Upload
melantha-ganis
View
54
Download
9
Embed Size (px)
DESCRIPTION
Tendencijos Lietuvos medijų rinkoje. Raida , iššūkiai, problemos. LRTK narys Kęstutis Petrauskis. Kam reikalinga organizacija? Atsakymas vertas Nobelio premijos !. Atsakymas. Ronald Coase , britų ekonomistas, būdamas 21 metų iškėlė sau klausimą: kam reikalinga organizacija, įmonė? - PowerPoint PPT Presentation
Citation preview
Tendencijos Lietuvos medijų rinkoje
Raida, iššūkiai, problemos
LRTK narys Kęstutis Petrauskis
• Kam reikalinga organizacija?
• Atsakymas vertas Nobelio premijos!
Atsakymas• Ronald Coase, britų ekonomistas, būdamas 21 metų
iškėlė sau klausimą: kam reikalinga organizacija, įmonė?• 1937 m. straipsnyje „Firmos prigimtis“ (The Nature of the
Firm) jis pabrėžė įmonės gebėjimą veikti rinkos jėgas. Jis buvo pirmasis ekonomistas atmetęs vyravusią nuomonę, kad pagrindinis vaidmuo tenka rinkos mechanizmui.
• O 1960 m. straipsnyje „Socialinės naštos problema“ (The Problem of Social Cost) padarė išvadą, kad esant išorės efektams būtinas ir valstybės įsikišimas.
• Šios įžvalgos 1991 m. įvertintos Nobelio ekonomikos premija.
Žiniasklaidos sistemos kaitaLietuvos žiniasklaidos rinkoje atsipindi pasaulinės rinkos tendencijos. Todėl žiniasklaidos įmonėms tenka prisitaikyti prie svarbiausių pokyčių:
- Vartotojų pokyčių;- Reklamos rinkos pokyčių;- Technologinių pokyčių;- Didesnės medijų įvairovės;
- Ir dėl to išaugusios konkurencijos.
• Kaip keičiasi Lietuvos reklamos rinka?
Lietuvos žiniasklaidos reklamos rinka
2007 2008 2009 2010 2011 2012 20130
100
200
300
400
500
600
497542
329 325 341 342 341
Milijonai Lt.
Milijonai Lt.
Interneto reklamos rinka
2007 2008 2009 2010 2011 2012 20130
5
10
15
20
25
30
35
40
45
16
30
20
2528
34
39
Milijonai Lt.
Milijonai Lt.
Interneto reklamos rinka
• Interneto reklamos rinkos augimas parodo:
- Interneto vartojimo plėtrą (žiniasklaidos vartosenos kaitą);
- Patrauklumą tarp reklamos užsakovų (lengva pamatuoti efektyvumą, mažos sąnaudos)
- Taip pat problemas: interneto reklamos rinkos koncentraciją, spaudos reklamos rinkos mažėjimą.
Interneto reklamos rinka: problemos
40
18.4
14.3
27.3
Reklamos rinkos dalis proc.
Delfi15min.ltLrytas.ltKiti
„Delfi“ 2013m. pajamos 17,8 mln. Lt (pelnas 2,8 mln. Lt)
Reklamos rinkos problemos
• Pigesni įkainiai;• Lengvesnis efektyvumo išmatavimas;• Auditorijos persiskirstymas;
• Sąlygoja:
- Staigų laikraščių reklamos rinkos kritimą.
Spaudos reklamos rinka
TNS.LT duomenys
Tendencijos Vakarų šalyse• Visose Vakarų šalyse tendencijos panašios:
- “FT”: Vokietijos spaudos pajamos per 5 m. nukrito 2 mlrd. dolerių;
- Italijoje 1,5 mlrd. dolerių;- Prancūzjoje 1,2; Ispanijoje nuo 3 iki 1,8 mlrd.
dolerių;- Didžiojoje Britanijoje per dešimtmetį krito 50
proc.: nuo 7 iki 3,2 mlrd. svarų sterlingų.
Tendencijos Vakarų šalyse
Ką daro Vakarų valstybės?- Prancūzija praėjusiais metais spaudos paramai
skyrė 400 mln. Eurų. - Šiais metais „Google“ skirta 60 mln. Eurų
bauda bus skirta prancūzų spaudos internetinėms paslaugoms plėtoti.
- JAV: nepriklausomi tiriamosios žurnalistikos fondai (pvz.: „ProPublica“)
- Vokietijoje, Olandijoje nepriklausomi fondai.
Paskutinis “Newsweek”?
• Kokią įtaką daro internetinė žiniasklaida televizijai, radijui?
• Kokios televizijos ir radijo rinkos tendencijos?
TV reklamos rinkos tendencijos
Šaltinis: TNS.LT
TV reklamos rinkos dalis
Šaltinis: TNS.LT
TV kanalai/ įmonės
Šaltinis: TNS.LT
Skaitmeninimo įtaka TV žiūrėjimui
Kaip „sugaudoma“ auditorija?
Problema: rinkos išbalansavimas
MTG grupė:
TV3, TV6, TV8
23%
30%MG
Baltic grupė:
LNK, TV1, BTV, INFO TV,
LIUKS!
LRT 8,8%
15,7%NTV MIR,
REN LIETUVA,
RTR PLANETA
, PBK
Kitos TV: 22,5%
Televizijų auditorijos dalis pagal žiūrėtą laiką, 2013 m. % - TNS LT
Lietuvos televizijų rinka
• Problemos:- Auditorijos rinkos koncentracija;- Komercinių ir rusiškų kanalų dominavimas;- Visuomeninis transliuotojas – nišinis,
neturintis auditorijos, o tuo pačiu negalintis sukurti alternatyvos.
Koks yra kaimyninių šalių kontekstas?
Vokietijos televizijos auditorijos rinka
43
22
22
13
Auditorijos rinka (proc.)
Visuomeninis transliuoto-jas (ARD/ZDF)RTL GroupProSiebenSat1 GroupKiti
Lenkijos televizijos rinka
32
1520
2.52.5
28
Auditorijos dalis proc.
Lenkijos TV (TV1,TVP2,Tvinfo)Polsat (Polsat, Polsat2)TVN (TVN,TVN24,TVN7)TV4TVPlusKiti
Estijos TV auditorijos rinka
19
15
1819
29
Auditorijos dalis (proc.)
Estijos TV (ETV1, ETV2)EstiMedia (Kanal2, Kanal1)MTG (TV3,TV6, 3+)Rusiški kanalaiKiti
Latvijos auditorijos rinka
10.4
30.6
28.1
30.9
Auditorijos dalis (proc.)
LTVMTGRusiški kanalaiKiti
Lietuvos televizijų metinės pajamos (2013m.)
• TV3 – 80 mln. (pelnas 10mln.)• LRT – 72 mln. (Reklama – 18 mln. Lt)• LNK – 64 mln. (pelnas 1 mln.)
Lietuvos televizijos ir radijo rinka• Didžiulė vietinių ir užsienio transliuotojų
konkurencija:• Televizijos transliuotojų 51 (nacionalinių
programų 11); • Radijo transliuotojų – 48 (programų 53, 12
nacionalinių); • Televizijos kovoja dėl 164 mln. Lt rinkos;• Radijas – dėl 27mln. Lt.
Radijo rinka
• Radijas vis dar išlieka viena pagrindinių medijų;• Lietuvos radijo rinkoje didžiulė konkurencija;• Tačiau kaip ir TV atveju, matyti koncetracijos
tendencijos.
Radijo auditorijos rinkos pasiskirstymas
LRT radijo grupė21%
M-1 grupė38%
RC grupė17%
Kita 25%
Radijo auditorijos struktūra pagal klausytą laiką, 2013 m. TNS LT
Radijo rinkos koncentracija
Klaipėda
Panevėžys
Šiauliai
Kaunas
Vilnius
57.3
54.2
38.9
34.6
31.4
M-1 grupės auditorijos struktūra didžiuosiuose miestuose 2013 m.
Kontekstas
• Lietuva neišsiskiria iš Vakarų šalių žiniasklaidos rinkoje vykstančių tendencijų;
• Lyginant su Baltijos šalimis: Estijoje vis dar daugiau skaitoma spauda ir mažesnė TV įtaka;
• Anglosaksų šalyse interneto reklamos rinka pralenkė spaudą ir TV dar 2010-2011m.
Vakarų tendencijos
2013m. JK žiniasklaidos reklamos rinka buvo 18 mlrd. Svarų: TV - 4,6 mlrd.; Internetas - 6,3 mlrd.; spauda - 3.2 mlrd. Palyginimui: 2003m. – 7 mlrd svarų.
Šaltinis FT
Pagrindinės audiovizualinės medijų rinkos tendencijos, iššūkiai
1. Komunikacijos pokyčiai;2. Žiniasklaidos gausa ir persisotinimas;3. Fragmentacija;4. Bulvarizacija;5. Koncentracija;6. Žiniasklaidos bendrovių ekonominės galios
smukimas.
Medijų krizė
„Vilmorus“ duomenys
Apibendrinant
• Televizija/radijas išlieka svarbiausios žiniasklaidos priemonės;
• Didžiausia konkurencija joms – auganti internetinė medija (spaudos mažėja);
• TV tarpusavio konkurencija ir konkurencija su naujosiomis medijomis įtakoja jų turinį (bulvarizacijos tendencijos);
• Reklamos rinka maža, ji koncentruojama kelių bendrovių (todėl auga žiniasklaidos pažeidžiamumas);
Apibendrinant
• Valstybės, visuomenės interesas - išlaikti kokybišką žiniasklaidą;
• Privačios iniciatyvos pavyzdys – kelių verslininkų investicijos į „Veido“ žurnalą;
• Valstybės uždavinys: stiprinti paramą Spaudos radijo ir televizijos rėmimo fondui.