LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS

GAMTOS, MATEMATIKOS IR TECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS

GEOGRAFIJOS IR TURIZMO KATEDRA

Mantas Karanauskas

GEOGRAFIJOS IR GAMTAMOKSLINIO UGDYMO

SĄSAJOS PAGRINDINĖS MOKYKLOS UGDYMO

TURINYJE

The connection between geography and natural science education in lower

secondary school curriculum

Magistro darbas

Darbo vadovas: doc. dr. Zigmas Kairaitis

VILNIUS

2015

LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS

GAMTOS, MATEMATIKOS IR TECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS

GEOGRAFIJOS IR TURIZMO KATEDRA

Įvertinimas:

Mantas Karanauskas

GEOGRAFIJOS IR GAMTAMOKSLINIO UGDYMO

SĄSAJOS PAGRINDINĖS MOKYKLOS UGDYMO

TURINYJE

The connection between geography and natural science education in lower

secondary school curriculum

Magistro darbas

Darbo vadovas: doc. dr. Zigmas Kairaitis

VILNIUS

2015

3

TURINYS

Įvadas...................................................................................................................................................4

Literatūros apžvalga.............................................................................................................................7

1. Geografija kaip gamtamokslinio ir socialinio ugdymo turinio dalis................................................8

1.1. Geografijos ir gamtamokslinio ugdymo disciplinų vieta mokslų sistemoje..............................8

1.2. Gamtamokslinio ir socialinio ugdymo kompetencijų sistema..................................................14

1.3. Gamtamokslinio ir socialinio ugdymo veiklos sričių turinys...................................................21

2. Tyrimo metodologija......................................................................................................................23

2.1. Tyrimo organizavimas ir vykdymas.........................................................................................23

2.2. Tyrimo metodika ir metodai.....................................................................................................24

3. Geografijos ir gamtos mokslų dalykų sąsajų analizė.....................................................................28

3.1. Geografijos ir gamtos mokslų dalykų ugdymo turinio sąsajų bendrojoje ugdymo programoje

analizė......................................................................................................................................28

3.2. Mokinių požiūrio į geografijos ir gamtos mokslų dalykų sąsają analizė.................................32

3.3. Mokytojų požiūrio į geografijos ir gamtos mokslų dalykų sąsają analizė...............................43

Išvados................................................................................................................................................50

Pasiūlymai ir rekomendacijos.............................................................................................................53

Literatūra............................................................................................................................................55

Santrauka............................................................................................................................................58

Summary.............................................................................................................................................60

Priedai.................................................................................................................................................62

4

ĮVADAS

Temos aktualumas. Šiuolaikinis ugdymas Valstybinėje švietimo 2013–2022 metų

strategijoje (2013) grindžiamas naujos turinio formavimo politikos, orientuotos į bendrųjų

gebėjimų, vertybinių nuostatų ugdymą ir dabarties žmogui būtinų kompetencijų suteikimą.

Pabrėžiamas ne tiek žinių perteikimo ir perėmimo svarba, bet ir jų analizė, kritiškas vertinimas ir

praktinis naudojimas, siejant įvairių dalykų žinias, ieškant integruotų sprendimų. Visa tai aktualu

kalbant ir apie geografijos mokomojo dalyko integraciją.

Analizuojant įvairių autorių (Lamanauskas, 2005; Railienė, 2009, 2010, 2012;

Česnulevičius, 2013) mokslinius šaltinius matyti, kad juose akcentuojamas darnus geografijos ir

gamtos mokslų dalykų mokytojų darbas, išskiriama geografija kaip vienas iš labiausiai integruotų

mokomųjų dalykų mokykloje, pabrėžiama, kad dalykinė integracija leidžia atrinkti svarbiausias

įvairių mokomų dalykų žinias ir pasiekti geresnių ugdymo rezultatų. Be to, remiantis V.

Lamanausku (2009), pasaulinės globalizacijos kontekste ryškiai jaučiamas gamtos ir socialinių

mokslų suartėjimas, formuojasi nauja mokslų šaka – socialinė ekologija, todėl šiame kontekste vis

dažniau mąstoma ir apie švietimo ekologiją.

Pastebėtina, kad gamtamokslinis mokinių ugdymas remiasi gamtos mokslų dalykais

(biologija, chemija, fizika, astronomija). Su šia ugdymo sritimi susijęs ir geografijos dalykas, kuris

pagrindinėje mokykloje įtrauktas į socialinį ugdymą. Nepaisant šio geografijos priskyrimo

socialiniam ugdymui, esama akivaizdžių sąsajų, lyginant geografijos ir gamtamokslinio ugdymo

turinį, bendras ugdomų kompetencijų ir dalykų žinias pagrindinėje mokykloje: nuo taikomų

ugdymo metodų, priemonių iki vartojamų sąvokų, faktų, objektų. Todėl aktualus tampa geografijos

žinių integravimas į gamtamokslinį ugdymą ir atvirkščiai, siekiant tobulinti mokinių bendrąsias ir

dalykines kompetencijos.

Kaip teigia V. Lamanauskas (2005), gamtamokslinio ugdymo žinių integravimas į kitas

sritis, pavyzdžiui, socialinį ugdymą, sudaro sąlygas mokinių socializacijai, ekologizuoja jų vidinį

pasaulį, gilina atsakomybės prieš gamtą jausmus, sudaro terpę akademinių, kūrybinių, dvasinių,

estetinių ir kt. komponentų raiškai.

Teigtina, kad geografijos ir gamtamokslinio ugdymo sąsajų dėka mokiniai gali įgyti naujų

ugdymui reikšmingų mokslo žinių, tyrimo metodų, pagilinti pasaulio pažinimą, o tai sudaro

prielaidas toliau plėtoti tyrimais grįstą mokymąsi.

Tačiau, kaip minėta aukščiau, pagal dabartinę mokyklos ugdymo turinio sąrangą,

bendrąsias ugdymo programas geografija ir gamtamokslinio ugdymo dalykai yra skirtingose

ugdymo srityse (geografija – socialinio ugdymo; fizika, chemija, biologija – gamtamokslinio

5

ugdymo). Tuo remiantis formuluojama tyrimo problema: kaip siejasi geografijos ir

gamtamokslinio ugdymo turinys?

Tyrimo objektas: geografijos ir gamtamokslinio ugdymo turinys.

Tyrimo tikslas: ištirti geografijos ir gamtamokslinio ugdymo sąsajas pagrindinės

mokyklos bendrojo ugdymo turinyje ir, kaip atvejį, mokykloje.

Tyrimo dalykas: remiantis bendrosiomis ugdymo programomis ištirti geografijos ir

gamtamokslinio ugdymo didaktinių nuostatų, ugdomų kompetencijų sąsajas bei mokytojų ir

mokinių požiūrį į jas.

Tyrimo hipotezė: siekiama patvirtinti konkrečiais pavyzdžiais, kad geografijos ir

gamtamokslinio ugdymo turinys turi bendras ugdomų kompetencijų (žinių ir gebėjimų) sąsajas.

Darbo uždaviniai:

1. Apibrėžti geografijos ir gamtamokslinių dalykų vietą mokslų sistemoje.

2. Aprašyti gamtamokslinio ir socialinio ugdymo kompetencijų sistemą.

3. Apžvelgti gamtamokslinio ir socialinio ugdymo veiklos sričių turinį.

4. Palyginti geografijos ir gamtamokslinių dalykų ugdymo turinį.

5. Atskleisti mokytojų ir mokinių požiūrį į geografijos ir gamtos mokslų dalykų sąsajas.

Tyrimo metodai:

Mokslinės literatūros, ugdymo programų analizė leido išanalizuoti geografijos kaip

gamtamokslinio ir socialinio ugdymo turinio dalį bei gamtamokslinio ir socialinio

ugdymo didaktinę sistemą bendrojo ugdymo mokykloje.

Turinio analizės (content) metodas taikytas analizuojant bendrųjų programų ugdymo

turinį, mokytojų apklausos duomenis.

Anketinė apklausa leido ištirti mokinių požiūrį į sąsajas tarp geografijos ir gamtos

mokslų dalykų.

Apklausa raštu panaudota, siekiant išsiaiškinti mokytojų požiūrį į sąsajas tarp

geografijos ir gamtos mokslų dalykų.

Statistinė tyrimo duomenų analizė naudota apdorojant ir apibendrinant gautus mokinių

anketinės apklausos duomenis.

Tyrimo naujumas. Geografijos ir gamtamokslinio ugdymo sąsajos pagrindinės mokyklos

ugdymo turinyje, priskyrus dalykus skirtingoms ugdymo sritims, – nauja ir nenagrinėta tema,

reikalaujanti naujų mokslinių įžvalgų. Nors gamtos mokslų, geografijos kaip mokslo sąsajos

analizuojamos V. Lamanausko (2005), L. Railienės (2009, 2010, 2011, 2012), A. Česnulevičiaus

(2013), V. Jočienės ir D. Česnavičiaus (2011) bei kt. autorių darbuose, tačiau plačiau netirta

6

geografijos ir gamtos mokslų sąsajos pagrindinės mokyklos ugdymo turinyje ir mokymo praktikoje.

Todėl darbe pagrindžiamos tokio tyrimo metodologinės prieigos, metodinės ir didaktinės prielaidos.

Tyrimo praktinis reikšmingumas. Magistro darbe pristatomi pagrindinėse mokyklose

atlikto tyrimo rezultatai reikšmingi, nes leido įvertinti, kaip mokytojai vertina gamtamokslinio ir

socialinio ugdymo tarpdalykinius ryšius bei integruotą dalykų mokymą, kaip jų pamokose

pasireiškia ir naudojamos geografijos žinios, priemonės ir metodai. Tuo tarpu mokinių apklausos

rezultatai atskleidė geografijos ir gamtamokslinių dalykų ryšių (sąsajų) stiprumą, leido įvertinti

geografijos žinių reikalingumą per gamtamokslinių dalykų pamokas.

Atlikto tyrimo rezultatai reikšmingi pagrindinių mokyklų mokykloms ir jų pedagogams,

siekiantiems tobulinti ugdymo procesą, nes numato gaires integruojant gamtamokslinį ir socialinį

ugdymą, padeda ieškoti naujų metodų ir priemonių, kaip paįvairinti pamokas, nukreipia mokinius

ieškoti įdomios ir naudingos informacijos, skatina juos giliau pažinti pasaulį ir ugdytis bendrąsias

bei dalykines kompetencijas. O svarbiausia – sukuria mokslo ir edukacinį precedentą ieškoti

geografijos ir gamtos mokslų turinio sąsajų, parodo galimas tos paieškos plotmes.

Darbo struktūra. Magistrinį darbą sudaro įvadas, trys skyriai. Skyriai suskirstyti į

poskyrius, atsižvelgiant į nagrinėjamus klausimus. Prieduose pateikti tyrimo klausimynų

pavyzdžiai.

7

LITERATŪROS APŽVALGA

Baigiamojo magistro darbo rengimui pasitelkti V. Lamanausko (2005, 2009), L. Railienės

(2009, 2010, 2011, 2012), A. Česnulevičiaus (2013), Š. Gerulaičio ir Z. Kairaičio (2004), V.

Jočienės ir D. Česnavičiaus (2011), R. Subotkevičienės ir S. Stanaičio (2011), M. Vilkonienės

(2007) bei kitų autorių darbai, leidę išanalizuoti geografijos kaip gamtamokslinio ir socialinio

ugdymo turinio dalį bei gamtamokslinio ir socialinio ugdymo didaktinę sistemą bendrojo ugdymo

mokykloje.

Gamtamokslinio ir socialinio ugdymo kompetencijų sistemai analizuoti pasinaudota LR

Švietimo įstatymu (2011), Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis (2008), E.

Motiejūnienės ir L. Žadeikaitės (2009), Š. Gerulaičio ir Z. Kairaičio (2004) moksliniais darbais,

įvairia metodine medžiaga, skirta mokytojui (Vadovėlių ir kitos mokymosi medžiagos pritaikymo

kompetencijoms ugdyti metodinėmis rekomendacijomis, 2012; metodine knyga „Kompetencijų

ugdymas“, 2012).

Tyrimo metodologijai ir metodams aptarti pasitelkti B. Bitino ir kt. (2008), G. Žvaliausko

(2008), R. Bruzgelevičienės ir L. Žadeikaitės (2007), R. Vaitkevičiaus ir A. Saudargienės (2006),

D. Tureikytės (2004) darbai.

Kadangi moksliniuose šaltiniuose plačiau netirtos geografijos ir gamtos mokslų sąsajos

pagrindinės mokyklos ugdymo turinyje ir mokymo praktikoje, atlikta ugdymo turinio analizė

pasitelkus Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrąsias programas (2008). Taip pat pristatytas atliktas

individualus tyrimas, pagrindžiantis, kad gamtamokslinio ugdymo dalykai ir geografija turi

glaudžias sąsajas, kurios turi konkrečią išraišką jų ugdymo turinyje ir ugdymo procese.

8

1. GEOGRAFIJA KAIP GAMTAMOKSLINIO IR SOCIALINIO UGDYMO

TURINIO DALIS

1.1. Geografijos ir gamtamokslinio ugdymo disciplinų vieta mokslų sistemoje

Išanalizavus mokslinius šaltinius teigtina, kad geografija [gr. geographia – žemės

aprašymas] savo esme integruoja gamtos (fizinė geografija) ir socialinius (socialinė geografija)

mokslus (Kairaitis, 2007); socialinis pažinimas, gamtamokslinis pažinimas ir gamtamokslinis

ugdymas yra glaudžiai susiję. Todėl yra svarbu suvokti šių trijų fenomenų tarpusavio ryšius, rasti

tinkamas metodologines prieigas ugdymo praktikai (Lamanauskas, 2009).

Remiantis Gamtinės ir visuomenės geografijos studijų krypčių aprašu (2013), geografija

traktuojama kaip „mokslų sistema, nagrinėjanti Žemės geosferas ir jų sąveikas, Žemės paviršiaus

kontaktinėje zonoje (geografiniame apvalkale) vykstančių gamtinių procesų bei visuomenės veiklos

erdvinę raišką ir ją atspindinčių teritorinių morfostruktūrų, geosistemų, taip pat antropoekosistemų

formavimąsi bei raidą“. Tarptautinių žodžių žodynas (2007) pateikia šią „geografijos“ sąvokos

traktuotę: tai „mokslų sistema, apimanti gamtos ir visuomenės mokslų šakas, kurios tiria gamtinius

ir gamybinius teritorinius kompleksus ir jų komponentus“ (p. 177).

Remiantis Š. Gerulaičiu ir Z. Kairaičiu (2004, p. 15), geografija, kaip ir istorija, yra senas

mokslas. Tačiau geografai, tirdami tiek fizinę, tiek antropogeninę aplinką, siekė nutiesti tiltus tarp

gamtos ir humanitarinių mokslų. Laikoma, kad geografija – vienintelė disciplina, kuria dar iki 1945

m. buvo sąmoningai siekiama aprėpti pasaulines temas, o vėliau susiformavo naujos mokslinių

tyrimų kryptys ir temos, atsirado regioninės studijos, kurių pagrindas – istoriniu, kultūriniu,

kalbiniu požiūriu koherentiškos geografinės struktūros: valstybės, regionai, arealai, zonos, žemynai.

Lietuvos geografų forumo „Geografijos mokslas Lietuvoje: darbai ir perspektyvos“

rezoliucijoje (2010) pažymima, kad „geografija negali būti priskiriama vien gamtos, žemės („geo“)

ar socialiniams mokslams, nes vienas svarbiausių šio mokslo bruožų yra integralūs gamtinių ir/ar

visuomeninių sistemų tyrimai. Geografų nuomone, turėtų būti diskutuojama galimybė Lietuvos

mokslo klasifikatoriuje išskirti integraliųjų mokslų sritį, kurioje būtų atstovaujama geografija su

visomis jos šakomis“.

Šiandien pripažįstama, kad socialiniai mokslai tapo potencialia gamtos ir humanitarinių

mokslų „susitaikymo“ erdve. Gamtos, socialinių ir humanitarinių mokslų („trijų kultūrų“) pokyčiai

kuria naują ir gana palankų pasaulio geografinio pažinimo kontekstą. Geografinis pažinimas

formuojasi kaip fizinių, biomedicininių ir socialinių mokslų integracinė erdvė (Gerulaitis, Kairaitis,

2004, p. 15).

9

Tuo tarpu gamtamokslinio ugdymo orientacija kinta ir nuo XX a., kuomet vyravo

gamtamokslinis pozityvizmas, XXI a. pereinama prie socialinių, etinių problemų sprendimo.

Galima išskirti tokias subkryptis (Lamanauskas, 2005, p. 15):

sąveika (santykiai) su gamta ontogenezėje (žmogaus ir gamtos santykių raiška, diagnostika,

edukacinė korekcija; adekvatūs ir harmoningi žmogaus ir gamtos santykiai (sampratos ir

pan. aspektas), skirtingų socialinių grupių – vaikų ir suaugusiųjų sąveikos su gamta

ypatumai ir t. t.);

sąveika (santykiai) su gamta sociogenezėje (tendencijų atskleidimas skirtingais visuomenės

raidos etapais, siekiant numatyti /ekstrapoliuoti/ galimą šių tendencijų raidą ateityje; itin

svarbūs skirtingų gyventojų socialinių grupių sąveikos su gamta ypatumai (pvz., kaimo ir

miesto bendruomenių santykiai su gamta ir t. t.);

sąveika (santykiai) su gamta Rytų ir Vakarų kultūrose, kultūrinis istorinis santykių su gamta

sąlygotumas;

sąveika (santykiai) su gamta paradigminiu požiūriu (žmogaus išskirtinumo /antropocentrinė/

ir naujoji ekologinė /ekocentrinė/ paradigmos;

pagarba gamtai, gyvybei (bioetika), ekologinis imperatyvas ir t. t.;

sąveika su gamta kaip edukacinės analizės objektas;

gamtos pažinimas ir ekologinė dorovė (tolygumo / netolygumo aspektas) ir t. t.

Teigtina, kad gamtamokslinis ugdymas turi ypatingą reikšmę informacinės visuomenės

vystymuisi, mokslinio potencialo atsiradimui ir puoselėjimui, jis suteikia galimybes mokinių

saviraiškos plėtotei, formuoja teigiamus tarpusavio ryšius su gamta (Vilkonienė, 2007). Remiantis

Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis (2008), gamtamokslinis ugdymas

svarbus kiekvienam šiuolaikiniam žmogui dėl to, kad padeda jam suprasti pasaulį, kuriame gyvena,

suvokti planetoje gyvybę palaikančias sistemas ir procesus, atsakingai taikyti gamtotyros žinias

kasdieniame gyvenime ir profesinėje veikloje.

V. Lamanauskas (2009) teigia, kad gamtamokslinio ugdymo šerdį sudaro du komponentai:

žmogaus ir gamtos pažinimai, kurie turi būti deramai integruoti ir išreikšti.

1 pav. vaizdžiai iliustruoja gamtamokslinio ir socialinio ugdymo dalykus.

10

1 pav. Gamtamokslinio ir socialinio ugdymo dalykai (sudaryta pagal Pradinio..., 2008)

Iš paveikslo matyti, kad gamtamokslinis mokinių ugdymas remiasi biologijos, chemijos,

fizikos, astronomijos mokomųjų dalykų ugdymu. Su gamtos mokslų ugdymo sritimi susijęs ir

geografijos dalykas, tačiau jis yra socialinio ugdymo dalis.

Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiose programose (2008) pateikti šie

gamtamokslinio ir socialinio ugdymo tikslai:

Gamtamoksliniu ugdymu siekiama sudaryti galimybę visiems mokiniams įgyti

gamtamokslinės kompetencijos pagrindus. Siekiama, kad mokiniai perimtų esmines gamtos mokslų

sąvokas ir sampratas, įgytų gebėjimų, kurie padėtų pažinti pasaulį, ir išsiugdytų vertybines

nuostatas. Mokiniai rengiami ir brandinami tolesniam gyvenimui kaip visaverčiai piliečiai, gebantys

sveikai gyventi ir spręsti darnaus vystymosi problemas.

Socialiniu ugdymu siekiama, kad mokiniai įgytų supratimą apie žmonių gyvenimą

demokratinėje visuomenėje, istorinį, kultūrinį žmonijos ir lietuvių tautos palikimą, gamtos ir

žmogaus savitarpio ryšius; kad išsiugdytų gebėjimus aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime,

bendrauti ir bendradarbiauti, siekti įgyvendinti jiems ir visuomenei svarbius tikslus; kad ugdytųsi

tautinę ir pilietinę savimonę, grindžiamą demokratinėmis ir kultūrinėmis tautos vertybėmis.

Kad gamtamokslinio ugdymo ir geografijos (t.y. socialinio ugdymo) dalykai susiję, parodo

Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiose programose (2008) pateiktas gamtamokslinio ugdymo

aprašymas, kuriame nurodyta, jog siejant geografijos dalyką su pastarąja ugdymo sritimi ir ugdant

mokinius, negalima apsiriboti atskirų gamtos mokslų dalykų dėstymu, nes gamtos pasaulis yra

vientisas.

GAMTAMOKSLINIS UGDYMAS

Biologija Chemija Fizika Astronomija

SOCIALINIS UGDYMAS

Geografija Istorija Politologija Psichologija Ekonomika Antropologija Filosofija Sociologija Teisė

11

Pasak V. Jočienės ir D. Česnavičiaus (2011), į gamtamokslinį ugdymą geografija

įtraukiama kaip iš dalies gamtos mokslų dalykas (t.y. gamtinė geografija), kadangi gamtos mokslų

integruotos programos skirtos ir gamtinės geografijos dėstymui, fizinės geografinės tyrimų kryptys

ir objektai susiję su kitais gamtos mokslais. Autoriai geografiją apibūdina kaip ypač integruotą

gamtos ir socialinių mokslų dalyką, kuris naudoja daug kitų mokslų tyrimo metodų. Be to,

pastebima, kad aukštosiose mokyklose geografijos disciplinos dėstomos gamtos mokslų

fakultetuose.

M. Vilkonienė (2007) gamtamokslinį ugdymą sieja ne tik su socialiniu ugdymu, bet ir su

humanitariniu ugdymu (filosofiniu ir psichologiniu žmogaus gyvenimo aspektu), ką iliustruoja 2

pav.

2 pav. Gamtamokslinis ugdymas (GTU) bendrojo lavinimo ugdymo turinio struktūroje

(Vilkonienė, 2007, p. 16)

M. Vilkonienė (2007) mano, kad fizika, chemija, biologija ir geografija yra susiję, nes jie

yra empiriniai mokslai, kurių objektas yra patirtinio pasaulio sritis ir jie neperžengia šios srities

ribų. Gamtamokslinis ugdymas dar glaudžiai siejasi su meniniu ugdymu, matematika, kalbomis. Šie

dalykai vieni kitus papildo arba sudaro bendrą visumą.

Pasak A. Česnulevičiaus (2013), gamtamokslinius pagrindus vidurinėje mokykloje

mokiniai įgyja per geografijos pamokas. Geografija – tai integralus mokslas, apimantis gamtos

reiškinių ir procesų sąveikos su visuomene žinias.

L. Railienė (2011, p. 27), cituodama dr. Z. Kairaitį (1990), geografiją vadina „viena iš

reprezentacinių vidurinės bendrojo lavinimo mokyklos disciplinų“, nes geografijos žinios –

žmogaus išsilavinimo, mokymo sistemos, visuomenės politinės santvarkos kokybės matas,

12

plačiausiai atspindi žmogaus požiūrį į pasaulį, gyvenamąją aplinką, procesus, vykstančius gamtoje

ir visuomenėje.

R. Subotkevičienės ir S. Stanaičio (2011) teigimu, geografija – labai platus mokslas, todėl

išskiriamos smulkesnės geografijos pažinimo sritys: bendroji gamtinė, socialinė, ekonominė,

geopolitinė, regioninė, kultūrinė (žr. 1 lentelė).

1 lentelė. Geografijos mokslo sritys (Subotkevičienė, Stanaitis, 2011, p. 106)

Geografijos mokslo sritys Apibrėžimai

Gamtinė geografija Tai mokslas apie geografinį Žemės apvalkalą, jo sandarą, struktūrą,

formavimosi ypatu-mus, erdvinę diferenciaciją.

Socialinė geografija Nagrinėja erdvinius procesus ir žmonių gyvenimo sąlygų

organizavimą: žmogaus darbą, buitį, poilsį, gyvenimą būdą ir kt. Ji

nagrinėja žmonių elgseną ir aiškina jų priežastingumą bei pateikia

tam tikras prognozes. Kitaip tariant, nagrinėja socialinio vystymosi

problemų visumą, jos ypatybes, savybes bei gyvenimo būdo kokybę.

Ekonominė geografija Nagrinėja svarbiausios materialinio ūkio teritorinio pasiskirstymo

dėsningumus, sąlygas, ypatybes, glaudžiai susijusi su socialine

geografija ir dažnai šios dvi sąvokos nagrinėjamos kartu, kaip

papildančios viena kitą bei sudarančios visumą.

Geopolitinė geografija Geopolitika – mokslas, nagrinėjantis geografinius, istorinius,

politinius ir kitus tarpusavyje susijusius veiksnius, turinčius įtakos

strateginiam valstybių potencialui, apima tokius veiksnius: teritoriją,

geografinę padėtį, klimatą, naudingas iškasenas ir kita.

Regioninė geografija Siekia pažinti tradicinį ir seniausią geografijos pažinimo objektą –

pasaulio valstybes ir regionus. Analizuojama atskirų valstybių

regionų ekonominė, gamtinė, kultūrinė bei socialinė situacija.

Geografijos mokytojas turi dėmesį skirti ne aprašomosios regioninės

geografijos dėstymui, o probleminių valstybių ir regionų klausimų

svarstymui bei analizavimui.

Kultūrų geografija Nagrinėja teritorinę kultūros diferenciaciją ir atskirus jos

komponentus: gyvenimo būdą, tradicijas, materialinės ir dvasinės

kultūros elementus. Ji reiškiasi per konkrečią aplinką bei žmogaus

santykius su ja pačia ir savimi.

Remiantis Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis (2008), geografija

atskleidžia mozaikinio pasaulio gamtos ir visuomenės vientisumą, erdvines civilizacijų ir kultūrų

sąsajas, gamtos ir visuomenės savitarpio priklausomybę, jų raidos ir išlikimo klausimus.

Geografijos ugdymu siekiama plėtoti mokinių geografinį pasaulėvaizdį, skatinti domėtis savo ir kitų

šalių gamtos bei visuomenės įvairove, plėsti geografijos žinias ir supratimą, padėti ugdytis socialinę

kompetenciją.

Moksliniuose šaltiniuose (Railienė, 2012) analizuojamos geografijos dalyko sąsajos ir

integravimas su kitais ir nebūtinai gamtamokslinio ugdymo dalykais. Teigiama, kad mokant

13

moksleivius atlikti tiriamuosius darbus, parengti geografinius projektus, visada prireikia daugumos

kitų mokykloje dėstomų dalykų (pvz., biologijos, chemijos, istorijos, fizikos, dailės ir kt.) žinių (žr.

3 pav.).

3 pav. Mokslų integravimas

(sudaryta pagal Railienė, 2012, p. 32)

Geografijos ir kitų mokslų (biologijos, istorijos, astronomijos, geologijos, lietuvių k. ir kt.)

sąsajas ir integraciją mini L. Railienė (2009), teigdama, kad dėl to būtina žinoti daug sąvokų ir

terminų, kurie priklausytų visai kitoms mokslo sritims ir suvokti jų reikšmę, turinį.

Išanalizavus įvairių autorių mokslinius šaltinius teigtina, kad integracija – tai:

mokomųjų dalykų siejimas į visumą, tačiau ne mechaniškai, bet derinant tarpusavyje,

papildant vieną kitu (Railienė, 2010);

visapusiškas mokinio įvairių dalykų žinių panaudojimas tam tikrais aspektais, susijusiais

su jo aplinka (Vilkelienė, 2005).

Geografijos tyrimai-->MOKSLAI<--Projektai

Informacinės ir komunikacinės technologijos

Chemija

Biologija

Istorija

Geologija

Ekologija

Astronomija

Kalbos

Dailė

Religijotyra

Fizika

14

visuminis mokymas, kurio metu mokinys konkrečiai užduočiai atlikti visapusiškai

panaudoja įvairių dalykų žinias (Stankūnienė, Žižys, 2011).

Remiantis A. Vilkeliene (2005), integruoti galima visas arba daugelį disciplinų – tuo

siekiama ugdyti vaiką lyginimo, analizės, apibendrinimo, platesnio požiūrio į reiškinius, kritinio

mąstymo. Galima imti plačią temą ar problemą, kuri pasikartoja per disciplinas, kuriose gali

pasireikšti daugialypis intelektas. Pastebėtina, kad visa tai aktualu kalbant ir apie geografijos

integravimą į gamtamokslinio ugdymo dalykus.

Galimi tokie trys integracijos metodai (Stankūnienė, Žižys, 2011, p. 325):

multidisciplininis, integruojantis skirtingus dalykus, kuriuos sieja bendros temos, nuostatos;

interdisciplininis, integruojantis subdisciplinas;

transdisciplininis, kurio metu pasireiškia tyrimo įgūdžiai, mąstymo modeliai.

Remiantis B. Leoniene ir kt. (2012), mokymų dalykų bendrų sąlyčio taškų paieškos

išryškina teminį vieningumą, praplėsdamos daugialypio intelekto pasireiškimo ribas, suformuoja

platesnį požiūrį į reiškinius, skatina ugdyti lyginimo, analizės, apibendrinimo, kritinio mąstymo

įgūdžius, verčia neapsiriboti vien vadovėlių turiniu.

Teigtina, kad mokomųjų dalykų integracija gerina ugdymo procesą, formuoja visuminį

pasaulio pažinimą, stiprina mokinių žinias. Per integruotas pamokas moksleiviai atlieka įvairaus

pobūdžio mokomąsias užduotis, ugdomas jų poreikis pažinti daugiau (Railienė, 2010).

Geografijos integravimas į gamtamokslinio ugdymo dalykus, geografijos ir gamtos mokslų

dalykų sąsajų raiška ugdo mokinių bendrąsias ir dalykines kompetencijas, apie ką kalbama kitame

poskyryje.

1.2. Gamtamokslinio ir socialinio ugdymo kompetencijų sistema

LR Švietimo įstatyme (2011) kompetencija reglamentuota kaip gebėjimas atlikti tam tikrą

veiklą, remiantis įgytų žinių, mokėjimų, įgūdžių, vertybinių nuostatų visuma.

Išanalizavus mokslinius šaltinius matyti, kad kompetencijos sąvoka apibrėžiama panašiai,

kaip ir LR Švietimo įstatyme (2011), nes apibūdinama kaip:

reikšmingų komponentų (žinių, gebėjimų, polinkių, nuostatų) visuma (Jucevičienė,

Lepaitė, 2000);

gebėjimas atlikti tam tikrus veiksmus arba tam tikros srities išmanymas, dalykiniai

gebėjimai (Gudauskaitė, 2007).

E. Motiejūnienė ir L. Žadeikaitė (2009) kompetencijas taip pat apibrėžia kaip žinių ir

supratimo, gebėjimų ir nuostatų visumą, kuri padeda mokiniui mokytis ir bręsti kaip asmenybei.

15

Autorės mano, jog kompetencijai įgyti nepakanka klausytis mokytojo aiškinimo ar stebėti

demonstravimą, kadangi mokinys turi pats sąmoningai įsitraukti į mokymosi veiklą (pavyzdžiui,

tyrinėti, kryptingai kaupti informaciją, atlikti praktinius ir kūrybinius darbus, pristatyti kitiems, ką

sukūrė ar atrado, kritiškai vertinti ir įsivertinti, planuoti tolesnius veiksmus).

Gamtamokslinio ir socialinio ugdymo kompetencijų sistema ir turinys apima bendrąsias ir

dalykines kompetencijas.

Analizuojant Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrąsias programas (2008) matyti, jog yra

išskiriamos šešios bendrosios kompetencijos: mokėjimo mokytis, komunikavimo, pažinimo,

socialinė, iniciatyvumo ir kūrybiškumo, asmeninė (žr. 4 pav.).

4 pav. Bendrosios kompetencijos, kurias mokinys įgyja baigęs pagrindinio ugdymo programą

•Jaučia poreikį mokytis ir prisiima atsakomybę už savo mokymąsi, atkakliai siekia užsibrėžto tikslo. Geba planuoti ir apmąstyti mokymosi procesą ir rezultatus, išsikelti pamatuotus tolesnius uždavinius. Žino savo mėgstamus mokymosi būdus, pakankamus ir tobulintinus gebėjimus, mokymosi pasirinkimo galimybes

MOKĖJIMO MOKYTIS

•Siekia konstruktyvaus dialogo, atsakingai vartoja kalbą. Supranta ir perduoda įvairaus pobūdžio žodinius ir nežodinius pranešimus, bendrauja atsižvelgdamas į tikslą, adresatą, situaciją. Randa, kritiškai vertina, apibendrina informaciją ir tinkamai ją pateikia kitiems

KOMUNIKAVIMO

•Siekia pažinti save, domisi socialine, kultūrine, gamtine aplinka, jos raida. Kryptingai pasirenka ir taiko pažinimo metodus, saugiai tyrinėja, nuosekliai, logiškai, kritiškai mąsto, analizuoja ir sprendžia problemas, daro pagrįstas išvadas. Geba aprašyti pasaulį kalba, vaizdais, simboliais, matematinėmis ir kitomis priemonėmis

PAŽINIMO

•Gerbia ir toleruoja įvairių kultūrų, lyties, socialinių ir amžiaus grupių žmones, žino savo ir kitų teises ir pareigas, suvokia save kaip bendruomenės ir visuomenės narį. Konstruktyviai bendradarbiauja siekdamas bendro tikslo, geba valdyti konfliktus, kuria ir palaiko draugiškus santykius, yra empatiškas, padeda kitiems

SOCIALINĖ

•Mato idėjų sąsajas ir kuria naujas idėjas, originaliai mąsto, geba pritaikyti patirtį naujose situacijose, numatyti alternatyvius problemų sprendimo būdus. Atviras pokyčiams, nebijo neapibrėžtumo, nežinomybės, pagrįstos rizikos, aktyviai dalyvauja įgyvendinant naujas idėjas, įtraukia kitus

INICIATYVUMO IR KŪRYBIŠKUMO

•Teigiamai vertina save, pasitiki savimi, moka sutelkti jėgas siekdamas užsibrėžtų tikslų. Atsparus nesėkmėms ir konfliktams, moka įveikti stresą, ieškoti paramos ir ją priimti. Sąžiningai ir atsakingai veikia, geba numatyti savo elgesio padarinius, rūpinasi savo ir kitų sveikata, saugiai elgiasi, saugo aplinką

ASMENINĖ

16

(sudaryta pagal Pradinio..., 2008)

Bendrosios kompetencijos LR ir Europos Sąjungos švietimo dokumentuose iš esmės

nesiskiria (žr. 2 lentelė).

2 lentelė. Bendrųjų kompetencijų palyginimas

(Vadovėlių ir kitos mokymosi medžiagos pritaikymo kompetencijoms ugdyti metodinės

rekomendacijos, 2012, p. 43)

Taigi gamtamokslinis ugdymas sietinas su tokiomis bendrosiomis kompetencijomis kaip

pažinimo, mokėjimo mokytis, iniciatyvumo ir kūrybingumo, komunikavimo. Socialinis ugdymas

sietinas su tomis pačiomis kompetencijomis ir dar dvejomis - socialine bei asmenine.

Pagal Vadovėlių ir kitos mokymosi medžiagos pritaikymo kompetencijoms ugdyti

metodines rekomendacijas (2012), bendrosios kompetencijos tarpusavyje susijusios ir pritaikomos

daugelyje skirtingų ugdymo kontekstų ir yra svarbios mokant visų dalykų, o dalykinės yra

specifinės, būdingos mokomiesiems dalykams.

Remiantis metodine knyga mokytojui „Kompetencijų ugdymas“ (2012), bendrosios

kompetencijos ugdomos kartu su dalykinėmis kompetencijomis: komunikavimo gimtąja ir užsienio

kalbomis, matematikos, gamtos mokslų ir technologijų, socialinių mokslų, kultūrine ir menine.

Teigiama, kad nė viena bendroji kompetencija nėra atskirta nuo dalykinių kompetencijų.

17

Pagal Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrąsias programas (2008), gamtamokslinė

kompetencija – gebėjimas ir nusiteikimas naudotis gamtos pasaulį aiškinančiomis žiniomis ir

gamtos tyrimų metodais, siekiant atsakyti į iškylančius klausimus, ieškoti įrodymais pagrįstų išvadų

bei sprendimų, suprasti žmogaus veiklos sukeltus pokyčius gamtoje ir imtis asmeninės atsakomybės

už aplinkos išsaugojimą, tausoti savo ir kitų žmonių sveikatą. Gamtamokslinę kompetenciją sudaro

įvairios žinios, gebėjimai ir nuostatos (žr. 5 pav.).

5 pav. Gamtamokslinės kompetencijos sudedamosios dalys

(sudaryta pagal Kompetencijų ugdymas..., 2012, p. 15)

Pavyzdžiui, gamtamokslinės kompetencijos pradmenų mokiniai įgyja pradinėje mokykloje

mokydamiesi „Pasaulio pažinimo“. Vėliau pagrindinėje mokykloje ši kompetencija ugdoma toliau

ir siekiama, kad mokiniai įgytų esminių gamtos mokslų žinių, ugdytųsi bendruosius ir

konkrečiuosius dalykinius gebėjimus, vertybines nuostatas.

Per gamtamokslinį ugdymą mokiniai susiformuoja sau ir visuomenei svarbias nuostatas:

nusiteikimą mokytis; domėjimąsi gamtos mokslų ir technologijų laimėjimais ir kartu kritišką

požiūrį į neapgalvotą jų taikymą, besaikio vartojimo sukeliamas problemas; pagarbą gamtai ir jos

GAMTAMOKSLINĖ KOMPETENCIJA

Nuostatos (vertybės, požiūriai,

nusiteikimas)

Problemų sprendimas

Praktiniai gebėjimai

Žinios ir supratimas

Mokėjimas mokytis

Gamtamokslinis komunikavimas

18

įvairovei; atsakingą, saugų elgesį; sveiką gyvenseną; aktyvų dalyvavimą įgyvendinant visuomenės

darnaus vystymosi idėjas (Kompetencijų ugdymas: metodinė knyga mokytojui, 2012).

„Viena didžiausių moksleivių gamtamokslinio ugdymo(si) siekiamybių yra pagarbos

gamtai, gyvybei plėtotė, ypač – etiniu-vertybiniu-kognityviniu aspektu“ (Lamanauskas ir kt., 2005,

p. 15).

Kaip nurodyta Gamtamokslinės kompetencijos ugdymo(si) žaliosiose mokymosi aplinkose

koncepcijoje (2013), gamtamokslinių kompetencijų ugdymas sudaro galimybes biologijos, fizikos,

chemijos mokytojams bendradarbiauti ir siekti integralaus pažinimo, plėtoti mokinių – gamtos

tyrinėtojų kompetencijas, ugdyti nuolat besimokančią, atsakingą asmenybę.

Be to, minėtoje koncepcijoje pažymima, jog besimokantysis turi ne tik gebėti suvokti

kintančią ekologinę situaciją, bet ir siekti, kad etinis, estetinis, psichologinis, juridinis žmogaus

santykis su gamta taptų jo kultūringumo kriterijumi. Šios pozicijos laikosi Jungtinių Tautų švietimo,

mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO), kuri įvairiais būdais ir priemonėmis primena ir ragina

ugdyti aukštos ekologinės kultūros žmogų. Aplinka yra vientisa sfera, todėl ugdymo metodai ir

priemonės turėtų sujungti gamtos mokslus į vientisą sistemą, turėtų būti sudaromos sąlygos

chemijos, fizikos, biologijos integracijai su kitais mokslais, kaip, pavyzdžiui, geografija.

Pastebėtina, kad atlikti tyrimai (2005–2008 m. projekto „Ugdymo turinio IKT pagrindu

kūrimas ir diegimas remiantis integruoto gamtos mokslų kurso 5–6 klasės mokiniams pavyzdžiu“,

Gudynas ir kt., 2011) rodo, kad patys mokiniai gamtos mokslus laiko svarbiais ir naudingais, nes

įgyjama žinių, kaip rūpintis aplinka, savo sveikata, saugoti gamtą. Be to, gamtos mokslų pamokos

mokinius skatina domėtis dar nežinomais dalykais. Tačiau taip pat gamtos mokslai mokiniams

atrodo nesuprantami ir sunkūs, nes yra atitrūkę nuo jų gyvenimo, turimos patirties (žr. 6 pav.).

19

6 pav. Mokinių nuomonė apie gamtos mokslų naudingumą

(Gudynas ir kt., 2011, p. 7)

Be to, tyrimai rodo, kad žemesnių klasių mokiniai mano, kad jiems gamtos mokslus gerai

mokėti svarbu taip pat kaip matematiką, lietuvių kalbą, o aukštesnės klasės mokiniams taip pat

svarbu gerai mokėti šiuos du mokomuosius dalykus, bet gamtos mokslai jau nebeatrodo tokie

svarbūs. Aukštesnėse klasėse fizikos ir chemijos mokomasi tikslingiau nei biologijos, nes

galvojama apie studijų ar profesijos rinkimąsi ateityje (Gudynas ir kt., 2011).

Tuo tarpu geografinė kompetencija – tai gebėjimas naudotis geografinius dalykus

aiškinančiomis žiniomis ir geografiniais tyrimų metodais (Jočienė, Česnavičius, 2011). Pagrindinėje

mokykloje per geografijos pamokas puoselėjamas mokinių nusiteikimas ir gebėjimas

kompetentingai naudotis geografijos žiniomis ir įgūdžiais asmeniniame, profesiniame ir

visuomeniniame gyvenime. Mokiniai įgyja įvairių dalykinių gebėjimų, nes:

mokosi orientuotis gamtinėje ir visuomeninėje aplinkoje, naudoja kartografijos kūrinius kaip

patikimus informacinius šaltinius;

renka ir analizuoja įvairiuose informaciniuose šaltiniuose pateikiamą informaciją, kritiškai ją

vertina;

domisi Lietuvos, kitų šalių gamtos ir visuomenės įvairove;

įvairia geografine veikla aktyviai tiria savo ir kitų kraštų gamtinę ir visuomeninę aplinką,

susipažįsta su ja (Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos, 2008).

Š. Gerulaitis ir Z. Kairaitis (2004, p. 21) pastebi, kad geografija pajėgi ugdyti įvairias

gamtamokslines ir socialinių mokslų kompetencijas. Numatydami geografijos dalyko ugdymo

pasiekimų sistemą, autoriai atsižvelgia į visas kompetencijas, raštingumo, dalyko turinio grupes ir

20

kitų šalių geografinio ugdymo turinį bei vartoja geografinės kultūros sąvoką – platesnę ir netapačią

kompetencijos ir raštingumo sąvokoms (žr. 7 pav.).

Š. Gerulaitis ir Z. Kairaitis (2004) mano, kad geografija, kaip ir kiti mokomieji dalykai,

turi būti vientisa savo turiniu ir struktūra, kad mokiniai palaipsniui gilintų žinias, tobulintų įgūdžius,

gebėjimus, formuotų geografinį mąstymą.

Taigi 7 pav. pavaizduotas geografinio ugdymo rezultatų struktūrinis modelis parodo,

kokias žinias, gebėjimus ir vertybes mokiniai įgyja, kaip ugdosi per pamokas, mokydamiesi įvairių

sričių geografijos: geografinio pažinimo, gamtinės, visuomeninės bei regioninės geografijos. Įgyja

orientavimosi, darbo su žemėlapiais, naudojimosi informacinėmis komunikacinėmis

technologijomis gebėjimai. Mokiniai taip pat išmoksta stebėti ir tyrinėti aplinką, interpretuoti

prasminius geografinius objektus, tekstus. Taip pat atsiskleidžia mokinių gebėjimai tirti, kelti

klausimus ir atsakyti į juos, pritaikyti informaciją.

21

7 pav. Geografinio ugdymo rezultatų struktūrinis modelis

(sudaryta pagal Gerulaitis, Kairaitis, 2004, p. 22)

Pastebėtina, kad minėtos žinios ir gebėjimai taip pat atsiskleidžia gamtamokslinio ugdymo

pamokose (biologijos, chemijos, fizikos, astronomijos), kur mokiniai taip pat tyrinėja, stebi aplinką

ir reiškinius, formuluoja klausimus, atsako į mokytojų ar bendraklasių klausimus, renka įvairią

medžiagą, analizuoja ir interpretuoja gautus rezultatus, juos vertina. Teigtina, jog tiek per socialinį,

tiek per gamtamokslinį ugdymą mokiniai ugdosi mąstymo, socialinius ir praktinius gebėjimus.

Sritys: geografinis pažinimas, gamtinė geografija, visuomeninė

geografija, regioninė geografija.

Kategorijos: teritorija, padėtis, išsidėstymas (paplitimas), aplinka,

regionai.

Teminės gebėjimų grupės: orientavimasis, darbas su žemėlapiais,

naudojimasis informacinėmis komunikacinėmis technologijomis,

aplinkos stebėjimas ir tyrimai, prasminis geografinių objektų, tekstų

interpretavimas.

Gebėjimas kelti klausimus ir atsakyti į juos: klausimų kėlimas,

informacijos apdorojimas, atsakymas į klausimus.

Tyrimo gebėjimai: medžiagos apie tyrimo objektą, problemą, klausimą,

temą: identifikavimas, rinkimas, analizavimas, interpretavimas,

apibendrinimas, įvertinimas, taikymas, vertinimas.

Informacijos taikymo gebėjimai: mąstymo, socialiniai, praktiniai.

Gebėjimų lygmenys: pamatinis – gebėjimas skaityti ir suprasti geografinį

tekstą, žemėlapį, vaizdą; funkcinis – gebėjimas vartoti ir perduoti

geografinę informaciją; kritinis – gebėjimas analizuoti, vertinti bei kurti

geografinę informaciją.

GEOGRAFINĖ KULTŪRA

ŽINIOS, GEBĖJIMAI, VERTYBĖS

KO

MP

ET

EN

CIJ

A

RA

ŠT

ING

UM

AS

22

1.3. Gamtamokslinio ir socialinio ugdymo veiklos sričių turinys

Gamtamokslinį ugdymą pagrindinėje mokykloje sudaro šios veiklos sritys (Pradinio ir

pagrindinio ugdymo bendrosios programos, 2008):

1. Gamtos tyrimai.

2. Gyvoji gamta (biologija): organizmų sandara ir funkcijos; gyvybės tęstinumas ir įvairovė;

organizmas ir aplinka, biosfera ir žmogus.

3. Medžiagos ir jų kitimai (chemija): medžiagų sudėties ir savybių pažinimas; medžiagų

kitimai; svarbiausių medžiagų pažinimas ir naudojimas.

4. Fizikiniai reiškiniai (fizika): judėjimo ir jėgų pažinimas; energijos ir fizikinių procesų

pažinimas; Žemės ir Visatos pažinimas.

Kaip nurodyta minėtose programose, pagrindinio ugdymo gamtos mokslų dalykų bendroji

programa integruoja biologijos, fizikos, chemijos žinias ir gebėjimus. Išskirtinos tokios integracijos

ašys–sąvokos: judėjimas, energija, sistema, evoliucija, makro- ir mikrosistema, kitimai. Visuose

gamtos mokslų kursuose nagrinėjamos darnaus vystymosi ekologijos ir aplinkosaugos, sveikatos ir

higienos problemos, žmogaus vieta ir vaidmuo pasaulyje.

Tuo tarpu geografijos mokomasis dalykas apima tokias veiklos sritis (Pradinio ir

pagrindinio ugdymo bendrosios programos, 2008):

1. Orientavimasis erdvėje ir žemėlapyje.

2. Geografinės informacijos skaitymas.

3. Regiono pažinimo raiška.

4. Aplinkos pažinimas ir tyrimai.

Siekiant tolygiai ir aktyviai įtraukti mokinius į mokymosi procesą, per geografijos

pamokas bendradarbiaujama su istorijos, ekonomikos ir verslumo, matematikos, biologijos,

chemijos, informacinių technologijų ir kt. dalykų mokytojais. Geografijos ugdymo turinys glaudžiai

siejasi ir su integruojamosiomis programomis: darnaus vystymosi, verslumo, pilietiškumo ir kt.

Derinant geografijos programos tikslus su integruojamųjų programų tikslais, turiniu ir

metodologija, parenkami integruotam ugdymui tinkami metodai (pvz., projektai, meninė raiška,

tyrimai), mokomoji medžiaga siejama su gyvenimo aktualijomis (Pradinio ir pagrindinio ugdymo

bendrosios programos, 2008).

Remiantis Š. Gerulaičiu ir Z. Kairaičiu (2004) mokant geografijos pirmiausia

susipažįstama su Žemės sferomis, jose vykstančiais procesais, analizuojami žemynai, vandenynai ir

Lietuva, o pabaigoje – pasaulio visuomeninė geografija. Tačiau šis turinys neatitinka šiuolaikinių

ugdymo turinio įgyvendinimo per socialinę patirtį principų.

23

Be geografijos, socialinis ugdymas pagrindinėje mokykloje grindžiamas šiais

mokomaisiais dalykais:

istorija;

pilietiškumo pagrindų kursu;

ekonomikos ir verslumo kursu;

psichologija.

5 klasėje mokiniai mokosi istorijos, o 6 klasėje – istorijos ir geografijos, į šiuos dalykus

integruojant verslumo ugdymą ir pilietiškumo ugdymą. 5 klasėje mokantis istorijos ir kurso „Gamta

ir žmogus“, įgyjama geografijos žinių ir gebėjimų. Geografija yra integruota į du kursus:

1. „Gamta ir žmogus“ – siekiama supažindinti mokinius su pasaulio sandaros elementais,

medžiagomis, reiškiniais, jų savybėmis, siekiama padėti suvokti, kaip medžiagos, reiškiniai

įgyja geografinį pavidalą, pasiskirsto Žemės rutulyje, skaidosi į geografines sferas.

2. „Lietuvos istorija“. Formuojamas supratimas, kad Lietuvos, kaip valstybės, istorija yra

neatsiejama nuo jos geografinės erdvės ir jai būdingų bruožų. Pateikiama Lietuvos, kaip

pasaulio geografinės erdvės arba Žemės teritorijos dalies, bendriausių bruožų apžvalga.

7–8 klasėse mokomasi istorijos ir geografijos, tuo tarpu 9–10 klasėse, be istorijos ir

geografijos dalykų, mokomasi pilietiškumo pagrindų, ekonomikos ir verslumo. Pastebėtina, kad 9–

10 kl. galima pasirinktinai mokytis psichologijos.

24

2. TYRIMO METODOLOGIJA

2.1. Tyrimo organizavimas ir vykdymas

Tyrimu siekta atsakyti į probleminį klausimą – kaip siejasi geografijos ir gamtamokslinio

ugdymo turinys? Ši problema sprendžiama lyginant ugdymo kompetencijų turinį.

Tyrimo eiga. Tyrimo organizavimas vyko tokia 6 etapų eiga (žr. 8 pav.):

8 pav. Tyrimo eiga

Tyrimo organizavimas pirmiausia apėmė mokslinės literatūros ir ugdymo programų

analizę. Išanalizavus ugdymo turinį pagrindinėje mokykloje ir radus akivaizdžias sąsajas tarp

geografijos ir gamtos mokslų dalykų, paruošti tyrimo instrumentai ir imtasi vykdyti anketinę

mokinių bei mokytojų apklausą raštu.

1 ETAPAS. Atlikta mokslinės literatūros, ugdymo programų analizė, siekiant

atskleisti geografijos kaip gamtamokslinio ir socialinio ugdymo

turinio dalį bei gamtamokslinio ir socialinio ugdymo didaktinę sistemą

bendrojo ugdymo mokykloje.

2 ETAPAS. Remiantis teorine darbo dalimi sudaryti tyrimo klausimynai

mokiniams ir mokytojams.

3 ETAPAS. Vykdyta anketinė VIII-IX klasių mokinių apklausa, tirtas jų požiūris į

sąsajas tarp geografijos ir gamtos mokslų dalykų.

4 ETAPAS. Vyko mokytojų (fizikos, chemijos, biologijos) apklausa raštu, siekiant išsiaiškinti jų požiūrį į sąsajas

tarp geografijos ir gamtos mokslų dalykų.

5 ETAPAS. Statistiškai apdoroti ir apibendrinti gauti anketinės apklausos

tyrimo rezultatai.

6 ETAPAS. Analizuoti ir vertinti mokytojų apklausos rezultatai.

25

Tyrimo laikas, vieta. Tyrimas vyko nuo 2015 m. kovo 30 d. iki balandžio 18 d. dviejose

ugdymo įstaigose: Vilniaus Balsių pagrindinėje mokykloje; Radviliškio rajono Šeduvos

gimnazijoje.

Tyrimo etika. Tiek mokiniai, tiek ir mokytojai tyrime dalyvavo anonimiškai,

laisvanoriškai, prieš tyrimą buvo supažindinti su jo tikslu, gautų rezultatų panaudojimo būdu.

2.2. Tyrimo metodika ir metodai

Analizuojant geografijos ir gamtos mokslų dalykų sąsajas ugdymo turinyje pirmiausia

pasirinktos šios kokybinio tyrimo strategijos:

Turinio (content) analizė, nagrinėjant programų dokumentus.

Atvejo (case) tyrimas.

Turinio (content) analizė darbe buvo taikoma analizuojant Bendrąsias ugdymo

programas. Taigi turinio analizės metodas šiuo atveju traktuojamas kaip dokumentų turinio analizės

metodas, kuris gretimai buvo naudojamas su kitais tyrimo metodais. Tai leidžia užtikrinti tyrimo

reprezentatyvumą. Remiantis gautais turinio analizės rezultatais vėliau galima formuluoti

patikimesnes išvadas.

Pasak G. Žvaliausko (2008), tyrimuose yra analizuojami įvairaus pobūdžio dokumentai,

kuriuos galima suskirstyti pagal įvairius kriterijus: oficialūs, vieši, privatūs, asmeniniai. Šiuo atveju

analizuotas oficialus dokumentas – Bendrosios ugdymo programos. Analizuojant ugdymo turinį

pagrindinėje mokykloje pasitelktos Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos (2008),

ieškota sąsajų tarp geografijos ir gamtos mokslų dalykų, sudarytos lentelės, atspindinčios:

1) geografijos tematiką gamtamokslinio ugdymo turinyje;

2) gamtamokslinę tematiką geografijos ugdymo turinyje.

Dokumentinis tyrimas apibūdinamas kaip socialinio kokybinio tyrimo metodas ir jo

naudojimas edukologiniuose tyrimuose leidžia lanksčiau svarstyti Lietuvos švietimo dabartį, yra

apibūdinamas kaip „socialinės tikrovės liudijimas“, padedantis svarstyti neatsakytus dabarties

klausimus, problemas (Bruzgelevičienė, Žadeikaitė, 2007, p. 87).

Kokybinė turinio analizė tyrėjo atžvilgiu apima trijų lygių refleksiją (Bitinas ir kt., 2008, p.

230):

tyrėjas nustato teorines ribas, kuriose nagrinėja teksto medžiagą;

tyrėjas turi apmąstyti savo turimą patirtį ir nuostatas, kad atskirtų jas nuo teksto analizės;

tyrėjui būtina pasirinkti, aprašyti ir atspindėti metodologines-filosofines nuostatas, kurios

bus naudojamos kokybinei turinio analizei.

26

Pasak B. Bitino ir kt. (2008), turinio (content) analizė gali būti apibrėžta, kaip empirinis,

metodologinis teksto nagrinėjimas, remiantis metodologiškai pagrįstais analizės žingsniais.

Nagrinėjamas tekstas talpina naujas temas ir idėjas, kaip skelbiamąjį (matomą) turinį ir konteksto

informaciją, kaip latentinį (nematomą) turinį. Turinio analizė atskleidžia tiriamo reiškinio

suvokimą, svarstymus, paremtus asmeniniu tyrėjo požiūriu ir mokslo šaltiniuose rasta medžiaga

apie tai, kaip ir kodėl šie ryšiai atsiranda, parodo naujas žinias, arba naujų žinių apie reiškinį bei jį

sudarančių ryšių susiejimą su konkrečiu kontekstu.

Atvejo tyrimas. Šis tyrimas traktuojamas kaip tyrimo strategija, kuri numato vieno ar

kelių atvejų ištyrimą, remiantis socialinės informacijos šaltiniais ir pritaikant kuo įvairesnius tyrimų

metodus. Atvejo tyrimas gali būti tiek kiekybinis (kai svarbu kiekybės informacijos apie tiriamą

atvejį surinkimas), tiek kokybinis (svarbus kokybinių duomenų generavimas) (Žvaliauskas, 2008).

Šiuo atveju mūsų tyrimas buvo kokybinis, kadangi tirta reali, natūrali aplinka (konkrečios

mokyklos). Kokybiniuose tyrimuose toks duomenų rinkimo metodas dar vadinamas etnografiniu,

kurio tikslas kaupti patirtį apie tiriamą objektą. Konkrečiu atveju – apie geografijos ir

gamtamokslinių dalykų sąsają.

Buvo pasirinktas atvejo tyrimas, kai siekiama tirti platesnę problemą (gamtamokslinių ir

socialinių dalykų sąsaja), o tirtas konkretus atvejis, iliustruojantis geografijos ir gamtamokslinių

dalykų sąsajų raišką. Magistro baigiamojo darbo centre – geografijos ir gamtos mokslų dalykų

sąsajų tyrimas, remiantis mokinių ir mokytojų požiūriu ir tiriant atvejį konkrečiose Lietuvos

mokyklose.

Tyrime dalyvavo Vilniaus Balsių pagrindinės mokyklos mokiniai ir mokytojai. Be to, dalis

mokytojų apklausta ir Radviliškio rajono Šeduvos gimnazijoje.

Vilniaus Balsių pagrindinė mokykla – tai pirmoji Vilniuje pastatyta mokykla po

Nepriklausomybės atkūrimo. 2011 m. pradėjusioje veikti mokykloje mokosi per 830 mokinių,

vykdomos pradinio ir pagrindinio ugdymo programos, dirba įvairių kvalifikacijų pedagogai:

mokytojai, vyr. mokytojai, metodininkai, ekspertai. Mokykla siekia diegti naujus ugdymo metodus

ir modelius, padaryti ugdymo procesą kuo šiuolaikiškesnį, kuo labiau atitinkantį mokinių ir jų tėvų

poreikius (Vilniaus Balsių pagrindinės mokyklos interneto svetainės medžiaga, 2015). Mokykloje iš

viso dirba 80 mokytojų, iš jų po vieną biologijos, chemijos, fizikos ir geografijos mokytoją.

Radviliškio rajono Šeduvos gimnazija – tai pirmoji Šeduvos mokykla, įkurta dar 1547 m.

Nuo 2005 m. mokykla dirba pagal akredituotą vidurinio ugdymo programą ir yra tapusi gimnazija.

Joje mokosi 638 mokiniai, su jais dirba 70 mokytojų, iš kurių po vieną geografijos, fizikos,

chemijos ir du biologijos mokytojai (Radviliškio rajono Šeduvos gimnazijos interneto svetainės

medžiaga, 2015).

27

Naudotų kiekybinio ir kokybinio tyrimų skiriamieji bruožai. Pasak B. Bitino (2006),

kiekybiniame tyrime pirminius duomenis tyrėjas gauna taikydamas patikimas tyrimo metodikas,

duomenis analizuodamas kompiuterinėmis programomis, kuomet tyrimo pamatą sudaro požymių

matavimas. Šiame tyrime nagrinėjamas jau pakankamai aprašytas reiškinys, išskiriami ir įvertinami

jo požymiai, todėl tyrėjui svarbu ne aiškinti ir prognozuoti, o aprašyti.

Tuo tarpu kokybiniame tyrime analizuojami duomenys, kurie yra išreikšti žodine forma,

teiginiais ir kategorijomis ir vertinami subjektyviai. Šiam tyrimui būdingas atvirumas, realios

situacijos nagrinėjamos be išankstinių nuostatų. Siekiama aprašyti objektą, jo elementus (pvz., gauti

duomenų apie mažai tyrinėtą, naują ugdymo reiškinį ar aspektą).

D. Tureikytė (2004) pažymi, kad kokybinio tyrimo metodologija, skirtingai, nei kiekybinio

tyrimo, įgalina tiriamąjį reiškinį ne matuoti, o suprasti.

Kiekybinis tyrimas. Buvo taikoma netikimybinės atrankos metodo patogioji / parankioji

(convenience) respondentų atranka. Remiantis B. Bitinu ir kt. (2008), šis atrankos yra patogus

tyrėjui, nes pasirenkami lengviausiai ir patogiausiai prieinami informantai. Ši atranka svarbi dėl to,

kad lengviau pasiekti tiriamuosius ir tai yra vienintelis racionalus tyrimo imties sudarymo būdas.

Parankioji atranka tinka tais atvejais, kai reikia įvertinti kokio nors produkto savybes arba

nuomones, kaip šiuo atveju – nuomonę apie gamtamokslinio ir geografinio ugdymo dalykus ir

turinį.

Tyrimo imtis – 60 respondentų (iš jų – 30 VIII klasės ir 30 IX klasės mokinių).

Pasirinktas duomenų rinkimo metodas – anketinė apklausa. Šios apklausos klausimyną

sudarė 10 klausimų (žr. 1 priedas), iš jų:

1-7 skirti išsiaiškinti geografijos ir gamtamokslinio ugdymo (fizikos, chemijos,

biologijos dalykų) sąsajas pagrindinės mokyklos ugdymo turinyje.

8-9 skirti išsiaiškinti demografinius respondentų duomenys (lytį, klasę, kurioje mokosi).

Paskutinis 10 anketos klausimas buvo skirtas kūrybinei užduočiai, kur mokinių prašyta

sugalvoti kelias temas, kurias būtų galima mokytis per geografijos ir per fizikos,

chemijos, biologijos pamokas.

Anketoje buvo pateikti aiškūs, nedviprasmiški klausimai, paliktoje vietoje mokiniai galėjo

įrašyti savo nuomonę, todėl nebuvo sunku ją užpildyti.

Anketinės apklausos duomenys apdoroti statistine SPSS programa, paveikslai sukurti su

programa „Microsoft Excel“. SPSS programa pasirinkta, nes skaičiuojant ir apdorojant tyrimo

duomenis siekta įvertinti, kaip pasisakė skirtingos lyties ir skirtingose klasėse besimokantys

mokiniai. Todėl, remiantis R. Vaitkevičiaus ir A. Saudargienės (2006) metodinėmis

rekomendacijomis, buvo atliktas Chi kvadrato (Chi-Square) testas ir apskaičiuotas χ2 kriterijus.

28

Analizuojant duomenis laikyta, jog būdingos statistikai reikšmingos priklausomybės, kai p-reikšmė

neviršija reikšmingumo lygmens 0,05 (p<0,05). Analizėje pateikti tie skirtumai, kurie buvo

statistiškai reikšmingi.

Kokybinis tyrimas. Panaudota apklausa raštu ir siekta suvokti mokytojų patirtį, sužinoti

nuomones tiriamu klausimu, buvo galima surinkti sistemingų duomenų, pateikiant konkrečius

klausimus (Bitinas ir kt., 2008). Pasak G. Žvaliausko (2008), tokios apklausos remiasi planu,

kuriame numatyti konkretūs klausimai, jų pateikimo seka.

Apklausoje dalyvavo 7 mokytojai (chemijos, biologijos, fizikos).

Sudarius 8 atvirų klausimų klausimyną (žr. 2 priedas) išsiaiškinta:

kaip mokytojai vertina gamtamokslinio ir socialinio ugdymo tarpdalykinius ryšius ir

integruotą dalykų mokymą;

kaip integruoja geografiją į savo dėstomo dalyko pamokas;

ar naudoja geografijos žinias, sąvokas, geografines mokymosi priemones vesdami

pamokas;

kokius ugdymo metodus mokytojai taiko pamokose, ugdydami gamtamokslinę mokinių

kompetenciją;

kaip per jų vedamas pamokas pasireiškia geografijos kaip gamtamokslinio ir socialinio

ugdymo aspektai.

Vienu iš klausimų dar buvo įvertinti demografiniai duomenys apie mokytojus (lytis,

amžius, dėstomas dalykas, pedagoginio darbo patirtis).

Gauti duomenys analizuoti naudojant kokybinių duomenų turinio analizę, lentelėje

pateikiant informantų teiginius / citatas pagal dėstomą dalyką (biologija, fizika, chemija), kad būtų

galima analizuoti konkrečių mokomųjų dalykų sąsajas su geografija. Prie kiekvienos citatos

pažymėta, kokio ji yra informanto pagal eiliškumą, kadangi informantų apklausos buvo koduotos

pagal eilės numerius nuo 1 iki 7.

29

3. GEOGRAFIJOS IR GAMTOS MOKSLŲ DALYKŲ SĄSAJŲ TYRIMAS

3. 1. Geografijos ir gamtos mokslų dalykų ugdymo turinio sąsajų bendrojoje ugdymo

programoje analizė

Analizuojant ugdymo turinį pagrindinėje mokykloje yra akivaizdžios sąsajos tarp

geografijos ir gamtos mokslų dalykų, nes per gamtos mokslų pamokas (biologijos, chemijos,

fizikos) ir kursą „Gamta ir žmogus“ mokiniams yra reikalingos ir / arba yra suteikiamos žinios

geografijos tematika (žr. 3 lentelė).

3 lentelė. Geografijos tematikos žinios ir gebėjimai gamtamokslinio ugdymo dalykų turinyje

(sudaryta pagal Pradinio..., 2008)

GEOGRAFIJOS TEMATIKA GAMTAMOKSLINIO UGDYMO TURINYJE

Ugdymo pasiekimai ir metodinės gairės

Klasės Gamta ir žmogus

5-6 kl.

Susipažįstant su augalijos ir gyvūnijos įvairove. Aiškinantis, kokią įtaką klimatas daro

nevienodam augalijos ir gyvūnijos pasiskirstymui žemėje.

Tyrinėjant artimiausią vietovę ir pateikiant joje gyvenančių gamintojų, augalėdžių,

plėšrūnų ir skaidytojų pavyzdžius, nagrinėjant aplinkos taršą tam tikroms vietovėms.

Apibūdinant organizmų evoliuciją Žemėje kaip procesą, per kurį atsiranda naujos

organizmų grupės.

Biologijoje Chemijoje Fizikoje

7-8 kl. Aiškinantis

dinaminių vandens

procesų poveikį

augalijai bei

gyvūnijai ir

žmogui,

nagrinėjant

sausumos vandenų

įtaką žmogui ir

gamtai.

Analizuodami

įvairius

informacijos

šaltinius apie

Lietuvos ir

pasaulio ūkio

išteklių įvairovę

(gamtos: augalija,

gyvūnija, vanduo,

žemė – jos

paviršius ir

gelmės), aiškinasi,

8 kl. aiškinantis Pasaulio

vandenyno vandens

druskingumo ir temperatūrų

pasiskirstymą, juos lemiančias

priežastis, diskutuojant apie

didmiesčių ekologines

problemas: cheminė ir fizinė

tarša; oro, vandenų ir

dirvožemių tarša, atliekant

nesudėtingus stebėjimus ir

tyrimus savo aplinkoje.

Mokantis atlikti nesudėtingus

stebėjimus ir tyrimus savo

aplinkoje, aiškinantis

žmogaus veiklos įtaką žemės

paviršiui, žemyninės ir

vandenyninės Žemės plutos

skirtumus, analizuojant

žmonių veiklos paveiktus

kraštovaizdžius, aiškinantis

jų kitimo priežastis.

Nagrinėjant orbitinį Žemės

judėjimą, aiškinantis

nevienodo šilumos ir šviesos

pasiskirstymo Žemėje

priežastis, nagrinėjant

Žemėje vykstančius

pagrindinius vidinius ir

išorinius procesus.

30

kas yra racionalus

gamtos išteklių

naudojimas ir

kodėl svarbu

išsaugoti biologinę

įvairovę.

9-10 kl. Nagrinėjant

požeminių

vandenų, ežerų ir

pelkių reikšmę

žmogui ir gamtai,

susipažįstant su

gyvenamosios

vietovės, rajono ar

krašto

kraštovaizdžiu.

Aiškinantis, kokių problemų

kyla didmiesčiuose (pvz.,

ekologinių – tarša), pramonės

įtaką aplinkai (tarša,

kraštovaizdžio keitimas).

Analizuojant dabartinio

Žemės paviršiaus kitimo

priežastis, nurodant

pasekmes, analizuojant

klimatą lemiančius veiksnius

(pvz., saulės spinduliuotė,

oro masių judėjimas, kt.)

Lentelėje analizuojant duomenis matyti, kad daugiausiai geografijos žinių reikia per

biologiją, ypač 7-8 klasėse, kur nagrinėjami įvairūs gamtiniai procesai ir jų įtaka augalijai,

gyvūnijai, žmonijai, nagrinėjami racionalaus gamtos išteklių naudojimo ir biologinės įvairovės

išsaugojimo klausimai.

Fizikos pamokose geografijos tematikos žinios reikalingos nuo 7 klasės, kai mokiniai

mokosi atpažinti artimiausios aplinkos objektus, atlikti nesudėtingus stebėjimus ir tyrimus savo

aplinkoje, be to, nagrinėjant Žemės judėjimą, joje vykstančius pagrindinius vidinius ir išorinius

procesus. Per chemiją reikia geografijos žinių nuo 8 iki 10 klasėse, kai aiškinamasi sudėtingesni

klausimai, susiję su Pasaulio vandenyno vandens druskingumu, temperatūrų pasiskirstymu ir to

priežastimis, diskutuojama apie cheminę ir fizinę, oro, vandenų ir dirvožemių taršą.

5-6 kl. kurse „Gamta ir žmogus“ mokiniai tyrinėja artimiausias vietoves ir pateikia joje

gyvenančių gamintojų, augalėdžių, plėšrūnų ir skaidytojų pavyzdžius, nagrinėja aplinkos taršą tam

tikrose geografinėse vietovėse, apibūdina organizmų evoliuciją Žemėje.

Taigi iš lentelėje pateiktų duomenų akivaizdu, kad geografijos tematika atsiskleidžia nuo 5

iki 10 klasės, kai 5-6 kl. reikia žinių kurse „Gamtos ir žmogaus“, nuo 8 klasės per chemijos ir nuo 7

klasės – fizikos pamokas.

Analizuojant žinias ir gebėjimus, kurie aptinkami geografijoje, taip pat matyti tvirti

tarpdalykiniai ryšiai su gamtos mokslais (žr. 4 lentelė).

31

4 lentelė. Gamtamokslinės tematikos žinios ir gebėjimai geografijos ugdymo turinyje

(sudaryta pagal Pradinio..., 2008)

GAMTAMOKSLINĖ TEMATIKA GEOGRAFIJOS UGDYMO TURINYJE

Ugdymo pasiekimai ir metodinės gairės

Klasės Gamta ir žmogus

5-6 kl.

Nagrinėjant veiksnius, lemiančius augalijos ir gyvūnijos įvairovę. Aiškinantis,

kokie būdingiausi augalai ir gyvūnai aptinkami Lietuvoje ir pasaulyje.

Nagrinėjant šaltinius (keliautojų pasakojimų ištraukas) ir aiškinantis pasaulio

pažinimo raidą. Diskutuojant ir ieškant priežasčių, kurios senovėje skatino žmones

keliauti ir tirti aplinką. Naudojantis schemomis ir paveikslais ir apibūdinant, kaip

Žemę veikia vidinės ir išorinės jėgos, nustatant jų įtaką gamtai ir žmogaus gyvenimui,

nurodant būdus ir priemones, kaip žmogus keičią aplinką.

Diskutuojant ir aptariant gamtos išsaugojimo galimybes, susipažįstant su savo

aplinkos gamtos ir socialiniais objektais, mokantis juos stebėti, tirti ir apibūdinti.

Biologijos Chemijos Fizikos

7-8 kl. Mokantis analizuoti (iš

paveikslėlių, nuotraukų,

aprašymų) gamtinius ir

žmonių veiklos

paveiktus

kraštovaizdžius,

nustatyti žmogaus įtaką

jų kitimui (pvz., miškų

kirtimas, dykumėjimas,

dirbamos žemės

mažėjimas, miestų plotų

didėjimas). Mokantis

nustatyti gamtos

apsaugos priemones,

nagrinėjant paveikslus,

aiškinantis dinaminius

vandens procesus, jų

susidarymo priežastis

(bangavimą, potvynius

ir atoslūgius, šiltąsias ir

šaltąsias vandenyno

sroves), jų poveikį

klimatui, gyvajai gamtai

(augalijai bei gyvūnijai)

ir žmogui.

Nuo 8 kl. mokantis skirti

uolienas nuo mineralų,

apžiūrinėjant pavyzdžius,

aiškinantis jų skirtumus.

Analizuojant nuosėdinių,

magminių ir

metamorfinių uolienų

susidarymą.

Vykstant į išvykas

gamtoje, nagrinėjant,

kaip žemės paviršių

veikia dūlėjimas ir

žmonių veikla.

Aiškinantis, kaip

žmogaus ūkinė veikla

priklauso nuo aplinkos

(vandenys, klimatas,

naudingosios iškasenos,

dirvožemis, reljefas)

sąlygų. Nagrinėjant

atsinaujinančius ir

neatsinaujinančius

gamtos išteklius, jų

įsisavinimo galimybės.

Mokantis paaiškinti, kaip,

naudojantis padėties

nustatymo prietaisais ir

vietovės požymiais, galima

orientuotis aplinkoje.

Naudojantis įvairiais

prietaisais (kompasu, visuotine

padėties nustatymo sistema

(GPS), laikrodžiu) ir mokantis

orientuotis konkrečioje

vietovėje.

Nagrinėjant išorinių jėgų

poveikį pagrindinių Žemės

paviršiaus formų susidarymui,

aiškinantis priežastis,

lemiančias nevienodą šilumos

ir šviesos kiekį Žemės rutulyje.

9-10 kl. Nagrinėjant įvairius

šaltinius ir aiškinantis

Lietuvos požeminių

Vandenų (dirvožemio,

gruntinių ir

tarpsluoksninių

(artezinių), ežerų

(ledyninės ir

Diskutuojant apie

didmiesčių problemas,

tarp kurių ekologinės, t.y.

cheminė ir fizinė tarša;

oro, vandenų ir

dirvožemių tarša.

Nagrinėjant svarbiausias

pramonės šakas, tarp

Nagrinėjant įvairius klimatą

formuojančius veiksnius:

saulės spinduliuotę, geografinę

padėtį, oro masių judėjimą,

Atlanto vandenyno,

Žemės paviršiaus formų įtaką,

aiškinantis jų reikšmę

Lietuvos ir Europos klimatui.

32

poledyninės kilmės),

pelkių (aukštapelkių ir

žemapelkių) susidarymo

sąlygas, reikšmę žmogui

ir gamtai.

Analizuojant įvairius

informacijos šaltinius

apie Lietuvos ir pasaulio

ūkio išteklių įvairovę

(gamtos: augalija,

gyvūnija, vanduo, žemė

– jos paviršius ir

gelmės; žmogaus

sukurtus:

darbo, finansų,

informaciniai, kapitalo)

ir aiškinantis, kas

yra racionalus gamtos

išteklių naudojimas ir

kodėl svarbu išsaugoti

biologinę įvairovę.

kurių – chemijos, jų

išdėstymo rajonus ir

tokio išdėstymo

priežastis.

Aiškinantis pramonės

įtaką aplinkai (tarša,

kraštovaizdžio keitimas).

Stebint aplinką ir atliekant

tyrimus, mokantis naudotis

įvairiais informacijos

šaltiniais, tarp kurių gali būti ir

fizikos.

Taigi geografijos ugdymo turinyje 5-6 klasėse atsiskleidžia žinios, reikalingos iš „Gamtos

ir žmogaus“, aiškinantis pasaulio pažinimo raidą, gamtos ir žmogaus santykius, priežastis,

paskatinusias žmogų tyrinėti gamtą. Be to, reikalingos „Gamtos ir žmogaus“ žinios nagrinėjant,

kaip Žemę veikia vidinės ir išorinės jėgos, nustatant jų įtaką gamtai ir žmogaus gyvenimui,

diskutuojant apie gamtos išsaugojimo galimybes, mokantis tirti, stebėti ir apibūdinti aplinką bei

nagrinėjant veiksnius, lemiančius augalijos ir gyvūnijos įvairovę, Lietuvoje ir pasaulyje aptinkamus

augalus ir gyvūnus.

Per geografiją 7-8 klasėse reikalingos žinios iš biologijos nagrinėjant gamtinius ir žmonių

veiklos paveiktus kraštovaizdžius, mokantis nustatyti gamtos apsaugos priemones, aiškinantis

dinaminius vandens procesus, jų poveikį augalijai bei gyvūnijai. Tuo tarpu 9-10 klasėse reikia

biologijos žinių analizuojant požeminių vandenų poveikį gamtai, aiškinantis, kodėl svarbu išsaugoti

biologinę įvairovę.

Per geografiją reikia žinių iš chemijos. Pavyzdžiui, 8 klasėje mokantis skirti uolienas nuo

mineralų, nagrinėjant uolienų susidarymą, stebint gamtos procesus, nagrinėjant, kaip žemės paviršių

veikia dūlėjimas ir žmonių veikla. 9-10 klasėse chemijos žinios praverčia aiškinantis pramonės

įtaką aplinkos taršai, diskutuojant apie chemijos pramonę, oro, vandenų ir dirvožemių taršą.

Geografijos ugdymo turinyje aptinkama žinių, kurios reikalingos iš fizikos. Pavyzdžiui, 7-

8 kl. jų reikia mokantis paaiškinti, kaip galima orientuotis aplinkoje, naudojantis padėties nustatymo

prietaisais ir vietovės požymiais, nagrinėjant išorinių jėgų poveikį pagrindinių Žemės paviršiaus

33

formų susidarymui. Be to, šių žinių reikia aiškinantis, kokios priežastys lemia nevienodą šilumos ir

šviesos kiekį Žemės rutulyje. Vyresnėse 9-10 klasėse fizikos žinios praverčia nagrinėjant įvairius

klimatą formuojančius veiksnius: saulės spinduliuotę, geografinę padėtį, oro masių judėjimą, kt.,

stebinti aplinką ir atliekant tyrimus, mokantis naudotis įvairiais informacijos šaltiniais, tarp kurių ir

fizikos.

Vadinasi, pateikti duomenys leidžia daryti išvadą, jog pagrindinėje mokykloje tarp

geografijos ir gamtamokslinio ugdymo disciplinų pasireiškia ir / ar yra išlaikomi tvirti

tarpdalykiniai ryšiai.

3.2. Mokinių požiūrio į geografijos ir gamtos mokslų dalykų sąsają analizė

Tyrimo metu pirmiausia įvertinti demografiniai duomenys apie respondentus. Išaiškėjo,

kad daugiau kaip pusė tyrimo dalyvių (55 proc.) berniukai, mergaičių buvo nežymiai mažiau (45

proc.). (žr. 9 pav.).

9 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį

Tyrimo metu apklausta po lygiai aštuntos ir devintos klasės mokinių (žr. 10 pav.).

Pastebėtina, kad pagal Bendrąsias programas šias abi klases jungia kiek skirtingas ugdymo turinys

(nes klasės čia apjungtos į 7-8 ir 9-10 kl.). Tyrimo metu surinkti duomenys atspindės 8 ir 9 klasių

mokinių požiūrį į geografijos ir gamtos mokslų dalykų sąsajas.

45,00%

55,00%

Mergaitė Berniukas

34

10 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal klasę

Tyrimo metu surinkti duomenys atskleidė, su kokiais mokomaisiais dalykais geografija yra

glaudžiau susijusi (žr. 11 pav.).

11 pav. Mokomieji dalykai, su kuriais geografija yra glaudžiau susijusi

Beveik pusė respondentų mano, kad geografija yra vienodai susijusi tiek su gamtos, tiek ir

su socialiniais mokslais. Trečdalis respondentų (30 proc.) mano, kad geografija yra glaudžiau

susijusi su socialiniais mokslais (istorija, pilietiniu ugdymu, ekonomika, etika, religija). Tuo tarpu

likusieji išskyrė sąsajas su gamtos mokslais (fizika, chemija, biologija). Apibendrinant galima teigti,

kad dauguma mokinių geografiją sieja tiek su socialiniais, tiek ir su gamtos mokslais.

Palyginus respondentų pasisakymus pagal klasių koncentrus išaiškėjo, kad devintos klasės

mokiniai dažniau nurodė geografijos sąsajas tiek su gamtos, tiek ir su socialiniais mokslais (56,67

proc.). Tuo tarpu aštuntos klasės mokiniai dažniau pažymėjo sąsajas su gamtos mokslais (33,33

50,00% 50,00%

VIII kl. IX kl.

0,00%5,00%

10,00%15,00%20,00%25,00%30,00%35,00%40,00%45,00%50,00%

Gamtos mokslais Socialiniais mokslais Vienodai – ir su gamtos, ir su

socialiniais mokslais

23,33%

30,00%

46,67%

35

proc.). Šiuo atveju rastas statistiškai reikšmingas skirtumas (kai p reikšmė neviršijo reikšmingumo

lygmens 0,05): χ2=3,857; df=2; p=0,050 (žr. 12 pav.).

12 pav. Mokomieji dalykai, su kuriais geografija yra glaudžiau susijusi (pagal klases)

Tyrimo metu respondentų prašyta įvertinti geografijos ir įvardytų gamtamokslinių dalykų

ryšių (sąsajų) stiprumą (žr. 13 pav.).

13 pav. Geografijos ir įvardytų gamtamokslinių dalykų ryšių (sąsajų) stiprumo vertinimas

Išaiškėjo, kad stipriausi ryšiai siejami su „Gamtos ir žmogaus“ dalyku (76,67 proc.),

vidutiniški dažniausiai siejami su biologija (56,67 proc.), o silpniausi – su chemija (60 proc.) ir

fizika (56,67 proc.). Komentuodami savo atsakymus respondentai pastebėjo, kad yra stiprūs ryšiai

su biologija, nes mokoma apie gamtą, joje vykstančius procesus; biologijos pamokose kaip ir

geografijoje mokoma apie gyvąjį pasaulį; apie gyvūniją.

0,00%

10,00%

20,00%

30,00%

40,00%

50,00%

60,00%

Gamtos mokslais Socialiniaismokslais

Vienodai – ir su gamtos, ir su socialiniais mokslais

13,33%

30,00%

56,67%

33,33% 30,00%

36,67%

VIII kl.

IX kl.

0,00% 20,00% 40,00% 60,00% 80,00%

Stiprūs

Vidutiniški

Silpni

Nesusiję

3,33%

23,33%

56,67%

16,67%

36,67%

56,67%

6,67%

0,00%

3,33%

16,67%

60,00%

20,00%

76,67%

23,33%

0,00%

0,00%

Gamta ir žmogus

Chemija

Biologija

Fizika

36

Stiprūs ryšiai „Gamta ir žmogumi“, biologija, nes visose šiose pamokose kalbama apie

klimatą, geografines sferas; apie gyvybę; aiškinami Žemės paviršiuje vykstantys reiškiniai;

siekiama pažinti gamtą, aplinką; iš geografijos sužinoma, kokioje klimato juostoje ir kokie gyvūnai

gyvena, o iš Biologijos ir gamtos pamokų – kas jiems būdinga.

Silpni geografijos ryšiai su chemija ir fizika, nes geografijoje nėra uždavinių sprendimų;

nereikia mokytis jokių formulių, atlikti skaičiavimų. Fizikos, chemijos dalykuose labiau reikalingos

matematinės žinios, geografijoje jų beveik nereikia; atliekami skaičiavimai, bandymai.

Geografijos ryšiai su chemija vidutiniški, nes chemijos pamokose reikia žinių apie šalis,

tam, kad būtų galima suvokti, kodėl jose randami kai kurie cheminiai elementai.

Vadinasi, apibendrinant galima teigti, jog 8-9 klasių mokiniai geografiją labiausiai sieja su

„Gamtos ir žmogaus“ dalyku, kiek mažiau su biologija. Silpniausi geografijos ryšiai, mokinių

požiūriu, yra su chemija ir fizika.

Tyrimo rezultatai taip pat atskleidė geografijos žinių reikalingumą per minėtų dalykų

pamokas (žr. 14 pav.).

14 pav. Geografijos žinių reikalingumas per įvardytų dalykų pamokas

Dauguma respondentų mano, kad geografijos žinios reikalingiausios per „Gamtos ir

žmogaus“ dalyką (daugiau kaip pusė respondentų (63,33 proc.) mano, kad labai reikalingos),

biologiją (pusė (50 proc.) respondentų mano, kad reikalingos, trečdalis (30 proc.) – labai

reikalingos). Iš dalies reikalingos arba visai nereikalingos geografijos žinios per fizikos ir chemijos

pamokas.

0,00% 10,00% 20,00% 30,00% 40,00% 50,00% 60,00% 70,00%

Labai reikalingos

Reikalingos

Iš dalies reikalingos

Nereikalingos

6,67%

6,67%

50,00%

36,67%

30,00%

50,00%

20,00%

0,00%

3,33%

26,67%

43,33%

26,67%

63,33%

23,33%

13,33%

0,00%

Gamta ir žmogus

Chemija

Biologija

Fizika

37

Palyginus respondentų pasisakymus pagal klasių koncentrus išaiškėjo, kad per fizikos

pamokas geografijos žinios dažniau yra iš dalies reikalingos 8 klasės mokinimas, o

nereikalingiausios 9 klasėje. Šiuo atveju rastas statistiškai reikšmingas skirtumas (kai p reikšmė

neviršijo reikšmingumo lygmens 0,05): χ2=3,188; df=3; p=0,012 (žr. 15 pav.).

Visgi pastebėtina, kad šias abi klases jungia nevienodas ugdymo turinys, jei analizuotume

Bendrąsias programas. Pastebėtina, kad pats ugdymo turinys ir žinios, kurios reikalingos, labai

priklauso nuo mokytojo pasirenkamų ir taikomų mokymo metodų ir mokymosi veiklų, mokinių

sukauptos patirties, gebėjimų ir pan. Visa tai gali daryti įtaką ir respondentų atsakymams.

15 pav. Geografijos žinių reikalingumas per fizikos pamokas

Komentuodami savo pasisakymus respondentai pastebėjo, kad per biologijos pamokas

reikalingos geografijos žinios, nes žinant, kokia klimato juosta yra šalyje, galima numatyti, kokie

gyvūnai gyvens; jomis remdamiesi, galime žinoti, kur kokie organizmai randami; yra bendrų temų

biologijoje ir geografijoje; biologiją mokytis lengviau, turint geografinių žinių; reikia žinių, kurios

supažindina su žemynais, jų gyvūnija ir augalija. Tuo tarpu per chemijos pamokas reikalingos

geografijos žinios, nes svarbu žinoti kokiose šalyse galima rasti naudingųjų išteklių (pvz. anglies,

aukso), o šios žinios nereikalingos atliekant įvairius skaičiavimus; nes per geografiją siekiama

pažinti pasaulį, o per fiziką ir chemiją tiesiog atliekami skaičiavimai.

Vadinasi, šie rezultatai dar kartą patvirtina, kad geografija labiausiai sietina su „Gamta ir

žmogumi“ bei biologija, o mažiau su fizika ir chemija.

Tyrimo metu respondentų teirautasi, kokios žinios (sąvokos, faktai, objektai) jiems buvo

reikalingos per geografijos pamokas iš fizikos, biologijos, chemijos ir gamtos ir žmogaus

mokomųjų dalykų. Apibendrinti rezultatai pateikti 5 lentelėje.

0,00%

10,00%

20,00%

30,00%

40,00%

50,00%

60,00%

Labaireikalingos

Reikalingos Iš daliesreikalingos

Nereikalingos

3,33% 6,67%

33,00%

57,00%

21,00%

6,67%

56,67%

15,67%

VIII kl.

IX kl.

38

5 lentelė. Žinios (sąvokos, faktai, objektai), kurios reikalingos per geografijos pamokas iš kitų

mokomųjų dalykų

Fizika Teiginių skaičius

Barometras 12

Žemės trauka 7

Kritulių pasiskirstymas 4

Atmosfera 6

Slėgis 7

Oras 8

Archimedo jėga 4

Kompasas 8

Termometras 6

Biologija Teiginių skaičius

Gamtos dėsniai 7

Augalija ir gyvūnija 11

Gamtos sąlygos 15

Klimatas 17

Oras 9

Žemės sferos 14

Klimato juostos 20

Augalija 4

Fosilija 5

Vanduo 9

Gaublys 14

Natūrali atranka 5

Žemynų gyvūnija 6

Miškų paplitimas 3

Chemija Teiginių skaičius

Atomų susidarymas Žemėje 4

Metalų naudingumas 9

Vanduo 8

Cheminiai elementai 11

Uolienos 6

Cheminės medžiagos 8

Deguonis 9

Co2 4

Valstybės, kuriose randamos mineralinės medžiagos 11

Gamta ir žmogus Teiginių skaičius

Žmogaus prisitaikymas prie klimato 8

Augalija 14

Klimatas 20

Geografiniai atradimai 9

Vandenynų ir žemynų išsidėstymas Žemėje 15

Gyvūnija 9

Gauti rezultatai rodo, kad daugiausiai žinių (sąvokų, faktų ar objektų) per geografijos

pamokas reikia iš biologijos, pvz., apie klimato juostas, augaliją ir gyvūniją, naudojamas gaublys. Iš

39

fizikos per geografijos pamokas dažniausiai naudojamas barometras ir žinios apie Žemės trauką. Iš

chemijos – apie cheminius elementus ir valstybes, kuriose randamos mineralinės medžiagos. Tuo

tarpu iš „Gamtos ir žmogaus“ dalyko labiausiai reikia žinių apie klimatą, vandenynų ir žemynų

išsidėstymą Žemėje, augaliją.

Anketinės apklausos metu respondentai įvertino, kaip dažnai mokytojai naudoja

geografijos mokymosi priemones (pavyzdžiui, žemėlapius, kompasą, termometrą, barometrą,

mokyklinį atlasą, gaublį) per įvardytų dalykų pamokas (žr. 16 pav.).

16 pav. Mokytojų naudojamų geografijos mokymosi priemonių dažnis

Išaiškėjo, kad geografijos mokymosi priemonės dažniausiai naudojamos per biologijos

pamokas (60 proc.), o rečiausiai – per chemijos (46,67 proc.) ir fizikos (46,67 proc.). Trečdalis

respondentų (30 proc.) teigė, kad per chemijos pamokas niekada nenaudojamos geografijos

mokymosi priemonės. Tuo tarpu „Gamtos ir žmogaus“ dalyko pamokose geografijos mokymosi

priemonės naudojamos labai dažnai (33,33 proc.) arba dažnai (36,67 proc.).

Palyginus skirtingos lyties respondentų pasisakymus rasta skirtumų (žr. 17 pav.).

0,00%

10,00%

20,00%

30,00%

40,00%

50,00%

60,00%

70,00%

Labai dažnai Dažnai Retai Niekada

13,33%

33,33%

46,67%

6,67%

16,67%

60,00%

20,00%

3,33%

10,00% 13,33%

46,67%

30,00% 33,33%

36,67%

23,33%

6,67%

Fizikos

Biologijos

Chemijos

Gamtos ir žmogaus

40

17 pav. Per chemijos pamokas mokytojų naudojamų geografijos mokymosi priemonių dažnis pagal

lytį

Išaiškėjo, kad mergaitės dažniau nurodė, jog per chemijos pamokas niekada nenaudojamos

geografijos mokymosi priemonės (48,15 proc.). Tuo tarpu berniukai dažniau teigė, kad šios

priemonės naudojamos retai (54,55 proc.). Šiuo atveju rastas statistiškai reikšmingas skirtumas (kai

p reikšmė neviršijo reikšmingumo lygmens 0,05): χ2=8,493; df=3; p=0,020.

Tyrimo metu respondentai pateiktoje lentelėje žymėjo, kokios veiklos dažniausiai yra

būdingos per įvairių dalykų pamokas: geografijos, fizikos, chemijos, biologijos. Šie rezultatai

parodo, koks yra įvairių veiklų ar taikomų metodų ryšys tarp geografijos ir gamtos mokslų ugdymo

(žr. 18 pav.).

Matyti, kad per geografijos pamokas dažniausiai vyksta ši veikla: individualus darbas (80

proc.), naudojamasi vadovėliais, žodynais, žurnalais (76,67 proc.), mokytojas pasakoja, aiškina

(76,67 proc.), vyksta pokalbiai ir diskusijos (66,67 proc.). Tačiau per geografijos pamokas mažiau

eksperimentuojama, atliekami bandymai, skirtingai, nei per chemijos (93,23 proc.) ar fizikos

pamokas (60 proc.), sprendžiami uždaviniai (per chemijos 63,33 proc.; per fizikos 73,33 proc.),

atliekami įvairūs praktiniai darbai (per chemijos 63,33 proc.; per fizikos 56,67 proc.).

Tuo tarpu per biologiją, kaip ir per geografiją, yra būdingesnis naudojamasi vadovėliais,

žodynais, žurnalais (80 proc.), individualus darbas (63,33 proc.). Tačiau biologija iš kitų mokomųjų

dalykų išsiskiria, nes per ją daugiau atliekama stebėjimų (67,67 proc.), vyksta tyrimai ir kita veikla

gamtoje (67,67 proc.), darbas grupėse (70 proc.).

0,00%

10,00%

20,00%

30,00%

40,00%

50,00%

60,00%

Labai dažnai Dažnai Retai Niekada

3,70%

11,11%

37,04%

48,15%

15,15% 15,15%

54,55%

15,15%

Mergaitė

Berniukas

41

18 pav. Veikla, kuri dažniausiai yra būdinga per įvairių dalykų pamokas

0,00% 15,00% 30,00% 45,00% 60,00% 75,00% 90,00% 105,00%

Geografija

Fizika

Chemija

Biologija

Geografija

Fizika

Chemija

Biologija

Geografija

Fizika

Chemija

Biologija

Geografija

Fizika

Chemija

Biologija

Geografija

Fizika

Chemija

Biologija

Geografija

Fizika

Chemija

Biologija

Geografija

Fizika

Chemija

Biologija

Geografija

Fizika

Chemija

Biologija

Geografija

Fizika

Chemija

Biologija

Geografija

Fizika

Chemija

Biologija

Geografija

Fizika

Chemija

Biologija

Geografija

Fizika

Chemija

Biologija

Geografija

Fizika

Chemija

Biologija

Geografija

Fizika

Chemija

Biologija

Ban

dym

ai,

eksp

erim

ent

ai

Ste

bė

jim

as

Tyri

mai

ir k

t.ve

ikla

gam

toje

Pa

sako

jim

as,

aišk

inim

asP

oka

lbia

i ir

dis

kusi

jos

Įvai

rūs

pra

ktin

iai

dar

bai

Užd

uo

čių

spre

nd

imas

Dar

bas

gru

pėj

eIn

div

idu

alu

sd

arb

asŽa

idim

aiK

on

stra

vim

as

Nau

do

jimas

is

vad

ovė

liais

,žu

rnal

ais,

žod

ynai

s

Nau

do

jimas

is

įvai

riai

sp

rie

tais

ais

tiri

ant

irst

eb

int

aplin

ką,

reiš

kin

ius,

dai

ktu

s

Nau

do

jimas

is

kom

piu

teri

u,

info

rmac

ijos

pai

ešk

ain

tern

ete

0,00% 60,00%

93,33% 40,00%

23,33% 26,67%

56,67% 66,67%

16,67% 23,33%

10,00% 66,67%

76,67% 46,67%

43,33% 46,67%

66,67% 50,00%

23,33% 40,00%

23,33% 56,67%

63,33% 53,33%

40,00% 73,33%

63,33% 30,00%

40,00% 10,00%

40,00% 70,00%

80,00% 63,33%

50,00% 63,33%

10,00% 10,00%

3,33% 30,00%

0,00% 40,00%

20,00% 6,67%

76,67% 63,33% 63,33%

80,00% 20,00%

66,67% 43,33%

63,33% 50,00%

30,00% 23,33%

40,00%

42

Biologija susijusi su fizika tuo, kad per abi pamokas dažniau, nei per kitas, naudojamasi

įvairiais prietaisais tiriant ir stebint aplinką, reiškinius, daiktus (per biologiją – 63,33 proc.; per

fiziką – 66,67 proc.).

Taigi apibendrinant galima teigti, kad per geografijos pamokas vykstančiai veiklai vykdyti

naudojami metodai artimesni biologijos pamokoms, o mažiausiai panašumų su chemijos ar fizikos

pamokose atliekama veikla. Pastebėta, kad biologijos pamokose yra panašumų turi su fizikos

pamokose naudojamais prietaisais.

Tyrimo metu išaiškėjo, kokia yra nauda aštuntos ir devintos klasių mokiniams, kai

geografijos mokytojas(-ja) per pamokas naudoja kitų mokomųjų dalykų (fizikos, biologijos,

chemijos) žinias, mokymo priemones. Respondentai anketose dažniausiai žymėjo ne po vieną, o

kelis atsakymo variantus (žr. 19 pav.).

19 pav. Geografijos mokytojo per pamokas naudojamų kitų mokomųjų dalykų (fizikos, biologijos,

chemijos) žinių, mokymo priemonių nauda

Dauguma respondentų mano, kad kitų mokomųjų dalykų (fizikos, biologijos, chemijos)

žinios ir mokymo priemonės per geografijos pamokas praplečia jų akiratį (63,33 proc.), pamokos

tampa įdomesnės (50 proc.), geriau įsimenama mokomoji medžiaga (40 proc.) ir tampa lengviau

0,00% 20,00% 40,00% 60,00% 80,00%

Sudomina, paskatina mokytis

Susidarau nuomonę apie mokytojo turimasžinias, kompetenciją

Lengviau suprantu mokomąją medžiagą

Lengviau mokytis

Geriau įsimenu mokomąją medžiagą

Pamokos tampa įdomesnės

Praplečia akiratį

30,00%

30,00%

33,33%

40,00%

40,00%

50,00%

63,33%

43

mokytis (40 proc.). Maždaug kas trečiam respondentui tokios pamokos padeda lengviau suprasti

mokomąją medžiagą (33,33 proc.), susidaryti nuomonę apie mokytojo turimas žinias, kompetenciją

(30 proc.), sudomina, paskatina mokytis (30 proc.).

Vadinasi, aštuntokams ir devintokams geografijos mokytojo per pamokas naudojamų kitų

mokomųjų dalykų (fizikos, biologijos, chemijos) žinios, mokymo priemonės yra naudingos ne tik

dėl to, kad praplečia akiratį, palengvina mokymąsi ir paskatina tai daryti, bet ir leidžia susidaryti

nuomonę apie mokytojo kompetentingumą.

Tyrimo metu respondentų prašyta atlikti po kūrybinę užduotį ir sugalvoti po kelias temas,

kurių būtų galima mokytis per geografijos ir per fizikos, chemijos, biologijos pamokas. Daugelis

respondentų užduotį paliko neatliktą, o atlikusieji siūlė šias temas:

Žemės sandara (pvz., per geografiją mokoma apie žemės paviršių, fiziką – apie slėgį,

vykstantį Žemės gelmėse, chemiją – apie cheminius elementus, iš kurių sudaryta Žemė,

biologiją – kas nutiktų, jei Žemė nustotų suktis aplink savo ašį, kaip tai paveiktų gamtą).

Cheminiai elementai.

Gyvybės formos anksčiau ir dabar.

Atmosfera (pvz., per geografiją mokoma kas yra atmosfera, per biologiją – kokia

atmosferos reikšmė Žemei, per fiziką – apskaičiuoti atmosferos slėgį, per chemiją –

ištirti atmosferos sudėtį).

Planetos, esančios visatoje.

Naudingosios iškasenos.

Krituliai (pvz., per geografiją mokoma, koks kritulių kiekis iškrenta skirtingose Žemės

vietose, per chemiją – kokia kritulių vandens sudėtis, per fiziką – kaip susidaro krituliai,

per biologiją bei „Gamtą ir žmogų“ – koks kritulių poveikis gyvajai gamtai – augalijai ir

gyvūnijai).

Saulės užtemimas (pvz., per geografiją pasakojama kaip tai įvyksta, per biologiją – kokia

saulės užtemimo reikšmė gyvūnijai ir augalijai, per fiziką – kodėl vyksta Saulės

užtemimas).

Taigi šios aštuntos ir devintos klasių mokinių pasiūlytos temos rodo, kad įvairių dalykų

galima bendrai mokytis per gamtos mokslų ir geografijos dalykų pamokas. Šias temas galima

siūlyti, integruojant mokomuosius dalykus, atliekant įvairias mokomąsias užduotis, ugdant mokinių

poreikį domėtis, pažinti daugiau.

44

3.3. Mokytojų požiūrio į geografijos ir gamtos mokslų dalykų sąsają analizė

Vykdant mokytojų apklausą buvo nustatyti demografiniai jų duomenys, kurie apibendrinti

6 lentelėje.

Iš šių duomenų akivaizdu, kad tyrime dalyvavo gamtamokslinio ugdymo mokomųjų

dalykų (fizikos, chemijos, biologijos) mokytojai, turintys nemenką pedagoginio darbo patirtį.

6 lentelė. Informantus charakterizuojantys duomenys

Informanto

Nr.

Lytis Amžius Dėstomas dalykas Pedagoginio darbo

patirtis

1 Moteris 57 m. Biologija 33 m.

2 Moteris 52 m. Biologija 30 m.

3 Moteris 50 m. Biologija 21 m.

4 Moteris 60 m. Chemija 38 m.

5 Vyras 50 m. Fizika 15 m.

6 Moteris 46 m. Fizika ir IT 24 m.

7 Moteris 37 m. Chemija 8 m.

Beveik visi informantai – moterys, kurių amžius nuo 37 iki 60 m. Daugiausiai tyrime

dalyvavo biologijos mokytojų, po du fizikos ir chemijos mokytojus. Informantai pedagoginį darbą

dirba nuo 8 iki 38 metų. Vadinasi, informantai remdamiesi ilgamete pedagoginio darbo patirtimi

galės įvertinti sąsajas tarp geografijos ir gamtos mokslų dalykų.

Darbo teorinėje dalyje minėta, kad gamtamokslinis mokinių ugdymas remiasi gamtos

mokslų dalykais (biologija, chemija, fizika, astronomija). Su šia ugdymo sritimi susijęs ir

geografijos dalykas, kuris pagrindinėje mokykloje įtrauktas į socialinio ugdymo sritį. Todėl

apklausos metu informantų teirautasi, kaip jie vertina gamtamokslinio ir socialinio ugdymo

tarpdalykinius ryšius ir integruotą dalykų mokymą, kokių dalykų sąsają labiau palaiko.

Dauguma informantų nurodė, kad jie labiau palaiko tarpdalykinius ryšius, kai išlieka

atskiri dalykai ir derinami jų turinio ryšiai. Pastarąją dalykų sąsają pasirinkusieji informantai

pastebėjo, kad toks būdas nemažina mokomojo dalyko žinių apimties, yra išsaugomi visi mokomieji

dalykai. Tik du mokytojai (tarp kurių fizikos ir biologijos mokytojai) nurodė, kad jiems

priimtinesnis integruotas mokymas, kai keli dalykai sujungiami į visumą, kadangi toks ugdymas

praplečia mokinių akiratį. Vadinasi, informantai labiau palaiko tarpdalykinių gamtamokslinio ir

socialinio ugdymo ryšių sąsają.

45

Teorinėje darbo dalyje taip pat atskleista, kad geografija – vienas labiausiai integruotų

mokomųjų dalykų mokykloje. Informantų apklausos metu teirautasi, kaip jie integruoja geografiją į

savo dėstomo dalyko pamokas (žr. 7 lentelė).

7 lentelė. Mokytojų patirtis integruojant geografijos ir gamtamokslinio ugdymo turinį.

Dėstomas

dalykas

Integravimo ypatumai (patvirtinantys teiginiai)

Biologija <Kai kuriose pamokose remiuosi geografijos mokslu, tai pasaulio šalių nustatymas,

saugomų teritorijų radimas žemėlapyje, biologinės įvairovės paplitimo demonstravimas

pasaulio žemėlapyje, mokantis evoliucijos beveik kiekvieną pamoką naudojuosi

žemėlapiu> (1 informantas)

<Nagrinėjant tokias temas, kaip gamtinė atranka, fosilijos, ekosistemų įvairovė,

organizmų prisitaikymas, karalystės ir kt. visuomet siejamos su geografija. Pavyzdžiui,

mokiniams pateikiamas pagrindinių sausumos biomų žemėlapis ir detaliau

demonstruojami vidutinio klimato juostos miškų, drėgnųjų atogrąžų miškų ir dykumų

ekologinės sąlygos bei organizmai> (2 informantas)

<Geografiją integruoju per biologijos pamokas nagrinėjant augalų ir gyvūnų

pasiskirstymą ir prisitaikymą įvairiose gyvenamosiose aplinkose. Mažesnėse klasėse

mokiniai besimokydami gamtos pamokose labai plačiai naudoja geografijos žinias

(susipažįsta su kompasais, planetomis, žemės sandara ir kt.)> (3 informantas)

Fizika <Nagrinėdami vandens telkinius, jų gylį, vandens kiekį, tiriant reljefą> (5 informantas)

<Mažai integruoju, nebent sprendžiant mechanikos uždavinius (ieškant kelio, greičio,

laiko)> (6 informantas)

Chemija <Geografijos žinios taikomos kalbant apie žaliavų telkinius, (metalų rūdas, naftą,

gamtines dujas, kreidą) ir kt.> (4 informantas)

<Požeminių vandens išteklių gamtai ir žmogui nagrinėjimas, švaraus vandens išsaugojimo

būdų ieškojimas ir aptarimas. Lietuvoje esančių didžiausių pramonės įmonių ir jų

gaminamos produkcijos pavyzdžių pateikimas ir aptarimas. Gamtinių išteklių

naudojimas> (7 informantas)

Gauti rezultatai parodė, kad per biologijos pamokas yra daugiau temų, nei per fizikos ar

chemijos pamokas, kurios mokytojams leidžia integruoti geografiją (pvz., saugomos teritorijos

žemėlapyje, biologinės įvairovės paplitimas, ekosistemų įvairovė, gamtinė atranka, fosilijos,

augalija ir gyvūnija, susipažinimas su kompasais, planetomis, kt.). Per chemijos geografijos

integracija pasireiškia, analizuojant žaliavų telkinius, požeminio vandens ir įvairius gamtinius

išteklius. Per fizikos pamokas geografijos integracija silpniausia (ji pasireiškia nagrinėjant

informaciją apie vandens telkinius, tiriant reljefą, labai retai – sprendžiant mechanikos uždavinius).

Vienas iš informantų pastebėjo, kad per fizikos pamokas mažai integruoja geografijos žinias.

Taigi mokytojų apklausa raštu patvirtino mokinių anketinės apklausos rezultatus, jog

geografija labiau sietina su biologija, nei su chemija ar fizika.

46

Tyrimo metu dauguma informantų (tokių buvo 5) pritarė nuomonei, kad gamtos pasaulis

vientisas, todėl ugdant mokinius negalima apsiriboti atskirų gamtos mokslų dalykų dėstymu.

Informantai argumentavo, jog šie dalykai vienas kitą papildo, būdingas gamtos mokslų tęstinumas;

mus supančioje aplinkoje apskritai neužtenka apsiriboti vieno dalyko žiniomis; turi būti tęstinumas,

bet ne atskiri fragmentai iš atskirų dalykų; atskiri dalykai yra gilesnės to dalyko žinios ir įgūdžiai.

Gyvenime buitis, darbas ir aplinkybės savaime juos suintegruos į visumą. Žmogus yra mąstanti,

sąsajų, logikos ieškanti būtybė.

Likusieji du nepritarė, kad ugdant mokinius negalima apsiriboti atskirų gamtos mokslų

dalykų dėstymu, argumentuodami, jog mokydamiesi atskirai mokiniai geriau įsigilina į tam tikrą

dalyką ir susieja su kitais dalykais, o mokydamiesi kartu žino tik apytiksliai ir nieko konkrečiai;

norint gerai žinoti konkretų dalyką integracijos neužtenka, integruotame kurse žinios bus

supažindinamojo pobūdžio, t. y. paviršutiniškos.

Vadinasi, informantų požiūris į tai, jog ugdant mokinius negalima apsiriboti atskirų gamtos

mokslų dalykų dėstymu, išsiskyrė. Visgi dauguma minėtu klausimu sutiko ir pastebėjo, kad

kiekvienas mokomasis dalykas turi vienas kitą papildyti, yra reikalingas gamtos mokslų tęstinumas.

Išaiškinta, ar informantai naudoja geografijos žinias, sąvokas, vesdami pamokas ir kokios

geografijos žinios būna reikalingos pamokose (žr. 8 lentelė).

8 lentelė. Mokytojų naudojamos geografijos teminės žinios ir sąvokos

Dėstomas

dalykas

Geografijos teminės žinios, sąvokos (patvirtinantys teiginiai)

Biologija <Atmosferos sudėtis mokantis temas „Kvėpavimas“, „Žmogus ir aplinka“, „Medžiagų ir

energijos srautai ekosistemose“. Saugomos teritorijos mokantis temą „Ekologija“.

Klimato veiksniai mokantis temą „Populiacijos dydžio reguliavimas“. Demografiniai

sprogimai - mokantis temą „Organizmas ir aplinka“ ir kt.> (1 informantas)

<Vedamos pamokos gamtoje, t.y. prie Žaliųjų ežerų, Tai ypatinga vietovė, kur mokiniai

sužino išskirtines ežerų savybes> (2 informantas)

<Mokomės žemynų išsidėstymą anksčiau, dabar, gyvūnų ir augalų gyvenimo sąlygas

atskiruose žemės reljefuose, geografinės izoliacijos priežastys ir kt. Naudojamos sąvokos:

reljefas, naudingosios iškasenos, žaliavos ir kt.> (3 informantas)

Fizika <Kūno vietos nustatymas, naudojant geografines koordinates>(5 informantas)

<Atstumų tarp miestų ar šalių žinojimas. Dienovidinio ilgio žinojimas (reikalingas metro

apibrėžime). Šiaurės ir pietų ašigaliai kalbant apie magnetinį lauką. Pasaulio kryptys

sprendžiant navigacinius uždavinius> (6 informantas)

Chemija <Ekonominė situacija tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse. Informacija apie gamtos išteklius,

transportą, religiją, kultūrą> (7 informantas)

47

Iš pateiktų duomenų akivaizdu, kad geografijos žinios, sąvokos labiausiai naudojamos ir

būna reikalingos per biologijos pamokas, mokantis ir analizuojant atmosferos sudėties, ekologijos,

klimato veiksnių, žemynų išsidėstymo, organizmo ir aplinkos bei kitas temas. Vienas iš informantų

pastebėjo, kad geografijos pamokų žinios reikalingos vedant biologijos pamokas gamtoje,

pavyzdžiui, lankantis prie ežerų ir aiškinantis jų išskirtines savybes. Per fizikos pamokas reikalingos

geografijos žinios, kai naudojamos geografinės koordinatės, nagrinėjami atstumai tarp miestų arba

šalių, dienovidinio ilgis, apliekant įvairias užduotis aptariami Šiaurės ir pietų ašigaliai, pasaulio

kryptys. Per chemijos pamokas mokytojai mažiausiai naudoja geografijos žinias, dažniausiai

nagrinėjant Lietuvos ir kitų šalių gamtos išteklius ir kt.

Vadinasi, mokytojų apklausa raštu atskleidė, kad geografijos žinios ir sąvokos labiausiai

naudojamos ir būna reikalingos per biologijos pamokas, vidutiniškai – per fizikos, o mažiausiai –

per chemijos pamokas.

Išsiaiškinta, kad visi informantai per savo dėstomų dalykų pamokas naudoja geografines

mokymosi priemones (žr. 9 lentelė).

9 lentelė. Mokytojų naudojamos geografinės mokymosi priemonės

Dėstomas

dalykas

Geografinės mokymosi priemonės (patvirtinantys teiginiai)

Biologija <Biologijos pamokose dažniausiai naudoju žemėlapius. Rečiau- kompasą ir gaublį> (1

informantas)

<Taip, išvardintas priemones naudoju. Pavyzdžiui, kompasą penktokams, nagrinėjant

skyrių „Nuolatiniai magnetai“, gaublį ir žemėlapį šeštokams, nagrinėjant skyrių „Žemė ir

kosmosas“. Termometrą penktokams, nagrinėjant skyrių „Šiluma“, atliekami bandymai ir

nagrinėjama termometro sandara> (2 informantas)

<Naudojame kompasą, termometrą, gaublį, žemėlapius> (3 informantas)

Fizika <Naudoju žemėlapius, gaublį, kompasą, termometrą>(5 informantas)

< Kompasas yra ir fizikinis prietaisas, kurio veikimas nagrinėjamas 9 klasėje. Gaublys

(modelis su Saule ir Mėnuliu) reikalingas 10 klasėje aiškinant Saulės ir Mėnulio

užtemimus. Termometras taip pat yra temperatūros matavimo prietaisas, kuris

analizuojamas 7 klasėje> (6 informantas)

Chemija < Naudoju termometrą, kompasą> (7 informantas)

<Naudojame žemėlapį, termometrą> (4 informantas)

Išaiškėjo, kad per biologijos, fizikos ir chemijos pamokas naudojami žemėlapiai,

kompasas, termometrai, per fizikos, biologijos ir gaublys. Visos šios priemonės yra naudojamos ir

per geografijos pamokas, todėl reziumuojant teigtina, kad geografiją ir gamtos mokslų dalykus

pagrindinėje mokykloje sieja tos pačios naudojamos geografinės mokymosi priemonės.

48

Taip pat išsiaiškinta, kokius ugdymo metodus informantai taiko pamokose, ugdydami

gamtamokslinę mokinių kompetenciją (žr. 10 lentelė).

10 lentelė. Mokytojų taikomi ugdymo metodai

Dėstomas

dalykas

Ugdymo metodai (patvirtinantys teiginiai)

Biologija <Biologinių objektų piešimas, mikropreparatų gaminimas, darbas su mikroskopu,

organizmų lyginimas, biologinių reiškinių paaiškinimas, tiriamieji darbai> (1

informantas)

< Žodinius, vaizdinius, praktinius, pokalbius, aiškinimus diskusijas, minčių žemėlapius >

(2 informantas)

<Mokomės grupėmis, individualūs mokinių darbų pristatymai gamtamoksline tematika,

vykdome projektinę, edukacinę ( ekskursijos) veiklą. Pamokas vedu netradicinėje

aplinkoje. Savo dalyką integruoju ne tik su geografija, bet ir kūno kultūra, užsienio kalba>

(3 informantas)

Fizika < Diskusija, kartojimas, palyginimas >(5 informantas)

< Paskaitą, uždavinių sprendimą, darbą grupėse, laboratorinių darbų atlikimą,

demonstravimą, diskusijas, informacijos sukonspektavimą iš nurodytų šaltinių (vadovėlių,

internetinių puslapių, „Iliustruoto mokslo” žurnalų), mokomųjų filmų žiūrėjimą,

netradicines pamokas išvykose aukštosiose Lietuvos mokyklose, projektą, durstinį,

„Padėkliuko” metodą, mokytojas - stipresnis mokinys aiškinantis silpnesniems grupelėse,

darbą porose, galvosūkių ar kryžiažodžių kūrimą, astronominės pasakos kūrimą ir t. t.> (6

informantas)

Chemija <Savarankiškas darbas, grupinis darbas, projektinis darbas> (7 informantas)

Per biologijos ir fizikos pamokas būdingas aiškinimas, pokalbiai, „minčių žemėlapis“,

diskusijos, gamybos darbai, individualus darbas ir darbas grupėse, projektinė, edukacinė veikla.

Taip pat per fizikos pamokas sprendžiami uždaviniai, atliekami laboratoriniai darbai, žiūrimi

mokomieji filmai, kuriami galvosūkiai, kryžiažodžiai, pasakos. Chemijos pamokose gamtamokslinė

kompetencija ugdoma pasitelkus savarankišką ir grupinį darbą, vykdant projektinę veiklą.

Taigi daugiausiai ugdymo metodų, taikomų pamokose, ugdant gamtamokslinę mokinių

kompetenciją, nurodė biologijos ir fizikos mokytojai. Pastebėtina, kad kai kurie per šias pamokas

taikomi metodai gali būti naudojami ir per geografijos pamokas, pvz., aiškinimas, pokalbiai,

„minčių žemėlapis“, diskusijos, individualus ir grupinis darbas, projektinė, edukacinė veikla,

galvosūkių ar kryžiažodžių kūrimas.

Vadinasi, galima konstatuoti, kad naudojami klasikiniai ir šiuolaikiniai metodai yra bendri

geografijos ir gamtamokslinio ugdymo dalykų metodiniam diskursui.

49

Teorinėje darbo dalyje rašyta, kad gamtamokslinis ugdymas glaudžiai susijęs su mokinių

veikla gamtoje arba žmogaus sukurtoje aplinkoje. Informantų teirautasi, kaip šiuo atveju per jų

vedamas pamokas pasireiškia geografijos kaip gamtamokslinio ir socialinio ugdymo aspektai (žr. 11

lentelė).

11 lentelė. Mokytojų naudojami atvirose aplinkose taikomos ugdymo veiklos

Dėstomas

dalykas

Ugdymo veiklos (patvirtinantys teiginiai)

Biologija <Per biologijos pamokas mokiniai turi remtis geografijos žiniomis, kad galėtų atlikti

užduotis. Galėčiau pateikti tokį pavyzdį: per pamoką „Kerpės“ mokiniai atlieka tiriamąjį

darbą- nustato įvairių kerpių išplitimą. Jie turi žinoti pasaulio šalis ir nustatyti, kurioje iš

jų daugiausiai auga kerpių> (1 informantas)

<Mūsų mokykla įsikūrusi Verkių regioninio parko ribose. Žinant, Verkių

kraštovaizdį, teritorijų gamtos ir kultūros sandūros įvairių epochų raišką, istorinių

vietovaizdžių visumą, tai ir pasitarnauja pamokoms gamtoje> (2 informantas)

<Mokiniai dalyvauja akcijose, tvarko savo aplinką, kurioje gyvena. Netradicinių pamokų

metu atliekame tyrimus (oro , dirvožemio, vandens) užterštumą, vykdome ir pristatome

projektus, rajoninėse, respublikinėse konferencijose> (3 informantas)

Fizika < Matavome lauko temperatūrą, taip pat sniego storį, aiškinomės kaip keičiasi sniego

storis lauke nuo temperatūros pokyčio >(5 informantas)

< Šiemet 5 – 12 klasių mokiniai teleskopu stebėjo dalinį Saulės užtemimą> (6 informantas)

Chemija <Vedamas mokyklos teritorijoje ir parke integruotas gamtos mokslų ralis įvairių klasių

mokiniams> (4 informantas)

<Gamtos išteklių naudojimas ir saugojimas. Pasirinktų medžiagų poveikio gamtai ir

žmogui aptarimas, klimato kitimas ir jo priklausomybė nuo žmogaus veiklos. Kokiu būdu

galima prisidėti lėtinant klimato kitimą (šiukšlių rūšiavimas, perdirbimas)> (7

informantas)

Geografijos kaip gamtamokslinio ir socialinio ugdymo aspektai dirbant gamtoje arba

žmogaus sukurtoje aplinkoje labiausiai atsiskleidžia per biologijos pamokas. Informantai pastebi,

kad per biologijos pamokas mokiniai turi remtis geografijos žiniomis atlikdami užduotis,

dalyvaudami įvairioje ugdymo veikloje gamtoje, tvarkydami aplinką, tirdami užterštumą,

dalyvaudami ir pristatydami projektinę veiklą rajoninėse bei respublikinėse konferencijose. Tuo

tarpu per fizikos pamokas lauke matuojama temperatūra, nagrinėjamas sniego storis, priklausomai

nuo temperatūros pokyčių, teleskopu stebimas Saulės užtemimas. Geografijos kaip gamtamokslinio

ir socialinio ugdymo aspektai dirbant gamtoje arba žmogaus sukurtoje aplinkoje atsispindi ir per

chemijos pamokas, jei jos vyksta lauke, parke, yra aptariamas įvairių medžiagų poveikis žmogui ir

gamtai, aptariami klimato kitimo lėtinimo klausimai.

50

Vadinasi, gauti rezultatai parodė, jog tarp geografijos ir gamtos mokslų dalykų esama

sąsajų ir tai atsispindi ugdymo procese, turinyje. Taigi reziumuojant praktinę dalį teigtina, jog

atliktas tyrimas patvirtino darbo pradžioje keltą hipotezę, jog geografijos ir gamtamokslinio

ugdymo turinys turi bendras ugdomų kompetencijų ir dalykų žinių sąsajas. Anketinės apklausos

rezultatai parodė, kad dauguma mokinių geografiją sieja tiek su socialiniais, tiek ir gamtos

mokslais. Išaiškėjo, kad geografija labiausiai sietina su „Gamtos ir žmogaus“ dalyku bei biologija, o

mažiau su fizika ir chemija. Be to, išaiškėjo, kad biologijos, fizikos ir chemijos mokytojai labiau

palaiko tarpdalykinių gamtamokslinio ir socialinio ugdymo ryšių sąsają, nei integruotą mokymą.

Nustatyta, kad geografija labiau sietina su biologija, nei su chemija ar fizika. Tačiau geografiją ir

gamtos mokslų dalykus pagrindinėje mokykloje sieja tos pačios naudojamos geografinės mokymosi

priemonės, kai kurie ugdymo metodai, veikla gamtinėje aplinkoje.

51

IŠVADOS

1. Mokslinės literatūros analizė parodė, kad geografija savo esme integruoja gamtos ir socialinius

mokslus. Gamtamokslinis mokinių ugdymas remiasi biologijos, chemijos, fizikos, astronomijos

mokomųjų dalykų ugdymu. Nors geografija taip pat susijusi su gamtos mokslų ugdymu, ji

priskiriama socialinio ugdymo dalykui. Pripažįstama, kad geografija negali būti priskiriama vien

gamtos, žemės ar socialiniams mokslams, nes vienas svarbiausių šio mokslo bruožų yra

integralūs gamtinių ir/ar visuomeninių sistemų tyrimai, todėl diskutuotina galimybė Lietuvos

mokslo klasifikatoriuje išskirti integraliųjų mokslų sritį, kurioje butų atstovaujama geografija su

visomis jos šakomis.

2. Išanalizavus gamtamokslinio ir socialinio ugdymo kompetencijų sistemą išaiškėjo, kad ši

kompetencijų sistema ir turinys apima bendrąsias ir dalykines kompetencijas. Gamtamokslinis

ugdymas mokiniams padeda išsiugdyti pažinimo, mokėjimo mokytis, iniciatyvumo ir

kūrybingumo, komunikavimo bendrąsias kompetencijas, tuo tarpu socialinis ugdymas sietinas

su tų pačių, be to, socialinės, asmeninės kompetencijų ugdymu. Teigiama, kad geografija yra

pajėgi ugdyti įvairias gamtamokslines ir socialinių mokslų kompetencijas. Tiek per socialinį,

tiek ir per gamtamokslinį ugdymą mokiniai ugdosi mąstymo, socialinius ir praktinius

gebėjimus, jie taip pat tyrinėja, stebi aplinką ir reiškinius, formuluoja klausimus, atsako į

klausimus, renka įvairią medžiagą, analizuoja ir interpretuoja gautus rezultatus, vertina, todėl

įgyja raštingumo gebėjimų.

3. Apžvelgus gamtamokslinio ir socialinio ugdymo veiklos sričių turinį išaiškėjo, kad

gamtamokslinį ugdymą pagrindinėje mokykloje sudaro gamtos tyrimai, gyvoji gamta, biosfera

ir žmogus, medžiagos ir jų kitimai, fizikiniai reiškiniai. Tuo tarpu geografijos ugdymo turinį

apima orientavimasis erdvėje ir žemėlapyje, geografinės informacijos skaitymas, regiono

pažinimo raiška, aplinkos pažinimas ir tyrimai.

4. Atlikus bendrųjų ugdymo programų analizę ir palyginus geografijos bei gamtamokslinio

ugdymo turinį pagrindinėje mokykloje nustatytos akivaizdžios sąsajos tarp geografijos ir

gamtos mokslų dalykų:

Išaiškėjo, kad daugiausiai geografijos žinių reikia per biologiją, ypač 7-8 klasėse, kur

nagrinėjami įvairūs gamtiniai procesai ir jų įtaka augalijai, gyvūnijai. Taip pat nagrinėjami

gamtos išteklių naudojimo ir biologinės įvairovės išsaugojimo klausimai. Nuo 7 klasės per

fizikos pamokas reikalingos geografijos žinios, atpažįstant artimiausios aplinkos objektus,

atliekant stebėjimus ir tyrimus savo aplinkoje, nagrinėjant Žemės judėjimą, joje vykstančius

pagrindinius vidinius ir išorinius procesus. Per chemijos pamokas reikia geografijos žinių 8-

52

10 klasėse, aiškinantis klausimus, susijusius su Pasaulio vandenyno vandens druskingumu,

temperatūrų pasiskirstymu ir to priežastimis, diskutuojant apie cheminę oro, vandenų ir

dirvožemių taršą.

Išanalizavus žinias ir gebėjimus, kurie aptinkami geografijoje, nustatyti tvirti tarpdalykiniai

ryšiai su gamtos mokslais. Pavyzdžiui, geografijos ugdymo turinyje 5-6 klasėse reikalingos

žinios iš „Gamtos ir žmogaus“, aiškinantis pasaulio pažinimo raidą, gamtos ir žmogaus

santykius, nagrinėjant, kaip Žemę veikia vidinės ir išorinės jėgos, nustatant jų įtaką gamtai ir

žmogaus gyvenimui, mokantis tirti, stebėti ir apibūdinti aplinką, nagrinėjant veiksnius,

lemiančius augalijos ir gyvūnijos įvairovę ir kt. Per geografiją 7-8 klasėse reikalingos žinios

iš biologijos nagrinėjant gamtinius ir žmonių veiklos paveiktus kraštovaizdžius, mokantis

nustatyti gamtos apsaugos priemones, aiškinantis dinaminių vandens procesų poveikį

augalijai bei gyvūnija, o 9-10 klasėse – analizuojant požeminių vandenų poveikį gamtai,

aiškinantis, kodėl svarbu išsaugoti biologinę įvairovę. Iš chemijos reikia žinių 8 klasėje

mokantis skirti uolienas nuo mineralų, nagrinėjant uolienų susidarymą, stebinti gamtos

procesus, nagrinėjant, kaip žemės paviršių veikia dūlėjimas ir žmonių veikla. Tuo tarpu 9-10

klasėse chemijos žinios reikalingos aiškinantis ir diskutuojant apie chemijos pramonę, oro,

vandenų ir dirvožemių taršą. Iš fizikos 7-8 klasėse reikia žinių, mokantis paaiškinti, kaip

galima orientuotis aplinkoje, naudojantis padėties nustatymo prietaisais ir vietovės

požymiais, nagrinėjant išorinių jėgų poveikį pagrindinių Žemės paviršiaus formų

susidarymui, priežastis, lemiančias nevienodą šilumos ir šviesos kiekį Žemės rutulyje. 9-10

klasėse fizikos žinios reikalingos nagrinėjant įvairius klimatą formuojančius veiksnius: saulės

spinduliuotę, geografinę padėtį, oro masių judėjimą, kt., stebinti aplinką ir atliekant tyrimus,

mokantis naudotis įvairiais informacijos šaltiniais, tarp kurių ir fizikos.

5. Atlikta mokytojų ir mokinių apklausa atskleidė, kad geografijos ir gamtamokslinio ugdymo

turinys turi bendras ugdomų kompetencijų ir dalykų žinių sąsajas:

Anketinės apklausos rezultatai parodė, kad dauguma mokinių geografiją sieja tiek su

socialiniais, tiek ir gamtos mokslais. 8-9 klasių mokiniai geografiją labiausiai sieja su

„Gamtos ir žmogaus“ dalyku, kiek mažiau su biologija. Silpniausi geografijos ryšiai yra su

chemija ir fizika. Išaiškėjo, kad mokiniams daugiausiai žinių (sąvokų, faktų ar objektų) per

geografiją reikia iš biologijos, pvz., apie klimato juostas, augaliją ir gyvūniją, naudojamas

gaublys. Iš fizikos per geografijos pamokas dažniausiai naudojamas barometro prietaisas ir

žinios apie Žemės trauką. Iš chemijos – žinios apie cheminius elementus ir valstybes, kuriose

randamos mineralinės medžiagos. Nustatyta, kad per geografijos pamokas yra mažiau

eksperimentuojama, atliekami bandymai, sprendžiami uždaviniai, atliekami įvairūs praktiniai

53

darbai, skirtingai, nei per chemijos ar fizikos pamokas. Tačiau geografija artimesnė

biologijai, per kurią daugiau naudojamasi vadovėliais, žodynais, žurnalais, vyksta

individualus darbas.

Atliktos mokinių kūrybinės užduoties rezultatai parodė, kad įvairių dalykų galima bendrai

mokytis per gamtos mokslų ir geografijos dalykų pamokas, pvz., gvildenti šias temas: Žemės

sandara, cheminiai lementai, atmosfera, krituliai, Saulės užtemimas, kt.

Apklausos rezultatai atskleidė, kad biologijos, fizikos ir chemijos mokytojai labiau palaiko

tarpdalykinių gamtamokslinio ir socialinio ugdymo ryšių sąsają, nei integruotą mokymą.

Nustatyta, kad geografija labiau sietina su biologija, nei su chemija ar fizika. Tačiau

geografiją ir gamtos mokslų dalykus pagrindinėje mokykloje sieja tos pačios naudojamos

geografinės mokymosi priemonės (žemėlapiai, kompasas, termometrai, gaublys), kai kurie

ugdymo metodai (aiškinimas, pokalbiai, „minčių žemėlapis“, diskusijos, individualus ir

grupinis darbas, projektinė, edukacinė veikla, kt.), veikla gamtinėje aplinkoje.

Taigi, gautos tyrimo išvados patvirtina darbe keltą hipotezę, kad gamtamokslinio ugdymo

dalykai ir geografija turi glaudžias sąsajas, kurios turi konkrečią išraišką jų ugdymo turinyje ir

ugdymo procese. Tai išplaukia ne iš bendrų samprotavimų, gamtamokslinių ir geografijos dalykų

sąsajų, o iš konkretaus ugdymo turinio (bendrųjų programų analizės) ir konkrečios empirinės

situacijos (mokyklų atvejo tyrimo).

54

PASIŪLYMAI IR REKOMENDACIJOS

Ugdymo programų sudarytojams:

Programose numatyti geografiją, fiziką, chemiją, biologiją apimančias temas, kurias

mokytojai galėtų nagrinėti kartu su mokiniais tiek klasėje, tiek gamtinėje aplinkoje.

Greta ugdymo turinio aprašymo pateikti konkrečių siūlymų / gairių, kaip galėtų būti

integruojami geografijos ir gamtos mokslų dalykai.

Vadovėlių autoriams:

Pasiūlyti geografijos, biologijos, chemijos ir fizikos mokytojams įvairių temų, apimančių

geografijos ir gamtos mokslų dalykus.

Prie kiekvienos temos pasiūlyti metodus ir priemones, kurias galima naudoti tiek per

geografiją, tiek gamtamokslinį ugdymą.

Sudaryti prielaidas mokytojams per geografijos pamokas panaudoti kuo daugiau biologijos

fizikos, chemijos teminių žinių, sąvokų ir, atvirkščiai.

Geografijos vadovėliuose pasiūlyti kūrybinių užduočių mokiniams, kurias atlikdami

mokiniai galėtų kūrybiškai pritaikyti turimas gamtamokslinio ugdymo žinias.

Mokytojams:

Geografijos ir gamtamokslinio ugdymo dalykų mokytojams bendrauti ir bendradarbiauti,

ieškant neišnaudotų galimybių, būdų ir priemonių, kaip ugdymo procese susieti

tarpdalykinius metodus, priemones, sąvokas.

Geografijos ir gamtamokslinio ugdymo dalykų mokytojams vykdyti bendrus projektus,

apimančius mokinių veiklą gamtoje. Pavyzdžiui, skirtingų ugdymo dalykų mokytojams ir

mokiniams bendrose išvykose kartu stebėti gamtinius reiškinius, atlikti tyrimus, pasitelkus

geografines ir gamtos mokslų žinias. Būtina siekti, kad kiekvieno dalyko mokytojo žinios

šioje veikloje būtų reikšmingos, kad mokiniai suvoktų geografijos ir gamtos mokslų sąsajas

realioje praktinėje veikloje.

Integruojant geografijos ir gamtos mokslų mokomuosius dalykus, atliekant įvairias

mokomąsias užduotis, ugdant mokinių poreikį domėtis, pažinti daugiau, siūloma nagrinėti

geografiją, fiziką, chemiją, biologiją apimančias temas, pvz.: Žemės sandara (per geografiją

mokoma apie žemės paviršių, fiziką – apie slėgį, vykstantį Žemės gelmėse, chemiją – apie

cheminius elementus, iš kurių sudaryta Žemė, biologiją – kas nutiktų, jei Žemė nustotų

55

suktis aplink savo ašį, kaip tai paveiktų gamtą); Atmosfera (per geografiją mokoma kas yra

atmosfera, per biologiją – kokia atmosferos reikšmė Žemei, per fiziką – apskaičiuoti

atmosferos slėgį, per chemiją – ištirti atmosferos sudėtį); Krituliai (per geografiją mokoma,

koks kritulių kiekis iškrenta skirtingose Žemės vietose, per chemiją – kokia kritulių

vandens sudėtis, per fiziką – kaip susidaro krituliai, per biologiją ir „Gamtą ir žmogų“ –

koks kritulių poveikis gyvajai gamtai – augalijai ir gyvūnijai).

Tyrėjams:

Didaktiniu požiūriu aktualu tirti gamtamokslinių ir geografijos dalykų konkrečius

integracinius bei tarpdalykinius ryšius ir jų didaktinę realizaciją.

56

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Bruzgelevičienė R., Žadeikaitė L. 2007. Dokumentinis tyrimas kaip socialinio kokybinio tyrimo

metodas. Pedagogika, T. 86, p. 82-89.

2. Bitinas B. 2006. Edukologinių tyrimų metodologiniai vingiai. Pedagogika, T. 83, p. 9-15.

3. Bitinas B., Rupšienė L., Žydžiūnaitė V. 2008. Kokybinių tyrimų metodologija. Klaipėda: S.

Jokužio leidykla-spaustuvė.

4. Česnulevičius A. 2013. Gamtamokslinė edukacija: būklė ir perspektyvos. Geografija ir

edukacija, Nr. 1, p. 9-20.

5. Gerulaitis Š., Kairaitis Z. 2004. Geografinis ugdymas pagrindinėje mokykloje: nuo teorijos iki

metodikos. Vilnius: Sapnų sala.

6. Gudauskaitė S. 2007. Individo kompetencijų aprėptis žinių visuomenėje: problematikos

apžvalga. Informacijos mokslai, Nr. 42(43), p. 233-241.

7. Gudynas P., Bigelienė D., Dargytė J., Uginčienė E. 2011. Gamtamokslinis ugdymas:

pagrindinio ugdymo pakopoje: pasiekimai ir požiūris. Švietimo problemos analizė, birželis, Nr.

1(51), p. 1-12.

8. Gamtamokslinės kompetencijos ugdymo(si) žaliosiose mokymosi aplinkose koncepcija. 2013.

Darbo gr. vad. doc. dr. O. Motiejūnaitė. Prieiga per internetą:

<http://www.zaliojiaplinka2.vpu.lt/Metodines/ZMA_koncepcija.pdf> [žiūrėta 2015 05 06]

9. Gamtinės ir visuomenės geografijos studijų krypčių aprašas. 2013. Vilnius: Studijų kokybės

vertinimo centras. Prieiga per internetą:

<http://www.skvc.lt/uploads/documents/files/Kokyb%C4%97s%20u%C5%BEtikrinimas/krypci

u_aprasai/Geografijos%20studiju%20krypties%20aprasas.pdf> [žiūrėta 2015 04 24]

10. Jočienė V., Česnavičius D. 2011. Gamtos mokslų savaitė – bendrųjų ir dalykinių kompetencijų

ugdymo metodas. Gamtamokslinės ir matematinės edukacijos realijos ir perspektyvos: mokslo

straipsnių rinkinys. Vilnius: VPU, p. 43-59.

11. Jucevičienė P., Lepaitė D. 2000. Kompetencijos sampratos erdvė. Socialiniai mokslai:

edukologija, Nr. 1(22), p. 44-50.

12. Kairaitis Z. 2007. Geografinės informacijos skaitymas edukacinės komunikacijos požiūriu.

Informacijos mokslai, Nr. 41, p. 89-97.

13. Kompetencijų ugdymas: metodinė knyga mokytojui. 2012. Projektas „Pagrindinio ugdymo

pirmojo koncentro (5–8 kl.) mokinių esminių kompetencijų ugdymas. Vilnius: Ugdymo plėtotės

centras.

14. LR Švietimo įstatymas. Valstybės žinios, 2011, Nr. 38-1804.

57

15. Lamanauskas V. 2005. Kai kurios metodologinės gamtamokslinio ugdymo tyrimų kryptys.

Gamtamokslinis ugdymas, Nr. 1(12), p. 11-25.

16. Lamanauskas V. 2009. Sisteminis požiūris į gamtamokslinį ugdymą. Gamtamokslinis ugdymas,

Nr. 3(26), p. 4-7.

17. Lamanauskas V., Vilkonis R., Gailienė R. 2005. 5–12 klasių mokinių sąveika su gamta:

nuostatų gyvybės išsaugojimo atžvilgiu aspektas. Gamtamokslinis ugdymas, Nr. 3(14), p. 15-26.

18. Leonienė B., Mačiulienė V., Variakojienė V. 2012. Integruotų darbų rengimas: teoriniai ir

praktiniai aspektai. Šiuolaikinio specialisto kompetencijos: teorijos ir praktikos dermė, Nr. 1, p.

831-836.

19. Lietuvos geografų forumo, skirto Ričardui Baubinui atminti „Geografijos mokslas Lietuvoje:

darbai ir perspektyvos“, rezoliucija, Vilnius, 2010 11 12. Prieiga per internetą:

<http://www.lgd.lt/naujienos/lgd-aktualijos/10-11-12-lietuvos-geografu-forumo-

rezoliucija>[žiūrėta 2015 04 27]

20. Motiejūnienė E., Žadeikaitė L. 2009. Kompetencijų ugdymas: iššūkiai ir galimybės.

Pedagogika, T. 95, p. 86-93.

21. Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos, 2008. Patvirtinta Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433.

22. Railienė L. 2012. Dalykinė integracija: integruoti geografijos tiriamieji ir projektiniai darbai.

Gamtamokslinis ugdymas, Nr. 1(33), p. 29–34.

23. Railienė L. 2011. Geografijos mokymo bendrojo lavinimo mokyklos šeštoje klasėje kaita ir

tendencijos. Gamtamokslinis ugdymas, Nr. 2(31), p. 27–32.

24. Railienė L. 2010. Integruotas mokomasis takas: taikymo pobūdis moksleivių gamtamokslinio

ugdymo procese. Gamtamokslinis ugdymas, Nr. 2(28), p. 29–34.

25. Railienė L. 2009. Geografinių sąvokų ir terminų mokymo septintoje klasėje ypatumai.

Gamtamokslinis ugdymas, Nr. 2(25), p. 46-50.

26. Subotkevičienė R., Stanaitis S. 2011. Geografijos mokytojo žinių, gebėjimų ir vertybių

ypatumai. Pedagogika, T. 102, p. 104-115.

27. Stankūnienė R., Žižys R. 2011. Integruotų atsiskaitymo užduočių taikymas. Šiuolaikinio

specialisto kompetencijos: teorijos ir praktikos dermė, Nr. 2, p. 323-327.

28. Tureikytė D. 2004. Sociologinių tyrimų metodologija ir metodai. Sociologija. Kaunas:

Technologija.

29. Tarptautinių žodžių žodynas. 4-asis pataisytas ir papildytas leidimas. Vilnius: Žodynas, 2007.

30. Vilkonienė M. 2007. Filosofinių idėjų raiška gamtamoksliniame ugdyme: teoriniai ir praktiniai

aspektai Gamtamokslinis ugdymas, Nr. 1(18), p. 14-23.

58

31. Vilkelienė A. 2005. Integruotas ugdymas: disciplinų integralumas nūdienos kontekste.

Pedagogika, T. 80, p. 159-163.

32. Vaitkevičius R., Saudargienė A. 2006. Statistika su SPSS psichologiniuose tyrimuose. Kaunas:

VDU l-kla.

33. Valstybinė švietimo 2013–2022 metų strategija. Patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2013

m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. XII-745.

34. Vadovėlių ir kitos mokymosi medžiagos pritaikymo kompetencijoms ugdyti metodinės

rekomendacijos, 2012. Projektas ,,Pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro (5–8 kl.) mokinių

esminių kompetencijų ugdymas”. Vilnius: Ugdymo plėtotės centras.

35. Žvaliauskas G. 2008. Tyrimų ir šaltinių įtrauktų į pavyzdinę skaitmeninę duomenų bazę

aprašymai. Kaunas: KTU. Prieiga per internetą:

<http://www.lidata.eu/files/mokymai/NVivo/KKDA_20080914_esf%27ui.pdf> [žiūrėta 2015

05 10]

59

Mantas Karanauskas

Geografijos ir gamtamokslinio ugdymo sąsajos pagrindinės mokyklos ugdymo turinyje

Santrauka

Pagal dabartinę mokyklos ugdymo turinio sąrangą, bendrąsias ugdymo programas,

geografija ir gamtamokslinio ugdymo dalykai yra skirtingose ugdymo srityse (geografija –

socialinio ugdymo; fizika, chemija, biologija – gamtamokslinio ugdymo). Nepaisant šio geografijos

priskyrimo socialiniam ugdymui, esama akivaizdžių sąsajų, lyginant geografijos ir gamtamokslinio

ugdymo turinį ir bendras ugdomų kompetencijų ir dalykų žinias pagrindinėje mokykloje: nuo

taikomų ugdymo metodų, priemonių iki vartojamų sąvokų, faktų, objektų. Todėl aktualus tampa

geografijos žinių integravimas į gamtamokslinį ugdymą ir atvirkščiai, siekiant tobulinti mokinių

bendrąsias ir dalykines kompetencijos. Tuo remiantis formuluojama tyrimo problema: kaip siejasi

geografijos ir gamtamokslinio ugdymo turinys?

Geografijos ir gamtamokslinio ugdymo sąsajos pagrindinės mokyklos ugdymo turinyje,

priskyrus dalykus skirtingoms ugdymo sritims, – nauja ir nenagrinėta tema, reikalaujanti naujų

mokslinių įžvalgų. Todėl darbe pagrindžiamos tokio tyrimo metodologinės prieigos, metodinės ir

didaktinės prielaidos.

Magistro darbo tyrimo tikslas: ištirti geografijos ir gamtamokslinio ugdymo sąsajas

pagrindinės mokyklos bendrojo ugdymo turinyje ir, kaip atvejį, mokykloje.

Darbui atlikti panaudoti įvairūs tyrimo metodai: mokslinės literatūros, ugdymo programų

analizė; anketinė apklausa; apklausa raštu; statistinė tyrimo duomenų analizė; kokybinių duomenų

turinio analizė.

Teorinėje darbo dalyje analizuojama geografijos ir gamtamokslinių dalykų vietą mokslų

sistemoje, aptariama gamtamokslinio ir socialinio ugdymo kompetencijų sistema, gamtamokslinio

ir socialinio ugdymo veiklos sričių turinys. Taip pat lyginamas geografijos ir gamtamokslinio

ugdymo žinių sistemos turinys. Praktinėje darbo dalyje atskleidžiamas mokytojų ir mokinių

požiūris į geografijos ir gamtos mokslų dalykų sąsajas.

Tyrime dalyvavo 60 VIII ir IX klasių mokinių bei 7 mokytojai (tarp kurių trys biologijos,

po du fizikos ir chemijos).

Anketinės apklausos rezultatai parodė, kad dauguma mokinių geografiją sieja tiek su

socialiniais, tiek ir gamtos mokslais. Išaiškėjo, kad geografija labiausiai sietina su „Gamtos ir

žmogaus“ dalyku bei biologija, o mažiau su fizika ir chemija. Biologijos, fizikos ir chemijos

60

mokytojai labiau palaiko tarpdalykinių gamtamokslinio ir socialinio ugdymo ryšių sąsają, nei

integruotą mokymą. Nustatyta, kad geografija labiau sietina su biologija, nei su chemija ar fizika.

Tačiau geografiją ir gamtos mokslų dalykus pagrindinėje mokykloje sieja tos pačios naudojamos

geografinės mokymosi priemonės, kai kurie ugdymo metodai, veikla gamtinėje aplinkoje.

Gautos tyrimo išvados patvirtino darbe keltą hipotezę, kad gamtamokslinio ugdymo

dalykai ir geografija turi glaudžias sąsajas, kurios turi konkrečią išraišką jų ugdymo turinyje ir

ugdymo procese. Tai išplaukia ne iš bendrų samprotavimų, gamtamokslinių ir geografijos dalykų

sąsajų, o iš konkretaus ugdymo turinio (bendrųjų programų analizės) ir konkrečios empirinės

situacijos (mokyklų atvejo tyrimo).

Gauti tyrimo rezultatai reikšmingi pagrindinių mokyklų mokykloms ir jų pedagogams,

siekiantiems tobulinti ugdymo procesą, numato gaires integruojant gamtamokslinį ir socialinį

ugdymą, padeda ieškoti naujų metodų ir priemonių paįvairinti pamokas, nukreipia mokinius ieškoti

įdomios ir naudingos informacijos, skatina juos giliau pažintų pasaulį ir ugdytis bendrąsias bei

dalykines kompetencijas. O svarbiausia – sukuria mokslo ir edukacinį precedentą ieškoti

geografijos ir gamtos mokslų turinio sąsajų, parodo galimas tos paieškos plotmes.

Tekstas – 61 psl., priedai – 5 psl.; 19 pav., 11 lentelių. Santrauka lietuvių ir anglų

kalbomis.

Prasminiai žodžiai: geografija, gamtamokslinis ugdymas, socialinis ugdymas, pagrindinė

mokykla, ugdymo sąsajos.

61

Mantas Karanauskas

The connection between geography and natural science education in lower secondary school

curriculum

Summary

According to the present structure of school education curriculum and general education

programmes, geography and subjects of natural science education stand in different education areas:

geography in social education; physics, chemistry and biology in the area of natural science

education. Despite this geography assignment to social education, there are striking parallels in

geography and natural science education curriculum and general educational competences and

knowledge of subjects in lower secondary school: including application of education methods, tools

and definitions, facts, objects. Therefore the knowledge integration into the science of geography

education becomes relevant and vice versa, seeking to improve students‘ general and subject

competences. On the basis of this content, the problem of the study is the following: what is the

relation between geography and natural science education curriculum?

The connection between geography and natural science education, when it is attributed to

different areas of education , is a new and unstudied subject, which requires new scientific insights.

It shall be based on an investigation at methodological access, methodological and didactic

assumptions.

The aim of the study: to research the links between geography and natural science

education in lower secondary school curriculum and the case of a school.

Various methods were applied to the study: scientific literature sources were used, the

analysis of education programmes, questionnaires, surveys, statistical data analysis, qualitative data

analysis.

The theoretical part of the study analizes the position of geography and natural science in

the education system, discusses natural science and social education framework of competences,

natural science and social education content of activities. The practical part reveals the teachers‘

and students‘ approach to the connection between geography and social sciences.

The research included 60 respondents: 8th grade sudents and 9th grade students as well as

7 teachers (3 biology teachers, 2 chemistry and physics teachers respectively).

The questionaires showed that the majority of the students relate geography both to social

and natural sciences. Evidently, geography is mostly linked to the subject „Nature and human“ and

62

not biology, and even less with physics and chemistry. The teachers of biology, physics and

chemistry are more supportive of the connection between interdisciplinary social science and social

education than chemistry and physics. On the other hand, the same learning tools, some educational

methods and activities applied during geography and social sciences lessons relate the

aforementioned subjects.

The obtained results of the study are important for secondary schools and teachers that are

seeking to improve the process of education, provide guidelines for the integration of natural

science and social education, help to discover new methods and means to diversify lessons,

directing students to search for some interesting and relevant information, motivate to discover the

world on a higher level and develop general and subject competences. Most importantly, it creates

an educational precedent to search for the connection between geography and social science

education curriculum, demonstrates the potential dimensions of the research.

Text – p. 61, accessories – page 5; Fig. 19, 11 tables. Summary in Lithuanian and English

languages.

Key words: geography, social science education, social education, secondary school,

education connections

63

PRIEDAI

1 priedas

ANKETA

Mielas moksleivi,

Atliekame tyrimą, siekdami išsiaiškinti geografijos ir gamtamokslinio ugdymo (fizikos, chemijos,

biologijos dalykų) sąsajas pagrindinės mokyklos ugdymo turinyje.

Anketa yra anoniminė, vardo ir pavardės rašyti nereikia, duomenys bus viešai pateikiami tik

apibendrinti ir statistiškai apdoroti. Prašome užpildyti anketą atsakymą/-us pažymint taip: X

arba paliktoje vietoje įrašykite savo atsakymą.

Nepalikite neatsakytų klausimų! Iš anksto dėkojame už atsakymus.

1. Kaip Jums atrodo, su kokiais mokykloje mokomais dalykais geografija yra glaudžiau

susijusi (pasirinkite vieną atsakymą):

– ir su gamtos, ir su socialiniais mokslais.

2. Įvertinkite geografijos ir įvardytų gamtamokslinių dalykų ryšių (sąsajų) stiprumą.

Užpildykite lentelę atsakydami į kiekvieną teiginį:

Stiprūs (glaudūs) Vidutiniški Silpni Nesusiję

Fizika

Biologija

Chemija

Gamta ir žmogus

Pakomentuok savo atsakymą: kodėl taip manai?

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

3. Įvertinkite geografijos žinių reikalingumą per šių dalykų pamokas. Užpildykite lentelę

atsakydami į kiekvieną teiginį:

Labai

reikalingos

Reikalingos Iš dalies

reikalingos

Nereikalingos

Fizika

Biologija

Chemija

Gamta ir žmogus

Pakomentuok savo atsakymą: kodėl taip manai? ..........................................................................

..............................................................................................................................................................

64

4. Prisiminkite, kokios žinios (sąvokos, faktai, objektai) Jums buvo reikalingos per geografijos

pamokas iš šių dalykų: Parašykite savo atsakymą:

Fizikos: ............................................................................................................................................

Biologijos: .......................................................................................................................................

Chemijos: .........................................................................................................................................

Gamtos ir žmogaus dalyko:..............................................................................................................

5. Įvertinkite, kaip dažnai mokytojai naudoja geografijos mokymosi priemones (pavyzdžiui,

žemėlapius, kompasą, termometrą, barometrą, mokyklinį atlasą, gaublį) per šių dalykų

pamokas? Užpildykite lentelę atsakydami į kiekvieną teiginį:

Labai dažnai Dažnai Retai Niekada

Fizikos

Biologijos

Chemijos

Gamtos ir

žmogaus

6. Pažymėkite, kokios veiklos dažniausiai yra būdingos per įvairių dalykų pamokas? Užpildykite

lentelę atsakydami į kiekvieną teiginį:

Geografija Fizika Chemija Biologija

Bandymai, eksperimentai

Stebėjimas

Tyrimai ir kt. veikla gamtoje

Pasakojimas, aiškinimas

Pokalbiai ir diskusijos

Įvairūs praktiniai darbai

Užduočių sprendimas

Darbas grupėje

Individualus darbas

Žaidimai

Konstravimas

Naudojimasis vadovėliais, žurnalais,

žodynais

Naudojimasis įvairiais prietaisais

tiriant ir stebint aplinką, reiškinius,

daiktus

Naudojimasis kompiuteriu,

informacijos paieška internete

65

7. Kokia nauda, kai geografijos mokytojas(-ja) per pamokas naudoja kitų mokomųjų dalykų

(fizikos, biologijos, chemijos) žinias, mokymo priemones. Galimi keli atsakymai:

Lengviau mokytis

Sudomina, paskatina mokytis

Geriau įsimenu mokomąją medžiagą

Lengviau suprantu mokomąją medžiagą

Praplečia akiratį

Pamokos tampa įdomesnės

Susidarau nuomonę apie mokytojo turimas žinias, kompetenciją

Kita (parašyk savo atsakymą)..................................................................................................

8. Lytis:

Mergaitė

Berniukas

9. Klasė, kurioje mokaisi:

V kl.

VI kl.

VII kl.

VIII kl.

IX kl.

X kl.

10. Kūrybinė užduotis: sugalvok kelias temas, kurias būtų galima mokytis per geografijos ir

per fizikos, chemijos, biologijos pamokas. Pvz. Saulės šiluma. Per geografiją mokoma apie saulę,

pasakojama, kad tai didžiausia žvaigždė, per fiziką pasakojama per kiek laiko Saulės šiluma

pasiekia Žemę, per biologijos pamokas mokoma kaip Saulė svarbi gyvybės egzistavimui, o per

chemiją – kaip cheminius elementus paveikia saulės šiluma.

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................

66

2 priedas

KLAUSIMYNAS MOKYTOJAMS

Gerb. mokytojau,

Esu Lietuvos edukologijos universiteto studentas, studijuoju II magistro kurse gamtinę

geografiją ir rašau magistrinį darbą tema „Geografijos ir gamtamokslinio ugdymo sąsajos

pagrindinės mokyklos ugdymo turinyje“. Kviečiu sudalyvauti ir atsakyti į pateiktus klausimus.

Tyrimas vyksta anonimiškai, duomenys bus viešai pateikiami tik apibendrinti.

Iš anksto dėkoju už atsakymus.

1. Gamtamokslinis mokinių ugdymas remiasi gamtos mokslų dalykais (biologija, chemija, fizika,

astronomija). Su šia ugdymo sritimi susijęs ir geografijos dalykas, kuris pagrindinėje mokykloje

įtrauktas į socialinio ugdymo sritį. Kaip vertinate gamtamokslinio ir socialinio ugdymo

tarpdalykinius ryšius ir integruotą dalykų mokymą? Kokią dalykų sąsają labiau palaikote?

Tarpdalykinius ryšius – kai išlieka atskiri dalykai ir derinami jų turinio ryšiai.

Integruotą mokymą – kai keli dalykai sujungiami į vieną visumą.

2. Teigiama, kad geografija – vienas labiausiai integruotų mokomųjų dalykų mokykloje. Kaip

Jūs integruojate geografiją į savo dėstomo dalyko pamokas? Pakomentuokite plačiau,

remdamasi(-is) asmenine pedagoginio darbo patirtimi, pavyzdžiais.

3. Ar sutinkate su teiginiu, kad gamtos pasaulis vientisas, todėl ugdant mokinius negalima

apsiriboti atskirų gamtos mokslų dalykų dėstymu? Argumentuokite savo atsakymą plačiau.

4. Ar naudojate geografijos žinias, sąvokas, vesdami pamokas? Kokios geografijos žinios būna

reikalingos pamokose? Pakomentuokite plačiau, remdamasi(-is) asmenine pedagoginio darbo

patirtimi, pavyzdžiais.

5. Ar pamokose naudojate geografines mokymosi priemones (pavyzdžiui, žemėlapius,

kompasą, termometrą, mokyklinį atlasą, gaublį)? Pakomentuokite plačiau, remdamasi(-is)

asmenine pedagoginio darbo patirtimi.

6. Kokius ugdymo metodus taikote pamokose, ugdydami gamtamokslinę mokinių

kompetenciją?

67

7. Gamtamokslinis ugdymas glaudžiai susijęs su mokinių veikla gamtoje arba žmogaus

sukurtoje aplinkoje. Kaip šiuo atveju per Jūsų vedamas pamokas pasireiškia geografijos kaip

gamtamokslinio ir socialinio ugdymo aspektai? Argumentuokite savo atsakymą plačiau.

8. Informacija apie pedagogą:

Lytis: ...................................................................

Amžius: ................................................................

Dėstomas dalykas: ..............................................

Pedagoginio darbo patirtis: ................................