1 | p u s l a p i s

Vaikų treniravimas Literatūros apžvalga

Praktinė apžvalga

Intelektinės veiklos rezultatas

Inovatyvus vaikų ir jaunimo trenerių rengimas

Marieke Fix, Nicolette van Veldhoven, Sergio Lara-Bercial, Julian North, A.J. Rankin-Wright, Declan

O’Leary, Sheelagh Queen, Kris Van der Haegen, Manuel Dupuis, Rafael Navarro, Sonia García, Pedro

Lara-Bercial, Dave Piggott, Lolita Dudeniene, Ladislav Petrovic, Judith Balogh ir Birutė Statkevičienė.

www.icoachkids.eu @iCoachKidsEU

Copyright © 2017 by iCoachK

2 | p u s l a p i s

Atsakomybės apribojimas

Europos Komisija, rėmusi šio leidinio rengimą, neatsako už leidinio turinį, atspindintį tik autorių

nuomonę. Europos Komisija neatsako už jokį leidinyje pateiktos informacijos panaudojimą.

Birutės Statkevičienės nuotrauka

3 | p u s l a p i s

Įžanga

Milijonai Europos vaikų ir jaunuolių kasdien sportuoja bei užsiima fizine veikla, tačiau daugumai

jų trenerių trūksta kompetencijų dirbti su būtent tos amžiaus grupės vaikais. iCoachKids (iCK) yra

tarptautinis bendradarbiavimu grįstas projektas, kurį iš dallies finansuoja Erasmus+ ir kurio veikloje

dalyvauja ne viena organizacija1. Projekto tikslas – padėti rengti Europos Sąjungos vaikų ir jaunimo

trenerius, kurie gebėtų tinkamai treniruoti jaunuosius sportininkus.

Pateikiama praktinė apžvalga yra kur kas platesnės literatūros apžvalgos, kuria remiasi iCK

projektas, dalis (daugiau informacijos rasite www.icoachkids.eu). Terminas „praktinė“ reiškia, kad

medžiagoje pagrindinės literatūros apžvalgos išvados analizuojamos iš trenerių perspektyvos, todėl

jaunimo treneriai gali kurti programas ir užsiėmimus naudodamiesi paprastais ir praktiškais patarimais.

iCK literatūros apžvalgos rezultatai buvo suskirstyti pagal Europos sporto treniruočių sistemos

(European Sport Coaching Framework) siūlomą funkcinį treniravimo modelį (ESCF; Lara-Bercial ir kt.,

2017, 1 pav.).

1 pav. Pagrindinės trenerio funkcijos (paimta iš ESCF, Lara-Bercial ir kt., 2017, p. 27).

Lidso Beketo universitetas vadovauja iCK projektui, vienijančiam aštuonias organizacijas: Tarptautinę sporto trenerių tarybą (ICCE), „Sport Ireland“, Vengrijos trenerių

asociaciją, Nyderlandų olimpinį komitetą (NOC * NSF), Madrido Europos universitetą, Lietuvos Sporto Universitetą ir Karališkąją Belgijos futbolo asociaciją.

4 | p u s l a p i s

Remdamasi apžvalga, iCK ekspertų grupė sukūrė iCoachKids pasižadėjimą, kuriame pateikiamos

10 taisyklių, skirtų vaikų ir jaunimo treneriams bei sporto klubams. Patarimus treneriams,

kitiems darbuotojams bei klubams, kaip įgyvendinti šias 10 taisyklių rasite literatūros apžvalgoje.

Linkime sėkmės treniruojant ir rengiant profesionalius vaikų ir jaunimo trenerius.

iCoachKids komanda

Praktinė apžvalga. Ką reikia žinoti

Kontekstas

• Mokslinėje literatūroje teigiama, jog būtina suprasti sociokultūrinį kontekstą, kuriame vykdoma sporto programa - tik taip ji atitiks kultūrinius ir socialinius parametrus.

• Tai atskleidžia treniravimo „kontekstinę priklausomybę“, kurią sudaro, pavyzdžiui, požiūris į švietimą ir sportą nacionaliniame lygmenyje ir turimi materialiniai bei žmogiškieji ištekliai.

• Literatūroje pateikiami įrodymai, kad kontekstiniai (pvz., lyties ar kultūros) veiksniai lemia požiūrį į trenerius, todėl pozityvus ir funkcionalus visų suinteresuotųjų šalių (šeimų, klubų, mokyklų, sporto organizacijų) bendravimas yra labai svarbus.

• Treneriai turi ne tik pažinoti savo darbinę aplinką, bet ir aktyviai ją veikti - kalbėtis su tėvais, vadovais ir kitomis suinteresuotomis šalimis.

5 | p u s l a p i s

Vertybės ir įsitikinimai

• Nusimanantys treneriai skiriasi nuo mažiau žinančiųjų išvystytais konstruktyvaus darbo principais, kuriais jie vadovaujasi priimdami sprendimus ir treniruodami.

• Treneriai įsisavina koncepcijas stengdamiesi suprasti darbo aplinkoje egzistuojančias vertybes ir įsitikinimus ir susieti juos su savo asmeninėmis vertybėmis ir įsitikinimais. Tai - nuolatinis procesas, nes treneriai nuolat įgyja naujos patirties, kuri savo ruožtu keičia jų įsitikinimus bei vertybes.

• Taigi, treniravimas yra tam tikro trenerio elgesio, vertybių ir įsitikinimų sąveika su aplinka.

• Savirefleksija yra labai svarbus veiksnys plėtojant treniravimo koncepcijas. Treneriai turi skirti pakankamai laiko ir dėmesio savo treniravimo metodų (koncepcijų), elgesio, vertybių, įsitikinimų bei veiksmų derinimo apmąstymui.

Vizijos ir strategijos numatymas

• Sportuojančių asmenų ugdymą sąlygoja bendrieji vystymosi procesai, darantys įtaką žmogaus raidai apskritai. Tačiau moksliniuose tyrimuose jaunimo sporto srityje retai naudojamos kitų disciplinų žinios, kurios leistų teoriškai pagrįsti vystymosi trajektorijas.

• Tyrėjai pabrėžia, kad vaiko ar

sportininko vystymąsi lemia

genetika, aplinkos poveikis bei

jų sąveika.

• Vystymąsi lemiantys faktoriai

(genai, tėvai, treneriai, kultūra

ar bendraamžiai) sąveikauja,

todėl šis procesas yra

nelinijinis ir priklauso nuo

daugelio kintamųjų. Dėl šios

priežasties mokslininkai

atsargiai žiūri į vis

populiarėjantį ankstyvas

talentų atpažinimo ir atrankos praktikas, grindžiamas genetika ir turimais

sugebėjimais, nes labai abejotina, kad šie žymenys leidžia daryti teisingas prielaidas

apie būsimų sportininkų pasiekimus ateityje. Daugumoje sporto šakų atrankos

neturėtų būti vykdomos (arba turėtų būti gerai apgalvotos) iki asmuo subręsta.

6 | p u s l a p i s

• Siūloma naudoti papildomus žymenis (ne tik asmens kalendorinį amžių) nustatant

vaiko vystymosi etapą - santykinį amžių ir biologinį amžių. Be to, mokymasis laikomas

vystymosi ženklu, nesusijusiu su amžiumi.

• Mokslo darbuose buvo pasiūlyta susieti amžiaus ir etapo veiksnius su vystymusi remiantis idėja, kad vaikų poreikiai tam tikrame amžiuje (etape) skiriasi. Ši idėja dažnai naudojama kitose mokslinių tyrimų srityse, tokiose kaip švietimas ir psichologija; literatūros šaltiniuose teigiama, kad apie amžių (etapą) nėra galvojama treniruojant vaikus. Būtent dėl šios priežasties jaunesnio amžiaus vaikai treniruojami žiūrint į juos lyg į „mažus suaugusiuosius“. Treniruojant būtina matyti skirtumus tarp vaikų ir suaugusiųjų bei vaikų ir jaunimo.

• Labai svarbu palengvinti perėjimą iš vieno amžiaus tarpsnio į kitą. Moksliniai tyrimai, atskleidę šio proceso sudėtingumą, siūlo rengti vaikus būsimiems iššūkiams.

• Nusimanantys vaikų treneriai turėtų laikytis holistinės vystymosi perspektyvos. Literatūroje pateikiami įvairūs vaiko vystymosi modeliai, orientuoti į holistinį požiūrį. Šių metodų dėka vaikai įgyja gyvenimiškų bei fizinių ir techninių įgūdžių.

• Įrodyta, kad sportas yra naudingas daugeliu aspektų - sveikos gyvensenos, savęs suvokimo, pažinimo, gyvenimo įgūdžių formavimo, tinkamo socialinio elgesio. Šia holistine perspektyva buvo pasinaudota motyvuojant siekti geresnių rezultatų sporte bei gerovės ir skatinant sportuoti visą gyvenimą.

• Sportuojant gali pagerėti socialiniai ir emociniai įgūdžiai, tačiau nebūtinai; tam turi didžiulę reikšmę geri santykiai su bendraamžiais ir treneriais bei laikas, kurį vaikai praleidžia dalyvaudami veikloje. Be to, įgūdžiai ne visada automatiškai persikelia iš vienos vaikų gyvenimo srities į kitą. Labai svarbu tai apgalvotai planuoti.

• Ši idėja pabrėžia teigiamos (pedagoginės) sporto aplinkos svarbą, leidžiančią vaikams mokytis gyvenimo įgūdžių ir skatinti visą gyvenimą trunkantį dalyvavimą sporte.

• Apskritai vaiko vystymasis matomas kaip deficitu grįstos kultūros dalis (kas su vaikais yra negerai), tačiau literatūroje akcentuojamos įžvalgos, kurios remiasi stipriosiomis vaikų pusėmis, daugiausia dėmesio skiriant „tam, kuo vaikai gali tapti, o ne ko jiems trūksta“.

• Treneriai turi suprasti, kad jų vaidmuo yra „padėti / rodyti kelią / daryti įtaką“, o ne

„kontroliuoti“.

Aplinkos ir santykių formavimas

• Pedagogikos terminas literatūroje traktuojamas nevienareikšmiškai. Jis priklauso nuo nacionalinės kultūros ir vietinių tradicijų. Pedagogiką galima suprasti kaip:

o mokymo meną ir mokslą apie mokymą o mokslą apie vaikų ir jaunuolių psichosocialinę raidą

• Bet kuriuo atveju, literatūroje teigiama, kad pedagoginis klimatas nustatomas atsižvelgiant į vaiko interesus. Sporto srityje tai vadinama į sportininką orientuotu metodu. Teigiamas ryšys tarp trenerio ir vaiko yra pedagoginio klimato pagrindas. Kita vertus, „smagiai leidžiamas laikas kartu“ gali „sulipdyti“ vaiką, trenerį ir sporto šaką.

• Sporto mokslo tyrimuose buvo pasiūlyti skirtingi „pedagoginio klimato“ modeliai. „Motyvacinio klimato“ samprata yra viena iš dažniausiai naudojamų sąvokų.

7 | p u s l a p i s

• Treneriai turėtų žinoti, kad į meistriškumą orientuotas klimatas lemia geresnius

rezultatus, aukštesnį vidinės motyvacijos lygį ir ilgalaikį dalyvavimą sportinėje veikloje,

o tuo pačiu - geresnę savijautą, pasirengimą mokytis ir įsitraukimą. Trenerių elgesys

vaidina svarbiausią vaidmenį formuojant vaikų tikslus. Autonomijos, kompetencijos ir

bendrumo pojūčio puoselėjimas lemia malonias patirtis, susijusias su sportu.

• Treneriai turi būti pavyzdys treniruojamiems vaikams.

• Yra įrodymų, kad sportas gali turėti ir neigiamų padarinių.

• Dėl šios priežasties vaikų saugumas turėtų būti trenerių ir politikų svarbiausia užduotis. Visos suinteresuotosios šalys turi užtikrinti, kad vaikams niekada nekiltų nei fizinis, nei emocinis pavojus.

• Mokslinėje literatūroje teigiama, kad neigiamos patirties sportuojant rizikos veiksniai yra susiję su treneriu, sportuojančiu vaiku ir aplinka - sporto organizacijos hierarchine charakteristika, trenerių pasirinkimu ruošti vaikus būsimai karjerai, trenerio piktnaudžiavimu valdžia ir asmeninėmis sportuojančių vaikų ambicijomis (perfekcionizmu ir kt.).

Praktika ir varžybos

• Siekiant skatinti ir išlaikyti ilgalaikį susidomėjimą sportu, treneriai turi užtikrinti, kad veikla būtų smagi ir naudinga.

• Tam, kad vaiko treniravimas būtų efektyvus, mokymasis turi būti individualizuotas ir pritaikytas kiekvienam vaikui, todėl trenerio užduotis yra suprasti vaikų asmeninės raidos trajektorijas.

• Treneris turi nustatyti pagrindines savo sporto šakos koncepcijas ir principus bei sutelkti dėmesį į tai, kas svarbu tam tikruose vystymosi etapuose. Vidutinės trukmės ir ilgalaikės programos turi būti kuriamos spiralės principu - temos turi būti reguliariai aptariamos ir išplėstos remiantis gerai suformuluotais trumpalaikiais, vidutinės trukmės ir ilgalaikiais tikslais.

• Praktinių užsiėmimų planai turi būti lankstūs, pritaikomi prie esamos situacijos; tai

atspindi trumpalaikio, vidutinės trukmės ir ilgalaikio planavimo bei trenerio

savirefleksijos gebėjimo svarbą.

• Pamatiniams judėjimo įgūdžiams turi būti skiriamas didžiausias dėmesys ankstyvajame amžiuje.

• Be to, praktinių užsiėmimų metu turėtų vykti savarankiškai organizuota veikla - taip skatinamas iniciatyvumas, kūrybiškumas ir vaikų savimonė.

• Tarp mokymo ir žaidimu grįsto mokymosi turi būti pusiausvyra. Labai svarbus yra grįžtamasis ryšys. Be to, treneriai turėtų sutelkti dėmesį ne tik į „ką daryti“, bet ir paaiškinti „kodėl“ ir „kaip“ - taip išmokstama greičiau ir įsimenama ilgesniam laikui.

• Praktinių užsiėmimų metu turėtų būti orientuojamasi į problemomis grįstą mokymą, leidžiant vaikams patiems rasti sprendimus, geriau suprasti veiklą ir rodyti iniciatyvą.

• Treneriai turėtų žinoti skirtingus grįžtamojo ryšio tipus, tinkamai juos parinkti ir naudoti.

• Remiantis moksline literatūra, varžybos skatina raidą ir motyvuoja, jei tik yra teisingai organizuojamos. Jos taip pat gali būti naudojamos vertinant ir kaip padarytos pažangos rodiklis. Tačiau svarbu pažymėti, kad vaikai labai skiriasi kalbant apie poreikį varžytis.

• Įrodyta, kad teigiamos įtakos vaikų vystymuisi neturi varžybos, kurių metu akcentuojama tik pergalė.

8 | p u s l a p i s

• Treneriai privalo žinoti, kad sportuodami vaikai vystosi technine, taktine, fizine, psichine, socialine ir emocine prasme. Raida šiose srityse yra tarpusavyje susijusi, todėl veikla taipogi turi būti integruota.

Refleksija ir mokymasis

• Remiantis tyrimais, ekspertai ir nusimanantys treneriai nuolat pergalvoja savo veiklą. Treneriai turi galvoti ir apie treniruojamų vaikų, ir apie savo pačių pačių veiklas.

• Refleksija skatina trenerių tobulėjimą ir didina efektyvumą.

• Yra daug refleksijos būdų. Efektyvi refleksija padeda treneriui tobulėti.

• Refleksija yra išmokstamas įgūdis, kuriam būtinas atvirumas. Augant trenerių žinioms ir patirčiai, jų įsitikinimai ir vertybės vystosi ir keičiasi.

iCoachKids pasižadėjimo įgyvendinimas

Šiame skyriuje pristatomas iCK pasižadėjimas, kuris naudojamas kaip būdas sudėlioti viską į

vietas ir pagalba kasdieniame darbe.

Aš, vaikų treneris, pasižadu:

9 | p u s l a p i s

1. Paisyti vaikų interesų ir orientuotis į jų poreikius.

Visada paisykite vaikų interesų ir klausykite jų. Svarbiausia yra tai, ko nori vaikai ir ko jiems,

o ne suaugusiesiems, reikia!

• Pabandykite pažvelgti į sportą vaiko akimis.

• Sužinokite, kas motyvuoja vaikus lankyti užsiėmimus: kodėl jie ateina? Ko jie tikisi?

Kas jiems patinka (ko jie nemėgsta)? Kokios patirties, susijusios su sportu, jie turi?

• Nustatykite vaikų raidos etapą ir amžių. Tai padės suprasti, kokie jų poreikiai bei

tinkamai organizuoti užsiėmimus taip, kad vaikams būtų malonu mokytis.

2. Remtis holistiniu požiūriu į žmogų.

Užsiėmimų metu matykite tiesiog (sportuojančius) vaikus.

• Stenkitės ugdyti vaikų psichosocialinius įgūdžius, ne tik fizinius gebėjimus.

• Ugdykite teigiamą vaikų savęs

suvokimą - vertinkite kiekvieną

vaiką nepriklausomai nuo jo

(jos) įgūdžių, atkreipkite jų

dėmesį į asmeninį tobulėjimą ir

įdėtas pastangas.

• Sukurkite aplinką, kuri skatintų

vaikų socialinį, emocinį,

pažintinį ir moralinį tobulėjimą.

• Organizuokite ne tik fizines

veiklas - skatinkite vaikus ne tik

judėti, bet ir galvoti.

10 | p u s l a p i s

• Geri užsiėmimai yra ne tie, kurių metu visi vaikai yra aktyvūs, bet tie, kurių metu

vaikai net nejudėdami yra visapusiškai įsitraukę.

3. Būti įvairiapusišku

Būkite pasiruošę susidurti su įvairiais gebėjimų ir motyvacijos lygmenimis. Treniruotės būdai

nėra universalūs, vienodai tinkantys visiems. Pažinkite vaikus ir išdrįskite juos treniruoti

įvairiais būdais.

• Pasistenkite, kad visi vaikai jaustųsi laukiami ir reikalingi, nepriklausomai nuo

kilmės, motyvacijos, sugebėjimų ar turimos patirties.

• Pasisveikinkite su kiekvienu vaiku atskirai, kreipkitės vardu. Paklauskite, kaip jie

laikosi.

• Skirkite vienodai dėmesio kiekvienam vaikui nepaisant jo (jos) sugebėjimų.

• Diferencijavimas (užsiėmimai, kurių metu visi vaikai įsitraukia ir mokosi) yra vienas

sunkiausių darbų, kurį būtina atlikti. Reikia gerai pažinti vaikus ir daug planuoti,

bet verta pasistengti!

• Naudokite Ken Black ir Pam Stevenson sukurtą integracijos spektrą (Inclusion

Spectrum):

o Atvira veikla: visi atlieka tą pačią užduotį be jokių apribojimų

o Modifikuota veikla: visi atlieka tą pačią užduotį, tačiau daromi tam tikri

individualizuoti pakeitimai, kad visi vaikai galėtų pasiekti tikslą

o Paralelinė veikla: visi atlieka tą pačią užduotį panašių sugebėjimų grupėse

o Skirtinga veikla: vaikai atlieka skirtingas užduotis, atitinkančias jų poreikius

4. Kurti smagią atmosferą ir saugią aplinką

Vaikai nori smagiai leisti laiką ir tuo pačiu mokytis, o tą padaryti galima tik jaučiantis

saugiai. Trenerio užduotis yra palaikyti su vaikais gerus santykius ir užtikrinti malonią

aplinką, kurioje vaikai jaustų, kad jais rūpinamasi.

• Svarbiausias veiksnys,

sąlygojantis vaiko

pasiekimus sporte - geri

santykiai su treneriu ir

kitais vaikais. Pasistenkite,

kad tarpusavio santykiai

būtų geri - nesvarbu, kiek

laiko tam teks paaukoti.

• Fizinis ir emocinis

saugumas – svarbiausia:

o Privalote užtikrinti

saugią aplinką:

įranga, paviršiai,

11 | p u s l a p i s

aplinka, oro sąlygos turi nekelti pavojaus. Imkitės visų priemonių, kad

sumažintumėte nelaimingų atsitikimų riziką.

o Privalote užtikrinti saugią emocinę aplinką: vaikai niekada neturėtų

jaudintis ar bijoti trenerio. Vaikų sporte ne vieta barimui, šaukimui,

gąsdinimams ar pajuokai.

o Tai nereiškia, kad vaikai gali elgtis kaip tinkami ir nejausti atsakomybės už

savo elgesį. Atsakomybė turi būti ugdoma tinkamais būdais.

• Privalote užtikrinti vaikų apsaugą nuo įvairiausių galimų pavojų (laikykitės

saugumo reikalavimų, turėkite reikiamus dokumentus).

• Galbūt nuskambės keistai, tačiau neleiskite, kad mokymasis trukdytų smagiai leisti

laiką. Kai vaikams linksma, jie aktyviai įsitraukia į veiklą ir patiria daug teigiamų

emocijų, o tokiu būdu mokymasis vyksta greičiau ir įsimenama ilgesniam laikui.

• Linksmybes galima suprasti įvairiai. Gali būti linksma ir smagu, kai išmokstama

kažkas naujo arba kažkas pavyksta pirmu bandymu. Smagų jaudulį gali kelti

varžybos ir iššūkiai. Kartais smagu tiesiog kvailioti ir užsiimti veikla tik dėl to, kad ji

smagi.

• Kai jums smagu – smagu ir vaikams. Atsipalaiduok, treneri!

5. Vertinti vaikų meilę sportui ir fiziniam aktyvumui

Tik nedidelė dalis vaikų nori tapti didelio meistriškumo sportininkais, o iš tų, kurie nori,

tokiais tampa tik keletas. Tačiau visi vaikai gali tapti sveikais aktyviais suaugusiaisiais. Šio

siekio įgyvendinimas - jūsų darbo dalis.

• Pasistenkite, kad vaikai norėtų grįžti kitą savaitę. Pasistenkite, kad treniruotės

būtų smagios, malonos, įvairios ir naujoviškos. Pasistenkite, kad vaikai mokytųsi ir

treniruotės taptų socialine patirtimi. Užkabinkite juos!

• Skatinkite visos šeimos aktyvumą: pavyzdžiui, laikas nuo laiko (ar net visada, jei

treniruojate jaunesnio amžiaus vaikus) renkite bendras treniruotes vaikams ir jų

tėvams. Pasikalbėkite su tėvais, kaip svarbu, kad jų vaikai matytų, jog tėvai yra

aktyvūs.

• Padėkite vaikams suprasti sporto, fizinio aktyvumo ir sveiko gyvenimo būdo

naudą.

12 | p u s l a p i s

6. Lavinti pamatinius judėjimo ir žaidybinius įgūdžius

Neskirkite per daug dėmesio savo sporto šakos įgūdžių lavinimui. Jaunesniame amžiuje

vaikai turi įgyti svarbiausių motorinių įgūdžių ir išmokti žaisti žaidimus taikant bendruosius

taktinius principus, kurie reikalingi bet kurioje sporto šakoje. Tokiu būdu paskatinsite

vaikus sportuoti visą gyvenimą ir siekti geresnių rezultatų.

• Taip, jei treniruojate tam tikrą sporto šaką, jūsų treniruotės bus specifinės, tačiau

apskritai jos turėtų būti ganėtinai bendro pobūdžio ir lavinti:

o pagrindinius motorinius įgūdžius (kurie dar vadinami svarbiausiais

judėjimo įgūdžiais (stabilumas, objektų kontrolė ir judėjimas arba

pusiausvyra, judrumas ir koordinacija));

o pagrindinius žaidybinius įgūdžius (kurie dar vadinami svarbiausiais žaidimo

įgūdžiais (erdvės panaudojimas, pirmavimas, numatymas, kitų

stebėjimas)).

• Šiuos įgūdžius galima lavinti įdomių treniruočių ir žaidimų pagalba. Nereikia

pamiršti savo sporto šakos, kad būtų ugdomi pagrindiniai įgūdžiai - užtenka žvelgti

kūrybiškai. Mes norime, kad treniruočių metu būtų ugdomi su tam tikra sporto

šaka susiję įgūdžiai, tiesiog nereikia persistengti.

• Vaikams augant ir vystantis bei įsitrvirtinus jų pagrindiniams gebėjimams galite

pradėti lavinti sudėtingesnius motorinius įgūdžius bei jūsų sporto šakai būtiną

techniką, įgūdžius ir taktiką.

13 | p u s l a p i s

7. Įtraukti tėvus į prasmingą veiklą

Tėvai nėra priešai, jie - didžiausias resursas, kuriuo gali naudotis treneriai, mokyklos ir

klubai. Jie, kaip ir jūs, nori geriausio savo vaikams. Bendradarbiavimas yra raktas į sėkmę.

• Niekada nežinote, ką

tėvai gali pasiūlyti, jei

nesikalbate su jais.

Bendraukite ir

palaikykite pastovius

ryšius su tėvais - nuo

įprastų pokalbių iki

bendravimo grupėse

ir individualių

susitikimų metu.

Galite atlikti ir

anoniminius

internetinius tyrimus,

kad susidarytumėte

geresnį vaizdą apie esamą situaciją.

• Tėvai pažįsta savo vaikus geriau, nei kas nors kitas. Jei norite pažinti treniruojamus

vaikus, pasikalbėkite su jų tėvais.

• Tėvai turi nuostabių organizacinių įgūdžių (jie vadovauja šeimai!) bei tam tikrų

techninių įgūdžių, reikalingų jų darbe. Galite tuo pasinaudoti - reikia tik

pasistengti. Gal jums reikia žmogaus, kuris registruotų, rinktų mokesčius, sukurtų

būsimo renginio plakatą, ieškotų lėšų, vairuotų mikroautobusą, padėtų treneriui,

filmuotų? Pirmiausia pasikalbėkite su vaikų tėvais. Jie nori prisidėti prie savo vaiko

vystymosi, ir galbūt jie tik ir laukė jūsų prašymo padėti.

• Taip, tėvai kartais būna pernelyg uolūs ir padaro ar pasako tai, ko nederėtų...

Tačiau jūsų, kaip trenerio pareiga yra palaikyti tėvus ir padėti jiems suprasti, kaip

galima pagelbėti sportuojantiems vaikams. Trenerio, kaip pedagogo vaidmuo

neturėtų būti pervertintas.

8. Kurti ir vykdyti vaikų amžiui tinkamas pažangias programas bei užsiėmimus

Mes vedame vaikus mokymosi keliu. Vaikų treniravimas neturėtų būti tik šeštadieninių

varžybų laukimas. Treniravimas turėtų būti vidutinės trukmės ir ilgalaikių holistinių tikslų

siekimas. Nesugebėjimas planuoti lemia pralaimėjimą!

• Visų pirma, privalote turėti tikslą, kurio link vedate treniruojamus vaikus. Kokius

įgūdžius norite formuoti (fizinius, techninius, taktinius, protinius ar

psichosocialinius)?

• Mąstykite atbuline tvarka ir iškelkite trumpalaikius, vidutinės trukmės ir ilgalaikius

tikslus bei sugalvokite planą, kaip padėti vaikams juos pasiekti. Jūsų vaidmuo

14 | p u s l a p i s

priklauso nuo to, kiek laiko dirbsite su vaikais. Kaip bebūtų - treniruosite juos 5

valandas, 5 dienas, 5 savaites, 5 mėnesius ar 5 metus, turite turėti planą.

• Turėtų būti aiškios sąsajos tarp metinių ar sezono planų (makro ciklų), treniruočių

blokų (mezo ciklų), atskirų treniruočių (mikro ciklų) ir kiekvieno pratimo ar

žaidimo, kad būtų galima matyti, kaip visa veikla prisideda prie vidutinės trukmės

ir ilgalaikių tikslų įgyvendinimo.

• Programos, planai ir treniruotės turi būti pritaikytos prie vaiko raidos etapo, t.y.

turi būti atsižvelgta į vaikų amžių ir raidos etapą. Vaikai nėra maži suaugusieji! Jūsų

pareiga yra pritaikyti žaidimą vaikams, o ne atvirkščiai.

9. Naudoti įvairius treniravimo metodus ir didinti vaikų norą mokytis

Mokymasis yra sudėtingas ir ilgalaikis procesas. Įvairios mokymo ir treniravimo strategijos

skirtos tam, kad padėtų siekti pageidaujamų rezultatų, įvairių tikslų skirtinguose

mokymosi ir raidos etapuose bei papildytų viena kitą.

• Nėra vieno ar pačio geriausio būdo treniruoti. Skirtingi treniravimo būdai tinka

skirtingiems mokymosi etapams ir turi kitokį poveikį.

• Treniravimo metodai, grįsti

kartojimu ir ilgalaikiu dėmesiu,

skirtu tam tikro įgūdžio

formavimui, labiausiai tinka

ankstyvajame kažko naujo

mokymosi etapee, rezultatas

matomas labai greitai ir

suteikia treneriui galimybę

geriau kontroliuoti, ko reikia

išmokti ir kaip. Tačiau tokio

pobūdžio treniruotės, turint

omenyje ir tai, kad nėra labai

smagios, nepadeda įgūdžio

išlaikyti atmintyje ilgesniam laikui ar jį perkelti į ralią varžybų ar žaidimo situaciją.

• Treniravimo metodai, grįsti visiškai ar iš dalies atkartojant sporto šakos aplinkos

sąlygas (t. y. žaidimu grįstas treniravimas, apribojimų taikymo metodas)

rekomenduojami tuomet, kai vaikai jau turi minimalius gebėjimus. Tokios

treniruotės yra smagesnės, išlieka atmintyje ilgiau ir skatina „kontekstinį

mokymąsi“, kuris palengvina įgūdžių perkėlimą iš treniruočių į varžybų aplinką.

Tačiau rezultatai pasirodo ne taip greitai. Be to, treneris turi mažiau galimybių

valdyti procesą.

• Be to, ar mes naudojamės tam tikrų judesių kartojimo ar žaidimų metodu,

praktiniai užsiėmimai turėtų suteikti vaikams galimybę spręsti problemas, rasti

techninių ir taktinių problemų sprendimus ir tokiu būdu gilinti supratimą apie

veiklą. Tai taip pat skatina kryptingą ir atsakingą jų pačių vystymąsi.

15 | p u s l a p i s

• Bet kokiu atveju, tai nėra „ar – ar“ situacija. Treniravimo menas - tai žinojimas,

kokiam treniravimo metodui ir kada vaikas ar grupė yra pasiruošęs, kada

geriausias metas formuoti ir išlaikyti tam tikrą įgūdį ar sąvoką vaiko atmintyje.

10. Siekti, kad varžybos skatintų vaikų vystymąsi

Varžybos pačios savaime nėra nei geras, nei blogas dalykas - viskas priklauso nuo to, kaip

jos organizuojamos, pateikiamos ir valdomos. Tinkamai surengtos varžybos motyvuoja ir

garantuoja smagiai praleistą laiką. Varžybos taipogi gali išmokyti vaikus tokių įgūdžių ir

požiūrių, kaip sąžiningumas, olimpinės idėjos, pagarba, komandinis darbas ir atsparumas.

• Turite užtikrinti, kad varžybų formatas ir atmosfera atitiktų vaikų raidos etapą ir jų

poreikius.

• Varžybos, be jokios priežasties atkartojančios suaugusiųjų žaidimą, yra pasmerktos

žlugti. Pasistenkite, kad varžybos atitiktų vaikų sugebėjimus (svarbus žaidimo ploto

dydis, kamuolio svoris ir dydis, žaidėjų skaičius komandoje, žaidimo ar lenktynių

trukmė, tinklo, lazdos ar raketės dydis ir kt.)

• Varžymasis ir laimėjimas yra du skirtingi dalykai. Didžiausias dėmesys rungtynių,

žaidimų ir susitikimų metu turėtų būti skiriamas vaikų gebėjimui tinkamai

konkuruoti, o ne laimėti. Varžybos turi išmokyti, kaip dėti maksimalias pastangas

ir parodyti, ką sugebi geriausiai. Galvojimas tik apie tai, kaip laimėti bet kokia kaina

gali sugadinti viską.

• Kai kuriuose amžiaus tarpsniuose ir tam tikrais atvejais negali būti net galvojama

apie rezultatą, laimėjimą ar pralaimėjimą. Varžybų kaip šventės idėja turėtų būti

priimtinesnė.

• Vaikams varžybos yra tik dar viena mokymosi priemonė ar treniravimo forma. Tam

tikrame amžiuje varžybos gali būti naudojamos vaikų įgūdžių palyginimui, kuris

savo ruožtu lemia būsimų treniravimo metodų pasirinkimą ir stiprina motyvaciją.

• Varžybos gali būti puikus būdas praplėsti socialinį vaikų ratą, suteikti galimybę

pabendrauti su kitų komandų žaidėjais kaip partneriais, o ne priešininkais. Kai

kuriose šalyse ir sporto škose komandų nariai netgi sumaišomi!

Tikimės, kad mūsų patarimai jums bus naudingi ir kad pasidalinsite savo mintimis

@iCoachKidsEU

Sėkmės treniruojant vaikus ir jaunimą!

iCoachKids komanda

16 | p u s l a p i s