„Merkio kraðtas” platinamas Varënos rajone, Druskininkuose, Alytuje ir Lazdijuose Kaina 0,55 EUR

NEPRIKLAUSOMAS VARËNOS RAJONO LAIKRAÐTIS Nr. 39 (8753), 2019 m. geguþës 24 d., penktadienis. Tiraþas 2270 egz.

� LAIDOJIMO PASLAUGOS� KREMAVIMO PASLAUGOS

� PALAIKØ PERVEÞIMAS� KARSTAI � KRYÞIAI � DRABUÞIAI

� GËLËS � VAINIKAI � ÞVAKËS

UAB VARËNOS RITUALINËS PASLAUGOS

Mob. +370 636 63353 (Visà parà)El. p. varenos.laidojimo.namai@gmail.com

Savanoriø g. 36, Varëna

EkoratasKVIEÈIA REGISTRUOTIS DARBUIpagalbinius darbininkus ir grybø, uogø rûðiuotojas.

Draugiðkas kolektyvas, maloni darbo aplinka.Kreiptis telefonu: 8 699 60444; 8 310 51144

Adresu: Pramonës g. 4, Varëna

RINKIMAIÐá sekmadiená rinksime Lietuvos Respublikos Preziden-

tà (ið dviejø kandidatø) ir 11-ka Europos Parlamento nariø– kandidatus á pastaràsias pareigas siûlo net 10 ðalies po-litiniø partijø ir 6 visuomeniniai rinkimø komitetai. Balsavi-mas sekmadiená vyks rinkimø apylinkëse nuo 7 iki 20 va-landos.

PRENUMERATAPaskubëk uþsisakyti „Merkio krað-

tà“ birþeliui! Beliko dvi dienos! „Mer-kio kraðtas“ mënesiui kainuoja 4,59

euro.ÐOKIAI

Geguþës 31 d. (kità penktadiená) 10.30 val. Vasario 16-osios gatvëje ðurmuliuos akcija „VISA MOKYKLA ÐOKA“.2016 m. Lietuvos nacionalinis kultûros centras inicijavo tra-dicinius ðokius puoselëjanèiø Lietuvos mokyklø konkursà„Visa mokykla ðoka“; ðiais metais konkurse dalyvauja re-kordinis Varënos r. dalyviø skaièius – net 11 ugdymo ástai-gø: Varënos „Þilvièio“ ir „Pasakos“ lopðeliai-darþeliai, Se-nosios Varënos „Nykðtuko“ lopðelis-darþelis, Matuizø, Pa-noèiø bei Þilinø pagrindinës mokyklos, Varënos „Ryto“ pro-gimnazija, Varënos „Àþuolo“, Merkinës Vinco Krëvës ir Val-kininkø gimnazijos, Varënos J. Èiurlionytës menø mokyk-la. Visi konkurso dalyviai susirinks á Varënà ir suðoks 10bendrø ðokiø, kuriems gros jungtinë Varënos r. muzikantøkapela: Violeta Naruðevièiûtë (smuikas), Petras Akstinas (ar-monika), Darius Bachovas (akordeonas). Kvieèiame visusásijungti á bendrà ðokio sûkurá!

SUSIRINKIMASGeguþës 31 d. (kità penktadiená) 14 val. Varënos socia-

liniø paslaugø centro salëje (M. K. Èiurlionio g. 61A) vyksdiabeto klubo „Riba“ susirinkimas.

DËMESYSGeguþës 17–19 d. Kaune ðurmuliavo svarbiausia mies-

to metø ðventë „Hanza dienos 2019“, kurioje dalyvavo irVarënos r. savivaldybës atstovai, susijungæ su Alytaus irLazdijø savivaldybiø atstovais bei kartu pristatæ Dzûkijoskraðtà. Varëniðkiai dþiaugiasi sulaukæ didelio lankytojø dë-mesio bei begalës ávairiausiø klausimø, pvz., kada pradësgrybai dygti, taip pat lankytojai þemëlapyje praðë parodytigrybingiausias vietas. Vienas uþsienietis paþymëjo, kad Gry-bø ðventë yra visø geriausias renginys Lietuvoje, kuriamejam teko ne kartà bûti; pagyrø sulaukë ir savo edukacinë-mis programomis besipleèiantis Darguþiø amatø centras.

IÐMOKOSGyventojai, ásirengæ atsinaujinanèius energijos iðteklius

naudojanèius árenginius – saulës ar vëjo elektrines, ðilumossiurblius ar V klasës biokuro katilus, taip pat norintieji pa-keisti senà biokuro katilà ar statyti iki 10 kW galios saulëselektrines, kvieèiami iki birþelio 10 d. Aplinkos ministerijosAplinkos projektø valdymo agentûrai (APVA) teikti regist-racijos formas kompensacinëms iðmokoms gauti.

Savivaldybës samdytiniaiiðniekino kapines ir ðventoriø

Apie ðá pirmadienáPerlojos senosiose ka-pinëse baþnyèios ðven-toriuje iðpjautus me-dþius pirmasis redak-cijai praneðë perlojið-kis Rimas Ciûnys, at-siuntæs ir nuotraukøsu kapiniø vaizdais(þr. nuotr.) bei trumpàkomentarà: „Barba-rai pjovë 05.20, betkur þiûri Varënos se-niûnijos klerkai? Ka-pinës jiems priklau-so“...

Ðtai kaip atrodë Perlojos kapinës po medkirèiø „invazijos“ geguþës 20 dienà Tæsinys 9 psl.

Þemdirbiai tariasi, kaip „áamþinti“ sausrà?..Geguþës 17 d. ávyko

visuotinis Varënos ra-jono þemdirbiø asocia-cijos susirinkimas, ku-riame buvo aptarta su-sidariusi sudëtinga si-tuacija þemës ûkyje dëlpavasarinës tebesitæ-senèios sausros ir re-kordiniø ðalnø akty-viuoju augalø vegetaci-jos laikotarpiu

Susirinkimo metuTæsinys 4 psl.

Varënoje bus pristatomasnacionalinis M. K. Èiurlionio keliasGeguþës 24 d. Senojoje Varënoje ir Varënoje vyks daug reikðmingø renginiø iðkiliausio kraðtieèio atmini-

mui áamþinti – ðiais renginiais prasidës nacionalinio M.K. Èiurlionio kelio pristatymas... Tæsinys 6 psl.

Áteikta antroji AdolfoRamanausko-Vanago premija

Varënoje Partizanø pagerbimo, kariuomenës ir visuomenës vienybës diena pa-minëta simboliðkai ir labai prasmingai...

JuodojiJuodojiJuodojiJuodojiJuodojikronikakronikakronikakronikakronikaPerlojiðká sumuðæs vyras

pabëgo; marcinkoniðká su-muðæ vyrai já dar ir apvo-gë; Purpliø miðke rastaspasikoræs 24 metø jaunuo-lis; sumuðta nepilnametë...

Tæsinys 4 psl.

Tæsinys 8 psl.

„Ropës“ moteris pribloðkë ðiukðliø gausaÐá mënesá Varënos miesto sveikatingumo klubo „Ropë“ 20 nariø dalyva-

vo ðvarinimo akcijoje „Paeþerës tvarkymas nuo pagrindinio Vilniaus ke-lio iki Dainø slënio”

Ðiukðliø buvo tiek daug,kad pritrûko ir ðiukðliø mai-ðø. Rûðiuoti ðiukðliø nebu-vo ámanoma, nes þmonës,poilsiavæ gamtoje, iðvertë jø

begalinæ ávairovæ. Labaidaug popieriniø pakuoèiønuo traðkuèiø, picø, kitokiøatliekø tiesiog ákiðta á krû-mus, ið kur jas sunku pa-

siekti. Aplink sporto aikðte-les – irgi ðiukðlynas, ko tikten nëra – ir pakuoèiø, ir bu-teliø, ir saulëgràþø lukðtø...

Tæsinys 5 psl.

62019 m. geguþës 24 d. Nr. 39

Ðá puslapá remia Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas

GYVIEJI ARCHYVAI

Varënoje bus pristatomas nacionalinis M. K. Èiurlionio keliasSvarbiausias akcentas –

14 val. neseniai rastos M. K.Èiurlionio gimimo vietos pa-þymëjimas atminimo þenkluSenosios Varënos Ðv. arkan-gelo Mykolo baþnyèios ðven-toriuje bei M. K. Èiurlioniogimimo Metrikos pristaty-mas Senosios Varënos Ðv. ar-kangelo Mykolo baþnyèioje.Metrika – baþnytinë knygasu áraðu apie M. K. Èiurlio-nio gimimà bus eksponuoja-ma baþnyèioje nuo 14 val. iki20 val.

Renginiai genijui atmintiprasidës kino filmo „LaiðkaiSofijai“ pristatymu visuome-nei Varënos kultûros centrokino ir parodø salëje. Po to,kai Senojoje Varënoje busatidengtas atminimo þenklas,

varëniðkiai ir miesto sveèiaibus pakviesti á ekskursijà pës-èiomis po Varënà marðrutu:Varënos geleþinkelio stotis–atminimo stogastulpis „Èiur-lionis“ skvere prie geleþinke-lio stoties–Varënos legendøparkas. Po ekskursijos Varë-nos kultûros centro kino irparodø salëje bus atidarytatekstilës darbø paroda M. K.Èiurlionio kûrybos motyvais.Vakare Senosios Varënos Ðv.arkangelo Mykolo baþnyèio-je Senosios Varënos parapi-jos klebonas Pranciðkus Èi-vilis aukos ðv. Miðias M.K.Èiurlionio garbei. Èia Vals-tybinis Vilniaus kvartetas do-vanos koncertà „Laiko le-genda. Trio LT“. Po to Èiur-lionio gimtinëje bus lanko-mos jo atminties vietos. Fi-

nalinis ðiø renginiø akordas–skulptûrø grupës „M. K.Èiurlionio kelias“ pradþiosSenojoje Varënoje pristaty-mas.

Varënos rajono savivaldy-bës meras Algis Kaðëta paþy-mi, kad „ðis renginys yra vie-na ið svarbiausiø mûsø suma-nytos idëjos dar labiau susie-ti Èiurlioná su gimtine daliø.Mums yra labai svarbu, kadpagaliau pavyko nustatyti þy-miausio mûsø kraðtieèio ir vi-sø laikø Lietuvos menininkoMikalojaus KonstantinoÈiurlionio gimimo vietà, ku-rioje bus pastatytas atminimoþenklas. Mes taip pat stengia-mës, kad genijaus gimtinësmotyvas bûtø dar labiau iðplë-totas, ir á Senàjà Varënà at-vyktø jo kûrybos mylëtojai ið

viso pasaulio. Ne tik didþiuo-jamës, kad M. K. Èiurlionisgimë Senojoje Varënoje. Jau-èiame pareigà jo atminimàáamþinti kuo prasmingiau irsieksime, kad Varëna taptøM. K. Èiurlionio miestu“, –sako meras.

Ið tiesø, M. K. Èiurlioniogimimo vietos nustatymas yraypaè svarbus faktas. Jà pavy-ko nustatyti pagal devyniolik-tojo amþiaus antros pusës iðSankt Peterburgo parsiveþtàþemëlapá, kuriame aiðkiaimatomi pirmosios baþnyèiosir penkiø ðalia esanèiø pasta-tø kontûrai. Manoma, kad ða-lia baþnyèios galëjo stovëti irvargonininko, t. y. M. K. Èiur-lionio tëvo, namas.

Organizuodama ðiuos ren-ginius, Varënos rajono savi-

valdybë bendradarbiavo suM. K. Èiurlionio proanûkiu,pianistu, Èiurlionio namø va-dovu, profesoriumi Roku Zu-bovu.

Nors Varënos kraðte geni-jaus atminimas puoselëjamaslabai simboliðkai ir prasmin-gai – èia yra nemaþai su M.K. Èiurlioniu susijusiø akcen-tø, vyksta kultûros renginiai,kuriuose skamba ðio kompo-zitoriaus muzika – taèiau va-rëniðkiai siekia jo atminimàáamþinti dar prasmingiau.

Vienas ið lankomiausiø ob-jektø – Senosios Varënos Ðv.arkangelo Mykolo baþnyèia,kurioje yra ne tik daug suÈiurlionio kûryba susijusiøelementø. Joje kasmet nuo1998 metø, minint M. K.Èiurlionio gimimo dienà, átei-

kiamos Savivaldybës kultûrospremijos ir ,,Sidabrinës bitës”þenklu apdovanojami labiau-siai rajono kultûrai nusipelnæþmonës, vyksta tarptautiniomenø festivalio „Druskininkøvasara su M. K. Èiurlioniu“ir kiti koncertai.

1975 metais, minint M. K.Èiurlionio 100-àsias gimimometines, nuo Senosios Varë-nos iki Druskininkø árengtasskulptûrø ansamblis „M. K.Èiurlionio kelias“.

Rûta AVERKIENËVarënos rajono

savivaldybës administracijosBendrojo skyriaus

vyr. specialistë

P. S. Geguþës 24 d. rengi-niø Varënoje programa – 7psl.

Pradþia 1 psl.

Buvæ politiniai kaliniai,tremtiniai ir laisvës kovø daly-viai pirmieji ásijungë á patrio-tiná judëjimà. Ásikûrë tremti-niø klubas, pradëtas leisti laik-raðtis. Realizuoti anksèiau su-brandinti planai. Ið amþino áða-lo þemës Sibiro ir Ðiaurës re-gionø ekspedicijos ir pavieniaiasmenys á tëvynæ veþë artimø-jø palaikus. Tæsëjo tai, kà bu-vo þadëjæ mirðtantiems.

Mûsø ðeima parveþë moti-nos ir tëvo palaikus. Pribren-do laikas perlaidoti ir dviejøbroliø bei jø bendraþygiø –partizanø palaikus. Paieðkas,kur jie pakasti, pradëjome1989 m. Apklausëme daugybæliudytojø. Kai kurie, neatsikra-tæ praeities baimës, nedrásopasakoti, bet dauguma kalbë-jo tai, kà jie kartu su partiza-nais patyrë. Gudþiø ûkininkasBronius Krisiulevièius pasako-jo, kaip 1947 m. jo vienkiemy-je Jono Jakubavièiaus – Rugiobûrio partizanai iðkasë bunke-rá ir kaip tragiðkai jame þuvo.

Èekistø raporte, aptiktameKGB archyve, raðoma: „1949m. kovo 14 d. NKVD agentas„Patriotas“ praneðë, kad Gei-dukoniø kaime Petro Jaruðe-vièiaus vienkiemyje lankosipartizanai“.

Tà paèià dienà DaugøNKVD pasiuntë leitenantoBieliausko vadovaujamà stri-bø ir èekistø grupæ. Netikëtaiuþpulti partizanai didvyriðkaigynësi. Mûðio metu buvo nu-kautas Vanago grupës partiza-nas Juozas Kaðëta – Tumas.Suþeistà á rankà paëmë gyvàseptyniolikmetá partizanà Pet-rà Leikauskà – Savanorá, ku-ris, neiðtvëræs kankinimø, kitàdienà parodë B. Krisiulevi-èiaus vienkiemyje partizanøslëptuvæ. Slëptuvëje buvo jo

tëvas P. Leikauskas – Kalavi-jas, vadas A. Gecevièius – Klo-në, mano brolis Leonas Kaziu-lionis – Karþygys, A. Daugir-das – Gailius, J. Daugirdas –Kovas ir P. Jaruðevièius – Dai-nius. Partizanai, apsuptiNKVD kariuomenës, nepasi-davë, pakartojo Pilënø þygdar-bá. Iðgirdæ pistoletø ðûvius, èe-kistai ásakë ðeimininkui atida-ryti bunkerio angà ir leistis áslëptuvæ. Operacijos vadeivaBieliauskas rankose laikë gra-natø ryðulá, kurá ruoðësi ámes-ti Krisiulevièiui nusileidus ábunkerá. Tam paprieðtaravoèekistø virðininkas vyr. leite-nantas P. Burinskas, motyvuo-damas, kad pilietis reikalingastardymams.

Sprogus granatoms, bunke-rio dalis iðlëkë á orà, partiza-nai þuvo, taèiau jø kûnai ne-nukentëjo. Nuo landos ikibunkerio buvo keliø metrø tu-nelis.

Partizanø kûnus ir vienkie-mio ðeimininkà enkavëdistaisunkveþimiu atveþë á Daugøstribø bûstinæ. B. Krisiulevièiuiásakë nuplauti partizanø vei-dus, po to suguldë eilëje irdaug kartø fotografavo su ða-lia gulinèiais ginklais, asmeni-niais daiktais. Fotografavo irpatá Krisiulevièiø. Nuotraukosrastos KGB archyve.

1989 m. B. Krisiulevièius pa-rodë, kur buvo pakasti parti-zanai, nes jam per bûstinëslangà paþástamas stribas paro-dë kasamà duobæ.

Nurodytoje vietoje radomeseptyniø partizanø palaikus.Su pastaraisiais 6 buvo uþkas-tas ir J. Kaðëta – Tumas. Duo-bë buvo siaura, kûnai sumestivienas ant kito.

Tik po 40 metø partizanøpalaikai ið purvino stribynës

kiemo atgulë á broliðkà kapàDaugø kapinëse. Taèiau jøkraujà sugërë neaukðto Dzû-kijos kalnelio ðventa þemelë B.Krisiulevièiaus sodyboje. Ðio-je vietoje 1949 m. kovo 16 d.Rugio bûrio partizanai nepa-sidavë prieðui, nesulauþë prie-saikos, savo noru sudegë Të-vynës meilës ugnyje. Jie nuga-lëjo mirtá.

Todël mes, pasitaræ su þuvu-siøjø artimaisiais, nutarëmepartizanø þûties vietoje pasta-tyti paminklà. Á pagalbà, kaipir visais kitais atvejais, mumsatëjo AB „Trobesiai“ direkto-rius Vytautas Kuklys, Pagalmûsø projektà ið betono buvoiðlieti ðeði vienodo dydþio kry-þiai, kuriuose ámontuotos gra-nito plokðtës su partizanø var-dais. Septinto, daug aukðtes-nio, ornamentais papuoðtokryþiaus papëdëje granitoplokðtëje áraðëme: „Ðioje vie-toje, Broniaus Krisiulevièiaussodyboje, 1949 m. kovo 16 d.garbingai þuvo uþ Lietuvoslaisvæ ir nepriklausomybæ ðeðipartizanai“.

Paminklà pastatëme 1999 m.pavasará po 50-ies metø popartizanø þûties. Kryþiuose ára-ðyti jø garbingi vardai: PetrasLeikauskas – Kalavijas, 1910 -1949, vadas Adolfas Gecevi-èius – Klonë, 1924 - 1949, Le-onas Kaziulionis – Karþygys,1924 - 1949, Adomas Daugir-das – Gailius, 1922 -1949, Jo-nas Daugirdas – Kovas, 1919– 1949, ir Placidas Jaruðevièius– Dainius, 1927 – 1949. Pamin-klo statyboje dalyvavo broliaiBronius ir Stasys Gecevièiai,Vytautas Kaziulionis, JonasPaleckas, Jonas Berþanskas,Vladas Milius, Bronius Savic-kas ir Vytautas Meleðius, kurisatliko sienelës apdailos darbus.

1999 m. birþelio 17 d. ávykopaminklo atidengimo ðventë,á kurià atvyko áþymûs þmonësið Vilniaus, Kauno, Panevëþioir aplinkiniø rajonø. Iðkilmësprasidëjo ðv. Miðiomis Seno-sios Varënos baþnyèioje. Pa-minklà atidengë Dainavosapygardos partizanai, paðven-tino Senosios Varënos parapi-jos klebonas Pranciðkus Èivi-lis. Þuvusius partizanus garbëssaliuto ðûviais pagerbë Varë-nos bataliono kraðto apsaugos

savanoriai. Istorikas Seimo na-rys Algis Kaðëta susirinku-siems papasakojo apie Rugiobûrio partizanø kovinæ veiklà.Pietø Lietuvos partizanø vadasdimisijos pulkininkas leitenan-tas Juozas Petraðka, aktyvuspasiprieðinimo kovø dalyvis,priminë, kaip sunkiai buvo ko-vojama dël laisvës, kurià bûti-na tausoti ir esant reikalui ap-ginti.

Iðkilmiø pabaigoje partiza-nø þygiø dainas atliko Varënos

politiniø kaliniø ir tremtiniøansamblis. Iki vëlumos netilodainos ir ðventës dalyviø ðne-kos, nes tokiuose renginiuosedalyvauja partizanø globëjai –ryðininkai, laisvës kovø daly-viai, ëjæ tremties ir gulagø siau-bo keliais.

Vytauto KAZIULIONIOprisiminimus uþraðë

Varënos „Àþuolo“gimnazijos moksleivë

Agita BERÞANSKAITË

Jie atliko pilënø þygdarbá...70 metø skausmingas jubiliejus...

Nuo 1988 m. vis labiau ryðkëjo bolðevikø imperijos pabaiga

Jono Jakubavièiaus – Rugio bûrio partizanai suguldyti Daugø stribø bûstinës kieme

Kryþiai Gudþiø kaime, Broniaus Krisiulevièiaus sodyboje, 1949 03 16 þuvusiems ðeðiems partizanams.1999 m.

2019 m. geguþës 24 d. Nr. 397

Ðá puslapá remia Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas

GYVIEJI ARCHYVAI

Slënyje prieðais poeto nameláDrevæ renginio dalyvius pasiti-ko puèiamøjø ansamblio „Va-ris Varënoje“ (vadovas Alber-tas Tiðkus) atliekamos melodi-jos, aká traukë spalvinga paro-da, atspindinti A. Matuèio gy-venimà Pauosupëje, Drevësunikalumà, kûrybos kelià ir de-vyniolikos „Poezijos pavasarë-liø“ istorijà.

Ðventæ vedë, eiliuotas A. Ma-tuèio másles skaitë ir gerà nuo-taikà dovanojo „Keistuoliø te-atro“ aktorius Dalius Skamara-kas. Á susirinkusiuosius jis krei-pësi savo kûrybos daina „Bëkitvidgiriu tarp uosiø – televizoriøjums duosiu“ (þodþiai A. Ma-

20-asis „Poezijos pavasarëlis“Pauosupëje

Pauosupës kaime, prie vaikø poeto Anzelmo Matuèio Drevës, ávyko jubiliejinë20-oji moksleiviø poetinës kûrybos ðventë „Poezijos pavasarëlis“, kurià nuo 2009m. organizuoja Varënos vieðoji biblioteka

tuèio), pristatë visus „Poezijospavasarëliø“ laureatus. Tylosminute pagerbti ðventës bièiu-liai, kuriø jau nebëra tarp mû-sø: poetai Martynas Vainilaitis,Alma Karosaitë, kompozitoriusJurgis Gaiþauskas, grafikas Al-gimantas Ðvaþas, aktorë IrenaLeonavièiûtë. Dalyvius savokûrybos eilëmis sveikino anks-tesniø metø ðventës laureataiZita Gaiþauskaitë, Zenë Sa-dauskaitë, Violeta Þidonytë,Stanislovas Abromavièius. Vai-kø literatûros kritikas, knygosapie A. Matutá „Po girià vaikð-èiojo poetas“ autorius JonasLinkevièius prisipaþino esàsDrevës þmogus, nes lankosi èia

nuo 1970-øjø, o nuo 1985-øjø,mirus A. Matuèiui, Lietuvos ra-ðytojø sàjungos ápareigotaspuoselëti poeto atminimà, tàdaràs iki ðiol. Pagarbiai atsilie-pë apie kitus poeto kûrybospuoselëtojus: Jurgá Gaiþauskà,sukûrusá per 100 dainø pagal A.Matuèio þodþius, Irenà Leona-vièiûtæ, skaièiusià A. Matuèiopoezijà daugiau nei dvideðim-tyje mokyklø, marijampolietáValdà Kubiliø, besirûpinantápoezijos leidyba, Birute Ðvagþ-diene, suorganizavusia penkio-lika „Poezijos pavasarëliø“ ir il-gus metus vedanèia ekskursijas„Anzelmo Matuèio takais“, Va-rënos rajono savivaldybæ ir Va-

rënos vieðàjà bibliotekà, puose-lëjanèias tradicijas, susijusias supoeto palikimo saugojimu. B.Ðvagþdienë, pasveikinusi visus

vaikus nuo trejø ikiðimto trejø metø A.Matuèio eilëraðèiu„Ne pilka daina“,priminë „Poezijospavasarëliø“ istorijà:pirmà kartà á Drevæsusirinko Rudnios,Panoèiø ir Kriviliømokyklø mokytojai1985 m., A. Matutistada sirgo, gulëjo li-goninëje. Sekanèiaismetais poeto jau ne-bebuvo, mokytojaijautë moralinæ pa-reigà vël susirinkti,prie jø prisijungë Jo-nas Linkevièius irIrena Leonavièiûtë.Per tuos 20 metø bu-vo visko – 1996 m. áðventæ vëlavo sveèiaiið Vilniaus, tik po tri-jø valandø suþinota,jog sugedo autobu-sas, o 18 valandà at-vykus sveèiams, lau-reate paskelbta Al-ma Karosaitë. Biru-të taip pat pristatëatvykusius poeto sû-nus Vytà ir ValiøMatulevièius, gimi-nes. Vytas visø gimi-naièiø vardu pasvei-kino A. Matuèiopoezijos mylëtojus.„Kur vaikai, ten gy-vybë, ten dþiaugs-mas, o prieð mëneságimë dar viena po-eto proanûkë“, –dþiaugësi sveèias.Prasitarë, kad yra ið-leidæs du savo eilë-raðèiø rinkinius, per-skaitë keletà posmø.

Meninæ progra-mà parengë Varënosrajono vaikai. Lite-ratûros ir muzikoskompozicijà „Pava-saris tëviðkëje“ A.Matuèio kûrybosmotyvais atliko Va-

rënos „Ryto“ progimnazijosantrokai, vadovaujami mokyto-jos Laimos Denutienës; lopðe-lio-darþelio „Þilvitis“ auklëti-niai (mokytojas Nerijus Baku-la) – dainas „Repeticija“,„Dþerðka lëkðtës“ (þodþiai A.Matuèio). Lietuviø liaudies dai-nas „Kieno ciej rakteliai“, „Kadað turëtau“ atliko Saulë Miðki-nytë (mokytoja Vaida Naruðe-vièiûtë); Jadvygos Èiurlionytësmenø mokyklos ansamblis„Maþieji virtuozai“: NeitonasAlekðiûnas, Vakaris Tamulis,Motiejus Miðkinis, Jokûbas Ba-kula, Mykolas Bakula, vadovëRenata Bakulienë – Duke El-lington kûrinius „C Jam Blues“,„Arkliukas“. Dominykas Bar-èiukas (mokytojas Albertas Tið-kus) padainavo anglø liaudiesdainà „Bingo“; eiliuotos pasa-kos „Drevinukas“ iðtraukà„Drevinukas atsibunda“ dekla-mavo Panoèiø pagrindinës mo-kyklos ketvirtokë Skaiva Mati-joðkaitë (mokytoja VirginijaÈerniauskienë). Gaiþauskø ðei-mos ansamblis, kurio gretosenet trys kartos, padainavo dai-nas „Oðk, girele“, „Linksmadainelë“ (þodþiai A. Matuèio).

Ðiemet eilëraðèiø apie Tëvy-næ, Þemæ, Gamtà konkurse da-lyvavo 84 jaunieji poetai ið Vil-niaus, Kaiðiadoriø, Trakø, Va-rënos rajono, atsiuntæ net 93poezijos kûrinius. Laureatëmistapo Filomena Krikðèiûnaitë,Varënos „Ryto“ progimnazijos6a klasës mokinë, uþ eilëraðtá„Ðilo garsai“ (mokytoja RasaSpeteliûnienë) ir Ugnë Martu-sevièiûtë, Varënos „Àþuolo“gimnazijos ketvirtokë, uþ eilë-raðtá „Savastis“ (mokytoja Sta-së Grambienë).

Literatûrinës A. Matuèiopremijos, ásteigtos Varënos ra-jono savivaldybës tarybos, lau-reatu paskelbtas Jonas Endrjai-tis, raðytojas, þurnalistas, dai-nuojamosios poezijos atlikëjas,poetas, literatûrinës Jono Ais-èio premijos laureatas, uþ sep-tintàjá poezijos rinkiná vaikams„Vieðnagë Vorynëje“, kurá jaususpëjo pristatyti Senosios Va-rënos ir Þilinø bibliotekø skai-

Jonas Endrijaitis (sëdi) su ankstesniø poezijos ðvenèiø Pauosupëje laureatais S. Èaplikienës nuotr.

tytojams. Pasak autoriaus, idë-ja paraðyti ðià knygà kilo atos-togaujant Ðventojoje su pusan-trø metukø anûkëliu Vyèiu.Maþo berniuko áspûdþiai tyri-nëjant ádomybes prie jûros, ta-riant þodþius, ið dþiaugsmo plo-jant, stebint paukðèius, þuvis,vabalus, ypaè vorus, virto vaiz-duotëje susikurtos pasakø ðaliesVorynës pasakaitëmis ir eilërað-tukais prieð miegelá. Eilëraðèiainuoðirdûs, sklidini betarpiðkovaiko ryðio su gamta, su já su-panèiu pasauliu. Knygelë suda-ryta ið penkiø daliø: „Vyèiukasir jo draugai“, „Vieðnagë Vory-nëje“, „Vorø kaimynai“, „Vëjonoragëliai“, „Pasakaitës prieðmiegà“. Dainas poeto tekstaisyra sukûræ kompozitoriai Lai-ma Lapkauskaitë, ViktorijaKalpokaitë, Algirdas Klova. Pa-sakodamas apie save J. Endri-jaitis paminëjo, kad ir gyvenda-mas Vilniuje, didþiuojasi savodzûkiðka kilme, mat gimë Sma-lininkuose, o mokyklà baigëLazdijuose, tad ir vieðnagë Va-rënos kraðte – ðirdþiai miela.Mokykloje skaitydavo A. Matu-èio eilëraðèius, juos mëgo, o da-bar poeto gimtojoje Pauosupë-je, ðimtametës girios apsuptyje,jis gali paskaityti savo eilëraðèiø,kartu su klausytojais padainuotisavo dainà „Karaliø pilis“.

Laureatus sveikino ir apdo-vanojimus áteikë Varënos rajo-no mero pavaduotojas GiedriusSamulevièius, Varënos vieðo-sios bibliotekos direktorius Ei-taras Kazimieras Krupovièius.

Antroji ðventës dalis vyko ge-riant dvideðimt septyniø þoleliøarbatà, paruoðtà pagal vaikø bi-èiulio A. Matuèio receptà, da-lijantis prisiminimais apie anks-tesnes poezijos ðventes, groþin-tis Pauosupio gamta, klausan-tis Uosupio èiurlenimo, apþiû-rint atnaujintà Drevæ, bandantpereiti á kità upelio pusæ dar pa-ties A. Matuèio padarytais„Laumës“ lieptais.

Renginá rëmë Lietuvos kul-tûros taryba, Varënos rajono sa-vivaldybë.

Daiva ARMONIENËVarënos VB metodininkë

82019 m. geguþës 24 d. Nr. 39

Ðá puslapá remia Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas

GYVIEJI ARCHYVAI

Áteikta antroji Adolfo Ramanausko-Vanago premijaIðkilminga ðventinë kariø ir

jaunøjø ðauliø eisena, papuo-ðusi Varënos gatves, baigësiminëjimu, kuriame varënið-kiai ir miesto sveèiai groþëjo-si kariø bei Sausumos pajëgøorkestro pasirodymu. Po ið-kilmingo minëjimo Varënoskultûros centre áteikta antro-ji Varënos rajono savivaldy-bës ásteigta Adolfo Rama-nausko–Vanago premija. Janominuotas buvæs politiniskalinys Vytautas Kaziulionis,kurio pastangomis buvo su-rasti ir garbingai perlaidotiapie ðeðiasdeðimt partizanøpalaikø, áamþinta daugybëkovotojø þuvimo vietø, iðkal-ti jø vardai paminklø granite,suorganizuotas Laisvës kovøir kanèiø konkursas mokslei-viams ir atlikta daug kitø par-tizanø pagerbimui skirtø dar-bø.

Áþanginë ðventiniø renginiødalis buvo Varënos gatvëmisþygiavusi Didþiosios kuni-gaikðtienës Birutës ulonø ba-taliono, Kraðto apsaugos sa-vanoriø pajëgø Dainavos apy-gardos 1-osios rinktinës kariøir Alytaus apskrities karinin-ko A. Juozapavièiaus ðauliø1-osios rinktinës jaunøjø ðau-liø eisena, kurià lydëjo varë-niðkiø plojimai ir ðypsenos.Aikðtëje prie Varënos kultû-ros centro iðkilmingas minë-jimas prasidëjo Lietuvos Res-publikos himnu. Tylos minu-te buvo pagerbtas visø, þuvu-siø uþ Lietuvos laisvæ, atmi-nimas, nuaidëjo ðventinës sal-vës. Minëjimo dalyviai groþë-josi puikiu KASP Dainavosapygardos 1-osios rinktinës109-osios (Druskininkø)lengvøjø pëstininkø kuoposkariø bei Sausumos pajëgøorkestro pasirodymu. Skam-bias patriotines dainas dova-nojo „Lietuvos balsas. Vai-kai“ finalistë Vakarë Jarma-lavièiûtë.

Dainavos apygardos 1-osios rinktinës vadas - plk.ltn.Arnas Mikaila, pasveikinæs suðventine diena, paþymëjo, jogðis minëjimas turi trigubàprasmæ. „Ðiandien prisimena-me partizanus ir laisvës kovo-tojus. Dþiaugiamës ðiuolaiki-nës Lietuvos kariuomenëspasiekimais, ryþtu ir valia gin-

ti savo ðalá kartu su sàjungi-ninkais. Taip pat dþiaugiamësir visuomenës palaikymu, ku-ris yra labai svarbus. Visuo-menës valia ir ryþtas prieðin-tis bet kokiam agresoriui, jeito prireiktø – kiekvieno ðaliespilieèio teisë ir pareiga.Dþiaukimës laisve ir tvirtaiþenkime ir prieká“, – kalbëjoA. Mikaila. Jis simbolines do-vanas áteikë minëjime dalyva-vusiems Dainavos apygardospartizanams.

Alytaus águlos karo kape-lionas mjr. Saulius Kasmaus-kas, skaitydamas maldà uþtaikà, kvietë eiti ten, kur pa-ðauks tëvynë su tuo ryþtu, ko-kio turëjo mûsø tëvai ir sene-liai.

Varënos rajono savivaldy-bës meras Algis Kaðëta paþy-mëjo: „Ðiandien Lietuvos is-torijoj turim daug laimëtøgarbingø mûðiø. Partizanailabiausiai siejami su kariuo-mene, su gynybos klausimais.Nes tai alsuoja tikrumu ir drà-sa. Mes turim tëvus, senelius,kurie kalëjo lageriuose. Ðis is-torinis ðaltinis mus ápareigo-ja. Noriu pasidþiaugti, kadDzûkija turi daug didþiavyriø,iðkiliø asmenybiø, kurie Lie-tuvos istorijoje paliko ryðkøpëdsakà. Linkiu, kad visadatsimintume savo svarbiau-sius istorijos þmones ir istori-jos puslapius“.

Didelio susidomëjimo su-laukë puiki karinës technikos,ginkluotës, ekipuotës paroda.Kariðkiai organizavo karinesestafetes ir uþsiëmimus, vai-ðino kareiviðka koðe ir arba-ta.

Vëliau visi rinkosi á Varë-nos kultûros centrà, kur vykoiðkilmingas Adolfo Rama-nausko–Vanago premijosáteikimo renginys. Simboli-niai laiko tiltai èia tarsi sujun-gë praeitá su dabartimi, þuvu-sius uþ laisvæ ir gyvuosius.

Premijà jos laureatui Vy-tautui Kaziulioniui áteikda-mas Varënos rajono savival-dybës meras Algis Kaðëta kal-bëjo: „Ðiandien mes turim ga-limybæ prisiminti Adolfà Ra-manauskà – Vanagà, simbo-lizuojantá visus vyrus ir mote-ris, kurie padëjo didelæ aukàant mûsø laisvës aukuro. Tai

visø partizanø vardo premija.Mûsø tikslas, kad kiekvienaismetais þinia apie Vanagà ir jobendraþygius sklistø po Lie-tuvà. Tai turëtø bûti visos mû-sø valstybës ðventë, kuri sudo-mintø ir valstybës vadovus.Vytautas ðios premijos laure-atu tapo dësningai ir natûra-liai. Jis visà savo gyvenimà gy-vena laisvës idëjom, nebijoaukoti net ir gyvybës. GimæsSenojoje Varënoje, ûkininkoðeimoje. Du jo broliai þuvopartizanø gretose. Vytautassu tëveliais buvo iðtremtas uþantisovietinæ veiklà, ákalintas.Po lageriø ir tremèiø gyvenoKaune. Prasidëjus Atgimi-mui, gráþo á Senàjà Varënà irdëjo visas jëgas á partizanøpalaikø paieðkas, statë pa-minklus þuvusiems uþ Lietu-vos laisvæ. Man dþiugu, kadteko su Vytautu bendradar-biauti. Drauge Varënoje bu-vo pradëtas laisvës kovø irkanèiø istorijos konkursas, ákurá pavyko ájungti mokinius,paskelbti ir dainø, ir pieðiniøkonkursai. Vëliau Vytautasiðleido knygà apie pastatytusVarënos rajone paminkluspartizanams. Dëkoju Vytau-tui uþ pasiaukojimà ir dideláindëlá á partizanø atmintiesáamþinimà. Labai simboliðka,kad Vanago premija áteikia-ma bûtent jam“.

Vytautas Kaziulionis, prisi-mindamas savo nelengvà gy-venimà, sakë, jog laisvës sie-kis jo ðirdyje buvo visà laikà.Þodþiai, sklindantys ið gyvoliudininko lûpø ir ðirdies, pa-tys reikðmingiausi ir prasmin-giausi prisiminimai. „Nuo1988 metø organizavau par-tizanø palaikø paieðkas. Ma-nau, kad su bendraþygiais pa-darëme labai didelá darbà.Mûsø pastangomis buvo su-rasta daugiau kaip penkiasde-ðimt partizanø palaikø ávai-riose vietose, iðkalta ðeði ðim-tai septyniasdeðimt partizanøvardø pastatytuose pamin-kluose. Finansiniais klausi-mais daug padëjo Amerikos,Kanados, Australijos lietu-viai. Man teko daug su jais su-siraðinëti, kad visa tai pada-ryt. 1997 metais susitikom suVanago dukra Auksute ir nu-tarëm, kad prasmingiausiai

jos tëvelio keturiasdeðimto-sios þûties metinës bus pami-nëtos, jei atstatysim jo vada-vietæ Kasèiûnø kaime. Dþiau-giuosi, kad mums pavyko, ovadavietës atstatymas tapo di-dele ðvente. Ir dar manau,kad yra daug vertesniø gautiðià premijà, bet, deja, jø nëratarp gyvøjø“.

Apie neákainojamà partiza-nø aukà kalbëjo ir renginyjedalyvavusi A. Ramanausko–Vanago dukra Auksë Sko-kauskienë. Sveikindama pre-mijos laureatà, ji pasidþiaugë:„ Labai malonu, kad gavoteðià premijà bûtent Jûs, Vytau-tai. Esu liudininkë tos veikos,kur stengëtës áamþinti kovosbrolius. Turime daug bendrøprisiminimø. Atstatydamastëvelio vadavietæ, Vytautasëmësi didþiulio darbo. Kiekdaug atsirado daug gerø þmo-niø. Dþiaugiamës, kad savosodyboje já atstatyti sutiko irleido Juozas Jakavonis–Tig-ras. Tokie þmonës kaip Vy-tautas, jei imasi, padaro labaidaug. Linkiu visiems bûti to-kiems tvirtiems savo sumany-muose“.

Vanago premijos laureatàpasveikino partizanas JuozasJakavonis–Tigras. Jis pasi-dþiaugë, kad su Vytautu tekodaug bendrauti ir linkëjo vi-siems bûti tokiais Lietuvospatriotais kaip Vytautas. Ðiopartizano sodyboje 1945 me-tais buvo árengta pirmoji Pie-

tø Lietuvos partizanø vada-vietë, joje slapstësi Pietø Lie-tuvos partizanø vadai Adol-fas Ramanauskas-Vanagas irJuozas Vitkus-Kazimieraitis,buvo leidþiamas partizanølaikraðtis „Laisvës varpas“.

Vytautà Kaziulioná su gar-bingu apdovanojimu pasvei-kino Seimo nariai JuozasBaublys ir Arvydas Anuðaus-kas.

Dainavos apygardos 1-osios rinktinës vadas - plk.ltn.Arnas Mikaila, sveikindamaspremijos laureatà, paþymëjo,jog jis tikrai vertas ðio apdo-vanojimo. „Vanagas buvo ið-skirtinë asmenybë, jis buvovienas ið pirmøjø Dainavosapygardos vadø. Man, kaipdabartiniam Dainavos apy-gardos vadui, jis yra pavyzdysryþto, nepalauþiamos valios,tvirtybës, stiprybës. Linkiu,kad niekada nepamirðtumetokiø asmenybiø, kad iðliktu-me tvirti, vieningi ir tvirtaiþengtume laisvës keliu“.

Bendraþygá eilëmis ir Ber-nardo Brazdþionio daina„Lietuva, Lietuva“ pasveiki-no Lietuvos politiniø kaliniøir tremtiniø sàjungos Varënosskyriaus ansamblio „Viltis“moterys. Jos prisiminë, kadkartu su Vytautu daugybækartø dainavo perlaidojantpartizanø palaikus, atiden-giant paminklus, linkëjo jamsveikatos.

Varënos kultûros centre vy-kæs renginys baigësi jautriamuzikine gaida – visus kovo-tojus patriotinëmis dainomispagerbë Veronika Povilionie-në bei Lietuvos folkloro ka-pela „Ratilai“.

Pagerbiant legendinio Pie-tø Lietuvos partizanø vadoAdolfo Ramanausko–Vana-go asmenybæ, premijà 2018m. rugpjûèio 28 d. ásteigë Va-rënos rajono savivaldybës ta-ryba. A. Ramanauskas–Vana-gas savo partizaninës kovoskelià pradëjo ir didþiàjà jo da-lá praëjo Varënos kraðte. Pir-moji Adolfo Ramanausko-Vanago premija komisijos

sprendimu áteikta Lietuvosgyventojø genocido ir rezis-tencijos tyrimo centro Me-morialinio departamento di-rektoriaus pavaduotojui Eu-genijui Peikðteniui, istorikui,buvusiam Lietuvos gyventojøgenocido ir rezistencijos tyri-mo centro Genocido aukømuziejaus darbuotojui DariuiIndriðioniui, Vilniaus univer-siteto Istorijos fakulteto do-centui Gintautui Vëliui irLietuvos gyventojø genocidoir rezistencijos tyrimo centroMemorialinio departamentoAtminimo programø skyriausvyriausiajam istorikui DaliuiÞygeliui uþ iniciatyvas ieð-kant ir atrandant A. Rama-nausko-Vanago palaikus.

Adolfo Ramanausko–Va-nago premijos dydis – vienastûkstantis eurø. Ji bus skiria-ma kiekvienais metais sie-kiant skatinti Lietuvos visuo-menæ puoselëti Lietuvos lais-vës idëjà, branginti ir áamþin-ti kovotojø uþ Lietuvos lais-væ atminimà, reikðti ir ágyven-dinti pozityvias idëjas, puose-lëjanèias ir ugdanèias visuo-menës pilietiðkumà. Premijabus skiriama asmenims, la-biausiai pasiþymëjusiems uþiniciatyvas ieðkant ir atran-dant partizanø þuvimo, palai-dojimo vietas; uþ profesiona-lius sprendimus áamþinantpartizanø atminimà; uþ jau-nø þmoniø patriotizmo ir pi-lietiðkumo skatinimà ir rëmi-mà; uþ visuomeniðkai aktua-lià publicistikà, ugdanèià Lie-tuvos pilietiðkumà ir patrio-tizmà, tautiðkumà ir dvasinesvertybes; uþ sukurtus literatû-ros, dailës, muzikos, teatro,kino kûrinius, skatinanèius vi-suomenës pilietiðkumà, tau-tinæ savimonæ, istorinæ atmin-tá, skiepijanèius meilæ ir iðti-kimybæ Lietuvai.

Premija bus teikiama kiek-vienais metais geguþës mëne-sá, minint Partizanø pagerbi-mo, kariuomenës ir visuome-nës vienybës dienà Varënojearba Merkinëje.

Rûta AVERKIENË

Pradþia 1 psl.

Ið kairës: partizanas J. Jakavonis–Tigras, rajono meras A. Kaðëta, Adolfo Ramanausko-Vanago premijaapdovanotas V. Kaziulionis, Adolfo Ramanausko–Vanago dukra A. Ramanauskaitë–Skokauskienë

Renginio þiûrovai ir dalyviai