuota, nes suaktyvėjo judėjimo TPP grąžinimas ir pakartotinis panaudojimas. Kriterijus P-04-01-01-04-04 – rodiklio mažesnė reikšmė, nei planuota, dėl nuo 2014-07-01 įsigaliojusio LR socialinės apsaugos ir darbo ministro ir LR sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. A1-78/V-179 „Dėl darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo. Kriterijus P-04-01-01-04-05 – rodiklio didesnė reikšmė, nei planuota, nes daugiau asmenų kreipėsi į NDNT pirmą kartą. Kriterijus P-04-01-01-04-06 – rodiklio mažesnė reikšmė, nei planuota, nes pasikeitė darbingumo lygio nustatymo teisinis reglamentavimas.

Kriterijus P-04-01-01-04-07 – rodiklio didesnė reikšmė, nei planuota, dėl NDNT intensyvaus darbo stiprinant planinę ir neplaninę sprendimų kontrolę.

65


Asignavimai




litų


procentais

Iš viso asignavimų programai 61326,7* 60720,9* 99,0


1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas: 61326,7* 60720,9* 99,0


1008,0* 991,3* 98,3

1.2. ES ir kitos tarptautinės paramos lėšos 5832,0* 5586,8* 95,8

1.3. tikslinės paskirties lėšos ir pajamų įmokos 509,7* 477,6* 93,7


– – –


4.2. programa „Socialinės aprėpties stiprinimas“ Programos tikslas – stiprinti socialinę aprėptį Priemonė – integruoti socialinės rizikos ir socialinės atskirties asmenis į darbo rinką Vykdant šią priemonę iki ataskaitinio laikotarpio buvo paskelbti 3 kvietimai teikti paraiškas

pagal kuriuos finansuoti 133 projektai. Iki 2014 m. pabaigos projektuose dalyvavo 25,2 tūkst. socialinės rizikos ir socialinę atskirtį

patiriančių asmenų. Iš projektuose dalyvavusių asmenų 3,8 tūkst. priklauso neįgaliųjų tikslinei grupei, 7,5 tūkst. – nuteistųjų ar asmenų, paleistų iš laisvės atėmimo vietų, 1,7 tūkst. – asmenų, sergančių priklausomybės nuo psichoaktyvių medžiagų ligomis, tikslinei grupei.

Iki 2014 m. pabaigos socialinės rizikos arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų, kurie įsidarbino arba toliau mokosi praėjus 6 mėnesiams po projektų veiklų (iš visų šios tikslinės grupės projektų dalyvių), sudarė 23,0 proc., iš kurių neįgalieji – 26,6 proc., nuteistieji arba sugrįžusieji iš laisvės atėmimo vietų – 20,5 proc. ir asmenys, priklausantys nuo psichotropinių medžiagų – 28,4 proc.

Priemonė – organizuoti projektų, skirtų socialinei pagalbai nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis ir priverstinės prostitucijos teikti ir jų grąžinimui į visuomenę ir darbo rinką, konkursą, finansuoti atrinktų projektų įgyvendinimą

Įgyvendinant priemonę, buvo skirtas finansavimas 5 nevyriausybinių organizacijų projektams. Juos įgyvendino Dingusių žmonių šeimų paramos centras, Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras, Lietuvos Caritas, ŽIV ir AIDS paveiktų moterų bei jų artimųjų asociacija, Asociacija Vyrų krizių centras.

Kompleksinė pagalba suteikta 133 asmenims, iš jų: 50 vyrų ir 83 moterys, iš jų: 80 – nukentėjusių nuo prekybos žmonėmis, 53 – rizikos grupės asmenys, kuriems buvo rizika nukentėti nuo prekybos žmonėmis.

Dažniausiai buvo teikiamos informavimo ir konsultavimo paslaugos, psichologinė pagalba, aprūpinimas būtiniausiais daiktais, teisinė pagalba, socialinių įgūdžių ugdymas ir palaikymas, taip pat buvo organizuota neatidėliotina medicinos, psichosocialinė pagalba, profesinis mokymasis, pagalba ieškant darbo ir pradėjus dirbti.

Per 2014 m. 56 asmenims buvo sutvarkyti dokumentai, 46 – atstatyti ryšiai su šeima, 43 – apsaugoti nuo pavojingos emigracijos, 22 – tęsia bendrąjį išsilavinimą, mokosi profesijos ar jau įgijo profesinį išsilavinimą, 42 – užregistruoti darbo biržoje, 27 – įsidarbinę.

66

2014 m. projektų vykdytojai vykdė prevencinę veiklą: organizavo susitikimus, paskaitas, užsiėmimus rizikos grupės asmenims, jaunimui apie prekybos žmonėmis grėsmes ir būdus apsisaugoti, viešino informaciją socialiniuose tinkluose ir viešojoje erdvėje, teikė konsultacijas telefonu.

Priemonė – įgyvendinti Politinių kalinių ir tremtinių bei jų šeimų narių sugrįžimo į Lietuvą veiklos 2014 metų planą

Įgyvendinant Politinių kalinių ir tremtinių bei jų šeimų narių sugrįžimo į Lietuvą veiklos 2014 metų planą (toliau – Planas) 2014 metais buvo teikiama valstybės parama grįžtantiems į Lietuvą nuolat gyventi politiniams kaliniams ir tremtiniams bei jų šeimų nariams.

Grįžtančių tremtinių laikino apgyvendinimo punkto ( toliau – GTLAP) išlaikymo išlaidoms ir ūkinėms reikmėms panaudota 121,6 tūkst. litų, punkte gyvena 68 šeimos arba 182 asmenys; persikėlimo išlaidoms ir įsikurti panaudota 110,0 tūkst. litų, paramą gavo 31 asmuo; įgyvendinant įdarbinimo programą panaudota 16,0 tūkst. litų, paramą gavo 2 asmenys; Vilniaus Lietuvių namų gimnazijai skirta ir panaudota 75,8 tūkst. litų, parama skirta išlaikyti grįžtančių tremtinių vaikus vasaros stovykloje, paramą gavo 10 vaikų, apmokėti kultūrinių renginių organizavimo išlaidas bei gerinti buities sąlygas, brandos atestatų įteikimo bei Rugsėjo 1-osios šventei, Šv. Kalėdų, Naujųjų metų šventėms ir kt. šventėms. Informacijai, sklaidai ir viešiesiems ryšiams panaudota 8,5 tūkst. litų, atnaujinta www.tremtiniai svetainė.

2014 m. buvo atnaujintas projekto Pamokos bendruomenėse: pakeliui į Lietuvą įgyvendinimą, 17 asmenų dalyvavo projekte skirtame lietuvių kalbos mokymui ir Lietuvos kultūros pažinimui. Lietuvių bendruomenėms, konferencijoms ir suvažiavimams remti per ataskaitinį laikotarpį panaudota 62,8 tūkst. litų. Lietuvių kalbos mokymo kursų išlaidoms panaudota 40,4 tūkst. litų, mokėsi 20 asmenų pagal I, II ir III kalbos mokėjimo kategorijas.

Įgyvendinant Gyvenamųjų patalpų suteikimo nuomos pagrindais grįžtantiems į Lietuvą nuolat gyventi politiniams kaliniams ir tremtiniams bei jų šeimų nariams tvarkos aprašą, miestų ir rajonų savivaldybių institucijos iki 2014 m. vasario 1 d. tikslino grįžtančių asmenų, kurių prašymai ir visi reikiami dokumentai pasirinktai savivaldybei buvo pateikti iki 2009 m. gruodžio 31 d. aprūpinimo butais sąrašus ir išbraukė iš jų tuos asmenis, kurie į savivaldybės daugkartinius kvietimus neatsiliepia arba neatvyksta. 2014 m. vasario 1 d. savivaldybių grįžtančių tremtinių sąrašuose duomenimis įregistruota 314 grįžtančių tremtinių šeimų, pateikusių iki 2009 m. gruodžio 31 d. prašymus apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis šalies savivaldybėse. Daugiausiai tremtinių šeimų butų laukia Vilniaus m. savivaldybėje – 240 šeimų ir Klaipėdos m. savivaldybėje – 47 šeimos. Vilniaus m. savivaldybė numato išbraukti 43 grįžtančias tremtinių šeimas, kurios į savivaldybės daugkartinius kvietimus neatsiliepė arba neatvyko.

Siekiant sukurti efektyvesnę grįžtančių asmenų apsirūpinimo butais poreikio patenkinimo sistemą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014 m. lapkričio 5 d. patvirtino Nr. 1208 nutarimą ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 5 d. nutarimo Nr. 320 ,,Dėl Politinių kalinių ir tremtinių bei jų šeimų narių sugrįžimo į Lietuvą 2002–2007 metų programos ir Gyvenamųjų patalpų suteikimo nuomos pagrindais grįžtantiems į Lietuvą nuolat gyventi politiniams kaliniams ir tremtiniams bei jų šeimų nariams tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriame įteisino nuostatą, kad GTLAP gyvenamosios patalpos būtų suteiktos čia gyvenančioms šeimoms. Taip pat įteisino galimybę grįžtantiems asmenims, kurie prašymų su reikalingais dokumentais pasirinktai savivaldybei nepateikė iki 2009 m. gruodžio 31 d. ir gyvena GTLAP, su prašymais gali kreiptis dėl apsirūpinimo butais į kitas savivaldybes, kur yra laisvų butų. Lietuvos savivaldybių fonde yra 28 laisvi butai, GTLAP gyvena 18 šeimų, kurie galėtų kreiptis į savivaldybes kur yra laisvų butų.

Priemonė – teikti prieglobstį gavusiems užsieniečiams paramą integracijai Per 2014 m. parama integracijai naudojosi 92 prieglobstį gavę užsieniečiai (šie asmenys bent

kelias dienas per ataskaitinį laikotarpį pasinaudojo teikiama parama). 2014 m. buvo pasirašyta 21 nauja bendradarbiavimo sutartis dėl paramos teikimo prieglobstį

gavusių užsieniečių integracijai, 1 sutartis buvo atnaujinta ir 13 sutarčių buvo pratęsta, iš jų: su Lietuvos Raudonuoju Kryžiumi pratęstos 9 sutartys ir sudarytos 7 naujos, atnaujinta

1 sutartis;

67

su Vilniaus Arkivyskupijos „Caritas“ pratęstos 4 sutartys ir sudaryta 14 naujų. 2014 m. savivaldybėse dirbo 15 prieglobstį gavusių užsieniečių, 5 asmenys savivaldybėse

išlaikė Valstybinį lietuvių kalbos egzaminą. Taip pat suteiktos individualios konsultacijos užsieniečiams buto nuomos, darbo paieškos ir

socialinės integracijos klausimais. 2014 m. buvo organizuoti 2 seminarai, skirti savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų,

kitų institucijų ir įstaigų darbuotojams, dirbantiems užsieniečių, gavusių prieglobstį, socialinės integracijos srityje, kvalifikacijos tobulinimui. Seminaruose dalyvavo 30 asmenų.

Priemonė – sudaryti sąlygas Pabėgėlių priėmimo centro veiklai Per 2014 m. parama integracijai Pabėgėlių priėmimo centre (toliau – Centas) naudojosi 175

prieglobstį gavę užsieniečiai: 8 Rusijos piliečiai, 54 Afganistano piliečiai, 1 Tadžikistano pilietis, 5 Baltarusijos piliečiai, 14 Ukrainos piliečių, 1 Uzbekistano pilietis, 4 Kirgizijos piliečiai, 5 Irako piliečiai, 7 Eritrėjos piliečiai, 11 Sirijos piliečių, 1 Egipto pilietis; 64 Vietnamo piliečiai.

2014 m. į Centrą atvyko 119 prieglobstį gavusių užsieniečių. Per 2014 m. 7 ikimokyklinio amžiaus vaikai lankė darželį centre, 6 užsieniečių vaikai lankė

darželį Rukloje, 4 vaikai buvo ugdomi namuose. Per 2014 m. Centre gyveno 70 nelydimų nepilnamečių užsieniečių. Užsieniečiai lankė Centre

organizuojamus užsiėmimus. Per 2014 m. buvo pravesta 440 lietuvių kalbos pamokų, kurias lankė 86 užsieniečiai, 24

užsieniečiai mokėsi savarankiškai. Mokykliniai reikmenys buvo išduoti 27 užsieniečių vaikams. Ruklos Jono Stanislausko

pagrindinę mokyklą lankė 21 užsienietis. Pravesta 214 pamokų vaikams pagal R. Skripkienės programą „Raktelis“.

Per 2014 m. buvo pravesta 120 Lietuvos visuomenės pažinimo pamokų, kurias lankė 46 užsieniečiai, 4 užsieniečiai mokėsi savarankiškai. Užsiėmimai buvo vykdomi pagal Lietuvos visuomenės pažinimo ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų programas.

Per 2014 m. buvo suorganizuoti įvairaus pobūdžio 224 užsiėmimai, kuriuos lankė 99 asmenys. Per 2014 m. buvo pravestos individualios konsultacijos 23 užsieniečiams buto nuomos ir 48

užsieniečiams darbo paieškos klausimais. Į Ruklos seniūniją pristatyta 42 gyvenamosios vietos deklaracijų. Darbo biržoje užsiregistravo

28 naujai atvykę užsieniečiai. 2014 m. 34 užsieniečiai pagal socialinės integracijos programą buvo iškeldinti tolimesniam

socialinės integracijos programos vykdymui į savivaldybes, sudarytos individualios integracijos teikimo sutartys su kuruojančiomis organizacijomis Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija ir Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“.

2014 m. Centras kontroliavo darbą su PAIS duomenų baze, užtikrino operatyvų duomenų bazės koregavimą, papildymą, ataskaitų peržiūrą.

Priemonė – plėtoti užsienio lietuviams svarbios informacijos teikimą socialinės apsaugos ir darbo srityje

2014 m. buvo išleistas elektroninis leidinys „Gyvenimas ir darbas Lietuvoje“ (64 psl. apimties), kuriame susistemintai pateikta informacija apie darbą, verslo pradžią, mokesčius, socialines garantijas, sveikatos apsaugą, socialinį būstą, švietimą, jaunimo politiką, Lietuvos Respublikos pilietybės klausimus, asmens dokumentus, taip pat teisinę informaciją bei kitus klausimus, kurie yra aktualūs iš Lietuvos emigravusiems ir ketinantiems, ar bent svarstantiems galimybę, sugrįžti į Lietuvą tautiečiams. 2014 m. išleistas elektroninis leidinys pasiekiamas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tinklapyje adresu: http://www.socmin.lt/lt/socialine-integracija/tarptautine-migracija-lietuvoje.html.

Priemonė – kurti reintegracijos paslaugų teikimo sistemą: sudaryti sąlygas teikti

psichologines konsultacijas ir kitas su reintegracija susijusias paslaugas emigracijos paliestiems asmenims ir jų šeimos nariams

68

2014 m. sausio 27 d. pasirašytas susitarimas su VšĮ „Gera būsena“ dėl 2012 m. liepos 20 d. psichologinių konsultacijų internetu teikimo paslaugų sutarties Nr. D4-307 pratęsimo. Šia priemone siekiama užtikrinti, kad asmenys išvykę iš Lietuvos turėtų galimybę gauti nemokamą anoniminę psichologinę pagalbą internetu (daugiausia per nemokamą Skype programą ir el. paštu). Profesionalių psichologų teikiamos konsultacijos emigrantams, susidūrusiems su įvairiomis socialinėmis ar psichologinėmis problemomis padeda išvengti rimtesnių psichikos sutrikimų, stiprina jų emocinę būklę, o visa tai padeda siekti pagrindinio „Globalios Lietuvos“ strategijos tikslo – siekiama neprarasti ryšių su išvykusiais Lietuvos gyventojais. 2014 m. suteikta 150 psichologinių konsultacijų iš Lietuvos emigravusių asmenų.

Priemonė – organizuoti pasirinktame probleminiame Lietuvos regione neformalųjį jaunimo mokymą nediskriminavimo skatinimo, tolerancijos ir pagarbos žmogui ugdymo klausimais

2014 m. buvo organizuoti neformalūs jaunimo mokymai „Antidiskriminacijos, tolerancijos ir pagarbos kitam ugdymas“ Panevėžyje ir Marijampolėje. Mokymuose dalyvavo 74 asmenų. Mokymai suteikė galimybę dalyviams turėti priemones, kurių pagalba jei galės toliau skleisti žinią apie toleranciją ir pagarbą kitam asmeniui.

Priemonė – organizuoti seminarus nediskriminavimo dėl negalios klausimais asmenims, dirbantiems visuomenės informavimo srityje

2014 m. buvo organizuotas seminaras nediskriminavimo dėl negalios klausimais asmenims, dirbantiems visuomenės informavimo srityje dirbantiems specialistams. Seminare dalyvavo 30 asmenų. Seminarą vedė Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dėstytojai. Buvo dėstomos šios temos: „Teisiniai viešosios informacijos apie neįgaliuosius skaidos aspektai“ bei „Informacinių paslaugų teikimas viešajame sektoriuje“.

Priemonė – teisės aktų nustatyta tvarka organizuoti konkursą, skirtą nevalstybinių organizacijų, ginančių žmogaus teises, veiklos projektams iš dalies finansuoti

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2014 m. organizavo Nevalstybinių organizacijų, ginančių žmogaus teises, veiklos projektų atrankos konkursą“ (toliau – konkursas). Nevalstybinių organizacijų veiklos finansavimo tikslas – atrinkti prioritetus labiausiai atitinkančius projektus, kuriuos įgyvendinant siekiama didinti toleranciją, ugdyti pagarbą žmogui, mažinti diskriminacijos apraiškas ir dirbti lygių galimybių užtikrinimo srityje. Konkurse dalyvavo 19 pareiškėjų, iš kurių 11 nevyriausybinių organizacijų projektų gavo finansavimą.

2014 m. buvo iš dalies finansuota: organizuoti seminarai, apskritieji stalai, konferencijos bei įsigytos reikalingos priemonės, informacinės kampanijos, spaudos darbų rengimas ir leidyba, bei kita prevencinė veikla, dalyvavimas projektuose, projekto veiklos vykdytojų darbo užmokestis, patalpų, kuriose buvo vykdoma projekto veikla, nuoma.

Priemonė – atlikti visuomenės nuostatų kitimo ir diskriminacijos priežasčių tyrimą ir rezultatų analizę

2014 m. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija įgyvendindama šią priemonę organizavo viešąjį pirkimą, kurio būdu buvo atrinkti tyrėjai. Buvo atliktas Visuomenės nuostatų kitimo ir diskriminacijos priežasčių tyrimas. Tyrimas patalpintas www.socmin.lt skyrelyje „Tyrimai“.

Visuomenės nuostatų kitimo ir diskriminacijos priežasčių tyrimą 2014 metais atlikę ir jo rezultatus išnagrinėję ekspertai pažymėjo, kad Lietuvoje labiausiai diskriminaciją patiria neįgalieji. Labiausiai diskriminacinių nuostatų formavimąsi skatina informacijos ir žinių stoka – 31 procentas apklaustųjų, prietarai ir išankstinės nuostatos – 30 procentų apklaustųjų, žiniasklaidos priemonių formuojančios nuomonės – 28 procentai apklaustųjų. Savo žinias apie diskriminaciją gyventojai vertina vidutiniškai – apie diskriminaciją ir jos formas 31–49 procentai jų išmano mažai ar neišmano nieko.

Ekspertai atkreipia dėmesį, kad darbo rinka – vis dar jautri sritis, kurioje asmenys susiduria su diskriminacija, todėl būtina ypač daug dėmesio skirti darbdavių mokymui nediskriminavimo, žmogaus teisių ir pagarbos žmogui ugdymo klausimais.

Programos tikslas – valstybiniu lygiu mažinti smurtą artimoje aplinkoje

69

Priemonė – įgyvendinti Valstybinę smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos teikimo nukentėjusiems asmenims 2014–2020 metų programą

Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014 m. spalio 3 d. įsakymu ,,Dėl Valstybinės smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos teikimo nukentėjusiems asmenims 2014–2020 m. programos įgyvendinimo 2014–2016 m. veiksmų plano patvirtinimo“ buvo patvirtintas Valstybinės smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos teikimo nukentėjusiems asmenims 2014–2020 m. programos įgyvendinimo 2014–2016 m. veiksmų planas. Įgyvendinant minėto plano priemones buvo vykdoma veikla:

2014 m. lapkričio 25 d. – gruodžio 10 d. buvo organizuota informacinė kampanija, skirta smurto artimoje aplinkoje prevencijai, pavadinta „16 dienų be smurto“. Jos metu visuomenė supažindinta su įvairiomis smurto artimoje aplinkoje apraiškomis, jo padariniais, teisinėmis pasekmėmis bei atsakomybe, ugdyti nepakantumą smurtiniam elgesiui, informuoti apie pagalbos galimybes patyrus smurtą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija organizavo projektų, skirtų akcijai „16 dienų be smurto“ vykdyti, atrankos 2014 metais konkursą, kurio metu buvo finansuojami 45 vietiniai ir vienas nacionalinis projektai. Projektai buvo įgyvendinami bendruomenėse, miesteliuose ir miestuose. Jais buvo siekiama supažindinti visuomenę su smurto artimoje aplinkoje apraiškomis, jo padariniais, teisinėmis pasekmėmis bei atsakomybe, ugdyti nepakantumą smurtiniam elgesiui, informuoti apie pagalbos galimybes patyrus smurtą.

Buvo atliktas viešosios nuomonės tyrimas „Smurtas artimoje aplinkoje“. Tyrimo duomenys parodė, kad 18,4 proc. respondentų patiria arba yra anksčiau patyrę smurtą artimoje aplinkoje, 75,8 proc. apklaustųjų nėra patyrę smurto artimoje aplinkoje. Moterys smurtą artimoje aplinkoje patiria daugiau nei dvigubai dažniau nei vyrai, atitinkamai 26,3 proc. ir 9,3 proc. Smurtas artimoje aplinkoje išlieka paslėptas, apklausos duomenys rodo, kad 70 proc. apklaustųjų, patyrusių smurtą, pagalbos nesikreipė.

Priemonė – įgyvendinti LR apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą ir Specializuotos pagalbos centrų programos priemones

2014 m. specializuoti pagalbos centrai (toliau – Centrai) teikė kompleksinę pagalbą smurtą patiriantiems asmenims. 9 Centrams buvo skirta 920,0 tūkst. litų.

2014 m. buvo užregistruota 8840 smurtą artimoje aplinkoje patyrusių asmenų, kuriems buvo suteikta pagalba, pagalbą gavo 8384 smurtą artimoje aplinkoje patyrę asmenys. Buvo sudaryti 7272 individualūs pagalbos priemonių planai smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims. Daugiausiai buvo suteikta informavimo ir konsultavimo paslaugų – 7811, psichologinė pagalba – 4043 ir teisinė pagalba – 2624. Centrai suteikė specializuotą pagalbą vidutiniškai 92,3 proc. smurtą patyrusiems asmenims, kurie kreipėsi savarankiškai arba apie kuriuos pranešė policija.

2014 m. buvo organizuoti 2 susitikimai su Centrais, kuriuose buvo aptartas aktualūs specializuotos kompleksinės pagalbos klausimai.

2014 m. gruodžio mėnesį įvyko tarpžinybinės darbo grupės apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje klausimams koordinuoti ir spręsti posėdis.

Priemonė – remti vyriausybinių ir nevyriausybinių organizacijų dalyvavimą Bendrijos programoje Daphne III skiriant lėšas bendrajam finansavimui užtikrinti

Europos Komisija paskelbė naują Teisių, lygybės ir pilietiškumo programą 2014–2020 m. laikotarpiui. Pagal šios programos tikslą – vykdyti rasizmo, ksenofobijos, homofobijos bei kitų formų netolerancijos prevenciją ir kovoti su šiais reiškiniais, ši programa apima ir buvusios Daphne III programos tikslus. Teisių, lygybės ir pilietiškumo programa nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. gruodžio 17 d. reglamentu (ES) Nr. 1381/2013. Europos Komisija paskelbė kvietimą teikti paraiškas pagal Teisių, lygybės ir pilietiškumo programą 2014–2020 m. laikotarpiui dėl tarpvalstybinių projektų bendro finansavimo 2014 m. laikotarpiui.

Europos Komisija planuoja atrinkti ES interesus atitinkančius projektus, kurie bus bendrai finansuojami ES. Šiam tikslui yra planuojama skirti 5350000 eurų.

Kvietime teikti paraiškas dėl tarpvalstybinių projektų bendro finansavimo 2014 m. laikotarpiui buvo numatytos šios prioritetinės finansuotinų projektų sritys:

70

geriausia praktika siekiant užkirsti kelią ir kovoti su rasizmu, ksenofobija, homofobija ir kitų formų netolerancija;

stebėsena ir pranešimai apie neapykantos nusikaltimus bei neapykantos kurstymą internete.

Konkretų projektą, kurio įgyvendinimui prašoma skirti finansinę paramą, turi vykdyti arba jame dalyvauti kaip partneriai įstaigos ir kiti Programoje apibrėžti subjektai iš ne mažiau kaip 5 ES valstybių narių, Islandijos ar Lichtenšteino. Konkrečiam projektui įgyvendinti prašoma skirti finansinė parama turi būti ne mažesnė nei 300000 eurų. Informacija skelbiama Europos Komisijos tinklalapyje adresu: http://ec.europa.eu/justice/grants1/calls/just_2014_rrac_ag_en.htm. Atsižvelgiant į Programos tikslus 2014 metais Lietuvos organizacijos nepateikė projektų.



įvykdymas proc.

Rezultato:

Socialinės rizikos ir socialinę atskirtį patiriančių asmenų, dalyvavusių ESF finansuojamoje veikloje, kurie įsidarbino arba tęsia mokymus (praėjus 6 mėn. po projekto pabaigos), dalis iš visų ESF finansuojamoje veikloje dalyvavusių šių grupių asmenų, proc. R-04-02-01-01 25 23 92,0 Grįžtančių asmenų, gavusių persikėlimo išlaidų kompensacijas ir lėšas socialinei integracijai, dalis iš viso besikreipiančiųjų asmenų skaičiaus, procentais

R-04-02-01-02

95

90 94,7

Įsidarbinusių prieglobstį gavusių užsieniečių dalis asmenų, kuriems suteikta parama integracijai savivaldybėse, skaičiuje, procentais R-04-02-01-03 26 37 142,3 Programoje numatytų priemonių, įtvirtinančių asmenų lygybę ir draudimą varžyti žmogaus teises ir teikti jam privilegijas lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu, įgyvendinimas

R-04-02-01-04

100 70 70,0 Socialinio atstumo nemėgstamiausių grupių atžvilgių mažinimas, visuomenės nuostatų tolerancijos, nediskriminavimo ir pagarbos žmogui ugdymo gerėjimas

R-04-02-01-05

7 4 57,1

Smurtą patyrusių asmenų, gavusių kompleksinę pagalbą, skaičius

R-04-02-02-01

1000 n. d. -

Smurtą artimoje aplinkoje patyrusių asmenų, gavusių pagalbą specializuotuose pagalbos centruose, dalis iš visų smurtą artimoje aplinkoje patyrusių asmenų, proc.

R-04-02-02-02

100 95 95,0 Produkto: Socialinės rizikos ir socialinę atskirtį patiriančių asmenų, dalyvavusių ESF remiamoje veikloje, skaičius P-04-02-01-01-01 10000 1906

19,1 Finansuotų projektų, skirtų socialinei pagalbai nukentėjusiesiems nuo prekybos žmonėmis ir priverstinės

5

71

prostitucijos teikti ir jų grąžinimui į visuomenę ir darbo rinką, skaičius

P-04-02-01-01-02 5 100,0

Grįžtančių asmenų, gavusių persikėlimo išlaidų kompensacijas ir lėšas socialinei integracijai, skaičius

P-04-02-01-01-03

80

80 100,0

Gyvenamųjų patalpų, suteiktų grįžtantiems asmenims, skaičius

P-04-02-01-01-04

4

7 175,0

Prieglobstį gavusių užsieniečių, kuriems suteikta parama integracijai savivaldybėse, skaičius

P-04-02-01-01-05

90

92 102,2 Pabėgėlių priėmimo centre per metus apgyvendintų prieglobstį gavusių užsieniečių skaičius

P-04-02-01-01- 06

120

175 145,8 Asmenims, emigravusiems iš Lietuvos, suteiktų psichologinių konsultacijų skaičius

P-04-02-01-01-07 150

150 100,0 Įgyvendintų užsienio lietuviams svarbios informacijos socialinės apsaugos klausimais sklaidos priemonių skaičius P-04-02-01-01-08 1

1 100,0

Organizuotas pasirinktoje probleminėje Lietuvos teritorijoje neformalusis jaunimo mokymas nediskriminavimo skatinimo, tolerancijos ir pagarbos žmogui ugdymo klausimais P-04-02-01-01-09 2

2 100,0 Organizuoti seminarai nediskriminavimo dėl negalios klausimais asmenims, dirbantiems visuomenės informavimo srityje P-04-02-01-01-10 2

1 50,0

Paremtų nevalstybinių organizacijų, ginančių žmogaus teises, iš visų organizacijų, pateikusių paraiškas (proc.)

P-04-02-01-01-11 30

47 156,7

Atliktas visuomenės nuostatų kitimo ir diskriminacijos priežasčių tyrimas ir rezultatų analizė

P-04-02-01-01-12 1

1 100,0

Remiamų projektų, skirtų smurtą privačioje erdvėje mažinti ir teikti kompleksinę pagalbą smurto privačioje erdvėje subjektams, skaičius

P-04-02-02-01-01

27

45 166,7

Koofinansuotų projektų Bendrijos programos Daphne III programoje, skaičius P-04-02-02-01-02 1

0 -

Specializuotos pagalbos centrų, teikiančių specializuotą kompleksinę pagalbą smurtą patyrusiems asmenims visose apskrityse, skaičius

P-04-02-02-01-03

16

16 100,0 Smurtą patyrusių asmenų, gavusių pagalbą specializuotos pagalbos centruose, skaičius

P-04-02-02-01-04

5000

8400 168,0 Kriterijus R-04-02-01-01– rodiklio reikšmė mažesnė, nei planuota, nes projekto dalyvių, kurie buvo įsidarbinę arba tęsė mokymus 6 mėn. po projekto pabaigos, dalyvavo mokymuose mažiau nei planuota. Kriterijus R-04-02-01-02 – rodiklio reikšmė mažesnė, nei planuota, nes dėl lėšų stokos nebuvo apmokėtos persikėlimo išlaidos ir pašalpos įsikūrimui. Kriterijus R-04-02-01-03 – rodiklio reikšmė didesnė, nes Migracijos departamentas daugiau asmenų suteikė prieglobstį LT, daugiau asmenų suteikta parama savivaldybėse, todėl daugiau asmenų įsidarbino. Kriterijus R-04-02-01-04 – rodiklio reikšmė mažesnė, nei planuota, todėl, kad dėl finansavimo trūkumo nevisos priemonės buvo įgyvendinamos.

72

Kriterijus R-04-02-01-05 – rodiklio reikšmė mažesnė, nei planuota, dėl to, kad ne visos priemonės buvo įgyvendintos. Kriterijus R-04-02-02-01 – 2014 m. įgyvendinant priemonę buvo nuspręsta vykdyti veiklas skirtas smurto artimoje aplinkoje prevencijai ir finansuoti projektus skirtus akcijai „16 dienų be smurto“. Į šios akcijos veiklas 2014 m. tiesiogiai ar netiesiogiai įtrauktų projektų dalyvių skaičius – 303414. Kriterijus R-04-02-02-02 – rodiklio reikšmė mažesnė, nei planuota, nes ne visi asmenys, kurių duomenys buvo perduoti specializuotos pagalbos centrams priėmė siūlomą pagalbą. Kriterijus P-04-02-01-01-01 – rodiklio reikšmė mažesnė, nei planuota, nes nebuvo įvykdytas planuotas papildomas kvietimas. Kriterijus P-04-02-01-01-03 – rodiklio reikšmė didesnė, nei planuota, nes daugiau asmenų kreipėsi dėl kompensacijų. Kriterijus P-04-02-01-01-04 – rodiklio reikšmė didesnė, nei planuota, nes investicinio projekto įgyvendinimui buvo skirta papildomų lėšų. Kriterijus P-04-02-01-01-05 – rodiklio reikšmė didesnė, nei planuota, todėl, kad Migracijos departamentas daugiau asmenų suteikė prieglobstį LT, tai daugiau asmenų suteikta parama savivaldybėse. Kriterijus P-04-02-01-01-06 – rodiklio reikšmė didesnė, nei planuota, nes Migracijos departamentas prie VRM suteikė daugiau asmenų pabėgėlio statusą. Kriterijus P-04-02-01-01-10 – rodiklio reikšmė mažesnė, nei planuota, nes buvo suorganizuotas vienas didesnis renginys, tam skiriant visus skirtus asignavimus. Kriterijus P-04-02-01-01-11– rodiklio reikšmė didesnė, nei planuota, nes daugiau organizacijų pateikė paraiškų, kurios atitiko reikalavimus ir komisija daugiau atrinko paraiškų. Kriterijus P-04-02-02-01-01 – rodiklio reikšmė didesnė, nei planuota, nes vadovaujantis projektų, skirtų akcijai „16 dienų be smurto“ vykdyti, atrankos konkurso organizavimo nuostatais buvo patvirtintas 45 projektų, atitikusių nuostatuose keliamus reikalavimus finansavimas. Kriterijus P-04-02-02-01-02 – Lietuvos organizacijos nepateikė ES projektą. Kriterijus P-04-02-02-01-04 – rodiklio reikšmė didesnė, nei planuota, nes Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 9 str. pakeitimu reglamentuota nuostata, kad policija SPC perduoda visus smurto artimoje aplinkoje atvejus, todėl padaugėjo asmenų, gaunančių pagalbą.


Asignavimai




litų


procentais

Iš viso asignavimų programai 41793,1* 40062,1* 95,9


1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas: 41793,1* 40062,1* 95,9

1.2. ES ir kitos tarptautinės paramos lėšos 35600,0* 33907,0* 95,2

1.3. tikslinės paskirties lėšos ir pajamų įmokos 1573,1* 1564,8* 99,5


– – –


4.3. programa ,,Europos pabėgėlių fondo programa“ Programos tikslas – užtikrinti, kad valstybėje narėje būtų sudarytos sąlygos

prieglobsčio prašytojų pri ėmimo sąlygų gerinimui ir prieglobsčio procedūrų tobulinimui; asmenų, kuri ų buvimas valstybėje narėje yra ilgalaikio ar nuolatinio pobūdžio integracijos skatinimui; valstybės narės gebėjimų vertinti nacionalinę prieglobsčio politik ą plėtojimui bei praktiniam bendradarbiavimui su kitomis valstybėmis narėmis skatinimui

Priemonė – kurti priėmimo sąlygų ar prieglobsčio procedūrų infrastruktūrą, teikiant

socialines paslaugas, skatinant užimtumą; didinant programą administruojančių institucijų administracinius gebėjimus

Europos pabėgėlių fondo (toliau – EPF) programa įgyvendinama metinėmis programomis.

73

2014 m. baigti įgyvendinti 6 EPF 2012 metų programos projektai: Vilniaus Arkivyskupijos „Carito“, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos, Pabėgėlių priėmimo centro 2 projektai, Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2 projektai, kuriems yra skirta 2410,1 tūkst. litų projektų veikloms įgyvendinti. 2014 m. taip pat pradėti įgyvendinti paskutinės 2008–2013 metų finansinės perspektyvos 5 EPF 2013 metų programos projektai: Vilniaus Arkivyskupijos „Carito“, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos, Pabėgėlių priėmimo centro, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2 projektai, kuriems skirta 2437,7 tūkst. litų projektų veikloms įgyvendinti.

2014 m. projektų, įgyvendinančių EPF 2012–2013 metų programas, veiklomis prieglobsčio prašytojams buvo teikiama humanitarinė, medicininė pagalba, antrinės teisinės, netradicinių kalbų vertimo paslaugos vykdant prieglobsčio suteikimo procedūras, organizuojami lietuvių kalbos, IT kursai, informaciniai susitikimai su įvairių institucijų specialistais, vaikų užimtumas. Buvo toliau plėtojama prieglobsčio prašytojų centro „Kultūrų įkalnė“ Pabradėje veikla. Siekiant suteikti žinias apie šalį, kurioje tikimasi gauti prieglobstį, buvo organizuojamos pažintinės išvykos bei socialiniai renginiai kartu su vietos bendruomene. Prieglobstį gavusiems užsieniečiams buvo teikiama socialinė, materialinė pagalba; asmens sveikatos priežiūros paslaugos, teisinės, psichologo konsultacijos; konsultacijos būsto, pragyvenimo lėšų ir integracijos į darbo rinką klausimais; profesinio orientavimo bei kompiuterinio raštingumo užsiėmimai, organizuojami LR Konstitucijos pagrindų mokymai savivaldybėse. Buvo rengiamos pažymos apie prieglobsčio prašytojų kilmės šalis pasinaudojant informacine sistema; parengta darbo su pažeidžiamais prieglobsčio prašytojais metodika.

EPF 2012–2013 metų programų finansuojamuose projektuose 2014 m. dalyvavo daugiau nei 500 prieglobstį gavusių užsieniečių ir daugiau nei 900 prieglobsčio prašytojų.

Priemonė – užtikrinti tinkamą Europos socialinio fondo agentūros, kaip įgyvendinančios institucijos, atsakingos už Europos pabėgėlių fondo programos projektų administravimą, finansavimą

2014 m. Europos socialinio fondo agentūros, kaip įgaliotos institucijos, atsakingos už Europos pabėgėlių fondo programos projektų administravimą, atlikti darbai:

įvertinta 6 paraiškos; atlikta 7 projektų patikros vietose; administruojama 11 projektų; patikrinta 42 mokėjimo prašymai; surengti 2 bendri metinių 2013 m. EPF ir EIF programų mokymai projektams, kuriuose

dalyvavo 17 dalyvių.



įvykdymas proc.

Rezultato:

Paramą priėmimo sąlygoms gerinti, socialinei integracijai ir praktiniam bendradarbiavimui skatinti gavusių asmenų skaičius R-04-03-01-01 700

1539 219,9

Produkto: Remiamų projektų, skirtų pabėgėlių bei prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygoms gerinti, socialinei integracijai, praktiniam bendradarbiavimui bei institucijų administraciniams gebėjimams stiprinti, skaičius P-04-03-01-01-01 11 11 100,0

Kriterijus R-04-03-01-01– rodiklio reikšmė viršyta, nes projektų vykdytojai į projektų veiklas įsitraukė daugiau tikslinės grupės atstovų nei buvo numatyta projektų įgyvendinimo pradžioje.

74


Asignavimai




litų


procentais





708,0 616,4 87,1




– – –

4.57. programa „Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai programa“

Programos tikslas – gerinti teisėtai Lietuvoje gyvenančių trečiųjų šalių piliečių, kurie priklauso skirtingoms kultūrin ėms, religinėms, kalbinėms ir etninėms grupėms, integracijos sąlygas

Priemonė – parengti trečiųjų šalių piliečiams informacijos rinkinius, organizuoti supažindinimo su Lietuvos visuomene kursus, vykdyti tarpkultūrin į mokymą, švietimo ir sąmoningumo ugdymo kampanijas, darbuotojų mokymą viešųjų ir privačiųjų paslaugų sektoriuose ir pan.

Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai (toliau – EIF) programa įgyvendinama metinėmis programomis.

Per 2014 metus buvo įgyvendinama 20 projektų, skirtų trečiųjų šalių piliečių integracijai. Buvo įgyvendinama ir pabaigta įgyvendinti 10 projektų, finansuojamų EIF 2012 m. programos lėšomis, taip pat 2014 metais buvo skirta parama ir įgyvendinama EIF 2013 m. programos 10 projektų, kurių dauguma bus baigti įgyvendinti iki 2015 m. birželio 30 d.

Į 2014 metais vykdomų projektų veiklas buvo įtraukta daugiau nei 1,4 tūkst. trečiųjų šalių piliečių, kuriems suteiktos įvairios socialinės paslaugos jų integracijai visuomenėje. Projektuose taip pat dalyvavo daugiau nei 2,5 tūkst. Lietuvos visuomenės atstovų. Šių projektų metu trečiųjų šalių piliečių integracija skatinama vykdant trečiųjų šalių piliečių informavimo ir konsultavimo centrų veiklą, organizuojant jiems lietuvių kalbos ir supažindinimo su Lietuvos visuomene kursus, vykdant švietimo ir sąmoningumo ugdymo kampanijas plačiajai visuomenei, vykdant tarpkultūrinį mokymą specialistams, taip pat vykdant su trečiųjų šalių piliečių integracijos sritimi susijusius tyrimus ir pan. Įgyvendinant minėtus projektus teikiama socialinė, psichologinė ir teisinė pagalba trečiųjų šalių piliečiams.

Priemonė – užtikrinti tinkamą Europos socialinio fondo agentūros, kaip įgyvendinančios institucijos, atsakingos už Europos trečiųjų šalių piliečių integracijai programos projektų administravimą, finansavimą

2014 m. Europos socialinio fondo agentūros, kaip įgaliotos institucijos, atsakingos už Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai programos projektų administravimą, buvo atlikti darbai:

įvertinta 20 paraiškų; atlikta 11 projektų patikrų vietose; administruojama 21 projektas; patikrinta 68 mokėjimo prašymai;

75

surengti 2 bendri metinių 2013 m. EPF ir EIF programų mokymai projektams, kuriuose dalyvavo 17 dalyvių.



kriterijaus kodas Metinis planas

Įvykdyta Metinio plano įvykdymas

proc.

Rezultato:

Trečiųjų šalių piliečių, kuriems suteiktos įvairios socialinės paslaugos jų integracijai visuomenėje, skaičius R-04-57-01-01 700 1432 204,6

Produkto:

Paremtų projektų, skirtų trečiųjų šalių piliečių integracijai visuomenėje skatinti, skaičius P-04-57-01-01-01 20 21 105,0

Kriterijai R-04-57-01-01 bei P-04-57-01-01-01 – rodikli ų didesnes reikšmes, nei planuota, lėmė tai, kad projektų vykdytojai į projektų veiklas įsitraukė daugiau tikslinės grupės atstovų nei buvo numatyta projektų įgyvendinimo pradžioje


Asignavimai




litų


procentais





900,0 880,6 97,8




– – –

Penktasis strateginis tikslas – siekti bendruomenių ir nevyriausybinių

organizacijų partnerystės su valstybės ir savivaldybių institucijomis, jų plėtros ir aktyvaus dalyvavimo socialinėje veikloje

Penktojo strateginio tikslo įgyvendinimas. 2014 m. buvo vykdomos Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių plėtros 2014–2016 m. veiksmų plano priemonės, skirtos NVO ir bendruomenių raidos stebėsenai, šių organizacijų gebėjimų verslumo ir socialinės veiklos srityse ugdymui, jų instituciniam stiprinimui, NVO ir valdžios bendradarbiavimo plėtojimui, informacijos apie NVO ir bendruomenių veiklą sklaidai, įgyvendinama Vietos bendruomenių savivaldos 2013–2015 metų programa, skirta bendruomenių visoje Lietuvoje skatinimui aktyviai dalyvauti priimant

76

sprendimus dėl lėšų panaudojimo, tenkinant bendruomenių viešuosius poreikius, konkurso būdu remiama vyresnio amžiaus žmonėms atstovaujančių nevyriausybinių organizacijų ir nuo sausio 11–13 d. įvykių nukentėjusių asociacijų veikla.

EFEKTO VERTINIMO KRITERIJ Ų 2014 M.



Įvykdymo procentas

Efekto: Nevyriausybinių organizacijų veikloje dalyvaujančių gyventojų dalis (proc.)

E-05-01

11

8,9

80,9

Kriterijus E-05-01 – rodiklio reikšmė mažesnė, nei buvo planuota, nes dauguma programos priemonių buvo įgyvendinamos nuo 2014 m. liepos mėn. ir jų poveikis neatsispindėjo rodiklio reikšmėje.

5.2. programa „Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių plėtra“ Programos tikslas – plėtoti bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų veiklą Priemonė – remti vyresnio amžiaus žmonėms atstovaujančių nevyriausybinių organizacijų

veiklą 2014 m. įgyvendinant šią priemonę konkurso būdu finansuota iš dalies 5 vyresnio amžiaus

žmonėms atstovaujančios organizacijos: Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga (toliau – LPKTS), Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universitetas (toliau – MČTAU), Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacija (toliau – LPŽA), Lietuvos pensininkų sąjunga „Bočiai“ (toliau – LPS ,,Bočiai“), Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrija (toliau – LPKTB).

Nevyriausybinės organizacijos, naudodamos skirtas valstybės biudžeto lėšas ir siekdamos įgyvendinti Nacionalinės gyventojų senėjimo pasekmių įveikimo strategijos pagrindinius uždavinius, organizavo bei užtikrino savo teritorinių skyrių ir padalinių veiklų išlaidų kompensavimą, vyresnio amžiaus žmonės aktyviai dalyvavo visuomeniniame gyvenime, įvairiose šalies ir savivaldybių lygmens konsultacijose priimant jiems svarbius sprendimus, savo veikla prisidėjo įgyvendinant strategiją.

77

2014 metais vyresnio amžiaus žmonėms atstovaujančių nevyriausybinių organizacijų veiklos rėmimo projekto veiklos rūšis skaičius bei organizuotų renginių skaičius

2014 m. nevyriausybinės organizacijos surengė 1933 renginius įvairiuose šalies miestuose ir

rajonuose. Vykdydamos projektus ir įgyvendindamos savo tikslus socialinėje veikloje, organizacijos siekė, kad vyresnio amžiaus žmonės aktyviau dalyvautų savo bendruomenės kultūriniame bei politiniame gyvenime, prisidėjo prie vyresnio amžiaus žmonių teigiamą įvaizdžio formavimo. Vykdydamos kultūrinę veiklą, organizacijos skatino chorų bei ansamblių veiklą, rengė koncertus, išvykas, skatino bendruomenės narius dalyvauti šventėse, organizavo ir visokeriopai rėmė tremties ir rezistencijos muziejų veiklą. Dauguma projektų vykdytojų aktyviai palaikė ryšius su tautiečiais užsienyje.

Įgyvendindami savo tikslą tautinėje, patriotinėje ir švietėjiškoje veikloje, siekė atkurti 1939–1991 m. okupacijų istorinę tiesą apie pasipriešinimą, įamžinti laisvės kovotojų ir tremtinių atminimą, kartu skelbė žinias apie okupantų padarytus nusikaltimus, apie Lietuvos pasipriešinimo istoriją ir perduoda jas jaunajai karta. Aktyviai palaikė ryšius su tautiečiais, gyvenančiais užsienyje, pagal galimybę padėjo jiems išlaikyti lietuvybę.

Priemonė – remti nuo sausio 11–13 d. įvykių nukentėjusiųjų asociacijų veiklą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kanclerio 2014 m. kovo 17 d. potvarkiu Nr. A3-34

„Dėl nevyriausybinių organizacijų, vienijančių Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjus ir kitus nukentėjusius nuo sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSSR agresijos asmenis, projektų finansavimo 2014 m.“, 2014 m. valstybės biudžeto lėšos projektinei veiklai įgyvendinti buvo skirtos trims organizacijoms:

asociacijai „Lietuvos nepriklausomybės gynimo Sausio 13-osios brolija“, asociacijai „Sausio 13-osios nukentėjusiųjų draugija“, asociacijos „Lietuvos nepriklausomybės gynėjų Sausio 13-osios brolija“ Panevėžio

krašto skyriui. Projektų vykdytojai, siekdami užsibrėžtų tikslų ir vykdydami numatytas veiklas, organizavo

įvairius pilietinius bei kultūrinius renginius, teikė savanorišką savitarpio pagalbą, viešino projektines

384

158

776

231

134

174

4

72 IŠ VISO 1933 renginiai

Leidybinė veikla

Dalyvavimas tarptautiniuose renginiuose

Savanoriška pagalba vienišiems ir į krizinę situaciją patekusiems vyresnio amžiaus žmonėms

Respublikinių ir vietinių konferencijų, suvažiavimų ir seminarų organizavimas

Vyresnio amžiaus žmonių ir kitų kartų bendravimo programų sudarymas ir įgyvendinimas

Respublikinių ir vietinių kultūrinių renginių organizavimas

Meno kolektyvų ir klubų išlaikymas

Teritorinių skyrių veiklos rėmimas

78

veiklas, teikdami informaciją žiniasklaidai, internetinėse svetainėse, renginių ir susitikimų su visuomene metu.

Asociacijos „Lietuvos Nepriklausomybės gynimo Sausio 13-osios brolija“ (toliau – Brolija) pagrindiniai veiklos tikslai – puoselėti ir platinti Lietuvos nepriklausomybės ir valstybingumo idėją, kelti Lietuvos gyventojų dvasingumą, dorą, kultūrą, plėtoti demokratines tradicijas ir tautinę bei valstybinę Lietuvos žmonių savimonę. Brolija įgyvendino 38 veiklas.

Asociacijos „Sausio 13-osios nukentėjusiųjų draugija“ (toliau – Draugija) veiklos tikslas – tautinė, patriotinė, švietėjiška, socialinė bei kultūrinė veikla. Draugija atstovauja Lietuvos piliečiams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, siekiantiems išsaugoti ir įtvirtinti Lietuvos nepriklausomybės idėją, plėtoti demokratines valstybingumo tradicijas. Draugija per ataskaitinį laikotarpį įgyvendino 259 veiklas.

Asociacijos „Lietuvos nepriklausomybės gynėjų Sausio 13-osios brolijos Panevėžio krašto skyrius“ (toliau – Panevėžio brolija) pagrindiniai veiklos tikslai pagerinti nukentėjusių nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos ir kitų skurstančių, patekusių į krizinę situaciją žmonių, pragyvenimo lygį, pagerinti finansinę padėtį, suteikti jiems moralinę, dvasinę pagalbą. Panevėžio brolija per ataskaitinį laikotarpį įgyvendino 48 veiklas.

Veiklų įgyvendinimui Projektų vykdytojai per atsiskaitomą laikotarpį panaudojo 34,1 tūkst. litų ir įgyvendindami veiklas suorganizavo 381 renginį.

Priemonė – įgyvendinti Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių plėtros programos priemones

Įgyvendinant Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių plėtros programą Socialinės apsaugos ir darbo ministrės 2014 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. A1-179 „Dėl Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių plėtros 2014–2016 metų veiksmų plano patvirtinimo“ patvirtintas Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių plėtros 2014–2016 metų veiksmų planas.

Įgyvendinant šį planą 2014 m. buvo vykdomos 6 priemonės. Atlikti nevyriausybinio sektoriaus raidos tyrimą. Siekiant ištirti nevyriausybinių organizacijų

finansinio savarankiškumo laipsnį ir suformuluoti atitinkamas rekomendacijas, išanalizuoti su nevyriausybiniu sektoriumi susijusių atliktų tyrimų pobūdį ir apimtis, buvo atliktas 2014 metų nevyriausybinio sektoriaus raidos tyrimas. Išanalizavus nevyriausybinių organizacijų verslumo pobūdį ir apimtis, išskirti tobulinti aspektai, lemiantys didesnį nevyriausybinių organizacijų verslumą, pateiktos atitinkamos išvados ir rekomendacijos nevyriausybinių organizacijų verslumo ir finansinio savarankiškumo didinimui.

Organizuoti teminius mokymus nevyriausybinėms organizacijoms. 2014 m. buvo organizuota apklausa dėl nevyriausybinių organizacijų (įskaitant bendruomenių organizacijas) mokymų verslumo skatinimo, kompetencijų įgijimo socialinės veiklos vystymo srityse paslaugų pirkimo. Pasiūlymas buvo išsiųstas 6 tiekėjams. Su laimėtoju pasirašyta 2014 m. liepos 16 d. sutartis Nr. D4-203. Mokymai įvyko 7 regionuose. Mokymuose dalyvavo 180 dalyvių.

Finansuoti konkurso būdu atrinktų nevyriausybinių organizacijų institucinio stiprinimo projektus. Parengti Nevyriausybinių organizacijų institucinio stiprinimo projektų finansavimo 2014 metais konkurso organizavimo nuostatai ir sudaryta projektų vertinimo ir atrankos komisija. 2014 m. birželio 26 d. buvo paskelbtas projektų finansavimo konkursas. Paraiškas pateikė 127 pareiškėjai. Ministerijos kanclerio 2014 m. rugpjūčio 8 d. potvarkiu Nr. A3-11 patvirtinti 74 finansuojami konkurso būdu atrinkti projektai.

Organizuoti tikslinių grupių diskusijas savivaldybėse dėl nevyriausybinių organizacijų įtraukimo į viešųjų paslaugų teikimą galimybių plėtojimo. 2014 m. buvo organizuotos 3 diskusijos: 2014 m. balandžio 24 d. Kaišiadoryse, 2014 m. spalio 14 d. Kėdainiuose, 2014 m. spalio 22 d. Utenoje.

Organizuoti valdžios institucijų ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimo patirčiai ir plėtojimui aptarti skirtus nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių forumus. 2014 m. buvo organizuoti 4 forumai: 2014 m. balandžio 24 d. Kaišiadoryse, 2014 m. rugpjūčio 23 d. Antalieptėje, 2014 m. spalio 14 d. Kėdainiuose ir 2014 m. gruodžio 12 d. Vilniuje.

Organizuoti renginius (seminarus, konferencijas, akcijas), skirtus gerajai nevyriausybinio sektoriaus patirčiai skleisti, taip pat viešinti nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių

79

problemas bei aktualijas per visuomenės informavimo priemones, akcijas, šventes didinant visuomenės informuotumą apie nevyriausybines organizacijas ir bendruomenes. Buvo įvykdytas viešasis pirkimas – apklausa raštu, kurioje buvo apklausti 3 tiekėjai ir 2014 m. lapkričio 7 d. pasirašyta sutartis su UAB „Menai renginiai“ dėl bendruomenių dienos kultūrinės šventės (renginio) organizavimo paslaugų. 2014 m. lapkričio 28 d. Alytaus sporto ir rekreacijos centre įvyko Bendruomenių dienos kultūrinė šventė, kurioje dalyvavo bendruomenių atstovai iš visos Lietuvos.

2014 m. buvo sukurtos 3 televizijos laidų ciklo „Arčiau mūsų“ laidos. Radijo stotyje „Žinių radijas“ buvo paviešintas 2014 m. lapkričio 28 d. Alytuje vykęs bendruomenėms skirtas renginys.




proc.

Rezultato:

Instituciškai sustiprėjusių nevyriausybinių organizacijų dalis nuo finansuotų nevyriausybinių organizacijų skaičiaus, proc. R-05-02-01-01 30

12 40

Produkto: Iš dalies finansuotų vyresnio amžiaus žmonėms atstovaujančių nevyriausybinių organizacijų skaičius

P-05-02-01-03-01 5

6 120

Iš dalies finansuotų vyresnio amžiaus žmonėms atstovaujančių nevyriausybinių organizacijų surengtų kultūrinių renginių pagyvenusiems žmonėms skaičius P-05-02-01-03-02 200

776 388

Iš dalies finansuotų nuo 1991 m. sausio 11–13 d. įvykių nukentėjusiųjų asmenų asociacijų skaičius

P-05-02-01-03-03 2

3 150

Atlikt ų nevyriausybinio sektoriaus būklės tyrimų skaičius

P-05-02-01-04-01 1

1 100

Ekonominio savarankiškumo, paslaugų plėtojimo ir socialinio verslumo kompetencijas įgijusių nevyriausybinių organizacijų atstovų skaičius P-05-02-01-04-02 180

180 100

Surengtų diskusijų dėl nevyriausybinių organizacijų įtraukimo į viešųjų paslaugų teikimą galimybių plėtojimo, savivaldybėse skaičius P-05-02-01-04-03 5

3 60

Kriterijus R-05-02-01-01 – rodiklio reikšmė mažesnė, nei buvo planuota, nes užsitęsus konkurso paskelbimo terminui vidutinė projektų vykdymo trukmė buvo 3,5 mėnesio ir ne visi projektai buvo finansuoti 100 proc. prašomos sumos, tad pasiekti projekte iškeltus tikslus ne visiems pareiškėjams pavyko. Kriterijus P-05-02-01-03-01 – rodiklio reikšmė didesnė, nei buvo planuota, nes konkurso vertinimo ir atrankos komisija pasiūlė finansuoti 6 projektus pateikusias ir konkurso nuostatų reikalavimus atitikusias organizacijas. Kriterijus P-05-02-01-03-02 – didesnė, nei buvo planuota, rodiklio reikšmė atspindinti aktyvią vyresnio amžiaus žmonių organizacijų veiklą ir gausų jų vykdomų renginių skaičių. Kriterijus P-05-02-01-03-03 – rodiklio reikšmė didesnė, nei buvo planuota, nes konkurso vertinimo ir atrankos komisija pasiūlė finansuoti 3 projektus pateikusias ir konkurso nuostatų reikalavimus atitikusias organizacijas.

80


Asignavimai




litų


procentais





– – –




– – –

5.3. „Vietos bendruomenių savivaldos programa“ Programos tikslas – skatinti vietos bendruomenių savivaldą ir savarankiškumą,

tenkinant vietos bendruomenių viešuosius poreikius, stiprinti bendruomenių sutelktumą ir tarpusavio pasitikėjim ą bei didinti bendruomenės narių atsakomybę už jų bendruomenėse sprendžiamus klausimus

Priemonė – įgyvendinti Vietos bendruomenių savivaldos 2014 metų programos priemones 2014 m. programai įgyvendinti iš valstybės biudžeto buvo skirta 8000,0 tūkst. litų. Šie

asignavimai paskirstyti savivaldybėms pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktus duomenis apie dirbančiųjų ir mokančiųjų gyventojų pajamų mokestį žmonių skaičių savivaldybėse.

Vietos bendruomenių savivaldos programa buvo siekiama aktyvinti bendruomenių dalyvavimą priimant sprendimus dėl vietos bendruomenių viešųjų poreikių tenkinimo socialinėje, kultūrinėje, švietėjiškoje ir kitose veiklose. Pagal programą buvo galima finansuoti veiklas, gerinančias vietos bendruomenių gyvenimo kokybę, t. y. viešųjų erdvių ir aplinkos, vaikų ir jaunimo užimtumą, sporto ir sveikatinimo, kultūrinę ir švietėjišką veiklas bei kitas vietos bendruomenių viešuosius poreikius tenkinančias veiklas.

Savivaldybių administracijų pateiktais duomenimis, 2014 metais įgyvendinant Vietos bendruomenių savivaldos programą dalyvavo 548 seniūnijos, priimta 2518 vietos bendruomenių tarybų (toliau – VBT) sprendimų dėl viešuosius vietos bendruomenių poreikius tenkinančių veiklų: viešųjų erdvių ir aplinkos kokybės gerinimo, vietos bendruomenių sutelktumo ir bendruomeninės veiklos stiprinimo; kultūrinės ir švietėjiškos veiklos rėmimo; vaikų žaidimo, krepšinio aikštelių, lauko treniruoklių įrengimo, įvairaus sportinio inventoriaus įsigijimo. Iš 2518 VBT sprendimų iki 2014 m. pabaigos įgyvendinta 2510 sprendimų. Per 2014 m. savivaldybės, įgyvendindamos VBT sprendimus, panaudojo 7972,9 tūkst. litų.

81


Vertinimo kriterijus Vertinimo kriterijaus kodas

Metinis planas Įvykdyta Metinio plano įvykdymas

proc.

Rezultato:

Vietos bendruomenių tarybų priimtų sprendimų dėl finansuojamų veiklų, įgyvendinant Vietos bendruomenių savivaldos programos priemones, skaičius R-05-03-01-01 2000 2518 125,9

Produkto: Vietos bendruomenių savivaldos programos įgyvendinime dalyvaujančių savivaldybių skaičius P-05-03-01-01-01 60 60 100 Vietos bendruomenių savivaldos programos įgyvendinime dalyvaujančių seniūnijų skaičius P-05-03-01-01-02 550 548 99,6

Kriterijus R-05-02-01-02 – rodiklio reikšmė didesnė, nei buvo planuota, nes finansuojamų veiklų lėšų poreikis buvo mažesnis nei planuota, todėl atsirado galimybė priimti daugiau sprendimų. Kriterijus P-05-02-01-05-02 – rodiklio reikšmė mažesnė, nei buvo planuota, 2014 m. aktualus seniūnijų skaičius buvo mažesnis


Asignavimai




litų


procentais





– – –




– – –

82

Šeštasis strateginis tikslas – įgyvendinti efektyvią socialinės apsaugos ir darbo politik ą

Šeštojo strateginio tikslo įgyvendinimas. 2014 m. įvykdytos visos Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos priemonės, už kurias atsakinga Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.




Įvykdymo procentas

Efekto: Įgyvendintų Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo priemonių, už kurias atsakinga Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, dalis iš viso šių priemonių skaičiaus, procentais

E-06-01

100

94,0

94,0 Valstybinio socialinio draudimo fondo einamųjų metų biudžeto deficito ir BVP santykio mažėjimas, palyginti su ankstesniais metais, procentiniais punktais

E-06-02

0,5

0,19 *

-

Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto įmokos, palyginti su BVP, procentais

E-06-03

7,8

8,13 *

-

Vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio indekso pokyčiai, palyginti su ankstesniais metais, procentais

E-06-04

5,2

4,6 *

-

* išankstiniai duomenys.

6.1. programa „Socialinės apsaugos ir darbo politikos įgyvendinimo administravimas“

Programos tikslas – įgyvendinti ir pl ėtoti socialinės apsaugos ir darbo politiką Priemonė – sudaryti sąlygas ministerijos veiklai Šiai priemonei vykdyti 2014 m. buvo patvirtinta (su vėlesniais patikslinimais) 15731,0 tūkst.

litų, iš jų darbo užmokesčiui – 10170,9 tūkst. litų, turtui įsigyti – 28,0 tūkst. litų. Per 2014 metus panaudota 97,0 procentai arba 15283,8 tūkst. litų asignavimų. Ministerija įsigytų prekių, turto ir suteiktų paslaugų išlaidoms padengti per 2014 metus panaudojo 2066,1 tūkst. litų.

Efektyviai naudojant ir taupant valstybės biudžeto lėšas, per metus sutaupyta 447,2 tūkst. litų lėšų, iš jų darbo užmokesčiui, socialinio draudimo įmokoms ir darbdavio socialinei paramai – 128,0 tūkst. litų, o prekėms, turtui ir paslaugoms – 319,2 tūkst. litų.

Ministerijos uždaviniams įgyvendinti ir numatytoms funkcijoms atlikti 2014 m. gruodžio 31 d. ministerijos etatų sąraše buvo patvirtintos 223 pareigybės, dirbo 209 darbuotojai. Per 2014 metus 94 darbuotojų kvalifikacijos kėlimui panaudota 38,5 tūkst. litų.

Priemonė – vykdyti šviečiamąją veiklą socialiai pažeidžiamoms ir kitoms gyventojų grupėms

2014 m. išplatinti 325 Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos spaudos pranešimai įvairiomis aktualiomis temomis. Buvo vykdomas šios informacijos viešinimas:

apie užimtumo didinimą, jaunimo nedarbo mažinimą, NEET grupės jaunuolių socialinę įtrauktį,

apie Šeimų šventę „Čia visa Lietuva“, apie nedeklaruotą darbą.

Buvo parengtas TV projektas „Geriausių socialinių darbuotojų rinkimai“, kurio finalinis renginys buvo filmuojamas nacionalinėje televizijoje; vykdyta Smurto artimoje aplinkoje prevencijos

83

kampanija bei kampanija apie pensijų kompensavimo pradžią. Parengta „Socialinio pranešimo 2014“ elektroninė versija.

2014 m. buvo išleisti 2 dienraščio priedai „Po socialiniu skėčiu“, kurie išplatinti 80 tūkst. egz. tiražu, juose skaitytojai informuoti apie socialinės apsaugos naujoves, struktūrinę paramą, verslumo ugdymą, savanorystės, įsidarbinimo galimybes, globos įstaigas.

Buvo pasiruošta euro įvedimui: išleisti lankstinukai Brailio raštu akliesiems, skirtukai „Euroliniuotė“ 50 tūkst. egz. tiražu, kurie išplatinti per pavaldžias įstaigas.

2014 m. IV ketvirtį pradėjo veiklą speciali rubrika „Kryptis karjerai“ balsas.lt portale, kur skelbiami straipsniai ir žinutės, videoreportažai apie jaunimo užimtumą, pasiekimus, savanorystę, verslo plėtrą, mokslą. Naudojamasi naujienų agentūrų ELTA, BNS teikiamomis galimybėmis gauti ir skleisti informaciją.

Parengtas ir paskelbtas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos internetinėje svetainėje 2013–2014 metų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos socialinis pranešimas.

2014 m. buvo nuolat viešinama informacija nacionalinėje ir regioninėje žiniasklaidoje, rengiami radijo ir televizijos reportažai, naudojamasi žiniasklaidos monitoringo paslaugomis. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos internetinėje svetainėje nuolat atnaujinama informacija.

Priemonė – vykdyti informacinę šviečiamąją kampaniją apie darbo rinkos pokyčius, darbuotojų užimtumo, integracijos ir mobilumo galimybes

2014 m. darbo rinkos pokyčiai buvo viešinti specialiame priede „Po socialiniu skėčiu“, atlikta gyventojų apklausa apie įsidarbinimą, užimtumo galimybes ir darbo biržos veiklą.

Priemonė – prižiūrėti bei atnaujinti kompiuterius darbo vietose, informacinės sistemos posistemes, organizuoti darbuotojams mokymus

2014 metais ministerijoje buvo atnaujintos 62 kompiuterinės darbo vietos bei atnaujinta 102 kompiuterinių darbo vietų programinė įranga.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kompiuterizuota informacinė sistema (SAMKIS) ministerijoje dirbo stabiliai ir be didelių sutrikimų.

Priemonė – vykdyti strateginės partnerystės su savivaldybėmis informacinės sistemos priežiūrą

Įgyvendinant projektą ,,Elektroninių paslaugų sukūrimas socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (projekto kodas VP2-3.1-IVPK-01-V-02-013), 2014 m. gruodžio 22 d. Socialinės paramos šeimai informacinė sistema savalaikiai buvo pritaikyta euro įvedimui.

Priemonė – rengti seminarus, konferencijas, vykdyti kitą veiklą 2014 m. dalyvauta Tarptautinės darbo organizacijos (toliau – TDO) Valdymo tarybos 320-oje

sesijoje kovo mėnesį, 321-oje sesijoje birželio mėnesį bei 322-oje sesijoje spalio mėnesį ir kasmetinėje Tarptautinės darbo konferencijos 103-oje sesijoje, kuri vyko gegužės mėnesį Ženevoje, Šveicarijoje.

Lietuva teikė ataskaitą dėl neratifikuotos Konvencijos dėl kaimo darbuotojų organizacijų, 1975 (Nr. 141) ir Rekomendacijos dėl kaimo darbuotojų organizacijų, 1975 (Nr. 149).

2014 m. buvo parengtos ir pateiktos Tarptautiniam darbo biurui ataskaitos apie Lietuvos ratifikuotų TDO Konvencijų Nr. 81, Nr. 87, Nr. 88, Nr. 98, Nr. 127, Nr. 135, Nr. 154, Nr. 159 ir Nr. 181 įgyvendinimą.

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos „XIII. Transportas“ dalies 263 priemonę „Išanalizuoti Lietuvai svarbias Tarptautinės darbo organizacijos konvencijas ir pateikti siūlymus dėl jų ratifikavimo tikslingumo“, 2014 m. buvo vykdomas tolimesnis TDO konvencijų dėl darbo dokuose, dėl dokininkų darbų saugos ir sveikatos ir dėl žvejų darbo ratifikavimo tikslingumo vertinimas. Klausimas dėl šių konvencijų ratifikavimo ir galimų išimčių bus toliau derinamas su suinteresuotomis institucijomis ir socialiniais partneriais.

2014 m. rugpjūčio 20 d. Lietuvoje įsigaliojo TDO Darbo jūrų laivyboje konvencija. 2014 m. rugsėjo 17–18 dienomis Vilniuje vyko Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

organizuota tarptautinė konferencija „Kaip užtikrinti įteisinto darbo patrauklumą“ (angl. How to make formal work attractive), kurioje dalyvavo ir TDO ekspertai ir generalinis direktorius Guy‘us Ryderis. Konferencijoje siekta aptarti neformalaus darbo klausimus, pasikeisti informacija ir gerąja praktika,

84

politikos metodais ir priemonėmis, kurias įgyvendino valdžios institucijos, siekdamos spręsti neformalaus darbo problemą.

Priemonė – konkurso būdu vykdyti tyrimus konkrečiose socialinės apsaugos ir darbo srityse 2014 m. buvo atlikti du tyrimai. Siekiant įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 223/2014

dėl Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo (toliau – Fondas) 16 straipsnio nuostatas, kuriose numatyta, kad valstybės narė privalo atlikti išankstinį veiksmų programos vertimą (ex ante) ir už išankstinį vertinimo atlikimą atsako už veiksmų programos parengimą atsakinga institucija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu buvo atliktas tyrimas „Europos pagalbos fondo labiausiai skurstantiems asmenims fondo 2014–2020 m. veiksmų programos projekto išankstinis (ex ante) vertinimas“.

Atliekant šį tyrimą, buvo siekiama nustatyti: indėlio siekiant Europos Sąjungos tikslo iki 2020 m. žmonių, kuriems gresia skurdas ar

socialinė atskirtis Bendrijoje, skaičių sumažinti bent 20 mln., atsižvelgiant į materialinio nepritekliaus problemą, kurią pasirinkta spręsti ir nacionalines aplinkybes, susijusias su skurdu, socialine atskirtimi ir materialiniu nepritekliumi,

siūlomos veiksmų programos vidaus nuoseklumą ir jos ryšį su kitomis susijusiomis finansinėmis priemonėmis ir kt.

Tyrimą atliko UAB „PPMI GROUP“ kartu su partneriu VšĮ „Viešosios politikos ir vadybos institutu“. Tyrimo rezultatai buvo pristatyti Europos Komisijai teikiant jai derinti Fondo veiksmų programos projektą.

Siekiant atlikti analizę socialinės globos namuose ir nustatyti socialinės globos paslaugų sudėtį bei lėšų poreikį tikslinėms gyventojų grupėms, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu buvo atliktas tyrimas „Vieningo išlaidų dydžio nustatymas per mėnesį vienam asmeniui, gaunančiam ilgalaikę socialinę globą socialinės globos namuose, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija“.

Atliekant šį tyrimą, buvo siekiama: nustatyti tiesiogiai ir netiesiogiai teikiamų paslaugų išlaidų dydžius pagal atskiras

gyventojų ir globos namų grupes, atlikti lyginamąją analizę, nustatyti ir pateikti siūlymus dėl vieningo išlaidų dydžio per mėnesį vienam asmeniui,

gaunančiam ilgalaikę socialinę globą, parengti šių išlaidų dydžio apskaičiavimo metodiką

Tyrimą atliko UAB „Eurointegracijos projektai“. Tyrimo rezultatai bus naudojami kasmet, analizuojant ir nustatant valstybės biudžeto maksimalius asignavimus globos namams bei derinant socialinės globos kainas, siekiant, kad skirtinguose globos namuose būtų užtikrinamas vienodai kokybiškų ilgalaikės socialinės globos paslaugų teikimas

Priemonė – informuoti suinteresuotas visuomenės grupes apie ministerijos kompetencijai priklausančių 2007–2013 metų veiksmų programų priemonių įgyvendinimo eigą ir aktualijas bei viešinti ES struktūrinės paramos teikiamas galimybes bei naudą Lietuvai, skleisti gerąją patirtį, formuoti teigiamą nuomonę apie ES paramą

Įgyvendinant šią priemonę 2014 m. buvo vykdomi šie darbai: parengti ir transliuoti per televizijos kanalus 13 vaizdo reportažų, transliuoti ir kartojami radijo reportažai, išspausdinta 18 straipsnių nacionalinėje ir regioninėje spaudoje, suorganizuotas viešasis pirkimas dėl specialaus priedo prie laikraščio parengimo ir

platinimo paslaugų pirkimo, kurio pagrindu 2014 m. rugpjūčio 19 d. pasirašyta su UAB „Respublikos leidiniai“ sutartis dėl specialaus priedo prie laikraščio parengimo ir platinimo paslaugų,

suorganizuotas viešasis pirkimas dėl informacinių televizijos laidų ciklo sukūrimo, transliavimo ir viešinimo paslaugų pirkimo,

suorganizuotas viešasis pirkimas dėl renginių apie Europos Sąjungos struktūrinę paramą organizavimo paslaugų pirkimo,

85

suorganizuotas viešasis pirkimas dėl elektroninės skilties apie socialinę apsaugą ir darbą sukūrimo, integravimo ir palaikymo jau egzistuojančioje interneto naujienų svetainėje paslaugų pirkimo.

suorganizuotas viešasis pirkimas dėl elektroninio sprendimo, skirto Jaunimo garantijų iniciatyvai (toliau – JGI) ir jos principais vykdomiems projektams viešinti, sukūrimo ir priežiūros paslaugų pirkimo.

sukurtos ir Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių miestų viešajame transporte esančiuose reklaminiuose ekranuose transliuotos 2 (dvi) 20 sekundžių trukmės 4 minučių transliavimo intensyvumu vaizdo reklamos „Atrask ką veikti – savanoriauk“ ir „Pasitikėk savimi“ apie užimtumo galimybes jaunimui, finansuojamas ESF lėšomis.

įsigytos viešinimo reprezentacinės prekės, atvirlaiškiai su 2007–2013 m. struktūrinės paramos ženklu ir išdalintos tikslinėms grupėms.

Šių viešinimo ir informavimo priemonių dėka informuotos tikslinės grupės apie 2007–2013 m. laikotarpiu įgyvendinamus ir įgyvendintus iš Europos Sąjungos fondų lėšų bendrai finansuojamu-s projektus, pasiektus rezultatus, akcentuojant ES lėšų naudą žmogui ir bendruomenei, sukurtą pridėtinę vertę, ir informuoti pareiškėjai ir projektų vykdytojai apie galimybes gauti ES struktūrinę paramą.

Priemonė – įgyvendinti Europos socialinio fondo agentūros informavimo ir viešinimo priemones

Įgyvendinant šią priemonę 2014 m. Europos socialinio fondo (toliau – ESF) agentūra atliko šiuos darbus:

suorganizuoti 12 renginių pareiškėjams ir projektų vykdytojams, iš kurių 6 renginiai buvo vertinti balais. Vertinimo vidurkis siekė 4,5 balo iš 5 galimų.

atlikti www.esf.lt svetainės atnaujinimo darbai, parengti ir išleisti 4 nauji „ESF naujienos“ laikraščio numeriai Nr.15-18. Parengta ir

išleista metodinė medžiaga pareiškėjams, projektų vykdytojams aktualiomis temomis bei informaciniai leidiniai visuomenei,

sukurtas video laidų „ESF naujienos“ ciklas: pagamintos ir išplatintos 6 laidos, sukurtas vaizdo reportažas apie ESF investicijų rezultatus ir ateities perspektyvas, sukurtas ir išplatintas sveikinimas Europos dienos proga, įgyvendinta viešųjų ryšių akcija regionuose, vykdomas ESF žinomumo didinimo jaunimo tarpe projektas „ESF akademija“: � įgyvendinta II semestro programa: parengtos 3 interaktyvios paskaitos, 3 tarpinės

užduotys, surengti žinių patikrinimo testai, užpildytas ir palaikomas gerų darbų žemėlapis; suorganizuotas mokslo metų pabaigos renginys, išleistas leidinys „Europos socialinio fondo pasakos“,

� įgyvendinta I 2014–2015 m. ESF Akademijos semestro programa. Parengtas video kvietimas dalyvauti ESF Akademijos veiklose, parengtos 3 paskaitos, 3 tarpinės užduotys, palaikytas gerų darbų žemėlapis, suorganizuotas I semestro pabaigos renginys. Išsiųsti kvietimai dalyvauti, atlikta dalyvių registracija, dalyviai supažindinti su ESF Akademijos veikla ir tikslais,

suorganizuoti ESF finansuojamų projektų dalyvių sėkmės istorijų viešinimo kompanija. Viešinimo kampanija apėmė: konkurso organizavimą, konkurso rezultatų viešinimą, konkurso dalyvių apdovanojimus,

suorganizuota ESF Projektų reklamos kampanija 5-iuose Lietuvos miestuose (reklama viešojo transporto laukimo stotelėse),

įsigytos ir tikslinėms grupėms išdalintos vaizdinio poveikio priemonės. Priemonė – užtikrinti tinkamą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kaip atsakingos

už Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos ir Žmogiškųjų išteklių plėtros ir Sanglaudos skatinimo veiksmų programų 23 priemonių įgyvendinimą

2014 m. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija administravo 25 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros ir Sanglaudos skatinimo veiksmų programų priemones už 2141500,0 tūkst. litų:

86

rengia finansavimo sąlygų aprašus, skelbia konkursus, sudaro valstybės projektų sąrašus, priima sprendimus dėl finansavimo, administruoja projektų finansavimo ir administravimo sutartis. Nuo 2007 m. pradžios administruojama 800 sutarčių už 2158600,0 tūkst. litų. Per 2014 m. iš valstybės biudžeto projektų vykdytojams išmokėta 213300,0 tūkst. litų, pripažinta deklaruotinomis EK – 208,900,0 tūkst. litų Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto lėšų.

Priemonė – užtikrinti tinkamą Europos socialinio fondo agentūros, kaip įgyvendinančiosios institucijos, atsakingos už 2007–2013 metų Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos priemonių projektų administravimą, finansavimą

Europos socialinio fondo (toliau – ESF) agentūra 2014 metais atliko 714 patikrų vietoje, administravo 1035 projektus, kurių vertė siekė 1996580,0 tūkst. litų, patikrino 4276 mokėjimo prašymus; deklaruotinų ESF 2007–2013 m. lėšų suma – 26901000,0 tūkst. litų.

Priemonė – įgyvendinti pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai programas, apibendrinti Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai rezultatus pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kompetenciją

2014 m. bendradarbiaujant su Užsienio reikalų ministerija buvo parengtos Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos tarybai ataskaitos.

Lietuvos nuolatinėje atstovybėje ES Briuselyje (Belgija) išlaikytas socialinės apsaugos ir darbo atašė etatas.

Priemonė – ministerijos darbuotojams pasirengti pirmininkauti Europos Sąjungos Taryboje 2013 metais

2014 m. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje buvo surengti 2 renginiai: pirmininkavimo Europos Sąjungos Taryboje 2013 metais rezultatus apibendrinantis

renginys, Lietuvos narystės Europos Sąjungos 10-mečio pažymėjimo renginys.

Priemonė – vykdyti teisės derinimo priemones bei „Acquis“ įgyvendinimo priemones 2014 m. dalyvauta Šiaurės ir Baltijos šalių koordinacinio komiteto veikloje. Buvo

organizuotas seminaras „Komandiruotų darbuotojų teisių apsauga: nacionalinių institucijų vaidmuo ir teisinės galimybės“.

Priemonė – remti vyriausybinių ir nevyriausybinių organizacijų dalyvavimą Bendrijos programoje „Progress“ skiriant lėšas bendrajam finansavimui užtikrinti

2014 m. finansavimas buvo skirtas 2 Bendrijos programos „Progress“ projektams: „Socialinės apsaugos sistemos prognozavimo modelio LSIM, jau naudojamo pensijų

politikos sprendimų priėmimui, modifikavimas“, „Ly čių skirtumo ekonominių sprendimų priėmime mažinimas Lietuvoje“.

Priemonė – įgyvendinti naujus Europos Sąjungos sistemų koordinavimo reglamentus 2014 m. įgyvendinant naujus Europos Sąjungos (ES) socialinės apsaugos sistemų

koordinavimo reglamentus daugiausia dėmesio buvo skirta visuomenės informavimui ir suinteresuotų asmenų paklausimų nagrinėjimui.

Siekiant modernizuoti ir supaprastinti valstybių narių kompetentingų įstaigų bendradarbiavimo procedūras bei pagreitinti prašymų dėl socialinio draudimo išmokų nagrinėjimo tvarką, naujuose reglamentuose numatyta pereiti prie elektroninio apsikeitimo informacija. Tačiau dėl naujų reglamentų nuostatų dėl elektroninio apsikeitimo informacija įgyvendinimo nustatytas pereinamasis laikotarpis. Preliminariai numatyta, kad pereinamasis laikotarpis pasibaigs 2018 m. gruodžio mėnesį.

Priemonė – įgyvendinti Valstybinės moterų ir vyrų lygių galimybių 2010–2014 metų programos priemones

Valstybinės moterų ir vyrų lygių galimybių 2010–2014 metų programos (toliau–Programos) įgyvendinimo priemonių planas, patvirtintas Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. A1-323. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2014 m. įgyvendino 14 šios programos priemonių.

2014 m. spalio 1 d. įsigaliojo Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo trečio straipsnio pakeitimams įpareigojantiems savivaldybes moterų ir vyrų lygybei skirtas priemones įtraukti į savo

87

strateginės veiklos planus. Taikymui paskatinti gruodžio 17 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje buvo surengtas seminaras „Lyčių lygybė savivaldos lygmeniu“. Seminaro tikslas - supažindinti savivaldybių atstovus su šio įstatymo pakeitimais bei pristatyti ir aptarti moterų ir vyrų lygybės savivaldybėse alternatyvius darbo modelius. Taip pat, papildomai buvo organizuoti du seminarai apie galimus savivaldybių veiksmus, užtikrinant moterų ir vyrų lygias galimybes Kaišiadorių ir Prienų rajonų savivaldybėse.

Europos lyčių lygybės instituto matomumui užtikrinti, 2014 metais buvo sistemingai atnaujinamas instituto tinklalapio lietuviškos versijos turinys bei organizuotas naujos informacijos vertimas iš anglų į lietuvių kalbą.

2014 m. įgyvendinant Programos priemones buvo intensyviai bendradarbiaujama ir remiama moterų nevyriausybinių organizacijų veikla. 2014 m. gegužės mėn. socialiniuose tinkluose buvo surengtas ir viešinamas „SuperTėvelio Tėvadienio 2014“ konkursas. Šia informacine kampanija inicijuojama nuolatinė diskusija viešojoje erdvėje apie pozityvios bei atsakingos tėvystės naudą ne tik visuomenei, bet ir asmeninei aplinkai. Šios kampanijos metu socialinio tinklo Facebook paskyra turėjo net 1198 gerbėjus, o informacija apie vykdomą švietimo priemonę ir atsakingos tėvystės idėjas pasiekė daugiau kaip 213,0 tūkst. socialinio tinklo dalyvių.

2014 m. birželio – liepos mėnesiais buvo organizuotas darboviečių, užtikrinančių vienodą požiūrį į vyrus ir moteris, rinkimai. Konkurso tikslas – surasti ir įvertinti palankiausią lyčių lygybės požiūriu darbovietę ir jos pavyzdžiu siekti, kad darbdaviai, profesinės sąjungos ir visuomenė būtų supažindinta su lyčių lygybės planavimo darbovietėse privalumais, darbuotojai būtų paskatinti įvertinti savo darbovietę lyčių lygybės požiūriu, didėtų supratimas apie naudą, kurią gautų įmonė, organizacija, kurdama lytims jautrias darbo vietas. „Lygiausios darbovietės 2014“ konkurso viešinimui buvo pasitelkti socialiniai tinklai, Delfi.lt, 15.min. ir portalas www.internetozinios.lt.

2014 m. buvo užtikrintas Moterų organizacijų elektroninio tinklo ir Informacinio portalo moterims funkcionavimas. Informacinio portalo moterims lankytojai galėjo domėtis ir daugiau sužinoti apie moterų ir vyrų lygybės aktualijas, skaityti įvairių ekspertų straipsnius, domėtis socialinėmis iniciatyvomis. 2014 m. Informacinio portalo moteris statistika: 32,0 tūkst. puslapio peržiūros; 10,3 tūkst. portalą aplankiusių vartotojų skaičius. Per socialinį tinklą Facebook pasiektų vartotojų skaičius – 400,0 tūkst. Elektroninio tinklo pagalba buvo vykdomos, stebimos bei plėtojamos diskusijos moterų ir vyrų lygių galimybių tematika tarp elektroninio tinklo narių atstovaujančių valstybės bei savivaldybės institucijoms, NVO, švietimo ir mokslo įstaigoms, profsąjungoms, bendruomenėms bei kitiems tinkle aktyviai veikiantiems moterų ir vyrų lygių galimybių ekspertams, taip pat viešinama aktuali informacija apie renginius ir mokymus.

Užtikrinant moterų nevyriausybinių organizacijų narystę ir veiklą Europos Sąjungos moterų organizacijų asociacijoje „European Women’s Lobby“ buvo apmokėtas narystės šioje asociacijoje mokestis, taip pat iš dalies prisidėta prie Lietuvos moterų lobistinės organizacijos narių posėdžio ir gebėjimų stiprinimo seminaro vykusio 2014 m. gruodžio mėn. finansavimo.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su kitomis institucijomis bei nevyriausybinėmis organizacijomis organizavo mokymus/seminarus/apskrito stalo diskusijas įvairiomis moterų ir vyrų lygybės temomis, kuriuose dalyvavo daugiau nei 300 atstovų iš įvairių organizacijų: profesinių sąjungų atstovai, darbuotojai iš įvairių įstaigų, moterų grupių ar organizacijų atstovai ir kt.

Lietuvos delegacija, sudaryta iš moterų nevyriausybinių organizacijų, dalyvavo Šiaurės ministrų tarybos kartu su Šiaurės lyčių ir Islandijos Gerovės ministerija 2014 m. lapkričio 12 d. organizuotoje konferencijoje „Nepilna darbo diena“ ir 2014 m. lapkričio 13 d. organizuotoje konferencijoje „Vienodas darbo užmokestis ir lyčių lygybė darbo rinkoje“ Reikjavike. Šių konferencijų metu buvo pristatytos NIKK (tyrėjų Cathrine Egeland ir Ida Drange) atlikto tyrimo „Nepilna darbo diena Šiaurės regione“, antrosios dalies išvados bei apžvelgta nevienodo darbo užmokesčio už vienodos vertės darbą problema, tyrinėjamos galimos priežastys bei dalijamasi gerąja praktika sprendžiant šią problemą.

2014 m. atliktas bendras išplėstinis lyginamasis Valstybinės moterų ir vyrų lygių galimybių 2010–2014 m. programos poveikio vertinimas, kurio metu nustatytas efektas visuomenės nuomonės pokyčiams. Tyrimas parodė, kad visuomenės palankumas moterims vadovėms ir moterims,

88

dalyvaujančioms politinių ir ekonominių sprendimų priėmime, nuosekliai auga. Taip pat, palankiai įvertintas moterų dalyvavimas darbo rinkoje ir moterų verslumo skatinimas, tačiau mažiau palankiai įvertintas atlyginimų skirtumų mažinimas ir institucinių mechanizmų efektyvumas.

Priemonė – užtikrinti tinkamą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vykdomo Europos Sąjungos struktūrinės paramos 2014–2020 metų techninės paramos projekto administravimo veikloms įgyvendinti, finansavimą

2014 m. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija administravo jai skirtas Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos priemones:

parengti, suderinti su institucijomis ir pateikti derinti Finansų ministerijai 2014–2020 m. veiksmų programos 9 ministerijos administruojamų priemonių įgyvendinimo planai (aprašymai),

parengti ir pateikti Finansų ministerijai 2014–2020 m. veiksmų programos bendrųjų ir specialiųjų stebėsenos rodiklių aprašai bei jų skaičiavimo metodikos,

pradėtos įgyvendinti 4 priemonės pagal 2014–2020 m. veiksmų programą (pagal Laikinąją tvarką):

� parengti 5 projektų finansavimo sąlygų aprašai, � patvirtinti 7 valstybės projektai, iš jų 4 projektai buvo vykdomi, 3 projektai bus

pradėti vykdyti 2015 m. I ketv., parengti 2 Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Europos Sąjungos struktūrinės

paramos departamento Struktūrinės paramos valdymo skyriaus ir Struktūrinės paramos politikos skyriaus vidaus procedūrų vadovai (patvirtinti ministerijos kanclerio potvarkiais), kurie nustato ministerijos ESSP departamento SPV skyriaus ir SPP skyriaus vidaus darbo procedūras, susijusias su priskirta atsakomybe ir funkcijomis pagal kompetenciją administruojant 2014−2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioritetų įgyvendinimo priemones.

Priemonės – užtikrinti tinkamą Europos socialinio fondo agentūros vykdomo Europos Sąjungos struktūrinės paramos 2014–2020 metų techninės paramos projekto administravimo veikloms įgyvendinti, finansavimą; užtikrinti tinkamą Europos socialinio fondo agentūros vykdomo Europos Sąjungos struktūrinės paramos 2014–2020 metų techninės paramos projekto viešinimo ir informavimo veikloms įgyvendinti, finansavimą

Per 2014 m. buvo atlikti tokie darbai: vertintos 7 paraiškos pagal laikinąją tvarką, dalyvauta darbo grupėse, kuriuose buvo rengiami ir derinami teisės aktai, tvarkos ir kt.,

Finansų ministerijos buvo organizuoti posėdžiai bei 60 susitikimų dėl pasiruošimo 2014–2020 m. finansavimo periodui,

parengti 29 nauji procesų aprašai ir tvarkos pagal naujus teisės aktus, interneto svetainėje www.esf.lt sukurta skiltis „2014–2020“ bei skiltis „2014–2020 m.

naujienos“. Buvo paskelbta aktuali informacija, susijusi su 2014–2020 m. laikotarpiu: derinami bei patvirtinti dokumentai, leidiniai, informacija apie pradėtus projektus, patvirtintos projektų administravimo ir finansavimo taisyklės, kita aktuali informacija.

leidinyje „ESF Naujienos“ buvo sukurta nauja rubrika „ES 2014–2020“, šioje rubrikoje 2014 m. buvo rašyta šiomis temomis: „Europos Komisija patvirtino Lietuvos 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programą“, „Naujasis ESF projektas didins neįgaliųjų įsidarbinimo galimybes“, „Kokie pokyčiai laukia 2014–2020-aisiais?“, „Naujojo laikotarpio perspektyvos aptartos Baltijos jūros šalių regiono tinklo narių susitikime Rygoje“.

Priemonė – užtikrinti tinkamą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vykdomo Europos Sąjungos struktūrinės paramos 2014–2020 metų techninės paramos projekto viešinimo ir informavimo veikloms įgyvendinti, finansavimą

2014 m. įgyvendinant šią priemonę buvo vykdomi sekantis pirkimai: vaizdo reklamos paslaugos viešajame transporte, informacinių plotų specialiuose leidiniuose rengimo ir platinimo paslaugos, elektroninis sprendimas, skirtas Jaunimo garantijų iniciatyvos vykdomiems projektams

viešinti, interneto portale Balsas.lt rubrikoje „Kryptis karjerai“. TV laidų kūrimo ir transliavimo paslaugos,

89

elektroninės žiniasklaidos projekto paslaugos. Buvo sukurta ir įdiegta elektroninė skiltis „Socialinė pažanga“ jau egzistuojančioje interneto naujienų portale www.lrytas.lt.





proc.

Rezultato:

Užregistruotos socialinės paramos informacinėje sistemoje įrašų apie socialinės paramos gavėjų skaičius, palyginti su visu socialinės paramos gavėjų skaičiumi, procentais R-06-01-01-01 100 100 100

Produkto: Žiniasklaidai pateiktų informacinių pranešimų skaičius P-06-01-01-01-01 200 325 162,5 Ministerijoje atnaujintų kompiuterizuotų darbo vietų skaičius

P-06-01-01-01-02 50 62 124,0 Atlikt ų tyrimų skaičius P-06-01-01-01-03 2 2 100,0 SADM organizuotų ir įgyvendintų viešinimo iniciatyvų skaičius

P-06-01-01-01-04 7

7 100,0

ESFA organizuotų ir įgyvendintų viešinimo iniciatyvų skaičius

P-06-01-01-01-05 7

7 100,0

SADM administruojamų Žmogiškųjų išteklių plėtros ir Sanglaudos skatinimo veiksmų programų priemonių skaičius P-06-01-01-01-06 25

25 100,0 ESFA administruojamų Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos projektų skaičius P-06-01-01-01-07 1039

1039 100,0 Lietuvos nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje išlaikomų pareigybių skaičius pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kompetenciją

P-06-01-01-01-08

1

1

100,0

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos organizuotų ir įgyvendintų viešinimo ir informavimo veiklų, finansuojamų ES 2014–2020 m. struktūrinių fondų techninės paramos lėšomis, skaičius

P-06-01-01-01-09

1

1

100,0

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos administruojamų ES 2014–2020 m. programavimo laikotarpio veiksmų programos priemonių skaičius

P-06-01-01-01-10

9

9 100,0

Europos socialinio fondo agentūros organizuotų ir įgyvendintų viešinimo ir informavimo veiklų, finansuojamų ES

90

2014–2020 m. struktūrinių fondų techninės paramos lėšomis, skaičius

P-06-01-01-01-11 7 7 100,0

Vyriausybinių ir nevyriausybinių įstaigų ir organizacijų projektų, kuriems skirtas bendrasis finansavimas dalyvauti Bendrijos programoje „Progress“, skaičius P-06-01-01-02-01 2 2 100,0 Vyriausybinių ir nevyriausybinių įstaigų ir organizacijų projektų, kuriems skirtas bendrasis finansavimas dalyvauti Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programoje, skaičius P-06-01-01-02-02 0 0 - Asmenų, įgijusių informacijos moterų ir vyrų lygybės klausimais seminaruose, mokymuose, kituose renginiuose skaičius P-06-01-01-02-03 300 307 102,3

Kriterijus P-06-01-01-01-01 – rodiklio viršijimą lėmė padidėjęs poreikis teikti informaciją. Kriterijus P-06-01-01-01-02 – rodiklio viršijimą lėmė tai, kad 2014 m. modernizavus Finansų valdymo ir apskaitos sistemą reikėjo papildomai įdiegti našesnes darbo vietas. Kriterijus P-06-01-01-01-11 – rodiklio mažesnę reikšmę lėšų tai, kad vadovaujantis 2014 m. rugsėjo 12 d. Finansų ministerijos raštu, institucija galėjo pradėti naudoti ES 2014–2020 m. techninės paramos lėšas tik tuomet, kai būtų panaudos visos institucijai skirtos ES 2007–2013 m. techninės paramos lėšas. Kriterijus P-06-01-01-02-02 – rodiklio reikšmė nepasiekta, nes nebuvo gauta paraiškų bendrajam finansavimui užtikrinti.


Asignavimai




litų


procentais





478,5 346,4 72,4




– – –

91

III. KOORDINUOJAM Ų TARPINSTITUCINI Ų VEIKLOS PLAN Ų, PLĖTROS PROGRAMŲ IR STRATEGIJ Ų ĮGYVENDINIMAS

Ministerija 2014 metais koordinavo penkių programų įgyvendinimą. 1. Valstybinės moterų ir vyrų lygių galimybių 2010–2014 metų programos

įgyvendinimo priemonių planas, patvirtintas socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. A1- 323

Valstybinė moterų ir vyrų lygių galimybių 2010−2014 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 530. Šiai Programai įgyvendinti skirtas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. A1-323 patvirtintas Valstybinės moterų ir vyrų lygių galimybių 2010–2014 metų programos įgyvendinimo priemonių planas.

2014 metais įgyvendintos šio plano 46 priemonės, daugiausiai priemonių įgyvendinta – užimtumo, moterų ir vyrų lygių galimybių įgyvendinimo mechanizmų ir metodų plėtros, ES ir tarptautinių įsipareigojimų vykdymo ir sveikatos apsaugos srityse. Programos priemonėms finansuotos iš ministerijoms ir įstaigoms, įgyvendinančioms programą, skirtų bendrųjų asignavimų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija įgyvendino 14 priemonių; Sveikatos apsaugos ministerija (toliau – SAM) − 5 priemones, Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – LDB) − 5 priemones, Lietuvos statistikos departamentas – 4 priemones, Ūkio ministerija (toliau – ŪM) ir Žemės ūkio ministerija (toliau – ŽŪM) – po 3 priemones, Aplinkos ministerija (toliau – AM), Krašto apsaugos ministerija (toliau – KAM) ir Užsienio reikalų ministerija (toliau – URM) − po 2 priemones, Finansų ministerija (toliau –FM), Vidaus reikalų ministerija (toliau – VRM), Susisiekimo ministerija, Kultūros ministerija, Nacionalinė teismų administracija ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba − po 1 priemonę.

Priemonė „ Įgyvendinti priemones, skirtas trūkstamiems darbo įgūdžiams darbo vietoje įgyti moterims ir vyrams, grįžtantiems į darbo rinką po ilgesnės pertraukos ir vyresnio amžiaus moterims ir vyrams“. LDB duomenimis, įgyvendinant šią priemonę, 2014 m., taikant remiamojo įdarbinimo priemones, pagalba, grįžtant į darbo rinką, suteikta 9100 asmenų, iš jų 4285 moterims, nedirbusioms 2 ir daugiau metų ir 15899 vyresniems kaip 50 metų asmenims, iš jų 6910 moterų. Savarankiška veikla pagal verslo liudijimą, mokant subsidijas verslo liudijimų įsigijimo išlaidoms kompensuoti, buvo remiama 869 asmenims, nedirbusiems 2 ir daugiau metų, iš jų 324 moterims ir 1170 vyresniems kaip 50 metų asmenims, iš jų 549 moterims, o įgyjant naują ir (ar) patobulinant turimą kvalifikaciją konkurencines galimybes darbo rinkoje padidino 961 ilgesnį laiką nedirbę, iš jų 412 moterų ir 397 vyresni kaip 50 metų asmenys, iš jų 160 moterų.

Priemonė „Moterims ir vyrams, siekiantiems savarankiško užimtumo, teikti informaciją apie verslo pradžios sąlygas, plėtrą, darbuotojų priėmimą į darbą, veiklos pagal verslo liudijimus galimybes, rengti verslo pradmenų mokymą“. LDB duomenimis, įgyvendinant šią priemonę, 2014 m. verslo pradmenims skirtuose mokymuose dalyvavo 4890 asmenų, iš jų 2568 moterys. Konsultacijos apie individualios veiklos pagal verslo liudijimo galimybes ir subsidijas verslo liudijimo įsigijimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokų išlaidoms iš dalies padengti suteiktos 18714 asmenų, iš jų 8603 moterims.

Priemonė „Organizuoti verslumo skatinimo renginius regionuose, koncentruojantis į atskirų Lietuvos regionų problemas ir galimybes“. ŪM duomenimis, įgyvendinant šią priemonę, 2014 m. VšI „Versli Lietuva" organizavo specializuotus moterų verslumo skatinimo renginius Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose. Kaune dalyvavo 142 moterys, Klaipėdoje – 122, Šiauliuose – 68.

2014 m. gruodžio 4 d. ŪM kartu su Verslo moterų tinklu bei VšĮ „Versli Lietuva" suorganizavo Verslių moterų (kompetencijų kėlimo) konferenciją, kurioje dalyvavo 119 moterų iš visos Lietuvos.

Priemonė „Remti smulkiojo verslo plėtros kaimo vietovėse projektus, skatinančius moterų ir vyrų, užimtų žemės ūkyje, alternatyvias verslo iniciatyvas, skirtas pereiti prie ne žemės ūkio veiklos“. ŽŪM duomenimis, įgyvendinant šią priemonę, 2014 m. buvo nuspręsta paremti 33 projektus, iš kurių

92

8 projektams vadovavo moterys – ūkininkės. Likusiems 25 projektams vadovavo vyrai. Vienas iš šioje priemonėje numatytų atrankos pirmumo kriterijų, pagal kurį vertinant projektus prioritetas gali būti teikiamas tiems projektams, kurių vadovės ar įmonių, ketinančių įgyvendinti projektą, pagrindinės akcininkės yra kaimo moterys.

2014 m. patvirtintiems projektams įgyvendinti numatyta skirti 14,3 tūkst. litų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir nacionalinio biudžeto lėšų, iš kurių 4,2 tūkst. litų tektų moterų ir 10,1 tūkst. litų – vyrų įgyvendinamiems projektas finansuoti.

Populiariausi verslai, kuriais ketina užsiimti pareiškėjai – statybos ir susijusių paslaugų teikimas, statybviečių paruošimo darbai, karjerų eksploatavimas, kraštovaizdžio tvarkymas – 14 projektų

Priemonė „Remti projektus, skatinančius moterų ir vyrų alternatyvaus, ne žemės ūkio, verslo kūrimą ir plėtrą kaimo vietovėse“. ŽŪM duomenimis, įgyvendinant šią priemonę, 2014 m. buvo nuspręsta paremti 48 projektus, iš kurių 12 vadovauja moterys ir 36 – vyrai. 2014 m. patvirtintiems projektams įgyvendinti numatyta skirti 21,4 tūkst. litų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir nacionalinio biudžeto lėšų, iš kurių 5,5 tūkst. litų tektų moterų vadovaujamiems projektas finansuoti ir 15,9 tūkst. litų – vyrų įgyvendinamiems projektas finansuoti.

Populiariausi verslai, kuriais ketina užsiimti pareiškėjai – restoranų ir pagaminto valgio teikimo veikla – 12 projektų.

Priemonė „Organizuoti informacinius renginius vietinių užimtumo iniciatyvų, socialinių įmonių kūrimo projektų rengimo ir įgyvendinimo klausimais, skatinant moterų ir vyrų ekonominį aktyvumą ir savarankišką užimtumą“. LDB duomenimis, įgyvendinant šią priemonę, 2014 m. 10 šalies regionų buvo organizuoti 57 vietinių užimtumo iniciatyvų projektų rengėjų ir kitų dalyvių mokymai, kuriuose dalyvavo 713 asmenų, iš jų 371 moteris. Įgyvendintų „Vietinės užimtumo iniciatyvos“ projektų pristatymui visuomenei organizuoti 26 renginiai, kuriuose dalyvavo 380 asmenų, iš jų 220 moterų. Teritorinėse darbo biržose buvo organizuota 19 informacinių renginių darbdaviams dėl reikalavimų socialinių įmonių steigimui ir valstybės pagalbos, teikiamos socialinėms įmonėms. Šiuose renginiuose dalyvavo 540 asmenų, iš jų 351 moteris.

Priemonė „Lietuvos darbo biržos internete rubrikoje ,,Vietinės užimtumo iniciatyvos“ skelbti informaciją apie vietinių užimtumo iniciatyvų projektų vykdytojus pagal lytį“. LDB duomenimis, įgyvendinant šią priemonę, 2014 m. įgyvendinti 83 „Vietinės užimtumo iniciatyvos“ projektai. Iš jų 14 subsidijų gavėjų buvo moterys. Informacija apie vietinių užimtumo iniciatyvų projektų subsidijų gavėjus pagal lytį skelbiama Lietuvos darbo biržos interneto svetainėje http://www.ldb.lt/Informacija/PaslaugosDarbdaviams/Puslapiai/vui_valstybes_parama.aspx

Priemonė „Išrinkti ir apdovanoti moterį verslininkę nominacijai „Sėkminga ir versli“. 2014 m. lapkričio 20 d. ŪM buvo organizuotos profesinės verslo atstovų šventės „Verslo diena“.

Priemonė „Ūkio ministerijos interneto svetainėje sukurti ir ne rečiau kaip kartą per pusmetį atnaujinti rubriką „Moterys ir verslas“. ŪM interneto svetainėje rubrikoje „Moterys ir verslas“ skelbiamos moterų verslo istorijos ir kita aktuali informacija, susijusi su moterų verslumo skatinimu.

Priemonė „Remti projektus, skatinančius šviečiamųjų ir bendradarbiavimu grįstų iniciatyvų renginių, skirtų kaimo gyventojų, ypač kaimo moterų, veiklai aktyvinti, organizavimą“ ŽŪM duomenimis, įgyvendinant šią priemonę, 2014 m. Lietuvos ūkininkių draugijos surengtoms iniciatyvoms įgyvendinti buvo skirta 50,0 tūkst. litų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir nacionalinio biudžeto lėšų. Lietuvos ūkininkų draugija organizavo 4 muges, iš jų po vieną Vokietijoje ir Estijoje, „Lietuvių tautos amatų, papročių, tradicijų bei kulinarinio paveldo pristatymas Lietuvoje ir Europoje 2013–2014 m.“, kuriose dalyvavo 610 dalyvių, iš kurių 361 buvo moteris.

Priemonė „Organizuoti mokymus socialiniams partneriams kaip tapti šeimai palankia darboviete“. SADM duomenimis, nevyriausybinė organizacija „Moterų informacijos centras“ 2014 m. rugsėjo 25–26 d. organizavo mokymus Druskininkuose socialiniams partneriams, kaip tapti šeimai palankia darboviete. Mokymuose dalyvavo moterų nevyriausybinių organizacijų atstovai iš įvairių Lietuvos miestų.

93

Mokymų metu daug dėmesio buvo skirta nevyriausybinių organizacijų ir profesinių sąjungų bei kitų socialinių partnerių bendradarbiavimui. Į mokymus susirinko per 20 dalyvių. Pranešimus skaitė 4 lektorės.

Priemonė „Organizuoti visuomenės švietimo priemones, skirtas atsakingai tėvystei skatinti“. SADM duomenimis, įgyvendinant šią priemonę, buvo organizuotas ir viešintas „SuperTėvelio Tėvadienio 2014“ konkursas socialiniuose tinkluose. Tinklas turėjo 1198 gerbėjus. Facebook statistikos duomenimis apie konkursą ir kampaniją sužinojo per 70,0 tūkst. socialinio tinklo dalyvių, o per Moterų informacijos centro Facebook tinklą iki 143,0 tūkst.

Priemonė „Parengti ir įgyvendinti mokymų kursą apie vyro ir moters lygiavertį bendradarbiavimą visų rūšių veikloje“. SADM duomenimis, įgyvendinant šią priemonę, 2014 m. buvo organizuotas seminaras, kuriame akcentuota globalaus mokymosi svarba nagrinėjant moterų ir vyrų lygiaverčio bendradarbiavimo aspektus, apžvelgta migrantų moterų ir vyrų situacija integruojantis į darbo rinką Lietuvoje. Daug dėmesio skirta moterų ir vyrų padėties analizei užimtumo srityje artėjant pokyčiams darbo teisėje. Mokymų metu organizuota filmo „Geležinė ledi“ peržiūra ir apvalaus stalo diskusija „50:50 – sėkmės garantas verslui ir visuomenei“. Mokymuose dalyvavo 32 dalyviai – 7 vyrai ir 25 moterys. Seminaras vyko 2014 m. lapkričio 6–7 d. Druskininkuose. Informacija apie mokymus ir dalyvių straipsniai viešinti Moterų informacijos centro 2014 m. gruodžio 23 d. išplatintame Naujienlaiškyje.

Priemonė „Parengti ir įgyvendinti mokymo kursą „Vyrų ir moterų reprezentacija lietuvių žiniasklaidoje ir literatūroje: istorinis ir šiuolaikinis kontekstai“. SADM duomenimis, įgyvendinant šią priemonę, 2014 m. spalio 16–17 d. Druskininkuose buvo organizuoti mokymai „Vyrų ir moterų reprezentacija lietuvių žiniasklaidoje ir literatūroje: istorinis ir šiuolaikinis kontekstai“. Mokymuose dalyvavo 25 dalyviai, iš jų 18 moterų. 9 iš visų dalyvių buvo profesinių sąjungų ir 16 – NVO atstovų. Pranešimus skaitė 4 lektoriai.

Priemonė „Organizuoti teritorinių darbo biržų Jaunimo darbo centrų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, mokymus apie nestereotipinį moterų ir vyrų profesinį konsultavimą ir profesinį informavimą“. LDB duomenimis, įgyvendinant šią priemonę, 2014 m. buvo organizuoti dviejų dienų seminarai tema „Sudėtingų ir nemotyvuotų tikslinių grupių kokybiškas konsultavimas, jų kompetencijų vertinimas“ teritorinių darbo biržų ir jaunimo darbo centrų specialistams. Seminarų metu pagrindinis dėmesys buvo skirtas kokybiško konsultavimo svarbai. Seminaruose dalyvavo 80 teritorinių darbo biržų darbuotojų.

Priemonė „Organizuoti apskritojo stalo diskusijas apie socialinių partnerių vaidmenį, įgyvendinant moterų ir vyrų lygias galimybes darbo rinkoje“. SADM kartu su kitomis institucijomis bei nevyriausybinėmis organizacijomis 2014 m. organizavo mokymus / seminarus / apskrito stalo diskusijas įvairiomis moterų ir vyrų lygybės temomis, kuriuose dalyvavo daugiau nei 300 atstovų iš įvairių organizacijų: profesinių sąjungų atstovai, darbuotojai iš įvairių įstaigų, moterų grupių ar organizacijų atstovai ir kt.

Priemonė. Organizuoti darboviečių, užtikrinančių vienodą požiūrį į vyrus ir moteris, rinkimus. SADM duomenimis, įgyvendinant šią priemonę, 2014 m. buvo surengtas „Lygiausios darbovietės 2014“ konkursas per socialinius tinklus, socialinių partnerių tinklus ir populiarias interneto svetaines. Konkurso metu gautos 136 atsakytos anketos. Konkurso koncepcija ir klausimynas paruošti ir suderinti su atrankos komisijos nariais 2014 m. kovo mėn. Konkursas buvo viešintas portaluose Delfi.lt ir 15.min.lt. 2014 m. birželio ir liepos mėn. portale www.internetozinios.lt buvo publikuoti 2 straipsniai, pristatantys „Lygiausios darbovietės 2014“ konkursą.

Priemonė „Užtikrinti moterų politikių klubų tinklo veiklą visuose Lietuvos regionuose“. SADM duomenimis, įgyvendinant šią priemonę, 2014 m. nevyriausybinė organizacija

„Socialinių inovacijų fondas“ organizavo 3 stalo diskusijas su Kauno, Vilniaus ir Alytaus regionų politikių klubais. Renginiuose dalyvavo 36 moterys. Taip pat surengti 7 susirinkimai – apskrito stalo diskusijos Utenos, Marijampolės, Tauragės, Klaipėdos, Telšių, Šiaulių, Panevėžio regionų politikių klubuose. Juose dalyvavo 129 moterys.

94

Priemonė „Organizuoti seminarus visuose Lietuvos regionuose apie laikinųjų specialiųjų priemonių taikymą“. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos duomenimis, įgyvendinant šią priemonę, 2014 m. buvo organizuoti 3 susitikimai su savivaldybių atstovais ir bendruomenėmis bei kitomis tikslinėmis grupėmis lyčių lygybės ir lygių galimybių integravimo klausimais. Susitikimai organizuoti kartu su projektu „Įvairovės parkas“.

Priemonė „Organizuoti mokymus apie JT konvencijos ir jos Fakultatyvinio protokolo taikymą“. Nacionalinė teismų administracijos duomenimis, įgyvendinant šią priemonę, 2014 m. buvo organizuoti mokymai „Lygios galimybės“, skirti Lietuvos Respublikos teismų teisėjams. Mokymus išklausė 36 teisėjai ir 3 teisėjų padėjėjai. Mokymams panaudota 2 tūkst. litų.

Priemonė „Skirti l ėšų moterų nevyriausybinių organizacijų narystei ir veiklai Europos Sąjungos moterų organizacijų asociacijoje „European Women‘s Lobby“. SADM duomenimis, įgyvendinant šią priemonę, 2014 m., užtikrinant moterų nevyriausybinių organizacijų narystę ir veiklą Europos Sąjungos moterų organizacijų asociacijoje „European Women’s Lobby“ buvo apmokėtas narystės šioje asociacijoje mokestis, taip pat iš dalies prisidėta prie Lietuvos moterų lobistinės organizacijos narių posėdžio ir gebėjimų stiprinimo seminaro vykusio 2014 m. gruodžio mėn. finansavimo.

Priemonė „Skatinti moterų ir vyrų lygių galimybių principo įtvirtinimą vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose, skirtuose kaimyninėms ir besivystančioms valstybėms“. Įgyvendinant šią priemonę, 2014 m., URM ypatingą dėmesį skyrė vienam iš pagrindinių vystomojo bendradarbiavimo politikos tikslų – siekiui prisidėti prie žmogaus teisių ir lyčių lygybės plėtojimo valstybėse partnerėse: ES Rytų partnerystės valstybėse, kitose valstybėse ir regionuose. 2014 m. paremti 7 projektai Gruzijoje, Moldovoje, Baltarusijoje, kuriais buvo skatinama tų šalių moterų ir vyrų lygybė, moterų ekonominis ir socialinis aktyvumas.

Toliau tęstas ilgametis Vilniaus universiteto Lyčių studijų centro projekto – tarptautinės interneto svetainės www.womenindemocracy.org palaikymas ir plėtra.

Įgyvendinant vystomojo bendradarbiavimo projektus ir kitas veiklas, buvo aktyviai bendradarbiauta su Lietuvos akademine bendruomene ir 19 nevyriausybinių organizacijų.

Lietuvos patirtis, kaip užtikrinti moterų ir vyrų lygias galimybes, buvo skleidžiama tarptautinėje erdvėje pirmininkaujant Demokratijų bendrijos moterų ir demokratijos darbo grupei, rengiant ir platinant įgyvendintų projektų apžvalgas. Vilniuje organizuotame metiniame darbo grupės susitikime dalyvavo 30 atstovų iš 10 šalių. Pradėta bendradarbiauti su LEND (Leaders Engaged in New Democracies). Bendradarbiaujant su Demokratijų bendrijos moterų ir demokratijos darbo grupe, Tarptautinio respublikonų instituto moterų demokratijos tinklu, Šiaurės ministrų tarybos biuru Lietuvoje, Lygių galimybių plėtros centru, Vilniaus universiteto Lyčių studijų centru, Švedijos tarptautiniu liberalų centru 2014 m. spalio 8–10 d. Vilniuje buvo organizuota tarptautinė konferencija „Moterys vystomajame bendradarbiavime: iššūkiai po 2015-ųjų“. Renginyje dalyvavo 150 dalyvių iš 34 valstybių.

URM Vystomojo bendradarbiavimo departamentas 2014 m. pradėjo bendradarbiauti su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Pagalbos vystymuisi komitetu, pirmą kartą stebėtojo teisėmis dalyvavo Lyčių lygybės pakomitečio posėdyje, kur diskutuota aktualiomis lygių galimybių vystomajame bendradarbiavime temomis.

Toliau tęstas darbas su ES Komisijos Vystomojo bendradarbiavimo direktoratu, parengta Lietuvos lyčių lygybės veiklų vystomajame bendradarbiavime 2013 m. ataskaita pagal ES Komisijos koordinuojamą Lyčių lygybės veiksmų planą.

Lietuva 2014 metais aktyviai dalyvavo tarptautinių organizacijų veikloje, susijusioje su moterų ir vyrų lygybės politikos įgyvendinimu, moterų teisių užtikrinimu, jų politiniu, ekonominiu, socialiniu įgalinimu, skleidė Lietuvos gerąją patirtį ir prisidėjo prie lyčių lygybės įtvirtinimo pasaulyje. URM diplomatai, bendradarbiaudami su Lietuvos institucijomis, šiuos klausimus nuolat kėlė pasisakymuose Jungtinių Tautų, Žmogaus Teisių Tarybos, Europos Tarybos, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos, kitų tarptautinių organizacijų tribūnose. Lietuva rėmė pagrindines Jungtinių Tautų rezoliucijas moterų teisių užtikrinimo klausimais ir buvo jų bendraautorė.

95

Priemonė „Iš dalies finansuoti nevyriausybinių organizacijų renginius ar dalyvavimą tarptautiniuose renginiuose, skirtuose Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimui moterų ir vyrų lygybės klausimais“. SADM duomenimis, įgyvendinant šią priemonę, Lietuvos delegacija, sudaryta iš moterų nevyriausybinių organizacijų, 2014 m. dalyvavo Šiaurės ministrų tarybos kartu su Šiaurės lyčių ir Islandijos Gerovės ministerija konferencijose, kurių metu buvo pristatytos NIKK atlikto tyrimo „Nepilna darbo diena Šiaurės regione“, antrosios dalies išvados bei apžvelgta nevienodo darbo užmokesčio už vienodos vertės darbą problema, tyrinėjamos galimos priežastys bei dalijamasi gerąja praktika sprendžiant šią problemą. Reikjavike 2014 m. lapkričio 12 d. vyko konferencija tema „Nepilna darbo diena“, o 2014 m. lapkričio 13 d. vykusios konferencijos tema buvo „Vienodas darbo užmokestis ir lyčių lygybė darbo rinkoje“.

Priemonė „Organizuoti Europos lyčių lygybės instituto matomumo Lietuvoje užtikrinimą ir teminį bendradarbiavimą“. SADM duomenimis, įgyvendinant šią priemonę, Europos lyčių lygybės instituto matomumui užtikrinti, 2014 m. buvo sistemingai atnaujinamas instituto tinklalapio lietuviškos versijos turinys bei organizuotas naujos informacijos vertimas iš anglų į lietuvių kalbą.

Priemonė „Organizuoti paskaitas (seminarus) Krašto apsaugos ministerijos, įstaigų prie šios ministerijos ir kitų krašto apsaugos sistemos įstaigų valstybės tarnautojų, karių ir darbuotojų kvalifikaciją moterų ir vyrų lygių galimybių užtikrinimo klausimais“. KAM duomenimis, įgyvendinant šią priemonę, 2014 m., Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje (LKA) 2014 m. lapkričio 11 d. vyko seminaras–diskusija „Jungtinių Tautų 1325 rezoliucija. Moterys, taika ir saugumas: įgyvendinimo ypatumai“, kuriame dalyvavo LKA dėstytojai, darbuotojai ir pagal Politikos mokslų katedros Tarptautinių santykių bakalauro studijų programą studijuojantys kariūnai.

2014 m. gruodžio 3 d. Krašto apsaugos ministerijos atstovai dalyvavo SADM surengtame tarptautiniame seminare „Lyčių lygybės institucinis mechanizmas Lietuvoje”, kurio metu buvo pristatyti lyčių aspekto integravimo iniciatyvų gerosios praktikos pavyzdžiai krašto apsaugos sistemoje.

Kariams, vykstantiems į tarptautines operacijas ir misijas per praėjusius metus perskaityta 15 paskaitų moterų ir vyrų lygių galimybių klausimais. Bendras klausytojų skaičius – 190 žmonių.

Parengta ir atnaujinta informacija apie Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijos Nr. 1325 (2000) dėl moterų, taikos ir saugumo įgyvendinimą krašto apsaugos sistemoje Krašto apsaugos ministerijos interneto svetainėje http://www.kam.lt/lt/tarptautine_humanitarine_teise_628/tarptautines_humanitarines_teises_saltiniai/saugumo_tarnybos_rezoliucija.html.

Priemonė „Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje į socialinių ir humanitarinių mokslų mokomųjų dalykų programas įtraukti temas moterų ir vyrų lygybės klausimais“. KAM duomenimis, įgyvendinant šią priemonę, 2014 m. į Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos mokomųjų dalykų programas įtrauktos temos, susijusios su Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijos Nr. 1325 (2000) dėl moterų, taikos ir nagrinėjamų klausimų įgyvendinimu.

Priemonė „Organizuoti specialistų, galinčių konsultuoti ir mokyti moterų padėties ginkluotuose konfliktuose klausimais bei dirbti tarptautinėse misijose lyčių reikalų patarėjais parengimą“. Įgyvendinant šią priemonę, 2014 m. URM užtikrino galimybę dalyvauti mokymuose užsienyje, kai į civilines misijas deleguojami asmenys pageidavo mokymuose dalyvauti savo sąskaita.

Priemonė „Rengti ir nuolat skleisti moksliškai pagrįstą informaciją apie sveikatą stiprinančio elgesio įtaką moterų ir ypač vyrų gyvenimo trukmei, pareigą rūpintis savo sveikata“. SAM duomenimis, įgyvendinant šią priemonę, 2014 m. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras nuolat rengė ir skleidė moksliškai pagrįstą informaciją apie sveiką gyvenseną, elgsenos įtaką moterų ir vyrų sveikatai, sveikatos stiprinimą ir nuolatinį rūpinimąsi sveikata, sveiko senėjimo užtikrinimą Lietuvoje. Šiomis temomis buvo parengti ir visuomenės informavimo priemonėmis išplatinti 38 straipsniai bei informaciniai pranešimai. Taip pat buvo parengtos, tikslinėms grupėms ir kitai visuomenės daliai visuomenės informavimo priemonėmis išplatintos 6 atmintinės.

Priemonė „Organizuoti paskaitas moterims ir vyrams apie šeimos prokreacines funkcijas, asmens vaisingumo išsaugojimą ir puoselėjimą, įskaitant apsisaugojimą nuo lytiškai plintančių ligų“.

96

SAM duomenimis, įgyvendinant šią priemonę, 2014 m. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro interneto svetainėje (www.ulac.lt) buvo skelbiama informacija apie užkrečiamųjų ligų prevenciją. Visuomenės sveikatos biurų specialistai savo internetinėse svetainėse ir specializuotų renginių, konferencijų, skirtų įvairioms bendruomenėms, metu skleidė aktualią informaciją apie lytiškai plintančias ligas ir jų prevenciją.

Priemonė „ Įgyvendinti Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programą, užtikrinant didesnį šios programos paslaugų prieinamumą“. SAM duomenimis, įgyvendinant šią priemonę, 2014 m. buvo parengtas ir sveikatos apsaugos ministro 2014 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. V-979 „Dėl širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupės asmenų sveikatos stiprinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Širdies kraujagyslių ligų rizikos grupės asmenų sveikatos stiprinimo tvarkos aprašas.

Priemonės „Rengti ir skleisti informaciją moterims apie galimybes pasitikrinti dėl krūtų ir gimdos kaklelio piktybinių susirgimų“ ir „Rengti ir skleisti informaciją apie galimybes pasitikrinti dėl priešinės liaukos piktybinių susirgimų“. SAM duomenimis, įgyvendinant šią priemonę, 2014 m., Valstybinės ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VLK) rengė ir platino informaciją apie vykdomas krūtų, gimdos kaklelio, priešinės liaukos piktybinių susirgimų prevencines programas. 2014 m. per naujienų agentūrą BNS buvo paskelbta ir kitais kanalais išplatina 18 pranešimų spaudai apie ligų prevencijos programas, jų naudą. Be to, išplatinus minėtus pranešimus spaudai į VLK kreipėsi radijų, TV kanalų atstovai, prašydami VLK specialistų komentarų apie šias programos.

2014 m. VLK įgyvendino naujovę: kviečiant pasitikrinti pagal prevencines programas buvo pasitelkti Lietuvoje žinomi sportininkai. 2014 m. spalio mėn. VLK ir Lietuvos tautinis olimpinis komitetas pasirašė bendradarbiavimo sutartį dėl socialinių akcijų organizavimo. 2014 m. gruodžio 12 d. startavo socialinė akcija „Aplenk ligą“, kurios ambasadoriais tapo sportininkai.

Priemonė „Dalyvauti seminaruose ir kituose renginiuose, skleisti naujausią informaciją moterų ir vyrų lygybės klausimais Aplinkos ministerijos tinklalapyje“. 2014 m. AM atstovės pagal kompetenciją ir galimybes dalyvavo renginiuose lyčių lygių galimybių klausimais.

2014 m. spalio 16 d. AM vyko seminaras „Ar mes vienodai tausojame aplinką: apie atliekų rūšiavimą ir lyčių lygybę“. Seminare dalyvavo apie 70 žmonių, iš jų 9 nevyriausybinių organizacijų atstovai. Seminaras organizuotas AM ir Lygių galimybių plėtros centro iniciatyva. Skirta 5,0 tūkst. litų iš Gaminių ir pakuotės atliekų tvarkymo programos.

AM tinklalapyje www.am.lt, rubrikoje „Nuorodos“ talpinamos nuorodos į įvairių institucijų ir įstaigų, kurios dirba moterų ir vyrų lygių galimybių klausimais, internetinius tinklalapius, kuriuose galima rasti informaciją apie moterų ir vyrų lygias galimybes visoms suinteresuotoms grupėms.

Priemonė „Atlikti Aplinkos ministerijos ir įstaigų prie šios ministerijos įgyvendintų aplinkosaugos projektų analizę, įvertinant projektų biudžetus lyties aspektu“. Įgyvendinant šią priemonę, 2014 m. AM ir jai pavaldžių įstaigų administruojami projektai dėl savo speficiškų siekiamų tikslų prisidėjo prie lygių moterų ir vyrų galimybių užtikrinimo, nes projektų tikslai skirti visiems Lietuvos gyventojams.

Priemonė „Užtikrinti Moterų organizacijų elektroninio tinklo ir Informacinio portalo moterims funkcionavimą“. SADM duomenimis, įgyvendinant šią priemonę, 2014 m. buvo užtikrintas Moterų organizacijų elektroninio tinklo ir Informacinio portalo moterims funkcionavimas. Informacinio portalo moterims lankytojai galėjo domėtis ir daugiau sužinoti apie moterų ir vyrų lygybės aktualijas, skaityti įvairių ekspertų straipsnius, domėtis socialinėmis iniciatyvomis. 2014 m. Informacinio portalo moterims puslapį peržiūrėjo 32,0 tūkst. vartotojų. Per socialinį tinklą Facebook pasiektų vartotojų skaičius – 400,0 tūkst. Elektroninio tinklo pagalba buvo vykdomos, stebimos bei plėtojamos diskusijos moterų ir vyrų lygių galimybių tematika tarp elektroninio tinklo narių atstovaujančių valstybės bei savivaldybės institucijoms, NVO, švietimo ir mokslo įstaigoms, profsąjungoms, bendruomenėms bei kitiems tinkle aktyviai veikiantiems moterų ir vyrų lygių galimybių ekspertams, taip pat viešinama aktuali informacija apie renginius ir mokymus.

Priemonė „Organizuoti seminarus apie galimus savivaldybių veiksmus, užtikrinant moterų ir vyrų lygias galimybes“. SADM bei Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos duomenimis,

97

įgyvendinant šią priemonę, 2014 m. buvo organizuoti 2 seminarai apie galimus savivaldybių veiksmus, užtikrinant moterų ir vyrų lygias galimybes Kaišiadorių ir Prienų rajonų savivaldybėse. Renginiuose dalyvavo 31 asmuo, iš kurių 26 moterys.

Priemonė „Tobulinti Vidaus reikalų ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų valstybės tarnautojų kvalifikaciją moterų ir vyrų lygybės darbo vietoje klausimais“. VRM duomenimis, įgyvendinant šią priemonę, 2014 m. Vidaus reikalų ministerijoje (toliau – VRM) ir jai pavaldžiose įstaigose iš viso buvo organizuoti 7 mokymai, kuriuose buvo tobulinama darbuotojų kvalifikacija moterų ir vyrų lygybės klausimais. Šiuose mokymuose dalyvavo 167 darbuotojai, iš jų 53 ir 114 vyrų.

Priemonė „Skatinti Susisiekimo ministerijos reguliavimo srities įmonių vadovus vykdyti darbuotojų švietimą, skirtą keisti diskriminuojamą požiūrį į moters ir vyro vaidmenis ekonominėje veikloje, užtikrinti žinių apie moterų ir vyrų lygybę sklaidą“. Įgyvendinant šią priemonę Susisiekimo ministerijos reguliavimo srities įmonės, bendrovės, įstaigos 2014 m. organizavo vidinius, nuotolinius mokymus, paskaitas savo darbuotojams lygių galimybių klausimais. Šiuose mokymuose dalyvavo 580 darbuotojų.

VĮ Lietuvos oro uostai praėjusiais metais papildė Klientų aptarnavimo standarto pagrindinius bendravimo su klientais principus dėl įžeidžiančių ar dviprasmiškai suprantamų komentarų ir kliento lyties. Su jais buvo supažindinti 510 įmonės darbuotojų, 6 įmonės partneriai, vykdantys veiklą oro uostuose. Darbo pokalbius vedantys 27 padalinių vadovai buvo supažindinti su atrankos principais, akcentuojant kandidatų lyčių skirtumus, neutralų požiūrį ir skiriant pagrindinį dėmesį kandidato darbo įgūdžiams.

Priemonė „Organizuoti seminarus, skirtus skatinti darbdavius planingai ir sistemingai propaguoti vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą darbe ir lygiavertį požiūrį į moteris ir vyrus siekiant įsidarbinti ar būti paaukštintam pareigose“. SADM duomenimis, įgyvendinant šią priemonę, 2014 m. buvo surengti 2 seminarai „Moterų ir vyrų lygybės darbe įgyvendinimas”. Seminaruose iš viso dalyvavo 34 asmenys.

Priemonė „Organizuoti moterų ir vyrų lygių galimybių principo laikymąsi, įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos ir Žmogiškųjų išteklių plėtros, Ekonomikos augimo, Sanglaudos skatinimo bei Techninės paramos veiksmų programų priemonių stebėseną“. FM duomenimis, įgyvendinant šią priemonę, užtikrinant moterų ir vyrų lygių galimybių principo laikymąsi ir rengiantis 2014–2020 m. programavimo laikotarpiui, 2014 m. sausio 21 d. finansų ministro įsakymu Nr. 1K-014 „Dėl Horizontaliųjų principų įgyvendinimo priežiūros darbo grupės sudarymo“ buvo sudaryta darbo grupė ir atnaujintos jos funkcijos. 2014 m. įvyko 3 darbo grupės posėdžiai, skirti moterų ir vyrų lygybės ir nediskriminavimo horizontaliųjų principų įgyvendinimo klausimams aptarti.

2014 m. buvo pabaigtas FM iniciatyva 2013 m. pradėtas horizontaliojo principo „Lyčių lygybė ir nediskriminavimas“ įgyvendinimo vertinimas. Šis vertinimas nagrinėjo moterų ir vyrų lygybės ir nediskriminavimo principų įgyvendinimą panaudojant 2007–2013 m. ES struktūrinę paramą, siekiant pagerinti šių principų įgyvendinimą 2014–2020 m. laikotarpiu. Vertinimo rezultatams aptarti 2014 m. Finansų ministerija organizavo tarptautinę konferenciją „Lyčių lygybė ir nediskriminavimas ES struktūrinėje paramoje: patirtys ir galimybės 2014–2020 m. laikotarpiu“. Vertinimo metu taip pat buvo parengtos metodinės gairės „Lyčių lygybės ir nediskriminavimo prioriteto įgyvendinimas ES struktūrinės paramos investicijose“.

Priemonė „Atlikti moterų ir vyrų padėties pokyčių visose srityse išplėstinį tyrimą ir vertinimą“. SADM duomenimis, įgyvendinant šią priemonę, 2014 m. buvo atliktas bendras išplėstinis lyginamasis Valstybinės moterų ir vyrų lygių galimybių 2010–2014 m. programos poveikio vertinimas, kurio metu nustatytas efektas visuomenės nuomonės pokyčiams. Tyrimas parodė, kad visuomenės palankumas moterims vadovėms ir moterims, dalyvaujančioms politinių ir ekonominių sprendimų priėmime, nuosekliai auga. Taip pat, palankiai įvertintas moterų dalyvavimas darbo rinkoje ir moterų verslumo skatinimas, tačiau mažiau palankiai įvertintas atlyginimų skirtumų mažinimas ir institucinių mechanizmų efektyvumas.

98

Priemonė „Rengti ir skelbti statistinę informaciją pagal lytį Statistikos departamento interneto svetainės www.stat.gov.lt, Rodiklių duomenų bazėje ir teminėse lentelėse“. Statistikos de-partamento duomenimis, įgyvendinant šią priemonę, 2014 m. Oficialiosios statistikos portale www.osp.stat.gov.lt Rodiklių duomenų bazėje ir teminėse lentelėse „Moterų ir vyrų lygybė“ paskelbta 2013 m. statistinė informacija apie moteris ir vyrus.

Priemonė „Rengti pranešimus spaudai apie moterų ir vyrų lygių galimybių pokyčius“. Statis-tikos departamento duomenimis, įgyvendinant šią priemonę, 2014 m. buvo parengtas ir paskelbtas pranešimas spaudai „Valstybės valdyme daugėja moterų“.

Priemonė „Rengti statistinę informaciją apie moteris ir vyrus pagal vartotojų užklausas“. Statistikos departamento duomenimis, įgyvendinant šią priemonę, 2014 m., atsakant į vartotojų paklausimus, statistinė informacija pagal lytį buvo teikiama šalies institucijoms, mokslo įstaigoms, visuomeninėms ir tarptautinėms organizacijoms.

Lietuvos statistikos departamento specialistai parengė statistinę informaciją Penktojo pranešimo apie Jungtinių Tautų konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims įgyvendinimą Lietuvoje. Dalyvavo Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto 58-je sesijoje 2014 m. liepos 9 d. Ženevoje Pranešimo gynime. 2014 m. kovo mėn. taip pat dalyvavo Jungtinių Tautų Europos Ekonominės komisijos darbo sesijoje lyčių statistikos klausimais Ženevoje. Minėtoms priemonėms įgyvendinti 2014 m. iš bendrųjų Lietuvos statistikos departamento asignavimų buvo skirta 33,4 tūkst. litų.

Priemonė „Rengti statistikos leidinį „Moterys ir vyrai Lietuvoje“. Statistikos departamento duomenimis, įgyvendinant šią priemonę, 2014 m. buvo išleistas statistikos leidinys „Moterys ir vyrai Lietuvoje 2013“. Leidinyje pateikta statistinė informacija apie moteris ir vyrus Lietuvoje ir Europos Sąjungoje: jų pagrindines demografines, socio-ekonomines charakteristikas, dalyvavimą darbo rinkoje ir valstybės valdyme, švietime, mokymąsi visą gyvenimą, sveikatą ir socialinę apsaugą, namų ūkius ir šeimas, vaikų priežiūrą, smurtą ir nusikalstamumą.

2. Nacionalinė neįgaliųjų socialinės integracijos 2013–2019 metų programa,

patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 21 d. nutarimu Nr. 1408

Vadovaujantis Nacionalinės neįgaliųjų socialinės integracijos 2013–2019 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 21 d. nutarimu Nr. 1408 19 punkto nuostatomis, šios programos įgyvendinimo koordinavimą ir stebėseną vykdė Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

2014 metais vykdyti šie Nacionalinės neįgaliųjų socialinės integracijos 2013–2019 metų programos ir Nacionalinės neįgaliųjų socialinės integracijos 2013–2019 metų programos 2013–2015 metų įgyvendinimo priemonių plano koordinavimo ir stebėsenos darbai:

2014 metais koordinuotas 31 Nacionalinės neįgaliųjų socialinės integracijos 2013–2019 metų programos 2013–2015 metų įgyvendinimo priemonių plano priemonių įgyvendinimas. 2014 m. šių priemonių įgyvendinimui panaudota 61407,3 tūkst. litų, iš jų valstybės biudžeto lėšų – 28887,4 tūkst. litų, Europos sąjungos finansinės paramos lėšų – 32519,9 tūkst. litų.

2014 metais su 6 institucijomis suderinti neįgaliųjų socialinės integracijos rodikliai (socialinės apsaugos, sveikatos, švietimo, sporto ir kt. srityse, taip pat neįgalumo statistiniai rodikliai – iš viso 27 rodiklių grupės), surinkti 2013 metų duomenys: pagal 14 rodiklių grupių, apibūdinančių neįgaliųjų socialinę integraciją socialinės apsaugos srityje, 9 rodiklių grupes švietimo srityje, 3 rodiklių grupės sveikatos apsaugos srityje, 1 rodiklio grupės užimtumo srityje.

99

Nacionalinės neįgaliųjų socialinės integracijos 2013–2019 metų programos 2013–2015 metų įgyvendinimo priemonių plano rezultatai

2014 metais

Eil.

Nr.

Tikslo, uždavinio, vertinimo kriterijaus pavadinimas ir mato

vienetas

Vertinimo kriterij ų reikšmės

metinis planas

įvykdyta įvykdymo procentas

Įgyvendinanti institucija

Vertinimo kriterijus Socialinės apsaugos paslaugų poreikio patenkinimo augimas (procentais)

0,05 n. d.* Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Vertinimo kriterijus Sveikatos priežiūros paslaugų poreikio patenkinimo augimas (procentais)

0,05 n. d.* Sveikatos apsaugos ministerija

Vertinimo kriterijus Švietimo paslaugų poreikio patenkinimo augimas (procentais)

0,05 n. d.* Švietimo ir mokslo ministerija

* vertinimo kriterijų įvykdymo reikšmės bus pateiktos vėliau

1. Tikslas Užtikrinti skirtingas negalias turinčių neįgaliųjų specialiųjų poreikių tenkinimą socialinės integracijos paslaugomis (socialinės apsaugos, sveikatos priežiūros, švietimo srityse)

1.1. Uždavinys Plėtoti kompleksines paslaugas neįgaliesiems ir jų šeimų nariams bendruomenėje ir gerinti darbingumo, neįgalumo lygių ir specialiųjų poreikių nustatymo procedūras

1.1.2. Priemonė Teisės aktų nustatyta tvarka finansuoti socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektus Vertinimo kriterijus Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems projektuose naudą gavusių neįgaliųjų skaičius

43000

32812

78

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Neįgaliųjų reikalų departamentas, savivaldybės

Paaiškinimas: priemonių plane numatytas rezultatas nepasiektas dėl pasikeitusio rezultatų skaičiavimo (nuo vienkartinių paslaugų pereinant prie nuolatinių), dėl stipresnės projektų rezultatų kontrolės, reglamentuotų rekomendacijų, kaip registruoti paslaugų gavėjus projektus vykdančios organizacijos planuoja ir įvykdo projektus su mažesniu neįgaliųjų skaičiumi

1.1.6. Priemonė Išversti iš anglų kalbos ir išleisti lietuvių kalba leidinius „Tarptautinė funkcionavimo, neįgalumo ir sveikatos klasifikacija vaikams ir jaunimui“ ir Pasaulinės sveikatos organizacijos ir Pasaulio banko 2011 m. pranešimą „Pasaulinis pranešimas apie neįgaliuosius“ Vertinimo kriterijus Išverstų ir išleistų lietuvių kalba leidinių skaičius

2

1

50

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

1.1.7. Priemonė Organizuoti įvairių sričių specialistų kvalifikacijos tobulinimo mokymus integruojant Tarptautinės funkcionavimo, neįgalumo ir sveikatos klasifikacijos nuostatas į darbingumo, neįgalumo lygių ir specialiųjų poreikių nustatymo procedūras, reabilitacijos specialistų praktinį darbą Vertinimo kriterijus Kvalifikacijos tobulinimo mokymuose dalyvavusių specialistų skaičius

100

102

102

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

100

1.2. Uždavinys Gerinti ambulatorinių pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą neįgaliesiems ir didinti specialistų, dirbančių su neįgaliaisiais, kompetenciją sveikatos stiprinimo ir sveikos gyvensenos klausimais bei gerinti neįgaliųjų žinias apie sveiką gyvenseną, bendruosius ligų ir traumų prevencijos principus

1.2.1. Priemonė Vykdyti medicininės ambulatorinės reabilitacijos paslaugų bendruomenėje plėtrą Vertinimo kriterijus Projektų, kuriuos vykdant yra modernizuojama ambulatorinės reabilitacijos struktūra, skaičius

6

Sveikatos apsaugos ministerija

1.2.3. Priemonė Organizuoti mokymus sveikatos stiprinimo ir sveikos gyvensenos skatinimo tema specialistams, teikiantiems sveikatos ir socialinės priežiūros paslaugas neįgaliesiems Vertinimo kriterijus seminaruose dalyvavusiųjų skaičius

169

Sveikatos apsaugos ministerija, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras

1.3. Uždavinys Užtikrinti asmenims, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių dėl negalios, švietimo prieinamumą ir didinti ugdymo veiksmingumą

1.3.1. Priemonė Tobulinti švietimo pagalbos specialistų kompetenciją teikiant pagalbą tėvams, auginantiems neįgalius vaikus Vertinimo kriterijus Švietimo pagalbą gavusių tėvų, auginančių neįgalius vaikus, skaičius

- Švietimo ir mokslo ministerija

1.3.2. Priemonė Tobulinti mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų kvalifikaciją neįgaliųjų (specialiųjų poreikių turinčių) asmenų atpažinimo, vertinimo ir ugdymo klausimais Vertinimo kriterijus Mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų, tobulinusių kvalifikaciją neįgaliųjų (specialiųjų poreikių turinčių) asmenų atpažinimo, vertinimo ir ugdymo klausimais, skaičius

260 553

Švietimo ir mokslo ministerija

1.3.3. Priemonė Teikti metodinę pagalbą mokytojams ir švietimo pagalbos specialistams, ugdantiems vaikus, turinčius autizmo spektro sutrikimą (bei Aspergerio sindromą), sergančius epilepsija Vertinimo kriterijus Mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų kvalifikacijos tobulinimo mokymų ir seminarų skaičius

10 51

Švietimo ir mokslo ministerija

1.3.4. Priemonė Parengti ir įgyvendinti Lietuvių gestų kalbos vartojimo 2013–2017 metų priemonių planą Parengtas ir patvirtintas Lietuvių gestų kalbos vartojimo 2013–2017 metų priemonių planas, papildytas „Aiškinamasis lietuvių gestų klabos žodynas: 2100 gestų aprašų papildyta ir 300 aprašytų naujų gestų.

1.3.5. Priemonė Steigti metodinius centrus (autizmo spektro sutrikimus ir kompleksines negalias turintiems mokiniams), teikiančius ugdymo ir metodinės pagalbos paslaugas neįgaliems (specialiųjų ugdymosi poreikių) mokiniams, jų tėvams, pedagogams ir švietimo pagalbos specialistams Vertinimo kriterijus Įsteigtų metodinių centrų (autizmo spektro sutrikimus ir kompleksines negalias turintiems mokinimas), teikiančių ugdymo ir

4 4 100 Švietimo ir mokslo ministerija

101

metodinės pagalbos paslaugas neįgaliems (specialiųjų ugdymosi poreikių) mokiniams, jų tėvams, pedagogams ir švietimo pagalbos specialistams, skaičius

1.3.8. Priemonė Parengti, įsigyti metodines priemones ankstyvojo amžiaus neįgalių vaikų raidos ypatumams vertinti Vertinimo kriterijus Ankstyvojo amžiaus neįgalių vaikų raidos ypatumams vertinti sukurtų, įsigytų metodinių priemonių skaičius

1

parengta ir išleista 200 5–7

metų vaikų kalbos

vertinimo metodikos komplektų

- Švietimo ir mokslo ministerija

1.3.9. Priemonė Teisės aktų nustatyta tvarka teikti finansinės pagalbos priemones neįgaliesiems, besimokantiems aukštosiose mokyklose Vertinimo kriterijus Aukštosiose mokyklose besimokančių neįgaliųjų, gavusių finansinę paramą, skaičius

1150 1020 88,7 Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Neįgaliųjų reikalų departamentas

Paaiškinimas: dėl finansinės paramos kreipėsi mažiau aukštosiose mokyklose besimokančių neįgaliųjų

1.3.10. Priemonė Užtikrinti studijų prieinamumą specialiųjų poreikių turintiems studentams Vertinimo kriterijus Specialiųjų poreikių turinčių studentų, gavusių paramą studijų prieinamumui užtikrinti, skaičius

700 717 / 766 (pavasario semestro

metu tikslines išmokas gavo 717 studentų, turinčių

specialiųjų poreikių, rudens

semestro metu – 766 studentai)

- Švietimo ir mokslo ministerija, Valstybinis studijų fondas

2. Tikslas Užtikrinti neįgaliesiems galimybę laisvai judėti fizinėje aplinkoje ir naudotis visiems prieinama informacija Vertinimo kriterijus Neįgaliesiems pritaikytų viešųjų statinių ir objektų, transporto maršrutų, priemonių ir paslaugų gausėjimas (procentais)

16

19,73 123 Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Vertinimo kriterijus regėjimo, klausos, sutrikusio intelekto negalias turintiems asmenims viešosios informacinės aplinkos prieinamumo augimas (procentais)

11

6,6 60 Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Paaiškinimas: LRT duomenimis, nuo 2014 rugsėjo bendras transliavimo laikas išaugo iki 24 val./parą 7 d./sav. Planuojant rodiklį remtasi mažesniu transliavimo laiku Vertinimo kriterijus 16

13 81 Socialinės apsaugos ir darbo

ministerija

102

asmenų, tapusių neįgaliaisiais dėl regėjimo ir judėjimo funkcijų sutrikimų, savarankiškumo ir mobilumo didėjimas (procentais)

2.1. Uždavinys Didinti aplinkos (fizinės ir informacinės) prieinamumą neįgaliesiems ir jų mobilumą bei tobulinti aplinkos pritaikymo teisinį reglamentavimą

2.1.2. Priemonė Įvertinti universalaus dizaino principų taikymo aplinkos, statybos, transporto, gamybos bei viešųjų pirkimų srityse reglamentavimo reikalingumą ir prireikus parengti teisės aktų, reglamentuojančių universalaus dizaino principų taikymą, projektus Vertinimo kriterijus Parengtų rekomendacijų universalaus dizaino principams taikyti ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių universalus dizaino principų taikymą, skaičius

1 0 -

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Paaiškinimas: priemonei lėšų neskirta

2.1.4. Priemonė Teisės aktų nustatyta tvarka tikrinti Lietuvos Respublikos statybų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ paskelbtus projektus bei dalyvauti komisijų darbe priimant neįgaliesiems svarbius statinius Vertinimo kriterijus Suderintų ir priimtų neįgaliesiems svarbių statinių skaičius

1300 1657 127 Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Neįgaliųjų reikalų departamentas

2.1.5. Priemonė Parengti ir patvirtinti Būsto pritaikymo neįgaliesiems finansavimo tvarkos aprašą ir teisės aktų nustatyta tvarka finansuoti būsto ir jo aplinkos pritaikymą neįgaliesiems Vertinimo kriterijus Neįgaliųjų, kuriems pritaikytas būstas, dalis nuo neįgaliųjų, pateikusių savivaldybėms prašymus pritaikyti būstą, skaičius procentais

50 33,3 66,6 Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Neįgaliųjų reikalų departamentas, savivaldybės

Paaiškinimas: priemonei skirta mažiau lėšų nei numatyta priemonių plane

2.1.8. Priemonė Teisės aktų nustatyta tvarka finansuoti žmonių su fizine negalia mobilumo ir savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymo projektus Vertinimo kriterijus Neįgaliųjų, gavusių naudą mobilumo ir savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymo projektuose, skaičius

100 51 51 Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Paaiškinimas: priemonei skirta mažiau lėšų nei numatyta priemonių plane

2.1.9. Priemonė Gerinti lietuvių gestų kalbos vertėjų centrų infrastruktūrą Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių apskrityse Vertinimo kriterijus Gestų kalbos vertėjų centrų, kurių sutvarkyta infrastruktūra, skaičius

4 4 100 Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių apskričių gestų kalbos vertėjų centrai

2.1.10. Priemonė Didinti informacijos prieinamumą klausos negalią turintiems asmenims titruojant televizijos laidas per Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos kanalus Vertinimo kriterijus 2,4 proc. 2,5 proc. 104,2 Viešoji įstaiga „Lietuvos

nacionalinis radijas ir

103

Titruotų televizijos laidų, filmų per Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos kanalus dalis iš bendro transliacijų laiko (procentais)

televizija“

2.1.11. Priemonė Teisės aktų nustatyta tvarka iš dalies finansuoti periodinių leidinių neįgaliesiems leidybą ir platinimą Informaciją per periodinius leidinius gavusių neįgaliųjų skaičius

40000 23000 57,5 Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Paaiškinimas: priemonei skirta mažiau lėšų nei numatyta priemonių plane, sumažėjo leidinių tiražas

2.1.12. Priemonė Teikti informaciją internetu (per universalią neįgaliųjų reabilitacijos ir integracijos informacinę sistemą) ir specialiuosiuose leidiniuose neįgaliųjų socialinės integracijos klausimais, įskaitant informaciją apie paramą teikiančias institucijas, teikiamą pagalbą šeimoms, kuriose yra neįgaliųjų, gestų kalbos mokymą Vertinimo kriterijus Informaciją internetu (per universalią neįgaliųjų reabilitacijos ir integracijos informacinę sistemą) gavusių neįgaliųjų skaičius


2.1.13. Priemonė Parengti reikalavimus rinkimų apylinkių balsavimo patalpų ir informacijos pritaikymo specialiesiems neįgaliųjų poreikiams Vertinimo kriterijus Parengtų teisės aktų, nustatančių reikalavimus rinkimų apylinkių balsavimo patalpų ir informacijos pritaikymą neįgaliųjų poreikiams, skaičius

– 1 Vyriausioji rinkimų komisija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

2.1.14. Priemonė Gerinti informacijos, susijusios su rinkimais ir referendumu, prieinamumą neįgaliesiems ir pagal poreikį parengti regėjimo negalią turintiems asmenims balsavimo biuleteniams skaityti būtiną aplanką Brailio raštu bei leisti neįgaliųjų specialiesiems poreikiams pritaikytus informacinius rinkimų bukletus (Brailio raštu, lengvai suprantamas tekstas ir pan.) Vertinimo kriterijus Parengtų, prieinamų neįgaliesiems informacijos bukletų ir balsavimo dokumentų skaičius

2 1 50 Vyriausioji rinkimų komisija

2.1.15. Priemonė Skirti stebėtojais prie savivaldybių, apygardų rinkimų komisijų neįgaliesiems atstovaujančių organizacijų atstovus ir parengti rekomendacijas savivaldybių (apygardų) rinkimų komisijoms ir skiriamiems stebėtojams dėl neįgaliųjų atstovų teisių ir pareigų rinkimų komisijų darbe Vertinimo kriterijus Parengtų rekomendacijų savivaldybių/(apygardų) rinkimų komisijoms ir skiriamiems stebėtojams dėl neįgaliųjų atstovų teisių ir pareigų rinkimų komisijų darbe skaičius

1 1 100 Vyriausioji rinkimų komisija

3. Tikslas Siekti didesnio neįgaliųjų užimtumo darbo rinkoje, kultūros, sporto, laisvalaikio veiklose

104

Vertinimo kriterijus Neįgaliųjų užimtumo darbo rinkoje augimas (procentais)

0,2

0,2 100 Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija

Paaiškinimas: Vertinimo kriterijaus reikšmė bus tikslinama

Vertinimo kriterijus Neįgaliųjų užimtumo kultūros veiklose augimas (procentais)

0,05

0 - Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija

Vertinimo kriterijus Neįgaliųjų, dalyvaujančių kūno kultūros ir sporto veikloje, augimas (procentais)

0,05

2** - Savivaldybės, Švietimo ir mokslo ministerija, Kūno kultūros departamentas prie LRV

** vertinimo kriterijaus reikšmė bus patikslinta, nes Kūno kultūros departamentas prie LRV reikalingus rodiklius vertinimo kriterijaus reikšmei apskaičiuoti pateiks tik 2015 m. vasario mėn. pabaigoje

3.1. Uždavinys Užtikrinti geresnes neįgaliųjų užimtumo galimybes ir sudaryti palankias sąlygas neįgaliesiems dalyvauti darbo rinkoje

3.1.2. Priemonė Plėtoti profesinės reabilitacijos neįgaliesiems metodinę bazę pasitelkiant atrinktus profesinės reabilitacijos metodinius centrus ir teikti metodinę pagalbą įstaigoms, kurios teikia profesinės reabilitacijos paslaugas neįgaliesiems Vertinimo kriterijus Profesinės reabilitacijos centrų, vykdančių metodinių centrų veiklą, skaičius


Paaiškinimas: konkursą laimėjo 1 metodinis centras

3.1.3. Priemonė Organizuoti darbdavių mokymus skatinant jų socialinę atsakomybę įdarbinti neįgaliuosius Vertinimo kriterijus Darbdaviams organizuotų mokymų skaičius

10 197 1970 Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos darbo birža, Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

3.2. Uždavinys Gerinti neįgaliųjų galimybes dalyvauti kultūros ir meno veiklose, skatinti neįgaliųjų (vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų) fizinį ugdymą ir aktyvumą bei dalyvavimą kūno kultūros ir sporto veikloje

3.2.2. Priemonė Finansuoti nevyriausybinių kūno kultūros ir sporto organizacijų vykdomas kūno kultūros ir sveiko gyvenimo būdo puoselėjimo, Sporto visiems populiarinimo, fizinio aktyvumo skatinimo, neįgaliųjų sporto ir socialinės integracijos programas ir projektus Vertinimo kriterijus Iškovotų medalių parolimpinėse ir kurčiųjų žaidynėse, pasaulio ir Europos neįgaliųjų čempionatuose skaičius

14 13 92,9 Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

Paaiškinimas: priemonės vertinimo kriterijus neįvykdytas, nes planuotų prizinių vietų neiškovojo aklųjų gonbolo komanda (2013 m. Europos čempionate buvo iškovota pirmoji vieta) ir kurčiųjų moterų paplūdimio tinklinio komanda (2013 m. kurčiųjų žaidynėse buvo iškovota antroji vieta). Pagrindinė kurčiųjų moterų paplūdimio tinklinio žaidėja mokomosios treniruočių stovyklos metu gavo traumą ir todėl vietoj jos Europos čempionate dalyvavo pagal pajėgumą akivaizdžiai silpnesnė sportininkė.

4. Tikslas Užtikrinti neįgaliųjų teisių, pagrindinių laisvių gynimą be diskriminacijos dėl neįgalumo ir sudaryti palankias sąlygas tobulinti neįgaliųjų socialinės integracijos proceso valdymą Vertinimo kriterijus visuomenės nuomonė dėl neįgaliųjų diskriminacijos (balais)

5 4.8* (asmenys

su psichikos

104 Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

105

negalia – 5,03)

*2014 m, duomenimis, vertinama kas 2 metai – Žmogaus teisių stebėjimo instituto užsakymu vykdyta apklausa Vertinimo kriterijus neįgaliųjų, dalyvaujančių visuomeninėse organizacijose ir judėjimuose, skaičiaus augimas (procentais)

39,5 pagal vertinimo kriterijaus techninį priedą skaičiuojamas 2016 ir 2019 m.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

4.1. Uždavinys Teikti tinkamos kokybės teisinę pagalbą neįgaliesiems ir sukurti nacionalinį žmogaus teisių stebėsenos mechanizmą

4.1.1. Priemonė Organizuoti mokymus teisėsaugos institucijų (policijos, prokuratūros, teismų) darbuotojams bei valstybės garantuojamą pagalbą teikiantiems asmenims, kaip bendrauti su neįgaliaisiais, kokiais būdais jiems pateikti būtiną informaciją Vertinimo kriterijus Mokymuose dalyvavusių asmenų skaičius

30 67 223 Teisingumo ministerija

4.2. Uždavinys Tobulinti neįgaliųjų socialinės integracijos proceso valdymą vietos savivaldos, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis

4.2.1. Priemonė Organizuoti susitikimus, pasitarimus su savivaldybių administracijomis ir skatinti savivaldybes teisės aktų nustatyta tvarka steigti savivaldybėse neįgaliųjų klausimams spręsti nuolatines komisijas Vertinimo kriterijus Neįgaliųjų klausimams spręsti savivaldybėse įsteigtų komisijų skaičius


Paaiškinimas: priemonės įgyvendinimui lėšų nebuvo skirta

4.2.2. Priemonė Vykdyti visuomenės švietimo ir informavimo priemones (informacines kampanijas, diskusijas, pristatymus) apie neįgaliųjų socialinės integracijos procesą Vertinimo kriterijus Informacinėse kampanijose, diskusijose, pristatymuose dalyvavusių neįgaliųjų skaičius

300 132 44 Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Paaiškinimas: dalis informacinių pristatymų, diskusijų vyko per spaudą, televiziją, todėl sąrašai nebuvo nerenkami. Kandidato į JT neįgaliųjų teisių komitetą rinkiminėje kampanijoje dalyvavo per 170 užsienio šalių atstovų

4.2.3. Priemonė Teisės aktų nustatyta tvarka iš dalies finansuoti neįgaliųjų asociacijų veiklos rėmimo projektus Vertinimo kriterijus Neįgaliųjų asociacijų veiklos rėmimo projektuose naudą gavusių neįgaliųjų skaičius

4500 4662 103,6 Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Neįgaliųjų reikalų departamentas

4.2.5. Priemonė Kasmet atlikti socialinių paslaugų statistinį tyrimą, rengti ir skelbti informaciją apie neįgaliųjų, kuriems socialinės paslaugos suteiktos namuose, dienos centruose ir stacionariose globos įstaigose, skaičių Vertinimo kriterijus Atlikt ų socialinių paslaugų statistinių tyrimų ir parengtų informacinių biuletenių apie neįgaliuosius, kuriems socialinės paslaugos suteiktos namuose, dienos centruose ir stacionariose globos įstaigose, skaičius

1 1 100 Lietuvos statistikos departamentas

106

Nacionalinės neįgaliųjų socialinės integracijos 2013 – 2019 metų programos

2013–2015 metų įgyvendinimo priemonių plano asignavimų panaudojimas 2014 metais

Tikslo, uždavinio ir priemonės pavadinimas

Asignavimai, tūkst. litų

patvirtinti

panaudoti

panaudojimo procentas

1. Tikslas Užtikrinti skirtingas negalias turinčių neįgaliųjų specialiųjų poreikių tenkinimą socialinės integracijos paslaugomis (socialinės apsaugos, sveikatos priežiūros, švietimo srityse)

1.1. Uždavinys Plėtoti kompleksines paslaugas neįgaliesiems ir jų šeimų nariams bendruomenėje ir gerinti darbingumo, neįgalumo lygių ir specialiųjų poreikių nustatymo procedūras

1.1.2. Priemonė Teisės aktų nustatyta tvarka finansuoti socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektus

15500 15073,65

97,2

1.1.6. Priemonė Išversti iš anglų kalbos ir išleisti lietuvių kalba leidinius „Tarptautinė funkcionavimo, neįgalumo ir sveikatos klasifikacija vaikams ir jaunimui“ ir Pasaulinės sveikatos organizacijos ir Pasaulio banko 2011 m. pranešimą „Pasaulinis pranešimas apie neįgaliuosius“

100

1,75

1,75

1.1.7. Priemonė Organizuoti įvairių sričių specialistų kvalifikacijos tobulinimo mokymus integruojant Tarptautinės funkcionavimo, neįgalumo ir sveikatos klasifikacijos nuostatas į darbingumo, neįgalumo lygių ir specialiųjų poreikių nustatymo procedūras, reabilitacijos specialistų praktinį darbą

10

9,95

99,5

1.2.Uždavinys Gerinti ambulatorinių pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą neįgaliesiems ir didinti specialistų, dirbančių su neįgaliaisiais, kompetenciją sveikatos stiprinimo ir sveikos gyvensenos klausimais bei gerinti neįgaliųjų žinias apie sveiką gyvenseną, bendruosius ligų ir traumų prevencijos principus

1.2.1. Priemonė Vykdyti medicininės ambulatorinės reabilitacijos paslaugų bendruomenėje plėtrą

6300 ES

20330 ES 645,4

1.2.3. Priemonė Organizuoti mokymus sveikatos stiprinimo ir sveikos gyvensenos skatinimo tema specialistams, teikiantiems sveikatos ir socialinės priežiūros paslaugas neįgaliesiems

50

30

60

1.3. Uždavinys Užtikrinti asmenims, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių dėl negalios, švietimo prieinamumą ir didinti ugdymo veiksmingumą

1.3.1. Priemonė Tobulinti švietimo pagalbos specialistų kompetenciją teikiant pagalbą tėvams, auginantiems neįgalius vaikus

30 ES - -

107

1.3.2. Priemonė Tobulinti mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų kvalifikaciją neįgaliųjų (specialiųjų poreikių turinčių) asmenų atpažinimo, vertinimo ir ugdymo klausimais

41 ES 499 ES

1217

1.3.3. Priemonė Teikti metodinę pagalbą mokytojams ir švietimo pagalbos specialistams, ugdantiems vaikus, turinčius autizmo spektro sutrikimą (bei Aspergerio sindromą), sergančius epilepsija

- - -

1.3.4. Priemonė Parengti ir įgyvendinti Lietuvių gestų kalbos vartojimo 2013–2017 metų priemonių planą

282,1 220,1 ES 62 VB

74,684 VB 26,5

1.3.5. Priemonė Steigti metodinius centrus (autizmo spektro sutrikimus ir kompleksines negalias turintiems mokiniams), teikiančius ugdymo ir metodinės pagalbos paslaugas neįgaliems (specialiųjų ugdymosi poreikių) mokiniams, jų tėvams, pedagogams ir švietimo pagalbos specialistams

3800 ES 2500 ES

65,8

1.3.8. Priemonė Parengti, įsigyti metodines priemones ankstyvojo amžiaus neįgalių vaikų raidos ypatumams vertinti

11 ES 70 ES

636,4

1.3.9. Priemonė Teisės aktų nustatyta tvarka teikti finansinės pagalbos priemones neįgaliesiems, besimokantiems aukštosiose mokyklose

1900 1852,6 97,5

1.3.10 Priemonė Užtikrinti studijų prieinamumą specialiųjų poreikių turintiems studentams

5615 ES 7711,6 ES

137,3

2. Tikslas Užtikrinti neįgaliesiems galimybę laisvai judėti fizinėje aplinkoje ir naudotis visiems prieinama informacija

2.1. Uždavinys Didinti aplinkos (fizinės ir informacinės) prieinamumą neįgaliesiems ir jų mobilumą bei tobulinti aplinkos pritaikymo teisinį reglamentavimą

2.1.2. Priemonė Įvertinti universalaus dizaino principų taikymo aplinkos, statybos, transporto, gamybos bei viešųjų pirkimų srityse reglamentavimo reikalingumą ir prireikus parengti teisės aktų, reglamentuojančių universalaus dizaino principų taikymą, projektus

5

-

-

2.1.4. Priemonė Teisės aktų nustatyta tvarka tikrinti Lietuvos Respublikos statybų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ paskelbtus projektus bei dalyvauti komisijų darbe priimant neįgaliesiems svarbius statinius

500 430 86

2.1.5. Priemonė Parengti ir patvirtinti Būsto pritaikymo neįgaliesiems finansavimo tvarkos aprašą ir teisės aktų nustatyta tvarka finansuoti būsto ir jo aplinkos pritaikymą neįgaliesiems

4000 2526,2 63,1

2.1.8. Priemonė Teisės aktų nustatyta tvarka finansuoti žmonių su fizine negalia mobilumo ir savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymo projektus

200 150 75

108

2.1.9. Priemonė Gerinti lietuvių gestų kalbos vertėjų centrų infrastruktūrą Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių apskrityse

2567 ES–2182, VB–385

1658 ES–1409,3, VB–248,7

64,6

2.1.10 Priemonė Didinti informacijos prieinamumą klausos negalią turintiems asmenims titruojant televizijos laidas per Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos kanalus

244 290 118,9

2.1.11. Priemonė Teisės aktų nustatyta tvarka iš dalies finansuoti periodinių leidinių neįgaliesiems leidybą ir platinimą

900

772 85,8

2.1.12. Priemonė Teikti informaciją internetu (per universalią neįgaliųjų reabilitacijos ir integracijos informacinę sistemą) ir specialiuosiuose leidiniuose neįgaliųjų socialinės integracijos klausimais, įskaitant informaciją apie paramą teikiančias institucijas, teikiamą pagalbą šeimoms, kuriose yra neįgaliųjų, gestų kalbos mokymą

30 30 100

2.1.13. Priemonė Parengti reikalavimus rinkimų apylinkių balsavimo patalpų ir informacijos pritaikymo specialiesiems neįgaliųjų poreikiams

10

10

100

2.1.14. Priemonė Gerinti informacijos, susijusios su rinkimais ir referendumu, prieinamumą neįgaliesiems ir pagal poreikį parengti regėjimo negalią turintiems asmenims balsavimo biuleteniams skaityti būtiną aplanką Brailio raštu bei leisti neįgaliųjų specialiesiems poreikiams pritaikytus informacinius rinkimų bukletus (Brailio raštu, lengvai suprantamas tekstas ir pan.)

100

25

25

2.1.15. Priemonė Skirti stebėtojais prie savivaldybių, apygardų rinkimų komisijų neįgaliesiems atstovaujančių organizacijų atstovus ir parengti rekomendacijas savivaldybių (apygardų) rinkimų komisijoms ir skiriamiems stebėtojams dėl neįgaliųjų atstovų teisių ir pareigų rinkimų komisijų darbe

10

10

100

3. Tikslas Siekti didesnio neįgaliųjų užimtumo darbo rinkoje, kultūros, sporto, laisvalaikio veiklose

3.1. Uždavinys Užtikrinti geresnes neįgaliųjų užimtumo galimybes ir sudaryti palankias sąlygas neįgaliesiems dalyvauti darbo rinkoje

3.1.2. Priemonė Plėtoti profesinės reabilitacijos neįgaliesiems metodinę bazę pasitelkiant atrinktus profesinės reabilitacijos metodinius centrus ir teikti metodinę pagalbą įstaigoms, kurios teikia profesinės reabilitacijos paslaugas neįgaliesiems

250

175

70

3.1.3. Priemonė Organizuoti darbdavių mokymus skatinant jų socialinę atsakomybę įdarbinti neįgaliuosius

40

40

100

3.2. Uždavinys Gerinti neįgaliųjų galimybes dalyvauti kultūros ir meno veiklose, skatinti neįgaliųjų (vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų) fizinį ugdymą ir aktyvumą bei dalyvavimą kūno kultūros ir sporto veikloje

109

3.2.2. Priemonė Finansuoti nevyriausybinių kūno kultūros ir sporto organizacijų Vykdomas kūno kultūros ir sveiko gyvenimo būdo puoselėjimo, sporto visiems populiarinimo, fizinio aktyvumo skatinimo, neįgaliųjų sporto ir socialinės integracijos programas ir projektus

3227 3218 99,7

4. Tikslas Užtikrinti neįgaliųjų teisių, pagrindinių laisvių gynimą be diskriminacijos dėl neįgalumo ir sudaryti palankias sąlygas tobulinti neįgaliųjų socialinės integracijos proceso valdymą

4.1. Uždavinys Teikti tinkamos kokybės teisinę pagalbą neįgaliesiems ir sukurti nacionalinį žmogaus teisių stebėsenos mechanizmą

4.1.1. Priemonė Organizuoti mokymus teisėsaugos institucijų (policijos, prokuratūros, teismų) darbuotojams bei valstybės garantuojamą pagalbą teikiantiems asmenims, kaip bendrauti su neįgaliaisiais, kokiais būdais jiems pateikti būtiną informaciją

100

3

3

4.2. Uždavinys Tobulinti neįgaliųjų socialinės integracijos proceso valdymą vietos savivaldos, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis

4.2.1. Priemonė Organizuoti susitikimus, pasitarimus su savivaldybių administracijomis ir skatinti savivaldybes teisės aktų nustatyta tvarka steigti savivaldybėse neįgaliųjų klausimams spręsti nuolatines komisijas

5

-

-

4.2.2. Priemonė Vykdyti visuomenės švietimo ir informavimo priemones (informacines kampanijas, diskusijas, pristatymus) apie neįgaliųjų socialinės integracijos procesą

50

154,2

308,4

4.2.3. Priemonė Teisės aktų nustatyta tvarka iš dalies finansuoti neįgaliųjų asociacijų veiklos rėmimo projektus

5000 3720 74,4

4.2.5. Priemonė Kasmet atlikti socialinių paslaugų statistinį tyrimą, rengti ir skelbti informaciją apie neįgaliųjų, kuriems socialinės paslaugos suteiktos namuose, dienos centruose ir stacionariose globos įstaigose, skaičių

35 42,7 122

Iš viso asignavimų planui (1+2) 50 912,1 VB – 32 713 ES – 18199,1

61 407,334 VB – 28 887,434

ES – 32519,9

120,6 88,3 178,7


1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas 32 713 28 887,434 88,3


1.2. Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos

18 199,1 32 519,9 178,7

1.3. tikslinės paskirties lėšos ir pajamų įmokos


110

3. Nediskriminavimo skatinimo 2012–2014 metų tarpinstitucinis veiklos planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. lapkričio 2 d. nutarimu Nr. 1281

Nediskriminavimo skatinimo 2012–2014 metų tarpinstitucinio veiklos plano (toliau – veiklos planas) tikslas – užtikrinti, kad būtų įgyvendintos priemonės, įtvirtinančios asmenų lygybę ir draudimą varžyti žmogaus teises ir teikti jam privilegijas lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu, kompleksiškai tirti diskriminacijos apraiškas ir priežastis visose visuomenės gyvenimo srityse, ugdyti pagarbą žmogui, teisinį visuomenės sąmoningumą, tarpusavio supratimą, toleranciją lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu, sudaryti palankesnes nevalstybinių organizacijų, ginančių žmogaus teises, veiklos sąlygas

Veiklos plano koordinavimo bei tarpinstitucinio bendradarbiavimo procesas vyko sklandžiai. Planuota įgyvendinti 12 priemonių, įgyvendintos 8 priemonės.

Įgyvendinant veiklos planą dalyvavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Nacionalinė teismų administracija, Informatikos ir ryšių departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Kultūros ministerija, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Priemonė Įtraukti į teisėjų mokymo ir privalomo kvalifikacijos tobulinimo programas nediskriminavimo ir lygių galimybių švietimo nuostatas. Nacionalinė teismų administracija organizavo mokymus teisėjams 2 kartus: 2014 m. kovo 31 d. ir rugsėjo 15 d. Mokymuose pagal šią programą iš viso dalyvavo 46 teisėjai ir 4 teisėjų padėjėjai. Mokymo temos: 1) Diskriminacijos samprata ir diskriminacijos atpažinimas praktikoje (2 akad. val.) 2) Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas: tiesioginės, netiesioginės diskriminacijos dėl lyties, priekabiavimo dėl lyties, seksualinio priekabiavimo, nurodymo diskriminuoti koncepcijos, moterų ir vyrų lygias teises pažeidžiantys veiksmai, įstatymo taikymo/netaikymo atvejai, išimtys. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Lietuvos teismų praktika, tarptautinių teisės aktų tiesioginis taikymas nagrinėjant diskriminacijos dėl lyties atvejus (4 akad. val.) 3) Lygiateisiškumo principo įgyvendinimas darbo teisėje (2 akad. val.).

Priemonė Atlikti visuomenės nuostatų kitimo ir diskriminacijos priežasčių tyrimą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija įgyvendindama šią priemonę organizavo viešąjį pirkimą, kurio būdu buvo atrinkti tyrėjai. Buvo atliktas Visuomenės nuostatų kitimo ir diskriminacijos priežasčių tyrimas (Eglė Šumskienė, Margarita Jankauskaitė, Karilė Levickaitė, 2014 m.). Tyrimą galima rasti www.socmin.lt skyrelyje „Tyrimai“.

Priemonė Parengti ir įgyvendinti informavimo lygių galimybių ir nediskriminavimo klausimais priemones (leidiniai, plakatai, reklaminiai klipai, televizijos ir radijo laidos, mokymas ir kita). Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, įgyvendindama šią priemonę bei įgyvendinandama Europos Komisijos Užimtumo ir socialinio solidarumo programos PROGRESS (2007-2013) remiamą projektą sukūrė tris socialines kampanijas (animuoti vaizdo klipai) prieš vyresnių žmonių diskriminaciją dėl amžiaus. Kampanijos tikslas – atkreipti darbdavių dėmesį ne į besidarbinančio žmogaus amžių, bet į jo turimus įgūdžius ir reikiamą patirtį. Vaizdo klipų personažų prototipais pasirinkti visuomenei garsūs ir gerai pažįstami asmenys. Kampanijos klipus galima rasti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos internetiniame puslapyje www.lygybe.lt skiltyje „LGKT socialinė reklama“. Priemonei numatyti asignavimai buvo panaudoti šių trijų vaizdo klipų sklaidai – transliavimui LRT televizijos eteryje 2014 m. vasario – kovo mėnesį. Iš viso – 67 rodymai.

Priemonė Rengti ir skelbti nusikalstamų veikų, padarytų dėl nukentėjusiojo tautybės, rasės, kilmės, religijos, kalbos ar priklausymo kitai grupei, statistinius duomenis interneto svetainėje adresu www.ird.lt. 2014 metais parengė statistinius duomenis apie nusikalstamas veikas, padarytas dėl nukentėjusiojo tautybės, rasės, kilmės, religijos, kalbos ar priklausymo kitai grupei, ir nuolat skelbia juos interneto svetainėje adresu www.ird.lt. Statistiniai duomenys pateikiami ataskaitoje „Duomenys apie nusikalstamas veikas asmens lygiateisiškumui ir sąžinės laisvei Lietuvos Respublikoje“. Ataskaita pagal plano III dalies „Plano vertinimo kriterijai ir jų reikšmės“ 2.1 punkto reikalavimą turi

111

būti rengiama ne mažiau kaip 2 kartus per metus, tačiau Informatikos ir ryšių departamentas, siekdamas prisidėti prie švietėjiško nediskriminavimo skatinimo ir lygių galimybių priemonių vykdymo, bei informuoti visuomenę apie Lietuvos Respublikoje padarytas diskriminacinio pobūdžio nusikalstamas veikas, 2014 metais parengė 12 ataskaitų (kas mėnesį), kurios viešai skelbiamos departamento interneto svetainėje adresu www.ird.lt.

Priemonė Organizuoti toleranciją ir kitų kultūrų pažinimą skatinančius renginius. Kultūros ministerija 2014 m. gegužės 23 d. organizavo tarptautinę konferenciją „Kultūrų įvairovė: dabartis ir perspektyvos“. Renginys buvo skirtas paminėti Tarptautinę kultūrų įvairovės dieną ir pirmą kartą – Lietuvos tautinių bendrijų dieną. Vienas iš konferencijos tikslų – skatinti pakantumą, aptarti antidiskriminacines priemones, stiprinti kultūros institucijų ir visuomenės (taip pat ir tautinių mažumų) bendradarbiavimą. Konferencijoje pranešimus skaitė Lietuvos ir užsienio šalių ekspertai. Europos Sąjungos valstybių narių atviro koordinavimo metodo ekspertų darbo grupės „Kultūrų įvairovė ir kultūrų dialogas“ (Cultural Diversity and Intercultural Dialogue) vadovė Sonja Kral Bervar pristatė gerosios praktikos vadovą ir jame pateiktas rekomendacijas Europos Komisijai, kultūros įstaigoms ir valstybės institucijoms. Renginyje dalyvavo per 70 asmenų.

2014 metų bendradarbiaujant su tautinių mažumų nevyriausybinėmis organizacijomis, parengtas, išleistas ir pristatytas visuomenei 2015 metų sieninis kalendorius su nuotraukomis, kuriose pavaizduoti Lietuvos tautinių mažumų bendruomenių autentiški kulinarinio paveldo patiekalai bei jų receptai. Priemonė skirta skatinti tarpkultūrinį pažinimą bei pakantumą.

Priemonė Organizuoti susitikimus su Lietuvos savivaldybių bendruomenėmis lygių galimybių klausimais. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertai ir partneriai nuolat organizuoja išvažiuojamuosius susitikimus regionuose su vietos bendruomenėmis lygių galimybių klausimais. Susitikimai su savivaldybių darbuotojais ir bendruomenėmis vyko sausio 16 d. Tauragės rajono savivaldybėje, sausio 31 d. Telšių rajono savivaldybėje, vasario 7 d. Kauno rajono savivaldybėje. Iš viso organizuota 3 renginiai.

Priemonė Organizuoti viešąsias paskaitas Lietuvos aukštosiose mokyklose ir viešosiose bibliotekose. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba organizavo viešos paskaitos Lietuvos aukštosiose mokyklose ir viešosiose bibliotekose. Iš viso suorganizuota 11 renginių.

2014 m. kartu su Nacionaliniu lygybės ir įvairovės forumu buvo vykdomas projektas „ Įvairovės parkas” (projekto Nr. VP1-1.3-SADM-01-K-01-010), įgyvendinant 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 1 prioriteto „Kokybiškas užimtumas ir socialinė aprėptis“ VP1-1.3-SADM-01-K priemonės ,,Diskriminacijos mažinimas ir socialinių problemų prevencija darbo rinkoje“ programą. Vadovaujantis efektyvumo principais ir atsižvelgiant į sumažintus asignavimus Plano priemonėms, Plane numatytos veiklos buvo suderintos su projekto „ Įvairovės parkas“ veiklomis, kadangi pagal savo pobūdį ir paskirtį jos visiškai atitinka Plane iškeltus tikslus ir uždavinius, o surengtų renginių skaičius viršija Plane numatytus atitinkamų priemonių vertinimo kriterijų rezultatus. Susitikimai su Lietuvos aukštųjų ir vidurinių mokyklų studentais ir administracijomis vyko sausio 30 d. Žemaitijos kolegijoje Rietave, sausio 31 d. Žemaitės gimnazijoje Telšiuose, vasario 5 d. Kauno kolegijos Tauragės skyriuje ir Jonavos Politechnikos mokykloje, vasario 6 d. Kauno kolegijoje Kaune. Susitikimai su nevyriausybinėmis organizacijomis ir profesinių sąjungų atstovais vyko sausio 16 d. Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje, sausio 31 d. Telšių rajono savivaldybės Švietimo centre, vasario 6 d. Jonavos rajono savivaldybėje, vasario 7 d. Kauno viešbutyje Park Inn by Radisson, vasario 13 d. AB „Rokiškio sūris“ profilaktoriumo salėje Rokiškyje, vasario 14 d. Utenos A. ir M. Miškinių viešojoje bibliotekoje.

Interaktyviose paskaitose su dalyviais buvo diskutuojama apie diskriminacijos kilmę, apraiškas ir priežastis, išaiškinami įstatymai, Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktai, lygių galimybių praktinis įgyvendinimas.

Priemonė Organizuoti seminarus, neformalaus ugdymo mokymus, diskusijas valstybės tarnautojams, profesinių sąjungų atstovams ir kitoms tikslinėms grupėms lygių galimybių ir nediskriminavimo klausimais Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba organizavo seminarus, neformalaus ugdymo mokymus, diskusijas valstybės tarnautojams, profesinių sąjungų atstovams ir

112

kitoms tikslinėms grupėms lygių galimybių ir nediskriminavimo klausimais. Iš viso buvo organizuoti 2 renginiai.

Birželio 12–13 d. surengti du mokymai Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos personalui apie diskriminacijos pasireiškimo įvairovę ir diskriminacijos reiškinių tyrimo specifiką. Priemonė Organizuoti pasirinktoje probleminėje Lietuvos teritorijoje neformalųjį jaunimo mokymą nediskriminavimo skatinimo, tolerancijos ir pagarbos žmogui ugdymo klausimais. JRD organizavo mokymus Panevėžyje 2014 m. rugsėjo 6–7 d., dalyvavo 24 asmenys; Marijampolėje 2014 m. rugsėjo 20–21 d., dalyvavo 26 asmenys. Iš viso – 50 dalyvių. Mokymai buvo orientuoti į praktines užduotis. Teorija pateikta aptariant užduotis. Mokymų teorija paruošta vadovaujantis VšĮ „Vaikų linija“ parengta metodine priemone „Antidiskriminacijos, tolerancijos ir pagarbos kitam ugdymas“. Mokymai suteikė galimybę dalyviams turėti priemones, kurių pagalba jei galės toliau skleisti žinią apie toleranciją ir pagarbą kitam asmeniui. Kai kurie paminėjo, kad iškart grįžę galės pritaikyti mokymuose įgytą patirtį ir žinias. Dalyvių nuomone tokio pobūdžio mokymai yra aktualūs daugeliui žmonių.

Priemonė Organizuoti seminarus nediskriminavimo dėl negalios klausimais asmenims, dirbantiems visuomenės informavimo srityje. Nediskriminavimo dėl negalios seminaras surengtas kartu su Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetu. Renginys įvyko 2014 m. gruodžio 12 d. Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto patalpose, Saulėtekio al. 9, Vilnius. Renginyje dalyvavo 30 dalyvių, renginio trukmė – 5 val. 30 min. Seminaro tikslas – skatinti visuomenės informavimo srityje dirbančius asmenis daugiau dėmesio skirti žmonių su negalia teisių gynimui ir viešinimui, visuomenės tolerancijai ir atvirumui neįgaliesiems didinti, informuoti visuomenę apie diskriminacijos apraiškas ir jos neigiamą poveikį tam tikrų visuomenės grupių galimybėms lygiomis sąlygomis aktyviai dalyvauti visuomenės veikloje, negalios stigmatizacijai mažinti. Seminare buvo analizuojami teisiniai viešosios informacijos apie neįgaliuosius sklaidos aspektai, aptarti informacinių paslaugų teikimo viešajame sektoriuje ypatumai ir tendencijos, pristatytos bibliotekų ir informacijos paslaugos regos negalią turintiems žmonėms. Parengti 3 seminaro pranešimai:

„Teisiniai viešosios informacijos apie neįgaliuosius sklaidos aspektai“. Žmogaus privatumo, garbės ir orumo teisių kontekste aptarti teisiniai viešosios informacijos sklaidos apie neįgaliuosius aspektai. Taip pat analizuotos dažniausiai pastebimos klaidos, pateikiant viešąją informaciją apie neįgaliuosius, išsakant nuomonę, komentuojant duomenis, faktus, neįgaliųjų asmeninių neturtinių teisių pažeidimai,

„Informacinių paslaugų teikimas viešajame sektoriuje“. Paskaitoje pristatyta informacinės veiklos situacija viešajame sektoriuje, aptariant informacijos kokybės ir informacijos svarbos aspektus, naudojamus informacinius išteklius procesinei veiklai užtikrinti, analizuojant informacijos sklaidos ir teikiamų informacinių paslaugų situaciją, pristatytas viešojo sektoriaus informacinės veiklos brandos įvertinimas,

„Bibliotekų ir informacijos paslaugos sutrikusios regos žmonėms“. Regos negalia informacijos gavimo prasme yra sudėtingiausia negalios rūšis. Aklųjų bibliotekos savo tikslinių grupių vartotojams atstoja tiek leidyklas, tiek knygynus, nes dažniausiai yra pagrindinės ar net vienintelės specialiųjų formatų leidinių, skirtų regos negalią turintiems žmonėms, leidėjos. Paskaitoje pristatyta bibliotekų ir informacijos paslaugų regos negalią turintiems žmonėms situacija mūsų šalyje.

Priemonė Teisės aktų nustatyta tvarka organizuoti konkursą, skirtą nevalstybinių organizacijų, ginančių žmogaus teises, veiklos projektus iš dalies finansuoti. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2014 m. organizavo Nevalstybinių organizacijų, ginančių žmogaus teises, veiklos projektų atrankos konkursą“ (toliau – konkursas). Nevalstybinių organizacijų veiklos finansavimo tikslas – atrinkti prioritetus labiausiai atitinkančius projektus, kuriuos įgyvendinant siekiama didinti toleranciją, ugdyti pagarbą žmogui, mažinti diskriminacijos apraiškas ir dirbti lygių galimybių užtikrinimo srityje. Konkurse galėjo dalyvauti nevalstybinės organizacijos (asociacijos ir viešosios įstaigos, labdaros ir paramos fondai, religinės bendruomenės ir bendrijos, dirbančios žmogaus teisių gynimo srityje, ir kurių savininko teisių ir pareigų neatlieka valstybės ar savivaldybių institucijos). Finansuojamos veiklos, susijusios su seminarų, apskritųjų stalų, konferencijų ir kt. organizavimu bei

113

reikalingų priemonių įsigijimu; informacinių kampanijų organizavimu; spaudos darbų (lankstinukų, brošiūrų, knygų, plakatų ir kt.) rengimu ir leidyba bei kita prevencine veikla; dalyvavimu projektuose, įskaitant tarptautinius; projekto veiklos vykdytojų darbo užmokesčiu; patalpų, kuriose vykdoma projekto veikla, nuoma; ryšių (neviršijant 50 Lt per mėnesį), transporto degalų ir komunalinių paslaugų išlaidomis. Iš viso konkurse dalyvavo 19 pareiškėjų, 11 iš jų gavo finansavimą.

Nediskriminavimo skatinimo 2012–2014 metų tarpinstitucinio veiklos plano

2014 m. rezultatai

Eil. Nr.

Tarpinstitucin ės programos tikslų ir uždavinių vertinimo kriterij ų pavadinimai ir mato vienetai

Vertinimo kriterij ų reikšmės Įgyvendinanti

institucija

metinis planas

įvykdyta

įvykdymo procentas

1. Tikslas – užtikrinti, kad būtų įgyvendintos priemonės, įtvirtinančios asmenų lygybę ir draudimą varžyti žmogaus teises ir teikti jam privilegijas lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu, kompleksiškai tirti diskriminacijos apraiškas ir priežastis visose visuomenės gyvenimo srityse, ugdyti pagarbą žmogui, teisinį visuomenės sąmoningumą, tarpusavio supratimą, toleranciją lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu, sudaryti palankesnes nevalstybinių organizacijų, ginančių žmogaus teises, veiklos sąlygas

Socialinio atstumo nemėgstamiausių grupių atžvilgiu mažinimas, visuomenės nuostatų tolerancijos, nediskriminavimo ir pagarbos žmogui ugdymo gerėjimas (procentai)

7 4 57,1 SADM

Programoje numatytų priemonių, įtvirtinančių asmenų lygybę ir draudimą varžyti žmogaus teises ir teikti jam privilegijas lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu, įgyvendinimas (procentai)

100 74 74 SADM

1.1 1 uždavinio 1 priemonė: į teisėjų mokymo ir privalomo kvalifikacijos tobulinimo programas įtrauktos nediskriminavimo ir lygių galimybių švietimo nuostatos

1 1 100 Nacionalinė teismų administracija

1.2 2 uždavinio 1 priemonė: parengti ir nuolat skelbiami interneto svetainėje adresu www.ird.lt nusikalstamų veikų, padarytų dėl nukentėjusiojo tautybės, rasės, kilmės, religijos, kalbos ar priklausymo kitai grupei, statistiniai duomenys

ne mažiau

kaip 2

12 100 Informatikos ir ryšių departamentas prie VRM

114

1.3.

2 uždavinio 2 priemonė: atliktas visuomenės nuostatų kitimo ir diskriminacijos priežasčių tyrimas ir rezultatų analizė

1 1 100 SADM

1.4 3 uždavinio 1 priemonė: parengtos ir įgyvendintos informavimo lygių galimybių ir nediskriminavimo klausimais priemonės (leidiniai, plakatai, reklaminiai klipai, televizijos ir radijo laidos, mokymas ir kita)

20 67 335 Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba

1.5 3 uždavinio 2 priemonė: organizuoti toleranciją ir kitų kultūrų pažinimą skatinantys renginiai

1 2 200 Kultūros ministerija

1.6 4 uždavinio 1 priemonė: organizuotas ir vykdytas nacionalinis lygių galimybių egzaminas – visoje šalyje rengtas konkursas, kad visuomenė būtų skatinama domėtis lygiomis galimybėmis

1 0

- Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba

1.7 4 uždavinio 2 priemonė: organizuoti susitikimai su Lietuvos savivaldybių bendruomenėmis lygių galimybių klausimais

ne mažiau

kaip 2

3 150 Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba

1.8 4 uždavinio 3 priemonė: organizuotos viešos paskaitos Lietuvos aukštosiose mokyklose ir viešosiose bibliotekose

ne mažiau

kaip 2

11

550 Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba

1.9 4 uždavinio 4 priemonė: organizuoti seminarai, neformalaus ugdymo mokymas, diskusijos valstybės tarnautojams, profesinių sąjungų atstovams ir kitoms tikslinėms grupėms lygių galimybių ir nediskriminavimo klausimais

2 2 100 Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba

1.10 4 uždavinio 5 priemonė: atsižvelgiant į Europos Komisijos paskelbtus 2012 metų Europos aktyvaus senėjimo ir kartų solidarumo metų prioritetus, organizuoti informaciniai, kvalifikaciniai seminarai ir kitokie renginiai diskriminavimo apraiškų ir žmogaus teisių gynimo klausimais

0 0 - Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba

1.11 4 uždavinio 6 priemonė: organizuotas pasirinktoje probleminėje Lietuvos teritorijoje neformalusis jaunimo mokymas nediskriminavimo skatinimo, tolerancijos ir pagarbos žmogui ugdymo klausimais

2 2 100 Jaunimo reikalų departamentas prie SADM

1.12 4 uždavinio 7 priemonė: organizuoti seminarai nediskriminavimo dėl negalios klausimais asmenims, dirbantiems visuomenės informavimo srityje

2 1 50 Neįgaliųjų reikalų departamentas prie SADM

1.13 5 UŽDAVINIO 1 PRIEMONĖ: PAREMTŲ

NEVALSTYBINIŲ ORGANIZACIJŲ, GINANČIŲ ŽMOGAUS TEISES, IŠ VISŲ

ORGANIZACIJŲ, PATEIKUSIŲ PARAIŠKAS

(PROCENTAIS)

30 47 156 SADM

115

Nediskriminavimo skatinimo 2012–2014 metų tarpinstitucinio veiklos plano asignavimų panaudojimas 2014 metais

Tikslo, uždavinio ir priemonės pavadinimas Asignavimai, tūkst. litų

patvirtinti panaudoti panaudojimo procentas

Tikslas – užtikrinti, kad būtų įgyvendintos priemonės, įtvirtinančios asmenų lygybę ir draudimą varžyti žmogaus teises ir teikti jam privilegijas lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu, kompleksiškai tirti diskriminacijos apraiškas ir priežastis visose visuomenės gyvenimo srityse, ugdyti pagarbą žmogui, teisinį visuomenės sąmoningumą, tarpusavio supratimą, toleranciją lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu, sudaryti palankesnes nevalstybinių organizacijų, ginančių žmogaus teises, veiklos sąlygas

1 uždavinio 1 priemonė: įtraukti į teisėjų mokymo ir privalomo kvalifikacijos tobulinimo programas nediskriminavimo ir lygių galimybių švietimo nuostatas

5 4 80

2 uždavinio 1 priemonė: rengti ir nuolat skelbti nusikalstamų veikų, padarytų dėl nukentėjusiojo tautybės, rasės, kilmės, religijos, kalbos ar priklausymo kitai grupei, statistinius duomenis interneto svetainėje adresu ww.ird.lt

0,5 0, 5 100

2 uždavinio 2 priemonė:“ atlikti visuomenės nuostatų kitimo ir diskriminacijos priežasčių tyrimą ir rezultatų analizę

50 30 60

3 uždavinio 1 priemonė: parengti ir įgyvendinti informavimo lygių galimybių ir nediskriminavimo klausimais priemones (leidiniai, plakatai, reklaminiai klipai, televizijos ir radijo laidos, mokymas ir kita)

90 37,3 41,4

3 uždavinio 2 priemonė: organizuoti toleranciją ir kitų kultūrų pažinimą skatinantys renginius

14 0 -

4 uždavinio 1 priemonė: organizuoti ir vykdyti nacionalinį lygių galimybių egzaminą – visoje šalyje rengti konkursą, kad visuomenė būtų skatinama domėtis lygiomis galimybėmis

50 0 -

4 uždavinio 2 priemonė: organizuoti susitikimus su Lietuvos savivaldybių bendruomenėmis lygių galimybių klausimais

30 0 -

4 uždavinio 3 priemonė: organizuoti viešas paskaitas Lietuvos aukštosiose mokyklose ir viešosiose bibliotekose

30 0 -

4 uždavinio 4 priemonė: organizuoti seminarus, neformalaus ugdymo mokymą, diskusijas valstybės tarnautojams, profesinių sąjungų atstovams ir kitoms tikslinėms grupėms lygių galimybių ir nediskriminavimo klausimais

30 3,5 11,7

4 uždavinio 5 priemonė: atsižvelgiant į Europos Komisijos paskelbtus 2012 metų Europos aktyvaus senėjimo ir kartų solidarumo metų prioritetus, organizuoti informacinius, kvalifikacinius seminarus ir kitokius renginius diskriminavimo apraiškų ir žmogaus teisių gynimo klausimais

0 0 0

116

4 uždavinio 6 priemonė: organizuoti pasirinktoje probleminėje Lietuvos teritorijoje neformalųjį jaunimo mokymą nediskriminavimo skatinimo, tolerancijos ir pagarbos žmogui ugdymo klausimais

20 20 100

4 uždavinio 7 priemonė: organizuoti seminarus nediskriminavimo dėl negalios klausimais asmenims, dirbantiems visuomenės informavimo srityje

3 3 100

5 uždavinio 1 priemonė: teisės aktų nustatyta tvarka organizuoti konkursą, skirtą nevalstybinių organizacijų, ginančių žmogaus teises, veiklos projektams iš dalies finansuoti

80 80 100

Iš viso asignavimų planui (1+2) 402,5 178,3 44,3 Iš jų pagal finansavimo šaltinius: 1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas 402,5 178,3 44,3 iš jo: 1.1. bendrojo finansavimo lėšos

1.2. Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos

1.3. tikslinės paskirties lėšos ir pajamų įmokos 2. Kiti šaltiniai (Europos Sąjungos finansinė parama projektams įgyvendinti ir kitos teisėtai gautos lėšos)

4. Nacionalinė jaunimo politikos 2011–2019 metų plėtros programos

įgyvendinimo 2014–2016 metų priemonių planas, patvirtintas socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. A1-661

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija koordinuoja ir kontroliuoja šios plėtros programos įgyvendinimą. Programos koordinavimo bei tarpinstitucinio bendradarbiavimo procesas vyko sklandžiai. 2014 m. įgyvendinta 50 priemonių.

Įgyvendinant programą dalyvavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Krašto apsaugos ministerija, Kultūros ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Ūkio ministerija, Žemės ūkio ministerija, Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Jaunimo reikalų departamentas), Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas ir Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Priemonė Remti jaunų žmonių verslumą, įgyvendinant ir finansuojant jaunimo verslumui ugdyti ir skatinti skirtus projektus. Šią priemonę įgyvendino Žemės ūkio ministerija ir savivaldybės.

Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“, 2014 metais iš Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos lėšų išmokėta 4502 tūkst. litų. Įgyvendinant tą patį veiksmą, pagal Programos 111 krypties priemones „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“, „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ ir „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“, skirtas verslumui, tarp jų ir jaunimo (iki 25 metų amžiaus) verslumui, skatinti kaimo vietovėse, per 2014 m. iš Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos lėšų paremta 34 projektai.

Prie priemonės įgyvendinimo prisidėjo savivaldybės. Kauno miesto savivaldybė įgyvendino 2014 metų jaunimo verslo skatinimo programą „Kauno startuoliai“, pagal kurią finansuoti fizinių ir juridinių asmenų projektai, skirti verslui, o Alytaus miesto savivaldybė iš savivaldybės jaunimo politikos įgyvendinimo programos finansavo 5 jaunimo verslumą skatinančius projektus.

Priemonė Teikti informavimo ir konsultavimo paslaugas jauniems žmonėms, kad besirinkdami profesiją, įvertinę darbo rinkos reikmes jauni žmonės priimtų tinkamus sprendimus. Šią priemonę įgyvendino Lietuvos darbo birža ir Švietimo ir mokslo ministerija.

Lietuvos darbo biržos Jaunimo darbo centruose 2014 m. informavimo ir konsultavimo paslaugos suteiktos 126,5 tūkst. darbo ieškančių asmenų. Informacija apie darbo paiešką, laisvas

117

darbo vietas, profesijas, studijų programas ir kt. klausimais individualiai suteikta 35,0 tūkst. asmenų, telefonu ir el. paštu atsakyta į 52,1 tūkst. užklausų. 2014 m. vyko 5,6 tūkst. Jaunimo darbo centrų renginių ir užsiėmimų, kuriuose dalyvavo 76,1 tūkst. asmenų. Vasario-balandžio mėn. vyko renginių ciklas „Planuok karjerą atsakingai“ profesinį kelią besirenkantiems jaunuoliams supažindinti su situacija darbo rinkoje, skatinti jaunuolius planuoti savo karjerą, įvertinant pagrindinius profesijos rinkimosi veiksnius, orientuoti įgyti darbo rinkoje paklausias profesijas, priimti informacija grįstus sprendimus. Šios akcijos 400 renginių dalyvavo apie 10 tūkst. jaunuolių. Rugsėjo mėn. Jaunimo darbo centrai organizavo renginių ciklą „Mokykis ir konkuruok“ motyvuoti profesijos neįgijusius jaunus bedarbius, abiturientus, jaunuolius neįgijusius pradinio arba įgijusius tik pradinį išsilavinimą. Šios akcijos 170 renginių dalyvavo 2200 jaunuolių, 150 socialinių partnerių. Kartu su VšĮ „Media orbis“ karjeros specialistais nemotyvuotiems jauniems bedarbiams visoje Lietuvoje suorganizuota 40 karjeros kompetencijas plėtojančių renginių.

Švietimo ir mokslo ministerijos Mokinių ugdymo karjerai informacinėje svetainėje www.mukis.lt sukurta skiltis, skirta karjeros specialistams, kurti profesinio orientavimo diskusijų temoms. Metodinėmis priemonėmis „Profesijų labirintai“ aprūpinta 700 bendrojo ugdymo mokyklų. Profesinio orientavimo paslaugoms teikti nešiojamaisiais kompiuteriais aprūpinta 860 bendrojo ugdymo mokyklų, 70 profesinio mokymo įstaigų karjeros specialistų ir 60 savivaldybių administracijų profesinio orientavimo koordinatorių. Atlikta Atviros informavimo, konsultavimo ir orientavimo sistemos (AIKOS) turinio plėtra: sukurta 1500 profesijų aprašų ir 1500 neformaliojo ugdymo programų aprašų. Profesinio orientavimo paslaugos suteiktos 163,0 tūkst. bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų mokiniams.

Priemonė Inicijuoti glaudų aukštųjų mokyklų ir verslo įmonių bendradarbiavimą, sudarant sąlygas studentams atlikti kokybišką praktiką. Šią priemonę įgyvendino Švietimo ir mokslo ministerija, Jaunimo reikalų departamentas.

Švietimo ir mokslo ministerija parengė 2 kvalifikacijos tobulinimo programas karjeros specialistams ir organizavo 4 kvalifikacijos tobulinimo renginius, kuriuose dalyvavo 153 dalyviai. Organizuotas profesinio veiklinimo renginys bendrojo ugdymo mokyklų mokiniams „Renkuosi karininko profesiją“, dalyvavo 24 mokiniai, bei individualios ir grupinės konsultacijos karjeros planavimo temomis bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo įstaigų mokiniams, dalyvavo 908 mokiniai, individualios konsultacijos karjeros specialistams, dalyvavo 384 asmenys, mokinių tėvams, dalyvavo 29 tėvai. Teikta edukacinė, informacinė, švietimo ir praktinė pagalba šalies neformaliojo švietimo mokytojams, savivaldybių, švietimo įstaigų administracijų darbuotojams ir neformaliojo vaikų švietimo teikėjams.

JRD vykdė studentų apklausą, siekiant nustatyti veiksnius, reikšmingus kokybiškam praktikos atlikimui. Parengtas klausimynas iš 17 klausimų buvo išplatintas Lietuvos aukštųjų mokyklų studentams pasitelkus aukštųjų mokyklų ir kolegijų atstovybes, apklausoje dalyvavo 334 respondentai.

Priemonė Plėtoti ir tobulinti Jaunimo darbo centrų informavimo ir konsultavimo paslaugų teikimo jauniems asmenims veiklą. Šią priemonę įgyvendino Lietuvos darbo birža. 2014 m. Lietuvos darbo birža tęsė infrastruktūros plėtrą, papildomai įsteigiant 7 Jaunimo darbo centrus: Šakiuose, Plungėje, Druskininkuose, Jurbarke, Šilalėje, Jonavoje ir Šilutėje. Tokiu būdu į jaunimą orientuotos paslaugos jaunimui patraukliose erdvėse teikiamos 29 šalies teritorijose.

Tobulinant Jaunimo darbo centrų veiklą 2014 m. buvo patvirtintas Jaunimo darbo centrų veiklos standartas. Su jaunimu dirbantys 23 teritorinių darbo biržų specialistai gavo jaunimo darbuotojo sertifikatus. Šie darbuotojai dalyvavo daugiau nei dvejus metus trukusio JRD įgyvendinamo projekto „Integruotos jaunimo politikos plėtra“ veikloje „Jaunimo darbuotojų sertifikavimo sistemos įgyvendinimas“. Teritorinių darbo biržų konsultantai praktikoje taikė naujas jaunų bedarbių konsultavimo metodikas. Per 2014 m. 196 jauniems bedarbiams buvo pritaikyta mentorystė – palydėjimo iki darbo vietos paslauga bei vykdomas jo darbinės veiklos stebėjimas.

Priemonė Formuoti moksleivių ir studentų, pageidaujančių dirbti per vasaros atostogas, duomenų banką, informuoti darbdavius apie moksleivius bei studentus, pageidaujančius dirbti vasaros atostogų metu trumpalaikius (sezoninius) darbus. Šią priemonę įgyvendino Lietuvos darbo

118

birža. Lietuvos darbo biržos internetinėje svetainėje sukurtas mokinių, pageidaujančių dirbti, duomenų bankas. Gegužės mėn. visoje šalyje vykusios akcijos „Atvirtų durų dienos moksleiviams“ metu buvo aktyviai viešinamas darbo ieškančių moksleivių duomenų bankas. Vasarą šiame banke registravosi per 1 tūkst. mokinių, pageidaujančių dirbti vasaros atostogų metu.

Priemonė Vykdyti jaunų bedarbių ir asmenų, įspėtų apie atleidimą, profesinį mokymą ir perkvalifikavimą. Šią priemonę įgyvendino Lietuvos darbo birža, kurios profesinio mokymo ir perkvalifikavimo programose dalyvavo apie 2,6 tūkst. jaunuolių.

Priemonė Užtikrinti sklandų jaunų žmonių (kurie nedirba), nesimoko ir nedalyvauja aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse) perėjimą po nedarbo laikotarpio, neveiklumo ar studijų į darbo rinką, švietimo sistemą plėtojant atvirą darbą su jaunimu per atvirus jaunimo centrus ir erdves. Šią priemonę įgyvendino Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir JRD. Sudarytos sąlygos 818 NEETs gauti kokybiškas paslaugas atviruosiuose jaunimo centruose ir erdvėse. Jaunimo reikalų departamentas, siekiant tinkamai pasirengti „Jaunimo garantijų iniciatyvos“ įgyvendinimui parengė ir patvirtino „Jaunimui teikiamų paslaugų aprašą“. Buvo sėkmingai vykdomas projektas „Pasitikėk savimi“, į kurį įsitraukė ir 15 savivaldybių atstovai.

Priemonė Įgyvendinti Nacionalinę jaunimo savanoriškos veiklos programą ir užtikrinti jos tęstinumą. Šią priemonę įgyvendino Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir JRD. 2014 m. lapkričio 12 d. SADM įsakymu Nr. A1-549 patvirtinta Nacionalinės jaunimo savanoriškos veiklos programos nauja redakcija. Programa pakeista (patikslinta), siekiant užtikrinti tinkamą ir efektyvų Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimą, sudaryti sąlygas plėtoti savanorišką veiklą Lietuvoje 2014–2020 metais (numatomas 2013–2015 metų programos tęstinumas); įvardyti veiklas, finansuotinas 2014–2020 m. laikotarpiu pagal ES fondų investicijų veiksmų programą. Programos tikslas – sudaryti sąlygas jauniems žmonėms dalyvauti savanoriškoje veikloje ir įgyti asmeninių, socialinių, profesinių kompetencijų ir darbo patirties, taip padedant jiems pasirinkti profesiją, reintegruotis į formaliojo švietimo sistemą ir (arba) pasirengti įsilieti į darbo rinką. 2014 metais savanoriauti pradėjo 356 savanoriai, įvyko 7 mokymai kuratoriams, 12 mokymų savanoriams ir 142 renginiai skirti pritraukti jaunus žmones dalyvauti projekte.

Priemonė Parengti teisės aktų projektus, įteisinančius galimybę kompensuoti būsto nuomos dalies mokestį jaunoms šeimoms, auginančioms vieną ir daugiau vaikų, turinčioms teisę į socialinį būstą ir nuomojančioms būstą, priklausantį fiziniams ar privatiems asmenims. Šią priemonę įgyvendino Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. 2014 metais buvo priimtas (nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigalioja) Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas (toliau – įstatymas), kuriame yra nustatyta, kad būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacija gali būti mokama asmenims ir šeimoms (tame tarpe ir jaunoms šeimoms), sulaukusioms eilės paramai būstui išsinuomoti gauti, neatsižvelgiant į šeimos narių (vaikų) skaičių. Teisę į būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensaciją turi asmenys ir šeimos, turintys teisę į socialinio būsto nuomą, įrašyti į vieną iš šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą ir išsinuomoję fiziniams ar juridiniams asmenims (išskyrus savivaldybes) priklausantį tinkamą būstą, esantį savivaldybės, kurioje asmuo ar šeima yra deklaravę savo gyvenamąją vietą, teritorijoje. Pagal 2014 m. priimtą tvarką, savivaldybės administracijos, 2015 metais apskaičiuos savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijoms dydį.

Priemonė Vykdyti priemones, skirtas jaunų žmonių finansiniam / ekonominiam raštingumui didinti. Šią priemonę įgyvendino Švietimo ir mokslo ministerija, Finansų ministerija. Švietimo ir mokslo ministerija 2014 m. parengė Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašą, kuris ikimokyklinio ugdymo pedagogams turėtų tapti orientyru, pagalba modeliuojant konkrečios grupės ugdymo turinį, rengiant įstaigos ugdymo turinio programą. Apraše yra aktualizuoti ir integralieji vaiko pasiekimai – vaiko iniciatyvumas ir atkaklumas, kas padeda vaikui susirasti įdomios veiklos, naujos informacijos, įveikti kliūtis ir pasiekti užsibrėžtų tikslų. Atnaujinta Priešmokyklinio ugdymo bendroji programa. Joje kaip kompetencijos, kurios yra integruotos į visą priešmokyklinio ugdymo turinį yra mokėjimas mokytis, kūrybiškumas ir verslumas. Verslumas atsiskleidžia vaikui

119

įgyvendinant idėjas, imlumu naujovėmis, pasirengimu rizikuoti, iniciatyvumu, nepriklausomybe. Programoje vaikai skatinami tyrinėti, kelti klausimus ir ieškoti atsakymų, pasirinkti veiklos būdus ir priemones, samprotauti apie tai, ko išmoko, numatyti tolesnės veiklos žingsnius.

2014 mokslo metais veiklą vykdė 161 Mokinių mokomoji bendrovė (MMB), dalyvavo 1324 mokiniai iš 87 mokyklų (40 miestų ir miestelių).

Finansų ministerija kartu su Švietimo ir mokslo ministerija nuo 2014 m. spalio iki 2015 m. sausio vykdė moksleiviams skirtą projektą „Euro lyga“. Šiuo projektu siekta moksleivius sudominti naująją Lietuvos valiuta, supažindinti su praktiniais euro įvedimo aspektais. Euro testas skyrėsi amžiaus grupes – 5–8 ir 9–12 klasių moksleiviams, protų mūšiuose varžėsi 500 moksleivių. Vykdydama euro viešinimo kampaniją, Finansų ministerija mokykloms dalijo informacinę medžiagą, kurioje išdėstyti pagrindiniai faktai apie eurą, pateikta informacija apie litų keitimą į eurus, parodyti praktiniai naujosios valiutos naudojimo pavyzdžiai. Taip pat išplatinta 100 tūkst. euro piniginių, kuriose demonstracinių euro banknotų antrojoje pusėje pateikta jaunimui naudinga žinoti finansinė informacija.

Priemonė Įgyvendinant vaikų ir jaunimo užimtumo ir nusikalstamumo prevencijos priemones, skatinti jaunimo ir su jaunimu dirbančių organizacijų bendradarbiavimą su teisėsaugos ir kitomis institucijomis. Šią priemonę įgyvendino JRD ir Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas).

JRD su Policijos departamentu pasirašė sutartį dėl bendradarbiavimo pratęsimo, siekiant kasmet apmokyti 25 policijos pareigūnus efektyvesnio, kokybiško darbo su jaunimu. Pažymėtina, kad policijos prevencijos padalinių pareigūnai vykdydami savo tiesiogines funkcijas nuolat bendradarbiauja su savivaldybių jaunimo reikalų koordinatoriais: sprendžia teisės pažeidimų prevencijos klausimus, organizuoja bendras prevencines priemones, įgyvendina projektus, kuriais policijos pareigūnai prisideda prie atvirų jaunimo centrų veiklos (teisinių žinių propagavimo, prevencinių renginių organizavimo ir pan.).

Prie šios priemonės įgyvendinimo prisidėjo savivaldybės. Kalvarijos savivaldybėje finansuotas jaunųjų policijos rėmėjų projektas „JPR – aktyvus policijos jaunimas“, Telšių rajono savivaldybėje finansuoti jaunimo ir su jaunimo dirbančių nevyriausybinių organizacijų, neformalių grupių 9 projektai, finansuoti 22 kelialapiai rizikos šeimų vaikams į vasaros poilsio stovyklas.

Priemonė Organizuoti mokymus nuteistiems jaunuoliams, skatinant juos siekti bendrojo ir specialiojo išsilavinimo, sudaryti galimybę įgyti profesinių žinių ir praktinių įgūdžių, suteikti aktualios informacijos apie socialinę paramą, švietimo paslaugas, įsidarbinimo galimybes, taip pat teisinės informacijos, susijusios su grįžimu į laisvę. Šią priemonę įgyvendino Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos, kuris organizavo 9 susitikimus su Kauno darbo biržos Jaunimo darbo centro darbuotojais bei užtikrino mokymo galimybes: bendrojo ugdymo mokykloje mokosi 100 procentų iki 16 metų ir vyresnių negu 16 metų (bendrasis ugdymas organizuojamas rašytiniu suimtųjų, nuteistųjų prašymu) nuteistųjų; profesijos mokosi 34 nuteistieji (40 procentų), gavo profesinės mokyklos baigimo pažymėjimą – 44 nuteistieji. Savivaldybėse nuteistieji mokėsi pagal pradinio ugdymo programas, pagrindinio ugdymo programas bei vidurinio ugdymo programas. Taip pat savivaldybėse vyko prevenciniai susitikimai, programos.

Priemonė Sukurti ir įdiegti Jaunimui palankų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelį. 2014 m. rugpjūčio 26 d. pasirašyta trišalė 2009–2014 m. Norvegijos finansinio mechanizmo programos Nr. LT11 „Visuomenės sveikatai skirtos iniciatyvos“ projekto „Jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelio sukūrimas“ įgyvendinimo sutartis Nr. 2014/4-9-30/S-323 tarp Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros ir uždarosios akcinės bendrovės „Sveikatos ekonomikos centras“. Įgyvendinant projektą 2014 m. buvo atliekama situacijos analizė (demografinės, socialinės-ekonominės, sveikatos, teisės aktų, paslaugų teikimo ir užsienio patirties) ir pradėtas kurti jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelis.

Nuo 2014 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 35 punktu ir Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi visuomenės sveikatos priežiūra savivaldybės teritorijoje esančiose ikimokyklinio ugdymo, bendrojo

120

ugdymo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose ugdomų mokinių pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, visuomenės sveikatos stiprinimas, visuomenės sveikatos stebėsena įtvirtintos kaip valstybinės (valstybės perduotos savivaldybėms) funkcijos.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. V-3 „Dėl 2014 metų skiriamos specialiosios tikslinės dotacijos Sveikatos apsaugos ministerijos kuruojamoms valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) visuomenės sveikatos priežiūros funkcijoms vykdyti paskirstymo tarp savivaldybių sąrašo“ valstybės biudžeto specialioji tikslinė dotacija skiriama valstybinių (valstybės perduotų savivaldybėms) visuomenės sveikatos priežiūros funkcijų vykdymui paskirstyta tarp savivaldybių.

Priemonė Rengti ir skleisti informaciją, skatinančią jaunimą rinktis sveiką gyvenimo būdą ir elgtis pavyzdingai. Šią priemonę įgyvendino Sveikatos apsaugos ministerija, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, JRD.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Centras), įgyvendindamas šią priemonę 2014 m. organizavo vyresniųjų klasių mokiniams skirtas paskaitas sveikos mitybos ir nutukimo prevencijos, fizinio aktyvumo, žalingų įpročių prevencijos, sužalojimų prevencijos, sveikatos saugos ir stiprinimo temomis, paskaitose dalyvavo 365 mokiniai; mokyklose organizavo akciją „Sveikatingumo pertraukų savaitė“, kurios tikslas buvo atkreipti mokyklų bendruomenių (ypač mokinių) dėmesį į sveikos gyvensenos ir sveikatos stiprinimo svarbą, skatinti mokinius aktyviai leisti laisvalaikį, išmokti atsipalaiduoti po protinio darbo, akcijoje dalyvavo 500 mokyklų bendruomenės; siekiant didinti gyventojų sveikatos raštingumą, skatinti visuomenę domėtis sveika gyvensena, ligų ir traumų prevencija, ketvirtąjį kartą organizavo sveikatos žinių vertinimo konkursą „Reikia išmokti sveikam išlikti“, daugiau kaip 60 proc. konkurso dalyvių buvo jaunimas, bei kitus konkursus sveikatos tema.

Jaunimo reikalų departamentas parengė straipsnį apie jaunimo sveikatos padėtį Lietuvoje: susirūpinimą keliančios priežastys, sveikos gyvensenos prioritetai ir svarba, vaikų ir jaunimo sveikos gyvensenos ugdymas. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas 2014 metais rengė ir platino jaunimui ir vaikams skirtą informacinę medžiagą, vykdė socialines informacines kampanijas, organizavo akcijas, renginius ir konkursus. Parengta informacinė medžiaga jaunimui apie kofeino poveikį sveikatai (http://ntakd.lt/files/informacine_medzega/Kofeinas.pdf). Organizuotas vaikų fotografijų konkursas „Gyvenu sveikai, mąstau blaiviai“ (https://www.facebook.com/ntakd). Organizuotas pirminės psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos projektų konkursas ir skirtos lėšos konkursą laimėjusiems projektams įgyvendinti; 8-ioms įstaigoms ir organizacijoms projektų finansavimui skirta 45 tūkst. litų, finansuotų projektų veiklose dalyvavo per 230 vaikų.

Priemonė Didinti sporto bazių prieinamumą ir atvirumą bendruomenėje gyvenantiems jauniems žmonėms, atsižvelgiant į jų poreikius. Šią priemonę įgyvendino Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Švietimo ir mokslo ministerija, savivaldybės.

2014 metais buvo įrengta 14 universalių dirbtinės dangos aikštelių. Šios aikštelės daugiausiai buvo įrengtos šalia bendrojo ugdymo mokyklų, jos yra atviros ir prieinamos įvairių socialinių sluoksnių ir įvairaus amžiaus žmonėms. Vaikai ir jaunimas sudaro didžiausią dalį asmenų, aktyviai leidžiančių jose laisvalaikį. Patvirtintas 2014–2016 m. numatomų atnaujinti švietimo įstaigų sporto aikštynų sąrašas. Pasirašytos 7 lėšų naudojimo sutartys su savivaldybių administracijomis. Baigtas atnaujinti 1 sporto aikštynas, iš dalies atnaujinti 6 aikštynai.

Prie šios priemonės įgyvendinimo prisidėjo savivaldybės. Kazlų Rūdos savivaldybėje 2014 metais buvo gerinamas sporto bazių prieinamumas ir atvirumas: įrengtos naujos sporto aikštelės, pastatyti lauko treniruokliai. Elektrėnų savivaldybėje įrengti dveji kompleksiniai lauko treniruokliai, nupirkta ledo valymo mašina Elektrėnų ledo rūmams. Klaipėdos rajono savivaldybėje naujais įrengimais atnaujinta riedutininkų aikštelė Gargžduose. Alytaus miesto savivaldybėje sudarytos sąlygos Alytaus miesto bendruomenei savaitgaliais neatlygintinai naudotis bendrojo lavinimo mokyklų sporto salėmis.

Priemonė Ugdyti jaunimo pilietiškumą, sveikatingumą ir fizinį aktyvumą per kūno kultūros modulį „Krašto gynyba“, remiantis trišale Krašto apsaugos ministerijos, Švietimo ir mokslo

121

ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos sutartimi dėl jaunuolių sveikatingumo, fizinio rengimo ir pilietiškumo ugdymo. Šią priemonę įgyvendino Krašto apsaugos ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija bei Sveikatos apsaugos ministerija.

Švietimo ir mokslo ministerija 2014 m. lapkričio 27 d. pasirašė trišalę bendradarbiavimo sutartį Nr. S-827 su Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos šaulių sąjunga kur siekiama bendradarbiauti ugdant vaikų ir jaunimo pilietiškumą, patriotiškumą ir tautiškumą ir domėjimąsi nacionalinio saugumo ir gynybos klausimais. Atsižvelgiant į dabarties geopolitinę situaciją, pilietiškumo ugdymo stiprinimo svarbą, 2014 m. inicijuotas Pilietinio, lituanistinio ir tautinio ugdymo tarpinstitucinio veiksmų plano rengimas, pasitelkiant kitas ministerijas, akademinės bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų atstovus. Įgyvendinti 6 pažintiniai istoriniai kraštotyriniai projektai ir konkursai, dalyvavo 1504 mokiniai ir 227 mokytojai.

Priemonė Tobulinti neformaliojo vaikų švietimo finansavimo sistemą. Šią priemonę įgyvendino Švietimo ir mokslo ministerija ir JRD. Atsižvelgiant į Ministro Pirmininko pavedimą, įformintą Vyriausybės kanclerio 2014 m. gruodžio 10 d. rezoliucija Nr. 23-4439 ir Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. gruodžio 4 d. posėdžio protokolinį nutarimą „Dėl siūlymo Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl neformaliojo ugdymo krepšelio lėšų naudojimo“ bei Lietuvos Respublikos 2015 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą, Švietimo ir mokslo ministerija numatė 3240000 eurų neformaliojo ugdymo krepšeliui diegti nuo 2015 m. spalio 1 d.

Priemonė Tobulinti teisės aktus dėl neformaliojo ugdymo metu įgytų kompetencijų pripažinimo stojant į aukštąsias mokyklas ar integruojantis į darbo rinką, sukuriant per neformalųjį ugdymą įgytų kompetencijų pripažinimo sistemą. Šią priemonę įgyvendino JRD. JRD parengė ir patvirtino „Įgytų kompetencijų į(si)vertinimo vykdant savanorišką veiklą tvarkos aprašą“, kuris nustato į(si)vertinamas kompetencijas, įgytų kompetencijų į(si)vertinimo vykdant savanorišką veiklą atlikimo eigą. Apraše numatyta kaip į(si)vertinti 8 kompetencijas, kurios numatytos Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijoje dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų (2006/962/EB).

Priemonė Peržiūrėti ir, jei reikia, pakeisti, papildyti teisės aktus, kuriais valstybės institucijos ar savivaldybių administracijų padaliniai pagal kompetenciją būtų įpareigoti rinkti duomenis apie pasitraukusius iš švietimo sistemos vaikus ir jaunimą, skatinti socialinių partnerių ir nevyriausybinių organizacijų bendrus veiksmus dėl per anksti iš švietimo sistemos pasitraukusių vaikų ir jaunimo užimtumo ir grąžinimo į mokyklas. Šią priemonę įgyvendino Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Švietimo informacinių technologijų centras irJRD.

2014 m. suderinti su 11 institucijų ir Švietimo ir mokslo ministro 2015 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. V-24 patvirtinti Nesimokančių vaikų ir mokyklos nelankančių mokinių informacinės sistemos duomenų saugos nuostatai, kuriais siekiama rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti duomenis ir teikti išsamią bei kokybišką informaciją, kuri padės vykdyti savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų apskaitą, siekiant užtikrinti, kad jie mokytųsi pagal privalomojo švietimo programas.

Švietimo informacinių technologijų centras atnaujino Atvirą informavimo, konsultavimo ir orientavimo informacinę sistemą (AIKOS). AIKOS sukuria plačias galimybes ieškoti mokymuisi ar studijoms bei asmeninei profesinei karjerai planuoti reikalingos informacijos apie profesijas, kvalifikacijas, studijų ir mokymo programas, švietimo ir mokslo institucijas ir priėmimo taisykles, mokymo licenzijas, Europass pažymėjimų priedėlius, mokymosi ir darbo vietų statistiką bei kt. AIKOS taip pat sudaro jaunimui galimybę pateikti klausimą konsultantui ir gauti į jį atsakymą, rengti apklausas, mokytis nuotoliniu būdu. Sistemos adresas http://aikos.smm.lt. Atnaujintoje Švietimo valdymo informacinėje sistemoje http://svis.smm.lt kaupiami duomenys apie ikimokyklinį, pradinį, pagrindinį, vidurinį ugdymą, profesinį mokymą bei studijas. Duomenys naudojami skaičiuoti rodikliams, kurių stebėjimas leidžia įvertinti Lietuvos švietimo būklę.

JRD rinko statistinius duomenis apie nebaigusius pradinės ir vidurinės mokyklos jaunus žmones pagal savivaldybes, informaciją ir siūlymus, kaip NVO ir vietos bendruomenės prisideda ar galėtų prisidėti prie per anksti pasitraukusių iš švietimo sistemos sugrąžinimo į mokyklas.

122

Priemonė Finansuoti vaikams ir jaunimui skirtus kultūros bei kultūrinės edukacijos projektus. Šią priemonę įgyvendino Kultūros ministerija. Siekiant skatinti vaikų ir jaunimo kūrybingumą ir dalyvavimą kultūrinėje raiškoje, projektinės veiklos buvo vykdomos beveik visoje Lietuvos teritorijoje (pvz., Šeduvoje, Joniškyje, Kruonyje, Kintuose ir kt). Kultūros bei Kultūrinės edukacinės programos apėmė visas kultūros ir meno sritis, projektai vykdyti ne tik įprastinėse erdvėse, bet ir bažnyčiose, galerijose, miestų aikštėse, dailės kombinate. Pasiekti rezultatai – kultūrinės edukacijos veiklose dalyvavo 125,7 tūkst. vaikų ir jaunimo; iš jų – 18,3 tūkst. negalią turinčių asmenų. Iš 239 projektų, tik 62 projektų veiklos įgyvendinamos didžiuosiuose miestuose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, kitų projektų veiklos įgyvendinamos mažuosiuose miestuose ir miesteliuose.

Priemonė Teikti metodinę, informacinę ir kitokią pagalbą, padedančią stiprinti bendrojo ugdymo programas įgyvendinančiose mokyklose veikiančią mokinių savivaldą. Šią priemonę įgyvendino JRD, Švietimo ir mokslo ministerija. JRD organizavo susitikimus su Švietimo ir mokslo ministerijos bei Lietuvos moksleivių sąjungos atstovais. 2014 m. iš visų savivaldybių mokyklų išrinktas 8-asis Lietuvos mokinių parlamentas, kurį sudarė 95 nariai. Lietuvos moksleivių sąjunga šalyje organizavo šalies mokyklose mokymus mokinių savivaldos klausimais.

Priemonė Ugdyti jaunimo saugaus ir teisėto darbo įgūdžius, rengiant konsultacijas, seminarus ir kitus edukacinius renginius. Šią priemonę įgyvendino Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI), Lietuvos darbo birža, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, JRD ir savivaldybės.

VDI organizavo 64 seminarus–susitikimus bendrojo lavinimo mokyklose, 45 seminarus Lietuvos darbo biržos Jaunimo darbo centruose, 4 logotipų darbuotojų saugos ir sveikatos tema parodas Lietuvos aukštosiose mokyklose, 1 moksleivių piešinių konkursą tema „Saugus darbas statybvietėje“ Panevėžio apskrityje. VDI, bendradarbiaudama su JRD, organizavo 1 seminarą atvirų jaunimo centrų ir atvirų jaunimo erdvių vadovams ir lankytojams; 1 vaizdinės medžiagos, skatinančios atkreipti dėmesį į darbuotojų teises, saugą ir sveikatą, kūrimo konkursą atvirų jaunimo centrų ir atvirų jaunimo erdvių lankytojams; 1 apvalaus stalo diskusiją su jaunimo organizacijomis apie vaikų ir jaunimo edukacijos strategiją darbo teisės ir darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais, skatinant jaunimo užimtumą ir plėtojant nelaimingų atsitikimų darbe bei nelegalaus darbo prevenciją. Per 2014 m. buvo teritorinėse darbo biržose kartu su VDI organizuoti 128 seminarai, dalyvavo per 2,1 tūkst. asmenų.

Prie priemonės įgyvendinimo prisidėjo savivaldybės. Savivaldybėse organizuoti seminarai jaunimo verslumo temomis, Rokiškio rajono savivaldybėje rengtas tarpinstitucinis renginys, Kretingos rajone organizuoti renginiai apie savanorystės galimybes ir savanoriavimo sąlygas. Raseinių rajono savivaldybėje vyko konsultacijos įdarbinimo klausimais, rengiami edukaciniai renginiai bei išvykos. Neringos savivaldybėje organizuoti susitikimai su Neringos vidurinės mokyklos moksleiviais, jaunimo bei Klaipėdos teritorinės darbo biržos atstovais. Radviliškio rajono savivaldybėje organizuotas jaunimo susitikimas su žemės ūkio sektoriaus darbdaviais, VŠĮ Šiaulių darbo rinkos mokymo centro atstovais.

Priemonė Įgyvendinti jaunimo darbuotojų sertifikavimo metodiką. JRD užregistravo 246 unikalius kandidatus į jaunimo darbuotojų sertifikatą ir pakvietė dalyvauti mokymuose. Mokymus baigė ir buvo sertifikuotas 101 jaunimo darbuotojas.

Priemonė Plėtoti esamus ir kurti naujus atvirus jaunimo centrus ir erdves. Šią priemonę įgyvendino JRD ir savivaldybės. 2014 m. buvo įvykdyti 3 vizitai po atviruosius jaunimo centrus. Prie priemonės įgyvendinimo prisidėjo ir savivaldybės, savivaldybėse rengti jaunimo veiklos projektai, renginiai, mokymai. Telšių rajono savivaldybėje organizuotas mobilus darbas kaimiškose vietovėse, kurios labiausiai nutolusios nuo rajono centro. Anykščių rajono savivaldybėje 2014 m. duris atvėrė Kavarsko ir Viešintų daugiafunkciai centrai, kuriuose yra ir erdvės jaunimui. Raseinių rajono savivaldybėje ir Jurbarko rajono savivaldybėje 2014 m. įkurtos atvirosios jaunimo erdvės.

Priemonė Organizuoti metodinės ir informacinės pagalbos teikimą atviriesiems jaunimo centrams ir erdvėms. Šią priemonę įgyvendino JRD ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Suteikta daugiau nei 80 konsultacijų (laiškais, telefonu, dalyvaujant renginiuose) įstaigoms ir organizacijoms įgyvendinančioms atvirųjų jaunimo centrų koncepciją arba ketinančioms ją

123

įgyvendinti. Įvyko 7 renginiai kultūros, švietimo ir kt. įstaigų, organizacijų atstovams, ketinantiems steigti atviras jaunimo erdves, dalyvavo 193 asmenys. Parengta atvirąjį darbą Lietuvoje ir kiekvienoje iš teritorinių apskričių, įgyvendinančių organizacijų duomenų, kontaktų bazė, interaktyvus žemėlapis yra viešai prieinamas www.jrd.lt.

Priemonė Konkurso būdu remti atvirų jaunimo centrų ir erdvių veiklos projektus, kurie skatintų jaunus žmones tobulėti socialinėje, edukacinėje ir asmeninėje srityse. Šią priemonę įgyvendino Jaunimo reikalų departamentas. Konkurso būdu finansuota 13 atvirųjų jaunimo centrų programų ir 20 atvirųjų jaunimo erdvių programų. Į veiklas įtraukta apie 12,2 tūkst. jaunų žmonių. Vadovaujantis Jaunimo reikalų departamento atliktos apklausos duomenimis, į 2014 m. finansuotų atvirųjų jaunimo centrų ir erdvių veiklas iki gruodžio 31 d. į buvo įtraukta 818 NEETs, iš jų 143 –įsidarbino, 62 – sugrįžo į švietimo sistemą, 127 – užsiregistravo darbo biržoje.

Prie priemonės įgyvendinimo prisidėjo ir savivaldybės. Kauno miesto savivaldybėje finansuotas projektas „Atviras darbas su gatvės jaunimu“, Alytaus rajono savivaldybėje – „Alovės jaunimui patrauklios erdvės sukūrimas”, „Pivašiūnų vidurinės mokyklos ir kaimo bendruomenės jaunimo sporto veiklos aktyvinimas”.

Priemonė Rengti ir platinti šviečiamojo pobūdžio tėvams skirtą informaciją apie vaikų ir jaunimo ugdymą. Šią priemonę įgyvendino Švietimo ir mokslo ministerija. Suteiktos individualios ir grupinės konsultacijos karjeros planavimo temomis mokiniams, dalyvavo 908 mokiniai, individualios konsultacijos karjeros specialistams, dalyvavo 384 asmenys, mokinių tėvams, dalyvavo 29 tėvai. Organizuoti mokymai socialiniams pedagogams ir mokytojams apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos programos, skirtos mokinių tėvams, įgyvendinimą, parengta metodinė medžiaga, bendravimo su vaikais tobulinimo kursų lektoriams. Švietimo ir mokslo ministerijos Lietuvos vaikų ir jaunimo centras organizavo 14 seminarų tėvams vaiko / jaunuolio ugdymo temomis, dalyvavo 167 tėvai. Organizuota ilgalaikė programa tėvams – 9 užsiėmimai, dalyvavo 10 tėvų. Parengta metodinė priemonė neformaliojo švietimo mokytojams „Kompetencijų mėnuo“, kurios tikslas – taikant neformalaus ugdymo metodus ugdyti vaikų ir jaunimo asmenines ir socialines kompetencijas ir komunikuoti ugdytiniams bei tėvams. Organizuota 10 seminarų savivaldybių ir mokyklų vaiko gerovės komisijų nariams, pedagogams, psichologams, socialiniams pedagogams. 274 specialistai apmokyti dirbti su mokinių tėvais pagal psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos programą.

Priemonė Organizuoti jaunimui švietėjišką veiklą, skirtą skatinti jaunus žmones puoselėti tvarius santykius, brandų apsisprendimą kurti šeimas, ugdyti toleranciją bei dialogo kultūrą, puoselėti kartų santarvę. Šią priemonę įgyvendino Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Jaunimo reikalų departamentas. Įgyvendinti 32 inovatyvūs ikimokyklinio ugdymo organizavimo modeliai, dalis jų tęsiami. Įdiegus naujus modelius daugiau vaikų įtraukta į institucinį ugdymą, naujai įtraukta beveik 500 vaikų, ugdymas tampa kokybiškesnis, lankstesnis įstaigų darbo laikas leidžia tėvams geriau (lanksčiau) derinti šeimos ir darbo pareigas, taip pat yra įdarbinta daugiau pedagoginių ir kitų darbuotojų – mažėja nedarbas, naujai įdarbinti 65 žmonės. Jaunimo reikalų departamentas organizavo diskusiją „Socialinė atsakomybė. Teisingą kelią pasirinkome?“, kurioje dalyvavo valstybinių įstaigų ir nevyriausybinių organizacijų atstovai, vykdantys socialinę veiklą praktinėje ir akademinėje srityse, po kurios buvo parengti raštiški pasiūlymai (laišku) suinteresuotoms įstaigoms, organizacijoms dalyvavusioms diskusijoje.

Priemonė Remti projektus, skirtus atsakingumui ir tėvystės įgūdžiams formuoti ir pozityvių auklėjimo metodų sklaidai šeimoje, skatinant jaunimo socialinę atsakomybę. Šią priemonę įgyvendino Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Pagal Nacionalinės demografinės (gyventojų) politikos strategijos (toliau – Strategija) šeimos gerovės srityje 2014–2015 metų priemonių planą 2014 metais įgyvendinant 9 uždavinio „skatinti valstybės, savivaldybių ir visuomenės bendradarbiavimą sprendžiant šeimų gerovės užtikrinimo klausimus“ 9.1. priemonę „Finansuoti nevyriausybinių organizacijų, dirbančių šeimos gerovės srityje, veiklos projektus“ organizuoto konkurso atrankos būdu, buvo atrinkti ir finansuoti 47 nevyriausybinių organizacijų (toliau − NVO) projektai. Projekte dalyvavusios 47 NVO. 18 organizacijų veiklas vykdė Vilniaus mieste, 17 organizacijų – Kauno regione ir 12 organizacijų – kituose Lietuvos regionuose (Alytaus, Šiaulių,

124

Klaipėdos, Utenos, Tauragės regionuose). Su šeimomis dirbo 485 asmenys. Projektų vykdytojai organizavo 2754 įvairaus pobūdžio veiklas šeimoms, sužadėtiniams bei pavieniams asmenims. Veiklose dalyvavo 25,2 tūkst, asmenų, iš jų 2,9 tūkst. šeimų ir 4,3 tūkst. sužadėtinių porų (dalis asmenų dalyvavo keliuose to paties projekto vykdytojo organizuotuose renginiuose). Psichologines ir socialines konsultacijas teikė 37 NVO, paslaugas gavo 363 šeimos ir 610 pavieniai asmenys, socialinės konsultacijos suteiktos 442 šeimoms ir 756 pavieniams asmenims, kitokio pobūdžio konsultacijų suteikta 171 šeimai ir 672 pavieniams asmenims. Be to, minint Tarptautinę šeimos dieną bei Tarptautinę vaikų gynimo dieną, organizuota ir jau tradicine švente tampanti „Šeimų ir šeimynų“ šventė. Šventės tikslas suburti pavienes šeimas jungtis, įsitraukti į visuomeninę ir savanorišką veiklą, sutelkti šeimų ir šeimynų organizacijas, skatinti pozityvią tėvystę šeimose neturinčiose vaikų, sustiprinti tarpusavio bendravimą.

Priemonė Įgyvendinti programas, skirtas jaunų žmonių narystei jaunimo organizacijose bei organizacijose, vienijančiose kitas jaunimo organizacijas, jaunimo iniciatyvas finansuoti. Šią priemonę įgyvendino JRD ir Žemės ūkio ministerija.

Jaunimo koordinacinės veiklos ir jaunimo politikos plėtojimo tikslinės programos finansavimo 2013–2014 metais bei Jaunimo organizacijų stiprinimo programų finansavimo 2013–2014 metais konkursų būdu 2014 metais finansuota 18 programų. Regioninių jaunimo organizacijų tarybų stiprinimo programų finansavimo 2014–2015 metais konkurso būdu finansuota 14 regioninių jaunimo organizacijų tarybų stiprinimo programų.

Žemės ūkio ministerija pagal 2014 m. Programos krypties „LEADER metodo įgyvendinimas“ priemonę „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“ parėmė 23 jaunimo organizacijų inicijuotus arba jaunimui skirtus vietos projektus, taip pat 6 vietos projektus, skirtus vaikams, skirta 1626,4 tūkst. litų.

Priemonė Įgyvendinti jaunimo ir su jaunimu dirbančių organizacijų veiklos kokybės gerinimo sistemą. Šią priemonę įgyvendino JRD. 2014 m. įvyko 10 mokymų, organizacijoms buvo suteiktos visos numatytos veiklos kokybės gerinimo paslaugos. (ESII).

Priemonė Įgyvendinti sportinio pobūdžio programas ir projektus, skirtus vaikams ir jaunimui. Šią priemonę įgyvendino Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Pagal Vaikų mokymo plaukti bendrojo lavinimo mokyklose programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. 1094 „Dėl Vaikų mokymo plaukti bendrojo lavinimo mokyklose programos patvirtinimo“, departamentas konkurso būdu finansavo nevyriausybinių organizacijų projektus. Praktinių plaukimo pratybų metu 2,4 tūkst. pradinių klasių mokinių įgijo pradinių plaukimo ir saugaus elgesio vandenyje ir prie vandens įgūdžių.

Prie priemonės įgyvendinimo prisidėjo savivaldybės. Kauno miesto savivaldybėje organizuotas Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos ir Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono biuro Europos programos „Transportas, sveikata ir aplinka“ seminaras Kaune. Kalvarijos sporto centras įgyvendina sportinio pobūdžio projektus, organizuoja sportinius renginius.

Priemonė Plėtoti jaunimo ir vietos bendruomenių partnerystę, atsižvelgiant į jaunimo interesus, poreikius ir įtraukiant jaunimą į vietos bendruomenių problemų sprendimo procesus. Šią priemonę įgyvendino Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, JRD ir Žemės ūkio ministerija. Priemone siekiama aktyvinti bendruomenių dalyvavimą, priimant sprendimus dėl vietos bendruomenių viešųjų poreikių tenkinimo socialinėje (labiausiai pažeidžiamiems bendruomenės nariams ir grupėms), kultūrinėje, švietėjiškoje ir kitose veiklose. Daugiausia įgyvendinta sprendimų, skirtų bendruomenių viešųjų erdvių ir aplinkos kokybei gerinti, skiriant lėšas miestelių ir kaimo vietovių gražinimui bei puoselėjimui, poilsiaviečių, parkų priežiūrai, suoliukų pastatymui, informacinių stendų gamybai, vandentiekio ir kanalizacijos sistemų įrengimui, įsigyjant būtiniausių priemonių. Siekiant sudaryti palankesnes vaikų ir jaunimo užimtumo galimybes, ypatingai daug sprendimų priimta vaikų žaidimo, krepšinio aikštelių įrengimui, taip pat įvairaus sportinio inventoriaus įsigijimui, socialiai remtinų šeimų vaikams vasaros stovyklų organizavimui.

2014 m. Žemės ūkio ministerijos programos „Leader“ ir žemdirbių metodikos centras parengė naują mokymo programą „Darbo su jaunimu gebėjimų ugdymas“, pagal kurią organizavo mokymus. Mokymo programa skirta vietos veiklos grupių nariams, dirbantiems ar dirbsiantiems su jaunimu ir jų organizacijomis. Programos tikslas – skatinti kaimo vietovėse veikiančių organizacijų

125

atstovus daugiau dėmesio skirti jaunimui ir padėti jiems įsitraukti į sprendimų priėmimą ir organizacijų veiklą. Pagal programą organizuoti 5 mokymai, skirta 12,1 tūkst. litų, apmokyti 78 asmenys, dirbsiantys su jaunimu nevyriausybinėse organizacijose.

Priemonė Įgyvendinti priemones, kurios palengvintų tautinių mažumų jaunimo, gyvenančio Lietuvoje, integraciją, ugdytų toleranciją bei abipusį supratimą. Šią priemonę įgyvendino Švietimo ir mokslo ministerija. Projekto „Integruoto modelio, skirto užsienyje gyvenantiems bei iš užsienio atvykusiems lietuvių ir kitų šalių vaikų lituanistiniam ugdymui bei su jais dirbančių pedagogų ir specialistų kvalifikacijos tobulinimui, sukūrimas ir išbandymas (Lituanistinis modelis)“ metu iš Vilniaus, Šalčininkų, Šiaulių, Kauno, Visagino savivaldybių mokyklų pedagogai (50 žmonių) buvo mokomi, kaip dirbti su iš užsienio atvykusiais vaikais. Nupirkta užsienio lietuviams 100 vnt. daugiafunkcinės edukacinės priemonės lietuvių kalbai ugdyti „FREPY – žaismingos kalbos ugdymo priemonės“. Užsienio lietuvių mokykloms nupirkta 53 pavadinimų 199 knygos.

Priemonė Sudaryti sąlygas užsienio lietuvių jaunimui aktyviau įsitraukti į Lietuvos socialinį ir kultūrinį gyvenimą, užmegzti ir plėtoti ryšius su Lietuvos jaunimo nevyriausybinėmis organizacijomis. Šią priemonę įgyvendino JRD. Inicijuotas bendradarbiavimo susitarimas su Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga Lietuvoje, kurio tikslas – bendrų veiklų su užsienio lietuvių jaunimo sąjungomis ir Lietuvoje veikiančiomis nevyriausybinėmis organizacijomis skatinimas renginio PLJS 2014 metu.

Priemonė Remti pasaulio lietuvių jaunimą vienijančių organizacijų projektinę veiklą ir renginius, skirtus užsienio lietuvių jaunimo ryšiams su Lietuva stiprinti. Šią priemonę įgyvendino Užsienio reikalų ministerija, kuri konkurso būdu skyrė finansavimą 14 užsienio lietuvių organizacijų veiklos projektų, susijusių su užsienyje veikiančių lietuvių jaunimo organizacijų veikla ir renginiais užsienio lietuvių jaunimo ryšiams su Lietuva stiprinti (LyS universitetas, Pasaulio lietuvių bėgimas, Lietuvos kultūros pristatymas Estijos lietuviams, Ateitis be priekaištų ir kiti).

Priemonė Vykdyti jaunimo politiką reglamentuojančių teisės aktų ir programų įgyvendinimo stebėseną, vertinimą, teikti ir priimti rekomendacijas dėl teisės aktų vykdymo, pakeitimo. Šią priemonę įgyvendino Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir JRD.

2014 metais buvo parengtas ir derintas su institucijomis bei organizacijomis jaunimo politikos reglamentavimo prioritetinės teisėkūros iniciatyvos poveikio vertinimas. Siejant su euro įvedimu, atnaujinta Nacionalinė jaunimo politikos plėtros programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr.1715, bei Nacionalinės jaunimo politikos plėtros programos įgyvendinimo 2014-2016 metų veiksmų planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. A1-660 „Dėl Nacionalinės jaunimo politikos 2011–2019 metų plėtros programos įgyvendinimo 2014–2016 metų veiksmų plano patvirtinimo“. 2015 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. A1-1 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. gegužės 19 d. įsakymo Nr. A1-157 „Dėl Jaunimo politikos savivaldybėse kokybės vertinimo metodikos ir Jaunimo politikos savivaldybėse kokybės vertinimo aprašo patvirtinimo“ buvo patvirtinti Jaunimo politikos savivaldybėse kokybės vertinimo aprašas ir Jaunimo politikos savivaldybėse kokybės vertinimo metodika. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. A1-549 patvirtinta Nacionalinės jaunimo savanoriškos veiklos programos nauja redakcija. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. A1-584 patvirtinta Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo plano nauja redakcija.

JRD, bendradarbiaudamas su Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengė Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo stebėsenos aprašo projektą.

Priemonė Sukurti ir įgyvendinti vieningą jaunimo informavimo ir konsultavimo sistemą, kuri apimtų nacionalinį ir vietos savivaldos lygmenis. Šią priemonę įgyvendino JRD. Organizuoti nuotolinio jaunimo informavimo ir konsultavimo mokymai jaunimo informavimo ir konsultavimo taškų darbuotojams. Pagrindinės mokymų temos: nuotolinio informacinio raštingumo pagrindiniai terminai; nuotolinio jaunimo informavimo kokybės klausimas; Kaip kokybiškai internete informuoti jaunus žmones?; interneto galimybės ir kylančios grėsmės; skaitmeninė pilietybė. Mokymuose dalyvavo 35 asmenys.

126

Jauniems žmonėms teikiamos konsultacijos raštu ir žodžiu, organizuojami renginiai šiomis temomis: užimtumas ir mokymasis, mobilumas, laisvalaikis, savanorystė ir dalyvavimas, sveikata, jaunų šeimų poreikiai, finansinis raštingumas, psicho-socialinė pagalba. Šiomis jaunimo informavimo ir konsultavimo paslaugomis pasinaudojo 8000 jaunų žmonių.

Priemonė Rengti ir skleisti informaciją, skatinančią geresnį visuomenės supratimą apie jaunimą. Šią priemonę įgyvendino JRD. Projekte „Integruotos jaunimo politikos plėtra“ parengtos ir viešintos publikacijos nacionalinėje ir regioninėje televizijoje ir spaudoje. Pristatytos jaunimo galimybės ir veikla priimant jam aktualius sprendimus, akcentuota, kodėl jaunimas turėtų būti iniciatyvus, kaip jaunimo pasirengimą darbo rinkai skatina valstybė, kokios jaunimo veiklos gali didinti užimtumą regionuose, kokius jaunuolius į darbą labiau linkę priimti darbdaviai.

Priemonė Užtikrinti nuoseklią ir kokybišką Europos Sąjungos informacinės programos jaunimui „Eurodesk“ veiklą Lietuvoje. Šią priemonę įgyvendino Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. 2014 m. buvo plėtojamas ir palaikomas Eurodesk tinklas Lietuvos regionuose, leidžiantis tiesiogiai ir lengvai pasiekti skirtinguose miestuose gyvenančius jaunus žmones ir jaunimo darbuotojus. Šiuo metu Lietuvoje veikia 31 Eurodesk Lietuva atstovybė. Prie jau esamų tinklo narių Molėtuose, Kaune, Panevėžyje, Utenoje, Vilniuje, Rietave, Mažeikiuose, Lazdijuose, Plungėje, Biržuose, Šiauliuose, Alytuje, Zarasuose, Marijampolėje, Kupiškyje, Klaipėdos raj., Šilalėje, Rokiškyje, Radviliškyje, Ukmergėje, Visagine prisijungė nauji atstovai, išklausę specialų įvadinį kursą, veikiantys šiuose miestuose: N. Akmenėje, Mažeikiuose, Klaipėdoje, Šilutėje, Druskininkuose, Anykščiuose, Kuršėnuose ir Jurbarke. Per 2014 m. atstovai regionuose gyvai („akis į akis“) konsultavo 890 jaunų žmonių, surengė 119 informacinių renginių. Renginių metu buvo pasiekti 4555 jauni žmonės ir su jaunimu dirbantys profesionalai.

Palaikomi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kartu su JRD Eurodesk Lietuva toliau plėtojo jaunimo informavimo ir konsultavimo sistemą. Bendradarbiaujant su Vilniaus miesto savivaldybe buvo atidarytas pirmasis jaunimo informacijos centras Vilniuje, kuriame jauni žmonės gali rasti informaciją jiems aktualiais klausimais, teikiamos individualios konsultacijos, organizuojami informaciniai renginiai.

Eurodesk Lietuva visus metus taip pat teikė informacines paslaugas: naujienų, video filmukų bei straipsnių skelbimas portale www.zinauviska.lt, esamų duomenų bazių atnaujinimas, naujos duomenų bazės apie jaunų žmonių teises sukūrimas, gaunamų užklausų atsakinėjimas, taip pat naujienlaiškių siuntimas portalo lankytojams bei jauniesiems žurnalistams. Portale per 2014 metus buvo paskelbtos 624 naujienos ir 57 jaunųjų žurnalistų straipsniai. Portale per 2014 m. suskaičiuota 614,8 tūkst. peržiūrų. 2014 m. raštu atsakyta į 428 lankytojų užklausas, žodžiu – 821 lankytojų užklausa. Dažniausiai užduodami klausimai, susiję su savanorystės, studijų, darbo, finansavimo bei gyvenimo užsienyje temomis.

Priemonė Rengti išsamią statistinę informaciją apie jaunimo iki 29 metų amžiaus padėtį Lietuvoje ir ją analizuoti. Šią priemonę įgyvendino: Lietuvos statistikos departamentas, Jaunimo reikalų departamentas.

Jaunų gyventojų skaičiaus (metų pradžioje, pagal amžių, lytį, miestą ir kaimą, savivaldybes), gimstamumo pagal motinos amžių, mirusiųjų skaičiaus (pagal amžių, lytį, miestą ir kaimą), jaunimo vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės, santuokų ir ištuokų, emigrantų ir imigrantų pagal amžiaus grupes statistiniai rodikliai paskelbti Oficialiosios statistikos portale, statistikos leidiniuose „Demografijos metraštis 2013“ ir „Lietuvos gyventojų tarptautinė migracija 2013“. Gyventojų užimtumo statistinio tyrimo pagrindu parengta statistinė informacija apie jaunimo užimtumą ir nedarbą. Ji paskelbta Oficialiosios statistikos portale, informaciniuose pranešimuose, statistikos leidinyje „Darbo rinkos metraštis 2013“. Parengta statistinė informacija apie darbuotojų skaičių pagal spalio mėn. darbo užmokesčio dydį, jaunų moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkį. Pajamų ir gyvenimo sąlygų statistinio tyrimo pagrindu parengti jaunimo skurdo rizikos statistiniai rodikliai. Informacinių technologijų panaudojimo namų ūkiuose statistinio tyrimo duomenų pagrindu parengta statistinė informacija apie kompiuterių, interneto, mobiliųjų telefonų naudojimą pagal amžiaus grupes. Remiantis Švietimo informacinių technologijų centro duomenimis, parengta statistinė informacija apie mokinių ir studentų skaičių pagal amžių, lytį, įgytą išsilavinimą ir kvalifikacinius

127

laipsnius, švietimo lygmenis, mokymo ir studijų sritis, absolventų tolimesnį mokymąsi ir kiti švietimo statistiniai rodikliai.

2014 m. atliktas jaunimo mokymosi mobilumo statistinis tyrimas, kurio metu buvo siekiama įvertinti, kokia dalis 18–34 metų amžiaus asmenų mokymosi metu išvyksta ar buvo išvykusi į užsienį mokytis, studijuoti ar atlikti praktiką. Šio statistinio tyrimo rezultatai bus paskelbti 2015 m. birželio 30 d.

JRD rinko šią statistinę medžiagą apie jaunus žmones pagal savivaldybes: nedarbo lygis (procentais), mokinių skaičius profesinėse mokyklose, neformaliojo vaikų švietimo mokyklų skaičius ir mokinių skaičius jose, nebaigę pradinės mokyklos, nebaigę vidurinės mokyklos, alkoholinius gėrimus vartojančiųjų skaičius, įtariamų padariusių nusikalstamas veikas skaičius. Surinkti duomenys buvo apibendrinti, parengiant apskričių žemėlapius, apibūdinančius jaunimo situaciją, identifikuotos problematiškiausios savivaldybės. Bendradarbiaujant su jaunimo tyrėjais, parengta statistinių duomenų analizė bei pasiūlymai, kuri patalpinta Jaunimo reikalų departamento interneto svetainėje.

Priemonė Remiantis Ilgalaike jaunimo problematikos tyrimų koncepcija vykdyti jaunimo padėties stebėseną Lietuvoje. Šią priemonę įgyvendino JRD, parengdamas palyginamąją jaunimo problematikos tyrimų duomenų analizę ir pateikdamas siūlymus.

Priemonė Koordinuoti periodiškai visose savivaldybėse vykdomą jaunimo politikos kokybės vertinimą ir stebėseną bei vykdyti faktais ir žiniomis grįstą regioninės jaunimo politikos įgyvendinimą. Šią priemonę įgyvendino Socialinė apsaugos ir darbo ministerija ir JRD. 2015 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. A1-1 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. gegužės 19 d. įsakymo Nr. A1-157 „Dėl Jaunimo politikos savivaldybėse kokybės vertinimo metodikos ir Jaunimo politikos savivaldybėse kokybės vertinimo aprašo patvirtinimo“ buvo patvirtinti Jaunimo politikos savivaldybėse kokybės vertinimo aprašas ir Jaunimo politikos savivaldybėse kokybės vertinimo metodika. Kokybės vertinimo metu gauti rezultatai padės savivaldybės administracijai, savivaldybės jaunimo reikalų tarybai bei jaunimo ir su jaunimu dirbančioms organizacijoms susitarti dėl jaunimo politikos plėtojimo prioritetų, taip pat bus naudingi rengiant programas ir jų priemones, skirtas jaunimui, jaunimo ir su jaunimu dirbančioms organizacijoms.

Priemonė Palaikyti jaunimo reikalų tyrėjų tinklą. Šią priemonę įgyvendino JRD. Organizuotas jaunimo tyrėjų iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos susitikimas Vilniuje, dalyvavo 12 asmenų, kurio metu buvo svarstoma esama tyrimų apie jaunimą situacija kiekvienoje šalyje situacija, kokią pridėtinę vertę galėtų duoti jaunimo tyrėjų įsitraukimas formuojant ir įgyvendinant jaunimo politiką Lietuvoje, Latvijoje bei Estijoje. Organizuoti jaunimo tyrėjų susitikimai bei mokslinė–praktinė konferencija „Jaunimas globalioje visuomenėje: pokyčiai ir iššūkiai“, dalyvavo 300 asmenų.

Priemonė Vykdyti savivaldybių jaunimo problemų sprendimo planų įgyvendinimo stebėseną ir užtikrinti jų įgyvendinimo tęstinumą. Šią priemonę įgyvendino JRD. Surinkti savivaldybių duomenys apie jaunimo problemų sprendimo planų įgyvendinimą, parengta Jaunimo problemų sprendimų planų įgyvendinimo savivaldybėse stebėsenos analizė.

Priemonė Vykdyti aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo vertinimą, nustatant jų kokybės kontrolės mechanizmą, pagal parengtą metodiką kas ketvirtį atliekant įdarbintų pagal aktyvios darbo rinkos politikos priemones asmenų ir įdarbintų tarpininkaujant Lietuvos darbo biržai asmenų tyrimus. Šią priemonę įgyvendino Lietuvos darbo birža. 2014 m. buvo nustatyta, kad baigusių profesinį mokymą per 3 mėn. įsidarbina 79,5 proc. asmenų, per 6 mėn. – 89,7 proc. Pakartotinės registracijos darbo biržoje rodiklis –17,7 proc. Įsidarbinusių ir dirbusių ne trumpiau nei 6 mėn. nuo įsidarbinimo dienos rodiklis – 77,8 proc. Įsidarbinimo po įdarbinimo subsidijuojant priemonės finansavimo baigimo praėjus 6 mėn. rodiklis – 55,3 proc., integracijos į darbo rinką lygis per 6 mėnesius – 85,1 proc. Pakartotinės registracijos darbo biržoje per 6 mėn. pasibaigus priemonės finansavimui rodiklis – 9,9 proc. Viešųjų darbų integracijos į darbo rinką rodiklis – įsidarbinimas per 6 mėn., pasibaigus priemonės finansavimui – 20,6 proc. Darbo įgūdžių įgijimo rėmimo priemonės integracijos į darbo rinką rodiklis – įsidarbinimas per 6 mėn., pasibaigus priemonės finansavimui – 90,3 proc. Darbo rotacijos integracijos į darbo rinką rodiklis - įsidarbinimas per 6 mėn., pasibaigus priemonės finansavimui – 88,5 proc. Pakartotinės registracijos darbo biržoje lygis – 7,91 proc.

128

Priemonė Plėtoti dvišalį ir (ar) daugiašalį bendradarbiavimą su užsienio valstybėmis jaunimo politikos srityje, analizuoti užsienio valstybių patirtį bei skleisti teigiamą Lietuvos jaunimo politikos patirtį. Šią priemonę įgyvendino Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Jaunimo reikalų departamentas. 2014 m. buvo dalijamasi gerąja praktika su besirengiančiais pirmininkavimui ES Tarybai Latvijos atstovais, suorganizuotas renginys, skirtas pasikeitimui gerąja savanoriškos veiklos praktika ir patirtimi tarp Lietuvos ir Vokietijos. Parengtas apibendrinimas ir siūlymai dėl savanorystės plėtros 2016–2018 metais, su kuriais bus kreipiamasi į susijusias institucijas. Siūlymuose numatyta plėtoti tarptautinės savanorystės skatinimą, inicijuoti aktyvesnį bendruomenių bei jaunimo organizacijų įsitraukimą į savanoriškos veiklos plėtrą, dalintis teisės aktais.

Priemonė Plėtoti jaunimo metodinių tarybų prie teritorinių darbo biržų veiklą, į jas įtraukiant įvairiems jaunimo interesams atstovaujančių organizacijų atstovus. Šią priemonę įgyvendino Lietuvos darbo birža. Prie Lietuvos darbo biržos ir 10 teritorinių darbo biržų veikia Jaunimo metodinės tarybos, kurių veikloje dalyvauja daugiau nei 100 jaunimo ir su jaunimu dirbančių organizacijų. Prie 60 teritorinių darbo biržų klientų aptarnavimo skyrių sudarytos Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo komisijos, kurių veikloje dalyvauja apie 240 darbdavių, valstybinių, švietimo įstaigų atstovų.

Priemonė Kurti ir plėtoti bendradarbiavimo tinklus su mokymo įstaigomis, darbdaviais, savivaldybėmis, vietos bendruomenėmis, nevyriausybinėmis organizacijomis ir kitais socialiniais partneriais, numatant galimybes darbo rinkos paslaugas teikti ne tik Lietuvos darbo biržos patalpose, bet ir naudojant elektronines paslaugas. Šią priemonę įgyvendino Lietuvos darbo birža, Jaunimo reikalų departamentas.

Stiprinant tarpžinybinį bendradarbiavimą ir sudarant palankas sąlygas koordinuotai veiklai įgyvendinti 2014 m. organizuotas Jaunimo darbo centrų darbuotojų ir savivaldybių jaunimo reikalų koordinatorių seminaras. Rekomendacijos tarpinstituciniam ir tarpžinybiniam bendradarbiavimui skatinti pateiktos visoms teritorinėms darbo biržoms. Į jas atsižvelgiama organizuojant bendras su socialiniais partneriais priemonės ir veiklas. Darbo biržos atviro informavimo zonos buvo įrengtos 374 seniūnijų patalpose.

Priemonė Parengti Regioninės jaunimo politikos stiprinimo programą. Šią priemonę įgyvendino Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir JRD. 2014 m. buvo rengiamas Regioninės jaunimo politikos stiprinimo 2015–2017 metų veiksmų planas. Veiksmų planas patvirtintas Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. A1-11 „Dėl Regioninės jaunimo politikos stiprinimo 2015–2017 metų veiksmų plano patvirtinimo“, kuriame ypatingas dėmesys įgyvendinant jaunimo politiką regionuose skiriamas jaunimo užimtumo, motyvacijos didinimui, verslo sektoriaus įtraukimui į jaunimo politikos savivaldybėse įgyvendinimą, taip pat informacijos jaunimui aktualiais klausimais apie vykdomą jaunimo politiką, švietimą, įdarbinimą ir laisvalaikio galimybes, sveikatos stiprinimą, nusikalstamumo prevenciją ir kt. savivaldybėje sklaidos gerinimui.

5. Užimtumo didinimo 2014–2020 metų programos įgyvendinimo tarpinstitucinis veiklos planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2014 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 204 Užimtumo didinimo 2014–2020 m. programa parengta siekiant kompleksiškai spręsti

aktualias gyventojų užimtumo problemas, sutelkiant verslo, švietimo ir darbo rinkos sektorius, taip pat įtraukiant socialinius partnerius ir savivaldybes į užimtumo politikos formavimą, bei atitinka Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. XI-2015 „Dėl Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ patvirtinimo“, ir 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1482 „Dėl 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos“, 1 prioriteto „Visuomenės ugdymas, mokslas ir kultūra“ 1.1 tikslo „Skatinti mokytis visą gyvenimą“ 2 prioriteto „Veikli ir solidari visuomenė“ ir 3 prioriteto „Ekonomikos augimui palanki aplinka“ nuostatas.

129

Įgyvendinant veiklos planą dalyvavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – SADM), Švietimo ir mokslo ministerija (toliau – ŠMM), Ūkio ministerija (toliau – ŪM) ir Žemės ūkio ministerija (toliau – ŽŪM). 2014 m. įgyvendinta 28 priemonės.

Priemonė – „Koordinuoti ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių subjektų funkcijų optimizavimą“. Įgyvendinant šią priemonę ŪM buvo atlikti veiksmai:

2014 m. vasario 13 d. UAB „Civitta“ parengtas Konsolidavimo planas pristatytas Vyriausybės Strateginio komiteto posėdyje, kuriame pritarta siūlomam priežiūros institucijų konsolidavimo modeliui, 12 krypčių, konsolidavimo procesų tikslams ir tolimesnių procesų organizavimui. Vyriausybės nutarimu patvirtinta Ūkio subjektų veiklos priežiūros konsolidavimo komisija. Ministro Pirmininko potvarkiais patvirtinta 11 tarpinstitucinių konsolidavimo procesų darbo grupių ir personalinė jų sudėtis. Ūkio ministro įsakymu patvirtinta Koordinacinė konsolidavimo procesų darbo grupė,

ministerijoms buvo pavesta per 2014 m. spalio mėn. parengti detalius konsolidavimo procesų įgyvendinimo planus ir veiksmų grafikus. Esminiai konsolidavimo procesai turėtų būti atlikti iki 2016 metų. ŪM viešųjų pirkimų būdu atrinktas paslaugų tiekėjas VšĮ „Konkurencingumo plėtotės centras“ bendroje veikloje su UAB „Kvalitetas“ konsultuoti darbo grupes rengiant konsolidavimo planus. Iki 2015 m. sausio 1 d. institucijos, atsakingos už konsolidavimo sprendimų įgyvendinimą buvo patvirtinusios ir pateikusios 8 konsolidavimo įgyvendinimo priemonių planus,

ŪM užsakymu buvo atliktos rizikos vertinimo sistemų tyrimo bei bandomojo rizikos vertinimo sistemos diegimo paslaugos,

surengta 18 seminarų Kontrolinių klausimynų mokymo programų priežiūros institucijų darbuotojams, dalyvaujantiems kontrolinių klausimynų rengimo procese ir atliekantiems ūkio subjektų tikrinimus, apmokyta 180 dalyvių, 10 Konsultavimo mokymo programų konsultantams bei jų vadovams, apmokyta 250 dalyvių, 10 Rizikos vertinimu pagrįstos ūkio subjektų priežiūros mokymo programų, skirtų priežiūros institucijų darbuotojams, dalyvaujantiems rizikos vertinimo ir valdymo procese, apmokyta 100 dalyvių, 7 priežiūros institucijų veiklos efektyvumo ir rezultatyvumo rodiklių mokymo programos, skirtos priežiūros institucijų vadovams ir planavimo (analizės) sričių specialistams, apmokyta 70 dalyvių,

vidaus rinkos politikos įgyvendinančių institucijų sistemos tyrimas ir parengti pasiūlymai dėl tobulinimo,

sukurti 3 video filmai ir 3 reklamjuostės (baneriai) apie pertvarkos priemones, trečioji Ūkio subjektų apklausa dėl verslo priežiūrą atliekančių institucijų veiklos

vertinimo, ūkio subjektų veiklos Priežiūrą atliekančių institucijų informacinės sistemos galimų

veiklos modelių (PAIIS) analizė, Sprendimo (ų) projekto (ų) ex-ante poveikio verslo sąlygoms tyrimas (antra dalis).

Priemonė „Pritraukti tiesiogines užsienio investicijas, teikiant finansines paskatas“. Įgyvendinant šią priemonę ŪM buvo atrinkti 6 projektai, pasirašytos 6 sutartys su investuotojais, kuriems 2014 metais buvo skirta 1434,8 tūkst. litų parama. Investuotojai įsipareigojo sukurti 1,3 tūkst. darbo vietų. Įgyvendinant projektus numatoma įsteigti 3 paslaugų centrus Lietuvoje, investuoti į gamybą ir jos plėtrą.

Priemonė „Nukreipti vidaus investicijas į regionus, teikiant papildomas finansines paskatas“. Įgyvendinant šią priemonę ŪM baigė įgyvendinti 8 projektus. Iš viso prie šios priemonės prisidėjo 49 projektai, kuriuos įgyvendinant buvo sukurtos 432 darbo vietos, pritraukta 165700,0 tūkst. litų privačių investicijų.

Priemonė „Rengti nacionalinius socialiai atsakingų įmonių apdovanojimus“. Įgyvendinant šią priemonę 2014 m. kovo 28 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainėje buvo paskelbtas Nacionalinio atsakingo verslo apdovanojimo konkursas už įmonių pažangą socialinės atsakomybės srityje 2013 metais.

Buvo pateiktos 42 paraiškos. Konkurse dalyvavo 12 tarptautinių įmonių ar jų filialų / atstovybių, veikiančių Lietuvoje, 12 didelių įmonių bei 5 įmonės, priskirtinos labai mažų, mažų ar vidutinių įmonių. 17 įmonių pateikė paraiškas nominacijoje „Metų darbovietė“, 7 įmonės pateikė

130

paraiškas nominacijoje „Metų aplinkosaugos įmonė“, 17 įmonių pateikė paraiškas nominacijoje „Metų bendruomeniškiausia įmonė“.

2014 m. birželio 5 d. įmonėms buvo įteikti nacionaliniai atsakingo verslo apdovanojimai už socialinės atsakomybės pažangą 2013 m. 8 įmonės buvo apdovanotos 3-jose nominacijose – „Metų darbovietė 2013“, „Metų bendruomeniškiausia įmonė 2013“, „Metų aplinkosaugos įmonė 2013“ bei trijose kategorijose – labai mažų, mažų ar vidutinių įmonių; didelių įmonių ir tarptautinių įmonių ar jų filialų/atstovybių, veikiančių Lietuvoje. Viena įmonė gavo aukščiausiąjį apdovanojimą – „Socialiai atsakinga įmonė 2013“, taip pat viena įmonė gavo apdovanojimą – „Metų sveikatingiausia įmonė 2013“. Be to, 8 įmonės buvo įvertintos papildomais sertifikatais.

Priemonė „Remti informacinių renginių, skatinančių visuomenės verslumą, organizavimą“. ŪM informavo, kad įgyvendinami visi 16 projektų, kuriuos įgyvendina įvairios verslo asociacijos, konfederacijos, viešosios įstaigos: verslo informacijos ir inovacijų centrai ir t. t. ir kurie skirti informacinių renginių, skatinančių visuomenės, ypač jaunimo ir moterų, verslumą, naujų smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų (SVV) steigimąsi ir plėtrą, verslo partnerystės tinklų susidarymą, franšizę, organizavimui. Sutartys su paslaugų teikėjais pasirašytos tik pačioje 2013 m. pabaigoje. Projektus įgyvendinančios įstaigos organizavo informacinius renginius verslumui skatinti, teikė konsultacines paslaugas verslui. Per 2014 m. įsteigta 60 naujų SVV subjektų.

Priemonė „Iš dalies kompensuoti Paskolų iš Verslumo skatinimo fondo palūkanas (95 proc.)“. ŪM priimta 412 sprendimų dėl dalinio palūkanų kompensavimo. Kompensuota palūkanų suma sudarė 1430,6 tūkst. litų.

Priemonė „Teikti paskolų garantijas (įmokų ir išmokų kompensavimas) ir iš dalies dengti paskolų palūkanas”. ŪM informavo, kad buvo suteiktos 199 naujos garantijos SVV subjektams, 1 lizingo garantijų, 10 atveju atšauktos suteiktos garantijos ir 82 atvejais pratęstas garantijos sumos dalies grąžinimo terminas. Per 2014 metus suteiktų paskolų garantijų suma – 133230,0 tūkst. litų. Išmokėtos 27 išmokos 5860,0 tūkst. litų sumai pagal 27 garantijas. Per 2014 m. 576 SVV subjektams buvo kompensuota dalis garantijos atlyginimo, 82 SVV subjektams sumokėtas mokestis už garantijų galiojimo termino pratęsimą.

Priemonė „Didžiausio nedarbo teritorijose įgyvendinti vietinių užimtumo iniciatyvų projektus, steigiant naujas darbo vietas bedarbiams“, SADM duomenimis, 2014 m. įgyvendinti 83 vietinių užimtumo iniciatyvų (VUI) projektai, įsteigtos 323 naujos darbo vietos. Daugiausia naujų darbo vietų įsteigta Šiaulių apskrityje – 62 ir Telšių apskrityje – 47 darbo vietos. Informacija apie VUI projektus, jų įgyvendinimo rezultatus tikslinėse teritorijose skelbiama Lietuvos darbo biržos ir teritorinių darbo biržų interneto svetainėse. Pristatant įgyvendintus VUI projektus visuomenei, organizuota 18 renginių, panaudota 10598,7 tūkst. litų.

Priemonė „Pagerinti užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių institucijų paslaugų kokybę ir prieinamumą, užtikrinti Europos užimtumo tarnybos (EURES) veiklą Lietuvoje“. Šią priemonę įgyvendino SADM ir Lietuvos darbo birža. 2014 m. buvo organizuota 201 renginys suteikiant kvalifikuotą ir profesionalią informaciją dirbantiems EURES sistemoje, ieškantiems darbo EURES tinklo valstybėse narėse ir grįžtantiems migrantams.

2014 m. buvo dalyvauta 32 renginiuose: Europos Komisijos ir ES, EEE EURES narių organizuojamose tarptautinėse darbo mugėse, pasikeitimo patirtimi seminaruose, darbo grupių posėdžiuose. Panaudota 212,7 tūkst. litų Europos Komisijos subsidijos lėšų.

Priemonė „Sukurti ir plėtoti ugdymo karjerai ir stebėsenos modelius bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo srityse“. ŠMM duomenimis, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centrai vykdant ESF projektą „Ugdymo karjerai ir stebėsenos modelių sukūrimas ir plėtra bendrajame lavinime ir profesiniame mokyme“ (toliau – projektas) 2014 m. atliko šias veiklas:

parengta Ugdymo karjerai programa, patvirtinta Švietimo ir mokslo ministro 2014 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. V-72, kuri buvo pradėta įgyvendinti bendrojo ugdymo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose nuo 2014 m. rugsėjo 1 d.,

surinkti mokinių profesinio orientavimo (ugdymo karjerai) stebėsenos duomenys iš 835 mokyklų ir kitų duomenų šaltinių, atlikta duomenų analizė, parengta ataskaita ir rekomendacijos stebėsenos kokybės ir ugdymo karjerai kokybės tobulinimui,

131

papildomai apmokyti 19 karjeros konsultantų, iš viso projekte įdarbinti ir apmokyti 125 karjeros konsultantai ir 118 karjeros koordinatorių iš mokyklų, kuriose mokosi nuo 50 iki 100 mokinių, iš viso projekte įdarbinti ir apmokyti 1085 karjeros koordinatoriai,

profesinio informavimo, konsultavimo ir ugdymo karjerai paslaugas gavo 163,0 tūkst. bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų mokinių,

parengta 1,5 tūkst. profesijų aprašų, parengta 1,5 tūkst. neformaliojo ugdymo programų aprašų.

Priemonė „Sukurti ir plėtoti aukštųjų mokyklų absolventų įsidarbinimo ir karjeros stebėsenos sistemą“. ŠMM duomenimis 2014 m. įgyvendinant šią priemonę buvo atlikta:

sukurta aukštųjų mokyklų studentų ir absolventų karjeros valdymo informacinė sistema (toliau – KVIS),

organizuoti 40 val. trukmės mokymai KVIS administruojančios aukštosios mokyklos IT specialistams vykdyti KVIS priežiūrą. Parengti 4 IT specialistai administruoti standartinę programinę įrangą, šalinti techninius gedimus, administruoti IS vartotojus,

derinama KVIS įteisinimo dokumentacija su Informacinės visuomenės plėtros komitetu (IVPK), VRM, Valstybine duomenų apsaugos inspekcija (VDAI), Švietimo informacinių technologijų centru (ITC),

vykdomas viešasis konkursas KVIS palaikymui, plėtrai, sukurtų priemonių skaitmenizavimui ir kompiuterizavimui,

kuriamas KVIS modulis savarankiškam karjeros problemų sprendimui. Priemonė „Parengti naujus ir atnaujinti esamus studijų krypčių (krypčių grupių, sričių)

aprašus“. ŠMM buvo parengta 53 studijų krypčių aprašai. Vadovaujantis parengtais ir patvirtintais studijų krypčių aprašais, skirtais specialiesiems reikalavimams atitinkamų krypčių studijų programoms nustatyti, bus atnaujinamos studijų programos bei organizuojami jų vertinimai.

Priemonė „Populiarinti ir modernizuoti profesinį mokymą, užtikrinti jo atitiktį darbo rinkos poreikiams“. ŠMM duomenimis, Lietuvoje 2014 m. buvo organizuotas 21 profesinio meistriškumo konkursas – konditerio, sekretoriaus, virėjų, „Jaunojo artojo 2014“, plytelių klojėjo, tarptautinio traukinio mašinisto „Jaunasis mašinistas 2014“, „Atviras kirpėjų čempionatas 2014“. 2014 m. kovo 13 d. ministerijos kanclerio potvarkiu patvirtinta Profesinio mokymo teikėjų iniciatyvų vertinimo darbo grupė.

Siekiant supažindinti jaunimą su reikalingiausiomis profesijomis, su karjeros ir verslo perspektyvomis, su stažuočių ir mainų galimybe, buvo organizuotas profesinio mokymo įstaigų dalyvavimas kasmetinėje „Studijų 2014“ parodoje. Parodoje dalyvavo 74 profesinio mokymo įstaigų bendruomenės. Parodos lankytojai: 10–12 klasių moksleiviai, studentai, tėvai ir darbdaviai.

2014 m. parengti 5 skirtingų sektorių profesiniai standartai, pagal juos parengta 40 modulinių programų.

2014 m. ŠMM vykdė viešinimo kampaniją, skirtą profesinio mokymo galimybėms ir naujienoms, taip pat ESF projektų, kurie vykdomi profesinio mokymo srityje, rezultatams pristatyti. Buvo publikuojami pranešimai žiniasklaidai, straipsniai, viešinamos pasirašomos profesinio mokymo srities bendradarbiavimo sutartys, rengiami pristatymai TV laidose.

Priemonė „Vykdyti profesinio mokymo infrastruktūros plėtros projektus“. ŠMM duomenimis, 2014 m. profesinio mokymo įstaigos vykdę ESF sektorinių praktinio mokymo centrų kūrimui skirtus projektus: buvo įkurta 10 sektorinių praktinio mokymo centrų ir atnaujintos 7 mokyklų praktinio mokymo bazės, aprūpinant jas šiuolaikine įranga.

Priemonė „Sukurti žmogiškųjų išteklių paklausos prognozavimo ir kvalifikacijų sąsajų su darbo vieta stebėsenos sistemą“. ŪM duomenimis, įgyvendinant šią priemonę, buvo atlikti šie darbai:

UAB „PPMI Group“ parengė Žmogiškųjų išteklių paklausos prognozavimo ir kvalifikacijų sąsajų su darbo vieta stebėsenos modelį,

atliktas žmogiškųjų išteklių paklausos stebėsenos ir prognozavimo įrankio veikimo nepriklausomo vertinimo I etapas – parengtas Žmogiškųjų išteklių paklausos stebėsenos ir prognozavimo įrankio sukūrimo tarpinės ataskaitos vertinimas,

132

įvyko Žmogiškųjų išteklių paklausos prognozavimo automatinio įrankio sukūrimo ir garantinės priežiūros paslaugų pirkimas. Sutartis su paslaugos teikėju pasirašyta 2014 m. spalio 30 d.,

Gavus ESFA pritarimą, projekto įgyvendinimo terminas buvo pratęstas iki 2015 m. liepos 11 d. 2014 m. gruodžio 18 d. buvo pasirašytas projekto finansavimo ir administravimo sutarties pakeitimas.

Priemonė „Organizuoti kvalifikacijos egzaminus kompetentingose institucijose“. ŠMM duomenimis, nuo 2012 metų švietimo ir mokslo ministro įsakymais akredituotos 23 institucijos. 2014 m. buvo įvertintos per 20,0 tūkst. mokinių kompetencijos, iš jų: 14,8 tūkst. – pirminio mokymo ir 6,1 tūkst. – tęstinio mokymo, išduoti kvalifikacijos pažymėjimai.

Priemonė „ Įgyvendinti mokymosi visą gyvenimą iniciatyvas“. ŠMM duomenimis, LR Seimas 2014 m. liepos mėn. priėmė Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymo įstatymą, kurio poįstatyminiai aktai reglamentuos suaugusiųjų švietimo finansavimo modelius, andragogų kvalifikaciją ir atestaciją ir kt.

Priemonė „ Įgyvendinti projektus, skirtus naujoms kompetencijoms ir (ar) kvalifikacijoms suteikti mokantis pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas“. ŠMM duomenimis, švietimo ir mokslo ministrui patvirtinus atnaujintą Neformaliojo suaugusiųjų švietimo finansavimo tvarkos aprašą, buvo organizuotas konkursas neformaliojo suaugusiųjų švietimo programų finansavimui 2014 metais. Finansavimas buvo skirtas 24 neformaliojo suaugusiųjų švietimo paslaugas teikiančioms institucijoms. Šis finansavimo instrumentas sudarė galimybes 885 asmenims įgyti naujų bendrųjų ir specialiųjų kompetencijų, sustiprino aukštųjų mokyklų, verslo įmonių bendradarbiavimą rengiant bendras kvalifikacijos tobulinimo programas įvairių sektorių darbuotojams.

2014 m, 25 savivaldybėse buvo organizuojami mokymai pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas, kuriuose dalyvavo 2,5 tūkst. žmonių.

Priemonė „ Įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyvą ir kitas jaunimo užimtumą skatinančias programas“. SADM duomenimis, įgyvendinant šią priemonę, buvo atlikta:

2014 m. teritorinėse darbo biržose įsiregistravo 94,4 tūkst. jaunų 16–29 m. amžiaus bedarbių, iš jų 46,8 proc. (44,2 tūkst.) buvo pasirengę vykdyti darbo paiešką. Kas antram registruotam jaunuoliui reikėjo intensyvesnės pagalbos ugdant motyvaciją mokytis ir dirbti. 17,1 tūkst. per 2014 m. registruotų jaunuolių buvo aukštąją ar profesinę mokyklą baigę absolventai,

informavimo, konsultavimo paslaugos 2014 m. suteiktos visiems įsiregistravusiems jaunuoliams. Per 7–10 d. nuo registracijos teritorinėje darbo biržoje, kiekvienas jaunuolis dalyvavo pirmojo informavimo užsiėmimuose, kuriuose buvo pristatyta Jaunimo garantijų iniciatyva, darbo biržos paslaugų paketai, bedarbių teisės, pareigos ir atsakomybė, situacija darbo rinkoje, savarankiškos darbo paieškos būdai, kita aktuali informacija,

kiekvienam įsiregistravusiam jaunam bedarbiui taip pat buvo sudarytas individualus užimtumo veiklos planas, kuriame nustatomos galimybės įgyti / neprarasti darbinių įgūdžių ir įsidarbinti, atsižvelgiama į individualius bedarbio poreikius ir darbo paklausą, numatomas dalyvavimas aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse.

2014 m. įdarbinta 40,8 tūkst. jaunų 16–29 m. amžiaus bedarbių, registruotų teritorinėse darbo biržose nuo 2014 m. sausio 1 d.

2014 m. aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse dalyvavo 14,1 tūkst. jaunų 16–29 m. amžiaus bedarbių, registruotų teritorinėse darbo biržose nuo 2014 m. sausio 1 d., iš jų pagal priemones: profesinio mokymo – 2,1 tūkst., remiamojo įdarbinimo veiklose – 10,5 tūkst., gavo paramą darbo vietai steigti – 1,4 tūkst., teritorinio judumo priemonėje dalyvavo 0,07 tūkst. jaunuolių. veiklą pagal verslo liudijimą pradėjo 6,3 tūkst. jaunų bedarbių.

Priemonė „Organizuoti ieškančių darbo asmenų, įskaitant ir vyresnio amžiaus asmenis, profesinį konsultavimą ir motyvavimą“. Įgyvendinant šią priemonę, SADM duomenimis, teritorinių darbo biržų specialistai, taikydami konsultavimo paslaugų kokybei gerinti sukurtas naujas konsultavimo metodikas ir priemones kokybiškiau teikė paslaugas klientams, didino paslaugų prieinamumą bei kokybę, plėtojo karjeros valdymo kompetencijas, motyvavo ir aktyvino bedarbius, atsižvelgdami į jų konkrečią situaciją, darbinę patirtį ir amžiaus grupes, padėjo keisti bedarbių

133

asmenines nuostatas ir jų elgseną darbo paieškos procese, siekdami spartesnio jų sugrįžimo į aktyvią veiklą. Per 2014 m. konsultavimo užsiėmimuose dalyvavo 9,7 tūkst. asmenų. Mentorystės paslauga: tai viena iš individualaus konsultavimo priemonių, kai teritorinės darbo biržos specialistas (mentorius) savo asmeninę patirtį perduoda bedarbiui (ugdytiniui), kuris motyvuotai nori įsidarbinti, tačiau dėl įvairių priežasčių patiria integracijos į darbo rinką sunkumų. Per 2014 m. 221 suaugęs bei vyresnio amžiaus darbo ieškantys asmuo pasinaudojo mentoriaus pagalba.

Priemonė „Ugdyti vyresnio amžiaus asmenų kompetencijas ir suteikti kvalifikaciją, siekiant juos įtraukti į darbo rinką ir (arba) joje išlaikyti“. Įgyvendinant šią priemonę, SADM duomenimis, 2014 m. išsiųsti 478 vyresni, kaip 50 metų asmenys, iš jų mokytis pagal formaliojo profesinio mokymo programas –334, o pagal neformaliojo – 144 asmenys. Pagal sutarčių tipus: „Trišalė profesinio mokymo sutartis“ – 301 asmuo, „Profesinio mokymo ir savarankiško darbo sutartis“ – 25 asmenys, „Dvišalė profesinio mokymo sutartis“ – 152 asmenys.

Priemonė „Organizuoti savivaldybėse laikiną nekvalifikuotų bedarbių užimtumą“. Įgyvendinant šią priemonę, SADM duomenimis, 2014 m. dalyvauti viešuosiuose darbuose nusiųsta 21863 bedarbiai. Visi asmenys buvo įdarbinti pagal savivaldybių viešųjų darbų programas, subsidijoms darbo užmokesčiui TDB skiriant 60 proc. Viešieji darbai įgyvendinti visose savivaldybėse. Buvo atliekami miestų ir gyvenviečių aplinkos, viešųjų erdvių tvarkymo darbai. Tarp 2014 m. įdarbintų į viešuosius darbus asmenų ilgalaikiai bedarbiai – 58,1 proc., kaimo gyventojai – 54 proc., nekvalifikuoti – 51,5 proc. Panaudota 35789,1tūkst. litų.

Priemonė „Derinant darbo pasiūlą ir paklausą, remti bedarbių integraciją į darbo rinką (profesinis mokymas, parama darbo vietai steigti)“. Įgyvendinant šią priemonę, SADM duomenimis, 2014 m., į profesinį mokymą nusiųsta 4996 asmenys, iš jų 2517 asmenų be kvalifikacijos ir 1139 – ilgalaikiai bedarbiai. Per ataskaitinį laikotarpį profesinį mokymą baigė 3176 asmenys, įsidarbinimo rodiklis per 6 mėn. po baigimo 89,7 proc.

Įgyvendinant Paramos darbo vietoms steigti priemones, įsteigtos 507 naujos darbo vietos, iš jų darbo vietų steigimo (pritaikymo) subsidijavimas – 142, savarankiško užimtumo rėmimas – 42 ir Vietinių užimtumo iniciatyvų projektai – 323. Subsidijos verslo liudijimo įsigijimo išlaidoms iš dalies kompensuoti mokėtos 6969 asmenims, iš jų 5833 asmenims paskirtos 2014 m. Profesiniam mokymui panaudota 18310,6 tūkst. litų, paramai darbo vietoms steigti (be VUI) panaudota 11764 tūkst. litų.

Priemonė „Remti jaunų, ilgalaikių bei vyresnių kaip 50 metų darbingo amžiaus bedarbių įdarbinimą“. Įgyvendinant šią priemonę, SADM duomenimis, per 2014 m. į projekto „Pagalba įsidarbinant“ remiamo įdarbinimo priemones nusiųsti 3093 dalyviai. Per šį laikotarpį į projekto „Išlik darbo rinkoje“ remiamo įdarbinimo priemones nusiųsti 17,8 tūkst. tikslinių grupių dalyvių. Į projekto „Ilgalaikių bedarbių įdarbinimo rėmimas“ veiklas nusiųsta 1,8 tūkst. asmenų. Panaudota 75844,0 tūkst. litų.

Priemonė „Remti socialiai pažeidžiamų asmenų įdarbinimą socialinėse įmonėse“. Įgyvendinant šią priemonę, SADM duomenimis, 2014 m. pabaigoje veikė 141 socialinė įmonė, iš kurių 66 – neįgaliųjų socialinės įmonės ir 75 – socialinės įmonės. Socialinėse įmonėse dirbančių tikslinėms grupėms priklausančių asmenų skaičius 2014 m. gruodžio 31 d. – 5,4 tūkst. darbuotojų. Socialinėse įmonėse per 2014 m. naujai įdarbintų tikslinėms grupėms priklausančių asmenų skaičius – 2635 darbuotojai. Remiamų socialinių įmonių skaičius, vidutiniškai per 2014 m. – 139. Panaudota 53846,0 tūkst. litų.

Priemonė „Teikti neįgaliesiems profesinės reabilitacijos paslaugas“. Įgyvendinant šią priemonę, SADM duomenimis, 2014 m. pabaigoje veikė 141 socialinė įmonė, iš kurių 66 – neįgaliųjų socialinės įmonės ir 75 – Profesinės reabilitacijos programoje dalyvavo 626 asmenys, iš jų 340 asm. nusiųsta į programą 2013 m. ir 286 asm. nusiųsti 2014 m. Per ataskaitinį laikotarpį dalyvavimą programoje baigė 425 asm., nutraukė – 23 asm. Neįgalieji pasirinko 92 skirtingas mokymo programas, iš jų populiariausios buvo apskaitininko, floristo - gėlių pardavėjo, kompiuterio pagrindų vartojimo, smulkaus verslo administratoriaus, pardavėjo, meninių odos dirbinių gamintojo, siuvėjo, sandėlininko mokymo programos. Panaudota paslaugoms – 4899,8 tūkst. litų, pašalpoms – 1514,6 tūkst. litų.

134

Priemonė „Vykdyti informacinę šviečiamąją kampaniją apie darbo rinkos pokyčius, darbuotojų užimtumo, integracijos ir mobilumo galimybes“. Įgyvendinant šią priemonę, SADM duomenimis, darbo rinkos pokyčiai 2014 m. buvo viešinti specialiame priede „Po socialiniu skėčiu“ ir atlikta gyventojų apklausa apie įsidarbinimą, užimtumo galimybes, darbo biržos veiklą.

Užimtumo didinimo 2014–2020 metų programos įgyvendinimo tarpinstitucinio

veiklos plano rezultatai 2014 metais

Vertinimo

kriterijaus kodas

Tikslų ir uždavinių vertinimo kriterijų pavadinimai ir matavimo

vienetai

Vertinimo kriterijų reikšmės Įgyvendinanti institucija

2014 metų metinis planas


1 tikslas – skatinti darbo vietų kūrimą ir darbo paklausą R-1-1 Užimtųjų (15–64 metų) skaičiaus

padidėjimas, palyginti su 2013 metais, procentais

4,4 8,2 (1349,2 tūkst. 2013 m. III ketv., 2014 m. duomenų

nėra)

- SADM

R-1-2 Verslo aplinkos indeksas; Pasaulio banko tyrimas, vieta

26 24 108,3 ŪM

R-1-3 Ūkio subjektai, teigiamai vertinantys priežiūros institucijų veiklą, procentais

50 69 138,0 ŪM

R-1-4 Darbo našumo indeksas vienam užimtam asmeniui, procentais

136,6 n. d. - ŪM

1 tikslo 1 uždavinys – užtikrinti palankią verslo aplinką P-1-1-1 Atsisakytų nebūtinų, nebeaktualių

ar perteklinių licencijų ir mažesnės rizikos veiklų licencijų, pakeistų į deklaracijas, skaičius

62 3 4,8 ŪM

P-1-1-2 Ūkio subjektai, teigiamai vertinantys priežiūros institucijų veiklą, procentais

50 69 138,0 ŪM

1 tikslo 2 uždavinys – skatinti investicijas ir darbo vietų, kurios sukuria didesnę pridėtinę vertę ir kurioms reikia aukštesnės kvalifikacijos specialistų, kūrimą

P-1-2-1 Tiesioginės užsienio investicijos, tenkančios vienam gyventojui, tūkstančiais litų

15,05 n. d. - ŪM

P-1-2-2 Pritrauktų užsienio investuotojų įsipareigotų sukurti darbo vietų vidutinės ir didelės pridėtinės vertės sektoriuose skaičius per metus, kaupiamaisiais vienetais

1200 1459 121,6 ŪM

135

Vertinimo

kriterijaus kodas


vienetai




P-1-2-3 Sukurtų naujų darbo vietų žuvininkystės produktų perdirbimo ir akvakultūros sektoriuose skaičius

0 - - ŽŪM

1 tikslo 3 uždavinys – ugdyti gyventojų verslumą ir remti verslo kūrimo iniciatyvas P-1-3-1 Asmenų ir įmonių, pasinaudojusių

finansine parama verslo pradžiai, skaičius

0 - - SADM

P-1-3-2 Veikiančių mažų ir vidutinių įmonių skaičius ir fizinių asmenų, vykdančių individualią veiklą pagal verslo liudijimą ir vykdančių individualią veiklą pagal verslo pažymą, skaičius tūkstančiui gyventojų

65,9 79,4 120,5 ŪM

P-1-3-3 Asmenų ir įmonių, pasinaudojusių finansine parama verslo pradžiai (mikrokreditai, palūkanų kompensavimas, negrąžintina parama, kitos verslumą skatinančios priemonės labai mažoms ir mažoms įmonėms, šeimos verslams bei fiziniams asmenims), skaičius

300 640 213,3 ŪM

1 tikslo 4 uždavinys – skatinti darbo vietų kūrimą regionuose, ypač teritorijose, kuriose aukštas nedarbo lygis

P-1-4-1 Sukurtų naujų darbo vietų skaičius 90 323 359 SADM P-1-4-2 Sukurtų naujų darbo vietų

žuvininkystės regionuose skaičius 0 - - ŽŪM

2 tikslas – didinti darbo jėgos kvalifikacijos atitiktį darbo rinkos reikmėms R-2-1 Aukštųjų mokyklų absolventų,

registruotų teritorinėse darbo biržose (po metų nuo baigimo), dalis, procentais

6 Informaciją apie rodiklį bus skelbiama

Švietimo valdymo informacinėje

sistemoje 2015 m. kovo 18 d.

ŠMM

R-2-2 Profesinio mokymo įstaigų absolventų, registruotų teritorinėse darbo biržose (po metų nuo baigimo), dalis, procentais

21 Informaciją apie rodiklį bus

skelbiama 2015 m. kovo 18 d.

ŠMM

R-2-3 Profesinės kvalifikacijos neturinčių jaunų bedarbių dalis, palyginti su registruotų jaunų bedarbių skaičiumi, procentais

50 40 Šio rodiklio

mažėjimas reiškia teigiamą pokytį,

todėl skaičiuojama kiek

proc. pavyko daugiau sumažinti rodiklį, nei buvo

planuojama.

120

ŠMM

R-2-4 Mokymosi visą gyvenimą lygis tarp 25–64 metų gyventojų, procentais („Eurostat“)

5,7 2014 m. „Eurostat“ statistiniai

duomenys apie mokymosi visą

ŠMM

136

Vertinimo

kriterijaus kodas


vienetai




gyvenimą lygį Lietuvoje nėra

paskelbti. Lietuvos

Statistikos Departamento duomenimis atnaujinta

informacija apie rodiklį bus

skelbiama 2015 m. vasario 27 d.

2 tikslo 1 uždavinys – gerinti profesinio orientavimo (karjeros) paslaugų prieinamumą ir kokybę

P-2-1-1 Karjeros paslaugas gavusių asmenų skaičius

30000 40000 133 ŠMM

2 tikslo 2 uždavinys – užtikrinti kokybiškų įgūdžių įgijimą švietimo ir mokymo sistemoje P-2-2-1 Studijų programų, akredituotų 6

metams, dalis, palyginti su visomis akredituotomis programomis, procentais

54 54 100 ŠMM

P-2-2-2 Modulinių profesinio mokymo programų dalis, palyginti su visomis formaliojo profesinio mokymo programomis, procentais

12 12 100 ŠMM

2 tikslo 3 uždavinys – plėtoti kompetencijų vertinimo ir pripažinimo sistemą P-2-3-1 Aukštųjų mokyklų, kuriose įdiegtas

neformaliuoju būdu įgytų kompetencijų formalizavimo sistemos modelis, dalis, procentais

50 72 143 ŠMM

P-2-3-2 Valstybinių profesinio mokymo įstaigų, kuriose buvo vertintos neformaliuoju darbo ir savišvietos būdu įgytos kompetencijos, dalis procentais

5,5 6 109 ŠMM

2 tikslo 4 uždavinys – plėtoti mokymosi visą gyvenimą sistemą kaip išsilaikymo darbo rinkoje garantą P-2-4-1 Asmenų, dalyvavusių

užsakomosiose mokymo / studijų programose ir patobulinusių kompetencijas ir (ar) kvalifikaciją, dalis

500 885 177 ŠMM

3 tikslas – laisvus darbo išteklius integruoti į darbo rinką ir joje išlaikyti R-3-1 15–64 metų gyventojų darbo jėgos

aktyvumo lygis, procentais 72,6 74,1 III ketv.

(metiniai duomenys bus vasario mėn.)

102 SADM

R-3-2 Jaunimo (15–24 metų) užimtumo lygis, procentais

23,2 30,0 III ketv. (metiniai

duomenys bus vasario mėn.)

129 SADM

R-3-3 Nedirbančio, nesimokančio ir nedalyvaujančio praktikoje jaunimo (neaktyvių asmenų) (15–24 metų) dalis, procentais

10,3 11,1 (2013 m., 2014 m. duomenų

dar nėra)

108 SADM

R-3-4 Pasitraukimo iš darbo rinkos vidutinis amžius

62,5 62,38 Ekonomikos ir finansų reikalų generalinio

99,8 SADM

137

Vertinimo

kriterijaus kodas


vienetai




direktorato ir Ekonominės politikos komiteto visuomenės senėjimo ir stabilumo darbo grupės pateikti duomenys (apskaičiavus pagal specialų modelį ir prognozes). Statistikos departamento duomenų dar nėra.

R-3-5 Vyresnio amžiaus 55–64 metų gyventojų užimtumo lygis, procentais

51 57,9 III ketv. (metiniai


114 SADM

R-3-6 Ilgalaikio nedarbo lygis, procentais 6 4,3 III ketv. (metiniai


140 SADM

R-3-7 Dirbančių darbingo amžiaus neįgaliųjų dalis, palyginti su bendru darbingo amžiaus neįgaliųjų skaičiumi, procentais

29 Lygių galimybių skyrius

informaciją turės tik vasario pabaigoje

SADM

R-3-8 Grįžtančių emigrantų skaičiaus padidėjimas, palyginti su 2013 metais, procentais

0 2013 m. grįžo 18 975 asmenys, o

2014 m. duomenų dar nėra

SADM

3 tikslo 1 uždavinys – užtikrinti greitą ir tvarų jaunimo perėjimą iš švietimo sistemos į darbo rinką P-3-1-1 Jaunesnių kaip 29 metų asmenų,

pasinaudojusių jaunimo garantijų iniciatyva, skaičius

8 000 0 - SADM

3 tikslo 2 uždavinys – skatinti vyresnio amžiaus darbuotojus ilgiau likti darbo rinkoje P-3-2-1 Savivaldybių, kuriose vyresnio

amžiaus asmenims teikiamos profesinio orientavimo paslaugos, skaičius

0 50 0 SADM

P-3-2-2 Projekto „Išlik darbo rinkoje“ dalyvių skaičius

17 764 SADM

3 tikslo 3 uždavinys – sudaryti galimybes bedarbiams, ypač ilgalaikiams ir žemos kvalifikacijos, grįžti į darbo rinką

P-3-3-1 Asmenų, dalyvaujančių aktyvios darbo rinkos politikos priemonėje – viešuosiuose darbuose, skaičius

27 000 21 863 80,9 SADM

P-3-3-2 Aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse dalyvaujančių bedarbių dalis, palyginti su visų bedarbių skaičiumi metų pradžioje, procentais

30,5 30,8 100,0 SADM

3 tikslo 4 uždavinys – didinti neįgaliųjų dalyvavimą darbo rinkoje P-3-4-1 Vidutinis socialinėse įmonėse

dirbančių tikslinėms grupėms priklausančių asmenų skaičius per metus

4 820 5 413 112,3 SADM

138

Vertinimo

kriterijaus kodas


vienetai




3 tikslo 5 uždavinys – sudaryti galimybes grįžtantiems emigrantams integruotis į darbo rinką P-3-5-1 Įvykdytų informacinių šviečiamųjų

kampanijų, susijusių su darbo rinkos pokyčiais, darbuotojų užimtumo, integracijos ir mobilumo galimybėmis, skaičius

0 0 0 SADM

Užimtumo didinimo 2014–2020 metų programos įgyvendinimo tarpinstitucinio veiklos plano asignavimų panaudojimas 2014 metais

Eil. Nr. Priemonės pavadinimas

2014 metų

Patvirtinti


Įgyvendinanti institucija panaudota

Panaudojimo procentas

1.1.1. Priemonė – koordinuoti ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių subjektų funkcijų optimizavimą

1911,4 1095,6 57,3 ŪM

1.2.1. Priemonė – pritraukti tiesiogines užsienio investicijas, teikiant finansines paskatas

4463,0 1434,8 32,1 ŪM

1.2.2. Priemonė – nukreipti vidaus investicijas į regionus, teikiant papildomas finansines paskatas

81218,0 58875,7 72,5 ŪM

1.2.3. Priemonė – rengti nacionalinius socialiai atsakingų įmonių apdovanojimus

50,0

39,5 79 SADM

1.2.4. Priemonė – plėtoti tvarią, inovatyvią ir konkurencingą akvakultūros įmonių ir žuvininkystės produktų perdirbimo įmonių veiklą

0 0 0 ŽŪM

1.3.1. Priemonė – teikti paramą pradedantiesiems verslą

0 0 0 SADM

1.3.2. Priemonė – remti informacinių renginių, skatinančių visuomenės verslumą, organizavimą

5000,0

3710,7 74,2 ŪM

1.3.3. Priemonė – iš dalies kompensuoti paskolų iš Verslumo skatinimo fondo palūkanas (95 proc.)

800,0

614,4 76,8 ŪM

1.3.4. Priemonė – teikti paskolų garantijas (įmokų ir išmokų kompensavimas) ir iš dalies dengti paskolų palūkanas

23062,9

8130,9 35,3 ŪM

139


2014 metų

Patvirtinti




1.4.1. Priemonė – remti ekonominės veiklos kūrimą ir plėtrą

72,7 138,8 190,8 ŽŪM

1.4.2. Priemonė – didžiausio nedarbo teritorijose įgyvendinti vietinių užimtumo iniciatyvų projektus, steigti naujas darbo vietas

12400,0

10598,7 85,5 SADM

1.4.3. Priemonė – remti jaunuosius ūkininkus

1,1 4,5 409,1 ŽŪM

1.4.4. Priemonė – skatinti užimtumą teritorinės sanglaudos žuvininkystės regionuose

0 0 0 ŽŪM

2.1.1. Priemonė – teikti profesinio orientavimo (karjeros) paslaugas realioje ir virtualioje aplinkoje

0 0 0 ŠMM

2.1.2. Priemonė – pagerinti užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių institucijų paslaugų kokybę ir prieinamumą; užtikrinti Europos užimtumo tarnybos (EURES) veiklą Lietuvoje

392,2

212,7 54,2 SADM, Lietuvos darbo birža

2.1.3. Priemonė – sukurti ir plėtoti ugdymo karjerai ir ugdymo karjerai stebėsenos modelius bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo srityse

18613,0 17832,8 95,8 ŠMM

2.1.4. Priemonė – sukurti ir plėtoti aukštųjų mokyklų absolventų įsidarbinimo ir karjeros stebėsenos sistemą

0 0 0 ŠMM

2.2.1. Priemonė – parengti naujus ir atnaujinti esamus studijų krypčių (krypčių grupių, sričių) aprašus

1000,0 910,6 91,1 ŠMM

2.2.2. Priemonė – populiarinti ir modernizuoti profesinį mokymą, užtikrinti jo atitiktį darbo rinkos poreikiams

0 0 0 ŠMM

2.2.3. Priemonė – plėtoti profesinio mokymo infrastruktūrą

107109,0

107109,0

100 ŠMM

140


2014 metų

Patvirtinti




2.2.4. Priemonė – sukurti žmogiškųjų išteklių paklausos prognozavimo ir kvalifikacijų sąsajų su darbo vieta stebėsenos sistemą

257,4

263,1 102,2 ŪM

2.2.5. Priemonė – tobulinti žmogiškųjų išteklių kvalifikaciją, didinti jų kompetenciją ir ugdyti darbo jėgos įgūdžius

0 0 0 ŪM

2.3.1. Priemonė – parengti ir įgyvendinti neformaliu, darbo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų formalizavimo sistemą

0 0 0 ŠMM

2.3.2. Priemonė – organizuoti kvalifikacijos egzaminus kompetentingose institucijose

450,0

361,0 80,2 ŠMM

2.4. 2.4.1. Priemonė – įgyvendinti

mokymosi visą gyvenimą iniciatyvas

19316,0

19316,0

100 ŠMM

2.4.2. Priemonė – įgyvendinti projektus, skirtus naujų kompetencijų ir (ar) kvalifikacijų suteikimui mokantis pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas

1000,0

985,6 98,6 ŠMM

3.1.1. Priemonė – įgyvendinti jaunimo garantijų iniciatyvą ir kitas kompleksines jaunimo užimtumą skatinančias programas

4000,0

0 0 SADM

3.2.1. Priemonė – organizuoti ieškančių darbo asmenų, įskaitant ir vyresnio amžiaus asmenis, profesinį konsultavimą ir motyvavimą

114,0

63,0 55,3 SADM

3.2.2. Priemonė – ugdyti vyresnio amžiaus asmenų kompetencijas ir suteikti kvalifikaciją, siekiant įtraukti juos į darbo rinką ir (arba) joje išlaikyti

0 0 0 SADM

3.3.1. Priemonė – organizuoti savivaldybėse laikiną nekvalifikuotų bedarbių užimtumą

75177,0 35789,1 47,6 SADM

141


2014 metų

Patvirtinti




3.3.2. Priemonė – derinant darbo pasiūlą ir paklausą, remti bedarbių integraciją į darbo rinką (profesinis mokymas, parama darbo vietai steigti)

20700,0

18310,6 88,5 SADM

3.3.3. Priemonė – remti jaunų, ilgalaikių ir vyresnių kaip 50 metų darbingo amžiaus bedarbių įdarbinimą

56600,0

75844,0 134 SADM

3.4.1. Priemonė – remti socialiai pažeidžiamų asmenų įdarbinimą socialinėse įmonėse

54802,0

53846,0 98,3 SADM

3.4.2. Priemonė – teikti neįgaliesiems profesinės reabilitacijos paslaugas

5400,0

4899,8 90,7 SADM

3.5. 3.5.1. Priemonė – plėtoti

valstybės pagalbą ir informacijos teikimą iš užsienio grįžtantiems emigrantams mokesčių, socialinės apsaugos, persikvalifikavimo, įsidarbinimo klausimais

0 0 0 SADM

3.5.2. Priemonė – vykdyti informacinę šviečiamąją kampaniją, susijusią su darbo rinkos pokyčiais, darbuotojų užimtumo, integracijos ir mobilumo galimybėmis

50,0

49,5 99,0 SADM

Iš viso 493959,7 404336,4 85,1

142

IV. VYRIAUSYB ĖS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS Darbo rinka ir užimtumas. Mažinant nedarbą įgyvendinama Užimtumo didinimo 2014–

2020 metų programą padedanti integruotai spręsti darbo vietų kūrimo ir darbo jėgos paklausos didinimo, darbo jėgos kvalifikacijos atitikties darbo rinkos poreikiams, turimo darbo išteklių potencialo naudojimo ir dalyvavimo darbo rinkoje problemas.

Eurostato duomenimis, nedarbo lygis per metus sumažėjo 1,4 procentinio punkto, nuo 11,8 proc. 2013 metais iki 10,4 proc. 2014 metais. Lietuvoje nedarbo lygis buvo artimas Europos Sąjungos vidurkiui, kuris preliminariais duomenimis siekė 10,2 procento. Sumažėjęs nedarbo lygis yra tiesiogiai susijęs su bendru šalies ekonomikos būklės gerėjimu. Tam didelės įtakos turėjo ir kryptinga veikla. Didinant darbo ieškančių asmenų užimtumą, 2014 metais remiamojo įdarbinimo priemonėse dalyvavo 45493 asmenys, iš jų 21941 (49 proc.) sudarė moterys, 15899 (35 proc.) – vyresni kaip 50 m. darbingo amžiaus asmenys, 9904 (22 proc.) – jaunimas iki 25 m., 20363 (45 proc.) – ilgalaikiai bedarbiai. Didžiausią dalį remiamojo įdarbinimo priemonių dalyvių sudarė viešųjų darbų – 49 proc. ir įdarbinimo subsidijuojant – 45 proc. dalyviai. Per 6 mėnesius po dalyvavimo darbo įgūdžių įgijimo rėmimo programoje įsidarbino daugiau nei 90 procentų asmenų. Atsižvelgiant į tai, kad dalyvavimo darbo rinkoje problemos nėra vienpusės ir apima socialinius bei psichologinius aspektus, pasiekti rezultatai išties džiugina.

Gyventojų užimtumo lygis (15–64 m. amžiaus grupėje), remiantis gyventojų užimtumo statistinio tyrimo duomenimis, per metus padidėjo 2 procentiniais punktais ir 2014 m. sudarė 65,7 procento.

Per 2014 metus darbdaviai registravo 226,6 tūkst. laisvų darbo vietų, tai 6,4 proc. mažiau negu 2013 metais. Į laisvas darbo vietas įdarbinta 177,8 tūkst. ieškančių darbo asmenų. Apie 38,5 proc. įdarbintų buvo asmenys jaunesni kaip 29 m. amžiaus, vyresni nei 50 metų bedarbiai sudarė 19,1 proc. Moterų įdarbinama mažiau negu vyrų (46,6 proc. įdarbintųjų). Kas septintas įdarbintas buvo ilgalaikis bedarbis (14,4 proc.).

Teikiant paramą darbo vietoms steigti, darbo vietas susikūrė 9649 ieškantys darbo asmenys. Per 2014 metus savarankišką veiklą, įsigiję verslo liudijimus, pradėjo 71,5 tūkst. (2013 metais – 59,7 tūkst.) asmenų. Didelio nedarbo teritorijose įgyvendinti 83 vietinių užimtumo iniciatyvų projektai, įsteigta 323 naujos darbo vietos.

2014 m. nustatyta nauja paslauga neįgaliesiems – palaikymas darbo vietoje, t. y. pagalbos įsidarbinusiam neįgaliajam teikimas, sprendžiant asmens socialinių įgūdžių trūkumo, adaptacijos darbo vietoje, motyvacijos dirbti problemas, tarpininkavimas tarp asmens bei darbdavio ir jų konsultavimas, sprendžiant problemas, susijusias su darbo santykiais ar sąlygomis, taip pat kita pagalba, siekiant ilgalaikės integracijos į darbo rinką.

Darbo santykiai ir darbo apmokėjimas. Sudarytos teisinės prielaidos (2014 m. birželio 5 d. priimtos Darbo kodekso pataisos) 50 proc. sumažinti administracinę naštą verslui, atsisakius darbo sutarčių registravimo, darbo pažymėjimų, supaprastėjo darbuotojų įdarbinimo tvarka.

Sudarytos teisinės prielaidos (2014 m. gruodžio 16 d. priimtos Darbo kodekso pataisos), kuriomis mažinamos darbdavių paskatos nelegaliai įdarbinti asmenis ir naudoti darbo jėgą, nemokant mokesčių, taip skatinama sąžininga konkurencija, užtikrinamos darbuotojų teisės gauti teisingą apmokėjimą už darbą bei socialines garantijas. Priimtos Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pataisos, kuriomis nustatyta pareiga bedarbiui grąžinti nedarbo socialinio draudimo išmokas, jeigu jis dirbo nelegaliai ir gavo atlyginimą. Tokiam bedarbiui turi būti nutrauktas nedarbo draudimo išmokos mokėjimas. Bedarbis nuo šios pareigos atleidžiamas, jei jis praneša apie savo nelegalų darbą.

Darbo ginčų komisijos, nuolat veikiančios prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių, išnagrinėtų darbo ginčų statistika rodo, jog iš 5394 darbo bylų, daugiau nei pusėje atvejų (2804) prašymai buvo pilnai ar iš dalies patenkinti. Kitais atvejais buvo priimti kitokie sprendimai (prašymas buvo atmestas, ar jį atsisakyta nagrinėti, ar byla baigta taikos sutartimi ir kt.).

2014 metais buvo užregistruota 13 teritorinių kolektyvinių sutarčių ir 10 šakos kolektyvinių sutarčių.

143

Nuo 2014 m. spalio 1 d. nustatyta 1035 Lt minimalioji mėnesinė alga (toliau – MMA) (padidinta 3,5 proc.). Nuo 2015 m. sausio 1 d. MMA nustatyta 300 eurų.

Darbuotojų sauga ir sveikata. 2014 m., mažinant naštą verslui, patikslinta Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostata, numatanti, kad tik tos įmonės, kuriose dėl vykdomos veiklos darbuotojams kyla grėsmė saugai ir sveikatai dėl pavojingų ar kenksmingų darbo aplinkos veiksnių, privalo teikti informaciją Valstybinei darbo inspekcijai apie darbuotojų saugos būklę ir darbo vietų atitiktį darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimams.

Sprendžiant moterų ir vyr ų lygybės problemas, 2014 m. baigta įgyvendinti Valstybinė moterų ir vyrų lygių galimybių 2010–2014 m. programa, įvertintas programos poveikis, kurio metu nustatytas efektas visuomenės nuomonės pokyčiams. Palankiai vertinamas moterų dalyvavimas darbo rinkoje, lyčių balansas sprendimų priėmime ir moterų verslumo skatinimas. Mažiau palankiai įvertintas atlyginimų skirtumų mažinimas ir institucinių mechanizmų efektyvumas. Remiantis vertinimo rezultatais parengta nauja Valstybinė moterų ir vyrų lygių galimybių 2015–2021 metų programa, skirta nuosekliai, kompleksiškai ir sistemingai visose srityse skatinti moterų ir vyrų lygybę, šalinti moterų ir vyrų padėties skirtumus įvairiose srityse, ypač užtikrinant lygias galimybes darbo rinkoje bei mažinant atlyginimų skirtumus.

Piniginė socialinė parama. Valstybės garantuojama socialinė parama yra nuosekliai teikiama vaikus auginančioms šeimoms ir nepasiturintiems gyventojams, atsižvelgiant į šalies socialinę ir ekonominę raidą bei valstybės finansines galimybes.

Socialinių išmokų ir piniginės socialinės paramos, teikiamos vaikus auginančioms šeimoms ir nepasiturintiems gyventojams, dydis 2014 metais sudarė 745,8 mln. litų ir, palyginti su 2013 metais, dėl teigiamų pokyčių darbo rinkoje ir pertvarkos piniginės socialinės paramos sistemoje sumažėjo 22,4 procento (nuo 960,7 mln. litų iki 745,8 mln. litų).

Tęsiant nuo 2012 m. sausio 1 d. pradėtą piniginės socialinės paramos sistemos pertvarką, kai piniginės socialinės paramos teikimas buvo perduotas penkioms bandomosioms savivaldybėms vykdyti savarankiškąją funkciją bei atsižvelgiant į šių savivaldybių piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo gerąją praktiką ir rezultatus, nuo 2014 m. sausio 1 d. kitoms 55 savivaldybėms perduotas socialinės pašalpos teikimas, vykdant savarankiškąją savivaldybių funkciją.

Piniginės socialinės paramos pertvarka ir decentralizavimas davė teigiamų rezultatų: savivaldybėse kasmet mažėja paramos gavėjų skaičius ir išlaidų, skiriamų šiai paramai, dydis, mažėja piktnaudžiavimo pinigine parama atvejų, didėja gyventojų aktyvumas ir integracija į darbo rinką.

Visose 60 savivaldybių vidutiniškai per vieną 2014 metų mėnesį socialinę pašalpą gavo 140,1 tūkst. asmenų (4,8 proc. visų Lietuvos gyventojų). Palyginti su 2013 metais, vidutiniškai per mėnesį socialinę pašalpą gavusių asmenų skaičius sumažėjo 26,3 proc. (nuo 190,0 iki 140,1 tūkst. asmenų), išlaidos socialinei pašalpai mokėti sumažėjo 29,5 proc. (nuo 508,2 iki 358,4 mln. litų).

2014 metais, atsižvelgiant į bandomųjų savivaldybių gerąją praktiką ir rezultatus priimti teisės aktų pakeitimai, kuriais nuo 2015 m. sausio 1 d. nustatytas vienodas piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams, t. y. socialinės pašalpos ir kompensacijų teikimo, vykdant savarankiškąją savivaldybių funkciją, modelis visose savivaldybėse.

144

Socialinės pašalpos išlaidų ir gavėjų dinamika

Šaltinis: Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys 2013 m. pabaigoje pasibaigus programai, pagal kurią skurstantys šalies gyventojai gaudavo

paramą maisto produktais iš intervencinių atsargų, buvo stengiamasi užtikrinti, kad skurstantys gyventojai ir toliau gautų pagalbą maistu. Jau nuo 2014 m. sausio mėn., patvirtinus laikinąją tvarką, pradėta įgyvendinti Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo 2014–2020 m. programa. Lietuvai šiam fondui 2014–2020 m. laikotarpiui numatyta skirti 90,8 mln. eurų. 2014 metais buvo organizuoti du maisto produktų pirkimai už 11,6 mln. eurų. Nupirkti maisto produktai buvo padalinti 279 tūkst. asmenų.

Įvertinus esamą ekonominę situaciją ir finansines valstybės galimybes bei atsižvelgiant į Lietuvos rengimąsi įvesti eurą, 2014 m. buvo patvirtinta bazinė socialinės išmoka – 38 eurai ir valstybės remiamos pajamos – 102 eurai. Dydžiai eurais buvo suapvalinti gavėjų naudai.

Neįgaliųjų socialinė integracija. Įgyvendinant Neįgaliųjų socialinės integracijos programą, didinamos neįgaliųjų įsidarbinimo galimybės, skatinant juos dalyvauti profesinės reabilitacijos programoje. 2014 metais profesinės reabilitacijos programoje dalyvavo 626 neįgalieji, programą baigė 425 asmenys. Per 6 mėnesius po profesinės reabilitacijos programos baigimo įsidarbino 65,7 proc. asmenų, t.y. 4,7 proc. daugiau nei 2013 m. Techninės pagalbos priemonėmis 2014 metais iš viso aprūpinti 32383 neįgalūs asmenys, neįgaliųjų poreikiams pritaikyti 236 būstai. Neįgalūs asmenys skatinami studijuoti aukštosiose mokyklose ir įgyti išsilavinimą. 2014 m. net 1021 neįgaliam studentui buvo mokamos išmokos specialiesiems poreikiams tenkinti, o 513 neįgalių asmenų studentų gavo tikslines išmokas studijų išlaidoms iš dalies kompensuoti. 2014 metais įgyvendinant socialinės reabilitacijos paslaugų bendruomenėje projektus įvairaus pobūdžio paslaugas gavo 32812 neįgaliųjų.

Lietuva pirmą kartą šalies istorijoje turi savo atstovą Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komitete. 2014 m. birželio 10 d. Niujorke (JAV) vykusiuose rinkimuose į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komitetą Lietuvos kandidatas prof. Jonas Ruškus tapo vienas iš 9 komiteto narių, renkamų 2015–2018 m. kadencijai. Dalyvavimas rinkimuose ir jų rezultatai patvirtina Lietuvoje skiriamą didelį dėmesį tarptautiniams įsipareigojimams bei siekį prisidėti prie tarptautinių organizacijų veiklos, realizuojant neįgaliųjų teises visame pasaulyje.

Užsieniečių integracija. 2014 metais pradėti iš esmės spręsti užsieniečių integracijos klausimai. 2014 m. sausio 22 d. Vyriausybė paskyrė Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją atsakinga institucija už užsieniečių integracijos politikos formavimą. Sudaryta Užsieniečių

145

integracijos įgyvendinimo koordinavimo komisija, patvirtintas Užsieniečių integracijos politikos įgyvendinimo 2015–2017 metų veiksmų planas, siekiant integruoti užsieniečius į Lietuvos visuomenės gyvenimą, skatinti visuomenės toleranciją užsieniečių atžvilgiu ir vykdyti integracijos procesų stebėseną.

Parama būstui įsigyti ar išsinuomoti. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas asmenims ir šeimoms įsigyti ar išsinuomoti būstą, 2014 m. buvo priimtas Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas, kuris įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d.

Sudarytos teisinės prielaidos, kad asmenims ir šeimoms suteikta subsidija valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti gali būti panaudota šio kredito pradiniam įnašui ar jo daliai padengti.

Nustatytos palankesnės sąlygos asmenims ir šeimoms išsinuomoti būstą – teisiškai reglamentuojama nauja paramos būstui išsinuomoti teikimo forma – nuomos ar išperkamosios nuomos mokesčių dalies kompensacija – ir nustatoma, kad asmenys (šeimos), turintys teisę į socialinį būstą ir rinkos sąlygomis nuomojantys tinkamą būstą iš fizinių ar juridinių asmenų (išskyrus savivaldybes), įgyja teisę į nuomos ar išperkamosios nuomos mokesčių dalies kompensaciją.

Būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos suteiks galimybę apsirūpinti būstu ženkliai didesniam asmenų (šeimų) skaičiui. Nuomininkai, įvertinę savo finansines galimybes bei teikiamą paramą, galės patys spręsti, kokiomis sąlygomis – nuomos ar išperkamosios nuomos – ir kokį būstą nuomotis rinkoje. Išperkamosios nuomos mokesčio dalies kompensavimas skatins nuomininkų nuosavybės įnašą į būstą ir sudarys sąlygas valstybei padedant jį įsigyti. Šiai sričiai finansuoti skiriamais 4,7 mln. eurų sudaryta galimybė būsto nuomos kompensacijomis pasinaudoti apie 9760 asmenų.

Bendruomenių stiprinimas ir nevyriausybinio sektoriaus plėtra. Plėtojant bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų politiką, 2014 m. buvo stiprinama vietos bendruomenių savivalda, skatinamas bendruomeninių ir nevyriausybinių organizacijų veiklos tvarumas, stiprinamos prielaidos ilgalaikei nevyriausybinio sektoriaus plėtrai.

2014 m. vietos bendruomenių savivaldai skatinti paskyrus 8 mln. litų, vietos bendruomenių sprendimais buvo įgyvendinta virš 2500 veiklų, skirtų labiausiai pažeidžiamiems bendruomenės nariams ir grupėms, vaikų ir jaunimo užimtumui, kultūriniams ir švietėjiškiems renginiams, viešųjų erdvių ir aplinkos kokybės gerinimui, sportui ir sveikatinimui, bendruomeninės veiklos organizavimui.

Plėtojant nevyriausybinių organizacijų veiklą, buvo sustiprinti 180 nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių gebėjimai verslumo ir paslaugų teikimo srityse, įgyvendinti 74 organizacijų institucinio stiprinimo projektai, kurių metu įvykdyta 427 bendradarbiavimo stiprinimui ir 164 organizacijų finansinio savarankiško stiprinimui skirtų priemonių.

2014 metų pabaigoje patvirtinta Nevyriausybinių organizacijų taryba, sukurianti galimybes ilgalaikiam struktūruotam valstybės institucijų ir nevyriausybinio sektoriaus atstovų bendradarbiavimui.

7.2. Socialinio draudimo sistemos tvarumas

2014 metais, gerėjant ekonomikai ir atsigaunant ūkiui, daugėjo dirbančių asmenų, didėjo jų pajamos, todėl į Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau vadinama – „Sodra“) biudžetą surinkta daugiau lėšų nei 2013 metais. Socialinio draudimo įmokas mokančių asmenų 2014 metais padaugėjo apie 30 tūkst. Apdraustųjų vidutinės pajamos, nuo kurių skaičiuotos socialinio draudimo įmokos, 2014 metais buvo 1 962,9 lito, tai yra 80,2 lito didesnės nei 2013 metais. Per 2014 metus negalutiniais duomenimis į ,,Sodros“ biudžetą gauta 10120,8 mln. litų įplaukų, tai 8,0 proc. daugiau nei per 2013 metus. Draudėjų ir apdraustųjų socialinio draudimo įmokos sudarė 97,6 proc. įplaukų.

,,Sodros“ biudžeto priskaičiuotos išlaidos per 2014 metus buvo 11 195,2 mln. litų, 0,7 proc. didesnės nei prieš metus. ,,Sodros“ biudžeto įplaukos už išlaidas buvo mažesnės 1 074,4 mln. litų ir tai 675 mln. litų geresnis rezultatas, nei prieš metus. 2014 m. pabaigoje „Sodros“ pasiskolintų ir negrąžintų lėšų suma siekė 12,2 mlrd. litų.

146

Priskaičiuotos išlaidos pensijų socialiniam draudimui sudarė 8256,5 mln. litų ir per metus padidėjo 91,9 mln. litų. Išlaidos pensijoms padidėjo, nes pradėtos grąžinti 2010–2011 m. sumažintos pensijos, ir 2014 m. pensijų gavėjams grąžinta – 110,6 mln. litų.

Pervedamų į pensijų fondus lėšų priskaičiuota 445,4 mln. litų, tai 68,1 mln. litų mažiau negu praėjusiais metais. Šį skirtumą lėmė faktas, kad 2013 metais įstatymo nustatytas kaupiamosios įmokos tarifas buvo 2,5 procento, o 2014 metams – 2 procentai.

2014 metų pabaigoje, priėmus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimus, palengvintas individualių įmonių savininkų, mažųjų bendrijų narių, taip pat ūkinių bendrijų tikrųjų narių įsitvirtinimas rinkoje pirmaisiais veiklos metais. Jauniems (iki 29 metų), taip pat gaunantiems pensines išmokas ar jau draustiems valstybiniu socialiniu draudimu asmenims sudarytos palankesnės mokestinės sąlygos. Tais atvejais, kai individualiosios įmonės savininkas neužsiims kita ekonomine veikla ir nepatenka į aukščiau išvardintą asmenų ratą, jam prievolė mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas yra nuo pajamų sumos, ne mažesnės nei minimali mėnesinė alga.

Laikantis prisiimto įsipareigojimo pagyvenusiems ir neįgaliems asmenims, apsispręsta 2014–2016 metais kompensuoti pensijų gavėjų patirtus praradimus dėl taikytų mažesnių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų. 2014 m. gruodį pensijų gavėjams išmokėta 20 procentų jų patirtų praradimų, 2015 ir 2016 metais kasmet bus išmokėta po 40 procentų praradimų, išmokant juos kas ketvirtį (paskutinį ketvirčio mėnesį) lygiomis dalimis. Jei pensininkas, kuriam buvo mokėta sumažinta pensija, yra miręs po Kompensavimo įstatymo įsigaliojimo (2014-05-22), jam apskaičiuotąsias kompensacijas gaus paveldėtojai (pagal įstatymą ar testamentą).

Nuo 2014 m. sausio 1 d. antrojo laipsnio valstybinės pensijos skiriamos daugiavaikėms motinoms už išaugintus ir gerai išauklėtus 5 ir daugiau vaikų. Per metus šioms motinoms paskirta daugiau kaip 9000 valstybinių pensijų. Nuo 2014 m. liepos 1 d. laisvės kovų dalyviais pripažįstami žydų gelbėtojai holokausto metu, antrojo laipsnio valstybinės pensijos paskirtos 98 žydų gelbėtojams. Paskirta 41 pirmojo laipsnio valstybinė pensija Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatams.

Siekiant suvienodinti ligos pašalpos dydį visu ligos laikotarpiu, nuo 2015 m. sausio 1 d. padidintas ligos pašalpos, mokamos už trečią – septintą nedarbingumo dienas, dydis nuo 40 iki 80 proc. pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.

Nedarbo draudimo išmokų maksimalus dydis nuo 2015 m. pradžios vėl siekia 70 proc. Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžio ir sudaro 301,7 euro.

Atsižvelgiant į euro įvedimą Lietuvoje, buvo patvirtinti svarbiausi dydžiai eurais: valstybinė socialinio draudimo bazinė pensija – 105 Eur; einamųjų metų draudžiamosios pajamos – 431 Eur; maksimalios neperskaičiuotos pensijos dydis – 229 Eur; valstybinių pensijų bazė – 58 Eur; valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos bazinis dydis – 21 euras. Visų dydžių išraiškos apvalintos gavėjų naudai.

7.3. Šeimos politika

Plėtojant vaikų dienos centrų veiklą, 2014 metais finansuota 219 vaikų dienos centrų projektų, kuriems įgyvendinti skirta 8183 tūkst. litų, centrų paslaugas gavo apie 5,5 tūkst. vaikų iš socialinės rizikos ir nepasiturinčių šeimų.

Specializuotos pagalbos centrai visoje Lietuvoje 2014 metais suteikė specializuotą kompleksinę pagalbą 8,8 tūkst. smurtą artimoje aplinkoje patyrusių asmenų. Šiuose centruose pagalbą nukentėjusiems teikia nevyriausybinės organizacijos, o centrų veikla finansuojama valstybės biudžeto lėšomis.

2014 m. patvirtinta Valstybinė smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos teikimo nukentėjusiems asmenims 2014–2020 metų programa, kuria siekiama užtikrinti smurto artimoje aplinkoje prevenciją ir pagalbos smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims teikimą. Atliktas viešosios nuomonės tyrimas apie smurto artimoje aplinkoje paplitimą ir pobūdį, kuris parodė, kad 18,4 proc. respondentų patiria arba yra anksčiau patyrę smurtą artimoje aplinkoje. Siekiant didinti visuomenės supratimą apie įvairias smurto apraiškas, jų padarinius ir būtinybę užkirsti kelią smurtui, organizuota informacinė kampanija „16 dienų be smurto“, finansuoti 45 nevyriausybinių organizacijų projektai, kurie vykdė smurto artimoje aplinkoje prevenciją visoje Lietuvoje.

147

Vaiko teisių apsauga. Vaiko globa šeimoje ir šeimynoje – ir toliau išlieka prioritetas, likusio be tėvų globos vaiko problemos sprendžiamos atsižvelgiant į vaiko interesus, pagal galimybes stengiantis rasti fizinį asmenį, galintį tapti vaiko globėju (rūpintoju). Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2014 metais buvo 9702 vaikai, netekę tėvų globos, tai yra apie 1,8 procento visų Lietuvos vaikų. Iš jų šeimose globojami 5693 vaikai, šeimynose – 443 vaikai, vaikų globos institucijose – 3566 vaikai. Tėvų globos 2014 metais neteko 1915 vaikų. Atsižvelgiant į tai, kad gerėja socialinis darbas su vaiku ir jo šeima, iš vaikų globos institucijų į biologines šeimas sugrįžo 1020 vaikų.

Siekiant kad mažėtų vaikų, netenkančių tėvų globos, kompleksiškai teikiama pagalba krizinėse situacijoje esantiems tėvams, auginantiems vaikus. 2014 metais tokią pagalbą gavo 2265 asmenys (990 šeimų), iš jų – 1085 vaikai, 883 – motinos ir 297 tėvai.

Skatinant vaiko globą (rūpybą) šeimoje, šeimynoje ir įvaikinimą, gerinant paslaugų globėjams ir įtėviams prieinamumą, organizuoti mokymo renginiai, teikta pagalba. Per 2014 metus mokymo renginiuose dalyvavo 370 asmenų (260 šeimų), norinčių tapti globėjais (rūpintojais), ir 212 asmenų (117 šeimų), norinčių tapti įtėviais.

Vaikų išlaikymo fondo išmokas, skirtas nustatyto dydžio išlaikymui suteikti vaikui, kuris negauna išlaikymo arba gauna tik jo dalį, 2014 metais gavo 23 704 vaikai. Šioms išmokoms mokėti skirta 50259,7 tūkst. litų, iš jų 1842,3 tūkst. litų – lėšos, atgautos iš skolininkų ir pareiškėjų.

Socialinės paslaugos. 2014 metais pradėti perėjimo nuo institucinės globos prie bendruomenėje ir šeimoje teikiamų paslaugų veiksmai, numatyti Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014–2020 metų veiksmų plane. Atliktos teikiamų paslaugų savivaldybėse, regionuose analizės, aktyviai vyko numatomos pertvarkos aptarimai visuose Lietuvos regionuose, regionai teikė savo siūlymus vizijas dėl pertvarkos vykdymo, patvirtinta tarpinstitucinė pertvarkos stebėsenos grupė.

Stiprinant darbą su probleminėmis šeimomis bei gerinant socialinių darbuotojų darbo sąlygas nuolat didinamas socialinių darbuotojų, dirbančių su socialinės rizikos šeimomis, skaičius. 2014 metais šių pareigybių padaugėjo dar 83 ir šiuo metu yra 717,5 pareigybės. Įteisinta, kad socialinis darbuotojas, kurio darbo užmokestis ir socialinio draudimo įmokos yra finansuojamas valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų lėšomis, negali dirbti daugiau nei su 17 socialinės rizikos šeimų.

Tęsiama Integralios pagalbos į namus plėtros programa, finansuojama Europos socialinio fondo lėšomis. Šia programa siekiama kokybiškos integralios pagalbos (socialinės globos ir slaugos) namuose senyvo amžiaus ar neįgaliems asmenims, pagalbos jų šeimoms kūrimosi ir plėtros proveržio. Vykdant programą 21 savivaldybėje įgyvendinami bandomieji projektai, jose telkiamos mobilios specialistų komandos (2014 m veikė 68 komandos, 2013 m. – 48), į socialinės pagalbos procesą įtraukiant ir slaugos specialistus. Integrali pagalba 2014 m. suteikta 887 asmenims (2013 m. – 352), dar 711 šeimų narių (2013 m. – 151) gavo konsultacinę pagalbą.

Nuo 2015 m. sausio 1 d. socialinę globą teikia tik licencijas įgiję socialinės globos teikėjai, suteikta daugiau kaip 590 licencijų teikti socialines globos paslaugas. Tikimasi, kad socialinės globos licencijavimas padės užtikrinti minimalią socialinės globos kokybę, teikiamą senyvo amžiaus žmonėms, neįgaliesiems, vaikams, asmenims, priklausomiems nuo psichoaktyvių medžiagų.

7.4. Jaunimo politika

2014 metais Lietuvoje pradėta įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyva, kuria siekiama visiems nedirbantiems, nesimokantiems ir mokymuose nedalyvaujantiems 15–29 metų amžiaus asmenims per keturių mėnesių laikotarpį nuo darbo netekimo arba formaliojo mokymosi užbaigimo (nutraukimo) suteikti pasiūlymą dirbti, toliau mokytis (įskaitant pameistrystės profesinio mokymo organizavimo formą), atlikti stažuotę. 2014 m. rugsėjo mėn. įsigaliojo Užimtumo rėmimo įstatymo pataisos, kuriomis jaunimui iki 29 metų amžiaus sudaryta daugiau galimybių organizuoti savo verslą, įgyti darbinės patirties. Įteisintos 3 priemonės: subsidijos darbo vietai steigti, darbo įgūdžių įgijimo sutartis ir savanoriška praktika.

148

2014 metais įdarbinta 40,8 tūkst. jaunų bedarbių iki 29 m. amžiaus, dalyvaujančių Jaunimo garantijų iniciatyvoje, aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse dalyvavo 14,1 tūkst., iš jų: 2,1 tūkst. dalyvavo profesinio mokymo priemonėje, 10,5 tūkst. – remiamojo įdarbinimo veiklose, 1,4 tūkst. gavo paramą darbo vietai steigti, 0,07 tūkst. dalyvavo teritorinio judumo priemonėje. Veiklą pagal verslo liudijimą pradėjo 6,3 tūkst. jaunų bedarbių.

Jaunimo iki 25 m. amžiaus nedarbo lygis Eurostato duomenimis per vienerius metus sumažėjo 3,6 procentinio punkto ir 2014 m. pasiekė 18,3 procento (2013 m. buvo 21,9 procento), o tai 3,8 procentinio punkto mažiau nei Europos Sąjungos valstybių vidurkis.

Jaunimo iki 25 m. amžiaus nedarbo lygio pasikeitimai

Šaltinis: Eurostato duomenys 2014 metais toliau buvo steigiami jaunimo darbo centrai, padedantys jaunimui integruotis į

darbo rinką ir ugdyti gebėjimus, reikalingus konkuruoti darbo rinkoje. Įsteigi 7 nauji jaunimo darbo centrai, taip šalyje suformuojant 29 jaunimo darbo centrų tinklą. Juose 2014 metais suorganizuota daugiau nei 5,6 tūkst. informacinių ir mokomųjų renginių bei užsiėmimų, kuriuose dalyvavo 76,1 tūkst. jaunų asmenų.

Siekiant kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis skatinti jaunimo integraciją į darbo rinką ar švietimo sistemą, teikiant socialinės reabilitacijos ir paruošimo užimtumui darbo rinkoje paslaugas, pradėta įgyvendinti Intensyvios ilgalaikės pagalbos nedirbančiam ir nesimokančiam jaunimui programa. Šioje programoje 2014 metais dalyvavo 1981 16–25 m. amžiaus jaunas asmuo.

Plėtojant jaunimo politiką, 2014 m. didžiausias dėmesys skirtas regioninės jaunimo politikos stiprinimui, niekur nedirbančių, nesimokančių ir mokymuose nedalyvaujančių jaunų asmenų integracijai į visuomeninį gyvenimą bei į darbo rinką, savanoriškos veiklos plėtojimui.

Stiprinant jaunimo politiką regionuose, atlikta savivaldybių jaunimo politikos problemų analizė, padidintas finansavimas jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybei išlaikyti, konkurso būdu finansuota 13 atvirų jaunimo centrų, 20 atvirų jaunimo erdvių ir 14 regioninių jaunimo organizacijų tarybų veiklos projektų. Parengtas ir patvirtintas Regioninės jaunimo politikos stiprinimo 2015–2017 metų veiksmų planas.

Stiprinant jaunimo organizacijas, jauni žmonės skatinami dalyvauti visuomeniniame gyvenime, būti aktyviais bei sąmoningais Lietuvos piliečiais. 2014 m. konkurso būdu finansuoti 92 jaunimo ir su jaunimu dirbančių organizacijų projektai, kuriuose dalyvavo 40789 jauni asmenys, iš jų 7342 jauni užsienio lietuviai. Įgyvendinant Nacionalinę jaunimo savanoriškos veiklos programą, savanorišką veiklą vykdė 356 jauni asmenys, kurie ugdė asmenines, socialines, profesines kompetencijas.

2014 metais pradėta įgyvendinti ES programa „Erasmus+“ (2014–2020), jaunimo srityje įgyvendinant programos dalį – Veiklus jaunimas. Buvo siekiama kelti jaunimo, ypač turinčio mažiau

149

galimybių, svarbiausių gebėjimų ir įgūdžių lygį, taip pat skatinti juos dalyvauti demokratiniame Europos gyvenime ir darbo rinkoje, skatinti aktyvų pilietiškumą, kultūrų dialogą, socialinę įtrauktį ir solidarumą. 2014 m. finansuoti 124 projektai, veiklose dalyvavo 4651 jaunuolis, iš jų 1228 mažiau galimybių turintys jauni žmonės.

2014 m. buvo plėtojamas ir palaikomas Eurodesk tinklas Lietuvos regionuose, leidžiantis tiesiogiai ir lengvai pasiekti skirtinguose miestuose gyvenančius jaunus žmones ir jaunimo darbuotojus, veikė 31 Eurodesk Lietuva atstovybė.

Probleminės sritys – tolesni darbai

2015 m. bus tęsiami 2014 m. pradėti vykdyti pažangos darbai, kuriais siekiama subalansuoti socialinio draudimo, užimtumo ir darbo santykių visumą. Toliau bus rengiami atitinkami socialinį draudimą, užimtumą ir darbo santykius reguliuojantys teisės aktų projektai, apimantys užimtumo didinimą, darbo santykių reglamentavimo tobulinimą ir socialinio draudimo tvarumo didinimą.

V. PLANUOJAMI ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO VEIKLOS PRIORITETAI

LIETUVOS ŪKIO KONKURENCINGUMO DIDINIMAS, UŽTIKRINANT AUKŠTĄ

INVESTAVIMO LYGĮ, YPAČ Į REGIONUS, IR MODERNIZUOJANT PRAMONĘ (LRV prioritetas 01-01)

Svarbiausi darbai: atsižvelgiant į Pasaulio banko „Doing Business“ ataskaitoje pateiktus duomenis, gerinti

situaciją probleminėse srityse: mokesčių mokėjimo indeksas – sutrumpinti laiką, reikalingą verslui sumokėti socialinio draudimo įmokas.

NEDARBO (YPAČ STRUKTŪRINIO) MAŽINIMAS IR SOCIALIN ĖS ĮTRAUKTIES DIDINIMAS (LRV prioritetas 01-03)

Svarbiausi darbai: įgyvendinant jaunimo garantijų iniciatyvą, siekti, kad visi jaunuoliai iki 29 metų per 4

mėnesius nuo darbo netekimo arba formaliojo mokymosi užbaigimo gautų pasiūlymą dirbti, toliau mokytis, įskaitant pameistrystę, atlikti praktiką ar stažuotę;

sudaryti galimybes 22000 jaunų bedarbių praktinius įgūdžius įgyti realioje darbo vietoje, mokantis pameistrystės forma, atliekant praktiką ar stažuotę įmonėje ar vykdant individualią veiklą;

organizuoti 8000 ilgalaikių ir žemos kvalifikacijos bedarbių kvalifikacijos įgijimą ar perkvalifikavimą, siekiant padidinti reintegracijos į darbo rinką galimybes;

vykdyti verslo investicinių projektų dalinį finansavimą (subsidijavimą) – sukurti 350 darbo vietų, atsižvelgiant į atskirų regionų privalumus, potencialą ir esamą infrastruktūrą;

plėtoti socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems teikimą bendruomenėje; skatinti integralios pagalbos (socialinių paslaugų ir slaugos) asmens namuose paslaugų

plėtrą, savivaldybėse telkiant tam mobilias slaugos ir socialinių paslaugų specialistų komandas, teikiančias integruotą slaugą ir socialinę pagalbą į namus, konsultuojančias artimuosius, prižiūrinčius savo šeimos narius;

įteisinti naujas užimtumo formas ir bedarbių rėmimo priemones, sudaryti palankesnes sąlygas darbo neturintiems asmenims integruotis į darbo rinką arba joje išlikti;

didinti darbo santykių lankstumą – nustatyti lankstesnį darbo laiko reguliavimą, atleidimo nuostatas pritaikyti prie rinkos sąlygų, nustatyti darbo sutarčių rūšių įvairovę, tobulinti

150

kolektyvinių derybų teisinį mechanizmą, siekiant skatinti darbdavius kurti naujas darbo vietas ir užtikrinti darbo santykių saugumą.

VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO SISTEMOS TVARUMO UŽTIKRINIMAS (LRV prioritetas 02-02)

Svarbiausi darbai: parengti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo 2016 metų

rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, siekiant mažinti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto deficitą;

parengti pasiūlymus dėl nacionalinės pensijos ir naujo pensijų skaičiavimo būdo; parengti pasiūlymus dėl pensijų indeksavimo, kad pensijų perkamoji galia išliktų

pastovi. ŠEŠĖLINĖS EKONOMIKOS MASTO MAŽINIMAS (LRV prioritetas 02-03) Svarbiausi darbai:

Vykdyti tikslinius, trumpalaikius tikrinimus rizikingiausiose ekonominės veiklos srityse, neapsiribojant tik nelegalaus darbo faktų nustatymu, bet kartu vykdyti darbo ir poilsio laiko apskaitos bei organizavimo ir darbo apmokėjimo pažeidimų kontrolę.

PAGALBOS PRIEMONIŲ VAIKAMS IR JAUNIMUI PL ĖTOJIMAS (ministro prioritetas)

Svarbiausi darbai: plėsti atvirus jaunimo centrus bei erdves savivaldybėse, siekiant užtikrinti kokybiškų

paslaugų jaunimui prieinamumą, ypatingą dėmesį skiriant niekur nesimokančiam ir nedirbančiam jaunimui;

užtikrinti palankią aplinką vaikams, augantiems šeimose ar likusiems be tėvų globos, plėtojant pagalbos priemones ir paslaugas, teikiant pagalbą globėjų (rūpintojų) ir įtėvių šeimoms bei paslaugas šeimoms krizinėse situacijose.

Ministrė Algimanta Pabedinskienė

Documents

LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALIN ĖS APSAUGOS IR DARBO … · subsidijavimo ir savarankiško užimtumo r ėmimo priemones, įsteigtos 184 naujos darbo vietos, iš j ų 142 darbo vietos