2020 m. geguþës 5 d. Nr. 345

Ðá puslapá remia Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas

GYVIEJI ARCHYVAI

Popieriaus karpinius turbûtesame karpæs ne vienas, ta-èiau, ar kada domëjomës,kaip atsirado ði dailës ðaka,kokia buvo ðiø trapiø menokûriniø reikðmë ir paskirtis.Remdamasi Felikso Marcin-kaus knyga „Lietuvos ir pa-saulio popieriaus karpiniømenas“ (2010) trumpai ap-þvelgsiu popieriaus karpiniømeno raidà. Popieriaus kar-piniø menas gimë Rytø ðaly-se. Vëliau jis paplito po visàpasaulá. Viduramþiais Vaka-rø Europoje karpymo menastapo tradicija: tarp miestieèiøjis iðpopuliarëjo kaip puikibuities pagyvinimo priemonë,tarp aukðtuomenës – kaipportretø-siluetø kûrimo bu-das.

Lietuvoje popieriaus kar-piniais pradëta uþsiiminëtiXVI a. Pirmieji karpiniai bu-vo pritaikyti didikø antspau-dams þenklinti ir puoðti. Kaipopieriaus ðalyje atsiradodaugiau, jis tapo prieinamasir þemesnio luomo þmo-nëms. Imta já naudoti kaimobuièiai puoðti. Itin populiarûsnamø interjero puoðybai po-pieriaus karpiniai buvo XIXa. pabaigoje – XX a. pirmai-siais deðimtmeèiais. Neretaðeimininkë ðvenèiø iðvakarë-se savo pirkià dabindavo kar-pytomis uþuolaidëlëmis, uþ-tiesalais ar juostelëmis antlentynø kraðtø. Ant þibaliniølempø ar ðviestuvø bûdavodedami balti karpyti gaubtaiir kt. Taèiau popieriaus kar-piniai dëmesio nesulaukë, jienebuvo eksponuojami pir-moje lietuviø dailës parodo-je 1907 m. Inteligentija kar-pinius laikë vargingumo po-þymiu, maþai iðprususiø þmo-niø uþsiëmimu. Todël jiesparèiai ëmë nykti. Tra-dicinio karpymo subti-lybiø vaikus mokë tikviena kita moèiutë. Tai-gi karpiniai buvo dau-giausia taikomojo po-bûdþio, jie atstojobrangius pirktinius në-rinius.

Meninis karpymasistorikø ir dailëtyrinin-kø maþai tyrinëtas.Lietuvos spaudoje kar-pyba kaip meno ðakapirmà kartà ávardytatik 1959 m. A. Stravins-kienës straipsnyje„Karpiniai – irgi me-nas“1 . Saugant ir at-gaivinant popieriaus

2020-ieji – Tautodailës metai

Popieriaus karpiniø menas:Varënos kraðto menininkø kûryba

Karpiniø menas – gilias tradicijas turintis taikomosios-dekoratyvinës dailës þanras. Karpiniai ið popie-riaus yra savita meno ðaka, padedanti atsiskleisti kûrybingai asmenybei ir turinti senas tradicijas

1 A. Stravinskienë Karpiniai – irgi menas // Meno saviveikla, 1959, Nr. 1, p. 282 A. Daniliauskas Lietuviø liaudies popieriaus karpiniai XIX-XX a.(1. Kilmë) // Lietuvos TSR mokslø akademijos darbai. A serija, 1979, T. 43 Karpiniai. Tapyba / Rita Zlatkutë ; Mindaugas Siudikas.- Varëna, 2013, p.44 Èerniauskas, Algimantas Dar viena paroda // Ðalcinis, 1997, kovas (Nr.24), p. 85 Kochanskas, Jurgis Ðventëms – spalvoti pasakø motyvai // Alytaus naujienos, 2011, gruod. 16, p. 66 Vaièkutë-Skliutienë, Romana Grieþta teisëjos mantija slepia kûrybingà sielà // Giruþis, 2012, vas 10, p. 37 Tamulis, Jeronimas Varëniðkës paroda Seime // Merkio kraðtas.- 2013, bal. 12, p. 48 Kochanskas, Jurgis Dianos karpiniai ið popieriaus spindi talentu ir groþiu // Alytaus naujienos.- 2012, vas. 10, p. 8

J. Grigaitienës karpinys

karpiniø menà labiausia nu-sipelnë Julija ir Antanas Da-niliauskai. Antano Dani-liausko ir jo ðeimos ið patei-këjø surinkta medþiaga apiekarpinius ir karpymà saugo-ma Lietuvos istorijos institu-to archyve. 1979 m. A. Dani-liauskas paskelbë didþiausiosiðliekamosios vertës moksli-ná darbà „Lietuviø liaudiespopieriaus karpiniai XIX-XX a“. 2

1966 m. ásikûrus Lietuvostautodailininkø sàjungai, bu-vo atkreiptas dëmesys á po-pieriaus karpiniø bûklæ ðaly-je. 1981 m. Vilniuje sureng-ta pirmoji respublikinë po-pieriaus karpiniø paroda, ku-rioje savo kûrybà eksponavotrisdeðimt autoriø. Pirmàkartà á tarptautinæ parodøarenà Lietuvos popieriauskarpiniai pateko 1967 m. sà-junginëje parodoje Maskvo-je, kur buvo eksponuota J.Daniliauskienës kûryba. Ið-skirtinis reiðkinys – karpyto-jø dalyvavimas Kanadojetarptautinëje miniatiûrø pa-rodoje 1987 m. XX a. 8 ir 9deðimtmeèiø sandûroje atsi-skleidë daug naujø gabiø kar-pytojø. Lietuvos popieriauskarpiniø menas papildë Lie-tuvos liaudies meno visumà.XXI amþiuje Lietuvos popie-riaus karpiniai tapo viena po-puliariausiø dailës ðakø ir yrasvarbi ðalies meniniame gy-venime.

Varënos kraðte popieriauskarpiniø menà puoselëja Ri-ta Zlatkutë, Joana Grigaitie-në, Diana Atajeva.

Rita Zlatkutë

Rita Zlatkutë gimë 1961m. Ðilutëje, dabar gyvena irkuria Varënoje. Dailininkë,

keramikë. Nuo2010 m. yra tautiniopaveldo produktøgamintoja. Parodo-se dalyvauja nuo1979 m. Menininkëdaro karpinius, ku-rie buvo eksponuo-jami Varënos rajo-no savivaldybëje beiVarënos kultûroscentro salëje. Kar-piniø technikà dai-lininkë pirmàsyk ið-bandë dirbdamaVarënos meno mo-kykloje, taèiau rim-èiau ja susidomëjosudalyvavusi Zypliødvare (Ðakiø raj.)vykusiame Tautodailininkøplenere. 2003 metais pasiro-dþiusioje knygoje „Karpiniai.Tapyba“, menotyrininkë Ug-në Kraulaidytë apibûdino R.Zlatkutës kûrybà: „R. Zlat-kutë daþniausiai renkasi si-metrinæ karpiniø kompozici-jà, sukurianèià darnos beiharmonijos áspûdá, ir lieka ið-tikima seniesiems tautodai-lës principams. Grakðtusgamtos motyvø stiebimasis ávirðø primena gyvenimo ver-tikalës, nukreiptos dvasioskryptimi, egzistavimà. Ðiuo-se karpiniuose ryðkus pozity-vus pradas, dþiaugsmingosramybës teigimas, nuoðirdu-mas. Juose besiskleidþiantysþiedai – tarsi prarasto Rojaussodo reliktas, kalbantis apieatsivërimà saulei ir vëjams,groþio ir pilnatvës laikà.“3

JoanaGrigaitienë

Pedagogë Joana Grigaitie-në laisvalaikiu komponuojakarpinius. Ji yra padariusi 16karpiniø paveikslø Varënos

„Ryto“ vidurinës mokyk-los (dabar „Ryto“ pro-gimnazija) aktø salei irlietuviø kalbos kabinetui,parengusi asmeninæ kar-piniø, nuotraukø ir savoknygø parodà Varënosðvietimo centre. Su peda-gogës, literatës JoanosGrigaitienës karpiniaisbuvo galima susipaþintiVarënos vieðojoje biblio-tekoje , kai 2016 m. ko-vo 20 - balandþio 11 d.veikë J. Grigaitienës kar-piniø ir spaudiniø paro-da. Paklausta, kodël jikarpo, J. Grigaitienë at-sakë: „Kodël að karpau?Manau, kad jei þmogus

imasi kokios veiklos, tai jamðito reikia. Juk visais laikaisbuvo stengiamasi pagraþintisavo namus ávairiais bûdais.Suprantama, kad menininkøsukurtø darbø vertë yra kita,bet juos ásigyti galëjo tik pa-tys turtingiausieji. Tad polin-kio á menà raiðka buvo pagalgalimybes. Kaip bebûtø, pa-matai visokiai kûrybinei veik-lai yra genetika, o tuomet –lavinimas ir tobulinimas. Vai-kystëje pirmiausia susidûriausu baþnytinio meno pavyz-dþiais, tarp kuriø buvo ir mû-sø tëèio medþio raiþymo dar-bai: paveikslø rëmai, altoriai,klausyklos, klaupkos. Tieáspûdþiai buvo átvirtinti sene-liø dvare, kur visi baldai bu-vo su raiþiniais. Kai mokiau-si, sàsiuviniø paraðtëse atsi-rasdavo vietos panaðiems,,ornamentams“... Taèiau galbuvo per silpni tie gabumai,kad dailës keliu nepasukau.Manau, kad paðaukimas bû-ti þodþio mokytoja buvo stip-resnis. Nors kas þino? Jeigudabar vis atsiranda poreikis,,paraiþyti“ nors ant popie-riaus... Mëgstu padailinti irvelykinius kiauðinius panaðiuprincipu. Mintis ilgokai ne-duoda ramybës, kol jai nesu-teikiu pavidalo, nors supran-tu, kad reikëtø profesiona-laus pasirengimo.

Poþiûris á tautodailæ ávai-rus. Gal meniðkumo atþvilgiuir nëra didelës vertës, bet jiesvarbûs kitu aspektu – þmo-niø tarpusavio ryðiais, kurienematomi, bet iðgyvenami,jauèiami. Kol egzistuos kul-tûrinës jungtys, tol mes galë-sime kalbëti apie savo tautosiðlikimà, vienybæ, ateitá. Ðiuoatþvilgiu man labai graþusbendruomeniø judëjimas.“

Diana Atajeva

Gimë 1964 m. Varënoje.Dianos Atajevos talentà darmokyklos suole áþvelgë dailësmokytoja, dabar jau pensinin-kë Gailutë Giedraitienë. Nuovaikystës svajojo dirbti kine.Maskvoje baigë Kinematog-rafijos institutà ir ágijo kino irtelevizijos ekonomisto spe-cialybæ, vëliau tapo teisinin-ke. Paklausta, kaip bûdamatokios rimtos ir grieþtos pro-fesijos atstovë sugeba kurtitokius kruopðtumo reikalau-janèius meno kûrinius, mote-ris sako, jog profesijà galimeágyti, kokià norime, o ðtai po-trauká kûrybai turi ne kiekvie-nas. Be to, ypatingo kruopð-tumo reikia ne tik kuriantkarpinius, bet ir nagrinëjantbylas. Diana Atajeva parodo-se dalyvauja nuo 1989 m. ir

KlausimaiIII turas

1. Karpiniai atsirado Rytø ðalyse maþdaug prieð du tûks-tanèius metø. Ávardinkite ðalá, kurioje jie atsirado pirmieji.Tai ðalis, kur buvo iðrastas popierius.

2. Lietuvoje itin populiarûs namø interjero puoðybai po-pieriaus karpiniai buvo XIX a. pabaigoje – XX a. pirmai-siais deðimtmeèiais. Kokiais karpiniais nereta namø ðeimi-ninkë puoðdavo savo pirkià?

3. Iðvardinkite Joanos Grigaitienës knygas, iliustruotas au-torës karpiniais.

4. Ar teko savo gyvenime sutikti ir paþinti nors vienà po-pieriaus karpytojà? Jeigu taip, tai paraðykite.

yra surengusi ne vienà savodarbø parodà. Jos karpiniaiátraukti á tarptautiná katalogà.Apie jos parodas buvo raðo-ma periodinëje spaudoje:Dzûkijos nacionalinio parkolaikraðtyje „Ðalcinis“4 ,, Aly-taus naujienose“5 , Varënoslaikraðèiuose „Giruþis“6 bei„Merkio kraðtas“7.

Tautodailininkas medþiomeistras Algirdas Juðkevi-èius, dalyvaudamas 2012 m.vasario mënesá Alytaus kultû-ros ir komunikacijos centroekspozicijø salëje DianosAtajevos karpiniø ið popie-riaus asmeninës parodos ati-daryme, pastebëjo, kad „kû-rëja laikosi karpiniø ið popie-riaus tradicijø, formø, simbo-liø. Jos darbuose ir rûtos, irtulpës, paukðèiai, visa tai iðsi-skleidþia ir auga kaip Pasau-lio medis8 “ . Seimo narë Da-lia Teiðerskytë Dianos karpi-niuose pamatë „kurianèioþmogaus stiprybæ ir trapu-mà“. Varëniðkës Dianos Ata-jevos karpiniai 2013 metaisbuvo eksponuojami Seime,stiklinëje galerijoje, jungian-èioje Seimo II ir III rûmus.Ðià parodà suorganizavo tuo-metis Seimo narys (dabar Va-rënos rajono meras) AlgisKaðëta.

ParengëLaimutë CIBULSKIENË

Varënos vieðosiosbibliotekos bibliografë

Rita Zlatkutë

Joana Grigaitienë

Diana Atajeva