Modernizmas Lietuvos ir Vakar Europos mene bei literatroje

Modernizmas Lietuvos ir Vakar Europos mene bei literatrojeTikslaiMs Word, Ms Excel, Ms PowerPoint, Ms Publisher, Adobe Photoshop, Internet Explorer, Skype, Move MakerProgramin rangaTrumpas projekto apraymasMokomieji dalykaiLietuvi kalba (gimtoji), Informacins technologijos, Integruotas men kusasKlas11Integruotos pamokos, Modernizmas, Modernizmo srovs, Pateiki demonstravimasymos Projekto apvalgaAutoriusRozvita Brazaitien, Gitana Kutkien, Virginija Tamoinien, Sandra ydaitienMokyklaV Kauno Julijanavos katalikika vidurin mokyklaMokyklos svetainwww.julijanava.kaunas.lm.lt

Informacija apie mokyklBitinink 31, 46376, Kaunasjulijanava@julijanava.kaunas.lm.lt

Susipain su modernist kryba, mokiniai surengs savo darb parod mokykloje, Aleksoto bendruomens centre. Projekto idja integruoti tris mokomuosius dalykus paskatino tai, kad vidurinio ugdymo programoje ne visi mokiniai mokosi dails, muzikos ir informacini technologij. ioje pamokoje stengtasi sudaryti galimyb visiems praplsti, sisteminti ir taikyti mint dalyk inias.Praome atidiai perskaityti pastabas, esanias po abiem skaidrm

iame puslapyje pateikite tik savo projekto santrauk.

Detalesn informacij galite pateikti, naudodami nuorodas kitus altinius (pvz. interneto svetain, fail). Praome ioje skaidrje neterpti joki dokument, fail.

sitikinkite, kad Js pateikiamos nuotraukos yra nedidels apimties.Nordami terpti nuotrauk, spauskite dein pels klavi, atsivrusiame meniu pasirinkite komand change picture (Keisti paveiksll). sitikinkite, kad Js nepaeidiate pateikiam paveikslli bei video autorini teisi, turite asmen, pavaizduot nuotraukose ar nufilmuot video, sutikimus publikuoti nuotraukas bei video.1Projekto pagrindimas ir planavimasProjekto itekliai

E-Testas interneteInteraktyvus laikrodukas

tepkite tik tuos dokumentus (susijusius su projektu), kurie geriausiai atskleidia Js pateikiam projekt.

Dokumento (failo) terpimas:1. Pasirinkite meniu Insert (terpimas) komand (mygtuk) Object (Objektas).2. Atsivrusiame lange paymkite Create from File (Kurti i failo) and click Browse (Naryti...). 3. Atsivrusiame dialogo lange suraskite norim kelti fail ir spustelkite OK (Gerai).4. Paymkite Display as icon (Rodyti kaip piktogram) ir paspauskite Change Icon (Keisti piktogram...).5. Atsivrusiame dialogo lango laukelyje Antrat veskite dokumento pavadinim. Galite pasikeisti ir kelto dokumento piktogram.6. Atlik visus pakeitimus, spauskite OK (Gerai) ir dar kart OK (Gerai), kad terptumte dokument ir j matytumte skaidrje.7. Pasirinkite komand (mygtuk) Action (Veiksmas) bei nustatykite atveriam objekto veiksm, t.y. atsivrusio dialogo lango laukelyje Objekto veiksmas nurodykite veiksm, kuris turi bti atliekamas, kuomet vartotojas spustels pels klaviu ant terpto objekto. Pvz. veiksmas tekstiniam dokumentui gali bti Redaguoti.

Darbuose rekomenduojama naudoti vairias nuorodas tinklalapius, vaizdo siuetus ir garso ra failus, rodanius Js projekto gyvendinim. Nekelkite tiesiogiai fail vaizdo siuet ar garso ra fail, iuos failus galite patalpinti vairiose fail saugyklose, pvz. Live@Edu aplinkoje, o darbe galite pateikti tik nuorod.

Tekstinius dokumentus galite atverti dvigubu pels spragteljimu. Atlik pakeitimus dokumente ir pasirink komand Saugoti, Js isaugosite visus atliekamus pakeitimus.

Js turite turti visas autorines teises naudoti bet kokius Js sukurtus vaizdo siuetus ir garso raus vieoje erdvje, nes Js projektas gali bti publikuojamas vieai.

Kaip redaguoti pateiktus dokumentusProjekto pagrindimas ir planavimasiame dokumente apraykite projekto kontekst, naudotus resursus, projekto veiklas bei pateikite detal projekto plan ir jo viet ugdymo procese (ilgalaikiame ar trumpalaikiame plane). iame dokumente taip pat pateikite trump informacij apie save. terpkite ir savo foto nuotrauk. Nordami terpti paveiksll, deiniuoju pels klaviu spustelkite ant pateikto paveiksllio, atsivrusiame meniu pasirinkite komand change picture (Keisti paveiksll).

Mokymosi urnalasiame dokumente pateikite refleksij. Pateikiama refleksija turi bti susijusi su mokymosi proceso rezultatais. Apraykite projekto tak moksleivi, kit mokytoj ar platesns bendruomens mokymuisi, savo asmeniniam tobuljimui. Pagalvokite, kaip is projektas takoja Js patirt, kompetencijas, kaip technologijos naudojamos mokykloje bei kaip jos integruojamos mokym ir mokymsi, vis mokyklos veikl. Ar IKT panaudojimas padjo gyvendinant projekt?2Mokymosi urnalasModernizmas Lietuvos ir Vakar Europos mene bei literatroje

Kaip is projektas takojo Js kompetencij tobulinim ir mokymsi?

Projektas keturioms j vykdiusioms mokytojoms leido patirti skm, pamatyti, kad gebame bendrauti ir bendradarbiauti, puikiai pastame mokinius, j poreikius ir galimybes. Kadangi projekte dalyvavo dviej 11 klasi mokiniai, j surinktos ir pristatytos mediagos gausa neleido tilpti pamokos laik. Manome, kad reikia tobulinti laiko vadyb ir tikslingiau atrinkti mokomj mediag.

Kaip projektas takojo kit mokytoj ir visos mokyklos bendruomens veikl?

Mokiniai teig, kad gyta patirtis renkant mediag ir vieai pristatant praneim, gebjimas sisteminti skirting mokomj dalyk pamokose sukauptas inias palengvins istorijos, gamtos moksl, men mokymsi, mokjimas prisiimti atsakomyb dirbant bendradarbiaujaniose grupse kels pasitikjim vairi dalyk pamokose. Po projekto sukurta krybini darb paroda mokyklos informaciniame centre, kuri galjo aplankyti kit klasi mokiniai, mokytojai; sukurtos patrauklios, informatyvios metodins priemons dails ir literatros mokymuisi; pasidalinta gerja patirtimi organizuojant integruotas pamokas su Kauno Tado Ivanausko mokyklos Metodins tarybos nariais, kitais pedagogais Kaune vykusioje konferencijoje Ugdymo turinio individualizavimo ir diferencijavimo patirtis atnaujint bendrj program kontekste.

Kaip projektas takojo mokini mokymsi?

Buvome numaiusios, kad projekto metu mokiniai susipains su modernistine XIX a. pab. XX a. pr. lietuvi literatra; supras kultrinio konteksto svarb literatros krinio (krypties) suvokimui; gebs kritikai mstyti savarankikai parenkant, sisteminant ir vertinant mediag; patobulins vieosios kalbos krimo gebjimus; parengs virtual ir stendin praneim; lygins dailinink modernist darb reprodukcijas su mokini krybiniais darbais ir atpains konkreios modernistins srovs atgarsius ir naujas veiksmo form tendencijas mokini krybiniuose darbuose.

V Kauno Julijanavos katalikika vidurin mokykla
Modernizmas Lietuvos ir Vakar Europos mene bei literatroje
2 integruotos literatros, dails ir informacini technologij pamokos2001 -03 -18

Pamok udavinys
Iklaus lietuvi kalbos, informacini technologij ir dails mokytoj aikinimo, mokiniai, dirbdami grupse, baigs rengti ir paisydami vieosios kalbos reikalavim pristatys informatyvius praneimus modernizmo temomis bei atliks individualias praktines uduotis.

Temos aktualumas
iuolaikiniame dinamikame pasaulyje kiekvienam mogui svarbu suvokti, kas lemia kultros ir monijos pasaulvokos kait;Siekiant gero rezultato ugdymo procese svarbu gebti sieti vairi dalyk pamokose gaunamas inias; Ne visi 11 kai pasirinko mokytis eksperimen-tinius menus.

Iankstinis pasiruoimas
Mokiniai, dirbdami grupse, savarankikai rinko, analizavo ir panaudodami informacines technologijas, konsultuodamiesi su integruojam dalyk mokytojomis reng praneimus apie XIX a. pab. XX a. pradios Lietuvos istorinius vykius, tautos, literatros, dails ir muzikos modernjim.

Darbo eiga
Aikinimas; Praneim pristatymas ir klausymas, vertinimas;Praktini uduoi atlikimas;Savo skms sivertinimas;Pamokos apibendrinimas refleksija;Nam darb skyrimas.

Vertinimas

Ivados
Meno ir literatros modernjim nulm istoriniai pokyiai, visuomens siekis keistis. Literatra ir dail turi slyio tak, bet savo prigimtimi ir menine paskirtimi yra skirtingos: dail erdvs menas, literatra laiko menas. Skirtingi ir vaizdavimo principai: dails vaizdiniai kuriami kaip isamus sustabdytas spdis, o literatros vaizdas kaip glaustas mogaus bties apraymas.

Nam darbai
Parayti 60 odi elektronin laik atsiliepim apie pamok.J sisti adresais:julijanava@info.lt j atsivelgdamos mokytojos paskirs literatros, dails ir informacini technologij nam darb uduotis

Gal norite klausti?

Sheet1Grups nr.Mokinio pavard, vardasSukurt skaidri vertinimas ir pristatymasIT reikalavim atitikimasTestas (E-testas arba ratu)Mokini vertinimasViso balPaymysInformatyvumasKrybikumasodynas, stiliusKitos grupsMokinio1010102030101010010Nr.1 IstorijaBiriukas Elvinas00Tamarauskas Karolis00Bakys Eimantas00Valatkeviius Mantas00Matuleviius Evaldas00Bakys Eimantas00Valatkeviius Mantas00Matuleviius Evaldas00Nr.2 Daililinskait Laura00Dabrilait Rugin00Mazgyt Ieva00Abukauskait Erika00Stralkut Edita00Raiulaityt Ernesta00Nr. 3 ModernizmasKmieliauskas Mavydas00Stankeviius Donatas00Vilnas Osvaldas00Kasmauskas Mantas00Nr.4 SimbolizmasBaleviit Indr00Morozas ygimantas00Tamulaityt Egl00Poceviius Lukas00Nr.5 EkspresionizmasBalceviit Eirim00Buriliauskas Tomas00Malinauskait Gertrda00Kasmauskas Mantas00Nr.6 Avangardasukyt Milda00Ziutelyt Goda00Valaityt Gintar00Trepenaityt Greta00Leniauskait Aist00Nr.7 ImpresionizmasLauryna Milit00Greta epulionyt00Tautvydas Talaka00Erika Karvelyt00Saidana Biiuyt00Nr.8 NeoromantizmasArminas Kiuras00Arvydas Kapainskas00Riardas Navickas00Ovidija Juknelyt00Paulina Gevorkian00

All:

Sheet2

Sheet3

VIEOJI STAIGA KAUNO JULIJANAVOS VIDURIN MOKYKLA

INTEGRUOTA LIETUVI KALBOS, DAILS IR INFORMACINI TECHNOLOGIJ PAMOKA 11 KLASJEMODERNIZMAS LIETUVOS IR VAKAR EUROPOS MENE BEI LITERATROJEPamokos plan ruo:lietuvi kalbos vyr. mokytoja Gitana Kutkien;

lietuvi kalbos vyr. mokytoja Sandra ydaitieninformacini technologij vyr. mokytoja Rozvita Brazaitien

dails mokytoja metodinink Virginija Tamoinien

Kaunas, 2011Tema : modernizmas Lietuvos ir Vakar Europos mene ir literatroje.

Apimtis: 2 integruotos literatros, dails ir informacini technologij pamokos.Pamoka dalyvauja: 11 klasi iplstinio lietuvi (gimtosios) kalbos kurso mokiniai

Pamokos udavinys: Iklaus lietuvi kalbos, informacini technologij ir dails mokytoj aikinimo, mokiniai, dirbdami grupse, baigs rengti ir paisydami vieosios kalbos reikalavim pristatys informatyvius praneimus modernizmo temomis bei atliks individualias praktines uduotis. Mokymosi situacija. Tai vadins naujos temos (Modernizmas) literatros ir dails pamokos. Mokiniai, gav diferencijuotas uduotis (pasirinko patys), ruosi savarankikai. Dirbdami grupse, savarankikai rinko, analizavo ir panaudodami informacines technologijas, konsultuodamiesi su integruojam dalyk mokytojomis reng praneimus apie XIX a. pabaigos XX a. pradios Lietuvos istorinius vykius, tautos, literatros, dails ir muzikos modernjim.

Informacini technologij pamokose jie mokosi rengti pateiktis, todl geba ruoti praneimus pateiktyse, kurti kitu formatu (dvd, vlc media ir kt.)Pamokos aktualumas: iuolaikiniame dinamikame pasaulyje kiekvienam mogui svarbu suvokti, kas lemia kultros ir monijos pasaulvokos kait; inodami plat epochos ir meno krypties kontekst, mokiniai geriau supras raytoj modernist kryb;

siekiant gero rezultato ugdymo procese svarbu gebti sieti vairi dalyk pamokose gaunamas inias; integracija su daile naudinga, nes ne visi 11 kai mokosi eksperimentini men; dirbdami grupse ugdysis bendravimo ir bendradarbiavimo kompetencij.Pamokos tikslingumas: susipain su modernist kryba, mokiniai surengs savo darb parod mokykloje, Aleksoto bendruomens centre.

Mokini motyvacija. Naudojami ie motyvacij skatinantys veiksniai:

Susidomjimas (mokiniams domu savarankikai pasirinkus tem rinkti mediag; domu dirbti netradicinje aplinkoje, abiem iplstinio lygio grupms kartu; gera inoti, kad atliktas darbas bus eksponuojamas ).Skm (pamokos pabaigoje kiekvienam mokiniui sudaromos slygos sivertinti, ar pavyko pasiekti usibrt tiksl)

Bendri tikslai (kiekvienos grups darbo rezultatas priklauso nuo kiekvieno grups nario)

Metodai: aikinimas, informacijos paieka, darbas grupse, individualus ir krybinis darbas, demonstravimas, darbas naudojant IT, praneim skaitymas.Mokymo/si priemons: literatros vadovlis 11 klasei (iplstiniam kursui), internetas, vaizdins priemons (dailinink darbai, mokini darbai), kompiuteris, Word, Photochop, PowerPoint programos, vaizdo ir garso grotuvai ir kt.I pamokos eiga:

Pamokos vadin dalis (apie 10 min.). Pirmosios pamokos pradioje mokytojos skelbia pamokos tem, udavin; pristato grupes bei j pasirinktas temas, paaikina vertinim bei kiekvienos pamokos eig.

Aikinimas: kiekviena mokytoja paaikina, k mokiniai turs atlikti, informacini technologij mokytoja supaindina su nauja mediaga.

Darbas grupse, konsultacijos. Likus pamokos laik (15 - 20 min.) mokiniai dirba grupse. Atlieka informacini technologij mokytojos nurodytas uduotis, baigia rengti praneimus, konsultuojasi su dalyk mokytojais.

Mykytojos primena, kad kiekviena grup praneimo pristymui turi iki 5 min. Mokiniai pradeda pristatymus.

Skaitomas I praneimas (istorin situacija). Mokiniai patys renkasi pristatymo form. Kitos grups vertina, kilus neaikumams, uduoda klausimus.

II pamokos eiga:

Pristatymai ir vertinimas (apie 25 min.). Antroje pamokoje mokiniai tsia praneim pristatym, vertina draug darbus. Baigus pristatinti darbus, mokytojos komentuoja ir apibendrina mokini darbus.Savarankikas darbas (apie 15 min.). Mokiniai pasikeisdami atlieka praktines uduotis: skaito ir atpasta, kokiai literatros krypiai priklauso duoti tekstai; atlieka e-test internete. Refleksija, apibendrinimas, nam darb skyrimas (5 min.). Mokiniai bei mokytojos pasidalina mintimis apie pamok, parao atsiliepimus apie pamokos skm ir savo veikl mokyklos elektroniniame pate.

Prezentacija pateikimas, pristatymas; supaindinimas, parodymas

Tai tikinimo menas. Kad mons priimt informacij, jie pirmiausia turi patikti, kad ta informacija jiems reikalinga.

Kompozicijos piramid

Tikslas nurodo tai, k noriu pasiekti
Jei reikia pateikti informacij, tikslas informuotiJei reikia imokyti atlikti darb, tikslas - instruktuotiJei reikia rodyti, kad pasirinktas problemos sprendimo bdas yra teisingas, tikslas rodytiJei reikia paveikti mones, kad jie priimt vien ar kit sprendim, tikslas tikinti.

Pagrindin mintis
Pagrindin mintis susumuoja vis kalb vienu sakiniu.Pagrindin mintis yra tai, kas btinai turi ilikti klausytoj atmintyje po to, kai jie umir visas detales.

Auditorija
Tiesa guli ne kalbaniojo burnoje, o klausytojo ausyse (Ryt imintis)

Rengiant prezentacij, btina inoti auditorijosDydIsilavinimVertybes ir poreikiusAmi ir lytPadt visuomenje ir pareigasTikjim ir tautybPolitinius ir kultrinius interesusDalyko, apie kur kalbsite, imanym

Tonas
Mes klausoms ne kalbos, o mogaus, kuris kalba.

Tonas:Turi bti pritaikytas tam tikrai auditorijaiAtitikti tikslTikti pristatomam dalykuiAtitikti mano, kaip kalbtojo, visuomenin padt ir isilavinim

Prezentacij vaizdins priemons
PlakataiRaomoji lentaDalomoji mediagaObjektaiSkaidrs

Skaidrs
Prezentacijos paskirtis padaryti mintis matomas.Kur galima, teiginio iliustracijai vietoj odi rinkits vaizdines priemones.Vienoje skaidrje viena mintis.

Grafinio dizaino elementai

VaizdasSpalvosriftas Animacija

Vaizdas
Vaizdas turi papildyti odius. Todl jis turi bti:gerai matomaspabriantis tai, kas svarbu kalbojepaprastas, ikart suvokiamassubalansuotas ir malonus akiai.

Pagrindiniai principai, naudojant vaizdin mediag:vientisumas t.y. iliustruojama arba nuotraukomis, arba dailinink paveiksl kopijomis, arba kompiuterinias paveikslliaistaupumas vienoje skaidrje neturi bti daugiau kaip du vaizdiniai elementai.

Spalva
Reikia nusimanyti, kokia spalva yra efektyviausia.Fonas turi bti neutralus, sodri gamtos spalv: tamsiai mlynas, katoninis, tamsiai alias, vyninis;Tekstas kontrastingas fonui. Baltas ekranas vyti ir vargina akis. Akcentai tik vienas kitas. Tinka iltos spalvos sodri geltona ir raudona. I tolo ios spalvos blogiau matyti, todl reikt nepagailti apimties.Skaidrje gali bti keturios spalvos: viena fonui, kita pagrindiniam tekstui, treia pavadinimui, ketvirta (kartais) akcentui.

riftas
odis - svarbiausia skaidri dalis. Todl labai svarbu pasirinkti tinkam raidi rift, dyd, spalv ir viet skaidrje.Naudotini standartiniai iplsti riftai - Arial, Verdana, Tahoma ir pan.Vienoje prezentacijoje gali bti trys skirtingi riftai :du pagrindiniai (vienas pavadinimui, kitas pagrindiniam tekstui), treias pasvirs t pai rift variantas akcentui.rifto dydis: antrat: 44 +/-4pagrindinis tekstas: 32 +/- 4

Animacija
Skaidri konstrukcija turi bti kuo paprastesn Skraidanius elementus naudoti reikia labai taupiai Animaciniai triukai naudotini tik tada, kai reikia k nors akcentuoti Vaizdiausia prezentacijos dalis turi bti pranejas.

Esmins prezentacij klaidos

Neaiki mintisNeaiki nauda klausytojamsNeaiki sekaPer daug smulkmenPer ilga

Kas erzina auditorij
Informacija, perskaitoma paodiuiDaug tekstoPernelyg sudtingos schemosPer daug informacijosNebtini paveikslliaiNra vaizd, kai jie btiniSkaidrse pateikiami tik odiaiGreitai keiiamos skaidrsInformacija ekrane nesutampa su tuo, k sako pranejasKalbtojas ignoruoja vaizdin informacij

*

XX a. Pirmoji pus Vakar Europa
Europa susipasta su Ryt, Azijos, Afrikos, Amerikos indn menu.

Atsiskiriama nuo tradicij, vyksta drsus eksperimentavimas , moksliniai iekojimai.Atsiranda meno kryptys, vadinamos modernizmo srovmis
FovizmasKubizmasEkspresionizmasDadaizmasAbstrakcionizmasFuturizmasSiurrealizmas

XXa. pirmoji pus LietuvaLietuvi profesionaliosios dails raidoje matoma Vakar Europos dails taka, atsigrimas lietuvi liaudies meno principus.

Vytautas Kairiktis (18901961) Kubistin kompozicija. 1921, drob, aliejus, 52 x 43, LDM
Pablo Picasso (18811973) Smuikas ir gitara. 1913

Vladas Drma (19101995)Virja. 1928
Pablo Picasso (18811973)Studentas su laikraiu. 1913

Stasys Uinskas (19051974)mogus tarp pjkl. 19301932
Fernandas Lger (18811955)Geleinkelio sankirta. 1919

Adomas GaldikasSkudutininkas. 1934, medio raiinys
Karl Schmidt-Rottluff (1884 1976)Judo pabuiavimas. 1918. Medio rai.

FovizmasSlygiki vaizdai, kuriems bdingas gryn, ryki, kontrasting spalv koloritas, dekoratyvios plokios formos, ornamentinis pieinys, ekspresyvi ritmika.

Henri Matisse okis. 1909
Aist Jankeviitokis

KubizmasNaudojami keli irjimo takai, gilinamasis daikt struktr,trimat tr siekiama pavaizduoti dvimate forma, pltojama koliao technika.

Georges Braque (18821963)Stiklin, grafinas ir laikraiai. 1914. Koliaas
Mindaugas Ramanauskas Malkinis mogus. Koliaas

EkspresionizmasDeformuotos schematizuotos formos, lauytos linijos, dramatiki ryki spalv kontrastai, dinamikos diagonalios kompozicijos.

E.Muncho auksmas
Aurimas BartkusTiesiai deimtuk

Dadaizmas Stilistins raikos vairov, pagrsta atsitiktinumu, absurdu, anarchija, ironija, siekianti provokuoti ir okiruoti publik. Kuriami koliaai, fotomontaai, object-trouv ir ready-made, kompozicijos i miesto civilizacijos produkt, buities atliek, inom krini reprodukcij, spaudos ikarp etc.

Francis Picabia Meils paradas. 1917
Vaidas Balinasaidimas

Abstrakcionizmas Nevaizduojami reals daiktai, remiamasis grynja forma specifinmis plastins iraikos priemonmis: spalva, faktra, triu, tonu, linija ir pan.

Vasilijus Kandinskis (18661944)Juodos linijos. 1913
Vytautas Stasiukynas Juodos linijos

Futurizmas Gyvas kompozicijos ritmas, segmentais suskaidyti tikrovs pavidalai, simultanikai ufiksuota figr judesi seka

Giacomo Balla (18711958)uns ant pasaitlio dinamizmas. 1912
Egl LeonaviitGaudesys

Siurrealizmas Asociatyvs vaizdiniai, paradoksals sugretinimai. Ipltojo asambliao, dekalkomanijos, fotomontao, frotao, fumao, koliao technikas.

Max Ernst avingas kiparisas. 1939, drob, aliejus, dekalkomanija
ivil Tamulynait Moteris

Ivados:
Naujos meno formos manomos tik atsirandant naujoms technologijoms; Dmesys mamoiui , kuris tinkamai parinkta dails forma gali bti amintas, t.y. krinio dka tampa didingu, svarbiu kitiems ;Mokini ir modernist kriniuose galime kalbti apie pana emocin krv ;Meno kriniai betarpikai veikia ms intelekt.

*

Integruotos literatros pamokos galimyb skmingai ugdyti dalykines mokini kompetencijas Gitana Kutkien,

Lietuvi kalbos vyresnioji mokytoja,

Sandra ydaitien,

Lietuvi kalbos vyresnioji mokytoja,

Rozvita Brazaitien,

Informacini technologij mokytoja metodinink,Virginija Tamoinien,

Dails mokytoja metodinink,V Julijanavos katalikika vidurin mokykla

iandieniniame pasaulyje visiems btina gebti mokytis. is gebjimas labai svarbus mokiniams, kasdien susiduriantiems su naujos informacijos gausa. Mokytojui svarbu organizuoti ugdymo proces taip, kad mokiniui tekt kuo maesnis mokymosi krvis.Skmingo mokymosi esm gebjimas kryptingai taikyti informacij, inias bei gdius praktinje veikloje. Mokytojai vis dar daug dmesio skiria temos iaikinimui, nors programos jau orientuoja mokini mokym(si) inias taikyti praktikai, dalykini ir bendrj kompetencij ugdym. Dabartiniam mokiniui nepakanka tik siminti ir atkartoti kuo daugiau fakt ar taisykli, daug svarbiau isiugdyti gebjim kritikai mstyti, atsirinkti informacij, imokti dirbti komandoje, argumentuoti savo nuomon. Vienas i bd pamokoje pasiekti mintus tikslus yra integruotas ugdymas. Rengdamosi integruotai lietuvi kalbos, dails ir informacini technologij pamokai 11 klasje, ypating dmes skyrme tikslingos ir aktyvios mokini veiklos planavimui, ugdymo turinio diferencijavimui pagal mokini poreikius ir pomgius (mokiniai dirbo miriose vairi gebjim grupse, pagal asmeninius interesus rinkosi temas), informacini technologij taikymui. Integruoti tris mokomuosius dalykus paskatino tai, kad vidurinio ugdymo programoje ne visi mokiniai mokosi dails, muzikos ir informacini technologij. ioje pamokoje stengms sudaryti galimyb visiems praplsti, sisteminti ir taikyti mint dalyk inias (lietuvi kalbos mokymas(is) privalomas).Pristatomoji integruota pamoka anga pamok cikl Modernizmas. Jos tema Modernizmas Lietuvos ir Vakar Europos mene bei literatroje. Mokiniai, gav diferencijuotas uduotis (pasirinko patys), pamokai ruosi savarankikai. Dirbdami grupse, rinko, analizavo ir panaudodami informacines technologijas, konsultuodamiesi su integruojam dalyk mokytojomis, reng praneimus.Organizuotos dvi srautins pamokos 11 klasje, j dalyviai dviej klasi mokiniai. Pamokos vyko kabinete, kuriame rengta 12 kompiuterizuot darbo viet. Pamokos pradioje lietuvi kalbos mokytoja paskelb udavin, (mokiniai j vis pamok mat ekrane): Mokiniai, iklaus lietuvi kalbos, informacini technologij ir dails mokytoj aikinimo, dirbdami grupse, baigs rengti ir paisydami vieosios kalbos bei prezentacijai keliam reikalavim pristatys informatyvius praneimus modernizmo temomis bei atliks individualias praktines uduotis. Kadangi tai vadins naujos temos pamokos, mokiniai i anksto gavo diferencijuotas uduotis (pagal gebjimus ir pomgius pasirinko patys) ir pamokai ruosi savarankikai. Dirbdami miriose (vairi gebjim) grupse, pagal asmeninius interesus pasirink temas kaup, analizavo, sistemino ir taikydami informacines technologijas, konsultuodamiesi su integruojam dalyk mokytojomis reng praneimus (pateiktyse, taip pat dvd, vlc media formatu) apie XIX a. pabaigos XX a. pradios Lietuvos istorinius vykius, tautos, literatros, dails ir muzikos modernjim. Mokiniams buvo paaikintas temos ir pamokos organizavimo aktualumas: iuolaikiniame dinamikame pasaulyje kiekvienam mogui svarbu suvokti, kas lemia kultros ir monijos pasaulvokos kait;

inodami plat epochos ir meno krypties kontekst, mokiniai geriau supras raytoj modernist kryb;

siekiant gero rezultato ugdymo procese, svarbu gebti sieti vairi dalyk pamokose gaunamas inias; integracija su daile naudinga, nes ne visi 11-okai yra pasirink eksperimentini men pamokas;

darbas grupje kiekvienam pagal gebjimus suteikia galimyb prisidti prie bendro rezultato, ugdo bendravimo ir bendradarbiavimo kompetencij.

Prie tai buvusios pamokos metu mokiniams buvo paskelbtos uduotys, paaikinta, k reiks atlikti. grupes pagal bsim praneim temas (istorin situacija, meno krini apvalga, literatros srovs, stebtojai ir apibendrintojai) mokiniai pasiskirst patys rinkosi labiausiai patinkani. Paioje grupje taip pat gavo diferencijuotas uduotis, tik dabar jau buvo atsivelgta mokini gebjimus. Kadangi kiekvienas mokinys turjo galimyb pasirinkti uduot pagal savo galimybes, visi stengsi, entuziastingai reng praneimus. Motyvacij stiprino ir inojimas, kad grupi krybiniai darbai bus eksponuojami mokykloje, mokyklos internetinje svetainje, galbt Aleksoto bendruomens centre. Mokini susidomjim skatino dar ir ie veiksniai: buvo domu dirbti dviem klasms kartu; grups darbo rezultatas priklaus nuo kiekvieno grups nario, todl visi jautsi atsakingi. Pamokos pabaigoje kiekvienas mokinys galjo sivertinti savo darb, vertinti kitus grups narius. Turdami aikius vertinimo kriterijus, vertino kitas grupes, taip pat suinojo galutin savo darbo vertinim j paskelb mokytojos.Pamokoje buvo taikomi ie metodai: aikinimas, informacijos paieka, darbas grupse, individualus ir krybinis darbas, demonstravimas, darbas naudojant IT, praneim skaitymas. Mokiniai naudojosi literatros vadovliais 11 klasei (iplstiniam kursui), internetu, vaizdine mediaga (dailinink darbais, mokini darbais), kompiuteriu, Word, Photoshop, PowerPoint programomis, vaizdo ir garso grotuvais.

Pirmos pamokos pradioje (apie 10 min.) mokytojos paskelb pamokos tem, udavin, pristat grupes bei j pasirinktas temas, paaikino vertinim bei kiekvienos pamokos eig. Informacini technologij mokytoja supaindino su nauja mediaga, dails ir lietuvi kalbos mokytojos paaikino, k mokiniai turs atlikti dirbdami klasje. Likus pamokos laik (15 20 min.) mokiniai dirbo grupse: atliko informacini technologij mokytojos nurodytas uduotis (tvark pateikties formatus, darbus pagyvino animacijos efektais), baig rengti praneimus, konsultavosi su dalyk mokytojais.

Baig darb grupse, mokiniai pristat praneimus. Po kiekvienos grups pristatymo, kitos grups vertino, kilus neaikumams, uduodavo klausim. Kiekvienai grupei klausim turjo ir apibendrintoj grup, kuri ia pat klasje, kitiems demonstruojant darbus, reng pamokos apibendrinim. Mokiniams baigus pristatymus, plaiau mokini veikl komentavo ir apibendrino mokytojos.Antrj pamok aptarus tai, kas pamokoje pasisek, ko buvo imokta, apie 15 min. buvo skirta savarankikam darbui. Mokiniai pasikeisdami atliko praktines uduotis: gabesnieji (auktesnysis pasiekim lygis) skait ir atpaino, kokiai literatros krypiai priklauso duoti groiniai tekstai; silpnesnieji (vidutinis pasiekim lygis) atliko test internete (www.etest.lt).

Kol informacini technologij mokytoja skaiiavo mokini rezultatus ir pild vertinimo lentel, lietuvi kalbos bei dails mokytojos mokiniams skyr nam darbus parayti atsiliepim apie pamokos skm ir savo veikl mokyklos elektroniniame pate. Mokiniai informuoti, kad nuo j refleksijos priklausys ir nam darb uduotys, mokytojos atsivelgs tai, kas dar liko neaiku ar tobulintina.Visos integruot pamok vedusios mokytojos buvome tikros, kad i pamoka pasisek:

skminga krybini darb paroda mokyklos informaciniame centre, mokyklos svetainje sustiprino mokini mokymosi motyvacij;

analizuojant, sisteminant ir pristatant informacij, patobuljo dalykins kompetencijos, darbo kompiuteriu gdiai; sukurtos patrauklios, informatyvios metodins priemons dails ir literatros mokymuisi.Priedas Nr. 1 Pamokos prezentacija

Priedas Nr. 2 Modernist ir mokini sukurti darbai

Pagrindimas ir planavimasModernizmas Lietuvos ir Vakar Europos mene bei literatroje

Technologinis kontekstas

Technologijomis mokiniai naudojosi lietuvi kalbos, integruot men ir informacini technologij pamokose ir namuose. Konsultacijoms ir komunikavimui su mokiniais buvo naudojamas el.patas, skype. ini tvirtinimui pamokoje mokiai atliko mokytoj kurt test virtualioje aplinkoje eTest. Projekto metu buvo naudojamasi kompiuteriu, DVD leistuvu, multimedija, kompiuterinmis programomis (PowerPoint 2007, Microsoft Office Word 2007, ymtj keitini (track changes) programa), mokini testavimo sistema eTest.lt, informacija i i vikipedija.lt, Google.vaizdai.lt ir pan. Beveik visi mokiniai namuose turi kompiuter, internet, tad konsultacijos vyko ir elektroniniu patu, ir interneto tinklu Skype.

Projekto tikslai ir udaviniai Mokiniai susipains su modernistine XIX a. pab. XX a. pr. lietuvi literatra; supras kultrinio konteksto svarb literatros krinio (krypties) suvokimui; gebs kritikai mstyti savarankikai parenkant, sisteminant ir vertinant mediag; patobulins vieosios kalbos krimo gebjimus; parengs virtual ir stendin praneim; lygins dailinink modernist darb reprodukcijas su mokini krybiniais darbais ir atpains konkreios modernistins srovs atgarsius ir naujas veiksmo form tendencijas mokini krybiniuose darbuose.

Projekto valdymas

Mokiniai, patys pasirink diferencijuotas uduotis, pamokai ruosi savarankikai. Dirbdami grupse, rinko, analizavo ir panaudodami informacines technologijas, konsultuodamiesi su integruojam dalyk mokytojomis, reng praneimus. Projektas apibendrintas integruotose pamokose.

Projektas ugdymo proceso kontekste

Projekte dirbdami mokiniai tobulino iuolaikiniame ugdymo procese apibrtas esmines kompetencijas (dalykin, komunikavimo, painimo, asmenin, socialin, krybikumo ir iniciatyvumo). Aktyvus, iniciatyvus darbas projekte ugd mokini pasitikjim savimi ir kitais, kl savivert ir adino nor siekti ini ne tik lietuvi kalbos, dails, informacini technologij pamokose, bet ir istorijos, muzikos, teatro bei kit mokomj dalyk pamokose.

Projekto planavimas ir pagrindimas

Projekto idja kilo 11 klasje lietuvi literatros pamokose kalbant apie meno kryptis. Integruoti tris mokomuosius dalykus paskatino tai, kad vidurinio ugdymo programoje ne visi mokiniai mokosi dails, muzikos ir informacini technologij. ioje pamokoje stengtasi sudaryti galimyb visiems praplsti, sisteminti ir taikyti mint dalyk inias. Pasirinktas pavadinimas nusako projekto baigiamosios pamokos tem. Pamoka bus skminga, jei mokiniams parinktos uduotys atitiks j gebjimus.

Trumpa informacija apie mokytojus

Sandra ydaitien lietuvi kalbos vyresnioji mokytoja, turinti 10 met pedagoginio darbo patirt. Dirba 5-12 klasse.

Gitana Kutkien lietuvi kalbos mokytoja metodinink, turinti 20 met pedagoginio darbo patirt. Dirba 5 12 klasse.

Virginija Tamoinien dails mokytoja metodinink, turinti 16 pedagoginio darbo patirt. Dirba 5 12 klasse.

Rozvita Brazaitien - informacini technologij mokytoja ekspert, turinti 20 pedagoginio darbo patirt. Dirba 5-12 klasse.

Ugdomi mokini gebjimai

1.3. Analizuoti groinio krinio turin, raik, kontekst bei j ssajas; krin vertinti, lyginti su kitais kriniais, aptariant panaumus ir skirtumus; aptarti, kaip krinio raikos priemonmis sukuriama jo prasm; atskleisti krinio originalum ir stiliaus individualum lyginant su kitais to paties anro arba to paties laikotarpio kriniais.

1.4. Analizuoti, kaip kriniuose atsispindi kultrinis, istorinis kontekstas ir kaip kriniai veik visuomens kultros raid; paaikinti, kuo jie reikmingi Lietuvos kultrai.

2.2. Pasakyti argumentuot informacin ar tikinimo kalb visuomens gyvenimo, kalbos, literatros (kultros) tema, siekiant sudominti auditorij; interpretuoti rodymus, nuomones, vaizdin mediag, klausimus.3.1. Planuoti savo veiklos rezultat pristatym, kurti pateikt, j demonstruoti, komentuoti odiu.

Projekto eiga

1. Pasirengimas projektui.

Projekto pradioje mokiniams buvo paaikintas temos ir pamokos organizavimo aktualumas:

iuolaikiniame dinamikame pasaulyje kiekvienam mogui svarbu suvokti, kas lemia kultros ir monijos pasaulvokos kait;

inodami plat epochos ir meno krypties kontekst, mokiniai geriau supras raytoj modernist kryb;

siekiant gero rezultato ugdymo procese, svarbu gebti sieti vairi dalyk pamokose gaunamas inias; integracija su daile naudinga, nes ne visi 11-kai yra pasirink eksperimentini men pamokas;

darbas grupje kiekvienam pagal gebjimus suteikia galimyb prisidti prie bendro rezultato, ugdo bendravimo ir bendradarbiavimo kompetencij.

Mokiniams buvo paskelbtos uduotys, paaikinta, k reiks atlikti. grupes pagal bsim praneim temas (istorin situacija, meno krini apvalga, literatros srovs, stebtojai ir apibendrintojai) mokiniai pasiskirst patys rinkosi labiausiai patinkani. Paioje grupje taip pat gavo diferencijuotas uduotis, tik dabar jau buvo atsivelgta mokini gebjimus.

Literatra bei priemons Irena Kaniauskait, Nijol ervenikait, Saulius ukas. Literatros vadovlis. Mokinio knyga iplstiniam kursui I d. Baltos lankos, 2006. Vytautas Kubilius. XX amiaus literatra. V., 1996. Literatros srovi lentels. Kompiuteris, internetas. Programos: Ms Offic PowerPoit , Ms Office Excel, Ms Office Word, Adobe Photoshop CS2, Corell, Picasa 2, Move Maker.

Mokymo metodai

Kadangi projekte buvo integruoti keli mokomieji dalykai, tai buvo pasirinkti inovatyvs mokymosi metodai, kurie padjo mokiniams aktyviai dalyvauti krybiniame procese. Mokytojos neiveng aikinimo, taiau mokiniai turjo galimyb patys iekoti informacijos, dirbti grupse ir individualiai. Apibendrinamosiose pamokose vyko krybinis darbas naudojant IT, praneim skaitymas demonstruojant sukurtas pateiktis.

Projekto eiga (tsinys)

2. Veikla projekto metu.

LaikasMokytojo veiklaMokini veiklaDarbo formos, uduotys mokiniamsI pamoka

10 min.Pirmosios pamokos pradioje mokytoja skelbia pamokos tem, udavin; pristato grupes bei j pasirinktas temas, paaikina vertinim bei pamok eig.Mokiniai pildo uraus, pasiymi jiems aktualius dalykus.Klausosi, susipasta su pamok eiga.apie 30-35 min.Mokytojos konsultuoja.Likus pamokos laik mokiniai dirba grupse. Aptaria savo ir grups nari surinkt mediag, j sistemina, internete ieko trkstamos. Baigia rengti bendr temos pristatym, konsultuojasi su dalyk mokytojais.Darbas grupse, tobulina praneimus, tariasi dl pristatym.II pamoka

apie 25 min.Mokytojos kvieia grupes pristatyti praneimus, tumpai komentuoja mokini darbus, rao savo vertinimus.Mokiniai isirenka grups lyderius, kurie stengiasi sklandiai pristatyti savo grups darb.

Klass draugai vertina pristatymus, komentuoja, kas jiems buvo aiku, k dar vertt tobulinti.

Mokiniai sivertina savo savo darb grupje.Pristato praneimus, vertina draug darbus, komentuoja.apie 15 min.Lietuvi kalbos mokytojos skelbia savarankikas uduotis, informacini technologij ir dails mokytojos skaiiuoja rezultatus.Mokiniai pasikeisdami atlieka praktines uduotis: skaito ir atpasta, kokiai literatros krypiai priklauso duoti tekstai; atlieka e-test internete.Individualus darbas.5 min.Mokytojos apibendrina pamok, skiria nam darb uduot.Refleksija. Mokiniai pasidalina mintimis apie pamok, savo veikl.Pokalbis.2. Veikla po projekto.

Apibendrinant pamok mokiniai ir mokytojos pasidalino savo mintimis apie iankstinius nuogstavimus, pasidiaug darbo metu patirtomis skmmis, pasiektais rezultatais. Mokiniai teig, kad gyta patirtis renkant mediag ir vieai pristatant praneim, gebjimas sisteminti skirting mokomj dalyk pamokose sukauptas inias palengvins mokymsi, mokjimas prisiimti atsakomyb dirbant bendradarbiaujaniose grupse kels pasitikjim. Po projekto sukurta krybini darb paroda mokyklos informaciniame centre, mokyklos svetainje sustiprino mokini mokymosi motyvacij; analizuojant, sisteminant ir pristatant informacij, patobuljo dalykins kompetencijos, darbo kompiuteriu gdiai; sukurtos patrauklios, informatyvios metodins priemons dails ir literatros mokymuisi.

Projekto vertinimas

Mokiniai buvo vertinami kaupiamuoju paymiu, kur sudar vertinimas u pasirengiamj darb, skaidri infromatyvum, krybikum, odyn, stili, IT reikalavim atitikim, test. Mokiniai kiekvieno projekto etapo metu inojo, kiek bal sukaupta j sskaitoje. Tai atlikti padjo Microsoft Excel programa parengta vertinimo lentel. Mokiniams tokia vertinimo sistema priimtina, aiki ir konkreti.