Vytautas Pakarskas: aviacija, Prienai ir „sklandukai“vsvgc.lt/docstore/VP_info_2017-05_12.pdf · Automobiliai ir greitis – „liga“ visam gyvenimui. Dël laiko ir lëðø

Laikraðtis Prienø rajono ir Birðtono kraðto þmonëmsNacionalinës rajonø ir miestø laikraðèiø leidëjø asociacijos narys

Nr. 38 (9998) * 2017 m. geguþës 20 d., ðeðtadienis Kaina – 0,45 Eur

ISSN 1648-0392

6 p.3 p.

4 p.

5 p.

Ðiandien – mënulio delèia. Saulë teka 5 val. 5 min., leidþiasi 21 val. 27 min.Dienos ilgumas 16 val. 23 min.

Vardadieniai: ðiandien – Akacijus, Akvilas, Akvilë, Akvilina, Bernardina, Bernardinas, Eidvainas, Eidvilas,Eidvina, Eidvinas, Eidvis, Eidvyda, Eidvys, rytoj – Ankantas, Atënë, Gëlë, Gëliûnë, Kytautas, Kyvainas, Teobaldas,Vaidevutis, Vaidys, pirmadiená – Alda, Aldas, Aldona, Alena, Elena, Elë, Ilona, Julë, Julija, Julita, Lënë, Rita,antradiená – Deziderijus, Gertaras, Gertautas, Ivona, Kilmantas, Kilmina, Kilmintas, Þydronë, Þydrûnas, Þydrûnë.

Ðiandien – Metrologø diena. Geguþës 21 – Partizanø pagerbimo, kariuomenës ir visuomenës vienybës diena.

2019 m. Prienø eksperimentineisportinës aviacijos gamyklai (ESAG) su-kaks 50 metø, taèiau retas þino, kur jibuvo, girdëjo apie garsøjá gamyklos ákû-rëjà ir direktoriø Vytautà Pakarskà, jonuopelnus mûsø kraðtui, Lietuvos aviaci-jai. Net aukðto rango savivaldybës dar-buotoja, pas kurià uþsuko vienas iniciato-riø dël Prienø garbës pilieèio vardo su-teikimo V. Pakarskui, paklausë: „Kodël nepieno gamyklos direktoriui, o sklandytu-vø?“ Prienø kraðto muziejuje gamyklosistorijai vietos taip pat maþokai... Tai iðdalies kompensuoja prasminga inicia-tyva: geguþës 19 d. vykusiame iðkilmin-game Prienø rajono savivaldybës tary-bos posëdyje Vytautui Pakarskui suteik-tas Prienø miesto garbës pilieèio vardas.

Asmenybiøðviesa Vytautas Pakarskas:

aviacija, Prienai ir „sklandukai“

ESAG direktorius V. Pakarskas 1980 m.

ESAG ákûrëjo V. Pakarsko kapas VilniausRokantiðkiø kapinëse. UAB „Sportinë aviacija ir Ko“ gamykla 2012 m.

(Nuke l ta á 2 p . )

Jau penktà geguþæ „Revuonos“ pagrindinësmokyklos kvietimu á talentø konkursà „Að galiu!“atvyko didelis bûrys vaikø ið keturiolikos Lie-tuvos ugdymo ástaigø, esanèiø penkiose savi-valdybëse. Per ketverius metus konkursas iðaugoir ið rajoninio tapo respublikiniu, á kurá susirinkonepasiduodantys, tikintys savimi, svajojantys,mylintys gyvenimà ir muzikà vaikai bei jø mo-kytojai.

Svajonë – Prienuose ákurti„LADA“ gerbëjø klubà

Automobiliai ir greitis – „liga“ visam gyvenimui.Dël laiko ir lëðø stokos ðiemet atsisveikinæs suviltimis siekti sportinës karjeros, garsiø lenktyni-ninkø giminës atstovas Stasys Brundza savàjá VAZ- 2101 sportiná automobilá laikinai paliko garaþe.Vietoj startø Lietuvos automobiliø kroso pirmenybiø„Regionø taurëje“ jis pasirinko mëgëjiðkas var-þybas su gatviniu „ðeðtuku“. Dar daugiau, svajojaPrienuose ákurti „LADA“ gerbëjø klubà, juolab kaddraugø ir paþástamø, turinèiø „Þigulius“, jo aplinkojenetrûksta. Bent aðtuonetà jø pasisekë prikalbinti irpirmà kartà atstovauti Prienams Lietuvos „LADA“festivalyje Kaèerginëje.

(Nuke l ta á 8 p . )Festivalyje „LADAdienis’17“ prieniðkis Evaldas

Þitkus su „Þiguliais“ iðkovojo pirmàjà vietà.

Konkurse dalyvauja specialiøjøugdymosi poreikiø turintys mokiniainuo trejø metø, kurie gali atskleistimuzikinius gebëjimus vokalinës irinstrumentinës muzikos kategori-jose.

Kasmet konkursui pateikiami irmokiniø meniniai darbai – pieðiniai,aplikacijos, karpiniai ar lipdiniai.Ðiais metais vaikai kûrë popierinesgëles, kurios, atveþtos ið Prienø ra-jono ir Birðtono ugdymo ástaigø, vir-to didþiule nuostabia gëliø siena. Sie-nai praþydinti reikëjo 520 gëliø,kurias kûrë 74 mokiniai ið vienuoli-kos mokyklø. Jiems padëjo 35 mo-kytojai, auklëtojai, logopedai, spec.pedagogai ir mokytojø padëjëjai.


Konkurse „Að galiu!“

Julija Survilaitë ið Birðtono.Jiezno muzikos mokyklos auk-

lëtinë Urtë Ðvenèionytë.

Prienø „Àþuolo“ progimnazijos solistë Aurëja Valinèiûtë bei jai pritariantis pradiniø klasiømokiniø ansamblis.

Sporto ðventë tradiciðkai prasidëjo ðaðkiøturnyru, kuriame dalyvavo dvylika þaidëjø.Pirmàjà vietà laimëjo Ignas Urbaitis, antrojivieta atiteko Mariui Luèkai, o treèiàjà pelnëVytautas Jonelis. Stalo tenisà þaidë deðimt da-lyviø, ið kuriø geriausiai sekësi Airui Staniuliui,iðkovojusiam pirmàjà vietà, antroji vieta atitekoErikui Seniûnui, o treèioji - Tadui Dabriðiui.Smiginio varþybose taikliausi buvo RamintaMartusevièiûtë, Gintas Blëda ir Bartas Alek-sandravièius. Þaisti krepðiná uþsiregistravoðeðios jaunimo komandos. Daug emocijø ir jëgøpareikalavæs krepðinio „3x3“ turnyras baigësijaunimo komandos „Ðilavotas“ (kapitonas Vid-mantas Mieldaþys) pergale, antràjà vietà iðko-vojo Plutiðkiø jaunimo komanda „Evelina irjos vyrai“ (kapitonë Evelina Januðevièiûtë), otreèioji vieta atiteko Prienø komandai „Kan-

tapliai“ (kapitonas Dominykas Skardþius).Baudø metimo rungtyje dalyvavo 20 da-

lyviø. Taikliausiai baudas mëtë ir buvo pirmasBartas Aleksandravièius, antras – OsvaldasBuinickas, treèias – Erikas Seniûnas. Pasi-baigus visoms varþyboms, Ðilavoto seniûnijosseniûnë Neringa Pikèilingienë nugalëtojusapdovanojo diplomais ir medaliais. Uþ sklandøsportiniø varþybø ir rungèiø vedimà padëkosraðtai buvo áteikti Jûratei Urbaitienei, TaduiDabriðiui, Mildai Pikèilingytei ir OsvalduiBuinickui.

Ðventës organizatoriai dþaugësi ne tik gau-siu bûriu sporto entuziastø, bet ir vasariðkaiðilta diena.

Saulë BlëdienëÐilavoto laisvalaikio salës

kultûriniø renginiø organizatorë

Tradicinë sporto ðventë ÐilavoteGeguþës 13 d. Ðila-

voto pagrindinës mokyk-los stadione vyko tradi-cinë seniûnijos sportoðventë „Að ir tu – sportuo-kime kartu“, skirta Sportometams. Á sporto ðventækasmet susirenka gaususbûrys ne tik Ðilavoto se-niûnijos gyventojø, bet iraplinkiniø vietoviø jauni-mo, norinèio iðbandyti sa-vo jëgas sportinëse var-þybose.

InovatyviausiasEuropos SPA –Birðtone

Prof. Mykolo Kaveckioekspedicijos atgarsiai

Varþysis dël pasauliostipriausiojo titulo

Parodoje„PieðiameJeruzalæ“

2017 m. geguþës 20 d. Nr. 38 (9998) 2 p.

Aviacija susidomëjojaunystëje

Vytautas Pakarskas gimë1930 m.rugpjûèio 26 d. Radviliðkyje.1949 m.baigë Lizdeikos gimnazijà. Aviaci-ja susidomëjo besimokydamas Kau-no politechnikos institute, kur tuometu veikë aktyvi sklandytojø sekcija.Ten jis skraidë sklandytuvais, juosremontavo, dalyvavo statant AntanoKuzmicko konstrukcijos sklan-dytuvus M-1 ir M-2. 1954 m. baigæsKauno politechnikos institutà,persikëlë á Vilniø ir dirbo Þalgiriostakliø gamykloje Mechaninio cechovirðininku, vëliau – vyr. inþinieriumi- konstruktoriumi. Nuo 1960 m. –Ðlifavimo stakliø gamyklos labora-torijø sektoriaus vadovas bei projektøvyriausiasis konstruktorius.1964 m.pradëjo dirbti Respublikiniame tech-ninës informacijos institute Maðinøskyriaus virðininku. Laisvalaikiuskraidë Vilniaus aeroklube Kyviðkëse.1963 m. tapo sklandymo sportomeistru, 1966 m. dvivieèiu sklandy-tuvu L-13 „Blanik“ pasiekë Lietuvosnuotolio rekordà skridime á ið ankstonumatytà tikslà – 476 km. Ðis re-kordas nepagerintas iki ðiol.

1964 - 1970 m. V. Pakarskas ëjoLietuvos aviacijos federacijos atsa-kingojo sekretoriaus pareigas. Jo ini-ciatyva 1968 m. pradëtas leisti avia-cinis þurnalas „Sparnai“, daug jëgøjis skyrë tam, kad bûtø atstatytos Lie-tuvos transatlantiniø lakûnø Dariausir Girëno gimtinës.

Svajonë gimë Lenkijoje1968 m. V. Pakarskas su grupe

Lietuvos aviatoriø lankësi Pasauliosklandymo èempionate Leðne (Len-kija). Kartu su sklandytuvø konstruk-toriumi Baliu Karveliu, susiþavëjæplastikiniais aukðtos klasës ilgaspar-niais, sumanë tokius sklandytuvus

kurti ir gaminti Lietuvoje. Taip1969 m. apleistose Prienø pieninëspatalpose V. Pakarsko pastangomisákuriamos Eksperimentinës sporti-nës aviacijos dirbtuvës (ESAD).Prienai pasirinkti neatsitiktinai: pui-ki miesto strateginë padëtis, ðalia ge-riausias Lietuvoje sportinës aviacijosaerodromas - Pociûnai.

Po keleriø metø ESAD iðaugo áEksperimentinës sportinës aviacijosgamyklà (Atkûrus Lietuvos nepri-klausomybæ, ji tapo AB „Sportinëaviacija“, nuo 2009 m. – „Sportinëaviacija ir Ko“).

Maþa, bet garsiV. Pakarskas gamyklai pradëjo

vadovauti 1970 m. Subûræs darbðtø,kûrybingà kolektyvà kartu su genia-liuoju B. Karveliu kibo á darbà. Di-rektoriaus uþmojai buvo didþiuliai,gyveno toli á prieká. Negailëdamassavæs, to reikalavo ir ið darbuotojø.Tai bylojo ir jo kabinete ant sienosdidþiulëmis raidëmis kabojæs ðûkis„Kas nenori dirbti – ieðko prieþas-èiø, kas nori – ieðko sprendimø“. Irjie ieðkojo. 1972 m. gruodþio 8 d.

ávairiose respublikinëse sporto var-þybose, konkursuose, renginiuose. Irbûdavo pirmi! Kas neþino oreiviøklubo „Audenis“? Jo pradininkai taippat buvo „sklandukai“. Verslinin-kai: Rita Naujalienë, Jonas Paulaus-kas, Danutë ir Gediminas Olsevièiai,aviakonstruktorius Rolandas Kali-nauskas, medþio skulptorius Algi-mantas Sakalauskas ir daugelis kitø,ðiandien mûsø kraðtà garsinanèiø irpuoðianèiø prieniðkiø, ne kas kitas,kaip buvæ „sklandukai“.

V. Pakarsko ávertinimasir áamþinimas

1979 m. V. Pakarskui suteiktasnusipelniusio inþinieriaus vardas.

1993 m. „Lituanikos“ skrydþioper Atlantà 60 -meèio proga V. Pa-karskas apdovanotas Dariaus ir Gi-rëno medaliu.

Beveik du deðimtmeèius Pociû-nuose buvo rengiamos vaikø sklan-dymo varþybos Vytauto Pakarskotaurei laimëti.

2012 m. Respublikinës moksli-nës technikos bibliotekos vidiniamekiemelyje V. Pakarskui atidengtamemorialinë lenta.

Prisimenant ir pagerbiant V. Pa-karsko atminimà ilgametës Sklan-dytuvø gamyklos darbuotojos Al-donos Bendinskaitës iniciatyva Prie-nø baþnyèioje aukojamos ðv. Miðios.

Onutë ValkauskienëAutorës nuotraukos

(Pasinaudota „Vikipedijos“, Lie-tuvos aviacijos muziejaus ir gamyklosistorijos medþiaga)

Vytautas Pakarskas: aviacija, Prienai ir „sklandukai“

(Atkelta ið 1 p.)

pirmam skrydþiui pakilo pirmasisTSRS plastikinis sklandytuvas BK-7 „Lietuva“, vëliau iðtobulintas ikiplaèiai po pasaulá pasklidusio ilga-sparnio LAK-12 „Lietuva“. Á padan-gæ kilo ir motorizuotas sklandytuvasLAK-5 „Nemunas“,15 m klasës bal-tasparnis LAK-11 „Nida“, sklan-dytuvai vaikams LAK-16 ir kt. Èiabuvo kuriami lëktuvø maketai kinofilmams, Vladas Kensgaila statë oran-þinæ „Lituanica“ kino filmui „Skrydisper Atlantà“, kurta, gaminta, bandytadaug ádomiø ir originaliø konst-rukcijø.

Ið Prienø - á Pociûnus1969 m., ðvenèiant gamyklos

10 -metá Pociûnuose, padëtas ker-tinis akmuo naujosios gamyklos pa-matams. V. Pakarskas svajojo pasta-tyti ne tik gamyklà, bet ir aviatoriømiestelá ðalia... Deja, ákurtuviø direk-torius nesulaukë: nesuprastas ir ið-duotas 1983 m. buvo atleistas ið dar-bo. Skaudanèia ðirdimi sklandytuvøgamyklos ákûrëjas Prienus paliko sutuo paèiu lagaminëliu rankose, sukuriuo buvo ir atvykæs... Gamykla iðPrienø á Pociûnus persikëlë 1985 m.Senieji pastatai nugriauti, jø vietojeiðkilo „Þiburio“ gimnazijos dirbtu-vës, árengta dalis stadiono.

Gráþæs á Vilniø V. Pakarskas dir-bo Respublikinës mokslinës techni-kos bibliotekos direktoriaus pava-duotoju. 1983 m. Kaune kartu subendraminèiais ákûrë visuomenináSportinës aviacijos muziejø, kuris1995 metø pradþioje pavadintasLietuvos aviacijos muziejumi. Nenu-ilstantis aviatorius buvo ir Eksperi-mentinës technikos paminklø restau-ravimo ámonës pirmasis vadovas. Jádomino ir leidybinë veikla: buvobiuletenio „Aviamodelizmas“ (vë-liau pavadintas „Lietuvos oreiviu“)steigëjas bei vadovas. 1992 -1994 m.

V. Pakarskas vël gráþo á gamyklà, taippat buvo Valstybinës aviacijos ga-myklos direktoriø valdybos pirmi-ninkas. Nuo 1994 m. - Ðiauliø oro uos-to technikos departamento vadovas.

V. Pakarskas mirë 1995 m. rug-pjûèio 19 d. Palaidotas Vilniaus Ro-kantiðkiø kapinëse, Aviatoriø kal-velëje.

ESAG garsino PrienusSklandytuvø gamykloje dirbo

garsiausi Lietuvos aviacijos konst-ruktoriai: Balys Karvelis, BroniusOðkinis, Antanas Paknys, VladasKensgaila. Su jais kilo nauja bangagabiø aviacijos specialistø: PranasÐnioka, Klemensas Juoèas, VincasLapënas, Eduardas Lasauskas, JuliusArmonaitis, Vytautas Mekðriûnas,Jonas Januðauskas, Kæstutis Geèas,Jonas Bankauskas, Juozas Valûnas,Kæstutis Leonavièius, Gintaras Sa-baliauskas, Vytautas Sabeckis, Vy-tautas Paulauskas, Skirmantas Liut-kus ir daugelis kitø. V. Pakarsko dëkabûrys jaunuoliø buvo pasiøsti semtisþiniø á Maskvos, Kazanës, Charko-vo, kitus aviacijos institutus. Gamyk-la buvo uþmezgusi plaèius ryðius irbendradarbiavo su TSRS garsiau-siais institutais, konstravimo biurais,gamyklomis, slaptomis karinëmisámonëmis. Prienuose lankësi daugþymiø aviatoriø, kosmonautø, ge-nerolø, admirolø, aviacijos specia-listø, konstruktoriø, valdþios þmoniøne tik ið tuometinës TSRS, bet ir iðuþsienio. Maþas miestelis su savogamykla, èia dirbanèiais jaunais, ga-biais ir kûrybingais specialistais bu-vo gerai þinomas toli uþ Lietuvos ribø.

„Sklandukai“Prieniðkiai á gamyklà ið ávairiø

Lietuvos kampeliø suvaþiavusiusjaunuolius greitai praminë „sklan-dukais“. Jie ne tik dirbo neskaièiuo-dami valandø, laisvalaikiu skraidësklandytuvais, lëktuvais, bet ir gero-kai praturtino Prienø miesto kultû-riná gyvenimà. Pirmieji „Trapuko“ðokëjai buvo „sklandukai“, puèia-møjø orkestro muzikantai – taip pat„sklandukai“. Jie miesto garbæ gynë

Projektà remia

„Mums rûpi. Rûpinkimës kartu!“

V. Pakarsko dëka atgimë transatlantiniø lakûnø S.Dariaus irS. Girëno gimtinës.

1969 m. Prienø senojoje pieninëje pradëjo kurtis Ekspe-rimentinës sportinës aviacijos dirbtuvës. ESAG 1975 m.

V. Pakarsko iniciatyva pradëtasleisti þurnalas „Sparnai“. Skrydyje dvi „Lietuvos“ ir „Ni-

da“. 1983 m.

Jaunieji sklandytojai Prienø miesto ðventinëjedemonstracijoje, 1986 m.

ESAG lankësi daug þymiø þmoniø. Nuotraukoje tarp gamyklos specialistø- aviakonstruktorius O. Antonovas ir V. Pakarskas, 1980 m.

Prie BK 7 „Lietuva“ stovi pirmasis sklandytuvo bandytojas A. Jonuðas,konstruktorius B. Karvelis, ESAG direktorius V. Pakarskas, lakûnas V. Ðliumba,1975 m.

ESAG kieme, 1975 m.

V. Pakarsko karstà á paskutinæ kelionæ neðë gamyklos specialistai. Pirmojeeilëje - K. Geèas, J. Armonaitis, antroje - J. Januðauskas, V. Mekðriûnas.

V. Pakarskui atminti 2012 m. Vil-niaus technikos bibliotekos kieme-lyje atidengta memorialinë lenta.

2017 m. geguþës 20 d.3 p. Nr. 38 (9998)

Ðiø metø kongreso akcentas –„Inovacijos Europos kurortuose irmedicininiuose SPA“. Konferenci-joje dalyvavo praneðëjai ið tarptau-tiniø organizacijø ir balneologiniogydymo srityse veikianèiø bei ku-rortologinius mokslinius tyrimusvykdanèiø universitetø, jos metu di-dþiausias dëmesys skirtas moksliniøtyrimø svarbai.

Akcentuota, kad kurortologiniaimoksliniai tyrimai yra esminë prie-monë kokybiðkam sveikatinimo pa-slaugø atlikimui ir pacientø pritrau-kimui.

Ðiuo metu Europos ðalyse pri-paþástamas didelis kurortologiniø

moksliniø tyrimø poreikis – dauge-lyje ðaliø jiems skiriamas iðskirtinisnacionalinis dëmesys. Pavyzdþiui,Prancûzijoje kurortologiniams moks-liniams tyrimams skiriamas 1 mln.Eur finansavimas per metus, kita di-delë dalis tyrimams atlikti reikalingølëðø pritraukiama per ES finansuo-jamus projektus. Prancûzijoje yraaiðki kurortologiniø moksliniø ty-rimø ágyvendinimo politika, anali-zuojamos naujos temos, kuriomissiekiama iðsiaiðkinti balneologiniogydymo naudingumà sergant ávairio-mis ligomis. Italijoje veikia terminio

Kongrese - dëmesyskurortologijos tyrimams

Geguþës 10 - 12 d. Romoje vyko Europos kurortø asociacijosESPA XXII kongresas ir metinë asamblëja, kurie subûrë daugiau nei130 sveikatinimo sektoriaus atstovø ið 21 Europos ðalies. Kongresedalyvavo ir Birðtono atstovai – Birðtono savivaldybës merë NijolëDirginèienë kartu su sanatorijø bei sveikatingumo centrø atstovais.

„Nuoðirdþiai sveikinu ir dþiau-giuosi, kad bûtent „Vytautas MineralSPA“ vardas buvo iðtartas apdova-nojimø ceremonijos metu. Nuosta-bu, kai nedidelis Lietuvos kurortasir jame ásikûræs SPA centras aplenkiadidþiuosius Europos miestus ir þy-miuosius Europos SPA centrus beilaimi prestiþiðkiausià ðios srities ap-dovanojimà. Esame ávertinti uþ ino-vacijas, reiðkia sveikatinimo paslau-gø teikimo srityje esame kûrëjai irpavyzdys kitiems sveikatinimo pa-slaugø sektoriaus atstovams“, – kal-bëjo Birðtono merë Nijolë Dirginèienë.

„Vytautas Mineral SPA“ gene-ralinë direktorë Deimantë Laumytë

sakë: „Ði þinia nudþiugino, taèiau ne-buvo netikëta. Sëkmë aplanko tuos,kurie nuoðirdþiai, sistemingai, sun-kiai dirba ir tiki tuo, kà daro. Apdova-nojimas – viso vieðbuèio, SPA, me-dicinos centro, aptarnaujanèiojo per-sonalo, administracijos darbuotojøbendro susitelkimo ir komandiniodarbo vaisius. Dràsiai sakome ne tikLietuvai, bet ir visai Europai, kadesame SPA paslaugø teikimo ly-deriai, o gautas prestiþinis apdova-nojimas árodo, kad „Vytautas Mine-ral SPA“ realiai turi reikiamø prie-moniø, patirties ir ágûdþiø, galinèiøtapti pavyzdþiu net ir garsiausiemsEuropos SPA centrams.“

Inovatyviausias Europos SPA – BirðtoneRomoje vykusiuose prestiþiniuose Europos SPA asociacijos apdovanojimuose paskelbti geriausi 2017

metø Europos SPA centrai. Specialø þiuri prizà uþ inovatyviausius sveikatinimo sprendimus – unikalausmineralinio vandens panaudojimà procedûroms, laimëjo Birðtone ásikûræs „Vytautas Mineral SPA“.

2017 metais inovatyviausiu Euro-poje pripaþintas „Vytautas MineralSPA“ sveikatinimo metodas paremtasholistiniu poþiûriu á þmogaus sveikatàir gerovæ, o esminis terapijos, gydo-møjø voniø, procedûrø ir sveikati-nimo priemoniø elementas yra uni-kalûs, ið greta sveikatingumo ir poil-sio komplekso esanèio græþinio ið-gaunami mineralai.

ESPA Inovacijø apdovanojimai– tai prestiþinis Europos kurortø aso-ciacijos bei viso Europos sveikatini-mo ir sveikatingumo sektoriaus ren-ginys, kuris ne tik suteikia progà bûtipastebëtiems ir pripaþintiems, taèiautaip pat skatina bendrauti, dalintisgeràja praktika ir tobulëti.

Birðtono savivaldybë paskelbë prisidedanti prieMinistro Pirmininko Sauliaus Skvernelio iniciatyvaðalyje vykdomos pilietinës akcijos „Padovanok Lie-tuvos vëliavà“. Akcija skirta paþymëti artëjanèiamatkurtos Lietuvos valstybës ðimtmeèio jubiliejui.

Akcija siekiama, jog valstybei jubiliejiniais metaiskiekvieno ið mûsø namuose bûtø iðkeliama trispalvëvëliava, todël bus skatinama dovanoti po Lietuvos vëliavàðeimoms, kurios neiðgali savo lëðomis jos ásigyti.

Birðtono savivaldybë, prisidëdama prie ðios pras-

Pilietinë akcija „Padovanok Lietuvos vëliavà“mingos akcijos, skatina savivaldybës gyventojus irsavivaldybës teritorijoje veikianèias ástaigas bei or-ganizacijas iðkelti Lietuvos trispalvæ valstybei svarbiomisprogomis. Taip pat ragina asmenis (fizinius bei juri-dinius), turinèius tokiø galimybiø, nupirkti Lietuvos vë-liavà ir perduoti Savivaldybës administracijos Socialinësparamos skyriui, kuris vëliau jà padovanos atrinktomsmûsø savivaldybës sunkiai besiverèianèioms ðeimoms;vëliavos dovanotojas gali bûti palydëtas ir pats asmeniðkaiðeimai dovanoti vëliavà.

Parengta pagal Birðtono savivaldybës informacijà

Praneðimà skaitë VðÁ „Tulpë“sanatorijos direktorë Liucija Patins-kienë, sanatorijos psichologë BrigitaGelumbauskienë pakvietë á aktyviàdiskusijà „Kà reiðkia gyventi, kà reið-kia sirgti./ Kas yra gyvenimas, kasyra liga?“. Kauno aerobikos klubovadovë, sveiko, aktyvaus judëjimopropaguotoja, lektorë Joana Bar-taðkienë savo paskaitoje davë daugpraktiniø patarimø.

Apie klastingà ir netikëtai uþ-klumpanèià ligà þiniø niekada ne-bûna per daug. Bûtent konferencijosmetu klubo nariai þinias pagilino,iðgirdo naujoviø, mokësi, kaip reikiamylëti save, pabûti tik su savimi.

Liucija Patinskienë paskaitospradþioje iðsakë, matyt, visiems svar-biausià mintá, primindama popie-þiaus Jono Pauliaus þodþius, jog gyve-nime niekad nieko nereikia bijoti:nebijoti savæs, savo ligos, aplinkos,vadø; nebijoti turëti savo nuomonæ;nebijoti garsiai kalbëti su savimi, pa-klausti „O kà að padariau dël savæs?“

„Nenoriu jûsø gàsdinti þodþiu„onkologija“, - pristatydama naujau-sià ðio pavadinimo þurnalo numerá

„Priimkime ðià dienà kaip dovanà“...Þydinèià pavasario popietæ Birðtono Carito bendruomenës namuose

á konferencijà „Nors ir sergu, bet gyvenu“ gausiai rinkosi onkologiniøligoniø klubo „Viltis gyventi“ nariai su pirmininke Angele Kederiene.Atvyko sveèiø: Birðtono savivaldybës gydytoja Eglë Grinevièienë,Nemajûnø dienos centro direktorius Gintas Paèësas, Carito vadovëNijolë Jakimonienë.

kalbëjo sanatorijos direktorë, norë-dama atkreipti visø dëmesá á tai, jogvëþio atsiradimas nëra iðaiðkintas, to-dël labai svarbu ásidëmëti galimybesuþkertant jam kelià. Taèiau, pasakpraneðëjos, recepto, kaip gyventi, në-ra. Todël labai svarbu nuo vaikystësiki garbaus amþiaus prisiminti, jogkiekviena mintis sugráþta á mûsø ku-nus, kartais á sielas – sustiprindamaarba naikindama – priklausomai nuoto, kokias mintis mes siunèiame saubei pasauliui.

L.Patinskienë akcentavo tarpmoterø ðiuo laikmeèiu antroje vie-toje esantá kolopraktologiná – þar-nyno - vëþá, kuris palieèia vis jaunes-nius þmones, nepaisant to, kad eko-nominis gyvenimas vis gerëja. Kodëlsusergama vëþiu, vieningo atsakymoneranda ir onkologai. Iðskiriami duaspektai: netinkama mityba, emoci-niai pokyèiai. „Traukim vienas kitàprie savæs, gebëkime bendrauti, kal-bëtis. Neapkraukime savæs neigia-momis emocijomis, patobulinkimekiekvienos dienos valgiaraðtá, gyve-nimo bûdà“, - ragino praneðëja. Na,o gyvenant Birðtone, pirmiausia rei-

këtø pamirðti sëslø gyvenimo bûdàir iðmokti priimti ðià dienà kaip do-vanà. L. Patinskienë plaèiau pristatëmaisto produktus, kurie stiprinaimuninæ sistemà, maþina rizikà for-muotis bei daugintis vëþinëms làs-telëms. Ji skatino „Viltis gyventi“klubo narius bendrauti, draugauti,dþiaugtis gyvenimu.

Ne á pirmà susitikimà su klubonariais atvykstanti VðÁ „Tulpë“ sana-torijos psichologë Brigita Gelum-bauskienë moterims jau gerai paþás-tama. Todël jos aktyviai ásijungë á jossuorganizuotà diskusijà. Brigita pa-tarë serganèiøjø artimiesiems bûtiatsargiems su paguoda: „Tu nepergy-


Lektorë J.Bartaðkienë sveèius ir klubo narius ragino ir gyvenimosmulkmenose rasti dþiaugsmo.

VðÁ „Tulpë“ sanatorijos direktorë L.Pa-tinskienë kvietë labiau rûpintis savimi,bûti aktyviems, reguliuoti mitybà.


2017 m. geguþës 20 d. Nr. 38 (9998) 4 p.

venk“... Kaip pasakytø poetai, „kliðë“,o ne paguoda.

„Pamilk ligà savo“ ir kitose Vla-dimiro Sinelnikovo knygose kiek-vienam galima rasti patarimø. Svar-bu, pasak psichologës, kalbëti apiepyktá, nes sukaupusios per daugybæmetø nuoskaudos transformuojasi áávairius susirgimus. Svarbu ieðkotiatsakymo: „Ið kur man ði liga? Kà jiman nori pasakyti?“ Ir bet kokioje,net labai sunkioje situacijoje, Gyve-nimui reikëtø sakyti „Taip“!

Apie tai, sekasi draugauti ar ko-voti su liga, prisiderinti – renginiodalyviai atsakë ir garsiai (kiti – tiksau), dalyvaudami viename ið psi-chologiniø þaidimø. Psichologësmanymu, labai svarbu atskirti fizi-nius, psichologinius ir dvasiniusnegalavimus, pastarieji daugiausiayra iðsakomi kunigui, nes tai – sielosligos. Ir labai svarbu, pasak Brigitos,nebijoti kreiptis pagalbos pas spe-cialistus psichologà, psichoterapeu-tà, psichiatrà. Nes ir þodis juk veikiagydanèiai. Kartais ne viskà galimeiðsakyti artimiesiems, geriau atvirai

pasikalbëti su psichologu, daugiauir iðsamiau galinèiu suprasti.

„Siurbiu ið gyvenimo medø irstengiuosi pasidalinti su kitais, - pri-statydama save kalbëjo Joana Bar-taðkienë. – Reikia – ðoku ant parketo,reikia – á vandená“. Ji patarë ið rytoneuþmirðti nusiðypsoti sau prieð veid-rodá, o jei „iðkastas“ karo kirvis, bûti-nai já „uþkasti“. Tuomet ir smulkme-nose rasime gyvenimo dþiaugsmo.„Nereikia verstis kûlversèiu per savo„negaliu“ . Svarbiausia - dalyvaukite,judëkite, juk ne apranga svarbu arpilvo dydis. Ðypsena ir dalyvavimasávairiose veiklose ilgina gyvenimà“,- pasidþiaugusi klubo „Viltis gyven-ti“ veikla, gerbiama Joana raginomoteris auksiniame amþiuje pako-voti su jaunyste, nes, pasak jos, gyve-nimas – tai judëjimas.

Konferencijos pabaigoje, linkë-damos sveikatos, saulëtø dienø, pa-èias graþiausias dainas skyrë Með-kuèiø kaimo bendruomenës moterøvokalinis ansamblis „Þiedë“. O jomspritarë ir konferencijos sveèiai, ir klu-bo narës.

Palma Pugaèiauskaitë

„Priimkime ðiàdienà kaip dovanà“...

Gimnazijos buvo vertinamos pa-gal 2016-tøjø laidos abiturientø vals-tybiniø brandos egzaminø (lietuviøkalbos ir literatûros, istorijos, angløkalbos, informaciniø technologijø,fizikos, chemijos, biologijos, geogra-fijos) balø vidurkius, pagal tai, kiekdvyliktokø konkretø brandos egza-minà arba egzaminus iðlaikë ðimtu-kais, pagal moksleiviø, ástojusiø áLietuvos aukðtøjø mokyklø valstybësfinansuojamas studijø vietas arbavadinamas tikslines studijø vietas,skaièiø bei pagal mokiniø, iðvykusiøstudijuoti á uþsiená, rodiklius.

Dþiaugiamës savo didele sëkme,kurià atneðë aukðti akademiniai pa-siekimai. O jos paslapèiø nereikiaieðkoti toli, tai - darni bendruomenë,aukðtà kvalifikacijà turintys peda-gogai, siekiantys ne demonstruotiinovatyvius metodus, o juos derintisu klasikiniais, ieðkantys dermës tarppagrindiniø þmogiðkøjø vertybiø irlaikmeèio keliamø iððûkiø. Pamo-kos kokybë – vienas ið aukðtø ugdy-mo(si) rezultatø garantø. Nacio-nalinë mokyklø vertinimo agentûranuolat stebi ir vertina Lietuvos mo-

(Atkelta ið 3 p.)

kyklas, o vëliau surinktus duomenisanalizuoja. Apibendrinus 2009 -2016metais vertintø mokyklø rezultatus,paaiðkëjo, kad galima iðskirti mokyk-las, kuriose ugdymas pamokø metuvertinamas kaip kokybiðkas ar labaikokybiðkas. Ir vël labai dþiûgaujame,kad esame patekæ, ir tame paèiameþurnale minimi, tarp Lietuvos mo-kyklø, kurios iðsiskiria kokybiðko-mis pamokomis.

Siekiame motyvuoti, skatinti sa-vo mokinius, taèiau motyvacija reika-linga ir mokytojui. Ði puiki þinia apieuþimamas aukðtas pozicijas mokyk-lø reitinguose prisideda prie bendrosmotyvacijos, o mûsø steigëjo Birð-tono savivaldybës dëmesys ir pagalbagimnazijai taip pat skatina plaèiuþingsniu eiti pirmyn.

Sëkmës galime tikëtis ir ja dþiaug-tis tik dirbdami kartu, todël dëko-jame visai savo gimnazijos bendruo-menei – mokytojams, mokiniams irjø tëveliams uþ darnø darbà ir tiki-mës, jog aukðti gimnazijos pasieki-mai dþiugins ir ateityje.

Direktoriaus pavaduotojaugdymui Danguolë Kederienë

Reitingai Birðtonogimnazijai palankûs

Niûrokà ðalto pavasario nuotaikà Birðtono gimnazijos bend-ruomenei praskaidrino dþiugios þinios apie 2017 m. gimnazijø reitin-gus, kuriuos kasmet organizuoja þurnalas „Reitingai“. Mûsø - Birðtono- gimnazija tarp geriausiø mokyklø, kurios nesirenka mokiniø, t.y.priima mokinius ið savo savivaldybës bei moksleivius ið aplinkiniøvietoviø, vertinanèius mûsø gimnazijà ir pareiðkusius norà èia mo-kytis. Tarp 357 Lietuvos gimnazijø (nesirenkanèiø mokiniø) – esameaukðtoje 27 vietoje.

1922 m. atidarytame Lietuvosuniversitete buvo paskirtas Minera-logijos katedros asistentu, o nuo1923 m. - ir docentu. 1929 - 1940 m.M. Kaveckis – Mineralogijos ir Geo-logijos katedrø vedëjas, nuo 1929 m.– profesorius. 1926 - 1931 m. organi-zavo kelias Lietuvos universiteto geo-logines ekspedicijas ir joms vado-vavo. Nuo 1940 m. dirbo Vilniuje.

Dëstë geologines disciplinas, va-dovavo disertacijoms. Atliko Lietu-vos inþineriná geologiná rajonavimà.Dalyvavo sudarant Lietuvos naudin-gø iðkasenø kadastrà. Mykolas Ka-veckis – hidrogeologiniø ir hidroche-miniø tyrimø Lietuvoje pradininkas.Leidiniuose „Kosmosas“, „Medici-na“, „Naujoji Romuva“, „LU Mate-matikos ir gamtos fakulteto darbai“publikavo per 30 straipsniø. Sudarë6 geologinius þemëlapius, surinkoturtingà mineralø ir uolienø kolek-cijà. 1928 m. buvo apdovanotas Lie-tuvos nepriklausomybës 10 metø ju-biliejiniu medaliu. 1959 m. jam su-teiktas Lietuvos nusipelniusio moks-lo veikëjo vardas.1965 m. su kolego-mis iðleido pirmàjá lietuviðkà inþi-nerinës geologijos vadovëlá. Prof.Mykolas Kaveckis mirë 1968 metais,palaidotas Petraðiûnø kapinëse.

Kaip minëta, mokslininkas orga-nizavo geologines ekspedicijas povisà Lietuvà ir jose dalyvavo. Birðtonomuziejuje saugomos 1925 m. ir 1926m. vykusiø ekspedicijø darbø apy-skaitos. Ðiose apyskaitose apraðomityrinëti Birðtono kurorto minerali-niø ðaltiniø klodai, jø sudëtis, Nemu-no pakrantës. „Pradedant tirti Ne-muno upës pakraðèiø mineraliniusðaltinius, patogumo dëlei buvo pa-sirinktas Birðtonas, kuris uþima ðitomineralizacijos rajono centrinæ vietà.Èionai buvo paruoðta maþa labora-torija primityviems surinktosios me-dþiagos tyrinëjimams.“

„Birðtono miestelis ir kurortasuþima ypatingai ádomià vietà Lietu-voje. Nemunas savo vaga èia yra pra-sigrauþæs pagrindiniuose kreidossluoksniuose. Jisai ðioj vietoj darodidþiausius vingius tarp galingø,vëlesnio periodo sustumtø pertvarøaukðtø moreniniø sànaðø pavidalosu suverstomis moreniniø akmenøeilëmis. Birðtonas graþiausia Lie-

tuvos vieta, apaugusi didþiausiaismiðkais su naturalëmis galingomisupës kilpomis, kurias padarë gilus irsraunus Nemunas. Mineralizuotøðaltiniø, kuriais naudojasi kurortas,yra ið viso 6 vienoje grupëje. Ið ju ima-mas vanduo tynëms (vonioms – A.S.),ir dar vienas, ypatingai galingas, kiekþemiau uþ kurortà paèiame upës kran-te, tai „Vytautas“ (seniau „Viktori-ja“). Be ðiø primityviu bûdu aptvertø,yra dar keli, taip pat su mineraliniuvandeniu, bet maþo galingumo.

Prof. Mykolas Kaveckis dþiau-gësi, jog pasisekë nustatyti, kad mi-neraliniø ðaltiniø esama trijø kryp-èiø. „Centrà sudaro vadinamas senøðaltiniø lizdas. Nuo jo eina trys ða-kos: viena á rytus – slënyje, kuriospradþioje randasi „Birutës“ („Lidi-ja“) ðaltinis. Uþ jo, kiek toliau, sun-kiai prasimuða dar vienas ðaltinis tur-tingas chloridais. Galimas daiktas,kad seniau ðitas slënys turëjo ir dau-giau panaðiø ðaltiniø, nes tipingacentralinës ádaubos flora maþa kuotesiskiria nuo artimesnës slënio da-lies, bet pelkei pasidarius, tos vers-mës uþaugo ir uþsikimðo. Ðios kryp-ties, aukðtesniø horizontø vanduo,pavyzdþiui ið ðaltinio, kuris bëga iðpakalnës, ið deðinës pusës plentu va-þiuojant ið Prienø ðá Birðtonà, tipin-gos Birðtono versmiø mineraliza-cijos visai neturi. „Birutës“ ðaltinisturi maþesnæ mineralizacijà. Lygi-nant su kitø artimø prie centraliniolizdo senøjø versmiø sàstatu. Pa-tenka daugiau poþeminio vandens,kuris praskiedþia ðá ðaltiná ir pakeliajo nuolatinæ temperatûrà.“

Ekspedicijos metu nustatyta, kad„antroji kryptis eina á pietus paleiNemuno krantà ir pasireiðkia galingu„Vytauto“ ðaltiniu. Ðios krypties ðal-tiniai dalinasi á tris ðakas: viena einatoliau paèiu krantu, antra á kairájá Ne-muno ðonà, ties parku, treèia á rytus,kur eina Vytauto kalno skardþio ðlai-tas. Èionai galima pastebëti dvi zo-nas: pirmoji aukðèiau uþ raudonojomolio sluoksnius, kurioj visuometsunkiasi per morenos molius van-duo, kuri yra be chloridø. Ir antrojizona, kurioje versmës prasimuða iðapaèios, ir jos savo sudëtyje turi irchloridø, ir sulfatø. Jø sàstatas pana-ðus á „Vytauto“ vandens cheminá

sàstatà, tik koncentracija yra silp-nesnë. „Vytauto“ ðaltinis iðneða á paràapie 186.000 - 2000.000 litrø minera-linio vandens. Deðiniajame Nemunokrante, þemiau uþ ,,Vytauto“ ðaltiná,eina aukðtas krantas, apaèioje labaiðaltiniuotas. Èionai galima pastebëti,kad artimiausia prie vandens pavir-ðiaus zona turi maþà mineralizacijà,o aukðtesniosios zonos vandens ðal-tiniai yra grynai virðutinio poþemio(krituliø) vandens prasisunkimorezultatas.“ Lietuvos universitetomokslininko teigimu, mineralizuotøðaltiniø pavyko uþregistruoti pen-kiose vietose, o jø mineralizacija aið-kiai baigiasi netoli nuo Verknës upësþioèiø. „Tikslu patikrinti kurortoapylinkëse þemës eiliavimà natûrali-nëse atodangose, visas Birðtonorajonas buvo smulkiai iðtirtas tiekNemuno upës krantuose, tiek ir paleiVerknæ“. M. Kaveckio teigimu, ðios3 -èiosios geologinës Lietuvosuniversiteto mokslininkø ekspedi-cijos metu buvo daromos instrumen-tinës nuotraukos, gilesni græþimai, taisuteikia progà daryti iðsamesnius ðiøapylinkiø palyginimus ir apibendri-nimus. ,,Patikrinus Birðtono – Stak-liðkiø - Druskininkø rajonà, paaið-këjo, kad visø mûsø ðaltiniø minera-lizacijos sàstatà sudaro sulfatai irchloridai. Ðiø ðaltiniø mineralizacijayra aiðkiai suriðta su kreidos periodonuogulø buvimu“, - pastebëjo prof.M.Kaveckis.

Angelë SabaliauskaitëBirðtono muziejausvyr. fondø saugotoja

Þymus hidrogeologijos ir inþinerinës geologijos, mineraliniø þalia-vø tyrimø Lietuvoje pradininkas, profesorius Mykolas Kaveckis gimë1889 m. Rusijos imperijos Orenburgo mieste. Lietuvai tapus nepri-klausoma, 1921 m. ið Ukrainos atvyko á Kaunà, kur buvo Finansø,prekybos ir pramonës ministerijos akcizo kontrolieriumi, Aukðtøjøkursø asistentu.

Prof. Mykolo Kaveckioekspedicijos atgarsiai

Ið Birðtonomuziejaus

fondø

Prof. Mykolas Kaveckis.

vandens tyrimø fondas FORST, ku-ris visiðkai arba ið dalies finansuojabalneologinius tyrimus bei skatinavalstybiniø ástaigø, sveikatinimoverslo ástaigø ir universitetø bend-radarbiavimà. Ispanijoje moksli-niams kurortologiniams tyrimamsskiriama 200 tûkst. eurø per metus.

Balneoterapinis gydymas Euro-poje turi tûkstantmeèius metø sie-kianèias sveikatinimo tradicijas, ku-rios persipina su naujausiomis ino-vacijomis, taèiau vis dar trûkstamoksliniø kurortologinio gydymonaudos árodymø. Ði globali proble-ma, kaip pastebëjo daugelis prane-ðëjø ir kurortologiniø tyrimø sritiesprofesionalø, neturi vieningos Euro-pos politikos. Todël bûtent koopera-cija ir bendros ES politikos formavi-mas galëtø bûti esminis raktas á sëk-

mæ – tai ne tik mokslinis, bet ir poli-tinis iððûkis, kurá reikia visiemsáveikti drauge.

ESPA kongresà vainikavo ket-virtieji prestiþiniai ESPA Inovacijøapdovanojimai, kuriø metu apdova-noti inovatyviausi kurortai, SPA ástai-gos, jø koncepcijos, gydymo progra-mos. Specialusis komisijos prizas uþintegralø þmogaus sveikatinimo me-todà, kuris grindþiamas vidiniu iriðoriniu unikaliø mineralø naudo-jimu, gyvenimo bûdo ir áproèiø ko-rekcija bei ilgalaikiu teigiamu fiziniubei emociniu poveikiu po atliktøsveikatinimo procedûrø bei ritualø,atiteko Birðtone ásikûrusiam „Vy-tautas Mineral SPA“. Tai solidus pa-siekimas, kuris paryðkina Lietuvosvaidmená Europos SPA þemëlapyje.

Lietuvos kurortø asociacijosinformacija

Kongrese - dëmesyskurortologijos tyrimams

Vagystë. Geguþës 11 d. vyriðkis, at-vykæs á savo negyvenamà sodybà Bal-bieriðkyje, rado apvogtà kieme stovëjusáautomobilá „VW Passat“. Iðdauþius vai-ruotojo dureliø stiklà, ið vidaus pavogtiakumuliatorius, magnetola, iðplëðtoslemputës, sugadinti uþvedimo ir dureliøuþraktai.

Sudegë pastatas. Geguþës 14 d. apie16 val. 50 min. Stakliðkiø seniûnijoje,Akuðkoniø kaimo sodyboje sudegë ûki-nis pastatas ir jame buvæs turtas. Gy-ventojas patyrë nuostoliø uþ 7060 eurø.

Vairavo neblaivus. Geguþës 17 d.apie 19 val. 10 min. kelyje Antakalnis –Jieznas – Alytus – Merkinë patikrini-mui sustabdyto automobilio „VWGolf“ vairuotojas buvo neblaivus (2,85prom.). 53 -ejø metø vairuotojas buvosulaikytas ir uþdarytas á areðtinæ.

Avansà pervedë – prekës nëra.Geguþës 17 d. Birðtono PK gautas vyropareiðkimas apie tai, jog pagal interne-tinëje svetainëje rastà skelbimà apieparduodamà motociklà „HarleyDavidson“ uþ perkamà motociklà per-vedë 1072,42 euro avansà. Vëliau supardavëju susisiekti nepavyko.

Parengta pagal Alytaus apskritiesVPK pirminæ informacijà

(Atkelta ið 3 p.)

2017 m. geguþës 20 d.5 p. Nr. 38 (9998)

Á VA IRÛSÁVA IRÛSÁVA IRÛSÁVA IRÛSÁVA IRÛS

SIÛLO DARBÀSIÛLO DARBÀSIÛLO DARBÀSIÛLO DARBÀSIÛLO DARBÀ

KVIEÈIAKVIEÈIAKVIEÈIAKVIEÈIAKVIEÈIA

Paminklai Paminklø gamyba, kapo dengimas ak-mens plokðtëmis ir dekoratyvine skalda.

Pamatø betonavimas ir montavimas. Kaltos ir italiðkos bronzinës raidës.Suteikiame garantijà. Prekyba IÐSIMOKËTINAI palankiomis sàlygo-mis! F.Martiðiaus g. 2, Prienai, prieðais autobusø stotá. Tel. 8 604 16 545.

Reikalingas „E“ kategorijà turintis skiedroveþio vairuotojas. Darbas Lietuvoje.Tel. 8 687 12 637 (Antanas).Reikalinga kambarinë - valytoja ir barmenë - padavëja, turinti patir ties, beþalingø áproèiø. Tel. 8 687 53 756.Reikalingi vairuotojai marðrutu Lietuva - Austrija - Lietuva. Tel. 8 663 58 007.Reikalingi autoveþiø vairuotojai. Tel. 8 663 58 007.Ieðkomi tolimøjø reisø vairuotojai darbui Europoje arba Lietuva - Vokietija -Lietuva. Tel. 8 650 74 331.

Kvieèiame mokytis plataus profilio kirpëjos specialybës, po to suteikiantdarbo vietà. Iðduodami europiniai kvalifikacijos paþymëjimai. Individualusmokymas. Tel.: 8 688 45 243, (8 37) 393 326.

VU Verslo mokyklos (VM), ant-rus metus organizuojanèios konfe-rencijà apie ðeimø verslus, vadovësdr. Birutës Miðkinienës teigimu, toksverslas Lietuvoje tampa vis populia-resnis, taèiau jam vystyti lietuviamsvis dar trûksta patirties ir þiniø.

„Ðeimos verslai labai daþnai ta-patinami su smulkiomis ámonëmis,todël apie jø specifikà kalbama retai.Be to, bendraudami su ðeimos versløatstovais, daþnai pastebime, kad irjie patys nelabai vertina bei suvokiasavo verslo svarbà ir poveiká ekono-mikai. Tuo metu bûtent ðeimos vers-lai sukuria labai didelæ dalá ðaliesBVP. Smulkûs verslai – tai sukurtosdarbo vietos ir nauda ir regiono, irvalstybës ekonomikai“, - pasakoja dr.Birutë Miðkinienë.

Jos teigimu, kuriant ðeimos vers-là, vien geros idëjos neuþtenka. Sie-kiant pasidalinti tokio verslo kûrimobei valdymo patirtimi, supaþindintisu ekonominiais, teisiniais, finansi-niais, vadybiniais instrumentais ir ið-plësti paþinèiø ratà, organizuojamakonferencija „Versli ðeima“, kuri ðie-met keliasi á regionà.

„Organizuodami ðià konferenci-

jà, siekiame visiems, besidomin-tiems ðeimos verslo pradþia, suteiktinaudingø teisiniø, mokestiniø ir vers-lumo þiniø bei pristatyti sëkmingasðeimos verslø istorijas ir tokiu bûdupaskatinti lietuvius pradëti verslà.Ðiemet konferencijà organizuojameBirðtone, nes norime, kad á ðià dis-kusijà ásitrauktø ir regionø gyven-tojai, kurie daþnai turi maþiau gali-mybiø, o kartais – ir dràsos imtis vers-lo ir jo vystymo“, - sako ji.

Vienas ið konferencijos praneðë-jø Audrius Zabotka, bendrovës „In-vesticijø ir verslo garantijos“ gene-ralinis direktorius, aptarsiantis vers-lo finansavimo alternatyvas, teigia,kad Lietuvos verslas turi nemaþaipasirinkimo galimybiø.

„Ir kuriant, ir pleèiant verslà gali-ma kreiptis ávairiø dotacijø, bandytigauti paskolà ið kredito ástaigø, ieð-koti verslo angelø ar rizikos kapitaloinvestuotojø. Pasirinkimas daþ-niausiai priklauso nuo paties verslo.

Pavyzdþiui, novatoriðkoms ámo-nëms, pasiþyminèioms didelio augi-mo ir plëtros galimybëmis, kaip al-ternatyvus finansavimo ðaltinis galibûti naudojamos rizikos ir privatauskapitalo investicijos. Konferencijosmetu ketinu aptarti ir kitas galimasinvesticijø formas“, - pasakoja jis.

Konferencijoje taip pat dalyvau-siantis „Swedbank“ vyriausiasis eko-nomistas Nerijus Maèiulis apþvelgsekonominæ, politinæ, demografinæ irtechnologinæ aplinkà bei jos kuria-mus iððûkius ir galimybes. SauliusBakas, „Deloitte Lietuva“ vadovau-jantysis partneris, papasakos apiekorporatyvinius ðeimos verslo val-dymo aspektus.

Tarp kitø konferencijos temø –verslo pradþia ir motinystë, hobio pa-vertimas ðeimos verslu, rekomenda-cijø rinkodara bei rinkodara skirtin-gose kultûrose, riba tarp verslo ir ðei-mos biudþeto, mitø apie ðeimos vers-lo finansavimà ir skatinimà grio-vimas, mokesèiø lengvatos, teisinës„iðëjimo ið verslo“ strategijos.

Be minëtø praneðëjø, konferen-cijos dalyviø taip pat laukia diskusijasu ðeimos verslo atstovais, kuriosmetu jie dalinsis vertinga tokio vers-lo kûrimo patirtimi – verslo sritiespaieðka, finansø planavimu.

Vyks konferencija,skatinanti kurti ðeimos verslà

„Prada“, „Ikea“, „Samsung“, BMW, „Walmart“, „Oracle“. Visusðiuos þinomus prekës þenklus sieja vienas bendras vardiklis – ðeimosverslas. Japonijoje tokie giminystës saitais susietø þmoniø valdomiverslai sudaro daugiau kaip 90 proc. visø ámoniø, Europoje – apie70 - 80 proc., o Lietuvoje, paskutiniais „European Family Business“duomenimis, tokiø verslø dalis siekia 38 proc.

Geguþës 26 d. nuo 10 val. „Eglës“ sanatorijoje, Birðtone, vyksianèiojekonferencijoje „Versli ðeima 2017“ kvieèiami dalyvauti ðeimos versloámoniø savininkai, jø ðeimos nariai, bûsimi ðeimos verslø kûrëjai beivisi, besidomintys ðeimos verslo kûrimu. Daugiau informacijos apiekonferencijà: http://www.vm.vu.lt/versli-seima-2017

Geguþës 27 d. 10 val. Prienø ðauliø namuose ávyks Lietuvospolitiniø kaliniø ir tremtiniø sàjungos Prienø filialo rinkiminisataskaitinis susirinkimas. Kvieèiame dalyvauti buvusiuspolitinius kalinius, tremtinius ir tremtyje gimusius.

LPKTS Prienø filialo pirmininkë

NUOMANUOMANUOMANUOMANUOMAMergina ieðko buto ar kambario ilgalaikei nuomai Birðtone, Prienuose (ar kurnetoli). Nuomotûsi keliems mënesiams ar ilgiau. Tel. 8 662 61 997.

Valstybës ámonës Valstybës þemës fondo Kauno þemëtvarkos irgeodezijos skyrius (K.Donelaièio g. 33-403, LT-44240 Kaunas) praðo at-siliepti Laurà Malak, þemës sklypo (kad. Nr. 908/0006:0068) savininkæ arjos ágaliotus asmenis. 2017 m. geguþës 30 d. 11.00 val. Jûs kvieèiami atvyktiá Birðtono sav. Ðaltinënø kaimà prie savo þemës sklypo suderinti sklyporibas su gretimu þemës sklypu (kad. Nr.6908/0006:0004), kuriam nurodytulaiku bus atliekami kadastriniai matavimai. Su savimi turëti asmens tapatybæpatvirtinanèius dokumentus ar ágaliojimus.

Taip pat praðome atsiliepti mirusiø Janinos Paèësienës ir Monikos Paèë-sienës turto paveldëtojus ar jø ágaliotus asmenis. 2017 m. birþelio 06 d.15.30 val. Jûs kvieèiami atvykti á Birðtono sav. Siponiø kaimà prie þemëssklypo (kad. Nr. 6908/0008:0191) suderinti sklypo ribas su gretimu þemëssklypu (kad. Nr.6908/0008:0086), kuriam nurodytu laiku bus atliekamikadastriniai matavimai.

Taip pat praðome atsiliepti mirusiø Jono Pajaujo ir Vinco Pajaujo turtopaveldëtojus ar jø ágaliotus asmenis. 2017 m. birþelio 06 d. 15.00 val. Jûskvieèiami atvykti á Birðtono sav. Siponiø kaimà prie þemës sklypo (kad.Nr. 6908/0008:0076) suderinti sklypo ribas su gretimu þemës sklypu (kad.Nr. 6908/0008:0086), kuriam nurodytu laiku bus atliekami kadastriniaimatavimai.

Su savimi turëti asmens tapatybæ patvirtinanèius dokumentus, pavel-dëjimo dokumentus ar ágaliojimus.

Pasiteirauti galite VÁ Valstybës þemës fondo Kauno þemëtvarkos ir geo-dezijos skyriuje K.Donelaièio g. 33-403, Kaunas arba tel. 867501473. Jumsneatvykus darbai bus tæsiami.

2017 06 02 d. 15 val. 30 min.Aðtuonëliø kaime, Pakuonio se-niûnijoje, Prienø rajone, UAB„Viriga“ atliks kadastrinius ma-tavimus þemës sklypui kad. Nr.6940/0001:80. Kvieèiame gre-timø þemës sklypø kad. Nr.6940/0001:521 savininkæ Angelæ Ak-ranglienæ, kad. Nr.6940/0001:49sklypo, priklausanèio Kaziui An-tanui Miluðauskui, paveldëtojusdalyvauti þemës sklypo matavi-muose.

Neatvykus su planais bus ga-lima susipaþinti ar pareikðti pa-stabas adresu: Þaros g. 7, Rinkû-nø k. Kauno r. per 30 dienø nuomatavimo dienos. Telefonas pasi-teiravimui 8 686 86 423.

PRIENØ MENO MOKYKLA2017 - 2018 m. m. kvieèia mokytis

Vaikus ir suaugusiuosius skambinti fortepijonu; grieþti smuiku;pûsti klarnetà, triûbà, saksofonà; groti liaudies instrumentais: lumz-deliu, birbyne, armonika, kanklëmis; groti akordeonu; skambinti gita-ra; mokytis dainavimo. Dailës klasëje – mokytis pieðimo, tapybos irfotografijos.

Priimame visus norinèiuosius nuo 5 m. Pritaikome patogø uþsiëmimølaikà bei parenkame labiausiai patinkanèià mokymo programà.

Praðymai jau priimami darbo dienomis nuo 9.00 val. iki 17.00 val.Laukiame jûsø Prienø meno mokykloje, adresas: Dariaus ir Girëno g.

4, Prienai, Tel.: (8 319) 52 979, (8 319) 51 214.

Varþysis dël pasauliostipriausiojo titulo

Geguþës 20 d., ðeðtadiená,Kaune, svorio këlimo á virðøpasaulio èempionate, varþysisstipriausi Lietuvos ir uþsieniogaliûnai. Dël nugalëtojo titulodvylika sportininkø ið deðimtiesðaliø kovos keturiose këlimorungtyse – ràsto, apolono aðies,vikingo spaudimo ir „Cramo“.

Tarp varþybø dalyviø laukiamatikrø ðio sporto þvaigþdþiø – pa-saulio èempiono ið Lenkijos Mar-cino Sendwickio, vieno stipriausiøDidþiosios Britanijos galiûnø Gra-hamo Hickso, stipriausio olandoAlexo Mooneno, pasaulio rekordi-ninko ið Estijos Rauno Heinlos irkitø. Tarp stipriausiø pasaulio atletøpasirodys ir trys lietuviai – 2013 m.turnyro „Arnold Strongman Clas-sic“ nugalëtojas Vytautas Lalas,daugkartinis Lietuvos èempionas,2016 m. pasaulio ràsto këlimoèempionato nugalëtojas VidasBlekaitis ir kylanti jaunoji Lietuvosgaliûnø sporto þvaigþdë – MartynasBrusokas.

2017 m. geguþës 20 d. Nr. 38 (9998) 6 p.

Kaip gyvena jaunieji birðtonieèiai

Dar 2016 m. rugsëjá Lietuvos vaikø ir jaunimocentras - ðalyje didþiausia neformaliojo ugdymoástaiga - pakvietë visus 6 - 19 m. amþiaus mokslei-vius dalyvauti kûrybiðkame stalo þaidimø ir laukoþaidimø aikðteliø idëjø konkurse „Transformeris“.

Konkurso organizatoriø kvietimu susidomëjo Birð-tono gimnazijos Ia klasës mokinës Gabrielë Grab-liauskaitë ir Justë Adomaitytë. Mergaitëms puikiaisekasi chemija, jos nuolat padeda klasës draugams, todëlir kilo idëja sukurti stalo þaidimà, padedantá mokiniamssuprasti atomo sandarà ir susieti jà su periodine ele-mentø lentele. Kiekvienas mokinys norëtø nuobodøþiniø kartojimà ir ,,kalimà“ pakeisti dinamiðkais ir ási-minti padedanèiais metodais, o þaidimas pamokoje,þinoma, labiausiai atitiktø jø poreikius. Justës ir Gab-rielës sukurtas þaidimo modelis, pritaikytas nevienodøgebëjimø mokiniø þiniø átvirtinimui ir ásivertinimui,konkurse „Transformeris“ laimëjo pirmàjà vietà savoamþiaus grupëje. Atkaklios konkurso kuratorës IndrësÈepënaitës pastangø dëka þaidimas jau pagamintas, ojo autorës – Justë ir Gabrielë savo kûriná pristatë respub-likiniame kvalifikacijos tobulinimo renginyje Metodømugë ,,Þaidimø vaivorykðtë“, kuris vyko geguþës 12 d.Vilniuje, Lietuvos vaikø ir jaunimo centre.

Nuo ðiol þaidimas lauks mokiniø Birðtono gimna-zijos chemijos kabinete, padës jiems ásidëmëti chemijos,,abëcëlæ“ ir, tikimës, suteiks motyvacijos þiniø gilini-mui.

Motyvacijos stoka? Paþaiskime!

Þaidimo autorës Gabrielë ir Justë.

Uþ suteiktà galimybæ turëti ðià mokymo priemonæesame dëkingi konkurso organizatoriams, uþ suteiktàparamà þaidimo gamybai nuoðirdþiai dëkojame Birð-tono odontologijos klinikai ,,Graþiø Ðypsenø Namai“ir jos vadovei Linai Sutkevièienei.

Mokytoja Vida BerteðkienëBirðtono gimnazija

Geguþës 11 d. Lietuvos na-cionalinës Martyno Maþvydo bib-liotekos Vaikø ir jaunimo litera-tûros departamento erdvëse ati-daryta nacionalinë Lietuvosmoksleiviø pieðiniø paroda „Pie-ðiame Jeruzalæ“.

Daugiau kaip 80 parodoje eks-ponuojamø pieðiniø atkeliavo ið de-vyniø ðalies savivaldybiø, taip pat irBirðtono, kuriose Izraelio ambasa-dos iniciatyva 2016 - 2017 m. su-rengti moksleiviø pieðiniø konkursaiJeruzalës bei Lietuvos ir Izraeliovalstybiø draugystës temomis.

Nacionalinëje parodoje „Pieðia-me Jeruzalæ“, skirtoje Lietuvos irIzraelio diplomatiniø santykiø 25-meèiui paminëti, eksponuojami irBirðtono meno mokyklos bei Birð-tono gimnazijos moksleiviø darbai.

Parodos atidaryme susirinku-siuosius sveikino Birðtono savival-dybës mero pavaduotojas Vytas Ke-derys, dalyvavo mero patarëja Ri-mantë Kurkauskaitë, Meno mokyk-los direktorë Laimutë Raugevièienë,parodos iniciatyvà palaikæ Menomokyklos ir gimnazijos mokytojai.Muzikinius pasirodymus surengë vi-sø parodoje dalyvavusiø savivaldy-biø atstovai. Birðtonui atstovavo irbibliotekos konferencijø salëje kon-certavo Austëja ir Adrija Suchockai-

Parodoje „Pieðiame Jeruzalæ“

tës, kurios atliko dainà „Sëdþiu polangeliu“. Joms akompanavo Augus-të Zubavièiûtë kartu su mokytojaOlga Zubavièiene.

„Inicijavus pirmàjá vaikø pieðiniøkonkursà „Pieðiame Jeruzalæ“Elektrënø savivaldybëje, likau su-þavëtas – moksleiviai áþvelgë ir at-skleidë svarbiausià Jeruzalës bruoþà– kultûros, religijos bei poþiûriøávairovæ. Supratau, kad turime tæstiðá projektà ir kitose Lietuvos savi-valdybëse. Bendradarbiavimas su

regionais buvo nuostabi patirtis“, –sakë Izraelio ambasadorius AmirMaimon.

Konkursuose dalyvavo daugiaukaip 800 moksleiviø ið 59 ðaliesmokymo ástaigø. Moksleivius ruoðëper 90 dailës mokytojø, kuriemstalkino kitø disciplinø – istorijos,etikos ir geografijos pedagogai.

Parengta pagal Izraelioambasados Lietuvoje ir Birðtono

savivaldybës informacijà

Kas rytà laistë, pureno dirvà, kadgreièiau augtø. Ið medeliø nukëlëpaukðteliams skirtas lesyklëles. Jukatgimstanèioje gamtoje paukðteliaijau patys galës rasti ávairaus maisto– vabalëliø. Kieme vaikai tvarkë savodarþelio aplinkà, rinko nulauþtas vë-jo ðakeles, kaþkieno numestus po-pieriukus. Vaikai - ðeimininkai ne tikkieme, bet ir grupëje. Jie turi ðiukðliørûðiavimo dëþes. Jos visos yra skir-tingø spalvø. Vaikai þino, kad á gel-tonà reikia dëti – plastmasæ, þalià –stiklà, mëlynà – popieriø, kartonà.Ið senø knygø, þurnalø, kartono dë-þiø pagaminama daug naujø vertingødaiktø. Þmonës, patys to neþinoda-mi, uþterðia vandená, gyvûnus, aug-menijà ir po to serga sunkiomis ligo-mis. Ir viskas vien dël to, kad nerû-ðiuojame buityje susidariusiø atlie-kø.

Su vaikais ëjome á pavasarëjantámûsø miesto miðkà, parkà. Juk èiane tik ákvëpsi gaivaus, ðvaraus oro,bet ir galësi pamatyti ávairiø paukð-teliø, gal net iðgirsti miðko „daktarà“geniukà. Smagu kvëpuoti medþiø sa-kais kvepianèiu oru. Didþiuojamësðvaria, ramia mûsø parko ir miestoaplinka. Atðilus orams vaikai su tëve-liais mëgsta vaþinëtis dviraèiais, netgiá darþelá atvaþiuoja su dviratukais irpaspirtukais.

Nemuno kilpoje ásikûrusá miestàgalima laikyti vandens miestu. Jis vi-lioja mëgstanèius þvejoti, pasiirstytivaltelëmis, vasarà maudytis dirbti-niuose vandens telkiniuose (eþerë-liuose). Mûsø sveika aplinka ne tikgamta ir grynas oras, bet turime irgydomojo vandens. Pasivaikðèioji-mo metu uþsukome á Vytauto parke

esantá mineralinio vandens garinimopaviljonà - „Birutës“ vilà. Vaikamslabai patiko mineralinio vandens ba-seinas su fontanëliais, vandens gari-nimo siena. Visi kvëpavome minera-lais prisotintu oru, sëdëjome ant tampritaikytø këdþiø – gultø. Esanèiuosebiuvetuose galima ragauti minerali-nio vandens. Vietos gyventojai ir sve-èiai èia gali stiprinti ir gerinti savosveikatà.

Ne tik mineraliná, bet ir paprastàvandená naudojame kaip grûdinimopriemonæ. Vaikai su tëveliais plau-kioja baseinuose, eþeruose ir upëse.Vanduo ne tik grûdinimo priemonë,bet ir palaiko higienà. Juo mes prau-siamës, laistome augmenijà. Gráþ-tant á darþelá praëjome Kneipo tera-pijos sodà, kuriame árengtas sveika-tingumui skirtas takas. Gaila, kaddar vësoka, nes vasarà juo galima eitibasomis. Takelio pavirðiaus dangakeièiasi – nuo ðvelnaus smëlio, ávai-raus dydþio akmenukø iki egliø ðakøir net kankorëþiø. Ðis pasivaikðèioji-mas takeliu (þinoma, basomis) geri-na kraujotakà, aktyvina medþiagøapykaità, padeda atstatyti imuninæsistemà. Vaikai gavo daug teigiamøemocijø.

Smagu gyventi ir leisti laisvalaikátoje vietovëje, kurioje gaivus oras,neuþterðtas vanduo ir gamta. Su vai-kais ásipareigojome neterðti aplinkos,saugoti gamtà, kad galëtume ja di-dþiuotis. Juk gamta – visø namai. Jarûpintis turime visi: ir maþi, ir dideli.

Genovaitë DaðkevièienëVisuomenës sveikatosprieþiûros specialistë

Sveika aplinkaPavasaris. Smagu matyti atgimstanèià gamtà, kvëpuoti gaiviu

pavasario kvepianèiu oru, stebëti pabudusius ið po þiemos ðalèiomaþus gyvius ir skrajojanèius paukðtelius. Mûsø darþelio vai-kuèiai tarsi taip pat pabudo ið po þiemos miego. Jie sëjo á indeliusávairiø darþoviø, javø sëklas, sodino svogûnus. Norëjo kuo grei-èiau pajusti pavasará grupëje.

Europos diena gimnazijoje1950 m. geguþës 9 d. Prancûzijos uþsienio reikalø ministras Ro-

bertas Ðumanas iðkëlë suvienytos Europos idëjà. Paryþiuje pasakytojekalboje jis pasiûlë naujos formos politiná Europos bendradarbiavimà,kuris uþtikrintø taikà tarp Europos tautø.

Ðis Ðumano deklaracijos pava-dinimu þinomas pasiûlymas laiko-mas Europos Sàjungos pradþia.1985m. Milane vykusiame ES aukð-èiausiojo lygio susitikime buvo nu-spræsta geguþës 9-àjà ðvæsti Europosdienà. Ðiais metais, kaip ir kiekvie-nais, mûsø gimnazijoje ta proga vykorenginiai. Vyresniøjø klasiø mokiniaisavo jëgas iðbandë atlikdami „Euro-pos egzamino“ uþduotis. Projekto„Lietuvos mokyklos – Europos par-lamento ambasadorës“ jaunesniejiambasadoriai paruoðë ir vedë pa-mokas pradinukams. Pakvietæ á ne-akivaizdinæ kelionæ po Europos Sà-jungos ðalis, supaþindino su valstybiøsimboliais, vëliavomis, institucijo-mis. Plaèiau apie Europos Sàjungos

ákûrimà, jos steigëjus buvo galima su-þinoti mokytojø paruoðtame stende.Istorijos mokytojos Asta Lasatienë

ir Daiva Jonykaitë - Snapaitienë

Birðtono vieðoji biblioteka,vykdydama projektà „Universalibiblioterapijos kalba“, geguþës15 d. pakvietë á Ðeimos dienaiskirtà renginá.

Dþiaugdamiesi, kad turime daugentuziastingø, aktyviø ir skaitanèiøðeimø, nusprendëme, kad bûtø pras-minga ir jauku Ðeimos dienà, kuriLietuvoje ðvenèiama jau nuo 1994m., paþymëti susitikimu su reþisie-riumi, bardu, ypatingø vaikiðkø kny-gø autoriumi Vytautu V. Landsber-giu. Juk daþnai jo susitikimai yra netik apie ðeimà su tëèiu, mama ir vai-kais. Tai ir apie bendruomenës ðeimà,valstybës ðeimà, pasaulio ðeimà,kurioje svarbiausi – vaikai. Jo jautrusþvilgsnis á vaikø problemas, sunku-mus, su kuriais jie susiduria, sugulaþaismingø ir jau klasika vadinamøknygø istorijose, o „Berniukas ir þu-vëdra“ – atvirai vadinama psicho-terapine knyga.

Ne maþiau terapiðkai veikia netik knygø skaitymas, bet ir jø kûri-mas. Todël kartu su Vytautu V. Lands-bergiu vaikai kûrë knygø serijos„Arklio Dominyko meilë“ tæsiná.Vaikai, neðini gandro Alfonso juodaibaltø plunksnø, skrido á pasakiðkasvietas gelbëti Dominyko, kûrë vais-tus, eliksyrus ir dalyvavo stebuklingaistebukliniuose nutikimuose. Ir vai-kai, ir suaugusieji dar ilgai nepamirð

Ðeimoje svarbiausi - vaikai

ðio susitikimo ne tik dël áspûdþiø,bet ir dovanø, kurias gavo kûrybin-giausiø pasakojimø autoriai beigeriausiai greitakalbe dainavusieji.

Bet svarbiausia dovana – smagûsjuokai, buvimas kartu, liaudies dai-nø dainavimas bûryje, kûrybos pro-cesas – lyg bûtume ne ðeima, ne bend-ruomenë, o viso pasaulio Ðeima, pa-þinusi laimës kalbà.

Ledina Tamoðiûnienë

Geguþës 18-21 dienomis Birðtone vyksta 7-tasis KAUNASCANTAT tarptautinis chorø festivalis. 20 d. 18 val. konkursas dëlGrand Prix ir apdovanojimø ceremonija Birðtono kultûros centre;21 d.12 val. ðv. Miðios ir 13 val. koncertas Birðtono Ðv. AntanoPaduvieèio baþnyèioje.

Geguþës 20 d. 12 val. Birðtono kultûros centre vyks XIV Moksleiviømados konkursas „Avangardas“.

2017 m. geguþës 20 d.7 p. Nr. 38 (9998)

PERKAPERKAPERKAPERKAPERKAPASLPASLPASLPASLPASLAAAAAUGOSUGOSUGOSUGOSUGOS

PPPPPARDUODARDUODARDUODARDUODARDUODAAAAA


Nekilnojamasis turtasPerka miðkà, gali bûti su bendrasa-vininkais neatidalinta ið bendros nuo-savybës. Tinka ávairûs plotai. Sutvar-ko dokumentus ir atsiskaito grynais.Tel. 8 644 55 355.

Gyvuliai, gyvûnaiUAB „GALVIJØ EKSPORTAS“ - ávai-rius pienu girdomus buliukus ir tely-èaites, taip pat „Belgus“. Moka 6 ir21 proc. PVM. Sveria el. svarstyklë-mis. Pasiima patys. Tel. 8 612 34 503.

ÞÛB „Þara“ superka karves, jauèiusir telyèias. Atsiskaito ið karto. Tvarkovalstybës iðmokas, sveria elektroni-nëmis svarstyklëmis, pasiima savotransportu. Tel.: (8 319) 43386, 8 69828 063, 8 685 86 121.

Superka gero ir lieso ámitimo galvi-jus (AB „Krekenavos agrofirma“ kai-nomis), taip pat perka arklius irtraumuotus galvijus. Tel. 8 616 43 646.

Brangiai perka verðelius, avis. Mo-

ka 6 arba 21 proc. priemokà. Tvarkovisas valstybës teikiamas iðmokas.Tel.: 8 611 69 265, 8 686 27 927.

Ámonë tiesiogiai perka galvijus aukð-èiausiomis ÞÛKB „Krekenavos më-sa“ kainomis. Tel. 8 613 79 515.

A. Bagdono IÁ brangiai perka verðe-lius ir telyèaites auginimui. Moka 6 -21 proc. PVM. Sveria elektroninëmissvarstyklëmis. Pasiima patys. Tel.:(8 319) 69 541, 8 699 93 682.

Ámonë tiesiogiai nuolat perka arklius.Tel.: 8 656 39 189, 8 616 14 424.

Superka sanitarinius raguoèius. Tel.8 602 48 941.

verðelius.Tel. (8 634) 23551.

BRANGIAIPERKA

Brangiai perka arkliusarba keièia á ramiusdarbinius.Tel. 8 648 85 777.

Superkame karves,bulius ir telyèias

KREKENAVOS AGROFIRMOS supirkëja OlgaSmailienë. Tel. 8 612 02 125.

Ávairios prekësSuperka ávairius automobilius, galibûti be T.A. ir nevaþiuojantys. Tel. 8683 00 890.Perku maistines bulves, pasiimu, at-siskaitau. Tel. (8 37) 545 842, 8 68581 393.Perka drebulës, juodalksnio lentas irdailylentes, 5 cm storio taðelius. Tel.8 620 27 969.PERKAME MAISTINES BULVES. Tel.8 600 95 199.Perku presuotus ðiaudus kitkomis irkokybiðkà ðienà kitkomis, pasiimu.Tel. 8 679 56 446.

UAB „Cavallus“ perka galvijusmësai. Atsiskaitome Jums

patogiu bûdu.Tel. 8 698 48 384

Nekilnojamasis turtasBrangiausiai Lietuvoje perkamemiðkus (brandþius, jaunus, mal-kinius, iðkirstus), þemes, sodybas.Tel. 8 651 39 039.

brangiai perka kar-ves, jauèius, telyèias.Moka 6 - 21 proc.Sveria, pasiima, at-siskaito ið karto.Tele 2 8 ~ 613 79 515, Bitë 8 614

44 299, Telia 8 620 35 000.

Individuali ámonë aukð-tesnëmis kainomis su-perka ávairius galvijus.Veþa á Lenkijà. Atsiskaitoið karto. Tel.: 8 612 34 482,8 620 79 560.

Remontuoja ir prijungia: skalbykles,el.virykles, dþiovykles, indaploves,orkaites. Atvyksta á namus, suteikiagarantijà. Tel. 8 676 08 313.Liejame pamatus, betonuojame.Montuojame gipso kartonà, glaisto-me, daþome, kalame dailylentes, de-dame visø tipø grindis, klojame ply-teles, atliekame santechnikos dar-bus, elektros instaliacijos darbai, pri-lydome stogo dangà, lankstome skar-das. Tel. 8 600 96 399.Ðlifuojame, dedame ir lakuojameparketà, dengiame stogus, skardina-me, lankstome, ðiltiname ir daþomenamø fasadus. Kasame pamatus,mûrijame, tinkuojame, betonuojame,montuojame tvoras, langus, duris, at-liekame langø apdailà, griovimo dar-bus. Statome karkasinius namus. Tel.8 620 85 350.Kaminø ádëklai: gaminimas, monta-vimas. Kaminø valymas. Tel. 8 64587 304.

Dengiame stogus, kalame ávairiasdailylentes, ðiltiname sienas, statomekarkasus, atliekame kitus apdailosdarbus. Tel. 8 672 05 253.Dengia stogus, skardina: vëjines.kraigus, pakalimus, kaminus, liet-vamzdþius ir kt. PATIRTIS, KOKYBË.Tel. 8 636 94 394.VISI SANTECHNIKOS DARBAI:ðildymo, vandentiekio, kanalizacijos,katiliniø árengimo. Komplektuojamekokybiðkas santechnikos medþiagassu nuolaidomis. Tel. 8 640 39 204.Gamina ðiltas, saugias nuosavønamø, ûkiniø pastatø ir rûsiø duris.Tel. 8 653 93 193.* Statome vidaus þidinius * Nebran-giai klojame plyteles * Atliekamesantechnikos darbus. Tel. 8 677 92397.Þemës kasimo darbai su mini eks-kavatoriumi, poliø græþimas, savivar-èio su fiskaru paslaugos, ekskava-torinio krautuvo („Raèioko“) paslau-gos. Tel. 8 677 30 642.Atliekame ávairius þemës kasimo irlyginimo darbus. Kasame, valome tven-kinius, darome pylimus, ðlaitus, lygina-me, tvarkome teritorijas. Konsultuo-jame, turime patirties. Tel. 8 640 50 090.Pjauna medienà mobiliu juostiniu ga-teriu. Atvyksta á vietà. Kokybæ garan-tuoja. Tel.: 8 616 41 752, 8 656 93 971.Pjauname metalà su programuoja-momis CNC staklëmis, darome brë-þinius, metalo turime vietoje, maksi-malus plieno pjovimo storis 40 mm.Tel.8 652 53 294, [email protected]Ðiltiname sienas, stogus ir grindisekovata - sausuoju ir ðlapiuoju bûdu.Uþpildome oro tarpus. Tel.: 8 698 47767, 8 682 37 022.Dezinfekuojame, valome geriamojovandens ðulinius. Tel. 8 612 60 250.

Automatiniø skalbimo ma-ðinø, el. virykliø, indaploviøremontas, prijungimas. At-vykstame á namus. Dirbame irsavaitgaliais, suteikiame garan-tijà. Tel. 8 645 04 370.

Autoveþio paslaugosTech. pagalba kelyje.Automobiliø trans-portavimas, kroviniøperveþimas. Automobiliø këbuløremontas. Tel. 8 648 10 424.

Vandens græþiniai, geoterminisðildymas. Darbai nuo A iki Z vi-soje Lietuvoje iðtisus metus. Ga-rantija, aptarnavimas. www.Mer-kelita.lt. Tel.: 8 616 08 020 (Linas),8 686 83 265 (Rolandas).

Nekilnojamasis turtasParduoda sodybà su 5 ha gero derlin-gumo þemës Jiezno seniûnijoje. Yrasodas, tvenkinukas, netoli - Kaðoniøir Valiûniðkiø eþerai. Kaina - sutartinë.Tel. 8 604 86 779.Parduoda 20 arø gyvenamosios pa-skirties þemës sklypà Verknës g., Birð-tono vienkiemyje. Tel. 8 614 08 731.Parduodami sklypai netoli Jiezno. 18ha Anglininkø k., naðumo balas 41, ir11 ha Voðiðkiø k., naðumo balas 48.Tel. 8 606 07 000.Parduoda 57 a þemës ûkio paskirtiesþemës prie Alðios eþero, Pieðtuvënøk. Tel. 8 608 47 357.Parduoda gyvenamà namà Prie-nuose, Vaitkaus g. Nr. 50. Yra ûkinispastatas 18,5 aro þemës. Tel. 8 68267 377.Parduodamas 15 arø namø valdosþemës sklypas Prienø m., Slënio g.Tel. 8 655 81 138.Prienuose, vaizdingoje vietoje, Lakð-tingalø g. 18, parduodamas naujai su-formuotas, neuþstatytas 9,92 aro na-mø valdos sklypas. Atlikti kadastri-niai matavimai, patvirtintas detalusisplanas. Ávesta elektra. Naujas asfaltuotasprivaþiavimas. Yra galimybë ásigytigretimà sklypà. Kaina 9900 Eur.Tel. 8 648 29 180.

Prienuose, Drubengio g., graþausgamtovaizdþio paðonëje, parduoda-mas perspektyvus namø valdos pa-skirties 14 arø sklypas. Geras priva-þiavimas. Elektra uþ 50 m. Sklypaskraðtinis, be pastatø. Atlikti geode-ziniai matavimai, parengtas ir pa-tvir tintas detalusis planas. Kaina:8300 Eur. Tel. 8 676 23 193.

Ávairios prekësPigiai parduoda malkas (skroblo,àþuolo, uosio, juodalksnio, berþo). At-veþa nemokamai. Tel. 8 635 82 808.Parduoda DURPIØ BRIKETUS, mal-kas, supjautas kaladëlëmis, ràstukais.Skubiai, nemokamai pristato jumspatogiu laiku. Tel. 8 672 51 171.Taikomos nuolaidos! Parduodaminauji ðaldytuvai ir ðaldikliai „Snaigë“.Naujas dizainas, antibakterinë siste-ma. Garantija 2 metai. Pristatymas ánamus nemokamas. Tel. 8 656 12 550.Parduoda tinkamus sëti grikius, baltà-sias garstyèias, paðarines pupas. Vie-neriø metø erþiliukà. Tel. 8 650 10 595.Parduoda ÐILTNAMIUS - 288 Eur,automat in ius INKUBATORIUS,MOTOBLOKUS, MINITRAKTORIUS,aliejaus PRESUS, GRANULIATO-RIUS. Garantija, atveþame. Tel. 8643 85 888 www.VisiMalunai.lt Naujai gautà „DPK“ ir „DO“

rûðies akmens anglá.Palaidà ir sufasuotà maiðais po

40 ir 25 kg.

Sandëliai Prienuoseir Mauruèiuose jau dirba.

Praðome laiku apsirûpinti anglimi!Adresai: Prienai, Kæstuèio g. 99,tel.: 8 687 36 216, (8 319) 51606. Mauruèiai, tel.: 8 686 40

250, (8 319) 69 122.

UAB „GRASTA“ VASAROSKAINOMIS IÐPARDUODA:

parduoda ir pr istato- BALTARUSIÐKUS durpiø briketus;- AKMENS ANGLÁ (fasuotà);Tel.: 8 618 45 540, 8 685 24 553.

UAB „Tvirtasis siûlas“

UAB „Dameta“ parduodakokybiðkà akmens anglá ir angliesgranules (kaina nuo 130 Eur).Turime maiðais po 25 ir 50 kg.Prekiaujame ir nefasuota anglimi.Tel.: 8 612 877 55, ( 8 37) 561 350.

Dailylentës iðorës apdailai.Tel.: (8 5) 26 49 060, el.p.:[email protected]

Pastogiø pakalimai. Spalvøávairovë. Tel.: (8 5) 26 49 060,el.p.: [email protected]

Parduodami BALTARUSIÐKIdurpiø briketai. PRISTATOMEIR SVERIAME JÛSØ KIEME.

Tel. 8 659 85 001.

Viðèiukai, viðtaitës!Geguþës 22 d. (pirmadiená) prekiausime „Kaiðiadoriø“ paukðtyno vak-

cinuotais, sparèiai auganèiais ROSS-309 veislës vienadieniais mësiniaisbroileriais, 1 - 2 savaièiø paaugintais mësiniais broileriais, vienadienëmisviðtytëmis (olandiðkos), 2 - 3 - 4 - 5 - 8 mën. rudomis, raibomis dësliosiomisviðtaitëmis bei kiauðinius pradëjusiomis dëti viðtomis (kaina nuo 3,50Eur). Turësime gaidþiukø, spec. lesalø. Prekiausime kiauðiniais. Jeivëluosime, praðome palaukti. Tel. 8 608 69 189.

Iðlauþas - 14.35, Pakuonis - 14.45, Prienai (ûk. turgus) - 15.00, Jieznas- 15.20, Vëþionys - 15.30, Stakliðkës - 15.50, Klebiðkis - 16.15, Ðilavotas- 16.20, Leskava - 16.25, Skriaudþiai - 16.30, Veiveriai - 16.35.

Viðèiukai ir viðtaitës!Geguþës 23 d. (antradiená) ir 25 d. (ketvirtadiená) prekiausime AB „Vilniaus

paukðtynas“ iðperintais greitai auganèiais mësiniais COOB-500, ROSS-308 veislës vakcinuotais vienadieniais viðèiukais ir paaugintais 1 - 3 sav.mësiniais kalakutais „BIG-6“, þàsiukais (uþauga iki 8 kg), anèiukais,dedekliukais ir kaimiðkais viðèiukais, 3 - 6 mën. rudomis, raibomis, juodomisir baltomis vakcinuotomis dedeklëmis viðtaitëmis, taip pat 10 mën. geraidedanèiomis rudomis viðtomis nuo 3 eurø. Prekiausime lesalais.

Balbieriðkyje - 9 val., Sûkuriuose - 9.15 val., Geruliuose - 9.25 val.,Paprûdþiuose - 9.35 val., Vartuose - 9.40 val., Naujojoje Ûtoje - 9.50 val.,Þemaitkiemyje - 10.05 val., Jiestrakyje - 10.15 val., Ingavangyje -10.25val., Klebiðkyje - 10.35 val., Ðilavote - 10.45 val., Leskavoje - 10.55val., Skriaudþiuose - 11.05 val., Veiveriuose - 11.20 val., Iðlauþe - 11.50val., Pakuonyje - 12.10 val., Aðmintoje - 12.25 val., Strielèiuose - 12.35val., Prienuose - 12.50 val., Birðtone -13.10 val., Birðtono vienkiemyje -13.20, Nemajûnuose - 13.35 val., Vëþionyse - 13.55 val., Kaðonyse - 14.10val., Jiezne - 14.25 val., Stakliðkëse - 14.45 val., Uþuguostyje - 15.00 val.,Pieðtuvënuose - 15.15 val., Vyðniûnuose - 15.30 val.

Tel.: 8 678 09 042, 8 612 75 682.

Viðtos, viðèiukai!Geguþës 22 d. (pirmadiená) ir geguþës 24 d. (treèiadiená) prekiausime

Vilniaus paukðtyne iðperintais vakcinuotais vienadieniais, paaugintais 2 -3 - 4 savaièiø mësiniais viðèiukais. Taip pat þàsiukais (italø miðrûnai),anèiukais (Pekino ir mulardais), mësiniais paaugintais 2 - 3 - 4 sav.kalakuèiukais, rûðiuotomis vienadienëmis viðtaitëmis. Prekiausime ir 3 -4 - 5 - 6 mën. ávairiø spalvø viðtaitëmis ir kombinuotais paðarais.Kaðonyse – 9.40 val., Jiezne – 10.00 val., Stakliðkëse – 10.30 val., Pieðtuvë-nuose – 10.45 val., Nemajûnuose – 11.10 val., Birðtono vienkiemyje – 11.30val., Prienuose prie turgaus – 12.00 val., Balbieriðkyje – 12.30 val., Kunigið-kiuose – 12.50 val., Vartuose – 13.00 val., Strielèiuose – 13.20 val., Aðmintoje– 13.30 val., Pakuonyje – 13.45 val., Iðlauþe – 14.10 val., Rutkiðkëse – 14.30val., Klebiðkyje – 14.45 val., Ðilavote – 15.00 val., Leskavoje – 15.15 val.,Juodbûdyje – 15.30 val., Veiveriuose – 15.45 val., Skriaudþiuose – 16.00 val.Baltas autobusiukas su uþraðu „Prekyba paukðèiais“, tel. 8 616 53 928.

Gyvuliai, gyvûnaiParduoda avis ir ëriukus. Tel. 8 68608 755.

Tik pas mus ávairios þuvys áþuvinimui(11 rûðiø). Tel.: 8 614 67501, 8 61467499. Skambinti po 14 val.


2017 m. geguþës 20 d. Nr. 38 (9998) 8 p.

Redaktorës pavaduotoja Nijolë UlozaitëRedakcija: SAVIVALDYBIØ DARBAS, POLITIKA, VERSLAS: Ramutë Ðimukauskaitë (60523, [email protected]);

EKONOMIKA, ÞEMËS ÛKIS, APLINKOSAUGA: Nijolë Ulozaitë (60014, [email protected]); SOCIALINËS PROBLEMOS,ÐVIETIMAS, MEDICINA, SPORTAS: Dalë Lazauskienë (60014, [email protected]); KULTÛRA, TEISËSAUGA, PASLAUGOS:Laima Duoblienë ((8 - 682) 12642); SENIÛNIJOS, TURGUS, KOREKTÛRA: Ona Aliðauskienë (60015); BUHALTERIJA, SKELBIMAI:Ona Lodienë, Zina Lankevièienë (tel./faksas 60012, [email protected]); kompiuterininkai (tel. 60522, [email protected]). Mob.tel. (8-605) 19327.

Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su laiðkø autoriø nuomonëmis. Uþ skelbimø turiná neatsakome.










Redaktorë Ramutë ÐimukauskaitëRedakcija: Redaktorë Ramutë Ðimukauskaitë - VERSLAS, ÞEMËS ÛKIS: (60523, [email protected]); SOCIALINËS PROBLE-MOS, ÐVIETIMAS, MEDICINA, SPORTAS: Dalë Lazauskienë, redaktorës pavaduotoja (60014, [email protected]); Angelë Bajorienë,komunikacijos ir rinkodaros direktorë (8 687 98 985, [email protected]); KULTÛRA, TEISËSAUGA, PASLAUGOS, APLINKOSAUGA:Laima Duoblienë (8 682 12 642); SENIÛNIJOS, TURGUS, KOREKTÛRA: Ona Aliðauskienë (60015); BUHALTERIJA, SKELBIMAI: OnaLodienë, Zina Lankevièienë (tel./faksas 60012, [email protected]); kompiuterininkai (tel. 60522, [email protected]). Mob. tel. 8 605 19 327.


Laikraðtis ákurtas 1946 m. gruodþio 7 d.

REDAKCIJOS ADRESAS:Kauno g. 19 A, LT - 59147 Prienai.

El.paðtas: [email protected]

Leidþia UAB „GYVENIMAS“ (SL 066).

Laikraðtis iðeina treèiadieniais ir ðeðtadieniais.Ofsetinë spauda. Apimtis - 3 spaudos lankai.Indeksas 67283. Tiraþas: treèiadieniais - 2100 egz.,

ðeðtadieniais - 2600 egz. Rinko, maketavo UAB „Gyvenimas“.

Spaudë UAB „Alytausspaustuvë“, Seirijø g. 17,tel. (8 ~ 315) 73786.

Internete skaitykite: www.gyvenimas.info, www.facebook.com/laikrastisgyvenimas

KOKYBIÐKI IR PIGÛSPLASTIKINIAI LANGAI,ÐARVO DURYS BUTUI,NAMUI, SANDËLIUI.APSAUGINËS ÞALIUZËS,ROLETAI, GARAÞO VARTAI.MOB. TEL. 8 677 33 913WWW.KOKYBISKILANGAI.LT

Daina „Nepasiduok“ ðventæ pradëjo ir kitus konkursodalyvius padràsino Lidija Gurova ið Visagino. Atlikëjusvertino komisija, kurioje dirbo Prienø meno mokyklosmuzikos mokytoja, choro vadovë Reda Èerniauskienë,„Revuonos“ pagrindinës mokyklos muzikos mokytojaRamunë Liutvynskienë ir Prienø KLC direktorës pava-duotoja, meno vadovë ir choreografë Ligita Gedimi-nienë.

Konkurso laureatais jauniausiøjø grupëje tapo: JulijaSurvilaitë ið Birðtono, kurià dainuoti moko globëja R.Ka-valiauskienë, Jiezno muzikos mokyklos auklëtinë UrtëÐvenèionytë (vad.L. Benokraitienë) ir Prienø „Àþuolo“progimnazijos solistë Aurëja Valinèiûtë bei jai pritarian-tis pradiniø klasiø mokiniø ansamblis (vad. L.Sucho-rukovienë).

Komisijos sprendimu vyresniøjø mokiniø grupëjelaureatø diplomais buvo apdovanoti: Prienø „Revuo-nos“ Specialiojo ugdymo skyriaus solistë Evelina Jan-cevièiûtë (mokyt. K. Belenavièienë), Kauno specialio-sios mokyklos mokiniø Ugnës Perlytës ir Edvardo Vit-kausko duetas (mokyt. S. Gorovaja ir K.Danë), Specia-liosios kûrybos draugijos „Alytaus Guboja“ duetas AgnëSiaurusaitytë ir Lukrecija Vëlyvytë (mokyt. S.Mika-lionis) bei solistë Lidija Gurova ið Visagino paramosvaikui centro.

Seimo nario Andriaus Palionio vardu konkurso da-lyvius ir jø mokytojus sveikino jo padëjëja Valë Petkevi-èienë. Ji dëkojo unikalaus projekto iniciatoriams, visiemsdalyviams bei jø mokytojams:

- Netiesa, kad esate kitokie. Tai mes esame kitokie irmums reikia augti iki tos motyvacijos, iki tø galimybiø,kurias jûs parodëte ðiandien èia, Prienuose. Esate nuo-stabûs, dideli savo pasiekimais.

Seimo nario padëkomis bei atminimo dovanomisbuvo apdovanoti projekto iniciatoriai bei organizatoriai

Geguþës 14 dienà á festivalá„LADAdienis’17“ suvaþiavo „Þi-guliai“ ið visos Lietuvos – bent ke-turios deðimtys autentiðkø ir „tiunin-guotø“, „dropintø“ ir forsuotø, res-tauruotø ir parûdijusiø, sportiniø irvos vaþiuojanèiø. Ðia proga aikðtelë-je buvo surengtos slalomo varþybos.Prieniðkiai iðbandë savo transportopriemones „Klasikos“ grupëje. Ge-riausiai pasirodë Stasio draugas ir

buvæs mechanikas Evaldas Þitkus,kuris tarp dvideðimties dalyviø iðko-vojo pirmàjà vietà. „Nemuno þiede“Stasiui Brundzai sekësi ne taip gerai,kaip norëjosi – tarp prizininkø ne-pateko. O komandinëje áskaitoje pa-gal gausumà nusileidusi tik Vilniausatstovams prienieèiø komanda pelnëantràjà vietà.

Stasys pasakoja, kad á neformalø„Þiguliø“ savininkø sambûrá ási-traukë daugiausia draugai nuo mo-kyklos laikø:

- Nusipirko „Þigulius“ vienas,ásigijo ir kitas – tapo madinga turëtitoká automobilá. Þinoma, kasdienàvaþinëjam su kitø markiø automo-biliais, o „Lados“ – pramoga savait-galiui. Labai padeda iðkrauti per sa-vaitæ susikaupusià átampà.

Pasak S.Brundzos, á Kaèerginædaugelis vaþiavo su baime, bet likopatenkinti gavæ progà „palakstyti“su vëjeliu. „Tapom vieningesni, tikrakomanda ir varþybose, ir gyvenime,padedam vienas kitam paremon-

tuoti automobilius, patarimais,paskolinam trûkstamà detalæ. Bûtøpuiku visiems, Prienuose turintiems„Þiguliukus“, susiburti á „LADA“klubà, turëti treniruoèiø ir varþybøtrasà, savo vëliavà, uþraðus ant auto-mobiliø, sukurti internetiná puslapáir reprezentuoti gimtà miestà ávairiørenginiø metu. Tik reikia platesniødiskusijø ðiuo klausimu ir, þinoma,palaikymo,“ - svarsto Stasys.

Dalë Lazauskienë

Svajonë – Prienuose ákurti „LADA“ gerbëjø klubà(Atkelta ið 1 p.)

Konkurse „Að galiu!“(Atkelta ið 1 p.)

ir vaikams konkursui pasiruoðti padëjæ mokytojai, ospecialiuoju prizu – solistë Lidija Gurova ið Visagino.

Be dovanø ir padëkø neliko në vienas konkursodalyvis ir popieriniø gëliø kûrëjas. Tuo pasirûpino or-ganizatoriai, Prienø rajono savivaldybë ir didelis bûrysrëmëjø.

Laima Duoblienë

Specialiosios kûrybos draugijos „Alytaus Guboja“duetas Agnë Siaurusaitytë ir Lukrecija Vëlyvytë.

Kauno specialiosios mokyklos mokiniø Ugnës Per-lytës ir Edvardo Vitkausko duetas.

Solistë Lidija Gurova ið Vi-sagino paramos vaikui centro. Naujosios Ûtos pagrindinës mokyklos mokiniø ansamblis.

„LADA“ gerbëjai: (ið kairës) Stasys, Danas, Tadas, Evaldas, du Mariai, Rièardas (uþ kadro).

Kultûrinës naujienos

Dovanojo kûrybos ir meilës þiedus

Á gimnazijà atvykæs LR Seimonarys Andrius Palionis pasidþiaugë,kad jau tradiciniu tapusiam jo ini-cijuotam projektui „Laiðkas Mamai“Stakliðkiø gimnazijos mokiniai kas-met atsiunèia daugiausia dailyraðèiuraðytø laiðkø, padabintø iðmoningaispieðiniais. Seimo narys padëkos rað-tais ir gëliø þiedais apdovanojo ak-tyviausiø mokiniø mokytojas RasàNoreikienæ, Marijà Grabauskienæ,Linà Andriukevièienæ, Dalæ Stan-kevièienæ, Sonatà Labutienæ.

Kûrybiniais darbais nuolat puo-ðiamos mokyklos erdvës. Motinosdienai IV g klasës gimnazistai sukûrëspalvingà instaliacijà „Mamai“, ku-

rià eilëmis papildë pradinukai. Plo-jimais palydëtas I g klasës mokinësIrmos Ramanèiuckaitës darbø pa-rodos atidarymas. Galerijoje eks-ponuojami Irmos ávairiø þanrø dar-bai. Ji águdusi pieðti ávairiomis kom-piuterinëmis programomis. Savodarbus jaunoji menininkë atlieka gra-finëmis priemonëmis, kurios leidþiaþaisti spalva, linija. Darbai dvelkiaðiluma, yra gyvi, þaismingi, paslap-tingi.

Ið darnaus kûrybinio bendradar-biavimo, entuziazmo skleidþiasi bend-ri darbai – graþiausi bendrystës,kûrybiðkumo þiedai. Jie skirti Mamai.

Mokytoja Rasa Zdanevièienë

Stakliðkiø gimnazijosbendruomenë skyrë laiko pa-sidþiaugti kûrybiniais dar-bais, skirtais Motinos dienai.Sveèius ir mokyklos bend-ruomenæ nuotaikingais kûri-niais pasveikino 9 - 12 kla-siø gimnazistø choras (va-dovë Onutë Kamblevièienë).

Progimnazijos mokiniai tapo konkurso„Giesmiø giesmelë 2017“ laureatais

Prienø „Àþuolo“ progimnazijos mokiniø vokalinis ansamblis (moky-toja Lina Suchorukovienë), kaip ir kasmet, dalyvavo respublikiniamesakralinës muzikos konkurse „Giesmiø giesmelë – 2017“. Konkursasvyko Kauno VDU „Rasos“ gimnazijoje. Ansamblis atliko dvi giesmes irkomisijos buvo ávertintas paèiais aukðèiausiais balais.

Geguþës 14 d. Kauno J. Matulaièio baþnyèioje vyko „Giesmiø giesme-lës“ laureatø koncertas, kuriame jie turëjo atlikti po vienà komisijos iðrinktàgiesmæ. Po pasirodymo mokiniai buvo apdovanoti knygomis ir diplomais.

Auto

rës

nuot

rauk

os

Documents

Vytautas Pakarskas: aviacija, Prienai ir „sklandukai“vsvgc.lt/docstore/VP_info_2017-05_12.pdf · Automobiliai ir greitis – „liga“ visam gyvenimui. Dël laiko ir lëðø