2015 m. rugsëjo 15 d. Nr. 705

GYVIEJI ARCHYVAI

Ðá puslapá remia Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas

Dalyviai pasidalijo kûrybi-nëmis sëkmëmis, papasakojoapie neágyvendintus sumany-mus. Diskusijos vedëjo, Varë-nos vieðosios bibliotekos di-rektoriaus Eitaro KazimieroKrupovièiaus paraginti, svars-të, ar tikslinga ásteigti litera-tûrinæ Vinco Krëvës premijàuþ nuopelnus garsinant Varë-nos kraðtà, Dainavos vardà.Pasak V. Sventicko, mintis yrasvarstytina, nes tokia premi-ja jau yra. Jà ásteigë lietuviøiðeivija. Reikëtø pasiaiðkintiir subtiliai sutarti, kad premi-ja atsiranda ir Lietuvoje, kad

Kraðtieèiøsusitikime

Marcinkonyse vyko devintasis ið Varënos kraðto ki-lusiø arba sodybas èia turinèiø þymiø ðalies meno,mokslo, politikos, verslo þmoniø susitikimas, kuriovalandos diskusijoje apie literatûriná gyvenimà daly-vavo literatûros kritikas Valentinas Sventickas, ra-ðytojai Emilija Liegutë, Kazys Saja, poetë ir vertëjaGraþina Zita Maþeikaitë-Sajienë, þurnalistës Aldo-na Þemaitytë-Petrauskienë, Gerda Giedraitytë-Gud-jurgienë, þurnalistai ir leidëjai Èeslovas Skarþinskas,Danielius Mickevièius, literatës Marija Kavaliauskie-në, Birutë Ðvagþdienë ir kt.

nebûtø nesantarvës. D. Mic-kevièiaus manymu, reikia ap-sibrëþti etnokultûros iðsaugo-jimo ir áamþinimo tema. Jisjau turás kandidatà – Henri-kà Gudavièiø uþ knygà „Laið-kai ið kaimo“: „Lietuvos geo-logai nacionaliniu akmeniuiðrinko titnagà, o kur daugiautitnago nei pas dzûkus, todëlpremijà reikëtø sieti su ðiuosakmeniu“.

E. K. Krupovièiui paklau-sus, gal diskusijos dalyviai turiminèiø dël bendrø projektø,skaitymo skatinimo progra-mø ágyvendinimo rajone, V.

Sventickas pasiûlë rengti edu-kacijas, literatûros vakarusapie M. K. Èiurlionio þodinæ

kûrybà, nes menininkas svar-bus ðitam kraðtui, jo tekstai –vieni ið geriausiø praëjusio

ðimtmeèio lietuviø literatûro-je, tik apie juos maþai kas þi-no.

Rugsëjo 6 d. po ðv. Miðiø Perlojos kaimo gyventojainesiskirstë á namus, bet skubëjo aplankyti Perlojoskraðtotyros muziejø, kur vyko renginys, skirtas pa-

minëti Vytauto Didþiojo karûnavimo 585-àsias metines. Mu-ziejaus darbuotoja Danutë Karalevièienë pakvietë visus ap-þiûrëti eksponuojamà Vytauto Baublio unikalià kunigaikðèiøir karaliø biustø ekspozicijà bei pasigërëti nauja, to paties sek-madienio rytà pristatyta perlojiðkio, tremtyje mirusio parti-zano A. Milinavièiaus sûnaus Mindaugo Milinavièiaus iðskir-tinæ medþio dirbiniø parodà.

Perlojos laisvalaikio centro direktorë Irena Stoðkienë skai-të eiles, bibliotekininkë Nijolë Krivienë istoriniu poþiûriu ap-þvelgë Vytauto Didþiojo karûnavimà, Urtë Fialkovskytë, Re-da Maèionytë grojo ir dainavo dainas apie Lietuvà. Vëliaurenginio dalyviai buvo suskirstyti á keturias komandas, kuriosvarþësi atsakinëdamos á klausimus ið Lietuvos istorijos. Abe-jingø neliko. Visi dalyviai, netgi ir maþiausieji, stengësi prisi-minti Lietuvos istorijos laikmetá, kuomet valdë kunigaikðtisVytautas Didysis. D. Karalevièienë dþiaugësi, kad perlojið-kiai neliko abejingi renginiui, ir kartu su kunigu Àþuolu Mi-liausku ir seniûnaièiu Rimantu Ciûniu padëkojo ekspozicijøautoriams. Taip pat buvo pakviesti atvykti kitø kaimø gyven-tojai, padëkota tiems, kurie atneða á muziejø senoviniø darboárankiø ar ádomesniø dirbiniø bei kaip nors kitaip prisidedaprie muziejaus veiklos.

Rasa GERMANTIENË

Daiva ARMONIENËVarënos vieðosios

bibliotekos metodininkë

Perlojoje paminëtasVytauto Didþiojo

karûnavimasNauji eksponatai Perlojos kraðtotyros muziejuje

Urtë Fialkovskytë, Reda Maèionytë ir Nijolë Krivienë

Ið Mardasavo kilusi ir iki 101 metø amþiaus gyvenusi garsiojo liaudies dainininko ir pasakotojo Petro Zalans-ko sesuo, dabar jau ðviesaus atminimo Ieva Zalanskaitë-Turonienë (mirë prieð porà metø) savo ranka yra para-ðiusi keletà sàsiuviniø atsiminimø apie ávykius mûsø kraðte nuo pat lenkø okupacijos. Dukters Birutës Turony-tës-Burienës dëka nemaþai tø atsiminimø iðtraukø apie Mardasavo ir jo apylinkiø gyvenimà iki 1939 metø jauesam publikavæ „Merkio kraðte“, o dabar I. Zalanskaitës-Turonienës rankraðtis pasakoja, kas gi vyko vëliau...

Permaina gyvenimo

Vestuvës

Paskiau anytà apdovano-jau: daviau sijonà bovelniná,penkianytá, prijuostæ graþià,bliuzelæ ir skarelæ vilnonaitæ.

Seserim trijom – Urðulai,Verutai, Marytei – ir Juozoþmonai, visom daviau vilno-naites skareles. Urðës vai-kam, Juozo dviem mergai-tëm ir jo krikðto vaikam – vi-sus apdovanojau.

Mûsø lova buvo svirne.Svoèia graþiai paklojo paèiugraþiausiu divonu, padëjomano keturias pagalves. Jauir iðauðo, o dar mes nepail-sëjæ. Mano vyras kvieèia: ei-me pailsëti, mes pavargæ. Oanyta atneðë saltisono (kepe-ninës deðros), mësytës. Uþ-valgëm ir einam á svirnà norskiek pamiegoti. Ateinam, okad ant mûsø lovos atsigulusmano sesuo su maþu vaiku-èiu miega. Þiûrime, kur pri-siglausti. Tuo metu kluonie-noj suþvengë – kumelys ati-trûko. Stasys nubëgo prie ar-klio, o að paþiûrëjau, kad se-series negalim budinti su vai-ku. Paëmusi pagalvæ pasidë-jau gale jos kojø, atsiguliauir uþsnûdau. Jaunasis atëjæsirgi þiûri, kur jam nors valan-dëlei prigulti. O svirne buvotokia skrynia grûdam supilti.Paëmæs pagalvæ pasidëjo antskrynios, atsigulë. O ið pen-kiø muzikantø buvo ir pa-miegojusiø. Mes iðvargæ tikuþmigom, muzikantas jau at-ëjo su armonika kelt. Jauna-sis turi uþmokëti, kad pribu-dina. Að nubudau – grajina.O kas gi man daryti? Neþi-nau, kur mano vyras – svirne

tamsu, muzikantas be palio-vos grajina. Atidarau duris,ogi þiûrau, mano vyras antskrynios miega. Atdariau ku-parà ir, iðëmus abrûsà, uþdë-jau ant armonikø. Bet muzi-kantas vis tiek grajina. Paðo-kæs ið miego vyras davë pini-gø. Tada nustojo. Sakome:bûtume uþmokëjæ, jei bûtaipamigdæs, nes mes labai pa-vargæ.

Atëjau á pirkià, moterystvarko, ruoðia pusryèius, ki-ta sako, dar pirkia neðluota,prieð marèià negraþu, griebëðluotà, ðluoja. Reikia uþmo-këti. Daviau skarytæ. Kita at-neðë bliûdan vandens nusi-praust, muilo ir abrûsà apsi-ðluostyti. Að jø abrûsu nesi-ðluosèiau, savo atsineðiau. Uþpaslaugà reikia vël. Daviauskarelæ, suriðau, pasakiau:geriau bus tau bedirbant, ne-kris plaukai.

Pusryèiai

Visi susëda aplink stalus,valgo, iðgerdinëja linksmi.

Muzikantai pradëjo grotiaplink stalà labo ryto pagei-davimus. Pirmiausia pagrojomums, jauniejems. Dedalëkðtá, jaunasis turi pinigødaugiau padëti, kad visi podaugiau dëtø. Tada svotas susvoèia. Ir visiem pabroliam,pamergëm – nepaliko në vie-no veseilino, ane vienos ðei-minykës, kad bûtø nepagro-jæ.

Jø rugiai dar nepradëtapjauti. Þiûrau, susirinko mo-terys, pasiëmë pjautuvus, ei-na per vartus keliu dainuo-damos á rugiø plotà. Pradëjopjauti, dainuoja kiek galëda-

mos, padainavæ pareina irparneðë pëdà, vadinamà„gaspadoriumi”. Ir nuneðëpirkion, pastatë kampe uþstalo, kur mes sëdëjom abu.Ryðio nesusuko ir nesuriðo.

Iðëjo teta Kavaliauskienëvardu Mariuika. Man sako:martela, tu ateik, paþiûrëk,niekaip nesuriðam pëdo, visiðyra. Að áëjau á svirnà, paë-miau stonà drobës ir atëjussuriðau ryðiu ir stonu. Tetu-lai Mariuikai pasidarë gailamanæs, kad daug iðsikaðtavauapdovanodama visus. Ji manpriëjusi sako: „Vaikeli, kamtu tokià brangià dovanà, rei-këjo kokia juostele”. Að sa-kau: „Kaip gi „gaspadorius”tokià menkà dovanà gali gau-ti, jam reikia paèios graþiau-sios.“ „Vaikeli, – ji man sa-ko, – tau labai daug kainavo.“Að jai atsakiau, kad gyveni-me reikia nors kartà negai-lëti.

Visi mano palydai iðva-þiuoja. Mes su vyru palydë-jom, pavaþiavom mano bro-lio veþime gal kilometrà. Rei-kia jau atsiskirti nok savø vi-sam laikui, labai graudu pa-sidarë, labai pradëjau verkti.Ir brolis su broliene verkëmane palikdami. Mano vyrasapkabino mani, sako: „Ei-nam namo, ty mûs laukiamûsø giminës”, ir praðë, kadneverkèiau, bus viskas gerai.Að aðaras gerai nusiðluos-èiau, kad nebûtø prast, kadverkiau, kad mano vyrui bûtgraþiau tarp jo giminiø.

Pirmoji rugiapjûtë

Prasidëjo rugiapjûtë. Ru-giai be þoliø, nelabai geri,

dalgiu kirto. Buvo pritaisytatëvo nabaðnyko tokios ðaku-tës prie dalgio, tai pradalgionevertë ant rugiø, o ant ru-gienos graþiai sugulia. Labaigerai kirtëjas kerta su rasa, oparinkti galima paskiau ir su-riðti, kai nebûna ðlapia.

Mûsø þemës buvo Noðkû-nuose trys hektarai, vadinodarþu, tenai laukas ir pievabuvo geri, vadino gruntu. Tensëdavo linus, mieþius, rugius,sodino bulves – viskas derë-davo. Buvo suskirstyta lygiaisploteliais, kiekvienais metaisvis ko pasëta ir pasodyta. Ru-giai labai geri buvo, jø dalgiunekirto, reikëjo pjautuvu nu-pjauti tà plotelá. Priëjom ru-gius – dvi lovos vadino uþuo-ganomis. Mes sustojom podvi – að su Verute, o Bran-dzienës pjovëja geresnë kaipmûs Verutë. Pradëjom pjau-ti, þiûrau, kad ji pradëjospausti. Að nenusileidþiu nëper pëdà. Ji stengësi maneaplenkti, að nenusileidþiu,dar tyèia tà kraðtà nupjaunupirma. Verutei sakau tyliai,kad mus palikti nori, aplenk-ti. Verutë sako: nu ir kas, te-gu pjauna. O að stengiuos ne-pasiduot, kad neaplenktø.Þiûrau, jau teta skarelæ nuogalvos metë ir prijuostæ atsi-riðo. Bet vis tiek skuba iðpra-kaitavusi. Að irgi pavargau iriðprakaitavau, bet nenusilei-dþiu, nelieku, dar kokiuþingsniu pirmiau einu. Pas-kutiná pëdà pirmiau suriðau.

Tæsinys. Pradþia Nr. 68

ParengëDiana ZUBAVIÈIENË