1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS Alotendin 5 mg/5 mg tabletės

Alotendin 5 mg/10 mg tabletės

Alotendin 10 mg/5 mg tabletės

Alotendin 10 mg/10 mg tabletės

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Alotendin 5 mg/5 mg tabletės: kiekvienoje tabletėje yra 5 mg bizoprololio fumarato ir 5 mg amlodipino

(besilato pavidalu).

Alotendin 5 mg/10 mg tabletės: kiekvienoje tabletėje yra 5 mg bizoprololio fumarato ir 10 mg amlodipino

(besilato pavidalu).

Alotendin 10 mg/5 mg tabletės: kiekvienoje tabletėje yra 10 mg bizoprololio fumarato ir 5 mg amlodipino

(besilato pavidalu).

Alotendin 10 mg/10 mg tabletės: kiekvienoje tabletėje yra 10 mg bizoprololio fumarato ir 10 mg

amlodipino (besilato pavidalu).

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA

Tabletė.

Alotendin 5 mg/5 mg tabletės – baltos arba beveik baltos, bekvapės, pailgos, šiek tiek išgaubtos 9,5 mm

tabletės, su vagele vienoje pusėje ir įspausta MS žyme kitoje pusėje.

Vagelė skirta tik tabletei perlaužti, kad būtų lengviau nuryti, bet ne jai padalyti į lygias dozes.

Alotendin 5 mg/10 mg tabletės – baltos arba beveik baltos, bekvapės, apvalios, plokščios, nuožulniais

kraštais 10 mm tabletės, su vagele vienoje pusėje ir įspausta MS žyme kitoje pusėje.

Vagelė skirta tik tabletei perlaužti, kad būtų lengviau nuryti, bet ne jai padalyti į lygias dozes.

Alotendin 10 mg/5 mg tabletės – baltos arba beveik baltos, bekvapės, ovalo formos, šiek tiek išgaubtos

13 mm tabletės, su vagele vienoje ir įspausta MS žyme kitoje pusėje. Vagelė skirta tik tabletei perlaužti, kad būtų lengviau nuryti, bet ne jai padalyti į lygias dozes.

Alotendin 10 mg/10 mg tabletės – baltos arba beveik baltos, bekvapės, apvalios, šiek tiek išgaubtos

10 mm tabletės, su vagele vienoje pusėje ir įspausta MS žyme kitoje pusėje. Vagelė skirta tik tabletei perlaužti, kad būtų lengviau nuryti, bet ne jai padalyti į lygias dozes.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Alotendin yra skirtas arterinės hipertenzijos pakeičiamajam gydymui tiems pacientams, kurių

kraujospūdis tinkamai kontroliuojamas tuo pačiu metu vartojant atskirų bizoprololio ir amlodipino vaistinių preparatų dozes, kurios atitinka šio vaistinio preparato sudėtį.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas Alotendin yra skirtas pacientams, kurių arterinis kraujospūdis pakankamai kontroliuojamas atskirai

paskirtomis vienakomponenčių vaistinių preparatų dozėmis, tokiomis pačiomis, kaip ir rekomenduojamos

fiksuotos dozės kombinacijos.

Dozavimas

Rekomenduojama paros dozė yra viena paskirto stiprumo tabletė. Negalima staigiai nutraukti gydymo, nes tai gali pasunkinti klinikinę būklę, ypač tiems pacientams, kurie

serga išemine širdies liga. Rekomenduojama pamažu mažinti dozę.

Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi Esant kepenų funkcijos sutrikimui amlodipino eliminacija gali pailgėti. Tikslios amlodipino dozavimo

rekomendacijos nėra nustatytos, tačiau šiems pacientams vaistinis preparatas turi būti skiriamas atsargiai

(žr. 4.4 skyrių). Sunkaus kepenų funkcijos sutrikimo atveju bizoprololio paros dozė negali viršyti 10 mg.

Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi Pacientams, kuriems yra lengvo ar vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas, dozės keisti nereikia.

Sunkaus inkstų funkcijos sutrikimo atveju (kreatinino klirensas < 20 ml/min.) bizoprololio paros dozė

negali viršyti 10 mg.

Senyviems pacientams

Senyviems pacientams galima vartoti įprastines dozes; tačiau patariama vartoti atsargiai, kai dozė yra

didinama (žr 5.2 skyrių).

Vaikų populiacija

Ar saugu ir efektyvu Alotendin vartoti vaikams ir jaunesniems kaip 18 metų paaugliams, nenustatyta.

Duomenų nėra.

Vartojimo metodas

Vartoti per burną. Alotendin reikia gerti nesukramtytą ryte valgant arba nevalgius.

4.3 Kontraindikacijos

Susijusios su amlodipinu:

- sunki hipotenzija

- šokas (įskaitant kardiogeninį šoką) - kraujo tekėjimo iš kairiojo širdies skilvelio obstrukcija (pvz., didelio laipsnio aortos stenozė)

- širdies nepakankamumas po ūminio miokardo infarkto esant nestabiliai hemodinamikai

Susijusios su bizoprololiu:

- ūminis širdies nepakankamumas ar širdies nepakankamumo epizodai, kurie gydomi į veną

leidžiamais inotropikais - kardiogeninis šokas

- II arba III laipsnio atrioventrikulinė blokada (kai nėra implantuotas širdies stimuliatorius)

- sinusinio mazgo silpnumo sindromas

- sinoatrialinė blokada - simptominė bradikardija

- simptominė hipotenzija

- sunki bronchinė astma

- sunkios okliuzinės periferinės arterijų ligos formos ir sunkios Reino (Raynaud) sindromo formos - negydoma feochromocitoma (žr. 4.4 skyrių)

- metabolinė acidozė

Susijusios su Alotendin yra:

- padidėjęs jautrumas veikliosioms medžiagoms arba dihidropiridino dariniams ir(ar) bet kuriai 6.1

skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Susiję su amlodipinu Amlodipino saugumas ir veiksmingumas hipertenzinės krizės atveju nenustatytas.

Širdies nepakankamumas Pacientus, sergančius širdies nepakankamumu, reikia gydyti atsargiai. Ilgalaikiu placebu kontroliuojamu

tyrimu nustatyta, kad pacientams, kurie serga sunkiu širdies nepakankamumu (III ar IV klasės pagal

NYHA), gydytų amlodipinu grupėje, palyginti su placebo, dažniau diagnozuota plaučių edema. Kalcio kanalų blokatorius, įskaitant amlodipiną, reikia atsargiai vartoti pacientams, kuriems yra stazinis širdies

nepakankamumas, nes jie gali ateityje didinti kardiovaskulinių reiškinių riziką ir mirtingumą.

Sutrikusi kepenų funkcija Pacientų, kurių kepenų veikla sutrikusi, organizme amlodipino pusinės eliminacijos periodas yra ilgesnis

ir AUC rodmenys didesni; dozavimo rekomendacijos nenustatytos. Šiems pacientams amlodipino reikia

skirti atsargiai.

Senyviems pacientams

Didinti dozę senyviems pacientams reikia atsargiai (žr. 5.2 skyrių).

Sutrikusi inkstų funkcijaŠie pacientai amlodipiną gali vartoti įprastomis dozėmis. Amlodipino

koncentracijos pokyčiai plazmoje nėra susiję su inkstų funkcijos sutrikimo laipsniu. Amlodipinas nėra

pašalinamas dializės metu.

Susiję su bizoprololiu

Staigiai gydymo bizoprololiu nutraukti negalima, ypač tiems pacientams, kurie serga išemine širdies liga, išskyrus atvejus, kai tikrai būtina, nes tai gali laikinai pasunkinti širdies ligą. (žr. 4.2 skyrių).

Bizoprololis turi būti atsargiai skiriamas pacientams, sergantiems arterine hipertenzija ar krūtinės angina,

susijusiomis su širdies nepakankamumu.

Bizoprololį reikia vartoti atsargiai šiais atvejais:

- cukrinis diabetas su dideliais gliukozės kiekio kraujyje svyravimais; gali būti maskuojami

hipoglikemijos simptomai (pvz., tachikardija, smarkus širdies plakimas ar prakaitavimas), - griežtas pasninkavimas/dieta,

- kartu taikant desensibilizacijos gydymą. Kaip ir vartojant kitus beta adrenoblokatorius, bizoprololis

gali padidinti jautrumą alergenams ir anafilaksinių reakcijų sunkumą. Gydymas adrenalinu ne visada gali duoti norimą gydymo efektą,

- I laipsnio atrioventrikulinė blokada,

- Princmetalo (Prinzmetal) krūtinės angina,

- periferinių arterinių kraujagyslių liga (gydymo pradžioje gali pasunkėti nusiskundimai), - pacientai, sergantys psoriaze ar anksčiau sirgę psoriaze, turėtų būti gydomi beta adrenoblokatoriais

(pvz., bizoprololiu) tik po to, kai atidžiai įvertinamas naudos ir rizikos santykis,

- gydant bizoprololiu, gali būti maskuojami hipertirozės simptomai,

- pacientams, sergantiems feochromocitoma, bizoprololio negalima skirti tol, kol nebus blokuojami alfa receptoriai,

pacientams, kuriems atliekama bendroji anestezija, beta adrenoreceptorių blokavimas sumažina

aritmijų ir miokardo išemijos dažnį anestezijos ir intubacijos pradžioje bei pooperaciniu laikotarpiu. Šiuo metu rekomenduojama tęsti beta adrenoblokavimo palaikymą per visą operavimo

laikotarpį. Anesteziologas turi žinoti apie beta adrenoblokavimą, dėl tarpusavio sąveikos su kitais

vaistiniais preparatais galimybės, dėl kurios gali pasireikšti bradikardija, refleksinės tachikardijos susilpnėjimas ir sumažėjęs refleksinis atsakas, kompensuojantis kraujo netekimą.

Jeigu manoma, kad prieš chirurginę operaciją gydymas beta adrenoblokatoriais turi būti nutrauktas,

nutraukimas turi būti atliekamas palaipsniui ir baigtas 48 valandos prieš anesteziją

- Nors kardioselektyvūs (beta-1 adrenoreceptoriams selektyvūs) beta adrenoreceptorių blokatoriai gali sukelti silpnesnį poveikį plaučių funkcijai, palyginti su neselektyviais beta adrenoreceptorių

blokatoriais, jų nerekomenduojama vartoti pacientams, kurie serga obstrukcinėmis plaučių ligomis,

nebent yra papildomų medicininių indikacijų jų vartojimui. Jei tokių priežasčių yra, bizoprololį būtina vartoti atsargiai. Sergant astma ar kitomis lėtinėmis obstrukcinėmis plaučių ligomis,

galinčiomis sukelti simptomus, kartu turėtų būti duodami bronchus plečiantys vaistiniai preparatai.

Retai pacientams, sergantiems astma, gali padidėti kvėpavimo takų pasipriešinimas, todėl beta-2 stimuliatorių dozę gali prireikti padidinti.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika Susijusi su amlodipinu

Kitų vaistinių preparatų poveikis amlodipinui: - CYP3A4 inhibitoriai: Amlodipiną vartojant kartu su stipraus ir vidutinio stiprumo poveikio

CYP3A4 inhibitoriais (proteazės inhibitoriais, azolų grupės priešgrybeliniais vaistiniais preparatais,

makrolidų grupės antibiotikais, pavyzdžiui, eritromicinu ar klaritromicinu, verapamiliu ar

diltiazemu) gali reikšmingai padidėti amlodipino ekspozicija, todėl gali padidėti hipotenzijos rizika. Klinikinė tokių farmakokinetikos (FK) pokyčių reikšmė gali būti didesnė senyviems pacientams,

todėl gali prireikti stebėti paciento klinikinę būklę ir keisti dozę.

Klaritromicinas yra CYP3A4 inhibitorius. Pacientams, vartojantiems klaritromiciną su amlodipinu, padidėja hipotenzijos rizika. Rekomenduojama atidžiai stebėti pacientus, skiriant amlodipiną kartu

su klaritromicinu.

- CYP3A4 induktoriai. Kartu vartojant žinomų CYP3A4 induktorių, amlodipino koncentracija kraujo

plazmoje gali kisti, todėl reikia stebėti kraujospūdį ir įvertinti dozės koregavimo poreikį vartojant

šių vaistinių preparatų kartu ir po jų pavartojimo, ypač jeigu kartu vartojama stiprių CYP3A4

induktorių (pvz., rifampicino ar paprastosios jonažolės [Hypericum perforatum] preparatų).

Amlodipino nerekomenduojama vartoti kartu su greipfrutais ar greipfrutų sultimis, nes gali padidėti

vaistinio preparato biologinis prieinamumas ir dėl to sustiprėti kraujospūdį mažinantis veikimas.

Dantroleno (infuzija)

Tyrimų su gyvūnais duomenimis, pavartojus verapamilio ir dantroleno į veną, pasireiškė su hiperkalemija susijęs mirtinas skilvelių virpėjimas ir ūminis kardiovaskulinės funkcijos nepakankamumas. Dėl

hiperkalemijos rizikos rekomenduojama vengti vartoti kalcio kanalų blokatorius (pvz., amlodipiną)

pacientams, kurie yra piktybinės hipertermijos rizika, ir piktybinei hipertermijai gydyti.

Amlodipino poveikis kitiems vaistiniams preparatams

Amlodipino ir kitų vaistinių preparatų su antihipertenziniu poveikiu kraujospūdį mažinantis veikimas

sumuojasi.

Takrolimuzas

Yra rizika, kad vartojant kartu su amlodipinu gali padidėti takrolimuzo koncentracija kraujyje. Siekiant

išvengti toksinio takrolimuzo poveikio, skiriant amlodipino pacientams, gydomiems takrolimuzu, būtina

stebėti takrolimuzo koncentraciją kraujyje ir, kai reikia, pakoreguoti takrolimuzo dozę.

Ciklosporinas

Ciklosporino ir amlodipino sąveikos tyrimų su sveikais savanoriais ar kitose populiacijose, išskyrus

pacientus po inkstų transplantacijos, neatlikta. Pacientams po inkstų transplantacijos pastebėtas įvairus

mažiausių ciklosporino koncentracijų padidėjimas (vidutiniškai 0 % – 40 %). Amlodipino vartojantiems

pacientams po inkstų transplantacijos reikėtų apsvarstyti ciklosporino koncentracijos stebėjimo galimybę

ir, jei reikia, mažinti ciklosporino dozę. Simvastatinas

Kartotines 10 mg amlodipino dozes vartojant kartu su 80 mg simvastatino doze, simvastatino ekspozicija

padidėjo 77 %, palyginti su ekspozicija, vartojant vieną simvastatiną. Pacientams, vartojantiems

amlodipiną, reikia skirti ne didesnę kaip 20 mg simvastatino paros dozę.

Klinikinių sąveikos tyrimų duomenimis, amlodipinas neveikė atorvastatino, digoksino ar varfarino

farmakokinetikos.

Susijusi su bizoprololiu

Nerekomenduojama vartoti kartu su:

- verapamilio tipo kalcio kanalų blokatoriai ir, mažesniu mastu, diltiazemo tipo: neigiama įtaka susitraukimui, atrioventrikuliniam laidumui ir kraujospūdžiui. Pacientams, gydomiems β

adrenoblokatoriais, verapamilio vartojimas intraveniniu būdu gali sukelti visišką hipotenziją ir

atrioventrikulinę blokadą

- centrinio poveikio antihipertenziniais vaistiniais preparatais, tokiais kaip klonidinas, metildopa,

moksonidinas, rilmenidinas: kartu vartojant centrinio poveikio antihipertenzinių vaistinių preparatų, dėl centrinio simpatinės nervų sistemos tonuso sumažėjimo (širdies susitraukimų

suretėjimo, širdies išstumiamo kraujo tūrio sumažėjimo ir vazodilatacijos) gali pasunkėti širdies

nepakankamumas. Staigus vaistinio preparato nutraukimas, ypač jei anksčiau jau buvo nutrauktas

beta adrenoreceptorių blokatorių vartojimas, gali padidinti atoveiksmio arterinės hipertenzijos riziką.

Ypač atsargiai vartoti kartu su:

- dihidropiridino tipo kalcio kanalų blokatoriai, tokiais kaip nifedipinas: juos vartojant kartu gali

padidėti hipotenzijos rizika ir padidėjusi širdies skilvelio išstūmimo funkcijos pablogėjimo rizika pacientams, sergantiems širdies nepakankamumu, negali būti atmesta;

- I klasės antiaritminiais vaistiniais preparatais (pvz., dizopiramidas, chinidinas, lidokainas,

fenitoinas, flekainidas, propafenonas): gali stiprėti poveikis jaudinimo plitimo prieširdžiais į skilvelius laikui ir neigiamas inotropinis poveikis;

- III klasės antiaritminiais vaistiniais preparatais (pvz., amjodaronas): gali stiprėti poveikis

jaudinimo plitimo prieširdžiais į skilvelius laikui;

- parasimpatomimetiniais vaistiniais preparatais: vartojant kartu gali stiprėti poveikis jaudinimo

plitimo prieširdžiais į skilvelius laikui ir kartu – bradikardijos rizika;

- vietiniais beta adrenoblokatorių preparatais (pvz., akių lašai glaukomai gydyti): gali prisidėti prie

sisteminio bizoprololio poveikio;

- insulinu ir per burną vartojamais antidiabetiniais vaistiniais preparatais: padidėjęs cukraus kiekio

kraujyje mažinimo efektas. Beta adrenoreceptorių blokavimas gali maskuoti hipoglikemijos

simptomus;

- anestetiniais vaistiniais preparatais: refleksinės tachikardijos susilpnėjimas ir hipotenzijos rizikos

padidėjimas (daugiau informacijos apie bendrąją anesteziją žr. 4.4 skyrių);

- rusmenės glikozidais: širdies ritmo suretėjimas, jaudinimo plitimo prieširdžiais į skilvelius laiko

pailgėjimas;

- nesteroidiniais vaistiniais preparatais nuo uždegimo (NVNU): NVNU gali sumažinti hipotenzinį

bizoprololio poveikį;

- Beta simpatomimetikais (pvz., izoprenalinas, dobutaminas): kartu vartojant juos su bizoprololiu,

gali sumažėti abiejų vaistinių preparatų poveikis;

- simpatomimetikais, stimuliuojančiais tiek beta, tiek alfa adrenoreceptorius (pvz., norepinefrinas,

epinefrinas): vartojant juos kartu su bizoprololiu, gali išryškėti alfa adrenoreceptorių sukeliamas

vazokonstrikcinis poveikis, dėl kurio gali padidėti arterinis kraujospūdis. Tokia sąveika labiau

būdinga su neselektyviais beta adrenoblokatoriais;

- antihipertenziniais vaistiniais preparatais, kaip ir su kitais, galinčiais mažinti arterinį kraujospūdį

(pvz., tricikliai antidepresantai, barbitūratai, fenotiazinai): vartojant kartu gali padidėti hipotenzijos rizika.

Apsvarstyti derinant su: - meflokvinu: didėja bradikardijos rizika;

- monoamino oksidazės inhibitoriais (išskyrus MAO-B inhibitorius): stiprėja beta adrenoblokatorių

sukeliamas hipotenzinis poveikis, tačiau didėja hipertenzinės krizės rizika;

- rifampicinu: galimas nedidelis bizoprololio pusinės eliminacijos laiko sumažėjimas dėl kepenų

fermentų, metabolizuojančių vaistinį preparatą, indukcijos. Paprastai dozės keisti nereikia;

- ergotamino dariniais: sunkėja periferinės kraujotakos sutrikimas.

4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas

Bizoprololiui būdingas poveikis, kuris gali būti žalingas nėštumo eigai ir/ar vaisiui ir/ar naujagimiui. Paprastai beta adrenoblokatoriai silpnina placentos perfuziją. Tai siejama su vaisiaus augimo sulėtėjimu ir

jo žūtimi gimdoje bei savaiminiu abortu arba priešlaikiniu gimdymu. Vaisiui ir naujagimiui galimos

nepageidaujamos reakcijos (pvz., hipoglikemija, bradikardija). Jeigu gydyti beta adrenoblokatoriais

būtina, reikia skirti selektyviai beta 1 adrenoreceptorius blokuojančių preparatų.

Amlodipino vartojimo nėštumo metu saugumas neištirtas.

Su gyvūnais atlikti tyrimai parodė toksinį poveikį reprodukcijai vartojant dideles vaistinio preparato dozes (žr. 5.3 skyrių).

Nėštumo metu Alotendin vartoti nerekomenduojama, išskyrus neabejotinai būtinus atvejus. Jeigu gydyti Alotendin būtina, reikia stebėti gimdos ir placentos kraujotaką bei vaisiaus augimą gimdoje. Pasireiškus

žalingam poveikiui nėštumo eigai arba vaisiui, reikia skirti kitokį gydymą. Naujagimį būtina atidžiai

prižiūrėti. Hipoglikemija ir bradikardija paprastai tikėtina pirmųjų 3 parų laikotarpiu po gimimo.

Žindymas

Amlodipinas išsiskiria į motinos pieną. Apskaičiuota motinos suvartotos dozės dalis, kurią gauna

kūdikis, atitinka 3–7 % intervalą tarp kvartilių, o maksimalią dozę sudaro 15 %. Amlodipino poveikis kūdikiams nėra žinomas. Ar bizoprololio išsiskiria su moters pienu nežinoma, todėl nerekomenduojama

Alotendin vartoti žindymo laikotarpiu.

Vaisingumas

Duomenų apie šio vaistinio preparato poveikį žmonių vaisingumui nėra. Buvo pranešta apie kai kurių

kalcio kanalų blokatoriais gydomų vyrų spermatozoidų galvutės pokyčius. Nepakanka klinikinių

duomenų, kad būtų galima nustatyti amlodipino įtaką vaisingumui. Vieno tyrimo su žiurkėmis metu nustatytas nepageidaujamas poveikis vyrų vaisingumui (žr. 5.3 skyrių). Bizoprololis neturi įtakos

vaisingumui arba bendrai dauginimosi funkcijai atliktuose tyrimuose su gyvūnais. (žr. 5.3 skyrių).

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Amlodipinas gebėjimą vairuoti ir valdyti mechanizmus veikia silpnai arba vidutiniškai. Jeigu amlodipiną

vartojančiam pacientui pasireiškia svaigulys, galvos skausmas, nuovargis arba pykinimas, gebėjimas reaguoti gali sutrikti. Koronarine širdies liga sergantiems tyrime dalyvavusiems pacientams gebėjimo

vairuoti bizoprololis neveikė. Tačiau priklausomai nuo individualios kiekvieno paciento reakcijos į

gydymą, poveikis gebėjimui vairuoti transporto priemones ar valdyti mechanizmus negali būti atmetamas. Šis poveikis daugiausia pasireiškia gydymo pradžioje, keičiant gydymą ir kartu vartojant alkoholį.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Stebėtas nepageidaujamas poveikis, vartojant veikliąsias medžiagas atskirai, rašomas šia dažnumo tvarka:

Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10000 iki < 1/1000), labai retas (< 1/10000)

ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis).

Susiję su amlodipinu

Gydymo metu dažniausiai buvo pranešama apie šiuos nepageidaujamus poveikius: mieguistumą, galvos

svaigimą, galvos skausmą, stiprų širdies plakimą, paraudimą, pilvo skausmą, pykinimą, kulkšnių tinimą, edemą ir nuovargį.

Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai Labai retas Leukopenija, trombocitopenija.

Imuninės sistemos sutrikimai Labai retas Alerginė reakcija.

Metabolizmo ir mitybos sutrikimai Labai retas Hiperglikemija.

Psichikos sutrikimai Nedažnas Nemiga, nuotaikų kaita (įskaitant nerimą),

depresija.

Retas Sumišimas.

Nervų sistemos sutrikimai Dažnas Galvos skausmas, svaigulys,

mieguistumas (ypač gydymo pradžioje).

Nedažnas Apalpimas, hipestezija, parestezija,

skonio pakitimas, tremoras.

Labai retas Hipertonija, periferinė neuropatija.

Akių sutrikimai Dažnas Regos sutrikimai (įskaitant diplopiją).

Ausų ir labirintų sutrikimai Nedažnas Spengimas ausyse.

Širdies sutrikimai Dažnas

Nedažnas

Stiprus širdies plakimas.

Aritmija (įskaitant bradikardiją, skilvelinę

tachikardiją ir prieširdžių virpėjimą).

Labai retas Miokardo infarktas.

Kraujagyslių sutrikimai Dažnas Veido ir kaklo paraudimas.

Nedažnas Hipotenzija.

Labai retas Kraujagyslių uždegimas.

Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir

tarpuplaučio sutrikimai

Dažnas Dusulys.

Nedažnas Kosulys, rinitas.

Virškinimo trakto sutrikimai Dažnas Pykinimas, pilvo skausmas, dispepsija,

pakitusi žarnyno veikla (įskaitant

viduriavimą ir vidurių užkietėjimą).

Nedažnas Vėmimas, burnos džiūvimas.

Labai retas Gastritas, dantenų hiperplazija,

pankreatitas.

Kepenų, tulžies pūslės ir latakų

sutrikimai

Labai retas Hepatitas, gelta, kepenų fermentų

suaktyvėjimas *.

Odos ir poodinio audinio sutrikimai Nedažnas Plikimas, raudonis, odos spalvos

pakitimas, hiperhidrozė, niežėjimas,

bėrimas, egzantema, dilgėlinė.

Labai retas Angioneurozinė edema, daugiaformė

eritema, eksfoliacinis dermatitas,

Stivenso-Džonsono (Stevens-Johnson)

sindromas, Kvinkės (Quincke) edema,

padidėjęs jautrumas šviesai.

Nedažnas Toksinė epidermio nekrolizė

Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio

sutrikimai

Dažnas Kulkšnių patinimas, mėšlungis.

Nedažnas Sąnarių skausmas, mialgija, nugaros

skausmas.

Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai Nedažnas Šlapinimosi sutrikimas, nikturija,

šlapinimosi padažnėjimas.

Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai

Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos

pažeidimai

Nedažnas

Labai dažnas

Dažnas

Nedažnas

Impotencija, ginekomastija.

Edema.

Nuovargis, astenija.

Krūtinės skausmas, skausmas,

negalavimas.

Tyrimai Nedažnas Svorio padidėjimas, svorio sumažėjimas.

*Daugiausia su cholestaze

Susiję su bizoprololiu

Metabolizmo ir mitybos sutrikimai Retas Padidėjęs trigliceridų kiekis.

Psichikos sutrikimai Nedažnas Depresija.

Retas Košmariški sapnai, haliucinacijos.

Nervų sistemos sutrikimai Dažnas Svaigulys**, galvos skausmas**.

Nedažnas Miego sutrikimai.

Retas Apalpimas.

Dažnis

nežinomas

Ekstrapiramidinis sutrikimas.

Akių sutrikimai Retas Ašarų išsiskyrimo sumažėjimas (tai reikia

apsvarstyti gydant pacientus, nešiojančius

kontaktinius lęšius).

Labai retas Konjunktyvitas.

Ausų ir labirintų sutrikimai Retas Klausos pažeidimai.

Širdies sutrikimai Nedažnas Jaudinimo plitimo per atrioventrikulinį

mazgą sutrikimai, esamo širdies

nepakankamumo pablogėjimas,

bradikardija.

Kraujagyslių sutrikimai Dažnas Galūnių šalimo arba tirpimo pojūtis.

Nedažnas Hipotenzija.

Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir

tarpuplaučio sutrikimai

Nedažnas Bronchospazmas pacientams, sergantiems

bronchine astma ar anksčiau sirgusiems

obstrukcine plaučių liga.

Retas Alerginis rinitas.

Virškinimo trakto sutrikimai Dažnas Virškinimo trakto nusiskundimai, tokie

kaip pykinimas, vėmimas, viduriavimas,

vidurių užkietėjimas.

Kepenų, tulžies pūslės ir latakų

sutrikimai

Retas Hepatitas.

Odos ir poodinio audinio sutrikimai Retas Padidėjusio jautrumo reakcijos, tokios

kaip niežėjimas, paraudimas, bėrimas.

Labai retas Plikimas; beta adrenoblokatoriai gali

išprovokuoti ar pasunkinti psoriazę, ar gali

sukelti į psoriazę panašų odos sutrikimą.

Skeleto, raumenų ir jungiamojo

audinio sutrikimai

Nedažnas Raumenų silpnumas ar mėšlungis.

Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai Retas Impotencija.

Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos

pažeidimai

Dažnas Nuovargis**.

Nedažnas Išsekimas.

Tyrimai Retas Padidėjęs kepenų fermentų kiekis

(alaninaminotransferazės,

aspartataminotransferazės).

**Šie simptomai ypač pasireiškia gydymo pradžioje. Jie paprastai yra lengvi ir dažnai išnyksta per 1–2 savaites.

Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas

Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato registracijos,

nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai

turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje

http://www.vvkt.lt/ esančią formą, ir pateikti ją Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos

Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos vienu iš šių būdų: raštu (adresu Žirmūnų g. 139A, LT 09120

Vilnius), faksu (nemokamu fakso numeriu (8 800) 20 131), elektroniniu paštu (adresu

NepageidaujamaR@vvkt.lt), per interneto svetainę (adresu http://www.vvkt.lt).

4.9 Perdozavimas Susijęs su amlodipinu

Tyčinio perdozavimo patirtis su žmonėmis yra ribota.

Simptomai

Turimi duomenys rodo, kad labai perdozavus, pernelyg išsiplečia periferinės kraujagyslės ir gali pasireikšti refleksinė tachikardija. Pranešta apie žymią ir, greičiausiai, ilgalaikę sisteminę hipotenziją,

įskaitant šoką, lėmusį mirtį.

Gydymas Dėl amlodipino perdozavimo pasireiškus kliniškai reikšmingai hipotenzijai, būtina skubiai sunormalinti

širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą: dažnai stebėti širdies ir kvėpavimo funkciją, pakelti aukščiau

galūnes ir stebėti cirkuliuojančio skysčio tūrį bei šlapimo išsiskyrimą. Norint atstatyti kraujagyslių tonusą ir kraujospūdį, rekomenduojama skirti kraujagysles sutraukiančių

vaistinių preparatų, jeigu tam nėra kontraindikacijų. Į veną suleistas kalcio gliukonatas šalina kalcio

kanalų blokados sukeliamą poveikį. Kai kuriais atvejais gali būti veiksmingas skrandžio plovimas. Sveikiems savanoriams per 2 valandas po

10 mg amlodipino išgėrimo pavartojus aktyvintosios anglies, amlodipino absorbcijos greitis sumažėjo.

Kadangi daug amlodipino prisijungia prie kraujo baltymų, dializė greičiausiai nebus veiksminga.

Susijęs su bizoprololiu

Simptomai Dažniausi tikėtini beta adrenoblokatorių perdozavimo simptomai yra bradikardija, hipotenzija, bronchų

spazmas, ūminis širdies nepakankamumas ir hipoglikemija.

Jautrumas ir reakcijos į didelę vienkartinę bizoprololio dozę tarp atskirų asmenų labai varijuoja; pacientai,

sergantys širdies ligomis, yra kur kas jautresni bizoprololio poveikiui.

Gydymas Perdozavus bizoprololio, jo vartojimą būtina nutraukti ir pradėti palaikomąjį ir simptominį gydymą.

Ribotais duomenimis, bizoprololis sunkiai pašalinamas dializės metu.

Remiantis tikėtinu farmakologiniu poveikiu ir kitų β adrenoblokatorių rekomendacijomis, turi būti imamasi šių bendrųjų priemonių, remiantis klinika.

Bradikardija. Skiriamas atropinas į veną. Jeigu atsakas neadekvatus, gali būti atsargiai skiriamas

izoprenalinas ar kitas vaistinis preparatas, turintis teigiamą chronotropinį poveikį. Tam tikromis aplinkybėmis gali prireikti implantuoti širdies stimuliatorių

Hipotenzija. Turi būti skiriami intraveniniai skysčiai ir kraujagysles sutraukiantys vaistiniai preparatai. Gali būti naudingas gliukagonas į veną.

Atrioventrikulinio mazgo blokada (antro ar trečio laipsnio). Pacientai turi būti atidžiai stebimi ir gydomi izoprenalino infuzija ar implantuojant širdies stimuliatorių.

Ūmus širdies nepakankamumo pablogėjimas. Turi būti skiriami intraveniniai diuretikai, teigiamą

inotropinį poveikį turintys ir kraujagysles plečiantys vaistiniai preparatai.

Bronchospazmas. Turi būti skiriami bronchus plečiantys vaistiniai preparatai, tokie kaip izoprenalinas,

beta-2 simpatomimetiniai vaistiniai preparatai ir/ar aminofilinas.

Hipoglikemija. Turi būti skiriama gliukozės į veną.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė: selektyvūs beta adrenoblokatoriai ir kiti antihipertenziniai vaistiniai preparatai.

ATC kodas: C07 FB 07

Amlodipino veikimo mechanizmas

Amlodipinas stabdo kalcio jonų patekimą per membraną į širdies ir kraujagyslių lygiųjų raumenų ląsteles

(lėtas kanalų blokatorius arba kalcio jonų antagonistas). Jo antihipertenzinio veikimo mechanizmas pagrįstas tiesioginiu kraujagyslių lygiuosius raumenis

atpalaiduojančiu poveikiu, dėl kurio sumažėja periferinių kraujagyslių pasipriešinimas.

Tikslus mechanizmas, kuriuo jis palengvina krūtinės anginą, nėra visai nustatytas, jis gali turėti du poveikius:

1) plečia periferines arterioles ir taip mažina bendrą periferinį pasipriešinimą (pokrūvį).

Kadangi jis nesukelia refleksinės tachikardijos, sumažinamas miokardo energijos suvartojimas ir

deguonies poreikis. 2) plėsdamas pagrindines koronarines arterijas ir arterioles sveikoje ir išeminėje zonose, gerina

aprūpinimą deguonimi. Abiem mechanizmais jis didina deguonies pristatymą miokarde, netgi vainikinės

arterijos spazmo atveju (Princmetalo (Prinzmetal) arba variantinės krūtinės anginos atveju).

Farmakodinaminės amlodipino savybės

Pacientams, sergantiems arterine hipertenzija, vieną kartą per parą skiriama dozė kliniškai reikšmingai sumažina kraujospūdį pacientui esant tiek ir gulimoje, tiek ir stovimoje padėtyje per visą 24 valandų

laikotarpį. Amlodipinas nesukelia staigios hipotenzijos, nes jis pradeda veikti lėtai.

Krūtinės angina sergantys pacientai, amlodipino vartojantys kartą per parą, ilgiau toleruoja fizinį krūvį,

jiems ilgiau nepasireiškia krūtinės anginos priepuolis, vėliau įvyksta ST segmento nusileidimas, rečiau pasireiškia krūtinės anginos priepuoliai ir mažiau suvartojama nitroglicerino tablečių.

Amlodipinas nėra susijęs nė su vienu šių medžiagų apykaitos sutrikimų: jis nedaro poveikio lipidų

koncentracijai plazmoje, cukrui kraujyje ir šlapimo rūgščiai serume, ir jis yra tinkamas vartoti astma sergantiems pacientams.

Bizoprololio veikimo mechanizmas

Bizoprololis yra stiprus, labai selektyvus beta-1 adrenoreceptorių blokatorius, kuriam vidinis

simpatomimetinis aktyvumas (VSA) nebūdingas ir be svarbaus membranas stabilizuojančio poveikio.

Jis rodo mažą afinitetą bronchų ir kraujagyslių lygiųjų raumenų beta-2 adrenoreceptoriams taip, kaip ir

beta adrenoreceptoriams, susijusiems su metabolizmo reguliacija. Dėl to paprastai nesitikima, kad

bizoprololis turėtų įtakos kvėpavimo takų rezistentiškumui ir beta-2 sukeliamiems metabolizmo

poveikiams. Jo beta-1 selektyvumas pasireiškia ir už gydomosios dozės ribų. Bizoprololis neturi aiškaus

neigiamo inotropinio poveikio. Bizoprololio, suvartoto per burną, maksimalus poveikis pasireiškia per 3–4 valandas.

Pusinis eliminacijos laikas plazmoje (10–12 valandų) suteikia 24 valandų trukmės poveikį po vienkartinės

paros dozės.

Paprastai jo maksimalus antihipertenzinis poveikis pasireiškia po 2 savaičių. Trumpą laiką vartojant pacientams, sergantiems koronarine širdies liga, nesant lėtinio širdies

nepakankamumo, bizoprololis retina širdies plakimą, mažina išstumiamo kraujo tūrį ir taip sumažina

širdies išstumiamo kraujo tūrį bei deguonies suvartojimą. Ilgą laiką vartojant, iš pradžių padidėjęs periferinis pasipriešinimas sumažėja.

Beta adrenoblokatorių antihipertenzinis poveikis priklauso tokiems, kurie pasireiškia dėl renino aktyvumo

sumažėjimo.

Farmakodinaminis poveikis

Ši kombinacija didina antihipertenzinį ir antiangininį poveikį, vienas kitą papildančiais dviejų veiklių vaistinių medžiagų mechanizmais: kalcio kanalų blokatoriaus amlodipino vazoselektyviu poveikiu

(sumažina periferinį pasipriešinimą) ir kardioselektyviu beta adrenoblokatoriaus bizoprololio poveikiu

(mažina širdies išstumiamo kraujo tūrį).

5.2 Farmakokinetinės savybės

Amlodipinas

Absorbcija

Per burną pavartotas amlodipinas – gerai absorbuojamas, didžiausia koncentracija kraujyje atsiranda po 6–12 valandų. Maistas neveikia amlodipino absorbcijos. Absoliutus biologinis įsisavinimas yra 64–80 %.

Pasiskirstymas

Pasiskirstymo tūris: 21 l/kg. Pastovi koncentracija plazmoje (5–15 ng/ml) pasiekiama po 7–8 parų vartojant kasdien. Tyrimais in vitro nustatyta, kad 97,5 % cirkuliuojančio amlodipino yra surišama su

plazmos baltymais.

Biotransformacija ir eliminacija

Amlodipinas yra gausiai metabolizuojamas (apie 90 %) kepenyse į neaktyvius piridino darinius. 10 %

nepakitusio vaistinio preparato ir 60 % neaktyvių metabolitų yra pašalinama su šlapimu, 20–25 % – su išmatomis.

Koncentracijos mažėjimas serume yra dvifazis. Galutinis pusinis eliminacijos laikas yra apie 35–50

valandų, todėl vaistinio preparato reikia vartoti vieną kartą per parą.

Bendras klirensas yra 7ml/min./kg (25 litrai/val. 60 kg sveriančiam žmogui). Senyviems pacientams bendras klirensas yra19 litrų/val.

Senyviems pacientams Laikas, per kurį pasiekiama didžiausia amlodipino koncentracija plazmoje, yra panašus kaip ir

jaunesnių asmenų. Senyviems pacientams amlodipino klirensas linkęs sumažėti, dėl ko padidėja AUC ir

pusinis eliminacijos laikas. Tirto amžiaus pacientų, sergančių staziniu širdies nepakankamumu,

organizme, kaip ir tikėtasi, AUC buvo didesnis, o pusinės eliminacijos periodas ilgesnis (žr. 4.4 skyrių).

Sutrikusi inkstų funkcija

Amlodipinas yra gausiai metabolizuojamas į neaktyvius metabolitus. 10 % nepakitusio vaistinio preparato yra pašalinama su šlapimu. Amlodipino koncentracijos plazmoje pokyčiai nėra susiję su

inkstų funkcijos sutrikimo laipsniu. Šie pacientai gali būti gydomi įprasta amlodipino doze.

Amlodipinas nėra pašalinamas dializės metu.

Sutrikusi kepenų funkcija

Klinikinių tyrimų duomenys apie amlodipino vartojimą pacientams, kuriems yra kepenų funkcijos

sutrikimas, yra labai riboti. Amlodipino klirensas iš pacientų, kuriems yra kepenų funkcijos

nepakankamumas, organizmo sumažėjo, dėl to pailgėjo pusinės eliminacijos periodas ir maždaug 40-60%

padidėjo AUC. Bizoprololis

Absorbcija

Bizoprololis beveik visiškai (> 90%) absorbuojamas iš virškinimo trakto. Kadangi pirmojo

prasiskverbimo per kepenis metu preparato metabolizuojama labai mažai (apie 10%), biologinis jo prieinamumas yra didelis: maždaug 90 po pavartojimo per burną.

Pasiskirstymas

Jo pasiskirstymo tūris yra 3,5 l/kg. Prie plazmos baltymų prisijungia maždaug 30 % bizoprololio.

Biotransformacija ir eliminacija

Bizoprololis iš organizmo išskiriamas dviem būdais. 50 % metabolizuojama kepenyse į neaktyvius metabolitus, kurie išskiriami pro inkstus. Likę 50 % išskiriami pro inkstus nepakitusia forma. Kadangi

eliminacija vyksta inkstuose ir kepenyse tokiu pat mastu, pacientams, sergantiems lengvu ar vidutinio

sunkumo kepenų funkcijos sutrikimu ar inkstų nepakankamumu, dozės keisti nereikia. Bendras klirensas yra apie 15 l/h.

Pusinės eliminacijos laikas plazmoje yra 10–12 valandų.

Bizoprololio kinetika yra linijinė ir nepriklausoma nuo amžiaus.

Sudėtinio produkto

Nebuvo atlikta jokių farmakokinetinės sąveikos tarp šių dviejų komponentų tyrimų. Netgi jeigu tokia

sąveika ir egzistuoja, pagal bioekvivalentiškumo tyrimų gautus rezultatus šios hipotetinės sąveikos dydis vartojant Alotendin tabletes turėtų būti toks pat, kaip ir vartojant du komponentus atskirai (abiem atvejais

vartojant tokiomis pat dozėmis).

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Susiję su amlodipinu

Toksinis poveikis reprodukcijai Reprodukcijos tyrimai su žiurkėmis ir pelėmis parodė vėlesnį atsivedimo laiką, atsivedimo pailgėjimą ir jauniklių išgyvenamumo sumažėjimą vartojant maždaug 50 kartų didesnes už didžiausią rekomenduojamą

dozę žmogui, apskaičiavus mg/kg, dozes.

Kancerogenezė Pelėms ir žiurkėms, 2 metus vartojusioms amlodipino maleatą, atitinkantį 0,5, 1,25 ar 2,5 mg/kg kūno

svorio amlodipino paros dozę, kancerogeninio vaistinio preparato poveikio nenustatyta.

Didžiausia vartota dozė (ši dozė pelėms, panašiai kaip ir žiurkėms, buvo 2 kartus* didesnė už didžiausią rekomenduojamą 10 mg gydomąją dozę žmogui, apskaičiavus mg/m2 kūno paviršiaus) buvo artima

didžiausiai toleruojamai dozei pelėms, bet ne žiurkėms.

* Apskaičiuota pacientui, kurio kūno masė yra 50 kg.

Mutagenezė Mutageniškumo tyrimais su amlodipino maleatu nustatyta, kad vaistinis preparatas nedaro poveikio nei

genams, nei chromosomoms.

Vaisingumas

Žiurkėms duodant (patinams 64 paras ir patelėms 14 parų prieš susiporavimą) iki 10 mg/kg/per parą

amlodipino dozes (tokia dozė yra 8 kartus didesnė* už didžiausią rekomenduojamą dozę žmogui,

apskaičiavus mg/m2 kūno paviršiaus), poveikio vislumui nebuvo. Kito tyrimo su žiurkėmis, kurio metu žiurkių patinai 30 parų buvo gydyti amlodipino besilato doze, panašia į žmogui vartojamą dozę,

apskaičiavus mg/kg, duomenimis, buvo išmatuotos mažesnės folikulus stimuliuojančio hormono ir

testosterono koncentracijos plazmoje ir nustatytas mažesnis spermos tankis ir subrendusių spermatozoidų bei Sertoli ląstelių kiekis.

Susiję su bizoprololiu

Įprastų farmakologinio saugumo, kartotinių dozių toksiškumo, genotoksiškumo, galimo kancerogeniškumo ir toksinio poveikio reprodukcijai ikiklinikinių tyrimų duomenys specifinio pavojaus

žmogui nerodo.

Reprodukcijos toksikologinių tyrimų metu bizoprololis neturėjo įtakos vaisingumui ar dauginimuisi.

Kaip ir kiti beta adrenoblokatoriai, bizoprololis turėjo toksinį poveikį motinai (sumažino maisto suvartojimą ir kūno svorį) ir embrionui/vaisiui (padidino rezorbcijų dažnį, mažino jauniklių kūno svorį,

lėtino jų fizinį vystymąsi), tačiau neturėjo teratogeninio poveikio.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Bevandenis koloidinis silicio dioksidas

Magnio stearatas Karboksimetilkrakmolo A natrio druska

Mikrokristalinė celiuliozė

6.2 Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

6.3 Tinkamumo laikas

5 metai

6.4 Specialios laikymo sąlygos Laikyti ne aukštesnėje kaip 30°C temperatūroje. Laikyti gamintojo pakuotėje, kad preparatas būtų

apsaugotas nuo šviesos.

6.5 Talpyklės pobūdis ir jos turinys

28, 30, 56, ar 90 tablečių OPA/Al/PVC//Al lizdinėse plokštelėse kartono dėžutėje.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti ir vaistiniam preparatui ruošti Specialių reikalavimų nėra.

7. REGISTRUOTOJAS

EGIS Pharmaceuticals PLC

Keresztúri út 30-38 H-1106 Budapest

Vengrija

8. REGISTRACIJOS PAŽYMĖJIMO NUMERIS (-IAI)

Alotendin 5 mg/5 mg N28 – LT/1/14/3607/001

N30 – LT/1/14/3607/002

N56 – LT/1/14/3607/003

N90 – LT/1/14/3607/004

Alotendin 5 mg/10 mg

N28 – LT/1/14/3607/005 N30 – LT/1/14/3607/006

N56 – LT/1/14/3607/007

N90 – LT/1/14/3607/008

Alotendin 10 mg/5 mg

N28 – LT/1/14/3607/009

N30 – LT/1/14/3607/010 N56 – LT/1/14/3607/011

N90 – LT/1/14/3607/012

Alotendin 10 mg/10 mg

N28 – LT/1/14/3607/013

N30 – LT/1/14/3607/014 N56 – LT/1/14/3607/015

N90 – LT/1/14/3607/016

9. REGISTRAVIMO / PERREGISTRAVIMO DATA

Registravimo data 2014 m. rugsėjo 4 d.

10. TEKSTO PERŽIŪROS DATA 2018 m. kovo 27 d.

Išsami informacija apie šį vaistinį preparatą pateikiama Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos

Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje http://www.vvkt.lt/