2015 m. liepos 14 d. Nr. 525

GYVIEJI ARCHYVAI

Ðá puslapá remia Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas

Tam, kad tradicija nenu-trûktø, raðytojas Romas Sa-dauskas pasiruoðæs kokiamnors bendraminèiui jà pado-vanoti. Bet visi draugai, bièiu-liai ir bendrakeleiviai turi sa-vus darbus, vargus ir gyveni-mà, kurio naðta metams bë-gant tik sunkëja, o mûsø visøkelionës laikas nenumaldomaitrumpëja.

Septintieji tarmiø atlaidai,kuriuose, pasak Romo Sa-dausko, atleidþiamos visosnuodëmës, iðskyrus gimtosioskalbos iðdavystæ, buvo skirtiVinco Krëvës „Dainavos ða-lies senø þmoniø padavimø“pirmojo leidimo – 1915 metais– ðimtmeèiui paminëti. Plony-të knygelë jau seniai tapo bib-liografine retenybe, o vëles-nieji leidimai, Romo Sadaus-ko þodþiais sakant, iðaugo áLietuvos epà, V. Krëvës dedi-kuotà savo motinai: „Manomotinai Roþei, svajoti ir tëvy-næ mylëti iðmokiusiai, atmin-ti...“. Gal koks uþkietëjæs þe-maitis, prakutæs suvalkietis arlinksmuolis aukðtaitis, pavydë-damas dzûkams tokios garbës,gali paprieðtarauti, bet „Dai-

Kas, jei ne dzûkai, iðkels V. Krëvës vardà kaip vëliavà?Birþelio 27 dienà, Etnografiniø regionø metuose, Demeniðkiø kaime (Lazdijø

r.), raðytojo Romo Sadausko sodyboje ávyko septintieji tarmiø ir ðnektø atlaidai,jei tikëti raðytojo þodþiais – paskutinieji...

1 Atgaivinimo, nes tokia premija buvo ásteigta iðeivijoje, paskutinæ jà 1993 m. gavo Liûnë Sutema. Su-prantama, kad silpstant egzodo literatûros kûrëjø gretoms ir pajëgoms, ðios premijos skyrimas iðeivijosjëgomis nunyko. Turbût galima sakyti, kad tam premijos nunykimui uþ Atlanto turëjo átakos ir LietuvosNepriklausomybës atkûrimas, sudaræs sàlygas mums patiems èia, Tëvynëje, susivokti vertybëse ir priorite-tuose. Tik kad labai ilgai renkamës.

2 Tà dienà Romo Sadausko iniciatyva Aviþieniuose ant daugiabuèio namo sienos buvo pritvirtinta atmi-nimo lenta liudijanti, kad èia gyveno Nacionalinës premijos laureatë Bitë Vilimaitë.

3 Merkinës piliakalnio papëdëje, þvelgdamas á ðvenèianèius kraðtieèius, Varënos savivaldybës meras Al-gis Kaðëta sakë, kad kitø metø ðventei reikës suorganizuoti porà autobusø, kad varëniðkiai turëtø galimy-bæ atvaþiuoti á Valstybës dienos ðventæ Merkinëje.

Tarmiø atlaidø iniciatorius Romas Sadauskas. Keistam kultûriniam lauke gyvenam. Kultûros ministrë,ið veido priëmime nepaþinusi Donato Banionio, papraðë jo prisistatyti, kas jis toks. Romas Sadauskas,rûpindamasis V. Krëvës premijos ásteigimu, apsilankë pas vienos savivaldybës aukðto rango politikà (neVarënos). Kai raðytojas prakalbo, kad reiktø ásteigti V. Krëvës premijà, valstybës tarnautojas paklausë: - Okur Ji gyveno? Romas sako: - Prieð mirtá gyveno Filadelfijoje. O kur Ji gimë? Romas sako: - Subartonyse.Valdininkas: - Aa, tai èia kaþkur prie Ðlavantø... Na, paþiûrësim...

Tos Lietuvos kultûros ministrës pavardë iðblëso nepraëjus në deðimt metø. Valdininko pavardës neþino irneþinos në ðimtoji Lietuvos dalis, bet kartais kyla átarimai, kad á valdþià sëkmingai prasibrauna beraðèiai,neþinantys savo istorijos, arba vaikai, nes, pasak Cicerono, „þmonës, neþinantys savo istorijos, yra amþinivaikai.“ Gal bûtø geriau, kad tokie þmonës þaistø smëlio dëþëse, o ne valdytø Lietuvà, net nesuprasdami,kad valstybës turinys yra jos kultûra. Ir kas tai pasakë? Nesvarbu. Tiesiog tai yra elementari tiesa

navos ðalies senø þmoniø pa-davimai“ iðties yra dzûkø, Dai-navos kraðto, epas, kurá þinovisa Lietuva. Kas, jei ne dzû-kai, turi iðkelti V. Krëvës atmi-nimà, jo vardà kaip vëliavà –taip, kaip jis iðkëlë Dainavà?

Ðiuo metu Lietuvoje yraapie 20 vardiniø literatûriniøpremijø. Kai kuriø tø garbiøraðytojø vardus þino tik maþë-jantis skaitytojø bûrys, tos sa-vivaldybës (premijos steigë-jos) ar etnografinio regionogyventojai. Lietuvai pagraþintidraugija (Romo Sadausko ini-ciatyva) 2015 04 07 Alytaus,Druskininkø ir Birðtono mies-tø bei Alytaus, Lazdijø ir Va-rënos rajonø savivaldybiø me-rams iðsiuntë laiðkà „Dël Vin-co Krëvës literatûrinës premi-jos atgaivinimo“.1 Lietuvai pa-graþinti draugijos kvietime áseptintuosius tarmiø atlaidusDemeniðkiø kaime buvo kvie-èiami merai arba jø ágalioti at-stovai, kad bûtø aptartos V.Krëvës literatûrinës premijossteigimo galimybës ir nuosta-tai. Deja, Lazdijø meras, pa-sak Romo Sadausko, septintimetai serga ir neatvyko. Tie-

sa, delegavo administracijosdirektoriø, o ðventës daly-viams dovanø atsiuntë... bul-viniø bandø. Nebuvo ir kitø sa-vivaldybiø merø ar jø atstovø,nors sveèiai á Romo Sadauskosodybà suguþëjo ið Vilniaus,Kauno, Pagëgiø ir Klaipë-dos...2

Apie V. Krëvæ, jo reikðmæ irdydá Lietuvos kultûros, istori-jos panoramoje graþiai yra pa-sakæ visi mûsø didieji raðyto-jai, bet ryðkiausiai já apibûdi-no bene Alfonsas Nyka – Ny-liûnas. 1954 m. suþinojæs apieV. Krëvës mirtá jis raðë: „Fila-delfijoje mirë Krëvë (uþva-kar). Pirmas þinios áspûdis –lyg bûtø miræs Nemunas, Vil-niaus katedra arba Ðatrijoskalnas: taip giliai jis buvo iðsi-ðaknijæs mano sàmonëje“. Okas yra V. Krëvë mûsø, gyve-nanèiø Dainavos kraðte, sà-monëje?

Kad ir kaip bûtø gaila, raðy-tojo Romo Sadausko organi-zuojami tarmiø atlaidai De-meniðkiø kaime anksèiau arvëliau uþges. Tokiems atlai-dams atnaujinti /perimti/ la-biausiai tiktø Subartonys, V.

Krëvës memoria-linio muziejauserdvë, su viltimi,kad tie atlaidai gy-vuos, kol gyvuosmuziejus. Bet pa-grindiná ðiø metøRomo Sadauskoorganizuojamøtarmiø atlaidøklausimà dël V.Krëvës literatûri-nës premijos stei-gimo reikëtøspræsti nedelsiant.Ðios premijos stei-gimo iniciatyvàgalëtø paremti irperimti Varënos r.savivaldybë, me-ras Algis Kaðëta.Suprantama, kadðiuo metu jo pe-

èius uþgulë kiti rûpesèiai,bet tik jis galëtø surastibendrà kalbà su kitø neeg-zistuojanèios Alytaus ap-skrities savivaldybiø meraisir árodyti jiems, kad V. Krë-vës vardo literatûrinë pre-mija yra bendras Dainavoskraðto savivaldybiø garbësreikalas. Nes, kaip sakëprofesorius Albertas Zala-torius V. Krëvës paminkloMerkinëje atidengimoðventëje 1994 m., „... mumsreikëjo Jûsø praeityje, rei-kia ir ðiandien – maiðtingo,dràsaus, savarankiðko, osvarbiausia – paþástanèioþmogaus tuðtybæ ir didþia-dvasiðkumà.“ Iðnyko so-vietmeèiu sukurti administ-raciniai rajonai, apylinkës,iðnyko ir Nepriklausomoje

Lietuvoje atkurtos apskritys, oDainavos kraðtas liko. Á uþ-marðtá nuplauks dabar „gar-siø“ mûsø kraðto popsinës kul-tûros atstovø , visuomenës vei-këjø ir daugelio, save laikan-èiais politikais, vardai, o Krë-vë liks, nes, kaip sakë 1994 m.Albertas Zalatorius, ... Jûsø

sugráþimo kelias – jis eina nevaldþios koridoriais, nesvarbu,kokia valdþia jais tuo metuvaikðto, o Jûsø gimtøjø apylin-kiø takeliais, kurie veda tiesiaiá þmoniø ðirdis ir kuriems tosðirdys niekuomet neleis uþþel-ti.“

P.S. Baigiant raðyti ðá straips-ná, paskambino Romas Sa-dauskas ir praneðë „dþiugià“naujienà. Gráþæ ið Tarmiø at-laidø Pagëgiø lietuvninkai podienos jam paskambino, kadPagëgiø meras VirginijusKomskis, iðgirdæs, jog dzûkainesugeba ásteigti V. Krëvës li-teratûrinës premijos, pasakë,kad V. Krëvë svarbus ne tikdzûkams, bet visai Lietuvai,todël kitiems Tarmiø atlai-dams Pagëgiø savivaldybë sa-vo biudþete numatys lëðø V.Krëvës premijai. Kaip jausi-mës, jei tai tiesa ir premijàásteigs ne Dainavos kraðtoþmonës, o lietuvninkai? Gal-bût pirmàjà V. Krëvës litera-tûrinæ premijà ir galima bûtøskirti Demeniðkëse, Romo Sa-dausko organizuojamuose

Tarmiø atlaiduose, bet ði pre-mija neabejotinai anksèiau arvëliaus bus ákurta mûsø Varë-nos rajono savivaldybës pa-stangomis ir kasmet áteikiamaSubartonyse, V. Krëvës me-morialinio muziejaus kieme-lyje.

Varënos rajono savivaldy-bës meras Algis Kaðëta3 , lie-pos 6-àjà ðvenèiant Valstybësdienà prie Merkinës piliakal-nio, ðiø eiluèiø autoriui sakë:„<...> neabejotina, kad V.Krëvës literatûrinæ premijà tu-ri ásteigti Varënos rajonas.Reikia tik apsispræsti dël pre-mijos dydþio, áteikimo vietosir periodiðkumo. Þinoma, pir-miausia reikia sukurti premi-jos teikimo ástatus. Prie premi-jos steigimo pakviesiu prisidëtine tik minëtàsias Dainavoskraðto savivaldybes, bet ir Ðal-èininkø rajonà. Ir ne tik savi-valdybes – reikës paieðkoti irprivaèiø mecenatø, neabejin-gø mûsø kultûrai.“

AlgimantasÈERNIAUSKAS

Nuotr. Broliø Èerniauskø

Nacionalinës premijos laureatas Algimantas Aleksandravièius pamirðo, kad á Tarmiø atlaidus atvaþia-vo dirbti (fotografuoti) ir pritaikæs akimirkà praðneko á susirinkusius þemaitiðkai, suraitæs jiems smagøpasakojimà apie þemaitiðkà upelá Ðyða /Ðyðikæ/

Merkiniðkiai ir sveèiai ant V. Krëvës iðgarsinto Merkinës piliakalnio laiptø ðvenèia Valstybës dienà, 2015 m.

Á Tarmiø atlaidus nepateksi nepabuèiavæs arklio. Tomas Vaisieta, kà tik pabu-èiavæs tà dienà labiausiai nubuèiuotà arklá Lietuvoje, neskubëjo á Romo Sadauskosodybos kiemà, o vis glostë Lauká ir klausë, ko jis toks liûdnas, ar kad pavargæs, ardarbo negauna...