A TSIMINIMAI

Kunigaikðtis, politinis veikëjasMykolas Kleopas Oginskis (1765 09 25–1833 10 15).

Dailininkas Fransua Granje (Francois Grenier, 1793–1867).Portretas ið Jono Kazimiero Vilèinskio albumo

„Vilniaus archeologijos muziejus“,Paryþius, 1858–1859

Mykolas Kleopas Oginskis

ATSIMINIMAI

APIE LENKIJÀ IR LENKUS

NUO 1788 IKI 1815 METØ PABAIGOS

I TOMAS

ANTRAS LEIDIMAS

Vilnius 2010

4

© Vertimas ið prancûzø á lietuviø kalbàVirginijaus Baranausko© Regionø kultûriniø iniciatyvø centrasISBN 978-9955-818-10-6

Knygos iðleidimà parëmë:

Lietuvos Respublikos kultûros ministerijaLituanistiniø tradicijø ir paveldoáprasminimo komisija

Antras knygos leidimas

Ið prancûzø á lietuviø kalbà vertëVirginijus Baranauskas

Mémoires de Michel Oginski. Sur laPologue et les Polonais. Depuis 1788 jusqua lafin de 1815. Tome premier. Paris, ChezL’editeur rue des Grands-Augustins, N° 18,ChezPonthieu, Libraire, Palais-Roval, Galeriede Hois. Geneve barbezat et delarue, libraires1826.

UDK 943.8.06/.07(093) Og-13

5

6

7

MANO BIOGRAFIJA NUO VAIKYSTËS IKI 1788 METØ,KADA PRADËJAU RAÐYTI SAVO „ATSIMINIMUS“1

Gimiau 1765 metø rugsëjo 25 dienà savo tëvø kaime Guzove, Ravosvaivadijoje, Sochaèevo seniûnijoje, uþ septyniø myliø nuo Varðuvos.

Mano tëvas, Andrius Oginskis, gyvenimo pabaigoje Trakø vaivada, otuo metu, kai gimiau að, Aðmenos seniûnas, Lietuvos Didþiosios Kunigaikð-tystës kardininkas ir Lenkijos ordinø kavalierius iðvyko ið Lietuvos ir ásikûrëLenkijoje, kur vedë mano motinà, Guzovo seniûno Potockio naðlæ.

Mano motina Paulina, mergautine pavarde grafaitë Ðembek, pirmà kartàbuvo iðtekëjusi uþ Lubenskio, kuris gyveno labai trumpai. Antrà kartà iðte-këjo uþ Potockio, kuris maþdaug po metø paliko jà naðle. Pagaliau ji iðtekë-jo uþ mano tëvo Oginskio.

Visai atsitiktinai pirmasis vyras buvo kilæs ið Didþiosios Lenkijos, antra-sis – ið Maþosios, o treèiasis – ið Lietuvos. Kadangi su kiekvienu vyru turëjopo vienà sûnø, tai visuomenëje mano motinà daþnai vadindavo trijø provin-cijø motina. Buvo pokðtaujama, jog kalbëdama apie savo sûnus ir norëdamapasakyti, apie kurá kalba, ji kartais sakydavo, jog jos sûnus Lubenskis pasakë,kad jos sûnus Potockis nuvyko á kaimà pas jos sûnø Oginská.

Mano netikri broliai ið motinos pusës buvo Feliksas, grafas Lubenskisir Petras Potockis. Mano sesuo Juzefa Oginska pirmà kartà iðtekëjo uþvieno ið Oginskiø (Gabrieliaus tëvo), o antrà kartà uþ Mstislavo seniûnoLopacinskio.

1 Autobiografijà (teksto kopija – p.5–6, vertimas á lietuviø kalbà – p. 7), diktuojant MykoluiKleopui Oginskiui, uþraðë jo sekretorë po to, kai buvo iðspausdinti jo „Atsiminimai“. Ðios autobiog-rafijos originalas, kaip ir 1826–1827 m. Paryþiuje iðspausdintø „Atsiminimø“ (I–IV tomai) papildy-mø originalai, yra pateikti vieninteliame Mykolo Kleopo Oginskio „Atsiminimø“ riðtiniame egzem-plioriuje, kuris saugomas Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraðèiø skyriuje. Iðsamiau apie taiþr. p. 243–252.

I SKYRIUS29–40– / Lenkijos bûklë valdant Stanislovui Augustui. – Jis globoja moks-

lus ir menus. – Karalius reformuoja nacionaliná ðvietimà. – 1788 metø Sei-mas. – Rusija siûlo sàjungos sutartá. – Prûsijos veiksmai. – Buchholco no-ta. – Ðtakelbergo nota. – Karaliaus nuomonë apie sàjungos su Rusija sutar-tá. – Seimas pratæsia darbo laikà.

II SKYRIUS41–48 / Ðvedijos pasiuntinio nota. – Komisija naujos Konstitucijos

projektui parengti. – Uþsienio reikalø komisija. – Prûsijos karalius siûlosàjungos sutartá. – Straipsniai, tobulinantys Konstitucijà. – Siûlymas pa-naikinti karaliø rinkimà. – Miestieèiø pasiûlymai. – Vieningai pritariamadidinti mokesèius ir kariuomenæ. – Prûsijos karalius reikalauja atiduotiTorunæ1 ir Dancigà2. – Nuomonës iðsiskiria. – Pasiraðoma sàjungos sutar-tis su Berlyno dvaru. – Lenkijos karalius pasisako uþ sàjungà su Prûsija. –

TURINYS ARBA TRUMPASKYRIØ APÞVALGA

I t o m a s

PIRMA KNYGA

1, 2 Autorius knygoje naudoja vokiðkus miestø pavadinimus: Thorn ir Dancig. Toliau knygoje –Torunë ir Gdanskas.

9

1 0

Lenkija skiria pasiuntinius á kitas ðalis. – Esu paskiriamas Nepaprastuoju irágaliotuoju pasiuntiniu Olandijoje.

III SKYRIUS49–58 / Iðvykstu á Varðuvà. – Breslau. – Reichenbache kalbuosi su Herc-

bergu. – Vykstu á Prûsijos karaliaus ðtabà. – Leopoldas ir Frydrichas Vil-helmas ginkluojasi. – Derybos Reichenbache. – Pasitarimø rezultatai. –Keliauju toliau á Hagà. – Áteikiu savo skiriamuosius raðtus. – Hagoje dir-bantys diplomatai. – Man duotos instrukcijos. – Lenkijos pokyèiø verti-nimas Europoje. – Teismo sekretorius Fagelis. – Praneðimas apie Gdanskàir Torunæ. – Barono fon Rëdes misija Varðuvoje. – Varelos sutartis. Dery-bos dël paskolos Lenkijai. – Nyderlandø revoliucija. – Prancûzijos revo-liucija.

IV SKYRIUS59–65 / Misija Anglijoje. – Per Lilá ir Kalë. – Prisistatau Londone. –

Pokalbiai su Pitu. – Heilzo nota. – Foksas. – Berkas. – Vykstu á Batà susi-tikti su Evartu. – Iðvykstu ið Londono. – Gavæs atostogø, iðvykstu ið Hagos.

V SKYRIUS66–72 / Draugiðkas priëmimas Berlyne pas karaliø ir karaliðkàjà ðei-

mà. – Derybos su pasiuntiniu Hercbergu. – Varðuva. – Mane kvieèia áUþsienio reikalø komisijos posëdá. – Motyvai, dël kuriø gráþau á Lenkijà. –Seimo procedûrø lëtumas. – Seimas nebaigia darbo. – Seimo marðalkøaplinkraðèiai seimeliams. – Vienbalsiai pritariama visiems Seimo nutari-mams. – 1768 metø Konstitucijos panaikinimas. – Nutariama svarstytivisus reformos projektus. – Potvarkis dël tautos susirinkimø formø. – Po-tvarkis dël miestø gyventojø. – Uþdraudþiama atiduoti bet kokià Respub-likos teritorijos dalá.

VI SKYRIUS73–83 / Padvigubinamas Seimo atstovø skaièius. – Nutariama skelbti

Konstitucijos projektà. – Projektas áteikiamas karaliui. – Audringas 1791metø geguþës 3 dienos posëdis. – Karalius sosto ir savo vardu paskelbia Kon-stitucijos projektà. – Perskaitomas Konstitucijos aktas. – Karalius prisiekia. –Jis su visais Seimo nariais eina á baþnyèià. – Þiûrovø antplûdis. – Visuotinisentuziazmas. – Keliø protestuoti norëjusiø Seimo nariø prisijungimo prie

1 1

Konstitucijos aktas. – Geguþës 3-osios konstitucijos trumpas turinys. – Nuo-monës apie naujàjà Konstitucijà. – Saksonijos elektoriaus pasiuntinio no-ta. – Jo ultimatumas Lenkijos komisarams Dresdene.

VII SKYRIUS84–91 / Keliauju á Baltàjà Rusià. – Pasekas. – Kunigaikðtis Potiomki-

nas. – Gráþtu á Varðuvà. – Pokalbis su Lenkijos karaliumi. – Laiðkas ðevaljed’Arajo. – Karalius liepia man vykti á Lietuvà. – Priëmimas Vilniaus muni-cipalitete. – Esu paskiriamas municipaliteto atstovu ir atstovu Seime.

VIII SKYRIUS92–97/ Patriotai ragina mane gráþti á Olandijà. – Geguþës 3-osios konsti-

tucijos priëmimo metinës. – Tà dienà vykusios ceremonijos. – Nerimastin-gos þinios Lenkijai. – Rusijos pasiuntinio Bulhakovo pareiðkimas. – Pareið-kimas perduodamas Lukeziniui. – Jo atsakymas þodþiu. – Lenkijos karaliauslaiðkas Prûsijos karaliui. – Atsakymas. – Iðmintingi Seimo sprendimai. – Kara-lius pasiþada stoti kariuomenës priekyje. – Visuotinis entuziazmas.

IX SKYRIUS98–103 / Stovykla prie Varðuvos. – Karalius keièia nuomonæ. – Rusø

kariuomenës áþengimas. – Zelencø ir Dubenkos ávykiai. – Kosciuðka. – Ka-ralius duoda ásakymà Juozapui Poniatovskiui trauktis su kariuomene prieVarðuvos. – Jis ásako Poniatovskiui praðyti paliaubø. – Lietuvos DidþiosiosKunigaikðtystës gyventojø deklaracija. – Jos áspûdis karaliui. – Iðvykstu iðVarðuvos. – Keliauju á Altvaserá. – Karaliaus laiðkas imperatorei. – Atsaky-mas. – Karalius suðaukia Ministrø tarybà. – Jos sprendimas.

ANTRA KNYGA

I SKYRIUS107–111 / Karalius pritaria Targovicos konfederacijai. – Gyventojø pa-

tirti persekiojimai. – Mano þemiø sekvestravimas. – Gráþtu á Varðuvà. –Kelionë á Brastà. – Dauguma.

II SKYRIUS112–119 / Keliauju á Peterburgà. – Kunigaikðtis Platonas Zubovas. –

1 2

Anoniminiai laiðkai. – Targovicos konfederacijos delegacija. – Feliksas Po-tockis paskiriamas ambasadoriumi Peterburge.

III SKYRIUS120–124 / Prûsijos karaliaus delegacija. – Lenkai kaltinami jakobiniz-

mu. – Atsakymas á Prûsijos karaliaus pasiuntinio notà. – Visuotinis Seimoprotestas. – Skelbiamas visuotinis ðaukimas á kariuomenæ. – Igelðtriomasatðaukia nutarimà. – Lenkø delegacija dalyvauja Konvento posëdyje Pary-þiuje.

IV SKYRIUS125–129 / Varðuvos gyventojø nuotaikos. – Bankrotai. – Rusijos ir Prû-

sijos notos. – Vël ákuriama Nuolatinë taryba. – Valevskio protestai. – Len-kijos karaliaus laiðkas Jekaterinai II. – Abdikcijos projektas. – Ásakymas su-ðaukti Seimà Gardine1.

V SKYRIUS130–134 / Suðaukiami seimeliai, renkami atstovai á Gardino seimà. – Kaip

tai vyko. – Rusijos ir Prûsijos pasiuntiniø notos Seimui. – Kancleriø atsakymai.

VI SKYRIUS135–140 / Pokalbis su Lenkijos karaliumi prieð jam iðvykstant á Gardino

seimà. – Mano karaliui pateiktà projektà paremia Karûnos ir Lietuvos didie-ji marðalkos – Moðinskis ir Tiðkevièius. – Karaliaus neryþtingumas. – Prana-ðauju Lenkijos ateitá ir likimà. – Derybos su Rusijos ambasadoriumiZyversu. – Noriu atsisakyti didþiojo iþdininko pareigø. – Zyversas prieðta-rauja. – Jis bando mane nuraminti dël Lenkijos padalijimo. – Vykstu á Gar-dinà. – Pristatau projektà Seimui. – Zyverso laiðkelis su grasinimu sekvest-ruoti mano þemes. – Iðvykstu ið Gardino ir keliauju á kaimà.

VII SKYRIUS141–147 / Seimas paskiria delegacijà derëtis su Rusijos ambasadoriumi. –

Jai duoti nurodymai. – Pokalbiai su ambasadoriumi. – Zyverso elgesys sukaraliumi ir Seimo nariais. – Maiðtas Seime. – Karaliaus kalba. – Delegacijaisuteikiami ágaliojimai derëtis su Rusijos pasiuntiniu.

1 Autorius knygoje naudoja rusiðkà miesto pavadinimà – Grodno. Toliau knygoje – Gardinas.

1 3

VIII SKYRIUS148–156 / Prûsijos pasiuntinio nota. – Jos sukeltas sambrûzdis Seime. –

Seimas praðo ásikiðti Rusijos imperatoræ. – Zyverso ir Buchholco notos. –Grasinimai ávesti generolo Miolendorfo karius á Krokuvos ir Sandomirovaivadijas. – Sutarties su Rusija ratifikavimas. – Karaliaus kalba. – Jos sukeltiprotestai. – Ambasadoriaus Zyverso praðoma dalyvauti posëdþiuose su Prû-sijos pasiuntiniu. – Grubios Zyverso priemonës norint priversti Seimà neati-dëliojant pasiraðyti sutartá su Prûsijos karaliumi.

IX SKYRIUS157–164 / Paleidþiama Targovicos konfederacija. – Esu priverstas gráþti á

Gardinà. – Man skundþiasi Lietuvos gyventojai. – Zyversas sudaro komisijà,turinèià perþiûrëti konfederacijos dekretus. – Planuojama sudaryti komisijà,kuri tirtø Karo komisijos veiklà. – Ið to kilæ netikëtumai. – Karaliaus rûpes-èiai. – Patariu, kà jis turi atsakyti Zyversui. – Suchodolskio kalba. – Sàjun-gos sutartis su Rusija. – Kaip reikëtø vertinti Gardino seimà ir Targovicoskonfederacijà. – Panaikinami visi Konstitucinio seimo priimti ástatymai. –Gardino seimas baigia darbà.

X SKYRIUS165–168 / Karalius iðvyksta ið Gardino. – Jis atvyksta dvideðimt ketu-

rioms valandoms pavieðëti pas mane á kaimà. – Ádomios detalës apie ðá apsi-lankymà. – Karaliaus nuomonë apie Geguþës 3-osios konstitucijà, Targovi-cos konfederacijà ir nepavydëtinà Lenkijos bûklæ. – Jo nuomonë apie IgnotàPotocká, Kolontajø ir kunigaikðtá Juozapà Poniatovská. – Jo spëliojimai apielenkø patriotø veiklà uþsienio ðalyse ir galimà reakcijà.

TREÈIA KNYGA

I SKYRIUS171–176 / Dël ko Zyversas pateko á nemalonæ. – Igelðtriomo elgesys. –

Mano pirmasis pasimatymas su juo. – Didysis etmonas Oginskis kvieèiamane á Vienà. – Gaunu leidimà kelionei. – Pasiekiu tik Olomoucà. – Gautakorespondencija ragina mane gráþti á Varðuvà. – Vienoje gaunu þiniø apieLenkijoje rengiamà sukilimà. – Gráþtu á Varðuvà. – Igelðtriomo elgesys sumanimi. – Ketinu vykti á Lietuvà.

1 4

II SKYRIUS177–182 / Varðuvos gyventojø nuotaikos 1792 metais, po rusø áþengi-

mo. – Prasidëjus Gardino seimui, kyla sambrûzdis. – Geguþës 3-osios kon-stitucija prisimenama labai entuziastingai. – Targovicos konfederacija prisi-menama su panieka. – Daug skundø prieð Rusijà ir Prûsijà. – Slapti susirin-kimai, gatvëse kabinami paskviliai, revoliuciniai pamfletai ir broðiûros. –Grieþta policijos prieþiûra. – Kai kurie Konstitucinio seimo atstovai susitin-ka Dresdene ir Leipcige. – Juos sujaudina naujas Lenkijos padalijimas. –Seimo atstovø veikla uþsienio vyriausybëse. – Jiems pavyksta uþmegzti ry-ðius su patriotais Lenkijoje. – Veiklos Paryþiuje rezultatai. – Ðvedijos pasiun-tinio elgesys. – Varðuvoje organizuojamas sàmokslas.

III SKYRIUS183–186 / Igelðtriomas reikalauja ið karaliaus ir Nuolatinës tarybos ma-

þinti lenkø kariuomenæ. – Madalinskis iðkelia sukilimo vëliavà. – Jo sëkmëPrûsijos pasienyje. – Jis þygiuoja á Krokuvà. – Grieþtos Igelðtriomo priemo-nës siekiant sutramdyti Madalinská. – Krokuvos vaivadijos gyventojai pa-skelbia sukilimo aktà. – Kosciuðka – generalisimas. – Visuotinis entuziaz-mas ir savanoriðkos aukos sukilimui remti. – Kosciuðka palieka Krokuvà supaskubomis surinkta, savo paties vadovaujama kariuomene. – Raslavicø kau-tynës. – Varðuvoje kilusios emocijos dël Kosciuðkos proklamacijø ir pirmøjøsëkmiø.

IV SKYRIUS187–190 / Buchholco, Igelðtriomo ir Vienos vyriausybës reikalø ágalioti-

nio notos. – Lenkijos karaliaus atsiðaukimas prieð sukilëlius. – Igelðtriomonerimas ir nuogàstavimai. – Jo laiðkas karo ministrui Peterburge. – Jo reika-lavimas karaliui ir Nuolatinei tarybai suimti asmenis, kurie jam atrodo átar-tini. – Jo slaptas ásakymas nuginkluoti lenkø águlà Varðuvoje. – Sàmoksli-ninkai renkasi, norëdami uþbëgti ávykiams uþ akiø.

V SKYRIUS191–195 / Sukilimas Varðuvoje. – Miesto komendantu paskiriamas

Mokronovskis, o tarybos pirmininku – Zakðevskis. – Steigiama regentys-tës taryba. – Pas karaliø siunèiama delegacija. – Laikinoji taryba duodaásakymà nuginkluoti liaudá. – Laikinosios tarybos priemonës siekiant at-kurti vieðàjà rimtá.

1 5

VI SKYRIUS196–205 / Generolui Igelðtriomui pavyksta sutelkti kariuomenæ Lovi-

èiuose. – Generolui Denisovui duodamas ásakymas. – Ðèekocinø kautynës. –Generalisimo Kosciuðkos raportas Tarybai apie ðio mûðio rezultatus. – Kau-tynës prie Chelmo. – Karo paskelbimas Prûsijai. – Kosciuðkos dienotvarkë. –Vyriausybës priemonës finansams stabilizuoti. – Prûsijos kariuomenë uþimaKrokuvà. – Neramumai Varðuvoje. – Liepos 27–28 dienos. – Kosciuðkosatsiðaukimas dël tø ávykiø. – Austrijos kariuomenë áþengia á Lenkijos terito-rijà. – Grafo d’Arnonkuro atsiðaukimas. – Rusø ir prûsø kariuomenës priar-tëja prie Varðuvos. – Kosciuðka telkia jëgas prie miesto.

KETVIRTA KNYGA

I SKYRIUS209–213 / Lietuvoje perskaitau Krokuvos sukilimo aktà ir Kosciuðkos

atsiðaukimus. – Vykstu á Vilniø. – Iðvykstu ið miesto sukilimo iðvakarëse. –Apsistoju Valkininkuose. – Pasiuntinys man praneða, kas ávyko Varðuvoje. –Sukilimas Vilniuje. – Mus iðgàsdina rusø kavaleristø bûrys. – Pavojai dël iðVilniaus bëganèiø rusø. – Iðkeliauju ið Valkininkø. – Vilniuje tampu Laiki-nosios tarybos nariu. – Ávykiai Nemenèinëje ir Salose.

II SKYRIUS214–221 / Bloga Lietuvos ir ypaè Vilniaus padëtis. – Bandoma sukelti

liaudá. – Revoliuciniai ávykiai Vilniuje. – Taryba skiria du narius liaudþiainuraminti. – Pohuliankos lauke susirenka maþdaug trisdeðimt tûkstanèiøþmoniø. – Tarybos vardu pasakau kalbà. – Jos sukeltas áspûdis. – Planuoja-ma pasiøsti savanoriø dalinius prie Rusijos sienø. – Tampu formuojamoðauliø korpuso vadu. – Mane sulaiko prie Ðèebros muitinës. – Ið Gardinoatvyksta komisaras. – Keliauju á Gardinà. – Muitinës virðininkas Huðèa ban-do sukurstyti þmones prieð mane. – Já patá ima niekinti. – Gráþtu á Vilniø. –Skundþiuosi Laikinajai tarybai. – Sudaromas komitetas skundams tirti. –Esu iðteisinamas. – Nusprendþiu bûti savanoriu.

III SKYRIUS222–226 / Generolui Jasinskiui pasiûlau pasiøsti mane á ekspedicijà prie

Minsko. – Operacijos planas. – Þygis. – Fortûna man padeda prie Voloþino ir

1 6

Ivenèiaus. – Negaliu traukti pirmyn, esu atkirstas ir nuo Vilniaus. – Pavojin-ga situacija. – Man pavyksta iðsisukti. – Gráþtu á ðtabà. – Keliauju á Vilniø. –Pokyèiai Vilniuje. – Mykolas Velhorskis pradeda vadovauti Lietuvos kariuo-menei. – Jo neryþtingumas. – Jis nusprendþia siøsti pasiuntiná pas Kosciuð-kà. – Velhorskis siûlo ir að sutinku vykti ieðkoti Kosciuðkos.

IV SKYRIUS227–230 / Atvykstu á Varðuvà. – Kas dedasi mieste? – Kosciuðka savo

stovykloje Prahos Volëje. – Jis mane priima. – Kosciuðka klausinëja apiepadëtá Lietuvoje. – Jo nuomonë apie skandalingus ávykius Varðuvoje liepos27–28 dienomis. – Kaip jis sutiko atvykusià dël tø ávykiø pasiaiðkinti delega-cijà? – Kosciuðkos stovykla. – Ilgas pokalbis su Kosciuðka. – Þodþiu duotiKosciuðkos nurodymai. – Vakarieniauju su juo. – Gaunu paketà Velhorskiui. –Iðvykstu tà paèià dienà ir pasiekiu Lietuvos kariuomenës ðtabà Voranave.

V SKYRIUS231–236 / Rusai pasitraukia nuo Salø ir juda link Vilniaus. – Miesto apgul-

tis. – Águla per silpna prieðintis. – Miestieèiai ryþtingai gina Vilniø. – Velhorskistraukiasi ið Voranavo. – Jo neryþtingumas prie Vilniaus. – Jis siunèia avangar-dà. – Rusai traukiasi. – Áþengiame á Vilniø. – Miestieèiø skundai ir nepasitenki-nimas kariðkiais. – Velhorskio atsiðaukimas. – Mus sukelia ant kojø imituotasprieðo puolimas. – Vilniaus gyventojø nerimas. – Kariuomenë nekantrauja.

VI SKYRIUS237–242 / Sutinku ávykdyti diversijà prie Dauguvos. – Velhorskis man

patiki vadovauti trijø pavietø milicijai. – Su trimis ðimtais vyrø þygiuojuprie Dineburgo1. – Mano apsisprendimo motyvai. – Koks mûsø þygio tiks-las. – Prieþastys, dël kuriø mûsø ekspedicija nepasisekë. – Nuo Dauguvossiunèiu pasiuntiná pas Kosciuðkà su savo raportu. – Jo atsakymas. – Rusaiuþima Vilniø. – Mûsø kariuomenë traukiasi á Kaunà. – Ásakau generoluiMorikoniui susisiekti su lenkø daliniais Kurðe, kad prieðas jam neatkirstøkelio pasitraukti. – Keliauju á Varðuvà.

1 Düneburg – Livonijos ordino ákurtas miestas Daugpilis.

1 7

ÞODIS SKAITYTOJUI

Niekada nepretendavau bûti raðytoju ir neketinau visuomenei pateikti ðiøatsiminimø, nes raðiau tik savo vaikams ir draugams. Norëjau, kad jie þinotøapie nepaprastus ávykius, kuriø liudininku man teko bûti, norëjau, kad jieprisimintø nelaimes, iðtikusias jø tëvynæ. Taip pat ketinau paaiðkinti gyveni-mo principus, kuriø visada laikiausi ir savo pavyzdþiu rodþiau, kad tikëjimas,jog stengeisi atlikti pareigas, gali nuraminti net tada, kai likimas tau siunèianelaimiø.

Visiðkai nesistengiau bûti þinomas ir niekada nesivarginau, bandydamaspaneigti tai, kas uþsienio laikraðèiuose bei ávairiuose leidiniuose buvo raðomaapie mane ir Lenkijà, taèiau pastebëjau ðtai kà: nors pats buvau abejingasapkalboms, taèiau jos kildavo prieð mano valià. Kai keliuose „Moderniosiosbiografijos“ leidiniuose radau absurdiðkø prasimanymø apie mane (beje, net-gi iðkraipytø reikðmingø mano ðalies istorijos faktø), nusprendþiau iðleistiðiuos „Atsiminimus“ (padariau tai labai noriai), juolab dël to, kad draugai jauseniai reikalavo ið manæs tokios aukos1.

Nusileisdamas primygtiniems daugelio þmoniø, kurie þinojo ne visà tiesà

1 1791 metais Londono laikraðèiai raðë, kad þuvau, keldamasis ið Kalë á Duvrà, ir mano draugaimane apverkë, o að skaièiau þinutæ apie savo paties paskendimà. Daug laikraðèiø teigë, kad 1792metais buvau iðkviestas á Konvento teismà Paryþiuje ir maèiau kopijas kalbos, kurià turëjau tenpasakyti, nors tuo metu buvau uþ trijø ðimtø ljë nuo Prancûzijos sienø. Hamburgo, Kelno ir kitilaikraðèiai teigë, kad 1796 metais vadovavau deðimties ar penkiolikos tûkstanèiø vyrø kariuomeneiprie Turkijos sienø. Ta naujiena buvo skelbiama taip átikinamai, kad Paryþius iðbarë Verninakà,Prancûzijos ambasadoriø Osmanø Portoje (Osmanø imperijoje) uþ tai, kad apie ðá ávyká nepraneðë

1 8

apie tai, kas vyko ið tikrøjø, praðymams, að ne tiek stengiausi paneigti netik-rus faktus apie mane, kiek siekiau iðtaisyti klaidas, susijusias su nesenais ávy-kiais Lenkijoje bei painiojamomis datomis, ir pasakyti tikrà tiesà apie tuosávykius, kuriuose vienaip ar kitaip teko dalyvauti.

Kadangi nutariau raðyti, pirmiausia paminësiu, kad tarnauti savo ðaliaipradëjau labai jaunas, vienà po kito uþëmiau ðiuos postus: buvau Seimo na-rys, Finansø departamento narys, Nepaprastasis pasiuntinys Olandijoje, Ága-liotasis atstovas Anglijoje, Lietuvos iþdininkas, Lenkijos revoliucijos karys,lenkø patriotø atstovas Konstantinopolyje ir Paryþiuje. Emigracijoje ganadaug metø buvau pasitraukæs nuo valstybës reikalø, taèiau vëliau imperato-rius Aleksandras paskyrë mane senatoriumi Peterburge. Nereikia stebëtis,kad tie, kurie mato tik faktus, galëjo manyje áþvelgti ir aristokratà, ir jakobi-nà, prancûzø ðalininkà, ar atsidavusá Rusijai þmogø.

Skaitant mano atsiminimus tokios abejonës, be abejo, iðnyks ir skaityto-jas ásitikins, kad vienintelë kelrodë þvaigþdë, didþiausià átakà turëjæs jausmasbuvo meilë tëvynei. Kartais dël meilës jai nebesuvokdavau, kur tiesa. Dël jospadarydavau kvailysèiø, nes pernelyg greitai pasiduodavau jausmams ir sku-bëdavau paklusti pirmiesiems ðirdies impulsams. Bet protas aistrø nevaldo,tad ir uþ meilæ tëvynei reikia atleisti, net tada, kai ji iðprovokuoja neapgalvo-tus poelgius.

Tie, kurie mane paþásta ir kartu su manimi buvo iðtikimi tëvynei beiaukojosi dël jos, susidomëjæ skaitys ðá kûriná, nes atpaþins mano galvosenà,jausmus ir pasakojimo stiliø. Jie prisimins laikus, kai bendravo su mani-mi, jø atmintyje atgis ávykiai, kuriuos atsimena patys, bet neþino smulkes-niø detaliø. Jie mielai dar kartà prisimins ávairias situacijas, kuriose buvauatsidûræs, bet jei nepatikës, kad visi per revoliucijas nutikæ ávykiai – tiesa,jei faktø, apraðytø ðiuose „Atsiminimuose“, nepatvirtins dar gyvi liudinin-

raporte. Apie tai po kurio laiko Konstantinopolyje suþinojau ið paties Verninako. Le Mercure deFrance 1797 metais mane paskyrë komiteto, ágalioto Paryþiuje paraðyti Lenkijos Konstitucijà, pir-mininku. Kiti laikraðèiai mane tapatino su garsiuoju Pasavan Oglu, ir ði naujiena pasklido plaèiai,daugiausia Lietuvoje. Man teko gerokai pavargti, kol, gráþæs namo, paneigiau tuos gandus, taip patvargau, kol iðsklaidþiau ásitikinimà, kad sakiau tariamà kalbà Konvente Paryþiuje. Nevardysiu kito-kiø panaðaus pobûdþio ðmeiþtø, taip pat ir kai kuriø „Moderniosios biografijos“ straipsniø, kuriønesivarginau paneigti. Tad nereikia stebëtis, kad apie mano veiklà susiformavo skirtingos nuomonësir dël to teko iðkæsti asmeninius persekiojimus. Dël to gavau leidimà gráþti á gimtàjà ðalá vëliau neikiti. Leidimà gráþti imperatorius Aleksandras davë tik 1802 metø pradþioje, po aðtuoneriø metøemigracijos.

1 9

kai, pagalvos, kad anø ávykiø apraðymas – tik gera medþiaga romanams.Tie, kuriems mano vardas neþinomas, atlaidþiai ávertins, jø nuomone,

nesvarbias kûrinio vietas, o susidomës esminëmis Lenkijos ávykiø detalëmis,nes visuomenë daug ko neþino.

Kadangi, bûdamas lenkas1, daþniausiai raðau apie Lenkijà2, tad á „Atsimi-nimus“ neátraukiau didþiosios dalies uþraðø ir pastabø apie politinius ávykiusEuropoje. Palikau tik medþiagà, daugiau ar maþiau susijusià su mano tëvyne.

Nereikëtø stebëtis, kad lenkas „Atsiminimus“ raðo svetima kalba; buvauápratæs raðyti prancûziðkai, tad pateikiu uþraðus (su keliais pakeitimais) to-kius, kokius turiu. Todël, be abejo, manau, skaitytojai atleis uþ kalbos irstiliaus klaidas, kuriø galëtø rasti.

Jei dël amþiaus ir ligø neturëèiau laiko „Atsiminimø“ iðspausdinti gimtàjakalba, drástu turëti vilèiø, kad tarp tautieèiø atsiras paslaugus draugas, kurisiðlaisvins mane nuo vertimo rûpesèiø.

1,2 Lenkais M. K. Oginskio laikais buvo ávardijami visi Abiejø Tautø Respublikos (ATR) –dvinarës Lietuvos ir Lenkijos valstybës (LDK ir Lenkijos Karalystës) – gyventojai, o ði valstybëvadinama Lenkija. Ji buvo susieta 1385–1569 m. Lietuvos ir Lenkijos valstybiø unijiniais susitarimaisir ryðiais. ATR pavadinimas oficialiai buvo vartojamas nuo Stepono Batoro laikø (1582 m.) iki1795 m. Naujøjø ir naujausiøjø laikø lenkø istoriografijoje daþniausiai ATR ávardijama kaip Lietuvosir Lenkijos Respublika, Þeèpospolita (Rzeczpospolita), o kartais – tik Lenkija. Redaktoriaus pastaba.

2 0

ÁÞANGA

Jei matei, kaip prabëgo trisdeðimt paskutiniøjø XVIII a. metø ir gyveniðiandien, jei buvai liudininkas labai neátikëtinø ir tikrai nelauktø to laikotar-pio ávykiø, jei buvai ne tik þiûrovas, bet ir dalyvis, negali atsispirti noruiapraðyti pagrindinius ávykius ir iðdëstyti popieriuje savo pastebëjimus, atsi-minimus ir pastabas.

Kare tarp Ðiaurës Amerikos anglø kolonijø ir metropolijos ilgai buvoneaiðku, kas laimës, bet jis baigësi Jungtiniø Valstijø laisve ir nepriklauso-mybe, o tautas pamokë, kad reikia reikalauti savo teisiø ir kovoti su smurtubei priespauda. Frydricho II, karaliaus filosofo, raðytojo ir kario, vieðpatavi-mas, kai teko bûti ir nugalëtam, ir nugalëtoju, baigësi tuo, kad jis kaimynøsàskaita iðplëtë Prûsijos valdas ir uþsitikrino sau deramà vietà tarp Europosgalingøjø; Juozapo II ir Jekaterinos II valdymo metais ávyko daug reformø,keitësi ir valdanèiøjø, ir valdomøjø galvosena; pirmieji du Lenkijos padaliji-mai suskaldë ðalá, po jø sekæs Treèiasis ir paskutinysis padalijimas iðtrynë netjos vardà, kol pagaliau imperatorius Aleksandras atkûrë ðià karalystæ; Pran-cûzijoje buvo nuversta monarchija ir ðalis tapo respublika, taèiau nors buvoávairiausiø administravimo bûdø, valdant imperatoriui Napoleonui, Res-publikoje ásigalëjo despotizmas, vëliau buvo atkurta konstitucinë monar-chija ir Burbonø dinastija; revoliucijos Belgijoje, Olandijoje, Ispanijoje, Por-tugalijoje, Neapolyje, Pjemonte ir Graikijoje (labai ásimintini, maþdaug pen-kiasdeðimties metø laikotarpio ávykiai) apstulbino ir nustebino visus geban-èius jausti ir màstyti amþininkus.

2 1

Savo kûrinyje nepaminëjau karalysèiø, kurios þlugo tik susikûrusios, ka-raliø, kurie, vos gavæ karûnà, buvo nuversti nuo sosto, didþiøjø respublikø,kurios daugelá amþiø buvo nepriklausomos, taèiau buvo inkorporuotos ágalingø kaimynø valstybes, þiauriø karø, kai buvo pralietas milijonø þmoniøkraujas. Neraðiau ir apie kerðto, fanatizmo aukas ar persekiojimà uþ politinespaþiûras, nes visa tai tëra tik natûrali visuotinio sàmyðio tàsa, galutinis senøjøformø ir principø – Europos politinës sistemos pagrindo – þlugimas.

Visi turëtø sutikti su tuo, jog ðis pusës amþiaus tarpsnis kupinas tokiosdaugybës nepaprastø ávykiø, jog net daugelio amþiø istorijos analai negalëtøtiek pateikti. Ávykiai sekë vienas kità labai greitai, beveik visada sugriaudavolabiausiai patyrusiø politikø apskaièiavimus, o rezultatai bûdavo tokie, ko-kiø niekas nesitikëdavo.

Greità ávykiø sekà ir juos sukëlusiø jëgø ir idëjø konfliktà, be abejo, áma-noma paaiðkinti anø laikø dvasia ir ðvietimo (jis – amþinas) paþanga, nespaþangos nesustabdysi. Nors jai prieðinosi prietarai ir tamsa, taèiau ðvietimoátaka áveikiant sunkumus buvo netikëta ir këlë nuostabà.

Laikraðèiai retai raðo tiesà ir daþnai susipainioja; moderniøjø kûriniø au-toriai daþniausiai raðo bijodami arba pasidavæ partijos átakai, arba vadovau-damiesi emocijomis, todël ne visada gali tiksliai perteikti stulbinanèius daly-kus ir ávertinti didþiules permainas, kurias prancûzø revoliucija atneðë pa-èioms ávairiausioms þemës rutulio vietoms.

Kur slypi tiesa, parodys laikas, anksèiau ar vëliau ji bus atskleista bûsi-muose kûriniuose, nes ne vienas ávykiø liudininkas namuose turi sukaupæsdaug medþiagos. Kai iðsisklaidys iliuzijos, bus galima teisingai ávertinti dar-bus ir prieþastis. Tada bus galima lengvai paaiðkinti visa tai, kas ðiandienatrodo nepaaiðkinama. Ateities þmonës ávertins kiekvienos tautos charakterá(nuomoniø bus daug). Jie atskirs didá þmogø nuo uzurpatoriaus, egzaltuotàfanatikà patriotà nuo to, kuris toks dedasi ið tuðtybës ir ambicijø, gerà þmogønuo to, kuris toká tik vaizduoja, ir kiekvienam veikëjui skirs deramà vietà.

Tarp tautø, kurios iðgarsëjo savo dràsa, dorybëmis, nelaimëmis ir uþsi-spyrimu, lenkai, be abejo, uþima tikrai garbingà vietà. Nekalbu apie lenkus,kurie senaisiais laikais vertë drebëti kaimynus, demonstruodami jëgà ir þvan-gindami ginklais, bei iðplëtë savo ðalies valdas nuo Volgos iki Oderio. Negrá-ðiu á tuos puikius laikus, kai Lenkija buvo viena didþiausiø Europos galybiø,nevardysiu karaliø, kuriø vardus þino palikuonys dël karo þygdarbiø, dël ið-mintingø ástatymø sukûrimo, dël valstieèiø globos, dël to, kad jie ákûrë teis-

2 2

mus ir organizavo teisëtvarkos darbà, dël jø paramos mokslui ir menui. Ne-vardysiu në áþymiøjø þmoniø ar didþiøjø karvedþiø, garsinusiø Lenkijà anks-tesniais laikais, nutylësiu garsiø teisininkø, istorikø, oratoriø ir þymiø poetø,kuriais ðalis galëjo didþiuotis tais laikais, kai daugelis Europos tautø dar buvogerokai atsilikusios, vardus.

Kalbësiu tik apie tuos lenkus, kuriuos maèiau ir paþinojau pastaruosiuspenkiasdeðimt metø. Áþeistus, kaimynø persekiojamus, engiamus, maèiusius,kaip jø ðalá niokoja pilietiniai karai, iðprovokuoti kaimynø, norinèiø jà pada-lyti, susilpninti ir praþudyti amþiams. Kalbësiu apie tuos lenkus, kurie, ma-tydami á gabalus plëðomà tëvynæ, jau besitraukianèià ið Europos galingøjøtarpo, jà tebemyli ir trokðta gyventi, kad pamatytø tëvynæ, kylanèià ið pele-nø. Kalbësiu apie tuos lenkus, kurie, nepaisydami netvarkos ir baisiø nelai-miø, niokojanèiø jø ðalá, iðsaugojo beatodairiðkà dràsà, nepabûgo grasinimø,atsispyrë pagundoms, nenusileido jëgai, neiðmoko þemai nusilenkti ir neið-suko ið garbës ir pareigos kelio. Kalbësiu apie lenkus, kurie nedvejodamikeliavo tremtin á Sibirà, bet neatsisakë savo patriotizmo. Apie tuos lenkus,kurie Konstitucinio seimo1 valdymo metais dirbo tëvynei ir paaukojo jaiturtø, apie tuos lenkus, kurie skubëjo stoti po Kosciuðkos vëliavomis, troð-ko parodyti dràsà ir nuplauti savo krauju gëdà bei neðlovæ, primestà lenkøtautai. Pagaliau apie tuos lenkus, kurie po paskutiniojo Lenkijos padalijimotebesitiki bûti jai naudingi.

Bandydami paaiðkinti ðalies nuosmukio ir þlugimo prieþastis, kai kurieautoriai be reikalo menkina tautiná lenkø charakterá. Tiesa, þemdirbiai Len-kijoje buvo tamsûs, bet niekada nebuvo amoralûs. Vagystës, þmogþudystësir kitokie nusikaltimai tame kraðte buvo negirdëtas dalykas. Net ðiandien,kai jis suskaldytas ir valdomas keliø valstybiø, nusikaltimø reta. Liaudis nërareikli ir gali pragyventi ið darbo. Diduomenë nuo maþumës buvo mokomajodinëti, valdyti ginklà, bûti nepakanti vergovei ir svetimøjø jungui. Jai te-reikëjo dràsaus ir sumanaus vado, vedanèio á kovà. Ji sugebëjo ryþtingai gintisavo turtà ir valstybës sienas. Didikai arba aristokratai, kuriuos daþniausiaikaltina dël Lenkijos nelaimiø uþ tai, kad prisikvietë svetimø kariuomeniø irnorëjo ðalyje anarchijos, labiau nei kiti sluoksniai buvo suinteresuoti iðsaugo-ti ðalies integralumà. Valdydami turtingus dvarus, bûdami átakingi, naudo-damiesi teisëmis ir privilegijomis, jie turëjo stiprø stimulà mylëti tëvynæ,

1 Ketveriø metø seimas (1788–1792). Vertëjo pastaba.

2 3

nekæsti despotizmo ir svetimøjø dominavimo. Pridursiu, kad didikai gaudavogerà iðsilavinimà, daugelis didþiavosi savo protëviais, garsiais valstybës veikëjaisir karo vadais, kurie iðgarsëjo tarnaudami tëvynei, tad bûtø raudæ ið gëdos, kadneseka protëviø pavyzdþiu, terðia jø reputacijà ir nuplëðia savo pavardës garbæ.Turime bûti teisingi ir pripaþinti, kad tëvynës ir ðlovës meilë vedë juos taip pattvirtai, kaip ir noras iðsaugoti savo teises ir dvarus. Tarp tikrøjø didikø nerasi-me në vieno, kuris bûtø susitepæs: parsidavæs kokiam nors svetimo valdovodvarui ir paaukojæs tëvynës interesus dël savo ambicijø ar turto. Kai kas galëjonesuprasti ar neáþvelgti tëvynës interesø, kai kas galëjo pasiduoti tuðtybei irsavimeilei, bet në vienas nenusipelnë bûti pavadintas iðdaviku.

Lenkija dosniai padovanojo ainiams garsias Tarnovskio, Zamoiskio,Þulkevskio, Chodkevièiaus, Èarneckio, Sobieskio ir daugelio kitø pavardes(senø kilmingø giminiø palikuonys, kurie talentais ir kariniais þygdarbiaislabai nusipelnë tëvynei ankstesniais laikais), o ðiø dienø istorija, be abejonës,paskirs keletà puslapiø Karoliui Radvilai, Oginskiui, didþiajam Lietuvos et-monui, Velhorskiui, Pacui ir daugeliui kitø didikø, kurie neturëjo progospasiþymëti tokiais nuopelnais, kaip mano iðvardintieji, taèiau paaukojo di-dþiulius turtus ir patys rizikavo gyvybe kare per Baro konfederacijà prieðPirmàjá padalijimà 1773 metais.

Argi nenusipelnë pagyrø pirmøjø Lenkijos ðeimø atstovai, kurie nuo Kon-stitucinio seimo laikø iki tol, kol imperatorius Aleksandras atkûrë Lenkijà,iðkentë daugybæ kanèiø ir persekiojimø, atsisakë savo titulø, turto, dràsiaipasitiko visus pavojus ir net mirtá, kad pasitarnautø savo tëvynei!

Negalima abejoti, kad dël ydingo valdymo Lenkijà apëmusi anarchija ir jospasekmë – piktnaudþiavimai, prabangos ásigalëjimas ir paproèiø sugedimas –sukëlë nuosmuká ir ðalies þlugimà. Kad suþinotume, kas yra tikroji Lenkijos ne-laimiø ir jos valdanèiøjø dezorganizacijos prieþastis, gráþkime á XVIII a. pradþià.

Tol, kol Prûsija, prieð atsisëdant á sostà Frydrichui II, iðsiteko savo valdo-se, kol Rusijai labiau reikëjo reformø ðalyje, o ne naujø uþkariavimø, kolVienos dvaras gerbë lenkus, kuriuos buvo pasikvietæs, ir gavo ið jø didelæparamà kovojant prieð turkø invazijà, Lenkija domëjosi visa Europa.

Jos þemë iðaugindavo visokiausiø gërybiø ir leido pelningai prekiauti, oþemës ûkio produktø eksportas atneðdavo ðaliai daug pajamø, nes uþsienioprekiø importas buvo labai apribotas1.

1 Tuo pat metu buvo importuojama nemaþai labai brangiø prekiø. Redaktoriaus pastaba.

2 4

Lenkai jautësi pakankamai stiprûs ir galëjo atremti kaimynø puolimà,rûpinosi, kad dvarai bûtø pelningi, buvo pertekæ aukso ir sidabro ir nemanë,kad ðalies klestëjimas vienà graþià dienà sukels kaimyniniø ðaliø pavydà iruþtrauks ðaliai daug nelaimiø.

Jono Sobieskio mirtá galima laikyti daugelio Lenkijos nelaimiø ir ðaliesnuosmukio bei þlugimo pradþia.

Vos Jonas Sobieskis pasitraukë ið gyvenimo, net keletas suvereniø Euro-pos valdovø panoro gauti jo karûnà, kuri ágalintø valdyti karingà tautà irderlingà, turtingà bei labai didelæ ðalá.

Kunigaikðtis de Konti, Bavarijos kunigaikðtis elektorius, Lotaringijos ku-nigaikðtis ir Saksonijos elektorius – ðtai pagrindiniai kandidatai á Lenkijoskarûnà. Visi ieðkojo draugø, derëjosi, reklamavosi per agentus, papirkinëjopaþadais, netgi pirko balsus uþ pinigus1.

Tai buvo pirmas skilimo daigas, kuriuo dþiaugësi svetimi. Nuo tada ëmëjaustis jø átaka, nes propaganda rëmësi jëga ir pinigais, kuriuos dalijo kandi-datø á sostà vardu. Bet dar blogiau pasidarë tada, kai, praëjus keliems me-tams po Augusto II iðrinkimo, Karolio XII ir Petro Didþiojo vaidai pavertëLenkijà kruvino karo scena ir galutinai sukirðino ávairias tautos grupuotes,pasëjo netvarkà, neapykantà ir prieðiðkumà.

Ðvedams pavyko uþdëti karûnà ant Stanislovo Leðèinskio galvos, bet jøkariuomenë niokojo Saksonijà, o Lenkijoje persekiojo visus Augusto II ðali-ninkus. Ið kitos pusës, Rusija, remdama Augustà II, negailëjo pinigø ir karei-viø. Jai pavyko Augustà II gràþinti á sostà, o Stanislovà Leðèinská iðvyti; pas-tarasis buvo priverstas atsisakyti teisës valdyti ðalá, turëjo pasitenkinti Lota-ringijos kunigaikðtyste, kuri jam atiteko po taikos derybø.

Nuo to laiko Lenkijoje ëmë stiprëti Rusijos átaka. Ji vis labiau didëjo val-dant abiem Augustams, kol á sostà sëdo Stanislovas Poniatovskis, kurá Jekate-rina II 1764 metais privertë iðrinkti karaliumi. Po rinkimø Rusija Lenkijojeágijo neribotà valdþià, nesulaukë pasiprieðinimo nei ið lenkø tautos, pernelygnusilpusios po dviejø valdymø, nei ið nedrástanèiø kiðtis kaimyniniø valstybiø,kurios manë, kad bus geriau, jei paèios dalyvaus Lenkijos padalijime.

Ið pradþiø Saksonijos karai su ðvedais, paskui su Frydrichu II iðsekinoLenkijos kariuomenæ ir iðtuðtino ðalies iþdà. Prabangos pomëgis ir svetimipaproèiai demoralizavo tuos, kurie buvo iðtikimi valdovui, iðkraipë senàsias

1 Nuo pat XVI a. pab. tarpuvaldþiø metu vykdavo papirkinëjimai. Redaktoriaus pastaba.

2 5

lenkiðkàsias vertybes, kurias iðstûmë malonumø ieðkojimas ir dykinëjimas.Tad, kol Rusija, Austrija ir Prûsija stiprëjo, tobulino valdymo sistemas, skati-

no þemdirbystës, pramonës ir prekybos vystymàsi, globojo mokslà ir menà, Len-kija vis labiau skurdo, smuko visose srityse ir pati sau rengë sunkø likimà.

Baigësi laikai, kai priversti prieðà trauktis pakako kardo. Lenkija neturigamtos sukurtø átvirtinimø, tad, norëdama iðsaugoti laisvæ, priversta statytitvirtoves, apsirûpinti artilerijos pabûklais ir sukurti disciplinuotà kariuome-næ. Be abejo, ne svetimi valdovai turëjo nuspëti ir padëti áveikti nelaimes,kuriø auka tapo ði ðalis. Jie labiausiai rûpinosi savo valstybiø gerove, bijojoRusijos, o Lenkijos reikalais domëjosi tik tiek, kiek jiems tai buvo naudinga.

Ðiek tiek nukrypau nuo temos, nes siekiau iðteisinti lenkus dël nuola-tiniø kaltinimø, kad ðalis nugrimzdo á anarchijà, kad ástatymø leidybaniekam tikusi. Kaltinti derëtø svetimðalius, nes tautos charakteris nepa-sikeitë, nors buvo stengiamasi já iðkreipti. Kiekvienà kartà, kai pasitaiky-davo proga já pademonstruoti kraðto labui, jis vël atsiskleisdavo – ðvarusir spindintis.

Vargðai neturi draugø, tad áþeidinëjamiems, prispaustiems ir persekioja-miems lenkams jø likdavo vis maþiau, nes prieðø gretos augo, o engëjai apielenkus kalbëjo tik nepalankiai. Bet jei lenkus vertinsime neðaliðkai, pamaty-sime, kad jie troðko ne uþkariavimø, o ðlovës, niekada nebuvo niekðingi prie-ðai, nesididþiavo ir netroðko kerðyti tada, kai jiems sekësi.

Nesididþiavo savo dràsa, veikë neieðkodami asmeninës naudos, kantriaiiðkæsdavo nelaimes, galëjo viskà paaukoti kraðto labui. Priekaiðtauti jiemsgalima tik uþ tai, kad pernelyg pasitikëjo tais, kurie vaizdavo esà lenkø drau-gai ir gyrë lenkø sumanymus.

Atëjo laikas, kai pagyros baigësi. Lenkai nepasikeitë, bet iðsibarstë po visàþemës rutulá, neiðsaugojo nei politinës nepriklausomybës, nei ðalies, nei Len-kijos vardo. Girti juos, ginti juos, vadinasi, pasirodyti nerimstanèiu ir pavo-jingu visuomenei revoliucionieriumi.

Ðiandien1 kilniadvasis, padoriausias ir galingiausias monarchas atkûrë, norsið dalies, Lenkijà, gràþino jos vardà, prikëlë ðalá gyvenimui ir atgaivino josvalstybingumà. Jis ágyvendino tai, ko kiti tik siûlë tikëtis, jis prisegë priesavo karûnos naujas laurø ðakeles ir uþsitarnavo, kad juo þavëtøsi Europa,pelnë lenkø meilæ ir dëkingumà.

1 Paraðiau ðias eilutes 1815 metø lapkrièio mënesá.

2 6

Ðiandien ðlovingi prisiminimai apie lenkø tautà negali nejaudinti jø nau-jojo karaliaus, kuris puikiai supranta, kad kiekvienas þmogus, prisiriðæs priesavo tëvynës, moka atlyginti uþ nuopelnus ir entuziazmà tø, kurie uoliai jaitarnauja ir jà gina.

Jau nebaisu prisiminti, kiek pastangø padëjo lenkai, kad atgautø savo ðaláir vardà, nes jø elgesys, dràsa, kurià jie árodë, uþsispyrimas, kurio jiems nieka-da netrûko rûpinantis tëvynës likimu, pelnë Aleksandro pagarbà ir pasitikë-jimà bei Lenkijos atgaivinimà.

Manau, kad praeitis negráð, todël nusprendþiau surinkti visus iðsaugotusuþraðus apie Lenkijos reikalus ir perduoti juos savo vaikams, nebijodamas,kad prireikus vienà dienà jie bus pavieðinti. Neiðkraipiau faktø, neraðiau ne-tiesos, mano plunksnos nevaldë ðaliðkumas, nes raðiau tik sau ir saviðkiams.Mano uþraðuose rasite nenuginèijamø árodymø apie lenkø prisiriðimà, atsi-davimà ir visokeriopà pasiaukojimà savo ðaliai. Suprasite, kad nors jø nuo-monës skyrësi, jie visada buvo vieningi dël pagrindiniø dalykø ir kiekvienasjø savaip teturëjo vienà tikslà – dirbti ir bûti naudingiems bei atlikti pareigà.

Ðiuose uþraðuose rasite daug labai ádomiø detaliø, kurias þino nedaugelis:apie lenkø þygius ir bandymus atkurti kraðto savarankiðkumà nuo 1794 me-tø sukilimo iki 1798 metø. Skaitydami „Atsiminimø“ tæsiná, suþinosite, kadað kruopðèiau nei kiti rinkau medþiagà ir iðsaugojau didþiàjà jos dalá, norsrizikavau jos netekti visiems laikams, nes man labai daþnai grësdavo pavojus.

2 7

MYKOLO KLEOPO

O G I N S K I O

ATSIMINIMAI

Pirma knyga

2 8

2 9

Nelaimiø, uþgriuvusiø Lenkijà á sostà sëdus karaliui Stanislovui Augus-tui, virtinë nuteikë prieð já didþiàjà tautos dalá.

Á já imta þiûrëti kaip á Rusijos valios vykdytojà, nes ið jos buvo gavæskarûnà. Manyta, kad jis nepakankamai energingas tada, kai jo garbë, tautosðlovë ir kraðto iðgelbëjimas reikalavo dràsos, veiklos ir begalinio atsidavimotëvynës labui.

Lenkijoje nuolat buvo didþiulë svetimøjø kariuomenë, kurià teko iðlai-kyti, tos kariuomenës vadai arogantiðkai elgësi su kraðto diduomene, vykopilietinis karas, ið paèios sostinës 1768 metais buvo pagrobti vyskupai beisenatoriai ir iðveþti á Rusijos gilumà. 1773 metais Lenkijà pasidalijo, o 1775metais visø nekenèiamas Seimas tà padalijimà ratifikavo. Rusø pasiuntiniaitvarkësi kaip panorëjæ, o karalius buvo priverstas visur jiems nusileisti. Sei-mas buvo neveiklus nuo pat kraðto padalijimo. Finansinë sistema þlugo, ka-riuomenë nebeturëjo jokios vertës. Kaltë dël visø bëdø buvo suversta Stanis-lovui Augustui.

Be to, jam buvo priekaiðtaujama, kad prisikvietë svetimðaliø ir naikinoviskà, kas lenkiðka, bei rodë blogà pavyzdá savo tautoms, nes pernelyg pamë-go prabangà ir buvo ðvaistûnas.

Negaliu teigti, kad kitas Stanislovo Augusto vietoje bûtø galëjæs pasiprie-ðinti ir atsilaikyti prieð nelaimes, ið visø pusiø uþgriuvusias Lenkijà. Kalbëda-mas apie ðá valdovà, vienas labai garsus raðytojas1 pasakë, kad „já per visàvaldymo laikotarpá engë ir tauta, ir kaimynai. Kadangi turëjo maþai energi-jos ir buvo labai apsiðvietæs, ðviesus protas jam padëdavo tik numatyti bûsi-mas nelaimes, bet negalëjo patarti, kaip jø iðvengti“.

1 Ségur, Tableau politique de l’Europe.

I SKYRIUS

3 0

Niekas negali paneigti tiesos, kad tautai labai nepatikusio valdymo metu ðvie-timo sistema buvo reformuota, pasikeitë lenkø galvosena ir susiformavo naujakarta. Radosi energingø ir talentingø garsiø þmoniø, kurie galëjo bûti naudingitëvynei ir jà iðtraukti ið gëdos ir paniekinimo, nes tokia ji buvo jau seniai.

Be abejo, tai buvo Apvaizdos dovana, nes Ji norëjo, kad visuotinio nusi-vylimo metu gimtø nusiraminimà neðanti ðviesesnio rytojaus viltis.

Nesëkmingai valdæs, bet gero þmonëms norëjæs, labai iðsilavinæs Stanislo-vas mokslui, literatûrai ir menams skirdavo kiekvienà laisvà akimirkà, jei tainekenkdavo valstybës reikalams. Já supo mokslininkai, kuriuos gausiai ap-dovanodavo, ir pats ypaè stengësi savo ðalyje propaguoti ðvietimo idëjas.

Tuo metu Konarskis organizavo parapines mokyklas, sukûrë naujus mo-kymo metodus ir iðspausdino keletà reikðmingø kûriniø. Bohomolecas lei-do ðvietëjiðkà laikraðtá, raðë komedijas nacionaliniam teatrui ir kovojo supaplitusiais prietarais. Maloniausias ir ávairiapusiðkiausias poetas Krasickis kri-tikavo, linksmino ir ðvietë. Linkæs á satyrà Vengerskis sàmojingomis eilëmisstipriai kritikavo didþiûnus. Kopèinskis paraðë gramatikà – nustatë grieþtaskalbos taisykles. Garsus istorikas ir poetas Naruðevièius iðvertë Horacijø irTacità, Horacijaus eiles vertino kaip eiliavimo pavyzdá, o raðydamas savoðalies istorijà iðdailino stiliø ne blogiau nei Tacitas. Jei nebûtø buvæs tokstingus ir bûtø maþiau keliaklupsèiavæs, gal valdant Stanislovui bûtø nusipel-næs poetui skirto palmiø vainiko. Garsus antikvaras mokslininkas Albertran-dis, karaliaus ásakymu pasiøstas á Stokholmà ir Romà rinkti medþiagà Len-kijos istorijai, praturtino nacionalinius archyvus daugiau nei ðimtu vertingørankraðèiø (juos visus perraðë savo ranka). Astronomas Poèobutas, fizikasStþeckis, Sniadeckis, Skþetuskis, Virvièius, Staðicas, Kolontajus ir daug kitømokslininkø bei literatø jautë paðaukimà mokyti jaunimà ávairiausiose srity-se, ákvëpë jiems norà mokytis – taip skleidë ðviesà bei þinias.

Bet labiausiai prie prietarø naikinimo ir lenkams ágimto noro mokytis,prie naujo jaunø iðsilavinusiø þmoniø atþalyno auginimo prisidëjo karo ka-detø mokykla ir naujai ákurta Edukacinë komisija. Ðiø dviejø institucijø tu-rëjo pakakti generuoti idëjoms, kurias karalius bûtø galëjæs ágyvendinti, jeijo energija bûtø atitikusi jo talentus ir jei nesëkmës nebûtø nuolat jo þlug-dþiusios ir neleidusios realizuoti geriausiø sumanymø.

Ákurtos valstybinës mokyklos nestokojo mokiniø, teigiamà vaidmenásuvaidino naujoji ðvietimo sistema, viskas tarnavo paþangai. Provincijoje irsostinëje gimdavo naujos idëjos, þmonës nebijojo reikðti savo nuomonës.

3 1

Daugëjo þmoniø, pageidaujanèiø iðmokti taisyklingos lenkø kalbos, kal-bëti ðvaria taisyklinga kalba, raðyti aiðkiai ir subtiliai. Pradëta studijuoti ðaliesistorija, prisiminti jà garsinæ didieji talentai, apdainuoti jø darbai, susigràþin-ti senieji tautiniai rûbai.

Karalius ypaè globojo lenkø teatrà, jam netrûko nei talentingø autoriø,tokiø kaip kunigaikðtis Adomas Èartoriskis, Zablockis, Kniazninas,Nemcevièius ir Osinskis, nei gerø aktoriø, – tokiø kaip Boguslavskis, dabar-tinis dekanas, tikras pavyzdys. Jis praturtino repertuarà daugeliu originaliøarba verstø (proza ar eilëmis) pjesiø.

Karo meno mokslai, jodinëjimas ir gimnastikos pratimai pakeitë lengva-bûdiðkas jaunuoliø pramogas ir padëjo jiems ágyti fizinës jëgos, o mokslaspaþadino sielos galias. Lenkø ponios, kuriø protas ir mandagumas visais lai-kais buvo gerbiami Europoje, varþësi tarpusavyje, kuri didesnë patriotë, irgyrë tik tai, kas tautiðka. Þinome, jog tie priesakai veikë kunkuliuojantá,nekantrø jaunimà, nes jaunimui nepatiko, kad ðalyje dominuoja kitatauèiai.

Visur buvo juntamas geras tonas. Á linksmus ir dþiaugsmingus susibûri-mus ateidavo daug þmoniø. Jaunimas nesivarþë ir elgësi natûraliai, buvo sà-mojingas, bet ne pedantiðkas, mandagus, bet ne pretenzingas.

Tuose susibûrimuose dalyvaudavo Juozapas Poniatovskis, Ignotas irStanislovas Potockiai, Èartoriskiai, Sapiega, Malachovskis, Mostovskis,Vaisenhofas, Nemcevièius, Matuðevièius ir daugelis kitø, labai nusipelniusiøtëvynei.

Ðtai kas buvo Varðuva tada, kai 1788 metais buvo suðauktas Seimas, pa-vadintas Konstituciniu, arba Ketveriø metø seimu. Visi, jautæ turá gabumø irtalento, skubëjo, kad juos iðrinktø ambasadoriais arba tautos atstovais, nesnorëjo dalyvauti Seimo, kuris turëjo visiems laikams pakeisti Lenkijos liki-mà, svarstymuose.

Maþdaug deðimt metø ramybës buvo pakankamas laiko tarpas, kad bûtøgalima apmàstyti, kokiø reikia imtis priemoniø iðvesti tautà ið bjaurasties,kurioje ji buvo atsidûrusi. Kiekviena grupuotë skirtingai suvokë galimybespasiekti tikslà, bet visi buvo ásitikinæ, kad kaþkà daryti bûtina, ir nerimavodël naujo Lenkijos padalijimo.

Seimas suðauktas rugsëjo 30 dienà. Spalio 6 dienà susirinko abiejø tau-tø atstovai. Spalio 7 dienà jie sudarë konfederacijos sutartá ir jà pasiraðë.Tai buvo pirma pergalë prieð tuos, kurie nenorëjo, kad abi tautos gyventøkonfederacijoje, ir tikëjosi, esant reikalui, pasinaudoti liberum veto teise.

3 2

Malachovská iðrinko seimo marðalka Karalystei1, Kazimierà Sapiegà(Kazimierà Nestorà) – Lietuvai.

Karalius su malonumu stebëjo, kai susirinko geriausi tautos atstovai, nestikëjosi turëti Seimà, kuriam galëtø teikti savo iðmintingus, Lenkijos likimàgalinèius nulemti projektus. Taèiau, kad iðsiaiðkintume jo ketinimus, reikiaprisiminti ankstesnius ávykius.

Prieð metus, geguþës mënesá, karalius Kaneve susitiko su imperatore Je-katerina; ji keliavo aplankyti pietiniø savo imperijos srièiø, kartu norëjo pa-matyti Krymà, kurá buvo atëmusi ið turkø. Karalius nerimavo dël naujoLenkijos padalijimo ir áteikë jai praneðimà apie ávairias reformas, jo nuomo-ne, naudingas ir bûtinas ðaliai. Ið imperatorës nesunkiai gavo visa, ko praðë –iðkilmingà paþadà, kad ji iðsaugos Respublikà tokià, kokia ji yra, ir garantuosjos nepriklausomybæ.

Imperatorius Juozapas, su kuriuo karalius tos kelionës metu turëjo progàsusitikti vëliau, jam davë tokià paèià garantijà, ir Stanislovas aklai patikëjoabiejø valdovø þodþiais ir draugiðkumu. Jis neabejojo, kad po tiek paþadøRusija pasiûlys Lenkijai labai naudingà sàjungos sutartá, nes tikëjo, kad dabarLenkija bus apsaugota nuo kaimynø áþeidinëjimø ir tikrai nebereikës bûgð-tauti, kad jà dar kartà padalys.

Su tokiomis mintimis karalius gráþo ið Kanevo á Varðuvà, o kai tø paèiømetø rugpjûèio mënesá turkai pradëjo karo veiksmus, dþiaugësi, kad impe-ratorë ir jam, ir Nuolatinei tarybai pasiûlë puolimo ir gynybos sàjungà.

Taèiau Lenkijos vyriausybë tokio pasiûlymo negalëjo priimti, nes bûtøtekæ paþeisti senàsias sutartis su Turkija, tad sutarties svarstymas buvo atidë-tas iki kito Seimo. Imperatorë papraðë leisti pasamdyti savo kavalerijai tris-deðimt tûkstanèiø lenkø didikø, bet praðymas irgi nebuvo patenkintas.

Taèiau karo veiksmai su Turkija vis aktyvëjo, o Ðvedijos karalius Gustavas IIIëmë grasinti Peterburgui ið Suomijos pusës, tad Lenkijai pradëta aktyviau siûlytisudaryti sàjungos sutartá su Rusija, ir karalius turëjo vilèiø, kad Seimas pritars.

Ið kitos pusës Prûsijos karalius Frydrichas Vilhelmas, iðsigandæs Juozapo IIir Jekaterinos lygos prieð Turkijà ir baimindamasis, kad á jà nebûtø átrauktaLenkija, stengësi, kad Ðvedija, Olandija ir Anglija uþtartø Turkijà. Karaliusnorëjo pastaràjà iðgelbëti, o Rusijos ambicijas apkarpyti. Visos valstybëssutarë, kad á naujàjà lygà reikia átraukti ir Lenkijà, bet pirmiausia bûtina, kadðalis turëtø savarankiðkà Vyriausybæ, kurios neátakotø jokia paðalinë jëga.

1 Lenkijai. Redaktoriaus pastaba

3 3

Prûsijos karaliui dël elgesio su lenkais galima priekaiðtauti, bet nederaabejoti, kad tuo metu jis buvo nuoðirdus, juo labiau kad paisë ir savo intere-sø. Aiðku ir tai, kad jis nedalyvavo pirmà kartà dalijantis Lenkijà, nes ðirdiesgilumoje tam padalijimui nepritarë. 1773 metø padalijime varþësi Rusija irVienos dvaras, tad karalius buvo linkæs, kad Lenkija puikiai tvarkytøsi ðaliesviduje ir turëtø stiprià kariuomenæ. Prûsijai reikëjo laiko atsikvëpti po karø,kuriuos ðalis kariavo valdant jo pirmtakui, tad karalius stengësi uþkirsti keliàabiejø imperijø – Rusijos ir Austrijos – galybës augimui1.

Iki ðiol Frydrichas Vilhelmas garsëjo kaip teisingas valdovas, geradarys,taikos ðalininkas, tëviðkai valdantis pavaldinius. Jis nepadarë lenkams niekoblogo, o rusai – daug. Jau daug metø Lenkijos padëtis buvo nepavydëtina,ðalis netikëjo, kad Rusija padës atsikratyti paþeminimo, nes bûtent Rusijabuvo suinteresuota, kad viskas liktø kaip buvæ. Taèiau lenkai suvokë, kodëlFrydrichas Vilhelmas nori padëti priimti gerà Konstitucijà ir tikisi, kad Len-kija bus stipri valstybë.

Prûsijos pasiuntinys Varðuvoje Lukezinis apgailestavo dël Lenkijos nelai-miø, aukðtino savo ðeimininko – karaliaus – dorumà, piktinosi dël apgavi-kø, kurstanèiø Prûsijos Vyriausybæ dalyvauti naujame Lenkijos padalijime.„Frydrichas Vilhelmas, – kalbëjo jis, – nori kilnesnës ðlovës, jis nori apsaugo-ti Europà nuo ðiaurës barbarø ambicijø, pageidauja uþkirsti kelià jø godu-mui, ketina gràþinti Lenkijai spindesá, ðlovæ, laisvæ“.

Anglijos pasiuntinys Varðuvoje Heilzas karðtai pritarë tokiai nuomonei,svarstë galimybæ tiekti ðvedams anglø ginklus ir bandë átikinti vis dar abejo-janèius. Paprastai tikima tuo, ko trokðtama, o nelaimingieji turi tik vienàpaguodà – viltá. Tad nereikia stebëtis, jog prûsø ðalininkø gretos sparèiaiaugo, per trumpà laikà jø atsirado labai daug, o Rusijos ambasadoriaus átakamenkëjo diena ið dienos.

Privalau pacituoti grafà de Segurà, Prancûzijos eksambasadoriø Rusijoje.Ðtai jo mintys apie sàjungos sutartá, kurià Lenkijai pasiûlë Jekaterina: „Pa-siûlymas buvo didelë klaida ir árodë, kad imperatorë, kurios iðdidumui visa-da buvo pataikaujama, neþinojo, kas yra didelë pagieþa, nenumaldoma ne-apykanta, sukelta priespaudos, neteisybës ir paþeminimo. Kaip niekada bu-vo delsiama, praleista gera proga. Lenkai, anksèiau buvæ Europoje gerbiami,dar prisiminë, kad sëkmingai kovojo su jø privengianèiais prûsais, apgynë

1 Èia ir kitur ðioje knygoje pateikiama autoriaus nuomonë ir ávykiø vertinimas. Ji kartais (taiaktualu ir ðiuo konkreèiu atveju) gali prieðtarauti istorikø vertinimams. Redaktoriaus pastaba.

3 4

Austrijà ir Vienà nuo osmanø kariuomenës, o maskvënai daþnai bëgo nuojø... Po Pirmojo padalijimo Austrija ir Prûsija leido imperatorei spræsti Len-kijos reikalus... Nuo to laiko Rusijos ambasadoriai tapo tikraisiais Lenkijosvaldytojais. Jie pûtësi prieð karaliø, paniekinamai ir uþgauliai þiûrëjo á tautà,jø prabanga, áþûlumas, godumas, rusø daliniø siautëjimas ðalyje uþtraukë Ru-sijai visuotinæ neapykantà, norà atkerðyti, nes tokius jausmus prispaustai tau-tai ákvëpë jà tarpusavyje pasidalijusios trys valstybës. Tik iðgirdæs þodá „rusas“lenkas iðbaldavo ið baimës ir sudrebëdavo ið pykèio. Tas þodis primindavonuvytusià ðlovæ, prarastà laisvæ, nusilpimà, atimtà turtà, ujamà ðeimà, su-tryptà garbæ... Veltui kai kurie, kaip Lenkijos karalius, norëjo pasinaudotigalimybe sudaryti sàjungos sutartá, kuri, atrodo, turëjo atverti akis Jekateri-nai ir paaiðkinti jai, ko ji në nenumanë – kokia ið tikrøjø Lenkijos padëtis.Veltui bandyta aiðkinti, kad Rusijos padedama ðalis galës perraðyti Konstitu-cijà, sustiprinti politinæ padëtá ir galbût netgi atgaus treèdalá prarastø valdø.Veltui árodinëta, kad Prûsijos pasiûlymai yra tik muilo burbulas, kad rodotik jos suinteresuotumà, kad abi imperijos netrukus pakeis ketinimus, kadbûtø kvaila manyti, jog Prûsija nebeturi pretenzijø Lenkijai, kad pavojingapykinti Austrijà ir Rusijà, kad taikos metu lenkai liks be pagalbos ir tapskerðto objektu, o tada Prûsija, uþuot atëjusi á pagalbà, susitars su Rusija irAustrija dël naujo padalijimo... Vienintelis tautos atsakymas á tokius ðmeiþi-kiðkus prasimanymus buvo toks: „Vergai ir iðdavikai“. Patys ðmeiþikai buvonedràsûs, o pasipiktinusi tauta jø neklausë“.

Ið tiesø nëra kà pridurti prie autoriaus apraðytos situacijos, kuri susidarë1788 metais suðaukto Seimo darbo pradþioje. Dar pamatysime, kad Seimasneiðvengë tautos priekaiðtø, nors daugelis nariø buvo uolûs, tikri entuziastaiir turëjo paèiø geriausiø ketinimø. Pavyzdþiui, politiðkai buvo neteisinga irneatsargu atvirai pasisakyti prieð Rusijà, jà kaltinti ir jai grasinti, kol valstybëdar nesustiprëjusi ir neturi jëgø lygintis su Rusija. Galima priekaiðtauti dëlnetikusios Seimo darbotvarkës, nes daug laiko bûdavo sugaiðtama bepras-miam ðnekëjimui uþuot galutinai sutvarkius du svarbiausius dalykus – iþdàir kariuomenæ. Pagaliau pasistengta, kad bûtø nutraukti visi ryðiai ir galuti-nai susipykta su Rusija, kurios galybës ir kerðto vienà dienà galëjai sulaukti,jei netapsi pajëgus jai pasiprieðinti. Jei gali remtis tik Prûsijos ir jos sàjungi-ninkø pagalba ir neturi kito sprendimo, argi vertëjo tiek dëmesio skirti To-runës ir Gdansko atidavimui? Ar vertëjo erzinti Prûsijos karaliø, ið pradþiø játik girti, o paskui netekti visko, kà davë sàjungos ir prekybos sutartis suOlandija ir Anglija?

3 5

Bet neuþbëkime ávykiams uþ akiø ir paþvelkime, kas vyko ásimintinameSeime, kuris Lenkijos istorijoje bus vienas ðlovingiausiø laikotarpiø, taèiaujo darbo rezultatai tokie liûdni!

Spalio 12 dienà Prûsijos pasiuntinys Buchholcas karaliaus dvaro varduSeime perskaitë toká pareiðkimà:

„1787 metø pabaigoje ponas grafas Ðtakelbergas, Rusijos ambasadorius,oficialiai paskelbë, kad Jos Didenybë imperatorë nusprendë artimiausiame Seimesu karaliumi ir Lenkijos Respublika sudaryti sàjungà, kurios vienintelis tikslasbûtø Lenkijos saugumas ir integralumas, jos gynimas nuo bendro prieðo. Að apietai praneðiau savo ponui karaliui ir, gavæs jo ásakymà, praneðiau ponui grafuiÐtakelbergui, kad nors Jo Didenybë labai jautriai reaguoja á toká konfidencialøpraneðimà, jis vis tik neslepia, jog nepritaria tokiai sàjungai, ypaè atsiþvelgda-mas á jau egzistuojanèias sutartis. Taèiau jei Lenkija nuspræs, kad jai reikianaujos sutarties, Jo Didenybë savo ruoþtu pasiûlys atnaujinti jau seniai galio-janèias Prûsijos ir Lenkijos sutartis, nes Jis ðios kaimyninës ðalies labui nuveikëdaugiau nei kokia nors kita galybë. Að pridëjau prie ðio atsakymo dar keletàmotyvø, kurie turëjo árodyti Rusijos ir Lenkijos sàjungos beprasmiðkumà irpavojingas dvigubo þaidimo pasekmes.

Baronas Keleris, karaliaus pasiuntinys Peterburge, buvo ápareigotas tuè-tuojau paskelbti toká pat pareiðkimà Rusijos imperatoriðkajame dvare.

Kadangi karalius nustebo suþinojæs, kad sàjungos projektas jau buvo anks-èiau paskelbtas, kad Lenkija sunerimo, kad ámanoma, jog ðis klausimas vëlgali bûti nagrinëjamas dabartiniame Seime, Jo Didenybë mano privalantispareikðti savo nuomonæ apie toká svarbø Lenkijai klausimà ir paskelbti tokápareiðkimà:

„Jei numatoma Rusijos ir Lenkijos sàjunga pirmiausia turi apginti Lenki-jos integralumà, tai karalius nemano, kad ji naudinga ar bûtina, nes inte-gralumas pakankamai apsaugotas paskutiniø sutarèiø. Neásivaizduojama, kadJos Didenybë Rusijos imperatorë ar Jos sàjungininkas Ðv. Romos imperijosimperatorius norëtø sulauþyti paèiø sudarytas sutartis. Tada reikëtø panaðiøketinimø turëti prieð karaliø ir nukreipti tà sutartá prieð já“.

Jo Didenybë neþinojo, kad jau kiek laiko stengiamasi sudaryti visuomenëjenuomonæ apie Jo poþiûrá á Respublikos daliø integralumà ir formuojama nuo-monë tikrai neatspindi nei karaliaus sàþiningumo, nei Jo nedviprasmiðkos po-litikos. Karalius greièiau galëtø paklausti blaiviai màstanèios ir apsiðvietusios

3 6

lenkø tautos dalies, ar per savo valdymo metus Jis nesistengë kiek galëdamaspalaikyti su Lenkija geros draugystës ir kaimynystës santykius ir ar buvo bentmenkiausia prieþastis, kad galëtum kitaip manyti ar átarinëti.

Tai ar gali karalius vieðai neprieðtarauti ir neprotestuoti minëtai sutarèiai,jei ji bus nukreipta prieð Jo Didenybæ? Tokiu atveju galëtø jà vertinti tikkaip bandymà nutraukti harmoningus ir gerus kaimynystës ryðius, nusisto-vëjusius tarp Prûsijos ir Lenkijos po iðkilmingiausiø sutarèiø pasiraðymo.

Jei ta sàjunga turi bûti nukreipta prieð bendrà prieðà, o tà prieðà reikëtømatyti Osmanø Portoje, tai karalius ið meilës Lenkijos Respublikai privalopareikðti, kad Osmanø Portos Respublikos tautoms visada ginklu neðë savoreligijà. Paèiø pavojingiausiø pasekmiø sulauktø ne tik Respublikos tautos,bet ir Jo Didenybës Prûsijos karaliaus kaimynës, nes jei Lenkija uþmegztøryðius, kurie sukeltø Portai átarimus, kad Lenkija jos prieðas, tada Lenkijàuþtvindytø prie karinës drausmës nepratusi turkø kariuomenë.

Kiekvienas iðsilavinæs, sàmoningas Lenkijos pilietis supras, kaip bûtø sunku,netgi beveik neámanoma ginti tëvynæ nuo tokio artimo, tokio baisaus prie-ðo, kuriam labai sekasi. Sàmoningas pilietis supras ir tai, kad tokie veiksmai,skatinantys sudaryti sàjungà prieð Portà, remiantis 1773 metø Prûsijos irRespublikos sutarties VI straipsniu, atleistø karaliø nuo pareigos uþtikrintiRespublikos tautø integralumà, nes karo tarp Lenkijos ir Osmanø Portossàlygos aiðkiai iðdëstytos toje sutartyje.

Tad Rusijos ir Lenkijos sàjunga neiðvengiamai be jokios rimtos prieþas-ties átrauktø Respublikà á tikrà karà su vienu geriausiø kaimynu, kuris taippat yra ir vienas pavojingiausiø prieðø. Dël sutarties Respublika prarastø ka-raliaus pagalbà ir garantijas, ir tikrai nieko nelaimëtø.

Karalius negalëtø likti abejingas dël ðios ypatingos sàjungos, nes ji grës-tø ne tik Lenkijos Respublikai, bet ir jo paties valstybei, Lenkijos kaimy-nei, o ta grësmë bûtø tokia didelë, kad netrukus áþiebtø karo kibirkðtá beisukeltø visuotiná gaisrà. Karalius nekritikuoja Lenkijos Respublikos uþ tai,kad ji didina kariuomenæ ir imasi geriau tvarkyti ginkluotàsias pajëgas, betjis sako geriems Lenkijos pilieèiams, kad ðiandien nieko neámanoma ap-gauti ir paaiðkinti, kad Lenkijos kariuomenë didinama ðiaip sau, tad Res-publika prieð savo valià gali bûti átraukta á visiðkai nereikalingà karà, kuriopasekmës bus praþûtingos.

Karalius turi vilèiø, kad Jo Didenybë Lenkijos karalius ir ÐviesiausiosiosRespublikos tautø atstovai, susirinkæ Seime, panorës suprasti tai, kà Jo Di-

3 7

denybë dabar jiems pasakë, iðreikðdamas nuoðirdþiausià draugystæ ir siekda-mas tikros abiejø valstybiø gerovës ir bendro supratimo, nes jos glaudþiaisusijusios neiðardomais amþinos sàjungos saitais.

Jo Didenybë taip pat tikisi, kad Jos Didenybë Rusijos imperatorë neatsi-sakys pritarti tokiems teisingiems motyvams, atitinkantiems teisëtus lenkøtautos lûkesèius. Jis taip pat pasitiki, kad ir viena, ir kita pusë ávertins ne tiknereikalingos, bet Lenkijai netgi labai pavojingos sàjungos projektà.

Jei, nepaisant ádëtø vilèiø, bûtø bandoma þengti kità þingsná ir sudarytiðià daþnai minimà sutartá, karalius irgi siûlo Aukðèiausiajai Respublikai sà-jungà, bei sutinka atnaujinti sutartis, pasiraðytas tarp Prûsijos ir Lenkijos. JeiLenkija panorës iðklausyti patarimà, Jo Didenybë mano galësiàs uþtikrintiLenkijos integralumà ne blogiau nei bet kuri kita valstybë ir padarysiàs viskà,kas nuo Jo priklauso, kad garsi lenkø tauta bûtø apsaugota nuo bet kokiossvetimøjø priespaudos, ypaè nuo Osmanø Portos prieðiðkø veiksmø.

Jei, nepaisant ádëtø vilèiø, nebûtø pageidaujama atkreipti dëmesio á drau-giðkas pastabas ir pasiûlymus, karalius matytø minëtos sutarties projekteprieð Jo Didenybæ nukreiptus planus, kurie átrauktø Respublikà á karà suTurkija, o vëliau nebûtø iðvengta turkø ásiverþimo ir karo veiksmø (tokiuatveju nukentëtø ne tik Respublikos tautos, bet ir Jo Prûsiðkosios Dideny-bës valdos), Jis negalëtø atsisakyti priemoniø, kurias padiktuotø atsargu-mas ir savisaugos jausmas, kad bûtø uþkirstas kelias ketinimams, pavojin-giems ir vienai, ir antrai valstybei.

Ðiuo nepageidautinu atveju Jo Didenybë kvieèia tikrus Lenkijos patrio-tus ir gerus pilieèius paremti Já, kad bendromis iðmintingomis priemonëmisbûtø nukreiptos didelës negandos, kurios gresia jø tëvynei. Jie tikrai galitikëtis, kad Jo Didenybë suteiks bûtinà paramà ir dës ryþtingas pastangas,kad bûtø iðsaugota Lenkijos nepriklausomybë, laisvë ir saugumas.

Paraðyta Varðuvoje 1788 metø spalio 12 dienàPasiraðë Liudvikas Buchholcas“.

Nusiraðiau visà pareiðkimà, kaip to meto vienà svarbiausiø diplomatiniø rað-tø, kuris netrukus lenkams turëjo ákvëpti patá didþiausià pasitikëjimà ir iðsklaidy-ti bet kokias abejones dël lûkesèiø iðsipildymo. Nota sukëlë labai gyvà visø parti-jø reakcijà. Seimo posëdþiai tapo audringi. Rusijos ambasadorius pajuto bûtiny-bæ ðá bei tà paaiðkinti; jis paskelbë, kad imperatorë ketino sudaryti sàjungà su Lenkija,nes ta sàjunga pastarajai naudinga; ji neturëtø gàsdinti në vieno kaimyno,

3 8

sàjungà Jai pasiûlë karalius ir Nuolatinë taryba, tad Ji neprieðtaravo, bet nuoto momento, kai Prûsijos karalius dël jos sunerimo, Ji neabejodama atsisakys ðioketinimo, kurá mielai bûtø ágyvendinusi ir kurio atsisako apgailestaudama.

Suprantama, toks aiðkinimas turëjo sukelti kuo didesná tautos nepasiti-këjimà karaliumi ir suþadinti naujø átarimø. Ið ðios notos galima padarytiiðvadà, kad ne Rusija ieðkojo sàjungos su Lenkija, bet karalius ir Nuolatinëtaryba sukûrë ir pateikë ðá projektà.

Praëjus aðtuonioms dienoms po Prûsijos karaliaus deklaracijos paskelbi-mo, Seimas davë atsakymà (já verta perraðyti), kuris gali bûti pirmøjø Prûsi-jos ir Lenkijos politiniø ryðiø pradþia:

„Pasiraðiusieji, vykdydami aiðkø karaliaus ir Abiejø Tautø seimo ásaky-mà, turi garbæ áteikti Ponui Buchholcui, Nepaprastajam Jo Didenybës Prû-sijos karaliaus pasiuntiniui, ðá atsakymà, kuris susijæs su Jo Didenybës Prûsi-jos karaliaus mintimis, iðreikðtomis ðiø metø spalio 12 dienos deklaracijoje.

Minëtos Jo Didenybës Prûsijos karaliaus deklaracijos skaitymas spalio 13dienà vykusiame Seimo posëdyje sukëlë susirinkusiems tautø atstovams karðtàir nuoðirdø dëkingumà, kilusá dël karaliaus, draugiðko kaimyno, kilniø min-èiø, nes Jis garantuoja Lenkijai jos valdø integralumà, rodo asmeniná dëmesásutartims bei patvirtina esàs kilnus ir galingas monarchas – toká Já ir matolenkø tauta.

Seimui, kuriame ið pradþiø dalyvavo tik Lenkijos, o paskui Abiejø Tautøatstovai, nebuvo pasiûlytas Rusijos ir Lenkijos sàjungos projektas, tad jisnetapo svarstymø objektu, kuris visos tautos ir Respublikos karo vadø valiabûtø nukreipæs Seimo darbà ne kurti puolimo planus, bet galvoti apie gyny-bà, kad bûtø apsaugota jos teritorija ir Vyriausybës nepriklausomybë.

Jei sukviestøjø tautø atstovai, dirbantys numatytus darbus, gautø pasiû-lymà ir sàjungos planà, Respublika (Seimo paskirtis ðiuo atveju aiðki) veiksvieðai, atvirai, stengsis iðsaugoti nepriklausomybæ ir suverenumà, elgsis atsar-giai, laikysis ðventø teisës principø, gerbs Jo Didenybæ Prûsijos karaliø dël Jodraugiðkø jausmø lenkams.

Visø pilieèiø valia, aiðki ir vieða, yra ástatymas ðiandienos Seimui, tad su-kviestieji tautø atstovai, vadovaudamiesi iðmintimi ir patriotizmu, vieningaistengsis paremti Jo Didenybës Prûsijos karaliaus ketinimus.

Varðuva, 1788 metø spalio 20 d. Seimo marðalkos Malachovskis ir Sapiega“.

3 9

Nuo to momento apie visus naujø reformø projektus bûdavo praneðamaPrûsijos pasiuntiniui arba Anglijos ambasdoriui Heilzui. Buvo nuspræsta pa-didinti kariuomenæ iki ðimto tûkstanèiø vyrø. Ásteigta nauja Karo komisija,nepriklausoma nuo karaliaus ir Tarybos, turëjusi kurti kariuomenæ. Pareika-lauta, kad Rusijos kariuomenë paliktø Lenkijà; negali bûti jokiø prieþasèiøjos buvimui ðalyje, o Rusijos kariuomenei, þygiuojanèiai á Turkijà, bûtinasurasti kelià, kuris aplenktø Lenkijos þemæ.

Tuo pat metu grafas Ðtakelbergas, Rusijos ambasadorius, lapkrièio 5 die-nà paskelbë antrà notà.

Be kita ko, ministras pareiðkë, kad iki ðiol tvyrojo visiðka tyla ir nieko nebu-vo pasakyta apie Seimo valià, kuri, nors ir paþeidë 1775 metø Konstitucijà,suderintà su trijø valstybiø karaliðkaisiais dvarais, tiesiogiai nepakenkë 1775metø garantijos aktui. Jis pageidautø, kad niekada netektø griebtis neiðvengia-mos bûtinybës protestuoti prieð paþeidimus dël Vyriausybës struktûros, nustaty-tos iðkilmingu 1775 metø garantijos aktu. Taèiau ávairiausiuose projektuoseiðkeliama mintis turëti nuolatos veikiantá Seimà, o tai reikðtø visiðkà Vyriausy-bës struktûros pakeitimà, todël jis priverstas paskelbti, kad Jos Didenybë impe-ratorë apgailestaudama turi atsisakyti draugiðkumo, kurá rodë Jo Didenybeikaraliui ir Aukðèiausiajai Respublikai, ir menkiausià 1775 metø Konstitucijospakeitimà privalës vertinti kaip sutarèiø lauþymà.

Ði nota, á kurià buvo atsakyta oriai ir santûriai, sukëlë didelá visø partijøsujudimà ir tapo gyvø diskusijø objektu, o daug didesnë sensacija buvo tai,kad Lenkijos karalius per patá debatø dël notos ákarðtá pabandë paaiðkinti,kad Jekaterina labai rûpinasi Lenkija, nes jai Jekaterinos draugystë bûtina.

Pakëlë balsà, kad já geriau girdëtø, ir ypaè pabrëþtinai iðtarë ðiuos þodþius:„Sakau aiðkiai ir garsiai, kad bûtent Rusija yra draugiðkiausia mums valstybë.Primenu savo tautai, kad Rusijai turime bûti dëkingi uþ kadaise prarastøþemiø gràþinimà. Prekybos poþiûriu Rusija atveria palankiausias perspekty-vas. Kai ðiandien ketiname stiprinti tautos pajëgas, Rusija ne tik mums ne-kliudo, bet kuo palankiausiai pritaria. Taigi sakau, kad ne tik neturime josprovokuoti ir demonstruoti blogus këslus, bet, prieðingai, turime stengtisbûti su ja kiek ámanoma draugiðkesni. Dar pridursiu, nes esu ásitikinæs, kadparodydami imperatorei draugiðkumà, nesunkiai galësime daryti reformas irágyvendinti ðalies gerovës labui priimtus nutarimus. Prieðingu atveju bûtøsunku ágyvendinti mûsø ketinimus, tik sukeltume kilniadvasës valdovës ne-pasitenkinimà“.

4 0

Karaliui plojo rusø ðalininkai, galbût net ir kai kurie lenkai, kurie, nors irnebûdami karaliai, viskà vertino taip, kaip jis. Kalba sukëlë labai prieðtarin-gus jausmus ir visuotiná absoliuèios Seimo daugumos bruzdëjimà. Prûsijospasiuntinys pasinaudojo tuo ir dar kartà pademonstravo Prûsijos dvaro pa-rodytà pasitikëjimà. Lapkrièio 19 dienà jis paskelbë dar vienà notà, kuriojepareiðkë, kad Frydrichas Vilhelmas yra labai patenkintas, matydamas, kadSeimas neketina sudaryti sutarties su Rusija. Jis mano, kad jokia anksèiausudaryta sutartis negali kliudyti tautai tobulinti savo ðalies Vyriausybæ. Jispraneðë, kad Frydrichas Vilhelmas pasirengæs ávykdyti Respublikai savo ási-pareigojimus ir visas garantijas, kuriø tikslas – uþtikrinti jos nepriklausomy-bæ, bet jis niekada nesivels á vidaus reikalus ir nevarþys diskusijø laisvës.

Seimà, kurio dauguma troðko Konstitucijos pakeitimø, suþavëjo paaiðki-nimai, pateikti Buchholco notoje dël Rusijos akcentuojamø garantijø. Gruo-dþio 8 dienà Seimas prisiminë tuos paaiðkinimus ir paskelbë, kad garantuotigalima tik nepriklausomybæ ir ðalies vientisumà, bet net ir ðiuo atveju tikpati Respublika turi teisæ praðyti garantijø; garantijos ir jø ágyvendinimo bû-dai turi bûti numatyti abiejø pusiø, garantijos nepriimtinos, jei kliudys Res-publikai keisti savo ástatymus ar kurti tokià valstybës administracinæ siste-mà, kuri jai atrodys labiausiai tinkanti.

Prûsiðkoji partija augo kiekvienà dienà, su Prûsijos ministru buvo pa-laikomi glaudûs ryðiai. Taèiau kuo daugiau kilo diskutuotinø, sprendimøreikalaujanèiø klausimø, tuo maþiau liko vilèiø, kad darbà bus ámanomabaigti áprastu Seimo darbo laiku. Opozicinë partija paskleidë gandus, esàterminas – gruodþio pabaiga. Tai këlë patriotø nerimà. Kad bûtø aiðku,kad bûtø uþkirstas kelias piktavaliø këslams, lapkrièio 29-osios posëdyjepasiûlyta pratæsti Seimo darbà neribotam laikui, projektui pritarta be di-desniø prieðtaravimø.

4 1

1788 metø gruodþio 4-osios posëdyje atvirai prabilta apie sàjungà su Prû-sija, Ðvedija, Olandija ir Anglija. Pirmà kartà daugelis kalbëtojø tvirtai irkarðtai pasisakë prieð Rusijà ir Vienos dvarà. Kai kurie atstovai karðtai pasisa-kë uþ sàjungà su Prûsijos karaliumi, jai taip pat pritarë ir jà parëmë Lenkijaidraugiðkos valstybës.

Ðvedijos pasiuntinys savo valdovo vardu áteikë notà, kurioje dëstë, kadJo Didenybë visada rûpinosi, o dabar dar nuoðirdþiau rûpinasi karaliaus irRespublikos gerove bei nepriklausomybe. Jis su pasitenkinimu mato, kad toksgalingas valdovas – Prûsijos karalius – labai domisi ðalies nepriklausomybe. JoDidenybë pasekë savo pirmtakø pavyzdþiu: ëmë domëtis kilnios ir dosniostautos likimu, nes Já ir lenkø tautà sieja bendri interesai, karalius iðnaudosvisas galimybes, kad árodytø savo palankumà ir susivienytø su lenkø tautabendrai gynybai.

Taèiau iðmintingiausioji atstovø dalis buvo ásitikinusi, kad negalima rû-pintis sàjungos sutartimi, kol dar nereformuotas Vyriausybës darbas, kol darneásteigtos tinkamos institucijos. Seimo darbo laiko pratæsimas galëjo pa-lengvinti tà uþduotá, reikëjo tik sugebëti pasinaudoti proga, bet, deja, tainebuvo padaryta, nors buvo ámanoma.

Tik 1789 metø rugsëjo 7 dienà buvo sudaryta Komisija, ápareigota refor-muoti kai kurias administracijos sritis ir parengti naujos Konstitucijos pro-jektà. Ástatymas dël Komisijos skelbë, kad ji turi bûti sudaryta ið vienuolikosnariø; karalius skiria penkis þmones ið ministrø ir senatoriø, Seimas skiriaðeðis, visi kandidatai turi bûti tinkamo amþiaus, patyræ, gabûs, geri patriotai.

Ðtai pavardës tø, kurie pateko á Komisijà: Krasinskis, Kameneco vysku-pas; Potockis, Lietuvos didysis marðalka; Oginskis, Lietuvos didysis etmo-nas; Chreptavièius, Lietuvos vicekancleris; Kosovskis, Karûnos1 paiþdininkis;

II SKYRIUS

1 Lenkijos. Redaktoriaus pastaba

4 2

Suchodolskis, Chelmo atstovas; Moðèenskis, Vroclavo atstovas, Dzialinskis,Poznanës atstovas; Sokolovskis, Inovroclavo atstovas; Vavþeckis, Breslaujosatstovas; Vaisenhofas, Livonijos atstovas.

Tiesa, iki rugsëjo 7 dienos buvo ðis tas nuveikta, taèiau reikðmingø spren-dimø priimta nedaug. Panaikinta Nuolatinë taryba, Rusijos sukurta ir palai-koma, – tai vienas reikðmingiausiø ávykiø, vienas dràsiausiø Seimo þingsniøpirmosiomis sausio dienomis. Vienbalsiai nutarta paimti deðimties milijonøpaskolà Karûnos iþdui ir tris milijonus Lietuvai. Beje, prarasta daug laikonagrinëjant Poninskio bylà bei smulkmeniðkai analizuojant daugelá nereikð-mingø dalykø.

Rusijos ðalininkai dþiaugësi, kad Seimo darbas juda lëtai, daþnai pradëda-vo diskusijas, kad supykdytø ir suprieðintø patriotus. Naudojosi bet kokio-mis priemonëmis, kad áþiebtø nesantaikà tarp ávairiø, dar galutinai neapsi-sprendusiø partijø. Kad sukeltø átarimø ir nepasitikëjimà, pasisakydavo prieðFrydrichà Vilhelmà ir jo ministrus.

Jei bûtø iðklausyti sàmoningi patriotai, turëjæ teisingai vertinti tai, kasvyksta, jei Seimo darbas bûtø vykæs sparèiau, jei 1791 metø Geguþës 3-osioskonstitucija bûtø buvusi paskelbta aðtuoniolika mënesiø anksèiau, Lenkijabûtø iðgelbëta. Jai bûtø pakakæ laiko sutelkti Vyriausybæ ir paèiai sustiprëti1789–1792 metø laikotarpiu; ji nebûtø praradusi pranaðumo, kurá galëjosuteikti Prûsijos karaliaus nuoðirdþiai pasiûlyta sàjunga; ji nebûtø davusi Ru-sijai laiko sudaryti taikà su Turkija ir Ðvedija; bûtø uþkirtusi kelià Rusijossuartëjimui su Prûsija, kuris prasidëjo po 1792 metø Prancûzijos vidaus ne-ramumø. Ðis suartëjimas visiðkai pakeitë Frydricho Vilhelmo ketinimus dëlLenkijos. Jis pasikeitë, ëmë kitaip màstyti, sukëlë ir apginklavo prieð Prancû-zijà beveik visà Europà, bet naudos buvo tik tiek, kad pakurstë revoliucináfanatizmà, suerzino þmoniø protus ir Prancûzijoje iðprovokavo baisià anar-chijà. Man nëra reikalo pridurti, kad dël Rusijos ir Prûsijos suartëjimo Len-kijai teko iðkæsti Targovicos konfederacijà, dar vienà padalijimà, garbingà,taèiau nesëkmingà revoliucijà, kol galø gale ji visiðkai iðnyko ið Europos vals-tybiø tarpo.

Lietuvos atstovas Korsakas, ne toks gabus, kaip daugelis jo kolegø, taèiautikras patriotas, atsidavæs, sveiko proto þmogus, daþnai ðûkteldavo Seimoposëdþiuose: „Pinigai ir kariuomenë! Ðtai du vieninteliai dalykai, kuriais mumsdera rûpintis!“ Jis buvo teisus, bet jo niekas neklausë.

Buvo paskirta nauja Uþsienio reikalø komisija, stengtasi, kad á jà nepa-

4 3

kliûtø në vienas átartinas þmogus. Gruodþio 9 dienà posëdyje nutarta iðsiøstipasiuntinius á Konstantinopolá, Ðvedijà, Danijà, Olandijà, Berlynà, Dresde-nà, Ispanijà, Londonà, Paryþiø.

Baigiantis 1789 metams, Seime buvo perskaitytas Frydricho Vilhelmolaiðkas, kuriame valdovas siûlë Respublikai savo draugystæ ir praðë jos drau-gystës, pareiðkë norà matyti Lenkijà laimingà ir galingà. Pageidavo susisietisu Lenkija tokiais ryðiais, kuriø neiðardytø jokios intrigos, ir tvirtino, kad taitaip pat Anglijos ir Olandijos pageidavimas. Todël pageidautø, kad kiekámanoma greièiau bûtø sudaryta ir patvirtinta tinkama Vyriausybë, nes nuojos veiklos priklausys tautos ateitis ir laimë.

Uþsienio reikalø komisija, paskelbusi ðá laiðkà Seime, pridëjo prie jo ata-skaità apie susitikimà su dviem Prûsijos ir Anglijos pasiuntiniais. Lukezinis,pakeitæs Buchholcà nuo 1789 metø balandþio 27 dienos, nuolat kartojo, kadPrûsijos karalius numato Lenkijai daug politiniø perspektyvø, jei ðalis turësgerà Vyriausybæ, bet mano, kad galingos kariuomenës sukûrimas bei Konsti-tucija ástumtø Respublikà á nuolatines diskusijas ir revoliucijas. Heilzas pritarëtokiai nuomonei ir, kai Komisija paklausë abiejø ministrø, ar sutinka, kad jøpareiðkimai ir þodþiai bûtø perduoti Seimui, Lukezinis nedvejodamas atsakë:„Esu ásitikinæs, kad mes turime teisæ to reikalauti, nes nei mes, nei mûsø vals-tybës negali ilgai gyventi neþinodami, koks bus Lenkijos likimas“.

Iðklausius raportà, pradëta kalbëti tik apie naujosios Konstitucijos pama-tinius straipsnius. Buvo manoma, kad dalis kliûèiø neáveikiamos, ir pirmiausiaiðkilo klausimas, ar Seimas gali áteisinti tuos pagrindinius teiginius, kol netu-ri formalaus tautos leidimo. Pagaliau átikinamos kai kuriø Seimo nariø kal-bos, daugiausia Lietuvos marðalkos Ignoto Potockio, nustelbë visus Seime;po to, kai karalius sutiko su daugumos nuomone, kad bûtina pradëti pakei-timus dël tobulesnio Vyriausybës darbo, pasirodë Konstitucijos reformosprojektas, kuriame buvo aðtuoni straipsniai, pavadinti Konstitucijos tobulini-mo principais. Ðtai jie, tokie, kokie buvo perduoti Seimo svarstymams:

I. Ðios tautos teisës ir galios iðplaukia ið dabartinio tautos ásipareigojimouþtikrinti ir iðsaugoti laisvæ, pilieèiø nuosavybæ ir asmenø lygybæ:

1. Leisti ástatymus ir paklusti tik jau priimtiems; 2. Reguliuoti vertybiniøpopieriø leidybà, mokesèius, bendro iþdo iðlaidas, tikrinti, kaip jos naudoja-mos, ir vesti apyskaità; 3. Sudarinëti sutartis su uþsienio valstybëmis, pasira-ðyti taikos ir sàjungos sutartis bei skelbti karà; 4. Priþiûrëti Didþiàjà tarybà irkitas vykdomosios valdþios ástaigas, kurios privalo atsiskaityti tautai uþ savo

4 4

galiø vykdymà; 5. Taip pat rinkti karalius, Didþiàjà tarybà, Seimo teisëjus irkitas valdþios institucijas, ávardytas Respublikos komisijomis.

II. Tauta patiki savo teises ir pareigas atstovams, Seimo nariams; ji renka-si á prieðkomicinius seimelius, kuriuose hipotekoje áregistruoti þemës savi-ninkai ir jø vaikai turi teisæ balsuoti dël jø atstovø arba ágaliotiniø iðrinkimoir net duoti jiems nurodymus remiantis ástatymais, taip pat ágalioti atstovusatsakyti uþ savo elgesá seimeliuose.

III. Kad taip ágaliota tautos valdþia visada bûtø pasiruoðusi priþiûrëti irveikti, nuo ðiol Seimas bus ðaukiamas kas dveji metai, vadinasi, pasibaigusáprastam Seimo darbo laikui, atstovai gráð á seimelius ir atsiskaitys uþ savodarbà, tada ið jø elgesio bus sprendþiama, ar juos reikia pakeisti kitais, arpatvirtinti tolesniam darbui, taip pat bus elgiamasi ir su aukðèiausiàja valdþiavisais atvejais, kai Respublikoje susidarys nepaprasta padëtis; taigi nuo ðiolSeimo veikla nenutruks ir nekils problemø norint já suðaukti: 1. Visais sku-biais atvejais, kai reikës ginti þmoniø teises; 2. Jei Respublikoje kiltø revoliu-cija ar sumaiðtis Vyriausybëje dël nesutarimø su valdþios ástaigomis; 3. Jeiaiðkiai grëstø visuotinis badas; 4. Jei mirtø ar sunkiai susirgtø karalius. Iðvar-dytais atvejais visi Seimo nutarimai niekada netaps Kodekso civiliniais, bau-dþiamaisiais ar politiniais ástatymais, bet jiems tol, kol atðauks eilinis Seimas,privalës paklusti ne tik visos Vyriausybës ástaigos, bet ir visi Respublikospavaldiniai, kadangi tie ásakai iðplaukia ið aukðèiausios Seimo galios.

IV. Tautos valia ástatymø leidþiamosios valdþios nutarimai nuo ðiol buságyvendinami priimant sprendimus vienbalsiai ar balsø dauguma. Vienbal-siai bus priimami svarbiausieji ástatymai, politiniams ástatymams priimti rei-kës trijø ketvirèiø balsø, mokesèiams reguliuoti – dviejø treèdaliø, civili-niams ir baudþiamiesiems ástatymams pakaks paprastos daugumos.

V. Priþiûrëdami Didþiàjà tarybà, ávairiø lygiø Respublikos komisijas, Sei-mo nariai vadovausis bûsimosios Konstitucijos nuostatomis, bet sudarant su-tartis, sàjungas, skelbiant karà, bûtinas trijø ketvirèiø Seimo nariø palaikymas.

VI. Tautai vienodai svarbûs teisingi ástatymai ir jø ágyvendinimas, tad,nepriklausomai nuo aukðèiausiøjø teismø, vaivadijø komisijø ir Respubli-kos komisijø teisinës valdþios, ji mano, kad bûtina inspekcija, visiems priva-lu laikytis ástatymø ir vidaus, ir uþsienio klausimais, tad ðià aukðèiausiàjàprieþiûrà atiduoda á karaliaus ir jo Ásatymø sargybos rankas, o joje esantysasmenys atsiskaitys Seimui, bet negalës balsuoti.

VII. Magistratûros, vykdomosios valdþios ástaigos yra atsakomybës subjek-

4 5

tai, tad bûtina ne tik jas priþiûrëti, bet ir bausti, jei bus nustatyta pareigybiniøprasiþengimø. Seimo, kaip ástatymø leidþiamojo organo, sprendimai galios irtoliau. Bus nustatytos tribunolo veikimo ribos ir uþfiksuotos procedûros.

VIII. Kai, remiantis ðiais principais, bus paskelbta Konstitucija, ji garantuos,kad konfederacinis Seimas negali bûti ðaukiamas; kai bus priiminëjami bendriástatymai, nereikës nei konfederacijos sàjungos, nei konfederaciniø ástatymø.

Po keliø posëdþiø ðie aðtuoni straipsniai vienbalsiai buvo patvirtinti. Betdar neiðsipildë lûkesèiai tø þmoniø, kurie siekë apibrëþti sosto paveldëjimà,kad ateityje bûtø iðvengta nesklandumø – juos Lenkijoje sukeldavo karaliørinkimai. Bet tai jau sudëtingas klausimas, tad nuomonës iðsiskyrë, ðia temanetgi kilo karðèiausiø ginèø.

Senos tradicijos, ðimtmeèius egzistavusi praktika, baimë iðsirinkti netin-kamà paveldimam sostui ðeimà, bûtinybë atsisakyti privilegijos, kuri kiek-vienam kilmingajam suteikia galimybæ siekti karûnos, – ðtai motyvai renka-mo valdovo naudai. Bet viskam savas laikas, tad vëliau tas pakeitimas buvouþfiksuotas ir, be abejo, tapo svarbiausiu sudarant Lenkijos vyriausybæ, norsdël jo priëmimo ið pradþiø itin ginèytasi.

Lenkijos karalius, pacta conventa1 prisiekæs nedaryti jokiø þygiø, kad sos-tas taptø paveldimas, diskusijose buvo pasyvus, nes rimtai buvo ásitikinæs,jog në vienas jo ðeimos narys neskirtas jo pakeisti. Taèiau valdovas, paklaus-tas patarimo dël ápëdinio, kurá iðrinktø karaliui dar gyvam esant ir kurisvaldytø po jo, man girdint ne kartà sakë: „Þinau, kad tekanti saulë uþtemdysmano besileidþianèià saulæ, bet esu ásitikinæs, kad tarpuvaldþiai, atsiradæ taislaikais, kai karûna tapo renkama, atvedë Lenkijà á nuosmuká“.

Nelengvas buvo dar vienas klausimas: miestieèiø noras gauti pilieèiø sta-tusà. Iki ðiol valdë tik kilmingieji, jø rankose buvo ástatymø leidþiamoji,vykdomoji ir teismø valdþia. Taèiau vienà ið kilniausiø, daugiausiai garbësSeimui atneðusiø sprendimø priëmë bûtent kilmingieji, kurie turëjo tik vie-nà tikslà – siekti teisingumo ir naudos valstybei. Jie savo noru atsisakë iðskir-tiniø privilegijø ir pasidalijo jomis su miestø gyventojais. Nekyla abejoniø,jei ðio Seimo darbas nebûtø buvæs nutrauktas, jei jis pats nebûtø nustojæsgyvuoti, valstieèiø vergovë bûtø buvusi panaikinta. Seime buvo priimti ið-mintingi sprendimai: stengtasi, kad bûtø pamaþu pasiruoðta áveikti krizæ,nesukelti arðiø neramumø ir nesikësinti á kilmingø savininkø teises. Taigi,kai kitose ðalyse treèiasis luomas bandë kruvinomis revoliucijomis iðplëðti ið

1 Pagal egzistuojanèias sutartis, lot.

4 6

kilmingøjø savo teises ir sunaikinti aristokratijà, Lenkijos kilmingieji, prie-ðingai, patys bandë atsiþvelgti á visø klasiø teises ir þiûrëti tik valstybës intere-sø ir gerovës.

Apskritai Seime vieðpatavo gera dvasia ir nuoðirdûs ketinimai. Daugumatroðko nuversti oligarchijà ir átvirtinti monarchijà, kuri leistø tautai dþiaugtispolitine nepriklausomybe ir protinga laisve. Kitaip mananèiø buvo nedaug.Taèiau karðtai diskutuota dël valdymo formø. Seimo sprendimai pasirodë ne-áprasti, netgi keisti, nes anksèiau veikæ seimai nieko panaðaus nebuvo priëmæ.

Paprasèiau buvo sutvarkyti mokesèius ir patriotø paaukotas dovanas. Nie-kas neprieðtaravo nuostatai, kad kilmingieji mokës deðimtà dalá savo paja-mø, o seniûnijø valdytojai – pusæ. Kilmingieji nedvejodami nusprendë mo-këti valstybës reikmëms bûtinus mokesèius, o kaimo neapmokestino, tadvalstieèiai turëjo mokëti ne daugiau, negu mokëjo iki ðiol. Be nustatytø mo-kesèiø, trys turtingiausios Didþiosios Lenkijos, Maþosios Lenkijos ir Lietu-vos provincijos áneðë á valstybës iþdà nemenkas sumas. Jø pavyzdþiu pasekënet karalius. Dvasiðkiai savo ruoþtu irgi nemaþai paaukojo.

Gruodþio 30 dienà Seimo darbas buvo pratæstas iki 1790 metø vasario5 dienos, o marðalkos ápareigoti iðsiuntinëti universalus visiems vaivadoms –praneðti, kas buvo nutarta ir padaryta.

Tuo metu Rusija per savo pasiuntiná Berlyne paskelbë, kad nedarys kliû-èiø Prûsijos ir Lenkijos sàjungai. Prûsijos ministras pateikë Seimui oficialøðio pareiðkimo paaiðkinimà. Netrukus jis praneðë Uþsienio reikalø komisijai,kad Prûsijos karalius pritaria Seimo priimtoms reformoms ir yra pasirengæspasiûlyti gynybos sutartá bei per pusæ sumaþinti muitiniø mokestá uþ Lenki-jos eksportuojamas prekes, taèiau neslëpë Frydricho Vilhelmo noro, jog To-runë, Gdanskas ir dalis jiems priklausanèiø þemiø bûtø savarankiðkos, todëlpaþadëjo Lenkijai suteiksiàs dosnià kompensacijà.

Seimas manë, jog bûtina sudaryti siûlomà sàjungà. Nuomonës iðsiskyrë.Vieni Seimo nariai siekë iðsaugoti neutralumà, kiti taip pat pasisakë uþ neut-ralumà, bet tik tada, kai bus garantuota tautos nepriklausomybë, o nepri-klausomybæ paskelbti ámanoma sudarius sutartá su galinga valstybe. Kai ku-rie pageidavo, kad bûtø pasiraðyta ne tik sàjungos, bet ir prekybos sutartis.Kiti manë, kad sàjungos sutartá bûtina sudaryti pirmiausia, bet tam reikialaiko, abi ðalys turëtø diskutuoti ir tik tada abipuse valia savo naudai galëtøparengti prekybos sutartá. Pastarieji laimëjo, taigi prûsiðkos partijos antago-nistai apsidþiaugë, nes suprato, kad derybos greièiausiai bus pratæstos, kad

4 7

bus papildomø kliûèiø ir sunkumø – taip bus laimëta pakankamai laikoRusijai susitarti su Prûsijos karaliumi.

Taèiau Lukezinis, aiðkindamas apie Torunæ ir Gdanskà, pridûrë, jog turikaraliaus ásakymà atsisakyti ðio plano, jei pamatys, kad jam prieðinamasi iriðkyla sunkumø. Ið esmës karalius tik reikalauja, kad bûtø pasiraðytos sàjun-gos ir prekybos sutartys.

Anglijos ministras Heilzas pritarë visiems Berlyno dvaro pasiûlymams irpaþadëjo, kad prekybos sutartis bus tikrai naudinga.

Lenkijos karalius, ásitikinæs, kad asamblëjos dauguma pasisako uþ Prûsi-jos pasiûlymus, Lukezinio paskatintas, iðgyrë Prûsijos karaliø kalboje, kuriàpasakë diskusijose dël sàjungos sutarties, reziumavo viskà, kas buvo pasakytauþ ir prieð, ir paskelbë palaikysiàs daugumà. Karaliaus kalba dar labiau suma-þino opozicijos gretas, ir tuo pasinaudojo Lukezinis: paskelbë konfidencialiàinformacijà, kad „Rusija pasiûlë Prûsijos karaliui valdyti Didþiàjà Lenkijà, jeiðis panorësiàs likti neutralus kare su turkais“. Ðis prisipaþinimas pasklido iðlûpø á lûpas ir nutildë visà opozicijà, tad sàjunga su Prûsija beveik vienbalsiaibuvo paskelbta kovo 15 dienos posëdyje. Tuoj pat imta kurti sutarties, kuribuvo pasiraðyta kovo 29 ir ratifikuota balandþio 5 dienà, tekstà.

Kai sàjungos sutartis buvo ratifikuota, kilo diskusijos dël prekybos sutar-ties, o að gavau ásakymà skubiai vykti á Olandijà.

Prieð metus, kai buvo ieðkoma pasiuntiniø á kitø valstybiø dvarus, manpasiûlë rinktis ambasadà Konstantinopolyje, misijà Anglijoje arba Ðvedijoje.Atsisakiau visø, nes tuo metu maniau, kad reikalas nelabai patikimas. Ma-èiau, kad vieni dega meile tëvynei, kiti – kenkia bendram labui. Man atrodë,kad dideli uþmojai neatitinka menkø galimybiø juos ágyvendinti. Nesupra-tau, kà Lenkijos pasiuntiniai gali veikti kitø valstybiø dvaruose, nes ðalis visdar negali atsikratyti jà pasidalijusiø valstybiø globos, vis dar silpna, be ka-riuomenës, be pinigø, be gerai organizuotos Vyriausybës.

Buvau entuziastas, kaip visi geri pilieèiai, gërëjausi kitø pilieèiø uolumu,energija, talentais. Bet, matydamas, kad Seimas, kaip ir sostinës bei provinci-jø gyventojai, susiskaldæs á skirtingø politiniø paþiûrø partijas, kad Seimasdelsia, kad neþinia, kokie intrigantai siekia pakenkti Seimo darbui ir rezgaintrigas, dar tvirèiau nusprendþiau nevykti á jokià misijà svetimos valstybësdvare, nes tikëjausi bûsiàs naudingesnis savo ðalyje.

Taèiau po keliø mënesiø, baigiantis 1789 metams, Petras Potockis buvopaskirtas pasiuntiniu Konstantinopolyje, Jurgis Potockis – Ðvedijoje, Ado-

4 8

mas Þevuskis – Danijoje, kunigaikðtis Juozapas Èartoriskis – Berlyne, Ne-pomukas Malachovskis – Dresdene, Tadas Morskis – Ispanijoje, PranciðkusBukota – Londone, Stanislovas Potockis – Paryþiuje, o mane paskyrë á mi-sijà Olandijoje.

Naujienà man Lietuvoje á kaimà atgabeno kurjeris. Kiek galëdamas grei-èiau atvykau á Varðuvà. Negalëjau ir neturëjau atsisakyti posto, kurá pasiûlëtokiu metu, kai reikalai labai pasikeitë, kai nauja situacija paþadino tautieèiøviltis.

Papraðiau laiko sutvarkyti bûtiniausius ðeimos reikalus ir, gavæs instrukci-jas bei ágaliojanèius raðtus, birþelio mënesá iðvykau.

4 9

1790 metø birþelio 21 dienà atvykau á Vroclavà. Ið paþiûros ðiame miestevieðpatavo visiðka ramybë, bet þmonës buvo sunerimæ, jie neþinojo, kuo baigsiskariniai Leopoldo ir Frydricho pasirengimai.

Kunigaikðtis Jablonovskis, Lenkijos pasiuntinys Berlyno dvare, jau keletàdienø laukë laiðko, kuriame bûtø nurodyta jo iðvykimo á Reichenbacho su-vaþiavimà data. Laukë ir kunigaikðtis Rejus, Austrijos pasiuntinys, ir Olandi-jos pasiuntinys baronas Rëde, ir Anglijos pasiuntinys Evartas.

Anglijos pasiuntinys man praneðë, kad Leopoldas Prûsijos karaliui kà tikparaðë draugiðkà laiðkà ir praneðë mielai sutinkàs su visais pasiûlymais, taigireikëjo tikëtis, jog viskas baigsis draugiðkai. Lenkijos pasiuntinys Vienos dva-re grafas Vaina manë kitaip, susiraðinëdamas su kunigaikðèiu Jablonovskiu jisatvirai teigë, kad Leopoldas nenori girdëti apie jokius pasiûlymus atiduotiLenkijai dalá Galicijos kaip atlyginimà uþ Torunës ir Gdansko gràþinimàPrûsijos karaliui, taigi karas neiðvengiamas, nors Leopoldas ir bjaurisi karu,taèiau jo ministrai, ypaè kunigaikðtis Kaunicas, dëjo visas ámanomas pastan-gas, kad bûtø pasiryþta kariauti.

22 dienà padariau tarnybinius vizitus visiems pasiuntiniams, taip pat grafuiHoimui ir kunigaikðèiui Hohenlojei, Vroclavo vyskupijos koadjutoriui. Buvaupriverstas uþsibûti ðiame mieste, kad atlikèiau ypatingus pavedimus. Silezijojeturëjau sekti austrø ir prûsø ministrø derybas, bet taip, kad niekas to nepastebëtø.Po kurio laiko gavau ásakymà skubiai iðvykti, bet apie tai papasakosiu vëliau.

Kunigaikðtis Jablonovskis praneðë, kad ponas Hercbergas pareiðkë noràpasimatyti su manimi prieð man iðvykstant á Olandijà ir pataria man prisista-tyti Prûsijos karaliui prieð atvykstant á paskyrimo vietà, jis pats ásipareigojapalydëti mane á ðtabo bûstinæ.

Toks planas man tiko. 23 dienà iðvykau á Reichenbachà. Ponas Hercber-

III SKYRIUS

5 0

gas priëmë labai maloniai, taèiau apgailestaudamas turiu paaiðkinti, kad mû-sø naujojo sàjungininko karaliaus pirmasis ministras apskritai labai nepalan-kiai buvo nusiteikæs lenkø tautos atþvilgiu. Visi jo klausimai apie Varðuvosseimo darbà, nuomonë apie daugelá áþymiø Seimo veikëjø ir bloga nuotai-ka (beje, jos në nebandë slëpti) dël iðkilusiø kliûèiø sudaryti Prûsijos irLenkijos prekybos sutartá mane átikino, kad jis nemëgsta lenkø. Pritarëprekybos sàjungai, nes pats buvo sukûræs planà, kaip susilpninti Austrijà,Prûsijai atiduoti Torunæ ir Gdanskà, pats pakluso Londono Vyriausybësspaudimui. Ministras Evartas nuolat já átikinëjo, kad anglø-prûsø lyga bû-tina ir naudinga abiems pusëms.

Jei kalbësime apie Prûsijos karaliø, tai jis ið tikrøjø, atrodo, gerbë ir mylë-jo lenkø tautà. Ðis valdovas dar anksèiau pasirodë supratingas ir darë sàþinin-go þmogaus áspûdá, tokios reputacijos nusipelnë dël pagarbos kitiems ir ap-galvotø veiksmø. Tik vieðoji nuomonë ávertins, ar jo sàþiningo valdymoneuþtemdë elgesys su Lenkija, ar pasikeitusi màstysena ir elgsena nesugriovëgero áspûdþio, kurá padarë kilni vieðpatavimo pradþia... Tikra tai, kad tuometu karalius þadino norà susipaþinti su juo asmeniðkai; mintis, kad bûsiujam pristatytas, man buvo ypaè maloni, nes turëjau bûti pasiuntinys dvare,kuriame Frydricho Vilhelmo sesuo – Vyriausybës galva.

Ponas Hercbergas man pasakë, kad labai laukia ið Vienos atvykstanèiø kuni-gaikðèio Rejaus ir pono Ðpilmano, taip pat paþadëjo pasidomëti, ar ámanomaiðsiderëti kà nors naudinga Lenkijai, nes jos interesus vertino kaip ir Prûsijos.

Taèiau pastebëjau, kad jis nelabai patenkintas Vienos atsakymais. Pasakë,kad negali iðvykti nei ðiandien, nei rytoj, ir mano, jei nepanorëèiau apsistotiReichenbache, galëèiau vienas keliauti á Ðenvaldà, kur dabar yra karalius, tenjis mielai mane priimtø. Ir áteikë laiðkà generolui Kiokericui, Jo Didenybësadjutantui, kuris ásipareigojo mane pristatyti karaliui.

Netrukus iðvykau á Ðenvaldà uþ dviejø myliø nuo Reichenbacho. Paste-bëjau aplink kaimà daug graþiai aprengtø kareiviø. Karalius buvo uþ dviejøljë nuo sienos, kasdien apþiûrinëjo stovyklà, o likusá laikà dirbo. Á Ðenvaldàatvykau po pietø, kadangi tuo metu karalius, kaip paprastai, buvo iðjojæs ákasdienæ apþiûrà ir niekas negalëjo pasakyti, kada jis gráð, nes kartais gráþdavolabai vëlai, todël að tik iðsiunèiau generolui Kiokericui pono Hercbergo laið-kà ir iðvykau á Olbersdorfo kaimà, kuriame buvo didþiojo etmono Ogins-kio ðtabas, uþ mylios nuo Ðenvaldo. Èia mane pasiekë korespondencija iðVroclavo (kartu su laiðkais ið Varðuvos), kuriuose buvo pakartotas ásakymas

5 1

neuþsibûti Silezijoje ir kuo greièiau keliauti á Hagà. Neþinojau tokio netikë-to ásakymo motyvø, tad, baimindamasis, kad Varðuvoje manæs nepasmerk-tø uþ norà pasimatyti su karaliumi, sumaniau iðvykti tà patá vakarà, palikauOlbersdorfà nepasimatæs su karaliumi, po keliø valandø karalius atsiuntëadjutantà ir pakvietë mane vakarienës kità dienà. Vëliau jis priekaiðtavo ma-no dëdei, kad pastarasis manæs nesulaikë, bet að jau buvau toli. Kadangi ma-no skubotas iðvykimas sukëlë ávairiø kalbø, maniau, kad privalau paaiðkintikodël taip pasielgiau, jokiø kitø prieþasèiø, be abejo, nebuvo.

Gráþau á Vroclavà 25-osios dienos rytà ir tà patá vakarà iðvykau á Dresdenà.Prieð iðvykstant ið Vroclavo Evartas man praneðë, kad naujausiomis þinio-

mis, gautomis ið Vienos vyriausybës, karas bus – jis prasidëti gali po keliødienø, bet pridûrë, jog Prûsijos karalius nenori sukompromituoti lenkø, su-kelti jiems pavojø, tad nereikalaus paramos, kurià pastarieji turi teikti vyk-dydami sutarties sàlygas ir likdami visiðkai neutralûs.

26-àjà, vaþiuodamas pro Liegnicà, pamaèiau Potsdamo karaliðkosios gvar-dijos karius, þygiuojanèius Ðenvaldo link. Maèiau ir ávairios paskirties ka-riuomenës dalis, traukianèias prie Bohemijos sienos papildyti kariuomenæ,kurioje, manoma, buvo ðimtas tûkstanèiø vyrø.

Pasiuntiniø derybose dël taikos bûta nesklandumø, valstybës ruoðësi ka-rui, taèiau abiejø ðaliø valdovai susitarë asmeniðkai susiraðinëdami; rezulta-tas – 1790 metø liepos 27 dienà Reichenbache buvo pasiraðyta sutartis.

Ðis diplomatinis aktas átakojo ávykiø eigà Lenkijoje. Nebebuvo kalbamaapie Galicijos susigràþinimà (taip buvo planuota) – atlygá uþ Prûsijos kara-liaus trokðtamus Torunæ ir Gdanskà. Leopoldo nuomone, Rusija pati sukû-rë planà, kad nubaustø Prûsijos karaliø uþ ketinimus nutraukti karà su Tur-kija. Ji norëjo atimti Austrijos Galicijà ir patraukti á savo pusæ Prûsijà, paþa-dëjusi jai Torunæ ir Gdanskà, kuriuos lenkai bûtø mielai uþleidæ mainais uþanksèiau Austrijos atimtø lenkø provincijø gràþinimà. Leopoldas tikëjosi at-remti smûgá, pradëdamas derybas su Prûsijos karaliumi ir siûlydamas tarpi-ninkauti dël Torunës ir Gdansko; jis teigë, kad bûtent tai naudinga karaliui.Nors Vienos ir Berlyno pasiuntiniai tuo klausimu tarësi tik kelis kartus, Len-kijos pasiuntinys grafas Vaina manë esàs priverstas praneðti savo valdovo dvaruitai, kà suþinojo. Kalbama apie susitarimà, kuriuo remdamasis Prûsijos kara-lius iðplësiàs Galicijos teritorijà Lenkijos sàskaita, jei imperatorius padësiàsgauti Torunæ ir Gdanskà.

Þinomas oficialus pareiðkimas, kurá tuo metu padarë Prûsijos kara-

5 2

lius, norëdamas paneigti naujienà, sukëlë Seimo nariø nepasitenkinimà.Jis taip pat paraðë pasiuntiniui ponui Golcui, tuo metu pavadavusiam

Lukeziná: „Negaliu jums pasakyti, koks didelis mano nustebimas, jog tokstriukðmas galëjo kilti Lenkijoje. Dar labiau stebiuosi, jog esu kaltinamas dëlketinimø, kuriø neturiu, tai reiðkia, kad manimi visiðkai nepasitikima. Ma-no valia tokia – jûs nedelsdamas mano vardu uþtikrinate, kad ði þinia yraklastinga ir klaidinanti, ir visur, vos pasitaikius progai, jûs teisingai ir iðkil-mingai skelbsite, kad toká triukðmà sukëlë pyktis ir noras pasëti nesantaikàtarp Seimo ir manæs bei sukelti tautos nepasitikëjimà manimi. Dràsiai tvirti-nu, kad niekas negali pateikti në maþiausio árodymo, jog kas nors ávyko tarpVienos dvaro ir manæs, ir niekas negali pateisinti panaðiø átarimø. Nebuvonë menkiausios uþuominos apie naujà Lenkijos padalijimà, ir að pirmasistam prieðtarauèiau“.

Taèiau Reichenbacho pasitarimai, suartinæ Vienos ir Berlyno dvarus, su-këlë lenkø átarimus ir pasëjo nerimà.

Leopoldas, matydamas, kad Nyderlandus apëmæs sukilimas, o Vengrijagrasina skelbti nepriklausomybæ, jautë, kad neámanoma taikiai susigràþintipirmosios ðalies ir suturëti vengrus, kol nesibaigæs karas su Turkija.

Jis þinojo, kad Prûsijos dvaras kursto Portà kariauti, nes neseniai jos pa-siuntinys Konstantinopolyje pasiraðë su ja sàjungos sutartá. Jis neþinojo, kadtas pats dvaras gali jam sutrukdyti pasiøsti kariuomenæ á Nyderlandus. Taigijautë bûtinybæ nekreipti dëmesio á kunigaikðèio Kaunico kalbas. Beje, joðvelni ir taiki siela bjaurëjosi nauju karu.

Prûsijos karalius gana lengvai sutiko, kad Leopoldas ávestø savo kariuo-menæ á Nyderlandus, bet iðkëlë sàlygà, kad ði provincija nebûtø laikoma uþ-kariauta ðalimi ir iðsaugotø senàsias valdþios institucijas. Antroji iðlyga – su-daryti paliaubas su Turkija ir parengti taikos sàlygas, kad turkai atgautø tai,kà prarado karuose su austrais.

Ðiose derybose apie Lenkijà nebuvo kalbama, tad Vienos ir Berlyno dva-rø suartëjimas buvo jai tik liûdna pranaðystë.

Pasiraðæ sutartá, austrai tuètuojau patraukë á Nyderlandus, revoliucija bai-gësi labai greitai ir su Turkija buvo pasiraðytos preliminarios sàlygos, remian-tis sutarties punktais.

Vël gráþtu prie savo kelionës. Keliavau per Dresdenà, ten apsistojau keletàdienø, paskui per Leipcigà, Halberðtatà, Braunðveigà ir Hanoverá á Olandijà,bet apie tai neraðysiu, nes ðiuose „Atsiminimuose“ nepasakosiu apie savo ke-

5 3

liones, apie jas iðleidau atskirà knygà. Tuo metu negavau jokiø politiniønaujienø, ypaè ið savo ðalies, bet, atvykæs á Hagà, atsiëmiau su kaupu, nestada ji pelnytai buvo vadinama diplomatø observatorija. Atvykau tokiu me-tu, kai naujienos plûdo ið visø pusiø. Artëjau prie prancûzø (taip pat ir Ny-derlandø) revoliucijos ávykiø. Turëjau dvideðimt ketverius metus ir man bu-vo ádomu ið arti matyti ávykius, kuriø apraðymai kaitino galvà ir þadino smal-sumà!.. Tuomet dar nesuvokiau revoliucijø tragizmo, prisipaþástu, dël jau-nystës polëkio ir dël to, kad nuo vaikystës buvau persisunkæs liberalizmoprincipais, dþiaugiausi sutikæs atlikti misijà dvare greta Prancûzijos. Maniau,kad èia suvoksiu tikrojo patriotizmo modelá, pamatysiu paèius nuostabiau-sius didvyriðkus þygius, iðgirsiu ryþtingø ir puikiø kalbø, kurias laisvës meilëpadaro tokias karðtas ir átikinamas.

Prireikë daugelio metø patirties, kol supratau, kaip lengva leistis suve-dþiojamam, kaip lengva susiþavëti patraukliomis naujovëmis ir kaip sunkunumatyti, kokias pasekmes sukels senosios valdymo sistemos sunaikinimasir visiðkas pagrindiniø institucijø darbo sutrikdymas.

Á Hagà atvykau liepos 18 dienà ir negaiðuodamas skiriamuosius raðtusperdaviau Jungtiniø Provincijø Generaliniø Luomø susirinkimo pirminin-kui. Kaip áprasta, raðtø kopijà áteikiau ministrui pirmininkui Van der Ðpyge-liui; po dviejø dienø suþinojau, kad du susirinkimo nariai ápareigoti manpraneðti, jog esu priimtas kaip Nepaprastasis ir ágaliotasis Jo Didenybës irÐviesiausiosios Lenkijos Respublikos pasiuntinys, be to, buvo perduoti labaidraugiðki jausmai karaliui ir lenkø tautai.

Buvau pristatytas Olandijos ðtathalteriui ir jo þmonai, dþiaugiausi atsidû-ræs tokiame nuostabiame, labai mielame dvare.

Lordas Oklandas tuo metu buvo Anglijos ambasadorius Hagoje. Jo elge-sys, manieros ir átaka priminë grafà Ðtakelbergà Varðuvoje. Diplomatø kor-pusas buvo labai garsus. Prûsijai atstovavo grafas Keleris, Ispanijai – grafas deLjanas, Rusijai – ponas Kalyèiovas, Ðvedijai – grafas Levenhelmas, Portuga-lijai – ponas Arajo, Sardinijai – ðevalje Revelis, Prancûzijai – reikalø patikëti-nis ponas Kajaras, Austrijai – ponas Buol-Ðauenðteinas.

Turëjau paskelbti:1. Mano misijos tikslas – dar kartà uþtikrinti, kad karalius ir Lenkijos

Respublika siekia iðlaikyti ir stiprinti draugystës ryðius su Olandijos Res-publika.

2. Praneðti Jungtiniø Provincijø Generaliniams Luomams apie gynybi-

5 4

nës sàjungos sutartá, sudarytà su Prûsijos karaliumi, nes Olandijos Respubli-ka glaudþiai susijusi su ðiuo valdovu. Ði sutartis turëjo paskatinti naujus Olan-dijos Respublikos ir Lenkijos santykius bei ryðius.

3. Praneðti, kad, sudarius su Prûsijos karaliumi sàjungos sutartá, toliau suBerlynu bus deramasi dël prekybos sutarties. Kadangi sutarties objektas yraprekyba Baltijos jûra, derybø rezultatas rûpi ir Olandijos Respublikai.

Seimas man siûlë ieðkoti galimybiø á kitus punktus áraðyti Lenkijos pre-kybiniø ryðiø vystymàsi ir siekti jai kuo palankesniø sàlygø tiek valstybësmastu, tiek gyventojams.

Pagrindinis mano misijos tikslas – sekti netrukus po karo prasidësianèiasderybas, be to, pasiekti, kad Olandija padëtø Lenkijai turëti savo atstovà visøtautø derybose, jose patvirtinta sutartis garantuotø ðalies integralumà ir ne-priklausomybæ.

Maþdaug dvideðimt mënesiø Lenkija traukë visos Europos dëmesá. Tvir-tas tautos atstovø apsisprendimas, nelauktai ir energingai pradëta tvarkytiástatymø leidyba, politika ir diplomatija, Seimo nariø iðkalba, protingas rei-kalavimas atsisakyti 1775 metø sutarties ir sukurti galingà kariuomenæ, ka-raliaus palankumas naujovëms ir visuotinis entuziazmas ðalyje parodë, jogLenkija – ðalis, labai ádomi politiniu poþiûriu.

Prûsijos karalius skubëjo su ja sudaryti sàjungà ir siekë draugystës1. Kei-èiantis Lenkijos politinei sistemai, Anglija ir Olandija tikëjosi daug didesniopalankumo prekiaujant su turtinga ir derlinga ðalimi, kuri, konkuruodamasu Rusija, galëjo tiekti ávairiausiø javø, linø, kanapiø, statybinës medienos,odø ir kitokiø jos þemës produktø, taèiau pati negalëjo apsieiti be kitø ðaliøfabrikø ir manufaktûrø gaminiø.

Ðvedija ir Turkija atidþiai stebëjo, kaip Lenkija atsikrato priklausomybësnuo Rusijos ir kaip ruoðiasi kartu veikti prieð bendrà prieðà.

Oberas, Prancûzijos vyriausybës atstovas Varðuvoje, Seimo marðalkomspaskelbë draugiðkà savo Vyriausybës laiðkà: „Sena Prancûzijos ir Lenkijosdraugystë gali ákvëpti Jo Didenybæ dar labiau domëtis viskuo, kas atneðtøRespublikai taikà. Karalius tiki lenkø tautos iðmintimi, tiki tuo, kad refor-muodama valdymà ir Vyriausybæ ji vengs bet ko, kas galëtø jà supykdyti sukitomis valstybëmis, suvoks, jog tai, kas prarasta per ðimtmeèius, negali bûti

1 Apie sàjungos sutartá Prûsijos karalius savo 1790 metø balandþio 11 d. laiðke Lenkijos karaliuiraðë: „Að labai jà vertinu ir manau, kad man didelë garbë bûti pagrindiniu tokios kilnios ir dràsiostautos sàjungininku“.

5 5

atkurta per trumpà laikà. Pagaliau ji ávertins visas aplinkybes, dël kuriø bûti-na elgtis iðmintingai, kad netektø pamatyti, kaip tolsta net viltis kada norsatgauti stiprybæ ir spindesá, kuriais garsëjo tarp Europos valstybiø“.

Vis didesnæ átakà Prancûzijoje ágyjantys revoliucionieriai Lenkijos dvasinápakilimà ir reformas vertino kaip liberalizmo daigus, kurie vienà graþià dienàkartu su nauja filosofija gali pasklisti po visà Europà ir sukurti joje laisvëskaralystæ. Jie apsiriko, nes Konstitucinis seimas, nors ir kaltinamas jakobi-nizmu, vadovavosi kitais principais, negu prancûzø revoliucionieriai.

Apibendrindami galime pasakyti, kad beveik visos vyriausybës ir visoskultûringos tautos susidomëjusios stebëjo kilnias lenkø pastangas prisikelti.Be abejo, tai buvo iðkilus Lenkijos istorijos momentas, tuo buvo galimaásitikinti kad ir ið to, kaip palankiai visur sutikdavo jos pasiuntinius.

Ir að galiu pasigirti dvaro pagarba ir dëmesiu. Áþengus prûsø kariuomenei,revoliucinës aistros ðiek tiek aprimo, nors nemaþai þmoniø jautë simpatijasprancûzams ir tai demonstravo prisisegæ prie kepuriø maþytes oranþines ko-kardas, kurias valdþia (oranþistai) ásakë neðioti visiems, net ir uþsienio pa-siuntiniams. Nors tie nepatenkintieji, kuriø daugiausia buvo Amsterdame,nemëgo nei dvaro, nei Prûsijos ir Anglijos pasiuntiniø, mane vienodai geraivertino abi pusës ir apskritai visi olandai itin domëjosi Lenkijos likimu.

Árodymø, kad olandai pasitiki Seimu, ilgai laukti nereikëjo. Buvau ápareigo-tas derëtis dël paskolos Lenkijos Respublikai. Keletas Amsterdamo bankininkøpasistengë jà suteikti; derybos neuþtruko në dvideðimt keturiø valandø.

Kadangi tuo pat metu buvo deramasi dël paskolos Rusijai, o að rususaplenkiau ir suskubau iðsiøsti pinigus Lenkijos iþdui, mat turëjau vienintelátikslà – ávykdyti Varðuvos ásakymus, mane apkaltino, jog bandþiau uþvilkin-ti arba netgi suþlugdyti derybas dël paskolos Rusijai. Po dvideðimties metøsuþinojau, kad tai buvo pirma Peterburgo sumanyta kliautis dël Bulhakovo,Rusijos pasiuntinio Varðuvoje, raporto.

Senas teismo sekretorius Fagelis, didelis lenkø draugas, seniai paþinojæsLenkijos karaliø, su kuriuo kadaise, dar 1756 metais, susipaþino Olandijoje,man papasakojo labai ádomiø detaliø apie Stanislovà Poniatovská ir pabrëþë,kad jau tada tikëjo, jog Stanislovas Poniatovskis taps karaliumi. Fagelis taippat man parodë laiðko, kurá paraðë Stanislovui jo þengimo á sostà proga,kopijà, pasveikino karaliø ir priminë jødviejø pokalbius ta tema.

Pasiuntiná maèiau tik du kartus, nes jis netrukus mirë; já pakeitë jaunasisFagelis.

5 6

Uþsienio reikalø komisijai praneðiau, kad Olandijos dvaro nuotaikos, kaiptikëtasi, sutampa su Berlyno dvaro nuotaikomis, taèiau pabrëþiau ir tai, ko-kios negeros naujienos sklinda ið Amsterdamo: Lenkija turës atiduoti Toru-næ ir Gdanskà. Man buvo áteiktas praneðimas, labai kruopðèiai suredaguotas,jame viskas iðdëstyta iðmintingai ir teisingai, taèiau kiekviename sakinyje sly-pëjo ir didelis subjektyvumas, ir prieðiðkumas prûsiðkai tvarkai.

Nenujauèiau, koká áspûdá praneðimas padarys Varðuvoje, bet privalëjausu juo supaþindinti komisijà, juk praneðimà pasiraðë keletas labai turtingø irgarsiø pirkliø, daþnai prekiaujanèiø su Lenkija; þinoma, ðie pirkliai tikrainebuvo ðtathalterio ðalininkai, tad, aiðku, ir Prûsijos draugai.

Komisija mane ápareigojo átikinti Olandijà, kad jeigu karalius ir LenkijosRespublika pasiuntë á Hagà ambasadoriø, tai mielai priims ir Jungtiniø Provinci-jø Generaliniø Luomø atstovà Varðuvoje. Derybos buvo lengvos. Baronas Rëde,vëliau tapæs pasiuntiniu Peterburge, gavo ásakymà vykti á Lenkijà ir pabûti ten.

Rugsëjo pradþioje kurjeris atgabeno man þinià, kad Ðvedija ir Rusija pasi-raðë Varelos taikos sutartá. Derëtis ápareigojo Armfeltà ir Igelðtriomà, jie irpasiraðë sutartá 1790 metø rugpjûèio 14 dienà. Man nurodë iðsiaiðkinti, kokááspûdá ta þinia padarë Hagoje. Nereikia në sakyti, kad dël to anglø-prûsø lygavisiðkai suiro, taèiau, þinant Ðvedijos karaliaus charakterá, galima viltis pa-kurstyti já naujiems prieðiðkiems veiksmams prieð Rusijà. Greièiausiai tai bû-tø pavykæ, bet iðankstinës Rusijos ir Turkijos taikos sàlygos, pasiraðytos pometø Galacyje, taip pat Jasø taikos sutartis pastûmëjo já atsisakyti naujø pla-nø. Beje, Prancûzijos revoliucijos eiga nukreipë karaliaus dëmesá nuo betkokiø ketinimø dël Rusijos, nes norëta, kad ði ðalis bûtø pirmosiose Prancû-zijos prieðø gretose.

Neturëjau nieko ádomaus komisijai apie padëtá Olandijoje, kuri, paverg-ta Prûsijos karaliaus ir patekusi á Anglijos átakà, veikë tik remdamasi ðiødvarø nurodymais, todël savo praneðimuose pabandþiau pateikti naujausiøþiniø apie Prancûzijos ir Nyderlandø ávykius. Beveik kasdien gaudavomenaujienø ið Briuselio ir Paryþiaus. Hagos gyventojus labiau domino van No-otas ir van Eupenas, o ne prancûzø revoliucionieriø þygiai. Visi pokalbiaisukosi apie belgø advokatus ir kunigus. Apie juos raðë laikraðèiai, jie buvotapæ karikatûrø herojais, teatrø spektakliuose skambëjo jø dialogai, jie buvodidvyriai arba pajuokos objektai, priklausomai nuo ðalininkø sëkmës arbanesëkmës. Anglø-prûsø lyga juos slapta rëmë tol, kol Prûsijos karaliusReichenbache susitarë su Leopoldu, bet revoliucija negalëjo ilgiau tæstis. Kil-

5 7

mingieji, dvasiðkiai, demokratai ir demagogai – visi buvo nepatenkinti, visinorëjo atsikratyti austrø jungo, bet negalëjo susitarti ir veikti kartu, bûtiviena partija, kuri galëtø atsilaikyti ar bent jau ilgiau pasiprieðinti. Revoliuci-jà iðprovokavo imperatorius Juozapas II, netekæs Brabanto gyventojø ir fla-mandø pasitikëjimo dël planø belgø provincijas iðkeisti á Bavarijà. Bûtentimperatorius sukëlë ðiø provincijø gyventojø nepasitenkinimà, nes sugriovëjø tvirtoves, panaikino privilegijas, uþdraudë vietinæ jurisdikcijà, privertë prie-taringus katalikus bûti tolerantiðkiems visoms religinëms apeigoms, nurodësteigti kunigams nepriimtinas pasaulietines mokyklas – ðitaip pabandë tautaisudaryti laisvës áspûdá, taèiau ið tikrøjø stiprino valdovo galià ir autoritetà.

Juozapas II, ásitraukæs á karà su turkais, nerimavo dël vengriðkø provinci-jø, bijojo anglø-prûsø lygos, nedráso, o ir negalëjo, nusiøsti pakankamai pa-jëgø numalðinti neramumams Nyderlanduose. Leopoldas buvo laiminges-nis, jam pakako tik nusiøsti ðiek tiek kariø. Husarø bûrys uþëmë sostinæ, aðgaliu paliudyti, nes keliaudamas á Londonà netyèia uþsukau á Antverpenàpraëjus dviems valandoms po to, kai ten gráþo austrai – miestà uþëmë visolabo dvideðimt pëstininkø.

Ði revoliucija baigësi greitai, bet tie, kurie ásivaizdavo, kad taip pat greitaibaigsis ir prancûzø revoliucija, labai klydo. Argi galima lyginti belgø provin-cijø ir Prancûzijos plotà, gyventojø skaièiø, geografinæ padëtá, iðteklius? Vi-sos Europos valstybiø pastangos buvo nevaisingos: nesugebëta nei iðgelbëtikaraliaus gyvybës, nei sustabdyti demagogø pamiðimo, nei nuraminti ir nu-ramdyti þmoniø, nei vël pasodinti á sostà Liudvikà XVIII, nei sugràþinti áPrancûzijà emigravusius dël pasikeitusios santvarkos arba ið bûtinybës. VisosRespublikà rëmusios partijos susivienydavo, kai reikëdavo ginti tëvynæ. Re-voliucionieriai kartais patirdavo nesëkmiø, bet pralaimëjimas dar niekadanebuvo pasiekæs tokio masto, kad kiltø grësmë kraðtui ar sostinei. Nesëkmësáaudrindavo ir, uþuot nusiminæ, jie þengdavo pirmyn dar entuziastingiau irenergingiau; jie triumfuodavo ir priversdavo trauktis prieðà, ketinantá ási-brauti á Prancûzijà ir atkurti senàjà tvarkà.

Olandijoje nuomonës bûta beveik vieningos – jei nebûtø ásikiðusi koali-cija, Prancûzijoje bûtø buvæ pralieta daug maþiau kraujo ir galbût bûtø pavy-kæ iðsaugoti Liudviko XVI gyvybæ. Tiesa tokia, kad dvideðimt keturis mili-jonus gyventojø turinti Respublika negalëjo egzistuoti ir, jei nebûtø sveti-mos kariuomenës intervencijos, ji greièiausiai keleriais metais anksèiau (nesvis vien taip atsitiko) bûtø supratusi, kad jai reikia vado.

5 8

Galima bûtø pasakyti, kad uþbëgu ávykiams uþ akiø samprotaudamasapie prancûzø revoliucijà ir pasakodamas tai, kas ávyko gerokai vëliau, betgaliu patvirtinti, kad kol gyvenau Hagoje, beveik visuose susirinkimuosekalbëta apie pragaiðtingas pasekmes, kurias neiðvengiamai sukels Europos ap-siginklavimas prieð Prancûzijà: prognozuota, jog rezultatai bus liûdni; taipateisino mano nuomonæ, kurià iðdëstydavau depeðose Uþsienio reikalø ko-misijai Varðuvoje, kurià iðsakydavau oficialiuose pokalbiuose su Lenkijos pa-siuntiniais Berlyne, Londone ir Vienoje.

Beje, raðydamas praneðimus komisijai, þiniø gaudavau ið patikimo ðalti-nio. Bûtent grafas Mersi-Arþantas, Vienos dvaro ambasadorius Paryþiuje,atvykæs pavieðëti á Hagà, þiniø gaudavo tiesiai ið Prancûzijos. Neanalizuoda-vau jo nuomonës, baimës ir vilèiø, paprasèiausiai fiksuodavau faktus.

Mieliausiai iðklausydavau baronà Felcà, nes Nyderlandø naujienas jis pa-sakodavo nepagraþindamas; ponas Kajaras, Prancûzijos reikalø patikëtinis,vëliau iðspausdinæs labai iðsamius „Atsiminimus“ apie Olandijos revoliucijà,mielai man papasakojo didþiumà ádomiø ávykiø, o að skubiai praneðdavauviskà savo Vyriausybei, nes tokius nurodymus buvau gavæs.

5 9

IV SKYRIUS

1790 metø lapkritá gavau Evarto, Anglijos pasiuntinio Berlyno dvare, laið-kà, praneðantá, kad Uþsienio reikalø komisija paskirs mane pasiuntiniu ypatin-gai misijai Londone. Já apie tai informavo Heilzas, Anglijos pasiuntinys Varðu-voje. Ði naujiena, raðë jis, jam labai patinkanti, jis pasiûlë negaiðti laiko ir iðvyk-ti vos tik gausiu instrukcijas. Ir pridûrë, kad jau perspëjo ministerijà ir kad jispats, nors ðiuo metu serga ir turi pasigydyti Bato vandenimis, tikisi netrukussusitiksiàs su manimi Anglijoje ir perduosiàs svarbià informacijà apie manoðalá. Jis garantavo, kad Londone bûsiu maloniai priimtas, ir patvirtino, jogLenkijos reikalams Londone skiriama daug atsidavimo ir dëmesio. Laiðko sti-lius nebuvo oficialus, atvirkðèiai, labai draugiðkas, keliantis pasitikëjimà.

Po dviejø savaièiø gavau ásakymà vykti á Londonà. Ponas Bukota ten dirboLenkijos pasiuntiniu, taèiau kol kas jam niekas niekada nebuvo patikëjæs atlik-ti kokio nors pavedimo Anglijos Vyriausybëje dël Torunës ir Gdansko. Buvotikimasi, kad ðito neprireiks ir kad Prûsijos karalius bus ápareigotas atsisakytisavo planø ðiø dviejø miestø atþvilgiu. Be to, Varðuvoje ðiuo klausimu nesuta-rë ne tik Seimo nariai, bet ir Uþsienio reikalø komisijos atstovai.

Gana ilgai buvo vengiama kelti Torunës ir Gdansko klausimà, pasiuntiniamsLukeziniui ir Heilzui komisija atsakydavo, kad ji neturinti ágaliojimø daryti ko-kiø nors nuolaidø ar mainø, kad Seimas nedavæs sutikimo ir kad po to, kai buvosudaryta sàjungos sutartis su Prûsijos karaliumi, komisija esanti atsakinga tikuþ prekybos sutartá. Taèiau kadangi Torunës ir Gdansko perleidimas, atrodo,buvo sine qua non1 ðios sutarties sàlyga, kadangi Prûsijos ir Anglijos ministraiskubino ir spaudë duoti aiðkø atsakymà, komisija pagaliau apsisprendë ápa-reigoti mane aptarti ðá klausimà specialiame susitikime su ministru Pitu.

1 Bûtina, lot.

6 0

Iðvaþiavau ið Hagos gruodþio pradþioje. Keliavau per Olandijà, kur austrøkariuomenë buvo bebaigianti atkurti taikà. Kur ne kur krûmuose dar slaps-tësi iðsisklaidþusiø nepatenkintøjø bûriai, keliantys nerimà keliautojams, –tai viskas, kas buvo likæ ið garsiosios revoliucijos.

Lilyje pamaèiau pirmuosius Prancûzijos nacionalinës gvardijos ir revoliu-ciniø institucijø egzistavimo þenklus. Mane sustabdë prie miesto vartø ir dukareiviai palydëjo mano karietà iki municipaliteto. Mane áleido á erdvø kie-mà, vartus rûpestingai uþdarë ir uþbarikadavo. Atidaviau pasà vyriðkiui li-guistu veidu, jis pasà kaþkur nusineðë ir iðlaikë gerà pusvalandá; tuo metu, kaidu jauni nacionalinës gvardijos kariðkiai áþûliai artinosi apþiûrëti mano karie-tos, prie manæs priëjo paprastai apsirengæs vyras, primenantis ankstesniojoreþimo atstovà, ir labai tyliai paklausë, ar þinau, ko mane atveþë á municipa-litetà. Paaiðkinau, jog veikiausiai nori patikrinti pasà, bet jis atsakë, kad ne-uþtenka turëti pasà ir kad trys dienos prieð man atvaþiuojant jis matë baronà,atvykusá keturviete karieta, kinkyta ðeðiais paðto arkliais, visai kaip manoekipaþas, ir kad pastaràjá sulaikë ir iðsiuntë su apsauga á Paryþiø, kur jis, kaippasakojama, þuvo ant eðafoto. Ramiai, nesistebëdamas tuojau pat nusiun-èiau pasiuntiná á municipaliteto salæ pasiskøsti dël priverstinio vëlavimo, pa-galiau man gràþino pasà, kuriame didþiosiomis raidëmis buvo áraðyta VU,bet nepatikslinta, kur, kada ir kas padarë áraðà.

Laimingai atvykau á Kalë, kur pirmas sutiktasis buvo kapucinø vienuolispudruotais plaukais ir baltais batais bei kojinëmis. Drabuþiai iðties kontras-tingi, prisiminiau Ðterno vienuolá, juo labiau, kad buvau toje paèioje vietoje,„Deisen“ vieðbutyje, tad norëjau paklausti apie kostiumà ir uþmegzti pokal-bá, taèiau (altri tempi, altre cure1), jis vikriai paspruko; aiðkiai bijojo susi-kompromituoti, atsakinëdamas á mano klausimus.

Baisi audra jûros pakrantëje sugriovë daug pastatø, nemaþai apgadino irpaèiame uoste, trims dienoms nutraukë susisiekimà tarp Kalë ir Duvro. Lau-kiau progos álipti á laivà. Kasdien maèiau jûros sugriautø namø nuolauþas,skaièiau laikraðèius, kuriuos gaudavome kas dvideðimt keturias valandas, irklausiausi dainos „Bus gerai“, skambanèios visose gatvëse.

Pagaliau sulaukiau palankaus vëjo ir atkeliavau á Duvrà, o ið ten á Londo-nà, kur radau Evarto laiðkà, praneðantá, kad jis yra Bate ir tikisi, jog atvyksiujo aplankyti, nes jis sunkiai serga ir neþino, ar galës greitu laiku atvykti á

1 Kiti laikai, kiti rûpesèiai, lot.

6 1

Londonà. Jis taip pat praneðë, kad informavo ministrà Pità apie mano misijostikslà ir kad að bûsiu maloniai priimtas.

Susirinkau ið pono Bukotos visà reikalingà informacijà ir papraðiau patarimo,nes tai buvo patyræs þmogus, gerai paþástantis Londonà ir Anglijà, kur praleidodalá gyvenimo, ir mes nutarëme, kad aplankysiu ponà Pità po to, kai bus atliktivisi áprasti formalumai dvare. Taigi buvau pristatytas karaliui, karalienei ir prin-cesëms. Dalyvavau Parlamento uþdaryme, kur maèiau Velso princà, Jorko her-cogà ir kitus ðeimos narius, po keliø dienø paraðiau ministrui Pitui, papraðiaupaskirti susitikimo dienà ir valandà. Gavau jo ranka raðytà labai mandagø atsaky-mà ir paskirtà dienà atvykau á susitikimà. Pirmojo susitikimo, trukusio daugiaunei dvi valandas, metu Pitas leido kalbëti man, o pats ádëmiai, nepertraukdamasklausësi, nes norëjo iðgirsti motyvus, kodël nereikëtø perleisti Torunës ir Gdansko.Buvau pasiëmæs „Atsiminimus“, kuriuos gavau Amsterdame ir jau minëjau anks-èiau. Jie buvo puikiai paraðyti, gana objektyvûs, iðsamiai perteikë visus ámano-mus argumentus prieð Prûsijos karaliaus pasiûlymà dël Torunës ir Gdansko.

Cituodamas „Atsiminimus“, bet neminëdamas tø, kurie man juos áteikë,pareiðkiau, kad komisija, kaip suprantu, yra kitos nuomonës, nes nieko neið-sprendë ir nenusprendë, kad ji siekia suþinoti Anglijos ir Olandijos ministerijønuomonæ dël dviem galingoms valstybëms itn svarbaus reikalo. Pridûriau, jogkomisijà varþo faktas, kad uþ savo elgesá ji turi atsiskaityti ne vienam kokiamnors vadovui, o gausiam susirinkimui, Seimui, kur kiekvienas turi savo nuomo-næ, kur, deja, vis dar pasitaiko nesutarimø tarp skirtingø partijø.

Taip pat pasakiau, kad kuo daugiau Varðuvoje straipsniø, nuteikianèiø prieðTorunës ir Gdansko perleidimà, kuo daugiau pasiuntiniø, prieðiðkai nusiteiku-siø dël ðio perleidimo, kuo daugiau kalbø Seime, tuo sunkiau ðalyje iðsklaidyti jøpadarytà áspûdá tiek dël paties projekto, tiek dël to, kà jie siûlë.

Pabaigoje pasakiau, kad komisija nenori sulaukti priekaiðtø, todël yra pasiry-þusi bet kokiam þygiui, padësianèiam iðvengti kaltinimø, bûtent todël komisijanedviprasmiðkai mane ápareigojo praneðti ponui Pitui, kokioje kritinëje situaci-joje yra Lenkijos vyriausybë, neapsisprendþianti tokiu svarbiu klausimu, kuriuo,beje, ji negali pasisakyti nesuþinojusi garbingiausio Europos ministro nuomonës.

Ministras pasirodë man labai paslaugus ir mandagus, kalbëjo prancûziðkai suangliðku akcentu, bet pakankamai laisvai ir nepaprastai tiksliai, pasakë keletà kom-plimentø ir tæsë pokalbá uþduodamas klausimus vis ta paèia tema, galiausiai pa-siûlë susitikti dar kartà, kad galëtø, kaip jis sakë, pasirengti pokalbiui, ir perspëjo,kad kito susitikimo metu tikrai atsakysiàs á visas mano pastabas.

6 2

Po trijø dienø atvykau á jo kabinetà. Pastebëjau ant stalo Lenkijos ir Gdanskobei jo teritorijø þemëlapius. Á akis krito ir „Atsiminimø“, kuriuos jam citavau,kopija bei daugybë kitø dokumentø, susijusiø su mûsø pirmojo susitikimotema. Pitas áëjo á kabinetà ir prabilo: „Matote, að pasirengiau ðios dienos susiti-kimui ir turiu po ranka viskà, ko gali prireikti. „Atsiminimus“, kuriuos Ams-terdamo pirkliai jums perdavë, man atsiuntë mûsø konsulas, reziduojantis ðia-me mieste, èia jûs matote kopijà. Bet tai ne viskas. Daugelis Londono pirkliøneslëpë savo nuomonës – jie stengësi árodyti, kad ne tik Lenkija nepaprastaidaug praras perleisdama Torunæ ir Gdanskà Prûsijos karaliui, bet ir Anglija beiOlandija neteks visø prekybos privalumø, kuriuos galëtø turëti, jei laivybaVysloje bûtø visiðkai laisva. Ðios pastabos, – pabrëþë ministras, – suprantamos,nes pirkliai rûpinasi tik savo prekybiniais interesais. Galø gale, kam jums, len-kams, Torunë ir Gdanskas? Kokià naudà jûs galite turëti ið ðiø dviejø rinkøsavo produkcijai realizuoti, jeigu þinome jûsø silpnumà ir negalià, kurios visdar esate iðtikti, nes maldaujate Peterburgo dvaro garantijø?

Prûsijos karalius, siûlydamas draugystæ ir sàjungos sutartá, suteikia jumsgalimybæ iðsivaduoti ið tokios ðlykðèios bûsenos, tad vien dël to bûtø vertapaaukoti tai, ko ið jûsø praðoma ir kà Berlyno dvaras siûlo kaip sàlygà preky-bos sutarèiai su Lenkija sudaryti. Taèiau to, ko praðo Prûsijos karalius, nega-lima vadinti auka, nes savo ruoþtu jis atsisako solidþiø pajamø, kurias iki ðiolgaudavo ið muitø, mainais praðydamas dviejø miestø, kuriuos supa jo þe-mës“. Ministras parodë ðiuo klausimu raðytà laiðkà, kurá Prûsijos karaliusperdavë jam per ponà Hercbergà. Laiðke karalius labai atvirai paaiðkino tik-ruosius motyvus, kuriais vadovaudamasis trokðta Torunës ir Gdansko.„Bet, – pridûrë ministras, – ar jûs tikitës taip pigiai gauti prekybos sutartásu Anglija ir Olandija? Ar manote, kad Torunës ir Gdansko okupacija galiatimti ið jûsø visus nepriklausomo egzistavimo teikiamus prekybinius priva-lumus? Sakëte man, kad, be Gdansko, neturëdami kitø laisvø rinkø Lenki-jos produkcijai, bûsite priversti paklusti visiems muitininkø reikalavimamsir visiems mokesèiams, kurie bus sugalvoti. Taèiau nereikia pamirðti, kadðiandien jûs mokate þymiai daugiau, nei mokëtumëte jums siûlomos naujosprekybinës sutarties sàlygomis.

Dël viso kito, ypaè dël priekabiø, jûsø nerimas bûtø pagrástas, jei turëtumëtereikalø ne su sàjungininku ir draugu, jei neturëtumëte Anglijos ir Olandijos ga-rantijø; pasiraðydamos prekybos sutartá su Lenkijos vyriausybe, jos apsaugotøvisø susitarusiø pusiø interesus. Pagaliau, – tæsë ministras, – jûs geriau nei að

6 3

þinote, kokie anksèiau buvo prekybiniai Anglijos, Olandijos ir Lenkijos santy-kiai. Jûs turite maþà uostà prie Baltijos jûros, dar turite uostà prie upës, atrodo,Ðventosios, uþdarytà prieð ðimtà metø, – jo gailëtis nereikia, nes ðalies viduje yrakeletas miestø, kuriuose olandø ir anglø pirkliai turëjo stiprias atstovybes, pir-kliai vietoje nupirkdavo tuose miestuose laikomas ðalies maisto atsargas, tokiubûdu jûs sutaupydavote uþ prekiø transportavimà á Baltijos jûros uostà.

– Ðáryt þemëlapyje paþiûrëjau, – kalbëjo, – kur ásikûræ Kaunas ir Merki-në – apie ðiuos miestus mûsø pasiuntiniai, ávairiu metu siøsti á Lenkijà, atsi-liepdavo labai palankiai, ypaè apie Kaunà, ásikûrusá dviejø laivybai tinkamøupiø santakoje. Ðiame mieste buvo, kaip pasakojama, gausu gyventojø irlabai iðvystyta prekyba, seni pamatai uþ miesto sienos mena keleto ðimtønamø egzistavimà, kuriuose, kaip manoma, gyveno daugiausia anglø bei olan-dø pirkliø ðeimos. Tai, kas buvo, dar gali bûti atstatyta ir, jei sutartis suLenkija bûtø pasiraðyta, ar manote, kad mums nepavyktø apsaugoti jûsønuo visø Gdansko muitininkø priekabiø perkant produkcijà ðalies viduje iðpirmø rankø? Geriau uþ jûsø ðalies statistikà mes þinome, kokias gërybesteikia jûsø þemë. Jûs turite milþiniðkas girias, be kuriø mes negalime apsieiti,taèiau jomis Lenkijoje nepakankamai rûpinamasi. Galëtumëte eksportuotiketuris kartus daugiau savo þemës gërybiø, jei þemës ûkis nebûtø visiðkaiapleistas. Jûs viskà paliekate gamtos valiai, o ji ðiaurës ðalyse ðykðti dovanø.O dël kitko, neseniai suþinojau, kad jûsuose jau ágyvendinama keletas nau-dingø sumanymø. Matau þemëlapyje kanalà, pavadintà jûsø ðeimos vardu, irnetoliese kità, kuris, kaip man praneðë, iðkastas uþ Vyriausybës pinigus irjungia upes, palengvindamas vidaus susisiekimà produkcijai gabenti. Nema-nau, kad ðie darbai jau baigti, taèiau reikës pasirûpinti pietinëse provincijose,sakoma, labai derlingose, auginamiems javams rasti rinkà.

Prekyba su Lenkija visada buvo vienas svarbiausiø Anglijos ir Olandijosinteresø. Jûsø javai, jûsø linai, jûsø kanapës, jûsø miðko medþiaga ir jûsøvaris, be gausybës kitos mums reikalingos produkcijos, puikiausiai konku-ruoja su Rusijoje perkama produkcija, o jûsø linai geresni uþ bet kurios kitosðalies linus. Prekyba su Lenkija itin apsimoka ir dël to, kad, neturëdami neigamyklø, nei pramonës ámoniø, vartodami labai daug ávairiø uþsienietiðkø irprabangos prekiø, jûs gràþinate mums, beje, su procentais, viskà, kà ið mûsøpasiimate. Bûkite tikras, Lenkijos ir jos prekybos likimas mums nepaprastairûpi ir mes padarysime viskà, kad prekybos sutartis garantuotø jums visusprivalumus, á kuriuos jûsø ðalis turi teisæ.

6 4

– Að kalbu, – sakë Pitas, – atvirai ir nuoðirdþiai, neslëpdamas, kà galvoju,nes, kaip jûs turbût suprantate, ðios mintys yra ir mano Vyriausybës mintys,juk mes niekada jokia proga nesivadovaujame savo asmeniniais interesais.

Tikiuosi, jûs suprantate, koks buvo mûsø pasitarimas Varðuvoje, o aðtikrai nedelsdamas iðsiøsiu Anglijos pasiuntiniui jûsø dvare bûtinas instruk-cijas, kuriø kopijas jums duosiu prieð jûsø iðvykimà“1.

Tokia trumpa santrauka kalbos, kurià iðgirdau ið ministro Pito lûpø. Posusitikimo, kuris truko taip pat ilgai kaip ir pirmasis, iðsiunèiau raportà Uþ-sienio reikalø komisijai.

Londone netrukus pasklido gandas apie mano susitikimus su ministruPitu, bet tikslûs rezultatai liko neþinomi. Keletas pirkliø, turëjusiø tiesiogi-niø ryðiø su Gdansku, átaræ, kad gali bûti kalbama apie ðio miesto atidavimàPrûsijos karaliui, atvyko pasiteirauti manæs ir Gdansko pirkliø bei visø lais-vos prekybos draugø vardu praðyti, kad tiek, kiek pajëgsiu, pasiprieðinèiauðio miesto perdavimui Prûsijos karaliui. Turëjau progà susitikti su Berku,kuris þavëjosi lenkais. Taip pat maèiau Foksà ir daug opozicijos atstovø,kurie mane gyrë dël bandymo pakeisti Lenkijos likimà, gyrë tëvynainiø ener-gijà, jø sieká iðsivaduoti ið Rusijos globos, þavëjosi iðmintingais principais,kaip pakeisti Vyriausybës darbà, o Foksas, prisiminæs lotyniðkà posaká, pri-durdavo: „Neuþplaukite ant Skilës, vengdami Charibdës2. Pernelyg nepasiti-

1 Neturëjau tos kopijos Londone, nes negalëjau atidëlioti iðvykimo, bet èia pateikiu notà, kuriàUþsienio reikalø komisijai Varðuvoje pristatë Anglijos pasiuntinys Heilzas, praëjus trims savaitëmspo pasitarimo: „Þemiau pasiraðæs Britanijos Karaliðkosios didenybës pasiuntinys garbingajai Uþsie-nio reikalø komisijai turi garbës praneðti, kad ðio mënesio 8 dienos laiðke gavo savo dvaro nuomonæapie Lenkijos reikalus ir su didþiausiu malonumu skuba praneðti, kad jo valdovas karalius trokðtasudaryti su Jo Didenybe karaliumi ir Ðviesiausiàja Lenkijos Respublika gynybos ir prekybos sutartábei patikina garbingàjà komisijà, kad yra pasirengæs tuo reikalu pateikti pasiûlymø, dël kuriø bûtøgalima paraðyti ðá naudingà dokumentà, kai Ðviesiausioji Respublika pareikð norà tai padaryti, oteisybës reikalui ðiame akte dalyvaus jø bendras sàjungininkas Prûsijos karalius. Þemiau pasiraðæskreipiasi á ðviesiausius garbingosios komisijos narius ir mano, kad nebûtina patikslinti, kokià tarpu-savio naudà ta sàjunga duos tiek Anglijai, tiek Lenkijos karalystei. Jis pasitenkins pastebëdamas, kadnauji pranaðumai, atsirandantys dël laimingai susiklosèiusiø aplinkybiø, yra patys svarbiausi, nes abipasiraðiusios pusës veiks visiðkai pasitikëdamos viena kita ir darys viskà, kas nuo jø priklauso, kadnaujai tvarkytø reikalus, kurie atitinka jø bendrus norus. Þemiau pasiraðæs tikisi, kad garbingojikomisija bûtinai panorës praneðti Ðviesiausiajam Seimui apie nuoðirdþius jo dvaro ketinimus, irkvieèia juos iðmintingai apgalvoti tinkamus bûdus ágyvendinti tai, kas sumanyta, nes tokia galimybëyra tik ðiandien ir gali nebepasikartoti kitu metu.

Varðuva, 1791 metø sausio 28 diena Pasiraðë Heilzas“.2 Lot. Incidit in Scyllam qui vult vitare Carybdim.

6 5

këkite naujuoju sàjungininku, pasikliaukite savo patriotizmu, savo energijair laiko dvasia ir jûs pajëgsite apginti savo laisvæ ir nepriklausomybæ“.

Prieð iðvykdamas ið Londono nutariau uþsukti á Batà ir aplankyti ponàEvartà, kurio draugiðki jausmai ir þavëjimasis lenkø tauta man ákvëpë didelápasitikëjimà ir dëkingumà. Radau já pasiligojusá, bet besiruoðiantá gráþti áBerlynà, kai tik pajëgs keliauti. Já suþavëjo mano pasakojimas apie abu susi-tikimus su Pitu; jis uþtikrino mane, kad ið pasakojimo suprato, jog minist-rui labai rûpi Lenkijos reikalai, ir visiðkai nëra ko baimintis, reikia kalti gele-þá, kol karðta, nes aplinkybës gali pasikeisti – Berlyno ir Londono kabinetønuomonë bet kada gali tapti nepalanki Lenkijai. Nelaimei, ði pranaðystë iðsi-pildë pernelyg greitai!

Po dvideðimt keturiø valandø iðvykau ið Bato ir gráþau á Londonà, manomisija jau buvo baigta; negalëjau èia bûti tiek, kiek norëèiau.

Nepamirðiu vieðnagës, kuri visais atþvilgiais buvo ne tik ádomi, bet irmaloni. Uþ puikø priëmimà visuomenëje daugiausia turiu bûti dëkingas re-komendaciniams laiðkams, kuriuos Hagoje man paraðë Anglijos ambasado-rius lordas Oklandas, Kenterberio arkivyskupo svainis, ir pats, ir per seserásusijæs su paèiomis þymiausiomis Londono ðeimomis.

Iðvykau ið sostinës vasario pabaigoje, palikau ten kunigaikðtá Poniatovská,karaliaus brolá ir Lenkijos primà, kuris keliavo po Anglijà pasivadinæs ðevaljeSen Miðeliu. Taip pat palikau kunigaikðtienæ Èartoriskà ir jos sûnø kuni-gaikðtá Adomà, baigiantá mokslus Londone.

Tuo paèiu keliu gráþau á Hagà, tik dël potvyniø ir iðsiliejusiø upiø buvaupriverstas, persikëlæs per Mordekà, á Roterdamà nukakti vandens keliu.

Ið Londono iðsiunèiau depeðas Uþsienio reikalø komisijai, papraðiau keliømënesiø atostogø, kad Lenkijoje galëèiau sutvarkyti ðeimos reikalus. Atosto-gos man buvo suteiktos netrukus po to, kai gráþau á Hagà, ið kurios iðvykauvietoj savæs palikæs reikalø patikëtiná – Lenkijos diplomatinës misijos sekre-toriø Midltonà.

Jungtiniø Provincijø Generaliniams Luomams praneðiau, kad gavau lei-dimà iðvykti ið Hagos atostogø, ir, be áprastiniø pagyrimø, gavau didelá auk-so medalá su auksine grandine. Tokie daþniausiai áteikiami uþsienio pasiunti-niams, kai baigiasi jø misija.

6 6

V SKYRIUS

Á Berlynà keliavau pro Hanoverá, apsistojæs ten keturioms dienoms, vaka-rieniaudavau ir dalyvavau pokyliuose paeiliui pas karaliø, karalienæ naðlæ, prin-cesæ Ferdinandà ir princesæ Henrietà. Nesunku atspëti, jog Berlyno dvarebuvau maloniai priimtas todël, kad ðtadhalterio þmona laiðkuose visokerio-pai iðgyrë mane. Dël karaliaus ir jo ðeimos santykiø su manimi galiu tikpasigirti, taèiau pokalbis su grafu Hercbergu tegalëjo giliai nuliûdinti. Norspo Reichenbacho suvaþiavimo grafas prarado dalá átakos, bet vis dar tvarkëreikalus. Per mûsø pasiuntiná Prûsijos dvare kunigaikðtá Jablonovská jis labaimandagiai pakvietë, kad aplankyèiau já prieð iðvykdamas ið Berlyno, nes turásman perduoti labai svarbiø þiniø. Nuvykau pas já su kunigaikðèiu Jablo-novskiu, nes norëjau turëti pokalbio liudininkà, ir kaip apstulbau, iðgirdæspono Hercbergo þeriamus karèius priekaiðtus, vos ne prakeiksmus, karaliuiir Lenkijos seimui. Hercbergas vis kartojo, kad Varðuvoje visi neteko galvø,kad gailësis, bet bus per vëlu, dël to, jog atsisakë Prûsijos karaliui perleistiTorunæ ir Gdanskà.

Man bjauru kartoti visa tai, kà turëjau iðklausyti, nes gerbiu pono Herc-bergo amþiø, taigi ðaltakraujiðkai ir labai tvirtai pasakiau, kad stebiuosi dëlpakvietimo já aplankyti, juk girdþiu neteisingus ir nederamus priekaiðtusLenkijos vyriausybei, ir pridûriau, kad esu labai laimingas, jog að ne Vyriau-sybës atstovas Berlyne, nes negalëèiau prisiversti èia iðbûti bent vienà parà, jeitektø bendrauti su ministru, kuris áþeidinëja mano karaliø ir mano tautà, esuBerlyne tik kaip privatus asmuo, todël nenoriu vertinti pono Hercbergo kal-bø ar dël jø ásiþeisti, manau, man nedera prisiminti ðio pokalbio, nedera apiejá net uþsiminti Varðuvoje.

Kunigaikðtis Jablonovskis, uolus tëvynës patriotas, visada teigiamai manevertinæs, tik iðbalo, iðgirdæs, kà sakau ponui Hercbergui, nes prie tokiø kalbø

6 7

nebuvo ápratæs. Taèiau mano kalba padarë toká áspûdá, kokio ir tikëjausi, nesministras susivokë, jog perþengë padorumo ribas ir neparodë deramos pagar-bos laisvai, nepriklausomai tautai. Tad susigriebæs paspaudë man rankà irpapraðë atleisti uþ tokià ûmià kalbà. Jis nebûtø drásæs taip kalbëti su kuo norskitu, bet að toká ûmumà ir nekantrumà turëèiau vertinti tik kaip jo noràmatyti Lenkijà laimingà. Jis pademonstravo uolumà, nurodydamas tinkamàkelià. Primygtinai praðë pasakyti Lenkijos karaliui, jo ministrams ir Uþsienioreikalø komisijos nariams, pagaliau visiems, turintiems daugiausia átakos Sei-mo darbui, kad Prûsijos karalius tebejauèia lenkø tautai tuos paèius pagarbosir prisiriðimo jausmus, o jis pats, Hercbergas, Lenkijos interesus visada verti-na lygiai taip pat, kaip ir savo ðalies interesus.

Tris dienas uþtrukau, kol sugráþau ið Berlyno á Varðuvà, supratau, kadvieðoji nuomonë èia jau palankesnë Lenkijos interesams. Rusijos ðalininkøliko labai nedaug. Nuoðirdþiai remdamas patriotus, karalius sugebëjo pelny-ti visø dorø þmoniø pagarbà. Atrodë, kad ne tik sostinëje, bet ir provincijosevisø noras buvo vienintelis – garantuoti Lenkijos nepriklausomybæ ir teisæturëti tvirtà, gerai organizuotà vyriausybæ.

Antràjà vieðnagës Varðuvoje dienà mane pakvietë á Uþsienio reikalø ko-misijos posëdá, èia susitikau Anglijos pasiuntiná ponà Heilzà. Nedaug kàturëjau pridurti prie savo praneðimo ið Londono. Taèiau manæs dar paklau-sinëjo apie tai, kokiø kalbø girdëjau Olandijoje ir Anglijoje dël Torunës irGdansko perleidimo.

Ponas Heilzas paaiðkino, kad negali papildyti nei mano praneðimo Uþsie-nio reikalø komisijai dël Olandijos ir Anglijos vyriausybiø nuomonës tuoklausimu, nei 1791 metø sausio 28 dienos notos, kurià áteikë komisijai. Jistikisi, kad sprendimas bus priimtas nedelsiant, nes tai labai svarbu, ir nuo ðiosprendimo priklauso prekybos sutarties pasiraðymas.

Vëliau glaustai papasakosiu, kas vyko Seime tuo metu, kai að iðvykau áHagà. Taigi politiniai ávykiai bus apraðyti nuosekliai, o dabar pakalbësiu apieðeimos reikalus, kurie privertë mane iðvykti ið Hagos, ir tuo metu, kaip manpasirodë, teikë daug þadanèiø vilèiø, bet vëliau, susiklosèius nepalankioms ap-linkybëms, ástûmë mane á prarajà, ið kurios niekada nebesugebëjau iðtrûkti.

Vëliau „Atsiminimuose“ paaiðkës detaliø reikðmë – jas þinoti netgi bûti-na, kad galëèiau atskleisti ir pakomentuoti ávairias savo gyvenimo atkarpas.

Tuo metu atrodë, kad likimas man tik ðypsosi. Kûrësi Lenkijos vyriausybë,sàjungos sutartis su Prûsija garantavo Lenkijos nepriklausomybæ, o viltis pa-

6 8

siraðyti prekybos sutartá su Prûsija, Olandija ir Anglija þadëjo visokiø priva-lumø, kuriø turi teisæ tikëtis tokia turtinga ir derlinga ðalis. Kiekvienà dienàatvykdavo vis daugiau svetimðaliø, visi gyventojø sluoksniai pradëjo gyventigeriau, o að ásitraukiau á ðeimos reikalø tvarkymà, tai nesiderino su manonorais, bet ðeimos reikalø ëmiausi ið pareigos, ketindamas pasitarnauti të-vams ir ávykdyti jø norus.

Didysis etmonas Oginskis, mano dëdë, jau paseno ir pavargo nuo reika-lø, tad panoro sudaryti sandorá ir perleisti man visus turtus bei ápareigotisumokëti skolas. Ðeima nutarë, kad privalau nupirkti vienà Radvilø giminësdvarà. Dëdë ið tëvo pusës pakvietë mane já pavaduoti ir padëti apginti joteises á labai dideles þemiø valdas Baltojoje Rusioje, kurias paveldësiu podëdës mirties. Taigi prie savo turto galëjau prisidurti maþdaug dvideðimtmilijonø Lenkijos auksinø, ateityje man turëjo atitekti dar didesnis paliki-mas, bet dabar turëjau iðtverti ir visus rûpesèius, ir visus nemalonumus dëlblogai valdomø, skolose paskendusiø dvarø.

Nutariau pasitarnauti savo ðeimai, nes maniau galësiàs gauti kredità. Ne-susimàsèiau apie tai, kad turtas gali bûti naðta, naujoji Konstitucija þemëssavininkams suteikë daug privilegijø, tad þemë po deðimties metø galëjo bû-ti dvigubai vertingesnë; taèiau didþiausià nepatogumà man këlë tai, kad kurálaikà turëjau atsisakyti visuomeninës veiklos. Be to, nenorëjau keliauti á Bal-tàjà Rusià, nes galëjau uþsitraukti daugelio egzaltuotø patriotø nepasitikëji-mà – jie átartø, kad ieðkau Peterburgo dvaro globos.

Taèiau tvirtai ásitikinæs, kad niekas neprivers manæs nusiþengti garbei irpareigai, þinojau, jog visuomet iðsaugosiu garbingø þmoniø pasitikëjimà irpagarbà, tad neëmiau á galvà, jog ði kelionë, bûtina ðeimos reikalams sutvar-kyti, gerai manæs nepaþástantiems þmonëms gali padaryti blogà áspûdá. Betar galëjau nuspëti, kad nerimas ir baimë netrukus nukryps visai á kità objek-tà? Ar galëjau pamanyti, kad po keturiolikos mënesiø visos mano þemës bussekvestruotos, kad Lenkija pasiduos po trumpo pasiprieðinimo, o að, norë-damas iðgelbëti tuos, su kuriais turëjau dalykiniø ryðiø, bei iðtesëti savo ásipa-reigojimus ðeimai ir kreditoriams, bûsiu priverstas patirti toká paþeminimà,kurio mielai bûèiau iðvengæs net savo gyvybës kaina!..

Taigi trumpai nukrypau, o dabar tæsiu pasakojimà apie tai, kà veikë Sei-mas tuo metu, kai að 1790 metø birþelio mënesá keliavau á Hagà; po sàjun-gos sutarties su Prûsija sudarymo buvo praëjæ maþdaug du mënesiai.

Derybos dël prekybos sutarties vyko lëtai, Konstitucijos redagavimas bu-

6 9

vo patikëtas Komisijai, kuri, perþiûrëjusi ir suderinusi visus straipsnius, turë-jo pateikti jà bendram svarstymui.

Tikri patriotai skundësi, kad prarasta daug brangaus laiko, jie nerimavodël to, kad baigiasi Seimui skirtas laikas. Jie bijojo kitam Seimui, sudarytamið naujai iðrinktø tautos atstovø, palikti net nepradëtà darbà, nuo kurio pri-klauso tëvynës likimas.

Buvo pasiûlyti du ðios kolizijos sprendimo bûdai – arba baigti ðio Seimodarbà ir vëliau já pratæsti jau kaip naujojo Seimo darbà, tik su tais paèiais atstovaisir marðalkomis, arba pratæsti ðio Seimo veiklà iki 1791 kovo mënesio.

Taèiau prieð Konstitucijà nusiteikusi partija arðiai prieðinosi tam, kad Sei-mo darbas bûtø pratæstas, nes manë, kad toks sprendimas þalingas ir prieðta-rauja galiojantiems ástatymams. Motyvai, pateisinantys Seimo darbo pra-tæsimà, buvo iðdëstyti universaluose, kuriuos iðsiuntinëjo visoms vaivadijoms,nes reikëjo paaiðkinti tautai Seimo veiksmus.

Visur buvo skubama patvirtinti viskà, kas buvo padaryta iki ðiol, visø vai-vadijø gyventojai pareiðkë nedviprasmiðkà norà kuo greièiau iðvysti Konstitu-cijà, sudarytà remiantis tais pagrindais, su kuriais buvo supaþindinta tauta.

Nors opozicija buvo negausi, Seimo susirinkimai, skirti ðios temos apta-rimui, buvo labai audringi. Karalius pasisakë atvirai: „Seimo pageidavimudabartiniai atstovai ápareigoti pataisyti Konstitucijos tekstà, remiantis Seimojau patvirtintu pagrindiniu teiginiu, kad dabartinis Seimas yra tikrasis Kon-ventas, Steigiamasis susirinkimas, ir neiðsiskirstys tol, kol ávykdys vaivadijøjam patikëtà misijà“.

Po keturias dienas trukusiø debatø balsø dauguma (115 uþ, 6 prieð) Sei-mo darbas pagaliau buvo pratæstas iki 1791 vasario 7 dienos. Taèiau tuo patmetu Seimas ásakë provincijos seimeliams sudaryti tautai galimybæ iðsirinktinaujus atstovus, kad ðie galëtø prisijungti prie senøjø iki 1790 gruodþio 16 die-nos. Ðis sprendimas buvo priimtas vienbalsiai.

Tuo tarpu buvo tæsiamas esminis Vyriausybës darbo reorganizavimas, ta-èiau pagrindinis diskusijø objektas, keliantis, beje, daugiausia keblumø, bu-vo pasiûlymas panaikinti karaliaus rinkimus ir paskelbti sostà paveldimà.

Pirmasis, iðdrásæs pasiûlyti Seimui toká dalykà, buvo Krasinskis, Kamene-co vyskupas, pagrindæs savo pasiûlymà ne tik iðkalbingu, bet ir átikinamupasisakymu, jis iðvardijo visus nesutarimus ir nelaimes, kurias Lenkijai uþ-traukë praþûtinga teisë rinkti karaliø. Já tvirtai palaikë svarbiausi Seimo na-riai, taèiau prieð já sukilo tie, kuriems rinkimai atrodë lyg lenkø laisvës tvirto-

7 0

vë, tie, kurie manë, jog sosto paskelbimas paveldimu pasmerks tautà despo-tiðkai monarchijai.

Opozicinë partija nesiprieðino naujø seimeliø suðaukimui, nes beveik ne-abejojo, kad ðie bus audringi, ar bent jau tikëjosi, kad tarp naujai iðrinktøjøbus daug pasiuntiniø, kurie pritars opozicijai. Taèiau taip neatsitiko – seime-liai buvo ramûs, beveik visur buvo iðrinkti dori ir ðviesûs, valstybei atsidavæþmonës. Beveik visi seimeliai gavo informacijà, kurioje buvo nurodyta, kàSeimas jau nutarë ir kà jis dar turi padaryti. Deputatams buvo patariamaatkreipti dëmesá á mokesèiø suvienodinimà ir bûtinybæ kuo greièiau padi-dinti kariuomenæ. Jie taip pat buvo ápareigoti apsispræsti dël sosto paveldëjimoproblemø ir neprieðtarauti, kad Stanislovo ápëdiniu bûtø skiriamas Saksonijoselektorius arba jo duktë – jie pradëtø sostà paveldinèiø karaliø dinastijà.

Vaivadijoms ir apskritims iðsiuntinëtas 1790 metø spalio 9 dienos Seimomarðalkø aplinkraðtis padëjo suderinti nuomones ir parodë, kad ðiuo Seimupasitikima.

Jau rugsëjo 24 dienà Luomø susirinkimo pavedimu iðsiuntinëtas kitasaplinkraðtis, kuriuo buvo klausiama tautos, ar, siekiant uþkirsti kelià tarpu-valdþiui, tauta pritaria, jog sosto ápëdinis bûtø skiriamas. Po dviejø savaièiøSeimui buvo pateiktas pasiûlymas po karaliaus mirties kandidatu pasirinktiSaksonijos elektoriø, marðalkos gavo vienbalsá Luomø susirinkimo ásakymàpasiûlyti ðá kandidatà visiems vaivadijø, þemiø ir apskrièiø gyventojams, su-sirinksiantiems á seimelius lapkrièio 16 dienà; tai buvo padaryta pagal jauminëtà spalio 9 dienos aplinkraðtá.

Opozicija, supratusi, kad jos pastangos nuëjo veltui ir viltys þlugo, bandëlaimëti laiko ir pratæsti Seimo darbà, tad sugalvodavo vis naujø kliûèiø, su-keldavo vis naujø diskusijø dël kiekvieno Konstitucijos projekto straipsnio.Remdamasi 1768-øjø ástatymu, primestu anuo metu Rusijos, skelbianèiu,kad bet kokie pagrindiniø ástatymø pakeitimai gali bûti padaryti tik vienin-gai balsuojant, opozicija tikëjosi laimëti ir neleisti priimti jokiø naujovesdiegianèiø projektø. Taèiau galø gale dauguma, pavargusi, bet supratusi, kadreikia kuo skubiau uþbaigti didájá darbà – sudaryti Vyriausybæ, nutarë paða-linti visas kliûtis ir panaikino 1768-øjø ástatymà. Tuo pat metu ji nusprendëdaugiau nebesvarstyti po vienà komisijos teikiamø projektø straipsná, betpriimti visumà, o jei prireiks keleto pakeitimø, ápareigoti komisijà atsiþvelg-ti á Seimo nurodymus ir dar kartà perþiûrëti straipsnius. Kadangi darbas ga-lëjo bûti pratæstas, Seimas apsisprendë pirmiausia svarstyti du svarbius klau-

7 1

simus: tautos susirinkimø reglamento ir miestø praðymus. Abu klausimaibuvo iðspræsti iki 1791 metø kovo 3 dienos.

Dël pirmojo klausimo Seimas nutarë, kad „tautos valia bus reiðkiamaseimeliuose taip pat, kaip ir Seime. Seimeliai turëtø duoti savo deleguotiemsatstovams instrukcijas, kuriomis pastarieji privalëtø vadovautis, priimdamicivilinius ar baudþiamuosius ástatymus, ir uþ tai atsiskaityti savo ágalioto-jams. Jie taip pat bûtø atsakingi uþ suteikto mandato nevykdymà, taèiau á ðáklausimà, kaip ir á atsakomybæ uþ tai, kas iðdëstyta toliau, neáeina tokie daly-kai, kaip vykdomosios valdþios veiksmø prieþiûra, taikos ar karo paskelbi-mas ir teismø darbo reglamentavimas, kadangi pirmieji du dalykai gali bûtisàlygoti ypatingø, trumpalaikiø ar net slaptø aplinkybiø, o treèiasis susijæs subendru poþiûriu á administravimà, taigi ðiuos klausimus spræsti vietiniamsatstovams veikiausiai neuþteks þiniø. Seimas, priklausomai nuo sprendimo,kurá reikia priimti, pobûdþio, nustato balsavimo bûdus Visuotiniame susi-rinkime. Taip pat buvo nutarta, kad ne viskas gali bûti nuspræsta absoliuèiabalsø dauguma. Skelbiant karà, sudarant taikos, sàjungos sutartis, priimantpolitinius ástatymus, privaloma surinkti tris ketvirtadalius balsø, o mokesèiøklausimai gali bûti sprendþiami dviem treèdaliais balsø, ir t. t.

1791 metø kovo 24 dienà Seimas, priëmæs svarbius sprendimus ir ásitiki-næs, kad neuþtenka priimti gerus ástatymus, reikia dar ir garantuoti jø vykdy-mà, karaliaus ir valstybës patarëjo þiniai perdavë teisæ laikotarpiu tarp dviejøseimø priþiûrëti visø vykdomosios valdþios atstovø darbà, teisæ suðaukti Sei-mà ir atlikti viskà, kas bûtina valstybei.

Memorandume, pateiktame Seimui miestø vardu, pirmiausia pareika-lauta privilegijø savo gyventojams, memorandumas perduotas specialiai su-darytai komisijai, kuri ápareigota já iðanalizuoti. Projektas, kurá ði komisija pa-teikë Seimui, buvo iðmintingas ir nuosaikus, bet vis tiek jam buvo atkakliaiprieðinamasi, ir ðis prieðinimasis liovësi tik Suchoþevskiui, Kaliðo atstovui, pa-siûlius pataisas, kurios kartu su projektu buvo priimtos vienbalsiai.

Tà paèià dienà, kai ástatymas buvo priimtas Seime, kunigaikðtis AdomasÈartoriskis, grafas, didysis Lietuvos marðalka Potockis ir Seimo marðalkaMalachovskis pareiðkë esà Varðuvos miestieèiai, o jø pavyzdþiu pasekë ir áþy-miausi Lenkijos didikai.

Seimo dekretas, priimtas iki kovo 3 dienos, skelbë, kad Seimas neturiteisës atskirti ar perleisti kitai valstybei kurià nors Respublikos teritorijosdalá. Ðis ástatymas buvo pasiûlytas patriotiðkai, pakiliai nusiteikus ir ið karto

7 2

priimtas, nes opozicija su malonumu numatë, kad Prûsijos karalius ásiþeisdël ðio ástatymo, trukdanèio bet kokioms vëlesnëms deryboms dël Torunësir Gdansko.

Reikia pripaþinti, kad ðis Seimo pasiûlymas buvo perdëtai skubus ir iðesmës nereikalingas, nes jokie protestai dël ðalies vientisumo iðlaikymo nega-li nieko padaryti prieð jëgà, taigi vienu plunksnos brûkðtelëjimu buvo atimtabet kokia viltis prieðintis Rusijai be Prûsijos pagalbos ir atsisakyta privalu-mø, kuriuos tautai galëjo suteikti prekybos sutartis, pasiraðyta su Prûsija,Anglija ir Olandija.

Tai buvo nevykæs politinis þingsnis, nes po Reichenbacho pasitarimo Prû-sijos karalius, suartëjæs su Vienos kabinetu, pradëjo baimintis bûsimos Rusi-jos taikos su turkais, taikà Rusija galëjo laisvai sudaryti, nes pasiraðiusi Vare-los sutartá, nebebijojo prieðiðkø Ðvedijos veiksmø. Prûsijos karalius nutolo irnuo lenkø, nes jie prieðinosi dël Torunës ir Gdansko perleidimo, apðnekëjokaraliø Varðuvoje, kadangi derybos dël prekybos sutarties vyko sunkiai.

Jo ministras pirmininkas Hercbergas dþiaugësi Reichenbacho sutartimi,bet nusivylë lenkø nepaslankumu pasiraðyti su Prûsija prekybos sutartá irðitaip susisaistyti su Prûsija glaudesniais ryðiais, todël savo ðeimininkà karaliøkurstë prieð lenkus.

Rusija, vis tebeturinti savo agentø Berlyno dvare, stengësi visiðkai diskre-dituoti ministrà Hercbergà Prûsijos karaliaus akyse, apsupti valdovà patarë-jais, kurie buvo palankûs Peterburgo dvarui ir panaðiai kaip jis vertino Pran-cûzijos revoliucijà. Taèiau, nepaisydamas Seimo nutarimo, apie kurá kà tikkalbëjau, Prûsijos karalius per savo ministrà keletà kartø perdavë, kad Toru-nës ir Gdansko prijungimo prie Prûsijos jis nelaiko svarbiausia prekybos su-tarties sàlyga, suvaidino, jog nenusiminë dël Seimo rezoliucijos, kuri reiðkëgrieþtà sutarties atsisakymà. Todël derybos dël prekybos sutarties nenutrûkoir pasiuntinys Lukezinis vaidino, jog mielai ðalina pasitaikanèias kliûtis.

7 3

VI SKYRIUS

Po 1790-øjø gruodþio 16 dienos, kai á Seimà susirinko naujieji nariai irpadvigubëjo tautos atstovø skaièius, Seimo darbas tapo aktyvesnis, taèiaupavojaus signalai, pagrásti tik ið dalies, ir skleidþiami pagàsdinti tautai, këlëSeimo nariø nerimà ir nepasitenkinimà.

Kalbos, sklindanèios apie naujàjá padalijimà, ir lenkø pasiuntiniø santy-kiai su ávairiais dvarais sukëlë dar didesná patriotø nerimà. Jie svarstë galimy-bæ vienu uþsimojimu atðaukti pasiuntinius, taèiau to padaryti negalëjo bekaraliaus sutikimo; tik jis galëjo iðgelbëti Lenkijà, jei, susaisèius karaliø irtautà neiðardomais ryðiais, pavyktø taip sustiprinti ðalá, jog ði galëtø atsilaiky-ti prieð visas kaimyniniø galybiø keliamas grësmes.

Tam reikëjo Seimo posëdyje priimti visà Konstitucijos projektà. Ið pra-dþiø ðiek tiek bûgðtauta praneðti karaliui apie ðià beveik neiðvengiamà prie-monæ, taèiau, kadangi pastaruoju metu karaliaus noras atsiþvelgti á tautosnuomonæ buvo akivaizdus, jis buvo patenkintas jam suteikta valdþia ir po-þiûriu á já, tad galø gale karaliø nedvejodami supaþindino su komisijos reda-guotu Konstitucijos variantu.

Karalius papraðë projekto, kad galëtø já iðanalizuoti ir pataisyti, pasilikda-mas sau vienam teisæ pasiûlyti Seimui ðá konstituciná dokumentà. Nieko jisnepataisë, bet jam buvo malonu vadinti já savo kûriniu, kurá perskaitë keletopatikimø asmenø draugijoje, o prieð pradëdamas skaityti paaiðkino, jog taijo ðirdies troðkimas arba gero pilieèio svajonë.

Taigi, viena vertus, buvo malonu, jog karalius taip palankiai nusiteikæs,bet, kita vertus, buvo baisu, kad paslaptis gali iðkilti á vieðumà, ir opozicinëpartija, suþinojusi apie projektà, gali padaryti viskà, netgi pasitelkti jëgà, kadtik pavyktø suþlugdyti projektà.

Patriotinio plano ágyvendinimui buvo pasirinkta geguþës 5 diena, bet ka-

7 4

raliaus pasitikëjimas kai kuriais asmenimis (beje, jø nuomonë buvo kitokia)niekais pavertë visas atsargumo priemones, kuriø buvo imtasi paslapèiai ið-saugoti; o juk ðios paslapties pavieðinimas galëjo viskà suþlugdyti. Taigi kara-lius pritarë sprendimui paankstinti datà – darbui, kuris turëjo ið esmës pa-keisti Lenkijos Konstitucijà ir áamþinti Konstitucijos autoriø vardus, uþbaig-ti pasirenkant geguþës 3-àjà.

Ðios ásimintinos dienos iðvakarëse patriotai susirinko Radvilø rûmuosepaskaityti Konstitucijos. Pasigirdo visuotiniai aplodismentai, dokumentuibuvo pritarta vienbalsiai, be jokio pasiprieðinimo, nors tarp klausytojø (atei-ti galëjo bet kas) pasitaikë ir Rusijos ðalininkø. Vëliau Seimo nariai susirinkopas marðalkà Malachovská, likusià dalá nakties praleido rinkdami paraðus irramiai, dþiaugsmingai, nors ir nekantraudami laukë dienos, turësianèios uþ-tikrinti tautos laisvæ, nepriklausomybæ ir gerovæ.

Ankstø geguþës 3-osios rytà, prieð posëdá, á karaliaus rûmø kiemà smalsu-mas atvedë keletà tûkstanèiø þiûrovø. Marðalka pasakë kalbà, aktualià, þadi-nanèià patriotinius jausmus; Uþsienio reikalø komisijai buvo pasiûlyta api-bendrinti keliø Lenkijos ambasadoriø prie uþsienio dvarø ataskaitas ir supa-þindinti su visa informacija, turëjusia (ir ne be pagrindo!) parodyti, kokspavojus tyko tëvynës ið kaimynø. Soltykas, Krokuvos atstovas, palaikë Sei-mo marðalkos pasiûlymà. Þodis buvo suteiktas karaliui, kuris patvirtino,kad komisija ið tiesø gavo naujienø, labai reikðmingø tëvynës iðlikimui irsaugumui, ir papraðë, kad ðios komisijos atstovai patys perskaitytø naujienasSeimui ir iðsklaidytø abejones.

Ðá pasiûlymà, toká paprastà, uþginèijo tik nedidelës opozicijos grupelës,bijojusios, jog bus atskleisti Rusijos ketinimai. Vienas ðiai partijai priklausæsatstovas (jis buvo su vaiku – ðeðeriø metø berniuku, kurá sakë atsivedæs paau-koti laisvei, jei ji bus sutrypta ðià praþûtingà dienà), parklupo ant keliø salësviduryje, iðtiesë rankas á sostà ir primygtinai praðë suteikti jam þodá dabar, one po komisijos ataskaitos, kaip buvo numatyta. Keletà kartø jam nesuteikëþodþio, bet pagaliau leido pasakyti kalbà. Deputatas apkaltino komisijà, jogði skleidþia Seime nerimà, o Konstitucijos trokðtanèià partijà kaltino, jog ðikursto tautà prieð tuos, kurie Konstitucijai prieðtarauja, ir, nepateikæs jokiobent kiek átikinamesnio árodymo, pasmerkë tariamà sàmokslà, kurio aukajis neva tapo. Kai baigë fanatiðkà, padrikà kalbà, buvo perskaitytos Respub-likos ministrø prie uþsienio dvarø komisijai pateiktos ataskaitos. Visi pa-siuntiniai minëjo naujàjá padalijimà, kuris Rusijai turëjo bûti turkams siûlo-

7 5

mos taikos pagrindas; jie pabrëþë ðtai kà: didþiosios valstybës, Lenkijos drau-gës, mato vienintelá bûdà jà iðgelbëti – suformuoti Vyriausybæ, kuri gebëtøsuvienyti visas Lenkijos jëgas, o prieðiðkai nusiteikusios valstybës, atvirkðèiai,abejoja, ar reikia pakeitimø, galinèiø atvesti á tokià baigtá, ir siekia uþkirstitam kelià. Daugelyje ataskaitø buvo praneðama, kad Rusija deda viltis á Ber-lyno veidmainiðkumà ir saujelës lenkø parsidavëliðkumà.

Iðklausæs ádomius praneðimus, informuojanèius ir apie Lenkijai gresiantá pa-vojø, ir apie poreiká nedelsiant priimti naujà Konstitucijà, marðalka Potockiskarðtai ir tvirtai pareikalavo, kad bûtø priimtas vienintelis valstybæ galintis iðgel-bëti sprendimas, ir kreipësi á karaliø: „Taigi Jûsø Didenybei, Sire, kurio aukð-tas rangas apsaugo Jus nuo bet kokio pavydo, kurio iðprusimas, teisingumojausmas ir taikus charakteris uþtikrina Jûsø virðenybæ nepriklausomai nuo sos-to, tenka ðiandien pasiûlyti veiksmingiausius bûdus, kaip apsaugoti tëvynæ“.

Karaliui buvo suteiktas þodis ir jis pareiðkë, jog nëra nieko geriau valsty-bës labui, ypaè tokiomis aplinkybëmis, kaip neatidëliojant priimti naujà Kon-stitucijà, kuri bûtø ir iðmintinga, ir solidi, kuri paðalintø visus piktnaudþiavi-mus, bûdingus ðiandieninei Vyriausybei; karalius dar pridûrë, jog seniai su-vokë ðià tiesà ir todël parengë projektà, kurá pateiks susirinkimui, taèiau taippat pareiðkë nemanàs, jog turi pasisakyti dël straipsnio apie sosto paveldëji-mà, kol susirinkimas dar nepareiðkë savo nuomonës.

Po neilgø ginèø dël to, ar karaliaus projektas turi bûti skaitomas, Seimosekretorius já pagaliau perskaitë, taèiau, kol baigë, opozicinë partija puolëprotestuoti, priekaiðtaudama ir keikdama projektà bei tuos, kurie já sukûrë.

Buvo pasakyta labai karðtø kalbø, árodanèiø, kad naujoji Konstitucija pa-naikina pacta conventa1 , kad ji sukuria veikiau despotiðkà, o ne monarchinæsantvarkà, kad sunaikina visus principus, kuriais remiasi lenkø tautos laisvë.Diskusijos truko keletà valandø. Konstitucijos projektas buvo puolamas karð-tai ir ánirtingai, daugelio já gynusiø Seimo nariø kalbos buvo nuosaikios,taèiau átikinamai argumentuotos. Pagaliau paaiðkëjo, kad projektà palaikodauguma, tesigirdëjo keletas balsø prieð. Livonijos atstovas Zabiela pareiðkë,jog visada buvo absoliutinës valdþios prieðas, taèiau nemato projekte nieko,kas kësintøsi á laisvæ, todël maldauja karaliø ir Seimà paskubëti ir prisiektinaujajai Konstitucijai. Nuskambëjo pritarimo ir sutikimo ðûksniai. Visi su-sirinko prie sosto, kuriame sëdëjo karalius, jo impozantiðka, tëviðka laikyse-

1 Egzistuojanèias sutartis, lot.

7 6

na ákvëpë visiems ir entuziazmo, ir pasitikëjimo, ir pasigërëjimo, ir dëkingumo.Karalius ásakë Krokuvos vyskupui perskaityti priesaikà, kurià garsiai pa-

kartojo, ir pridûrë: „Að prisiekiau ir niekada dël to nesigailësiu. Ápareigojutuos, kurie myli tëvynæ, sekti paskui mane á baþnyèià ir pakartoti ðià priesai-kà“. Tada nulipo nuo sosto, perëjo visas sales ir koridorius, vedanèius ið pi-lies á katedrà, lydimas viso Seimo (iðskyrus 12 nariø) ir minios þiûrovø, sku-bëjusiø ten, pro kur jis ëjo, apsvaigusiø ið dþiaugsmo, reiðkianèiø nuoðirdþiusjausmus karaliui ir Konstitucijos autoriams.

Neámanoma ásivaizduoti áspûdingo spektaklio – didingos procesijos, at-ëjusios iki pat altoriø, neámanoma ásivaizduoti, kas vyko baþnyèioje – vys-kupai, ministrai, pasaulieèiai, senato nariai ir tautos atstovai su karaliumiprieðakyje kartojo iðkilmingà priesaikà laikytis Konstitucijos, turëjusios uþ-tikrinti tautos gerovæ. „Te Deum“1 Aukðèiausiajam uþbaigë ðià kilnià cere-monijà, ir netrukus visuotinis dþiaugsmas ir sujudimas pasiekë net tolimiau-sius miesto kvartalus, ir joks ávykis nesutrikdë ramybës ir taikos.

Kita diena buvo skirta poilsiui, o Seimo posëdis nukeltas á geguþës 5-àjà.Patriotai tikëjosi neprisiekusiø nariø protesto ir manë, kad opozicinë partijadarys kliûèiø ir stengsis sukelti naujas diskusijas. Jie beveik nesuklydo, taèiauklausimas, iðkeltas prieð Konstitucijà nusiteikusios partijos, kuri siekë sukeltiabejoniø dël Seimo veiksmø teisëtumo priimant Geguþës 3-osios konstitu-cijà, suteikë Konstitucijai dar daugiau jëgos, uþkirto kelià protestams, suvie-nijo visus bendraminèius ir visiðkai nepakenkë Konstitucijai.

Vyskupas Kosakovskis buvo prisiekæs kartu su kitais, taèiau jis buvo ir vienoskomisijos pirmininkas, o visa komisija ir jis pats nustatyta tvarka privalëjo pasi-raðyti visus Seime priimamus ástatymus, tik po to buvo galima juos paskelbti iriðspausdinti. Vyskupas pareiðkë, kad nors ir gerbia naujàjà Konstitucijà, pasiraðytinegali, nes komisijos neágaliotas pasiraðinëti ástatymø, jei jø vienbalsiai arbalsø dauguma nepriëmë Seimas. Paskui pridûrë, kad pasiraðys, jei já ágaliosSeimas. Ðitaip klastingai elgdamasis vyskupas tikëjosi sukelsiàs abejoniø beipriversiàs komisijos narius diskutuoti, taèiau labai nustebo, kai kolegos ne tikðios pastabos neatmetë, bet pritarë ir pareiðkë, kad teisinga. Veikiausiai jie ði-taip pasielgë bûdami ásitikinæ, kad Seimas leis pasiraðyti, ir netgi dþiaugësi, kadskrupulingai laikantis visø formalumø Konstitucija ágis dar daugiau galios. Vys-kupas supaþindino Seimà su klausimo esme, marðalka Malachovskis paklausë,

1 Lot. „Te Deum laudamus“ – „Tave, Dieve, garbiname“.

7 7

ar sutinka Seimas ágalioti komisijà pasiraðyti Konstitucijà abiejø rûmø akivaiz-doje, ir tris kartus gavo visuotiná pritarimà, tad paraðai, padëti niekam neprieð-taraujant, buvo paskutinis antspaudas, áteisinantis naujàjà Konstitucijà.

Vieningas balsavimas privertë apsispræsti ir tuos, kurie prieðinosi, netgiketino protestuoti, jie raðtu paskelbë, kad „iki ðiol manë esantys saistominurodymø, manë, jog privalo jø laikytis, bet, kadangi permainos naudingos,ir visa tauta, atrodo, jomis dþiaugiasi, kadangi jie tiki karaliaus patriotinësveiklos motyvais ir pasitiki labiausiai nusipelniusiø dël permainø ketinimais,pagaliau jie mato, kad aktas, dël kurio prisiekë karalius, senatas ir daugumaatstovø, tikrai neiðplëtë karaliaus valdþios, dargi, prieðingai, garantavo visiðkàlaisvæ ir tautos suverenumà per Seimà, jie nebenori tuðèiai prieðintis, nebeno-ri nei stabdyti, nei vilkinti sëkmingø revoliuciniø permainø, tad ið visos ðir-dies remia ðias permainas, sveikina tëvynæ ir visus, dirbusius bendram labui,dëkoja karaliui, svarbiausiam autoriui ir vadovui“.

Ðià deklaracijà pasiraðë ir keli ið tø, kurie buvo labai atsidavæ Rusijai, vë-liau jie atvirai pasisakë prieð Konstitucijà, taèiau dabar ir jie vieðai pareiðkëgerbià Konstitucijà. Autoriai dþiûgavo.

Ðtai trumpa ásimintino Geguþës 3-osios akto santrauka:

„Romos katalikø religija iðlieka vyraujanti valstybës religija, kiti krikðèio-niðki kultai toleruojami; karalius privalo iðpaþinti katalikø tikëjimà.

Karaliaus rinkimai panaikinami, iðskyrus tuos atvejus, kai mirðta visi val-danèios ðeimos nariai. Áteisinamas sosto paveldëjimas. Mirus valdanèiajamkaraliui, Saksonijos elektorius ir jo ápëdiniai kvieèiami valdyti vienas po ki-to. Jei elektorius ar jo ápëdinis neturi vyriðkos lyties palikuoniø, dukra skel-biama Lenkijos infante, taèiau savo rankà atiduoti galës tik Seimui leidus, irjos vyras taps bûsimos dinastijos pradininku.

Ástatymø leidþiamàjà galià turi Seimas, kaip ir anksèiau, susidedantis iðkaraliaus, senato ir atstovø. Karalius palieka Seimui sprendþiamàjá balsà, bet,balsams pasiskirsèius po lygiai, karaliaus balsas bus lemiamas; karalius visadaturi teisæ ne tik teikti pasiûlymus Seimui, bet ir siøsti aplinkraðèius seime-liams; seimeliai ir pasiuntiniai taip pat turi teisæ siûlyti.

Seimas renkasi kas dveji metai, bet bûtinai ðaukiamas tokiais atvejais: 1. Ka-ro atveju; 2. Kilus neramumams ðalies viduje, jei grëstø pilietinis karas arbarevoliucija; 3. Kilus realiam bado pavojui; 4. Kai nepilnametis po monarchomirties tampa karaliumi arba kai monarchas praranda protà.

7 8

Be to, karalius turi teisæ iki kito balsavimo uþdrausti bet kokio dekreto,uþ kurá pats nebalsavo, vykdymà.

Karaliui sugràþinama teisë á tarnybà skirti didikus, nes tokià teisæ turëjo iki1775 metø seimo; karalius skiria senatorius ir ðie tarnauja iki gyvos galvos.

Vykdomoji valdþia priklauso karaliui ir jo Tarybai, kurià sudaro ðeði mi-nistrai.

Kariuomenë visiðkai pavaldi vykdomajai valdþiai.Regento teisë priklauso Karaliaus tarybai, kuriai vadovauja karalienë mo-

tina arba, jos nesant, primas, kuris turi bûti Tarybos narys.Ministrai atsiskaito Seimui, jie gali bûti apkaltinti tik tada, kai uþ kaltini-

mà balsuoja du treèdaliai.Kai Seimo dauguma pareiðkia karaliui, kad nebepasitiki ministru, kara-

lius privalo paskirti kità.Ministrus teisia dirbanèio Seimo sudarytas teismas arba nuolatinis Seimo

teismas, jis vienintelis turi teisæ bausti uþ nusikaltimus valstybei.Pertraukose tarp seimø karalius ir jo Taryba turi laikinà teisæ skelbti po-

tvarkius ir sudarinëti sutartis.Kilmingiesiems paliekamos turëtos senosios teisës ir privilegijos.Laisvøjø miestø miestieèiø teises reglamentuojantis Balandþio 18 dienos

ástatymas galioja nepakeistas, o jø atstovai gali posëdþiauti Seime.Baigiantis antriesiems metams, ðie atstovai ágyja teisæ tapti kilmingais; ðià

teisæ ágis ir tie, kuriems kariuomenëje bus suteiktas kapitono laipsnis arbavaldytojo pareigos baþnytinëse kongregacijose. Kiekvienas Seimas trisdeðim-èiai miestieèiø, turinèiø nuosavybæ, gali suteikti titulà, jei to praðo miestai,kuriems atstovauja ðie miestieèiai.

Teisingumà vykdo pirmosios instancijos teismai, apeliaciniai teismai irasesoriø teismas.

Be to, egzistuoja teritoriniai teismai kilmingiesiems ir þemës savininkamsbei referendoriø teismai laisviesiems valstieèiams.

Visos valstybës Aukðèiausiasis teismas arba Seimo teismas nagrinëja nusi-kaltimus tautai ir karaliui; jo nariai renkami kiekviename Seime.

Vykdomoji valdþia patikëta nacionalinio Ðvietimo, Policijos, Karo ir Iþ-do komisijoms.

Visiems laikams panaikinamas liberum veto, konfederacija arba Federaci-nis seimas, nes prieðtarauja dabartinio Seimo dvasiai ir gali sukelti neramu-mus valstybëje.

7 9

Konstitucija perþiûrima ir taisoma kas dvideðimt penkeri metai; tam ðau-kiamas Nepaprastasis seimas, kurio veiklà reglamentuoja specialus ástatymas“.

Apsaugojæs Lenkijà nuo uþsienio priespaudos ir vidaus neramumø, suda-ræs Vyriausybæ, pajëgianèià átvirtinti laisvæ ir nepriklausomybæ, bei garanta-væs gerovæ tëvynei, Seimas paskelbë, kad kiekvienas, iðdrásæs pasiprieðinti Kon-stitucijai, rezgantis sàmokslà jai sunaikinti ar bet kokia kita forma drums-èiantis tautos ramybæ, bus vertinamas kaip tëvynës prieðas, iðdavikas bei sà-mokslininkas ir bus teisiamas.

Þinoma, atsirado ir tokiø, kurie, skubotai apsisprendæ dël ásitikinimø arneiðmanymo, ðià iðmintingà Konstitucijà laikë niekine, taèiau visoje Lenki-jos teritorijoje ji buvo sutikta entuziastingai ir visiems iðmintingiems Euro-pos þmonëms ji padarë be galo didelá áspûdá. Apie jà savo nuomonæ pareiðkëþymûs mokslininkai ir patys garbingiausi valstybiø veikëjai.

Nors Tomo Peino idëjos buvo perdëm avangardinës ir nesutapo su nuosai-kia lenkø ástatymø leidëjø nuomone, veikale apie þmogaus teisiø teorijà irpraktikà jis negalëjo nesutikti, kad Lenkijos vyriausybë parodë pavyzdá, kaipVyriausybë gali reformuoti save paèià.

Volnëjus, pasamprotavæs apie priespaudoje vaitojanèius ðiaurës ðaliø vals-tieèius, pagyrë lenkø diduomenæ, kad ji iðpirko savo kaltæ geguþës 3 dienà.

Foksas Geguþës 3-osios konstitucijà pavadino kûriniu, kurá turi nuoðir-dþiai mylëti visi protingos laisvës draugai.

Daugelis garsiausiø opozicijos atstovø manë ir kalbëjo panaðiai. Në vienasanglas neiðreiðkë savo nuomonës apie Geguþës 3-osios konstitucijà taip aiðkiaiir su tokia simpatija, kaip tai padarë garsusis Berkas. Kadangi jo mintys netik nuostabios, bet ir teisingos bei tikslios, privalau pacituoti vienà iðtraukà.

„Lenkijos valstybë buvo tokia nelaiminga, kad nereikia stebëtis padaryto-mis permainomis, nors nuomoniø dël permainø ir bûta skirtingø; revoliuci-niai pertvarkymai buvo neiðvengiami, neiðvengiamas ir kraujo praliejimasginant ðias reformas. Tokiais atvejais sumaiðtis neiðvengiama, nes pertvarko-moje valstybëje jau vieðpatavo chaosas.

Karalius be valdþios, susiskaldæ kilmingieji, liaudis be verslø, be pramo-nës, be prekybos, be laisvës, be tinkamos administracijos, ðalis neapsaugotanuo prieðø, bejëgë ir nuolatos svetimøjø priespaudoje kaip tik dël to, jogbejëgë. Tokia tvarkelë Lenkijoje. Bûtent tokia tvarkelë ir lëmë dràsø þingsná,ir galëjo pateisinti net nevilties padiktuotus darbus. Taèiau kokios priemo-

8 0

nës galëjo pakeisti Lenkijos chaosà? Tos priemonës – tai protingas elgesysir moralës skatinimas. Þmonija turi dþiaugtis ir didþiuotis pasikeitimaisLenkijoje, jie gerai sumanyti ir nieko gëdingo juose nëra. Pokyèius paska-tino kilnûs jausmai, tie pokyèiai yra pati kilniausia ir didþiausia geradarystëþmoniø giminei. Mes matëme, kaip þlunga anarchija ir vergovë, matëme,kaip tautos meilës dëka stiprëja sostas, bet laisvë nenukenèia, svetimðaliøpinklës suyra, nes valdovo rinkimai pakeièiami sosto paveldëjimu. Deðimtmilijonø þmoniø, dirbanèiø þemës ûkyje, palaipsniui tampa laisvi; jiems irjø ðaliai naudà atneða ne tai, kad jie neturi pilietiniø ir politiniø teisiø, nesto gali norëti tik þemos moralës þmonës, bet tai, kad jie atsikrato tø, kuriejuos laikë tikroje vergovëje. Miestø gyventojai, iki ðiol neturëjæ teisiø, ku-rios jiems priklauso visuomenëje, uþima deramà vietà. Didþiadvasiðkiausiasir gausiausias kilmingøjø sluoksnis stoja tokiø pat kilniø ir laisvø pilieèiøpriekyje; nëra nuskriaustøjø, nëra pavergtøjø. Visiems garantuojamos pri-gimtinës teisës, viskas stoja á savo vietas ir viskas tobulëja. Prie ðio kilnausstebuklo dar pridëkime sëkmingà áþvalgumà, nes buvo iðvengta net men-kiausio kraujo praliejimo. Apsieita be iðdavysèiø, be uþgaulës, nebuvo pa-sikësinta á þmoniø garbæ, nebuvo atsiþadëta religijos ir gerø paproèiø, neiplëðikaujama, nei atimamas turtas, në vieno ákalinto pilieèio, në vieno nu-bausto. Tai, kas buvo padaryta, tikrai neperþengë orumo, harmonijos, pa-dorumo ribø – nieko panaðaus niekada nebuvo ávykæ tokiomis sàlygomis.O laimingoji liaudie, jei tu bûtumei pajëgusi uþbaigti taip, kaip pradëjai!Karalius tapo laimingesnis ir ðlovingesnis, nes baigësi valdovo rinkimø epo-cha, ir karalius gali pradëti paveldimà patriotinæ dinastijà!.. Pagaliau ðisdidis darbas nuostabus tuo, kad jame slypi nuolat besistiebiantis klestëji-mo daigas“.

Palikæs Prûsijos ministerijà, Hercbergas Berlyno akademijoje skaitë „At-siminimus“ apie revoliucijas imperijose; praëjus pusei metø po Geguþës3-osios Hercbergas galëjo teisingai ávertinti Lenkijos vyriausybës revoliuci-nes permainas, jis nurodë, kad principai, kuriais vadovavosi lenkai, kurdaminaujà Konstitucijà, buvo iðmintingi.

Visi, kurie skaitë oficialius Frydricho Vilhelmo pareiðkimus 1793 me-tais, stebëjosi, kad valdovas tuojau pat, kai tik Lenkijoje ásigalëjo naujatvarka, labai gerai ávertino Seimo darbà ir be iðlygø jam pritarë. Jo pa-siuntinys Varðuvoje Golcas, tuo metu pakeitæs Lukeziná, papraðë leidi-mo susitikti su Uþsienio reikalø komisija, ir geguþës 16 dienà tokia pro-

8 1

ga jam buvo suteikta. Jis ið karto praneðë gavæs Jo Didenybës Prûsijoskaraliaus ásakymà pareikðti komisijai, kad jo valdovas yra labai patenkin-tas, suþinojæs, jog revoliuciniai pertvarkymai buvo sëkmingi ir Lenkijapagaliau turi iðmintingà ir gerai parengtà Konstitucijà. Paskui pridûrë:

„Kai karalius iðgirdo ádomià naujienà apie ástatymà, kuriuo Respublikosseimas pakvietë á Lenkijos sostà Saksonijos elektoriø ir garantavo jam, kadpo jo sostà uþims elektoriaus vyriðkos lyties palikuonys, arba, jø nesant, duk-ra bei, Seimui pritarus, valdovo jai iðrinktas vyras, Prûsijos Karaliðkoji Dide-nybë man davë labai aiðkø ásakymà paskelbti minëtam Seimui, jog valdovaslabai domisi viskuo, kas gali bûti naudinga Respublikai, viskuo, kas gali su-tvirtinti naujàjà Konstitucijà (ðá dëmesá Jo Prûsiðkoji Didenybë aiðkiai de-monstravo visada, kai tik aplinkybës suteikdavo progos), ir mano, kad tvirti,ryþtingi Seimo þingsniai verti pagyrimo, vertina ðiuos þingsnius kaip paèiàdidþiausià galimybæ padëti Lenkijos vyriausybei tvirtà pamatà ir uþtikrintiðalies gerovæ. Ði naujiena Jo Prûsiðkajai Didenybei itin maloni ir dël to, jogdraugystës ir geros kaimynystës ryðiais jis susijæs su valdovu, kurio paskirtisátvirtinti ir sustiprinti tà gerovæ. Jis ásitikinæs, kad Respublikos pasirinkimassustiprins protingus ir harmoningus ryðius, kurie iki ðiol buvo susiklostæ tarpjo ir Lenkijos. Be to, Jo Didenybë primygtinai nurodë man perduoti JoDidenybei Lenkijos karaliui, Seimo marðalkoms ir visiems, kûrusiems iðga-ningàjà reformà, kad toji reforma jam priimtina. Jo Prûsiðkoji Didenybëapie iðmintingà Konstitucijà suskubo paraðyti Saksonijos elektoriui“.

Golcas baigdamas pageidavo, kad jo valdovo mintys bûtø perduotos Sei-mui. Komisijos pirmininkas þodþiu palankiai atsakë á toká draugiðkà, pane-giriðkà pareiðkimà, ir ðio susitikimo protokolo originalas, kurá pasiraðë visidalyvavæ, buvo perduotas saugoti Uþsienio reikalø departamento archyvui.

Taèiau tai dar ne visi oficialûs pareiðkimai. Frydrichas Vilhelmas, atsaky-damas á asmeninius Lenkijos karaliaus laiðkus, geguþës 23 dienà dar pridûrë:

„Beveik vienu metu gavau du laiðkus, kuriuose Jûsø Didenybë teikësiman praneðti apie svarbø Konfederacinio seimo sprendimà, áteisinantá sostopaveldëjimà Saksonijos valdovo naudai. Tai, kad að skubiai pasakiau savonuomonæ, turëjo já ir visà lenkø tautà átikinti, kad að tuo labai domiuosi. Esulaimingas, kad galëjau prisidëti prie lenkø tautos laisvës ir nepriklausomybësiðsaugojimo, o vienas maloniausiø rûpesèiø man yra iðsaugoti bei sustiprintimus vienijanèius ryðius. Man nelieka nieko kito, tik paèiam pasveikinti fak-tà, kad buvo pasirinktas valdovas, kurio dorybës leis jam uþimti jo laukiantá

8 2

sostà. Linkiu, kad tai tæstøsi ilgai, ir Jûsø Didenybë daugelá metø galëtøvaldyti taip, kad tauta bûtø laiminga“.

Po keliø savaièiø Prûsijos pasiuntinys Varðuvoje, birþelio 21 dienà prista-tydamas Uþsienio reikalø komisijai notà, jà uþbaigë raminanèiais þodþiaisapie jo valdovo draugystæ ir dëmesá lenkø tautai. Pridûrë, kad „FrydrichasVilhelmas visada manë turás árodyti esàs iðtikimas savo ásipareigojimams irvisada stengësi vykdyti tuos, kuriuos sudarë anksèiau, ir kad labiausiai trokð-ta átikinamai árodyti nuolatiná norà stiprinti abiejø dvarø tarpusavio ásiparei-gojimus bei uþtikrinti jø amþinà egzistavimà“.

Kol visa lenkø tauta dþiaugësi pasirinkusi Saksø dinastijà, uþimsianèià sostàpo Stanislovo Poniatovskio mirties, kol visi draugiðki Lenkijai valdovø dvaraitam pritarë, o Prûsijos karalius kuo nuoðirdþiausiai sveikino toká þingsná, Sak-sonijos elektorius, pernelyg iðsilavinæs, pernelyg giliai iðmanantis Europos po-litinius reikalus, pernelyg iðmintingas, kad lengvai sutiktø priimti karûnà, kuripareikalavo tiek daug aukø ið jo pirmtakø, kurios Rusija neleis jam ilgai turëti,á Varðuvos pasiûlymus atsakinëjo iðsisukinëdamas. Pagaliau, savo pirmojo mi-nistro vardu gavæs rugsëjo 22 dienà ið Varðuvos iðsiøstà notà, spalio 23 dienàatsakë nota, kurios svarbiausius teiginius ir pateikiu. Jà pasiraðë grafas Losas:

„Þemiau pasiraðæs asmuo netruko praneðti elektoriui apie notà, kurià jamspalio 1 dienà áteikë ponas grafas Malachovskis, Jo Didenybës Lenkijos kara-liaus Nepaprastasis ir ágaliotas pasiuntinys. Jo Elektoriðkoji aukðtybë be galosuþavëtas pasitikëjimu, kuris ákvëpë Seimà, ir turi vilèiø, kad jo elgesys da-bartinëmis sàlygomis yra jo dëkingumo árodymas Jo Didenybei karaliui irgarsiajai lenkø tautai bei dëmesys tos tautos gerovei. Kadangi ta gerovë iðesmës turi remtis naujàja karalystës Konstitucija, elektorius, iðtikimas ástaty-mams, labai atidþiai perskaitë visà Konstitucijà ir nutarimus dël ateities pro-blemø jam pateiktame autentiðkame tekste. Jo Elektoriðkoji aukðtybë ma-no, kad pagrindiniø ástatymø kai kurie straipsniai kelia rimtø abejoniø, to-dël reikia keliø iðankstiniø paaiðkinimø prieð tai, kol Jis galës nuspræsti, arbus derybos dël pacta conventa. Tai, kas iðdëstyta, verèia Jo Elektoriðkàjàaukðtybæ manyti, kad geriausias bûdas iðsklaidyti abejones bûtø tai, kà savonotoje siûlë ponas grafas Malachovskis: paskirti keletà karaliaus ir Seimoápareigotø asmenø tartis su elektoriaus paskirta komisija ir paðalinti kliûtis,dël kuriø Jis negali apsispræsti. Beje, aiðku, kad lenkø tautos interesai daugmaþiau nukentës dël delsimo nei Jo Elektoriðkajai aukðtybei skubotai pri-

8 3

ëmus sprendimà, kuris prieðtarautø Jo principams ir neatitiktø derybø ob-jekto svarbos“.

Gavæs ðià notà, Seimas ápareigojo kunigaikðtá Èartoriská, kaip pasiuntiná,vykti á Dresdenà ir kartu su Malachovskiu pradëti pasitarimus su elektoriausministrais.

Nenoriu gráþti prie derybø, kurios tæsësi keletà mënesiø, tad èia pateiksiutik rezultatus, ádësiu elektoriaus atsakymà, nors jis pasirodë daug vëliau, taiyra 1792 metø balandþio mënesá.

„Jo Elektoriðkoji aukðtybë priims Jam pateiktà pasiûlymà tik tokiomissàlygomis: 1. Jei kaimyniniø valstybiø valdovø dvarai pritars ir neprieðta-raus, kad Lenkijos karûna bûtø perduodama, remiantis naujosios Konstitu-cijos tvarka; 2. Naujojoje Konstitucijoje turi bûti padaryti bûtini valdþiøgaliø nustatymo pakeitimai, kad bûtø iðvengta trukdymø ar varþybø, praþu-dysianèiø Vyriausybæ ir suardysianèiø subordinacijos sistemà; 3. Turi bûtipakeistas kariuomenës priesaikos tekstas, ir kariuomenë turi prisiekti ne tau-tai (neaiðkus terminas, reiðkiantis tai, ko pageidauja valdantieji), bet karaliuiir Respublikai; 4. Karalius turi turëti teisæ tvirtinti ástatymus ir iðimtinæ teisæskelbti karà; 5. Karaliui bûtina ir visiðkai patikima auklëti karaliðkojo kraujoprincà, karaliaus nesant arba jam mirus – karalienei motinai arba artimiau-siems giminaièiams, o ne komisijai, kuri ne tik prieðtarauja tëvystës teisëms,bet gali talkinti rezgant intrigas ir sudarinëjant grupuotes; 6. Teisæ paveldëtisostà turi Saksonijos elektoriai, iðskyrus princeses; 7. Respublika nedvipras-miðkai patvirtins pripaþástanti ðiuos reikalavimus kaip aiðkià Jo Elektoriðko-sios aukðtybës sutikimo sàlygà“.

Visos kitos sàlygos, kurias iðkëlë Saksonijos elektorius dël naujosios Kon-stitucijos reformø, tegul ir labai iðmintingø, buvo nepriimtinos dël pirmo-sios, nes ði reikalavo kaimyniniø valstybiø sutikimo dël visko, kas buvo nu-statyta Geguþës 3-osios konstitucijoje, o Rusija jau atvirai iðreiðkë nepritari-mà ir aiðkëjo, kad elektorius stengiasi jos neáþeisti. Tarp kita ko, po ilgøsvarstymø Dresdeno dvaro ultimatumas buvo áteiktas tik tada, kai rusø ka-riuomenë jau buvo pasirengusi perþengti Lenkijos sienà.

8 4

VII SKYRIUS

Varðuvoje uþtrukau ilgiau, negu tikëjausi, bet kelionës á Baltàjà Rusijàatidëlioti jau nebegalëjau

Patraukiau tiesiai á Mogiliavà. Visagalis generalgubernatorius Pasekas pa-sitiko mane itin mandagiai, nes gavo Lenkijos karaliaus rekomendaciná laið-kà. Greièiau nei per tris savaites sutvarkiau visus reikalus ir pradëjau ruoðtiskeliauti á Varðuvà, bet keli kurjeriai praneðë, kad netrukus pro Mogiliavàpravaþiuos kunigaikðtis Potiomkinas, keliaujantis á rusø kariuomenës gene-raliná ðtabà Jasuose. Smalsumas susipaþinti su ðiuo nepaprastu þmogumi pa-stûmëjo mane jo palaukti; primygtinai praðomas generalgubernatoriaus Pa-seko, nusprendþiau iðvykti vëliau.

Kunigaikðèio atvykimo dienà penkiasdeðimties ljë spinduliu kilo visuoti-nis sujudimas.

Skambëjo visi varpai, griaudëjo artilerijos salvës, miesto apylinkëse dau-gybës kunigaikðèio ekipaþø ir já lydinèios kariuomenës eskorto sukelti dul-kiø debesys praneðë, kad atvyksta tas, kurio laukiama ne tiek nekantraujant,kiek su baime ir nerimu. Gubernatoriaus tarnautojø minia, bajorai ið toli-miausiø provincijos kampø, praðmatniai iðsipusèiusios ponios dar ryte susi-rinko sutikti visagalá, prieð kurá drebëjo Rusija. Taigi visi ið gubernatoriausrûmø salonø puolë laiptais þemyn, kad pamatytø, kaip ið karietos iðlipa dul-këmis apneðtas kunigaikðtis, apsivilkæs dukslø vasariná chalatà. Jis praëjo prodvariðkiø minià nepasveikinæs ir nesiteikæs net þvilgtelëti.

Nors niekada jo nemaèiau, bet ið nuogirdø buvau susidaræs apie já ganateisingà nuomonæ, tad buvau ásitikinæs, kad ðirdies gilumoje jis niekina vi-sus, kurie ið baimës ar perdëtos pagarbos þeminasi. Nusprendþiau nedarytinieko, kas galëtø já nepalankiai nuteikti prieð mane.

Nebuvau rusø valdinys, tad neturëjau dël ko pataikauti ir ið karto paste-

8 5

bëjau, kad jis mane iðskyrë ið kitø, o mano laikysena já nustebino. Nelipaulaiptais þemyn, bet palaukiau jo salone kartu su dviem kà tik atvykusiaisuþsienieèiais. Jis paklausë Paseko, kas að, ir mandagiai pasisveikino, po pen-kiolikos minuèiø jo adjutantas pulkininkas Bauras pakvietë mane pavakarie-niauti su kunigaikðèiu.

Gráþæs namo, turëdamas dar kelias valandas laiko iki vakarienës, màsèiauapie atsitiktinumà, suteikusá galimybæ ið arti pamatyti nepaprastà ir keistàþmogø, kuriuo domëjosi visa Europa.

Plaèiai sklido gandas, kad jis siekia tapti Lenkijos karaliumi; ðalininkai tøgandø neneigë, netgi stengësi rasti ðalyje draugø, tiksliau – apmokamø þmo-geliø. Þinojau, kad ðis vyras – fortûnos numylëtinis. Jo iðprusimu niekasnesirûpino, tad ir iðsilavinimas buvo menkas, taèiau ðis þmogus viskà supras-davo ið pirmo þvilgsnio, jo taktas bei genialumas stebino visus, su kuriaisbendraudavo. Taigi ðis þmogus mane gali uþversti klausimais apie Varðuvosseimà ir apipilti samprotavimais apie naujoves Lenkijoje. Potiomkinas mannekëlë baimës, nieko ið jo nesitikëjau, tad nusprendþiau atvirai atsakyti á vi-sus jo klausimus, ir man tai pavyko.

Vakarieniavome tik dvideðimt asmenø, kunigaikðtis gana ilgai pasakojoapie Olandijà, ið kurios að neseniai buvau gráþæs, kurià jis pats paþinojo taipgerai, lyg bûtø ten praleidæs visà gyvenimà, ir apie Anglijà, kurios Vyriausy-bæ, paproèius, áproèius, tradicijas iðmanë puikiai.

Smulkiai aptaræs anglø fabrikus ir manufaktûras ir palyginæs jas su Rusi-jos, apsistojo prie muzikos ir dailës ir pareiðkë, kad anglai apie tai niekoneiðmano. Po to staiga prakalbo apie du madingus dailininkus – Lampá irGrasá. Pasisukæs á mane pasakë, kad labai juokinga, jog Lenkijos karaliusleidosi tapomas Grasio ir pasijaunino dvideðimèia metø, taip pat juokingaiatrodo ir kunigaikðèio Juozapo Poniatovskio portretas, kuriame jis panaðus áAdoná su Heraklio kûnu.

Supratau, kad kunigaikðtis nori tæsti pokalbá ir sarkastiðkai kalbëti apiekaraliø ir jo sûnënà. Pabandþiau nukreipti kalbà apie kitus dailininkø dar-bus. Iðvardijau keletà kitø moderniø menininkø, tarp jø ir Smuglevièiø, len-kà, kuris uþ savo paveikslus kadaise gavo Romos premijà ir ðitaip iðgarsinosavo ðalá.

Kunigaikðtis vis piktai kalbëjo apie karaliø, ir tai manæs vos neiðvedë iðkantrybës. Galø gale jis pareiðkë, kad Smuglevièius turëjo gerà progà pasi-reikðti tapydamas paveikslà apie Geguþës 3-osios konstitucijos paskelbimà.

8 6

Tik patartø jam paveiksle ðen bei ten ákomponuoti gëliø, kurias vokieèiai va-dina vergismeinnicht1... Ðypsodamasis paklausë: „Jûs gerai mane iðgirdote?“

Galëjau dvejopai interpretuoti kunigaikðèio þodþius, taèiau nujauèiau, kadtyèiojamasi ið mûsø Konstitucijos ir lenkø menininko, tad nesusilaikiau iratsakiau, jog Smuglevièius turi tiek pat sveiko proto, iðminties, kiek ir talen-to, todël iki ðiol vaizdavo tik þinomus istorinius ávykius, dël kuriø niekasnesiginèija, kurie yra lenkø tautos garbë ir ðlovë. Jis nenori uþbëgti ávykiamsuþ akiø ir tapyti paveikslà, kurio tema – Geguþës 3-osios konstitucija – tëradar visai nesenas ávykis, bet jis turi vilèiø, kad praeis ðiek tiek laiko, SeimasVarðuvoje baigs darbà, ir tada jis galës pradëti ir uþbaigti paveikslà, kurá pa-liks ateities kartoms kaip atsiminimà apie garsiàjà Lenkijos epochà, ir kûri-nys já tapiusá menininkà galbût padarys nemirtingu.

Kunigaikðtis paþvelgë á mane tiriamu þvilgsniu, bet neatrodë, kad ásiþei-dë, ir staiga pakeitë pokalbio temà. Vakarienei pasibaigus, su mumis buvækeli prancûzai, du ðveicarai ir vienas amerikietis priëjo ir labai ðirdingai maneapkabino uþ tiesos sakymà þmogui, kuriam tiesa niekada nesakoma.

Tà patá vakarà, per pokylá, prie stalo kunigaikðtis, kaip man pasirodë,elgësi santûriau. Taèiau, pakalbëjæs apie ðá bei tà, vël gráþo prie Lenkijoskaraliaus ir Varðuvos temos. „Kaip, – kalbëjo, – jûs visi galëjote prarastigalvas ir patikëti Varðuvos miesto gynybà grafui Kazimierui Þevuskiui?Tas vyras ne tik kad niekada netarnavo, jis neþino, kas yra karo tarnyba!“Maniau, jog nukreipsiu pokalbá kita tema, jei atsakysiu lakoniðkai ir dvi-prasmiðkai, bet, kadangi kunigaikðtis vis gráþdavo prie tos paèios temos irárodinëjo, kad Varðuvos komendantas netinkamas, atsakiau, jog grafasÞevuskis gavo gerà iðsilavinimà uþsienyje, taigi, greièiausiai, bent jau te-oriðkai, iðmano karo taktikà. „Kà jûs man kalbate apie teorijà! – suðukokunigaikðtis. – Gana daþnai negalima paisyti meno taisykliø, jei nori, kadtau sektøsi ir tu nuveiktum didþius darbus“. Kadangi norëjau baigti pokal-bá, pamaniau, kad reikia pasakyti jam komplimentà, ir pasistengiau: „Beabejo, kunigaikðti, niekas to neiðmano geriau uþ jus, ið jûsø galima iðmoktimokytis ir tapti asmenybe“. Kunigaikðtis, kaip man pasirodë, neliko abe-jingas komplimentui, bet norëjo, kad að suprasèiau, jog jis iðkilæs aukðèiauviso to, apie kà að kalbu, todël labai iðdidþiai atsakë: „Iðmokti neámanoma,toks turi gimti“. Skubiai pridûriau: „Svarbiausia, kad labai sektøsi“.

1 Neuþmirðtuolëmis, vok.

8 7

Nuo tos akimirkos kunigaikðtis bendravo mandagiau, mano nuomonë apie jápasikeitë, ir pokalbis pasidarë laisvesnis, o kità dienà jau patyriau malonumà gir-dëdamas daug pagiriamøjø þodþiø apie lenkø dràsà, patriotizmà ir sugebëjimus.

Jis man daug kalbëjo apie þemës ûká, botanikà, apie naujoves, kurias rei-këtø ádiegti fabrikuose ir manufaktûrose toje Lenkijos teritorijoje, kur buvodvarø, kalbëjo apie prekybos visoje ðalyje vystymà ir rëmimà. Parodë mangelumbæ ir laikrodþius, pagamintus jo valdose Dombrovnoje, þemëje, kuriàneseniai nusipirko ið kunigaikðèio Ksavero Liubomirskio Baltojoje Rusioje.Tà paèià dienà, vidurdiená, kunigaikðtis surengë prieðpieèius. Dalyvavo tikgeneralgubernatorius Pasekas, Mogiliavo arkivyskupas Boguðas-Sestðensevi-èius ir að. Sëdome prie stalo, padengto daugiau nei trisdeðimèiai þmoniø.Visi kiti, pirmo rango vyrai ir moterys, stovëjo pagarbiu atstumu salone irgretimuose kambariuose. Galø gale kunigaikðtis atsisveikino su mumis iriðvyko taip pat triukðmingai, kaip ir buvo atvykæs.

Po keliø valandø palikau Mogiliavà ir atvykau tiesiai á Varðuvà. Dël nuo-vargio – natûralaus kelionës sunkumø palydovo – negalëjau ið karto pasiro-dyti vieðai ir tuojau pat prisistatyti karaliui, tad karalius pats paraðë man laið-kelá ir ásakë atvykti vakarienës á Lazenkas, papriekaiðtavo, kad nepasirodþiaupas já, þinoma, pasakæs, kad supranta, jog turiu prieþasèiø, bet nori pasikalbë-ti apie jas asmeniðkai.

Nesupratau paskutinio sakinio, todël nekantraudamas norëjau iðgirsti, kàjis reiðkia. Po vakarienës karalius pasivedë mane á ðalá ir pasakë, kad nuliûdoiðgirdæs, jog esu tarp tø, kurie nepritaria Geguþës 3-osios konstitucijai, ir, jeijà smerktø kas nors kitas, nekreiptø dëmesio, bet að esu pernelyg gerai þino-mas, pernelyg garsus, todël mano nuomonë gali labai paveikti þmones, kaijie apie tai suþinos.

Labai atvirai paaiðkinau karaliui, kad jis gavo klaidingà informacijà, kadman visai neádomu, kas tos piktos pasakëlës autorius – að tokiø ðnekø nebijau,bet bûèiau laimingas, jei karalius man patvirtintø, jog turi kitokiø árodymø, one tik gandus. Karalius prisipaþino, kad jokiø árodymø neturi, kalbama apiemano laiðkà, raðytà á Hagà, kuriame að tikrai nepritariau Seimo veiksmams,Geguþës 3-osios konstitucijai ir, kaip jis sakë, iðreiðkiau nepasitenkinimà.

Aiðkinau neilgai, nes prisiminiau, ið kur galëjo atsirasti tokiø átarimø.Iðvykdamas ið Hagos, paþadëjau vienam savo draugui diplomatui, gana

artimam, susiraðinëti. Tai ðevalje Arajo, Portugalijos pasiuntinys, kuriuo ne-turëjau jokio pagrindo nepasitikëti – þinojau, kad jis niekam nerodys mano

8 8

laiðkø. Jis gavo visus mano laiðkus, iðskyrus paskutinájá su dideliu paketu,kuriame buvo atsakymai á jo klausimus apie Geguþës 3-osios konstitucijà. Jápaëmë ir atplëðë vienas nesàþiningas Lenkijos diplomatinës atstovybës Hago-je tarnautojas, kuris, man vieðint Olandijoje, ne kartà aplaidþiai atliko savodarbà, dël to ne kartà iðklausë mano priekaiðtus, tad panoro atkerðyti ir áteikëprimui, karaliaus broliui, kai tas keliavo pro Hagà, laiðko originalà, kuriamemanë esant nenuginèijamø árodymø, jog að nekenèiu karaliaus ir man nepa-tinka Geguþës 3-osios konstitucija.

Primas perspëjo karaliø, bet laiðko neáteikë, galëjo já ir pamesti, bet að turë-jau kopijà, kurià paþadëjau atneðti rytoj, ir tvirtai patikinau karaliø, kad jameras teisybæ ir nieko daugiau, kà galëtø ið tikrøjø pasmerkti. Minëtas laiðkasnebuvo oficialus, paraðiau já atverdamas ðirdá draugui, kurio charakterá geraipaþinojau. Be to, jis yra pernelyg toli nuo Lenkijos esanèios valstybës pasiunti-nys ir ta valstybë negali mums kelti átarimø. Beje, að ne tik nenuvertinau Gegu-þës 3-osios konstitucijos, bet visokeriopai gyriau jà, nes ji to verta. Pagerbiauvisus jos autorius, o visi mano bûgðtavimai ir nerimas dël ateities tik árodo,kokie man svarbûs tëvynës interesai ir kaip að trokðtu, kad tauta suvienytø visasjëgas Lenkijos integralumui iðsaugoti ir apgintø neseniai paraðytà Konstitucijà.Baigdamas atvirai prisipaþinau, kad tai, kà raðiau apie karaliø, yra mano nuo-monë, ir pridëjau, kad jai pritarë daugelis nuoðirdþiai atsidavusiø þmoniø.

Karalius liepë ateiti po dviejø dienø ir atneðti laiðkà. Jo kopijà ir pateikiu:

„Pone ðevalje, jûs praðote plaèiau papasakoti apie Geguþës 3 dienà, nesdaugeliui pasiuntiniø iðdalintuose laikraðèiuose ir praneðimuose jûs nera-dote pakankamai þiniø savo smalsumui patenkinti. Tikiuosi, liksite mani-mi patenkintas, nes siunèiu jums storà paketà: tai Seimo laikraðèio iðtrau-ka – svarbiausiø kalbø, pasakytø gruodþio 3-osios posëdyje, vertimai, ka-rûnavimo ceremonijos apraðymas ávyká stebëjusio þmogaus, kuriuo galitevisiðkai pasikliauti, akimis. Taigi, pirmàjá jûsø praðymà visiðkai iðpildþiau.Sunkiau iðpildyti antràjá ir iðdëstyti savo nuomonæ apie pasikeitimusLenkijos vyriausybëje ir rezultatus, kuriais esu patenkintas. Jûs þinote, ko-kius jausmus puoselëju savo ðaliai, nes daug kartø apie tai kalbëjomës Ha-goje, prisipaþástu, pokalbiai su jumis buvo malonûs, nes jûs mylite Lenkijàir lenkus, ir jûsø jausmai tokie patys, kaip mano, kai apskritai kalbamaapie tautø laimæ ir pasibjaurëjimà tuo, kas neteisëta, despotiðka ir neteisin-ga. Todël mes abu pasmerkëme Rusijos elgesá su Lenkija, abu sutarëme,

8 9

kad daug metø áþeidinëjama ir skriaudþiama Lenkija turi stengtis iðsiva-duoti ið jà slegianèio jungo, po kuriuo ji vaitoja, pasinaudoti pasitaikiusiaproga ir pakeisti valdymo formà. Bet ar Geguþës 3-osios konstitucija ati-tinka lenkø norus, lûkesèius ir viltis, negalëèiau atsakyti, juo labiau, kadpraëjo vos pora savaièiø nuo to laiko, kai ji buvo paskelbta ir iðspausdinta.Ávykiai vijo vienas kità taip greitai, kad vos spëjau perskaityti Konstitucijà,kai ji jau buvo iðspausdinta, todël negalëjau jos ávertinti blaivia galva, neskai esame apsvaigæ ir susiþavëjæ, negalime ðaltakraujiðkai màstyti apie ateitá.Pripaþástu, kad ði Konstitucija remiasi labai iðmintingais ir nuosaikiais prin-cipais ir labiau nei kas kitas atitinka tautos bûdà ir dabartinæ situacijà Euro-poje, kur neiðvengiamai susirems anarchija ir despotizmas. Tikiu savo tau-tieèiø dorais ketinimais, þaviuosi jø dràsa, jø energija, jø uþsispyrimu áveik-ti ávairias kliûtis. Karalius teisingai pasielgë bendradarbiaudamas su jais, ir,kai dabar jums raðau, jis dþiûgauja kartu su mumis dël tokio didingo kûri-nio, kurá vertina ir kaip savo kûriná... Bet ar ámanoma be nerimo ir baimësstebëti, kaip suartëja Ðvedija ir Rusija, kaip pastaroji netrukus sudarys taikàsu Turkija, kaip Lenkijai draugiðkø valstybiø dvaruose tyliai rezgamos in-trigos ir pagaliau kaip prancûzø revoliucija pasëjo paniðkà baimæ visø Eu-ropos valstybiø vyriausybëms?.. Prisipaþástu, kad að vis dar tikiu savo ðaliesiðsigelbëjimu, jei dvylika milijonø tautieèiø susivienys ginti savo sienø irKonstitucijos, jei opozicija, tikrai nelabai gausi, bet vadovaujama keliø tur-tingø ir galingø asmenø, neieðkos Rusijos paramos, kad sugriautø visa tai,kà sukûrë Seimas, ir iðprovokuotø didelá kraujo praliejimà, pagaliau jeikaralius stos mûsø ðaunuoliø priekyje ir ves juos á ðlovæ, ir savo pavyzdþiuákvëps tuos, kurie pasiryþæ já sekti!.. Galiu uþtikrinti, mano mielas ðevalje,kad vos karalius paðauks, visi kilmingi bajorai paliks namus, visi paimsginklà, ir kiekvienas atiduos visà savo turtà tëvynës reikmëms. Tikiu tuo,nes þinau, kad mano tautieèiai pasiryþæ didþiausioms aukoms, svarbu, kadvadas nuoðirdþiai remtø jø entuziazmà ir pelnytø visø pasitikëjimà bei sto-tø visø priekyje. Bûtina, kad karalius, dabar tautos meilës ir dëkingumodëka pelnæs titulus, taptø tautos vadu... Bet plunksna krenta ið mano ran-kø, kai pagalvoju, kad ðis karalius, geras, bet silpnas, trokðtantis gero, betneturintis pakankamai dràsos ir ryþto aiðkiai iðsakyti savo valià ir priimtiryþtingà sprendimà, ið Rusijos pasigirdus pirmiesiems grasinimams, pir-masis ims ieðkoti bûdø susitaikyti. Jis neatsisakys taikiø ketinimø, nepaau-kos ramaus gyvenimo dël abejotinos sëkmës kare, tikriausiai jis, pamirðæs

9 0

paþadus ir geriausius ketinimus, paaukos vargðës Lenkijos ðlovæ!.. Ar galiuapsirikti?! Trokðtu to labiau, negu tikiuosi ir t. t.

Varðuva, 1791 m. geguþës 20 d. Mykolas Oginskis“.

Skaitydamas laiðkà stebëjau karaliø, supratau, kad originalo jam niekasneperskaitë, nes klausësi labai dëmesingai, ir laiðkas padarë jam didelá áspûdá,kurio negalëjo nuslëpti. Jis pripaþino, kad deramai ávertinau Konstitucijà,pripaþino, kad mano nerimas dël ateities ið dalies pagrástas, taèiau karaliuspasikliauja Dievu ir tiki, jog mûsø reikalas – teisingumas. Neatmetë galimy-bës, kad Prûsijos karalius gali pakeisti nuomonæ (nors tuo metu mes jauneabejojome), ir netikëjo, kad prancûzø revoliucija gali paveikti Lenkijoslikimà; nemanë, kad keletas Seimo nariø, nepatenkintø naujàja Konstituci-ja, galëtø vieðai pasirodyti esà tëvynës prieðai. Karalius paaiðkino, kad þino im-peratorës nuomonæ, ir yra ásitikinæs, jog imperatorë, nors ir turi pretenzijølenkø tautai, nemano kiðtis á mûsø reikalus ir ne tik nekûrë planø dar kartàpadalyti Lenkijà, bet, prieðingai, pasiprieðins tokiems ketinimams, jei jø bus.

Dël mano pasisakymo apie karaliø jis ðiek tiek papriekaiðtavo ir, atrodo,labai nuliûdo, iðgirdæs, kad daug þmoniø pritaria mano nuomonei.

Su aðaromis akyse uþtikrino, kad dël jo klystama, kad jis visada buvonelaimingas, bet niekada nekenkë savo tautai ir elgsis taip, kad pakeistø nuo-monæ apie save. Labai ðiltai, su meile kalbëjo apie tëvynæ ir teisingai pastebë-jo, kad jokia jëga þemëje nepakeis jo jausmø, jei prireiks, jis tai árodys darbais,saugodamas ir vienydamas Lenkijà.

Paskui pasidomëjo mano kelione á Baltàjà Rusià ir susitikimà su ku-nigaikðèiu Potiomkinu, paklausinëjo, kà girdëjau apie naujàjà Konstitu-cijà keliaudamas per ávairius kraðtus. Pasiskundë, kad ne visose karalystësvietovëse jam padedama. Pridûrë, kad ypaè vangi Lietuva, kur Kosakov-skiø partijai iðtikimos ðeimos savo autoritetu stengiasi patraukti þmones ásavo pusæ. Stebëjosi, kad tuo metu, kai Varðuvoje daugelis pirmøjø didi-kø, ástojæ á miestieèiø korporacijas, pagerbë bei padràsino miestø gyvento-jus, Vilniuje tik keletas kilmingøjø panoro dalyvauti municipaliteto veik-loje. Karalius labai praðë keliauti á Lietuvà ir pakelti visuomenës dvasià.Átikinëjo, kad mano pavyzdys tikrai patrauks áþymiausius ðalies didikus.

Patikinau karaliø, kad tokiomis aplinkybëmis, arba bet kokiomis kito-mis, jei reikëtø árodyti uolumà ir begaliná atsidavimà savo ðalies gerovei, að

9 1

visada pasirengæs vykdyti karaliaus ásakymus. Pridûriau, kad pritariu tautospasitikëjimui karaliumi ir kad mes visada trokðtame, jog jis veiktø taip ryþ-tingai, kaip tai darë jau keletà mënesiø.

Tuoj pat iðvykau á Vilniø. Ten, vos spëjæs paaiðkinti draugams apie atvykimotikslà ir uþsiminti apie norà ásiraðyti á Vilniaus miestieèiø korporacijas, tuojaupat buvau papraðytas nurodyti ceremonijos datà ir daugiau negu penkiasde-ðimt áþymiausiø Lietuvos didikø kartu su manimi Rotuðëje pasiraðë municipa-liteto dokumentuose, kilo visuotinis entuziazmas – miestieèiai dþiûgavo.

Dar triukðmingiau ir linksmiau praleidome vakarà, kai, pratæsdamas ðiàceremonijà penkiems ðimtams asmenø, savo namuose surengiau vakarienæ, ákurià pakvieèiau áþymiausius miestieèius; iki nakties vienas po kito buvosakomi tostai. Tada manæs papraðë Lietuvos municipalitetø uniformomsiðrinkti spalvas – á surengtus kelis pokylius vyrai ir moterys turëjo ateiti apsi-rengæ tø spalvø drabuþiais, tad diena praëjo labai linksmai ir taikiai, taèiau visdëlto vienas ávykis, kurio negalëjau nei numatyti, nei jam sukliudyti, su-drumstë þmoniø ramybæ.

Vienu metu buvau iðëjæs ið salono, keletas nuo vyno apsvaigusiø asmenøkëlë patriotinius tostus, vis kartodami, kad tëvynës prieðus reikia pakabintiant þibintø. Vienas jø suriko: „Taigi, vyskupà K... – ant þibinto!“ Daugelissusiþavëjæ ëmë ploti. Tuo pat metu kitas iðsitraukë ið kiðenës kaspinà su uþra-ðu „Konstitucija arba mirtis“.

Iðtikimas vyskupo ðalininkas, sunerimæs dël maiðtingø ðûkiø, atbëgo ámano kabinetà ir perspëjo, kas dedasi. Pasibaisëjau, nors negalëjau nieko dau-giau padaryti, tik sugráþti á salonà ir pakelti tostà uþ santarvæ, gyventojø vie-nybæ ir paraginti pamirðti bet kokià neapykantà ir nedraugiðkumà. Pasipylëdaugiau tokiø tostø, atrodë, kad sugráþo harmonija, o skandalinga scena pa-mirðta, bet blogas darbas jau buvo padarytas. Tarp sveèiø buvo keli vyskupoðeimos draugai. Jie papasakojo vyskupui, kas atsitiko pokylyje, ir að, nors sutuo ávykiu neturëjau nieko bendra, buvau apkaltintas dël to, kas atsitiko, vë-liau susilaukiau priekaiðtø, o kai Targovicos konfederatai sekvestravo manoþemes, mane ëmë persekioti rusø administracija ir að patyriau labai daug þalos.

Vilniuje praleidau kelias dienas, dalyvavau pramogose ir ðventëse, kuriosliudijo, kad visuomenës nuomonë tokia pati, kaip ir Varðuvoje. Susirinkomiestieèiø Taryba ir paskyrë mane municipaliteto atstovu, taip pat papraðë,kad perduoèiau karaliui ir Seimui jø pageidavimus.

9 2

VIII SKYRIUS

Papraðæs karaliaus keliø mënesiø atostogø ðeimos reikalams sutvarkyti, áVarðuvà gráþau negreitai; maniau, kad nereikës vykti á Hagà, kur gráþti maneragino áþymiausi Seimo nariai, konkreèiai Ignotas Potockis ir Kolontajus.Maniau, kad ten neliko kà veikti.

Pagaliau 1792 metø balandþio mënesá iðvykau ið Lietuvos. Jei galëjau pa-sigirti, kaip puikiai mane priëmë Vilniuje, koká man parodë pasitikëjimà, taijuo labiau galëjau didþiuotis, kaip mane, gráþusá á Varðuvà, sutiko karalius irvisi patriotai.

Gráþau ðiek tiek prieð Geguþës 3-osios konstitucijos metines. Egzaltacijadar liejosi per kraðtus. Konstitucijos prieðai, þinodami, kad artëja jø planoágyvendinimo laikas, nebekreipë dëmesio á tà egzaltacijà. Keletas sumaniø irpatyrusiø stebëtojø gal ir numatë, kad Lenkijà ateityje uþklups negandos, betapskritai visuomenë dar kunkuliavo ið dþiaugsmo ir linksmybës.

Visuose visuomenës sambûriuose, visuose reginiuose, visose miesto gat-vëse, visose tautinëse dainose girdëjai priedainá: karalius su tauta, tauta sukaraliumi. Atrodë, kad kurá laikà pamirðti visi svarbiausi valstybës reikalai irðvenèiamos tik Geguþës 3-osios metinës.

Metiniø dienà Ðvento Kryþiaus baþnyèioje ávyko ceremonija. Ið karaliðkosiospilies patraukë iðkilminga procesija, kuri þygiavo tarp dviem eilëmis iðsirikiavusiøkariø, vadovaujamø labiausiai nusipelniusiø kariuomenës karininkø, jø priekyjebuvo kunigaikðtis Juozapas Poniatovskis. Paskui karaliø ëjo puoðnûs dvarið-kiai, taip pat visi ministrai, senatoriai, tautos atstovai, visi Karûnos ir Lietuvosdignitoriai bei apie trisdeðimt tûkstanèiø þiûrovø, kuriø veiduose spindëjo en-tuziazmas, susiþavëjimas ir dëkingumas valdovui ir Konstitucijos kûrëjams.

Ðvento Kryþiaus baþnyèios vidus spindëjo didybe. Koks puikus vaizdas!Karalius, kurá myli ir kuriuo pasitiki pavaldiniai, karalius, kuris nuoðirdþiai

9 3

dþiaugiasi pavaldiniø rodomu patriotiðkumu ir puoselëjamomis viltimis, ka-ralius, apsuptas visø karalystës didikø, taip pat labiausiai nusipelniusiø ir ta-lentingiausiø pilieèiø!

Sostas buvo pastatytas baþnyèios gilumoje ant pakopomis sustatytø suo-lø, ant jø sëdëjo aukðtieji karûnos ir Lietuvos pareigûnai, ðambelionai ir visaspindinti karaliaus dvaro palyda. Foteliai, këdës ir suolai buvo sustatyti taip,kad kiekvienas uþëmë jam skirtà vietà, ir vieðpatavo ideali tvarka, nors miniauþtvindë visus baþnyèios kampus.

Baþnyèios skliautuose skambëjo vokalinë muzika, kurià tai dienai specia-liai sukûrë garsusis Paizielas, o atliko áþymiausi italø menininkai akompo-nuojant labai dideliam orkestrui. Po ceremonijos tokia paèia tvarka tarp dviejøkareiviø eiliø patraukëme á aikðtæ, ten turëjo bûti pradëti pamatai naujai ðven-tovei, kurià, nutarë pastatyti Seimas, siekdamas áamþinti Geguþës 3-osios kon-stitucijos atminimà. Karalius padëjo pirmà to pastato akmená, kiekvienas, bu-væs greta, pasekë jo pavyzdþiu – vienas po kito dëjo akmenis ir plytas.

Po ceremonijos, kuri nuo iðëjimo ið pilies truko keletà valandø ir muslabai iðvargino, nes diena buvo labai karðta, karalius gráþo namo ðiek tiekpailsëti, paskui atvyko vakarienës á miesto Rotuðæ, kur já Varðuvos gyventojøvardu pakvietë miesto burmistras, ir èia rado gausiai nukrautus stalus.

Miesto burmistras Zakðevskis ir að, kaip Vilniaus municipaliteto atstovai,likome stovëti greta karaliaus krëslo. Karalius buvo labai linksmai nusitei-kæs, apipylë mus komplimentais ir, atsakydamas á mûsø tostà uþ karaliø sutauta, pakëlë tostà uþ mûsø sveikatà, plojimai ilgai netilo.

Ðventæ uþbaigë teatralizuotas renginys ir fejerverkai visame mieste. Blo-giausia, kad tai buvo paskutinë diena, kai dar ðiek tiek linksmintasi ir puose-lëtos chimeriðkos viltys.

Po ðventës horizontas vis labiau ëmë niauktis. Ne todël, kad geri patriotaibûtø praradæ tikëjimà savo reikalo teisumu, ne todël, kad tauta nepalaikë jøidëjø. Kiekvienas á Varðuvà atvykstantis kurjeris atveþdavo nerimà kelianèiøþiniø apie rusø kariuomenës artëjimà, apie Peterburgo ir Berlyno dvarø susita-rimà, apie neaiðkias pinkles ðalies viduje, kurias rezgë trys svarbiausi antikonsti-tuciniai veikëjai: Feliksas Potockis, Branickis ir Þevuskis; tie veikëjai, beveikizoliuoti tautos, grasinimais ir paþadais bandë susirasti ðalininkø. Be to, daugu-ma tø, kurie gerai paþinojo karaliø, suprato jo silpnumà ir netikëjo jo paþadais.

Jau 1792 metø pradþioje lenkø patriotø viltys blëso dël pasikeitimø ávai-riuose Europos vyriausybiø kabinetuose. Iki to laiko, nors Berlynas, pasiraðæs

9 4

Reichenbache iðankstines sàlygas, suartëjo su Viena, nors Pilsnice vyko de-rybos, kuriø baimintasi, nes jos buvo slaptos1, niekas netemdë lenkø pasi-tikëjimo ir jie nesijautë turá ko nors bijoti, bet 1792 sausio 9 dienà Rusijaiir Turkijai sudarius Jasø sutartá, netikëtai tø paèiø metø kovo 1 dienàmirus Leopoldui, reikalai pasikeitë ið esmës. Imperatorë sugebëjo átikintiir sudominti Anglijà ir Olandijà neseniai Jasuose sudaryta sutartimi. Jailiko áveikti tik vienà kliûtá – Prûsijos karaliaus nedraugiðkumà. Kad pa-siektø tikslà, ji apsupo Prûsijos karaliø savo ðalininkais, kurie galutinai áti-kino já nepaisyti Lenkijos interesø.

Susiformavo visuotinë nuomonë, kad jei Leopoldas bûtø ilgiau valdæs,Europa bûtø iðvengusi dideliø negandø, nebûtø susitepusi neteisëtais darbais,uzurpacija, smurtu ir kruvinais karais. Tikra yra tai, kad tik po Leopoldo mir-ties Rusijos dvaras sustiprino savo átakà Vienoje ir Berlyne. Rusija pareiðkënorà prisidëti prie Vienos sutarties tik ketindama pabrëþtinai pademonstruoti,kad negali pasiraðyti straipsniø, susijusiø su Lenkija. Todël pasiraðë atskirà susi-tarimà su Austrija ir slaptà sutartá su Prûsija, po to Lenkija buvo paaukota.

Trys Seimo nariai, kuriantys kontrrevoliucinius planus, tikëjosi juos ágy-vendinti su Rusijos pagalba, tad sëdëjo Jasuose ir laukë ásakymø, leidþianèiøvykti á imperijos sostinæ.

Seimas nerimavo dël jø buvimo Jasuose. Nerimas dar labiau sustiprëjosuþinojus, jog jie keliauja á Peterburgà.

1792 metø balandþio 16 dienà Uþsienio reikalø komisija pateikë Seimuioficialø praneðimà apie nedraugiðkus Rusijos veiksmus. Komisija negalëjopasakyti, kà Prûsijos karalius mano ið tikrøjø, jo elgesys buvo átartinas, oderybos su Rusija vyko slapta. Maþdaug tuo pat metu Saksonijos elektoriusdavë savo atsakymà Seimui; já pateikiau anksèiau, 83 puslapyje2.

Aplinkybës këlë nerimà, netgi pavojø, bet Seimas tikrai nepareiðkë bûgð-tavimø ir pasitenkino ëmæsis atsargumo priemoniø, kad bûtø galima atrem-

1 Po Pilnico derybø buvo sudaryta Vienos taika. Saksonijos elektorius, Prûsijos karalius irimperatorius Leopoldas susitiko 1791 metø rugsëjo mënesá. Vienos ir Berlyno dvarai garantavo vienikitø saugumà gresiant puolimui ið iðorës arba kilus vidaus neramumams, kuriuos galëjo iðprovokuotiPrancûzijos revoliucija. Sutarties pagrindas buvo trys slapti straipsniai. Pirmuoju abu dvarai pripa-þino Lenkijos nedalomumà, nepriklausomybæ ir jos naujàjà Konstitucijà; antruoju ásipareigojo tai-kiai iðtekinti Saksonijos elektoriaus dukrà, paskelbdami, kad joks Prûsijos ir Austrijos princas negalijos vesti; treèiuoju Leopoldas ir Frydrichas Vilhelmas ásipareigojo kartu siekti, kad tam planuipritartø Rusijos imperatorë.

2 VI skyriuje. Vertëjo pastaba.

9 5

ti valstybei gresiantá pavojø. Dar niekada Seime nevieðpatavo tokia santarvë irharmonija, kaip tomis dienomis. Visi svarbiausieji sprendimai buvo priimtivienbalsiai. Karaliui buvo suteikti ágaliojimai, kuriø neturëjo në vienas jo pirm-takas. Ágaliojimai rodë beribá pasitikëjimà juo. Karaliui buvo pavesta vadovautivisai kariuomenei, jis galëjo priimti á tarnybà inþinerijos ir artilerijos daliniuosesvetimðalius karininkus ir net generolus, jei pageidavo patikëti jiems vadova-vimà tiems daliniams. Iþdo komisijai buvo ásakyta iðduoti karaliui trisde-ðimt milijonø, jei prasidëtø karas. Nutarta, kad visø rûðiø maisto produktai,paðaras ir reikmenys, karaliui ásakius, turi bûti pateikti specialiosioms komi-sijoms. Karaliui leista ðaukti Pospolità1, arba paðauktiniø kariuomenæ, tuoatveju, jei ðimto tûkstanèiø vyrø kariuomenë jam pasirodytø per maþa.

Likus kelioms dienoms iki tø potvarkiø, kancleris, Uþsienio reikalø ko-misijos pirmininkas, gavo ásakymà praneðti Lukeziniui naujienas ir infor-muoti apie bûsimus Seimo veiksmus.

Lukezinis þodþiu atsakë, kad menkai tikëtina, jog rusai norëtø uþkariauti Res-publikos teritorijà, jie greièiausiai nori padràsinti nepatenkintuosius, ir pridûrë,kad Lenkija turi teisæ ginti savo interesus ir gali praðyti veiksmingos kitø valsty-biø paramos, nes priemonës, kuriø imsis lenkai, bus pavyzdys kitoms ðalims.

Visada informuodavæs sàjungininkus apie savo veiklà, Seimas netruko su-paþindinti Prûsijos pasiuntiná apie neseniai patvirtintas gynybos priemones. ÁSeimo notà, áteiktà balandþio 19 dienà, Lukezinis geguþës 4 dienà atsakë, kadgavo ásakymà paskelbti, jog Jo Didenybë Prûsijos karalius gavo jam skirtà pra-neðimà kaip Jo Didenybës Lenkijos karaliaus, taip pat ir Respublikos pagarbosþenklà, bet Jo Didenybë negalëjo susipaþinti su Seimo priimtais nutarimais.

Geguþës 18 dienà Rusijos pasiuntinys Bulhakovas imperatorës vardu at-siuntë pareiðkimà. Buvo praëjusios keturios dienos po Targovicos konfede-racijos pasiraðymo. Vadovaudamasi ásipareigojimu, kuris jai tenka dël pasira-ðytos garantijos, imperatorë priduria, kad paèios didþiausios valstybës, ypaè Vo-kietijos valstybës, net neketina atsisakyti garantijø, jas priima, siekia jø dþiaug-damosi ir moka pasinaudoti jomis kaip ryðiais, uþtikrinanèiais jø nepriklauso-mybæ ir teritoriná nelieèiamumà.

Pareiðkime buvo priekaiðtaujama Seimui, kad susivienijo, pratæsë savo darbolaikà, pasiuntë pasiuntiná á Konstantinopolá, átraukë Lenkijà á sutartá su Porta.

Tame pareiðkime imperatorë þadëjo atleisti lenkams, kurie paklus jos va-liai; ið jø bus reikalaujama atsisakyti priesaikos Geguþës 3-osios konstitucijai.

1 Visuotinis ðaukimas.

9 6

Pabaigoje paragino visiðkai pasitikëti jos siekius diktuojanèia sielos didybe irnesuinteresuotumu.

Pareiðkimas, kurio turbût daug þmoniø laukë, trenkë kaip perkûnas iðgiedro dangaus. Varðuvos gyventojus apëmë baimë, neviltis, kerðto troðki-mas. Iðtisas dienas jie bûriavosi alëjose ir vieðosiose aikðtëse, skaitë tà pareiðki-mà ir diskutavo, kokios galëtø bûti pasekmës.

Prieð priimdamas lemiamus sprendimus, Seimas nutarë perduoti Prûsi-jos pasiuntiniui Lukeziniui Rusijos pareiðkimà su grasinimu ávesti rusø ka-riuomenæ á Lenkijos teritorijà ir manë, jog turi teisæ praðyti pagalbos, remda-masis su Prûsija sudarytos sàjungos sutarties sàlygomis.

Lukezinis pirmiausia ëmë aiðkinti, kad laukia atsakymo ið savo Vyriausy-bës, laukdamas jo kalbëjo, kad Prûsijos karalius neturi jokio ryðio su Gegu-þës 3-osios konstitucija ir, jei Konstitucijos ðalininkai nuspræstø gintis suginklu rankoje, karalius negalëtø jaustis turás jiems padëti.

Lenkijos karalius norëjo iðsiaiðkinti padëtá pats ir kreipësi tiesiai á Frydri-chà Vilhelmà – geguþës 31 dienà praneðë jam apie imperatorës prieðiðkusveiksmus. Jis raðë: „Jei sàjunga tarp Jûsø Didenybës ir manæs yra dokumen-tas, leidþiantis praðyti paramos, man svarbu þinoti, kaip Jûsø Didenybë keti-na ágyvendinti savo ásipareigojimus. Geras Jûsø Didenybës asmeniniø keti-nimø þinojimas man taip pat bûtinas, kaip man galëtø padëti jo jëga... Ka-dangi Jûsø Didenybë yra mûsø sàjungininkas, tai Jo garbingumas labai glau-dþiai susijæs su mano tautos nepriklausomybe ir garbe. Mano pasitikëjimàgali apriboti tik pats Jûsø Didenybë... Nors að nerimauju ir turiu problemø,mane ramina tai, kad niekada nebuvo geresnës progos gauti paramà tokio gerbia-mo ir sàþiningo sàjungininko, kurá gerbia amþininkai ir gerbs palikuonys“.

Prûsijos karalius, visiðkai pakeitæs nuomonæ ir bendravimo manierà, neig-damas tai, kà kalbëjo ir raðë prieð metus, 1792 metø birþelio 8 dienà atsakëLenkijos karaliui – apkaltino Respublikà, kad be jo þinios ir dalyvavimo pri-ëmë Konstitucijà, kurios jis niekada neketino remti. Dar pridûrë: „Nuoðirdþiaiprisipaþinsiu, kad po visko, kas ávyko per vienerius metus, jau buvo galimanuspëti sunkumus, kurie ðiandien iðtiko Lenkijà. Markizas Lukezinis ne kartàbuvo ápareigotas iðsakyti tiek Jûsø Didenybei, tiek svarbiausiems Vyriausybësnariams mano pagrástus bûgðtavimus ðiuo klausimu. Dabar, kai Europoje vieð-patauja visuotinë ramybë, að galiu pareikðti savo nuomonæ. Rusijos imperatorëryþtingai pasisakë prieð Geguþës 3-osios konstitucijà, bet ir mano poþiûris á jànepakito ir mano pasiuntiniai kitokio poþiûrio neiðdëstë. Ramiai vertindamas

9 7

naujàjà Konstitucijà, kurià Respublika priëmë be mano þinios, að niekada ne-maniau jai pritarti. Prieðingai, numaèiau, kad grësmingi pareiðkimai ir ruoði-masis karui neiðvengiamai sukels imperatorës pyktá ir uþtrauks Lenkijai ne-laimiø, kuriø norëta iðvengti. Atsitiko tai, kas buvo iðprovokuota... JûsøDidenybë supras, kad nuo to laiko, kai sudariau su Juo sàjungà, reikalai visið-kai pasikeitë, ir dabartinë konjunktûra, atsiradusi priëmus Geguþës 3-osioskonstitucijà, netinka aptartø ásipareigojimø vykdymui, að negaliu pateisintiJûsø Didenybës lûkesèiø, nes patriotø partijos ketinimai lieka tie patys ir jineketina atsisakyti savo kûrinio. Bet jei karalius viskà apmàstytø ir ávertintøkylanèius sunkumus, bûèiau pasiruoðæs tartis su imperatore ir su Vienos dva-ru dël tinkamø priemoniø iðsaugoti Lenkijos ramybæ“.

Grasinimai ið vienos pusës, atsisakymas padëti ið kitos nulëmë tai, kadiðtvermingiausi, dràsiausi patriotai prarado dràsà. Bet Seimas neiðsigando,karaliui buvo suteikta dar daugiau galiø, negu jis turëjo iki ðiol, jis ið ankstogavo pinigø ið iþdo, galëjo teikti kariðkiams bajorystæ ir aukðtesnius laips-nius. Seimas numatë terminà, kad tie, kurie ieðkojo Rusijos imperatorës glo-bos ir dráso trokðti prieðo kariuomenës áþengimo á Lenkijà, pripaþintø klydæir atgailautø dël savo klaidø.

Karalius savo ruoþtu pasiþadëjo pats vadovauti kariuomenei ir, nepaisy-damas mirtino pavojaus, iðkilmingai ásipareigojo ginti Konstitucijà ir tautà.

Tada prireikë spræsti, ar Seimas baigs savo darbà. Po ilgø diskusijø gegu-þës 29 dienà jo darbas buvo baigtas, palikta teisë darbà atnaujinti, jei to parei-kalautø aplinkybës.

Ið to, kas pasakyta, aiðku, kaip tauta pasitikëjo karaliumi. Jam buvo su-teikta neribota vadþia, visø luomø pilieèiai skubëjo aukoti, kad sustiprëtøkariuomenë ir ðalis taptø pajëgi gintis. Neámanoma apraðyti visuotinio tau-tos sujudimo ir karðto noro, kad karalius iðvyktø ið Varðuvos ir imtøsi vado-vauti kariuomenei, kad jis bûtø kartu su kariais. Daugybë savanoriø, iðsiren-gusiø á karà savo lëðomis, plûdo ið visø pusiø, o kilmingieji nedvejodamibûtø paklusæ dràsesniam ir ryþtingesniam karaliui.

Þinoma, neámanoma nuspëti, kokia bus karo eiga ir kaip jis seksis, kai kariuo-menei vadovauja neturintis patirties vadas, bet argi galima abejoti dël karaliaus irtautos garbës, argi galima neigti, kad taika, dël kurios valdovas derasi, stovëdamassavo kariuomenës priekyje, skiriasi nuo taikos, kurià sudarytø karalius, tûnantissavo rûmuose ir nesirûpinantis savo paties likimu, garbe bei tautos likimu.

9 8

IX SKYRIUS

Tuo tarpu Lenkijos pasiená uþtvindë rusø kariuomenë, ketinanti traukti áUkrainà ir Lietuvà. Generolai Kachovskis ir Kreèetnikovas, vadovavæ kariuo-menës dalims kare su Turkija ir Ðvedija, gavo uþduotá uþkariauti Lenkijà.

Karalius ákûrë kariuomenës stovyklà prie Varðuvos ir iðkilmingai paþadëjoatvykti èia kuo greièiau, bet pradëjo svyruoti, tapo neryþtingas ir galø gale atsisa-kë ðio ketinimo. Kalbu ne apie ketinimà vykti á stovyklà Dubnoje, kur stovëjodvylikos tûkstanèiø vyrø korpusas, nes toks poelgis bûtø prieðtaravæs jo paci-fistinëms nuotaikoms, bet niekas neabejojo, kad jis atvyks á stovyklà prie Var-ðuvos, nes á jà kasdien plûdo vis daugiau savanoriø, o karalius, net ir neduoda-mas kariðkø ásakymø, vien savo pasirodymu bûtø áelektrinæs visà tautà.

Uþuot ten nuvykæs, karalius suðaukë naujà Karo tarybà, kuri pakluso jo no-rams. Savo sûnënui kunigaikðèiui Juozapui Poniatovskiui, vadovavusiam ka-riuomenei, ásakë pasitraukti ið pozicijø, kurias ávairûs lenkø daliniai buvo uþëmæ,ir trauktis Bugo link, kad vëliau bûtø galima sutelkti visas jëgas prie Varðuvos.

Tokiu bûdu kariuomenë, pasirengusi kautis, turinti apie penkiasdeðimt ðe-ðis tûkstanèius vyrø, gavo ásakymà trauktis net neiðbandþiusi jëgø su prieðu.

1792 metø geguþës 18 dienà prie sienos dislokuota Rusijos imperatorëskariuomenë, kurioje buvo aðtuoniasdeðimt tûkstanèiø reguliariosios kariuo-menës kariø ir dvideðimt tûkstanèiø kazokø, gavo ásakymà judëti á prieká.Geguþës 19 dienà viena ðios kariuomenës dalis ásibrovë á Lenkijà, kita 21 die-nà áþengë á Lietuvà.

Rusø generolas Kachovskis á Ukrainà patraukë su trimis korpusais, kiek-vienas jø gavo ásakymà þygiuoti vis kita kryptimi. Trys lenkø kariuomenësdivizijos, vadovaujamos vyriausiojo vado generolo Poniatovskio, MykoloVelhorskio ir Kosciuðkos, gynusios pietines Lenkijos provincijas, gavo ása-kymà trauktis ir susijungë Polonoje.

9 9

Ávairiuose nedideliuose susirëmimuose, kuriø nebuvo galima iðvengti, sëk-më lydëjo tai vienus, tai kitus. Nors kiekybinis pranaðumas ir atneðdavo per-galæ rusams, bet jie brangiai uþ tai sumokëdavo, nes lenkai kovësi ánirtingai.Ðtai geriausi árodymai: birþelio 18 dienà prie Zelencø lenkai pelnë ðlovæ, oprie Polonos generolas Mokronovskis ypaè pasiþymëjo vadovaudamas kava-lerijai. Labiausiai savo dràsà ir atsidavimà tëvynei bei vadui lenkai pademonst-ravo liepos 17 dienà prie Dubenkos. Vadovaujami Kosciuðkos, jie sutriuðki-no tris kartus gausesná prieðo korpusà, nukovë daug rusø kariø ir atsitraukëtik tada, kai rusai juos apsupo, kirtæ sienà ir puolæ ið Galicijos – ið èia lenkaipuolimo nesitikëjo, nes manë, kad Galicija yra neutrali ðalis ir jos neutralu-mà privalo gerbti abi pusës.

Dubenkos kautynës pridëjo Kosciuðkai naujø laurø prie tø, kuriuos jispelnë uþ savo þygius Amerikoje ir pranaðavo, kad tas didis vyras dar pasitar-naus tëvynei kerðydamas uþ paniekintà tautos garbæ ir gindamas ðalies nepri-klausomybæ. Tà jis padarë po dviejø metø.

Visi karininkai ir kareiviai toje nesëkmingoje kampanijoje atliko savo pa-reigà. Jie laukë ir vylësi, kad, kaip buvo þadëjæs, atvyks Lenkijos karalius. Jiebuvo ásitikinæ, kad joks prieðas nepajëgs jø nugalëti nei privers trauktis, jei jieir jø vadai kausis uþ tëvynæ karaliaus akivaizdoje, nes tada visi matys, jogkaralius ir tauta – vieningi.

Bet toks jau praþûtingas buvo Lenkijos likimas – nesëkmë, paþeminimas,nuolat jà lydëdavo. Lietuvoje, nors negausus, bet dràsø vadà Beliakà turintisavangardas lëtai traukësi nuo rusø, vadovaujamø Kreèetnikovo, pajëgø. Lie-tuvos kariuomenë, dezorganizuota po kunigaikðèio Liudviko fon Viurtem-bergo vadovavimo, perëjo á Judickio rankas, ðis, smarkiai sumuðtas prie My-riaus, vedë kariuomenæ á Gardinà, bet gavo karaliaus ásakymà perleisti vado-vavimà Mykolui Zabielai ir atvykti á Varðuvà.

Rusø kariuomenei þengiant á prieká, konfederacijos vadai verbavo naujusðalininkus ir vertë jungtis prie jø.

Áþengæs á Vilniaus miestà, Kreèetnikovas tautos valia paskelbë Kosakov-ská didþiuoju Lietuvos etmonu1. Tas K... su savo broliu vyskupu suraðë Lie-tuvos konfederatø aktà ir didájá kanclerá kunigaikðtá Sapiegà, nepaisydami jovalios, paskyrë marðalka, o patys prisijungë prie Targovicos konfederatø.

Kunigaikðtis Juozapas Poniatovskis, kurio vardas þinomas palikuonims,

1 Didysis etmonas Oginskis buvo pasitraukæs ið pareigø prieð keletà mënesiø.

1 0 0

kuris ne kartà buvo árodæs kilnius siekius, sutriko ir nusivylë, kai ið savodëdës – karaliaus – gavo ásakymà pasitraukti be kovos. Kunigaikðèio prieðta-ravimas buvo sutiktas prieðiðkai, ir jis gavo naujà ásakymà ginti tik Bugobrastas. Ðià upæ lengva áveikti daugelyje vietø, todël neámanoma jos patiki-mai ginti, tad kariuomenës vadai tokio karaliaus ásakymo nesuprato, tokspats nesuprantamas jiems buvo ir karalius.

Lenkø kariuomenë pasitraukë ið pusës ðalies teritorijos. Trûko iðtekliø.Karalius kunigaikðèiui Juozapui ásakë praðyti paliaubø, bet rusø generolaiatsisakë jas sudaryti, motyvuodami tuo, kad ðiuo klausimu reikia kreiptis áPeterburgà.

Kadangi ið Varðuvos nebuvau iðvaþiavæs nuo Geguþës 3-osios konstitucijosmetiniø minëjimo, daþnai turëdavau progos matyti karaliø, primindavau jammûsø pokalbá Lazenkose, kai drásau pasakyti, jog bûtø gerai, jei galëtume pasi-kliauti karaliaus iðtverme, gindami Geguþës 3-osios konstitucijà, o jis savo ruoþ-tu gali pasikliauti kiekvieno lenko pasiryþimu ginti tëvynæ gyvybës kaina.

Dar kurá laikà po Geguþës 18-osios deklaracijos karalius entuziastingaibei átikinamai kartojo, kad niekas jo neprivers pakeisti nuomonës, kad jis,ðlovës apsuptas, greièiau mirs, bet tautos pasitikëjimo neiðduos ir pavaldiniølûkesèiø neapvils.

Po kurio laiko, kai vienà dienà rusai áþengë á Lietuvà, jis manæs paskubo-mis paklausë, kokiø turiu naujienø apie visuomenës nuotaikas toje provinci-joje. Atsakiau, iðsitraukæs ið kiðenës Lietuvos gyventojø deklaracijà, smer-kianèià Targovicos konfederacijà.

Ðià deklaracijà privalau paskelbti, nes ji, kaip lietuviø kanèiø ir entuziaz-mo liudininkë, tikrai sudomins.

„Mes, Gardine susirinkæ Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës gyventojai,esame sukrësti visuotinës nelaimës ir vieningai skelbiame ðià deklaracijà tëvy-nei ir visoms tautoms. Joje tiksliai ir teisingai ávertinta situacija, kurioje esa-me atsidûræ.

Po ðitiek metø paþeminimo, nelaimiø ir vargø mes sugebëjome susivie-nyti, kad iðtaisytume senosios valdymo tvarkos ydas ir iðtrauktume tëvynæ iðprarajos, á kurià ji pateko dël Konstitucijos netobulumo. Ilgai ir sunkiai dirb-dami mes áveikëme kliûtis, kurios nuolat iðkildavo dël prietarø, egoizmo,ambicijø ir ástatymø leidybos netvarkos. Tik priëmëme tinkamà Konstitu-cijà, uþbaigusià tarpuvaldá, Konstitucijà, leidþianèià atsikvëpti mums patiems

1 0 1

ir mûsø kaimynams, o saujelë nelaimingøjø, vedamø iðdidumo ir kvailystës,saujelë tëvynës gerovës prieðø ánirðo dël to, jog tauta vieningai palaiko valdymoreformà ir ðitaip stabdo jø ambicijas bei troðkimà dominuoti, susidëjo su sve-timos valstybës Vyriausybe, jà suklaidino melagingais praneðimais ir sukurstë.

Jau patyrëme paèias liûdniausias tokiø siekiø pasekmes. Kariuomenë tu-rëjo áþengti á Lenkijà tik tam, kad apgintø mûsø laisvæ ir palaikytø tautosvalià, ir toks, be abejo, buvo Jos Didenybës imperatorës ketinimas, bet, ka-dangi gyventojai pasirodë esà iðtikimi naujajai Konstitucijai, kadangi visi tikijos naudingumu bei mano, kad jà bûtina iðsaugoti, rusai, uþuot gerbæ tautosvalià ir visø geranoriðkai nusiteikusiø þmoniø jausmus, parëmë saujelës pla-nus. Tø, kurie ketina áþeisti savo bendrapilieèius ir uþvaldyti jø nuosavybæ,paniekinti jø paþiûras ir jø asmenis; tokiu bûdu rusai kësinasi á visos tautos irþmoniø asmeninæ laisvæ.

Rusø kariuomenës vadai, pagrasinæ persekioti ir bausti uþ nepaklusnumà,iðspausdino atsiðaukimus ir ásakë pilieèiams prisistatyti. Taèiau beveik në vienasdvarininkas nepasirodë rusø stovykloje, nebent buvo sulaikytas ir atvesdintassu kazokø palyda. Daugelis paliko namus ir paspruko nuo engëjø; tokie tadkonfederatø globëjai.

Mûsø miestai, kaimai, namai uþtvindyti krauju ir aplaistyti aðaromis, iðvisø pusiø gali girdëti, kaip vaitoja ir rauda geleþiniais panèiais sukaustytibajorai dvarininkai, kuriems inkriminuojama tai, jog liko iðtikimi Konstitu-cijai ir priesaikai, kurià davë savo teisëtai Vyriausybei.

Visur prieðo kariai sëja baimæ ir siaubà. Visur, kad bûtø pripildyti prieðosandëliai, atimamas mûsø uþaugintas derlius, visur kaimo gyventojai atitrau-kiami nuo þemës darbø, atimami jø arkliai ir gyvuliai, apiplëðiami dvarai,pasitaikantys kariuomenës kelyje, ir iðgrobstomas turtas, dykuma virsta der-lingiausi kraðtai.

Toje provincijos dalyje, kur dar neáþengë prieðas, didþiuosius kelius, miestusir kaimus uþplûdo neviltin puolæ gyventojai su þmonomis ir aðaromis apsi-pylusiais vaikais. Jie bëga ne tiek nuo persekiojimo, kiek nuo reikalavimopaklusti konfederacijos aktui. Jie ðiuo aktu bjaurisi, nes jo tikslas – atimti iðpilieèiø visas teises, kurias jiems uþtikrino Geguþës 3-osios konstitucija.

Kiekvienas mûsø, gindamas Konstitucijà, savanoriðkai pralietø kraujà, betniekas savo noru nepasiryð paremti konfederacijos, kuri skelbia atkursiantitautos laisvæ, bet tuo pat metu puola tai, kas þmogui brangiausia, – mûsøgarbæ ir mûsø laisvæ.

1 0 2

Karo baigtis dar neaiðki, bet, kad ir kaip jis baigtøsi, mes visi, kurie verti-name já kaip neteisëtai pradëtà, mes visi, kurie pasiraðëme ðá aktà, nes mano-me turá visø geranoriø provincijos gyventojø ágaliojimus, mes visi, kurie ma-nome, jog bûtina ðá aktà paskelbti vieðai, kad niekas negalëtø priekaiðtautimûsø sàþinei, mûsø reputacijai ir mûsø garbei, taigi mes visi kreipiamës áDievà, kerðijantá uþ neteisybes, kreipiamës á visas apsiðvietusias tautas, valdo-vus ir visas pasaulio valstybes.

Tegul ið blogio ir smurto, kuriuo norima mus palauþti, sprendþia, kaipprieðai pavydëjo laisvës ir nepriklausomybës, kurià Geguþës 3-osios konsti-tucija garantavo mums ir mûsø palikuonims. Ir tegul mus ákvepianti neviltispaskelbia visam pasauliui, kokia mums brangi ði Konstitucija, ir mes pasiry-þæ bet kokioms aukoms, kad jà apgintume ir iðsaugotume.

Mûsø neábaugins patys þiauriausi persekiojimai ir mes tikrai sugebësimeáveikti visus karo baisumus kartu su Stanislovu Augustu, mûsø vadu, turin-èiu tautos pasitikëjimà ir iðkilmingai ásipareigojusiu kartu su mumis kæstivisus pavojus, kad bûtø apginta Konstitucija, kurios vienas pirmøjø autoriøjis ir buvo. Bet jei visagalis prieðas, jo remiamos intrigos ir nepalankios aplin-kybës priverstø kurá nors ið mûsø pasiraðyti dokumentà, prieðtaraujantá ðiaideklaracijai, mes ið anksto protestuojame prieð tokias uþmaèias – prievartosir jëgos demonstravimà, Dievo, tëvynës ir viso pasaulio akyse tokios uþma-èios tëra niekinës.

Duodame paèià ðvenèiausià priesaikà visomis iðgalëmis ginti mûsø ðaliesnepriklausomybæ, mûsø politines ir pilietines teises, visuotinæ ir asmens lais-væ ir visø ðiø vertybiø garantijà – Konstitucijà. Esame tikri, kad mûsø mintispalaikys visi Karûnos provincijø gyventojai, taigi tvirtai tikëdamas mûsø rei-kalo teisingumu, kiekvienas mûsø savo ranka pasiraðo ðià deklaracijà“.

Baigæs skaityti pridûriau, kad ðá Gardine iðspausdintà dokumentà, kuriokopijà man atsiuntë, pasiraðë keli ðimtai asmenø. Atrodë, kad karalius ið pra-dþiø susijaudino, paskui sunerimo ir pagaliau nustebo. Bet kaip nustebau að,kai jis, ðiek tiek pamàstæs, prabilo prislopintu balsu: „Gerai, labai gerai, bet arjie nebijo susikompromituoti ir uþsitraukti persekiojimà, jei laimë nusigræðnuo mûsø?..“

Neatsakiau nieko, bet tà akimirkà supratau, kuo viskas baigsis.Ir karaliaus uþsispyrimas ne vykti á kariuomenës stovyklà, o likti Varðu-

voje, ir kariuomenei duotas ásakymas trauktis, ir aplink karaliø susibûræ abe-

1 0 3

jotini patriotai, ir Varðuvoje likæ Rusijos ir Prûsijos pasiuntiniai, vadovavæsitais paèiais principais ir stengæsi pasinaudoti karaliaus charakterio silpnumu, –viskas patvirtino, kad mano baimë turëjo pagrindo. Nenorëdamas bûti liûd-nos atomazgos, kuri sparèiai artëjo, liudininku, papraðiau karaliaus leidimokeliauti á Altvaserio kurortà Silezijoje, kur netrukus atsidûriau su keturiasde-ðimèia tautieèiø, palikusiø Varðuvà dël tø paèiø prieþasèiø.

Nuo ávykiø scenos buvome nutolæ, bet puikiai þinojome apie baisumus,kuriø auka tapo Lenkija.

Veltui Lenkijos karalius 1792 metø birþelio 22 dienà paraðë Rusijos im-peratorei ir pasiûlë paskirti jo ápëdiniu á Lenkijos sostà didájá kunigaikðtáKonstantinà. Liepos 2 dienos atsakymas buvo tik toks, kad jis sulauþë pactaconventa, tad dar stipriau ir atkakliau buvo siûloma pritarti Targovicos kon-federacijai.

Ábaugintas ðio laiðko, gàsdinamas rusø ambasadoriaus, kuris þodþiu per-davë galutiná imperatorës sprendimà, liepos 22 dienà karalius pakvietë mi-nistrus, abu Seimo marðalkas ir abu brolius. Kabinete susirinkusiai Tarybaijis paskelbë sprendimà pasiraðyti Targovicos konfederacijos aktà, kad, kaippats sakë, apsaugotø Lenkijà, nuo antrojo padalijimo.

Beveik visi á ðá svarbø pasitarimà karaliaus pakviesti asmenys ið ankstonuspëjo, apie kà bus kalbama, ir numanë karaliaus ketinimus. Bet tie, kurienepritarë karaliui, pareikalavo, kad kiekvienas asmeniðkai pasisakytø dël ðiosvarbaus ir nepaprasto pasiûlymo. Abu Seimo marðalkos, Malachovskis irSapiega, didysis Lietuvos marðalka Potockis, Lietuvos marðalka Soltanas, ka-rûnos iþdininkas Ostrovskis ir karûnos vicekancleris Kolontajus karðtai, ener-gingai, kaip tikri patriotai, pasmerkë kà tik priimtà sprendimà, bet karaliuipritarë abu jo broliai – kunigaikðtis primas ir Karûnos didysis ðambelionas,Karûnos didysis kancleris Malachovskis, Karûnos didysis marðalka Mniðe-kas, Lietuvos vicekancleris Chreptavièius, Lietuvos lauko etmonas Tiðkevi-èius ir Lietuvos iþdininkas Dziekonskis.

1 0 4

1 0 5

MYKOLO KLEOPO

O G I N S K I O

ATSIMINIMAI

Antra knyga

1 0 6

1 0 7

I SKYRIUS

1792-øjø liepos 23 dienà karalius pasiraðë Targovicos konfederacijos ak-tà. Ðis ávykis ðalyje sukëlë visuotiná sielvartà, kariuomenë garsiai piktinosi,du Seimo marðalkos, pareiðkæ protestà, paliko Varðuvà. Liaudis, apimta gi-laus skausmo, bûriavosi pagrindinëse miesto gatvëse.

Naujienø mums, susirinkusiems Altvaseryje, atveþdavo tëvynainiai, ne-norintys dalyvauti sostinëje vykstanèiame liûdname spektaklyje.

Karaliaus pritarimas konfederacijos aktui bûtinai turëjo paskatinti sektijo pavyzdþiu tuos, kurie negalëjo palikti tëvynës, nes turëjo daug nuosavy-bës, gausias ðeimas, nesutvarkytø ar neuþbaigtø reikalø.

Að gaudavau skubiø laiðkø, raginanèiø kuo greièiau gráþti á Varðuvà. Kara-lius, primas ir keletas ministrø, pasisakiusiø uþ naujàjà konfederacijà, uþsi-mindavo apie pavojø, kuris man ims grësti, jei uþtruksiu. Draugai, kurieþinojo, kokios pozicijos laikausi, leido suprasti, kad, jei nenoriu prarasti tur-to ir sukompromituoti tø, su kuriais turiu dalykiniø ryðiø, negaliu gaiðti nëminutës. Pagaliau gavau þinià, kad mano þemes Lietuvoje sekvestravo, kad iðjø iðvijo mano valdytojus ir pakeitë juos Kosakovskio ðeimos statytiniais irkad naujieji administratoriai griauna ir naikina viskà, kas man priklausë.

Jei bûèiau gyvenæs vienas ir visas turtas bûtø buvæs tik mano, bûèiau ne-skubëjæs gráþti, o jei aplinkybës nepasikeistø, bûèiau palikæs tëvynæ visamlaikui, taèiau ðventas pareigos jausmas stipresnis uþ ðirdies balsà ir, apimtasliûdesio, að iðvykau á Varðuvà, nenujausdamas, kad baisios nelaimës, kuriøauka vëliau tapau, dar tik prasideda.

Koká liûdnà spektaklá pamaèiau gráþæs á Lenkijà! Koká sukreèiantá vaizdàatvërë mano akims sostinë, kurià vos prieð kelis mënesius palikau spindinèià!Kokia niûri tyla tvyrojo! Kokie apniukæ buvo retai tesutinkami lenkø karið-kiai! Kokie iðdidûs ir arogantiðki buvo tie, kurie atvedë prieðo kariuomenæ!

1 0 8

Pirmiausia privalëjau prisistatyti Kosakovskiui, tautos valia prisiëmusiamDidþiojo Lietuvos etmono titulà ir tapusiam pagrindine visø persekiojimøvaromàja jëga. Jis uþsivilko rusø kariuomenës uniformà, suteikë sau genero-lo leitenanto laipsná ir kerðijo visiems, nepritarusiems jo nuomonei, ir ðei-mos nedraugams. Jis priekaiðtavo man, jog sutikau atlikti misijà Olandijojeir vykdþiau Seimo, kurio visi nariai – Rusijos prieðai, ápareigojimus. Jis pa-reiðkë, kad tai ir yra þala, padaryta valdovei, kurios uniformà jis neðioja, tai iruþtraukë ant manæs jos pyktá ir mano þemiø sekvestravimà. Þvelgdamas niû-riai ir nedraugiðkai, pridûrë, kad jo ðeima turi man asmeniniø pretenzijø irkad jam buvo malonu uþ tai atkerðyti, taèiau, pamatæs, jog grësmingas tonasnedaro man áspûdþio, jog atsakinëju nesikarðèiuodamas, taèiau grieþtai ir oriai,ëmë kalbëti ramiau ir pasakë, kad neatidëliodamas turiu vykti á Brastà1, kurbuvo susitelkæ konfederatai, ir kur, prisiekæs iðtikimybæ Targovicos konfe-deracijai, galësiu suþinoti tikràjà mano þemiø sekvestravimo prieþastá.

Tai, kad turëjau kreiptis á þmogø, kurá niekinau, buvo paþeminimas. Su-sierzinau, jog negalësiu pasakyti jam tai, kà galvoju, ir iðsakyti visus priekaið-tus, pasijutau blogai ir kelioms dienoms atidëjau kelionæ á Brastà.

Keliaudamas visur maèiau daugybæ rusø kariuomenës bûriø. Ávaþiavæs ámiestà, pamaniau, kad atsidûriau átvirtintoje karinëje stovykloje. Visos gat-vës apstatytos patrankomis, visur vien kariðkiai, konfederatø ðalininkai ir þy-dai. Galëjai pamanyti, jog þmonës pasislëpë namuose ið gëdos, kad jø mies-tas tapo tëvynës engëjø bûstine.

Vos atvykæs prisistaèiau Livonijos vyskupui, didþiojo etmono broliui. Jisiðvardijo tris svarbiausius dalykus, dël kuriø jo ðeima turëjo man priekaiðtø.Pirmiausia að nenorëjæs priimti sekretoriumi atstovybëje Olandijoje ponoJuozapo K… dël jo pavardës, antra, að leidæs, kad mano namuose surengtosusirinkimo metu bûtø ðaukiama, kad vyskupas K… turi bûti pakartas antþibinto stulpo, treèia, að paraðiau laiðkà prieð jo svainæ Lietuvos teismo pirmi-ninkui ir dël ðio laiðko ji pralaimëjo teismo procesà.

Nëra reikalo cituoti mano atsakymo, jis buvo trumpas, aiðkus ir be nukry-pimø. Þinojau, kad tai tik pretekstas ir kad ðios pramanytos nuodëmës busiðpirktos paaukojus tai, ko ið manæs reikalaujama. Tada, kai atsisakiau ið vienosseniûnijos gaunamos dviejø tûkstanèiø auksinø rentos vieno jo ðeimos drau-go labui ir dviejø vekseliø po du ðimtus tûkstanèiø auksinø, mokamø didþia-jam etmonui, jo broliui, vyskupas paþadëjo padëti, kad nuo mano þemiø bûtø

1Brestas, Lietuvos Brasta. Miestas Baltarusijos pietvakariuose. Redaktoriaus pastaba.

1 0 9

nuimtas sekvestras ir patarë man vykti á Peterburgà galutinai apsivalyti.Vëliau nuëjau pas Feliksà Potocká ir kunigaikðtá Sapiegà, Didijá Lietuvos

kanclerá; pirmasis buvo Karûnos konfederacijos marðalka, antrasis – Lietuvoskonfederacijos marðalka. Abu patvirtino, kad mano þemiø sekvestras nieka-da nebuvo svarstomas. Feliksas Potockis pasibaisëjo tokiu elgesiu su mani-mi, juo labiau kad panaðaus atvejo nëra buvæ. Kazimieras Sapiega atvirai pa-smerkë K… elgesá ir pridûrë, kad jis niekada nesutiks pasiraðyti akto, at-imanèio nuosavybæ ið tëvynainio, su kuriuo já sieja kraujo ir draugystës ryðiai.

Vis dëlto Seimas priëmë rezoliucijà panaikinti sekvestrà, taèiau, norint taipadaryti, reikëjo anuliuoti sekvestravimo aktà, bet, nepaisant visø pastangø,jo taip ir nerado. Sekvestravimas buvo ávykdytas didþiajam etmonui asme-niðkai ásakius, ðio ásakymo originalà iðsaugojau, ðtai tikslus jo vertimas:

„Simonas K…, Didysis Lietuvos etmonas tautos valia ir t. t. ir t . t., remda-masis Targovicos konfederacijos sprendimu, ðiuo raðtu ásakau visiems civilinësvaldþios atstovams tø vaivadijø ir pavietø, kuriose yra Mykolo Oginskio, Lie-tuvos kardininko, Baltojo erelio ir Ðvento Stanislovo ordinø kavalieriaus, þe-mës, sekvestruoti visas minëtas þemes, jø administravimà patikëti asmenims,kurie bus nurodyti. Ðiam tikslui ir ðio ásakymo ávykdymui panaudoti jëgà, jeito prireiks“.

Visi mano reikalavimai buvo veltui, nes konfederacijos generalitetas sakënegalás surasti to, ko nebuvo nusprendæs, ir todël buvau priverstas dar kartàkreiptis á didájá etmonà, kuris, nurimæs dël pinigø, kuriuos jo brolis gavo iðmanæs, pareiðkë jog veikë slaptu kunigaikðèio Zubovo ásakymu, pridûrë, kadmano þemiø sekvestras gali bûti panaikintas tik tada, kai pats nuvyksiu áPeterburgà, ir paþadëjo savo pagalbà.

Taigi liko vienintelë iðeitis – keliauti, taèiau dël ypatingø prieþasèiø taigalëjau padaryti tik gruodþio mënesá, o tuo tarpu mano nuosavybë buvotoliau niokojama ir griaunama.

Kai karalius apsisprendë pasiraðyti Targovicos konfederacijos aktà, visøvaivadijø ir apskrièiø gyventojai privalëjo negaiðdami prisiekti ir prisijungtiprie ðios konfederacijos.

Kiekvienas, pradedant karaliumi, buvo priverstas pareikðti, kad Konsti-tucijà priëmusio Seimo veiksmai buvo despotiðki, kad naujoji konfederaci-ja – Lenkijos iðsigelbëjimas, o Jekaterina – lenkø laisvës ramstis. Rugpjûèio15-oji buvo paskelbta paskutiniu terminu. Vëliau niekas nebegalëjo pasira-ðyti. Prasidëjo lenkø kariuomenës daliniø perdislokavimas ir maþinimas, nuo

1 1 0

tarnybos buvo nuðalinami dël savo simpatijø Konstitucijai átarti karininkaiir net iðtisi kareiviø korpusai. Kariuomenës likuèiai buvo padalyti á nedidelesdivizijas, jas apsupo ir stebëjo gausesni rusø daliniai. Buvo atleista daug karið-kiø ir jiems nesumokëta uþ tarnybà. Ið jø buvo atimti garbingi, krauju pelny-ti apdovanojimai, o arsenalø prieþiûra patikëta tik rusams.

Konfederatai ákûrë generalitetà, turëjusá bûti visø operacijø centru. Þevuskis,Branickis ir Feliksas Potockis Lenkijos provincijose sprendë, kas dirbs genera-litete ir kaip bus organizuojamas darbas. Lietuvoje tai darë Kosakovskiai.

Pirmiausia ieðkota tokiø, kuriø vardai nekeltø nepasitikëjimo, taèiau dau-guma pasirinktøjø ir paskirtøjø bjaurëjosi jiems pavestu darbu. Daugumaatsisakë ðiø pareigø ið karto, kiti atsitraukë praëjus vos kelioms dienoms poto, kai davë sutikimà. Dël ðiø prieþasèiø galø gale buvo pasirinkti tie, kuriuosapakino galimybë patenkinti savo interesus, ir tie, kurie iðsiskyrë ið kitø ver-giðku paklusnumu savo ponø ásakymams.

Ðitaip sudarytas generalitetas pasiþymëjo despotiðkais veiksmais ir pik-tnaudþiavimu jam suteikta valdþia. Pradëjæs darbà, jis panaikino visus pasku-tiniojo Seimo priimtus dekretus. Policijos komisija buvo panaikinta, ið Ka-ro komisijos atimta teisë priþiûrëti kariuomenæ – ði teisë atiduota dviemdidiesiems etmonams. Taigi komisijos nebegalëjo tvarkyti jø kompetenci-joje esanèiø reikalø. Seimo paskirti valstybës tarnautojai buvo atleisti, ápras-tas teismø darbas nutrauktas, jie pakeisti konfederacijos teismais, ágaliotaisteisti pagal jiems suteiktas instrukcijas, ir, nors nariø skaièius buvo pakanka-mas, kad teismai galëtø bûti atsakingi uþ savo veiksmus, generalitetas vis tiekbijojo, kad teismai gali pasirodyti pernelyg nuosaikûs, todël prisiëmë sauteisæ bûti paskutine teismo instancija. Ir pagaliau, nuolat kalbëdamas ir veik-damas laisvës vardu, generalitetas uþdraudë spausdinti bet kà, kas prieðtarau-tø jo ásakymu iðleistiems aktams, ir grieþtai baudë nusiþengëlius.

Seimo marðalka Malachovskis, þinomas kaip atsidavæs ir sàþiningas patrio-tas, Ignotas Potockis, Lietuvos didysis marðalka, labai talentingas valstybës vei-këjas bei puikus ministras, ir Kolontajus, prie kurio puikaus administratoriaustalento reikia paminëti dar ir apsukrø charakterá, buvo iðkviesti á generalitetà.Toká poelgá pasmerkë visi, ir generalitetas daugiau nebedráso drumsti vieðosiosnuomonës ir daugiau nieko nepersekiojo. Taèiau tai nesulaikë jo nuo kitøplanø ágyvendinimo – anuliuoti visus Konstitucijà priëmusio Seimo aktus irsunaikinti viskà, kas buvo padaryta iki Geguþës 3-osios konstitucijos.

Nereikia manyti, kad pirmieji trys Targovicos konfederacijos varikliai –

1 1 1

Feliksas Potockis, Þevuskis ir Branickis – aukojo Lenkijà dël to, kad jiemsko nors trûko… Në vienam ið jø nieko netrûko – nei garbës, nei pinigø.Áþeista savimeilë, puikybë, ambicijos ir klaidingos idëjos dël ðalies ateities,baimë, kad Lenkijoje ádiegtos naujovës gali sumaþinti jø turtus, ir pagaliaupasitikëjimas Rusija, imperatorës didþiadvasiðkumu ir jos susirûpinimu Len-kijos likimu tikriausiai buvo vieninteliai motyvai, paskatinæ juos veikti, norsvisa tai nesumaþina jø kaltës. Reikia pripaþinti, kad jie daug maþiau piktnau-dþiavo Lenkijos provincijose, nei K… ðeima Lietuvoje, kur ji tik didino savovaldþià, be to, reikia bûti teisingam ir pripaþinti, kad Feliksui Potockiui bu-vo gëda dël asmeninio kerðtavimo ir áþeidinëjimø, klestëjusiø ðioje provinci-joje, ir ne jo jëgoms buvo tai sustabdyti.

Peterburgas uþtikrino konfederacijos vadus, kad rusø kariuomenë bus nau-dojama tik tvarkai ir ramybei Lenkijoje atstatyti ir kad nebus kalbama apienaujà padalijimà, taèiau, matant, kokiomis kryptimis ta kariuomenë þygia-vo, ir tai, kad buvo vengiama artintis prie Didþiosios Lenkijos, kilo átarimø,kad tarp Prûsijos ir Rusijos egzistuoja kaþkokie susitarimai. Patikrinti, ar taitiesa, negalëjome, o tuo metu ir Prûsijos bûriai judëjo á prieká, o rusai nedarëjokiø þygiø, kad uþkirstø jiems kelià.

Spaudþiamas gyventojø, kentëjusiø nuo Rusijos armijos þygiø, atstovøgeneralitetas, negavæs tinkamo atsakymo ið generolø ir ministrø, á kuriuoskreipësi su skundais, 1792-øjø gruodþio 10-àjà iðsiuntë Peterburgui notà, olaukdamas atsakymo, kartojo lenkams, kad dël visø nelaimiø kaltas Konsti-tucijà priëmæs Seimas, kad ðios nelaimës laikinos ir kad vos tik RespublikosKonstitucija bus priimta, rusø kariuomenë pasitrauks.

Feliksas Potockis taip tikëjo ðia tiesa, jog ápareigojo komisijà paraðyti Res-publikos Konstitucijà, turëjusià gràþinti lenkams teises ir laisvæ, kuriomis dþiau-gësi jø protëviai.

1 1 2

II SKYRIUS

Maþdaug tuo metu iðkeliavau á Peterburgà. Èia atvykau 1792-øjø gruo-dþio 22 dienà.

Sostinë didþiavosi prabanga ir puoðnumu bei Jekaterinos impozantiðku-mu ir genialumu, ákvëpdavusiu baimæ ir pagarbà visiems, kas prie jos priartë-davo. Peterburge jauèiausi daug maþiau suvarþytas, nei Brastoje, nepaisantáspûdþio, kurá turëjo padaryti praðmatniausias Europos dvaras, kuriame tel-kësi garsiausi svetimðaliai.

Buvau pristatytas imperatorei, kuri priëmë mane labai maloniai ir man-dagiai. Savimeilæ paglostë tai, kad buvau pristatytas kartu su uþsienieèiais, one su Targovicos konfederacijos atstovais, atvykusiais prieð kelias dienas im-peratorës sosto papëdëje pakloti lenkø tautos pagarbà. Likau dar labiau pa-tenkintas, pamatæs, koks skirtumas aukðtojoje Peterburgo visuomenëje bu-vo daromas tarp Targovicos konfederacijos atstovø, kuriø lyg ir stengtasivengti, ir tø lenkø, kuriuos á sostinæ atvykti privertë asmeniniai reikalai; ðiebuvo priimami ið tiesø iðskirtinai draugiðkai.

Ieðkojau keliø, kaip patekti pas Platonà Zubovà, vienintelá, galëjusá pasiek-ti, kad mano praðymas bûtø priimtas ir reikalai iðspræsti greitai ir sëkmingai.Pas já atvykæs suþinojau, kad didysis etmonas K… já jau perspëjo apie manopageidavimus, nes stengësi man pasitarnauti, bijodamas, kad, susipaþinæs suZubovu, galiu kerðtauti – papasakoti apie visas skriaudas, patirtas Lietuvoje.

Peterburge praleidau keturias savaites, vis dar neþinodamas, ar kam norsrûpi mano reikalavimai. Ðventës dvare, vieðos linksmybës, praðmatnios ir vëly-vos vakarienës, teatro vaidinimai, pilni azijietiðkos pompastikos, pasivaþinëji-mai rogëmis keitë vienas kità kiekvienà dienà; mieste susibûræ uþsienieèiai savoakimis matë triukðmingus sostinës malonumus, jos prabangà ir puikumà.

Penktosios savaitës pradþioje kunigaikðtis Zubovas pakvietë mane atvykti

1 1 3

ir pareiðkë, jog imperatoræ sujaudino nemalonumai, kuriuos patyriau, sek-vestravus mano þemes, ir ji mano, kad tai padaryta tik norint mane panie-kinti, nes pati imperatorë neketino ir neturëjo teisës sekvestruoti þemës val-dø Lenkijoje. Taèiau kas kita dël þemiø, kurias turiu ar galiu paveldëti Balto-joje Rusioje, nes ðios provincijos gyventojai yra imperatorës valdiniai ir jisekvestravo nuosavybæ visø tø, kurie dalyvavo paskutiniojo Lenkijos seimodarbe, o ypaè po Geguþës 3-osios. Jis pridûrë, kad að tikriausiai jau kreipiau-si, kur reikia, kad man bûtø gràþintos þemës Lietuvoje, o dël þemiø Baltojo-je Rusioje bus galima perduoti ásakymà generalgubernatoriui Pasekui, kadsekvestras bûtø panaikintas.

– Taèiau, – kalbëjo kunigaikðtis Zubovas, – jei jûs, iki ðiol neþinomasimperatorei, kreipiatës á jà malonës sugràþinti savo nuosavybæ, bûtø teisinga,kad jûs ðios malonës nusipelnytumëte. Negali bûti, kad iðskirtinis savo kil-me, turtu ir talentais þmogus norëtø atsisakyti galimybës pasitarnauti tëvy-nei ir atsiduotø tariamai filantropinëms, gal net revoliucinëms, idëjoms.

Atsakiau jam, jog atvykau ne praðyti imperatorës malonës, bet reikalautiatstatyti teisingumà, kadangi neturiu jokiø nuodëmiø Rusijai, todël negaliubûti apkaltintas ir nubaustas vien uþ tai, kad atlikau pareigà savo ðaliai. Pri-dûriau, kad mano þemiø sekvestras, uþdëtas, kaip sako kunigaikðtis, ið panie-kos, gali man padaryti dideliø turto nuostoliø, taèiau að tuo nesiskundþiu irnepraðau jokio þalos atlyginimo. Baigdamas pridûriau, kad niekada nebuvaurevoliucionierius, bet neatsisakau savo polinkio á filantropijà, kurios princi-pus pati imperatorë mus moko branginti, bûèiau mielai tarnavæs laisvai irnepriklausomai tëvynei, taèiau man bjauru tarnauti tëvynei, valdomai keletoindividø, nepaklûstanèiø tautos valiai, nes paskui juos eina rusø kariuomenëir kad, be kita ko, að nutariau amþiams palikti savo tëvynæ, nes nujauèiu (taipmano dauguma), kad netrukus Lenkija gali bûti dar kartà padalyta.

– Iðmeskite tai ið galvos, – juokaudamas atsakë kunigaikðtis Zubovas. –Tik Rusijos prieðai gali pasakoti tokias pasakas. Imperatorei labai rûpi lenkøtautos likimas. Ji nerimaudama stebëjo spàstus, jai paspæstus Prûsijos kara-liaus, ir prarajà, á kurià jà norëjo ástumti prancûzø revoliucionieriai. Pama-èiusi, kad lenkai lieka kurti visiems jos iðmintingiems patarimams, kuriuos jisiunèia per ambasadoriø Varðuvoje, nusileido karðtiems áþymiausiø ir pro-tingiau nei kiti màstanèiø Seimo nariø praðymams ir nusiuntë savo kariuo-menæ á Lenkijà jums patiems gelbëti. Jai gaila jûsø tautos, todël imperatorënorëjo árodyti, koks jai svarbus ðios tautos likimas. Jûs manote, kad impe-

1 1 4

ratorei reikia naujø þemiø?.. Argi ji negalëtø, jei norëtø, vienu þygiu uþimtiTurkijà ir pasodinti Konstantinopolio soste savo vaikaitá?.. Lenkija jai kurkas patrauklesnë, nes gali bûti draugë ir kelias á Europà; Lenkija labai do-mina Rusijà bûtent ðiuo poþiûriu… Tegu atkampiose jûsø provincijoserëkauja kilmingi þmogeliai, neþinantys, ko nori, jûsø jakobinai sankiulo-tai, neturintys kà prarasti, jûsø buvusieji Baro konfederatai! Taèiau ar pro-tingi þmonës, kuriø jûsø ðalyje gana daug, gali ásivaizduoti, kad Rusijosimperatorë leistø padalyti Lenkijà? Galiu uþtikrinti, jos ketinimai tikrai netokie, o jei þinotumëte, kokia didi jos siela ir kokie kilnûs jausmai, pirma-sis siektumëte savo ðalyje uþkirsti kelià apie tai skleidþiamiems gandams.Ar tikite, kad Feliksas Potockis, Branickis ir Þevuskis bûtø ëmæsi vado-vauti Targovicos konfederacijai, siekdami iðduoti savo ðalies interesus, arjie bûtø drásæ kreiptis á Rusijos imperatoræ su tokiais tamsiais ketinimais?Taèiau gráþkime prie pirmosios pokalbio temos. Jûs puikiai suprantate,kad negalite likti be jokios veiklos, negalite rodyti nepasitenkinimo naujà-ja tvarka ar nepripaþinti, jog imperatorë rodo gerà valià jûsø tëvynainiams.Pateiksiu jums keletà pasiûlymø, iðsirinkite tinkamiausià. Pavyzdþiui, rû-pintis karaliðkøjø valdø administravimu bûtø kaip tik jûsø vertas uþsiëmi-mas. Ðios valdos, blogai tvarkomos, labai nuvertëjo ir duoda nedaug paja-mø karaliui, turtindamos tik tuos, kurie jas valdo.

Atsakiau, kad pats turiu daug nuosavybës, todël negaliu priimti ðio pasiû-lymo, taip pat neketinu turtëti administruodamas man nepriklausanèias þe-mes, aukoti tam savo poilsá bei ramybæ.

Tuomet Zubovas pasiûlë man imtis globoti jaunàjá kunigaikðtá Dominy-kà Radvilà, kadangi globëjas turi bûti átakingas, doras ir nesuinteresuotasþmogus, nes, kaip jis sakë, Radvilø turtas milþiniðkas, o reikalai labai paðlijæ. Jistaip pat pastebëjo, kad, bûdamas jø giminaitis, neturëèiau atsisakyti padëti.

Atsakiau taip pat, kaip ir á pirmàjá pasiûlymà, tik pridûriau, kad savogyvenime globojau vien vargðes naðles ir naðlaièius ir kad niekada neprisiim-siu atsakomybës, kurià uþkrauna tokio didþiulio turto globa.

Sudirgæs kunigaikðtis galiausiai pasakë, kad tuomet turësiu uþimti kokánors postà ministerijoje, ir nëra prieþasèiø, dël kuriø tokios vietos galëèiauatsisakyti, ir kad man bus leista pasirinkti. Jis davë man kelias dienas pagal-voti ir gana staiga mane paliko, að vos spëjau jam priminti, kad mano þemiøsekvestras dar nenuimtas, o mano situacija kritiðka.

Po susitikimo su kunigaikðèiu mane apniko liûdnos mintys. Supratau,

1 1 5

kad pasiûlymas, kurá man kà tik pateikë, ið tiesø buvo ásakymas, kad, nepa-klusæs jam, atvirai pasisakysiu prieð Rusijà, o tai reiðkë rizikuoti ir tapti perse-kiojamam, prarasti turtà ir suþlugdyti savo ðeimà bei kreditorius.

Neseniai buvau gavæs laiðkø ið Lietuvos, mane ragino nepasiduoti egzalta-cijai ir paisyti savo ðeimos, draugø ir tëvynainiø, persekiojamø ir dejuojanèiøK… ðeimos priespaudoje, interesø.

Du anoniminiai laiðkai, vienas raðytas Kolontajaus ranka, priminë man,kad jei buvo lengva ir malonu tarnauti tëvynei jos klestëjimo metais, taibûtina ir kilnu neatsisakyti tai daryti ir tuo metu, kai ji kenèia priespaudà.Mane ragino apsiðarvuoti kantrybe, nusilenkti likimui ir pasinaudoti átaka,kurios galiu ágyti Peterburge, kad galëèiau apsaugoti savo tëvynainius, nes,sakë jie, jei tokie þmonës kaip jûs nusiðalins nuo reikalø, tai jais uþsiims intri-gantai ir piktavaliai.

Po keleto dienø kunigaikðtis Zubovas pasikvietë mane, norëdamas pa-klausti, ar pasirinkau su kuo bûti, ir pareiðkë, kad negalima ðvaistyti laiko,nes imperatorë, norëdama uþbaigti tvarkos atstatymo darbus Lenkijoje, bû-tø suþavëta, jei svarbiausi postai ðioje okupuotoje ðalyje bûtø uþimti visuoti-nai gerbiamø þmoniø.

Prieð atsakydamas, iðdrásau dar kartà paklausti, ar galiu tikëti kunigaikð-èio garantijomis, kad Lenkija nebus padalyta, ir Zubovas dar kartà tai patvir-tino, pareikðdamas, kad, jei noriu, jis suteiks man progà iðgirsti tai ið paèiosimperatorës lûpø; tuomet sutikau uþimti postà Lenkijos civiliniø reikaløministerijoje.

Kunigaikðtis pagyrë mane uþ tai, kad parodþiau gerà valià ir neatsisakiauðio pasiûlymo, ir atsisveikino. Jis paþadëjo nusiøsti laiðkus Baltosios Rusiosgeneralgubernatoriui Pasekui ir patikino mane, kad tà paèià dienà pasikalbëssu K… ir atves já á protà dël mano þemiø sekvestravimo bei ásakys ðá sekvest-ravimà tuoj pat panaikinti. Ið tiesø, jau kità dienà didysis etmonas pats atëjopas mane ir praneðë apie gautus ásakymus, tik pasiskundë, jog að já neteisingaiapkaltinæs, kadangi jis veikæs tik remdamasis kunigaikðèio Zubovo laiðku1,kurá ðis pamirðo ir nepanoro prisiminti.

Mano iðvykimo iðvakarëse ponas Altestis, kunigaikðèio Zubovo sekreto-rius, atneðë man imperatorës pasiraðytà laiðkà Baltosios Rusios gubernato-

1 Formaliai kunigaikðtis Zubovas neigë raðæs toká laiðkà. Mano þemiø sekvestravimas keliemsmënesiams ir þygiai, kuriø ëmiausi, kad jis bûtø panaikintas, sumaþino mano turtà daugiau neidviem milijonais Lenkijos auksinø.

1 1 6

riui, kuriame buvo nurodymas panaikinti mano ðeimos þemiø sekvestravi-mà ir padëti man visais klausimais, kuriais tik á já kreipèiausi.

Vieðnagës Peterburge metu pastebëjau, kad viena po kitos organizuoja-mos ðventës ir visuotinës linksmybës slëpë dvare bei ministerijose vyraujantánerimà ir liûdesá dël naujienø, gaunamø ið Prancûzijos. Su nerimu buvo ste-bima nepaprasta Respublikos kariuomenës sëkmë, siaubà këlë tai, kaip grei-tai, pakurstytos ar spontaniðkai sukildavo iðtisos provincijos ir didþiuodavosiásiliejusios á Prancûzijos Respublikà, bet labiausiai gàsdino naujøjø revoliuci-niø idëjø plitimas Europoje, nes revoliucija kësinosi á socialinæ tvarkà beivertë drebëti sostuose visus valdovus. Paðnibþdomis buvo kalbama, kad1792-øjø lapkrièio 19 dienà Konventas Prancûzijos liaudies vardu paskelbëbroliausiàsis ir suteiksiàs pagalbà tautoms, norinèioms iðsilaisvinti, ir áparei-gosiàs generolus teikti ðioms tautoms pagalbà bei apginti pilieèius, persekio-jamus uþ laisvæ.

Ið tiesø ðis dekretas buvo paskelbtas tik dël vieno keliø valstieèiø sukilimoDe-Pon kraðte ir dël þiauraus elgesio su sukilëliais, kurie dekrete vadinamipatriotais. Ðis ávykis buvo plaèiai komentuojamas ir pranaðaujamos liûdnosperspektyvos. Prancûzø emigrantai pasinaudojo tuo dekretu, norëdami pa-sëti nerimà Peterburgo dvare ir pakurstyti jo nepasitikëjimà bei átarumà dëllenkø tautos, o Targovicos konfederatai pasinaudojo proga pateisinti savoveiksmus ir pakelti savo vertæ Peterburgo dvaro akyse, átikinti Rusijà, kadLenkijoje galima pasitikëti tik jais ir jø ðalininkais.

Prieð pat man atvykstant kurjeriai atneðë naujienà, kad Prûsijos karalius kàtik paliko Prancûzijos teritorijà, kad Savojos ekspedicija patikëta generolui Mon-teskjë, kuriam neprireikë në trijø dienø atþygiuoti á Ðamberi, kad generolasAnselmas taip pat lengvai atþygiavo iki Nicos ir kad naujosios Prancûzijos teri-torijos pavadintos Monblano ir Jûriniø Alpiø departamentø vardu.

Jau buvo þinoma apie generolo Kiustino sëkmæ Vokietijoje, apie jo oku-puotà Majencà ir apie pavojingas idëjas, plintanèias kartu su jo pergalëmis,nes jis kvietë tautas iðsilaisvinti, panaikinti didelius mokesèius, bet apmokes-tinti dvasininkijà ir diduomenæ bei grieþtai bausti valdininkus, reikalaujan-èius mokesèiø ið plebëjø. Jo ðûkis buvo „Karas pilims, taika lûðnelëms“.

Peterburge taip pat buvo þinoma, kad generolas Diumurjë, uþsimojæsnukariauti Belgijà, lapkrièio 6 dienà laimëjo Þemapo mûðá, kad 14 dienàprancûzai uþëmë Briuselá, o gruodþio 15 dienà Konventas Belgijos provinci-jas pavadino Prancûzijos departamentais.

1 1 7

Buvo þinoma, kad gruodþio 3 dienà priimtas dekretas dël Liudviko XVIteismo Konvente, kad 11 dienà jis stojo prieð teismà, kad jis buvo apklaustaspirmininko, o to paties mënesio 26 dienà, lydimas trijø gynëjø, stojo prieðteismà antrà kartà.

Pastarosios naujienos apie karaliø sukëlë visuotiná pasipiktinimà, taèiauniekas nesitikëjo tragiðkos atomazgos.

Man atvykus, buvo gautos dvi svarbios naujienos, atgaivinusios prancûzøemigrantø viltis ir suteikusios jiems paguodà. Pirmoji skelbë, kad generolasDiumurjë, nepatenkintas dekretu, kuriuo Belgijos provincijos buvo pava-dintos Prancûzijos departamentais, ëmë su panieka kalbëti apie nacionalináKonventà, be to jam atsibodo kvaili priekaiðtai dël kariuomenës plëðikavi-mø Belgijoje (priekaiðtavo komisarai ið Paryþiaus), tad jis kartu su savo ka-riais pasiryþæs iðkelti maiðto vëliavà. Antroji naujiena skelbë, kad sausio 12dienos Konvento posëdyje lordas Grinvilis, Anglijos valstybës sekretorius,áteikë oficialios notos kopijà pilieèiui Ðovelenui, ágaliotajam Prancûzijos pa-siuntiniui Londone, ir kad ði nota skelbë, jog Britanijos ministerija pareiðkianepripaþástanti pilieèio Ðoveleno ágaliotu atstovu, nes ðis nëra atsiøstas Pran-cûzijos karaliaus. Ministerija taip pat priekaiðtavo Prancûzijai dël to, kad,pirma, ði sulauþë sutartis, atidarydama Esko kanalà ir leisdama navigacijàðioje upëje, ir, antra, kad lapkrièio 19 dienos Konventas dekretu paþadëjopagalbà tautoms, norinèioms nusimesti savo vyriausybiø jungà. Ministrasbaigë savo laiðkà pareikðdamas, kad Prancûzija gali árodyti savo troðkimàtaikiai sugyventi su Anglija tik vienu bûdu – atsisakydama ketinimø plëstisavo valdas ir visiðkai nesikiðdama á kitø tautø vyriausybiø reikalus.

Ðias naujienas atneðusius kurjerius Peterburge pasitiko nepaprastai dþiu-giai. Visi jau ásivaizdavo, kaip Diumurjë þengia á Paryþiø, já lydi triumfuo-janti kariuomenë, gelbstinti Liudviko XVI gyvybæ, ji gràþina valdovà á pro-tëviø sostà ir atkuria visas jo teises, svajota ir apie tai, kad Prancûzijoje irvisoje Europoje atkuriama tvarka ir ramybë. Niekas neabejojo, kad Anglijospareiðkimas skirtas sustiprinti Diumurjë pasiryþimà pagàsdinti revoliucio-nierius ir atlikti didþiuosius þygius, kuriø taip nekantriai buvo laukiama,taèiau ðia menama paguoda dþiaugtasi neilgai, nes, praëjus penkiolikai dienø,Riðeljë1 kunigaikðtis, atvykæs kaip kurjeris ið Vienos, atveþë naujienà, jog

1 Jis tapo generalgubernatoriumi Odesoje, o Burbonams atgavus sostà, tapo Prancûzijosministru pirmininku.

1 1 8

1793 metø sausio 21 dienà Liudvikas XVI nukirsdintas Paryþiuje, Revoliu-cijos aikðtëje. Ði naujiena pribloðkë emigrantus, giliai prislëgë imperatoræ,papiktino Rusijos Vyriausybæ bei Peterburge reziduojanèius uþsienio pasiun-tinius ir visus geruosius þmones. Rusijos sostinëje mano matytas ðventes irpasilinksminimus pakeitë niûri tyla.

Ið Peterburgo iðvykau 1793 metø vasario 17 dienà ir per Mogiliavà beiVilniø á Varðuvà atvykau to paties mënesio pabaigoje.

Branickis, vadovaujantis generaliteto delegacijai, gavo audiencijà Peter-burge. Imperatorë priëmë já sëdëdama soste, apsupta dvaro didþiûnø. Jis pa-sakë patetiðkà kalbà, gyrë imperatoræ ir labai nusiþeminæs dëkojo lenkø tau-tos vardu, prisistatydamas kaip ðios tautos valdþios atstovas. Branickis pa-reiðkë, kad visi lenkai pasiruoðæ sudaryti su Rusija sàjungà, kuri uþtikrintøRespublikos vientisumà ir nepriklausomybæ, ir baigë suðukdamas, kad Die-vas ir Jekaterina buvo vieninteliai ramsèiai, ant kuriø laikësi lenkø viltys.

Kartu su kitais uþsienieèiais dalyvavau audiencijoje kaip þiûrovas. Jai bai-giantis, kancleris imperatorës vardu atsainiai padëkojo lenkams ir konfedera-cijai atstovaujantiems atstovams iðdalijo puikias dovanas.

Deputatams gráþus á Gardinà, tokia menka ataskaita negalëjo patenkintivisuomenës, nors visi labai stebëjosi, jog Branickis neiðvyksta ið Peterburgo,o pasilieka, prisidengæs ðeimos reikalais.

Feliksas Potockis suvokë, deja, per vëlai, kokios atsakomybës prisiëmë irkokiø naujø nelaimiø tai gali uþtraukti Lenkijai.

Siekdamas iðsisukti ið konfederacijos marðalkos pareigø ir galbût vis darturëdamas vilèiø gauti Rusijos imperatorës maloniø savo tëvynainiams, jispapraðë misijos Peterburge, kurià ir gavo, taèiau ambasadoriaus rangà jamsuteikë tik imperatorës specialiu ásakymu.

Ðtai instrukcija, kurià konfederacija 1793 metø kovo 7 dienà Gardinedavë Feliksui Potockiui:

„Pirma. Ponas marðalka turi kuo skubiau keliauti á Peterburgà ir ten nu-statyti, susitaræs su J. D. imperatore, sàlygas, kuriomis dvi tautos galëtø susi-jungti á ilgalaikæ sàjungà, taèiau, suderinæs pagrindinius principus, jis turipraneðti juos mums arba papraðyti ið mûsø pilno ágaliojimo jam vienam arbakuriam kitam asmeniui, kurá pas já nusiøsime, kad galëtø kuo greièiau uþ-baigti jam patikëtas derybas.

Antra. Kadangi mûsø valstybës sandara yra konstitucinë respublika, su-

1 1 9

sieta abipusiais ásipareigojimais, kuriuos gali prisiimti abi ðalys, kadangi nu-matyta tokia valstybës valdymo forma, ponas marðalka turës teikti reikalin-gas pastabas bei ginti savo pozicijà, jei to reikalaus aplinkybës.

Treèia. Jei prireiks, marðalka grieþtai pareikð, kad savanoriðka priesaika,duota mûsø ir mûsø tautos dël Respublikos valdø vientisumo, kurá mumsgarantuoja didþiosios sutartys, jokiu bûdu neleidþia mums ið naujo nagrinëtiðio klausimo, todël joks tokio pobûdþio pasiûlymas, kas já bepadarytø, negalibûti átrauktas á paktà, sudaromà su Respublika per jai atstovaujantá organà.

Ketvirta. Patikëdami Abiejø Tautø konfederacijos marðalkai Potockiui,kurio uolumas ir charakteris gerai þinomi, tautos interesø gynybà ir siekdamipabrëþti tautos valià bei suteikti jo misijai daugiau svarbos, valstybiná mûsøvalià iðreiðkiantá ir marðalkà Potocká ágaliojantá aktà, pasiraðytà marðalkø,mes uþantspaudavome abiejø susijungusiø tautø antspaudais ir atidavëmesaugoti kanceliarijos archyve“.

Nesunku numanyti, kad nei ðios instrukcijos, nei tas, kuris jas ten nuve-þë, nepadarë Peterburge jokio áspûdþio.

Feliksas Potockis, pritvinkæs mandagumo dvarui, puoselëdamas viltis,kurios niekada taip ir neiðsipildë, tæsë vieðnagæ Peterburge; jis vilko sunkiàegzistencijà ir niekada daugiau nebepasirodë Lenkijos politinëje arenoje.

Kaip minëjau, Branickis liko Peterburge ir negráþo su delegacija, kuriaivadovavo. Kancleris kunigaikðtis Sapiega, Þevuskis ir dauguma svarbiausiøkonfederatø, nujausdami liûdnà atomazgà, pasitraukë á savo dvarus.

1 2 0

III SKYRIUS

Likus maþdaug 7 savaitëms iki Potockio kelionës á Peterburgà, generali-tetas, imperatorës ásakymu palikæs Brestà ir ásikûræs Gardine, suþinojo, kadPrûsijos kariuomenë vël áþengë á Lenkijà. Ðá prieðiðkà aktà lydëjo 1793 metøsausio 16 dienos Prûsijos karaliaus pareiðkimas, prasidëjæs tokiu sakiniu: „VisaEuropa þino, kad 1791 metø geguþës 3 dienà Lenkijoje be draugiðkø kaimy-niniø valstybiø þinios ir dalyvavimo prasidëjusi revoliucija netrukus sukëlëdidelës tautos dalies nepasitenkinimà ir prieðiðkumà ir t. t…“

Po ðios preambulës buvo iðvardyti motyvai, privertæ Rusijos imperatoræávesti savo kariuomenæ á Lenkijà, o Prûsijos karaliø pasekti jos pavyzdþiu.Ðios dvi galybës norëjo lenkø tautai tik gero. Reikëjo sustabdyti prancûzødemokratijà, plintanèià Lenkijoje, uþdrausti revoliucionieriø susibûrimus,sutramdyti piktavalius, kurstanèius neramumus ir maiðtà ir t. t…

Prûsijos karalius, ávedæs á Respublikos teritorijà, konkreèiai, á DidþiàjàLenkijà, pakankamai pulkø, kuriems vadovauti buvo patikëta jo pëstininkøgenerolui Miolendorfui, skelbë turás tikslà apsaugoti pasienio provincijas,sutrukdyti plisti jose uþkratui, atstatyti bei palaikyti tvarkà ir ramybæ Lenki-joje bei uþtikrinti veiksmingà geranoriðkai nusiteikusiø pilieèiø apsaugà.

Ðis pareiðkimas baigësi þodþiais: „Karalius mëgsta tik taikias priemones,jis tikisi geros valios ið tautos, kurios gerovei negali bûti abejingas, kuriaitrokðta árodyti savo atsidavimà ir gerus ketinimus“.

Jei tai, kad ðiame pareiðkime nebuvo minimas Gdanskas, ir nustebino, tainetrukus visi suþinojo, koks likimas jam buvo skirtas. Karalius ásakë já apsiausti.Kai Prûsijos pulkai uþëmë keletà átvirtinimø, o kovo pabaigoje – Vaichselmiun-dës pilá, Gdansko miestas, prispaustas bado ir vidaus kivirèø, balandþio 4 dienàatvërë savo vartus. Taèiau, generolui Raumeriui ásakæs blokadà pradëti vasario24 dienà, karalius paskelbë pareiðkimà, kurio kai kurias vietas pacituosiu tiksliai:

1 2 1

„Prieþastys, privertusios Jos Didenybæ Prûsijos karaliø ávesti savo pulkusá kai kuriuos Lenkijos pavietus, verèia Já uþsitikrinti ir dël Gdansko miestobei jo valdø.

Neminësime nelabai draugiðkø ketinimø, kuriuos ðis miestas puoselëjaPrûsijos monarchijos atþvilgiu jau daugelá metø, pasitenkinsime pastebëda-mi, kad bûtent ðiame mieste susibûrë þiauri ir ðlykðti gauja, kuri, darydamavienà nusikaltimà po kito, ir padedama savo bjauriø sàjungininkø, ðiandiensiekia skleisti savo átakà á visas puses ir t. t…“

Cituodamas keletà fragmentø ið dviejø pareiðkimø, noriu pabrëþti ðtaikà: nesuvokiama tai, jog lenkø tauta, ið pradþiø apkaltinta Geguþës 3-osiosdienos konstitucija suteikusi per daug galiø karaliui, vëliau kaltinama jako-binizmu, o baudþiama ta paèia bausme, nors monarchija ir jakobinizmas –nesutaikomi dalykai.

Tikra tai, jog Prancûzijoje niekas nemanë, kad lenkai puoselëja revoliuci-nes idëjas, kurias jiems prikiðdavo kaimynai. Knygoje „Tariamos Lenkijosrevoliucijos istorija“, iðleistoje 1792 metais Paryþiuje, jos autorius raðo: „Ne-þinau, kas bando átikinti Prancûzijà, kad lenkai yra mûsø draugai ir pritariamûsø revoliucijai. Nedaug yra ðaliø, kuriose kvailumas ir puikybë, nukreiptiprieð prancûzus, suveðëjo labiau nei Lenkijoje! Kartà karalius taip bjauriaiuþsimirðo, kad vieðo posëdþio metu pavadino prancûzus kanibalø tauta. Taigali stebinti nebent tuos, kurie niekada nelygino Prancûzijos ir Lenkijos kon-stitucijø principø. Þodþiams priskiriama reikðmë yra sutartinis dalykas, len-kai savo Geguþës 3-osios dienos operacijà meistriðkai pavadino atgimimu,taèiau mes, puoselëjantys naujàsias idëjas, dràsiai vadiname konstituciniu des-potu tà, kuriam Konstitucija suteikia didelæ ástatymø leidþiamàjà galià, aukð-èiausià vykdomàjà valdþià, paveda vadovauti kariuomenei, suteikia absoliu-èià nelieèiamybæ, veto teisæ, teisæ skirstyti postus, apdovanojimus, civilines irkarines malones bei pelnà, þodþiu – visa tai, kas iðprovokuoja vergiðkà pa-klusnumà, nebaudþiamumà ir iðdavystæ“.

Neteigiu, kad ðis veikalas sektinas, nes jo autorius daþnai raðë netiesà apielenkø tautà ir ne tik apie jà. Kà tik pacitavau jo þodþius apie tai, kad Lenkijoskaralius pavadino prancûzus kanibalø tauta, o juk tokiø þodþiø jis niekadanëra iðtaræs, be to, konstitucinio despoto titulas negali tikti valdovui, gavusiamvaldþià ir galias ið tautos, prisiriðusios prie savo laisvës, nepriklausomybës irteisiø, bet, þinoma, visi prancûzø jakobinai vadino mûsø Seimà aristokratøsusirinkimu ir netikëjo, jog lenkai tiek paþengæ, kad galëtø puoselëti revoliu-

1 2 2

cines idëjas. Ir, þinoma, ákvepianèios ir griaunanèios idëjos, kuriomis gyvenotø laikø Prancûzija, nedarë jokios átakos Lenkijai, siekusiai tik atsikratytiuþsienieèiø jungo ir sukurti savo Vyriausybæ.

Jei vëliau egzaltacija ir neviltis pastûmëjo lenkus garsiai skøstis, ploti patrio-tiniams prancûzø jausmams, linkëti jiems sëkmës ir netgi sieti savo viltis suPrancûzija, tai visa tai galima paaiðkinti tik tuo, kad likimas jø nepagailëjo.

Suerzinti nelaimës, nubausti uþ lojalumà ir ketinimø tyrumà, persekioja-mi dël þmogui brangiausiø dalykø – laisvës reikðti savo nuomonæ ir tautinëssavigarbos, lenkai, iðduoti visø, tapo daug nelaimingesni uþ tautas, pavergtasginklu ir priverstas paklusti nugalëtojo ástatymams.

Lenkø draugystës buvo siekiama tik tam, kad jà atmestø, prieð juos buvoásipareigojama tik tam, kad tie ásipareigojimai bûtø lengvabûdiðkai lauþomi,juos privertë imtis þygiø, uþ kuriuos vëliau pasmerkë, jiems priskyrë jausmusir klaidas, kuriø jie niekada neturëjo ir nepadarë. Jiems buvo tvirtinama, kadjø likimu labai rûpinamasi tuo metu, kai á Lenkijos teritorijà jau buvo veda-ma svetima kariuomenë ir okupuojamos jos provincijos bei pavergiami gy-ventojai; keleto pamiðusiø magnatø ambicijoms buvo paaukoti milijonø li-kimai ir pagaliau, kai buvo nuspræsta, kad tø paèiø lenkø gerovei reikia naujopadalijimo, jie buvo priversti savo atstovø Seime rankomis áteisinti ðá netei-sybës ir savivaliðkumo aktà.

Taèiau ar reikia árodymø, nuplaunanèiø nuo lenkø jiems primestà kal-tinimà jakobinizmu, kad bûtø pateisintas naujasis padalijimas? Patriotinispolëkis, juos uþdegæs sujudimas ir neapykanta, kuria degë jø prieðai, netu-rëjo nieko bendra su jausmais, apëmusiais prancûzus tuo metu, apie kurákalbame.

Prancûzijoje á dvasininkijà ir diduomenæ buvo þiûrima kaip á tautos prie-ðus, tad jie buvo priversti emigruoti, kad apsisaugotø. Lenkijoje, atvirkðèiai,dvasininkija ir diduomenë atstovavo tautai ir rûpinosi, kad bûtø priimtaKonstitucija, uþtikrinanti asmens laisvæ, socialiniø sluoksniø, nedalyvavusiøpriimant ðiuos sprendimus, gerovæ ir ramybæ.

Prancûzijoje pritariantieji jakobinø idëjoms galëjo tik laimëti, pasisavinæturtingas priverstøjø emigruoti valdas, o Lenkijoje, prieðingai, tautos ðvie-suoliai ne tik neturëjo ko iðloðti, bet, atvirkðèiai, iðpaþindami jakobinizmà,galëjo netgi prarasti viskà, kadangi atsisakë nuosavybës, kad ja pasidalytø sutais, kurie nieko neturëjo, o tëvynë ið to negavo jokios realios naudos.

Ir pagaliau lenkai niekada nebuvo kraugeriai, jie niekada nesikësino á savo

1 2 3

karaliaus gyvybæ, o vidurinioji klasë, kuri, tiesà sakant, ir sukëlë Prancûzijosrevoliucijà, Lenkijoje beveik neegzistavo.

Taèiau gráþkime prie apraðomø ávykiø. Sausio 25 dienà didysis kanclerisMalachovskis atsakyme á pirmàjá Prûsijos dvaro pareiðkimà vangiai pabandëteisinti lenkø tautà dël jai primetamø klaidø ir papraðë iðvesti Prûsijos ka-riuomenæ. Ði nota nepadarë jokio áspûdþio.

Konfederatø generalitetas nutarë paskelbti Felikso Potockio ir kunigaikð-èio Aleksandro Sapiegos 1793 metø vasario 3 dienà pasiraðytà protestà. Ðia-me manifeste buvo pakartoti prakeiksmai Geguþës 3-osios konstitucijai, gi-nama Targovicos konfederacija, atiduota pagarbos ir pripaþinimo duoklëRusijos imperatorei, patvirtintas tautos pasitikëjimas Vienos dvaru ir protes-tuojama prieð Prûsijos karaliaus invazijà, o baigtas jis buvo sakiniu, kurá ver-ta pacituoti: „Ir pagaliau pareiðkiame, kad mûsø pastangos yra ákvëptos tikvieno troðkimo – perduoti savo palikuonims gerai organizuotà, laisvà ir ne-priklausomà Respublikà; arba mes iðsaugosim ðià mûsø atgaivintà Respubli-kà, arba, jei ji praþus, në vienas ið mûsø neliks gyvas“.

Neapsiribojæs ðiuo protestu generalitetas nutarë paskelbti pospolité rusze-nie, kitaip tariant, visuotinæ ðalies kilmingøjø mobilizacijà, taèiau ðis þygis,pradëtas be Rusijos pasiuntinio pritarimo, uþtraukë generalitetui tik prie-kaiðtø ir grasinimø.

Vasario 20 dienos notoje tas pasiuntinys iðreiðkë savo nuostabà, jog buvoiðdrásta taikyti tokià priemonæ su juo nepasitarus. Jis norëjo, kad generalite-tas tuoj pat anuliuotø duotus ásakymus, informavo, kad Rusijos kariuome-nës vadams pavesta sutrukdyti ðaukti bet kokius susirinkimus, ir baigë patar-damas generalitetui tokiomis sudëtingomis aplinkybëmis ateityje elgtis ra-miau ir nesiimti neapgalvotø þygiø, kurie galëtø atvesti á Lenkijà galingosvalstybës pajëgas.

Laikydamasis pasiuntinio ásakymø, generalitetas buvo priverstas savo pa-reiðkimà atðaukti ir pareikðti turëjæs tik vienà ketinimà – perspëti tautà apiegresiantá pavojø, kad ði bûtø pasirengusi, jei aplinkybës to pareikalaus, taèiaunuo ðiol visos viltys turi bûti siejamos su Rusijos Imperatoriðkàja Didenybe, at-siuntusia savo kariuomenæ Lenkijos laisvës ginti.

Þevuskis, ginkluotojø konfederacijos pajëgø vadas, nieko nepaisydamasdavë ásakymà pakelti pulkus ir perveþti artilerijà Èenstakavos tvirtovei ginti.Taèiau Rusijos kariuomenës vyriausiasis vadas generolas Igelðtriomas atðaukëðá ásakymà. Jis pareiðkë, kad joks lenkø kariuomenës bûrys negali pajudëti be

1 2 4

jo þinios. Tuo pat metu Ukrainoje, kur jau stovëjo penkiasdeðimties tûks-tanèiø rusø kariuomenë, jis liepë suvaryti á kareivines dvideðimt penkis tûks-tanèius lenkø kariø, atiduoti Kameneco tvirtovæ ir paskelbë, jog, jei tik len-kai vos pajudës, jis nuginkluos Varðuvos águlà ir uþims arsenalà.

Dar prieð apraðomus ávykius atsitiko vienas dalykas, ilgà laikà nieko ne-dominæs Varðuvoje, taèiau prisidëjæs prie to, kad lenkai bûtø apkaltinti jako-binizmu, persekiojami ir gàsdinami nauju padalijimu. Suþinojome, kad ke-liø lenkø delegacija prisistatë á Paryþiaus konventà, gavo þodá ir vienas josatstovø rëþë kalbà, vertà vietos, kur ji buvo pasakyta, ir tragiðkø ten susiklos-èiusiø aplinkybiø. Pasakojama, kaip jis ir jo kolegos gyrësi iðpaþástantys ja-kobinizmo idëjas ir tikino, kad visa lenkø tauta puoselëja tuos paèius jaus-mus. Taip pat buvo pasakyta, kad ir lenkø tautos, ir Prancûzijos prieðai yratie patys. Minëtieji atstovai buvo labai ðiltai priimti Paryþiuje. Buvo pridu-riama, kad broliðkas ðio susirinkimo pirmininko apsikabinimas ir iðkilmin-gas posëdis buvo atlygis, kurio ði delegacija buvo verta.

Ðios detalës meta ðeðëlá tik keliems asmenims, kurie tik savo iniciatyva, bejokiø ágaliojimø ar nurodymø dráso sukompromituoti tëvynainius. Taèiauvisa tauta turëjo sumokëti uþ ðiuos neapgalvotus þingsnius, iðprovokavusiusnaujas grieþtas priemones prieð tariamus jakobinus.

Gráþkime á Varðuvà, á tà laikotarpá, kai að vasario pabaigoje gráþau ið Pe-terburgo.

1 2 5

IV SKYRIUS

Nepaisant patirtø smûgiø ir gerø þmoniø persekiojimo, vieðoji nuomonësostinëje nebuvo pasikeitusi. Vieni savanaudiðkai gynë Rusijos interesus, kitipritarë esamai tvarkai ið ásitikinimø (tokiø buvo nedaug), likusieji gyventojai,nepaisydami rusø águlos kaimynystës, garsiai skundësi Peterburgo ir Berlyno dvarøelgesiu, kaltino Targovicos konfederacijos vadovus, gailëjosi Geguþës 3-osioskonstitucijos, o Lenkijos karaliø laikë pagrindiniu nelaimiø kaltininku.

Keletas Geguþës 3-osios seimo nariø paliko Varðuvà ir iðvyko á uþsiená,taèiau dauguma liko, vildamiesi, kad Seimas, kurio galios buvo tik apribo-tos, vienà dienà vël galës susirinkti. Jie buvo maloniai kvieèiami á visus na-mus, jiems buvo rengiami draugiðki pobûviai ir visi nesidrovëdami pabrëþ-davo poþiûrio á juos ir á Targovicos konfederatus skirtumà.

Nors Rusijos pasiuntinys ir kai kurie generolai daþnai rengë pietus ir va-karëlius, bet á juos besirenkanti publika nebuvo nei iðkilminga, nei linksma,daugelis patriotø paprasèiausiai uþsidarë savo namuose.

Vengiama buvo ne rusø, nes jø negalima kaltinti uþ tai, kad turëjo pa-klusti savo vadø ásakymams, tiesiog në vienas patriotas negalëjo pakæsti Tar-govicos konfederatø.

Beveik visos damos lenkës buvo karðtai prisiriðusios prie savo tëvynës irneslëpë ðiø savo jausmø net kalbëdamos su diplomatais ar rusø kariðkiais.Niekas nepyko ant graþiø ir mielø poniø dël jø kalbø; ðios kalbos labai palai-kë lenkø energijà ir patriotizmà ir ypaè stiprino jaunimo jausmus. Vakarë-liuose ir diduomenës susirinkimuose buvo kalbama atvirai ir nuoðirdþiai, okavinëse, biliardinëse ir kitose vieðose vietose ðios kalbos buvo dar arðesnës irrusø policija, kad ir kokia grieþta, nepajëgë nutildyti tautos prakeiksmø iráþeidinëjimø tiems, kurie atvedë Rusijos kariuomenæ.

Atrodo, kad visos nelaimës turëjo uþgriûti mus vienu metu. Iki pat

1 2 6

1792-øjø metø në viena Europos ðalis neturëjo tiek kapitalo grynaisiais pini-gais kaip Lenkija. Diduomenës susibûrimuose, kur buvo sudarinëjamos pir-kimo ir pardavimo sutartys, daþniausiai apie Naujuosius metus Dubne arbaapie Jonines Varðuvoje, auksas ir sidabras liejosi per kraðtus, o bankø ir priva-tininkø kasose cirkuliavo apie du–trys milijonai olandiðkø aukso dukatø. Ðismilþiniðkas grynøjø pinigø srautas ir tai, kad jø gauti buvo labai lengva, pa-kurstë nesuprantamà visø visuomenës sluoksniø norà gyventi lengvabûdið-kai ir prabangiai. Turtingiausi Varðuvos bankininkai davë praþûtingiausiàpavyzdá, nors turëjo suprasti, kad anksèiau ar vëliau jie suþlugs, nepakeldamimilþiniðkø iðlaidø, prie kuriø buvo ápratæ. Tik niekas nesitikëjo, kad jie su-stabdys mokëjimus taip anksti ir netikëtai, o netrukus po to uþdarys savokontoras ir pasiskelbs nemokiais.

Ði katastrofa tapo paèia didþiausia sensacija ne tik mieste, bet ir visojeðalyje. Bankininkø kasose buvo kaupiamos didþiulës sumos, net ir menkiau-sià nuosavybæ turintys þmonës stengësi patikëti jiems viskà, kà tik galëdavosukrapðtyti per metus, kad tik padidintø kapitalà, nuo kurio gaudavo septy-nis–aðtuonis procentus palûkanø, o tai, kad bankininkai iðmokëdavo ðiaspalûkanas labai tvarkingai, leido jiems naudotis didþiuliu kreditu ir tokio-mis sumomis, kokiø tik jiems reikëjo.

Bankininkø pareiðkimas, kad mokëjimai sustabdomi, iðgàsdino ir nuliû-dino þmones. Grynøjø pinigø apyvarta sustojo, kreditø niekas nebeduodavoir kiekvienas stropiai slëpë maþiausià aukso kruopelæ, protingai nepadëtà ábankà. Daugelis bankininkø, norëdami pateisinti bankrotà, skelbë, kad su-stabdë mokëjimus, nes negali atsiskaityti su uþsienio dvarais ir atgauti pinigus,kuriuos jiems paskolino. Visuomenë manë, jog juos ákalbëjo pasiskelbti ne-mokiais ir priversti bankrutuoti visà ðalá, kad tarp þmoniø nurimtø politinësaistros ir visi rûpintøsi savo reikalais, uþuot domëjæsi politika. Nemanau, kadtai tiesa, taèiau, be abejoniø, kritiðka Lenkijos padëtis po 1792-øjø ávykiø tik-rai aptirpdë visø privaèiø asmenø turtà, sutrikdë þemës ûká, supanèiojo verslà,sunaikino kreditø sistemà ir suþlugdë seniausias ir solidþiausias ámones.

Ði katastrofa ne tik suþlugdë kapitalistus, laikiusius savo pinigus bankuo-se (kai kurie ið jø atgavo tik apie trisdeðimt-keturiasdeðimt ar daugiø dau-giausia septyniasdeðimt procentø ið to, kà buvo pasidëjæ), bet ir pakenkëþemës savininkams, kadangi þemë prarado daugiau nei pusæ savo vertës. Tai-gi að, daug praradæs dël savo þemiø sekvestravimo, dar daugiau praradau nu-sipirkæs naujø þemiø, kadangi jø vertë dabar buvo gerokai maþesnë nei kaina,

1 2 7

1 1282 m. kovo 30 d., pirmà dienà po Ðv. Velykø, baþnyèiø varpams kvieèiant á vakarines pamaldas,sicilieèiai surengë salà uþëmusiø prancûzø skerdynes. Vertëjo pastaba.

kurià uþ jas sumokëjau. Að taip pat daug praradau pasidëjæs pinigus á ávairiusbankus.

Visuotinio nusivylimo, pinigø stygiaus ir kitø viena kità be perstojo se-kusiø negandø fone buvo paskelbtos dvi deklaracijos – kovo 25 dienà Fryd-richo Vilhelmo ir 1793-øjø metø balandþio 29 dienà Rusijos imperatorës.Ðie du dokumentai buvo perduoti Varðuvos diplomatiniam korpusui. Taideklaracijos apie vadinamø naujøjø sienø demarkacijà. Èia vël buvo prisi-minti kaltinimai jakobinizmu, net buvo galima iðgirsti, kad prieðiðkas lenkønusiteikimas gresia naujomis Sicilietiðkomis miðiomis1 ir kad vos uþteko laikojoms uþkirsti kelià, ir pagaliau pareikðta, kad kaimyniniø valstybiø ir paèiosRespublikos ramybei uþtikrinti abu dvarai, Peterburgo ir Berlyno, nieko ge-riau nesugalvojo, kaip sumaþinti Lenkijos teritorijà, kad ji labiau atitiktøvaldymo modelá.

Paskelbus ðià rezoliucijà, tauta buvo ápareigota kuo skubiau susirinkti áSeimà ir geruoju pritarti ðiam þingsniui bei pasveikinti abu dvarus, uþtikri-nusius Respublikai patvarià taikà ir ramø bei stabilø gyvenimà.

Mykolas Valevskis, Serodzo vaivada, kelioms dienoms pakeitë FeliksàPotocká, Targovicos konfederacijos marðalkà. Jei kas ir buvo parsidavæs uþ-sienio dvarams, tai tikrai ne Mykolas. Suklaidintas neteisingø insinuacijø irartimiausio giminaièio Branickio bei átrauktas á ðià istorijà, jis sutiko priimtiFelikso Potockio jam áteiktà marðalkos lazdà, neátardamas, kad norëta já pri-versti imtis þygiø, prieðtaraujanèiø jo ásitikinimams. Gavæs ðià vietà, jis prisi-minë, kà jautë bûdamas Baro konfederatu ar tada, kai sëdëjo senatoriauskëdëje Geguþës 3-osios seime. Taigi, jau pirmosiomis savo pirmininkavimogeneraliteto susirinkimui dienomis jis atsisakë pradëti diskusijas ir teikti bal-savimui pasiûlymus, kurie jam këlë pasibjaurëjimà.

Zyversas jam pagrasino, kad bus sekvestruotos jo þemës. Tada jis, atkakliailaikydamasis savo, padëjo marðalkos lazdà ir paliko salæ, protestuodamas prieðbet kokius bandymus kësintis á Lenkijos nepriklausomybæ ir vientisumà.

Dël ðio protesto Valevskio þemës buvo sekvestruotos ir gràþintos tik podaugybës draugø raðytø praðymø ambasadoriui Zyversui. Taèiau á GardinàValevskis nebegráþo, o já pakeitë Pulaskis.

Praëjus ðeðioms dienoms nuo Valevskio protesto, balandþio 26-àjà,

1 2 8

Pulaskis, Karûnos konfederacijos vicemarðalka, ir Zabiela, Lietuvos konfe-deracijos marðalka, pasiraðë atsakymà, atitinkantá ambasadoriaus Zyverso lû-kesèius, iðsakytus dviejose notose – balandþio 9 ir balandþio 18 dienos.

Lenkijos karaliø Zyversas ir Igelðtriomas jau seniai spaudë atvykti á Gardi-nà ir suðaukti Seimà. To reikalavo aiðkûs ir tikslûs Rusijos imperatorës ásaky-mai. Taèiau, pareiðkæs, kad neturi teisës ðaukti Seimo be Tarybos pritarimo,Zyversas nutarë, jog reikia atkurti Nuolatinæ tarybà ir davë ásakymà generali-tetui. Kaip tik dël to Valevskis puolë protestuoti, o Pulaskis bei Zabielapasiraðë atsakymà.

Keletas generaliteto atstovø pasiprieðino Nuolatinës tarybos, visuometkliudþiusios lenkams normaliai gyventi, atkûrimui, taèiau Zyverso grasini-mai paveikë ir buvo parengtas ástatymo galià turintis teisës aktas, atkuriantis1775 metais Seimo nutarimu ákurtà Tarybà, kurià Geguþës 3-osios seimasmanë panaikinæs amþiams.

Taèiau jei daug konfederacijos nariø reiðkë nenorà pasiraðyti ðá aktà, taididesnë dalis buvo patenkinta, kad Rusijos dvaras pavedë suðaukti Seimàkaraliui ir jo Tarybai, ir manë, kad tai padës nusiplauti kaltæ dël Lenkijospadalijimo.

Prieð paskelbiant universalus atstovø rinkimams, karalius nutarë dar kartàkreiptis á imperatoræ Jekaterinà, nes tikëjosi ákalbëti leisti jam atsisakyti Len-kijos karûnos, kurià neðioti manë nebeturás nei teisës, nei galimybës. Savolaiðke jis raðë: „Per trisdeðimtá metø að, visuomet norëjæs gero, turëjau kovotisu visokiausiomis negandomis, pagaliau pakliuvau á tokià padëtá, kad nebe-galiu tikëtis nei naudingai tarnauti tëvynei, nei garbingai atlikti pareigas. Ap-linkybës ðiandien susiklostë taip, kad mano pareiga yra nusiðalinti nuo betkokio asmeninio dalyvavimo ávykiuose, kurie veda Lenkijà á praþûtá. Todëlprivalau atsisakyti veiklos, kurios nebegaliu garbingai tæsti... Norëèiau maty-ti kà nors laimingesná toje vietoje, kuri, beje, dël mano amþiaus ir ligø netru-kus ir taip liks tuðèia“.

Imperatorë tiesiogiai karaliui neatsakë, pasitenkino praneðdama nuomo-næ savo pasiuntiniui adresuotoje depeðoje: „Man atrodo, kad metas, kurákaralius pasirinko atsisakyti sosto, ypaè nepalankus. Geras tonas reikalauja,kad jis laikytø savo rankose valstybës vadþias tol, kol ði bus iðvesta ið krizës.Tik su tokia sàlyga að sutinku pasirûpinti jo laime po to, kai jis iðeis iðsvajotopoilsio“.

Kad Seimo sudëtis atitiktø Rusijos dvaro lûkesèius, ambasadorius Zyversas

1 2 9

vël pasinaudojo generalitetu. Taèiau, numanydamas, kad generalitetui, ne-turëjusiam tautos pasitikëjimo ir palaikiusiam savo valdþià tik Rusijos ka-riuomenës keliama baime, gali ir nepavykti, jei jis leis visiems kilmingie-siems be iðimties laisvai balsuoti seimeliuose, Zyversas nutarë apkarpyti se-nuosius ástatymus, nustatanèius rinkimo taisykles. Jo nurodymu 1793 m.geguþës 11-àjà generalitetas priëmë sancitum (generaliteto sancitum – dekre-tas, turëjæs ástatymo galià), kuriuo buvo uþdrausta rinkti ir bûti iðrinktiemsvisiems tiems, kurie nepasmerkë Konstitucijà priëmusio Seimo, kurie nepri-sijungë prie Targovicos konfederacijos, kurie pritarë miestieèiø teisei ir kuriepriklausë delegacijai, dëkojusiai uþ Geguþës 3-osios konstitucijà, ar padëjo jàparaðyti. Antrasis sancitum, paskelbtas ambasadoriaus ásakymu, atëmë rinki-mø teisæ ið tø, kurie, prisidëjæ prie Targovicos konfederacijos, leido sau pro-testuoti prieð kai kuriuos jos sprendimus.

Nesunku suprasti, koká neigiamà áspûdá padarë ðie du sancitum visojeðalyje. Jie atvërë kelià piktnaudþiavimui delegatus rinkusiuose bajorø susirin-kimuose. Tam, kad rinkimø rezultatai bûtø palankûs generalitetui, visoseseimeliø susirinkimo vietose buvo ákurdintos rusø águlos.

Karalius, priverstas atvykti á Gardinà, sielvartingai nerimaudamas laukësusirenkant Seimo, turëjusio antspaudu patvirtinti visas Lenkijos nelaimes.

1793 metø birþelio 17 dienà, pradëdamas Seimo posëdá, jis kalbëjo apiesavo baimes dël Lenkijos likimo, apgailëjo neiðvengiamas aplinkybes, kurio-se buvome atsidûræ, ir nurodë, jog vienintelis koká nors palengvëjimà galin-tis atneðti bûdas yra derybos.

1 3 0

V SKYRIUS

Vos prasidëjus Seimo posëdþiui, Jos Didenybës visos Rusijos imperatorësNepaprastasis ir ágaliotasis ambasadorius ir Prûsijos karaliaus Nepaprastasisir ágaliotasis pasiuntinys atsiuntë vienodas notas. Ðtai jø turinys:

„Að, þemiau pasiraðæs, matydamas, kad ramûs Lenkijos Respublikos visøluomø delegatai jau susirinko á Seimà, o jo nariai susieti konfederacijos ry-ðiais, skubu papraðyti ðio Seimo to, kas buvo minëta Kovo 29-osios (Balan-dþio 9-osios) deklaracijoje, mano imperatoriðkosios valdovës (mano valdo-vo karaliaus) áteiktoje Abiejø Tautø konfederacijai. Siekdamas palengvinti ðábûtinà formalumà, atneðiantá taikà Respublikai ir átvirtinsiantá gerà ir patogøvaldymo bûdà, praðau, kad á Seimà susirinkæ delegatai nedelsdami paskirtøpilnateisæ delegacijà, su kuria galëèiau derëtis, nuspræsti ir sudaryti galutinæsutartá, atitinkanèià minëtosios deklaracijos turiná. Ði sutartis vëliau bus rati-fikuota Jo Didenybës karaliaus ir á Seimà susirinkusiø delegatø. Ratifikaci-niais raðtais bus apsikeista kiek ámanoma greièiau.

Gardinas, 1793 birþelio 8 (19) dienaPasiraðo Jokûbas fon Zyversas ir fon Buchholcas“.

Po keturiø dienø Lietuvos karûnos kancleriai Seimo vardu buvo áparei-goti atsakyti. Ðtai atsakymas Zyversui:

„Þemiau pasiraðæ, atsakydami á Jo Ekscelencijos fon Zyverso ðio mënesio19 dienos notà, turi garbës jam praneðti ðtai kà:

Niekada anksèiau Lenkijos Respublika neturëjo progos taip gerai ávertin-ti, kaip stipriai jos saugumas priklauso nuo sàjungos su Rusija. Lenkija vi-suomet troðko puoselëti ðià sàjungà. Jei laisvë, bûdinga bet kokiai Respubli-

1 3 1

kai, sudarë sàlygas kai kuriems ðios ðalies pilieèiams atlikti tam tikrus veiks-mus, nesuderinamus su laisvës siekiais, nëra reikalo aptarinëti ðiø veiksmømotyvø, nors jie ir turëjo liûdnø bei netikëtø padariniø karaliui ir visai tau-tai. Uþteks pastebëti, kad, vos pasirodþiusi, 1792-øjø kovo 18-osios Jos Di-denybës visos Rusijos imperatorës deklaracija leido pajusti visiems màstan-tiems lenkams, kaip svarbu susijungti ryðiais, galiausiai privertusiais pataisytitai, kas pastarojo meto ávykiø ðviesoje pasirodë prieðtaraujà jø kilniosios ir ga-lingosios kaimynës politiniams ásitikinimams. Tai ir buvo Targovicoje subur-tos konfederacijos tikslas. Karalius prie jos prisijungë, vos tik aplinkybës leido.

Ði dviejø tautø konfederacija pirmiausia rëmësi ankstesnëmis sutartimis,pavyzdþiui, 1773-øjø metø sutartimi, ir, laukdama palankaus meto sutvir-tinti dviejø valstybiø sàjungà ypatingais ryðiais, pasitikëjo minëtàja deklaraci-ja, garantuojanèia tautai laisvæ, gerovæ ir nepriklausomybæ. Þemiau pasira-ðiusieji klausia Jo Ekscelencijos pono ambasadoriaus, ar ðiai teisei pasitikëtijo valdovës galybe karalius arba konfederacija nors kartà nusiþengë, nes vi-siems þinoma, kad, viena vertus, ðios valdovës kariai, pasklidæ po visà ðalá, yrapriimami kaip draugiðkos ðalies kariai ir todël jais puikiai rûpinamasi ir, kitavertus, Vyriausybë, visada budri pavojingos moderniosios filosofijos akivaiz-doje (ja, manoma, buvo persisunkæ kai kurie lenkai), kartais imdavosi nevisai apgalvotø priemoniø todël, kad to reikalavo situacijos rimtumas, o netodël, kad pridarytø rûpesèiø kaimyninëms valstybëms.

Ðiandien tauta susirinko á Seimà, kad pasirodytø, jog yra pasirengusi at-likti visus veiksmus, ámanomus remiantis galiojanèiomis sutartimis, ir jostikslas yra arba jas sustiprinti, arba pataisyti tai, kas taisytina. Taèiau þemiaupasiraðiusieji yra ágalioti praneðti, kad balandþio 9 dienà Jos Didenybës im-peratorës vardu konfederacijai áteikta deklaracija, kurioje minimas Respubli-kos teritorijos apkarpymas, nëra valstybiø vertinama kaip galutinis jø pro-vincijø perdavimo paskelbimas, kad vëliau paskelbti potvarkiai vertinamikaip antraeiliai ásakymai, o ne kaip aukðèiausioji valia valdovës, kurios sielosdidybë ir gerai þinomas teisingumo jausmas yra netgi didesni negu jos galy-bë; pagaliau Jo Ekscelencijos paskutinëje notoje iðsakytas praðymas vertinamastik kaip kvietimas paskirti delegacijà, ágaliotà kokiu nors bûdu patvirtinti visatai, kas èia iðdëstyta. Be to, þemiau pasiraðæ yra specialiai ágalioti pareikðti, kadRespublika jokiu bûdu negali prieðtarauti jos atstovø duotoms iðkilmingomspriesaikoms dël valdø vientisumo; tai numato sutartys, tai garantavo trys di-dþiosios kaimyninës galybës; Respublika gali tik apeliuoti á Jos Didenybæ

1 3 2

imperatoræ bei kitas kaimynines galybes, kad ðios teiktøsi nedaryti spaudimodël dalykø, kurie nëra ámanomi Lenkijai, kadangi jokia valstybës valdþia,netgi Seimas, neturi pakankamai galiø, kad atskirtø dalá Respublikos val-dø, tad bet koks tokio pobûdþio sandëris jokiu bûdu negali bûti legalus.

Þemiau pasiraðæ, remdamiesi tuo, kas èia iðdëstyta, yra ágalioti praðyti JoEkscelencijos pono ambasadoriaus aiðkiai ávardyti, koks bûtø Jo minimosdelegacijos tikslas, kad á Seimà susirinkæ valstybiø atstovai galëtø pasirûpinti,jog jø veiksmai atitiktø sutarèiø nuostatas, kuriø jie niekuomet nedrástø pa-þeisti, taip pat atitiktø ágaliojimus ir neprieðtarautø priesaikai, kurià jie davësavo tautai.

Gardinas, 1793 birþelio 23-oji dienaPasiraðo Kunigaikðtis Antanas Sulkovskis ir Grafas Kazimieras Pliateris“.

Ðtai atsakymas, Seimo áteiktas Buchholcui, paraðytas tà paèià dienà ir pa-siraðytas tø paèiø asmenø:

„Þemiau pasiraðæ, atsakydami á Jo Didenybës Prûsijos karaliaus nepapras-tojo pasiuntinio ir ágaliotojo ambasadoriaus Buchholco ðio mënesio 19 die-nà áteiktà notà, turi garbës jam praneðti ðtai kà:

Jei Lenkija visuomet nepaprastai vertino Jo Didenybës Prûsijos karaliausdraugystæ, tai visai nereiðkia, kad ji nesirûpino savo teritorijos vientisumu,kurá tauta turi teisæ laikyti uþtikrintu, kaip numatyta sutartyse. Todël kai JoDidenybë Prûsijos karalius ávedë á Respublikà savo kariuomenæ, pasitikëji-mas juo neleido áþvelgti ðiame þingsnyje nieko daugiau, nei tai, kas buvoskelbta deklaracijoje ið karto po minëto kariuomenës ávedimo.

Tauta vis dar puoselëja ðias viltis ir atstovai, susirinkæ á Seimà, matydami,kad nebeliko jokio pagrindo bûgðtavimams, lëmusiems Prûsijos kariuome-nës ávedimà á Lenkijà, mano galintys tikëtis, kad Jo Didenybë Prûsijos kara-lius iðves minëtus bûrius ið vis dar okupuotø Lenkijos provincijø.

O dël praðymo, iðdëstyto pono pasiuntinio notoje, tai þemiau pasiraðiu-sieji jau atsakë á ðá klausimà laiðke Jo Ekscelencijai ponui fon Zyversui, todëlsiunèia jums ðio atsakymo, kuriame pakankamai iðsamiai iðdëstyti visi argu-mentai, kopijà.

Gardinas, 1793 birþelio 23-oji dienaPasiraðo tie patys asmenys“.

1 3 3

Tà paèià dienà karaliaus ir susirinkusiø á Seimà atstovø ásakymu kancle-riai buvo ágalioti perduoti Lenkijai draugiðkø dvarø pasiuntiniams Rusijos irPrûsijos ministrø notas bei jiems paraðytus atsakymus. Rytojaus dienà, Rusi-jos ambasadorius áteikë Seimui tokià notà:

„Þemiau pasiraðæs, gavæs atsakymà á savo birþelio 19-osios notà, kuriàatstovai, susirinkæ á konfederaciná Seimà, nutarë jam nusiøsti per Jø Eksce-lencijas ponus kanclerius, nedelsdamas atsako, remdamasis teisingomis in-strukcijomis ir nepajudinama Jos imperatoriðkosios Didenybës, jo kilnio-sios valdovës valia, kad jis nesileis á jokias dviprasmiðkas diskusijas apie dviejødvarø balandþio 9-àjà paskelbtà deklaracijà, nuo kurios priklauso bûsimaRespublikos laimë ir gerovë. Þemiau pasiraðæs pakartotinai reikalauja, kadatstovai, susirinkæ á Seimà, neatidëliodami paskirtø reikalaujamà delegacijà,turinèià visus reikiamus ágaliojimus derëtis dël sutarties ir jà sudaryti, kaipreikalaujama minëtoje deklaracijoje ir ðio mënesio 17 dienos notoje. Delsi-mas tik pablogintø Respublikos padëtá ir atitolintø patvarkymus, pakeisian-èius valdymo formà ir taip reikalingus tautos laimei atgaivinti. Þemiau pasi-raðæs ásipareigoja tuoj pat perduoti savo kilniajai valdovei atstovø atsakymà.Jo Imperatoriðkoji Didenybë tame atsakyme, þinoma, su pasitenkinimuáþvelgs, jog atstovai yra jai draugiðki ir lojalûs. Þemiau pasiraðæs mano turásteisæ pareikðti á Seimà susirinkusiems garbingiems atstovams jo kilniosiosvaldovës draugiðkumà ir gerà valià jø atþvilgiu.

Gardinas, 1793 birþelio 24 dienaPasiraðo Jokûbas fon Zyversas“.

Tà paèià dienà buvo áteikta ir labai panaði Prûsijos pasiuntinio Buchholconota, o birþelio 29-àjà abu pasiuntiniai áteikë Seimui bendrà notà, kurioje jiereiðkë susirûpinimà, kodël á Seimà susirinkæ atstovai siekia atskirti dviejødraugiðkø dvarø interesus, kuriuos vienija jø abiejø kilniøjø valdovø iðmin-tis, bei pareiðkë, kad su abiem dvarais turi bûti bendraujama vienodai pagar-biai ir pareikalavo tuojau pat paskirti delegacijà, galinèià posëdþiauti su abiempasiuntiniais.

Pacitavau ðiuos oficialius dokumentus, kad bûtø aiðku, kà turëjo nuspræstiðis nelaimingas Seimas, bei kokiu ásakmiu tonu su juo buvo bendraujama.Kituose puslapiuose nutariau verèiau pateikti Seimo ir Rusijos bei Prûsijospasiuntiniø susiraðinëjimà, nei perpasakoti, kaip vyko Seimo posëdþiai, nes

1 3 4

tai tebuvo tik chaotiðkas blaðkymasis á visas puses; vieni atstovai buvo nusi-þeminæ ir pataikavo, kiti aiðkinosi ir teisinosi, dar keletas, inspiruoti valdan-èiosios partijos, dëstë egzaltuotas jakobinø idëjas ir jø tikslas buvo sugadintiZyversui nuotaikà ir pagaliau keletas karðtai skundësi dël to, kad Seimas prie-vartaujamas.

Apsiribojau tik keliais kai kuriø kalbø fragmentais.Raðydamas savo atsiminimus þadëjau nieko nenutylëti apie save ir prisistatyti

toks, koks buvau, kai Lenkijoje dëjosi minëti ávykiai, todël, prieð pasakodamastoliau, kà veikë Seimas, kità skyriø paskirsiu savo santykiams su karaliumi irRusijos ambasadoriumi, bei papasakosiu, koks liûdnas vaidmuo man teko.

1 3 5

VI SKYRIUS

Prieð iðvykdamas á Varðuvà, karalius gana daþnai kviesdavo mane pas save,norëdamas suþinoti mano nuomonæ. Vieno pokalbio metu iðdrásau paklaus-ti, ar jis nemano, kad reikia pagalvoti, kaip atsilaikyti prieð Rusijos grasini-mus, nes jis, tik nepriimdamas jokio þeminanèio pasiûlymo Seimui, galëtøiðsaugoti savo ir tautos garbæ.

Stengiausi paþadinti jo savimeilæ ir priminti, kad þadëjo tautai ginti tëvy-næ ir Konstitucijà net savo gyvybës kaina.

Pridûriau, kad tai nebûtø labai sunku, nes jis rizikuoja nebent tuo, jog iðjo atims karûnà, kurios jis ir taip nesilaiko ásitvëræs, jei jau siûlë jà imperato-rei Jekaterinai, taèiau sakiau esàs tikras, kad jei jis parodys dràsà, energijà irtvirtumà, net ðios valdovës grasinimai negalës bûti ágyvendinti, nes nëra jo-kios galimybës atimti ið jo karalystæ.

Pastebëjau, kad Prûsija vaidina tik antraeilá vaidmená ir visuomet lai-kosi Rusijos pozicijos, tuo tarpu Vienos dvaras to nedaro ir nesutiks, kadLenkijos karalius bûtø nuverstas tuo metu, kai Europa ginkluojasi, kadsugràþintø á sostà Prancûzijos karaliø. Aiðkinau, kad jei karalius pasitikë-tø keliais asmenimis ir prieð iðvykdamas ið Varðuvos susikurtø planà, taigalëtø pradëti já ágyvendinti vos tik susirinks Seimas, ir galëtø pasiektibet kokiø pageidaujamø rezultatø. Sakiau, kad karalius turi pradëti Sei-mo darbà pareikðdamas, kad tautos fizinës jëgos iðseko, ir ji negali pasi-prieðinti ðalá uþtvindþiusiai didþiulei kariuomenei, bet tautos charakterisir moralinës jëgos negali bûti sunaikintos durtuvais, jis pats tuo tiki, ir,pasitikëdamas kilniais Seimo jausmais, niekada nepriims ir nepasiraðysjokio jo tautieèius þeminanèio pasiûlymo, ir tikisi, kad jo pavyzdþiu pa-seks visi, kurie já supa.

Baigdamas nuoðirdþiausiai patikinau, kad jei jis paklausys ðio patarimo,

1 3 6

tai visi senatoriai, pasiuntiniai ir visa tauta atsistos ploti ir pritars karaliui, oposëdis bus ásimintiniausias jo valdymo ávykis.

Atrodë, kad karaliø sujaudino tai, kà kalbëjau, netgi atrodë, kad jis pati-këjo manimi ir pritaria mano nuomonei. Vos baigiau kalbëti, buvo praneð-ta, kad atvyko du didieji Lietuvos ir Karûnos marðalkos – Moðinskis ir Tið-kevièius. Að juos buvau perspëjæs apie savo apsilankymà pas karaliø; jie èiabuvo pakviesti dël kitø prieþasèiø. Atvykusiuosius áleido á kabinetà. Kadangiðiø ministrø dorumu, principais ir atsidavimu karalius neabejojo, jis persakëjiems mano nuomonæ, kurià puikiai perprato, kadangi atkartojo beveik þo-dis þodin. Jis nustebo, kad jie visiðkai man pritaria, taèiau, pagyræs manouolumà, pridûrë: „Dievas liudininkas, kad mano ðirdis tyra, að neturiu kà sauprikiðti. Lenkijà uþgriuvusios negandos kelia man skausmà ir trumpina ma-no dienas, kuriø net negaliu jai naudingai paaukoti… Bet kokiomis kitomisaplinkybëmis grafo Oginskio planas, kuris daro jam didelæ garbæ, bûtø labaigeras, taèiau, galø gale, kà duotø ði mano pagyrûniðka kalba, per sunki manoamþiui ir nuolatiniø vargø, skausmo iðsekintoms mano jëgoms!“

Nesusivaldþiau neparodæs, kad ðis atsakymas man nemalonus, nes reiðkëpaprasèiausià silpnumà ir pasiryþimà bûtinai padaryti viskà, ko ið jo bus rei-kalaujama. Nuleidau negirdom pasakymà pagyrûniðka kalba, tikrai ne vieto-je iðtartà, taèiau, prieð iðeidamas ið kabineto, susijaudinæs pasakiau karaliui:„Jûs klausiate, Sir, koks bûtø mano minëto poelgio rezultatas? Pasakysiulabai nuoðirdþiai… Jis nuplautø nuo Jûsø dëmæ, kuri suterðë Jus, kai prisi-jungëte prie Targovicos konfederacijos, uþuot stojæs kariuomenës ir tautos,degusios noru kovoti uþ savo Konstitucijà ir savo sienø vientisumà, prieky-je… Visos Europos akyse toks poelgis pabrëþtø tautos, turinèios dràsø vadà,nesileidþianèios bûti pavergtai, ðlovæ ir garbæ. Ðis poelgis palenktø Jûsø Di-denybës pusën visø lenkø ðirdis ir jie vël pasitikëtø Jumis, mylëtø Jus ir bûtøJums dëkingi, kaip Geguþës 3-àjà“.

– Jûs teisus, – atsakë karalius, – bet ar tai pataisytø mûsø reikalus? Ir armanote, kad, jei padarysiu, kaip sakote, mums pavyks iðvengti Lenkijos pa-dalijimo?

– Taip, Sir, – atsakiau, – esu tikras, nes energingo ir tvirto tautos vadoákvëptas, vienbalsiai pasisakantis parlamentas suþlugdytø visas diplomatinesuþmaèias ir ástumtø Rusijos bei Prûsijos pasiuntinius á keblià padëtá. Jei nuo-monës iðsiskirtø, jie galëtø remtis opozicija, bet kas drás praverti burnà po to,kai Jûs pasisakysite ir parodysite pavyzdá, kai pateiksite save kaip meilës tëvy-

1 3 7

nei aukà? Esu pernelyg geros nuomonës apie tëvynainius, kad patikëèiau, jogtarp jø yra tëvynës iðdavikø. Jei tarp jø ir yra bailiø, gavusiø uþmokestá iðuþsienio dvarø ir uþ tai atidirbusiø tam tikru metu, tai tikiu, kad në vienas jønegalvojo apie naujà padalijimà, visi jie verèiau sutiktø mirti skurde, negupaaukoti savo tëvynæ! Seime, þinoma, yra nemaþai tokiø, kurie per kartøkartas priprato matyti, kaip Lenkijà valdo Rusijos ambasadoriai, nuoðirdþiaitiki, kad ðis valdymas yra geriausias Lenkijai, kad negalima plaukti prieð sro-væ ir kad Lenkija neiðgyventø be Rusijos átakos ir globos, taèiau nesuklysiupasakydamas, kad maþiausiai trys ketvirèiai Seimo patenkinti áspûdþiu, kurápadarë Geguþës 3-osios konstitucija bei jos padariniai, kuriuos pajutome vi-soje ðalyje. Kalbëkite, Sir, ir Jûs pamatysite, kad tai paþadins jausmus!.. Koksiðtvirkæs turëtø bûti pilietis, kuris drástø Jums paprieðtarauti ir pareikðti, kadpaims á rankas plunksnà ir pasiraðys Lenkijos padalijimo sutartá, jeigu Jûs,Sir, dràsiai jà atmesite? Bet kokie Rusijos ambasadoriaus grasinimai nublanksprieð galingà vienbalsá susirinkimà, kurio jis nesitiki ir apie kurá galës tikraportuoti Peterburgui. Bet kuriuo atveju laimësime laiko, kol bus apsispræsta,Seimo posëdþiai tikriausiai bus nutraukti, galbût prasidës derybos, gal buspareikalauta suðaukti naujà Seimà, o belaukiant ar maþa kas gali atsitikti irsujaukti Rusijos ir Prûsijos planus! Aiðku, prancûzø revoliucijos sëkmë bûti-nai iðkels problemø visoms Europos valstybëms. Beje, Sir, jei tai tik spëlio-nës, dràsiai galiu teigti, jog Rusijos ambasadorius niekada neiðdrás ko norsimtis prieð karaliø ir Seimà, kol negaus tiesioginio savo valdovës ásakymo.Net jei jis ir gali imtis smurto prieð kai kuriuos asmenis, jis negalës iðsiøsti áSibirà visø Seimo nariø ar juos iðþudyti.

Paskui pridûriau, kad jei nebus atsisakyta planø padalyti Lenkijà, tai dalytiteks ginklo jëga, kuriai pasiprieðinti negalësime, bet niekas mûsø neprivers pa-tiems dalyvauti padalijime ir patvirtinti sutartá, áteisinanèià ðalies pavergimà.

Karalius leido mums eiti, skøsdamasis savo ir Lenkijos nelaimingu liki-mu, bet nesuteikë në menkiausios vilties, jog pakeis savo sprendimà.

Nuo tos akimirkos màsèiau tik apie tai, kaip atsisakyti Lietuvos didþiojoiþdininko pareigø, kurias buvau priverstas eiti prieð savo valià, tad nuvykau pasRusijos ambasadoriø Zyversà ir pasakiau jam, kad, rusø kariuomenei áþengus áðalá po to, kai buvo ákurta Targovicos konfederacija, að iðvykau ið Lenkijos,nukeliavau á Altvaserá Silezijoje ir gráþau tik iðgirdæs naujienà, jog mano þemëssekvestruotos. Priverstas prisidëti prie konfederatø, turëjau keliauti á Peterbur-gà ir praðyti, kad bûtø atðauktas sekvestras, o man tai buvo paþadëta tik su

1 3 8

sàlyga, jog ir toliau tarnausiu savo ðaliai ir bûsiu Lenkijos ministras. Paklusautik po to, kai kunigaikðtis Zubovas iðkilmingai paskelbë, jog apie Lenkijospadalijimà nëra në kalbos, ið manæs nebus reikalaujama to, kas prieðtarautømano ásitikinimams, mano pareigai ar garbei. Að patikëjau tuo, juo labiau kadjis pats, ponas fon Zyversas, daug kartø tvirtino, jog Jos Didenybë imperatorë,jo valdovë, nori atkurti taikà, tvarkà ir ramybæ Lenkijoje, jog ji niekada neke-tino didinti savo valstybës ploto nelaimingos ðalies sàskaita. Taèiau matau, kaddidþioji Lenkijos dalis uþimta svetimø kariuomeniø, ir diena po dienos baimi-nuosi iðgirsti apie naujà padalijimà, todël ir esu priverstas atsisakyti ketinimøtarnauti savo tëvynei tokiu kritiðku metu, kadangi negaliu bûti naudingas; ma-nau turás atsisakyti vietos ministerijoje, nes uþëmiau jà verèiamas.

Visada karðtas ir labai ûmus ambasadorius ðá kartà atsakë tikrai ramiai:„Jûs negalite atsisakyti tokiø svarbiø pareigø tuo metu, kai jûsø ðaliai reikiajûsø paslaugø, nes nuolat reformuojamà jûsø Vyriausybæ laikas vël padarytitvirtà ir pastovià. Tai imperatorës noras, ir jis bus svarstomas Seime. Jei kal-bame apie triukðmà dël naujo padalijimo, apie kurá man aiðkinate, tai tàtriukðmà kelia tuðèiagalviai, dykinëtojai ir kurstytojai. Jie nori uþsitrauktinaujø nelaimiø ir sukelti imperatorës nepasitenkinimà, nes nesupranta, kadji daro gera. Jûs skundþiatës, kad didelæ Lenkijos dalá okupavo svetima ka-riuomenë, kad grasinama, jog ði kariuomenë liks visiems laikams, bet ar bu-vo kitas bûdas atvesti á protà nerimstanèià, turinèià blogà valdþià tautà, nuo-lat ðëlstanèià tarsi audringos jûros bangos? Ar jums neatrodo, kad suðaukusinaujà Seimà Gardine, imperatorë norëjo tik ásitikinti, ar naujoji asamblëjabus iðmintingesnë uþ ankstesnæ? Ar jums neatrodo, kad jei imperatorës lû-kesèiai pasitvirtins, tai ji savo kariuomenæ iðves taip pat mielai, kaip sunkubuvo ávesti, kad priverstø jus atsimerkti ir suvokti tikruosius tautos intere-sus. Gal manote, kad imperatorë ketina padidinti savo kaimyno Prûsijoskaraliaus valdas ir pageidautø sumaþinti Lenkijos teritorijà?..

Beje, viskas priklauso nuo tø, kurie vadovaus Seimo darbui ir nuo to,kaip bus elgiamasi su Rusija. Neþinau, kokiø instrukcijø man teiksis vëliauduoti imperatorë, bet ðiandien neturiu në vienos, ið kurios galëèiau spræstiapie prieðiðkus lenkø tautai ketinimus. Kaip jau sakiau, jei lenkai sugebëssavo elgesiu pelnyti imperatorës pasitikëjimà ir globà, tai dar galësite liktipolitinis vienetas tarp Europos valstybiø ir dar galësite savo valstybingumàsustiprinti, globojami Rusijos ir vadovaujami iðmintingos Vyriausybës“.

Iðklausæs paaiðkinimus, panaðius á tiesà, að ðiek tiek nurimau, nors

1 3 9

galutinai nepatikëjau jais, taèiau kaip lengva patikëti tuo, ko trokðti!Informavau ambasadoriø, jog patikëjau garantijomis, nes vertinu já kaip

garbingà ir labai pareigingà þmogø, todël atvyksiu á Gardinà, bet perspëjau já,kad Lenkijoje susiklosèiusiomis sàlygomis pagrindinis Seimo svarstymø ob-jektas, kaip pats man kà tik praneðë, ðiandien turi bûti naujos Vyriausybëssudarymas, kad ðiuo klausimu parengsiu projektà ir siûlysiu sudaryti komisi-jà, kuri parengtø naujà Konstitucijos redakcijà.

Zyversas neturëjo dël ko priekaiðtauti, prieðingai, pasiûlë taip ir padaryti,ir mes iðsiskyrëme patenkinti vienas kitu, bet, kaip netrukus suþinosime, taitruko neilgai.

Pasisiûlæs pateikti Seimui svarstyti ðá klausimà, norëjau: 1. Kad ðis klausi-mas bûtø svarstomas pirmiausia; 2. Paþiûrëti, koká áspûdá mano þingsnispadarys Rusijos ir Prûsijos pasiuntiniams, taip pat Seimo nariams; 3. Jeiprojektui bûtø pritarta, karalius turëtø paskirti savo uolumu ir iðsilavinimugarsëjanèius þmones á komitetà, kuris ne tik pasistengtø iðsaugoti daugumàGeguþës 3-osios konstitucijoje skelbiamø ástatymø, bet ir pritaikytø juos ðiødienø aplinkybëms; pagaliau – 4. Nusprendþiau, jei projektas bûtø atmestasir prasidëtø diplomatinës derybos su Rusijos ir Prûsijos pasiuntiniais, iðvyktiið Gardino ir pasitraukti á kaimà.

Tiesà sakant, man nereikëjo apsimesti pasiligojusiu, nes, iðvykdamas iðVarðuvos, ið tikrøjø turëjau karðèio, ir mane jis kamavo senokai.

Seimo atidarymo dienà, t. y. liepos 17-àjà, po karaliaus kalbos ir keliøáprastø pasisakymø að, pirmà kartà einantis ministro pareigas, pasakiau for-malià kalbà, kurià uþbaigiau tokiais þodþiais: „Atsiþvelgdamas á tai, kad bûti-na skubiai gydyti tëvynës þaizdas, palengvinti uþgriuvusiø sunkumø naðtà irsustiprinti Vyriausybæ, reikia raðyti naujà Konstitucijà, kuri pakeistø ávairiøbesivaidijanèiø partijø priimtus ir pakeistus ástatymus. Siûlau paskirti komisi-jà, kuriai bûtø pavesta atlikti ðá darbà“. Taip pat nurodþiau, kokius ápareigoji-mus ji turëtø gauti, bei pridûriau, kad paklusiu Seimo priimtiems sprendi-mams.

Paskui savo projektà áteikiau sekretoriui, kuris já perskaitë. Remiantis ásta-tymais nustatyta tvarka, projektas bus iðspausdintas, iðdalintas visiems na-riams, paskui skaitomas visam Seimui tris dienas ir dël jo diskutuojama.Projektas bus atmestas, arba jam pritarta balsø dauguma.

Po dviejø dienø pirmà valandà nakties ið Rusijos ambasadoriaus gavautokio turinio laiðkelá:

1 4 0

„Ponas grafe, kà tik suþinojau, kad jûs drásote pristatyti Seimo posëdyjeprojektà. Apie já nieko nesu girdëjæs, bet suprantu jo tikslà – trikdyti Seimodarbà ir nutraukti diskusijas dël pagrindiniø problemø sprendimo. Taigi pra-neðu Jûsø Ekscelencijai, kad jei Jûs neparaðysite Seimo marðalkai laiðko irneatsiimsite savo puikaus projekto, po valandos duosiu ásakymà sekvestruo-ti visas Jûsø þemes.

Gardinas, 1793 metø birþelio 19 d. Pasiraðë Zyversas“.

Sunku ásivaizduoti, koká áspûdá man padarë tas laiðkas, kurio negalëjautikëtis po savo pokalbio su ambasadoriumi Varðuvoje.

Neatsakiau jam, bet tuoj pat paraðiau Seimo marðalkai, grafui Belinskiui;laiðke buvo tik keli þodþiai:

„Pone marðalka, siunèiu Jums kopijà laiðko, kurá kà tik gavau. Að negaliuir neprivalau atsiimti projekto, kurá pristaèiau Seimui. Vadovaudamasis ga-liojanèiais ástatymais, kurie reglamentuoja Jûsø, kaip valdininko, funkcijas,Jûs pats turite nuspræsti, kaip pasielgti“.

Kità dienà nuvykau pas ambasadoriø ir nebandþiau aiðkintis dël jo vaka-rykðèio laiðko, tik praneðiau, kad mano sveikata paðlijo ir reikia gydytis, to-dël kurá laikà planuoju pabûti kaime, kurá turiu netoli Varðuvos. Jis neprieð-taravo, bet privertë mane pasiþadëti, kad gráðiu á Gardinà, kai tik sveikataleis, ir að tuoj pat iðvykau su visa ðeima. Vëliau raðysiu dienoraðtá, kas vykoGardine po keliø savaièiø, o dabar papasakosiu, kas toliau dëjosi Seime.

1 4 1

VII SKYRIUS

Kol manæs nebuvo, Seimas, kuriam buvo daromas spaudimas ir grasina-ma, visiðkai sutriko. Jis nebegalëjo delsti ir privalëjo paskirti komisijà dery-boms su Rusijos ambasadoriumi, bet kartu nenorëjo susikompromituoti,todël davë komisijai neapibrëþtus ágaliojimus.

Komisijos nariai buvo ágalioti tik pradëti derybas dël sàjungos sutartiestarp Respublikos ir Rusijos, sutartis turëjo bûti tvirta ir pastovi, uþtikrintiabiem pusëm vienodas teises, garantuoti abiejø ðaliø nepriklausomybæ ir þe-miø integralumà. Komisijai nebuvo leista derëtis dël jokiø kitø dalykø, ovisi nariai turëjo prisiekti sub fide, honore et conscientia1 , kad grieþtai laikysistø nurodymø, ir patvirtinti, kad „negavo ir niekada ið nieko nepriims jokiosdovanos ir nesusivilios kokiu nors paþadu“.

Karaliui ir Seimui pakako dràsos gudriai apeiti Rusijos pasiuntinio siûly-mà ir duoti nurodymà, visiðkai neatitinkantá pastarojo ketinimø bei lûkes-èiø, bet kodël tas pats karalius nepaklausë patarimo ir nesuvienijo Seimo,kad ðis jau per pirmàjá posëdá vieningai paskelbtø, jog nebus svarstomas joksklausimas, gresiantis ðalies laisvei, nepriklausomybei ir lenkø pilietinëms tei-sëms, taip pat jø tëvynës vientisumui?

Kartoju tai dar kartà, nes negaliu nuvyti minties, jog tokia efektyvi prie-monë gal ir nebûtø pakeitusi Rusijos dvaro sprendimo, padëjusi iðvengtiLenkijos padalinimo, bet ji bûtø iðgelbëjusi lenkø tautà nuo paþeminimo,karalius ir Seimo nariai bûtø iðvengæ amþininkø priekaiðtø, o palikuonysnebûtø jø kaltinæ uþ tai.

Zyversas apsiriko ir nustebo dël tokio pasiprieðinimo bei susigëdo, kad joátaka Seimui nepakankama ir jis nesugebëjo duoti atstovams átikinamø nu-rodymø, tad ëmë plûsti visà Seimà ir be grasinimø ëmësi bausmiø – Karû-

1 Iðtikimybe, garbe ir sàþine, lot. Vertëjo pastaba.

1 4 2

nos iþdininkui ásakë nebemokëti karaliui iðmokø, kurios jam buvo skirtos iðvalstybës iþdo, bet dar labiau supyko, kai daugelis Seimo nariø pasiûlë kara-liui ið jø asmeniniø lëðø penkis ðimtus tûkstanèiø Lenkijos auksinø, taèiauvaldovas nepanoro jø priimti. Supykæs ir nesivaldantis Zyversas sekvestravokeliø Seimo nariø dvarus, tarp jø dviejø didþiøjø marðalkø – Karûnos irLietuvos, uþ tai, kad nepakluso jo ásakymams ir nevedë uþdarø Seimo posë-dþiø. Po keliø dienø liepë namuose suimti keletà atstovø, bet ta grubi prie-monë nedavë laukto rezultato, nes beveik visi kiti Seimo nariai atsisakë at-vykti á Seimà ir dalyvauti tolimesnëse diskusijose bei pareiðkë, kad Seimasnëra laisvas ir, kad po parodytos prievartos posëdþiai negali vykti tol, kolsulaikytieji Seimo nariai nebus iðlaisvinti. Be kita ko, jie suraðë aktà ir visiiðkilmingai ásipareigojo, kad laikys Seimo darbà nutrauktu po pirmo areðto.Be to, manifeste protestavo dël svetimos valstybës smurto prieð laisvos irnepriklausomos tautos atstovus ir tai, jog negerbiamos ðvenèiausios teisës.

Seimas ásakë, kad tas manifestas bûtø pridëtas prie kitø dokumentø irpaskelbtas visø kitø valstybiø vyriausybëms, kad per kanceliarijà bûtø oficia-liai perduotas pasiuntiniui Zyversui, bet keletas piktavaliø rado bûdø pada-ryti, kad tas dokumentas nepatektø tarp kitø ir pasistengë, kad já visà per-skaitytø Rusijos ambasadorius.

Pastarasis greièiausiai pats já perskaitë, bet ir kanceliarijos darbuotojai jamvis delto praneðë apie toká dokumentà, tada jis ëmë gailëtis dël savo ðiurkðèiøveiksmø ir nuoðirdþiai apgailestavo, nes, nors buvo nekantrus ir karðtas, betnebuvo labai piktas.

Taèiau kitas motyvas, galbût rimtesnis nei atgaila, vertë já gailëtis, kadnesiëmë ðvelnesniø ir taikesniø priemoniø reguliuodamas Seimo darbà. Jispuikiai suprato, kad, norint áteisinti ðalies padalijimà, jam reikalingas Sei-mas, kuris bent jau bûtø panaðus á laisvai dirbantá Seimà. Jam buvo svarbu,kad posëdþiai tæstøsi, tad reikëjo priversti atstovus dirbti savo darbà. Visdëlto ðvelnumà ir nuosaikumà, kuriuos parodë taikydamasis prie protesta-vusiøjø, lydëjo kuo grieþèiausi grasinimai, kad „jei Seimas bet kokiu preteks-tu vël nutrauks darbà, visa Respublikos teritorija bus okupuota“.

Liepos 11 dienos notoje pasiskundë dël paskutiniojo posëdþio, kuriame,kaip jis sakë, triukðmaujanèios ir skandalingos frakcijos elgesys pernelyg atsi-davë Geguþës 3-osios revoliucinio seimo jakobinizmu, ir stebëjosi, kad apieTargovicos konfederacijà buvo kalbama kaip apie veikiantá subjektà, nors jiturëjo nutraukti veiklà susirinkus Seimui ir Jos Imperatoriðkosios Dideny-

1 4 3

bës valia buvo netrukus paleista. Todël jis mano, jog bûtina pareikðti, kadturi derëtis su neeiliniu Seimu, laisvu ir suðauktu pagal galiojanèius ástatymus,bet nepripaþins jokiø to Seimo ágaliojimø, jei apie minëtà Targovicos konfede-racijà bus kalbama kaip apie subjektà.

Be to, suþinojæs, kad Seimo nariai duos priesaikà nepasiduoti korupcijai, tokáþingsná vertino kaip asmeniná áþeidimà, pareiðkë, kad tokia priesaika bûtø gëdaðiam garsiam Seimui, be to, jà turëtø duoti tik tie þmonës, kurie tikrai átariamikorupcija.

Pagaliau pareikalavo, kad delegacija bûtø sudaryta kità dienà, liepos12-àjà, ir negaiðdama laiko pradëtø derybas, jei ne, jis bus priverstas paðalintivaidininkus, taikos ir tvarkos drumstëjus, tikrus tëvynës prieðus, nes jie yra vie-nintelë kliûtis Seimui, kuris sugaiðo beveik keturias savaites brangaus laikotam, kà buvo galima padaryti per keturias dienas, dël jo delsimo tautà uþ-griuvo dar daugiau nelaimiø, nors Seimo pareiga buvo uþtikrinti tvirtà taikàir ramø bei saugø gyvenimà.

Liepos 15 dienà ambasadorius áteikë Seimui dar vienà notà ir praneðë,kad „antrame posëdyje komisija pateikë jam savo darbø programà, ið kuriosaiðku, kad ji negali virðyti suteiktø ágaliojimø ir praðo ambasadoriaus per-duoti atstovø nuomonæ Jos Imperatoriðkajai Didenybei ir laukti Jos malo-ningo sprendimo. Jis priverstas duoti Seimui neigiamà atsakymà ir, be kitako, kreipiasi á tà patá Seimà ir aiðkina, jog bûtina skubiai suteikti komisijaitokius ágaliojimus, kuriø pakaktø, kad ji galëtø pasiraðyti sutartá, kurios pro-jektà jis pateikë; jokiø pakeitimø nebus“. Pridûrë, kad tada jis tuoj pat gausvisus ágaliojimus derëtis ir sudaryti su Respublika ne tik sàjungos ir gerosdraugystës, bet ir prekybos sutartis, naudingas abiem tautom.

Pagaliau liepos 16 dienà jis atsiuntë Seimui dar vienà grasinanèià notà,kuri pernelyg iðgarsëjo, kad ið jos bûtø galima iðmesti nors vienà sakiná. Ðtaijos paþodinis tekstas:

„Þemiau pasiraðæs, ambasadorius ir t. t., suþinojæs, kad Ðviesiausiasis Sei-mas, liepos 15 dienà susirinkæs á posëdá, kuriame buvo perskaityta komisijosataskaita ir þemiau pasiraðiusiojo tos paèios dienos nota, nepanoro pasiaið-kinti nei nurodyti, kokià konkreèià dienà tas svarbus klausimas bus ad deli-berandum1 . Minëtas þemiau pasiraðæs, aiðkiai matydamas, kad sutarties su-darymas vël gali bûti atidëtas, o susirinkæs Seimas uþmerkia akis prieð savo

1 Svarstomas, lot.

1 4 4

tëvynës nelaimingà likimà ir pamirðta, kà privalo atlikti juos ágaliojusiemsþmonëms, taigi þemiau pasiraðæs mano esàs priverstas paskelbti, kad tolesnádelsimà ir atsisakymà suteikti visus ágaliojimus komisijai jis vertins ne tik kaipatsisakymà derëtis ir taikiai susitarti su þemiau pasiraðiusiuoju, bet ir kaip prie-ðiðkà veiksmà.

Liûdnos tokio Seimo, kuriam tauta patikëjo savo dabarties ir ateities ge-rovæ, elgesio pasekmës apskritai bus praþûtingos tautai, ypaè nelaimingiemsir nekaltiems kaimo gyventojams. Jei atsakymas bus neigiamas, tai reiðkiaprieðiðkas, þemiau pasiraðæs mano bûsiàs priverstas, nors ir labai apgailestau-damas, ávesti Jos Imperatoriðkosios Didenybës kariuomenæ á dvarus ir rû-mus tø Seimo nariø, kurie prieðinsis visuotiniams geros valios tautos þmo-niø norams, nes pavargo stebëti, kaip atgimsta anarchija tokiu metu, kai josturëjo visiðkai nelikti.

Karinë intervencija, be abejo, palies visas karaliðkàsias ekonomijas ir tekssekvestruoti nekilnojamà turtà visø, kurie palaikys Jo Didenybæ, nesvarbu,kokios jie kilmës, tuo atveju, jei Jo Didenybë karalius prisidës prie opozici-jos. Seimo veiksmai tikrai iðprovokuos Respublikos iþdo areðtà ir bus nu-trauktas finansavimas kariuomenei, kuri privalës verstis iðlaikoma nelaimin-gø kaimo gyventojø.

Þemiau pasiraðæs tikisi, jog tø priemoniø pakaks ir Seimas jau kità dienàpaskubës suteikti ágaliojimus sutarèiai pasiraðyti.

Þemiau pasiraðæs neslepia, jog tokios priemonës nesiderina su ketinimais,kuriais jis norëjo vadovautis, vykdydamas jam patikëtà misijà, nes tos prie-monës pranaðauja Seimui ne glaudþià sàjungà ir prekybos sutartá su Rusija,bet tai, kad Lenkija praras privilegijas ir Jos Didenybës imperatorës palanku-mà bei draugiðkumà, taigi ðalis negalës nei iðgyventi, nei tikëtis laimingosateities, nors bûtent siûloma sutartis jai ir garantuotø visas privilegijas.

Suraðyta Gardine, 1793 metø liepos 5 (16) dienàPasiraðë Zyversas“.

Nesunku ásivaizduoti, koká áspûdá Seimui padarë perskaityta Zyverso no-ta. Vieni sutriko, jautësi priblokðti, paþeminti, kiti drebëjo ið apmaudo irpuolë á giliausià neviltá, në vienas negalëjo ramiai iðklausyti ambasadoriausuþgauliojimø ir grasinimø.

Perskaièius visà ðià notà, posëdis pasidarë labai audringas, pasakytadaug ryþtingø ir karðtø kalbø, bet tai buvo balsai tyruose, nepasiekæ nei

1 4 5

imperatorës ausø, nei jos pasiuntinio ðirdies; jie buvo iðgirsti daug vëliau.Karalius, pradëjæs liepos 17 dienos posëdá, visus átikino, kad reikia ápareigo-

ti kanclerius Seimo vardu parengti pareiðkimà – paskelbti Rusijos ambasado-riui, kad Seimas visiðkai pasikliauja Jos Didenybës imperatorës sielos didingumuir gerumu ir leidþia jai bûti vienintele Respublikos likimo teisëja, neslepia nelai-miø, dël kuriø vaitoja tauta, nes ðios tautos sàjungininke ji nori bûti.

Zyversui tokia nuolaida pasirodë nepakankama, todël jis pareikalavo, kadkomisijai bûtø ásakyta pasiraðyti sutartá dar liepos 17 dienos posëdyje.

Po tokio ambasadoriaus pareiðkimo bruzdëjimas Seimo salëje pasiekë vir-ðûnæ, visi kalbëjo, kad dabar pasipils nauji grasinimai ir bus griebtasi smurto.Vienas atstovas suðuko: „Dabar galësime sakyti, kad nusileidome neteisybeitik paskutinæ minutæ, ir kas tada galës átikinti visà Europà, kad uþleidomesavo þemes po lygiateisiø derybø?“

Kitas pasiûlë ne pasiraðyti sutartá, bet pareikðti ambasadoriui, kad Seimastvirtai pasiryþo laukti, kuo baigsis grasinimai, kaip romënø senatoriai laukëmirties nuo galø rankø.

Dar vienas pastebëjo, kad jei nusileisime grasinimams, bûsime neverti pa-galbos, kurios praðome ið kitø valstybiø. Savo kalbà baigë þodþiais: „Geriaugarbingai mirkime ir pelnykime kitø valstybiø pagarbà, bet neuþsitraukimeamþinos gëdos tuðèiai svajodami, kad galime iðgelbëti tëvynës liekanas“.

Pagaliau vienas karðtai ðûktelëjo: „Ne, kanèios nëra dorybë, dorybë yra jasniekinti... Mums grasinama Sibiru... Tos dykumos mums patiks, mes ir tenliksime lenkais!.. Kà gi, keliaukime á Sibirà! Veskite mus ten, Sir! Prieðaspabals ið baimës, kai pamatys, kokie mes stiprûs dvasia“.

Dalis Seimo spontaniðkai atsistojo ir pasigirdo ðûksniai: „Taip, pirmyn áSibirà! Pirmyn!“

Po tokio entuziastingo proverþio atstovas Karskis, þiûrëdamas á abejinguspatriotizmo proverþiui, pabrëþë, kad jei ðioje salëje atsiras þmogus, iðdrásian-tis pritarti sutarèiai, jis, Karskis, bus pirmas, parodysiantis, kokio likimonusipelno iðdavikas.

Iðsigandæs tokiø kalbø ir egzaltuoto Seimo patriotizmo, karalius, kad ap-ramintø visuotiná sambrûzdá, papraðë þodþio. Pasiteisinæs dël to, jog prisidë-jo prie Targovicos konfederatø ir paaiðkinæs, kokia liûdna padëtis, ëmë ra-ginti elgtis santûriai ir paklusniai: „Jums, Seime, reikia ávertinti pavojø, pa-kibusá virð keliø milijonø Jûsø broliø pilieèiø, gyvenanèiø toje ðalies dalyje,kurios neketinama mums palikti, galvø, pavojø, dël kurio gali iðnykti lenkø

1 4 6

vardas. Maþiausiai man rûpi mano paties likimas, bet màstau, kas laukia Jû-sø... Atsiminkite, kad galite iðgelbëti arba praþudyti likusià tautos dalá... Savovaikus mylintis tëvas privalo neveidmainiaudamas sakyti jiems teisybæ“.

Antroje kalboje, daug ilgesnëje, karalius iðdëstë visus argumentus savoelgesiui pateisinti ir stengësi atsikirsti tiems, kurie jam prikaiðiojo silpnumàir tai, kad nelabai rûpinosi tautos ðlove ir garbe. Karalius árodinëjo, kad visidarbai, kuriuos darë verèiamas, buvo tik tëvynës nelaimiø virðûnë. Stengda-masis nuraminti aistras, iðkalbingai pridûrë, kad didþioji ðio Seimo nariødalis jam visiðkai nepaþástama, todël jam labai malonu susipaþinti su dory-bingais tautieèiais; jis ne tik juos vertina, bet ir privalo rûpintis jais kaip tëvas.

Jie nusipelnë gyventi, jie nusipelnë, kad juos perspëtø, suturëtø, nes dory-bës stumia juos klaidingu keliu. Klaida bûtø pasakyti valstybei, kuriai pasi-prieðinti negalime, tokius þodþius: „Griaukite, paverskite vergais dar tris supuse milijono gyventojø, nes mûsø tiek liko; mes to norime, nes jûs jauvaldote keturis milijonus mûsø broliø“. Ar tai jûs pasakysite kilmingiesiems,kurie jus iðrinko ir kuriems atstovaujate, miestieèiams ið griaunamø miestø,pagaliau þemdirbiams, tam sluoksniui, kuris laikomas þemiausiu, nors vals-tieèiai yra didþiausi geradariai, taèiau jei mes delsime, greièiau nei per mënesájø kluonai ir tvartai liks visiðkai tuðti!.. Ar galiu nutylëti apie baisø badà irmarà, kuriø tikrai neiðvengsime!..

Þinau, kur gali pastûmëti neviltis, bet jûs ásipareigojote atstovauti mûsøtëvynës interesams ir privalote juos ginti; jûs tai darëte, mes kartu tai darëme,mes nebegalime iðgelbëti nuo mûsø atskirtø broliø, taèiau privalome iðgel-bëti tuos, kurie mums palikti!“

Kai kurie atstovai priminë duotà priesaikà iðsaugoti Respublikos inte-gralumà ir tvirtino, kad ðios priesaikos negalima sulauþyti, nes jà sulauþæneatliksime pareigos ir iðduosime tëvynæ.

Du vyskupai – Vilniaus ir Livonijos – pabandë nuraminti skrupulus – pa-stebëjo, kad nebûna atvejø be iðimèiø, o dabartinëmis sàlygomis bûtina lavi-ruoti. Livonijos vyskupas pridûrë, kad prieðintis nebeámanoma, bet privalomepareikðti, kad vienintelë teisë, kurià mus privertë pripaþinti – bûtinybë. Norë-damas átikinti susirinkusiuosius, vyskupas kalbëjo, „kad Rusijos imperatorëbus patenkinta ir gràþins mums provincijas, kurias uþvaldë Prûsijos karalius,tad jei Rusijai padarysime nuolaidø, Prûsija negaus praðomø lenkø þemiø“.

Vienus nuramino ta protinga kalba, kitø patriotiná ákarðtá sumaþinokaraliaus kalba, kurioje jis papasakojo, kokiø nelaimiø galima susilaukti.

1 4 7

Pagaliau ið baimës, kad Rusijos ambasadorius ágyvendins savo grasini-mus, pritilo nemaþai tø, kurie kalbëjo karðèiausiai ir dëjosi dideliais pat-riotais, tad projektas – komisijos ágaliojimai pasiraðyti Zyverso reikalau-jamà sutartá – buvo patvirtintas septyniasdeðimt trimis balsais, prieð bal-savo dvideðimt.

Deputatà, kuriam pakako dràsos pristatyti projektà, ið pradþiø nuðvilpëbeveik visas Seimas. Pirmiausia atsisakyta projektà skaityti, atstovai já iðkei-kë, Seimas karðtai piktinosi, bet pagaliau nusileido ir komisija gavo nurody-mà pasiraðyti tokià sutartá, kokios reikalavo Zyversas. Komisijai buvo duo-tos tik penkios dienos padaryti neþymiems pataisymams, tad 1793 metøbirþelio 23 dienà komisija tà nelaimingà sutartá pasiraðë.

Netikslinga jà èia cituoti, nes visi straipsniai, iðskyrus tà, kuriuo nusta-tytos naujos sienos su Rusija, buvo paprasèiausias formalumas, bet ðtai ke-letas iðtraukø ið akto, kuriuo Seimas leido komisijai derëtis su Rusijos am-basadoriumi.

„Esame palikti likimo valiai, netekome bet kokios pagalbos ið uþsienio,turime tik negausius kariuomenës dalinius ir tuðèià iþdà, nuolat ið visø pusiøgresia baisios nelaimës, kurios kasdien slegia vis labiau – atrodo, kad visas pa-saulis neleidþia mums kariauti karo, kurio neatlaikytume ir kuris pareikalautødaug pilieèiø kraujo... Mûsø sàþinë ir atstovø pareigos negali pateisinti jokiøveiksmø, dël kuriø kiltø grësmë lenkø vardui iðnykti visiems laikams... Mûsønelaimës nesuskaièiuojamos ir niekas nuo jø mûsø neapsaugos, tad mums belie-ka tik kreiptis á Dievà, teisingà ir visagalá, valdantá þmoniø ðirdis ir visatà, regin-tá priespaudà ir smurtà prieð mus, ir pasakyti: esame nekalti ir nelaimingi“.

Jei ðio vieðo manifesto nepakanka, kad bûtø galima pateisinti Seimo ása-kymà pasiraðyti sutartá, tai jis bent papasakos tiems, kas nematë maiðtingøscenø Gardine, á kokià liûdnà padëtá buvo ástumtas Seimas, kokiø neátikëti-nø priemoniø buvo griebtasi já paveikti.

Gardino apylinkëse buvo pilna kariuomenës, mieste ásikûrusi stipri águla,o visos gatvës taip kruopðèiai saugomos, kad niekas, net uþsienieèiai, negalë-jo iðeiti pasivaikðèioti uþ miesto átvirtinimø, negavæ rusø komendanto ið-duoto leidimo. Uþsienieèiai pasiuntiniai pasiskundë ir Zyversas iðdavë jiemsir jø palydai leidimus ávaþiuoti bei iðvaþiuoti, bet pasiuntiniai leidimø atsisa-kë, nes manë, kad toks elgesys áþeidþia jø diplomatiná orumà.

1 4 8

VIII SKYRIUS

Prûsijos pasiuntinys nutraukë savo veiklà, bet, nenorëdamas, kad nutrûk-tø derybos su Zyversu ir bûtø sukliudyta pasiraðyti sutartá, liepos 24 dienàáteikë notà – Seimas turi suteikti bûtinus ágaliojimus komisijai, kuri galëtøderëtis su juo ir pasiraðyti sutartá su Jo Didenybe Prûsijos karaliumi.

Ði nota sukëlë Seime sàmyðá, kuris ir ðiaip jau buvo prasidëjæs ðiek tiek anks-èiau. Visi prisiminë, kad Prûsijos karalius pirmasis pradëjo ieðkoti karaliaus irLenkijos Respublikos draugystës nuo pat Seimo suðaukimo – 1788 metais, kadbûtent jis vylingais paþadais ir draugiðkumo garantijomis paskatino nutrauktiryðius su Rusija ir atsisakyti sàjungos su ja, padidinti Lenkijos kariuomenæ, keistiLenkijos valdymo sistemà ir parengti naujà Konstitucijà. Bûtent jis, siuntinëda-mas oficialias notas per savo pasiuntinius ir pats raðydamas laiðkus Lenkijoskaraliui, nuolat tvirtindavo, kad gerbia ir myli lenkus, bûtent jis kiekvienaproga kartodavo, kad didþiuojasi sàjunga su tokia dràsia tauta. Bûtent jis poGeguþës 3-osios gyrë Seimà dël priimtø valdymo sistemos pakeitimø, jiemspritarë, labai juos gyrë. Bûtent jis sveikino planà po Stanislovo mirties iðsi-rinkti Lenkijos sosto paveldëtoju Saksonijos elektoriø ir savo pritarimà ðiuoklausimu bei ypatingà pasitenkinimà atskleidë laiðkuose elektoriui ir Lenkijoskaraliui, nuolat garantuodamas, kad nuoðirdþiai rûpinasi Lenkijos likimu.

Keletas atstovø ëmë priekaiðtauti Prûsijos karaliui ir palygino jo elgesá praeity-je ir dabar. Seimas ketino neatsakyti á Buchholco notà arba pasakyti grieþtà „ne“.

Taip uþpultas Stanislovas, kaltinamas keliø Seimo nariø, aiðkinosi labaiatsargiai, jis pasiûlë Rusijos ambasadoriui áteikti smulkø raportà apie Berly-no santykius su lenkais nuo pat Konstitucinio seimo pradþios. Jis, kaip irprojektui pritaræs Seimas, tikëjosi, kad bûtø galima atgaivinti Jekaterinosnepasitenkinimà, kurá ji kadaise rodë Prûsijos karaliui, ir pakurstyti abiejø val-dovø nesantaikà. Tikëtasi, jog imperatorei parodyta pagarba ir jos pasiuntiniui

1 4 9

rodomas pasitikëjimas iðgelbës, bet laikas buvo praleistas. Rusija, jau seniau susi-tarusi su Prûsijos karaliumi ir visai neketinanti nei su juo pyktis, nei susilpnintikoalicijos prieð prancûzø revoliucionierius, nei ásigyti prieðø, galinèiø uþginèytijos nesenus uþkariavimus Lenkijoje, negalëjo atvirai pritarti lenkø praðymams irnepalaikyti Prûsijos karaliaus siûlymø, kuriuos pati buvo iðprovokavusi.

Vienintelis tikrai nedidelis malonumas, tyliai rusø suteiktas lenkams, bu-vo tai, kad jie neslëpë prieðiðkumo Prûsijai ir patylomis jà keiksnojo; vienin-telis Rusijos kerðtas Prûsijos karaliui buvo tas, kad ji praneðë jo pasiuntiniuiGardine apie visus Seimo nariø prakeiksmus ir kelioms savaitëms uþdelsësutarties pasiraðymà su Berlynu.

Rusijos ketinimai ðiuo klausimu tikrai buvo nedviprasmiðki, nes Zyversasleido pasisakyti visiems atstovams, vienas po kito ramiau ar karðèiau kriti-kuojantiems Prûsijos karaliø, ir nesmerkë nei tokiø kalbø, nei kalbëtojø,kurie drásdavo kalbëti prieð ðá valdovà. Galime netgi teigti, kad labiausiaiPeterburgo dvarui atsidavæ nariai maþiausiai varþësi.

Bet tai tik ið dalies galëjo palengvinti lenkø likimà, nes jie jau paaukojodidþiausià aukà, kurios buvo reikalaujama, ir Zyversas neabejojo, kad, pri-vertæs Prûsijos karaliø laukti tiek, kiek jam atrodë reikalinga, ir nuolat pa-remdamas karaliaus pasiuntinio Buchholco raðtus savo notomis, ið pradþiønuosaikiomis, paskui grieþtesnëmis ir grasinanèiomis, jis pagaliau suduos pas-kutiná smûgá ir privers Seimà padaryti Prûsijai tà patá, kà jis padarë Rusijai.

Pamatysime, kad Zyversas buvo priverstas imtis daug grieþtesniø prie-moniø, kad priverstø Seimà pasiraðyti sutartá su Prûsija, – jam teko á Seimorûmus pasiøsti rusø generolus ir keletà karininkø, padidinti miesto águlà,ákurdinti karius tvirtovëje, liepti kariams su uþmautais ant ðautuvø durtuvaisapsupti tautos atstovø susirinkimà, nutaikyti á juos patrankà, kad taip gautøpritarimà, lyg bûtø reikëjæ visiems árodyti, jog lenkai daug labiau ðlykðtisidarydami nuolaidas Prûsijos karaliui nei Rusijai.

Kai kancleriai Seimo ásakymu 1793 metø liepos 26 dienà áteikë Rusijosambasadoriui notà, reikalaujanèià Rusijos imperatorës ásikiðimo, kad Lenkijabûtø apsaugota nuo nelaimiø, kurios jai grësë po Prûsijos karaliaus deklaraci-jos, kità dienà gavo oficialø atsakymà, kurio keletà svarbesniø vietø pacituosiu:

„Þemiau pasiraðæs, negaiðdamas në minutëlës laiko, atsako á notà, kuriojeSeimas praðo Jos Didenybæ imperatoræ ásikiðti á derybas, netrukus prasidë-sianèias su Jo Didenybës Prûsijos karaliaus pasiuntiniu.

1 5 0

Kad ir kaip þemiau pasiraðiusiajam bûtø malonu suvokti visiðkà pasitikë-jimà, kurá Seimas rodo jo valdovei, jis negalëtø, nepaþeisdamas Jos nurody-mø ir neseniai duotø labai tiksliø ásakymø, atidëlioti jø vykdymo.

Taigi jis priverstas paskelbti Seimui, kad ðis gali rinktis tik viena – negaið-damas laiko pradëti derybas su Prûsijos pasiuntiniu ir duoti komisijai nurody-mus bei suteikti visus ágaliojimus.

Seimo nuolaidumas derybose su Berlyno dvaru pasitarnaus tam, kad JosDidenybë paskubëtø tarpininkauti tvarkant Ðviesiausiajai Respublikai svar-bius reikalus. Tas pats nuolaidumas paskatins ir Jo Didenybæ Prûsijos kara-liø parodyti palankumà derantis dël prekybos ir sprendþiant reikalus, ku-riuos komisija gali iðkelti derybø metu ir t. t.

Suraðyta Gardine, 1793 metø liepos 16 (27) dienàPasiraðë Jokûbas fon Zyversas“.

Po trijø dienø Zyversas áteikë kità notà, kuria reikalavo to paties, betþodþiai buvo daug ðvelnesni. Ðios dvi notos, palyginus su ankstesnëmis, bu-vo nuosaikesnës, todël suþadino ðiokiø tokiø vilèiø, kad Rusijos dvaras tikdësis remiantis Prûsijos karaliaus pasiûlymus, todël bus galima laimëti dauglaiko ir tikëtis, kad ávyks kas nors nenumatyta. Buvo nutarta surizikuoti irpriversti sunerimti Prûsijos pasiuntiná. Kancleriai áteikë jam notà, á kurià jambûtø buvæ labai sunku atsakyti, jei jo ðeimininko karaliaus kariuomenë nebûtøokupavusi dalies Lenkijos, o jis pats nebûtø pernelyg pasitikëjæs Rusijos parama.

Ðtai ta 1793 liepos 31 dienos nota:

„Karalius ir Seimas, susipaþinæ su pono Buchholco ðio mënesio 20 dienosnota, mano, kad joje kalbama apie naujus Lenkijos ir Jo Didenybës Prûsijoskaraliaus santykius, kadangi tarp abiejø valstybiø, be 1773 metø sutarties,egzistuoja dar ir sutartis, sudaryta 1790 metais, dël kurios vykdymo Respub-lika neturi sau ko priekaiðtauti. Þemiau pasiraðiusieji ápareigoti paklausti po-no Pasiuntinio, ar Jo Prûsiðkoji Didenybë mano esàs saistomas minëtos sà-jungos sutarties.

Labai gera Seimo nuomonë apie ðio valdovo sàþiningumà nepalieka jokiøabejoniø dël Jo pasirengimo vykdyti iðkilmingus ásipareigojimus. Seimas ásakëþemiau pasiraðiusiems paaiðkinti ponui Pasiuntiniui, kad prûsø kariuomenësbuvimas Respublikos teritorijos dalyje labai prieðtarauja egzistuojantiems Res-publikos ir Jo Prûsiðkosios Didenybës ryðiams. Þemiau pasiraðiusieji dël to-

1 5 1

kios padëties priversti praðyti ponà Pasiuntiná, kad jis teiktøsi ryþtingai veiktisavo dvare ir stengtis, kad prûsø kariuomenë bûtø iðvesta ið jos okupuojamøRespublikos teritorijø, ir tikisi gauti ðiuo klausimu teigiamà atsakymà.

Suraðyta Gardine 1793 metø liepos 31 dienà“.

Tà paèià dienà Prûsijos pasiuntinys Buchholcas á ðià notà atsakë tokiupareiðkimu:

„Þemiau pasiraðæs ir t. t. labai nustebæs dël notos, kurià Respublikos Sei-mas ðiandien jam atsiuntë, turinio. Vis dëlto jis skuba tuoj pat atsakyti, kadnotos turinys yra gudravimas ne tik dël abiejø aukðtø sàjungininkø, Berlynoir Peterburgo dvarø, deklaracijos, bet ir dël Seimo darbo pradþios, dël manoir pono Rusijos ambasadoriaus áteiktø notø, todël gali tik pridurti, jog pasilikspatogesniam laikui paaiðkinimus ðia tema ir padarys tai tada, kai komisija, kuriderëjosi ðiais klausimais su Rusijos ambasadoriumi, pradës derybas su juo.“

Netikslinga smulkiai nagrinëti Seimo posëdþius, kuriuose buvo kalbamaapie derybas su Prûsijos karaliumi, nes tai bûtø tik karðèiausiø kalbø, nuolataudrinusiø Seimà, kartojimas.

Teko duoti instrukcijas, kad bûtø pradëtos derybos su Buchholcu, taèiauatstovams kategoriðkai nurodyta nesiderëti dël nieko kito, tik dël prekybossutarties sàlygø ir iðlygø. Dar buvo ásakyta paisyti duotos priesaikos ir rûpin-tis, kad tariantis dël bûsimø dalykø, nesvarbu, dël prekybos ar ko kito, reikiagrieþtai atsisakyti kalbëtis apie bet kà, kas galëtø turëti ryðá su kokios norsteritorijos, valdø, miestø arba uostø, priklausanèiø Respublikai, atidavimu.

Nors instrukcijos visiðkai neatitiko Rusijos ir Prûsijos pasiuntiniø norø,derybos vis dëlto turëjo prasidëti rugpjûèio 5 dienà, bet jau per pirmà susiti-kimà iðkilo abipusiø nesutarimø dël ágaliojimø.

Buchholcas aiðkino, kad komisijos ágaliojimai nepakankami, o komisijasavo ruoþtu manë, kad Prûsijos pasiuntinio ágaliojimai suraðyti netinkamaiir, prieð pradedant derybas, juos reikia pataisyti.

Diskutuojant ðia tema, Seimo posëdþiai darësi vis audringesni. Karalius,smarkiai puolamas keliø atstovø ir kaltinamas dël visø nelaimiø, kurias jisuþtraukë Lenkijai, rugpjûèio 10 dienà pasakë labai ilgà kalbà: apþvelgë visus savovaldymo periodus, kad pateisintø savo elgesá, smulkiai aiðkino apie ávykius ikiSeimo. Susijaudinæs kalbëjo apie liûdnà padëtá, kurioje atsidûrë dël to, kad já

1 5 2

nuolat þemino svetimø valstybiø dvarai, kad jam nuolat priekaiðtavo tautieèiai.Kalba padarë áspûdá tik keliems þmonëms, uþjautusiems nelaimingà val-

dovà dël nelaimingo likimo, bet nenuramino aistrø, neátikino Seimo daugu-mos, kad karalius, bûdamas dràsesnis bei ryþtingesnis, nebûtø sugebëjæs at-remti visø negandø.

Taèiau Rusijos ir Prûsijos pasiuntiniø notos keliavo viena po kitos. Zyversonotos darësi vis grieþtesnës ir grësmingesnës, kol pagaliau praneðë, kad gene-rolas Miolendorfas gavo Prûsijos karaliaus ásakymà áþengti á Krokuvos irSandomiro vaivadijas, jei derybos su Buchholcu uþsitæs. Prûsijos pasiuntinyssavo ruoþtu pakartojo tuos paèius grasinimus, abu pranaðavo naujas Lenkijàiðtiksianèias nelaimes – kaimø nusiaubimà, valstieèiø ir visø dvarininkø nu-skurdimà bei kitas negandas, kurias neiðvengiamai atneð karo baisumai.

Buchholcas gavo naujus ágaliojimus, tad komisija negalëjo atsisakyti pra-dëti derybø, taèiau ieðkojo ámanomø bûdø jas uþtæsti ir net, jei atsirastøgalimybë, nutraukti, nes þinojo, kad Seime jà remia átakinga grupuotë, atvi-rai pasisakanti prieð Prûsijà.

Naujas ávykis padidino visuotiná sambrûzdá, uþvirë arðios diskusijos. Ru-sijos ambasadorius, gavæs su Peterburgo dvaru sudarytos sutarties ratifikavi-mo raðtà, apie já rugpjûèio 13 dienà praneðë Seimui. 17 dienos posëdyje,uþtrukusiame iki antros valandos ryto, karalius pareiðkë, kad po keturiø die-nø karðèiausiø diskusijø ir naujø kalbø, kurios gali uþtraukti teisëtà imperato-rës nepasitenkinimà ir turëti Lenkijai dar liûdnesniø pasekmiø, nebegalimaatidëlioti sutarties su Rusija. Ðis pasiûlymas, karðtai apsvarstytas, pagaliau buvopriimtas ðeðiasdeðimt ðeðiø balsø dauguma, prieð balsavo dvideðimt vienas.

Karaliui paraginus skubiai ratifikuoti ðià sutartá, ið visø pusiø pasigirdomurmëjimas. Atvirai kalbëta, kad jis parsidavë imperatorei ir nori uþtrauktineðlovæ Seimui, kad jis yra tik instrumentas, kuriuo valdovë naudojasi tiro-nizuodama lenkus, versdama juos paaukoti didesnæ Lenkijos dalá, sutartimisáteisinti ðalies padalijimà ir t. t.

Didþiausi prakeiksmai karaliui girdëjosi bûtent Seime, ir tuo nereikia ste-bëtis, nes þinome, kad beveik visi jo nariai dël savo dvarø geografinës padë-ties buvo rusø, austrø arba prûsø valdiniai ir turëjo nekokià alternatyvà –arba nusileisti jëgai ir balsuoti prieð savo valià, arba iðsiþadëti ðeimos turto.

Keletas atstovø priekaiðtavo karaliui, nuo pat Seimo darbo pradþios nesu-vienijusiam visø bendram darbui, kad bûtø galima pasiprieðinti reikalauja-moms nuolaidoms, ir pagrástai tvirtino, kad visi tautos atstovai bûtø palaikæ

1 5 3

karaliaus iniciatyvà ir bûtø buvæ pasirengæ visoms aukoms ir pavojams taippat noriai, kaip ir praliejæ kraujà uþ tëvynæ, jei karalius bûtø stojæs kariuome-nës priekyje 1792 metø kampanijos pradþioje. Ir vienu, ir kitu atveju jiebûtø atlikæ pareigà ir pasidavæ likimui, gal ir nepalankiam, bet garbingam, irgal jis bûtø jiems nusiðypsojæs, o dabar jie vertinami kaip nelaimingos aukosir bus labai smerkiami palikuoniø.

Buvo mëginama laimëti laiko ir naiviai tikimasi, kad Rusijos imperatorëneuþsispirs taip palaikyti Prûsijos karaliaus pretenzijø, kaip sudarydama su-tartá su Lenkija, ir papraðius ambasadoriaus Zyverso dalyvauti komisijos po-sëdþiuose su Prûsijos pasiuntiniu, bus galima lengviau derëtis su Buchholcu.

Taip pasiûlë karalius, ir Zyversas visiðkai nesiprieðino, netgi padarë keletà ne-dideliø pataisø pirmojoje sutartyje, kurià pristatë Buchholcas. Kadangi svarbiausiejistraipsniai nebuvo pakeisti, delegacija toliau siûlë pataisas, o Seimas reikalavoatsisakyti tos sutarties ir net skelbë, kad, jei kas nors pasiûlys patvirtinti terito-rijø perleidimà Prûsijai, bus vertinamas ir nubaustas kaip tëvynës iðdavikas.

Kaþkuris atstovas vis dëlto iðdráso pristatyti projektà, ágaliojantá komisijàpasiraðyti sutartá su Prûsija. Salëje kilo visuotinis murmëjimas, pasiûlyta ið-vyti begëdá oratoriø ir paskelbti já tëvynës iðdaviku bei neteisybës ir uzurpaci-jos árankiu.

Tokia vieninga nuomonë neturëtø stebinti, bet tai buvo paskutinë agoni-ja, paskutinës konvulsijos tà akimirkà, kai nebeliko jokios vilties, jog áma-noma pasiprieðinti jëga.

Kitas atstovas pasiûlë nutraukti bet kokias derybas su Prûsijos pasiunti-niu, Dievo ir visos þmonijos akivaizdoje protestuoti prieð bet kokià prievar-tà, prieð pasipiktinimà kelianèià neteisybæ ir prieð neátikëtinà priespaudà, ku-rios auka tapo nelaiminga Lenkija...

Dël ðio pasiûlymo diskutuota keliuose posëdþiuose ir diskusijos buvokarðtos, patriotiðkos, iðkalbingos, taèiau rezultatas – rugpjûèio 22 (spalio2 dienà) – naujas Zyverso pareiðkimas, kuriame, prikiðæs Seimui, esà kaikurie jo nariai neparodæ karaliui deramos pagarbos, netinkamai atstovavætautai ir, dar svarbiau, neávertinæ aukðto lygio Rusijos tarpininkavimo, pa-reiðkë, kad toks menkai motyvuotas elgesys kilo dël jakobinizmo daigø, ku-riuos jis ketina iðnaikinti. Belaukdamas reikalavo sutartá su Prûsijos karaliu-mi pasiraðyti tuoj pat; notos pabaigoje praneðë, kad bûtina baigti bet kokià ne-tvarkà, todël du batalionus grenadieriø su keturiomis patrankomis pasiuntë ap-supti karaliaus pilá; vadovauti buvo paskirtas generolas majoras Rautenfeldas,

1 5 4

jam kartu su Lietuvos didþiuoju marðalka grafu Tiðkevièiumi buvo duotas ásaky-mas imtis bûtinø priemoniø, kad bûtø uþtikrinta Seimo posëdþiø ramybë.

Tà paèià dienà didþiajam Lietuvos marðalkai jis paraðë toká laiðkà:

„Mane pasiekë kalbos, kad prieð ðventà karaliaus asmená, Seimo marðal-kà, garbingiausius senatorius, ministrus ir pasiuntinius rezgamas sàmokslas,todël esu priverstas uþtikrinti jø apsaugà ir imuosi tokiø priemoniø.

Antrà valandà po pietø pilies terasoje ir kieme ásikurs du batalionai grena-dieriø. Ponas generolas Rautenfeldas iðdëstys postus taip, kad nei arbitras1 ,nei joks kitas asmuo, neturintis teisës bûti pilyje, negalëtø áeiti á salæ. Kadniekas negalëtø patekti á vidø, sargybiniai taip pat bus pastatyti ir prie pilieslangø. Atidarytos bus tik vienerios durys, bet ir jas saugos karininkai, kurietikrins visus átartinus asmenis. Jei kuris nors atstovas bandys ásineðti paslëptøginklø, jis bus suimtas ir uþdarytas á kalëjimà, jam, kaip þudikui, bus iðkeltabaudþiamoji byla. Taip pat bûtina patikrinti ir Lietuvos gvardijos ginklus, irJûsø Ekscelencijos kariø ginklus; jei bûtø rasta parako ir kulkø, karius taippat reikia suimti. Beje, sutarta, kad kariai liks savo vietose. Jei arbitras arasmenys, neturintys kà ten veikti, bandys slëptis salëje ar kur nors kitur, bussuimti ir pasodinti á kalëjimà. Prieðkambaryje ásikurs dvylikos rusø karinin-kø postas, jie galës áeiti á salæ ir sëdëti atstovø suoluose. Generolui fon Rau-tenfeldui bus pastatyta këdë greta sosto, jis saugos, kad nekiltø jokiø nera-mumø, ypaè susijusiø su ðventu Jo Didenybës asmeniu, taip pat su JûsøEkscelencijos ir pono Seimo marðalkos asmenimis.

Jûsø Ekscelencija bus toks geras ir praneð atstovams, kad joks Seimonarys negali palikti savo vietos, nebent kvieèiamas karaliaus, bet atstovaituri teisæ kalbëti, kada jie panorës. Noriu iðvengti tik netvarkos ir ekscesø.Nusikaltæ ðiai tvarkai bus grieþtai baudþiami pagal ástatymus. Jûsø Eksce-lencija bus toks geras, perduos ðá laiðkà karaliui, taip pat supaþindins su juotuos Seimo narius, kurie panorës.

Pagarbiai ir t. t.Jokûbas fon Zyversas“.

Viskas, ko buvo reikalaujama Seimui áteiktoje notoje ir laiðke, adresuo-tame didþiajam etmonui, buvo kruopðèiai ávykdyta; grieþtos priemonës

1 Arbitrais buvo vadinami asmenys, turëjæ teisæ áeiti á Seimo salæ (jei posëdþiai nebûdavo uþdari)kaip paprasti þiûrovai.

1 5 5

padëjo pasiekti tikslà, kurio ir tikëjosi Rusijos ambasadorius, t. y., Seimasásakë komisijai pasiraðyti sutartá su Prûsija. Bet tai buvo padaryta numa-tant, kad ji bus ratifikuota ne anksèiau, nei prekybos sutartis, o kai kuriestraipsniai, áraðyti tarpininkaujant Rusijai, ið viso nebus patvirtinti.

Apie ðità iðlygà Zyversas þinojo ir, atrodo, jai netgi pritarë, taèiau Prûsijoskaralius jà atmetë, o Buchholcas Seimui áteikë labai grësmingà notà ir pareið-kë, kad Seimo iðkeltos sutarties pasiraðymo sàlygos nepriimtinos. TadaZyversas atðaukë tylø pritarimà ir savo ruoþtu Seimui áteikë notà, kuriojebuvo pareikðta, kad sutartá bûtina pasiraðyti be jokiø iðlygø ar sàlygø, prieðin-gu atveju uþsitrauksime naujø nelaimiø – pasekmës bus liûdnos. Tokio Rusi-jos ambasadoriaus þingsnio niekas nesitikëjo, todël toks elgesys sukëlë karðtasdiskusijas, kuriose keletas nariø pasisakë prieð abiejø dvarø spaudimà Seimui.

Naktá ið rugpjûèio 22-osios á 23-àjà (senuoju kalendoriumi), po audrin-go posëdþio, rusø kariai namuose suëmë keturis atstovus.

Zyversas notoje praneðë, kad liepë suimti ir nuveþti á kalëjimà keturisatstovus, konkreèiai: Krasnodembská, Ðidlovská, Mikorská ir Skaþinská, ku-rie sakë kurstanèias kalbas, o vienas iðdráso girti prieð tai posëdþiavusio Seimojakobiniðkas paþiûras ir Geguþës 3-osios konstitucijà, Zyversas taip pat pa-skelbë manàs, jog taip pasielgæs (o taip pasielgti privalëjo) padarë Seimuipaslaugà, bet, antra vertus, jis niekada neketinàs varþyti þodþio, diskusijø irnuomonës reiðkimo laisvës.

Salëje, kurioje buvo susirinkæ visi Seimo nariai, vieðpatavo tyla ir nusimini-mas. Du kartus kancleriai ëjo pas Rusijos ambasadoriø ir aiðkino, kad Seimasnepradës diskusijø, kol nebus gràþinti suimti keturi jo nariai, ir abu kartusgráþo á salæ iðgirdæ tik ðiurkðèius ir grasinamus Zyverso þodþius. Po þodþiu pa-darytø pareiðkimø Zyversas atsiuntë dar ir trumpà, grasinanèià notà. Jojebuvo ir tokie þodþiai: „Toks Seimo elgesys yra naujas aukðtø sàjungininkødvarø áþeidimas, jis neprivalàs niekam atsiskaityti uþ keturiø atstovø suëmi-mà, jis gerai iðmanàs ástatymus ir todël privertæs juos gerbti, o bûtent Lenkijojeástatymai negerbiami, todël jis privalàs priminti Seimui pirmàjá ástatymà –gerbti valdovus, o tai, beje, neigia jakobinai ir Geguþës 3-osios konstitucija“.

Taèiau, perskaièius notà (ji buvo iðklausyta nepaprastai ramiai salëje, kuripanaðëjo á apsuptà aikðtæ), niekas nepakilo ið vietos, niekas neprakalbo. Vie-ningai, nesitaræ visi Seimo nariai priëmë rezoliucijà nepradëti posëdþio ir nu-traukti bet kokias diskusijas.

Generolas Rautenfeldas, sëdëjæs Seimo salëje, irgi buvo sukrëstas tokio ty-

1 5 6

laus, energingo pasiprieðinimo, tikriausiai nelabai þinojo, ko jo pareigos reika-lauja imtis, todël, kreipdamasis á karaliø, paragino, kad ðis ákalbëtø Seimà liau-tis taip keistai elgtis, bet karalius atsakë neturás teisës priversti atstovø kalbëti.

Rautenfeldas iðskubëjo viskà praneðti ambasadoriui ir gauti nurodymø.Netrukus gráþo ir pasakë karaliui, kad visi Seimo nariai bus priversti likti salë-je tol, kol nusileis, o jei ðios priemonës nepakaks, jis turi ágaliojimus panaudotigrieþtesnes priemones1.

Bet paskutinis grasinimas nepadarë didesnio áspûdþio negu ankstesnieji.Salëje ir toliau vieðpatavo ramybë ir tyla, jokio judesio, jokio vaikðèiojimo,niekas neiðdavë panaðiø viso Seimo jausmø, ir treèià valandà ryto generolasRautenfeldas jau stojosi áleisti á salæ rusø kariø bûrá. Tada kaþkuris atstovaspasiûlë tos tylos scenos pabaigà – patenkinti abiejø dvarø norus taip, kadniekam nereikëtø garsiai pasakyti savo nuomonës.

Seimo marðalka, taip pat atsidavæs Rusijai, kaip ir atstovas, apie kurá kàtik kalbëjau, paklausë, ar Seimas sutinka, kad komisija pasiraðytø sutartá bejokiø papildymø. Klausimas buvo pakartotas tris kartus beveik be pauziø,joks atsakymas nenuskambëjo, tad marðalka tylëjimà ávertino kaip pritarimàir paskelbë: komisijà Seimas ágalioja pasiraðyti sutartá su Prûsijos karaliumi.

Pasiraðyta ið tikrøjø buvo rugpjûèio 25 dienà, nepaisant dar tà paèià naktákilusiø gausiø protestø dël tokios prokurorinës prieþiûros.

Po ðios paskutinës katastrofos, paþeminusios susirinkimà, kurá norëta va-dinti Seimu ir su kuriuo buvo deramasi durtuvais, tikëtasi, kad Rusijos amba-sadorius suðvelnës ir neprieðtaraus, jog bûtø paleisti keturi sulaikyti atstovai,todël kancleriai nutarë pareikðti Zyversui ðtai kà: remiantis vienbalsiai praëjusiomënesio liepos 16 dienà priimtu ástatymu, karalius ir Seimas pareiðkia, kad betkoks smurtas, panaudotas prieð kurá nors Seimo nará, nutrauks susirinkimo darbà,todël keturiø atstovø sulaikymas ir iðveþimas Seimo vertinamas kaip atitinkantisminëtà atvejá ir atstovai praðo, kad sulaikytuosius parveþtø á Gardinà ir t. t.

Atsakymas – pareikðtas nusistebëjimas dël tokio þingsnio, Zyversas darpaskelbë, kad jo grieþtos priemonës tik panaðios á smurtà, o ið tikrøjø taigeras darbas, nes jis paðalino apakusius fanatikus, kurie greièiausiai buvo pa-pirkti piktadariø.

1 Ambasadorius nusiuntë Lietuvos didþiajam marðalkai laiðkelá, kuriame praneðë, kad net kara-lius negalës palikti sosto ir kad jis privers senatorius miegoti ant ðiaudø Seimo salëje ir gyventi jojetol, kol nebus iðpildyta jo valia.

1 5 7

IX SKYRIUS

Targovicos konfederacija gyvavo ir neteisëtà veiklà vykdë iki rugsëjo15 dienos, nors tuo metu dirbo ir Seimas. Pasidavusi átakai ar greièiau nuo-lankiai klausydama dviejø broliø K... ásakymø, konfederacija plëtë savo val-das visose Lenkijos dalyse, kurios nebuvo okupuotos svetimos kariuomenës,jos dekretai arba sancita nesigailëjo nei turtingo, nei vargðo, nukentëdavokiekvieno, kuris nepaklusdavo abiejø K... valiai, turtas ir garbë.

Keista, kad tokia valdþios imitacija buvo veiksni gana ilgai ir tæsë veiklà,kuri këlë visø dorø þmoniø pasipiktinimà beveik taip pat, kaip ir smurtasGardine. Buvo sunkiau stebëti, kaip saviðkiai kerðija tëvynainiams, negu ájuos persekiojusius prieðus. Taèiau Rusijos imperatorei nusibodo ið visø pu-siø prieð ðià konfederacijà plaukiantys skundai, o ir pati konfederacija ið es-mës buvo reikalinga tik kaip pretekstas ávesti kariuomenæ á Lenkijà, todëlimperatorë praneðë ambasadoriui, kad konfederacija turi bûti paleista, taiginuo rugsëjo 15 dienos ji nustojo gyvuoti, nes Zyverso praðymu karalius irministrai pasiraðë jos paleidimo aktà, o Seimas tà aktà patvirtino. Konfede-racijos atstovai pareiðkë, kad ji lieka gyvuoti, ir paliko pareigose iki tol jaivadovavusá marðalkà.

Prisiminkime, kad pirmosiomis dienomis po Seimo atidarymo ið Gardi-no að iðvykau gydytis á Sokolovo kaimà prie Varðuvos. Ten sirgau ir baisiau-siai liûdëjau dël mane pasiekianèiø naujienø, taèiau bent jau dþiaugiausi, kadnetenka derëtis su Zyversu ir nereikia bûti triukðmingø Seimo posëdþiø beiten vykstanèiø smurto aktø liudininku.

Neilgai dþiaugiausi laisve. Per keletà savaièiø ið Zyverso vienà po kitogavau keletà laiðkø.

Pirmuosiuose buvau kvieèiamas gráþti á Gardinà, vëlesniuose raginamasnevëluoti, man buvo priekaiðtaujama, kad piktnaudþiauju leidimu iðvykti.

1 5 8

Pagaliau paskutiniame buvo þinutë, kad duotas ásakymas sekvestruoti ma-no þemes, o manæs ieðkoti ir su palyda pargabenti á Gardinà siunèiamaskazokø bûrys.

Gráþau nelaukdamas karinës ekspedicijos, atvykau per patá debatø dël de-rybø su Prûsija ir sutarties su Rusija ratifikavimo ákarðtá.

Gardine mane apspito visi geros valios þmonës, jie priekaiðtavo, kad pali-kau juos per krizæ, kurios negalëjo iðvengti. Keletas Lietuvos senatoriø irdaug tos provincijos atstovø, net ir dalis iðtikimø Rusijai, ragino ir praðë jønebepalikti, kalbëjo, kad, jei neámanoma iðvengti mûsø ðalies padalijimo, taibent jau kiekvienas, galintis pasiekti Rusijos ambasadoriø, privalo jam papa-sakoti apie akivaizdþius piktnaudþiavimus, kuriø apstu Lietuvoje, apie kon-federacijos daromas þmonëms skriaudas. Begalëje laiðkø, kuriuos netrukusgavau beveik ið visø Lietuvos kampeliø, buvau labai atkakliai praðomas neat-sisakyti padëti visiems, kurie tapo K... persekiojimo aukomis. Gyventojaiskundësi, kad neturi kam atverti ðirdis ir kreiptis su praðymais; jø nuomone,kaip Lietuvos ministras, galiu ir privalau jiems padëti ir juos paremti.

Dël daugybës praðymø pasistengiau suartëti su ambasadoriumi Zyversu,kuris, kaip pastebëjau, buvo ðiurkðtus, ûmus, brutalus, sàþiningai vykdantisgautus ásakymus, bet ðirdies gilumoje geras ir bûtø norëjæs daryti gera, jei taibûtø buvæ jo valioje.

Du tikrai dori ministrai – Lietuvos didysis marðalka Tiðkevièius ir Karû-nos didysis marðalka Moðinskis buvo pirmieji, kuriems praneðiau apie dau-gybæ praðymø ir skundø. Pirmasis ministras, ðaltas ið paþiûros, bet labai jaut-rus ir doras, labai nekentë bet kokios neteisybës. Beje, jis buvo kilæs ið Lietu-vos, ðioje provincijoje turëjo beveik visus savo dvarus, taigi labai jautriai rea-gavo á bendrapilieèiø kanèias, kadangi nei pats, nei jo turtas nebuvo apsaugo-ti nuo K... persekiojimø.

Antrasis, tiesus ir teisingas þmogus, garbingas pilietis, labai tvirto charak-terio, puikiai iðsilavinæs, gerai suprato, kokia siaubinga mûsø padëtis, ir no-rëjo bent jau ið visø jëgø pasistengti palengvinti nelaimingø tautieèiø kanèias,nes tëvynei pagelbëti negalëjo. Kadangi abu ministrai buvo labai turtingi irvisø gerbiami, tad negalëjo bûti apkaltinti jakobinizmu, ir að, be abejo, ma-niau, kad jie panorës prisidëti prie mano plano vykdymo, pelnys Zyversopasitikëjimà ir kartu su manimi padarys viskà, kà ámanoma padaryti, kadpagerintume lietuviø padëtá.

Zyversas kasdien gaudavo skundø ir kaltinimø, kurie já kurstë prieð kon-

1 5 9

federacijà, jos teisëtumo ðirdies gilumoje pats negalëjo pripaþinti, nes ji savi-nosi valdovo galias. Jis iðdráso apie tai pasikalbëti su imperatore ir atviraiparodë pasitenkinimà, kai gavo ásakymà konfederacijà paleisti.

Ásakymas buvo ávykdytas, kaip þinome, rugsëjo 15 dienà. Nuo tadaZyversas ëmë bendrauti su visais, kurie pirmieji jam praneðë apie baisias kon-federacijos neteisybes, papraðë mûsø perþiûrëti visus iðleistus sancita ir pa-skelbë: neteisëti yra sancita, leidþiantys neteisingai pasielgti su þmonëmis ar-ba jø turtu, prieðtaraujantys ástatymams ir teisei, pasitarnavæ neapykantai irasmeniniam kerðtui, – þodþiu visi, prieðtaraujantys teisingumui ir esantysðaliðki, turi bûti komisijos surinkti, iðnagrinëti, Seimo apsvarstyti ir panai-kinti.

Toks þingsnis uþtraukë Zyversui didelá K... nedraugiðkumà, o tiems, ku-riems padëjo, didelæ K... neapykantà ir pagieþà.

Seimas pradëjo anuliuoti sancita. Dauguma juos labai puolë, K... ðalinin-kai gynë silpnai, nes bijojo praverti burnà, kad neuþsitrauktø Rusijos amba-sadoriaus kerðto, tad Seimas juos vienà po kito panaikino. Tai buvo savotið-kas triumfas ir paguoda geranoriams þmonëms, árodymas, kad ámanomapasirûpinti tëvynainiø, kurie dar iðsaugojo lenko vardà, likimu.

Taèiau broliai K..., nusivylæ, kad þlugo viltis ágyvendinti sancita, kuriuosjiems buvo padiktavæ jø agentai, be to, pamatæ, kaip kasdien vis labiau tarpsavo uoliausiø ðalininkø praranda autoritetà, patyræ, kaip Zyversas juos nie-kina, nusprendë tinkamai atkerðyti ir nepraleido në vienos progos savo pla-nams ágyvendinti.

Netrukus tokia pasitaikë, ir að buvau á jà átrauktas bei kartu su karaliumipavadintas kaltininku – broliai K... perdavë skundà Peterburgui.

Kadangi visam Seimui buvo praneðta, kad didysis etmonas virðijo savoágaliojimus ir vykdë neteisëtas veikas, kuriø dalis buvo ávardyta, bei pridë-ta, kad jam nuolat talkino ir rëmë Karo komisija, kurios narius pasirinkopats, buvo pasiûlyta sudaryti kità komisijà, kuri ávertintø jo vadovaujamosKaro komisijos veiklà, jo paties elgesá bei per jo rankas ëjusiø fondø pinigøpanaudojimà.

Pasiûlymas buvo priimtas vienbalsiai, niekas nedráso prieðtarauti. Bet, pra-dëjus svarstyti komisijos nariø kandidatûras, salëje kilo visuotinis sambrûz-dis ir karðti ginèai dël to, kaip ði komisija turës dirbti ir kokius þmones ið-rinkti tam darbui. Ðalininkai bûtø norëjæ átraukti savo þmones, daugumasiûlë karðèiausius patriotus. Esant tokiai alternatyvai, Rusijos ambasadorius,

1 6 0

su kuriuo karalius pasitarë, jam atsakë, kad atstovø skyrimas – karaliaus teisëir jis visiðkai pasitiki Jo Didenybës iðmintimi renkantis þinomus,iðsimokslinusius, talentingus ir sàþiningus þmones.

Gráþau á Gardinà, karalius rodë man daug dëmesio ir pagarbos. Prisiminëpatarimà, kurá jam daviau prieð jo iðvykimà ið Varðuvos, ir turbût gailëjosi,kad jo nepaklausë. Karaliø kankino rûpesèiai, já þemino savi ir svetimi, ir jisturëjo nedaug patikimø þmoniø, dar maþiau draugø, kurie sakytø jam teisy-bæ. Jam buvo malonu, kad susivienijau su Moðinskiu ir Tiðkevièiumi, ketin-damas patikrinti sancita ir nutraukti persekiojimus bei neteisybes Lietuvoje.Já suþavëjo tai, kad mes pradëjome daryti átakà Zyversui, ir nuo tada kreipda-vosi á mus, daþniausiai á mane, kiekvienà kartà, kai tik iðkildavo rûpesèiø.Vienas jø buvo paskirti atstovus, kurie apklaustø Karo komisijà, todël kara-lius pasikvietë mus pasitarti. Pasiûliau deðimt þmoniø, mano kolegos prita-rë, jog juos verta paskirti. Karalius savo ruoþtu juos paþinojo asmeniðkai, tadmielai pritarë mano pasiûlymui ir perdavë deðimties delegatø pavardes Rusijosambasadoriui. Buvau ásitikinæs, kad jø paskyrimas tikrai nepatiks ambasado-riui, kuris praðë, kad bûtø pasirinkti padorûs þmonës, nesuinteresuoti asme-niðkai ir atsidavæ savo ðaliai, ir visai nesitikëjau scenos, kurià didysis etmonasrengë karaliui ir tiems, su kuriais tarësi.

Taèiau kai Rusijos ambasadoriui perdavëme praneðimà, vidurnaktá manepaþadino patikimas karaliaus sekretorius Fryzë ir ádavë kopijà notos, kuriàdidysis etmonas áteikë Zyversui. Joje jis kaltino, esà visi karaliaus paskirtiasmenys yra jakobinai ir pareiðkë, kad tuoj pat iðsiøs praneðimà kunigaikðèiuiZubovui ir praneð imperatorei, kas vyksta Gardine, bei apkaltins ambasado-riø, jei ðis neatðauks komisijos nariø.

Fryzë man dar áteikë Zyverso laiðkelá karaliui, kuriame buvo patys kar-èiausi priekaiðtai dël keblios padëties, á kurià jis pateko dël karaliaus, ir kartulaiðkelá man nuo Jo Didenybës, kuriame buvau praðomas iðtraukti já ið keb-lios ir netikëtos padëties. Karalius liepë atvykti pas já ne vëliau kaip ðeðtàvalandà ryto, nes paþadëjæs atsakyti Zyversui iki ðis prabus ryte.

Tuoj sëdau raðyti karaliaus paskirtø atstovø biografijas, nuneðiau karaliuinurodytà valandà bei uþtikrinau já, kad pakaks jas be jokiø komentarø pasiøstiZyversui ir net á Peterburgà, jei to prireiks – jos turëtø iðsklaidytø blogà áspûdá,kurá galëjo sukelti didþiojo etmono skundas. Pasakiau, kad jei karalius pagei-dauja, esu pasirengæs pasiraðyti tas biografijas, jei man bus leista pridëti keliaseilutes; jas paraðiau ant atskiro lapo ir, parodæs karaliui, laukiau jo pritarimo.

1 6 1

Karalius, kaip visada silpnas ir bailus, perskaitæs tà raðtà, sumiðo, jis dvejo-jo, bet pagaliau labai nuoðirdþiai paspaudë rankà, padëkojo, kad iðgelbëjau iðpadëties, perskaitë dar kartà, pritarë biografijoms, kurias buvau áteikæs, irsutiko, kad papildymas bûtø áteiktas, taèiau su sàlyga – raðtas bus áteiktasambasadoriui be paraðo, nes sakë, nenorás, jog bûèiau sukompromituotas.Jis tik paraðë Zyversui laiðkelá, o að savo ranka priraðiau prie biografijø tokiusþodþius: „Ðis raðtas paaiðkina, kokiø paslaugø tëvynei padarë þemiau iðvardy-ti asmenys, ir tik labai menkai pagerbia jø vertybes ir talentus, bet jame para-ðyta teisybë ir dràsiai galima paklausti þmoniø nuomonës, kuri visada yrateisinga ir neðaliðka. Kaip tikrus jakobinus reikia vertinti tuos, kurie negerbiadorybiø ir nuopelnø, kurie visai nebrangina pilieèiø, garsëjanèiø patriotiz-mu, ir bando ðmeiþti bei persekioti tuos, kurie galvoja kitaip nei jie. Jeiprotas, iðsilavinimas, tëvynës meilë ir kilmës bei turto teikiami privalumaijiems uþtraukia jakobinø vardà, tai tas vardas bus pernelyg garbingas, kadkiti nepanorëtø jo pelnyti“.

Atsakymas, be abejo, buvo perduotas K... ir, be abejo, jis nedelsdamasávykdë savo grasinimà – nugabeno skundà á Peterburgà, taèiau problematrumpam iðblëso, ðis ávykis dar nebuvo tas, po kurio Zyversas bûtø patekæs ánemalonæ ir atðauktas.

Kadangi jakobinizmu buvo kaltinami ir pavieniai asmenys, ir visa tauta,nes norëta pateisinti Lenkijos padalijimà prieð prancûzø revoliucionierius ap-siginklavusiø valstybiø akyse, negaliu nepateikti kalbos, kurià ta tema pasakësenatorius Suchodolskis, Smolensko kaðtelionas, iðtraukos:

„Iki ðios dienos visa Europa jakobinizmu vadino tà smerktinà doktrinà,kuri ambicingais kliedesiais griauna visus tautø ástatymus, atima ið valdovøpaèias brangiausias teises, atima ið tautos valdovà ir pagarbà jam, kësinasi áAukðèiausiàjá ir kelia pavojø vieðajai ramybei ir visuomenës laimei... Valsty-bës, kurios apsiginklavo prieð ðias praþûtingas idëjas, jomis kaltina ir perse-kioja tuos, kurie visada nekentë ðios doktrinos.

Kadangi lenkai nesutinka áteisinti smurto aktø, kurie simbolizuoja la-biausiai nekenèiamà neteisybæ, ypaè todël, kad jie nenori taikstytis su savoteritorijos padalijimu, nes taip reiðkiama tik stipriojo teisë, todël, kad jieryþtingai gina savo karaliaus prerogatyvas ir tautos privilegijas, todël, kadjie prieðinasi priespaudai, nuo kurios dejuoja ir karalius, ir tauta, despotiz-mo ðalininkai vieðai prikiða jiems jakobinizmà, bet lenkai juo bjaurisi...

1 6 2

Kaip, Sir, prievartautojai nori apsaugoti Jûsø asmená? Jø priemonës darnegirdëtos ir vertos paèiø prievartautojø. Ðtai kaip jie kovoja su tariamais sà-mokslininkais jakobinais: á Jûsø Didenybës rûmus nukreiptos patrankos, ka-raliaus rûmuose ákurdinti nenuspëjamo elgesio kariai, ðalies miestus uþplûdusikariuomenë, apgulta Seimo buveinë, ið sosto neleidþiama pakilti laisvos tautosvadui, jis verèiamas pasiraðyti siaubingà nuosprendá sau ir savo tautai...

Ðtai koká naujà saugumo ir gynybos bûdà sugalvojo ministrai, kurie tikisiapsaugoti Jûsø asmená nuo mûsø pasikësinimø? Kaip iðradingai jakobiniz-mu pavadintas jo kontrastas – tikras patriotizmas... Ir monarchai, ir tautos –visi þino, kad në viena tauta nëra labiau nutolusi nuo tø ðlykðèiø idëjø kaiplenkai... Kad paneigtume notas ir raðtus, kuriuos skaitëme per paskutiniuo-sius posëdþius ir kurie nesiderina su tautos orumu, praðome Jûsø Didenybæásakyti kanceliarijos darbuotojams parengti atsakymà... Teikitës, Sir, nepa-likti be atsako áþeidþiamø priekaiðtø, teikitës apginti iðtikimà tautà ir patvir-tinti, kad ji ne tik niekada nepripaþino jai primetamo jakobinizmo, bet irðlykðtisi ta doktrina. Todël atiduodu sekretoriui ásakymo kancleriams pro-jektà, kad jis bûtø parengtas skaitymams, svarstymams, kurio turinys – atsa-kymo redakcija ir praðau Seimà priimti sprendimà“.

Kalba, labai átaigi ir energinga, padarë didelá áspûdá, kancleriams buvoduotas ásakymas áteikti notas Rusijos ir Prûsijos pasiuntiniams ir padarytioficialius pareiðkimus visoms vyriausybëms, taèiau ðis þingsnis negalëjo pa-daryti jokio efekto, nes kaltinimø jakobinizmu reikëjo tik tam, kad bûtøatlikta tai, kà stipresniojo teisë manë esant teisëta, ir jokios kitos valstybës,iðskyrus tas, kurios pasidalijo Lenkijà, nebesidomëjo ðalimi, kuri Europospolitiniø jëgø balanse buvo beveik niekas.

Su Rusijos ambasadoriumi reikëjo baigti dar vienà darbà – sudaryti suPeterburgo dvaru sàjungos, draugystës ir prekybos sutartá.

Projektà pasiûlë tas pats atstovas, kuris ragino pritarti pirmosios sutar-ties su Rusija pasiraðymui. Dabar jis buvo labai iðkalbingas árodinëdamastokios sàjungos naudà ir pareikalavo, kad ðiuo klausimu bûtø parengti nu-rodymai.

Rugsëjo 30 dienà kancleriai áteikë ambasadoriui notà su pasiûlymais.Zyverso atsakymas atkeliavo po penkiø dienø ir buvo pasiûlyta pradëti dery-bas be jokiø sàlygø. Lenkijos ir Rusijos sàjungos sutartis buvo pasiraðyta1793 metø spalio 14 dienà.

1 6 3

Gardino seimas, kurio darbà Zyversas þadëjo uþbaigti per keturias savai-tes, uþtruko, kaip þinome, daugiau nei penkis mënesius.

Ið to fakto ketinta padaryti iðvadà, kad ðio Seimo nariai buvo daug sun-kiau valdomi nei Targovicos konfederatai, ir pastariesiems vieniems tenkasuversti kaltæ uþ visas Lenkijos nelaimes...

Ne lenkui dera iðsakyti savo nuomonæ tokiu subtiliu klausimu, tad geriau-sia pacituoti ðia proga iðtraukà ið „Trijø Lenkijos padalijimø istorijos“, kuriosautorius pastebi, „kad reikia labai tiksliai skirti Targovicos konfederacijà nuoGardino seimo. Pastarasis patvirtino padalijimà, bet apsuptas, gàsdinamas ka-riuomenës, kurià pasikvietë patys konfederacijos vadai, bûtent dël kariuome-nës teko nusileisti smurtui ir abiejø valstybiø tironiðkiems ágeidþiams. Sei-mas ryþtingai prieðinosi iki tol, kol tas pasiprieðinimas galëjo pradëti kelti pa-vojø visos tautos egzistencijai; Targovicos konfederatai nesiprieðino niekada.

Gardino atstovai liko prie iðlauþos tvirtovës sienø, nors jos ir nebegalëjoginti, kai kurie norëjo prie jos net mirti; Targovicos konfederatai, sugriovæsavo tëvynæ, aiðkino, kad nebegali jos ginti, jà apleido ir susidëjo su prieðu.Taip lygindamas tikrai nenoriu pateisinti visø Gardino seimo veiksmø, betnereikia Seimo taip smerkti, kaip istorijos teismas pasmerkë Targovicos kon-federatus“. Nors konfederacija darë nemaþà átakà seimeliuose, ne maþiau tie-sa yra ir tai, kad beveik visi atstovai ja bjaurëjosi ir kaltino dël visø naujøLenkijos nelaimiø, taip pat ir dël jos þemiø okupacijos. Daugiausia jie nirðoant konfederacijos vadø ir, kai viename Seimo posëdyje buvo pasiûlyta ne-bemokëti atlyginimø didþiajam etmonui Branickiui, lauko etmonui Þevuskiuiir artilerijos generolui Potockiui, ið visø pusiø pasigirdo balsai, remiantys ðápasiûlymà.

Nesibaiminta, kad dalyvauja vienas kolega, neteisëtai vadovavæs konfede-racijai Lietuvoje. Buvo pamirðta, kad rusai apsupæ Seimo salæ; tuo metu bu-vo tik keikiami tie, dël kuriø kaltës teko kæsti paþeminimus.

Ið visø ðia tema pasakytø kalbø në viena savo átaigumu, iðkalbos jëga iroriginalumu nepranoko Goslavskio kalbos.

„Tik tas, – kalbëjo jis, – turi teisæ á atlyginimà, kuris pats ir sàþiningaiatlieka visas pareigas. Vadovaudamasis ðiuo principu, klausiu, ar gali reika-lauti uþmokesèio tie, kurie apleido savo tëvynæ kritiðku metu, kai jai labaireikëjo pagalbos?.. Að, be abejo, þûsiu su nelaiminga tëvyne, bet paskutinismano atodûsis bus priekaiðtas iðsigimusiems pilieèiams, nes jie, nereikalingaLenkijos þemës naðta, galø gale atidavë jà skerdynëms ir nuniokojimui... Ne-

1 6 4

patenkinti nauja konstitucine santvarka, verèianèia nulenkti iðdidþias galvasprieð ástatymà, tariamai dideli þmonës nusmuko tiek, kad be gëdos ðliauþio-jo prieð kitø valstybiø dvarus, tikëdamiesi paramos, kuria naudodamiesi antteisëtos Vyriausybës griuvësiø galëtø pastatyti savo ambicijø altorius ir savooligarchijos sostà... Tokiø altoriø papëdëje, ant tokio sosto laipteliø, bjau-raus ðmeiþto paþeminti, priespaudos iðvarginti, lenkai turëjo atsiklaupti prieðvienos dienos dievybes, kuriø valdþia rëmësi tik svetima jëga. Gedinti tëvynëið nevilties tebelieja aðaras dël tokio iðsigimusiø sûnø nedëkingumo, nes jieniekingiausiai iðdavinëdami pelnësi, ir t. t.“

Ið pradþiø Rusijos ambasadorius buvo meilus ir pakentë ne tik áþeidinëji-mus pirmiesiems Targovicos konfederacijos vadams, bet ir tai, kad paskuti-niais gyvavimo mënesiais Seimas ryþosi anuliuoti ir atðaukti daug konfedera-tø sancita, bet paskui iðkëlë reikalavimà, kuris sukëlë giliausià nusiminimà irskausmà visiems geriems patriotams.

Jo reikalavimas ávykdytas lapkrièio 23 dienà. Seimas, kurá netrukus turë-jo paleisti, buvo priverstas panaikinti ir anuliuoti visus paskutinio Varðuvosseimo priimtus ástatymus ir áteisinti tuos, kurie galiojo iki 1788 metø.

Liûdna, bet nesunku suprasti, kad visam Seimo darbui vadovavo Rusijosambasadorius, o debatai vyko kareiviø apsuptoje salëje; sakau, kad Seimasbuvo priverstas patvirtinti paèias niekingiausias sutartis ir nebeturëjo jëgø neigalios atmesti paskutinájá sprendimà, kuris panaikino Geguþës 3-osios kon-stitucijà ir pavertë niekais prieð tai posëdþiavusio Seimo darbà.

Paskutinis posëdis tæsësi visà naktá ir baigësi tik septintà valandà ryte. VisasSeimas, iðskyrus keletà nariø, iðsiskirstë sukrëstas, susigëdæs ir suþlugdytas. Aið-ku, karalius sielojosi labiausiai. Paþemintas ir kamuojamas sielvarto labiau neikiti, jis atrodë pasenæs daugeliu metø. Jo iðbalæs ir sumenkæs veidas atspindë-jo sielos jausmus ir fiziná kûno silpnumà. Toks jis këlë susidomëjimà ir gai-lestá net tiems, kurie daugiausia já vanojo, nes buvo galima ásitikinti, kadágimtas charakterio, kurio negalëjo pakeisti tokiame amþiuje, silpnumas, one savo ðaliai prieðiðki këslai sukliudë dabar, kaip ir daug kartø anksèiau,parodyti dràsà, uþsispyrimà ir energijà – savybes, bûtinas tautos vadui.

1 6 5

X SKYRIUS

Po keliø dienø Seimas baigë darbà ir karalius turëjo iðvykti ið Gardino. Jispapraðë manæs dvideðimt keturias valandas leisti pavieðëti mano kaime uþketuriolikos ljë nuo Varðuvos ðalia didelio paðto kelio. Pridûrë, kad jam rei-kia pailsëti ir, svarbiausia, ðiek tiek nusiraminti, o tai galës padaryti nameþmogaus, kurá gerbia ir kurio tëvas buvo vienas artimiausiø jo draugø.

Negalëjau nepriimti to pasiûlymo, tad iðvykau pirma karaliaus, kad galë-èiau já pasitikti. Jo palyda buvo negausi, tik keli patikimi þmonës, bet ekipa-þø buvo daug ir já lydëjo gana gausus lenkø ulonø eskortas.

Vos atvykæs á mano namus, atðaukë prie durø pastatytus sargybinius irnetgi tuos, kurie, kaip áprasta, buvo kambariuose, ir labai maloniai man pa-sakë, kad niekur nebus saugesnis nei mano namuose. Pasistengiau já iðblaðky-ti – parodþiau savo bibliotekà, kurià jis ávertino kaip labai turtingà ir nepa-prastai gerai suklasifikuotà. Parodþiau ávairius sodø ir kaimo namø planus,kuriuos jis mielai perþiûrëjo. Parodþiau keliø fabrikø ir manufaktûrø, ku-riuos buvau ákûræs savo dvaruose, gaminiø pavyzdþius. Kadangi paklausë, iðkur atsiveþiau darbininkø ir kiek laiko jie dirba pas mane, atsakiau, kad jievisi ðveicarai, vokieèiai, daugiausia ið Viurtembergo, atvyko pas mane tuometu, kai Konstitucinis seimas nutarë, jog kiekvienas svetimðalis, keliaujan-tis per Lenkijos þemæ, yra laisvas ir naudojasi visomis Konstitucijos teikia-momis teisëmis. Po tokio atsakymo pasikeitë pokalbio tema, taigi dabarpapasakosiu apie karaliaus vizità ir mes suþinosime, kà jis màstë ir kaip verti-no smurtà prieð Gardino seimà ir kokias to smurto pasekmes pranaðavo.

Prisiminæs Konstituciná seimà, karalius labai susijaudino. Ið pradþiø norë-jo tà jaudulá nuslëpti ir paklausë manæs, kiek savo dvaruose turiu svetimðaliøðeimø? Atsakiau, kad turiu daugiau nei ðimtà penkiasdeðimt, tarp jø yra ávai-riø specialybiø fabrikø ir manufaktûrø specialistø, bet dauguma tø svetimða-

1 6 6

liø yra þemdirbiai, kuriems skyriau tiek þemës plëðiniø, kiek jie praðë, ir de-ðimt metø – be jokiø mokesèiø. Parodþiau Izabelsburgo kaimo, kurá pasta-èiau naujiesiems persikëlëliams, planà ir taip gyvai nupieðiau, kokie jie ikiðiol buvo laimingi, kad karalius negalëjo sulaikyti aðarø ir ðûktelëjo: „Vargðainelaimingieji, kas jø laukia!..“ Paskui pridûrë: „Kiek nepataisomø blogybiømums atneðë ta prakeikta Targovicos konfederacija! Kokia Lenkija bûtø bu-vusi laiminga, jei Geguþës 3-osios konstitucija bûtø leidusi jai keletà metøpasidþiaugti geru valdymu!.. Bet toks jau liûdnas mano likimas, að visadanorëjau gero savo ðaliai, bet dariau jai tik bloga!“

Vis labiau karðèiuodamasis karalius kalbëjo nesustodamas ir leido ið savokenèianèios krûtinës iðtrûkti nuoðirdþiam atodûsiui: „O, kodël að priëmiauerðkëèiø vainikà, tiek metø puoðiantá mano galvà, dël kurio patyriau visasnegandas, kurios lydi karalystæ, taèiau jo teikiamø dþiaugsmø man netekoparagauti! Ne, malonø pojûtá patyriau tik vienà kartà per savo karaliavimà –Geguþës 3-àjà... Pamaniau, kad Apvaizda pagaliau pavargo mus persekioti,iðklausë mano maldø ir tautieèiø troðkimus!.. Dþiûgavau, kad tauta manimivisiðkai pasitiki, visa siela jauèiau, kad to nusipelniau. Tai buvo pati þavin-giausia akimirka mano gyvenime ir prisiminsiu jà iki mirties!.. Bet kodëlakimirka buvo tokia trumpa? Kodël mano gyvenimas nepasibaigë tuoj patpo tø nuostabiø dienø!.. Bûèiau garbingai uþbaigæs savo karjerà, uþmerkda-mas akis bûèiau palikæs lenkus patenkintus manimi, o tëvynæ laimingà! Jau-èiu, kad gyvenu per ilgai, sau ir tëvynei... Vargðë Lenkija! Koks likimas jaibuvo paskirtas ir koks nelaimingas jos karalius!..“

Tardamas paskutinius þodþius, jis uþsidengë rankomis veidà, kad neparo-dytø besiverþianèios raudos, ir pritilo.

Karaliui daþnai prikaiðtauta dël melodramiðkos deklamacijos, dël jo elge-sio lyg aktorius scenoje, dël pastangø suþadinti auditorijos jausmus, kuriuosvaizdavo iðgyvenantis pats; þinoma, tà akimirkà, kai buvo tik su manimi,jam nereikëjo vaidinti komedijos. Vienas labiausiai atsidavusiø draugø ir pa-tarnautojø, buvæs gretimame kambaryje, didysis Karûnos þirgininkas Kickisvëliau ne kartà man kartojo, kad niekada nematë karaliaus tokio susisieloju-sio ir taip nuoðirdþiai atverianèio ðirdá.

Kadangi karalius pamatë, kaip mane sujaudino jo emocijos, pasistengësusivaldyti ir, keletà kartø perëjæs kambará, prakalbo: „Jei kentëèiau vienas,bûtø pakenèiama, bet kiek naujasis Lenkijos padalijimas pridës aukø prie tø,kurios jau paaukotos. Pavyzdþiui, jûs, tiek praradæs dël þemiø sekvestravimo,

1 6 7

þlugus bankininkams, jûs neiðvengsite bankroto, nes valdote þemes trijose skir-tingose valstybëse, jei neskaièiuosime dvarø, kurie dar lieka jums Lenkijoje,bet po ðalies nuniokojimo jie negalës bûti labai pelningi!.. Kai prie turto nuos-toliø pridedu jûsø neviltá, kuria dalijatës su visais gerais pilieèiais, suprantu,kokia nemaloni jûsø padëtis. Uþjauèiu jus labai nuoðirdþiai, taèiau neturiu neijëgø, nei dràsos bandyti jus raminti... Pasakykite man, kà ketinate veikti?“

– Að, Sir, – atsakiau, – jau nusprendþiau, – iðvykstu ið tëvynës visiems lai-kams. Parduosiu viskà, kà turiu, garbingai uþbaigsiu pradëtus ûkio darbus ir,uþtikrinæs ðeimos ateitá, pasitrauksiu kiek ámanoma toliau nuo ðalies, kuri mannuolat primintø jos iðkentëtas nelaimes ir tëvynainiø paþeminimà bei kanèias.

– Bûkite atsargus, – patarë karalius, – neskubëkite þengti to þingsnio, dëlkurio vëliau reikëtø atgailauti, jog praleidote progà pasitarnauti tëvynei, arbent jau tëvynainiams... Gal manote, kad mûsø nelaimës jau pasibaigë?..Nujauèiu, kad ateityje laukia daug liûdnesniø dalykø nei tie, kuriuos iðgyve-nome. Bet kà padarysi? Reikia atsiduoti Dievo valiai ir iki dugno iðgerti mumsskirtà kartybës tauræ!..

Trumpai patylëjæs tæsë:– Manau, kad prisiekusieji bûti iðtikimi Geguþës 3-osios konstitucijai ir

jà ginti savo krauju, nuomonës tikrai nepakeis. Daugelis ið jø emigravo. Kaikurie atsidurs Prancûzijoje, Anglijoje, Ðvedijoje, Turkijoje. Manau, toks jøpoelgis nenaudingas ðaliai, netgi gali sukelti naujø neramumø ir áþiebti darvienà karà, kurio pasekmë bûtø treèiasis ir paskutinis padalijimas... Bijaumûsø kariuomenës nevilties, paþástu savo sûnëno Juozapo ûmø bûdà ir joatsidavimà tëvynei; jis iðnaudos pirmà pasitaikiusià progà ir ims vadovautikariuomenei, nes, be kitø gerø savybiø, turi aistrà karo tarnybai... Prisipaþás-tu jums, kad átariu Ignotà Potocká, labai principingà valstybës veikëjà, taippat Kolontajø, labai veiklø, ûmø ir pavojingà; jie veikia uþsienio valstybiø,kurios domisi Lenkijos likimu, dvaruose ir rengia revoliucijà, kuri gali tikvisiðkai sugriauti ðià nelaimingà ðalá... Kà apie tai manote?

– Tai, kà iðgirdau ið Jûsø Didenybës, – atsakiau, – yra hipotezës ir galimy-bës, iðskyrus Jûsø spëliones apie treèià ir paskutiná padalijimà, nes manau,kad jis neiðvengiamas; todël protas pataria man iðvykti ið tëvynës. Taèiauneslëpsiu, Sir, jei Jûsø Didenybës átarimai ir nuogàstavimai dël ávykiø ðalyjepasitvirtins, að neiðvyksiu ið Lenkijos ir savo noru stosiu á eiles tø, kuriekausis uþ jos laisvæ ir nepriklausomybæ.

Karalius, atrodo, nustebo ir net nuliûdo dël tokio sprendimo; jis iðsigan-

1 6 8

do, kad per daug pasakë... Jis buvo linkæs pasitikëti ðalia esanèiais ir nesunkujá buvo apgauti buitiniuose reikaluose, taèiau, prieðingai, buvo átarus, kaireikalas pakrypdavo á politikà. Be abejo, iðsigando, kad pamaniau, jog jis turiþiniø apie patriotø ir kariuomenës ketinimus, nes pakeitë pokalbio temà irprakalbo apie nesvarbius dalykus.

Pavieðëjæs mano namuose maþdaug trisdeðimt valandø, karalius iðvyko áVarðuvà, padëkojæs uþ nuoðirdø priëmimà ir poilsá, kuriuo, kaip pats pasakë,seniai nesimëgavo.

Mûsø pokalbis buvo pernelyg ádomus, tad að já apraðiau ir iðsaugojauuþraðus, juos dabar kruopðèiai perraðiau.

Niekada nemaniau, kad karalius þinojo apie rengiamà revoliucijà, nes jamtikrai nebuvo patikëtos paslaptys, bet tiesa ir tai, jog jis nujautë – kiti puose-lëja viltis, kuriø jis pats nedrásta skelbti.

Keista, jog tarp jo paminëtø þmoniø nebuvo Kosciuðkos pavardës, o bû-tent já vienintelá visos kariuomenës ir tautos valia pakvietë atkerðyti uþ lenkøgarbæ, ir jis vienintelis kurá laikà buvo tëvynës viltis.

1 6 9

MYKOLO KLEOPO

O G I N S K I O

ATSIMINIMAI

Treèia knyga

1 7 0

1 7 1

I SKYRIUS

Kaip sakiau, kilo nesutarimø tarp Kosakovskiø ðeimos ir Rusijos ambasa-doriaus dël Targovicos konfederacijos sancita, kuriuos pastarasis perdavë per-þiûrëti komisijai, o Seimas panaikino.

Kad ir kaip K... ðeima stengësi nepalankius praneðimus apie ambasadoriøper kunigaikðtá Zubovà perduoti Rusijos imperatorei, jø niekas neiðklausë, irZyversas toliau ëjo savo pareigas, kol gráþo á Varðuvà. Tik vieno dalyko jisnenumatë – prieðai apsukriai tuo pasinaudojo, jis visiðkai prarado malonæ irbuvo atðauktas.

Paskutinëmis Seimo darbo dienomis skubëta panaikinti visus komisijosávertintus, naikintinais pripaþintus Targovicos konfederacijos sancita, tad Sei-mas daþnai pasikliaudavo komisijos nuomone ir nediskutuodavo, ypaè taisatvejais, kai niekas neprieðtaraudavo. Ðiuo nerûpestingumu buvo pasinaudo-ta – prieð pat Seimui baigiant darbà, buvo pateikta daug sancita, pasitenkintajø pavadinimø perskaitymu, ir visi buvo panaikinti.

Tarp jø ákiðo ir tà, kuris draudë apdovanoti koviniu ordinu, ásteigtu perpaskutinæ kampanijà prieð rusus 1792 metais – Virtuti militari. Seimas, pa-naikindamas ðá sancità, vël pagerbë karininkus, pelniusius teisæ neðioti ordi-nà, tad Seimo sprendimà visos partijos sutiko dþiûgaudamos, bet pasitenki-nimo prieþastys buvo skirtingos: jei kariðkiai þavëjosi, kad atgavo ið jø atim-tus ðlovingus pasiþymëjimo þenklus, gautus uþ paslaugas tëvynei, tai patrio-tai dþiûgavo dël staigios pergalës prieð Targovicos konfederatus, kiti, o ypaèambasadoriaus prieðai, triumfavo, nes toks þingsnis galëjo padaryti Peterbur-ge didelá áspûdá ir uþtraukti Zyversui nemalonæ. Ið tikrøjø pastarasis netrukusgavo ásakymà iðvykti ið Varðuvos, o Igelðtriomas – já pakeisti.

Liûdnø ðio pakeitimo pasekmiø nereikëjo ilgai laukti. Naujasis ambasa-dorius, kuris buvo ir generolas anðefas, vadovavæs visai rusø kariuomenei

1 7 2

Lenkijoje, buvo toks pat grieþtas, kaip ir Zyversas, bet kartu iðdidus ir aro-gantiðkas, tuo piktinosi net kartu su juo dirbantys. Jis labai ðiurkðèiai kalbëjosu karaliumi, ðiurkðèiai elgësi su aplinkiniais, iðdidþiai ir paniekinamai verti-no tuos, kurie drásdavo jam paprieðtarauti.

Pirmasis ásakymas, kurá jis perdavë karaliui ir Nuolatinei tarybai – vëláteisinti visus be iðimties konfederacijos sancita, kuriuos Seimas buvo panai-kinæs. To þingsnio pakako, kad suprastum, jog naujoji sàjungos su Rusijasutartis neuþbaigë smurto Lenkijoje, nes tokia valdþios instancija, kaip Nuo-latinë taryba, kurios funkcijos – tik stebëti ástatymø vykdymà, ambasado-riaus ásakymu tapo ástatymø vykdomàja ir leidþiamàja institucija, galinèiaatðaukti Seimo priimtus nutarimus.

Kai atvykau á Varðuvà, maþdaug dvideðimt dienø vëliau uþ karaliø, radauZyversà, besiruoðiantá iðvykti á Peterburgà; ambasadoriaus funkcijas vykdëIgelðtriomas. Pirmojo kambariai buvo tuðti, nes pasiuntinys buvo patekæsnemalonën; antrojo prieðkambariuose bûriavosi minia dvariðkiø, kuriuos pasnaujàjá pasiuntiná sukvietë pareiga, baimë arba reikalai.

Nors Zyversas Gardine ir smurtavo, já geriau paþinojæ tai pateisindavo irsakë, kad taip elgësi tik todël, kad gaudavo ásakymus ið Peterburgo. Dëlasmeniniø savybiø turëjo keletà nuoðirdþiø draugø, kurie skubëjo aplankytipo to, kai já atðaukë, jø buvo daugiau negu tada, kai ëjo pareigas ir turëjoneribotus valdovës ágaliojimus.

Malonu prisiminti, jog buvau tarp pastarøjø, ir nors daþnai labai smarkiaibardavausi su ambasadoriumi Zyversu, nemalonën patekæs pasiuntinys da-bar tebuvo pagarbos vertas seniokas, su kuriuo iðsiskyriau apgailestaudamas.Po pirmojo vizito pas Igelðtriomà supratau, kad pakeitimas ne mûsø naudai.Jis buvo ne tik savo valdovës atstovas, nes stengësi bûti impozantiðkas irávaryti baimës; kai kalbëdavo, ið jo barbariðkø lûpø sklido ðiurpà keliantisbalsas, daþnai prie politiniø kaltinimø pridëdavo asmeniniø áþeidinëjimø irpriekaiðtø bei visiðkai nerinko þodþiø. Tad iðliejo savo tulþá dël didþiojo et-mono Oginskio elgesio, prisiminæs ávykius nuo 1771 metø, ir ëmë piktaijuokauti apie jo dabartiná gyvenimà Vienoje, apie jo pomëgá malonumamsir lengvabûdiðkam gyvenimui. Man prikiðo, kad buvau Lenkijos pasiuntinysOlandijoje ir Anglijoje Konstitucinio seimo laikais, kad buvau Zyverso draugasir K... bei Targovicos konfederacijos prieðas, kad kalbëjau prieð já patá, apietai jam praneðë keletas mano tautieèiø, kad patarinëjau karaliui, kuriam, lai-më, pakako proto manæs neklausyti, kad keletà savaièiø buvau iðvykæs, kol

1 7 3

Gardine posëdþiavo Seimas, ir sàmoningai vengiau progø pelnyti impera-torës palankumà. Galø gale labai ðiurkðèiai ir neátikimai ásikarðèiavæs pa-reiðkë, kad jis – ne Zyversas, kad ið jo negalima tyèiotis, ir jis pamokysvisus, kurie nepripaþins jo valdþios ir atsisakys vykdyti jo ásakymus, kad irkokie jie bûtø.

Laikiausi ðaltakraujiðkai ir nepuoliau aiðkintis; pasitenkinau pastebëjæs,kad atvykau su darbo vizitu pas galingos valdovës, kurios pavaldiniu tapaupo paskutinio padalijimo, atstovà ne kaip Lenkijos ministras, bet kaip JosDidenybës Rusijos imperatorës pavaldinys, toks pat, kaip ir jis, todël drástupaklausti, kokià jis turi teisæ ðiurkðèiai kalbëti su þmogumi, kuriam pati im-peratorë negalëtø atsakyti globos?.. Pridûriau, kad niekada nebuvau pratæsprie ðiurkðtaus elgesio ir jo nepakæsiu, nesvarbu, kas taip elgsis, kad tokiutonu jis gali kalbëtis su tais, kurie jam meilikauja, arba tais, kurie praðo ma-loniø, o að nusprendþiau atsisakyti Lietuvos iþdininko pareigø, tuoj pat ið-vykti ið Varðuvos ir keliauti á Peterburgà bei visiems laikams ásikurti Rusijo-je, kur geriau bûsiu paskutinis ið imperatorës valdiniø, negu uþimsiu pirmàjáministro postà Lenkijoje.

Mano þodþiai paveikë Igelðtriomà lyg mostelëjimas stebuklinga lazdele;raukðlës kaktoje dingo, uþuot karðèiavæsis, ëmë þerti komplimentus ir, arbalabai apgailestaudamas, kad parodë savo audringà charakterá, arba tikrai bijo-damas, kad nuvyksiu á Peterburgà, jis pakeitë tonà, turiu pripaþinti, po ðiopokalbio jis man visada rodë daug pagarbos ir elgësi taktiðkai. Po dvideðimtdviejø metø, kai vël já pamaèiau, jau patekusá nemalonën, slegiamà metø irnegalavimø, jis man parodë daug paslaugumo ir dëmesio, lyg bûtø norëjæspasitaisyti ir priversti mane pamirðti tà ákarðèio momentà, taèiau apie já dau-giau niekada nemàsèiau.

Pasinaudojau áspûdþiu Igelðtriomui, nes nenorëjau praleisti menkiausiosgalimybës iðvykti ið Varðuvos, kad nereikëtø posëdþiauti Nuolatinëje tary-boje, á kurià turëjau nelaimës patekti kaip Finansø komiteto pirmininkas.Patekau ten prieð savo valià, dalyvavau tik keliuose Tarybos posëdþiuose irman niekada neteko balsuoti uþ tai, kuo bjaurëjausi, nors tokie bûdavo am-basadoriaus ásakymai, – tai neiðvengiamai bûtø sukëlæ naujø scenø, kuriønorëjau iðvengti.

Netrukus po pasikalbëjimo su Igelðtriomu gavau didþiojo etmono Ogins-kio laiðkà ið Vienos, jis raðë, jog sunkiai serga, ir kuo primygtiniausiai praðëatvykti pas já. Papasakojau apie tai Rusijos ambasadoriui ir ðis nedarë jokiø

1 7 4

kliûèiø, kad man bûtø iðduotas pasas. Netrukus iðvykau, bet dël negalavimobuvau priverstas sustoti Olomouce, kur mane pavijo ambasadoriaus pasiun-tinys – kartu su jo laiðku gavau ir karaliaus laiðkelá, kuriame kuo primygti-niausiai, bet nelabai pabrëþiant dël ko, buvau praðomas negaiðdamas gráþti áVarðuvà – dël ypatingos svarbos valstybës reikalø. Atsakiau trumpai, kadsergu, kad á Vienà nevyksiu ir, kai sveikata leis, gráðiu á Varðuvà.

Likau Olomouce dar kelias dienas, per patikimà þmogø iðsiunèiau á Vienàbrangenybes, pinigus ir dokumentus, kuriø depozitorius buvau ir kurie pri-klausë didþiajam etmonui Oginskiui. Paraðiau, kodël negaliu keliauti toliau.

Kadangi mano pasiuntinys buvo patikimas þmogus ir juo buvo galimapasikliauti, Vienoje jam ádavë keletà man adresuotø laiðkø, kuriuose buvauáspëjamas, jog prieð Lenkijos pavergëjus rengiamas sàmokslas, kad sàmoksloþidinys yra sveèioje ðalyje, kurios man neávardijo, kad slapti ryðiai uþmegztivisose Lenkijos provincijose ir siekia net Varðuvos centrà, ir galø gale sprogimovëliau ar anksèiau neiðvengsime ir jis bus praþûtingas rusams bei jø ðalinin-kams, nors vargu ar rezultatai ateityje bus palankûs mûsø nelaimingai ðaliai.

Kadangi man raðë skirtingi þmonës, rasdavau ávairiø þiniø, tai bjaurëji-mosi, tai baimës ar net vilèiø, susijusiø su pranaðaujamu ávykiu, bet visosþinios sutapo vienu klausimu: tiek ðalies viduje, tiek uþsienyje tyliai, bet labaiaktyviai ruoðiamasi atsikratyti Rusijos jungo ir iðbandyti paskutines priemo-nes Lenkijai iðlaisvinti ir Geguþës 3-osios konstitucijai atkurti.

Tiesà sakant, neturëjau jokio tiesioginio ryðio su tais, kurie vëliau vadova-vo revoliucijai, ir negalëjau jø turëti, nes, priverstinai dirbdamas ministerijo-je, privalëjau nutraukti bet koká susiraðinëjimà su senais draugais, be abejo,në vienas jø neátarë, jog iðverèiau kailá, visi suprato, jog negali su manimisusiraðinëti, o að negaliu su jais susisiekti, nes bûdamas Varðuvoje uþimu pos-tà, niekam nekeliantá pasitikëjimo.

Gráþau ið kelionës 1794-øjø metø pradþioje, vasario mënesá. Niekas ne-bekalbëjo apie svarbius reikalus, dël kuriø Igelðtriomas ir karalius mane bûti-nai kvietë1 . Netgi pastebëjau, kad Igelðtriomas labai mandagus, bet santûrussu manimi, net nereikalavo, kad uoliai dalyvauèiau Tarybos posëdþiuose,nors að ir pats taip dariau, teisindamasis sveikata, kuri dar nebuvo visiðkai

1 Aiðku, reikëjo tik preteksto iðkviesti mane á Varðuvà ir Igelðtriomas, bijodamos Peterburgopapeikimo uþ tai, kad leido man vykti á Vienà, paragino karaliø paraðyti man ásakmø laiðkelá irpaskatinti mane greièiau gráþti. Tikra yra tai, kad jei bûèiau nukeliavæs á Vienà ir ten gavæs tas þinias,kuriø dalá gavau Olomouce, niekada nebûèiau pasiryþæs gráþti á Varðuvà.

1 7 5

pasitaisiusi. Buvo aiðku, jog ambasadorius nepasitiki manimi ir bijo manoátakos karaliui bei nedidelei Tarybos nariø daliai, kuri buvo tikrai iðtikimasavo kraðto reikalams.

Ðá kartà pasinaudojau Igelðtriomo atlaidumu ir pasakiau jam, jog, prieðiðvykdamas á Peterburgà, kaip buvau þadëjæs, turiu baigti tvarkyti ðeimosreikalus Lietuvoje, nes Minske ir Naugarduke kovo mënesá pasiraðinëjamossutartys. Igelðtriomas nusprendë, jog mano praðymas teisëtas, nes visada bi-jojo, kad nevykèiau á Peterburgà, manë, jog jam pakenksiu, tad visiðkai nesi-prieðino mano iðvykimui, taèiau motyvuodamas, jog man bus lengviau ke-liauti pro rusø kariuomenes, paskyrë þemo laipsnio labai protingà karininkàmane lydëti; netrukus supratau, jog jis turi mane stebëti ir priþiûrëti kiekvie-nà mano þingsná.

Paskutiná kartà turëjau progos matyti Igelðtriomà Varðuvoje. Skubiai ið-vykau ið to miesto, kurá vël pamaèiau tik po tragiðkø ávykiø, kuriø scena jisnetrukus tapo. Tada ir mano padëtis buvo pasikeitusi – visai kita, nei vasariomënesio pabaigoje, kai iðvykau ið Varðuvos. Nuosekliai dëliodamas uþraðusapie 1794 metø revoliucijà, nusprendþiau atskirti Varðuvos ir lenkiðkøjø pro-vincijø ávykius nuo ávykiø Vilniuje ir Lietuvoje, nors jie susijæ betarpiðkai irvyko tuo paèiu metu. Ir ðtai kodël.

Suþinojau apie Varðuvos sukilimà ir apie Lenkijos revoliucijos pradþià tikið kalbø, kariuomenei duodamø ásakymø, Kosciuðkos atsiðaukimø ir Aukð-èiausiosios tarybos, taip pat ið kraðto laikraðèiø. Lietuvos revoliucija – kitasreikalas, nes dauguma ávykiø dëjosi mano akyse. Buvau uþ septyniø ljë nuoVilniaus, kai ten prasidëjo sukilimas. Á miestà atvykau po keliø dienø ir bu-vau iðrinktas Lietuvos laikinosios tarybos nariu, vëliau aktyviai veikiau ka-riuomenëje, ið kurios pasitraukiau tik po to, kai Vilniø uþëmë rusai, o Lietu-vos kariuomenë pasitraukë ið miesto.

Norëjau papildyti savo uþraðus, kuriuos surinkau apie revoliucijà Lenki-jos provincijose, todël perskaièiau visus, kokius tik pavyko gauti, kûriniusapie jà ir pasinaudojau gauta informacija. Ðtai tie kûriniai: „1794 metø Len-kijos revoliucijos istorija liudininko akimis“; Galicijoje vokiðkai iðleista kny-ga „Versuch einer Geslichichte, der letzten Polnischen Revolution“; ir paga-liau „Berlyne rasti atsiminimai apie revoliucijà Lenkijoje, kuriuos pateikëPistoras, generolo Igelðtriomo vyriausias kvartirmeisteris“.

Jei kalbame apie revoliucijà Lietuvoje, apie jà ðiuose kûriniuose beveiknieko nëra, ðiokiø tokiø þiniø randama tik tuo metu Vilniuje ir Varðuvoje

1 7 6

ëjusiuose laikraðèiuose, manau, buvau pirmas, pateikæs tikslesniø þiniø, jøradau savo uþraðuose, autentiðkumà gali patvirtinti daug liudininkø, kuriedar gyvena ðiandien, kai að juos spausdinu.

Nereikia stebëtis, kodël neapraðiau kruvinø scenø Varðuvoje ir Vilniuje, opasitenkinau paaiðkinæs pagrindines revoliucijos prieþastis ir greitai vienas ki-tà keitusius ávykius, pateikæs ávairiø atsiðaukimø ir potvarkiø, papasakojæsapie pagrindinius mûðius, apie tai, kokià átakà revoliucija padarë tautos cha-rakteriui; iðsakæs jos pagimdytà baimæ ir viltá, pakalbëjæs apie garsaus vadogeràsias charakterio savybes, iðmintá ir nuosaikumà, kartu su juo kovojusiøpilieèiø karinius ir pilietinius nuopelnus.

1 7 7

II SKYRIUS

Gráþau á Varðuvà tokiu pat metu, kaip ir iðvykau ið jos, paskutinëmisvasario dienomis.

Nors mieste ásikûrë gausi rusø kariuomenës águla, nors Igelðtriomas buvolabai grieþtas, o policijos prieþiûra labai intensyvi, Varðuvos gyventojai nuo-lat bruzdëjo, iðmintingi, atsargûs þmonës juos vos suturëdavo, tariama ramy-bë daþnai bûdavo drumsèiama; apie tai þinojo ir Igelðtriomas.

Nuo 1792 metø, kai generolas Kachovskis su kariuomene áþengë á Varðu-và, gyventojø nepasitenkinimas jau buvo reiðkiamas atvirai. Nuo tada ëmëkurtis slaptos draugijos, kurios gatvëse skelbë revoliucines proklamacijas, ke-lianèias rusams nerimà. Atvykus Igelðtriomui, pasidarë dar blogiau; kol posë-dþiavo Gardino seimas, padëtis nepagerëjo, o vëliau ávyko naujas Lenkijospadalijimas. Bruzdëjimai augo ið nevilties, kuri visus apëmë po kraðtà iðtiku-siø katastrofø. Jie greitai plito visose provincijose – ir tose, kurios dar buvolikusios Lenkijai, ir pasiekë netgi tas, kurios buvo prieðo uþkariautos ir oku-puotos. Taèiau patriotai veikë taip áþvalgiai ir apdairiai, kad jiems pavyko nuobudrios Igelðtriomo policijos nuslëpti tiesioginius ryðius su lenkø emigrantais,nors tie emigrantai buvo puikiai informuoti apie visus Lenkijos ávykius.

Be slaptø susirinkimø, kuriuose visi jø dalyviai laisvai iðsakydavo savonuomonæ, þmonës drásdavo visiðkai nesivarþydami kalbëti ðeimose ar pokal-biuose, kai nebûdavo rusø.

Garsiai buvo skundþiamasi, kad Lenkijos prieðai tapatina prancûzus sulenkais, kad su pirmaisiais kariaujama todël, jog nuvertë monarchijà, o ant-ruosius triuðkina uþ tai, kad monarchijà stiprina. Nesuprantama, kaip galimavadinti jakobinais tuos, kurie nuþudë karaliø, ir tuo pat metu tuos, kuriesuteikë jam visas teises ir norëjo iðkelti jo autoritetà ir galià.

Ambasadoriui Zyversui priekaiðtauta, esà jis visà savo átakà kilmingøjø

1 7 8

susirinkimuose panaudojo tam, kad bûtø iðrinkti Rusijai iðtikimi atstovai,be to, ëmësi labai grieþtø priemoniø, siekdamas nutildyti Seimo narius, ið-drásusius nesutikti su jo nuomone – sekvestravo jø þemes, suimdavo, o trem-tinius lydëdavo kazokø eskortas.

Buvo klausiama, kodël laisvos tautos atstovø susirinkimas vertinamas kaipvergø susirinkimas?!.. Beje, kodël, dalijant Lenkijà, nepanaudota jëgos teisëir kariuomenës parama?.. Bûtume paklusæ, nes prieðintis negalëjome, betnebûtume buvæ paþeminti, sumenkinti ir ið mûsø nebûtø atimta viltis! Argalima tikëti, kad Lenkijos padalijimas buvo teisëtas, jei já patvirtino tikkeliø vaivadijø ir pavietø atstovai ið tø vaivadijø, kurios nepateko á dalijamàteritorijà?.. Kodël vaivadijø ir pavietø, uþimtø rusø ir prûsø kariuomeniø,gyventojams nebuvo leista rinkti savo atstovø á Seimà, kad ten bûtø spren-dþiamas jø likimas. Jei pastarieji bûtø balsavæ uþ juos delegavusiø provincijøatskyrimà, tai bûtø reikëjæ maþiau formalumø, o jø sutikimas, tegul ir pri-verstinis, bûtø suteikæs teisëtumo áspûdá... Argi treèdalio tautos atstovai, bekitø dviejø treèdaliø, turëjo teisæ svarstyti klausimà dël Lenkijos padaliji-mo?.. Ir kodël laisvos tautos maþuma galëjo spræsti daugumos likimà, ypaèkai kalbama apie jos pavergimà ir atidavimà svetimiems?..

Tokios kalbos sklido ið lûpø á lûpas ir niekas neprieðtaravo. Galø gale visiëmë tiek daug ðnekëti, kad net imta maþiau bijoti rusø. Gatvëse kabinëjamøpaskviliø kasdien vis daugëjo ir visi darësi gyvesni ir dràsesni.

Nacionalinio teatro spektakliuose (daugiausia farsai, kurie linksmino netrusus) bûdavo minimos pikantiðkos smulkmenos ir pokðtaujama, patriotainieko nepraleido pro ausis, ir tai stiprino jø dvasià.

Paslapèia buvo dalijamos broðiûros su Geguþës 3-osios konstitucija, da-bartinës Lenkijos padëties ávertinimu ir greitø pasikeitimø viltimis. Atke-liaudavo naujienos ið Prancûzijos, nors buvo imamasi visokiausiø atsargumopriemoniø, kad tam bûtø sukliudyta, pagaliau, nors laikraðèiai buvo grieþtaicenzûruojami, o leidëjai iðtikimai klausë ambasadoriaus ásakymø, teisybësdraugai rasdavo bûdø iðkiðti straipsnius, kuriuose lyg ir nebuvo nieko átarti-na, bet mokantieji skaityti rasdavo jiems reikalingos informacijos ir labaisvarbiø patarimø.

Taèiau, antra vertus, rusø ðalininkai praneðdavo Igelðtriomui apie tai, kàsuþinodavo, daþnai prie teisingø ir pagrástø faktø pridëdavo ðmeiþto, patai-kaudami ir siekdami gauti atlygá. Pasiuntinio nuotaika kasdien vis labiaubjuro, átarimø ir suëmimø daugëjo, ir staiga vienas ávykis, apie kurá smul-

1 7 9

kiau þino nedaugelis, taip já pribaigë, kad beveik nebegalëjo blaiviai màstyti.Kaþkoks jaunas lenkas ið neatidumo gatvëje paliko maþdaug keturiasde-

ðimties puslapiø broðiûrà su ðûkiu Nil disperandum1 . Policininkas jà rado irnuneðë Igelðtriomui.

Broðiûros autorius, egzaltuotas demagogas, ið pradþiø áþeidinëjo rusus,apkaltino Lenkijos karaliø bailumu ir paskelbë, kad vertins kaip tëvynësiðdavikus, nevertus lenko vardo visus, kurie nepasiþadës iðpjauti Varðuvojeesanèiø rusø, taip pat jø ðalininkø, neiðskiriant nei karaliaus, nei visø jápalaikanèiø.

Prancûziðka raðliava, kurios stilius rodë, kad paraðyta svetimðalio plunks-na, buvo iðspausdinta Prancûzijoje, bet dauginama Varðuvoje. Visi lenkai,net labiausiai iðtikimi laisvës idëjai, pasibjaurëjo ir pasmerkë toká turiná. Jiebuvo ásitikinæ, kad tai piktavaliø darbas, juo siekiama lenkø engëjams su-teikti naujà pretekstà pabloginti lenkø dalià.

Taèiau Igelðtriomas, liepæs smulkiau paaiðkinti tà raðtà, já tuoj pat nuneðëkaraliui, kuris skaitë drebëdamas ir baldamas, o paskui paklausë, kà reikiadaryti. Pastebëjæs karaliaus sumiðimà ir nerimà, Igelðtriomas liko toks patarðus ir tvirtu, ryþtingu balsu pareiðkë, kad laikas baigti tokius dalykus, laikastuojau pat pradëti reformuoti lenkø kariuomenæ, kuri turi bûti sumaþintaiki penkiolikos tûkstanèiø vyrø. Iðeidamas ið karaliaus jis prisiekë, kad perdvideðimt keturias valandas suras to kurstanèio pamfleto autoriø, lieps su-imti ir grieþtai nubausti visus, kuriø namuose bus rastos kopijos. Taèiau jamnepavyko ágyvendinti nei pirmo, nei antro grasinimo, nes naujiena apie ðáávyká ir Igelðtriomo grasinimus pasklido þaibiðkai ir pakako laiko visiems iðpla-tintiems egzemplioriams sunaikinti. Nerado ir spaustuvininko, nes paaiðkëjo,kad visame mieste nëra raidþiø, panaðiø á tas, kuriomis buvo iðspausdinta bro-ðiûra, o pats autorius, prancûzø jakobinø agentas, sugebëjo skubiai dingti iðVarðuvos, prisidengæs nakties tamsa ir persirengæs parûpintais drabuþiais2 .

Apie tai suþinojau ið paties karaliaus, kuris, praëjus ðeðiems mënesiams

1 Autorius, atrodo, neteisingai cituoja lotyniðkà maksimà Nil desperandum, kuri reiðkia Niekadanepulk á neviltá. Vertëjo pastaba.

2 Visi Varðuvoje gyvenæ prancûzai prieð ðiek tiek laiko buvo priversti prisiekti iðtikimybæ LiudvikoXVI sûnui. Keletas prancûzø respublikonø emisarø slapta atvyko á miestà ir ten gyveno slapstydamiesinepaisant rusø policijos budrumo, bet netiesa, jog jie atveþë, kaip buvo manoma, dideles pinigø sumasrevoliucijai remti, nes jei prancûzø Vyriausybë bûtø to norëjusi, bûtø perdavusi pinigø revoliucijos irkariuomenës vadams. Tad aiðku, kad lenkai pradëjo veikti be pinigø, be paramos ið uþsienio ir visi jøiðtekliai buvo tik vadø energingumas, kariuomenës narsa ir visos tautos neviltis.

1 8 0

nuo mano atvykimo á Varðuvà, jau prasidëjus revoliucijai, papasakojo manvisas smulkmenas ir parodë broðiûrà, kurià iðsaugojo. Paaiðkino, kad jos au-torius, kaþkoks Ðarlis Roke, kuris paspruko ið Varðuvos persirengæs þydu,Madalinskio vadovaujamo lenkø dalinio buvo sulaikytas kaip ðnipas ir neþi-nia, kas jam nutiko. Karalius pasakë, kad kaþkurá laikà manë, jog tà raðliavàpagimdë lenko plunksna, nes tikëjo, jog ir Lenkijoje nemaþai tokiø, kurietikrai verti prancûzø demagogø vardo, bet prisipaþino, kad tautieèiø elgesyssu juo, prasidëjus revoliucijai, iðsklaidë átarimus, ir jis dar kartà ásitikino len-kø iðtikimybe ir bûdo kilnumu.

Netrukus papasakosiu, kokiø pasekmiø turëjo karaliaus pokalbis suIgelðtriomu, papasakosiu ir apie notà, kurià pastarasis áteikë Nuolatinei tary-bai, reikalaudamas, jog Lenkijos kariuomenë bûtø sumaþinta nuo kovo 15dienos, apie debatus, kuriuos sukëlë ta nota, apie pasekmes, kurias bûtinaiturëjo sukelti Igelðtriomo ásakymas, patvirtintas Nuolatinës tarybos daugu-mos balsais. Bet kadangi artëju prie Lenkijos revoliucijos protrûkio, pirmiausiareikia papasakoti, kaip ji buvo ruoðiama uþ ðalies ribø, kokios jos pagrindi-nës varomosios jëgos ir kuo jos ketino remtis.

Tarp svarbiausiø emigrantø, po to, kai 1792 metais áþengë rusø kariuo-menë, iðvykusiø ið Lenkijos ir pasitraukusiø á Dresdenà ir Leipcigà, buvoIgnotas Potockis, Kolontajus, Malachovskis, Tadas Mostovskis ir Kosciuð-ka. Nepaprastai atsidavæ tëvynës reikalui, karðtai prisiriðæ prie Geguþës3-osios konstitucijos, pasiryþæ bet kokia kaina iðgelbëti tautieèius nuo rusøvergovës. Jø ðirdys plyðo ið skausmo, suþinojus, kad Targovicos konfederaci-ja panaikino visus Konstitucinio seimo nutarimus, bet jø nevilties virðûnëbuvo þinia apie naujà Lenkijos padalijimà.

Ásitikinæ, kad lenkai negalës iðsivaduoti ið slogios priespaudos be svetimosvalstybës pagalbos, jie dëjo visas ámanomas pastangas, kad Europa suþinotøapie liûdnà jø tëvynës padëtá ir Rusijos bei Prûsijos aneksijas po paskutiniojoLenkijos padalijimo.

Jie paskelbë, kad padalijimas yra ðvenèiausiø teisiø paþeidimas, kad Len-kijos egzistavimas yra bûtina sàlyga, jei siekiama Europoje iðlaikyti politinæpusiausvyrà, bet jø pastangos buvo bevaisës.

Tiesà sakant, po Gardino seimo Austrija elgësi ramiai, nes jos pajëgosbuvo sutelktos Prancûzijos pasienyje, taèiau ji, be abejo, tikëjosi gauti savodalá po paskutinio Lenkijos padalijimo ir neiðlaidauti naujam karui beinesusipykti su valstybëmis, kurios, kaip ir ji, tikëjosi sunaikinti revoliucijà.

1 8 1

Turkija buvo iðsekusi po paskutiniø kruvinø karø su Austrija ir Rusija irvisai nepajëgi domëtis Lenkijos reikalais, nors to bûtø pageidavusi, bet Rusi-jos ambasadorius Konstantinopolyje, vël ágavæs átakos divane1, skleidë nepa-lankias þinias apie lenkus ir efektingai atsvërë Prancûzijos ambasadoriaus De-korðo pastangas jiems padëti2 .

Prancûzija visada buvo tikra Lenkijos sàjungininkë. Abiejø valstybiø san-tykiai visada buvo glaudûs ir tai, kaip Versalio dvaras pasisakë tuo metu, kaiKonstitucinis seimas pradëjo darbà, aiðkiai liudijo, kad Prancûzija domisiLenkijos likimu. Bet, nelaimei, Prancûzijos revoliucija, turëjusi ið pagrindøpakeisti Europos politinæ sistemà, iðkëlusi tikslà uþtikrinti tautø laisvæ ir ne-priklausomybæ, labiau nei visi kiti ávykiai sutrukdë lenkø planams iðvengtiRusijos átakos. Ji uþtraukë lenkams persekiojimus, negandas ir nelaimes irsuteikë kaimynams pretekstà pasidalyti Lenkijà.

Jei suvoksime, kad prancûzø revoliucija pakeitë Prûsijos karaliaus mintisir politiná elgesá, ir dël jos jis nusprendë nutraukti sàjungà su lenkais beisuartëjo su Rusija, stipriai susisaistë su Austrija, tai bus nesunku suprasti, kadbûtent ji, Prancûzijos revoliucija, palengvino Rusijai taikos derybas su Ðvedi-ja ir Turkija, kad bûtent jos dëka Ðvedijos karalius atsisakë prieðiðkumo Ru-sijai ir paliko Lenkijà vargti, o rûpinosi tik visuotinio ginklavimosi prieðPrancûzijà planais, tik dël jos Prancûzijos ambasadorius prarado iki ðiol turë-tà átakà Konstantinopolyje, ji padidino Rusijos átakà turkø Vyriausybei, pa-galiau ji atëmë ið Lenkijos visus senus ir naujus sàjungininkus, paliko jà vers-tis savo jëgomis ir atidavë jos likimà neteisëtiems kaimynø sprendimams.

Prancûzai, be abejo, tokiø ketinimø neturëjo, nes ði tauta visada stengësi,kad Lenkija bûtø barjeras ðiaurëje. Vëlesni ávykiai árodë, kad ji buvo reikalin-ga visos Europos gerovei ir ramybei. Bet jei negalima jø apkaltinti norëjusiðprovokuoti Lenkijos katastrofà, ir dar maþiau, kad savo noru prie jos prisi-dëjo, vis dëlto sunku pateisinti tai, kad jie taip menkai padëjo lenkø patrio-tams tuo metu, kai pastarieji 1794 metais rengë revoliucijà savo ðalyje.

Lenkijos pilietis Barsas, senas advokatas, aktyviai dalyvavæs raðant Gegu-þës 3-osios konstitucijà, nuo seno þinomas kaip uolus ir sàþiningas, Dresdene

1 Osmanø imperijoje – sultono patariamasis organas, sudarytas ið ministrø ir aukðèiausiøjøpareigûnø. Vertëjo pastaba.

2 Dekorðui neteisingai buvo prikaiðiojama, kad rodë nepakankamà uolumà uþtardamas lenkus,kai buvo ambasadorius Osmanø Portoje. Vëliau, apraðinëdamas savo gyvenimà Konstantinopolyje1796 metais, papasakosiu apie tikràsias prieþastis, sukliudþiusias turkams paskelbti karà Rusijai tuometu, kai Lenkijoje prasidëjo revoliucija.

1 8 2

susirinkusiø tautieèiø emigrantø buvo paskirtas pasiuntiniu Paryþiuje. Jis pa-teikë Prancûzijos Respublikos vyriausybei bûsimos Lenkijos revoliucijos planà,tam planui entuziastingai buvo pritarta. Jis paaiðkino, kokios pagalbos reikë-tø tokiam ir svarbiam, ir dràsiam sumanymui... Visuomenës gelbëjimo ko-mitetas manë, jog praðymas tikrai teisingas, paþadëjo padaryti viskà, kas áma-noma, bet tuo ir baigësi visos derybos.

Ðvedija liko vienintelë valstybë, kuri, prasidëjus 1794 metø revoliucijai,atvirai pademonstravo, kad visiðkai nepritaria paskutiniam Lenkijos padaliji-mui. Jos pasiuntinys Varðuvoje baronas de Tolis ne tik dràsino lenkus, bet irragino juos nusimesti Rusijos jungà, netgi kalbëjo, jog prireikus Ðvedija ne-atsisakytø padëti tai padaryti.

Nors Saksonijoje susitelkæ lenkø emigrantai gaudavæ praneðimø, kuriuosemisarai atsiøsdavo ið ávairiø Europos kampeliø, galëjo turëti maþai vilèiø,jie buvo priversti paskubinti veiksmus, kuriuos manë galësià padaryti vëliau,tad, nusileidæ Varðuvoje organizuojamo sàmokslo ðalininkams, paliko Ap-vaizdai nulemti dràsiausio sumanymo baigtá1.

Nebuvo daug vargo iðrinkti þmogø, kuris stotø kariuomenës priekyje,kuriam bûtø galima patikëti neribotà valdþià. Visø nuomonë buvo vienin-ga – á ðá svarbø postà tinka generolas Kosciuðka. Juo þavëjosi lenkø kariðkiai,gerbë ir vertino visi geros valios þmonës, brangino ir gerbë visa tauta. Gerbia-mas Vaðingtono, kurio vadovaujamas kovësi uþ Amerikos laisvæ ir nepri-klausomybæ, jis visa savo esybe mylëjo tëvynæ ir uoliai pildë pareigas. Vie-nintelis jo troðkimas buvo tarnauti tëvynei, jà ðlovinti ir bûti naudingam, ojo laimë – galimybë pralieti kraujà jà gelbstint.

Toks vadas buvo reikalingas lenkø tautai ir já Krokuvos sukilimo dekla-racija paskelbë generalisimu, o visa tauta ið anksto vertino kaip Lenkijos ge-radará ir gelbëtojà.

1 Visuomenës nuomonë nuopelnus dël Lenkijos sukilimo, apie kurá kalbame, priskyrë IgnotuiPotockiui ir Kolontajui, bet tiesa yra tai, kad jie tik prisidëjo prie sukilëliø, revoliucija nebuvo jøkûdikis. Ji buvo jaunimo maiðtas, nevilties pasireiðkimo vaisius, nes jaunimas negalëjo pakæsti sve-timðaliø jungo ir kariuomenës, kurià buvo ruoðiamasi pertvarkyti. Tiesa, tremtyje Potockis ir Ko-lontajus tikrai ieðkojo bûdø prikelti Lenkijà, bet laukë palankesniø aplinkybiø. Jie tikrai ið ankstotaip, kaip tai darë kiti, negarsino prancûzø revoliucijos, jie dël jos liûdëjo, jei ir stojo po tëvynësvëliava, tai tik todël, kad ji buvo iðkelta, dar todël, kad tuo metu neveiklumas buvo lygus nusikalti-mui („1794 metø Lenkijos revoliucijos istorija maèiusiojo akimis“, p. 84).

1 8 3

III SKYRIUS

Jau þinome, kad generolas Igelðtriomas primygtinai reikalavo, kad Nuo-latinë taryba nedelsdama sumaþintø lenkø kariuomenæ – joje turëjo likti tikpenkiolika tûkstanèiø vyrø. Ðiuos tikslius ásakymus, lydimus grasinimø, Len-kija turëjo pradëti vykdyti nuo kovo 15 dienos. Lenkijos kariuomenëje buvoapie trisdeðimt tûkstanèiø vyrø, nes, kaip jau minëjau anksèiau, dalis buvopaleista tuoj pat po 1792 metø kampanijos, ir maþdaug dvideðimt tûkstan-èiø vyrø ið pradþiø apsupo prieðo kariuomenë, paskui juos iðmëtë po ávairiusið naujo padalytos Lenkijos kampus bei inkorporavo á rusø kariuomenæ.

Nuolatinë taryba neturëjo nei jëgø, nei galios pasiprieðinti Igelðtriomovaliai. Vos du ar trys atstovai iðdráso pasakyti keletà pastabø, bet juos uþgoþëdaugumos sprendimas nurodyti Karo departamento vadovui maþinti kariuo-menæ pagal ambasadoriaus planà ir iðsiuntinëti ásakymus visiems pertvarko-mø daliniø vadams.

Pirmasis sukilimo vëliavà iðkëlë Madalinskis. Jo brigada stovëjo Pultus-ke, aðtuonios ljë nuo Varðuvos; gavæs ásakymà sumaþinti korpusà, uþuot pa-klusæs, Madalinskis pareiðkë, jog jo kariai jau du mënesius negavo algø ir jisnedrás dalies jø atleisti tol, kol sumokës. Toks atsakymas buvo tik pretekstaslaimëti laiko – Madalinskis patraukë á þygá, ketindamas prie Krokuvos susi-rasti Kosciuðkà.

Traukdamas per Mlavà pasiuntë bûrá á Soldau ir uþgrobë prûsø Vyriausy-bei priklausiusius ir ten saugotus pinigus, palikæs pakvitavimà Lenkijos iþdovardu. Ið ten 1794 metø kovo 15 dienà patraukë á Sierpskà ir paëmë á nelais-væ keletà prûsø karininkø. Prie Vyðogrudo persikëlë per Vyslà ir patraukëpalei pietines Prûsijos sienas, net jas paþeidë, kad per Sochaèevà ir Ravà pa-tektø á Nove Miastà, èia ir atvyko niekam nesukliudþius.

Generolas Igelðtriomas, vos iðgirdæs apie dràsø Madalinskio þygá, kreipësi

1 8 4

á Nuolatinæ tarybà ir pareikalavo, kad jo vytis bûtø iðsiøstas lenkø dalinys, otas maiðtaujantis karininkas bûtø sukaustytas grandinëmis ir atgabentas á Var-ðuvà bei perduotas Vyriausybei. Jam buvo paaiðkinta, kad dalinys pirmasprisijungs prie tariamo maiðtininko, tad pagaliau Igelðtriomas iðsiuntë briga-dos vadà Bagrejevà ir majorà Neèajevà su keliais kavalerijos eskadronais irpëstininkø batalionu, siekdamas atkirsti ir sustabdyti þygiuojanèià Madalins-kio brigadà, kuri bûtø patekusi tarp dviejø ugniø, jei Igelðtriomo ásakymaibûtø buvæ ávykdyti taip greitai, kaip veikë Madalinskis, skindamasis sau kelià.

Madalinskiui buvo priekaiðtaujama, kad praleido progà ásibrauti á naujaiokupuotø Lenkijos provincijø gilumà, kol prie sienos nebuvo prûsø kariuo-menës. Manoma, kad jei jis bûtø mokëjæs pasinaudoti baime, kurià sukëlëmuitininkams ir visiems naujiems prûsø valdininkams, sprukusiems jam pri-artëjus, bûtø galëjæs gerokai sudrebinti tà neseniai uþkariautà kraðtà, kur gy-ventojai tryðko neapykanta ir kerðtu prûsams ir buvo be galo iðtikimi tëvy-nei, nuo kurios juos neseniai atskyrë.

Manoma, kad jo jëgos ir iðtekliai bûtø labai iðaugæ dar iki to laiko, kolSilezijoje ir Brandenburgo provincijoje stovëjusi prûsø kariuomenë bûtø atþy-giavusi ir privertusi trauktis. Neþinau, kokios tuo metu bûtø buvusios pasek-mës, bet þinoma, kad po keliø mënesiø tie patys nauji prûsø pavaldiniai, nepa-dedant jokiems reguliarios kariuomenës daliniams, árodë savo dràsà ir patrio-tizmà, tæsë revoliucijà – rengë gerai organizuotus þygius prûsø kariuomenësuþnugaryje ir privertë jai vadovavusá karaliø nutraukti Varðuvos apsiaustá.

Galbût Madalinskis vykdë gautà ásakymà susijungti su Kosciuðka, nesneiðnaudojo tos galimybës ir nuþygiavo á Krokuvà. Kad ir kaip ten bûtø, jissu savo brigada, pasipildþiusia daugeliu naujokø, jau buvo Sandomiro vaiva-dijoje, kai kovo 25 dienà prie Pinèuvo susitiko pulkininkà leitenantà Lyko-ðinà, besitraukiantá ið Krokuvos su penkiø ðimtø vyrø rusø daliniu. Mada-linskis kovos iðvengë, daliná, þygiavusá á Opatovà, persekiojo Valevskio bri-gada. O pats Madalinskis pabandë prasibrauti tarp kitø rusø daliniø, uþtvë-rusiø kelià, ir patraukë á Krokuvà.

Ið Italijos á Dresdenà sugráþæs Kosciuðka, iðgirdæs apie pirmuosius Mada-linskio þygius, neabejodamas tuoj pat patraukë á Krokuvà. Penkiø ðimtøvyrø rusø dalinys kà tik buvo palikæs miestà. Keturi ðimtai lenkø su savovadu Vodzickiu pasitiko Kosciuðkà ir nepaprastai entuziastingai. Dþiûgavoir visi apylinkiø gyventojai, susirinkæ pasiþiûrëti á iðlaisvintojà.

1794 metais já paskelbë kariuomenës generalisimu ir visi, kurie buvo Kro-

1 8 5

kuvoje, jam prisiekë. Kosciuðka savo ruoþtu prisiekë tautai ir pradëjo vykdy-ti pareigas.

Krokuvos sukilimo aktas áteisino Kosciuðkos diktatûrà, kuri turëjo baig-tis tik iðlaisvinus Lenkijà, taip pat buvo ásteigta Tautos taryba, kurios nariusturëjo teisæ pasirinkti vyriausiasis vadas.

Generalisimas kreipësi á kariuomenæ ir gyventojus, paskelbë universalus,norëdamas sutelkti kilminguosius ir miestieèius, ásteigë vaivadijos komisijà,gràþino miestieèiams pilieèiø teises, paskyrë Krokuvos komendantà ir poðeðiø dienø iðvyko ið miesto susijungti su Madalinskio daliniu, nes þinojo,kad pastaràjá persekioja septyni tûkstanèiai rusø, vadovaujami Denisovo irTormansovo.

Netrukus po sukilimo akto paskelbtas potvarkis, kurá vieningai priëmëKrokuvos vaivadijos gyventojai. Visiems jaunuoliams nuo aðtuoniolikos ikidvideðimt septyneriø metø buvo ásakyta vos paðaukus stoti á generalisimokariuomenæ, be to, visi miestø ir kaimø gyventojai turëjo bûti apsiginklavæ,kad galëtø veikti gavæ ásakymà.

Kad bûtø papildytas tuðèias biudþetas, nuspræsta padidinti áprastas áplau-kas: buvo iðleistas ásakas, kad kiekvienas pilietis privalo sumokëti mokesèiusnuo gaunamø pajamø.

Be to, buvo paskelbta, kad, generalisimui ásakius ir jam paèiam ar jo ága-liotiems karininkams iðraðius pakvitavimus, sandëliuose laikomi grûdai irtai, kas bûtina kariuomenës iðlaikymui, bus pateikta, taip pat arkliai ir veþi-mai visokiems kroviniams veþioti, vyrai keliams taisyti.

Kosciuðka, sutelkæs visas Krokuvoje turimas pajëgas ir prie keliø tûkstan-èiø reguliarios kariuomenës kariø prijungæs daug dalgiais ginkluotø valstie-èiø, kuriuos tik ðiek tiek apmokë per keletà dienø, balandþio 1-àjà iðvyko iðmiesto ir nuþygiavo Skalmieþo link, kur tikëjosi pulti du Igelðtriomo pasiøs-tus generolø Tormansovo ir Denisovo vadovaujamus rusø dalinius.

Balandþio 4 dienà prie Raslavicø kaimo ávyko generolo Tormansovo kor-puso ir lenkø kariuomenës mûðis. Po penkiø valandø permainingos kovoslaimëjo lenkai. Á jø rankas pateko vienuolika patrankø, viena vëliava ir daugbelaisviø.

Ðis ávykis, kuris kitu metu nebûtø buvæs labai reikðmingas, ðios kampa-nijos pradþioje padarë stebëtinà poveiká, nes paþadino lenkø kariø vertëspajautimà, sustiprino pasitikëjimà vadu, padràsino dalgiais ginkluotus vals-tieèius nebijoti ðaunamøjø ginklø ir paskatino sukilimo plëtrà visoje ðalyje.

1 8 6

Negaliu nepapasakoti apie lenkø valstieèio, pavarde Glovackis, narsumà ir drà-sà. Jis, pamatæs, kad prieðo patrankininkas ruoðiasi ðauti ið karteèe uþtaisytospatrankos, ðoko prie jo, savo kepuraite uþgesino dagtá ir nukirto patrankininkàdalgio smûgiu, tuo metu kiti valstieèiai pagrobë patrankà ir nuvilko jà saviðkiams.

Nesunku ásivaizduoti, koká áspûdá Varðuvos gyventojams padarë po ko-vo 24 dienos atkeliaujanèios naujienos. Visi godþiai skaitë Krokuvos sukili-mo aktà, toje vaivadijoje priimtus potvarkius ir Kosciuðkos atsiðaukimus.Net bejausmiai, net patys bailiausi pilieèiai vienas kità dràsino tuo, kad aukð-èiausioji valdþia suteikta þmogui, turinèiam visø pasitikëjimà. Jie þinojo, kadviskas, kas turëjo bûti daroma, buvo nuspræsta kartu labai iðmintingai ir at-sargiai. Jie þinojo, kad visi iki vieno kariðkiai prisiekë Kosciuðkai, paskuiiðgirdo, kad sukilëliai miniomis renkasi á Ðvenèiausios Marijos baþnyèià, kadDievas matytø, jog jø reikalas teisus, kad ásipareigotø niekada nesutepti krauju,kaip daþniausiai bûna per revoliucijas, jø kà tik pasiraðyto akto.

Visi geri patriotai dar labiau dþiûgavo, kai suþinojo, jog toje paèioje baþ-nyèioje iðkilmingoje tyloje buvo perskaityta Geguþës 3-osios konstitucija, ovisi ten buvæ vieningai prisiekë Konstitucijà ginti negailint turto ir kraujo.

Entuziazmas, kurá tokios naujienos sukëlë Varðuvoje ir visoje ðalyje, darlabiau padidëjo, kai iðgirdo apie pirmà Kosciuðkos pergalæ mûðyje prie Rasla-vicø; bet juo labiau sostinë dþiaugësi, tuo grieþtesniø veiksmø ëmësi, tuolabiau smurtavo ir Igelðtriomas.

Daugelis þmoniø, iðmananèiø Lenkijos reikalus, tvirtino, kad, jei Zyversonebûtø atðaukæ, 1794 metø revoliucijoje nebûtø pralieta tiek kraujo.

Vienas autorius taip apibûdino Zyversà: „Jis nei piktas, nei nejautrus, jo smurtasGardine tebuvo gautø ásakymø vykdymas, jis protingas, nuo jaunystës ruoð-tas vadovauti, atsargus ir niekada be reikalo nesikarðèiuojantis þmogus“.

Tas pats autorius tvirtina, kad iðmintingi ir nuosaikûs Zyverso veiksmaibûtø padëjæ iðvengti netgi sukilimo ir kruvinø Varðuvos ávykiø, nes taipelgdamasis Zyversas nebûtø sukëlæs lenkø nepasitenkinimo, nebûtø pakurstæsjø imtis veiksmø, kuriems ryþtasi visiðkai nusivylæ þmonës. Jis net mano, kadjei sukilimas bûtø prasidëjæs, Zyversas bûtø naudojæs tinkamesnes ir labiauatitinkanèias vietos sàlygas priemones jam numalðinti. Kad ir kaip bûtø, auto-rius ásitikinæs, jog Igelðtriomas padarë viskà, kad galëtø lenkus iðvesti ið kantry-bës, supykinti, juos persekiojo ir engë, bet nepasinaudojo valdþia, kad iðvengtøar bent jau pristabdytø garsiàjà revoliucijà, kuri kaip meteoras ðvystelëjo Euro-pos politiniame horizonte, kuri tebuvo paskutinës lenkø pastangos sustabdytitëvynës þlugimà.

1 8 7

IV SKYRIUS

Prûsijos karalius Buchholcà, savo pasiuntiná Varðuvoje, ápareigojo áteiktinotà Lenkijos vyriausybei, pareikalauti atlyginti uþ tai, kad lenkø kariai, va-dovaujami Madalinskio, ásibrovë á Prûsijos teritorijà.

Igelðtriomas áteikë karaliui ir Nuolatinei tarybai kità grasinanèià notà dëlKrokuvos ávykiø ir pareikalavo, kad uþ ástatymo ribø, prieðais ir tëvynës ið-davikais bûtø paskelbti visi naujojo sukilimo dalyviai.

Vienos dvaro reikalø patikëtinis de Kaðë taip pat áteikë notà, skøsdama-sis, kad visuomenëje paskleistos kalbos, jog jo Vyriausybë abejinga Kroku-vos sukilimui ir net yra susimokiusi su sukilëliais. Jis oficialiai paneigë tokáteiginá ir paskelbë, kad Vienos dvaras visiðkai pritaria Berlyno ir Peterburgonuomonei.

Igelðtriomas padiktavo atsakymus á visas tris notas, Lenkijos karalius, no-rëdamas, kad visi pasiuntinio reikalavimai bûtø iðpildyti, 1794 metø balan-dþio 11 dienà pasiraðë atsiðaukimà, kuriame vieðai pasmerkë Krokuvos suki-limà ir apkaltino sukilëlius sekant Prancûzijos revoliucionieriø pëdomis. Ka-ralius guodësi, kad, neturëdami paramos ir pakankamai jëgø, sukilëliai elgia-si beprasmiðkai ir neapgalvotai. Visiems valdþios atstovams ásakë sekti, kadjokios mintys, besikësinanèios á religijà, sosto garbæ, Vyriausybæ, paproèius,pilieèiø garbæ, ðventà teisæ á nuosavybæ, bajorø privilegijas, nebûtø propa-guojamos valdþios skelbiamuose dokumentuose, ir liepë visus tokio pobû-dþio raðtus, kurie pasirodys, tuètuojau surinkti ir iðsiøsti Nuolatinei tarybai,kad visu ástatymø grieþtumu bûtø galima bausti kurstanèiø raðtø autorius,kurie nusipelno bausmës uþ vieðosios tvarkos drumstimà.

Paklusnumas, kurá rodë Nuolatinë taryba, vykdydama Igelðtriomo ása-kymus, galutinai ásiutino Varðuvos gyventojus ir dar labiau pakurstë ne-kantriai laukianèius, kada prasidës visuotinis sukilimas. Apie tai, kas dëjosi

1 8 8

Lenkijoje ir Varðuvoje, taip pat apie generolo Igelðtriomo nerimà ir baimægalima spræsti ið jo balandþio 16 dienos laiðko karo ministrui á Peterburgà;ðá laiðkà perëmë lenkai:

„Visa Lenkijos kariuomenë, maþdaug aðtuoniolika tûkstanèiø vyrø, suki-lo, iðskyrus keturis tûkstanèius Varðuvos águlos kariø. Krokuvos, Sandomi-ro, Liublino, Chelmo, Vlodimiro ir Lucko sukilimo skyriai vadovaujasi ja-kobinø principais. Sukilimas kasdien stiprëja ir labai greitai pleèiasi, jo plëtragàsdina. Að pats laukiu Liublino skyriaus puolimo ir galiu pasikliauti tikDievu ir mano valdovës teisingu reikalu. Aiðku, kad netrukus ir Lietuva pa-seks Karûnos pavyzdþiu. Tad Dievo vardu maldauju rimtai ávertinti tai, kàjums praneðu, nes bûtina atsikratyti naujo prieðo prieð pradedant karà suturkais. Pasiøskite generolo Soltykovo kariuomenæ ir netrukus bus ramu.Belaukdamas Suvorovas gali já pavaduoti ir uþtikrinu, kad po dviejø mëne-siø Lenkijoje bus atkurta senoji tvarka. Negalima pasikliauti prûsais ir aust-rais, Dievas þino, kas liko ið jø dideliø kariuomeniø! Ðiandien prûsai nebe tie,kokie buvo valdant Frydrichui II. Atrodo, kad jie sugeba tik gintis, nori bûtinuoseklûs ir visko bijo. Pridursiu, kad jø kariuomenës batalione yra tik duðimtai kariø, o eskadrone – penkiasdeðimt raiteliø. Taigi ið visko spræskite,kokioje liûdnoje padëtyje esu atsidûræs, bandydamas atkurti ramybæ tokiojedidelëje ðalyje, kai mane nuolat supa prieðai ir ðnipai ir negaunu nei sàjungi-ninkø, nei mûsø kariuomenës pagalbos bei paramos. Mûsø kariuomenë tu-rëtø bent jau uþgesinti valstieèiø sukilimo gaisrà prie mûsø sienø, kol Vy-riausybë imsis kitokiø priemoniø. Galvokite apie mane, rûpinkitës mûsøtëvynës gerove.

Pagarbiai ir t. t.Igelðtriomas“.

Tà paèià dienà Nuolatinei tarybai ásakë susirinkti aðtuntà valandà ryto, ovienuoliktà iðsiuntë ásakymà suimti dvideðimt jo nurodytø labiausiai pasiþy-mëjusiø þmoniø.

Taryba didþiajam kancleriui kunigaikðèiui Sulkovskiui pavedë pasikalbë-ti su generolu Igelðtriomu, ðis supyko, ëmë bartis, grasinti ir reikalauti, kadjo ásakymai bûtø ávykdyti. Gráþtant kunigaikðtá Sulkovská iðtiko epilepsijospriepuolis, nuo kurio jis netrukus mirë. Taryba nesvyruodama iðpildë visusIgelðtriomo pageidavimus.

1 8 9

„Atsiminimø apie Lenkijos revoliucijà, rastø Berlyne“, autorius kalba apiedvideðimt ðeðis suimtuosius (vietoj dvideðimties) ir nurodo, kad tai ávykodiena anksèiau, nei að tvirtinu. „Praneðimas, kurá generolas Igelðtriomas ba-landþio 15 dienà áteikë Nuolatinei tarybai ir reikalavo tuètuojau suimti dvi-deðimt ðeðis átartinus asmenis, – raðë jis, – suformuluotas labai grieþtai, beabejo, tai pakurstë aistras ir pagreitino sukilimo pradþià“.

Generolas Igelðtriomas, kuris manë turás nusiøsti dalá Varðuvoje esanèioskariuomenës sutikti sukilëliø, nuolat ragino prûsø generolà Ðverinà prisi-jungti prie Denisovo korpuso ir þygiuoti á Krokuvà. Tuo pat metu prûsøgenerolui, vadovavusiam keletui daliniø Zakroèymo apylinkëse, siûlë keltisper Vyslà ir ákurti stovyklà keliuose kaimuose netoli Varðuvos. Atrodo, ge-nerolas bijojo tik Kosciuðkos vadovaujamos kariuomenës, bet nesitikëjo su-kilimo Varðuvoje, kur buvo imtasi tinkamø priemoniø, kur paskutinëmisdienomis prieð sprogimà viskas atrodë tylu ir ramu.

Vis dëlto jis nutarë nuginkluoti lenkø águlà, savo planà iðdëstë didþiajamKarûnos etmonui Oþarovskiui ir Lietuvos lauko etmonui Zabielai. Vykdy-mas buvo numatytas balandþio 18-àjà, nes tà dienà buvo ðventë, tad tikëjosi,jog visi bus baþnyèioje ir maþiau reikës bijoti pasiprieðinimo.

Buvo ásakyta visas baþnyèias uþdaryti ir saugoti, kareivines, arsenalà ir pa-rako sandëlius turëjo uþimti rusø kariuomenë, o lenkø águla turëjo bûti nu-ginkluota kiek ámanoma greièiau.

Tie, kuriems Igelðtriomas patikëjo savo nurodymus, nusiuntë Karûnospëstininkø pulkui slaptà ásakymà prisijungti prie rusø ir pamokyti lenkus,jei ðie imtø bruzdëti. Be to, jei kiltø neramumai, kazokams buvo ásakytapadegti keturis miesto kvartalus, ðitaip gyventojø dëmesys bûtø nukreip-tas á gaisrà, o kilus suirutei lengviau pagrobti karaliø ir ágyvendinti visàIgelðtriomo planà.

Ðis planas galëjo turëti praþûtingø pasekmiø Kosciuðkos vadovaujamaikariuomenei, nes jà bûtø uþgriuvusios visos rusø ir prûsø pajëgos po to, kaitik bûtø atkurta ramybë sostinëje. Bet apie planà suþinota tà paèià dienà, kaibuvo duoti ásakymai, ir visi, kurie þinojo apie rengiamà sukilimà, susirinkopas Kilinská pasitarti dël tolesniø veiksmø. Nebuvo galima gaiðti laiko, ypaèdël tø þmoniø, kurie atsidûrë proskripcijø sàraðuose, nes Igelðtriomas savosumanymus ketino ágyvendinti balandþio 18 dienà. Buvo nutarta Igelðtriomàaplenkti ir sukilti balandþio 17-àjà.

Galimybës greitai parengti gerai apgalvotà operacijos planà nebuvo, nes

1 9 0

neturëta vado, kuris galëtø per toká trumpà laikà parengti planà, ásakyti len-kø kariuomenei þygiuoti nurodytu marðrutu, taip pat ávairiuose miesto kvar-taluose suderinti gyventojø veiksmus. Tad pasikliauta Apvaizda, kiekvienoatsidavimu ir entuziazmu. Visiðkai neabejota sëkme, nes visø bûsimø veikë-jø norai buvo tie patys ir jie buvo vieningi. Impulsà dràsiausiam ið kada norsbuvusiø þygiø davë neviltis ir dar atsitiktinumas.

Vienintelë atsargumo priemonë, kurios nutarë griebtis pas Kilinská susi-rinkæ sàmokslininkai, buvo nutarimas tà paèià naktá susitikti su lenkø dali-niø karininkais ir su jais aptarti, kaip uþgrobti arsenalà. Pradëti reikëjo nuojo. Tai turëjo bûti pirmas signalas sukilimui pradëti ir bûtinas þingsnis uþ-bëgti rusams uþ akiø, taip pat ásigyti patrankø ir visko, ko reikëjo apginkluo-ti liaudá.

Sàmokslininkai iðsiskirstë tik po, kai prisiekë nugalëti arba mirti uþ tëvynæ.

1 9 1

V SKYRIUS

Savo uþraðuose vengiau pasakoti apie kruvinus Varðuvos ávykius 1794metø balandþio 17 ir 18 dienomis, pakaks pacituoti iðtraukà ið generoloPistoro, generolo Igelðtriomo kvartirmeisterio, „Atsiminimø“, kad galëtu-me susidaryti áspûdá apie pirmàsias sukilimo akimirkas. Manæs, kaip lenko,nebus galima apkaltinti ðaliðkumu, nes að þodis þodin perteikiu rusø karinin-ko, savo akimis viskà maèiusio, pasakojimà.

„Revoliucijos iðvakarëse, – raðë jis, – að, kaip áprasta, iðbuvau pas generolàIgelðtriomà iki vienuoliktos valandos vakaro, iðëjæs dar uþsukau pas Prûsijospasiuntiná, su juo atsisveikinau po vidurnakèio.

Gatvëse buvo labai ramu, ir kuo labiau artëjo revoliucijos pradþia, tuomaþiau buvo þenklø, jog ji prasidës. Taèiau manau, kad ðeðioliktos dienosvakare visuose miesto kvartaluose iðdalinta daugiau nei penkiasdeðimt tûks-tanèiø ðoviniø. Apie treèià ryto arsenale pastebëtas kaþkoks ðurmulys; apieketvirtà raitosios gvardijos bûrys iðjojo ið kareiviniø ir uþpuolë mûsø sargy-bos bûrá, su dviem patrankomis stovëjusá tarp kareiviniø ir metaliniø Sakso-nijos rûmø sodo vartø. Sargybiniai gynësi ir dukart iððovë ið patrankø á prie-ðø bûrá, bet ðis, bûdamas gausesnis, privertë mûsø sargybinius trauktis. Bûryssudauþë á gabalus patrankø ratus ir gráþo á kareivines. Netrukus iðjojo visaraitoji gvardija; du eskadronai patraukë á arsenalà, du á parako sandëlá.

Ðiuo puolimu lenkai pradëjo atvirà kovà su mûsø kariuomene. Paskui iðarsenalo patrankø ðûviai davë dar keletà signalø, kad lenkø kariuomenë bûtøáspëta uþimti pozicijas, o minia pradëtø rinktis.

Generolas Cichockis pirmiausia davë ásakymà Dzialinskio pulkui áþengtiá miestà ir traukti á pilá, paskui per langà ðaukë liaudþiai: „Prie ginklø, prieginklø!“ Arsenale savanoriams dalijo kardus ir ðautuvus; praeiviams per lan-gus mëtë ginklus.

1 9 2

Karûnos gvardijos pulkas taip pat iðëjo ið kareiviniø ir sparèiai patraukë á para-ko sandëlius, o ið ten vienas batalionas nuþygiavo á pilá, kitas – á arsenalà, kaiprie parako sandëliø juos pakeitë trys iki tol iþdà saugojusios milicijos kuopos.

Anksti ryte milicija laivais persikëlë per Vyslà ir nuþygiavo á arsenalà, kurgavo ginklø, o ið ten patraukë á parako sandëlius. Pakeliui á arsenalà tekopraeiti pro dvi rusø kuopas, iðsidësèiusias Ilgojoje gatvëje. Kai apie tai prane-ðë generolui Igelðtriomui, ðis liepë milicininkus praleisti ir nepradëti kovosveiksmø taip arti jo rezidencijos.

Pragoje buvæ kavalerijos eskadronai taip pat persikëlë per Vyslà ir atvykoá arsenalà. Ið pradþiø jie iðsidëstë gatvëse aplink arsenalà, paskui kartu su liau-dimi kovësi nusëdæ nuo þirgø. Kavaleristai ëmë verþtis á namus, kad galëtøðaudyti á rusus per langus.

Generolas Igelðtriomas, informuotas apie neramumus ir raitosios gvardi-jos bûrio iðpuolá prieð mûsø sargybinius, pirmiausia generolui leitenantuiApraksinui ásakë sutelkti kariuomenæ jai numatytose vietose; tuo pat metuiðsiuntë pasiuntiná pas karaliø, ketindamas iðsiaiðkinti, kas èia vyksta.

Neþinau, kà atsakë karalius; Jo Didenybë ir generolas Igelðtriomas keletàkartø siuntë vienas kitam þinutes.

Buvæs didysis ðambelionas kunigaikðtis Kazimiras Poniatovskis kartà atvy-ko nuo karaliaus pas generolà, bet neþinau, ar jie apie kà nors kalbëjosi ir t. t.“1

„Atsiminimuose“, kuriø iðtraukà pateikiau, rasime smulkiai apraðytà visølenkø daliniø judëjimà, taip pat ir smarkø pasiprieðinimà jiems. Rasime irávairiose Varðuvos gatvëse vykusiø kovø ir rûmø, kur buvo ásikûræs generolasIgelðtriomas su rusø valdþià rëmusiais þmonëmis, puolimo bei atkaklaus gy-nimo apraðymà. Suþinosime, kokiø patarimø, kaip veikti toje kritiðkoje si-tuacijoje, davë autorius, Igelðtriomo karininkas, pagaliau, kaip jis padëjo ge-nerolui pasprukti ir iðgelbëjo já nuo neiðvengiamos þûties.

Tame apraðyme veltui ieðkotume gerø þodþiø apie lenkus, nes kaltintijuos buvo dël ko; taèiau po tragiðkø ávykiø apraðymo keista skaityti Pistoropastabas, kad civiliø ir kariðkiø, kurie kovësi su rusais, pajëgos buvo daugmenkesnës, negu Igelðtriomo turëta mieste kariuomenë, kurià galëjo naudo-ti kovoje su lenkais. Vardindamas lenkø kariuomenës dalinius ir ginkluotuscivilius, kurie kovësi daugelyje vietø, pirmøjø priskaièiuoja maþdaug tûks-tantá du ðimtus, antrøjø – maþdaug tûkstantá vyrø.

1 Keista, kad Pistoras neþinojo, kokius patarimus Igelðtriomui davë karalius ir kad jis atkakliaimaldavo trauktis ið Varðuvos su rusais, kad sostinëje bûtø atkurta ramybë.

1 9 3

Prûsø husarø karininkas, lydimas trimitininko, nusiøstas á Varðuvà gene-rolo Volkio, kuris su savo kariais stovëjo miesto apylinkëse, liepos 17 dienàatjojo pasiteirauti, ar Varðuvoje prûsai vertinami kaip draugai, ar kaip prieðaiir ar karalius Stanislovas Augustas dar pripaþástamas Lenkijos karaliumi. Jambuvo atsakyta, kad visi gerbia karaliø, visada jam iðtikimi ir niekas nepulsprûsø, jei jie nesiartins prie miesto ir parako sandëlio.

Netrukus parako sandëlá saugojæ lenkø ulonai prijojo prie prûsø stovyklos,prûsø generolas pasiuntë karininkà, kuriam lenkai leido joti, kur nori. Karinin-kas turëjo pasiteirauti Lenkijos karaliaus, ar ulonai Jo Didenybës, ar jam prie-ðiðki. Karalius atsakë, kad jis ir tauta yra neatskiriami, o jø vieninteliai prieðaiyra rusai, ir karalius tikisi, kad prûsø generolas nesiims jokiø prieðiðkø veiksmø.

Ið Igelðtriomo saugotø kariniø ataskaitø paaiðkëjo, kad rusø águloje bûtaseptyniø tûkstanèiø devyniø ðimtø keturiasdeðimt aðtuoniø vyrø, ið kuriøper pirmàsias dvi Varðuvos revoliucijos dienas þuvo du tûkstanèiai du ðimtaiðeðiasdeðimt penki, o ðimtas dvideðimt du buvo suþeisti. Be to, á nelaisvæpateko ðimtas ðeðiasdeðimt vienas karininkas ir tûkstantis septyni ðimtai ðe-ðiasdeðimt keturi kareiviai, skaièiuojami ir tie, kurie pakliuvo á lenkø rankasVarðuvos apylinkëse iki geguþës pradþios.

Ið perimtø rusø atstovybës ir privaèiø Igelðtriomo kanceliarijos dokumentø,rastø rûmuose, kuriuose jis gyveno, paaiðkëjo pasiuntinio susiraðinëjimas irryðiai su kai kuriais lenkais. Ðie dokumentai ágalino apkaltinti labiausiai susi-kompromitavusius; liaudis juos pasmerkë, taigi per pirmàsias dvi revoliuci-jos dienas jiems grësë didþiulis pavojus, net mirtis, kurios daugelis neiðvengë,nes visi lenkai patriotai buvo ánirðæ ant Rusijos ðalininkø.

Igelðtriomo rûmuose, kuriø ðturmas atsiëjo daug kraujo abiem pusëms,nepavyko liaudies sulaikyti nuo plëðikavimo, taèiau reikëtø vertinti kaip ne-paprastà ávyká tai, kad po trijø dienø, Regentø tarybos pirmininkui paskel-bus atsiðaukimà, buvo gràþinti visi ið rûmø pagrobti banknotai, taip pat devy-niasdeðimt penki tûkstanèiai aukso dukatø, kuriuos rado pasiuntinio kasoje.

Negaliu nepaminëti vieno Dzialinskio pulko kareivio garbingumo ir ne-savanaudiðkumo. Jis, radæs tûkstantá aukso dukatø, juos atneðë á Iþdà, atsisa-kë siûlomos kompensacijos ir nenoriai, tik verèiamas, sutiko paimti vienàdukatà, nuolat kartodamas, kad vienintelis jo atlygis gali bûti tarnyba tëvy-nei ir pareigos atlikimas.

Liepos 17-osios vakare minia plûstelëjo á pilies kiemà, kur buvo genero-las Mokronovskis ir senasis miesto burmistras Zakðevskis. Pirmasis buvo

1 9 4

paskelbtas Varðuvos komendantu, antrasis – miesto burmistru. Abu jie këlëminios pasitikëjimà, nes abu buvo labai nusipelnæ tëvynei. Vienas dràsiaikovësi 1792-øjø kampanijos metu, kitas uoliai atsidavæs atliko municipali-teto galvos pareigas vadovaudamasis Geguþës 3-osios konstitucija. Jis visadatikëjo, kad Konstitucija vël galios, Targovicos konfederacijos dekretai buspanaikinti, paskutiniojo padalijimo sutartis atðaukta, o svetimøjø kariuo-menë iðvaryta ið Respublikos teritorijos.

Mokronovskis ir Zakðevskis, gavæ ágaliojimus, pirmiausia ávairiuose miestokvartaluose ëmë rûpintis, kad bûtø sustabdytas gaisrø plitimas. Liepos 18-osiosvakare visur buvo ramu. Liepos 19-àjà, ásitikinæ, jog rusai ir prûsai traukiasi,abu atvyko á miesto Rotuðæ sudaryti Regentø tarybà, kurios nariais ir patyspasiskelbë – á Regentø tarybà iðsirinko dvylika patikimø pilieèiø. Tarybabuvo laikina, jà sudarë aðtuoni bajorai ir ðeði miestieèiai. Ji pirmiausia paskel-bë, kad be jokiø iðlygø pritaria Krokuvos sukilimo aktui. Paskui pas karaliøbuvo nusiøsta delegacija, turëjusi paskelbti, kad nors Taryba gerbia ir palai-ko karaliø, bet neprieðtaraudama klausys tik Kosciuðkos ásakymø.

Delegacija paragino karaliø paremti tautos þygá ir neiðvykti ið sostinës.Karalius atsakë, kad visai neketina iðvykti ið Varðuvos, kad já sujaudino rodo-ma pagarba ir palaikymas, kad niekas taip nuoðirdþiai kaip jis netrokðta Len-kijai gero, kad jo paties laimë neatskiriama nuo tautos laimës, kad jis nuolatstengësi daryti tai, ko pageidavo dauguma.

Ðiandien, kai gyvenimas pilnas sielvarto ir negandø, jis pirmà kartà matotautà, vienijamà vienintelio milþiniðko troðkimo, pranaðauja jai amþinà kles-tëjimà ir nori bûti laimingas kartu su ja, ir kartu su ja stengsis pasiekti tikslà.Kad viskas iðeitø á naudà valstybei, jis pirmiausia ragina lenkus savo veiks-mais árodyti, jog jie gerbia religijà, nuosavybæ, visuomenës santvarkà ir sostà.Paskui papraðë, kad Prûsijos pasiuntiniui Buchholcui bûtø skirta palyda ir jissaugiai galëtø gráþti á prûsø stovyklà.

Tà patá vakarà Taryba nusiuntë pas karaliø dar vienà delegacijà praneðti,kad, árodydama pagarbà religinëms apeigoms, rytoj, po iðkilmingø ðv. Mi-ðiø, lieps sugiedoti „Te Deum“, tà paèià dienà ordinø kavalieriai vël pasipuoðsavo apdovanojimais, informavo, kad aktyviai steigiama policija ir rûpina-masi maisto tiekimu Varðuvos miestui. Prûsijos pasiuntiniui kol kas baimi-namasi skirti palydà, nes vargu ar ámanoma apsaugoti já nuo ánirðusios mi-nios, jam siûloma palaukti keletà dienø, saugomam patikimos sargybos.

Kità, Velykø, dienà, dalyvaujant karaliui, jo dvarui ir Lenkijos ordinø

1 9 5

kavalieriams, pasipuoðusiems apdovanojimais, buvo sugiedota „Te Deum“.Buchholcà, iki jam iðvykstant, saugojo patikima sargyba. Jis paraðë laiðkàgenerolui Volkiui, pas kurá pageidavo vykti, ir papraðë jo pasitraukti su savokariais toliau nuo Varðuvos.

Laikinoji taryba nusiuntë pasiuntiná pas Kosciuðkà ir praneðë apie visusávykius. Balandþio 20 dienà Taryba nutarë nuginkluoti liaudá, nes norëjoiðvengti galimø nesklandumø pavëlavus tai padaryti ir ásakë Varðuvos gyven-tojams atneðti á arsenalà jai iðdalytus ginklus. Ásakymas tuojau pat buvo ávyk-dytas. Paskui Taryba ëmë ieðkoti tinkamø vietø visiems rusø belaisviams,tiek kariðkiams, tiek civiliams, tarp kuriø buvo keletas pasiuntinybës darbuo-tojø, bei ëmësi visø bûtinø priemoniø jø ramybei ir saugumui garantuoti.

Apie toká Tarybos elgesá su Varðuvoje sulaikytais rusais suþinojo Igelðtriomas.Pasiuntinys jau buvo pasivijæs rusø kariuomenës likuèius. Kunigaikðtienei Ga-garinai, papasakojusiai jam, kaip su ja elgiamasi Varðuvoje, jis paraðë: „Lenkainiekada nebuvo þiaurûs. Þmogiðkumas visada buvo viena ið pagrindiniø jødorybiø. Nesu abejingas tiems, kurie rodo jums pagarbà nelaimëje“.

Praëjus keleriems metams po Varðuvos revoliucijos, teko susitikti su kai ku-riais tuo metu ten buvusiais kitø valstybiø pasiuntiniais, tarp jø popieþiaus nun-cijumi, Ðvedijos pasiuntiniu baronu de Toliu, Prûsijos pasiuntiniu Buchholcu,Vienos dvaro reikalø patikëtiniu de Kaðë, ir visi patvirtino, kad 17–18 dieno-mis jø ramybë nebuvo sutrikdyta në sekundei ir, iðskyrus ánirðá, kai kautasi surusais, jie niekada nematë ramesnës ir paklusnesnës liaudies nei Varðuvoje.

Taèiau, nors miestieèiams ir buvo duotas ásakymas atiduoti ginklus á ar-senalà, Laikinoji taryba vis dar baiminosi, kad kai kurie þmonës, sukurstytinerimstanèiø pilieèiø, gali griebtis nederamø veiksmø, tad ásakë stebëti maið-tingiausius ir verbuoti juos á tarnybà pavojingiausiose vietose. Buvo iðspaus-dinti ir visame mieste iðkabinëti atsiðaukimai, draudþiantys gatvëse neðiotiskardus ar ðaunamuosius ginklus, jei to nereikia tarnybai. Taryba paskelbë,kad bus persekiojami kaip nusikaltëliai visi, kurie drás nors kiek smurtautiprieð pilieèiø turtà ar prieð juos paèius.

Visi Tarybos veiksmai, taip pat ir Krokuvos sukilimo aktas, ir Kosciuðkosatsiðaukimai liudija, kad Lenkijos revoliucija tikrai nesirëmë jakobinø idëjomis.Þinoma, pasitaikë keletas avantiûristø, be tikëjimo, be moralës, kurie pasinaudo-jo minios revoliuciniu fanatizmu ir nusikalto, taèiau taikingø Varðuvos gyvento-jø panieka jiems ir skirtos bausmës tikrai árodo, kokia buvo tautos moralë irkokiø grieþtø priemoniø ëmësi Vyriausybë, kad paþabotø nusikalstamumà.

1 9 6

VI SKYRIUS

Pasitraukæs ið Varðuvos, generolas anðefas Igelðtriomas su maþdaug dviemðimtais penkiasdeðimt vyrø prisijungë prie prûsø kariuomenës ir þygiavo de-ðiniuoju Vyslos, paskui Narevo krantu1. Vëliau persikëlë per Vyslà ir prieRièivolo susijungë su Varðuvà palikusiais rusø daliniais ir vadovaujamais ge-nerolo Novickio. Tuo pat metu artëjo prie Denisovo korpuso, buvusio Opa-tovo apylinkëse.

Pagaliau Igelðtriomui pavyko prie Lovièiø sutelkti visà savo kariuomenæ,maþdaug septynis tûkstanèius vyrø. Ten jis gavo generolo Denisovo praneði-mà, kad Chelmo ir Liublino sukilëliai, deðimt tûkstanèiø vyrø, persikëlë perVyslà ties Pulavais. Spëliota, kad Denisovas bûtø galëjæs sukliudyti persikel-ti, ir tas nenumatytas ávykis sukëlë nuogàstavimø, jog lenkai gali apeiti Deni-sovà ið uþnugario ir smogti ið flango prie Staðovo, nes prieðais stovëjo Kos-ciuðkos kariuomenë, ásitvirtinusi prie Polaneco – ties Vysla.

Generolas anðefas Igelðtriomas nerimavo dël sunkios Denisovo padëtiesir, suþinojæs, kad generolas Favratas su prûsø kariuomene áþengë á Krokuvos vai-vadijà, pareikalavo, jog Denisovas prie jo prisijungtø, todël papraðë prûsø gene-rolo pasistûmëti arèiau generolo Denisovo ir tokiu bûdu padëti pastarajam.

Favratas, gavæs kariuomenei maisto, patraukë Krokuvos link, kad atkreiptøKosciuðkos dëmesá, ir uþ trijø ljë nuo Krokuvos, prie Skalos, puolë lenkøavanpostà, ðis pasitraukë á miestà. Generolas Denisovas pasitraukë nuo Sta-ðovo tà paèià naktá, kai prasidëjo Skalos ávykiai, ir trimis marðais prisijungëprie prûsø kariuomenës. Pats su dalimi kariuomenës apsistojo stovyklojeprie Ðèekocinø; deðinëje, uþ vienos ljë, apsistojo generolo Chruðèiovo kor-pusas, kad bûtø galima palaikyti ryðá su Zarnoveco apylinkëse, uþ dviejø ljë

1 Þiûrëti „Berlyne rastus atsiminimus (...)“, kuriuos pateikë Pistoras.

1 9 7

nuo Ðèekocinø, ásikûrusiais prûsais. Pagaliau generolo Rachmanovo korpusasiðsidëstë ðiek tiek kairiau generolo Denisovo, netoli pietinës Prûsijos sienos.

Tuo metu á Lovièius atvyko kunigaikðtis fon Nasau, jis atgabeno þinià,kad netrukus Prûsijos karalius pats atvyks vadovauti kariuomenei, tad gene-rolas Igelðtriomas davë ásakymà generolui Denisovui pasirengti visiems veiks-mams, kuriø Prûsijos karalius nuspræs imtis prieð lenkus.

Kosciuðka, nesitraukæs nuo generolo Denisovo, uþëmë pozicijas prie Jen-dþejovo, uþ keturiø ljë nuo Ðèekocinø ir penkiø ljë nuo Zarnoveco. Jis turëjomaþdaug penkiolika–ðeðiolika tûkstanèiø reguliarios kariuomenës vyrø ir ikideðimties tûkstanèiø valstieèiø1. Taip buvo iðsidësèiusios sàjungininkø ir lenkøkariuomenës, kai á Zarnovecà atvyko Prûsijos karalius. Po trijø dienø Kos-ciuðka priartëjo prie generolo Denisovo vadovaujamo korpuso ir uþëmë po-zicijas uþ trijø ketvirèiø ljë nuo Ðèekocinø.

Birþelio 15 dienà jis puolë avanpostus ir privertë juos trauktis, bet blogikeliai ir artëjanti naktis jam sukliudë pasinaudoti pirmàja sëkme. Naktá abikariuomenës praleido kovinëje parengtyje, o kità dienà iðsirikiavo viena prieðkità mûðiui. Lenkai labai nustebo, kai pamatë, jog jø kairájá sparnà puolaprûsai, su kuriais nesitikëjo susidurti. Jiems teko atlaikyti prûsø artilerijosugná, á kurià patys neturëjo pakankamai galios atsakyti.

Neapraðinësiu kautyniø, pavadintø Ðèekocinø mûðiu, smulkiau, nes josenedalyvavau, tad galëèiau remtis tik daugiau ar maþiau ðaliðkais liudijimais.Tikra tai, kad generalisimas Kosciuðka tikëjosi susidurti tik su rusø kariuo-mene, o susidûrë su visa prûsø kariuomene, vadovaujama Prûsijos karaliaus,taigi prieðø pajëgos buvo dvigubai didesnës nei lenkø. Kaip visada, pastariejikovësi narsiai. Jie keliose vietose pralauþë rusø eiles ir taip ryþtingai puolëkairájá prûsø sparnà, kad privertë juos trauktis2 . Taèiau, nepaisydamas sëk-mës, Kosciuðka nutarë nerizikuoti savo kariuomene, kaudamasis su daugpranaðesniu prieðu, nusprendë, jog bûtina trauktis prie Varðuvos ir apsaugotisostinæ, organizuoti naujà Vyriausybæ ir sutelkti tiek pajëgø, kiek pavyks.Kariuomenei buvo ásakyta trauktis, nors ji gal ir bûtø laimëjusi kautynes, jeine keliø karininkø, tiksliai neávykdþiusiø Kosciuðkos ásakymø, klaidos beigenerolø Grochovskio ir Vodzickio þûtys – juos nukovë mûðyje. Kosciuðkapasitraukë tvarkingai, prieðø nepersekiojamas, nes jie nedráso to daryti.

Birþelio 9 dienà Kelcuose Kosciuðka paskelbë ásakymà, nurodë, kad len-

1, 2 Þiûrëti „Berlyne rastus atsiminimus (...)“, kuriuos pateikë Pistoras.

1 9 8

kø nuostoliai – aðtuoni tûkstanèiai vyrø ir aðtuonios patrankos. Nukautasrusø generolas ir suþeisti keli karininkai. Ðtai kaip Kosciuðkos laiðke Varðu-vos Aukðèiausiajai tarybai apraðytas Ðèekocinø mûðis:

„Kadangi noriu kuo greièiau praneðti Tarybai apie vakar dienos ávykius,tai skubu pasakyti, kad vakar buvau uþpultas dvigubai gausesnës prieðo ka-riuomenës, aprûpintos galinga artilerija. Mûsø nuostoliai nelabai dideli, jei-gu lyginsime su tais, kuriø mes padarëme prieðui, bet vis dëlto labai skaudûs,nes mûðyje netekome generolø Grochovskio ir Vodzickio. Prieðas taip patatëmë keletà patrankø. Apvaizda nepanoro, kad galëtume didþiuotis tos die-nos sëkme, nes tuo metu, kai pergalë buvo mûsø rankose, keliø þemesniorango karininkø nedisciplinuotumas ir vieno bataliono pasitraukimas paver-të niekais visus mûsø laimëjimus. Vis dëlto po tris valandas trukusio mûðioatsitraukëme tvarkingai.

Netrukus tautai paskelbsiu tikslesná praneðimà apie kautynes, o dabar pa-sitenkinsiu patardamas Aukðèiausiajai tarybai imtis visø priemoniø, kad Var-ðuvoje ir ðalyje bûtø uþtikrinta ramybë, kad iðtikimi Respublikai þmonësbûtø lojalûs savo ðaliai, geri pilieèiai. Taip pat primenu Tarybai, jog bûtinapaskelbti dar vienà ásakymà dël naujokø ëmimo, kad ginkluoti vyrai kiekgalima greièiau ásilietø á ávairias mûsø kariuomenës, esanèios prie sostinës,dalis.

Suraðyta stovykloje prie Malogoðèiaus, 1794 metø birþelio 7 dienàPasiraðo T. Kosciuðka“.

Tas laiðkas pasiekë þmones, taèiau Taryba nutarë nutylëti detalø praneði-mà apie Ðèekocinø kautynes, todël Varðuvos gyventojai sunerimo ir susijau-dino, kai tuo pat metu atkeliavo þinia apie generolo Zajonèeko pralaimëjimàprie Chelmo birþelio 8 dienà. Kautynës truko apie ðeðias valandas ir galëjobaigtis lenkø pergale, juo labiau, kad jiems vadovavo uolus ir iðtikimas va-das, bet jie nepajëgë atsilaikyti, turëdami daug menkesnæ artilerijà, nes prieðopabûklai netikëtai ëmë pliekti ið visø pusiø.

Revoliucijos prieðai pasinaudojo áspûdþiu, kurá Varðuvos gyventojams padarëblogos naujienos ið kariuomenës, ir pabandë ávaryti baimës patiems dràsiausiemspatriotams. Varðuvoje liaudis ëmë garsiai murmëti apie iðdavystæ arba keliø gar-siø karininkø aplaidumà, nes nebuvo atmesta galimybë, jog mûsø kariuomenei,kuri buvo vertinama kaip nenugalima, gali grësti ir kitokie pavojai.

1 9 9

Norëdama nuraminti aistras, Aukðèiausioji taryba paskelbë karà Prûsijai.Pareiðkimà perskaitë skambant trimitams, tad aktas paskelbtas ádomiai, kû-rybingai ir entuziastingai, todël labai áelektrino tautà bei paþadino jos energi-jà. Pareiðkimà pasiraðë Aukðèiausiosios tarybos pirmininkas Ignotas Potoc-kis, dokumentas Varðuvoje buvo paskelbtas 1794 metø birþelio 12 dienà.

To paties mënesio 10 dienà generalisimas savo stovykloje prie Kelcø pa-skelbë ásakymà, kuriame pareiðkë, kad Prûsijos karaliaus kariuomenë prisi-dëjo prie rusø ir kaunasi su lenkais, paþeidë Lenkijos sienas, kurias nustatëpaèios Lenkijà pasidalijusios valstybës, tad jis nutarë pakeisti ásakymà tautoskariuomenei: ásako visiems kariuomenës vadams, kiek tik jie pajëgs, verþtis áprûsø ir rusø teritorijas ir ten skelbti lenkø sukilimo aktà bei laisvæ, ragintivergijos jungo slegiamà liaudá susivienyti kovai su engëjais. Nurodë visiemsdaliniø vadams þengti ne tik á neseniai ið Lenkijos atimtas þemes, bet ir á tas,kurios jau seniai buvo atitekusios Rusijai ir Prûsijai, ir visur siûlyti pagalbà irparamà tiems, kurie norëtø atgauti laisvæ ir senàjà tëvynæ. Þadëjo gausiaiatsilyginti tiems, kurie geriausiai atliks pareigà, ir uþtikrino, kad jiems busatlyginta valstybës lëðomis bei ið pajamø, gautø konfiskavus tëvynës iðdavikødvarus. Praðë kuo skubiau vykdyti jo ásakymà ir neabejojo sëkme, deja, ma-þai tebuvo kariuomenës, galinèios ginti kraðtà, á kurá netrukus turëjo persi-kelti karo veiksmø arena.

Ðis ásakymas, taip pat ir karo paskelbimas Prûsijai, padarë didelá áspûdálenkams, ir netrukus daug savanoriø spontaniðkai patraukë pas Kosciuðkà,norëdami kautis jo vadovaujami, taèiau Lenkijos finansinë padëtis buvo ap-verktina. Vyriausybë jau buvo priversta imtis nepaprastøjø priemoniø – nuobirþelio 8 dienos paleido á apyvartà banknotus, uþ kuriuos garantavo iþdas irkurie buvo padengti seniûnijø bei valstybës turtu. Tie banknotai turëjo bûtipakeisti á metalinius pinigus, kuriø kasdien ëmë trûkti vis labiau.

Birþelio 13 dienà Taryba, grasindama grieþèiausiomis bausmëmis, uþdrau-dë iðveþti ið ðalies auksà ir sidabrà ir ðalyje ëmë kaldinti lenkiðkas monetaspagal Prûsijos monetø pavyzdá bei nustatë, jog sidabrinë Kelno markë busverta aðtuoniasdeðimt keturiø su puse auksino. Be to, pareikalavo kad gyven-tojai mokëtø ne tik Krokuvos sukilimo akte numatytus ypatinguosius mo-kesèius, bet ir nustatytus Konstitucinio seimo, pagrasino grieþèiausiomis baus-mëmis tiems, kurie nepaklus ásakymams.

Naujas ávykis dar labiau pakurstë Varðuvos gyventojø nepasitenkinimà irnerimà. Prûsijos karalius po Ðèekocinø mûðio dalá savo kariuomenës atvedë

2 0 0

prie Krokuvos. Du jo generolai prie miesto pasirodë birþelio 14 vakarà; miestuivadovavæs generolas Veniavskis gavo Kosciuðkos ásakymà trauktis su visa águlair artilerija, jei miestui kiltø grësmë, kad prûsai puls didesnëmis pajëgomis.Jam buvo liepta persikelti per Vyslà ir traukti á Galicijà, o Krokuvos citadelæatiduoti á austrø rankas. Taèiau arba Veniavskis nesugebëjo átikinti austrøuþimti citadelæ, arba neskyrë pakankamai dëmesio jam patikëto miesto gy-nybai, arba iðdavë, kuo buvo kaltinamas, taèiau visai nesiprieðino, ir birþelio15 dienà Krokuvos miestas perëjo á prûsø rankas.

Generolas Elsneris áþengë á Krokuvà su trimis tûkstanèiais kariø keliosvalandos po to, kai Veniavskis apsilankë prûsø stovykloje1.

Fataliðka þinia labai greitai pasiekë Varðuvos gyventojus. KadangiAukðèiausioji taryba tylëjo, tai dël ðio ávykio kilo ávairiausiø spëliojimø, betkai viskas paaiðkëjo, nusivylimas tapo visuotinis.

Dvi nesëkmës per toká trumpà laikà ir prûsø uþimta Krokuva buvo to-kios didelës nelaimës, kad jø su kaupu pakako priblokðti sostinës gyvento-jams. Visi buvo labai nusiminæ ir niûriai tylëjo. Intrigantai ir prieðai pasinau-dojo proga – dar labiau sukirðino gyventojus ir pakurstë juos maiðtauti. Pra-dëta ieðkoti tikrosios prieþasties, kodël atidavë tvirtovæ, kuri ir su menkesnë-mis pajëgomis ankstesniuose karuose prieðinosi þymiai gausesniam prieðui, irbuvo nutarta, kad vienintelë prieþastis – iðdavystë, o tada visi vienu balsuëmë keikti iðdavikus.

Kraðtutiniø paþiûrø revoliucionieriai, kuriuos tikrai galima vadinti jako-binais, pasinaudojo begaliniu pykèiu, kad átikintø lengviausiai kitø átakaipasiduodanèius, jog dël visø iðdavysèiø kaltas tik Vyriausybës apsileidimas,nes ji nenuteisë ir nenubaudë kalëjimuose laikomø nusikaltëliø. Garsiai rei-kalauta ávykdyti mirties bausmæ kaliniams, lyg jie bûtø kalti dël dviejø pra-laimëtø mûðiø ir Krokuvos atidavimo.

Birþelio 25 dienà Aukðèiausiajai tarybai áteiktas memorandumas: pa-reikalauta vykdyti reformas daugelyje srièiø ir pridurta – nubausti iðdavi-kus. Kadangi Aukðèiausioje taryboje posëdþiavo iðmintingi ir nuosaikûsþmonës, tai karðtakoðiai, paraðæ memorandumà tik tam, jog sudarytøáspûdá, kad laikosi formalumø, negavo juos tenkinanèio atsakymo; jie

1 127 puslapyje „Lenkijos revoliucijos 1794 metais istorijos“ autorius apie tai raðë: „PralaimëjimasÐèekocinø mûðyje sàlygojo Krokuvos praradimà. Miestà supo prasta siena, nebuvo pakankamai ginklø,turëtos tik aðtuonios patrankos, o águlà sudarë tik dalgiais ginkluoti naujokai, taigi iðgelbëti já galëjo tikstebuklas. Kadangi stebuklo nepadarë, buvo þiauriai nubaustas miesto komendantas Veniavskis.“

2 0 1

nutarë griebtis smurto, nes tikëjosi sulaukti suklaidintø pilieèiø paramos.Birþelio 27 dienà dvideðimt ketveriø metø jaunuolis, susiþavëjæs demago-

gija, pasakë liaudþiai kalbà, iðvardijo visas negandas, o kaip pagrindinæ prie-þastá nurodë valdþios ástaigø aplaidumà, nes neskubama nubausti kaltø pilie-èiø. Jo kalbai pritarë beveik visi klausytojai, juos ákvëpë átikinami ðiurkðtûsþodþiai, tad nusprendë patys ágyvendinti teisingumà, jei jo nesulaukia ið Vy-riausybës.

Tà patá vakarà keliuose miesto kvartaluose buvo pastatyta dvylika kartu-viø. Burmistro ásakymu jas nugriovë, bet sutemus jos vël buvo atstatytos.

Birþelio 28 dienà aðtuntà valandà ryto prie burmistro durø susirinko gin-kluota minia ir pareikalavo, kad nusikaltæ tëvynei tuoj pat bûtø nuteisti irnubausti. Burmistras su jais kalbëjo ðvelniai ir árodinëjo, kad toks reikalavi-mas neteisëtas ir jo ávykdyti neámanoma. Tà patá pakartojo pasitaræs su Aukð-èiausiàja taryba, kuriai viskà praneðë. Nuraminta jo kalbos, liaudis ëmë skirs-tytis, bet keletas demagogø, subûræ þemø instinktø vedamà minià, puolë ákalëjimus, iðlauþë duris ir pagrobë tuos, kuriuos norëjo nubausti myriop.Pirmiausia aðtuonis suimtuosius nuvedë á teismà, neabejodami, kad ten iðsi-reikalaus paèiø pageidaujamà nuosprendá, bet, iðgirdæ apie áspûdá, kurá liau-dþiai padarë burmistro kalba, ir suþinojæ, kad netrukus policija imsis atkurtimieste ramybæ, pakeitë ketinimus: uþuot patikëjæ kaliniø likimà teismui,pakorë juos patys, nepaisydami, kurie nekalti, o kurie nusipelnæ bausmës.

Jø barbariðkumui nebuvo ribø ir nedaug trûko, kad þûtø visiðkai nekalti,patriotiðkai nusiteikæ ir nusipelnæ þmonës, jei miesto burmistras Zakðevskis,kuriuo visi pasitikëjo, nebûtø jiems sukliudæs. Nepaisydamas gresianèio pa-vojaus, jis puolë á minios vidurá ir krûtine uþdengë tuos, kuriuos ruoðësiatiduoti ánirðusiai miniai. Jis kalbëjo iki uþkimimo, atsiklaupë ir, sudëjæsrankas, ánirðusiø þmoniø maldavo baigti nusikalstamà savivalæ, nes tai uþ-trauks neðlovæ lenkø tautai ir pakenks tëvynei... Jo pasiaukojimas iðgelbëjonelaimingus kalinius, nuramino liaudá ir atkûrë ramybæ. Dauguma iðsiskirs-të ir iðsisklaidë gatvëse.

Keli Vyriausybës nariai, be abejonës tikri patriotai, buvo apkaltinti þinojæapie bûsimus neramumus, bet nesistengæ uþkirsti kelio, norëjæ atsikratyti kaikuriø þmoniø, iðsisukusiø geguþës 9 dienà, bet vienà graþià dienà galëjusiøkai kam pridaryti nemalonumø, jei teismas juos bûtø iðteisinæs. Manyta, jogjie ketino patraukti savo pusën daug ðalininkø – kraðtutiniø paþiûrø revoliu-cionieriø ir liaudies, nes tokius þmones lengva patraukti savo pusën ir jais

2 0 2

manipuliuoti aiðkinant, jog bûtina nubausti iðdavikus. Átarimai gal ir buvo iðdalies pagrásti, nes revoliucijø metu daþniausiai nepavyksta iðvengti ekstre-maliø situacijø ir per didelis ákarðtis apima net tuos þmones, kurie ið pradþiøturi tik vienà troðkimà – kad jø bendrapilieèiai bûtø laimingi. Kad ir kaipten bûtø, avantiûristams pavyko patraukti savo pusën tik keletà asmenø iðliaudies, visi kiti Varðuvos gyventojai pergyveno dël birþelio 28-àjà suterðu-sio ávykio, dël jo labai liûdëjo generalisimas Kosciuðka. Jis pernelyg geraipaþinojo savo tautà, todël suprato, kad jai svetimas demokratinis valdymas,nes toks valdymo bûdas negali tikti ðaliai, kurioje nëra treèiojo luomo, oliaudis tamsi. Beje, jis buvo pernelyg protingas ir pernelyg doras, kad bûtøgalëjæs nebijoti teroro reþimo, tokio, nuo kurio tuo metu vaitojo Prancûzija,kuris praliejo kraujo upes, o atomazgos ir smurto pabaigos nesimatë.

Artimiems þmonëms Kosciuðka aiðkino (girdëjau pats, apie tai papasako-siu vëliau), kad mieliau bûtø pralaimëjæs du mûðius negu iðgirdæs naujienàapie Varðuvos baisumus – du pralaimëti mûðiai bûtø maþesnë nesëkmë revo-liucijai negu kruvini birþelio 28-osios dienos ávykiai.

Kità dienà jis paskelbë toká atsiðaukimà:

„Tokiu metu, kai visà dëmesá ir pastangas sutelkiau á pagrindiná tikslà –atremti prieðà, suþinojau, kad ðalyje atsirado daug baisesniø ir pavojinges-niø prieðø. Varðuvos ávykiai pripildë mano ðirdá kartëlio ir liûdesio. Norasnubausti kaltuosius nëra smerktinas, bet ar galima juos bausti be kompe-tentingo teismo sprendimo? Kodël drástama nepaisyti ðventø ástatymø?Kodël nebuvo iðklausyti tie, kurie kalbëjo ástatymø vardu? Kodël Vyriau-sybës tarnautojas, kuriam nieko nebuvo galima prikiðti, gëdingai nubaus-tas kartu su átariamaisiais? Argi taip elgiasi tauta, paëmusi ginklà ir keti-nanti áveikti prieðà, iðsikovoti laisvæ ir nepriklausomybæ, gyventi taikoje,ramybëje, kurti tëvynës gerovæ? Susimàstykite, pilieèiai, ir suprasite, kadniekðingi ketinimai dangstosi paslapties skraiste, tø ketinimø autoriai kar-tu su prieðais nori mus suklaidinti, sudrumsti ir sujaukti mûsø protus.Prieðai netrokðta nieko kita, tik matyti jus, skæstanèius anarchijos liûne irnepaklûstanèius Vyriausybei, ástatymams ir visuomenës normoms, nes ta-da lengviau jus nugalëti, padaryti bejëgius, sukelti netvarkà, visuotiná pa-krikimà bei nesaugumo jausmà, nes tada në vienas nebeturës noro galvotiapie valstybës gerovæ.

Jei karo veiksmai bus sëkmingi, að galësiu trumpam palikti kariuomenæ

2 0 3

ir atvyksiu pas jus. Noriu tikëti, kad jûs mielai sutiksite kará, kuris kiekvienàdienà rizikuoja gyvybe dël jûsø, bet pageidauju, kad nereikëtø prisimintiliûdnø ávykiø, kurie sugadintø tos akimirkos dþiaugsmà. Mano dþiaugsmuinebus galo, jei susitikus jûs bûsite tokie pat laimingi kaip ir að, o iðvydæ manesuprasite, kad vienintelis mûsø siekis yra laisvë ir tëvynë. Tik visiðka vienybë,absoliutus ástatymø gerbimas, smurto atsisakymas gali pelnyti mums visopasaulio pagarbà. Pilieèiai, tëvynës ir visø ðvenèiausiø jums dalykø vardu pra-ðau visiems laikams pamirðti paklydimus, á kuriuos leidotës átraukiami, pra-ðau bûti vieningiems, ryþtingai prieðintis nedraugams, gerbti ástatymus ir tuos,kurie ásakinëja jø vardu. Þinokite, kad laisvës nevertas tas, kuris nepaklûstasavo ðalies ástatymams.

Taigi, kad panaðûs ávykiai dar kartà neliûdintø ir nedraskytø man ðirdies,privalau grieþtai pasmerkti teismø aplaidumà, nes jie laiku neteisë suimtø irákalintø lenkø. Taip pat patariu Aukðèiausiajai tarybai priversti lanksèiau dirbtipavaldþias ástaigas ir ápareigoti teismà tuojau pat perþiûrëti kaliniø bylas beinubausti kaltuosius ir paleisti iðteisintus.

Ápareigojæs teismus vykdyti teisingumà, kuo grieþèiausiai draudþiu liaudþiaiburtis prie kalëjimø, o dar labiau – lauþtis á vidø ir smurtauti prieð kalinius.

Jei turite Vyriausybei kokiø nors praðymø, nesiburkite keldami triukð-mà, grasindami ar su ginklais rankose, nes ginklai reikalingi tik kovai sutëvynës prieðais, elkitës ramiai, kreipkitës á tarnautojus arba tuos, kuriais pa-sitikite, kuriuos patys iðsirinkote. Tik toks elgesys dera laisvai tautai. Jûsnegalite neþinoti, kad Vyriausybë skirta jums ir dirba tik jûsø labui. Kiekvie-nas, ëmæsis neteisëtø veiksmø, yra kurstytojas ir vieðosios tvarkos drumstë-jas, tad turi bûti grieþtai nubaustas.

Respublikos kariuomenë klauso manæs neprieðtaraudama ir kaunasi uþlaisvæ, ðalies vientisumà ir nepriklausomybæ. Tik dël ðiø neákainojamø verty-biø ir jas puoselëjanèiø pilieèiø mes rizikuojame gyvybëmis. Visi, kuriuosákvepia ir sutaurina dràsa, árodykite jà kovoje su iðorës prieðais ir paskubëkiteá mano stovyklà, jei kitaip netarnaujate tëvynei ir galite palikti savo namus.Jus priims kaip brolius. Mums bus malonu, jog jûs, kaip ir mes, tarnaujatetëvynei. Pasikliaukite Vyriausybe ir pamatysite – ramybë bus atkurta, iðdavi-kai nubausti. Tai vienintelis garbingas kelias ir bûdas iðvengti bausmës uþnusikaltimà.

Suraðyta stovykloje prie Golkovo 1794 metø birþelio 29 dienàPasiraðë T. Kosciuðka“.

2 0 4

Generalisimas nepasitenkino atsiðaukimu, jis liepë kuo greièiau surastipagrindinius liaudies riauðiø birþelio 27 ir 28 dienomis vadus. Septyni buvopakarti, o aðtuntas, kuris tik kurstë þmones savo kalbomis, buvo iðtremtas.Kad panaðûs dalykai nepasikartotø, Kosciuðka liepë ásakyti miesto valdþiaislapta iðaiðkinti didþiausius riauðininkus ir kurstytojus ir iðsiøsti darbams á jostovyklà paèiose pavojingiausiose vietose arba kautis pirmosiose gretose.

Vienos dvaras ið pradþiø tylëjo, Lenkijos ávykiø nekomentavo ir buvoneaiðku, kaip elgsis toliau. Taèiau, prûsø kariuomenei uþëmus Krokuvà,imperatorius suprato, kad gali prarasti galimybæ pasinaudoti nauju Lenki-jos padalijimu, nujausdamas, kad Rusijos ir Prûsijos kariuomenëms susi-jungus bendrai kovai prieð lenkus, karo pabaiga abejoniø nebekelia, nu-sprendë ávesti savo kariuomenæ á Maþàjà Lenkijà, ir per generolà grafà d’Ar-nonkûrà paskelbë toká atsiðaukimà:

„Jo Imperatoriðkoji, Karaliðkoji, Apaðtaliðkoji Didenybë nebegali ramiaiþiûrëti á Lenkijos neramumus, galinèius sudrumsti saugumà ir ramybæ JoDidenybës valdomose þemëse, todël Jis nusprendë, jog privalo duoti manásakymà þengti á Lenkijos teritorijà su mano vadovaujamu kariuomenës kor-pusu ir ðitaip uþkirsti kelià galimam Galicijos sienø paþeidimui bei garantuo-ti Jo Didenybës valdø saugumà ir ramybæ.

Ðiuo raðtu skelbiu, kad visi, kurie su austrø kariais elgsis ramiai, santûriai,draugiðkai ir deramai, galës dþiaugtis galinga Jo Didenybës globa ir bus ap-saugoti patys, jø þemë bei turtas; tie, kurie elgsis neiðmintingai ir prieðinsis,bus baudþiami, remiantis grieþtais karo meto ástatymais.

Suraðyta Vielovieso ðtabe 1794 metø birþelio 30 dienà Pasiraðë Juozapas, grafas d’Arnonkûras“.

Kadangi tuose kraðtuose beveik nebuvo lenkø kariuomenës, austrai nesu-tiko pasiprieðinimo, ir gyventojø ramybë nebuvo sudrumsta. Be abejo,Lenkijos vyriausybë negalëjo nereaguoti á toká Austrijos þingsná, bet, negalë-dama pasiprieðinti, turëjo nusileisti, ir Kosciuðka tik paraðë grafui d’Arnon-kûrui, kad „lenkai ðventai gerbë sutartis su Jo Didenybe imperatoriumi irLenkijos Respublikos nebus galima kaltinti dël liûdnø pasekmiø, kurias galisukelti austrø kariuomenës áþengimas“.

Vienos dvaro reikalø patikëtinis de Kaðë po keliø dienø iðvyko ið Varðu-vos, bet jo iðvykimas, austrø kariuomenës áþengimas á Lenkijos teritorijà ne-

2 0 5

sukëlë nerimo Varðuvos gyventojams, nes jie nepatikëjo, jog Viena panorëstiesiogiai dalyvauti tame kare.

Rusø ir prûsø kariuomenës priartëjo prie Varðuvos ir miestui grësë apgul-tis. Padëtá sunkino tai, kad Varðuva niekada nebuvo átvirtinta, todël ið visøpusiø prieinama prieðui.

Kai tik prasidëjo revoliucija, buvo sumanyta iðkasti griovius ir apkasus,galinèius saugoti miestà nuo puolimo ir, po Ðèekonicø kautyniø Kosciuð-kai pasitraukus prie Varðuvos, darbai buvo dar labiau skubinami, be to,netoli miesto árengtos átvirtintos stovyklos, skirtos apsaugoti Varðuvà nuobombardavimo.

Jau raðiau, kad apie ávykius Lietuvoje po Vilniaus sukilimo papasakosiuatskirai, tad dabar neapraðinësiu karo veiksmø eigos Lenkijoje po to, kaiprieðas apgulë Varðuvà; sugráðiu prie tos temos, kai pasakosiu, kaip rusai uþ-ëmë Vilniø, o mûsø kariuomenë pasitraukë ið Lietuvos.

2 0 6

2 0 7

MYKOLO KLEOPO

O G I N S K I O

ATSIMINIMAI

Ketvirta knyga

2 0 8

2 0 9

I SKYRIUS

Buvau Lietuvoje, Naugarduke, baigiantis kontrahentø1 laikui; 1794 me-tø kovo 30-osios naktá mane paþadino ið Varðuvos atvykæs pasiuntinys. Taibuvo patikimas þmogus, sugebëjæs apgauti budrià policijà ir atgabenti manKrokuvos sukilimo akto kopijas bei Kosciuðkos atsiðaukimus. Jis patikinomane, kad revoliucija Varðuvoje turi prasidëti vëliausiai po dviejø savaièiø.

Suþinojæs apie tai, paraðiau þmonai, kad kuo skubiau iðvyktø ið Varðuvos irkeliautø á Vilniø, o pats turëjau atsikratyti neaukðto laipsnio rusø karininko,kurá generolas Igelðtriomas paskyrë kaip apsaugà kelionëje, bet ið tikrøjø tam,kad bûèiau sekamas. Galëjau juo atsikratyti tik dosniai sumokëjæs ir papraðæs,kad palydëtø siuntà su pinigais, kuriuos, sakiau, turiu nusiøsti á Varðuvà.

Svarbias naujienas praneðiau tik keliems neabejotinai patikimiems drau-gams, o pats pasistengiau paversti pinigais maþdaug keturiasdeðimt milijonøauksinø, kuriuos per netrukus prasidësianèius ávykius tikëjausi panaudoti tëvy-nës reikmëms. Po keliø dienø atvykau á Vilniø, ten atkeliavo ir þmona. Nuste-bau, kad gyventojai visiðkai ramûs, miesto komendantas visiðkai neveiklus irrusai nenutuokia, kas rengiama ðalyje pasirodþius Kosciuðkos atsiðaukimams.

Jau raðiau, kad neþinojau revoliucijà rengusiø þmoniø planø, netgi pri-sipaþástu, suvokiau, jog mûsø pajëgos menkos, o mums sutriuðkinti busmesta galinga jëga, todël nepuoselëjau tuðèiø vilèiø ir nesitikëjau, jog pat-riotø lûkesèiai iðsipildys, taèiau tvirtai nusprendþiau pasilikti ðalyje, kartusu bendrapilieèiais pasitikti pavojø ir geriau þûti su ginklu rankoje, negu

1 Lenkijoje ir Lietuvoje kontrahentais vadino gyventojø susirinkimus nurodytu metø laiku, kaibûdavo áteisinamas þemës pirkimas ir pardavimas, tvarkomi hipotekos reikalai, paskolos, mokesèiai irt. t. Kontrahentai Lenkijoje vyko Varðuvoje, Poznanëje ir Dubne, Lietuvoje – Vilniuje, Minske irNaugarduke.

2 1 0

prarasti garbæ atsisakius remti patriotus ir nevilties padiktuotà kovà.1794 metø balandþio 20 dienà septintojo pulko karininkas Nelepecas

perspëjo mane, kad revoliucija Vilniuje prasidës naktá á 23-àjà. Nutariau ið-vykti ið miesto, kad su þmona, tarnais ir bagaþu neatsidurèiau sumaiðtyje irþudynëse, nes to iðvengti neámanoma, kadangi rusø águloje buvo daugiaunegu trys tûkstanèiai vyrø. Taèiau, kad nepamanytø, jog sprunku, 22-osiosvakare nuvykau á pokylá pas ponià Volodkoviè, kur buvo pakviestas rusøkomendantas Arsenjevas ir keletas ðtabo karininkø. Ten ásitikinau, kad jie nëneátaria, kokie praþûtingi dalykai jø laukia po dvideðimt keturiø valandø.

Treèià valandà ryto mano ekipaþai jau buvo Gardino kelyje, kur sutikaulenkà Zylinská, pasiøstà á Vilniø, jis man paslapèia praneðë, kad Varðuvojebalandþio 17 dienà prasidëjo revoliucija. Patvirtino, jog viskas baigësi lenkøpergale, o pats iðvyko ið miesto tik po to, kai paspruko Igelðtriomas ir keletasrusø, iðvengusiø skerdyniø.

Tuojau pat nutariau pasukti ið didþiojo kelio ir vykti á Valkininkus pasgrafà Granovská. Ðis labai nustebo, pamatæs mane su gausia palyda ir nusistebë-jo dar labiau, kai iðgirdo dvi netikëtas naujienas: kad Varðuvoje jau baigësirevoliucija ir kad Vilniuje ji prasidës ateinanèià naktá. Buvome tik uþ septyniøljë nuo Vilniaus. Grafo draugas Semaðka tuoj sëdo ant þirgo ir vakarop atsidû-rë netoli Vilniaus, kur iðgirdo ne tik ðûvius, bet ir besikaunanèiøjø riksmus. Topakako patvirtinti, kad sakiau tiesà, bet buvo neaiðku, kaip baigësi kova.

Kità dienà Semaðka gráþo, o að iðsiunèiau á Vilniø protingà kamerdinerá.Jis be nuotykiø pasiekë miestà ir ið ten atgabeno man viceburmistro Lach-nickio laiðkelá, kuriame buvo tik kelios eilutës:

„Praleidome baisià naktá. Kraujas dar neiðdþiûvo miesto gatvëse. Vilniujerusø nebëra. Vienus iðþudë, kiti paimti á nelaisvæ. Tarp jø generolas Arsenje-vas ir daug karininkø. Rusai, kurie sugebëjo iðtrûkti ið miesto, susitelkë uþ-miestyje ir ðaudo á visus, kuriuos sutinka kelyje. K... buvo suimtas, nuteistasir pasmerktas mirti. Visas miestas dþiûgauja. Pavojingà darbà atliko Jasinskissu trimis ðimtais kariø ir saujele civiliø. Patariu gráþti á miestà, kai tik keliasbus laisvas. Mieste saugiau negu kaime“.

Prieð iðvykdami nutarëme palaukti naujesniø þiniø. Besiruoðiant á kelionæpraneðë, kad á Valkininkø miestelá, netoli nuo mûsø, atvyko dviejø ðimtørusø kavaleristø bûrys. Mûsø laimë, kad bûrys keliavo ið Lydos ir neþinojo,kas ávyko Vilniuje. Bûrio vadas Korfas tarnavo vadovaujamas Granovskiotëvo, tad atvyko pavakarieniauti ir tik atsisveikinæs su mumis suþinojo apie

2 1 1

Vilniaus skerdynes. Tada paskubomis leidosi á þygá ir patraukë Vilniaus link.Taèiau iðvyko ið Valkininkø nepadaræs nieko bloga nei savininkui, nei gy-ventojams, nors jam buvo praneðta, kad keletas Granovskio valstieèiø tà pa-èià dienà sulaikë gelumbæ uniformoms gabenusá transportà ir nuþudë já ly-dinèius rusø karius.

Taèiau labiausiai reikëjo bijoti ne Korfo. Ið Vilniaus besitraukiantys miestoágulos likuèiai paskubomis þygiavo Gardino keliu ir pakeliui viskà degino ir þu-dë. Mûsø kaimas buvo tik uþ pusës ljë nuo didþiojo kelio. Pasiuntëme þmonesbudëti ir praneðinëti, kur þygiuoja kariuomenë. Netrukus jie atbëgo be kvapo irperspëjo, kad kariai iðsuko ið didþiojo kelio ir jau artinasi prie Valkininkø.

Dulkiø debesis rodë, kad jie netoli. Netrukus gal koks ðimtas kazokø,ðaiþiai rëkaudami, ásiverþë á rûmø kiemà, apsupo ið visø pusiø ir uþtvërë visusávaþiavimus. Ið paskos maþdaug trys ðimtai dulkëtø, leisgyviø ið nuovargiopëstininkø, pykèiu ir kerðto troðkimu deganèiais veidais, prisiartino prie na-mø, vedini blogø këslø; smurto iðvengëme tik laimingo atsitiktinumo dëka.

Tarp karininkø, ðuoliais álëkusiø á kiemà paskui pëstininkus, paþinau vienàgenerolo Arsenjevo adjutantà, kurá prieð trejetà dienø buvau sutikæs Vilniuje.Jis buvo prancûzas, o gal ðvedas. Labai nustebo, pamatæs mane Valkininkuoseir sunerimæs paklausë, ar Granovskio namuose nëra konfederatø kariuomenës.Ramiai ir ðaltakraujiðkai atsakiau, kad neþinau, kà jis turi galvoje, sakydamas„konfederatai“, nesuprantu, ko jis jaudinasi ir kodël smurtauja ðiame kampely-je, kur vieðpatauja taika ir ramybë; jis, atrodo, nurimo, bet turëjau daugvargo, kol ákalbëjau nusësti nuo þirgo ir uþeiti á namus. Tik po to, kai daviaugarbës þodá, kad jokio pavojaus nëra, jis ryþosi eiti su manimi. Labai nusteboir sumiðo, kai viduje pamatë tik mano þmonà ir grafo Granovskio dukrà1 .

Labai susijaudinæs adjutantas iðdëstë: rusø dalinio, esanèio uþ pusës ljënuo èia, Gardino kelyje, vadas gavo klaidingà praneðimà, kad Valkininkuosetelkiasi konfederatø kariuomenë, todël davë ásakymà sudeginti rûmus, o vi-sus, kurie ten bus, sukaustyti grandinëmis ir susodinti á veþimus. Ramiaipaaiðkinau karininkui, jog tikiuosi, kad jis nevykdys ásakymo, duoto gavusklaidingà informacijà, ir pasidomëjau, kodël kariai tokie sunerimæ ir kodël jietaip skuba?.. Jis glaustai papasakojo, kas ávyko Vilniuje prieðpaskutinæ naktá, irpasakë, jog iðsekæ ir iðvargæ kariai nevalgæ jau visà parà, o jis pats, kaip ir dauge-lis kitø karininkø, vos paspruko naktá, spëjæs apsivilkti tik marðkinius.

1 Vëliau ji iðtekëjo uþ grafo Adomo Chreptavièiaus, paskui uþ grafo Zamoiskio ir pagaliau uþkunigaikðèio Kazimiero Liubomirskio.

2 1 2

Vien tik ið gailesèio áspraudþiau jam á rankà ritinëlá su ðimtu auksinø,matydamas, kad jis varþosi ir nenori jø paimti, atvirai pasakiau, jog jis, beabejo, lygiai taip pat pasielgtø su manimi, jei bûèiau jo vietoje. Jis labai susi-jaudino ir nuoðirdþiai padëkojo. Pasakë, jog tuoj pat vyksta pas vadà praneðtijam, kà matë, bei suteikë vilties, kad gráþæs kazokams ir pëstininkams per-duos ásakymà trauktis.

Kol mes kalbëjomës, o paskui laukëme sugráþtant karininko, namø ðei-mininkas nepaðykðtëjo vaiðiø ir gërimø kariams, susëdusiems viduryje kie-mo ðiek tiek atsikvëpti. Po valandos karininkas sugráþo su vado ásakymu irkariai patraukë tuo paèiu keliu, kuriuo buvo atvykæ. Á mums skirtas veþimusprisikrovë maisto ir paðaro. Paëmë visus arklius, kuriuos tik rado arklidëje,net ir tuos dvideðimt keturis, kuriais atkeliavau ið Vilniaus. Kazokai pasiten-kino paskerdæ kelis gyvulius, kuriuos aptiko ðalia kelio, ir mûsø baimë tuobaigësi, bet kazokai, garsiai murmëjo prieð vadà, ypaè prieð karininkà, kurisneleido plëðikauti, ir pareiðkë tarnams bei kaimo þmonëms, jog neklausysvadø, dar ðiànakt gráð á Valkininkus ir nieko nepasigailës.

Buvo ðeðta valanda vakaro, kai paskutiniai rusø kariai, ávaræ mums tieknerimo ir baimës, dingo ið akiø. Suþinojæ apie kazokø grasinimus, nutarëme,jog tuoj pat reikia sprukti, nes pasilikti ilgiau, reiðkia pakliûti á neiðvengiamàpavojø... Bet neturëjome arkliø. Granovskis liepë atvesti ðeðis ið gretimo ûkio.Jø pakako tik vienam veþimui, á kurá susëdo jis pats su dukra, mano þmonair að. Visa kita palikome likimo valiai.

Temstant iðvykome ið Valkininkø, lydimi Granovskio sûnø ir jo sûnënoPociejaus, kurie gavo arkliø ið valstieèio. Sunku buvo pasirinkti saugiausià ke-lià. Pasukome Lydos keliu ir, keletà valandø pailsëjæ girios gilumoje, laimingaipasiekëme Vilniø. Mûsø ekipaþai ir daiktai atkeliavo po trijø dienø, iðvengækazokø, kurie, kaip buvo þadëjæ, sugráþo á Valkininkus, bet tik po trisdeðimtðeðiø valandø. Pasiëmæ viskà, kas pakliuvo po ranka, padegë keletà namø.

Atvykæs á Vilniø, pamaèiau, kad visos gatvës ðvarios, o gyventojai ramûs,lyg jokio sukilimo niekada nebûtø buvæ. K... nubaustas mirties bausme;kalëjimai pilni rusø kariðkiø ir átartinø asmenø, dirba Laikinoji taryba. Ka-riuomenei (tiek þmoniø, kiek pavyko sutelkti) ëmësi vadovauti Jasinskis irdabar jis þygiavo paskui prieðà Nemenèinës link. Buvo iðsiøsti pasiuntiniai áVarðuvà ir Kosciuðkos ðtabà.

Mes su Granovskiu nemaþai pinigø ir ávairiausiø daiktø paaukojome ka-riuomenës reikmëms. Abu tapome Laikinosios tarybos nariais. Mielai atsisa-

2 1 3

kiau Lietuvos didþiojo iþdininko pareigø ir pareiðkiau, jog dirbsiu Laikino-joje taryboje tik tol, kol Kosciuðka duos nurodymus dël naujos administra-cijos sudarymo. Pats planavau tarnauti kariuomenëje ir su ginklu rankojekautis bei kartu su tautieèiais dalytis pavojais.

Lietuvos kariuomenë buvo negausi, jos vadas Jasinskis, uolus, rimtai ke-tinantis kautis, tikras patriotas, buvo labai geras artilerijos karininkas, betjam trûko bûtinos patirties.

Dvi – Nemenèinës ir Salø – kautynës tik sulaikë prieðà, bet jokio lûþioneávyko. Mes pranaðumo neágijome. Kariai kovësi labai dràsiai,visi karinin-kai atliko savo pareigà, kiekvienas árodë, ko yra vertas. Ypaè pasiþymëjo sep-tintasis Lietuvos pulkas. Ákvëptas vado Granovskio ir ðauniø jo karininkø,ðis pulkas darë stebuklus ir pelnë ðlovæ, bet tikrai negalëjome girtis, jog su-muðëme ir iðvijome prieðà. Jis tik pasitraukë toliau nuo miesto ir laukë pa-stiprinimø, o mes likome glaudþiame þiede, negalëjome gauti maisto ir ne-turëjome galimybës palaikyti ryðio su tolimesnëmis nuo Vilniaus Lietuvosprovincijomis. Galëjome pasikliauti tik pagalba ið Varðuvos.

Jos nebuvo, nors atkakliai praðëme, tad belaukiant mums grësë pavojai iðvisø pusiø. Keli rusø korpusai, vadovaujami Knoringo, Nikolajaus Zubovoir Benigseno, uþëmë pozicijas tarp Minsko ir Vilniaus; generolas Cicianovas,pasitraukæs ið Gardino su ðeðiais tûkstanèiais vyrø, stovëjo Vievio apylinkëse,uþ dvylikos ljë nuo Vilniaus, o kiti smulkesni daliniai þygiavo per Lietuvàávairiomis kryptimis. Lietuvos gyventojai buvo nusiteikæ patriotiðkai, betneturëjo galimybës gintis.

Laikinoji taryba nekantriai laukë naujienø ið Varðuvos ir Kosciuðkos ása-kymø. Belaukdama organizavo miesto ir aplinkiniø miesteliø administraci-jà, paskelbë atsiðaukimus, apeliuojanèius á gyventojø dràsà, stengësi aprûpin-ti kariuomenæ bûtiniausiais reikmenimis, priiminëjo potvarkius, kuriuos pa-diktavo esamos sàlygos ir kuriuos galëjo ágyvendinti.

Turtingiausi miestieèiai tarybai áteikë memorandumà ir papraðë leisti su-formuoti ðauliø daliná, kurio vadu norëjo paskirti mane. Praðymas buvo pa-tenkintas. Jonas Nagurskis sutiko suformuoti kavalerijos daliná. Ið visø pu-siø traukë geriau ar blogiau savo lëðomis apsiginklavæ savanoriai ir stojo átëvynës gynëjø gretas. Pakilimas buvo visuotinis, bet nepakako laiko ir jëgøpasiruoðti pulti prieðà ir priversti já trauktis iki sienos. Negalëdami veikti,lietuviai pamaþu ëmë prarasti pasitikëjimà savo jëgomis. Jie skundësi nesu-laukiantys pagalbos ið Varðuvos, bet neþinojo, jog ta pagalba neámanoma.

2 1 4

II SKYRIUS

Laikinoji taryba taip pat nerimavo ir jaudinosi, kad Vilniuje nepasikarto-tø Varðuvos ávykiai. Kalëjimuose sëdëjo daugiau nei tûkstantis penki ðimtairusø karo belaisviø, taip pat generolas Arsenjevas ir daug karininkø. Jø prie-þiûrai nuo tarnybos teko atitraukti daug kariðkiø.

Nors policija buvo budri, á miestà prasiskverbæ prieðo emisarai kurstëliaudá, pasakodami, kad keletas miesto vadovø gali bûti iðdavikai. Jie ketinoiðprovokuoti maiðtà ir suirutæ, tuo pasinaudojæ, nuþudyti svarbiausius suki-limo vadus bei labiausiai tëvynei atsidavusius pilieèius.

Dauguma miestieèiø buvo iðmintingi ir ramûs þmonës, jie tikrai pasitikë-jo Laikinàja taryba, nesiskundë dël jos veiksmø ir troðko tik visiems laikamsatsikratyti rusø, bet nemaþai dykaduoniø ir iðtvirkëliø, ávairiø ydø apniktø,ið karto suprato, kad revoliucija reikalauja daug kraujo. Visi dykaduoniai irplevësos bûriuodavosi gatvëse ir áþeidinëdavo jiems nepatikusius. Oras virpë-jo nuo riksmø ir grasinimø. Kartais jie susiburdavo pasitarti, kartais traukda-vo prie Rotuðës ir priekaiðtaudavo Tarybai, kad neskubama nubausti kaltø-jø, kartais verþdavosi prie kalëjimø, ketindami iðlauþti vartus ir iðskersti visussuimtuosius.

Vienà dienà bruzdëjimai pasiekë apogëjø, nes miesto valdþios nuolaidumasir nuosaikumas tik padràsino maiðtininkus. Taèiau Laikinoji taryba neiðsigan-do ir ásakë liaudþiai susirinkti Pohuliankoje, didelëje aikðtëje uþ miesto átvirti-nimø, pasikalbëti su þmonëmis paskyrë du narius: Vavþecká ir mane. Kadangikolega uþsispyrë, jog kalbëèiau pirmas, sutikau pasakyti kalbà sukirðintiemsþmonëms, nes tikëjau, jog tarp jø daugiau suklaidintø negu nusikaltusiø.

Nors Tarybos ásakymas buvo paskelbtas tik antrà valandà dienos, vis dël-to daugiau negu trisdeðimt tûkstanèiø abiejø lyèiø gyventojø prieð ðeðias su-

2 1 5

sirinko nurodytoje vietoje prieðais kalvelæ, ant kurios stovëjo pakilimas ora-toriams. Daugiau nei trys ðimtai áþymiausiø bajoriø ir miestieèiø þmonø sto-vëjo ratu aplink mums paruoðtà vietà. Keliø tûkstanèiø vyrø dalinys, dau-giausia naujokai ir savanoriai, tolëliau iðsirikiavo á karë, kurio viduryje stovë-jo generolas Jasinskis su savo ðtabu. Tokia impozantiðka aplinka ákvëpë irsuteikë dràsos pasakyti kalbà, kuriai pasiruoðti neturëjau laiko. Në nepaju-tau, jog kalbu pernelyg ilgai, bet su malonumu pastebëjau, jog padariau su-sirinkusiems áspûdá, kokio tikëjosi Laikinoji taryba.

Kadangi, praëjus keleriems metams, manæs nemëgstantys þmonës apkal-tino, jog tada kalbëjau kaip revoliucionierius jakobinas, tad manau, kad èiadera pacituoti keletà tos kalbos iðtraukø, nes man kalbant kai kurie jaunuo-liai uþsiraðinëjo ir vëliau kai kà iðspausdino „Lietuvos tautiniame laikraðtyje“.Aiðku, supratau, jog suirutës metu mano pareiga nuraminti liaudá, bet nega-liu slëpti nuo jos nelaimiø, turiu paskatinti ryþtà ir þadinti patriotinius jaus-mus. Uþdavinys sunkus, bet kalbos sëkmë árodo, jog kalbëjau gerai, ir panei-gia pavydþiø prieðø pareikðtus kaltinimus jakobinizmu. Ðtai ta kalba be pa-taisymø:

„Pilieèiai, Laikinoji taryba nori, kad jà gerbtø bei ja pasitikëtø Lietuvosgyventojai, ir giliai liûdi, nes vilnieèiai, suklaidinti pragaiðtingø kalbø, skun-dþiasi dël to, jog miesto valdþia delsia nubausti kalëjimuose laikomus asme-nis ir dël nedovanotino aplaidumo ar iðdavystës vilkina bausmiø vykdymà.

Tikëdama, kad tiesa yra tinkamiausias ginklas prieð ðmeiþtà, Taryba nu-tarë deleguoti du savo narius á ðá gausø pilieèiø susirinkimà ir praneðti jiemssavo nuomonæ dël kai kuriø asmenø neapgalvoto elgesio, nes jie nori su-drumsti visø ramybæ, kuria skundus bei grasina miesto valdþiai, nesuvokda-mi, jog toks neatsargus elgesys gali turëti pragaiðtingø pasekmiø.

Laikinoji taryba neturi dël ko sau priekaiðtauti, neturi ko bijoti, bet nega-li abejingai stebëti, kaip kësinamasi pasëti nepasitikëjimà miesto valdþia, skal-dyti visuomenæ ir kurstyti nesantaikà tokiu metu, kai be visø gyventojø su-tarimo neámanoma gintis nuo prieðo, nelieka vilties iðsigelbëti patiems irapginti tëvynæ.

Apsidairykite aplink ir jûs pamatysite, pilieèiai, dar visai ðvieþius pëdsa-kus, paliktus besitraukianèio prieðo, ir sudrebësite pabandæ ásivaizduoti, jogjis gráð á jûsø namus ir kerðys, visur sës siaubà, nusivylimà ir neviltá.

Paþvelkite á dar smilkstanèius kaimø namus, á griuvësius, kurie rodo, kur

2 1 6

stovëjo priemiesèiai, ir krûvas pelenø, palaidojusias iðtisas ðeimas su visu jøturtu! Paþvelkite á ðià lygumà, kurià mindþiojate kojomis, prieð keletà dienøjà palaistë jûsø broliø kraujas!.. Palydëkite þvilgsniu tuos garbingus pilieèius,kuriuos neseniai atplëðë nuo ðeimø ir grandinëmis sukaustytus varo á Sibirogilumà! Paklausykite, kaip vaitoja nelaimingieji, atsidûræ engëjø rankose, kaiprauda vaikus praradusios motinos, ir jei ðis baisus vaizdas iðspaus aðaras, spræski-te patys, ar turite rimtesniø problemø negu kerðtas uþ brolius, tëvus, draugus!..

Taip, pilieèiai, tai vienintelë jûsø pareiga, jei norime iðvengti daug dides-niø nelaimiø, jei norime, kad prieðas negráþtø, jei norime apsaugoti savoturtà, brangiø þmoniø gyvybæ, apginti tautos garbæ, nepriklausomybæ ir ið-gelbëti tëvynæ.

Taip mano visi dori þmonës, taip mano visi Tarybos nariai ir jie neapsiri-bos tuo, jog dràsins jus kalbomis ir atsiðaukimais, jie nepabûgs vesti jus ten,kur kvieèia tëvynës meilë ir pareiga.

Bûkite budrûs, pilieèiai, tarp mûsø, uþ miesto mûrø slepiasi daug pavo-jingesni prieðai negu tie, su kuriais teks kautis, nes jie – mûsø tautieèiai,kuriø nesisaugome. Jie slepia veidmainystæ ir, apsimetæ patriotais, spendþiajums mirtinus spàstus. Liûdna, bet tai tiesa, gëda, jog tarp mûsø tautieèiø yranusikaltëliø, taèiau netenka abejoti, kad kai kuriuos papirko prieðas, todël jierezga intrigas, pinkles, stengiasi jus apgauti, sukurstyti jûsø aistras ir paska-tinti maiðtauti, kad paskui lengviau galëtø atiduoti jus tiems, kuriems parsi-davë, galëtø praþudyti ne tik jus, bet ir jûsø þmonas, vaikus, turtà, garbæ,nepriklausomybæ ir tëvynës likimà.

Ne tø, kuriems visuomenë patikëjo teisæ tvarkyti miestà ir kurie savodienas skiria valstybës tarnybai, ne jûsø gerbiamos Tarybos, kuri uoliai irstropiai atlieka savo pareigà, ne teisëjø, kurie nenuilsdami nagrinëja bylas,kad bûtø nubausti kaltieji, ne iðmintingø ir ramiø pilieèiø, pasirengusiø pa-aukoti savo turtà ir pralieti kraujà uþ tëvynæ, ne, ne jø turite bijoti ir ne jaisturite nepasitikëti... Ðiø þmoniø tikslas vienas – tëvynës gerovë, jie turi tikvienà vadà – Kosciuðkà, jie elgiasi taip, kaip moko sukilimo aktas, jie neken-èia mus engusio prieðo, jie ðlykðtisi iðdavikais.

Perskaitykite, kà atsiðaukimuose raðo Taryba... Ji kreipiasi á jûsø dràsà,ryþtà, iðtikimybæ bendram reikalui ir yra pasiryþusi kartu aukotis. Ar bentvienas Tarybos narys nenorëtø þûti pirmose kariø gretose ir pelnyti þuvusiouþ tëvynæ ðlovæ?

Taip, pilieèiai, tie nedorëliai, kurie stengiasi jus sugundyti imtis smurto, yra

2 1 7

teisûs kalbëdami apie iðdavystæ! Bet tiesa yra ta, kad jie patys ir yra iðdavikai.Bëkite nuo blogø patarëjø, nesileiskite sugundomi maiðtauti ir neklausyki-

te ðmeiþto. Atsimerkite ir pamatysite, á koká pavojø siekiama ástumti mûsøðventà reikalà, kurá prisiekëme ginti... Susivienykime, nepaisydami partijø irnuomoniø skirtumø, veikime kartu, bûkime gresianèiø pavojø akivaizdoje!Gerbkime Kosciuðkos ásakymus, pasikliaukime jo valios vykdytojais!.. Þenki-me pirmyn ir priverskime trauktis prieðà, kuris dar tebëra netoli miesto vartø,rinkimës vos iðgirdæ ðûká: „Tëvynës laisvë ir nepriklausomybë, arba mirtis!“

Kai áveiksime prieðà ir nustumsime já kuo toliau nuo miesto mûrø, kaiuþsitikrinsime ramø gyvenimà, kai sustiprës besikurianti valdþia, tada Tary-ba, suprasdama jûsø nekantrumà ir norà nubausti nusikaltusius, imsis visøbûtinø priemoniø teisingumui ágyvendinti ir tada visi galësime ið visos ðir-dies suðukti: „Tegyvuoja laisvë, tegyvuoja tëvynë, mirtis iðdavikams!“

Kai baigiau kalbà, skrybëlës lëkë á orà, emocijos liejosi per kraðtus, kaikurie klausytojai verkë, ið visø pusiø sklido: „Tegyvuoja tauta! TegyvuojaKosciuðka, Jasinskis, Taryba ir visi tikri patriotai!“ Dþiaugsmas buvo tikras.Paskui minia ramiai iðsiskirstë. Po to nebesigirdëjo kaltinimø Tarybai, nie-kas nebedráso grasinti ir juo labiau krësti kvailysèiø. Visiems laikams ásimi-niau tà dienà, deja, nemaniau, kad viskas laimingai baigsis, bet ji padovanojotikrà dþiaugsmà ir sugràþino ramybæ!

Tarybai nebereikëjo rûpintis neramumais mieste, tad ji daug aktyviauëmësi bûtinø priemoniø prieðui atremti. Praneðiau Vavþeckiui savo planàsuformuoti tris ar keturis dalinius po kelis ðimtus vyrø, vadovauti paskirtidràsius, ryþtingus vadus. Ðie daliniai ávairiomis kryptimis turëtø ásiskverbti áRusijos teritorijà. Ásivaizdavau, kokie pavojai jiems galëtø grësti, neatmeèiauir galimybës, kad juos atkirs, apsups ir sunaikins. Taèiau tikëjau, kad taivienintelë galimybë iðstumti rusus ið Lietuvos, priversti juos trauktis priesenøjø imperijos sienø, nes joms grëstø pavojus.

Vavþeckis pritarë planui, taèiau paaiðkino, kokiø sunkumø iðkyla: 1. Ne-lengva rasti vadø, kurie norëtø vadovauti pasmerktiesiems; 2. Jei tuos vaduspavyktø rasti, neaiðku, ar Laikinoji taryba, kurioje yra ávairiausiø paþiûrøþmoniø, norëtø besàlygiðkai pasitikëti þmonëmis, sutikusiais vykdyti tokiàrizikingà ir neaiðku, ar sëkmingà operacijà; 3. Kariuomenës vadas nenorësiðskaidyti kariuomenæ ir taip jà susilpninti; 4. Be to, bûtina derinti kariniusveiksmus Lietuvoje su Lenkijos kariuomenës veiksmais ir nedera ko norsimtis, kol negausime Kosciuðkos ásakymø.

2 1 8

Vavþeckio akyse suplëðiau planà, kurá reikëjo neðti á Tarybà, nes jis pasa-kë, jog planà gali klaidingai interpretuoti. Vis dëlto vëliau paaiðkëjo, kadtoks þygis buvo bûtinas, mano patarimas organizuoti diversijas pasienyje ati-tolino rusø gráþimà á Vilniø ir davë laiko mûsø kariuomenei pasitraukti iðlikusios Lietuvos dalies.

Nuo to momento, kai Vilniaus miestieèiai pasirinko mane, o Tarybapritarë mano kandidatûrai ir að tapau ðauliø dalinio vadu, ëmiausi já formuo-ti, rengti, ginkluoti ir mokyti. Mokëjau uþ viskà ið savo iðtekliø ir jauèiaudidelá malonumà, nes dalinys kasdien didëjo, á já plûdo patriotiðkai nusiteikæjaunuoliai, tarp jø buvo daug talentingø, iðsilavinusiø. Jie paliko tëvø na-mus, sotø, ramø gyvenimà ir patraukë á neþinià, bet jautësi laimingi, joggalës tarnauti tëvynei. Garsiausi miesto pirkliai ir menininkai uþsikrëtë entu-ziazmu ir ástojo á daliná. Vieni tapo eiliniais, kiti karininkais.

Privalau papasakoti apie savo ðauniuosius ðaulius, nes didþiuojuosi, jogbuvau jø vadas. Jiems nëra lygiø, jie visi árodë atsidavimà ir dràsà. Ið keturiøðimtø aðtuoniasdeðimties karininkø ir kareiviø, baigiantis revoliucijai, gyvøliko maþdaug keturiasdeðimt, nes kiti þuvo kovodami su ginklu rankoje. Irnors jø liko tik saujelë (kai kurie gyvena ir ðiandien), tarp jø nëra në vieno,kuris nebûtø suluoðintas arba neneðiotø ðlovingø randø.

Tuo paèiu metu atlikau Laikinosios tarybos nario pareigas, mokiau kovosmeno ir finansavau ginklø, kuriø reikëjo skubiai, pirkimà. Daviau ðimtà tûks-tanèiø auksinø Nagurskio pulko ekipavimui, nupirkau þirgø savo ðauliø bûriokarininkams, ginklø kareiviams, gelumbës uniformoms, tad netrukus dalinyjebuvo daugiau nei keturi ðimtai gerai ekipuotø vyrø, galinèiø traukti á kovà.

Neslëpsiu nieko, kas man atsitiko, net jei rizikuoèiau sukelti prieðø átari-mus, tad papasakosiu vienà atsitikimà, tuo metu sukëlusá per daug triukð-mo, kad já nutylëèiau, juo labiau jog tai geras pavyzdys parodyti, koks pavo-jus neramumø ir revoliucijø metu gali grësti labiausiai tëvynei atsidavusiemspilieèiams.

Buvau nutaræs iðsiøsti savo þmonà ið Vilniaus, kad kurá laikà pavieðëtøkaime, pabûtø tarp ðeimos nariø, pas didþiojo etmono þmonà OginskienæSedlcuose, uþ dvylikos ljë nuo Varðuvos. Nusprendþiau jà palydëti á vietà ir,gavæs Tarybos leidimà, iðvykau. Turëjome pasus, bûtinus vaþiuojant paðtokeliu. Nukakus vos deðimt ljë, sutikti þmonës papasakojo susidûræ su kazo-kais ir ginkluotø þmoniø bûriais, kurie terorizavo keliauninkus tarp Baltsto-gës ir Gardino. Nenorëdamas, kad þmonai grëstø pavojus, kurio galëjome

2 1 9

iðvengti pasukæ kita kryptimi, iðsukau ið didþiojo kelio, nusprendæs vaþiuotipro Ðèebros muitinæ greta sienos ir keliauti á Sedlcus aplenkiant Gardinà.

Ðèebros muitinës virðininkas buvo kerðtingas storþievis. Jis vis dar negalë-jo pamirðti, kad prieð keletà metø, bûdamas muitiniø prieþiûros komisaras,atleidau já ið pareigø ir vietoj jo paskyriau protingà, patyrusá þmogø. Pamatæsmane prie sienos, jis nutarë pasinaudoti proga skaudþiai man atkerðyti, ir taibûtø jam pavykæ, jei bûèiau manæs esàs kaltas ir tokiomis kritiðkomis, neti-këtomis sàlygomis bûèiau praradæs protà ir dràsà.

Virðininkas, pavarde Huðèa, priëjo prie manæs su kardu rankoje, sustabdëmûsø ekipaþus, paðaukë visus ginkluotus muitininkus bei bûrelá valstieèiø irgarsiai pareiðkë, jog að esu atsidavæs Rusijai, jog per sienà sprunku á Prûsijà irveþu ne tik svarbius dokumentus, bet ir pinigus, deimantus ir kitokius bran-gius daiktus, kurie verti keliø milijonø.

Pirmas impulsas skatino griebtis pistoleto ir nubausti áþûlëlá, pasikësinusáá garbæ ir gyvybæ, kurià per revoliucijas gali iðgelbëti tik ryþtingas pasiprieðini-mas smurtui. Taèiau þmona sulaikë mano rankà, ðaltas protas áveikë pyktá,tad ryþtingai ir ðaltakraujiðkai pareiðkiau, jog liksiu Ðèebroje, paduosiu skun-dà Laikinajai tarybai ir lauksiu jos sprendimo. Mano elgesys nuginklavo Huð-èà, taèiau savo planø jis neatsisakë. Kurjerá, kurá po valandos iðsiunèiau áVilniø su laiðkais apie tai, kas atsitiko, muitininkai nukeldino nuo þirgo, opaketà pagrobë.

Pats Huðèa paraðë gerokai perdëtà, kupinà ðmeiþto praneðimà ir iðsiuntë jáá Gardinà. Po trijø dienø miesto Taryba, gavusi praneðimà, atsiuntë vienànará, kuris parodë deramà pagarbà, bet pareiðkë, jog yra ápareigotas pristatytimane á Gardinà – ið ten þmona be jokiø kliûèiø galës keliauti á Sedlcus. Jisatsisakë virðininko ir jo muitininkø palydos ir net uþdraudë jiems keliautipaskui mano ekipaþus, bet kerðtingasis Huðèa, tikëdamasis valdþios atlygio,sekë ið paskos, vis dëlto laikydamasis deramo atstumo, iki pat Gardino.

Gardine Huðèa su keturiais muitininkais liko didþiojoje aikðtëje ir iðbuvo tenvisà naktá, stebëdami menkiausià krustelëjimà name, kuriame apsistojome.

Kità dienà uþ miesto iðsirikiavo kariø dalinys ir daugybë naujokø bajorø,susirinko keli tûkstanèiai smalsuoliø, norinèiø pasiþiûrëti naujos kariuome-nës manevrø. Huðèa atvyko su savo sûnënu ir, bëgiodamas nuo vienø priekitø, pripliauðkë visokiø kvailysèiø, kodël mane sulaikë. Bet jo planas suþlu-go dar greièiau, negu jis per savo menkystæ já sumanë. Gardino pavieto bajo-ras Joachimas Chreptavièius, dël ryþtingumo, patriotizmo, iðtikimybës re-

2 2 0

voliucijai pelnæs labai didelá populiarumà, negalëjo pakæsti, jog esu áþeidinë-jamas ir dël ðmeiþto galiu atsidurti pavojuje. Tad atvyko paskui Huðèà irëmë já gëdyti, paskui, kad já geriau girdëtø, pasilypëjo ant suolo ir ëmë aukð-tinti mano patriotiðkumà, kurá ne kartà árodþiau. Karðtai kalbëjo apie pa-slaugas, kurias padariau savo ðaliai, ypaè Lietuvos gyventojams. Gyrë manouolumà, pagalbà sukilimo vadams ágyvendinant jø planus, priminë, jog savolëðomis organizavau ðauliø daliná, negailëjau pinigø kariuomenës reikmëms...Karðta kalba padarë didelá áspûdá besiklausantiems ir vietoj prasidedanèioprieð mane murmëjimo, pasigirdo pritarimo ðûksniai. Tai dar ne viskas. Kaioratorius pasakë, kad Huðèa apgavikas, prieð mane veikia tik asmeninës ne-apykantos skatinamas ir greièiausiai jis yra Rusijos ðalininkas, nes drásta ðmeiþtiir griauti gerbiamo pilieèio, daug nusipelniusio tëvynei, reputacijà, þmonëspuolë skundikà ir nuo áþeidinëjimø ir smûgiø jam teko gelbëtis – jis skubiaispruko ið vietos, kurioje neseniai triumfavo.

Kol dëjosi ávykiai, apie kuriuos nieko neþinojau, papraðiau leidimo daly-vauti Tarybos, susirinkusios senojoje pilies salëje, posëdyje. Radau ten apietrisdeðimt vyrø, kuriø daugelá labai gerai paþinojau. Vaizdingai papasakojau,kas man nutiko, priminiau, kad ðioje vietoje daug kartø kalbëjau kaip tëvy-nei atsidavæs þmogus, gyniau engiamø bendrapilieèiø teises, puoliau tuos,kurie juos áþeidinëjo ir terorizavo. Pabrëþiau, kad vykstant revoliucijai bûti-na ne tik atidþiai sekti prieðus ir grieþtai juos bausti, bet ir neleisti, jog nekal-tieji nukentëtø kartu su kaltaisiais, pridûriau, jog ðmeiþtas neturi pakenktinesuteptai reputacijai... Papasakojau apie kruvinus ávykius, sutepusius prancû-zø revoliucijà dël vykdyto teroro... Nebuvo sunku árodyti Tarybos nariams, iðkuriø nebuvo në vieno abejingo savo garbei, turtui ir gyvybei, jog visa tai gali-ma prarasti dël ðmeiþto, jei smerkiama bus tik paprasèiausiai kà nors átarus.

Kelios frazës nuskambëjo itin átikinamai, nes kaip tik tuo metu Tarybagavo praneðimà apie ávykius uþ miesto. Taryba nutarë, jog neturi teisës nag-rinëti Huðèos kaltinimø, nes að esu Lietuvos Laikinosios tarybos narys, taigisavo reikalus turiu tvarkyti tik Vilniuje. Kartu buvo liepta iðduoti pasà manoþmonai ir ji tuojau pat iðvyko á Sedlcus, o að pasukau á Vilniø.

Sugráþæs á miestà, nuvaþiavau á Laikinosios tarybos posëdá ir atvirai papa-sakojau, kas man nutiko, deja, þinia jau buvo pasiekusi miestà ir su labainepalankiomis man detalëmis. Pareikalavau, kad bûtø perþiûrëta mano ko-respondencija, o Ðèebros muitinës virðininkas bûtø nuteistas uþ ðmeiþtà irneramumø provokavimà bei liaudies kurstymà maiðtauti. Iðëjæs ið posëdþio,

2 2 1

suðaukiau savo ðaulius, jie visi buvo man iðtikimi ir kiekvienas pasiruoðæsatiduoti gyvybæ, gindamas mano garbæ. Tæsëme mokymus, kaip ir anksèiau,po keletà valandø per dienà. Laikinoji taryba ásakë vieðosios apsaugos komi-tetui iðnagrinëti mano skundà prieð Huðèà bei perþiûrëti korespondencijà.

Po trijø dienø komitetas, sudarytas ið septyniø nariø, áteikë paþymà, ku-ria patvirtinta, jog neturëjau jokiø kitokiø dokumentø, tik susijusius su ðei-mos reikalais. Buvau pagirtas uþ ligðioliná ir dabartiná elgesá, dokumentassukëlë visuomenës dþiaugsmà, nes komiteto nariai garsëjo kaip patikimi,garbingi þmonës, tikrai iðtikimi tëvynei ir naujajai valdþiai.

Huðèa nebuvo nei nuteistas, nei iðteisintas, nes jo elgesys buvo ávertintaskaip pernelyg didelis uolumas tarnaujant visuomenei, todël jis tik suklydo, one nusikalto.

Gautos paþymos nelabai nudþiugino, þinojau, kad man nieko negalimaprikiðti, að visada stengiausi vykdyti pareigas, ir tai mane dþiugino labiaunegu daugybë pagiriamøjø raðtø. Taèiau po to, kas nutiko, labiau nei kadanors pasiryþau baigti civilio karjerà ir tapti kariu. Geriau þûti uþ tëvynæ, neguklausytis neteisingø átarinëjimø, kitaip màstanèiø nuomonës apie save ar beprieþasties rizikuoti gyvybe, nes ið revoliucijos sukeltø audrø gali ir nepavyktitaip lengvai iðsisukti.

Vavþeckis jau buvo þengæs ðá þingsná. Tapæs reguliarios kariuomenës irsavanoriø dalinio vadu, jis jau kovësi prie Kurðo ir laimëjo keletà kautyniø.Nuþygiavo iki Liepojos ir jà uþëmë. Á pagalbà atskubëjo generolai Romual-das Giedraitis ir Nesiolovskis, jiems pavyko sustabdyti prieðà ir neleisti jamjudëti á prieká.

Visi trys vadai ir jø vadovaujami ðaunuoliai labai pasitarnavo tëvynei: ðidiversija galëjo duoti daug daugiau naudos, jei pagrindinë Lietuvos kariuo-menë bûtø sulaukusi Varðuvos pagalbos.

2 2 2

III SKYRIUS

Gráþæs á Vilniø, ilgai nelaukæs aplankiau generolà Jasinská ir pareiðkiau,kad, jei jis pageidautø man duoti du ðimtus kavaleristø ir iðmanantá patikimàkarininkà, esu pasiryþæs prie jø prisijungti su savo ðauliais ir kaip kariuomenësavangardas (avangardo daliniai iki ðiol nieko gero neveikë) þygiuoti Minskolink. Jei nesutikèiau rimto pasiprieðinimo, traukèiau tolyn – á Baltàjà Rusiàir, paþadëjæs suteikti laisvæ, pabandyèiau paraginti sukilti deðimt tûkstanèiøsavo dvarø valstieèiø. Taip sustiprinèiau savo jëgas naujokais, kuriuos pasku-bomis pavyktø surinkti.

Maniau, kad dideliø pastangø nereiktø paþadinti to kraðto gyventojus, ku-rie pareiðkë norà prisidëti prie mûsø sukilimo, o tada rusø kariuomenë bûtøpriversta trauktis prie imperijos sienø ir iðvesti kariuomenæ ið visos Lietuvos.

Generolui Jasinskiui planas be galo patiko, jis áþvelgë visus tokio plano pliu-sus, bet neslëpë, kad tokia ekspedicija pavojinga ir jis nerimaujàs dël manæs irdalinio, kurá man patikëtø. Uþtikrinau – kiek galëdamas saugosiu vyrus ir sau-gosiuos pats. Susitarëme, kad niekam nepasakosime apie mano planà ir þygiomarðrutà. Po keliø dienø iðvykau ið Vilniaus su dviem ðimtais kavaleristø,kuriems vadovavo dràsus majoras Korsakas, ir trimis ðimtais mano ðauliø.

Aplenkëme kariuomenës ðtabà, ásikûrusá Aðmenoje uþ septyniø ljë nuoVilniaus, ir nuþygiavome tris ljë Barûnø link. Pirmomis dienomis jauèiausinekaip, nes dideli kazokø bûriai mus nuolat persekiojo, bet nepraradau nëvieno vyro, prieðingai, paëmëme keletà belaisviø, kuriuos iðsiunèiau á ðtabà.Jie papasakojo, kad atitrûko nuo generolo Knoringo korpuso. Generolas suðeðiais tûkstanèiais vyrø buvo ásikûræs uþ ðeðiø ljë nuo Barûnø. Ið kitos pusës(deðinës) maþdaug tokiu pat atstumu prieð mane stovëjo kitas, ne menkesnisgenerolo Cicianovo korpusas. Nepaisydamas nieko, nutariau traukti Mins-

2 2 3

ko, iki kurio buvo tik deðimt ljë, link, ir papraðiau generolo Jasinskio nu-siøsti á Barûnus, ið kur kà tik iðvykau, stiprø avangardo daliná, o pats patrau-kiau á þygá, ketindamas praþygiuoti per Vyðniavà ir netikëtai pulti Valaþinà, èia,kaip spëjome, buvo trys ðimtai rusø pëstininkø ir penkiasdeðimtinë kazokø.

Pasiklioviau tuo, kad águla nenujauèia pavojaus (ið abiejø pusiø jà saugodu kariuomenës korpusai po ðeðis tûkstanèius vyrø kiekviename) ir neátaria,kad gali bûti uþpulta ið mano pusës, nes stiprûs rusø patruliø bûriai dienà irnaktá jodinëjo keliais, vedanèiais á mûsø ðtabà. Taip pat pasiklioviau naktiestamsa, apdairiai nukreipiau kavalerijà trimis skirtingais á miestà vedanèiaiskeliais, o pats su ðauliais artëjau didþiuoju Vyðniavo keliu. Taèiau ðiø atsar-gumo priemoniø neprireikë, nes radome tik apie keturiasdeðimt kareiviø,kurie iðsislapstë trobose, ir tris puskarininkius bei leitenantà. Abi pusës iððovëtik po keletà ðûviø, buvo sunkiai suþeistas karininkas, keli kareiviai nukauti,likusieji metë ginklus ir pasidavë á nelaisvæ.

Penkiasdeðimt kazokø, vos pamatæ mûsø kavaleristus, paspruko ir pa-skleidë apylinkëse baimæ, laiku perspëjo Nikolajø Zubovà, kuris slapta þy-giavo á Valaþinà ir bûtø pakliuvæs mums á rankas vos uþ pusës ljë nuo jo, nestikrai nesitikëjo ten mûsø rasti. Jis paskubomis gráþo atgal, ir netrukus buvoásakyta apsupti mus ið visø pusiø ir atkirsti kelià pasitraukti. Kadangi to ne-þinojau, nekeièiau savo plano ir þygiavau pirmyn.

Valaþine aptikome visokiausiø variniø, alaviniø ir geleþies dirbiniø, dide-læ bandà galvijø ir keletà ðimtø jauèiø; visi gyvuliai ir dirbiniai ið apylinkiøgyventojø buvo rusø kariuomenës rekvizuoti. Belaisvius ir viskà, kas pakliu-vo á mûsø rankas, iðsiunèiau á ðtabà, kur Nesiolovskis kà tik buvo pakeitæsgenerolà Jasinská. Palydëti paskyriau dvideðimt kavaleristø ir, negaiðdamaslaiko, po keliø valandø poilsio patraukiau Ivenèiaus, maþo kaimelio uþ pen-kiolikos ljë nuo Vilniaus, link.

Netoli Valaþino susitikau du rusø kurjerius, gabenanèius kariuomeneiPeterburgo ásakymus. Nors su manimi tebuvo adjutantas ir du jauni ðauliøkarininkai, sulaikiau kurjerius. Vienas jø iððovë á mus ið pistoleto ir pasislëpëbrûzgynuose, antràjá paèiupome su laiðkø paketu, ðá su sargybiniais iðsiuntë-me á ðtabà. Jie irgi be nuotykiø pasiekë ðtabà, bet palyda nebegalëjo gráþti, irtai buvo pirmas þenklas, kad mûsø komunikacijos atkirstos.

Ivenèiuje rusø neberadau, nes mums artinantis jie skubiai pasitraukë,bet netikëtai ásigijau naujø rûpesèiø, nes keliuose saugomuose sandëliuoseaptikome daug amunicijos, gelumbës uniformoms, taip pat sidabriniø,

2 2 4

variniø, alaviniø indø ir kitokiø daiktø, rekvizuotø ið vietiniø gyventojø.Prieð nuspræsdamas dvejojau, ar palikti keliø ðimtø tûkstanèiø Lenkijos

auksinø vertës trofëjus ir þygiuoti toliau, ar paèiam lydëti visà turtà su savokariais ir gráþti aplinkiniais keliais. Apsisprendþiau tada, kai suþinojau, jogMinsko gubernatorius Nepliujevas mieste sutelkë visus apylinkëse buvusiuskarius, uþsibarikadavo ið visø pusiø ir uþ miesto sienø iðsiuntë daug ginkluo-tø valstieèiø, kad jiems tektø mûsø kulkos. Tokios naujienos pakako, kadnuspræsèiau vykti á ðtabà, taèiau iðkilo problema, kaip surasti transportà ver-tybëms, kurios vos tilptø á du ðimtus valstieèiø veþimø. Iðgelbëjo atsitiktinu-mas, taèiau neilgai juo dþiaugiausi.

Ryte, kai atvykome á Ivenèiø, neradau nei arkliø, nei veþimø, bet tà dienàbuvo parapijos ðventë, tad netrukus prie baþnyèios vartø iðsirikiavo daugiaunei dvideðimt á ðventæ atvykusiø apylinkiø bajorø ekipaþø, kinkytø ðeðiaisarba keturiais arkliais, o keli ðimtai valstieèiø veþimø pripildë turgaus aikðtæ.Ásakiau dvarininkams man padëti, ir visi jie ið karto sutiko. Liepë iðkinkyti iðkarietø geriausius arklius, juos pakinkë á dvideðimt rusø veþimø, prikrautøgelumbës ir amunicijos. Valstieèiai pasekë bajorais ir davë mums kiek reikiaarkliø ir veþimø. Greièiau nei per ðeðias valandas prikrovëme ðimtà septynias-deðimt veþimø ir galëjome pajudëti, lydimi palydos. Tà patá vakarà iðvaþia-vau ið Ivenèiaus ir pasukau kitu keliu, negu buvau atvykæs.

Reikëjo vaþiuoti Bakðtø link ir keliauti per tankias girias, kuriose keliusbuvo uþtvëræ nuvirtæ medþiai, neþinia, ar juos iðvartë audra, ar atsargûsgyventojai, nenorintys, kad tuo keliu vaþiuotø prieðai. Skindamasis keliàsugaiðau aðtuonias valandas, bet, nepaisydami nuovargio, kuris visada atsi-randa intensyviai keletà dienø keliaujant, dþiaugëmës, kad apgavome bud-rø prieðà. Artinantis prie Sakovðèiznos kaimo, uþ vieno ljë nuo Valaþino,iðgirdome bûgno dundëjimà, trimitø skardenimà ir ðaiþius kareiviø, pama-niusiø, kad mes pakliuvome jiems á rankas, riksmus. Liepiau veþimamsvaþiuoti greièiau, ir jie labai sëkmingai pervaþiavo tiltà per Berezinà. Subûriu kavaleristø likau ariergarde ir stebëjau prieðo judëjimà. Paskui taippat persikëliau tiltu, ásakæs vienam karininkui, kurá palikau su keliais sava-noriais, já sudeginti. Maniau, kad rusai negalës persikelti per ðià pelkiø ap-suptà upæ ir turës sugaiðti, kol atstatys nors koká tiltà, tad kol kas mûsønepersekios. Keliavau krisdamas ið nuovargio, bet tikëdamasis saugiai pa-siekti ðtabà, kurá maniau esant ne toliau kaip uþ keturiø–penkiø ljë. Neþino-jau tiksliai, kur jis dabar, nes keletas pasiuntiniø, kuriuos nusiunèiau su pra-

2 2 5

neðimais, kokiu keliu trauksiu, negalëjo gráþti ir atgabenti kokiø nors þiniø.Kai tik atvykau á Vyðniavà, suþinojau, kad mûsø avangardas, vadovauja-

mas brigados vado Juozapo Vavþeckio ir pulkininko Guðkovskio, buvo pri-verstas trauktis ið Barûnø, menkai tepasiprieðinæs daug pranaðesniam prieðui,vadovaujamam generolo Cicianovo, kad ðtabas liko Aðmenoje, ir að pagal-bos nesulauksiu, nes jie yra priversti gintis. Nelaimës pasiekë virðûnæ, kaigavau þinià, jog karininkas Voicechovskis, kurá ápareigojau sudeginti tiltà perBerezinà, tik nuplëðë tilto lentas ir skubiai pasitraukë, tad leido rusams, liku-siems uþnugaryje, mane persekioti ir uþpulti. Tai atsitiko gerokai greièiau,negu galëjau tikëtis.

Po kurio laiko, kai nusileidome nuo Vyðniavo kalno, sustabdþiau gur-guolæ ir nagrinëjau þemëlapá, ieðkodamas kelio, nes nebegalëjau vaþiuoti perBarûnus. Kaip tik tuo metu gausus kazokø bûrys, lydimas Nikolajaus Zu-bovo pulko, ðuoliais ásiverþë á Vyðniavà, sukapojo kardais keletà mano kari-ninkø ir ten pasilikusiø marodieriø ir netikëtai mus puolë, o maþdaug trystûkstanèiai Knoringo korpuso kariø su keliais artilerijos pabûklais skubëjomus apsupti. Po pirmo pavojaus signalo puoliau prieðà, bet paskui manenusekë tik dvideðimt savanoriø, nes kiti kavaleristai pabëgo. Mano ðauliaisusibûrë ir ëmë prieðintis. Jie kurá laikà pristabdë verþlià rusø kavalerijos ata-kà, bet pagaliau buvo priversti trauktis á brûzgynus ir ið ten ðaudyti á prieðà1.

Kadangi buvau neatsargus, tai mano skrybëlæ pervërë kelios kulkos ir, beabejo, bûèiau þuvæs, jei vienas karininkas, pavarde Pavlovièius, nebûtø nu-tvëræs mano þirgo pavadþiø ir privertæs mane trauktis. Praradau viskà, kàgabenau ið Ivenèiaus, taip pat savo kasà, kurioje buvo apie septyni tûkstanèiaiaukso dukatø, daug brangenybiø ir visus dokumentus. Þuvo dvylika kavale-ristø, apie dvideðimt savanoriø, dvideðimt penki ðauliai ir visi mano tarnai.

Uþ ketvirèio ljë nuo tos vietos, kur buvome uþpulti, suradau savo iðblað-kytus kavaleristus. Ðaunusis majoras Korsakas, kurá þirgas nuneðë á prieðøgretas, gráþo pas mus, að pasakiau kalbà kariams, uþsispyriau, kad jie gráþtø irbent jau pridengtø mano ðauliø atsitraukimà.

Pavyko prikalbinti apie ðimtà penkiasdeðimt vyrø, bet mano gurguolëjau keliavo á Vyðniavà, ðauliai pasitraukë á miðkà, o prieðo kavalerija vël puolëmûsø sparnus, ketindama apsupti ir neleisti atsitraukti. Buvome priversti

1 Po keliø metø ið generolo Benigseno, vadovavusio tam puolimui, suþinojau, kad du kavalerijoseskadronai turëjo tris kartus trauktis nuo mano ðauliø, kurie jiems pridarë nuostoliø, nukaudamidaug þmoniø ir þirgø, ugnies.

2 2 6

trauktis antrà kartà, atsitraukëme tvarkingai, nepraradæ në vieno vyro. Ne iðkarto pavyko surasti kelià, kuris iðvedë á mûsø kariuomenës pozicijas.

Knoringo korpuso puolimo iðvengëme, taèiau keletà valandø mus vargi-no gausûs Cicianovo korpuso patruliø bûriai. Pagaliau, jau beveik sutemus,pasiekëme mûsø kariuomenës Krëvoje avangardà.

Kità rytà nuvykau á ðtabà, kuris tebebuvo Aðmenoje. Generolas Jasinskisir narsûs jo kariuomenës karininkai jau nebesitikëjo manæs pamatyti, todëlsutiko labai dþiûgaudami. Prikaiðiojo man uþ nutrûktgalviðkumà ir guodëdël patirtø nesëkmiø. Po dvideðimt keturiø valandø pasirodë tvarkingai þy-giuojantys mano ðauliai; jie pavargo skverbdamiesi per girias ir keliaudamibeveik nepraeinamais keliais. Skubiai gráþau á Vilniø, èia mane sutiko labaimaloniai, tad ëmiau planuoti naujus þygius.

Kol manæs nebuvo, Lietuvos civilinëje ir karinëje vadovybëse ávyko kele-tas pasikeitimø. Kosciuðka keliems Laikinosios tarybos nariams pasiûlë uþ-imti vietas Aukðèiausioje taryboje Varðuvoje. Jasinskis irgi turëjo keliauti pasKosciuðkà, vos tik atvyks generolas Mykolas Velhorskis ir perims ið jo vado-vavimà Lietuvos kariuomenei. Vieni tiems pakeitimams pritarë, kiti juospeikë, nuomonës iðsiskyrë, nes visuomenë buvo labai susiskaldþiusi. Revoliu-cionieriai gailëjosi Jasinskio, nes pritarë jo ryþtingumui. Nuosaikieji pageidavoVelhorskio, nes vertino jo ðvelnø charakterá ir tai, kad jis ne kartà árodë esàstalentingas karys. Taèiau garsiai to niekas nedráso sakyti, nes Kosciuðka visipasitikëjo ir manë, kad jis neklysta kà nors planuodamas ar nuspræsdamas.

Velhorskis atvyko á Vilniø netrukus po manæs. Perskaitæs ataskaità apiekariuomenës bûklæ, jis iðsigando, paskui iðsigando dar labiau, kai kariuome-næ apþiûrëjo. Pamatë, kad nedaug kariø parengti kovai, trûksta artilerijos iramunicijos, o priekinëse pozicijose esanti kariuomenë visiðkai neaprûpinta,negali pulti prieðo ir priversti já trauktis nuo Vilniaus.

Pirmas jo noras buvo atsisakyti vadovauti Lietuvos kariuomenei ir gráþtiá didþiàjà Lenkijos kariuomenæ, bet draugai paaiðkino, jog taip pasielgti ne-derëtø, ir ákalbëjo pas Kosciuðkà nusiøsti patikimà pasiuntiná, per já perduotiþinià apie padëtá ir papraðyti nurodymø, patarimø, ypaè artilerijos, amunici-jos bei þmoniø ir þirgø.

Velhorskis pasiûlë vykti man, ir að mielai sutikau. Kalbëjomës ilgai, jisþodþiu perdavë daug smulkmenø ir pageidavimø, kuriø negalëjo siøsti raðtu.Pagaliau po keliø valandø iðvykau, kiek ámanoma skubiau turëjau pasiektiKosciuðkos ðtabà.

2 2 7

IV SKYRIUS

Dþiaugiausi Velhorskio parodytu pasitikëjimu ir buvau labai patenkintas,kad galiu atlikti ðiuo metu labai svarbø ápareigojimà. Degiau ið nekantrumosusitikti su Kosciuðka ir nepaprastais jo ginklo draugais, troðkau apkabintisenus draugus ir vël pajusti jø ryþtà!.. Taèiau nesitikëjau, kad atvyksiu á Var-ðuvà kità dienà po tragiðkø ávykiø, sutepusiø keletà revoliucijos puslapiø,nors siekta tik garantuoti Lenkijos laisvæ ir nepriklausomybæ.

Á Varðuvà atvykau birþelio 29-osios naktá, atstumà nuo Vilniaus áveikæsper penkiasdeðimt valandø. Po birþelio 27 ir 28 dienø visi buvo nusiminæ(apie tuos ávykius raðiau treèioje ðiø „Atsiminimø“ knygoje). Ið karto nuvy-kau pas Kosciuðkà á stovyklà Prahos Volëje, uþ trijø ljë nuo Varðuvos. Penktàvalandà ryto mane ávedë á jo palapinæ. Èia jis ilsëjosi ant ðiaudø kuokðto ponaktinës stovyklos, kuriai prieðas nuolat nedavë ramybës, apþiûros. Kosciuð-ka pakilo ir labai nuoðirdþiai mane apkabino, buvo su manimi, kaip visada,draugiðkas. Prieð atplëðdamas áteiktà paketà, daug klausinëjo apie Lietuvà,tvirtino, kad toks pasiuntinys, kaip að, galiu papasakoti apie Lietuvos padëtáne blogiau, nei jis ras praneðime. Paskui atplëðë Velhorskio laiðkus ir atidþiaiperskaitë liûdnas naujienas, kurios nesiskyrë nuo tø, kurias papasakojau að.Kosciuðka labai nusiminë, paaiðkino, kad já patá apsupo prieðas, esàs beveikprie Varðuvos vartø, ir jis negali skaldyti savo jëgø siøsdamas, Velhorskiuipraðomà pagalbà.

Truputá vëliau, perskaitæs Jasinskio praneðimà apie mano ekspedicijà beiVelhorskio pagyras dël mano uolumo ir atsidavimo, paspaudë man rankà irpadëkojo, kad rodau tautieèiams pavyzdá – ëmiausi pavojingos, niekada neið-bandytos profesijos, taèiau dël to man dar didesnë garbë. Paskui tarë: „Jûskadaise dirbote kabinete ir pasitarnavote tëvynei savo þiniomis ir talentu. Jûs,

2 2 8

be abejonës, vël gráðite prie savo darbø, kai su Dievo pagalba sutriuðkinsimeprieðà ir vël sugráð ramybë, bet ðiandien mums labiausiai reikia dràsiø kariø...Turtingø didþiûnø ir garsiø ðeimø pavyzdys padaro itin didelá áspûdá, nes jûsgalite paaukoti tëvynei daug daugiau nei kiti... Norëèiau, kad visi kautøsinediskutuodami, nesiblaðkydami, nesikiðdami á tuos reikalus, kuriø jie neið-mano... Þinote, kokie tragiðki ávykiai dëjosi Varðuvoje, beveik mano aky-se!.. Minia elgësi nedovanotinai, ir að turësiu nusikaltusius grieþtai nubaus-ti... Uþvakarykðtë diena bus nenuvaloma mûsø revoliucijos dëmë, sakau, dupralaimëti mûðiai bûtø padaræ maþiau þalos negu ta vienintelë nelaimingadiena, nes prieðas pasinaudos proga apðmeiþti mus visoje Europoje!.. Pasaky-kite Velhorskiui, pasakykite mûsø tautieèiams Lietuvoje, kad að labai liû-dþiu dël tø netikëtø ávykiø... Kremtuosi ir dël grieþtø priemoniø, kuriø esupriverstas imtis, bet að apsisprendþiau ir, nors mane kaltina atlaidumu, suge-bësiu grieþtai nubausti kaltuosius, nes to reikalauja padëtis valstybëje ir mûsøreikalo sëkmë“.

Paprastai ðvelnus ir malonus, Kosciuðkos veidas jam kalbant pagyvëjo.Mums sutrukdë keli Aukðèiausiosios tarybos nariai, kurie uþsuko generalisi-mo ásakymø. Atvyko ir miesto delegacija, norinti pateisinti miesto valdþiàuþ tai, kad nesugebëjo sukliudyti 28 dienos prastuomenës sukeltø riauðiø.Delegacija aiðkino, kad mieste tebuvo nedidelë águla, kuri negalëjo pasiprie-ðinti.

Kosciuðka priëmë delegacijà oriai ir grieþtai jà iðbarë. Jis pasakë, kad kariaituri uþsiëmimà – kautis su prieðu, o jo kariuomenë nëra tokia gausi, kad dalábûtø galima panaudoti ramybei Varðuvoje palaikyti. Jei miestieèiø sargybabûtø gerai organizuota, jos vadai budresni, policija aktyvesnë, o valdþia rû-pestingesnë, nebûtø buvæ skandalingø 27 ir 28 dienø ávykiø. Pridûrë, kadkiekvienas savininkas turëtø bûti suinteresuotas miesto tvarka ir ramybe, nesjø turtas ir asmeninis saugumas priklauso nuo to, kokiø priemoniø imama-si, kad uþkirstø kelià liaudies neramumams. O jis pats vienu metu negalibûti kariuomenës generalisimas ir Varðuvos policijos vadas. Pakartojo ásaky-mà atlikti kruopðtø tyrimà dël nelaimingø dienø ávykiø, atsiøsti jam tiksliàataskaità, surasti didþiausius kurstytojus bei labiausiai nusikaltusius ir laikytijuos suimtus iki naujo ásakymo1 .

1 Tyrimo rezultatai, Kosciuðkos skirtos bausmës tiems, kas ásivëlë á birþelio 27 ir 28 ávykius,apraðyta III knygos VI skyriuje, p. 202–203.

2 2 9

Po to Kosciuðka iðleido delegacijà ir, priëjæs prie manæs, paaiðkino, jogpriverstas iðvykti keletai valandø, nes kariai iðgirdo patrankos ðûvá, o avan-postai praneðë, kad prieðo stovykloje pastebëtas judëjimas. Pridûrë, kad ið-siøs mane atgal dar ðiandien, po to, kai kartu pavakarieniausime ir gráþæsraðtu duos ásakymus Velhorskiui. Kai kà turësiu perduoti þodþiu.

Kol Kosciuðka buvo iðvykæs, pasinaudojau proga ir su vienu ið mano drau-gø – paþástamu karininku – apþiûrëjau stovyklà. Joje vieðpatavo tvarka, ra-mybë ir gera nuotaika. Kariai buvo nusiteikæ kovingai ir troðko kautis suprieðu bei tikëjo, kad nugalës, vadovaujami ðlovingo vado, kurá myli ir ku-riuo pasitiki visi, su kuriais jis bendrauja. Net ir stojus tikrai taikai nebûtøramiau ir saugiau negu stovykloje, kur viskas buvo savo vietoje, kur visiartilerijos, kavalerijos ir pëstininkø daliniai buvo sukomplektuoti ir aprû-pinti. Karininkai, su kuriais kalbëjau, tryðko meile tëvynei, uoliai atliko tar-nybà ir þavëjosi vadu. Tik keletas kareiviø pasiskundë, kad nieko neveikia,nors beveik kas dienà skelbiamas pavojus, bet prieðas nepuolamas ir netriuð-kinamas. Paskui pridurdavo, kad generalisimas geriau nei bet kas kitas þino,kà reikia daryti, ir, be abejo, atidëlioja kovà tik norëdamas laimëti jà ðlovin-gai ir nerizikuodamas. Senas kapralas, linksëdamas galva, pasakë man, kadgirdëtas patrankos ðûvis buvo tiktai netikras pavojus, nes prieðas bijo pulti, irði diena, be abejo, kaip ir visos kitos praeis nieko lemiamo nenuveikus.

Patrankos ðûviai ið tikrøjø nutilo ir Kosciuðka po keliø valandø sugráþo.Jis atsigulë palapinëje, pakvietë mane atsisësti greta ir ilgai aiðkino, kà turësiuperduoti Velhorskiui. Praðë, kad jis neatsisakytø vadovauti Lietuvos kariuo-menei, praðë bûti kantriam ir nesielvartauti dël blogos kariuomenës bûklësbei pasitaikanèiø sunkumø vykdant ásakymus. Siûlë palaikyti moralinæ tvir-tybæ ir uþtikrinti kariuomenëje grieþtà subordinacijà bei patarë vengti lemia-mø kautyniø, kuriø rezultatai galëtø bûti pragaiðtingi, jei pralaimëjus tektøtrauktis ir atiduoti Lietuvà rusams, nes tada rusai netrukdomi galëtø sustip-rinti kariuomenæ, esanèià beveik prie Varðuvos vartø. Pridûrë, kad prieð jástovinèios rusø ir prûsø kariuomenës labai stiprios, tad jis tegali neleisti jomsjudëti á prieká, bet negali pulti. Baigdamas ásakë patikinti Velhorská, kad jeijis pats sugebës ágyvendinti planus, kuriø dabar negali atskleisti, po keliøsavaièiø á Lietuvà nusiøs generolà Mokronovská su aðtuoniais ar deðimèiatûkstanèiø vyrø ir artilerija.

Papasakojau Kosciuðkai apie Vavþeckio pakoreguotà planà, kurá norëjaupasiûlyti Laikinajai tarybai: pasiøsti keletà savanoriø daliniø prie senøjø Ru-

2 3 0

sijos sienø. Kosciuðkai labai patiko tas planas. Jis pridûrë, kad tokio planonauda akivaizdi, nes mano veiksmai prie Minsko ir Vavþeckio diversija Kur-ðe davë gerø rezultatø – veikta dviejose skirtingose vietose ir rusø daliniai ikiðiol negali susijungti, o jø kariuomenë sutelkti jëgø Lietuvos kariuomenëspuolimui. Pridûrë, kad tai didelis laimëjimas, nes silpna Lietuvos kariuome-në greièiausiai nebûtø galëjusi pasiprieðinti gerai iðmuðtruotam ir daug gau-sesniam prieðui. Patarë neuþmirðti plano, atkakliai stengtis paèiam surengtiekspedicijà, kuri man atneðtø daugiau garbës, nes bûtø pavojinga, praðytiVelhorskio skirti man bûrá kavaleristø, mano ðaulius pavesti vadovauti keliøpavietø bajorø ðauktiniams. Jo nuomone, bûtø geriausia diversijà ávykdytiLivonijoje ir Kurðe, nes rusai bûtø priversti suskaldyti jëgas, mestas prieðVavþecká, o mes abu galëtume lengviau koordinuoti veiksmus ir neleisti prieðokariuomenei susitelkti prie Vilniaus.

Ið Kosciuðkos palapinës nuëjome prie stalo, padengto po medþiais. Kuk-lios vaiðës, kuriose dalyvavo dvideðimt þmoniø, niekad neiðdils ið atminties.Tas didis þmogus, kuriuo þavëjosi visa Europa, kuris buvo siaubas prieðams,dievaitis tautai, kuris, pakeltas á generalisimo rangà, teturëjo vienintelá troð-kimà – tarnauti tëvynei ir kautis uþ jà. Tas, kuris visada buvo kuklus, man-dagus ir ðvelnus, niekada nedemonstravo savo valdþios, vilkëjo tik prastosgelumbës pilkà redingotà, o jo stalas buvo toks pat kuklus, kaip ir þemesniolaipsnio karininko, këlë pagarbà ir susiþavëjimà; ðiuos jausmus Kosciuðkaipuoselëjau visà savo gyvenimà.

Po vakarienës jis ádavë paketà Velhorskiui ir pasiraðë visus patentus manoðauliø pulko karininkams. Iðsiskyriau su juo susijaudinæs, Varðuvà pervaþia-vau nesustojæs, norëdamas kiek galima greièiau nuvykti á Lietuvos kariuo-menës ðtabà. Velhorská radau Voranave, uþ deðimties ljë nuo Vilniaus. Lie-tuvos kariuomenës stovykla gerokai skyrësi nuo mano matytosios. Neþinau,kieno kaltë, bet tiesa ta, kad dauguma ðtabo karininkø loðë ið dideliø sumø,stalas buvo labai gausiai nukrautas, taèiau kareiviams trûko maisto, o ar-kliams – paðaro. Tiesa ir tai, kad kariuomenë mëgavosi poilsiu ir, atrodo, nënenujautë pavojaus, o Vilniaus miestas buvo paliktas likimo valiai ir negalë-jo apsiginti.

2 3 1

V SKYRIUS

Stovykloje prie Salø ásikûræ rusai naktá ið liepos 17-osios á 18 dienà staigapajudëjo ið savo pozicijø, sparèiu marðu pasiekë Vilniø ir liepos 19 auðtantpuolë mûsø avanpostus. Apie vidurdiená generolo Knoringo kolona privertëlenkus palikti baterijas, gynusias miestà ið Auðros Vartø pusës, o NikolajausZubovo kariai ásiverþë á Uþupio priemiestá. Puolimas buvo remiamas inten-syvia artilerijos ugnimi ir tæsësi iki septintos valandos vakaro.

To paties mënesio 19 dienà lenkø korpusas, vadovaujamas generolo Me-jeno, stovëjæs Nemëþyje, uþ vienos ljë nuo Vilniaus, buvo priverstas trauktis.Mieste dràsusis generolas Jurgis Grabovskis ilgai prieðinosi su labai silpnaágula ir laikësi tvirtai, nors rusai puolë smarkiai, o jø artilerija buvo pragaið-tinga, nes, neturint pakankamai pabûklø, sunku buvo rimèiau pasiprieðinti.

Vilniaus miestieèiai atliko þygdarbius, apimti nevilties, puolë prieðà, kurisásiskverbë á du priemiesèius ir ëmë deginti ið eilës visus namus. Mano ðauliai,kuriø Vilniuje buvo likæ tik apie trisdeðimt, nes kiti buvo stovykloje, uþëmëvietas ant aukðtø sienø ir namø stogø ir ið ten patys nepasiekiami ðaudë áprieðà, neleisdami ðûviø veltui.

Narsus artilerijos karininkas Hornovskis, pamatæs, kad vieni miesto var-tai – Auðros – greitai neatlaikys, nuskubëjo prie jø, su saujele dràsuoliø atsi-gabeno patrankà ir nutaikë á tuos vartus. Kai prieðo kolona iðlauþë vartus irskubiai ëmë brautis á miestà, jis su ta vienintele karteèe uþtaisyta patranka irsaujele su juo buvusiø dràsuoliø, sugebëjo taip atkakliai pasiprieðinti, kadprivertë rusus atsisakyti savo ketinimo ir pasitraukti.

Taèiau rusai sutelkë gausias pajëgas Vilniaus apylinkëse ir toliau smarkiaipuolë miestà, o mûsø kariuomenës ðtabas vis dar buvo Voranave.

Liepos 19-osios vienuoliktà valandà vakaro Velhorskis gavo praneðimà,

2 3 2

kad generolas Mejenas, gynæs baterijas Vilniaus prieigose, buvo priverstasprasiverþti pro prieðà ir pasitraukti á Salininkus, uþ vienos ljë nuo miesto, oJurgis Grabovskis, turëjæs tik kelis ðimtus vyrø, nebegali ilgiau prieðintis irbus priverstas pasitraukti ið miesto, kurá rusai, be abejo, tuoj pat uþims, jeiVelhorskio kariuomenë laiku nespës á pagalbà.

Pirmà valandà nakties iðvykome ið Voranavo, palikæ ten visà gurguolæ irrezervà – du tûkstanèius vyrø, vadovaujamø Povilo Grabovskio. Þygiavomevisà naktá, prieð vidurdiená pasiekëme Jaðiûnus, keturios ljë nuo Vilniaus.Artilerijos kinkiniai vos begalëjo judëti pirmyn, arkliai krito ant kelio ið nuo-vargio ir bado, kariai mirë ið nuovargio ir alkio, nes keletà dienø neturëjomaisto. Visi karininkai garsiai kalbëjo, kad generolas uþsibuvo Voranave irnenumatë bei nesukliudë prieðui atsidurti prie Vilniaus vartø.

Toks buvo liûdnas kariuomenës vaizdas tuo metu, kai Jaðiûnuose susto-jome ðiek tiek pailsëti. Èia Jonas Vaisenhofas atskubëjo praneðti Velhorskiuiapie tai, kas ávyko Vilniuje, ir praðë paskubinti karius. Generolas tuojau patnusiuntë savo adjutantà su ásakymais Mejenui ir Grabovskiui laikytis uþima-mose pozicijose, bei praneðimu, kad jis þygiuoja su ðeðiais tûkstanèiais vyrø irjau netoli Vilniaus. Adjutantui atvykus á Karuþiðkiø1 kaimà, uþ vienos ljënuo Jaðiûnø, ten jau buvo didelis kazokø bûrys, tad ðis skubiai gráþo praneðtigenerolui, kad prieðas atkirto susisiekimà tarp Vilniaus ir KaruþiðkiøVelhorskis labai nuliûdo, nes neþinojo, koks likimas iðtiko Vilniø, ir abejo-jo, ar verta þygiuoti pirmyn, jei miestas jau uþimtas prieðo. Jis kreipësi á savokarininkus ir paklausë, kuris ið jø sutiktø nusigauti iki Vilniaus apylinkiø iratsiøsti jam praneðimà, ar miestas jau uþimtas, ar dar prieðinasi. Pasisiûliauatlikti tà pavojingà uþduotá, jei man duos dvideðimt kavaleristø, ir garanta-vau, kad ðalia Vilniaus turiu keletà þemës valdø ir galësiu papraðyti palydëtimane nuoðaliais keliais iki miesto vartø. Velhorskis susiþavëjo mano pasiau-kojimu, draugai norëjo atkalbëti nuo tokio nutrûktgalviðko þygio, taèiaukeletas karininkø ðaipësi ir pavadino toká sumanymà fanfaronada. Taèiaugaiðti nebuvo galima, ir að patraukiau tiesiai á Karuþiðkes. Kazokø ten nebera-dau, bet suþinojau, kad jø pilna kelyje á Vilniø. Pasukau kairën ir keliavauper savo girias, kur þinojau kiekvienà takelá. Be nuotykiø pasiekiau kaimà uþpusës ljë nuo Vilniaus, kur radau maþdaug dvideðimt keturis mûsø savano-rius. Jie man pasakë, kad toliau keliauti negaliu, bet miestas dar ginasi. Pieð-

1 M. K. Oginskis kaimà vadina Korzysc, taèiau ðiandien Jaðiûnø seniûnijoje tokio kaimo nëra,gali bûti, kad kaimas sunyko. Sàlyginai já pavadinome Karuþiðkiø kaimu. Vertëjo pastaba.

2 3 3

tuku paraðiau kelis þodþius Mejenui ir Grabovskiui – praneðiau jiems, kadartinasi mûsø kariuomenë. Áteikiau laiðkelá patikimam valstieèiui ir ðis nune-ðë já adresatams. O að sugráþau su palyda á Karuþiðkes, palikau jà ten stebëtiprieðo judëjimà, o pats nuskubëjau pas Velhorská, kurá netrukus sutikau þy-giuojantá.

Viskà, kas ávyko, papasakojau generolui. Patikinau, kad miestas dar neprieðo rankose, nes ne tik gavau þiniø ið savanoriø, bet ir keliaudamas girdë-jau garsià kanonadà, kuri liudija, kad miestas dar puolamas ir ginasi. Papra-ðiau þygiuoti greièiau, nesustoti Karuþiðkëse, o didþiuoju keliu traukti ikimiesto vartø. Pastebëjau, kad ir rusai turëjo pavargti dël nevaisingø pastan-gø, todël, pamatæ mûsø kariuomenæ savo uþnugaryje, turës skubiai trauktis.

Velhorskis lyg ir sutiko su mano nuomone, bet aðtuntà valandà vakaro,atvykæs á Karuþiðkes, pasitarë su keliais adjutantais ir nusprendë likusià nak-ties dalá leisti kariuomenei pailsëti. Tiesa, kareiviai ir arkliai buvo iðsekæ iðnuovargio, bet po dienos paaiðkëjo, kad jei tà vakarà bûtø buvæ pasiøsti norsdu kavalerijos eskadronai ir pëstininkø batalionas, Vilniaus apsiaustis bûtøbuvusi nutraukta saulei dar nepakilus virð horizonto.

Dauguma dràsiø mûsø karininkø Karuþiðkëse nemigo visà naktá. Jie ne-galëjo susitaikyti su mintimi, kad visai ðalia – prieðo apgultas miestas. Járyjanèios liepsnos net uþ trijø ljë, kur mes buvome, skleidë bauginanèià ðvie-sà. Bet mûsø nusivylimas pasiekë apogëjø, kai auðtant, uþuot ásakæs þygiuotitiesiai á Vilniø, generolas nurodë traukti Gardino Vokës keliu, kad, kaip jisaiðkino, galëtume pasitraukti á Gardinà, jei Vilniaus miestas bûtø uþimtas.

Pulkininkas Byðevskis su savo pulku slapta buvo iðsiøstas tuo keliu kaipavangardas, jam ásakyta laukti mûsø Vokëje. Þygiavome jau tris ar keturiasvalandas ir vis girdëjome netylanèià kanonadà, kuri aiðkiai liudijo, jog Vil-niaus miestas dar ginasi, bet generolas uþsispyrë laikytis savo plano. Jis ásakëpervargusiems kareiviams, kurie nebesitikëjo pasiekti sostinës, ðiek tiek pail-sëti. Keletas dràsiø karininkø susibûrë aplink mane ir ëmë spausti, kad gau-èiau generolo leidimà su kavalerijos bûriu traukti tiesiai á Vilniø. Nedvejoda-mas pasiûliau ðá planà Velhorskiui, juo labiau kad ir pats ketinau to praðyti irdalyvauti þygyje. Ilgai abejojæs ir atsikalbinëjæs, generolas pagaliau leido pul-kininkui Guðkovskiui su kavalerijos pulku ir dràsiajam Steponui Grabov-skiui su vienu septintojo pulko batalionu þygiuoti á Vilniø. Nepanoro leistimano ðauliø jiems ið paskos, o mane sulaikë, motyvuodamas tuo, kad prirei-kus man gali tekti vadovauti aðtuntajam pulkui, nes jis neturi vado.

2 3 4

Nenoriai paklusau ðiam sprendimui, bet guodþiau save, kad tikrai pasiseks.Ir ið tikrøjø, mûsø raiteliams pasirodþius, kazokai dingo, prieðo kariuomenëatsitraukë ir mûsø dràsuoliai áþengë á miestà nepraradæ në vieno þmogaus. Kaiði þinia pasiekë generolà, visa mûsø kariuomenë dþiûgaudama patraukë paskuiavangardà, jau temstant perþygiavo per miestà ir ákûrë stovyklà Pohuliankoje.

Generolas Velhorskis apsistojo vienoje miesto smuklëje, o mes, jo paly-da, tiek nekantravæ, nerimavæ, iðvargæ, nuëjome ilsëtis. Taèiau ramybë buvotik laikina, nes prieðas tebebuvo prie miesto vartø, o átvirtinta stovykla –Nemëþyje, uþ vienos ljë nuo mûsø. Tai, kad negausi águla sugebëjo pasiprie-ðinti, tai, kad Vilniaus miestas buvo paliktas be artilerijos, su menka ðaud-menø atsarga, tai, kad Velhorskis su kariuomene buvo toli tuo metu, kairusai puolë miestà ir tai, kad jis dël neaiðkiø prieþasèiø neskubëjo á miestà,sukëlë átarimø ir sostinës gyventojø visuotiná nepasitenkinimà.

Miesto aikðtëje ir didþiosiose gatvëse þmonës garsiai piktinosi Velhorskiuir visais, vilkinèiais uniformà. Miestieèiai árodë ryþtà ir dràsà, kaudamiesi suprieðu, tad turëjo teisæ manyti, jog jie iðgelbëjo miestà ir nuveikë gerokaidaugiau nei kariðkiai, todël uþgauliojo tuos, kuriuos susitikdavo, daþniausiaiVelhorskio ðtabo ir palydos karininkus.

Visuotiná miestieèiø nusivylimà ið dalies pateisino vargai, kuriuos jiemsteko iðkæsti ilgai ir atkakliai prieðinantis, nerimas dël þmonø, vaikø ir turto,gaisrø nuniokoti priemiesèiai ir pagaliau gailestis dël daugybës gyventojø,þuvusiø pasiaukojanèiai ginant miestà.

Reikëjo skubiai padaryti tvarkà ir tokiu bûdu iðvengti liûdnø pasekmiø,kuriomis prieðas bûtø greitai pasinaudojæs.

Kunigaikðtis Kazimieras Sapiega1, savanoris, vadovaujamas Velhorskio,norëjo pamokyti liaudá, todël átikinamai bei iðkalbingai bandë nuramintiþmoniø aistras, bet buvo nutrauktas riksmø ir grasinimø. Þmonës ðûkavo,jog èia ne Seimo posëdis ir reikia muðti prieðà, o ne postringauti.

Jurgis Grabovskis, labai uoliai gynæs miestà, buvo liaudies sulaikytas, nesjie norëjo suþinoti teisybæ apie jo elgesá ir patrankas, kurias jis, anot gandø,liepë nuskandinti; tai buvo tikra nesàmonë.

1 Artilerijos generolas Kazimieras Sapiega buvo vienas geriausiø oratoriø Lenkijoje. Iðkalbosmenà demonstravo keliuose seimuose kaip atstovas, o ypaè per Konstituciná seimà, kai jis su Mala-chovskiu buvo marðalkos. Árodymu, kad buvo atsidavæs tëvynei, gali bûti tas faktas, jog per 1794 metørevoliucijà jis tarnavo kariuomenëje savanoriu ir per Varðuvos apgultá buvo artilerijos baterijoskarininkas ir nesutiko uþimti aukðtesniø, labiau jo talentø vertø pareigø.

2 3 5

Mano ðauliai buvo vieninteliai kariðkiai, á kuriuos þiûrëta palankiai – jieárodë dràsà ir pasiaukojimà paskutiniame miesto puolime, nes beveik visi todalinio kariai turëjo giminiø ir draugø tarp miestieèiø. Todël, be abejo, ir aðbuvau sutiktas labai palankiai, ir tuo pasinaudojau ramindamas bruzdëji-mus, konfliktus ir vaidus tarp miestieèiø ir kariø ávairiose miesto vietose.

Velhorskis, iðsigandæs, kad ði nesantaika neiðprovokuotø blogesniø daly-kø, manë, jog reikia iðspausdinti kreipimàsi á miesto gyventojus. Jis papraðëmanæs paraðyti tekstà. Nereikëjo në ðeðiø valandø ir kreipimasis buvo ið-spausdintas bei iðplatintas. Kreipimæsi buvo giriamas miestieèiø uolumas irdràsa, bet pastebëta, kad jø paèiø interesai reikalavo ginti miestà, nes pavoju-je buvo atsidûræ jø namai, turtas ir ðeimos. Kareivius bandyta teisinti, nes jietokiø interesø neturëjo ir vis dëlto skubëjo á pagalbà Vilniui, skatinami pa-reigos jausmo, pasirengæ pralieti kraujà uþ tautieèiø reikalà. Nesantaika, ku-rià norima pasëti tarp miestieèiø ir kariðkiø yra iðdavikø ir prieðø darbas.Pastebëta, kad prieðø yra paèiame mieste ir jie palaiko ryðius su prieðais iðorë-je, yra jø agentai ir ðnipai. Prieðas yra prie miesto vartø ir netruks pasinaudotipaties pasëta nesantaika. Pirmàja mûsø vidiniø kivirèø auka, jei nesuvienysi-me jëgø ir nesukliudysime prieðui, taps ne tik Vilnius, bet ir visa Lietuva.

To pakako, kad þmonës atgautø sveikà protà ir nurimtø, nes jø troðki-mas buvo vienas – kuo toliau nuvyti prieðà ir neleisti jam pulti dar kartà. Sumalonumu kità dienà pamatëme, kad miestieèiai ir kariðkiai draugiðkai tiesiavieni kitiems rankas; pats laikas susitaikyti, nes prieðas viskà þinojo ið savoðnipø ir telaukë þenklo, kad vël pasirodytø prie miesto vartø.

Kadangi miestieèiai ir kariai susitaikë, tai prieðø lûkesèiai neiðsipildë ir jienutarë bent jau patikrinti mûsø budrumà. Treèià dienà po mûsø atvykimo áVilniø Velhorskiui buvo praneðta, kad ið Nemëþio pajudëjo prieðo kolona irtraukia miesto link. Mûsø avanpostai buvo iðvyti, kazokai laisvai jodinëjopo greta miesto stovëjusias baterijas, ið jø iðmuðë karininkà Nelepecà su tri-mis ðimtais pëstininkø ir keliais pabûklais.

Kai generolas gavo naujienà, vakarieniavome. Mûsø kariuomenës stovyklabuvo ásikûrusi kitoje pusëje, uþ ketvirèio ljë nuo miesto. Generolo palydoskarininkai buvo atidavæ savo þirgus ganytis, nes manë, kad jø neprireiks. Kolkariams perdavë ásakymà þygiuoti, praëjo ðiek tiek laiko, bet, mûsø laimei,rusai tik imitavo puolimà, nes po keliø dienø ið atvestø á stovyklà belaisviøsuþinojome, kad prieðui stigo ðaudmenø ir jis buvo visiðkai nusilpæs po Vil-niaus puolimo.

2 3 6

Adjutantas Bronikovskis su penkiasdeðimties raiteliø bûriu, buvusiu priemiesto vartø, iðvijo kazokus ið baterijø; gavau ásakymà palydëti Nelepecà supabûklais á pozicijas, kurias buvo priverstas palikti. Paskui gráþau pas genero-là Velhorská, kuris su ðimtu penkiasdeðimt kavaleristø ir viena patranka pa-traukë prieðo link. Á mus paleido keletà sviediniø, á ðûvius atsakëme vieninte-le turëta patranka. Prieðas nustebo ne tik dël nutrûktgalviðko saujelës kariøiðpuolio, bet ir dël to, jog kariai taip dràsiai priartëjo, laikosi ramiai, nusitei-kæ kovingai. Átaræs, kad mûsø kariuomenë nuþygiavo prieðinga kryptimi irapsups ið Nemëþio pusës, nenorëdamas pakliûti á jos rankas, prieðas atsitrau-kë, ir mes galëjome sugráþti, nors mûsø kariuomenë dar nebuvo spëjusi per-eiti per miestà ir susidurti su prieðu.

Nesunku nuspëti, kad rusai, iðsidëstæ visai greta Vilniaus, þinojo, kas ja-me vyksta, þinojo, kad mûsø jëgos menkos, todël laukë tik pastiprinimø iramunicijos, kad galëtø mus pulti. Netrukus taip ir atsitiko.

Po keliø dienø ëmëme nerimauti dël neveiklumo. Netenka abejoti, kadjei pirmiausia bûtume pabandæ iðmuðti prieðà ið stovyklos Nemëþyje, mumstai bûtø pavykæ, nes jam trûko parako ir sviediniø, o kariø tebuvo maþdaugseptyni tûkstanèiai vyrø, bet generolas Velhorskis savo taktikos nekeitë; va-dovaudamasis Kosciuðkos ásakymu, jis vengë lemiamø kautyniø ir nedrásoko nors imtis.

Gal jis ir buvo teisus, bet karininkai ir kareiviai smerkë toká elgesá, nepa-sitenkinimas ir nepasitikëjimas uþvaldë Lietuvos gyventojø, ypaè vilnieèiø,protus. Atrodo, visiðkai natûralu smerkti neveiklumà, kuris nedavë niekokito, tik atëmë dràsà kariuomenei ir leido prieðui pajusti, kokie esame silpniir bejëgiai. Beje, aiðku, sutelkæ Lietuvos kariuomenæ prie Vilniaus, mes ið-naudojome kraðto gyventojø atsargas, bet nesuteikëme vilties, jog netrukusbus lengviau; vëliau ar anksèiau mûsø kariuomenë, negavusi pastiprinimø iðVarðuvos, turëjo trauktis ir uþleisti pozicijas rusams, kuriø kariuomenë stip-rëjo kiekvienà dienà.

Þinome, kad, praëjus dviem savaitëm po mano papasakotø ávykiø, prie-ðo kariuomenë turëjo jau keturiolika tûkstanèiø vyrø.

Galbût að geriau nei kas nors kitas þinojau, kokia liûdna Lietuvos padë-tis; savo akimis maèiau, kas vyksta Lenkijoje, ir todël ateitá ásivaizdavautamsiomis spalvomis! Taèiau reikëjo iðgerti tauræ iki dugno ir atlikti parei-gà iki galo.

2 3 7

VI SKYRIUS

Paskutinëmis 1794 metø liepos mënesio dienomis pasiûliau generoluiVelhorskiui atlikti diversijà Livonijoje ir Kurðe, kaip pageidavo Kosciuðka.Pasakiau generolui, kad jis bent jau gaus tiksliø þiniø apie prieðo judëjimà iruþvilkins pagalbos teikimà rusø kariuomenei, kuri laiko gniauþtuose suspau-dusi Vilniø. Generolas ilgai màstë, bet pagaliau nusileido mano primygti-niems praðymams. Paskyrë man penkiasdeðimt kavaleristø, su kuriais turë-jau pasiekti keletà bajorø daliniø Uþnerio þemës1 , Breslaujos ir Ukmergëspavietuose. Jis ásakë generolams majorams Zenkovièiui, Belikovièiui ir Mo-rikoniui, vadovavusiems kariams tuose trijuose pavietuose, paklusti manovadovavimui. Toks sprendimas buvo bûtinas, nes man pavesti nauji daliniaibuvo patyræ keletà pralaimëjimø, praradæ pasitikëjimà bei nusilpæ.

Iðvykau ið Vilniaus 1794 metø rugpjûèio 1 dienà ir pro Nemenèinæ pasu-kau á Ðvenèionis. Þygis buvo sunkus. Á Vilniø traukë rusø daliniai, todëlvisur matëme sudegintus dvarus ir kaimus; iki pat Kurðo sienos.

Nukeliavus daugiau nei trisdeðimt ljë nuo Vilniaus, prie Ukmergës pavie-to ribø susitikau tris minëtus generolus majorus su daliniais. Taigi manoþinioje atsidûrë maþdaug tûkstantis kavaleristø, beveik pusë jø jojo prastaisþirgais, menkai tebuvo ginkluoti, ir maþdaug pusantro tûkstanèio pëstinin-kø (vos trys ðimtai ið jø turëjo ðautuvus, o kiti teturëjo ietis). Mûsø artileri-ja – dvi maþos patrankos.

Su ðiais labai atsidavusiais, bet nedisciplinuotais vyrais, kuriø apmokytineturëjau laiko, negalëjau nieko imtis, ir tik laimingo atsitiktinumo dëkanesusidûriau su prieðu, nors ir pats to vengiau – jau ið anksto buvau davæs

1 Giedraièiø, Ðirvintø, Molëtø kryptis tuo metu buvo oficialus pavietas. Vertëjo pastaba.

2 3 8

ásakymà tiekti maisto produktus ir paðarus, tad buvo galima pamanyti, jogveduosi ðeðiø tûkstanèiø vyrø daliná ir turiu gana gausià artilerijos gurguolæ.

Tiesa anksèiau ar vëliau turëjo paaiðkëti, tad, bijodamas, kad prieðas ne-pultø, nes stoti á mûðá negalëjau, nutariau Dusetose karius palikti kaip apsau-gà, o pats, su dràsuoliø saujele traukdamas prie Dauguvos, prasiskinti kelià irsusisiekti su Giedraièiu ir Vavþeckiu. Tad iðsirinkau tris ðimtus kovingiausiainusiteikusiø kavaleristø, kurie praðë malonës leisti joti su manimi, ir perKurðà patraukiau á Livonijà.

Þinojau, kad Dineburgo1 miesto kitame Dauguvos krante águla menka,dauguma patrankø demontuotos, o mieste sukauptos labai didelës parako at-sargos ir prieð keletà dienø kariuomenës reikmëms atgabenti keli milijonai rubliø.

Gal ir bûtø pavykæ susprogdinti parako atsargas, pagrobti pabûklus irkasà, jei mano ásakymai bûtø buvæ ávykdyti, bet penkiasdeðimties vyrø pat-rulis, kurá iðsiunèiau prie Dauguvos krantø, nurodæs persikelti per upæ irsurasti bûdà padëti persikelti man su likusiais kariais, dar buvo ðiame upëskrante, kai mes atvykome po naktinio þygio. Tikëjausi pasiekti Dineburgànetikëtai, bet mano planas jau buvo atskleistas.

Nuo miesto skyrë tik upë, bet jau buvo paskelbtas pavojus ir girdëjosisunerimusiø moterø ir vaikø balsai. Pamatëme maþdaug aðtuoniasdeðimt–ðimtà invalidø, vieni këlë patrankas ant lafetø, kiti nutaikë á mus pabûklus, iðkuriø dar buvo galima ðaudyti. Á mus paleido keletà netaikliø ðûviø, kuriejokios þalos nepadarë, bet að supratau, kad plano ágyvendinimà teks atidëti,nes dabar tai neámanoma.

Rusai pasistengë iðgabenti ið miesto kasà ir pasirûpino parako apsauga.Apylinkëse buvo paskelbtas pavojus, kvieèiami þmonës ið kaimø; pasiruoðtarimtai gynybai.

Nepaisant visko, að dar tikëjausi iðbandyti iki ðiol man pavykdavusábûdà. Liepiau majorui Horodenskiui perplaukti upæ su dvideðimèia kava-leristø dviem ljë þemiau Dineburgo. Netikëtas tos kavalerijos pasirodymas(pamanyta, kad tai didelio dalinio avangardas) ávarë siaubà visiems, net irmieste. Tada nusiunèiau pulkininkà Jonà Zenkovièiø su trimitininku pasDineburgo komendantà, kuris tuojau pat parûpino valtá mano parlamen-tarui. Pastarasis turëjo ágaliojimø pasiûlyti garbingai kapituliuoti, prieðin-gu atveju, pagrasinau rytojaus dienà pradëti bombarduoti miestà. Zenko-

1 Daugpilis. Vertëjo pastaba.

2 3 9

vièiui taip pat buvo ásakyta tuoj pat sugráþti, jei kapituliacija bûtø priimta.Tokiu atveju jis turëjo papraðyti valèiø mums perkelti á kità krantà, nesmûsø pusëje jø nebuvo.

Naktá brûzgynuose pristaèiau veþimø, kurie ið toli buvo gana panaðûs áartilerijos gurguolæ. Auðtant nuëjau á Dauguvos pakrantæ ir, nematydamasgráþtanèio Zenkovièiaus, perdaviau grasinimà sudeginti miestà, jei jis negráð.Jis netrukus sugráþo ir papasakojo, kad Hulevièius pasiraðë kapituliacijos ak-tà, pritarus keliems seniems kariðkiams, bet vëliau atsisakë já áteikti, nes jau-nieji karininkai, o ypaè puskarininkiai ir kareiviai, grieþtai ir kategoriðkai pa-siprieðino. Taigi teko atsisakyti tolesnio plano, nes jis tapo beprasmiðkas.Beje, águla iðaugo iki daugiau nei penkiø ðimtø vyrø, miestieèius privertëapsiginkluoti ir prisidëti prie águlos.

Á mus ëmë ðaudyti, o mes nieko negalëjome padaryti. Mano dràsuoliainepajudëjo ið vietos, nors sviediniai krito ir sukosi po mûsø kojomis; jøelgesys man parodë, kad su lenkais galima padaryti bet kà, jei jie pasitiki savovadu. Jie bûtø sutikæ perplaukti upæ ir pulti miestà, bet ið tokio nutrûktgal-viðkumo nebûtø buvæ jokios naudos; þinojau, kad Dineburge laukiama pa-stiprinimo, nes á visas puses buvo iðsiøsti pasiuntiniai. Ásakiau kavalerijai trauk-tis tuo paèiu keliu ir nutariau gráþti pas ginklo draugus á Dusetas, uþ deðim-ties ljë nuo tos vietos, kur buvome. Taèiau trisdeðimt savanoriø, perplauku-siø upæ þemiau mûsø uþ pusës ljë, ásibrovë á miestà tuo metu, kai að traukiau-si, nelaimë, ðaudydami ið pistoletø siaurose gatvelëse tarp ðiaudais dengtønamø, kelis ið jø padegë ir paleido pelenais dalá miesto.

Pasibaisëjau ir labai nuliûdau, staiga iðvydæs tirðtus dûmø debesis ir lieps-nas, beveik iðtisai ryjanèias mediná miestà. Ið tikrøjø grasinau komendantui,kad sudeginsiu miestà, nes norëjau priversti já pasiduoti, bet niekada nebû-èiau leidæs taip barbariðkai elgtis su taikiais Dineburgo gyventojais. Atlikaurimtà tyrimà, nes privalëjau nubausti sukëlusius gaisrà, taèiau paaiðkëjo, kadjis kilo atsitiktinai, o ne ið piktos valios.

Tiesa, po nelaimingo Dineburgo gaisro rusai, daþnai padeginëdavæ gy-ventojø namus ir sudeginæ iðtisus kaimus mûsø vietovëse bei Lietuvos daly-je, gavo grieþèiausià ásakymà tokiø kraðtutiniø priemoniø nebenaudoti, nors,be abejo, joks vadas ar karininkas to nebûtø leidæs; tai darydavo tik marodie-riai ir plëðikaujantys girti kareiviai.

Negalima sakyti, kad mûsø þygis prie Dauguvos buvo nenaudingas, nesrusai dël manæs turëjo permesti ten dalá kariuomenës, skirtos sustiprinti pa-

2 4 0

jëgas prie Vilniaus, be to, suardþiau komunikacijas, nes mano patruliai su-griovë visus tiltus, taip pat ir pontoninius, sunaikino valtis, tinkamas tø tiltøstatybai. Taip pat ágyvendinau planà ir susisiekiau su generolu Giedraièiu,neseniai prie Salantø áveikusiø rusus, ir su Vavþeckiu, dar tebesanèiu prieLiepojos.

Abu generolai paraðë man draugiðkus patriotiðkus laiðkus ir padëkojo uþnorà jiems padëti. Vavþeckis ypaè pabrëþë tai, kokià naudà davë bendri veiksmaivisame ruoþe nuo Baltijos jûros iki Kurðo gilumos, kai artëjome Livonijoslink, nes sulaikëme ir sukliudëme þygiuoti pirmyn daugeliui rusø daliniødaugiau nei keturiasdeðimt ljë atstumu nuo Vilniaus. Jis neþinojo, kad turë-jau tik tris ðimtus vyrø ir ilgiau iðsilaikyti prie Dauguvos krantø negalëjau.

Kanonada prie Dineburgo vël prasidëjo tuo metu, kai að jau buvau toli. Jitæsësi visà likusià dienos dalá ir netgi nakties pradþioje, nes manyta, jog manoatsitraukimas tëra apsimestinis ir likusi mano dalinio dalis, ðeði tûkstanèiaivyrø, persikels per Dauguvà kitoje vietoje ir puls Dineburgo miestà.

Ðaudyta ir dar dël vienos prieþasties – norëta perspëti kitus rusø dalinius,esanèius uþ keliø ljë apie gresiantá pavojø. Ir ið tikrøjø, pagalba atëjo ið ávairiøvietø. Po dviejø dienø generolas Hermanas su trimis tûkstanèiais pëstininkø,gabenamø valstieèiø veþimais, atskubëjo á pagalbà, bet að jau buvau saugus.Palikæs Zarasus ir Ilûkðtæ, traukiau á daliná, kurá su vadu generolu Morikoniupalikau Dusetose. Toje ekspedicijoje nepraradau në vieno vyro.

Majoras Horodenskis, kuriam buvau ásakæs persikelti per Dauguvà sudvideðimèia vyrø ir iðþvalgyti kraðtà, atgabeno man du rusø karininkus be-laisvius. Vienas jø buvo artilerijos majoras Monmotkazinas, antrasis – leite-nantas Surokinas. Jie slapta keliavo didþiuoju paðto keliu; abu buvo Peter-burgo pasiuntiniai á kunigaikðèio Repnino ðtabà.

Be ásakymø kariuomenës vadui, jie dar turëjo kelionës skrynià, kuriojeradau daugiau nei tris ðimtus laiðkø, adresuotø daugybei rusø bei lenkø. Tuo-jau pat, dar bûdamas prie Dauguvos krantø, iðsiunèiau pasiuntiná pas Kos-ciuðkà su praneðimu jam asmeniðkai, kaip jis buvo praðæs, ir paklausiau, kàásakys dël abiejø belaisviø karininkø ir perimtos korespondencijos pergabe-nimo. Gavau atsakymà (originalà labai saugojau):

„Pilieti, gavau jûsø praneðimà nuo Dauguvos krantø. Dþiaugiuosi, kadástengëte iðpildyti mano ketinimus ir mûsø lûkesèiai iðsipildë. Siøskite aburusø karininkus ir visà korespondencijà á Mokronovskio ðtabà. Nebeþygiuo-

2 4 1

kite tolyn, rodydamas stropumà ir iðtikimybæ, dël kuriø iki ðiol nepaisëtepavojø, kylanèiø tarnaujant tëvynei. Jûs vertas jos, jûs atlikote pareigà kaipgeras pilietis, ir tai daro jums garbæ, ir jûs pelnysite bendrapilieèiø dëkingumà.

1794 metø rugpjûèio 11 d. T. Kosciuðka“.

Atvykæs á Dusetas, nutariau apþiûrëti paliktus kavaleristus ir pëstininkus,iðsirinkti tuos, kurie gerai ekipuoti, pasirengæ kautis, su jais gráþti prie Dau-guvos, pasukti kitu keliu ir pabandyti pasiekti generolo Giedraièio daliná,nes jis buvo arèiau nei Vavþeckis.

Taèiau kol ruoðiausi, praëjus dviem dienom po mano atvykimo á Duse-tas, pasiuntinys atneðë þinià, kad Vilniaus miestas vël buvo puolamas ir jauuþimtas rusø.

Generolas Velhorskis po mûsø iðsiskyrimo sunkiai sirgo akiø uþdegimuir negalëjo nei raðyti, nei iðeiti ið kambario, pagaliau taip ásisirgo ir jam taipatsibodo laukti pagalbos, kuri vis nesirodë, ir taip pavargo nuo mûsø kariuo-menës neveiklumo, kad nusprendë atsisakyti vadovavimo ir patikëti já gene-rolui Chlevinskiui.

Pastarasis, neturëdamas pakankamai jëgø prieðintis rusø kariuomenei, buvopriverstas trauktis po pirmo puolimo ir, tiesà sakant, be didesniø nuostoliø,taèiau jie vis dëlto susilpnino Lietuvos kariuomenæ ir visiðkai atëmë jai dràsà.

Jis pasitraukë Kauno link, ir visi daliniai, buvæ Kurðe, turëjo palikti pa-lankias pozicijas ir galvoti tik apie tai, kaip pasitraukti ir susivienyti.

Dar paraðiau Vavþeckiui ir Giedraièiui. Pareiðkiau, kad vykstu á Kosciuð-kos ðtabà, savo daliniams vadovauti ápareigoju Morikoná, kuris ir turës tartissu jais dël atsitraukimo, kad prieðas neatkirstø.

Prieð iðvykdamas á Varðuvà, pasukau Kauno keliu, nes norëjau susitikti suChlevinskiu ir suþinoti, kokia Lietuvos kariuomenës bûklë po to, kai ji atsi-traukë. Nedaug teturëjau vilèiø, kad ji sugráð á Vilniø, nes ið Lenkijos gauna-mos þinios nebuvo raminanèios.

Generolà Chlevinská su kariuomene radau Jonavoje, uþ trijø ljë nuo Kau-no. Pasakiau jam, kad nutariau vykti pas Kosciuðkà ir palieku Nemuno kran-tus; juos vël pamaèiau tik po aðtuoneriø metø, gráþæs ið emigracijos, ir poávykiø, kuriø, nors ir turëjau blogà nuojautà, niekada negalëjau ásivaizduoti.

Èia baigiu apraðinëti paskutinius Lietuvos sukilimo ávykius, nes, rusamsuþëmus Vilniø, nieko rimto nebeávyko.

2 4 2

Steponas Grabovskis, vadovavæs jam patikëtam daliniui, dar ávykdë diver-sijà Minsko vaivadijoje. Su savo vadovaujamais dràsuoliais jis pademonstravodràsà, uolumà ir iðtikimybæ, bet pabaigoje nebegalëjo atsilaikyti. Pagrindi-nëms kariuomenës dalims traukiantis, privalëjo trauktis ir visi kiti.

Rusai á Vilniø áþengë rugpjûèio 12 dienà ir, reikia pripaþinti, nepadarë tønusikaltimø, kuriais kaltinami. Miestas nukentëjo tik nuo priemiesèiø gais-rø; iðvakarëse miestà bombardavo nuo deðimtos valandos ryto iki devintosvakaro – tada ir kilo gaisrai.

PIRMO TOMO PABAIGA

2 4 3

APIE AUTORIØ IR „ATSIMINIMUS“

Knygos autorius kunigaikðtis Mykolas Kleopas Oginskis – labai spalvin-ga ir daugialypë asmenybë. Ðiandien jis daugiausia þinomas kaip kompozi-torius, garsiojo polonezo „Atsisveikinimas su tëvyne“, populiarumo nepra-randanèiø mazurkø, valsø, marðø, 1799 m. sukurtos operos „Zelida ir Val-kûras, arba Bonapartas Kaire“, 1828 m. iðleistos knygos „Laiðkai apie muzi-kà“, 1826–1827 m. paskelbtø keturiø tomø „Atsiminimø“ autorius. Þino-ma, kad jis raðë ir eiles. Tuo pat metu M. K. Oginskis buvo garsus ir valsty-bës bei politikos veikëjas (diplomatas, LDK iþdininkas, vienas ið 1794 m.sukilimo vadovø Lietuvoje).

Gimë M. K. Oginskis 1765 m. rugsëjo 25 d. netoli Varðuvos (tëvø dvareGuzove), mirë 1833 m. spalio 15 d. Florencijoje. Jo tëvas – Aðmenos seniû-nas, Lietuvos didysis kancleris, Trakø vaivada ir kaðtelionas Andrius Ogins-kis (1739–1787), motina Paula Paulina Ðembek (1750–1797).

Pirmasis Mykolo Kleopo mokytojas ir ávairiausiø talentø ugdytojas bu-vo prancûzø pedagogas Þanas Rolis. Jau vaikystëje iðryðkëjo Mykolo Kleo-po gabumai muzikai. Daug dirbdamas jis greitai padarë didelæ paþangà irpats savarankiðkai ëmë muzikuoti, kurti. Vëliau jis mokësi ir pas kitus gar-sius ano meto pedagogus: muzikos pagrindø ir pianinu já groti mokë dvaromuzikas Juzefas Kozlovskis (1757–1831), smuiku – Dþiovanis Batista Viotis(1755–1824) ir kt. Jis nebuvo profesionalus muzikantas, taèiau kûrë, popu-liarino savo muzikà (atlikdavo jà, publikuodavo) visà gyvenimà.

Renkantis gyvenimo kelià, M. K. Oginskiui didelæ átakà padarë jo gi-minaitis – Vilniaus vaivada (1764–1768), LDK didysis etmonas (1768–1793), poetas, dailininkas, muzikas, knygø leidëjas Mykolas KazimierasOginskis (1730–1800).

2 4 4

Mykolo Kleopo Oginskio politinë ir diplomatinë karjera prasidëjo jamsulaukus vos dvideðimt vieneriø – dar 1786 m. Pirmiausia pagarsëjo tuo,kad dalyvavo Ketveriø metø seimo (1788–1792) darbe. Uþ nuopelnus vals-tybei 1788 m. jam áteiktas Ðv. Stanislovo ordinas, 1790 m. – Baltojo Ere-lio ordinas.

Daugelis istorikø pastebi (tai akivaizdu ir ið M. K. Oginskio „Atsimini-mø“), kad daþnai jo politinius ëjimus átakodavo ne tik meilë tëvynei, no-ras jà matyti nepriklausomà, bet ir atsakomybë uþ jam priklausiusius dva-rus, ten gyvenusius þmones, gimines, draugus ir paþástamus, su kuriais jisbuvo susijæs ávairiais ryðiais. Ðios aplinkybës lëmë ir tai, kad 1793 m., poII-ojo Þeèpospolitos padalijimo, jis tapo LDK iþdininku ir ðias pareigasëjo 1793–1794 m.

1794 m. M. K. Oginskis dalyvavo Tado Kosciuðkos vadovaujamamesukilime, buvo iðrinktas Lietuvos tautinës aukðèiausiosios tarybos nariu (veikë1794 m. balandþio–birþelio mënesiais), vadovavo Ukmergës, Ðvenèioniø,Breslaujos apskrièiø sukilëliams, dalyvavo mûðiuose prie Valaþino, Iven-èiaus, Vyðniavo. Jis organizavo kavalerijos divizijà, vadovavo ðauliø bûriui,kurá buvo apginklavæs ið savo lëðø. Vilniuje, Oginskiams priklausiusiuoseSluðkø rûmuose (juos M. K. Oginskis paveldëjo 1800 m., nuo 1803 m.rûmai priklausë Vilniaus miesto magistrato tarëjui Domininkui Èaikovskiui),veikë sukilëliø ðtabas, o rûmø teritorijoje – sviediniø liejykla. Po sukilimoir III-ojo Lietuvos-Lenkijos padalijimo, Lietuvai praradus nepriklausomybæ,

Kunigaikðèio Mykolo Kleopo Oginskio (1765–1833) portretas. 1805–1806. Dail. Fransua KsavjeFabras (1766–1873). Drobë, aliejus, 113 x 85. Kûrinysnuo 1941 m. saugomas Lietuvos dailës muziejausrinkiniuose. Anksèiau priklausë Vilniaus labdariødraugijai. Nuotrauka ið LDM rinkiniø

2 4 5

M. K. Oginskis, prisidengæs svetima pavarde, pasitraukë ið Lietuvos. Spë-jama, kad bûtent tuo laiku (1794) ir buvo sukurtas minëtasis garsusis jopolonezas „Atsisveikinimas su tëvyne“.

Gyvendamas uþsienyje, M. K. Oginskis laiðku kreipësi á Napoleonà,praðydamas padëti Lietuvai ir Lenkijai atgauti savarankiðkumà, taèiau, Na-poleono nuomone, nors Lietuva ir Lenkija neteisëtai atsidûrë Rusijos val-dþioje, ji, kaip ir bet kuri kita tauta, pati ginklo pagalba turi atsikovotisavo teises.

1802 m. caras Aleksandras I dovanojo M. K. Oginskiui nusiþengimusrusø valdþiai, leido sugráþti á Lietuvà ir toliau valdyti Rietavo seniûnijà. Taispaèiais metais Mykolas Kleopas Oginskis buvo iðrinktas Vilniaus universite-to garbës nariu.

M. K. Oginskis buvo paveldëjæs savo dëdës, LDK karinio ir politinioveikëjo Pranciðkaus Ksavero Oginskio (1742–1814) dvarà Zalesëje (Balta-rusija), taip pat senelio, LDK karinio ir politinio veikëjo Tado PranciðkausOginskio dvarà Rietave, kuris Mykolo Kleopo Oginskio nuosavybe tapo1802 m. Rietavo seniûnijà 1814 m. M. K. Oginskis ið valstybës nusipirkouþ 277 600 rubliø. Taip Rietavas tapo privaèiu Oginskiø ðeimos dvaru, ogreitai po to ir svarbiausia jø rezidencija Lietuvoje.

1802 m. sugráþæs ið uþsienio, ið pradþiø M. K. Oginskis gyveno Zale-sëje, netoli Smurgainiø (Baltarusija). Èia jis sukûrë didelæ dalá savo ro-mansø ir pjesiø fortepijonui, pradëjo raðyti „Prisiminimus“ ir muzikiná-estetiná esë rinkiná „Laiðkai apie muzikà“. Zalesëje M. K. Oginskis ne-maþai laiko praleisdavo bendraudamas su ispanø smuikininku Eskudero,dainininku Paliani, su buvusiu muzikos mokytoju Juozapu Kozlovskiu.Tais metais jis lankydavosi ir Rietave. Þinoma, kad 1808 m. Rietavevyko iðkilmingos jo sûnaus Irenëjaus vardynos. Bûtent Irenëjus iðpuose-lëjo Rietavà, o vëliau èia ir Plungëje jo darbus pratæsë sûnûs – Bogdanasir Mykolas.

1810 m. M. K. Oginskis buvo paskirtas caro slaptuoju patarëju. Vienumetu jis buvo tapæs ir prorusiðkos Lietuvos politikos ðalininku. Prieð praside-dant Rusijos karui su Napoleonu, M. K. Oginskis buvo sumanæs atkurti LDKkaip autonominæ Rusijos imperijos dalá, taèiau to jam ágyvendinti nepavy-ko, nes caras, ið pradþiø lyg ir pritaræs jo sumanymui, paskyræs M. K. Ogins-ká senatorium nuo Lietuvos, vëliau, pasikeitus politinei situacijai, nebetu-rëjo laiko, o gal ir nebenorëjo ið esmës uþsiimti tais Lietuvos reikalais.

2 4 6

M. K. Oginskis buvo vedæs du kartus: 1789 m. jo þmona tapo IzabelëLasocka (1764–1852), su kuria jis turëjo du sûnus: Tadà (1798–1844) irPranciðkø Ksaverà (1801–1837).

1802 m. M. K. Oginskis santuokà su Izabele Lasocka nutraukë ir vedëÞemaitijos didiko Kajetono Nagurskio ið Kurtuvënø naðlæ, dainininkæ Ma-rijà de Neri, kuri buvo kilusi ið Venecijos. Su ja M. K. Oginskis susilaukëtrijø dukterø: Amelijos (1803–1858), Emos (1810–1871), Idos (1813–?) irsûnaus Irenëjaus Kleopo (1808–1863).

Po 1815 m. ávykusio Tautø kongreso M. K. Oginskis prarado viltá, kadbus ámanoma atkurti Lietuvos valstybæ. Tada jis apsisprendë iðvykti gyventiá uþsiená. Apie 1822-uosius metus jis savo dvarus uþraðë þmonai ir vaikams,o pats iðvyko á Italijà, kur ásikûrë 1823 m. Paskutiniuosius vienuolika metøgyveno Florencijoje. Þinoma, kad èia já 1829 m. aplankë poetas AdomasMickevièius ir jo draugas Antonijus Odincovas.

Prieð mirtá kurá laikà Mykolas Kleopas Oginskis gyveno netoli SantaMarijos Novellos baþnyèios (Florencija). Ten jis 1833 m. ir mirë. Ið pra-dþiø kompozitorius buvo palaidotas netoli vienuolyno esanèiose kapinëse.Po kurio laiko ið èia jo palaikai buvo perkelti á Ðvento Kryþiaus bazilikà(Santa Croce). Èia jam pastatytas balto marmuro paminklas. Minëta bazi-lika – iðkiliø valstybës, politikos, meno, mokslo veikëjø (Dantës, Mike-landþelo, Dþoakino Rosinio, Nikolinio Dþovanio Batistos, Galilëjaus irdaugelio kitø) amþino poilsio vieta.

2006 m. baltarusiø kultûros veikëjø iniciatyva atminimo lenta paþen-klintas namas Florencijoje, kuriame 1823–1833 m. gyveno M. K. Oginskis(lentos autorius – baltarusiø skulptorius V. Januðkievièius, kuris yra sukûræsir áspûdingà M. K. Oginskio paminklà Maladeèine (Baltarusija).

Mykolo Kleopo „Atsiminimai“ (I–IV tomai), kurie apima 1788–1815 m.laikotarpá, buvo paraðyti prancûzø kalba ir 1826–1827 m. ðia kalba iðleistiParyþiuje. Vëliau visi keturi tomai buvo iðversti á lenkø kalbà ir 1870–1871 m. iðleisti Poznanëje (Lenkija).

Á lietuviø kalbà M. K. Oginskio „Atsiminimai“ iki ðiol nëra buvæ iðversti.To darbo 2006 m. ëmësi Virginijus Baranauskas, kuris paskutiniais metais,bendradarbiaudamas su „Þemaièiø þemës“ þurnalo leidëjais, ið prancûzø kal-bos á lietuviø iðvertë dvi pirmosios istorinës Lietuvos raðytojos moters Sofi-jos Tyzenhauzaitës knygas – „Reminiscencijos“ ir „Halina Oginskytë“.

Sumanymas pradëti M. K. Oginskio „Atsiminimø“ vertimà á lietuviø

2 4 7

kalbà kilo tuo metu, kai 2005 m. buvo pradëta formuoti tarptautinë pasi-rengimo M. K. Oginskio 250-osiosms gimimo metinëms programa, á kuriàjau ásijungë gausus bûrys Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos kultûros, moksloveikëjø ir institucijø, taip pat ir Regionø kultûriniø iniciatyvø centras („Þemai-èiø þemës“ þurnalo redakcija).

Rengdamiesi leisti M. K. Oginskio „Atsiminimus“ lietuviø kalba, pasi-domëjome, kiek pagrindinëse Lietuvos bibliotekose (Vilniaus universiteto,Mokslø akademijos, Nacionalinës Martyno Maþvydo ir kt.) yra prancûzø irlenkø kalbomis iðleistø M. K. Oginskio „Atsiminimø“ komplektø. Kelioseið jø suradome jø po 1–4. Taigi galimybæ ðià knygà skaityti uþsienio kalbo-mis ðiandien Lietuvoje turi labai nedidelis skaièius þmoniø. Periferijos bib-liotekos ðiomis knygomis pasigirti ið viso negali.

Vienas ið ádomiausiø prancûzø kalba iðleistø komplektø (Mémoires deMichel Oginski. Sur la Pologue et les Polonais. Depuis 1788 jusqua la fin de1815. Tome premier. 1826) saugomas Vilniaus universiteto Rankraðèiø sky-riuje (VUB F1-D 170–173). Já Universitetui yra perdavæs Paulius Galaunë.Ðiame komplekte stebina gausybë ranka raðytø tekstø (ðito nëra kituoseLietuvos bibliotekose saugomø „Atsiminimø“ knygose). Ðis leidinys áriðtastokiu principu: viename puslapyje – spaustuvëje atspausdintas tekstas, kita-me – ranka raðytas. Knygos pradþioje – rankraðtinë faksimilë, kuri prasidedaþodþiais „Me Biographie deperis non enfance gusgu’en 1788, épogue ou com-menemt ner Mémoires (...)“.

Iðsamesnio ðios knygos apraðo bibliotekoje nëra, tad ið pradþiø manyta,jog greta spausdintinio knygos teksto èia pateiktas iðlikæs atitinkamas kny-gos teksto rankraðtis, visas komplektas áriðtas po „Atsiminimø“ iðspausdinimo.

Ðiemet, uþbaigus spaudai parengti pirmàjá M. K. Oginskio „Atsimini-mø“ tomo, kurá pagal autoriaus skirstymà sudaro keturios knygos, vertimàið prancûzø á lietuviø kalbà, vël buvo prisimintas Vilniaus universiteto Ran-kraðèiø skyriuje saugomas knygos komplektas. Tada buvo sumanyta iðleistiknygà tokiu pat principu, kokiu ji áriðta Vilniaus universiteto Rankraðèiøskyriuje saugomame komplekte – greta spausdintinio teksto publikuoti ran-kraðtinio teksto faksimilæ. Taèiau, gavus ðioje knygoje áriðtø pirmøjø ran-kraðtiniø puslapiø kopijas ir jas iðvertus á lietuviø kalbà paaiðkëjo, kad tieranka raðyti tekstai nëra paties M. K. Oginskio rankraðtis, ir tai ne rankraðti-në 1826–1827 metais iðspausdintø „Atsiminimø“ teksto versija. Knygos pra-dþioje pateiktame ranka raðytame prieðlapyje M. K. Oginskis paaiðkina, koks

2 4 8

yra tø ranka raðytø tekstø turinys ir kaip jie atsirado. Autorius raðo (pateikia-me viso paaiðkinamojo teksto vertimà á lietuviø kalbà. Rankraðtinio tekstoiliustracijos – p. 249):

„Atsiminimai“ bus po mano mirties perduoti þmonai ir visiems laikamsliks ðeimos archyvuose. Juos perskaityti galës tik mano vaikai ir keletas arti-mø draugø. Ten sudëjau visus faktus, kuriø nepanorau iðspausdinti savo „At-siminimuose“, kad jie nebûtø pernelyg didelës apimties. Ðiame egzemplio-riuje bus patikslinta mano biografija iki 1788 metø, ir ypaè to laikotarpiomano privataus gyvenimo detalës. Ten apraðiau daug istoriniø ávykiø, kurieiki ðiol nebuvo þinomi, nors ir labai svarbûs, taèiau nenorëjau jø spausdinti,kol esu gyvas, daug labai svarbiø laiðkø apie ávairius dalykus, daug linksmø irneþinomø detaliø apie áþymius þmones, kuriuos paminëjau savo „Atsimini-muose“.

Kadangi mano regëjimas labai nusilpæs, tad sunku dirbti, ypaè pasta-ruosius penkerius metus, kai gyvenu Florencijoje, negalëjau ilgai raðyti irtaisyti tai, kas sudëta á ðiuos keturis tomus. Nenorëdamas gaiðti laiko, dik-tavau po keletà valandø per dienà. Kadangi niekada neraðiau juodraðèiø,nereikia stebëtis, jei pasitaikys netikslumø, pasikartojimø, stilius daþnaigali bûti prastas ir daug perraðinëtojo klaidø, nes ne visada pakakdavo laikodar kartà perskaityti tai, kà buvau padiktavæs, o po keliø dienø jau tuonebesidomëdavau.

Kad ir kaip ten bûtø, baigiau tai, kà nekantraudamas troðkau baigti, irneabejoju, kad po mano mirties ðiuose pataisymuose nebus rasta nieko ver-tinga, kà derëtø papildomai átraukti á „Atsiminimus“, o taip pat nei labaiádomiø istoriniø faktø apie Lenkijà ir lenkus.

Florencija, 1828 metø birþelio 1 diena. Pasiraðo grafas Mykolas Ogins-kis.“

(Beje, M. K. Oginskis èia, kaip ir kai kuriose „Atsiminimø“ vietose, saveávardija grafu, nors turëjo kunigaikðèio titulà).

Taigi Vilniaus universitete saugomas M. K. Oginskio „Atsiminimø“ ke-turiø knygø komplektas iðties unikalus – jis vienintelis pasaulyje. Kaip ma-tyti ið datos, jis buvo parengtas po to, kai jau buvo iðspausdinti visi keturiM. K. Oginskio „Atsiminimø“ tomai. Ranka raðytø tekstø apimtis beveiktokia pati kaip ir spausdinto. Taigi tai – jau iðspausdintuø „Atsiminimø“atsiminimai-papildymai.

2 4 9

Mykolo Kleopo Oginskio 1828 metø birþelio1 d. Florencijoje padiktuotas tekstas, paaið-kinantis „Atsiminimø“ papildymø atsiradimoaplinkybes ir jø turiná

Ádomu tai, kad ir spausdintinis teksto variantas, ir rankraðtinis – ant to-kios pat faktûros popieriaus. Spausdintiniai ðios knygos puslapiai yra tapatûskitiems 1826–1827 m. prancûzø kalba iðleistø „Atsiminimø“ knygø, kuriossaugomos ávairiose Lietuvos bibliotekose, puslapiams.

Kunigaikðtis M. K. Oginskis buvo Vilniaus universiteto garbës narys.Tai, kad iðlikusi unikaliausia jo raðytinio palikimo dalis ðiandien saugomaðio universiteto bibliotekoje, lyg ir savaime suprantama. Neþinoma tik, kaipðie unikalûs „Atsiminimai“ pateko pas P. Galaunæ.

Nacionalinëje Martyno Maþvydo, Mokslo akademijos, Vilniaus univer-siteto, Kauno apskrities vieðojoje bibliotekose ir kai kuriose kitose Lietuvosdidþiausiose bibliotekose nemaþai saugoma knygø ið buvusiø kunigaikðèiøOginskiø dvarø bibliotekø. Apie tai, kad ðios knygos anksèiau yra priklau-siusios kunigaikðèiams Oginskiams, liudija knygø puslapiuose iðlikæ kuni-gaikðèiø Oginskiø herbiniai antspaudai, áraðai, dedikacijos.

XIX a. pab. – XX a. pr. itin garsëjo Rietavo ir Plungës dvarø bibliotekos.Didelæ jø dalá (anot kai kuriø tyrinëtojø, tø bibliotekø pagrindà) sudarë kom-pozitoriaus ir politikos veikëjo Mykolo Kleopo Oginskio bibliotekos kny-gos. Jos á Plungës ir Rietavo dvarus buvo atveþtos ið Zalesës (Baltarusija).

2 5 0

Vilniaus universiteto Rankraðèiø skyriuje saugomø M. K. Oginskio „Atsiminimø“ (1826–1827) supapildymais (1828) vienos atlankos bendras vaizdas

Þinoma, kad Plungës dvaro bibliotekoje tarp kitø vertingø knygø buvo irketuri M. K. Oginskio 1826–1827 m. prancûzø kalba iðleisti „Atsiminimø“tomai. Ar tai tas pats knygø komplektas, kuris saugomas Vilniaus universi-teto Rankraðèiø skyriuje, ðiandien sunku pasakyti, nes ant ðio komplektobent jau ðios publikacijos autorei Plungës kunigaikðèiø Oginskiø bibliotekosantspaudo nepavyko aptikti.

Iðsiaiðkinus, kad Vilniaus universiteto Rankraðèiø skyriuje saugomoM. K. Oginskio „Atsiminimø“ komplekto rankraðtiniai tekstai nëra spaus-dintinio teksto rankraðtinë versija, buvo atsisakyta sumanymo juos paskelbtikartu su M. K. Oginskio I tomo vertimu á lietuviø kalbà, nes jie prancûzøkalbos gerai nemokantiems skaitytojams jokios papildomos informacijosnesuteiktø; manome, kad pirmiausia jie turëtø bûti iðversti á lietuviø kalbà.Visi „Atsiminimø“ I tomo rankraðtiniai tekstai (papildymai) ðios knygos lei-dëjø iniciatyva buvo nuskenuoti, áraðyti á CD, padauginti keliais egzemplio-

2 5 1

Vilniaus universiteto Rankraðèiø skyriuje saugomø M. K. Oginskio „Atsiminimø“ (1826–1827) supapildymais (1828) vienos atlankos bendras vaizdas

riais ir perduoti saugoti svarbiausioms kultûros institucijoms, kurios suinte-resuotos M. K. Oginskio atminimo puoselëjimu ir jo raðytinio palikimopopuliarinimu. Tuo pat metu, ieðkodami galimybiø uþbaigti visø keturiøM. K. Oginskio „Atsiminimø“ tomø vertimà á lietuviø kalbà, màstome irapie tai, kad ðiandien jau, ko gero, bûtø tikslinga á lietuviø kalbà iðversti irminëtus M. K. Oginskio „Atsiminimø“ papildymus. Tai, be abejo, ilgas irsudëtingas, daug lëðø reikalaujantis darbas, nes rankraðèiø apimtis beveik to-kio pat dydþio, kaip ir keturiø iðspausdintø knygø. Taigi, ar kada nors busiðleisti ir „Atsiminimø“ papildymai, priklausys nuo daugelio aplinkybiø, obene labiausiai nuo to, ar atsiras vertëjas, kuris imsis tokio ilgo ir sudëtingodarbo.

Tikimës, kad bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto biblioteka pa-vyks skaitmenizuoti ir kitø M. K. Oginskio „Atsiminimø“ tomø papildy-mus, ir taip sudaryti galimybæ, kad ta informacija, kuri iki ðiol buvo saugo-

2 5 2

ma vieninteliame egzemplioriuje, ateityje bûtø prieinama didesniam þmo-niø ratui. Neabejotina, kad jos parengimas spaudai galëtø tapti ir dideliutarptautiniu kultûrinio bendradarbiavimo projektu; manytume, kad jis ga-lëtø sudominti ne tik lietuvius, bet ir prancûzus, lenkus, baltarusius.

Áduodami skaitytojui á rankas ðá pirmàjá M. K. Oginskio „Atsiminimø“tomà, manome, kad bûtina pasakyti, jog versdami juos á lietuviø kalbà irleisdami lietuviø kalba, nekëlëme sau uþdavinio iðleisti moksliná „Atsimini-mø“ variantà, kuriame kartu su autoriaus tekstu bûtø spausdinami ir ðiødienø istorikø parengti iðsamûs apraðomø ávykiø komentarai, M. K. Ogins-kio poelgiø, nuopelnø vertinimai. Mûsø tikslas buvo kitas – sudaryti skaity-tojams galimybæ skaityti M. K. Oginskio „Atsiminimus“ lietuviø kalba.

Leisdami knygà, naujai buvo parengtos tik asmenvardþiø ir vietovardþiørodyklës, kuriø prancûziðkame I tomo variante nëra.

Uþ konsultacijas, suteiktas rengiant spaudai knygà, leidëjai dëkingi istori-kui dr. Vydui Dolinskui.

Danutë Mukienë

2 5 3

ASMENVARDÞIØ RODYKLË

AADONIS 85ALBERTRANDIS, Jonas (Jan Albertrandy, 1731–1808, jëzuitas, StanislovoAugusto rinkiniø saugotojas) 30ALEKSANDRAS (Aleksandras I; Rusijos imperatorius 1801–1825 ) 18, 20,23, 26ALTESTIS (Andrea Altesti, Platono Zubovo sekretorius) 115ANSELMAS (generolas) 116APRAKSINAS (generolas leitenantas) 192ARAJO (ðevalje, Portugalijos pasiuntinys) 53, 87ARMFELTAS (Gustaf Mauritz Armfelt, ðveicarø generolas ir pasiuntinysRomoje) 56D‘ARNONKÛRAS, Juozapas (generolas, grafas) 204ARSENJEVAS, Nikolajus (rusø generolas, Vilniaus águlos vadas) 210, 211,214AUGUSTAS II (Saksonijos hercogas Frydrichas Augustas I, Ðv. Romos kur-fiurstas, Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikðtis Augustas II, darvadinamas Augustu Stipriuoju) 24

BBAGREJEVAS (rusø brigadininkas) 184BARSAS (Barss) 181BAURAS (Karl, adjutantas pulkininkas) 85BELIAKAS, Juozapas (generolas) 99BELIKOVIÈIUS (majoras) 237

BELINSKIS, Stanislovas (grafas, Gardino seimo marðalka) 140BENIGSENAS (generolas) 213, 225BERKAs 64, 79BYÐEVSKIS, Antanas Anastazas (generolas leitenantas, DidþiosiosLenkijos divizijos vadas) 233BOGUSLAVSKIS 31BOGUÐAS-SESTÐENCEVIÈIUS (Bohusz-Sestrzenciewicz, Mogiliavoarkivyskupas, Rusijos Katalikø Baþnyèios metropolitas) 87BOHOMOLECAs, Pranciðkus (jëzuitas, raðytojas, publicistas) 30BRANICKIS, Pranciðkus Ksaveras (didysis etmonas) 93,110, 114, 118,119, 127, 163BRONIKOVSKIS (adjutantas) 235BUCHHOLCAS, Liudvikas Heinrichas (Buchholtz, Prûsijos pasiuntinysVarðuvoje) 33, 37, 38, 40, 43, 130, 132, 133, 148, 149, 150, 151, 152,153, 155, 187, 194, 195BUKOTA, Pranciðkus (Franciszek Bukaty, Lenkijos pasiuntinys) 48, 59, 60BULHAKOVAS, Jokûbas (Rusijos pasiuntinys Varðuvoje) 55, 95BUOL-ÐAUENÐTEINAS (Austrijos pasiuntinys) 53BURBONAI (Prancûzijos karaliðkoji dinastija) 20, 117

CCHLEVINSKIS (generolas) 241CHODKEVIÈIUS 23CHREPTAVIÈIUS, Adomas 211CHREPTAVIÈIUS, Joachimas Liutauras (LDK pakancleris, vëliau –didysis kancleris) 41, 103, 219CHRUÐÈIOVAS, Aleksejus (rusø generolas) 196CICHOCKIS, Jonas Augustas (generolas majoras, Varðuvos garnizonokomendantas) 191CICIANOVAS, Pavelas (rusø generolas) 213, 222, 225, 226

ÈÈARNECKIS 23ÈARTORISKA (kunigaikðtienë) 65ÈARTORISKIAI (Gediminaièiø kilmës kunigaikðèiai, Lietuvos ir Lenkijosdidikai) 31

ÈARTORISKIS (kunigaikðtis, Lenkijos pasiuntinys Dresdene) 82ÈARTORISKIS, Adomas 31, 65, 71ÈARTORISKIS, Juozapas 48

DDEKORÐAS (Marve Louis de Sainte Croix Descordies (d‘Escorches);prancûzø pasiuntinys Varðuvoje) 181DENISOVAS, Fiodoras (rusø generolas) 185, 189, 196, 197DIUMURJË, Ðarlis Fransua (prancûzø generolas) 116, 117DZIALYNSKIS 42, 191, 193DZEKONSKIS, Antanas (Lietuvos rûmø iþdininkas) 103

EELSNERIS (generolas) 200EUPENAS (van Eupen) 56EVARTAS, Juozapas (Ewart, Anglijos paisuntinys Berlyne) 49, 50, 51, 59,60, 64

FFAGELIS 55FAGELIS (jaunesnysis) 55FAVRATAS (prûsø generolas) 196FELCAS (baronas) 58FERDINANDA (Prûsijos princesë) 66FOKSAS 64, 79FRYDRICHAS II (Prûsijos karalius 1740–1786, vadinamas Didþiuoju)20, 23, 24FRYDRICHAS VILHELMAS (Prûsijos karalius) 32, 33, 40, 42, 43, 46, 49, 50,80, 81, 82, 94, 96, 127FRYZË, Kristijonas Vilhelmas (Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didþiojokunigaikðèio Stanislovo Augusto sekretorius) 160

GGAGARINA (kunigaikðtienë) 195GIEDRAITIS (generolas) 240GIEDRAITIS, ROMUALDAS (generolas) 221, 238, 241

2 5 6

GLOVACKIS 186GOLCAS (von Goltz, Prûsijos pasiuntinys Peterburge) 80, 81GOSLAVSKIS 163GRABOVSKIS, Jonas Jurgis (generolas leitenantas) 231, 232, 234GRABOVSKIS, Povilas 232GRABOVSKIS, Steponas 233, 241GRANOVSKIS (grafas) 210, 211, 212, 213GRASIS 85GRINVILIS (lordas) 117GROCHOVSKIS (generolas) 197, 198GUSTAVAS III (Ðvedijos karalius 1771–1792) 32GUÐKOVSKIS (pulkininkas) 225, 233

HHEILZAS (Daniel Heiles, Anglijos pasiuntinys Hagoje) 33, 39, 43, 47, 59,64, 67HENRIETA (Prûsijos princesë) 66HERAKLIS 85HERCBERGAS, Evaldas Frydrichas (von Hertzberg, grafas, Prûsijos uþsienioreikalø ministras) 49, 50, 62, 66, 67, 72, 80HERMANAS (generolas) 240HOHENLOJË (kunigaikðtis) 49HOIMAS (grafas) 49HORACIJUS 30HORNOVSKIS 231HORODENSKIS (majoras) 238, 240HULEVIÈIUS 239HUÐÈA 219, 220, 221

IIGELÐtriomas (Otto Heinrichas Igelström, rus. Osip Andrejeviè, rusøkariuomenës generolas ir vadas Lenkijoje, Rusijos pasiuntinys Varðuvoje)56, 123, 128, 171, 172, 173, 174, 175, 177, 178, 179, 180, 183, 184,185, 186, 187, 188, 189, 191, 192, 193, 195, 196, 197, 209, 210

JJABLONOVSKIS, Stanislovas (kunigaikðtis, Ketveriø metø seimo

2 5 7

pasiuntinys, Respublikos ambasadorius Berlyne) 49, 66JASINSKIS, Jokûbas (LDK generolas, Lietuvos sukilëliø vadas) 210, 212,213, 215, 217, 222, 223, 226, 227JEKATERINA II (Rusijos imperatorë) 20, 32, 34, 39, 109, 112, 118, 128,135, 148JUDICKIS 99JUOZAPAS II (Ðv. Romos imperijos imperatorius 1764–1790) 20, 32, 56, 57

KKACHOVSKIS, Michailas (rusø generolas) 98, 177KAJARAS (Prancûzijos diplomatas) 53, 58KALYÈIOVAS (Rusijos diplomatas) 53KAROLIS XII (1697–1718 Ðvedijos karalius) 24KARSKIS 145KAÐË, Benediktas (de Caché, austrø pasiuntinys Varðuvoje) 187, 195, 204KAUNICAS, Vencelis (Vaclovas) Antanas (von Kaunitz, kunigaikðtis,Austrijos ministras pirmininkas) 49, 52KELERIS, Dorotëjus Liudvikas (Keller, grafas baronas) 35, 53KICKIS, Onufrijus (Anupras) (Lenkijos didysis arklininkas) 166KILINSKIS 189, 190KIOKERICAS (generolas) 50KIUSTINO (generolas) 116KNIAZINAS, Pranciðkus Dionizijus (Kniaênin, poetas) 31KNORINGAS (generolas) 213, 222, 225, 226, 231KOLONTAJUS, Hugo (Koùùàtaj, kunigas, raðytojas, politikas, filosofas,Lenkijos pakancleris) 30, 92, 103, 110, 115, 167, 180, 182KONARSKIS, Stanislovas (ðvietëjas, ðvietimo sistemos reformatorius) 30KONSTANTINAS (Rusijos didysis kunigaikðtis, imperatoriaus Aleksandro Ibrolis, Lenkijos vietininkas) 103KONTI (kunigaikðtis de Konti) 24KOPÈINSKIS 30KORFAS 210, 211KORSAKAS 42KORSAKAS (majoras) 222, 225KOSAKOVSKIS, Simonas Martynas (LDK ir Rusijos generolas, LDKdidysis etmonas) 99, 107, 108, 109, 112, 210, 212

2 5 8

KOSAKOVSKIAI 110, 111, 115, 157, 158, 159, 161, 171, 172KOSAKOVSKIS, Juozapas Domininkas (S. M. ir J. K. Kosakovskiøbrolio vaikas) 108KOSAKOVSKIS, Juozapas Kazimieras (Livonijos vyskupas, Vilniauskoadjutorius) 76, 108KOSCIUÐKA, Tadas (Tadeusz Koúciuszko, bajoras, 1794 m. sukilimo vadas)98, 99, 168, 175, 180, 182, 183, 184, 185, 186, 189, 194, 195, 196,197, 198, 199, 200, 202, 203, 204, 205, 209, 212, 213, 216, 217, 226,227, 228, 229, 230, 236, 237, 240, 241KOSOVSKIS, Rokas (Lenkijos didysis iþdininkas) 41KRASICKIS, Ignotas (lenkø poetas, vyskupas) 30KRASINSKIS, Adomas Stanislovas (Podolës Kameneco vyskupas) 41, 69KRASNODEMBSKIS, Jonas Stanislovas (Krasnodæbski, Seimo atstovas nuoLivonijos pavieto) 155KREÈETNIKOVAS, Michailas (rusø generolas) 98, 99

LLACHNICKIS (Vilniaus viceburmistras) 210LAMPIS (dailininkas) 85LEOPOLDAS (Leopoldas II, Ðv. Romos imperijos imperatorius 1790–1792)49, 51, 52, 56, 57, 94LEÐÈINSKIS, Stanislovas (Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikð-tis 1704–1709, 1733–1736 m., Lotaringijos hercogas 1736–1766 m.) 24LIOVENHELMAS (grafas) 53LIUBOMIRSKIS, Kazimiras 211LIUBOMIRSKIS, Ksaveras 87LIUDVIKAS XVI (Prancûzijos karalius 1774–1793) 57, 117, 118, 179LIUDVIKAS XVIII (Prancûzijos karalius 1814–1815) 57LYKOÐINAS (leitenantas) 184LJANAS (grafas de Ljanas) 53LOPACINSKIS (Mstislavo seniûnas) 7LOSAS (grafas) 82LUBENSKIS (Paulinos Ðembek pirmasis vyras) 7Lubenskis, Feliksas (Mykolo Kleopo Oginskio brolis) 7LUKEZINIS, Dþirolamas (Girolamo Lucchesini, markizas, Prûsijospasiuntinys Varðuvoje) 33, 43, 47, 52, 59, 72, 80, 95, 96

2 5 9

MMADALINSKIS, Antanas (lenkø brigadininkas, generolas) 180, 183, 184,185, 187MALACHOVSKIS, Jacekas (Karûnos didysis kancleris) 103, 123MALACHOVSKIS 31, 82,180MALACHOVSKIS, Jonas Nepomukas 48MALACHOVSKIS, Stanislovas (Ketveriø metø seimo marðalka) 32, 38, 71,74, 76, 103, 110, 234MATUÐEVIÈIUS 31MEJENAS (generolas) 231, 232Ðvè. Mergelë Marija 186MERSI-ARÞANTAS (grafas) 58MIDLTONAS, Augustinas (Middleton) 65MIKORSKIS, Dionizas (Vyðegrudo pavieto pasiuntinys á seimà) 155MIOLENDORFAS, Richardas (Möllendorf, Prûsijos generolas) 120, 152MNIÐEKAS, Mykolas Jurgis Vandalinas (Mniszek, Lenkijos didysismarðalka) 103MOKRONOVSKIS (generolas) 99, 193, 194, 229, 240MONMOTKAZINAS (majoras) 240MONTESKJË (generolas) 116MORIKONIS (generolas) 240, 241MORIKONIS (majoras) 237MORSKIS, Tadas 48MOSTOVSKIS 31MOSTOVSKIS, Tadas (kaðtelionas) 180MOÐÈENSKIS 42MOÐINSKIS, Frydrichas Juozapas (Lenkijos didysis marðalka) 136, 160, 158

NNAGURSKIS, Jonas 213, 218NAPOLEONAS Bonapartas (Prancûzijos imperatorius 1804–1815, prieðtai – generolas, konsulas) 20NARUÐEVIÈIUS, Adomas (vyskupas, ðvietëjas, raðytojas) 30NASAU, Karolis Henrikas Mikalojus (Otto fon Nassau, Rusijosadmirolas, avantiûristas) 197NEÈAJEVAS (majoras) 184NELEPECAS 210, 235, 236

2 6 0

NEMCEVIÈIUS, Julijonas Ursinas (raðytojas, publicistas, politikas,Ketveriø metø seimo atstovas) 31NEPLIUJEVAS (Minsko gubernatorius) 224NESIOLOVSKIS (generolas) 221, 223NOOTAS (Van der Nootas) 56NOVICKIS, Joanas (rusø generolas) 196

OOBERAS (Prancûzijos diplomatas) 54Oginska, Juzefa (Mykolo Kleopo Oginskio sesuo) 7OGINSKIENË (kunigaikðtienë, LDK didþiojo etmono þmona) 218OGINSKIS (Gabrieliaus Oginskio tëvas) 7OGINSKIS, ANDRIUS (Mykolo Kleopo Oginskio tëvas) 7OGINSKIS, Mykolas Kazimieras (LDK didysis etmonas) 23, 41, 50, 68,99, 172, 173, 174OGINSKIS, Mykolas Kleopas (kunigaikðtis, LDK didysis iþdininkas,kompozitorius) – knygos autorius, minimas daugelyje ðios knygos puslapiøOKLANDAS (lordas, Anglijos ambasadorius) 53, 65OSINSKIS 31OSTROVSKIS, Tomas Adomas (Lenkijos rûmø iþdininkas) 103OÞAROVSKIS, Petras (Lenkijos didysis etmonas, Lenkijos gvardijos vadas,Varðuvos águlos komendantas) 189

PPACAS 23PAIZIELAS 93PASAVAN Oglas 18PASEKAS, Petras (Piotras) (Mogiliavo generalgubernatorius) 84, 85, 87,113, 115PAVLOVIÈIUS 225PEINAS, Tomas 79PETRAS DIDYSIS (Rusijos caras Petras I 1682–1725) 24PISTORAS, Johanas Jokûbas (Pistor, rusø generolas) 191, 192, 196, 197PITAS (Anglijos ministras) 59, 61, 62, 64PLIATERIS, Kazimieras Konstantinas (LDK pakancleris) 132POCIEJUS 212POÈOBUTAS, Martynas Odlanisckis (jëzuitas, astronomas, VU rektorius) 30

2 6 1

PONIATOVSKIS (Stanislavo Augusto Poniatovskio brolis) 65, 98PONIATOVSKIS, Juozapas (Stanislovo Augusto Poniatovskio brolio vaikas,generolas, Lenkijos kariuomenës vadas, Lenkijos nacionalinis didvyris)31, 85, 92, 98, 99, 100, 167PONIATOVSKIS, Kazimieras (Stanislovo Augusto Poniatovskio brolis,Lenkijos didysis pakamaris) 192Poniatovskis, Stanislovas Augustas (Lenkijos karalius ir Lietuvos didysiskunigaikðtis 1764–1795) 24, 29, 30, 32, 55, 70, 82, 102, 148, 193PONINSKIS 42Potiomkinas, Grigorijus (rusø generolas feldmarðalas, kunigaikðtis) 84, 85, 90Potockis (Guzovo seniûnas) 7POTOCKIS, Ignotas (LDK didysis marðalka) 31, 41, 43, 71, 75, 92, 103,110, 167, 180, 182, 199POTOCKIS, Jurgis 47POTOCKIS, Petras 7, 47POTOCKIS, Stanislovas Feliksas (Ukrainos vaivada, Targovicos konfede-racijos marðalka) 93, 109, 110, 111, 114, 118, 119, 120, 123, 127, 163POTOCKIS, Stanislovas Kostka (generolas majoras, publicistas, politikas,Ketveriø metø seimo atstovas) 31, 48PULASKIS, Antanas (Lenkijos konfederacijos vicemarðalka, kariuomenësinspektorius) 127, 128

RRACHMANOVAS (rusø generolas) 197RADVILA, Dominykas 114RADVILA, Karolis Stanislovas (Vilniaus vaivada, Radomo konfederacijosmarðalka) 23RADVILOS 68, 74, 114RAUMERIS (generolas) 120RAUTENFELDAS, Johanas Georgas Berensas (rusø generolas majoras) 153,154, 155, 156REJUS (kunigaikðtis, Austrijos pasiuntinys) 49, 50REPNINAS, Mikalojus (Nikolajus) (kunigaikðtis, rusø generolas, rusøpasiuntinys Varðuvoje, Lietuvos generalgubernatorius) 240REVELIS (ðevalje, Sardinijos diplomatas) 53RËDE (Arnet Willem Reede, baronas, Olandijos pasiuntinys) 49, 56RIÐELJË (kunigaikðtis) 117ROKE, Ðarlis 180

2 6 2

SSAPIEGA 31SAPIEGA, Aleksandras Mykolas (kunigaikðtis, LDK Didysis kancleris, LDKkonfederacijos marðalka) 99, 119, 123SAPIEGA, Kazimieras Nestoras (kunigaikðtis, LDK marðalka Ketveriømetø seime , LDK altilerijos generolas) 38, 103, 109, 234SEGURAS (Ségur; grafas) 29, 33SEMAÐKA 210SEN MIÐELIS (ðevalje sen Miðelis) 65SKAÞINSKIS, Tadas Simonas (Skarzyñski, Lomþos atstovas Seime) 155SKÞETUSKIS 30SMUGLEVIÈIUS, Pranciðkus (1745–1807, dailininkas, revoliucionierius, VUprofesorius) 85, 86SNIADECKIS 30SOBIESKIS, Jonas (Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikðtis1674–1696) 23, 24SOKOLOVSKIS 42SOLTANAS, Stanislovas (LDK rûmø marðalka) 103SOLTYKAS, Kajetonas Ignotas (Krokuvos vyskupas) 74SOLTYKOVAS, Nikolajus (rusø generolas) 188STAÈICAS 30ÐV. STANISLOVAS 109STÞECKIS 30SUCHODOLSKIS (Chelmo atstovas) 41SUCHODOLSKIS (Smolensko kaðtelionas) 161SUCHOÞEVSKIS, Jonas (brigadininkas, Kaliðo atstovas Ketveriø metø seime) 71SULKOVSKIS, Antanas (generolas leitenantas, Lenkijos didysis kancleris) 132, 188SUROKINAS (leitenantas) 240SUVOROVAS, Aleksandras (rusø generolas, 1794 m. sukilimo malðintojas,vëliau – rusø generalisimas) 188

ÐÐENBEK, PAULINA (Mykolo Kleopo Oginskio motina) 7ÐIDLOVSKIS 155ÐOVELENAS (Prancûzijos pasiuntinys) 117ÐPILMANAS 50ÐPYGELIS (Van der Ðpygelis, Olandijos ministras pirmininkas) 53

2 6 3

ÐTAKELBERGAS (Otto Magnus von Stackelberg, rusø pasiuntinysVarðuvoje, vëliau – Stokholme) 35, 39, 53ÐVERINAS (Wilhelm Friedrich von Schwerin, kunigaikðtis, prûsøgenerolas) 189

TTACITAS 30TARNOVSKIS 23TIÐKEVIÈIUS, Liudvikas (LDK lauko etmonas, LDK didysis marðalka) 103,136, 154, 158, 160TOLIS, Johanas Kristoferis (de Toll, Ðvedijos pasiuntinys Varðuvoje) 182, 195TORMANSOVAS, Aleksejus (rusø generolas) 185

VVAINA, Pranciðkus Ksaveras (Woyna, grafas, Respublikos pasiuntinysVienoje) 49, 51VAISENHOFAS 31VAISENHOFAS (Livonijos atstovas) 42VAISENHOFAS, Jonas 232VALEVSKIS 184VALEVSKIS, Mykolas (Sieradzës vaivada, Targovicos konfederacijosmarðalkos pavaduotojas) 127, 128VAÐINGTONAS, Dþordþas 182VAVÞEVSKIS 214, 217, 221VAVÞEVSKIS (Vroclavo atstovas) 42VAVÞEVSKIS, Juozapas 225, 229, 230, 238, 240, 241VELHORSKIS, Mykolas (lenkø generolas, LDK sukilëliø kariuomenës vadas)23, 98, 226, 227, 228, 229, 230, 231, 232, 233, 234, 235, 236, 237, 241Vengerskis 30VENIAVSKIS (generolas) 200VERNINAKAS 17, 18VIRVIÈIUS 30VIURTEMBERGAS, Liudvikas (Ludwig Friedrich von Würtemberg,kunigaikðtis, LDK generolas) 99VODZISKIS (generolas) 184, 197, 198VOICECHOVSKIS 225VOLKIS (generolas) 193, 195

2 6 4

VOLNËJUS 79VOLODKOVIÈ 210

ZZABIELA (Livonijos diplomatas) 75ZABIELA, Juozapas (Lietuvos lauko etmonas, Lietuvos konfederacijosmarðalka) 189, 127, 128ZABIELA, Mykolas 99ZABLOCKIS, Pranciðkus Ksaveras Mikalojus (komedijø autorius, poetas,publicistas) 31ZAJONÈEKAS (generolas) 198ZAKÐEVSKIS (Varðuvos burmistras) 93, 193, 194, 201ZAMOISKIS 23ZAMOISKIS (grafas) 211ZENKOVIÈIUS (majoras) 237ZENKOVIÈIUS, Jonas (pulkininkas) 238, 239ZYLINSKIS 210ZYVERSAS, Jokûbas Johanas (Jacob Johann von Sievers, rusø pasiuntinysRespublikoje) 127, 128, 129, 130, 132, 133, 134, 137, 138, 139, 140,141, 142, 144, 148, 147, 149, 150, 152, 153, 154, 155, 156, 157, 158,159, 160, 161, 162, 163, 171, 172, 173, 177, 186ZUBOVAS, Nikolajus (rusø pulkininkas) 213, 223, 231ZUBOVAS, Platonas (Jekaterinos II favoritas, generolas) 109, 112, 113,114, 115, 138, 160, 171

ÞÞEVUSKIS, Adomas 48ÞEVUSKIS, Kazimieras 86ÞEVUSKIS, Vaclovas (Lenkijos didysis etmonas, Krokuvos kaðtelionas) 93,110, 114, 119, 123, 163ÞULKEVSKIS 23

2 6 5

AAltvaseris 103, 107, 137Amerika 182Amsterdamas 55, 61, 62Anglija 18, 32, 33, 34, 39, 41,43, 47, 49, 53, 54, 55, 56, 59,61, 62, 63, 64, 65, 67, 68, 72,85, 94, 117, 167, 172Antverpenas 57Aðmena 7, 225, 226Austrija 24, 33, 34, 49, 50, 51,53, 94, 180, 181, 204

BBakðtai 224Baltijos jûra 63, 240Baltoji Rusia 68, 84, 87, 90,113, 115, 222Baltstogë 218Baras 23Barûnai 222, 225Batas 60, 64Bavarija 24, 56Belgija 20, 116, 117Berezina 224Berlynas 43, 46, 47, 48, 49, 51,

VIETOVARDÞIØ RODYKLË

52, 55, 58, 59, 62, 64, 66, 67,72, 75, 80, 93, 94, 125, 127, 149,150, 187, 189Bohemija 51Brabantas 56Brandenburgas 184Braunðveigas 52Breslauja 237Brasta (Lietuvos Brasta, Brestas)108, 112, 120Britanija 64, 117Briuselis 56, 116Bugas 98, 100

CChelmas 42, 188, 196, 198

ÈÈenstakava 123

DDanija 43, 48Dauguva 238, 239, 240, 241De-Pon 116Didþioji Lenkija 7, 46, 47, 111,120

2 6 6

Dineburgas (Daugpilis) 238, 239, 240Dombrovnoje 87Dresdenas 43, 48, 51, 52, 82, 83,180, 182Dubenka 99Dubnas 98, 126, 209Dusetos 238, 239, 240, 241Duvras 17, 60

EEuropa 19, 20, 21, 22, 23, 24,25, 31, 33, 42, 54, 57, 61, 79,85, 89, 93, 94, 96, 112, 114, 116,117, 120, 126, 135, 136, 137,138, 145, 162, 180, 181, 182,186, 228, 230

GGalicija 49, 51, 99, 175, 200, 204Gardinas 99, 100, 102, 118, 120,127, 128, 129, 130, 132, 133,138, 139, 140, 143, 147, 149,150, 151, 157, 158, 160, 163,165, 172, 177, 180, 186, 210,211, 218, 219, 233Gdanskas 34, 46, 47, 49, 50, 51,55, 59, 61, 62, 63, 64, 66, 67,72, 120, 121Giedraièiai 237Golkovas 203Graikija 20Guzovas 7

HHaga 52, 53, 56, 57, 58, 59, 64,65, 67, 68, 87, 88, 92Halberðtatas 52

Hamburgas 17Hanoveris 52, 66

IIlûkðtë 240Inovroclavas 42Ispanija 20, 43, 48, 53Italija 184Ivenèius 223, 224Izabelsburgas 166

JJasai 84, 94Jaðiûnai 232Jendþejovas 197Jonava 241Jorkas 61Jungtinës Amerikos Valstijos 20Jûrinës Alpës 116

KKalë 17, 60Kaliðas 71Kanevas 32Kaunas 63, 241Kelcai 197, 199Kelnas 17, 199Kenterberis 65Konstantinopolis 18, 42, 47, 95,114, 181Korzysc (sàl. Karuþiðkës) 232, 233Krëva 226Krymas 32Krokuva 74, 76, 152, 182, 183,184, 185, 186, 187, 188, 189,194, 195, 196, 200, 204, 209Kurðas 221, 229, 230, 237, 240, 241

2 6 7

LLazenkos 87, 100Leipcigas 52, 180Lenkija (Karûna, Karalystë) –daþname knygos puslapyjeLiepoja 221, 240Lietuva 7, 18, 23, 32, 41, 42, 43,46, 48, 71, 90, 91, 92, 93, 98,99, 103, 107, 108, 109, 110, 111,112, 113, 115, 127, 136, 137,142, 154, 158, 160, 173, 175,188, 205, 209, 215, 217, 218,220, 221, 222, 226, 228, 229,230, 235, 236, 241Lignicas 51Lilis 60Liublinas 188, 196Livonija 42, 75, 108, 146, 230,237, 240Londonas 17, 43, 48, 50, 57, 58,59, 61, 62, 64, 65, 117Lotaringija 24Lovièiai 196, 197Luckas 188

MMajencas 116Malogoðèius 198Maþoji Lenkija 7, 46, 204Merkinë 63Minskas 175, 209, 213, 222,224, 229, 242Myrius 99Mlava 183Mogiliavas 84, 87, 118Molëtai 237Monblanas 116

Mordekas 65Mstislavas 7

NNarevas 196Naugardukas 175, 209Neapolis 20Nemenèinë 212, 213, 237Nemëþis 231, 234, 235, 236Nemunas 241Nica 116Nyderlandai 52, 53, 56, 57, 58Nove Miastas 183

OOdesa 117Oderis 21Olandija 18, 20, 32, 34, 41, 43,47, 48, 49, 53, 54, 55, 56, 57,58, 59, 61, 62, 63, 67, 68, 72,85, 87, 94, 108, 172Olbersdorfas 50, 51Olomoucas 174Opatovas 184, 196

PParyþius 17, 18, 43, 48, 56, 58,60, 117, 118, 121, 124, 182Peterburgas 18, 32, 35, 56, 62,93, 94, 111, 112, 115, 116, 117,118, 119, 120, 124, 125, 127,137, 151, 152, 159, 160, 161,162, 171, 172, 173, 174, 175,187, 188, 240Pilnicas 94Pinèuvas 184Pjemontas 20

2 6 8

Podolës Kamenecas 41, 69, 124Polanecas 196Polona 98, 99Portugalija 20, 53, 87Potsdamas 51Poznanë 42, 209Prahos Volë 227Prancûzija 17, 20, 42, 53, 54, 56,57, 58, 60, 72, 94, 116, 117, 121,122, 123, 124, 135, 202Prûsija 20, 23, 24, 32, 33, 34, 35,36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43,46, 47, 49, 50, 51, 52, 53, 54,55, 56, 58, 59, 62, 64, 66, 67,68, 72, 80, 81, 82, 90, 94, 95,96, 103, 111, 113, 116, 120, 121,123, 130, 132, 133, 135, 136,139, 143, 146, 148, 149, 150,151, 152, 153, 155, 156, 158,159, 162, 164, 167, 172, 178,179, 180, 181, 182, 187, 180,181, 183, 187, 191, 194, 195,197, 199, 204, 217, 219Pultuskas 183

RRaslavicai 185, 186Rava 7, 183Reichenbachas 49, 50, 52, 56, 66,72, 94Rièivolas 196Roma 30, 77, 85Ðv. Roma 35Roterdamas 65Rusija 18, 23, 24, 25, 29, 32, 33,34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41,42, 46, 47, 51, 53, 54, 55, 56,

63, 64, 70, 72, 74, 75, 77, 82,83, 84, 88, 89, 94, 95, 96, 97,98, 103, 108, 111, 113, 114, 115,116, 118, 120, 123, 125, 127,128, 129, 130, 131, 133, 134,135, 136, 137, 138, 139, 141,142, 145, 146, 147, 148, 149,150, 151, 152, 153, 154, 155,156, 157, 158, 160, 162, 171,173, 174, 178, 180, 181, 182,193, 199, 204, 219, 220, 229

SSakovðèizna 224Saksonija 24, 70, 77, 81, 82, 83,94, 148, 182Salantai 240Salos 213, 231, 232Sandomiras 184, 188Sardinija 53Savoja 116Sedlcai 218, 219Serodzas 127Sibiras 22, 145Sierpskas 183Silezija 50, 103, 137, 184Skala 196Skalmieþas 185Smolenskas 161Sochaèevas 7, 183Sokolovas 157Soldau 183Staðovas 196Stokholmas 30Suomija 32

2 6 9

ÐÐamberi 116Ðèebra 219, 220Ðèekocinai 196, 197, 198, 199, 205Ðiaurës Amerika 20Ðenvaldas 50, 51Ðirvintos 237Ðvedija 32, 41, 42, 43, 47, 53, 54,56, 72, 89, 98, 167, 181, 182, 195Ðvenèionys 237Ðventoji 63

TTorunë 34, 46, 47, 49, 50, 51,55, 59, 61, 62, 66, 67, 72Trakai 7Turkija 17, 32, 37, 39, 42, 52,54, 56, 89, 94, 98, 114, 167, 181

UUkmergë 237Ukraina 98, 124Uþneris 237Uþupis 231

VVaichselmiundë 120Valkininkai 210, 211, 212Valaþinas 223, 224Varela 56, 72Varðuva 7, 31, 32, 33, 37, 38, 48,50, 51, 53, 54, 55, 56, 58, 59,61, 64, 66, 67, 71, 80, 81, 82,84, 85, 86, 87, 89, 90, 91, 92,93, 95, 98, 99, 100, 102, 103,107, 118, 124, 125, 126, 127,135, 140, 157, 160, 165, 168,

171, 172, 173, 174, 175, 176,177, 179, 180, 182, 183, 184,186, 187, 188, 189, 191, 192,193, 194, 195, 196, 197, 198,199, 200, 202, 204, 205, 209,210, 212, 213, 214, 218, 221,226, 227, 228, 229, 230, 234,236, 241Velsas 61Versalis 181Vieloviesas 204Viena 33, 41, 49, 50, 51, 52, 58,94, 97, 117, 123, 135, 172, 173,174, 187, 195, 204Vilnius 90, 91, 92, 93, 99, 118,146, 175, 176, 205, 209, 210,212, 213, 214, 218, 219, 220,222, 223, 226, 227, 230, 231,232, 233, 235, 236, 237, 239,240, 241, 242Viurtembergas 165Vysla 183, 189, 192, 196, 200Vyðniavas 223, 225Vyðogrudas 183Vlodimiras 188Vokietija 95, 116Volga 21Voranavas 230, 231, 232Vroclavas 42, 49, 50, 51

ZZakroèymas 189Zarasai 240Zarnovecas 196, 197Zelencai 99

2 7 0

2 7 1

Mykolas Kleopas Oginskis. Atsiminimai. Apie Lenkijà ir lenkus nuo 1788 iki1815 metø pabaigos. I tomas (Mémoires de Michel Oginski. Sur la Pologue et les Polonais.Depuis 1788 jusqua la fin de 1815. Tome premier. Paris, Chez L’editeur rue des Grands-Augustins,N° 18, ChezPonthieu, Libraire, Palais-Roval, Galerie de Hois. Geneve barbezat et delarue, libraires1826) knygos vertimas ið prancûzø á lietuviø kalbà. Vilnius : Regionø kultûriniø iniciatyvø centras,2010 - 272 p. Iliustr. 7.

Danutë Mukienë. „Apie autoriø ir „Atsiminimus“: p. 243–252.Asmenvardþiø rodyklë: 253–264.Vietovardþiø rodyklë: 265–268.

ISBN 978-9955-818-10-6

Mykolas Kleopas Oginskis

ATSIMINIMAI

APIE LENKIJÀ IR LENKUS NUO1788 IKI 1815 METØ PABAIGOS

I tomasAntras leidimas

Leidybos vadovë, redaktorë, maketo autorë Danutë MukienëVertëjas ið prancûzø á lietuviø kalbà Virginijus BaranauskasVirðelio dailininkë Deimantë RybakovienëKalbos redaktorë, asmenvardþiø, vietovardþiø rodykliøsudarytoja Laima KryþevièiûtëIliustracijos ið RKIC archyvoPirmame virðelyje Mykolo Kleopo Oginskio portretas.1805–1806. Dail. Fransua Ksavjë Fabras. Drobë, aliejus, 113 x 85Lietuvos dailës muziejus

Tiraþas 400 egz.Iðleido Regionø kultûriniø iniciatyvø centrasSpausdino UAB „Petro ofsetas“Þalgirio g. 90, Vilnius

UDK 943.8.06/.07(093) Og-13

2 7 2