2016 m. spalio 18 d. Nr. 795

GYVIEJI ARCHYVAI

Ðá puslapá remia Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas

Varënos kraðtas garsus ne tik vaizdingu kraðtovaizdþiu: Ne-muno, Merkio ir Ûlos vingiais, tyvuliuojanèiais eþerais ir eþe-rëliais, tarp þaliø puðynø pabirusiais kaimais ir vienkiemiais,bet ir èia ákurtais muziejais. Daugiau suþinoti apie ðiuos mu-ziejus, jø ákûrimo istorijà, eksponatus padës parodoje pa-teikti lankstinukai, rajono ir respublikos periodiniuose lei-diniuose paskelbtø publikacijø kopijos.

Besidomintys senosios bitininkystës tradicijomis, gali ap-silankyti Dzûkijos nacionalinio parko Musteikos kaime, ku-rio pakraðtyje prieð deðimt metø buvo atidarytas senovinësbitininkystës muziejus ir kelminiø aviliø bitynas. Jame su-kaupti senieji bitininkystës rakandai. Ðis muziejus papildë2005 m. tarp Marcinkoniø ir Musteikos turistams árengtà pa-þintiná senovinës bitininkystës takà. 2010 m. liepos mënesáVarënos rajone lankësi Lietuvos Prezidentë Dalia Grybaus-kaitë, savo vizità uþbaigusi Musteikos kaime. Èia ji stebëjo,kaip bitininkystës muziejaus ákûrëjas Romas Norkûnas ko-pë á medá senoviniu prietaisu geiniu, kaip kopinëjo medø.

Perlojoje lankytojus pasitiks dar 1930 metais perlojiðkiøpastatytas didingas Vytauto Didþiojo paminklas, o netoli josavo groþiu garsëjanti mûrinë baþnyèia bei kraðtotyros mu-ziejus. Jame galima susipaþinti su Perlojos kraðto istorija,garsiàja Perlojos respublika, pamatyti senoliø ûkinius padar-gus ir buityje naudotus reikmenis, audimo stakles, verpimoratelá, kraðtieèio menininko Vytauto Baublio muziejui do-vanotus paveikslus ir skulptûras bei Perlojos garbës pilieèiøaktoriaus Tomo Vaisietos ir literatûros tyrinëtojos, drama-turgës Petronëlës Èesnulevièiûtës asmeninius daiktus.

Subartoniø kaime galima aplankyti du muziejus: raðytojoVinco Krëvës- Mickevièiaus memorialiná muziejø ir èia pat,kitoje kelio pusëje - Liusios Gaidukevièienës namuose 2007m. ákurtà Lietuvos totoriø muziejø.

Prie Merkio ir Nemuno santakos ásikûrusioje Merkinëjerasime Merkinës kraðtotyros ir genocido muziejø. Jame pa-matysime ádomià Merkinës ir jos apylinkiø raidà nuo prie-ðistorës iki pat partizaninio pasiprieðinimo sovietams laiko-tarpio pabaigos.

Didþiausiame pagal plotà Lietuvos kaime Marcinkonyseyra ásikûræ Dzûkijos nacionalinio parko ir Èepkeliø valsty-binio gamtinio rezervato direkcijos Lankytojø centras, Et-nografijos ir gamtos muziejai. Marcinkoniø etnografijos so-dyboje – kluonas, svirnas ir 1905 metais statytas namas. Ðisodyba lankytojams duris atvërë 1994 metais. Joje ekspo-nuojama 110 kg voveraièiø talpinantis krepðys, rankinës ak-meninës girnos, kraièkubilis, ið medþio kamieno skobta spintabei daug kitø namø apyvokos daiktø, rakandø, baldø.

Pauosupës kaime, ant Uosupio upelio kranto tebestovi vai-kø poeto Anzelmo Matuèio Drevë. Prieð daugelá metø po-etas pasirinko ðià vietà savo kûrybai ir dvasios ramybei. Èiagimë dauguma A. Matuèio eilëraðèiø. Prie Drevës nuo 1985m. kas antri metai geguþës mënesá vyksta „Poezijos pavasa-rëliai“. Nuo 2009 metø Dreve ir „Poezijos pavasarëliø“ or-ganizavimu rûpinasi Varënos vieðoji biblioteka.

Vaitakarèmio kaime galima aplankyti raðytojo MartynoVainilaièio sodybà muziejø „Eþio dvaras“, kurioje vasaroda-mas kûrë poetas. Ðio muziejaus ákûrimu rûpinosi poeto þmo-na, þymi dailininkë Sofija Vainilaitienë. 2008 m. birþelio më-nesá èia vyko pirmasis vaikø meninës kûrybos festivalis „Su-sitikimas eþio dvare“, skirtas M. Vainilaièio 75-osioms gimi-mo metinëms bei raðytojo muziejaus ir skulptûrø parko ati-darymas. 2016 m. M. Vainilaièio poezijos gerbëjai Eþio dva-re susitiko jau penktà kartà.

J. Baublienë pristatë ir sa-vo austus rankðluosèius, ku-riuos ji atiduodavo Druski-ninkams. Anot audëjos, rei-kalavimai buvo grieþti, bet,regis, darbai patys uþ savekalbëjo. Á mokymus atvyko ir86 metø perlojiðkë audëjaOna Baublienë. Ji sugebëjopriausti ne tik rankðluosèiø,bet ir ritimus divonø. AbiBaublienës aiðkino, kad visosmoterys gali iðmokti austi.

J. Baublienë papasakojo,nuo ko prasideda darbas irkokio kruopðtumo jis reika-lauja, ið ko susideda raðtas, ákà audþiant reikia kreipti dë-mesá. Pirmoji pabandë austibibliotekininkë N. Krivienë.Anot J. Baublienës, „jei val-dai kompiuterá, tai ir austi ið-moksi“. Atvykusios ið Varë-

Projektà finansavo Sociali-nës apsaugos ir darbo minis-terija kartu su Varënos rajo-no savivaldybe. Darbø vykdy-mas prasidëjo birþelio mën.,na, o spalio 1 dienà mes jaugalëjome dþiaugtis ágyvendin-tu projektu.

Projekto tikslas buvo ska-tinti vietos gyventojø uþimtu-mà, stiprinti bendruomenið-kumà, finansiná savarankið-kumà, graþinti miestelio vie-ðàsias erdves, vieðinti ben-druomenæ rajone ir uþ jo ri-

Varënos kraðto muziejaiVarënos vieðojoje bibliotekoje (II aukðte) parengta

spaudiniø paroda, supaþindinanti su Varënos rajoneesanèiais muziejais

Valkininkai istorijos kelyjeValkininkø bendruo-menë baigë ágyvendintiprojektà „Mylëkim savokraðtà ir þmones“ bø. Visa tai buvo pasiekta,

vykdant ávairias veiklas.Buvo suorganizuoti siuvi-

mo kursai, kuriuose dalyvavo11 moterø, o juos vedë pro-fesionali ðio amato þinovë.Buvo nupirktos siuvimo kur-sams reikalingos priemonës:siûlai, adatos, siuvimo maði-na, liniuotës ir t. t.

Buvo suorganizuoti ir bu-halterinës apskaitos bei mo-kesèiø pagrindø kursai. Sava-norë valkininkietë sutiko juo-se mokytis, o vëliau – aktyviaidalyvauti tolimesnëje ben-druomenës veikloje, pade-

dant tvarkyti buhalterinæ ap-skaità savanoriðkais pagrin-dais.

Taip pat nupirkti àþuoloràstai; iðdroþtos keturiosskulptûros, pagal pasirinktàtemà „Valkininkai istorijoskelyje“. Valkininkø miestelioistorija raðytiniuose ðaltiniuo-se minima nuo XIV a., todëlir skulptûros atspindi svar-biausius istorinius faktus apiekunigaikðtá Valká (viena ið le-gendø apie Valkininkø pava-dinimo atsiradimà); sostà,simbolizuojantá nuo XIV a.buvusià pilá, vëliau karaliø

medþioklës dvarà ir juose ap-sistodavusius valdovus; per-gamentà-ritiná, kuris primenamums, kad Valkininkai buvogavæ Magdeburgo, t. y. lais-vojo miesto, teises; skulptûràknygneðiams ir 40 spaudosdraudimo metø, kartu pami-nint ir klebono S. Gimþaus-ko tarnystæ Valkininkuose.

Skulptûrø droþimo metubuvo suorganizuotas plenerasjaunuoliams. Vaikinai kartusu skulptoriais droþë, ðlifavo,dalyvavo gaminant ir statantskulptûras.

Siuvimo kursø ir plenerometu þmonës buvo maitina-mi, projekto ágyvendinimometu pagaminti ir marðkinë-liai su Valkininkø bendruo-menës atributika. Tai senasvajonë – visiems vilkëti vie-nodus marðkinëlius, kad da-lyvaudami sportinëse varþy-bose, sàskrydþiuose, dviraèiøþygiuose ir kitose veiklose,galëtume vieðinti ir populia-rinti savo kraðtà ir juose gy-venanèius bei dirbanèiusþmones.

DanutëBLAÞULIONIENË

Projekto vadovë

Perlojos muziejujeRugsëjo pabaigoje Perlojos kraðtotyros muziejus

pakvietë visus norinèius prisësti prie audimo stakliøir, vadovaujant perlojiðkei Jadvygai Baublienei, iðban-dyti, kaip seksis austi keturnyèius rankðluosèius

nos senjoros taip pat sëdoprie stakliø, ir rezultatai bu-vo akivaizdþiai puikûs. Lið-kiavos daugiafunkcinio cen-tro direktorë ne tik stebëjokitø atliekamus darbus, bet irtarësi, kaip pasikviesti pas sa-ve á namus J. Baublienæ ir, jaitalkinant, pirmuosius raðtoþingsnius iðausti.

O. Baublienë rodë ir kaiprateliu tinkamai sukti siûlus.Labiausiai savo sugebëjimusnorëjo iðbandyti Danutë Juo-dþiukynienë.

Po audimo edukacijos ant-rajame muziejaus aukðte vy-ko Lamutës Karlonienësrankdarbiø parodos atidary-mas. Sveèiai þavëjosi kruopð-èiai atliktais darbais ir nëri-niø groþiu. Savos nuotraukøparodà èia eksponuoja ir Val-

kininkø Ðvè. Mergelës Mari-jos Apsilankymo parapijosklebonas Bronius Krakevi-èius. Vytauto Baublio droþi-nëtos Lietuvos DidþiosiosKunigaikðtystës valdovøskulptûros organiðkai papil-dë abi parodas.

Edukacinës programosmokytojas ir ekspozicijos au-toræ savo apsilankymu pager-bë Varënos kultûros namødirektorë Jurgita Þukienë. Jiáteikë padëkos raðtus uþ nuo-ðirdø bendradarbiavimà irtuo paèiu... sëdo á audimostakles.

Ateityje organizuosimeaudimo mokymus ne tik su-augusiems, bet ir mokslei-viams – pasimokyti, kaip au-dþiami divonai, rankðluosèiaibei juostos.

DanutëKARALEVIÈIENË

Perlojos kraðtotyrosmuziejus

Elena GLAVICKIENËVarënos vieðosios bibliotekos Bibliografijos,

informacijos ir kraðtotyros skyriaus vedëja