1
2020 m. geguþës 5 d. Nr. 34 5 Ðá puslapá remia Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas GYVIEJI ARCHYVAI Popieriaus karpinius turbût esame karpæs ne vienas, ta- èiau, ar kada domëjomës, kaip atsirado ði dailës ðaka, kokia buvo ðiø trapiø meno kûriniø reikðmë ir paskirtis. Remdamasi Felikso Marcin- kaus knyga „Lietuvos ir pa- saulio popieriaus karpiniø menas“ (2010) trumpai ap- þvelgsiu popieriaus karpiniø meno raidà. Popieriaus kar- piniø menas gimë Rytø ðaly- se. Vëliau jis paplito po visà pasaulá. Viduramþiais Vaka- rø Europoje karpymo menas tapo tradicija: tarp miestieèiø jis iðpopuliarëjo kaip puiki buities pagyvinimo priemonë, tarp aukðtuomenës – kaip portretø-siluetø kûrimo bu- das. Lietuvoje popieriaus kar- piniais pradëta uþsiiminëti XVI a. Pirmieji karpiniai bu- vo pritaikyti didikø antspau- dams þenklinti ir puoðti. Kai popieriaus ðalyje atsirado daugiau, jis tapo prieinamas ir þemesnio luomo þmo- nëms. Imta já naudoti kaimo buièiai puoðti. Itin populiarûs namø interjero puoðybai po- pieriaus karpiniai buvo XIX a. pabaigoje – XX a. pirmai- siais deðimtmeèiais. Nereta ðeimininkë ðvenèiø iðvakarë- se savo pirkià dabindavo kar- pytomis uþuolaidëlëmis, uþ- tiesalais ar juostelëmis ant lentynø kraðtø. Ant þibaliniø lempø ar ðviestuvø bûdavo dedami balti karpyti gaubtai ir kt. Taèiau popieriaus kar- piniai dëmesio nesulaukë, jie nebuvo eksponuojami pir- moje lietuviø dailës parodo- je 1907 m. Inteligentija kar- pinius laikë vargingumo po- þymiu, maþai iðprususiø þmo- niø uþsiëmimu. Todël jie sparèiai ëmë nykti. Tra- dicinio karpymo subti- lybiø vaikus mokë tik viena kita moèiutë. Tai- gi karpiniai buvo dau- giausia taikomojo po- bûdþio, jie atstojo brangius pirktinius në- rinius. Meninis karpymas istorikø ir dailëtyrinin- kø maþai tyrinëtas. Lietuvos spaudoje kar- pyba kaip meno ðaka pirmà kartà ávardyta tik 1959 m. A. Stravins- kienës straipsnyje „Karpiniai – irgi me- nas“ 1 . Saugant ir at- gaivinant popieriaus 2020-ieji – T autodailës metai Popieriaus karpiniø menas: Varënos kraðto menininkø kûryba Karpiniø menas – gilias tradicijas turintis taikomosios-dekoratyvinës dailës þanras. Karpiniai ið popie- riaus yra savita meno ðaka, padedanti atsiskleisti kûrybingai asmenybei ir turinti senas tradicijas 1 A. Stravinskienë Karpiniai – irgi menas // Meno saviveikla, 1959, Nr. 1, p. 28 2 A. Daniliauskas Lietuviø liaudies popieriaus karpiniai XIX-XX a.(1. Kilmë) // Lietuvos TSR mokslø akademijos darbai. A serija, 1979, T. 4 3 Karpiniai. Tapyba / Rita Zlatkutë ; Mindaugas Siudikas.- Varëna, 2013, p.4 4 Èerniauskas, Algimantas Dar viena paroda // Ðalcinis, 1997, kovas (Nr.24), p. 8 5 Kochanskas, Jurgis Ðventëms – spalvoti pasakø motyvai // Alytaus naujienos, 2011, gruod. 16, p. 6 6 Vaièkutë-Skliutienë, Romana Grieþta teisëjos mantija slepia kûrybingà sielà // Giruþis, 2012, vas 10, p. 3 7 Tamulis, Jeronimas Varëniðkës paroda Seime // Merkio kraðtas.- 2013, bal. 12, p. 4 8 Kochanskas, Jurgis Dianos karpiniai ið popieriaus spindi talentu ir groþiu // Alytaus naujienos.- 2012, vas. 10, p. 8 J. Grigaitienës karpinys karpiniø menà labiausia nu- sipelnë Julija ir Antanas Da- niliauskai. Antano Dani- liausko ir jo ðeimos ið patei- këjø surinkta medþiaga apie karpinius ir karpymà saugo- ma Lietuvos istorijos institu- to archyve. 1979 m. A. Dani- liauskas paskelbë didþiausios iðliekamosios vertës moksli- ná darbà „Lietuviø liaudies popieriaus karpiniai XIX- XX a“. 2 1966 m. ásikûrus Lietuvos tautodailininkø sàjungai, bu- vo atkreiptas dëmesys á po- pieriaus karpiniø bûklæ ðaly- je. 1981 m. Vilniuje sureng- ta pirmoji respublikinë po- pieriaus karpiniø paroda, ku- rioje savo kûrybà eksponavo trisdeðimt autoriø. Pirmà kartà á tarptautinæ parodø arenà Lietuvos popieriaus karpiniai pateko 1967 m. sà- junginëje parodoje Maskvo- je, kur buvo eksponuota J. Daniliauskienës kûryba. Ið- skirtinis reiðkinys – karpyto- jø dalyvavimas Kanadoje tarptautinëje miniatiûrø pa- rodoje 1987 m. XX a. 8 ir 9 deðimtmeèiø sandûroje atsi- skleidë daug naujø gabiø kar- pytojø. Lietuvos popieriaus karpiniø menas papildë Lie- tuvos liaudies meno visumà. XXI amþiuje Lietuvos popie- riaus karpiniai tapo viena po- puliariausiø dailës ðakø ir yra svarbi ðalies meniniame gy- venime. Varënos kraðte popieriaus karpiniø menà puoselëja Ri- ta Zlatkutë, Joana Grigaitie- në, Diana Atajeva. Rita Zlatkutë Rita Zlatkutë gimë 1961 m. Ðilutëje, dabar gyvena ir kuria Varënoje. Dailininkë, keramikë. Nuo 2010 m. yra tautinio paveldo produktø gamintoja. Parodo- se dalyvauja nuo 1979 m. Menininkë daro karpinius, ku- rie buvo eksponuo- jami Varënos rajo- no savivaldybëje bei Varënos kultûros centro salëje. Kar- piniø technikà dai- lininkë pirmàsyk ið- bandë dirbdama Varënos meno mo- kykloje, taèiau rim- èiau ja susidomëjo sudalyvavusi Zypliø dvare (Ðakiø raj.) vykusiame Tautodailininkø plenere. 2003 metais pasiro- dþiusioje knygoje „Karpiniai. Tapyba“, menotyrininkë Ug- në Kraulaidytë apibûdino R. Zlatkutës kûrybà: „R. Zlat- kutë daþniausiai renkasi si- metrinæ karpiniø kompozici- jà, sukurianèià darnos bei harmonijos áspûdá, ir lieka ið- tikima seniesiems tautodai- lës principams. Grakðtus gamtos motyvø stiebimasis á virðø primena gyvenimo ver- tikalës, nukreiptos dvasios kryptimi, egzistavimà. Ðiuo- se karpiniuose ryðkus pozity- vus pradas, dþiaugsmingos ramybës teigimas, nuoðirdu- mas. Juose besiskleidþiantys þiedai – tarsi prarasto Rojaus sodo reliktas, kalbantis apie atsivërimà saulei ir vëjams, groþio ir pilnatvës laikà.“ 3 Joana Grigaitienë Pedagogë Joana Grigaitie- në laisvalaikiu komponuoja karpinius. Ji yra padariusi 16 karpiniø paveikslø Varënos „Ryto“ vidurinës mokyk- los (dabar „Ryto“ pro- gimnazija) aktø salei ir lietuviø kalbos kabinetui, parengusi asmeninæ kar- piniø, nuotraukø ir savo knygø parodà Varënos ðvietimo centre. Su peda- gogës, literatës Joanos Grigaitienës karpiniais buvo galima susipaþinti Varënos vieðojoje biblio- tekoje , kai 2016 m. ko- vo 20 - balandþio 11 d. veikë J. Grigaitienës kar- piniø ir spaudiniø paro- da. Paklausta, kodël ji karpo, J. Grigaitienë at- sakë: „Kodël að karpau? Manau, kad jei þmogus imasi kokios veiklos, tai jam ðito reikia. Juk visais laikais buvo stengiamasi pagraþinti savo namus ávairiais bûdais. Suprantama, kad menininkø sukurtø darbø vertë yra kita, bet juos ásigyti galëjo tik pa- tys turtingiausieji. Tad polin- kio á menà raiðka buvo pagal galimybes. Kaip bebûtø, pa- matai visokiai kûrybinei veik- lai yra genetika, o tuomet – lavinimas ir tobulinimas. Vai- kystëje pirmiausia susidûriau su baþnytinio meno pavyz- dþiais, tarp kuriø buvo ir mû- sø tëèio medþio raiþymo dar- bai: paveikslø rëmai, altoriai, klausyklos, klaupkos. Tie áspûdþiai buvo átvirtinti sene- liø dvare, kur visi baldai bu- vo su raiþiniais. Kai mokiau- si, sàsiuviniø paraðtëse atsi- rasdavo vietos panaðiems ,,ornamentams“... Taèiau gal buvo per silpni tie gabumai, kad dailës keliu nepasukau. Manau, kad paðaukimas bû- ti þodþio mokytoja buvo stip- resnis. Nors kas þino? Jeigu dabar vis atsiranda poreikis ,,paraiþyti“ nors ant popie- riaus... Mëgstu padailinti ir velykinius kiauðinius panaðiu principu. Mintis ilgokai ne- duoda ramybës, kol jai nesu- teikiu pavidalo, nors supran- tu, kad reikëtø profesiona- laus pasirengimo. Poþiûris á tautodailæ ávai- rus. Gal meniðkumo atþvilgiu ir nëra didelës vertës, bet jie svarbûs kitu aspektu – þmo- niø tarpusavio ryðiais, kurie nematomi, bet iðgyvenami, jauèiami. Kol egzistuos kul- tûrinës jungtys, tol mes galë- sime kalbëti apie savo tautos iðlikimà, vienybæ, ateitá. Ðiuo atþvilgiu man labai graþus bendruomeniø judëjimas.“ Diana Atajeva Gimë 1964 m. Varënoje. Dianos Atajevos talentà dar mokyklos suole áþvelgë dailës mokytoja, dabar jau pensinin- kë Gailutë Giedraitienë. Nuo vaikystës svajojo dirbti kine. Maskvoje baigë Kinematog- rafijos institutà ir ágijo kino ir televizijos ekonomisto spe- cialybæ, vëliau tapo teisinin- ke. Paklausta, kaip bûdama tokios rimtos ir grieþtos pro- fesijos atstovë sugeba kurti tokius kruopðtumo reikalau- janèius meno kûrinius, mote- ris sako, jog profesijà galime ágyti, kokià norime, o ðtai po- trauká kûrybai turi ne kiekvie- nas. Be to, ypatingo kruopð- tumo reikia ne tik kuriant karpinius, bet ir nagrinëjant bylas. Diana Atajeva parodo- se dalyvauja nuo 1989 m. ir Klausimai III turas 1. Karpiniai atsirado Rytø ðalyse maþdaug prieð du tûks- tanèius metø. Ávardinkite ðalá, kurioje jie atsirado pirmieji. Tai ðalis, kur buvo iðrastas popierius. 2. Lietuvoje itin populiarûs namø interjero puoðybai po- pieriaus karpiniai buvo XIX a. pabaigoje – XX a. pirmai- siais deðimtmeèiais. Kokiais karpiniais nereta namø ðeimi- ninkë puoðdavo savo pirkià? 3. Iðvardinkite Joanos Grigaitienës knygas, iliustruotas au- torës karpiniais. 4. Ar teko savo gyvenime sutikti ir paþinti nors vienà po- pieriaus karpytojà? Jeigu taip, tai paraðykite. yra surengusi ne vienà savo darbø parodà. Jos karpiniai átraukti á tarptautiná katalogà. Apie jos parodas buvo raðo- ma periodinëje spaudoje: Dzûkijos nacionalinio parko laikraðtyje „Ðalcinis“ 4 ,, Aly- taus naujienose“ 5 , Varënos laikraðèiuose „Giruþis“ 6 bei „Merkio kraðtas“ 7 . Tautodailininkas medþio meistras Algirdas Juðkevi- èius, dalyvaudamas 2012 m. vasario mënesá Alytaus kultû- ros ir komunikacijos centro ekspozicijø salëje Dianos Atajevos karpiniø ið popie- riaus asmeninës parodos ati- daryme, pastebëjo, kad „kû- rëja laikosi karpiniø ið popie- riaus tradicijø, formø, simbo- liø. Jos darbuose ir rûtos, ir tulpës, paukðèiai, visa tai iðsi- skleidþia ir auga kaip Pasau- lio medis 8 “ . Seimo narë Da- lia Teiðerskytë Dianos karpi- niuose pamatë „kurianèio þmogaus stiprybæ ir trapu- mà“. Varëniðkës Dianos Ata- jevos karpiniai 2013 metais buvo eksponuojami Seime, stiklinëje galerijoje, jungian- èioje Seimo II ir III rûmus. Ðià parodà suorganizavo tuo- metis Seimo narys (dabar Va- rënos rajono meras) Algis Kaðëta. Parengë Laimutë CIBULSKIENË Varënos vieðosios bibliotekos bibliografë Rita Zlatkutë Joana Grigaitienë Diana Atajeva

2020-ieji – Tautodailës metai Popieriaus karpiniø menas: Varënos …biblioteka.varena.lt/images/gyvieji archyvai/MK 34-20.pdf · 2020. 5. 12. · Karpiniai ið popie-riaus yra

  • Upload
    others

  • View
    0

  • Download
    0

Embed Size (px)

Citation preview

Page 1: 2020-ieji – Tautodailës metai Popieriaus karpiniø menas: Varënos …biblioteka.varena.lt/images/gyvieji archyvai/MK 34-20.pdf · 2020. 5. 12. · Karpiniai ið popie-riaus yra

2020 m. geguþës 5 d. Nr. 345

Ðá puslapá remia Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas

GYVIEJI ARCHYVAI

Popieriaus karpinius turbûtesame karpæs ne vienas, ta-èiau, ar kada domëjomës,kaip atsirado ði dailës ðaka,kokia buvo ðiø trapiø menokûriniø reikðmë ir paskirtis.Remdamasi Felikso Marcin-kaus knyga „Lietuvos ir pa-saulio popieriaus karpiniømenas“ (2010) trumpai ap-þvelgsiu popieriaus karpiniømeno raidà. Popieriaus kar-piniø menas gimë Rytø ðaly-se. Vëliau jis paplito po visàpasaulá. Viduramþiais Vaka-rø Europoje karpymo menastapo tradicija: tarp miestieèiøjis iðpopuliarëjo kaip puikibuities pagyvinimo priemonë,tarp aukðtuomenës – kaipportretø-siluetø kûrimo bu-das.

Lietuvoje popieriaus kar-piniais pradëta uþsiiminëtiXVI a. Pirmieji karpiniai bu-vo pritaikyti didikø antspau-dams þenklinti ir puoðti. Kaipopieriaus ðalyje atsiradodaugiau, jis tapo prieinamasir þemesnio luomo þmo-nëms. Imta já naudoti kaimobuièiai puoðti. Itin populiarûsnamø interjero puoðybai po-pieriaus karpiniai buvo XIXa. pabaigoje – XX a. pirmai-siais deðimtmeèiais. Neretaðeimininkë ðvenèiø iðvakarë-se savo pirkià dabindavo kar-pytomis uþuolaidëlëmis, uþ-tiesalais ar juostelëmis antlentynø kraðtø. Ant þibaliniølempø ar ðviestuvø bûdavodedami balti karpyti gaubtaiir kt. Taèiau popieriaus kar-piniai dëmesio nesulaukë, jienebuvo eksponuojami pir-moje lietuviø dailës parodo-je 1907 m. Inteligentija kar-pinius laikë vargingumo po-þymiu, maþai iðprususiø þmo-niø uþsiëmimu. Todël jiesparèiai ëmë nykti. Tra-dicinio karpymo subti-lybiø vaikus mokë tikviena kita moèiutë. Tai-gi karpiniai buvo dau-giausia taikomojo po-bûdþio, jie atstojobrangius pirktinius në-rinius.

Meninis karpymasistorikø ir dailëtyrinin-kø maþai tyrinëtas.Lietuvos spaudoje kar-pyba kaip meno ðakapirmà kartà ávardytatik 1959 m. A. Stravins-kienës straipsnyje„Karpiniai – irgi me-nas“1 . Saugant ir at-gaivinant popieriaus

2020-ieji – Tautodailës metai

Popieriaus karpiniø menas:Varënos kraðto menininkø kûryba

Karpiniø menas – gilias tradicijas turintis taikomosios-dekoratyvinës dailës þanras. Karpiniai ið popie-riaus yra savita meno ðaka, padedanti atsiskleisti kûrybingai asmenybei ir turinti senas tradicijas

1 A. Stravinskienë Karpiniai – irgi menas // Meno saviveikla, 1959, Nr. 1, p. 282 A. Daniliauskas Lietuviø liaudies popieriaus karpiniai XIX-XX a.(1. Kilmë) // Lietuvos TSR mokslø akademijos darbai. A serija, 1979, T. 43 Karpiniai. Tapyba / Rita Zlatkutë ; Mindaugas Siudikas.- Varëna, 2013, p.44 Èerniauskas, Algimantas Dar viena paroda // Ðalcinis, 1997, kovas (Nr.24), p. 85 Kochanskas, Jurgis Ðventëms – spalvoti pasakø motyvai // Alytaus naujienos, 2011, gruod. 16, p. 66 Vaièkutë-Skliutienë, Romana Grieþta teisëjos mantija slepia kûrybingà sielà // Giruþis, 2012, vas 10, p. 37 Tamulis, Jeronimas Varëniðkës paroda Seime // Merkio kraðtas.- 2013, bal. 12, p. 48 Kochanskas, Jurgis Dianos karpiniai ið popieriaus spindi talentu ir groþiu // Alytaus naujienos.- 2012, vas. 10, p. 8

J. Grigaitienës karpinys

karpiniø menà labiausia nu-sipelnë Julija ir Antanas Da-niliauskai. Antano Dani-liausko ir jo ðeimos ið patei-këjø surinkta medþiaga apiekarpinius ir karpymà saugo-ma Lietuvos istorijos institu-to archyve. 1979 m. A. Dani-liauskas paskelbë didþiausiosiðliekamosios vertës moksli-ná darbà „Lietuviø liaudiespopieriaus karpiniai XIX-XX a“. 2

1966 m. ásikûrus Lietuvostautodailininkø sàjungai, bu-vo atkreiptas dëmesys á po-pieriaus karpiniø bûklæ ðaly-je. 1981 m. Vilniuje sureng-ta pirmoji respublikinë po-pieriaus karpiniø paroda, ku-rioje savo kûrybà eksponavotrisdeðimt autoriø. Pirmàkartà á tarptautinæ parodøarenà Lietuvos popieriauskarpiniai pateko 1967 m. sà-junginëje parodoje Maskvo-je, kur buvo eksponuota J.Daniliauskienës kûryba. Ið-skirtinis reiðkinys – karpyto-jø dalyvavimas Kanadojetarptautinëje miniatiûrø pa-rodoje 1987 m. XX a. 8 ir 9deðimtmeèiø sandûroje atsi-skleidë daug naujø gabiø kar-pytojø. Lietuvos popieriauskarpiniø menas papildë Lie-tuvos liaudies meno visumà.XXI amþiuje Lietuvos popie-riaus karpiniai tapo viena po-puliariausiø dailës ðakø ir yrasvarbi ðalies meniniame gy-venime.

Varënos kraðte popieriauskarpiniø menà puoselëja Ri-ta Zlatkutë, Joana Grigaitie-në, Diana Atajeva.

Rita Zlatkutë

Rita Zlatkutë gimë 1961m. Ðilutëje, dabar gyvena irkuria Varënoje. Dailininkë,

keramikë. Nuo2010 m. yra tautiniopaveldo produktøgamintoja. Parodo-se dalyvauja nuo1979 m. Menininkëdaro karpinius, ku-rie buvo eksponuo-jami Varënos rajo-no savivaldybëje beiVarënos kultûroscentro salëje. Kar-piniø technikà dai-lininkë pirmàsyk ið-bandë dirbdamaVarënos meno mo-kykloje, taèiau rim-èiau ja susidomëjosudalyvavusi Zypliødvare (Ðakiø raj.)vykusiame Tautodailininkøplenere. 2003 metais pasiro-dþiusioje knygoje „Karpiniai.Tapyba“, menotyrininkë Ug-në Kraulaidytë apibûdino R.Zlatkutës kûrybà: „R. Zlat-kutë daþniausiai renkasi si-metrinæ karpiniø kompozici-jà, sukurianèià darnos beiharmonijos áspûdá, ir lieka ið-tikima seniesiems tautodai-lës principams. Grakðtusgamtos motyvø stiebimasis ávirðø primena gyvenimo ver-tikalës, nukreiptos dvasioskryptimi, egzistavimà. Ðiuo-se karpiniuose ryðkus pozity-vus pradas, dþiaugsmingosramybës teigimas, nuoðirdu-mas. Juose besiskleidþiantysþiedai – tarsi prarasto Rojaussodo reliktas, kalbantis apieatsivërimà saulei ir vëjams,groþio ir pilnatvës laikà.“3

JoanaGrigaitienë

Pedagogë Joana Grigaitie-në laisvalaikiu komponuojakarpinius. Ji yra padariusi 16karpiniø paveikslø Varënos

„Ryto“ vidurinës mokyk-los (dabar „Ryto“ pro-gimnazija) aktø salei irlietuviø kalbos kabinetui,parengusi asmeninæ kar-piniø, nuotraukø ir savoknygø parodà Varënosðvietimo centre. Su peda-gogës, literatës JoanosGrigaitienës karpiniaisbuvo galima susipaþintiVarënos vieðojoje biblio-tekoje , kai 2016 m. ko-vo 20 - balandþio 11 d.veikë J. Grigaitienës kar-piniø ir spaudiniø paro-da. Paklausta, kodël jikarpo, J. Grigaitienë at-sakë: „Kodël að karpau?Manau, kad jei þmogus

imasi kokios veiklos, tai jamðito reikia. Juk visais laikaisbuvo stengiamasi pagraþintisavo namus ávairiais bûdais.Suprantama, kad menininkøsukurtø darbø vertë yra kita,bet juos ásigyti galëjo tik pa-tys turtingiausieji. Tad polin-kio á menà raiðka buvo pagalgalimybes. Kaip bebûtø, pa-matai visokiai kûrybinei veik-lai yra genetika, o tuomet –lavinimas ir tobulinimas. Vai-kystëje pirmiausia susidûriausu baþnytinio meno pavyz-dþiais, tarp kuriø buvo ir mû-sø tëèio medþio raiþymo dar-bai: paveikslø rëmai, altoriai,klausyklos, klaupkos. Tieáspûdþiai buvo átvirtinti sene-liø dvare, kur visi baldai bu-vo su raiþiniais. Kai mokiau-si, sàsiuviniø paraðtëse atsi-rasdavo vietos panaðiems,,ornamentams“... Taèiau galbuvo per silpni tie gabumai,kad dailës keliu nepasukau.Manau, kad paðaukimas bû-ti þodþio mokytoja buvo stip-resnis. Nors kas þino? Jeigudabar vis atsiranda poreikis,,paraiþyti“ nors ant popie-riaus... Mëgstu padailinti irvelykinius kiauðinius panaðiuprincipu. Mintis ilgokai ne-duoda ramybës, kol jai nesu-teikiu pavidalo, nors supran-tu, kad reikëtø profesiona-laus pasirengimo.

Poþiûris á tautodailæ ávai-rus. Gal meniðkumo atþvilgiuir nëra didelës vertës, bet jiesvarbûs kitu aspektu – þmo-niø tarpusavio ryðiais, kurienematomi, bet iðgyvenami,jauèiami. Kol egzistuos kul-tûrinës jungtys, tol mes galë-sime kalbëti apie savo tautosiðlikimà, vienybæ, ateitá. Ðiuoatþvilgiu man labai graþusbendruomeniø judëjimas.“

Diana Atajeva

Gimë 1964 m. Varënoje.Dianos Atajevos talentà darmokyklos suole áþvelgë dailësmokytoja, dabar jau pensinin-kë Gailutë Giedraitienë. Nuovaikystës svajojo dirbti kine.Maskvoje baigë Kinematog-rafijos institutà ir ágijo kino irtelevizijos ekonomisto spe-cialybæ, vëliau tapo teisinin-ke. Paklausta, kaip bûdamatokios rimtos ir grieþtos pro-fesijos atstovë sugeba kurtitokius kruopðtumo reikalau-janèius meno kûrinius, mote-ris sako, jog profesijà galimeágyti, kokià norime, o ðtai po-trauká kûrybai turi ne kiekvie-nas. Be to, ypatingo kruopð-tumo reikia ne tik kuriantkarpinius, bet ir nagrinëjantbylas. Diana Atajeva parodo-se dalyvauja nuo 1989 m. ir

KlausimaiIII turas

1. Karpiniai atsirado Rytø ðalyse maþdaug prieð du tûks-tanèius metø. Ávardinkite ðalá, kurioje jie atsirado pirmieji.Tai ðalis, kur buvo iðrastas popierius.

2. Lietuvoje itin populiarûs namø interjero puoðybai po-pieriaus karpiniai buvo XIX a. pabaigoje – XX a. pirmai-siais deðimtmeèiais. Kokiais karpiniais nereta namø ðeimi-ninkë puoðdavo savo pirkià?

3. Iðvardinkite Joanos Grigaitienës knygas, iliustruotas au-torës karpiniais.

4. Ar teko savo gyvenime sutikti ir paþinti nors vienà po-pieriaus karpytojà? Jeigu taip, tai paraðykite.

yra surengusi ne vienà savodarbø parodà. Jos karpiniaiátraukti á tarptautiná katalogà.Apie jos parodas buvo raðo-ma periodinëje spaudoje:Dzûkijos nacionalinio parkolaikraðtyje „Ðalcinis“4 ,, Aly-taus naujienose“5 , Varënoslaikraðèiuose „Giruþis“6 bei„Merkio kraðtas“7.

Tautodailininkas medþiomeistras Algirdas Juðkevi-èius, dalyvaudamas 2012 m.vasario mënesá Alytaus kultû-ros ir komunikacijos centroekspozicijø salëje DianosAtajevos karpiniø ið popie-riaus asmeninës parodos ati-daryme, pastebëjo, kad „kû-rëja laikosi karpiniø ið popie-riaus tradicijø, formø, simbo-liø. Jos darbuose ir rûtos, irtulpës, paukðèiai, visa tai iðsi-skleidþia ir auga kaip Pasau-lio medis8 “ . Seimo narë Da-lia Teiðerskytë Dianos karpi-niuose pamatë „kurianèioþmogaus stiprybæ ir trapu-mà“. Varëniðkës Dianos Ata-jevos karpiniai 2013 metaisbuvo eksponuojami Seime,stiklinëje galerijoje, jungian-èioje Seimo II ir III rûmus.Ðià parodà suorganizavo tuo-metis Seimo narys (dabar Va-rënos rajono meras) AlgisKaðëta.

ParengëLaimutë CIBULSKIENË

Varënos vieðosiosbibliotekos bibliografë

Rita Zlatkutë

Joana Grigaitienë

Diana Atajeva