Tiriamoji veikla gamtamokslinio ugdymo proceseRespublikinės konferencijos, įvykusios „Saulės“ privačioje gimnazijoje 2014 02 20, pranešimų medžiaga

2

Turinys

Pratarmė <right> 3

BiologijaBiotechnologijos šiandien. „Thermo Fisher Scientific Baltics“ Lietuvoje“ <right> 4Oro taršos Kauno mieste palyginimas <right> 5Augalų simpatijos ir antipatijos <right> 6Chlorofilo koncentracijos kai kuriuose augaluose nustatymas ir jo įtaka fotosintezei <right> 8Etanolio, kofeino ir taurino poveikis vėžiagyviui Daphnia magna <right> 12Fermento katalazės aktyvumo priklausomybės nuo temperatūros, pH ir fermento koncentracijos tyrimas <right> 13Jonizuojančiosios spinduliuotės poveikis DNR molekulei <right> 15Kaip ląstelės forma ir dydis lemia difuzijos efektyvumą <right> 16Kodėl reikia vėdinti klasę <right> 18Kompleksinės oro taršos tyrimas biotestavimo metodu <right> 20Mikromicetų paplitimo įvairiose aplinkose tyrimai <right> 22Nitratų kiekio daržovėse nustatymas <right> 23Renkuosi judėjimą <right> 24Sacharozės koncentracijos vaisių ir daržovių sultyse nustatymas <right> 26Žmonių mirtingumo tyrimas pagal lytį ir amžių <right> 27Fermento pektinazės naudojimas sulčių išeigai didinti <right> 28

ChemijaRadono tūrinio aktyvumo tyrimai gyvenamojoje ir mokymosi aplinkoje <right> 30Maisto produktų kokybės įvertinimas <right> 31Natūralaus maisto papildo sudedamųjų dalių tyrimas <right> 33Vilniaus Žirmūnų gimnazijos patalpų oro kokybės tyrimas <right> 34Nitratai mūsų maiste <right> 36Kėdainių paviršinių vandenų kokybė <right> 37Švieski man vėl <right> 38Kurie kiaušiniai kiečiausi <right> 39Mėgstamiausias mielių maistas <right> 40Ar visi riešutai vienodai kaloringi <right> 41Geležies svarba žmogaus organizmui <right> 43Baltymų skilimas veikiant pepsinui ir tripsinui <right> 44

FizikaEkovata iš nereikalingų drabužių <right> 46Pasyvus namas <right> 47Vandens, smėlio ir molio savitosios šilumos palyginimas <right> 49Triukšmo tyrimas aplinkoje <right> 51Individualių gyvenamųjų namų apšildymas skirtingų rūšių kuru ir naudojant skirtingų tipų katilus <right> 52Šilumos laidumas <right> 54

3

Pratarmė

Sparčiai plėtojantis gamtos mokslams mokiniai vis labiau domisi mokomaisiais biologijos, chemijos ir fizikos dalykais. Kiekvienos mokyklos užduotis – stengtis neatsilikti nuo šių mokslų pažangos ir suteikti mokiniams galimybę atlikti įvairius gamtos mokslų tyrimus, pajausti mokymosi prasmę. Susi-kaupus nemažai Lietuvos mokyklų tiriamųjų darbų atlikimo patirčiai, ,,Saulės“ privačioje gimnazijoje gimė idėja organizuoti respublikinę konferenciją ,,Tiriamoji veikla gamtamokslinio ugdymo procese“.Konferencijos dalyviai pristatė įdomių, originalių ir moksliškų darbų. Jų santraukos pateikiamos šiame leidinyje. Čia rasite 17 biologijos, 12 chemijos ir 7 fizikos tiriamųjų darbų aprašus. Kiekviename apraše glaustai pateikiama teorinė medžiaga, tyrimo problema ir darbo metodika. Džiugina tai, kad kon-ferencijoje savo darbus pristatę mokiniai turi didelę gamtamokslinio mokymosi motyvaciją ir kaip tikri mokslininkai inovatyviai bei išradingai juos atliko. Tiriamųjų darbų temos siejamos su problemomis, su kuriomis mokiniai susiduria kasdieniniame gyveni-

me: tyrinėjami įvairūs gyvuosiuose organizmuose ir aplink juos vykstantys procesai, aprašomi gamtos tyrimai ir kryptingai pristatomi chemijos bei fizikos tyrinėjimo metodai. Susidūrę su naujais tyrimų iššūkiais mokiniai kelia hipotezes, ieško ir atranda pažangių sprendimo būdų.Šio leidinio tikslas – plėsti mokinių gamtos mokslų teorines žinias, ugdyti jų mokslinio tiriamojo darbo įgūdžius, skatinti savarankiškai tirti gamtos pasaulį. Tikime, kad konferencijoje dalyvavę ir mokinius parengę mokytojai ne tik pasidalys savo gerąja patirtimi, pagelbės kitiems gamtamokslinių dalykų mokytojams pasisemti naujų, gražių idėjų, bet ir toliau bus tos srities lyderiai Lietuvoje. Nuoširdžiai dėkojame visiems dalyvavusiems ir prisidėjusiems prie konferencijos organizavimo ir šio leidinio atsi-radimo.

Inga Viltrakienė, Romanas Voronovič, Aušra Kynienė„Saulės“ privati gimnazija, gamtos mokslų metodinė grupė

4

B i o l o g i j a

Sant raukaŠis tiriamasis darbas skiriamas teorinėms žinioms apie biotechnologijas įtvirtinti ir praktiškai joms pritaikyti atliekant praktikos darbus. Kurdami produktus biotechnologai atlieka daugybę tyrimų su DNR: nustato DNR dydį, savybes, koncentraciją ir kita. Visus bandymus atliekant reikia kruopštumo, tikslumo ir tvirtų gamtos mokslų žinių.

­ĮvadasPer savaitės praktiką įmonėje „Thermo Fisher Scien­tific Baltics“ turėjau puikią galimybę atlikti keletą tyrimų ir susipažinti su jos įranga, naudojamomis medžiagomis bei įsitikinti, kad įmonės misija atitinka jos išsikeltus tikslus – padėti klientams kurti sveikes-nį, švaresnį ir saugesnį pasaulį.

Tyrimo problemaKaip nustatyti DNR koncentraciją, kad būtų galima naudoti reikiamą jos kiekį tyrimams. Kaip tinkamai pagaminti agarozės gelį, reikalingą DNR fragmentų ilgiui ir kokybei nustatyti elektroforezės būdu.

DNR spektrofotometrijaTyrimo tikslasPatikrinti DNR koncentraciją tirpaluose spektrofoto-metriniu būdu.

Tyrimo­hipotezėVisų DNR tirpalų koncentracija yra 0,5 mg/ml.

Tyrimo­priemonėsSkirtingą bazių porų skaičių turinčios DNR 14 tirpalų (400 bp, 500 bp, 600 bp, 700 bp, 800 bp, 1 kb, 1,2 kb, 1,5 kb, 2 kb, 2,5 kb, 3 kb, 5 kb, 7 kb, 10 kb), buferinis tirpalas, pipetės, mėgintuvėliai, kiuvetė, spektrofoto-metras.

Tyrimo metodikaTiriamas DNR tirpalas pilamas į kiuvetę, pro kurią leidžiama ultravioletinė šviesa. Kadangi nukleorūgš-tys sugeria UV šviesą, spektrofotometras apskaičiuoja sugertos šviesos kiekį, kuris yra proporcingas DNR koncentracijai.

Tyrimo eigaVisi 14 DNR tirpalų skiedžiami 20X buferiniu tirpalu santykiu 1:19, galutinis tirpalo tūris – 2 ml.

Biotechnologijos šiandien. „Thermo Fisher Scientific Baltics“ Lietuvoje

Darbą­atliko Ugnė Kapočiūtė. VšĮ „Saulės“ privati gimnazija, III g klasėDarbo­vadovė Mokytoja Inga Viltrakienė

Imama po 100 µl DNR ir 1900 µl buferinio tirpalo. Į kiuvetę įpilamas kontrolinis mėginys. Kiuvetė įstatoma į spektrofotometrą, išmatuojama bu-ferio optinė sugertis ir apskaičiuojama, kad DNR koncentracija gryname buferiniame tirpale yra 0 mg/ml. Tada matuojami visi 14 DNR tirpalų po 3 kartus. Kompiuteris apskaičiavo jų koncentracijas su galima 5 % paklaida.

Rezultatų­analizė700 bp DNR tirpalo koncentracija yra 0,25 mg/ml, o kitų DNR tirpalų – po 0,5 mg/ml.

IšvadaVisų DNR tirpalų koncentracija yra 0,5 mg/ml, išsky-rus 700 bp DNR, kurio koncentracija – 0,25 mg/ml.

Siūlymai.­Tyrimo­reikšmėKoncentracija yra labai svarbus rodiklis tiriant DNR elektroforetiškai, nes būtent jis rodo tikslų DNR kiekį tirpale, o į agarozės gelio šulinėlį suleidus per mažą DNR kiekį, nebūtų matomos galimos RNR ir kitos priemaišos, atsirandančios DNR išskiriant iš ląstelių.Kad rezultatai būtų tikslūs, tyrimus su nedideliais DNR kiekiais reikia atlikti labai kruopščiai.

Elektroforezė­agarozės­gelyjeTyrimo tikslasPalyginti kiekvieno DNR fragmento ilgį pagal DNR ilgio standartą.

Tyrimo­hipotezėDNR fragmentų ilgius galima nustatyti pagal DNR ilgio standartą.

Laukiami rezultataiĮ šulinėlius suleisti DNR fragmentai elektroforezės metu išsidėstys pagal ilgį – nuo trumpiausio iki ilgiausio – ir atitiks tam tikrą DNR ilgio standarto fragmentą.

Tyrimo­priemonėsSkirtingą bazių porų skaičių turinčios DNR (400 bp, 500 bp, 600 bp, 700 bp, 800 bp, 1 kb, 1,2 kb, 1,5 kb, 2 kb, 2,5 kb, 3 kb, 5 kb, 7 kb, 10 kb), užtepimo dažai, distiliuotas vanduo, pipetės, agarozės gelis, elekt-

5

roforezės vonelė, elektroforezės buferis, UV šviesos šaltinis, elektros srovės šaltinis.

Tyrimo metodikaĮ agarozės gelyje suformuotus šulinėlius suleidžia-mi DNR fragmentai, gelis užpilamas elektrofore-zės buferiniu tirpalu ir prie elektroforezės vonelės prijungiami teigiamasis ir neigiamasis elektrodai. DNR judant elektriniame lauke, agarozės gelio poros veikia kaip rėtis. Mažesnės DNR molekulės pro poras prasibrauna lengviau, todėl jos nukeliauja toliau nei stambesnės. DNR molekulė turi neigiamąjį krūvį, todėl juda teigiamojo elektrodo link.

Tyrimo eigaAgarozės gelio įdedama į vonelę ir užpilama elektro-forezės buferiniu tirpalu, kuris turi jį visiškai apsemti. Į šulinėlius buvo suleista po 20 µl bendro mėginio, to-dėl ant parafilmo plėvelės pamatuota po 0,5 µl DNR, 3,3 µl užtepimo dažų ir 16,2 µl distiliuoto vandens. Mėginukai sumaišomi, kad DNR šulinėliuose pasi-skirstytų vienodai. Kadangi dažuose yra glicerolio,

Oro taršos Kauno mieste palyginimas

Darbą­atliko Vincentas Natkevičius. Kauno „Aušros“ gimnazija, II b klasėDarbo­vadovė Mokytoja Mingintė Bertašienė

1 pav. VšĮ „Saulės“ privačios gimnazijos III g klasės mokinė įmonėje „Thermo Fisher Scientific Baltics“ padedant Nukleorūgščių standartų padalinio jaunesniajai biotechnologei Ingai Tolkačiovai atlieka elektroforezės gelyje tyrimą, kurio rezultatas – iš DNR fragmentų nupieštas kavos puodelis ir šypsenėlė.

kuris sunkesnis už vandenį, mėginys nusėdo į šulinė-lio dugną, o ne išplaukė. Į pirmą ir paskutinį šulinėlius suleidžiami DNR ilgio standartai, o į likusius – DNR tirpalai. Prijungus teigiamąjį ir neigiamąjį elektrodus, įjungiama 160 V įtampos srovė. Elektroforetinė ana-lizė atliekama 45 minutes. Pasibaigus elektroforezei, gelis išimamas ir pamerkiamas į etidžio bromidą, kuris nudažė DNR, todėl ji tapo matoma UV šviesoje.

Rezultatų­analizėSuleisti DNR fragmentai po elektroforezės išsidėstė pagal bazių porų skaičių ir atitiko DNR ilgio standartą.

IšvadaSuleistų DNR fragmentų ilgiai atitiko DNR ilgio standartą.

Tyrimo­reikšmėBiotechnologijos šiais laikais sparčiai tobulėja, todėl mokslininkai, atlikdami tyrimus ir kurdami DNR produktus, stengiasi atsakingai kurti švaresnį ir sau-gesnį pasaulį.

SantraukaDėl sparčios pasaulinės industrializacijos, automo-bilių pramonės augimo ir įvairių kitų veiksnių mūsų pasaulį užklupo nauja problema – aplinkos tarša. Tarša yra įvairi, bet šiuo metu mums turbūt opiausia oro tarša. Ji didžiausia miestuose ir pramoninėse zonose. Lietuva, nors ji ir yra upių bei ežerų kraštas, taip pat susiduria su šia problema. Kaip galima numatyti, mūsų didžiausieji miestai ir yra labiausiai užteršti. Šiuo metu daug girdime apie įvairius moks­

linių tyrimų rezultatus, kurie mus įspėja dėl galimų neigiamų taršos padarinių grėsmės gamtai ir žmogui. Atlikdamas tyrimą parodysiu dabartinį oro taršos lygį Kauno mieste ir palyginsiu 2013–2014 m. rezultatus su 2009–2012 m. išvadomis.

ĮvadasTaršai nustatyti dažniausiai yra naudojamos brangios mokslinės stotys, o norint gauti tinkamus rezultatus

6

B i o l o g i j a

reikia įrengti jų bent keletą. Tai ne tik brangu, tokios stotys taip pat gadina natūralų aplinkos kraštovaizdį. Paprastesnis ir pigesnis taršos tyrimas būdas – stebėti ant medžių augančias kerpes. Jos yra puikūs bioindi-katoriai, nes pagal tai, kaip jų rūšys pasiskirsčiusios ant medžių, galima gana tiksliai nustatyti SO2 kiekį ore. Skiriamos trys pagrindinės kerpių grupės: krū-miškosios, lapiškosios ir žiauberiškosios. Ištyrus tam tikroje teritorijoje ant medžių augančias kerpių rūšis ir jų kiekį galima nustatyti vidutinį jos užterštumo lygį.

Tyrimo problemaNagrinėdami įvairius statistinius duomenis matome, kad oro tarša Kauno mieste didėja. Tyrimu yra siekia-ma įsitikinti, ar iš tiesų Kauno miesto Žaliakalnio ir Centro rajonuose oro taršos lygis auga.

Tyrimo tikslasNustatyti Kauno miesto Žaliakalnio ir Centro mikro­rajonų užterštumą 2013–2014 metais pagal kerpes, augančias ant medžių, ir gautus rezultatus palyginti su 2009 – 2012 m. nustatytu užterštumo lygiu.

Tyrimo­hipotezėOro tarša Kauno mieste didėja, mažėja arba išlieka stabili.

Laukiami rezultataiTikimasi, kad tyrimo rezultatai padės nustatyti oro taršos pokyčius Kauno mieste.

Tyrimo­priemonėsPieštukai, popierius, liniuotė, fotoaparatas, medinis rėmelis, peilis.

Tyrimo metodikaPasirenkama tam tikra teritorija, mikrorajonas, jame ieškoma vidutinio dydžio medžių, ant kurių

gausiai auga kerpės ar dumbliai. Išsirinkus tinkamus medžius yra aprašomas vyraujantis ant jų augančių kerpių tipas, jų gausa ir pasiskirstymas. Kerpės fo-tografuojamos ir aprašomos. Ištyrus pakankamą skai-čių kerpėmis apaugusių medžių, sudaromos lentelės, diagramos ir remiantis jomis daromos išvados.

Tyrimo eigaPasirenkama apie 10–20 vidutinio dydžio medžių. Apžiūrimi jų kamienai atkreipiant dėmesį į kerpes ir dumblius. Šie fotografuojami, užrašoma medžio rū-šis, kerpių ar dumblių kiekis, vyraujanti kerpių grupė ir nuotolis iki artimiausios gatvės. Iš gautų duomenų sudaromos lentelės ir apskaičiuojamas vidutinis rajono oro užterštumo lygis.

Rezultatų­analizėAtlikus tyrimus nustatyta, kad oro tarša Kauno mies-to Žaliakalnio ir Centro rajonuose auga.

IšvadosPagal turimus duomenis galime teigti, kad oro užterš-tumo lygis Kauno miesto Centro ir Žaliakalnio rajo-nuose auga jau nuo 2009 m. Tai lemia daug veiksnių, o vienas pagrindinių – vis didėjantis transporto srautas. Labiau yra užterštas Centro rajonas – tai turbūt lemia didesnis gyventojų tankumas, transporto gausa.

Siūlymai.­Tyrimo­reikšmėSprendžiant šias Kauno oro taršos problemas, reikėtų optimizuoti transporto srautus, mažinti centrinės miesto dalies apkrovas, plėsti ir tobulinti visuome-ninį transportą, daugiau skirti lėšų gatvių valymui bei želdinių priežiūrai. Remiantis Kauno miesto oro užterštumo statistika galima informuoti Kauno mies-to gyventojus, kaip kiekvienas iš jų turėtų prisidėti prie geros oro kokybės išsaugojimo, jo užterštumo mažinimo.

Augalų­simpatijos­ir­antipatijos

Darbą­atliko Agnė Orentaitė, Aistė Katolikaitė. Vilkaviškio „Aušros“ gimnazija, III g klasėDarbo­vadovė Mokytoja Daiva Paškauskienė

ĮvadasSimpatija ir antipatija apibūdinami ne tik žmonių tarpusavio santykiai. Tai būdinga ir augalų pasau-liui. Augalo augimui įtakos turi biologiškai aktyvios medžiagos, kurias į dirvožemį ir orą išskiria jis pats ir augantieji kaimynystėje. Toks vienų augalų poveikis kitiems vadinamas alelopatija.

Tyrimo tikslasIšsiaiškinti, kaip vieni kitų augimą veikia kartu augan­tys tos pačios ir skirtingų šeimų augalai.

Tyrimo­uždaviniaiAuginti kviečius, miežius, avižas, vikius atskirai ir įvairiais deriniais rudenį bei pavasarį ir stebėti, kaip jie auga, vystosi, sverti žaliąją jų masę, lyginti šaknų sistemą.

Tyrimo metodikaMėginiai sunumeruojami, pripilama dirvožemio. Pasėjami kviečiai, miežiai, avižos, vikiai atskirai ir įvairiais deriniais. Augalai laistomi vienodu kiekiu vandens. Kiekvieną savaitę matuojamas jų aukštis.

7

Po mėnesio nupjaunama antžeminė dalis, išmatuo-jamas aukštis, įvertinamos ir palyginamos šaknų sistemos. Nustatoma kiekvieno mėginio ir atskirų augalų antžeminės dalies bendra masė.

Augalai auginami du kartus: rudenį ir pavasarį, gauti rezultatai palyginami.

Augalų augimasAugalai sparčiausiai augo pirmąsias dvi savaites, o vėliau tai vyko lėčiau. Kontrolinių mėginių miežiai kas savaitę paaugo po 20 cm, avižos – 16–19 cm, vikiai – 19–20 cm. Kviečiai pirmą savaitę – 8,5 cm, antrą – 32 cm. Derinių augalų augimas pirmą savai-tę svyravo iki 20 cm. Antrą savaitę jie visi ūgtelėjo 12–17 cm, lėčiausiai – derinių su kviečiais augalai

Antžeminės dalies masėMėginių augalams priaugo 377,5 g žaliosios masės. Daugiausia jos užsiaugino miežiai (2 pav.), ma-žiausiai kviečiai – ir deriniais augantys, ir kontrolinio mėginio. Kontrolinio mėginio avižų masė buvo daug didesnė už derinių avižų masę. Visi augalai skatino

Tyrimo­rezultatai­ir­jų­analizė

Sėklų dygimasAtskirų mėginių augalų sėklos pradėjo dygti skirtingu metu (1 lentelė).

Mėginiai 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12

Augalo pavadinimas M

ieži

ai

Kvie

čiai

Aviž

os

Viki

ai

Kvie

čiai

Mie

žiai

Aviž

os

Viki

ai

Kvie

čiai

Mie

žiai

Kvie

čiai

Aviž

os

Kvie

čiai

Viki

ai

Mie

žiai

Aviž

os

Mie

žiai

Viki

ai

Aviž

os

Viki

ai

Kvie

čiai

Mie

žiai

Aviž

os

Dygimas po sėjimo 3 6 3 3 6 3 5 3 6 3 5 3 5 3 3 6 3 3 3 3 6 3 3

(9–13 cm), išskyrus kviečių derinį su vikiais. Augalų augimas sulėtėjo 3 ir 4 savaitę, jie priaugo 5–8 cm (1 pav.). Miežių, augusių su kitomis kultūromis, aukštis buvo toks pats kaip ir kontrolinio jų mėginio arba pirmieji buvo 2–3 cm trumpesni. Taigi kaimy-nystė jiems nekenkė. Kontrolinio mėginio avižos buvo aukštesnės už augančias deriniais. Avižos geriau auga vienos.

miežių masės augimą. O jie, augdami poromis su kitomis kultūromis, šių augimui įtakos neturėjo, išskyrus tik avižas, kurių masė sumažėjo 1,33 karto, miežių išskiriamos medžiagos slopino jų augimą. Avi-žos skatina kviečių augimą. Šių masė buvo 1,5 karto

1 lentelė. Sėklų dygimas

0

10

20

30

40

50

60

70

Miežia

i

Kvieči

ai

Avižo

s

Viki

ai

Kvieči

ai

Miežia

i

Avižo

s

Viki

ai

Kvieči

ai

Miežia

i

Kvieči

ai

Avižo

s

Kvieči

ai

Viki

ai

Miežia

i

Avižo

s

Miežia

i

Viki

ai

Avižo

s

Viki

ai

Kvieči

ai

Miežia

i

Avižo

s

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12

Ilgis

(cm

)

Mėginio nr.

05

1015202530354045

Miežia

i

Kvieči

ai

Avižo

s

Viki

ai

Kvieči

ai

Miežia

i

Avižo

s

Viki

ai

Kvieči

ai

Miežia

i

Kvieči

ai

Avižo

s

Kvieči

ai

Viki

ai

Miežia

i

Avižo

s

Miežia

i

Viki

ai

Avižo

s

Viki

ai

Kvieči

ai

Miežia

i

Avižo

s

1* 2* 3* 4* 5 6 7 8 9 10 11 12

Masė

(g)

Mėginio nr.

1

0

10

20

30

40

50

60

70

Miežia

i

Kvieči

ai

Avižo

s

Viki

ai

Kvieči

ai

Miežia

i

Avižo

s

Viki

ai

Kvieči

ai

Miežia

i

Kvieči

ai

Avižo

s

Kvieči

ai

Viki

ai

Miežia

i

Avižo

s

Miežia

i

Viki

ai

Avižo

s

Viki

ai

Kvieči

ai

Miežia

i

Avižo

s

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12

Ilgis

(cm

)

Mėginio nr.

05

1015202530354045

Miežia

i

Kvieči

ai

Avižo

s

Viki

ai

Kvieči

ai

Miežia

i

Avižo

s

Viki

ai

Kvieči

ai

Miežia

i

Kvieči

ai

Avižo

s

Kvieči

ai

Viki

ai

Miežia

i

Avižo

s

Miežia

i

Viki

ai

Avižo

s

Viki

ai

Kvieči

ai

Miežia

i

Avižo

s

1* 2* 3* 4* 5 6 7 8 9 10 11 12

Masė

(g)

Mėginio nr.

1

1 pav. Augalų augimo dinamika (cm)

2 pav. Augalų antžeminės dalies masė (g)

8

B i o l o g i j a

didesnė už kontrolinio mėginio kviečių masę. Kvie-čiai avižų augimui įtakos neturėjo, o vikių augimą skatino – šių masė buvo 2,2 karto didesnė nei kontro-linio mėginio. Vikiai kviečių augimo neskatino, bet ir neslopino. Avižos vikių augimą skatino – šių masė – 1,7 karto didesnė už kontrolinio mėginio masę. Augi-nant visas kultūras kartu daugiausia žaliosios masės priaugino miežiai – ji dukart didesnė už kontrolinio mėginio miežių masę; kviečių masė sumažėjo 1,5 karto; avižų ir vikių masės išliko panašios. Panašūs rezultatai ir grupėmis po tris augančių augalų.

Augalų požeminė dalisAugalų žaliąsias dalis nupjovus, dirvožemyje liko jų šaknys. Atskirti deriniais augusių augalų šaknis neįmanoma. Apžiūrėjome, kaip jų sistemos išsivys-čiusios, išplovėme dirvožemį, nudžiūvusias svėrėme. Šaknų nėra gausu, geriausiai derėjo mėginio Nr. 10, gana gausiai – 4, 8, 11 mėginių šaknys. Juose auginti vikiai, o ten, kur jie buvo kartu su kviečiais, šaknys augo sparčiausiai. Šių mėginių augalai priklauso skir-tingoms šeimoms (Poacea ir Fabaceae), jų biologinės

savybės skiriasi, todėl konkurencija dėl maisto buvo nevienoda. Mažiausiai šaknų priauginta mėginiuose Nr. 2 ir 12. Čia augę augalai priklauso tai pačiai šeimai (Poacea).

Išvados• Miežius teigiamai veikia ir tos pačios, ir kitų šeimų kartu augintų augalų išskiriamos medžiagos. Avižas neigiamai veikia tos pačios šeimos ir kitų šeimų kartu augintų augalų išskiriamos medžiagos. Visos augin-tos kultūros „simpatizuoja“ avižoms.• Augalų šaknų vystymąsi ir augimą skatina ankš-tinių augalų kaimynystė.

Siūlymai• Bandymus atlikti pakartotinai ir gautus rezultatus palyginti.• Patyrinėti greitai augančias daržoves (pvz., ridikėlius), pasodintas su grūdinėmis kultūromis, ir įsitikinti, kad augalų pasaulyje egzistuoja simpatijos ir antipatijos.

Chlorofilo koncentracijos kai kuriuose augaluose nustatymas­ir­jo­įtaka­fotosintezei

Darbą­atliko Rūta Spaičytė. Vilniaus Žemynos gimnazija, XII b klasėDarbo­vadovės Mokytojos Gražina Drebickienė ir Miglė Parachnevičienė

SantraukaChlorofilas – tai žaliasis pigmentas, kurio yra ciano-bakterijose. Fotosintezės metu gaminant organines medžiagas naudojama Saulės energija. Chlorofilas su-geria Saulės spindulių energiją ir ją paverčia chemine energija.

Supaprastinta fotosintezės reakcijos lygtis:6CO2 + H2O C6H12O6 + 6O2.

Iš sugerties spektrų galima tiksliai nustatyti, kuris chlorofilas vyrauja augale. Chlorofilas vande-nyje netirpsta, todėl iš augalų jį išskirti geriausia naudojant organinius tirpiklius. Chlorofilo koncen-tracija augalų lapų ekstraktuose nustatoma taikant sugerties spektroskopiją. Ištyrę pro medžiagą perėjusios šviesos spektrinę sudėtį, galime nustaty-ti, kokie atomai ir molekulės tą medžiagą sudaro, kokie procesai joje vyksta ir kokia tiriamųjų medžia-gų koncentracija.

ĮvadasChlorofilai priklauso svarbiausiai bioorganinių mo-lekulių grupei. Tai pagrindiniai pigmentai, dalyvau-jantys vykstant fotosintezei. Dažniausiai augaluose aptinkami a ir b chlorofilai. Svarbiausia šio pigmen­to funkcija vykstant fotosintezei – sugerti šviesos

spindulių energiją, naudoti CO2 redukcijos procesui ir šviesos spindulių energiją paversti organinių junginių chemine energija.

Tyrimo problemaAugalai fotosintezei naudoja ne visą Saulės spektrą – iš lapų sugertos šviesos energijos chlorofilas foto-sintezei pasiima vos 3–5 %. Likusi sugerta šviesos energijos dalis (apie 95 %) verčiama šilumine ir naudojama vandeniui garinti.

Augalų lapuose yra dviejų rūšių chlorofilų: a – C55H72 mg N4O5 (žaliai melsvo atspalvio) ir b – C55H70 mg N4O6 (žaliai gelsvo atspalvio). Jų struk-tūrinės formulės parodytos 1 paveiksle.

Biologiniu požiūriu pagrindinis yra a chlorofilas, kurio turi visi fotosintezę vykdantys organizmai, o pagalbinio b chlorofilo juose yra 3–5 kartus mažiau.

Chlorofilo molekulės atspindi 430–453 nm ilgio šviesos bangas, todėl pagal signalo intensyvumą šiame bangų ruože galima nustatyti chlorofilo kon-centraciją. Kadangi a chlorofilas (430 ir 662 nm) ir b chlorofilas (453 ir 642 nm) atspindi skirtingus bangų ilgius, pagal signalo stiprumą galima nustatyti, kurios rūšies chlorofilas vyrauja augale.

Chlorofilas

9

Tyrimo tikslasNustatyti chlorofilo koncentraciją kai kuriuose auga-luose ir jo įtaką fotosintezei.

Tyrimo­hipotezėSvarbiausių fotosintezės pigmentų, chlorofilų, kon-centracija augalų ekstraktuose yra skirtinga.

Laukiami rezultatai• Skaitydami literatūrą susipažinsime su chlorofilo biologinėmis ir cheminėmis savybėmis.• Išmoksime iš augalų ekstrahuoti chlorofilą, iš ekstraktų sugerties spektrų jį atpažinti ir apskaičiuoti jo koncentraciją.• Įgysime daugiau biologijos bei chemijos žinių ir jas integruosime.• Sužinosime, kokia a ir b chlorofilų reikšmė fotosin-tezei.

Tyrimo­priemonėsEtanolis (70 proc.) (arba acetonas), smulkintuvas, žalieji augalai, grūstuvė su grūstuvėliu, cheminės stiklinės, matavimo cilindras, piltuvėliai, filtravimo popierius, Beckman Coulter DU800 spektrometras, Ependorf plastikiniai mėgintuvėliai su kamšteliais, šaukšteliai, žymiklis, laikrodis.

Tyrimo metodika

Augalų ekstrahavimasVisi chlorofilai netirpsta vandenyje, o veikiami šarmų bei rūgščių greitai suyra. Chlorofilas tirpsta organi-niuose tirpikliuose: dietileteryje, acetone ir etanoly-je. Mes chlorofilui ekstrahuoti pasirinkome etanolio 70 % tirpalą.

Ekstraktų spektrofotometrijaBandiniai tiriami atliekant kokybinę sugerties spektrų analizę. Ji grindžiama tuo, kad beveik kiekviena molekulė turi būdingą sugerties spektrą, maksimumų skaičių spektre, skirtingi jų bangos ilgiai ir sugerties juostų pločiai. Bandinyje vyks-tant šviesos sugerčiai, šviesos kvantų sužadinimo energija sukelia elektronų šuolius iš žemesniojo energijos lygmens į aukštesnįjį, o spektrofotomet-ru registruojamas pradinio šviesos intensyvumo (I0) sumažėjimas (I). Iš sugerties spektrų galima nustatyti tirpalo sudėtį, taip pat medžiagų kon-centracijas jame. Daugiaatomių molekulių šviesos sugertį apibūdina optinis tankis (A), kurio pri-klausomybę nuo šviesos bangos ilgio (λ), tirpalo koncentracijos (C) ir tirpalo sluoksnio storio (arba

1 pav. a ir b chlorofilų struktūrinės formulės

2 pav. a ir b chlorofilų, ištirpintų dietileteryje, sugerties spektrai (apačioje pateiktas elektromagnetinių bangų spalvų spektras)

CH3

O OO

O O

N N

N N

Mg

CHO

O OO

O O

N N

N N

Mg

a chlorofilas b chlorofilas

Iš sugerties spektrų galima kokybiškai nustaty-ti, kuris chlorofilas vyrauja augale. Raudonuosius spindulius šiek tiek intensyviau sugeria a, mėly-nuosius – b chlorofilas. Mėlynojoje spektro srityje chlorofilų sugerties spektrai persidengia su kitų pigmentų sugerties spektru, todėl a ir b chlorofilus atskirti patogiau raudonojoje spektro srityje. Kaip matyti iš 2 paveiksle pateiktų spektrų, dietileteryje ištirpinto a chlorofilo sugerties maksimumo vertė raudonojoje spektro srityje yra ties 660 nm, o b chlorofilo – ties 642 nm.

Šiuo metu chlorofilo dariniai yra perspektyvūs įvairioms ligoms, tarp jų vėžio, gydyti, jie palaiko imuninę sistemą. Todėl mus ši tema sudomino ir nusprendėme plačiau ją panagrinėti.

Taikydami sugerties spektroskopijos metodiką atliksime augalų ekstraktų spektrometrinę analizę.

ε(x1

03 ) (cm

–1M

–1)

λ (nm)

a chlorofilasb chlorofilas

10

B i o l o g i j a

optinio kelio, l) aprašo Lamberto–Bugerio–Bero dėsnis:

I = I0 • 10–ε(λ)Cl = I0 • 10–A. (1 formulė)Prietaisas, skiriamas šviesos spektrams registruoti, vadinamas spektrometru (3 pav.).

Pagrindinės tokio spektrometro dalys yra šios: plataus spektro šviesos šaltinis, monochromatorius, kiuvetė su tiriamu tirpalu ir šviesos intensyvumo detektorius. Į kiuvetę krintančios ir per ją perėjusios šviesos intensyvumas, kurio vertė rodoma prietaiso ekrane arba su prietaisu sujungtame kompiute-ryje, registruojamas detektoriumi. Spektrometru kiekvienu laiko momentu registruojamas tik vieno bangos ilgio šviesos intensyvumas.

Tyrimo­eiga­(procedūros)Gegužės ir birželio mėnesiais įvairiose Vilniaus apy-linkėse tyrimui buvo renkami šie augalai: paprastoji avietė, sėjamoji petražolė, mažalapės liepos žiedai, vaistinė melisa, didžioji dilgėlė, didžioji ugniažolė, kiaulpienė, alavijas. Surinktos vaistažolės paruošia-mos spektrinei analizei: nuplaunamos, nusausina-mos, susmulkinamos ir sugrūdamos porcelianinėje grūstuvėlėje. Ant žalių augalų užpilama etanolio tirpalo ir palaikoma apie 15 minučių. Tada nuko-šiama per filtravimo popierių ir supilama į Ependorf mėgintuvėlius. Gauti filtratų tirpalai tiriami spektro-fotometru. Mėginiai matuojami kvarcinėse kiuvetėse, kurių optinio kelio ilgis (kiuvetės storis) l = 1 cm. Da-lies bandinių optinis tankis UV srityje buvo didesnis nei 1–2 optinio tankio vienetai, todėl siekiant tiksliau išmatuoti augalinio pigmento UV srities spektrą, reikėjo sumažinti jo koncentraciją mėginyje. Tam bandiniai buvo skiedžiami 70 % spiritu.

Žalių augalų ekstraktai toliau tiriami spektromet-ru. Išanalizavus gautus duomenis, atmetami spektrai tų augalų, kurių ekstraktų nepavyko praskiesti tiek, kad būtų galima analizuoti duomenis.

Rezultatų­analizėTyrėme augalų pradinės koncentracijos spiritinius ekstraktus, kurie papildomai buvo skiesti 70 %

3 pav. Standartinio spektrometro (skirto pralaidumo spektrams tirti) optinė schema

4 pav. Vaistinių augalų ekstraktų sugerties spektrai

etanolio tirpalu. Papildomai skiedėme 50, 250, 1000, 1250 kartų, kad pamatytume augalų ekstraktų UV srities sugertį. a ir b chlorofilai intensyviai sugeria šviesos spindulius UV srityje, sugerties juostos išsi-dėsčiusios atitinkamai ties 431 nm ir 461 nm. Tačiau mūsų pateiktų tirtų augalų ekstraktų sugerties maksimumų verčių UV srityje chlorofilų sugertis per-sidengia su kitų augaluose esančių pigmentų, pvz., karotinoidų, baltymų, kai kurių vitaminų, sugertimi. 431–462 nm srityje esančius pikus atmetėme, nes jie buvo netikslūs, kai kelių medžiagų pikai dengia vienas kitą, smailė gali padidėti ar išsitęsti į plotį ir pan., todėl ją sunku interpretuoti. Tokius sudėtingus atvejus mes atmetėme ir tyrėme tik 658–664 nm sritį. Tai apsunkino UV srities duomenų interpreta-vimą, todėl toliau augalų ekstraktų sugertį tyrėme tik ilgabangėje srityje. Augalų ekstraktų spektrų sugerties juostos plačios regimojoje spektro srityje. Siekdami apytiksliai nustatyti chlorofilų koncentraci-jas augaluose, įvertinome augalų ekstraktų optinį tankį ilgabangėje srityje (658–664 nm). Literatūroje radome, kad augalų spiritinių ekstraktų sugerties juostos, kurių smailės yra ties 652 ir 665 nm, būdin-gos atitinkamai b ir a chlorofilams.

Sugerties spektrai (4 pav.) parodė, kad paprasto-sios avietės, sėjamosios petražolės, mažalapės liepos žiedų, vaistinės melisos ir didžiosios dilgėlės suger-ties spektro maksimumas yra 662–664 nm srityje. Tai rodo, kad šiuose augaluose a chlorofilo yra kur kas daugiau nei b chlorofilo. a chlorofilo koncentraciją šiuose augaluose galėjome apytiksliai apskaičiuoti taikydami šią formulę:

C = A(λ) / ε(λ) l (2 formulė),čia a chlorofilo ekstinkcijos koeficientas

ε (665) ≈ 71, 43 l mmol–1 cm–1.Pavyzdžiui, paprastosios avietės a chlorofilo kon-

centracija apskaičiuojama taip: C = 0,36 A / 71,43 (λ) l.

Skaičiavimų rezultatai pateikiami 1 lentelėje.

Suge

rtis

(opt

. t. v

nt.)

λ (nm)

Šaltinis

Įėjimo plyšys

Prizmė (gardelė)

Išėjimo plyšys

Kiuvetė

Detektorius

Monochromatorius

(1) Melisa(2) Avietė(3) Dilgėlė(4) Ugniažolė(5) Petražolė(6) Liepžiedžiai

11

Eil. Nr. Augalai

Sugerties spektro maksimumas

ilgabangėje srityje(nm)

Sugerties spektro maksimumas UV srityje (pradinė koncentracija)

(nm)

Kiek kartų skiedžiama

Chlorofilo koncentracija

(m mol/l)

1. Rubus idaeus L. (paprastoji avietė) 663 270 250 5,04

2. Petroselinum sativum hoffn. (sėjamoji petražolė) 664 266–338 50 2,58

3. Tilia cordata mill (mažalapės liepos žiedai) 662 275 50 2,36

4. Melissa officinalis (melisa) 663 286–332 1250 6,65

5. Urtica dioica (didžioji dilgėlė) 663 293–326 1000 3,84

6.Chelidonium majus (didžioji ugniažolė) 658 274–332 250 3,01 (a chlorofilas)

2,85 (b chlorofilas)

1 lentelė. Chlorofilų koncentracijos augaluose nustatymas

Ugniažolės sugerties spektre aptikome didesnę b chlorofilo koncentraciją, nes chlorofilų mišinio spektro maksimumas yra pasislinkęs į trumpesnių bangų sritį, t. y. nuo 662–664 nm iki 658 nm. b chlo-rofilo koncentraciją ugniažolės mėginyje apytiksliai įvertinome 2 formulėje taikydami jo ekstinkcijos koeficientą ε (652) ≈ 38,55 l mmol–1 cm–1. Rezultatai pateikti 1 lentelėje.

Apskaičiavę gavome, kad daugiausia a chlorofilo yra melisoje: 6,65 mmol/l ir paprastojoje avietėje: 5,04 mmol/l. Manome, kad mūsų sąlygomis tirtų augalų spektrus galime palyginti tik kokybiškai, t. y. įvardyti spektre matomą chlorofilo rūšį. Tolesnei kiekybinei analizei atlikti reikėtų augalus surinkti vienodomis sąlygomis ir parinkti vienodas mėginių mases. Mes atlikdami tyrimą vienodas išlaikėme tik ekstrahavimo sąlygas. Ugniažolei reikėtų taikyti sugerties adityvumo principą, t. y. skaičiuodami kon-centraciją 2 formulėje turėtume atsižvelgti į tai, kad a ir b chlorofilų optinių tankių suma yra lygi jų mišinio optiniam tankiui. Tam λ randamas toks, kuriam esant šių skirtingų chlorofilų sugertis skirtųsi labiausiai. Kadangi mūsų atveju sugerties juostos persidengia, skaičiavimus supaprastinome ir taikėme 2 formulę.

Fotosintezės metu chlorofilai sugeria šviesos spindulius – svarbiausia jų savybė. Mūsų darbo rezultatai parodė, kad tirtuose augaluose a chlorofilo yra daug daugiau nei b chlorofilo.

Išvados• Susipažinome su ekstrahavimo ir sugerties spekt-roskopijos metodikomis bei analizavome pasirinktų augalų ekstraktų sugerties spektrus.• Mūsų hipotezė, kad tirtuose augalų ekstraktuose yra skirtinga chlorofilo koncentracija, pasitvirtino.• Tirtuose augaluose a chlorofilo yra daugiau nei b chlorofilo.• Didžiausia a chlorofilo koncentracija nustatyta vaistinėje melisoje (Melissa officinalis L.) ir paprastojo-je avietėje (Rubus idaeus L.), b chlorofilo – didžiojoje

ugniažolėje (Chelidonium majus). Toliau norint kieky-biškai palyginti chlorofilų koncentracijas, esančias skirtinguose augaluose, reikėtų išlaikyti vienodas augalų ekstrahavimo sąlygas ir imti tokias pačias jų mėginių mases.

Siūlymai.­Tyrimo­reikšmėMūsų darbas yra reikšmingas tuo, kad daugiau suži-nojome apie chlorofilo reikšmę fotosintezei, susipa-žinome su spektrometrijos ir ekstrahavimo metodais, įgijome tiriamojo darbo praktinių gebėjimų, turėjo-me galimybę bendradarbiauti su mokslininku.

Augalams ekstrahuoti siūlome naudoti tirpiklį acetoną – tai pigesnė ir lengviau įsigyjama medžiaga. Be to, chlorofilo koncentracija priklauso tiek nuo au-galo rūšies, tiek nuo aplinkos sąlygų (temperatūros, vandens ir šviesos kiekio). Šių sąlygų mes netyrėme. Todėl tai ketiname tirti ateityje ir projektą tęsti.

PadėkaNuoširdžiai dėkojame dr. M. Tamošiūnui už išma-tuotus sugerties spektrus ir konsultacijas spektrinės analizės klausimais.

Interneto nuorodosOficiali laisvosios interneto enciklopedijos paieškos svetainė. [Žiūrėta 2014­01­20]. Interneto prieiga: http: //lt. wikipedia. org/wiki/Fotosintez %C4 %97

Oficiali Google interneto svetainė. [Žiūrėta 2014­01­02 paveikslas]. Interneto prieiga: http: //www. google. lt/i mgres?i mgurl=&i mgrefurl-=http %3A %2F %2Fwww. chm. bris. ac. uk %2Fmotm %2Fchlorophyll %2Fchlorophyll_h. htm&h=0&w=0&sz=1&tbnid=QZyq­1IGN_WPlM&tbn-h=195&tbnw=259&zoom=1&docid=OHR9baGRCsfvTM&ei=bzbFUpiR-KOqjyQPo4oDYBw&ved=0CAgQsCUoAw.

R. J. Porra et al., Determinationofaccurateextinctioncoefficientsandsi-multaneousequationsforassayingchlorophyllsaandbextractedwithfour-differentsolvents: verificationoftheconcentrationofchlorophyllstandards-byatomicabsorptionspectroscopy, Biochimica et BiophysicaActa, 975,p. 384­398,1989.

S. M. Milenković, J. B. Zvezdanović, T. D. Anđelković, D. Z. Marković. Theidentificationofchlorophyllanditsderivativesinthepigmentmixtures: HPLC chromatography, visbleandmassspectroscopystudies, Advancedtech-nologies, 1,p. 16­24,2012. [Žiūrėta 2014­01­02.]

Oficiali dr. JanetStarrHull svetainė apie chlorofilo teikiamą naudą. [Žiūrėta 2014­01­02.] Interneto prieiga: http: //www. janethull. com/new-sletter/0207/the_benefits_of_chlorophyll_1. php.

12

B i o l o g i j a

Etanolio,­kofeino­ir­taurino­poveikis­vėžiagyviui­Daphnia magna

Darbą­atliko Mykolas Udrys, Algirdas Zabulis, Kipras Šydeikis. Vilniaus Žirmūnų gimnazija, XII klasėDarbo­vadovė Mokytoja Daiva Puodžiukienė

ĮvadasMokslininkai, norėdami daugiau sužinoti apie aplinkos pokyčių ir taršos poveikį aplinkos organiz-mams, dažnai tiria mikroskopinio dydžio gėlavan-denes dafnijas. Dafnijos kūno skydas yra plonas ir gana skaidrus, todėl pro kūno sieneles gerai matyti vidaus organai. Vėžiagyvio Daphnia magna kraujota­kos sistemą sudaro pulsuojanti širdis. Kraujagyslių dafnija neturi, hemolimfa teka kūno ertmėmis tarp organų. Širdis yra viršutinėje nugaros dalyje (1 pav.). Vidutinis širdies ritmas normaliomis sąlygomis 20 °C temperatūroje yra apie 200 dūžių per minutę, o žemesnėje temperatūroje jų skaičius sumažėja.

Tyrimo­tikslas­ir­uždaviniaiIštirti skirtingų etilo alkoholio, kofeino ir taurino koncentracijų poveikį širdžiai. Šiomis medžiagomis paveikti smulkūs gėlavandeniai planktoniniai vėžia-gyviai – dafnijos.

HipotezėDafnijos širdies ritmas natūraliomis sąlygomis ir ją veikiant įvairių koncentracijų kofeino, taurino ir etanolio tirpalais yra skirtingas.

MetodasDafnijos širdies ritmui matuoti pasirenkamas toks būdas – su kiekvienu širdies dūžiu yra bedama pieštuku į baltą popieriaus lapą.

PriemonėsMikroskopas su filmavimo kamera, pipetės, dengia-mieji ir objektiniai stikleliai, kompiuteris, stikliniai indeliai, mėgintuvėliai, filmavimo kamera.

MedžiagosDafnijos, spiritas (96 %), kava, energinis gėrimas (jo sudėtis: kofeinas – 31,5 mg/100 ml, vanduo, cukrus, angliarūgštė, citrinų rūgštis, kvapioji medžiaga, vitaminas C, niacinas, pantoteno rūgštis, vitaminas B6, riboflavinas, folio rūgštis, 0,03 % taurino).

Tyrimo procesasPirmąją dieną į indus pasisemiama upės vandens. Vanduo šaltas, dėl to jame gyvenančios dafnijos ne-didelės. Į indus įdedama 10 g mielių ir jie pastatomi saulės apšviestoje vietoje. Palaikoma dvi dienas, kol dafnijos šiek tiek paauga, tada jos tiriamos. Sugau-

domos pipete, padedamos ant objektinio stiklelio ir stebimos pro mikroskopą. Iš pradžių nustatome, koks dafnijos širdies ritmas natūraliomis sąlygomis. Suskaičiavome 210 dūžių per minutę. Paskui gamina-mi skirtingų koncentracijų etanolio, energinio gėrimo ir kofeino tirpalai. Dafnijos panardinamos į šiuos tirpalus 48 valandoms. Po 2 dienų skaičiavome, kiek kartų per minutę susitraukia jų širdis.

Tyrimo rezultatai

Kuo didesnė etanolio koncentracija, tuo dafnijų širdies ritmas retesnis. Tai galima paaiškinti nervų sistemos pažeidimu, nes etanolis slopina nervų sistemą, impulsai plinta lėčiau ir retėja širdies ritmas (1 lentelė ir 2 pav.).

Širdis

250

200

150

100

50

0Kontrolinis (0) 0,375 0,75 1,5 3

Širdies susitraukimų skaičius per minutę

Etanolio koncentracija (%) Širdies susitraukimų skaičius per minutę

Kontrolinis (0) 210

0,375 196

0,75 1881,5 146

3 134

1 lentelė

2 pav.

1 pav.

13

Fermento­katalazės­aktyvumo­priklausomybės­nuo­temperatūros,­pH­ir­jo­koncentracijos­tyrimas

Darbą­atliko Lorija Raskova. Vilniaus Jono Pauliaus II gimnazija, III klasėDarbo­vadovė Mokytoja Miroslava Stančik

SantraukaPasirinkto fermento tyrimas numatytas Biologijos brandos egzamino programoje, tiriamųjų darbų są-raše bei Bendrosiose programose. Šio darbo esmė – išaiškinti fermento katalazės savybes ir jo veikimo priklausomybę nuo įvairių sąlygų, ugdyti praktikos darbų atlikimo įgūdžius, kurti vaizdines priemones, kurias bus galima naudoti popamokinėje veikloje.

ĮvadasVisi fermentai priskiriami prie baltymų ir pasižymi tam tikromis savybėmis. Fermentų veikla priklauso nuo temperatūros, pH, fermento ir substrato kon-centracijos. Tyrimo tikslas – nustatyti, kaip pasirinkto fermento (katalazės) aktyvumas priklauso nuo įvairių veiksnių, ir išaiškinti, kokiomis savybėmis pasižymi fermentai.

Tyrimo išvadosKofeinas, etanolis ir energiniai gėrimai veikia dafnijų širdį, o didelė šių medžiagų koncentracija yra mirtina.

Tyrimo­reikšmėPanašus šių trijų medžiagų poveikis pastebimas ir žmogaus organizme. Etanolis iš pradžių veikia sti-

Kuo didesnė kofeino koncentracija, tuo dafnijų širdies ritmas dažnesnis. Tai galima paaiškinti stimu-liuojančiuoju kofeino poveikiu (2 lentelė ir 3 pav.).

Kuo didesnė energinio gėrimo koncentracija, tuo dafnijų širdies ritmas dažnesnis. Tai galima paaiškinti stimuliuojančiuoju taurino poveikiu (3 lentelė ir 4 pav.).

Kofeino koncentracija ( %) Širdies susitraukimų skaičius per minutę

Kontrolinis (0) 210

0,085 288

0,11 296

Energinio gėrimo koncentracija (%)

Širdies susitraukimų skaičius per minutę

Kontrolinis (0) 210

1,5625 224

3,125 2546,25 268

2 lentelė. 3 lentelė.

3 pav. 4 pav.

muliuojamai, bet didesnės jo koncentracijos slopina periferinę nervų sistemą, kuri turi įtakos širdies susi-traukimams. Kofeinas ir taurinas aktyvina simpatinę nervų sistemą, o ši suaktyvina širdies darbą.

350300250200150100

500

Kontrolinis (0) 0,085 0,11

Širdies susitraukimų skaičius per minutę

350300250200150100

500

Kontrolinis (0) 1,5625 3,125 6,25

Širdies susitraukimų skaičius per minutę

Tyrimo problemaTyrimo metu siūloma stebėti fermentinės reakcijos intensyvumą ir padaryti atitinkamas išvadas apie fermentų savybes.

Tyrimo tikslasNustatyti, kokiomis savybėmis pasižymi fermentas katalazė ir kaip jo aktyvumas priklauso nuo jo kon-centracijos, temperatūros ir pH.

Tyrimo­hipotezėKatalazė – savitas fermentas, kurio yra gyvūnų ir augalų ląstelėse. Šio fermento aktyvumas susilpnėja paveikus aukšta temperatūra ir pakeitus pH, o reak-cijos greitis padidėja padidinus jo kiekį.

14

B i o l o g i j a

Laukiami rezultataiSiekiama nustatyti, kad katalazė yra savitas fermen­tas, kurio substratas – vandenilio peroksidas. Pa-veikus aukšta temperatūra ir pakeitus pH fermento aktyvumas silpnėja, nes vyksta jo denatūracija. Taip pat tikimasi nustatyti, kad šio fermento esama gyvū-nų ir augalų ląstelėse ir kad fermentinės reakcijos intensyvumas priklauso nuo fermento kiekio.

Tyrimo­priemonėsBulvė, kepenys, vandenilio peroksidas, vanduo, acto rūgštis (70 %), mėgintuvėliai su stovu, peilis, liniuo-tė, virdulys.

Tyrimo metodikaStebima fermentinė reakcija, jos intensyvumas nustatomas pagal išsiskyrusių putų kiekį, putų stulpelis mėgintuvėlyje matuojamas liniuote. Duo-menys lyginami su kontroliniais, t. y. žalių kepenų katalaze, skaidančia vandenilio peroksidą.

Tyrimo eigaFermento katalazės yra įvairiose ląstelėse. Paruošia-ma panašaus dydžio kepenų ir bulvės gabaliukų.

1 bandymas. Katalazės savitumo nustatymas. Į A ir B mėgintuvėlius įdedama po vienodą kiekį ke-penų. Į A įpilama 1 ml vandens, į B – 1 ml vandenilio peroksido. Stebima reakcija, matuojamas ir lygina-mas išsiskyrusių putų kiekis.

2 bandymas. Katalazės buvimo įvairiose ląste-lėse nustatymas. Paruošiami A ir B mėgintuvėliai. Į A įdedama kepenų, į B – bulvės gabaliukas. Į kiekvieną mėgintuvėlį įpilama po 1 ml vandenilio peroksido. Stebima reakcija, matuojamas ir lyginamas išsisky-rusių putų kiekis.

3 bandymas. Katalazės kiekio įtaka reakcijos intensyvumui. Paruošiami A ir B mėgintuvėliai. Į pir-mąjį įdedamas sveikas kepenų gabaliukas, į antrąjį – susmulkintas. Į abu mėgintuvėlius įpilama po 1 ml vandenilio peroksido. Stebima reakcija, matuojamas ir lyginamas išsiskyrusių putų kiekis.

4 bandymas. Katalazės kiekio įtaka reakcijos intensyvumui. Paruošiami A ir B mėgintuvėliai. Į A mėgintuvėlį įdedamas sveikas bulvės gabaliukas, į B – susmulkintas. Į kiekvieną įpilama po 1 ml van-denilio peroksido. Stebima reakcija, matuojamas ir lyginamas išsiskyrusių putų kiekis.

5 bandymas. Fermentinės reakcijos priklauso-mybė nuo temperatūros. Į A ir B mėgintuvėlius įdedamas vienodas kiekis kepenų. B mėgintuvėlio kepenys užpilamos verdančiu vandeniu, keletą minučių palaikoma ir jis atsargiai nupilamas. Į abu mėgintuvėlius įpilama po 1 ml vandenilio peroksido. Stebima reakcija, matuojamas ir lyginamas išsisky-rusių putų kiekis.

6 bandymas. Fermentinės reakcijos priklauso-mybė nuo pH. Į A ir B mėgintuvėlius įdedama po vienodą kiekį kepenų. B mėgintuvėlyje kepenys užpilamos acto rūgštimi (70 %), palaukiama keletą minučių ir acto esencija atsargiai nupilama. Į abu mėgintuvėlius įpilama po 1ml vandenilio peroksido. Stebima reakcija, matuojamas ir lyginamas išsisky-rusių putų kiekis.

Rezultatų­analizė1 bandymo rezultatas. Kepenų katalazė skaido van-denilio peroksidą ir B mėgintuvėlyje susidaro putos, o A mėgintuvėlyje, kuriame buvo įpilta vandens, jų nėra. Tai įrodo, kad katalazė – savitas fermentas, kurio aktyvusis centras pritaikytas tik atitinkamiems substratams.

2 bandymo rezultatas. Putų stulpelis kur kas aukštesnis mėgintuvėlyje, kuriame įdėtas kepenų gabaliukas, nei tame, kuriame yra bulvė. Tai rodo, kad skirtinguose audiniuose katalazės kiekis yra ne-vienodas, kepenų ląstelėse fermento daug daugiau.

3 ir 4 bandymų rezultatai. Fermentinė reakcija priklauso nuo fermento kiekio – kuo didesnis yra paviršiaus plotas, tuo daugiau išsiskiria fermentų bei vandenilio peroksido, ir skaidymo reakcija vyksta intensyviau. Susmulkintų audinių paviršiaus plotas padidėja, todėl reakcija vyksta intensyviau.

5 bandymo rezultatas. Fermentinė reakcija pri-klauso nuo temperatūros – jeigu temperatūra yra aukštesnė nei optimali, sukeliama fermento denatū-racija ir reakcija vyksta daug lėčiau.

6 bandymo rezultatas. Fermentinė reakcija pri-klauso nuo pH – acto rūgštys (70 %) sukelia stiprią fermento denatūraciją ir reakcija nevyksta.

IšvadaKatalazė yra savitas fermentas, kuris skaido vande-nilio peroksidą. Jo daugiau yra kepenų ląstelėse, o ne bulvių. Padidinus fermento kiekį reakcija vyksta greičiau. Katalazės aktyvumas susilpnėja ją paveikus aukšta temperatūra. Stiprus acto rūgšties poveikis sukelia denatūraciją ir reakcija nevyksta.

Siūlymai.­Tyrimo­reikšmėŠis tyrimas suteikia galimybę stebėti ir praktiškai nustatyti fermentų savybes bei fermentinės reak-cijos intensyvumą įvairiomis sąlygomis. Siūloma išnagrinėti fermentinės reakcijos priklausomybę nuo substrato kiekio.

15

Jonizuojančiosios­spinduliuotės­poveikis­DNR­molekulei

Darbą­atliko Donatas Burba, Tomas Šilinikas. Vilniaus Gerosios Vilties vidurinė mokykla, XI klasėDarbo­vadovė Mokytoja Marija Ožeraitienė

SantraukaJonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius (JSŠ) intensyviai naudojant įvairiose medicinos, pramonės bei mokslo srityse pastebima juos aptarnaujančių darbuotojų ir gyventojų apšvita bei nustatoma jos kenksmingo poveikio sveikatai rizika. Citogenetiniais tyrimais galima nustatyti šios spinduliuotės padarytą žalą.

ĮvadasJonizuojančioji spinduliuotė jonizuoja aplinką, sukeldama pokyčius molekulėse ir taip pažeisda-ma ląsteles. DNR molekulė yra jonizuojama, arba sužadinama, ir susidaro viengrandžiai, dvigrandžiai DNR trūkiai.

Tyrimo problemaŽmonės, dirbę AE, susirgo onkologinėmis ligomis. Kaip jų organizmą galėjo paveikti jonizuojančioji spinduliuotė?

Tyrimo tikslasPastebėti ir atpažinti jonizuojančiosios spinduliuo-tės sukeltas chromosomų pažaidas.

Tyrimo­hipotezėJonizuojančioji spinduliuotė sukelia įvairias DNR pažaidas.

Laukiami rezultataiDidėjant jonizuojančiosios spinduliuotės dozei dau-gėja chromosomų pažaidų.

Tyrimo­priemonėsGama terapijos įrenginys, šviesinis mikroskopas „Nikon eclipse – 80i“ (x1000), kompiuteris, periferi-nio žmogaus kraujo limfocitų preparatai, metafazės stadijos chromosomos.

Tyrimo metodikaCitogenetiniai tyrimai.

Tyrimo eigaIeškoma literatūros, domimasi VU mokslininkų citogenetikos mokslo srities darbais. Tiriamąjį darbą atlikome VU Gamtos mokslų fakulteto Botanikos ir genetikos katedroje, taip pat susipažinome su darbo metodika (1 pav.).

Stebimi žmogaus limfocitų preparatai pro mikro-skopą ir jie analizuojami (2 pav.). Stebėtos pažaidos fotografuojamos ir mutacijos apibūdinamos bei palyginamos su sveiko žmogaus limfocitų chromosomų rinkiniu (3 pav.).

2 pav. Analizuojamos žmogaus chromosomų mikrofotografijos.

3 pav. Sveiko žmogaus limfocitų chromosomų rinkinys

1 pav. Dr. Veronika Dedonytė supažindina su darbo metodika.

16

B i o l o g i j a

Rezultatų­analizėDėl DNR reparacijos sistemos dauguma pažaidų ištaisomos. Tačiau netinkama DNR reparacija gali sąlygoti mutacijų, chromosomų aberacijų, gene-tinio nestabilumo, ląstelių žūties ir vėžio ligų dažnio padidėjimą.

IšvadosAtlikę tyrimus pastebėjome, kad jonizuojančioji spinduliuotė sukelia šias chromosomų aberacijas: deleciją (4 pav.), dicentrikų susidarymą (4 pav.), trans lokaciją (5 pav.), žiedinių chromosomų (6 pav.) ir ypatingą pažaidą, vadinamą kryžiumi (7 pav.). Taip pat ji sutrikdo normalų ląstelės dalijimosi procesą.

4 pav. IS paveiktas limfocitų rinkinys (rodyklėmis nurodytos šios chromosomų aberacijos – dicentrikas, tricentrikas, delecija).

6 pav. Chromosomų aberacija – „žiedas“

5 pav. Kad būtų lengviau atpažinti chromosomų aberacijas, jos dažomos.

7 pav. Chromosomų aberacija – „kryžius“

Siūlymai.­Tyrimo­reikšmėMūsų tyrimų rezultatus galima taikyti atliekant patalpų radioaktyvumo patikrinimus, jie gali padėti žmonėms apsisaugoti nuo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio.

LiteratūraG. Adlys, D. Adlienė. Gama spinduliuotės šaltiniai RBMK­1500 reaktoriaus panaudotame branduoliniame kure. Sveikatos mokslai. 2003.

B. Gricienė. Mažų jonizuojančiosios spinduliuotės apšvitos dozių poveikio citogenetiniai tyrimai ir biologinė dozimetrija. 2010.

B. Gricienė, A. Urbonienė, B. Rožinskas. Vilniaus miesto universitetinės ligoninės darbuotojų gaunamos jonizuojančiosios spinduliuotės apšvitos dinamika. Medicinos teorija ir praktika. 2008.

J. Lazutka, V. Dedonytė, G. Slapšytė. Lietuvos gyventojų citogenetiniaiVilniaus universiteto tyrimai. Ignalinos AE darbuotojų biologinė dozi-metrija. Gamtos mokslų fakulteto antroji mokslinė konferencija. Vilniaus universitetas, 2001.

Kaip­ląstelės­forma­ir­dydis­lemia­difuzijos­efektyvumą

Darbą­atliko Lukas Kevličius. Vilniaus licėjus, XI klasėDarbo­vadovė Mokytoja Alyda Daulenskienė

SantraukaŠis darbas skiriamas įtvirtinti teorinėms žinioms apie ląstelių prisitaikymą apsirūpinti maisto medžiago-mis ir efektyviai vykdyti medžiagų apytaką tarp jų ir aplinkos.

ĮvadasDifuzija yra pasyvioji medžiagų pernaša, kurios efektyvumas itin priklauso nuo atstumo: kuo trum-pesnis kelias, tuo sparčiau ji vyksta ir greičiau ląstelė aprūpinama medžiagomis. Todėl svarbiausias ląste-

17

lių prisitaikymas medžiagų difuzijai vykti yra didelis jų paviršiaus plotas tūrio atžvilgiu.

Tyrimo problemaKokios formos ir dydžio ląstelės geriau apsirūpina medžiagomis?

Tyrimo tikslasNaudojantis modeliu ištirti, kaip ląstelės dydis ir forma yra susiję su jos aprūpinimu medžiagomis.

Tyrimo­hipotezėLąstelės, kurių paviršiaus plotas tūrio atžvilgiu yra didžiausias, greičiausiai apsirūpins medžia-gomis.

Laukiami rezultataiSkirtingų formų ir dydžių ląstelės medžiagomis apsirūpins nevienodai.

Tyrimo­priemonėsAgaro blokas (2 g agaro ir 0,1 g fenolftaleino 100 ml vandens), 0,4 % NaOH tirpalas, 250 ml talpos stikli-nė, liniuotė, aštrus peiliukas, popierinės servetėlės, plastikinis šaukštas.

Tyrimo metodikaMedžiagų difuzijos į ląstelę greitis nustatomas liniuote išmatuojant nusidažiusį ar nenusidažiusį ląstelės plotą.

Tyrimo eigaSupjaustykite agaro bloką į 4 skirtingo dydžio ir formos gabalėlius. Jie yra ląstelių modeliai.Sudėkite gabalėlius į stiklinę ir užpilkite ant jų NaOH tirpalo. Užsirašykite laiką.Natrio šarme laikykite 10 minučių (jeigu agaro gabalėliai maži, – trumpiau).Apskaičiuokite agaro gabalėlių paviršiaus plotą ir tūrį bei paviršiaus ploto ir tūrio santykį.Užpildykite lentelę.

Po 10 minučių plastikiniu šaukštu agaro gabalėlius išimkite iš šarmo.Atsargiai juos nusausinkite popierinėmis servetė-lėmis ir perpjaukite pusiau.Liniuote išmatuokite nusidažiusį ar nenusidažiusį ląstelės plotą.

Rezultatų­analizėSavo sudarytoje lentelėje užrašykite bandymo rezultatus.• Aptarkite, ar skyrėsi šarmo difuzijos greitis į „ląste-les“ ir kodėl.............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................• Paaiškinkite, pagal kokius požymius nustatėte, kuri ląstelė geriau aprūpinama medžiagomis.............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................• Paaiškinkite, kas galėjo turėti įtakos bandymo rezultatų tikslumui.............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................

Išvada............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................

Siūlymai.­Tyrimo­reikšmėRemdamiesi tyrimo rezultatais paaiškinkite, kodėl vienaląsčiai organizmai nebūna dideli.............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................

Agaro gabalėliai

Paviršiaus plotas Tūris Paviršiaus ploto ir tūrio

santykis

18

B i o l o g i j a

Kodėl­reikia­vėdinti­klasę

Darbą­atliko Gabrielius Visockas. Vilniaus Karoliniškių gimnazija, III klasėDarbo­vadovė Mokytoja Živilė Roličiūtė

SantraukaDarniai žmogaus organizmo veiklai būtinas grynas oras. Juo pakeičiamas iškvėpuotas, turintis daug CO2. Todėl yra privalu vėdinti klasę per pertraukas, bet ne visada tai daroma. Mokinys nevėdintoje klasėje nega-li tinkamai mokytis, nes esant didelei CO2 koncent-racijai ore blogėja jo savijauta.

ĮvadasŽmogaus organizme nuolat vyksta aerobinis kvėpa-vimas. Šiam procesui reikalingomis gliukozės ir de-

guonies molekulėmis ląsteles aprūpina kraujotakos sistema. Ji pašalina ir galutinius produktus – vandenį bei anglies dioksidą (CO2). Mūsų organiz-mas – tarsi variklis, o CO2 – išmetamosios dujos. Dėl padidėjusios jo koncentracijos ore organizmas nepakankamai aprūpinamas deguonimi, todėl susilpnėja dėmesys, juntamas mieguistumas ir kiti simptomai (1 pav.).

1 pav. Petenkoferio riba

Tyrimo problemaAtkreipėme dėmesį į skelbimų lentoje mokyklos slaugytojos pakabintą skelbimą, kuriame rašoma, kad per pertraukas mokiniai turi išeiti iš klasės, o ją reikia išvėdinti. Tačiau ne visi mokytojai klauso nurodymo, o ir mokiniai labai nenoriai jį vykdo. Mes nusprendėme įrodyti, kad klases per pertraukas būtina vėdinti.

Tyrimo tikslasIštirti CO2 koncentracijos ir temperatūros išvėdin-toje ir nevėdintoje klasėje pokyčius ir nustatyti, kaip nuo to priklauso mokinių savijauta.

Tyrimo­hipotezėNevėdintoje klasėje CO2 koncentracija ir tempera-tūra didėja, tai daro įtaką mokinių savijautai.

Laukiami rezultataiAtlikę eksperimentą, gausime duomenis, kurie patvirtins arba paneigs mūsų hipotezę.

Tyrimo­priemonėsMobilioji laboratorija „Nova 5000“, CO2 ir tempera-tūros jutikliai, laboratorinis stovas.

Tyrimo metodikaMobiliąja laboratorija „Nova 5000“ ir CO2 bei tem-peratūros jutikliais, įstatytais į laboratorinį stovą, kad matavimams nedarytų įtakos, pavyzdžiui, pavir-šiai, ir naudojantis „Multilab“ programa išvėdintoje ir nevėdintoje klasėje matuojama, kaip kinta CO2 ir temperatūra. Parengiama duomenų diagrama ir išsaugoma Microsoft Excel programa. Sudaroma anketa ir atliekama mokinių apklausa.

Tyrimo eigaIšvėdinus klasę, prie mobiliosios laboratorijos „Nova 5000“ prijungti CO2 ir temperatūros davikliai įtvirtinami į laboratorinį stovą, pastatytą ant stalo mokinio galvos aukštyje – tyrimas turi būti ak-tualus mokiniams, tad matavimai atliekami labiau atsižvelgiant į tai. Programa „Multilab“ pasiren­

3000

2500

2000

1500

1000

500

0

CO2 k

once

ntra

cija

(ppm

)

0 1 2 3 4Buvimo patalpoje trukmė (val.)

Petenkoferio riba

Šviežias lauko oras

Kontroliuojamas vėdinimas

≤0,5 h–1 arba ~30 m3/h žmogui

Langai uždaryti

Poveikis žmogui

Susilpnėjęs dėmesys, juntamas mieguistumas, galvos skausmas ir t. t.

Trikdo

Malonu

19

2 pav. CO2 koncentracijos ir temperatūros kitimas

3 pav. Mokinių savijauta išvėdintoje klasėje 4 pav. CO2 koncentracijos ir temperatūros kitimas

kama tam, kad matavimai būtų atliekami kas 10 sekundžių. Duomenys diagramoje yra pateikiami milijoninėmis dalimis – ppm (1ppm = 0,0001 %). Matavimai, kad koncentracijos kilimas būtų geriau matomas, daromi dvi pamokas iš eilės ir per 20 minučių pertrauką tarp jų.

Pateikiami klausimai mokiniams, kokia jų savi-jauta būnant išvėdintoje ir nevėdintoje klasėje.

Rezultatų­analizėDiagramoje (2 pav.) parodyta, kaip kinta CO2 kon-centracija ir temperatūra. Mažiausia CO2 koncent-racijos reikšmė, pradėjus eksperimentą išvėdintoje klasėje, – 410 ppm (0,041 %), didžiausia, susikau-pusios nevėdintoje klasėje visą pamoką, pertrauką ir kitą pamoką, – 2090 ppm (0,209 %).

Mokinių savijauta pateikiama diagramomis (3 ir 4 pav.).

IšvadosVadovaudamiesi Petenkoferio riba (1 pav.), kuri rodo, kad žmogus gerai gali jaustis tol, kol CO2

koncentracija ne didesnė kaip 1000 ppm (0,1 %), ir tyrimo diagrama nustatėme, kad, nevėdinant kla-sės, CO2 koncentracija ir temperatūra sparčiai kyla, todėl mokiniai jaučiasi vis prasčiau.

Siūlymai.­Tyrimo­reikšmėTyrimo rezultatai turi būti paskelbti gimnazijos bendruomenei. Per pertraukas mokiniai privalo išeiti iš klasės, o patalpą privaloma vėdinti – tai daro tiesioginę įtaką mokinių savijautai ir darbui pamokose.

Ištirsime CO2 koncentracijos ir temperatūros kitimą per kontrolinio darbo pamoką bei CO2 kon-centracijos ir temperatūros kitimų priklausomybę nuo kabinetų dydžio.

Interneto nuorodosPagal užsienio spaudą parengtas A. Zajančkausko straipsnis: www. salus. lt

Vėdinimo sistemų psl. esantis straipsnis: http: //www. tenko. lt/lt/produktai/vedinimas/efektyvusvedinimas/koncentracija. html

http: //www. alfa. lt/straipsnis/10418682/Uztersto. oro. itaka. zmo-gaus. sveikatai=2010­10­30_06­00/

20 %

20 %

35 %

25 %

5 %

20 %

10 % 65 %

2800260024002200200018001600140012001000

800600400200

0

30

28

26

24

22

20

18

16

14

12

10

CO2 I

/O–1

(ppm

)

Tem

pera

tūro

s I/O

–2 (°

C)

60000 600 1200 1800 2400 3000 3600 4200 4800 5400Laikas (s)

jautėsi geraijautė galvos skausmus

skaudėjo akisbuvo sunku susikaupti

jautėsi geraijautė galvos skausmus

skaudėjo akisbuvo sunku susikaupti

20

B i o l o g i j a

Kompleksinės­oro­taršos­tyrimas­biotestavimo metodu

Darbą­atliko Karolina Baranova. Juodšilių „Šilo“ gimnazija, IX klasėDarbo­vadovė Mokytoja Rūta Jodrė

SantraukaUžteršta aplinka yra kenksminga mūsų sveikatai. Mums svarbu suvokti, kas, kodėl ir kaip kenkia apli-nkai. Žinodami, kokie yra taršos židiniai, jau galėsi-me ieškoti ją mažinančių ar šalinančių priemonių.

ĮvadasApie teršalų kiekį ir įtaką galima spręsti iš bioindi-katorių reakcijos į juos. Bioindikatoriai – tai gyvieji organizmai ar organizmų bendrijos, kurių gyvybinės funkcijos yra glaudžiai susijusios su aplinkos sąlygo-mis. Labai geri užterštos aplinkos bioindikatoriai yra augalai.

Tyrimo problemaKadangi per Juodšilių gyvenvietę yra nutiestas gele-žinkelis, nutarėme pasidomėti, ar skiriasi oro kokybė prie geležinkelio ir toliau nuo jo.

Tyrimo tikslasĮvertinti kompleksinę oro taršą prie geležinkelio, apie 5 km atstumu nuo jo esančioje sodyboje, klasė-je bei miško pelkėje.

Tyrimo­hipotezėPrie geležinkelio oras labiausiai užterštas, o pelkėje jis švariausias.

Laukiami rezultataiPipirnių daigumas bei augimas prie geležinkelio turėtų būti slopinami, o pelkėje – atvirkščiai.

Tyrimo­priemonėsKiminai, sėjamosios pipirnės sėklos, Petri lėkštelės ar kiti permatomi indai, filtravimo popierius, liniuotė, rašiklis, fotoaparatas.

Tyrimo metodikaVertinant oro užterštumą buvo taikomas biotestavi-mo metodas – jį taikant aplinkos kokybė vertinama pagal gyvojo organizmo (testuojamo organizmo) reakciją į bioabsorbente sukauptus teršalus. Kaip bioabsorbentas naudojamas džiovintas Magelano kiminas (Sphagnum magellanicum). Kaip testuojamas organizmas – sėjamoji pipirnė (Lepidium sativum L.). Kenksmingas taršos poveikis pipirnei vertinamas pagal kiminuose sudygusių sėklų skaičių, šio augalo

šaknelių ir stiebelių ilgį. Rezultatai statistiškai įvertin-ti su Microsoft Excel programa.

Tyrimo eigaPaimti iš pelkės kiminai 3 paras buvo plaunami distiliuotu vandeniu, kuris keičiamas kas 24 valandas. Po to jie išdžiovinami, susveriami po 3 g ir įdedami į tinklinius maišelius.

Po 3 paruoštus bioabsorbentus iškabinama Juod-šilių sodyboje, prie geležinkelio ir pelkėje medžiuose 150­200 cm aukštyje ir laikoma 50 parų. 3 maišeliai su kiminais paliekami švarioje vietoje kabinete (kontrolinis variantas).

Po 50 parų visi maišeliai parnešami į klasę, išdžio-vinami, kiminai (taip pat ir kaboję klasėje) išimami ir sudedami į permatomus indus. Į distiliuotu vande-niu sudrėkintus kiminus pasėjama po 25 pipirnės sėklas, kurios 48 valandas laikomos tamsoje, o pirmą parą – dar ir uždengtos. Po 2 parų pagal turimą skalę nustatoma teritorijos oro užterštumo kategorija.6 paras kiminai nuolat drėkinami distiliuotu van-deniu. Paskui nustatomi pipirnės daigelių augimo juose rodikliai (1 pav.), kurie pateikti 1 lentelėje (kontrolinio varianto pipirnės vidutinio aukščio reikšmė prilyginama 1).

Rezultatų­analizėNuo 2013 09 06 iki 2013 10 25 iš visų (prie geležin-kelio, apie 5 km atstumu nuo jo esančioje sodyboje, klasėje bei miško pelkėje) eksponuotų kiminų pipir-nių sėklos geriausiai sudygo pelkėje (96 %), truputį prasčiau – klasėje (92 %) bei sodyboje (88 %), o ma-žiausias daigumas – prie geležinkelio (76 %) (2 pav.).

1 pav. Sėjamųjų pipirnių daigelių rezultatų analizė

21

Eksponavimovieta

Sėklųdaigumas (%)

Vidutinis stiebo aukštis (mm)

Vidutinis šaknelių ilgis

(mm)

Vidutinis bendras daigo aukštis (mm)

Santykinis daigo aukštis,

(kartais)

Oro užterštumo kategorija

Klasėje 92 45 35 80 1 I

Pelkėje 96 42 25 67 0,8 I

Sodyboje 88 47 36 83 1 II

Prie geležinkelio 76 54 45 99 1,2 III

Nustačius bioabsorbentuose sukauptų teršalų toksiškumą pagal duotą skalę, rezultatai parodė, kad oro užterštumas klasėje ir pelkėje yra I kategorijos, sodyboje – II, prie geležinkelio – III.

Po 6 parų atlikus pipirnės stiebo ir šaknelės matavimus nustatyta (3 pav.), kad prie geležinkelio

1 lentelė. Pipirinės augimo kiminuose rodikliai

laikomuose kiminuose pipirnių daigeliai užaugo didžiausi, t. y. santykinis daigo aukštis 1,2 karto didesnis nei kontrolinio varianto augalų, klasėje ir sodyboje eksponuotų mėginių rezultatai nesiskyrė, o eksponuoto pelkėje – 0,8 karto mažesnis nei kontro-linio varianto.

Išvados• Lyginant sėklų daigumą pastebėta, kad klasėje ir pelkėje teritorijos oras yra sąlyginai švarus, apie 5 km atstumu nuo geležinkelio esančioje sodyboje – mažai užterštas, o prie geležinkelio – vidutiniškai užterštas.• Prie geležinkelio eksponuotų kiminų substrate esantys teršalai pastebimai stimuliavo pipirnės daigelio augimą.• Miško pelkė gerai sulaiko teršalus (pipirnės daige-liai užaugo mažiausi).

Mūsų iškelta hipotezė iš dalies pasitvirtino, nes užterštoje aplinkoje sėklų daigumas mažiausias, bet, priešingai, nei mes manėme, daigeliai šioje vietoje eksponuotuose kiminuose augo geriausiai.

Siūlymai.­Tyrimo­reikšmėBiotestavimo metodas sėkmingai gali būti taikomas įvairių gyvenamųjų vietų kompleksiniam oro užterš-tumui vertinti. Šis metodas gana pigus, paprastas ir tiksliai rodo oro kokybę, nes visi cheminiai elemen­tai, randami kiminuose, yra tiesiogiai paimti iš oro, daugiausia su atmosferos krituliais.

Literatūra,­interneto­nuorodosBartkevičius. Kauno miesto oro užterštumo 1994 m. vertinimas biotestavi-mo metodu. Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba. 1994. Nr. 1.

E. Kupčinskienė. Aplinkos fitoindikacija. Kaunas, 2011.V. Stravinskienė. Aplinkos bioindikacija. Bendras vadovėlis aukštosioms

mokykloms. Kaunas: VDU, 2009.www. siauliai.lt/aplinkos_apsauga/oras2010. pdfhttp: //www.vma.leu.lt/login/index. phphttp: //www.studijos.lt/siukslynelis/referatas/1324/?page=10http: //vddb.library.lt/fedora/get/LT­eLABa­0001:E.

02~2007~D_20070816_153401­19958/DS. 005. 0. 01. ETD

2 pav. Mėginių eksponavimo vieta 3 pav. Sėjamosios pipirinės daigo aukštis po 6 parų

Vidutinis stiebo aukštisVidutinis šaknelių ilgis

Vidutinis bendras daigo aukštis

KlasėjePelkėje

SodybojePrie geležinkelio

Prie

gele

žinke

lio

Sody

boje

Pelkė

je

Klas

ėje

100

80

60

40

20

0

100

80

60

40

20

0Sėkl

ų da

igum

as (%

)

Daig

o au

kštis

(mm

)

22

B i o l o g i j a

SantraukaŠią temą verta nagrinėti, nes su mikromicetais galime susidurti įvairiose aplinkose, taip pat ir nustatyti jų atsiradimo greitį bei aplinkybes. Ši tema mums pasi-rodė įdomi.

ĮvadasMikromicetai gausiai paplitę aplinkoje, jų pradai plin-ta su oro srovėmis. Žmogus ir aplinkos mikroorga-nizmai nuolat sąveikauja ir šie gali sukelti ligas. Mes nežinome, kokioje aplinkoje jų galima aptikti.

Tyrimo problemaMikromicetai gali sukelti ligas, todėl svarbu nuolat stebėti aplinkos ir patalpų būklę.

TikslasIštirti ir palyginti mikromicetų paplitimą įvairiose aplinkose.

HipotezėNorime išsiaiškinti, kaip mikromicetų paplitimą vei-kia įvairi aplinka.

Laukiami rezultataiNustatytas mikromicetų pradų paplitimas įvairiose aplinkose ir patalpose.

Tyrimo­priemonėsPetri lėkštelės, mitybinė terpė.

Tyrimo metodikaStebėjimas, žymėjimas, sudaromos lentelės.

Tyrimo eigaSterilizuojamos Petri lėkštelės, pagaminama mitybi-nė terpė, mikromicetai paimami nuo atskirų objektų. Rezultatai surašomi į 1 lentelę.

Rezultatų­analizėRezultatai pateikiami diagramomis (1 ir 2 pav.) ir 3–4 paveiksluose.

Mikromicetų­paplitimo­įvairiose­aplinkose­tyrimai

Darbą atliko Marta Marčiulionytė. Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinė mokykla, VIII klasėDarbo vadovė Mokytoja Birutė Miliauskienė

1 lentelė. Mikroorganizmų pradų skaičius ant atskirų objektų

Eil. nr. Tyrimo vieta Vietos būklė Pradų skaičiustyrimo pradžioje

Pradų skaičiustyrimo pabaigoje

1. Rankos paviršius Drėgnas paviršius 13 26

2. Šuns kailis Drėgnas paviršius 12 24

3. Katino kailis Sausas paviršius 3 20

4. Ligoninės siena Sausas paviršius 6 12

5. Ligoninės kriauklė Drėgnas paviršius 4 4

1 pav. Mikroorganizmų pradų skaičius ant atskirų objektų tyrimo pradžioje

2 pav. Mikroorganizmų pradų skaičius ant atskirų objektų tyrimo pabaigoje

6

12

4

4

3

20

13

26

12

24

Rankos paviršiusŠuns kailisKatino kailis

Rankos paviršiusŠuns kailisKatino kailis

Ligoninės sienaLigoninės kriauklė

Ligoninės sienaLigoninės kriauklė

23

Išvados• Daugiausia mikromicetų atsirado nuo rankų pavir-šiaus, nes jos šiltos ir drėgnos.• Mažiausiai mikromicetų po ligoninės kriaukle, nes blogos jų augimo sąlygos – čia yra šalta.

Siūlymai• Mylimus gyvūnus paglosčius patariama plauti rankas.

• Stengtis nesiremti prie patalpų sienų.• Laikytis švaros, higienos reikalavimų ir tinkamai prižiūrėti patalpas.• Labiau dezinfekuoti patalpas, kuriose mikromicetų yra daugiausia – kūno kultūros, valgyklą, mokytojų persirengimo kambarį.• Dažniau vėdinti patalpas, kuriose pastebėti mikro-micetų kolonijų pradai.

3 pav. Mikromicetai ant skirtingų objektų po 18 dienų 4 pav. Mikromicetai ant skirtingų objektų po mėnesio

Nitratų­kiekio­daržovėse­nustatymas

Darbą atliko Edgaras Matkevičius. Ignalinos gimnazija, X klasėDarbo vadovas Mokytojas Kęstutis Vaitkevičius

SantraukaŠio tyrimo tikslas – nustatyti nitratų kiekius įvairiose daržovėse ir palyginti įvairius jų mažinimo būdus.

ĮvadasNitratai – tai azoto junginiai, susidarantys dirvožemy-je vykstant nitrifikacijai bei mineralizuojantis orga-niniams junginiams, turintiems azoto. Nitratai nėra labai kenksmingi, bet žmogaus storojoje žarnoje iš jų susidaro kur kas pavojingesni junginiai nitritai. Nitri-tai sukelia methemoglobinemiją. Nitritams jungiantis su hemoglobinu, šio dvivalentė geležis pakeičiama trivalente – taip susidaro methemoglobinas. Jis negali prisijungti O2. Methemoglobino kiekiui kraujyje pa-siekus 10 % vystosi hipoksija, kuri pasireiškia pykini-mu, vėmimu, galvos skausmais, pamėlsta oda aplink burną. Hipoksija ypač pavojinga kūdikiams ir senyvo amžiaus žmonėms.

Tyrimo problema85 % nitratų gauname valgydami daržoves. Nitritai jungdamiesi su hemoglobinu sudaro methemoglo-biną, dėl kurio atsiranda hipoksija, todėl yra svarbu žinoti, kiek yra nitratų įvairiose daržovėse ir efekty-viausius nitratų kiekio daržovėse mažinimo būdus.

Tyrimo tikslasNustatyti nitratų kiekius įvairiose daržovėse ir efekty-viausius nitratų kiekio mažinimo būdus.

Tyrimo­hipotezėSalotose ir ridikėliuose nitratų bus daugiausia.

Laukiami rezultataiSalotose, ridikėliuose ir agurkuose tikėtina rasti dau-giausia nitratų, o morkose – mažiausiai.

Tyrimo­priemonės­ir­medžiagosPlastikinis indelis, bintas, trintuvė, testai „Gerva“ ni-tratų kiekiui nustatyti, salotos, bulvės, agurkai, ridikė-liai, morkos, kopūstai.

Tyrimo metodikaNustatomi nitratų kiekiai įvairiose daržovėse. Išban-domi įvairūs nitratų kiekio daržovėse mažinimo bū-dai ir lyginamas jų efektyvumas (I – daržoves mirkyti 10 % NaCl tirpale 5 val.; II – mirkyti 30 % NaCl tirpale 5 val.; III – askorbo rūgšties 1 ml injekcija).

24

B i o l o g i j a

Tyrimo eigaDaržovės sutrinamos trintuve. Pro bintą į plastikinį indelį išspaudžiama sunka. Vadovaujantis testų in-strukcija nustatomas nitratų kiekis joje. Išbandomi skirtingi nitratų kiekio mažinimo būdai ir nitratų kiekis nustatomas dar kartą. Rezultatai palyginami.

Rezultatų­analizėDaugiausia nitratų aptikta salotose ir ridikėliuose. Mažesni kiekiai rasti Presto bulvėse ir agurkuose. Mažiausiai jų Ospery bulvėse, kopūstuose ir morkose (1 pav.).

IšvadosHipotezė pasitvirtino: labiausiai nitratais užteršti ridikėliai ir salotos, o mažiausiai – morkos. Efekty-viausias jų kiekio mažinimo būdas – daržoves mirkyti 30 % NaCl tirpale.

Siūlymai.­Tyrimo­reikšmėNustatyta, kad efektyviausias daržovėse esančių ni-tratų mažinimo būdas – jas mirkyti 30 % NaCl tirpale. Norint sumažinti nitratų kiekį daržovėse siūloma taikyti šį būdą.

LiteratūraDaržovių valgiai. Vilnius,1997.Sodo spalvos. 2009 m. birželis.Rasos. 2010 m. gruodis.Ūkininko patarėjas. 2010 gruodžio 4 d.Veidas. 2010 rugpjūčio 1 d.V. Minius ir K. Brusokas. Šeimos daktaras. Vilnius, 1994.Valstiečių laikraštis. 2012 spalio 6 d.

1 pav. Nitratų kiekis daržovėse

SalotosBulvės (Presto)Bulvės (Ospery)Agurkai

RidikėliaiMorkosKopūstai

500

400

300

200

100

0500 250 100 250 500 50 100

Renkuosi­judėjimą

Darbą atliko Gintarė Burokaitė ir Monika Dargvainytė. Vilniaus Simono Daukanto gimnazija, II c klasėDarbo vadovė Mokytoja Nijolė Jankauskienė

SantraukaDaug judėdami galime ilgai išlikti darbingi ir sveiki. O bendravimas suartina skirtingų kartų žmones, ke-liaujant gražiomis apylinkėmis patiriamas pažinimo džiaugsmas skatina dalytis savo potyriais, bendrauti, pažinti šalia esantį žmogų, kūrybiškai mąstyti. Šiuo projektu siekiame aktyviau burti Vilniaus Simono Daukanto gimnazijos bendruomenę – mokytojus, mokinius, jų tėvus.

TikslaiSkatinti gimnazijos bendruomenės narius dažniau bendrauti netradicinėse erdvėse ir daugiau sužinoti vieniems apie kitus bei inicijuoti galbūt kasmetine tapsiančią dviračių ir pėsčiųjų žygio tradiciją.

Sudominti ir skatinti mūsų gimnazijos bendruomenę gyventi sveikiau ir rinktis alternatyvias transporto priemones bei geriau pažinti miestą, kuriame gyvename.

Uždaviniai• Sukurti dviračių ir pėsčiųjų maršrutą su edukacinė-mis stotelėmis.• Sukurti žygio emblemą.

• Parengti informacinį lankstinuką.• Skatinti judėjimo malonumo ir žmogaus organiz-mui teikiamos naudos suvokimą.

Darbo­priemonėsFotoaparatas, dviratis arba sveikos kojos ir gera nuotaika.

RezultataiSukurtas dviračių ir pėsčiųjų maršrutas su edukacinė-mis stotelėmis „Užupis–Belmonto parkas“ (edukacinė stotelė Nr. 1 – Užupio Undinė; Nr. 2 – Užupio Angelas; Nr. 3 – Belmonto vandens malūnas; Nr. 4 – Pūčkorių piliakalnis; Nr. 5 – Saulės laikrodis; Nr. 6 – Pūčkorių atodanga).Sukurta žygio emblema (1 pav.).Parengtas informacinis lankstinukas (2 pav.).

Išvados• Sukūrėme savo pažintinį maršrutą „Užupis–Bel-monto parkas“ ir keliavome juo pėsčiomis.• Judėjimas pažvalina, teikia daug teigiamų emocijų. Keliaujant galima grožėtis apylinkėmis, bendrauti.

25

Interneto nuorodoshttp: //www. ieva. lt/naujiena/1406/uzupis­axis­mundihttp: //m. diena. lt/naujienos/kultura/simbolis­uzupio­angelas­i­kilo­i­mazu­kopiju­475775http: //sveikaszmogus. lt/Gyvenimo Budas­4960http: //www. vilniausmuziejai. lt/a­puskinas/puckoriai/index. htmhttp: //www. vilnius­tourism. lt/turizmas/lankytinos­vietos/top­20/uzu-pio­respublikahttp: //lt. wikipedia. org/wiki/Belmontashttp: //www. mytrips. lt/Marsrutai/Vilnius­marsrutas­Puckoriu­takas/21

1 pav.

2 pav.

VažiaVimas dViračiu:

Važiuodamas mašina ar autobusu nepasieksi tokių rezultatų kaip Važiuodamas dViračiu ar eidamas pėsčiomis. tad ką rinksiesi tu?

„žmogaus prigimties esmė – judėjimas. Visiška ramybė reiškia mirtį.“ b. paskalis

projektas

Vilniaus simono daukanto gimnazija

1C klasė

gintarė burokaitė ir monika dargVainytė

Vilniaus Simono Daukanto gimnazija

maršrutas: užupis–belmontas (pūčkoriai)

žemėlapis kelias:užupio gatVė – poloCko gatVė – priVažiaVus žiedą, pasukus į dešinę, Važiuoti žiedu iki belmonto gatVės – pūčkorių gatVė

asfaltuotas kelias iki belmonto

kelias belmonto takais

žymėjimas:

užupio angelas užupio undinė

pūčkorių atodanga

saulės laikrodis

pūčkorių piliakalnis

Vandens malūnas

26

B i o l o g i j a

ĮvadasSenais laikais valgomasis cukrus buvo vertingesnis už auksą, todėl jį laikė prabangiuose induose ir brangak-meniais inkrustuotose dėžutėse. Viduramžių Europos turtuolių namuose cukrinės buvo dar ir rakinamos. Atrodytų, kad cukrus yra idealus maistas – lengvai virškinamas ir pasisavinamas. Tad kodėl paplitęs po-sakis „Cukrus – baltoji mirtis“?

Sacharozė yra disacharidas, sudarytas iš fruktozės ir gliukozės. Žmogus sacharozės daugiausia gauna vartodamas cukrų, pagamintą iš cukrinių runkelių ir iš cukranendrių. Jos yra daugelyje vaisių ir daržovių. Daugiausia sacharozės turi morkos, burokėliai. Vai-siai – vynuogės, nektarinai, kiviai, persimonai – taip pat yra sacharozės šaltinis.

Atlikdami tyrimą norėjome išsiaiškinti, koks sacharozės kiekis yra mokinių dažniausiai vartoja-muose ir mėgstamuose vaisiuose bei daržovėse.

Sacharozė yra naudinga tuo, kad skaidydamasi ji išskiria energiją. Tačiau kai jos suvartojama per daug, sacharozė virsta riebalais ir tampa viena iš antsvo-rio priežasčių, didina cukrinio diabeto, Parkinsono, Alzhaimerio ligų riziką, kenkia nervams, kaulams ir dantims, skatina ankstyvąją sklerozę. Gliukoze „min-ta“ ir pakitusios, supiktybėjusios ląstelės, todėl didėja rizika susirgti vėžio ligomis.

Darbo tikslasNustatyti vaisių ir daržovių cukringumą mokinių mėgstamiausiuose vaisiuose ir daržovėse.

Darbo­uždaviniai• Anketavimo būdu išskirti šešis mokinių mėgsta-mus vaisius ir daržoves.• Taikant lašelinį metodą nustatyti sacharozės kiekį daržovėse ir vaisiuose.• Įvertinti sacharozės įtaką žmogaus sveikatai.

Tyrimo metodikaLietuvos sveikatos mokslų universiteto mokykloje atlikome apklausą: mokinių paprašėme išvardyti šešis jų mėgstamiausius ir dažniausiai valgomus vaisius ir daržoves. Šių cukringumui įvertinti buvo atliekamas eksperimentas. Cukringumą nustatėme lašeliniu būdu.

Priemonės­ir­medžiagosMėgintuvėliai, įvairių koncentracijų sacharozės tir-palai, pipetės, sultys (morkų, apelsinų, persimonų, obuolių, bananų, vynuogių).

Sacharozės­koncentracijos­vaisių­ir­daržovių­sultyse­nustatymas

Darbą atliko Greta Stonkutė, Kamilė Bukšnytė. Kaunas, LSMU mokykla, X klasėDarbo vadovė Mokytoja Rita Kareckienė

1 lentelė. Rezultatų analizė

Cukraus tirpalo koncentracija ( %) Morkų sultys Persimonų

sultysVynuogių

sultys Obuolių sultys Apelsinų sultys Bananų sultys

5

10

15 +

20 +

25 + +

30 + +

35

40

45

*Pastaba. Pliusu žymima, kur išspaustų sulčių lašelis nebenusileido į dugną, o nusistovėjo paviršiuje.

27

Tyrimo eigaPasigaminami skirtingos koncentracijos – 5, 8, 10, 15, 20, 25, 30, 35, 40 ir 45 % – sacharozės tirpalai. Mėgintuvėliai žymikliu sunumeruojami nuo 1 iki 10. Į kiekvieną įpilama po 5 ml sacharozės tirpalo didėjančios koncentracijos seka: 5, 8, 10, 15, 20, 25, 30, 35, 40 ir 45 %. Išspaudžiama persimonų, obuolių, apelsinų, vynuogių, morkų ir bananų sulčių. Tada į kiekvieną mėgintuvėlį įlašinama po lašą morkų sulčių ir stebima, ar jų lašelis nusėda, ar nusistovi paviršiuje. Jeigu sulčių koncentracija yra mažesnė už cukraus tirpalo, tai dalis lašo leisis žemyn, kita dalis kils arba liks paviršiuje, jei didesnė, lašas leisis žemyn. O jeigu jis laikysis paviršiuje (arba tik vos vos nusileis), tai sulčių koncentracija bus tokia pati kaip ir cukraus tirpalo. Pavyzdžiui, jei 20 % koncentracijos cukraus tirpale lašas skęsta, o 25 % laikosi paviršiuje, tai cukraus koncentracija sultyse bus apie 23–25 %.Toks pats tyrimas atliekamas ir su kitomis sultimis.

IšvadaMūsų tyrimas parodė, kiek procentų cukraus yra tirtų vaisių ir daržovių sultyse.• Nustatėme, kad daugiausia sacharozės yra bananų ir vynuogių sultyse. Mokiniai, valgantys daug vynuo-gių ir bananų, rizikuoja nutukti, nes vienoje vynuogių kekėje yra 40 šaukštelių, o 1 kg bananų – 45 šaukšte-liai cukraus.

• Mažiausiai sacharozės turėjo morkos. Šioje dar-žovėje yra karotino, kuris neutralizuoja jose esančio cukraus poveikį.• Bananuose ir vynuogėse yra apie 30 % cukraus, apel sinuose ir persimonuose – apie 25 %, obuo-liuose – apie 20 %, o morkose – apie 15 %.

Literatūra­ir­interneto­nuorodosJ. Dzikavičiūtė, M. Purlienė, I. Viltrakienė. Biologo užrašai. Kaunas: Šviesa, 2013.

Sylvia S. Mader, Biologija. Vilnius: Alma littera, 1999.http: //www. valdopatarimai. lt/sveikata/cukraus­poveikis­organizmui/http: //www. homosanitus. lt/lt/homo_sanitus/turinys/mityba/Pra-

gaistingas_pazinimo_medzio_saldumas

Sacharozės koncentracija vaisių ir daržovių sultyse (%)

35

30

25

20

15

10

5

0

Obuo

lių su

ltys

Apel

sinų

sulty

sBa

nanų

sulty

s

Vynu

ogių

sulty

s

Pers

imon

ų su

ltys

Mor

kų su

ltys

1 pav. Sacharozės koncentracija vaisių ir daržovių sultyse (%)

Žmonių­mirtingumo­tyrimas­pagal­lytį­ir­amžių

Darbą atliko Goda Gongapševaitė. Vilniaus „Minties“ gimnazija, III c klasėDarbo vadovė Mokytoja Virginija Spundzevičienė

SantraukaGyvenimas ir mirtis neatsiejami vienas nuo kito, todėl mirtis – kiekvienam aktuali ir svarbi tema.

ĮvadasMirtingumas – vienas iš pagrindinių populiacijos rodiklių, jis gali lemti tam tikras problemas arba būna privalumas, todėl mirtingumas turi didelį po-veikį žmonių populiacijai.

Tyrimo problemaLietuvos visuomenės senėjimas. Tyrimas įrodo, kad dauguma žmonių miršta sulaukę senatvės.

Tyrimo tikslasTyrimu norime išsiaiškinti, kokios mirtingumo ten-dencijos Vilniuje, patvirtinti išsikeltą hipotezę.

Tyrimo­hipotezėRemiantis pasaulio gyventojų mirtingumo duomeni-mis, vidutinė vyrų gyvenimo trukmė yra trumpesnė nei moterų.

Laukiami rezultataiTikimės, kad mūsų tyrimo rezultatai patvirtins kitų šaltinių duomenis, taip pat patvirtins arba paneigs nusistovėjusią visuomenės nuomonę apie mirtingu-mo tendencijas.

Tyrimo­priemonėsUžrašai, skaičiuotuvas, braižybos priemonės, Microsoft Word ir Microsoft Excel programos.

Tyrimo metodikaTyrimas atliekamas trijose skirtingo laikotarpio Vil-niaus miesto kapinėse. Iš kiekvienų kapinių surinkti

28

B i o l o g i j a

ĮvadasPektinas yra natūralus rūgštinis polisacharidas, van-denyje tirpios skaidulos. Jo yra obuoliuose ir kituose vaisiuose, beveik visose uogose, taip pat sultingose daržovėse, pvz., morkose, ridikėliuose, burokėliuose. Ypač daug pektino yra serbentuose, obuoliuose, abrikosuose, slyvose, svarainiuose, apelsinuose. Jis aptinkamas sausumos augalų ląstelių pirminėse sienelėse ir tarpuląsčiuose, ypač nesumedėjusiose jų dalyse. Pektinas sujungia ląsteles tarpusavyje ir sutei-kia audiniams standumo (jo struktūra yra drebučių pavidalo). Pektino kiekis, struktūra priklausomai nuo augalo rūšies, amžiaus ir atskirų augalo dalių yra skirtingi. Nokstant vaisiams, tarpuląsčiuose esantis pektinas suskaidomas, ląstelės atsiskiria ir vaisius suminkštėja.

Pektinazė yra fermentas, kuris ardo centrinę au-galų ląstelių sienelių dalį. Jis naudojamas spaudžiant vaisių sultis ir vyno gamybos pramonėje. Taip pat šis fermentas spartina virškinimo procesą, taigi yra nau-dojamas kaip žmonių maisto papildas, pridedamas prie gyvulių pašaro.

Pektinazės­ir­pektino­naudojimasPektinas gaminamas pramoniniu būdu – gaunami balti ar rusvi milteliai. Jis yra naudojamas kaip uo-gienių ir želės tirštiklis. Taip pat kaip užpildas medi-kamentams, saldainiams, kaip sulčių ir pieno gėrimų stabilizatorius ir yra maistinių skaidulų šaltinis juose. Dar jis naudojamas žaizdų gydomųjų preparatų ir specialiųjų medicininių klijų gamybai. Maisto pa-pildai su pektinu vartojami virškinimo funkcijoms ir cholesterolio reguliacijai. Pektinai, didindami žarny-no turinio klampumą ir apimtį, mažina vidurių kietė-jimą, skatina tuštinimąsi, bet nesukelia viduriavimo. Žarnyne jie absorbuoja toksinus ir padeda juos paša-linti iš organizmo. Pektinas apsunkina sulčių skaidrė-jimą, todėl pektino fermentu jį reikia suardyti.

Tyrimo problemaSultyse, be ištirpusių cukrų, rūgščių ir kitų medžiagų, yra įvairaus didumo mechaninių (daržovių audinių) ir koloidinių dalelių, kurias sudaro stambiamolekuliai junginiai (pektinas, baltymai, dažančiosios, rauginės medžiagos, polisacharidai). Koloidinių medžiagų turinčios sultys būna neskaidrios, klampios. Be to,

1 pav. Mirusiųjų paskirstymas pagal lytį (proc.) 2 pav. Mirusiųjų paskirstymas pagal gyvenimo trukmę (m.)

5 %4 %

6 %

5 %

10 %

10 %

22 %

19 %

15 %2 %

♂51 %

1–1011–2021–3031–4041–5051–6061–7071–8081–9091+

apie 100 antkapių duomenys. Renkant informaciją, atsižvelgiama į mirusiųjų lytį ir gyvenimo trukmę. Tirti kapai yra nuo 0 iki 124 metų (1890–2013 m.) senumo, todėl tiriamasis laikotarpis padalytas į 3 apylygius tarpsnius: 1890–1930 m. (apima 41 m.), 1931–1971 m. (apima 41 m.) ir 1972–2013 m. (apima 42 m.).

Tyrimo­eiga­(procedūros)Surinkta informacija sisteminama naudojant lente-les, duomenis priskiriant prie tam tikros jų skilties.

Rezultatų­analizė

♀49 %

IšvadosHipotezė pasitvirtino: vyrų vidutinė gyvenimo truk-mė yra trumpesnė nei moterų.

Siūlymai.­Tyrimo­reikšmėDarbą galima tęsti – tirti mirtingumą didesnėje teritorijoje, apimant ne tik Vilniaus miestą, bet ir jo rajonus, arba, remiantis prieinamais archyvų duomenimis, nagrinėti ankstesnių laikų miesto populiacijos pokyčius.

Fermento­pektinazės­naudojimas­sulčių­išeigai­didinti

Darbą atliko Viktorija Ratiukaitė. Vilniaus Pilaitės gimnazija, IV a klasėDarbo vadovė Mokytoja Vilma Jočienė

29

koloidinės medžiagos trukdo nusėsti mechaninėms dalelėms. Norint gauti skaidrias sultis, dalį šių me-džiagų reikia pašalinti. Turinčios daug pektinų sultys labai lėtai skaidrėja: jos yra tankios ir todėl smulkios dalelės lėtai nusėda. Naudojant pektino fermentą, apie 10–15 % greičiau išsiskiria sultys, gerokai pa-lengvinamas mielių darbas ir pagreitinamas vėlesnis vyno skaidrėjimo procesas.

Tyrimo tikslasIštirti, kokia fermento pektinazės įtaka sulčių išeigos didinimui.

Tyrimo­hipotezėNaudojant pektino fermentą sulčių išsiskirs daugiau.

Tyrimo­priemonės­ir­medžiagosObuoliai (100 g), pektinazė (0,2 g), vanduo (50 ml), 2 matavimo cilindrai (po 100 ml), 2 piltuvėliai, peilis, matavimo kolba (50 ml), 2 lazdelės maišyti, vandens termometras, vandens vonelė stiklinėms, 2 filtrai, 2 stikliniai indai (100 ml).

Tyrimo eigaAtliekant tyrimą laikomasi rekomenduojamo veiks-mų eiliškumo ir normų.

Obuoliai susmulkinami, gaunama jų tyrelė. Į A ir B indus įdedama po 50 g obuolių masės. Pasveriama 0,2 g fermento pektinazės. Supilama į matavimo kolbą su 50 ml vandens ir maišant ištirpinama. Tada į A indą pilamas tirpalas su fermentu pektinaze, o į B indą – 50 ml vandens.

Abu indai su mišiniais įstatomi į 40° vandens vone-lę ir palaikomi apie 15–20 minučių.

Išėmus iš vonelės abu mišiniai išmaišomi, supilami į piltuvėlius su filtrais, įstatytus į matavimo cilindrus.

Filtravimosi eiga stebima 50 minučių, kas 10 minu-čių užfiksuojant A ir B mėgintuvėliuose esančių sulčių tūrį (1 ir 2 pav.).

Rezultatų­analizėStebint sulčių tūrio pokyčius abiejuose mėgintuvė-liuose, jau po 10 minučių matomas nedidelis jų skir-tumas. Po 30 minučių A mėgintuvėlyje buvo 32 ml, o B mėgintuvėlyje – 26 ml. Tyrimo pabaigoje pirma-jame sulčių buvo akivaizdžiai daugiau (62 ml) negu antrajame (52 ml).

IšvadaA mėgintuvėlyje, į kurį įpiltas tirpalas su pektinazės fermentu, sulčių tūris buvo 16,1 % didesnis nei B mėgintuvėlyje. Jis padidėjo dėl fermento pektinazės veiklos.

Literatūra­ir­interneto­šaltiniaiL. Bagdonienė, V. Bendikienė, J. Kadziauskas ir kt. Biochemijos laboratori-niai darbai. VU leidykla, 2006.

Morejuiceforapples. [Interaktyvus], [žiūrėta 2013 m. spalio 20 d.]. Interneto prieiga: <http://www.ncbe.reading.ac.uk/NCBE/PROTOCOLS/INAJAM/PDF/JAM03.pdf>.

Pectin. [Interaktyvus], [žiūrėta 2014 m. sausio 28 d.]. Interneto prieiga: <http://en.wikipedia.org/w/index.php?title=Pectin&oldid=61390030>.

Pektinas. [Interaktyvus], [žiūrėta 2014 m. sausio 26 d.]. Interneto priei-ga: <http://lt.wikipedia.org/wiki/Pektinas>.

1 pav. Stebėjimo rezultatai po 30 minučių

2 pav. Stebėjimo rezultatai po 50 minučių

30

C h e m i j a

ĮvadasJonizuojančioji spinduliuotė (radiacija) mus veikia nuolat. Tai natūralus procesas. Dėl žmogaus veiklos aplinkoje atsiranda vis daugiau radioaktyviųjų me-džiagų. Vienas iš gamtinių jonizuojančiosios spindu-liuotės šaltinių yra radonas.

Tyrimo problemaŽmogus negali radono pajusti, nes tai bespalvės ir bekvapės dujos. Jos susidaro skylant grunte, vande-nyje ir uolienose esančiam radžiui ir yra radioakty-vios. Kvėpuojant radonas ir jo produktai nusėda plau-čiuose ir kvėpavimo takuose, ten skildami švitina ir pažeidžia epitelio ląsteles. Tai gali sukelti kvėpavimo takų ir plaučių vėžį.

Tyrimo tikslasĮvertinti radono tūrinį aktyvumą gyvenamojoje ir mokymosi aplinkoje.

Tyrimo­hipotezėRadiacinė situacija gyvenamosiose ir mokymosi patalpose nepalanki. Didžiausią jonizuojančiosios spinduliuotės grėsmę jose kelia padidėjęs radono kiekis.

Tyrimo­uždaviniai• Nustatyti galimus apšvitos šaltinius.• Atlikti radono tūrinio aktyvumo matavimus gyve-namojoje ir mokymosi aplinkoje, vandentiekio van-denyje, kuris naudojamas gimnazijoje.• Įvertinti grunto radioaktyviąją taršą Vilniaus Pran-ciškaus Skorinos gimnazijos teritorijoje.• Išmatuoti radono tūrinį aktyvumą vandenyje, gim-nazijos apylinkėse (upėse, ežeruose).

Tyrimo metodikaRadono­tūrinio­aktyvumo­matavimas­patalposeTyrimas atliktas 5 objektuose. Specialiai sukurtuose matavimų protokoluose rašoma tokia informacija: savininko pavardė ir vardas, namo adresas, jo pa-statymo metai, medžiaga, iš kurios namas pastatytas, aukštų skaičius, aukštas ir kambario, kuriame matuo-tas radono tūrinis aktyvumas, paskirtis, matavimo pradžios ir pabaigos datos. Nurodoma, ar name yra rūsys ir vandentiekis.

Tyrimo eigaTyrimo trukmė: 2013 m. spalio mėnuo. Vieno ra-dono tūrinio aktyvumo patalpoje tyrimo trukmė – 21 diena. Matavimai buvo atliekami dviejuose žemiausiai esančiuose nuolat naudojamuose kam-bariuose, naudojant E–PERMTM elektretus (Electret Passive Environmental Radon Monitor).

Radono tūrinis aktyvumas apskaičiuojamas pagal formulę:

A = I – F – B;kTčia I – pradinis elektreto potencialas, F – galinis po-tencialas, k – kalibravimo koeficientas, B – pataisa, daroma atsižvelgiant į gama spinduliuotės įtaką elektreto potencialo pokyčiui.Tyrimo trukmė T matuojama paromis.„S“ tipo jonų kameros ir trumpalaikio tyrimo elekt-reto kalibravimo koeficientas yra lygus:k = 1,6978 + 0,0005742 · (I + F)/2

Patalpose­atliktų­radono­tyrimų­rezultatų­analizėVidutinis radono tūrinis aktyvumas Pranciškaus Sko-rinos gimnazijoje pateikiamas diagrama (1 pav.).

Radono­tūrinio­aktyvumo­tyrimai­gyvenamojoje­ir mokymosi­aplinkoje

Darbą atliko Greta Vincukevičiūtė. Vilniaus Pranciškaus Skorinos gimnazija, IV klasėMichailas Griško. Vilniaus Pranciškaus Skorinos gimnazija, II klasėDarbo vadovė Mokytoja Svetlana Griško

120

100

80

60

40

20

0

Tech

nolo

gijų

kabi

neta

s

Chem

ijos k

abin

etas

Muz

ieju

s

Rūsy

s

Bq/m

3

1 pav.

Vidutinis radono tūrinis aktyvumas gyvenamosiose patalpose pateikiamas 2 paveiksle.

31

2 pav.

Radono tūrinis aktyvumas penkiaaukščiuose na-muose mažesnis nei individualiuosiuose namuose. Tai todėl, kad pagrindinis radono šaltinis patalpose yra gruntas. Be to, penkiaaukščių namų tūris daug didesnis negu individualiųjų, tad iš grunto į pastatus patekęs radonas pasiskirsto plačiau. Penkiaaukš-čiuose namuose radono tūrinis aktyvumas kylant į viršų mažėja. Kuo aukštesnis namas, tuo mažiau įta-kos jam turi statybinės medžiagos ir atmosfera, todėl devyniaaukščiuose namuose radono tūris yra mažes-nis. Gimnazijoje didelis jo kiekis buvo rūsyje.

Radono­tūrinio­aktyvumo­matavimas­grunteMatavimai buvo atliekami nešiojamuoju prietaisu MARKUS 10 (gamintojas – „Gammadata“, Švedija). Matuojant grunto oras pro vamzdį iš 0,7–1,0 m gylio yra siurbiamas į matavimo kamerą. Priklausomai nuo grunto laidumo siurbimo trukmė – nuo 30 sekundžių iki 3 minučių.

Gauti duomenys parodė, kad tirtose vietose rado-no kiekis grunte neviršija normos.

Radono­tūrinio­aktyvumo­matavimas­vandenyjeMėginiai buvo imami 2014 m. rudenį ir žiemą gim-nazijos patalpose (geriamojo vandens) ir apylinkių ežeruose bei upėse (paviršinio vandens). Tai daroma

2 kartus, paimta 16 pavyzdžių. Skaičiuojama naudo-jantis skystuoju scintiliaciniu skaitikliu „Quantulus“ (Perkin-Elmer), trukmė – 60 minučių.

Radono aktyvumo koncentracija buvo žema: iki 0,6 Bq/l ežerų ir upių vandenyje (riba – 0,18 Bq/l) ir iki 7,1 Bq/l gimnazijos chemijos kabineto vandentiekio vandenyje. Skaičiavimai parodė, kad geriamajame vandenyje jo yra labai mažai.

Išvados• Iš anksčiau pateiktų rezultatų galima padaryti bendrą išvadą, kad radiacinė situacija mokymosi ir gyvenamosiose patalpose palanki. Mūsų hipotezė nepasitvirtino.• Išmatuotas radono tūrinis aktyvumas gyvenamo-siose patalpose neviršija Lietuvos higienos normos HN 85:2011 „Gamtinė apšvita. Radiacinės saugos normos“ (patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. V­890 (Žin., 2011, Nr. 124­5917) nustatytų ly-gių, t. y. radono tūrinis aktyvumas yra mažesnis nei 200 Bq/m3.• Tirtose patalpose gama spinduliuotės dozės ga-lia neviršija Lietuvos higienos normos HN 85:2011 „Gamtinė apšvita. Radiacinės saugos normos“ nustatytų lygių, t. y. gamtinės spinduliuotės sąlygoja-ma lygiavertės dozės galia gyvenamosiose patalpose yra mažesnė nei 350 nSv/h.

SiūlymaiJeigu radono tūrinis aktyvumas patalpose padidėjęs, – tai labai pavojinga žmogaus organizmui. Todėl pagrin-dinė rekomendacija – reguliariai vėdinti patalpas.

LiteratūraG. Morkūnas, L. Pilkytė. Radonas ir gamtinė apšvita. Vilnius, 2009.

Morkūnas G. Assessment of effective dose caused by radon in detached houses. Doctoral thesis. Vilnius, 96 (2000).

B. Clavensjo, G. Akerblom, G. Morkūnas. Radonas patalpose. Jo kiekio mažinimo būdai. Vilnius, 1999.

Radiation Protection Centre. Annual report. 2001.Radiation Protection Centre. Annual report. 2003.Radiation Protection Centre. Annual report. 2004.

Virtuvė Rūsys

Butas 3/5 Butas 9/9 Butas 4/5 Namas

100

80

60

40

20

0

Miegamasis

Maisto­produktų­kokybės­įvertinimas

Darbą atliko Violeta Muravskaja. Vilniaus Pranciškaus Skorinos gimnazija, IV klasėDarbo vadovė Mokytoja Galina Vincukevičienė

ĮvadasMityba – tai organizmo aprūpinimas energija, gyvy-binei veiklai reikalingomis maisto medžiagomis, lemiantis normalų jo vystymąsi bei ląstelių atsinauji-nimą. Pažangiosios technologijos, milžiniškas infor-macijos srautas, spartus gyvenimo tempas... dėl viso to reikia ir atitinkamo žmogaus požiūrio į mitybą.

Mitybos įpročiai lemia žmogaus fizinę ir psichologinę būklę. Sveika mityba yra svarbus kraujotakos, regos, lytinio brendimo, sveikos odos veiksnys. Sveikai maitinantis organizmas yra atsparesnis infekcijoms, agresyvios aplinkos poveikiui, sunkiesiems metalams, radioaktyviajai spinduliuotei.

32

C h e m i j a

Aš norėčiau, kad visi žinotų, ar produktai, kuriuos perka ir vartoja, yra sveiki. Būtent į šį klausimą ir ban-džiau rasti atsakymą.

Tyrimo tikslasIštirti maisto produktų kokybę.

Tyrimo­uždaviniai• Atlikti anketavimą gimnazijoje ir išsiaiškinti, ku-riuos maisto produktus mokiniai daugiausia vartoja.• Nustatyti daugiausia vartojamų produktų kokybę.• Ištirti jų sudėtį, nustatyti, ar juose yra kenksmingų maisto papildų ir kokių.

Tyrimo­hipotezėTarp jaunimo populiarūs maisto produktai yra koky-biški ir nekenksmingi.

Tyrimo objektaiBulvių traškučiai, šokoladas, sultys.

Tyrimo metodika• Anketavimas.• Eksperimentas.• Savarankiškas darbas su literatūra.• Gautų duomenų statistinis apdorojimas.

Tyrimo objektai pasirinkti neatsitiktinai. Jie daž-niausiai minimi gimnazijos mokinių anketose.

Praktinis­maisto­produktų­kokybės­tyrimasTyrimo tikslasMaisto produktų kokybės tyrimas nustatant maisto papildų sudėtį.

IšvadosTirtuose maisto produktuose rasta maisto papildų, kurie gali neigiamai veikti žmogaus organizmą. Kai kurių produktų etiketėse pateikiama ne visa reikalin-ga informacija. Dauguma medžiagų kenksmingos, nes gali sukelti alergiją ir yra pavojingos žmonėms, sergantiems astma. Aptiktas papildas aspartamas, kuris yra uždraustas, nes gali skatinti vėžio vystymą-si. O tie gamintojai, kurie netiksliai nurodo maisto produkto sudėtį, pažeidžia kiekvieno pirkėjo, norin-čio gauti išsamią informaciją apie prekę, teises.

Populiariausių­tarp­mokinių­maisto­produktų­tyrimasBulvių­traškučiaiAliejaus­kiekio­analizėPagal aliejaus kiekį pirmauja bulvių traškučiai „Est-rella“ , mažiau riebalų turi bulvių traškučiai „Cheetos“.

Krakmolo kiekio analizėRyškiai mėlyna spalva, atsiradusi veikiant produktą jodo tirpalu, rodo, kad jame yra krakmolo. Atliekant tyrimą išaiškinta, kad didžiausias krakmolo kiekis yra „Taffel“, o mažiausias – „Estrella“ bulvių traškučiuose.

Druskos­kiekio­analizėPagal druskos kiekį, likusį po išgarinimo, nustatyta, kad sūriausi traškučiai yra „Lays“, mažiau druskos turi „Cheetos“.

RezultataiTyrimų rezultatai parodė, kad bulvių traškučiai „Cheetos“ turi mažiausiai aliejaus ir druskos, nors jie yra labai krakmolingi.Kokybiškiausi yra daugiausia (10) balų surinkę bulvių traškučiai „Cheetos“, toliau – „Estrella“ ir „Taffel“ (po 7). Mažiausiai balų gavo bulvių traškučiai „Lays“ (6).

ŠokoladasTyrimo tikslas – nustatyti, kokių pašalinių priemaišų yra šokolade.

RezultataiNustatyta, kad natūralūs yra „Karūna“ ir „Pergalė“ šokoladai. Tokiais nepavadintume šokoladų „Milka“ ir „Laima“, nes juose yra miltinių ir krakmolingų me-džiagų, kurios nudažo nuovirą melsva spalva.

SultysTyrimo tikslas – nustatyti, ar testuojamuose gėri-muose yra sintetinių dažiklių.

RezultataiIšsiaiškinta, kad sultys „Cido“ yra natūralios. O „Elmenhorster“ ir „Tymbark“ sulčių sudėtyje yra sintetinių dažiklių. Tai įrodo pakitusi sulčių spalva jas tiriant.

IšvadosHipotezė, kad populiariausi tarp jaunimo maisto produktai yra nekenksmingi ir kokybiški, nepasitvirti-no. Ne visi ištirti šokolado ir sulčių mėginiai pasirodė esą tokie. Kaip parodė tyrimai, ne visi produktai nėra kenksmingi, o tokius, kaip bulvių traškučiai ir kram-tomoji guma, patartina vartoti retai, būtų geriausia visiškai jų atsisakyti.

Kokia mano tyrimo nauda? Jeigu bent vienas iš bendramokslių arba pažįstamų susimąstys apie neigiamą ir teigiamą produktų poveikį, tai darbas atliktas ne veltui!

Literatūra,­interneto­nuorodosB. Mielkuvienė. Technologijos. Kulinarija. Kaunas, 2000.

http://viduje.puikiai.lt, http://www.nmvrvi.lt.http://www.infomed.lt

33

SantraukaMano nuomone, ši tema labai svarbi ir aktuali šian-dieniniame gyvenime. Juk be galo svarbu žinoti ir kitiems žmonėms parodyti, kad puikiausią maisto papildą galima pagaminti iš namuose turimų produktų.

Tyrimo­aktualumas­(keliama­problema)Daugelis žmonių pirkdami įvairius maisto papildus, kuriuose yra kalcio, net nepagalvoja, kad kiaušinių lukštai, kurių yra kiekvienuose namuose, – pui-kiausias kalcio šaltinis. Neverta brangiai mokėti už tuos maisto papildus. Be to, vitaminas C mūsų organizmui taip pat labai svarbus elementas, kurio galima rasti tokiuose vaisiuose ir uogose kaip obuo-liai, serbentai, citrinos, mėlynės ir t. t. O ką jau kalbėti apie nuostabųjį medų, kurio vertingosios savybės pranoksta bet kokį cheminį preparatą. Tad man kyla klausimas, kodėl gi žmonės nenaudoja natūralių, ekologiškų maisto papildų?

Tyrimo tikslasIštirti kalcio ir vitamino C kiekį maisto produktuose, sterilizavimo ir pasterizavimo įtaką šiam vitaminui. Nustatyti medaus pH – vieną iš svarbiausių jo savybių.

Tyrimo­hipotezėVištų kiaušinių lukštuose esama kalcio. Vitamino C kiekis didžiausias yra šviežiose vaisių ir daržovių sultyse, o apdorojant termiškai jo mažėja. Skirtingo medaus pH nevienodas.

Laukiami rezultataiPasiekti tyrimo tikslą, o jį įvykdžius patvirtinti arba paneigti hipotezę.

Tyrimo­priemonėsMokyklos chemijos laboratorijos priemonės.

Tyrimo metodikaSugalvojau savitą vitamino C kiekio sultyse lyginimo su spiritiniu mėlynių ekstraktu metodiką. Daug kar-tojimų (pavyzdžiui, titravimo), kad būtų kuo tikslesni rezultatai. Duomenų apdorojimo metodas – lentelės, kuriose lyginami tyrimo požymiai, procentų skaičiavi-mai, nuotraukos.

Tyrimo eigaKalcio karbonato masės kiaušinių lukštuose tyrimasParuošiama 1,5 g kiaušinių lukštų miltelių. Į cheminę stiklinę suberti milteliai užpilami savo pasigamintu 40 ml 1,20 mol/l HCl tirpalu. Gautas mišinys supila-mas į 250 ml matavimo kolbą ir praskiedžiamas disti-liuotu vandeniu iki žymės. Gaunamas B tirpalas. Jo po 25 ml įpilama į kūgio formos kolbutes, tada titruoja-ma 0,1 mol/l natrio šarmo tirpalu (daug bandymų).

Medaus pH tyrimas Atliktas taip pat titravimo būdu.

Vitamino C kiekio sultyse tyrimasĮ kiekvieną porcelianinės lėkštutės duobutę įlašina-ma po lašą spiritinio mėlynių ekstrakto. Tai indikato-rius. Tada įlašinama po du lašus į kiekvieną vis kitų sulčių: obuolių – 1 (šviežių); 2 (pusvalandį pastovė-jusių), 3 (šviežių, pasterizuotų), 7 (pasterizuotų, pa-laikytų pusvalandį); 8 (sterilizuotų šviežių); 9 (sterili-zuotų, palaikytų pusvalandį); bulvių – 4 (šviežių); 5 (pastovėjusių pusvalandį); 6 (šviežių, pasterizuotų); 10 (pasterizuotų, palaikytų pusvalandį); 11 (sterili-zuotų, šviežių); 12 (sterilizuotų, palaikytų pusvalan-dį). Visų spalvų tirpalai lyginami su kontroliniais (13 – su vandens, 14 – su vitamino C tirpalu) (1 pav.).

Rezultatų­analizėAtliekant tyrimą nustatyta, kad kaimiškų vištų kiau-šinių lukštuose yra 88,7 % CaCO3. Šviežiose obuolių ir bulvių sultyse vitamino C buvo daugiausia, o pa-stovėjusiose, pasterizuotose ir sterilizuotose obuolių bei bulvių sultyse jo buvo vis mažiau. Tiriant pasku-

Natūralaus­maisto­papildo­sudedamųjų­dalių­tyrimas

Darbą atliko Laura Račkauskaitė. Alytaus Šv. Benedikto gimnazija, III klasėDarbo vadovė Mokytoja Erika Makauskienė

1 pav.

34

C h e m i j a

tiniosios natūralaus maisto papildo sudedamosios dalies – medaus – pH, išsiaiškinta, kad sukietėjusio medaus pH yra didesnis (3,57) už tos pačios rūšies nesukietėjusio (skystojo) medaus (3,64).

IšvadosHipotezė pasitvirtino.

Siūlymai.­Tyrimo­reikšmėTyrimo rezultatus galima taikyti ruošiant natūralų, ekologišką maisto papildą iš sutrintų kiaušinių

lukštų, citrinos sulčių ir medaus. Taip pat jais remiantis galima taikyti vertingesnį, leidžiantį išlaikyti daugiau vitaminų sulčių konservavimo būdą. Manyčiau, kad šį tyrimą būtų galima dar daug plėtoti, pavyzdžiui, tirti bičių pikio ar duonelės savybes ir kaip juos naudoti kuriant natūralius maisto papildus.

LiteratūraNamų ūkio vadovėlis šeimininkėms.

Vadovėlis „Biochemija“.Įvairūs internetiniai puslapiai.

Vilniaus­Žirmūnų­gimnazijos­patalpų­oro kokybės tyrimas

Darbą atliko Lukas Andriejūnas. Vilniaus Žirmūnų gimnazija, II a klasėDarbo vadovė Mokytoja Nijolė Daubaraitė

SantraukaVilniaus Žirmūnų gimnazija – viena didžiausių mies-te. Nusprendėme ištirti, kokios kokybės oru kvėpuo-jame, nes nuo to labai priklauso mokinių gebėjimas mokytis, aktyvumas ir kita.

ĮvadasMūsų tikslas – ištirti, kokia oro kokybė vėdinamose ir nevėdinamose patalpose pamokų ir pertraukų metu – kaip jose kinta temperatūra ir anglies dioksido (CO2) koncentracija. Taip pat nustatyti, kokią įtaką patalpų vėdinimas daro oro kokybei, ir gautus rodiklius palygin-ti su higienos normomis. Taip pat išsiaiškinome, kokios Žirmūnų gimnazijos mokinių žinios apie oro sudėtį.

Tyrimo problemaAr užtenka tik per pertraukas vėdinti kabinetus? Ar juos vėdinant oro kokybė atitinka higienos reikalavimus?

Tyrimo tikslasIšsiaiškinti, kokia oro kokybė šiose patalpose – mo-kyklos kabinete, koridoriuje, laiptinėse ir valgykloje.

Tyrimo­hipotezėKabinetus vėdinti būtina, jei norime kvėpuoti geros, reikalavimus atitinkančios kokybės oru.

Laukiami rezultataiTikimasi tyrimais atskleisti akivaizdžius vėdinamų ir nevėdinamų kabinetų oro kokybės skirtumus.

Tyrimo­priemonėsNešiojamoji kompiuterinė laboratorija „Nova 5000“, duomenys, kad būtų tikslesni, fiksuojami kas 1 s ir įrašomi į USB atmintinę.

1 pamoka 2 pamoka 3 pamoka 4 pamoka

1 pav. CO2 ir temperatūra nevėdinamame kabinete

Tyrimo­eiga­ir­rezultatų­analizėPirmiausia tiriama, kaip temperatūra ir CO2 kinta pamokų metu nevėdinamame istorijos kabinete. Rezultatai pateikiami grafiku (1 pav.). Aiškiai mato-ma, kad ir viena, ir kita laikui bėgant kito panašiai, t. y. iki 3 pamokos kilo, paskui krito. Įdomu tai, kad per pertraukas CO2 koncentracija ir temperatūra klasėse truputį sumažėja. Tai reiškia, kad mokiniai, išeidami iš klasės „sumaišo“ orą. Vertėtų paminėti ir tai, kad gryname ore CO2 koncentracija yra apie 0,03 %, o tyrimų metu ji padidėjo net iki 0,32 % (normas viršijo net 10 kartų)!

Toliau tiriamas tas pats kabinetas vėdinamas. Rezultatai pateikiami diagrama (2 pav.). Akivaizdžiai matoma, kad CO2 ir temperatūra labai kyla pamokų ir krinta pertraukų metu. Galima teigti, kad buvo vėdinama nepakankamai, nes CO2 koncentracija ne-pasiekė reikiamos normos.

Antroji mūsų tyrimo dalis – vertinama bendra patalpų kokybė: tiriama drėgmė, triukšmas, apšvie-timas ir temperatūra kiekviename koridoriuje ir

CO2 (ppm) Temperatūra C0

35

valgykloje. Apžvelgsime tik drėgmės kitimus. 3 paveiksle matote drėgmės diagramą. Santykinis oro drėgnumas turi būti nuo 30 % iki 75 %, taigi galima teigti, kad drėgmė mo-kyklos patalpose atitinka normas. Mažiausias drėgnumas pastebėtas pirmoje dienos pusėje, didžiausias – dienos pabaigoje. Drėgniausia vieta mokykloje – valgykla.

Trečiąją tyrimų dalį sudarė mokinių apklausa, kuria aiš-kinomės, kokios jų žinios apie oro sudėtį. Tikroji oro sudėtis pateikiama 4 paveiksle, o mokinių atsakymus matote 5 paveiksle. 100 % reiškia, kad mokiniai oro sudėtį nustatė visiškai tinkamai, 75 % – padarė 1 klaidą ir t. t. (4 ir 5 pav.).

1 pamoka 2 pamoka 3 pamoka 4 pamoka

CO2 (ppm)Temperatūra C0

2 pav. CO2 ir temperatūra vėdinamame kabinete

Drėgmė Drėgmė Drėgmė Drėgmė Drėgmė Drėgmė Drėgmė Drėgmė Drėgmė Drėgmė Drėgmė Drėgmė 101–105 106–110 111–117 201–205 206–210 211–217 301–305 306–310 311–317 Pagrindinė Laiptinė Valgykla laiptinė

70

60

50

40

30

20

10

0

1 pertrauka 2 pertrauka 3 pertrauka 4 pertrauka 5 pertrauka

3 pav. Drėgmės kitimas pamokų metu

O2 21 %

N2 78 %

CO2 0,03 % Kitos dujos (Ar) < 1 %

4 pav. Oro sudėtis

100 % 75 %

29 % 22 % 24 %

17 % 22 % 21 %35 % 32 % 33 %

19 % 24 % 22 %

50 % 25 %

Visos mokyklos vaikinai Visos mokyklos merginos Visos mokyklos

5 pav. Apklausos duomenys

36

C h e m i j a

SantraukaMaistui konservuoti ir jo išvaizdai gerinti plačiai naudojamos įvairios druskos, tarp jų ir nitratai. Jais tręšiamos daržovės geriau auga. Nitratai daro mėsą raudonesnę, ji atrodo patrauklesnė. Tačiau atlikti moksliniai tyrimai rodo, kad nitratai kenkia žmo-gaus sveikatai ir netgi gali sukelti vėžį. Kokios yra nitratų normos maiste, ar jų paisoma? Koks maistas labiausiai jais užterštas? Siekiant atsakyti į šiuos ir kitus klausimus, buvo suformuluota tiriamojo darbo problema.

Tyrimo problemaKokie maisto produktai yra labiausiai užteršti nitra-tais, ar galima nitratų kiekį juose sumažinti?

Tyrimo tikslasNustatyti, kokie maisto produktai yra labiausiai užteršti nitratais, ir pateikti pasiūlymų, kaip vartoti tokius produktus.

Tyrimo­uždaviniai• Išsiaiškinti, kokios yra nitratų normos maiste.• Parinkti cheminius metodus, padedančius nustaty-ti jų kiekį.• Ištirti nitratų kiekį skirtinguose maisto produk-tuose: daržovėse ir vaisiuose.

• Pateikti pasiūlymų, kaip vartoti nitratais užterštą maistą.

Tyrimo hipotezėIš ūkininkų, turinčių ekologiškus ūkius, pirkti vaisiai ir daržovės mažiausiai užteršti nitratais. Manoma, kad ši hipotezė pasitvirtins, nustačius jų kiekį vaisiuose ir daržovėse, kurie yra pirkti parduotuvėje ir ūkinin kų turguje.

Tyrimo metodikaSukaupus pakankamai informacijos apie nitra-tus, buvo atlikti bandymai, kuriais nustatomas jų kiekis įvairiuose maisto produktuose. Pasirinkta tirti bulves, obuolius, kriaušes, morkas, pomidorus. Iš visų daržovių, jas sutarkavus ir pavirus, paga-minti ekstraktai. Nitratų kiekis nustatomas „Nitra-te Profi“ testu, nes su šiuo testu gaunami tikslesni rezultatai, nei tiriant su nitratų nustatymo juos-telėmis. Testas grindžiamas kalorimetro principu: kuo daugiau nitratų ekstrakte, tuo sodresnė būna jo spalva įlašinus specialaus tirpalo. Gauta spalva lyginama su specialia spalvų skale ir daroma iš-vada. Nitratų koncentracija tirtuose produktuose pateikiama 1 lentelėje.

Nitratai­mūsų­maiste

Darbą atliko Gerda Gerulaitytė. Vilniaus „Saulės“ privati gimnazija, IX klasėDarbo vadovas Mokytojas Romanas Voronovič

1 lentelė. Nitratų koncentracija įvairiuose vaisiuose ir daržovėse

Tiriamas produktas

Bulvės iš prekybos

centro

Eko-logiškos bulvės

Obuo-liai iš

prekybos centro

Eko-logiški

obuoliai

Kriau-šės iš

prekybos centro

Eko-logiškos kriaušės

Morkos iš pre-kybos centro

Eko-logiškos morkos

Pomi-dorai iš

prekybos centro

Eko-logiški pomi-dorai

Nitratų koncent-

racijosnorma

250 mg/kg 60 mg/kg 60 mg/kg 250 mg/kg 150 mg/kg

Ištyrus gauti rezul-

tatai500 mg/l 1 mg/l 20 mg/l 10 mg/l 20 mg/l 5 mg/l 500 mg/l 75 mg/l 2 mg/l 10 mg/l

Ar normą viršija

Viršija normą

du kartus.

Nevir-šija.

Nevir-šija.

Nevir-šija.

Nevir-šija.

Nevir-šija.

Viršija du

kartus.

Nevir-šija.

Nevir-šija.

Nevir-šija.

Išvados­ir­siūlymaiAtlikdami tyrimą padarėme išvadą, kad pamokų metu klasėje daugėja CO2, didėja temperatūra ir drėgmė, t. y. blogėja aplinkos oro kokybė. Pertraukos metu (10 min.) patalpose nesant žmonių ir jų nevė-

dinant oro kokybė lieka beveik nepakitusi. Tuščiose patalpose per 1 valandą ar ir ilgesnį laiko tarpą ma-tomas lėtas oro kokybės gerėjimas. Norint ją gerinti, reikia tobulinti ventiliacijos sistemą arba kabinetus vėdinti ilgiau.

37

Galiausiai, atsižvelgiant į nitratų koncentracijų nor-mas ir darbo rezultatus, suformuluotos išvados.

Tyrimo išvados• Pagal interneto šaltiniuose nurodytas nitratų koncentracijų įvairiuose produktuose normas su-daryta maisto produktų lentelė juos vardijant nuo mažiausiai iki labiausiai užterštų. Labiausiai nitratais užteršti maisto produktai yra šie vaisiai ir daržovės:

• lapinės daržovės (šiltnamio) – 3000 mg/kg,• ridikai, ridikėliai – 1200 mg/kg,• burokėliai – 1400 mg/kg.

Mažiausiai užteršti yra šie:• arbūzai – 60 mg/kg,• kriaušės – 60 mg/kg,• obuoliai – 60 mg/kg.

• Beveik visuose tirtuose maisto produktuose – tiek prekybos centre pirktuose, tiek ir ekologiškuose – ni-tratų koncentracija neperžengė leistinos ribos. Tačiau atliekant tyrimą pasitaikė ir kelios išimtys. Prekybos centre pirktose bulvėse ir morkose nitratų koncent-racija leistiną 250 mg/kg normą viršijo dvigubai. Taigi šių dviejų daržovių geriau atsisakyti arba prieš var-tojant jas reikia apdoroti – mirkyti sodos tirpale. Taip

pat paaiškėjo, kad mažiausiai nitratų turi ekologiškos bulvės ir pomidorai, pirkti prekybos centre. Šiuose produktuose nitratų koncentracijos yra labai mažos: ekologiškose bulvėse – 1 mg/l, o prekybos centre įsi-gytame pomidore – 2 mg/l (leistina 150 mg/kg).• Atlikus tyrimą, kurio metu patikrinti du nitratų koncentracijos mažinimo būdai, išsiaiškinta, kad nitratų kiekio mažinimo būdas – daržovių mirkymas vandenyje – netinka jam mažinti bulvėse. Tačiau mirkant sodos tirpale nitratų koncentraciją galima sumažinti net iki dviejų kartų.

Interneto nuorodoshttp://www.15min.lt/naujiena/zmones/grozis/sveikatos­specialistai­a-pie­nitratu­poveiki­53­124748#axzz1rYWsNsgV

http://www.asvyras.lt/sportas­sveikata/dieta­mityba/nitratai­ant­mu-su­stalo­kaip­aptikti­ir­nukenksminti/

http://gyvenimas.delfi.lt/grozis_ir_sveikata/nitratai­ir­ju­poveiki-s­sveikatai.d?id = 38506327

http://www.lmutp.lt/maisto­saugos­klausimai/nitratai.htmlhttp://www.pasveik.lt/sveikatos­ir­medicinos­naujienos/nitratai­ir­ju­

poveikis­sveikatai/56313http://www.selonija.lt/2010/11/16/nitratai­ar­labai­pavojingi/http://sveikata.diena.lt/lt/naujienos/sveikata/kaip­sumazinti­nitra-

tu­kieki­maiste­411065http://sveikata.diena.lt/lt/naujienos/sveikata/nitratai­ant­musu­stalo

­kaip­juos­aptikti­ir­nukenksminti­377020http://www.sveikata.lt/straipsinis/nitratai­darzovese­kaip­apsisaugoti­60

Kėdainių paviršinių­vandenų­kokybė

Darbą atliko Agnė Staniūtė, Roberta Nekrošiūtė. Kėdainių „Atžalyno“ gimnazija, V klasėDarbo vadovė Mokytoja Jūratė Vaiginienė

ĮvadasApie 90 % Kėdainių rajono teritorijos yra Nevėžio baseine. Rajonui priklauso 50 km ilgio upės ruožas tarp 83–88 (Panevėžio r.) ir 33–39 (Kauno r.). Rajono teritorijoje į Nevėžį įteka 8 upeliai, kurių baseinai – apie 100 km2 ir didesni (Liaudė, Kruostas, Dotnuvėlė, Smilga, Obelis, Barupė, Šušvė, Aluona). Bendras šių intakų baseinų plotas – 1623 km2, o ilgis – 754 km. Ežerų Kėdainių rajone nedaug. Jie sudaro 0,56 % ben-dro Lietuvos ežerų skaičiaus ir 0,04 % bendro jų ploto. Paviršinių vandens telkinių užterštumo tyrimus ir hidrologinius matavimus atlieka Lietuvos melioraci-jos instituto Agrocheminių tyrimų bei Hidrologijos laboratorijos. Vandens kokybė nustatoma reguliariai 12 kartų per metus. Pavyzdžiai cheminiams tyrimams imami iš paviršinio 30–40 cm sluoksnio upės vidury-je, o telkiniuose – prie užtvankų. Nustatomi bendri vandens rodikliai, biogeninės, organinės bei specifi-nės teršiančios medžiagos – anijoniniai detergentai ir fluoras.

Darbo tikslas• Susipažinti su šalia Kėdainių esančios Vandens valymo stoties laboratorijos darbo specifika, labora-torijos įranga, atliekamų tyrimų metodika.

• Palyginti gautus paviršinių vandenų vandens koky-bės duomenis.

Darbo eigaVykstama į Kėdainių vandens valymo stotį, kurio-je gaunama informacija apie Kėdainių paviršinių vandenų vandens kokybę, susipažįstama su stoties laboratorijos darbo specifika, įranga, atliekamų dar-bų metodika. Toliau nustatomas Nevėžio vandens pH tyrimo metu. Surinkus informaciją įvertinama Kėdainių paviršinių vandenų vandens kokybė, pada-romos išvados.

Išvados• Atlikus Nevėžio intakų vandens kokybės tyrimus, galima teigti, kad fosforo junginiais juos labiausiai teršia AB „Lifosa“.• Per Kėdainių pramonės rajoną teka Nevėžio inta-kas Obelis. Į ją patekdavo dideli fosforo kiekiai dėl buvusios „AB Kėdainių biochemijos“ veiklos.• Norint sumažinti taršą dėl žemės ūkio gamybos veiklos, reikėtų rengti atitinkamas priemones, gerinti gamtinį vandens valymąsi.• Reikia kontroliuoti ūkine veikla užsiimančias įmo-nes, ar jos neteršia vandenų.

38

C h e m i j a

SantraukaJau nuo amžių glūdumos žmonės mėgo puoštis juve-lyriniais aukso ir sidabro gaminiais. Tačiau per ilgesnį laiką šie dirbiniai patamsėja ir juos reikia valyti.Labai svarbu parinkti tinkamas valymo priemones, kad jos nepažeistų gaminių paviršiaus.

ĮvadasSidabras priklauso tauriesiems metalams ir tiesiogiai nereaguoja su deguonimi, bet yra giminingas sierai. Nors metalų įtampos eilėje jis yra už vandenilio, bet reaguoja su vandenilio sulfidu ir susidaro sidabro sulfidas (sidabro gaminiai ilgą laiką būna oro aplin-koje, kurioje yra vandenilio sulfido pėdsakų, todėl ir tamsėja).Susidaręs sidabro sulfidas šalinamas veikiant karštu valgomosios druskos tirpalu:

Ag2S(k) + 2NaCl(aq)–→2AgCl(k) + Na2S(aq)

2H+ + S2–→H2S

Skiriasi vandenilio sulfido dujos, todėl bandymą pa-tariama atlikti vėdinamoje patalpoje.

Ag2S(k) + 2Cl–(aq)→2AgCl(k) + S2–

(aq)

Susidaro baltos sidabro chlorido nuosėdos.Kaip katalizatorius, greitinantis reakciją, naudojama aliuminio folija.Tokiu būdu sidabro ir melchioro gaminiai nuvalomi greitai, nepažeidžiant paviršiaus.

Darbo tikslasPasiūlyti būdą, kaip valyti juvelyrinius gaminius.

Darbo­uždaviniai• Susipažinti su chloro jonų atpažinimo būdais.• Ištirti procesus, vykstančius ant sidabrinių ir mel-chiorinių gaminių paviršiaus.• Nustatyti juvelyrinių ir melchiorinių gaminių pa-tamsėjimo priežastis.• Apskaičiuoti finansinę išeigą.

• Pateikti darbo metodiką.• Įgyti teorinių ir praktinių žinių.

Darbo­priemonėsAliuminio folija, karštas vanduo, valgomoji druska, pajuodavę sidabro, melchioro gaminiai, dubenėliai.

Darbo eigaDubenėliai išklojami folija, į juos beriama po du šaukštus valgomosios druskos ir įpilama po stiklinę karšto vandens. Į vienus dubenėlius dedami sidabro, į kitus – melchioro gaminiai. Palaikoma porą minu-čių, paskui išimama, nuplaunama ir nusausinama. Gaminiai švyti.

Tyrimo išvados• Susipažinus su chloro jonų atpažinimo įvairove ir ištyrus ant sidabrinių ir melchiorinių gaminių pavir-šiaus vykstančius procesus paaiškėjo, kad jų tamsė-jimui daugiausia įtakos turi oro užterštumas, kuris yra didžiausias miestuose ir tankiai gyvenamose vietovėse.• Turimomis priemonėmis galima greitai, pigiai ir saugiai, nepažeidžiant paviršiaus nuvalyti šiuos ga-minius.

Siūlymai.­Tyrimo­reikšmėNagrinėjant temą „Halogenidų atpažinimas“ buvo valomi juvelyriniai dirbiniai. Toks praktinis chloro jonų atpažinimas naudingas tuo, kad rezultatai ma-tomi akivaizdžiai, valyti galima bet kada ir bet kur.Medžiagos kainuoja nebrangiai: aliuminio folija – 5 Lt, valgomoji druska – 2 Lt, ir jų užtenka labai ilgam laikui.

Literatūra,­interneto­nuorodosФ. Д. Шевченко. Cправочник по элементaрной химии. Киев, 1985.

https://www.google.lt/url?sa = t&rct = j&q = &esrc = s&source = web&cd = 2&cad = rja&ved = 0CD4QFjAB&url = http %3A %2F %2Fso-n­vruku.ru %2Fblog %2F57451.html&ei = 7­T9UqT3L8bNygO8voJI&usg = AFQjCNHqWmEFeXWTsRrbCpgKGuCKXTVk1Q&sig2 = w7TseXMp-kGkLgLvZcJlanA&bvm = bv.61190604,d.bGQ

Švieski­man­vėl

Darbą atliko Milda Chaleckaitė, Neda Valiušaitytė. Vilniaus Antakalnio gimnazija, II a klasėDarbo vadovė Mokytoja Nijolė Dubovskienė

t°

39

ĮvadasKiaušinio lukštas – tai apsauginis dangalas, kuris iš visų pusių supa ir apsaugo kiaušinio turinį nuo pakenkimo ir taršos. Pagrindinė medžiaga, iš kurios sudarytas kiaušinio lukštas, yra kalcio karbonatas. Jis plačiai paplitęs, gamtoje aptinkamas mineraluose – kalcite, aragonite, marmure, klintyse, taip pat tai pagrindinė gyvūnų griaučių struktūrinė medžiaga. Mikroelemento kalcio trūkumas yra viena iš osteopo-rozės – kaulų ligos, kuri pasireiškia kaulų tankio ma-žėjimu ir jų trapumu, – priežasčių. Kalcio karbonatas taip pat lemia kiaušinio lukšto tvirtumą.

Tyrimo problemaVirdami kiaušinius ir per Velykas ridendami margu-čius, visi mato, kokie tvirti kaimiškų vištų kiaušiniai, todėl nusprendėme išsiaiškinti, ar kiaušinio lukšto kietumas priklauso nuo kalcio karbonato kiekio.

Tyrimo tikslasKuo daugiau sužinoti apie kalcio karbonatą, jo papli-timą gamtoje ir naudojimą. Nustatyti kalcio karbo-nato masės dalį putpelių, paukštynuose laikomų ir kaimiškų vištų kiaušinių lukštuose.

HipotezėKaimiškos vištos auga laisvai, su žole gauna visų reikalingų mineralinių medžiagų, todėl jų kiauši-niuose kalcio karbonato daugiausia. Verdami daž-niausiai įtrūksta baltų parduotuvėje pirktų kiaušinių lukštai, todėl manome, kad juose kalcio karbonato bus mažiausiai.

Darbo­priemonėsCheminės stiklinės, kūginės kolbos, grūstuvės, pipe-tės, biuretės, piltuvėliai, 250 cm3 matavimo kolbos, svarstyklės, pH matuoklis.

MedžiagosParduotuvėje pirktų putpelės, balto ir rudo bei kai-miško kiaušinių lukštai, NaOH granulės, 37 % HCl, indikatorius metiloranžinis, distiliuotas vanduo.

Tyrimo eigaIšplauti, be vidinės plėvelės ir išdžiovinti lukštai sutri-nami grūstuvėje į miltus. Pasveriama po 2 g kiekvieno kiaušinio lukštų ir suberiama į keturias chemines stiklines. Pagaminamas 1,20 M HCl tirpalas. Cilin-dru pamatuojama ir į kiekvieną stiklinę įpilama po 40 cm3 šio rūgšties tirpalo. Nustojus skirtis dujoms, nugriebiamos putos ir tirpalai supilami į keturias

250 cm3 matavimo kolbas, praskiedžiama distiliuotu vandeniu iki žymos. Tiriamieji tirpalai paruošti. Elekt-roniniu matuokliu nustatomos pH reikšmės, kurios visų mėginių skirtingos. Tai rodo, kad CaCO3 masės dalis juose tikrai yra nevienoda ir sureagavo su skir-tingu rūgšties tirpalo kiekiu. Į kūgines kolbas įpilama po 20 cm3 tiriamųjų tirpalų ir įlašinama metiloran-žinio tirpalo. Likusios tirpale druskos rūgšties kiekis nustatomas titruojant 0,1 M NaOH tirpalu, kol rausva spalva pasikeičia į gelsvą. Kiekvienas tiriamasis tir-palas buvo titruojamas po tris kartus, skaičiavimams imamas neutralizuoti sunaudoto NaOH tirpalo tūrio vidurkis.

Reakcijų­lygtys:­HCl + NaOH → NaCl + H2O (1); 2HCl + CaCO3 → CaCl2 + CO2 + H2O (2).

SkaičiavimaiApskaičiuojamas titruoti sunaudoto šarmo kiekis: n(NaOH) = V · c.Pagal pirmą reakcijos lygtį rūgšties kiekis 20 cm3 mėginio n(HCl) = n(NaOH).Apskaičiuojama, kiek molių HCl yra 250 cm3 tiriamojo ir ant kiaušinių lukštų užpilto tirpalų.Kadangi kiaušinių lukštai buvo veikiami rūgšties pertekliumi, ∆n (HCl) rodo, kiek rūgšties sureagavo su CaCO3, kurio kiekį galima apskaičiuoti pagal antrą reakcijos lygtį.Apskaičiuojama kalcio karbonato masė ir masės dalis keturių kiaušinių lukštuose.Rezultatai surašomi į lentelę.

Kiaušinio lukštai CaCO3 masės dalis (%)

Kaimiškų vištų 98,7

Rudas (paukštyne augintų vištų) 44,0

Baltas (paukštyne augintų vištų) 54,4

Putpelės 82,3

IšvadosMūsų hipotezė pasitvirtino iš dalies. Kaime, ūkiuose auginamos vištos gyvena laisvai, maitinasi žole ir įvairiu natūraliu maistu, todėl gauna pakankamai kalcio mineralų, taigi jų kiaušiniuose kalcio kar-bonato masės dalis didžiausia. Mažiausiai CaCO3 rasta ne baltuose, o ruduose parduotuvėje pirktuose kiaušiniuose. Paukštynuose vištos auga ankštuose

Kurie­kiaušiniai­kiečiausi

Darbo atliko Austė Kunigėlytė ir Beatričė Meidutė. Vilniaus Simono Daukanto gimnazija, II f klasėDarbo vadovė Mokytoja Birutė Radzevičienė

40

C h e m i j a

narvuose, mažai juda ir tai gali lemti blogą kalcio mineralų pasisavinimą.

Patariame daug judėti, valgyti įvairų, sveiką maistą ir mūsų kaulai bus tvirti. Natūraliosios me-dicinos šalininkai siūlo sutrintus kiaušinio lukštus vartoti vietoj vaistinėse parduodamų kalcio mineralų turinčių papildų.

Literatūra,­interneto­nuorodosR. Jasiūnienė, V. Valentinavičienė. Chemija 9 klasei. Vilnius, 2009.

http://lt.wikipedia.org/wiki/Kalcio_karbonatashttp://mapyourinfo.com/wiki/lt.wikipedia.org/Kalcio %20karbonatas/http://www.info.lt/paieska/kalcio+karbonatashttp://www.akmenija.lt/lt/paslaugos/pirma_paslauga/pirmas_dalykashttp://www.straipsniai.lt/geografija/puslapis/2742http://www.sekunde.lt/sveikata/kiausinio­lukstas­ %E2 %80 %93­kal-

cio­saltinis/

Mėgstamiausias­mielių­maistas

Darbo atliko Gerda Trybaitė. Pasvalio Petro Vileišio gimnazija, X klasėDarbo vadovė Mokytoja Nerutė Augustonytė

SantraukaMielės plačiai naudojamos ne tik buityje, bet ir pramonėje. Atlikdami darbą, norime išsiaiškinti, kurį angliavandenį (sacharozę, gliukozę ar fruktozę) nau-dojant mielių fermentacija vyksta greičiau.

ĮvadasMielės yra vienaląsčiai organizmai, priskiriami prie grybų. Šiuo metu žinoma 50 000 grybų rūšių, bet tik apie 350 rūšių priskiriamos prie mielių. Pramonėje naudojamos tik Saccharomyces (mieliagrybių genties grybų rūšis), Candida ir Kluyveromyces mielės. Mielės skirstomos į aktyvias ir neaktyvias.

Tyrimo problemaNe visi su mielėmis gaminami gėrimai fermentuojasi vienodai. Ar jų fermentacijos greitis priklauso nuo to, koks angliavandenis naudojamas mielių mitybai?

Tyrimo tikslasNustatyti, kaip mielės dauginasi jų mitybai naudo­jant skirtingus angliavandenius: sacharozę, gliukozę ir fruktozę.

Tyrimo­hipotezėNaudojant nevienodus angliavandenius, fermentaci-jos greitis yra skirtingas.

Laukiami rezultataiAtliekant tyrimus, nustatyti, kurį angliavandenį nau-dojant fermentacija vyksta greičiau.

Tyrimo­priemonėsFruktozė, sacharozė, gliukozė, mielės, plastikiniai mė-gintuvėliai, 15 ml ir 50 ml arba skirtingo dydžio stikli-niai mėgintuvėliai (po 3 vnt.), matavimo cilindrai.

Tyrimo metodikaI variantas – tiriama naudojant skirtingo dydžio mė-gintuvėlius. Paruošiami 10 % fruktozės, gliukozės ir sacharozės tirpalai. Į kiekvieną mėgintuvėlį įdedama po 1 g mielių ir palaukiama 10–15 minučių, kol jos rehidratuos (atgaus drėgmę).

II variantas – tiriama naudojant mėgintuvėlius su atšakomis dujoms rinkti. Paruošiami 10 % fruk-tozės, gliukozės ir sacharozės tirpalai. Į kiekvieną mėgintuvėlį įdedama po 1 g mielių ir palaukiama 10–15 minučių. Per tą laiką kristalizatorius (ar kitas didelis indas) pripilamas vandens, jame panardinami trys 25 ml matavimo cilindrai taip, kad iš jų būtų iš-stumtas visas oras.

Tyrimo eigaI variantas – pažymimas pradinis skysčio tūris, toliau kas minutę žymimas jo tūris visuose didesniuose mėgintuvėliuose. Tai atliekama 10 minučių.

1 lentelė

Laikas (min.) 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10Vidutinis kvėpavi-mo greitis, (cm3)

CO2/min.

Skysčio tūris (ml), substratas –

gliukozė4,5 5,0 5,0 5,2 5,2 5,3 5,6 5,8 6,0 6,5 5,4

Skysčio tūris (ml), substratas –

fruktozė6,5 7,0 7,2 7,3 7,4 7,4 7,6 7,7 7,9 8,0 7,4

Skysčio tūris (ml), substratas –

sacharozė10,5 11,5 12,0 12,2 12,3 12,5 12,7 12,8 13,5 14,5 12,5

41

II variantas – pirmam burbuliukui išėjus iš vamzde-lio pradedamas skaičiuoti laikas.

Stebėjimo rezultatai surašomi į 1 lentelę, apskai-čiuojamas vidutinis kvėpavimo greitis.

Rezultatų­analizėReikia nepamiršti, kad visų trijų angliavandenių molekulės yra skirtingo dydžio (gliukozės ir fruktozės – C6H12O6; sacharozės – C12H22O11), o atliekant tyrimą per visus tris bandymus mielės maistui turi gauti vienodą kiekį anglies atomų.

Tyrimo­hipotezėRiešutai yra nevienodai kaloringi. Kaloringiausi –graikiniai riešutai.

Laukiami rezultataiAtlikę tyrimą gausime duomenis, kurie patvirtins arba paneigs mūsų hipotezę.

Tyrimo­priemonėsMultilaboratorija „Nova 5000“, temperatūros jutiklis, laboratorinis stovas, porcelianinis indelis riešutams deginti, kolba vandeniui, riešutai, svarstyklės, mai-šymo lazdelės, matavimo cilindras, šaltas vanduo, degtukai.

Tyrimo metodikaAnketos sudarymas, klasės draugų anketavimas, an-ketos rezultatų analizė, riešutų kaloringumo tyrimas juos deginant ir matuojant vandens temperatūros pokytį – tam naudojama multilaboratorija „Nova 5000“. Taip pat riešutų kaloringumo skaičiavimai, gautų duomenų lyginimas ir analizė.

Tyrimo eigaTyrimui pasirenkami graikiniai, lazdynų ir žemės riešutai, migdolai, pistacijos, anakardžiai. Jie susmulkinami, kad degimo paviršiaus plotas būtų didesnis, ir padžiovinami, kad geriau degtų. Tada pasveriami, suberiami į porcelianinę lėkštelę ir deginami. Virš lėkštelės su riešutais laboratorinio stovo laikiklyje įtvirtinama kolba su 45 ml vandens. Į vandenį įdedamas temperatūros jutiklis, sujungtas su „Nova 5000“ įvadu. Įjungiama multilaboratorija

IšvadaHipotezė pasitvirtino, nes naudojant skirtingus ang-liavandenius (gliukozę, fruktozę ir sacharozę) fermen­tacijos greitis buvo nevienodas.

Siūlymai.­Tyrimo­reikšmėSusipažinti su kepimo mielėmis Saccharomyces ir jų augimu labai svarbu, nes jos yra vienas iš pagrindinių šiuolaikinės genų inžinerijos modelinių organizmų, be to, labai plačiai vartojamas įvairiausių medžiagų – nuo vaistinių preparatų iki biokuro – sintezei.

Literatūra,­interneto­nuorodosKlasikinė biotechnologija. Vadovėlis. 2013.

Šiuolaikinė biotechnologija, 2013.http://en.Wikipedia.org/wibi/Saccharomyces_cerevisiane.

Ar visi riešutai vienodai kaloringi

Darbo atliko Viktorija Povilaitytė, Gytis Bielinis. Vilniaus Karoliniškių gimnazija, III klasėDarbo vadovė Mokytoja Skirmantė Bačinskienė

SantraukaApklausę mokinius išsiaiškinome, kokius riešutus dažniausiai vartoja mūsų bendraamžiai (1 pav.), ir supratome, kad beveik pusė jų nelabai išmano riešu-tų maistinę vertę. Informacijos šaltiniuose radome, kad 1 kg graikinių riešutų kaloringumas prilygsta 2 kg kvietinės duonos ir 1 kg jautienos (kartu sudėtų) ka-loringumui. Kodėl riešutai tokie kaloringi ir ar visi jie kaloringi vienodai?

ĮvadasSu maistu organizmą aprūpiname statybinėmis, taip pat gyvybinėms funkcijoms atlikti reikalingomis medžiagomis. Žmogaus veiklai reikalinga energija, kuri gaunama organizmui deginant suvartotą maistą. Įvairūs produktai turi nevienodai maisto medžiagų ir energijos. Pagrindiniai energijos šaltiniai – ang-liavandeniai ir riebalai. Šviežiuose riešutų branduo-liuose būna 20–25 % baltymų, iki 74 % riebalų (Ome-ga 3 rūgščių), iki 19–21 % angliavandenių.

Tyrimo problemaKokius riešutus naudingiausia pasiimti į turistinį žygį?Kiekvienas bent kartą yra buvęs turistiniame žygyje. Kuprinės svoris priklauso nuo to, kiek laiko jame užtruksime, kiek reikmenų teks pasiimti su savimi. Jį galima sumažinti pasirenkant riešutus kaip užkandį. Jie kaloringi, neužima daug vietos ir yra nesunkūs. Tačiau kyla klausimas – kuriuos pasirinkti?

Tyrimo tikslasAnketuojant klasės draugus išsiaiškinti, kokie riešutai yra populiariausi, ir ištirti jų kaloringumą.

42

C h e m i j a

(matavimų dažnis – iki 1000 matavimų / s). Deginant riešutus išsiskirianti šiluma sušildo vandenį. Duomenys apie vandens temperatūros pokytį (∆T) gaunami analizuojant grafikus (2 pav.). Kad jie būtų patikimesni, vienos rūšies riešutų deginimo procedūra kartojama tris kartus tomis pačiomis sąlygomis. Kadangi žinoma, kokia yra vandens masė

IšvadosHipotezė pasitvirtino – graikiniai riešutai yra kalorin-giausi. Jie turi daugiausia riebalų. Tačiau gana kaloringi ir lazdynų riešutai (3 pav.). Riešutų kaloringumo skaičia-vimai, atlikti pagal eksperimento duomenis, skiriasi nuo riešutų kaloringumo duomenų, pateikiamų literatūroje, nes riešutus deginome neizoliuotoje sistemoje.

Siūlymai.­Tyrimo­reikšmėŽygiui reikia daug energijos, todėl rekomenduojame rinktis graikinius ir lazdynų riešutus. Ketiname ištirti kitas riešutų rūšis ir pateikti duomenis gimnazijos ben-druomenei. Kad tyrimo rezultatai būtų artimesni pa-teiktiems kaloringumo lentelėse, reikia tobulinti riešutų deginimo įrangą – tegu degant susidariusi šiluma šildo tik vandenį ir kuo mažiau jos turėtų patekti į aplinką.

Interneto nuorodoshttp://www.mokslotechnologijos.lt/images/Userfiles/Eksperiment_knygos/Eksperimentai

http://www.15min.lt/ji24/straipsnis/sielai­ir­kunui/gyvenkite­sveikai/kuo­musu­organizmui­naudingi­riesutai­561­289978;http://vetytaametyta.blogas.lt/kaloriju­ir­riebalu­dienos­normos­vyrams­ir­moterims­1191.html

1 lentelė

Riešutų masė (g)

Vandens masė (g) ∆T1 (°C) ∆T2 (°C) ∆T3 (°C) ∆Tvid (°C) Q (kJ)

E (riešutų)

kJ/g kcal/g

Graikiniai 4,4 45 19,14 15,38 18,62 17,71 3,331 0,757 0,181

Žemės 4,4 45 9,15 8,34 11,06 9,52 1,791 0,339 0,081

Lazdynų 4,4 45 14,40 20,25 16,52 17,06 3,209 0,729 0,174

Migdolai 4,4 45 13,74 16,2 18,1 16,01 3,012 0,685 0,164

Pistacijos 4,4 45 14,06 13,98 14,15 14,06 2,645 0,601 0,144

Anakardžiai 4,4 45 23,85 12,64 11,86 16,11 3,032 0,689 0,165

ir temperatūrų pokyčiai, kiek išsiskiria šilumos, apskai­čiuojama pagal formulę: Q = m (vandens) · c · ∆T, čia c – vandens savitoji šiluma (4,18 J/g °C). Riešutų teikiamos energijos kiekis – pagal formulę: E (riešutų) = Q/m (riešutų); 1 kcal = 4,184 kJ.

Tyrimo duomenys ir skaičiavimų rezultatai patei-kiami 1 lentelėje.

Rezultatų analizė

1 pav.

2 pav.

3 pav.

15 %

15 %

4 %

27 %

17 %

22 %LazdynųGraikiniaiAnakardžiaiPistacijosŽemėsMigdolai

Riešutų vartojimas

0,8

0,6

0,4

0,2

0

0,7570,729

0,40,3

0,2

0,339

Graikiniai

Anakardžiai

Lazdynų

Pistacijos

Žemės

Migdolai

Riešutų kaloringumasKa

lorin

gum

as (k

J/g)

40

30

20

0 100 200 300 400 500 600

Laikas (s)

Tem

pera

tūro

s I/O

–1 (°

C)

Vandens temperatūros kitimas deginant migdolų riešutus

43

ĮvadasGeležis yra vienas iš svarbiausių mikroelementų žmogaus organizmui. Jos stinga dažniausiai dėl netinkamos mitybos. Pasaulio Sveikatos Organizacijos duomenimis, mažakraujyste serga apie 15 proc. žmonių, ji diagnozuojama įvairaus amžiaus žmonėms (1 pav.), todėl svarbu išsiaiškinti, kokį maistą valgant šio mikroelemento pasisavinama daugiausia.

Vaikams:6 mėn.–5 metų – mažiau kaip 110 g/l6–14 metų – mažiau kaip 120 g/l

Suaugusiesiems:vyrams – mažiau kaip 130 g/lvaisingo amžiaus moterims – mažiau kaip 120 g/lmoterims po menopauzės – mažiau kaip 130 g/l

Nėščiosioms:I ir II nėštumo trimestro metu – mažiau kaip 110 g/lII nėštumo trimestro metu – mažiau kaip 105 g/l

1 pav. Hemoglobino kiekis, kuriam esant kraujyje, diagnozuojama mažakraujystė

Tyrimo tikslasIštirti ir palyginti, kuriuose maisto produktuose (špi-natuose, salotose, jautienoje) organizmui būtino elemento geležies yra daugiau.

HipotezėDaugiausia maistinio mikroelemento geležies yra jautienoje.

Tyrimo­priemonėsPorcelianinė lėkštelė, kūginis piltuvėlis, filtravimo popierius, pipetė, mėgintuvėlis, stiklinėlė.

Tyrimo­medžiagosSalotos, špinatai, žalia jautiena, HCl (tirpalas), gelto-noji kraujo druska.

Tyrimo metodikaBuvo atliktas eksperimentas.

Geležies­kiekio­salotose­ir­špinatuose­tyrimasDarbo eigaSaulėje išdžiovinamos salotos ir špinatai. Jie sutri­nami atskirose porcelianinėse lėkštelėse į miltelius, šie deginami tol, kol lieka pelenai. Su pipete ant jų užlašinami keli lašai HCl tirpalo. Gauta masė filtruo-jama pro filtravimo popierių.

Į gautą filtratą įmaišomi keli lašai geltonosios krau-jo druskos. Stebima, kaip susidaro mėlynos nuosėdos.

Geležies kiekio jautienoje tyrimasDarbo eigaĮ porcelianinę lėkštelę išspaudžiami keli lašai jautienos kraujo, jis pakaitinamas virš spiritinės lem-putės. Į gautą masę įlašinama HCl tirpalo, o į gautą tirpinį – keli lašai geltonosios kraujo druskos. Stebi-ma, kaip susidaro mėlynos nuosėdos.

Išvados• Gautos mėlynos nuosėdos: Fe3[Fe (CN)6]2 (Turnbu-lio mėlynasis) (2 pav.).• Pagal spalvos intensyvumą galima spręsti, kad jautienoje geležies yra daugiau negu špinatuose, to-dėl žmogui, sergančiam mažakraujyste, vertingesnis maisto produktas – mėsa.

Geležies­svarba­žmogaus­organizmui

Darbą atliko Justina Seliokaitė, Indrė Karaliūtė. Kauno raj., Garliavos Juozo Lukšos gimnazija, IV c klasėDarbo vadovė Mokytoja Asta Račkauskienė

2 pav.

44

C h e m i j a

ĮvadasŽmogaus organizmas gali augti ir atsinaujinti tik nuolat užtektinai gaudamas maisto medžiagų. Sveikai mitybai būtinas subalansuotas baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, vandens ir mine-ralinių medžiagų kiekis. Baltymai yra pagrindinė organizmo ląstelių struktūrinė medžiaga. Tai ir anti-toksinė medžiaga, slopinanti nuodingųjų medžiagų poveikį. Skrandyje maistas išbūna 4–8 valandas. Jame chemiškai ir ne chemiškai skaidomi baltymai, patekę su maistu. Skrandžio sultyse, kurios dalyvauja skaidant medžiagas, yra fermento pepsino. Jis veikia rūgščioje terpėje (pH = 2). Šią terpę sudaro druskos rūgštis. Fermentas pepsinas baltymus suskaido iki peptidų. Kai kurie baltymai baigiami skaidyti plono-joje žarnoje, kurioje terpė silpnai šarminė. Šioje žar-noje baltymus skaido fermentas tripsinas.

Tyrimo problemaKaip terpės pH turi įtakos fermentų pepsino ir tripsi-no aktyvinimui?

Baltymų­skilimas­veikiant­pepsinui­ir­tripsinui

Darbą atliko Laura Dobrovaitė, Lukas Kavoliūnas. Kauno LSMU mokykla, XI klasėDarbo vadovė Mokytoja Rita Kareckienė

Tyrimo tikslasNustatyti fermentų pepsino ir tripsino aktyvumą įvairiose terpėse.

Tyrimo­hipotezėPepsinas suskaidys baltymus rūgštinėje terpėje, o tripsinas – šarminėje.

Tyrimo­priemonės6 mėgintuvėliai, vandens vonia 38 °C, kiaušinio baltymas, pepsino tirpalas, inaktyvintas pepsino tirpalas, pankreatino tirpalas (0,1 mol), HCl tirpalas (0,05 mol), sodos tirpalas, vanduo.

Tyrimo metodikaFermentų aktyvumui tirti atliekamas eksperimentas.

Tyrimo eigaParuošiami 6 mėgintuvėliai, į kiekvieną įdedama smulkinto kiaušinio baltymų. Tada į mėgintuvėlius supilama po 3 ml nurodytų reagentų (1 ir 2 pav.).

1. 0,1 N HCl ir H2O 2. Pepsino tirpalas ir H2O 3. Pepsino tirpalas ir 0,1 N HCl

4. Inaktyvinto pepsino tirpalas ir 0,1 N HCl

5. Pankreatino tirpalas ir 0,05 N NaHCO3

6. Pankreatino tirpalas ir 0,1 N HCl

1 pav.

45

Tyrimo duomenys, rezultato analizėPo 4 valandų rezultatai buvo tokie, kaip parodyta 3 paveiksle.

Išvados• Pepsinas baltymus skaido rūgštinėje terpėje.• Tripsinas baltymus skaido šarminėje terpėje.

2 pav.

3 pav.

Mėgintuvėlio numeris Mėgintuvėlio turinio pokyčiai

1 Baltymo gabalėliai buvo nesuskaidyti.

2 Baltymo gabalėliai buvo nesuskaidyti.

3 Baltymo gabalėliai buvo suskaidyti, mėgintuvėlio turinys skaidrus.

4 Baltymo gabalėliai buvo nesuskaidyti.

5 Baltymo gabalėliai iš dalies suskaidyti, mėgintuvėlio turinys neskaidrus.

6 Baltymo gabalėliai buvo nesuskaidyti.

LiteratūraJ. Kadziauskas , J. Martinionienė, I. Viltrakienė. Biologija. 2014.Sylvia S. Mader. Biologija. II dalis. 1999.Corinne Stockley. Iliustruotas biologijos žinynas.Biochemijos su fizikinės ir koloidų chemijos pagrindais laboratoriniai darbai. LVA Chemijos katedra. 1981.

46

F i z i k a

ĮvadasDauguma žmonių nebereikalingų drabužių į specialias dėžes mesti neturi galimybės, nes ne-dideliuose miestuose ir miesteliuose tokių nėra. Tekstilės atliekų kaip antrinės žaliavos niekas ne-naudoja, tai nėra ir jų supirktuvių. Rūbai nusidėvi, yra išaugami, tampa nereikalingi. Jie atiduodami labdarai, išmetami pakelėse, deginami nuosavų namų krosnyse.

Mums kilo idėja iš nereikalingų drabužių paga-minti ekovatą. Tai padėtų tausoti gamtos ir energijos išteklius.

Darbo tikslasIš nereikalingų drabužių pagaminti ekovatą.

Darbo­uždaviniaiPagaminti ekovatą ir nustatyti jos savybes (1 l masę, susėdimą, šiluminį laidumą ir varžą), jas palyginti su ekovatos, pagamintos iš popieriaus, savybėmis.

PriemonėsKampinis šlifuoklis, nereikalingi drabužiai, spaustu-vas drabužiams įtvirtinti, skirtingo dydžio indai.

Darbo metodikaPagaminus ekovatą, įvertinamos jos savybės:• 1 l masė – pasveriamas tuščias 1 litro indas, pride-dama pagamintos vatos, vėl pasveriama, nustatomas skirtumas. Tyrimas kartojamas 5 kartus, išvedamas vidurkis;• susėdimas – sugraduota dėžė pridedama pagamintos vatos, laikoma mėnesį ir stebima, kiek ji susėdo;• šiluminis laidumas – lyginami iš medžiagos ir iš popieriaus pagamintos vatos temperatūros kitimai;• šiluminė varža – apskaičiuojamas medžiagos storis dalijant iš šilumos laidumo koeficiento.

Rezultatai­ir­jų­analizėEkovatos­savybėsEkovata gaminama namų sąlygomis. Naudoti drabu-žiai smulkinami kampiniu šlifuokliu. Sąnaudos mini-malios: pradilę, išmesti numatyti džinsai ir elektra, reikalinga dirbti šlifuokliui.Gaunama puri, minkšta, šilta vata.

MasėPasveriamas tuščias 1 litro indas, pridedama paga-mintos vatos, vėl pasveriama ir apskaičiuojamas skir-tumas. Tyrimas kartojamas iš naujo pripildant indą 5 kartus, išvedamas vidurkis.1 litro masė – apie 26,5 g.

X ± Mx | V % P %26,476 ± 0.339 4,054 1,282

Iš 100 kg nereikalingų drabužių būtų galima paga-minti apie 3800 l ekovatos – tai sudarytų apie 3,8 m3. Tokiu kiekiu vatos būtų galima 10 cm storiu padengti apie 38 m2 sienos ar perdangos.

Ekovatos tankis priklauso nuo to, iš kokios me-džiagos ji pagaminta, kaip susmulkinta, kokių turi priemaišų. Teoriškai apskaičiavus gaunamas 0,0265 g/ cm3 tankis. Iš popieriaus pagamintos vatos tankis – apie 0,045 g/cm3. Mūsų pagaminta vata ne-turi priemaišų, todėl yra daug lengvesnė.

SusėdimasSusėdimas nustatomas taip. Į indą pridedama pa-gamintos vatos, laikoma mėnesį ir stebima, kiek jos sumažėjo. Per 1 mėnesį vatos susėdimas buvo 1

100.

Šiluminis laidumasŠiluminis laidumas – medžiagos savybė praleisti šilu-mą. Kuo mažesnė šiluminio laidumo koeficiento vertė, tuo geresnės medžiagos šiluminės izoliacinės savybės.

Ekovata­iš­nereikalingų­drabužių

Darbą atliko Simas Paškauskas. Vilkaviškio „Aušros“ gimnazija, II g klasėDarbo vadovė Mokytoja Daiva Paškauskienė

Ekovata, pagaminta iš drabužių

Ekovata, pagaminta iš popieriaus

0

20

40

60

80

0

10 20 30 40 50 60 80

100

120

150

180

240

300

360

420

480

Tem

pera

tūra

(�C)

Laikas (min.)

1 pav. Temperatūrų kitimo palyginimas

47

Gaminamos vatos šiluminis laidumas lyginamas su pagamintos iš popieriaus. Imami du vienodi indai, vienas iš visų pusių išklojamas 5 cm sluoksniu paga-minta ekovata, kitas – pagaminta iš popieriaus. Į vidų įstatomi du vienodo dydžio indai, į kuriuos pripilta vienodas kiekis vandens, dangteliuose įtaisomi jutik-liai, kurie informaciją perduoda į elektroninius termo-metrus. Fiksuojamas temperatūrų kitimas. Kad duo-menys būtų patikimi, stebėjimas kartojamas penkis kartus. Iš gautų duomenų išvedamas vidurkis (1 pav.).

Inde su pagaminta ekovata temperatūra mažėjo lėčiau nei kitame, išklotame iš popieriaus pagaminta. Po 8 valandų temperatūros skyrėsi 0,3 °C.

Informacijos šaltiniuose radau, kad vatos, pa-gamintos iš popieriaus, šiluminio laidumo koefi-cientas – 0,038 W/mK, tad vatos, pagamintos iš dra-bužių, šis koeficientas turėtų būti jam artimas.

Jei šiluminio laidumo koeficientas yra apie 0,038, šiluminė varža tyrimo metu – 1,32 m2K/W.

Išklojus 0,1 m storio sluoksniu, kaip rekomenduo-jama specialistų, varža būtų dar didesnė.

Išvados• Ekovatos, pagamintos iš nereikalingų drabužių, 1 l masė – 26,5 g.• Per ilgesnį laiką ši vata beveik nesusėda.• Šiluminis laidumas labai artimas arba toks pats, kaip ekovatos, pagamintos iš popieriaus, šiluminė varža yra didelė.

SiūlymasGaminti ekovatą pramoniniu būdu iš nereikalingų drabužių.

Pasyvus namas

Darbą atliko Vytas Mulevičius, Tomas Brežinskas. Vilniaus Simono Daukanto gimnazija, II f klasėDarbo vadovė Mokytoja Almina Martūnienė

SantraukaŽemės gelmių energijos šaltiniai nėra neišsenkan­tys, todėl nusprendėme pasidomėti alternatyviąja energetika, konkrečiai – Saulės energija. Surinkome informaciją apie pasyvų namą, sudarėme namo saulės kolektoriaus įrengimo sąmatą. Nustatyta, kad kolektoriai atsiperka per 11 metų ir kad pasyviam namui reikia 10 kartų mažiau šilumos, palyginti su senu pastatu.

Lietuvoje iš Žemės gelmių gaunami energijos šaltiniai labai riboti. Deginant akmens anglis, dujas išmetami teršalai. Saulė yra neišsenkantis energijos šaltinis, kuris neteršia aplinkos, be to, naudojant jos energiją galima sutaupyti nemažai lėšų. Skeptikai, sakantys, kad Saulės energija neatsipirks, neteisūs. Mūsų darbo tikslas – sudominti plačiąją visuomenę pasyvių namų idėja ir paskatinti domėtis alternatyvių energijos išteklių naudojimu.

ĮvadasPasyviu vadinamas toks namas, kurio energijos poreikis yra itin mažas. Tokie namai paprastai neturi atskiros šildymo sistemos. Jų efektyvumas grindžiamas gera pastato šilumos izoliacija bei di-deliu atitvarų sandarumu. CO2 tarša taip pat maža: vidutinio dydžio gyvenamasis namas per metus į atmosferą jo išmeta iki 6000 kg. Tokio pat dydžio pasyviame name atmosferos tarša sumažėja iki 2,100 kg CO2 per metus. Pasyvus namas per metus sutaupo mažiausiai 75 % šildymui reikalingos energijos.

Saulės kolektorinės sistemos pagrindas yra saulės kolektorius. Jis sujungtas su cirkuliaciniu siurbliu, pumpuojančiu propilenglikolį, kuris paima šilumos energiją iš kolektoriaus ir jį pumpuoja per boilerį ar surinkimo rezervuarą. Surinktas karštas vanduo paskirstomas po sistemą. Vandens išsiplėtimo in-das naudojamas tam, jei vanduo pasiektų aukštą temperatūrą ir išsiplėstų. Taip pat yra su propileng-likolio išsiplėtimo indu. Įkaitęs propilenglikolis gali sugadinti sistemą, o išsiplėtimo indas skystį surenka. Valdiklis įjungia arba išjungia siurblį. Propilenglikolis yra skaidrus bespalvis, tirštas, mažai lakus, bekvapis, neutralus skystis, skirtas šilumai pernešti. Saulės ko-lektorių pranašumas yra tas, kad jie gali veikti esant dideliam debesuotumui. Šiuo atveju kolektorius gamina apie 2 kW šilumos per valandą, o reikia, kad namui per dieną jis pagamintų 10 kW.

Tyrimo tikslasIštirti saulės kolektorių pajėgumą.

Tyrimo­uždaviniaiAtlikti saulės kolektorių tyrimą ir sudaryti privataus namo saulės kolektorių įrengimo sąmatą.

Tyrimo­trukmė1 mėnuo – nuo balandžio 12 iki gegužės 11 dienos.

PriemonėsVakuuminiai saulės kolektoriai, valdymo pultas, tiria-mas namas.

48

F i z i k a

Namo duomenysPlotas: 250 m2. Tipas: mūrinis. Sienos – keraminių blokelių mūras (25 cm), apšiltintas 10 cm akmens vata, iš lauko pusės – 10 cm silikoninės plytos. Šil-dymas dujinis. Stogas medinis, apšiltintas 20 cm akmens vata. Pamatai: 60 cm žemiau grindų dangos apšiltinti akmens vatos plokštėmis. Langai: klijuotos medienos, įstiklinti vienos kameros stiklo paketu. Gyvena penki žmonės. Vanduo siurbiamas iš gręžinio. Namui reikia 10 kW saulės energijos.

Kolektorių duomenys. Kolbų kiekis: 100 vienetų. Pirma vandens talpykla: 250 l. Antra vandens talpykla: 1000 l. Propilenglikolio išsiplėtimo indas: 18 l. Vandens išsiplėtimo indas: 18 l. Valdymo pultas: 1 vienetas. Siurbliai: 2 vienetai. Sistema pripildyta 50 l propilenglikolio.

Tyrimo eigaKiekvieną dieną iš valdymo pulto surašomi saulės kolektoriaus duomenys. Sudaroma diagrama, kiek dienų (%)galia buvo mažesnė arba didesnė nei 10 kW (1 pav.).

Sudaroma nuosavo namo sąmata. Saulės kolektoriaus kaina privačiam namui (250 m2), skirtam penkių asmenų šeimai (2 pav.): saulės kolektoriai (5 vienetai po 20 kolbų) = 4660 Lt; boileris (250 l) = 1605 Lt; boileris (1000 l) = 3789 Lt; įrengimas = 4742 Lt; darbai = 2700 Lt; medžiagos = 2815 Lt; Iš viso: 2815 + 2700 + 4742 + 3789 + 1605 + + 4660 = 20 311. Nuo kovo iki spalio mėnesio dujos yra išjungtos. Per mėnesį sutaupome 250 Lt. 8 mėnesiai × 250 Lt = 2000 Lt per metus. 20 311 Lt / /2000 Lt = 11,2 metai. Atsiperkamumas yra 11 metų, bet nepamirškime, kad dujų kainos kyla, todėl jis gali sumažėti iki 7–8 metų. Tačiau svarbiausias dalykas yra nepriklausomybė. Saulės kolektorius tuos aštuonis mėnesius jums padės pamiršti, kas yra šildymo sąskaitos.

Tyrimo išvados• Kolektoriai intensyviai veikia nuo kovo pabaigos arba balandžio pradžios iki spalio. Jie taip pat labai tiksliai rodo oro duomenis. Pavyzdžiui, balandžio 14 dieną kolektorius pagamino apie 1,7 kW – tai reiškia, kad tą dieną buvo apsiniaukę arba lietinga, o balandžio 16 dieną – jau 18 kW, nes buvo giedra ir šviesu.• Namui per dieną reikia mažiausiai 10 kW – šildy-mui bei karštam vandeniui pašildyti. Dujinis katilas bandymo metu buvo išjungtas. Tomis dienomis, kai kolektorius gamino šilumos perteklių, šis buvo per-duodamas į 1000 l boilerį. O tomis dienomis, kai šilu-mos mažai, ji paimama iš boilerio. Taip pat pasyviam namui reikia 10 kartų mažiau šilumos nei senam pastatui ir 5 kartus mažiau nei šiuolaikiniam.• Apskaičiuota saulės kolektorių sąmata 250 m2 nuo-savam namui, skirtam penkių asmenų šeimai, su visu įrengimu ir medžiagomis. Tai yra 20 311 Lt. Atsiperka-mumas – 11 metų.

Interneto nuorodoshttp://www.sveo.lt/lt/saules­kolektoriai

http://www.pnb.lt/pnb_lt/content.php?page = projektai/namas1/kastaipasyvus

http://www.pasyvusnamai.lt/lt/apie­pasyvu­namahttp://www.passiv.de/http://vddb.library.lt/fedora/get/LT­eLABa­0001:E.02~2005

~D_20050608_154847­88713/DS.005.0.02.ETDhttp://www.google.lt/url?sa = t&rct = j&q = &esrc = s&source = web&cd

= 4&ved = 0CF4QFjAD&url = http %3A %2F %2Fwww.mla.vgtu.lt %2Fin-dex.php %2Fmla %2Farticle %2Fdownload %2Fmla.2011.108 %2Fpdf&ei = vyCiUcqCMYGG4ATHq4Bw&usg = AFQjCNFJH2WKSTPd9ofsSGxr-cj8i9FHokg&sig2 = 881vjxpDDE_CXirfJeNZ4Q&bvm = bv.47008514,d.bGE

http://www.geista.lt/saules­kolektoriai/http://www.saules­kolektoriai.com/http://www.sauleskolektoriai.eu/http://petrasdargis.lt/ra %C5 %A1iniai/saul %C4 %97s­kolektoriai­ap-

simoka­neapsimokahttp://www.ekonomika.lt/naujiena/taurageje­dygsta­didziausias­lie-

tuvoje­saules­kolektoriu­parkas­28099.html

77 %

8 %

19 %23 %

13 %

14 %

23 %

23 %

Dienos, kai < 10 kW

Saulės kolektoriai (5 vienetai po 20 kolbų)Boileris (250 litrų)Boileris (1000 litrų)ĮrengimasDarbaiMedžiagos

Dienos, kai > 10 kW

1 pav. Saulės kolekorių aktyvumas

2 pav. Kolektorių kaina

49

SantraukaĮvairios medžiagos kiekvieną akimirką sugeria ir spindu-liuoja šilumą. Skirtingos medžiagos jos sugeria ir išspin-duliuoja nevienodą kiekį. Tai priklauso nuo jų savitosios šilumos. Atliksime eksperimentą ir palyginsime vandens, smėlio ir molio šilimo bei vėsimo spartą. Aptarsime, kaip šią medžiagų savybę galima taikyti praktikoje.

ĮvadasSkirtingų medžiagų gebėjimą nevienodai sugerti ir atiduoti šilumą apibūdina medžiagos savitoji šiluma. Ji rodo, kiek šilumos reikia vieno kilogramo medžiagos temperatūrai pakelti vienu laipsniu. Savitosios šilu-mos matavimo vienetas: c = J kg °C .

Vandens savitoji šiluma, palyginti su kitomis me-džiagomis, yra viena iš didžiausių. Vandeniui sušildyti reikia daugiausia energijos. Taip pat jis gali atiduoti daugiau energijos negu daugelis kitų medžiagų. Kūnų savybę nevienodai sugerti ir atiduoti šilumą galima taikyti praktikoje.

Tyrimo problemaKokią įtaką savitoji šiluma daro skirtingų medžiagų (vandens, smėlio ir molio) įšilimo ir vėsimo greičiui?

Tyrimo tikslas• Atliekant eksperimentą nustatyti vandens, smėlio ir molio temperatūros įšilimo ir vėsimo spartas bei apskaičiuoti jų santykius.• Atskleisti fizikos reikšmę praktiniame gyvenime, skatinti stebėti bei analizuoti fizikos dėsnių taikymą aplinkoje.

Tyrimo­hipotezė• Vandens savitoji šiluma, palyginti su kitomis me-džiagomis, yra viena iš didžiausių. Jam sušildyti reikia daugiau šilumos nei smėliui ir moliui. Jo šilimo bei vėsimo sparta turėtų būti mažiausia.• Molio ir smėlio savitosios šilumos yra vienodos: c = 880 J , kg °C todėl jų šilimų ir vėsimų spartas turėtu-me gauti vienodas.

Laukiami rezultatai• Gebėsime rasti vandens, smėlio ir molio šilimo ir vėsimo greičius/spartas ir apskaičiuoti jų santy-kius.• Geriau suprasime šilumines medžiagų savybes ir jas apibūdinančius fizikinius dydžius.

• Gebėsime naudotis duomenimis ir juos analizuoti naudodamiesi šiuolaikine duomenų surinkimo, sau-gojimo aparatūra.

Tyrimo­priemonės

1 pav.

Duomenų surinkimo ir kaupimo sistema (GLX) (1 pav.), temperatūros jutiklis – temperatūros zon-das – 1 vnt., cheminė stiklinė – 3 vnt., svarstyklės, vanduo ≈ 60 g, smėlis ≈ 60 g, molis ≈ 60 g, kaitinamoji lempa (100 W).

Tyrimo metodikaŠio eksperimento metu lyginama induose esančio vandens, smėlio ir molio įšilimo bei vėsimo sparta ir randami jų greičių santykiai.Rezultatai padės paaiškinti, kaip šią medžiagų savybę – nevienodai sparčiai įšilti ir atvėsti – galima taikyti praktikoje, taip pat kokią įtaką skirtinga smėlio ir van-dens savitoji šiluma daro orams ir klimatui.

Tyrimo­eiga­(procedūros)Temperatūros jutiklis (zondas) įjungiamas į šoninį GLX’o temperatūros lizdą. Atveriamas GLX grafinis displėjus: Home → Graph (F1) → OK. Atsiveria koordina-čių ašys. Grafike atsiras jutiklis Temperature (°C).

Svarstyklėmis pasveriama vienoda smėlio, molio ir vandens masė (≈ 60 g). Jie supilami į indus. Ma-tuojant vienodu atstumu nuo medžiagos paviršiaus, paneriami temperatūros zondo galiukai. Įjungiama kaitinamoji lempa. Po 30 sekundžių paspaudžiama START ir pradedama rinkti duomenis. Tęsiamas ma-tavimas. Stebimi braižomi grafikai. Vaizdas ekrane – skalė – padidinama paspaudus F1 /Auto Scale.

Po 10 minučių lempa išjungiama ir nusukama į šalį. Kai medžiagos aušta, duomenis dar renkame.

Juos renkame dar apie 10 minučių ir tada baigia-me paspausdami STOP.

Vandens,­smėlio­ir­molio­savitosios­šilumos palyginimas

Darbą atliko Nombeko Augustė Khotseng. Šv. Mato gimnazija, I klasėDarbo vadovė Mokytoja Jurgita Vinciūnienė

50

F i z i k a

Rezultatų­analizėIš įrankių (Tools) pasirenkamas skirtumo įrankis (Delta Tool) ir smėlio grafike – sritis, kurioje jis šilo.

Eksperimentiniai smėlio šilimo taškai išreiškiami tiese: iš įrankių (Tools) pasirenkama Linear Fit ir pasi-

rinkimas patvirtinamas. Užraše po grafikais matoma smėlio šilimo sparta.

Pasirenkama smėlio aušimo sritis ir analogiškai nustatoma smėlio aušimo sparta.

Smėlio šilimo sparta = 0,00901 ± 2,37 · 10–5 °C s Smėlio vėsimo sparta = –0,00808 ± 3,72 · 10–5 °C

s2 pav. 3 pav.

Aprašyta duomenų analizės procedūra kartojama ieškant vandens šilimo ir vėsimo spartos (4 ir 5 pav.).

Vandens šilimo sparta = 0,00443 ± 3,59 · 10–6 °C s Vandens vėsimo sparta = –0,00117 ± 1,03 · 10–5 °C

s4 pav. 5 pav.

Duomenų analizės procedūra kartojama ieškant molio šilimo ir vėsimo spartos (6 ir 7 pav.).

Molio šilimo sparta = 0,0129 ± 5,42 · 10–5 °C s Molio vėsimo sparta = –0,0101 ± 1,65 · 10–4 °C

s6 pav. 7 pav.

Apskaičiuojamas a) smėlio ir vandens, b) molio ir vandens šilimo spartų/greičių santykis:

a) n = 0,00901 °C s = 2,03

0,00443 °C s

; b) n = 0,00129 °C s = 3.

0,00443 °C s

Apskaičiuojamas a) smėlio ir vandens, b) molio ir vandens vėsimo spartų/greičių santykis:

a) n = 0,00808 °C s = 6,9;

0,00117 °C s

b) n = 0,0101 °C s = 8,6.

0,00117 °C s

51

Apskaičiuojamas molio ir smėlio šilimo spartų/grei-čių santykis:

n = 0,00129 °C s = 1,43.

0,00901 °C s

Apskaičiuojamas molio ir smėlio vėsimo spartų/grei-čių santykis:

n = 0,0101 °C s = 1,25.

0,00808 °C s

Išvados• Vandens šilimo/vėsimo sparta yra mažiausia, nes vandens savitoji šiluma yra viena iš didžiausių:

c = 4200 J . kg °C Eksperimento rezultatai tai patvirtino. Smėlis sušyla 2,03 karto greičiau negu vanduo ir atvėsta 6,9 karto greičiau už jį.• Molio ir smėlio savitosios šilumos yra vienodos:

c = 880 J .kg °C

Šilimų ir vėsimų spartos yra apytiksliai vienodos. Molio ir smėlio šilimo spartų santykis yra 1,43, o vėsi-mo– 1,25.

LiteratūraV. Valentinavičius, Z. Šliavaitė. Fizika 9.Explorer GLX LT instrukcija.

Triukšmo tyrimas aplinkoje

Darbą atliko Gabrielė Taparauskaitė. Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazija, IV ft klasėDarbo vadovė Mokytoja Gražina Kairevičienė

SantraukaTyrimas atliktas norint atkreipti mokinių ir mokytojų dėmesį į triukšmo daromą žalą sveikatai. Mūsų tikslas – atlikti triukšmo lygio tyrimą mokyklose, pa-lyginti dviejų mokyklų duomenis ir įvertinti galimą jo poveikį mokinių bei mokytojų sveikatai. Tyrimas atliekamas sporto salėje, valgykloje ir koridoriuje. Nustatyta, kad visose tirtose vietose triukšmas viršijo leistinas higienos normas. Tikėtina, kad nemažai vai-kų ir mokytojų ateityje gali turėti klausos sutrikimų.

Tyrimo tikslasIštirti triukšmą aplinkoje ir gautus duomenis palygin-ti su ankstesnių metų rezultatais.

Tyrimo­uždaviniaiPalyginti 2010 ir 2011 metų gautus duomenis, kokia garso fono riba įvairiose mokyklos vietose ir dviejų Kaišiadorių mokyklų.

Tyrimo eigaTriukšmo matavimo prietaisu 2010 metais išmatuo-jamas triukšmo lygis Kaišiadorių Vaclovo Giržado pagrindinės mokyklos ir Algirdo Brazausko vidurinės mokyklos sporto salėje, valgykloje ir koridoriuje.

Kiekvienoje vietoje matuojama maždaug po 20 kartų.

2010 metais buvo išvestas kiekvienos abiejų mo-kyklų vietos garso fono ribos vidurkis. Gauti duome-nys palyginami ir sudaromos jų lentelės.

Naudojant tą patį prietaisą 2011 metais tas pats tyrimas pakartotas abiejose mokyklose tose pačiose vietose. Garso lygis buvo matuojamas vėl maždaug po 20 kartų. Išvedamas kiekvienos abiejų mokyklų

vietos garso fono ribos vidurkis. Gauti duomenys pa-lyginami ir sudaromos jų lentelės.

Palyginami 2010 metų ir 2011 metų duomenys.Abiejų mokyklų įvairių vietų triukšmo lyginimo rezul-tatų diagramos pateikiamos 1 ir 2 paveiksluose.

Kaišiadorių Vaclovo Giržado pagrindinė mokykla

Kaišiadorių Algirdo Brazausko vidurinė mokykla

Kaišiadorių Vaclovo Giržado pagrindinė mokyklaKaišiadorių Algirdo Brazausko vidurinė mokykla

Sporto salė

Sporto salė

Valgykla

Valgykla

Mokyklos vieta

Mokyklos vieta

Koridorius

Koridorius

120

100

80

60

40

20

0

100

80

60

40

20

0

dBdB

1 pav. Dviejų Kaišiadorių mokyklų triukšmo palyginimas 2010 metais

2 pav. Dviejų Kaišiadorių mokyklų triukšmo palyginimas 2011 metais

52

F i z i k a

ĮvadasŠiais laikais namai šildomi deginant katiluose Žemės gelmių kurą: akmens anglis, dujas, dyzeliną, mazutą. Šis šildymo būdas visame pasaulyje labiausiai papli-tęs. Tačiau deginant šį kurą didėja CO2 kiekis Žemės atmosferoje. O dėl to sumažėja į kosmosą išspindu-liuojamų infraraudonųjų spindulių kiekis, kyla Žemės atmosferos oro temperatūra. Į orą išmetamo CO2 kiekį galima sumažinti renkantis tam tikrus katilus ir kuro rūšį.

Tyrimo problemaKodėl reikia atsižvelgti į katilą ir kuro rūšį renkantis namo šildymo būdą?

Tyrimo tikslasPalyginti dviejų individualių namų, šildomų skirtingų tipų katilais, sunaudoto kuro mases (2013 11 18–2014 01 31) ir nustatyti, kurį katilą ir kuro rūšį naudo-jant šildymas pigesnis ir ekologiškesnis.

Tyrimo­hipotezėŠildant namą kietojo kuro katilu ir deginant akmens anglis bei malkas sutaupoma pinigų, bet į atmosferą išmetama daugiau CO2 dujų.

Tyrimo­priemonėsSvarstyklės, katilai, kuras, patalpos:

Katilai Plieninis Ketinis

Kuro rūšis Juodosios akmens anglys, malkos Dyzelinas

Galia 25 kW 27 kW

Naudingumo koeficientas 75–80 % 89­94,5 %

Apšildomų patalpų plotas 250 m2 270 m2

Vandens tūris 69 l 35 l

Katilo masė 240 kg 169 kg

Gamintojas, modelis Protech, Kier 25 Viessman, Vitorond 100

Šildomo namo plotas 240 m2 260 m2

Kambarių (šildomo oro) tūris 600 m3 700 m3

Palaikoma vidaus temperatūra 21 °C 20,5 °C

MetodikaTyrimo laikotarpis suskirstomas į 5 etapus:I. 2013 11 18−2013 12 01II. 2013 12 02−2013 12 15III. 2013 12 16−2013 12 31IV. 2014 01 01−2014 01 15V. 2014 01 16−2014 01 31

Atliekami matavimai:• vidaus ir lauko temperatūra matuojama ir fiksuo-

jama 4 kartus per parą: rytą (6 val.); dieną (16 ir 18 val.); vakare (22 val.);

• prieš kiekvieną kūrenimą kietojo kuro masė sveria-ma. Sudeginto skystojo kuro kiekis nustatomas pa-gal duomenis, užrašytus ant skystojo kuro katilo.

Apskaičiuojama:• namo vidaus tūris ir jame esančio oro masė:

Moro = ρoro · S · H;• matavimų etapo aplinkos oro vidutinė temperatūra

per 15 dienų: tžem(vid) = (tžem1 + tžem2 + ... + tžem15)/15;• matavimų etapo patalpų oro vidutinė temperatūra

per 15 dienų: taukšt(vid) = (taukšt1 + taukšt2 + ... + taukšt15)/15;• sudeginto kuro masė;• sudegintų akmens anglių ir beržinių malkų išskirtas

šilumos kiekis: Qkuro = ckuro · mkuro;• sudeginto dyzelino išskirtas šilumos kiekis:

Qkuro = ckuro · ρ · Vkuro;• anglių kaštai apskaičiuojami masę dauginant iš kie-

tojo kuro tonos kainos (550 Lt/t);• malkų kaštai – jų erdvinį tūrį dauginant iš 1 erdv.m3

malkų kainos (75 Lt/erdv.m3);• dyzelino kaštai – sudeginto skystojo kuro tūrį daugi-

nant iš jo 1 litro kainos (2,3 Lt/l).• Išsiskyrusio CO2 kiekis degant kurui:

M(CO2)dyz = mdyzelino / ρdyzelino * 2,66 kg;M(CO2) akmens anglių = makmens anglių * 0,75 * 3,66;M(CO2) malkų = mmalkų * 0,5 * 3,66.

Tyrimo­rezultatai­ir­jų­analizė

Atlikus matavimus ir skaičiavimus pagal pateiktą meto-diką gauti tokie rezultatai.Kuo mažesnė vidutinė aplinkos oro temperatūra, tuo daugiau sudeginama kuro katiluose tai pačiai vidaus namo temperatūrai palaikyti (1 ir 2 pav.).

Individualių­gyvenamųjų­namų­apšildymas­skirtingų­rūšių­kuru­ir­naudojant­skirtingų­tipų­katilus

Darbą atliko Česlovas Gulbickas, Teodoras Rėza. Vilniaus Žirmūnų gimnazija, II a klasėDarbo vadovė Mokytoja Otilija Gaubienė

53

Išvados• Namui šildyti naudojant kietojo kuro katilą ir degi-nant akmens anglis bei malkas, į atmosferą išmeta-ma 1,5–2 kartus daugiau CO2 nei naudojant skystojo kuro katilą (deginant dyzeliną) (3 pav.).• Šildymas naudojant kietojo kuro katilą kainuoja 1,5–3 kartus mažiau nei šildymas naudojant skystojo kuro katilą.• Ekologiškesnis šildymo būdas yra brangesnis.

Tyrimo­reikšmėIš šio darbo rezultatų matome, kaip galima sumažinti į aplinką išmetamo CO2 kiekį. Individualių namų

5

0

-5

-10

-15

-20

1000

800

600

400

200

0

500

400

300

200

100

0

I II III IV V

I II III IV V I II III IV V

Tem

pera

tūra

(0C)

Išm

esto

CO

2 kie

kis (

kg)

Sude

gint

o ku

ro k

aina

(Lt)

1 pav. Vidutinė aplinkos oro temperatūra

3 pav. Išmesto CO2 kiekis deginant skystąjį kurą (dyzeliną) ir kietąjį kurą (malkas ir akmens anglis)

4 pav. Išlaidos sudegintam dyzelinui, akmens anglims bei malkoms

Namas šildomas naudojant skystojo kuro katiląNamas šildomas naudojant kietojo kuro katilą

Namas šildomas naudojant skystojo kuro katiląNamas šildomas naudojant kietojo kuro katilą

Namas šildomas naudojant skystojo kuro katiląNamas šildomas naudojant kietojo kuro katilą

0 2,000

4,7006,500

5,6607,850

4,9805,555

5,9005,900

7,3008,400

4,000 6,000 8,000 10,000

18 (I)

23,6 (II)

18 (III)

20 (IV)

37 (V)Tem

pera

tūro

s ski

rtum

as (0

C)

Kuro išskirtas šilumos kiekis (MJ)

2 pav. Kuro išskirto šilumos kiekio ir temperatūros skirtumo ryšys

gyventojus reikia skatinti šildytis naudojant skystojo kuro katilą, bet tam, kad galėtume tikėtis gerų šio skatinimo rezultatų, reikia mažinti dyzelino kainas.

Interneto nuorodoshttp://www.bfdgroup.lt/biokuras/malkos

http://www.skulas.lt/article/archive/57/http://www.malkeles.lt/berzines­malkos.htmlhttp://www.celsis.lt/sildymo­katilai/dujiniai­skysto­kuro­katilai/viess-

mann­vokietija­celsis­celsis/skysto­kuro­ pastatomi­ketiniai/katilas­skys-to­kuro­vitorond­100­27kw­vr2b316.html?lang = 2

http://www.renewablesb2b.com/data/users/8ae608366f63ae9f/products/files/85iq22vlwr4pxu.

http://briketai.vipre.lt/lt/akmens_anglishttp://www.ecodriving.lt/ekoekspertai­pataria/naudinga­zinotihttp://www.saulessistemos.lt/mediena.html

54

F i z i k a

SantraukaUž lango žiema. Šaltas lauko oras į patalpas patenka pro įvairius nesandarumus, vėjuotą dieną prasiskver-bia net ir pro sienas. Tada norime sužinoti, kiek šilu-mos prarandama būste pro nesandarumus ir kokias medžiagas geriau pasirinkti jam apšiltinti.

ĮvadasKai temperatūros skirtingos, šiluma juda iš aukštes-nės temperatūros sistemos į žemesnės, kol nusistovi šiluminė pusiausvyra. Šiluma pastato konstrukcijose taip perduodama dėl šilumos laidumo, vykstant kon-vekcijai ir šiluminiam spinduliavimui. Todėl šiluminė izoliacija turi būti suprojektuota taip, kad jie visi būtų kontroliuojami.

Šilumos laidumas – vidinės energijos perdavimas iš šiltesnių kūno dalių į šaltesnes arba vieno kūno vidinės energijos kitam kūnui (kai jie susiliečia ir yra nevienodos temperatūros). Šilumos laidumo būdu medžiaga neperduodama.

Konvekcija – šylančio oro tankis mažėja ir jis kyla, o šąlantis oras užpildo šilto oro paliktą erdvę. Natūralioji konvekcija vyksta labai šaltomis žiemos dienomis.

Šiluminis spinduliavimas – šiluma pastatuose daž-niausiai atiduodama (išspinduliuojama) pro langus ir duris.

Svarbiausias kriterijus renkantis šiltinimo me-džiagas yra šilumos laidumo koeficientas, kuris žy-mimas: λ (W/mK). Kuo šilumos laidumas mažesnis, tuo geresnė termoizoliacija. Paprastai kuo didesnis medžiagos tankis, tuo mažesnis λ. Šilumos laidumo koeficientas priklauso nuo temperatūros, drėgmės, tankio.

Šiluminė varža – tai medžiagos savybė sulaikyti šilumos energiją. Šilumine varža vadinamas medžia-gos sluoksnio storio (d) ir šilumos laidumo koeficien­to (λ) santykis (R) : R = d/λ, m2 K/W.

Šilumos perdavimas laidumo, konvekcijos ir spin-duliavimo būdais yra išreiškiamas šilumos perdavimo koeficientu: U = 1 / R, [W/m² K]. Kuo šis koeficientas ma-žesnis, tuo efektyvesnė medžiagos šilumos izoliacija.

Tyrimo problemaAr svarbus būsto šilumos laidumas?

Tyrimo tikslasAtlikdamas tyrimą noriu apskaičiuoti, kiek šilumos prarandama būste, nustatyti buityje turimų medžia-gų šiluminę varžą bei šilumos perdavimo koeficientą.

Tyrimo­hipotezėBūsto lauko siena yra ta namo dalis, kuri labiausiai praleidžia šilumą. Akytosios medžiagos ją sulaiko geriau.

Tyrimo­priemonėsCentimetrinė juostelė, slankmatis, termometras, vata, laikraštis, aliuminio folija, stiklainiai.

Tyrimo eigaĮvertinama būsto per parą gautas ir prarastas šilumos kiekis.• Šildymo vamzdžių paviršiaus plotas:Sp = πdl = 3,14 · 0,04 · 2,6 = 0,326 m² (paduod. vand. vamzd.);Sg = πdl = 3,14 · 0,025 · 2,6 = 0,204 m² (grįžt. vand. vamzd.);π = 3,14; l – vamzdžio ilgis (m); d – vamzdžio skers-muo (m).• Radiatoriaus plotas gaunamas sudauginus jo ilgį (l, m), plotį (b, m) ir koeficientą k = 2,3, įvertinantį pa-viršiaus banguotumą bei spinduliavimą į abi puses:Sr = lbk = 1,3 · 0,6 · 2,3 = 1,794 m².• Bendras šildymo vamzdžio ir radiatoriaus (t. y. ra-diatorių) paviršiaus plotas:S = Sp + Sg + Sr = 0,326 + 0,204 + 1,794 = 2,324 m².• Apskaičiuojamas per vieną parą radiatorių atiduo-damas šilumos kiekis:Q = Sqt = 2,324 · 0,139 · 24 = 7,7528 kWh;q – nuo radiatoriaus sklindantis šilumos srauto tan­kis, W/m²; S – visų radiatorių šildymo paviršiaus plotas, m²; t – laikotarpio trukmė (val.). Radiatoriaus temperatūra – 38 °C, kambario temperatūra – 18 °C.Duomenys surašomi į lentelę:

1 lentelė

Radiatoriaus ir patalpos oro temperatūrų skirtumas (°C)

Radiatoriaus 1 m² ploto šilu-mos srauto tankis (W/m²)

15 97

20 139

25 183

30 230

Svarbu įvertinti ir šilumos nuostolius, t. y. praran-damą jos kiekį. Pro namo lauko sieną prarandama šiluma:Q1 = S(Tp – To)t / R = 2,6 (18 + 9)24/0,434 = 3,882 kWh.S – būsto lauko sienos plotas, m2; Tp – patalpos oro temperatūra, °C; To – lauko oro temperatūra, °C;

Šilumos laidumas

Darbą atliko Donatas Vižinis. Vilniaus Šv. Kristoforo gimnazija, II klasėDarbo vadovė Mokytoja Daiva Keršienė

55

t – laikotarpio trukmė (val.); R – sienų šiluminė varža (m²K/W).Keramzitbetonės sienos šilumos laidumo koefi-cientas λ = 0,92 W/mK. Apskaičiuojama sienos šilu-minė varža: R = d/λ = 0,4/0,92 = 0,434 m²K/W, čiad – sienos storis (m); λ – šilumos laidumo koeficientas (W/mK).Pro langus prarandama šiluma:Q2 = S(Tp – To)t / R = 1,62 (18 + 9)24/0,38 = 2,762 kWh, čia S – lango plotas (m2); Tp – patalpos oro temperatū-ra (°C); To – lauko oro temperatūra (°C); t – laikotarpio trukmė (val.); R – lango šiluminė varža (m²K/W). Lan-go su dviem stiklais šiluminė varža – 0,38 m²K/W.Patalpos temperatūra: + 18 °C, lauko temperatūra: – 9 °C.Lango plotas S = l · b = 1,35 · 1,20 = 1,62 m².l – stiklo ilgis (m); b – stiklo plotis (m).Šį būstą supančiose patalpose temperatūra tokia pati ir šilumos mainai pro pertvaras, grindis ir lubas ne-vyksta. Todėl bendras prarastas šilumos kiekis:Q = Q1 + Q2 = 3,882 + 2,762 = 6,644 kWh.Norint įsitikinti, ar akytosios medžiagos turi geras termoizoliacines savybes, atliekamas bandymas. Stiklainiai apvyniojami vata, laikraščiu, aliuminio folija (1 pav.). Vienas stiklainis paliekamas be izoliacinės medžiagos. Į juos įpilama 250 ml vandens, kurio temperatūra – 80 °C, ir kas 5 minutes matuojama temperatūra. Kaip kito temperatūra, matyti 2 paveiksle.Medžiagos šiluminės izoliacijos savybes nusako šilu-mos laidumas λ (W/m K): aliuminio folijos šiluminis laidumas – 0,115; vatos – 0,029; popieriaus – 0,05.Apskaičiuojama šių medžiagų šiluminė varža: R = d/λ (m2K/W); d – medžiagos storis (m).Aliuminio folijos R = 0,001739 (m2K/W); vatos R = 1,724 (m2K/W); popieriaus R = 0,012 (m2K/W).Apskaičiuojamas šių medžiagų šilumos perdavimo koeficientas: U = λ/d (W/m2K).Aliuminio folijos U = 575 (W/m2K); vatos U = 0,58 (W/m2K); popieriaus U = 83 (W/m2K).

Rezultatų­analizėAtlikus skaičiavimus pastebėta, kad daug energijos suvartojama šildymui, bet dalis šilumos patenka ir į aplinką. Matome, kad sienos yra ta namo dalis, kuri labiausiai praleidžia šilumą.2 paveiksle matome, kaip kinta vandens temperatūra laikui bėgant. Greičiausiai vanduo vėsta izoliacine medžiaga neapvyniotame stiklainyje, lėčiausiai – stiklainyje, kuris apvyniotas vata. 2 lentelėje pateikia-mi tirtų izoliacinių medžiagų parametrai.

1 pav. Stiklainiai, apvynioti izoliacinėmis medžiagomis

85

80

75

70

65

60

55

50

45

400 5 10 15 20 25 30 35

Stiklinė su vandeniuStiklinė su vandeniu, apvyniota folijaStiklinė su vandeniu, apvyniota vataStiklinė su vandeniu, apvyniota laikraščiu

Tem

pera

tūra

(0C)

t (min.)

2 pav. Temperatūros priklausomybė nuo laiko

2 lentelė

Vata Popie-rius

Aliuminio folija

Šilumos laidumas λ (W/m K) 0,029 0,05 0,115

Šiluminė varža R (m2K/W) 1,724 0,012 0,001739

Šilumos perdavimo koefi-cientas U (W/m2K) 0,58 83 575

IšvadosŠilumos nuostolius būste lemia: laidžios sienos, ne-sandarūs langai, netinkamai vėdinamos patalpos.Išorinės sienos užima nemažą plotą, jas būtina šil-tinti. Žinoma galima šildytis naudojant įvairius prie-taisus, bet manau, kad geriau vieną kartą pasirūpinti kokybiška termoizoliacija. Yra siūloma įvairių ter-moizoliacinių medžiagų. Pagrindinės šių medžiagų savybės:

• yra labai akytos,• jų mažas vidutinis tankumas,• žemas šilumos laidumas,• efektyvumas tiesiogiai priklauso nuo storio.

Reikia rinktis medžiagas, turinčias mažesnį šilumos laidumo koeficientą ir didesnę šiluminę varžą. Mano bandymo rezultatai tai dar kartą patvirtino (2 pav.).

56

F i z i k a

SiūlymaiSienas galima šiltinti iš vidaus ir iš išorės. Populiares-nis ir efektyvesnis antrasis būdas. Šiltinant išorines sienas šiluma išsaugoma viduje ir nemažinamas vi-daus patalpų plotas. Vienas iš svarbiausių tokio sienų šiltinimo būdo privalumų – išorinės sienos labiau akumuliuoja šilumą. Iš lauko pusės apšiltinta siena atvėsta daug lėčiau nei apšiltinta iš vidaus. Pirmoji kaupia šilumą (krosnies efektas). Na, o kol sienos dar neapšiltintos, siūlau šilumą taupyti taip.• Užuolaidos turi būti trumpos ir nedengti radiato-rių. Naktį nuleiskite žaliuzes.• Sienas geriau tapetuoti nei dažyti, nes popierius greičiau įšyla ir ta šiluma išsilaiko ilgiau.• Dideles spintas reikėtų statyti prie išorinės sienos. Jos sulaiko šilumą.• Už radiatoriaus esantį sienos plotą uždengti dan-ga, nukreipiančia šilumą į kambarį. Tam puikiai tiks folija su specialios izoliacinės medžiagos lakštu.• Reikia nuolat valyti dulkes nuo radiatorių.• Geriau plačiai atverti langą bent dešimčiai minučių ir išvėdinti nei mikroventiliacija keletą valandų ar net visą dieną.

Literatūra­ir­interneto­nuorodosM. Gedgaudas, E. Juodis. Energijos taupymo galimybės bute. Vilnius: SP centras, 1995.

Pelikša M. Šilumos taupymas name. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla, 1998.

http://termolitas.lt/siltinimo­sistemos­termolitas­silumine­varza­ir­kuo­skiriasi­atviru­ir­uzdaru­poru­ppu

http://www.engineeringtoolbox.com/thermal­conductivity­d_429.html

http://lt.wikipedia.org/wiki/ %C5 %Šiluminis_laidumashttp://www.pinigukarta.lt/eksperimentai/sildymas­nuo­a­iki­z/septy-

ni­netradiciniai­silumos­taupymo­budaihttp://www.vilniaus­energija.lt/content/sildymo­radiatoriu­prieziu-

ra­ir­profilaktikahttp://www.balpol.lt/index.php/pageid/583http://www.paroc.lt/verta­zinoti/energinis­efektyvumas/pastatu­p-

rojektavimas/atitvaroshttp://amnamas.wordpress.com/tag/kas­yra­silumine­varza/

tracija gryname buferiniame tirpale yra 0 mg/ml. Tada matuojami visi 14 DNR tirpalų po 3 kartus. Kompi-uteris apskaičiavo visų DNR tirpalų koncentracijas su galima 5 % paklaida.

Rezultatų analizė700 bp DNR tirpalo koncentracija yra 0,25 mg/ml, o kitų DNR tirpalų – po 0,5 mg/ml.

IšvadaVisų DNR tirpalų koncentracija yra 0,5 mg/ml, išskyrus 700 bp DNR, kurio koncentracija – 0,25 mg/ml.

Siūlymai. Tyrimo reikšmėKoncentracija yra labai svarbus rodiklis tiriant DNR elektroforetiškai, nes būtent jis rodo tikslų DNR kiekį tirpale, o į agarozės gelio šulinėlį suleidus per mažą DNR kiekį, nebūtų matomos galimos RNR ir kitos prie-maišos, atsirandančios DNR išskiriant iš ląstelių.Kad rezultatai būtų tikslūs, tyrimus su nedideliais DNR kiekiais reikia atlikti labai kruopščiai.

Elektroforezė agarozės gelyje

Tyrimo tiikslasPalyginti kiekvieno DNR fragmento ilgį pagal DNR ilgio standartą.

Tyrimo hipotezėDNR fragmentų ilgius galima nustatyti pagal DNR ilgio standartą.

Laukiami rezultataiĮ šulinėlius suleisti DNR fragmentai elektroforezės metu išsidėstys pagal ilgį – nuo trumpiausio iki ilgiausio – ir atitiks tam tikrą DNR ilgio standarto fragmentą.

Tyrimo priemonėsSkirtingą bazių porų skaičių turinčios DNR (400 bp, 500 bp, 600 bp, 700 bp, 800 bp, 1 kb, 1,2 kb, 1,5 kb, 2 kb, 2,5 kb, 3 kb, 5 kb, 7 kb, 10 kb), užtepimo dažai, distiliuotas vanduo, pipetės, agarozės gelis, elektroforezės vonelė, elektroforezės buferis, UV šviesos šaltinis, elektros srovės šaltinis.

Tyrimo metodikaĮ agarozės gelyje suformuotus šulinėlius suleidžiami DNR fragmentai, gelis užpilamas elektroforezės bufe-riu ir prie elektroforezės vonelės prijungiami teigiamasis ir neigiamasis elektrodai. DNR judant elektrin-iame lauke, agarozės gelio poros veikia kaip rėtis. Mažesnės DNR molekulės pro poras prasibrauna leng-viau, todėl jos nukeliauja toliau nei stambesnės. DNR molekulė turi neigiamąjį krūvį, todėl juda teigiamo elektrodo link.

Tyrimo eigaAgarozės gelio įdedamas į vonelę ir užpilama elektroforezės buferiu, kuris turi jį visiškai apsimeti. Į šulinė-lius buvo suleista po 20 µl bendro mėginio, todėl ant parafilmo plėvelės pamatuota po 0,5 µl DNR, 3,3 µl užtepimo dažų ir 16,2 µl distiliuoto vandens. Mėginukai sumaišomi, kad DNR šulinėliuose pasiskirstytų vienodai. Kadangi dažuose yra glicerolio, kuris sunkesnis už vandenį, mėginys nusėdo į šulinėlio dugną, o ne išplaukė. Į pirmą ir paskutinį šulinėlius buvo suleidžiami DNR ilgio standartai, o į likusius – DNR tirpalai. Prijungus teigiamą ir neigiamą elektrodus, įjungiama 160 V įtampos srovė. Elektroforetinė analizė atli-ekama 45 min. Pasibaigus elektroforezei, gelis išimamas ir pamerkiamas į etidžio bromidą, kuris nudažė DNR, todėl ji tapo matoma UV šviesoje.

Rezultatų analizėSuleisti DNR fragmentai po elektroforezės išsidėstė pagal bazių porų skaičių ir atitiko DNR ilgio standartą.

57

Tiriamoji veikla gamtamokslinio ugdymo proceseRespublikinės konferencijos, įvykusios privačioje „Saulės“ gimnazijoje 2014 02 20, pranešimų medžiaga

Leidinio vadovas Regimantas BaltrušaitisRedaktorė Danguolė BartašiūnaitėDizainas Elvio ZovėsMaketuotojai Elvis Zovė, Rokas Gelažius

Uždaroji akcinė bendrovė leidykla „Šviesa“, Vytauto pr. 23, LR­44352 KaunasEl. p. info@sviesa.ltInterneto puslapis http://www.sviesa.lt ISBN 978­5­430­06354­2