1
2019 m. liepos 12 d. Nr. 52 5 Ðá puslapá remia Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas GYVIEJI ARCHYVAI Kriviliø kaimas yra pietry- èiø Lietuvoje, prie Baltaru- sijos sienos. Pietvakariniu kaimo pakraðèiu teka Noèe- lë, deðinysis Ûlos intakas. Raðytiniuose ðaltiniuose kai- mas pirmà kartà paminëtas 1832 m. kaip Rodûnës seniû- nijos kaimas. Inventoriuje nurodyta 11 kaimø, 43 gy- ventojai. Kaimas iðsiplëtë, vëliau ðiek tiek maþëjo ir ðiuo metu èia gyvena virð 80 ðeimø, 360 gyventojø. Bet „net ir paprasèiausias kaimas”, kaip raðë Antuanas de Sent-Egziuperi, „ir tas juk ne ið karto pasidaro savas. Jeigu mes dël jo neatsisaky- sime viso pasaulio, jeigu mes nepamilsime jo tradicijø, jo paproèiø, jo vaidø, mes nie- kad nepamatysime jame to, kuo jis kai kuriems ið mûsø yra tëvynë“. Prieð kaimo ðventæ buvo paskelbtas fotografijø kon- kursas „Kriviliø spalvos“. Konkursui nuotraukas at- siuntë 17 dalyviø, atrinkta 20 geriausiø nuotraukø. Dëko- jame visiems dalyvavusiems: Rimui Nedzveckui, Miglei Kairevièiûtei, Indrei Voje- vockaitei, Vitai Jurgelevièiû- Kriviliø Krivis mena jubiliejø Kriviliø kaimo ðventë „Tëviðkële tu mana“ pirmà kartà pradëta ðvæsti prieð 20 metø liepos 6 d., kartu minint Lietuvos karaliaus Mindaugo karûnavimo dienà tei, Zitai ir Kæstuèiui Vara- navièiams, Irmantui Arnaus- kui, Ramunei ir Donatui Vrubliauskams, Stasytei Við- niauskienei, Gretai Romað- kienei, Rokui, Urtei, Virgi- nijai Èerniauskams, Minta- rei Nenartavièiûtei, Austëjai Butënaitei, Motiejui Baub- liui. Dëkojame Deimantui Sukackui uþ jø atspausdini- mà. Po ðventës buvo iðrink- tos trys labiausiai þiûrovams patikusios nuotraukos. Di- plomais apdovanotos Vita, Mintarë ir Indrë. Bibliotekoje veikë krivilið- kës Ramunës Lovèytës- Vrubliauskienës porceliani- niø lëliø paroda „Audronë“. Amþiaus nesustabdysi, to- dël kiekvienas gyvenimo tarpsnis yra þavus. Pasveiki- nome vyriausius kriviliðkius Stanislavà Lenkeviè ir Juze- fà Choliavská bei jauniausià Vytená Matijoðkà ir palinkë- jome, kad jø ðeimose vyrau- tø darna bei tarpusavio su- pratimas. Mylëkite ir gerbki- te vienas kità, o svarbiausia – raskime laiko pabûti drau- ge. Kriviliø kultûros centro ansamblis savo dainomis su- tiko visus ðventës dalyvius, Vydeniø seniûnë Genë Ra- maðkienë pasveikino. Ðven- tëje sveèiavosi Kibyðiø kai- mo kapela ,,Senas sodþius“ (vadovas Tautvydas Prieskie- nis), Dubièiø vokalinis an- samblis ,,Neramios ðirdys“ (vadovë Filiutë Kapoèienë), asociacijos ,,Kriviliø ben- druomenë“ ansamblis. Kriviliø „þentas“ Petras Parafinavièius pasekë nuo- taikingà þinomo dzûkø liau- dies dainininko, ðviesios as- menybës Petro Zalansko ste- buklinæ pasakà ,,Laimës ieð- kotojas“. Skaiva Matijoðkai- të pasekë Anzelmo Matuèio eiliuotà pasakà ,,Drevinu- kas“. Dþiaugiamës, kad mûsø kraðto vaikai ir anûkai mëgs- ta muzikà ir dainà. Kriviliø proanûkiai Austë- ja ir Ugnius Butënai ne tik padainavo, bet ir pagrojo kû- riniø iðtraukø. Kriviliø anû- kë Erika Uþgerytë padaina- vo dainà ,,Sugráþk“, jai gita- ra akomponavo Klaudijus Marinas. Prieð 20 metø kriviliðkiams kilo idëja pasistatyti savo kaimo simbolá – Krivá. Pir- majai kaimo ðventei buvo pristatyta Balio Dabruko droþta skulptûrëlë, vëliau Juozo Vitkaus dëka pastaty- ta skulptûra. Daug metø ji mus dþiugino, kol vienà die- nà nusviro. Ðiemet tikrø kri- viliðkiø dëka skulptûra vël atgimë. Aèiû skulptûros meistrui Vytautui Dabrukui, Antanui Jusevièiui – uþ do- vanotà àþuolà, Kaziui Sukac- kui, Antanui Petruðiui ir Egi- dijui Tamulevièiui – uþ para- mà ir visus statymo darbus. Dëkojame visiems prisidëju- siems: Petruðiams, Olechno- vièiams, Smilginiams, Vara- navièiams, Jusevièiams, Ku- èinskams. Tegul ðis Krivis stovës ilgai ir jo dvasia suteiks mums stiprybës, vienybës. Gerbiamasis Kalesninkø parapijos klebonas Tadas Ðvedavièius paðventino mû- sø kaimo simbolá. Ðventë neapsiëjo be tinkli- nio varþybø, jas suorganiza- vo sporto metodistas Zigmas Nedzveckas. Renginá vedë Dovilë Bu- tënienë ir Evelina Volodz- kaitë. Dëkojame ðventës rëmë- jams: Varënos rajono savi- valdybei, Varënos kultûros centrui, ÞÛB ,,Kriviliai“, UAB ,,Staginis“, Kristinai Bakanienei – uþ suvenyrus, bibliotekininkei Zitai Vara- navièienei – uþ pagalbà. Tik savo gimtajame krað- te sutinkame nuostabiausius þmones, matome jø atliktus darbus. Dar kartà dëkoju vi- siems, prisidëjusiems prie ðventës organizavimo. Virginija ÈERNIAUSKIENË Kriviliø kultûros centro direktorë Kriviliø Krivis 1919-1920 metais vykusios ginkluotos kovos uþ Lietuvos nepriklausomybæ sudarë vie- nà ið garbingiausiø puslapiø Lietuvos valstybës istorijoje. Tie metai Varënai buvo ypaè sunkûs. Ið Lietuvos pasitrau- kus vokieèiø kariniams dali- niams, Varënà ir jos geleþin- kelio stotá uþëmë rusai. Bol- ðevikø okupacija truko neil- gai. Taèiau Varënos gyvento- jams po to dþiaugtis laisve neteko. Netrukus Varënà okupavo lenkai. Parodos tikslas – priminti lemtingus mûsø kraðto isto- rijos ávykius ir pateikti infor- macijà, kaip tie ávykiai apra- ðyti ávairiuose leidiniuose bei periodinëje spaudoje. Parodoje eksponuojama: Lietuvos savanorio Juozo Gudelionio (1898-1965) nuotraukos (ið Vandos Gu- Nepriklausomybës kovos Varënos kraðte Varënos vieðojoje bib- liotekoje (II aukðte) vei- kia spaudiniø paroda „Kovos uþ nepriklauso- mybæ Varënos kraðte 1918-1920 m. Varënos kraðto þmonës nepriklau- somybës kovose“ Seimas nutarë 2019-uosius paskelbti Lietuvos Nepriklausomybës kovø atminimo metais atsiþvelgdamas á tai, kad 1918 m. pabaigoje ir 1919-1920 metais Lietuvoje vyko Nepriklausomybës kovos. Ðiuo sprendimu siekiama ávertinti ypatingà Lietuvos savanoriø, Lietuvos kariuomenës ir kitø Lietuvos pilieèiø indëlá Nepriklausomybës kovose ginant kà tik atkurtà Lietuvos valstybæ bei pagerbti visø kovoju- siøjø ir þuvusiøjø uþ Lietuvos Nepriklausomybæ atminimà 1 Gudelionytë-Mockevièienë, Vanda Auðrinë – savanoriø kaimas // Merkio kraðtas, 1998, lapkr. 21, p. 1-2 2 Lietuvos savanoris.- Iliustr. // Alytaus naujienos, 1993, gruod. 22 3 Kaðëta, Algis Kovos uþ nepriklausomybæ Varënos apylinkëse // Varpilë, 1989, lapkr. 29 4 Þeimantas Vytautas „Gediminas“ – pirmasis Lietuvos ðarvuotas traukinys // Lietuvos aidas, 2002, spal. 17, p. 10 5 Arbaèiauskas, Antanas Pirmoji lakûnø auka kovose dël Lietuvos // Karys, 2001, Nr. 2, p. 23 6 Staliulionis, Jonas Uþ Nepriklausomà Lietuvà // Merkio kraðtas, 1990, lapkr. 21 delionytës-Mockevièienës ðeimos albumo) ir originalus dokumentas – ATSARGOS LIUDIJIMAS 2938 NR (Pa- vardë Gudelionis , vardas Juozas, laipsnis vyr. puska- rininkis, kategorija pirma, raidë a, gimimo laikas 1898 m. kovo 18 d.). Ðalia patei- kiama ðio Lietuvos savanorio dukros Vandos Gudeliony- tës-Mockevièienës publikaci- ja 1 apie tëvà bei kitus Auðri- nës kaimo savanorius. Parodoje eksponuojamas ir dar vienas originalus doku- mentas – PADËKA (kopija) – Lietuvos savanoriui Mikui Ðimelioniui, kuris „paauko- jo Ginklø fondui 31 Lt ir tuo padëjo naujai atgimusiai Ne- priklausomai Lietuvai uþtik- rinti amþinos laisvës dienas ir ði auka yra áraðyta á Ginklø fondo aukotojø garbës kny- gas dëkingumui paþymëti“. Pasiraðo Kraðto apsaugos mi- nistras Kazys Musteikis (Kaunas, 1939, XII mën, 30 d.). Ðalia PADËKOS pateik- tas straipsnelis (nekrologas) „Lietuvos savanoris“ 2 apie Mykolà Ðimelioná (1902- 1993), gimusá Vartakalnio kaime, Varënos rajone, daly- vavusá kovose su bolðevikais, lenkais, bermontininkais. Uþ pasiþymëjimà kovose su Lie- tuvos nepriklausomybës prieðais apdovanotas meda- liu uþ narsumà ir medaliu Nepriklausomybës deðimt- meèio proga. Parodoje eksponuojami straipsniai ið periodinës spaudos: Algio Kaðëtos „Ko- vos uþ nepriklausomybæ Va- rënos apylinkëse“ 3 ; Vytauto Þeimanto „Gediminas“ – pirmasis Lietuvos ðarvuotas traukinys 4 , – kuriame apra- ðomi mûðiai Varënoje; Anta- no Arbaèiausko „Pirmoji la- kûnø auka kovose dël Lietu- vos“ 5 – apie Lietuvos karo aviacijos dalyvavimà kovose uþ nepriklausomybæ; Jono Staliulionio „Uþ nepriklau- somà Lietuvà“ 6 apie Lie- tuvos savanorá Romualdà Va- lentukevièiø. Parodoje – knygos: Vytau- to Èesnulio „Varënai 150 metø“ (2012), „Varëna isto- rijos kelyje“ (2002), Gintaro Luèinsko „Þuvæ uþ Lietuvà. Laisvës kovos Dainavos krað- te 1918-1923 metais“ (2010), Kazimiero Èapliko „Saugo- jau þmoniø gyvybæ ir turtà“ (2001) ir kt. Eksponuojamas segtuvas „Kovos uþ nepriklausomybæ Varënos kraðte 1918-1920 m. Varënos kraðto þmonës ne- priklausomybës kovose. Sa- vanoriai“, kuriame sudëtos straipsniø ið periodinës spau- dos kopijos apraðomàja te- ma. Laimutë CIBULSKIENË Varënos vieðosios bibliotekos Bibliografijos, informacijos ir kraðtotyros skyriaus bibliografë

GYVIEJI ARCHYVAI Kriviliø Krivis mena jubiliejøbiblioteka.varena.lt/images/gyvieji archyvai/MK 52-19.pdf4 Þeimantas Vytautas „Gediminas“ – pirmasis Lietuvos ðarvuotas traukinys

  • Upload
    others

  • View
    0

  • Download
    0

Embed Size (px)

Citation preview

Page 1: GYVIEJI ARCHYVAI Kriviliø Krivis mena jubiliejøbiblioteka.varena.lt/images/gyvieji archyvai/MK 52-19.pdf4 Þeimantas Vytautas „Gediminas“ – pirmasis Lietuvos ðarvuotas traukinys

2019 m. liepos 12 d. Nr. 525

Ðá puslapá remia Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas

GYVIEJI ARCHYVAI

Kriviliø kaimas yra pietry-èiø Lietuvoje, prie Baltaru-sijos sienos. Pietvakariniukaimo pakraðèiu teka Noèe-lë, deðinysis Ûlos intakas.Raðytiniuose ðaltiniuose kai-mas pirmà kartà paminëtas1832 m. kaip Rodûnës seniû-nijos kaimas. Inventoriujenurodyta 11 kaimø, 43 gy-ventojai. Kaimas iðsiplëtë,vëliau ðiek tiek maþëjo irðiuo metu èia gyvena virð 80ðeimø, 360 gyventojø.

Bet „net ir paprasèiausiaskaimas”, kaip raðë Antuanasde Sent-Egziuperi, „ir tas jukne ið karto pasidaro savas.Jeigu mes dël jo neatsisaky-sime viso pasaulio, jeigu mesnepamilsime jo tradicijø, jopaproèiø, jo vaidø, mes nie-kad nepamatysime jame to,kuo jis kai kuriems ið mûsøyra tëvynë“.

Prieð kaimo ðventæ buvopaskelbtas fotografijø kon-kursas „Kriviliø spalvos“.Konkursui nuotraukas at-siuntë 17 dalyviø, atrinkta 20geriausiø nuotraukø. Dëko-jame visiems dalyvavusiems:Rimui Nedzveckui, MigleiKairevièiûtei, Indrei Voje-vockaitei, Vitai Jurgelevièiû-

Kriviliø Krivis mena jubiliejøKriviliø kaimo ðventë „Tëviðkële tu mana“ pirmà kartà pradëta ðvæsti prieð 20 metø liepos 6 d., kartu

minint Lietuvos karaliaus Mindaugo karûnavimo dienà

tei, Zitai ir Kæstuèiui Vara-navièiams, Irmantui Arnaus-kui, Ramunei ir DonatuiVrubliauskams, Stasytei Við-niauskienei, Gretai Romað-kienei, Rokui, Urtei, Virgi-nijai Èerniauskams, Minta-rei Nenartavièiûtei, AustëjaiButënaitei, Motiejui Baub-liui. Dëkojame DeimantuiSukackui uþ jø atspausdini-mà. Po ðventës buvo iðrink-tos trys labiausiai þiûrovamspatikusios nuotraukos. Di-plomais apdovanotos Vita,Mintarë ir Indrë.

Bibliotekoje veikë krivilið-kës Ramunës Lovèytës-Vrubliauskienës porceliani-niø lëliø paroda „Audronë“.

Amþiaus nesustabdysi, to-dël kiekvienas gyvenimotarpsnis yra þavus. Pasveiki-nome vyriausius kriviliðkiusStanislavà Lenkeviè ir Juze-fà Choliavská bei jauniausiàVytená Matijoðkà ir palinkë-jome, kad jø ðeimose vyrau-tø darna bei tarpusavio su-pratimas. Mylëkite ir gerbki-te vienas kità, o svarbiausia– raskime laiko pabûti drau-ge.

Kriviliø kultûros centroansamblis savo dainomis su-

tiko visus ðventës dalyvius,Vydeniø seniûnë Genë Ra-maðkienë pasveikino. Ðven-tëje sveèiavosi Kibyðiø kai-mo kapela ,,Senas sodþius“(vadovas Tautvydas Prieskie-nis), Dubièiø vokalinis an-samblis ,,Neramios ðirdys“(vadovë Filiutë Kapoèienë),asociacijos ,,Kriviliø ben-druomenë“ ansamblis.

Kriviliø „þentas“ PetrasParafinavièius pasekë nuo-taikingà þinomo dzûkø liau-dies dainininko, ðviesios as-menybës Petro Zalansko ste-buklinæ pasakà ,,Laimës ieð-kotojas“. Skaiva Matijoðkai-të pasekë Anzelmo Matuèioeiliuotà pasakà ,,Drevinu-kas“.

Dþiaugiamës, kad mûsøkraðto vaikai ir anûkai mëgs-ta muzikà ir dainà.

Kriviliø proanûkiai Austë-ja ir Ugnius Butënai ne tikpadainavo, bet ir pagrojo kû-riniø iðtraukø. Kriviliø anû-kë Erika Uþgerytë padaina-vo dainà ,,Sugráþk“, jai gita-ra akomponavo KlaudijusMarinas.

Prieð 20 metø kriviliðkiamskilo idëja pasistatyti savokaimo simbolá – Krivá. Pir-

majai kaimo ðventei buvopristatyta Balio Dabrukodroþta skulptûrëlë, vëliauJuozo Vitkaus dëka pastaty-ta skulptûra. Daug metø jimus dþiugino, kol vienà die-nà nusviro. Ðiemet tikrø kri-viliðkiø dëka skulptûra vëlatgimë. Aèiû skulptûrosmeistrui Vytautui Dabrukui,Antanui Jusevièiui – uþ do-vanotà àþuolà, Kaziui Sukac-kui, Antanui Petruðiui ir Egi-dijui Tamulevièiui – uþ para-mà ir visus statymo darbus.Dëkojame visiems prisidëju-siems: Petruðiams, Olechno-vièiams, Smilginiams, Vara-navièiams, Jusevièiams, Ku-èinskams.

Tegul ðis Krivis stovës ilgaiir jo dvasia suteiks mumsstiprybës, vienybës.

Gerbiamasis Kalesninkøparapijos klebonas TadasÐvedavièius paðventino mû-sø kaimo simbolá.

Ðventë neapsiëjo be tinkli-nio varþybø, jas suorganiza-vo sporto metodistas ZigmasNedzveckas.

Renginá vedë Dovilë Bu-tënienë ir Evelina Volodz-kaitë.

Dëkojame ðventës rëmë-

jams: Varënos rajono savi-valdybei, Varënos kultûroscentrui, ÞÛB ,,Kriviliai“,UAB ,,Staginis“, KristinaiBakanienei – uþ suvenyrus,bibliotekininkei Zitai Vara-navièienei – uþ pagalbà.

Tik savo gimtajame krað-te sutinkame nuostabiausius

þmones, matome jø atliktusdarbus. Dar kartà dëkoju vi-siems, prisidëjusiems prieðventës organizavimo.

VirginijaÈERNIAUSKIENË

Kriviliø kultûros centrodirektorë

Kriviliø Krivis

1919-1920 metais vykusiosginkluotos kovos uþ Lietuvosnepriklausomybæ sudarë vie-nà ið garbingiausiø puslapiøLietuvos valstybës istorijoje.Tie metai Varënai buvo ypaèsunkûs. Ið Lietuvos pasitrau-kus vokieèiø kariniams dali-niams, Varënà ir jos geleþin-kelio stotá uþëmë rusai. Bol-ðevikø okupacija truko neil-gai. Taèiau Varënos gyvento-jams po to dþiaugtis laisveneteko. Netrukus Varënàokupavo lenkai.

Parodos tikslas – primintilemtingus mûsø kraðto isto-rijos ávykius ir pateikti infor-macijà, kaip tie ávykiai apra-ðyti ávairiuose leidiniuose beiperiodinëje spaudoje.

Parodoje eksponuojama:Lietuvos savanorio JuozoGudelionio (1898-1965)nuotraukos (ið Vandos Gu-

Nepriklausomybës kovos Varënos kraðteVarënos vieðojoje bib-liotekoje (II aukðte) vei-kia spaudiniø paroda„Kovos uþ nepriklauso-mybæ Varënos kraðte1918-1920 m. Varënoskraðto þmonës nepriklau-somybës kovose“

Seimas nutarë 2019-uosius paskelbti Lietuvos Nepriklausomybës kovø atminimo metais atsiþvelgdamas á tai, kad 1918 m. pabaigojeir 1919-1920 metais Lietuvoje vyko Nepriklausomybës kovos. Ðiuo sprendimu siekiama ávertinti ypatingà Lietuvos savanoriø, Lietuvoskariuomenës ir kitø Lietuvos pilieèiø indëlá Nepriklausomybës kovose ginant kà tik atkurtà Lietuvos valstybæ bei pagerbti visø kovoju-siøjø ir þuvusiøjø uþ Lietuvos Nepriklausomybæ atminimà

1 Gudelionytë-Mockevièienë, Vanda Auðrinë – savanoriø kaimas // Merkio kraðtas, 1998, lapkr. 21, p.1-2

2 Lietuvos savanoris.- Iliustr. // Alytaus naujienos, 1993, gruod. 223 Kaðëta, Algis Kovos uþ nepriklausomybæ Varënos apylinkëse // Varpilë, 1989, lapkr. 294 Þeimantas Vytautas „Gediminas“ – pirmasis Lietuvos ðarvuotas traukinys // Lietuvos aidas, 2002, spal.

17, p. 105 Arbaèiauskas, Antanas Pirmoji lakûnø auka kovose dël Lietuvos // Karys, 2001, Nr. 2, p. 236 Staliulionis, Jonas Uþ Nepriklausomà Lietuvà // Merkio kraðtas, 1990, lapkr. 21

delionytës-Mockevièienësðeimos albumo) ir originalusdokumentas – ATSARGOSLIUDIJIMAS 2938 NR (Pa-vardë Gudelionis, vardasJuozas, laipsnis vyr. puska-rininkis, kategorija pirma,raidë a, gimimo laikas 1898m. kovo 18 d.). Ðalia patei-kiama ðio Lietuvos savanoriodukros Vandos Gudeliony-tës-Mockevièienës publikaci-ja1 apie tëvà bei kitus Auðri-nës kaimo savanorius.

Parodoje eksponuojamasir dar vienas originalus doku-mentas – PADËKA (kopija)– Lietuvos savanoriui MikuiÐimelioniui, kuris „paauko-jo Ginklø fondui 31 Lt ir tuopadëjo naujai atgimusiai Ne-priklausomai Lietuvai uþtik-rinti amþinos laisvës dienas irði auka yra áraðyta á Ginkløfondo aukotojø garbës kny-gas dëkingumui paþymëti“.

Pasiraðo Kraðto apsaugos mi-nistras Kazys Musteikis(Kaunas, 1939, XII mën, 30d.). Ðalia PADËKOS pateik-tas straipsnelis (nekrologas)„Lietuvos savanoris“2 apieMykolà Ðimelioná (1902-1993), gimusá Vartakalniokaime, Varënos rajone, daly-vavusá kovose su bolðevikais,lenkais, bermontininkais. Uþpasiþymëjimà kovose su Lie-tuvos nepriklausomybësprieðais apdovanotas meda-liu uþ narsumà ir medaliuNepriklausomybës deðimt-meèio proga.

Parodoje eksponuojamistraipsniai ið periodinësspaudos: Algio Kaðëtos „Ko-vos uþ nepriklausomybæ Va-rënos apylinkëse“3 ; VytautoÞeimanto „Gediminas“ –pirmasis Lietuvos ðarvuotastraukinys4 , – kuriame apra-ðomi mûðiai Varënoje; Anta-

no Arbaèiausko „Pirmoji la-kûnø auka kovose dël Lietu-vos“ 5 – apie Lietuvos karoaviacijos dalyvavimà kovoseuþ nepriklausomybæ; JonoStaliulionio „Uþ nepriklau-somà Lietuvà“6 – apie Lie-tuvos savanorá Romualdà Va-lentukevièiø.

Parodoje – knygos: Vytau-to Èesnulio „Varënai 150metø“ (2012), „Varëna isto-rijos kelyje“ (2002), GintaroLuèinsko „Þuvæ uþ Lietuvà.Laisvës kovos Dainavos krað-te 1918-1923 metais“ (2010),Kazimiero Èapliko „Saugo-jau þmoniø gyvybæ ir turtà“(2001) ir kt.

Eksponuojamas segtuvas„Kovos uþ nepriklausomybæVarënos kraðte 1918-1920 m.Varënos kraðto þmonës ne-priklausomybës kovose. Sa-vanoriai“, kuriame sudëtosstraipsniø ið periodinës spau-dos kopijos apraðomàja te-ma.

Laimutë CIBULSKIENËVarënos vieðosios

bibliotekos Bibliografijos,informacijos ir kraðtotyros

skyriaus bibliografë