dietoss - Donoras.lt · 2 3 PRATARMË Pacientams, kuriems dël ávairiø susirgimø iðsivystë inkstø funkcijos ne-pakankamumas, labai svarbu suprasti, kas pasikeitë jø organizme

1

DIALIZUOJAMŲ PACIENTŲ

DIETINIO GYDYMO REKOMENDACIJOS

2006

2 3

PRATARMË

Pacientams, kuriems dël ávairiø susirgimø iðsivystë inkstø funkcijos ne-pakankamumas, labai svarbu suprasti, kas pasikeitë jø organizme ir kodël bûtina laikytis dietos reikalavimø. Iðkilusiø maitinimosi pokyèiø nepaisymas átakoja gyvenimo kokybës blogëjimà, ligos progresavimà. Aktyviai ásijunkite á dietos koregavimà ir dietiná gydymà. Kiekvienas asmuo yra individualus, jis gali mëgti ar nemëgti atskirø produktø, patiekalø. Þmogui reikia iðmokti rinktis. Rinktis ið daugelio siûlomø produktø tuos, kurie ne tik nebûtø kenks-mingi, bet ir puoselëtø uþsibrëþtus tikslus.

Rasa Dobrovolskienë,Regina Galubauskienë

Parengë

Rasa Dobrovolskienë,VUL SK Nefrologijos centro gydytoja nefrologë,

Regina Galubauskienë,Ðiauliø apskrities ligoninës gydytoja dietologë

Recenzavo

Edita Gavelienë,VUL SK gydytoja dietologë

Rëmëjai:

Ðiauliø miesto savivaldybë

4 5

KOKIOS INKSTØ FUNKCIJOS?

Inkstai, keisdami iðskiriamo ðlapimo kieká ir sudëtá, palaiko mûsø orga-nizmo vidinës terpës pastovumà.

Inkstai atlieka:– reguliacinæ funkcijà: palaiko pastovø organizmo skysèiø tûrá, slëgá,

jonø ir vandenilio koncentracijà;– sekrecinæ funkcijà: paðalina su ðlapimu medþiagø apykaitos

produktus (urëjà, kreatininà, ðlapimo rûgðtá ir kt.);– hormonø gamybos funkcijà: reguliuoja kraujospûdá, palaiko nor-

malø hemoglobinà, dalyvauja kaulø medþiagø apykaitoje.

INKSTØ FUNKCIJOS NEPAKANKAMUMAS

Dauguma ágimtø inkstø anomalijø, policistozë, lëtinës inkstø ligos (glo-merulonefritas, pielonefritas ir kt.), inkstø akmenligë, hipertenzija, cukrinis diabetas, jungiamojo audinio – sànariø ligos (reumatoidinis artritas, raudonoji vilkligë) ir kt., paþeisdamos ávairias inkstø struktûrines dalis, baigiasi lëtiniu inkstø funkcijos nepakankamumu. Tai reiðkia, kad palaipsniui (vienais atve-jais greièiau, kitais lëèiau) inkstai netenka anksèiau minëtø funkcijø.

KAS NUTINKA ORGANIZME?

Kadangi inkstai nebeatlieka jiems bûdingo darbo,– organizme kaupiasi toksinës (baltymø apykaitos) gyvybei pavo-

jingos medþiagos (urëja, kreatininas, ðlapimo rûgðtis ir kt.). Dël vidinio apsinuodijimo pacientai jauèia bendrà silpnumà, apatijà, mieguistumà dienà, apetito stokà, nemalonø skoná burnoje, perife-riniø nervø paþeidimus (daþniausiai kojø skausmus, kojø „nerimà“ ir silpnumà), juos pykina, verèia vemti, jie nemiega naktá;

– sumaþëja ðlapimo kiekis arba jis visai iðnyksta. Ðlapimas praranda jam bûdingà spalvà ir kvapà. Iðgerti skysèiai kaupiasi ávairiose kûno vietose – galûnëse, veide, plauèiuose, apie ðirdá, smegenyse;

– kraujyje kaupiasi gyvybiðkai pavojingi kiekiai kalio, kuris gali sutrik-dyti ðirdies veiklà iki staigaus ðirdies sustojimo (nes tik inkstai pa-laiko pastovø kalio kieká organizme, nepriklausomai nuo to, kiek kalio gaunama su maistu);

– maþëja kalcio ir didëja fosforo kiekis kraujyje, dël to sutrinka

kaulinio audinio apykaita (kaulai iðretëja, padidëja lûþiø rizika), rau-menø medþiagø apykaita (vargina mëðlungiai), nieþti odà;

– dël nutrûkusios inkstø hormoninës veiklos sumaþëja eritropoetino kiekis (85–90% gaminama inkstuose, kita dalis – kepenyse), kuris palaiko optimalø hemoglobino kieká. Progresuoja gyvybiðkai pavo-jinga maþakraujystë. Inkstuose nebeaktyvuojamas vitaminas D3, kurio aktyvi forma bûtina normaliai kalcio–fosforo apykaitai. Dël kraujospûdþio reguliavime dalyvaujanèiø hormonø gamybos sutri-kimo ir skysèiø kaupimosi organizme didëja arterinis spaudimas;

– sutrinka seksualinë ir reprodukcinë funkcijos.

KÀ DARYTI?

Kadangi dabar jûsø inkstai nebepaðalina nuodingø medþiagø apykaitos produktø ir skysèiø, organizmui reikalingos naujos, specifinës sàlygos. Jûs su gydytoju nefrologu, dietologu turite aptarti ðiuos klausimus:

– atliekamø tyrimø reikðmæ, periodiðkumà;– hemodializës „dozæ“ (procedûros daþná, trukmæ);– dietos specifiðkumà;– medikamentiná gydymà.

TYRIMAI IR JØ NORMOS

Siekiant ávertinti dializuojamo paciento bûklæ, ávairiais intervalais ima-mas kraujas ir atliekami klinikiniai ir biocheminiai tyrimai. Èia paminësime svarbiausius ið jø, nurodysime normas ir reikðmæ organizme. Pasidomëkite savo tyrimø rezultatais. Nuo jø priklauso, kà reikia keisti jûsø mitybos ápro–èiuose, kaip koreguoti hemodializës „dozæ“ ir medikamentiná gydymà.

URËJA arba ðlapalas (norma 1,8–8,3 mmol/l) – tai galutinis gaunamø su maistu ir esanèiø audiniuose baltymø apykaitos produktas. Já sintezuoja kepenys, o iðskiria inkstai.Urëjos koncentracija kraujyje priklauso nuo to, kaip greitai jà gamina kepenys ir ar iðskiria inkstai.

KREATININAS (norma moterims 23–97 mikromol/l, vyrams – 27–115 mi-kromol/l, asmenims, vyresniems nei 50 m., – 29–124mikromol/l) susidaro raumenyse ir, patekæs á kraujà, filtruojasi inkstuose. Kreatinino sintezë pro-porcinga raumenø masei.

6 7

BENDRAS BALTYMAS (norma suaugusiems 64–83g/l) – tai rodiklis, padedantis ávertinti paciento mitybos bûklæ, edemas. Ðis rodiklis taip pat gali kisti, esant tam tikroms bûklëms ir ligoms, t.y. padidëti esant mielomi-nei ligai, ûmiø ir lëtiniø infekcijø, vilkligës, sklerodermijos atveju, netekus daug skysèiø, ir sumaþëti sergant kepenø ligomis, alkoholizmu, karðèiuo-jant, ilgai gydant steroidais.

ALBUMINAS (norma 35–50 g/l) – tai viena ið bendro baltymo frakcijø. Albu-minas sudaro 60% bendro kraujo baltymo kiekio. Sintezuojamas kepenyse (apytikriai 15 g per parà). Albuminas yra pagrindinë organizmo transportinë medþiaga. Ðis baltymas perneða kalcá, manganà, cinkà, hormonus, medika-mentus á jiems skirtas vietas. Todël, esant nepakankamam albumino kiekiui, gali bûti nepakankamas kitø medþiagø kiekis ar medikamentø veikimas.

MINERALAI:KALIS (norma 3,5–5,0 mmol/l).KALCIS

bendras (norma 2,15–2,55 mmol/l);jonizuotas (norma 0,98–1,13 mmol/l).

FOSFORAS (norma 0,87–1,45 mmol/l).

PARATHORMONAS (norma 18,2–74 pg/ml) – tai hormonas, kurá sinte-zuoja paratireoidinës liaukos. Padidëjæs jo kiekis bûdingas inkstinei kaulø distrofijai. Dël inkstø funkcijos nepakankamumo kraujyje maþëja kalcio ir daugëja fosforo. Tuomet daugëja parathormono, kuris sàlygoja kalcio paëmimà ið kaulø, taip kompensuodamas kalcio trûkumà kraujyje. Vystosi kaulø pakenkimas.

HEMOGLOBINAS (norma moterims 123–153 g/l, vyrams – 140–175g/l ) – tai raudonøjø kraujo kûneliø (eritrocitø) pagrindinë sudedamoji dalis, kuri perneða deguoná ir kitas dujas á ávairius audinius.

GELEÞIES atsargas atspindintys rodikliai:FERITINAS (norma moterims 12–150 mikrog/l, vyrams – 25–400 mikrog/l);GELEÞIS (norma 6,6–26 mikromol/l).

CHOLESTEROLIS (norma 2,6–5,2 mmol/l) – tai vienas ið kraujo riebalø. Á kraujà patenka dviem keliais: pagaminamas kepenyse arba gaunamas su maistu. Per didelis cholesterolio kiekis kraujyje skatina aterosklerozës vystymàsi (cholesterolio sankaupos paþeidþia kraujagysles, jas uþkemða).

Cholesterolio padidëjimas laikomas:– saikingas (5,2–6,5 mmol/l);– ryðkus (daugiau nei 6,5 mmol/l);– kritiðkai aukðtas (daugiau nei 7,8 mmol/l).

AR HEMODIALIZË EFEKTYVI?

Kad bûtø gera savijauta ir kuo ilgesnis iðgyvenamumas, bûtina su gy-danèiu nefrologu aptarti hemodializiø periodiðkumà, procedûros trukmæ, kraujotakos greitá hemodializës metu. Taip pat svarbu nustatyti jûsø „sau-sà“ svorá, t.y. svorá be pertekliniø skysèiø, ir stengtis já palaikyti nekintantá.

Hemodializës kokybei ávertinti vienà kartà per mënesá tikrinamas urëjos ir kalio kiekis prieð ir po hemodializës, t.y. þiûrima, koks ðiø medþiagø kie-kis paðalinamas procedûros metu. Ar gerai parinkta hemodializës „dozë“, padeda orientuotis kasmënesinis individualus specialios formulës (Kt/v) skaièiavimas (pageidautinas rezultatas – daugiau arba lygu 1,2–1,3).

KODËL REIKIA LAIKYTIS DIETOS?

Nebefunkcionuojant inkstams, sutrinka viso organizmo funkcijos. Norint suðvelninti ðià átakà savo sveikatai, bûtina laikytis dietinio gydymo reko-mendacijø, kuriomis siekiama:

1. Sumaþinti uremijà bei toksiðkumà.2. Apsaugoti nuo mitybos nepakankamumo iðsivystymo.3. Apriboti kitø organø ir funkcijø paþeidimà.

NUO KO PRADËTI?

Prieð parenkant dietines rekomendacijas, bûtina kiekvienam pacientui individualiai nustatyti:

1. Kokia paciento mitybos bûklë.2. Kokie atskiro individo energijos poreikiai.

MITYBOS BÛKLË

Esama ávairiø tyrimø ir formuliø, taèiau praktikoje daþniausiai apie mi-

8 9

tybos bûklæ sprendþiama pagal kûno masæ. Kûno masë vertinama pagal kûno masës indeksà (KMI). Ðtai kaip suþinoti savo KMI:

KMI = svoris (kg) : ûgis²(m)

PAVYZDÞIUI, þmogus sveria 70kg, jo ûgis 180cm, taiKMI = 70 kg : (1,80 m x 1,80 m) = 21,6.

Nepakankamas kûno svoris, kai KMI < 18,5.Optimalus kûno svoris, kai KMI = 18,5–24,9.Antsvoris, kai KMI = 25,0–29,9.I˚ nutukimas, kai KMI = 30,0–34,9.II˚ nutukimas, kai KMI = 35,0–39,9.III˚ nutukimas, kai KMI > 40,0.

ENERGIJOS POREIKIAI

1g angliavandeniø skildamas organizme iðskiria 4kcal energijos, 1g rie-balø – 9 kcal, 1g baltymø – 4 kcal.

Turint maisto produktø sudëties lenteles ir truputá kantrybës, galima nesunkiai apskaièiuoti, kiek energijos gauname su maistu.

Þmogaus paros energijos poreikiai susideda ið :– paros bazinei medþiagø apykaitai (BMA) reikalingos energijos

(jos dëka uþtikrinama organizmo gyvybë – kraujotaka, ðirdies dar-bas, kvëpavimas ir t.t.);

– energijos, reikalingos fiziniam aktyvumui (atspindi gyvenimo stiliø, t.y. priklauso nuo mûsø valios – kiek judame, sportuojame, koká darbà atliekame).

BAZINEI MEDÞIAGØ APYKAITAI uþtikrinti energijos reikia:moterims BMA = 23,3 kcal/kg,vyrams BMA = 25,2 kcal/kg.

Taip skaièiuojama BMA normalaus kûno svorio asmenims (kai KMI = 20–25). Jei þmogus yra per liesas ar per daug apkûnus, tuomet energija, reikalinga BMA, skaièiuojama ne pagal esamà, o pagal optimalø kûno svorá (OKS), t.y.:

moterims OKS = ûgis (cm) – 110,vyrams OKS = ûgis (cm) – 110.

FIZINIAM AKTYVUMUI reikalinga ENERGIJA. Skaièiavimams palengvin-ti buvo ávestas vadinamasis fizinio aktyvumo koeficientas:

Labai maþas aktyvumas – koeficientas 1,2(Daugiausia laiko praleidþiama sëdint, gulint. Èia priskiriami tokie darbai

kaip mezgimas, maðinos vairavimas, raðymas).Maþas aktyvumas – koeficientas 1,3(Nedaug vaikðtoma. Maðininkës, pardavëjo, mokytojo darbas, namø ruoða).Vidutinis aktyvumas – koeficientas 1,5(Daugiau vaikðtoma, sëdima retai. Sodininko, staliaus, medicinos ses-

ers darbas).Didelis aktyvumas – koeficientas 2,0(Sunkus darbas statybose, þemës ûkyje, miðkininkystëje).Labai didelis aktyvumas – koeficientas 2,7(Sportininkø veikla – plaukimas, krepðinis, tenisas, bëgimas).

PAVYZDYS:Moteris ûgis 170 cm kûno masë 65 kg darbas sëdimas (koeficientas 1,2)Kûno masës indeksas:KMI = 65 : (1,70 x 1,70) = 22,5, t.y optimalus (nuo 20 iki 25)Bazinei medþiagø apykaitai reikalingà energijà skaièiuosime pagal tikrà svorá:BMA = 23,3 kcal x 65 kg = 1514,5 kcalVisos paros energijos poreikiai, kai fizinio aktyvumo koeficientas 1,2:BMA x 1,2 = 1514,5 x 1,2 = 1817 kcal.

PAVYZDYS:Vyras ûgis 175 cm kûno masë 105 kg darbas sodeKûno masës indeksas:KMI = 105 : (1,75 x 1,75) = 34,3 (antro laipsnio nutukimas)Optimalus kûno svoris:OKS = 175 cm – 100 = 75 kgBazinei medþiagø apykaitai reikalinga energija:BMA = 25,2 x 75 = 1890 kcalVisos paros energijos poreikiai, kai fizinio aktyvumo koeficientas 1,5:BMA x 1,5 = 1890 kcal x 1,5 = 2835 kcal.

Energijos poreikiai padidëja karðèiuojant, sunkiu ligos periodu.

10 11

BALTYMAI

Su maistu mes gauname dviejø rûðiø baltymus:– didelës biologinës vertës – tai gyvûninës kilmës baltymai (þuvis,

mësa, viðtiena, kiauðiniai, pieno produktai);– maþos biologinës vertës – tai augalinës kilmës baltymai (grûdinës

kultûros, ankðtinës darþovës).Baltymai reikalingi ávairioms organizmo funkcijoms uþtikrinti:

– augimui;– audiniø atsinaujinimui;– imuninei sistemai.

Ávairiais lëtinës inkstø ligos periodais leistinas baltymø kiekis maiste skiriasi. Tai susijæ su ligos sunkumo laipsniu – kuo didesnio laipsnio inks-tø nepakankamumas, tuo maþesnis baltymø kiekis turi bûti gaunamas su maistu, kadangi inkstai nebepaðalina baltymø apykaitos produktø.

Dializuojamiems pacientams baltymø poreikiai þymiai didesni. Pati hemodializës procedûra skatina baltymø irimà bei slopina jø sintezæ or-ganizme. Todël baltymø poreikiai skaièiuojami 1,2–1,4 g kilogramui opti-malios kûno masës. Pavyzdþiui: þmogus, kurio optimali kûno masë yra 70 kg, su maistu turëtø gauti 84–98g baltymø per dienà (70kg x 1,4 = 98g). ½ gaunamø baltymø turi bûti didelës biologinës vertës (gyvûninës kilmës).

Tiek per didelis, tiek per maþas baltymø kiekis, gautas su maistu, sàlygo-ja blogesnæ savijautà, rizikà susirgti kitomis ligomis, didesná mirtingumà.

KALIS

Tai mineralas, kurio yra ávairiuose maisto produktuose, taèiau daugiau-sia jo randama augaliniame maiste (vaisiuose ir darþovëse).

Kalis reikalingas viso organizmo veiklai, taèiau didþiausia jo reikðmë yra:– ðirdies;– nervø sistemos;– raumenø funkcijoms uþtikrinti.

Esant inkstø funkcijos nepakankamumui, inkstai nepaðalina kalio pertekliaus, gauto su maistu (ypaè tie pacientai, kurie neturi ar turi maþai ðlapimo, yra diabetikai). Todël gali iðtikti hiperkalemija (padidëjæs kalio kie-kis kraujyje). Dël to sutrinka ðirdies veikla, iki visiðko ðirdies sustojimo, ir ligonis mirðta.

Kaip suprasti, kad jûsø kraujyje padidëjæs kalio kiekis? Paprastai to-

kiais atvejais:– retëja pulsas;– tirpsta lieþuvis, lûpos;– jauèiamas raumenø silpnumas (ypaè kojø);– atsiranda nerimas, irzlumas;– kamuoja pilvo spazminiai skausmai.

Kaip apsisaugoti nuo hiperkalemijos?– valgyti maþai kalio turinèius produktus;– nevartoti druskos pakaitalø (visuose yra kalio);– vengti (jei ámanoma) medikamentø, kurie didina kalio kieká krau-

jyje (AKF inhibitoriai, beta blokatoriø grupës antihipertenziniai pre-paratai, nesteroidiniai prieðuþdegiminiai preparatai, heparinas, cik-losporinas);

– esant reikalui, naudoti kalio suriðëjus – tai medikamentai, kurie jun–giasi su kaliu ir yra paðalinami per þarnynà.

Rekomenduojama, kad dializuojamas pacientas su maistu kalio gautø ne daugiau nei 1,5–2,0 g per dienà.

Siekiant sumaþinti kalio kieká, esantá darþovëse (ypaè bulvëse), patartina prieð jas paruoðiant termiðkai, supjaustyti nedideliais gabaliukais ir nors dvi valandas pamirkyti didesniame kiekyje vandens, ir paskui to vandens nenaudoti ruoðiant maistà.

Daug kalio turintys produktai (>250 mg/100 g):

– vaisiai ir uogos: visi dþiovinti vaisiai, bananai; visi kaulavaisiai, ypaè slyvos, abrikosai, nektarinai, mangai; vynuogës, vyðnios, braðkës, apelsinai, kiviai, avokadai, kriauðës;

– darþovës: bulvës, pomidorai, burokëliai, cukinijos, morkos, ankð-tiniai, brokoliai, Briuselio kopûstai, salierai;

– pieno produktai: jogurtas, pieniðkas ðokoladas, pudingas, ledai;– kiti produktai: visi rieðutai, saulëgràþos, ðokoladas, kava (rekomen-

duojama iki 2 puodeliø per dienà), arbata.Maþiau kalio turintys produktai (150–250mg/100g):

– vaisiai ir uogos: mëlynës (maþiausiai), gervuogës, agrastai, span-guolës, avietës, obuoliai, ananasai, mandarinai, arbûzai;

– darþovës: agurkai (maþiausiai), salotos, svogûnai, petraþolës, ri-dikëliai, kukurûzai, kalafiorai;

– pieno produktai: sûris.Maþai kalio turintys produktai (<150mg/100g):

– kvietinës, manø, aviþø kruopos, makaronai ir kt. miltiniai produktai.

12 13

FOSFORAS IR KALCIS

Abu ðie mineralai yra reikalingi kaulinei struktûrai uþtikrinti. Organizmas stengiasi iðlaikyti pusiausvyrà tarp kalcio ir fosforo. Nesant inkstø funkcijos, ði pusiausvyra sutrinka. Kalcio kraujo serume maþëja, o fosforo daugëja. Kompensuoti ðá disbalansà ásijungia parathormonas, kuris skatina kaulinio audinio irimà ir kalcio patekimà ið kaulø á kraujà. Tokiu bûdu yra paken-kiama kaulinë struktûra, atsiranda kaulø skausmai, padidëja kaulø lûþiø rizika.

Fosforas – tai mineralas, kurio pagrindiniai ðaltiniai maiste yra: kiauðinio trynys, pieno produktai, mësa. Dienos racione rekomenduojama gauti ne daugiau kaip 17 mg fosforo kilogramui optimalaus kûno svorio.

Kalcio su maistu reikëtø gauti ne maþiau kaip 2000 mg per dienà.Jei dietos pagalba nepavyksta palaikyti normalaus fosforo kiekio krau-

jyje, papildomai naudojami fosforo suriðëjai. Jø yra kelios grupës, t.y. savo sudëtyje turintys:

– aliuminio (karbonato arba hidroksido);– kalcio druskø (acetato, karbonato, citrato);– neturintys savo sudëtyje nei kalcio, nei aliuminio (RenaGel, Lantano

Carbonatas).Tiek per maþas, tiek ir per didelis kalcio kiekis kraujyje yra nepageidauti-

nas. Esant hiperkalcemijai (padidëjusiam kalcio kiekiui), kalcio druskos nusëda organizmo audiniuose (kraujagyslëse, ðirdies raumenyje ir kt.), paþeisdamos jø funkcijas.

Daug fosforo turintys produktai (>200mg/100g):– varðkë, sûriai;– kiauðiniai;– vidaus organø mësa ( kepenys, lieþuvis, smegenys ir kt.);– rieðutai, sëklos;– kakavos produktai (ðokoladas);– þuvis ir þuvies produktai;– kruopos, sëlenos.

VALGOMOJI DRUSKA IR SKYSÈIAI

Sutrikus inkstø funkcijai, nepaðalinami skysèiai ið organizmo, sutrikdo-mas natrio balansas. Per didelis natrio (valgomosios druskos) kiekis maiste gali sukelti dar spartesná skysèiø susilaikymà (atsiranda patinimai, pakyla kraujospûdis, skysèiai kaupiasi pilve, plauèiuose, apie ðirdá, smegenyse), taip pat didinti troðkulá.

Tam tikras kiekis (apie 250 ml per parà) vandens paðalinama kvëpuo-jant, prakaituojant, iðgarinant per odà.

Leistinas iðgerti skysèiø per parà kiekis apskaièiuojamas:– Ðlapimo kiekis per parà + 500ml.– Karðèiuojantiems: ðlapimo kiekis per parà + 750–1000ml.

Rekomenduojama, kad tarp hemodializiø pacientas nepriaugtø daugiau kaip 2,5 kg svorio.

Svarbu:Skaièiuojant iðgertà skysèiø kieká, prisiminti, kad vaisiai, darþovës, le-

dai, sriubos irgi turi skysèiø, ir juos reikia ávertinti.Dializuojamø pacientø maisto racione druskos kiekis neturëtø virðyti

3,5 g per dienà. Gamindami maistà, vietoj druskos naudokite prieskoni-nius þalumynus.

Troðkulá malðinkite:– èiulpdami ledo, suðaldytus vaisiø gabalëlius, rûgðèius ledinukus;– kramtykite kramtomàjà gumà;– naudokite burnos gaiviklius;– skalaukite burnà vandeniu, jo nenurydami.

VITAMINAI

Kadangi hemodializuojamø pacientø dieta yra labai ribota, jø organiz-mas neturi galimybës gauti pakankamai vitaminø. Ypaè tai pasakytina apie vandenyje tirpius vitaminus, kuriø tam tikro kiekio dar ir netenkama hemo-dializës procedûros metu.

Hemodializuojamø pacientø vitaminø poreikis parai:Vit. B1 – 1,1–1,2 mg. Vit. B2 – 1,1–1,3 mg. Vit. B6 – 10 mg.Vit. B12 – 2,4 mikrog.Vit. C – 75–90 mg. Folio rûgðtis – 1 mg. Niacinas – 14–16 mg. Biotinas – 30 mg. Aktyvus vit. D3 – skiriamas arba neskiriamas individualiai, priklausomai

nuo kalcio koncentracijos kraujyje. Vit. E – 400–800TV. Vit. K – 45 mg, jo atsargas rekomenduojama papildyti tik tuomet, kai

pacientas nevalgo ar gydomas antibiotikais.

14 15

Neskirti vit. A papildø, kadangi hemodializuojamø pacientø organizme ðio vitamino kiekis bûna pakankamas arba net aukðtesnis. Paros poreikis – 800–1000 mikrog.

Pirkdami polivitamininius preparatus su mikroelementais, atkreipkite dëmesá, kad jø sudëtyje nebûtø kalio.

PERITONINE DIALIZE GYDOMØ LIGONIØMITYBOS REKOMENDACIJOS

Pacientams, sergantiems inkstø funkcijos nepakankamumu, gydymui taikant peritoninæ dializæ, mitybos rekomendacijos turi þymiai maþiau apri-bojimø, negu hemodializuojamiems pacientams. Tai susijæ su vienø ir kitø procedûrø cikliðkumu. Kaip þinia, sveikø þmoniø inkstai „dirba“ iðtisà parà. Gydant hemodializëmis, procedûra atliekama 2–3 kartus per savaitæ, vidu-tiniðkai po 4 val., peritoninë dializë (priklausomai nuo jos rûðies) atlieka-ma kasdien, dienos arba nakties metu. Taigi pastaroji procedûra trukmës prasme yra ilgesnë, todël ir mitybos apribojimai yra maþesni.

ENERGIJOS POREIKIS

Tikslus energijos poreikiø paskaièiavimas nurodytas hemodializuojamø pacientø dietinio gydymo rekomendacijose. Reikia tik prisiminti, kad bûtina priskaièiuoti peritoninës dializës metu naudojamø gliukozës tirpalø energe-tinæ vertæ.

BALTYMAI

Rekomenduojama baltymø suvalgyti ne maþiau 1,1–1,5 g kilogramui kûno masës. Aukðtos biologinës vertës baltymai (gyvûninës kilmës) turi sudaryti 50–60% visø suvalgytø baltymø kiekio. Kad neiðsivystytø hiperfos-fatemija, reikia valgyti maþiau fosforo turinèius baltyminius maisto produk-tus (jautiena, viðtiena, sojos).

ANGLIAVANDENIAI

Kadangi peritoninei dializei naudojami gliukozës tirpalai, turintys neigia-mos átakos angliavandeniø apykaitai, valgant rekomenduojama atsisakyti cukraus, vartoti cukraus pakaitalus.

CHOLESTEROLIS

Reikia valgyti maþai cholesterolio turintá maistà – riboti gyvûninës kilmës riebalus. Papildyti savo maisto racionà polinesoèiosiomis rûgðtimis ome-ga–3 ir omega–6, augaline làsteliena, jûros produktais.

VALGOMOJI DRUSKA

Vidutinis rekomenduojamas valgomosios druskos kiekis – 3–4 g per parà. Jis gali bûti koreguojamas individualiai, priklausomai nuo arterinio kraujospûdþio ir susilaikanèiø skysèiø organizme kiekio.

KALIS

Paprastai apribojimø kaliui nëra, taèiau rekomenduojama per dienà suvartoto kalio kieká (paprastai 3–4 g/parà) paskirstyti tolygiai.

FOSFORAS

Jo kiekis turëtø bûti ribojamas, t.y. sudaryti 10 mg vienam kilogramui kûno svorio.

VITAMINAI

Maisto racionà bûtina papildyti vitaminais, ypaè vandenyje tirpiais (þiûrëti hemodializuojamø pacientø dietinio gydymo rekomendacijas).

16 17

Maisto produktai Svoris (g)Balta duona arba 150juoda duona 150Cukrus 30Medus 10

PusryèiaiGrikiø koðë:

grikiai 50pienas (3,2%) 100sviestas (72%) 5

PrieðpieèiaiVarðkë su uogiene:

varðkë (9%) 100uogienë 30

PietûsPerliniø kruopø sriuba:

perlinës kruopos 30bulvës 100morkos 30grietinë (20%) 10sviestas 3

Kepta menkës filë:menkë 100morkos 10aliejus 15svogûnai 3burokëliai 100aliejus 5

VakarienëMieþiniø kruopø koðë:

mieþinës kruopos 40pienas (3,2%) 100sviestas (72%) 5

Jogurtas (1,5%) 125Zefyras 50Erðkëtroþiø ar kitos sultys 100

Ið viso per parà gramais renkantis baltà duonà:

Ið viso per parà gramaisrenkantis juodà duonà:

Baltymai 77 75Riebalai 57 55Angliavandeniai 324 323Kcal 1982 1889Natris 1 1Kalis 1,9 1,9Kalcis 0,9 0,9Fosforas 1,1 1,1Cholesterolis 161 mg 143 mg


PusryèiaiAtlanto silkë su burokëliais:

Atlanto silkë (gerai iðmirkyta) 50burokëliai 100aliejus 5

PrieðpieèiaiMorkos su þirneliais pieno padaþe:

morkos 50þali þirneliai 25

Pieno padaþas:(pieno 50g, sviesto 5g, miltø 5g)

PietûsPerliniø kruopø sriuba:

perlinës kruopos 25pienas (3,2%) 100

Kiaulienos kepsnys folijoje: 100troðkinti kopûstai 100morkos 10aliejus 10

Vakarienë Virtinukai su varðke:

miltai 80varðkë 60pienas (3,2%) 30kiauðinis 8grietinë (20%) 25cukrus 3

Jogurtas (1,5%) 125Obuoliai 100Zefyras 50



Baltymai 77 75Riebalai 60 58Angliavandeniai 285 284Kcal 2090 1997Natris 1,4 1,4Kalis 1,9 1,9Kalcis 1 1Fosforas 1,2 1,2Cholesterolis 205 mg 187 mg

PIRMADIENIS

ANTRADIENISSiûlomas savaitinis meniu hemodializuojamiems pacientams

18 19


PusryèiaiAviþiniø kruopø koðë:

aviþinës kruopos 40pienas (3,2%) 100uogienë 30

PrieðpieèiaiÁdarytas obuolys 150

su varðke 50

PietûsMakaronø sriuba:

makaronai 30pienas (3,2%) 100sviestas (72%) 5

Virtø bulviø cepelinai su mësa:bulvës 200mësa (kiauliena) 70krakmolas 30kiauðiniai 8grietinë (20%) 25sviestas (72%) 5

VakarienëVirtos morkos su þaliais þirneliais:

morkos 50þirneliai 25aliejus 10mësa (kiauliena) 30

Balinta arbata su 100g pieno (3,2%) 100Mandarinai 50Zefyras 50



Baltymai 72 70Riebalai 54 52Angliavandeniai 308 307Kcal 1989 1896Natris 1 1Kalis 1,8 1,8Kalcis 0,6 0,6Fosforas 1 1Cholesterolis 150 mg 132 mg


PusryèiaiAviþiniø kruopø koðë:

aviþinës kruopos 40pienas 100uogienë 30

PrieðpieèiaiDarþoviø salotos su aliejumi ir mësa:

bulvës 100burokëliai 100morkos 30mësa (kiauliena) 30aliejus 10

PietûsMakaronø sriuba:

makaronai 30pienas (3,2%) 100sviestas (72%) 5

Paukðtiena su darþovëmis:paukðtiena 100bulvës 100morkos 30þirneliai 20sviestas (72%) 5

Vakarienë Skryliai:

miltai 65kiauðiniai 8grietinë (20%) 25

Jogurtas (1,5%) 125Granatø sultys 100

TREÈIADIENIS KETVIRTADIENIS



Baltymai 66 64Riebalai 52 50Angliavandeniai 320 319Kcal 2039 1946Natris 1 1Kalis 2 2Kalcis 0,7 0,7Fosforas 0,8 0,8Cholesterolis 163 mg 145 mg

20 21



Baltymai 75 73Riebalai 52 50Angliavandeniai 313 312Kcal 2029 1936Natris 1 1Kalis 1,8 1,8Kalcis 1 1Fosforas 1 1Cholesterolis 141 mg 123 mg


PusryèiaiMieþiniø kruopø koðë:

mieþinës kruopos 40pienas (3,2%) 100sviestas (72%) 5

PrieðpieèiaiArbata su pienu (3,2%) 100Varðkë 100Uogienë 30

PietûsPerliniø kruopø sriuba su morkomis:

perlinës kruopos 30morkos 30grietinë (20%) 25sviestas (72%) 3

Balandëliai su padaþu:mësa (kiauliena) 70kopûstai 160ryþiai 10miltai 5aliejus 5pienas 40

VakarienëRyþiø kruopø koðë:

ryþiai 40pienas (3,2%) 100sviestas (72%) 5

Jogurtas (1,5%) 125Obuoliai 100Zefyrai 60



Baltymai 72 70Riebalai 57 55Angliavandeniai 306 305Kcal 2029 1936Natris 1,4 1,4Kalis 2 2Kalcis 1 1Fosforas 1 1Cholesterolis 222 mg 204 mg


PusryèiaiDuonaSviestas (72%) 10Baltas sûris (13%) 50

PrieðpieèiaiMeduolis 50Persikø sultys 100

PietûsDarþoviø sriuba:

kopûstai 50bulvës 50morkos 30grietinë (20%) 25sviestas (72%) 3

Kiaulienos plovas:kiauliena 70ryþiai 50morkos 30aliejus 10agurkai 60

VakarienëSkryliai:

miltai 65kiauðinis 8grietinë (20%) 25stiklinë pieno (3,2%) 200

Jogurtas (1,5%) 125Kiviai 100

PENKTADIENIS ÐEÐTADIENIS

22 23



Baltymai 77 75Riebalai 53 51Angliavandeniai 313 312Kcal 2012 1919Natris 1 1Kalis 2 2Kalcis 0,8 0,8Fosforas 1 1Cholesterolis 229 mg 211 mg


Pusryèiai Ryþiø koðë:

ryþiai 40pienas (3,2%) 100uogienë 30

PrieðpieèiaiVarðkë (9%) 100Slyvø sultys 100

Pietûs Burokëliø sriuba:

burokëliai 50bulvës 50morkos 30grietinë (20%) 25sviestas (72%) 3aliejus 5

Koldûnai su mësa:mësa (kiauliena) 70miltai 80kiauðinis 8sviestas (72%) 5grietinë (20%) 25

Vakarienë Grikiø koðë:

grikiai 50pienas (3,2%) 100sviestas (72%) 5

Jogurtas (1,5%) 125Kriauðë 50

SEKMADIENIS

MA

ISTO

PR

OD

UK

TØ S

UD

ËTI

ES

LE

NTE

LËPr

oduk

tai

Balty

mai

g An

glia

vand

enia

ig

Rieb

alai

gCh

oles

tero

lis

mg

K mg

Na

mg

Ca

mg

F mg

Fe

mg

Vit.

B1

mg

Vit.

B2

mg

Vit.

C m

gEn

ergi

ja

kcal

Duon

a (1

00g)

Aukð

taiè

iø d

uona

5,3

56,1

0,9

015

335

824

108

1,7

0,16

0,06

023

6Ka

imið

ka d

uona

7,4

51,3

1,3

024

942

227

204

1,9

0,17

0,13

021

7Ka

uno

duon

a8

46,7

1,5

027

139

630

232

20,

170,

160

199

Klai

pëdo

s du

ona

5,6

47,8

0,8

010

245

923

109

2,2

0,15

0,06

022

5Li

etuv

iðka

duo

na8,

649

,61,

60

299

424

3025

82

0,17

0,18

021

1Pa

jûrio

duo

na5,

547

10

105

630

2296

2,2

0,15

0,04

0,05

220

Pala

ngos

duo

na5,

354

,20,

80

131

345

2398

1,6

0,14

0,06

023

1„R

ugel

is“

7,7

52,5

1,4

032

944

346

256

3,3

0,2

0,14

021

8„V

ieno

s“ d

uona

852

40

9258

011

284

3,2

0,48

0,36

pëds

.28

0Vi

lnia

us d

uona

6,6

45,5

10

233

Sum

uðtin

iø b

ande

lë7,

650

,62,

62

9939

630

851,

10,

10,

080,

225

3Ba

tona

s7,

951

,94,

512

8534

325

851,

10,

10,

080

276

Duon

inës

lazd

elës

1176

5,8

015

559

726

Duon

iuka

i12

,378

,71,

90

345

Form

inë

balta

duo

na8,

544

,90,

90

183

346

2213

42,

50,

30,

10

222

Italið

ka d

uona

1050

3,5

073

587

1777

2,7

0,4

0,23

028

3M

oèiu

tës

grûd

ëtoj

i duo

na7,

336

,24,

20

217

Pien

iðka

s ba

tona

s8,

545

,11,

60

158

432

4510

71,

50,

20,

10,

123

2Pr

ancû

ziðka

duo

na8,

651

,42,

90

9158

011

186

3,1

0,19

0,14

pëds

.28

6Dþ

iûvë

siai

9,7

76,8

10

135

437

4014

31,

20,

110,

050

350

Pien

iðki

trað

kuèi

ai9,

873

,94,

93

111

372

3410

01,

30,

110,

060,

137

5Pi

ta (1

pita

, 60g

)6

331

071

339

4960

1,4

0,27

0,12

016

5Sv

eiku

oliø

riek

elë

9,3

44,3

5,6

027

0Va

fliai

rieð

utin

iai

8,2

46,6

410

603

Vafli

ai ð

okol

adin

iai

4,8

53,4

39,2

041

0Av

iþini

ai d

ribsn

iai

13,8

67,5

6,7

035

76

6138

84,

30,

480,

1536

5Av

iþini

ai d

ribsn

iai “

Nord

ic”

1164

5,2

00,

1252

312

40,

530,

1535

0Gr

ikiø

kru

opos

12,6

69,3

3,1

044

35

2545

92,

80,

450,

120

349

Kuku

rûza

i10

,30

340

2734

298

4,4

0,46

0,16

323

Kvie

èiø

grûd

ai11

,769

,11,

90

374

1860

323

3,1

0,39

0,09

1,5

317

Kvie

tinës

kru

opos

11,5

021

110

2729

86,

70,

430,

233

5Kv

ieèi

ø së

leno

s15

,459

,34,

40

1281

485

1168

14,9

0,65

0,51

016

2M

anø

kruo

pos

10,3

74,8

10

911

1577

1,1

0,14

0,03

036

0Pe

rlinë

s kr

uopo

s9,

875

,21,

80

237

1527

243

2,1

0,15

0,09

033

5Ry

þiai l

auko

(virt

i)4

21,3

0,6

055

25

730,

60,

090,

020

119

Ryþia

i rud

ieji

(virt

i)2,

623

,11

070

012

150

10,

080,

0433

0

24 25

Ryþiø

kru

opos

(pol

iruot

i)8,

876

,50,

10

111

626

135

0,8

0,12

0,04

356

Rugi

ø gr

ûdai

9,5

72,6

1,7

046

628

6934

03,

40,

380,

1530

7So

rø k

ruop

os10

,669

,50,

60

220

510

240

4,8

0,73

0,38

352

Kvie

tinia

i milt

ai 5

5010

,774

,21,

30

100

316

961,

40,

150,

040

345

Rugi

niai

milt

ai(s

ijoti)

7,1

771,

10

187

324

137

2,1

0,23

0,09

335

Corn

Fla

kes,

Kel

logg

’s7,

185

,73

093

1254

413

41,

40,

370,

060

386

Mak

aron

ai(b

e ki

auði

niø)

10,8

75,8

0,3

019

75

2716

21,

30,

090,

0635

9Pû

sti k

ukur

ûzai

(pop

corn

)12

,575

120

250

013

651,

60,

180,

10

146

Pûst

i kuk

urûz

ai s

aldû

s5,

780

11,4

025

70

628

22,

70,

090,

180

500

Pûst

i kuk

urûz

ai s

ûdyt

i9

54,5

27,3

017

378

227

275

2,5

0,38

0,13

037

5Sp

aget

i 12

,575

10

2,3

359

Pien

o pr

oduk

tai (

100

g )

0Pi

enas

3,5

%3,

34,

83,

514

138

4485

118

0,1

0,04

0,17

165

Pien

as 2

,5%

3,4

4,9

2,5

1014

042

9111

90,

10,

040,

171

56Pi

enas

1,0

%3,

44,

81

514

145

9712

00,

10,

040,

171

43Oþ

kos

pien

as3,

24,

54,

111

177

3815

912

90,

10,

040,

141

69Jo

gurt

as “

Bios

” 3,

5%2,

515

,63,

510

8Jo

gurt

as “

Pasa

ka”

liesa

s2,

815

,70

78Jo

gurt

as s

u dþ

iovi

ntom

is

slyv

omis

“Sm

ilga”

2,5

15,6

3,5

108

“Mûs

ø” jo

gurt

as s

u þe

muo

gëm

is

ir ja

vain

iais

3,6

19,6

2,5

119

Rûgp

ieni

s 3,

2%3,

34,

53,

210

140

4493

120

0,1

0,03

0,14

161

Geria

mas

is jo

gurt

as “

Jo”

3,4

14,2

2,5

97“M

ûsø”

raug

into

pie

no g

ërim

as2,

410

,52

69Pa

suko

s 3,

54,

40,

74

151

105

9011

80,

10,

040,

170,

636

Grûd

ëta

varð

kë s

u va

isia

is7,

714

,16,

214

3Ko

nden

suot

as p

iena

s su

cuk

rum

i8,

854

,89,

134

360

8823

329

50,

30,

080,

43,

833

3Gr

ietin

ëlë

35%

2,3

3,1

3510

979

4767

510,

10,

030,

151

338

Grie

tinël

ë 10

%3

4,3

1035

128

4110

979

0,1

0,03

0,14

012

0Gr

ietin

ë 30

%2,

43,

130

106

101

3262

860,

10,

020,

110

293

Kefy

ras

3,2%

3,3

4,5

3,2

1013

944

8511

80,

10,

040,

171

61Va

rðkë

9%

163,

59

3710

440

216

880,

20,

030,

360

160

Varð

kë s

u uo

gom

is ir

jogu

rtu

8,5

17,5

514

9Na

tûra

lus

varð

kës

dese

rtas

“S

milg

a”7,

817

,51,

611

6

Lies

a va

rðkë

19,8

3,5

0,5

296

4196

240

0,2

0,03

0,5

099

“Mûs

ø” ð

veln

ioji

varð

kë li

esa

16,3

3,5

079

Lies

as v

arðk

ës s

ûris

28,5

40,

53

104

4510

427

00,

20

0,3

0,5

136

Varð

kës

sûris

13%

20,1

3,6

1353

118

4497

230

0,2

0,1

0,3

0,5

213

Varð

kës

sûris

22%

18,2

3,8

2290

114

5196

230

0,2

0,05

0,3

0,5

287

Varð

kës

sûre

lis “

Pasa

ka”

12,2

28,6

21,2

354

Ðëto

s sû

ris27

,82,

114

,810

011

078

010

4056

01

00,

23,

225

3Ca

mem

bert

sûr

is21

0,2

22,8

7310

889

038

631

00,

50,

040,

490

290

Emm

enta

l sûr

is28

,80,

129

,792

9552

894

162

01,

10,

040,

431

383

Brie

sûr

is20

,80,

527

,733

3Pa

rmes

an s

ûris

41,5

0,1

3279

107

1860

1295

849

10,

040,

40

454

Pien

inia

i led

ai4,

218

,13,

514

148

5113

610

10,

10,

030,

160,

412

5Pl

omby

ras

3,9

1615

5016

250

159

114

0,2

0,03

0,2

0,6

204

Svie

stas

82,

5%0,

70,

882

,625

017

1421

250,

10

0,1

0,3

744

Svie

stas

72%

0,8

1,1

72,5

220

156

1212

0,1

0,01

0,12

066

0M

arga

rinas

“Ra

ma”

0,1

0,4

600

1012

25

30

00,

010

540

Kiau

ðini

ai12

,30,

711

,743

814

314

459

262

20,

090,

330

157

Mës

a ( 1

00g

)Av

iena

14,5

020

,378

249

6810

155

2,3

0,14

0,19

024

1Ja

utie

na18

,30,

417

,180

329

899

150

2,7

0,08

0,19

022

9Ja

utie

nos

filë

20,4

0,2

2,2

5943

854

795

1,8

0,11

0,15

010

3Tr

iuði

ena

19,6

0,3

9,1

6537

647

1922

02,

10,

10,

122,

816

2Ve

rðie

nos

nuga

rinë

19,6

0,3

2,7

6232

075

1213

41,

70,

110,

20

104

Kiau

liena

pus

riebë

12,5

040

6832

512

110

116

1,1

0,48

0,16

241

0Ki

aulie

nos

ðoni

n, ri

ebi

7,4

067

,575

8738

749

0,7

0,1

0,09

063

7Ki

aulie

na li

esa

18,9

06,

357

323

575

216

1,4

0,63

0,25

013

3La

ðini

ai2,

40

8999

00

00

00,

430,

140

810

Rûky

ti la

ðini

ai1,

40

9090

2716

171

260,

30,

430,

070

815

Stirn

ieno

s ku

mpi

s21

,80

1,4

7831

060

1025

03

0,22

0,48

010

0El

nien

os k

umpi

s21

,70

478

320

6110

250

4,2

0,23

0,48

012

3Ki

aul.

smeg

enys

11,1

010

,625

5232

616

010

340

3,8

0,16

0,3

1813

9Ki

aul.

kepe

nys

20,7

1,5

4,8

355

317

115

935

316

,30,

422,

624

,913

2Ki

aul.

lieþu

viai

16,4

0,5

14,9

101

285

110

1420

05,

10,

330,

424,

420

2Ja

ut. k

epen

ys19

,24,

54

561

288

126

1333

68,

30,

422,

9529

,713

2Ja

ut. l

ieþu

viai

16,2

0,3

12,4

8029

595

914

03,

20,

080,

343

178

Viðè

iuka

i19

,40,

39,

381

305

6110

187

1,2

0,08

0,11

0,7

162

Viðè

iukø

krû

tinël

ës b

e od

os23

,60,

30,

959

328

615

146

0,4

0,09

0,15

0,7

104

Viðè

iukø

ðla

unel

ës

16,8

010

,284

300

859

196

10,

080,

230,

815

9Vi

ðèiu

kø ð

laun

elës

be

odos

20,1

0,3

3,9

8431

170

1212

10,

70,

090,

170,

811

7Vi

ðèiu

kø s

parn

elia

i19

,20

12,2

770

7314

139

1,4

0,05

0,09

118

7Vi

ðèiu

kø o

da10

,70

37,9

135

7646

1778

10,

080,

10

379

Þàsi

ena

14,6

0,1

34,3

7229

953

918

62,

80,

10,

30,

836

8

Prod

ukta

iBa

ltym

aig

Angl

iava

nden

iai

gRi

ebal

aig

Chol

este

rolis

m

gK mg

Na

mg

Ca

mg

F mg

Fe

mg

Vit.

B1

mg

Vit.

B2

mg

Vit.

C m

gEn

ergi

ja

kcal

Prod

ukta

iBa

ltym

aig

Angl

iava

nden

iai

gRi

ebal

aig

Chol

este

rolis

m

gK mg

Na

mg

Ca

mg

F mg

Fe

mg

Vit.

B1

mg

Vit.

B2

mg

Vit.

C m

gEn

ergi

ja

kcal

26 27

Kala

kutie

na17

,50,

26,

255

233

5715

208

2,3

0,08

0,1

1,2

127

Kala

kutø

krû

tinël

ës b

e od

os21

,50,

32,

465

220

492

150

0,8

0,1

0,17

010

9Ka

laku

tø ð

laun

elës

180,

27,

681

285

768

260

1,1

0,08

0,13

1,4

141

Kala

kutø

ðla

unel

ës b

e od

os19

,40,

33,

781

375

7715

211

1,8

0,09

0,21

4,3

112

Antie

na13

,50,

228

,410

517

468

1111

21,

50,

150,

20

310

Viðt

iena

18,7

0,5

1581

354

6414

165

1,9

0,09

0,15

2,1

212

Viðè

iukø

kep

enël

ës20

,21,

24

380

199

6512

249

4,1

0,32

2,49

2812

2Vi

ðèiu

kø ð

irdys

15,2

1,8

12,7

170

192

8012

182

2,3

0,43

1,18

5,5

183

Viðè

iukø

skr

ande

liai

18,7

14

130

193

6416

150

2,2

0,09

0,05

211

5De

ðros

( 10

0g )

Serv

elat

as rû

kyta

s17

,40,

347

,792

235

1565

2714

42,

40,

30,

190

501

Liet

uvið

ka d

eðra

rûky

ta15

,60,

448

,310

528

615

1526

125

30,

420,

191,

249

9Ka

uno

salia

mis

par

ûkyt

as19

,30,

228

,712

433

915

3738

173

40,

340,

211,

233

6Da

ktar

iðka

deð

ra10

,30,

821

,997

226

631

3611

01,

90,

20,

130,

724

1Pa

nerio

deð

ra9,

70,

123

,158

211

669

1583

1,8

0,21

0,09

0,7

248

Sard

elës

(kia

ulie

nos)

7,6

0,2

26,2

5319

467

815

701,

40,

210,

080,

826

7De

ðrel

ës (p

ieni

ðkos

)6,

90,

927

,358

120

511

2764

0,9

0,04

0,08

027

6Þu

vis

( 100

g )

Plek

ðnë

17,1

02,

760

311

104

6119

80,

60,

210,

221

93Ot

as20

,10,

14,

850

446

6714

208

0,5

0,1

0,23

012

4Sk

umbr

ë18

,80,

110

,962

329

109

2723

21,

30,

140,

351,

317

4Er

ðket

as16

,40

10,9

280

100

5027

00,

782

Ledi

në þ

uvis

16,6

2,2

335

160

3024

00,

70,

120,

13,

286

Jûrø

lyde

ka17

,20

2,2

5027

010

041

142

0,5

0,1

0,2

089

Stin

ta13

,17,

129

013

030

240

0,4

0,03

0,15

1,8

116

Ungu

rys

150

24,5

164

217

6517

223

0,6

0,18

0,32

1,8

278

Rûky

tas

ungu

rys

17,9

028

,614

024

350

019

250

0,7

0,19

0,37

032

6Ka

rpis

17,1

0,1

670

245

4233

218

1,1

0,03

0,03

0,8

123

Men

kë17

,70,

10,

443

329

8323

208

0,4

0,1

0,23

275

Lyde

ka19

,70,

10,

859

309

126

5120

31,

10,

060,

073

87St

erka

s18

,70,

40,

860

260

8030

182

10,

040,

051

84Tu

nas

23,7

04,

670

356

4310

200

10,

160,

160

136

Mar

gasi

s up

ëtak

is18

,20,

14,

256

526

7114

239

0,4

0,07

0,14

1,3

111

Ikra

i (ra

udon

ieji

ir ju

odie

ji)24

,61,

917

,958

818

115

0027

535

611

0,19

0,62

026

7Ka

lmar

ai18

4,2

280

140

400

1,1

0,13

0,09

1,5

110

Krab

ai16

3,6

310

130

100

260

4,3

0,05

0,08

1,4

96Kr

evet

ës18

,10,

80,

815

222

014

063

166

1,6

0,02

0,03

284

Jûro

s ko

pûst

ai8,

90,

297

052

040

5516

0,01

0,06

237

Jûro

s m

oliu

skai

14,4

3,3

2,2

5031

529

088

235

3,4

0,16

0,21

491

Atla

nto

silk

ë (s

ûdyt

a)20

0,7

15,4

7021

359

3062

341

1,1

0,35

0,29

022

2Au

strë

s8,

34

2,4

212

7394

143

6,5

0,14

0,18

1067

Laði

ða

19,9

013

,670

371

5113

266

10,

230,

171

202

Laði

ða rû

kyta

21,2

04,

438

520

0014

245

0,94

0,2

0,2

017

6Tu

nas,

kon

serv

uota

s al

ieju

je28

,20

1035

135

68

234

1,9

0,05

0,11

019

4Tu

nas,

kon

serv

uota

s va

nden

yje

35,3

01,

130

055

120

238

0,7

0,04

0,12

015

9Da

rþov

ës (

100g

)Ag

urka

i 0,

82,

30,

20

184

921

290,

20,

040,

045,

911

Bakl

aþan

ai1,

26,

30,

20

235

814

440,

60,

040,

067,

324

Balta

gûþia

i kop

ûsta

i1,

55,

40,

20

271

1953

420,

90,

060,

0732

,922

Briu

selin

iai k

opûs

tai

4,3

6,3

0,5

040

58

3211

91,

70,

110,

1578

,730

Brok

olia

i3

5,7

0,4

046

413

105

821,

30,

10,

2183

29Bu

lvës

218

,30,

10

452

1611

520,

60,

110,

0615

81Bu

rokë

liai

1,6

9,5

0,1

019

717

630

420,

90,

030,

0511

,437

Cuki

nijo

s1,

23,

40,

10

250

125

450,

40,

120,

029

16Èe

snak

ai6,

228

0,3

043

610

3113

11,

30,

110,

0431

128

Kalia

ropë

s1,

95,

40,

20

360

4363

812,

60,

050,

0744

,821

Krap

ai2,

37,

50,

40

990

2612

310

12,

30,

190,

4381

,331

Krie

nai

2,6

18,4

0,3

051

342

103

782,

10,

130,

1511

2,5

61M

orko

s1

8,7

0,2

025

196

4941

0,5

0,07

0,07

4,9

31Ki

nini

ai k

opûs

tai

1,2

3,4

0,3

020

27

4030

0,6

0,03

0,04

3611

Patis

onai

0,6

020

314

1312

0,4

0,03

0,04

2319

Petra

þolë

s (la

pai)

4,2

90,

40

868

2120

399

50,

110,

2317

1,3

35Pe

traþo

lës

(ðak

nys)

2,6

9,7

0,5

056

227

6879

1,9

0,11

0,1

67,2

39Po

mid

orai

14,

10,

20

260

611

280,

40,

090,

0822

,417

Pora

i2,

26,

80,

30

232

686

541,

10,

070,

0425

30Ra

barb

arai

1,1

4,6

0,1

031

919

5035

0,6

0,02

0,03

10,8

9Ra

udon

a sa

ldþio

ji pa

prik

a1,

36,

60,

50

310

615

371

0,08

0,12

144

29Ra

udon

gûþia

i kop

ûsta

i1,

55,

50,

20

258

2740

310,

70,

060,

0751

,819

Ridi

kai

14,

10,

10

350

950

290,

60,

050,

0420

16Ri

dikë

liai

1,1

3,9

0,1

027

646

4732

10,

040,

0222

,617

Ropë

s1,

18,

20,

30

236

1747

320,

60,

040,

0523

,826

Rûgð

tynë

s1,

14,

90,

80

333

1480

232

00,

335

21Sa

ldþio

sios

bul

vës

(topi

nam

bai)

20

397

034

491

0,15

0,05

230

61Sa

loto

s1,

32,

50,

30

255

2057

301,

10,

070,

0912

12Sa

liera

i (ða

knys

)1,

37,

30,

30

375

8771

590,

70,

050,

058,

525

Svog

ûnø

laið

kai

2,8

3,8

0,2

023

312

8929

20,

020,

130

19Sv

ogûn

ø ro

putë

s1,

48,

90,

30

169

1342

382,

20,

060,

0737

,220

Ðpin

atai

2,5

30,

40

601

6886

303,

40,

150,

2251

,219

Prod

ukta

iBa

ltym

aig

Angl

iava

nden

iai

gRi

ebal

aig

Chol

este

rolis

m

gK mg

Na

mg

Ca

mg

F mg

Fe

mg

Vit.

B1

mg

Vit.

B2

mg

Vit.

C m

gEn

ergi

ja

kcal

Prod

ukta

iBa

ltym

aig

Angl

iava

nden

iai

gRi

ebal

aig

Chol

este

rolis

m

gK mg

Na

mg

Ca

mg

F mg

Fe

mg

Vit.

B1

mg

Vit.

B2

mg

Vit.

C m

gEn

ergi

ja

kcal

28 29

Ðpar

agin

ës p

upel

ës2

7,6

0,3

024

85

4841

1,3

0,12

0,11

1626

Þali

þirne

liai

6,4

170,

40

338

1332

133

1,4

0,26

0,17

34,2

70Þi

edin

iai k

opûs

tai (

kala

fiora

i)2,

54,

50,

30

328

1620

550,

60,

110,

173

20Dþ

iovi

ntos

dar

þovë

s ( 1

00g

)Læ

ðiai

25,4

55,7

1,1

084

710

7837

15,

80,

530,

212,

531

2Pu

pelë

s22

,860

1,6

012

1110

120

418

6,6

0,71

0,24

2,5

290

Sojo

s37

32,7

19,3

017

9632

254

599

9,1

1,1

0,31

039

6Þi

rnia

i22

,458

,11,

30

855

1276

343

6,3

0,8

0,19

2,7

300

Raug

into

s ir

mar

inuo

tos

da

rþov

ës (1

00g)

Agur

kai

0,8

1,6

0,1

014

1*

2324

0,6

0,02

0,02

512

Buro

këlia

i1,

36

00

288

*37

431,

40,

010,

025

32Ko

pûst

ai1,

82,

20

018

593

048

310,

60,

020,

0230

19M

orko

s1,

34,

50,

10

200

*51

550,

70,

040,

053

26Po

mid

orai

1,1

1,6

0,1

029

0*

1426

0,9

0,04

0,03

1016

Kons

ervu

oti k

ukur

ûzai

be

skys

èio

2,9

220,

60

200

310

323

0,6

0,05

0,08

510

3Ko

nser

vuot

i þirn

elia

i be

skys

èio

4,9

15,8

0,2

011

517

840

731,

70,

170,

084

64Ko

nser

vuot

os ju

odos

ios

alyv

uogë

s1,

57,

427

028

713

0570

253,

50

0,1

2027

0

Kons

ervu

otos

þal

iosi

os

alyv

uogë

s1,

44,

112

,70

385

2400

6117

1,6

00

012

7

*Rau

gint

ose

ir m

arin

uoto

se

darþ

ovës

e Na

kie

kis

prik

laus

o nu

o dr

usko

s ki

ekio

Darþ

oviø

sul

tys

( 100

g )

Mor

kø0,

411

,30,

10

9939

1311

0,2

0,02

0,02

1,2

45Bu

rokë

liø1

9,9

00

148

4519

180,

6pë

ds.

0,04

342

Pom

idor

ø0,

82,

60,

10

237

202

918

0,6

0,05

0,03

13,7

14Gr

ybai

( 10

0g )

Bara

vyka

i4,

44,

50,

50

235

5222

142

1,2

0,38

0,26

3,2

29Dþ

iovi

nti b

arav

ykai

34,6

362,

90

2969

4194

649

69,7

0,3

1,27

225

4Pa

berþ

iai

2,3

1,4

0,9

044

331

133

171

2,4

0,07

0,22

623

Vove

raitë

s1,

61,

51,

10

560

38

446,

50,

010,

3534

27Ða

mpi

njon

ai (p

ieva

gryb

iai)

2,8

30,

20

422

88

123

1,3

0,1

0,44

4,9

20Va

isia

i ( 1

00g

)Ab

rikos

ai0,

812

0,2

026

810

1728

0,9

0,04

0,05

10,5

49Ag

rast

ai0,

89,

70,

20

196

731

340,

60,

040,

0429

,734

Anan

asai

0,5

12,7

0,2

019

016

2114

0,7

0,07

0,02

20,6

52

Apel

sina

i0,

811

0,2

021

43

4425

10,

070,

0451

,343

Arbû

zai

0,7

60,

20

957

1410

0,6

0,05

0,04

8,5

27Av

okad

ai1,

96

23,5

050

33

1038

0,6

0,08

0,15

1322

4Av

ietë

s1,

212

,80,

60

178

641

451

0,04

0,07

24,3

38Ba

ltiej

i ser

bent

ai0,

713

,80,

20

268

233

231

0,08

0,02

44,1

37Ba

nana

i1,

223

,10,

30

370

1211

321,

10,

030,

059,

997

Brað

kës

0,9

9,7

0,4

015

35

2931

0,9

0,04

0,07

66,6

41Br

uknë

s0,

612

,10,

50

775

1813

0,7

0,02

0,02

12,6

43Ci

trino

s0,

79,

20,

40

179

426

231

0,05

0,03

48,7

31Ge

rvuo

gës

1,4

12,1

10

179

444

320,

80,

040,

0418

,942

Gran

atai

0,9

13,9

00

150

2,5

010

10,

040,

014

52Gr

eipf

ruta

i0,

610

0,2

018

02

2019

0,1

0,05

0,03

4238

Juod

ieji

serb

enta

i1,

217

,20,

30

306

545

501,

40,

060,

0516

6,2

52Kr

iauð

ës0,

413

,40,

30

127

514

170,

50,

040,

073,

752

Kivi

ai1

13,9

0,6

029

04

0,8

320,

80,

020,

0571

56M

anda

rinai

0,7

9,4

0,3

022

92

4023

0,3

0,06

0,05

31,6

38M

anga

i0,

616

,50,

50

190

512

130,

40,

050,

0538

,770

Mël

ynës

0,7

11,5

0,6

071

811

130,

70,

030,

2916

,644

Mel

iona

i0,

77,

70,

10

289

1814

190,

10,

080,

0225

32Ne

ktar

inai

0,7

11,8

0,7

021

2pë

ds.

165

0,15

0,01

0,04

548

Obuo

liai

0,4

130,

40

135

68

130,

60,

050,

058

53Pa

pajo

s0,

710

00

176

69

250,

20,

030,

0366

46Pe

rsik

ai0,

812

,10,

20

224

718

250,

50,

020,

053,

647

Raud

onie

ji se

rben

tai

1,1

12,8

0,3

022

54

2830

1,1

0,05

0,03

34,5

38Sl

yvos

0,7

14,6

0,2

022

54

1725

0,7

0,07

0,05

4,7

57Sp

angu

olës

0,4

9,9

0,7

010

52

1410

0,7

0,03

0,02

10,4

43Ðe

rmuk

ðnia

i1,

413

,80,

10

217

017

422

0,05

0,02

7046

Treð

nës

0,9

14,4

0,4

020

05

1926

0,6

0,04

0,06

10,1

60Vy

nuog

ës0,

717

,60,

40

243

721

290,

80,

050,

0316

,769

Vyðn

ios

112

,20,

60

217

721

281

0,03

0,04

5,8

51Þe

muo

gës

0,8

10,3

0,1

016

118

2340

1,2

0,03

0,05

6034

Dþio

vint

i vai

siai

( 10

0g )

Abrik

osai

(be

kaul

iukø

)4,

667

,20,

50

1666

1572

129

4,4

0,03

0,14

2,4

271

Bana

nai

3,9

88,3

1,8

014

903

2274

1,2

0,18

0,24

735

9Da

tulë

s2

740,

40

650

232

541,

30,

090,

13

291

Figo

s3,

678

1,2

079

831

163

101

3,2

0,1

0,09

2,5

268

Kria

uðës

271

,31,

50

530

671

800,

90,

010,

323,

330

1Ob

uolia

i1,

870

,31,

60

600

6937

491,

10,

090,

1211

247

Pers

ikai

358

00

2043

141

192

115

30,

030,

155

227

Prod

ukta

iBa

ltym

aig

Angl

iava

nden

iai

gRi

ebal

aig

Chol

este

rolis

m

gK mg

Na

mg

Ca

mg

F mg

Fe

mg

Vit.

B1

mg

Vit.

B2

mg

Vit.

C m

gEn

ergi

ja

kcal

Prod

ukta

iBa

ltym

aig

Angl

iava

nden

iai

gRi

ebal

aig

Chol

este

rolis

m

gK mg

Na

mg

Ca

mg

F mg

Fe

mg

Vit.

B1

mg

Vit.

B2

mg

Vit.

C m

gEn

ergi

ja

kcal

30 31

Razin

os2,

771

,30,

60

684

2157

122

2,8

0,11

0,06

1,5

280

Slyv

os3,

569

0,7

082

28

6092

3,4

0,16

0,12

7,6

275

Sulty

s ( 1

00g

)Ab

rikos

ø0,

514

00

245

218

200,

20,

020,

044

56An

anas

ø0,

311

,40,

10

134

119

70,

30,

060,

028

50Ap

elsi

nø0,

69,

90,

10

175

28

140,

40,

060,

0335

45Ci

trinø

0,6

2,5

00

142

1518

380,

10,

020,

0110

,426

Erðk

ëtuo

giø

0,1

17,6

00

371

3515

1,4

pëds

.0,

0240

038

Gran

atø

0,3

14,5

00

102

48

121

0,04

0,01

459

Grei

pfru

tø0,

59,

20,

10

102

112

90,

10,

040,

0238

42Ju

odøj

ø se

rben

tø0,

57,

90

013

316

2040

0,01

0,01

85,5

40M

anda

rinø

0,8

90

014

317

1621

0,1

0,04

0,02

842

Obuo

liø0,

110

0,1

010

62

66

0,2

0,01

0,01

2,3

44Pe

rsik

ø0,

317

,20

015

26

05

0,9

0,02

0,04

6,5

69Sl

yvø

0,3

16,1

00

120

218

100,

60,

010,

014

66Vy

nuog

iø0,

615

00

132

320

250,

20,

040,

042,

565

Vyðn

iø0,

710

,20

025

010

1817

0,3

0,01

0,02

7,2

47Dþ

emai

ir u

ogie

nës

( 100

g )

Brað

kiø

0,3

72,1

00

135

1310

100,

90,

010,

0581

274

Kria

uðiø

0,4

71,8

00

701

811

1,2

pëds

.0,

011,

127

1Av

ieèi

ø0,

672

,60

016

814

1619

1,2

0,04

0,04

7,4

275

Man

darin

ø0,

772

,30

078

149

440,

1pë

ds.

0,02

8,7

278

Pers

ikø

0,5

61,6

00

163

1315

90,

30,

010,

022

248

Slyv

ø0,

473

,70

010

71

1415

0,5

0,01

0,01

329

5Ob

uoliø

0,4

66,8

00

124

17

111,

3pë

ds.

0,01

226

6Ab

rikos

ø0,

569

,50

015

21,

518

1210

0,01

0,02

427

7Ju

odøj

ø se

rben

tø0,

669

,20

014

018

1622

0,5

0,01

0,01

1027

5Gë

rimai

( 10

0g )

Alko

holin

iai

Alus

ðvi

esus

3,5

%0,

43,

80

026

34

220

00,

020

38Al

us 5

,7%

0,6

3,4

00

363

425

0,1

00,

020

49Vy

nas

(bal

tas,

sau

sas)

0,1

0,6

00

614

96

0,5

00,

010

68Vy

nas

(rau

dona

s, p

usia

u sa

usas

)0,

12,

30

011

03

715

1,1

00,

020

80Ða

mpa

nas

0,3

01,

40

574

37

0,5

00,

010

77Li

keris

(des

ertin

is)

031

00

36

30

00

00

313

Degt

inë,

dþin

as, r

omas

,vis

kis

00

00

11

05

00,

010,

010

225

Neal

koho

linia

iVa

isva

nden

iai

05,

60

015

75

00

00

024

Coca

-col

a0

010

,40

214

815

00

00

42

Arba

ta b

e cu

krau

s0

0,3

00

373

01

00

0,01

00

Kava

be

cukr

aus

0,2

0,3

00

542

21

00

00

2Ka

kavo

s m

iltel

iai (

100g

)21

4521

,30

3490

3510

566

011

0,09

0,11

031

5Ka

kava

su

pien

u ir

cukr

umi

3,5

101,

512

165

7010

895

0,4

0,03

0,16

068

Kiti

( 100

g )

Arba

tþol

ës (j

uodo

s)20

45,

10

2480

8249

582

482

0,07

110

Kaka

vos

milt

elia

i13

,515

,654

013

404

1043

06,

50,

090,

2961

0Së

men

ys23

,434

310

762

8019

572

28,

20,

170,

160

414

Aguo

nos

19,9

24,7

46,7

086

635

1059

909

8,1

0,86

0,17

051

7An

akar

dþiø

rieð

utai

15,8

30,5

46,3

055

315

3540

23,

60,

550,

250

585

Braz

iliðki

rieð

utai

14,3

14,3

67,9

060

74

179

607

41

0,1

066

1M

igdo

lai

2020

,552

083

311

279

471

4,4

0,2

0,57

3,4

580

Lazd

ynø

rieðu

tai

17,6

14,9

63,2

057

89

239

265

3,6

0,42

0,22

4,2

658

Grai

kini

ai ri

eðut

ai18

,514

,660

,40

966

610

642

03,

70,

40,

1311

,265

5Þe

mës

rieð

utai

25,7

19,2

46,1

070

78

7835

82,

50,

70,

120

569

Koko

sai

4,5

15,2

35,3

048

954

3411

52

0,07

0,01

236

2Ko

kosø

dro

þlës

5,7

2763

072

969

5121

13,

80,

10,

060

615

Kaðt

aini

ai3,

553

,12,

10

592

229

107

0,9

0,24

0,17

2624

5Pi

stac

ijos

20,5

27,6

48,5

078

56

107

384

6,6

0,82

0,17

061

0M

oliû

gø s

ëklo

s25

17,8

460

818

1843

1189

150,

210,

320

554

Seza

mo

sëkl

os22

14,9

53,2

043

826

783

701

9,9

0,76

0,17

059

7Sa

ulëg

ràþø

sëk

los

22,5

21,5

490

725

298

618

6,3

1,9

0,14

061

1Ka

vos

pupe

lës

13,9

2,8

14,4

016

0019

85,

30,

070,

20

Natû

ralu

s m

edus

0,8

81,7

00

3610

1418

0,8

0,01

0,03

231

4Al

ieju

s (a

lyvø

)0,

10,

299

,50

01

01

0,4

00

088

3Al

ieju

s (k

ukur

ûzø)

0,1

0,1

99,7

01

115

00,

10

00

884

Alie

jus

(rap

sø)

0,1

0,1

99,8

00

00

00

00

088

4Al

ieju

s (s

aulë

gràþ

ø)0,

10,

199

,80

00

00

0,1

00

088

4Cu

krus

099

,80

03

32

00,

30

00

370

Cukr

us ru

dasi

s0

99,5

00

344

4485

252,

20

0,03

037

2M

ajon

ezas

2,8

2,6

6710

038

541

0,01

0,05

063

3Kr

akm

olas

(bul

viø)

0,4

83,4

0,1

015

835

71,

80

00

326

Þela

tina

85,3

00,

10

2232

110

00

00

342

Acta

s0,

69,

60,

10

8920

1532

0,5

00

047

Drus

ka0

00

09

3871

036

80

2,9

00

00

Gars

tyèi

os5,

722

6,4

016

576

095

170

1,8

0,1

0,2

316

7Ke

èupa

s1,

824

,80,

50

600

1125

1019

0,8

0,05

0,06

1111

2

va

rtot

i ats

argi

ai

Prod

ukta

iBa

ltym

aig

Angl

iava

nden

iai

gRi

ebal

aig

Chol

este

rolis

m

gK mg

Na

mg

Ca

mg

F mg

Fe

mg

Vit.

B1

mg

Vit.

B2

mg

Vit.

C m

gEn

ergi

ja

kcal

Prod

ukta

iBa

ltym

aig

Angl

iava

nden

iai

gRi

ebal

aig

Chol

este

rolis

m

gK mg

Na

mg

Ca

mg

F mg

Fe

mg

Vit.

B1

mg

Vit.

B2

mg

Vit.

C m

gEn

ergi

ja

kcal

Paga

l 199

7m M

ines

otos

uni

vers

iteto

mity

bos

koor

dina

cijo

s du

omen

is, J

AV

32

Literatûros sàraðas:

1. Canada – USA Peritoneal Dialysis Study Group. Adequacy of dialysis and nutrition in continuous peritoneal dialysis: association with clinical out-comes. J. Am. Soc. Nephrol. 1996; 7: 198-207 p.

2. Clinical practice guidelines for nutrition in chronic renal failure. K/DOQJ, National Kidney Foundation. Am. J. Kidney Dis. 2000; 35: S1-S140 p.

3. Kalantar – Zadeh K., Block G., McAllister C. et al. Association between self-reported appetite and markers of inflammation, nutrition, anemia and quality of life in hemodialysis patients. 2003.

4. K/DOQJ clinical practice guidelines for chronic kidney disease: evolu-tion, classification and stratification. Kidney Dialysis Outcome Quality Initia-tive. AM. J. Kidney Dis. 2002; 39: S1-246 p.

5. Maisto produktø sudëtis (LR SAM Respublikinis mitybos centras), Vil-nius, 2002.

6. Petkevièienë L. Dietetika. Nacionalinë dietetikos federacija. Vilnius, 2006, 57-62, 94-99 p.

7. Petkevièienë L. Lietuvos dietologø draugija. Dietinio gydymo vado-vas. 2-oji knyga, I dalis. Vilnius, 2000, 162-175 p.

8. Petkevièienë L. Lietuvos dietologø draugija. Mitybos medicinos vado-vas. 1-oji knyga. Vilnius, 1999, 23-26 p.

9. Stenvinkel P., Heimburger O., Paultte F. et al. Strong association between malnutrition, inflammation, and atherosclerosis in chronic renal failure. Kidney Int. 1999; 55:1899-1911 p.

Documents

dietoss - Donoras.lt · 2 3 PRATARMË Pacientams, kuriems dël ávairiø susirgimø iðsivystë inkstø funkcijos ne-pakankamumas, labai svarbu suprasti, kas pasikeitë jø organizme